L Lietuvos advokatûra ir advokatai Lietuvoje · vokatø Tarybas negali veikti Lietuvoje dël to,...

1LIETUVOS ADVOKATÛRA 2008 m. Nr. 4 (29)

LIETUVOS ADVOKATÛRAI – 90!

1

JUOZAS ÈIVILIS

ADVOKATAS

Lietuvos advokatûrair advokatai Lietuvoje

Dël savo nepriklausomumo advokatûra buvo ir yra nekenèiamaautokratø, diktatoriø, tø, kas valdo ðalá savo nuoþiûra

(Petras Leonas. Advokatø profesija ir jø organizacija, 1930)

Pirmojo pasaulinio karo iðvakarëse didþioji dalis lietuviø advokatø ir advokatø padëjëjø buvo susitelkæprie Vilniaus ir Kauno apygardos teismø. Vilniuje praktikavo advokatai Augustinas Janulaitis, MykolasRömeris, Jonas Vileiðis, advokatø padëjëjai broliai Mykolas ir Vaclovas Birþiðkos, Antanas Smetona,Kaune – Martynas Yèas, Petras Leonas, Stanislovas Narutavièius, Vladas Staðinskas ir kiti. Jie stovëjoprieðakinëse Nepriklausomos Lietuvos kûrëjø gretose. Lietuvos nepriklausomybës laikais teisingumosrityje dël pagrindiniø dalykø, anot tø ávykiø dalyvio, þinomo prieðkario teisininko, advokato RapoloSkipièio, reikðmingiausiai pasireiðkë Petras Leonas ir Stasys Ðilingas (Rapolas Skipitis. NepriklausomaLietuva, 1967).Turime didþiuotis, kad pirmojoje Nepriklausomos Lietuvos vyriausybëje ið ðeðiø ministrø net trys –Martynas Yèas, Petras Leonas ir Vladas Staðinskas – buvo advokatai. Pastarieji du prieð karà perdvideðimt nepriklausomybës metø kartu sudëjus net keturiolika kartø buvo renkami vadovauti advokatøkorporacijai.

Apie advokatus raðyta kaip apie valstybës, mokslo veikëjus, bet apie jø profesinæ veiklà uþsimenama tik prabëgom. Dël duomenø stokosdabar sunku, o tiksliau – neámanoma apraðyti kiekvieno net þymaus advokato Lietuvos advokatûros labui nuveiktø darbø. Dar maþiauduomenø iðlikæ apie jø vestas bylas – skandalingesnës, beje, net po kelis kartus apraðytos, þinoma, kaip áprasta, tik atsainiai paminëjusvieno ar kito advokato, padëjusio teisiamajam „iðsisukti“ nuo pelnytos bausmës, pavardæ.Apie tarpukario advokatus ir advokatûrà nemaþai yra raðæs advokatas Zigmas Toliuðis – dalis jo darbø paskelbta prieðkario leidiniuose, kitisaugomi ávairiuose Lietuvos rankraðtynuose. Sovietmeèiu apie advokatus ir advokatûrà ne knygas, o skundus ir tardymo protokolus raðë –daugiausia þiniø apie tai galima pasisemti Ypatingajame archyve. Nuosekliai apraðyti tuo metu buvusios tvarkos tiesiog neámanoma, nes nuopat valdþios olimpo virðaus iki paèios apaèios liguista kokio nors maþai iðsilavinusio valdþios atstovo vizija, uþgaida ar dalyko esmës nesupratimas,pavydas neretai virsdavo ástatymu, ásaku, o daug daþniau – tiesiog prieðtaringa, sunkiai paaiðkinama ir pakeièiama instrukcija. Prie ðiø dalykøpridëjus kai kuriø vykdytojø ribotumà ir padlaiþiø bei karjeristø entuziazmà, normaliam þmogui teliko pasakoti politinius anekdotus ir juoktispro aðaras. Bet ir tokiomis sàlygomis advokatai Lietuvoje dirbo.

PIRMOJI ADVOKATØ TARYBANepriklausomos Lietuvos teisingumo aparatas buvo pradë-tas organizuoti 1918 metø pabaigoje Vilniuje. R. Skipitis ra-ðë, kad „tuo metu iðëjusiø aukðtàjá teisiø mokslà lietuviø viso-je mûsø valdomoje Lietuvos dalyje galëjo bûti ne daugiau 20asmenø, ðiek tiek daugiau tuomet buvo teisininkø nelietuviø:þydø, rusø, lenkø ir vokieèiø. Bet ðie anuo metu menkai te-mokëjo lietuviðkai kalbëti, o lietuviðkai raðyti, galima sakyti,nei vienas jø nemokëjo. Taigi visø teisininkø anuomet Lietu-voje tebuvo tik apie 40 asmenø, kuriø didesnë pusë buvo lie-tuviðkai visai neraðtingi. O visiems teisingumo srities reika-

lams ir tuomet jau buvo reikalinga nemaþiau 400 teisininkø.Bet ir tokià maþà aukðtojo mokslo teisininkø dalá teturëda-mas pirmasis teisingumo ministeris ir didþiausias nepriklau-somos Lietuvos teisingumo organizatorius Petras Leonas ener-gingai ëmë kurti teisingumo aparatà, kuriuo vëliau galëjomene tik pasidþiaugti, bet ir pasididþiuoti – lietuviø teisininkødauguma nuëjo dirbti á 178 besikurianèius teismus ir proku-ratûrà ir tik keletas pasiliko advokatais.“ (Rapolas Skipitis.Nepriklausoma Lietuva, 1967)Kaip matyti ið Lietuvos Valstybës Tarybos X sesijos II da-

lies devynioliktojo posëdþio 13 protokolo stenogramos,1918 m. lapkrièio 26 d. vakare teisingumo ministras PetrasLeonas pristatë Laikinojo Lietuvos teismø ir jø darbo sutvar-

2 LIETUVOS ADVOKATÛRA 2008 m. Nr. 4 (29)


kymo ástatymo projektà. Anot praneðëjo, „Laikina konstitu-cija einant, Lietuvoje veikia rusø ástatymai, bet organizuototeismo nëra. Teismai turi bûti organizuoti ástatymø keliu. Neivienas teisëjas negali bûti paskirtas neturint tam tikro ástaty-mo. Tobulaus teismø organizacijos projekto dabar pagamintinegalima: tam reikia daug laiko. Tuo tarpu mes ilgai be teis-mo palikti negalime, negalime praðyti ir vokieèiø valdþios pa-likti jos teismà, nes jis yra tik teismo parodija. Kuo greièiaumes galësime atimti teismà ið svetimø rankø, tuo geriau.“ Ta-rybos nariø praðoma skubos tvarka priimti ástatymo projektà.Per svarstymà tik vienas Mykolas Birþiðka, iki Pirmojo pasau-linio karo buvæs prisiekusiojo patikëtinio padëjëjas, pastebi,kad ástatymo projekte nieko nepasakyta apie advokatûrà (Lie-tuvos Valstybës Tarybos protokolai, 1991).Kitø Valstybës Tarybos nariø advokatûros klausimas ne-

sudomino ir minëtas ástatymas buvo priimtas. Nuo 1918 m.gruodþio 3 d. prasidëjo teismø perëmimas ið vokieèiø oku-pantø rankø. Kadangi Laikinojo Lietuvos teismø ir jø darbosutvarkymo ástatymo § 2 nustatë, kad „ir teismà sutvarkantir teisiant turi galios tie ástatymai, kurie yra buvæ rusø val-dþiai esant“, tad advokatûros institutas Lietuvoje turëjo or-ganizuotis ir tvarkytis pagal 1864 m. Rusijos imperijos teis-mø sutvarkymo ástatymà. Todël teisingumo ministro P. Leo-no nurodymu, kaip ir buvo anksèiau, prisiekusieji advokataisprivalëjo „prisiraðyti prie Apygardos teismo“ (AplinkraðtisNr. 5, Laikinosios Vyriausybës Þinios, Kaunas, 1919 m. ba-landþio 4 d., Nr. 5).Pirmieji á ðá raginimà 1919 m. atsiliepë prisiekusieji advo-

katai M. Sleþevièius (kovo 21 d.), A. Grajauskas (geguþës 9 d.),

K. Samajauskas (geguþës 12 d.). Kai prie apygardos teismøsusibûrë per dvideðimt advokatø, 1920 m. rugpjûèio 31 d. pri-siekusieji advokatai Petras Leonas ir Stasys Lukauskas krei-pësi á Vyriausiàjá Tribunolà su tokio turinio pareiðkimu: „Bu-vusiøjø Teismo Rûmø teises ir pareigas eina Lietuvoje josVyriausiasis Tribunolas. Buvusis Rusijos valdþios laikinas uþ-draudimas steigti kai kuriose Rusijos dalyse Prisiekusiøjø Ad-vokatø Tarybas negali veikti Lietuvoje dël to, kad jis yra prie-ðingas Lietuvos Konstitucijai, gi kiti ástatymai apie prisieku-sius advokatus veikia sulig Laik. Liet. Valst. Konstitucijos § 3.Dabar Lietuvoje yra daugiau kaip 20 prisiekusiøjø advokatø.Todël eidami ástatymu apie Teismø organizacijà § 357 ir sek.,turime garbës praðyti Vyriausiàjá Tribunolà sukviesti prisiek.advokatø visuotinà susirinkimà jø Tarybai organizuoti.“Prie pareiðkimo pridëtas prisiekusiøjø advokatø sàraðas, á

kurá átrauktas dvideðimt vienas asmuo. Tai Andrius Bulota,Ozeris Finkelðteinas, Naftalis Fridmanas, Adolfas Grajaus-kas, Simonas Rosenbaumas, Mykolas Sleþevièius, Antanas Tu-mënas, Kazimieras Venclauskis, Vladas Staðinskas, Kazys Sa-majauskas, F. P. Braèiulis (ið Èikagos), Vilhelmas Lukas, Jo-nas Reðotkinas, Sergejus Ðeremetjevskis, Petras Leonas,Stanislovas Narutavièius, Jurgis Priferis, Tevelis Blochas, Liu-bomiras Bociarskis, Stasys Lukauskas, Boleslovas Dirmantas.Kaip atsiminimuose raðo P. Leonas, „prisiekusiøjø advo-

katø korporacijà ir jø darbà tvarkantieji ástatymai liko tie,kurie veikë prieð Didájá karà. Kai tik valstybë sutvarkë teis-mus ir jø darbas áëjo á teisëtas vagas, reikëjo ir advokatussutvarkyti. Teismø sutvarkymo ástatymo 357 str. sako: „Kiek-vienos Teismo Rûmø apygardos prisiekusieji advokatai ren-

Lietuvos Valstybës Tarybos nariai, Lietuvos Nepriklausomybës akto signatarai. Ið kairës á deðinæ: sëdi – advokatas Jonas Vileiðis, Jurgis Ðaulys, Justinas Staugaitis,advokatas Stanislovas Narutavièius, Jonas Basanavièius, buvæs advokato padëjëjas Antanas Smetona, Kazimieras Ðaulys, Steponas Kairys, Jonas Smilgevièius; stovi –Kazimieras Bizauskas, Jonas Vailokaitis, Donatas Malinauskas, Vladas Mironas, buvæs advokato padëjëjas Mykolas Birþiðka, Alfonsas Petrulis, Saliamonas Banai-tis, Petras Klimas, Aleksandras Stulginskis, Jokûbas Ðernas, Pranas Dovydaitis.

Vilnius, 1918 m. vasario mën. Fotografas A. Jaruðaitis. (LNM)



ka ið savo tarpo tvarka, 358–365 str. nustatyta, gyvenantiemstoje apygardoje advokatams priþiûrëti, tam tikrà prie Teis-mo Rûmø tarybà, taip pat tos tarybos pirmininkà ir pirmi-ninko padëjëjà, kuris, pirmininko nesant arba jam sergant,eina jo pareigas. Lietuvoje Vyriausiasis Tribunolas eina Teis-mo Rûmø pareigas, tad ðio ástatymo prasme Lietuva yra vie-na apygarda.“ (Petras Leonas. Raðtai. T. 3. 2005, p. 164–165)Vyriausiasis Tribunolas 1920 m. lapkrièio 6 d. tam reika-

lui paskyrë savo nará Augustinà Janulaitá ir pavedë pirminin-kauti bendram prisiekusiøjø advokatø susirinkimui per jø Ta-rybos rinkimus. Pastarasis 1920 m. gruodþio 5 d. sukvietë or-ganizaciná Lietuvos prisiekusiøjø advokatø susirinkimà. Ápirmosios Advokatø tarybos rinkimus atvyko penkiolika(P. Leono teigimu – ðeðiolika) advokatø ið tuo metu prie apy-gardos teismø jau buvusiø dvideðimt aðtuoniø advokatø. Nu-tarta á Tarybà iðrinkti septynis narius.Pirmuoju Prisiekusiøjø advokatø tarybos (toliau – Advo-

katø tarybos) pirmininku buvo iðrinktas Vladas Staðinskas (9balsais), vicepirmininku – O. Finkelðteinas, Tarybos nariais –A. Bulota, A. Grajauskas, K. Venclauskis, M. Cimkauskas irA. Tumënas.Pirmasis advokatas, pareiðkæs ieðkiná Advokatø tarybai, bu-

vo Kazys Samajauskas. Jis teismui raðë: „Meldþiu VyriausiàjáLietuvos Tribunolà atmainyti ávykusius Kaune 5.XII.20 rinki-mus á Lietuvos Prisiekusiøjø Advokatø Tarybà“, nes: 1) susi-rinkime dalyvavæ keli Steigiamojo Seimo nariai (O. Finkelð-teinas, M. Sleþevièius, K. Venclauskis) nelaikytini advokatais,mat seimo nariø uþdavinys – leisti ástatymus ir priþiûrëti vals-tybës ástaigas; 2) tarp Tarybos nariø yra vienas nemokàs lie-tuviø kalbos (O. Finkelðteinas); 3) susirinkime nebuvo kvo-rumo.Vyriausiasis Tribunolas 1921 m. sausio 15 d. nutarë advo-

kato K. Samajausko skundà atmesti ir Advokatø tarybos as-meninæ sudëti praneðti valstybës gynëjui ir visuomenei per„Lietuvos“ laikraðtá. Taryba pradëjo veikti.

Advokatas, Lietuvos Vyriausiojo Tri-bunolo narys Augustinas Janulaitis(LNM)

Advokatas, Advokatø tarybos pirmi-ninkas Antanas Tumënas (LNM)

Toliau pagal ástatymà Advokatø taryba buvo renkamakasmet metø pradþioje ðaukiamame prisiekusiøjø advokatøvisuotiniame susirinkime. Prieð renkant Tarybos narius vi-suotiniame susirinkime buvo skaitoma praëjusiø metø Ta-rybos veiklos ataskaita.Be metiniø visuotiniø susirinkimø, Tarybos iniciatyva bû-

davo ðaukiami neeiliniai susirinkimai rinkti naujam Tarybosnariui vietoj iðstojusiojo arba visiems advokatams svarbiemsypatingiems klausimams spræsti.Be to, kaip veikliausias ir svarbiausias advokatûros orga-

nas, Taryba turëjo teisæ ir pareigà: a) spræsti priëmimo á ad-vokatûrà klausimus; b) nagrinëti advokatø drausmës bylas;c) skirti advokatà neturtingo þmogaus bylai vesti; d) nustatytihonoraro dydá, jei dël jo nebuvo advokato anksèiau susitartasu klientu; e) ruoðti apyskaitas visuotiniams susirinkimams;f) tvarkyti visus piniginius ir ûkinius advokatø organizacijosreikalus.Tam buvo patvirtintos Prisiekusiøjø advokatø ir jø padë-

jëjø ðelpimo kasos taisyklës; Prisiekusiø advokatø padëjëjø

Nepriklausomos Lietuvos pirmasis Ministrø kabinetas. Ið kairës á deðinæ: ðvietimo ministras Jonas Yèas, teisingumo ministras advokatas Petras Leonas,Ministras Pirmininkas ir uþsienio reikalø ministras Augustinas Voldemaras, finansø ministras advokatas Martynas Yèas, þemës ûkio ir valstybës turtø minist-ras Juozas Tûbelis, vidaus reikalø ministras advokatas Vladas Staðinskas. Vilnius, 1918 m. (LCVA)



darbo sutvarkymo taisyklës; Prisiekusiø advokatø konsultaci-jø taisyklës ir kiti advokatø savivaldà ir profesiná savarankið-kumà átvirtinantys aktai.Politiniame gyvenime Advokatø taryba nesireiðkë, nors

politikai advokatûros nepamirðdavo. Pirma, dël teisininkøstokos ir daugybës neiðspræstø bylø 1923 m. geguþës 16 d.Seimo priimtu ástatymu prisiekusieji advokatai buvo paðaukti(galima sakyti – mobilizuoti) teisëjauti. Nors ypaè prieðtara-vo Seimo atstovai teisininkai, ðis ástatymas buvo priimtas irgaliojo ligi 1927 m. sausio 1 d. – 2,5 metø. Antra, ið pradþiønorint tapti advokatu reikëjo turëti penkeriø metø teisiniodarbo staþà arba toká pat laikà bûti advokato padëjëju. Tei-singumo ministro A. Tumëno (ne valstybës tarnybos metais– advokato) iniciatyva 1924 m. birþelio 23 d. buvo priimtas

ástatymas dël advokato padëjë-jo praktikos termino pailginimoiki 7,5 metø, aiðku, paliekant se-nàjá penkeriø metø teisinio dar-bo staþà teismo tarnautojams.Ðitaip buvo siekiama priviliotidaugiau teisininkø dirbti teisme.Mat jauni lietuviðkai mokantys,nors ir nepatyræ teisininkai no-riai buvo priimami patyrusiø,ypaè lietuviðkai silpnai mokanèiøadvokatø padëjëjais ir jiemsmokëtas atlyginimas, lygus vidu-tinio valdininko algai. Dël minë-

to ástatymo ne vienas jaunas teisininkas nuëjo dirbti teismokandidatu á teismà ar prokuratûrà, bet didesnë dalis vis dëltopasuko á advokatûrà. Todël ðis ástatymas neilgai gyvavo.Pasak P. Leono, tik kartà Lietuvos gyvenime Prisiekusiø-

jø advokatø taryba pareiðkë nuomonæ valstybës politikos klau-simu, o tiksliau – 1925 m. birþelio 21 d. ji sukvietë visuotináprisiekusiøjø advokatø susirinkimà ir ðis priëmë mirties baus-mës ávedimà smerkianèià rezoliucijà.Ði buvo pasiøsta Respublikos Prezidentui, Seimo Pirminin-

kui ir paskelbta laikraðèiuose (Petras Leonas. Raðtai. T. 3, 2005).

P.O.W. (Polska Organizacija Wojskowa) – lenkø karinës organizacijos teismasKaune 1920 m. gruodþio 11–21 d. Centre – advokatai (LCVA)Advokato padëjëjas Mykolas Birþiðka

Advokatø taryba 1927 metais. Ið kairës á deðinæ: sëdi – M. Cimkauskas, P. Leonas, S. Beliackinas, A. Bulota, stovi – Z. Toliuðis, M. Sleþevièius, V. Stankevièius



Pagal Zigmà Toliuðá, advo-katûros gyvenimas ikikarinëjeLietuvoje dalytinas á du laikotar-pius – iki 1933 m., kai advoka-tûra tvarkësi pagal jau minëtàcarinës Rusijos Teismø santvar-kos ástatymà, ir po 1933 m., kaibuvo iðleistas naujas Lietuvosteismø santvarkos ástatymas.Apskritai to meto (1928–

1939 m.) advokatûros veikla irproblemos yra plaèiai nuðviestanuo 1929 m. maþdaug 250–300egzemplioriø tiraþu leistosekasmetinëse Advokatø tarybosataskaitose. Iki 1933 m. Teismøsantvarkos ástatymo ásigaliojimoleidinys vadinosi „Prisiekusiøjø advokatø tarybos apyskaita“,o vëliau, iki pirmosios okupacijos, – „Lietuvos advokatø tary-bos apyskaita“. Leidinys nemokamai dalytas advokatams, ad-vokatø padëjëjams, Vyriausiojo Tribunolo pirmininkui ir pro-kurorui, apygardos teismø pirmininkams, prokurorams, Tei-singumo ministerijai ir panaðiai.

KELIAS Á ADVOKATUSJauno teisininko kelias á advokatus, kaip jau minëta, buvoilgas – nuo penkeriø iki septyneriø su puse metø. Todël1927–1933 metais advokatûroje susiklostë situacija, kai ad-vokatø padëjëjø buvo daugiau nei advokatø. Pavyzdþiui,1930 m. Lietuvoje buvo 64 advokatai ir 135 advokatø padë-jëjai. Esant tokiai padëèiai, kai kuriuos klausimus advokatøpadëjëjai sprendë visuotiniame padëjëjø susirinkime.Pagal Prisiekusiøjø advokatø padëjëjø priëmimo taisyk-

les dirbti advokatø padëjëjais buvo priimami Lietuvos pilie-èiai, baigæ Lietuvos universiteto Teisiø fakultetà. Be to, ad-vokatø padëjëjais galëjo bûti asmenys, iki 1917 m. lapkrièio1 d. bet kuriame Rusijos universitete arba kitoje aukðtojemokykloje gavæ teisininko diplomà. Tik jie turëjo pateiktiAdvokatø tarybai paþymëjimà, kad yra baigæ lietuviø kalbosaðtuoniø klasiø kursà.Kartu su praðymu Advokatø tarybai, be mokslo baigimo do-

kumento ir smulkaus gyvenimo apraðymo (curriculum vitae),buvo privalu nurodyti maþiausiai tris asmenis ið prisiekusiosiosadvokatûros, magistratûros (teismo) arba prokuratûros, kuriepraðytojà gerai paþásta ir gali já rekomenduoti. Bûsimasis patro-nas (vadovas) neturëjo teisës rekomenduoti. Advokato padë-jëjas po trejø metø praktikos irgi galëjo teikti rekomendacijà.Gavus reikiamus dokumentus Tarybos buveinëje bûdavo

vieðai paskelbiami kandidato á advokato padëjëjus duomenyssu praðymu per vienà mënesá nuo skelbimo dienos suteiktiþiniø apie kandidatà á advokatø padëjëjus, ypaè apie jo doràir elgesá.Advokato padëjëjas privalëjo Advokatø tarybai raðtu pa-

siþadëti stengtis gerai iðmanyti materialinæ ir proceso teisæ,nenusiþengti bendriesiems doros ir advokatø etikos dësniamsir laikytis Advokatø tarybos nurodymø ir taisykliø.

Pirmaisiais praktikos metais advokato padëjëjas privalë-jo dirbti kartu su patronu, vëliau galëjo atskirai, bet privalë-jo kas pusæ metø atsiskaityti patronui apie nuveiktus dar-bus. Be to, kiekvienas padëjëjas per vienus metus turëjo ap-lankyti ne maþiau kaip keturis seminarus (konferencijas) irper visà praktikos laikà perskaityti ir tinkamai apginti ne ma-þiau kaip tris referatus ávairiomis teisës temomis. Taip patkiekvienas padëjëjas apygardos teisme arba VyriausiajameTribunole kasmet turëjo ginti ne maþiau kaip penkiose bau-dþiamosiose bylose.Tuos, kurie nurodytø darbø neatliko laiku, Advokatø ta-

ryba turëjo teisæ paðalinti ið advokatø padëjëjø.Advokatø padëjëjø susirinkimas savo organizaciniams rei-

kalams tvarkyti vieniems metams rinko ne maþiau kaip pen-kiø nariø komisijà. Visuotiniai advokatø padëjëjø susirinki-mai galëjo bûti ðaukiami Advokatø tarybos leidimu pagal jospatvirtintà darbotvarkæ.

