Savaitraštis visai Lietuvai. Išeina penktadieniais. 2011 m. birželio 23–liepos 1 d., Nr. 25 (69) Kaina 1,99 Lt

Gimtasis kraštas

Ekologiški namai iš bakterinių plytų11 p.

Žmogus įdomus, kai jis yra tarsi užversta knyga

12 p.

Toskana stebina turistus viduramžių žavesiu

13 p.

Nesančio žiedo paieškosJoninės Lietuvoje su laužais ir paparčio ieškojimais švęstos nuo neatmenamų

laikų, tačiau tik prieš devynerius metus, po vienos komercinės televizijos iniciatyvos, buvo paskelbtos nedarbo diena.

1, 3 p.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Gimtasis kraštas2011 m. birželio 23–liepos 1 d., Nr. 25 (69) 1

Lilija VALATKIENĖ

Saulėgrįža yra sena pagoniška šventė, kuri įvairiose tautose buvo vadinama vis kitais vardais. Istoriniai šalti niai teigia, kad 506 metais Baž-nyčia šią datą susiejo su Jono Krikšty-tojo gimimo diena ir jo garbei šven-tę pavadino Joninėmis. Kaip reikėtų švęsti Jonines pagal Bažnyčią? Galbūt išklausyti šv. Mišias, susikaupti ir iš-pažinti nuodėmes? Tai kodėl tuomet mes kūrename laužus?

Senosios tradicijos

Kitas Joninių pavadinimas – Ra-sos, Kupolė – pagoniškas, nesusijęs su Bažnyčia. Pirmą kartą Rasos šventė paminėta grafo Kyburgo kelionės į Lietuvą 1397 m. aprašyme.

Albinas ČAPLIKAS

Vyriausybė mėgsta pasigirti au-gančiomis ti esioginėmis užsienio in-vesti cijomis, tačiau vengia kalbėti apie užsienio investuotojams teikia-mas lengvatas. Užsieniečiai irgi ne-mėgsta apie tai kalbėti , tačiau leng-vatų neketi na atsisakyti .

Investi cijas perkame

Ne paslaptis, kad garsiausios kom-panijos „Barclays“ ir „Western Union“ Lietuvą nusižiūrėjo ne pačios, bet pri-viliotos pagal tik užsienio investuoto-jams skirtą Ūkio ministerijos progra-mą „Invest LT+“.

Saulius TVIRBUTAS

Politi kai dažnai painioja viešuo-sius ir privačius interesus, teikia jiems asmeniškai naudingus įsta-tymų pataisų projektus, įtarti nai grumiasi už kai kurių verslo grupių interesus. Nors šalyje veikia ofi cia-lūs lobistai, kurie skaidriai atsto-vauja įvairioms visuomeninėms or-ganizacijoms ar įmonėms, tačiau dažniausiai pasirenkamas šešėli-nis lobizmas – užkulisinė įtaka po-liti kams.

Klesti papirkimai

Prieš kelerius metus nuaidėjo skandalas, kai buvo paskelbti tuome-tinės įmonės „Rubicon group“ vado-vo telefoniniai įrašai su įvairių partijų politikais. Korupcijos byla subliuško, bet pokalbių išklotinės nekelia abejo-nių, kad verslas ieško būdų, kaip pa-veikti politikus priimant jiems svar-bius įstatymus.

Buvęs Seimo narys, dabar Kauno mero pavaduotojas Stanislovas Buš-kevičius sako neabejojantis klestin-čiu politikų papirkinėjimu. „Pamenu, kai prieš kelerius metus vyko disku-sijos dėl alkoholio ir tabako rekla-mos apribojimų, buvau bandomas paveikti verslininkų, – pasakojo poli-tikas. – Esu entuziastingas sveikos gy-vensenos šalininkas ir visada kovojau

su žalingų įpročių propaganda, todėl mane mėgino nutildyti pažadėdami paramą partijai.“

S.Buškevičius tvirtino atsisakęs šių pasiūlymų, bet prisimena, kad ne vie-nas kolega paskui radikaliai pakeitė savo nuomonę. „Akivaizdu, kad tie politikai neatsispyrė pagundoms, – įsitikinęs S.Buškevičius. – Daug pa-našių papirkinėjimų, savo interesų stūmimo pastebiu ir savivaldybės ta-ryboje, bet kai neturi tiesioginių įro-dymų, nieko negali padaryti.“

Spjauna į rekomendacijas

Šios kadencijos Seime irgi netrūks-ta įtartinų sprendimų. Bene daugiau-sia dėmesio ir pasipiktinimo sulaukė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas. Grupė mokslininkų, visuomeninių organi-zacijų valstybės vadovams teikė raš-tus, kuriuose reikalavo šį politiką at-statydinti iš pirmininko pareigų, nes jo teikiamose įstatymų pataisose buvo siūloma įteisinti nelegalias statybas,

keliama grėsmė upėms dėl vandens elektrinių plėtros.

Etikos ir procedūrų komisija savo ruožtu svarstė šį politiką dėl to, kad jis nenusišalino svarstant Atsinau-jinančių išteklių įstatymą, kuris yra svarbus jo sūnaus vykdomam bio-masės gamybos verslui. „J.Šimėnas viešųjų ir privačių interesų deklara-cijoje nedeklaravo savo sūnaus inte-resų, kuris užsiima šituo verslu ir yra artimas giminaitis.

Aktualijos

Ūkio ministras R.Žylius pažadėjo, kad šįmet ti esioginių užsienio investi cijų sulauks ne ti k šalies sosti nė, bet ir regionai.Klaudijaus Driskiaus nuotraukos Nukelta į 2 p.

Joninės Lietuvoje švęstos nuo neatmenamų laikų, tačiau ti k prieš devynerius metus, po vienos televizijos iniciatyvos, buvo paskelbtos nedarbo diena.

Nukelta į 2 p.

Užsienio investuotojams saldainiai, saviems – barjerai

Nesančio žiedo paieškos

Mūsų valstybės politi koje įsišaknijo iškraipytas lobizmas

Nukelta į 3 p.

Seime ir savivaldybėse dirbantys politi kai nevengia priimti sau arba įvairioms interesų grupėms naudingų sprendimų, o legalus lobizmas Lietuvoje tebėra retenybė.

Privilegijos ne ti k iškraipo konkurenciją – valstybė turi iš kažkur gauti lėšų, skiriamų subsidijoms, o gauti įmanoma ti k dar labiau užspaudžiant savo mokesčių mokėtojus.

Kartais Seimo nariai pateikia įstatymų pataisas, kurios akivaizdžiai naudingos jų šeimoms. Raimundo Šuikos nuotrauka

Paparčiai niekada nežydi, tačiau turi gydomųjų galių.

Gimtasis kraštas 2011 m. birželio 23–liepos 1 d., Nr. 25 (69)2

Taip pat nepaminėjo 9 privačių įmo-nių, kurios jį rėmė per rinkimų kam-paniją, suteikdamos jam 32 tūkst. Lt fi nansinę paramą“, – teigė Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Al-gimantas Salamakinas. Vis dėlto ko-misija vėliau atlyžo. Esą parlamentaro kaltę atperka tai, kad jis savo viešųjų ir privačiųjų interesų deklaracijoje vė-liau nurodė artimųjų, rėmėjų intere-sus. Politikui tik rekomenduota susi-laikyti balsuojant, kai bus priimamas jo rėmėjams ir sūnui svarbus įstaty-mas. Tačiau J.Šimėnas spjovė į šias rekomendacijas ir atėjus balsavimo laikui įžūliai spaudė mygtuką „už“.

Savi reikalai – svarbiausi

Kartais Seimo nariai pateikia įstatymų pataisas, kurios akivaizdžiai

naudingos jų šeimoms. Antai Jonas Jagminas pernai užregistravo, atro-dytų, gana naudingą Teritorijų pla-navimo įstatymo pataisą, kuri leistų nerengti detaliųjų planų, kai keičiama auginamų gyvulių rūšis ir prie pastatų jau yra suformuoti žemės sklypai.

Pasak J.Jagmino, pataisos paskatin-tų apleistų fermų atgaivinimą. Tačiau politikas nepaminėjo, kad tokia patai-sa būtų labai naudinga jo žmonai, kuri kaip tik buvo įsigijusi apleistus stati-nius ir ketino juose auginti viščiukus. Tada J.Jagminas pasiteisino, kad vie-šųjų ir privačių interesų deklaracijoje pirkinio nenurodė, nes dėl sandorio tuo metu dar vyko teisiniai ginčai.

Neskuba nusišalinti

Daug diskusijų visuomenėje kėlu-sios Miškų įstatymo pataisos taip pat parodė, kad politikai linkę ginti pir-miausia savo interesus. Pataisos būtų suteikusios galimybių atkurti sodybas miškuose ir skaidyti girias į mažesnius sklypus. Dauguma politikų palaikė šias pataisas, nors nemažai visuomenės vei-kėjų perspėjo, kad tai sudarytų sąlygas apstatyti ir aptverti daug girių.

Pasirodo, nemažai politikų patys turi miško valdų ir galėjo būti suin-teresuoti įstatymo pataisomis. Tačiau raginami nusišalinti nuo balsavimo parlamente dirbantys miškų savinin-

kai to nepadarė. Kai Prezidentė veta-vo įstatymo pataisas ir Seimas visgi nesiryžo tam prieštarauti, Seimo narė Dalia Teišerskytė pratrūko: „Šiandien iš manęs dar kartą buvo atimta tėviškė prie Šiluvos. Mano svajonė buvo at-statyti sodybą ten, kur gyveno sene-liai, gimė mano tėvai ir aš gimiau. Už ką jūs mane šiandien nubaudėte?“

Nieko nebijo

A.Salamakinas prisimena, kaip prieš 12 metų dalyvavo rengiant vie-šųjų ir privačių interesų įstatymą.

Seimo narys pastebi, kad per 12 metų supratimas apie viešuosius ir privačius interesus tarp politikų be-veik nepasikeitė. „Dažnai politikai vi-siškai nekreipia dėmesio į tai, kad jų balsavimas ar sprendimas sukels pa-grįstų abejonių, nors to būtina vengti ir suprasti, jog siauri interesai netu-ri tapti pirmenybe. Maža to, nema-žai politikų dar piktinasi, laiko mane kvailiu, kai dėl to juos perspėju“, – ste-bėjosi A.Salamakinas.

Pasak Etikos ir procedūrų komi-sijos pirmininko, Lietuvai dar toli iki išsivysčiusių demokratijos šalių poli-tinės kultūros, kur politikai labiausiai baiminasi būti bent kiek įtarti viešųjų ir privačių interesų supainiojimu. „Pas mus dėl tokių dalykų atsistatydina ne-bent ministrai, bet nebuvo atvejo, kad kaip nors nukentėtų Seimo narys, net jei ir pripažįstama, jog jis supainiojo viešuosius ir privačius interesus, – sakė A.Salamakinas. – Todėl ne vienas po-litikas tiesiai šviesiai yra rėžęs: „Grei-čiau „įpaišykite“ man tą pažeidimą, ir skirstomės.“

Aktualijos

Mūsų valstybės politi koje įsišaknijo iškraipytas lobizmas

Skaidrių lobistų nedaugRomas Stumbrys, Nacionalinės lobistų asociacijos prezidentas

Ofi cialių registruotų lobistų, kurie vie-šai deklaruoja savo interesus ir pokal-bius su politi kais dėl įvairių sprendimų, nėra daug. Klesti korumpuoti susita-rimai ir tai trukdo normaliai lobisti nei veiklai, kenkia jos reputacijai. Legalūs lobistai dirba skaidriai, jie deklaruoja savo veiklą, nurodo, kas siekia pakeis-ti įstatymus, dėl kokių priežasčių, kiek tam skiriama lėšų ir kaip jos išleidžia-mos. Prieš 5 metus Seimui buvo teiktos Lobizmo įstatymo pataisos, kuriose siū-lėme prievolę deklaruoti apie savo kon-taktus su politi kais ne ti k registruoti ems lobistams, bet ir įvairioms asociacijoms, organizacijoms.

Aplinkybės – nežinomosRyti s Juozapavičius, Vyriausiosios tarnybinės eti kos komisijos narys

Blogai, kai neturime galimybių sužino-ti , kas iš ti esų inicijuoja įstatymus. Jei-gu apie tai būtų skelbiama, kiltų dau-giau diskusijų, lengviau suprastume kai kurias siūlomas nuostatas, ar jos nėra naudingos ti k siauram ratui ir pan. Da-bar veikianti s Lobizmo įstatymas nee-fektyvus. Kam registruoti s lobistu, jei pasiskelbęs visuomenininku ar gavęs kurio nors Seimo nario kvieti mą gali nie-kam nežinant apsilankyti parlamente ir bandyti daryti sau naudingą įtaką?

Joje numatyta, kad valstybė kom-pensuoja darbo užmokesčio išlaidas, materialaus ir nematerialaus turto įsi-gijimą, inžinerinių tinklų įrengimą, pastatų statybą, prisijungimo prie in-žinerinių tinklų mokesčius, pastatų ar žemės sklypų nuomą ir kitas išlaidas. Pavyzdžiui, „Barclays“ iš pažadėtų in-vestuoti 20 mln. Lt atsiims pusę su-mos. Ar ne per dosnu?

Investuotojų forumo direkto-rė Rūta Skyrienė tokius priekaištus atrėmė: „Barclays“ gautą paramą per mokesčius Lietuvai sugrąžino jau per pirmąjį pusmetį.“

Vyriausybės nariai irgi tikina, kad, tiek nedaug skirdami paramos, gavo-me labai daug naudos.

„Pritraukti investicijas labai svar-bu, tačiau ar paminėti investuotojai mums tikrai davė tiek naudos, kiek teigiama? Aš esu „Investuok Lietu-voje“ patarėjų tarybos narys, tačiau jokios informacijos apie tai netu-riu“, – abejoja Lietuvos verslo darb-davių konfederacijos generalinis di-rektorius Danas Arlauskas.

2009 m. vienam gyventojui teko 9 565 Lt tiesioginių užsienio inves-ticijų, o pernai ši suma išaugo iki 10 817 Lt, šįmet žadamas dar dides-nis pakilimas. Tiesa, pagal šį rodiklį nuo daugelio ES šalių gerokai atsi-liekame, pavyzdžiui, estai tiesioginių užsienio investicijų vienam gyventojui pritraukė net tris kartus daugiau.

Parama slepiama

Investuotojų patarėjų komisija, į kurią įtraukti garsiausių kompani-jų atstovai, už uždarų durų Seimo ir Vyriausybės nariams tiesiai šviesiai į akis išklojo, kokių tikisi lengva-tų, ir čia pat pasiūlė lėšų šaltinius – kaip papildomai apmokestinti vie-tos verslininkus.

Darbuotojų paieška užsiimanti „Strategic Staffi ng Solutions“ prezi-dentė Sintija J.Pasky sakė, kad Lie-tuvoje galiojantis Darbo kodeksas yra pernelyg palankus darbuotojams, be to, lietuviai per ilgai atostogauja, todėl Lietuva ir dėl šios priežasties pralaiminti pritraukdama investuo-

tojus. Be kita ko, užsienio investuo-tojai įspėjo Vyriausybę vien dėl dis-kusijų apie progresinius mokesčius. Dėl tokių kalbų jie labai nerimauja. Kaip įprasta, šie reikalavimai ar pa-geidavimai viešai neskelbiami, kaip ir slepiama konkreti iš Lietuvos gau-nama parama. Teisinamasi, kad tai – konfi denciali informacija.

Deja, privilegijos ne tik iškraipo konkurenciją – valstybė turi iš kaž-kur gauti lėšų, skiriamų subsidijoms, o gauti įmanoma tik dar labiau užspau-džiant savo mokesčių mokėtojus.

Specialistus pervilioja

„Barclays“ iki šių metų pabaigos pažadėjo sukurti per 250 naujų dar-bo vietų. O iš kur darbuotojai? Gir-dėjome įtarimų, kad britai atsiveš darbuotojų iš savo šalies, o mes jiems

turėsime mokėti pavydėtino dydžio atlyginimus. Tačiau dabar teigiama, kad iki šiol 90 proc. „Barclays“ dar-buotojų sudaro lietuviai. Tiesa, į kom-paniją jie pateko ne iš gatvės ar dar-bo biržos. Buvo tokių lietuvių, kurie į „Barclays“ pateko iš Londono, kur jau darbavosi ne vienus metus ir net sapnuose nesapnavo, kad vieną dieną sugrįš į Lietuvą ir čia gaus mėgstamą bei gerai mokamą darbą. Dėl tokių lietuvių sugrąžinimo britams galėtu-me tik padėkoti, tačiau šalies versli-ninkai labai piktinasi, kai britai aukš-tos kvalifi kacijos specialistus pervilioja iš Lietuvos įmonių.

Ko reikia investuotojams

Kai kurie ekspertai užsienio in-vestuotojų viliones ir jiems skiriamas subsidijas vadina braške ant torto.

Gražu, tačiau jeigu tortas bus neska-nus, į puošybą niekas nebekreips dė-mesio.

Pasak D.Arlausko, investuotojai labiausiai vertina politinį stabilumą ir stabilią mokesčių sistemą. Be to, jie skundžiasi dėl biurokratijos įsiga-lėjimo. Pasaulio ekonomikos forumo tyrimo duomenimis, Lietuvoje biu-rokratijos poveikis per pastaruosius dvejus metus net padidėjo.

Šiaip kiekvienas investuotojas daž-niausiai vertina ne vieną kurią lengva-tą rinkoje, bet veiksnių visumą. Mes dažnai galvojame, kad investuotojus pirmiausia gali suvilioti maži mokes-čiai. Klystame. Štai Danijoje mokes-čiai yra vieni didžiausių ES rinkoje, tačiau pagal tiesiogines užsienio in-vesticijas ši šalis yra viena lyderių.

Ūkio ministras Rimantas Žylius pažadėjo, kad šįmet tiesioginių už-sienio investicijų sulauks ne tik ša-lies sostinė, bet ir regionai. Štai Rasei-niuose per 40 mln. Lt į siūlų verpimo kilimams fabriką ketina investuoti Danijos įmonė „Danspin“, žadama sukurti apie 200 naujų darbo vietų. Projektui įgyvendinti planuojama skirti iki 5 mln. Lt iš ES struktūri-nių fondų.

Šiuo metu Lietuva dėl investicijų derasi su daugiau nei dešimt galimų investuotojų. Mūsų žiniomis, tikima-si į Lietuvą pritraukti IBM bei „Dell“ milžinus ir kitas pasaulyje žinomas kompanijas.

Užsienio investuotojams saldainiai, saviems – barjerai

Kai kurie ekspertai užsienio investuotojų viliones ir jiems skiriamas subsidijas vadina braške ant torto.

Lietuvos įmonės pikti nasi, kad „Barclays“ bendrovė pervilioja jų specialistus.Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Atkelta iš 1 p.

Dar nebuvo atvejo, kad kaip nors nukentėtų Seimo narys, net jei ir pripažįstama, jog jis supainiojo viešuosius ir privačius interesus.

Atkelta iš 1 p.

Daug diskusijų kėlusios Miškų įstatymo pataisos taip pat parodė, kad politi kai linkę ginti pirmiausia savo interesus.Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Gimtasis kraštas2011 m. birželio 23–liepos 1 d., Nr. 25 (69) 3

Viena seniausių tradicijų tą dieną buvo rinkti vaistažoles – kupoliauti. Didžiulė vaistažolių puokštė, iškel-ta ant aukštos karties, buvo šventės simbolis. Kupolę merginos pastaty-davo šalia rugių lauko, dainuodavo ir saugodavo nuo vaikinų, kurie taiky-davosi ją pagrobti.

