Aido

Pab

erži

o ili

ustr.

Metalinių raidžių riteris, p. 3

Lietuviškas kosminis laivas, p. 4–5

Petroglifų paslaptys, p. 6–7

Neįprasta kelionė, p. 8–9

„Bernas“ iš Alpių kalnų, p. 10–11

Važiuojantys troleibuso sodai.Kėdriedės – privalumai ir trūkumai, p. 12–13

Kelionių užrašai, p. 14–16

Belaisviai zoologijos soduose irdelfinariumuose, p. 17–18

Salotiniai šimtalapiai, p. 21

Laimiuko užduotėlės, p. 22–26

Žaliųjų paslapčių dalybos, p. 27

Almos Karosaitės eilėraščiai, p. 28–29

Paslaptingasis geradaris, p. 30–31 Pelikanas. Miesto pasakojimas, p. 32–35

Trys laimės, p. 36–38

Mes skaitome, p. 39

Netikėti klausimai ir jų atsakymai, p. 40–41

Mažieji Laimiuko juokai, p. 42–43

Pyragai iš „Nieko rimto“ kepyklėlės, p. 44

„LAIMIUKO“ TURTAI:„Laimiuko“ adresas:Leidykla „Nieko rimto“„Laimiukas“, Dūmų g. 3ALT-11119 Vilnius laimiukas@niekorimto.lt www.niekorimto.lt/apie_14.html Per metus išleidžiami 6 nr. Žurnalą galite įsigyti leidykloje „Nieko rimto“, renginių metu mokyklose ir prenumeruodami Lietuvos pašte.

„Laimiuko“ draugai

Šio nr. tekstų autoriai ir dailininkai: Sigutė Ach, Laima Bačkienė,Danguolė Garnienė, Paulius Juodišius, Alma Karosaitė, Elena Launikonytė, Roberta Railaitė, Ingrida Umbrasaitė,Lina Eitmantytė-ValužienėTekstų redaktorėRasa KašėtienėVyr. redaktorė ir dizainerėLina Eitmantytė-ValužienėTel. +370 674 01 389Pristatymo renginių organizatoriusSaulius ValužisTel. +370 614 85 184

© „Laimiukas“, nr. 3(47), 2013© Leidykla „Nieko rimto“, Dūmų g. 3A,LT-11119 Vilnius. Tel. (8~5) 269 66 84El. paštas laimiukas@niekorimto.ltwww.niekorimto.ltTiražas 2000 egz.Spausdino UAB „Spaudos praktika“

„Laimiuko“ nr. 4 (48)bus platinamas nuo liepos mėn.

2013 m. nr. 4, 5, 6 prenumeratos kaina

tik 15,69 Lt!Prenumeruokite iki birželio 20 d.

internetu www.post.lt

„Laimiukas“ pritaikomas kaip papildomo ugdymo priemonė

pradinėse klasėse

3

Europiečiai tik 14 a. išmoko naudoti medžio rai-žinius audiniams marginti, žaidimo kortoms ir re-liginio turinio paveikslėliams spausdinti. Tuo metu knygos Europoje vis dar buvo perrašinėjamos ran-ka. Tik 15 a. viduryje imta spausdinti knygas iš vien-tisos medžio lentos. Kiekvienas puslapis buvo išrai-žomas atskiroje lentoje. Raižinį ištepdavo dažais ir gamindavo jo atspaudą ant popieriaus. Spausdini-mas buvo ilgas ir sudėtingas darbas, tačiau tai – pi-giau ir greičiau nei manuskriptų perrašinėjimas.

Johanas Gutenbergas, 15 a. Vokietijos metalo dirbinių gamintojas ir išradėjas, ištobulino spaus-

dinimo procesą. Jis sukūrė spaudos dažus alyvos pagrindu, spaudos presą, sumąstė spausdinamą tekstą rinkti iš atskirų vieną raidę teturinčių kaladėlių literų ir dėti jas į spaudos rinkinio dydžio formadėžę. Jo sukurtas švino, alavo ir stibio lydinys iki šiol naudojamas tikslioms metalinių raidžių formoms lieti. 1455 m. vasario 23 d. Maince Johanas Gutenbergas išspausdino pirmąją kny-gą – Bibliją. Ši data laikoma spaudos atsiradimo Europoje gimtadieniu.

