Nr.26(299�740)

2010 m.liepos 15 � 21 d.

3-7 p. 3 p.

Lietuviø kinas Centrinësir Rytø Europos kontekste

Kadras ið filmo �Duburys�.

Akmens istorijosir paprastumas

Ugnë KRAULAIDYTË

�T. V. vol 1� �apie kûrybinius voltus

Enrika STRIOGAITË

Operos tradicijà tæs jauniejiIeva ZAKAREVIÈIÛTË

Gediminas JANKAUSKAS: �Laukti naujausios Gyèio Lukðo filmo �Duburys�premjeros norëjosi bent dël dviejø prieþasèiø. Pirmiausia todël, kad filmopagrindà sudaro Romualdo Granausko to paties pavadinimo romanas, kuráskaièiusieji ilgai prisimins santûrià, bet giliai besiskverbianèià prozos þodþiomagijà. O G. Lukðas visada garsëjo kaip subtilus geros prozos (beje, ne tiklietuviðkos) interpretatorius, padovanojæs mums nuostabià likimø galerijà�.

Andrius JAKUÈIÛNAS

Gyvûnø simbolizmas10 p.

Penkiakampiai menai

Bëgantis gyvenimasAudronëMEÐKAUSKAITË

2 p.

2

Vyksmas . 2010 m. liepos 15�21 d., Nr. 26 (299�740)

AudronëMEÐKAUSKAITË

Kauno istorinëje prezidentûrojesurengta paroda �Po raudonaþvaigþde�, kurià þiûrovai sutinkalabai skirtingai nusiteikæ. Nors galtai tik ásivaizduojama mitologija,nes mûsø parduotuvës vis dar pil-nos �tarybiniø� gaminiø, kuriø ne-

Penkiakampiai menaisibodi valgyti net ir tie, kuriems pa-gal amþiø to daryti lyg ir nepriklau-sytø. O parodoje viskas panaðiai.Nepadoru net sakyti � labai deko-ratyvu, nes jau sunku suvokti ir ob-jektyviai ðiandienos konteksteávertinti tos beprotystës dydá. Vis-kas taip labai, kad net rodosi netik-ra. Kliedesiai ir fantazijos ágijusios

tokias realias formas, kad siurrea-lizmas gali tik pavydëti.Taèiau ið kino juostos aidi tikri

Justo Paleckio, Salomëjos Nëriesbalsai, ið portretø ðypsosi Stalinas irLeninas, kurie, nors ir nutapyti keis-ta maniera, �krakmolytais� kostiu-mais, yra visiðkai realistiðki, beveikpaèiupinëjami.Baisiausia atrodo prievarta, ku-

rie visà ðá �groþá� turëjusiø sukurtimenininkø, atþvilgiu.Paroda lyg irmini liûdnà datà, kai

1940-aisiais, lygiai prieð 70 metø,sovietø kariuomenës daliniai áþen-gë á Kaunà, ir visas nepriklausomy-bës laikø kultûrinis ádirbis buvo uþ-griozdintas naujos ideologijos mo-numentais. Kaþkaip keistokai, labaikontrastingai nuteikia parodos eks-ponavimas Kauno istorinëje prezi-dentûroje.Parodos kuratorë Giedrë Janke-

vièiûtë ëmësi vieneriø metø socio-kultûrinës gyvenimo terpës anali-zës. Paroda �Po raudona þvaigþde�yra didesnio, keliems politiniamsir kultûriniams lûþiams skirto josmokslinio darbo �Lietuvos dailësgyvenimas 1939-1944 m.� dalis.Autorë nori parodyti tai, kas dar li-ko ið to meto realijø, kad apðviestisiaubai maþiau gàsdintø þvalgan-tis á praeitá.Parodoje atskleisti pirmieji me-

tai (nuo 1940 m. birþelio, kai Lie-tuva �ástojo� á Sovietø Socialisti-niø Respublikø Sàjungà, iki sovie-tinæ okupacijà pakeitusios naciøokupacijos 1941 m. vasarà), kaiemocijos dar paèios stipriausios,nustebimas ir pasiprieðinimas ar-ðiausi, o tikëjimas nenuviltas. Lû-þio, perëjimo laikotarpiai, kuriuos,ypaè vëlesnius, puikiai mena ðian-dienos parodos þiûrovai, atskleidþiapaèias netikëèiausias þmogaus el-gesio galimybiø amplitudes. Eks-ponatai ir filmuota medþiaga pri-stato meno ir mokslo inteligentijosgyvenimo etapà, turintá paèiø skau-dþiausiø kampø.Daugiausia vietos parodoje ten-

ka dailei, kuri labiausiai buvo pa-jungta naujajai ideologijai formuo-ti. Sovietiniø laikraðèiø iðkarposegausu informacijos apie dailininkøpagalbà darbininkams, rengiantisminëti dvi pagrindines sovietø ðven-tes � bolðevikø perversmà Rusijojeir geguþës 1-àjà, kuriose dailë turëjoatlikti ypatingà vaidmená.Ðiaip ji ëjo á prieká negrabiais

þingsniais, nes labai skyrësi nuoankstesniøjø moderniø dailininkøbandymø, atskleidë �nepakankamusrealistinës vaizduosenos ágûdþius�.Skaudþiausia matyti darbus, kuriømeninë vertë kontrastuoja su ideo-loginiu turiniu. Norisi, kad visi tieRaudonoji spauda.

agitaciniai bandymai bûtø buvæpieðti ir tapyti paèia prasèiausiaforma.Ekspozicijos pradþioje � grynoji

politinë dailë. Politiniø lyderiø por-tretai ir patys primityviausi, iki kok-tumo didaktiðki �Agitpropo� plaka-tai, savo tiesmukumu dabar kelian-tys ðypsenà.Socrealizmo principø moko pats

didþiausias eksponuojamas darbas�Kûlimas�, kuriame su ypatingu pa-tosu atkurta �reali� darbo scena. Darbaisiau, kai þvelgi á vaikø knygelesir þurnalus, pilnus agitaciniø paista-lø. Parodoje net galima pavartyti1940 m. �Genio� numeriø kopijas.Ákyrus, o dabar jau sunkiai átikimasspaudos tonas, mûsø valstybæ lydë-jæs daugybæmetø, taèiau visiðkai ne-sugebëjæs perprasti net elementariosþmogaus psichologijos.Paskutinë parodos salë skirta mo-

nografinei medþiagai: �Èia pasako-jamos istorijos tø dailininkø, kuriølikimus kruvinas stalininis reþimassulauþë jau okupacijos pradþioje.�Plakatai, laikraðèiai, knygos yra

pagrindiniai parodos eksponatai,nes dailës darbø, kurie ryðkiausiaiatspindëjo ideologijà, ne tiek daugir iðlikæ. Taèiau nesunku ásivaizduo-ti. Þinoma, jei tik fantazija pakan-kamai laki.

Autorës nuotrauka

Liepos 8 d. Kauno miesto meras An-drius Kupèinskas atsidëkodamas uþ mei-læ Kaunui ir miesto vardo garsinimà pa-gerbë kultûros atstovus Kultûros ir menopremijomis.Ðiais metais Kultûros ir meno premijos

paskirtos choreografei, pedagogei, moder-naus ðokio propaguotojai, ðokëjai Kirai Ka-terinai Daujotaitei uþ ilgametæ aktyvià irreikðmingà kultûrinæ veiklà, choro �Canta-te Domino� dirigentui, pedagogui Rolan-dui Daugëlai uþ aukðèiausius laimëjimusrespublikiniuose ir tarptautiniuose konkur-suose bei grafikos ir spaudos dizainerei Mo-nikai Vilèinskienei uþ vizualinio meno puo-selëjimà, sukûrusiai didþiulio pasisekimosu-laukusià socialinæ reklamà �Kaunas � manomiestas, nesvarbu, kur gyvenèiau�.Apdovanotøjø vardu kalbëjo aktorë

Inesa Pauliulytë, ðokëjos K. K. Daujotai-tës dukra, kuri atvyko atsiimti garbingoamþiaus serganèiai motinai skirto apdo-vanojimo.

�Nemuno� fotoinformacija

Bëgantis gyvenimas

Pagerbti Kauno menininkai

AudronëMEÐKAUSKAITË

Vasara galbût tik kai kam keliaasociacijø su fotografija dël savoðviesos skaidrumo bendrystës suskambanèio nuo ðilumos oro vir-pesiais, lengvumo ir gal primity-viausiø sàsajø su fotografavimomanijos apimtais turistais. Vasaràgalerijos aprimusios, bet yra ir visdar saliø gaiva bei menais vësinan-èiø.Nacionalinio M. K. Èiurlionio

dailës muziejaus M. Þilinsko dai-lës galerijoje vis dar veikia lenkøfotografo Jano Bortkiewicziaus,kuris pats jau ne vienerius metusvadovauja fotografijos galerijai,darbø paroda. Ði ekspozicija � Þe-mutinës Silezijos meno festivaliodalis. O mums garbë fotografo dar-bus apþiûrëti pirmiesiems, nes me-nininkas 1945 m. gimæs Lietuvojeir net savo kûryboje iðlaikæs mûsøkraðto þenklø. Parodoje � ne vie-nas J. Bortkiewicziaus objektyvouþfiksuotas gimtojo miesto Vil-niaus vaizdas. Maþutës, miniatiû-rinës baþnyèios, kurias net Napo-leonas galëtø delne iðlaikyti. Vë-liau fotografas áamþino ir Niujor-kà, kurio þaisliniai dangoraiþiaivos vos regëti pro pirmame planebaltuojanèius kapiniø antkapius.

Lego kaladëliø áspûdis Niujorkàpaverèia maþuèiu, jaukiu miestu.Visai netoliese � Praha, vos kyðte-lëjusi savo architektûrines nuo-plaiðas á J. Bortkiewicziaus kadrà.Senøjø kadrø yra paèiø ávairiau-

siø. Ekspozicija rengiama meni-

ninko kûrybinës veiklos 50-meèioproga, todël laikas gráþta daugybædeðimtmeèiø atgal. Tada jis foto-grafijose pats ðilèiausias. Su pagar-ba Juzefui Pilsudskiui, aðtuonio-likmete moèiute kareivio unifor-ma jo legionuose. Ir vëlesnis � susavo miesto ðiukðlynu, su dëmë-mis vietoje gitaras laikanèiø dai-nininkø veidø (þmoniø be veidøbus ir vëlesnëse fotografijose, ta-

èiau jau paèia blogiausia anoni-miðkumo prasme), jaunystës mies-tø peizaþais, kuriø ðviesa virsta fo-tografine grafika.Paroda apima apie 150 darbø ið

ávairiø J. Bortkiewicziaus kûrybi-niø etapø. Ekspozicijoje � portre-tai, abstrakcijos, labai ryðkiai fo-tografavimo laikà þymintys aplin-kos motyvai. Daugybë garsiø þmo-niø portretø � jø veikla daugiau-sia susijusi su muzika, o fotografi-jos, kaip teigia parodos organiza-toriai, �pagilino tø visø asmeny-biø �nepaprastumo� fenomenà. Ið-reiðkë dëkingumà uþ tai, kad su-gebëjo pagerinti pasaulá aplink sa-ve, padarë já ádomesná ir supratin-gesná�.Visai ðalia � dar vienas portre-

tas-diptikas. Lëlës barbës, pernaiðventusios savo penkiasdeðimtme-tá, ir gyvos moters, kuri ið paskuti-niøjø stengiasi bûti panaði á plasti-kiná ðablonà. O J. Bortkiewicziusatsiskleidþia kaip absoliuèiai ávai-riaplanis menininkas. �Didþioji da-lis J. Bortkiewicziaus darbø � kû-rybinis autoriø supanèios tikrovëskomentaras, todël ði paroda vaiz-dþiai atspindi ir mums taip artimaspastaruosius penkiasdeðimt metø

vykusias permainas�, � teigia pa-rodos organizatoriai. Tada fotogra-fijos ir net ðalia jø komponuojamosinstaliacijos, daiktø skulptûros pra-byla socialinës terminologijos kal-ba. Fotografijos nusidaþo raudonai,nes atspindi Raudonojo kvartaloParyþiuje kasdienybæ, arba mëlynair geltona, kuriomis praþydusi visaEuropos Sàjunga.J. Bortkiewiczius daþnai jungia

daugybæ vaizdø � kino filmo juos-tos �bëgimo� principu arba jung-damas á padrikà koliaþà. Tokiomisfotografijomis galima perbëgti lai-ko atkarpas arba praplësti erdves.Jos suteikia judrumo, kurio kupinair pati paroda � perþiûrima lyg gy-venimo filmas �Nuo � iki�. Foto-grafas derina daiktus, kurie tvyrokeistose ðviesose, keistai sujungtiir sukomponuoti � pagal svarbø tu-riná ir dar svarbesnæ formà.Nors parodos organizatoriai

nuolat pabrëþia J. Bortkiewicziauskûriniø didaktinæ vertæ, jø pagal-bà ið naujo suvokiant prarastas ver-tybes, visgi darbai tokiu diletan-tizmu në nedvelkia. Net ironiðkipaties fotografo autoportretai taipatvirtina.

Autorës nuotrauka

Mëlyna ir geltona ðiandiena Jano Bortkiewicziaus kûryboje.

Lietuvos raðytojø sàjunga sveikina savo kolegas:Justinà Marcinkevièiø � apdovanotà Lenkijos autoriø teisiø gyni-

mo asociacijos (ZAiKS) premija uþ Adomo Mickevièiaus kûriniø ver-timus á lietuviø kalbà;Aldonà Ruseckaitæ � apdovanotà Ordino �Uþ nuopelnus Lietuvai�

Riterio kryþiumi.

3

.2010 m. liepos 15�21 d.,

Nr. 26 (299�740)

Gediminas JANKAUSKAS

Prieð pat Jonines netoli lenkið-ko �Þaliakalnio� � Zeliona Gu-ros � vaizdingame Lagowo mies-telyje, pasislëpusiamemiðkuose irapsuptame eþerø, jau trisdeðimtdevintàjá kartà prasidëjo seniau-sias Lenkijoje kino festivalis, pa-prastai vadinamas Liubuðës kinovasara. Ir jau dvideðimtà kartàgreta lenkiðkø, vokiðkø, èekiðkø,slovakiðkø, rusiðkø, ukrainietiðkø,vengriðkø filmø buvo parodytanaujausio lietuviðko kino progra-ma, kurià sudarë du vaidybiniaiir trys dokumentiniai filmai.Lietuviø kinasLagowe gerai þi-

nomas. Èia ið daugelio ðaliø susi-rinkæ kinomanai matë bemaþ vi-sus per du deðimtmeèius Lietuvo-je sukurtusAlgimanto Puipos, Ða-rûno Barto, ArûnoMatelio, Aud-riaus Stonio ir kitø reþisieriø fil-mus, kuriems ðiø eiluèiø autoriuspadeda patekti á kasmet solidþiaisukomplektuotà posovietinës Eu-ropos kino panoramà. Ðiemet vai-dybiná kinà reprezentavo reþisie-riaus ValdoNavasaièio �Perpetu-um mobile� ir konkurse parody-tas �Duburys�, kuriam atitekoantras pagal svarbà prizas �Si-dabro kekë� (�Srebrne grono�).Reþisieriui Gyèiui Lukðui tai jauantras toks apdovanojimas: pir-màjá jis gavo prieð septyniolikametø uþ �Þemës keleivius�.

�Duburys� ðiemet idealiai tikovaidybinio kino konkursui, kurionemaþà dalá sudarë filmai, prime-nantys socialistinës santvarkoslaikus. Vieni á ðià kasmet vis la-biau tolstanèià realybæ þvelgiapro hiperbolizuotus siaubo trile-rio akinius (Wojciecho Smarzow-skio �Blogi namai�), kiti konkre-èius �brandaus socializmo� sukrë-timus susieja su kur kas ankstes-niais visuomeninio ir kultûriniogyvenimo procesais (Jano Kida-wos-Blonskio �Roþelë�), treti re-vizuoja �Solidarumo� laikø eufo-rijà ir bando ieðkoti �treèio kelio�amþinoje klasiø kovos konfron-tacijoje (Januszo Morgensterno�Maþesnis blogis�), o �Prahos pa-vasario� tradicijoms iðtikima jau-na èekø reþisierë Irena Pavlasko-va (�Tikras rojus�) ir jos jaunasiskolega ið Lenkijos Jacekas Bor-cuchas (�Viskas, kà myliu�) ne-pamirðta, kad niûriausiais totali-tarizmo laikais þmonës buvo gy-vi ne vien politinëmis aktualijo-mis ir partijos planais, bet ir uþideologines dogmas brangesnë-mis meilës bei laimës problemo-mis. Netrûksta ðiuose filmuose su-gebëjimo socialistinës praeitiesmarazmà transformuoti á meninioabsurdo ar iðmintingos �þmogið-kos komedijos� pavidalus. O taijau ryðkus þenklas, kad kinema-tografininkai pirmieji vaduojasiið stereotipø nelaisvës ir moko vi-sus likusiuosius su praeitiesðmëklomis atsisveikinti lengvai.Bent jau be tragiðkos iðraiðkosveiduose ir piktdþiugiðkø intona-cijø � viso to, ko labiausiai norë-tøsi palinkëti ir mums.�Duburys� daugeliui Lagowe

parodytø filmø buvo giminingasdar ir todël, kad jo herojams ten-ka patirti skaudþius dvasinius lû-þius ir priimti lemtingus spren-dimus.

Nepritapusiøjø dramos

Paradoksalu, bet atgavus Nepri-klausomybæ per beveik du deðimt-meèius mûsø ðalyje buvo labai ma-þai bandymø kine iðsamiau iðana-lizuoti sovietmeèio dvasiná pavel-dà, kurio negalime atsikratyti irdabar. Pasirodo, vien dràsos iðsi-þadëti nekenèiamos praeities ne-pakanka, kad taptum ið tikrøjø lais-vas þmogus. Savosios prigimtieslengvai neáveiksi nei revoliucijo-mis, nei naujojo gyvenimo dekre-tais. Kaip atminties bei sàþinës �paèiø objektyviausiø teisëjø. O irkas tu, þmogau, be savo atminties?Tik gailestá keliantis mankurtas,kaip kitados teigë raðytojas Èin-gizas Aitmatovas.

�Kas mums pasidarë?� � gû-dþiais socialistinës stagnacijos lai-kais klausë rusø raðytojas ir kinoreþisierius Vasilijus Ðukðinas, tu-rëdamas omeny visai ne anuome-tiná politiná nihilizmà, o tikëjimàpraradusiø þmoniø dvasinæ erozi-jà, tapusià svarbiausia paskutiniø-jø socializmo epochos þmoniø li-ga. Á ðá klausimà savaip bandë at-sakyti ir kiti ðviesesni protai, pri-versti savo nerimà slëpti po meta-forø skraiste arba perteikti já sudë-tinga Ezopo kalba. Tada ir lietu-viø vaidybiniame kine aktyviaireiðkësi tokia �opozicinë� veik-la. Raimondo Vabalo �Birþelis,vasaros pradþia� (1969 m.) ar Vy-tauto Þalakevièiaus �Atsipraðau�(1982 m.) akivaizdþiai demaska-vo sovietø valdþios átvirtintas mo-ralines deformacijas. Dabar tuosefilmuose regime tai, ko nepavykouþfiksuoti dokumentininkams. Ki-ta panaðaus vaidybinio kino ban-ga sutapo su Atgimimo laikais. Pir-masis ant dviejø epochø �slenks-èio� garsiai prabilo Ð. Bartas, ku-rio �Trys dienos� (1991 m.) nykøsovietinës realybës peizaþà susie-jo su egzistenciniu dvasiniu ðal-èiu ir lediniu vienatvës alsavimu.