TARNYSTË VISUOMENEIDaug dëmesio advokatûra skyrë nemokamai teisinei pagal-bai nepasiturintiems gyventojams teikti. Tam prie apygar-dos teismø Advokatø taryba buvo ásteigusi konsultacijas.Jose patarimus nemokamai duodavo advokatai arba jø pa-dëjëjai. Pastarieji privalëjo bûti atlikæ ne maþiau kaip trejømetø praktikà ir gavæ leidimà savarankiðkai vesti svetimasbylas.Patarimai þodþiu bûdavo duodami nemokamai, o uþ kon-

sultacijà raðtu arba dokumento suraðymà reikëjo sumokëtiAdvokatø tarybos nustatytà nedidelá mokestá. Nemokamairaðtu buvo konsultuojami asmenys, pateikæ neturto paþymà.Konsultacijoje parengti raðtai þymëti advokato paraðu irspaudu. Bylø konsultacija nesiimdavo vesti.Du kartus ið eilës neatvykusiam budëti advokatui ar ad-

vokato padëjëjui buvo keliama drausmës byla.Prireikus Teismø santvarkos ástatymo nustatyta tvarka ad-

vokatai ir advokatø padëjëjai (toliau – advokatai) buvo ski-riami vesti baudþiamàsias ir civilines bylas. Praktiðkai jokiaismotyvais atsisakyti paskirtos bylos advokatas negalëjo, norsbyla ið esmës buvo ir nepagrásta. Nesant kasacijos pagrindø,buvo galima atsisakyti raðyti skundà. Bet apie tai reikëjo pra-neðti Tarybai ir ið anksto – klientui, kad ðis turëtø laiko kreip-tis á kità advokatà. Kasaciná skundà suraðæs advokatas ne-privalëjo dalyvauti teismo posëdyje.Uþ skirtos bylos vedimà ið kliento imti atlyginimà buvo

draudþiama, nors klientas savo iniciatyva já siûlytø.Baudþiamojoje byloje ginti paskirtas advokatas, gavæs pra-

neðimà apie paskyrimà, privalëjo per septynias dienas susi-paþinti su byla ir pateikti reikiamus praðymus. Be to, jeigubyla nagrinëjama pirmosios instancijos teisme, o ginamasissuimtas, tai paskirtas advokatas privalëjo já aplankyti laisvësatëmimo vietoje. Ginamojo praðymu buvo privalu suraðytiapeliacijà.Ginamajam savarankiðkai susitarus su kitu gynëju, teis-

mo sutikimu jam skirtas gynëjas buvo atleidþiamas nuo pa-reigos ginti.Advokatø tarybos pirmininkas, ásitikinæs, kad praðantis pi-

lietis neturi jokio turto, skirdavo advokatà civilinei bylai vesti.

Steigiamojo Seimo narys, Lietuvos þy-dø visuomenës veikëjas advokatasOzeris Finkelðteinas, savo bibliotekàdovanojæs Advokatø tarybai (LCVA)



Jeigu teismas nustatydavo esant prieðingai, paskirtas advoka-tas Tarybos sutikimu galëjo atsisakyti prievolës.Pirmosios instancijos teisme visiðkai ar ið dalies pralai-

mëjæs bylà, advokatas turëjo atsiklausti savo ágaliotojo, arðis nori pateikti skundà. Gavæs teigiamà atsakymà, advoka-tas privalëjo suraðyti atitinkamà apeliacijà ir vesti bylà ant-rosios instancijos teisme.

VIDAUS REIKALAIIR DRAUSMËPiniginius to meto advokatûros reikalus galima apibûdinti ke-liais þodþiais: dabar viskas taip pat – skiriasi tik skaièiai, otvarka tokia pati. Visuotiniuose advokatø susirinkimuose be-veik paþodþiui bûdavo keliami tie patys klausimai. Advoka-tams arba advokatø padëjëjams, nemokantiems visuotinio su-sirinkimo nustatyto dydþio mënesinio mokesèio, Advokatø ta-ryba keldavo drausmës bylas.Ðiandien mes neturime tik ðalpos fondo. Praeityje ið ðio fon-

do buvo teikiama parama advokatui ar advokato padëjëjui su-sirgus ar kuriai kitai nelaimei atsitikus. Taip pat ið ðio fondoteiktos trumpalaikës paskolos. Atkreiptinas dëmesys, kad ad-vokatai lengvai skolinosi ir sunkiai gràþindavo paskolas.Minimu laiku drausminës atsakomybës klausimus spren-

dë Advokatø taryba. Tai savaime suprantama tvarka – advo-katai ið sau lygiø rinko garbingiausius atstovus bendriems rei-kalams spræsti ir visiems atstovauti, tai jø priedermë ir buvospræsti visus savivaldos, áskaitant drausminës atsakomybës,klausimus. Ðiandieninë bûklë, kai ðalia Advokatø tarybos yrarenkamas Advokatø garbës teismas, sudaromas Drausmës ko-mitetas, tiesiog menkina savivaldos principà.Pagal galiojusià tvarkà drausmës byla advokatui ar advo-

kato padëjëjui galëjo bûti keliama pagal valdþios organo pra-neðimà, privataus asmens skundà, advokato praneðimà ar Ad-vokatø tarybos nutarimu.Advokatas ar advokato padëjëjas, gavæs praneðimo iðkelti

drausmës bylà nuoraðà, privalëjo per dvi savaitës pateikti Ta-rybai raðytiná pasiaiðkinimà. Pasiaiðkinime turëjo bûti aiðkiaiir tiksliai atsakyta á visus be iðimties klausimus, keliamus siøs-tame raðte, ir reikëjo pateikti atitinkamus pasiaiðkinimus, pa-teisinamus dokumentus.Pasiaiðkinimo pateikimo terminui pasibaigus, Tarybos pir-

mininkas skyrë bylà svarstyti Tarybos posëdyje, nors pasiaið-kinimas dar nebuvo gautas. Skundëjui neleista susipaþinti sudrausmës byla.Advokato praðymu buvo iðduodamas motyvuoto nutari-

mo nuoraðas. Skundëjams nuoraðai nebuvo iðduodami. Ad-vokatø tarybai nutarus skirti advokatui grieþtà papeikimà, ðisbûdavo kvieèiamas á Tarybos posëdá, kur Tarybos pirminin-kas jam paskelbdavo ásiteisëjusá Tarybos nutarimà. Apie Ta-rybos nutarimà dël praktikos sustabdymo arba paðalinimo iðadvokatø luomo Tarybos pirmininkas praneðdavo teismø pir-mininkams ir valstybës gynëjams.Advokatø tarybos sprendimas apeliacine tvarka iki 1933 m.

teismø santvarkos reformos galëjo bûti skundþiamas Vyriau-siajam Tribunolui, o vëliau – Teisëjø drausmës teismui. Pas-tarojo sprendimas buvo galutinis ir neskundþiamas.

1933 M. TEISMØSANTVARKOS ÁSTATYMASAdvokatai ðio ástatymo priëmimà siejo su A. Smetonos dikta-tûros ásigalëjimu po 1926 m. gruodþio perversmo. 1927 m. ba-landá paleidus Seimà buvo labai maþinamas savivaldybiø, or-ganizacijø ir ástaigø savarankiðkumas, perduodant visà tø ástai-gø valdþià arba jos dalá centrinei valstybës valdþiai. Kaip ðiokelio áteisinimo architektas minimas karðtas A. Smetonos po-litikos ðalininkas Stasys Ðilingas. Jo protui ir plunksnai priski-riami Tautai ir valstybei saugoti, Spaudos, jau minëto Teismøsantvarkos ástatymø projektai, 1938 m. Konstitucijos projek-tas. Jau minëtas R. Skipitis atsiminimuose raðo: „<...> ligiÐilingo parûpinto 1933 metø teismø santvarkos ástatymo, mûsøadvokatûra visai savarankiðkai ir graþiai tvarkësi ir taip besi-tvarkydama buvo pasiekusi pakankamai aukðto moralinio ly-gio. Bet Ðilingas minëtu ástatymu keleriopai suvarþë advoka-tø luomà ir tas varþymas net pasiekë tokio laipsnio, kad tei-singumo ministeris galëjo advokatui nustatyti gyvenamàjàvietà. Tai negirdëti varþymai jokioje demokratinëje, bet cha-rakteringi diktatûrinëje valstybëje. Gerai, kad tie varþymai be-veik nebuvo praktikuojami.Jei Ðilingas ðá ástatymà ruoðdamas bûtø atsiþvelgæs á realø

gyvenimà, jei jis bûtø norëjæs pasitarti su Advokatø Taryba,kuri puikiai þinojo ir gerai suprato advokatûros paskirtá ir rei-kiamà bei tinkamà jai prieþiûrà, jei jis nebûtø pataikavæs Sme-tonos ávestam autoritariniam reþimui, – jis tikrai tokiø nuo-statø advokatûrai á kalbamàjá ástatymà nebûtø ádëjæs.“ (Ra-polas Skipitis. Nepriklausoma Lietuva, 1967) Paminëtina, kadSt. Ðilingas, 1928 m. netekæs teisingumo ministro këdës, buvopriimtas á advokatûrà.Straipsnio apimtis neleidþia smulkiai iðanalizuoti minimo

Teismø santvarkos ástatymo, o reikëtø, nes ir po ðeðiø deðimt-meèiø, nors þlugo diktatoriðkos idëjos, praûþë karo ir okupa-cijø audros, mëginimai vienokiais ar kitokiais bûdais tryptiadvokatûros nepriklausomumà nuolat kartojasi. Pabrëþtinosðios svarbiausios naujojo ástatymo nuostatos: 1) pretendentøá advokatus teisinio darbo staþas sumaþintas iki dvejø metø;2) teisininko praktikà reikëjo privalomai atlikti teisme – ji bu-vo uþbaigiama prie Vyriausiojo Tribunolo iðlaikius teisëjo eg-zaminus; 3) panaikintas prisiekusiøjø advokatø padëjëjø ins-titutas; 4) kompetencija priimti á advokatûrà ið Advokatø ta-rybos perduota teisingumo ministrui; 5) pakeistas senasadvokatø vardas, panaikinus priedà „prisiekusis“ – priesaikapalikta; 6) Advokatø taryba renkama trejø metø kadencijai;7) iðplëstos Advokatø tarybos pirmininko teisës; 8) advoka-tai ápareigoti teismuose (iðskyrus apylinkës) dëvëti mantijà;9) byloms Vyriausiajame Tribunole vesti advokatui bûtinasVyriausiojo Tribunolo leidimas; 10) padidinta teisingumo mi-nistro kompetencija spræsti advokatûros reikalus. Be kitø da-lykø, teisingumo ministrui tam tikrais atvejais suteikta teisëðalinti ið advokatûros advokatus, kurie iðbuvo advokatûrojeiki trejø metø; 11) panaikintas privatiniø advokatø institutas,bet ávestas naujas, privatiniø gynëjø institutas – jais galëjo bû-ti asmenys, kurie pagal naujàjá ástatymà netapo advokatais iriki ðiam ásigaliojant dirbo privatiniais advokatais arba buvoprisiekusiøjø advokatø padëjëjai. Privatiniø advokatø panai-kinimas, sakytume, buvo tik pavadinimo pakeitimas, nes pri-



vatiniø advokatø ir privatiniø gynëjø teisinis statusas praktið-kai nesiskyrë.Zigmas Toliuðis raðo, kad „<...> ilgainiui su ástatymu ap-

siprasta, susigyventa ir suprasta, kad jis turi nemaþa teigiamødalykø. Iðskyrus iðëmimo ið Advokatø Tarybos kompetenci-jos naujø advokatø priëmimo. Ðiaip advokatûros savivaldosteisës savarankiðkai tvarkyti korporatyvinius reikalus palik-tos nepakeistos. Gal vien staþo ilgumas naujame ástatyme nu-statytas per trumpas. Ið naujojo ástatymo teigiamybiø reikiapaminëti – disciplinariniø bylø nagrinëjimo eigos nustatymà,reglamentavimà advokatø teisiø ir pareigø, Tarybos pirminin-ko padëties sustiprinimà ir kt. Nuostatas, kuriuo Teisingumoministrui buvo suteikta teisë priiminëti advokatus, buvo su-manytas, matyt, su tikslu sustiprinti advokatûroje lietuviðkàelementà. Ásigaliojus naujam advokatûrà tvarkanèiam ástaty-mui advokatø skaièius ið karto sumaþëjo, nes daug prisieku-siøjø advokatø padëjëjø nebuvo priimti advokatûron.“ (Zig-mas Toliuðis. Ið lietuviðkosios advokatûros praeities. Lietu-vos nacionalinë M. Maþvydo biblioteka. Retø knygø irrankraðèiø skyrius, f. 66)Tai vienas ið nedaugelio þinomø to meto advokatø teigia-

mø atsiliepimø apie aptariamà ástatymà. Dauguma advokatøneigiamai vertino ástatymà. Tai gerai matyti ið ilgameèio Ad-vokatø tarybos pirmininkas Petro Leono pasiteisinimo advo-katams: „Brangiosios ir Brangieji, kai 1933 metais iðëjo nau-jas Teismø Santvarkos Ástatymas, kuriuo tapo panaikinta Ad-vokatø Tarybos teisë priimti pilieèius á advokatø korporacijàir taip pat buvo panaikinti advokatø padëjëjai, man teko gir-

dëti balsø, kurie kaltino buvusià tuomet Tarybà dël nesuge-bëjimo apginti advokatø korporacijà nuo tø mirtinø jos sava-rankumui smûgiø. Man atrodë neturi jokio pagrindo tie kalti-nimai ir savo nuomonæ ðiuo klausimu að turëjau garbës pra-neðti pernykðèiam Visuotiniam Susirinkimui. Manau, kad tasaiVisuotinis Susirinkimas sutiko su mano nuomone, dël to, kadjis vël uþdëjo man ir kitiems buvusiems iki tol Tarybos nariaiseiti tas pat pareigas. Praeità rudená vël iðëjo ástatymas, kurisvisai panaikino ir ðeðëlá advokato savarankumo, Teismø San-tvarkos ástatymo dar paliktàjá. Ir ðiai novelei iðëjus vël tekoman girdëti tokie pat kaltinimai Tarybos adresu, kokie buvopernai daromi. Að nesikartosiu savo pasiaiðkinimais. Kiekvie-nam mûsø, beðaliðkai galvojanèiam, turi bûti aiðku, kad Ad-vokatø Taryba nedalyvauja ástatymø leidime ir jai tik pripuo-lamai tenka kartais iðgirsti, kad tam tikras ástatymo projektasjau yra svarstomas. Savivaldybës, arba Universitetas yra ir buvonemaþesnës visuomeninës ðvaros organizacijos uþ advokatøkorporacijà, vis dëlto ir jos, ir dargi anksèiau nei mûsø korpo-racija, buvo reformuotos bendro valstybës reþimo linkme. Re-forma ávyko. Ir advokato teisinë padëtis, o taip pat medþiagi-nio jo gyvenimo likimas pavestas pilnai teisingumo ministerionuoþiûrai.<...>Naujas advokatûros ástatymas veikia mus ir kaipgi neveiks,

kai jo mes padaryti beteisiais. Prisiminkime, kad anuomet darveikiant senam teismø santvarkos ástatymui, dar esant teisë-jams nepaðalinamiems, buvo stipriai kalbama, kad paðlijusiesanti tarnybinë padëtis teisëjo, pirmininkavusio sprendþiant

Lietuvos advokatø taryba 1936 m. su Amerikos advokatu Jonu Bagdþiûnu-Borden. Pirmoje eilëje ið kairës á deðinæ sëdi – S. Beliackinas, J. Bagdþiûnas-Borden,P. Leonas, M. Sleþevièius, R. Skipitis, antroje eilëje ið kairës á deðinæ stovi – V. Stankevièius, V. Poþëla, Z. Toliuðis, V. Fridðteinas, M. Alminauskienë ir J. Naðliûnas.Ðioje nuotraukoje yra net keturi ávairiu metu buvæ Lietuvos advokatø tarybos pirmininkai – Petras Leonas, Mykolas Sleþevièius, Vladas Poþëla ir Zigmas Toliuðis.



civilinæ bylà, dël to kad sprendimas buvo prieð átakingo pro-vincijoje valdanèios grupës asmens interesus. Kà gi galime ma-nyti dël dabartinës advokato padëties?<...>Dël naujo advokatûros sutvarkymo, ypaè dël iðleistos pra-

eità rudená novelos tenka tik neigiamai pasisakyti. Kultûrin-gai, civilizuotai valstybei yra bûtinas savarankus teismas, ku-rio nariai gali bûti paðalinti tiktai teismo sprendimu. Advoka-tûra yra teismo sudëtinë dalis ir civilizuotai valstybei jossavarankumas, autonomija yra bûtina. Esant mûsø valstybëjekitokiai padëèiai, advokatai prisitaikins prie gyvenimo aplin-kybiø, bet tasai jø prisitaikinimas bus þalingas visuomenei, dëlto kad advokatas neturës dràsos ginti savo klientà, kaip rodojam sàþinë. Gindamas atskiro pilieèio teises advokatas dirbavisuomenës naudai.“ (Lietuvos Advokatø Tarybos Apyskaitauþ 1935 metus, 1936)

ADVOKATÛRAKLAIPËDOS KRAÐTEPalankiai susiklosèiusi politinë situacija ir aktyvûs Lietuvosðauliø ir savanoriø veiksmai 1923 m. sausio 10–15 d. leido Lie-tuvai prisijungti Klaipëdos kraðtà de facto. Po mënesio An-tantës Ambasadoriø konferencija ðá prijungimà pripaþino dejure. 1924 m. balandþio 8 d. Paryþiuje Lietuvos, Didþiosios Bri-

tanijos, Prancûzijos, Italijos ir Japonijos atstovai pasiraðë Klai-pëdos kraðto konvencijà, kurioje buvo numatyta, kad Klaipë-dos kraðtas Lietuvai priklausys kaip autonominë sritis. Kon-vencija ásigaliojo 1925 m. rugpjûèio 25 dienà.Su Klaipëdos kraðto prijungimu prie Lietuvos sutiko ir

tuometiniai Vokietijos valstybës veikëjai. 1928 m. sausio 29 d.Vokietija ir Lietuva sudarë sutartá, pagal kurià Klaipëdoskraðtas buvo oficialiai pripaþintas Lietuvos dalimi su labaiplaèia autonomija, áskaitant teisminæ, – vokieèiø teisëjai, ad-vokatai, notarai, anksèiau dirbæ ðio kraðto teismuose, likodirbti ir toliau. Klaipëdos kraðte veikë Vokietijos teisë –1927 m. kraðto teismuose dirbo 21 teisëjas, ið jø apie 90 proc.buvo Vokietijos pilieèiai, neprisiekæ Lietuvos Respublikai,nemokantys lietuviø kalbos. Klaipëdos kraðte praktikavo apie17 advokatø, ið jø Leo Betcheris ir dr. Hansas Borchertas1934 m. buvo teisiami hitlerininkø dr. Ernsto Neumanno irTheodoro von Sasso byloje uþ Lietuvos valstybei prieðiðkàveiklà.Kraðto advokatø reikalai buvo tvarkomi pagal Vokietijos

1878 m. Advokatûros ástatymà. Advokatas Jokûbas Robinzo-nas komentuodamas Klaipëdos kraðto konvencijà (JokûbasRobinzonas. Klaipëdos kraðto konvencijos komentaras. T. 1.Kaunas, 1934) raðë, kad pagal bendrà europietiðkà paþiûràadvokatûra sudaro teismo dalá. Todël bûtina tarti keletà þo-dþiø apie Klaipëdos kraðto teismø santvarkà, dël kurios susi-darë situacija, kai Lietuvos valstybëje pagal skirtingus ástaty-mus veikë dvi faktiðkai viena nuo kitos nepriklausomos advo-katûros.

„Noimano ir Zaso“ teismo procesas Teisingumo ministerijos rûmø salëje. Kaunas, 1935 m. sausio 26 d. Tarp teisëjø ir salës – advokatø stalas. Visi advokatà dëvimantijas (togas). Fotografas M. Smeèechauskas (LCVA)



Lietuva siekë Kraðto teismø darbà derinti su Lietuvos teis-mais. 1924 m. vasario 25 d. ástatymu buvo iðplësta LietuvosVyriausiojo Tribunolo jurisdikcija Klaipëdos kraðte. Specia-liai ásteigtas Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo Klaipëdos sky-rius (toliau – LVT Klaipëdos skyrius), kuris buvo Klaipëdosapygardos ir kariuomenës teismø kasacinë instancija. LVTKlaipëdos skyrius buvo pavaldus Lietuvos Vyriausiojo Tribu-nolo visuotiniam susirinkimui. Já sudarë Lietuvos Prezidentoskiriamas pirmininkas ið Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo na-riø ir du trys vietos teisëjai (vokieèiai). Þemiausià teismø gran-dá sudarë penki valsèiø teismai – Klaipëdos, Ðilutës, Prieku-lës, Vieðvilës ir Rusnës. Pagal teritoriná teismingumà jie nag-rinëjo visas baudþiamàsias, administracines ir civilines bylas,jeigu ginèo suma nevirðijo 1 000 litø.Abiejø Lietuvos daliø advokatûros veikë beveik visai izo-

liuotos viena nuo kitos. Tiesa, Vyriausiasis Tribunolas1924 m. balandþio 9 d. iðaiðkino, kad visi Lietuvos advokataituri teisæ be jokiø kliûèiø dalyvauti Klaipëdos teismuose, iratvirkðèiai. Bet dël skirtingø materialinës ir proceso teisësnormø ar kalbos nemokëjimo toks dalyvavimas praktiðkaibuvo neágyvendinamas. Be to, 1923 m. birþelio 6 d. paliepi-mas nustatë, kad Kraðto teisingumo administracija gali leis-ti verstis advokatûros praktika asmenims, kurie Lietuvoje turireikiamà kvalifikacijà bûti teisëjai. Mat pagal Vokietijos ad-vokatûros ástatymà advokatu galëjo tapti teisininkas, turin-tis teisæ bûti teisëjas.Bylas LVT Klaipëdos skyriuje turëjo teisæ vesti ir Klai-

pëdos kraðto teismø advokatai, turintys tam Vyriausiojo Tri-bunolo visuotinio susirinkimo leidimà. Já galëjo gauti Klai-pëdos kraðto advokatas, praktikavæs ne maþiau kaip penke-rius metus ir advokato darbu parodæs reikiamà pasirengimàvesti bylas Vyriausiajame Tribunole. Uþsienio (Vokietijos)advokatai, neturintys savo buveinës nei Klaipëdos kraðte, neikitoje Lietuvos dalyje, negalëjo atstovauti ðalims LVT Klai-pëdos skyriuje bylose, kuriose advokatø dalyvavimas yra pri-valomas.Ði dviprasmiðka padëtis truko iki 1939 m. kovo 22 d., kai

hitlerinë Vokietija, pateikusi Lietuvai ultimatumà, uþëmë Klai-pëdos kraðtà. Bet tai buvo smulkmenos, palyginti su iðmëgini-mais, kurie advokatûros laukë ateityje.