Gutenbergo išradimas jo paties nepadarė turtingu žmogumi, bet tai yra di-džiulis turtas spaudos istorijos lobių skrynioje. Pasitelkus Gutenbergo išradi-mą ir naujas 18 a. technologijas (garo variklį, rotorinį presą) per dieną tapo įmanoma atspausdinti tūkstančius knygų. O knygų plitimas leido žmonijai sparčiai tobulėti: mokytis, diskutuoti, svajoti...

Šiais laikais gyvename skaitmeninių technologijų amžiuje. Išleidžiama vis daugiau elektroninių knygų. Dabar didžiulę knygų krūvą galima pasiimti į ke-lionę sutalpinus ją mažyčiame atmintuke ar elektroninių knygų skaityklėje. Kaip tai patogu!

Ar tradicinė knyga užleis savo vietą skaitmeninei knygai? Vargu. Kas at-stos malonumą laikyti naujai išspausdintą, šviežiu popieriaus kvapu ir dažais kvepiančią knygą? Juk jokia skaitmeninė laikmena neįstengia spinduliuoti kie-kvieno ją skaičiusio žmogaus šilumą...

Ingrida Umbrasaitė

METAlInIų RAIDžIųRITERIS

Istorines keliones po knygu pasauli Jo

hana

s Gut

enbe

rgas

,16

a. v

ario

raiž

inys

4

Jeigu jums tektų keliauti po Molėtų rajoną, tarp pušynų, ežerų ir kalve-lių aptiktumėte neįprastą metalinių konstrukcijų bokštą. Pamatę jį naktį, tikriausiai palaikytumėte kosminiu laivu. Na, o dienos metu tikrai verta iš

arčiau pastatą apžiūrėti ir išsiaiškinti, kam jis skirtas.

Architektūriniame statinyje, primenančia-me skraidančią lėkštę, yra įsikūręs Lietuvos Etnokosmologijos muziejus. Į kosmosą, tiesa, su juo nenuskristumėte, bet per teleskopą pa-sižiūrėti į žvaigždes, sužinoti, kiek milijonų kilometrų yra iki Saulės, pamatyti tikrą me-teoritą ir susipažinti su žymiausiais pasaulio kosmonautais – tikrai galėtumėte. Dar vienas svarbus dalykas, kurį sužinotumėte aplankę šį muziejų, – kaip kosmosas atsispindi mūsų kasdienybėje. Nors žvaigždėtas dangus atro-do neaprėpiamas ir tolimas, tačiau iš tiesų su kosmosu turime labai artimą sąlytį.

Štai muziejuje saugomi buities ir darbo įrankiai iš 19–20 a. Manote, kad ant jų išrai-žyti senoviniai ornamentai – tiesiog gražūs papuošimai? O ne, tai yra kur kas daugiau. Muziejaus darbuotojai galėtų jums papasa-koti, kad ant verpstės išraižytas kryžiukas – tai ne tik krikščionybės simbolis, bet ir saulės M

uzie

juje

yra

5 e

kspo

zici

jų sa

lės.

Šešt

oji s

alė

skir

ta sk

aidr

ių p

erži

ūrai

.

Lietuviškas kosminis laivasLaima Bačkienė

LietuvosMuziejuL o b i a i

4

5

ženklas. Jau seniausiais laikais mūsų protėviai suprato, kad saulė yra cent-ras, iš kurio išeina spinduliai. Raidėmis to užrašyti nemokėjo, bet perteikė užkoduotu piešiniu. Senovinius akmenų ženklus petroglifus atskleidžia kitas įspūdingas muziejaus eksponatas – kalendorinis akmenų ratas, pastatytas muziejaus kieme. Pasirodo, turime lietuviškąjį Stounhendžą (Stonehenge – paslaptingas priešistorinis akmenų statinys pietinėje Anglijoje).

