LEI veiklos apzvalga-2007-end

2

LIETUVOS ENERGETIKOSINSTITUTAS2007 metais

Direktorius –prof. habil. dr. Eugenijus UÐPURASMA narys- korespondentasTel. (8 37) 401 926 El. paðtas [email protected]

Lietuvos energetikos institutas yravalstybës mokslo institutas ásteigtasLietuvos energetikai, svarbiems ilgalai-kiams tarptautinio lygio moksliniams tyri-mams ir eksperimentinei plëtrai vykdyti.

Institutas vykdo hidro ir dujø dina-mikos, ðilumos mainø, medþiagø moksloir nanotechnologijø fundamentinius irtaikomuosius tyrimus, kurie reikalinginaujausioms ir ateities energetikos tech-nologijoms kurti, jø saugai ir patikimumuipagrásti bei ávertinti jø poveiká aplinkai.Institutas taip pat yra aukðèiausioskvalifikacijos ekspertas energetikosekonomikos, metrologijos ir elektrossistemø valdymo srityse.

Instituto mokslinë tiriamoji veiklavykdoma pagal LR Vyriausybës 2003 m.papildytas ir patvirtintas penkiaspagrindines mokslinës veiklos kryptis:

I. Energetikos ûkio planavimo metodø kûrimas,energetikos objektø saugumo, patikimumo, poveikioaplinkai bei efektyvaus energijos var tojimo iratsinaujinanèiø energijos ðaltiniø tyrimai.

II. Tyrimai ðiluminës fizikos, skysèiø bei dujø mechanikosir metrologijos srityse.

III. Sudëtingø sistemø modeliavimas, jø valdymo metodøir kontrolës techniniø priemoniø kûrimas.

IV. Energetikos sistemø konstrukciniø elementøilgaamþiðkumo ir naujø daugiafunkciniø medþiagøtyrimai.

V. Degimo ir plazminiø procesø tyrimai kuro taupymo,aplinkos tarðos maþinimo ir medþiagø terminionukenksminimo srityse.

Mokslininkø pasiskirstymas pagal mokslinës veiklos kryptis

I kryptis55%

II kryptis12%

III kryptis9%IV kryptis

13%V kryptis

11%

3

2007 m. instituto kolektyvas vykdë 18 valstybës biu-dþeto LR ðvietimo ir mokslo ministerijos finansuojamø darbø,kuriø 5 buvo sëkmingai uþbaigti ir apginti, o likusieji 13 bustæsiami 2008–2009 m. Valstybës biudþeto finansuojamiemsdarbams institute skiriamas ypatingas dëmesys, jø vykdy-mas ir gautieji rezultatai analizuojami moksliniø darbø eks-per tø komisijoje, o metinës ir baigiamos moksliniø darbøataskaitos tvir tinamos instituto Taryboje. Informacija apieLR ðvietimo ir mokslo ministerijos finansuojamus darbuspateikiama ir ðiame leidinyje. Paþymëtini, valstybës biudþetofinansuojami Lietuvai ypaè reikðmingi fundamentiniai ir taiko-mieji darbai, tokie kaip Lietuvos energetinio saugumo áverti-nimo metodikos sukûrimas bei energijos tiekimo saugumoir patikimumo ver tinimas, naujos vandenilio technologijos,kuro elementai ir kt.

Valstybës subsidijomis finansuojamame darbe Kuro iratliekø daleliø dujofikavimo ir skaidymo eksperimentiniai irskaitinio modeliavimo tyrimai siekiant pagerinti vandenilioir kitø dujø iðeigà analizuojami granuliuotø medþiagødinamikos diskretiniø elementø skaitinio modeliavimo, pa-dangø deginimo árenginio kûrimo bei organinio kuro skaidymo,siekiant iðskir ti vandenilá, tyrimo rezultatai. Pateikiami angliesnanovamzdeliø gamybos cheminio garø nusodinimo bûdu

Branduolinio kuro perveþimo iðIgnalinos AE 1-ojo energetinio bloko

papildomam iðdeginimui á 2-ojo blokoreaktoriø technologija pelnë Lietuvos

pramonininkø konfederacijos konkurso„Lietuvos metø gaminys 2007“ aukso

medalá

tyrimai. Sukurta maiðymosi bei segregacijos kokybiniam irkiekybiniam ávertinimui metodika, kaloringø atliekø dujofika-vimo technologijos skaièiavimo ir eksperimentinio árenginioprojektavimo metodika, sukurtas eksperimentinis gliceroliotyrimø stendas. Atlikti glicerolio frakcijos terminio skaidymosintezuojant vandenilá tyrimai bei angliniø nanostruktûrøauginimo tyrimai.

Darbe Ðilumos mainø tyrimai plokðèiame kanalelaminarinio sûkurinio (pereinamojo) tekëjimo zonoje plaèiametermogravitacijos parametrø kitimo diapazone atlikti miðrioskonvekcijos eksperimentiniai ir skaitiniai ðilumos mainø esantvienkryptëms bei prieðingø krypèiø tëkmëms pereinamojotekëjimo atveju tyrimai. Gautos analitinës apibendrinanèiosðilumos atidavimo laminarinio, pereinamojo ir turbulentiniotekëjimo atvejais skaièiavimo priklausomybës. Laminarinësmiðrios konvekcijos, esant prieðingø krypèiø tëkmëms atveju,pasiûlytos priklausomybës tëkmës atitrûkimo nuo kanalosieneliø vietai bei santykiniam ðilumos atidavimui nustatyti.

Kitame eksperimentiniame darbe Kuro celiø sistemomsnaudojamos nanokristalinës cirkonio elektrokeramikostyrimai nagrinëjamos galimybës susintetinti didesniocheminio aktyvumo itrio oksidu stabilizuoto cirkonio oksido

Ið valstybës biudþeto finansuojamas Mokslinës Darbo2007 m. baigtas darbas veiklos kryptis vadovas

Kuro ir atliekø daleliø dujofikavimo ir skaidymo eksperimentiniai ir skaitiniomodeliavimo tyrimai siekiant pagerinti vandenilio ir kitø dujø iðeigà V Dr. A. Dþiugys

Ðilumos mainø tyrimai plokðèiame kanale laminarinio sûkurinio (pereinamojo)tekëjimo zonoje II Dr. R. Poðkas

Kuro kanalo Zr-Nb lydinio senëjimo bei plyðiø susidarymo eksperimentinis tyrimas irskaitinis modeliavimas vystant „protëkio prieð suirimà” koncepcijà IV Dr. A. Grybënas

Savivaldybiø ðilumos ûkio veiklà sàlygojanèiø veiksniø bei reguliavimo priemoniøpoveikio tyrimas ir matematinis modeliavimas I Dr. V. Kveselis

Kuro celiø sistemoms naudojamos nanokristalinës cirkonio elektrokeramikos tyrimai IV Dr. K. Brinkienë

4

Darbe Savivaldybiø ðilumos ûkio veiklà sàlygojanèiøveiksniø bei reguliavimo priemoniø poveikio tyrimas irmatematinis modeliavimas pateikiama daugelio Lietuvossavivaldybiø ðilumos ûkio raidos apþvalga, reformø vertini-mas, teoriniai energetikos regioninës plëtros ir problemø tyrimopagrindai bei savivaldybiø ðilumos ûkio veiklà átakojanèiøveiksniø tyrimo rezultatai. Pagrindiniai nagrinëti veiksniai –ðilumos vartojimas, platesnio biomasës ir kitø atsinaujinanèiøenergijos iðtekliø vartojimo galimybës, CÐT konkurencingu-mas. Darbe atlikta ðilumos ûkio veiklos ir decentralizavimoreformos pasekmiø analizë, energetikos ûkio teoriniai tyrimai,gautos ðilumos ûkio ekonominiø rodikliø priklausomybës nuoávairiø poveikio veiksniø ir reguliavimo politikos priemoniø.

Darbe Kuro kanalo Zr-Nb lydinio senëjimo bei plyðiøsusidarymo eksperimentinis tyrimas ir skaitinis modeliavi-mas vystant „protëkio prieð suirimà“ koncepcijà nagrinëtasvandenilio degradacinis poveikis RBMK-1500 TMO-2 kurokanalo Zr-2,5Nb cirkonio lydiniui. Nustatytos hidridiniø plyðiøsusidarymo sàlygos, jø augimo greitis, ribiniai átempiai. Atliktas

Instituto mokslininkø amþiaus struktûra

cirkonio lydinio su hidridais irimo parametrø modeliavimas,panaudojant baigtiniø elementø analitiná metodà. Gauti „protë-kio prieð suirimà“ deterministinës analizës rezultatai TMO-2kuro kanalø vamzdþiams po 17 metø eksploatacijos esantpostuluojamai (galimai) jame ribinei 70 ppm vandenilio kon-centracijai ir lëto hidridinio pleiðëjimo greièio padidëjimui,kurá sukelia mechaniniø charakteristikø pokytis dël radiacijospoveikio. Remiantis ðiais rezultatais sudaryti nauji skaitiniaimodeliai ir metodika „protëkio prieð suirimà“ analizei, áverti-nanèiai darbo sàlygas bei galimà kuro kanalo cirkonio lydiniosavybiø degradacijà dël jo struktûriniø pokyèiø, ávykstanèiøvandenilio absorbcijos proceso metu temperatûros, korozijosir radiacijos poveikyje. Gautos cirkonio lydinio kiauro plyðioilgio priklausomybës nuo vandenilio koncentracijos ir átempiøintensyvumo.

Instituto darbuotojø skaièiaus kaita

(YSZ) miltelius, nenaudojant mechaniniosmulkinimo. Iðtir ta jø panaudojimogalimybë tankiai YSZ keramikai beikeraminëms dangoms formuoti, kuriosyra plaèiai naudojamos plonasluoksniooksido kuro celiø konstrukcijose anodoir elektrolito sluoksniø formavimui.Susintetinti itrio oksidu stabilizuoto cir-konio oksido milteliai ir nustatytos jøcharakteristikos. Atlikti tyrimai, panau-dojant susintetintà þaliavà YSZ kerami-kos ir plazminiø dangø formavimui.Iðtir ta gautøjø dangø ir keramikosstruktûra bei savybës. Tyrimais nustatytiYSZ dangø sintezës optimalûs para-metrai, iðtirtos technologiniø veiksniøátakos YSZ dangø laidumui, gautos YSZkeramikos ir dangø eksploataciniøsavybiø priklausomybës.

2006 m. buvo uþbaigtas vienas reikðmingiausiø irsëkmingiausiø instituto istorijoje projektø: LEI mokslininkaikar tu su Ignalinos AE specialistais sukûrë ir ádiegëBranduolinio kuro perveþimo ið Ignalinos AE 1-ojoenergetinio bloko papildomam iðdeginimui á 2-ojo blokoreaktoriø technologijà. Sukur tas branduolinio kuroperveþimo kompleksas ðiuo metu sëkmingai eksploa-tuojamas Ignalinos AE, kurios specialistai gerai ásisavinobranduolinio kuro perveþimo technologinius procesus irnuo komplekso eksploatacijos pradþios iki 2007 m.pabaigos jau perveþta 318 kuro rinkliø, ið jø 282 buvoákrautos á 2-ojo bloko reaktoriø. Áver tinant dabar tiniobranduolinio kuro kainà, Ignalinos AE mokamà Rusijosbranduoliniø rinkliø gamintojams, galima teigti, kad AElëðos investuotos á ðio komplekso sukûrimà ir gamybà jauvisiðkai atsipirko. Paþymëtina, kad uþ ðá darbà LEI ir VÁIgnalinos atominë elektrinë pelnë Lietuvos pramonininkøkonfederacijos konkurso Lietuvos metø gaminys 2007aukso medalá.

Energijos tiekimo saugumas ir patikimumas – vienaaktualiausiø Europos Sàjungos, o taip pat ir viso pasaulio

5

Moksliniø publikacijø skaièius (ávertinant autoriø indëlá)

energetikos problemø. Lietuvaiði problema ypaè aktuali dël josenergetikos ûkio didelës integra-cijos á buvusios Sovietø Sàjun-gos energetikos sistemas.Energijos tiekimo sàvoka ðiuometu traktuojama gana skir tin-gai. Daþniausiai energetinis sau-gumas suprantamas kaip siekisuþtikrinti atskirø energijos varto-tojø energetinius poreikius beiapsaugoti visuomenës ir valsty-bës ekonominius interesus nuovidiniø ir iðoriniø grësmiø energi-jos tiekimui, taipogi ir kainø ðuo-lio. Manoma, kad ðiai problemaispræsti bûtina turëti kuo daugiauoptimaliai skirtingø energijos tie-kimo ðaltiniø ið skir tingø ðaliø,tikintis, kad sutrikus energijostiekimui ið vienos ðalies, ðátrûkumà bus galima kompensuoti kitø ðaliø energijos tiekëjøsàskaita.

Toks energetinio saugumo suvokimas ið dalies yrateisingas, taèiau apima tik vienà ðios problemos dalá. Svar-biausias jo sàvokos supratimo trûkumas yra tai, kad jisnepagrástas skaièiavimais ir visø galimø grësmiø pasekmiøver tinimais, jø tarpusavio priklausomybës bei rezultatøneapibrëþtumo analize. Todël juo vadovaujantis ne visadagalima priimti teisingus ekonomiðkai, politiðkai ir techniðkaipagrástus sprendimus.

Pagal Lietuvos energetikos instituto sukurtà metodikàtiriami energetikos avarijø, energijos þaliavø tiekimo sutrikimø,ekonominiø blokadø, kainø kriziø ir kitø energijos tiekimotrikdþiø scenarijai. Modeliuojami galimi energijos tiekimosutrikimai naudojant ekonominius ir patikimumo bei rizikosmodelius. Vienas nagrinëtø scenarijø buvo naujos AE statyba.Vertinant energijos tiekimo saugumà yra svarbi priimtinosaugumo lygio ágyvendinimo kaina. Nemaþai dëmesio ski-riama energijos tiekimo saugumo geopolitiniams aspektams,

Praneðimø konferencijose skaièius (ávertinant autoriø indëlá)

nagrinëjamos nacionalinio energetikos saugumo problemosLietuvos energetikos strategijoje.

Instituto darbuotojai sëkmingai ir produktyviai bendra-darbiavo su Lietuvos ir uþsienio institucijomis bei ûkiosubjektais. Pagal kontraktus ir sutartis 2007 m. buvo atliktadarbø beveik uþ 10 mln. Lt, ið jø apie 7 mln. Lt. – pagal sutartissu Lietuvos institucijomis ir pramonës ámonëmis (LR ûkio iraplinkos ministerijomis, VATESI, RATA, VÁ Ignalinos atominëelektrinë, AB Lietuvos energija, AB Lietuvos dujos, AB Achema,VÁ Klaipëdos valstybinis jûrø uostas ir kt.). Dalis darbø buvovykdomi su Jungtinës Karalystës, Prancûzijos, Rusijos, Vo-kietijos ir kitø ðaliø mokslininkais bei technologais.

LEI mokslininkai 2007 m. aktyviai dalyvavo ávairiose ESfinansuojamose programose. Kartu su partneriais ið ávairiøðaliø sëkmingai uþbaigë du projektus, finansuojamus ES 6Bendrosios programos (6BP) lëðomis, ðeðis Paþangi energe-tika Europai, po vienà COST ir TATENA bei tris INTERREG IIIprojektus. Institute toliau vykdomi du EUREKA, po keturis COSTir TATENA, po vienà Leonardo da Vinèi ir Ðiaurës ðaliø ener-getikos tyrimø programos (Nordic Energy Research Program-me), keli PHARE ir net vienuolika Paþangi energetika Europaiprogramø projektø.

Vienas svarbiausiø 7BP prioritetø yra Technologinës plat-formos. Siekiant sëkmingai dalyvauti 7BP, instituto darbuotojaikartu su kitomis Lietuvos mokslo ir studijø institucijomis beipramonës ir verslo ámonëmis dalyvavo steigiant ðias Techno-logines platformas – Vandenilio ir kuro elementø (H2/FC),Ateities gamyba, Nacionalinës ðilumos energetikos,Nacionalinës biomasës ir biokuro gamybos ir naudojimo,Lietuvos nacionalinës biodegalø bei formuojant visø jø darbokryptis.

LEI sëkmingai dalyvauja rengiant paraiðkas ir vykdantprojektus pagal Bendrojo Programavimo Dokumento (BDP)ES Struktûriniø fondø (SF) kvietimus. Vienas sëkmingiausiøSF lëðø ásisavinimo institute pavyzdys – Vandenilioenergetikos technologijø centro kûrimas. 2004–2006 m. BDP

6

Laboratorinio-administracinio pastato renovacija

ES Struktûriniø fondø lëðomis buvo atlikta galimybiø studija,kurioje buvo ávertintos visos planuojamo teikti infrastruktûrinioprojekto (centro ásteigimo) ágyvendinimo galimybës, parinktasir iðsamiai pagrástas optimalus ðio projekto vykdymovariantas. Be to, kartu su Vytauto Didþiojo universiteto (VDU)mokslininkais ágyvendintas trejø metø trukmës Vandenilioenergetikos technologijø mokymo organizavimo projektas,kurio pagrindinis tikslas buvo pakelti mokslininkø ir tyrëjøkvalifikacijà bei parengti naujus specialistus vandenilioenergetikos technologijø srityje, siekiant kad Lietuvojevykdomø moksliniø tyrimø kokybë atitiktø ES moksliniø tyrimølygá, t. y. taptø konkurencingi ES mastu. Be to, 2007 m. pagalLR ðvietimo ir mokslo ministerijos organizuotà konkursà,2007–2013 m. ES Struktûriniø fondø lëðomis institutui pavestaatnaujinti esamà infrastruktûrà, ásigyti moksliniams tyrimamsbûtinà árangà ir ásteigti Vandenilio energetikos technologijøcentrà, sukuriant jame sàlygas dinamiðkai kompleksiniøfundamentiniø ir technologiniø tyrimø plëtrai strateginëje ESmoksliniø tyrimø ir eksperimentinës plëtros tematikoje.

torinio administracinio pastato (10C 3/b) remontas, kuriotikslas – atnaujinti patikëjimo teise LEI priklausantálaboratoriná-administraciná pastatà, siekiant pagerinti joðilumines charakteristikas, uþtikrinant efektyvesnáðiluminës energijos vartojimà já eksploatuojant.

LEI, vienas ið 19 partneriø, dalyvauja Lietuvos mokslotarybos vykdomame projekte Gamtos mokslø podokto-rantûriniø staþuoèiø (post doc‘ø) sistemos sukûrimas irádiegimas, kurio pagrindinis tikslas – sukurti podokto-rantûriniø staþuoèiø organizavimo modelá, ádiegiantkonkursiná praktikø mechanizmà. Projektu siekiama sukurtiir ágyvendinti podoktorantûriniø staþuoèiø sistemà, kuriuniversitetiniø studijø treèiosios pakopos absolventus(daktarus) átrauktø á mokslinæ veiklà ir sudarytø sàlygaspradëti savarankiðkus mokslinius tyrimus.

Lazerinis Doplerio anemometras

LEI dalyvauja ne tik LR ðvietimoir mokslo ministerijos kuruojamuoseES Struktûriniø fondø projektuose, betir SF projektuose, esanèiuose LR ûkioministerijos kompetencijoje. 2007 m.instituto mokslininkai pagal sutartá suAB Naujasis kalcitas vykdë SF projek-tà Aukðto kaloringumo medþiagø iratliekø dujofikavimo technologijos,maþinanèios sànaudas kurui, sukû-rimo ir pritaikymo gamyboje moks-liniai tyrimai, kurio tikslas – sukurtitechnologijà, kai dujofikuojant naudo-tas padangas ir kitas atliekines me-dþiagas, gautos dujos bus naudo-jamos kalkiø gamybos procese, netiki 30% pakeièiant áprastiná kurà. LEIsu LR ûkio ministerija ir Lietuvosverslo paramos agentûra pasiraðësutartá pagal SF projektà Lietuvosenergetikos instituto ðilumos mainøir branduoliniø árenginiø labora-

Institutas 2007 m. tyrimø bazei iðplësti investavo apiemilijonà litø. Uþ ðias lëðas buvo ásigyta lazerinio Doplerioanemometro áranga, akustinis-optinis spektrometras AOS4-1,angliavandeniliø analizatorius VE7HFID, vaizdø analizëssistema, bandiniø ëmiklis ISOSTACK, dujø analizatorius TESTO350XI, dujø padavimo á reakcijos kamerà sistema ir kita apa-ratûra bei specializuota programinë áranga.

Pastaraisiais metais iðryðkëjo tendencija, kad moksloinstitucijos negali tikëtis pramonës ámoniø uþsakymø, neturë-damos savø prieþiûros institucijø sertifikatø numatytai veiklaivykdyti ir neádiegusios ástaigoje Kokybës vadybos sistemos,atitinkanèios ISO 9000 bei Aplinkos vadybos sistemos, atitin-kanèios ISO 14000 serijos standartø reikalavimus. LEI – pir-masis ið Lietuvos mokslo ir studijø institucijø ádiegë tokiasKokybës vadybos ir Aplinkos vadybos sistemas. Tai paliudijaLietuvos standartizacijos departamento 2004 m. vasario 17 d.iðduotas instituto atitikimo LST EN ISO 9001:2001 reikalavi-mams sertifikatas. 2007 m. vasario 15 d. Lietuvos standarti-zacijos departamentas taip pat iðdavë LEI atitikimo LST EN ISO 14000:2005 reikalavimams sertifikatà, be to, pratæsëLST EN ISO 9001:2001 sertifikato galiojimo laikà.

7

INSTITUTODOKTORANTÛRA

Nuo 2003 m. Lietuvos energetikos institutas turi bendràdoktorantûrà kartu su Kauno technologijos universitetu ðiosemokslo kryptyse :

– Ekonomikos (04S);– Aplinkos inþinerijos ir kraðtotvarkos (04T);– Energetikos ir termoinþinerijos (06T).

1992–2008 m. doktorantûrà baigë 54, diser tacijasapgynë – 37 doktorantai. 2007 m. institute buvo 24 , disertacijasapgynë 3 bendros doktorantûros doktorantai.

2007 m. Kauno technologijos universitetas kartu suLietuvos energetikos institutu suteikë mokslø daktaro laipsniusinstituto darbuotojams:

– vasario 28 d. Arûnui STANKEVIÈIUI uþ energetikos irtermoinþinerijos darbà Hidrodinaminiø veiksniøátakos atkuriamoms oro tûrio ir srauto vertëmstyrimas;

– geguþës 29 d. Viktorijai VALINÈIÛTEI uþ energetikosir termoinþinerijos darbà Plazminës purðkimopirolizës tyrimas dangø sintezës procesuose;

– geguþës 29 d. Mindaugui VAIÐNORUI uþ energetikosir termoinþinerijos darbà Hidraulinio smûgio analizënaudojant RELAP5 sisteminá programø paketà;

– gruodþio 27 d. Arûnui SIRVYDUI uþ energetikos irtermoinþinerijos darbà Miðrios konvekcijos esantprieðingø krypèiø tëkmëms vertikaliame plokð-èiame kanale tyrimas pereinamojo tekëjimo zonoje.

2007 m. gruodþio 21 d. Vytauto Didþiojo universitetassuteikë mokslø daktaro laipsná Reginai ERLICKYTEI uþekologijos ir aplinkotyros darbà Paprastosios puðies (Pinussylvestris L.) radialiojo prieaugio formavimosi dësningumaikintant „Akmenës cemento“ ir „Achemos“ terðalø iðmeti-mams.

Lietuvos mokslø akademijos prezidiumas pagyrimoraðtu apdovanojo Liutaurà Marcinauskà uþ 2007 m. jaunøjømokslininkø konkursui pateiktà moksliná darbà Anglies dangøformavimas ir pavirðiø modifikavimas panaudojant elektroslanko plazmà. Mantui Povilaièiui uþ darbà Plazmos sàveikossu pirmàja termobranduolinio reaktoriaus sienele mode-liavimas paskirta aukðtøjø mokyklø studentø moksliniø darbøtechnikos mokslø srityje konkurso 2007 m. MA premija.

Nuo 2004 m. institute kasmet organizuojama doktorantøir jaunøjø mokslininkø konferencija Jaunoji energetika, skirtaugdyti jaunøjø mokslininkø gebëjimà vieðai pristatyti savoidëjas ir tyrimø rezultatus, juos argumentuoti, iðklausyti kitømokslininkø pastabas ir pasiûlymus, diskutuoti, rengti straips-nius, susipaþinti su kitø tyrëjø vykdomais darbais. Konferencijo-je kvieèiami dalyvauti ir kitø institutø bei universitetø dokto-rantai. 2007 m. konferencijai straipsnius pateikë 26 jauniejimokslininkai: 13 – LEI, 6 – KTU, 2 – VGTU, 5 – A.V. Lykovoðilumos ir masës mainø instituto, Baltarusija.

Doktorantø skaièiaus struktûra 2003–2007 m.

Doktorantø pasiskirstymas pagal mokslo kryptis 2003–2007 m.

Konferencija „Jaunoji energetika 2007“

8

ÐILUMINIØ ÁRENGIMØTYRIMO IR BANDYMØLABORATORIJA

Vadovas –habil. dr. Antanas PEDIÐIUSTel. (8 37) 401 863El. paðtas [email protected]

Pagrindinës laboratorijos moksliniø tyrimø irtaikomøjø darbø kryptys:

• Lietuvos energetikos ûkio metrologinis aprûpinimasskysèiø ir dujø srautø parametrø matavimo srityje,valstybës etalonø tyrimai ir matavimø sieties su Europosðaliø etalonais bei Lietuvoje uþtikrinimas;

• skysèiø fizikiniø savybiø ir srauto trikdþiø átakos etaloniniøir darbiniø tûrio bei debito matuokliø metrologinëmscharakteristikoms tyrimas. Metrologiniø charakteristikøpatikimumo, matuojant realiø techniniø ir maistiniø skysèiøsrautus, pagrindimas;

• dujiniø prietaisø ir vandens ðildymo katilø, kûrenamødujiniu, skystuoju ir kietuoju kuru (áskaitant biokurà), beiskystojo kuro, vandens, ðilumos ir dujø kiekiø matavimopriemoniø charakteristikø tyrimai, bandymai ir atitiktiesvertinimai.

Tarptautinio matø ir svarsèiø biuro (BIPM) patvirtintos ir paskelbtos laboratorijos kalibravimo ir matavimo galimybës:

Dydis Matavimo ribos Matavimo sàlygos Iðplëstinë Etalono tipasneapibrëþtis ±%

Dujø tûris ir 0,016–6000 m3/h Oras, 20 ± 2oC, 0,13– 0,30 Árenginiai su varpu,debitas *0,005–9700 m3/h atmosferos slëgis kritinëmis tûtomis ir

pamatiniais skaitikliaisDujø srauto 0,20–60 m/s Oras, 20 ± 2oC, 7,0–1,0 Pito vamzdelis, tûtos irgreitis *0,05–60 m/s atmosferos slëgis *50–7,0–1,0 ultragarsinis anemometrasVandens tûris 5–500 dm3 Vanduo, 20 ± 5oC, 0,08 Árenginys suir debitas 0,4–30 m3/h slëgis 0,45 MPa 0,12 svarstyklëmis ir

*5–1500 dm3 tëkmës kreiptuvu*0,01–100 m3/h

Naftos produktø 500–5000 dm3 Exxsol D80, 20 ± 2oC, 0,12 Árenginys su pamatiniaistûris (1–120 m3/h) slëgis 0,45 MPa, saikikliais, stovintis

klampa d≤ 20 MPa·s „start–stop“ reþimas

* Jau akredituoti srièiø iðplëtimai, bet dar nepateikti BIPM.

Pagal LST EN ISO / IEC 17025 ir 17020 standartusakredituotos laboratorijos veiklos sritys:

– skysèiø ir dujø srautø matavimo priemoniø ir jøkalibravimui/patikrai skirtø árenginiø kalibravimas,bandymai ir atitikties vertinimai;

– dujiniø prietaisø ir vandens ðildymo katilø,kûrenamø dujiniu, skystuoju ir kietuoju kuru,

áskaitant biokurà, bandymai ir atitikties vertinimai.Dujiniø prietaisø srityje laboratorija notifikuota irjai suteiktas identifikacinis Nr. 1621.

Vandens ðildymo katilø bandymams ir atitiktiesvertinimams laboratorija visiðkai tenkina LST EN 305 - 1:200reikalavimus.

9

Oro (dujø) greièio, tûrio ir debitomatuokliø charakteristikø tyrimai

Maþø oro greièio reikðmiø matavimas

2007 m. oro greièio vienetui atkurti pradëtas taikytilazerinis Doplerio anemometras (LDA). Vykdyti tyrimai,siekiant sumaþinti jø atkûrimo ir perdavimo darbiniamsanemometrams neapibrëþtis. Gautus rezultatus maþø greièiøribose 0,05–5 m/s galima apibendrinti toliau pateikiamaisteiginiais:

1. Valstybës etalone tikslingiausia taikyti banginiusgreièio vienetui atkurti metodus, realizuojamus LDAir ultragarsiniu anemometru (UA);

2. Nors UA matuoja vidutiná greitá kanalo skerspjûvyje,bet jo skiriamoji geba sudaro apie 0,003 m/s ir nuo0,03 m/s jo rodmenys tampa stabiliai ar timais

reikðmëms, apskaièiuotoms pagal pertekëjusio orotûrio matavimus skaitikliais, kuriø tûrio matavimoneapibrëþtis sudaro ±(0,15–0,30)%. Taigi jis galibûti sëkmingai naudojamas LDA atkuriamø vietiniogreièio reikðmiø kontrolei pagal eksperimentiðkainustatytà LDA ir UA rodmenø sàryðá.

Toks sàryðis buvo eksperimentiðkai nustatytas irpatvir tintas laminarinio ir turbulentinio tekëjimo pradiniamekanalo ruoþe dësningumø analizës rezultatais.

Eksperimentiniai matavimai labai gerai koreliuoja suteoriniais skaièiavimais ir rodo, kad nagrinëjant maþus greièiusneiðvengiamai susiduriama su pereinamojo tekëjimodësningumais.

Pereinamojo tekëjimo pradþioje, esant ReD = 103 – 2·103,ir jo pabaigoje, kai ReD = 4·103, maksimalaus ir vidutiniogreièiø santykis artëja prie pakankamai stabiliø asimptotiniø

Maksimalaus ir vidutinio greièio pradiniame apvalauskanalo ruoþe kitimo dësningumai: 1 – laminarinio tekëjimosprendiniai, esant, atitinkamai nuo apatinës kreivës,x/D = 2,5; 3 ir 3,75; 2 – iðsivystæs turbulentinis tekëjimas; 3 – turbulentiniotekëjimo pradiniame ruoþe sprendiniai pagal FLUENT 6.1programà; 4–6 – eksperimentiniai greièio pasiskirstymo matavimai

Laboratorijos mokslo darbuotojai (ið kairës á deðinæ): j.m.d.-dokt. Agnë Bertaðienë, m.d. Vytautas Januðas, m.d. Arûnas Stankevièius,v.m.d. Nerijus Pediðius, j.m.d. Andrius Bonèkus, j.m.d.-dokt. Inga Briliûtë, m.d. Gediminas Zygmantas, v.m.d. Jurij Tonkonogij, lab.vadovas habil.dr. Antanas Pediðius, vadovo pavaduotojas v.m.d. Vilius Ilgarubis (sëdi)

10

Sparnelinio vandens skaitiklio papildomosios paklaidos dël átëkio skerspjûvio susiaurëjimo

verèiø, esanèiø intervale 1,24–1,26. Nustatytas greièiopasiskirstymo kitimas papildo fundamentinius hidrodinamikosdësningumus pereinamojo tekëjimo srityje. Preliminariai taileidþia daryti iðvadà, kad atlikus eksperimentiniø ir skaièiavimorezultatø analizæ galima priartëti prie lentelëje nurodytø dydþiøir jø neapibrëþèiø reikðmiø:

Greitis Esamas Prognozuojamosm/s neapibrëþèiø neapibrëþtys

lygmuo ± % ± %

0,05 50 200,2 7,0 3,53 3,0 1,030 1,0 0,360 1,0 0,3

Turbininiø dujø skaitikliø charakteristikøtyrimas

2007 m. turbininiø skaitikliø paklaidø ávertinimo metodas,pasiûlytas 2006 m. ataskaitoje, buvo patobulintas ávedusvietoje Furjë kriterijaus skaitiklio inercijos laiko T pastoviàjà,kadangi ji lengvai nustatoma eksperimentu ir ávertina visusprocesà sàlygojanèius parametrus. Eksperimentiðkai iðtir taskeliø turbininiø dujø skaitikliø atsakas á staigø debito kitimà,èia apibendrintas ir inercijos laiko pastoviosios kitimas.

Ðis patobulintas metodas pritaikytas bet kurio srautopulsacijø dësningumo átakai ávertinti. Skaièiavimo rezultatai,apibendrinti priklausomybe δ ≡ 1 – exp(-k · f ), rodo, kadnedimensinë skaitiklio paklaida δ ≡ δ /δrib priklauso tik nuonedimensinio pulsacijø daþnio f ≡ f · T ir kinta pagal ekspo-nentiná dësná. Dësnis maþai priklauso nuo k ir galima pri-imti k = 5,2.

Gauti rezultatai pagal iðmatuotà turbininio skaitikliodaþnio svyravimà leidþia nustatyti debito svyravimà ir pataisà

Skysèiø (vandens ir naftos produktø)skaitikliø charakteristikø tyrimai

2007 m. buvo tæsiami skysèiø fizikiniø savybiø irmatuokliø instaliavimo sàlygø átakos matavimo tikslumuityrimai.

Nustatyta, kad netinkamai árengti buitiniai vandensskaitikliai ne visada atitinka jiems keliamus metrologiniusreikalavimus. Sparneliniø vandens skaitikliø pasukimas 45 ir90o kampu apie ver tikalià aðá visuomet sukelia didesnæneigiamà paklaidà, virðijanèià didþiausias leidþiamàsiaspaklaidas maþø debitø srityje.

Atlikti tyrimai keièiant átëkio skersmená ir jo skerspjûvioplotà atitinkamai 1,011–0,625 ir 1,021–0,391 ribose rodo, kaddël sumaþinto átëkio skerspjûvio visuomet paklaidø kreivëpasislenka á teigiamà pusæ. Tir tais atvejais turbininiø skai-

skaitiklio iðmatuotai debito reikðmei, o tai labai svarbupraktikoje, aiðkinant realaus dujø vartojimo ir apskaitomoskaitikliais skirtumø prieþastis.

Turbininio skaitiklio rodmenø priklausomybë nuo debito pulsacijødaþnio: 1–5 – atitinkamai nedimensinë debito pulsacijos

amplitudë 0,05; 0,10; 0,25; 0,35 ir 0,50

11

tikliø paklaidos pokytis siekë net iki 20% vartotojo nenaudai.Maþiausiai jautrûs árengimo sàlygoms yra kameriniaiskaitikliai.

Eksperimentais ávertinta naftos produktø klampos dël jørûðies (dyzelinis kuras ir ávairiø rûðiø benzinas) pokyèiø irtemperatûros átaka kameriniø skaitikliø matavimo paklaidoms.Matavimo tikslumui uþtikrinti bûtina nustatyti kamerinioskaitiklio perskaièiavimo dësningumà, atsiþvelgus á naftosproduktø klampos kitimo diapazonà, kuris daugeliu atvejøgerokai skiriasi nuo gamintojø pateikiamø kalibravimorezultatø.

Atsiþvelgiant á ateities poreikius, atlikta preliminari darbø,susietø su vandenilio vartojimo matavimais, analizë.

Tarptautiniai matavimø lyginimai

2007 m. dujø tûrio ir greièio matavimo srityse baigti 3tarptautiniai lyginimai pagal tarptautinius projektus COOMETNr. 219/Sk-0B ir Nr. 219/Sk-0A bei EURAMET Nr. M.FF-K3.

Pirmasis lyginimas, kuriame dalyvavo EURAMETnarës – LEI (Lietuva), SMU (Slovakija) ir PTB (Vokietija) beiCOOMET organizacijos narës – Belgim (Baltarusija), VTML(Ukraina) ir FGUP VNIIR (Rusija), buvo atliekamas siekiantiðtir ti dideliø turbininiø dujø skaitikliø matavimo galimybes100–1000 m3/h ruoþe.

Antrasis lyginimas, kurio dalyviai tie patys, buvoatliekamas siekiant iðtir ti maþø membraniniø dujø skaitikliømatavimo galimybes ruoþe nuo 0,12 iki 10 m3/h.