Rasos šventės metu merginos pin-davo vainikus ir mesdavo per galvą, kol vainikas užsikabindavo už medžio šakos. Jeigu pavykdavo iš pirmo karto, vadinasi, jau šiemet jaunikį susiras ir ištekės. Neužkibs ant šakos vainikas – senmergystė garantuota.

Žmonės Rasos šventę rinkdavo-si švęsti ant kalnų ir piliakalnių, kad matytųsi iš toli. Laužus uždegdavo tik 11 valandą vakaro. Baigiant deg-ti laužui per jį šokinėdavo ir maži, ir dideli. Šis linksmas užsiėmimas reikš-davo apsivalymą nuo piktų jėgų, nuo-dėmių ir ligų.

Ar egzistuoja paparčio žiedas?

Geriausiai žinoma Joninių tradi-cija – paparčio žiedo paieškos. Ko-kia prasmė ieškoti paparčio žiedo, jei-gu šis augalas niekuomet nežydi? Šis klausimas skeptikus kankina, tačiau romantikai ir drąsuoliai, nepaisydami jų, leidžiasi į Joninių nakties žygį.

Juk, pasak legendų, baltų die-vas Perkūnas vieną kartą per metus ugnies pavidalu nusileisdavo į Žemę ir tapdavo paparčio žiedu. Tas, kuris rasdavo paparčio žiedą, galėdavo sup-

rasti gyvūnų ir augalų kalbą, tapdavo išmintingas ir pati gamta juo rūpin-davosi.

Joninių pavadinimas yra krikščio-niškas, tačiau etnografai teigia, kad beveik visas tradicijas, susijusias su šia švente, drąsiai galima vadinti pagoniš-komis. Kiekviena tauta tą stebuklingą naktį turi savų tradicijų sėkmei pri-sišaukti. Pavyzdžiui, mūsų kaimynai latviai, labai aktyviai švenčiantys Jo-nines, tą dieną savo Jonus (latviškai – Janius) puošia ąžuolo lapų vainikais, o savo automobilius – bent mažute ąžuolo šakele.

Estai tiki, kad tą naktį uždegtas laužas namus saugo nuo gaisro ištisus metus. Kuo didesnis laužas, tuo stip-riau jis atbaido piktąsias dvasias.

Suomiai Jonines švenčia nebūtinai birželio 23–24 dienomis. Svarbiau-sia, kad būtų šeštadienis tarp birželio 20 ir 26 dienos. Suomiai, kaip ir mes, Joninių naktį išeina ieškoti mistinio paparčio žiedo ir lobį ženklinančios paparčio sėklos. Kadangi per Joni-nes Suomijoje yra baltosios naktys,

tai paparčio žiedo ieškoma ne tam-siose gūdžiose giriose, o malonioje prieblandoje.

Danai Joninių naktį ant laužo de-gina iš šiaudų pagamintą ir senais skarmalais aprengtą raganą. Ji sim-boliškai pasiunčiama į tą naktį vyks-tančią raganų puotą.

Bulgarai Joninių rytą sveikina pa-tekėjusią saulę ir linki vienas kitam sveikatos. Jie tiki, kad saulėtekio metu, prieš iškrintant rasai, surinktos žolelės turi daugiausia gydomųjų galių.

Portugalijoje per Jonines į šventę būtina atsinešti žydintį česnaką arba mažą plastikinį plaktuką. Juo suduo-dama per galvą artimiesiems ir drau-gams – sėkmei.

Brazilijoje Joninės sutampa su liū-čių sezonu. Žmonės per šventę dėko-ja šventam Jonui už žemę gaivinantį lietų. Ir šventimas Brazilijoje prasi-deda likus savaitei iki pačių Joninių, o baigiasi – savaitę po jų. Beje, Pietų pusrutulyje gyvenantiems brazilams, kaip ir australams, tai – ne vasaros, o žiemos šventė.

Stebuklingoji paparčio jėga

Jeigu nerasite stebuklingo paparčio žiedo, vis tiek parsineškite šio žolyno iš miško. Tai nuostabus augalas, nuo senovės laikomas gydomuoju.

Paparčio šaknys taip pat turi daug gydomųjų savybių – padeda nuo skausmo, greičiau užgyja žaizdos.

Medikai įspėja, kad papartis yra ir nuodingas augalas (ypač vyriškasis), tad jo negalima perdozuoti.

Lietuvos miškuose aptinkama apie 20 paparčio rūšių. Įdomu, kad vienose paparčių rūšyse aptinkamas nuodin-gųjų medžiagų kiekis neviršija nor-mos, o kitose nuodingųjų medžiagų išvis nerandama.

Žolininkai teigia, kad visos pa-parčių rūšys turi gydomųjų savybių. Žmonėms, kurie skundžiasi reuma-tiniais, galvos, dantų, stuburo, sąna-rių skausmais, rekomenduojamas čiu-žinys, prikimštas džiovintų paparčio lapų. Be to, blakės, blusos ir kiti ne-prašyti „gyvūnai“ pabėga iš tokio guo-lio. Sakoma, kad paparčio lapai, išvirti vyne, išvaro visus įmanomus parazitus iš virškinimo trakto. Šiam atvejui gali-ma naudoti ir fabrikinius preparatus, pagamintus iš paparčio lapų.

Paparčių lapai (švieži, džiovinti arba miltelių pavidalo) gydo ilgai ne-gyjančias žaizdas, opas, nes turi stiprų dezinfekuojamąjį poveikį. Stipresnių dezinfekuojamųjų savybių turi tik eu-kalipto lapai.

Iš paparčio lapų nuoviro daromos vonelės kojoms esant traukuliams, kaulų laužymui, galvos skausmams.

Labai veiksmingos – paparčių nuoviro vonios. O paparčio lapai ir šaknys, išvirti atskiestame acte, nau-dojami kompresams esant kojų gan-grenai, netgi jei kojos ištino ir pasi-dengė juoduliu.

Paparčių aliejų patariama naudoti esant sąnarių, juosmens skausmams, venų išsiplėtimui gydyti.

Papartis padeda iš organizmo iš-varyti toksinus, nuodingąsias medžia-gas. Apie tai žinojo Tibeto gydytojai ir šią lapų savybę naudojo apsinuodi-jus kitais augalais. Švieži paparčio la-pai naudojami ir įkandus gyvatei.

Aktualijos

Vyriausiasis redaktorius Stasys Jokūbaiti s, stasys.jokubaiti s@gimtasiskrastas.lt

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Lilija Valatkienė,lilija.valatkiene@gimtasiskrastas.ltTelefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110.

Reklamos pardavimas Tel. (8 5) 210 0093.

Prenumerata ir plati nimas Tel. (8 5) 210 0060.Tiražas 5 000 egz. ISSN 2029-4816 Spausdina UAB „Lietuvos rytas“ spaustuvė.

Leidėjas – UAB

Žurnalistai: Meilė Taraškevičienė, Albinas Čaplikas, Gediminas Stanišauskas, Saulius Tvirbutas, Nijolė Petrošiūtė, Vida Tavorienė, Nijolė Baronienė, Vismantas Žuklevičius.

Fotografas Klaudijus Driskius.Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Gimtasis kraðtas

Ieškotojas turi eiti į tokį papartyną, kuris būtų taip toli, kad nesigirdėtų nei žmogaus balsas, nei gaidžio giedojimas ar šuns lojimas. Atvykus į vietą, šermukšnio lazda brėžiamas ratas. Rato viduryje ti esiama balta paklodė, statomas indas su švęstu vandeniu, dedama maldų knyga ir uždegta žva-kė, o po paparčiu pati esiama šilkinė skepetaitė.

Taip pasiruošęs ieškotojas skaito knygą, meldžiasi ir laukia, kada ant pati estos skepetaitės nukris ugnimi šviečianti s, bet nedeginanti s, panašus į deimantą paparčio žiedas.

Toliau pasakojama apie paparčio žiedo ieškotojo gąsdinimus. Jį puola baubai ir pragaro liepsnos, ir ti k karštas ti kėjimas jį gali apsaugoti .

Padavimas parodo, kaip sti priai susipynusios balti škosios ir krikščio-nybės tradicijos.

Žmonės Rasos šventę rinkdavosi švęsti ant kalnų ir piliakalnių, kad matytųsi iš toli. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Vilniuje prie valdančiosios koali-cijos prisijungia Lietuvos lenkų rinki-mų akcija (LLRA), o Darbo parti ja ne-sitraukia. Tai paskelbta per koalicijos partnerių spaudos konferenciją.

Valdančiąją koaliciją Vilniuje su-daro 12 Artūro Zuoko visuomeninio judėjimo TAIP, 9 – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos nariai, 8 – „darbiečiai“, 5 – socialdemokratai, 2 – Rusų aljan-so atstovai. Artimiausiame Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos posėdyje, kitą savaitę, bus tvirtinama trečia sos-tinės vicemero kandidatūra. Spėjama, kad į ją galėtų būti siūlomas LLRA atstovas Jaroslavas Kaminskis.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos at-stovai teigia apsisprendę jungtis prie valdančiųjų dėl koalicijos stabilumo. „Manome, kad destabilizuoti arba pa-ralyžiuoti miesto valdžios darbą nėra leistina“, – per spaudos konferenciją sakė J.Kaminskis ir su tuo sutiko visi koalicijos partneriai, taip pat ir „dar-biečiai“, grasę palikti koaliciją.

Nors Darbo partijos lyderis Vik-toras Uspaskichas pasisakė už jo va-dovaujamos partijos pasitraukimą iš valdančiosios koalicijos Vilniuje, „dar-biečiai“ savivaldybės Taryboje nu-sprendė likti ir viešai sveikina LLRA prisijungimą.

Lieka koalicijoje „darbiečiai“, tad išlieka ir skirtingi požiūriai į tai, kaip turi būti tvarkomasi su savivaldybės įmonėmis ir ūkio reikalais. A.Zuokas yra įsitikinęs, kad savivaldybės įmo-nių valdymą reikia depolitizuoti, ir sako radęs pritarimą tokiai nuostatai LLRA, o „darbiečiai“ mano, kad no-rint įgyvendinti rinkimų pažadus šioje srityje turi dalyvauti politikai.

Tokį nesutarimą atspindėjo ir kan-dūs pajuokavimai per bendrą koalici-jos partnerių spaudos konferenciją.

„Darbo partijos atstovai bus dele-guoti tiesiogiai gatvių tvarkyti“, – rėžė A.Zuokas. „Darbiečiai“ tvarkys ir gat-ves, jeigu to reikės Vilniui“, – atsakė J.Pinskus.

GK, Eltos inf.

Prie sosti nės valdančiųjų prisijungė lenkai

Gegužės pabaigoje 45 proc. ša-lies gyventojų tvirti no, kad jų šei-mos fi nansinė padėti s pastaruoju metu pablogėjo, ir lygiai tokia pat dalis (45 proc.) apklaustų gyvento-

jų atsakė, kad jų šeimos fi nansinė padėti s per pastaruosius 2 mėne-sius nepasikeitė.

Rinkos ir viešosios nuomonės ty-rimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ naujienų agentūros ELTA užsaky-mu gegužės 25–31 dienomis atliktos apklausos duomenimis, per pasku-tinį mėnesį šeimos fi nansinės padė-ties vertinimai pakito nedaug, o per pastaruosius metus gyventojų, kurie šeimos fi nansinę padėtį vertino kaip blogėjančią, dalis sumažėjo 11 pro-centinių punktų.

Pagal tą patį tyrimą 62 proc. šalies gyventojų gegužės pabaigoje buvo ne-patenkinti tuo, kaip šalyje veikia de-mokratija, o ketvirtadalis (26 proc.) teigė esą patenkinti demokratijos vei-kimu. 12 proc. neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Per pastarąjį mėnesį pasitenkini-mas demokratijos veikimu nepakito, o per pastaruosius metus (nuo 2010 m. gegužės) nepatenkintųjų demokra-tijos veikimu Lietuvoje sumažėjo 10 procentinių punktų.

GK, Eltos inf.

Nepatenkinti fi nansine padėti mi ir demokrati ja

Joninių pavadinimas yra krikščioniškas, tačiau etnografai teigia, kad beveik visas tradicijas, susijusias su šia švente, drąsiai galima vadinti pagoniškomis.

Eltos nuotrauka

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Nesančio žiedo paieškosAtkelta iš 1 p.

Gimtasis kraštas 2011 m. birželio 23–liepos 1 d., Nr. 25 (69)4

Antanas STAPONKUS

Lietuvos kultūros politi kos insti tuto direktorius

Prieš 62 metus, 1949 m. birželio 14 d., buvo priimta Lietuvių charta. Šiuo dokumentu buvo kreipiamasi į visus už Lietuvos ribų gyvenan-čius lietuvius raginant juos vienytis ir siekti dviejų svarbių tikslų: ko-voti už Lietuvos laisvę ir valstybės nepriklausomybės atkūrimą (tai – laikinas tikslas) ir išlaikyti lietuvių tautos gyvybę: jos kalbą, kultūrą, papročius, tradicijas, valstybingu-mą (tai – nuolatinis tikslas).

Lietuvių charta buvo priimta tuo istoriniu laikotarpiu, kada tapo aišku, jog karo pabėgėliai, po karo įkurdinti daugiausia Vakarų Vokie-tijos teritorijoje ir kitur, neturi jo-kių galimybių grįžti į savo gimtąją šalį. Jiems buvo suteikta teisė ap-sigyventi JAV, Australijoje, Kana-doje ir kitose vadinamojo laisvojo pasaulio šalyse. Taip karo pabėgė-liai tapo emigrantais. Okupuotoje Lietuvoje tęsėsi masiniai gyvento-jų trėmimai, pokario kovose žuvo kelios dešimtys tūkstančių gyven-tojų. Trumpai sakant, Lietuva ne-teko valstybingumo, vyko žiaurus lietuvių tautos naikinimas.

Šiandien lietuvių tautos nykimo ir valstybės irimo požymiai irgi yra akivaizdūs, todėl Lietuvių charto-je keliami uždaviniai lieka aktualūs. Chartoje kova už Lietuvos nepri-klausomybę numatoma kaip laikinas siekimas, ir, atrodo, 1990 m. atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę, šis uždavinys buvo įvykdytas, ta-čiau šiandien Lietuvos nepriklau-

somybės gynimas vėl yra gyvybiš-kai svarbus kaip tautos išlikimo garantija. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 2-ajame straipsny-je yra tvirta nuostata, kad „Lietu-vos valstybę kuria Tauta. Suvere-nitetas priklauso Tautai.“ Tačiau matome, kad tauta praranda su-vereno teises, netenka galimybių priimti sprendimus, lemiančius jos gyvenimą ir ateitį. Lietuvoje šiurkščiai naikinama demokrati-ja dangstant šį procesą fasadinė-mis demokratijos imitacijomis. Pavojingai išaugo valdžios ir vi-suomenės atitolimas, piliečiai vis labiau šalinasi nuo valstybės val-dymo reikalų. Valstybėje būtinas valdžios atsinaujinimas. Į politinį gyvenimą, į valstybės institucijas turi ateiti kompetentingi, išsilavi-nę, visuomenės interesams atsida-vę, sąžiningi politikai ir valstybės tarnautojai. Deja, Lietuvos visuo-menės politinis išprusimas, gebė-jimas rinkimų metu sąmoningai

išreikšti savo valią yra žemo lygio. Tamsus žmogus negali būti nei laisvas, nei nepriklausomas, kaip ir tamsi visuomenė negali būti nei laisva, nei demokratiška. Išsirinkti tinkamą valdžią ir ją kontroliuoti gali tik apsišvietę, politiškai išpru-sę ir aktyvūs piliečiai. Tačiau val-džia gyventojų politinės kultūros ugdymu nesirūpina. To nedaro ir žiniasklaida, kuri praranda tarna-vimo visuomenei misiją, klimpsta į komerciją ir išgyvena gilią intelek-tualinę bei moralinę krizę.

Žemos politinės kultūros visuo-menėje partijos vis labiau panašėja į „grupes draugų“, kurie manipu-liuoja rinkėjais, patenka į valdžią, savanaudiškai naudojasi tarnybine padėtimi ir vis mažiau jaučia atsa-komybės už valstybės reikalus, už visuomenės gerovę. Juk net Lietu-vos Respublikos Prezidentė teigia, kad Lietuvą valdo oligarchai. Tik niekas nesikeičia ir nuo skambiau-sių žodžių, jei neišmanoma, kaip taisyti padėtį, ir jei nėra pragma-tiškų, apgalvotų veiksmų.

Lietuvoje vieni mažiausių iš visų Europos Sąjungos šalių atlygini-mai, mažiausios pensijos, penkta-dalis gyventojų egzistuoja žemiau skurdo ribos. Baisi socialinė de-gradacija (girtavimas, narkomani-ja, nusikalstamumas, nužudymai ir savižudybės, žūtys autoavarijo-se, gaisruose, sveikatos nebrangini-mas, susvetimėjimas, smurtavimas, šeimų irimas ir kt.). Iš Lietuvos jau emigravo beveik trečdalis tautos –

milijonas gyventojų. Statistikos duomenys rodo, kad 2010 m. Lie-tuvoje pagyvenusių, t. y. 60 metų ir vyresnio amžiaus, žmonių buvo 697,1 tūkstančio ir apie 300 tūks-tančių neįgaliųjų. Linkėdami šiems pagyvenusiems ir silpnesnės svei-katos žmonėms ilgo gyvenimo su-vokiame, kad per 10–15 metų jie išmirs. Vadinasi, artimiausiu metu iš likusių Lietuvoje 3 milijonų gy-ventojų (jei tiek dar yra likę) pra-rasime dar milijoną.

Lietuvos pasienyje statomos ato-minės elektrinės, todėl šaliai kyla ekologinių katastrofų grėsmė. Šio-je situacijoje NATO ir ES prisiimti įsipareigojimai garantuoti Lietuvos saugumą tampa mažareikšmiai.

Taigi Lietuvių chartoje iškel-ti abu uždaviniai – ginti Lietuvos valstybės nepriklausomybę ir išlai-kyti lietuvių tautos gyvybę – šian-dien yra vienodai svarbūs.

Lietuvių charta buvo skirta tik už Lietuvos ribų gyvenantiems lie-tuviams. Dabar daug kas pasikei-tė – atkurta nepriklausoma Lietu-vos valstybė. Todėl reikėtų priimti naują dokumentą – Lietuvių sutar-tį, skirtą vienyti pasaulio lietuvius į visuomeninį judėjimą – Tautos fo-rumą „Už Lietuvos išlikimą!“

Ar visuomeninis judėjimas – Tautos forumas „Už Lietuvos iš-likimą!“ būtų gyvybingas? Į šį klausimą galėtume atsakyti teigia-mai – grėsmė Lietuvos išlikimui yra akivaizdi ir vis didėja, mūsų tautiečių nepasitenkinimas dabar-tine Lietuvos valstybės būkle yra visuotinis, daugeliui Lietuvos gy-ventojų rūpi, kokia bus šalies atei-tis, kaip gyvens jų vaikai.

Komentarai

Ant politi nių svarstyklių

Praėjusį sekmadienį tauti ninkai savo suvažiavime nusprendė trauk-ti s iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų gretų. Tau-ti ninkų lyderis Gintaras Songaila pareiškė, kad atkurs Tauti ninkų parti ją. Ar įmanoma Lietuvoje, kur atskirų lyderių ambicijos neretai užgožia gerus norus, sukurti vieningą tauti nę politi nę jėgą?