Bet sugrįžkime į šias dienas. Pagalvokite, ar jūsų namuose yra daiktų, susijusių su kosmosu. Ne? Klystate! Jeigu avite sportbačius, virtuvėje mama laiko mikrobangų krosnelę, o tėtis sandėliuke turi šiltus slidininko batus – jūs gyvenate beveik kosmonautų sąlygomis! Mat daugelis buityje naudoja-mų dalykų buvo tobulinami pritaikius NASA (Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija) mokslininkų išradimus, skirtus kosmonautikos pažangai. Ugnies kosminiame laive nesusikursi, bet šiltą maistą valgyti no-risi – štai jums mikrobangų krosnelė. Pasivaikščiojimui po Mėnulį batų pri-reikia itin šiltų – iš tokios pat medžiagos šiandien gaminama ir slidininkų avalynė. Šiuolaikiškiems sportbačiams sukurpti naudojama ta pati technika, kuri buvo išrasta norint pagaminti kokybiškus, patikimus kosmonautų šal-mus ir kostiumus! Taigi, mielieji, kosmosas – labai arti jūsų. O apie įvairias jus supančias šiuolaikines technologijas (bevielį internetą, išmaniuosius te-lefonus ir kita), pirmiausia išrastas kosmoso tyrinėjimui, aš net nekalbu.

Beje, dar keletas žodžių apie žvaigždes. Etnokosmologijos muziejus ne tik dieną, bet ir naktį(!) rengia ekskursijas, kurių metu, užlipus į didžiulį muziejaus bokštą, per teleskopą galima pažvelgti į žvaigždes. Iš anksto su-sitarę telefonu su gidu naktį per teleskopą galite stebėti planetas, padrikuo-sius žvaigždžių spiečius, ūkus ir galaktikas. Dieną teleskopo pagalba pama-tytumėte besikeičiantį mūsų žvaigždės Saulės aktyvumą, Saulės dėmes ir protuberantus (ką reiškia šis žodis – užduotėlė jums patiems išsiaiškinti). Yra tik viena sąlyga – oras turi būti giedras, be mažiausio debesėlio danguje. Tad, susiruošę į Lietuvos Etnokosmologijos muziejų, pirmiausia iškiškite galvą pro langą ir gerai apsižvalgykite.M

uzie

juje

yra

5 e

kspo

zici

jų sa

lės.

Šešt

oji s

alė

skir

ta sk

aidr

ių p

erži

ūrai

.

Gun

aro

Kak

aro

nuot

rauk

os iš

Lie

tuvo

s Etn

okos

mol

ogijo

s muz

ieja

us fo

ndų

Daugiau apie Lietuvos Etnokosmologijos muziejų ieškokitewww.cosmos.lt, registracija į ekskursijas tel. 8 383 45424

Iš kur ši nuotrauka? Gal iš filmo apie senovės riterius arba iš viduramžių šventės? Pasirodo, šiais laikais, kai miestuose zuja mašinos, danguje ūžauja lėk-tuvai, o žmonės daugiausia laiko praleidžia prie televizijos ar kompiuterio ekra-nų, atsiranda keistuolių, kurie leidžiasi į kelionę žirgais! Taigi ši nuotrauka – iš 2011 metais surengto žygio ištvermingaisiais žirgais žemaitukais iš Vilniaus į Krokuvą. Raiteliai – septyni vyrai ir dvi moterys – bei jų šuo Alšis ir keletas „ratuotų“ pagalbininkų leidosi į kelionę drąsiai ir pakylėtai. Daugumai iš jų šis 1200 km ilgio žygis yra antroji kelionė balne. Pirmoji įvyko 2010 metais, kai buvo įveikta net 2000 km nuo Lietuvos iki Juodosios jūros pakrantės.

Kai draugai pakviečia – keliaujam, visuomet iškyla klausimas, o kur? Turi būti kažkas, kas kviečia širdį, įkvepia, skatina pasirinkti žygio maršrutą. Šios grupelės žygeivių kelią taip pat įkvėpė troškimas – pagerbti Lietuvos istoriją.