Laboratorijos etalonø matavimo galimybës gerai kore-liavo su pamatinëmis reikðmëmis, kurias teikë lyginimusorganizavusios nacionalinës laboratorijos.

Laboratorija baigë lyginimo ciklà tarp Lietuvos laborato-rijø, átrauktø á vandens ir dujø skaitikliø patikras, siekiant garan-tuoti, kad jø teikiamos paslaugos uþtikrintø svarbiø iðtekliøapskaitos tikslumà.

Vandens ðildymo katilø, kûrenamømediena, tyrimai

2007 m. laboratorija akreditavo vandens ðildymo katilø,kûrenamø kietuoju kuru, áskaitant medienà, bandymus pagalvisus LST EN 305-5 standarto reikalavimus ir jø atitikties ðiemsreikalavimams vertinimà. Áranga papildyta ðiuolaikine kietøjødaleliø dûmuose matavimo sistema. Suformuota vienintelëtokio lygio katilø iki 400 kW galios tyrimo ir bandymo techni-në bazë Lietuvoje, atitinkanti Europos standartø reikalavimus.

Iðtir ti 2 tipø katilø, kûrenamø medienos granulëmis irmalkomis, naudingumo parametrai ir degimo produktøkoncentracijos.

Kita veikla

Laboratorijos darbuotojai, be áprastiniø srautø matavimopriemoniø ir ðiluminiø árenginiø bandymø, kalibravimø ir patikrø:

– parengë dokumento, reglamentuojanèio dujø skai-tikliø atrankinës patikros tvarkà Lietuvoje, projektàir pateikë svarstyti;

– atliko 15 ekspertiniø vertinimø pagal ávairiø Lietu-vos organizacijø uþsakymus;

– paskelbë 5 straipsnius recenzuojamuose þurnaluo-se, perskaitë 4 praneðimus tarptautinëse konfe-rencijose (ið jø 2 paskelbti konferencijø praneðimødarbuose) ir 6 praneðimus konferencijose Lietuvoje;

– m. d. Arûnas Stankevièius apgynë daktaro disertacijà;

– grupës mokslo darbuotojø (habil. dr. A. Pediðius,dr. J. Tonkonogij, dr. G. Zygmantas ir dr. N. Pedi-ðius) darbø ciklà Valstybës etalonø ir eksperimen-tinës árangos komplekso skysèiø, dujø ir ðilumoskiekiø vertëms atkurti ir jø matavimo priemonëmstirti ir bandyti sukûrimas (1995–2006 m.) Lietuvosenergetikos instituto taryba, Valstybinë metrologijostarnyba, AB Lietuvos dujos, VÁ Energetikos agentûra,Lietuvos ðilumos tiekëjø asociacija pateikë Lietu-vos mokslo premijø 2007 m. konkursui.

12

Biodyzelino gamyboje gaunamos gliceroliofrakcijos utilizavimas

Laikantis Europos Sàjungos reikalavimø, ðiuo metudidinamos biodyzelino gamybos apimtys. Gausëjant ðiobiokuro kiekiui, iðauga ir jo gamyboje susidaranèio ðalutinioprodukto – glicerolio kiekis. Siekiant pateikti naujø ir efektyviøglicerolio frakcijos utilizavimo sprendimø, suformuotas ávairioserudicijos, kvalifikacijos ir patir ties specialistø turintis tarp-tautinis konsorciumas, vykdantis tarptautiná EUREKA projektàBiodyzelino gamyboje gaunamos glicerolio frakcijosutilizavimas (E!3590 Use-Glycerol). Konsorciumà sudaroIspanijos, Kipro, Lenkijos ir Lietuvos mokslo tyrimo institutai,universitetai ir maþos bei vidutinës ámonës.

Laboratorijos degimo procesøpagrindiniai uþdaviniai:

– Atlikti glicerolio fazës terminio skaidymo moksliniustyrimus, kuriø tikslas – sukur ti autotermináglicerolio konversijos procesà vandeniliui atskirti.

– Atlikti glicerolio deginimo mokslinius tyrimus, kuriøtikslas – sukur ti degiklá glicerolio frakcijomsdeginti;

Sukurtas eksperimentinis tyrimø stendas, kuriame opti-maliomis sàlygomis dujofikuojant biodyzelino gamybos ðalu-tiná produktà – glicerolá, galima gauti dujas, gausiai praturtintasvandeniliu. Atlikti matavimai su grynu glicerinu ir gliceroliu,paimtu ið skirtingø biodyzelino gamybos ámonës technologinioproceso stadijø ir turinèiø realiø vandens ir metanolio prie-maiðø. Nustatyta, kad dalinës oksidacijos atveju daugiausiavandenilio (22,3 tûrio %) susidaro skaidant maþo grynumoglicerolio frakcijà, o autoterminio reformingo proceso metu –skaidant grynà glicerinà (29,1 tûrio %). Vanduo gliceroliofrakcijoje sumaþina vandenilio, ypaè CO koncentracijàreakcijos produktuose. Nustatyta, kad daugiau lengvøjø anglia-vandeniliø CH4 bei C2H4 susidaro skaidant grynà glicerinà.

2007 m. suprojektuotas, pagamintas ir sumontuotas40 kW galios eksperimentinis miðraus kuro, gamtiniø dujø irglicerolio frakcijos degiklis. Atlikti pirminiai glicerolio deginimobandymai parodë, kad deramai sureguliavus degimo procesà,visame apkrovimø intervale glicerolis visiðkai sudeginamasiki CO ~ 100 mg/m3, NOx ~ 90 mg/m3, SO2 ~ 0 mg/m3

liekamosios koncentracijos. Taèiau atlikus iðeinanèiø dûmø

DEGIMO PROCESØLABORATORIJA

Vadovas –prof. habil. dr. Anupras ÐLANÈIAUSKASTel. (8 37) 401 8 76El. paðtas [email protected]

Pagrindinës laboratorijos tyrimø kryptys:

• degimo procesø efektyvumo didinimas;• degikliø kûrimas ir tobulinimas;• vandenilio atskyrimo ið organinio kuro tyrimai;• kietøjø atliekø utilizavimo ir dujofikavimo eksperimentiniai

tyrimai;• granuliuotø terpiø skaitinis modeliavimas.

kietøjø daleliø matavimus, nustatyta dar gana didelë jøkoncentracija siekia net 14,5 g/m3. Atlikta ðiø kietøjø daleliørentgeno difrakcinë analizë parodë, kad susidariusiø baltøjødaleliø struktûra labiausiai atitinka kristalografinæ natriopirofosfato (Na4P2O7) struktûrà. Ðis junginys, patekæs ant katilokaitinamojo technologinio pavirðiaus, prilimpa, o dël susida-riusio nuosëdø sluoksnio gali sumaþëti ðilumos perdavimoefektyvumas.

Bendradarbiaujant su partneriu UAB Tauragës ðilumostinklai atlikti pirminiai eksperimentiniai glicerolio deginimobandymai. Jeigu ðilumos ar elektros energijos dalis bûtøpagaminta dalá áprastinio sieringojo kuro pakeièiant gliceroliu,bûtø galima sumaþinti iðmetamø terðalø emisijà. Ðá efektàpagrindþia ámonëje atlikti glicerolio–skalûnø alyvos miðiniodeginimo eksperimentiniai bandymai. Glicerolá deginant susieringàja skalûnø alyva, reikðmingai sumaþëjo á aplinkàiðskiriamø SO2 (nuo 1300 iki 600 mg/m3), NOx (nuo 250 iki200 mg/m3) terðalø.

Taikomieji darbai pramonës ir ûkiosubjektams

Laboratorijoje nuolat rekonstruojami ir tobulinami degik-liai skystajam kurui deginti. Ðio kuro ekologiðkas sudeginimaskelia nemaþai problemø, siekiant sumaþinti NOx, CO ir kietøjødaleliø iðlakas. Atlikta Ðilutës ÐT katilo KVGM-20 rekonstruk-cija.

Ðiais metais uþbaigtas naujos paskir ties deginimo irdeginamo kuro bei oro valymo árenginys – kvapø neutralizato-

Tarptautinio EUREKA projekto „E!3590 Use-Glycerol“ dalyviøsusitikimas (2007 m. lapkrièio 22 d. Eibar, Ispanija)

13

rius, kuris, iðdeginus jame lakus, gautàjà ðilumà sugràþina ágamybà. Tai ekologiðkø siekiø árenginys, sutaupantis daugðilumos technologijoje. Jo esmæ sudaro lakiosiomis medþia-gomis uþterðto oro iðdeginimas, ekonomiðka ðilumokaièiøsistema ir dujø srautø valdymas.

Glicerolio deginimoeksperimentinis stendas

rinimas esant technologijai reikalingoms aukðtoms tempe-ratûroms.

Sukurta kaloringø atliekø dujofikavimo eigos ðiluminioskaièiavimo iteracinë metodika, sujungianti kuro sudëtá pagaljo lakiàsias medþiagas, cheminiø junginiø tikimybæ, autopiro-lizës lygá, degimo ðilumos ir masës balansus, dujofikavimospartà (galià) pagal pavirðinius mainus. Pagal ðiuos skaièia-vimus nustatomi bûtiniausi dujofikavimo eigos paramet-rai: gaunamø dujø kiekis, temperatûra, kaloringumas, oro irkuro srautø sàsaja su dujø kiekio iðeiga. Ði metodika tinkabiokuro ir kaloringø atliekø dujofikavimo technologijoms kurti.

Kuro dujofikavimoskaièiavimo eiga

Organinio kuro dujofikavimo tyrimai

Dujofikavimas autopirolizës bûdu yra dalies kuro sude-ginimas izoliuotame reaktoriuje ir viso kuro lakiøjø daliø iðga-

Lakiøjø organiniøjunginiø iðdeginimo,iðmetamøjø dujø valymoárenginio bendrasvaizdas

14

Granuliuotø terpiø maiðymosi, segregacijosir degimo modeliavimas

Maiðymosi ir segregacijos procesai – vieni pagrindiniø,apibûdinant granuliuotø medþiagø elgsenà mechaninëse ir kt.sistemose. Kita ver tus, dar nëra sukurtos patenkinamosteorijos granuliuotø medþiagø judëjimui apraðyti. Maiðymasisir segregacija svarbûs ir kietojo kuro degimo procesui. Tuotikslu, naudojantis anksèiau sukurta programa, buvo atlieka-mas granuliuotø medþiagø maiðymosi ir segregacijos skaitinismodeliavimas, kurio tikslas – iðtirti maiðymosi procesà irsegregacijos intensyvumà atsiþvelgus á daleliø medþiagosmechanines savybes. Pasiûlytos skir tingos teorijos segre-gacijai granuliuotose medþiagose paaiðkinti, taèiau skir tin-gomis sàlygomis gali pasireikðti skirtingi fizikiniai mechaniz-mai, galintys veikti vienu ir tuo paèiu metu.

Anglies nanostruktûrø tyrimai

Anglies nanovamzdeliø (ANV) tyrimams skiriama daugdëmesio, taèiau jø pritaikymà riboja sudëtinga gamyba ir maþaiðeiga. Todël svarbu tobulinti jø auginimo ant ávairiø pavirðiø,katalizatoriaus ir pavirðiaus paruoðimo technologijas. Panau-dojant nichromo katalizatoriø atlikti ANV sintezës tyrimai.Sintezë atliekama ore, nustatyta deguonies svarba katalitinesdaleles formuoti ið padëklo. Metalo pavirðiaus karbidizavimasar oksidacija pakeièia metalo pavirðiuje esanèiø grûdeliøgardeliø konstantas (lyginant jas su esanèiomis metalo tûryje),todël pavirðiniai metalo grûdeliai pasislenka vienas kitoatþvilgiu defektø ar grûdeliø sandûros vietose, kur átempimaididþiausi. Metalo grûdelis dël iðtirpusios anglies ir deguoniespoveikio gali skilti á maþesnes daleles. Taip sukuriamosnanometriniø dydþiø dalelës, bûtinos nanovamzdeliø sintezei.Gautø nanovamzdeliø skersmuo 50–100 nm, ilgis – apie60 µm, augimo greitis apie 10 µm/min. Nustatyta ANV kiekiopriklausomybë nuo temperatûros. Atstumas tarp atominiøsluoksniø atitinka mokslinëje literatûroje priimtà atstumà tarpgrafito plokðteliø. Keièiant temperatûrà bei proceso sàlygas,

galima pasiekti staigø nanovamzdelio skersmens pokytádaugiau kaip 2 kartus didesná toje paèioje struktûroje.

Siekiant nustatyti gautø ANV mechanines savybesatominiu jëgos mikroskopu atlikti tyrimai. Elastingumo modulis0,56 GPa pakankamai maþas, o tai bûdinga didelio skersmensbei didelá kieká defektø nanovamzdelio sienelës struktûrojeturinèiam anglies nanovamzdeliui.

Norint gauti statmenai padëklui orientuotà ANV sluoksná(t. y. jø miðkà), labai svarbu tinkamai paruoðti katalizatoriø,nes auginti anglies nanovamzdelius bûtinos katalitinës dalelës,kuriø skersmuo artimas anglies nanovamzdeliø skersmeniui.Ðios katalitinës dalelës reakcijos temperatûroje turi tarpusavy-je nesulipti á didesnes struktûras, todël naudojami ávairûs ap-sauginiai sluoksniai, kurie sintezës metu neleidþia kataliti-nëms dalelëms judëti.

Katalizatoriaus gamyba cheminës sintezës pagalbapatraukli dël jos paprastumo, galimybës gauti tikslaus dydþiokatalizatoriø daleles ir jø pritaikomumo masinei gamybai.Nustatytos optimalios reakcijos sàlygos, kurios skiriasi nuoANV sintezës masëje, nes siekiant vertikalaus orientavimo,reikalingas katalitiniø daleliø persotinimas tuo paèiu metu.

Dalelës maiðosi medþiagos tûryje. Galima iðskir ti dumaiðymosi procesø tipus – „konvekcinis“ maiðymasis, kuráapibrëþia medþiagos vidutinis greitis, dalelëms judantmedþiagoje dël egzistuojanèio joje vidutinio srauto ir „vietinis“maiðymasis, kai atskiros dalelës keièiasi vietomis su ðaliaesanèiomis dalelëmis. Nustatyta, kad esant aukðtesnëmsdinaminio trinties koeficiento reikðmëms maiðymasis intensy-vesnis, o tai lemia greitesnæ segregacijà. Ði priklausomybëpanaði á skysèiø dinamikos atvejá, kai maiðymasis intensy-vesnis klampesniuose skysèiuose. Taèiau, esant maþai trinèiaitarp daleliø, maiðymosi intensyvumas smarkiai padidëja.Tokia nemonotoniðka priklausomybë gali parodyti, kadsegregacija vyksta veikiant skir tingiems mechanizmams,kurie pasireiðkia esant skirtingoms medþiagos fizikinëmssavybëms.

Nanovamzdeliai, gauti naudojant Fe – Al katalizatoris

15

Molekulinë dinamika

Medþiagø savybëms nustatyti taikomas molekuliniomodeliavimo bûdas, pagrástas mikroskopiniø, medþiagàsudaranèiø, daleliø judëjimo lygèiø sprendimu, atsiþvelgiant ájø sàveikà. Priklausomai nuo modeliuojamos medþiagospobûdþio, dalelës, naudojamos molekuliniame modeliavimeatskirais vienetais, gali bûti atomai, molekulës, funkcinësgrupës (pvz., hidroksilo grupë – OH, metilo grupë – CH3,aminorûgðèiø fragmentai ir kt.), arba vir tualiosios dalelës(lokalizuoti erdvëje elektros krûviai, skirti papildomoms daleliøsàveikoms ávertinti). Judëjimo lygtims spræsti taikomi tie patys

Metanolio molekuliø padëèiø momentinis vaizdas modeliavimo metu

skaitiniai metodai, taèiau daleliø sàveikø apraðymas skiriasi,nes molekulinëje dinamikoje (MD) pasireiðkia toliveikëselektrostatinës sàveikos, be to, bûtina atsiþvelgti ir á molekulinæstruktûrà, áskaitant vibracinius molekuliø suþadinimus.Didëjant prieinamiems skaièiavimo iðtekliams, MD vis plaèiautaikoma ávairiose cheminës technologijos srityse. Jos metodaipradedami taikyti siekiant iðsamiau iðtyrinëti degimo procesà,nustatant ávairiø komponentø (skystø ir dujiniø angliavandeniliøir kt. kuro komponentø degimo produktø) savybes, esantskir tingoms reakcijos sàlygoms.

2007 m. laboratorijos darbuotojai perskaitë 1 praneðimàtarptautinëje ir 3 praneðimus konferencijose Lietuvoje,paskelbë 3 mokslinius straipsnius leidiniuose, registruotuosetarptautinëse mokslinës informacijos duomenø bazëse,áraðytose á Mokslo ir studijø departamento patvir tintà sàraðàir 1 straipsná leidinyje, áraðytame á Mokslinës informacijosinstituto (ISI) sàraðà.

Sûkuringumo granuliuotoje medþiagoje pasiskirstymas esant maþoms (kairëje) ir didelëms (deðinëje) dinaminës trinties koeficientoreikðmëms

16

Dël tematikos ávairumo laboratorijos sudëtyje yra tryssektoriai: Pavirðiaus inþinerijos, Medþiagø bandymø irPlazminiø technologijø.

Pavirðiaus inþinerijos sektorius

Tyrimai vandenilio energetikos srityje

2007 m. sektoriaus mokslininkai vykdë darbusvandenilio energetikos srityje. Baigti du tarptautiniai 6Bendrosios Programos (6BP) projektai: FET–EEU (vykdytas2005–2007 m.) bei NENNET (2004–2007 m.). Pirmojoprojekto vykdymo metu Lietuvos energetikos instituto (LEI)mokslininkai uþmezgë naujus bei plëtojo senus bendradar-biavimo su Lietuvos ir uþsienio energetikos srityse dirban-èiais mokslininkais ryðius, dalijosi patir timi.

Pasibaigus NENNET projektui, konstatuota, kad jovykdymas buvo sëkmingas ir davë lauktø rezultatø – padëjo

MEDÞIAGØ TYRIMØIR BANDYMØLABORATORIJA

Vadovas –dr. Darius MilèiusTel. (8 37) 401 909El. paðtas [email protected]


• medþiagø bandymai, kokybiniø rodikliø ávertinimas ir analizë;• tyrimai vandenilio energetikos srityje;• vandenilio ir hidridø poveikio cirkonio lydiniø mechaninëms ir

fizinëms savybëms tyrimai;• ðilumneðio tiekimo vamzdþiø degradacijos tyrimas;• plazmos generatoriø kûrimas ir jø tyrimas, plazmos sroviø ir

srautø diagnostika;• pavojingø atliekø terminis nukenksminimas;• katalitiniø, tribologiniø dangø ir plazmos polimerø sintezë ir jø

savybiø nustatymas.

kertinius akmenis vienijant vandenilio energetikos srityjedirbanèias Lietuvos mokslo pajëgas, siekiant kokybinio ðuoliogeneruojant naujas þinias ir sëkmingai dalyvaujant Europosmoksliniø tyrimø erdvëje. Ðis projektas, kaip ir anksèiausëkmingai kartu su VDU tæstas ES Struktûriniø fondø pro-jektas Vandenilio energetikos technologijø mokymoorganizavimas, padëjo laimëti Europos regioninës plëtrosfondo finansinæ paramà naujai steigiamam Vandenilioenergetikos technologijø centrui.

Be minëtø 6BP projektø, kartu su VDU toliau tæsiamastarptautiniø vandenilio energetikos doktorantûros studijøvykdymas (HyTRAIN), aktyviai dirbama tarptautiniame termo-branduolinës energetikos (FUSION) projekte – Volframo dangø,naudojamø termobranduolinës sintezës reaktoriuose,charakterizavimas, kuris pradëtas 2006 m., o jo vykdymometu formuojamos volframo ir volframo karbido dangos,atliekamas iðsamus jø savybiø tyrimas.

Vietoj jau pabaigtø NENNET irFET–EEU, pradëtas vykdyti naujasdvejø metø trukmës 6BP papildomosparamos projektas – Tarptautiniobendradarbiavimo skatinimas 6BPvykdomose vandenilio saugojimoveiklose. Jo vykdymo metu ska-tinamas bei vystomas bendradar-biavimas su uþsienio tyrëjais, dirban-èiais vandenilio saugojimo srityje,inicijuojamas bandiniø, gautøjø duo-menø ir kitø þiniø apsikeitimas.

Tæsiant bendradarbiavimà suÐiaurës ðaliø par tneriais, pradëtidarbai naujame Ðiaurës ðaliø energe-tikos tyrimø programos tinklo projek-te – Ðiaurës ðaliø vandenilio saugo-jimo medþiagø aukðèiausio lygiocentras.Laboratorijos darbuotojai dirbantys vandenilio energetikos srityje

17

2007 m. aktyviai dalyvauta Tarptautinës energetikosagentûros vandenilio taikymo sutarties (IEA HIA) 22 grupëstyrimuose – Fundamentinis ir taikomasis medþiagø vande-nilio saugojimui vystymas. Kaip ir kitø projektø metu, gautirezultatai skelbti tarptautinëse konferencijose, seminaruose,publikuoti mokslo þurnaluose.

Sektoriaus darbuotojai aktyviai dalyvauja COST progra-mose – COST 542 veiklos Efektyvus energijos saugojimasmobiliems ir stacionariems árenginiams metu susipaþinta supagrindiniais superkondensatoriø tipais, naudojamomis me-

dþiagomis, atlikti tyrimai, susijæ su brangiøjø metalø (Pt, Pd)katalizatoriø pakeitimu á Ni / NiO plonasluoksnes struktûras.Iðtir tas pramoninio grafito GR 280 plonasluoksniø angliesstruktûrø, gautø plazminio purðkimo metodais ir TiOx plona-sluoksniø struktûrø, gautø magnetroninio garinimo metodais,pritaikymas superkondensatoriø elektrodø sintezëje. Panau-dojus ðias medþiagas ateityje turëtø gerokai sumaþëti super-kondensatoriø savikaina. Gautos medþiagos ir struktûrosiðtir tos rentgeno difrakcijos, nuskaitanèiosios elektroninësmikroskopijos metodais. Sukonstruota kondensatoriø talposmatavimo schema. Atlikti pirmieji talpos matavimo tyrimai.

Plonasluoksniø anglies struktûrø SEM nuotraukos, kai sintezës temperatûra: a – 1000oC, b – 1200oC, c – 1400oC

Medþiagø bandymø sektorius

Kuro celiø sistemoms naudojamosnanokristalinës cirkonio elektrokeramikostyrimai

2007 m. toliau nagrinëtos galimybës sintetinti didesniocheminio aktyvumo, analiziðkai grynus itrio oksidu stabilizuotocirkonio oksido (YSZ) miltelius bei tir tos jø panaudojimoplonasluoksnio oksido kuro celiø konstrukcijose naudojamaitankiai cirkonio oksido keramikai bei keraminëms dangomsformuoti galimybës. Pasirinktas cheminis, analiziðkai grynøYSZ milteliø, gavimo bûdas, nenaudojant mechaninio milteliøsmulkinimo – bendras komponentø nusodinimas ið vandenyjetirpiø druskø.

Cheminiu bûdu susintetinti YSZ milteliai tirti skenuojanèiuelektroniniu mikroskopu bei rentgeno spinduliø difraktometru,nustatytos pagrindinës jø struktûros charakteristikos.Papildomai tir ti medþiagoje vykstantys terminiai procesaiesant 100–1000oC temperatûrai, nustatyta milteliø fazinësudëtis po degimo, nagrinëta temperatûros átaka gautos kera-mikos savybëms. Rastos optimalios technologinës sàlygostankiai YSZ keramikai formuoti ið sintetintø milteliø pusiausauso presavimo bûdu. Po degimo aukðtoje temperatûrojegautos keramikos, kuriø santykinis tankis siekë 96,8%. Jøfizikiniø charakteristikø stabilumas SOFC (kieto oksido kuroelementuose) darbo temperatûroje tirtas termiðkai apdorojantbandinius 1000oC temperatûroje. Tyrimø metu þymiøstruktûros ir fazinës sudëties pokyèiø nenustatyta. Papildomøtyrimø metu nagrinëta galimybë susintetintus milteliuspanaudoti dangoms formuoti.

COST 533 – Ilgai tarnaujanèios medþiagos dirbtiniamssànariams – mokslinio tyrimo darbas, vykdomas pagal tarp-tautinæ COST programà kar tu su Plazminiø technologijø

sektoriumi. Viena instituto mokslinës veiklos srièiø – vykdytimedþiagø ilgaamþiðkumo ir naujø daugiafunkciniø medþiagøtechnologijø tyrimus. Dalyvaujant projekto veikloje, atliktityrimai plazmos bûdu ant plieno padëklø formuojant dilimuiatsparias ir ilgai tarnaujanèias bioiner tines tetragoninësstruktûros cirkonio oksido keramikos dangas dirbtiniø sànariøimplantams. Iðtir ta dangø struktûra ir savybës. Atlikti dangødilimo, kokybiniai ábrëþø bandymai, ávertintos dangø tribo-loginës charakteristikos, pavirðiaus ðiurkðtumas.

Medþiagø bandymai ir jø kokybiniørodikliø ávertinimas

Laboratorija akredituota atlikti plastikiniø vamzdþiø,izoliuotø ðilumneðio vamzdþiø, statybiniø miðiniø, klijø, glaistø,termoizoliaciniø ir ugniai atspariø medþiagø bei gaminiøbandymus, tad nuolatos atliekami pramonës uþsakovøprodukcijos testavimo darbai. Nuolatinës techninës bazësatnaujinimas ir iðplëtimas leidþia atlikti statybiniø gaminiøbandymus pagal tarptautiniø standartø ir Europos normaty-vinius reikalavimus.

18

Sektoriuje 2007 m. tæsti darbai, susijæ su vandenilio irhidridø degradaciniu poveikiu atominiø elektriniø kuro kanaløir kuro apvalkalø cirkonio lydiniø savybëms. Ðioje tyrimøkryptyje dirbama su Ignalinos AE, dalyvaujama Tarptautinësatominës energijos agentûros (TATENA) koordinuojamameprojekte Kuro elementø cirkonio lydinio apvalkalo lëtashidridinis pleiðëjimas. Darbø tikslas – iðtirti vandenilio átakàhidridiniø plyðiø susidarymui. Taikant specialià bandymøárangà, siekiama sukurti pasikartojanèias eksperimentinesprocedûras, leidþianèias ávertinti lëto hidridinio plyðimo greitácirkonio lydinio kuro apvalkaluose bei nustatyti sàlygas, suke-lianèias ðiluminiø elementø apvalkalø irimà.

Metalø senëjimo procesø ir savybiødegradacijos dël eksploatacijos veiksniøtyrimai

Atliekami darbai tiriant metalø senëjimo procesus,eksploatuojant ðiluminiø jëgainiø árenginius aukðtosetemperatûrose bei veikiant átempiams. Daug dëmesioskiriama ðiuolaikiniø metodø, kuriø pagrindu bûtø galimaver tinti realø likusá konstrukciniø elementø eksploatacinátarnavimo laikà, taikymui. Vadovaujantis gautais eks-

Plazminiø technologijø sektorius

Plazminiø technologijø sektoriaus mokslininkai jaudaugiau nei 40 metø dirba ávairiose þemos temperatûrosplazminiø technologijø kûrimo, mokslinio tyrimo ir pritaikymosrityse ir gali sëkmingai modeliuoti naujas plazmines techno-logijas, panaudodami laboratorijoje pagamintus plazmosgeneratorius. Plazminiø technologijø sektoriaus sukauptømokslo þiniø dëka sprendþiami ðie uþdaviniai:

– ávairios paskir ties nuolatinës srovës plazmosðaltiniø kûrimas ir tyrimas;

– reakcinëje lanko zonoje ir þemos temperatûrosplazmoje vykstanèiø procesø ir reiðkiniø tyrimas;

– aukðtos temperatûros dujø srautø dinamikos irðilumos–masës mainø procesø tyrimai atmosferosir redukuoto slëgio aplinkoje;

– plazmos ir aukðtos temperatûros srautø diagnostikabei diagnostikos priemoniø kûrimas;

– plazminio kenksmingøjø medþiagø neutralizavimoproceso tyrimas ir jo gyvavimo ciklo vertinimas;

– kataliziniø ir tribologiniø dangø sintezë bei jø savy-biø tyrimas;

– ðiluminiø ir heterogeniniø procesø tyrimas reaguo-jantiems produktams aptekant kataliziná pavirðiø;

– ypatingai kenksmingø medþiagø plazminis neutra-lizavimas;

– mikro- ir nanodispersiniø granuliø bei mineralinioplauðo ið sunkiai besilydanèiø medþiagø sintezë irsavybiø tyrimas.

perimentiniais tyrimø duomenimis, taikant skaitiniusmetodus ir atsiþvelgiant á eksploatacijos sàlygas,nustatomas árenginiø ar jø konstrukciniø elementø darboiðteklius.

2007 m. pradëtas projektas Ignalinos AE energijos blokoavarinës apsaugos sistemø servopavarø eksploatavimoiðtekliaus pagrindimas vykdomas bendrai Medþiagø tyrimøir bandymø bei Branduoliniø árenginiø saugos laboratorijose.Siekiant nustatyti realø nepanaudotà servo pavarø darbo iðtek-liø, atliekami kompleksiniai bandymai, bûtini skaièiavimai irstatistinis patikimumo ávertinimas.

COST 538 veikla Aukðtø temperatûrø elektriniø eks-ploatacinio resurso pratæsimas vykdoma dalyvaujant moksloir pramonës partneriams ið 17 Europos ðaliø. Laboratorijosmokslo darbuotojai atliko iðeities ir buvusio eksploatacijoje200 tûkst. ir daugiau valandø bei laboratorinëse sàlygosesendinto plieno 12 X1MF karbidiniø junginiø kokybinæ analizæ.Nustatyta, kad elektrocheminiu ësdinimu atskirtos karbidinësfazës rentgeno spinduliuotës difrakcinë analizë yra spartus irinformatyvus perlitinio karðèiui atsparaus plieno eksploata-cinës bûklës ávertinimo bûdas.

Plazminiø technologijø sektoriaus darbuotojai vykdovalstybës biudþeto finansuojamà darbà, tema Aukðtatempe-ratûrës purðkimo pirolizës proceso, skirto plazminei dangøsintezei, dësningumø tyrimas. Jo tikslas – skaitmeniniais ireksperimentiniais metodais iðtir ti plazminës purðkimopirolizës procesø dësningumus kataliziniø ir tribologiniø dangøsintezës metu, tekant ávairios sudëties reaguojanèiø dujøplazmos srautui su dispersinëmis dalelëmis, siekiant pagerintiformuojamø dangø kokybæ ir savybes.

Suprojektuotas ir iðbandytas reaktorius itin kenksmin-goms medþiagoms deginti, atitinkantis gamtosaugos reikala-vimus ir sàlygas. Nustatytos jo techninës charakteristikos,sukurta ir pagaminta eksperimentinë plazminë áranga su sro-viniu plazmocheminiu reaktoriumi ir plazmos generatoriumi.

19

Atliekami dangø formavimo bei jø savybiø tyrimai.Sukomplektuota ir naudojama áranga, skir ta apsauginëms,kietinamosioms ir katalizinëms dangoms formuoti. Gautosaktyvaus aliuminio oksido, anglies dariniø, deimanto tipoanglies bei ávairios katalizinës dangos, kuriø savitasispavirðius siekia 100 m2/g. Sukonstruotas árenginys, teikiantispastoviø charakteristikø degimo produktø srautà, bei sukurtanauja metodika dangø katalizinëms savybëms ir ðiluminiamsprocesams, vykstantiems prie katalizinës sienelës, tir ti.

Kar tu su kitø Europos ðaliø mokslininkais tiriamasusidaranèios ant pavirðiaus keramikos cheminë sudëtis,struktûra, ribø storis, kristalitø orientacija, defektø skaièius,priemaiðø átaka jos elektriniam laidumui. Tuo tikslu sufor-muotos itriu stabilizuoto cirkonio oksido dangos, iðtir ta jøstruktûra ir savybës. Nustatyta gautø dangø struktûros, fazinëssudëties bei kristalitø dydþio priklausomybë nuo plazminioproceso parametrø bei terminio apdorojimo sàlygø.

Siekiant pakeisti nerûdijanèio plieno konstrukciniømedþiagø pavirðiniø sluoksniø savybes realizuotas plazminioazotavimo procesas, þymiai padidinant pavirðiaus kietumàbei gerokai sumaþinant pavirðiaus trinties koeficientà.Pasiûlyta azotinimo procesà realizuoti atmosferinio slëgioplazmos srovëje, kurioje azoto koncentracija 3–4 kar tusdidesnë uþ azoto jonø koncentracijà praretintø dujø plazmoje.Tokiu atveju azotinimo procesas taptø ekonomiðku irnereikalautø brangios vakuuminës technologijos.

Be minëtø tyrimø, Plazminiø technologijø sektoriausdarbuotojai 2007 m. aktyviai dalyvavo ðiuose tarptautiniuoseprojektuose ir programose:

– COST D41 veikla Neorganiniai oksidai: pavirðiaiir ribiniai sluoksniai – iki 2010 m. Ði veikla susijusisu metalø oksidø dangø sintezës procesais ir jøpavirðiø bei vidinës struktûros tyrimais. Pagrindinisjos tikslas – tobulinti esamas technologijas ir gautinaujø þiniø apie oksidiniø dangø pavirðiø savybesbei struktûrà mikroskopiniame lygyje, pritaikiusteorines þinias ir praktinæ patir tá iðtir ti priemones irbûdus, leidþianèius sukurti pageidaujamø savybiødangas, kontroliuoti nusodinimo proceso eigà.Tyrimuose dalyvauja 16 Europos ðaliø laboratorijos.

– Europos tyrimø, plëtros ir bendradarbiavimoprograma Eureka-E!3539 PLAZMINFIB Ðiuo-laikiniai mineralinio plauðo ið vietiniø þaliavø iratliekø gamybos metodai (inicijuoja ir koordinuojasektoriaus mokslininkai), iki 2009 m. Darbepasiûlyta mineralinio plauðo ir granuliø formavimàrealizuoti atmosferinio slëgio oro plazmos srovi-niame reaktoriuje, kuriame pasiekiama aukðtatemperatûra ir didelë aktyviø jonø koncentracija.Atlikti tyrimai rodo, kad pagrindinis veiksnys,sàlygojantis proceso efektyvumà – plazmoje akty-

vuotø atomø ir molekuliø srautas. Sukurtas ekspe-rimentinis plazmocheminis árenginys, skirtas Si,Mg, Ca ir Al oksidø bei jø junginiø iðlydymo, lydaloiðplauðinimo ir granuliø sudarymo procesø tyri-mams. Plazmocheminiame reaktoriuje nuolatinëssrovës plazmos generatoriumi sukur to aukðtostemperatûros oro srauto kinetinës energijos pagal-ba generuojamas plauðas, kurio plaukeliø skersmuo0,5–2 µm. Vykdant darbus bendradarbiaujama suKatanijos universiteto (Italija), ir UAB Termotechnika(Lietuva) mokslininkais.

– Lietuvos Respublikos ir Ukrainos dviðalio bendra-darbiavimo moksliniø tyrimø srityje programa2007–2008 m.

Projektas Atmosferinio ir redukuotoslëgio plazmos, naudojamos medþiagøpavirðiø modifikavimui ir kuro konversijai,nepusiausvyros charakteristikø tyrimas.Darbas skir tas atmosferinio ir redukuotoslëgio plazmos, naudojamos kataliziniø irtribologiniø dangø sintezës bei kieto kurokonversijos á dujiná árenginiuose pagrindiniødinaminiø ir ðiluminiø charakteristikø tyrimui.Jame nagrinëjamos nepusiausvirinës plazmoscharakteristikos, kuriami plazmos srovësparametrø matavimo metodai, tiriamaplazmos sroviø dinamika ir ðilumos mainai,nustatomos plazmos generatoriø ir plazmosypatybës, analizuojama galimybë sukur tispecialius plazmos generatorius dangøsudarymo procesams realizuoti. Vykdomibendri darbai su Ukrainos Nacionalinës MADujø institutu (Kijevas, Ukraina).