A. Puipa filme �Ir ten krantai smë-lëti� (1991 m.) taip pat suvedë ne-linksmà sovietmeèio patirties ba-lansà, bet paspalvino já absurdið-kos komedijos potëpiais. O G.Lukðas �Þemës keleiviuose�(1992 m.) neiðsipildþiusiø likimøvirtinæ suprojektavo á religinæ bei

filosofinæ simbolikà. Filmas bu-vo labai fragmentiðkas, bet tokiàstilistikà pateisino autoriø reflek-sijos. Reþisierius taip aiðkino su-manymà: �Mûsø kartos þmonësnepritampa dabartiniame gyveni-me, jie yra pasimetæ... Mes tyliaianalizuojame, kas nutiko gimu-

siems paskutinëmis karo dienomisir tuoj po karo.�

�Duburio� akivaruose

Þinoma, tokios analizës rezulta-tai negali bûti labai optimistiðki.Todël ádomu paþiûrëti, kiek bemaþper du deðimtmeèius pakito (o galdar labiau sustiprëjo?) �Þemës ke-leiviø� reþisieriaus áþvalgos. Lauktinaujausios G. Lukðo filmo �Dubu-rys� premjeros norëjosi bent dëldviejø prieþasèiø. Pirmiausia todël,kad filmo pagrindà sudaro Romu-aldo Granausko to paties pavadini-mo romanas, kurá skaièiusieji ilgaiprisimins santûrià, bet giliai besi-skverbianèià prozos þodþio magi-jà. O G. Lukðas visada garsëjo kaipsubtilus geros prozos (beje, ne tiklietuviðkos) interpretatorius, pado-vanojæs mums nuostabià likimø ga-lerijà. Vienuose filmuose (�Þvan-gutis�, �Þolës ðaknys�, �Þalèioþvilgsnis�, �Vakar ir visados�) re-þisierius pureno lietuviðkø tradici-jø dirvà ir gilinosi á mûsø kultûrojeásitvirtinusiø pagonybës ritualøprasmes. O kurdamas �kaimiðkas�istorijas �Mano vaikystës ruduo�(1977 m., pagal Juozo Apuèio no-velæ) ir �Vasara baigiasi rudená�(1982 m., pagal R. Granausko pro-zà) uþsirekomendavo kaip lyriðkøbei dramatiðkø pustoniø virtuozas.�Duburá� þenklina dar brandes-

nis reþisieriaus profesionalumas irþmogiðkoji iðmintis. Tikriausiai to-dël kvapà gniauþia jau pirmiejinaujojo filmo kadrai, ið aukðtybiøapþvelgiantys nuostabià Lietuvosgamtà � permiðkomasyvà lëtai pûð-kuojantis traukinys ir lëtai vingiuo-janti upë nubrëþia svarbiausià dra-matiðkø ávykiø aplinkà. Prie gele-þinkelio tragiðkai nutrûko pagrin-dinio filmo herojaus Juozapo Gau-èio tëvo gyvenimas, ant geleþinke-lio tilto virð upës pats Gauèys paty-rë svarbiausius savo gyvenime lû-þius, netoli bëgiø paskutiná kartàgyvenime suklupo Gauèio motinasu dviem ðvieþio pieno bidonais,pagaliau du ðuoliai nuo tilto atbrai-los á mirtinà upës verpetà vainikuo-ja ir paties Gauèio, ir geriausio jodraugo Vido neilgo gyvenimo is-torijas.Vyresnës kartos þiûrovus, dar ne-

pamirðusius �socialistinio rojaus�realijø, turëtø persmelkti aðtrus at-paþinimo jausmas. Puiku, kad fil-mui pasirinkta nespalvota kinojuosta, kurioje kiekviena detalë al-suoja nesumeluotu autentiðkumu.Pagirtinas filmo autoriø siekis nestilizuoti praeitá, bet atkurti jà sumaksimaliai tikroviðkomis detalë-mis. Bûtent per jas prieð mûsø akisatgyja seniai praeitin nugarmëjælaikai, kai dideliais tempais buvovykdomi socialistiniø penkmeèiøplanai, o juos vykdantys þmonësgyveno pusbadþiu, nors degtinësniekada netrûko. Ir pavogti ið sta-tybø ar kolchozo visada buvo kà.Didþiausià dëmesá filmo auto-

riai kreipia á emocinæ ir seksuali-næ Gauèio patirtá. Ji prasidëjo nuonuostabios romantiðkos paþintiessu kurènebyle mergina, aistringu-mo slëpinius atskleidë sovietinio�bendriko� kaimynës dëka ir tar-si pertempta styga nutrûko tuo-met, kai atrodë, kad jau niekas ne-gali sudrumsti ðviesios ir laimin-gos ateities.

Nukelta á 4 p.

Lietuviø kinas Centrinësir Rytø Europos kontekste

�Duburys�. AktorëOksana Borbat.

�Ðokis dykumoje�.

�Arsy-Versy� � dokumentinio kino konkurso laureatas.

4

TILTAI . 2010 m. liepos 15�21 d., Nr. 26 (299�740)

Lietuviø kinas Centrinësir Rytø Europos kontekste

�Roþelë�. Aktoriai Magdalena Boczarska ir Andrzejus Sewerynas.

�Generolas Nilas�. Aktorius Olgierdas Ùukaszewiczius.

Atkelta ið 3 p.

Didþiausias G. Lukðo pliusas �mokëjimas visada labai tiksliai pa-rinkti pagrindiniø vaidmenø atlikë-jus. Taip buvo beveik visada. Betðá kartà aktoriø parinkimas (dabarjau reikëtø sakyti �kastingas�) yratiesiog tobulas. Debiutantas Gied-rius Kiela, vaidinantis Gauèá, labaitaupiais, bet tiksliais potëpiais brë-þia savo herojaus gyvenimiðkosbrandos vektoriø. Ne tik lietuvið-kø �Sidabriniø gerviø�, bet ir di-delës pagarbos nusipelno ukrainie-tës aktorës Oksana Borbat (Mað-ka) bei Jevgenija Varenitsa (Kla-va), taip pat �Gervëmis� apdova-noti Jûratë Onaitytë ir a. a. Vladi-miras Jefremovas. Pastarieji tikdviem epizodiniais pasirodymaissugebëjo tobulai suvaidinti nevien reikiamà scenà, bet ir visà sa-vo herojø likimà.Garbingà apdovanojimà Lago-

we �Duburiui� skyræ þiuri nariainuoðirdþiai dþiaugësi ðiuo filmu irsavo komentaruose pabrëþë, kad to-ká sprendimà lëmë daug akivaiz-dþiø filmo pliusø � preciziðka re-þisûra, tvirtas dramaturginis pa-grindas, tiksli aktoriø vaidyba, la-koniðka bei poetiðka vizualinë kal-ba (uþ jà birþelio pradþioje Kijevevykusiame festivalyje buvo apdo-vanotas operatorius Viktoras Ra-dzevièius).

Tuðèios amþinøjø varikliøapsukos

Visiðka �Duburio� prieðingybë �reþisieriaus Valdo Navasaièio fil-mas �Perpetuum mobile�, kuris la-biau ðliejasi ne prie vyresnës kar-tos lietuviø kino reþisieriø sufor-muotø psichologinës dramos tradi-cijø, bet gerai iliustruoja naujoskartos kûrëjø pastangas sukurti uni-versalaus kino modelius. Deja, kolkas ðiame kelyje dideliø meniniøpasiekimø nepastebëta, o daugumaligðioliniø bandymø iðrasti amþinà-já variklá atsimuða á ta paèià �inþi-nerinæ� problemà � niekaip nepa-vyksta iðvengti tuðèiø apsukø irnaudingumo koeficientà pakelti ge-rokai aukðèiau uþ nulinæ ribà.V. Navasaitis kartu su Ð. Bartu

debiutavo 1985 m. dokumentiniufilmu �Tofolarija�. Vëliau sava-rankiðkai sukurti filmai �Rudenssniegas� (1992 m.) ir �Pavasaris�(1997 m.) paliudijo, kad lietuviðkaautorinë poetinë dokumentika pa-sipildë dar vienu subtiliu kûrëju, ki-no kamera mokanèiu �tapyti� pei-zaþus ir portretus. Toks kinas dþiu-gino aká ir visai nereikalavo verba-linio komentaro. Bet kai V. Nava-saitis parodë savo pirmà vaidybináfilmà �Kiemas� (1999m.), tapo aki-vaizdu, kad èia vien sugebëjimokomponuoti vaizdingus kadrus ne-pakanka. Vaidybinio kino drama-turgija negali apsiriboti nuotaikaskurianèiomis abstrakcijomis, o ir ápersonaþus persikûnijantiems akto-riams reikia pateikti bent minima-lius charakteriø eskizus. Tada ak-toriai galës improvizuoti uþduotatema, ir þiûrovams bus ádomu ðá pro-cesà stebëti. Bet pusantros valan-dos trunkantis �Kiemas� labai pri-minë tà tuðèià baseinà, kurio ilgi

statiðki kadrai filmà pradeda ir bai-gia.Kad reþisieriusV.Navasaitis de-klaruoja sàmoningai ignoruojàssiuþetà, nëra nieko peiktino. Andre-jaus Tarkovskio ar Aleksandro So-kurovo ðedevruose taip pat maþaveiksmo ir kalbos. Uþtai ten tokieintensyvûs dvasinio pasaulio kon-tekstai, kad jei iðdrási prie jø priar-tëti ir pasikliausi menininko intui-cija, bûtinai patirsi kaþkà panaðausá katarsá. O kà gali pajusti ilgai þiû-rëdamas á tuðtumà? Nebent tuðtu-mà, kuri, anot Friedricho Niet-zsche�s, þiûri á tave. Donatas Banio-nis A. Tarkovskio �Soliaryje� kal-bëjo visai maþai, bet tylëjo taip, kadþiûrovui atsiverdavo tikras vidiniogyvenimokosmosas. �Kieme�D.Ba-nionis taip pat iðtaria vos kelias fra-zes, bet uþ ðio tylëjimo aiðkiai ma-tosi scenarijaus tuðtuma. Ji, ko ge-ro, ir kitus �Kiemo� herojus vertëilgas nieko neveikimo scenas uþ-pildyti rûkymu.Rûkymas yra svarbus ir naujojo

V. Navasaièio filmo �Perpetuummobile� veiksmas, á kurá atkreipëdëmesá visi pirmieji filmo recenzen-tai. Traukdami dûmà filmo herojaidaug màsto, o þiûrovams, kaip taik-liai pastebëjo vienas internetinis ko-mentatorius, ima skaudëti plauèius.Kam adresuojamas filmas, galimasuprasti ið reþisieriaus komentaro:�Negalvoju, kam bus skirtas tas fil-mas, kurá darau. Tam, kam patiks.Tikslai yra asmeniðki ir netgi, sa-kyèiau, egoistiðki�.

Kelionës per Lietuvà ir ánuodëmiø pasaulá

Lietuviðkos dokumentikos gar-bæ festivalyje gynë trys filmai. Ne-konkursinëje programoje parody-tas �Ðokis dykumoje� (reþisierë Ag-në Marcinkevièiûtë) � dokumenti-nis biografinis filmas, pristatantisraðytojos Jurgos Ivanauskaitës gy-venimà, kûrybà ir visuomeninæveiklà. Norëdami perteikti Jurgosgyvenimo patirtá ir jos meniniø idë-jø pasaulá autoriai atsisakë tradici-nio linijinio pasakojimo, o savo

tikslo siekia naudodami gerai raðy-tojà paþinojusiø þmoniø liudiji-mus, vaizdo ir garso archyvinæ me-dþiagà bei poetiðkai nufilmuotusvaidybinius intarpus. Lagowo þiû-rovams Jurgos Ivanauskaitës kûry-ba jau nebëra terra incognita � per-nai èia parodytas reþisieriausA. Pui-pos �Nuodëmës uþkalbëjimas�, su-kurtas romanø �Ragana ir lietus�,�Placebas� bei �Sapnø nublokðti�motyvais.Konkursinëje kino dokumenti-

kos programoje su austrø, lenkø,slovakø, vengrø, vokieèiø filmaisvarþësi dvi lietuviðkos juostos. Re-þisieriaus Vaidoto Digimo �Kelio-në per Lietuvà� pristato mûsø ðalábritø menininko Davido Elliso aki-mis. Pirmà kartà jis atvyko á Lietu-và 1993m. vedamas smalsumo per-prasti posovietinës kultûros speci-fikà. Po septyniolikos metø jis tæ-sia savo kelionæ ir fiksuoja dabarti-ná susitikimà su Lietuva, lyginda-mas savo áspûdþius su tuo, kà matëir patyrë èia anksèiau. Lietuviðko-se tradicijose ir naujø skersvëjø spe-cifikoje smalsiam sveèiui padedasusivokti kino reþisierius AudriusStonys, kaunietis architektas Vy-tautas Petruðonis, muzikantas Pet-ras Vyðniauskas, kunigas RièardasDoveika, avangardinio kino klasi-kas Jonas Mekas, Viliaus Orvydoakmenø muziejaus eksponatai, Bal-tijos kelio dokumentiniai kadrai,Vytauto Kernagio bronzinë statulaNidoje, viduramþiø tradicijas puo-selëjantys Riteriø klubo nariai iranarchiðkà laisvës dvasià simboli-zuojantys baikeriai.Reþisierës Kristinos Inèiûraitës

�Septynios nuodëmës� per skirtin-goms sporto ðakoms atstovaujanèiøsportininkiø monologus bando su-vokti, kaip septynios mirtinos nuo-dëmës (tinginystë, puikybë, kerðtas,persivalgymas, gaðlumas, godumasir pavydas) daþniausiai reiðkiasiðiandienos visuomenëje. Ádomu tai,kad autoriai kalbina tik moteris, pa-sirinkusias septynias dvikovës spor-to ðakas (imtynës, fechtavimas,

ðachmatai ir pan.), kuriose kovoja-ma vienas prieð vienà � tai lyg sa-votiðka aliuzija á dvi kontrastingasmoters asmenybës puses. Þmogausdvilypumo, vidinës kovos su paèiusavimi vizualizacijà ádomiu kontra-punktu susieja dainininkës RositosÈivilytës pamàstymai apie patirtá,ágytà vaidinant KurtoWeillo ir Ber-tolto Brechto balete su dainomis�Septynios mirtinos nuodëmës�(�Die sieben Todsünden�), jame lai-mës ieðkanèios dvi seserys Didþio-sios depresijos laikotarpiu keliau-ja á septynis skirtingus miestus.

Gimsta nauja lenkø kinomokykla?

Ypatingø pagyrø ðiemet nusipel-në lenkiðkø vaidybiniø filmø pro-grama. Jà þiûrint net nekyla mintisapie totalià finansinæ krizæ, kuriadabar taip daþnai bandoma patei-sinti silpnus filmus net stipriose ki-nematografinëse ðalyse. Lenkaikasmet kuria apie keturias deðimtisvaidybiniø filmø, kuriø meninis ly-gis stebëtinai aukðtas.Ðio stebuklo prieþasèiø reikëtø

ieðkoti lenkø kino tradicijose. Prieð-kario melodramø ir komedijø ret-rospektyva, parodyta specialiuoseLiubuðës kino vasaros seansuose,priminë jau primirðtà faktà, kad ikitragiðkø 1939 m. lenkø nacionali-nis kinas klestëjo, populiariø þan-rø filmai iðradingumu nenusileidoanalogiðkai Holivudo produkcijai,savi aktoriai buvo beprotiðkai po-puliarûs, o salës lûþo nuo dëkingospublikos. Prie ðio proceso gerokaiprisidëjo ir anuometinë Lenkijosvaldþia, skatinusi nacionaliná kinàir minimaliai apsunkinusi filmø kû-rëjus mokesèiais valstybei. Socia-

listinëje Lenkijoje taip pat apstu pa-vyzdþiø, kai formavosi ir visamepasaulyje garsëjo tokie reiðkiniaikaip lenkø kino mokykla (susijusisu pirmaisiais Andrzejaus Wajdos,Andrzejaus Munko, Jerzy Kawale-rowicziaus, o vëliau Romano Po-lanskio ir Jerzy Skolimowskio ðe-devrais) ar moralinio nerimo kinas,iðgarsinæs Krzysztofà Zanussá,Krzysztofà KIeðlowská ir jø bendra-þygius.Dabar lenkø kritikai kalba ir apie

tradicijø tàsà savo nacionaliniamekine, ir apie savotiðkà lenkø kinomokyklos renesansà. Lagowe paro-dyti vaidybiniai filmai patvirtinaabi ðias tendencijas.Vyresnës kartos reþisierius Rys-

zardas Bugajski istorinëje dramoje�Generolas Nilas� kruopðèiai re-konstruoja paskutinius legendinio�Armija Krajowa� generolo Augus-to Emilio Fieldorfo gyvenimo me-tus. Aktyvus kovotojas su faðistineokupacija (vadovavæs svarbiau-sioms karinëms akcijoms okupuo-toje Lenkijoje ir organizavæs pasi-kësinimà prieð Varðuvos budelá SSgenerolà Franzà Kutscherà) pirmai-siais pokario metais tampa sovieti-nio teroro auka. Praleidæs dvejusmetus Sibiro lageriuose ir gráþæs na-mo tikras savo ðalies patriotas pa-teko á negailestingus sovietinës po-litikos gniauþtus ir kaip liaudiesprieðas buvo pakartas 1953-iøjø pa-vasará. Filme iðvengta beveik visøtokiam kinui klastingø povandeni-niø rifø � aklo heroizavimo, patrio-tinio patoso, prieðininkø karikatû-rinimo. Nuo stereotipø iðlaisvintasantûri pagrindinio vaidmens atli-këjo Olgierdo Ùukaszewicziausvaidyba vietomis pakyla iki tragiz-mo virðûniø ir tikro katarsio. Sean-so metu ne kartà màsèiau apie tai,kad ir Lietuvoje kada nors galëtøgimti ne prastesnis filmas apie KGBnukankintà Jonà Þemaitá-Vytautà,nuo 1949 m. vasario 16-osios ikimirties 1954 m. lapkrièio 26 d. bu-vusá prieð okupacijà kovojanèiosLietuvos valstybës vadovu, faktið-kai vykdþiusá Respublikos Prezi-dento pareigas. Tik kas ir kada tokáfilmà sukurs?Su klasikinës lenkø kinomokyk-

los temomis graþiai polemizuojajaunas debiutantas Borysas Lan-koszas filme �Antroji monetos pu-së� (�Rewers�). Nespalvotoje juos-toje atgyjantis pasaulis hipnotizuo-ja nuo pirmø kadrø. Viskas èia kaipne kartà matytuose geriausiuoselenkø filmuose, skirtuose pokariorealijoms. Bet netrukus paaiðkëja,kad tai tik talentinga stilizacija, lei-dþianti anø laikø atmosferos nepa-tyrusiems filmo autoriams þaisti ki-nà. 1952-øjø realijos ir mûsø dienøpasaulis susiejami keistas asociaci-jas þadinanèiais ryðiais.

Nukelta á 7 p.

5

. 2010 m. liepos 15�21 d., Nr. 26 (299�740) TILTAI

Ugnë KRAULAIDYTË

Bûna, kad visai paprasti daly-kai nei ið ðio, nei ið to priverèiastabtelëti. Ir stebiesi, þmogus, sa-vo gebëjimu jais, tokiais neáman-triais, þavëtis. Prisiþiûri visokiø or-namentais ir dekorais iðpuoðtø gro-þybiø, o vis tiek nejuèia sustoji prieprimityviø, rodos, negrabiø formø,tarytum savo paties esaties atspin-dþiø ieðkotum. Neprisimeni pasa-kø, tik apgraibomis vaikðtinëji le-gendø keliais, bet jie kartkartëmisima ir suvilioja kiek paëjëti ten,kur þmonës akmenimis virsta, de-besys eþerais tampa, o naktimislaukuose liepsnelës klaidþioja.Jei ir nepatikësi tokiais pasakoji-mais, eidamas pro uþkeiktas ar ste-buklingas vietas bûtinai juos pri-siminsi.Papasakosiu apie tokiomis isto-

rijomis apipintà þemës rëþá, pra-mintà Akmeniu. Ástrigo jis man at-mintin kaip visai ðalia Vilniaus-Varënos kelio, deðiniajameMerkiokrante, ásikûræs keliø trobesiø pu-ðynais ir legendomis apsuptas kai-mas, turintis savo stebuklingà ak-mená, pavadintà uþkeikta merga irdavusá kaimui vardà.Tai ðiek tiek aukðtëlesnis nei

metro pilko granito, prie kelio,miðko pakraðtyje, stovintis ketur-kampës piramidës pavidalo ak-mens luitas, medine, samanomisapaugusia tvorele apjuostas. Jovirðûnëje � kaimo kalvio darbo ge-leþinis kryþius, o ðalia ðio iðkaltas5 cm gilumo ir trimis centimetraisdidesnio skersmens dubenëlis. Ne-þinoma, kodël, bet ðis akmuo lai-komas stebuklingu, turinèiu gydo-møjø galiø. Deðimtà penktadienápo Velykø þmonës eidavæ aplinkjá keliais ir praðydavæ greito pasvei-kimo.