Keletą skirtingų profesijų ir užsiėmimų žmonių, mylinčių žirgus ir keliones, sužavėjo mintis atgaivinti Lietuvos praeitį. 2010 metų žygis – tai pagarba Žal-girio mūšio 600 metų jubiliejui. 2011 metų žygis – prieš 460 metų nutiesto karališkojo „Meilės kelio“ paminėjimas.

Neiprasta kelione

8

Gintaro Šiupario nuotr.

Knygas ir DVD galite laimėti dalyvaudami konkurse!Daugiau ieškokite www.niekorimto.lt/apie_14.html

Lina Eitmantytė-Valužienė

9

„Meilės keliu“ 1551 metais karalienės Barboros karstą lydėjo 400 raitelių. Žygimantas Augustas taip pat jojo raitas, o per miestelius ar kaimus paskui kars-tą ėjo pėsčias. Procesija keliavo 29 dienas.

„Meilės kelią“ 2011 metais 9 raiteliai nujojo per 18 dienų. Žinoma, šios kelionės nuotaika buvo visiškai kitokia, negu įvykusios prieš 460 metų. Jos dalyviai sukaupė daugybę įspūdžių ir išgyveno įvairiausių nuotykių, susitikimų, vargo bei džiaugsmų. Šiuos įspūdžius, iliustruotus nuotraukomis, aprašė savo knygose vie-nas iš raitelių – Gintaras Kaltenis. Jo knygas išleido leidykla „Versmė“. Tai „Žygis žemaitukais iki Juodosios jū-ros: 2000 kilometrų istorijos“ ir „Valdovų meilės keliu: žygis žemaitukais į Krokuvą“. Legendines 38 pirmosios kelionės dienas galima per 64 minutes peržvelgti DVD diske „2000 kilometrų istorijos“. Galbūt ir jūs, sužinoję apie šiuos žygius, imsite sva-joti apie keliones, kurios garsintų Lietuvos vardą?

Kelias tarp Valdovų rūmų Vilniuje ir Vavelio pilies Krokuvoje ypatingas ne tik tuo,kad juo keliaudavo svarbūs Lietuvos ir Lenkijos asmenys. Šis kelias – tai nepaprastos meilės istorijos liudininkas. Pasakose karaliai veda princeses, kurias jie išvaduoja iš pavojų ir įsimyli. Gyvenime valdovai tuokdavosi, kad sutvarkytų politinius valstybių reikalus. Tačiau 16 amžiuje nepaisant giminaičių ir įtakingų asmenų prieštaravimo, įvyko Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir lietuvių didikės Barboros Radvilaitės vestuvės iš meilės. Meilė išlaikė sunkius šios poros išbandymus. Tapęs Lenkijos karaliumi Žygimantas Augustas karaliene karūnavo ir savo žmoną Barborą. Tačiau šiai gyvenimo pasakai nebuvo lemta baigtis laimingai. Vos keletą metų praleidusius drauge mylimuosius išskyrė mirtis. Gražioji jaunoji Barbora mirė Vavelio pilyje. Paskendęs gedule, Žygimantas Augustas leidosi į paskutinę jos kelionę iš Lenkijos į Lietuvą, nes Barbora norėjo būti palaidota Vilniaus katedroje.

Žygimantas Augustas, 17 a. tapyba Karalienė Barbora, 19 a. grafika Karalienės Barboros mirtis, 19 a. tapyba

Neiprasta kelione

Knygas ir DVD galite laimėti dalyvaudami konkurse!Daugiau ieškokite www.niekorimto.lt/apie_14.html

Info

rmac

ija p

aren

gta

bend

rada

rbia

ujan

t su

inic

iaty

vine

gru

pe „G

erbk

gyv

ūnų

teise

s“.