Projektas Ultradispersiniø daleliøsintezës ir dangø su charakteringomissavybëmis sudarymo plazminës techno-logijos sukûrimas. Vykdant ðá projektà irbendradarbiaujant su Odesos nacionaliniouniversiteto mokslininkais (Odesa, Ukraina),kuriama dispersiniø daleliø sintezës elektroslanke ir plazmos sraute technologija,sprendþiama simetriðko ultradispersiniødaleliø sumaiðymo su plazmà sudaranèiomisdujomis ir ávedimo á plazmos srautà problema,sudaromos porëtos didelio savitojo pavirðiausdangos, skirtos mikro- ir nanostruktûriniamskatalizatoriams.

2007 m. laboratorijos darbuotojai aktyviai dalyvavoávairiose mokymo programose, perskaitë 5 praneðimus tarp-tautinëse ir 7 praneðimus konferencijose Lietuvoje, paskelbë21 moksliná straipsná Lietuvos ir uþsienio þurnaluose bei kituoseleidiniuose (ið jø 7 – leidiniuose, áraðytuose á Mokslinësinformacijos instituto (ISI)sàraðà).

20

Ðilumos atidavimas stabilizuotoje vertikalaus plokðèio kanalodalyje dvipusio kaitinimo atveju esant prieðingø krypèiø

tëkmëms (taðkai – eksperimentiniai duomenys)

Ðilumos mainø ir turbulentinio perneðimoeksperimentiniai ir skaitiniai tyrimaikanaluose ir geologinëse struktûrose

Branduolinës inþinerijos problemø laboratorija yrasukaupusi ilgalaikæ, daugiau kaip 30 metø patir tá, vykdantðilumos mainø ir hidrodinamikos tyrimus ávairios paskir tiesenergetiniuose árenginiuose (branduoliniø reaktoriø, ávairiøðilumokaièiø elementuose ir kt.), taip pat ðachtose beigeologinëse struktûrose. Pastebëta, kad tiek laminarinio, tiekturbulentinio tekëjimo atvejais daugelyje energetiniø árenginiøgali pasireikðti termogravitacijos jëgø poveikis ðilumosmainams, kuris tam tikromis sàlygomis daþnai tampa avarijøávairiuose árenginiuose prieþastimi. Todël jau 1985 m.laboratorijoje pradëti miðrios konvekcijos (termogravitacijosjëgø poveikio) moksliniai tyrimai – ið pradþiø vamzdþiuose,vëliau (2002 m.) ir plokðèiuose kanaluose.

2007 m. buvo tæsiami miðrios konvekcijos ðilumos mainøir tëkmës struktûros tyrimai vertikaliame plokðèiame kanalepereinamojo (sûkurinio) tekëjimo zonoje. Apibendrinti eksperi-mentiniø ir skaitiniø tyrimø rezultatai vertikaliame plokðèiamekanale pereinamojo tekëjimo zonoje esant vienkryptëms irprieðingø krypèiø tëkmëms. Skaitinis modeliavimas ávairiais

BRANDUOLINËS INÞINERIJOSPROBLEMØLABORATORIJA

Vadovas –prof. habil. dr. Povilas POÐKASTel. (8 37) 401 891El. paðtas [email protected]


• ðilumos atidavimo ir turbulentinio perneðimo dësningumøeksperimentinis tyrimas vienfaziuose srautuose: privers-tinë ir miðri konvekcija; turbulentinis ir pereinamasistekëjimo reþimai; kanalo geometrijos, kintamø fizikiniøsavybiø, ðiurkðtumo, nestacionarumo, iðcentriniø jëgøátaka;

• skaitinis ðilumos mainø ir perneðimo procesø modelia-vimas vienfaziuose srautuose ávairiuose kanaluose beigeologinëse struktûrose;

• panaudoto branduolinio kuro tvarkymas: kuro charakte-ristikø modeliavimas; kuro saugojimo ir laidojimo árengi-niø saugos bei poveikio aplinkai ávertinimas; norminë irástatyminë bazë;

• radioaktyviøjø atliekø tvarkymas: strategija, apdorojimotechnologinës árangos bei saugojimo ir laidojimo árenginiøsaugos ir poveikio aplinkai áver tinimas, norminë irástatyminë bazë;

• atominiø elektriniø eksploatavimo nutraukimo ávairiøveiksniø vertinimas; eksploatavimo nutraukimo ir iðmon-tavimo planavimas bei iðlaidos; teritorijos, statiniø, sistemøir árangos radiologinis apibûdinimas; saugos bei poveikioaplinkai ávertinimas; norminë ir ástatyminë bazë;

• gaisro saugos atominëse elektrinëse ir kituose svarbiuoseobjektuose ávertinimas;

• tyrimai, susijæ su naujos atominës elektrinës statybaLietuvoje.

miðrios konvekcijos atvejais buvo atliekamas naudojantkompiuterinæ programà FLUENT (JAV). Gauti ðilumos mainøir tëkmës hidrodinamikos rezultatai, esant miðrios konvekcijosprieðingø krypèiø tëkmëms, ið esmës keièia supratimà apielaminarinio tekëjimo perëjimà á turbulentiná dël termogravita-cijos jëgø poveikio.

Eksperimentinis stendas miðriai konvekcijai tirti pasvirusiuosekanaluose

21

Kompiuterinë programa FLUENT naudojama atliekantðilumos mainø modeliavimà geologiniuose kapinynuose pagalsu Tarptautine atominës energijos agentûra (TATENA) vykdomàtarptautiná projektà.

Panaudoto branduolinio kuro tvarkymas

Laboratorijos specialistai jau daugelá metø vykdo moks-linius tyrimus, susijusius su panaudoto branduolinio kuro(PBK) tvarkymu bei laidojimu. 1999 m. Ignalinos AE pradëjuseksploatuoti PBK saugyklà su CASTOR RBMK-1500 irCONSTOR RBMK-1500 tipo konteineriais, laboratorijoje pradëtiPBK saugojimo bei laidojimo saugos áver tinimo darbai.Áprastos bei padidintos talpos konteineriams su PBK, normalioseksploatacijos ir avarinëmis sàlygomis atlikti radioaktyviøjønuklidø aktyvumo kitimo saugojimo laikotarpiu, kritiðkumobei spinduliuotës doziø ant konteineriø pavirðiaus ir apibrëþ-tame atstume nuo jo bei temperatûros laukø ávertinimai.

Vykdant PBK laidojimo Lietuvoje tyrimus (pagal Pa-naudoto branduolinio kuro ir ilgaamþiø radioaktyviøjø atliekølaidojimo galimybiø ávertinimo programà 2003–2007 m.),Ðvedijos eksper tø konsultuojami laboratorijos specialistaipasiûlë apibendrintas giluminio geologinio kapinyno panau-dotam branduoliniam kurui ir ilgaamþëms vidutinio aktyvumoatliekoms molio aplinkoje bei kristalinëse uolienose árengimoLietuvoje koncepcijas. Koncepcijos nuolat tikslinamos iroptimizuojamos atsiþvelgiant á tarptautinæ patir tá ir konkre-èios kapinyno vietos fizikines, chemines, ðilumines bei mecha-nines savybes. Analizuojant PBK laidojimo Lietuvoje galimy-bes, atliktas geologinio kapinyno árengimo iðlaidø ávertinimasbei pradëtas bendrasis kapinyno saugos ver tinimas,iðnagrinëti ávairûs kapinyno evoliucijos scenarijai: kapinynoaplinkoje iðliekant dabartinëms sàlygoms; vienam konteineriøesant nesandariam; keièiantis klimato sàlygoms.

2007 m. buvo tæsiami tyrimai, susijæ su radionuklidøsklaida bei jà veikianèiais procesais kapinyno tolimojo laukoaplinkoje (geosferoje), siekiant optimaliau ávertinti geosferosátakà panaudoto branduolinio kuro kapinyno saugai. Tyrimaivykdyti su kitø ðaliø mokslininkais, jø koordinatorius – TATENA(bendrojo projekto apimtyje). Panaudoti vietovës Veresnia(Ukraina) duomenys. Ávertinus skirtingas poþeminio vandenstekëjimo sàlygas skir tingose geologinëse formacijose, buvonustatytas poþeminio vandens geofiltracijos atitinkamomissàlygomis pobûdis. Preliminarûs skaitinio vertinimo rezulta-tai parodë, kad ið vieno laidojimo konteinerio su defektu (kurispraëjus 200 tûkst. metø po kapinyno uþdarymo padidëja)pasklidæ radionuklidai (ðiuo atveju nesorbuojamas ilgaamþisjodo izotopas 129I) 5 km atstumu nuo kapinyno esanèios upësnepasiektø per nagrinëtà 1 mln. metø laikotarpá. Esantdidesniam radionuklidø srautui ið kapinyno, dalis jø patenka áupës vandená, taèiau didþiausio srauto ið geosferos vertësiðkart vandenyje tirpstanti radionuklidø kiekio dalis nagrinë-jamomis geologinëmis sàlygomis jau nenulemia. Didþiausiajodo izotopo srauto á upës vandená reikðmë yra apie 5 kartusmaþesnë, palyginus su didþiausia srauto pro inþineriniusbarjerus reikðme, o didþiausiø srauto reikðmiø pasiekimo laikaiskiriasi beveik 2 kartus. Buvo pradëti ir kompleksiniai ðilumosbei dujø sklaidos procesø átakos radionuklidø pernaðai tyrimai,kurie yra svarbûs kapinyno ir þmoniø radiacinei saugai.

Radionuklidø sklaidai vertinti buvo naudojamos kompiuterinësprogramos COMPULINK, CHAN3D, PREBAT-BATEMAN(Ðvedija), AMBER (Jungtinë Karalystë), TOUGH2 (JAV).

2007 m. laboratorija su GNS-RWE NUKEM GmbH (Vokie-tija) konsorciumu toliau vykdë didelës apimties projektà –Laikinosios sausojo tipo saugyklos, skirtos RBMK panaudotobranduolinio kuro rinkliø ið Ignalinos AE 1-jo ir 2-jo blokøsaugojimui, projektavimas bei árengimas (2005–2009 m.).Laboratorija rengia ðios PBK saugyklos (eksploatavimo laikasne maþiau negu 50 m.) poveikio aplinkai vertinimo ir saugosanalizës ataskaitas bei teikia paramà licencijuojant saugyklà.2007 m. Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita buvo suderintair patvirtinta LR aplinkos ministerijoje, o parengta Preliminarisaugos analizës ataskaita pateikta ávertinti ûkio subjektams.

Radioaktyviøjø atliekø tvarkymas

Nuo 1994 m. laboratorija aktyviai dalyvauja analizuojantIgnalinos AE radioaktyviøjø atliekø tvarkymo problemas.Laboratorijos ekspertai dalyvauja projektuose, vertinanèiuoseesamø radioaktyviøjø atliekø saugyklø Ignalinos AE ir Maiðia-galoje ilgalaikæ saugà, galimybes transformuoti ðias saugyk-las á kapinynus. Drauge su kompanija SKB International(Ðvedija) atlikta keletas projektø, tarp jø ir esamø radioakty-viøjø atliekø saugyklø saugos ávertinimas. Kartu su FramatomeANP GmbH (Vokietija) laboratorija dalyvavo atliekant IgnalinosAE cementavimo árenginio ir laikinosios sukietintø radioakty-viøjø atliekø saugyklos poveikio aplinkai ir saugos vertini-mus. Laboratorija nuolat dalyvauja TATENA koordinuojamosetyrimø programose, viena jø – Pavirðiniø radioaktyviøjø atliekøkapinynø ilgalaikës saugos ávertinimo metodologijø taikymas(ASAM) (2002–2007 m.).

Pastaraisiais metais daug dëmesio skiriama vykdantstatybos vietos naujajam pavirðiniam radioaktyviøjø atliekøkapinynui Lietuvoje paieðkas bei moksliniams tyrimams,susijusiems su radionuklidø sklaida ið radioaktyviøjø atliekøkapinynø ir jø átaka saugai. Konsultuojant Ðvedijos eksper-tams, nustatyti kriterijai pavirðinio kapinyno vietai parinkti,tobulinta pavirðinio kapinyno projekto koncepcija, parengta

Santykinis radionuklidø srautas ið RBMK-1500 panaudotobranduolinio kuro kapinyno kristalinëse uolienose artimojo lauko

aplinkos, kai PBK laidojimo konteineris patalpintas vertikaliai(iðtisinës linijos) ir horizontaliai (punktyrinës linijos)

22

ágyvendinimo programa. Iðanalizuota heterogeniðko (netoly-gaus) atliekø aktyvumo pasiskirstymo átaka radionuklidø sklai-dai ið modelinio pavirðinio kapinyno. Kartu su Prancûzijoskompanijomis Thales Engineering and Consulting ir ANDRAbei Fizikos institutu laboratorija vykdë PHARE projektà Mai-ðiagalos kapinyno saugos ávertinimas ir gerinimas, kuriamedalyvavo rengiant Saugos analizës ataskaità, sukûrë duomenøapie radioaktyviàsias atliekas, patalpintas Maiðiagaloskapinyne bazæ, bei atliko iðsamià nuklidinës sudëties analizæ.Vykdant darbus, finansuojamus ið Mokslo ir studijø fondo,laboratorijos specialistai su Fizikos institutu parengë ataskaitàRadioaktyviøjø atliekø susidarymo, jø sklaidos, poveikioaplinkai ir þmogui tyrimai bei taikymai. Tyrimams panaudotiDUST, GENII, GWSCREEN (JAV), AMBER programø paketai.

2006 m. laboratorijos specialistai pradëjo vykdyti projektàIgnalinos AE bitumuotø radioaktyviøjø atliekø saugyklos (158statinio) pertvarkymas á kapinynà. 2007 m. parengtasplanuojamo kapinyno ilgalaikës saugos ávertinimas. Tyrimuose

Diskusija, rengiant Poveikio aplinkai vertinimo programà naujajai atominei elektrinei(dr. V. Ragaiðis (kairëje) ir dr. E. Adomaitis)

Atominiø elektriniøeksploatavimonutraukimo ávairiøveiksniø ávertinimas

1998 m. laboratorijos moksli-ninkai pradëjo tyrimus, susijusius suIgnalinos AE eksploatavimo nutrau-kimu. Mûsø eksper tai dalyvavoPHARE projekte rengiant PreliminarøIgnalinos AE eksploatavimo nutrau-kimo planà. Sukurta duomenø apieávairiø sistemø elementus ir jøcharakteristikas bazë, kompiuteriniøprogramø paketas DECOM, galintisávertinti Ignalinos AE susidarysianèiøradioaktyviøjø atliekø kiekius beinumatomø darbø finansavimoiðlaidas. Rengiant Galutiná IgnalinosAE eksploatavimo nutraukimo planà,laboratorija analizavo duomenis apieIgnalinos AE sistemø radiaciná uþterð-tumà. Labiausiai uþterðtoms siste-moms ávertinti buvo panaudota kom-panijos TRACTEBEL (Belgija) prog-

vadovautasi galimais saugyklos statinio pertvarkymo á kapi-nynà inþineriniais sprendimais, laidojimo sistemos kompo-nentø, t. y. radioaktyviøjø atliekø, saugyklos statinio ir numato-mø virð jo árengti inþineriniø barjerø bei aikðtelës charakteris-tikomis. Ávertinant naudota ISAM saugos analizës metodika,AMBER ir DUST kompiuterinës programos. Parengti dokumen-tai pateikti reguliuojanèiø institucijø perþiûrai.

2007 m. laboratorija su NUKEM GmbH (Vokietija) tæsëprojektà Ignalinos AE naujasis kietøjø atliekø tvarkymo irsaugojimo kompleksas (2006–2009 m.). Laboratorija rengiaðio komplekso poveikio aplinkai vertinimo bei saugos analizësataskaitas. 2007 m. parengta ir LR aplinkos ministerijaipateikta patvirtinti Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita. Taippat parengta Preliminari saugos analizës ataskaita IgnalinosAE naujajam kietøjø atliekø apdorojimo ir saugojimokompleksui.

Pavirðiniø inþineriniø barjerø árengimo virð bitumuotøradioaktyviøjø atliekø saugyklos konceptuali schema

23

ir saugojimo kompleksui. Taip pat atlikta komplekso vidiniogaisro rizikos pavojingiausiose gaisro atveju patalpose analizë.

Laboratorija dalyvavo TATENA koordinuojamame tyrimøprojekte – Maþo ir vidutinio aktyvumo Ignalinos AEeksploatacijos nutraukimo atliekø laidojimo aspektai. Buvoparengta radioaktyviøjø nuosëdø susidarymo ir jø aktyvumoávertinimo metodika galutinio reaktoriaus sustabdymo metu,áver tinti numatomi susidarysianèiø radioaktyviøjø atliekøkiekiai, apskaièiuotos ir pateiktos preliminarios ribinës specifi-nës aktyvumø reikðmës radioaktyviøjø atliekø pakuotëms suaktyvuotais reaktoriø komponentais. 2007 m. buvo tæsiamityrimai, susijæ su reaktoriaus konstrukciniø medþiagøneutronine aktyvacija, daugiausia dëmesio skiriant reaktoriauskonstrukciniams elementams, esantiems atokiau nuo grafitinioklojinio ribos. Norint ávertinti tokiø elementø aktyvacijà, reikiaskaitiniu bûdu sumodeliuoti neutronø srautus tosekonstrukcijose, nes RBMK reaktoriuose neutronø srautaimatuojami tiktai reaktoriaus grafitinio klojinio ribose. Tamkuriama metodika, leidþianti skaitiniu bûdu ávertinti neutronøsrautus nagrinëjamose reaktoriaus konstrukcijose. Neutronøsrautams modeliuoti buvo naudojamos MCNP-5, SCALE (JAV)kompiuterinës programos.

Kartu su Fizikos institutu vykdytas projektas – IgnalinosAE árangos ir árenginiø radiologiniø tyrimø programosrengimas, kuriame, iðanalizavus tarptautinæ patir tá, parengtair pateikta reguliuojanèioms institucijoms Bendroji radiologiniøtyrimø programa bei, surinkus ir iðanalizavus visus esamusduomenis apie Ignalinos AE aikðtelæ, parengta Ignalinos AEradiologinio uþterðtumo istorinio vertinimo ataskaita, taippat Ignalinos AE V1, G1 blokø ir 117/1 pastato iðsamiø radio-loginiø tyrimø programos. 2007 m. pradëtas vykdyti naujasprojektas – Ignalinos AE B1, D0, D1 blokø ir 119 pastatoárenginiø detaliø radiologiniø tyrimø programø parengimas.Kuriama elektroninë Microsoft Access duomenø bazë, kuriojebus sukaupti visi árangai apibûdinti bûtini duomenys bei sche-mos su nurodytomis radioaktyvumo matavimo, bandiniø

ëmimo vietomis. Sukurtos programos bei surinkti ir iðanalizuotiduomenys apie radiologinæ situacijà Ignalinos AE yra bûtinivykdant Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimà.

2007 m. LEI, kaip konsorciumo BNG (Jungtinë Kara-lystë)–LEI–NUKEM (Vokietija) par tneris, pradëjo ágyvendintinaujà projektà – Ignalinos AE 117/1 pastato árenginiødeaktyvacija ir iðmontavimas. Laboratorijos specialistaidalyvauja rengiant poveikio aplinkai vertinimo bei saugosanalizës ataskaitas ir sudarant bendràjá duomenø sàvadà.Ásisavintas programø paketas CORA/CALCOM (Vokietija),skir tas skaièiuoti eksploatavimo nutraukimo kainoms irplanuoti darbus. Kompiuterinë programa VISIPLAN 3D ALARA(Belgija) naudojama spinduliuotës dozëms ávertinti.

2007 m. laboratorijos specialistai pradëjo tyrimus,susijusius su naujos atominës elektrinës statybos Lietuvojeágyvendinimu. AB Lietuvos energija uþsakymu konsorciumasPöyry (Suomija)–LEI ávykdë svarbø projektà – Naujosatominës elektrinës poveikio aplinkai vertinimo programosparengimas, kuriame nustatë naujos atominës elektrinëspoveikio aplinkai vertinimo gaires. Dalyvaujant laboratorijosspecialistams parengta ir LR aplinkos ministerijoje patvir tintaPoveikio aplinkai vertinimo programa.

2007 m. laboratorija tæsë du (vienà baigë) valstybëssubsidijomis finansuojamus mokslo tiriamuosius darbus,vykdë 10 taikomøjø darbø ir uþdirbo per 1,9 mln. Lt.Laboratorijoje apginta viena daktaro disertacija, doktorantûrojestudijuoja 5 doktorantai. Darbuotojai aktyviai dalyvavo ávairiosemokymo programose, koordinaciniuose susitikimuose,perskaitë 11 praneðimø tarptautinëse konferencijose(Jungtinëje Karalystëje, Belgijoje, Pietø Afrikoje, Rusijoje irLietuvoje), paskelbë 14 moksliniø straipsniø Lietuvos iruþsienio þurnaluose bei kituose leidiniuose.

KTU prof. S. Ðinkûnas (stovi) pradeda A. Sirvydo (sëdi deðinëje) daktaro disertacijosgynimo Tarybos posëdá 2007 m. gruodþio 27 d.

rama LLWAA-DECOM, pritaikytaRBMK tipo reaktoriui, bei laborato-rijoje sukurtos papildomos programi-nës árangos priemonës radioaktyviø-jø atliekø kiekiams ávertinti. 2004 m.laboratorija LR ûkio ministerijos uþsa-kymu parengë Ignalinos AE eksploa-tavimo nutraukimo programos ir joságyvendinimo priemoniø plano 2005–2009 m. projektus.

2002–2004 m., konsultuojamiÐvedijos ekspertø, laboratorijos dar-buotojai ávertino Ignalinos AE 1-jo ir2-jo blokø gaisro saugà. 2005–2006 m. ávertinta kai kuriø atnaujintøpakeistos paskir ties Ignalinos AEpatalpø bei projektuojamø IgnalinosAE panaudoto branduolinio kuro irradioaktyviøjø atliekø saugyklø gaisrosauga. 2006–2007 m. ver tintasiðorinio gaisro poveikis Ignalinos AEnaujajam kietøjø atliekø apdorojimo

24

BRANDUOLINIØÁRENGINIØ SAUGOSLABORATORIJA

Vadovas –dr. Sigitas RIMKEVIÈIUSTel. (8 37) 401 924El. paðtas [email protected]


• branduoliniø jëgainiø saugos pagrindimo skaièiavimai;• atominiø elektriniø termohidraulinë avariniø ir pereinamøjø procesø

analizë;• branduoliniø reaktoriø aktyviosios zonos modifikacijø pagrindimas

bei reaktyviniø avariniø procesø analizë;• termohidrauliniø parametrø kitimo atominiø elektriniø avarijø loka-

lizacijos sistemose, konteineriuose ir kitose patalpose ávertinimas;• radionuklidø bei aerozoliø perneðimo patalpose modeliavimas;• atominiø elektriniø 1 ir 2 lygio tikimybinë saugos analizë;• tarpelio tarp grafito klojinio ir kuro kanalo dinamikos ávertinimas ir

prognozë;• naujos kartos branduoliniø reaktoriø analizë;• termobranduolinës sintezës reaktoriø saugos analizë;• sudëtingø techniniø objektø statybiniø konstrukcijø, vamzdynø ir

kitø elementø struktûrinë analizë;• sudëtingø techniniø sistemø vienetiniø gedimø analizë ir inþinerinis

áver tinimas;• pramonës objektø pavojaus ir rizikos ávertinimas;• energijos iðtekliø ir energijos tiekimo saugumo (energetinio

saugumo) vertinimas;• tinkliniø sistemø (vamzdynø, elektros tinklø, susisiekimo keliø ir

kt.) modeliavimas ir patikimumo vertinimas;• modeliavimo parametrø jautrumo ir rezultatø neapibrëþtumo analizë;• fundamentiniai ðiluminës fizikos tyrimai.

2006 m. baigtas projektas su Ignalinos AE, kurio vyk-dymo metu buvo sukurta ir ádiegta Ignalinos AE branduoliniokuro perveþimo papildomam iðdeginimui ið 1-ojo á 2-ojoenergijos bloko reaktoriø technologija ir áranga. Ðis jau 1,5metø Ignalinos AE sëkmingai eksploatuojamas árangos komp-leksas leis sutaupyti ðimtus milijonø litø ir sumaþins á Lietuvà

importuojamo ir jau panaudoto Lietuvoje saugojamo bran-duolinio kuro kieká. Ðis árenginys 2007 m. gruodþio mën.Lietuvos pramonininkø konfederacijos organizuotamegeriausio metø gaminio konkurse buvo apdovanotas auksomedaliu.

25

2007 m. kartu su ðalies ir uþsienio subjektais labora-torijos darbuotojai vykdë 31 projektà: 3 biudþeto subsidijomisremiamus moksliniø tyrimø darbus; 14 tarptautiniø projektø(ið jø 5 Europos Sàjungos (ES) 6BP bei 2 laboratorijos lëðomisfinansuojamos tarptautinës moksliniø tyrimø programos); 14projektø pagal Lietuvos ûkio subjektø uþsakymus.

Laboratorijos mokslininkai aktyviai vykdë darbus, susi-jusius su ðiuo metu vienu svarbiausiø Lietuvoje klausimøsprendimu – naujos AE statyba ir energetinio saugumo verti-nimu. Taip pat pradëta dalyvauti Ignalinos AE árangos demon-tavimo ir dezaktyvacijos projektuose, kurie taip pat svarbûs irnaujos AE statybos poþiûriu, kadangi statant naujà AE tuo paèiumetu ir toje paèioje aikðtelëje bus vykdomi taip pat ir jaubaigusios eksploatacijà AE uþdarymo darbai bei su tuo susi-jusiø naujø objektø (ávairaus radioaktyvumo lygio saugyklø)statybos darbai, todël bus bûtina uþtikrinti bei árodyti, kad naujosir uþdaromos AE objektai neturës vieni kitiems neigiamosátakos tiek jø statybos / demontavimo, tiek ir vëliau jø eksploa-tacijos metu bei pagrásti naujos ir uþdaromos AE kompleksosaugà.

Energetinio saugumo vertinimas

Trejø – 2006–2008 m. valstybës biudþeto subsidijuojamodarbo Energijos tiekimo Lietuvai saugumo ir patikimumoávertinimo metodologijø sukûrimas pagrindinis tikslas –sukurti áranká, kuriuo bûtø galima identifikuoti opiausius ener-getinio saugumo prasme energijos tiekimo ðaltinius ir pavojin-giausius sutrikimo scenarijus, ávertinti jø atsiradimo tikimybes.Pagal 2006 m. pasiûlytà metodikà darbe toliau buvo tiriamienergetikos avarijø, energijos þaliavø tiekimo sutrikimø, ekono-miniø blokadø, kainø kriziø ir kitø energetikos trikdþiø scena-rijai. Tikimybinio modelio pagalba buvo vertinami scenarijøtikimybë ir daþnumai. Darbe toliau vykdomas galimø energijostiekimo scenarijø modeliavimas remiantis ekonominiais irpatikimumo bei rizikos modeliais. Vienas scenarijø buvo nau-jos AE statyba su instaliuota 1600 MW galia ir jos eksploata-cijos pradþia 2019 m. Pagal metodikoje kuriamà energijossaugumo vertinimo sistemà, kiekvieno scenarijaus modeliavi-mo rezultatai ávertinami saugumo balais. Pagal ðias vertespalyginti ir atrinkti pavojingiausi energijos tiekimo trikdþiø sce-narijai. Parengtoje tarpinëje ataskaitoje nemaþai dëmesio ski-riama energijos tiekimo saugumo geopolitiniams aspektams,joje pateikti ir nacionalinio energetikos saugumo aspektai Lie-tuvos energetikos strategijoje, apþvelgta metinë Lietuvosnacionalinës Lisabonos strategijos ágyvendinimo programospaþanga, iðnagrinëti energetinio saugumo aspektai EK Þaliojojeknygoje.

Pastarajam darbui artimas UNDERSTAND projektas, ku-rio tikslas – pateikti perdavimo sistemos operatoriams moky-mø paketà apie kriziø valdymà ir jø metu vykstantá tarpsis-teminá bendradarbiavimà. Projekto paskirtis – sukurti ir pa-grásti mokymo koncepcijà, kuri galëtø bûti pleèiama tolimes-niuose projektuose, siekiant iðsaugoti nepertraukiamà elektrosenergijos tiekimà Europos elektros energetikos sistemose.Ðiame projekte, kuris yra Europos Komisijos Leonardo daVinci programos dalis, be LEI dalyvauja dar 9 partneriai ið 8Europos ðaliø: vadovaujantis partneris – Ðvedijos energetikosagentûra.

2007 m. uþbaigtas dviejø metø projektas su AB Lietuvosenergija Elektros perdavimo tinklo patikimumo, saugumoávertinimas ir gerinimas. Ðiame darbe patobulinta 2005 m.sukurta programinë áranga NETPRAS, skirta elektros energijosperdavimo tinklø patikimumo lygiui ávertinti, jø rekonstrukci-joms planuoti ir galimiems nuostoliams apskaièiuoti. Naujes-nëje programinës priemonës versijoje patobulinta pastoèiøduomenø surinkimo sàsaja, pakoreguotas elektros perdavimotinklo patikimumo skaièiavimo algoritmas ir duomenø bazësstruktûra.

Naujos AE Lietuvoje statybai beieksploatacijai besirengiant

2007 m. LEI tæsdamas projekto IRIS (International ReactorInnovative and Secure) darbus, pasiraðë jungtiná projektodalyviø ir Westinghouse Electric Company LLC susitarimà,kuriame numatomas naujø dviðaliø sutarèiø pasiraðymas.Koncepcinis IRIS elektrinës projektas jau uþbaigtas ir ðiuometu vyksta reaktoriaus techniniø sistemø testavimo beiintensyvûs reaktoriaus projekto parengimo licencijavimui (iki2010 m.) darbai. Ðiame etape LEI pradeda rengti naujøreaktoriø tarpusavio palyginimo metodologijas bei vykdymodarbus, susijusius su reaktoriaus struktûriniais, ekonominiais,saugos ir saugumo tyrimais. Planuojant statyti naujà AE ðiossrities moksliniai tiriamieji darbai yra aktualûs naujø reaktoriøstatybos Lietuvoje studijai. IRIS projektas ir su juo susijætyrimai bus baigti apie 2010–2015 m., t. y. tuo laiku, kai Lietuvaibus ypaè reikðmingi naujo branduolinio reaktoriaus vertinimoir licencijavimo klausimai. Pastaraisiais metais Branduoliniøárenginiø saugos laboratorijos specialistai dalyvavo atliekantIRIS tikimybinæ saugos ir ekonominio efektyvumo analizæ beivykdant tyrimus, skirtus sumaþinti ávairiø iðoriniø pavojø rizikàbei gautø jø rezultatø neapibrëþtumà.

Laboratorijoje vykdomi naujos kartos reaktoriø kûrimoir analizës darbai, susijæ su Tarptautinës atominës energijosagentûros (TATENA) koordinuojamomis tyrimø programomis.Viena jø – Atominiø elektriniø su inovatyviais maþo ir vidutiniogalingumo reaktoriais evakuacinës zonos ir apsaugos

26

priemoniø pakeitimo ekonominiai privalumai regionuose,kuriuose reaktoriai naudojami elektros ir ðilumosgeneravimui. Ðios programos vykdomo TATENA projekto2007–2008 m. tyrimai skirti AE evakuacinës zonos ir apsaugospriemoniø vertinimui bei saugiø ir ekonomiðkai efektyviø maþoir vidutinio galingumo reaktoriø perspektyvoms analizuoti.Vykdant tyrimus siekiama iðplëtoti ekonominio efektyvumostudijà, kurioje nagrinëjamos naujos AE panaudojimo centra-lizuotam ðildymui galimybës. Darbe vertinama, koks bûtøekonominis efektas, jeigu keliø branduoliniø reaktoriø elektrinëbûtø naudojama tiek elektros energijos gamybai, tiek centra-lizuotam ðilumos tiekimui. Atlikti tyrimai akivaizdþiai parodo,kaip ðiuo atveju padidëja naujos AE efektyvumas.

2007 m. buvo tæsiami darbai Atominiø elektriniø sunkiøjøavarijø tyrimø kompetencijos tinkle SARNET(Severe AccidentResearch Network Supported by the European Commission),

skir tame AE sunkiøjø avarijø reiðkiniø ir valdymo tyrimøintegracijai Europoje. Kartu su LEI ðiame projekte dalyvauja49-iø ES ðaliø mokslo ir verslo institucijos. 2007 m. dalyvautatrijø darbo grupiø veikloje:

– ASTEC – integralinio programø paketo ASTEC,skir to sunkiøjø avarijø branduolinëse jëgainësemodeliavimas, adaptavimas ir patikra;

– CONTAINMENT – procesø, vykstanèiø branduoliniøjëgainiø apsauginiuose kiautuose, analizë;

– PSA-2 – antrojo lygio tikimybinës saugos analizëstaikymo ávairioms branduolinëms jëgainëms,rizikos áver tinimo ir jos maþinimo metodikoskûrimas.

Buvo sukurti RBMK-1500 reaktoriaus auðinimo kontûroir apsauginio kiauto modeliai ASTEC ir COCOSYS programøpaketams, kuriø pagalba atliktas reiðkiniø, vykstanèiøIgnalinos AE reaktoriuje, jo auðinimo kontûre ir já gaubianèiosepatalpose modeliavimas. Analizuojant vandenilio susidarymàreaktoriuje garo ir cirkonio sàveikos reakcijoje, atlikti palygi-namieji skaièiavimai naudojant ASTEC ir RELAP / SCDAPSIMprogramø paketus. Skaièiavimai leidþia ávertinti ne tik prog-ramø paketø ypatybes modeliuojant konkreèius procesusbranduolinëse jëgainëse, bet ir padidina gaunamø rezultatøpatikimumà. Pagal CONTAINMENT programà vykdoma palygi-namoji ávairiø programø paketø analizë, kurios tikslas – iðtirtivandens purkðtukø átakà apsauginio kiauto aplinkos stratifi-kacijos suardymui. Parodyta, kad suslëgto vandens reakto-riaus apsauginiame kiaute naudojant vandens purkðtukus bûtøgalima ágyvendinti homogeniðkà dujø iðsimaiðymà ir taipiðvengti degaus dujø miðinio su vandeniliu susidarymo. Skai-èiavimus savo pasirinktais programø paketais atlieka SARNETkompetencijos tinkle dalyvaujanèios organizacijos. LEI atlikoskaièiavimus COCOSYS programø paketu. Gautieji rezultataipalyginami su TOSQAN ir MISTRA eksperimentø stenduoseiðmatuotais parametrais.

Kita SARNET projekto dalis yra tikimybinis saugosvertinimas nagrinëjant potencialius sunkiø avarijø scenarijus.Tobulinant ðiam vertinimui reikalingus metodus LEI moksliniaityrimai buvo vykdomi sistemø tikimybinës dinamikos mode-liavimo ir analizës srityje. Taikant tikimybinës dinamikosteorijà buvo tobulinama 2-jo lygio tikimybinës saugos analizës,stimuliuojamos dinamikos modeliavimo bei retø ávykiø (sunkiøavarijø) analizavimo skaièiavimo priemonës ir metodai. Taippat rengiama metodika, leidþianti atlikti saugos sistemø patiki-mumo parametrø ávertinimo patikslinimà, panaudojus kieky-biná ekspertiná vertinimà ir sukurtà programà REPEAT. Draugesu kitais ðio projekto dalyviais (ypaè aktyviai bendradar-biaujant su Consejo de Seguridad Nuclear ir Universite Librede Bruxelles organizacijø mokslininkais) buvo nagrinëtas iriðvystytas sunkios avarijos, vandenilio sprogimo ir reakto-riaus kontainmento paþeidimo, tyrimo uþdavinio modelis.Gautøjø rezultatø analizei ir jø palyginimui pritaikyta jautrumoanalizës programinë áranga (SUSA ir SIMLAB). Modelis ateityjebus tobulinamas.

MISTRA eksperimentø stendo schema COCOSYS programøpaketui

Apskaièiuotas slëgio kitimas MASP-0, MASP-1 ir MASP-2bandymø metu

27

2007 m. buvo tæsia-mi Branduoliniø jëgainiødarbo resurso ávertinimokompetencijos tinkloNULIFE (Nuclear PlantLife Prediction), skirto pa-

rengti branduoliniø árenginiø ilgaamþiðkumo valdymo meto-dologijà ir sukur ti vir tualø institutà, galintá atlikti ilgaam-þiðkumo ávertinimo mokslinius tyrimus Europos branduoliniøárenginiø gamybos pramonei. Ðio projekto vykdytojai –konsorciumas, kurá sudaro sutarties 10 organizacijø dalyviaiir 27 organizacijø sutarties partneriai. Viso projekto koordina-torius yra moksliniø tyrimø centras VTT (Suomija).