Ar įmanoma į vieną Tauti nę parti ją suvienyti tauti škumą akcentuojančias politi nes jėgas?

Mes ti esiame ranką visiems judėjimamsGintaras Songaila, Seimo narys

Nereikėtų sakyti, kad Tautinė partija rūpintųsi tik lietuvių intere-sais. Tokią partiją suprantu platesne prasme, kai ji rūpinasi visos lietu-vių tautos reikalais, įskaitant ir tau-tines mažumas. Tas mažumas, ku-rios tapo lietuvių tautos dalimi. Juk šiandien kitataučiai gyvena ne kie-no nors kito, o būtent lietuvių na-muose – Lietuvoje. Deja, dauguma partijų šiandien lietuviais rūpinasi mažiausiai ir tai patvirtina didžiu-lė emigracija. Suprantama, kad šios problemos viena partija neišspręs, bet tautos vienybės principas reika-lauja kuo platesnio bendradarbiavi-mo tarp tautiškumą akcentuojančių politinių jėgų. Ar gali būti viena par-tija? Manau, kad taip. Šiandien mes tiesiame ranką visiems judėjimams, siūlydami kartu kurti Tautinę par-tiją. Nemanau, kad susivienijimui sutrukdys atskirų politinių judėjimų lyderių ambicijos. Nors ir gali išoriš-kai atrodyti, kad vieni ar kiti veikė-jai siekia aukštesnių postų, bet pro-blema ne tai. Dažniausiai ambicijas užgožia elementarus demokratijos trūkumas tose partijose.

Tokia parti ja neturi ateiti esLauras Bielinis, politologas

Tautiniu pagrindu formuojama partija veiktų gana efektyviai, jei šiandien už lango būtų XX amžiaus pradžia. Deja, esame neišvengiamai įtraukti į globalius procesus, todėl tautiškumo pagrindu formuojama partija būtų daugiau stabdžiu, o ne lokomotyvu, padedančiu Lietuvos valstybei prisitaikyti prie dabarti-nės situacijos. Tokia partija neturi ateities. Logika tarsi sako, kad būtų ne pro šalį suvienyti tas pačias idėjas išpažįstančius žmones, bet pažvelgę į tų partijų sudėtį, lyderių ambicijas ir jų pretenzijas vienas kitam galime daryti išvadą, kad toks suvienijimas yra be galo sunkus. Tam trukdys ir artėjantys Seimo rinkimai, kai par-tijų lyderiai prabils apie rinkimų są-rašą. Kiekviena partijėlė norės būti pirmame sąrašo dešimtuke. Aišku, turime pavyzdžių Vilniaus krašte, kur lenkus suvienijo Lenkų rinki-mų akcija. Bet nereikia apsigauti, nes Lenkų rinkimų akcija – tai partija, kuri irgi neturi tautiškumo idėjos, o tik skandalais dėl pavardžių arba pavadinimų rašymo lenkiškai suge-ba suvienyti lenkus.

Nuo Lietuvių chartos iki Lietuvių sutarti es

Rimanto Dovydėno piešinys

Parti jos vis labiau panašėja į „grupes draugų“, kurie manipuliuoja rinkėjais, patenka į valdžią, savanaudiškai naudojasi tarnybine padėti mi ir vis mažiau jaučia atsakomybės už valstybės reikalus.

Lietuvos visuomenės politi nis išprusimas, gebėjimas rinkimų metu sąmonin-gai išreikšti savo valią yra žemo lygio. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Gimtasis kraštas2011 m. birželio 23–liepos 1 d., Nr. 25 (69) 5EmigracijaBirutė ŽEMAITYTĖ

Kalbėsime šį kartą ne apie vi-sus – ti k apie tuos, kurie už savo pinigus ar laimėję sti pendijas iš-vyko studijuoti į JAV, Angliją ar ku-rią kitą šalį.

Švieti mo ir mokslo ministerijos duomenimis, 2010 m. įvairiose Eu-ropos Sąjungos (ES) šalių aukštosio-se mokyklose studijavo per 7 tūkst. Lietuvos piliečių. Iš visų užsienyje besimokančių lietuvių maždaug 4 proc. studijuoja doktorantūroje.

Mokslų tęsti – anapus Atlanto

Lygindama kelerių pastarųjų metų duomenis, švietimo ir mokslo vicemi-nistrė Nerija Putinaitė sakė, kad po-kyčiai nėra itin akivaizdūs. Jos teigi-mu, 2007 m. ES šalyse buvo tik 200 mažiau studentų iš Lietuvos – apie 6 800. Bet vyksta kitokie pokyčiai.

„Anksčiau daug mažiau studi-juodavo Jungtinėje Karalystėje. Gal-būt padidėjimas ir sudarė įspūdį, kad daug išvyksta, bet labai sumažėjo stu-dijuojančiųjų Vokietijoje – 2005-ai-siais buvo 1 750, o dabar 1 300. Po to, kai įstojome į ES, mažiau važiuoja ir į JAV: iki tol ten studijavo apie 700 jau-nuolių, o dabar tik apie 400. Mažėja ir studijuojančiųjų Rusijoje“, – sakė ji.

„Nesmerkiu neparvykstančiųjų, svarbu, kad žmonės būtų laimingi. Bet norisi, kad laimingi būtų grįžę čia, kad tokių būtų dauguma“, – teigė vos per 40 metų perkopęs biofi zikos, biochemijos mokslų daktaras Dau-mantas Matulis, paklaustas, kaip ver-tina savo kolegas, profesinę karjerą nusprendusius tęsti ne Lietuvoje.

Jis pats prieš kelerius metus į Lie-tuvą grįžo po beveik 12 metų, pra-leistų JAV, kur studijavo ir dirbo.

„1993 metais baigiau biochemi-jos studijas Vilniaus universitete ir išvykau į JAV profesoriaus Rexo Eugene Lovrieno kvietimu. Dirb-damas jo laboratorijoje, per penke-rius metus parengiau daktaro diser-taciją“, – pasakojo biofi zikas.

Į klausimą, kodėl tęsti mokslų jis patraukė į užsienį, D.Matulis atsa-ko paprastai: „Tuo metu Lietuvoje nebuvo galimybių atlikti daugelio eksperimentų ir kaupti patirtį.“

Minesotos universitete jaunas mokslininkas kaupė žinias podak-tarinėse studijose, pradėjo dėstytojo karjerą. Dirbo ir garsioje kompani-joje „Johnson&Johnson“. Taip iki pat 2005-ųjų.

Atlyginimas – ne svarbiausia

Grįžimas į Lietuvą D.Matuliui buvo savaime suprantamas dalykas. Gal net anksčiau būtų grįžęs: „Vis galvojau, kaip grįžti, bet galimybių, kur galėčiau panaudoti savo patir-tį, nebuvo. Tai yra pati didžiausia prob lema“, – atskleidė jis.

Anot mokslininko, lemia tikrai ne vien pinigai: „Atlygimas – ne svar-biausia, kai grįžau, man jis sumažėjo penkis kartus. Svarbiausia, kad galė-čiau sukurti savo grupę, galėčiau at-likti tyrimus. Čia, Biotechnologijos institute, tokių galimybių atsirado. Tokių kaip aš, grįžusių, yra per 20.“

Parvažiuoti į Lietuvą D.Matuliui nebuvo sudėtinga. Tik prieš tai teko pasirūpinti, ką ir kur dirbs.

Švietimo ir mokslo viceministrė N.Putinaitė pripažino, kad duome-nų, kiek baigusiųjų studijas sugrįžta į Lietuvą, neturi, esą juos būtų sun-ku surinkti. Jos pastebėjimu, pas-taruoju metu daugėja tokių, kurie grįžę kreipiasi siekdami, kad Lietu-

voje būtų pripažintas užsienio šaly-je įgytas diplomas. Tokia tendenci-ja, N.Putinaitės teigimu, pastebima dvejus trejus pastaruosius metus.

Bet sugrįžtančiųjų, ypač sukau-pusiųjų vertingos patirties, gerokai mažiau negu nusprendusiųjų karje-ros siekti svečioje šalyje. Yra ir tokių, kurie gyvena čia, o dirba užsienyje.

„Viskas labai paprasta – gyveni Lie-tuvoje, o dirbi, pavyzdžiui, JAV ar An-glijoje. Uždirbi gerokai daugiau nei už tą patį darbą gautumei čia, todėl ir pragy-venimo lygis aukštesnis, ir atsidėti savo verslo pradžiai turi iš ko“, – sakė vienas nenorėjęs skelbti pavardės fi zikas.

Jis pripažįsta, kad jo mokesčiai „nusėdo“ tos šalies biudžete ir Lie-tuvai naudos tik tiek, kad svetur už-dirbtus pinigus jis išleidžia čia.

Vilioja ir Azija

Šviesiausi mūsų protai dairosi jau ne tik į JAV, Angliją ar kurią kitą Vakarų valstybę. Tiek studentus, tiek dėstytojus traukte traukia sparčiai besivystantis Azijos regionas.

„Pavyzdžiui, Japonija senokai tapo vienu traukos centrų. Japo-nai turėjo net specialias programas, skirtas mokslininkams iš užsienio pritraukti. Aktyviai šia linkme dir-ba Singapūras, Korėja. Ir su Kini-jos mokslininkais bendradarbiau-

jame“, – dalijosi mintimis Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos vice-pirmininkas Tomas Žalandauskas.

„Ne vienas mano pažįstamas dės-tytojas važiuoja dalytis žiniomis su Indijos, Kinijos studentais. Studi-juojantieji į tas šalis irgi vyksta sta-žuotis“, – pasakojo vienoje užsienio kompanijoje dirbęs pašnekovas.

Ką praranda Lietuva?

„Vilioti ar kaip nors ypatingai kviesti juos grįžti iš užsienio į Lie-tuvą nereikia. Dauguma mokslo dar-buotojų patys nori grįžti“, – tvirtino Vilniaus universiteto Biotechnologi-jos instituto direktorius profesorius Kęstutis Sasnauskas. Ir turi pagrindą taip sakyti: per kelerius pastaruosius metus iš „ilgalaikių komandiruočių“, trukusių nuo trejų iki dešimties ir daugiau metų, į šią įstaigą grįžo 23 žmonės. Kai kurie jau pelnė nemen-ką tarptautinį pripažinimą.

Jaunieji mokslininkai, vis dar dir-bantys Lietuvoje ir JAV, Švedijos, Olandijos, Belgijos, Airijos bei kitų šalių akademinėse ir verslo organiza-

cijose, 2009 m. įkūrė asociaciją „Fu-tura Scientia“. Vienas jos tikslų – stebėti Lietuvos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros būklę, ini-cijuoti ir paremti būtinas reformas, padėti mokslininkams reintegruotis Lietuvoje. Visa tai tam, kad norintie-siems grįžti būtų lengviau, o mūsų ša-lis galėtų įsitvirtinti tarp sėkmingiau-sių inovatyvių pasaulio ekonomikų.

Vienas jos narių sakė: „Gerai,

kad žinios ir patirtis kaupiamos ki-tose šalyse, bet norint, kad lietuvai-čiai su tomis žiniomis grįžtų namo, pirmiausia reikia pasirūpinti, jog jie turėtų kur grįžti.“

O į klausimą, ką praranda Lie-tuva, nesugebėdama parsikviesti perspektyvių mokslininkų, atsakė: „Daug ir įvairiose srityse. Nedaly-vaujame perspektyviuose mokslo tyrimuose, o kai nevykdomi pro-jektai, ir pinigų nepritraukiama.“

Vis dėlto kaip grąžinti protus namo? Vieną sprendimo būdų pa-teikė profesorius K.Sasnauskas: „Specialių programų reikia. Pavyz-džiui, galėtų būti prie Švietimo ir mokslo ministerijos vadinamasis pi-nigų krepšelis, kurį gautų norintys grįžti nusipelnę mokslininkai, pasi-rinktų darbovietę ir su tuo krepšeliu eitų dirbti, nes kitaip nebūtų iš ko jiems atlyginimą mokėti.“

Būtent nemotyvuojantį darbui at-lyginimą, kaip vieną priežasčių, kodėl dalis perspektyvių mokslo darbuoto-jų neskuba grįžti arba grįžę pasuka kitu keliu, mini ir D.Matulis.

„Institute asistentai gauna ge-riausiu atveju 2 tūkst. litų, o agen-tūrose – jau 4 tūkst. litų. Iš mūsų žmonės išeina į tas priežiūros ins-titucijas“, – apgailestavo jis.

Bandymai keisti s

N.Putinaitė pripažino, kad bėdų, susijusių su neskaidrumu ir biurok-ratizmu, gausu.

„Kai mūsų šalyje pritaikomos ES struktūrinių fondų taisyklės, ku-rios Lietuvoje buvo standartinės, tai jos tinka tokiems projektams, kaip namo statymas arba remon-tas, bet nelabai tinka moksliniams tyrimams. Tiems, kurie gyvena už-sienyje, tikrai galėjo atrodyti, kad tai neskaidru, nors iš tiesų tai buvo gry-noji blogoji biurokratija. Dabar mė-ginama tai sužmoginti, panaikinti dirbtines kliūtis“, – sakė ji.

Viceministrės teigimu, Lietuvo-je jau ima trūkti mokslininkų, kurie dalyvautų projektuose. Anot jos, dar niekada mūsų šalyje nėra buvę skir-ta tokių didelių pinigų moksliniams tyrimams, bet dar trūksta eksperti-nio vertinimo patirties.

balsas.lt

Kaip sugrąžinti protus namo?

Kiek lietuvių per du pastaruosius dešimtmečius išvyko į užsienio šalis? O kiek jų po kelerių ar keliolikos metų sugrįžo?

Vis dažniau jauni žmonės renkasi studijas užsienyje, bet ne savo gimtojoje šalyje. Klaudijaus Driskiaus nuotraukos

TIK FAKTAIŠvieti mo ir mokslo ministerijos duomenimis, 2010 m. įvairiose ES šalių

aukštosiose mokyklose studijavo per 7 tūkst. Lietuvos piliečių, daugiausia – Jungti nėje Karalystėje (2 300) ir Vokieti joje (1 300). Taip pat nemažai studi-juoja Danijoje, Lenkijoje.

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra, valstybės insti tucija, atsakin-ga už inovacijų politi kos įgyvendinimą, ti k pradeda dirbti , o Lietuvos mokslo taryba, patarianti Seimui ir Vyriausybei mokslo, studijų ir eksperimenti nės plėtros politi kos klausimais, neturi tokių administracinių gebėjimų, kad ga-lėtų konkuruoti su panašiomis išsivysčiusių šalių organizacijomis.

N.Puti naitė pripažįsta, kad lietuviškos ES struktūrinių fondų taisyklės nela-bai ti nka moksliniams tyrimams.

GK archyvo nuotrauka

D.Matulis ti kina, kad atlyginimas jam nėra svarbiausia.

Biotechnologijos insti tuto nuotrauka

Gimtasis kraštas 2011 m. birželio 23–liepos 1 d., Nr. 25 (69)6 KelyjeVismantas ŽUKLEVIČIUS

Naujas automobilis daugumai šalies gyventojų – neįkandama svajonė. Pirkdami nenaują auto-mobilį, sutaupysite nemažą sumą pinigų. Tačiau daugumos specia-listų nuomone, ti k tuo momentu, nes vėliau teks atseikėti dideles sumas remontui ir priežiūrai. Vis dėlto kas geriau, brangus naujas automobilis, nereikalaujanti s di-delių investi cijų, ar gerokai piges-nis senas, kuriam išlaikyti teks ge-rokai patušti nti piniginę?

Automobilio pirkimas – kaip loterija

Nauji automobiliai pinga itin greitai. Po trejų metų mašina ver-ta tik 60 procentų pradinės kainos. Įdomu, kad norint parduoti ką tik iš salono pirktą naują automobilį, jo kaina nukrinta net iki 5 tūkst. litų.

Pirkdami naują mašiną mokate kur kas daugiau nei tikroji jos vertė. Tačiau prieš perkant seną automo-bilį reikia labai išmanyti automobi-lius. Apie ieškomą modelį derėtų iš-siaiškinti viską, kas tik įmanoma.

Pirmiausia patikrinkite gamin-tojo informaciją su pardavėjo „pa-gyromis“, perskaitykite atsiliepimus internete, išklausykite kolegų, ku-rie geriau išmano apie automobilius, nuomonę. Jei pirksite galvodami, jog tinka bet kas, svarbu, kad važiuotų – beveik garantuotai apsigausite.

Pasak UAB „Autoaljansas“ di-rektoriaus Gedimino Švaikausko, pirkti naują brangų ar seną pigų au-tomobilį yra amžina ir neišspren-džiama dilema.

„Tai labai artima loterijai: arba laimėsiu, arba ne. Būna laimėtojų, būna ir pralaimėjusiųjų, tačiau kaip ir loterijoje pralaimėjusiųjų daugiau negu laimėtojų. Ir čia retas tautie-tis, būdamas „automobilinių reika-lų“ ekspertu, prisipažįsta sau ir ki-tiems, kad apsigavo pirkdamas „pigų ir seną“. Gal todėl visuomenėje do-minuoja atsakymas, kad senas ge-riau“, – tautiečių pasirinkimo reali-jas komentavo G.Švaikauskas.

Pasak specialistų, jei jau perkamas senas automobilis, reikėtų akylai pa-tikrinti jo serviso knygą. „Nepirki-te mašinų, kurios buvo patekusios į dideles avarijas ar užtvindytos. Taip išvengsite daugybės problemų“, – vairuotojams, ketinantiems pirkti senus automobilius, patarė Šiaulių autoserviso meistras Marius.

Ne visada naujas automobilis brangus

Skirtingi automobiliai serga skir-tingomis ligomis. Turite žinoti, ko-kio automobilio detalės brangesnės, kuriam dažniau genda vieni, o ki-tam kiti dalykai. Juo labiau kad visų būsimų gedimų „simptomų“ tikrai nepastebėsite.

Meistras pataria nužiūrėtą au-tomobilį iš karto vietoje išbandyti. „Nuvažiuokite juo bent 2–3 kilo-metrus. Galbūt pasiseks pamaty-ti kokius nors gedimus. Dauguma pardavėjų tikina, kad jų automo-biliais važinėjo moterys ar senukai. Patarčiau aklai tuo netikėti“, – sakė automobilių specialistas.

Pasak įsigyti automobilius pade-dančio Rimanto, nereikėtų pasikliau-

ti pardavėjo tikinimu, kad pigiai au-tomobilį parduoda todėl, jog skubiai vyksta į užsienį. „Pigiausias automo-bilis dažniausiai yra blogiausias auto-mobilis. Tikslas turėtų būti ne kuo ma-

žesnė kaina, o tinkamas automobilis už priimtiną kainą“, – sakė Rimantas.

„Autoaljanso“ direktorius neigia įsišaknijusią nuomonę, kad brangus naujas automobilis ir gerokai piges-nė sena mašina.

„Žinodamas šiandieninę tiek vienų, tiek kitų pardavėjų pasiūlą, turiu paste-bėti, kad ne visada naujas automobilis yra brangus, o senas – gerokai piges-nis. Pasitaiko atvejų, kada tautietis ren-kasi prabangų limuziną, gal net 5–10 metų, nuriedėjusį 150–300 tūkst. km. Šiam pirkiniui išleidžia 30–50 tūkst. Lt, nors galėtų pasirinkti mažesnį, ta-čiau naują, su gamintojo garantija“, – sakė G.Švaikauskas ir pridūrė, kad daugumos pirkėjų prioritetai naujas, garantinis ar patikimas nėra svarbiau-si ir užleidžia vietą geidžiamas, didelis ar prabangus.