Kad delfinai – paslaptingo proto, neįtikėtiną poveikį žmogui darantys gyvūnai, žinoma jau seniai. Ne veltui sklinda legendos, jog jie – ne mūsų planetos gyven-tojai. Kaip ir žmonių, delfinų esama visokių: žaismingų, linksmų, piktų, net agre-syvių. Tačiau dauguma iš jų draugiški, mėgstantys žaisti ir geranoriškai nusitei-kę žmonių atžvilgiu. Aptikus ypatingas šių gyvūnų savybes buvo pradėta steigti

delfinariumus, organizuoti tyrinėjimus. Kai kurie delfinariumai buvo įslaptinti, nes delfinų proto galimybėmis susidomėjo ka-riškiai. Delfinus ruošdavo surasti povandeninius diversantus, povandeninius laivus, minas. Delfinai susekdavo paskendusius priešininko laivus, paduodavo įrangą.

Delfinus pagauti nėra lengva. Todėl daugelis pagautųjų ne tik kenčia, netekę artimųjų ir laisvės, bet ir žūsta nuo sužaloji-mų ir transportavimo. Šiuo metu delfinai daugiausiai gaudomi „supažindinimo“ su žmonėmis tikslu. Jie apgyvendinami delfi-nariumuose, dresuojami, rengiami pasirodymams ir gydomie-siems užsiėmimams.

Kaip ir cirkas su gyvūnais, delfinų pasirodymai delfinariu-muose yra kelianti susižavėjimą pramoga, bet gyvūnams tai – įkalinimas iki gyvos galvos. Delfinariumuose nėra tinkamų gy-venimo sąlygų šioms protingoms ir jautrioms būtybėms. Net ir itin didelis baseinas niekada neprilygs vandenynui, kur delfinai gyvena būriais, per dieną įveikia iki 50 km atstumus, bendrau-ja, kuria šeimas. Uždara erdvė ir triukšmas netinkami delfinų siunčiamiems garsiniams signalams, nes nuo sienų atsimušan-čios garso bangos juos dirgina. Visa tai jiems sukelia nerimą, įtampą, ligas.

Kai kuriuose delfinariumuose delfinai dalyvauja specialiose žmonių sveikatos gerinimo programose. Tačiau toks bendravi-mas neturėtų vykti su įkalintais delfinais. Kai kur ši programa puikiai pritaikoma naudojant delfinų balsų įrašus tik žmonėms skirtuose baseinuose.

Taigi cirkas, zoologijos sodai, delfinariumai – pramogos, ku-rios gali pasirodyti įdomios ir vertingos tik iš pirmo žvilgsnio.

Ar žinodami tai, ką dabar perskaitėte, tikite, jog žmonės teisingai elgiasi su šiais gyvūnais? Išsaky-kite savo mintis pasigamindami knygelę su atvir-laiškių apie gyvūnų teises piešiniais ir pažymėdami joje teiginius, kuriems jūs pritariate arba ne.

Delfinų kalba – tai aukštesni ir žemesni garsai, įvairios jų trukmės, švilpimas. Šių garsų užregistruota 35–40. Garsais ir savo elgesiu delfinai išreiškia džiaugsmą, nepasitenkinimą, moka pakviesti ir nubaidyti. Pietų Amerikoje buvo aptikti „naminiai“ delfinai. Mažame žvejų kaimelyje kai kurios šeimos turi savo delfinus. Jie padeda žvejoti tik vienai šeimai. Tai tęsiasi iš kartos į kartą. Šie „naminiai“ delfinai gyvena laisvi atviroje jūroje, bet kai jų bičiulis žvejas sėda į valtį ketindamas pažuvauti, pagalbininkai tuoj atsiran-da šalia ir gena žuvis į žvejų tinklus. Vyresnieji skaityto-jai gali paieškoti savo tėvų paauglystės laikų mokslinės fantastikos knygos apie del-finus „Protingas gyvūnas“, autorius Roberas Merlis. Mergaites turėtų sudominti šiuolaikinės anglų rašytojos Lauren St John nuotykių istorija „Delfinų daina“.

19

Pažymėk teiginius, kuriems pritari:

O Gyvūnai zoologijos sodo aptvaruose – tai belaisviai, žmonių įkalinti prieš savo valią.