Apie uþkeiktos mergos akmenásklando daug legendø. B. Kviklio�Mûsø Lietuvos� pirmajame tomeminimos trys ið jø. Viena legendapasakoja, kad senovëje tëvai no-rëjæ savo dukterá priversti tekëti uþnemylimo. Á sutuoktuves vaþiuo-dama ji pratisai verkë, keikë savolikimà, ir, nevilties apimta, iðtarë:�Geriau að akmeniu pavirsèiau, ne-gu iðeièiau uþ to vyro...� Po ðiø þo-dþiø ir pavirtusi akmeniu. Sakoma,prieð daug metø akmuo tikrai turë-jæs merginos iðvaizdà, net jungtu-viø drabuþius, nuotakos kaspinusbuvæ galima áþiûrëti. Seniau tas ak-muo dejuodavæs, aðaros riedëda-vusios jo ðonais. Taèiau ilgainiuijis aptrupëjo, neteko nuotakos dra-buþiø þymiø, apaugo samanomisir nutilo. Dabar á iðkaltà dubenëlá

susirenka lietus kaip suakmenëju-sios merginos aðaros.Kitas panaðus padavimas bylo-

ja, kad suakmenëjusi mergina � të-vø prakeikta duktë, panorusi prieðjø valià iðtekëti uþ mylimo, bet ne-turtingo jaunikaièio. Jiedu slapèiavaþiavo á baþnyèià susituokti, ta-èiau tëvai tai suþinojo, prakeikëdukterá, ir ði pavirto akmeniu.Treèioji legenda, maþiau þmo-

nëse paplitusi, pasakoja, kad senai-siais amþiais vietinis kunigaikðtissumanæs apkrikðtyti savo valdiniusir pasikvietæs vienuoliø. Bet þmo-nëms nepatikæs nei naujasis tikëji-mas, nei jo skleidëjai. Vos kuni-gaikðtis iðjojo á karà, þmonës nu-þudë vienuolius ir toliau garbinosenuosius dievus. Gráþæs kuni-gaikðtis suskubo nubausti nusikal-tëlius, bet jo bûriams prijojus Mer-kio upæ kelià pastojo storas ir il-gas þaltys. Nebuvo galima nei perjá perlipti, nei apeiti. Tuomet ku-nigaikðtis pakvietë kunigus, kuriepastatë altoriø, meldësi ir ðlakstëþaltá ðvæstu vandeniu. Þaltys pa-bûgæs ir ëmæs lásti á þemæ, likæs tikuodegos galas ir suakmenëjæs.Uþ poros ðimtø metrø nuo ste-

buklingojo akmens esanèiose ka-pinaitëse, kuriø vieni kryþiai ðim-tuosius metus skaièiuoja, o kiti pir-mus, oðia aukðtyn besiverþiantysmedþiai, ðaknimis tvirtai ásikibæþemës, ðakomis lietaus pritvinkusádangø ramstantys, o paèiame ka-pinaièiø viduryje stûkso medinëbaþnytëlë.Paprastos kaimo kapinës, saky-

site. Taèiau ne jos þvilgsná ilgë-liau sulaiko, o sena storø sienojøbaþnyèia, iðore primenanti erdvøgyvenamàjá namà � senoviðko pa-vidalo pirkià, kurios tikràjà �tapa-tybæ� iðduoda tik trisienë apsidagale, neryðkus aþûrinis kryþius irdidesnis nei kaimo trobos tûris, tie-sa, baþnyèiai gana kuklus. Pama-tai toká statiná ir iðkart aiðku � se-nas. Kalbant konkretesne skaièiø

Akmens istorijos ir paprastumas

ir faktø kalba, tai � XVIII a. me-nanti Nukryþiuotojo Jëzaus baþ-nyèia. Pasak literatûros ðaltiniø,1759 m. generolas Bþostovskis pa-statë medinæ koplyèià, kuri poðimtmeèio buvo suremontuota irpriklausë Varënos parapijai. Kop-lyèios, ið kurios iðaugo kukliojibaþnyèia, pastatymas siejamas supadavimu, pasakojanèiu, kad se-novëje ten, kur dabar yra baþnyt-kaimis, augæs didþiulis miðkas.Naktimis jame klajodavusi degantiþvakelë, kuri nustojo vaikðèioti pomiðkà tik tada, kai buvo pastatytakoplyèia. O pati þvakelë kaþkaipatsirado koplyèios altoriuje.Pirmojo pasaulinio karo metu

Varënos baþnyèia sudegë, todël josklebonas kun. Juozapas Staðys at-vyko gyventi á Akmens kaimà. Ku-nigo iniciatyva senoji koplytëlëbuvo aptverta ir padidinta, pasta-tyta klebonija. Lenkams okupavusAkmená, parapija labai kentëjo, ookupantams pasitraukus uþ Mer-kio upës, sumaþëjo perpus, nes vi-so Uþmerkio dzûkiðki kaimeliainegalëjo lankyti baþnytkaimio.Tradicinio staèiakampio plano

pastatas ypatingas tuo, kad jo sie-nos, suræstos ið aptaðytø ràstø, li-ko neapkaltos lentelëmis, todëlkertëse matomos dailios sàsparos,o papildomos puoðybos nebuvi-mas, nedaþyti pavirðiai, apnuogi-nantys statybinës medienos me-dþiagiðkumà, natûralumu susiðau-kia su visai ðalia rymanèiais me-dþiais ir dzûkiðkais þolynais ap-sunkusia gamta. Pagrindinis fasa-das lakoniðkas, neaukðtos, profi-liniais apkalais paávairintos du-rys þymi simetrijos aðá, abipus ku-rios matyti po vienà langà baltaisstaèiakampiais apvadais. Platuskarnizas nuo sienos atskiria ma-syvø, vertikaliomis lentelëmis ap-kaltà trikampá frontonà. Ðoniniøfasadø asimetrija kiek prasklaidoformø monotonijà. Jø plokðtumossuskaidytos skirtingais atstumais

iðdëliotomis statmenomis sàvar-þomis, kurios sutvirtina sienas.Abiejose pusëse yra po priestatà,pagyvinantá pastato planà. Formøgrieþtumo dësniui nepaklûsta duapskriti langeliai kryþmai sudë-tais stiklais.Baþnyèia áauga á jà supanèià ap-

linkà pernelyg neiðsiskirdama iðmiðkø ir kaimo trobesiø fono. Ðibaþnytëlë nëra aká rëþiantis vieto-vës akcentas, dominuojantis ben-drame peizaþe. Greièiau tai lygia-vertis kaimo kraðtovaizdþio ele-mentas, pernelyg neiðsiðokantissavo dydþiu, o architektûriniusprendimu atkartojantis gyvena-màjá pastatà. Ðalia baþnyèios dai-liai iðkyla XIX a. pradþioje atski-rai pastatyta stulpinë varpinë besienø. Tai viena ið nedaugelio ið-likusiø primityviausiø Lietuvosvarpiniø. Masyvûs, staèiakampioskerspjûvio stulpai apaèioje su-tvirtinti rentiniu, dengtu dviðlai-èiu skiedrø stogeliu, o virðuje, pomaþesniuoju stogeliu, ant skersi-nës sijos pakabinti trys skirtingodydþio varpai (Kultûros paminkløenciklopedija. Rytø Lietuva. T-2.Vilnius: Mokslo ir enciklopedijøleidybos institutas, 1988.). Varpi-në, kaip ir baþnyèia, neturi jokiønefunkcionaliø puoðybos elemen-tø. Grakðtumo jai teikia nevieno-do dydþio stogai, vienas, priden-giantis varpus, ir antrasis, slepian-tis þemà sandëliukà.Apþiûrëjæ baþnytëlæ ið visø pu-

siø nerasime sudëtingø sprendimø.Perðasi mintis, kad kiekvieno ràs-to, kertës ir detalës misija yra nebûti vieta akims paganyti, o sukur-ti nuo lietaus ir vëjo saugantá, þmo-nes priglaudþiantá stogà, ramybæserginèias, paprastumu alsuojan-èias sienas.

Autorës nuotraukos

Akmens baþnyèios fasadas ir varpinë.

Stebuklingasis akmuo uþkeikta merga. Varpinë.

6

TILTAI . 2010 m. liepos 15�21 d., Nr. 26 (299�740)

Susipaþinkime � Andrius Apðega. ,,Taikylanti Lietuvos þvaigþdë, ðviesi operosateitis�, � kalba þmonës. ,,Paprastas Mu-zikos akademijos studenèiokas, per maþaigyvenime patyræs, kad galëtø vadintis me-nininku�, � mano jis pats. Ið tiesø Andriusdaug þadantis, perspektyvus jaunas atli-këjas, kà tik baigæs trisMuzikos akademi-jos kursus pianistës koncertmeisterës Aud-ronës Eitmanavièiûtës klasëje ir jau dau-gelio tarptautiniø konkursø laureatas. Sëk-më jaunuolá lydi nuo pirmøjø muzikinëskarjeros dienø: pergalës konkursuose Suo-mijoje, Lenkijoje, Ukrainoje, Estijoje, Ita-lijoje, Èekijoje, prestiþinis �Grand Prix�apdovanojimas �Dainos miestui� konkur-se Lietuvoje bei pats sëkmingiausias pir-mosios vietos apdovanojimas aukðto lygiokonkurse Slovakijoje. Tai solidi patirtisvos 22-ejø sulaukusiam jaunam daininin-kui. O pripaþinimas Lietuvos þiûrovø pa-þástamame �Triumfo arkos� konkurse by-loja apie gerbëjø palankumà ir dideles at-eities galimybes.Andriaus mokytojø, Lietuvos muzikos ir

teatro akademijos Kauno fakulteto Daina-vimo katedros docentës Sabinos Martinai-tytës ir lektorës Audronës Eitmanavièiûtësteigimu, jaunasis muzikas pasiþymi iðskir-tinio groþio, nepavirðutiniðku, giliu balsu.Dainuodamas nesiekia iðoriniø efektø, oemocijas ir jausmus visad stengiasi perteik-ti balsu ir ðirdimi. Be to, sëkmæ ateityje þa-da jau jaunystëje iðlavinta gera vokalinëtechnika, nors èia, þinoma, tobulumui ribønëra. Andriø pedagogës apibûdina kaip at-sakingà, visada susikaupusá, motyvuotà,darbðtø þmogø ir patikimà koncertø partne-rá. O charakteryje dera visos solistui taip rei-kalingos savybës: uþsispyrimas siekiant tiks-lo, dramatinë prigimtis ir puikus humorojausmas. Nors muzikos mylëtojams A. Ap-ðega geriausiai paþástamas ið televizijos, dës-tytojø manymu, ne televizija, o tarptauti-niø konkursø laimëjimai ir aktyvi koncerti-në veikla padeda Andriui daryti karjerà Lie-tuvoje ir uþ jos ribø. Ateityje pedagogësnuoðirdþiai linki iðvykti mokytis á uþsiená,nes Lietuvoje susirasti vietà jauniems solis-tams sunku. Nepakanka pajëgti dainuoti iroperoje, ir operetëje, dar reikia nemaþai ap-sukrumo, verþlumo. Be to, Lietuvoje egzis-tuoja liûdna praktika: iðvaþiuoti á uþsiená,padainuoti bet kur ir gráþus apsiskelbti pui-kiu dainininku. Tuomet gali tikëtis ir kitøpripaþinimo.Kalbamës su A. APÐEGA vësø ðeðtadie-

nio rytà vienoje Kauno kavinukëje apie gy-venimà, operà ir meilæ muzikai.

Pradþia

� Kiekviena karjera turi pradþià. Kokiabuvo tavoji? Kada muzika atsirado tavo gy-venime, kada supratai, jog bûtent ðiuo keliunori eiti? Ar opera, muzika pasirodydavovaikiðkose svajonëse?� Vaikystëje buvau labai normalus vai-

kas. Visi �nuplaukimai� tik vëliau iðryðkëjo.Ávairiais etapais þavëjausi daugeliu skirtin-gø dalykø, bet tik trumpai. Ankstyvoje vai-kystëje dar tikrai nenorëjau bûti dainininku.Nors esu ir maiðtingas þmogus, viskas susi-klostë labai natûraliai.Bûdamas 9-eriø uþsimaniau groti fleita. Ne

dël to, jog man bûtø labai patikusi muzika.Tiesiog ðalimais gyveno ketveriais metais vy-resnis berniukas, su kuriuo nuolatos konku-ruodavome. Neþinau, kaip jis grojo � gerai arblogai. Galiausiai visiðkai nesvarbu: azartas�uþkabino�. Tada mane pamatë pirmoji dai-navimo mokytoja, pasivedë á ðalá ir papraðëpadainuoti. �Balsas graþus, tik ðtai á natà ne-pataiko�, � pasakë ji. Nuo to laiko fleita gro-ti man jau niekas neleido, taip prieð savo va-lià ar savanoriðkai � nelabai pamenu � pra-dëjau dainuoti. Vaikiðkos dainelës apie vëþ-liukus ir kiðkuèius iðliko atminty, ðis uþsië-mimas man pradëjo patikti.Vis dëlto atëjus paauglystei meèiau dai-

nuoti. Aplinkybës irgi nemaþai prie to pri-sidëjo. Maþas miestelis, siauras aplinkiniøpoþiûris. Dainuojantis vaikinas, ðvelniai ta-

Operos tradicijà tæs jaunieji

riant, buvo nepriimtinas. Reikëjo pakovo-ti uþ save. Kandþios, áþeidþios replikos irne tik � skaudi tø dienø kasdienybë. Todëlir meèiau. Bet netrukus, po poros mënesiø,vël pradëjau, ðákart jau savo noru. Vëliau,besimokant deðimtoje klasëje, þiemà, eili-ná kartà susipykæs su savimi sugalvojau,jog noriu iðvaþiuoti ið Pandëlio, savo gim-tojo miestelio Rokiðkio rajone, pabandytidainuoti truputá rimèiau. Tada realiausia at-rodë tuometinë Panevëþio konservatorija.Ten mokiausi daug muzikiniø dalykø, prie-ðingai nei Pandëlio muzikos mokykloje �joje tiktai dainuodavau, o visa kita igno-ruodavau. Baigæs ástojau á Muzikos akade-mijà ir jau treti metai esu Kaune. Èia atsi-rado kitoks muzikos suvokimas, suprati-mas, jog man tikrai to reikia.Pradþioje apskritai teþinojau, jog yra toks

abstraktus �dalykas� kaip dainininkas. Pa-augliui operos þanras visiðkai nebuvo paþás-tamas. Tik visai neseniai já atradau. Supra-tau, jog noriu èia iðbandyti jëgas.

�Triumfo arka�

� Dalyvavai antrajame �Triumfo arkos�sezone, todël negali sakyti, jog norëjai iðmë-ginti kaþkà nepaþástama ir nematyta. Vis dël-to kas paskatino eiti á televiziná operos kon-kursà, kuris daugelio muzikø yra vertina-mas gana skeptiðkai?� Tai vienas juodþiausiø mano gyvenimo

etapø, kurá nuolatos prisimenu. Tie, kurie ma-ne þino ið �Triumfo arkos�, þino vienoká, okurie paþásta ið tikrøjø, galëtø pasakyti, jogtai du visiðkai skirtingi þmonës. Kodël nuë-jau á �Tarkà� (taip mes jà þargonu vadina-me)? Dievaþi, juk ádomu: orkestras, tave ro-do per televizijà, didelë atranka. Gal ir nai-vus ásivaizdavimas, bet tuo metu bûtent jis irsuvaidino lemiamà vaidmená. Jau perëjus at-rankà, kai þinojau, jog netrukus turësiu dai-nuoti �Triumfo arkos� scenoje, teko dalyvautitarptautiniø konkursø laureatø koncerte Len-kijoje. Èia mane pasiekë skaudi þinia: pa-skambinomama ir praneðë apiemoèiutësmir-tá. Mama yra mama, bet moèiutë man buvobe galo svarbus, labai daug davæs, didþiulæátakà padaræs þmogus.Pirmas pasirodymas �Triumfo arkoje� lau-

kë jau po trijø dienø. Nesunku ásivaizduoti,kokia tuo metu buvo mano vidinë bûsena irkaip visa tai turëjo atrodyti. Arogancija, ið-didumas � paèios blogiausios mano savybës,kurios tuo laikotarpiu labai sustiprëjo, iðkiloá pavirðiø. Be abejonës, bûtent jos ir buvoiðryðkintos. Pats dalyvavimas �Triumfo ar-koje� tikrai nebuvo racionalus sprendimas.Tai greièiau vaikiðkas noras uþkopti á Olim-po virðûnæ, kai nesvarbu aplinkybës ir truk-dþiai.� Susumavus viskà, geras ir blogas patir-

tis, kas ima virðø? Ar nesigaili ryþæsis avan-tiûrai?� Gailëtis nesigailiu. Turbût ji davë dau-

giau gero nei blogo. Per tuos du mënesius�Triumfo arka� man padëjo uþsiauginti odà,iðmokë psichologinës stiprybës, nepasiduo-ti. Ne vien dël to, jog stovi scenoje ir dainuo-ji visai Lietuvai, bet ir todël, kad tave kriti-kuoja, savotiðkai purto. Be abejo, ir tai, jog

tokiuose konkursuose nelieki nepastebëtas.Nors, manau, jei turi potencialà ir ryþtingaieini á prieká, reikiami þmonës tave vis tiekpamatys.� Ar smarkiai pasikeitë gyvenimas po

�Triumfo arkos�: gal yra naujø pasiûlymø,gauni daugiau dëmesio?� Be abejo, televizija prie pokyèiø ðiek

tiek prisidëjo. Bet negaliu sakyti, kad lem-tingai. Ir iki tol nebuvau tyli pelë po ðluota,nestigo pasirodymø, koncertø. Po �Triumfoarkos� jø gal truputá ir padaugëjo.� Kas svarbiau jaunam atlikëjui: perga-

lës tarptautiniuose konkursuose, dëstytojømuzikø pripaþinimas ar þiûrovø, klausytojømeilë?� Tai visiðkai skirtingi dalykai � muzikos

grandø ir paprastø þiûrovø pripaþinimas. Jøabiejø atlikëjui vienodai reikia. Bet jø svorisvisai kitoks. Tikromuziko komplimentai, kadir patys maþiausi, kartais daug svarbiau neitai, kas matoma per televizijà. Ir tas ávertini-mas, kurá ðiandien jau esu gavæs, o manau,kad gavau gana daug, man yra labai svarbus.

Apie operà ir komercijà

� Opera, atliekama ne iðkilminguose mu-zikiniuose teatruose, o kamerø apsuptyje, kar-tais atrodo taip toli nuo pirminës savo idë-jos ir sumanymo. Daþnai tokio tipo operi-niams pasirodymams negailima ir aðtriø epi-tetø, kaip �komerciðka�, �reklaminë�. Kokstavo poþiûris á tokià operà?� Poþiûris keièiasi. Dabarman atrodo visið-

kai kitaip nei anksèiau. Galbût to reikia, betsaikingai. Televizijoje viskas susilygina, su-sivienodina: vokalinës muzikos grynumas irtikrumas su reklama, ðviesomis, blizguèiais.� Ar nesijauèiate tarsi apgaudinëjantys

þiûrovà, nes televizijoje lyg ir iðkreipiamapagrindinë operos kaip gyvos kamerinës mu-zikos idëja?� Atsiminkime, jog mes kalbame apie ðou.

O ðou � tai maþa graþi apgaulë, ji niekad ne-kvepia natûralumu, ten daug kaspinëliø, gri-mo. Kita vertus, muzikà, arijas mes, atlikëjai,visuomet stengiamës atlikti kaip ámanomageriau, nuoðirdþiau.Muzikos pajautimas ir supratimas nuolat

kinta. Matau, kad ðiuo atþvilgiu gerokai pa-tobulëjau nuo �Triumfo arkos� periodo.Dainuoti kamerai ir akustinëje aplinkoje �visiðkai skirtingi dalykai. Visuomet malo-niau dainuoti tai auditorijai, kuri yra kon-certø salëje, ir publikai maloniau klausytiserdvëje, kuri niekur toliau nepratæsiama. Ta-da þiûrovui kur kas lengviau tave pajusti,priimti. Duetas tarp klausytojo ir tavæs yragerokai paprastesnis. O televizijoje, kad irkaip stengiesi, kad ir kiek savæs atiduodi,bet pasiþiûri áraðà ir, atrodo, nieko panaðausnerandi. Nematai to, kà tà akimirkà jautei.Savæs neatpaþásti.� Lietuvoje susiduriame su skaudþiu fe-

nomenu: jauni talentingi þmonës bûna pa-stebëti tik tada, kai juos parodo populiario-sios televizijos, ávairûs ðou. Kodël?� Besidomintieji muzika ðiuos þmones þi-

no ir be ðou ar televizijos. Televizija reikð-minga tik didþiajai masei, kuriai ið esmës bu-væs nebuvæs tas dainavimas.� Kuriai pusei ðie naujieji projektai nau-

dingesni? Ar þiûrovui, kuris yra ðvieèiamasir savotiðkai prusinamas, ar atlikëjui, kuriamtai gali tapti karjeros ðuoliu?� Svarbûs ir vieniems, ir kitiems. Ne ið vie-

no esu girdëjæs, jog �Triumfo arka� � labaigeras, analogø neturintis projektas, kurissvarbus paprastam, opera pernelyg nesido-minèiam þiûrovui. O solistui tai taip pat pro-ga prisistatyti tiems, kurie kitu atveju galbûtjo niekada daugiau ir neiðgirstø. Tai ið tiesøyra velniðkai didelis reklaminis plakatas dau-gybe egzemplioriø.