Praëjusiais metais laboratorijos mokslininkai dalyvavodarbo grupiø Partneriø patyrimo ir kompetencijos vertinimas(IA-1), Struktûrinio vientisumo ávertinimas (IA-2-2) ir Saugu-mas, rizika ir patikimumas (IA-2-4) veikloje ir organizuotuosesusitikimuose. Struktûrinio vientisumo ávertinimo darbogrupëje parengta ataskaita apie RBMK-1500 reaktoriaus kurokanalø senëjimà.

Buvo tæsiami tyrimai PHEBUS-FP programoje. Tai vienadidþiausiø tarptautiniø tyrimø programø, skir ta vandeniuauðinamø branduoliniø reaktoriø saugai bei sunkiøjø avarijøtyrimams. 1988 m. programà inicijavo ir dabar jà koordinuojaIRSN (Prancûzija). PHEBUS-FP programos veikloje dalyvaujaatstovai ið ES ðaliø, JAV, Japonijos, Pietø Korëjos. LEI atliekabranduolinio kuro lydymosi proceso, kurio eksperimentai buvoatlikti PHEBUS eksperimentiniame árenginyje, modeliavimuinaudojant RELAP / SCDAPSIM programø paketà. PHEBUSapsauginiame kiaute vykstantys reiðkiniai modeliuojamiCOCOSYS programø paketu.

2007 m. buvo tæsiami darbai pagal LEI sutartis su InspectaNuclear AB (Ðvedija) LEI pagalba, atliekant PULS O3 ir GREATprojektø dokumentacijos ekspertizæ. Ðvedijoje ðiuo metuveikia 10 branduoliniø reaktoriø, gaminanèiø apie 50 % Ðve-dijoje sunaudojamos elektros energijos. Pagal 1980 m. refe-rendumà Ðvedijoje buvo numatyta nutraukti visø Ðvedijos AEeksploatacijà iki 2010 m., taèiau 1999 m. ir 2005 m. nutraukusdviejø reaktoriø Barseback AE eksploatacijà, kitø AE uþdarymo

sprendimas atidëtas tolesnei ateièiai. Dviejø sustabdytøreaktoriø galiai kompensuoti Ðvedijoje ðiuo metu intensyviaivykdoma likusiø veikianèiø AE galios didinimo programa.PULS O3 ir GREAT projektai, kuriø ataskaitø analizës ir eksper-tizës darbuose dalyvauja laboratorijos darbuotojai, skir ti Ðve-dijoje eksploatuojamø Oskarshamn 3 (BWR tipo reaktorius) irRinghals 3 – (PWR tipo reaktorius) galios padidinimui. Pagrin-dinis LEI mokslininkø uþdavinys – atlikti pateiktø modifikacijøprojektinëje dokumentacijoje termohidrauliniø ir stipruminiøskaièiavimø ekspertizæ. Termohidrauliniuose skaièiavimuoseatsiþvelgta á planuojamà AE galingumo padidinimà bei nusta-tomos ir ávertinamos padidëjusios apkrovos, postuluojamøavariniø ávykiø atvejais veikianèios vamzdynus ir kitus AEkomponentus. Dalyvavimas ðiuose darbuose – tai puiki gali-mybë artimiau susipaþinti su skirtingø reaktoriø tipø specifika,su nacionaliniais Ðvedijos ir tarptautiniais reikalavimais, kelia-mais ávairiø tipø reaktoriø projektinei dokumentacijai beisaugos pagrindimui. Patir tis, ágyta vykdant ðiuos projektus,bus panaudota statant naujà AE Lietuvoje.

2007 m. Ignalinos AE pradëtas vykdyti projektas B9-0- Ignalinos AE 117 / 1 pastato dezaktyvacijos ir iðmontavimoprojekto rengimas. Tai pirmasis projektas Lietuvoje, skirtasAE árangai iðmontuoti ir dezaktyvuoti. Áveikæs pajëgius Ispanijosir Italijos konkurentus, ðio projekto ágyvendinimo konkursonugalëtoju tapo BNG Project Services (Jungtinë Karalystë),Nukem Technologies GmbH (Vokietija) ir LEI konsorciumas.Projektas skirtas iðmontuoti ir dezaktyvuoti Ignalinos AE 117 / 1pastate árengtà RBMK-1500 reaktoriaus avarinio auðinimo sis-temà bei kità árangà. Projekte bus parengta bendra jos iðmon-tavimo ir dezaktyvacijos strategija, projektiniai dokumentai,saugos pagrindimas, atliekø saugojimo planas, taip pat suda-ryta ir ágyvendinta patirties ir þiniø perdavimo Ignalinos AEinþineriniam-techniniam personalui programa. Laboratorijosdarbuotojai dalyvauja rengiant strategijà, techniná projektà irsaugos pagrindimo ataskaità. Ignalinos AE árangos iðmon-tavimo ir dezaktyvacijos projektai svarbûs ir naujos AE statybospoþiûriu, kadangi jie bus vykdomi toje paèioje aikðtelëje, kaipir naujos AE statyba. Todël bus bûtina iðnagrinëti naujos iruþdaromos AE objektø sàveikà ir jos átakà saugai bei pagrástinaujos ir uþdaromos AE komplekso saugà tiek statybos/iðardymo, tiek eksploatacijos metu.

Slëgio kitimas Phebus apsauginiame kiaute FPT-1 eksperimentometu

Aerozoliø nusëdimas Phebus apsauginiame kiaute FPT-1eksperimento metu

28

Geriausio áverèio metodologijos taikymas

2007 m. pradëtas vykdyti naujas trejø metø trukmësbiudþetinis darbas Geriausio áverèio metodologijos taikymasmodeliuojant procesus techninëse, gamtinëse ir socialinësesistemose, kuris pratæsia anksèiau vykdytà darbà Techniniø,gamtiniø ir socialiniø sistemø modeliavimo rezultatø neapibrëþ-tumo analizë. Atliekant ðià studijà taip pat dalyvauja Hidrolo-gijos ir Energetikos kompleksiniø tyrimø laboratorijø moksli-ninkai. Darbo tikslas – neapibrëþtumo analizës metodologijostaikymas techniniø ir socialiniø mokslø srityje bei atliekanthidrologiniø procesø modeliavimà. 2007 m. iðnagrinëta neapi-brëþtumø, kylanèiø analizuojant termohidraulines reaktoriøavarijas, kilmë ir jø ávertinimo metodai, atliktas patikslintaselektros energijos poreikiø Lietuvos ûkio ðakose prognoza-vimas, sukurta Kauno HE prietakos modeliavimo metodika,esant ávairioms gamtinëms sàlygoms ir pagal numatomusklimato kaitos scenarijus. Geriausio áverèio metodologijostaikymas, áskaitant ir neapibrëþtumø analizæ, aktualus atliekantenergetinio saugumo vertinimà bei kitus darbus, susijusiussu naujos AE statyba Lietuvoje.

Kondensacijos pliûpsnio tyrimai

2007 m. buvo tæsiamas biudþetinis darbas Kondensacijosátakos tarpfazinio pavirðiaus stabilumui tyrimas. Pirmameetape atliktas skaitinis dvifazio (vanduo - oras) tekëjimo pa-svirusiame kanale tyrimas. Modeliavimo rezultatai palygintisu eksperimentiniais duomenimis, nustatytas vienfazës tëk-mës greièio profilio kitimas esant skirtingam sienelës ðiurkð-tumui bei palyginti slëgio nuostoliai vienfazëje ir dvifazëje tëk-mëje. Iðanalizavus gautus rezultatus nustatyti eksperimenti-nio stendo trûkumai, numatyta tobulinti jo konstrukcijà,matavimo árangà ir metodikà. Antrajame etape sukonstruotasnaujas patobulintas eksperimentinis ruoþas, pradëti skaitiniaibei eksperimentiniai tyrimai besikondensuojanèioje terpëje.

Termobranduolinës sintezës reaktoriøsaugos analizë

Termobranduolinës sintezës energijos (FUSION) plëtrosmoksliniai tyrimai yra viena prioritetiniø ES 7BP tyrimø srièiø.Sukurtas naujo eksperimentinio termobranduolinës sintezësreaktoriaus ITER (International Thermonuclear ExperimentalReactor) projektas. ITER reaktorius pademonstruos mokslinesir technines termobranduolinës energijos naudojimo taikiemstikslams galimybes. Tai bus pirmasis termobranduolinëssintezës árenginys, generuojantis 500 MW galià. Ðis reaktoriusbus statomas Prancûzijos Cadarache (netoli Marselio) tyrimøcentre.

2007 m. pradþioje baigti darbai pagal sutartá su Europosatominës energijos bendrija Kaðtø pasidalinimo projektas.Vandenilio degimo / sprogimo analizë ávykus avarijai suvakuumo praradimu ITER kaitinimo pluoðto ir diagnostiniopluoðto patalpose ir vakuuminio siurblio patalpose. Taipirmasis Lietuvoje projektas, skirtas termobranduolinës sinte-zës programos tyrimams. Pagrindiniai projekto tikslai – áver-tinti dujø koncentracijø pasiskirstymà patalpose, nustatytigalimas vandenilio susikaupimo vietas bei ávertinti, ar nagrinë-jamos avarijos atveju gali susidaryti uþsidegantis vandenilio-oro miðinys. Projekto vykdymo metu sukaupta informacijaapie avarijos metu paveiktus ITER komponentus, jø tûrius,pavirðiø plotus, iðsiskirianèio vandenilio kiekius, ir kt., sudarytiðiø patalpø modeliai ir atlikti skaièiavimai, parodantys ne tikvandenilio koncentracijas, bet ir galimo vandenilio sprogimometu susidaranèius slëgius. Atlikti skaièiavimai parodë, kad,norint iðvengti vandenilio uþsidegimo nagrinëtø ávykiø metu,turëtø bûti patobulintos ITER reaktoriaus projekte numatytossaugos sistemos.

2007 m. sausio 1 d. ásigaliojo LEI ir ES Europos Komisijospasiraðyta Asociacijos sutartis dël bendradarbiavimo

Tarpfazinës trintieseksperimentinis stendas

29

termobranduolinës sintezës energetikos moksliniø tyrimøsrityje. Kartu su Makso Planko institutu (Max-Plank-Institutfür Plasmaphysik, Vokietija) pradëtas bendradarbiavimas,kurio tikslas – atlikti ðiame institute statomo stelatoriaus tipotermobranduolinës sintezës eksperimentinio árenginio W7-Xsaugos ir patikimumo analizæ. Trys LEI mokslininkai vyko áVokietijà susipaþinti su statomo árenginio projektu ir aptartiinstitutø bendradarbiavimo programà.

Tarptautiniai Ignalinos AE saugosprojektai

Pagal PHARE projektà Pagalba VATESI sprendþiantsvarbius Ignalinos AE licencijavimo uþdavinius buvo tæsiamidarbai, kuriø tikslas – suteikti paramà VATESI ir jos techninësparamos organizacijoms, áver tinant neprojektiniø avarijøreiðkinius Ignalinos AE. Ðie darbai buvo vykdomi kartu suFizikos institutu, GRS mbH (Vokietija) ir IRSN (Prancûzija)institucijomis. Tæsiant 2006 m. pradëtus darbus, atlikta didþiau-sio skersmens vamzdþio trûkio avarijos, kurios metu neveikiaavarinio auðinimo sistema, analizë. SCALE ir TESPA-ROD prog-ramø paketais sumodeliuoti procesai branduolinio kuro stry-puose, RELAP / SCDAPSIM ir ASTEC programø paketais –reaktoriaus auðinimo kontûre, o COCOSYS programø pake-tu – termohidrauliniai ir vandenilio bei radioaktyviøjø medþiagøperneðimo avarijø lokalizacijos sistemos patalpose procesai.ATHLET-CD programø paketu sumodeliuoti procesai, vykstan-tys praradus vandená panaudoto kuro iðlaikymo baseinuose.2007 m. rudená projektas sëkmingai uþbaigtas.

2007 m. kartu su GRS mbH (Vokietija) pradëtas naujasbendradarbiavimo projektas Ignalinos AE avarijø lokalizavimosistemos analizë, kurio tikslas – iðanalizuoti Ignalinos AEapsauginiame kiaute vykstanèius procesus. Pagal ðá projektàGRS mbH perdavë LEI rezultatø vizualizacijos programàATLAS, kuri palengvino skaièiavimo rezultatø analizæ.Pirmajame projekto etape LEI atstovai buvo apmokyti naudotisðia programa, sukurta pirmoji Ignalinos AE avarijø lokalizacijossistemos schema ATLAS programai. Ði schema pritaikytarezultatø, gautø taikant COCOSYS programø paketà, analizei.Buvo analizuojamas pagrindinio cirkuliacijos siurblio slëgiokolektoriaus trûkis, kurio metu nesuveikia siurbliai, tiekiantysðilumneðá á reaktoriaus auðinimo kontûrà. ATLAS vizualizacijosschema rodo apskaièiuotà ksenono, iðtekanèio ið reaktoriausauðinimo kontûro arba susidaranèio patalpose dël radioak-tyvaus skilimo, pasiskirstymà avarijø lokalizacijos sistemoje.Kitame projekto ágyvendinimo etape numatoma atlikti pasi-rinkto neprojektinio avarinio ávykio analizæ ir ávertinti mode-liavimo parametrø átakà skaièiavimo rezultatams (pvz.; pradinëtemperatûra apsauginio kiauto patalpose, pradinis vandenslygis kondensaciniuose baseinuose ir kt.)

2007 m. atlikus studijà AE su RBMK reaktoriais pato-bulinimø ir modifikacijø apþvalga, eksploatacinës patirtiesir parinktø avarijø scenarijø analizë, buvo surinkta beisusisteminta informacija apie RBMK reaktorius eksploatuo-janèiose branduolinëse jëgainëse, vykdytas modifikacijas beisukauptà darbo patir tá (uþsakovas GRS mbH, Vokietija). Taippat atliktas skaitinis tyrimas, kurio metu ávertintas RBMK-1500

Ignalinos AE avarijø lokalizacijos sistemos vizualizacijos schema

30

reaktoriaus apsaugos sistemos galimybë sustabdyti reaktoriøpasirinktos (sunkiausios) avarijos metu, nesuveikus 25 AZ / BSM strypams.

Kiti Ignalinos AE saugos ávertinimui irgerinimui skirti darbai

2007 m. baigtos dvi susijusios sutartys: Linijinës apkro-vos kriterijaus paþeidimo poveikio ðilumà iðskirianèiamelementui pereinamøjø ávykiø aktyviojoje zonoje metutyrimas ir Neapibrëþimo ir jautrumo parametrø poveikioperëjimo procesø modeliavimo rezultatams analizë. Pagalpirmàjà sutartá, naudojant QUABOX / CUBBOX-HYCA programøpaketà iðanalizuotos galimos valdymo strypø klaidingo iðtrau-kimo pasekmës. Modeliuojant apskaièiuota maksimali kurostrypø linijinë apkrova. Gauta, kad ði apkrova momentiðkaivirðija eksploatacijos ávykiams taikomà priimtinumo kriterijø.Naudojantis FEMAXI programø paketu atlikta procesø,vykstanèiø kuro strypuose analizë. Antrajame darbe atliktiskaièiavimai, modeliuojant savaiminá strypø grupësiðtraukimà, klaidingà kuro kasetës perkrovimà bei valdymo irapsaugos sistemos kontûro nusausëjimà. Kiekvienai ðiøtyrinëtø avarijø atlikta neapibrëþtumo ir jautrumo analizë,ávertinant medþiagø fizikiniø savybiø kaitos bei modeliavimouþdaviniuose naudojamø fizikiniø dydþiø nustatymo paklaidosskaièiavimo rezultatams átakà. Pateiktos rekomendacijosreaktyvumo avarijø analizës metodologijai patobulinti. Atlikusnumatytus darbus iðleistos baigiamosios ataskaitos.

2007 m. su Ignalinos AE buvo pasiraðyta sutartis –Procedûros „Karðtasis sustabdymas, esant visiðkamelektros srovës nutraukimui savoms IAE reikmëms“ pagrin-dimas. Praëjusiais metais atlikta procesø, vykstanèiøreaktoriaus auðinimo kontûre, ávykus visiðkam elektrossrovës nutraukimui savoms Ignalinos AE reikmëms, analizë.Analizë atlikta taikant sisteminá termohidraulinës analizësprogramø paketà RELAP5. Ðis darbas bus tæsiamas ir 2008 m.,o atlikti darbai padës patobulinti Ignalinos AE „karðto sustab-dymo“ procedûrà taip, kad elektrinës operatoriai galëtø sëk-mingai valdyti net ir tokià neprojektinæ avarijà kaip visiðkasenergijos praradimas savoms reikmëms.

Baigus darbà Techninë pagalba iðduodant licencijàIgnalinos AE eksploatacijai, LEI kartu su Fizikos institutu,vadovaujant Serco Assurance (JK) kompanijos specialistams,sukûrë ðiuolaikiná metodà RBMK-1500 reaktoriaus dviejøgrupiø medþiagø makroskopiniø skerspjûviø bibliotekaisudaryti. Skaièiavimø, atliktø panaudojant programø paketàQUABOX / CUBBOX bei sukurtà bibliotekà, rezultatai parodë,kad taikant ðià metodologijà galima tiksliau prognozuotireaktoriaus parametrø kaità jo eksploatavimo metu beianalizuojant avarinius procesus.

Pagal sutartá su Ignalinos AE atliktas darbas Davikliøiðbrokavimas pagal diagnostikos rezultatus 2-ajameenergijos bloke 2007 metais. Kiekviename RBMK-1500 tiporeaktoriaus technologiniame kanale árengtas ðilumneðiosrauto matuoklis, nustatantis pratekanèio ðilumneðio srautodydá. Sugedus matuokliui, atitinkamo technologinio kanalodarbas yra nutraukiamas iki kito reaktoriaus sustabdymo, kurio

metu sugedæs srauto matuoklis pakeièiamas nauju. Siekiantiðvengti srauto matuokliø gedimø, prieð kasmetiná planináremontà atliekama srauto matuokliø davikliø diagnostika.Darbe atlikta 2006–2007 m. diagnostiniø matavimø rezultatøanalizë ir nustatyta, kad norint uþtikrinti saugø 2-ojo blokodarbà iki kito planinio remonto, reaktoriuje rekomenduojamapakeisti 410 srauto matuokliø. Analizës metu atrinkti labiausiaidegradavæ srauto matuokliai, kuriuos pakeitus þenkliai page-rëja visos srauto matavimo sistemos patikimumas.

2007 m. vykdytame darbe Ignalinos AE 2-ajameenergijos bloke likutinio dujø tarpelio individualiuosereaktoriaus narveliuose tikimybinis ávertinimas pritaikytaankstesniuose darbuose sukurta metodologija Ignalinos AEreaktoriaus 2-ojo bloko dujø tarpeliui prognozuoti ir likutiniotarpelio tikimybei ávertinti. Atlikta ðio bloko kuro kanalø mata-vimø statistinë analizë, panaudojant matavimø duomenisgautus iki 2007 m., ávertinta tarpelio iðnykimo tikimybë beiatlikta jo kitimo prognozë iki 2008 m. planinio remonto. Skaièia-vimai parodë, kad dujø tarpelio 2-jame bloke iðnykimotikimybës prognozës iki 2008 m. rezultatai atitinka VATESIapibrëþtus reikalavimus. Ðiame darbe identifikuota 30 tech-nologiniø kanalø, kuriems rekomenduojama atlikti tarpeliomatavimus 2008 m. planinio remonto metu.

Atlikus darbà Energijos iðskyrimo pasiskirstymotrimaèio apskaièiavimo patobulinimas, sukurta linijinës ap-krovos koeficiento ðuoliø eliminavimo metodika ir parengtosatitinkamos rekomendacijos. Sukurtas patobulintas algorit-mas patikrintas Ignalinos AE ir atlikus gautø testavimo rezultatøanalizæ, numatyta já naudoti jëgainëje eksploatacijos metu2008 m. pradþioje.

2007 m. baigtas darbas Panaudoto branduolinio kuronuobirø surinkimo IAE karðtosiose kamerose árangoskomplekso sukûrimas. Sukurtos árangos kompleksas ádiegtasjëgainëje, atlikti visi reikalingi bandymai bei personalomokymai. Kompleksas visapusiðkai parengtas eksploatuoti.2007 m. atlikti árangos bandymai patvirtino dar 2006 m. projek-tinëje dokumentacijoje priimtø techniniø sprendimø pagrástumàbei techninio saugos pagrindimo ataskaitoje atliktø skaièiavi-mø atitikimà eksperimentiðkai iðmatuotiems parametrams.

2007 m. buvo vykdomas projektas Ignalinos AE tiki-mybinë saugos analizë (TSA). Pirmame darbo etape atliktapersonalo klaidø tikimybinë analizë. Ðio etapo darbai apimametodikos parengimà, pirminës analizës atlikimà bei tarpinësataskaitos parengimà. Antrame etape atliktas personalo klaidøtikimybinës analizës atnaujinimas, TSA modelio ir inicijuo-janèiø ávykiø analizës papildymas, TSA modelio atnaujinimasir neapibrëþtumø analizë bei TSA taikymo metodikos paren-gimas. Parengta atliktø darbø apþvalginë ataskaita.

2007 m. baigtas projektas Ignalinos AE 2-jo blokoantrosios stabdymo sistemos avarinës apsaugos/galiosgreito sumaþinimo strypø pavarø techninio saugos pagrin-dimo paketo parengimas. Per pastaruosius metus buvoparengtas Ignalinos AE 2-ajame bloke árengtos antrosiosstabdymo sistemos strypø pavarø saugos pagrindimas,pateiktas ávertinti VATESI ekspertams.

31

LEI Branduoliniø árenginiø saugos laboratorija – vienatechninës paramos organizacijø, daugelá metø palaikantiglaudþius ryðius su VATESI. Vykdant sutar tá Ignalinos AEpateiktø á VATESI dokumentø, susijusiø su reaktoriøaktyviosios zonos konfigûracijos, fizikiniø charakteristikø irkontrolës pakeitimais bei kitais reaktoriaus fizikos irbranduolinio kuro saugojimo ir tvarkymo klausimais,ekspertizë buvo analizuojami Ignalinos AE dokumentai,siekiant pagrásti ávairius RBMK-1500 reaktoriø aktyviøjø zonøsudëties pokyèius, pradedant naudoti didesnio ásodrinimourano-erbio kurà bei naujos konstrukcijos strypus. Atliktinepriklausomi skaièiavimai ir pagal juos daromos iðvadosapie pateiktø saugos pagrindimø tikslingumà ir patikimumà.

Pramonës objektø saugos ir patikimumovertinimas

2007 m. su AB Lietuvos elektrinë pasiraðyta sutartis BlokoNr. 6 deaeratoriaus DSP-500 korpuso ovaliðkumo átakos indostipriui ávertinimas. Darbe atlikta energijos bloko Nr. 6deaeratoriaus DSP-500 (eksploatuojamo nuo 1968 m.) korpusostiprio analizë eksploatacinëms apkrovoms veikiant ir esantpadidintam indo ovaliðkumui. Panaudojus baigtiniø elementøkompiuterinæ programà BRIGADE / Plus atlikta analizë irnustatyta, kad esant 2007 m. iðmatuotam deaeratoriausovaliðkumo dydþiui (vidutinis ovaliðkumas 3,52 %), vidutiniaiátempiai per deaeratoriaus indo korpuso sienelës storá nevirðija

Átempimø pasiskirstymasdeaeratoriaus DSP-500 korpuse

(AB „Lietuvos elektrinë“)

leistinø nominaliø átempiø, todël deaeratorius gali bûti eksploa-tuojamas. Vidutiniai átempiai per korpuso sienelës storápasiekia leistinus nominalius átempius tik kai ovaliðkumassiekia 8 %. Gaunami átempiai nëra lokaliniai, o pasiskirstodideliame korpuso plote (pav. paþymëta pilka spalva), o taigali sukelti korpuso plastinæ deformacijà ir dël ðios prieþastieskorpuse gali pradëti formuotis plyðiai ir taip paþeistas jostruktûrinis vientisumas. Todël deaeratoriaus indo, kuriokorpuso vidutinis ovaliðkumas siekia 8 %, toliau eksploatuotinerekomenduotina.

Kita veikla

2007 m. M. Vaiðnoras apgynë daktaro disertacijà Hid-raulinio smûgio analizë naudojant RELAP5 sistemináprogramø paketà. Laboratorijos darbuotojø gauti tyrimørezultatai pateikti darbø ataskaitose, monografijoje (S. Rimke-vièius, E. Uðpuras Modelling of Thermal Hydraulic TransientProcesses in Nuclear Power Plants: Ignalina Compartments,Begell House leidykla) bei 60 moksliniø straipsniø (ið jø aðtuonileidiniuose, áraðytuose á Mokslinës informacijos instituto (ISI)sàraðà), mokslinëse konferencijose perskaityti 39 praneðimai.Paþymëtina, kad laboratorijos darbuotojai dalyvavo ir skaitëpraneðimus visose pagrindinëse tarptautinëse konferencijose,kuriose buvo nagrinëjama saugi branduoliniø jëgainiø eksploa-tacija bei jose vykstantys fizikiniai procesai, aktyviai dalyvavoávairiose mokymo programose, daugelyje TATENA techniniøkomitetø posëdþiø, koordinaciniø susitikimø.

32

Laboratorijoje vykdomi moksliniai tyrimai, svarbûsLietuvos energetikos sektoriaus ir atskirø energetikos sistemøplëtros analizei, energijos poreikiø prognozavimo irenergetikos sektoriaus plëtros optimizavimo metodiniams irprograminiams pagrindams formuoti bei reikalingø statistikosduomenø bazei atnaujinti.

Tæsiami biudþeto subsidijomis finansuojami mokslotiriamieji darbai Paskirstytosios energijos gamybos plëtrostyrimai ir Energijos tiekimo Lietuvai saugumo ir patikimumoávertinimo metodologijø sukûrimas.

Pirmajame darbe pateikta bendra paskirstytosiosenergijos gamybos apþvalga, privalumai ir trûkumai, ávertintasðios gamybos vaidmuo ES ðalyse, nagrinëjamos galimybësplëtoti jà Lietuvoje, iðaiðkintos patekimo á rinkà ir prisijungimoprie skirstomøjø tinklø problemos. Antrajame darbe tæsiamas2006 m. pradëtas Lietuvos energijos tiekimo saugumoávertinimo metodikos kûrimas, aptarti energetinio saugumogeopolitiniai aspektai, energijos tiekimo nutraukimo scenarijai.

Pradëtas biudþeto subsidijomis finansuojamas mokslotiriamasis darbas Geriausio áverèio metodologijos taikymasmodeliuojant procesus techninëse, gamtinëse ir socialinësesistemose, vykdomas kartu su Branduoliniø árenginiø saugosbei Hidrologijos laboratorijomis. Ðiame darbe aptarti geriausioáverèio metodikos taikymo principai sprendþiant energetikosekonomikos uþdavinius bei pateiktos patikslintos elektrosenergijos poreikiø Lietuvos ûkio ðakose prognozës.

Mokslo tiriamieji darbai ðalies ûkiui

Sëkmingai tæsiamas ilgalaikis glaudus bendradarbia-vimas su LR ûkio ministerija. Laboratorija laimëjo konkursàir ávykdë tris taikomuosius darbus:

– Lietuvos energetikos sektoriaus techniniø irekonominiø rodikliø analizë 2000–2006 m., jøpalyginimas su atitinkamais ES ðaliø rodikliais ir

ENERGETIKOSKOMPLEKSINIØ TYRIMØLABORATORIJA

Vadovas –prof. habil. dr. Vaclovas MiðkinisTel. (8 37) 401 959El. paðtas [email protected]


• makroekonomikos plëtros scenarijø analizë, energijos poreikiømodeliavimas ir prognozavimas;

• vidutinës ir ilgalaikës trukmës energijos tiekimo scenarijøanalizë, naudojant plaèiai aprobuotus optimizacinius modelius;

• energetikos átakos aplinkai ver tinimas, terðalø maþinimotechnologijø analizë ir aplinkosaugos politikos diegimas;

• energetikos vadybos ir rinkodaros tyrimai;• energetikos restruktûrizavimo ir liberalizavimo patirties ES ir

Vidurio bei Rytø Europos ðalyse apibendrinimas ir taikymasvykdant reformas Lietuvos energetikos sektoriuje;

• energetikos informacinës sistemos kûrimas, Lietuvos ir uþ-sienio ðaliø statistiniø energetikos raidos duomenø kaupimas.

vieðas paskelbimas. Darbe iðanalizuotos Lietuvosenergetikos sektoriaus ir jo ðakø 2000–2006 m.raidos tendencijos, atlikta kitø ES ðaliø pagrindiniøekonomikos ir energetikos rodikliø lyginamojianalizë, pateikti bendrieji 2000–2006 m. ðalies kuroir energijos bei kai kuriø jø rûðiø gamybos ir sànau-dø balansai. Lietuvos energetikos sektoriaus raidàapibûdinantys rodikliai palyginti su atitinkamaisLatvijos ir Estijos rodikliais, parengtas leidinysLietuvos energetika 2006 (anglø ir lietuviø k.);

– Nacionalinës energetikos strategijos komentarøparengimas. Ðiame darbe lietuviø ir anglø kalbomispateiktas LR Seimo patvir tintas Nacionalinësenergetikos strategijos (NES) tekstas, papildytaskomentarais, iliustracijomis ir specialiøjø sàvokøbei terminø paaiðkinimais. NES papildyta Lietuvosenergetikos sektoriø apibûdinanèiais rodikliais,kurie palyginti su atitinkamais kitø ES ðaliørodikliais bei Lietuvos energetikos institute parengtøprognoziø ir atliktø optimizaciniø skaièiavimørezultatais. Komentarai gali bûti naudingi Lietuvosvisuomenei, energetikos ámoniø ir ministerijødarbuotojams, politinëms partijoms, þiniasklaidai,uþsienio energetikos kompanijø specialistams,Europos Parlamento atstovams, studentams irvisiems besidomintiems energetikos sektoriausplëtros tendencijomis, siekiant geriau suprastistrategines nuostatas, numatytus ar planuojamusNES ágyvendinimo bûdus ir priemones;

– Energetikos ûkio plëtros scenarijø analizë ir NESágyvendinimo priemoniø plano 2007–2012 m.projekto parengimas. Darbe iðanalizuotos NESágyvendinimo priemonës atskiriems energetikossektoriams. Apibendrintos priemonës, kurias Ûkioministerijai pateikë Lietuvos energetikos ámonës,

33

ministerijos, þinybos ir savivaldybës. Darbe ávertin-tos ir papildomos priemonës, kurias bûtina ágyven-dinti siekiant parengti pajëgumus, pakeisianèiusIgnalinos AE blokus, nepaþeisti didëjanèiø aplinko-saugos reikalavimø, padidinti energijos vartojimoefektyvumà, skatinti atsinaujinanèiø energijosiðtekliø panaudojimo plëtrà ir kt. Taip pat atliktas NESágyvendinimo plano strateginis pasekmiø aplinkaivertinimas, pabrëþiantis jø átakos nustatymo aplin-kos apsaugai ir darnaus vystymosi aspektus.

Europos Sàjungai siekiant ðvelninti klimato kaità, Lietuvailabai svarbu ávairiapusiðkai iðnagrinëti á atmosferà iðmetamøðiltnamio dujø kiekio kitimo tendencijas ir priimti konkreèiusásipareigojimus dël iðmetamø ðiø dujø kiekio sumaþinimo iki2020 m. Aplinkos ministerijai pateiktas mokslo tiriamasisdarbas Iðmetamø á atmosferà ðiltnamio dujø kiekio kitimoiki 2020 m. prognoziø ir Lietuvos galimybiø, ágyvendinantprisiimtus ásipareigojimus 20% sumaþinti ðiltnamio dujø kiekáiki 2020 m., ávertinimo ir pasiûlymø parengimas. Darbeapibendrintos esamos bûklës ir á atmosferà iðmetamøðiltnamio dujø kitimo tendencijos 1990–2005 m., iðanalizuotiracionalûs energetikos plëtros scenarijai bei juos atitinkan-èios iðmetamø ðiltnamio dujø kiekio kitimo tendencijos,pateikti energetikos sektoriaus modeliavimo metodikosprincipai, ðiltnamio dujø, iðmetamø á atmosferà kituose ûkiosektoriuose, ir bendro jø kiekio kitimo visuose Lietuvos ûkiosektoriuose vykdomos veiklos iki 2020 m. prognozë. VykdytaLietuvos ðiltnamio dujø inventorizacija ir parengta jos 2006 m.ataskaita Jungtiniø Tautø bendrosios klimato kaitos Konven-cijos sekretoriatui.

Tæsiant bendradarbiavimà su AB Lietuvos energija,atliktas mokslo tiriamøjø darbø paketas Su Nacionalineenergetikos strategija suderinta ilgalaikë elektrosenergetikos plëtra. Pirmame ðio darbo etape pateikta Lietuvosekonomikos augimo ir energijos vartojimo pokyèiø analizë,iðnagrinëtos elektros energijos sànaudø kitimo tendencijos,aptarta energijos poreikiø prognozavimo metodika, pateiktoselektros energijos poreikiø prognozës. Antrame etape pateiktateisiniø, ekonominiø aplinkybiø, susijusiø su Ignalinos AEantrojo bloko galutinio sustabdymo ir eksploatavimonutraukimo terminais, analizë. Treèiame etape iðnagrinëti

ávairûs galimi Lietuvos ir Baltijos ðaliø elektros energetikossistemø susijungimo su UCTE bûdai, aptarti jø privalumai irtrûkumai bei preliminarus investicijø poreikis. Pateiktasiðsamus priemoniø planas, kurá bûtina ávykdyti Lietuvoselektros energetikos sistemoje siekiant atitikti bendramBaltijos ðaliø elektros energetikos ir UCTE sistemø darbuikeliamus reikalavimus. Ketvir tame ir penktame etapuoseiðnagrinëtos techninës ir ekonominës Lietuvos vartotojøaprûpinimo elektros energija galimybës 2010–2015 m.laikotarpiu, iðanalizuoti gamtiniø dujø tiekimo á Lietuvàvariantai, pateiktas Lietuvos energetinio paþeidþiamumo dujøsektoriuje maþinimo ir elektros energijos poreikio uþtikrinimo2010–2015 m. priemoniø planas. Ðeðtame etape pateiktas2002 m. LR Seime patvir tintos Nacionalinës energetikosstrategijos ágyvendinimo ávertinimas, apibûdinant strateginiøtikslø ágyvendinimo laipsná ir bûklæ atskiriems energetikossektoriams, aptarti pokyèiai elektros energetikos, ðilumos,gamtiniø dujø, naftos produktø ir atsinaujinanèiøjø energijosiðtekliø sektoriuose, aplinkosaugoje, energijos var tojimoefektyvumo bei rinkos liberalizavimo ir valdymo tobulinimosrityse.

Europos elektros energijos rinkose vykstantys pokyèiaibei grieþtëjantys aplinkosaugos reikalavimai energetikossektoriuje paskatino parengti mokslo tiriamàjá darbà Elektrosenergijos kilmës identifikavimo sistema Lietuvoje. Atlikuságyvendintø elektros energijos kilmës identifikavimo sistemøanalizæ, buvo iðnagrinëti ir apibendrinti identifikavimo sistemaikeliami reikalavimai, kuriuos apibrëþia teisës aktai ir sistemosfunkcionavimo sàlygos. Suformuluoti galimi identifikavimosistemos taikymo praktikoje scenarijai bei iðanalizuotostechninës sistemos ágyvendinimo sàlygos ir sistemosstruktûros aspektai. Darbe pateiktos apibendrinanèios elekt-ros energijos kilmës identifikavimo sistemos ágyvendinimorekomendacijos.