Norint įsigyti naudotą automo-bilį ir neapsigauti, išeitis – sertifi -kuotos mašinos, kurias vis dažniau siūlo gamintojai.

Geriausia pirkti vokiškus

Nusipirkęs naują automobilį, vai-ruotojas ne tik nuostabiai jaučiasi,

bet ir yra aprūpintas naujausiomis ir pažangiausiomis šių laikų technolo-gijomis. Taip pat kiekvienais metais griežtėja saugumo reikalavimai, tad naujas automobilis dažniausiai būna saugesnis už senesnius modelius.

Vilnietis Zenonas sako, kad pi-nigų reikia išlaikyti tiek naują, tiek seną automobilį. „Praeis metai, nu-važiuosi daugiau kaip 10 tūkst. km, ir turėsi investuoti į tą patį naują automobilį. Mano manymu, geriau šiek tiek naudotas (apie 6 metų se-numo), prižiūrėtas automobilis nei naujas“, – sakė 13 metų vairuotojo stažą turintis Zenonas.

Automobilių specialistai sako, kad reikėtų ieškotis, kuo mažiau ki-lometrų nuvažiavusio automobilio. „250 tūkst. kilometrų nuvažiavu-siai mašinai reikės rimto remonto. Už tuos pinigus verčiau nusipirkti naujesnį modelį. Tačiau neskubėkite džiaugtis – skaičiai, rodantys kilo-metrus, gali būti atsukti atgal, todėl atkreipkite dėmesį į kainą. Nedaug nuvažiavę automobiliai – branges-ni“, – sakė meistras Marius.

Pasak Rimanto, nereikėtų pirkti se-nesnio nei 12 metų automobilio. „Ne-svarbu, kiek remontuosite – vis tiek bus senas kledaras. Geriausias pasirin-kimas – penkerių metų automobilis. Jis gana pigus ir pasirengęs tarnauti dar kokius septynerius metus“, – pata-rė automobilių žinovas Rimantas.

„Kia Shuma“ automobilį įsigijęs Juozas džiaugiasi, kad šio tipo au-tomobiliai surenkami Vokietijoje. „Detales galima lengviau įsigyti, o ir patys automobiliai yra labai pa-tvarūs, retai genda“, – sakė Kėdainių rajono gyventojas.

Pasak Juozo, geriausia pirkti vo-kiškus automobilius. „Bet kuriame servise rasi vokiškų detalių. Vokiški automobiliai – einamiausi Lietuvos rinkoje, tad su jų remontu ar detalių keitimu problemų bus mažai. Visai kita situacija, jei pirksite Lietuvoje mažai žinomus automobilius, ku-rių detales reikės užsakyti iš užsie-nio“, – pastebėjo per 30 metų vai-ruotojo stažą turintis Juozas.

Praėjusių metų duomenimis, Lietuvoje 1 mln. gyventojų teko 2 190 naujų lengvųjų automobilių, arba 11,7 karto mažiau nei Europos Sąjungos vidurkis.

Pasak valstybės įmonės „Regitra“ generalinio direktoriaus Ramučio Olekos, didžioji dalis automobilių Lietuvoje yra 16–18 metų senumo, tačiau vilties teikia tai, kad automobi-lių parkas laipsniškai atnaujinamas.

Vis dėlto gatvėje kalbinti žmo-nės vienbalsiai pasisako už naudo-tų automobilių pirkimą. Pagrindi-nės priežastys: nėra pinigų naujam automobiliui, nėra papildomų mo-kesčių senoms mašinoms.

Ekologiškas gali būti ne ti k mais-tas, įvairios prekės, bet ir vairavi-mas. Ir tai jau tampa ne mados da-lyku, o gyvenimo būdu. Net ir turint seną benzininį automobilį, galima išmokti vairuoti taupiau, o prie vai-

ro jausti s saugiau. Taupydami dega-lus, tausosime ir gamtos išteklius.

Ekologiškas vairavimas – tai vai-ravimo būdas, kai mažiau sunaudo-jama degalų, mažinama šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija, taip

pat mažėja ir nelaimingų atsitikimų kelyje. Ekologiško vairavimo tech-nika remiasi modernių variklių vei-kimo principais, ji sklandi ir saugi.

Be abejo, nauji automobiliai vien dėl juose įdiegtų naujų technolo-ginių sprendimų į aplinką išmeta vidutiniškai perpus mažiau CO

2 ir

kietųjų dalelių nei prieš 10–15 metų pagaminti automobiliai, kokių Lie-tuvoje, deja, dar vis dauguma.

Vis dėlto pastebėta, kad labai retas net ir naujo automobilio vairuoto-jas važiuoja taip, kad jo automobilio degalų sąnaudos atitiktų gamintojo dek laruojamus rodiklius. Juos pasiek-ti įmanoma, tačiau dažniausiai tenka keisti savo vairavimo įpročius ir, žino-ma, lavinti vairavimo stilių.

Svarbiausia, kad ekologiško vai-ravimo principų gali mokytis bet kuris vairuotojas, kad ir kokį auto-mobilį jis vairuotų. Vien tik vairuo-tojo pastangomis degalų sąnaudas galima sumažinti 5–10 proc.

GK, ecodriving.lt inf.

Sutaupyti galima važiuojant ir senu automobiliu

Keletas ekologiško vairavimo principų:• Važiuokite neskubėdami! Venkite

staigaus greitėjimo ir stabdymo.• Važiuokite įjungę aukštesnę pava-

rą – mažesni variklio sūkiai mažina degalų sąnaudas.

• Naudokite stabdymą varikliu. Koją nuimkite nuo greičio pedalo ir įjun-kite žemesnę pavarą.

• Neleiskite varikliui veikti tuščiąja eiga. Eismo kamščiuose užgesin-kite variklį.

• Važiuodami nuokalne atleiskite greičio pedalą.

• Stogo laikikliai ir slidinėjimo įran-gos bagažinės padidina oro pasi-priešinimą, dėl kurio padidėja de-galų sąnaudos, tad nuimkite juos, kai yra nereikalingi.

• Tikrinkite slėgį padangose. Jei slė-gis 25 proc. per mažas, pasiprie-šinimas išauga 10 proc., o degalų sąnaudos – 2 proc.

• Visada pati krinkite, ar visose pa-

dangose oro slėgis yra vienodas (didžiausia vertė nurodyta jūsų automobilio naudotojo vadove). Per mažai pripūstos padangos di-dina degalų sąnaudas.

• Ar jūsų automobilyje yra variklio cilindrų šildytuvas? Jei yra, įjun-kite jį prieš užvesdami variklį, kad sumažėtų degalų sąnaudos ir išme-tamų dujų kiekis.

• Važiuokite vienodu greičiu. Taip su-mažėja degalų sąnaudos, nes ne-reikalingai greitėjant suvartojama daug degalų.

• Stabdykite pamažu, atleisdami akceleratorių ir palikdami tą pačią pavarą. Taip bus įjungtas variklio degalų atjungimo mechanizmas ir automobilis beveik nenaudos energijos.

• Visi elektros prietaisai – užpakali-nio lango šildytuvas, rūko žibintai ir kt. – naudoja energiją. Vien oro kondicionieriaus naudojimas de-galų sąnaudas gali padidinti iki 25 proc., todėl elektros prietaisus nau-dokite ti k tada, kai jų ti krai reikia.

Nauji automobiliai vien dėl juose įdiegtų naujų technologijų į aplinką išmeta perpus mažiau CO2 ir kietųjų dalelių nei prieš 10–15 metų pagaminti automobiliai.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Dilema: geriau pirkti naują ar seną automobilį?

Praėjusių metų duomenimis, Lietuvoje 1 mln. gyventojų teko 2 190 naujų lengvųjų automobilių, arba 11,7 karto mažiau nei Europos Sąjungos vidurkis.

Pirkdami naują mašiną mokate daugiau nei ti kroji jos vertė. Tačiau prieš perkant seną automobilį reikia labai išmanyti automobilius. Klaudijaus Driskiaus nuotraukos

Gimtasis kraštas2011 m. birželio 23–liepos 1 d., Nr. 25 (69) 7Sportas

Europos krepšinio klubuose galima uždirbti daugiau nei NBA

Traumą besigydanti s Lietuvos rinkti nės ir Toronto „Raptors“ eki-pos puolėjas Linas KLEIZA dalyva-vo portalo delfi .lt konferencijoje. Krepšininkas pasidalijo minti mis apie šalies rinkti nę, NBA ir karje-ros pradžią.

Linai, esi puikus žmogus ir pui-kus krepšininkas. Norėjau paklaus-ti, ar kai buvai paauglys, kada nors abejojai, kad gali netapti profesio-naliu krepšininku, ir ar niekada ne-buvo noro nebelankyti treniruočių, mesti krepšinį?

Visada siekiau būti krepšininku, nežinojau, koks būsiu, treniravausi ir daug dirbau, nekilo minčių mes-ti. Aišku, buvo periodas, kai buvau aptingęs, bet paskui buvo tik noras

augti, siekti, tobulėti. Krepšininkui reikia įdėti daug darbo, bet ir tada nesi garantuotas, ar tapsi profesio-nalas. Ir sėkmės reikia daug.

Kada planuojate sugrįžti į aikš-telę?

Kol kas dar neaišku, nors viskas gerai gyja. Gydytojai man iš pat pradžių sakė, kad 9–12 mėn. Taigi galiu grįžti sezono pradžioje arba po Naujųjų metų.

Jei atlyginimai būtų panašūs, kur žaistum, Europoje ar JAV?

Atlyginimai ir yra panašūs, papras-čiausiai turėjau kitų motyvų – norėjau grįžti į NBA ir įrodyti, bet nepasisekė, buvo sunkūs metai, trauma. Bet Eu-ropoje uždirbau daugiau nei NBA.

Koks, Linai, yra tavo pats mėgs-tamiausias visų laikų krepšinin-kas?

Man yra du – Marčiulionis ir Sa-bonis.

Kokiai Lietuvos krepšinio ko-mandai labiausiai simpatizuojate?

Kai žaidžia Eurolygoje, abi pa-laikau vienodai. Bet aš kaunietis, čia gimęs ir užaugęs, nuo pat mažų die-nų sirgau už „Žalgirį“, tad jis labiau prie širdies.

Ar jau turite įsigijęs bilietus į Lietuvos rinktinės rungtynes Eu-ropos čempionate?

Turiu, aišku, į visas.

GK, Eltos inf.Linas Kleiza dėl traumos šiemet negalės atstovauti Lietuvai.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Geriausias visų laikų Vokieti jos sporti ninkas – Michaelis Šumacheris

Septyniskart „Formulės-1“ pa-saulio čempionas M.Šumacheris leidinio „Bild“ apklausoje buvo iš-rinktas geriausiu visų laikų Vokieti-jos sportininku. Už legendinį lenk-tynininką savo balsus atidavė 28,36 proc. apklausoje dalyvavusių skaity-tojų. M.Šumacheris surinko dvigu-bai daugiau balsų už antroje vieto-je likusį garsų futbolininką Franką Bekenbauerį. Šiam atiteko mažiau nei 13 proc. balsų.

Dalaso „Mavericks“ klubo gre-tose šio sezono Šiaurės Amerikos Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) pirmenybes laimėjęs krep-šininkas Dirkas Novickis liko tre-čias (12,4 proc. balsų).

GK, Eltos inf.Už legendinį „Formulės-1“ lenktynininką savo balsus ati davė 28,36 proc. ap-klausoje dalyvavusių skaitytojų. EPA-Eltos nuotrauka

Graikas I.Zourosas ir toliau treniruos „Žalgirį“

Lietuvos vyrų krepšinio čempio-no Kauno „Žalgirio“ klubo vyriau-siuoju treneriu ir toliau bus grai-kas Ilijas Zourosas. 45 m. Graikijos rinktinės treneris pratęsė sutartį su Kauno klubu vienam sezonui.

Praėjusį sezoną I.Zourosas su „Žalgiriu“ laimėjo Baltijos krepši-nio lygos ir Lietuvos krepšinio lygos čempionatus bei Lietuvos krepšinio federacijos taurės varžybas.

I.Zourosas Kauno komandą pra-dėjo treniruoti šių metų sausį.

Iš „Žalgirio“ klubo sporto direk-toriaus pareigų pasitraukė Riman-tas Grigas, kuris sulaukė pasiūlymo dirbti užsienyje.

GK, Eltos inf.I.Zourosas Kauno komandą pradėjo tre-niruoti šių metų sausį. Eltos nuotrauka

Kauno „Žalgirio“ arenoje iškil-mingoje ceremonijoje pristatyta Lietuvos banko į apyvartą išleidžia-ma auksinė 50 litų kolekcinė mo-neta ir 1 lito apyvarti nė vario ir ni-kelio lydinio moneta.

„Pinigai yra valstybės simbolis, tačiau kai pinigai yra skirti pagerb-ti kitą mūsų šalies simbolį – krepši-nį – dviguba garbė Lietuvos bankui. Tikime, kad šis auksas mums atneš

auksą per čempionatą. Mūsų rink-tinė to verta“, – kalbėjo Lietuvos banko valdybos narys, Pinigų pro-jektavimo ir gamybos komisijos pir-mininkas Audrius Misevičius.

Kolekcinės auksinės monetos buvo įteiktos Europos krepšinio čempionato ambasadoriui Arvydui Saboniui, rinktinės treneriui Kęstu-čiui Kemzūrai, Lietuvos krepšinio federacijos prezidentui Vladui Ga-rastui, „Lietuvos monetų kalyklos“

direktoriui Sauliui Vaitiekūnui, mo-netų autoriams Liudui Parulskiui, Giedriui Paulauskiui.

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės treneris K.Kemzūra šmaikštavo, kad čempionato auksą rinktinei nebus taip lengva pagaminti.

Lietuvos banko valdybos narys, Pinigų projektavimo ir gamybos ko-misijos pirmininkas A.Misevičius pažymėjo, kad Lietuvos bankas pirmą kartą išleido 50 litų auksinę monetą, jos tiražas – 5 tūkst. vie-netų. „Tikiuosi, kad ji bus patrauk-li ir numizmatams, ir dideliam būriui krepšinio mėgėjų“, – sakė A.Misevičius.

Monetas nukaldino UAB „Lie-tuvos monetų kalykla“. 50 litų mo-neta nukaldinta iš 999 prabos aukso, jos skersmuo – 16,25 mm, masė – 3,10 g.

„Lietuvos monetų kalyklos“ di-rektorius S.Vaitiekūnas taip pat pri-statė naują sidabrinių medalių seriją „Krepšinio auksas Lietuvai“. Meda-liai skirti kiekvienai lietuvių perga-lei krepšinio aikštelėje: 1937, 1939, 1997, 2003 m. čempionatuose buvo iškovoti aukso medaliai. Paskutinis (penktas) medalis skirtas 2011 m. čempionatui.

Iki čempionato liko vos keli mė-nesiai, Kauno „Žalgirio“ arenos ati-darymas irgi ne už kalnų, todėl sim-

boliškai pirmasis arenos krepšinio lanko tvirtumą išbandė geriausias visų laikų Lietuvos krepšininkas A.Sabonis.

Pirmasis kamuolys, kuris per-skrodė arenos krepšinio lanko tink-lelį, buvo perduotas į Lietuvos ban-ko pinigų muziejų.

GK, Eltos inf.

Auksinė moneta, skirta Europos krepšinio čempionatui

Naujoje „Žalgirio“ arenoje buvo pristatytos kolekcinės monetos, skirtos Euro-pos krepšinio čempionatui Lietuvoje. Eltos nuotraukos

Italų vilioti nis brazilui Kakai

Spaudoje mirga pranešimų, kad Milano „Inter“ klubas ketina įsigy-ti Madrido „Real“ saugą Kaką. Kaip rašo „L’Equipe“, už brazilą Italijos ekipa siūlo 30 milijonų eurų.

Į Madridą Kaka atvyko 2009 m. iš „AC Milan“ komandos. Saugas per dvejus metus, praleistus „Real“ gretose, buvo kamuojamas traumų.

Šią vasarą „Real“ gretas papildė sau-gai Hamitas Altintopas ir Nuris Sahi-nas, tad brazilo laikas aikštelėje, ko gero, dar labiau sutrumpės, jeigu jis nesuge-bės atgauti geros sportinės formos.

„Inter“ klubas siūlo Kakai vietą startinėje sudėtyje. Jis taip pat duo-tų jam uždirbti ne ką mažiau, todėl saugas rimtai svarsto, ar priimi Mi-lano miesto ekipos pasiūlymą.

Jeigu Kaka persikeltų į „Inter“ klu-bo gretas, tuomet šią ekipą veikiausiai paliktų saugas Veslei Sneideris.

GK inf.

EPA-Eltos nuotrauka

Arvydui Saboniui pirmam teko garbė įmesti kamuolį į krepšį naujoje arenoje.

Gimtasis kraštas 2011 m. birželio 23–liepos 1 d., Nr. 25 (69)8

Dailius DARGIS

Šiurpu girdėti , kaip kasdien Lietu-vos keliais siautėjantys jauni vairuo-tojai patys žūva, o kai kada jų kliū-ti mi tampa nieko dėti atsiti kti niai praeiviai. Vis dažniau tenka girdėti apie vagišius, kurie apšvarina gar-sių žmonių namus arba nuo gatvėse vaikšti nėjančių moterų kaklų nusega brangius juvelyrinius dirbinius.

Dažnas mūsų pasakys: Lietuvoje gyventi ti krai nesaugu. Tačiau šalies policijos vadovas Saulius SKVERNE-LIS mano, kad dėl to didžiausia at-sakomybė tenka ne vien teisėsau-gai. Kalbiname generalinį policijos komisarą S.Skvernelį, kuris neseniai peržengė 100 dienų vadovavimo šalies policijai laikotarpį ir parodė, ką iš ti esų sugeba.

Kaip jaučiatės praėjus savotiš-kam jūsų, kaip vadovo, išbandy-mui – 100 vadovavimo policijai dienų?

Niekada nebuvau nuo policijos nutolęs, nes prieš tai ėjau generali-nio komisaro pavaduotojo pareigas. Galbūt buvo kitoks matymas, funk-cijos. Sutinku, kad kasdien kyla gais-rų, kuriuos tenka nuolat gesinti. Tai susiję ir su kasdieniais vairuojančiųjų pažeidimais.

Neseniai Vidaus reikalų minis-terijoje buvo pristatytos policijos pertvarkos gairės, kokių tikslų siek-

sime 2012–2014 m. Finansavimas liks toks pat, todėl turime keistis taip, kad net turėdami mažesnius išteklius galėtume įvykdyti visas policijai skir-tas funkcijas. Vis dar nesibaigia problemos dėl darbo aplinkos. Neseniai buvau pastate, kuria-me įsikūrę Vilniaus ekonomi-nės policijos darbuotojai. Ti-kras košmaras, baisios sąlygos, netoleruotinas dalykas. To ne-gali būti.

Visoje teisėsaugos siste-moje yra 15 tūkst. darbuoto-jų. Daugiau nei 10 tūkst. yra uniformuotų. Net kariuome-nė negali prilygti policijai. Akivaizdu, kad po visų po-kyčių policija ateityje bus mažesnė, bet efektyvesnė.

Pradedamas „valymas“

Policininkai kalba, kad jums ėmus vadovauti prasidėjo savotiš-ka pareigūnų medžioklė. Penkta-dieniais pasibaigus darbo valan-doms į Kauną iš Vilniaus atvyksta kelių policijos patruliai, kurie ti-kisi pagauti pasivaišinusius alko-holiu kolegas. Ko siekiama tokiais metodais?