OKUPACIJAVos „raudonasis tvanas“ tankø ir dulkinø kareiviø pulkø pa-vidalu 1940 m. birþelá nusirito per visà Lietuvà, prieð pat va-dinamojo Liaudies seimo rinkimø farsà – liepos 11–12 d. buvosuimti kai kurie visuomeniðkai aktyvûs advokatai: ZigmasToliuðis, Benediktas Grëbliûnas, Vsevolodas Bojevas, Le-vas Garfunkelis, Jakovas Goldbergas ir kiti. Laisvëje liku-sius advokatus imta ðokdinti pagal naujà dûdelæ. LietuvosSSR liaudies komisarø taryba (toliau – LKT) 1940 m. gruo-dþio 17 d. nutarë pavesti teisingumo liaudies komisarui (to-liau – teisingumo LK) pertvarkyti advokatûrà pagal 1939 m.SSRS Advokatûros nuostatus, o kol bus sudaryta minëtuosenuostatuose numatyta Advokatø kolegija, sudaryti ið esamøadvokatø ir privatiniø gynëjø laikinà Lietuvos SSR Advoka-tø kolegijà. Kartu nutarta panaikinti ligðioliná advokatø irprivatiniø gynëjø institutà (LTSR ástatymø, Aukðèiausiosios

Tarybos Prezidiumoásakø ir vyriausybësnutarimø chronologi-nis rinkinys. T. 1.1940–1947).Po trijø dienø pasi-

rodë teisingumo LKPovilo Pakarklio ásaky-mas advokatûrai per-tvarkyti sudaryti orga-nizaciná biurà (advoka-tas Lionginas Indreika– pirmininkas, advoka-tai Liuda Purënienë irBencelis Kolevzonas –nariai). Lietuvos advo-katø taryba buvo pa-leista, o jos turtas ir by-los perduotos organi-zaciniam biurui. Ðis

biuras turëjo iki 1941 m. geguþës 1 d. suðaukti Lietuvos SSRadvokatø laikinosios kolegijos nariø susirinkimà Advokatø ko-legijos prezidiumui bei revizijos komisijai iðrinkti ir kitiemsorganizaciniams reikalams spæsti.Kol bus sudarytas Advokatø kolegijos prezidiumas, jo pa-

reigas pavesta eiti minëtam advokatø organizaciniam biu-rui. Ðis buvo ápareigotas iki 1941 m. sausio 15 d. iðbraukti iðkolegijos nariø tuos advokatus, kurie neatitinka SSRS advo-katûros nuostatø 13 straipsnio reikalavimø (dirba valstybi-nëse ir visuomeninëse organizacijose). Be to, biuras ne vë-liau kaip iki 1940 m. gruodþio 31 d. turëjo pateikti teisingu-mo LK tvirtinti suorganizuotinø juridiniø konsultacijøsudëties, jø vidaus organizacijos ir bûstiniø plano projektà.Biuro pirmininkas advokatas Lionginas Indreika gimë

1893 m., Kupiðkyje baigë dvi klases, o 1914 m. – Veiveriømokytojø seminarijà. Tais paèiais metais buvo mobilizuo-tas, tarnavo rusø kariuomenëje karininku. 1919 m. rudenágráþæs á Lietuvà, kurá laikà tarnavo artilerijos pulke. 1924 m.ástojo á Kauno universiteto Teisiø fakultetà ir já baigë1929 metais. Kaip raðo Z. Toliuðis, L. Indreika buvo ener-gingas ir sumanus, tad greitai pelnë gerà vardà ir turëjo ne-maþà praktikà. Be to, gráþdamas po karo jis Maskvoje palan-kiomis sàlygomis ið kaþkokio ruso ágijo didokà ûká (apie60 ha) Rumðiðkiø apylinkëje. Tà ûká sumaniai tvarkë jo þmo-na, o pats L. Indreika su vaikais gyveno Kaune ir viskà, kàuþdirbdavo, kiðo á ûká (Zigmas Toliuðis. Atsiminimai apieadvokatus. Rankraðtis. Lietuvos nacionalinë M. Maþvydobiblioteka. Retø knygø ir rankraðèiø skyrius). Visà gyveni-mà L. Indreika buvo aktyvus visuomenininkas – 1935 m. jisredagavo „Ûkininko advokatà“, taip pat raðë straipsnius„Ûkininko patarëjui“ ir kitiems laikraðèiams. Paskirtas Lie-tuvos advokatø kolegijos organizacinio biuro pirmininku, jisdaug padëjo savo kolegoms advokatams. 1944 m. su ðeimapasitraukæs ið Lietuvos per Vokietijà 1949 m. atvyko á JAV,kur 1950 m. mirë (Lietuviø enciklopedija. T. 8. Bostonas).Advokatë Liuda Purënienë ilgai, kaip jau raðyta (Lietu-

vos advokatûra, 2007, Nr. 3), daug metø buvo aktyvi social-demokratø partijos veikëja, teismuose gynë ákliuvusius ko-munistus. Bencelis Kolevzonas niekada nepriklausë jokiaipartijai. Advokatauti jis pradëjo Kaune 1927 m.; KGB ini-

Advokatas Zigmas Toliuðis 1940 metais.Nuotrauka ið baudþiamosios bylos (LYA)



ciatyva ið advokatûros kartu su sûnumi buvo paðalintas1962 m., nes, kaip raðoma LKP Vilniaus miesto komiteto cha-rakteristikoje, advokatas B. Kolevzonas „daleisdavo rimtøtrûkumø, pasiþymëjo nesàþiningumu, piktnaudþiaudavo sa-vo profesija, siekdamas neteisëto uþdarbio“ ir „LKP Vilniausmiesto komitetas skaito, kad Kolevzonà B. J. yra netikslingapanaudoti toliau advokato darbe“. Pabrëþtina, kad netekogirdëti nusiskundimø dël organizacinio biuro nariø veiklos.Bloguoju jø neminëjo ir Zigmas Toliuðis 1942 m. sausio më-nesá Kaune vykusiame advokatø suvaþiavime, kur skaitë pra-neðimà, kaip 1940–1941 m. buvo „pertvarkyta“ advokatûra.Praneðëjo duomenimis, nuo bolðevikø teroro nukentëjo 123Lietuvos advokatai, t. y. beveik 50 proc. visø advokatø.

SIAUÈIANT RUDAJAM MARUISunku raðyti apie ðio laikotarpio advokatø ir advokatûros gy-venimà, nes beribiuose archyvø labirintuose pavyko rasti vosdeðimtá advokatø drausmës bylø ir dar kelis bendrojo pobû-dþio dokumentus. Atsiminimø knygose apie to meto ávykiustik po kelias eilutes skiriama tragiðkam konkreèiø advokatølikimui nuðviesti.Vokieèiø okupacijos pradþioje Lietuvos laikinoji vyriau-

sybë (1941 m. liepos 2 d. popietinio posëdþio protokolas Nr. 8)pirmiausia panaikino sovietinius kodeksus, ástatymus ir ása-kus, iðleistus po 1940 m. birþelio 15 d., áskaitant susijusius suteismø ir advokatûros veikla. O po poros savaièiø (1941 m.liepos 15 d. posëdþio protokolas Nr. 18) vyriausybë pavedëteisingumo ministrui nustatyti, kurie asmenys ið buvusiø1940 m. birþelio 15 d. advokatø ir privatiniø gynëjø yra palie-kami advokatais ir privatiniais gynëjais. Sudarant paliekamøadvokatø sàraðà ir priimant naujus advokatus, buvo keliamasreikalavimas turëti aukðtàjá teisiná iðsilavinimà ir bûti pasiren-gusiam advokato praktikai. Asmenys, kurie veikë prieð lietu-viø tautos interesus arba tiems interesams buvo abejingi, ne-galëjo bûti priimami á advokatûrà.Kol bus iðrinkta ir patvirtinta nauja Advokatø taryba, Lai-

kinosios vyriausybës teisingumo ministras ið advokatø tarpopasirinkties asmenims turëjo pavesti eiti pareigas Advokatøtaryboje. Kadangi Laikinoji vyriausybë gyvavo trumpai, visaspagrindines valdymo ir teismines funkcijas á savo rankas paë-më vokieèiø administracija.Generalinis komisaras 1942 m. vasario 14 d. iðleido potvar-

ká, kuris skelbë, kad teisingumà Lietuvos generalinëje srityjekraðto teismai vykdo tik tada, kai jis nepriklauso vokieèiø ástai-

gø kompetencijai. Taip pat buvo konstatuota, kad Lietuvoje„galioja teisës nuostatai, 1940 m. birþelio 15 d. galiojæ buvu-sioje Nepriklausomoje Lietuvoje, kiek jie neprieðtarauja Vo-kieèiø Reicho administracijos perëmimo prasmei, arba nërapo 1941 m. birþelio 21 d. pakeisti ar panaikinti, nëra nustaty-ta kas kita.“Teisëjus, prokurorus, teismo tardytojus, kalëjimø virðinin-

kus, notarus, advokatus ir privaèius gynëjus teisingumo gene-ralinio tarëjo teikimu tvirtino generalinis komisaras (ArûnasBubnys. Vokieèiø okupuota Lietuva (1941–1944), 1998). Pa-vyzdþiui, toks dokumentas yra iðlikusioje advokato V. Poþe-los asmens byloje.Laikinoji Lietuvos advokatø taryba buvo sudaryta jau pa-

gal teisingumo generalinio tarëjo potvarká. Tarybos pirmininkubuvo paskirtas Z. Toliuðis.Kaip raðo Z. Toliuðis, kiekvienà rimtesná veiksmà Teisin-

gumo valdyba, kuriai vadovavo tarëjas Meèislovas Mackevi-èius, turëjo derinti su komisariato teisiniu skyriumi, kurio prie-ðakyje buvo vokietis teisininkas. Tas skyriaus virðininkas tu-rëjo padëjëjà, buvusá Kauno advokatà Lichtenðteinà, kurisprieð karà optavo vokieèiø pilietybæ ir iðvyko á Vokietijà, oprasidëjus karui gráþo á Kaunà. Lichtenðteinas faktiðkai tvar-kë visus Lietuvos teismø reikalus (Zigmas Toliuðis. Mano ka-lëjimai, 1991).1942 metø pradþioje Advokatø taryba suðaukë visuotiná

Lietuvos advokatø susirinkimà. Susirinkimas turëjo slaptu bal-savimu iðrinkti naujà Advokatø tarybà. Tarybos pirmininkuslaptu balsavimu beveik vienbalsiai iðrinktas Z. Toliuðis. Vo-kieèiø okupacijos metu dar vienas visuotinis advokatø susi-rinkimas buvo suðauktas 1943 metais.Advokatø per okupacijà labai pagausëjo. Ir Teisingumo

valdyba, ir Advokatø taryba palankiai vertino teisininkø pra-ðymus priimti juos á advokatûrà ir nedarë jokiø kliûèiø turin-tiesiems nustatytà cenzà ir kitus ástatymo numatytus privalu-mus ástoti á tà korporacijà. Tai, matyt, lëmë dideli advokatû-ros praradimai.Vokieèiø okupacijos metais (1941–1944) ypaè nukentëjo

þydai advokatai. Tai, matyt, dël jø 1942 m. visuotiniame ad-vokatø susirinkime Z. Toliuðis papraðë atsistojimu pagerbtinuo karo veiksmø þuvusiø advokatø atminimà. Mat nuo bol-ðevikø nukentëjusius advokatus jis ávardijo pavardëmis.R. Skipièio duomenimis, ið 98 prieð karà praktikavusiø þy-

dø advokatø (be Vilniaus kraðto) holokausto aukomis tapo64, dar septyniems pavyko iðvykti á Vakarus (Rapolas Skipi-tis. Nepriklausoma Lietuva, 1967). Paminëta, kad tiek Vil-niaus, tiek Kauno geto þydø taryboje (Judenrat) tragiðkà nað-tà tautieèiams padëjo neðti þydø bendruomenës gerbiami irplaèiajai visuomenei þinomi advokatai, Kaune – advokataiLevas (Leibas) Garfunkelis ir Jakovas Goldbergas. L. Gar-funkelis 1924 m. tapo advokato padëjëju, o 1931 m. – advo-katu. Prieð karà jis buvo Lietuvos Seimo narys, Lietuvos þy-dø tautinës tarybos generalinis sekretorius, Kauno savival-dybës narys. Gete jis buvo renkamas Þydø tarybos pirmininkopavaduotoju, po iðvadavimo emigravo á Izraelá, kur ir mirë1976 metais. J. Goldbergas – Lietuvos kariuomenës þydø sa-vanoriø sàjungos pirmininkas, atsargos karininkas. Gete jisvadovavo darbo skyriui. Per L. Garfunkelá ir J. Goldbergà bu-vo palaikomas ryðys su Lietuvos Katalikø baþnyèios vadovaisir inteligentijos atstovais (Avraham Tory. Kauno getas dienapo dienos, 2000).

Kauno geto þydø taryba 1943 metais. Ið kairës á deðinæ: tarybos sekretorius teisi-ninkas Abrahamas Tory, advokatas Levas (Leibas) Garfunkelis, dr. ElchananasElkesas, advokatas Jakovas Goldbergas, Cvi Levinas



Jau minëtas R. Skipitis raðë, kad naciai nuþudë tris advo-katus lietuvius. Manytina, kad jis turëjo galvoje 1941 m. rude-ná Paneriuose suðaudytus advokatus Andriø ir Aleksandrà Bu-lotas bei 1943 m. pavasará Ðtuthofo koncentracijos stovyklojenukankintà Petrà Kerpæ.Paèioje okupacijos pradþioje Vilniuje buvo suimti advo-

katas Andrius Bulota ir jo þmona Aleksandra. Jiems buvo pa-tariama iðvykti kur nors á provincijà ir vieðai nesirodyti, bet jietø patarimø nepaklausë. Advokatø taryba ir asmeniðkaiV. Stankevièius ir Z. Toliuðis, suþinojæ apie Bulotø areðtà, dëjodaug pastangø juos iðlaisvinti. Bet niekas nepadëjo. Matyt,tam átakos turëjo A. Bulotos darbas vadinamojo Liaudies sei-mo Rinkimø komisijoje, o vëliau vadovavimas Lietuvos SSRAukðèiausiosios Tarybos Prezidiumo Juridiniam skyriui. So-vietams okupavus Lietuvà A. Bulotienë tapo Justo Paleckioasmenine sekretore.Þlugus lietuviø mobilizacijai á SS dalinius, 1943 metø pra-

dþioje tarp 46 Lietuvos inteligentø Ðtuthofe atsidûrë net trysadvokatai: Petras Kerpë, Petras Kiðkis ir Meèislovas Kriau-èiûnas. Kaip pasakoja buvæs teisingumo generalinis tarëjasMeèislovas Mackevièius, visi teisininkai buvo atiduoti á surink-tø ið vokieèiø kalëjimø recidyvistø galvaþudþiø rankas, ir ðieypaè þiauriai elgësi su jais, nes teisininkai jiems buvo dvigubinusikaltëliai, t. y. nusiteikæ prieð naciø Reichà ir juos paèius(M. Mackevièius. Lietuvos teisininkø kovos dël teisës, teisin-gumo ir laisvës. Lietuvos pavergimo dokumentai, 1994). Ne-praëjus në mënesiui po ákalinimo patyræs eilinæ SS ir jø padë-jëjø egzekucijà P. Kerpë mirë. M. Kriauèiûnas ir P. Kiðkis pokaro gráþo á Lietuvà. Pastarasis vertësi advokato praktika.Vokieèiø teroras neaplenkë ir Vilniaus advokatø. Po

NKVD, o vëliau – gestapo agento likvidavimo tarp deðimtiessuðaudytø ákaitø 1942 m. gruodþio 2 d. buvo nuþudytas advo-katas ir kompozitorius Stanislovas Venslavskis (StanisùawWæsùawski). Kaip ákaitas 1943 m. rugsëjo 17 d. Paneriuose þu-vo þinomas prieðkario Vilniaus advokatas M. Engelis (Engiel).Apskritai dël okupacijø 1940–1944 m. Lietuva (be Klaipë-

dos ir Vilniaus kraðto) neteko apie 260 advokatø – jie buvonuþudyti arba gelbëdamiesi nuo raudonøjø ordø pasitraukë áVakarus. Dauguma prieð karà ir karo metais praktikavusiøVilniaus kraðto advokatø repatrijavo á Lenkijà.

PIRMASISPOKARIO DEÐIMTMETISKaro audroms vël atsiritus á Lietuvà, likæ namie advokatai poTeisingumo komisariato vëliava ëmë burtis draugën. Doku-mentai rodo, kad pirmieji buvo dar prieðkariniai Lietuvos ad-vokatai Alfonsas Jakubënas, Kostas Poðkus (á advokatus pri-imtas karo metais), Kazimieras Ðalkauskis. Dar vykstant Lie-tuvoje mûðiams 1944 m. rugsëjo 8 d. teisingumo liaudieskomisaras „tikslu atstatyti vokiðkøjø okupantø sugriautàjá ad-vokatûros institutà“ sudarë trijø advokatø organizaciná biurà.Jo pirmininku buvo paskirtas Alfonsas Jakubënas, nariais –Kazimieras Ðalkauskis ir Kostas Poðkus. Biurui buvo pavestaperimti Advokatø tarybos turtà ir bylas.Gali susidaryti áspûdis, kad organizaciniam biurui atiteko

karo metø advokatûros dokumentai. Deja, Lietuvos archyvuo-

se jø neteko matyti. Jeigu tokiø dokumentø ir buvo, tai jieatiteko kitoms organizacijoms, matyt toms, kuriø „specialis-tai“ skaitydami kasmet advokatø raðomas autobiografijas irpildomus kadrø áskaitos lapus tikrindavo jø atmintá dël gyve-nimo bei darbo ir ne bolðevikø rojuje. Anketoje nenurodytadarbo vieta ar darbas karo metais lietuviðkoje teismo ástaigo-je buvo pakankamas pagrindas ðalinti ið advokatø.Neatgavo advokatai ir jokio advokatûros turto. Ið pradþiø

organizacinis biuras ir Vilniaus juridinë konsultacija veikë povienu stogu – tarnautojai buvo bendri. Visi glaudësi Vilniausapskrities liaudies teisme, viename maþame kambariuke bestiklø. Juridinë pagalba buvo teikiama su pirðtinëmis, daþnaidël vietos stokos stovint teismo koridoriuose ar tarpuvartëje(Advokatø kolegijos juridiniø konsultacijø vedëjø suvaþiavi-mo, ávykusio 1945 m. geguþës 12 d., protokolas).Pirmas po karo visuotinis advokatø susirinkimas ávyko

1946 m. vasario 23–24 dienomis. Jame buvo iðrinktas Advo-katø kolegijos prezidiumas ir revizijos komisija. Prezidiumopirmininku tapo A. Jakubënas. Ið organizacinio biuro ataskai-tos matyti, kad 1944 m. pabaigoje buvo 44 advokatai, 1945 m.– 78, o 1947 m. – vël tik 57. Ið advokatûros buvo paðalinti Kos-tas Poðkus, Anfinogenas Jermalajevas ir Juozas Valiukevièius-Valiûnas, nes karo metais dirbo lietuviðkuose teismuose, Leo-nas Ðiaudvytis – uþ darbà Geleþinkelio valdyboje juriskonsul-tu. Advokatë A. Vosyliûtë nukentëjo, nes anketoje nenurodë,kad iðtremti artimieji. Treti advokatai neteko darbo, nes Vil-niaus universitetà baigë hitlerininkø okupacijos metais. Tie-sa, jiems buvo pasiûlyta nedelsiant eksternu ágyti aukðtàjá tei-siná iðsilavinimà (LCVA, f. R-944, ap. 1, b. 11).Paðalintø advokatø vietas uþëmë ið Rytø atvykæ sovietinës

teisës specialistai – nors maþaraðèiai, bet patikimi. Pavyzdþiui,toks Lebedevas negalëjo ástoti net á juridinæ mokyklà, nes ne-turëjo jokio bendrojo iðsilavinimo dokumento. Maskvos nu-rodymu 1945 m. viduryje buvo suorganizuoti pusës metø tei-sës kursai advokatams rengti. Ið 26 klausytojø mokslus suge-bëjo baigti 20 þmoniø. Kai kurie ið jø su tokiu iðsilavinimuadvokatavo dar praëjusio amþiaus aðtuntajame deðimtmetyje(LCVA, f. R-944, ap. 1, b. 7).Teisingumo ministras Jurgis Blieka 1947 m. balandþio 18 d.

neva dël nesugebëjimo vadovauti Advokatø kolegijai paleidoprezidiumà ir vël sudarë organizaciná biurà – jo pirmininku

1945 m. K. Misevièiui iðduotas advokato paþymëjimas



buvo paskirtas prieðkario advokatas Ksaveras Misevièius. Apietai advokatai buvo informuoti kità dienà suðauktame visuoti-niame advokatø susirinkime. Ið tikrøjø prieþastis buvo kita –tuo metu pagal MGB sukurptà bylà buvo nuteistas teisinin-kas, raðytojas, vertëjas Kazys Jakubënas – Prezidiumo pirmi-ninko A. Jakubëno brolis. A. Jokubënas aktyviai rûpinosi jáiðlaisvinti, o tai daug kam nepatiko.Minëtame susirinkime atvirai buvo ávardyti keli dalykai,

kurie veikë ir lëmë advokatûros gyvenimà iki pat nepriklau-somybës atgavimo, – tai bolðevikinë ideologija, Teisingumoministerijos kiðimasis á advokatø savivaldà, lietuviø kalbos ig-noravimas ir kartu privilegijuotos padëties suteikimas maþu-mai. Tai patvirtina daugybë pavyzdþiø, ið kuriø bent dalá bûti-na pateikti kaip priminimà, – anksèiau ar vëliau viskas tampaþinoma.Pirmiausia, anot advokato Jono Þeruolio, „daryti priekaið-

tai kalba uþ tai, kad mes nesame tarybiniais advokatais, betvisø pirmiausia statykime klausimà – ar mes esame tarybiniaisþmonëmis. Kalbëkime atvirai. Kai kurie ið mûsø dar sëdimeant dviejø këdþiø. Dauguma ið mûsø vokieèiø okupacijos me-tus praleidome okupuotoje teritorijoje, kas paliko savo þymes.Reikia pirmiausia statyti klausimà – ar mes esam èia ir ku-riam socialistinë santvarkà, arba nesam tokiais ir laukiam ko-kio nors iðvaduotojo.“Lietuvos KP(b) atstovas Medjanovas nurodë, jog „turi bûti

priimtas sprendimas, kad mûsø advokatûra yra valstybinë ástai-ga, o ne kokia nors privati þmoniø apiplëðimo ástaiga“. Èiapat buvo pasakyta, kas tai lëmë. Pasirodo, „kad dauguma iðmûsø advokatø gavo juridiná iðsimokslinimà prie Smetonosvaldþios, nemaþa dalis jø pasiliko èia vokieèiø okupuotoje te-ritorijoje“. Aiðku, nesusipratusieji „galëjo dabar per keletà me-tø pasiinteresuoti, kaip dirbama rytiniuose Tarybø sàjungosrajonuose“.Teisingumo ministras J. Blieka nurodë sprendimo kelià –

„atidþiai organizuoti politinio advokatø lygio këlimo darbà irnuolatos já kontroliuoti“.Kai advokatas Georgijus Maslovskis susirinkusiesiems pa-

siskundë, kad vieni advokatai turi per daug bylø, kiti beveikvisiðkai neturi, tai advokatas Pranas Laurinavièius (Franc Lav-rinoviè) atsikirto, jog nesuprantantieji lietuviðkai negali reikðtidaug pretenzijø dël maþo darbo kiekio ir panaðiai. Reikia mo-kytis lietuviø kalbos. Aiðku, já buvo sunku apðaukti naciona-listu, nes jis po karo atvyko ið „plaèiosios tëvynës“ (LCVA,f. R-944, ap. 1, b. 11).Be tiesioginio darbo, advokatai privalëjo, pavyzdþiui, ga-

myklose skaityti paskaitas, dalyvauti steigiant kolektyviniusûkius. Antai 1949 m. Rokiðkio advokatui Antanui Paliukuibuvo liepta vykti á kaimà ir negráþti, kol sukurs kolektyvináûká. Deja, jis uþdavinio neávykdë. Kaiðiadoriø juridinës kon-sultacijos vedëjas advokatas Kazys Balkûnas 1951 m. pasa-kojo, kad, be pagrindinio darbo, „tenka rûpintis sëklø supy-limu, miðko paruoðomis, gyvuliø suraðymu ir t. t.“ (LCVA,f. R-944, ap. 1, b. 44)Advokatø bûklë visà laikà buvo vargana. Pavyzdþiui, dar

1949 m. Klaipëdoje advokatai á teismà neðdavosi savo këdæ,nors visuotiniame advokatø susirinkime buvo svarstoma, arpirkti automobilá. Nutarta sprendimà atidëti kitam susirinki-mui, nes, anot vieno advokato, automobilis – kiðeninë dþiova(LCVA, f. R-944, ap. 1, b. 26). Ðeduvos juridinë konsultacija1953 m. dël kuro stokos buvo neðildoma.

