2009 09 25 PenktadienisÐviesa 1Nr. 12 (22710) 2009 09 25 Penktadienis

INFORMACIJA

Rugsëjo 8 d. Lietuvos tech-nikos bibliotekoje buvo atidary-ta (veiks iki rugsëjo 28 d.) moks-liniø darbø paroda �Izaokas Niu-tonas ir Lietuva �, skirta áþymausmokslininko Izaoko Niutono gi-mimo metinëms bei jo veikalo�Matematiniai gamtos filosofi-jos pagrindai� iðleidimui pami-nëti. Klasikinës mechanikos is-torijos ir metodologijos moks-liniai tyrimai Lietuvoje siejami

su mûsø universiteto habil. dr.profesoriaus Liubomiro Kulvie-co darbais. Parodoje pristato-mos LiubomiroKulvieco knygosir mokslinës monografijos:�Klasikinë mechanika� (2001)(vadovëlio fragmentai), �Tarp tri-jø fizikos jubiliejø� (1994), skir-tà Izaoko Niutono atminimui,�Fizikos ir matematikos frag-mentai� (�Fragments on Historyof Physics and Mathematics�)

KLASIKINËS MECHANIKOS ISTORIJA

Parodos fragmentas

(2005, Vilnius, Lietuvos Nacio-nalinëUNESCOkomisija). Paro-dà atidarë mokslo istorikas prof.L. Klimka, kalbëjo prof. J. Krikð-topaitis. Atidaryme dalyvavo L.Kulvieco atminimo knygø leidy-bà parëmusiø fondø atstovai: Sau-liaus Karoso labdaros ir paramosfondo administracijos direktorëBirutë Karosienë bei Juozo Ka-zicko ðeimos fondo administra-cijos direktorius dr. Zenonas Be-dalis. Jiems buvo áteikti univer-siteto padëkos raðtai. Atidarymometu prof. A. Kiveris, akompo-nuojant R. Aleknaitei � Bieliaus-kienei atliko Dþ. Verdi, J. Karna-vièiaus,A. Raudonikio kûrinius.Paroda yra anonsuojamaVil-

niaus � Europos kultûros sosti-nës portale: Miesto IQ.ltParodos atidarymo metu: S. Karoso labdaros ir paramos fondo

valdybos narë Birutë Leiðienë, prof Antanas Kiveris, prof. RitaAleknaitë�Bieliauskienë, fondo administracijos direktorë Birutë

Karosienë

Rugsëjo 10 d. Vilniaus mokytojø namø Maþojoje salëje vykoLietuvos Blaivybës draugijos Baltø ainiai renginys, kuriame buvoaptarti praëjusios vasaros draugijos surengti susitikimai. Pasitari-mo dalyviams koncertavo mûsø universiteto prof. Antanas Kiveris(bosas) ir Baltø ainiø vadovasAlfonas Èekauskas (tenoras).Akom-ponavo Muzikos katedros asistentë Daiva Þitkevièienë.

BALTØ AINIAI

Rugsëjo 16 d. M.K. Èiurlionio namuose Vilniuje ( Savièiausg. 11) ávyko Onos Mildos Stonkuvienës�Montvilaitës knygos�Montvilai. Gentys nuo seniausiø laikø iki XX a. pradþios� apieLietuvos dvarininkø filantropø giminæ, palikusià reikðmingà indëlámûsø kultûroje, pristatymas. Stanislovas ir Juozapas Montvilai XXa. pradþioje pasitarnavo Ðëtos, Troðkûnø, Panevëþio, Vilniaus þmo-nëms, miestams, kraðto ekonomikai, meno plëtojimui. Knygos pri-statymo vakarà vedë buvusi mûsø universiteto (dabar Mykolo Ro-merio universiteto) prof. Rita Aleknaitë�Bieliauskienë, keletà kla-sikiniø kûriniø jai akomponuojant padainavomûsø universiteto prof.Antanas Kiveris.

SENOSIOS GENTYS

Besipleèianti Europos poli-tinë, ekonominë ir kultûrinë ge-ografija skatina megzti naujustarptautinius santykius ir kurianaujà literatûriniø ryðiø tinklà,kurio þvalga priklauso kompara-tyvistikos (lyginamosios litera-tûros) srièiai.

PERMÀSTANT EUROPÀKONGRESAS

2003metais ákurtos Lietuvoslyginamosios literatûros asocia-cijos (bûstinë �Vilniaus pedago-ginio universiteto Lituanistikosfakultete) veiklà ðiais metais ap-vainikavo III-as tarptautinis Eu-ropos lyginamøjø literatûros stu-dijø tinklo kongresas, surengtasVilniuje � Europos kultûros sos-tinëje 2009.Kongreso tema � EUROPOS

KRAÐTOVAIZDÞIO TRANS-FORMACIJOS: SAVO IR SVE-TIMOSUSITIKIMAI.

Trijø dienø ávairiapusë pro-grama gvildeno teorines kompa-ratyvistinës metodologijos pro-blemas, pakitusá centro ir peri-ferijos santyká, aptarë interme-dialumo aspektus, tapatybës re-torikà, pristatë vaizdiniø muzie-jø, kelioniø naratyvus ávairiø ða-liø literatûrose. Kongreso ren-gëjai � Lietuvos lyginamosiosliteratûros literatûros asociaci-ja, Vilniaus pedagoginis univer-sitetas ir Lietuviø literatûros irtautosakos institutas. Kongresopartneris � Europos lyginamøjøliteratûros studijø tinklas. Pro-grama apëmë ðeðiasdeðimt dvie-jø praneðimø mokslinæ konfe-rencijà, Europos lyginamøjø li-teratûros studijø tinklo valdybosposëdá ir visuotiná ðio tinklo na-riø suvaþiavimà, kurio metu bu-vo iðrinkta nauja valdyba. Kon-gresà uþbaigë iðvyka po senàsiasLietuvos sostines � Kernavæ irTrakus.Bendras áspûdis ið ðio akade-

minio renginio iðties puikus.Kongreso atidarymo ceremoni-joje sveikinimo þodþius tarë Vil-niaus pedagoginio universitetorektorius akad. Algirdas Gaiþu-tis, Lietuviø literatûros ir tauto-sakos instituto direktorius dr.

Mindaugas Kvietkauskas, Euro-pos lyginamøjø literatûros studi-jø tinklo koordinatorë dr. LuciaBoldrini (Londono universitetas,Jungtinë Karalystë) bei Lietuvoslyginamosios literatûros asocia-cijos pirmininkë doc. dr. NijolëKaðelionienë (Vilniaus pedago-ginis universitetas, Lietuva).Ádomià medþiagà klausyto-

jams pateikë net trijø plenariniøposëdþiø praneðëjai � þymiausilyginamosios literatûros profe-soriai � Jüri Talvet (Tartu univer-sitetas, Estija), Alain Montanon(Clermont-Ferando universite-tas, Prancûzija), Viktorija Dau-jotytë�Pakerienë (Vilniaus uni-versitetas, Lietuva), ManfredSchmeling (Saarlandeso univer-sitetas, Vokietija) ir EkkehardW.Bornträger (Fribûro universite-tas, Ðveicarija).Renginyje dalyvavo ir jo pro-

gramà savitai papildë Vilniauspedagoginio universiteto fol-kloro ansamblis �Poringë�, uþ-baigæs pirmàjà kongreso dienàlietuviø liaudies dainø ir ðokiøprograma.Apvalaus stalo disku-sijos, kurioms ypaè ðmaikðèiaivadovavo prof. Kæstutis Nastop-

Dr. Þydronë Kolevinskienë,Lietuviø literatûroskatedros vedëja ka (Vilniaus universitetas, Lie-

tuva) apibendrino komplikuotàtapatybës raiðkà ðiandien, paki-tusià savos�svetimos erdvësgeografijà, kultûros ir subkul-tûros samplaikà, ideologijos irutopijos santyká.Iðties nepamenu dalyvavusi

tokioje konferencijoje, kuriojepanaðiumastu bûtø vyravæs nau-jos medþiagos pateikimo, naujøtyrimo ðaltiniø atradimo, akade-minio sodrumo ir mokslo gau-sos pojûtis. SAVO ir SVETIMOsusitikimas ávyko ir pavyko.SVETIMAS buvo atpaþintas irpripaþintas kaip SAVAS.

Prof Karl Zieger (Prancûzija), prof. Juri Talvet (Estija),prof. AlainMontandon (Prancûzija), prof. Kæstutis Nastopka (Lietuva)

Kongreso auditorija

Prof. Farouk Y Seif (JAV)

TomoRazmausnuotraukos

2 Ðviesa2009 09 25 Penktadienis

PROGRAMØNAUJIENOS

Lietuvos etninës globos ta-rybos pirmininkas, Istorijos fa-kulteto profesorius LibertasKlimka Ðvietimo ir moksloministerijai teikia strateginápasiûlymà ávestá á mokyklas et-ninës kultûros pagrindø kursomokymà ir universitete reng-ti ðios srities mokytojus.�Ðviesos� korespondentui

profesorius pasakoja, kad mo-kyklose etninës kultûros pagrin-dø pamokos galëtø bûti iki de-ðimtosios klasës. Pradinio ugdy-mo klasëse etniniai dalykai yraintegruoti á kitus dalykus, pa-rengti neblogi vadovëliai, tuo tar-pu nuo penktosios klasës ðie rei-kalai prasti. Ðeimose stinga dë-mesio tautos paproèiams, tradi-cijoms ir tautos menui. Paþintissu etnine kultûra menka, tradici-ja nutrûkusi, stinga darbø, ðven-èiø paþymëjimo. Ðiais laikais itintrûksta ðeimose pilietiðkumo.Dël to siûlomos pamokos bûtølabai pravarèios kelti jaunimodvasinæ kultûrà.Etninës kultûros mokytojø

Istorijos fakultete ávairiuose kur-suose yra parengta per ðimtas.Deja, tai nepatenkintø poreikio,ir Pedagoginis universitetas ga-lëtø bûti toji kalvë. Galima bûtømàstyti apie jungtines progra-mas, kuriose bûtø ir etninës kul-tûros pagrindø studijos kaip lais-vai pasirenkami dalykai. Lietuviøkalba ir etninë kultûra, istorija iretninë kultûra � artimiausios

disciplinos. Bûtø pravartu turëtiir etninës muzikos, ir folkloro, irkraðtotyros specialistø. Visa taibûtø nukreipta á tautiðkumo ir pi-lietiðkumo ugdymà.Ant tokiø po-kyèiø slenksèio mes jau esame.Jaunimo abejingumas, negatyvuspoþiûris á valstybæ, á tautos ateitáverèia susirûpinti. Net pirmakur-siai studentai maþa kà apie tautostradicijas teþino, nepaþásta ðven-èiø, nejauèia poreikio domëtisfolkloru. Etninës kultûros baraiitin apleisti. Taigi realûs keliai �Pedagoginiame universitete stip-rinti ir plëtoti visose specialybë-se tautos istorijos, valstybës þi-niø teikimo sistemas; prisidëtiprieVilnijos kraðto kultûriniø tra-dicijø paþinimo,� sako profeso-rius Libertas Klimka.

