Laimiukas Nr. 3 (47)

Click here to load reader

  • date post

    22-Mar-2016
  • Category

    Documents

  • view

    226
  • download

    3

Embed Size (px)

description

Ar žinote, kas buvo metalinių raidžių riteris? Koks pastatas Lietuvoje primena kosminį laivą? Kokias paslaptis atskleidžia neįprastas žodis petroglifas? Kur veda „Meilės kelias“? Kokie „bernai“ kilę iš Alpių kalnų? Kam patinka gyventi zoologijos soduose ir delfinariumuose? Kaip pasidaryti salotinį šimtalapį? Kiek daug klausimų! Bet visi jų atsakymai – šio „Laimiuko“ rubrikose.

Transcript of Laimiukas Nr. 3 (47)

  • Aid

    o Pa

    ber

    io il

    iust

    r.

  • Metalini raidi riteris, p. 3

    Lietuvikas kosminis laivas, p. 45

    Petroglif paslaptys, p. 67

    Neprasta kelion, p. 89

    Bernas i Alpi kaln, p. 1011

    Vaiuojantys troleibuso sodai.Kdrieds privalumai ir trkumai, p. 1213

    Kelioni uraai, p. 1416

    Belaisviai zoologijos soduose irdelfinariumuose, p. 1718

    Salotiniai imtalapiai, p. 21

    Laimiuko uduotls, p. 2226

    alij paslapi dalybos, p. 27

    Almos Karosaits eilraiai, p. 2829

    Paslaptingasis geradaris, p. 3031 Pelikanas. Miesto pasakojimas, p. 3235

    Trys laims, p. 3638

    Mes skaitome, p. 39

    Netikti klausimai ir j atsakymai, p. 4041

    Maieji Laimiuko juokai, p. 4243

    Pyragai i Nieko rimto kepyklls, p. 44

    LAIMIUKO TURTAI:Laimiuko adresas:Leidykla Nieko rimtoLaimiukas, Dm g. 3ALT-11119 Vilnius laimiukas@niekorimto.lt www.niekorimto.lt/apie_14.html Per metus ileidiami 6 nr. urnal galite sigyti leidykloje Nieko rimto, rengini metu mokyklose ir prenumeruodami Lietuvos pate.

    Laimiuko draugai

    io nr. tekst autoriai ir dailininkai: Sigut Ach, Laima Bakien,Danguol Garnien, Paulius Juodiius, Alma Karosait, Elena Launikonyt, Roberta Railait, Ingrida Umbrasait,Lina Eitmantyt-ValuienTekst redaktorRasa KatienVyr. redaktor ir dizainerLina Eitmantyt-ValuienTel. +370 674 01 389Pristatymo rengini organizatoriusSaulius ValuisTel. +370 614 85 184

    Laimiukas, nr. 3(47), 2013 Leidykla Nieko rimto, Dm g. 3A,LT-11119 Vilnius. Tel. (8~5) 269 66 84El. patas laimiukas@niekorimto.ltwww.niekorimto.ltTiraas 2000 egz.Spausdino UAB Spaudos praktika

    Laimiuko nr. 4 (48)bus platinamas nuo liepos mn.

    2013 m. nr. 4, 5, 6 prenumeratos kaina

    tik 15,69 Lt!Prenumeruokite iki birelio 20 d.

    internetu www.post.lt

    Laimiukas pritaikomas kaip papildomo ugdymo priemon

    pradinse klasse

  • 3Europieiai tik 14 a. imoko naudoti medio rai-inius audiniams marginti, aidimo kortoms ir re-liginio turinio paveikslliams spausdinti. Tuo metu knygos Europoje vis dar buvo perrainjamos ran-ka. Tik 15 a. viduryje imta spausdinti knygas i vien-tisos medio lentos. Kiekvienas puslapis buvo irai-omas atskiroje lentoje. Raiin itepdavo daais ir gamindavo jo atspaud ant popieriaus. Spausdini-mas buvo ilgas ir sudtingas darbas, taiau tai pi-giau ir greiiau nei manuskript perrainjimas.

    Johanas Gutenbergas, 15 a. Vokietijos metalo dirbini gamintojas ir iradjas, itobulino spaus-

    dinimo proces. Jis sukr spaudos daus alyvos pagrindu, spaudos pres, sumst spausdinam tekst rinkti i atskir vien raid teturini kaladli liter ir dti jas spaudos rinkinio dydio formad. Jo sukurtas vino, alavo ir stibio lydinys iki iol naudojamas tikslioms metalini raidi formoms lieti. 1455 m. vasario 23 d. Maince Johanas Gutenbergas ispausdino pirmj kny-g Biblij. i data laikoma spaudos atsiradimo Europoje gimtadieniu.

