KVARTALO ENERGINIO EFEKTYVUMO DIDINIMO VILKAVIŠKIO ... - …

.

UAB „PERPETUUM VITA“

KVARTALO ENERGINIO EFEKTYVUMO DIDINIMO VILKAVIŠKIOGALIMYBI Ų STUDIJA2018- 2021 METAMS


KVARTALO ENERGINIO EFEKTYVUMO VILKAVIŠKIO MIESTE Ų STUDIJA

METAMS

Vilkaviškis 2018 m.


KVARTALO ENERGINIO EFEKTYVUMO MIESTE

Integruota kvartalo energinio efektyvumo didinimo koncepcija

1

Turinys ĮVADAS.................................................................................................................................................................. 2

1. MIESTAS APSKRITIES, RAJONO, TERITORIJOS LYGMENYJE . ................................................. 3

1.1 V ILKAVIŠKIO MIESTAS , BENDRA INFORMACIJA .......................................................................................... 3 1.2 ŽEMĖS NAUDOJIMAS .................................................................................................................................. 4 1.3 SOCIO-DEMOGRAFINĖ STATISTIKA ............................................................................................................. 5 1.4 MOBILUMAS .............................................................................................................................................. 5

1.4.1 Automobilizacijos lygis .................................................................................................................... 6 1.4.2 Visuomeninis transportas ................................................................................................................ 6 1.4.3 Dviračiųtakųir kito alternatyvaus transporto tinklas ...................................................................... 7

1.5 INŽINERINĖ INFRASTRUKTŪRA ................................................................................................................... 8 1.5.1 Vandens tiekimas, buitinių nuotekų surinkimas ............................................................................... 8 1.5.2 Centralizuotas šilumos tiekimas .................................................................................................... 10 1.5.3 Elektros energijos tiekimas ............................................................................................................ 10 1.5.4 Lietaus nuotekų šalinimas.............................................................................................................. 10 1.5.5 Šiukšlių šalinimas .......................................................................................................................... 10

2 KVARTALO PARINKIMAS ATNAUJINIMUI .................. .................................................................. 12

3 BENDRA INFORMACIJA APIE KVARTAL Ą ..................................................................................... 14

3.1 PASTATŲ IR TERITORIJOS APLINK JUOS PRIEŽIŪRA ................................................................................... 14 3.2 PASTATŲ PASKIRTIS ................................................................................................................................. 15 3.3 KVARTALO ESAMA SITUACIJA .................................................................................................................. 16

3.3.1 Daugiabučiai namai ...................................................................................................................... 16 3.3.2 Žaliosios teritorijos, parkavimo ir rekreacinės zonos ................................................................... 19

3.4 KVARTALO PASTATŲ ENERGETINĖ BŪKLĖ ............................................................................................... 22 3.5 ŠILUMIN ĖS ENERGIJOS TIEKIMAS ............................................................................................................. 23 3.6 ELEKTROS ENERGIJOS TIEKIMAS .............................................................................................................. 24 3.7 ŠIUKŠLIŲ ŠALINIMAS ............................................................................................................................... 25 3.8 IŠVADA .................................................................................................................................................... 26

4. KVARTALO ATNAUJINIMAS .............................................................................................................. 27

4.1 DAUGIABUČIŲ NAMŲ ATNAUJINIMAS ....................................................................................................... 27 4.1.1 Priemonės, potencialas .................................................................................................................. 27 4.1.2 Daugiabučių namų atnaujinimo ekonomiškumas .......................................................................... 28

4.2 GATVI Ų APŠVIETIMO TINKLŲ MODERNIZAVIMAS ..................................................................................... 29 4.3 ŠILUMOS TIEKIMO TINKL Ų ATNAUJINIMAS ............................................................................................... 29 4.4 K ITOS KOMPLEKSINIO TERITORIJOS SUTVARKYMO PRIEMONĖS ............................................................... 30

4.4.1 Automobilių parkavimo teritorijų praplėtimas kvartalo viduje ..................................................... 30 4.4.2 Žaliųjų teritorijų atnaujinimas, papildomų vaikų žaidimų aikštelių įrengimas, pėsčiųjų takų atnaujinimas ir įrengimas pagal faktinius poreikius, želdynų sutvarkymas, papildomų šiukšlių surinkimo zonų įrengimas, visose šiose zonose pastatant išrūšiuotų atliekų konteinerius ........................................... 30 4.4.3 Kita ................................................................................................................................................ 30

5. KVARTALO ATNAUJINIMO VEIKSM Ų PLANAS ............................................................................ 32

5.1 KALENDORINIS ĮGYVENDINIMO GRAFIKAS ............................................................................................... 32 4.1 KOKYBĖS UŽTIKRINIMAS IR TEIGIAMOS NAUDOS VIEŠINIMAS .................................................................. 33

6. KVARTALO ATNAUJINIMO DALYVIAI ..................... ...................................................................... 35

7. PROJEKTO FINANSAVIMO PLANAS, TEIKIAMOS SUBSIDIJOS . .............................................. 36

8. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS ............................................................................................................. 38

LITERAT ŪRA .................................................................................................................................................... 38


2

Įvadas Vilkaviškio rajono savivaldybė yra gamtiškai, kultūriškai ir istoriškai svarbioje

teritorijoje. Rengiant planavimo dokumentus šioje savivaldybėje, ypač susijusius su Vilkaviškio miesto teritorija, reikia atsižvelgti į Vilkaviškio mieste išsidėsčiusias kultūros paveldo bei gamtines vertybes.

Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija, siekdama užtikrinti tvarų Vilkaviškio miesto atskirų teritorijų atnaujinimo planavimą užsakė šią galimybių studiją. Studija atliekama pagalsutartį sudarytą tarp Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos ir UAB „Perpetuumvita“.

Studija rengiama vadovaujantis Vilkaviškio rajono savivaldybės bendruoju planu,Lietuvos statistikos departamento duomenimisbei Kvartalų energinio efektyvumo didinimo programų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos vyriausybės 2016 m. birželio mėn. 1 d. nutarimu Nr. 547.

Šios studijos tikslas – įvertinti Vilkaviškio miestą kaip visumą, bei atrinkti teritoriją, kurioje yra tikslingiausia teikti prioritetą teritorijos kompleksiniam sutvarkymui, t.y. įgyvendinti kvartalo energinio efektyvumo didinimo projektą. Tokiu projektu siekiama atrinktame kvartale pagerinti statinių energinį efektyvumą, sutvarkyti inžinerinę ir socialinę infrastruktūra bei atnaujinti/įrengti rekreacines zonas, vaikų žaidimų aikšteles, žaliąsias teritorijas.


3

1. Miestas apskrities, rajono, teritorijos lygmenyj e

1.1 Vilkaviškio miestas, bendra informacija Mietas yra įsikūręspietvakarių Lietuvoje pietvakariuose (žiūrėti 1 paveikslėlį) iš šonų supamas

kitų savivaldybių ir ribojasi su dviejų valstybių sienomis Rusijos ir Lenkijos. Didžioji Vilkaviškio rajono savivaldybėsdalis išsidėsčiusilygumose. Šiame rajone yra 62 ežerai ir 14 piliakalnių.

Vilkaviškio miestas nuo esančio antro didžiausio Lietuvos miesto Kauno yra nutolęs apie 83,5 kilometrų, nuo didžiausio šalies uosto Klaipėdos – 217,2kilometrai.Iki Marijampolės yra 22,6 km, iki Kybartų — 18,5 km, iki Kudirkos Naumiesčio — 19,1 km.Iš Vilkaviškio yra patogu pasiekti Kauną. Su išorės teritorijomis Vilkaviškį jungia magistralinis kelias A7 Marijampolė—Kybartai, krašto keliai Nr. 185 Vilkaviškis—Gražiškiai, Nr. 138 Vilkaviškis—Šakiai, Nr. 136 Vilkaviškis—Pilviškiai— Purviniškė. Svarbesni vietiniai keliai yra Nr. 5110 į Varpininkus, Nr. 5111 į Karalius. Šiaurinėje miesto pusėje praeina Kauno—Kybartų geležinkelis.Iš Kauno Vilkaviškį galima pasiekti tiek automobiliu, tiektraukiniu ar kitu transportu.

1 paveikslėlis. Vilkaviškio rajono savivaldybė bendrame Lietuvos kontekste

Vilkaviškio mieste trys lopšeliai-darželiai, viena mokykla-darželis, viena pradinė

mokykla,viena progimnazija, viena gimnazija, trys neformaliojougdymo įstaigos bei keturios kultūros įstaigos.

Vilkaviškis yra vienas senesnių Sūduvos miestų. Mieste nėra urbanistikos paveldo objektų. Dominuoja statinių kompleksų ir statinių paveldas. Vilkaviškio mieste ir planuojamos teritorijos ribose iš visų saugomų teritorijų tipų, kurie nurodyti Saugomų teritorijų įstatyme, yra tik gamtinio karkaso teritorijos bei vandens telkinių pakrančių apsaugos juostos bei zonos.


1.2 Žemės naudojimasTeritorijų naudojimą

tikslinęžemės naudojimo paskirtnaudojimobrėžinyje pateikiamas atskirnaudojimobūdas. Vilkaviškiobendrojo plano žemės naudojimo ir reglament

2paveikslėlis. Vilkaviškio rajono


ės naudojimas ą apibūdina teritorijų naudojimo bendrieji reg

s naudojimo paskirtį, žemės naudojimo būdą ir pobūdįteikiamas atskirų teritorijų/sklypų žemės naudojimo tikslin

Vilkaviškio miesto žemės naudojimo paskirtis nurodoma ės naudojimo ir reglamentų brėžinyje(2 paveikslėlis)

rajono teritorijos bendrojo plano žemės naudojimo ir reglamentVilkaviškio bendrasis planas]

4

naudojimo bendrieji reglamentai, nurodantys ūdį. Esamos būklės žemės

s naudojimo tikslinė paskirtis ir s naudojimo paskirtis nurodoma Vilkaviškiomiesto

ėlis).

s naudojimo ir reglamentų brėžinys [Šaltinis


1.3 Socio- demografin Lietuvos statistikos departamento išankstiniais duom

rajono savivaldybėje gyvenovietą 15.532 gyventojai ir aplinkinstatistikos departamento duosumažėjo 4.129 gyventojais

3 paveikslėlis. Gyventojų

1.4 MobilumasPagrindiniai transporto

tinklas ir geležinkelio linijos. taip pat tarptautiniame lygmenyje realizuojami automobilimagistralinis kelias A7 MarijampolMarijampolė—Kaliningradas dalis ir visos Europos transporto koridoriaus IXD dalis. Kelias užtikrina gerą susisiekimą su apskrities centru MarijampolMarijampolės — 23 km) ir toliau su sostine Vilniumi (atstumas tarp Vi161 km), o rytų kryptimi šiuo keliu per KybartFederacija, Kaliningrado sritimi. Per MarijampolMarijampolė—Suvalkai, kuris priklauso vienam koridorių (I-as TEN-T transporto koridorius) ―Via Balticaǁ. pasiekti Kauno miestą, kuris turi gercentrais. Pietų kryptimi kelias A5 užtikrina susisiekimautomobiliais su vakarine respublikos dalimi galimas krašto reikšmKudirkos Naumiestis—Šakiai, ir toliau per Jurbarko miest

Kelio A7 Marijampolėįsikūrusios pagrindinės Vilkaviškio pramontarp Vilkaviškio ir Pilviškiųdalis jungiančios Gedimino ir Statybininkjuostas ir, nors sunkvežimiųcentrinę miesto dalį), piko metu pasižymi dideliu eismo apkrovimu. S.Nėries gatvės sankryžose su Statybininktransporto grūsčių. Sunkusis transportas tarp S. NNepriklausomybės gatve. Pastaroji šiaurinŠeimeną ir piečiau jo gatvėgerų eismo sąlygų. Be to ši, bei južstatytos išskirtinai gyvenamaisiais namais. Jtriukšmo ir oro taršos [Šaltinis


demografin ė statistika

Lietuvos statistikos departamento išankstiniais duomenimis 2017 m. liepos 1 d. Vilkaviškioėje gyveno 36.540 gyventojai, iš kurių Vilkaviškio mies

i ir aplinkinėse teritorijose 21.008 gyventojai. Remiantis oficialiais statistikos departamento duomenimis gyventojų skaičius Vilkaviškio

ntojais (žiūrėti 3 paveikslėlį).