MOKYTI ETNOLOGIJOS

Lietuvos Mokslø akademi-jos biblioteka praturtëjo darviena tûkstanèio knygø kolek-cija, kurià jai dovanojo gar-siosios Didþiosios Lietuvoskunigaikðtijos kunigaikðèiøGiedraièiø � vyskupø ir pir-mojo Lietuvoje Palaimintojo� genties dvideðimt pirmosioskartos ainis Anglijos Oksfor-do universiteto profesoriusMykolas Giedraitis bei joþmona Rosemary Giedraitie-në, dalyvavusi iðkilmingamekolekcijos pristatyme ir pa-liudijusi, jog tarp ðio pasauli-nës vertës turto praëjo didþiojijudviejø gyvenimo dalis. Da-bar knygos rado amþinus ir ge-rus namus.�Maèiau, kaip nuoðirdþiai

Mykolas mylëjo savo bibliote-kà, kiek daug valandø praleidotarp ðiø foliantø. Tai truko perðeðiasdeðimt metø. Tai yra mei-lës árodymas savo tëvynei�,�kalbëjo didþiuliam bûriui dova-nos ðventës dalyviø Rosemary irprisipaþino, jog tai ðviesiausiadþiaugsmo valanda.Mokslø akademijos bibliote-

kos direktoriaus pavaduotojasmokslui Povilas Saudargas apiedidájá kultûros mecenatà aðtuo-niasdeðimtmetá Mykolà Giedrai-tá kalba su ypatinga ðiluma apsa-kydamas ir tragiðkà jo vaikystæ,kai Lenkijos senatorius tëvas Ta-das Giedraitis buvo raudonar-mieèiø suðaudytas; kaip ðeimaiteko Sibiro tremties dalia; kaippagaliau suAnderso kariuomenepasitraukta á Iranà; kaip vëliau ási-traukia á kovà prieð faðistinæ Vo-kietijà; kaip vaikas patkæs á An-glijà èia atranda antràjà tëvynæ irèia tampa gausios Giedraièiøgenties palikuoniø, pasklidusiøpo visà Vakarø Europà, ambasa-doriumi, tai misijai paskirdamasdaug savo lëðø.O á Lietuvà atva-þiavæs prieð dvideðimt metø kaip

TÛKSTANTIS KENTAURO IR ROÞËS ÞENKLØJuozas Skomskis vizituojantis profesorius. Tada já

globojo Vilniaus pedagoginiouniversiteto prorektorius JonasBanys, dabar ðiltai prisimenàsjudviejø slaptas keliones á Kra-þiø akademijos griuvësius,Alsë-dþius, Þemaièiø vyskupø sostinæ,kurXVI a. pabaigoje dirbo legen-dinis vyskupas JuozapasArnulfasGiedraitis, bei Molëtø rajonoVideniðkes, kur slypi Giedraièiøtëvonijos ðaknys. Tai garsusisOksfordo profesorius tada pa-skatino tyrinëti istoriná Videnið-kiøAtgailos regulos kanauninkøvienuolyno, jomeno vertybiø pa-veldà, rengti restauravimo pro-jektus, inicijavo paminklø vys-kupo Merkelio Giedraièio beikanauninkoMikalojausDaukðos,garsiosios �Postilës�, amþiamsiðaukðtinusios lietuviø kalbà, au-toriaus, ákûrimàVarniuose. LDKistorijos entuziasto profesoriausMykolo Giedraièio iniciatyvapuikiai ákurdinta Giedraièiø vi-durinë mokykla, praturtinta bib-

Mykolo Giedraièio portretas

lioteka. Tai ten, Oksforde, pasGiedraièius tebekeliauja Lietu-vos istorikai, mokslininkai, nuo-ðirdþiausiai ir dosniai priimaminarðo jo bibliotekà, atliekamoks-lines staþuotes.

Rosemary Giedraitienë palydibrangiausià savo ðeimos dovanà

tëvynei

Mokslininkai ðiltai sutiko tûkstantá knygø

Odovanà � dalá didþiulës kny-gø kolekcijos � sudaro per tûks-tantá leidiniø anglø, lenkø, lietu-viø kalbomis. Joje Lietuvos is-torijos, heraldikos, ðventøjø gy-venimø apraðymø, Vatikano do-kumentø, meno albumø, Giedrai-èiø genties, kitø kunigaikðèiøunikumø, knygø, dedikuotø iðki-liems pasaulio þmonëms, jø do-vanø. Rengiamas kelionei á Lie-tuvà ir didþiulis Mykolo Gied-raièio rankraðèiø palikimas, me-muarai, kuriø dalis, pavyzdþiui,apie ðeimos tremtá jau pasiekusiKrokuvà lenkø kalba ir puoselë-jama autoriaus svajonë � iðvers-ti ir á lietuviø kalbà.

�Mûsø idëja � praturtinti bib-liotekà tais turtais, kuriø dar ne-turëjome�,� sako paðnekovasPovilas Saudargas. �Pasaulio bi-èiuliø dovanø mums siûlomadaug, joms visoms priimti mesturëtume statydintis didþiuliusrûmus. Deja, to neámanoma, dëlto tenka atidþiai rinktis, nors vi-sos dovanos mums be galo bran-gios ir liudija niekada nerûdijan-èià tëvynës meilæ.Tai patvirtinair kiekvienà Mykolo Giedraièioknygà þenklinantis kentauro irroþës ekslibris.�

Rusijos leidyklos universite-te eksponavo knygas apie sportàir jas dovanojo Sporto ir sveika-tos fakultetui.Po surengtos parodos ðá fak-

tà komentavo SSF dekanas pro-fesorius Audronius Vilkas beiSporto mokslo instituto profe-sorius Kazys Milaðius.

Prof. A. Vilkas: Per 300ávairiø sporto tematikos knygø �metodiniø, þaidimø, treniruoèiø,fizinio ugdymo ir kitø leidiniø �atveþë Rusijos Federacijos lei-dyklø �Olimpija� ir �Èelovek�(�Þmogus�) susivienijimas. Lei-dinius jie siûlo mokslininkams irstudentams. Ðio susivienijimoprodukcija ádomi tuo, jog Rusi-joje leidþiama daug naujos lite-ratûros, skirtos specialistams,tyrimø, monografijø, metodiniøleidiniø. Kita vertus, ði akcija taibendradarbiavimo tarp Rusijos ir

SPORTO KNYGØ DOVANALietuvos olimpiniø komitetøplëtros liudijimas. O VPU SSFpasirinkta dël to, kad èia sutelk-ta daugiausia sporto mokslo irugdymo pajëgø. Mûsø partneriaisiûlo kai kuriuos leidinius ið-versti á lietuviø kalbà, taip patsvarbiausius mûsø sporto leidi-nius versti á rusø kalbà. Be to ko-legos ketina mus nuolat infor-muoti apie naujausius leidinius.

Prof. K. Milaðius:Dar anks-èiau Rusijos sporto mokslas, tre-niruoèiømetodika, sportininkø fi-ziologinio parengimo didaktikabuvoaukðto, pasaulinio lygio.Tra-dicijos, idëjos, materialinë bazëiðliko, ir dabar ten atliekami pla-tûs tyrimai. Jø mokslo þodis pa-saulyje yra gana svarus ir vertina-mas.Daugelis dabartiniøLietuvossporto mokslininkø pradmeniságijo bûtent tose Rusijos institu-cijose.Todël ir tolimesnis ben-dravimas yra pozityvusmetodinisdalykas.Visa tai ir studentams tu-rës didelës reikðmës.

Doc. dr. Jonas Banys (VPU)

Parodà pristato Rusijos Federacijos ambasadorius Vladimir ViktorovichChkhikvadze

PASTATØ RENOVACIJA

Prof. dr. L. Klimka

Romualdas Saulius

Kas naujo universiteto pa-statø renovacijos programoje?Informuoja Renovacijos pro-jektø skyriaus koordinatorë Li-na Kundrotaitë.Vilniaus pedagoginis univer-

sitetas pateikë paraiðkas gautiparamai pastatø atnaujinimui iðEuropos Sàjungos struktûriniøfondø. Vienas ið 2007-2013m.ES vykdomos programos tikslø� skatinti efektyvesná energijosvartojimà, taupant energetiniusresursus.Numatyti renovuoti Gamtos

mokslø fakulteto mokomasis

korpusas su oranþerija, mokoma-sis laboratorinis korpusas (FTF)bei universiteto antrieji rûmai.

GMF projektinë suma � 6,7mln. Lt, mokomajam laboratori-niui korpusui � 2,8 mln. Lt.2009 m. geguþës 29 d. buvo

pasiraðyta sutartis dël antriesiemsrûmams skiriamos 4.056.093 Ltparamos.Ðiuo metu mokomajam labo-

ratoriniam korpusui ruoðiamastechninis projektas, o GMF mo-komojo korpuso bei universitetoantrøjø rûmø techniniai projektaiyra paruoðti. Ðiuometu ruoðiamasi

ÛKIO NAUJIENOS

vykdyti vieðuosius konkursus dëlrangos darbø pirkimo.

L.Kundrotaitë

2009 09 25 PenktadienisÐviesa 3

PUBLIKACIJOS

Paþymint tarptautinius ast-ronomijos metus

Prof dr. Libertas Klimka

Sietynas � tai padrikasisþvaigþdþiø spieèius Tauro þvaigþ-dyne (lotyniðkas pavadinimasPleiades). Toks spieèiaus vardasáraðytas pirmuose lietuviø kalbosþodynuose � Ruigio, 1747 m.,Kurðaièio, 1883 m. Sietynas ret-sykiais pavadinamas ir Maþa-isiais Grigo Ratais. Iðties tarp jøkonfigûracijø panaðumo esama.Sietynas � bene didþiausià

praktinæ reikðmæ turëjæs þvaigþ-dynas. Jis tarsi rudens naktieslaikrodis; kaip sakoma kaime: �Iðvakaro Sietynas kyla á virðø dan-gaus, o rytmetá leidþiasi þemyn�,�Jei Sietynas yra aukðèiau, tai toliauðra, jei þemiau � tai netoli�. Betdar svarbesnë Sietyno sureikðmi-nimo prieþastis yra ði: pagal jostebëjimus andai bûdavo pradeda-mas pavasarinis arimas bei þiem-kenèiø sëja. Kuo þemiau sauleinusileidus jis matyti vakaruose,tuo arèiau pavasaris: �Jei þvaigþ-dþiø Sietas leidþiasi su vakarø þa-romis, greit bus ðiluma�. Kai Sie-tynas áeina á vakaro þarà, laikaspradëti pavasario sëjà. Tà metà

SIETYNAS � ÞEMDIRBIO �BROLELIS�apibûdina tokie prieþodþiai:�Þvaigþdþiø Sietas þaroj � kume-lë vagoj�, �Pakol þvaigþdþiø Sie-tas neleidþiasi á þarà, neleisi þir-go á balà�, �Kai Sietas prapuola,geguþë pradeda kukuoti�. Siety-nas vël dangaus skliaute trumpampasirodo apie liepos 10 dienà.Tai,pasak astronomø, yra jo heliaki-nis patekëjimas. Daugelio Euro-pos tautø etnoastronomija ðá reið-kiná sieja su liûèiø periodo pra-dþia. Ádomus toks sutapimas: lie-pos 10-oji vadinama Septyniøbroliø mieganèiøjø diena, nes pojos lyja 7 dienas ar net 7 savai-tes, o þmonës mano, kad Siety-nas turi bûtent septynias þvaigþ-des.Sietynà bûtina stebëti ir ru-

dená, parenkant laikà þiemkenèiøsëjai. Apie rugsëjo vidurá ðiosþvaigþdës kulminuoja prieð sau-lei tekant. Prûsams Sietyno �sto-vëjimas� tam tikroje dangausskliauto vietoje buvo geras þen-klas pradëti rudens sëjà.Sietyno ryðá su sëjos pradþia

pabrëþia ne viena etiologinë sak-më. Pavyzdþiui, tokia: �Kristuigimus, kai piemenys atëjæ jo pa-garbinti, atneðæ rëtyje 12 kiau-ðiniø. Marijai labai patikæs rëtisir papraðiusi jai palikti. Jie ir pa-

likæ. Velnias rëtá pasiskolinæs irsutepæs derva. Ið velnio já at-ëmæs ðv. Morkus, o Marija drau-ge su kiauðiniais pakabinusi prieþvaigþdþiø.Taip atsiradæs þvaigþ-dynas Sietynas�. Sietyno sakmiøkilmë yra aiðkiai ikikrikðèionið-ka. Veikëjus kitados èia turëjoatitikti archajiðkosios baltø kul-tûros mitinës bûtybës: Marijà �Laima ar Þemyna, ðv. Morkø �Perkûnas, velnià � poþemio val-dovas Velinas su savo paranki-niais. Sietyno sakmiø pasakoto-jai net paaiðkina: �Kai griaudþia,sakome, trankosi kaip ðv. Mor-kus po peklà�. Sakmëje iðreikð-tas prieðiðkumas tarp þemdirbiøir gyvuliø augintojø globëjø �Perkûno ir Velino. Ið esmës taiyra svarbiausias Naujøjø metø,pagal þemdirbiø tradiciná kalen-doriø prasidedanèiø pavasará, in-doeuropietiðkasis mitas. Perkû-nas atkovoja ið Velino þemæ nau-jam augmenijos tarpsmui. Rëtis� derliaus, þemdirbio triûso re-zultato simbolis, 12 kiauðiniøpaþymi pilnàjá metø ratà.Sietynas bûdavo siejamas ir

su kitais darbais. Pavyzdþiui, þve-jai savo tinklus megzdavo arbabent pradëdavo ðá darbà, kada�Sietynas eina sykiu sumënesiu�.