Apskritai to meto advokatûros bûklæ visapusiðkai apibû-dina 1947 m. gruodþio 12–13 d. vykusio visuotinio advokatøsusirinkimo medþiaga. Pirma, vël buvo iðrinktas Advokatø ko-legijos prezidiumas – jo pirmininku tapo advokatas J. Þeruo-lis. Antra, buvo pateikta daug duomenø apie advokatus ir ad-vokatûrà. Tuo metu advokatûroje jau buvo apie 100 nariø, iðjø per 70 turëjo aukðtàjá teisiná iðsilavinimà. Pagal to metostandartus pagrindinis pastarøjø trûkumas – beveik visi buvo„kapitalistinës santvarkos mokyklos mokiniai“. Todël naujaiiðrinktas Advokatø kolegijos prezidiumo pirmininkas J. Þe-ruolis kitiems priminë: „Kas nesàs baigæs aukðtojo juridiniomokslo, turás apsiforminti já baigti, kas neturás vidurinio juri-dinio iðsilavinimo – turás apsiforminti juridinëje mokykloje.Draugai, neturá jokio juridinio mokslo, bet turá ilgà juridinæpraktikà, irgi turá mokytis, nes jie dar nesà tokie seni, kad ne-galëtø mokytis.“Sovietø kariuomenës atsargos karininkas advokatas Dmit-

rijus Viðnevskis vël priminë, kad advokatai „atitrûkæ nuo ta-rybiniø partiniø organø, su jais nebendradarbiauja, dël to ne-paþásta vietos ávykiø ir viso to pasëkoje negalá tinkamai orien-tuotis teisme. Bûnà bylø, kuriose reikia þiûrëti ne tik ástatymo,jose reikia þiûrëti partinës linijos, skaitytis su vietos partiniøorganø nuomone ir paþiûra.“Ðiuos iðvedþiojimus sukritikavo net ortodoksiniø paþiûrø

bolðevikas teisingumo ministro pavaduotojas Ch. Aizenas.Tiek respublikos prokuroro pavaduotojas, tiek teisingu-

mo ministras pripaþino, kad advokatai pagal iðsilavinimo lygágerokai pranoksta teisëjus ir prokurorus. Teisingumo minist-ras J. Blieka ið tribûnos dëstë, kad yra signalø, jog „advokataikartais esà kliûtis teisingumo darbe. <...> Turima praneði-mø, kad advokatai net dienos, darbo metu vaiðinà teisëjus,darà insinuacijø, kad bylos bûtø be reikalo atidëtos, darà tei-sëjams, kurie daþniausiai esà menkesnio iðsilavinimo uþ ad-vokatus, blogos, klaidinanèios átakos. Nenuostabu tat esà, kaddël to advokatai nustojà autoriteto, teismai pradedà su jaisnesiskaityti. <...> Tai garbei, autoritetui pasiekti esà bûtinagalutinai iðgyvendinti burþuazinës ideologijos likuèius, esà rei-kalinga dël to idëjiðkai-politiniai ir moksliðkai lavintis, auklë-tis. Tik mûsø advokatui tapus sàmoningu tarybiniu advokatu,pakilsiàs jo autoritetas, tik tada jis sëkmingai padësiàs teis-mui ir valstybei kovoti su nusikaltimais, auklëti visuomenæ.Nebûsià ir priekaiðtø, kad kai kurie advokatai trukdà teisin-gumo darbà.“ (LCVA, f. R-94, ap. 1, b. 11)Kauno juridinës konsultacijos advokatas Juozas Grigonis

1951 m. atvirai dëstë, kad „ið advokatø pusës jauèiamas nuo-laidumas, o kai kuriuose teismuose ið teisëjo elgsenos jauèia-si, koks bus nuosprendis arba sprendimas, ir publika tai pa-stebi. Teisëjas pats stato klausimus, pats atsako, o kai praðaiuþprotokoluoti, kad taip elgiasi teisëjas, tai jis kokias 3 dienassu advokatu nekalba. <...> Prokuroras teismuose skaitomasprivilegijuota ðalimi, teisëjas su juo sëdi prie vieno stalo, ðnibþ-dasi. Proceso metu teisëjas daro procesiniø perþangø, o pro-kuroras sauvaliauja. Prokurorui Braèikovui dalyvaujant tei-siami lietuviai, o procesas vedamas rusø kalba, vien tik dëlBraèikovo.“Kauno srities teismo pirmininkas Vladas Deksnys (bûsi-

mas Advokatø kolegijos prezidiumo pirmininkas) á tai atsa-kë, kad „sëdëjimas prokuroro prie teismo stalo, o advokatoprie atskiro stalo, dar nesiaurina advokato teises ir neþeminajo autoritetà. Mes dirbame tarybiniame teisme, senasis yra



sulauþytas, teismø darbuotojai neparuoðti, todël klaidas ad-vokatai turi padëti iðtaisyti.“ (LCVA, f. R-944, ap. 1, b. 44)Lazdijø juridinës konsultacijos vedëjas advokatas Stanis-

lovas Misiûnas 1949 m. pamëgino klaidà padëti iðtaisyti – pa-matæs, kad po teismo posëdþio á pasitarimø kambará kartu suteisëju uþëjo paðaliniai asmenys, dël baudþiamojo proceso ásta-tymo paþeidimo paraðë kasaciná skundà. Advokatø kolegijosprezidiumo pirmininkas J. Þeruolis pareiðkë, kad advokatasS. Misiûnas, paraðæs minëtà kasaciná skundà, nusirito á neleis-tinà tarybiniam advokatui formalizmà, ir pasiûlë jam skirti pa-peikimà. Bet advokatas S. Misiûnas pagal Lazdijø rajono vyk-domojo komiteto skundà jau buvo paðalintas ið advokatûros.Pasak J. Þeruolio, advokatas S. Misiûnas „priëjo iki to, kadsavo kalboje teisme iðkreipë faktus, paneigë partijos vadovau-jamà vaidmená kolûkiø statyboje ir tokia savo kalba pakenkësocialistinio teisingumo vykdymui“. Mat advokatas, gindamasþmogø, neleidusá „kolûkieèiams“ iðplëðti iðtremtø tëvø sody-bos, pavadino ginamàjá asmeniniø sàskaitø suvedimo auka, one nusikaltëliu.Iðsiðokëliai proceso metu bûdavo drausminami. Tai yra ap-

raðæ buvæ politiniai kaliniai:„Atëjo ir Kalëdos. 1952 m. gruodþio 23–27 dienomis Vals-

tybës saugumo salëje vyko Vilniaus srities karo tribunolo po-sëdis. Jà saugojo 20 Azijos respublikos kareiviø, ginkluotø au-tomatais. Kareiviams vadovavo karininkas, atrodo, kapitonas.Prasidëjo teismo posëdis. Sargyba, teisiamieji ir keletas tar-dytojø sudarë teismo „vieðumà“. Posëdá pradëjo pulkininkasKondratenka, kaltinimà teisme palaikë karo prokuratûros pro-kuroras Karmanovas, dalyvavo teismo tarëjai, du karininkai.Buvo ir advokatai. Mes su bendrakursiu Juozu Petkevièiumiatsisakëme advokato K. Misevièiaus paslaugø, taèiau jis buvopaþadëjæs giminaièiams ir bandë ginti. Pirmininkas perskaitëkaltinamàjà iðvadà ir paklausë, ar supratome.Niekas ið teisiamøjø kalti neprisipaþino ir paaiðkino, kad

mylëti savo tautà ir Tëvynæ, siekti laisvës ir nepriklausomybëstai ne nusikaltimas, o, be to, papraðëme perkelti bylos nagri-nëjimà á Universiteto aktø salæ. Teismas mûsø praðymà atme-të. Advokatas K. Misevièius bandë áteigti mintá, kad grupë stu-dentø bendraminèiø iðreiðkë savo bendravimo formà ir nerei-këtø jiems taikyti grupinio nusikaltimo pagal RTFSRbaudþiamojo kodekso 58 straipsná. Prokuroras Karmanovasèia pat pareiðkë protestà ir advokatui K. Misevièiui pagrasino„pasikalbëti atskirai“, pastarasis buvo priverstas jo atsipraðy-ti. Ðtai koks bûdingas teismo proceso „rungtyniðkumo“ prin-cipas.“ (Adomas Lukoðevièius. Þvilgsnis á praeitá. Studentøbyla, 1995)„Mane „gynusi“ advokatë Siniakova tarsi bandë suðvel-

ninti tà kaltinimà, paþymëdama, kad, vykdant kolektyvizaci-jà, buvo padaryta ir klaidø. Taèiau prokuroras jà nutraukë,neleisdamas baigti minties, iðdroþë ilgiausià kalbà, kartu ap-kaltindamas ir tà advokatæ nepakankamu politiniu budrumu.Vargðë raudonio nupliekstu veidu pradëjo þiopèioti ir gintipartijos sugalvotà ir nuostabiai vykdomà paþangià kolektyvi-zacijos politikà.Visø advokatø veikla apsiribodavo tuo, kad jie papraðyda-

vo suðvelninti mums, tai yra kaltinamiesiems, bausmæ dël jau-no amþiaus. Mums tada buvo 20–25 metai.“ (Jonas Kreime-ris. Tarp nuosprendþio ir reabilitacijos. Studentø byla, 1995)Kitø advokatø net nereikëjo drausminti – patys konkura-

vo su prokurorais ir saugumieèiais. Nuo 1950 m. liepos iki

1953 m. birþelio pradþios veikë Vilniaus, Kauno, Klaipëdosir Ðiauliø srièiø advokatø kolegijos – nebuvo Lietuvos advo-katus vienijanèio organo (LCVA, f. R-944, ap. 1, b. 55). Sta-linui mirus buvo panaikintas Lietuvos administracinis teri-torinis suskirstymas sritimis. Advokatø kolegijos bendramesusirinkime, ávykusiame 1953 m. liepos 20–22 d., keturios ko-legijos buvo sujungtos á vienà kolegijà. Ðiame susirinkimeVilniaus advokatë Esfira Malkina dalijosi patirtimi, kaip perprivaèius pokalbius su kolûkieèiais stengiasi iðsiaiðkinti vi-sus kolûkio nesklandumus. Gyrësi, kad per vienà toká pasi-kalbëjimà surinko medþiagos trims baudþiamosioms bylomsir perdavë jà prokuratûrai. Buvusi Kauno juridinës konsul-tacijos vedëja Elizavieta Gudvilo dþiaugësi, kad jai vadovau-jant konsultacijai „þymiai pakilo tos konsultacijos politinislygis. Anksèiau ið kai kuriø advokatø pusës bûta antitarybi-niø stojimø, ko dabar nëra.“Teisingumo ministerija irgi stengësi neatsilikti, o gal dar

siekë duoti reikiamà politiná tonà. Advokatas Adolfas Ur-baðevièius pasakojo, kaip ið Teisingumo ministerijos atva-þiavusi revizorë Èiuraitienë tikrino advokato Juliaus Izrae-lio darbà. Ji pati nuëjo pas klientà ir jam pareiðkë, kad ji,girdi, baigusi aukðtàjá mokslà ir norinti paklausti, ar jis davëadvokatui Izraeliui kyðá. Be to, pasakë klientui, kad „jeiguJûs nedemaskuosite advokatà Izraelá, tai Jums teks sëdëtikalëjime“ (LCVA, f. R-944, ap. 1, b. 65). Pastarasis atvejis,matyt, sietinas su kova prieð „kosmopolitus“, juo labiau kadtuo pat metu ið advokatø buvo paðalintas Judelis Charitas,nes prieð karà bûdamas 18 metø amþiaus buvo nuvykæs á Pa-lestinà. Kauno srities advokatø kolegijos prezidiumas nu-sprendë, kad jis ten vyko politiniais sumetimais, ir J. Chari-tà ið advokatø paðalino.Netrukus SSRS teisingumo ministerija ðá sprendimà pa-

naikino. Mat pokario metais þmogui ið advokatûros paðalintireikëjo gauti Maskvos sutikimà. Nemaþai Lietuvoje perse-kiojamø advokatø, þinodami ðià tvarkà, vyko á Maskvà ir kaþ-kaip susitvarkydavo reikalus. Advokatas, kuris uþkliuvo sau-gumui ar vietos bolðevikø vadukams, anksèiau ar vëliau bû-davo iðgujamas ið advokatûros.

PERSEKIOJIMO ANATOMIJAKiekvienais metais iki Stalino mirties advokatø biografijos bu-vo perkratomos – atkakliai ieðkota santvarkos prieðø. Advo-katas V. Merkðaitis prisimena, kad tuo metu karjerà galëjopadaryti tik trijø kategorijø þmonës: 1) buvæ pogrindininkai;2) sovietiniai aktyvistai; ir 3) pilieèiai, nepatekæ á naciø oku-puotà teritorijà (Vytautas Merkðaitis. Geriau tu atvaþiuokpas mane. XX amþiaus þmogus: Aleksandro Ðtromo portre-tai, 2008).Politinio pobûdþio baudþiamosiose bylose galëjo dalyvau-

ti tik partinës sistemos atþvilgiu patikimi advokatai. Advoka-tø kolegijos prezidiumas, konsultuodamasis su saugumo(NKVD-MGB-KGB) atstovais, atrinkdavo tuos advokatus,kurie galëjo turëti specialø leidimà („dopuskà“). Pavyzdþiui,1944 m. pabaigoje ið Rusijos Jaroslavlio srities atvyko nutau-tëjæs maþaraðtis (prieð karà Odesoje baigæs dvejø metø juridi-nius kursus) advokatas Jonas Zalieckas. Teisingumo ministe-rijos advokatûros skyriaus vyresnioji revizorë (irgi atvykusi ið



Rusijos) reguliariai apie kiekvienà advokatà suraðomoje „lo-jalumo“ paþymoje raðë, kad J. Zalieckas, kaip advokatas, yraabsoliutus nulis, teisme ir tarp kolegø neturi jokio autoriteto,dël bendrojo neraðtingumo nesugeba susipaþinti byla ir nega-li atlikti advokato pareigø. Todël netikslinga já laikyti advoka-tø eilëse.Kadangi advokatas J. Zalieckas nuo 1919 m. priklausë bol-

ðevikø partijai, praeityje buvo èekistas, 1941 m. buvo atsiøstas áKaunà dirbti apygardos teismo pirmininku, tai po karo atvykusá Vilniø jam buvo suteikta galimybë vesti specialiàsias bylas irjo mënesio uþdarbis siekë 8 000 rubliø (Asmens byla. Lietuvosadvokatûra, ap. 3, b. 289). Tai jis 1946 m. gynë vyskupà Vin-centà Borisevièiø ir, kaip matyti ið bylos, pagal iðgales stengësiginamajam padëti (Lietuvos vyskupai kankiniai sovietiniameteisme. Lietuvos istorijos ðaltiniai. T. 5. Lietuviø katalikø moksloakademija, 2000; Vidas Spengla. Atlikæ pareigà, 1997). Pastan-gas, matyt, lëmë pinigai, nes prieð juos komunistiniai idealaibuvo bejëgiai – advokatas bolðevikas daug kartø buvo baustasuþ nustatytos honorarø politikos paþeidimus.Tokia „leidimø“ sistema veikë visoje sovietø imperijoje iki

pat jos þlugimo. Primintina, kad ðià tvarkà – „leisti advoka-tams dirbti su slapta informacija“ – mëginta atgaivinti nepri-klausomybæ atgavusioje Lietuvoje, pavyzdþiui, advokatui Kæs-tuèiui Stungiui ginant „jubiliejiná ðnipà“ E. Jonikà.Zaliecko tipo advokatai buvo veikiau iðimtis nei taisyklë,

ið esmës Advokatø kolegijos nariai iðsaugojo iðtikimybæ savoprofesijai. Uoliausi ið jø persekioti ir ðalinti ið advokatûros.Pasitaikæ fizinio smurto atvejø – profesiniu atþvilgiu per dauguolø advokatà uþpuldavo ir sumuðdavo ið kriminalinës terpësuþverbuoti agentai. Ðitai vyko ir Lietuvoje dar praëjusio am-þiaus septintajame deðimtmetyje (pavyzdþiui, buvo uþpultasadvokatas Jurgis Vilimas).Saugumui, teismui ar prokurorui nepatikæs vien þmogið-

kas poelgis galëjo kainuoti advokato vardà. Kupiðkio rajonojuridinës konsultacijos vedëjas Juozas Stanionis 1949 m. gina-mojoje kalboje iðdráso pasakyti, kad jis gerai paþinojo teisia-mojo tëvus ir jie buvo vieni ið teisingiausiø ir geriausiø þmoniø.Jeigu jie nebûtø buvæ iðtremti, tai likæs be prieþiûros sûnus ne-bûtø nusikaltæs. Teismas tai ávertino kaip sovietø valdþios or-ganø ðmeiþtà darbo þmoniø akyse, o tai nesuderinama su so-vietinio advokato etika, ir priëmë atskiràjà nutartá informuotiteisingumo ministrà ir Advokatø kolegijos prezidiumà.Praneðime visuotiniam advokatø susirinkimui buvo pasa-

kyta, kad J. Stanionis, „gyvendamas uþsidaræs savo kiaute, ati-trûko nuo tarybinio gyvenimo tikrovës, nesugebëjo iki ðiol at-sikratyti burþuazinio objektyvizmo ir priëjo prie to, jog neat-skirdamas klasinio prieðo apðmeiþë savo kalboje tarybiniusorganus“ (LCVA, f. R-944, ap. 1, b. 26).Tik didelëmis pastangomis pavyko árodyti, kad teismo po-

sëdþio protokole buvo iðkreipta advokato mintis. J. Stanio-niui buvo uþdrausta pusæ metø verstis advokato praktika. Betpartiniai-sovietiniai organai jo nepamirðo – po ketveriø metøjo neatestavo ir pasiûlë ið „advokato pareigø paðalinti“, nesjis nekelia nei savo politinio lygio, nei dalykinës kvalifikaci-jos, nedalyvauja visuomeniniame darbe, neprisideda prie ko-lûkiø sustiprinimo ir panaðiai.Dar 1948 m. Maskvai, matyt, dël skundø ið Lietuvos, uþ-

kliuvo advokatai Kazys Balkûnas – mat prieð karà jis buvoteismo kandidatas, karo metais advokatavo; Antanas Griðko-nis – prieð karà priklausë ateitininkø draugijai, vokieèiø oku-

pacijos metais buvo teismo kandidatas; Balys Ðirvinskas –1939 m. buvo prieð demonstracijà, organizuojamà padëkotisovietams uþ Vilniaus gràþinimà. Be to, karo metais jis su ki-tais advokatais á Vilniaus laikraðtá ádëjo skelbimà apie neatly-gintinà teisinæ pagalbà. Abramas Judelevièius uþkliuvo kaipbuvæs vienos prieðkario akcinës bendrovës veikëjas. Nelikonepastebëti B. Kolevzonas, J. Ðvëgþda, J. Izraelis.Prieðkario advokatas Romanas Aleksejevas 1948 m. pa-

gal melagingà saugumo praneðimà ið advokatûros buvo paða-lintas kaip baltagvardietis. Tik po deðimties metø jam pavykográþti. Kadangi jis ir toliau su vietiniais partiniais ir sovieti-niais organais nepalaikë ryðio taip, kaip pridera sovietiniamadvokatui, LSSR advokatø kolegijos organizacinis biuras nu-sprendë, kad advokatas „negali uþtikrinti tinkamo savo pro-fesiniø pareigø atlikimo ir turëtø iðeiti á pensijà“.Klaipëdos srities teisingumo veikëjai 1951 m. visais var-

pais skambino, kad Mariam Rolnikaitë negali verstis advo-kato praktika, o svarbiausia, jai negali bûti suteikta vieða teis-mo tribûna. Mat vokieèiø okupacijos metais ji dvejus metusVilniaus geto taryboje dirbo maðininke, vëliau – stovyklojesiuvëja.Ið nomenklatûriniø skundikø itin pasiþymëjo prieðkario lai-

kø bolðevikas Stasys Naujalis – tiek dirbdamas partiniuoseorganuose, tiek LSSR Aukðèiausiosios Tarybos Prezidiumosekretoriumi. Dar bûdamas Panevëþio miesto partijos komi-teto sekretoriumi, kaip matyti ið slapto 1951 m. Teisingumoministerijos susiraðinëjimo, jis kelis advokatus apskundë aukð-tesniajai partinei vadovybei, Teisingumo ir Saugumo minis-terijoms. Ðtai advokatas Jurgis Alekna leido savo bute gy-venti ið tremties pabëgusiai seseriai, o dar jø brolis ilgai gy-veno Italijoje ir Vokietijoje. Aizikas Solomeðèas uþkliuvo,nes iki okupacijos turëjo kelis namus, o Napoleonas Stefa-navièius – didelá ûká, Marija Dubrienë karo metais tarnavovokieèiø ástaigoje. Pastarieji du buvo priversti atsisveikinti suadvokatûra.Ir në vienas kartà uþkliuvæs advokatas ateityje neliko uþ-

mirðtas – vienu ar kitu aspektu apie juos prisimindavo parti-niai-sovietiniai ir, kaip iki pat nepriklausomybës atgavimo bû-davo sakoma, „kompetentingi organai“. Apie ðiuos advoka-tus buvo spausdinami slapti ir vieði paskviliai, jiems keliamosbaudþiamosios bylos, pavyzdþiui, 1958 m. advokatui JonuiÐvëgþdai dël neva mainø sutartimi pridengto þemës sklypopirkimo–pardavimo san-dorio. Nesant nusikaltimosudëties, J. Ðvëgþdà iðtei-sino SSRS AukðèiausiasisTeismas – Lietuvoje jis bu-vo nuteistas realia baus-me. Jau minëtas advoka-tas J. Merkðaitis raðo, kadJ. Ðvëgþdai padëjo buvæskolega A. Ðtromas. Kaiteismas J. Ðvëgþdai pa-skelbë nuosprendá, tai ne-buvo kam jo suimti. Tadajis iðëjæs ið teismo salës nu-vaþiavo tiesiai pas A. Ðtro-mà á Maskvà ir sëdëjo pasjá, kol teismo nuosprendisbuvo panaikintas. Buvæs advokatas Aleksandras Ðtromas



Antra vertus, tai atsiliepdavo klientø interesams – advo-katas irgi þmogus. Stasys Stungurys pasakoja, kad 1958 m. po-litinëje byloje advokatas J. Izraelis, „uþuot gynæs V. Laugalá,visaip pataikavo prokurorui V. Galinaièiui, net smerkë savoginamàjá ir kitus teisiamuosius, sakydamas, kad tarybø val-dþia mums daug davusi, leidusi baigti aukðtàsias mokyklas, omes jai taip atsilyginæ...Kaltinamasis V. Laugalis priekaiðtavo savo „gynëjui“ Iz-

raeliui, kad jis nesilaikàs advokato etikos.“ (Stasys Stungurys.Saulëtekio linkui, 1998)Po daugelio metø tapo aiðku, kad profesiniu atþvilgiu stip-

rus minëtas advokatas tuo metu KGB ir Partinës komisijosprie LKP CK buvo spaudþiamas á kampà.Nepavykus taip susidoroti, dël menkiausio preteksto ad-

vokatai buvo neatestuojami ir tuo pagrindu ðalinami ið advo-katø. Visomis niekðybës spalvomis susidorojimo su advoka-tais mechanizmas atsiskleidþia 1962 m., galima sakyti, pilnaiiðlikusiuose dokumentuose.