Gyventojų skaičius Vilkaviškio rajone 2013-2017 metais [Šaltinis Lietuvos Statistikos departamentas]

Mobilumas Pagrindiniai transporto infrastruktūros elementai Vilkaviškio rajone

geležinkelio linijos. Pagrindiniai transportiniai miesto ryšiai rajono, apskrities, šalies, taip pat tarptautiniame lygmenyje realizuojami automobilių keliais. Pagrindinis iš šimagistralinis kelias A7 Marijampolė—Kybartai, kuris yra europinės magistral

Kaliningradas dalis ir visos Europos transporto koridoriaus IXD dalis. Kelias ą su apskrities centru Marijampolės miestu (atstumas tarp Vilkaviškio ir

23 km) ir toliau su sostine Vilniumi (atstumas tarp Vi kryptimi šiuo keliu per Kybartų pasienio postą vyksta susisiekimas su Rusijos

Federacija, Kaliningrado sritimi. Per Marijampolės m. eina magistralinis kelias A5 KaunasSuvalkai, kuris priklauso vienam iš Lietuvą kertanč ų

T transporto koridorius) ―Via Balticaǁ. Šiuo keliu šiaurą, kuris turi gerą susisiekimą automobilių kelias su kitais Lietuvos apskri

timi kelias A5 užtikrina susisiekimą su Lenkija. Alternatyvus susisiekimas automobiliais su vakarine respublikos dalimi galimas krašto reikšmės keliu Nr. 138 Vilkaviškis

Šakiai, ir toliau per Jurbarko miestą. Kelio A7 Marijampolė—Kybartai pietuose ir Giedrių šiaurėje, kur prie geležinkelio stoties

ės Vilkaviškio pramonės įmonės, vyksta intensyvus sunkvežimitarp Vilkaviškio ir Pilviškių — gana intensyvus gyventojų judėjimas. Miesto šiaurin

ios Gedimino ir Statybininkų gatvės eina per miesto centrinęjuostas ir, nors sunkvežimių eismas jose draudžiamas (taip apsaugant nuo sunkaus transporto

į), piko metu pasižymi dideliu eismo apkrovimu. ose su Statybininkų, Pilviškių, Gedimino ir Birutė

ų. Sunkusis transportas tarp S. Nėries ir Vytauto gatvis gatve. Pastaroji šiaurinėje dalyje turi keturias eismo juostas, ta

iau jo gatvė susiaurėja iki dviejų eismo juostų, todėl piko metu nų. Be to ši, bei ją su Vytauto g. jungiančios Pietario ir Medžiotoj

s išskirtinai gyvenamaisiais namais. Jų gyventojai kenčia nuo transporto keliamo Šaltinis - Vilkaviškio miesto teritorijos bendrasis

5

enimis 2017 m. liepos 1 d. Vilkaviškio mieste deklaravę gyvenamąją

gyventojai. Remiantis oficialiais ius Vilkaviškio rajone nuo 2013 metų

[Šaltinis Lietuvos Statistikos

rajone – tai automobilių kelių Pagrindiniai transportiniai miesto ryšiai rajono, apskrities, šalies,

keliais. Pagrindinis iš šių kelių — ės magistralės E28 Vilnius—

Kaliningradas dalis ir visos Europos transporto koridoriaus IXD dalis. Kelias s miestu (atstumas tarp Vilkaviškio ir

23 km) ir toliau su sostine Vilniumi (atstumas tarp Vilkaviškio ir Vilniaus m. — ą vyksta susisiekimas su Rusijos

s m. eina magistralinis kelias A5 Kaunas—ą kertančių europinių transporto Šiuo keliu šiaurės kryptimi patogu

ų kelias su kitais Lietuvos apskričių su Lenkija. Alternatyvus susisiekimas

ės keliu Nr. 138 Vilkaviškis—

ėje, kur prie geležinkelio stoties s, vyksta intensyvus sunkvežimių eismas, o

ėjimas. Miesto šiaurinę ir pietinę s eina per miesto centrinę dalį, turi po dvi eismo

eismas jose draudžiamas (taip apsaugant nuo sunkaus transporto ), piko metu pasižymi dideliu eismo apkrovimu. Gyventojai skundžiasi dėl

, Gedimino ir Birutės gatvėmis susidarančių ries ir Vytauto gatvių vyksta tik

e turi keturias eismo juostas, tačiau ties tiltu per ų ėl piko metu negali užtikrinti

ario ir Medžiotojų gatvės yra čia nuo transporto keliamo

planas.] .


6

1.4.1 Automobilizacijos lygis Vienas svarbiausių rodiklių, sąlygojančių eismo intensyvumą ir visą miesto susisiekimo

sistemos funkcionavimą, yra automobilizacijos lygis, t.y. individualių lengvųjų automobilių skaičius, tenkantis 1000 gyventojų. Transporto priemonės registruojamos pagal savivaldybes. Šiandien Vilkaviškio miesto automobilizacijos lygis yra vidutiniškas ir siekia 434 aut./1000 gyv. (žiūrėti 4 paveikslėlį). Minėti skaičiai parodo, jog Vilkaviškio miestas yra vidutinio automobilizacijos lygio miestas, lyginant Lietuvos mastu.

4 paveikslėlis. Automobilizacijos lygis Lietuvoje

Vilkaviškio miesto centre nėra specializuotų automobilių stovėjimo aikštelių, automobiliai

statomi gatvių pakraščiuose bei daugiabučių namų ar privačių namų kiemuose. Statant automobilius gatvių pakraščiuose sumažėja kelio važiuojamoji dalis, o tai daro įtaka didesniam automobilių avarijų skaičiui, taip pat kelią pavojų pėstiesiems bei dviračių važiuojantiems eismo dalyviams, kadangi mieste nėra išvystos dviračių takų infrastruktūros. Naujos automobilių parkavimo aikštelės planuojamos miesto centro prieigose, prie turgaus ir prie mokyklų — iš viso 12 skirtingų vietų [Šaltinis - Vilkaviškio miesto teritorijos bendrasis planas. Sprendiniai.].

1.4.2 Visuomeninis transportas Susisiekimas tarp Vilkaviškio ir kitų miestų daugiausiai vyksta per Marijampolę arba per

Šakius ir Jurbarką. Ypatingai svarbus susisiekimas su Marijampole. Šiuo maršrutu autobusai ir maršrutiniai taksi. Iš Vilkaviškio tiesiogiai galima važiuoti į Kybartus, Pilviškius, Kudirkos Naumiestį, Kauną, Vilnių, Klaipėdą, Alytų, Šiaulius, Panevėžį, Palangą, Jurbarką, Šakius, Prienus, Druskininkus, Gražiškius, Vištytį, o taip pat į Kaliningradą. Miesto viešojo transporto maršrutų nėra. Miesto ribose keleivius perveža priemiestiniai autobusai, kurie stoja stotelėse, esančiose Vytauto, S. Nėries ir Giedrių gatvėse. Priemiestiniai autobusai važinėja į Rimavičius, Bartninkus, Piliakalnius, Pūstapėdžius, Klampučius, Vartelius, Ramoniškius, Lakštučius, Patilčius, Pašeimenius, Teiberius, Žaliąją, Biliūnus. Pagrindinis vežėjas — įmonė UAB „Kautra“ Vilkaviškio filialas.

Vilkaviškio geležinkelio stotis yra įsikūrusi už dviejų kilometrų į šiaurę — šiaurės vakarus nuo miesto administracinės ribos esančiame Didžiųjų Šelvių kaime, prie geležinkelio atšakos Kazlų Rūda—Kybartai. Ši geležinkelio atšaka priklauso IXD visos Europos transporto koridoriui. Stotyje vykdomas vagonų siuntų aptarnavimas bei keleivių aptarnavimas. Jie važiuoja maršrutais


7

Kaunas—Kazlų Rūda—Kybartai ir Kybartai—Kazlų Rūda—Kaunas. Vagonų siuntų operacijas vykdo prie geležinkelio stoties esančios stambios žemės ūkio įmonės[Šaltinis - Vilkaviškio miesto teritorijos bendrasis planas.].

1.4.3 Dvira čiųtakųir kito alternatyvaus transporto tinklas Viena iš subalansuotos susisiekimo sistemos formavimo priemonių yra pėsčiųjų ir dviračių

takų tinklo plėtojimas. Vilkaviškio miesto dydis ir struktūra palanki susisiekimui pėsčiomis, centrinėje dalyje išsidėstę traukos objektai palyginti patogiai ir greitai pasiekiami pėsčiomis. Tačiau miesto dviračių bei pėsčiųjų takų tinklas nėra pakankamai išvystytas, trūksta šaligatvių, dviračių takų, reikiamos infrastruktūros dviračių laikymui prie traukos objektų, neužtikrinamas dviratininkų saugumas, tai yra pagrindinės kliūtys skatinant susisiekimą pėsčiomis bei dviračiais.

Siekiant populiarinti susisiekimą dviračiais, pirmiausia turi būti sukurta tinkama miesto ir priemiesčio dviračių takų sistema, jungianti pagrindinius traukos objektus, rekreacines teritorijas, turistines dviračių trasas bei miesto centrinę dalį. Miesto dviračių trasos turi būti pažymėtos specialiais ženklais, prie traukos objektų reikia įrengti vietas dviračiams laikyti. Gatvėse, kurios sudaro pagrindines miesto susisiekimo ašis, dviračių eismas turi būti atskirtas nuo motorizuoto transporto eismo, įrengiant jiems atskirus takus. Pėsčiųjų susisiekimo infrastruktūros tobulinimas bei saugumo gerinimas taip pat turėtų būti vienas iš prioritetinių miesto uždavinių (žiūrėti 5 paveikslėlį).

Vienas iš svarbiausių bendrojo plano sprendinių tiesiant pėsčiųjų-dviračių takus – sujungti takais miesto centrą su prie Paežerių ežero esančiomis rekreacinėmis zonomis [Šaltinis - Vilkaviškio miesto teritorijos bendrasis planas. Sprendiniai.]


8

5 paveikslėlis. Vilkaviškio miesto dviračių (esamų ir planuojamų) ir pėsčiųjų takų žemėlapis [Šaltinis –Vilkaviškio

bendrasis planas]

1.5 Inžinerin ė infrastrukt ūra

1.5.1 Vandens tiekimas, buitini ų nuotek ų surinkimas Vanduo Vilkaviškio mieste ir rajone yra tiekiamas savivaldybės įmonės UAB „Vilkaviškio

vandenys“. Vandens tiekimo planas pavaizduotas 6 paveikslėlyje.


9

6 paveikslėlis. Vilkaviškio miesto inžinerinės infrastruktūros planas[Šaltinis – Vilkaviškio miesto bendrais planas]

Iš plano matyti, jog vandens ir nuotekų surinkimo tiekimo trasos Vilkaviškio mieste yra

gerai išplėtotos, beveik visi miesto gyventojai yra aprūpinti vandeniu ir nuotekų sistemomis arba turi galimybę prisijungti prie miesto vandens tiekimo tinklų.Vilkaviškio miestui vanduo tiekiamas tiesiai giluminiais siurbliais iš I ir II vandenviečių (I-oji vandenvietė randasi Vienybės g. 65, Vilkaviškyje, II-oji vandenvietė randasi Vaičlaukio k., Šeimenos sen.).Buitinių nuotekų sistema Vilkaviškio mieste naudojasi apie 79 % gyventojų. Mieste yra atskirtoji nuotekų sistema. Buitinės nuotekos iš gyvenamųjų pastatų, neprijungtų prie miesto nuotakyno, yra vežamos į Vilkaviškio nuotekų valyklą [Šaltinis - Vilkaviškio miesto teritorijos bendrasis planas.].


10

1.5.2 Centralizuotas šilumos tiekimas Šeštame paveikslėlyje pateikta Vilkaviškio miesto teritorijos šilumos tiekimo schema.

Pagrindinis centralizuotas šilumos tiekimo šaltinis — Vilkaviškio miesto katilinė, esanti Birutės g. 8A, kurioje sumontuoti vidutinio ir mažo galingumo katilai. Miesto katilinėje naudojama pagrindinė kuro rūšis yra biokuras, kurio metinis poreikis yra apie 23 000 erdmetrių, papildoma kuro rūšis yra gamtinės dujos, kurių metinis suvartojamas kiekis apie 26 000 tūkst. kub. m.