Libertas KlimkaTradiciniø kalendoriniø

ðvenèiø semantikaTai etnologijos studija apie

vienà svarbiausiø lietuviø tradi-cinës kultûros reiðkiniø � kalen-dorines ðventes, atskleidþianti jøpagrindà � kalendorines siste-mas, suformuotas pagal dangausðviesuliø (Mënulio, Saulës, Sie-tyno þvaigþdþiø spieèiaus, Vene-ros�Auðrinës) judëjimo dësnin-gumø liaudiðkà suvokimà. Mo-nografijoje sistemiðkai tyrinëja-mi paproèiø ryðiai ir brëþiamibaltø kalendoriaus raidos met-menys.Apþvelgiamos pilno me-

tø rato ðventës, tiek iðlikusiosgyvajame kaimo kultûros pavel-de, tiek þinomos ið istoriografi-niø ðaltiniø. Apraðomi ir medi-niai kalendoriai, iðraiþyti runøraðmenimis, � daiktiniai kalen-dorinës sistemos kaitos árody-mai. Suvokti tradiciniø ðvenèiøgiluminæ prasmæ svarbu ne tiketnologijos mokslui � ðiandie-ninëje kultûros sklaidoje ðven-tës laikomos pagrindiniu veiks-niu, formuojanèiu tautinæ tapa-tybæ.Todël leidinys bûtø pravartus

ne tik etninës kultûros specialis-tams, bet aktualus ir renginiø or-

ganizatoriams, bendrojo lavinimoir meno mokyklø mokytojams,folkloro ansambliø vadovams irnariams bei visiems, kurie domi-si mûsø senosios kultûros iðtako-mis ir jø refleksija ðiuolaikinëjeþmogaus savivokoje.

DOKUMENTAI

PAMESTA IRENOS IVA-NOVOS STUDIJØKNYGELËPAMESTI SIMONOS AR-

LAUSKAITËS IRDENIOPO-TAPÈIK STUDENTO PAÞY-MËJIMAI

UÞUOJAUTA

NUOÐIRDÞIAI UÞJAU-ÈIAMEPPFDEKANOPADË-JËJÀ AUDRONÆ VIENAÞIN-DYTÆ DËL MYLIMO TËVE-LIOMIRTIES

To buvo grieþtai paisoma Þemai-èiuose. Ryðys su Mënuliu gal irið to, kad þuvø nerðtas sutampasu pirmàja jo faze. Pilniausiai vi-

sà Sietyno þvaigþdþiø spieèiaussemantikà apibendrina dainos ei-lutë: �Sietins brolelis keleliu ly-dëti...�

ANONSAS

KONFERENCIJA

NETEKTIS

RUGSËJO 21 D. MIRËEDUKOLOGIJOS

KATEDROSDOCENTËDR.MARYTËGAIGALIENË

Vokietijos akademiniø mainøtarnybos (DAAD) stipendijø pro-gramos 2010-2011 m. m.Kvieèiame teikti paraiðkas

Vokietijos akademiniø mainø tar-nybos (Deutscher AkademischerAustausch Dienst-DAAD) siûlo-moms stipendijoms Lietuvosaukðtøjø mokyklø studentams irabsolventams, mokslo ir studijøinstitucijø dëstytojams ir moks-lininkams 2010-2011 m. m.Informacijà apie DAAD siû-

lomas stipendijø programas irreikalavimus pretendentams, sti-pendijø dydþius, bûtinus pateiktidokumentus ir paraiðkø formasrasite DAAD interneto svetainë-je:http://www.daad.de/stipen-

dien/en/index.en.html?land=22Visus klausimus apie dalyva-

vimo konkurse galimybes ir rei-kalavimus, bûtinus pateikti doku-mentus ir kitus klausimus praðo-me adresuoti tiesiogiai vienam iðDAAD lektoriø, dirbanèiø Lietu-voje:Dr. Margit Brechte, Vilnius

margit.brechle@gmx.deChristian Thienel, Vilniaus

chrthienel@aol.comDr.Antje Johanning,Kaunas

antje.johanning@web.de

KONKURSASDaugiau informacijos:DAAD Informacinio centro

Rygoje tinklapyje http://www.daad.lv/en/06stipendien/uebersicht.htmGoethe´s instituto Vilniuje

tinklapyje http://www.goet-he.de/ins/lt/vil/wis/stu/ltin-dex.htmParaiðkos teikiamos iki 2009

m. lapkrièio 15 d. adresu: Ðvie-timo mainø paramos fondui, Ge-leþinioVilko g. 12, 01112Vilnius

SUTARTIS

Sietynas (Plejadës) � þvaigþdþiø spieèius Jauèio þvaigþdyno �ðirdyje�

Lenkø institutas Vilniuje,bendradarbiaudamas su Ado-mo Mickevièiaus institutu Var-ðuvoje, kvieèia á �Lenkijos pri-statymà Lietuvoje�.Pristatymo programa pra-

sidëjo ð.m. rugsëjo 4 d., kai Lie-tuvos paðto centriniame pasta-te Vilniuje (Gedimino pr. 7) bu-vo atidaryta paroda, skirta po-pieþiui Jonui Pauliui II, ir truksiki 2010 metø pavasario.Programos tikslas � visa-

pusiðkas Lenkijos kultûros pri-statymas. Jos metu bus rodomifilmai ir spektakliai, organi-zuojamos parodos, koncertai,susitikimai su lenkø raðytojaisbei mokslinës konferencijos.

Vienu svarbiausiø ðio pro-jekto ávykiø taps Jano Matej-kos paveikslo �Liublino unija�pristatymas.Tai vienas þinomiausiø Ja-

no Matejkos paveikslø ið ciklo,skirto Abiejø Tautø Respublikosistorijai. Jis buvo nutapytas300 metiniø proga nuo Unijostarp Lenkijos ir Lietuvos aktosudarymo 1569 metais seimeLiubline. �Liublino Unija� lai-komas vienu geriausiø ið J.Matejkos kûriniø. Paveikslovertë ávertinta tapytojà apdo-vanojus Prancûzø Garbës Le-gijono ordinu 1870 m.Maloniai kvieèiame daly-

vauti renginiuose!

PARODA

KULTÛRA

VPU REKTORIUS IRÞEMËSÛKIOMINISTE-RIJOS NACIONALINËMOKËJIMØ AGENTÛ-RAPASIRAÐË SUTARTÁDËLAUKÐTAITIJOSRE-GIONO MAÞAI DER-LINGØÞEMIØÛKININ-KØMOKYMO.

RUGSËJO 25 D. OBSERVATORIJOJE (MOLËTØRAJ.) KOSMOLOGIJOS MUZIEJUJE SURENGTASPROF. L.KLIMKOS KNYGOS PRISTATYMAS. RENGIAVPULEIDYKLA

REPORTAÞAS �KITAME �ÐVIESOS�NR.

Rugsëjo 29 d. Filologijosfakultete ávyks baigiamasistarptautinio ES projekto�Game�� �Lyèiø aspektaikompiuterinio raðtingumougdyme� seminaras. Daly-vaus ðeðiø Europos ðaliømokslininkai pedagogai irmokytojai.

4 Ðviesa2009 09 25 Penktadienis

STUDENTAI

Mokslo metø pradþioje Turkøkultûros centras surengia akcijà,per kurià sudaromi norinèiø mo-kytis turkø kalbos sàraðai. Ðiemetjø atsirado per ðimtà,� teigia cen-tro direktorius docentas IsmetasBineras ir viliasi, kad ðis skaièiuspasieks ir du ðimtus, nes jau ke-lerius metus turkø kalbos moky-masis tarp universiteto darbuoto-jø yra gana populiarus. Ðiemet tel-kiamos net dvi grupës � pradedan-tiems ir jau paþengusiems. Persavaitæ tam skiriama po keturiasvalandas. Kursai yra nemokami.Baigæ juos ir ágijæ sertifikatus, ga-lës dirbti turkø kalbosmokytojais,

MOKYTIS TURKØ KALBOS

vertëjais tiek Lietuvoje, tiekTurkijoje.Paðnekovas sako, jog kvie-

èiami studentai ir dëstytojai mo-kytis ne vien kalbos, bet artimiaususipaþinti ir su turkø kultûra, pa-proèiais, tradicijomis, istorija.Pasinaudojant puikiais Lietuvosir Turkijos ryðiais kasmet orga-nizuojamos geriausiai besimo-kiusiøjø kursø klausytojø vasaroskelionës á Turkijà, kur turi progàdar dvi savaites tobulintis ðiosðalies universitetuose bei vienàsavaitæ keliauti po ðalá. Visa taiklausytojui kainuoja apie 500 �600 litø.

Groþis, sustabdantis laikà

LIETUVOS NACIONALINIS OPEROS IRBALETO TEATRAS RUGSËJIS � SPALIS 2009

Rugsëjo 26 ðeðtadienis18.30-20.30Bilietø kainos: 25, 35, 45, 55,

75, 180 LtHerman L¸venskioldSILFIDË, 2 v. baletasAnastasija Èumakova (pirmà

kartà Silfidë), Eligijus Butkus(pirmà kartà Dþeimsas), Marty-nas Rimeikis, Rûta Kudþmaitë,Valerijus Fadejevas, Jolanta Da-volytë, Gabrielë Bernotaitë, Lai-mis Roslekas, Nerijus Tauskus,Igoris Zaripovas,Andrius Þuþþal-kinas, Antonas Piastechinas, An-tanina Maksimoviè, JekaterinaRomankovaDirigentas Martynas StaðkusLA SYLPHIDE, a ballet in 2

acts

29 antradienis 18.00-20.15Bilietø kainos: 15, 20, 30, 40,

50, 90 LtRachel PortmanMAÞASIS PRINCAS, 2 v.

opera vaikams lietuviø kalbaLietuviðkas tekstas Violetos

PalèinskaitësJules Mollard, Laimonas Pau-

tienius, Laima Jonutytë, JurgitaLopetaitë, Sandra Januðaitë, Ra-failasKarpis,MindaugasZimkus,EgidijusDauskurdis,ArûnasMa-likënas, Ramûnas Urbietis, daly-vauja Bernardinø baþnyèios gie-dojimo mokyklos vaikø choras�Ðvento Pranciðkaus paukðteliai�(vad. Rita Kraucevièiûtë)Dirigentas Modestas PitrënasTHELITTLEPRINCE, anope-

ra in 2 acts for children

30 treèiadienis 18.30-21.20Bilietø kainos: 25, 35, 45, 55,

75, 180 LtPiotr ÈaikovskijGULBIØ EÞERAS, 2 v. ba-

letas

NailiaAdigamova, RomasCei-zaris (pirmà kartà Zygfrydas),AleksandrasMolodovas,AndriusÞuþþalkinas, Jolanta Davolytë,Jekaterina Romankova, OlgaKo-noðenko, Eligijus Butkus, Volde-maras ChlebinskasDirigentasRobertas ÐervenikasSWANLAKE, a ballet in 2 acts

