Lietuvių literatūros kryptys Lietuvių literatūros kryptys XX a. II pusėjeXX a. II pusėje

Antanas Vaičiulaitis (1906-1992)Antanas Vaičiulaitis (1906-1992)

Antanas Vaičiulaitis Antanas Vaičiulaitis yra garsus kaip novelistas. yra garsus kaip novelistas. Jis išleido šešis jų rinkinius, Jis išleido šešis jų rinkinius, kurių svarbiausi yra šie: kurių svarbiausi yra šie:

„„Vidudienis kaimo Vidudienis kaimo smuklėjsmuklėj”” (1933) (1933)

„„Pelkių takas” Pelkių takas” (1939)(1939)

„„Kur bakūžė Kur bakūžė samanota” samanota” (1947)(1947)

„„Vidurnaktis prie Vidurnaktis prie Šeimenos” Šeimenos” (1986).(1986).

Jo plunksnai priklauso Jo plunksnai priklauso ir ir romanas „Valentina” romanas „Valentina” (1936)(1936)

Antanas Vaičiulaitis yra garsus ir kaip literatūros kritikas Antanas Vaičiulaitis yra garsus ir kaip literatūros kritikas (knyga (knyga „Rašytojai ir knygos”, 1992), mokslinių straipsnių „Rašytojai ir knygos”, 1992), mokslinių straipsnių autorius.autorius.

Kartu su kitais Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojais Kartu su kitais Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojais parašė vadovėlį gimnazijoms „Visuotinė literatūra”.parašė vadovėlį gimnazijoms „Visuotinė literatūra”.

Kūrė noveles ir apysakas vaikams, literatūrines pasakas.Kūrė noveles ir apysakas vaikams, literatūrines pasakas. Antano Vaičiulaičio prozą galima apibūdinti kaip magiškąjį Antano Vaičiulaičio prozą galima apibūdinti kaip magiškąjį

realizmą.realizmą. Dėl subtilumo ir paprastumo dermės, šviesios ir idealistinės Dėl subtilumo ir paprastumo dermės, šviesios ir idealistinės

pasaulėvokos rašytojo kūrybą galima apibūdinti ir kaip pasaulėvokos rašytojo kūrybą galima apibūdinti ir kaip estetinį realizmą.estetinį realizmą.

Henrikas Radauskas (1910-1970)Henrikas Radauskas (1910-1970)

Henrikas Radauskas Henrikas Radauskas yra vienas žymiausių XX a. yra vienas žymiausių XX a. lietuvių poetų. Eilėraščių lietuvių poetų. Eilėraščių rinkiniai: rinkiniai:

„„Fontanas” Fontanas” (1935)(1935),,„„Strėlė danguje” Strėlė danguje” (1950)(1950),,„„Žiemos daina” Žiemos daina” (1955(1955),),„„Eilėraščiai” Eilėraščiai” (1965)(1965),,„„Eilėraščiai (1965-Eilėraščiai (1965-

1970)” 1970)” (1978)(1978) – paskutinis – paskutinis lyrikos rinkinys, išleistas po lyrikos rinkinys, išleistas po poeto mirties. poeto mirties.

Henrikas Radauskas kūrė tekstus, kuriuose svarbiausias Henrikas Radauskas kūrė tekstus, kuriuose svarbiausias dalykas yra kalba, garsų, vaizdų žaismas, ideali ritminė dalykas yra kalba, garsų, vaizdų žaismas, ideali ritminė sandara. Tokia poezija vadinama sandara. Tokia poezija vadinama grynąja poezija.grynąja poezija.

Jis skleidė estetizmo idėjas, atsisakė pagrindinių Jis skleidė estetizmo idėjas, atsisakė pagrindinių neoromantikų lyrikos bruožų: asmeniškumo, visuomeninių neoromantikų lyrikos bruožų: asmeniškumo, visuomeninių įsipareigojimų, artimo ryšio su tautos istorija. Todėl įsipareigojimų, artimo ryšio su tautos istorija. Todėl Radauskas atstovauja estetizmui.Radauskas atstovauja estetizmui.