Mecenatai

� Turi þmoniø, kurie nuoðirdþiai tavimi ti-ki ir padeda tiek moraliai, tiek materialiai.Kaip manai, kas ákvepia þmones ið paðalësremti jaunus menininkus?� Neþinau, kas juos skatina tai daryti, ta-

èiau laikui bëgant rëmëjø atsiranda, jie visrimtesni, o tai ið esmës mane dþiugina. Savolëðomis tikrai nesugebëèiau net á Latvijà nu-vaþiuoti. Konkursai � nepigus dalykas: irpragyvenimas, ir dalyvavimo mokestis, ir

transportas, ir t. t. Ne per seniausiai susipa-þinau su Seimo nariu Remigijumi Aèu. Bû-tent tada pradëjo keistis mano nuomonë apievaldininkus. Pasikalbëjome, pavyko susi-tarti, ir jis pradeda vykdyti savo paþadus.Galbût jie mato manyje ðá tà, dël ko vertainvestuoti.� Ar nesijauti ásipareigojæs tiems þmones,

papildomai spaudþiamas?� Visø pirma egzistuoja ásipareigojimai

sau. Kad nestovëtumei vietoje, tobulëtum.Be to, konkursuose tu atstovauji Lietuvai,Kaunui. Kita vertus, èia kaip ir sporte: þinaisavo lygá, þinai, kaip gali bûti, bet ateitiesjuk nenuspësi. Nenumanai, koks bus kontin-gentas, ar nusiðypsos sëkmë, kartais profe-sionalumas ar neprofesionalumas ne viskà le-mia. Galima daug tikëtis, bet kai kada tie-siog nepasiseka ir reikia su tuo susitaikyti.Todël tikrai nëra papildomo spaudimo ir bai-mës prieð tuos þmones. Jie supranta, jog daresu studenèiokas, todël per daug ið manæsnereikalauja.

Apie save

� Anksèiau minëjai dar negalás savæs va-dinti menininku. Kokiomis savybëmis turipasiþymëti tikri menininkai? Ar pats turi au-toritetø, kuriuose ðias savybes atpaþintum?� Menininkas turi uþaugti. Tokio amþiaus

þmogus kaip að dar menininku vadintis ne-gali. Tai patirties klausimas, o að jos kol kasdaug neturiu. Esu nelabai patyræs tiek gyve-nimiðka, tiek muzikine prasme.Neturiu ryðkiø autoritetø. Man sunku pa-

daryti átakà. Yra daug dainininkø puikiaisbalsais, kuriais þaviuosi. Garsûs, pasauliniaisolistai � visi jie puikûs. Jei jau mes juosþinome, vadinasi, ne veltui. Bet asmeniðkaibandau pasiimti ið kiekvieno po truputá, pa-þvelgti á þmogaus vidø, o ne vien á tai, kaipjis dëlioja natas. Jei kalbësime apie lietu-vius � tai Laimonas Pautienius, VirgilijusNoreika. Jei apie moteriðkus balsus � visuo-met liksiu iðtikimas savo mokytojai S. Mar-tinaitytei, galbût dël to, jog esu arti jos ir jivisiems savo studentams skiepija tai, kà tu-ri geriausia.� Kaip muzikinis paðaukimas dera su as-

meniniu gyvenimu? Ar kartais jie vienas ki-tam netrukdo? O ir atlikëjo kasdienybë tur-bût nëra tokia graþi, kokià esame ápratæ ma-tyti scenoje. Kas slepiasi po þiûrovø ovaci-jomis, gëlëmis ir sceniniu apðvietimu?� Mëgstu bûti vienas � net pernelyg. Ne-

gerai. Tai gali grësti viengungyste. Be to,paskui bûna sunku bendrauti su þmonëmis.Nenorëèiau gyvenime likti vienas.Kol kas artimi þmonës, draugai turi tai-

kytis prie muzikos. Manau, tokia tenden-cija tik stiprës. Bet dël to man neliûdna.Jauèiu, kad viskas bus gerai.Kasdienybë tikrai nëra tokia graþi, kokia

matoma scenoje. Ji uþpildyta repeticijomis,darbu. Kadangi vis dar esu studentas, akade-mijoje tenka studijuoti ir ið pirmo þvilgsnione visai reikalingus dalykus. Teksto, natømokymasis, interpretacijø ieðkojimas � visatai uþima daug laiko ir reikalauja nemaþaikantrybës.� Tavo mokytojos tau linkëjo tæsti studi-

jas uþsienyje. O pats ar norëtum iðvykti iðLietuvos?� Norëèiau pasimokyti kokiame Europos

universitete ar akademijoje. Paþiûrëti, kaipten viskas atrodo, kas kitaip. Tikrai bûtø ádo-mu. Bet trumpam. Vis tiek sugráþèiau. Neási-vaizduoju savæs ilgesná laikà bûnanèio uþ-sienyje. Norëèiau didesnæ gyvenimo dalá pra-leisti èia. Jauèiu sentimentø savo ðaliai.

Apie operà

� Kodël manai, jog apskritai operinis þan-ras vis dar reikalingas? Juk tai sena, prieðkelis ðimtmeèius gimusi muzika, kuri, regis,nesikeièia, netobulëja, nieko nauja lyg ir ne-duoda. Kokias operos perspektyvas mataiLietuvoje?� Opera turi klestëti. Tai mûsø ðaknys,

tradicijos. Mes juk nuolat kalbame apie tra-dicijø saugojimà. Negalëèiau ásivaizduotimiesto be Operos teatro. Pamatinës verty-bës lieka. Kas buvo reikalinga seniau gy-venusiam þmogui, reikalinga ir ðiandieni-niam. Kol kas Lietuvos kultûra uþslopintatokiø reiðkiniø kaip �Kelias á þvaigþdes�,�prikeptø talentø�. Bet padëtis turëtø page-rëti, juk vien su popkultûra neiðgyvensi-me.Tikiu, laikui bëgant viskas eis á gera, la-

biau atsisuksime á operos þanrà.Kalbëjosi Ieva ZAKAREVIÈIÛTË

Autorës nuotrauka

7

. 2010 m. liepos 15�21 d., Nr. 26 (299�740) TILTAI

�Kelionë per Lietuvà�.

Lietuviø kinas Centrinësir Rytø Europos kontekste

Atkelta ið 4 p.

Maþiausiai buities detalei pastabi realistinëpsichologinë drama nejuèia apauga groteskoelementais ir pasitelkdama iðkalbingas uþuo-minas bei tikslias metaforas transformuojasi ájuodàjà komedijà, atskleidþianèià iðvirkðèiàjàsocialistinës sistemos pusæ. Tokioje koordina-èiø sistemoje antràjà pusæ turi viskas, áskaitantir amþinai lenkø reþisieriø nagrinëtà didvyrið-kumo fenomenà.Panaðiasmintis formuoja ir reþisierius Janas

Kidawa-Blonskis, filme �Roþelë� nutiesiantistiltus nuo neseniai Lenkijoje ávykdytos liust-racijos rezultatø iki septintojo deðimtmeèio pa-baigos, kai ðalyje siautë anuometinio generali-nio sekretoriaus Wladyslawo Gomulkos iðpro-vokuotas antisemitinës isterijos vajus. Filmoautoriai su ðiais ávykiais susieja tris herojus,tapusius politiniø aistrø aukomis. Viskas prasi-deda tuomet, kai saugumietis Romanas Roze-kas savomeiluþæKamilà priverèia ðnipinëti þy-dø kilmës raðytojà disidentà AdamàWarczew-ská (aktorius Andrzejus Sewerynas). Pradþiojeviskas klostosi pagal planà, taèiau demoniðkasscenarijus tapo nevaldomas tuomet, kai Kami-la ásimylëjo raðytojà ir ryþosi uþ jo tekëti. Tadair prasidëjo tikra ávykiø griûtis.�Roþelë� Lenkijoje sulaukë didþiulio rezo-

nanso, ir tai suprantama: anksèiau taip atviraikalbëti apie saugumo sistemos veiklà buvo ne-ámanoma. Taèiau po liustracijos proceso pa-vieðinus saugumui dirbusiø agentø pavardes,paaiðkëjo stulbinamø faktø: skundikø Lenki-joje buvo iðtisa armija. Vieni uoliai tarnavo re-þimui �ið idëjos�, kiti � uþ pinigus ir kitokiasmaterialines gërybes. Iðdavikø buvo kiekvie-

Enrika STRIOGAITË

Kaþkada, neatsimenu, prieð kiek metø, va-þiavau pro Kauno Ðilainiø mikrorajonà. Galpas poetà Gintautà Dabriðiø, kuris turëjo veþtiá klaipëdietiðkàjá patá geriausià poezijos festi-valá Lietuvoje �Poetiná placdarmà� (kaþin, arkada nors nustosiu verkti, kad jo nebeliko).Tuomet iðeina, kad vaþiavau ne pro Ðilainius,bet á Ðilainius. O jeigu á Ðilainius, tada tikraipas Dabriðiø, nes nieko ten daugiau nepaþástuir ið miesto centro tenai ðiaip sau nevaþiuosi.Nesiþvalgysi juk á blokines daugiaaukðèiø dë-þutes, visas kaip viena panaðias. Ir tada: áeinuá namo laiptinæ, pakylu tokiu nelabai kvepian-èiu liftu ir skambinu á Dabriðiaus duris. O jiskà? Ogi neatidaro? Dar skambinu. Tylu. Su-glumusi iðsitraukiu mobiløjá telefonà. Pasiro-do, supainiojau namus: abu vienas prie kitopriklijuoti kaip du vandens laðai, tiksliau, kaipðimtas vienodø laðø, supaisysi èia juos visus.Taèiau á Ðilainius vis dëlto yra dël ko va-

þiuoti ir ne tik pas Dabriðiø. Tàkart (kaþkada,neatsimenu, prieð kiek metø) stabtelëjusi tieskeletu namø ið netikëtumo netekau þado. Tarp,regis, keturiø dvylikaaukðèiø namø stogø ið-

tiestas milþiniðkas, bet lengvos faktûros tin-klas: nuo jo besidriekianèios ið tokios paèiosmedþiagos kopëèios iki kokio penkto ar tre-èio aukðto, taigi nuo þemës nepasiekiamos,këlë (ir kelia, nes kûriná galima pamatyti irdabar) ávairiausiø minèiø, interpretacijø beisusiþavëjimà. Vieta � Ðilainiø mikrorajonodaugiaaukðèiø blokai � tiko idealiai, kûrinysne tik realizavo idëjà, bet ir papildë ðiaip jaune itin meniðkà aplinkà, iðklibindamas stereo-tipinius mintijimus. Kopëèios á dangø gali ras-tis (jos taip ir atrodo, tarsi ið kaþkur atsiradu-sios) visai ne ten, kur esame ápratæ jø dairytis. OÐilainiai gali tapti vieta, á kurià vaþiuojama netik pas Dabriðiø, bet ir pasiþiûrëti meno.Kopëèiø á dangø autorius � jaunas skulp-

torius TadasVosylius, galvoje neðiojantis dau-gybæ idëjø ir sumanymø. Vien iðgirdus apie jomintyse ir eskizuose sukurtà fontanà norisi nu-stekentà Laisvës alëjos fontanëlá, o ne �Mer-kurijø� iðrauti su visom ðaknim.Ðiuo metu kaunietis menininkas T. Vosy-

lius Vilniaus �Akademijos� galerijoje (Piliesg. 44/2) pristato savo naujausius kûrinius iðdervos. Didelës (uþ þmogø didesnës) ið dervosiðplaukusios / derva aplietos þmoniø figûros

taip pat kelia daug klausimø, pateikia nema-þai atsakymø. Apie ekologijà, þmoniø kaþke-lintà odà / ðarvà, siluetà, kurá uþsigyvename,pagaliau � pragarà. Nors sunkiausia ásivaiz-duoti T.Vosyliø,maiðantá dervà. Ðviesaus, bal-to veido menininkas, lengvai besidalijantisgiliomis áþvalgomis, në per dervos laðelá ne-panaðus á demoniðko apsëdimo valdomà kû-rëjà, nors nuo verdamos �smalos� ant rankølikusi ne viena þymë.Parodoje eksponuojamos þmoniø figûros �

ne pirmi kûriniai ið dervos. Anksèiau T. Vosy-lius ið ðios medþiagos buvo sukûræs angelà(nesusigundë pridëti plunksnø, jos, pasak me-nininko, perlenktø lazdà) ir pulsuojanèià ðir-dá. Gaila, bet parodoje neeksponuojama grakð-ti dervinës moters figûra. Apskritai tai paroda,apie kurià reikia ne skaityti, o pamatyti, ákve-piant galø gale ir dervos kvapo.Savotiðkai didingos, ironiðkos, apokalip-

tinës þmoniø figûros ið dervos atrodo tarsi kàtik nulietos / aplietos ir sustingusios; ðalia jøðias skulptûras apþiûrinëjantis þmogus neju-èia taip pat tampa skulptûra � tokia pat didin-ga, ironiðka ir apokaliptine. Ir ne tik tas kitas,þvelgiantis á meninius objektus, bet ir að pats.Imi save tarsi matyti ið ðalies, uþuosti ne eks-ponuojamos figûros, o savo paties dervà. Gal-bût tai, o ne þiûrovo laikymas uþ sagos su juoflirtuojant ir yra tikrasis interaktyvumas. O galtai, kad kyla noras skulptûras sustatyti kitaip,tarkim, tvarkingai iðrikiuoti prie baltos gale-rijos sienos. Tuomet tampa aiðku: jos në kiekneprarastø energijos, liktø tokios pat gyvy-bingos, tik skleistø kità spalvà. Parodos pa-vadinimas �Monogama� tai puikiai atsklei-dþia � mono (vienas), gama (daug) � ir prista-to skulptoriø, gebantá nulipdyti graþiai skam-bantá þodá.Kita parodos dalis � kinetinë instaliacija

arba vaizdo objektas �Echomotto�.Galbût nuojo ir reikëjo pradëti, nes jis eksponuojamaspirmajame �Akademijos� galerijos aukðte, ominëtos figûros � antrajame, ir ne visi á já uþli-pa: ákiða nosá, a, vaizdo instaliacija, viskas aið-ku. O nëra taip jau ir aiðku. Ant sienos trijuoseekranuose kartojasi tas pats keliø sekundþiøvaizdas � per balas þengianèio kareivio þings-nio pabaiga. Tèek. Ir vël dideliu planu mato-me tà patá batà. Tèek. Vaizdas paimtas ið fil-mo, nors T. Vosylius pajëgus toká ir dar geres-

�T. V. vol 1� � apie kûrybinius voltus

ná sukurti pats, nes vaizdas, o ypaè jo garsaskaip medþiaga, jaunàjá kûrëjà itin domina. Ðá-kart laiko deficitas buvo panaikintas interteks-tualumu, kuris tokioje situacijoje labiausiaipateisinamas.Pasak nerimstanèio irmaþiausiai penkisme-

ninius projektus per valandà sugeneruojanèioparodos �T. V. vol 1� (abi dalis susiejantis pa-vadinimas) kuratoriaus, Klaipëdos kultûrø ko-munikacijø centro direktoriaus Igno Kazake-vièiaus, tai pirmoji iki liepos 30 d. Vilniaus�Akademijos� galerijoje vyksianèio T. Vosy-liaus multiprojekto dalis. Kita rugpjûèio 12 d.bus pristatyta antrajame performansø ir medijøfestivalyje �Balaklavos odisëja�, (Balaklavo-je, Ukraina). Jame �Echomotto� þiûrovai antsienos trijuose ekranuose nuolat projektuoja-mà tà patá kadrà ne tik matys tikëdamiesi tæsi-nio, dramos, nuotykio, bet ir pajaus � þiûrës á jápatys braidydami po vandená. Greièiausiai taiir bus atsakymas � tæsinys, drama, nuotykis.

Klaipëdos kultûrø komunikacijoscentro nuotraukos

,,Smalinë� moteris.

,,Echomotto� vaizdo instaliacijos fragmentas.

name kolektyve, jau nekalbant apie kûrybinessàjungas (kinematografininkai apie savo kole-gas suþinojo daug ádomaus), net ðeimose pasi-taikydavo tokiø atvejø, kai vienas sutuoktinisraðë apie kità iðsamias ataskaitas. Viena tokiøistorijø ir sudaro �Roþelës� pagrindà. Nors he-rojø vardai pakeisti, lenkams jokia paslaptis,kad uþ iðgalvoto herojaus Adamo Warczew-skio slepiasi gerai þinomas raðytojas PawelasJasienica, kurio ðeimos nariai gàsdino filmo au-torius teismais. Taèiau reþisierius vieðojoje erd-vëje atrëmë pretenzijas, pareiðkæs, kad �Roþe-lë� nëra filmas nei apie Pawelà Jasienicà, neiapie Sergejø Jeseninà ar Bertoltà Brechtà, norsvisø jø gyvenime bûta panaðiø situacijø. J. Ki-dawa-Blonskis vengia banaliø asociacijø, to-

dël griebiasi solidþios Adamo Mickiewicziauspagalbos � jo �Vëliniø� inscenizacija Varðu-vos teatre �Narodowy� (reþisuota KazimierzoDejmeko 1967-aisiais) buvo suvokiama kaipatviras spjûvis ne tik socialistinës Lenkijos val-dþiai, bet ir �niekðams, kuriuos pas mus atsiun-èia Maskva�. Filmà net pradeda citata ið �Vëli-niø�: �Kodël apie tai taip ilgai tylite, broliai?�Ðià klasiko replikà taip norisi adresuoti mûsøpolitikams bei menininkams.

Viltis dar gyva

Dokumentinësprogramosþiuri nariams (vie-nas jø buvo ðiø eiluèiø autorius) taip pat tekonelengva uþduotis ið vienuolikos filmø iðrink-ti geriausià. Konkursui pateiktø filmø veiksmogeografija áspûdinga � nuo keturiuose konti-nentuose filmuotos vengrø reþisieriaus Feren-co Moldovanyi �Kitos planetos� iki Austrijosreþisieriø Brigitte Weich ir Karino Macherioþvilgsnio anapus �geleþinës uþdangos�, kurianuo pasaulio atsitvërë Ðiaurës Korëja (�Hana,Dul, Sed...�). Kai kurie filmai këlë vieðumonilgai slëptus istorinius faktus. Ádomu buvo þiû-rëti reþisieriaus Jaceko Petryckio �Miestà be

Dievo�. Naujos socialistinës Lenkijos simbo-liu (ir pirmuoju ðalyje miestu be baþnyèios) tu-rëjusi bûti Nowa Huta visai netikëtai septinto-jo deðimtmeèio pradþioje tapo graþios antiso-vietinës rezistencijos vëliava, aukðtai iðkeltaanuometinio arkivyskupo Karolio Wojtylos.Gausiai dokumentiniais kadrais papuoðtas�Miestas be Dievo� surinko svarbiø pasiprieði-nimo epopëjos faktø, atvedusiø ðalá á �Solida-rumo� pergales. Netrûko festivalyje ir egzotið-kø siuþetø. Bene ádomiausias ið jø labai origi-naliai interpretavo senà kaip pasaulis teiginá�Niekada ne vëlu gyvenimà pradëti ið naujo�.Jauna vokieèiø dokumentininkë Saara AilaWaasner ðià iðmintingàmaksimà iliustruoja tri-mis autentiðkais likimais. Tai pasakojimas apietris pagyvenusias vokietes, kurios savo �antrà-jà jaunystæ� susiejo su... prostitucijos amatu irdël to visai nekompleksuoja. Net ið savo nau-jojo statuso emocingos filmo herojës sugebaiðrutulioti ironiðkà amþinojo moteriðkumo for-mulæ: �Jeigu jau vienà kartà tapai k...va, tai jauvisam likusiam gyvenimui�...Geriausiu dokumentiniu filmu þiuri nuspren-

dë pripaþinti jauno slovakø reþisieriaus Miros-lavoReno darbà �Arsy-Versy�, visus suþavëjusásavo originalia istorija, lakoniðkumu, kinema-tografiniu vizualumu, ironiðkais kontrapunktais,iðradinga stilistika ir pagrindinio herojaus gy-venimiðka filosofija. Kaimo sodyboje su senutemotina gyvenantis penkiasdeðimtmetis Liubo-ðas turi vienintelæ aistrà � jis fotografuoja... ðikð-nosparnius ir jø pasaulyje jauèiasi kur kas ge-riaunei tarpþmoniø.SavopomëgáLiuboðasgrin-dþia paties susikurta filosofija: �Þmonës riejasitarpusavyjedëlpolitikos,pinigø, sekso,valdþios.Visi baisiai uþsiëmæ ðiais reikalais, ir niekas ne-nori fotografuoti ðikðnosparniø...�Po seanso filmas sulaukë ðiltø katuèiø. Tai

suprantama � vis labiau á materializmà grimz-tanèiame moderniame pasaulyje didþiausiu de-ficitu tampa þmogaus ðirdies dosnumas ir nuo-stabi dvasinë energija. Tik ðios subtilios mate-rijos dar gali pasiprieðinti fiziniam materialauspasaulio degradavimui. Kai kurie Lagowe pa-rodyti filmai neabejotinai teigia, kad tokia vil-tis dar gyva.