Spalio 1 ketvirtadienis18.30-20.30Bilietø kainos: 15, 20, 30, 40,

50, 90 LtChristoph Willibald GluckORFËJAS IR EURIDIKË,

2 d. opera italø kalbaYaniv D�Or (Izraelis), Regina

Ðilinskaitë, Viktoras Gerasimo-vas, Eglë ÐpokaitëDirigentas Martynas StaðkusORFEO ED EURIDICE, an

opera in 2 parts

2 penktadienis 18.30-20.30Bilietø kainos: 25, 35, 45, 55,

75, 180 LtRAUDONOJIÞIZEL,2v. ba-

letas pagal P.Èaikovskio,G.Bizet,A.Adamo irA.Ðnitkësmuz.Eglë Ðpokaitë, Nerijus Juðka,

Martynas Rimeikis, Eligijus But-kus, Igoris Zaripovas,DirigentasRobertas ÐervenikasRED GISELLE, a ballet in 2

acts

3 ðeðtadienis 18.30-21.00Bilietø kainos: 25, 35, 45, 55,

75, 180 LtOperos solisto Edgaro Mont-

vido kûrybinës veiklos 10-meèiuiGaetano DonizettiMEILËS ELIKSYRAS, 2 v.

opera italø kalbaJoana Gedmintaitë, Edgaras

Montvidas, Laimonas Pautienius,Arûnas Malikënas, Jurgita Lope-taitë

Dirigentas Modestas PitrënasL�ELISIRD�AMORE, an ope-

ra in 2 acts

4 sekmadienis 12.00-14.10Bilietø kainos: 10, 15, 20, 25,

35, 40 LtLaimis VilkonèiusPITERIS PENAS, 2 v. baletas

vaikams (su fonograma)Nacionalinës M. K.Èiurlionio

menø mokyklos Baleto skyriusPETER PAN, a ballet in 2 acts

for children

7 treèiadienis 18.30-20.45Bilietø kainos: 25, 35, 45, 55,

75, 180 LtRodion ÐèedrinANAKARENINA, 2v. baletasOlga Konoðenko (pirmà kartà

Ana), Nerijus Juðka, EdvardasSmalakys, NailiaAdigamova, Þi-vilë Baikðtytë,AurelijusDaraðke-vièiusDirigentasAlvydas ÐulèysANNAKARENINA, a ballet in

2 acts

8 ketvirtadienis 18.30-21.50Bilietø kainos: 20, 30, 40, 50,

60, 120 LtWolfgang Amadeus MozartDONÞUANAS, 2 v. opera ita-

lø kalbaVytautas Juozapaitis, Julija

Stupnianek, Regina Ðilinskaitë,Sigutë Stonytë, LiudasNorvaiðas,Eugenijus Vasilevskis, AudriusRubeþius,ArvydasMarkauskasDirigentas Martynas StaðkusDONGIOVANNI, an opera in

2 acts

Kasos dirba 10-19 val., ðeðtadiená 10-18.30 val., sekmadiená 10-15 val.Informacija ir bilietø uþsakymas tel.

262 07 27, (+370) 615 51000, (+370) 61246614,www.opera.lt

Kvieslës mokytis turkø kalbos su centro direktoriumi I.Binner

Iðmokusios turkiðkai VPU studentës vieðëjo Turkijoje

Kol vasarà kiti atostogavo irilsëjosi, SKI dëstytoja prof. dr.Irena Zaleskienë kartu su trimisstudentëmis dalyvavoErasmus in-tensyvioje programoje Europosuniversitetø studentams (EPICA).Programa vyko dvi savaites bir-þelio pabaigoje Setubalo mieste-lyje Portugalijoje.Aktyvaus pilietiðkumo ug-

dymasEPICA programoje buvo gili-

namasi tam tikroje socialinio ug-dymo, ypaè atsakingo vartojimosrityse. Joje dalyvavo ðeðiø uni-versitetø ið Norvegijos, Bulgari-jos, Danijos, Latvijos, Portugali-jos ir Lietuvos komandos, kuriuo-se buvo po vienà dëstytojà ir trisstudentus. Programos dalyvë SKISocialinës pedagogikos katedrosvedëja prof. dr. I. Zaleskienë ti-kino, jog pilietinis ugdymas, ku-ris buvo aptariamas EPICA pro-gramoje, Lietuvos ðvietimo sis-temoje laikomas vienu ið priori-tetiniø ugdymo krypèiø. Kaip ro-do Socialinës komunikacijos ins-titute atliekami tyrimai, Lietuvo-je jaunimas dar yra gerokai pasy-vesnis negu uþsienio ðalyse. To-dël Europoje ypaè skatinamos ini-ciatyvos, átraukianèios jaunimà áaktyvios visuomenës strategijø

TARPTAUTINË AKADEMINË PATIRTIS IÐ PORTUGALIJOSLina Bartkutë

kûrimà bei dalyvavimo kompe-tencijø ugdymà. Profesorëdþiaugiasi, kadVilniaus pedago-ginis universitetas jau nuo 2004metø dalyvauja ávairiose Euro-pos sàmoningo vartotojo ugdy-mo programose bei profesi-niuose tinkluose. EPICA yraviena ið tokiø programø, dësnin-gai perauganèiø á naujà Europosvartotojø ugdymo ir tyrimø pro-jektà (2009�2012), kuriamskirtas finansavimas. Tai dþiugiþinia tyrëjams ir studentams,kurie dalyvavo vasaros kursuo-se, nes jie galës tobulinti savopatirtá bei plësti bendradarbia-vimà su Europos jaunimu. Prof.dr. I. Zaleckienë skatina studen-tus kuo dràsiau ásijungti á Euro-

pos edukacinæ erdvæ, gilinti þi-nias pasirinktoje srityje, tobulin-ti komunikacines ir profesineskompetencijas bei patirti ben-drystës jausmà su uþsienio ðaliøjaunimu.Profesiniai ir asmeniniai

ágûdþiai sveturSKI ketvirtakursëViktë Turs-

kytë tikino, kad turëjo puikià ga-limybæ susipaþinti su kitø ðaliøatstovais, jø kultûra, tradicijo-mis. Ðie kursai suteikë labai daugiðsamios informacijos apie var-totojø pilietiðkumà, politines or-ganizacijas, kurios teikia pagal-bà ir informacijà. Taip pat suþi-nojo apie pilieèiø vaidmená glo-baliniame pasaulyje, atsinauji-nantá vartojimà ir gamybà, kultû-

rinæ ávairovæ, tarpusavio priklau-somybæ, socialinæ atsakomybæ.EPICA programos metu studen-tës iðmoko dirbti su virtualiamokymosi sistema �MOODLE�.V. Turskytë teigë, kad diskutuo-dama su uþsienio atstovais jistengdavosi visuomet iðsamiaipateikti informacijà, susijusià suLietuvos padëtimi, nagrinëjamostemos aspektu.Portugalijoje vykusiuose kur-

suose dalyvavusi SKImagistran-të Justina Saveikaitë tikino, jogði programa suteikë galimybæuþsienio studentams ágytimoksliniø, techniniø, profesi-niø, kultûri-niø, verslo þi-niø. Dël skir-tingø vartoji-mo poreikiøir sàlygø, taippat dël skir-tingos socia-linës, ástaty-minës ir eko-nominës bûk-lës kursø me-tu buvo iðsa-komas skir-tingas studen-tø poþiûris á ávairius sociokultû-rinius reiðkinius. J. Saveikaitëteigë, kad kartu su kitø ðaliø at-stovais diskutavo ir svarstë to-kius klausimais: kà mes galime

pakeisti besikeièianèiame pasau-lyje; kaip galima aktyviai veikti irdalyvauti; kaip naudotis vartotojoteisëmis ir atlikti pareigas. Visidalykai buvo analizuojami tiek te-orinëse paskaitose, tiek diskusi-jø ar debatømetu, paskatinant þai-dimais ir praktiniais uþsiëmimais.EPICA projekto dalyvës vie-

ningai tvirtino, kad projektas tik-rai pavykæs. Ávairiø ðaliø studen-tai kursø pabaigoje puikiai iðma-në globalines, vartotojø ir kitasproblemas, kurias pristatë, vieðaianalizavo ir prognozavo paskuti-nëje uþdaromojoje paskaitoje. Poðiø vasaros kursø dalyviai ágijo

Klausomës praktiniø paskaitø

Ðaunus mûsø bûrelis

daug þiniø, praktinës patirties, ku-rie bus naudingi profesiniam beiasmeniniam gyvenimui.

2009 09 25 PenktadienisÐviesa 5

Straipsnis parengtas JAVpaveldo forumui Lietuvos na-cionaliniame muziejuje ir auto-riaus teikiamas �Ðviesai�.

Sakoma: Lietuvai � tûkstan-tis metø! Ðirdimi jauèiame � mesið tø amþiø, kada þmogaus dvasianebuvo slopinama daiktais. Mû-sø, lietuviø, pradþia � istorijosûkuose, o mûsø ðaknys � giliai,giliai áaugusios èia, kur protëviaipylë piliakalnius. Ðimtus, tûkstan-èius piliakalniø. Tam, kad apgintøsavo kraðtà ir, kad subëgæ krûvon,ant jø, dainomis ir ðokiais pagar-bintø Visatos Sutvërëjà. Mûsøprotëviai, labiau nei kitos tautos,dþiaugësi Sutvërëjo Kûrynija:þvaigþdëtu skliautu, Saule ir Më-nuliu, Þeme ir Griaustiniu, upë-mis ir eþerais.Mûsø protëviai dar-bà irgi suprato, kaip dalyvavimoSutvërëjo Kûrynijoje aktà. Todëltiek dainø ir tiek apeigø pas mus,lietuvius, dëka iðtikimybës protë-viø dvasios tradicijai dar yra uþ-silikæ. Argi to dvasios iðkilumo irstiprybës neparodë nuaidëjusi lie-tuvybës tûkstantmeèiui skirtaðventë?Sakoma: buvo Didysis spro-

gimas! Ir kad iki ðiol galaktikostebetolsta viena nuo kitos... Arnepanaðu, kad ir þmonijoje vyks-

Prof. Romualdas Grigas

MES IR PASAULISta kaþkas panaðaus? Þmonës visdaþniau palieka savo gimtàsiasvietas, iðsiveþdami jø ilgesá irmeilæ. Tëvynës ilgesio pagrin-du pinami nauji tinklai ir tie tin-klai suartina þmonijos segmen-tus. Jos kraujagyslëmis ima te-këti panaðus kraujas... Kas bûtøLietuva be emigracijos? Tai perjà þenklia dalimi pasaulis ateinaá Lietuvà, o Lietuva iðeina á pa-saulá. Lietuva ir lietuviai � tikdalelytë to pasaulio, bet dalely-të, galinti já praturtinti tais sy-vais, ta dvasia, kurià davë, duo-da ir duos þemës lopinëlis, va-dinamas Tëvyne.Sakoma: tautiðkumas � at-

gyvena. Netiesa! Tiesa yra tai,kad pasaulis ðiandien dûsta nuodemonstruojamos kosmopoliti-nës, vertelgiðkos jëgos pertek-liaus ir daiktø gausos. �Pasauláapniko dvasinës kultûros dyku-ma...� Tai popieþiaus BenediktoXVI iðsakyta mintis. Tokia dy-kuma negali nedusinti þmogaus,tautos ir valstybës. Panaðiaimàsto ir kita iðkili asmenybë �Þiskaras d�Estenas, buvæs Pran-cûzijos prezidentas, o vëliau �Europos Sàjungos Konventopirmininkas. Ðtai jo þodþiai:�Pasaulis nelaimingas. Jis nelai-mingas ne tik todël, kad neþino,kur eina, bet ir dël to, kad ne-jauèia, jog suþinojæs suprastøeinàs katastrofos link...� Ið kur

tokios mintys? Ið supratimo, kadvartojimu, daiktais ir kosmopo-litinës jëgos demonstravimu su-sirgæs pasaulis nenori þinoti ðal-tiniø, maitinanèiø þmogaus dva-singumà ir suteikianèiø jam sa-vitesná veidà.Vienas ið tokiø ðal-tiniø � bûtent tautiðkumas.Sakoma: Pasaulio lietuviø

bendruomenë � tai tie, kurie gy-vena anapus Lietuvos. Netiesa!Visi mes: ir ðiapus, ir anapus esa-me tos paèios bendruomenës na-riai, lietuviai, Lietuvos pilieèiai.Visi mes neðame atsakomybësnaðtà uþ tautos tvarumà, jos tæsti-numà. Visus mus puoðia tas patslietuvybës þenklas, kuris mumspadeda iðgyventi ne tik negandas,bet ir bendrauti su kitais, rodantsavo tautinio paveldo simbolius irtuo ið kitø susilaukiant pagarbos.Kaip to paties kiti laukia ir ið mû-sø. Lietuvis, gyvenantis ne Lietu-voje, pirmiausia yra (arba turëtøbûti) ambasadorius, atstovaujan-tis savo protëviø dvasinæ kultûrà.Sakoma: lietuviø tauta ir jos

valstybë, skirtingai nuo kitø (na,kad ir lenkø ar estø) neina �kojakojon...� Toks sakymas artimastiesai. Mes amþius gyvenomevalstybëje arba valstybëse, ku-rios nepripaþino lietuvybës, netgijà naikino. Ðis slogus paveldastebegyvas, tapæs savotiðka vals-tybës tradicija! Kaip á visus krei-piasi valstybës vyrai �Lietuvos