Rašytojas pripažino tik vieną vertą dėmesio gyvenimo sritį – Rašytojas pripažino tik vieną vertą dėmesio gyvenimo sritį – meną. Dėl tokio jo požiūrio Alfonsas Nyka-Niliūnas apibūdino meną. Dėl tokio jo požiūrio Alfonsas Nyka-Niliūnas apibūdino jį kaip jį kaip „menų alkoholiką”. „menų alkoholiką”.

Vytautas Mačernis (1921-1944)Vytautas Mačernis (1921-1944)

Iki šių laikų yra išlikę Iki šių laikų yra išlikę labai nedaug Vytauto Mačernio labai nedaug Vytauto Mačernio kūrinių, nes poetas žuvo kūrinių, nes poetas žuvo jaunas, o poezijos rinkinys yra jaunas, o poezijos rinkinys yra išleistas tik iš nuorašų. išleistas tik iš nuorašų.

Žinomiausi kūriniai yra Žinomiausi kūriniai yra eilėraščių ciklas eilėraščių ciklas „Vizijos” ir „Vizijos” ir „Metų” sonetai.„Metų” sonetai.

Lietuvoje poezijos Lietuvoje poezijos rinkinys išleistas tik 1970 m.rinkinys išleistas tik 1970 m.

Vytautas Mačernis yra egzistencialistas, nes savo Vytautas Mačernis yra egzistencialistas, nes savo kūriniuose nuolat kelia daug būties prasmės klausimų. kūriniuose nuolat kelia daug būties prasmės klausimų.

Jo poezijoje ryškios dvi diametraliai priešingos erdvės: Jo poezijoje ryškios dvi diametraliai priešingos erdvės: sakralioji ir absurdiškoji. sakralioji ir absurdiškoji.

Lyrinis subjektas yra laisvas, išdidus ir ieškantis savyje Lyrinis subjektas yra laisvas, išdidus ir ieškantis savyje vidinės jėgos. vidinės jėgos.

Tai atsispindi jo žymiausiame eilėraščių cikle „Vizijos”.Tai atsispindi jo žymiausiame eilėraščių cikle „Vizijos”.

Balys Sruoga (1896-1947)Balys Sruoga (1896-1947)

Balys Sruoga yra Balys Sruoga yra garsus lietuvių dramaturgas, garsus lietuvių dramaturgas, poetas, publicistas bei poetas, publicistas bei literatūros mokslininkas. literatūros mokslininkas.

Kūriniai: eilėraščių Kūriniai: eilėraščių rinkiniairinkiniai

„„Saulė ir smiltys” Saulė ir smiltys” (1920)(1920),,„„Dievų takais” Dievų takais” (1923);(1923); „„Milžino paunksmė” Milžino paunksmė”

(1930) - (1930) - poetinė istorinė drama, poetinė istorinė drama, „ „Dievų miškas” Dievų miškas” (1957) (1957) - -

dokumentinė knyga apie dokumentinė knyga apie rašytojo išgyvenimus vokiečių rašytojo išgyvenimus vokiečių koncentracijos lageryje.koncentracijos lageryje.

Sruoga skaitydamas rusų simbolistų eilėraščius, Sruoga skaitydamas rusų simbolistų eilėraščius, žavėdamasis modernizmu rašo simbolistinius eilėraščius. žavėdamasis modernizmu rašo simbolistinius eilėraščius. Todėl kaip poetas jis yra simbolistas.Todėl kaip poetas jis yra simbolistas.

Sruogos dramos yra neoromantinės, nes jose Sruogos dramos yra neoromantinės, nes jose vaizduojamas tautinės sąmonės pabudimas, tautos istorija.vaizduojamas tautinės sąmonės pabudimas, tautos istorija.

