5Tarptautinis bendradarbiavimas2015 01 05–2015 01 18 • Krašto apsauga

Į Šiaulius atskrido keturi Lenkijos karinių oro pajėgų naikintuvai MiG-29

2015 01 08 Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose nu-sileido NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse dalyvausiantys keturi Lenkijos naikin-tuvai MiG-29. Jie misijos metu sustiprins Italijos pajėgas.

Naujoji Lenkijos karių pamaina atvyko iš nuolatinės dislokacijos vietos Lenkijoje –

23-iosios taktinės Mazovijos Minsko (lenk. Minsk-Mazowiecki) aviacijos bazės. Šiame kontingente – per 100 karių. Kaip ir Italijos karių pamainą, jį sudaro lakūnai, technikai, medicinos personalas, aprūpinimo grupės, komunikacijos ir kitų sričių specialistai.

Lenkų kariai NATO oro policijos misijoje Baltijos valstybėse dalyvaus jau šeštą kartą,

Karo akademijoje paskaitas skaitė Švedijos nacionalinio gynybos universiteto profesorius2015 01 05–06 pagal Erasmus studijų mainų programą Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje lankėsi Švedijos nacionalinio gynybos universiteto pro-fesorius dr. Martin Holmberg (Martinas Holmbergas).

Svečias susitiko su Lietuvos karo aka-demijos viršininku plk. Eugenijumi Vo-syliumi, dėstytojais ir tyrėjais, susipažino su akademijos veikla, kariūnų studijomis, tarptautiniais kursais karininkams ir ci-viliams darbuotojams. Profesorius dr. M. Holmberg taip pat pristatė Švedijos nacio-nalinio gynybos universiteto veiklą ir jame organizuojamas studijas, įgyvendinamas programas.

Vizitas surengtas įgyvendinant Erasmus personalo mobilumo programą. Svečias skaitė paskaitas vadovavimo ir valdymo tema Lietuvos karo akademijos kariūnams, studijuojantiems pagal Žmogiškųjų ištek-lių vadybos magistro studijų programą. Akademijos bendruomenei buvo orga-nizuota paskaita-diskusija apie Švedijos nacionalinį gynybos universitetą ir karo mokslų tyrimus.

Su Švedijos nacionaliniu gynybos uni-versitetu Lietuvos karo akademija bendra-darbiauja nuo 2014 m. pagal Erasmus dvi-šalio bendradarbiavimo 2014–2020 m. sutartį.

LKA inf.

prieš tai jie vadovavo šios misijos 2014 m. gegužės–rugpjūčio rotacijai.

Nuo šių metų sausio 1 d. naujajai NATO oro policijos misijos pamainai vadovaujan-tys Italijos kariai Šiauliuose dislokavo keturis naikintuvus „Eurofighter Typhoon“.

NATO šalys siunčia karius ir naikintu-vus saugoti rytinių NATO sienų nuo 2004 metų kovo, kai Lietuva, Latvija ir Estija tapo NATO narėmis. Nuo to laiko NATO oro po-licijos misijoje Baltijos šalyse dalyvavo jau 15 NATO šalių karių. Italijos ir Lenkijos kon-tingento misija – jau 37-oji nuo jos pradžios.

NATO naikintuvai misijai Baltijos šalyse taip pat dislokuojami Estijoje ir Lenkijoje. Naujosios rotacijos laikotarpiu Baltijos šalių erdvėje taip pat patruliuos ispanai su nai-kintuvais „Eurofighter Typhoon“ iš Estijos Amari bazės ir Belgijos kariai su naikintuvais F-16 iš Malborko, Lenkijoje.

Įgyvendindami NATO saugumo užtikri-nimo priemones, sąjungininkai papildomus naikintuvus NATO oro policijos misijai Bal-tijos šalyse skiria nuo 2014 m. balandžio.

NATO oro policijos misija – kertinis Aljanso solidarumo akmuo, o NATO oro erdvės vientisumo išsaugojimas – kolekty-vinė užduotis. Narėms, neturinčioms savo pajėgumų, tarp jų ir Baltijos šalims, NATO taiko visam Aljansui vienodus saugumo už-tikrinimo standartus.

KOP inf.

Kęs

tuči

o D

ijoko

nuo

tr.

112015 01 05–2015 01 18 • Krašto apsauga Laisvės gynėjų diena

Kariūnai Seime aptarė Sausio 13-osios įvykių patirtį

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, minėdama Sausio 13-osios įvy-kius, jau penktą kartą Lietuvos Respubli-kos Seime organizavo kariūnų interaktyvų edukacinį renginį „Sausio 13-oji. Ko gali-me pasimokyti?“. Tokiu būdu akademijos

III kurso kariūnams suteikiama galimybė priimti savarankišką sprendimą dėl Seimo rūmų komplekso gynybos ir taip formuoti savo požiūrį ir supratimą apie tai, kuo gali būti naudinga 1991 m. sausio mėnesio įvy-kių patirtis būsimiems karininkams.

Baltijos gynybos koledže Estijoje surengtas bėgimas Sausio 13-osios aukoms atminti2015 01 11 didžioji dauguma Baltijos gy-nybos koledže Tartu (Estijoje) dirbančių ir studijuojančių Lietuvos karininkų susirin-ko į jau tradiciniu tampantį Tartu bėgimą Lietuvos Sausio 13-osios aukoms atminti. Prie lietuvių taip pat prisijungė keli atsto-

vai iš Estijos, JAV ir Tartu miesto lietuvių bendruomenės.