    Gutenbergo iradimas jo paties nepadar turtingu mogumi, bet tai yra di-diulis turtas spaudos istorijos lobi skrynioje. Pasitelkus Gutenbergo iradi-m ir naujas 18 a. technologijas (garo varikl, rotorin pres) per dien tapo manoma atspausdinti tkstanius knyg. O knyg plitimas leido monijai spariai tobulti: mokytis, diskutuoti, svajoti...

    iais laikais gyvename skaitmenini technologij amiuje. Ileidiama vis daugiau elektronini knyg. Dabar didiul knyg krv galima pasiimti ke-lion sutalpinus j mayiame atmintuke ar elektronini knyg skaityklje. Kaip tai patogu!

    Ar tradicin knyga uleis savo viet skaitmeninei knygai? Vargu. Kas at-stos malonum laikyti naujai ispausdint, vieiu popieriaus kvapu ir daais kvepiani knyg? Juk jokia skaitmenin laikmena nestengia spinduliuoti kie-kvieno j skaiiusio mogaus ilum...

    Ingrida Umbrasait

    METAlInI RAIDIRITERIS

    Istorines keliones po knygu pasauli Jo

    hana

    s Gut

    enbe

    rgas

    ,16

    a. va

    rio ra

    iiny

    s

  • 4Jeigu jums tekt keliauti po Molt rajon, tarp puyn, eer ir kalve-li aptiktumte neprast metalini konstrukcij bokt. Pamat j nakt, tikriausiai palaikytumte kosminiu laivu. Na, o dienos metu tikrai verta i

    ariau pastat apirti ir isiaikinti, kam jis skirtas.

    Architektriniame statinyje, primenania-me skraidani lkt, yra sikrs Lietuvos Etnokosmologijos muziejus. kosmos, tiesa, su juo nenuskristumte, bet per teleskop pa-siirti vaigdes, suinoti, kiek milijon kilometr yra iki Sauls, pamatyti tikr me-teorit ir susipainti su ymiausiais pasaulio kosmonautais tikrai galtumte. Dar vienas svarbus dalykas, kur suinotumte aplank muziej, kaip kosmosas atsispindi ms kasdienybje. Nors vaigdtas dangus atro-do neaprpiamas ir tolimas, taiau i ties su kosmosu turime labai artim slyt.

    tai muziejuje saugomi buities ir darbo rankiai i 1920 a. Manote, kad ant j irai-yti senoviniai ornamentai tiesiog gras papuoimai? O ne, tai yra kur kas daugiau. Muziejaus darbuotojai galt jums papasa-koti, kad ant verpsts iraiytas kryiukas tai ne tik krikionybs simbolis, bet ir sauls M

    uzie

    juje

    yra

    5 e

    kspo

    zici

    j sa

    ls.

    et

    oji s

    al

    skir

    ta sk

    aidr

    i p

    eri

    rai

    .

    Lietuvikas kosminis laivasLaima Bakien

    LietuvosMuziejuL o b i a i

    4

  • 5enklas. Jau seniausiais laikais ms protviai suprato, kad saul yra cent-ras, i kurio ieina spinduliai. Raidmis to urayti nemokjo, bet perteik ukoduotu pieiniu. Senovinius akmen enklus petroglifus atskleidia kitas spdingas muziejaus eksponatas kalendorinis akmen ratas, pastatytas muziejaus kieme. Pasirodo, turime lietuvikj Stounhend (Stonehenge paslaptingas prieistorinis akmen statinys pietinje Anglijoje).

    Bet sugrkime ias dienas. Pagalvokite, ar js namuose yra daikt, susijusi su kosmosu. Ne? Klystate! Jeigu avite sportbaius, virtuvje mama laiko mikrobang krosnel, o ttis sandliuke turi iltus slidininko batus js gyvenate beveik kosmonaut slygomis! Mat daugelis buityje naudoja-m dalyk buvo tobulinami pritaikius NASA (Nacionalin aeronautikos ir kosmoso administracija) mokslinink iradimus, skirtus kosmonautikos paangai. Ugnies kosminiame laive nesusikursi, bet ilt maist valgyti no-risi tai jums mikrobang krosnel. Pasivaikiojimui po Mnul bat pri-reikia itin ilt i tokios pat mediagos iandien gaminama ir slidinink avalyn. iuolaikikiems sportbaiams sukurpti naudojama ta pati technika, kuri buvo irasta norint pagaminti kokybikus, patikimus kosmonaut al-mus ir kostiumus! Taigi, mielieji, kosmosas labai arti js. O apie vairias jus supanias iuolaikines technologijas (beviel internet, imaniuosius te-lefonus ir kita), pirmiausia irastas kosmoso tyrinjimui, a net nekalbu.

