Kokybinė lyginamoji analizė (QCA): principai ir programinės priemonės

Kokybinė lyginamoji analizė (QCA): principai ir programinės priemonės

Dr. Vaidas MorkevičiusLiDA metodologiniai mokymai2008 m. lapkričio mėn. 22 d.

2008 lapkričio 22 d. Vaidas Morkevičius, LiDA metodologiniai mokymai: Kokybinė lyginamoji analizė (QCA)

2

Įvadas: lyginamoji analizė Lyginimas – kertinis kasdienio

mąstymo elementas (“thinking without comparison is unthinkable”)

Lyginimas (kartu su klasifikavimu) – esminis mokslo logikos principas (“if it is a science, it goes without saying that it is comparative”)

Kaip jį nusakyti lyginimo esmę? Elementarus apibrėžimas?


3

Įvadas: lyginamoji analizė Lyginimas – dviejų ar didesnio

skaičiaus objektų (atvejų arba stebėjimo vienetų) požymių (charakteristikų) reikšmių (variantų) gretinimas.

Pvz.: Kubilius ir Kirkilas (objektai) priklauso skirtingoms partijoms (požymiai) – TS-LKD ir LSDP (reikšmės)


4

Įvadas: lyginamoji analizė Taigi pačia bendriausia prasme

lyginimas yra susijęs su variantiškumu (variation) – lyginamų objektų (atvejų) stebimomis skirtingomis jų požymių (kintamųjų) reikšmėmis

Taigi lyginimas yra neišskirtinis dalykas, kodėl kalbame apie KLA?


5

Įvadas: lyginamoji analizė Lyginamasis metodas moksle turi

konkretesnį suvokimą: tai ryšių ir priežastinių sąryšių tarp

reiškinių analizės metodas, kuris remiasi alternatyvių hipotezių apie priežastinius-pasekminius ryšius tikrinimu pasitelkiant empirinius įrodymus

tai indukcinių išvadų darymo metodas, kurio pagalba atrandami kintamųjų tarpusavio ryšių dėsniai


6

Įvadas: lyginamoji analizėCaramani (2008):

Lyginamuoju metodu siekiama nustatyti priežastinius reguliarumus (dėsnius)

Lyginamasis metodas – tai loginių procedūrų visuma, kurių pagalba sistemiškai tikrinamas alternatyvių (konkuruojančių) hipotezių apie priežastinius sąryšius tarp reiškinių empirinis pagrįstumas ir tos hipotezės arba patvirtinamos arba atmetamos


7

Įvadas: lyginamoji analizė Toks apibrėžimas leidžia daryti

išvadą, kad lyginimas yra ne tik lyginamojo, bet ir eksperimentinių ar statistinių metodų pagrindas, nes: visų empiriškai orientuotų socialinių

mokslų pagrindinis epistemologinis principas yra priežastinių ryšių tarp “reikalingų” kintamųjų nustatymas ir patvirtinimas, kontroliuojant “nereikalingų” kintamųjų įtaką (kintamųjų analizė)


8

Įvadas: lyginamoji analizė Eksperimentinis metodas:

daroma speciali įtaka objektams, kad pasikeistų tam tikrų (“reikalingų”) jų požymių (kintamųjų) reikšmės, tuo pat metu kontroliuojant, kad nepasikeistų kitų (“nereikalingų”) požymių reikšmės

maksimali kintamųjų kontrolė leidžia nustatyti vieno kintamojo įtaką kitam kintamajam priežastinių sąryšių prasme

lyginama kokią įtaką daro vieno kintamojo reikšmių pokyčiai kitam kint.