Prieš bėgimą žodį tarė Baltijos gynybos koledžo komendantas gen. mjr. Vitalijus Vaikšnoras, dalyviai Lietuvos Laisvės gynė-jus pagerbė tylos minute. Nors oro sąlygos

ir buvo sudėtingos, 9 kilometrų trasa buvo įveikta užtikrintai, su pakilia nuotaika. Su-sirinkę dalyvių artimieji ir Tartu lietuvių bendruomenės nariai aktyviai palaikė bė-gančiuosius.

BGK inf.

Diskusija vyko istoriškai svarbioje Seimo Konstitucijos salėje, kur buvo pasirašyta ket-virtoji Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos piliečių priimta per 1992 m. spalio 25 d. referendumą. Čia taip pat buvo rengia-mi statutai, 1991 m. sausio mėnesį priimti svarbūs parlamento gynybos sprendimai Lietuvos Nepriklausomybei apginti.

Sausio 8 d. Seime kariūnai pristatė ne tik galimus Seimo rūmų gynybos, bet ir priešų puolimo scenarijus, atsižvelgdami į 1991 m. ir 2015 m. situacijas, išklausė Lietuvos karo akademijos dėstytojų ir instruktorių, Laisvės gynėjų komentarus.

Su Lietuvos karo akademijos auklėtiniais 1991 metų įvykius prisiminė ir savo patirti-mi pasidalijo Parlamento gynybai 1991 me-tais vadovavęs ats. plk. Jonas Gečas, Sąjūdžio aktyvistė Angonita Rupšytė. „Šiuolaikinis gyvenimas verčia žaibiškai priimti sprendi-mus. Todėl labai svarbu būti pasiruošusiems nestandartinėms situacijoms ir mokėti tokiu atveju veikti“, – pabrėžė ats. plk. J. Gečas.

Anot kariūnų, tokio pobūdžio pratybos ne tik skatina domėtis savo šalies istorija, bet ir stiprina motyvaciją tarnauti Lietuvos kariuomenėje.

LKA inf.

Kęs

tuči

o D

ijoko

nuo

tr.

12 Krašto apsauga • 2015 01 05–2015 01 18Laisvės gynėjų diena

Daugiau nei 4 000 bėgikų pagerbė Laisvės gynėjusVilniuje surengtame XXIV pagarbos bė-

gime „Gyvybės ir mirties keliu“ 9 kilometrų atstumą įveikė 4 328 dalyviai iš Lietuvos ir užsienio. Šiais metais visi bėgikai, išreikš-dami padėką Lietuvos Laisvės gynėjams, mūvėjo apyrankes su užrašu: „Tikėjimas. Pasiaukojimas. Laisvė“.

Marga bėgikų minia su vėliavomis, skan-duodami bėgo Vilniaus miesto gatvėmis. Pa-garbos bėgimo startas – Karių kapų gatvėje, finišas – Sausio 13-osios gatvėje prie Vilniaus televizijos bokšto. Bėgime dalyvavo tiek pa-vieniai asmenys, tiek organizuotos grupės.

Pagarbos bėgime „Gyvybės ir mirties ke-liu“ svarbu įveikti atstumą ir pagerbti tuos, kurie 1991 metų sausio 13-ąją žuvo okupa-cinės sovietų armijos daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą, Radijo ir televi-zijos komiteto pastatą.

Gausiausia šio bėgimo komanda buvo iš Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų – net 961 bėgikas. Kartu su Lietuvos kariais bėgo ir kolegos amerikiečiai, latviai, estai. Vėliavomis nešini kariai bėgo skanduoda-mi ir ragindami vienas kitą: „Sausio 13-ąją buvo sunkiau. Vyrai, tik priešams sunku, o mums – lengva!“

Sausumos pajėgų komandai atstovų skai-čiumi tik šiek tiek nusileido Lietuvos šaulių sąjunga – bėgikų susirinko iš visų rinktinių.

Tarp mokinių gausiausia komanda buvo iš Širvintų „Atžalyno“ vidurinės mokyklos (56 moksleiviai). Sporto klubo „Focus“ bėgikų grupę sudarė 54 žmonės ir taip pat pelnė padėką už gausų dalyvavimą.

„Pats buvau tą naktį prie Vilniaus televi-zijos bokšto. Kiekvieną kartą, dalyvaudamas bėgime, pagalvoju: kuo galėjo šiandien būti tie jauni žmonės, kurių netekome. Loreta norėjo šokti, o Rolandas buvo mano stu-dentas, jis galėjo tapti mokslininku“, – sakė visuose bėgimuose dalyvaujantis Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentas Stasys Čirba.

Net 7 bėgikai (5 vyrai ir 2 moterys) yra dalyvavę visuose bėgimuose. Dar 40 daly-vių Pagarbos bėgime dalyvavo per 15 kartų.

„Bėgu pirmą kartą. Nebėgioju, tačiau įveikiau devynis kilometrus ir nė karto ne-sustojau! Nerealu, kiek daug reiškia žinoji-

mas, kad bėgi ne šiaip sau. Jėga, net sunku kalbėti“, – kirtęs finišo liniją įspūdžiais da-lijosi septyniolikmetis Jokūbas Savodnikas iš Lietuvos skautų sąjungos.

Tradiciškai bėgimą organizuoja Krašto apsaugos ministerija, Lietuvos kariuomenė ir Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacija. Ren-ginio partneriai: Lietuvos Respublikos Sei-mas, Kultūros ministerija, Akcinė bendrovė „Lietuvos radijo ir televizijos centras“, Vil-niaus miesto savivaldybė, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Kūno kultūros ir sporto departamentas, Lietuvos asociacija „Sportas visiems“ ir „Tipro group“ portalų grupė.

SKVRD inf.

Gausiausia bėgimo komanda buvo iš Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų – net 961 bėgikas

Bėgimo dalyviams tradiciškai buvo įteikti atminimo medaliai