Dalyvavimas tarptautinëse programose

Aktualûs Lietuvai energetikos sektoriaus plëtros klausi-mai, tarp jø ir atsinaujinanèiø energijos iðtekliø platesnionaudojimo aspektai nagrinëjami tarptautiniuose programosPaþangi energetika Europai projektuose: Europos elektrosgamybos ðaltiniø identifikavimo sistema (E-TRACK), Elektros

Lietuvos BVP ir iðmetamø á atmosferàðiltnamio dujø kiekio atskiruose ûkiosektoriuose kitimo indeksai

34

energijos gamybos, naudojant atsinaujinanèius energijosiðteklius, Europos politikos ateities gairiø nustatymas(FUTURES-e), Darnios energetikos investiciniai projektaivietinei ekonomikos plëtrai (SEIPLED), Direktyvos 2001/77/EC nacionaliniø ir bendrijos 2010 m. tikslø pasiekimoanalizë (PROGRESS). Sëkmingas bendradarbiavimas su ESpartneriais ir elektros gamybos ðaltiniø identifikavimo aktua-lumas lëmë tai, kad laboratorijos darbuotojai nuo 2007 m.spalio 1 d. tæsia ðioje srityje prieð dvejus metus pradëtustyrimus naujame projekte E-TRACK-II, kurio pagrindinis tiks-las – parengti ir ágyvendinti Europoje elektros gamybos ðaltiniøidentifikavimo suderintà standartà.

Laboratorijos darbuotojø kvalifikacijai kelti busávairiapusiðkai reikðminga patir tis, sukaupta rengiant tris ES6BP projektus: Nauja iðoriniø kaðtø raida darniam vystymuisi(NEEDS), Koordinavimo veikla, skirta skatinti ir stiprintimokslo tiriamuosius darbus, plaèiai panaudojant paskirs-tytuosius energijos iðteklius elektros rinkoje (SOLID-DER)ir Kaðtø vertinimas darnioms energetikos sistemoms(CASES).

Tarptautinës atominës energijos agentûros (TATENA)koordinuotame Ðiltnamio dujø maþinimo strategijos ir ener-getikos plëtros scenarijai projekte iðnagrinëti galimi po Kyotoprotokolo tarptautiniai klimato kaitos reþimai.

Vykdant INTERREG-IIIC programos Miestø plëtrosperorientavimas á darnià energetikà (RUSE) projektà, atliktaES struktûriniø fondø panaudojimo darnios energetikosprojektams galimybiø analizë.

Laboratorijoje sukaupta patirtis panaudota tarptautiniumastu, rengiant:

– Sudano ir Nigerijos energetikos sektoriaus mode-lius ir atliekant ðiø ðaliø energetikos vystymo sce-narijø analizæ (dr. A. Galinis);

– Tarpvyriausybinës klimato kaitos organizacijosataskaità Klimato kaita 2007: klimato kaitos maþi-nimas (dr. I. Konstantinavièiûtë prisidëjo rengiantskyriø Energijos tiekimas); Tarpvyriausybinë

Seminarà „Paskirstytosios energijos gamybos vaidmuo Europos Sàjungoje ir Baltijos ðalyse“ pradeda akad. J. Vilemas

klimato kaitos organizacija kartu su Albertu Arnoldu(Al) Goru (JAV) 2007 m. uþ pastangas kaupti irskleisti þinias apie klimato kaità apdovanota Nobeliotaikos premija;

– Kazachstano darnaus vystymosi strategijà(dr. D. Ðtreimikienë buvo atsakinga uþ darnausvystymosi strategijos ágyvendinimo priemoniøparinkimà);

– Australijos, Kroatijos, Turkijos, JAV bei Latvijosðiltnamio reiðkiná sukelianèiø dujø inventorizacijøvertinimà (dr. I. Konstantinavièiûtë);

– Dr. A. Galinis Pietø Afrikos Respublikoje ir Nige-rijoje dalyvavo TATENA (ðios agentûros deleguotasekspertas) organizuotuose mokomuosiuose kur-suose ir buvo atsakingas uþ MESSAGE modeliopanaudojimà perspektyvinio energetikos planavimouþdaviniams spræsti.

2007 m. kovo 6 d. AB Lietuvos energija laboratorijaorganizavo nacionaliná seminarà Paskirstytosios energijosgamybos vaidmuo Europos Sàjungoje ir Baltijos ðalyse,kuriame dalyvavo specialistai ið Estijos, Èekijos, Ispanijos,Latvijos, Vokietijos ir daugiau nei 40 Lietuvos energetikosámoniø ir ávairiø organizacijø atstovø. Ðis seminaras rengtaspagal 6BP projekto Koordinavimo veikla, skirta skatinti irstiprinti mokslinius tiriamuosius darbus, plaèiai panaudojantpaskirstytuosius energijos iðteklius elektros rinkojeprogramà. Seminaro dalyviai turëjo galimybæ susipaþinti suðioje srityje ES-15 ðalyse sukaupta patir timi ir aptarti maþøelektros energijos gamybos ðaltiniø, kurie prijungiami prieskirstomøjø elektros tinklø, efektyvios integracijos á Lietuvosenergetikos rinkà problemas ir perspektyvas.

2007 m. dalyvauta tarptautinëse konferencijose Kazach-stane, Australijoje, Vokietijoje, Italijoje, Estijoje, Latvijoje,Lenkijoje, Rusijoje, kuriose perskaityti 24 praneðimai.Laboratorijos darbuotojai paskelbë dvi monografijas, 20moksliniø straipsniø Lietuvos ir uþsienio þurnaluose, tarptau-tiniø konferencijø ir kt. leidiniuose (ið jø 6 straipsnius leidi-niuose, áraðytuose á Mokslinës informacijos instituto sàraðà).

35

Regioniniø energetikos problemø tyrimai

2007 m. uþbaigtas valstybës biudþeto finansuojamasmokslo tiriamasis darbas Savivaldybiø ðilumos ûkio veiklàsàlygojanèiø veiksniø bei reguliavimo priemoniø poveikiotyrimas ir matematinis modeliavimas pratæsë anksèiauvykdytus ðios krypties tyrimus ir padëjo teorinius ir taiko-muosius pamatus savivaldybiø ðilumos ûkio stebëjimo beireguliarios raidos prognozavimo sistemai sukurti. Ðio darborezultatai, leidþiantys modeliuoti ðilumos ûkio veiklà makro-ekonominiu lygiu, taip pat ðilumos tiekimo ámoniø veiklosrodiklius, ávertinant ávairiø veiksniø bei reguliavimo priemoniøpoveiká, yra itin aktualûs ðiuo metu, kai sparèiai auga pagrin-dinio naudojamo kuro – gamtiniø dujø importo kainos ir didëjagyventojø iðlaidos bûstams ðildyti.

Ðilumos ûkio modelis imituoja ávairiø ûkinës politikospriemoniø poveiká praeityje ir gali bûti naudojamas progno-zuojant tarpiná ir galutiná ðilumos var tojimà artimiausiu irvidutinës trukmës laikotarpiu.

Galutinio ðilumos vartojimo ir centralizuoto ðilumos tieki-mo rinkos tyrimai namø ûkyje papildo ðilumos ûkio makro-ekonominá modelá ir yra tæsiami vykdant tarptautiniusprojektus.

REGIONØENERGETIKOSPLËTROSLABORATORIJA

Vadovas –dr. Vaclovas KVESELISTel. (8 37) 401 931El. paðtas [email protected]


• vietinio energetikos ûkio raidos analizë ir modeliavimas,leidþiantis prognozuoti trumpalaikæ ir vidutinës trukmësperspektyvà;

• ðilumos ûkio ámoniø veiklos rodikliø raidos analizë,ávertinant ekonominiø bei socialiniø veiksniø ir valstybësreguliavimo priemoniø poveiká;

• vietiniø ir atsinaujinanèiøjø energijos iðtekliø integravimasá regionines energetikos plëtros programas;

• savivaldybiø energetikos ûkio raidos duomenø bazëskûrimas ir makroekonominë analizë regioniniu lygiu.

Ðilumos realizavimas ir grynasis ámoniø pelnas

Toliau plëtojami esamø ir potencialiø biomasës iðtekliøtyrimai, kuriami bioenergetikos investicijø planavimo árankiaileidþia pagrástai ávertinti vietinio kuro panaudojimo ðilumosûkyje ekonomines galimybes, vadovaujantis biomasësprieinamumu, iðgavimo metodais, logistikos galimybëmis.

Sukurtas makroekonominis modelis leidþia komplek-siðkai paþvelgti á ðilumos ûkio problemas ir panaudoti já tiriantðilumos ûkio raidos rodikliø priklausomybes nuo ávairiøsàlygojanèiø veiksniø bei valstybës ir savivaldybiø ûkinëspolitikos priemoniø.

Iðplësta ðilumos tiekimo tinklais konkurencingumoanalizë leidþia ávertinti esamø centralizuoto ðilumos tiekimo(CÐT) sistemø efektyvumo didinimo alternatyvas: pakeitimaitinklø schemoje, atskirø vamzdyno daliø optimizavimas iratnaujinimas, nuostolingø vartotojø ar jø grupiø atjungimas,tiekimo sistemø skaidymas á maþesnes ar perëjimas prieautonominiø ðilumos ðaltiniø kai kuriems pastatams.

Atnaujinta ir papildyta Lietuvoje vykdytos ðilumos ûkioreformos eigos ir pasekmiø analizë, kuri galëtø sudominti netik vietos savivaldos institucijas, bet ir kitø ðaliø, pereinanèiønuo planinës prie rinkos ekonomikos, specialistus.

CÐT konkurencingumas decentralizuoto ðildymo atþvilgiu

36

Laboratorijos tyrimø kryptis Energetikos darnios raidos metodologijosformavimas vykdoma kompleksiðkai apjungiant mokslinius-tiriamuosius irtiriamuosius-praktinius darbus darnios energetikos plëtotës srityje Lietuvos irtarptautinëse programose. Visi vykdomi darbai turi vienijantá moksliná orienty-rà – Lietuvos energetikos ekonomikos mokslo ðakos suformavimà vientisufundamentiniu ekonominës teorijos, taikomos energetikai, pagrindu.

Tyrimø kompleksà sudaro trys tarpusavyje sàveikaujanèios darbøsistemos:

a) energetikos ekonomikos teorijos plëtra;b) tyrinëjimai pagal biudþetinæ temà Energijos iðtekliø panaudojimo

darnumo aspektø ávertinimo metodologijos sukûrimas;c) tarptautiniø projektø darnios energetikos problemø tyrimø tematika

vykdymas.Apibendrinant visus atliktus tyrimus iðleista monografija – V. Klevas, D.

Ðtreimikienë Lietuvos energetikos ekonomikos pagrindai, kurioje suformuluotasenergetikos ekonomikos mokslo ðakos turinys, problematika ir tyrimø kryptys.

ties privalumø,trûkumø, galimy-biø ir grësmiøanalizës projektetir tiems regio-nams, strateginioplanavimo rodik-liai, taip pat geo-grafinës informacinës sistemos (GIS) metodikos ir þemëlapiaibei biomasës gamybos ir panaudojimo rekomendacijos 6 ðaliøir viso Baltijos jûros regiono investuotojams. Surengti 2seminarai, kuriuose pateikti projekto darbo rezultatai beiiðklausyti sveèiø praneðimai apie biomasës kuro gamybà,panaudojimà, naujø paþangiø biomasës panaudojimotechnologijø ágyvendinimo galimybes.

2006 m. pradëtas vykdyti ið biudþeto lëðø finansuojamasdarbas Energijos iðtekliø panaudojimo darnumo aspektøávertinimo metodologijos sukûrimas, kuriuo siekiama sukurtienergijos iðtekliø ekonominio, socialinio, aplinkosauginio,patikimumo aspektø metodologijà energetikos darnios plëtrosperspektyvai pagrásti ir vertinti. Ðio mokslo tiriamojo darboperspektyvumà parodo 7BP (ES 7 Bendroji programa), kuriojemokslo tyrimø energetikoje svorio centras persikëlë á ateitiesenergetikos techniniø galimybiø studijas ávairiais energetikosdarnios plëtros aspektais. Be techniniø klausimø, daugdëmesio ir lëðø skiriama ekonominiø, socialiniø, aplinkosau-gos problemø tyrimams ir inovaciniams sprendimams, kurieapibrëþia naujø technologijø energetikoje konkurencinesgalimybes.

Tarptautiniai projektai

BBN projekto leidiniai – Kauno apskrities biomasës energetikos strategija,þemëlapiai ir Regiono biomasës iðtekliø panaudojimo planavimo þinynas

Ûkio banko, Aplinkosministerijos Miðkødepartamento atstovøpraneðimai projektoseminaruose

Sëkmingai uþbaigtas tarptautinis,ið dalies Europos Komisijos finansuo-jamas Baltijos biomasës tinklo (BalticBiomass Network – BBN) INTERREG IIIB programos projektas, vykdytas Balti-jos ðaliø regione. Projekto, kuriame daly-vauja Vokietija, Suomija, Lenkija, Lietu-va, Latvija ir Estija, tikslas – prisidëtiprie ES tikslø ágyvendinimo energetikossektoriuje, siekiant, kad atsinaujinan-èiøjø energijos iðtekliø dalis ne tik regio-no, bet ir visos ES energijos balanse ati-tiktø direktyvas ir kitus norminiusdokumentus.

2007 m. ávertintas biomasës gamy-bos ir panaudojimo potencialas ateitiesbiomasës energetikos technologijoseregioniniu lygiu, sukurti esamø katiliniø,miðkø ir þemës ûkio biomasës iðtekliømodeliavimo þemëlapiai, pasiûlyta bio-masës energetikos plëtros strategijaKauno apskrièiai. Bendrame visø ðaliødalyviø parengtame anglø kalba þinynepateikta biomasës energetikos regioni-nio planavimo sistemos, esamos padë-

37

Konferencijos „Kaimo plëtra 2007“ leidinys,jame pateikti BBN projekto dalyviøpraneðimai

2007 m. toliau vykdytas 6BP projektas EIFN (Energy In-novation Financing Network) INNOVA programoje. Ðiameprojekte numatoma sukur ti platø energetikos ámoniø irinstitucijø bei finansiniø agentø tinklà, padësiantá ágyvendinti

Projekto vykdymo metu glaudþiai bendradarbiauta suLietuvos þemës ûkio universitete (LÞÛU) vykusios tarptau-tinës mokslinës konferencijos Kaimo plëtra 2007 organi-zatoriais. Konferencijoje organizuotos sekcijos apie bioma-sës energetikos galimybes, parengti ir konferencijos me-dþiagoje paskelbti trys praneðimai. Visi bendrieji projekto daly-viai parengë 10 praneðimø.

Projektas iðkilmingai uþbaigtas tarptautine konferencijaPotsdame (Vokietija), kurioje kiekviena ðalis – projekto dalyvëpateikë savo rezultatus – ðalies padëtá, jos ánaðà á biomasësenergetikos plëtrà. Ðio susitikimo metu aptartos projektopratæsimo galybës, padedant plëtoti biomasës energetikosverslà, átraukiant dar daugiau Baltijos jûros regiono valstybiø.

Baigiamosios projekto konferencijos Potsdame (Vokietija) momentai

EIFN projekto seminaras

ES inovacijø ir energetikos politikà: bendradarbiauti, teikiantfinansines paslaugas naujovëms energetikos sektoriuose,priimant praktiðkus ir veiksmingus sprendimus, inovacijosagentams palengvinanèius priëjimà prie finansiniø ðaltiniøenergetikos sektoriuje. Projekto vykdymo metu Lietuvos ener-getikos instituto dalyviai pateikë ðio projekto ir INNOVA tinklogalimybes Kauno technologijos universiteto konferencijosÐilumos energetika ir technologijos-2007 dalyviams. Projektoveikla ir tinklo teikiamos galimybës pristatytos ir kituosedviejuose projekto seminaruose, kuriuose dalyvavo bankø,investiciniø fondø, atsinaujinanèiøjø energijos iðtekliøgamintojø bei energetikø atstovai.

38

2007 m. uþbaigtas Paþangi energetika Europai projektasSocialinio dialogo gerinimas siekiant energetinio efektyvumosocialiniuose gyvenamuosiuose namuose. Projekto tikslas –socialiniø gyvenamøjø pastatø energetinio efektyvumogerinimas. Metai buvo itin svarbûs, nes baigti 2006/2007 m.ðildymo sezono metu atlikti matavimai, apibendrintos projektovykdymo metu surinktos ið gyventojø ir ðilumos tiekëjøanketos, palyginta ekonominë bei finansinë situacija penkioseprojekte dalyvavusiose valstybëse. Ði medþiaga labai vertin-

ga tuo, kad leido iðaiðkinti problemas bei ávertinti efektyvesnioenergijos vartojimo, gyvenamøjø namø renovacijos teikia-mas galimybes.

Pagrindinë atliktø matavimø iðvada (beje, ne tik Lietuvoje,bet ir Bulgarijoje, Èekijoje, Slovakijoje ir net JungtinëjeKaralystëje) buvo tai, kad racionalus ðilumos naudojimas,energijos var tojimo efektyvumas butuose ámanomas tikatlikus viso pastato renovacijà ir ágyvendinus pagrindinesefektyvaus energijos tiekimo priemones ðilumos tiekëjopusëje.

Atsiþvelgiant á projekto rezultatus, parengti leidiniai tiekgyventojams, kaip racionaliai naudoti ðilumà savo butuose,tiek ðilumos tiekëjams, kaip geriau organizuoti ðilumos tiekimàir stiprinti dialogà su gyventojais, skatinant juos rûpintis irinvestuoti gerinant savo gyvenamuosius namus.

Ðilumos suvartojimo pasiskirstymas butuose pagal ðilumos dalikliøir skaitikliø rodmenis 2006/2007 m. ðildymo sezonu

Projekto rezultatø pagrindu gyventojams ir ðilumos tiekëjamsparengti leidiniai

Projekto tikslai ir rezultatai taip patpateikti mokslinei bendruomenei – KTUkonferencijoje Ðilumos energetika irtechnologijos-2007 ir Vilniaus Gedimi-no technikos universiteto (VGTU) konfe-rencijoje Pastatø inþinerinës sistemos.Dël brangstanèiø dujø ir kylanèiø ðilu-mos kainø pastatø renovacijos klausi-mai tapo ypaè aktualûs, todël projektorezultatai skelbiami þiniasklaidoje.

Iðtraukos iðLTV laidos

„Pinigø karta“

Straipsnis „Kauno dienoje”

39

SEIPLED projekto vykdytojø susitikimas Sofijoje

Ðiuo metu Vakarø Europoje biodujos daþniausiai naudo-jamos jø gamybos vietoje elektros energijai generuoti, o gamy-bos procese gaunama ðiluma praktiðkai nepanaudojama. Ðisprojektas inicijuotas siekiant didesnio energetinio efektyvumonaudojant biodujas. Projekto tikslas – iðanalizuoti ir teiktirekomendacijas, ðalinant esanèias administracines ir techno-logines kliûtis, bei teisiniø instrumentø sukûrimà biodujaspanaudojant ðildymui, vëdinimui ir elektros gamybai.

Numatomi projekto rezultatai:

– ðaliø, projekto dalyviø, teisinës bazës analizë,leidþianti ávertinti teisiniø instrumentø trûkumà ESir Lietuvoje, siekiant naudoti biodujas ðildymui,vëdimui ir elektros gamybai;

– technologijø, skir tø biodujoms iðvalyti, plëtra,siekiant transportuoti gautà produktà gamtiniø dujøvamzdynais;

– biodujø standartø sukûrimas, siekiant jas tiektivartotojams gamtiniø dujø vamzdynais;

– informacijos apie sëkmingai veikianèias biodujøjëgaines Europoje analizë ir sklaida.

Laboratorijos darbuotojai taip pat vykdo mokslotiriamuosius ir konsultacinius darbus bei teikia paslaugas pagalsutartis su Lietuvos valstybinëmis institucijomis, ámonëmisir organizacijomis.

2007 m. laboratorijoje iðleista V. Klevo ir D. Ðtreimikienësmonografija Lietuvos energetikos ekonomikos pagrindai,paskelbti 4 straipsniai ISI þurnaluose (2 Energy Policy ir 2Renewable and Sustainable Energy Reviews) ir dar vienaspateiktas spaudai. Laboratorijos darbuotojai perskaitë 4praneðimus Lietuvos, 2 tarptautinëse konferencijose. Jiepaskelbti ir konferencijø leidiniuose.

2007 m. baigtas vykdytiINTERREG IIIC programos RUSE(Miestø plëtros perorientavimas ádarnià energetikà) projektas,kuriame dalyvavo 20 organizacijø ið14 ðaliø. Projekto vykdymo metuorganizuota unikali galimybë susipa-þinti su darnios energetikos ir trans-porto plëtros problemø sprendimaisOlandijos, Suomijos, Anglijos, Portu-galijos, Italijos, Vokietijos, Ðveicari-jos, Graikijos, Lenkijos, Bulgarijos,Prancûzijos miestuose. Sukauptamedþiaga analizuojama, apibendrina-ma, skelbiama tinklalapyjewww.ruse-europe.org, panaudojamapublikacijose ir perteikiama projektovykdymo bei vëlesniu laikotarpiunaujoms ES ðalims narëms.

Laboratorijos mokslininkai dalyvauja itin perspektyviojevandenilio technologijø panaudojimo transporte socialinio beiekonominio pagrindimo tematikoje – 6BP Roads2HyCOMprojekte, kurio tikslas – parengti pirminius nurodymus, kaippanaudoti vandenilá – energijos ðaltiná, Europos Sàjungosðalyse.

Toliau vykdomas Paþangi energetika Europai projektasSEIPLED (Darnios energetikos projektai miestø ekonomineiplëtrai), kuriame dalyvauja 7 organizacijos ið 7 ðaliø. Ðioprojekto tikslas – teoriðkai ir praktiðkai pademonstruoti darniosenergetikos projektø ar jø kompleksø ágyvendinimo átakàsocialinei, ekonominei, aplinkosauginei miestø plëtotei.

2007 m. pradëtas 7BP projektas PLANETS (ProbabilisticLong-term Assessment of New Energy Technologies), kuriotikslas – nustatyti optimalius energetikos plëtros scenarijus50 metø perspektyvai. Tai bus atliekama dëka kiekybiniø iranalitiniø árankiø, leisianèiø nustatyti geriausias ateitiestechnologijas, galinèias ágyvendinti ES ateities aplinkosauginesir energetikos tendencijas. Projekto metu atliktas technologijødarnumo ávertinimas padës nustatyti ateities energijos gamy-bos technologijø konkurencingumà. Ðio darbo kryptis, loginëstruktûra ir rezultatø apibendrinimas glaudþiai siejasi su 6BPtematika pagal 6.1.3.2.5 (Socialinës ekonominës priemonësir koncepcijos energetikos plëtroje) kryptá – D. Ðtreimikienësvadovaujamu 6BP projektu Iðlaidø ávertinimas darnioseenergetikos sistemose. Taip pat bus bendradarbiaujama irTATENA projekto Ðiltnamio dujø emisijø maþinimo strategijosenergetikoje vykdyme.

REDUBAR (Teisiniø instrumentø sukûrimas ir admi-nistraciniø kliûèiø sumaþinimas biodujø naudojimo ðildymo,vëdinimo ir elektros gamybos tikslais) projektas vykdomaspagal Europos Komisijos remiamà programà Paþangi ener-getika Europai. Projekto iniciatorius ir koordinatorius – Gas-und Umwelttechnik GmbH (DBI) – vienas ið trijø didþiausiøVokietijos dujø institutø.

40

Kietosios biomasës naudojimo energijosgamybai Lietuvoje tyrimai

Laboratorijoje atliekami tyrimai, susijæ su racionaliubiomasës iðtekliø var tojimu biokurui gaminti bei kietojobiokuro naudojimu ðilumos ir elektros energijai gaminti.Kaupiami ir analizuojami duomenys apie biomasës iðtekliusir jø naudojimà biokuro gamybai, apimant visà technologijosciklà – þaliavos surinkimà, paruoðimà, perdirbimà á kietàjábiokurà bei deginimà ávairiø tipø katilø pakurose.

2007 m. gruodá uþbaigtas INTERREG III B programosprojektas Baltijos biomasës tinklas. Já vykdë 12 organizacijøið 6 Europos Sàjungos (ES) ðaliø. Vienas pagrindiniø projektotikslø – regionø lygmenyje biomasës naudojimà energijosgamybai integruoti á bendrojo planavimo procesà. Projektovykdymo metu parengta biomasës naudojimo energetikojestrategija Kauno apskrièiai bei sukurti modelis ir kompiuterinëprograma ágalinanti apskaièiuoti miðko kir timo atliekø irmedienos kuro kieká.

2007 m. pradëtas vykdyti 6-osios Bendrosios programosprojektas Kuro miðiniø deginimas – nuo tyrimø iki praktikos:technologijos ir biomasës tiekimo techniniø þiniø pro-pagavimas Vidurio ir Rytø Europoje (COFITECK). ES ðalysevis daugiau iðkastinio kuro, biomasës bei ávairiø biomasëskuro rûðiø miðiniø deginama panaudojant ávairias deginimotechnologijas. Lietuvoje taip pat vis daþniau deginami kuromiðiniai (pvz., durpës ir mediena). Todël projekto tikslasprisidëti prie kuro miðiniø deginimo technologijø bei biomasëskuro tiekimo grandþiø optimizavimo yra aktualus mûsø ðaliai.Vykdant projektà numatoma sudaryti galimybes suintere-suotiems ðilumos ir elektros gamybos ámoniø darbuotojamssusipaþinti su paþangiausiomis technologijomis kuro miðiniø

ATSINAUJINANÈIØ ENERGIJOSÐALTINIØLABORATORIJA

Vadovas –prof. habil. dr. Vladislovas KATINASTel. (8 37) 401 841 El. paðtas [email protected]


• kietosios biomasës naudojimo energijos gamybaiLietuvoje tyrimai;

• atsinaujinanèiø energijos iðtekliø (AEI) naudojimo energijosgamybai analizë ir var tojimo plëtros 2008–2025 m.ávertinimas pagal Europos Komisijos direktyvø reikala-vimus;

• vëjo srautø kaitos Baltijos jûros Lietuvos pakrantëjetyrimai, modeliavimas ir prognozë;

• AEI naudojimo elektros energijos gamybai Lietuvojeanalizë ir plëtros galimybiø tyrimas;

• biodujø ir biodegalø gamybos bei naudojimo ekonominioir aplinkosauginio efektyvumo tyrimai;

• AEI paþangiø technologijø diegimo skatinimas, aplinko-saugos problemø tyrimai;

• akredituotø mokymo kursø rengimas, AEI duomenø baziøformavimas, paslaugos ir konsultacijos vartotojams.

deginimo srityje ES ðalyse bei pasidalinti patir timi, ágyta irsukaupta ávairiose Lietuvos ámonëse.

Gausëjant medienos kurà naudojanèiø katiliniø irtermofikaciniø elektriniø, didëja medienos kuro poreikis, irjos stygius gali tapti pagrindiniu ðio energetikos sektoriausplëtrà ribojanèiu veiksniu. Dël ðios prieþasties itin aktualusenergetiniø kuro þeldynø kultivavimas, galintis didinti biokurogamybos þaliavø iðteklius, taip pat praversiantis sprendþiantaplinkosaugos klausimus bei plëtojant ekonomikà kaimo vieto-vëse. Laboratorijoje tæsiami darbai, susijæ su kuro þeldynøkultivavimo Lietuvoje perspektyvø ver tinimu. Kaupiami iranalizuojami duomenys apie þilvyèiø plantacijas mûsø ðalyje,atsiþvelgiama á uþsienio ðaliø patir tá, pirmiausia á ekonominiusklausimus.

Laboratorijos darbuotojai ir toliau aktyviai dalyvaujaLietuvos standar tizacijos departamento 71-ojo technikoskomiteto Kietasis biokuras ir kietasis atgautasis kurasveikloje, nacionaliniu lygmeniu áteisinant Europos standar-tizacijos komiteto (CEN) parengtus standartus.

Energijos gamybos ið atsinaujinanèiøjøenergijos iðtekliø apimtys 2008–2025 m.

2007 m. atlikta AEI naudojimo ðalyje analizë, patikslintasðiø iðtekliø techninis potencialas pagal tam tikras rûðis,áver tintos techninës, aplinkosauginës ir ekonominës AEIpotencialo panaudojimo galimybës iki 2025 m. Pateiktos AEInaudojimo elektros, ðilumos ir biodegalø gamybai apimèiøprognozës, nurodant ver tinimo prielaidas. ApibendrintaEuropos Sàjungos ir Lietuvos AEI naudojimo politika ir skati-nimo priemonës. Parengtos ir rekomenduojamos papildomosskatinimo priemonës, bûtinos plaèiau naudojant ávairias AEIrûðis energijos gamybai.

41

Atsinaujinanèiøjø energijos iðtekliønaudojimo elektros ir ðilumos gamybaiLietuvoje analizë

Iki 2004 m. elektros energija, naudojant AEI, buvo gami-nama tik hidroelektrinëse. Todël ðios energijos gamybai ieðkotakitø AEI. Iðskir tinis dëmesys kreiptas á vëjo energetikà, kieto-jo biokuro ir biodujø panaudojimà kogeneraciniuose árengi-niuose. Lietuvoje jau árengtø vëjo elektriniø (VE) galia sudaro52,19 MW. Iki 2010 m. numatyta pastatyti VE, kuriø bendrojigalia sieks 200 MW. Be to, statomi kogeneraciniai árenginiai,naudojantys kietàjá biokurà ir biodujas. Rekonstruota VilniausTE-2: ji pritaikyta medienos kurui deginti. Elektra gaminamaAB Kauno energija Noreikiðkiø katilinës, SP UAB Utenosvandenys ir kitose biodujø kogeneracinëse jëgainëse. Siekiantávykdyti Direktyvos 2001/77/EB reikalavimus (7% suvar-tojamos Lietuvoje elektros energijos gaminti ið AEI), laborato-rijos darbuotojai prisideda siekiant ðio tikslo, t. y. stebiveikianèiø jëgainiø darbà, teikia rekomendacijas siekiant keltijø naðumà, taip pat atlieka ikiprojektines studijas, numatantnaujø elektriniø statybà. Laboratorijoje atlikta VE árengimotechninë-ekonominë analizë, svarbi sudarant bendruosius jøstatybos planus, saugaus darbo normas bei numatant vëjoenergetikos plëtros ðalyje perspektyvas. Nuolat bendradar-biaujama su biodujø gamintojais ir teikiamos jiems praktinësrekomendacijos. Pleèiasi AEI panaudojimas centralizuotos ði-lumos tiekimo sektoriuje. Tai lemia gana gausûs biokuroiðtekliai, maþa ðio kuro kaina (lyginant su iðkastiniu kuru) irnedidelis kenksmingø aplinkai iðlakø kiekis.

Saulës energijos panaudojimo galimybiøtyrimai

Laboratorijoje tæsiami saulës energijos naudojimokarðtam vandeniui ruoðti tyrimai. Iðanalizuotas plokðèiøjø irvakuuminiø kolektoriø efektyvumas, apskaièiuota saulës ener-gijos sistemose paruoðto karðto vandens kaina bei ðiø sistemøatsipirkimo laikas, atsiþvelgus á kolektoriø tipus ir jø plotus,esant skir tingiems kolektoriø konversijos ir ðilumos nuostoliøveiksniams.

2007 m. buvo tæsiami ávairios paskir ties pastatø vësi-nimo tyrimai. Nagrinëta pastatø formos átaka vësinimo sà-naudoms, tirtas vësinimo energijos pokytis ávairiai orientuojantpastatus pasaulio ðaliø atþvilgiu, nustatyta langø ir sienø plotøsantykiø kitimo átaka vësinimo energijos poreikiui, iðnagrinëtipastatø vësinimo energijos kitimo dësningumai pakitus ðilu-mos perdavimo koeficientui, ávertinta pastatø vësinimo porei-kius maþinanèiø pasyviø priemoniø átaka.

Biodujø ir biodegalø gamybos, naudojimo,ekonominio ir aplinkosauginio efektyvumotyrimai

Biodujos. Organiniø atliekø anaerobinio apdorojimotechnologijos – viena efektyviausiø jø utilizavimo priemoniø,tiesiogiai susijusi su aplinkos terðimo maþinimu. Be ðiøtechnologijø praktiðkai neámanoma ávykdyti LR aplinkosministerijos 2005 m. liepos 14 d. ásakymu Nr. D1- 367/3D-342 patvirtintø aplinkosaugos reikalavimø. Ðalies ûkininkamsbei ámonëms rengiamos metodinës rekomendacijos, kaipdiegti efektyvias energijos gamybos ið organiniø atliekøtechnologijas, atitinkanèias svarbiausius aplinkosauginiusreikalavimus. Ðitaip galima efektyviausiai utilizuoti organinëskilmës terðalus ir talkinti vykdant LR Vyriausybës ásiparei-gojimus ir ES Direktyvø reikalavimus.

Biodegalai. Laboratorijoje vykdomi degalø su bioetanoliopriedais techniniø-ekonominiø ir savikainos maþinimogalimybiø tyrimai. Vieni tinkamiausiø ir prieinamiausiø mûsøðalies sàlygomis yra biodegalai, gaminami ið augalinës kilmësbiomasës. Biodyzelino gamybai ekonominiu poþiûriu tinka-miausios rapsø sëklos, o bioetanolio gamybai – cukriniairunkeliai bei grûdiniai javai (kvieèiai, rugiai bei vasariniai arþieminiai kvietrugiai). Lietuvoje nuo 2002 m. gaminamas rapsømetilo esteris, o nuo 2004 m. – dehidratuotas etanolis. Ðiuometu ðalies autotransporto sistemoje jie naudojami nepakan-kamai plaèiai, nes maþai iðtirtos pagrindinës biodegalø sa-vybës ir charakteristikos (stabilumas, poveikis nemetalinëmsdegalø tiekimo sistemos detalëms bei átaka varikliø tech-ninëms-ekonominëms charakteristikoms). Ðioms proble-moms ávertinti ir iðspræsti laboratorijoje atliekami eksperi-

Elektros gamyba ir prognozë ið skirtingø AEI rûðiø. Bendrasis elektros suvartojimas (2006 m. – 12053 GWh)ir prognozë (2010 m. – 12500; 2015 m. – 13800; 2020 m. – 15100; 2025 m. – 16500 GWh)

42

Vëjo vidutinio greièio pasiskirstymas Lietuvos pajûrio regione 50 ir 150 metrø aukðtyje

mentiniai mokslo tiriamieji darbai. Atlikus biodegalø standartøapþvalgà, numatytas jø techniniø-ekonominiø charakteristikøbei galimo poveikio automobiliø detalëms tyrimas.

Vëjo srautø kaitos Baltijos jûros Lietuvospakrantëje tyrimai, skaitmeninismodeliavimas ir prognozavimo metodai

Laboratorijoje atliekama vëjo greièio ir krypties mata-vimo duomenø statistinë analizë, vertinami vëjo energetiniaiiðtekliai Lietuvos teritorijoje, kuriamas vëjo elektriniø darboprognozës modelis. Vëjo energetiniø parametrø analizë atliktanaudojant Lietuvos meteorologijos stoèiø daugiameèiostebëjimo bei vëjo greièio ir krypties matavimo Klaipëdosregione duomenis. Matavimai atliekami Giruliuose, naudojantmodernià vëjo parametrø matavimo árangà „Wicom-C“.Apibendrinus matavimo duomenis, sudarytas Lietuvosteritorijos vëjo atlasas.

Siekiant nustatyti, kokià átakà vëjo elektriniø darbo efek-tyvumui turi jos konstrukciniø elementø aptekëjimo ypatu-mai, naudojant programà FLUENT atliktas VE vëjaraèio ávairiøsparno profiliø aptekëjimo skaitinis modeliavimas. Sumode-liuoti slëgio, oro srauto greièio, kinetinës turbulentinës energi-

meninës orø prognozës modelio HIRLAM duomenø taikymoLietuvos vëjo elektriniø darbo prognozei analizë, kuriama VEgalios prognozavimo metodika bei VE parkø galios prognozësmodelis, VE darbà prognozuojantis kelias paras á prieká.

Vëjo energijos iðtekliai skaièiuojami naudojant vëjomatavimo duomenis, atsiþvelgiant á vietovës reljefo sàlygas,þemës pavirðiaus ðiurkðtumà, gamtines ir urbanistines kliûtisbei atmosferos srautø stabilumà.

2007 m. laboratorijoje buvo vykdomi ðie ES Paþangienergetika Europai programos tarptautiniai projektai:

– Dujinius degalus vartojanèiø automobiliø rinkoskûrimas, apimant gamtiniø dujø bei biodujø tiekimàir paskirstymà (MADEGASCAR 2007–2010 m.);

– Biomasës naudojimo ðildymui rinkos plëtrosiniciatyva Europos regionuose (REGBIE+ 2006–2008 m.).