DIKTATORIUI MIRUSJau trumpai minëta, kad 1953 m. Lietuvoje buvo panaikintossritys, o kartu ir keturios srièiø advokatø kolegijos, veikusiosnuo 1950 m. liepos, – vël buvo iðrinktas vienas visai LietuvaiAdvokatø kolegijos prezidiumas. Panaði advokatûros organi-zacinë struktûra gyvavo iki pat nepriklausomybës atgavimo.Ið kasmetiniø advokatø susirinkimø protokolø matyti, kaip

pradëjo keistis gyvenimas: 1956 m. ataskaitiniame praneðimepasidþiaugta ne tik tuo, kad demaskuota Berijos gauja, kurimëgino iðlaisvinti valstybës saugumo organus ið partijos ir so-vietø valdþios kontrolës, bet ir septyniø valandø darbo diena,priemonëmis teisëtumui atkurti, nekaltai nuteistiems þmo-nëms reabilituoti. Matyti, kad advokatai vis dràsiau ëmë dës-tyti savo problemas ir maþiau kreipti dëmesá á visokius propa-gandinius dalykus. Minëtoje ataskaitoje skundþiamasi, kad kaikuriø juridiniø konsultacijø vedëjai vengia suteikti Advokatøkolegijos prezidiumui reikiamø þiniø, kaip konsultacijoje vyks-ta SSKP XX suvaþiavimo medþiagos studijos. Antai advoka-tas Levas Filimonovas jau paþërë pavyzdþiø, kaip prokuroraipaþeidþia þmoniø teises. Jis, per dvideðimt metø iðdirbæs kari-nëje prokuratûroje, tikrai puikiai suvokë, apie kà kalba. Kitavertus, kaip matyti ið jo raðtø, tai buvo raðtingas þmogus. Tie-sa, ir jis èia pat sukritikavo Advokatø kolegijos prezidiumà –mat nemokantiesiems lietuviø kalbos Prezidiumas galëjo ið-versti praneðimà á rusø kalbà.Èia verta ið praneðimo pateikti keletà skaièiø. Tuo metu

advokatûroje ið 208 advokatø buvo 114 lietuviø, 55 þydai, 29rusai, po du karaimus ir baltarusius ir po vienà lenkà, armënàir totoriø. Ið jø net 57 neturëjo aukðtojo teisinio iðsilavinimo.Minëtame praneðime raðoma, kad „daugumas ið jø neturi irviduriniosios mokyklos cenzo“. Tai atsiliepë visos advokatû-ros autoritetui.Po metø ávykusiame eiliniame advokatø susirinkime ad-

vokatas Viktoras Baltruðaitis siûlë á advokatûrà priimti asme-nis tik su aukðtuoju mokslu ir atsisakyti ið kito darbo paðalin-tø teisininkø.Praneðëjas apgailestavo, kad kai kurie advokatai pasiþymi

þema kultûra – rûko Aukðèiausiojo Teismo salëje, ant këdþiø

deda paltus ir panaðiai, tekæ kartà sutikti teisme advokatà,kuris buvo net be marðkiniø.Politinio atðilimo dvelksmas kasmet buvo juntamas vis stip-

riau. Pastarajame advokatø susirinkime Vilniaus universitetoTeisës fakulteto dekanas Kæstutis Domaðevièius (buvæs tei-singumo komisaras, ministras), pasigedæs advokatø „iniciaty-vos padëti partijai ir vyriausybei jos didþiuliame darbe auklë-jant visuomenæ komunistine dvasia“, palygino advokatø kal-bas su XVII amþiaus amatininkø cecho meistrø kalbomis irsusilaukë advokatø atkirèio.Kalbëdamas apie tuo metu valdþios institucijose vyravusá

poþiûrá á advokatus ir jø klientus, minëtas advokatas L. Fili-monovas buvo dar konkretesnis:„Advokato padëtis teisme yra labai svarbi, ne maþiau kaip

ir prokuroro. Kiekvienas advokato iðstojimas teisme atneðadidþiulës naudos, daug didesnës, negu kokia paskaita ar pra-neðimas. Advokatai savo iðstojimais teisme atlieka didþiulá vi-suomeniná darbà.Teisingumo ministerija nepalaiko advokatø, reiðkia jiems

nepagrástas pretenzijas. Kai kurie teismai bûna nepatenkinti,jeigu advokatas reiðkia per daug pageidavimø, be jokio pa-grindo priima atskiràjà nutartá advokato atþvilgiu. Pasitaikoir tokiø atvejø, kai koks nors nepatenkintas liudytojas ir prie-ðinga ðalis raðo skundà ministrui. Ministras nieko nepatikri-næs tiki tuo skundu ir svarsto advokatà.“Advokatas J. Þeruolis advokatø palyginimà su XVII ðimt-

meèio cechø nariais pavadino áþeidþiamu.Priklausæs tokiø kalbø, matyt, taisyti „politinius“ nukrypi-

mus ëmësi LSSR prokuroro pavaduotojas, prieð karà buvæsZarasø advokatas Filimonas Archipovas. Jis negalëjo supras-ti, „kodël á susirinkimo darbo prezidiumà LKP CK atstovaskvieèiamas paskutinis. Tas yra neteisinga. Kaip gali bûti, kadadv. Ðarka, kuris siûlë darbo prezidiumà, neþino pavadinimoCentro komiteto skyriaus, kuriam priklauso advokatûra. Taineleistina. Tai dar kartà kalba, kad advokatai nepalaiko glau-daus ryðio su partiniais organais.“ F. Archipovas negailëjo ad-vokatams kritikos ir kitais jø profesinës veiklos ir savivaldosklausimais. Bet ir jam, sakyèiau, gana aðtriai atsikirto advoka-tas Salomonas Berezinas: „Að kategoriðkai nesutinku sudrg. Archipovu, kuris mëgina bet kokià maþà klaidelæ paro-dyti kaip apolitiðkumà. Drg. Èepas, manyèiau, neuþpyks, jei-gu mes já pakvietëme á Prezidiumà paskutiniuoju.“Paminëtina, kad kiekviename susirinkime kritikos strëlës

lëkë ir á Aukðèiausiojo Teismo darþà – ypaè uþ arogantiðkàelgesá su advokatais.Toks advokatø elgesys, matyt, pradëjo kelti susirûpinimà.

Kaip tokiais atvejais áprasta, Teisingumo ministerijos biulete-nyje „Tarybinis teisingumas“, beje, leistame uþ advokatø duo-tus pinigus, buvo iðspausdintas advokatûrà juodinantis veda-masis straipsnis. Jau ne kartà minëtas advokatas L. Filimono-vas 1958 m. visuotiniame susirinkime poþiûrá á advokatusapibûdino labai iðraiðkingai: „Man kyla toks ásitikinimas, kadmes, advokatai, esame toks krûmas, ant kurio kas nori ir kieknori, ir kas netingi – gali terðti, ir pagalbos mes ið niekur netu-rime.“Be to, savo kalboje ðis advokatas atvirai pasikësino á vienà

ið sovietinio teisingumo dogmø, esà advokatas – teismo pa-galbininkas, o ne kliento gynëjas. Pasak L. Filimonovo, „ad-vokatus kaltina, kad mes teismo posëdyje renkame ir teikia-me vienaðaliðkus árodymus, kalbanèius teisiamojo naudai. Negi



galima ið mûsø reikalauti, kad mes gintume ir kaltintume sa-vo ginamàjá. Kodël nedaroma pastaba prokurorams, kuometjie tik kaltina, neieðkodami byloje ðvelninanèiø aplinkybiø, kal-banèiø teisiamojo naudai. <...> advokatas turi kalbëti tik apietas aplinkybes, kurios kalba teisiamojo naudai, ir visiðkai ne-reikia kreipti dëmesio, ar uþ tai pyksta prokurorai, ar nepyks-ta <...>“.Teisingumo ministerijos atstovas S. Èerniauskas pripaþi-

no, kad jis buvo neteisus ir minëtame straipsnyje labai netei-singai pasakyta apie visus advokatus. Turëta omenyje tik pa-vieniai advokatai, bet ávyko klaida. Paþadëjo, kad ateityje pa-naðiø dalykø nebus.Kiti treji metai advokatûrai buvo ramûs. Advokatûrai svar-

bûs buvo 1961 m. – Lietuvoje nustojo galioti 1939 m. SSRS ad-vokatûros nuostatai. Lietuvos SSR Aukðèiausiosios TarybosPrezidiumas birþelio 26 d. priëmë naujus Advokatûros nuosta-tus. Pastarieji buvo gerokai platesni. Palyginti su 1939 m. nuo-statais, advokatø pareigos iðliko beveik nepakitusios, bet atsi-rado ðiek tiek teisiø, buvo iðsamiau sureguliuota savivaldos ins-titucijø formavimo tvarka, jø teisës ir pareigos, apibrëþtajuridinës konsultacijos vedëjo kompetencija. Bet apskritai taibuvo tyla prieð audrà, kuri neaplenkë në vieno advokato, pati-këjusio permainomis. Pasisekë negeroviø kritikui L. Filimono-vui – jis dar 1958 m. iðvyko advokatauti á ðiltuosius kraðtus.

SUSIDOROJIMASDar ðiandien praktikuoja nemaþai advokatø, prisimenanèiøadvokatûrà sudrebinusius 1962-uosius ir vëlesnius metus.Advokatø visuotinis ataskaitinis rinkiminis susirinkimas,

prasidëjæs 1962 m. kovo 2 d., vyko, kaip pas mus ir áprasta, –po ataskaitinio praneðimo skambëjo advokatø kalbos. Po jøþodis buvo suteiktas LKP CK administraciniø, prekybos-fi-nansø organø skyriaus instruktoriui Alfonsui Mockevièiui. Jisiðreiðkë nusivylimà advokatø susirinkimu, nes nebuvo pasa-kyta, „kà turi veikti advokatai ir kokie jø uþdaviniai iðeinant iðPartijos 22-jo suvaþiavimo nutarimø. <...> Nieko nebuvo pa-sakyta ataskaitiniame praneðime apie tolimesná advokatø ideo-loginá darbà. <...> Advokatø kolegijoje dar yra asmenø, ku-riems ne vieta advokatûroje. <...> Prezidiumas maþai derin-davo savo darbà su partiniais organais.“Po to buvo svarstomi finansiniai klausimai. Susirinkimo

rinkiminë dalis prasidëjo kitos dienos rytà.Advokatø susirinkimui netikëtai ëmë pirmininkauti LKP

CK instruktorius A. Mockevièius. Kai kaþkas paklausë, kokiupagrindu jis pradëjo pirmininkauti, Lietuvos SSR prokurorasViktoras Galinaitis paaiðkino, kad kiekvienas darbo prezidiu-mo narys gali advokatø susirinkimui pirmininkauti.Prasidëjus Advokatø kolegijos prezidiumo ir revizijos ko-

misijos rinkimams A. Mockevièius (ne advokatas !!!) pasiûlë

Prezidiumà rinkti ið septyniø asmenø ir suteikë þodá advoka-tui A. Saakianui* pasiûlyti kandidatus á Prezidiumà.Kai buvo iðvardytos septynios pavardës, susirinkimo pir-

mininkas pasiûlë tolesná kandidatø á Prezidiumo narius iðkë-limà nutraukti ir balsuoti uþ esamus kandidatus.Tarp advokatø kilo garsus nepasitenkinimo juokas. Bet

A. Mockevièius toliau átikinëjo susirinkimà, kad pasiûlyti kan-didatai á Prezidiumo narius yra tinkami ir kad teikti kitus kan-didatus nëra prasmës. Jam á pagalbà atëjo LSSR Aukðèiau-siosios Tarybos Prezidiumo sekretorius S. Naujalis ir jo pa-valdinys – Juridinio skyriaus vedëjas E. Jacovskis, betadvokatai buvo nepalenkiami.Pavyko iðrinkti tik penkis Kolegijos prezidiumo narius ir

revizijos komisijà. A. Mockevièius pasiûlë susirinkimø atidëtidviem savaitëms arba perkelti rinkimus á pirmadiená – kovo5 dienà. Advokatai balsavo rinkimus tæsti. Tada A. Mockevi-èiaus iniciatyva buvo padaryta pertrauka ir ið salës paðalintiadvokatai, iðskyrus KPSS narius ir kandidatus bei maþøjø juri-diniø konsultacijø vedëjus. Po trijø su puse valandos pertrau-kos partinë grupë savo pasitarime nutarë papildomiems rin-kimams á Prezidiumà apsiriboti dviem kandidatais. Susirinki-mas su tuo nesutiko. Á balsavimo biuletená buvo átrauktosketuriø kandidatø pavardës. Kaip ir reikëjo tikëtis, partinësgrupës pasiûlyti kandidatai buvo neiðrinkti.Advokatas Petras Armalis pasiûlë iðrinkto Prezidiumo na-

riams ir revizijos komisijai pasiskirstyti pareigomis, bet LKPCK atstovas A. Mockevièius pageidavo ðio klausimo ðià die-nà nesvarstyti (LCVA, f. R-944, ap. 1, b. 151).Buvo vëlus metas ir advokatai sutiko neskubëti pasiskirs-

tyti pareigomis, juo labiau kad tam susirinkimo pritarimo ne-reikëjo.Bet advokatø susirinkime dalyvavæ partijos nariai ir jø ko-

vinis bûrys – KGB labai skubëjo, aiðku, ne darbo dirbti, o me-luoti, ðmeiþti, klastoti faktus. Per skubëjimà painiojo datas,pavardes. Matyt, dirbdami juodà darbà visai nesitikëjo, kadnetolimoje ateityje bus galima sugretinti KGB ir LKP CK ar-chyvuose (dabar tai Lietuvos ypatingasis archyvas) áslaptin-tus dokumentus.Pirmas, sprendþiant ið datos, skundà rusø kalba (tiesa, vi-

sø dokumentø originalai suraðyti rusø kalba – pateikiamas ver-timas) suraitë advokatø susirinkime dalyvavæs S. Naujalis(1914–1995 m.; SSKP narys nuo 1934 m.; 1948 m. baigë par-tinæ mokyklà Vilniuje; 1951–1982 m. – Aukðèiausiosios Tary-bos Prezidiumo sekretorius).Po keliø dienø KGB suraðë paskvilá klastotæ apie advoka-

tus ir net tariamus advokatus (vykdytojas Gorevas, iðspausdin-ta 2 egz.). Ið KGB archyve saugomø bylø matyti, kad, pavyz-dþiui, Alfonsas Gineitis advokatavo karo metais, Liudvikas Jan-kauskas – niekada nebuvo advokatas. Po karo jis dirbo Kaunomiesto prokuroro padëjëju. Juozas Jurkus buvo kalbininkas,dirbo mokytoju, dëstë Vilniaus pedagoginiame institute. Ad-vokatûros „þinovai“ ne tik politiniais purvais apdrabstë institu-cijà ir konkreèius advokatus, bet ir nepagailëjo patarimø, kaip„sutvarkyti“ organizacijà. KGB siûlymai beveik paþodþiui su-tapo su S. Naujalio planu likviduoti esamà advokatûrà – ádo-mu, kas ir kieno mintis skaitë. Tiesa, S. Naujalis siûlë „perates-tuoti visus respublikos advokatus arba paleisti visà organizaci-jà“. O KGB patarë „likviduoti respublikos Advokatø kolegijàir sudaryti Orgbiurà“. LKP CK pakako dviejø raðliavø susido-rojimui pradëti. Pirmiausia buvo parengtas ir suderintas LKPCK sekretoriato nutarimo projektas „pavesti Lietuvos SSR

*Aramaisas Saakianas – buvæs MGB (sovietinio saugumo) tardytojas. Tai jispoetui Kaziui Jakubënui buvo sukurpæs politinæ baudþiamàjà bylà. SSRS Aukðèiau-siojo Teismo iðteisintas K. Jakubënas kartà broliui – advokatui Alfonsui Jakubënuiapie Saakianà yra pasakæs: „Jo neþmoniðkas elgesys per tardymà mane labai vargin-davo. Kas vakarà, 21 valandà, jo ásakymu mane atvesdavo tardyti, o gràþindavo atgalá Saugumo ministerijos kalëjimà 9 valandà ryto. Nuo 9 valandos ryto iki 21 valandosvakaro buvo draudþiama net prigulti. Toks naktinio tardymo metodas taip iðsekin-davo, kad viskam darydavausi abejingas.“ Darbdaviai Saakianà labai vertino, bet dëltremtinio brolio pasiûlë dirbti ûkiná darbà. Saakianas pasirinko advokatûrà.



Aukðèiausiosios Tarybos Prezidiumui likviduoti Lietuvos SSRadvokatø kolegijà ir sudaryti Orgbiurà, kuriam pavesti perþiû-rëti advokatø kadrus ir iðkuopti nereikalingus elementus“ (ori-ginalo kalba – ... ïîðó÷èòü Ïðåçèäèóìó Âåðõîâíîãî ÑîâåòàËèòîâñêîé ÑÑÐ ðàñïóñòèòü Êîëëåãèþ àäâîêàòîâËèòîâñêîé ÑÑÐ è îáðàçîâàòü Îðãáþðî, êîòîðîìóïîðó÷èòü ïåðåñìîòðåòü êàäðû àäâîêàòîâ è î÷èñòèòü èõîò íåíóæíûõ ýëåìåíòîâ...). Vëliau, matyt, buvo nuspræstapriimti svaresná dokumentà – slaptà LKP CK biuro nutarimà

dël advokatûros. Kartu buvo pasirinktas truputá ðvelnesnis su-sidorojimo bûdas – nuspræsta paleisti Advokatø kolegijos pre-zidiumà (dabartine terminologija – Advokatø tarybà).Minëtam biuro sprendimui ágyvendinti buvo priimtas ati-

tinkamas „nepriklausomo“ Aukðèiausiosios Tarybos Prezidiu-mo vieðai neskelbtinas nutarimas.Kaip buvo niokojama advokatûra ir persekiojami advoka-

tai, savais þodþiais atpasakoti bûtø sudëtinga. Todël tegul kalbaðio darbo vykdytojai. Jø tekstai iðraiðkingi.

1



2



(Lietuvos ypatingasis archyvas, f 1771, ap. 218, byla 56)

3

1



2



PRIEÞASTYS IR...Ðiø eiluèiø autoriui teko laimë ir galimybë apie apraðomusávykius paklausti vieno ið jø dalyviø – Alfonsà Kairelá, kurádidþioji dauguma buvusiø darbuotojø gerbia ir kaip þmogø, irkaip buvusá ilgametá prokuratûros vadovà uþ darbuotojø ap-saugà nuo dideliø ir maþesniø virðininkø persekiojimo, rûpi-nimàsi pavaldiniais ir netrukdymà dirbti pavesto darbo. Ma-tyt, neatsitiktinai buvæ jo pavaldiniai prokuratûroje ásteigë Sà-jûdþio grupæ (advokatai Egidijus Bièkauskas, VidmantasÞiemelis ir kiti), o atkûrus Lietuvos nepriklausomybæ per99 procentus jo buvusiøjø pavaldiniø nesvyruodami pasirin-ko tinkamà kelià – visø lygiø teismuose, prokuratûroje, kitosejëgos institucijose.Jo vertinimais galima neabejoti.Tai ðtai, kartà paklaustas, kokios prieþastys lëmë toká dras-

tiðkà susidorojimà su advokatais ir kas buvo tiesioginiai ini-ciatoriai ir vykdytojai, A. Kairelis atsakë trumpai ir aiðkiai –kadangi jis laikosi principo, jog apie mirusiuosius gerai arbanieko, tai apie jau mirusius iniciatorius ir vykdytojus nekal-bës. Bet per labai trumpà laikà paaiðkëjo, kad tie þmonëspadarë didelæ klaidà, – uþsipulti advokatus nebuvo nei pa-grindo, nei prieþasties. Buvo keletas skundø dël kai kuriødar prieð karà praktikavusiø advokatø, ávairiø þinybø vado-vai buvo nepatenkinti dël advokatø profesinio aktyvumo irorganizacinio savarankiðkumo ir visa tai advokatûrà kuravædarbuotajai atitinkamai pateikdavo LKP CK vadovybei. Iðávairiø paskalø atsirado sprendimas paleisti Advokatø kole-gijos prezidiumà.Gausioje literatûroje apie to meto visuomeniná politiná gy-

venimà jau yra atsakymas, kas tuo metu LKP CK biuro lyg-meniu galëjo inicijuoti nutarimà dël advokatûros.Iðsamiausià atsakymà net keliuose straipsniuose apie

A. Snieèkø yra pateikæs buvæs advokatas Aleksandras Ðtro-mas. 1974 m. jis raðë: „Viskas, kas ávyko Lietuvoje per pas-taruosius 30 metø, visa, kas joje per tà laikà buvo prarasta iriðsaugota, sugriauta ir pasiekta, siejama pirmiausia su ðioþmogaus vardu. Snieèkus tapo lyg ir tarybinës santvarkos Lie-tuvoje atributu, jos personaliniu ásikûnijimu. Sunku netgi ási-vaizduoti okupuotàjà Lietuvà be ðio þmogaus, sëdinèio josvaldþios virðûnëje. <...> Snieèkus grieþtai laikësi klasiniopoþiûrio ne tik á visuomenæ, bet ir á atskirus þmones. Jo nuo-mone, Lietuva tik tada sukursianti socializmà, kai joje bussunaikinti klasiniai prieðai. <...> Taèiau að, ið tiesø turintisSnieèkui daug gerø jausmø, privalau bûti ir objektyvus — suniekuo jis nesitaikstë, buvo iðtikimas savo principams, norsjie ir buvo prieðingi tikriesiems Lietuvos interesams; jis tikë-jo teisingumu viso, kas daroma, kad bûtø iðnaikinti „klasi-niai prieðai.“ (Aleksandras Ðtromas. Laisvës horizontai,2001)Daugelio laimei, po Stalino mirties atsivërë stovyklø var-

tai ir traukiniai pajudëjo Lietuvos link. Dauguma þmoniø bu-vo paleidþiami ið tremties vietø negràþinant jiems konfiskuo-to turto (apie 86 proc. visø paleistøjø). Sugráþæ á gyvenamàjàvietà, kai kurie ið jø praðydavo ið naujo apsvarstyti iðkeldini-mo pagrástumà, tikëdamiesi bûti reabilituoti ir susigràþinti norsdalá konfiskuoto turto, svarbiausia namà, karvæ (Lietuvos gy-ventojø trëmimai 1941, 1945–1952 m., 1994).Sutikime, kad po daugelio tremties metø ne kiekvienas á

Lietuvà gráþæs valstietis þinojo, kam ir kà reikia raðyti. Aki-

vaizdu, kà turëjo galvoje 1957 m. visuotiniame advokatø susi-rinkime advokatas J. Izraelis: „Pas mus kreipiasi tûkstanèiaipilieèiø ir pasakoja apie ávairius socialistinio teisëtumo pa-þeidimus. Kiekvieno advokato pareiga aktyviai kovoti su so-cialistinio teisëtumo paþeidimais, padëti pilieèiams, taèiaurajoniniai advokatai bijo kovoti su socialistinio teisëtumo pa-þeidëjais, ypaè su atsakingais rajonø darbuotojais, ir pilie-èiai yra priversti vaþiuoti á Vilniø, kreiptis á Vilniaus juridi-nes konsultacijas pagalbos.“ Nesunkiai galima atspëti, kasbuvo L. Filimonovo klientai, kurie „kelis mënesius vaikðtoir negali prisiregistruoti dël neaiðkios prieþasties“ (LCVA,f. R-944, ap. 1, b. 111).Jau minëtame veikale A. Ðtromas mini, kad „santykiuose

su þmonëmis Snieèkus apskritai niuansø nepripaþindavo. Jispaþinojo tik draugus bei prieðus ir atitinkamai elgësi. Jei þmo-gus, kurá pavadinti prieðu visgi buvo negalima, kuo nors nu-vildavo Snieèkø ar neatitikdavo kokiø jo reikalavimø, jis tie-siog nustodavo Snieèkui egzistavæs.“ Matyt, advokato profe-sijos paskirtis nieko nereiðkë, jeigu tai buvo susijæ su „klasiniøprieðø“ teisiø ir interesø atstovavimu ir gynimu. Todël ir buvoatitinkamai pasielgta su visais advokatais.