Sruoga yra kibus ir kandus publicistas: provokuoja, karštai Sruoga yra kibus ir kandus publicistas: provokuoja, karštai gina savo nuomonę, erzina.gina savo nuomonę, erzina.

Dokumentinėje knygoje Dokumentinėje knygoje „Dievų miškas” Sruoga pasakoja „Dievų miškas” Sruoga pasakoja apie savo išgyventus dvejus metus vokiečių koncentracijos apie savo išgyventus dvejus metus vokiečių koncentracijos lageryje. Visa knyga skirta lageriui bei jo gyventojams lageryje. Visa knyga skirta lageriui bei jo gyventojams pavaizduoti, tik atsiminimų pradžioje ir pabaigoje šiek tiek pavaizduoti, tik atsiminimų pradžioje ir pabaigoje šiek tiek daugiau yra pasakojama apie save.daugiau yra pasakojama apie save.

Antanas Škėma (1911-1961)Antanas Škėma (1911-1961)Antanas Škėma yra vienas Antanas Škėma yra vienas

žymiausių XX a. vidurio lietuvių žymiausių XX a. vidurio lietuvių dramaturgų ir prozininkų. Kūriniai: dramaturgų ir prozininkų. Kūriniai:

novelių ir apysakų rinkiniai novelių ir apysakų rinkiniai „Nuodėguliai „Nuodėguliai ir kibirkštys” ir kibirkštys” (1947)(1947), ,

„„Šventoji Inga” Šventoji Inga” (1952)(1952), , „„Čelesta” (Čelesta” (1960)1960),,

apysaka „Izaokas” apysaka „Izaokas” (1957)(1957),, romanas „Balta drobulė” romanas „Balta drobulė” (1958)(1958),, dramos dramos

„„Julijana” Julijana” (1943)(1943),, „„Pabudimas” Pabudimas” (1956)(1956), ,

„„Žvakidė” Žvakidė” (1957)(1957), ,

Antanas Škėma yra egzistencialistas pagal kūrinių tematiką, nes perteikia autentišką XX amžiaus žmogaus egzistencijos patirtį katastrofų laikotarpyje.Kūryboje vyrauja neigiami žmogaus būtiškosios padėties, jo kūniškų ir dvasinių galių ribotumo, kančios, žiaurumo, skausmo vaizdai.Antanas Škėma yra žymiausias sąmonės srauto* atstovas lietuvių literatūroje pagal rašymo stilių.

*Sąmonės srautas – kai viskas yra rodoma ir pasakojama taip, kaip tai supranta pagrindinis veikėjas.

Bronius Radzevičius (1940-1980)Bronius Radzevičius (1940-1980)

Bronius Radzevičius yra Bronius Radzevičius yra vienas garsiausių sovietinių vienas garsiausių sovietinių laikų prozininkų. Kūriniai: laikų prozininkų. Kūriniai:

novelių knygos novelių knygos „Balsai iš tylos” „Balsai iš tylos” (1970)(1970), ,

„„Link Debesijos” Link Debesijos” (1984)(1984), ,

„„Žolė po šerkšnu” Žolė po šerkšnu” (1994)(1994), , rinktinė „Vakaro saulė” rinktinė „Vakaro saulė” (1996)(1996), ,

romanas „Priešaušrio romanas „Priešaušrio vieškeliai” vieškeliai” (I dalis, 1979, o I-II (I dalis, 1979, o I-II

dalys, 1985)dalys, 1985)..

Bronius Radzevičius išsaugojo tradicinius lietuvių kaimiškajai Bronius Radzevičius išsaugojo tradicinius lietuvių kaimiškajai literatūrai būdingus bruožus: jautrumą žmogui, pagarbą literatūrai būdingus bruožus: jautrumą žmogui, pagarbą žemdirbio pasauliui, demokratišką etinę laikyseną, subtilų žemdirbio pasauliui, demokratišką etinę laikyseną, subtilų gamtos gyvybės jausmą.gamtos gyvybės jausmą.