O Uždarydami laukinius gyvūnus zoologijos soduose, žmonės išnaudoja juos dėl verslo ir pinigų.

O Geriausia pažinti gyvūnus stebint jų gyvenimą laisvėje.

O Gyvūnams patiktų lankytis žmonių zoologijos soduose.

Pažymėk teiginius, kuriems pritari:

O Joks baseinas neatstoja delfinui vandenyno platybių.

O Garsi muzika ir žiūrovų plojimai delfinariumuose delfinams teikia ne malonumą, o sukelia nerimą ir įtampą.

O Žmonės neturėtų pamiršti, jog įkalintų delfinų „šou“ prieštarauja jų natūraliam gyvenimo būdui.

O Delfinariumuose gyvenantys delfinai nejaučia jokių nepatogumų.

Info

rmac

ija p

aren

gta

bend

rada

rbia

ujan

t su

inic

iaty

vine

gru

pe „G

erbk

gyv

ūnų

teise

s“.

6 3

8 5

22

Ats

akym

ą rašyk į kuponėlį p. 26Užduotėlėnr. 1!

Kryžiažodis apie kulinariją

HORIZONTALIAI:1. Įrankis valgymui2. Prisivalgęs arba ...3. Mama kepa ... blynus4. Valgių gaminimo specialistas5. Moteriškas vardas, susijęs

su ugnimi6. Indas valgymui7. Skysti patiekalai iš daržovių,

kruopų, mėsos8. Pipiro skonis9. Baldas, prie kurio valgoma10. Tąsi miltų masė11. Įrankis duonai raikyti

VERTIKALIAI:12. Saldainis su vaisių, riešutų,

šokolodo įdaru13. Nedidelis įvairių formų saldus kepinukas14. Laivo virėjas15. Svarbus įrankis kiekvienam kulinarui16. Vaflis yra plonas ir ...17. Ploni, ilgi makaronai18. Mažas šaukštas19. Citrinos skonis20. Medus – bičių ...21. Baldas sėdėti

23

Ats

akym

ą rašyk į kuponėlį p. 26Užduotėlėnr. 2!

Kryžiažodis apie keliones

Kryž

iažo

džiu

s kūr

ė D

angu

olė

Gar

nien

ė

HORIZONTALIAI:1. Kelionių bilietai būna brangūs ir ...2. Turistų mėgstamas Turkijos miestas3. Dauguma atostogauti ... vasarą4. Petras Palilionis „Kelionė į ... šalį“5. Žiulis Vernas „Aplink žemę ... 80 dienų“6. G. Morkūnas „Velniškai karštos ...“7. ... kuprinę ir keliauk8. Rebeka Rupp „Kelionė į Mėlynąjį ...“

VERTIKALIAI:9. Džonas Sviftas „ ... kelionės“10. Vytautė Žilinskaitė „Kelionė į ...“11. Turistui svarbu mokėti tvirtai ... mazgą12. Keitė DiCamillo „... Edvardo Tiuleino

kelionė“13. Keleiviai ... į valtį14. Keliaujant reikia turėti galiojantį ...15. Prieš keliaujant, geriau neklausyti ...

istorijų16. Svenas Nordkvistas „Petsonas ...“17. Toli keliaujant tenka pasiimti ... lagaminą18. ... dažnai keliaujame. O jūs?

Kęstučio Kasparavičiaus iliustr.

Sveikiname Daivą Gabrilavičiūtę ir Aušrinę Macijauskaitę už teisingus „Laimiuko“ nr. 2(46) užduotėlių atsakymus laimėjus kompaktinę plokštelę „Ežiukas rūke“, leidykla „Nieko rimto“.

AtsAkymAi

Užduotėlė nr. 1

Užduotėlė nr. 2

Užduotėlė nr. 3

Užduotėlė nr. 4

.............................

.............................

.............................

.............................

.............................

.............................(vardas, pavardė,metai, mokykla,

klasė, tel. nr.)

Leidyklos„Nieko rimto“

prizas už teisingaiužpildytą kuponėlį!

26

Ats

akym

ą rašyk į kuponėlį p. 26Užduotėlėnr. 4!