þmonës!...� Jie neþino ir nenoriþinoti Jurgio Zauerveino dainosþodþiø: �Lietuviais esame mesgimæ, lietuviais norime ir bût...�Valdþios vyrams taip elgtis galnet patogiau � maþiau varginadvasiniai, moraliniai ásipareigo-jimai þmonëms ir visuomenei...Ðiuo atveju ir pastarieji maþiau�kankinasi� dël pagarbos valsty-bei. Lietuvis � nebûtinai turi pri-klausyti etninei lietuviø tautai.Lietuvis gali bûti ir lietuviø po-litinës (valstybinës) nacijos na-riu. Taip kaip afrikietis ar ara-bas � prancûzu... Pagaliau, ko-dël nesinaudojama tokiais turi-niu ir emocijomis turtingais þo-dþiais, kaip: tëvynainiai, bendra-pilieèiai...Prisiminkime tragiðkà mûsø

broliø prûsø likimà � Prûsija la-bai greitai liko be prûsø. Paga-liau iðnyko ir tos ðalies vardas.Taip pasaulyje atsiranda �juo-

dosios skylës�, kuriose savo liz-dus lengvai krauna juodosios jë-gos...Sakoma: reikia veikti iðvien.

Net ir kriziø metu. Teisingai sa-koma. Kiekvienas pavëluotasmënuo, netgi diena þenklina mû-sø ne tik kaip tautos, bet ir kaipvalstybës irimà. Tvari, integraliir ori valstybë gali funkcionuotitik tvarios, orios tautos arba po-litinës nacijos pagrindu! Taigi,visàlaik ieðkokime bûdø, kaip bû-

ti drauge: lietuviams Lietuvoje irlietuviams iðeivijoje. Iðvien ieð-kokime bûdø, kad ir Lietuvosvalstybë sàþiningai ir iðmintingaivykdytø savo misijà � deramairûpintøsi ne tiek maþumomis, ovisos tautos tæstinumu, nacijosvienybe, tai neásivaizduojama beiðskirtinio dëmesio Pasaulio lie-tuviø bendruomenei.Sakoma: atëjo kosmopoli-

tizmo era. Tie, kurie taip mano �labai apsirinka. Jie neþino, kadegzistuoja Visatos dësnis � ávai-rovës iðsaugojimo ir sklaidosdësnis, ir kad þmonijai jis irgiyra prigimtinis. Saugokime irpuoselëkime mus jungianèiusdvasinius ir kitus saitus! Jie pra-turtina ne tikmûsø gyvenimà, betir suteikia pakylëtø prasmiø mussupanèiam pasauliui. Tik ávairo-vë suteikia socialiniam pasauliuine tik þavesá, bet ir trintis, gim-danèias socialinæ energijà, topasaulio gyvybingumà. Þinoma,su sàlyga, jeigu á arenà neprasi-verþia jëga, norinti uþslopinti ki-toniðkumà ir bet kuria kaina (kadir ávairiais bûdais naikindama ki-tus) dominuoti.Þmoniø sukurta civilizacija,

norëdama iðlikti, negali kitaip elg-tis, kaip saugodama savo dvasinëskultûros ávairovæ ir jà saistanèiustinklus. Prieðingu atveju tai bûtøpanaðu á Vakarø civilizacijos sa-viþudybæ. Ir ne tikVakarø...

Religija kreipia þmogausþvilgsná á amþinuosius dalykus,skatindama dvasiniø vertybiø siekákaip kelià á iðganymà. Todël ne-nuostabu, kad þemiðki dalykaiypaè materialiniø gërybiø sieki-mas nelaikomas tikinèiam þmo-gui vertu ypatingo dëmesio. Juo-lab kad materialiniø gërybiø sie-kimas skatindamas individo ini-ciatyvumà, daro já neturinèiu vi-dinës ramybës, pernelyg uþimtudël nuolatinës konkurencijos.Tad nenuostanu, kad visos trys

monoteistinës religijos � krikð-èionybë, judaizmas ir islamas �religijos turi savo poþiûrá á kon-kurencijà. Tiesa, minëti mokymai� yra visø pirma dvasiniai, todëlvargu ar gali bûti paraidþiui juostaikytini vertinant ekonominësrealybës moderniàjà konkurenci-jà. Taèiau padeda geriau suprastiir ávertinti modernioje konkuren-cijoje taikomø bûdø etiðkumà.

Krikðèioniðkas poþiûris.Naujasis Testamentas pateikia

gan platø konkurencijos vertinimànuo atvirai nepalankaus iki abejin-go. Ið pirmo þvilsnio atrodo, kadyra didelis prieðtaringumas tarpJëzaus mokymo turto ir skurdo te-ma ir tø principø, nuo kuriø pri-klauso ekonomikos sëkmë. Rin-kos sistema, kuri leidþia pelnuibûti individo iðlikimo ir ásigyve-nimo ðioje tikrovëje kriterijumi irskatina individualaus pasirinkimolaisvæ, yra pasekmë konkurencin-gos, godþios ir nelygios visuome-nës, kuri yra visiðkai nutolusi nuoJëzaus mokymo. Tai pastato ver-slininkà á dviprasmiðkà bûklæ, nesreiðkia, kad jis yra labai korumpuo-tas ir nedoras. Taèiau tik toks galiðioje sistemoje iðgyventi.

Prof. Valdas Pruskus

KONKURENCIJA RELIGIJØ KONTEKSTENeatsitiktinai Konstantino-

polio arkivyskupas ðv. Chrizos-tomas IV� V amþiø sandûrojetikëjo, kad pirkliai vargu ar galigyventi be nuodëmës. TomasAkvinietis taip pat manë, kadprofesionaliems prekijams bû-dingas moralinis netobulumas.Prieðiðkumas ar geriausiu

atveju prieðtaringumas ið tikrø-jø bus paþenklinæs krikðèionið-kàjá poþiûrá á daugelá dalykø, ku-rie susijæ su konkurencija.Manyta, kad konkurencija

yra pernelyg susijusi su pinigøgarbinimu, materializmu, nedo-ra veikla ir iðnaudojimu, dël ku-rio gali nukentëti þmonës. Ðiemoraliniai klausimai këlë krikð-èionims nerimà ir todël á kon-kurencijà buvo þiûrima kaip á in-strumentà, galintá pastûmëtiþmogø á nuodëmës kelià.Dar didesniø abejoniø kilo

dël suinteresuotumo, kurá Ada-mas Smitas ir vëliau kiti laisvosrinkos ekonomistai nurodë kaipvaromàjà konkurencijos jëgà.Pripaþástama, kad suinteresuo-tumas savo ruoþtu ugdo discip-linà, nuolatiná savo bûklës page-rëjimo siekimà, taèiau kartu iragresyvumà, kuris yra supranta-mas kaip bûtinybë, kad konku-rencija bûtø efektyvi. O tai sun-kiai suderinama su krikðèionið-ka nuostata: �Palaiminti nuolan-kieji�.

Taèiau ilgainiui krikðèiony-bë pripaþino realios ekonomi-kos naudà, nors visada buvo abe-joniø dël to, ar tos ekonomikosefektyvumas skatina tikrus gy-venimo siekius, tokius kaipdþiaugsmas, taika ir brolybë.Nepaisant to, laikomasi paþiû-ros, kad konkurencija nei gali,nei turi bûti eliminuota � ji bû-tina siekiant visuomenës ben-dradarbiavimo.

Tiesa, krikðèionys tiki koo-peracija, kuri ugdo bendruome-niðkumà ir solidarumà, dalykus,kurie ið pirmo þvilgsnio prieðta-rauja rinkos ekonomikos konku-rencingumui ir individualiemstikslams.Taèiau kartu laikosi pa-þiûros, kad nesaikinga konkuren-cija sunaikina kooperacijà, o per-dëta kooperacija uþgniauþia ini-ciatyvà ir þlugdo konkurencijà.Ðià pozicijà galima nusakyti

taip: konkuruok visose srityse,bet moraliniø principø neaukokekonominëms ambicijoms. Vë-lesniais laikais ðià nuostatà ypaègynë popieþius Pijus XI.Enciklikoje �Quadragesimo

Anno� (1931) jis raðë: �Laisvakonkurencija, nors ir pagrásta irtaikytina tam tikrose ribose, ne-gali bûti kontroliuojantis princi-pas ekonominiuose reikaluose�.Tà patá poþiûrá iðsakë ir vëliau en-ciklikoje �Populorum Progres-sio� (1967 m). Popieþius PauliusVI, apgailestaudamas dël dauge-lio liberalaus kapitalizmo aspek-tø, áskaitant �konkurencijà kaippagrindinæ ekonomikos taisyklæ�.Ðie oficialûs pareiðkimai buvo tolinuo visiðko konkurencijos pa-smerkimo, bet atkreipë dëmesá ábûtinumà nustatyti tam tikras josfunkcionavimo ribas, ypaè tarp-tautiniu mastu, siekiant apsaugo-ti neturtingas ðalis nuo kenksmin-gø konkurencijos su iðsivysèiu-siomis ðalimis pasekmiø.Reikia pastebëti, kad Nauja-

jame Testamente nëra tokiosvietos, kur Jëzus grieþtai kriti-kuotø konkurencijà kaip tokià arjai pritartø. Evangelistai ir pir-mieji Baþnyèios tëvai taip patmaþai turëjo kà pasakyti apie ko-mercijà kaip tokià. Jie priëmëpasaulá toká, koká jie rado, nesi-jaudindami dël to meto ekono-mikos ar politikos raidos. Jëzus

buvo susirûpinæs dvasiniu eko-nominës veiklos poveikiu indi-vidui ir jo iðganymui. Taigi ne jomotyvais, bet pasekmëmis.Tik vëliau jo mokymas buvo

iðplëtotas siekiant ávertinti kon-kurencijos reikðmæ verslo kûri-me.Ilgainiui Baþnyèios buvo pri-

paþinta, kad konkurencija yra ne-tobula; ji gali bûti piktnaudþiau- Nukelta á 6 psl. >>>

janti; ji gali bûti vykdoma blogaisbûdais; jos perteklius sukelia ri-zikà þmogaus orumui; bet ið tik-røjø ji yra gyvenimo faktas ir visdar atrodo geriausia sistema, ku-rià mes turime. Ji turi iðliktiþmogaus tarnu , bet jai negali-ma leisti tapti jo ponu.