– Energijos suvartojimo stebëjimas ir kontrolësavivaldybiø visuomeninës paskirties pastatuoseinternetinës prieigos bûdu (2006–2008 m.).

VE galios prognozësmodelio schema

2007 m. laborato-rijos darbuotojai pa-skelbë 6 moksliniusstraipsnius Lietuvos iruþsienio þurnaluose,13 – kituose recenzuoja-muose mokslo leidi-niuose, 2 – populia-riuose leidiniuose. Daly-vauta 4 tarptautinëse ir9 Lietuvos mokslinësekonferencijose.

jos pasiskirstymo laukai aplinksparno profilius, esant ávairiemsoro srauto atakos kampams.

Bendradarbiaujant su Dani-jos Riso nacionalinës laborato-rijos Vëjo energijos departamentuatliktos iðsamios vëjo iðtekliøanalizës bei VE statybos vietøparinkimo metodikos naudojantWAsP programà. Taip pat atlie-kama Lietuvos hidrometeorolo-gijos tarnyboje naudojamo skait-

43

Vykdydamas tyrimø programà pagal nustatytas pagrin-dines mokslinës veiklos kryptis, Efektyvaus energijosnaudojimo tyrimø ir informacijos centras (toliau Centras)sprendþia ðiuos programinius uþdavinius:

– renka, kaupia bei analizuoja informacijà apie ener-gijos iðteklius, efektyvià energijos rûðiø gamybà,perdavimà ir paskirstymà bei galutiná vartojimà.Ðiais klausimais informuoja bei konsultuoja suinte-resuotus partnerius;

– tiria vietiniø, atsinaujinanèiøjø energijos iðtekliø beiatliekø panaudojimo galimybes ir propaguoja jøsvarbà ðalies ûkyje;

– atlieka energetinius auditus energetikos bei pramo-nës ámonëse, pastatuose; padeda realizuoti ener-getiniø auditø numatytas energijos var tojimoefektyvumà didinanèias priemones;

– dalyvauja rengiant ir ágyvendinant Nacionalinæenergijos vartojimo efektyvumo didinimo progra-mà, rengia energijos taupymo normatyvinius irteisinius dokumentus;

– dalyvauja tarptautiniuose ðalies energetikos ûkioefektyvumo didinimo projektuose;

– rengia seminarus, konferencijas, mokymo kursusefektyvaus energijos vartojimo klausimais; plëtojaleidybinæ veiklà, susijusià su efektyviu energijosvartojimu ir naujø technologijø propagavimu.

2007 m. buvo tæsiami moksliniai energijos vartojimoefektyvumo didinimo tyrimai.

Energijos taupymas ir efektyvus energijos iðtekliøvartojimas, gamintojø ir vartotojø skatinimas efektyviai vartotivietinius, atsinaujinanèiuosius ir atliekø energijos iðtekliusyra vienas pagrindiniø energetikos tikslø, apibrëþtø LR pagrin-

EFEKTYVAUS ENERGIJOSNAUDOJIMO TYRIMØ IRINFORMACIJOS CENTRAS

Vadovas –dr. Romualdas ÐkëmaTel. (8 37) 401 802El. paðtas: [email protected] Pagrindinës Efektyvaus energijos naudojimo

tyrimø ir informacijos centro mokslinës veikloskryptys:

• kaupti, analizuoti bei perteikti specialistams ir visuomeneiefektyvaus energijos gamybos, perdavimo, paskirstymobei galutinio naudojimo Lietuvoje ir uþsienyje patirtá;

• Nacionalinës energijos vartojimo efektyvumo didinimoprogramos darbai;

• dalyvavimas tarptautiniuose projektuose, seminarø irmokymo kursø rengimas.

diniuose strateginiuose dokumentuose, reglamentuojanèiuoseLietuvos energetikos sektoriaus plëtrà bei perspektyvà.

2007 m. buvo tæsiamas ið valstybës biudþeto subsidijo-mis finansuojamas mokslo tiriamasis darbas Energijosvartojimo efektyvumo didinimo pramonës ir pastatøsektoriuose tyrimas. Darbe pateikti ir iðanalizuoti duomenysapie Lietuvos pramonës sektoriaus vystymàsi bei kuro irenergijos vartojimà 2000–2006 m., iðnagrinëtos maþos galios(30–250 kW) mikroturbinø (nauja kogeneracijos procesotechnologija) panaudojimo Lietuvoje galimybës, surinkta irpateikta duomenø apie elektros energijà naudojanèius buitiniusprietaisus bei elektros suvar tojimà gyvenamuosiuosenamuose.

Viena tokiø priemoniø, galinèiø padëti efektyviau vartotienergijà, yra energetikos vadybos ádiegimas ámonëje. Projektovykdymo metu sukurtas ir iðplëtotas tarptautinis internetiniswww.bess-project.info tinklapis, pateikta e-mokymø schema,

Kuras ir energija, sunaudoti pramonës produkcijai gaminti 2001–2006 m.

44

apimanti visà reikalingà informacijà, norint ámonëje ágyvendintienergetikos vadybos sistemà. Parengtas energetikos vadyboságyvendinimo Vadovas – priemonë, palaipsniui vedanti maþasir vidutines pramonës ámones visu energetikos vadyboságyvendinimo proceso keliu. Kai kurias priemones (energe-tikos vadybos patikros lapas arba verslo plëtros apraðymas)rekomenduojama persikelti ið internetinio tinklapio tiesiogiai,nes jose ávesti automatiniai apskaièiavimai su duomenøinterpretavimais.

Vadovas gali bûti naudojamas visose pramonës ðakoseir sektoriuose. Jame pateiktas horizontaliø, efektyvausenergijos naudojimo priemoniø sàraðas pravers visomspramonës ðakoms. Taip pat pateikiamas specialus efektyvausenergijos naudojimo priemoniø sàraðas, suskirstytas pagalnagrinëjamus pramonës sektorius. Vadove pateiktas ener-getikos vadybos ágyvendinimo modelis (EVÁM), kuriameparodytas logiðkas energetikos vadybos ágyvendinimoprocesas pagal PDTV (planuok–daryk–tikrink–veik) principus.EVÁM apima 19 veiklø ir keletà pagalbiniø priemoniø beiinstrumentø joms ágyvendinti. Veiklos eiliðkumas gali skir tisnuo modelyje parodytos tvarkos. BESS (Benchmarking andEnergy Management Schemes in SMEs) energetikos vadybosinstrukcijoje pateikti pagrindiniai energetikos vadybossistemos reikalavimai, atitinkantys aplinkosaugos vadybosISO 14001 standartà.

Stambiausi pramonës gamtiniø dujø vartotojai: 1 – maistoproduktø ir gërimø, 2 – kitø nemetalo mineraliniø produktø, 3 – plauðienos, popieriaus ir popieriaus gaminiø, 4 – tekstilësgaminiø, 5 – radijo, televizijos ir ryðiø árangos bei aparatûros, 6 – medienos ir medienos gaminiø (iðskyrus baldus), 7 – chemikaløir chemijos pramonës gaminiø, 8 – kitø pramonës veiklø

Stambiausi pramonës elektros energijos vartotojai: 1 – maistoproduktø ir gërimø, 2 – chemikalø ir chemijos pramonës

gaminiø, 3 – tekstilës gaminiø, 4 – kitø nemetalo mineraliniøproduktø, 5 – radijo, televizijos ir ryðiø árangos bei aparatûros,

6 – medienos ir medienos gaminiø (iðskyrus baldus), 7 – plauðienos, popieriaus ir popieriaus gaminiø, 8 – kitø veiklø

Vykdant Nacionalinæ energijos vartojimo efektyvumodidinimo 2006–2010 m. programà atlikta:

– AB Klaipëdos mediena medienos droþliø dþiovykløðalinamø dûmø ðilumos panaudojimo galimybiøekspertinis ávertinimas;

Kuro ir energijos galutinio naudojimo procentinis pasiskirstymas pramonëje 2001 ir 2006 m.

45

– UAB Jurbarko komunalininkas ir UAB Baisogalosenergija eksploatuojamø katiliniø veiklos 2006–2007 m. ðildymo sezono laikotarpiu ekspertinisávertinimas ir ið jø tiekiamos ðilumos planuojamoskainos nustatymas;

– LR teisingumo ministerijos teisëjø mokymo centrogeoterminio ðildymo sistemos projekto ir árengtossistemos efektyvumo ekspertinis ávertinimas.

2007 m. buvo vykdomi ðie tarptautiniai projektai:

– Duomenø palyginimas ir Energetikos vadybosschemos maþose ir vidutinio dydþio ámonëse. Kartusu partneriais ið 10 ðaliø (Airija, Ðvedija, Olandija,Norvegija, Graikija, Suomija, Bulgarija, Ispanija,Slovënija, Austrija) vykdomo ES Paþangi energe-tika Europai programos projekto trukmë 28 mën.Pagrindinis projekto tikslas – visokeriopai plëtotiir skatinti energetikos vadybos naudojimà maþoseir vidutinio dydþio pramonës ámonëse (MVÁ), efekty-viau vartojant jose energijà bei orientuojantis á mais-to produktø ir gërimø pramonæ. Ámonëse siekiamasuformuoti palankø poþiûrá á naujoves, uþtikrinant

nepertraukiamà MVÁ ryðá su energetikos vadybabei efektyviu energijos vartojimu. Tikimasi, kadnumatytos priemonës padës sumaþinti produkcijossavikainà, efektyviau vartoti energijà bei ágyvendintigamtosauginius Kyoto protokolo ásipareigojimus.

– Elektros gamybos maþiausiomis iðlaidomis iðatsinaujinanèiøjø energijos iðtekliø integravimasá ES tinklus. ES Paþangi energetika Europaiprogramos projektas vykdytas kartu su 19 Europosðaliø partneriais. Darbe ávertinta elektros gamybosið atsinaujinanèiøjø energijos iðtekliø perspektyvaLietuvoje iki 2020 m.

– Elektros varikliø panaudojimo efektyvumoprogramos sklaida ir taikymas. ES Paþangi ener-getika Europai programos projektas vykdytas kartusu 15 Europos ðaliø partneriais. Darbe iðnagrinëtaselektros varikliø panaudojimo vandens tiekimo ámo-nëse efektyvumas. Pasiûlytos priemonës sumaþintielektros energijos vartojimà ðiose ámonëse;

– Aktyvaus mokymo ir energijos naudojimomonitoringo integravimas á mokyklø programas.ES Paþangios energetikos programos projektasvykdytas kartu su 15 Europos ðaliø partneriais.Projekto tikslas – sumaþinti energijos vartojimàmokyklose ir namø sektoriuje, suteikiant moki-niams gilesniø þiniø apie racionalø energijos varto-jimà, atsinaujinanèius energijos iðteklius ir trans-portà. Projekte pateikiama aktyvaus mokymo irenergijos naudojimo monitoringo ðvietimo medþia-ga skir ta mokykloms. Medþiagoje atspindimigeriausi Europos pavyzdþiai pritaikyti kiekvienosðalies sàlygoms ir poreikiams. Surinkta ir iðvystytaaktyvaus mokymo medþiaga yra pateiktawww.teachers4energy.eu internetiniame puslapyje.

Aplinkà terðianèiø medþiagø emisija á orà 2000–2005 m.

Aktyvaus mokymo ir energijosnaudojimo monitoringo integravimo ámokyklø programas seminarasmokytojams

Pagal darbo tematikà 2006–2007 m. surengti 4 seminarai (2 ið jøtarptautiniai), tyrimø rezultataipateikti 13-oje moksliniø straipsniø,perskaityti 5 praneðimai mokslinësekonferencijose, 1 jø – tarptautinëje.

46

Sparèiai plëtojantis informacinëms technologijomselektros energetikos sistemose (EES) daugëja valdymo irapsaugos techniniø priemoniø, intelektikos ir intelektiniøelektroniniø valdikliø (angl. – IED). EES valdymo algoritmaitampa sudëtingesni, nes reikia suderinti ðiø priemoniø veikimàtaip, kad EES reþimas bûtø valdomas norima linkme, suko-ordinuoti jø veikimà teritoriniu mastu. Taikomos naujosinformacinës ir komunikacijø technologijos, pvz., globalinepozicionavimo sistema (GPS) pagrásta didelio valdymo rajonoapsaugos sistema (angl. – WAPS). Siekiama realiu laikuapdoroti daugiau informacijos (telematavimø, telesignalø) iðávairiø EES objektø ir pagal jà: 1 – suformuoti EES bûsenàatitinkanèius valdymo poveikius ir perduoti juos á EES valdymoárenginius; 2 – parinkti optimalius automatikos átaisø nuostatus.Siekiama nustatyti optimalø centralizuoto ir decentralizuotovaldymo santyká. EES atsiranda lanksèiøjø kintamosios srovësperdavimo sistemø (angl. FACTS) – galios elektronikosárenginiø, didinanèiø tinklø pralaidumà ir gerinanèiø EESveikimo stabilumà. Geresnis valdymas didina ekonominá EESveiksmingumà, maþina avariniø ávykiø rizikà, leidþia lokalizuotiavarijà nacionalinëje sistemoje ar iðvengti jos iðplitimo visojejungtinëje sistemoje.

Sistemø valdymo ir automatizavimo laboratorija atliekatyrimus ir siûlo paslaugas ðiose srityse:

– EES parametrø tyrimas ir ávertinimas;

– EES, elektros tinklø ir valdymo sistemø matematinismodeliavimas;

– EES paþangiø valdymo metodø, naujø automatiniøvaldymo priemoniø ir informaciniø komunikaciniøtechnologijø taikymo tyrimai;

– EES valdymo problemø tyrimas ir valdymo algorit-mø kûrimas (daþnio, aktyviosios ir reaktyviosiosgalios valdymas, statinis ir dinaminis stabilumas,nuostoliø maþinimas, elektros kokybë, avarijøprevencija, elektros rinka);

– EES veikimo optimizavimas rinkos sàlygomis,balansavimo, sisteminiø ir papildomø paslaugøkonkurenciniø mechanizmø kûrimas;

– EES valdymo poreikiai integruojant á EES vëjoelektriniø parkus, kitas atsinaujinanèiø energijosðaltiniø elektrines, smulkiuosius generatorius.

SISTEMØ VALDYMO IRAUTOMATIZAVIMOLABORATORIJA

Vadovas –dr. Romanas ANDRUÐKEVIÈIUSTel. (8 37) 401 943El. paðtas [email protected]


• energetiniø sistemø ir tinklø matematinis modelia-vimas ir valdymo problemø tyrimas;

• energetiniø sistemø informaciniø ir valdymo sistemømodeliavimas ir optimizavimo tyrimai.

2007 m. laboratorija tæsë ið valstybës subsidijø finansuo-jamà trimetá darbà Nacionalinio galiø balanso valdymo iðtekliøefektyvus panaudojimas Lietuvos ir Baltijos EES. Ðis darbasatitiko mokslinës veiklos kryptá Sudëtingø sistemø modelia-vimas, jø valdymo metodø ir kontrolës techniniø priemoniøkûrimas. 2007 m. tarpinëje ataskaitoje pateiktas EES dinaminiødaþniniø charakteristikø parametrø ávertinimas ir Nacionaliniogaliø balanso nuokrypiø tikimybinis ávertinimas.

2007 m. laboratorija atliko keletà sutartiniø darbø LietuvosRespublikos ûkiniams vienetams. AB Lietuvos energijauþsakymu atlikti projektai: Lietuvos elektros energetikossistemos avarijø prevencijos automatikos reglamentoatnaujinimas ir Lietuvos elektros energetikos sistemosstatiniø ir dinaminiø daþniniø charakteristikø parametrøávertinimas ir jø kitimo tyrimas bei átaka sistemos darbui.UAB Renerga uþsakymu atliktas darbas Elektros energijosnuostoliø ávertinimas vëjo elektriniø parke „Benaièiø VEP“.

Darbe Lietuvos elektros energetikos sistemos avarijøprevencijos automatikos reglamento atnaujinimas pagrindi-nis dëmesys buvo skir tas Lietuvoje taikomo reglamento(2004 m.) analizei. EES prieðavarinë apsauga remiasi

EES amplitudinë fazinë charakteristika apskaièiuota, kai ájungiamasKruonio HAE generuojantis agregatas. Áëjimu laikoma

generuojama galia Pg, o iðëjimu – daþnis f

47

greitaveike automatika, kurios veikimo kriterijai, principai,nuostatai ir reþimø sàlygos susistemintos á tam tikrà kodek-sà – reglamentà, taisykles ar tvarkà. Tokiu kodeksu (regla-mentu) vadovaujasi perdavimo sistemos operatorius, organi-zuodamas ir vykdydamas prieðavarinæ EES apsaugà, jo laikosiperdavimo tinklo naudotojai (elektrinës, skirstomøjø tinkløoperatoriai).

Keièiantis EES struktûrai ir jos veikimo reþimams, atsiran-dant naujiems techniniams automatikos veikimo sprendimamsir árangai, taip pat keliant ðiai sistemai naujus patikimumo irenergijos kokybës reikalavimus, prieðavarinës automatikosreglamentà reikia perþiûrëti ir atnaujinti.

Darbe apþvelgtas perdavimo tinklø ðiuolaikinës avarijøprevencijos automatikos (APA) techninis lygis, raidos kryp-tys, naujos koncepcijos. Apþvelgti tradicinës ir naujos ðiuolaiki-nës apsaugos principai, kriterijai ir technologijos (ES, JAV).

Darbe palyginti UCTE ir Lietuvos EES prieðavarinësapsaugos reikalavimai ir reglamentai, naudojamos APA prie-monës. Suformuluoti tikslesni APA veikimo principai, ávertin-tos APA diegimo perspektyvos Lietuvoje. Perþvelgti pagrindiniøLietuvos EES automatikos tipø reþiminiai parametrai (avariniodaþnio valdymo átaisø, minimaliø ir maksimaliø átampø apsau-gos átaisø, perkrovø nutraukimo automatikos, stabilumopaþeidimø automatikos ir kt.). Atlikti Baltijos EES reþimø

modeliavimo eksperimentai tiriant nukrovimo automatikos irtinklø automatinio rezervo ávedimo átaisø poveiká reþimams.Patikrinti elektriniø apkrovø dalijimo automatikos veikimo zonøbalansai kelioms Lietuvos elektrinëms. Pateikti pasiûlymaiAPA reglamentui atnaujinti.

Darbe Lietuvos elektros energetikos sistemos statiniøir dinaminiø daþniniø charakteristikø parametrø ávertinimasir jø kitimo tyrimas bei átaka sistemos darbui sukurta statiniøir dinaminiø daþniniø charakteristikø ávertinimo metodologija,leidþianti gauti maþesnes áverèiø paklaidas. Nustatyti daþniniøcharakteristikø parametrai ir jø kitimo diapazonas 2 skir tin-goms pradinëms situacijoms, kai Lietuvos EES dirba BRELL(Baltarusijos, Rusijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos) þiede irizoliuotoje Baltijos EES. Iðnagrinëta ðiø parametrø átaka LietuvosEES reþimams. Parametrinës identifikacijos bûdu sudarytasmatematinis modelis, leidþiantis veiksmingai tir ti daþnio iraktyviosios galios reguliavimo procesus. Iðtir ta daþnio nuo-krypiø priklausomybë nuo vëjo elektriniø darbo.

Darbe Elektros energijos nuostoliø ávertinimas vëjoelektriniø parke „Benaièiø VEP“ iðtir tas vëjo elektriniø parkoprijungimo prie perdavimo tinklo techninis-ekonominis efek-tyvumas. Sukurta nauja energijos gamybos vëjo elektriniøparke naudingumo ávertinimo metodika. Taikant ðià metodikàávertinti techninio-ekonominio naudingumo lygiai generavimosferoje (elektrinëje, visame parke) ir parko vidaus elektros tinkle.

Laboratorijos darbuotojai dalyvauja tarptautiniameUNDERSTAND projekte, kuris yra Europos Komisijos Leonar-do da Vinci pro-gramos dalis.Ðio projektotikslas – iðtir ti„tarpsistemi-nio“ bendradar-biavimo prob-lemas kriziøvaldymo metu,nustatyti mo-kymo poreiká irsukurti patrauklø mokymo programø paketà, skirtà Europoselektros energijos tiekëjams, perdavimo sistemø ir skirsto-møjø tinklø operatoriams bei elektros inþinerijos specialistøruoðimo institucijoms.

Laboratorijos darbuotojai prisideda ugdant jaunuosiusspecialistus: laboratorijoje bakalauro darbà parengë Dublinotechnologijos universiteto studentas, o mokslinæ praktikà atlikodu Kauno technologijos universiteto studentai (pagal SMP – studentø mokslinës praktikos projektà, kurá vykdë Lietuvosmokslo taryba ir LR ðvietimo ir mokslo ministerija bei rëmëES struktûriniai fondai).

2007 m. atliktø tyrimø rezultatai paskelbti tarptautiniømokslo organizacijø leidiniuose – 2 straipsniai; leidiniuose,átrauktuose á Lietuvos mokslo tarybos rekomenduojamastarptautines duomenø bazes – 2 straipsniai. Laboratorijosdarbuotojai perskaitë 2 praneðimus tarptautinëse konferen-cijose, 3 – Lietuvos konferencijose. Paskelbti 3 populiariejistraipsniai.

Laboratorijos darbuotojai (ið kairës) – m.d. S. Kadiða,v.m.d. V. Radziukynas, m.d. A. Klementavièius

EES amplitudinës charakteristikos áverèiai, nustatyti pagal trumpàimtá (200 s), kai kinta Kruonio HAE generavimas, GfPg

– gautasspektrinës analizës metodu, GfPg

– identifikacijos metodu,panaudojant OE modelá

^^̂

48

HIDROLOGIJOSLABORATORIJA

Vadovas –prof. habil. dr. Brunonas GAILIUÐISTel. (8 37) 401 961El. paðtas [email protected]


• upiø nuotëkio kaitos ðylant klimatui analizë;• hidrotechnikos statiniø saugumo ir patikimumo bei

poveikio vandens aplinkai tyrimai;• duomenø apie Lietuvos vandens telkinius (upes,

tvenkinius, Kurðiø marias ir Baltijos jûrà) kaupimas.

2007 m. laboratorijos darbuotojai vykdë fundamentiniusir taikomuosius tyrimus aplinkos inþinerijos srityje.

Laboratorijoje vykdomi Lietuvos vandens telkiniø tyrimai,pagrásti gausiais hidrografiniais, hidrologiniais, mor-fometriniais, meteorologiniais ir kitais, per daugelá metø nuoHidrologijos laboratorijos ákûrimo (1961 m.) sukauptais,duomenimis. Naudojant Danijos hidraulikos institutoðiuolaikinës vandens telkiniø reiðkiniø modeliavimo sistemosMIKE-21 modulius (hidrodinaminis, bangø, advekcijos,dispersijos bei neðmenø pernaðos), sprendþiamas svar-biausias aplinkosaugos uþdavinys – ûkinës veiklos poveikioaplinkai vertinimas ir gamtosaugos priemoniø pagrindimas.

Tyrimo objektai ir uþdaviniai

Svarbiausi laboratorijos moksliniø tyrimø objektai – Baltijos jûra, Kauno marios, Drûkðiø eþeras, Kurðiø marios,Nemunas bei kitos Lietuvos upës. Ðiuos vandens telkiniusveikia ne tik katastrofiniai gamtos reiðkiniai (potvyniai,audros), bet ir intensyvi ûkinë þmogaus veikla.

Naudojantis sukaupta duomenø baze, pasitelkus mode-liavimo sistemà MIKE-21 sprendþiami ðie uþdaviniai:

– þmogaus ûkinës veiklos vandens telkiniuosepoveikio aplinkai ver tinimas bei gamtosaugospriemoniø mokslinis pagrindimas;

– rizikos ir pavojaus hidrotechnikos statiniamsanalizë;

– Baltijos jûros krantø apsauga ir tvarkymas;

– vandens tëkmës átakos krantinëms tyrimas iroptimaliø konstrukcijø parinkimas;

– gamtosaugos sàlygø nustatymas naudojantvandens telkinius ávairiems tikslams;

– nuotekø sàmaiðos ir sklaidos skaitinis nustatymaskritinëmis vandens telkiniø darbo sàlygomis;

– jûrø uosto ir vandens keliø eksploatacija, palaikantgarantuotus laivybos gylius;

– dvimaèiø hidrodinaminiø ávadiniø parametrøjautrumo ir neapibrëþtumo analizë.

Upiø nuotëkio kaitos tyrimai

2005 m. kartu su Ðiaurës ðalimis pradëtas bendrasprojektas Klimatas ir energija, kurá finansuoja Ðiaurës ðaliøenergetikos ministrø taryba. Ðiame projekte dalyvaujaNorvegijos, Ðvedijos, Suomijos, Danijos, Islandijos, Lietuvos,Latvijos ir Estijos mokslininkai. Pagrindinis mokslinio darbotikslas – nustatyti klimato kaitos átakà energetikos sektoriui.Ðiam tikslui ágyvendinti sukurtos klimato kaitos scenarijø,statistinës analizës ir hidrologinio modeliavimo moksliniøtyrimø grupës. Hidrologijos laboratorijos darbuotojai dalyvaujaklimato ir upiø nuotëkio statistinës analizës grupës veikloje.Visuotinis klimato atðilimas neiðvengiamai sukels esminiushidrologinio reþimo ir vandens iðtekliø pokyèius. Krituliø irsuminio garavimo pokyèiai ypaè paveiks upiø nuotëkio metinápasiskirstymà ir neiðvengiamai ekstremalius nuotëkioelementus (potvynius ir sausras). Vykstant klimato atðilimoprocesams pasikeitæ upiø vandens iðtekliai turës tiesioginæátakà tiek hidroenergijos gamybai, tiek uþtvankø saugumuiekstremaliø gamtos reiðkiniø metu.

Iki ðiol Lietuvos upiø nuotëkio prognozës klimato atðilimosàlygomis nebuvo sudaromos. Planuojant stambiø hidroelekt-riniø darbà, labai svarbu þinoti, kaip XXI a. keisis upiø vandensiðtekliai. Todël pirmà kartà Lietuvoje analizuojamas KaunoHE darbas prognozuojamo nuotëkio sàlygomis, daugiausiadëmesio skiriant sistemos darbo saugumui ekstremaliomissàlygomis. Atlikta energetinës sistemos rizikos analizë padësgeriau ávertinti sistemos bûklæ klimato kaitos poþiûriu.

Iðanalizavus oro temperatûrø, krituliø ir upiø nuotëká,paaiðkëja, kad stipriausias ðiø parametrø ryðys yra þiemoslaikotarpiu. Pavasario sezonu nustatytas gerokas temperatûrødidëjimas, o krituliai maþai keièiasi. Tad sniego dangos tirpstaanksèiau, dalis potvyniø vyksta þiemos sezonu. Maþiausiaireikðmingi oro temperatûros ir krituliø pokyèiai yra vasarà irrudená. Þiemos nuotëkio didëjimas, pavasario nuotëkio maþëji-mas ir vasaros bei rudens sezonø nuotëkio silpni trendai rodopastaraisiais deðimtmeèiais vykstanèià nuotëkio niveliacijàtarp sezonø, o tai yra palanku maþøjø hidroelektriniø darbui.

2007 m. apraðyta meteorologiniø ir hidrologiniø paramet-rø duomenø bazë ir atlikta ávairiø laikotarpiø statistinë klimatoir hidrologiniø parametrø analizë (metiniai, sezoniniai, potvyniø

49

Malkø álankos tëkmiø struktûra puèiant 20 m/s greièio ðiaurës vëjui: a – pradinis variantas, b – pagilinus ir árengus krantines paþymëtasoranþine linija

bei sausrø trendai). Duomenø bazës analizë bus tæsiama sie-kiant nustatyti klimato kaitos ir hidroenergetikos potencialosàveikà. Gauti rezultatai panaudoti Ðiaurës ðaliø moksliniuoseprojektuose Klimatas ir energija ir Klimatas ir energetinëssistemos. Vykdant darbus aktyviai dalyvavo doktorantëD. Meilutytë-Barauskienë, rengianti daktaro diser tacijàKlimato kaitos átakos Lietuvos upiø nuotëkiui vertinimas.

Pavirðiniø vandens telkiniø tyrimai

Lietuvos vandens telkiniø geros bûklës siekis glaudþiaisusijæs su hidrografiniais, hidrologiniais, vandens ûkio beigamtosaugos tyrimais. Tik ávertinus ávairiø fiziniø geografiniørajonø vandens telkiniø ypatybes, galimas tvarus vandensekosistemø vystymasis.

Hidrologijos laboratorija Vyriausybës nutarimu patvirtintaLietuvos upiø ir eþerø kadastro duomenø teikëja, kuriai pavestakaupti duomenis apie upiø hidrografijà bei hidrotechniniusstatinius. Atlikta Kauno hidroelektrinës tvenkinio tikimybinësaugos analizë. Valdant hidroenergetinæ sistemà optimalaussprendimo paieðka remiasi prietakos á tvenkiná, nuotëkio peruþtvankà, rizikos, susijusios su uþtvankos griûtimi, ir nau-dingo tvenkinio tûrio vertinimu. Ðios analizës rezultatai susijæsu ekstremaliais potvyniais, kurie yra didesni nei tûkstant-meèio potvynis. Sukur tas modelis padeda priimti rizikaparemtus sprendimus potvyniø metu.

Kauno HE tvenkiniui, patirianèiam Kruonio HAE veiklospoveiká, atlikta hidrodinaminio modelio ávadiniø parametrøjautrumo ir neapibrëþtumo analizë taikant SUSA programøpaketà.

Bendradarbiavimas su valstybës irmokslo institucijomis

Hidrologijos laboratorija glaudþiai bendradarbiauja suKauno technologijos universiteto Aplinkos inþinerijos institu-tu, su kuriuo turi bendrà technologijos mokslø aplinkos inþine-rijos ir kraðtotvarkos krypties doktorantûrà, o nuo 1995 m.leidþia mokslo þurnalà Aplinkos tyrimai, inþinerija ir vadyba.Laboratorija atlieka bendrus kompleksinius aplinkos tyrimussu Geologijos ir geografijos, Botanikos, VU Ekologijos institu-tais, Vilniaus Gedimino technikos bei Lietuvos þemës ûkiouniversitetais. Vykdant Lietuvos energetikos instituto bendra-darbiavimo su LR aplinkos ministerija sutartá, laboratorijojerengiamos planø, programø ir projektø ekspertizës.

Pagrindiniai laboratorijos taikomiejidarbai

Laboratorijoje vykdomi taikomojo pobûdþio darbai irrengiami hidrotechniniø statiniø projektai pagal sutartis suámonëmis ir organizacijomis.

VÁ Klaipëdos valstybinio jûrø uosto direkcijos uþsakymubuvo parengtos Malkø álankos gilinimo ir Klaipëdos uostoðiaurinës dalies farvaterio platinimo poveikio aplinkaivertinimo ataskaitos, kuriose iðnagrinëti palankûs aplinkaikrantiniø variantai ir parengti siûlymai jø konstrukcijai parinkti.

Laboratorijos darbuotojai dalyvavo 5 tarptautinësekonferencijose, paskelbë 8 mokslinius straipsnius, ið jø 2straipsnius leidiniuose, átrauktuose á Mokslinës informacijosinstituto (ISI) sàraðà.

50

INSTITUTOBIUDÞETAS

Instituto pajamas sudaro:

• valstybinës subsidijos;• lëðos uþ mokslo programø vykdymà ir specialistø rengimà;• lëðos, gautos ið Lietuvos bei uþsienio ámoniø ir organizacijø uþ sutartinius

darbus, mokslinës produkcijos ir gaminiø realizavimà bei kitas paslaugas;• lëðos, gautos ið ávairiø fondø ir tarptautiniø mokslo programø;• lëðos, gaunamos ið kitø ámoniø ir asociacijø uþ dalyvavimà bendruose

projektuose ir rengiant specialistus;• Struktûriniø fondø (SF) parama.

2007 m. ûkiskaitiniø ir kitø konkursiniødarbø pajamos

Pajamø ir iðlaidø struktûra (tûkst. Lt)

2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m.

Pajamos:Biudþeto subsidijos 4473,2 6415,2 5454,7 6703,9 7902,1Ûkiskaitinës sutartys 6074,0 6833,0 8230,9 10208,6 9439,1SF parama 225,1 1048,0Kitos pajamos 1128,0 1356,0 1048,7 1320,4 1356,2

Ið viso: 11675,2 14604,2 14734,3 18458 19745,6

Iðlaidos:Atlyginimai (su soc. dr.) 7783,0 8667,0 9345,5 10709,1 12919,9Eksploatacijos iðlaidos 3572,2 3699,7 3559,0 4696,6 4881,8Ilgalaikio turto ásigyjimas 571,0 1564,3 1548,4 1185,5 2010,4

Ið viso: 11926,2 13931,0 14452,9 16591,2 19812,1Tæstiniø sutarèiø lëðos 1705,0 2378,2 2878,0 4744,8 4678,1

Pajamø raida

LVMSF – Lietuvos valstybinis mokslo ir studijø fondasVATESI – Valstybinë atominë energetikos saugos inspekcija

RATA – Radioaktyviøjø atliekø tvarkymo agentûraTMTPPA – Tarptautiniø mokslo ir technologijø plëtros

programø agentûra

51

PUBLIKACIJOS

Knygos, monografijos

1. Rimkevièius S., Uðpuras E. Modelling of thermal hydraulictransient processes in nuclear power plants: Ignalinacompartments / Ed. J. Vilemas // New York: Begell HouseInc., 2007. Kaunas: Lithuanian Energy Institute, 2007. 197 p.ISBN 978-1-56700-247-8.

2. Pranevièius L. Hydrogen energy: physics, technology,equipment // Kaunas: Vytautas Magnus University, Lithua-nian Energy Institute, 2007. 212 p.

3. Ðilumos energetika ir technologijos – 2007: konferencijospraneðimø medþiaga // Kauno technologijos universitetas,Lietuvos energetikos institutas, 2007 vasario 1-2. Kaunas:Technologija, 2007. 314 p. ISBN 978-9955-25-338-9.

Straipsniai leidiniuose, áraðytuose áMokslinës informacijos instituto (ISI)sàraðà

4. Butkus J., Jakevièius L., Ilgarubis V., Januðas V. The useof an ultrasonic measuring system to construct a workingstandard of air flow speed // Measurement techniques. ISSN0543-1972. 2007. Vol. 50, Iss. 12, p. 1291-1296.

5. Èësna B. Analytical and experimental investigations of shearstress in rod bundles with irregular cells // Kerntechnik. ISSN0932-3902. 2007. Vol. 72, Iss. 1-2, p. 20-26.

6. Èësnienë J. Influence of phosphatic impurities on theanhydrite binding material of phosphogypsum // Ceramics-silikaty. ISSN 0862-5468. 2007. Vol. 51, No. 3, p. 153-159.

7. Deksnys R., Staniulis R., Nargëlas A., Navickas A., Miðki-nis V., Galinis A., Konstantinavièiûtë I., Norvaiða E. Com-petetiveness of nuclear power plant in electricity markets ofthe Baltic sea region // Oil shale. ISSN 0208-189X. 2007.Vol. 24, No. 2, p. 347-362.

8. Dundulis G., Kulak R.F., Marchertas A., Uðpuras E. Structuralintegrity analysis of an Ignalina nuclear power plant buildingsubjected to an airplane crash // Nuclear engineering anddesign. ISSN 0029-5493. 2007. Vol. 237, Iss. 14, p.1503-1512.

9. Dundulis G., Uðpuras E., Kulak R., Marchertas A. Evaluationof pipe whip impacts on neighboring piping and walls of theIgnalina Nuclear Power Plant // Nuclear engineering andDesign. ISSN 0029-5493. 2007. Vol. 237, Iss. 8, p. 848-857.

10. Dzenajavièienë E.F., Kveselis V., McNaught C., TamonisM. Economic analysis of the renovation of small-scale districtheating systems - 4 Lithuanian case studies // Energy policy.ISSN 0301-4215. 2007. Vol. 35, Iss. 4, p. 2569-2578.

11. Dþiugys A., Peters B., Hunsinger H., Krebs L. Experimentaland numerical evaluation of the transport behaviour of amoving fuel bed on a forward acting grate // Granular matter.ISSN 1434-7636. 2007. No. 9, p. 387-399.

12. Iljinas A., Milèius D., Dudonis J. Deposition of amorphousFe–Zr alloys by magnetron co-sputtering. // Vacuum. ISSN0042-207X. 2007. Vol. 81, Iss. 10, p. 1213-1215.