Vilkaviškio mieste centralizuoto šilumos tiekimo vartotojams šiluminė energija tiekiama antžeminiais vamzdynais arba požeminiais vamzdynais, paklotais nepraeinamuose kanaluose su drenažu arba bekanaliu būdu. Termofikacinis tinklas yra šakotinis. Bendras centralizuoto šiluminės energijos tiekimo tinklo vamzdynų ilgis ~18550 m. [Šaltinis - Vilkaviškio miesto teritorijos bendrasis planas.].

Šiluma Vilkaviškio mieste tiekia „Litesko“ fil. „Vilkaviškio šiluma“. Vadovaujantis Šilumos tiekėjų asociacijos pateikiamais duomenimis „Litesko“ fil. „Vilkaviškio šiluma“ tiekiamos šilumos kaina yra 7,58 ct už kW/h su PVM. Atsižvelgiant į tai, jog šalyje vidutinė šiluminės energijos kaina yra 4,99 ct už kW/h su PVM, darytina išvada, jog „Litesko“ fil. „Vilkaviškio šiluma“ tiekiama šiluma yra pakankamai aukštos kainos. Palyginimui pateikiami tokie duomenys – pigiausia šilumos kaina Lietuvoje yra Utenos rajone, kur 1 kW/h kaina yra 4,24 ct su PVM, o brangiausia šilumos kaina yra Biržų rajone, kur 1 kW/h kaina yra 9,21 ct su PVM, todėl Vilkaviškio miesto gyventojai turėtų būti suinteresuoti mažinti centralizuotu būdu gaunamos šilumos suvartojimą. Atsižvelgiant į pateiktus duomenis t.y. mieste vyraujančią ganėtinai aukštą šilumos kainą, daugiabučių namų renovacija dėl greitesnio investicijų atsipirkimo,atrodo labai patraukli.

1.5.3 Elektros energijos tiekimas Vilkaviškio miesto elektros perdavimo ir skirstymo sistema yra dalis Lietuvos energetinės

sistemos, susidedanti iš 330/110 kV aukštos įtampos perdavimo tinklo ir elektros skirstymo vartotojams 35 kV, 10 kV bei žemesnės įtampos skirstomojo tinklo. Vilkaviškio miestas yra dalis Lietuvos elektros perdavimo tinklų. Elektros energija Vilkaviškio miestui tiekiama iš vienos rajoninės pastotės RP-110/35/10 KV keturiomis linijomis. Šiuo metu Vilkaviškio mieste yra įrengtos 49 10/0,4 kV transformatorinės.Vilkaviškio mieste esančių transformatorinių galia yra 22,6 MVA (žiūrėti 6 paveikslėlį). Elektros energijos tiekimas garantuojamas net ir sugedus vienam iš rajoninės transformatorinės transformatorių. Perdavimo ir skirstomieji tinklai turi galios rezervų, tačiau būtinos investicijos tinklams plėsti ir modernizuoti [Šaltinis - Vilkaviškio miesto bendrasis planas].

1.5.4 Lietaus nuotek ų šalinimas Vilkaviškio mieste yra atskirtoji nuotekų sistema. Yra 16 lietaus išleidiklių į Šeimenos,

Vilkaujos upes. Paviršinės nuotėkos nuvedamos į esamus lietaus nuotakyno kolektorius. Vamzdynai iš keraminių, plastmasinių ir gelžbetoninių vamzdžių. Lietaus vanduo ypatingai užterštose teritorijose (degalinių, prekybos centrų, mašinų stovėjimo aikštelių, aikštelės prie sporto salės ir kt.) išvalomas vietiniuose valymo įrenginiuose, jų yra 6. Bendras lietaus nuotekų ilgis Vilkaviškio mieste sudaro 6729 m. [Šaltinis – Vilkaviškio miesto bendrasis planas]. Lietaus nuotekų planas vaizduojamas 6 paveikslėlyje.

1.5.5 Šiukšli ų šalinimas Atliekų tvarkymas viena iš opiausių problemų tiek Vilkaviškio mieste, tiek visoje Lietuvoje.

Vilkaviškio miesto atliekos vežamos į Marijampolės rajono sąvartyną. Mieste pradėtas atskiras antrinių žaliavų surinkimas. Didžioji dalis buitinių atliekų yra rūšiuojama namuose — popierius, stiklas, plastikai. Konteinerines aikšteles sudaro 3 konteinerių komplektas: stiklui, plastikams bei popieriaus ir kartono atliekoms. Rūšiavimo konteineriai kartu su mišrių atliekų konteineriais išdėstyti šalia gyvenamųjų namų tinkamu atstumu, tačiau užima nemažą teritorijos dalį.


11

7 paveikslėlis. Rūšiuojamų ir mišrių atliekų konteinerių aikštelės Vilkaviškio mieste

Norint sutvarkyti Vilkaviškio mieste rūšiuojamų ir mišrių konteinerių aikšteles reikėtų

įrengti požeminių komunalinių atliekų konteinerių sistemą. Moderniai atrodanti antžeminė požeminių konteinerių dalis būtųestetiškesnė nei dabartinių konteinerių. Ši sistema pagerintų miesto vaizdą, būtų sumažinti konteinerių eksploatavimo kaštai, tilptų daugiau atliekų ir nebūtų juntamas komunalinių atliekų kvapas.


12

2 KVARTALO PARINKIMAS ATNAUJINIMUI Vilkaviškio miesto teritorijoje, kurią per vidurį skiria Šeimenos upė, dominuoja mažaaukštė

statyba. Pietinė miesto dalis yra užstatyta sodybinio tipo namais (vienbučiai ir dvibučiai), o namų aukštingumas nuo vieno iki dviejų aukštų. Šios teritorijos vakariniame pakraštyje, gyvenamieji kvartalai ribojasi su kolektyvinių sodų plotais, kurių atkarpa tarp Simanėliškių ir Vytauto gatvių priartėja prie Paežerių ežero. Pietinės miesto dalies užstatymas ir aukštingumas yra gana tolygūs, tačiau šiaurinis jos pakraštys abipus Vytauto gatvės, kur plyti pramonės ir komercijos teritorijos, pastatų tūriai yra kur kas stambesni. Į šiaurę nuo Šeimenos upės Vilkaviškio teritorija labiau polifunkciška, o šios miesto dalies užstatymas įvairesnis. Trijose vietose tarp mažaaukščių pastatų yra suformuoti daugiaaukščių gyvenamųjų namų kvartalai. Tai yra greta J. Basanavičiaus aikštės Statybininkų, Kęstučio, Vilniaus gatvėse; dviejose vietose prie Nepriklausomybės gatvės ir teritorijoje tarp Vienybės, Aušros ir Pilviškių gatvių. Pastarojoje vietoje yra vienintelis Vilkaviškyje šešių aukštų daugiabutis gyvenamasis namas. Keturių ir penkių (šešių) aukštų gyvenamieji daugiabučiai namai dažniausiai yra dviejų laiptinių, tačiau pasitaiko ir turinčių tik vieną laiptinę (pvz. namas Maironio g. 3). Šiaurinėje miesto dalyje keletas sublokuotų namų, kurie taip pat ribojasi su sodybinio tipo užstatymo teritorijomis: Tylos gatvėje ir miesto dalyje tarp Pilviškių ir Laisvės gatvių.

Miesto centrinėje dalyje J. Basanavičiaus aikštėje ir jos prieigose gyvenamųjų daugiabučių aukštingumas yra nuo dviejų iki penkių aukštų (nors dominuoja 2 ir 3 aukštų pastatai). Daugumos šių pastatų pirmuosiuose aukštuose įsikūrusios smulkios komercinės ir paslaugų teikimo įstaigos. Vilkaviškio miesto teritorijos ribose priskaičiuojama 1203 gyvenamieji namai, kurie pagal aukštingumą pasiskirstę taip:

1) mažaaukščiai gyvenamieji namai: a. vienbučiai (1-2 aukštų) – 1121, b. daugiabučiai (2-3 aukštų) – 6, c. daugiabučiai (sublokuoti namai) – 10. 2) daugiaaukščiai gyvenamieji namai: a. 4-rių aukštų – 4, b. 5-kių aukštų – 61, c. 6-šių aukštų – 1. [Šaltinis – Vilkaviškio miesto bendrasis planas]. Kadangi ši galimybių studija nagrinėja kvartalo energinio efektyvumo didinimo potencialą,

tai nagrinėjamu atveju bus vertinami Vilkaviškio miesto teritorijoje esantys kvartalai bei vieno iš jų parinkimas kuriant darnią miesto infrastruktūrą.

Vilkaviškio miesto teritorijoje yra2 didžiausi suformuoti kvartalai (žiūrėti 8 paveikslėlį), kurieribojasi gatvėmis, oteritorijos apstatytos daugiabučiais namais.


13

8 paveikslėlis. Daugiabučių namų kvartalai (A, B)

Atnaujinimui siūloma rinktis A indeksu pažymėtą kvartalą, kuriamejau yra atnaujintų

(modernizuotų) bei atnaujinamų (modernizuojamų) daugiabučių namų bei atnaujinama ir plėtojama centrinės miesto dalies infrastruktūra.Dėl minėtų priežasčių atnaujinus kvartalą, tikėtini geresni energijos sutaupymo rodikliai, nei B indeksu pažymėtame kvartale.

A indeksu pažymėtas kvartalas yra labai svarbus Vilkaviškio miestui, nes jis yra centrinėje miesto dalyje, o tai didelę įtaką daro formuojamam miesto patrauklumui bei turizmui. Centrinės miesto dalies kvartalo pasirinkimas, taip pat turi įtakos ir estetinio miesto kūrimo įvaizdžiui, todėldėl šių priežasčių Vilkaviškio miestui yra svarbu ir tikslinga atnaujinimo prioritetui rinktis būtent šį kvartalą, neatmetant ir kito kvartalo, kuris turėtų būti atnaujinamasvėlesniu laikotarpiu taip pat ir likę pavieniai daugiabučiai namai.


14

3 Bendra informacija apie kvartal ą

3.1 Pastatų ir teritorijos aplink juos prieži ūra Kvartalo teritorijoje tarp daugiabučių namų yra daugybė žaliųjų erdvių. Žaliosiose

teritorijose, kai kurie medžiai yra vešlūs ir aukšti, trukdantys įgyvendinti saugios kaimynystės principus. Kvartalo centrinėje dalyje, daugiabučių namų apsuptyje, yra įrengta vaikų žaidimo aikštelė, krepšinio bei futbolo aikštė (žiūrėti 9 paveikslėlį).

9 paveikslėlis. Kvartale esančios vaikų žaidimo aikštelės, krepšinio ir futbolo aikštės būklė (vaikų žaidimo aikštelė

įrengta be pagrindo)

Daugiabučiai gyvenamieji namai turi gyvenamąsias patalpas (butus) (kai kurie turi ir

negyvenamąsias patalpas) bei bendrojo naudojimo objektus (bendrosios konstrukcijos – pamatai, perdengimai, stogas, sienos, balkonų ir laiptinių konstrukcijos, fasadų apdailos elementai, laiptai, durys; bendroji inžinerinė įranga – vandentiekio ir nuotekų tinklai, šildymo sistemos ir šilumos punktai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, elektros instaliacija ir skydinės, liftai, antenos ir kabeliai; bendrojo naudojimo patalpos – laiptinės, koridoriai, holai, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai). Pagal LR Civilinį kodeksą yra numatytos trys bendrosios nuosavybės valdymo formos: 1) gali būti kuriamos daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos; 2) gali būti pasirašomos jungtinės veiklos sutartis; 3) savivaldybė gali skirti bendrojo naudojimo objekto administratorių, kurį gali pasirinkti patys namų gyventojai.

Visi numatomų renovuoti daugiabučių gyvenamieji namai nuosavybės teise priklauso atskiriems butų ir kitų patalpų savininkams, kiemai daugiabučiams namams nėra priskirti.

LR Civilinis kodeksas numato, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nėra įsteigę gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos, arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, yra skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius.