8

Kûryba . 2010 m. liepos 15�21 d., Nr. 26 (299�740)

StephenLEACOCK

Kai tik nueinu á bankà, að sutrin-ku. Tie banko tarnautojai trikdo,langeliai trikdo, pinigø vaizdas trik-do � viskas mane trikdo!Tà akimirkà, kai perþengiu ban-

ko slenkstá, bandydamas ten atliktigerà sandorá, að tampu neatsakinguidiotu.Þinojau tà seniai, taèiau man pa-

këlë algà � penkiasdeðimt doleriø permënesá! � ir tada mane uþvaldë jaus-mas, jog bankas � vienintelë vieta,kur galiu juos naudingai investuot!

***

Taigi að ákëblinu vidun ir nedrà-siu þvilgsniu permetu operacijø sa-læ � nuþiûriu visus tarnautojus. Bu-vau ásikalæs mintá, jog asmuo, no-rintis atsidaryti sàskaità, turi bûti-nai viskà aptarti su valdytoju.Prieinu prie langelio su uþraðu

�BUHALTERIS�. Tas buhalteris �aukðtas ðalto veido þmogënas. Jauvien jo vaizdas trikdo mane. Kaþ-kas � tik spust gerklæ, girdþiu �mano balsas kaip ið po þemiø.

***� Atsipraðau, ar galëèiau matyti

valdytojà?.. � klausiau að ir tuoj patoficialiai pridûriau: � Asmeniðkai.Pats neþinau, dël ko baigiau tuo

�asmeniðkai�.� Aiðku, � pasakë buhalteris ir

kaipmat já surado.Valdytojas buvo rimtas, ramus

vyras. Kiðenëje uþèiuopiau savopenkiasdeðimt ðeðis dolerius, su-glamþytus ir suspaustus á nedidelá

kamuoliukà.� Ar jûs esate valdytojas? � dar

pasitikslinau. Dievas þino, dël ko su-abejojau.� Taip, � uþtikrino jis.� Ar galime pasikalbëti asmenið-

kai? � tada paklausiau. Nenorëjau vëlkartoti to �asmeniðkai�, taèiau be ðioþodþio reikalas neatrodë visiðkai aið-kus.Valdytojas paþiûrëjo á mane tru-

putá sunerimæs. Jis pajuto, kad að tu-riu labai áspûdingà paslaptá, kurià at-skleisiu tik jam vienam.� Praðom uþeiti èia, � gestu paro-

dë jis ir palydëjo mane iki savo pri-vataus kabineto. Krekðt! � suktelëjoraktà.� Èia niekas mums netrukdys... �

tarstelëjo, kai tik áëjom. � Praðomsëstis.Abu atsisëdome ir paþiûrëjome

vienas á kità. Norëjau pradëti kalbà,bet nesugebëjau iðtarti në þodþio �uþlûþo balsas.Prakalbo jis:� Að spëju, kad jûs esate vienas ið

Pinkertono þmoniø...Ið mano paslaptingos elgesio ma-

nieros turëjo �suvesti galus� ir pada-ryti iðvadà, kad að esudetektyvas. Su-vokiau, kà jis galvoja, ir man pasida-rë neramu.� Ne, ne ið Pinkertonø... � prisipa-

þinau, bet kaþkaip sugebëjau tai ið-tarti tokiu tonu, jog ðis paprastas pa-neigimas nuskambëjo taip, lyg bû-èiau atvykæs ið konkuruojanèiosagentûros.� Jeigu turëèiau... sakyti... teisy-

bæ... � pamaþu pradëjau, vis atsikvëp-damas, lyg bûèiau priverstas kalbëti

neabejotinà melagystæ, � visiðkai ne-su detektyvas. Að tik atvykau atsida-ryti sàskaitos... Ketinu laikyti visussavo pinigus ðitam banke.Valdytojui, atrodo, palengvëjo,

bet jis vis dar liko rimtas; dabar, sa-kyèiau, turëjo nuspræsti, kad að esubarono Rothschildo sûnus arba kaþ-kuris jaunas Gouldas.� Drástu manyti � didelæ sumà, �

nusprendë tiesiogiai neklausdamas.� Gana didelæ, � suðnabþdëjau. �

Að priþadu padëti á bankà penkiasde-ðimt ðeðis dolerius dabar, o toliau �reguliariai po penkiasdeðimt doleriøkas mënesá.Valdytojas atsistojo, priëjo prie

durø ir atidarë jas. Paðaukë buhalterá.� Misteri Montgomeri! � balsas

nuskambëjo nemaloniai garsiai, � ðisdþentelmenas atidaro sàskaità � jispadeda penkiasdeðimt ðeðis dolerius.Gero ryto.Að pakilau.Kambario ðone buvo atidarytos

didelës plieninës durys.�Gero ryto, � palinkëjau að ir þen-

giau á seifà.�Praðom iðeiti, � ðaltai pasakëval-

dytojas ir parodë man kelià.

***

Að nuëjau iki buhalterio langelioir greitu konvulsyviu judesiu kyðte-lëjau pro já tà pinigø kamuoliukà, lygatlikèiau koká fokusininko triukà.Þvilgtelëjau á veidrodá: mano vei-

das � vaiduokliðkai blyðkus.� Praðau, � tarstelëjau, padëkite

tuos...Mano balso tonas, kai já iðgirdau,

atrodo, reiðkë: �Atlikite tà skausmin-gàoperacijà, kolmesesamedosnûs...�Jis paëmë pinigus ir perdavë juos

kitam tarnautojui.Anas privertë mane uþraðyti sumà

Mano finansinë karjera ant blanko ir áraðyti savo pavardæ áregistracijos knygà. Bet að jau nesu-vokiau, kà darau. Bankas judëjo �greitai ir ratais sukos mano akyse...

***

� Ar pinigai jau deponuoti? � pa-klausiau tuðèiu virpanèiu balsu.� Taip, � patvirtino buhalteris.� Tada að noriu iðsiraðyti èeká.Man staiga kilo mintis � pasiimt

ðeðis dolerius einamoms iðlaidoms.Kaþkas per langelá padavë man èe-kiø knygelæ, o dar kaþkas pradëjo aið-kinti, kaip uþpildyti èeká. Þmonësbanke � galvà perskrodë mintis � jaususidarë áspûdá, kad að esu ligotasmi-lijonierius.

***

Paraðiau kaþkà èekyje ir su visaknygele pastûmiau tarnautojui. Ta-sai paþiûrëjo á já.� Kà � jûs vël viskà pasiimat?! �

pasigirdo nustebæs balsas.Að atidþiai ásiþiûrëjau á èeká � pa-

raðiau �penkiasdeðimt ðeðis� vietoj�ðeðis�! Per toli nuëjau, kad dabar kànors iðprotauèiau. Mane tiesiog uþ-valdë mintis � tokiø dalykø neáma-noma paaiðkinti!Visi tarnautojai, metæ savo raðy-

mus bei skaièiavimus, spokso ábedæá mane veizolus!Nepaisydamas tokios nemalonios

naujienos, þengiau tvirtà þingsná.� Taip, visà sumà.� Jûs iðimat savo pinigus ið ban-

ko?� Iki paskutinio cento.� Ar jûs ruoðiatës dar kada nors

padëti?..� Niekada.Galvon dingtelëjo idiotiðka min-

tis � anie galëtø manyti, kad kaþkasmane áþeidë, kai raðiau tà èeká, ir dël

to að persigalvojau! Net persikreipæs,ið visø jëgø bandþiau atrodyti kaipþmogus, pasiþymintis baisiai staigiucharakteriu.

***

Banko tarnautojas pasiruoðë iðmo-këti pinigus.� Kaip jûs norëtumëte gauti tà su-

mà? � mandagiai pasiteiravo.� Kà�à?�Kaip... Kokias banknotais norë-

tumët?�A�a... � suvokiauprasmæ ir atðo-

viau në negalvodamas: � Po penkias-deðimt!Jis padëjo prieð mane penkiasde-

ðimties doleriø banknotà.� Ir ðeðkæ? � ramiai paklausë.Pajutau paðaipà.�Po ðeðis, �maðinaliai pareiðkiau.Jis padëjo ant mano penkdeðim-

kës dar vienà banknotà � ðeðiø dole-riø � að abu pasiëmiau ir pajudëjaulaukan.

***

Kai paskui mane uþsivërë didþio-siosbankodurys, á nugarà tiesiog tren-kë griausmingo juoko banga, paki-lusi, matyt, iki pat lubø.Tà akimirkà nusprendþiau: �Dau-

giau �nebankausiu� � niekada gyve-nime!�

***

Ir tà paþadà vykdau iki ðios die-nos. Laikau pinigus tiktai grynais,grieþtai prie savæs: banknotus kelniøkiðenëse, o santaupas sidabriniais do-leriais � tokioje ilgoje, kaþkada netmano blauzdas ðildþiusioje kojinë-je.

Ið anglø kalbos vertëJeronimas BRAZAITIS

Ilmârs ÐLÂPINS

Kartà, senø senovëje, kai Dievasdar buvo vaikas, o pasaulis neáreng-tas ir tuðèias, jis sëdëjo ðampano pu-tø pilnoje vonioje ir þaidë savo kojøpirðtais.Tada mama, bëgdama pro vonios

kambará, netyèia iðjungë ðviesà, ir li-ko Dievas tamsoje vienas pats. Tikjo dvasia skrajojo virðum vandenø,ieðkodama pagalbos.� Mama! � suriko Dievas, nes tai

buvo pirmasis jo iðmoktas þodis, irðis þodis visada padëdavo.� Mama! � suðuko jis dar kartà, ir

atsirado ðviesa.� O Dieve! � suðuko mama, susi-

jaudinusi dël savo uþmarðumo, o èiapat virtuvëje, ant viryklës jau buvouþkaitæs pienas. Bet Dievas nesupy-ko, nes matë, kaip yra smagu, kaiðviesu, ir tà akimirkà staiga supratovienà labai svarbø dalykà � kaip at-skirti ðviesà nuo tamsos, o dienà �nuo nakties.Suglumæs dël savo netikëto atra-

dimo, jis atsirëmë á vonios galà ir vir-ðum vandens iðvydo skliautà, kurápalaikë dangumi, taèiau jame dar ne-buvo nei þvaigþdþiø, nei Saulës, neiMënulio, bet tada já jau këlë ið vo-nios, siautë rankðluosèiu ir ðluostëplaukus, trynëaliejais ir losjonais, gir-dë ðiltu pienu ir paguldë miegoti. Irtemo vakaras, ir auðo rytas, ir atëjonauja diena.Mamadirbodidelëje parduotuvëje

kasininke ir rytais turëjo eiti á darbà.Iðeidama ji pabuèiavo Dievà á kaktà,paliko ðiltus pusryèius uþdengtamedubenëlyje ant stalo ir liepë neiðdy-kauti, kol ateis senelë. Po poros va-landø senelë turëjo ateiti ir priþiûrëtiberniukà, nes samdyti auklës jie ne-galëjo sau leisti, o darþelyje juk vistiek nebuvo vietos.Tas dvi tris ryto valandas, kai liko

vienas, Dievas sëdëjo kambaryje antgrindø arba pagalvës ir þiûrëjo, kaiptamsa traukiasi nuo sienø ir pilkðvadaugiaaukðèiø gelþbetonio namø

kvartalo ðviesa lenda pro langà. Die-vas paëmë þalià pieðtukà ið spalvødëþutës stalèiuje ir ëmë pieðti þolæbei augalus, kurie brandina sëklas, irvaismedþius, kurie vedavaisius, ir vi-sa tai tokia eile ir tvarka, kokios jisnorëjo. Popieriuje greitai neliko vie-tos, todël jis pieðë ant kambario grin-dø, sienø ir ðiek tiek ant televizoriausspintelës kampo. Ir visa tai jam atro-dë puiku. Tada jis paëmë aukso beisidabro daþø ir nupieðë dangaus ðvie-sulius, kad ðie atskirtø dienà nuo nak-ties, ir ásakë tiems ðviesuliams ðviestivirð þemës.� O Dieve! � aiktelëjo senelë, tà

akimirkà kaip tik áþengusi kambarinir pamaèiusi nuspalvintas sienas. �Argi taip galima! � ji tyliai aimanavoir mëgino nuplauti pieðinius drëgnuskuduru ir ûkiniu muilu.Dievas vël suglumo ir ëmë þiûrëti

pro langà. Kiemas buvo prilytas irnuobodus kaip iðjungtas televizoriuskambario kertëje. Retai pasirodantyspraeiviai ðokinëjo per avarijos iðtik-tà kanalizacijos ðuliná, kuris, per krað-tus plûsdamas, kieme skleidë keistàupiø ir eþerø tinklà. Jie bijojo suðlap-ti batus ir aulinukus, todël stebeilijotik á þemæ � tamsià ir pavojingà.�Ak, kaip að norëèiau, kad vande-

nyje knibþdëte knibþdëtø aibës gy-vø sutvërimø, o virð þemës skraidytøpaukðèiai�, � pagalvojo Dievas. Ir tàpaèià akimirkà vandenys prisipildëjûros gyvûnø ir þuvø, kurios knibþ-dëte knibþdëjo, nerðë ir dauginosi, odangø virð þemës pripildë paukðèiaiir sparnuoti padarai, kurie skraidëvir-ðum atsitiktiniø praeiviø galvø, betðie jø në nematë. Dievas sëdëjo kam-baryje prie lango ir stebëjo, kà buvopadaræs ne tik viduje, bet ir lauke. Irlaikë, kad tai yra gera.Kelias þuvis jis vëliau ásileido á

kambará ir paliko per naktá maþà or-laidæ, kad áskristø paukðèiai, bet ðienepasiliko ilgiau, jie tik pasiðildë sna-pelius, ir tiek juos tematei. Ir temovakaras, ir auðo rytas, ir atëjo naujadiena.

Kai Dievas pabudo, mama jau bu-vo iðëjusi. Pamaitinæs savo þuvis juo-dos duonos trupiniais nuo pusryèiøstalo, Dievas suminkë saujoje duo-nos minkðtimà ir ið lanksèios masësnulipdë maþà lokiukà apvalia galvair iðskëstomis letenomis. Padëjæs jáant vonios kraðto, jis nuëjo virtuvënir susiradodar neprariektà duonos ke-palëlá. Ir lipdë Dievas ávairius þemësgyvûnus, kokie jie turi bûti. Ir jie pra-dëjo gyventi ir dþiaugtis þole bei me-dþiais, daugintis ir veistis, kad leng-viau bûtø Dievui sulaukti vakaro, kainamo pareis mama su tëèiu.ODievo tëtis dirbo vairuotoju, va-

þinëjo autobusu á kitusmiestus ir kar-tais vakarais gráþdavo namo labai vë-lai. Dievas jau nebuvo toks maþas irþinojo, kad mama su tëèiu tikriausiaisupyks ant jo gyvûnø, todël paslëpëjuos uþ knygø lentynos ir ájungë te-levizoriø, kuris nerodë nieko ádo-maus.� Þiû, koks ðaunuolis! � suðuko

mama, áeidama kambarin, kuriameDievas sëdëjo ant sofos prieðais tele-vizoriø ir buvo jau uþmigæs. � Toksprotingas vaikas, pats moka ásijungtitelevizoriø, � kalbëjo mama tëèiui,uþdarydama Dievo kambario duris,kai buvo já paguldþiusi á lovytæ. Irtemo vakaras, ir auðo rytas, ir atëjonauja diena.Gyvûnai anapus knygø lentynos

buvo tikri begëdþiai. Jie lakstë vi-sur, kur tik jiems ðovë á galvà, betperstojo niovësi tarpusavyje, o lo-kys buvo iðgaudæs veik visas þuvis,kurios plaukiojo vonioje. Dievas pa-niuro, bet paskui atradovirtuvëjeme-duoliø teðlà, kurià mama buvo nu-pirkusi Kalëdoms. Ir sukûrë Dievasþmogø pagal savo atvaizdà ir pana-ðumà, kad ðis vieðpatautø þuvims vo-nioje ir gyvûnams uþ knygø lenty-nos, paukðèiams danguje ir ropliams,kurie ropojo tolimiausiame korido-riaus kampe. Vyrà ir moterá jis sukû-rë � tamsiai rudus ir kvepianèiusgvazdikëliais bei cinamonu. Liko tikvisiðkai maþytis teðlos gabalëlis, ku-

rá Dievas jau norëjo suvalgyti, bettada tie þmonës ëmë maldauti, ar jisnegalëtø sukurti ir vaikelio, tad Die-vas iðklausë ðá praðymà.Ir pradëjo þmonës daugintis ir

veistis, ir jau niekada Dievas nebe-buvo vienas pats ðiame pasaulyje.Tai buvo labai puiku, nes dabar jisþaisdavo su savo gyvûnais ir þmo-nëmis, liepdavo jiems statyti namusir miestus, kurti valstybes ir religi-jas. Ir rengë jiems karus ir olimpinesþaidynes, kaip buvo matæs per tele-vizoriø. Ir þmonës klausë jo, nes jisbuvo jø Dievas, ir kito dievo jie ne-paþino. Jie statë baþnyèias ir raðë sto-ras knygas, kuriose pasakojo viskà,kà þinojo apieDievà, o tada, kaiDie-vas jau paaugo ir ëmë lankyti mo-kyklà, jie likdavo namie patys vieniir pradëdavo ginèytis dël to, ar Die-vas iðvis dar kada nors ateis ar neat-eis. Taèiau Dievas visada pareidavonamo, tik vis reèiau atitraukdavoknygø lentynà, vis reèiau atkreip-davo dëmesá á tai, kà þmonës buvopadaræ arba sugalvojæ, kol jo nebu-vo namie.Bet ëjo laikas, ir Dievas uþaugo

didelis, jis baigë mokyklà ir iðva-þiavo á kità miestà, ástojo á universi-tetà ir pradëjo gyventi ten, svetur.Þmonës kurá laikà laukë jo atëjimo,paskui susikivirèijo visiðkai ir nu-liûdo.� Kas gi èia dabar! � suðuko vie-

nà dienà mama, atitraukusi knygølentynà, kad pertvarkytø kambará, iraptikusi ten duonos trupiniø, aplip-dytø degtukø dëþuèiø ir gabalus me-duoliø. Kai kà ji sudëjo á tuðèià ba-tø dëþæ ir pastûmë po lova senajameDievo kambaryje, o visa kita iðmetëá ðiukðliø kibirà, nes buvo tvarkingamama, tik maþai laiko turëjo.Þmonës pamaþu atsipeikëjo po

tokio kataklizmo ir nusprendë, kadDievas bus supykæs ant jø uþ nuo-dëmes, o kai kurie apskritai nustojotikëti, kad Dievas yra. Kiti nuspren-dë, jog tai iðbandymas, ir pradëjo gy-venti taip, kaip ásivaizdavo Dievànorint, kad jie gyventø. Pasaulisjiems buvo maþas ir dulkëtas, taèiausavas ir paþástamas. Ilgainiui jie priejo visiðkai priprato ir paþinojo kiek-

vienà kertelæ Dievo palovëje, kuriàbuvo iðtyrinëjæ ir apraðæ savo kny-gose. Niekas jø jau negalëjo nuste-binti ir viskam jie turëjo paruoðtàpaaiðkinimà.Slinko metai, Dievas kartais