Kūriniuose susidaro vaizdas, lyg būtų klausiama apie Kūriniuose susidaro vaizdas, lyg būtų klausiama apie žmogaus egzistencijos ištakas. Dėl to Bronius Radzevičius – žmogaus egzistencijos ištakas. Dėl to Bronius Radzevičius – egzistencialistas. egzistencialistas.

Saulius Šaltenis (g.1945)Saulius Šaltenis (g.1945)Saulius Šaltenis yra garsus Saulius Šaltenis yra garsus

prozininkas ir dramaturgas. prozininkas ir dramaturgas. Kūriniai: Kūriniai: apsakymų ir apysakos rinkiniai apsakymų ir apysakos rinkiniai „Atostogos”„Atostogos” (1966)(1966), , „„Atgimimo cukrus” Atgimimo cukrus” (1983)(1983), , apysakos apysakos „„Riešutų duona”Riešutų duona” (1972) (1972), , „„Duokiškis” Duokiškis” (1977)(1977), , pjesės pjesės „„Jasonas”Jasonas” (1978) (1978), , „„Lituanica” Lituanica” (1989)(1989), , „„Katė už durų” Katė už durų” (1980)(1980), , romanas „Kalės vaikai” romanas „Kalės vaikai” (1990)(1990), , eseistikos knyga „Pokalbiai prieš eseistikos knyga „Pokalbiai prieš aušrą” aušrą” (1995)(1995)..

Saulius Šaltenis – egzistencialistas.

Rašytojas įtvirtino savitą prozos stilių, kuriame originaliai jungiama ironija ir lyrizmas – kritinio ir poetinio mąstymo ypatybės.

Personažo lyrizmas – jo dvasinė vertybė.

Šaltenio kūryba išjudino, gaivino ir nušvietė niūroką sovietinės Lietuvos kultūrinį gyvenimą, teikė optimizmą. Tai įteisino naują pilietinio pasipriešinimo formą – žmogų išlaisvinantį juoką.

Vanda Juknaitė (g.1949)Vanda Juknaitė (g.1949)

Vanda Juknaitė yra Vanda Juknaitė yra viena žymiausių Lietuvos viena žymiausių Lietuvos prozininkių, eseisčių bei prozininkių, eseisčių bei dramaturgių. dramaturgių.

Kūriniai: apsakymų Kūriniai: apsakymų rinkinys „Ugniaspalvė lapė” rinkinys „Ugniaspalvė lapė” (1983)(1983), romanas „Šermenys” , romanas „Šermenys” (1990)(1990), apysaka „Stiklo šalis” , apysaka „Stiklo šalis” (1995)(1995), drama „Formulė” , drama „Formulė” (1996)(1996), eseistikos knyga , eseistikos knyga „Išsiduosi. Balsu...” „Išsiduosi. Balsu...” (2002)(2002). .

Vandos Juknaitės kūryba yra moteriškai intymus ir Vandos Juknaitės kūryba yra moteriškai intymus ir skausmingai atviras pasakojimas apie šeimos, motinos, skausmingai atviras pasakojimas apie šeimos, motinos, moters santykius.moters santykius.

Jos kūriniuose į pirmą vietą iškyla moters likimas bei jos Jos kūriniuose į pirmą vietą iškyla moters likimas bei jos egzistencinė drama vienatvėje.egzistencinė drama vienatvėje.

Rašytoja yra realistė, atsižadėjusi religinės paguodos ir Rašytoja yra realistė, atsižadėjusi religinės paguodos ir idealistinių iliuzijų.idealistinių iliuzijų.

Vandos Juknaitės kūryba turi ir didaktinių, ir pedagoginių Vandos Juknaitės kūryba turi ir didaktinių, ir pedagoginių bruožų.bruožų.