To nepavadinčiau medžiokle. Ne-normalu, kad net du šalies generali-niai komisarai privalėjo atsistatydin-ti dėl girtų policijos patrulių sukeltų avarijų.

Tą problemą vis dėlto reikėjo spręsti, tad neblaivius kolegas daž-niau sulaikome patys. Buvo sukur-ta speciali pažeidėjus stebinti darbo grupė, kuri sėkmingai funkcionuoja. Aš pats dažnai stengiuosi važiuoti į Lietuvos policijos komisariatus ir aiškintis visų pareigūnų problemas. Tikiuosi palaikymo ir supratimo. Žmones, kurie nesuvokia, kad savo veiksmais daro didžiulę žalą policijai, privalome eliminuoti. Vienas darbo grupės narių yra išbrauktas kaip pra-radęs pasitikėjimą. Rugpjūtį bus pa-tvirtinti teisiniai parengimo darbai, bus įsteigta imuniteto tarnyba, kuri

užsiims ne tik darbo drausme, bet ir antikorupcine, imunitetine tvarka.

Žinau, kad yra nemažai žmonių, kurie mano, kad pareigūno pažymė-jimas apsaugo nuo visko, ir daro, ką nori. Tačiau didžioji sveikoji pareigū-nų dalis suvokia, kad mums trūksta lėšų, todėl turime persitvarkyti taip, jog nereikėtų prašyti pinigų.

Skati na premijomis

Ar išsikovojote, kad policijos pa-reigūnams būtų skiriamos premijos už Lietuvoje klestinčios cigarečių ir

kitų draudžiamų priemonių kon-trabandos masto išaiškinimą?

Neseniai pasirašiau įsakymą, ku-riuo 35 pareigūnai bus paskatin-ti 150–2 800 litų premijomis. Ma-tyt, daugelis kolegų patvirtintų, kad jau seniai buvo laikai, kai pareigūnai gavo kokių nors premijų.

Šiems pareigūnams bus skiriamos premijos už 2010-ųjų pirmą ketvir-tį. Pareigūnams skiriamos premijos dydis priklauso nuo išaiškintos kon-trabandos masto ir kokio dydžio žalą dėl jos galėjo patirti valstybė. Arti-miausiu metu dėl korupcinių pažei-dimų keliuose, gatvėse išaiškinimo taip pat žadame steigti panašaus po-būdžio pareigūnų premijavimą.

Manau, po to bus mažiau norin-čiųjų duoti ir imti kyšius.

Keliuose – girti ir nepatyrę

Ką manote apie padėtį Lietuvos keliuose? Juk bene kasdien žūva jaunų žmonų ne tik užmiesčio ke-liuose, bet ir pagrindinėse miestų gatvėse.

Kas rytą pradedame nuo statisti-kos apžvalgos šalies keliuose. Nese-nais duomenimis, žuvo 110 žmonių. Pernai tokiu laiku keliuose žuvo 101, 2009-aisiais – 148 žmonės. Mažėja neblaivių vairuotojų sukeltų avarijų. Šiemet jų buvo 75, o pernai tokiu laiku – net 108.

Ne vien svaigalai yra pagrindi-nė avarijų priežastis. Neseniai Vil-nių sudrebinusią avariją padaręs jau-nuolis buvo blaivus, neapsvaigęs nuo kvaišalų. Tačiau skaudžius padari-nius sukėlė vairuotojo įgūdžių sto-ka, nesugebėjimas pasirinkti saugaus greičio.

Vis dėlto po tokių atvejų Lietu-voje turėtų atsirasti kvalifi kacijos to-bulinimo centrų jauniems ir eismo taisykles pažeidusiems vairuotojams. Pastebima, kad neseniai vairuotojo pažymėjimus gavę žmonės ne visa-da suvokia, kas iš tiesų yra slidi kelio danga ar tinkamos distancijos laiky-masis. Pavyzdžiui, Estijoje jauni vai-ruotojai papildomai praktikuojami specialiai įrengtuose autodromuose. Gaila, kad Lietuvoje to nėra ir daž-niausiai jaunų vairuotojų prasta pa-tirtis būna lemiama. Verta prisiminti, kad anksčiau, kai Lietuvoje automo-

bilių buvo net tris kartus mažiau nei dabar, žūdavo 1 000–1 200 žmonių per metus.

Apsaugos prireikia ir mokytojams

Ką manote apie šiuolaikinį, daž-nai pasiklydusį jaunimą?

Nusikaltėlių gretos ir jaunėja, ir žiaurėja. Manau, jog tokia situacija yra dėl to, kad vaikai negauna rei-kiamo dėmesio iš tėvų. Mokykloje irgi situacija nėra gera. Juk pasitaiko atvejų, kad mokytojams net apsau-gos prireikia.

Švietimas ir auklėjimas tampa vis didesne problema. Policija nėra auk-lėjamoji institucija, mes stengiamės rengti įvairius socialinius projektus ir taip atkreipti dėmesį į socialinės rizikos grupės vaikus. Tai yra dide-lė problema, juk neaišku, ką vaikui veikti vasarą, kai nėra stovyklų, ben-draminčių klubų. Juk ne kiekviena šeima gali savo atžalas išleisti į tam tikras užimtumo programas. Visuo-menė ir valstybė į šią problemą turi investuoti. Auga karta, kuriai nebe-rūpi valstybės, patriotizmo vertybės. Tikėtis, kad įkalinimo įstaigos tokius asmenis pakeistų, – utopija. Mūsiš-kiai pareigūnai dirba su įvairiausiais vaikais. Sakyčiau, ne tik kriminalinė policija „aria“, bet ir nepilnamečių reikalų inspektorius dažnai prakai-tuoja pasibaigus darbo valandoms.

Pastaruoju metu vėl tenka pa-tirti, kad žmonės nėra visiškai ap-saugoti. Teko pastebėti, kad vaiz-do stebėjimo kamerų vis dažniau trūksta ne tik pagrindinėse miestų gatvėse ar prie neretai įvairių nu-sikaltimų židiniu tampančių pasi-linksminimo užeigų. Kaip žadate spręsti tokias problemas?

Pripažįstame, kad vaizdo kameros yra efektyvi priemonė, jei ji naktį fi k-suoja ir kokybišką vaizdą perduoda žmogui, kuris tai stebi, ir jei ekipažas tinkamai sureaguoja į panašias situa-cijas. Bet nemaža dalis visuomenės ir vyriausybinės organizacijos sako, kad tai totalus sekimas ir to nereikia. Vi-suomenė turi suvokti, kad saugumas kainuoja visomis prasmėmis, taip pat ir prarandant tam tikrą dalį privatu-mo. Asmeniškai negirdėjau nė vieno atvejo ar fakto, kad kas nors būtų nu-kentėjęs dėl pažeisto privatumo.

Ar sunku šiais laikais būti po-licininku?

Policininkui nėra lengva. Ma-nau, kad sunku dėl įvairių priežasčių. Mūsų, policininkų, visoje sistemoje yra 15 tūkstančių. Daugiau kaip 10 tūkst. yra uniformuotų. Net kariuo-menės tiek nėra Lietuvoje. Policija – didžiausia statutinė institucija Lietu-voje. Aišku, į ją patenka ir atsitiktinių žmonių. Darbas įvairiose tarnybose yra sudėtingas.

balsas.lt

Kas darosi su mūsų visuomene? Kodėl jaunimas keliuose sukelia mirti nas avarijas? Kokiais būdais siekiama permainų policijoje?

Lietuvoje yra 15 tūkst. policininkų. Net kariuomenės mūsų šalyje ti ek nėra. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Užribis

Nenormalu, kad net du šalies generaliniai komisarai privalėjo atsistatydinti dėl girtų policijos patrulių sukeltų avarijų.

„Yra nemažai tokių, kurie mano, kad pareigūno pažymėjimas apsaugo nuo visko, ir daro, ką nori“, – sako šalies policijos vadovas Saulius Skvernelis. Raimundo Šuikos nuotrauka

Ateiti es policija – mažesnė, bet efektyvesnė

TIK FAKTAISaulius Skvernelis gimė 1970-ųjų liepos 23 d. Kaune.Nuo 1998 m. liepos paskirtas Trakų rajono policijos komisariato kelių

policijos komisaru inspektoriumi, 1999-ųjų gruodį – Policijos departa-mento prie Vidaus reikalų ministerijos viešosios policijos Kelių policijos tarnybos Organizacinio skyriaus komisaru inspektoriumi, nuo 2001-ųjų spalio – Lietuvos viešosios policijos biuro Eismo priežiūros tarnybos Kelių patrulių rinkti nės komisaru.

2005 m. S.Skvernelis paskirtas Lietuvos policijos Eismo priežiūros tarnybos viršininku. 2008-ųjų balandį vidaus reikalų ministro įsakymu,

policijos generalinio komisaro teikimu, vyresnysis komisaras S.Skvernelis tapo policijos generalinio komisaro pa-

vaduotoju.

Gimtasis kraštas2011 m. birželio 23–liepos 1 d., Nr. 25 (69) 9Sodo lapas

(Užs. 268)

Rapolas TAMOŠIŪNAS

Po Joninių turėtų suskubti no-rinti eji patys pasidauginti augalų. Dubravos medelyne dirbanti s Ri-mantas Kareiva ti kina, kad tai ne-sunku padaryti .

Anot pašnekovo, svarbu žinoti, ko-kios šakelės tinka dauginimui, o ko-kios ne. Daugelį lapuočių ir kai ku-riuos spygliuočius galima užsiauginti patiems. Jei savo ar kaimyno sode yra mielų akiai augalų, reikėtų nepatingė-ti ir, prisiminus dauginimą žaliomis gyvašakėmis, imtis darbo. „Lietuvoje optimalus dauginimo žaliomis gy-vašakėmis laikas yra nuo birželio 15 iki liepos 20 d., bet priklausomai nuo pavasario ir vasaros eigos gali iki de-šimties dienų svyruoti į vieną ar kitą pusę“, – perspėja R.Kareiva. Geriausia ūglių rinkimo laiką, anot jo, nustaty-ti pagal jų sumedėjimą. Jei nuskintas ūglis lenkiamas nelūžta, atleistas spy-ruokliuoja, jo apačia šiek tiek parudu-si, nedaug sumedėjusi – jis tinkamas. Jei nestipriai sulenktas ūglis lūžta – jis per žalias. Tokie ūgliai paprastai supūva neįsišakniję. Ar ūgliai ne per daug sumedėję, galima nustatyti labai paprastu būdu: vieną minutę šakeles pamirkius 0,2 proc. jodo tirpale. Jei pamerktų ūglių galai labai pajuoduoja, tuo metu ruoštos gyvašakės įsišaknys geriausiai. Jei pajuoduoja vidutiniškai, įsišaknys tik apie pusę dauginimui pa-ruoštų šakelių. Jei ūglių galai patam-sėja nedaug, ūgliai per daug sumedėję ir įsišaknys blogai.

„Augalams, kurių ilgas ūglių augi-mo periodas (pvz., vynuogėms), žalias gyvašakes galima ruošti šiek tiek vėliau, iki rugpjūčio vidurio, arba iš nuskinto ūglio pašalinti viršutinę žolinę dalį. Vi-sada reikia skinti tik storus, išsivysčiu-sius lapuočių ūglius be žiedinių pum-purų, žiedų ar vaisių (jei tokių yra, juos būtina pašalinti), su gerai išaugusiais lapais, normaliai atrodančiais šoniniais pumpurais“, – pataria pašnekovas.

Kirpdami spygliuočių ūglius, pasak specialisto, sumaniusieji įsišaknydin-ti pageidaujamų augalų turi atkreipti dėmesį į motininį augalą, nuo kurio juos kerpa. Geriausiai prigyja gyvaša-kės, kirptos nuo 4–20 metų amžiaus sveikų, vešliai augančių derlingose, pakankamai drėgmės turinčiose dir-vose augalų. Skintos nuo jaunų, 1–3 metų, medelių spygliuočių gyvašakės šaknijasi blogai.

„Jei norite padauginti aukštus, tie-siu kamienu spygliuočių medžius (kė-nius, egles, cūgas), ūglius gyvašakėms nuo jų skinkite tik iš tam tikros lajos ir šakų vietos. Geriausiai prigyja ir iš-laiko būdingas augalui savybes gyva-šakės, rinktos nuo ne senesnių kaip 25 metų amžiaus medžių iš lajos vidurio, t. y. 5–12 metų šakų. Šakeles nuo tų šakų skiname tik nuo antros ar trečios eilės pagal šakojimąsi ne jaunesnių kaip 4 ir ne vyresnių kaip 6 m. šakų. Imkite tik pirmų ar antrų metų ūglius. Ūgeliai nuo jaunesnių šakų šaknijasi blogiau, o nuo senesnių auga gerokai lėčiau ir dažniausiai kreivu liemeniu“, – perspė-ja R.Kareiva. Tai, pasak jo, ypač svar-bu šaknydinant kamieninius svyran-čių formų spygliuočius (egles, kėnius). Gyvašakės, ruoštos nuo pirmos eilės šakų (tų, kurios auga nuo kamieno) viršūnių, šaknijasi labai blogai. Įvairių rutuliškų, kūgiškų ar krūmo formos spygliuočių šakas skinkite iš viršutinio augalo lajos trečdalio.

Nuo lapuočių šakelės kerpamos sodo žirklėmis, o nuo spygliuočių plė-šiamos su vadinamąja pėdele. Po pro-cedūros jodo tirpale, šakeles galima pamirkyti sodininkų parduotuvėse įsigytuose augimo stimuliatoriuose. Laukiamo rezultato greičiau sulauks tie, kurie gyvašakes susmaigstė pavė-singoje, ramioje sodo vietoje. Labai svarbu, kad tam tikslui skirta žemė būtų humusinga, laidi orui.

Laima LAUKAITYTĖ

Retas kuris pagalvoja, kad mūsų kojomis mindomos žolelės – ypati ngi augalai, kuriuos laiku surinkę ir pa-ruošę turėtume puikių fi toprepara-tų, kuriais galėtume gydyti mus ka-muojančias peršalimo ir kitas ligas.

Privalomas sąrašas

Žinoma farmakologė Jadvyga Bal-vočiūtė ragina kai kuriuos vaistinius augalus auginti patiems. „Žolelės au-gintos nuo senovės – egiptiečių, sirų, arabų. Žolininkystė buvo įprastas užsiėmimas Europos vienuolynuose, kurie kaupė medicinos žinias, padė-jo gyventojams gintis nuo epidemijų, gamino garsius žolelių gėrimus. Žo-lelių ekspozicijos augintos universi-tetų botanikos soduose, – pasakojo J.Balvočiūtė. – Viduramžiais naudin-gųjų augalų platinimas buvo paska-tintas netgi specialiu įsakymu: Karolis

Didysis IX amžiuje išleido Capitulare de villis vel curtis imperii Caroli Magni ir šiame dokumente išvardijo, kokius augalus privalu auginti kiekviename Frankų imperijos ūkyje. Šiame sąra-še buvo erškėtrožės, ožragės, balsami-tos, šalavijai, rūtos, diemedžiai, kmy-nai, rozmarinai, anyžiai, juodgrūdės, varnalėšos, petražolės, gelsvės, kra-pai, pankoliai, trūkažolės, garstyčios, šaltmėtės, monardos, dašiai, bitkrės-lės, katžolės, kalendros, dedešvos, bui-liai.“ Tokiu būdu, anot žolininkės, pa-skatinta keistis augalais, selekcionuoti sunkiau augančias veisles. Nuo seno augalais buvo keičiamasi, jų sėklų at-vežama iš kitų kraštų, tad atsirado šal-tesnėse sąlygose prisitaikiusių augti žolelių atmainų.

Ilgiau, bet be šaluti nio poveikio

Augalinių preparatų poveikis yra platesnis ir švelnesnis negu grynų sin-tetinių medžiagų. Augale susikaupu-sios veikliosios medžiagos yra mažes-nės koncentracijos, įvairesnės, geriau susiderinusios, mažiau paralyžiuoja ląstelių struktūrą, todėl rečiau sukelia alergiją. Be veikliųjų, dar yra daug pa-galbinių medžiagų, kurios padeda pa-grindinėms rezorbuotis į organizmo ląsteles ir kartu pačios savarankiškai veikia tam tikrus organus. sistemas. Drauge su augalinėmis medžiago-mis organizmas gauna labai reika-

lingų fermentų, cheminių elementų, natūralios struktūros vitaminų. Spe-cialistas gali rekomenduoti jų daugiau ar mažiau, kad būtų norimas poveikis. Liaudies medicina vaistiniais auga-lais gydo paprastai ilgai, su pertrau-komis. Nustatyta, kad vaikų, pagyve-nusių žmonių, ligonių organizmas yra gležnesnis, jautresnis vaistuose esan-tiems sintetiniams cheminiams jun-giniams, todėl vaistiniai augalai la-biau tinka lėtinėms ligoms gydyti ir profi laktikai.

Džiovinkite ir laikykite ti nkamai

Tinkamai vartojamas vaistažoles galima laikyti vaistiniu ir maistiniu produktu, mūsų organizmą aprūpi-nančiu labai reikalingomis natūra-liomis medžiagomis ir apsaugančiu nuo daugelio ligų. Norint sulauk-ti gerų gydymo rezultatų, reikia pa-ruoštą vaistinę augalų žaliavą tinka-mai laikyti. Džiūdamos vaistažolės keičiasi. Blogai laikomos jos pama-žu praranda biologiškai aktyvias me-džiagas ir netenka vertės. Drėgnoje vietoje, netinkamoje taroje vaistinė žaliava praranda spalvą, joje įsiveisia mikroorganizmų, pelėsinis grybelis. Jos vartoti jau negalima. Patalpa, ku-rioje laikomi augalai, turi būti sausa, gerai vėdinama. Vaistažolės, turinčios eterinio aliejaus, laikomos toliau nuo kitų vaistinių augalų.

Nuo ankstyvo pavasario ramybės neduoda kurmiai. Ką daryti ?

Kati nai, gandrai, pelėdos, barsukai, kiaunės ir lapės – puikūs pagalbinin-kai kovojant su kurmiais. Tačiau jei ir jie bejėgiai, stverkite į rankas žoliapjo-vę. Mėgstantys ramybę požemių gy-

ventojai gali nuspręsti pasiieškoti tylesnės

vietos.Jei auginate

šeivamedžius į kurmiarausius

prismaigstykite ką ti k nuskintų jų

šakelių – švelniakai-lis požemio gyventojas

labai nemėgsta nemalonaus jų kvapo. Daržą išgelbėsite, jei skly-

po pakraščiuose pasodinsite kurmių nemėgstamų augalų: balandūnių, se-renčių, bazilikų, pupų.

Nepadėjo malūnėliai? Gal per ma-žai jų prismaigstėte. Kuo daugiau barš-kės ir tarškės, tuo labiau erzins nepra-šytus svečius. Šiam ti kslui galite pa-naudoti plasti kinius butelius. Kad ge-

riau suktųsi, šonuose galima išpjauti sparnelius.

Jei liaudies pati krinti būdai nepa-deda ir kurmiai toliau neprašomi aria, teks imti s drasti škesnių priemonių.

Apsimaukite naujas piršti nes, nes kurmiai turi puikią uoslę, suraskite ne-giliai esantį tunelį, atsargiai atkaskite maždaug 15–20 cm ilgio jo ruožą ir įkaskite gaudyklę, kurią galima nusi-pirkti sodininkų parduotuvėje. Kitas būdas – įstatyti vieno litro talpos sti k-lainį taip, kad jo anga būtų lygi su tu-neliu. Duobės neužkaskite, o ti k pri-denkite kartonu ir ant viršaus užpilki-te žemių. Gaudykles pati krinkite kelis kartus per dieną. Sugauto kurmio ne-žudykite, išneškite į derlingas nedirba-mas pievas, kad niekam nekenktų.