Bendrojo naudojimo objektų valdytojas arba savivaldybės paskirtas bendrojo naudojimo objekto administratorius atlieka šias funkcijas:

1. atlieka daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimą (tvarko namo patalpų ir jų savininkų (naudotojų) apskaitos duomenis, namo techninę ir kitą dokumentaciją; sudaro bendrojo naudojimo objektų aprašą, prireikus jį pildo arba keičia; atlieka bendrojo naudojimo objektų privalomąsias apžiūras (nuolatinius stebėjimus, kasmetines apžiūras, neeilines apžiūras, statybinius tyrinėjimus, energetinį auditą); administravimo nuostatų nustatytais atvejais organizuoja susirinkimus su gyventojais, įgyvendina patalpų savininkų priimtus sprendimus; organizuoja bendrojo naudojimo objektų remonto ir rekonstrukcijos konkursus; tvarko pajamų ir išlaidų, susijusių su administruojamu namu, apskaitą; apskaičiuoja butų ir kitų patalpų savininkams mėnesines įmokas; vykdo bendrojo naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą, avarijų likvidavimą ir lokalizavimą);

2. atlieka daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą (eksploatavimą);


15

3. atlieka avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektuose.

Iš kvartele esančio21daugiabučio namo 17yra valdomi bendrojo naudojimo objektų valdytojų ir vienas iš jų dalinai, 2 namai yra valdomi įkurtų daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijų, likę du jungtinės veiklos sutarties pagrindu.

3.2 Pastatų paskirtis Kvartale vyrauja daugiabučiai namai, tačiau yra ir socialiniai visuomeniniai objektai ir kitas

paslaugas teikiančios ar prekyba užsiimančios įmonės, kurios veiklą vykdo įsikūrusios tiesiog kvartale esančiuose daugiabučiuose namuose (žiūrėti 10 paveikslėlį)[Šaltinis – Vilkaviškio miesto bendrasis planas].


16

10 paveikslėlis. Kvartalo statinių naudojimo pagal paskirtį ir daugiabučių namų schema

3.3 Kvartalo esama situacija

3.3.1 Daugiabu čiai namai Nagrinėjamo kvartalo teritorija apstatyta daugiabučiais gyvenamaisiais namais. Kvartale yra

21 daugiabutis gyvenamasis namas. Šiuo metu kvartale yra 11 daugiabučių namų, kuriems nėra pradėti rengti daugiabučių namų

atnaujinimo (modernizavimo) projektai, 3 buvo parengti atnaujinimo (modernizavimo) projektai, tačiau nebuvo patvirtinti butų ir kitų patalpų savininkų. Taip pat, šios studijos rengimo metu atrinktame kvartale yra 8 daugiabučiai namai, kurių atnaujinimo (modernizavimo) projektai yra įgyvendinami arba įgyvendinti.

Kvartale vyrauja įvairių tipų konstrukcijų pastatai. Keletas iš šių namų yra aptinkuoti, tačiau tinkas yra aptrupėjęs, vietomis sutrūkinėjęs. Keleto namų plytų mūras yra ištrupėjęs dėl atmosferos poveikių, šalčio, karščio, vandens ir pan. (žiūrėti 10 paveikslėlį).


17

10 paveikslėlis. Kvartale fiksuota vizualinė daugiabučių namų būklė (nuogrindos defektai, neapšiltinti įvadai,

chaotiškai įstiklinti balkonai ir pan.)

Dalyje daugiabučių namų iš esančių kvartale yra nutrupėjęs pamatų tinkas, sugriuvę

nuogrindos, cokolio tinkas nutrupėjęs, lauko sienų plytos ir blokų sujungimo siūlės vietomis ištrupėję, švieslangiai seni ir pažeisti bei nesandarūs, apirę balkonų konstrukcijos, šalto vandens vamzdynai seni ir vietomis pažeisti, fekalijų kanalizacijos tinklų vamzdynai seni ir vietomis surūdiję, lietaus kanalizacijos tinklai seni ir vietomis pažeisti, elektros instaliacija laiptinėse sena ir nepritvirtinta, ventiliacijos kanalai ir angos apsinešę bei neužtikrina tinkamo vėdinimo, taip pat vėdinimo kanalų kaminėliai aptrupėję,stogo danga, latakai ir lietvamzdžiai seni ir nekokybiški, laiptų pakopos ištrupėję bei laiptinėse esančio aikštelės, taip pat nėra įvadų apšiltinimo.

Dalis langų, kvartalo daugiabučiuose namuose sumontuotų nuo pastatų eksploatavimo pradžios,kita dalis langų butuose pakeisti į mažesnio šilumos laidumo langus. Kai kuriuose daugiabučiuosenamuose, bendrojo naudojimo patalpose (lapininėse) pakeistilangai į mažesnio šilumos laidumo langus,taip pat kaip ir laiptinių bei tambūrų lauko durys. Pastatuose įrengta natūrali vėdinimo sistema, atsižvelgiant į tai bei į faktą, jog didžioji dalis langų butuose yra pakeisti sandariais langais, vėdinimas namuose yra nepakankamas. Taip pat daugiabučiuose namuose įstiklinti balkonai chaotiškai, ne pagal vieningus projektus.

Nuogrinda aplink neatnaujintus pastatus neįrengta arba išardyta, dėl to statiniai nėra apsaugoti nuo vandens patekimo į pastatų rūsį ar požemines konstrukcijas. Požeminė pastatų konstrukcijų apsauga nuo vandens neatitinka šių laikų norminių reikalavimų. Dėl nuolatinio pastatų konstrukcijų įdrėkimo yra patiriami didesni energijos nuostoliai.


18

Kvartale esančių pastatų stogai yra nuolatos remontuojami. Dėl neapšiltintų stogų pastatuose patiriami dideli energijos nuostoliai.

Kai kuriuose statiniuose, esančiuose Kvartale, šildymo sistemos yra dalinai atnaujintos, kituose statiniuose šios sistemos nėra atnaujintos. Šilumos tiekimo vamzdynai ir šildymo prietaisai statiniuose yra įrengti nuo pastatų eksploatavimo pradžios, dėl ilgo naudojimo laikotarpio šie inžineriniai įrenginiai yra aprūdiję – padidėjusi avarinio išsiliejimo tikimybė. Dėl nešiltintų vamzdynų šilumos nuostoliai šio tipo inžinerinėje sistemoje yra labai dideli.

Vandens tiekimo sistemos pastatuose yra susidėvėjusios ir naudojamos nuo pastatų eksploatavimo pradžios. Vandens pratekėjimo uždarymo sklendės vietomis yra neveikiančios, dėl didelio nuolatos į sistemą patenkančio rūdžių kiekio.

Elektros tinklai pastatuose iki įvadų į butus neatnaujinti. Likusios pastatų inžinerinės sistemos yra susidėvėję.

Tarp daugiabučių namų ir kitų pastatų kvartale yra ištampyti televizijos, interneto ir radijo kabeliai, kurių dalis galimai yra neveikiantys. Veikiantys kabeliai ar inžinerinės sistemos yra užmaitinamos mažo voltažo srovėmis – dėl to patiriamas išlaidas dažniausiai apmoka butų ir kitų patalpų savininkai to net nežinodami, šias išlaidas priskiriant prie bendrųjų elektros išlaidų.

Nerenovuotų pastatų būklė kvartale yra vidutiniška ir reikalauja techninio ir energinio atnaujinimo, taip užtikrinant statybos techninių reglamentų bei elementariųjų higienos normų reikalavimus.

Daugiabučiai namai Kvartale pastatyti iki 1993 metų, kai pastatams buvo taikomi žemi energinio efektyvumo standartai.

Dėl išvardintų priežasčių kvartale esančių daugiabučių namų energijos suvartojimas yra didelis, inžinerinės sistemos yra padidėjusio avaringumo. Kai kurios statinių struktūros, pvz. lauko laiptai, nėra saugūs naudoti.

Adresas Statybos

metai Būklė

J. Basanavičiaus a. 2, Vilkaviškis

1963 Gera. Atnaujintas (modernizuotas)



Gedimino g. 9, Vilkaviškis 1961 Gera. Šiuo metu atnaujinamas (modernizuojamas) Gedimino g. 11,

Vilkaviškis 1961 Vidutinė. Neturi parengto atnaujinimo (modernizavimo) projekto

Gedimino g. 13, Vilkaviškis



1967 Gera. Šiuo metu atnaujinamas (modernizuojamas)

Birutės g. 2, Vilkaviškis 1970 Vidutinė. Neturi parengto atnaujinimo (modernizavimo) projekto Birutės g. 4, Vilkaviškis 1970 Vidutinė. Neturi parengto atnaujinimo (modernizavimo) projekto Birutės g. 6, Vilkaviškis 1969 Vidutinė. Neturi parengto atnaujinimo (modernizavimo) projekto

Statybininkų g. 2, Vilkaviškis

1971 Vidutinė. Neturi parengto atnaujinimo (modernizavimo) projekto







Maironio g. 3, Vilkaviškis 1973 Vidutinė. Neturi parengto atnaujinimo (modernizavimo) projekto

Kęstučio g. 2, Vilkaviškis 1986 Vidutinė. 2014 m. buvo parengtas atnaujinimo (modernizavimui)

projektas, tačiau gyventojai nepritarė

Kęstučio g. 5, Vilkaviškis 1958 Vidutinė. 2014 m. buvo parengtas atnaujinimo (modernizavimui)

projektas, tačiau gyventojai nepritarė Kęstučio g. 7, Vilkaviškis 1955 Vidutinė. 2014 m. buvo parengtas atnaujinimo (modernizavimui)


19

Visiems daugiabučiams namams šiluminė energija yra tiekiama centralizuotu būdu. Šie pastatai yra prijungti prie miesto komunalinio vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų. Pastatams magistraliniais dujotiekio vamzdžiais taip pat tiekiamos dujos.

Kvartale esantys seniausi pastatai pradėti statyti 1955, naujausi pastatai baigti statyti 1986 metais. Pastatų statybos metai ir būklė nurodyti 1 lentelėje.

1 lentelė. Kvartalo daugiabučių namų pastatymo metai ir būklė

Pagal duomenis matoma, jog seniausias daugiabutis namas yra adresu Kęstučio g. 7, Vilkaviškis, o naujausias daugiabutis namas yra Kęstučio g. 2, Vilkaviškis.

Kvartale esančiuose daugiabučiuose gyvenamuose namuose gyventojų tankumas yra didelis. Šiuose daugiabučiuose namuose yra 668 butai. Bendras daugiabučių namų naudingasis plotas yra 32902,61 m2 (žiūrėti 2 lentelę).

2 lentelė. Kvartalo daugiabučių namų plotas ir butų skaičius

Adresas Butų

skaičius vnt.

Butų naudingas plotas, m2

Adresas Butų

skaičius vnt. Butų naudingas

plotas, m2


24 894,94 Statybininkų g. 6,

Vilkaviškis 50 2548


16 610,89 Statybininkų g. 8,

Vilkaviškis 50 2622


13 409,14 Maironio g. 3,

Vilkaviškis 10 691,48


13 407,16 Kęstučio g. 2, Vilkaviškis

40 2286,33



6 274,48



6 350,01

Birutės g. 2, Vilkaviškis


34 1897,88



11 482,73


49 2528,59 Kęstučio g. 10,



78 3780,75 Kęstučio g. 11,



50 2602

Iš viso butų skaičius, vnt. 668

Iš viso butų naudingas plotas, m2 32902,61

3.3.2 Žaliosios teritorijos, parkavimo ir rekreacin ės zonos Kvartalo teritorijoje tarp daugiabučių namų yra daugybė žaliųjų erdvių. Žaliosiose

teritorijose kai kurie medžiai yra vešlūs ir aukšti, kai kurie iš jų siekiantis elektros laidus, trukdantys įgyvendinti saugios kaimynystės principus. Kvartalo centrinėje dalyje (daugiabučių

projektas, tačiau gyventojai nepritarė Kęstučio g. 8, Vilkaviškis 1969 Vidutinė. Neturi parengto atnaujinimo (modernizavimo) projekto Kęstučio g. 9, Vilkaviškis 1961 Gera. Atnaujintas (modernizuotas) Kęstučio g. 10, Vilkaviškis 1967 Gera. Atnaujintas (modernizuotas) Kęstučio g. 11, Vilkaviškis 1963 Gera. Atnaujintas (modernizuotas)


20

namų apsuptyje) yra įrengta vaikų žaidimo aikštelė, kuri neturi specialios vaikams pritaikytos dangos, todėl negali būti naudojama ištisus metus, o tik sausuoju metu laiku (žiūrėti 9 paveikslėlį).