Juozas Aputis (g.1936)Juozas Aputis (g.1936)Juozas Aputis yra Juozas Aputis yra

iškiliausias sovietinio laikotarpio iškiliausias sovietinio laikotarpio modernios apysakos ir modernios apysakos ir psichologinės novelės autorius. psichologinės novelės autorius.

Rašytojas sumodernino Rašytojas sumodernino lietuvių kaimiškąją prozą, lietuvių kaimiškąją prozą, suteikdamas realistiniam suteikdamas realistiniam pasakojimui psichologiškumo ir pasakojimui psichologiškumo ir lyrizmo, kasdieniškas istorijas lyrizmo, kasdieniškas istorijas įprasmindamas eseistine mintimi įprasmindamas eseistine mintimi ir filosofine potekste, buities ir filosofine potekste, buities realijas persmelkdamas realijas persmelkdamas egzistenciniu nerimu.egzistenciniu nerimu.

Rašytojo filosofija Rašytojo filosofija nukreipta į konkrečią žmogaus nukreipta į konkrečią žmogaus egzistenciją. egzistenciją.

Svarbiausi kSvarbiausi kūriniai: ūriniai: novelių knygos novelių knygos

„„Žydi bičių duona” Žydi bičių duona” (1963),(1963), „„Rugsėjo paukščiai” Rugsėjo paukščiai” (1967)(1967), , „„Horizonte bėga šernai” Horizonte bėga šernai” (1970),(1970), „„Sugrįžimas vakarėjančiais laukais” Sugrįžimas vakarėjančiais laukais” (1977),(1977),

„„Keleivio novelės” Keleivio novelės” (1985)(1985), , „„Gegužė ant nulūžusio beržo” Gegužė ant nulūžusio beržo” (1986)(1986),,““Vieškelyje džipai” (2005) Vieškelyje džipai” (2005)

apysakos apysakos „ „Skruzdėlynas Prūsijoje” Skruzdėlynas Prūsijoje” (1971)(1971), , „„Tiltas per Žalpę” Tiltas per Žalpę” (1980)(1980), , „„Vargonų balsas skalbykloje” Vargonų balsas skalbykloje” (1989).(1989).

Romanas “Smėlynuose negalima sustoti” (1996)Romanas “Smėlynuose negalima sustoti” (1996)

Romualdas Granauskas (g.1939)Romualdas Granauskas (g.1939)Romualdas Granauskas Romualdas Granauskas

yra dramaturgas, prozininkas ir yra dramaturgas, prozininkas ir eseistas. eseistas.

Jo proza kartais vadinama Jo proza kartais vadinama magiškuoju realizmu, nes , nors ir magiškuoju realizmu, nes , nors ir piešiamas natūralistinis gyvenimo piešiamas natūralistinis gyvenimo būdas, tačiau yra išryškinami būdas, tačiau yra išryškinami žmogaus archetipiniai bruožai, žmogaus archetipiniai bruožai, sudvasinama daiktiškoji aplinka. sudvasinama daiktiškoji aplinka.

Kūriniai: Kūriniai: novelių rinktinės novelių rinktinės

„„Medžių viršūnės” Medžių viršūnės” (1969)(1969), , „ „Duonos valgytojai” Duonos valgytojai” (1975)(1975),,

““Vakaras, paskui rytas” (1995)Vakaras, paskui rytas” (1995)““Raudoni miškai” (1997)Raudoni miškai” (1997)

“ “Su peteliške ant lūpų “ (2000)Su peteliške ant lūpų “ (2000)apysakos apysakos

„„Bružas” Bružas” (1987)(1987), , „„Jaučio aukojimas” Jaučio aukojimas” (1975)(1975), , „„Gyvenimas po klevu” Gyvenimas po klevu” (1986)(1986), , „„Raudonas ant balto” Raudonas ant balto” (2000)(2000), ,

esė rinktinė esė rinktinė „ „Žodžio agonija” Žodžio agonija” (1999)(1999), ,

autobiografinių atsiminimų knyga „Gyvulėlių dainavimas” autobiografinių atsiminimų knyga „Gyvulėlių dainavimas” (1998)(1998), , romanairomanai

„ „Duburys” Duburys” (2003),(2003),

““Kenotafas” (2005).Kenotafas” (2005).