Beje, kurmiai naikina kurklius. Tad jei jūsų sklype yra šių žaladarių, pagal-vokite prieš pykdami ant kurmių.

GK inf.

Vis daugiau turinčiųjų net menkiausią žemės gabalėlį susimąsto, kad gali auginti ir vaisti nius augalus.

Kokios gyvašakės prigyja geriausiai

Kaip atsikratyti kurmių

Lietuvoje opti malus dauginimo žaliomis gyvašakėmis laikas yra nuo birželio 15 iki liepos 20 d. GK archyvo nuotrauka

Vaisti nių žolelių lysvės – ne ti k gražu, bet ir naudinga

Nuo seno augalais buvo keičiamasi, jų sėklų atvežama iš kitų kraštų, tad atsirado naujų žolelių atmainų. GK archyvo nuotrauka

Gimtasis kraštas 2011 m. birželio 23–liepos 1 d., Nr. 25 (69)10 Sveikata

Alina DIDŽIOKIENĖ

Ar visada prieš valgydami nusi-plauname rankas ir tai, ką valgome? O jeigu ne, ar žinome, kokie pavojai mus tyko? Nesilaikydami būti nos higienos, galime susidurti su vienu labiausiai paplitusių paraziti nių su-sirgimų – askaridoze.

Kaip užsikrečiama?

Askaridozė, arba askariozė, yra žmonių geohelmintozė, kurią suke-lia apvaliosios kirmėlės.

Žmogus užsikrečia askaridžių kiaušinėliais per neplautas, dirvože-miu suterštas rankas, valgydamas ne-švarias žalias daržoves, vaisius, uogas, gerdamas nevirintą atvirų vandens telkinių vandenį, maudydamasis už-terštuose vandens telkiniuose. Aska-ridžių kiaušinėlių ant maisto gali pa-tekti su dulkėmis, juos gali pernešti musės, tarakonai. Askaridoze žmo-gus gali užsikrėsti ištisus metus, ta-čiau dažniausiai užsikrečia vasarą ar rudenį, kai dirvožemyje susikaupia daugiausia subrendusių kiaušinėlių, žmonės dirba įvairius žemės ūkio dar-bus, vaikai didžiąją dienos dalį pralei-džia lauke. Ypač pavojingi yra žemės sklypai, kur dirvožemis yra tręšiamas ar yra užterštas žmonių išmatomis.

Parazito vystymosi kelias

Žmogui prarijus subrendusių as-karidžių kiaušinėlių, iš jų plonajame žarnyne išsirita lervos. Pastarosios įsi-skverbia į žarnos sienelę ir su krau-jo srove išnešiojamos po organizmą. Kartais askaridžių lervos su kraujo srove gali nukeliauti į smegenis, akis ir kitus organus. Tačiau dažniausiai ler-vos patenka į plaučius, kuriuose mi-gruoja apie 10–14 dienų. Plaučiuo-se lervos juda bronchiolių ir bronchų gleivine, pakyla į trachėją iki nosiary-klės. Iš čia (dažniausiai naktį) su sei-lėmis nuryjamos ir per skrandį antrą kartą patenka į plonąjį žarnyną. Plo-

najame žarnyne askaridės per 2–2,5 mėnesio užauga ir subręsta. Suaugusi askaridė žmogaus organizme gyvena apie 1–2 metus, paskui su išmatomis pasišalina iš organizmo, tačiau žmo-gus dėl higienos įgūdžių stokos gali apsikrėsti vėl ir vėl.

Ligos požymiai

Ligos simptomai dažniausiai pa-sireiškia ligoniams, kurių organizme parazituoja didelis askaridžių kiekis. Ligos pradžioje, vykstant lervų migra-cijai, vystosi alerginės žmogaus orga-nizmo reakcijos: uždegiminiai plaučių pakitimai, astmos priepuoliai, atsiran-

da lūpų pabrinkimai, gali pakilti tem-peratūra. Šioje ligos stadijoje tiriant išmatas askaridžių kiaušinių neran-dama. Vėliau, kai organizme parazi-tuoja jau suaugusios kirmėlės, ligonis skundžiasi pablogėjusiu apetitu, galvos svaigimu, pykinimu, pilvo skausmu. Vaikams būdingas seilėtekis, griežimas dantimis (naktį), naktinės haliucina-cijos, pilvo pūtimas ir skausmai. Užsi-krėtę askaridėmis vaikai mažiau valgo, sutrinka maisto medžiagų įsisavini-mas. Vitaminų ir maisto medžiagų, kuriuos suvartoja parazitas, stygius su-kelia avitaminozes ir bendrą organiz-mo nusilpimą, mažakraujystę. Suma-žėja vaikų mokymosi produktyvumas, gebėjimas sukaupti dėmesį. Sergančių mažų vaikų augimas bei vystymasis sulėtėja. Askaridės slopina organiz-mo imunitetą, todėl vaikai tampa ne-atsparūs ir kitiems infekciniams su-sirgimams, taip pat sulėtėja imuniteto susidarymas skiepijimų metu.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS cen-tro duomenimis, Lietuvoje užsikre-čia apie 500–700 asmenų, tačiau ma-noma, jog, esant nemažam skaičiui besimptomių ligos nešiotojų, užsi-krėtusiųjų skaičius gali būti kur kas didesnis.

Vilda BAJORIŪNIENĖ

Planuojant poilsiauti svečiose šalyse, reikia iš anksto pasirūpin-ti savo sveikata ir pagalvoti apie profi lakti nes priemones. Viena efektyviausių priemonių, pade-dančių išvengti daugelio užkre-čiamųjų ligų, yra skiepai.

Keliautojams skiepai skirstomi į planinius (dift erija, stabligė, kokliu-šas, hepati tas B, B ti po haemophilus infl uenzae infekcija, tymai, epidemi-nis paroti tas, raudonukė, poliomie-litas, tuberkuliozė), rekomenduoja-mus (cholera, gripas, hepati tai A ir B, meningokokinė infekcija, pneu-mokokinė infekcija, pasiutligė, er-kinis encefalitas, japoniškas encefa-litas, rotavirusinė infekcija, vėjarau-piai, vidurių šilti nė, žmogaus papilo-ma viruso infekcija, geltonasis dru-gys) ir privalomuosius (geltonasis drugys, meningokokinė infekcija ir polio: vykstanti esiems į Meką (Sau-do Arabija)). Visi žmogui atlikti skie-pai turėtų būti pažymėti Tarptauti -niame skiepijimų pažymėjime.

Turizmo įstatymas įpareigoja ke-lionės organizatorius teikti neklaidi-nančią informaciją apie valstybių, į kurias vykstama, epidemiologinę būklę, imunoprofi lakti kos reikala-vimus, kuriuos reikia atlikti prieš vykstant į kelionę, taip pat sveika-tos draudimo įforminimo tvarką.

Keliaujant į kitas šalis patariama gerti ti k virintą arba kitoje taroje fa-suotą vandenį. Nevartokite ledo ga-baliukų, jei nesate įsiti kinę, kad jie pagaminti iš švaraus vandens. Val-gykite ti k rūpesti ngai termiškai pa-ruoštą maistą. Kruopščiai laikykitės asmens higienos. Venkite žalių jūros gėrybių. Daržoves ir vaisius švariai nuplaukite, nulupkite ar nuskuski-te žievelę. Gerkite ti k pasterizuotą ar virintą pieną. Taip pat patariama pasikonsultuoti su savo šeimos ar skiepų kabineto gydytoju.

Į kelionę svetur – ti k pasiskiepijus

Profi lakti ka• Plauti rankas po naudojimosi tualetu, po darbo sode ar darže,

prieš valgant ar ruošiant maistą. • Maistui naudoti ti k kruopščiai nuplautus vaisius, uogas ir dar-

žoves.• Negerti vandens iš atvirų vandens telkinių, esant būti nybei nau-

doti tokį vandenį, jį virinti .• Naikinti muses, tarakonus ir saugoti maistą nuo jų teršimo.• Saugoti vaikų žaidimo aikšteles, kiemus, smėlio dėžes nuo už-

teršimo.• Mokyti vaikus higienos įgūdžių, rodyti ti nkamą pavyzdį.

Tikrai žinome, kad pirktus žalumynus, daržoves, uogas būti na švariai nuplauti . Tačiau ar taip elgiamės su gėrybėmis, nuraškytomis iš savo ar močiutės sodo?

Beata BUKOTAITĖ

„Žmonės retai susimąsto apie pati krą dėl lyti škai plintančių ligų ir kreipiasi dažniausiai ti k prispy-rus reikalui. Ypač tai aktualu mo-terims, nes joms dažnai nepasireiš-kia ligos simptomai, todėl dažniau nei vyrams kyla komplikacijų, kurių rimčiausia – nevaisingumas“, – sakė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro va-dovas dr. doc. Saulius Čaplinskas.

Situacija Lietuvoje

Palyginti su 2009 m., pernai ser-gamumas sifi liu ir chlamidioze padi-dėjo, gonorėja – sumažėjo. Aukščiausi sergamumo sifi liu rodikliai 2010 m. užregistruoti Ukmergės ir Šalčinin-kų r. bei Vilniaus apskrityje. Pasta-ruoju metu sergamumas sifi liu Vil-niuje ir Šalčininkuose turi tendenciją didėti. Didžiausias sergamumas sifi -liu užfi ksuotas Ukmergės r. (tokiems rezultatams įtakos turėjo protrū-

kis 2010 m. gegužės–birželio mėn.).2010 m. buvo užregistruoti du įgimto sifi lio atvejai dviem moteriškos lyties kūdikiams, o tai perpus mažiau nei 2009 m. (4 atvejai).

Pagal amžiaus grupes didžiau-sią užsikrėtusiųjų sifi liu, gonorėja ir chlamidioze dalį sudaro jauni, 20–34 metų amžiaus asmenys. 2010 m. LPI sirgo daugiausia miestų gyventojai. Daugiau nei pusę LPI atvejų, o go-norėjos daugumą (89,8 proc.) atvejų sudaro vyrai, turintys tik vidurinį iš-silavinimą. Apsaugos nuo LPI prie-monės – prezervatyvai, galintys su-mažinti riziką užsikrėsti minėtomis infekcijomis, naudojami retai arba iš viso nenaudojami.

„Pastebima tendencija, kad naujų LPI atvejų skaičius išauga po vasa-ros – rugsėjo–spalio mėn. Tai siejama su dažnesnėmis kelionėmis, atsitikti-niais lytiniais partneriais, prezervatyvų nenaudojimu, alkoholio vartojimu“, – vardijo gydytoja Agnė Šimkūnaitė-Zažeckė.

Sifi lio protrūkis Ukmergėje

Pastarąjį dešimtmetį Europos ša-lyse įvairiose socialinėse grupėse dau-gėja susirgimų sifi liu, tačiau daugiau-sia jo užregistruota tarp vyrų, turinčių lytinių santykių su vyrais, seksualinių paslaugų teikėjų ir jų klientų, migran-tų. Lytiniu keliu įgytas sifi lis yra lai-komas tiksliu ir jautriu rizikingos ly-tinės elgsenos rodikliu.

2010 m. Ukmergėje užregistruo-to sifi lio protrūkio metu nustatyta 15 sifi lio atvejų. Protrūkio infekcijos šaltinis – sifi liu sirgusi 19 metų sek-

sualines paslaugas teikusi Ukmergės rajono gyventoja, priklausoma nuo narkotikų ir alkoholio. Devyniems pacientams kliniškai nustatytas an-trinis odos ir gleivinės sifi lis, dar še-šiems – pirminis lytinių organų sifi -lis. Tarp susirgusiųjų sifi liu – 12 vyrų ir trys moterys (įskaitant infekcijos šaltinį). Užkratas perduotas hetero-seksualių santykių metu. Užsikrė-tusiųjų amžiaus vidurkis – 24 me-tai. Protrūkio metu buvo ištirti 46 kontaktiniai asmenys. Pagal socialinę grupę tarp susirgusiųjų sifi liu buvo trys moksleiviai.

Prezervatyvų efektyvumas

Prezervatyvai yra efektyvi apsau-gos priemonė nuo užsikrėtimo infek-cijomis bei jų sukeliamų neigiamų pa-darinių. Mokslinių tyrimų analizės rezultatai parodė, kad prezervatyvų efektyvumas apsaugant nuo ŽIV svy-ruoja nuo 69 iki 94 proc.

„Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad prezervatyvai gali būti efekty-via priemone, apsaugančia nuo LPI: gonokokinės infekcijos, chlamidijų sukeltos infekcijos, Herpes simplex (2 tipo) ir žmogaus papilomos viru-so sukeltų infekcijų. Taip pat tyrimai rodo, kad prezervatyvų efektyvumas reikšmingai didėja juos nuolat naudo-jant bei praktikuojant monogamiškus santykius“, – aiškino gydytojas Pau-lius Gradeckas.

Kad netektų gailėti sNaujų lyti škai plintančių infekcijų (LPI) atvejų padaugėja po vasaros.

Su saldžiomis uogomis – ligos užkratas

Pasaulinėje lyti škai plintančių infek-cijų prevencijos ir kontrolės strategijoje pažymima, kad efektyvūs LPI prevenci-jos ir kontrolės būdai yra tokie:

• turėti vieną lyti nį partnerį arba mažinti lyti nių partnerių skaičių;

• ati dėti pirmuosius lyti nius san-tykius;

• prezervatyvus naudoti visų rūšių lyti nių santykių metu;

• kuo anksčiau kreipti s į sveikatos priežiūros įstaigas.

Žmogus užsikrečia askaridžių kiaušinėliais per neplautas uogas, valgydamas nešvarias žalias daržoves, vaisius, gerdamas nevi-rintą atvirų vandens telkinių vandenį, maudydamasis užterštuose vandens telkiniuose. GK archyvo nuotrauka

Specialistai primena apie lyti škai plintančių ligų riziką, ragina įverti nti savo elgesį ir pasirūpinti , kad seksualiniai santykiai visuomet būtų saugūs. GK archyvo nuotrauka

Gimtasis kraštas2011 m. birželio 23–liepos 1 d., Nr. 25 (69) 11Gamta

Remigijus KARPUŠKA

Miškingose Druskininkų apylin-kėse, ant Ešerinio ežero kranto, lie-pos 23–24 dienomis vyks kasmeti -nis paukščiams neabejingų žmonių susiti kimas „Žalia varna“, kuris ren-giamas siekiant atkreipti visuome-nės, paukščių stebėtojų ir ornitolo-gų dėmesį į iti n sparčiai nykstančių žalvarnių būklę.

Žalvarnis – vienas sparčiausiai nykstančių Lietuvos paukščių. Jų nyki-mo priežastys nėra aiškios. Ornitolo-gų nuomonės labai įvairios, ir, nors jos visiems suprantamos, visi turi svarių kontrargumentų. Dažniausiai minimi žalvarnių nykimą lemiantys faktoriai – žalvarnių maitinimosi buveinių pra-

radimas veisimosi vietose, pačių veisi-mosi vietų pokyčiai (brandžių medy-nų nykimas, pokyčiai kaime), tinkamų perėti uoksų trūkumas, naikinimas migracijos kelyje, nepalankios sąlygos žiemavietėse, nepalankios klimato są-lygos veisimosi metu (klimato kaita), plėšrūnai veisimosi vietose, nelegali medžioklė ir panašiai.

Lietuvoje vieni iš pirmųjų žalvar-nius saugoti pradėjo Druskininkų miškų urėdijos darbuotojai. Jų ini-ciatyva jau keleri metai miškingose Druskininkų apylinkėse keliami ir nuo plėšrūnų specialiomis priemo-nėmis apsaugomi inkilai žalvarniams, ieškomos naujos šių paukščių perėji-mo ir maitinimosi vietos, stebimi ir saugomi perintys žalvarniai.

Šiuo metu Druskininkų urėdijos iniciatyva yra iškelta apie 90 inki-lų. 2010 metais Lietuvos ornitolo-gų draugija (LOD) pradėjo įgyven-dinti tarptautinės paukščių apsaugos organizacijos BirdLife International fi nansuojamą projektą „Žalvarnių apsauga“. Pagrindinis šio projekto tikslas yra kaupti informaciją apie esamas ar dar neseniai buvusias žal-varnių perėjimo, maitinimosi vietas ir jose iškelti šiems paukščiams tin-kamus saugius inkilus bei vykdyti jų užimtumo stebėseną.

Todėl, jei matėte žalvarnį, Sirvė-tos regioninio parko direkcijos dar-buotojai kviečia apie tai pranešti Lie-tuvoje žalvarnių apsaugos projektą vykdantiems ornitologams el. paš-tu zalvarniai@gmail.com, telefonu 8 686 21 857 arba informaciją at-siųsti Lietuvos ornitologų drau-gijai adresu: Naugarduko g. 47-3, Vilnius. Vykdant žalvarnių apsaugą labai svarbi bet kuri informacija apie šiuos paukščius!

Įprastai atrodanti plyta gali būti sukurta maišant smėlį su tam tikromis bakterijomis ir taip gaunant netoksiš-ką bei nesukeliantį alergijos produktą. Jeigu kiekviena plyta pasaulyje būtų pagaminta tokiu būdu, tai sutaupytų 800 milijonų CO

2 tonų, išmetamų į

atmosferą kiekvienais metais.

Plytos yra gana paplitusios sta-tybinės medžiagos dėl savo pigumo, gamybos iš vietinių medžiagų pa-prastumo ir ilgaamžiškumo. Tačiau kiekvienos plytos gamybos metu į atmosferą išmetama apie 6 kg CO

2,

daugiausia dėl to, kad apdorojant plytas jos deginamos krosnyse nau-dojant anglis.

Gingeris Kriegas Dosieras, „American University of Sharjah“ architektūros profesorius Abu Da-byje, sukūrė geresnį plytų gamybos būdą išvis nenaudojant kaitinimo, tik bakterijas. Jas maišant su smėliu išsiskiria kalcitas, ir smėlis maždaug per savaitę sukietėja į plytą.

Tai lengva, pigu, patikima ir ne-reikia jokios krosnies. Svarbiausia – noras gyventi name, pastatytame iš milijardų negyvų bakterijų.

GK inf.

Ekologiški namai iš bakterinių plytų

Apie žalvarnių populiaciją XX a. pradžioje žalvarnių populiaci-

ja verti nama iki 10 000 porų, 1970 m. – 1 000–2 000 porų, 1990 m. – 150–200 porų.

Per pastaruosius kelerius me-tus žalvarnių padėti s Lietuvoje tapo kriti ška: 2006 m. beliko iki 35 porų šių paukščių, 2008 m. – ti k apie 20 porų.

Manoma, kad 2010 m. Lietuvoje perėjo apie 10 porų.

Ornitologo L.Šniaukštos duome-nimis, žalvarnių padėti s kriti ška ir pas kaimynus: Lenkijoje 2010 m. žalvarnių populiacija verti nama 46–56 poros (pastebimas mažėjimas, palyginti su ankstesniais metais), Baltarusijoje – 20–50 porų, Latvijoje – 24 poros.

Kodėl nyksta žalvarniai?

Žalvarnis – vienas sparčiausiai nykstančių Lietuvos paukščių. GK archyvo nuotrauka

Plytos, pagamintos iš negyvų bakterijų ir smėlio mišinio. GK archyvo nuotraukos

Šiukšlių rūšiavimas nėra toks sudėtingas ir nuobodus procesas, kaip gali atrody-ti iš pirmo žvilgsnio. Keturi paprasti žingsniai – ir jūs jau rūšiuojančios ir aplinka besi-rūpinančios bendruomenės narys.