13. Kaliatka A., Uðpuras E., Vaiðnoras M. Benchmarkinganalysis of water hammer effects using RELAP5 code anddevelopment of RBMK-1500 reactor main circulation circuitmodel // Annals of nuclear energy. ISSN 0306-4549. 2007.Vol. 34, Iss.1-2, p. 1-12.

14. Katinas V., Markevièius A., Kavaliauskas A. Current statusand prospects of biomass resources for energy productionin Lithuania // Renewable energy. ISSN 0960-1481. 2007.Vol. 32, Iss. 5, p. 884-894.

15. Klevas V., Ðtreimikiene D., Grikðtaitë R. Sustainable energypolicy in the Baltic States // Energy policy. ISSN 0301-4215.2007. Vol. 35, Iss. 1, p. 76-90.

16. Kriauèiûnienë J., Gailiuðis B., Kovalenkovienë M. Model-ling of sediment processes in Lake Þuvintas // Ekologija.ISSN 0235-7224, 2007. Nr. 2 (53), p. 44-50.

17. Laukaitis G., Dudonis J., Milèius D. Morphology and growthof e-beam deposited YSZ thin films. // Vacuum. ISSN 0042-207X. 2007. Vol. 81, Iss. 10, p. 1288-1291.

18. Marcinauskas L., Grigonis A., Kulikauskas V., Valinèius V.Synthesis of carbon coatings employing a plasma torchfrom an argon-acetylene gas mixture at reduced pressure //Vacuum. ISSN 0042-207X. 2007. Vol. 81, Iss. 10, p. 1220-1223.

19. Markevièius A., Katinas V., Marèiukaitis M. Wind energydevelopment policy and prospects in Lithuania // Energypolicy. ISSN 0301-4215. 2007. Vol. 35, Iss. 10, p. 4893-4901.

20. Pranevièius L., Pranevièius L.L., Templier C., Bobrovaitë B.,Martinavicius A. Effects of carbon readsorption on tungstenunder high-flux, low-energy Ar ion irradiation at elevatedtemperature // Vacuum. ISSN 0042-207X. 2007. Vol. 81,Iss. 10, p. 1238-1242.

21. Reihan A., Koltsova T., Kriauèiûnienë J., Lizuma L.,Meilutytë- Barauskienë D. Changes in water discharges ofthe Baltic states rivers in the 20th century and its relation toclimate change // Nordic hydrology. ISSN 0029-1277. 2007.Vol. 38, No. 4-5, p. 401-412.

22. Rimkevièius S., Vilemas J., Uðpuras E. Thermalhydrauliccharacteristics in annular pebble beds with axial and radialgas flows // Experimental heat transfer. ISSN 0891-6152.2007. Vol. 20, Iss. 2, p. 185-196.

23. Ðtreimikienë D., Klevas V. Promotion of renewable energyin Baltic States // Renewable and sustainable energy review.ISSN 1364-0321. 2007. Vol. 11, Iss. 4, p. 551-728.

24. Ðtreimikienë D., Klevas V., Bubelienë J. Use of EU struc-tural funds for sustainable energy development in new EUmember states // Renewable and sustainable energy review.ISSN 1364-0321. 2007. Vol. 11, Iss. 6, p. 1167-1187.

52

25. Ðtreimikienë D., Mikalauskienë A. Application of flexibleKyoto mechanisms for renewable energy projects in BalticStates // Renewable and sustainable energy review. ISSN1364-0321. 2007. Vol. 11, Iss. 5, p. 753-775.

26. Uðpuras E., Kaliatka A. Evaluation of weak heat conductionmechanism model for long-term LOCAs in RBMK-1500 //Nuclear technology. 2007. Vol. 158, No. 1, p. 18-25.

27. Uðpuras E., Kaliatka A., Augutis J., Rimkevièius S., Urbo-navièius E., Kopustinskas V. Safety analysis of beyonddesign basis accidents in RBMK-1500 reactors // Annals ofnuclear energy. ISSN 0306-4549. 2007. Vol. 34, Iss. 5,p. 356-373.

28. Wirth E., Milèius D., Pranevièius L.L, Noreus D., Sato T.,Templier C. Influence of ion irradiation effects on the hydridingbehavior of nanocrystalline Mg-Ni films // Vacuum. ISSN0042-207X. 2007. Vol. 81, Iss. 10, p. 1224-1228.

Straipsniai mokslo leidiniuose,registruotuose tarptautinëse mokslinësinformacijos duomenø bazëse

29. Adomavièiûtë E., Milaðius R., Levinskas R. The influenceof main technological parameters on the diameter of poly(vinyl alcohol) (PVA) nanofibre and morphology of manu-factured mat // Materials science. ISSN 1392-1320. 2007.Vol. 13, No. 2, p. 152-155.

30. Alzbutas R., Izquierdo J. M., Labeau P. Application ofstimulated dynamics to probabilistic safety assessment //Risk, reliability and societal safety: proceedings of theEuropean safety and reliability conference 2007 (ESREL2007), Stavanger, Norway, June 25-27, 2007. London:Taylor & Francis, 2007. Vol. 2. ISBN 978-0-415-44784-3,p. 1027-1034.

31. Alzbutas R., Kupèiûnienë K., Adlytë R., Augutis J. Lëktuvokritimo ant Ignalinos AE tikimybës vertinimas atsiþvelgiant áduomenø neapibrëþtumà // Energetika. ISSN 0235-7208.2007. Nr. 1, p. 1-9.

32. Alzbutas R., Janilionis V. Aggregate simulation of stimulateddynamics for reliability analysis // Risk, reliability and societalsafety: proceedings of the European safety and reliabilityconference 2007 (ESREL 2007), Stavanger, Norway, June25-27, 2007. London: Taylor & Francis, 2007. Vol. 2. ISBN978-0-415-44784-3, p. 1035-1041.

33. Augutis J., Uðpuras E., Krikðtolaitis R., Matuzas V. Processdistribution in the network systems // Nonlinear analysis:modelling and control. 2007. ISSN 1392-5113. Vol. 12.No. 2, p. 181–189.

34. Augutis J., Uðpuras E., Matuzas V. Risk management ofhazardous material transportation // Management of naturalresources, sustainable development and ecological hazards.2007. Vol. 99. USA: WitPress, 2007. ISBN 978-1-84564-048-4, p. 393-402.

35. Baltuðnikas A., Levinskas R., Lukoðiûtë I. Kinetics ofcarbide formation during ageing of pearlitic 12X1MÔ steel //Materials science. ISSN 1392-1320. 2007. Vol. 13, No. 4,p. 286-292.

36. Bauðys R., Dundulis G., Kaèianauskas R., Markauskas D.,

Ðliaupa S., Stupak E., Rimkevièius S. Seismic risk asses-sment of the Ignalina NPP refuelling machine // Earthquakeresistant engineering structures VI. WitPress 2007. Vol. 93.ISBN 978-1-845664-078-1, p. 247-257.

37. Brazauskaitë A., Poðkas P. Radionuklidø sklaida ið krista-linëse uolienose árengto geologinio kapinyno RBMK-1500panaudotam branduoliniam kurui laidoti 3. Radionuklidøsklaida artimojo lauko aplinkoje // Energetika. ISSN 0235-7208. 2007. Nr. 1, p. 15-22.

38. Brinkienë K., Èësnienë J., Kalpokaitë-Dièkuvienë R. Effectof isothermal treatment on sintering and properties of YSZceramics // Proceedings of the 12th international conference:Mechanika 2007, Kaunas University of Technology,Lithuania, April 5, 2007. Technologija, 2007. ISSN 1822-2951, p. 54-56.

39. Cadini F., Zio E., Di Maio F., Kopustinskas V., Urbonas R. Aneural – network - based variance decomposition sensitivityanalysis // International journal nuclear knowledge mana-gement. ISSN 1479-540X. 2007. No 3, Vol. 2, p.299-311.

40. Dundulis G., Karalevièius R., Janulionis R., Grybënas A.Modelling of the Zr-2.5 Nb alloy properties with hydrides //Mechanika. ISSN 1392-1207. 2007. Nr. 2, p. 23-26.

41. Dþiugys A., Navakas R. The role of friction on size segre-gation of granular material // Mechanika. ISSN 1392-1207.2007. Nr. 4, p. 59-68.

42. Gaigalis V., Ðkëma R. Kuro ir energijos vartojimo Lietuvojeir jos pramonëje 2000-2006 m. analizë // Energetika. ISSN0235-7208. 2007. T. 53, Nr. 4, p. 90-98.

43. Gailiuðis B., Kovalenkovienë M., Kriauèiûnienë J.,Tomkevièienë A. Management of water resources of theDovinë Basin lakes for nature protection // Aplinkos tyrimai,inþinerija ir vadyba. ISSN 1392-1649. 2007. No. 2, p. 16-22.

44. Gasiûnas S., Pabarèius R., Ðeporaitis M. Tarpfaziniopavirðiaus trinties átakos greièiø laukui dvifazëje nesikon-densuojanèioje tëkmëje tyrimas // Energetika. ISSN 0235-7208. 2007. Nr. 1, p. 23-27.

45. Grybënas A., Levinskas R., Makarevièius V. Investigationof delayed hydride cracking in the ZR-2.5% Nb alloy //Hydrogen materials science and chemistry of carbonnanomaterials: proceedings of the NATO advanced researchworkshop on hydrogen materials science and chemistry ofcarbon nanomaterials (ICHMS’ 2005): Sevastopol, Crimea,Ukraine, September 5-11, 2005. Washington: Springer, 2007.ISBN 978-1-4020-5512-6, p. 467-470.

46. Grybënas A., Makarevièius V., Dundulis G. Effect of testtemperature and load ratio on hydride cracking rate of Zr-2.5Nb alloy // Mechanika. ISSN 1392-1207. 2007. Nr. 1,p. 21-26.

47. Iljinas A., Joneliûnas S., Milèius D., Dudonis J. Depositionof amorphous Fe-Zr alloys by magnetron Co-sputtering //Materials science. ISSN 1392-1320. 2007. Vol. 13, No. 2,p. 117-119.

48. Jablonskis J., Jurgelënaitë A. Lietuvos eþerø statistika //Geografija. ISSN 1392-1096. 2007. T. 43. Nr. 2, p. 16-26.

49. Jablonskis J., Jurgelënaitë A., Tomkevièienë A. Hidro-energetika aplinkos apsaugos kontekste // Energetika. ISSN

53

0235-7208. 2007. Nr. 3, p. 48-56.

50. Janulionis R., Dundulis G., Karalevièius R. Modeling ofthe stress intensity factor of zirconium-2.5% niobium alloy //Proceedings of the 12th international conference: Mechanika2007, Kaunas University of Technology, Lithuana, April 5,2007. Technologija, 2007. ISSN 1822-2951, p. 102-106.

51. Jurgelënaitë A., Ðarauskienë D. Klaipëdos sàsauriopralaidumo pokyèio átaka jûros vandens prietakos á Kurðiømarias procesui // Energetika. ISSN 0235-7208. 2007. Nr. 2,p. 52-56.

52. Jusevièiûtë A., Kaliatka A., Urbonavièius E. RBMK-1500ðilumà iðskirianèiuose elementuose vykstanèiø procesømodeliavimas // Energetika. ISSN 0235-7208. 2007. T. 53,Nr. 4, p. 58-62.

53. Kaliatka A., Uðpuras E., Rimkevièius S. RELAP5 analysisof processes in reactor cooling circuit and reactor cavity incase of station blackout in RBMK-1500 // Science andtechnology of nuclear installations. ISSN 1687-6075.Vol. 2007, Article ID 52850, 2007, p. 1-9.

54. Kalpokaitë-Dièkuvienë R. Temperatûros átaka mazutodegimui ant pavirðiaus // Energetika. ISSN 0235-7208. 2007.T. 53, Nr. 4, p. 28-32.

55. Këþelis R., Brinkienë K., Mëèius V., Èësnienë J., ÞundaA. Characterization of tribological properties of plasmasprayed ceramic coatings // Proceedings of internationalconference BALTRIB’ 2007, Kaunas, Lithuania, November21-23, 2007. Lithuanian University of Agriculture, 2007.ISSN 1822-8801, p. 146-150.

56. Kilda R., Poðkas P., Grigaliûnienë D. Landfill tipo radio-aktyviøjø atliekø kapinynui numatytø aikðteliø ávertinimas1. Radionuklidø sklaidos vandens keliu analizë // Energetika.ISSN 0235-7208. 2007. T. 53, Nr. 4, p. 45-51.

57. Kilda R., Poðkas P. Ragaiðis V. Radionuklidø sklaidos iðnumatomo Lietuvoje pavirðinio radioaktyviøjø atliekø kapi-nyno ver tinimas. 1. Galilaukës aikðtelë // Energetika. ISSN0235-7208. 2007. Nr. 2, p. 1-7.

58. Konstantinavièiûtë I., Tarvydas D. Elektros energijos kilmësidentifikavimo sistemos // Energetika. ISSN 0235-7208.2007. Nr. 3, p. 33-39.

59. Kontautas A., Urbonavièius E., Rimkevièius S. Skaièiavimomodelio ir modeliavimo parametrø átaka aerozoliø nusëdimoskaièiavimams PHEBUS eksperimentø stende // Energetika.ISSN 0235-7208. 2007. T. 53, Nr. 4, p. 16-27.

60. Kopustinskas V., Alzbutas R., Augutis J. Matematiniømodeliø parametrø jautrumo ir rezultatø neapibrëþtumostatistiniai tyrimo metodai // Energetika. ISSN 0235-7208.2007. Nr. 3, p. 10-15.

61. Kriauèiûnienë J., Kovalenkovienë M., Meilutytë-Baraus-kienë D. Changes of the low flow in Lithuanian rivers //Aplinkos tyrimai, inþinerija ir vadyba. ISSN 1392-1649. 2007.Nr. 4 (42), p. 5-12.

62. Kugelevièius J.A., Kuprys A., Kugelevièius J. Energijossànaudø teritorinës prognozës // Energetika. ISSN 0235-7208. 2007. Nr. 1, p. 61-67.

63. Kugelevièius J.A., Kuprys A., Kugelevièius J. Forecasts of

petroleum demand // Transport. ISSN 1648-4142. 2007.Vol. XXII, No. 1, p. 9-13.

64. Kugelevièius J.A., Kuprys A., Kugelevièius J. Energydemand simulation for East European countries // Inter-national journal of global energy issues. ISSN 1741-5128.2007. Vol. 27, No. 3, p. 262-275.

65. Kveselis V., Strazdas D. Ðilumos tinklø su per didelio skers-mens vamzdynais renovacijos ekonominës problemos //Energetika. ISSN 0235-7208. 2007. Nr. 1, p. 28-33.

66. Laukaitis G., Dudonis J., Milèius D. Formation of gadoliniumdoped ceria oxide thin films by electron beam deposition //Materials science. ISSN 1392-1320. 2007. Vol. 13, No. 1,p. 23-26.

67. Laukaitis G., Liukpetrytë O., Dudonis J., Milèius D. Theinfluence of thermal annealing on texture of yttrium stabilizedzirconia thin films // Materials science. ISSN 1392-1320.2007. Vol. 13, No. 4, p. 299-303.

68. Levinskas R., Baltuðnikas A., Lukoðiûtë I. Perlitinio karðèiuiatsparaus plieno 12X1MF karbidinës fazës elektrocheminioatskyrimo parametrø nustatymas // Energetika. ISSN 0235-7208. 2007. Nr. 3, p. 77-83.

69. Listopadskis N., Pabarèius R., Tonkûnas A. Branduolinioreaktoriaus valdymo ir apsaugos sistemos auðinimo kontûronusausëjimo modeliavimas // Lietuvos matematikos rinkinys.ISSN 0132-2818. 2006. Spec. Nr. 46, p. 376-383.

70. Marcinauskas L., Grigonis A., Valatkevièius P., Ðablinskas V.Formation of carbon coatings employing plasma torch fromargon-acetylene gas mixture // Proceedings of advancedoptical materials, technologies, and devices: SPIE, Vilnius,Lithuania, August 27-30, 2006. USA, 2007. ISSN 0277-786X, p. 1-7.

71. Marcinauskas L., Grigonis A., Valinèius V., Valatkevièius P.Surface and structural analysis of carbon coatings producedby plasma jet CVD // Materials science. ISSN 1392-1320.2007. Vol. 13, No. 4, p. 269-272.

72. Marcinauskas L., Valinèius V., Grigonis A., Valatkevièius P.Structure of carbon films deposited at atmospheric pres-sure // Proceedings international conference BALTRIB’ 2007,Kaunas, Lithuania, November 21-23, 2007. LithuanianUniversity of Agriculture, 2007. ISSN 1822-8801, p. 151-155.

73. Marèiukaitis M. Vëjo elektriniø galios prognozavimogalimybës Lietuvoje // Energetika. ISSN 0235-7208. 2007.Nr. 3, p. 72-76.

74. Matuzas V., Uðpuras E., Augutis J. Degradation assessmentand management of systems with dependent components //Risk, reliability and societal safety: proceedings of theEuropean safety and reliability conference 2007(ESREL2007), Stavanger, Norway, June 25-27, 2007. London:Taylor & Francis, 2007. Vol. 3. ISBN 978-0-415-44786-7,p. 2313-2316.

75. Matuzienë V., Augutis J. Estimation criteria of energy supplysecurity and assessment of Lithuanian case // Risk, reliabilityand societal safety: proceedings of the European safety andreliability conference 2007(ESREL 2007), Stavanger, Norway,June 25-27, 2007. London: Taylor & Francis, 2007. Vol. 3.ISBN 978-0-415-44785-0, p. 2317-2316.

54

76. Meilutytë-Barauskienë D., Kovalenkovienë M. Change ofspring flood parameters in Lithuanian rivers // Energetika.ISSN 0235-7208. 2007. Nr. 2, p. 26-33.

77. Miðkinis V., Norvaiða E. Paskirstytoji elektros energijosgamyba Europoje ir Lietuvoje // Energetika. ISSN 0235-7208.2007. T. 53, Nr. 4, p. 1-8.

78. Paulauskas A., Tamonis M. Vëjo energetikos plëtros tech-ninio ir ekonominio pagrindimo patikslinimas // Energetika.ISSN 0235-7208. 2007. Nr. 3, p. 24-32.

79. Paþëraitë A., Krakauskas M. Elektros energijos persiuntimokainø pagal laiko zonas matematinis modelis // Energetika.ISSN 0235-7208. 2007. T. 53, Nr. 4, p. 33-37.

80. Paþëraitë A., Krakauskas M. Elektros energijos persiuntimopaslaugos kainos skaidymas á galios ir energijos dedamàsias //Energetika. ISSN 0235-7208. 2007. Nr. 2, p. 48-51.

81. Perednis E., Katinas V., Tumosa A. Pastatø vësinimo tyrimai //Energetika. ISSN 0235-7208. 2007. Nr. 2, p. 57-60.

82. Perednis E., Kavaliauskas A., Plikðnienë V. Karðto van-dens ruoðimo naudojant saulës kolektorius efektyvumotyrimai // Energetika. ISSN 0235-7208. 2007. Nr. 1, p. 34-38.

83. Poðkas R., Sirvydas A., Kolesnikovas J. Ðilumos atidavimoeksperimentinis tyrimas ver tikaliame plokðèiame kanalemiðrios konvekcijos atveju prieðingø krypèiø tëkmësepereinamojo tekëjimo zonoje 1. Vietinio ðilumos atidavimoanalizë // Energetika. ISSN 0235-7208. 2007. T. 53, Nr. 4,p. 38-44.

84. Radziukynas V., Nemura A., Nargëlas A. Lietuvos elektrosenergetikos sistemos daþnio ir tarpsisteminiø galiø nuokrypiøpriklausomybë nuo vëjo elektriniø darbo // Energetika. ISSN0235-7208. 2007. T. 53, Nr. 4, p. 9-15.

85. Radziukynas V., Nemura A., Nargëlas A. Elektros energetikossistemos su vëjo elektrinëmis matematinis modeliavimas //Energetika. ISSN 0235-7208. 2007. Nr. 3, p. 1-9.

86. Simaitytë J., Augutis J., Uðpuras E. Kaunas hydropowersystem management // Management of natural resources,sustainable development and ecological hazards. 2007.Vol. 99. USA: WitPress, 2007. ISBN 978-1-84564-048-4,p. 493-502.

87. Simaitytë J., Augutis J., Uðpuras E. Water level control atKaunas dam during flood period // Risk, reliability and societalsafety: proceedings of the European safety and reliabilityconference 2007 (ESREL 2007), Stavanger, Norway, June25-27, 2007. London: Taylor & Francis, 2007. Vol. 2. ISBN978-0-415-44784-3, p. 977-984.

88. Striûgas N., Stravinskas G. Vandenilio gavyba termiðkaiskaidant glicerolio frakcijà // Energetika. ISSN 0235-7208.2007. Nr. 1, p. 10-14.

89. Striûgas N., Stravinskas G. Vandenilio gavyba termiðkaiskaidant skirtingos koncentracijos glicerolio frakcijà su dalineoksidacija // Energetika. ISSN 0235-7208. 2007. Nr. 3, p. 84-89.

90. Ðtreimikienë D., Bubelienë J., Glemþienë R. Review ofinstruments for promotion of energy efficiency in Lithua-nia // Aplinkos tyrimai, inþinerija ir vadyba. ISSN 1392-1649.

2007. Nr. 1, p. 38-48.

91. Ðtreimikienë D., Mikalauskienë A. The framework ofindicators for monitoring the implementation of EU directivespromoting renewable energy sources, energy efficiency andGHG mitigation // Energetika. ISSN 0235-7208. 2007. Nr. 1,p. 50-60.

92. Tonkonogij J., Stankevièius A., Pediðius A. Likusios antiðtraukiamo ið skysèio vertikalaus pavirðiaus plëvelës tyri-mas // Energetika. ISSN 0235-7208. 2007. Nr. 1, p. 39-44.

93. Tutlytë O., Kveselis V., Tamonis M. Centralizuoto ðilumostiekimo maþuose Lietuvos miestuose ekonominiø kaðtøanalizë // Energetika. ISSN 0235-7208. 2007. Nr. 2, p. 38-42.

94. Valinèius V., Këþelis R., Valatkevièius P., Milieðka M.Melting and conversion into fibre dolomite and quartz sandmixtures by means of plasma spraying // Èçâ. âóç. Ôèçèêà.ISSN 0021-3411. 2007. No 9, p. 441-444.

95. Valinèius V., Marcinauskas L., Grigonis A., ValatkevièiusP. Effect of Ar/C2H2 ratio on deposition of carbon films byplasma jet chemical vapour deposition // Èçâ.âóç.Ôèçèêà.ISSN 0021-3411. 2007. ¹ 9, ñ. 413-416.

96. Valinèius M., Ðeporaitis M., Pabarèius R. Stratifikuotodvifazio tekëjimo modeliavimas RELAP5 palaikant stabiløvandens lygá pasvirusiame kanale // Energetika. ISSN 0235-7208. 2007. T. 53, Nr. 4, p. 52-57.

97. Vlaskin V., Kryvoðein G., Dizik B., Stebenev V., Kaliatka A.,Urbonavièius E. Ðàçðàáîòêà ðóêîâîäñòâà ïî óïðàâëå-íèþ çàïðîåêòíûìè àâàðèÿìè äëÿ ðåàêòîðîâ ÐÁÌÊ-1500 Èãíàëèíñêîé àòîìíîé ýëåêòðîñòàíöèè // Ener-getika. ISSN 0235-7208. 2007. Nr. 2, p. 19-25.

98. Vrubliauskas S., Pediðius N. Kietojo atgautojo kuro stan-dartizavimas // Energetika. ISSN 0235-7208. 2007. Nr. 3,p. 57-61.

99. Þukauskas G., Zinevièius F. Maþos galios kogeneracijosjëgainës Lietuvoje // Energetika. ISSN 0235-7208. 2007.Nr. 2, p. 43-47.

100. Þutautaitë I., Augutis J., Uðpuras E. Bayesian approachapplication for updating of graphite bore diameter depen-dence on burn-up function // Risk, reliability and societalsafety: proceedings of the European safety and reliabilityconference 2007 (ESREL 2007), Stavanger, Norway, June25-27, 2007. London: Taylor & Francis, 2007. Vol. 3. ISBN978-0-415-44785-0, p. 2417-2421.

101. Þutautaitë I., Augutis J., Uðpuras E. Parameters estimationin ageing models using Bayesian approach // Modeling ofcomplex systems and environments: proceedings of theISSAT international conference, Ho Chi Minh City, Vietnam,July 16-18, 2007. Piscataway, USA, 2007. ISBN 978-0-9763486-3-4, p. 173-177.

Straipsniai kituose moksliniuoseperiodiniuose leidiniuose

102. Aarna I., Anderson J., Bader J.F., Balodis M., Bui D.-T.,Dravnieks D., Galinis A., Gavars V., Jankauskas A., Kisel E.,Kizhakkekara J., Klavs G., Linkeviès O., Miðkinis V., Oim F.,

55

Piesliakas E., Pihlak U., Ploompuu P., Rogner H.-H., Rudi U.,Soosaar S., Strubegger M., Stuklis I., Ðulga D., Tarvydas D.,Toth F.L., Vares V., Vilemas J., Weisser D., Zlatnansky J.Analyses of Energy Supply Options and Security of EnergySupply in the Baltic States // Vienna, Austria: InternationalAtomic Energy Agency, 2007. 323 p. IAEA-TECDOC-1541,ISBN 92-0-101107-5. ISSN 1011-4289.

103. Bertaðienë A., Daugelë A., Januðas V. Investigation ofpractical application of laser Doppler anemometer //Matavimai. ISSN 1392-1223. 2006. Nr. 2, p. 5-10.

104. Áóòêóñ É., ßêÿâè÷þñ Ë., Èëãàðóáèñ Â., ßíóøàñ Â. Ïðè-ìåíåíèå óëüòðàçâóêîâîé èçìåðèòåëüíîé ñèñòåìû äëÿñîçäàíèÿ ðàáî÷åãî ýòàëîíà ñêîðîñòè âîçäóøíîãîïîòîêà // Èçìåðèòåëüíàÿ òåõíèêà. ISSN 0368-1025.2007. ¹ 12, ñ. 35-38.

105. Hisdal H., Barthelmie R., Lindstrom G., Kolcova T., Kriau-èiûnienë J., Reihan A. Statistical analysis // Impacts ofclimate change on renewable energy sources. Nord, 2007.ISBN 978-92-893-1465-7, p. 58-73.

106. Katinas V., Savickas J. Degalø su bioetanolio priedaisvartojimo vidaus degimo varikliuose tyrimas // Inþinerija.LÞÛU mokslo darbai. ISSN 1392-8279. 8 (1). Akademija,2007, p. 15-18.

107. Kopustinskas V., Urbonavièius E., Kaliatka A., Rimkevi-èius S., Uðpuras E., Bagdonas A., Hellstrom P., Johanson G.An approach to estimate radioactive release frequency fromIgnalina RBMK-1500 reactor in Lithuania // Zagadnieniaeksploatacji maszyn. ISSN 0137-5474. 2007. Vol. 42, Z.1,p. 183-199.

108. Miðkinis V., Konstantinavièiûtë I. Energy sector develop-ment in Lithuania // Baltic economic trends. ISSN 1650-2078. 2007. No. 2, p. 25-30.

109. Ðtreimikienë D. Lithuania // Energy indicators for sustainabledevelopment: Country studies on Brazil, Cuba, Lithuania,Mexico, Russian Federation, Slovakia and Thailand. Austria:IAEA, United Nations, 2007, p. 129-192.

110. Tonkonogij J., Pediðius A. Turbininiø dujø skaitikliødinaminës paklaidos tyrimai // Matavimai. ISSN 1392-1223.2007. Nr. 2, p. 35-39.

111. Tonkonogij J., Stankevièius A. Investigation of transientprocesses in turbine gas meters // Matavimai. ISSN 1392-1223. 2007. Nr. 1, p. 29-33.

Praneðimai tarptautinëse konferencijose

112. Alzbutas R., Bucevièius N., Martiðauskas L. Analysis ofimpact of external events on safety of the Ignalina NPP //The reports of the international youth nuclear symposiumDYSNAI-2007, Lithuania, Visaginas, July 1-7, 2007.Lithuania, Visaginas, 2007, p. 207-217.

113. Bertaðienë A., Daugelë A., Januðas V. Laser doppleranemometer application in the air velocity national standard// Advances in heat transfer: proceedings of the 5th Balticheat transfer conference, Saint-Petersburg, Russia,September 19-21, 2007. St. Petersburg: Saint-PetersburgState Polytechnical University, 2007. Vol. 2. ISBN 5-7422-1592-4, p. 487-494.

114. Brinkienë K., Èesnienë J., Këþelis R., Meèius V., Zunda A.Effect of plasma parameters on wear properties of zirconiacoatings // Progress by corrosion control EUROCORR 2007:the European corrosion congress, Freiburg im Breisgau,Germany, September 9-13, 2007. Germany, 2007, p. 1-5.

115. Èësna B. Turbulent mixing in 19-rod assembly with non-equivalent elementary cells // Heat transfer fluid mechanicsand thermodynamics (HEFAT 2007): 5th internationalconference, Sun City, South Africa, July 1-4, 2007. SouthAfrica, 2007. ISBN 978-1-86854-6435, p. 1-7.

116. Èësna B. Experimental investigation of effective coefficientof turbulent mixing in the rod assembly // Advances in heattransfer: proceedings of the 5th Baltic heat transferconference, Saint-Petersburg, Russia, September 19-21,2007. St. Petersburg: Saint-Petersburg State PolytechnicalUniversity, 2007. Vol. 2. ISBN 5-7422-1592-4, p. 309-316.

117. Dundulis G., Kulak R.F., Alzbutas R., Uðpuras E. Reliabilityanalysis of an Ignalina NPP building impacted by an airliner //Structural mechanics in reactor technology: 19th inter-national conference (SMiRT 19), Toronto, August 12-17,2007. Toronto, 2007, p. 1-8.

118. Hisdal H., Holmqvist E., Jonsdottir J., Jonsson P., Jarvet A.,Lindstrom G., Kolcova T., Kriauèiûnienë J., Kuusisto E.,Lizuma L., Meilutytë- Barauskiene D., Reihan A., Roald L.Climate change signals in streamflow data in the Nordic andBaltic region // Third international conference on climateand water, Helsinki, Finland, September 3-6, 2007. Helsinki:Finnish Environment Institute SYKE, 2007. ISBN 978-952-11-2790-8, p. 182-187.

119. Kaliatka A., Uðpuras E., Rimkevièius S. Thermal hydraulicanalysis of LOCA for justification of RBMK-1500 successcriteria // International congress on advances in nuclear powerplants “The nuclear renaissance at work” ICAPP 2007, NiceAcropolis, France, May 13-18, 2007. France, 2007, p. 1-5.

120. Kaliatka A., Uðpuras E., Vaiðnoras M. Analysis of waterhammer phenomena based on benchmark calculations //Advances in heat transfer: proceedings of the 5th Balticheat transfer conference, Saint-Petersburg, Russia, Septem-ber 19-21, 2007. Saint-Petersburg State PolytechnicalUniversity, 2007. Vol. 1. ISBN 5-7422-1591-6, p. 439-448.

121. Karalevièius R., Dundulis G., Janulionis R., Grybënas A.Investigation of the influence of Zr-hydride to Zirconium-2.5% niobium alloy fracture // The 15th international confe-rence on nuclear engineering (ICONE-15), Nagoya, Japan,April 22-26, 2007. Japan: JSME, 2007. ISBN 978-4-88898-159-0, p. 1-6.

122. Katinas V. Latest developments on RES policy, implemen-tation and planning in Lithuania // Proceedings workshopdata gathering on renewable energies for new member statesand candidate countries, Cavtat-Dubrovnik, Croatia, Novem-ber 15-16, 2006. Luxembourg: office for official publicationsof the European communities, 2007. ISSN 1018-5593,p. 228-236.

123. Klementavièius A. Future approach to momentary inter-ruptions in distribution networks // Electromagnetic distur-bances EMD’2007: XVII international conference, Bialystok,Poland, September 19-21, 2007. Bialystok, 2007. ISBN 978-83-60200-37-7, p. 1-6.

56

124. Kriauèiûnienë J., Kovalenkovienë M., Meilutytë-Baraus-kienë D. Changes of the dry period runoff in Lithuanian //Third international conference on climate and water, Helsinki,Finland, September 3-6, 2007. Helsinki: Finnish EnvironmentInstitute SYKE, 2007. ISBN 978-952-11-2790-8, p. 260-265.

125. Lynikas M., Palicinas M., Albinas Tebëra, Mozgeris G.,Radzevièiûtë A., Vrubliauskas S., Dzenajavièienë E.F.Modeling the amount of cutting residues and timber volumessuitable for fuel // The third international scientific conferencerural development 2007: proceedings, Akademija, Kaunasregion, Lithuania, November 8-10, 2007. Kaunas, 2007.Vol. 3, Book 2. ISSN 1822-3230, p. 294-301.

126. Marcinauskas L., Valatkevièius P., Valinèius V. The nitridingof steels by nitrogen-hydrogen plasma using plasma torch //European conference on tribology and final conference ofCOST 532 action: triboscience and tribotechnology(ECOTRIB 2007), Ljubljana, Slovenia, June 12-15, 2007.Slovenian Society forTribology, 2007. Vol. II. ISBN 978-961-90254-8-2, p. 725-732.

127. Matuzas V., Augutis J., Uðpuras E. Proactive degradationmanagement in complex systems // The 15th internationalconference on nuclear engineering (ICONE-15), Nagoya,Japan, April 22-26, 2007. Japan: JSME, 2007. ISBN 978-4-88898-159-0, p. 1-4.

128. Mikalauskienë A., Glemþienë R. Implementation of Kyotoprotocol and other energy policy priorities in the Baltic Sta-tes // Research people and actual tasks on multidisciplinarysciences: proceedings of the international conference,Lozenec, Bulgaria, June 6-8, 2007. Bulgaria, 2007. ISBN978-954-91147-3-7, p. 30-36.

129. Miðkinis V., Galinis A., Vilemas J. Energy security optionsin the Lithuanian national energy strategy // Energy marketsand sustainability in a larger Europe: executive summaries ofthe 9th IAEE European conference, Florence, Italy, June10-13, 2007. Cleveland OH: IAEE, 2007. ISSN 1559-792X,p. 404-405.

130. Mozgeris G., Buivydaitë V., Tiðkutë-Memgaudienë D., Dzena-javièienë E.F., Vrubliauskas S. GIS based modeling thepotential of agricultural biomass suitable for fuels a casestudy in Kaunas country // The third international scientificconference rural development 2007: proceedings, Akade-mija, Kaunas region, Lithuania, November 8-10, 2007.Kaunas, 2007. Vol. 3, Book 2. ISSN 1822-3230, p. 311-317.

131. Poðkas P., Brazauskaitë A. Modeling of radionuclide releasesfrom the geological repository for RBMK-1500 spent nuclearfuel in crystalline rocks in Lithuania // Proceedings of the11th international conference on environmental remediationand radioactive waste management, Bruges, Belgium, 2-6September, 2007. ASME, 2007, p. 1-5.

132. Poðkas P., Poðkas R. Mixed convection in the channelflows // Advances in heat transfer: proceedings of the 5thBaltic heat transfer conference, Saint-Petersburg, Russia,September 19-21, 2007. Saint-Petersburg State Polytech-nical University, 2007. Vol. 1. ISBN 5-7422-1591-6, p. 34-53.

133. Poðkas P., Ragaiðis V., Adomaitis J.E. Environmental safetyaspects of the new spent nuclear fuel management and

storage system at Ignalina NPP // Proceedings of the 11thinternational conference on environmental remediation andradioactive waste management, Bruges, Belgium, 2-6September, 2007. ASME, 2007, p. 1-5.

134. Poðkas P., Sirvydas A. Modelling of decay heat removalfrom possible geological repository for spent nuclear fuel incrystalline rocks in Lithuania // Advances in heat transfer:proceedings of the 5th Baltic heat transfer conference, Saint-Petersburg, Russia, September 19-21, 2007. Saint-Peters-burg State Polytechnical University, 2007. Vol. 1. ISBN 5-7422-1591-6, p. 356-361.

135. Poðkas R., Zujus Re., Jankauskas J. Modelling of the aidingmixed convection heat transfer in a vertical flat channel inthe regions of a laminar and vortex flow // Heat transfer fluidmechanics and thermodynamics (HEFAT 2007): 5thinternational conference, Sun City, South Africa, July 1-4,2007. South Africa, 2007. ISBN 978-1-86854-6435, p. 1-8.

