Klaipėdos kraštas žemėlapyje

Kristina Andrejevaitė 8d

Įžanga Klaipėdos kraštas sudaro savarankišką geografinį

vienetą: tai yra siaura juosta, vakaruose apribota jūros, pietuose - Nemuno, rytuose - Telšių plynaukštės. Šios juostos plotas 2451 km2 (su Kuršių nerija 2848 km2), jos ilgis 140 km, o plotis kai kur tik 15-20 km.

Šio nedidelio ploto istorija labai permaininga: pradžioje šis kraštas priklausė baltams, vėliau Kryžiuočių ordinui, po to savarankiškai Prūsijai, vėliau pastarosios sujungtai Vokietijai, vienu metu buvo valdomas prancūzų, po kiek laiko grįžo lietuviams ir po trumpo vokiečių įsiveržimo galiausiai iki šių dienų yra teisėta Lietuvos dalis.

Klaipėdos kraštas iki XX a. Iki XIII a. antros pusės Klaipėdos kraštas priklausė baltų gentims

- šiaurėje kuršiams, pietuose skalviams, dalis išvis nebuvo gyvenama.

Vokiečiai nutarė perskirti prūsus ir žemaičius 1252 m. Livonijos ordino pavestas Eberhardas von Seinas įkūrė Memelburgo pilį(Memel - vokiškas Nemuno pavadinimas, bet senoji tos vietos sodyba buvo vadinama Klaipėda). Žemaičiai tuojau suprato statomos pilies pavojingumą ir ėmė pulti ją tebestatomą. Bet ir dažnais puolimais jie nesugebėjo jos išgriauti. Tai pavyko tik prūsams Didžiojo prūsų sukilimo metu (1260-1274).

Nuo tada iki XX a. Klaipėdos kraštas praktiškai priklausė vokiečiams. Tiesa, Livonijos ordinui buvo sunku susisiekti su Klaipėda, todėl 1328 m. ši pilis buvo perduota Prūsų kryžiuočiams.

Taip atrodė Ordino okupuotos žemės

prieš Žalgirio mūšį:

Klaipėdos krašto statusas, jo priklausomybė keitėsi kartu su ordino statuso kitimu, jo vystymosi į Prūsijos kunigaikštystę.

Nors Vytautas Didysis ir labai stengėsi, bet nepajėgė prisijungti Klaipėdos krašto.

Nuo 1466 m. ordinas atidavė Lenkijai dalį savo žemių kartu su Klaipėdos kraštu.

1525 m. Klaipėdos kraštas tapo dalimi vis stiprėjančios Prūsijos.

Klaipėdos kraštas XX a.

Taigi XX a. pradžioje Klaipėda - sudėtinė Vokietijos imperijos dalis, tačiau ši šalis visiškai nesistengė šio krašto vystyti.

Vokietijai daug svarbesnis buvo Karaliaučiaus uostas, o Klaipėdos kraštas buvo užkampis. Dar XIX a. nebuvo net tinkamo kelio iš Prūsijos į Klaipėdos kraštą.

Paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, 1923m. lietuviai prisijungė Klaipėdos kraštą.

1939 m. kovo 23 d., Hitleriui pareikalavus, Klaipėdos kraštas buvo perduotas Trečiajam reichui.

1945 m. sausio 28 d. Raudonoji Armija įžengė į Klaipėdą, o vasario 4 d. ir į Kuršių neriją. Po to Klaipėdos kraštas tapo Lietuvos TSR dalimi.

Klaipėdos kraštas, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, tapo dalimi laisvos, nepriklausomos Lietuvos.

Santrauka Klaipėdos krašto lietuviai kovojo jau nuo XIII a., ši

svarbi Lietuvos juosta labai neilgai priklausė jai.

Nuo 1990 m. kovo 11 d. Klaipėdos kraštas - pirmą kartą pilnateisė nepriklausomos Lietuvos dalis.

Tikėkimės, kad niekada daugiau jokia šalis nebesikėsins į Lietuvos žemę ir Klaipėdos niekada nebevadins Memeliu.