9

Įvadas: lyginamoji analizė Statistinis metodas:

kai neįmanoma daryti specialios kontroliuojamos įtakos objektams, tada ieškoma atvejų su skirtingomis tiriamų kintamųjų reikšmėmis

toliau ieškoma ryšio tarp dviejų ar daugiau kintamųjų reikšmių (kovariacijos)

“nereikalingų” kintamųjų įtakos kontrolė užtikrinama jų reikšmes laikant pastoviomis, t.y. tiriant kovariaciją tarp “reikalingų” kintamųjų reikšmių esant skirtingoms “nereikalingų” kintamųjų reikšmėms


10

Įvadas: lyginamoji analizė Lyginamojo metodo specifika:

makro-socialinių reiškinių skirtumų ir panašumų tyrinėjimas (pagrindinis tyrimų tikslas, nors iš esmės makro lygmuo nebūtinas, nes “viskas lygintina”)

tyrimo problemų, kuriose yra “mažai atvejų” (small N) nagrinėjimas (statistika netaikytina)

intensyvi analizė (daug kintamųjų ir mažai atvejų; vs. ekstensyvi analizė)

Tai buvo paskatomis Ch.Raginui (1987) išplėtoti savarankišką metodiką.


11

Įvadas: lyginamoji analizė Trys esminiai lyginamojo metodo

principai, išskiriantys jį kaip metodą: vadovavimasis J.S.Millio indukcinės

logikos kanonais ir Boole’io matematine logika (algebra) nustatant priežastinius ryšius

būtinų ir pakankamų sąlygų pagrindu suvokiamas priežastingumas

kombinacinų ir daugeriopų paaiškinimo modelių pripažinimas


12

Įvadas: lyginamoji analizė Taigi nors lyginamasis metodas

fundamentalių principų požiūriu nėra išskirtinis metodas, siaurąja prasme jis turi savo “nišą”: leidžia nagrinėti situacijas su mažu

atvejų kiekiu leidžia nustatyti būtinas ir pakankamas

reiškinių priežastines sąlygas suteikia galimybę paaiškinti reiškinius

daugeriopomis sąlygų kombinacijomis


13

Šiek tiek istorijos Lyginimo istorija beveik sutampa su

mokslo ir logikos istorija Dekartas (XVII am. daugiau/mažiau),

Lokas (XVII am. yra/nėra), Hėgelis (XIX am. pr. abu)

J.S.Mill (XIX am. vid.) Logikos sistema – priežastinių ryšių nustatymo logikos kanonai


14

Šiek tiek istorijos Millio priežastinių ryšių nustatymo logikos

kanonai (pagal Norkus [2008]):1. Vienintelio panašumo taisyklė

Atvejai

KINTAMIEJIX1 X2 X3 X4 Y

Nr.1 + + + - +Nr.2 - + + - +Nr.3 + + - - +Nr.4 - + - - +Nr.5 - + + + +


15


kanonai (pagal Norkus [2008]):2. Vienintelio skirtumo taisyklė (esminė)

Atvejai


Nr.1 + + + - +Nr.2 + + + - +Nr.3 + + + - +Nr.4 - + + - -Nr.5 - + + - -


16


kanonai (pagal Norkus [2008]):3. Jungtinė panašumo ir skirtumo taisyklė

Atvejai


Nr.1 + + + - +Nr.2 - + + - +Nr.3 + + + + +Nr.4 - - + - -Nr.5 - - - - -


17


kanonai (pagal Norkus [2008]):4. Liekanų taisyklė5. Lydimųjų (lygiagrečių) kitimų taisyklė (kuo

..., tuo...) Durkheimas (5) – kiekybinė socialinių

mokslų metodologija; de Tocqueville’is ir Weberis (1-3) – lyginamoji socialinių mokslų metodolgija


18

QCA: bendrieji principai Lyginamuoju metodu sistemiškai

tiriami nedidelio kiekio (7-50) atvejų panašumai ir skirtumai – įvairovė, siekiant ją paaiškinti Kiekis negali būti didelis, nes tyrėjas turi

būti gana giliai susipažinęs su kiekvienu atveju (netgi vienas iš lyginamojo metodo tikslų – įsigilinti į studijuojamus atvejus)


19

QCA: bendrieji principai Lyginamojo metodo pagalba siekiama

atskleisti priežastinę reiškinių įvairovę: studijuojami reiškiniai yra apibrėžiami tyrimo

pradžioje, o tokio tyrimo tikslas – paaiškinti tam tikro atvejų rinkinio įvairovę

pvz.: kodėl Estijoje demokratija tarpukariu žlugo, o Suomijoje – ne:

1. Demokratijos žlugimo/išlikimo apibrėžimas2. Tikslas – paaiškinti priežastinę demokratinių

režimų žlugimo/išlikimo tarpukario Europoje įvairovę


20

QCA: bendrieji principai3. Europos šalys suskirstomos pagal tai, ar

demokratija jose žlugo tarpukariu4. Ieškoma sąlygų, kurios vienija tas šalis, kuriose

demokratija žlugo ir skiria jas nuo tų šalių, kuriose demokratija išliko

Taigi lyginamojoje analizėje susitelkiama ties atvejų, kurių baigtis vienoda, panašumo tyrinėjimu:

panašumas turi tuos atvejus skirti nuo atvejų su kitokia baigtimi

ir paaiškinti baigties pobūdį


21

QCA: bendrieji principai Lyginamosios analizės tikslai (Ragin

1994):1. Įvairovės tyrinėjimas

atvejų įvairovės tyrinėjimas – skirtingų priežastinių sąlygų, susijusių su tam tikrais atvejų tipais (“baigtimis”), nustatymas (arba priežastinių konfigūracijų, lemiančių atvejų skirstymą į pogrupius, nustatymas)

pvz.: demokratijos Estijoje žlugimas tarpukariu susijęs su žemu ekonominiu išsivystymu, lyginant su Suomija


22


1994):2. Kultūriškai ar istoriškai reikšmingų

reiškinių interpretavimas: specifinių (netipinių) ar reikšmingų situacijų

ir įvykių nagrinėjimas (lyginamoji analizė padeda išskirti tokius atvejus)

pvz.: demokratijos žlugimas tarpukario Vokietijoje, aukšto ekonominio išsivystymo šalyje


23


1994):3. Teorijos plėtojimas:

nors lyginamoji analizė prasideda “nuo teorijos” – baigčių ir sąlygų apibrėžimo bei hipotetinių priežastinių ryšių išskyrimo – eigoje paprastai teorija yra modifikuojama

pvz.: vien aukštas ekonominio išsivystymo lygis šalyje nepaaiškina demokratijos išlikimo tarpukario Europoje, kitas svarbus veiksnys – vyriausybės stabilumas


24

QCA: bendrieji principai Lyginamosios analizės logika (Ragin

1994):1. Atvejų atrinkimas:

pagal tyrimo problemą ir tikslus laike ir erdvėje gana aiškiai apibrėžti palyginami ir relevantiški ne tik šalys ar regionai

2. Teorinio modelio parinkimas3. Įvairovės analizė


25


1994):1. Atvejų atrinkimas2. Teorinio modelio parinkimas

pagal tyrimo problemą ir tikslus padeda išgryninti atvejus, pastebėti

svarbius aspektus3. Įvairovės analizė


26


1994):1. Atvejų atrinkimas2. Teorinio modelio parinkimas3. Įvairovės analizė

priežastinių sąlygų konfigūracijų susijusių su tam tikromis atvejų baigtimis paieška empiriniuose duomenyse (“tarp atvejų”)

priežastinių konfigūracijų jungtys su baigtimis turi būti prasmingos (kitu atveju reikia peržiūrėti atvejus ar teorinį modelį)


27

QCA: bendrieji principai Įvairovės analizės ir lyginamojo metodo

ypatumai (Ragin 1994):1. Atvejis lyginamojoje analizėje – priežastinių

sąlygų kombinacija susijusi su tam tikra baigtimi (holistinė perspektyva)

2. Lyginamasis metodas yra labiau dedukcinis, nes kintamųjų (sąlygų ir baigties) parinkimas turi būti teoriškai pagrįstas, tačiau gali būti naudojamas ir indukciškai (nagrinėjant prieštaringus atvejus, logiškai galimus, bet nestebimus atvejus, logiškai tapačius atvejus ar apskritai, plėtojant teoriją)


28


ypatumai (Ragin 1994):3. Lyginamos priežastinių sąlygų konfigūracijos –

“duomenų matricos eilutės” – o ne tų sąlygų kintamųjų reikšmės su baigties kintamojo reikšmėmis (“ne matricos stulpeliai”)