PUBLICISTIKA

MINTIESAKTUALIJOS

LEIDYKLOS NAUJIENOS

Ë²Ë²ß ÏËÛÃÀ�ÊÀÁ Å ËÀ ÐÓÑÊÀß Ì ÎÂÀ �

˲ÒÂÅ: ÑÀÖÛßÊÓËÜÒÓÐÍÛ² ˲ÍòÑÒÛ×ÍÛ ÀÑÏÅÊÒÛ

Monografijoje yra apraðo-mas baltarusiø kalbos, kaip bal-tarusiø etninës grupës LietuvosRespublikoje kalbos, sociokul-tûriniø ir lingvistiniø ypatybiøtyrimas, jos funkcionavimo sri-èiø, vietos ir svarbos nustaty-mas ðalies kalbinëje struktûro-je. Tyrimo objektas yra interfe-renciniai reiðkiniai, kuriuos le-mia daugiakalbë situacija piet-rytinëje Lietuvos teritorijoje.Ðie reiðkiniai nagrinëjami re-miantis baltarusiø kalbos, rea-lizuojamos kodifikuota ir ðne-kamàja versija, medþiaga. Ypaèdidelis dëmesys skiriamas ðne-kamajai kalbai, kurioje dël josbetarpiðkumo ir komunikaciniomobilumo daþniausiai pasireið-kia kitø kalbø átaka visuose kal-bos lygmenyse.Tyrimas bus ádomus baltaru-

siø kalbos specialistams, kalbi-ninkams, studijuojantiems ávai-rias kalbø sàveikos problemas,kultûrologams bei kultûros ant-ropologams, viduriniø mokyklømokytojams ir aukðtøjø mokyk-lø dëstytojams, studentams,

magistrantams, doktorantams,taip pat daugybei skaitytojø, ku-rie domisi daugiakultûrinio re-giono, kaip etnografijos bei kal-bos tyrimo objekto, ir gimto-sios kalbos bei kultûros iðsau-gojimo uþ istorinës tëvynës ri-bø problemomis.

SKELBIMAI

IÐNUOMOJAMAS KAM-BARYS STUDENTAMSTEL. 8 610 15094

6 Ðviesa2009 09 25 Penktadienis

JudaizmasÞydø màstymas visada suvo-

kë, kad konkurencija iðlaisvinaenergijà bei kûrybiðkumà ir sie-kia visuotinës naudos.Rabinai ap-skritai buvo palankûs prekybai irkonkurencijai, nes ji maþino kai-nas ir didino pasirinkimà. Taèiaurabinai gerai suprato, kad agresy-vus konkurencingumas, kaip toks,nëra dorybë. Ypaè judaizmas tei-kë pirmenybæ atvirai rinkos kon-kurencijai tol, kol ji teigë naudosvisai visuomenei, kas normaliaisutampa ir su nauda vartotojams.Judaizmas smerkia nuolati-

nes rinkos viliones (siekti tiksløkitø sàskaita, pasinaudoti ne-mokðiðkumu, elgtis abejingai sudarbuotojais) ir skatina prieð jaskovoti. Sàþiningos prekybos tai-syklës turi bûti nustatytos ir kon-troliuojamos, kad pardavëjasjaustø atsakomybæ, nes þydø ásta-tymai nepripaþásta koncepcijos ��tegu pirkëjas bûna atsargus�.Ádomu, kad þydø ástatymai

taip pat leidþia protekcionistinæpolitikà tam tikruose atskiruoseatvejuose, kad apsaugotø vietinæekonomikà, daugiausia ten, kursvetimi prekybininkai turi netei-singø privalumø dël mokesèiønemokëjimo. Nepaisant to ju-daizmas pripaþásta, kad net ten,

kur firmos ir individai kenèia nuokonkurencijos, visuomenei nëranaudinga jà apriboti.

Á kai kurias praktikas judaiz-mas neigiamai þiûri dël to, kad josprilygsta vagystës formoms: Pa-vyzdþiui, grobuoniðka kainodaraskirta eliminuoti konkurentus iðrinkos. Ði nuostata reikalauja nu-statymo balanso tarp efektyvumoir teisingumo. Tokiu bûdu yra da-romas skirtumas tarp konkurentopragyvenimo sàlygø sunaikinimo,kuris yra draudþiamas, ir konku-rencijos, kuri yra skatinama, nesji gali sumaþinti pajamas, bet tei-kia naudà visai visuomenei.Dël to judaizmo ástatymai pa-

laiko bendrus privalumus kylan-èius ið konkurencijos, matydamidaugumos gerovæ palyginti susantykinai maþai paveiktais kon-kurentø interesais.

IslamasMusulmonø poþiûris á konku-

rencijà taip pat yra palankus. Ko-rane yra teigiama: �Vieno su kitulenktynës duoda gera�. Islamoástatymai taip pat palaiko konku-rencijà smerkdami monopolisti-næ praktikà, kuri yra laikoma amo-ralia. Pripaþástama, kad nauda tu-ri ateiti ið laisvos konkurencijos,taèiau kartu aiðkiai pasisakomaprieð tokius neleistinus konku-rencijos aspektus kaip kyðiø da-

KONKURENCIJA RELIGIJØ KONTEKSTE<<< Atkelta ið 5 psl.

Að � ne poetas. Bet prisipaþinsiu: pabodo raðyti vien akademi-nius straipsnius ir monografijas. Pabodo bûti árëmintam ir ásirëmi-nusiam sausose minties konstrukcijose. Pasaulá ámanu paþinti beiiðreikðti ir jausminiu pradu.Mano pasirinktas þanras, kaip að manau, giminingas rytietiðkiems

rubajatams. Jais lakoniðka forma � eilëmis iðsakoma sociosofinëmintis. Privalai mobilizuotis ir laikytis ne tik nustatyto eiluèiø skai-èiaus, bet ir iðgauti garsiná (eilëdariná) skambesá. Kaip man tai pasi-sekë � tesprendþia �Ðviesos� skaitytojas. Jo verdiktui teiksiu po ne-didelá pluoðtelá posmø ið kiekvieno ciklo, kuriø �prisirpo� irgi visaspluoðtas. Ðiame puslapyje publikuojami posmai skirti tø ar kitø pa-stebëjimø akcentuoti asmens pilietinës, neretai aplinkybiø sudrama-tintas nuostatas.

PROFESORIUSROMUALDASGRIGAS:ATOKVËPIOVALANDOSTARPMONOGRAFIJØ

ATSIVËRIMAS

Ið ciklo: �Veidrodþiø at-spindþiai�

1.Dar eros pradþioje Seneka

yra sakæs:�Mes þûvame, jei sekame

kitais...�Iðties?.. Kas tu, kas að � kas

esammes?

Aviø banda belaukianti visnaujo

vedlio?Jie keièiasi daþnai.Gyvenkit kaip gyvenæ, be

vedliø � Senekaatsakytø...

2.Matau tave lyg ir pilietá...O ne, ne tos ðalies, kurioj

dar gyveni.� Pasaulio. Þinau, tau ðitaip

elgtispatogiau.

Ir ið tiesø; o kam tie protë-viø kapai?Kam ta skaudi tautos likimo

atmintis?� Tik tavo veiksmui kliuvi-

niai.Sëkmës linkiu tokiam pasi-

rinkimui!

3.Yra tokiø, kurie vien kritika

gyvena.Bièiuliðka ji kartais, o kar-

tais � smûgiuojanti ápaðirdþius

Jei kà nors rimto sumàstei� jie tuètuojau bumbena:�Ne taip tu paraðei�... O

kaip? � jie to nepasakys.Pasiðaipys, jei sumanei álip-

ti á tribûnà.Saugiau tau bus laikytis, jei

prisiminsi prieþodá:�Tyla � gera byla...�

4.Tave girdþiu vis aimanuo-

jantá:Antai, gûdþioj laukymëj nu-

þudë senukus.Ðtai ten korupcija giliai su-

leidusi ðaknis.O uþvakar kaimynà artimà

sutraiðkëkelyje...

Ir að matau, kad blogis Vieð-paèiu panoro bûtiPasaulio pabaiga? Gal

taip, jei savojosukurti negali...5.

Bièiuli, kaip tu þibintà keliopraradai?

Tik nesakyk, kad pavogë...Ko gero

iðmainei.Á kà? Visai man � nesvarbu.Likai be jo. It neregys da-

bareini...

Tokiø kaip tu, su lazdelebaksnojanèiø,

Daþniau vis gatvëj sutinku...

6.Jei nieko nedarysi, sëdësi

kaip sëdëjæspaunksny,

Toliau bus griaunamosðventyklos.Apspjaudyta bus ir dora. Ið-

nyksgyvybæ teikusi rimtis...

Suniekinti bus bandæ po-emas

dar kurti.Bus pasmerktas ir meilës il-

gesys.Nevarþoma sklandys piktoji

dvasios vergija...

7.Stipriai buvai smûgiuotas.

Ne vienà kart.Politiniu kumðèiu. Þemiau

krûtinës...Talkon pakviesdavo net tavo

kolegas...Atsilaikei pusiausvyros vos

nepraradæs.Bet ar gali kitiems sakyti?:Ðtai jau gyvenimà esu pa-

þinæs...

8.Ðmaikðti metafora � �Tarp

girnø�...V. Kernagio mums palikta...Kiek daug prasmës sudët á

jà gali...Þmogus, atrodo, gëriui

skleistiPagimdytas.

Bet blogis nuolat slenka iðpaskos...O girnos sukasi ir mala...

O kà � visai jomsnesvarbu.

9.Tarsi lietaus smëlëtoj þemëj

javas,Vis lauki pagyrimø. Kà gi...Ðiandien buvai tu pagerb-

tas ir kalbomisvisø, ir raðtais.

Ðaukiu ir að � Valio! Taipáprasta...Bet man gal angelas, gal

kipðasvis kuþda á ausis:

Ko ið tiesø verti darbai, ku-riais esi

iðgirtas?

10.Manæs tu klausi: Kodël ap-

link tiek sumaiðties?Kodël kasdien tribûnose pa-

sikumðèiavimusbeprasmiðkus regi?

Kodël pilietá átûþis kankina?Ið kur toks niurzgulys vi-

sø?..Atsakymà tu gausi, jei su-

prasisiurrealistiná pasaulá...

� Jame tu ákaitu ágrûstasgyveni...

11.�Að berþas � lietuviðkas

berþasSu plieno dalgiu ant pe-

ties...�Taip raðë Ðirvys.Poetu uþgimæs, belaisviu

pabuvæsJis mirë anksti, sujaudinæs

savo Tëvynæ.Ar kas ið jaunimo poetà ðá

þino?..

12.Taifûnas po taifûno siauèia!

Ne tik gamtoj...Sudarko viskà. Kas bûna

ðventa,sakralu...

Atsiveria bekraðtë dvasiosdykuma...

Ir kibios dulkës apneðaakis.Kiek ðiandien regime tos

dykumosaukø!

Bûriais bedvasës po pasau-lá jos

klajoja...

13.Drauguþi, vos ne kasdien

tave kitoká sutinku...Gal kvieèiamas politikos

ðaumenøtuos kelio vektorius keiti?

Gal ánoriai minios tau ne-pakeièiamais

jau tapo?Su kuo ir kaip eini � ne tai

svarbu.Svarbiau þinoti saikà:Kas átaru, o kas iðties

tauru...

14.Kodël poetas toks pritilæs?Kodël neieðko perlo vëri-

niø?Nepuola skambinti kai ma-

tokriðtoliná groþá?

Kas atsitiko?Gal ir prince-siø nebeliko?..O gal ðiandien perdaug jis

uþsidaræscelëje savoj?

Nebesidairo á ðalis?.. Kaipelgdavos

anksèiau...

15.Þiniø kaupimo manijos pa-

gautas gyvenai.Ir tyrlaukius, ir kalnus ne

tikvaþiuotas

� Pësèiom apkeliavai.Maèiau þaizdotas tavo ko-

jas...Tiesø dar neþinotø kelionë-

se prisirinkai.O turtà surinktà kur dësi?