gráþdavo namo per laisvadienius, ta-èiau gyvûnus ir þvëris jau buvo pa-mirðæs.Mat buvo jau visiðkai suaugæsir dirbo fabrike buhalteriu. O jo pa-saulis dabar buvo visiðkai kitas, dide-lis ir rimtas, kuriame vieðpatavo ne josugalvoti ástatymai, bet mokesèiø su-vestinës ir pinigøsrautai.PamaþuDie-vas priprato prieð ðio pasaulio ir ásitai-së jame, kaip sugebëjo.Nusipirkoma-ðinà ir namø kino árangà. Investavopinigus á akcijas ir ásigijo nuosavà bu-tà. Jis turëjo draugø ir net savomergi-nà pasimylëti penktadienio vakarais.Tik valandëlëmis, kai vël pasijus-

davo vieniðas ir nuliûdæs, Dievas at-vaþiuodavo pas mamà, áeidavo á sa-vo vaikystës kambará, susirasdavopalovëje senà batø dëþæ, iðsitraukda-vo ið jo loká iðskëstomis letenomis irbëganèias þirafas, surikiuodavo vo-rele meduolinius þmogiukus ir liep-davo jiems vël gyventi, balsiai kal-bëti ir màstyti keistas mintis, mylëtivienas kità ir ilgëtis kaþko neþino-mo. O kartais Dievas paprasèiausiaiatvoþdavo dëþæ ir stebeilydavo á sa-vo maþàjá vaikystës dienø pasaulá,kuriame viskas buvo taip, kaip ka-daise jis buvo norëjæs, � paprasta irsuprantama; jis þiûrëdavo á já ir tie-siog ðypsodavosi.� Kas atsitiko, ar tau akys aðaro-

ja? � klausdavo mama, kai jis iðeida-vo ið savo kambario, paskubomis vëlnustûmæs batø dëþæ palovën.� Tikriausiai persiðaldþiau, � at-

sakydavo Dievas.O þmonës, kuriø áprastinis pasau-

lis nûnai buvo apvirtæs aukðtyn ko-jom, nieko nesuprasdavo ir neþino-davo, kas nutiko. Jie stengësi viskàvël sutvarkyti taip, kaip anksèiau, okiti sakë:� Nieko, nieko, bus ir taip gerai.Ir dar:� Dievas juk ne maþas vaikas, �

tokiomis akimirkomis jie sakydavo.Ið latviø kalbos vertë

RenataZAJANÈKAUSKAITË

Pasaka apie pasaulio sukûrimà

9

. 2010 m. liepos 15�21 d., Nr. 26 (299�740) Mozaika

Monika BAGDONAITË

Ðiandien rytietiðkø idëjø inva-zija á Lietuvà atrodo neiðvengia-mas reiðkinys � ne iðimtis ir ant-rus metus rengiamas kûrybiniøidëjø pristatymo projektas �Pe-cha Kucha�, kurá organizuojaportalas �Miesto IQ�. Liepos 8 d.paèioje Kauno ðirdyje (Rotuðësaikðtëje) vyko pirmasis ðiais me-tais �Pecha Kucha� renginys, ku-riame buvo pristatytos novatyviosidëjos miestui bei visuomenei.

�Pecha Kucha�. Kas tai?

Pirmà kartà iðgirdus japoniðkøþodþiø junginá �Pecha Kucha�, netik neáprastas garsinis skambesys,bet visiðkai neaiðki ir pati projektokoncepcija. Trumpai tariant, �Pe-cha Kucha� � tai pristatymo forma,kuria naudojantis kûrybiniai suma-nymai pateikiami efektyviai, leng-vai ir informatyviai. Ðis idëjø pri-statymo metodas gimë Tokijuje2003m., norint suformuoti patrauk-lià terpæ susitikti ávairiems meni-ninkams, kurie galëtø ádomiai irkoncentruotai pristatyti visuome-nei savo idëjas ir darbus.Kuo �Pecha Kucha� skiriasi nuo

kitø idëjø dirbtuviø? Siekiant su-kurti laisvà atmosferà, �Pecha Ku-cha� vakarai organizuojami nefor-malioje aplinkoje � bare, kavinëjear aikðtëje. Renginio formatas yralabai grieþtas ir kiek neáprastas �kiekvienam dalyviui skirtos 6 mi-nutës ir 40 sekundþiø, per kurias rei-kia pristatyti 20 skaidriø, reprezen-tuojanèiø novatoriðkà idëjà.

Kaunui pasiûlytos idëjosPraëjusiaismetaisKaunevyko trys

�Pecha Kucha� vakarai, kurie sulau-kë didþiulio dalyviø susidomëjimo.Ákvëpti sëkmës, organizatoriai ir ðiaismetais visus smalsuolius sukvietë áidëjø mugæ. Nors vësus vasaros ket-virtadienis grasino lietumi, vis dëltoRotuðës aikðtëje susirinko nemaþasbûrys miesto gyventojø bei sveèiø,besidominèiø potencialiomis Kaunopasikeitimo galimybëmis.Renginio metu pristatytos 9 nau-

jos idëjos: �Nepirk BMW, pirk jach-

�Pecha Kucha�. Vieðos diskusijos provokacija

tà� (Rokas Þukauskas), �Kompromi-sas�, �Kino teatras �Romuva� (IlonaJurkonytë), �Racionalizacijos princi-pas� (Andrius Uogelë), �ÐilainiaireBorn� (�Architektûros parkas�),�Kvadratëliø dilema� (Gintautas Le-onavièius), �Agrodromas�, �VirtualiAtënø aikðtë� (Kazimieras Bagdo-nas), Sigito Staniûno projektas Kau-no arenos meno centrui MMM (Rai-monda Èanderienë). Taigi pasiûly-mai ávairavo nuo nekomercinio kinoteatro, naujo upës marðruto vizijø ikiÐilainiø mikrorajono atgaivinimo ar

regioninës plëtros idëjø. Be to, ne vi-si sumanymai apsiribojoKaunu�bu-vo gvildenami filosofiniai klausimai,sprendþiamos geometrinës dilemos,aptariamos pilietinës savimonës pro-blemos, verslo bei elgsenos raciona-lizavimo principai. Tarp realiø ir po-tencialiø idëjø, be abejo, pasitaikë irtokiø neþabotos fantazijos vaisiø, ku-rie iðprovokavo ne tik auditorijos, betir komisijos nariø ðypsenas. Nepai-sant dalyviø asmeninës sëkmës ren-ginyje, dþiugino mintis, jog visi jieneapsiriboja vien asmeniniø poreikiø

tenkinimu, taèiau rûpinasi miestu irnet þmonijos gerove.

Raginabendradarbiauti

Metinio leidinio �Miesto IQ ap-þvalga� vyriausiosios redaktorës InosÞurkuvienës teigimu, vienas ðio pro-jekto tikslø yra atspindëti portalo�Miesto IQ� devizà � �bendraukimemieste�. Kalbëdama apie praëjusiàsavaitæ vykusá �Pecha Kucha� vaka-rà, I. Þurkuvienë akcentavo, jog ðiaismetais pagrindinë renginio intenci-ja � sudaryti sàlygas susitikti kûrybi-niams, verslo bei valdþios sektoriøatstovams neoficialioje aplinkoje,kurioje jie galëtø nevarþomi ben-drauti bei keistis idëjomis, kartu veik-dami ágyvendinti jas.�Viena ið didþiausiø ðiuo metu

mûsø ðalies nacionaliniø proble-mø � bendravimo kokybës nebuvi-mas.Manomanymu,atsiradusposlin-kiui ðioje srityje,mieste þmonëms su-sigyventi ir dirbti kartu bûtø papras-èiau.Greitai pamatytume ir naudàpa-èiammiestui.Daugelis liepos 8 d. va-karo metu iðsakytø minèiø ir pasiû-lymøpatvirtino, kad ðiuometu trûkstastipresnio ryðio tarp kûrybinio, ver-slo bei valdþios sektoriø�, � pasako-jo I. Þurkuvienë.Á renginá atvykæs Kauno miesto

meras Andrius Kupèinskas nelikoabejingas dalyviø siûlymams ir pra-sitarë, kad pats taip pat turi nemaþaiidëjø, kuriomis, deja, vakarometune-pasidalijo.�Praëjusiais metais didþiausia si-

nergija ávyko tarp paèiø dalyviø. Su-sitikævakarometu, jie bendradarbiau-ja iki ðiol, kuria ir ágyvendina naujusprojektus. Geriausias ir ásimintiniau-sias pavyzdys � projektas �Galvokþaliai�, � apie projekto rezultatus kal-bëjo I. Þurkuvienë.

Vitalija NORVILIENË

Tapytojas Rolandas Karalius,gyvenantis ir kuriantis Kaune, ðiàvasarà naujausius savo tapybosdarbus eksponuoja galerijoje�Aukso pjûvis�. Ðia ekspozicijamenininkas átvirtina save kaipgrynosios abstrakcijos kryptiesatstovà. Jau 20 metø, kai jis daly-vauja grupinëse parodose, menoakcijose, pleneruose, festivaliuo-se, rengia personalines parodas.Jo darbø turi ásigijæ M. K. Èiur-lionio dailës muziejus, privatûsasmenys Lietuvoje ir uþsienyje.Ðiuo metu menininkas kuria ne tiktapybà, bet ir videomenà, insta-liacijas.Ankstyvuoju kûrybos laikotar-

piu tapytojas linko á ekspresioniz-mà, taèiau jo meniniai ieðkojimaivedë á vis abstraktesnes, labiaukoncentruotas iðraiðkos formas.1991 m. Kauno menininkø namuo-se surengtoje personalinëje paro-doje jau rodomi konstruktyviaisprincipais vadovaujantis sukurtidarbai. Tai nebuvo jo pirmoji per-sonalinë paroda. Dar 1988 m. taippat Menininkø namuose jis buvosurengæs personalinæ parodà kartusu Rimvydu Jankausku-Kampu.Taèiau bûtent 1991-øjø paroda at-skleidþia tà radikalø kûrybiná po-kytá. Joje eksponuojami paveiks-lai jau ne ekspresyvûs, bet grieþ-tai konstruktyvûs, paremti nuola-tine tiksliø geometriniø formø rit-mika.Dar viena personalinë paroda,

1993 m. surengta drauge su tapy-toju Rimvydu Jankausku-Kampu

Kauno paveikslø galerijoje, pa-tvirtino, kad menininko ieðkoji-mai struktûriðkumo ir konstrukty-vumo srityje tæsiasi, kad abstrak-cijos kelias pasirinktas neatsitik-tinai. Iki ðios dienos R. Karaliusiðtikimai ëjo ðiuo keliu. Todël2010 m. vasarà Kauno galerijoje�Aukso pjûvis� eksponuojaminaujausi dailininko paveikslai de-monstruoja jau visiðkai susiforma-vusá struktûriðkà, konstruktyvø,konkreèiø formø menà. Atsiribo-damas nuo regimojo pasaulio ávai-rovës, autorius koncentruojasi ámeditatyvià spalvø ir jø santykiødermæ, iðlaikydamas konstrukty-vià ritminæ formà.Kai kas toká menà gali pavadinti

pernelyg rûpestingai iððluotu, ið-

valytu nuo atsitiktinumø, per daugsteriliu. Taèiau taip menininkasstengiasi iðreikðti ne vyksmà, betbûtá, susikoncentravusià á mirks-ná, áeiti á tai, kas yra dabar, tiesiogbûti toje dabartyje, kur praeities jaunëra, o ateitis dar neatëjusi. Tapy-tojas nieko nebando iðrasti ar dirb-tinai sukonstruoti, bet naudojasivien tuo, kas yra jau egzistuojan-èioje tikrovëje. Tapomi R. Kara-lius darbai persmelkti ritmo, kurájis kuria konstruktyviai kompo-nuodamas skirtingø spalvø plotus,jie ir sukuria toká pulsuojantá gy-vybës ir energijos áspûdá.R. Karaliaus abstrakcijose tobu-

lai iðsipildo tai, kà pranaðiðkai pa-sakë Mondrianas dar 1914 m. apieðios krypties menà: �Esu visai tik-

ras, kad ámanoma sukurti stiprø irteisingà meno kûriná, naudojantishorizontaliomis bei vertikaliomislinijomis, jeigu jos konstruojamosne su iðskaièiavimu, bet su tikruiðmanymu bei gilia intuicija, pa-pildant kitomis tiesiomis linijomisar kreivëmis, jeigu tai bûtina, ypaèjei jis pasiþymës harmonija ir rit-mu, ðiomis dviem esminëmis gro-þio formomis.�Be jau minëtø kûriniø, �Aukso

pjûvio� galerijoje R. Karalius ro-do ir vienà naujausiø savo video-darbø �Bûsena�. Tai ir visos jo pa-rodos pavadinimas. Suvokdamasbûsenà kaip gyvenimo bûdo, me-dþiagos, sàmonës bei reiðkiniøbuvimo bûdà, autorius neskubriakameros �akimi� akylai stebi ap-linkà, gamtos ir þmogaus sukurtødaiktø santyká, jø ávairovæ, gam-tos ir þmogaus rankø darbo vai-sius, jø klestëjimà ir nykimà, gy-vûnø instinktyvius ir þmogaus sà-moningus buities bei liturginiusveiksmus. Taip prisiliesdamasprie þmogaus buvimo menininkassubtiliai iðryðkina DangiðkojoKûrëjo braiþà, áraðytà paèioje bû-ties esmëje.�Ðiuo darbu norëjau atskleisti

efemeriðkà þmogaus buvimà, kaslieka, kai þmogaus nebelieka, ko-kios yra amþinosios vertybës. Iðtiesø ðis filmas dedikuotas mei-lei�, � sako R. Karalius. Beje, dar-bà autorius ágarsino pats. R. Kara-lius yra sukûræs ir daugiau vaizdodarbø. Tai �Baltika�, �Mutacija�,�Gelmë� ir kt. Nors pastaraisiaismetais mûsø ðalyje parodø salësegalima pamatyti vis daugiau vide-omeno, R. Karaliaus darbai iðsiski-ria profesionalumu. Gal todël þi-nomas tarptautiniø parodø kurato-rius Enzo Fornaro, pamatæs vaiz-

do darbà �Bûsena�, pakvietë R. Ka-raliø dalyvauti ðià vasarà SanktPeterburge rengiamoje eksperi-mentinio meno parodoje, á kuriàatvyks ðimtai kûrëjø ið ávairiø pa-saulio ðaliø.R. Karaliaus kûrybai nesvetima

ir instaliacija. 1996 m. M. Þilins-ko dailës galerijoje vykusioje me-no akcijoje �Þenklas Kaunui�, ku-rioje dalyvavo gausus Kauno me-nininkø bûrys, R. Karalius sukûrëinstaliacijà �Epitafija�. Tai darbasapie þmoniø �sulaikraðtëjimà� � þi-niø þmones-pusfabrikaèius, sufor-muotus (o gal reikëtø sakyti � uþ-programuotus) masiniø informaci-jos priemoniø naujienø bei bana-liø TV ðou. R. Karaliaus sukurtosþmogaus dydþio plokðèios figû-ros ið laikraðèiø buvo �apvaidin-tos� Kauno Maþojo teatro akto-riø, skambant kompozitoriaus iratlikëjo Meèislovo Litvinskiomuzikai.Bene ádomiausia R. Karaliaus

instaliacija �Vieta�, 2000 m. eks-ponuota Kauno paveikslø galeri-joje vienoje ið treèiojo aukðto sa-liø. Ðiame darbe vyravo autoriauspamëgta geometrija: vandenskvadratai apaèioje, ðviesos kvad-ratai (stoglangiai) virðuje, tarp jøkabantys medþiai be ðakø ir ðak-nø, o horizontaliai visø patalpossienø tarsi telegramos juostelë pa-sikartojantis uþraðas �... Persmelkmane savo meile, Persmelk manesavo meile, Persmelk mane savomeile...� skverbiasi á þiûrovo sà-monæ kaip greitai sklindanti þi-nia, kaip suvokimas, kad þmogusbe Dievo tarsi medis be ðaknø.

Rolandas Karalius. Bûsenos

Roko PETKEVIÈIAUS nuotrauka

Kadras ið Rolando Karaliaus videofilmo ,,Baltika�.

10

Vilniaus langas . 2010 m. liepos 15�21 d., Nr. 26 (299�740)

Gyvûnø simbolizmasAndrius JAKUÈIÛNAS

Prieð keletà dienø atsitiktinai buvaupakvies-tas dalyvauti iðkyloje �Ðiaurës Atënø� kieme-lyje � þinoma mokslininkë, þmogaus teisiø ak-tyvistë, religijotyrininkë A. P. ðventë savo gim-tadiená. Beje, minëtos bûtybës nuopelnø pa-sauliui sàraðas bûtø iðties nepilnas, jei nepami-nëtume, kad namuose ji puoselëja tris papûgas.Nesu jømatæs gyvø, � gal tai tiesiog toks jaudi-nantis mitas, � taèiau sklando gandai, kad jomsmokslininkës namuose suteikta kone pasakið-ka laisvë. Esà jos laisvai skraidanèios po butà,lesiojanèios knygas, traukanèios ið drabuþiø iruþuolaidø siûlus. Þinoma, gausiai daranèiospur pur � visur ir ant visko...Gerai suprasdami, kad ðie taurûs paukðèiai,

kasdien sëjantys mokslininkës bute autenti-kos grûdus, nusipelno ko nors visø geriausio,suR.L.nusprendëme jai padovanoti keletàplas-tikiniø papûgø muliaþø � kad gerosios namødeivës laisvalaikiu turëtø kamkarðti kailá ir ma-þiau domëtøsi teoriniais dalykais. (Ðiaip ar taip,bûtø gaila, jei su kokiu nors áþvalgiu straipsniuapie þmogaus teisiø paþeidimus Lietuvoje bû-tø pasielgta taip pat kaip su bananu!) Ðitaipgerosios intencijos nuvedëmus á gyvûnëliø par-duotuvæ viename prekybos centre � tokià ganatvarkingà, bet itin neskaniai atsiduodanèià vie-tà, kurioje pagyvenæs ponas nepaprastai ádë-miai studijavo ðunø ëdalo sudëtá. Atsitiktinaistabtelëjome ties kaþkokiø grauþikø (pavadi-nome juos burundukais) buveine ir staiga, lygatsivërus kokiam papildomam realybës lygme-niui, patyrëme tai, kas áprastai vadinama �ne-uþmirðtamais iðgyvenimais�: tie maþi, tarsi iðpaties mëðlo dvoko iðaugæ padariûkðèiai þvit-riai zujo po narvà, kurio viduryje jiems buvoárengta karuselë � ratas. Dël to atrakciono buvovarþomasi su neásivaizduojamu entuziazmu �visa burundukø kasdienybë, visas spurdesys(beje, rato jie në sekundei nepaleisdavo ið akiø)buvo skirtas tam, kad nepraþiopsotø akimirkos,kai bëgimo palaimos apimtas gentainis pradësnespëti paskui ratà ir ims suktis kartu su juo;tuomet jie ðokdavo ant pavargëlio ir, iðmuðæ jáið sukuèio, patys beviltiðkai uoliai atsidëdavomësmalës metafizikai. Iðmestieji, tarsi juos te-beveiktø smûgio jëga, baisiu greièiu skriedavonarvelio sienomis, kartais perðokdami nuo vie-nos ant kitos ir trumpà mirksná atsidurdami ne-svarumo bûsenoje, kuri juos gal guodë. Viskastame narvelyje vyko aplink ratà ir neabejotinaitik dël rato, burundukai net nesikruðo, neëdë,negërë (o jei ir bûtø ëdæ, gëræ, kruðæsi), tik ver-þësi suktis, bëgo á nesvarumà, á kosmosà, kuráklastingai þadëjo tasai ratas. Betgi buvo gali-ma justi, kad juos, iðsviestuosius, kamuoja ne-rimas, tokia beveik dvasinë kanèia: jie negalë-jo be rato, o ratas galëjo be jø � to burundukaiakivaizdþiai nepajëgë suprasti.Þiûrëdami á tuos padariûkðèius suvokëme, �

retaimes imamir staigakànors suvokiame (taipvienu sykiu kà nors suvokti nelabai elegantið-ka, dvelkia prasta literatûra, egzaltacija), � kadðitas perpetuum mobile, jei jis stovëtø kamba-ryje, per keletà dienø nugramzdintø mus á di-dþiausià, neiðblaðkomiausià depresijà. Gyvy-bës, kurià garbiname, bukumas, simboliðkai pa-puoðtas beprasmiu entuziazmu ir iðmatø trupi-niais, zvimbë apie pasaulio, kuriame gyvena-me, nevisavertiðkumà, ir, deja, apie tai, kad në-ra (ir nebus) galimybiø já pataisyti. Kaip á taigalima reaguoti?Niekuomet nepateisinau saviþudþiø, dëjau

pastangas, kad nepajusèiau uþuojautos tiems,kurie tarësi pabëgæ, taèiau tàsyk þinojau � jeikoks suicidas prieðmirtiniame laiðke pagrindi-ne savo apverktino sprendimo prieþastimi ávar-dytø burundukø narvelá, kurá dël tam tikrø su-siklosèiusiø aplinkybiø buvo priverstas stebë-ti, suprasèiau já. Ðalia burundukø narvelio ne-