Bitė Vilimaitė (g. 1943)Bitė Vilimaitė (g. 1943)Bitei Vilimaitei yra svarbi ne Bitei Vilimaitei yra svarbi ne

modernistinė saviraiška, o modernistinė saviraiška, o objektyvus gyvenimo stebėjimas, objektyvus gyvenimo stebėjimas, skvarbi žmogaus vidinių ir skvarbi žmogaus vidinių ir socialinės tikrovės būsenų analizė.socialinės tikrovės būsenų analizė.

Rašytojos novelė yra trapi, Rašytojos novelė yra trapi, lakoniška, fragmentiška, lakoniška, lakoniška, fragmentiška, lakoniška, joje nėra nieko nereikalinga, joje nėra nieko nereikalinga, kiekviena detalė veda į žmogaus kiekviena detalė veda į žmogaus vidinį pasaulį.vidinį pasaulį.

Vilimaitė dažnai žmoguje Vilimaitė dažnai žmoguje įžvelgia tamsiąją prigimties pusę.įžvelgia tamsiąją prigimties pusę.

Rašytojos proza yra Rašytojos proza yra artimiausia realistinės artimiausia realistinės psichologinės literatūros klasikai.psichologinės literatūros klasikai.

novelių rinkiniai

„Grūdų miestelis” (1966),

„Baltos dėmės” (1969),

„Obelų sunki našta” (1975),

„Pirmūnų šventė” (1977),

„Vasaros paveikslėlis” (1981),

„Tėvo vardas” (1987),

„Čiuožyklos muzika” (1992),

„Užpustytas traukinys” (1996),

apysaka „Rojaus obuoliukai” (1981),

apsakymų rinktinė „Papartynų saulė” „Papartynų saulė” (2002)..

Justinas Marcinkevičius (g. 1930)Justinas Marcinkevičius (g. 1930)

Justinas Marcinkevičius Justinas Marcinkevičius yra poetas, prozininkas, yra poetas, prozininkas, dramaturgas, vertėjas.dramaturgas, vertėjas.

Rašytojas tęsia Rašytojas tęsia romantinės ir neoromantinės romantinės ir neoromantinės lyrikos tradiciją.lyrikos tradiciją.

Pagrindiniai žanrai yra Pagrindiniai žanrai yra eilėraštis, drama, poema. eilėraštis, drama, poema. Lietuva, lietuvių kalba, gamta Lietuva, lietuvių kalba, gamta yra trys svarbiausios kūrybos yra trys svarbiausios kūrybos temos.temos.

Reikšmingiausieji kūriniaiReikšmingiausieji kūriniai

Eilėraščių rinkiniai:Eilėraščių rinkiniai: „Prašau žodžio” (1955),

“Duoną raikančios rankos” (1963),“Mediniai tiltai” (1966),“Liepsnojantis krūmas” (1968),„Gyvenimo švelnus prisiglaudimas” (1978),„Būk ir palaimink” (1980), „Vienintelė žemė”(1984), „Už gyvus ir mirusius” (1988), “Eilėraščiai iš dienoraščio” (1993),““Žingsnis” (1998),Žingsnis” (1998),““Carmina minora” (2000)Carmina minora” (2000)

Poemos:“Dvidešimtas pavasaris” (1956),“Kraujas ir pelenai” (1960),“Publicistinė poema” (1961),“Donelaitis” (1964), „Siena” (1965), “Pažinimo medis” (1979)

Dramos „Mindaugas” (1968),

„Mažvydas” (1977),„Katedra” (1971),

Judita Vaičiūnaitė (1937-2001)Judita Vaičiūnaitė (1937-2001)Juditos Vaičiūnaitės lyrika

yra ne išpažintinė, ne meditacinė. Joje vyrauja vaizduotė ir konstruktyvumas, ypatingą reikšmę suteikiant žodžiui, kurio itin svarbus fonikos lygmuo.