4. Priežastingumo samprata: Priežastingumas nėra nustatomas “kartą ir

visiems laikams”


29


ypatumai (Ragin 1994):4. Priežastingumo samprata:

Daugeriopas kombinacinis priežastingumas: Paprastai priežastinių sąlygų kombinacija lemia tam

tikrą baigtį, t.y. priežastingumas yra sudėtinis Gali būti kelios priežastinių sąlygų kombinacijos

lemiančios tą pačią baigtį Ta pati priežastinė sąlyga gali būti susijusi su

skirtinga baigtimi, priklausomai nuo to, kokios kitos priežastinės sąlygos veikia (yra susijusios)


30

QCA: bendrieji principai Įvairovės analizės ir lyginamojo

metodo ypatumai (Ragin 1994):4. Priežastingumo samprata:

Priežastinio ryšio simetriškumas nėra būtinas, t.y. baigties pobūdis gali būti nulemtas skirtingų sąlygų kombinacijų

Būtinos ir pakankamos sąlygos: Būtina sąlyga tam tikrai baigčiai yra ta, kuri esti

visais atvejais, kai ta baigtis atsitinka (taigi baigtis negali atsitikti neesant tai sąlygai, tačiau jos vienos nepakanka baigčiai atsitikti)


31


metodo ypatumai (Ragin 1994):4. Priežastingumo samprata:

Būtinos ir pakankamos sąlygos: Pakankama sąlyga tam tikrai baigčiai yra ta,

kuriai esant visais atvejais atsitinka ta baigtis (tačiau baigtis gali atsitikti ir esant kitai Qsąlygai, taigi ji gali būti nebūtina)

Būtina ir pakankama sąlyga tam tikrai baigčiai yra ta, kuriai esant visais atvejais atsitinka ta baigtis, o be to baigtis negali atsitikti neesant tai sąlygai (egzistuoja tik viena priež. sąlyga)


32


metodo ypatumai (Ragin 1994):5. Atsargūs apibendrinimai (mažai atvejų,

tik kitiems panašiems atvejams)6. Eigoje eliminuojamos nereikšmingos

priežastinės sąlygos (falsifikacionizmas ir eliminacinė, o ne enumeracinė logika)

7. Skaidrus ir pakartojamas kokybinio tyrimo procesas (kompiuterinės priemonės)


33

QCA: kada taikyti Apibendrinti duomenims (tiesos lentelė ->

kurie atvejai panašūs) Patikrinti duomenų koherentiškumą (tiesos

lentelė -> nustatomi prieštaringi baigties požiūriu atvejai)

Tikrinti hipotezes ir teorijas (patvirtinti ar paneigti empiriniais tyrimais)

Plėtoti teorijas (rezultatai veda link interpretacijų ir papildomos atvejų analizės)


34

QCA: tipai csQCA: ryškiųjų aibių (dvireikšmių

kintamųjų) KLA mvQCA: daugiareikšmių kintamųjų

KLA fsQCA: neryškiųjų aibių KLA


35

csQCA: dvireikšmių kintamųjų KLA Dvireikšmių kintamųjų KLA procedūra:

1. Atvejų, baigties ir sąlygų kintamųjų parinkimas bei apibrėžimas

2. Sąlygų ir baigties kintamųjų dichotomizacija3. Tiesos lentelės sudarymas4. Prieštaringų kombinacijų eliminavimas5. Tiesos lentelės minimizavimas:

abiem baigties atvejams atskirai (0 ir 1) įtraukiant ir neįtraukiant logiškai galimus, bet

nestebimus atvejus6. Rezultatų interpretavimas


36

csQCA: dvireikšmių kintamųjų KLA Atvejų, baigties ir sąlygų kintamųjų

parinkimas bei apibrėžimas: Būtina būti susipažinus su literatūra apie

baigties kintamąjį ir išmanyti atvejus – tai padeda parinkti relevantiškas sąlygas