... PADARINIAIOrganizacinis biuras 1962 m. darbà pradëjo praëjus dviemdienoms po Aukðèiausiosios Tarybos Prezidiumo ásako pri-ëmimo. Pirmiausia buvo nutarta: „Priimti drg. Vaicekaus-kà A. á LTSR advokatø kolegijos narius nuo ð. m. balan-dþio mën. 21 d. ir paskirti dirbti á Vilniaus miesto II juridinækonsultacijà.“Apie paskutines

Advokatø kolegijosprezidiumo darbo die-nas ir vienà ið pirmøjøorganizacinio biuroposëdþiø ádomius pri-siminimus yra paskel-bæs teisininkas Ado-mas Lukoðevièius.Gráþæs ið ákalinimovietø, jis baigë Vil-niaus universitetà irketino tapti advokatu,juo labiau kad politi-nës aplinkybës tambuvo lyg ir palankios.Autorius pasakoja:„Apsilankiau Advo-katø kolegijos prezi-diume pas pirmininkàK. Misevièiø. Mane jis prisiminë ið „studentø bylos“. Þmogusbuvo labai atviras ir nuoðirdus. Patarë pristatyti visus turimusdokumentus apie mano juridiná darbà, kurie tik patvirtintø„uþ“, ir paþadëjo iðspræsti mano klausimà. Padëkojau irëmiausi rinkti reikiamus dokumentus. Labai puikià darbocharakteristikà paraðë buvæs Lenino rajono liaudies teismovyr. teisëjas P. Rasimavièius, darbovietë, pridëjau Garbës rað-tus ir ásakymus. K. Misevièius, perþiûrëjæs medþiagà, net nu-siðypsojo:

Advokatas Ksaveras Misevièius



Kauno zonos advokatø susirinkime-seminare, ávykusiame1963 m. balandþio 6 d., P. Budrys net ëmë teisintis, kad advo-katai neteisingai suprato biuro nurodymus ir raðtà, nes nebu-vo siekiama uþgniauþti kritikà. Tiesiog norëta áspëti, kad ra-ðydamas procesiná dokumentà advokatas nepatektø á nema-lonià padëtá, jeigu klientas pateiks ðmeiþikiðkus duomenis, oadvokatas kartu já pasiraðys.Atrodo, kad advokatai tinkamai suprato nurodymà, nes

susirinkime dalyvavæs Juridinës komisijos pirmininkasV. Deksnys buvo labai konkretus – „ðmeiþikus reikia grieþtaibausti, nes jau perdaug pradëta ðmeiþti“.Kauno m. kompartijos komiteto Administracijos, Finan-

sø ir Prekybos reikalams skyriaus vedëjas Stasiukonis sakë,kad daugeliui advokatø atestacija buvo nereikalinga. MoksløAkademijos Ekonomikos instituto teisës sektoriaus atstovoS. Èerniausko nuomone, Organizacinis biuras stengiasi draus-mæ palaikyti ir gerinti vien prievartos priemonëmis, nors dau-guma advokatø yra sàþiningi, pareigingi, ir tinkamai atliekasavo pareigas. Advokatas Maisiejus Zelbavièius kritikavo Or-ganizaciná biurà uþ tai, kad jis pasikliauja Juridinës komisijosrevizoriø, kurie visai neiðmano advokatûros darbo, nuomone(LCVA f. R-944, ap. 1, b. 158).Juridinës komisijos prie LSSR MT pirmininkas V. Deks-

nys 1965 m. kovo 26–27 d. visuotiniame advokatø susirinki-me pateikë biuro veiklos rezultatus. Per trejus metus vykusiàatestacijà dauguma advokatø buvo atestuoti gerai. Visai ne-atestuota deðimt advokatø, dar penki advokatai buvo paðalin-ti vëliau. Ið viso per minëtà laikotarpá ið advokatûros iðëjo 34advokatai (LCVA, f. R-944, ap. 1, b. 182).Uþ kiekvieno skaièiaus slypi konkretus sulauþytas likimas.

KAIP TAI BUVO DAROMAPo atskirà straipsná galima paraðyti, kiek laiko ir kaip buvopersekiojamas kiekvienas tuo metu paðalintas advokatas. „Ra-ganø medþioklës“ atmosferai atkurti pakaks vieno kito pa-vyzdþio.Jau minëta, kad K. Poðkui 1944 m. kartu su kitais dviem

advokatais buvo pa-vesta atkurti advoka-tûrà. Karo metais jisVilniuje trumpai dir-bo lietuviðkame teis-me tardytoju. Norsðios aplinkybës jisniekada neslëpë, betdar 1946 m. uþ tai pir-mà kartà buvo paða-lintas ið advokatø.Kai atrodë, kad tokianuodëmë jau uþmirð-ta, 1955 m. jis vëlbuvo priimtas á advo-katus.Metai bëgo, o sis-

tema „tobulëjo“. Aið-ku, su neátinkanèiaisþinomais þmonëmis

– Gali bûti ramus, apie svarstymà praneðime.Atrodë, kad taip viskas graþiai susiklostë ir niekas nesu-

gebës sukliudyti. Deja, ávykiai staiga kito visiðkai prieðingakryptimi. Nepatiko LTSR Aukðèiausiosios Tarybos Prezidiu-mui senas advokatø kolegijos prezidiumas, nepatiko jis irV. Deksnio vadovaujamai juridinei komisijai prie LTSR Mi-nistrø Tarybos. Ir staiga atëjo nutarimas atestuoti advoka-tus. Daugelio biografijose buvo rasta „juodø dëmiø“, ir pra-sidëjo „apsiðvarinimas“. Paðalinamas ið Advokatø kolegijosprezidiumo pirmininko pareigø K. Misevièius, panaikinamasprezidiumas ir ákuriamas Advokatø orgbiuras, jo pirminin-ku paskiriamas maþai þinomas teisininkas, bet ið praeitiespatikimas bolðevikas A. Vaicekauskas, o jo pavaduotoju –në kiek uþ já ne prastesnis P. Budrys. Nauja valdþia suradosename seife mano dokumentus ir paskyrë 1962 m. geguþës17 d. orgbiuro posëdá, kuriame buvo nagrinëjamas klausi-mas dël mano ir Kazimiero Rakausko priëmimo á LTSR Ad-vokatø kolegijos narius. Abu esame kurso draugai ir, þino-ma, tikëjomës tapti advokatais. Orgbiuras iðklausë mûsø pa-sisakymus. Gerai prisimenu, kai advokatas P. Budrys netatsistojæs uþ stalo ðaukë:– Kokià teisæ turëjai abejoti tarybine tikrove?Að bandþiau taisyti padëtá ir priminiau, kad þmones klai-

dino pati vyriausybë, prievarta varydama þemdirbius stoti ákolûkius, be parengtinio tardymo ir teismo nuosprendþiø de-portavo þmones á Sibirà. Argi tai teisëti veiksmai?– Kategoriðkai pareiðkiu: jûs negalite bûti advokatu, – at-

rëþë P. Budrys.Ðitaip atsirado Advokatø orgbiuro protokolas Nr. 6, ku-

riame teigiama: Adomo Lukaðevièiaus, Martyno s., pareiðki-mà atmesti, Rakausko Kazimiero pareiðkimà patenkinti ir pri-imti LTSR Advokatø kolegijos nariu. Orgbiuro posëdyje da-lyvavo dar du advokatai, bet jie buvo visiðkai abejingi tam, kasvyko. Að neabejoju, kad mano dokumentai buvo aprobuotiabiejø vadovø, taèiau formalumà reikëjo atlikti.“ (Adomas Lu-koðevièius. Þvilgsnis á praeitá. Studentø byla, 1995)Toliau prasidëjo vadinamoji advokatø atestacija ir „nerei-

kalingø elementø“ ðalinimas.Pirmiausia, kaip sovietmeèiu buvo áprasta, centriniuose ir

vietiniuose laikraðèiuose pasirodë valdþiai labiausiai nepatin-kanèius advokatus juodinantys straipsniai. Aiðku, jiems atsi-kirsti galimybë nebuvo suteikta. Tokiame straipsnyje pateik-tø „faktø“ tikrinti atvykdavo advokatø atestacinës komisijosnariai. Patikrinimo rezultatus ir iðvadas galima buvo nuspëti iðanksto.Kaþkokio P. Jankausko vardu 1962 m. spalio 13 d. „Tieso-

je“ iðspausdintu straipsniu „Atsakingas teisëtumo darbuoto-jas“ prasidëjo nuoþmus susidorojimas su konkreèiais advoka-tais. Straipsnyje buvo nurodyta, kaip turëtø atrodyti tikras so-vietinis advokatas ir kur kitaip màstanèiøjø vieta.Organizacinis biuras savo uþmojais, matyt, gerokai prano-

ko uþsakovø lûkesèius, o jo nurodymai net pagal to meto mas-telius sunkiai derëjo su tuo, kas buvo vadinama socialistiniuteisëtumu. Pavyzdþiui, advokatams buvo iðsiuntinëtas nuro-dymas kartu su klientu pasiraðyti procesinius dokumentus iráspëti klientà dël atsakomybës uþ ðmeiþimà. Ðis nurodymasbuvo kritikuojamas. Itin aðtriai kalbëjo Kauno advokatai. Jienurodë, kad toks kliento perspëjimas nereikalingas, pats rei-kalavimas nepagrástas, o visi biuro raðtai tuo klausimu pasiþy-mi kritikos uþgniauþimo dvasia. Advokatas Kostas Poðkus



KGB susidorojimà daþniausia pradëdavo nuo „patrioto“ pra-neðimo arba straipsnio kokiame nors laikraðtyje. Taip buvoprisimintas ir advokatas K. Poðkus. Pirmiausia 1961 m. „Va-kariniø naujienø“ laikraðtyje (Nr. 152) pasirodë straipsnis„Gëdingas verslas“. Jame raðoma, kad advokato Kosto Poð-kaus ðeima 1957 m. ásigijo namà ir ið atsisakanèiø iðsikeltinuomininkø ima per didelius nuompinigius. To meto laik-raðtine terminologija – spekuliuoja gyvenamuoju plotu ir gau-na ne darbo pajamas ið asmeninës nuosavybës teisëmis turi-mo gyvenamojo namo. Advokatø kolegijos prezidiumas to-kio paþeidimo nenustatë ir priëmë atitinkamà nutarimà.Juridinë komisija prie Lietuvos SSR Ministrø Tarybos ðá nu-tarimà panaikino ir pavedë klausimà svarstyti ið naujo. Juri-dinë komisija atkreipë Advokatø kolegijos prezidiumo dë-mesá á tai, „kad ið naujo svarstant drg. Poðkaus klausimà rei-kia turëti galvoje ir jo asmená bei praeities veiklà. Drg. Poðkusnuo 1938 metø buvo Paþaislio ðauliø kuopos vadu, á jo kuo-pà áëjo trys ðauliø bûriai, kuriuose buvo apie 300 ðauliø. Vo-kieèiø okupacijos metais, 1942 metais, aðtuonis mënesius ëjoVilniaus miesto penktos apylinkës teismo tardytojo parei-gas. Tiesioginiu jo virðininku buvo vokieèiø okupantø pa-skirtas Vilniaus m. prokuroras Talala, kuris karo pabaigojepabëgo á Ðvedijà. 1943 m. drg. Poðkus perëjo dirbti já Vil-niaus miesto advokatø kolegijà. 1947 m. drg. Poðkus ið ad-vokatûros buvo paðalintas kaip netinkamas. 1955 m. vël pri-imtas á advokatûrà. Netinkamas drg. Poðkaus elgesys pasi-reiðkë ir tuo, jog jis padëjæs priraðyti jo komunaliniame buteþmonos pusseseræ Èiurlionytæ, kuri buvo bausta pagal BK5810 str. 1 dalá.“Kartu liepta advokatà K. Poðkø tuojau pat atðaukti ið atos-

togø, svarstymo rezultatus praneðti Juridinei komisijai ir „Va-kariniø naujienø“ redakcijai.Advokatø kolegijos prezidiumas ilgai nedelsdamas advo-

katà atðaukë ið atostogø, ir prasidëjo, ðvelniai tariant, „kaulølauþymas“.Pirmiausia LSSR prokuratûra iðkëlë baudþiamàjà bylà, bet

tarp visokiø pelø nerado grûdø. Be to, „Vakarinëse naujieno-se“ jau buvo uþsipultas Advokatø kolegijos prezidiumas – prieðnaujà svarstymà buvo iðspausdintas apie tà patá reikalà antrasstraipsnis – „Kà gina gynëjai?“Kaip tikras profesionalas, K. Poðkus gynësi sumaniai, pa-

teikë daug valdþiai lojaliø asmenø liudijimø apie savo neprie-kaiðtingà elgesá karo metais, dokumentais pagrindë nuompi-nigiø dydá. Nenustaèius naujø esminiø aplinkybiø, svarstantPrezidiume susidarë dvi nuomonës. Pirmiausia, pagal parti-nës organizacijos sekretoriø Sergejø Selivonecà, „aukðtesnie-ji partiniai organai yra tos nuomonës, kad adv. Poðkus dirbtiadvokatu negali, o jam jø nuomonë yra ástatymas, todël ir jisyra tos paèios nuomonës“. Jam pritarë profsàjungos komite-to pirmininkas Isakas Rivkindas (abu – ne Kolegijos prezi-diumo nariai).Prezidiumo nario Jurgio Vilimo nuomone, dël dvideðim-

ties ir daugiau metø senumo praeities negalima nei drausmësbylos kelti, nei advokato bausti, nes drausmës byla keliamaper vienà mënesá nuo drausminio nusiþengimo. Kita vertus,nëra ir jokiø duomenø, kad jis kà nors bloga bûtø padaræs,prieðingai, yra teigiamø atsiliepimø senø partijos nariø, ku-riais netikëti nëra jokio pagrindo. Jam pritarë dar du Prezi-diumo nariai ir buvo nutarta advokatui K. Poðkui pareikðtigrieþtà papeikimà.

Juridinë komisija 1961 m. rugsëjo 13 d. panaikino ir ðá Ko-legijos prezidiumo sprendimà bei pasiûlë K. Poðkø paðalintiið advokatø. Po dviejø dienø jis jau buvo ne advokatas.Atleidþiant dar prieðkario laikø advokatà B. Kolevzonà bu-

vo griebtasi ávairiausiø sovietiná advokatà kompromituojan-èiø argumentø: laikraðèio „Tiesa“ straipsnis „Atsakingas tei-sëtumo darbuotojas“ apie jo netinkamà ir neleistinà elgesá,LKP Vilniaus miesto komiteto nuomonë, kad já „yra netikslin-ga panaudoti toliau advokato darbe“, ir keliø neaiðkiø pilieèiøskundai. Pavyzdþiui, kaþkoks Jonesas 1962 m. prisiminë, kadadvokatas 1948 m. nepagrástai gavo ið jo sesers Polianskienës2 000 rubliø, neskaitant pinigø, sumokëtø uþ gynybà á kasà. Ad-vokatø kolegijos prezidiumas po kruopðtaus tyrimo nutarëdrausmës bylos nekelti. Organizacinis biuras nusprendë, kadadvokatui pareikðta kritika yra teisinga, ir B. Kolevzonas bu-vo neatestuotas bei paðalintas ið Advokatø kolegijos.Albinas Ðukelis advokato vardo turëjo atsisakyti dël ins-

tinktyvaus þmogiðko gesto – 1961 m. vasario 16 d. atsisveikin-damas su nuteistais mirties bausme ginamaisiais padavë ðiemsrankà. Budrus pilietis Rudzinskas tai pateikë taip: „<...> ad-vokatas Ðukelis su kino studijos darbuotojais organizavo fil-mavimui sekantá kadrà: po nuosprendþio paskelbimo advo-katas Ðukelis kalbasi su dviem mirties bausme nuteistais gi-namaisiais, o po to, labai nuoðirdþiai ir su liûdna veido iðraiðkapaspaudþia jiems rankas. Visa tai buvo organizuota ið anksto,nes kino operatorius dar skaitant nuosprendá uþsilipo aukð-èiau ir nukreipë kino kamerà á tà vietà, kur turëjo ávykti „atsi-sveikinimo“ scena.“Pasak operatoriaus asistento Algirdo Trakimo, „visi drg.

Rudzinsko teiginiai, iðskyrus tai, kad operatorius filmavo nuokëdës, yra neteisingi. <...> Að maèiau, kaip advokatas Ðuke-lis kalbëjosi su nuteistaisiais apie malonës praðymo padavimàir atsisveikino su jais rankos paspaudimu. Mano nuomone,tai nebuvo demonstracija su „liûdna veido iðraiðka“, kaip tei-gia drg. Rudzinskas, o áprastinis advokato atsisveikinimas suginamaisiais, ir rankos padavimas buvo neapgalvotas ir ins-tinktyvus.“Be to, tikrinant skundà iðaiðkëjo, kad advokatas A. Ðuke-

lis 1946 m., dar mokydamasis Prienø gimnazijoje, buvo suim-tas ir teisiamas pagal galiojusio tada Lietuvoje RTFSR5810 straipsnio 1 dalá (antisovietinë agitacija). Nors 1947 m.karinis tribunolas já iðteisino, bet tiriant skundà tai nesiderinosu sovietinio advokato statusu.

SÀSTINGIO LINKAtidëjus á ðalá advokatø atestacijos dokumentus ir drausmësbylas, remiantis kitais A. Vaicekausko vadovavimo deðimt-meèio dokumentais, jei juose nebûtø paminëtas Advokatøkolegijos pavadinimas, bûtø galima manyti, kad tai Teisin-gumo ministerijos, prokuratûros ar kurios nors kitos teisi-nës institucijos gamybiniø pasitarimø ataskaitos. Visos kal-bos apie partijos suvaþiavimus, nusikalstamumo maþinimà,pagalbà draugiðkiesiems teismams ir nieko apie korporaci-jos reikalus ir problemas. Savivaldos vietoje visiðka „savig-niauþa“ – nuo praðymo LKP CK leisti surengti kasmetiná vi-suotiná susirinkimà iki praðymo cenzoriui leisti iðsispausdin-ti kvietimus á já.



Ðiokiø tokiø permainø uþuomazgø jauèiama 1972 m. ko-vo 12 d. visuotiniame susirinkime. Tiems, kurie atsimena sub-tilø advokato Petro Kudabos sarkazmà, bus suprantama tik-roji jo þodþiø apie to meto realijas prasmë: „Pastaraisiais me-tais tampa vis geresnis vadovavimas advokatûrai. Pirmà kartàkolegijos istorijoje ministras tarësi su visuomeniniø organiza-cijø atstovais, atskirais advokatais. Noras pagerinti advokatû-ros darbà ið valstybiniø organø pusës yra nuoðirdus.“Ðiame susirinkime, padëkojæs advokatams uþ tai, kad tiek

daug kartø buvo rinktas Kolegijos prezidiumo pirmininku, supareigomis atsisveikino A. Vaicekauskas.Tuo metu kolegijoje buvo 220 nariø, kurie dirbo 48 juridi-

nëse konsultacijose. Ið jø 199 turëjo aukðtàjá teisiná iðsilavini-mà, 4 – nebaigtà aukðtàjá, 14 – viduriná ir 3 buvo baigæ juridi-nius kursus. Lietuviø buvo 154, rusø – 22, þydø – 37, lenkø – 4ir 3 – kitø tautybiø. Pagal amþiø: iki 30 metø – 1, nuo 31 iki 40metø – 43, nuo 41 iki 50 metø – 107, nuo 51 iki 60 metø – 34,nuo 61 iki 70 metø – 31 ir vyresniø nei 70 – 4 advokatai.Ðiame susirinkime sveèio teisëmis dalyvavæs teisingumo mi-

nistro pavaduotojas Vladas Deksnys pasiliko vadovauti Ad-vokatø kolegijos prezidiumui.Eilinis 1973 m. kovo 29 d. visuotinis susirinkimas tekëjo

áprasta vaga. Tik á teisingumo ministro A. Randakevièiaus kal-boje nuskambëjusius þodþius iki ðiø dienø nëra atsakymo, koksávykis nutylëtas. Ministras apgailestavo, kad „ataskaitiniamepraneðime buvo nutylëtas Butkaus poelgis. Butkus tapo tri-bûnu, juodinanèiu mûsø demokratijà. Kapitalistø nesudomi-no Butkus, nes jie apie TSRS gerai informuoti. Jie turi geraipasiruoðusiø antitarybiniø apaðtalø, ir Butkus pradëjo smuk-ti. Vienas stambesniø VLIKo veikëjø Rastenis ðiandien su pa-ðaipa raðo apie Butkø: „Ko jis ieðkojæs èia? Laisvës, praban-gos?! Nieko jûs èia nerasite. Dabar tik atskiri atskalûnai, ne-þymûs laikraðtëliai panaudoja Butkø kaip ruporà. Tokia jopadëtis ðiandienà.Garbingai pagerbëme mirusá kolegà, taèiau dabar visais

atþvilgiais (politiniu, tautiniu) turime pasmerkti Butkø.Advokatø kolegija neturi atsakyti uþ já, taèiau tyliai praeiti

pro ðá poelgá negalima, nes jis irgi, jei galëtø gauti jam reika-lingø þiniø, piltø pamazgas ant Tarybø ðalies. Lietuvoj ðiuoklausimu nutarimo mes nepriimsime, bet tegul kiekvienas ad-vokatas savo ðirdyje priims jam nuosprendá.“Ar tai pasakyta apie buvusá Kauno juridinës konsultacijos

vedëjà Zigmà Butkø? Manyèiau, kad Kauno advokatai apie jáir jo poelgá bent ðiandien galëtø papasakoti.