ámanoma iðlaikyti þmogiðkoorumo, nevalia pa-sitikëti savimi arba Dievu, nëra galimybiø tu-rëti vilties. Tai � beprasmis kosmosas, evoliu-cija, Darvinas. Tai � nebûties, kurios dalá kiek-vienas paveldëjome, ekvilibristika, tamsybiømisterija, vilties neteikiantis armagedonas.Vëliau, rikiuodamas áspûdþius ið �Kikos�,

prisiminiau V. U. man papasakotà istorijà apietai, kaip jai nepavyko papenëti atostogauti ið-vykusios draugës þuvies. (Tiesa, tai visai neistorija, ji pasakojo labai lakoniðkai, tarsi nie-ko ir nebûtø nutikæ � gali bûti, jai iki ðiol nuo-ðirdþiai atrodo, kad ir nenutiko). Gal ðis nesvar-bus faktas bûtø visai neminëtinas laikraðtyje,jei kaþkur uþ to banalaus pasakojimo, galbût iruþ pasakotojos suvokimo ribø, nejausèiau pa-naðaus siaubo, koks anàdien spontaniðkai kilospoksant á burundukus. Ásivaizduodamas, kaipji rakina svetimà butà (galbût trekðteli velkë �taip banaliau, vadinasi, ir þmogiðkiau), kaip,uþþiebusi kokià nors labai bendrà lempà, pasà-moningai jau veikiama svetimos buities sim-bolikos, þengia prie akvariumo atlikti prieder-mës, suvokiu, � ne, þinau, � kad tokià akimir-kà, trumpam iðkritus ið savo gyvenimo á kokánors svetimà, nepaþástamø daiktø galimos pras-mës tampa tûkstanèius kartø svarbesnës uþ pa-èius daiktus, net jei to nesupranti ar nemokiávardyti. Þuvis � tai slydimas amþinybëje, gi-mimas ir mirtis, tolydiðkumas. Pagaliau � ne-apèiuopiamybë, Iðganytojas, simbolio simbo-lis. Ratas. Taèiau þuvis neturi stipinø, jai nebû-dingas velenas, jos neámanoma ásiûbuoti ar uþ-vesti. Vienintelis bûdas jà áminti, prijaukinti,patvirtinti, kad tai þuvis, o ne, sakykim, dvira-tis � priversti ësti. Bet ði neëda, nesiblaðko ak-variume, tik efemeriðkai kybo juodame vande-nyje ir simbolizuoja. Ðtai èia mergikæ, jei jibûtø mano kûrinio herojë (o gal ji ir galëtø bûtiherojë?), bûtinai turëtø apimti sumiðimas, bai-më, pagarba þuvies reikðmei; taip pat � parano-ja, ilgesys, egzaltacija... Skirtumai tarp gyvy-bës rûðiø iðnykæ, þuvies buvimo beprasmybësreikðmë tokia pat siaubinga kaip burundukøbeatodairiðkas verþimasis suktis rate, o ir patimergikë tà akimirksnio akimirksná � kaip bu-rundukas, pasiryþæs þûtbût pats sukti savo kan-èios ratà � t. y. priversti simbolizuojanèià þuváësti. Tai gyvasis koðmaras, ilgesio ir neviltiesbedugnë, depresijos maðina � pusiau metafizi-nis prietaisas, skirtas, kad kas nors prieð já pultøant keliø. Mano herojë paliktø tuos namus (þu-vá) visiðkai pasikeitusi ir suluoðinta, perëmusiþuvies inercijà ir egzistenciná garsà, átikëjusienergetiniais laukais ir jø apkrësta neþemiðkusopuliu, o V. U., regis, numojo á visa tai ranka.Ar taip gali bûti?

(Kità dienà, vaþinëdamiesi dviraèiais po Pa-vilniø regioniná parkà juokais svarstysime, kaippasikeistø pasaulis, jei vienà dienà suþinotu-me, kad gyvûnai mums simbolizuoja sàmonin-gai, ið anksto kruopðèiai apgalvojæ kiekvienàsavo judesá ir emocijà. Jei vienintelë jø siekia-mybë � bûti metafora, slapta reikðme, tobulupavyzdþiu? Gyvûnø simbolizmas � kitaip ne-pavadinsi!)Vëliau LM kiemelyje su bûsimàja �Atënø�

redaktoreG.K. ir keletu kitø (pavadinkime juosintelektualais, nors nemëgstu ðio þodþio) atsai-niai svarstëme, kaip ðia proga galëtø pasikeistipats laikraðtis. Gal kiek per daug baltø mitolo-gijos, kartais tie straipsniai atrodo plevësuo-jantys kaþkur ðalia turinio, kaip kokios archa-jiðkos kvarbatkos... Gal bûtø neblogai daugiauapþvalgø � tokiø kaip Valdemaro Kukulo �Ne-mune�... Gal daugiau vientisumo ir pastovu-mo... Mokslininkë fone pasakojo apie savo pa-pûgas: dvi esanèios durnos, uþsiëmusios vienakita, daug ðika � taip pat ir ant knygø; treèia �beveik intelektualë: iðlesa ant knygø nugarë-liø dailius raðtus, iðlukðtenusi juostelæ popie-riaus skraidanti po kambará, lyg gërëtøsi pleve-nimu, kiða tà juostelæ á vandená, stebi... Tiesa,

vis tiek visur ðika... O kodël neleisti? Ant þe-mës liûdnai gulëjo abu plastmasiniai papûgømuliaþai, kuriuos pirkome dovanø minëtojeparduotuvëje, nuo grilio liepsnos spindëjo pu-siau nugertas degtinës butelis. Tà mirksná su-pratome (ir vël � supratome), kad gyvûnø sim-bolizmas (viskà, kàpasakojau anksèiau, papras-tesniais þodþiais iðdësèiau ir vakarëlio daly-viams) mus paèius bando uþdaryti rate, pavers-ti burundukais. Jaukià vasaros pavakaræ, keps-nio kvapui kutenant ðnerves, buvo aiðku, jogniekas laikraðtyje nepasikeis, tiesà sakant, ne-labai yra kaip ir pakeisti. Nors laikraðtis � tikpopierius, tam tikri darviniðkos evoliucijos dës-niai galioja ir jam: kitimas galimas, taèiau jonepastebësi plika akimi, jei kà nors staigiai per-dëliosi, perkursi, tai jau bus ne evoliucija, oiðnykti pasmerktamutacija.Gal atiduoti �Ð.A.�grafomanams?.. Atsipraðau, poetams mëgë-jams? Irgi ne iðeitis, kaþkas sakë, prieðtaraujaevoliucijos dësniams. Neskoninga... O kas yraskonis?! Kas yra kvapas? Kas yra fondiu? Taipðnekuèiuodami kas minutæ vis labiau jautëme,kad laikraðtis yra kûnas, kurio neámanoma vie-nu sykiu ið naujo sukurti, tiesà sakant, neáma-noma jo net padaryti geresnio, nes tai, kas vie-nam yra graþu ir gera, kitam � visø blogiausia,ir blaivus poþiûris á realybæ turëtø mus iðva-duoti nuo beprasmiðkø pastangø gerinti, tobu-linti; argi ne pakankamas patobulëjimas yra tai,kad �Ð. A.� ilgametis bendradarbis L. J. paga-liau ásitaisys mobiløjá telefonà? Argi ne geraþinia, kad redakcijos patalpose nuo ðiol tik-riausiai tvyros daugiau egzistencinio drebulioir weltschmerz�o, kuris vis dëlto kai kadabûdingas bûsimajai redaktoriai.Ðitaip besvarstant dalykus, atëjo vëlyvas

vakaras, o á esminá klausimà � kaip ámanomagyventi, kai ant tavæs nuolat ðika papûgos �vis dar buvo neatsakyta. �Zebra� internetastelefone veikë be priekaiðtø, tik su pertrûkiais.Uþ tvoros esanèioje kavinëje monotoniðkaivis baubë girtuoklis, vëso ir stingo grilyje ið-keptas ðokoladas. Dovanotieji papûgø mulia-þai jau saugiai gulëjo mokslininkës rankinë-je, laukdami kelionës á papûgø Golgotà. Tie-siog jauèiau juos energetiðkai vibruojanèiuspo plonu pamuðalu, desperatiðkai besisten-gianèius spyruoklytëmis (ðios átaisytos vietojkojø) atsispirti nuo to, kas neiðvengiama. Irðtai tada, klausydamas jø plastmasinio spengs-mo, paskutinásyk tà dienà supratau, kad mesneðëme á �Atënus� papûgas, bet vis tiek atne-ðëme pelëdas.Gyvûnai ir vël mus iðdûrë!

Kadras ið animacinio filmo ,,Papûga Kieða�.

15 d., ketvirtadiená, 18 val.Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje (Vilniaus g. 41, Vilnius) �Jevgenijaus Fridlino (Kazachstanas) tapybos darbø pristatymas.

Paroda veiks iki rugsëjo 5 d.

11

. 2010 m. liepos 15�21 d., Nr. 26 (299�740) Kampas

ISSN 0134-3149

Gedimino g. 45, 44239 KaunasTelefonas ir faksas � (8-37) 322244El. paðtas: nemunasredakcija@gmail.comInternetinis adresas: http://www.culture.lt/nemunas �Nemuno� sàskaitos AB banke �Swedbank�:

LT 147300010002256121� einamoji sàskaita;LT 097300010002230312� biudþetinë sàskaita;LT 757300010034284035� valiutinë sàskaita.

Leidþiamas nuo 1967 m. balandþio mën.Iðeina ketvirtadieniais

Vyriausiasis redaktoriusViktoras Rudþianskas � tel.: (8-37) 322244, (8-610) 67255Referentë � Aurina Venislovaitë � tel. (8-37) 322244Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas �Donaldas Kajokas (KAUKO LAIPTAI) � tel. (8-37) 322251Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja �Graþina Viktorija Petroðienë (TILTAI) � tel.: (8-37) 322266Naujienø redaktoriai: AudronëMeðkauskaitë � tel. (8-37) 322251,(8-615) 24983 Andrius Jakuèiûnas � tel. (8-611) 98945 el. paðtas:jakuciunas@gmail.comApþvalgininkai: literatûra � Valdemaras Kukulas, ErikaDrungytë; fotografija � Romualdas Rakauskas; muzika �Eugenija Þakienë; kinas � Gediminas Jankauskas.Fotografai: Zenonas Baltruðis, Narcizas Freimanas.Stilistë � Lina Navickaitë � tel. (8-37) 322251Maketuotojas � Juozas Puþauskas � tel. (8-656) 38529Buhalterë � Irena Kavaliauskienë � tel. (8-37) 322235, (8-656) 41705

Indeksas 0079Steigëjas ir leidëjas� Lietuvos raðytojø sàjungaSteigimo liudijimas Nr. 405Spausdino UAB �ArxBaltica�Tiraþas 1500

Rankraðèiø nerecenzuojame ir negràþiname.

Rëmëjai:

SPAUDOS, RADIJO IRTELEVIZIJOSRËMIMO

FONDASKAUNOMIESTOSAVIVALDYBË

LIETUVOS RESPUBLIKOSKULTÛROS RËMIMO

FONDAS

Prenumeratos kaina mënesiui � 9 LtPrenumerata priimama visuose paðto skyriuose,internetu www.post.lt ir www.prenumerata.lt

arba redakcijoje

Meninio vertimo kursai pradedantiesiems vertëjams

Lietuvos literatûros vertëjø sàjunga 2010 m. rudená Vil-niuje rengia meninio vertimo kursus pradedantiesiems ver-tëjams.Bus sudarytos trys grupës � anglø, vokieèiø ir prancûzø

kalbø. Kursø pradþia planuojama spalio 5 d. Ið viso numaty-ta 10 seminarø kartà per savaitæ nuo 18 iki 20 val. Tiksliosatskirø grupiø seminarø datos ir vietos bus paskelbtos at-rinktiems dalyviams.Seminarus ves patyræ vertëjai. Esminë kursø dalis � prak-

tiniai uþsiëmimai. Kai kuriems seminarams kiekvienas daly-vis turës parengti ið anksto pateikto teksto vertimà, kuris busgrupëje detaliai analizuojamas ieðkant geriausiø sprendimø,aptariant galimus vertimo bûdus. Kalbininkë kalbës apie lie-tuviø kalbos kultûrà, tipines vertëjø klaidas. Kursø dalyviaibus supaþindinami su praktiniais vertëjo profesinio gyveni-mo aspektais: autorine teise, sutarèiø sudarymu, honorarødydþiu, mokesèiais ir pan., taip pat gaus kitos naudingosinformacijos.Norinèiuosius lankyti kursus kvieèiame registruotis el.

paðtu info@llvs.lt iki rugsëjo 15 d. Registracijos anketàgalima rasti LLVS tinklalapyje. Maksimalus kiekvienosgrupës dalyviø skaièius � 10. Jeigu norinèiøjø dalyvautibus daugiau nei vietø, dalyviai bus atrenkami pagal mo-tyvacijà ir vertimo patirtá. Atsakymai dël priëmimo ar ne-priëmimo á kursus uþsiregistravusiesiems bus atsiøsti ikirugsëjo 25 d.Aktyviai lankiusiems seminarus ir kokybiðkai verèian-

tiems dalyviams bus iðduoti paþymëjimai. Dalyvavimas ne-mokamas. Rëmëjas � LR kultûros rëmimo fondas

Mirus áþymiam teatralui,Kauno valstybinio lëliø teatro ákûrëjui ir ilgameèiam

vadovuiSTASIUIRATKEVIÈIUI,

ðeimà ir artimuosius nuoðirdþiai uþjauèiaKauno meno kûrëjø asociacija.

MirusMuzikø sàjungos pirmininkui, profesoriuiRIMVYDUI DIONIZUI ÞIGAIÈIUI

nuoðirdþiai uþjauèiame jo ðeimà ir artimuosius.Lietuvos raðytojø sàjungos valdyba

�Menas senuosiuose Lietuvos dvaruose� pristato perso-nalinæ Remigijaus Venckaus parodà Raudonës pilyje (Jur-barko r.). Paroda veiks iki rugpjûèio 10 d.

Iki rugsëjo 3 d.Kauno me-nininkø namuose (V. Putvins-kio g. 56) veikia Gintauto Ve-lykio (Artcage) pieðiniø paro-da �@LIUSTRACIJOS � tarpkarø ir menø�. Paroda skiria-ma 600-osioms Þalgirio mûðiometinëms.Iki rugsëjo 3 d.Kauno menininkø namø �Mûzø svetainë-

je� veikia Kauno apskrities dailës gimnazijos abiturienèiøMiglës Puþaitës, Gintarës Visockytës, Vasarës Krugþdaitës,Dovilës Gelaþiûtës ir Þivilës Oþeraitytës grafikos ir tapybosbaigiamøjø darbø paroda. Dëstytojai: Gintaras Zubrys ir Jo-lanta Galdikaitë.Kvieèiame apsilankyti pirmadiená-ketvirtadiená 10-

18 val., penktadiená 10-16.30 val. Áëjimas nemokamas. In-formacija tel. (8�37) 22 31 44, www.kmn.lt.

Nuo liepos 7 d. Nacionaliniame M. K. Èiurlionio dailësmuziejuje (V. Putvinskio g. 55, Kaunas) veikia nauja Lietuviøliaudies meno ekspozicija ið vaizduojamosios (skulptûros, gra-fikos) ir taikomosios (tekstilës, medþio dirbiniø) dailës kûri-niø bei nuotraukø ið Adomo Varno rinkinio.

V literatûros ir muzikos Naktigonës 2010

Skiriama istoriniø pergaliø kovose uþ tëvynës laisvæ su-kaktims paminëti

19 d., pirmadiená, 20 val. �Ðvyturio menø doke� (Danëskrantinë / Ðaurës ragas) � autorinis Domanto Razausko eiliøir dainø vakaras�Vëjas prie lûpø�. Bilietø kainos � 10, 15 Lt.

Treèiasis ðiuolaikinio meno festivalis�Kaunasmene: premjeros�

Treèias veiksmas

23 d., penktadiená, 17 val. meno galerijoje �MJ studija�(Rotuðës a. 1) atidaroma Evos Fructuoso (Ispanija) video irfotografijø paroda �Sibilës�, paremta teksto ir vaizdo susi-dûrimais, pajëgaus ir bejëgio kûno dialektika, pastangø(ið)gyventi negailestingos diagnozës akivaizdoje retorika.Paroda veiks iki rugpjûèio 14 d.23 d., penktadiená, 18 val. galerijoje �Meno parkas� (Ro-

tuðës a. 27) atidaromos kelios parodos:1) ispanø tapytojas Agustin Fructuoso pristatys gale-

rijoje sukurtà �Sienø tapybà�. Ne kartà parodose prisis-tatæs geometrinio abstrakcionizmo sienø tapybos kûri-niais, A. Fructuoso Kaune sakosi nepabijos rizikuoti nau-jais raiðkos bûdais, net patirti nesëkmæ, bandydamas jaut-riais technologiniais niuansais iðgauti iðnykstanèios spal-vos efektà.2) Xaro Castillo (Ispanija) vaizdo instaliacijoje

�Minkymas� (�Kneading�) duonos teðlos minkymas tam-pa naratyvu, kelianèiu uþmarðties klausimà. �Banalusminkymo judesys galbût saugo kolektyvinæ praeitá irkolektyvinæ atmintá�, � svarsto autorius. Videodarbejis pasitelkia personaþus, sietinus su Hogartho ir Ver-meerio tapybos personaþais bei moters vaidmeniu ðiau-rietiðkame kine.3) Vaidos Tamoðevièiûtës (Lietuva) vaizdo kûriniø �Ne-

tikra meilës istorija� (2008) ir �Tuoj gráðiu� (2010) insta-liacijoje kûnas naudojamas kaip ðvarus lapas skirtingiemspraneðimams uþraðyti. Pirmuoju atveju kûnas (kitø perfor-manso veikëjø) iðraðomas meilikaujanèiais viliotojo paþa-dais, galiausiai virstanèiais purvu / juoda mase; antru atve-ju � menininkë pati iðraðo kûnà tekstu, nusakanèiu vidinësasmens bûsenos dvilypumà ir nepastovumà / galynëjimàsisu savimi.4) ið lauko ekrano programos á galerijos erdvæ perkeliami

filmai: Jeanne van Heeswijk (Olandija) �Belaukiant sugráþi-mo� ir Rolando Karaliaus (Lietuva) �Portretas. Þidrija Janu-ðaitë, 2010�.5) Gintarë Valevièiûtë (Lietuva) �PerJungtuvës. 2010�,

videoinstaliacija.

16 d., penktadiená, 16 val. galerijoje �Aukso pjûvis� (Ver-slo lyderiø centras BLC, K. Donelaièio g. 62 / V. Putvinskiog. 53, Kaunas) atidaroma ðiaulieèio dailininko Bonaventû-ros Ðalèio tapybos paroda �Akimirkos�. Paroda veiks iki rug-pjûèio 16 d.

XV Paþaisliomuzikos festivalis17 d., ðeðtadiená, 16 val. Ðv. Arkan-

gelo Mykolo (Águlos) baþnyèioje skam-bës fleitos ir vargonø garsai. Koncertà dovanos atlikëjø due-tas ið Ðveicarijos: fleitininkë Verena Steffen ir vargoninin-kas Olivieris Eisenmannas. Jø parinkta programa alsuoja ro-mantizmu, o jos kolorità paávairina XX a. kûrëjø muzika.Greta þinomo Felixo Mendelssohno Bartholdy girdësime josesers Fanny Hensel-Mendelssohn kûrybà, be þymiøjø ro-mantizmo atstovø Roberto Schumanno ir Césaro Francko,bus galima mëgautis jø amþininko, Vokietijos atstovo Fran-zo Lachnero �Elegija�. Vëlyvojo romantizmo dvasià bus ga-lima pajusti klausantis ðvedo Otto Olssono �Romanso� beiHanso Hillerio �Andante religioso�. Ryðkiomis modernio-sios muzikos spalvomis suðvis sàskambiø kolorito meistro,vokieèiø-ðveicarø kompozitoriaus, vargonininko Oliviero Ei-senmanno tëvo, Willo Eisenmanno �Meditacijos�.