Ar þinai?

vimas ir gavimas, darbuotojø ið-naudojimas nemokant algø arbanemokant algø nustatytu laiku,klientø apgaudinëjimas ir kt.Ðiais Korane iðdëstytais prin-

cipais buvo gindþiamas ir 1968m. parengtas Didþiosios Brita-nijos prekybos aktas.Vienas konkurencijos aspek-

tas, kuris daþniausiai yra priim-tas modernioje visuomenëje, betyra didþiai nepriimtinas musul-moniðkai religijai yra reklama.Ypaè, kai kurios jo apraiðkos, ku-rios sukuria neteisingà ávaizdá.Reklama skatina dirbtinius iráprantamus poreikius, ir taip su-kelia nereikalingà vartojimà, taisavo ruoþtu didina gamtiniø iðtek-liø besaiká naudojimà ir aplinkostarðà. Musulmonai taip pat nepri-taria sàmoningam ar nesàmonin-gam seksualiniø vaizdø naudoji-mui reklamoje. Ypaè átraukiant átokià reklamàmoteris arba kai taiyra visiðkai nesusijæ su produktu.Jie pripaþásta, kad pasaulis bûtønuobodesnis be ámantriø reklamø,nuolat pasirodanèiø mûsø ekra-nuose, bet laikosi paþiûros, kadjos bûtø priimtinesnës, jei bûtøtransliuojamos kaip pramoga irneatliktø uþslëpto marketingovaidmens.Islamo ástatymai yra labai

aiðkûs ir dël tinkamo akcininkøatsakomybës balanso. Kompani-

ja turi bûti visiðkai skaidri su sa-vo akcininkais skirstydama pel-nà ir turi bûti labai atsargi, kadiðvengtø akcininkø arba darbuo-tojø iðnaudojimo.Taigi, islamas yra palankus

konkurencijai. Ji turi bûti vykdo-ma sàþiningai, be apgaulës, þmo-niø iðnaudojimo ar þeminimo.Kol konkurencija vykdoma lai-kantis ðiø nuostatø, valstybë ne-turi kiðtis ir etikos reikalai yrapaliekami individo sàþinei.Taigi, kaipmatome, visosmi-

nëtos monoteistinës religijos

FILOSOFIJA IRPOEZIJA

Tæsinys kitame Nr.

MINTIESAKTUALIJOS

pripaþásta konkurencijà kaipveiksmingà priemonæ siekiant vi-suotinës gerovës . Konkurenci-ja padeda efektyviai tenkintiþmoniø poreikius, nors ji ir ne-gali iðspræsti neteisingo paskirs-tymo problemos.Gerovë (nauda) turi bûti ku-

riama(teikiama) tik grieþtai lai-kantis atitinkamø etiniø standar-tø ir apribojimø. O jø ignoravi-mas griauna ir moralës pamatus,nuo kuriø priklauso ir paèioskonkurencijos etiðkumas.

LEIDYKLOS NAUJIENOSGYVENAMOSIOS VIE-

TOS ISTORIJAKnygoje yra pateikta ávairiø

patarimø, kaip tirti ir propaguotigyvenamosios vietovës istorijà.Ávairiø uþsienio ir ðio leidinioautoriø sukurtos atmintinës(klausimynai) pagyvenusiø þmo-niø atsiminimams uþfiksuoti pa-dës tiriant savo ðeimos istorijà,mokyklos, gyvenamøjø namø,gatviø, kapiniø, paminklø ir kitøobjektø istorinæ praeitá. Leidiny-je yra pateikta istorijos mokyto-jø patirtis per istorijos pamokasir uþklasinëje veikloje moki-niams propaguojant savo kaimo,miestelio, miesto ir rajono isto-rijà. Knyga skirta istorija besi-

domintiems mokiniams, moky-tojams ir visuomenei.

2009 09 25 PenktadienisÐviesa 7

SPORTAS

Renatas Mizeras, vyr.redaktoriaus pavaduotojasvardynui

1. Buðido (jap. bushido>bushi � karys + do � kelias). Ðiokovos meno ðaknys prasidedasamurajø laikais. Visuotinai pri-imta, kad samurajø moralë, josvertybës ir normos buvo ir yrapagrindinis Japonijos dvasinëskultûros faktorius. Þinoma dau-gelis buðido kodekso variantø.Tarp jo principø svarbiausi visa-da buvo ðie: pareiga, vyriðku-mas ir garbë. Samurajais galëjobûti tik vyrai, apdovanoti ypa-tinga jëga ir iðtverme. Samura-jaus gyvenimas ir mirtis buvonusilenkimas pagrindiniam gar-bës kodeksui. Buðido garbës ko-deksà sudaro penki pagrindiniaimoraliniai principai: iðtikimy-bë, mandagumas, vyriðkumas(dràsa, tvirtumas, ðaltakraujið-kumas, kantrumas ir iðtvermë,iðradingumas), teisingumas(tiesumas, garbë), paprastumas.2. LIETUVOJE buðido pra-

dëtas kultivuoti 1999. Pradþià

BUÐIDOdavë D. Simanaièio susitikimas(1999) su þymiais buðido kovo-tojais Chr. Dolmanu (Olandija) irVolku Hanu (Rusija).3. Lietuvos Buðido RINGS

federacija buvo ákurta 1999 me-tais. Jos bûstinë Alytuje.4. 2001 10 24 Vilniuje ávyko

pirmasis tarpt. turnyras.5. Pimuoju Lietuvos buðido

èempionu tapo ðakietis KæstutisSmirnovas (2001).6. 2001 � vienas geriausiø

Lietuvos RINGS kovotojø Egi-dijus Valavièius debiutavo Japo-nijoje ir sensacingai áveikë Japo-nijos RINGS federacijos þvaigþ-dæYasuhito Namekawà.7. 2002 m. lapkrièio 25 d.

LBFprezidentasD. Simanatis pa-siraðë bendradarbiavimo sutartásu SHOOTO prezidentu Kazuhi-ro Sakamoto ir tapo LBF SHO-OTO atstovu Baltijos ðalyje.8. Lietuvos Buðido Federaci-

jos ákûrëjas ir prezidentas nuo1999 iki dabar � Donatas Sima-naitis.9. Lietuvos Buðido Federaci-

ja leidþa þurnalà ,,Bushido, kovo-tojo kelias� kaina 6.50 lt. Þurnalàgalite ásigyti visuose LietuvosSpaudos kioskuose, IKI, RIMI irHYPERMAXIMAprekybos cen-truose, STATOIL degalinëse.10. Daugiau informacijos ga-

lite rasti tinklapyje www.bushi-do.lt

Nors rankinio èempionatasdar neprasidëjo, bet VPU ,,Ðvie-sos � Savanorio komandos� vy-rai gali pasigirti iðkovotomisbronzine, sidabrine ir auksinetaurëmis.Bronzinë � 2009-08-15�16

vyko turnyras pulk. lit. R. Baltu-ðiui atminti. Ðiais metais dalyva-vo 4 komandos: Kauno ,,Granitas�Karys� I,Kauno ,,Granitas �Ka-rys� II, Klaipëdos ,,Þemaitijos �Dragûnas� ir VPU ,,Ðviesa-Sava-noris�. Pralaimëjæ Klaipëdos,,Þemaitijos � Dragûno� ir Kau-no ,, Granito � Kario� I bei lai-mëjæ prieð Kauno ,,Granito � Ka-rio� II komandà, ðviesieèiai ten-kinosi 3-iàjà vieta.Sidabrinë � 2009-09-29,30

vyko respublikinis rankinio turny-

TRIJØ SPALVØ TAURËSJAU,,VPU ÐVIESOS �

SAVANORIO� KOMANDOSRANKOSE

ras Jonui Stankevièiui atminti.Nor ðis turnyras buvo jau 10, betVPUÐviesos � Savanorio koman-da dalyvavo pirmàjá kartà. Turny-ras vyko labai graþiame Jurbarkomieste, pasiþymëjo puikia oraga-nizacija, þaidëjams suteiktos ge-ros gyvenimo sàlygos. Paþymëti-na tai, jog ðiame turnyre pirmàkartà dalyvavo ir aukðèiausiosioslygos komandos (Klaipëdos ,,Þe-maitijos �Dragûnas�,Kauno ,,Lû-ðis� irVPU ,,Ðviesa �Savanoris�).Nugalëjæ visas turnyre dalyvavu-sias komandas ir nusileidæ Kau-no ,,Lûðies� ekipai, ðviesieèiaitenkinosi 2-ajà vieta.Auksinë � 2009-09-19 d.

Molëtø sporto centro salëje vy-ko draugiðkas turnyras, kuriamedalyvavo irmûsø rankininkai.Ne-sunkiai laimëjæ prieð I rankiniolygos Kauno ,,Teledemos� ko-mandà, vilnieèiai á mûðá stojo su

ambicinga, jau-na ir vietiniø sir-galiø palaikomaMolëtø koman-da. Nors ir ne-lengvai, bet uþ-tikrintai pergalæðventë VPU,,Ðviesos � Sa-vanorio� ko-mandos ranki-ninkai, kurie irbuvo apdovano-

ti auksine turnyro taure.

Renatas Mizeras

Ramûnë Motiejûnaitë

VARDAI IR VEIDAI

Kiekvienas turi savo talis-manà, kuriuo pasikliauja visurir visda. O mes, ypaè sportinin-kai, turime savo talismanà. TaiVincas Garbenèius, autobusiu-ko vairuotojas, kuris mus nu-veþa á varþybas, ir sëkmingaigràþina namo.V. Garbenèius gimë 1948 m.

sausio 18 d. Plungës rajono Þli-binø kaime. Ten ir praleido savovaikiðkas dienas. Su tëèiu taisy-davo automobilius ir tai tapo jogyvenimo aistra. Pabaigæs prof-techninæmokyklà, pradëjo dirbtivairuotoju Vilniaus kooperaci-jos technikume. Á tuometiná VPIatëjo dirbti 1977 metais. Mokë-si VPI Istorijos fakultete.Augina du vaikus: sûnø Sau-

liø ir dukrà Linà. Jis yra ne tikpuikus vairuotojas, bet ir iðti-kimiausias mûsø universitetokomandø, chorø bei ansambliø

sirgalius. Jis sàþiningas, parei-gingas ir paslaugus darbuotojas.Studentø þinomas kaip Vin-

cukas, domisi daugeliu sportoðakø, o labliausiai já dominasporto ðakos, kuriomis uþsiimi-nëja mûsø studentai � tai krep-ðinis, futbolas, tinklinis, paplû-dimio tinklinis. Jis þino visas var-þybø ir sporto ðakø taisykles.Taip pat V. Garbenèius þaidþiaðachmatais, þvejoja.Vincukas aplankë daug ðaliø.

Jis keliauja ne tik darbo reika-lais, bet ir laisvalaikiu. Kiekvie-nas miestas jam labai patinka.Jis apþiûri visus pastatus, sena-miestá.V. Garbenèiui viskas ádo-mu.Kartu su studentais dalyvau-ja geografø, biologø praktikose.V.Garbenèiusmyli gyvûnus,

mëgta grybauti. Kai turi laisvolaiko, paþiûri sporto, discaverykanalus. Domisi, kas vyksta pa-saulyje. Vincukas mëgsta kny-gas, ypaè lietuviø poetø eiles beiknygas apie keliones.

Kaip ir be-veik kiekvienaslietuvis, V. Gar-benèius mëgstaalø, ypaèÐvytu-rio �Ekstra�. Jisnëra iðrankus,patinka ávairusmaistas. Tikvengia jûrø gë-rybiø, nes tokiepatiekalai jamne prie ðirdies.L i n k i m e

jam daug daugsëkmës visur ir visada!

MÛSØTALISMANAS

Vincas Garbenèius

Vartus atakuoja pirmakursisValdas Drabavièius

PABÛKIME KARTUUÞSIIMDAMI TUO PAÈIU

Karolis Kaladinskas

Sveikiname VPU vyrøkrepðinio rinktinës treneráAlgimantà Ðatà Taivane vy-kusiose XXI kurèiøjø olimpi-nëse þaidynëse iðkovojusá si-dabro medalá. A. Ðatas buvoLietuvos kurèiøjø vyrø krep-ðinio rinktinës vyr. treneris.