Vaikščiojimo takų būklėaplink kvartalą gera, tačiau kvartalo viduje yra itin prasta – grindinio plytelės yra sutrūkinėjusios, iškilotos medžių šaknų. Ant takų kaupiasi vanduo ir formuojasi balos, trukdančios pėstiesiems. Kai kuriose kvartalo vietose takai neatitinka faktinių gyventojų poreikių, todėl gyventojai dažnai vaikšto veja, išmindžiodami žolę (žiūrėti 11 paveikslėlį).

Kadangi kvartalas yra miesto centrinėje dalyje automobilių srautas gana didelis tiek dienos tiek vakaro metu, o dėl šios priežasties kvartale yra susidaręs parkavimo vietų trūkumas. Pastebima, kad dėl tankiai sustatytų automobilių privažiuoti specialiajam transportui ir pasiekti tam tikras teritorijas kvartale tampa ypač sunku, pvz. gelbėjimo, pagalbos tarnybų automobiliams arba aptarnaujančiajam transportui (šiukšlių išvežimo sunkvežimis).Dėl parkavimo vietų trūkumo ir ne itin kokybiškų parkavimo vietų prie kvartale esančių daugiabučių namų, kvartalo gyventojai neretai automobilius tiesiog palieka Gedimino gatvėje ir kt., taip susiaurindami miesto gatves.

Vaikščiojimo takai atrinktame Kvartale nėra pakankamai gerai išplėtoti, dažnai kvartale galima pastebėti, jog vaikščiojimo takai nėra grysti, o tiesiog gyventojų išvaikščioti ir mechaniškai pažeisti. Pats kvartalas yra juosiamas naujų pėsčiųjų takų, tačiau vietomis matomas aukščių nelygumas tarp takų ir kelio važiuojamosios dalies.


11 paveikslė

Kvartale pastebimas didelis kiekis

gali būti pavojingi kvartalo gyventojamsKvartale planuojami į

pertvarkomos Gedimino ir Birut(žiūrėti 12 paveikslėlį).

12 paveikslė


paveikslėlis. Kvartale esantys vaikščiojimo takai ir parkavimo vietos

Kvartale pastebimas didelis kiekis įvairių nenaudojamų metaliniųti pavojingi kvartalo gyventojams bei gadinamas gyvenamojo kvartalo estetinis vaizdas.

Kvartale planuojami įrengti nauji pėsčiųjų takai bei 2 vaikų žaidimo aikštelpertvarkomos Gedimino ir Birutės bei Statybininkų ir Maironio gatvių

12 paveikslėlis. Kvartalo atnaujinimui planuojamų atlikti darbų

21

iojimo takai ir parkavimo vietos

ų metalinių stulpelių, kurie tikėtina bei gadinamas gyvenamojo kvartalo estetinis vaizdas.

ų žaidimo aikštelės, taip pat ir Maironio gatvių sankryžos į žiedines

atlikti darbų schema


22

3.4 Kvartalo pastat ų energetin ė būklė Kvartalo daugiabučių gyvenamųjų namų atitvarų būklė neatitinka norminių reikalavimų, jų

šiluminės charakteristikos prastos. Neapšiltintų sienų šiluminės varžos neatitinka šiandieninių statybos techninių reglamentų reikalavimų. Stogų danga – bituminė ruloninė. Daugiabučių namų bendro naudojimo patalpose ne visi langai pakeisti nuo pastatų eksploatavimo pradžios. Butuose, nuo pastatų eksploatavimo pradžios, savininkų iniciatyva, pakeista didžioji dalis langų. Senų medinių langų šiluminė varža neatitinka normatyvinių dokumentų reikalavimų. Dalyje daugiabučių namų išorinės durys keistos, tačiau dalis jų yra neapšiltintos, energetinis efektyvumas žemas.

Šildymo sistema daugiabučiuose vienvamzdė priklausoma, nesubalansuota, veikia neracionaliai, patalpos šildomos netolygiai. Šildymo prietaisai užsinešę, sumažėjęs vamzdžių pralaidumas. Stovai, radiatorių pajungimai ir uždarymo čiaupai pažeisti korozijos. Magistraliniai vamzdynai izoliuoti seno tipo izoliacija – stiklo vata apvyniota rulonine danga arba folija. Izoliacija pažeista, nusidėvėjusi. Daugiabučių namų faktiniai energijos vartojimo rodikliai pateikiami 3 lentelėje. 3 lentelė. Kvartalo daugiabučių namų faktiniai energijos vartojimo rodikliai

Adresas MWh/ metus

Vidurkis MWh/metus

Pastaba 2014 2015 2016 2014-2016

J. Basanavičiaus a. 2, Vilkaviškis 185.716 151.206 141.353 159.425 Baigtas renovuoti

2017-07-21

J. Basanavičiaus a. 4, Vilkaviškis 143.502 108.173 106.869 119.514 Baigtas renovuoti

2017-07-21 Gedimino g. 9, Vilkaviškis 89.006 87.397 99.767 92.05 Renovuojamas Gedimino g. 11, Vilkaviškis 82.162 82.207 92.535 85.634 Nerenovuotas

Gedimino g. 13, Vilkaviškis 189.625 170.495 144.084 168.068 Baigtas renovuoti

2016-06-26 Gedimino g. 15, Vilkaviškis 395.807 386.099 436.805 406.237 Renovuojamas

Birutės g. 2, Vilkaviškis 314.805 316.597 354.171 328.524 Nerenovuotas Birutės g. 4, Vilkaviškis 332.923 329.776 361.894 341.531 Nerenovuotas Birutės g. 6, Vilkaviškis 319.891 311.604 344.956 325.483 Nerenovuotas

Statybininkų g. 2, Vilkaviškis 562.915 501.788 568.418 544.373 Nerenovuotas Statybininkų g. 4, Vilkaviškis 360.733 341.572 379.94 360.748 Nerenovuotas Statybininkų g. 6, Vilkaviškis 365.871 358.132 389.681 371.228 Nerenovuotas Statybininkų g. 8, Vilkaviškis 356.064 346.085 383.161 361.77 Nerenovuotas

Maironio g. 3, Vilkaviškis 105.304 101.16 116.106 107.52 Nerenovuotas

Kęstučio g. 2, Vilkaviškis 299.574 286.256 312.189 299.339 Nerenovuotas Kęstučio g. 5, Vilkaviškis 36.091 37.606 40.65 38.115 Nerenovuotas Kęstučio g. 7, Vilkaviškis 49.937 48.732 56.11 51.59 Nerenovuotas Kęstučio g. 8, Vilkaviškis 218.887 213.376 249.32 227.194 Nerenovuotas

Kęstučio g. 9, Vilkaviškis 90.4 88.426 58.948 79.258 Baigtas renovuoti

2016-05-12


2015-12-18


2016-03-14 Viso: 4828,513 4554,252 4821,702 4734.83

Remiantis 2014-2016 metų duomenimis nustatyta, jog Kvartale vidutiniškai per metus

sunaudojama 4.734MWh energijos daugiabučiams namams apšildyti šaltuoju metų laiku, tai lygu vidutiniškai apie 152,53 kWh/m2 per metus.


23

Vertinant energijos, panaudotos daugiabučiams namams apšildyti, kiekį į vieną kvadratinį metrą daugiausiai jos suvartoja daugiabučiai namai adresu Gedimino g. 9 ir Gedimino g. 11, mažiausiai energijos suvartoja daugiabučiai namai adresu Kęstučio g. 11, Gedimino g. 13 ir Birutės g. 6 (žiūrėti 4 lentelę).

4 lentelė. Energijos, panaudotos daugiabučiams namams apšildyti, kiekis į vieną kvadratinį metrą

Adresas kWh/m2/metus

Vidurkis kWh/m2/

metus Pastaba

2014 2015 2016 2014-2016

J. Basanavičiaus a. 2, Vilkaviškis 207,52 168,96 157,95 178,14 Baigtas renovuoti2017-

07-21

J. Basanavičiaus a. 4, Vilkaviškis 234,91 177,07 174,94 195,64 Baigtas renovuoti2017-

07-21 Gedimino g. 9, Vilkaviškis 217,54 213,61 243,85 225,00 Renovuojamas Gedimino g. 11, Vilkaviškis 201,79 201,90 227,27 210,32 Nerenovuotas

Gedimino g. 13, Vilkaviškis 144,98 130,35 110,16 128,50 Baigtas renovuoti2016-

06-26 Gedimino g. 15, Vilkaviškis 171,31 167,11 189,06 175,83 Renovuojamas

Birutės g. 2, Vilkaviškis 131,17 131,91 147,57 136,88 Nerenovuotas s Birutės g. 4, Vilkaviškis 135,25 133,97 147,02 138,75 Nerenovuotas Birutės g. 6, Vilkaviškis 126,51 123,23 136,42 128,72 Nerenovuotas

Statybininkų g. 2, Vilkaviškis 148,89 132,72 150,35 143,99 Nerenovuotas Statybininkų g. 4, Vilkaviškis 138,64 131,27 146,02 138,64 Nerenovuotas Statybininkų g. 6, Vilkaviškis 143,59 140,55 152,94 145,69 Nerenovuotas Statybininkų g. 8, Vilkaviškis 135,80 131,99 146,13 137,97 Nerenovuotas

Maironio g. 3, Vilkaviškis 152,29 146,29 167,91 155,50 Nerenovuotas Kęstučio g. 2, Vilkaviškis 131,03 125,20 136,55 130,93 Nerenovuotas Kęstučio g. 5, Vilkaviškis 131,49 137,01 148,10 138,87 Nerenovuotas Kęstučio g. 7, Vilkaviškis 142,67 139,23 160,31 147,40 Nerenovuotas Kęstučio g. 8, Vilkaviškis 115,33 112,43 131,37 119,71 Nerenovuotas

Kęstučio g. 9, Vilkaviškis 187,27 183,18 122,11 164,19 Baigtas renovuoti2016-

05-12


12-18


03-14

3.5 Šilumin ės energijos tiekimas Kvartale esantys daugiabučiai namai yra aprūpinami centralizuotai tiekiama šilumine

energija. Šilumos tiekimo trasos esančios kvartale yra eksploatuojamos visus metus. Dalis šilumos tiekimo tinklų faktiškai yra susidėvėję, juose patiriami dideli energijos

nuostoliai. Šie tinklai įrengti nuo kvartalo pastatymo laikų, reikalauja atnaujinimo. Pagrindinis šilumos tiekimo kanalas ir kitos inžinerinės sistemos kvartale pateikiamos 13

paveikslėlyje.


24

13 paveikslėlis. Inžineriniai tinklai atrinktame kvartale. [Šaltinis – Vilkaviškio miesto bendrasis planas]

Seni vamzdynai yra pakloti gelžbetoniniuose nepraeinamuose ar praeinamuose kanaluose ir

izoliuoti stiklo vata (tokių vamzdynų yra daugiau nei 54 proc.) Maža dalis vamzdynų pakloti techniniame koridoriuje – beveik 2 proc. Tokių vamzdynų daugelyje vietų tinklų izoliacija yra susidėvėjusi, sukritusi ir neužtikrina reikiamų šilumos laidumo reikalavimų. Atsiranda galimybė, jog dėl užsikišusių ar sulūžusių drenažinių kolektorių ir vamzdynų gelžbetoniniai kanalai bus semiami gruntinio vandens. Tokios būklės vamzdynuose susidaro dideli šilumos nuostoliai, o patys vamzdynai veikiami išorinės korozijos. Susidėvėję vamzdynai neužtikrina saugaus ir patikimo šilumos tiekimo vartotojams. Naujo tipo vamzdynai, pakloti bekanaliu būdu.

3.6 Elektros energijos tiekimas Kvartale gerai išplėtotas 10 kV skirstomasis elektros perdavimo tinklas. Kvartale visi

vartotojai yra prisijungę prie elektros tinklo ir vartoja elektros energiją. Aplink kvartalą yra pastatyti naujesnio tipo gatvių apšvietimo stulpai. Kvartalo viduje

galima sutikti ir kitokio stiliaus senesnių šviestuvų, iš kurių ne visi yra veikiantys. Šviestuvai užmaitinami požeminiais kabeliais arba kabeliais oru. Šių tinklų elektros

energijos suvartojimas yra vidutinis, apšvietumo lygis nepakankamas. Ilgiausia apšvietimo linija eina per Kvartalą atribojančias gatves, likusi dalis kvartalo teritorijos viduje, tačiau dalis kvartalo teritorijos vis dar yra neapšviesta. Kvartale daugiabučiai namai vidutiniškai suvartoja apie 4103,5 MW elektros energijos.