O. Eisenmannas studijavo kompozicijà pas savo tëvà Liu-cernos konservatorijoje, lygiagreèiai ágydamas filosofijosdaktaro laipsná Ciuricho universitete. Kaip vargonininkaskoncertuoja visoje Europoje, þymiausiose jos miestø baþny-èiose, kuriose árengti garsiausiø meistrø gamybos vargonai.Jo koncertiniai marðrutai driekiasi po visà pasaulá � nuo JAVar Meksikos iki Naujosios Zelandijos ar Singapûro. Baltijosðalyse muzikas sveèiuojasi jau ne pirmà kartà. Prieð metus jágirdëjo Vilniaus publika, o ðiemet já iðgirsime ir Kaune.Iðskirtinis atlikëjo poþymis � vargonø, kuriais tenka groti

viename ar kitame mieste, galimybiø atskleidimas ir pilnasjø galimybiø panaudojimas koncerto metu. Greta ðiuolaiki-nës ðveicarø muzikos populiarinimo viena ryðkesniø jo veik-los srièiø � muzikos fleitai ir vargonams propagavimas.

Nuolatinë vargonininko partnerë Verena Steffen � Liu-cernos konservatorijos absolventë. Ji koncertuoja kaip solis-të su ávairiais orkestrais ir kameriniø ansambliø sudëtyje. Joskoncertiniai marðrutai driekiasi po visà Europà, Rusijà, Aust-ralijà, Naujàjà Zelandijà, Meksikà, JAV ir kt.18 d., sekmadiená, 18 val. Kauno valstybinëje filharmo-

nijoje klausytojams bus suteikta proga pasiklausyti EuroposSàjungos kamerinio orkestro (EUCO) muzikavimo. Orkest-ras ákurtas 1981 m., o jo globëja � Ispanijos karalienë Sofija.Iki 2004 m. koncertuodamas po visà pasaulá orkestras pelnëmuzikinio Europos Sàjungos ambasadoriaus reputacijà. Nuo2005 m. orkestras koncentruojasi Europos koncertinëje erd-vëje, daug dëmesio skirdamas naujosioms Europos Sàjun-gos narëms.Orkestras koncertuoja þymiausiose pasaulio salëse, kar-

tu su ryðkiausiais atlikëjais, jo repertuare ypatingà vietàuþima Europos kompozitoriø kûryba. Apie jø muzikavimàspaudoje raðoma: �Ðis entuziastingas, jaunas kolektyvas,grojantis vienietiðka maniera, netgi familiariausià muzikàpriverèia suskambëti prasmingai. Jø interpretacijas lydi aið-ki minkðto, skambaus styginiø skambesio frazuotë, subti-liai niuansuoti tempo ir dinamikos pokyèiai, stilingi tre-molo ir preciziðka greitø pasaþø artikuliacija�. Ðiame kon-certiniame ture orkestrui vadovauja smuikininkas ZoltanasTuska, kurá koncerto metu matysime ne tik dirigento, bet irsolisto amplua kartu su ið Suomijos kilusia smuikininkeLaura Rajanen.Koncerto programoje skambës platus kûriniø spektras,

aprëpiantis ávairias epochas: nuo baroko iki XX a. Ádo-mesni programos akcentai: iðraiðkinga vokieèiø barokomeistro Georgo Philippo Telemanno �Don Kichoto siuita�,XIX � XX amþiø sandûroje gyvenusio anglø kompozito-riaus bei muzikos istoriko Huberto Parry �Ledi Radnor siu-ita�, sukurta kompozitoriaus paþástamai damai, turëjusiaisavo orkestrà ir jam dirigavusiai. Klausytojus turëtø sudo-minti ir programoje skambësianti Benjamino Briteno �Pa-prasta simfonija�, dvideðimtmeèio kompozitoriaus sukurtaremiantis aðtuoniomis, dar vaikystëje uþraðytomis muziki-nëmis temomis. Intriguojanèiai skamba net paèiø simfoni-jos daliø pavadinimai: Padûkæs burre, Nerimtas pizzicato,Sentimentali sarabanda, Iðdykæs finalas.

Dainuojamosios poezijos festivalis �Senamiesèio þiogas�

15 d., ketvirtadiená, 19 val.Ryðiø istorijos muziejaus kie-melyje (Rotuðës a. 19, Kaunas) � K. Smorigino, G. Storpirð-èio ir J. Liaugaudo koncertas. Taip pat renginyje bus ekspo-nuojami J. Ðuminaitës fotografijos ir Ramintos Ðiugþdaitësgrafikos darbai.Bilietus platina Bilietai.lt.

12

Spektras . 2010 m. liepos 15�21 d., Nr. 26 (299�740)

�Nemunas� rekomenduoja

Savaitgalis prie televizoriaus

Kitokio kino klube � �Þaisminga vakarienë�arogantiðkas turtuolis. Kartu su pa-naðiais á save draugais bei verslopartneriais jis kas mënesá organi-zuoja, jø manymu, pikantiðkà irjuokingà �kvailiø vakarienæ�. Vi-sà mënesá ðios draugijos nariai ban-do rasti koká nors keistuolá arba ne-vykëlá. Sutartà dienà ðie nieko ne-átariantys nelaimëliai (paprasèiausakant, aukos) sukvieèiami á vaka-rienæ, kur ið jø ciniðkai ir iki sotiestyèiojamasi.Pagal panaðø scenarijø rutulio-

jasi ir vakarienë su Fransua Pinjo-nu. Pradþioje jis nesuvokia savotikrojo vaidmens, taèiau ilgainiuiperima ðio ciniðko renginio inicia-tyvà á savo rankas.Dauguma F. Vebero scenarijø ir

filmø sukurti pagal kamerinio vai-dinimo principus, todël jø siuþetuslengva interpretuoti teatre. Pernaituo mus átikino reþisierius RolandasAtkoèiûnas, Klaipëdos teatre pasta-tæs spektaklá �Vakarienë su idiotu�.

Gediminas JANKAUSKAS

Antradiená, liepos 20 d., Kito-kio kino klube bus rodoma prancû-ziðka komedija �Þaisminga vaka-rienë�. Vasaros atostogø metu Ki-tokio kino klubas stengiasi nuo rim-tø darbø atsipalaidavusiems þiûro-vams pateikti ryðkesniø þanrø �me-lodramos ir komedijos � kûriniø.Bet tai visai nereiðkia, kad rodomifilmai bus pigi komercinë produk-cija. Juk ir komedija gali bûti ne tikkvaila, bet ir pamokoma. Prancûzi-joje daugiau nei tris deðimtmeèiustokius filmus kuria buvæs dramatur-gas Francisas Veberas. Kino pasau-lyje jis iðgarsëjo po to, kai 1973 m.reþisierius Edouardas Molinaro re-

alizavo jo scenarijø �Kontraktas�,ið kurio gimë nuostabi lyrinë psi-chologinë komedija �Ákyrusis�. Jo-je pirmà kartà pasirodë mylimiau-sias F. Vebero personaþas � nevy-këlis Fransua Pinjonas, kurá tàsyksuvaidino dainininkas JacquesasBrelis. Vëliau ið jo estafetæ perëmëekscentriðkasis �aukðtas blondinasjuodu batu� Pierre�as Richardas(�Tëtuðiai�, �Bëgliai�), o ðis savoruoþtu savo talismanà perleido ko-mikui Jacquesui Villeret. Jo suvai-dintas mielas rubuilis Fransua Pin-jonas �Þaismingoje vakarienëje�pakliuvo á labai nemalonià situaci-jà, kurià sureþisavo klestintis lei-dëjas Pjeras Broðanas (aktoriusThierry Lhermitte�as) � ciniðkas ir

Dëkui, kad þiûrit!Gediminas JANKAUSKAS

Kad vasara � ne pats geriausiasmetas þiûrëti rimtus filmus, þino iratostogø malonumus planuojantysþiûrovai, ir TV tinkleliø sudaryto-jai. Todël vasarà dominuoja daugkartø ðiuo metø laiku kartojami ko-merciniai filmai, nors kartais ðvys-teli ir aiðkiai ne pramoginio turi-nio reginys. Pavyzdþiui, toks kaipgraikø reþisieriaus Costa-Gavrasofilmas �Beprotiðkas miestas�(ðeðtadienis, 21.30 val., Lietuvosryto TV), patvirtinantis ir taip þi-nomà tiesà, kad televizijai ðiais lai-kais rûpi tik sensacijos. Uþ nenoràdarbe perþengti padorumo ribas�iðtremtas� á maþà Kalifornijosmiestelá profesionalus reporterisMaksas Braketas (aktorius Dusti-nas Hoffmanas) atvyksta á muzie-jø daryti reportaþà, o neseniai iðmuziejaus apsaugos atleistas dar-buotojas Semas Beilis (aktoriusJohnas Travolta) ateina reikalautisavo teisiø. Kad derybos su direk-

tore bûtø vaisingesnës, Semas at-sineða ðautuvà. Maksas kaipmatpajunta sensacijà ir nedvejodamaspradeda TV reportaþà. Bet greitaisuvokia, kad priartëjo prie ribos,kai profesinis smalsumas virsta ne-pateisinamu kiðimusi á kito þmo-gaus likimà ir gali iðprovokuotitragedijà.Australijoje sukurta nuotykiø

komedija �Krokodilas Dandis�(ðeðtadienis, 21.45 val., TV3) su-laukë milþiniðkos sëkmës ir buvonominuota �Oskarui� uþ origina-lø scenarijø. Smarkuolë amerikie-èiø þurnalistë Sju Èarlton (aktorëLinda Kozlowski) atvyksta á Aust-ralijos glûdumà. Su paslaptingojokontinento groþybëmis ir pavojaisvieðnià imasi supaþindinti seniaivietine áþymybe tapæs ðaunus me-dþiotojas Maikas Dandis (aktoriusPaulas Hoganas), pramintas Kro-kodilu. Jis lydi merginà po Aust-ralijos miðkus ir brûzgynus, gelbs-ti nuo pavojø. Atsidëkodama mer-gina pasikvieèia Dandá á Niujor-

kà, kurio neoninëse dþiunglëse vy-ruko tyko ðokiruojantys ir juokin-gi iðbandymai.Veiksmo komedijoje �Tango

ir Keðas� (ðeðtadienis, 22.00 val.,LNK) du policininkai Rëjus Tan-go (aktorius Sylvestras Stallone)ir Gabrielis Keðas (aktorius Kur-tas Russellas) sëkmingai kovojasu Los Andþelo nusikaltëliaisskirtingose apygardose ir þino sa-vo vertæ: kiekvienas mano, kadyra pats �kieèiausias�. Supratæs,jog ðiø vyrukø niekaip negalimaáveikti, narkomafijos bosas nu-sprendþia juos sukompromituoti.Taip konkurentai tampa porinin-kais. O kur du stos...�Konanà � barbarà� (ðeðtadie-

nis, 0.10 val., TV6) sukûræs lietu-viø kilmës amerikieèiø reþisieriusJohnas Milius mëgsta kartoti, kadgyvenime ir darbe jis vadovaujasisamurajø garbës kodeksu ir stipriosasmenybës kultu. Uþ tai (ir uþ þiau-rumo nestokojanèius filmus) Vaka-rø spaudos J. Milius seniai pramin-tas �dzen-faðistu�, o ðios ideologi-jos programiniu kûriniu laikomasjo �Konanas � barbaras�. Tai seno-vinë legenda apie bebaimá karþygá

Konanà, uþaugusá vergijoje ir vë-liau nugalëjusá klastingàjá pagoniøgenties vadà Tulsà Dumà. Áspûdin-ga Arnoldo Schwarzeneggeriomuskulatûra, antþmogio filosofi-jos ðlovinimas ir herojinë BasiloPoledouriso muzika uþtikrino ne-maþà ðio ið esmës tikrai reakcingofilmo sëkmæ.Kriminaliniame veiksmo filme

�Specialistas� (sekmadienis,21.00 val., LNK) buvæs CÞV agen-tas ir sprogdinimø specialistas Rai-mondas Kvikas (aktorius Sylvest-ras Stallone) ásipainioja á pavojin-gà þaidimà ir ilgai nesuvokia jo tai-sykliø. O viskas prasidëjo nuo �es-minio instinkto�, kai supermenasneatsispyrë seksualios blondinësMëj Munro (aktorë Sharon Stone)gundymams ir atsidûrë visiðkoje�saldþiø kerø� nelaisvëje. Tik vë-liau Rëjus suvoks, kad tapo ne mei-lës auka, o kerðto árankiu.Pagal TomoClancy bestselerá su-

kurta �Raudonojo Spalio� me-dþioklë� (sekmadienis, 22.45 val.,TV3) lietuvaièiams ádomi visø pir-ma tuo, kad pagrindinio herojausprototipas yra á Vakarus pabëgæs ka-pitonas Pleðkys. Filme jis vadina-

mas kapitonu Marku Ramijumi(aktorius Seanas Connery), kuris1984 m. itin galingu povandeniniulaivu iðplaukia á bandomàjá reisàAtlanto vandenyne. Netrukus lai-vas dingsta ið radarø zonos ir suke-lia tikrà sàmyðá Rusijoje ir Ameri-koje. Neþinia, kà kapitonas suma-në daryti � mauti á Jungtines Vals-tijas politinio prieglobsèio ar ið pa-salø atakuoti �ðaltojo karo� prieði-ninkà. Tikrus maiðtingojo kapito-no ketinimus ir turëtø iðsiaiðkintiCÞV agentas Dþekas Rajenas (ak-torius Alecas Baldwinas).�Snobo nakties� seanse rodoma

komedija �Dëkui, kad rûkot!�(sekmadienis, 23.15 val., LNK) pri-vers rimtai susimàstyti apie tai, ko-dël pasaulyje nesumaþëjo rûkaliøpo to, kai ant kiekvieno cigareèiøpakelio imta didelëmis raidëmis ra-ðyti: �Rûkymas kenkia jûsø svei-katai!� Tabako pramonësmagnatai,ko gero, tik juokiasi ið tokio jiemsprimesto privalomo perspëjimo, nesþino, kad kuo labiau þmogui kànors drausi, tuo greièiau jis uþgin-to vaisiaus paragaus. O kartà para-gavæs negalës sustoti...Tiesa, svaigaus dûmelio dar ne-

uþliûliuota þmonijos dalis kartaisgriebiasi prieðnuodþiø ir agituojauþ sveikà gyvenimo bûdà, net iðsi-kovoja teisæ uþdrausti rûkymà vie-ðose vietose. Tokius á savo pusæ pa-lenkti sunkiausia. Èia reikia veiktiitin rafinuotai. Ir lobistinæ politikàvykdyti... gerai pakabintu lieþuviu.Bûtent juo tabako pramonës agen-tas Nikas Neiloras (aktorius Aaro-nas Eckhartas) padarë savo karjerà.

Kauno karuselë

Tarptautinës architektø dienos proga bu-vo pasveikinti ir uþ geriausius darbus beiprojektus apdovanoti ðios profesijos spe-cialistai. Ðiemet Architektø dienos minëji-mas tæsësi net dvi dienas � iðvakarëse vy-ko kûrybinës dirbtuvës Aleksoto oro uos-te, o antràjà dienà surengta paroda-konkur-sas Kauno architektø namuose, kur buvoeksponuojami geriausi darbai ir apdovano-ti ávairiø nominacijø laimëtojai.Pirmàjà ðventës dienà á Aleksoto oro

uostà susirinkæ architektai kûrë ir pristatënaujus jo infrastruktûros projektus, tarp ku-riø buvo ne tik realiø idëjø, taèiau ir utopi-niø pasiûlymø. Didþioji dalis jaunøjø kû-rëjø ragino nepamirðti tikrosios oro uostofunkcijos, sujungti bendruomenës centrà,istorinius objektus, Karo technikos muzie-jø, pramogø zonas, iðplësti peronà, Moky-mø bazæ bei suteikti daugiau þaismingu-mo teritorijà supanèiai architektûrai. Hu-moro jausmo nestokojantys architektai siû-lë oro uosto teritorijoje auginti rapsus, o iðjø gaminti kurà lëktuvams, be to, pateiktaidëja ákurti didþiulá vandens telkiná, ku-riame bûtø kilnojamas lëktuvneðis.

Architektø kûrybos metus vainikavo lie-pos 2 d. Kauno architektø namuose sureng-ta paroda-konkursas �Architektûra: Kaunas2010�, kurioje eksponuoti 36 darbai, pri-statyti ávairiose kûrybinëse dirbtuvëse. Ðiaismetais parodos-konkurso vertintojai nomi-navo penkis projektus: �Metø objektu� pri-paþintas vieðbutis �Europa Royale Kaunas�,árengtas buvusios spaustuvës patalpose,�Metø debiuto� nominacija skirta uþ �Ðilai-niai reborn� dirbtuviø organizavimà. Verti-nimo komisija nepamirðo ir architektûrinëskrypties pradininko Dariaus Èiutos � jo gar-bei sukurta visiðkai nauja nominacija �Èiu-tart�, kuria ir apdovanotas architektas. Li-kusios dvi nominacijos suteiktos projektams�Gyvenamojo namo realizacija� ir �Visuo-meninio pastato realizacija�, kuriuose pri-statytas netradicinis ûkininko gyvenamasisnamas Kauno rajone bei ðiuolaikiðkas Ðilu-vos piligrimø informacinis centras.Á Kauno architektø namuose vykusià

ðventæ atvyko Kauno miesto meras A. Kup-èinskas, kuris pasveikino visus kûrëjus pro-fesinës ðventës proga ir áteikë simbolinæ do-vanà � stilizuotà pieðtukø bei liniuoèiø rin-kiná, ði dovana tarsi ragino toliau aktyviaikurti.Po oficialiosios renginio dalies visi daly-

viai ir lankytojai buvo pakviesti á Aleksoto

oro uostà tæsti ðventës. Èia laukë ekskursijospo senàjá oro uostà, þaidimai, futbolas, vai-ðës, neformalios diskusijos ir kitos pramogos.

Tradiciniai vasaros kino seansai vieðo-se Kauno erdvëse jau treèià vasarà ið eilësdþiugins Kauno gyventojus bei miesto sve-èius. Nors pirmus dvejus metus kino vaka-rai vykdavo skirtingose miesto erdvëse,nuo liepos 7 d. (dël prezidento Algirdo My-kolo Brazausko mirties projektas buvo ati-dëtas) �Vasaros kino� perþiûros kiekvienàtreèiadiená rengiamos Nemuno krantinësamfiteatre.Projekto �Vasaros kinas� programà su-

daro deðimt nekomerciniø skirtingø Euro-pos ðaliø filmø, tarp kuriø � þymaus danø

scenaristo ir reþisieriaus Anderso ThomoJenseno komedija �Adomo obuoliai�, gau-sybæ prizø senajame þemyne susiðlavusi is-pano Danielio Sanchezo Arevalo melodra-ma �Tamsiai mëlyna, beveik juoda� beinuotaikinga belgø reþisieriaus Samo Gar-baskio drama �Irina Palm�.Kino seansø po atviru dangumi koordi-

natoriaus Dainiaus Makûno teigimu, ðie fil-mai buvo rodyti ir ávertinti kino festiva-liuose ne tik savo ðalyse, bet ir visame pa-saulyje. Filmai yra ávairiø þanrø � dramos,komedijos, melodramos � todël sau tinkan-tá bei patinkantá galës iðsirinkti ávairiø in-teresø þiûrovai. �Meilës, kûrybos ir bepro-tybës ribos, netolerancija kitokiam màsty-mui ir gyvenimo bûdui, tarpkultûriniaiðiuolaikinës Europos konfliktai � tai tik ke-letas ið �Vasaros kino� filmuose paliestøtemø�, � pasakojo D. Makûnas.Projektas �Vasaros kinas� nëra vien pra-

moginio turinio renginys. Kino perþiûrø or-ganizatoriai siekia plaèiau supaþindintiþiûrovus su Europa, propaguoti bendras pa-matines vertybes � atvirumà ir tolerancijàkitokiai minèiai bei pasirinkimui. �Vasa-ros kino� vakarai Kaune yra puiki alterna-tyva komerciniams filmams bei galimybëpasimëgauti vertingu ir geru kinu.

Parengë Monika BAGDONAITË