136. Raèkauskas S. Carbon nanotubes and nanotechnology forthe new applications in nuclear power // The reports of theinternational youth nuclear symposium DYSNAI-2006,Visaginas, Lithuania, July 1-8, 2006. Ignalina Youth NuclearAssociation, 2007, p. 196-202.

137. Radziukynas V., Nemura A. Mathematical modelling ofelectric power system when wind power plants operate andtheir influence on Lithuanian electric power system opera-tion // The 11th World multi-conference on systemics,cybernetics and informatics, Orlando, Florida, USA, July 8-11, 2007. Florida, 2007. Vol. V. ISBN 1-934272-19-1,p. 352-359.

138. Ragwitz, Held A., Resch G., Faber T., Haas R., Huber T.,Coenraads R., Voogt M., Reece G., Morthorst P., Jensen S.,Konstantinavièiûtë I., Heyder B. Assessment and optimi-sation of renewable energy support schemes in the Europeanelectricity market // Karlsruhe, February 2007, 226 p.

139. Rimkevièius S., Uðpuras E. Flow mixing in pebble bedsand bundles of twisted rods // International congress onadvances in nuclear power plants “ The nuclear renaissanceat work”, Nice Acropolis, France, May 13-18, 2007. France,2007, p. 1-5.

140. Rimkevièius S., Uðpuras E. Investigation of flow mixingand hydraulic drag in pebble beds and bundles of twistedrods placed between axially streamlined cylinders // Heattransfer fluid mechanics and thermodynamics (HEFAT 2007):5th international conference, Sun City, South Africa, July 1-4, 2007. South Africa, 2007. ISBN 978-1-86854-6435,p. 1-10.

141. Rimkevièius S., Uðpuras E. Experimental investigation ofpebble beds structure and porosity influence on heat transfercharacteristics // Proceedings of the 2nd internationalconference on porous media and its applications in scienceand engineering, Kauai, Hawaii, USA, June 17-21-2007.USA, 2007, p. 1-11.

142. Ðlanèiauskas A. On devolatilization role in the fossil fuelcombustion // Advances in heat transfer: proceedings ofthe 5th Baltic heat transfer conference, Saint-Petersburg,Russia, September 19-21, 2007. Saint-Petersburg StatePolytechnical University, 2007. Vol. 2. ISBN 5-7422-1592-4, p. 59-70.

57

143. Ðtreimikienë D. Lithuania // Energy indicators for sustainabledevelopment: Country studies on Brazil, Cuba, Lithuania,Mexico, Russian Federation, Slovakia and Thailand. Vienna,Austria: International Atomic Energy Agency, 2007. p. 129-192.

144. Ðtreimikienë D., Plikðnienë V. Application of multi criteriadecision aiding tools for environmental policy analysis //Economics and management-2007: international scientificconference proceedings, Kaunas, Lithuania, April 19-20,2007. Kaunas: Technologija, 2007. ISSN 1822-6515,p. 905-911.

145. Tarvydas D., Gatautis R. Strategic natural gas reserves: LNGVS. Gas storage // Energy markets and sustainability in alarger Europe: executive summaries of the 9th IAEE Europeanconference, Florence, Italy, June 10-13, 2007. ClevelandOH: IAEE, 2007. ISSN 1559-792X, p. 30-31.

146. Tonkonogij J., Pediðius A. The numerical simulation of theturbine gas meters’ behavior in the pulsing flow // Advancesin heat transfer: proceedings of the 5th Baltic heat transferconference, Saint-Petersburg, Russia, September 19-21,2007. Saint-Petersburg State Polytechnical University, 2007.Vol. 2. ISBN 5-7422-1592-4, p. 569-579.

147. Urbonavièius E., Rimkevièius S. Heat transfer fromcondensing pool of Ignalina NPP // Advances in heat transfer:proceedings of the 5th Baltic heat transfer conference, Saint-Petersburg, Russia, September 19-21, 2007. Saint-Petersburg State Polytechnical University, 2007. Vol. 2. ISBN5-7422-1592-4, p. 423-430.

148. Uðpuras E., Kaliatka A. RELAP5 analysis of station blackoutaccident in RBMK-1500 // The first international conferenceon physics and technology of reactors and applications(PHYTRA1), Marrakech, Morocco, March 14-16, 2007.Morocco, 2007, p. 1-9.

149. Uðpuras E., Kaliatka A. Employment of RELAP/SCDAPSIMcode for development of accident management measuresfor RBMK-1500 // The 15th international conference onnuclear engineering (ICONE-15), Nagoya, Japan, April 22-26, 2007. Japan: JSME, 2007. ISBN 978-4-88898-159-0,p. 1-9.

150. Uðpuras E., Kaliatka A. Evaluation of conesquences incase of large LOCA in RBMK-1500 using RELAP5 and RELAP/SCDAPSIM codes // The eighteenth international symposiumon transport phenomena, Daejeon, Korea, August 27-30,2007. Korea, 2007, p. 2081-2086.

151. Uðpuras E., Kaliatka A. Urbonas R. Evaluation of non-regular means for heat removal from RBMK reactor core incase of BDBA // 12th international topical meeting on nuclearreactor thermal hydraulics (NURETH-12), Sheraton StationSquare, Pittsburg, Pennsylvania, USA, September 30-October4, 2007. USA, 2007. ISBN 0-89448-058-8, p. 1-14.

152. Uðpuras E., Rimkevièius S., Sladkopevcev A., Dundulis G.Safety analysis of on-site transportation of nuclear fuel atIgnalina NPP // The first international conference on physicsand technology of reactors and applications (PHYTRA1),Marrakech, Morocco, March 14-16, 2007. Morocco, 2007,p. 1-8.

153. Vaidelienë A. Influence of hydropower plants to the waterself purification of rivers // Research people and actual tasks

on multidisciplinary sciences: proceedings of the 1stinternational conference, Lozenec, Bulgaria, June 6-8, 2007.Bulgaria, 2007. Vol. 3. ISBN 978-954-91147-3-7, p. 25-29.

154. Vaidelienë A. Agriculture water runoff influence to the riverpollution and following process of river self purification //Technical and technological progress in agriculture:proceedings of the international conference, Raudondvaris,Lithuania, September 20-21, 2007. Institute of AgriculturalEngineering LUA, 2007. ISSN 1822-2706, p. 244-249.

155. Vaidelienë A. Investigation of process of river self purificationas a part of sustainable agriculture // The third internationalscientific conference rural development 2007: proceedings,Akademija, Kaunas region, Lithuania, November 8-10, 2007.Kaunas, 2007. Vol. 3, Book 2. ISSN 1822-3230, p. 247-251.

156. Vaidelienë A., Antipova O. Agriculture water runoff andhydropower plants influence to rivers water quality // Inter-national conference durable agriculture-agriculture of thefuture, University of Craiova, Romania, November 22-23,2007. Romania, 2007. Vol. XXXVII/ B. ISSN 1841-8317,p. 1-5.

157. Valinèius M., Ðeporaitis M., Pabarèius R. Uncertainty andsensitivity analysis of rapid condensation event simulationresults using adapted RELAP5 version // Advances in heattransfer: proceedings of the 5th Baltic heat transfer confe-rence, Saint-Petersburg, Russia, September 19-21, 2007.Saint-Petersburg State Polytechnical University, 2007. Vol. 2.ISBN 5-7422-1592-4, p. 449-461.

158. Valinèius V., Valatkevièius P., Këþelis R., Marcinauskas L.Application of plasma spray technology in the synthesis ofmicro-and nanostructured surfaces and composites // Dustyplasmas in applications: proceedings of 2nd internationalconference on the physics of dusty and burning plasmas,Odessa, Ukraine, August 26-30, 2007.Odessa, 2007,p.152-156.

159. Valinèiûtë V., Këþelis R., Valinèius V., Valatkevièius P.,Meèius V. Heat transfer in plasma jet reactor for melting andmelt fibrillation of hard ceramics // Advances in heat transfer:proceedings of the 5th Baltic heat transfer conference, Saint-Petersburg, Russia, September 19-21, 2007. Saint-Petersburg State Polytechnical University, 2007. Vol. 2. ISBN5-7422-1592-4, p. 580-588.

160. Vileiniðkis V., Kaliatka A., Parisi C. Deterministic analysisof MCP trip events at Ignalina NPP // Deterministic analysisof operational events in nuclear power plants: proceedingsof a technical meeting, Dubrovnik, Croatia, May 23-26, 2005.Austria: International Atomic Energy Agency, 2007. Vienna,2007. ISBN 92-0-101307-8, p. 101-119.

161. Vilemas J. Energy sector’s development in the Baltic States //Advances in heat transfer: proceedings of the 5th Balticheat transfer conference, Saint-Petersburg, Russia, Septem-ber 19-21, 2007. Saint-Petersburg State PolytechnicalUniversity, 2007. Vol. 2. ISBN 5-7422-1592-4, p. 84-89.

162. Vrubliauskas S. Consumption of solid biofuel in Lithuaniaand perspectives // The third international scientific confe-rence rural development 2007: proceedings, Akademija,Kaunas region, Lithuania, November 8-10, 2007. Kaunas,2007. Vol. 3, Book 2. ISSN 1822-3230, p. 318-321.

58

Praneðimai Lietuvos konferencijose

163. Bertaðienë A. Oro greièio matavimo galimybiø tyrimas //Jaunoji energetika 2007: doktorantø ir jaunøjø mokslininkøkasmetinë konferencija, Kaunas, LEI, 2007 birþelio 7.Kaunas: LEI, 2007. ISSN 1822-7554, p. 1-6.

164. Bertaðienë A., Pediðius A. Oro greièio matavimo tikslumàlemiantys veiksniai // Pastatø inþinerinës sistemos:respublikinës mokslinës konferencijos medþiaga, Vilnius,2007 balandþio 26-27. Vilnius: Technika, 2007. ISBN 978-9955-28-119-1, p. 35-41.

165. Bonèkus A., Zygmantas G. Tekanèio vandens tûrio matavimotarptautiniø lyginimø rezultatø analizë // Ðilumos energetika irtechnologijos-2007: konferencijos praneðimø medþiaga,Kauno technologijos universitetas, 2007 vasario 1-2.Kaunas: Technologija, 2007. ISBN 978-9955-25-338-9,p. 191-196.

166. Brazauskaitë A. Radionuklidø sklaidos modeliavimaskapinyno RBMK-1500 panaudotam branduoliniam kuruilaidoti kristalinëse uolienose tolimojo lauko aplinkoje // Jaunojienergetika 2007: doktorantø ir jaunøjø mokslininkø kasmetinëkonferencija, Kaunas, LEI, 2007 birþelio 7. Kaunas: LEI,2007. ISSN 1822-7554, p 1-6.

167. Dzenajavièienë E.F., Masaitis S. Socialinio elgesio tyrimaisiekiant energetinio efektyvumo daugiabuèiuose gyvena-muosiuose pastatuose // Pastatø inþinerinës sistemos:respublikinë mokslinë konferencija, Vilnius, 2007 balandþio26-27. Vilnius: Technika, 2007. ISBN 978-9955-28-119-1,p. 27-34.

168. Dzenajavièienë E.F., Masaitis S. ISEES-socialinio dialogogerinimas siekiant energetinio efektyvumo socialiniuosegyvenamuose namuose // Ðilumos energetika ir technolo-gijos-2007: konferencijos praneðimø medþiaga, Kaunotechnologijos universitetas, 2007 vasario 1-2. Kaunas:Technologija, 2007. ISBN 978-9955-25-338-9, p. 255-258.

169. Gaigalis V., Ðkëma R. Duomenø palyginimas ir Energetikosvadyba maþose ir vidutinëse pramonës ámonëse // Ðilumosenergetika ir technologijos-2007: konferencijos praneðimømedþiaga, Kauno technologijos universitetas, 2007 vasario1-2. Kaunas: Technologija, 2007. ISBN 978-9955-25-338-9, p. 283-288.

170. Jusevièiûtë A. RBMK-1500 ðiluminiuose elementuosevykstantys procesai esant dideliam trûkiui neprojektinësavarijos atveju // Jaunoji energetika 2007: doktorantø ir jaunøjømokslininkø kasmetinë konferencija, Kaunas, LEI, 2007birþelio 7. Kaunas: LEI, 2007. ISSN 1822-7554, p. 1-11.

171. Jusevièiûtë A., Urbonavièius E., Kaliatka A. RBMK-1500ðilumà iðskirianèiuose elementuose vykstanèiø procesømodeliavimas neprojektinës avarijos atveju FEMAXI-Vprogravimø paketu // Ðilumos energetika ir technologijos-2007: konferencijos praneðimø medþiaga, Kauno technolo-gijos universitetas, 2007 vasario 1- 2. Kaunas: Technologija,2007. ISBN 978-9955-25-338-9, p. 89-92.

172. Katinas V., Markevièius A., Tamaðauskienë M. Biomasësnaudojimas energetikoje ir plëtros perspektyva Lietuvoje //Ðilumos energetika ir technologijos-2007: konferencijospraneðimø medþiaga, Kauno technologijos universitetas,2007 vasario 1-2. Kaunas: Technologija, 2007. ISBN 978-9955-25-338-9, p. 75-78.

173. Kavaliauskas Þ., Marcinauskas L. Substrato pavirðiaustemperatûros kitimas plazminio azotinimo metu // Ðilumosenergetika ir technologijos-2007: konferencijos praneðimømedþiaga, Kauno technologijos universitetas, 2007 vasario1-2. Kaunas: Technologija, 2007. ISBN 978-9955-25-338-9, p. 187-190.

174. Këþelis R., Valatkevièius P., Valinèius V. Amorfiniømedþiagø plauðinimas plazmos srauto kinetine energija //Ðilumos energetika ir technologijos-2007: konferencijospraneðimø medþiaga, Kauno technologijos universitetas,2007 vasario 1-2. Kaunas: Technologija, 2007. ISBN 978-9955-25-338-9, p. 137-140.

175. Kilda R. Neapibrëþtumø vertinimai radionuklidø sklaidos iðpavirðinio kapinyno analizëje // Jaunoji energetika 2007:doktorantø ir jaunøjø mokslininkø kasmetinë konferencija,Kaunas, LEI, 2007 birþelio 7. Kaunas: LEI, 2007. ISSN 1822-7554, p 1-5.

176. Klementavièius A. Kogeneracija, termofikacija, kombinuotojigamyba ir kitos probleminës sàvokos // Ðilumos energetika irtechnologijos-2007: konferencijos praneðimø medþiaga,Kauno technologijos universitetas, 2007 vasario 1-2.Kaunas: Technologija, 2007. ISBN 978-9955-25-338-9,p. 251-254.

177. Klementavièius A., Savickas J. Ðilumos rinkos kûrimoproblemos Lietuvos ðilumos ûkyje // Ðilumos energetika irtechnologijos-2007: konferencijos praneðimø medþiaga,Kauno technologijos universitetas, 2007 vasario 1-2.Kaunas: Technologija, 2007. ISBN 978-9955-25-338-9,p. 269-272.

178. Klementavièius A., Savickas J. Kogeneracijos direktyvos(2004/8/EB) ágyvendinimo paþanga ir problemos Lietuvoje(CEERES projektas) // Ðilumos energetika ir technologijos-2007: konferencijos praneðimø medþiaga, Kauno techno-logijos universitetas, 2007 vasario 1-2. Kaunas: Technologija,2007. ISBN 978-9955-25-338-9, p. 273-278.

179. Kontautas A., Urbonavièius E. Vidiniø srautø modeliavimoátaka aerozoliø nusëdimo skaièiavimams PHEBUS FPT-1eksperimente // Ðilumos energetika ir technologijos-2007:konferencijos praneðimø medþiaga, Kauno technologijosuniversitetas, 2007 vasario 1-2. Kaunas: Technologija, 2007.ISBN 978-9955-25-338-9, p. 93-96.

180. Kupèiûnienë K., Alzbutas R., Augutis J. Orlaivio kritimotikimybinis modeliavimas // Jaunoji energetika 2007:doktorantø ir jaunøjø mokslininkø kasmetinë konferencija,Kaunas, LEI, 2007 birþelio 7. Kaunas: LEI, 2007. ISSN 1822-7554, p. 1-8.

181. Laurinavièius D., Tonkûnas A. Branduolinio kuro perveþimokonteinerio kritiðkumo ávertinimas // Jaunoji energetika 2007:doktorantø ir jaunøjø mokslininkø kasmetinë konferencija,Kaunas, LEI, 2007 birþelio 7. Kaunas: LEI, 2007. ISSN 1822-7554, p. 1-9.

182. Marcinauskas K., Korsakienë I. UAB „Anykðèiø ðiluma“eksploatuojamos Kavarsko miestelio katilinës rekonstrukcijos,pritaikant joje deginti biokurà, techninis ekonominis pagrin-dimas // Ðilumos energetika ir technologijos-2007: konferen-cijos praneðimø medþiaga, Kauno technologijos universite-tas, 2007 vasario 1-2. Kaunas: Technologija, 2007. ISBN978-9955-25-338-9, p. 299-304.

59

183. Marcinauskas L., Milieðka M. Pradiniø plazmos parametrøátaka anglies dangø savybëms // Ðilumos energetika irtechnologijos-2007: konferencijos praneðimø medþiaga,Kauno technologijos universitetas, 2007 vasario 1-2.Kaunas: Technologija, 2007. ISBN 978-9955-25-338-9,p. 183-186.

184. Marèiukaitis M. Vëjo elektriniø galios prognozës modeliai irjø pritaikymo galimybës Lietuvoje // Jaunoji energetika 2007:doktorantø ir jaunøjø mokslininkø kasmetinë konferencija,Kaunas, LEI, 2007 birþelio 7. Kaunas: LEI, 2007. ISSN 1822-7554, p. 1-5.

185. Marèiukaitis M., Katinas V. Vëjo energijos galimybiø analizëLietuvoje // Ðilumos energetika ir technologijos-2007:konferencijos praneðimø medþiaga, Kauno technologijosuniversitetas, 2007 vasario 1-2. Kaunas: Technologija, 2007.ISBN 978-9955-25-338-9, p. 67-70.

186. Marèiukaitis M., Vaitiekûnas P., Katinas V. Vëjo jëgainësvëjaraèio sparno profilio aptekëjimo tyrimas // Ðilumosenergetika ir technologijos-2007: konferencijos praneðimømedþiaga, Kauno technologijos universitetas, 2007 vasario1-2. Kaunas: Technologija, 2007. ISBN 978-9955-25-338-9, p. 71-75.

187. Matuzas V. Techniniø sistemø senëjimo vertinimas ir kontro-lë // Jaunoji energetika 2007: doktorantø ir jaunøjø moks-lininkø kasmetinë konferencija, Kaunas, LEI, 2007 birþelio7. Kaunas: LEI, 2007. ISSN 1822-7554, p. 1-10.

188. Matuzienë V., Augutis J. Energetikos tiekimo saugumovertinimo kriterijai // Jaunoji energetika 2007: doktorantø irjaunøjø mokslininkø kasmetinë konferencija, Kaunas, LEI,2007 birþelio 7. Kaunas: LEI, 2007. ISSN 1822-7554, p. 1-6.

189. Matuzienë V., Kveselis V. Energetikos inovacijø finansavimotinklas: naujos galimybës tyrimø ir eksperimentinës plëtrosfinansavimui // Ðilumos energetika ir technologijos-2007:konferencijos praneðimø medþiaga, Kauno technologijosuniversitetas, 2007 vasario 1-2. Kaunas: Technologija, 2007.ISBN 978-9955-25-338-9, p. 259-262.

190. Matuzienë V., Tamonis M. Energetinës veiklos produkcijosgamybinio ir galutinio vartojimo sàsajos su kuro ir energijosbalansu // Ðilumos energetika ir technologijos-2007: konfe-rencijos praneðimø medþiaga, Kauno technologijos univer-sitetas, 2007 vasario 1-2. Kaunas: Technologija, 2007. ISBN978-9955-25-338-9, p. 263-268.

191. Meilutytë-Barauskienë D., Kriauèiûnienë J., Koltsova T.,Reihan A. Baltijos ðaliø upiø nuotëkio kaita XX amþiuje //Jaunoji energetika 2007: doktorantø ir jaunøjø mokslininkøkasmetinë konferencija, Kaunas, LEI, 2007 birþelio 7.Kaunas: LEI, 2007. ISSN 1822-7554, p. 1-6.

192. Mikalauskienë A., Ðtreimikienë D. Klimato kaitos ðvelninimopriemoniø parinkimas, taikant daugiakriterinius spendimøpriëmimo metodus // Jaunoji energetika 2007: doktorantø irjaunøjø mokslininkø kasmetinë konferencija, Kaunas, LEI,2007 birþelio 7. Kaunas: LEI, 2007. ISSN 1822-7554, p. 1-5.

193. Milieðka M., Këþelis R., Mëèius V. Dolomito ir kvarciniosmëlio miðinio lydymo ir plauðinimo karðto oro srautu tyri-mas // Ðilumos energetika ir technologijos-2007: konferen-cijos praneðimø medþiaga, Kauno technologijos universi-

tetas, 2007 vasario 1-2. Kaunas: Technologija, 2007. ISBN978-9955-25-338-9, p. 133-136.

194. Narkûnas E. Ignalinos AE 1-ojo bloko reaktoriaus RBMK-1500 atraminiø ir apsauginiø plokðèiø neutroninës aktyvacijosskaitinis vertinimas // Jaunoji energetika 2007: doktorantø irjaunøjø mokslininkø kasmetinë konferencija, Kaunas, LEI,2007 birþelio 7. Kaunas: LEI, 2007. ISSN 1822-7554, p. 1-7.

195. Paulauskas A., Tamonis M. Vëjo energetikos plëtrosekonominiø galimybiø vertinimas // Ðilumos energetika irtechnologijos-2007: konferencijos praneðimø medþiaga,Kauno technologijos universitetas, 2007 vasario 1-2.Kaunas: Technologija, 2007. ISBN 978-9955-25-338-9,p. 59-62.

196. Paulauskas A., Tamonis M. Vëjo energijos ilgalaikës plëtrospagrindimas ir uþdaviniø formulavimas // Ðilumos energetikair technologijos-2007: konferencijos praneðimø medþiaga,Kauno technologijos universitetas, 2007 vasario 1-2.Kaunas: Technologija, 2007. ISBN 978-9955-25-338-9,p. 63-66.

197. Pediðius A., Tonkonogij J. Pereinamøjø procesø turbini-niuose dujø skatikliuose apibendrinta analizë // Ðilumosenergetika ir technologijos-2007: konferencijos praneðimømedþiaga, Kauno technologijos universitetas, 2007 vasario1-2. Kaunas: Technologija, 2007. ISBN 978-9955-25-338-9, p. 113-118.

198. Perednis E., Tamaðauskienë M. Pastatø vësinimas siekiantkomfor tiniø sàlygø vasarà // Ðilumos energetika irtechnologijos-2007: konferencijos praneðimø medþiaga,Kauno technologijos universitetas, 2007 vasario 1-2.Kaunas: Technologija, 2007. ISBN 978-9955-25-338-9,p. 55-58.

199. Povilaitis M., Urbonavièius E. MISTRA stende vykdytøMASPn eksperimentø modeliavimas COCOSYS programøpaketu // Ðilumos energetika ir technologijos-2007: konfe-rencijos praneðimø medþiaga, Kauno technologijos univer-sitetas, 2007 vasario 1-2. Kaunas: Technologija, 2007. ISBN978-9955-25-338-9, p. 97-100.

200. Raèkauskas S. Angliniø nanovamzdeliø sintezë naudojantcheminá garø nusodinimà // Jaunoji energetika 2007: dokto-rantø ir jaunøjø mokslininkø kasmetinë konferencija, Kaunas,LEI, 2007 birþelio 7. Kaunas: LEI, 2007. ISSN 1822-7554,p. 1-5.

201. Savickas J. Automobiliniø ekologiniø degalø su bioetanoliopriedais techniniø ekonominiø charakteristikø tyrimo rezultatøanalizë // Ðilumos energetika ir technologijos-2007: konferen-cijos praneðimø medþiaga, Kauno technologijos universi-tetas, 2007 vasario 1-2. Kaunas: Technologija, 2007. ISBN978-9955-25-338-9, p. 81-84.

202. Savickas J., Katinas V. Alternatyviø degalø vartojimo ðaliesautotransporte klausimai // Autotransporto specialistø kom-petencijø kaita: inovacijos teorinio ir praktinio mokymoprocese: respublikinës mokslinës -praktinës konferencijosmedþiaga. Kaunas, 2007. ISBN 978-9955-701-84-2, p. 75-78.

203. Simaitytë J. Nemuno potvyniø prognozë naudojant sniegotirpimo ir ARIMA modelius // Jaunoji energetika 2007:doktorantø ir jaunøjø mokslininkø kasmetinë konferencija,

60

Kaunas, LEI, 2007 birþelio 7. Kaunas: LEI, 2007. ISSN 1822-7554, p. 1-11.

204. Slavickas A., Pabarèius R. Kuro tabletës modelio detali-zacijos átaka QUABOX/CUBBOX-HYCA programø paketuapskaièiuotai tabletës temperatûrai // Ðilumos energetika irtechnologijos-2007: konferencijos praneðimø medþiaga,Kauno technologijos universitetas, 2007 vasario 1-2.Kaunas: Technologija, 2007. ISBN 978-9955-25-338-9,p. 101-104.

205. Striûgas N. Glicerolio frakcijos panaudojimas energijosgamybai // Ðilumos energetika ir technologijos-2007:konferencijos praneðimø medþiaga, Kauno technologijosuniversitetas, 2007 vasario 1-2. Kaunas: Technologija, 2007.ISBN 978-9955-25-338-9, p. 289-292.

206. Ðimonis A., Narkûnas E. Radiaciniø doziø áver tinimasruoðiantis keisti vandens maitinimo sistemos filtrà // Ðilumosenergetika ir technologijos-2007: konferencijos praneðimømedþiaga, Kauno technologijos universitetas, 2007 vasario1-2. Kaunas: Technologija, 2007. ISBN 978-9955-25-338-9, p. 105-108.

207. Tarvydas D. Vëjo jëgainiø modeliavimas optimizaciniuosemodeliuose palyginimas // Jaunoji energetika 2007:doktorantø ir jaunøjø mokslininkø kasmetinë konferencija,Kaunas, LEI, 2007 birþelio 7. Kaunas: LEI, 2007. ISSN 1822-7554, p. 1-5.

208. Tarvydas D., Gatautis R. Suskystintø gamtiniø dujø importoterminalo pritaikymas Lietuvos valstybës atsargø saugoji-mui // Jaunoji energetika 2007: doktorantø ir jaunøjømokslininkø kasmetinë konferencija, Kaunas, LEI, 2007birþelio 7. Kaunas: LEI, 2007. ISSN 1822-7554, p. 1-7.

209. Vaidelienë A., Kadiða S., Antipova O. Maþøjø hidroelektriniøátaka vandens savivalai // Ðilumos energetika ir technologijos-2007: konferencijos praneðimø medþiaga, Kauno techno-logijos universitetas, 2007 vasario 1-2. Kaunas: Technologija,2007. ISBN 978-9955-25-338-9, p. 51-54.

210. Vaitkevièius V., Grybënas A., Makarevièius V. Ignalinosatominës elektrinës gelþbetoniniø konstrukcijø tyrimasneardanèiais metodais // Paþangioji statyba: konferencijospraneðimø medþiaga. Kauno technologijos universitetas,2007. ISBN 978-9955-25-381-5, p. 113-117.

211. Valinèius M., Kaliatka A., Bakas R. Elektros energijospraradimo Kauno miesto centro siurblinëje pasekmiøtermofikacinio vandens magistraliniams tinklams analizë //Ðilumos energetika ir technologijos-2007: konferencijospraneðimø medþiaga, Kauno technologijos universitetas,2007 vasario 1-2. Kaunas: Technologija, 2007. ISBN 978-9955-25-338-9, p. 279-282.

212. Vrubliauskas S. Kuro augalø reikðmë ir kultivavimo ypatu-mai // Ðilumos energetika ir technologijos-2007: konferencijospraneðimø medþiaga, Kauno technologijos universitetas,2007 vasario 1-2. Kaunas: Technologija, 2007. ISBN 978-9955-25-338-9, p. 79-80.

213. Zujus R., Jankauskas J. Termogravitacijos jëgø átakavienkrypèiø tëkmiø struktûrai vertikaliame plokðèiame kanalepereinamojo tekëjimo zonoje // Ðilumos energetika ir tech-nologijos-2007: konferencijos praneðimø medþiaga, Kauno

technologijos universitetas, 2007 vasario 1-2. Kaunas:Technologija, 2007. ISBN 978-9955-25-338-9, p. 129-132.

Mokslo populiarinimo straipsniai

214. Erlickytë R., Pociutë U. Projekto „Atsinaujinanèiø ðaltiniøenergija – ateities energija“ atgarsiai // Mokslas ir gyvenimas.ISSN 0134-3084. 2007. Nr. 5, p. 8-9.

215. Gaigalis V. Duomenø palyginimas ir energetikos vadybamaþose ir vidutinëse pramonës ámonëse // Ðiluminë technika.ISSN 1392-4346. 2007. Nr. 1, p. 14-15.

216. Gaigalis V. Nuoseklus energetikos vadybos ágyvendinimovadovas // Energetika. ISSN 0235-7208. 2007. Nr. 2, p. 64.

217. Gailiuðis B., Jablonskis J. Profesorius Benediktas Tilickis(1945–2007) // Energetika. ISSN 0235-7208. 2007. Nr. 1,p. 80-81.

218. Gailiuðis B., Jablonskis J., Tomkevièienë A. Hidroener-getikos ir hidrologijos mokslø raida // Mokslas ir technika.ISSN 0134-3165. 2007. Nr. 1, p. 20-22, 35.

219. Galinis A., Miðkinis V., Vilemas J. Energetikos sistemøoptimizavimo tyrimai // Mokslas ir technika. ISSN 0134-3165.2007. Nr. 1, p.18-19, p.36-37.

220. Jablonskis J. Akademiniai skaitymai paþymint profesoriausMykolo Lasinsko 90-àjá gimtadiená // Energetika. ISSN 0235-7208. 2007. Nr. 1, p. 82-83.

221. Klementavièius A. Paþymime Lietuvos MA nario koresp.prof. Antano Nemuros 80 metø sukaktá // Energetika. ISSN0235-7208. 2007. Nr. 2, p. 61-62.

222. Miðkinis V. Daktarui Antanui Juðkai – 70 // Energetika. ISSN0235-7208. 2007. Nr. 1, p. 84-85.

223. Miðkinis V. Paskirstytosios energijos gamybos vaidmuoEuropos Sàjungoje ir Baltijos ðalyse // Mokslas ir technika.ISSN 0134-3165. 2007. Nr. 5, p. 10-11.

224. Miðkinis V. Baltijos ðaliø energetikos raida // Mokslas irtechnika. ISSN 0134-3165. 2007. Nr. 11, p. 10-13.

225. Nemura A. Identifikavimo metodø tyrimai Lietuvos ener-getikos institute // Mokslas ir technika. ISSN 0134-3165.2007. Nr. 1, p. 15-17.

226. Nemura A. Neaiðkiø sistemø panaudojimas elektrosenergetikoje // Mokslas ir technika. ISSN 0134-3165. 2007.Nr. 7-8, p. 19, 34-36.

227. Nemura A. Elektros energetikos sistemø valdymo tyrimaiLietuvos energetikos institute // Mokslas ir gyvenimas. ISSN0134-3084. 2007. Nr. 7, p. 16-19.

228. Pabarèius R. Apgintos daktaro diser tacijos (Dr. AurimasTonkûnas) // Energetika. ISSN 0235-7208. 2007. Nr. 3, p. 91.

229. Ðkëma R. Europos efektyvaus apðvietimo programa.Vykdoma Europos Komisijos iniciatyva // Energetika. ISSN0235-7208. 2007. Nr 1, p. 86.

61

230. Ðkëma R. Elektros varikliø panaudojimo efektyvumoprograma // Ðiluminë technika. ISSN 1392-4346. 2007. Nr. 1,p. 22.

231. Valatkevièius P. Apgintos daktaro disertacijos (Dr. ViktorijaValinèiûtë) // Energetika. ISSN 0235-7208. 2007. Nr. 3, p. 90.

232. Vilemas J. Baltijos ðaliø ateities energetikos sëkmës garan-tas – bendradarbiavimas // Lietuvos mokslø akademijosþinios. 2007. Nr. 4, p. 1-3.

233. Vilemas J. Nauja atominë elektrinë Lietuvoje: viltys, strateginiaiplanai ir realybë // Mokslas ir technika. ISSN 0134-3165.

2007. Nr. 7-8, p. 2, 4-7.

234. Vrubliauskas S., Pediðius N. Kietojo biokuro standartørengimas Europos Sàjungoje ir Lietuvoje // Lietuvos standar-tizacijos departamento biuletenis. ISSN 1392-3277. 2007.Nr. 6, p. 3-5.

235. Zinevièius F. Geoterminës energijos panaudojimas // Mokslasir technika. ISSN 0134-3165. 2007. Nr. 9, p. 34-35.

236. Þiugþda V. Aukðtas ðiluminës fizikos ir energetikos tyrimøávertinimas // Mokslas ir gyvenimas. ISSN 0134-3084. 2007.Nr. 9, p. 36-37, 42.

62

Lietuvos energetikos institutas 2007 metaisSausio 2 d. EKGeneralinio tyrimødirektorato vadovaspasiraðë Euratom-LEIasociacijos kontraktà

Sausio 8 d. Pasiraðytas susitarimasdël mokslinio bendradarbiavimotarp Universita degli Studi diMilano-Bicocca (Italija) irLietuvos energetikos instituto

Vasario 2 d. Pasiraðytasbendradarbiavimomemorandumas suAmerikos branduolinësenergijos asociacija(American NuclearSociety)

Vasario 22 d. Susitikimas suKauno m. meru A. Garbaravièiumi

Vasario 15 d.Institute vykstaLietuvospramonininkøkonfederacijosiðplëstinisposëdis

Kovo 14 d. LEI aktyviai dalyvauja KTU karjerosdienose-2007

Kovo 6 d. LEI organizuotas seminaras Vilniuje AB „Lietuvosenergija“

Kovo 2 d. 2006 m. Lietuvos mokslopremijos laureatø diplomai áteikti B. Èësnai,P. Vaitiekûnui ir L. V. Aðmantui uþ darbøciklà „Ðilumos-masës mainøintensifikavimas ir dësningumønustatymas energetiniuose árenginiuose(1975-2005 m.)

Balandþio 11 d.LEI jaunøjø mokslininkø sàjungosorganizuota konferencija „Atominëenergetika: dabartis ir perspektyvos“

Balandþio 24 d.VDU Gamtos

moksløfakultetostudentø

vieðnagë LEI

Vasario 15 d. Institutui iðduoti ISO 9001 ir ISO 1400sertifikatai

63

Geguþës 4 d. Instituto stendasparodoje „Kaunas-2007“

Geguþës 10 d. LEI vyksta seminaras„Paþangi energetika Europai“

Birþelio 7 d.LEIdoktorantø irjaunøjømokslininkøkonferencija„Jaunojienergetika2007“

Birþelio 22 d.Prof. J. Jablonskiui – 75 m.

Liepos 24 d.Prof. A. Nemurai – 80 m.

Rugsëjo 26 d.Startuoja pirmieji2007-2013 m.struktûrinës paramosprojektai ðvietimo irmokslo srityje

Spalio 8 d.Prof. J. VilemasV. Lykovopremijoslaureatas

Spalio 11 d. LR vyriausybës kanceliarijos darbuotojø vizitas

Lapkrièio 23 d. Institute sveèiuojasi Ðilutës mokytojai

Lapkrièio 27 d. LEI jaunøjø mokslininkø sàjungos seminaras„Ar reikia vëjo energetikos Lietuvoje“

Lapkrièio 28 d. Interaktyvaus Europos mokiniøManagEnergy pieðiniø ir fotografijos konkurso beiKauno apskrities mokiniø darbø konkurso „Medienoskuras – energijai“ dalyviai institute

Gruodþio 5 d. LEI – Lietuvos pramonininkø konfederacijoskonkurso „Lietuvos metø gaminys-2007“ nominantas

64

UDK 061.6:620.9(474.5)Li 233

ISSN 1822-007X

LEI veiklos apzvalga-2007-end

Documents

Transcript of LEI veiklos apzvalga-2007-end