    Beje, dar keletas odi apie vaigdes. Etnokosmologijos muziejus ne tik dien, bet ir nakt(!) rengia ekskursijas, kuri metu, ulipus didiul muziejaus bokt, per teleskop galima pavelgti vaigdes. I anksto su-sitar telefonu su gidu nakt per teleskop galite stebti planetas, padrikuo-sius vaigdi spieius, kus ir galaktikas. Dien teleskopo pagalba pama-tytumte besikeiiant ms vaigds Sauls aktyvum, Sauls dmes ir protuberantus (k reikia is odis uduotl jums patiems isiaikinti). Yra tik viena slyga oras turi bti giedras, be maiausio debeslio danguje. Tad, susiruo Lietuvos Etnokosmologijos muziej, pirmiausia ikikite galv pro lang ir gerai apsivalgykite.M

    uzie

    juje

    yra

    5 e

    kspo

    zici

    j sa

    ls.

    et

    oji s

    al

    skir

    ta sk

    aidr

    i p

    eri

    rai

    .

    Guna

    ro K

    akar

    o nuo

    trauk

    os i

    Lietu

    vos E

    tnok

    osm

    olog

    ijos m

    uziej

    aus f

    ond

    Daugiau apie Lietuvos Etnokosmologijos muziej iekokitewww.cosmos.lt, registracija ekskursijas tel. 8 383 45424

  • I kur i nuotrauka? Gal i filmo apie senovs riterius arba i vidurami vents? Pasirodo, iais laikais, kai miestuose zuja mainos, danguje auja lk-tuvai, o mons daugiausia laiko praleidia prie televizijos ar kompiuterio ekra-n, atsiranda keistuoli, kurie leidiasi kelion irgais! Taigi i nuotrauka i 2011 metais surengto ygio itvermingaisiais irgais emaitukais i Vilniaus Krokuv. Raiteliai septyni vyrai ir dvi moterys bei j uo Alis ir keletas ratuot pagalbinink leidosi kelion drsiai ir pakyltai. Daugumai i j is 1200 km ilgio ygis yra antroji kelion balne. Pirmoji vyko 2010 metais, kai buvo veikta net 2000 km nuo Lietuvos iki Juodosios jros pakrants.

    Kai draugai pakvieia keliaujam, visuomet ikyla klausimas, o kur? Turi bti kakas, kas kvieia ird, kvepia, skatina pasirinkti ygio marrut. ios grupels ygeivi keli taip pat kvp trokimas pagerbti Lietuvos istorij.

    Kelet skirting profesij ir usimim moni, mylini irgus ir keliones, suavjo mintis atgaivinti Lietuvos praeit. 2010 met ygis tai pagarba al-girio mio 600 met jubiliejui. 2011 met ygis prie 460 met nutiesto karalikojo Meils kelio paminjimas.

    Neiprasta kelione

    8

    Gintaro iupario nuotr.

    Knygas ir DVD galite laimti dalyvaudami konkurse!Daugiau iekokite www.niekorimto.lt/apie_14.html

    Lina Eitmantyt-Valuien

  • 9Meils keliu 1551 metais karaliens Barboros karst lydjo 400 raiteli. ygimantas Augustas taip pat jojo raitas, o per miestelius ar kaimus paskui kars-t jo psias. Procesija keliavo 29 dienas.

    Meils keli 2011 metais 9 raiteliai nujojo per 18 dien. inoma, ios kelions nuotaika buvo visikai kitokia, negu vykusios prie 460 met. Jos dalyviai sukaup daugyb spdi ir igyveno vairiausi nuotyki, susitikim, vargo bei diaugsm. iuos spdius, iliustruotus nuotraukomis, apra savo knygose vie-nas i raiteli Gintaras Kaltenis. Jo knygas ileido leidykla Versm. Tai ygis emaitukais iki Juodosios j-ros: 2000 kilometr istorijos ir Valdov meils keliu: ygis emaitukais Krokuv. Legendines 38 pirmosios kelions dienas galima per 64 minutes pervelgti DVD disk