Sveikiname Donatà Rim-ðaitæ (SSF, II k.), kuri laimë-jo pasaulio ðiuolaikinës pen-kiakovës tauræ.

Norëtume pasigirti mûsø uni-versiteto studentais, kurie pavasa-rá suorganizavo puikø projektà,,PABÛKIMEKARTUUÞSIIM-DAMITUOPAÈIU�,kurbuvosu-kviesti vaikuèiai ið vaikø globosnamø.Vaikuèiø buvo 51, kurie at-vyko ið keliø Lietuvos miestø ly-dimi auklëtojø. Dalyvavo Labda-ros ir paramos fondo ,,VISOSLIE-TUVOSVAIKAI�,LKMSvaikø irjaunimo paramos centro, AuleliøVGN,Vilniaus vaikø globos namø,,Gilë� globotiniai.Pats projekto tikslas buvo su-

màstytas toks, kad uþimti, nuste-binti ir pralinksminti vaikus, su-paþindinti su VPU, ugdyti jaunøþmoniø solidarumo jausmà irskatinti tolerantiðkumà.Vaikai nuo pat ankstyvo ryto

noriai bendravo kartu su jaunimu,kurie buvo uþ juos atsakingi. Vi-si aplankë VPU esanèià oranþe-rijà, zoologijos katedrà, sportomuziejø.Po pirmos dalies ekskursijø,

visa didelë kolona patraukë á pre-kybos ir pramogø centrà ,,PANO-RAMA�. Ten jaunimëlis smagiaileido laikà kartodrome, kur vy-

ko varþybos kartingais. Po tokiølinksmybiø visi uþkando �ÞVË-RYNOSMUKLËJE�.Pasistiprinæ ir vël aktyvûs

darbui visi ëjo sportuoti. Vaiki-nukai ëjomokytisMUAYTHAYkovos menø, kuriø juos mokëtrenerisAndrius Ðiupaila su asis-tentais, o panelës uþsiiminëjo ae-robika. Vëliau visi patraukë á di-dþiàjà VPU sporto salæ, kuriojeþaidë ávairius sportinius þaidi-mus. Ir visgi vaikus suvienijo þai-dimas, kurá moka kiekvienas pir-mokas � kvadratas.Pasportavusios ir nuvargu-

sios projekto paþibos persikëlëá fizikos fakulteto salæ, kur lau-kë paskutinioji projekto dalis:vakarinis filmas su daug spragë-siø, uþkandþiø, saldumynø, vaisiøir vaisvandeniø. Paþiûrëjæ sma-gø animaciná filmukà galiausiasulaukë ir vakaro, kuris reiðkë at-sisveikinimà.Po renginio kiekvienas vai-

kutis liko apdovanotas ir uþ ak-tyvumà, ir uþ sportinius pasieki-mus, ir uþ gerà elgesá, ir uþ gerànuotaikà. Todël kiekvienas gavopo auksiná medalá, kuris vie-niems buvo pirmasis jø gyveni-me ir tuo paèiu rëmëjø skirtødovaneliø.

Registracijos Nr. SL749�Ðviesos� redakcija. Studentø g. 39, Centriniai VPUrûmai, 511 kab., tel. 2 736 967, mob. 8 698 33971, el. paðtas

skom@vpu.ltRyðiø su visuomene skyriaus vedëja Daiva Dubosaitë.Redaktorius Juozas Skomskis.Maketuotoja Loreta Damauskienë.

Redkolegijos vadovë doc. dr. KristinaKaluinaitëSpausdina UAB �Utenos Indra�,Maironio g. 12 Utena.www.indra.lt Tiraþas 1000 egz.

8 Ðviesa2009 09 25 Penktadienis

GMF parodø galerijoje �Ver-denë� atidaryta lektorësAldonosVaitkevièiûtës ir jos studenèiøkûrybos ekspozicija. Trijuosestenduose � 76 rankdarbiai. Ðio-je paletëje � 10 dëstytojos juos-tø.Visa kita � geriausia studen-èiø kûryba. Ta proga pristatyta irAldonos Vaitkevièiûtës metodi-në knyga �Lietuviðkos juostos�.Lektorë Aldona Vaitkevièiû-

të, pristatydama bendrà parodà,sako, jog ekspozicijà atidaro ran-kinëmis audimo staklëmis pen-kiomis technikomis, ávairiø va-riacijø austi darbai. Kai kurie au-diniai uþbaigti kutais, pintais, nu-nertais, iðsiuvinëtaismazgais. Taisenøjø technikø, kuriø dëstytoja

PARODA

AUDINIAI IR JUOSTØ RAÐTAI

Romualdo Sauliaus reportaþas

moko studentes,galimybiø paro-da. Juostø stende septyni audi-mo bûdai � austinës, kaiðytinës,austos staklëmis, austos ant rë-mo, vytinës juostelës, austosspecialiø lenteliø pagalba, kitoslabai ilgai pintos tik rankomis.Ðie dirbiniai priklausomûsø kul-tûros paveldo srièiai, kuri paþás-ta aðtuonias technikas.Treèiojidarbø grupë � pasirenkamieji da-lykai � aksesuarai: sagës, apy-rankës, kaklo papuoðalai ir kt. Iðsenøjø technikø èia pamatysimetik vëlimà rankomis. Margini-mas, tapyba ant ðilko, audiniømarginimas senovës indø � gu-tos � karoliukø vërimo techni-ka. Èia dëstytoja iðskiria vienus

geriausiø darbø � technologijøedukologijos specialybës treèia-kursiø Emos Motiejûnaitës, Lai-mos Rimkutës tapybà ant ðilko.Pastarosios prisipaþásta, kad sun-kiausia sugalvoti pieðiná ir atrink-ti, suderinti tinkamas spalvas. Ta-èiau dþiaugsmà kelia tai, kad dar-bas ádomus, patrauklus. Mielaitokius darbus tapytø ir toliau,� sa-ko studentës. O Jolanta Trubilai-të iðvis þavisi pieðimu ant ðilko,kitomis technologijomis. Þino-ma, studentëms sunkiausia yra aus-ti, nes tai darbas, reikalaujantisypatingo kruopðtumo ir ágûdþiø,nors daugelis iðskiria progà susi-paþinti su senovës technikomis,potrauká lietuviðkai tradicijai.

LEIDYKLOS NAUJIENOS

Å.Êàçèìÿíåö, Ã.ÊóíäðîòàñÀÓÄÈÎÂÈÇÓÀËÜÍÛÉ

ÊÓÐÑ ÐÓÑÑÊÎÃÎ ßÇÛÊÀÄ Ë ß Ñ Ò ÓÄ Å Í Ò Î Â �ÔÈ Ë ÎË Î ÃÎ ÂKnyga yra tekstinismokoma-

sis priedas prie plaèiai þinomødviejø XX a. antros pusës rusøreþisieriaus Leonido Gaidajauskino komedijø �Operacija �Y� irkiti Ðuriko nuotykiai� ir �Kauka-zo belaisvë�. Ði integruoto pobû-dþiomokomoji knyga skirta plës-ti studentø þinias ir gebëjimusávairiuose kalbos mokymo(si) �fonetiniame�intonaciniame (tar-ties tobulinimo) bei leksiniame�gramatiniame (kalbiniø ágûdþiøtobulinimo) � lygmenyse. Kny-ga sudaryta ið dviejø daliø: kiek-vienoje ið jø pagal minëtø filmøfonogramø iðtraukas pateikiami

tekstai klausymui (dalis ið jø suintonacinës transkripcijos ele-mentais); papildomai teikiamitekstai skaitymui, taip pat pratimaiir uþduotys su leksikos ir grama-tikos komentarais, skirti svarbiau-siems verbalinës ir neverbalinëskomunikacijos gebëjimams plëto-ti bei tobulinti. Ði mokomoji kny-ga yra skirta pirmiausia Lietuvosaukðtøjø mokyklø studentams fi-lologams ir uþsienio ðaliø studen-tams, kurie mokosi rusø kalboskaip negimtosios; ji taip pat galibûti naudojama rusø kalbos mo-kymui(si) aukðtesnëse klasësemokyklose ir gimnazijose.

Kalba ir kontekstai (III)Mokslo darbø rinkinyje kalba

nagrinëjama skirtinguose kon-tekstuose naujais ir tradiciniais

aspektais. Autoriø tikslas � pa-þvelgti á kalbà kaip besikeièian-èià ir daugiaplanæ sistemà, josypatumus ávairioje aplinkoje beiskirtingomis sàlygomis.Leidinyje analizuojama dau-

gelis kalbos funkcionavimo irmokymo aspektø, todël ávairiøkalbos lygmenø dialogas bei sà-veika vyksta kiekviename ið lei-dinyje pateiktø darbø. Svarstomosne tik teorinës problemos, ke-lianèios diskusijas ðiuolaikinëjelingvistikoje, bet ir pristatomoskonkreèios áþvalgos ir rezultatai,paremti empirine medþiaga.Straipsniø autoriai ir leidinio su-darytojai siekia, kad per ávairiøpoþiûriø ir metodologijø sintezæ,perþengiant siauros specializaci-jos ribas, ávairiø srièiømokslinin-kai susitiktø naujoje transdiscip-lininëje humanitarinio ir eduko-loginio supratimo erdvëje. Leidi-

Visuomenës darni plëtra:problemos ir perspektyvos (V)Ðiame moksliniø straipsniø

rinkinyje Vilniaus pedagoginiouniversiteto dëstytojai nagrinë-ja aktualias Lietuvos ekonomi-nës ir socialinës raidos proble-mas: materialinës gerovës këli-mo, socialinës nelygybës, socia-linës atskirties, skurdo maþini-mo, socialinës integracijos. Da-lis straipsniø skirti vertybiniønuostatø, pilietiðkumo, patriotiz-mo ugdymo problematikai, dva-sinës gerovës këlimo paieðkoms.

nys skirtas mokslininkams, dës-tytojams, mokytojams, studen-tams ir besidomintiems kalba irjos mokymu.

Lekt. A.Vaðkevièiûtë ir technologijø edukologijos III k. studentësE.Motiejûnaitë, L.Rimkutë, J.Trubilaitë

AudiniaiJuostos

Pieðiniai ant ðilko

Albertas RuþasÞmogus kaip pasaulio sa-

vimonëKnygos autorius su ðvelnios

ironijos gaida kvieèia visus, be-sidominèius klasikinës ir po-stmodernistinës filosofinës min-ties raida, reliatyvistinës fizikos,antropologijos, analitinës psicho-logijosmokslø naujausiais laimë-jimais, mëginti atsakyti dar á an-tikos laikø iðminèiø keltus klau-simus: kodël yra bûtis, o ne nie-kas? kas tiesø yra mûsø sàmonë?kuo ji skiriasi nuo ávairiuose kon-tekstuose nuolat sinonimiðkaivartojamø sielos ir dvasios sàvo-kø? Dialogo skaitytojais stiliumisiekiama atskleisti unikalià þmo-giðkojo intelekto reikðmæ, kaiptikslingà paties Pasaulio evoliu-cijos cerebralizacijos link rezul-tatà, o pasirëmus fundamentaliaisávairiø mokslo ðakø laimëjimaisir gausiais literatûros ðaltiniaispasekti, kaip formavosi Atmintisir Kalba, tie tikrieji mûsø Sàmo-nës � Saviþinos Savimonës � pa-grindai, leidþiantys aiðkiau supras-ti, kodël senosios Graikijos ið-minèiai taip atkakliai këlë Bûtiesir Esmo klausimus.Skaitytojà turëtø suintriguo-

ti ir autoriaus pasirinkta þanrinëknygos paantraðtë Filosofinësminties nuotykiø romanas beidedikacija Bûsimai pirmojotarpgalaktinio kosminio laivoágulai, á kurias atsakymai paaið-kës tik uþvertus paskutinájá ðiotraktato puslapá.