Kryžiažodis apie petroglifus

1. Ant Valiulio akmens iškalti mėnulio, žvaigždės ir ... ženklai2. Žodis „akmuo“ graikų kalba3. Pagonių dievas, nekentęs velnių4. Paveikslėliai, išraižyti ant uolienos5. Perkūnas velnius gąsdindavęs ...6. Alkos giraitė – ypatinga gamtinė ...7. Spėjama, kad Valiulio akmuo – ... apeigų vieta8. Ženklas ant Valiulio akmens, kuris rodo kryptį9. Rajonas, kuriame yra Valiulio akmuo10. Kur minimas dievo Valiulio vardas?11. Daugiausia petroglifų randama Afrikoje, Skandinavijoje,

Šiaurės Amerikoje, Australijoje ir ...

Atsakymus rasite p. 6–7

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

9.

10.

11.

8.

Kryž

iažo

džiu

s kūr

ė Li

na E

itman

tytė

–Val

užie

nė

Projekto ŽALIASIS KODAS svetainės galeriją papildo vis naujos žaliųjų paslapčių nuotraukos ir jose pavaizduotų darbų aprašymai. Apsilankykite svetainėjewww.zaliasiskodas.lt ir sužinokite daugiau apie šį konkursą. Gal ir jūs dar spėsite sudalyvauti? Savo paslaptis siųskite iki gegužės 30 d. Sėkmės!

ŽALIŲJŲ PASLAPČIŲ DALYBOStęsiamos!

Keletas paslapčių, kuriomis jau pasidalino žalieji bendraminčiai:

Pradėjome nuo to, jog savo namų stalčiuose ir spintelėse padarėme tvarką. Išrinkome dau-gybę nereikalingų panaudotų dalykėlių. Tarp jų buvo: neberašantys rašikliai, kamštukai, kremo tūbelė, tušti tušo akims indeliai, vidinis bato padas, sutrūkęs kažkokio variklio dirže-lis (būtent jis ypač pasitarnavo ratų gamyboje), sulūžusios konstruktoriaus detalės, sulūžęs lipnios juostos laikiklis, grandinėlės ir t.t. Tinkančius daiktus tvirtinome vienas prie kito karštais klijais. Gamybos eigoje ne kartą teko eiti ieškoti tam tikrai kuriamo motociklo vietai tinkančios atliekėlės. Šiam kūrybiniam procesui skyrėme net keletą valandų, bet rezultatu likome patenkinti! Mindaugas Stonkevičius su mama Laura Stonkevičiene ir auklėtoja Rasa Rimkūnienė, „Pelėdžiukų“ grupė, Tirkšlių darželis „Giliukas“, Mažeikių raj.

Idėjai įgyvendinti mums prireikė saldainių dėžės, lipnaus spalvoto popieriaus bei butelių kamštelių. Berniukai iš-rūšiavo kamštelius. Kiek sunkiau sekėsi aplipinti dėžutę ir pasigaminti šaškių lentą. Na štai, šaškės yra. Bežai-džiant mergaitės sugalvojo, kad lenta tiktų „paskanin-tam“ žaidimo variantui „Saldainkirstis“, kuriame vietoje šaškių naudojami saldainiai. (Mūsų paslaptis – saldainiai jau seniai nukeliavo į pilvukus, o vietoje jų į popieriukus suvyniojome butelių kamštelius.) Ir visa tai įmanoma padaryti iš šiukšlių! Antrokai Deivydas, Jurgita, Giedrė, Haroldas, Tomas ir mokytoja Ingrida Sabeckienė, Alvito pagr. m-kla, Vilkaviškio raj.

Skaitydami knygas mėgstame pa-sinerti į išgalvotų herojų pasaulį. Laiko knygoms skaityti skiriame ne tik lietuvių kalbos pa-mokų ir klasės valandėlių metu, bet ir laisvalaikiu arba per atostogas. Esame įsitikinę, kad skaitymas – puiki džiaugs-mo ir jausmų mokykla. Atvėrę knygų dureles, randame daug įdomių ir gražių paslapčių.