25

3.7 Šiukšli ų šalinimas Kvartale įrengta yra įrengtos konteinerinių šiukšlių surinkimo vietų. Visose atliekų

surinkimo vietose yra išrūšiuotoms ir mišrioms šiukšlėms skirti konteineriai. Kvartale esantys konteineriais nėra didelės talpos, tačiau jų yra daug, dėl to konteineriai

užima labai daug vietos.


26

3.8 Išvada Kvartalas iš pažiūros atrodo tvarkingas išorėje, einant aplink kvartalą supančias gatves.

Tačiau kvartalo vidinėje teritorijoje kvartalas nėra pakankamai sutvarkytas ar pritaikytas žmonių poreikiams.

Kvartalo teritorija yra suformuota pagal kvartalo pastatymo metu galiojusias normas. Dalis šių normų nebeatitinka šių laikų standartų, nėra pritaikomos pagal pasikeitusias aplinkybes. Kvartalo teritorijoje pagalbos tarnyboms yra sunku pasiekti daugiabučius namus dėl siaurų gatvelių ir nuolat tankiai sustatytų automobilių. Vaikščiojimo takai vietomis neatitinka realiai gyventojų naudojamų praėjimo zonų, dėl šios priežasties veja yra išvaikščiota.

Dėl klibančių šaligatvių plytelių takeliai vietomis yra pavojingi vaikščioti. Dėl nepakankamo kvartalo teritorijos apšvietimo ir netinkamų pėsčiųjų vaikščiojimo takų kvartalo teritorijoje nėra užtikrinamas gyventojų saugumas.

Nuolatos statomų automobilių tankumas kvartale yra itin didelis. Kvartale nėra pakankamai parkavimo vietų, kurios tenkintų visų gyventojų poreikius.

Dalis pastatų kvartale yra atnaujinami, kiti jau atnaujinti, tačiau didžioji dalis yra pasenę, susidėvėję, reikalaujantys nuolatinės priežiūros ir remonto, o tokių darbų išlaidas tenka padengti gyventojams.

Kvartalo teritorijoje ne tik pastatai, tačiau ir dalis inžinerinių sistemų reikalauja atnaujinimo.Atsižvelgiant į netinkamai izoliuotus gatvių šilumos tinklus bei į nerenovuotus daugiabučius namus darytina išvada, jog kvartalo teritorijoje patiriami dideli šiluminės energijos nuostoliai.


27

4. Kvartalo atnaujinimas Remiantis pateikiamaatrinkto kvartalo charakteristikos išvada kvartalas yra susidėvėjęs,

netenkina saugumo, ar elementarių higienos ir statybos normų reikalavimų, gyventojų poreikių pagal esamą padėtį. Atsižvelgiant į aplinkosauginius reikalavimus, didelį Kvartalui reikalingos energijos kiekį, faktinius gyventojų poreikiusyra tikslinga Kvartalą atnaujinti kompleksiškai energiniu ir urbanistiniu požiūriu taikant pateikiamas priemones:

1. Daugiabučių namų atnaujinimas (modernizavimas) taikant kompleksines energinį efektyvumą didinančias priemones;

2. Gatvių apšvietimo tinklų atnaujinimas, pakeitimas į energiniu požiūriu efektyvesnius šviestuvus nekeičiant apšvietimo stulpų;

3. Senų šilumos tinklų atnaujinimas; 4. Automobilių parkavimo teritorijųpraplėtimas kvartalo viduje; 5. Žaliųjų teritorijų atnaujinimas, papildomų vaikų žaidimų aikštelių įrengimas, pėsčiųjų

takų atnaujinimas ir įrengimas pagal faktinius poreikius, želdynų sutvarkymas, papildomų šiukšlių surinkimo zonų įrengimas, visose šiose zonose pastatant išrūšiuotų atliekų konteinerius;

4.1 Daugiabu čių namų atnaujinimas

4.1.1 Priemon ės, potencialas Kvartale esančius daugiabučius namus siūloma atnaujinti naudojantis Lietuvos Respublikos

vyriausybės patvirtintos Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos mechanizmu.

Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą administruojančios viešosios įstaigos „Būsto energijos taupymo agentūra“ duomenimis taikant standartines priemones daugiabučių namų atnaujinimui galima pasiekti vidutiniškai apie 50 proc. energijos sutaupymą po daugiabučio namo atnaujinimo. Minėtos standartinės priemonės susideda iš: 1) išorinių sienų (taip pat ir cokolio) šiltinimo, įskaitant sienų (cokolio) konstrukcijos defektų pašalinimą, esamų lietvamzdžių demontavimą, įrengimą ar keitimą, elektros, dujų ar kitų sistemų ar įrengimų nuo šiltinamos sienos (cokolio) atitraukimą (išskyrus keitimą naujais) ir nuogrindos sutvarkymo; 2) šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų pertvarkymo ar keitimo; 3) vėdinimo sistemos sutvarkymo arba pertvarkymo, įskaitant rekuperacijos sistemos įrengimą; 4) stogo ar perdangos pastogėje šiltinimo, įskaitant stogo konstrukcijos sustiprinimą ar deformacijų šalinimą, stogo dangos keitimą, lietaus nuvedimo sistemos sutvarkymą ar įrengimą, arba naujo šlaitinio stogo (be patalpų pastogėje) įrengimo (įskaitant kopėčias į pastogę), apšiltinant jį arba perdangą pastogėje; 5) balkonų ar lodžijų įstiklinimo, įskaitant esamos balkonų ar lodžijų konstrukcijos sustiprinimo ir (ar) naujos įstiklinimo konstrukcijos įrengimo pagal vieną projektą; 6) bendrojo naudojimo patalpose esančių langų keitimo ir (ar) bendrojo naudojimo lauko durų (įėjimo, tambūro, balkonų, rūsio, konteinerinės, šilumos punkto) keitimas (įskaitant susijusius apdailos darbus), įėjimo laiptų remonto ir pritaikymo neįgaliųjų poreikiams (panduso įrengimo); 7) butų ir kitų patalpų langų ir balkonų durų keitimo į mažesnio šilumos pralaidumo langus.

Toliau šioje studijoje nagrinėjamos daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) alternatyvos taikant išvardintas standartines priemones, tačiau atsižvelgiant į esamą pastatų padėtį rekomenduojama atnaujinant daugiabučius namus į projektus įtraukti ir šias energinį efektyvumą didinančias priemones: 1)rūsio perdangos šiltinimas; taip pat šias priemones jeigu jas taikyti tikslinga: 1) kitų pastato bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų (elektros, priešgaisrinės saugos, geriamojo vandens, buitinių nuotekų, drenažo, taip pat ir namui priklausančių vietinių įrenginių) atnaujinimas ar keitimas; 2) konstrukcijų (balkonų laikančiųjų konstrukcijų ir saugos aptvarų, stogelių virš įėjimo į pastatą), kurios nesusijusios su energinį efektyvumą didinančiomis priemonėmis, nurodytomis pirmajame šios lentelės skyriuje, keitimas – teisės aktų nustatyta


28

tvarka pripažintos jų avarinės būklės likvidavimas; 3) Bendrojo naudojimo laiptinių paprastasis remontas (vidaus sienų, lubų, grindų paruošimas dažymui ir dažymas ir laiptų, laiptų turėklų atnaujinimas ir dažymas).

Atnaujinus daugiabučius namus pritaikant standartines priemones vidutiniai sutaupymai 1 m2 siektų 72,8kWh/metus, o metiniai suminiai sutaupymai siektų 1721,53MWh (žiūrėti 5 lentelę).

5 lentelė. Numatomų atnaujinti daugiabučių namų energijos sutaupymo potencialas

Adresas Sutaupymas

kWh/ m2/metus

Sutaupymas, kWh/metus

Adresas Sutaupymas

kWh/ m2/metus

Sutaupymas, kWh/metus

J.Basanavičiaus a. 2, Vilkaviškis

Baigtas renovuoti 2017-07-21 Statybininkų g. 6,

Vilkaviškis 72,84694 185614

J.Basanavičiaus a. 4, Vilkaviškis


Vilkaviškis 68,98741 180885


Renovuojamas Maironio g. 3,

Vilkaviškis 77,74869 53761,67


105,161 42817,33 Kęstučio g. 2, Vilkaviškis

65,46292 149669,8


Baigtas renovuoti 2016-06-26 Kęstučio g. 5, Vilkaviškis

69,4325 19057,83


Renovuojamas Kęstučio g. 7, Vilkaviškis

73,70218 25796,5



59,85477 113597,2



Baigtas renovuoti 2016-05-12


64,3607 162741,8 Kęstučio g. 10,

Vilkaviškis Baigtas renovuoti 2015-12-18


71,99281 272186,8 Kęstučio g. 11,



69,32136 180374,2

Sutaupymas vidutiniškai, kWh/m2/metus 72,8

Sutaupymas iš viso, MWh/metus 1.721,53

4.1.2 Daugiabu čių namų atnaujinimo ekonomiškumas Įvertinant numatytas Kvartale esančių daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimo

(modernizavimo) priemones, apskaičiuotas šių priemonių ekonomiškumas. Nustatyta, kad viso kvartale esančiųneatnaujintų ir šiuo metu neatnaujinamųdaugiabučių gyvenamųjų namų modernizavimuipreliminariai reikėtų 4.572.431,28 Eur (minėta kaina apskaičiuota remiantis Viešosios įstaigos Būsto energijos taupymo agentūros tinklalapyje skelbiamais duomenimis) investicijų. Taip pat preliminari kaina įvertinus valstybės teikiamą subsidiją energinį efektyvumą didinančioms priemonėms būtų 3.200.701,90 Eur (žiūrėti 6 lentelę)

Šiuo atveju gauti sutaupymai dėl sumažėjusio šilumos suvartojimo galėtų būti panaudojami kredito ir palūkanų susidariusių dėl investicijos į pastato modernizavimą išmokėjimui.

Įvertinus2017 m. gruodžio mėnesį centralizuotai tiekiamos šilumos kainą Vilkaviškio miesto gyventojams (butams) – 7.58 ct/kWh su PVMnustatyta, kad vidutinis investicijų atsipirkimo laikotarpis siektų apie 23 m. Atsipirkimo laikas įvertintas atsižvelgiant į 30 proc. dydžio Valstybės teikiamą paramą daugiabučių namų atnaujinimui (modernizavimui).


29

6 lentelė. Numatomų atnaujinimo darbų preliminari kaina

Adresas

Preliminari skaičiuojam

oji kaina, Eur

Preliminari kaina po valstybės paramos suteikimo

Adresas

Preliminari skaičiuojam

oji kaina, Eur

Preliminari kaina po valstybės paramos suteikimo



Vilkaviškis 468832,00 328182,4



Vilkaviškis 482448,00 337713,6


Renovuojamas Maironio g. 3,

Vilkaviškis 127232,32 89062,62



420684,72 294479,3


Baigtas renovuoti 2016-06-26 Kęstučio g. 5, Vilkaviškis

50504,32 35353,02


Renovuojamas Kęstučio g. 7, Vilkaviškis

64401,84 45081,29



349209,92 244446,9



Baigtas renovuoti 2016-05-12


465260,56 325682,4 Kęstučio g. 10,



695658,00 486960,6 Kęstučio g. 11,



478768,00 335137,6

Preliminari skai čiuojamoji kaina, Eur 4.572.431,28

Eur

Preliminari kaina po valstybės paramos suteikimo, Eur 3.200.701,90

Eur

4.2 Gatvių apšvietimo tinkl ų modernizavimas Kvartale esantį apšvietimo tinklą siūloma atnaujinti naudojantis Vilkaviškio rajono

savivaldybės biudžeto lėšomis arba UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“ teikiama paskola ir garantija įgyvendinti gatvių apšvietimo tinklų atnaujinimo projektams.

Siūloma atnaujinti kvartale esančias įmontuotas apšvietimo lempas jas keičiant į LED šviestuvus, šviestuvuose įrengiant sistemą, kuri suintensyviną apšvietimą, reaguodama į judesius, o kai judėjimo nėra priblėsta. Gatvių apšvietimo stulpus siūloma suvienodinti visame kvartale.