Didžiausią kūrybos dalį užima vidinės tikrovės eilėraščiai, kuriais reaguojama į būseną, nuotaiką, muziką, formą, spalvą.

Rašytoja tęsė impresionistinės literatūros tradicijas.

Eilėraščių rinkiniaiEilėraščių rinkiniai

„Pavasario akvarelė” (1960),

„Kanonas Barborai Radvilaitei” (1971),

„Pakartojimai” (1971),

„Neužmirštuolių mėnesį” (1977),

„Smuikas” (1984),

„Žemynos vainikai” (1995),

„Seno paveikslo šviesa” (1998),

„Debesų arka” (2000) - paskutinioji Juditos knyga.

Marcelijus Martinaitis (g. 1936)Marcelijus Martinaitis (g. 1936)

Marcelijus Martinaitis Marcelijus Martinaitis yra poetas, kritikas, eseistas, yra poetas, kritikas, eseistas, tautosakos tyrėjas, tekstų tautosakos tyrėjas, tekstų interpretatorius, jaunųjų interpretatorius, jaunųjų literatų ugdytojas. Jis - literatų ugdytojas. Jis - vienas aktyviausių lietuvių literatūros keitimą bei modernėjimą skatinančių rašytojų.

Marcelijaus Martinaičio kūryba yra klasikinė.

Eilėraščių rinkiniai: Eilėraščių rinkiniai: „Balandžio sniegas” (1962), „Debesų laiptai” (1966), „Saulės grąža” (1969), „Akių tamsoj, širdies šviesoj” (1974), „Tie patys žodžiai” (1980), „Toli nuo rugių” (1982), „Atmintys” (1986), „Gailile raso” (1990), „Kukučio baladės” (1977),

„Tolstantis” (2002),

“K.B. Įtariamas” (2005).

Tomas Venclova (g. 1937)Tomas Venclova (g. 1937)

Tomas Venclova Tomas Venclova yra trečios kartos yra trečios kartos filologas. filologas.

EilėraščiųEilėraščių rinkiniai „Kalbos ženklas” (1972), „Tankėjanti šviesa” (1990), “Reginys iš alėjos” (1998), „Pašnekesys žiemą” (1991).

Tomą Venclovą literatūros kritikai kartais vadina klasicistu.

Rašytojas tęsia H. Radausko tradiciją.

Kūryba plačiai verčiama.

Venclova yra vienas žinomiausių pasaulyje lietuvių kūrėjų.

Sigitas Geda (g. 1943)Sigitas Geda (g. 1943)

Sigitas Geda – poetas, dramaturgas, kritikas, vertėjas. Rašytojui itin artimas liaudiškas pasaulėvaizdis, ryškios stambios ir tuo pat metu fantastiškos vaizduojamojo liaudies meno formos – skulptūros, drožiniai, koplytstulpiai. Kitaip sakant – primityvizmas*.

Sigitas Geda – ekspresionistas, nes jo eilėraščiai yra saviti, ekspresyvūs, laisvi.

*Primityvizmas – XIX a. pab. – XX a. pr. modernistinė dailės kryptis, sąmoninga siekusi supaprastinimo, pirminių, archajiškų formų atgaivinimo.

Poezijos rinkiniai „Pėdos” (1966), „26 rudens ir vasaros giesmės” (1972), “Varnėnas po mėnuliu” (1985),

„Septynių vasarų giesmės” (1991), „Babilono atstatymas” (1997), „Sokratas kalbasi su vėju” (2001),

poema „Srazdas” (1967), eseistikos knyga „Žydintys lubinai piliakalnių fone” (1999), „Adolėlio kalendoriai” (2003), išvertė daug pasaulinės literatūros kūrinių, parašė scenarijų, pjesių.