Mėgstamiausia 2012 metų mūsų klasės knyga – Kęstučio Kasparavičiaus „Kiškis Morkus Didysis“. Skaitydami ją ir juokėmės, ir svajojome, ir atradome daug ką naujo. Ypač buvo smagu skaityti apsiniaukusiais žiemos va-karais, nes tuomet ši knyga teikdavo dar daugiau žavesio. Ach, mes patys užsinorėdavome paskanauti Morkui atnešto vanilinio pudingo arba suflė, pagardintos riešutais, razinomis bei kitais priedais. Skaitant diena pra-bėgdavo nepastebimai. Džiaugėmės knygos pabaiga, kurioje pagaliau kiškelis nebenorės pakenkti sau ir vėl skanaus savo mėgstamus kopūstus, morkas bei kitus skanėstus. Galiausiai jis tapo toks pat žvitrus ir greitas.Jei kas nors sako, kad žiemos vakarai liūdni, mes prieštaraujame! Mums su knyga „Kiškis Didysis Morkus“ buvo smagu ir linksma. O kartais norėjosi šokti, dainuoti ir net skraidyti...

3 klasė, Šiaulių Medelyno progimn., mokytoja Regina Bartkevičienė

Kai buvome mažesni, pirmadieniais turėdavome visą pamoką, skirtą skaitymui. Skaitydavome patogiai įsitaisę, aptardavome jau perskaitytas knygas. Šįkart diskutavome, ką man reiškia skaitymas? Kodėl mes skai-tome? Ar skaityti patinka? O gal tai tik mokytojos sugalvotas gyvenimo gadinimo būdas?

Kiekvienam skaitymas reiškia skirtingus dalykus. Vieniems knygų skaitymas – kaip oras ar šaltinio vanduo, be kurio negalėtų gyventi. Kitiems – sparnai vaizduotei, fantazijos treniruoklis. Treti – tarsi patys sukasi visų įvykių sūkuryje, persikūnija į knygos herojus. Mąsto, o kaip gi aš pasielgčiau vienoj ar kitoj situacijoj. Yra ir tokių, kuriems skaityti tiesiog REIKIA. O jei dar pasirinkta knyga nesudomina, tada tarsi slenki paskui ją, kol galiausiai užverti ir nebeskaitai.

Kaip pasirenkame knygas? Labiau patinka pirkti ar imti iš bibliotekos? Visi sušunka: PIRKTI! Kodėl? To-dėl, kad ji nauja, kvepianti, niekas jos dar nevartė, ji tikrai nesuplėšyta ir neprirašinėta. Apie naują knygą gali pasiskaityti knygų kataloge ir pasirinkti labiausiai sudominusią. Nors lankomės bibliotekoje, nepatinka, kad yra nurodytas laikas, kada reikia grąžinti. Turi skubėti skaityti arba nepamiršti pratęsti grąžinimo laiko. Vieno mėgstamiausio autoriaus mes neturime. Skaitome tiek lietuvių, tiek užsienio autorių knygas. A. Lindgren, K. Kasparavičiaus, V. V. Landsbergio knygos skaitomos daugiausiai. Įdomu buvo išsiaiškinti, o kokią knygą mūsų klasėje perskaitė daugiausia vaikų. Jeff Kinney „Nevykėlio dienoraštis“. Kodėl? Ne K. Kasparavičiaus ar A. Lindgren knygos? Pasirodo, vaikams patinka skaityti apie bendraamžius, kur daug įdomių, linksmų nuotykių, istorijų, kažkuo panašių į tikrą gyveni-mą. Gerai, kad yra daug dalių. Gali vėl ir vėl pasinerti į nuotykius. Tie, kurie dar neskaitė šios knygos, sukluso. Gal verta paskaityti? Gal patiks? Juk įdomu sužinoti, kas gi joje taip „užkabino“?

„Dailiukai“, 4 klasė, Klaipėdos Vydūno vid. m-kla, mokytoja Daiva Imbrasienė

M E S SK AITOME!