Baigties kintamasis turi būti tinkamai ir tiksliai apibrėžtas

Atvejų parinkimas: Atvejai turi būti palyginami pagal

numatomas charakteristikas


37


parinkimas bei apibrėžimas : Atvejų parinkimas:

Reikia siekti įtraukti kuo mažiau įmanomai skirtingesnių atvejų (teigiamos ir neigiamos baigtys)

Turi būti palikta galimybė įtraukti papildomus atvejus

MSSD = MSDO -> Vienintelio skirtumo taisyklė MDSD = MDSO -> Vienintelio panašumo

taisyklė


38


parinkimas bei apibrėžimas : Sąlygų parinkimas:

Nereikėtų įtraukti konstantų Sąlygų kintamųjų neturi būti daug, nes tai labai

didina sąlygų kombinacijų skaičių (2n) Turi būti pasiektas balansas tarp sąlygų ir

atvejų kiekio, kad išvengti “vienetinių atvejų” Kiekvienos įtrauktos sąlygos atveju turi būti

aiški hipotetinė prielaida dėl baigties (bei pakankamumo/būtinumo situacija)


39


parinkimas bei apibrėžimas : Sąlygų parinkimo strategijos:

Išsamioji (visas galimas pagal teorijas) Pagal perspektyvą (kelių teorijų) Pagal reikšmingumą (statistinis; DA) Peržiūrėjimo (pridedamos kelios sąlygos) Kombinacinė (formuluojamos daugeriopo

kombinacinio priežastingumo hipotezės) Induktyvioji (pagal žinias apie atvejus)


40

csQCA: dvireikšmių kintamųjų KLA Sąlygų ir baigties kintamųjų

dichotomizacija: baigties ir sąlygų kintamieji turi būti

dvireikšmiai dichotomizacija – pagal teoriją arba

duomenis rezultatas – duomenų matrica, kurioje

eilutės – atvejai, o stulpeliai – sąlygos ir baigties kintamieji


41

csQCA: dvireikšmių kintamųjų KLA Dvireikšmių kintamųjų matrica:Atvejis Sąlyga

(1)Sąlyga

(2)Sąlyga

(3)Baigtis

1 0 0 1 12 0 1 0 13 1 0 1 0

.... .... .... .... ....n an bn cn yn


42

csQCA: dvireikšmių kintamųjų KLA Sąlygų ir baigties kintamųjų

dichotomizacijos principai: Skaidrumas Teoriniai kriterijai Techniniai ar statistiniai kriterijai, tik

neesant teorinių Vengti nustatyti “skirtuką” tarp panašių

reikšmių Kodavimas turi būti logiškas (1 -> 1)


43

csQCA: dvireikšmių kintamųjų KLA Tiesos lentelės sudarymas:

duomenų matrica transformuojama taip, kad eilutė reprezentuotų kiekvieną logiškai įmanomą priežastinių sąlygų kombinaciją (eilučių yra tiek, kiek egzistuoja tokių logiškai įmanomų kombinacijų)

kiekvienai eilutei priskiriama baigties reikšmė, pagal tai kokios empiriškai stebimos reikšmės yra susijusios su viena ar kita sąlygų kombinacija


44

csQCA: dvireikšmių kintamųjų KLA Tiesos lentelės sudarymo principai:

Turi būti ir teigiamų ir neigiamų baigties kintamojo reikšmių

Sąlygų kintamųjų reikšmės turi “kisti” Jei – ne, peržiūrėti kodavimą.


45

csQCA: dvireikšmių kintamųjų KLA Tiesos lentelė:

Sąlyga (1)

Sąlyga (2)

Sąlyga (3)

Baigtis Atvejų skaičius

0 0 0 1 30 0 1 1 20 1 0 1 50 1 1 0 81 0 0 P 41 0 1 0 21 1 0 N 01 1 1 0 1


46


Baigties reikšmių tipai: Teigiami (Positive Cases, 1) Neigiami (Negative Cases, 0) Trūkstami (Don‘t Care Cases, Missing) Prieštaringi (Contradictions) Nestebėti, bet logiškai galimi (Remainders).