1. Pasirūpinkite šiukšliadė-žėmis

Norint rūšiuoti, vienos šiukš-liadėžės nepakanka, nes skir-tingas rūšiuojamas atliekas tu-rite mesti į atskiras talpyklas. Todėl vieną dėžę ar maišą skir-kite popieriui, kitą – stiklo ga-miniams, trečią – plastikui ir metalo skardinėms. Visos ki-tos atliekos, nepriklausančios išvardytoms kategorijoms, tu-rėtų keliauti į buitinėms atlie-koms skirtą dėžę.

2. Nepamirškite rūšiavimo taisyklių

Prieš pradedant rūšiuo-ti, svarbu išsiaiškinti, ką ga-lima išmesti į antrinių žalia-vų konteinerius, o ko mesti nederėtų. Išsikirpkite rūšiuo-

jamų atliekų lentelę, pasika-binkite prie namuose esančių antrinių žaliavų šiukšliadėžių ir rūšiuokite be vargo!

3. Raskite artimiausius an-trinių žaliavų konteinerius

Remiantis Valstybiniu stra-teginiu atliekų tvarkymo pla-nu, 600 gyventojų turi tekti vienas atliekų rūšiavimui skir-tų konteinerių komplektas, todėl apsižvalgykite – netoli savo namų tikrai turėtumėte

pamatyti bent vieną. Jeigu rū-šiavimui skirtų konteinerių prie namų nėra, dėl jų pastatymo kreipkitės į savivaldybę arba Jūsų gyvenamąją vietą aptar-naujančią atliekų tvarkymo įmonę.

4. Būkite kantrūs ir atka-klūs

Sudėtinga tik pirmomis aki-mirkomis. Rūšiuojant ilgiau, šis procesas tampa natūraliu įpro-čiu. Tokiu, kaip dantų valymasis. Geras pavyzdys užkrečiamas, to-dėl pradėję rūšiuoti netrukus pa-stebėsite, kaip to imsis jūsų ar-timieji ir draugai. O visi drauge galite pasiekti puikių rezultatų!

Rūšiuoti moko projektas „Rūšiuok linksmai“. Projektą iš dalies remia Europos regio-ninės plėtros fondas.

Keturi lengvi žingsniai pradėti rūšiuoti

Į mėlyną konteinerį, skirtą popieriui:

Mesti Nemesti

Laikraščius, žurnalus ir kitus spaudinius

Riebalais ar kitais nešvarumais užteršto popieriaus ir kartono

Skrajutes, lanksti nukus, vokus, rašomąjį popierių

Panaudotų servetėlių, nosinių, popierinių rankšluosčių

Knygas be kietų viršelių „Negryno“, modifi kuoto, blizgančio popieriaus

Kartoną ir jo gaminius Panaudotų tapetų

Į žalią konteinerį, skirtą sti klui:

Mesti Nemesti

Sti klinius butelius, sti klainius

Porceliano, krištolo, keramikos

Sti klinius indus, pakuotes Veidrodžių

Sti klo duženas Elektros lempučių ir lempų

Automobilio langų, langų, akinių sti klų

Ampulių, sti klinių vaistų buteliukų

Į geltoną konteinerį, skirtą plasti kui/metalui:

Mesti Nemesti

Plasti kinius gėrimų butelius Plasti kinės ar metalinės dažų, tepalų ir pavojingų cheminių

valiklių taros

„Tetra pak“ pakuotes Riebalais ar aliejumi užterštų pakuočių

Polieti leno maišelius ir plėvelės Aerozolinių fl akonų

Plasti kines padažų, majonezo ir kt. pakuotes

Plasti kinių medicininių priemonių

Plasti kines pakuotes, kuriose įspausti PET, HDPE, LDPE, PP

ženklai

Skuti mosi peiliukų, dantų šepe-tėlių ir kitų higienos priemonių

Konservų dėžutes, gėrimų skar-dines

Vaizdo kasečių, fotojuostelių, CD, DVD, lanksčių diskelių

Metalinius dangtelius, dėžutes Traškučių pakelių

Plasti kinius indus Automobilių ir buiti es prietaisų plasti kinių dalių

Plasti kinius žaislus Plasti kinių žaislų su elektroni-niais įtaisais

Gimtasis kraštas12 2011 m. birželio 23–liepos 1 d., Nr. 25 (69)GyvenimasIrena KAMIČAITIENĖ

Ji aistringa, atkakli, ti esi, atvi-ra, neišsisukinėjanti nuo atsaky-mų, bet kai ką aiškiai ir ryžti ngai pasiliekanti ti k sau. Esate kitokios nuomonės? Galite ją patikrinti, nes kalbėdami su televizijos laidų vedėja ir prodiusere Rūta MIKEL-KEVIČIŪTE praleidome maždaug valandą – lygiai ti ek, kiek trunka jos laida.

Rūta, jūs sudarote labai atkak-lios, darbščios ir nuosekliai tikslo link einančios moters įspūdį.

Tokia iš tiesų ir esu – to nenu-neigsi ir nepaslėpsi. Aš labai užsi-spyrusi, labai. Man be galo svarbu, ką darau ir kaip. Siekiu, kad pačiai dėl darbų nebūtų gėda ir nesma-gu. Kaip kitiems atrodo – jau kitas klausimas, bet pati noriu žinoti, kad padariau tiek, kiek galėjau. Nežinau dėl darbštumo, bet jei daug metų gausybė skirtingų žmonių sako tą patį, galbūt tai – tiesa.

Kita vertus, daugelis prisimena, kad tiesioginėje laidoje „Valanda su Rūta“ žiūrovai išvydo jūsų ašaras. Ar tuomet prasiveržė jautrumas, kurį galbūt slepiate?

Laidos tema apie smurtą mokyk-loje, kai dėl vaikų patyčių nusižu-dė mergaitė, buvo labai sudėtinga. Ne viskas pateko į eterį – juk laikas ribotas. O informacija, kurią suži-nojau prieš pat fi lmavimą, man at-laikyti buvo per-nelyg sudėtinga. Net nediskutuo-ju su žmonėmis, keliančiais klau-simą, ar vedėjo ašaros – profesio-nalu. Gerai, tar-kime, neprofesio-nalu – ir ką? Jei kažkam nuo to lengviau – valio, aš su tuo sutinku. Turiu vienintelį argumentą: bet kuris laidos vedė-jas yra drėbtas iš to paties molio, o žiūrovas niekada nežino, iš kokio gyvenimo pra-garo jis ateina. Gal jis į studiją įžengė iš laido-tuvių – juk būta ir tokių atvejų. Todėl įžeidinėti žmogų – oi, koks tu silpnas ir pa-našiai – nėra teisinga. Garantuoju, kad nė vienas nenori viešai pasiro-dyti silpnas. Aš taip pat.

Kaip neutralizuojate tiesioginia-me eteryje susikaupusį stresą?

Žinote, anksčiau nesuprasdavau, ką mano draugės, pavyzdžiui, ope-ros solistės, primadonos, turėdavo galvoje sakydamos: „Aš po koncer-to kitą dieną guliu lovoje paslika.“ Galvodavau sau – kaip taip gali būti? Bet dabar turiu pripažinti – iš tiesų yra du skirtingi pasirodymo varian-tai. Pavyzdžiui, gali užduoti klau-simą paprastai arba jį užduodamas gali atiduoti visą savo energiją. Tik antruoju atveju studijoje sukuria-mas tinkamas mikroklimatas. Tada tu valdai publiką – bet tik tada, kai atiduodi visą save. Po įrašo jaučiuosi tuščia. Iš tiesų po audringų diskusijų grįžusi namo negaliu kitaip savo or-ganizmo užmigdyti, kaip tik išgėrusi

taurę vyno. Kitaip tiesiog negali atsi-palaiduoti. Adrenalino kiekis krau-jyje toks didelis, kad galėtum dar iki ryto arti. Todėl suprantu, kodėl to-kie žmonės tikrai gali pradėti gerti, vartoti narkotikus (pati jų bandžiusi nesu) ir panašiai. Užduoti klausimą gali į studiją atėjusi bet kokia Mary-

tė. Bet kad valandą išlaikytum žiūro-vo dėmesį, reikia daug padirbėti.

Tiesioginiame eteryje suvaldyti būrį pašnekovų taip pat labai su-dėtinga...

Tai labai sunki užduotis, kai sa-lėje sėdi septyniasdešimt žmonių,

apie keturiolika jų – aktyvūs, visi turi savo nuomonę. Bet aš visa-da norėjau kurti tokią pokalbių laidą, kurioje nesėdėtų vien kalban-čios galvos ir nekalbėtų monologo, o kitos gal-vos (tarp jų žiūrovai ir

net vedėjas) miegotų. Nieko nėra bai-siau. Nesuprantu, kodėl tokias laidas vadina rimtomis. Žmogus tuo ir įdo-mus, kad turi emocijų ir į jas reaguoja. Taigi mano užduotis – ne tik atsakyti į klausimą, bet ir atlikti viską taip, kad procesas skambėtų lyg muzika. Pa-našiai kaip krepšinyje – kai žiūrime

NBA, o komanda, tarkime, pralošia, mes vis tiek žavimės: „Bet tu matei, koks žaidimas!“ Gero pokalbių šou kūrėjai remiasi tuo pačiu principu.

Kitas klausimas, kaip lietuvius uždegti, kad jie atsivertų. Vis dėl-to po dviejų sezonų spaudžiu jiems ranką ir sakau, kad lietuviai – nenu-

leisto kraujo tauta, ne šaltos žuvys. Ir tai – puiku.

O jums, beje, pačiai patinka žiū-rėti į save ekrane?

Ne, man nepatinka ir nežiūriu. Peržiūrėjau keletą įrašų, bet nervai neatlaikė. Mano toks charakteris, kad visą laiką atrodo, jog yra blo-gai. Taigi žiūrėdama ir nervindama-si atiduočiau tik dar daugiau energi-jos, kurią verčiau panaudosiu kitur.

Jūsų pokalbių laida – reitingų viršūnėse, tačiau turbūt vis tiek su-silaukiate priekaištų.

Kartais gauname per galvą, esą pas mus rėkia ar nesuvaldėme dis-kusijos, bet kiekvienas prodiuse-ris tik rankomis ploja, kai įsižie-bia emocijų karas. Kitas už tai gal dar ir pinigų sumokėtų. Juk pokal-bis be ginčo – jokia diskusija. Mie-gokime, brangieji, namie. Tai labai nuobodu.

Arba, pavyzdžiui, sulaukiame to-kio priekaišto: „Jūs man leidote tik tris sakinius pasakyti.“ Visą laiką atsakau: „Geriau trys apgalvoti sa-kiniai laidoje, kurią žiūri milijonas, nei monologas laidoje, kurios nežiū-ri niekas.“ Kita vertus, tie, kuriems svarbi visuomenės nuomonė ir ku-

rie nori, kad juos išgirstų, žino, kur eina. Jie eina į pokalbių šou, kuris yra Nr. 1. Ir jie tai vertina – taip yra visame pasaulyje.

Gal galite įvardyti, ko reikia, kad taip ilgai būtum įdomus žiūrovui?

Turėti, ką pasakyti, ir tuo pat metu išlaikyti paslaptį apie save. Žmogus įdomus, kai jis yra tarsi užversta knyga. Papasakosiu vieną istoriją. Amžinatilsį verslininkas Šabtajus Kalmanovičius buvo vie-nas geriausių dainininkės Alos Pu-gačiovos draugų. Ir sykį, kai kalbi-nau jį, šis papasakojo A.Pugačiovos koncepciją – kaip jai pavyksta būti tokiai patraukliai, tiek metų ant sce-nos išlikti ir primadonai, ir vienai geidžiamiausių pašnekovių. Ogi to-dėl, kad ji visą laiką žinojo tris da-lykus: kada tylėti, kada tylėti ir... kada tylėti. Štai kaip. Nebent kal-bėjimas apie save yra tavo darbas ir uždarbis.

Rūta, žmonėms įtaką daro jų atliekami darbai. Kaip jūsiškis pa-keitė jus?

Tapau labai liberali kito žmogaus atžvilgiu. Kitų gyvenimo būdai pra-plėtė mano supratimą – juk su paš-nekovais išgyveni labai daug. Todėl sakau: „Prilaikyk liežuvį, kai nori smerkti, nes gali tekti gerti iš šulinio, į kurį prispjovei.“ Mes linkę įspraus-ti kitus žmones į tam tikrus rėmus. Jei kitas gyvena ne taip, kaip mums atrodo teisinga – jis kvailas. Be to, mes net nevengiame to pasakyti vie-šai. Nesmerkiu žmonių ir nesupran-tu, kaip galima smerkti dėl pasirinkto gyvenimo būdo (išskyrus nusikaltė-lius). Pavyzdžiui, jei moterys gyvena puošnų, rožinį gyvenimą, mane stebi-na kaltinimai, kad jos bukos, kad tai – tuštybių mugė, jos demonstruoja savo pinigus... Tegul demonstruoja – gal jos dėl to laimingos? O tau koks skir-tumas? Tu taip negyvenk. Kiekvienas turi savo gyvenimo fi losofi ją.

O kokia jūsiškė? Kas jums šiuo gyvenimo laikotarpiu teikia dau-giausia džiaugsmo?

Žinote, jei pasakysiu, kad mane la-biausiai džiugina veikla, pergalės ir taip toliau – manęs, kaip moters, ši vi-suomenė tikrai nesupras. Todėl sakau, kad mane džiugina veikla ir mylimi žmonės. Jei nori kažko pasiekti, ki-taip nė nebūna – visą energiją ir laiką atiduodi darbui. Priežastys gali būti įvairios: galbūt tai darai dėl to, kad toks esi ir kitaip negali. Ne visi yra mamos, tėčiai, namų šeimininkės ir taip toliau – kiekvieno paskirtis ir su-pratimas kitoks. Kitas gali dirbti nuo ryto iki vakaro, kad jo vaikams būtų geriau. O aš su savimi noriu gyventi darniai. Tada ir pati jaučiuosi laimin-ga, ir žmonės, esantys šalia manęs.

Ar jums svarbus fi nansinis darbo įvertinimas?

Kiekvienam jis svarbus. Kai žmo-nės sako, kad laimė – ne pinigai, jie labai meluoja. Tam tikra prasme laimė – pinigai. Jei manęs kas nors klaustų, kada buvau laimingesnė, ar kai uždirbau tiek, kiek prieš penkio-lika metų, ar dabar (juk mano atly-ginimas pasikeitė „n“ kartų), turbūt atsakyčiau, kad laimingesnė jaučiau-si anksčiau. Darbas su pinigais tarsi neturėjo nieko bendro. Tačiau jei da-bar neuždirbčiau tiek, kiek uždirbu – nežinau, koks būtų mano atsakymas. Juk egzistuoja poreikių piramidė. La-bai baisu, kai žmogus už savo atlygi-nimą gali tik pavalgyti, pamiegoti.

„Gala“

Žmogus įdomus, kai jis yra tarsi užversta knyga

Aš su savimi noriu gyventi darniai. Tada ir pati jaučiuosi laiminga, ir žmonės, esantys šalia manęs.

„Galos“ ir Martyno Vidzbelio nuotraukos

Televizijos laidų vedėja Rūta Mikelkevičiūtė išgarsėjo ne ti k autorinėmis laidomis, bet ir dalyvavimu įvairiose paramos projektuose.

Gimtasis kraštas 132011 m. birželio 23–liepos 1 d., Nr. 25 (69) KelionėsJurga JURKEVIČIENĖ

Eidama susiti kti su garsiuoju italų reklamos fotografu O.Toskaniu, jau-dinausi. Su garsenybe turėjau kal-bėti apie jo gimtąją Toskaną (koks nuostabus pavardės ir vietovardžio žaismas), tačiau ramybės nedavė klausimas: „Kodėl būtent Toskana šiandien yra turistų geidžiamiausias Italijos regionas? Kuo ji įdomesnė už Siciliją, Apuliją, Venetą? O gal už beproti šką populiarumą Toskana turi būti dėkinga režisieriui Bernar-dui Bertolučiui ir jo kino juostai „Aš šoku viena“? Jaudinausi ne be pa-grindo – agresyviausią visų laikų re-klamos fotografą mano klausimas išvedė iš kantrybės.

Čia gyvena turtuoliai

„Ar žinote, kuo bėdžiai skiriasi nuo turtuolių? – staiga išpyškino man į akis pro raudonus akinius žvelgda-mas fotografas. – Ogi tuo, kad bėdžiai griauna ir stato, stato ir griauna, ir vėl stato. Tikri turtuoliai niekada nieko nestato. Jie perka kultūrinį paveldą ir jį užkonservuoja. Štai jums ir atsaky-mas, kuo įdomi Toskana. Toskanos dar niekas nesugriovė ir neperstatė, ten gyvena beveik vieni turtuoliai. Toskana – tai kultūros paveldas.“

Kas nors kartą vaikštinėjo kipari-sais apsodintais kalvotais Toskanos keliais, klaidžiojo prisirpusiais vy-nuogynais ir žvalgėsi į bekraštę rugių laukų panoramą, gali patvirtinti – čia tikrai karaliauja amžinybė. Toskanos peizažas nepavaldus laikui. Toska-na – tai muziejus po atviru dangu-mi, nepaliestas šiurkščios šiuolaikinio žmogaus projektavimo aistros, ne-subjaurotas modernios architektū-ros. Tai tokių gamtos fanatikų kaip O.Toskanis akylai saugomas gamtos ir architektūros paveldas. Visą gyve-nimą fotografas paaukojo pirmapra-dei Toskanai išsaugoti.

Italijos perlas

Vynuogynų kalvos ir kiparisų keliai, atsiremiantys į akmeninį vi-duramžių statinį, kurį sunku pava-dinti būstu, greičiau – tvirtove, ir šiandien stūkso kaip Leonardo da Vinčio, Fra Andželiko, Ticiano dro-bėse. Žali panoraminiai pievų plo-tai, mėlynas dangus, balti debesys pro akmeninio pastato arkos for-mos langą... Tai gyvas gamtovaizdis. Toks kaip Renesanso drobėje. Tai nepakartojamo žavesio Toskana.

Toskana vadinama Italijos perlu ne tik dėl ypatingos estetikos, tai – intelektualiausia Italijos žemės dalis, kurioje gimė Renesansas. Italų kalbos pagrindu laikomą Toskanos dialektą sukūrė Renesanso poetai Dantė, Pe-trarka, Bokačas.

Namas lyg amžinas kapas

Jei pažvelgtume į Apeninų pusia-salio „batą“, Toskana driekiasi Apua-nijos Alpių ir Apeninų nugarkaulio papėdėje. Iš vienos pusės ji glaudžia-si prie Tirėnų jūros, kitoje ribojasi su Umbrija, Lacijumi, Marke.

Jau IX amžiuje prieš Kristų dabar-tinėje Toskanos teritorijoje apsigyve-no etruskai. Šiandien turistų dievi-namuose miestuose – Volteroje, San Džiminjane, Populonijoje – etruskai sausino pelkes ir pradėjo statyti pir-mus namus. Čia Etrūrijos gyvento-jai konstravo senovės vandentiekių – akvedukų – sistemas, kurių liekanų galima aptikti Toskanoje dar ir šian-dien. Tai buvo ypatinga kultūra ir ci-vilizacija, kurios fi losofi ja paremta po-mirtiniu gyvenimu. Tai lėmė etruskų architektūros – siauručių rausvų ply-tų, naudojamų gyvenamiesiems pas-tatams, klojimo būdą. Namas turėjo būti amžinas lyg kapas, kuris žmogui būtų reikalingas ir po mirties.