SÀSTINGIO METAISAplinkui gyvenimas vis labiau stabarëjo, bet advokatûroje bu-vo juntamas pagyvëjimas. Nutarta nuo 1973 m. antrojo pus-meèio leisti Advokatø kolegijos prezidiumo pusmetiná perio-diná biuletená ir jame spausdinti geriausias ginamàsias ir at-stovaujamàsias kalbas, metodinæ medþiagà pradedantiesiemsadvokatams, aptarti ginèytinus advokatûros veiklos klausimus,advokatø profesinës etikos problemas. Advokato Vytauto Za-bielos dëka kelios neperiodinës knygelës buvo iðleistos. Esanttotaliai spausdinto þodþio ribojimo politikai, tai labai didelislaimëjimas. Be to, pirmajame biuletenyje (1973 m.) buvo ið-spausdintas advokato P. Kudabos straipsnis „Kai kurie advo-

katø profesinës etikos klausimai“. Jame aptarti praktiniai ad-vokatø santykiai juridinëje konsultacijoje, santykiai su klien-tu, teisingumo ir valdþios organais. Ðiame straipsnyje pagrás-tas advokatø profesijos taisykliø reikalingumas.Ðis klausimas pradëtas gvildenti dar prieð karà – 1937 m.

visuotiniame advokatø susirinkime. Tada, svarstant Advoka-tø etikos statuto projektà, advokatas Andrius Bulota pasiûlëiðleisti susistemintà Advokatø tarybos sprendimø iðtraukø rin-kiná, kuris ir sudarytø advokatø elgesio taisykles. Daugumaadvokatø nutarë statuto projekto svarstymà atidëti. Po dvejømetø visuotiniame susirinkime vël buvo nutarta tobulinti pro-jektà. Deja, projekto niekur neteko matyti. Galbût jo tekstasyra kurio nors prieðkario advokato asmeniniame archyve –mat projektas buvo iðsiøstas visiems advokatams.Þodþiu, prieð karà Advokatø etikos statutas buvo nepri-

imtas, o sovietmeèiu advokatai turëjo vadovautis ne etikos tai-syklëmis, o administraciniais nurodymais. Negalima teigti, kadpokario advokatai gyveno pagal laukinius paproèius, bet ad-vokato etikà vienaip suprato patys advokatai, kitaip, kaip bû-davo sakoma, partija ir vyriausybë.Kaip minëto straipsnio idëjø iðdava, 1974 m. vasario 28 d.

buvo patvirtintos „Advokatø profesinës etikos taisyklës“. Jossu nedideliais pakeitimais gyvavo iki dabartinio Etikos kodeksopriëmimo dienos, t. y. per dvideðimt metø. Manyèiau, ateityjeadvokatai prie jø dar gráð, nes Etikos kodekse yra iðdëstytiadvokato veiklos principai, o taisyklëse atsispindëjo kiekvie-no principo turinys.Visuotinis advokatø susirinkimas 1975 m. priëmë Vidaus

darbo tvarkos taisykles. Dabar tai skamba keistai, bet iki at-gaunant nepriklausomybæ advokatø kontorø veikla buvo grin-dþiama pusiau darbo santykiais. Matyt, tai taip giliai ásiðakni-jæ kai kuriø teisininkø pasàmonëje, kad ir ðiandien Aukðèiau-siasis Teismas tai prisimena spræsdamas ginèus, susijusius suadvokatø savivalda.Minëtos Vidaus darbo tvarkos taisyklës buvo Advokatø

etikos principø ir Darbo kodekso normø kratinys. Paminëti-na, kad jose buvo nustatyta juridinës kontoros darbo ir pietølaikas, budëjimo tvarka, pagrindinës juridinës konsultacijosvedëjo pareigos, kasmetiniø atostogø suteikimo tvarka (ad-vokatams ir staþuotojams buvo suteikiamos 24 darbo dienøatostogos; kasmetiniø atostogø suteikimo eilæ nustatë juridi-nës konsultacijos vedëjas, suderinæs su profsàjungos komite-tu), numatyta paskatinimai uþ sëkmingà darbà ir nuobaudosuþ darbo drausmës paþeidimus ir panaðiai.Advokatø profesiniam budrumui sustiprinti 1974–1976 me-

tais buvo atlikta atestacija. Kaip 1976 m. visuotiniame advo-katø susirinkime sakë teisingumo ministro pavaduotojas Ni-kolajus Smirnovas, atestacinë komisija vertino ne tik advoka-tø darbo kokybæ, bet ir jø asmenines savybes, paþiûras.Atestacinë komisija ávairaus pobûdþio pastabø turëjo 61 ad-vokatui (ketvirtadaliui visø nariø), penki advokatai buvo ne-atestuoti, trys advokatai pasipraðë á pensijà, deðimèiai advo-katø atestacija buvo atidëta ir jiems vëliau paskirtos drausmi-nës nuobaudos (LCVA, f. R-944, ap. 1, b. 348).Ið tuo metu ir dabar dar praktikuojanèiø kolegø teko gir-

dëti nemaþai gana smagiø pasakojimø, kodël ir kaip vyko pas-taroji atestacija. Ðiø eiluèiø autorius tuo metu dirbo kitoje þi-nyboje, todël nedera perpasakoti nuogirdø. Bûtø labai miela,jeigu kolegos ðiais atsiminimais pasidalytø mûsø leidinio pus-lapiuose. Aiðku, tikroji advokatûros istorija – ne ástatymai, in-



strukcijos ar protokolai, o kiekvieno advokato poþiûris ir min-tys apie konkretø reiðkiná konkreèiu laiku, kiekvienà kartàkiekvienoje konkreèioje byloje.Ðiuo atþvilgiu pamokomas yra advokato A. Vaicekausko

pavyzdys. Tapæs eiliniu advokatu per trejus metus praregëjo,kad Vilniaus advokatai dirba neremontuotose patalpose, kadnëra raðomøjø maðinëliø ir nuolat trûksta komandiruoèiø, ki-tø blankø, kad kirpëja per valandà uþdirba daugiau negu ad-vokatas, raðydamas ieðkinio pareiðkimus, honorarai uþ teisi-niø dokumentø suraðymà yra per maþi ir reikia tobulinti ad-vokato darbo apmokëjimo instrukcijà. Tiesa, tais paèiais1976 metais jis iðëjo á pensijà (LCVA, f. R-944, ap. 1, b. 371).Advokatûros gyvenime ásimintinas 1978 m. visuotinis ad-

vokatø susirinkimas – po ðeðiolikos metø Advokatø kolegijosprezidiumo pirmininkas buvo iðrinktas ið advokatø. Juo tapoadvokatas Kæstutis Lipeika.Be to, tais paèiais metais „Minties“ leidykla iðleido nedi-

delá advokatø teisminiø kalbø rinkiná. Ið viso 1978–1998 m.buvo iðleisti keturi advokatø kalbø rinkiniai.Apskritai tuo metu visoje sovietinëje advokatûroje ávyko

pastebimø pokyèiø – daugiau iðoriniø negu esminiø. Pagal1977 m. Breþnevo laikø konstitucijà (161 str.) advokatûra ofi-cialiai buvo pripaþástama konstituciniu organu. 1978 m. Lie-tuvos SSR konstitucijoje (159 str.) buvo raðoma, kad teisi-nei pagalbai pilieèiams ir organizacijoms teikti veikia advo-katø kolegijos. Ástatymø numatytais atvejais teisinë pagalbapilieèiams teikiama nemokamai. Advokatûros organizavimoir veiklos tvarkà nustato SSR Sàjungos ir Lietuvos SSR ásta-tymai.Pirmiausia 1979 m. lapkrièio 30 d. buvo priimtas trumpas

(16 straipsniø) SSRS ástatymas dël advokatûros, o juo remian-tis 1980 m. lapkrièio 26 d. ástatymu buvo patvirtinti LietuvosSSR advokatûros nuostatai. Ðiuos nuostatus pakeitë 1992 m.Lietuvos Respublikos advokatûros ástatymas.Mûsø advokatai irgi ëmë atsitiesti. Pavyzdþiui, 1979 m. vi-

suotiniame susirinkime Kauno juridinës kontoros vedëjas Jo-nas Jakutis kritikavo Aukðèiausiàjá Teismà uþ nedëmesingàpoþiûrá á advokatø argumentus, uþ tai, kad dël teismo atsainu-mo advokatams tenka skundus kartoti keletà kartø, kreiptis áSSRS Aukðèiausiàjá Teismà arba SSRS generaliná prokurorà.Kritinës pastabos Kolegijos prezidiumo vardu buvo pateiktosAukðèiausiojo Teismo pirmininkui Albinui Likui. Sprendþiantið dokumentø pastarasis pasiskundë jau minëtam S. Nauja-liui – prie susirinkimo medþiagos pridëtas jo praðymas atsiøs-ti protokolo iðraðà apie Aukðèiausiojo Teismo kritikà (LCVA,f. R-944, ap. 1, b. 381).Advokatas P. Kudaba 1980 m. susirinkime praðneko apie

á akis krintantá advokatø profesiná nihilizmà, o advokatasV. Merkðaitis – apie nepagarbà gimtajai kalbai (LCVA,f. R-944, ap. 1, b. 390).Vilniaus I juridinës konsultacijos advokatas Valerijonas

Ðadreika 1981 m. balandþio 17 d. visuotiniame susirinkime aðt-riai kalbëjo apie ginamojo ir advokato teisiø paþeidimus teis-muose ir parengtinio tyrimo institucijose: „Turime problemøsu teismais. <...> Advokatams suteikta teisë ginti kaltinamà-já nuo kaltinimo pareiðkimo stadijos. Taèiau tai nereiðkia, kadkaltinamasis, apklausiamas kaip teisiamasis, negali keisti pa-rodymø. Tuo tarpu teisme daþnai teisiamajam uþduodamasklausimas, kodël keièiate parodymus, juk buvote apklaustasdalyvaujant advokatui. Tokiu netaktiðku klausimu advokatas

lyg ir kvieèiamas bûti kviestiniu. Be to, daþnai ir tardymo or-ganai varþo advokatø teises: apklausus kaltinamuoju, nelei-dþia pasimatyti su kaltinamuoju vieniems, neleidþia susipa-þinti su bylos medþiaga kaltinimo pareiðkimo metu. <...> Var-þoma gynëjo teisë kalbëtis su ginamuoju ir bylas nagrinëjantLietuvos TSR aukðèiausiajame teisme 1 instancijoje. Sargybaneprileidþia be atskiro pirmininkaujanèiojo leidimo. Teismodarbuotojai turëtø ðá klausimà sureguliuoti, ignoravimas þe-mina advokatà.“ (LCVA, f. R-944, ap. 1, b. 403)Minimais laikais advokatø visuotiniuose susirinkimuose

dalyvaudavo visø centriniø teisiniø institucijø vadovai, aukð-èiausiø valdþios ir valdymo institucijø, kompartijos atstovai.Tad atsakymo á kritikà nereikëjo ilgai laukti. Pirmiausia1981 m. geguþës mënesá LKP CK Administraciniø organø sky-riuje buvo apsvarstytas Advokatø kolegijos prezidiumo dar-bas su kadrais, o rugsëjo pabaigoje Aukðèiausiosios TarybosPrezidiumas svarstë, kaip Advokatø kolegija ágyvendina ad-vokatø kolegijos nuostatø reikalavimus.Nuo paèiø tolimiausiø valdþios aukðtumø jau dvelkë „iðsi-

vysèiusio socializmo“ ramybe. Todël ir Lietuvoje viskas bai-gësi svarstymais be naujo organizacinio biuro ir atestacijø.

KASDIENIAI REIKALAIPer visà sovietmetá iki pat nepriklausomybës atgavimo advo-kato veiklos kontrolë laikësi ant trijø „banginiø“ – atlyginimodydþio reguliavimo, juridiniø konsultacijø darbo tikrinimo irpolitinio ðvietimo. Pastarasis Stalinui mirus pamaþu virto pro-fesinës kvalifikacijos tobulinimu.Advokato honoraro problemos buvo svarstomos beveik

kiekviename visuotiniame susirinkime, dël jo advokatams kas-met buvo keliamos drausmës bylos, advokatai neatestuojamiir ðalinami ið advokatûros. Kiek advokatui leistina uþdirbti,pirmiausia nustatydavo SSRS teisingumo ministerija, o pas-kui – vietos valdþia. Klientas uþ advokato suteiktas paslaugasmokëjo juridinei konsultacijai.Pavyzdþiui, pagal 1983 m. visuotinio advokatø susirinki-

mo patvirtintà tvarkà, atsiþvelgdama á darbo kieká ir kokybæ,juridinë konsultacija advokatams iðmokëti skyrë 72 procen-tus faktiðkai gautø lëðø. Maksimalus leistinas mënesinis ad-vokato uþdarbis Vilniuje buvo 300 rubliø, kituose miestuoseir rajonuose – 270 rubliø. Kai dël nuo advokato nepriklauso-mø prieþasèiø jo uþdarbis bûdavo maþesnis nei 95 rubliai permënesá, Advokatø kolegijos prezidiumas iki ðios sumos iðmo-këdavo skirtumà. Mënesinis staþuotojo atlyginimas buvo95 rubliai. Palyginimui galima pasakyti, kad tuo metu 0,5 lit-ro butelis paprastos degtinës kainavo maþdaug ðeðis rublius.Tarnybinis Advokatø kolegijos prezidiumo pirmininko at-

lyginimas buvo 300 rubliø, o pirmininko pavaduotojo – 250 rub-liø per mënesá. Pirmininkas ir pavaduotojas turëjo teisæ prakti-kuoti, tad bendras mënesinis Prezidiumo pirmininko uþdar-bis negalëjo virðyti 330 rubliø, jo pavaduotojo – 300 rubliø.Mënesinis juridiniø konsultacijø vedëjø atlyginimas, nely-

gu kontoroje dirbanèiø advokatø skaièius (nuo 5 iki per 40),svyravo nuo 50 iki 190 rubliø. Vilniaus ir Kauno juridiniø kon-sultacijø vedëjø pavaduotojams buvo mokamas 50 rubliø më-nesinis atlyginimas. Taèiau bendras konsultacijø vedëjø ir jøpavaduotojø, tiek gaunanèiø tarnybiná atlyginimà, tiek jo ne-



gaunanèiø, mënesinis uþdarbis negalëjo bûti didesnis uþ jauminëtà maksimaliai leistinà.Juridinës konsultacijos pajamos, likusios sumokëjus ad-

vokatams uþ darbà, buvo pervedamos á Advokatø kolegijosfondà.Juridinës konsultacijos darbas bûdavo tikrinamas ne re-

èiau kaip vienà kartà per dvejus metus. Buvo tikrinama dar-bo organizavimas – nuo kiekvieno advokato anketiniø duo-menø iki vietos partiniø, sovietiniø ir teisingumo organø nuo-monës apie juridinës konsultacijos ir konkreèiø jos advokatødarbà. Aiðku, dar buvo tikrinama konsultacijos darbo apim-tis ir krûvis vidutiniðkai vienam advokatui, darbo paskirsty-mas, neseniai pradëjusiø dirbti advokatø aprûpinimas dar-bu, jø uþdarbis ir darbo drausmës konsultacijoje laikymasis,gamybiniø pasitarimø rengimas, konsultacijos raðtvedyba irpanaðiai.Tikrintojas, klientui neprieðtaraujant, galëjo klausyti ad-

vokato duodamø patarimø ir nustatyti jø lygá, teisingumà.Taip pat buvo tikrinama, ar yra visø suraðytø raðtø nuoraðai,ar jø skaièius atitinka uþ mokestá ir nemokamai suraðytø tei-siniø raðtø registracijos duomenis; buvo vertinama pateikia-mo raðto teisinis pagrástumas, kalba, stilius. Be to, buvo per-þiûrima dosjë, ar ten atsispindi specialiø klausimø studijavi-mas, ar ruoðiami praðymø ir apklausos planø projektai, aryra ginamosios kalbos tekstas arba planas. Kartu buvo verti-nama advokato pozicijos byloje pagrástumas, jo aktyvumas,klausimø formulavimas, elgesio kultûra, teisminës kalbos ko-kybë ir suraðomø kasaciniø bei prieþiûros tvarka pateikia-mø skundø kokybë, juose iðreikðtos teisinës pozicijos pagrás-tumas.Buvo privalu patikrinti, kaip teikiama teisinë pagalba juri-

diniams asmenims, organizuojama teisës propaganda tarp dar-bininkø ir tarnautojø bei keliamas advokatø profesinis meist-riðkumas ir idëjinis-politinis lygis.Aiðku, buvo privalu patikrinti, ar laikomasi apmokëjimo

uþ advokatø teikiamà juridinæ pagalbà instrukcijos, ar pasi-taiko atvejø, kai honoraras yra nepagrástai didinamas arba ma-þinamas.Paaiðkëjus, kad konsultacijos vedëjas arba kuris nors ad-

vokatas ðiurkðèiai paþeidë Advokatûros nuostatus, paþymojegalëjo bûti áraðyti pasiûlymai iðkelti drausmës bylà. Taip patbuvo galima siûlyti skatinti uþ gerà darbà.Advokatø kvalifikacijai tobulinti, kaip jau minëta, buvo lei-

dþiami informaciniai biuleteniai, advokatø kalbø rinkiniai.Ðiam darbui 1971 m. prie Advokatø kolegijos prezidiumo bu-vo sudaryta Metodinë taryba. Ji 1983 m. pertvarkyta á Advo-katø kolegijos visuomeniná teisminës gynybos moksliná tyri-mo institutà. Instituto uþmojai, sakyèiau, buvo itin dràsûs. Uþ-sibrëþta dirbti mokslo tiriamàjá darbà gynybos baudþiamosiosebylose ir atstovavimo civilinëse bei administracinëse byloseklausimais ir dël advokatø veiklos uþkertant kelià nusikalti-mams, propaguojant ástatymus ir aiðkinant juos gyventojams;daryti apibendrinimus advokatø profesinio darbo klausimais,recenzuoti ginamàsias ir atstovaujamàsias kalbas, paaiðkini-mus ir panaðiai. Taip buvo numatyta leisti periodiná leidiná „Ápagalbà advokatui“.Skurdûs archyvo duomenys neleidþia plaèiau ávertinti ins-

tituto darbø. Kita vertus, ðiuo klausimu gana aiðkià nuomonæpareiðkë 1989 m. visuotinis advokatø susirinkimas, nuspren-dæs Visuomeniná teisminës gynybos moksliná tyrimo institutà

vël reorganizuoti á Metodinæ tarybà, nes mokslo tiriamojo dar-bo visuomeniniais pagrindais tinkamai atlikti negalima, tam në-ra nei pakankamai moksliniø pajëgø, nei materialinës bazës.

NEPRIKLAUSOMYBËSPRIEÐAUÐRYJESovietø Sàjungos centriniai laikraðèiai ir televizija be perstojokalbëjo apie pertvarkà, naujàjá màstymà, o 1987 m. visuoti-niame advokatø susirinkime diskusijos prasidëjo nuo susirû-pinimo, kad pagal socialistinio lenktyniavimo rezultatus pas-kutinëse vietose yra Vilniaus 1-a ir 2-a konsultacijos. Beveiknebûtø ko daugiau pasakyti, jeigu ne dar ir ðiandien neviena-reikðmiðkai vertinama Kauno juridinës konsultacijos advoka-to V. Merkðaièio kalba, davusi tonà keliems mitingà prime-nantiems susirinkimams ateityje: „Pirmà kartà advokatø ko-legijos susirinkime dalyvavau 1949 metø gruodþio 29 dienà,dabartinis susirinkimas, tikëjausi, kad bus ádomesnis, nei ikiðiol, <...> bet mano lûkesèiai neiðsipildë. <...> Mûsø res-publikos spauda labai nedràsiai raðo apie neteisëtus kai kuriøteisësaugos organø darbuotojø veiksmus, nepagrástai nuteis-tus asmenis. <...> Man nuo pokario metø neteko girdëti, kadbûtø svarstytas ar nubaustas nors vienas teisëjas uþ tai, kadnuteisë nekaltà asmená, paskyrë pernelyg grieþtà bausmæ. Tuotarpu þinomi atvejai, kai teisëjai baudþiami uþ pernelyg ðvel-nias bausmes. <...>Pirmieji prezidiumai turëjo didesná autoritetà, átakà advo-

katams, o dabartinis Prezidiumas negina advokatø interesø,nori tik kuo greièiau nubausti. Seniau advokatai eidavo á Pre-zidiumà tartis paèiais ávairiausiais klausimais, o dabar Prezi-diumas tarsi iðkilæs virð visø advokatø, jautiesi maþas.“ (LCVA,f. R-944, ap. 1, b. 460)Tuo pat metu 1986–1988 m. SSRS ávyko „korporacinis bu-

mas“ – pradëjo atsirasti kooperatyvai. Kûrësi ir teisës koope-ratyvai. Tarp pirmøjø kooperatininkø buvo þmoniø, dël vie-nokiø ar kitokiø prieþasèiø nepriimtø á advokatus, bet gerøteisininkø, buvo ir blogø teisininkø, kuriø atsikratydavo ástai-gos, buvo ir „veikëjø“, anksèiau uþ kitus supratusiø, kokià auk-so gyslà jiems pateikë laikas. Tai buvo ateityje tradicinës ad-vokatûros laukianèiø pokyèiø signalas. Advokatai tai supra-to. 1989 m. visuotiniame advokatø susirinkime advokatasJustinas Stauskas sakë: „Á prieðininkà – kooperatininkà turi-me þiûrëti su pagarba. Reikia, kad pagal darbà nenusileistu-me teisiniams kooperatyvams.“ O advokatas N. Rasimavièiuspareiðkë: „Pas mus ne viskas tvarkoje, jeigu kuriasi juridiniaikooperatyvai. Mane jaudina tas faktas, jog ðiø kooperatyvønariai vadina save advokatais. Kiekviena valstybë konstituci-ne tvarka gina advokatûrà. Reikëtø kaþkaip pasisakyti – kasnëra respublikos advokatø kolegijos narys, tas nëra advoka-tas.“ (LCVA, f. R-944, ap. 1, b. 480)Apskritai 1988–1990 metais vykusiuose visuotiniuose ad-

vokatø susirinkimuose á kai kuriø advokatø mitingø pobûdþiopareiðkimus, pavyzdþiui, dël stojimo á SSRS advokatø asocia-cijà arba naujos Lietuvos SSR konstitucijos priëmimo kole-gos reagavo labai santûriai. Kaip ir dabar, tokiø pareiðkimøpagrindas sietinas su advokatø nesidomëjimu, kas vyksta ins-



titucijoje tarp susirinkimø. Antraip prieð ar per kiekvienà su-sirinkimà nebûtø siûloma ásteigti, organizuoti tai, kas jau se-niai padaryta ir veikia.Tuo tarpu uþ advokatûros sienø gyvenimas kunkuliavo, at-

rodo, niekuomet nepajudinami stabai per vienà dienà bûda-vo nuvainikuojami, o naujø atsirasdavo tarytum ið po þemiø.Advokatai, matyt, dël specifiniø profesinës sàmonës ypatu-mø buvo maþiausiai veikiami vienadieniø ðûkiø ir á permai-nas atsakë rimta profesine pagalba.Kada ir kaip susikûrë Sàjûdþio teisinio rëmimo grupë, ne

kartà yra pasakojæs advokatas Èeslavas Okinèicas: „Galuti-nai apsisprendþiau ásilieti á kovojusiø gretas po pirmojo di-dþiulio mitingo Katedros aikðtëje, kur palydëjome deputatusá Maskvà su reikalavimu kovoti dël Lietuvos Nepriklausomy-bës. Po to mitingo su advokatu K. Motieka gráþome á advoka-tø kontorà ir nuplëðëme visus vidinius kontoros skelbimus ru-sø kalba, kurie dominavo kontoroje (kurioje dirbo tik 10 proc.nelietuviø). Pradëjome kurti Sàjûdþio teisinio rëmimo gru-pæ.“ (www.lrs.lt) „Visoje Lietuvoje kûrësi Sàjûdþio rëmimo gru-pës, todël nedelsdami ásteigëme ir savàjà, teisinio rëmimo gru-pæ. Beje, kokio nors oficialaus draudimo, pasiprieðinimo ne-buvo: kas uþ – tas dalyvavo steigiamajame grupës susirinkime,kas prieð ar dar dvejojo – tas ne. Ir tiek.“ (Lietuvos advokatû-ra, 2008, Nr. 3 (28)Be minëtø advokatø, aktyvûs Sàjûdþio pagalbininkai buvo

advokatai Egidijus Jaraðiûnas, Jonas Kairevièius, Petras Ku-daba, Jonas Liauèius, Liudvikas Narcizas Rasimavièius, Va-lerijonas Ðadreika, Zita Ðlièytë, Ðarûnas Vilèinskas ir daugkitø kukliø advokatûros nariø.Advokatai Egidijus Jaraðiûnas, Jonas Liauèius, Kazimie-

ras Motieka, Èeslavas Okinèicas, Liudvikas Narcizas Rasima-vièius, Valerijonas Ðadreika savo paraðais sutvirtino ir Kovo11-sios Lietuvos nepriklausomybës atkûrimo aktà. Atkuria-mojo Seimo nare tapo advokatë Zita Ðlièytë.Ne kartà teko girdëti, kad Advokatø kolegijos prezidiu-

mas maþai prisidëjo remiant Sàjûdá, kad tai buvo tik pavieniøadvokatø iniciatyva. Advokatas Algimantas Dziegoraitis dar1990 m. sakë, kad „advokatûra kaip institucija per maþai da-lyvavo atgimimo procese, jame praktiðkai dalyvavo atskiri as-menys, o ne institucija“ (LCVA, f. R-944, ap. 1, b. 489). Taproga bûtina priminti, kad ið devyniø Advokatø kolegijos pre-zidiumo nariø trys – Kolegijos prezidiumo pirmininko pava-duotojas V. Ðadreika, nariai P. Kudaba ir K. Motieka – buvoSàjûdþio teisinio rëmimo grupës aktyvistai.