47


Prieštaringos kombinacijos – jei tą pačią priežastinių sąlygų kombinaciją atitinka dvi skirtingos baigties reikšmės – turime prieštaravimą, kurį reikia “išspręsti” (“iterative dialogue with cases”): įtraukti papildomų priežastinių sąlygų

(teorinis pagrindimas; “limited diversity”) vienas priežastines sąlygas pakeisti kitomis peržiūrėti sąlygų operacionalizaciją


48


Prieštaringos kombinacijos: peržiūrėti baigties kintamojo operacionalizaciją peržiūrėti atvejus atsižvelgti į dažnį (kiekį) pažymėti baigtį 0 pažymėti baigtį 1 ištrinti atvejus pereiti prie mvQCA, fsQCA, ar statistikos jei buvo tikrinta teorija, tai jau yra rezultatas


49

csQCA: dvireikšmių kintamųjų KLA Tiesos lentelės minimizavimas:

minimizuojama neprieštaringa tiesos lentelė

minimizuojama atskirai teigiamoms ir neigiamoms baigtims

minimizuojama atskirai įtraukiant ir neįtraukiant logiškai galimus, bet nestebimus atvejus


50

csQCA: dvireikšmių kintamųjų KLA Boole algebra:

Tradiciškai sąlygų ir baigties reikšmės lygios 0 užrašomos mažosiomis raidėmis (demokratija)

Tradiciškai sąlygų ir baigties reikšmės lygios 1 užrašomos didžiosiomis raidėmis (RASTINGUMAS, INDUSTRIALIZACIJA)

Yra du pagrindiniai “operatoriai”: IR (*) ir ARBA (+)


51

csQCA: dvireikšmių kintamųjų KLA Boole algebra:

Pvz.: RASTINGUMAS * INDUSTRIALIZACIJA ->

DEMOKRATIJA (aukštas raštingumo lygis IR aukštas industrializacijos lygis LEMIA demokratijos išlikimą šalyje)

RASTINGUMAS + URBANIZACIJA -> DEMOKRATIJA (aukštas raštingumo lygis ARBA aukštas urbanizacijos lygis LEMIA demokratijos išlikimą šalyje)


52


De Morgano taisyklė – jei dvi tiesos lentelės eilutės skiriasi tik vienos priežastinės sąlygos reikšmėmis, tačiau turi tą pačią baigties reikšmę, tai ta priežastinė sąlyga, kurios reikšmės skiriasi, yra nereikšminga baigties reikšmės atžvilgiu ir gali būti eliminuota

naudojama kiekvieną konfigūraciją sugretinant su visomis kitomis (įskaitant “suprastintųjų” sugretinimą)


53

csQCA: dvireikšmių kintamųjų KLA De Morgano taisyklė (eliminuojama 3

sąlyga):

Sąlyga (1)

Sąlyga (2)

Sąlyga (3)

Baigtis Atvejų skaičius

1 1 0 1 5

1 1 1 1 7


54


eliminuojamos visos nereikšmingos sąlygos, o lieka sąlygų konfigūracijos vadinamos pirminiais implikantais – abstrakčios sąlygų kombinacijos, apimančios (“savyje talpinančios”) sudėtingesnes pirmines kombinacijas

pirminius implikantus galima faktorizuoti (“iškelti už skliaustų”)


55


Pvz.: RASTINGUMAS * INDUSTRIALIZACIJA +

RASTINGUMAS * URBANIZACIJA -> DEMOKRATIJA

RASTINGUMAS * [INDUSTRIALIZACIJA + URBANIZACIJA] -> DEMOKRATIJA

faktorizavimas tik aiškumo ir paprastumo dėlei


56


Perteklinių priminių implikantų eliminavimas (jei prasminga): keli pirminiai implikantai gali “talpinti

savyje” pirmines sąlygų kombinacijas, todėl prasminga (logiškai siauriausio sprendinio (parsimony) dėlei) eliminuoti perteklinius pirminius implikantus – tokias sąlygų konfigūracijas, kurios “savyje netalpina” “išskirtinių” pirminių sąlygų kombinacijų