Kvartalo apšvietimo tinklų modernizavimuireikėtų apie 250.000,00Eur investicijų.Kasmetiniai sutaupymai atlikus apšvietimo tinklų modernizavimą siektų apytiksliai 7110 Eur.

Kvartale pagal poreikį siūloma įrengti kvartalo apšvietimą ant pastatų, apšviečiant įėjimus prie daugiabučių namų laiptinių. Apšvietimo sistemos prie daugiabučių namų įjungiamos ir išjungiamos automatiškai, reaguojant į judesius.

4.3 Šilumos tiekimo tinkl ų atnaujinimas Kvartalo šilumos tiekimo tinklus siūloma atnaujinti pasinaudojant Europos sąjungos arba

Vilkaviškio rajono savivaldybės lėšas.


30

Siūloma atnaujinti kvartale esančias seno tipo šilumos tiekimo trasas, kuriose yra didžiausi energijos praradimai. Šių trasų ilgis yra apie 540 metrų.

Preliminariai kvartalo šilumos tiekimo tinklų atnaujinimui reikalingos investicijos siektų iki2,1mln Eur. Šilumos tiekimo trasų pakeitimo darbus apsunkina faktas, jog dalis trasų yra eksploatuojamos ištisus metus.

Tikėtina, jog senose, neatnaujintose trasose prarandama apie 15-25 procentųenergijos. Atnaujinus šilumos tiekimo tinklus galima būtų energijos praradimusšiuose tinkluose sumažinti iki 5-7 procentų, o tai pagreitintų investicijų atsiperkamumą.

4.4 Kitos kompleksinio teritorijos sutvarkymo priem onės Vadovaujantis Kvartalų energinio efektyvumo didinimo programų rengimo tvarkos aprašo,

patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 1 d. nutarimu Nr. 547, reikalavimais kitoms ne energinio efektyvumo didinimo priemonėms, rekomenduojama skirti ne daugiau nei 20 procentų, nuo bendros Kvartalo energinio efektyvumo didinimo programoje numatytos sumos energinį efektyvumą didinančioms priemonėms, tai sudarytų apie 1.389.896,22 Eur.

4.4.1 Automobili ų parkavimo teritorij ų prapl ėtimas kvartalo viduje Siūloma Kvartale esančių kiemų prieigose esamas parkavimo zonas padidinti ir įrengti

naujas, netvarkomų želdynų sąskaita, taip tenkinant bent 80 procentų Kvartalo gyventojų automobilių parkavimo poreikių. Automobilių parkavimo poreikis nustatomas vykdant konsultacijas su kvartale esančių daugiabučių namų gyventojais.

Parkavimo zonose turėtų būti aiškiai nurodytos orientacinės parkavimo vietos linijos bei apibrėžtos zonos, kuriose negalima parkuoti automobilių, taip paliekant galimybę į vidines Kvartalo dalis patekti didesnių gabaritų automobiliams pvz. gelbėjimo tarnyboms, šiukšlių išvežimo sunkvežimiams. Automobiliams neturi būti galimybės važiuoti kvartalo šaligatviais ar apželdintomis dalimis.

4.4.2 Žaliųjų teritorij ų atnaujinimas, papildom ų vaikų žaidim ų aikšteli ų įrengimas, p ėsčiųjų takų atnaujinimas ir įrengimas pagal faktinius poreikius, želdyn ų sutvarkymas, papildom ų šiukšli ų surinkimo zon ų įrengimas, visose šiose zonose pastatant išr ūšiuot ų atliek ų konteinerius

Kvartalo žaliosiose teritorijose siūloma aukštesnius medžius išgenėti arba pašalinti, kad nebūtų ribojamas matomumas kvartalo viduje ir taip atsirastų galimybė įgyvendinti saugios kaimynystės programas.

Žaliosiose teritorijose taip pat siūloma sutvarkyti želdynus, o vaikščiojimo takus juose siūloma įrengti taip, kaip šiuo metu yra realiai vaikštoma teritorijoje, t.y. išgrindžiant išmindžiotus takus vejoje.Susidėvėjusį vaikščiojimo takų grindinį siūloma keisti nauju, tuo pačiu tvirtinant ir grindinio pagrindą.

Kvartalo žaliosiose teritorijose siūloma įrengti dar vieną papildomą vaikų žaidimo aikštelę. Kvartale siūloma suformuotitris arba keturias šiukšlių surinkimo zonas, kurios teritorijoje

išdėstomos pagal poreikį. Kiekvienoje šiukšlių surinkimo zonojesiūloma įrengti požeminius konteinerius. Konteineriai turėtų būti skirti tiek išrūšiuotoms, tiek neišrūšiuotoms buitinėms atliekoms

4.4.3 Kita Tarp kvartalo statinių ištampytas interneto, televizijos, radijo, telefono ir kitos linijas

siūloma panaikinti, jas pakeičiant požeminėmis linijomis. Tais atvejais, kai atliekant pastato


31

atnaujinimo darbus bus nustatytas neteisėtas linijų įrengimas (neturint pastato valdytojo sutikimo), ant statinių, linijų valdytojai turi būti įspėjami apie priverstinį linij ų pašalinimą ne mažiau kaip per 5 darbo dienas. Linijų nesiūloma šalinti savarankiškai be išankstinio įspėjimo apie pašalinimą, linij ų valdytojams, nes tai gali sukelti kvartalo gyventojams susisiekimo ar informacijos sklaidos trikdžių.

Kvartalo atnaujinimo metu nustačius, jog atitinkamai yra būtina atnaujinti ir kitas kvartalo dalis, struktūras ar inžinerines sistemas šios taip pat gali būti atnaujinamos lygiagrečiai planuojant darbų eiliškumą vietoje.


32

5. Kvartalo atnaujinimo veiksm ų planas

5.1 Kalendorinis įgyvendinimo grafikas Kvartalo atnaujinimą siūloma pradėti atliekant kompleksinę pastatų renovaciją. Šiems

planams įgyvendinti reikia pradėti konsultacijas su daugiabučių namų savininkais, nurodant Kvartalo atnaujinimo naudą ir rengiant daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planus. Investicijų planai visiems kvartale esantiems daugiabučiams namams parengiami per 2018 metus.

Kvartalą atnaujinti siūloma etapais: 1. Investicijų planųrengimas ir techninių darbo projektų parengimas – 2018 metais. 2. Kvartalo daugiabučių namų faktinis atnaujinimas pradedamas 2019 metais. 3. 2018 metais ne visiems butų ir kitų patalpų savininkams pritarus namo atnaujinimui

siūloma atlikti pakartotinus susirinkimus su namo gyventojais 2019 metais. 4. Užbaigus daugiabučių namų atnaujinimą siūloma pradėti gatvių apšvietimo tinklų

bei šilumos tinklų atnaujinimą. 5. Užbaigus visus rangos darbus pradedamas kompleksinis teritorijos gerbūvio ir

socialinės infrastruktūros sutvarkymas. Numatoma kvartalo atnaujinimą įvykdyti per 4 metus nuo Kvartalo kompleksinės energinės

renovacijos programos patvirtinimo Vilkaviškio rajono savivaldybėje dienos. Kvartalo kompleksinės energetinės renovacijos projekto įgyvendinimui numatoma parengti Kvartalo energinio efektyvumo didinimo programą ir sudaryti Programos įgyvendinimo priežiūros komitetą, kurio nariais bus patyrę Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos darbuotojai, turintys visas reikalingas kompetencijas bei patirtį įgyvendinti tokio tipo projektui.

Kvartalo atnaujinimo schema pateikiama 13 paveikslėlyje.


4.1 Kokyb ės užtikrinimas ir teigiamos naudos viešinimasVilkaviškio rajono savivaldyb

įgyvendina įmonė UAB „Vilkuvadaugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektnamų butų ir kitų patalpų savininkmetų laikotarpį UAB „Vilkuvasustabdytas arba vykdomas labai lprojektų parengtų ir butų ir kit

Nesėkmingai vykdomi atnaujinimo (modernizavimo) projektai sukelia neigiamas reakcijas tarp daugiabučių namų butųįgyvendinti kvartalo energinio efektyvumo didinimo programpožiūrio siūloma imtis veiksmprojektus administruojančios į

Kvartalo atnaujinimo metu rekomenduojama informacijos sklaidos priemoninformaciją apie kvartalo atnaujinimo naudprie Kvartalo energinio efektyvumo didinimo programos sklaida turi būti intensyvi gali būti mažinama.

Informacijos sklaidai siskelbimų lentose.

I etapas

• 2018-01 - 2018• Investicijų planų rengimas ir derinimas su butų savininkais

II etapas

• 2018-03 - 2018• Kvartalo daugiabučių namų atnaujinimo techninių darbo projektų

parengimas ir rangos darbų pirkimas.

III etapas

• 2019-01 - 2020• Kvartalo daugiabučių namų atnaujinimas

IV etapas

• 2020-07 - 2021• Kvartalo inžinerinių sistemų atnaujinimas

V etapas

• 2019-01 - 2019• Pakartotini susirinkimai dėl daugiabučių namų atnaujinimo

VI etapas

• 2020-01 - 2020• Žaliųjų teritorijų ir parkavimo zonų atnaujinimas, kitos priemonės


13 paveikslėlis. Kvartalo atnaujinimo schema

s užtikrinimas ir teigiamos naudos viešinimasrajono savivaldybėje daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektus

Vilkuva“. Vilkaviškio rajono savivaldybė nuo 2013 metų atnaujinimo (modernizavimo) projektų, kurie buvo patvirtinti daugiabu

ų savininkų.Atkreiptinas dėmesys, jog iš minėtųVilkuva“ įgyvendino tik 29 projektus, kitų projekt

sustabdytas arba vykdomas labai lėtai. UAB „Vilkuva“ vis dar nėra užbaių ir kitų patalpų savininkų patvirtintų 2013-2014 met

kmingai vykdomi atnaujinimo (modernizavimo) projektai sukelia neigiamas reakcijas ų butų ir kitų patalpų savininkų. Vilkaviškio rajono savivaldybei

gyvendinti kvartalo energinio efektyvumo didinimo programą bei susilaukti teigiamo visuomenloma imtis veiksmų gerinančių projektų administravimo proces

čios įmonės darbuotojų kompetencijas, diegiant vadybos sistemas ir pan.Kvartalo atnaujinimo metu rekomenduojama informacijos sklaidos priemon

apie kvartalo atnaujinimo naudą. Tokios informacijos sklaida sistemingai prisideda lo energinio efektyvumo didinimo programos įgyvendinimo s

programos įgyvendinimo pradžioje, o atnaujinimo

Informacijos sklaidai siūloma pasitelkti informacinius bukletus

2018-02Investicijų planų rengimas ir derinimas su butų savininkais

2018-12Kvartalo daugiabučių namų atnaujinimo techninių darbo projektų parengimas ir rangos darbų pirkimas.

2020-07Kvartalo daugiabučių namų atnaujinimas

2021-01Kvartalo inžinerinių sistemų atnaujinimas

2019-12Pakartotini susirinkimai dėl daugiabučių namų atnaujinimo

2020-12Žaliųjų teritorijų ir parkavimo zonų atnaujinimas, kitos priemonės

33

s užtikrinimas ir teigiamos naudos viešinimas atnaujinimo (modernizavimo) projektus

ė nuo 2013 metų parengė 45 , kurie buvo patvirtinti daugiabučių

mesys, jog iš minėtų projektų per 2013-2017 ų projektų įgyvendinimas yra ėra užbaigusi įgyvendinti 10

2014 metų laikotarpiu. kmingai vykdomi atnaujinimo (modernizavimo) projektai sukelia neigiamas reakcijas

rajono savivaldybeisiekiant bei susilaukti teigiamo visuomenės

administravimo procesą, pavyzdžiui, keliant kompetencijas, diegiant vadybos sistemas ir pan.