Nijolė Miliauskaitė (1950-2001)Nijolė Miliauskaitė (1950-2001)

Nijolė Miliauskaitė buvo viena savičiausių savo kartos kūrėjų.

Eilėraščio modelis – lakoniškas pasakojimas.

Kūryba vientisa, mažai keitėsi išoriškai ir gilėjo į būties supratimą.

Nijolės Miliauskaitės eilėraščiai užmezga ryšį su XIX a. realizmu, kultūra.

Svarbesnieji eilėraščių rinkiniai

„Uršulės S. portretas” (1985),

„Namai, kuriuose negyvensim” (1985),

„Uždraustas įeiti kambarys” (1995),

„Sielos labirintas” (1999).

Kas būdinga literatūros srovėmsKas būdinga literatūros srovėms Realizmui būdingas paprastumas, aiškumas, objektyvumas, Realizmui būdingas paprastumas, aiškumas, objektyvumas,

konkretumas, žmogaus paveikslo įvairiapusiškumas. konkretumas, žmogaus paveikslo įvairiapusiškumas. Klasicistai gamtos ir visuomenės tvarką sukilnina pagal Klasicistai gamtos ir visuomenės tvarką sukilnina pagal

aiškumo, darnumo ir saikingumo dėsnius. Protas vertinamas aiškumo, darnumo ir saikingumo dėsnius. Protas vertinamas labiau už jausmą, laikomasi griežtų meno taisyklių. labiau už jausmą, laikomasi griežtų meno taisyklių. Suprantama ir aiški kalba.Suprantama ir aiški kalba.

Neoromantikai vaizduoja tautinės savimonės nubudimą, Neoromantikai vaizduoja tautinės savimonės nubudimą, praeitį, tautos istoriją, ją aukština.praeitį, tautos istoriją, ją aukština.

Estetizmas – literatūros srovė, meno kūrybą laikanti Estetizmas – literatūros srovė, meno kūrybą laikanti savaimine vertybe, aukščiausiu gyvenimo tikslu.savaimine vertybe, aukščiausiu gyvenimo tikslu.

Egzistencializmas – žmogaus gyvenimą apmąstanti filosofijos Egzistencializmas – žmogaus gyvenimą apmąstanti filosofijos kryptis.kryptis.

Simbolistų nuomone, dauguma mus supančių daiktų yra Simbolistų nuomone, dauguma mus supančių daiktų yra idealūs. Jie kalba apie tai, kas aiškiai žodžiais nėra idealūs. Jie kalba apie tai, kas aiškiai žodžiais nėra išsakoma. Simbolistai ypač mėgsta mįslingus, fantastinius išsakoma. Simbolistai ypač mėgsta mįslingus, fantastinius vaizdus, užuominas.vaizdus, užuominas.

Avangardizmas visiškai atmeta ir griauna ankstesnes meno Avangardizmas visiškai atmeta ir griauna ankstesnes meno tradicijas ir skelbia meno ir pasaulio revoliucinio tradicijas ir skelbia meno ir pasaulio revoliucinio atnaujinimo idėjas.atnaujinimo idėjas.

Ekspresionizmas ne analizuoja įspūdžius, bet išsako Ekspresionizmas ne analizuoja įspūdžius, bet išsako žmogaus vidinę būseną ( lot. žmogaus vidinę būseną ( lot. Expressio Expressio - išraiška). Jis - išraiška). Jis iškelia žmogaus vidinį nerimą, kylantį iš žmogaus sąmonės iškelia žmogaus vidinį nerimą, kylantį iš žmogaus sąmonės ir išorinio pasaulio neatitikimo, atskleidžia tamsiąją ir išorinio pasaulio neatitikimo, atskleidžia tamsiąją civilizacijos pusę.civilizacijos pusę.