57

csQCA: dvireikšmių kintamųjų KLA Perteklinių priminių implikantų

eliminavimas (jei prasminga):Pirminės kombinacijos

ABC AbC ABc aBc

Pirminiai AC X X

implikantai AB X X

Bc X X


58


Logiškai galimų, bet nestebimų atvejų (logical remainders) įtraukimas: sprendinio paprastumui (logiškai

nestebimiems atvejams (priežastinių sąlygų konfigūracijoms) suteikiamos tokios baigties reikšmės, kad sprendinys taptų paprastesnis)

sprendinį supaprastinačios prielaidos (simplifying assumptions): teorinis tikėtinumas (plausibility) neprieštaringumas skirtingoms baigtims (0 ir 1)


59

csQCA: dvireikšmių kintamųjų KLA Tiesos lentelės minimizavimo principai:

keturios minimizavimo procedūros logiškai esminių pirminių implikantų paieška faktorizacija supaprastinačių prielaidų analizė:

pateikimas rezultatuose prieštaringų sprendimas (remiantis teorija ir

žiniomis) visų minimalių sprendinių pateikimas ir grafinis

vaizdavimas


60

csQCA: dvireikšmių kintamųjų KLA Rezultatų interpretavimas:

formali analizė tik priemonė minimaliems sprendiniams gauti

toliau seka jų interpretacija (“teorijų šviesoje” ar “return to the cases”): minimalūs sprendiniai leidžia klausti labiau

“fokusuotus” klausimus, kokie veiksniai ir mechanizmai lemia tam tikras baigtis

reikia nepamiršti kombinacinės priežastinių ryšių logikos ir neinterpretuoti atskirų sąlygų įtakos baigtims (jei minimalus sprendinys kombinacinis)


61

mvQCA: daugiareikšmiųkintamųjų KLA Daugiareikšmių kintamųjų KLA procedūra:

1. Atvejų, baigties ir sąlygų kintamųjų parinkimas bei apibrėžimas

2. Sąlygų ir baigties kintamųjų kategorizacija3. Tiesos lentelės sudarymas4. Prieštaringų kombinacijų eliminavimas5. Tiesos lentelės minimizavimas:

abiem baigties atvejams atskirai (0 ir 1) įtraukiant ir neįtraukiant logiškai galimus, bet

nestebimus atvejus6. Rezultatų interpretavimas


62

mvQCA: daugiareikšmiųkintamųjų KLA Sąlygų ir baigties kintamųjų kategorizacija:

dichotomizacija – grubus veiksmas, kategorizavimas leidžia “ploniau” apibrėžti reikšmes (tačiau taikyti csQCA jau nebegalim)

kategorizacija – pagal teoriją arba duomenis (ne daugiau 3-4; pačių tokių kintamųjų kuo mažiau, nes labai padaugėja logiškai galimų priežastinių sąlygų kombinacijų [2k * 3k * ... * nk, kur n reiškia kintamojo reikšmių skaičių, o k – tiek reikšmių turinčių kintamųjų skaičių])

Visa kita – taip pat.


63

mvQCA: daugiareikšmiųkintamųjų KLA Modifikuota Boole algebra:

Sąlygų ir baigties reikšmės rašomos laužtiniuose skliaustuose šalia pavadinimo (DEMOKRATIJA{0}; DEMOKRATIJA{1}; DEMOKRATIJA{2})



64

mvQCA: daugiareikšmiųkintamųjų KLA Tiesos lentelės minimizavimas:

Kita taisyklė – sąlyga gali būti eliminuota, jei loginės išraiškos skiriasi tik šios sąlygos reikšme ir lemia tą pačią baigtį bei visos šios sąlygos galimos reikšmės yra įtrauktos į nagrinėjamas logines išraiškas A{0}B{0} + A{0}B{1} + A{0}B{2} -> O A{0} -> O



65

Ačiū už dėmesį!

Kokybinė lyginamoji analizė (QCA): principai ir programinės priemonės

Documents

Transcript of Kokybinė lyginamoji analizė (QCA): principai ir programinės priemonės