PASKELBUSNEPRIKLAUSOMYBÆEilinis 1990 m. visuotinis advokatø susirinkimas vyko po ne-pamirðtamøjø Kovo 11-sios akimirkø. Atkreiptinas dëmesys,kad kiekviena jame kelta mintis, teiktas siûlymas per pasta-ruosius dvideðimt nepriklausomybës metø buvo ágyvendintas.Teigiamus siûlymus ágyvendino patys advokatai, o neigiamøsprendimai buvo primesti ið ðalies.Advokatas Isakas Kaganas sakë, kad Advokatø kolegija

turi vienà kartà tapti savarankiðka organizacija, atsisakyti sa-vo globëjø, kuratoriø, priþiûrëtojø. Naujai iðrinktas Prezidiu-

mas á rengiamà Advokatûros ástatymà turëtø átraukti nuosta-tà, kad advokatûra yra savarankiðkas institutas be jokiø ið vir-ðaus ðefuojanèiø ir priþiûrinèiø organizacijø.Advokato J. Liauèiaus (jau Aukðèiausiosios Tarybos – At-

kuriamojo Seimo nario) nuomone, pagal demokratijos pobû-dá 1940 m. mûsø instituto istorija sustojo. Bûtina visiðkai de-mokratizuoti nepriklausomos Lietuvos advokatûros valdymoorganus, leisti advokatui ir klientui susitarti dël mokëjimo uþdarbà sàlygø, uþ nemokiems klientams teikiamas paslaugasápareigoti sumokëti valstybæ (LCVA, f. R-944, ap. 1, b. 489).Advokatûros istorijos ratas vël pajudëjo. Advokatø orga-

nizacija sustiprëjo materialiai, per dvideðimt nepriklausomy-bës metø advokatø padaugëjo nuo 297 iki 1 611 (advokatopadëjëjai èia neátraukti).Prabëgæ Lietuvos nepriklausomybës metai pasiþymëjo Ad-

vokatûros ástatymø gausa. Kiekvienas ástatymas buvo priima-mas dël skirtingø prieþasèiø. Kiekviena naujai á valdþià atëju-si politinë jëga neatsispirdavo pagundai savaip interpretuotiadvokatûros savivaldà ir visø laikø visø valdþiø norui suvals-tybinti advokatûrà. 1992 m. priimtas pirmasis Lietuvos advo-katûros ástatymas – demokratiðkiausias ið visø vëliau já keitu-siøjø. Greta vieno ið pagrindiniø – advokatø nepriklausomu-mo – principo, ástatyme buvo ávardyti ir kiti advokato veiklosprincipai: konstitucinës teisës gintis garantavimas, advokatoveiklos laisvë ir savarankiðkumas, advokatø tarpusavio santy-kiø demokratiðkumas ir kolegiðkumas, laisva korporacija, ásta-tymø ir profesinës etikos taisykliø laikymasis.1994 m. po ilgø diskusijø priimti Advokatûros ástatymo pa-

keitimai. Jø priëmimo sudëtingumà atspindi ir ta aplinkybë,kad teko patirti Respublikos Prezidento veto procedûrà. Ad-vokatûros ástatymo pakeitimai vertinti labai prieðtaringai. Be-ne daugiausiai diskusijø sukëlë ástatymo nuostatos dël tapi-mo advokatu tvarkos. Skirtingai nei iki tol galiojusiame ásta-tyme, pakeitimai atvërë duris á advokatûrà be kvalifikaciniøegzaminø gana didelei daliai teisininkø.Ástatymo pakeitimais buvo sustiprintas valstybës kiðimasis

á advokatûros klausimø sprendimà, ypaè plaèius ágaliojimussuteikiant teisingumo ministrui. Pavyzdþiui, teisë áraðyti as-menis á advokatø sàraðà atimta ið advokatø savivaldos – Lie-tuvos advokatø tarybos, ir perduota teisingumo ministrui. Pas-tarajam taip pat suteikta teisë kelti advokatams drausmës by-las, o Lietuvos advokatø tarybai apribota teisë siûlyti advokatøegzaminø komisijos narius.1998 m. priimtas naujas Advokatûros ástatymas. Jis ypaè

svarbus dël to, kad jame pirmàsyk átvirtinta nuostata, jog ad-vokatai yra nepriklausoma Lietuvos teisinës sistemos dalis.Toks demokratiniame pasaulyje áprastas valstybës poþiûris áadvokatûros vietà Lietuvos teisinëje sistemoje nuteikë teigia-mai. Valstybës poþiûrio á advokatûros veiklà pasikeitimà ro-dë ir ástatymo nuostatos, gràþinanèios advokatø savivaldaiankstesnes teises, pavyzdþiui, Lietuvos advokatø tarybai vëlsuteikta teisë áraðyti asmenis á advokatø sàraðà.Ðis ástatymas naujai reglamentavo pripaþinimo advokatu

tvarkà; klausimus, susijusius su advokato teise verstis prakti-ka; advokatø profesines teises ir pareigas, advokatø savival-dos sistemà ir kitus advokatûros funkcionavimo principus. Ágy-vendinant ðio ástatymo nuostatas 1999 m. priimtas Advokatøprofesinës etikos kodeksas, nustatantis profesinës etikos stan-dartus, taikomus advokatø tarpusavio santykiams, santykiamssu klientais ir advokatûros savivaldos institucijomis. 2005 m.



priimtas naujas Lietuvos advokatø etikos kodeksas suderin-tas su europiniais advokatø profesinës etikos reikalavimais.Lietuvai stojant á Europos Sàjungà teko Lietuvos teisinæ

bazæ suderinti su Europos Sàjungos reikalavimais. Ne iðimtisir Advokatûros ástatymas – Europos Sàjungoje buvo priimtoskelios direktyvos, reglamentuojanèios advokatø veiklà, ir jønuostatas reikëjo perkelti á Advokatûros ástatymà. Kartu nu-spræsta ástatymà ið esmës atnaujinti, advokatø veiklos regla-mentavimà pakoreguojant pasikeitusiø visuomeniniø santy-kiø aspektu.Dël Respublikos Prezidento apkaltos proceso sukeltos di-

delës politinës átampos 2004 m. pavasará Advokatûros ástaty-mo priëmimas vyko taip skubiai ir chaotiðkai, kad Seimas dëljá priimant padarytø procedûriniø paþeidimø buvo priverstaspakartoti balsavimà. Deja, nors advokatûra kategoriðkai prieð-taravusi, ástatymas buvo priimtas ir ásigaliojo.Naujasis ástatymas kaip niekada neleistinai þemai nulei-

dþia priëmimo á advokatus reikalavimø kartelæ. Be egzaminøtapti advokatais leidþiama visiems teisininkams, turintiemsbent penkeriø metø teisinio darbo staþà. Dar didesná nerimàkëlë tai, kad advokatais leista tapti teistiems asmenims, kurienusikaltimus padarë dirbdami teisiná darbà (ðiemet ði normapanaikinta).Kita Seimo „dovana“ advokatø savivaldai – draudimas Lie-

tuvos advokatø tarybos pirmininkui ir jo pavaduotojams bûtiatstovais ar gynëjais teisme, ikiteisminio tyrimo ástaigose, vals-tybës ar savivaldybiø institucijose bei ástaigose. Matyt, tai bu-vo kai kuriø átakingø Seimo nariø kerðtas nuðalintojo prezi-dento advokatams. Be to, Lietuvos advokatø taryba ið savi-valdos institucijos tapo tik savivaldos organu.Toks Seimo þingsnis neliko nepastebëtas ir uþ Lietuvos

ribø – Europos advokatûrø ir teisininkø draugijø taryba netkelis kartus kreipësi á Lietuvos Respublikos Seimà ir Respub-likos Prezidentà susirûpinusi dël Advokatûros ástatymo nuo-statø, kelianèiø nepateisinamai þemus reikalavimus preten-dentams á advokatus ir nustatanèiø neleistinus advokatø savi-valdos varþymus.Minëtos ástatymo nuostatos nustelbia ástatymo privalumus

– advokatams suteikta galimybë rinktis naujas veiklos formas,advokatûros savivaldos struktûra pertvarkyta á vieningà orga-nizacijà, kitø Europos Sàjungos valstybiø advokatams suteik-ta teisë praktikuoti Lietuvoje ir kita.2005 m. vasarà Seimas yra priverstas priimti vos prieð me-

tus ásigaliojusio Advokatûros ástatymo pataisas ir ðitaip pri-paþinti dalá savo padarytø klaidø. Svarbiausias ðiø pakeitimøaspektas – gràþinamas egzaminas visiems, norintiems tapti ad-vokatais.Nepriklausomybës atkûrimas Lietuvos advokatûrai

1992 m. rugsëjo 20 d. atvërë Tarptautinës advokatø asociaci-jos (International Bar Association – IBA) duris. Tai yra didþiau-sia advokatus ir advokatûras vienijanti organizacija pasauly-je. Lietuvos advokatûra ne tik perëmë teigiamà kitø valstybiøadvokatø patirtá, bet ir pati áneðë ne maþiau svarbø indëlá ápagrindiniø advokatø veiklos principø sklaidà pasaulyje.Lietuvai siekiant narystës Europos Sàjungoje padidëjo ir

Lietuvos advokatûros poreikis ásilieti á Europos advokatø or-ganizacijas. 2004 m. pradþioje Lietuvos advokatûra tapo Eu-ropos advokatûrø ir teisininkø draugijø tarybos (Council ofthe Bars and Law Societies of Europe – CCBE) stebëtoja, o tøpaèiø metø geguþës 1 dienà – tikràja nare. CCBE per savo

nares vienija daugiau negu 700 000 Europos advokatø – ji ofi-cialiai pripaþinta advokatams Europoje atstovaujanèia orga-nizacija.Apie minëtus Advokatûros ástatymus ir valstybës garan-

tuojamos teisinës pagalbos sistemà mûsø þurnale iðsamiai yraraðiusi advokatë Eglë Balnienë (Lietuvos advokatûra, 2008,Nr. 1 (26). Þurnalo puslapiuose nepraleisti ir kiti advokatamssvarbûs ir ádomûs pastarøjø aðtuoneriø metø ávykiai. Todëlnëra reikalo pasakoti, kas buvo raðyta þurnale – viename iðmûsø savivaldos simboliø. Baigiant bûtina tarti keletà þodþiøapie mûsø simbolikà.

MÛSØ SIMBOLIAIÐiandien áprasta kiekviename mûsø susibûrime matyti Lietu-vos advokatûros vëliavà, emblemà, o advokatas teismo posë-dyje neásivaizduojamas be mantijos ir advokato þenklo. Ðie mûsøsimboliai jauni, kaip ir atgauta Lietuvos nepriklausomybë.Advokatas ir dailininkas Savinijus Katauskas pasakoja:

„Lietuvos advokatûros vëliavà, þenklà, þenkliukà, gaireles su-kûriau ruoðiantis Lietuvos advokatûros ákûrimo 80-meèio pa-minëjimui. Buvau pakviestas ruoðiant paminëjimo programà.Tada bûta daug sumanymø ir paminëjimas gavosi iðkilmin-gas, ásimintinas. Suprasdamas, kad visa tai bus ilgam ir pirmàkartà Lietuvos Advokatûros istorijoje, su didþiuliu noru ëmiau-si atlikti tai, kam pasiruoðiau jau seniai, kurdamas ekslibrisus,emblemas, þenkliukus ir kità atributikà. Buvo nesunku ir vis-kà padariau nemokamai ir esu patenkintas, kai matau Lietu-vos advokatus neðiojant mano sukurtà þenklà ant mantijos, oþenkliukus ðvarkø atlapuose. Vëliavos berods neturi mûsø ar-timiausi kaimynai latviai ir lenkai. Sprendimà, kas turi bûtiáraðyta emblemoje, sugalvojome kartu su kolega advokatu Al-gimantu Dziegoraièiu, bevartydami lotynø kalbos þodynà.“

Lietuvos advokatûros vëliava

Lietuvos advokatø taryba 1999 m. lapkrièio 18 d. posëdy-je patvirtino vëliavos ir þenklo apraðà. Vëliava dvipusë, bal-tos spalvos, ðilkinë, siuvinëta, 1,2 metro ploèio ir 1,4 metro



ilgio, ið trijø pusiø apsiûta 5 centimetrø ilgio aukso spalvoskutais. Prie vëliavos tvirtinimo kraðto – aukso spalvos pintaskaspinas su dviem kutais. Abiejose vëliavos pusëse centre ið-siuvinëta 1 metro skersmens Lietuvos advokatûros emblema –aukso spalvos lauro ðakeliø vainikas. Vainiko virðuje – sidabrospalvos Gediminaièiø stulpai. Vainiko vidinëje pusëje – ratulenktas 7 centimetrø aukðèio raudonos spalvos uþraðasLIETUVOS ADVOKATÛRA. Emblemos centre supintaaukso spalvos raidë A ir raudonos spalvos raidë V. Vainikoskersmens santykis su raidþiø A ir V aukðèiu yra 1:3. Emble-mos viduryje – horizontalus 5 centimetrø aukðèio sidabro spal-vos uþraðas ADVOCO. Vëliavà iðsiuvinëjo dailininkë IrenaVabalienë.Pirmà kartà advokatams vëliava buvo pristatyta 1999 m.

gruodþio 3 d. Lietuvos nacionalinës filharmonijos Didþiosiossalës scenoje, kur jà paðventino Vilniaus Ðvento Mikalojausbaþnyèios klebonas kunigas Edmundas Paulionis.Advokatûros emble-

ma – apvalus aukso spal-vos lauro ðakeliø vaini-kas. Vainiko virðuje –aukso spalvos Gedimi-naièiø stulpai. Vainikovidinëje pusëje – ratulenktas tokio pat ploèioraudonos spalvos uþraðasLIETUVOS ADVOKA-TÛRA. Emblemos cen-tre supinta aukso spalvosraidë A ir raudonos spal-vos raidë V. Vainikoskersmens santykis su raidþiø A ir V aukðèiu yra 1:3. Per em-blemos vidurá raides AV kerta horizontalus þalios spalvos uþ-raðas ADVOCO.Be to, Advokatø taryba 2000 m. spalio 19 d. sprendimu

patvirtino Advokato þenklà ir rekomendavo já neðioti ant man-tijos kairiosios pusës. AVERSE þenklas dviejø aukðtø. 1-asisaukso spalvos lauro ðakeliø 4 milimetrø ploèio spausto metalovainikas su Gediminaièiø stulpais virðuje. 2-sis balto metalo42 milimetrø skersmens skritulys, kurio pakraðèiais 4 milimet-rø aukðèio raidëmis uþraðyta LIETUVOS ADVOKATÛRA.Skritulio centre supinta 16 milimetrø aukðèio juodos spalvosraidës A ir V. Vainiko skersmens santykis su raidþiø A ir Vaukðèiu yra 1:3. Per skritulio vidurá AV raides kerta horizon-talus 3 milimetrø aukðèio ir 35 milimetrø ilgio juodos spalvosuþraðas ADVOCO. Þenklas iðgaubtas, uþraðai áspausti.REVERSAS lygus. PRIESAGAS – geltono metalo 38 mili-metrø skersmens verþlë.Kolekcininkø þiniai – pirmoji þenklø partija buvo paga-

minta be Gediminaièiø stulpø.Lietuvos advokatams mantija nebuvo naujas dalykas. Pir-

mà kartà advokatø apranga teismo posëdþiuose vieðai susirû-pinta 1928 metais. Advokatø taryba nutarusi, kad teisme ad-vokatui privalu dëvëti uniformà – surdutiná kostiumà su tamtikru þenklu (dar nenustatytu). Su ðiuo siûlymu kreiptasi á tei-singumo ministrà, bet negauta jokio atsakymo (PrisiekusiøjøAdvokatø Tarybos Apyskaita uþ 1928 metus).Po metø ðis klausimas buvo svarstomas visuotiniame ad-

vokatø susirinkime. Siûlyta teisme dëvëti frakà, vizitiná kos-tiumà. Balsø dauguma jau buvo pasirinktas surdutas – ilgas

dvieilis vyriðkas drabuþis, per liemená siauresnis tamsios me-dþiagos ðvarkas ilgais skvernais. Bet tuo metu vienintelë mo-teris advokatë Liuda Purënienë priminë, kad Taryba, nusta-tydama advokatams surdutà, pamirðo moteris advokates, ku-rios surduto negali uþsivilkti. Tolesnëse diskusijose buvoprisiminta toga (mantija). Togos ávedimui prieðtaravo advo-katai A. Bulota ir K. Ðalkauskis. Pasak jo, „togos teismuoseávestos uþsieniuose nuo tø laikø, kuomet kunigai teisdavo, to-dël dabartiniu laiku yra tai anachronizmas ir, nelieèiant tiky-bos reikalo, togos teisme yra nepriimtinos“. Buvo nuspræstateisme dëvëti vizitiná kostiumà (Prisiekusiøjø Advokatø Ta-rybos Apyskaita uþ 1929 metus).Bet jau 1931 m. pabaigoje Taryba nutarë: „Pripaþinti rei-

kalingumà ávesti togas ir praðyti Tarybos nará Z. Toliuðá ið-dirbti atitinkamas taisykles jas ávesti ir dëvëti.“Advokatas A. Bulota ir toliau atkakliai prieðtaravo togos

ávedimui, ir diskusijos nerimo dvejus metus. Anot A. Bulotos,„Europoje tas togø teismuose vartojimas suprantamas ir pa-teisinamas kaipo senovës liekana, pas mus bus tik pamëgdþio-jimas mums svetimø gana maskaradiðkø formø, ir tai tuo lai-ku, kuomet jau ir dvasiðkija, nuo kurios tos skraistës paeina,savo sutanø atsikratinëja.Bûdamas teisme gynëju, paprasta gyvenimo iðvaizda ad-

vokatas tik pabrëþtø savo artimumà ir prieinamumà tiemsþmonëms, kuriuos jis gina ir atstovauja, áneðdamas á formaliàTeismo atmosferà gyvumo ir nuoðirdumo gaivinanèià dvasià.Susilyginimo su Prokuratûra tik iðorës atþvilgiu siekti ne-

vertëtø: verèiau stengtis pervirðinti jà þiniomis, rimtumu, stro-pumu, darbðtumu.“ (Prisiekusiøjø Advokatø Tarybos Apyskai-ta uþ 1931 metus)Naujas Teismø santvarkos ástatymas ðá ginèà iðsprendë to-

gos naudai. 1934 m. Klaipëdos hitlerininkø teismo procese visiadvokatai dëvi togà. Beje, tokià togà su þaliais siuvinëtais ap-vadais mûsø laikais teisme dëvëjo ðviesios atminties kolegaadvokatas A. Dziegoraitis.Ant advokatø peèiø mantija vël sugràþinta pagal 1992 m.

vasario 6 d. Lietuvos Respublikos teismø ástatymà. Jis nusta-të, kad teismo posëdyje advokatai privalo dëvëti mantijà. Josmodelá parengë Respublikinis valstybinis buitiniø paslaugøtechninis mokslinis centras. Modelis 1994 m. vasario 2 d. bu-vo pateiktas teisingumo ministrui tvirtinti. Ðá kartà apskritainekilo diskusijø dël mantijos reikalingumo.Prie advokatø simboliø priskirtinas profesinës bendruo-

menës (institucijos) ðiandieninis pavadinimas „Lietuvos ad-vokatûra“. Kai kurie kolegos mano, kad ne itin vykusio pava-dinimo atsiradimas sietinas su 2004 m. priimtu Advokatûrosástatymu. Pastarojo ástatymo projekto autoriai susidûrë su ávy-kusiu faktu – jau buvo patvirtinta ir paðventinta vëliava suuþraðu „Lietuvos advokatûra“, þenklas, nuo 2000 m. leidþia-mas tokio pavadinimo þurnalas. Pirmà kartà toká institucijospavadinimà á gyvenimà iðleido Seimo narys Èeslovas Stanke-vièius, 1992 m. rugsëjo 15 d. svarstant pirmojo Advokatûrosástatymo projektà.

* * *Ðis pasakojimas – ne Lietuvos advokatûros istorija. Tai lyg

tos istorijos didelio mastelio kontûrinis þemëlapis, kuriamekiekvienas advokatas savo atsiminimais, pastebëjimais, nuo-traukomis gali paðalinti gausias baltas dëmes, kita vertus, –pasakojimas be pabaigos, nes advokatai Lietuvoje dirbo, dir-ba ir dirbs...

L Lietuvos advokatûra ir advokatai Lietuvoje · vokatø Tarybas negali veikti Lietuvoje dël to,...

Documents

Transcript of L Lietuvos advokatûra ir advokatai Lietuvoje · vokatø Tarybas negali veikti Lietuvoje dël to,...