Kvartalo atnaujinimo metu rekomenduojama informacijos sklaidos priemonėmis viešinti . Tokios informacijos sklaida sistemingai prisideda

gyvendinimo sėkmės. Informacijos atnaujinimo procesui įsibėgėjus

loma pasitelkti informacinius bukletus, skelbimus spaudoje ir

Investicijų planų rengimas ir derinimas su butų savininkais

Kvartalo daugiabučių namų atnaujinimo techninių darbo projektų

Pakartotini susirinkimai dėl daugiabučių namų atnaujinimo

Žaliųjų teritorijų ir parkavimo zonų atnaujinimas, kitos priemonės


34

Remiantis Utenos rajono savivaldybės pavyzdžiu įgyvendinant kvartalo energinio efektyvumo didinimo programą reikia pabrėžti, jog gera informacijos sklaida naudojant ryšių su visuomene priemones bei nuolatinė savivaldybės darbuotojų, atsakingų už kompleksinės renovacijos projekto įgyvendinimą, komunikacija su planuojamo kompleksiškai atnaujinti kvartalo gyventojais buvo pagrindiniai veiksniai lėmę puikią Utenos rajono savivaldybės Aukštakalnio Kvartalo energinio efektyvumo didinimo programos įgyvendinimo pradžią.


6. Kvartalo atnaujinimo Už Kvartalo energinio efektyvumo didinimo

rajono savivaldybė. Savivaldybapibrėžia šio komiteto veiklą

Savivaldybė taip pat paskiria programos energinio efektyvumo didinimo programos„Vilkuva“, kadangi ši įmonė

UAB „Vilkuva “ taip pat sivykdyti komunikaciją su knaudos gavėjai.

Paralelėje veikiantys projekto agentūra“ (toliau – BETA)plėtros agentūra“ (toliau projektus derina su BETA, suderinti ir patvirtinti projektai finansuojami VIPA teikiamomis lengvatinėmis paskolomis. Esant kreipiasi į kitus komercinius bankus defektyvumo didinimo projekto

14 paveikslėlis. Kvartalo energinio efektyvumo didinimo programos

Daugiabučių namų atnaujinimo

Vyriausybės patvirtintą programprojektai yra įgyvendinami butįgyvendina Savivaldybės paskirtas administratorius, šiuo atveju tarp daugiabunaudojimo objekto administratoriaus ir savivaldybpasirašoma pavedimo, organizuoti daugiabuįgyvendinimą, sutartis.

Gyventojai ir verslo subjektai veikiantys kvartale

Priima sprendimus dėl projektų vykdymo

Administratorius

Vykdo projektų įgyvendinimą

Vilkaviškio rajono savivaldybė

Suformuoja priežiūros komitetą


Kvartalo atnaujinimo dalyviai Už Kvartalo energinio efektyvumo didinimo programos įgyvendinim

. Savivaldybė suformuoja programos įgyvendinimo priežižia šio komiteto veiklą, atskaitomybę.

ė taip pat paskiria programos įgyvendinimo administratoriyvumo didinimo programos įgyvendinimo administratoriumi paskirti

įmonė jau turi patirties įgyvendinant panašaus tipo projektus.“ taip pat siūloma kartu su atsakingais savivaldybė

kvartalo gyventojais, kurie yra didžiausia projekto dalyvi

je veikiantys projekto įgyvendinimo dalyviai – VšĮ „BūBETA), atsakinga už valstybės paramos teikimą, ir UAB „Vieš(toliau – VIPA) atsakinga proceso finansavimą.

projektus derina su BETA, suderinti ir patvirtinti projektai finansuojami VIPA teikiamomis mis paskolomis. Esant priimtinoms finansavimo sąlygoms projekto administratori kitus komercinius bankus dėl atskirų projektų finansavimo.

efektyvumo didinimo projekto įgyvendinimo dalyvių schema pateikta 14

lis. Kvartalo energinio efektyvumo didinimo programos įgyvendinimo dalyviai

ų ų atnaujinimo (modernizavimo) projektai, pagal Lietuvos Respublikos ą programą, įgyvendinami dviem būdais. Pirmasis b

gyvendinami butų ir kitų patalpų savininkų iniciatyva. Antrasis bės paskirtas administratorius, šiuo atveju tarp daugiabu

naudojimo objekto administratoriaus ir savivaldybės paskirtojo projekto administratoriaus yra pasirašoma pavedimo, organizuoti daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) proj

Gyventojai ir verslo subjektai veikiantys kvartale

Priima sprendimus dėl projektų vykdymo

Administratorius

Vykdo projektų įgyvendinimą Atsakingas už komunikavimą su proceso dalyviais

Vilkaviškio rajono savivaldybė

Suformuoja priežiūros komitetą Paskiria programos įgyvendinimo administratorių

35

įgyvendinimą atsakinga Vilkaviškio gyvendinimo priežiūros komitetą ir

gyvendinimo administratorių. Tikslinga kvartalo gyvendinimo administratoriumi paskirti įmonę UAB

tipo projektus. loma kartu su atsakingais savivaldybės darbuotojais paskirti

ventojais, kurie yra didžiausia projekto dalyvių grupė bei

Į „Būsto energijos taupymo ą, ir UAB „Viešųjų investicijų

ą.Projektų administratoriai projektus derina su BETA, suderinti ir patvirtinti projektai finansuojami VIPA teikiamomis

lygoms projekto administratorius finansavimo. Kvartalo energinio

4 paveikslėlyje.

įgyvendinimo dalyviai

(modernizavimo) projektai, pagal Lietuvos Respublikos ūdais. Pirmasis būdas, kai minėti

iniciatyva. Antrasis būdas kai projektus s paskirtas administratorius, šiuo atveju tarp daugiabučio namo bendrojo

s paskirtojo projekto administratoriaus yra io namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto

BETA

VIPA


36

7. Projekto finansavimo planas, teikiamos subsidijo s Kvartalų energinio efektyvumo didinimo projektas finansuojamas naudojant:

1. Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programai įgyvendinti skirtas lėšas – kvartaluose esantiems daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti);

2. Viešųjų investicijų plėtros agentūros teikiamas paskolas kvartalų energinio efektyvumo didinimo programų įgyvendinimui;

3. savivaldybės biudžeto, Europos Sąjungos finansinės paramos ir kitos gaunamos tarptautinės finansinės paramos, privačių investuotojų ir kitų finansinių šaltinių lėšas – kvartale esantiems infrastruktūros objektams modernizuoti ir gyvenamajai aplinkai sutvarkyti, kitoms priemonėms įgyvendinti.

Bendra suma reikalinga koncepcijos įgyvendinimui yra 8.306.917,54 Eur.Nurodyta suma yra preliminari ir turi būti tikslinama parengus investicijų planus ar investicijų projektus atskiros kvartalo dalims. Preliminarus kvartalo atnaujinimo lėšų poreikioplanas pagal metus pateikiamas 8 lentelėje.

13 lentelė. Preliminarus kvartalo atnaujinimo lėšų poreikio planas Preliminarus lėšų poreikis

pagal metus, Eur 2018 m. 2019 m. 2020 m. 2021 m. Viso:

Daugiabučių namų atnaujinimas

Rengiami projektai

5 10

Reikalingos investicijos, Eur

1.149.870,28 2.529.714,62 919.896,22 4.572.431,28

Gatvių apšvietimo tinklai:


250.000 250.000

Šilumos tiekimo tinklų atnaujinimas:


100.000 1.700.000 300.000 2.100.000

Žaliosios teritorijos, socialinė infrastruktūra, parkavimo zonos ir kita:


115.373,85 346.121,56 922.990,84 1.384.486,26

Viso Eur.: 1.365.244,13 4.825.836,18 2.142.887,06 8.306.917,54

Vadovaujantis Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti)

įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi yra nustatyta, jog Valstybės parama daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, įgyvendinantiems atnaujinimo projektus pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) patvirtintą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą ar ją atitinkančias savivaldybių programas, teikiama, jeigu pagal atnaujinimo projekte numatytas priemones pasiekiama ne mažesnė kaip C pastato energinio naudingumo klasė, nustatoma pagal Statybos įstatymą įgyvendinančius statybos techninius reglamentus, ir skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos įgyvendinus atnaujinimo projektą sumažinamos ne mažiau kaip 40 procentų, palyginti su skaičiuojamosiomis šiluminės energijos sąnaudomis iki atnaujinimo projekto įgyvendinimo. Jeigu atnaujinamas daugiabutis, kuriam pagal Statybos įstatymą minimalūs privalomi pastatų energinio naudingumo reikalavimai nenustatomi, valstybės parama pagal šį įstatymą teikiama, jeigu skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos sumažinamos ne mažiau kaip 25 procentais, palyginti su skaičiuojamosiomis šiluminės energijos sąnaudomis iki atnaujinimo projekto įgyvendinimo. Valstybės parama teikiama šiais būdais:


37

1) suteikiant lengvatinį kreditą atnaujinimo projekto daliai (techniniam darbo projektui) parengti, įskaitant atnaujinimo projekto vykdymo priežiūrą ir atnaujinimo projekto ekspertizės, kai ji privaloma pagal Statybos įstatymą, atlikimą, ir (ar) įgyvendinti (rangos darbams atlikti)ir penkerius metus nuo pirmosios kredito dalies išmokėjimo už atnaujinimo projekto dalies (techninio darbo projekto) parengimą ir (ar) atliktus rangos darbus dienos apmokant šio kredito bendrų metinių palūkanų dalį, viršijančią 3 procentus, tuo atveju, jeigu kredito metinės palūkanos viršija 3 procentus, ir

2) apmokant arba kompensuojant 100 procentu ne didesnę kaip Vyriausybės nustatyto dydžio išlaidų dalį atnaujinimo projektui ar jo daliai parengti, įskaitant atnaujinimo projekto vykdymo priežiūrą ir atnaujinimo projekto ekspertizės, kai ji privaloma pagal Statybos įstatymą, atlikimą, kai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka parengtą investicijų planą patvirtina butų ir kitų patalpų savininkai, ir

3) apmokant arba kompensuojant 100 procentu ne didesnes kaip Vyriausybės nustatyto dydžio atnaujinimo projekto įgyvendinimo administravimo ir statybos techninės priežiūros išlaidas, ir

4) kompensuojant 30 procentų investicijų, tenkančių Vyriausybės nustatytoms energinio efektyvumo didinimo priemonėms, ir

5) teikiant papildomą valstybės paramą, kai įgyvendinant atnaujinimo projektą daugiabučiame name įrengiamas atskiras ar modernizuojamas esamas neautomatizuotas šilumos punktas, įrengiami balansiniai ventiliai ant stovų ir (ar) pertvarkoma ar keičiama šildymo sistema, butuose ir kitose patalpose įrengiant individualios šilumos apskaitos prietaisus ar daliklių sistemą ir (ar) termostatinius ventilius, papildomai kompensuojant 10 procentų šių priemonių įgyvendinimo kainos;

6) apmokant nepasiturintiems gyventojams tenkančias atnaujinimo projekto parengimo, įskaitant atnaujinimo projekto vykdymo priežiūrą ir atnaujinimo projekto ekspertizės, kai ji privaloma pagal Statybos įstatymą, atlikimą, jo įgyvendinimo administravimo, statybos techninės priežiūros išlaidas, kredito draudimo įmoką, kiekvieno mėnesio kredito ir palūkanų įmokas.


38

8. Baigiamosios nuostatos Ši studija sudaryta remiantis vietoje atlikta Vilkaviškio miesto bei kvartalo analize, viešai

prieinamais duomenimis pateikiamais oficialių Lietuvos Respublikos institucijų bei Vilkaviškio rajono savivaldybės pateiktais duomenimis.

Galimybių studiją parengė UAB „Perpetuumvita“, kontaktinis telefonas +370 698 26162.

Literat ūra Koncepcija parengta remiantis žemiau pateikiamais dokumentais ir jų nuorodomis:

1. Kvartalų energinio efektyvumo didinimo programų rengimo tvarkos aprašas - https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/254845502be411e69c3d99cd9039168e;

2. Lietuvos statistikos departamento oficialiosios statistikos portalas - http://www.osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519;

3. Vilkaviškio miesto bendrasis planas - http://www.vilkaviskis.lt/go.php/lit/Teritoriju-planavimas/3;

4. Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa - https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/1f880b50be5311e4bde5b7a24f3fe3f3;

5. Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo taisyklės - https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.C423B178D7F4;

6. Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo įstatymas - https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.9D04F98F7C14/mfucoQfKPf;

7. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos tinklalapis http://www.lsta.lt/lt/pages/apie-silumos-uki/silumos-kainos;

KVARTALO ENERGINIO EFEKTYVUMO DIDINIMO VILKAVIŠKIO ... - …

Documents

Transcript of KVARTALO ENERGINIO EFEKTYVUMO DIDINIMO VILKAVIŠKIO ... - …