Elbos saloje ir žemyne etruskai liejo geležį. Į etruskų statybos ypa-tybes ir skulptūras, lietas iš geležies, galima pažvelgti ir šiandien. Sovanos ir Vetulonijos nekropoliai – muziejai, kuriuose sukaupta Toskanos praeitis, jų palikuonių – etruskų tradicijos, is-torija. Romėnų legionierių invazija į Etrūriją šiai kultūringai civilizacijai padarė daug žalos, tačiau romėnams užteko gudrumo išsaugoti ir vėliau panaudoti etruskų architektūros ir inžinerijos paslaptis.

Akmeniniai miestai

Toskanos sostinė – Florencija. Du ryškiausi miestai – Piza ir Siena. Jie garsėja viduramžių architektūra. Flo-rencija, Piza ir Siena – stulbinantys elegancija ir istorija akmeniniai mies-tai, išsaugoti iki šių dienų. Šių miestų centrinė aikštė ir aplinkinės gatvės – tokios, kokios buvo prieš šimtą metų. Prieš du, tris, keturis šimtus metų. Tokios, kokios buvo visada.

Toskanos regioną charakterizuoja ir romaninio stiliaus architektūriniai Florencijos ir Pizos, Sienos miestų an-sambliai. Iki šių dienų jie laikomi ne-pakartotais pasaulio stebuklais. Gra-

cingos gotikinio stiliaus balto marmuro bažnytėlės, pakibusios ant Arno upės kranto Pizoje atrodo lyg ne žmogaus, o Dievo rankų sukurti kūriniai.

Garsusis Pizos Skuola Normale ir universitetas, kuriame sėkmingai vei-kia ir Baltistikos katedra, Sienos bei Florencijos universitetai – italų tautos pasididžiavimas. Unikalus sniego bal-tumo Pizos Stebuklų aikštės ansam-blis su bazilika, kapinėmis, krikštykla ir nepakartojamu svyrančiu Pizos bokštu grožiu ir estetika nenusileidžia Flo-rencijos centrui – Sinjorijos aikštei ir Šventosios Marijos Gėlių bazilikai su unikaliu Brunalesčio kupolu. Šis iš trijų elementų romaninio stiliaus ansamblis pastatytas derinant trijų – balto, rožinio ir žalio – marmu-ro luitus, atgabentus iš Kararos kasyklų, to paties marmuro, iš kurio šedev-rus kalė didysis Mikelandželas. Į dangų lyg strėlė šaunan-ti Džioto kam-panilė – viena grakščiausių var-pinių pasaulyje.

Modernui vietos nėra

Vaikštant Florencijos ir Pizos miestų senamiesčiais įspūdį daro ne tik brangūs miesto madų butikai, įspūdingo grožio konditerija garsė-jančios kavinės ir barai. Labiausiai stebina nepakitusi feodalinio laiko-tarpio architektūra. Anot garsiojo fo-tografo O.Toskanio, įsigiję šių laikų pastatus toskaniečiai, skirtingai nei kitų Italijos regionų gyventojai, ne-puola į savo namus brukti moderno. Čia dominuoja garsusis toskanietiš-kas rustiko stilius. Jei toskanietis iš-duotų savo rustiko stilių, jis nebū-

tų toskanietis. Tai reiškia, kad visais įmanomais būdais bandoma išsaugoti interjerų autentiką. Būstas turi išlikti toks, koks buvo XII–XIII amžiuose. Čia ir išryškėja tikroji Toskana.

Anot O.Toskanio, turtingi žmo-nės investuoja į praeities išsaugoji-mą. Tai reiškia, kad specialiais bran-giais japonų chemijos laboratorijoje sukurtais antibiotikais konservuoja-mos būste išlikusios praeities verty-bės. Pirmiausia tai sienose išlikusios etruskų plytų liekanos. Nors Kararos mieste kasamas brangiausias Italijos marmuras, toskaniečiai, užuot kloję grindis šiuolaikiniu brangiu, tačiau beasmeniu marmuru, dezinfekuoja

ir atnaujina deformuotas mozaikines grindis.

Atidengia durų pertvaras – ar-

chitravus, ku-rie interjerui teikia ypa-

tingos prabangos įspūdį, antibioti-kais konservuoja kinivarpų išgraužtus sienojus. Sienos taip pat paliekamos grubios, tik išbalinamos, tačiau išlie-ka natūralaus baltinto tinko įspūdis. Įsivaizduokite, kaip tokiame interjere įdomiai atrodo šiuolaikiškos techno-logijos santechnika, virtuvės įranga, apšvietimas, antikvariniai veidrodžiai ir baldai. Žemė ir kitas nekilnoja-masis Toskanos turtas prieinamas tik turtingiausiems pasaulio žmo-nėms. Turistams bandoma parduo-ti meistrišką rustiko stiliaus kopiją. Jis kuriamas kaimo turizmo verslu užsiimančių bendrovių ir privačių asmenų išpirktose pilyse, tvirtovė-se, akmens būstuose.

Kas neragavo Toskanos valgių, negali pasakyti buvęs šiame krašte. Toskanos virtuvė išliko be jokių gas-tronominių įmantrybių. O.Toskanis ją tiesiai šviesiai vadina kaimiečių virtuve. Būtent tuo ji išraiškinga ir sveika. Ji vertinga pirmapradžių pro-duktų – mėsos, sūrio, kumpio, alie-jaus, vandens – kokybe, dėl kurios garsiausiu Italijos virėju tapo taip pat toskanietis Fulvijas Pierandželinis. Toskanos vynuogynuose spaudžia-mas išraiškingiausias Italijos vynas „Brunello di Montalcino“. Šio vyno derinys su fl orentietišku bifšteksu – dar vienas gerovės įrodymas. Mat ir vynas, ir 4 centimetrų storio lyg sviestas pjaustomas nemarinuotas bifšteksas – ypatingo skonio. Toska-nos kalvose išauginto jaučio mėsa – prabangos išraiška. Šis krosnyje kep-tas patiekalas – nekasdienis valgis.

„Ieva“

Toskana stebina turistus Toskana stebina turistus viduramžių žavesiuviduramžių žavesiu

Akmeninis miestas Siena stulbina savo elegancija ir istorija. GK archyvo nuotraukos

Kas neragavo Toskanos valgių, negali pasakyti buvęs šiame krašte.

Toskanos sosti nė – Florencija. Tai vienas nuostabiausių miestų ne ti k Italijoje, bet ir visame Senajame žemyne.

ToskanosToskanos regionas gar- regionas gar-

sėja puikiais sėja puikiais vynais.vynais.

Gimtasis kraštas 2011 m. birželio 23–liepos 1 d., Nr. 25 (69)14 Laisvalaikis

HoroskopaiHoroskopai(birželio 27–liepos 3 d.)

Parengė žurnalo „Oho“ redakcija.

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Atsakymą sužinosite kitame GK numeryje.

Avinui prasideda nepaprastai pa-lankus laikotarpis – visi jo sumanymai bus sėkmingai įgyvendinti . Visi projektai duos pelno. Jūsų idėjos sulauks pritari-mo verslo pasaulyje. Savaitės pabaigo-je laukia svarbūs dalykiniai susiti kimai ir priėmimai, pažintys su įtakingais as-menimis.

Jaučiai turėtų laikyti s darbo gra-fi ko ir dėl menkniekių neati trūkti nuo svarbių reikalų. Jeigu darbe iškiltų prob-lemų, būtų geriau nekomplikuoti situa-cijos, veikti ramiai ir spręsti jas įprastu būdu. Bendras verslas atsidurs ti es žlu-gimo riba dėl nesutarimų su partneriais, todėl pasistenkite rasti bendrą kalbą ir veikite drauge.

Dvynių laukia daugybė darbų, su-sijusių su svarbaus projekto realizavimu. Reikės kuo greičiau užbaigti tai, kas pra-dėta. Jums padės kolegos ir bičiuliai, bet laiko kiti ems reikalams vis ti ek neliks. Pi-nigų pakaks skoloms grąžinti ir skubiems mokesčiams sumokėti . Kai kurių Dvynių laukia kelionė, apie kurią seniai svajojo.

Vėžys gali surizikuoti ir imti s pro-jektų, keliančių tam ti krų abejonių. Stu-dentams rekomenduojama daugiau mo-kyti s, ypač ti ems, kurių laukia baigiamieji egzaminai. Pasistenkite, kad jūsų reika-lai, pastangos palypėti karjeros laiptais ir gauti daugiau pinigų neaptemdytų šei-myninio gyvenimo.

Liūtų padėti s ateinančią savaitę bus tokia unikali ir privilegijuota, kad jie ga-lės imti s visko, ko ti k panorės. Tik reikėtų vengti problemų santykiuose su aplinki-niais. Savo darbo profesionalai gaus di-desnį atlyginimą. Ruoškitės brolio ar se-sers vizitui – su jais reikės išspręsti kažko-kią svarbią šeimyninę problemą.

Mergelė visą dėmesį turės skirti įprastam darbui. Entuziazmas padės

sėk mingai ir laiku atlikti už-duotį . Planetos jau sudarė są-lygas imti s naujo verslo pro-jekto, kurio realizavimas pa-

reikalaus daug lėšų. Dailiosios lyti es atstovėms atsiras laiko pa-sirūpinti savimi.

Svarstyklės bus labai patenkintos savo planų realizavimu. Žmogus, kuris buvo vienas iš jūsų nedraugų, dabar pa-sirengęs tapti jūsų pagalbininku ir bičiuliu. Finansiniai laimėjimai pranoks visus lūkes-čius. Kai kurių Svarstyklių laukia kelionė į užsienį kartu su šeima. Savaitės pabaigoje namuose laukia linksmos iškilmės.

Skorpionas negalės atsisakyti kelio-nės į užsienį. Reikia pasirašyti svarbią su-tartį , todėl teks leisti s į kelią. Susiti kimas su senu verslo partneriu leis atnaujinti ankstesnius ryšius. Gausite gerų žinių, ti esiogiai susijusių su jūsų tolesne karje-ra. Malonių staigmenų žada santykiai su priešingos lyti es atstovu.

Šauliai visus aplinkinius nustebins savo opti mizmu ir ti kėjimu būsima sėk-me. Sąjungininkais neti kėtai taps ti e, ku-rie anksčiau abejojo jūsų laimėjimais. Sa-vaitė bus nepaprastai ti nkama fi nansi-niams reikalams tvarkyti . Tie, kurie svajo-ja apie presti žinį postą užsienyje, pralenks konkurentus ir netrukus gaus ati ti nkamą pasiūlymą.

Ožiaragis turėtų visas jėgas skirti svarbiai užduočiai, nes dabar jis atsilieka nuo grafi ko. Dėl vėlavimo pati rsite nema-lonumų darbe ir turėsite didelių išlaidų. Neti kėtai teks leisti s į kelionę, kuri dar labiau sutrikdys jūsų verslo planus. Bet kol kas dar ne viskas prarasta, jūs galite ištaisyti padėtį .

Vandenių laukia trumpa kelionė, nes reikės įforminti svarbų projektą. Vals-tybės tarnautojai gali susikivirčyti su kole-gomis, o astrologas jiems nepataria ieš-koti naujos darbovietės. Netrukus proble-mos bus sureguliuotos, ir jūsų autoritetas išaugs. Studentai sėkmingai išlaikys egza-minus. Tinkamą būstą ras ti e, kurie jo jau seniai ieškojo.

Žuvys neti kėtai iškeliaus į pietus arba pietryčius. Kai kurios Žuvys važiuos į už-sienį dirbti arba mokyti s. Studentai, sva-jojantys apie presti žinį mokslo diplomą, pravers užsienio aukštosios mokyklos du-ris. Laukite atvykstant svečių iš toli. O jau-nų šeimų netrukus laukia pagausėjimas.

Palanga ir dviračiai – neatsieja-mas dalykas. Pastaraisiais metais dviračių turizmas pajūryje sparčiai populiarėja, o vietos gyventojams dvirati s – ir susisiekimo priemonė.

Pajūryje baigtas rekonstruoti dvi-račių takas tarp Šventosios ir Palan-gos. Jis skatins poilsiautojus aktyviai leisti laisvalaikį. Tikimasi, kad popu-liarinti dviračių turizmą padės baig-tas rekonstruoti 12 kilometrų ilgio dviračių takas tarp Šventosios ir Pa-langos. Už pusantro milijono litų pa-keista tako danga, įrengtas apšvieti-mas, sustojimo aikštelės su dviračių stovais.

Žygio „Pavyk pajūrio vėją“ da-lyviai, pirmieji išbandę rekonstruo-tą taką, tvirtino, kad jis puikus. Taku susidomėjo ir riedutininkai, kurių čia itin padaugėjo. „Kai bus rekonstruo-ta Meilės alėja, nuo Šventosios iki pat Klaipėdos, bus užbaigta dviračių trasa, kuri eina dviračių takais. Ten nedidelė atkarpėlė yra per Karklę, kur važiuoja automobiliai, o šiaip tai saugi ir ma-loni važiuoti dviračių trasa“, – sakė Palangos savivaldybės Ekonominės plėtros skyriaus vedėja Irena Šatkaus-kienė. Darbus Palangoje Meilės alė-joje tikimasi baigti spalį.

GK inf.

Radviliškio miesto kultūros cen-tro darbuotojai ir Radviliškio rajo-no jaunimo klubo MIX nariai, per dvi dienas dviračiais įveikę unikalų maršrutą, planuoja detaliai apra-šyti ekspediciją, sudaryti kelionės maršrutą. Edukacinė, kraštotyrinė medžiaga tarnaus visiems norin-ti ems keliauti malūnų keliu.

Šiais metais projektas „Malūnų kelias“ orientuotas ne tik į istorinį ir kultūrinį maršrutą, bet ir į sveikos gyvensenos bei turiningo laisvalai-kio leidimo būdą. Naujasis maršru-tas bus pristatytas visuomenei. Žy-gis dviračiais, aplankant senuosius Radviliškio rajono malūnus, turėtų tapti skatinamąja sveikos gyvense-

nos, aktyvaus laisvalaikio leidimo priemone, kuri, be fi zinės sveikatos gerinimo, praplečia dalyvių dvasinį ir kultūrinį akiratį.

Dviejų dienų žygis dviračiais, su-stojant nakvynei Baisogalos gimna-zijoje, išklausant pasakojimų apie malūnus, vietoves, kuriomis kelia-vo dviratininkai, paliko neišdildo-mą įspūdį žygio dalyviams. Per dvi dienas jie nuvažiavo per 130 km, iš-tvėrė lietų, saulę, priešpriešinį vėją, „linksmuosius“ Šiaulėnų kalnelius ir žvyrkelį.

Žygyje galėjo dalyvauti visi no-rintys ir ištvermės turintys radviliš-kiečiai. Jauniausiam žygio dalyviui buvo vos 10 metų, o vyriausiajam – 58.

Pirmiausia dviratininkai pajudė-jo prie Vaskonių malūno. Neprailgo pirmoji žygio diena. Žygeiviai, susi-tikę su Gražina Vendriene, išgirdo pasakojimą apie Alksniupių malūną, Laimutė Didžbalienė papasakojo apie Alksniupių kraštą, Baisogalos malūno istoriją ir dvaro paslaptis.

Paskutinis malūnas – Radviliš-kio, kuris dabar vadinamas „Ber-montininkų“.

Nepabūgę oro permainų visi 18 dviračio žygio dalyvių sėkmingai kirto fi nišą.

GK inf.

Rekonstruotas dviračių takas pajūryje

Žygis po Lietuvą „Malūnų keliu“

Radviliškio žygeiviai, apkeliavę rajono malūnus, keti na sudaryti maršrutą, kuria-me stūkso unikalūs kultūros paveldo objektai. GK archyvo nuotrauka

Pajūryje baigtas rekonstruoti dviračių takas tarp Šventosios ir Palangos. GK archyvo nuotrauka

įprastamsdlje

relyti sirū

Gimtasis kraštas2011 m. birželio 23–liepos 1 d., Nr. 25 (69) 15Laisvalaikis

• • •Turistas paskambina prie pilies var-

tų. Ati daro tarnas.– Ar galėčiau apžiūrėti pilies senie-

nas?– Neįmanoma, – atsako tarnas. –

Malonioji ponia ir jos moti na išvyku-sios.

• • •Žmona savo vyrui:– Manau, kad mūsų apsilankymas

Bestmanams labai pati ko.– Kodėl taip manai?– Aš pastebėjau, kad mums atėjus

jie buvo blogos nuotaikos, tačiau kai iš-eidinėjome, negalėjo nuslėpti džiaugs-mo.

• • •– Kas yra ti kroji laimė, mano sūnau,

tu sužinosi ti k vedęs.– Tikrai, tėti ?– Taip, ti krai, ti k tada jau bus per

vėlu.• • •

– Padavėjau, kur mano alus?– Atleiskite, bet pirmiausiai aš aptar-

nausiu štai tą moterį.Supykęs svečias pačiumpa padavėją

už pakarpos ir suriaumoja:– Ką tai reiškia? Ar mes esame alu-

dėje, ar skęstančiame laive?• • •

– Regina, aš prisiekiu, jog tu esi pir-moji moteris, kurią aš kada nors bučia-vau.

– Gali neprisiekinėti , aš matau.• • •

– Kaip manai, Barbara, – klausia vy-ras savo žmonos, – ar mes po mirti es virsime dulkėmis?

– Žinoma!– O, tada po mūsų lova guli jau ma-

žiausiai trys lavonai.• • •

Ankstyvas rytas. Iš palapinės pasi-girsta balsas:

– Antanai, Antanai, ar tu visai kvai-las?

– O kas?– Kur tu ti nklus vakar pastatei? Pie-

voj!– Kur irklavai, ten ir stačiau...

• • •Pas gydytoją:– Daktare, praradau atmintį ...– Ir nuo kada jums tai?– Kas nuo kada?!

PasijuokimeKryžiažodžio, išspausdinto praėjusia-me GK numeryje, 14 p., atsakymai:Verti kaliai: Barokamera. Padu. Te-roras. Sapnai. Ligi. Škiperis. Dama. Kraujas. Le. Kas. Dar. Šis. Doilis. „oho“. Naudos. Vadas. Reinas. Žinosi. Balio-nas. Kitam. Tonas. Kurosava.Horizontaliai: Šluba. Peldai. Aria. Lt. Dogma. Rio. Buria. „Neon“. Daina. Ris. Klounas. Reidas. Kemša. Los. Kukis. Ku. Mesijas. Žir. Apas. Vito. Ropes. Anas. Nr. Dodoma. Aidahas. V. Vis. Rosita.Pažymėtuose langeliuose: DOBILIUKAS.

Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusia-me GK numeryje, 15 p., atsakymai:Verti kaliai: Blokada. Narplė. Baldai. Romi. Kina. Pink. Kanva. Ūsas. Ota-va. Gikas. Alatau. Valio. „Touran“. Ižas. Manta. Iškęs. Guda. Viso. Ap-daila. Jungiklis. Jovaras. Upita. Dir-žo. Sora. Mėsa.Horizontaliai: Elena. Kokios. Skar-dininkas. Algimanta. Alpaka. Da-lia. Katė. Vatai. Jauja. Ilguva. Šiuris. Odont. Unikodas. Anoj. Midi. Gaus. Liksim. Šarlotė. Kuosa. Žiras. Alyvos.Skaičiais pažymėtuose langeliuose: ŽVEJOKLIS.

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose.Atsakymą sužinosite kitame GK numeryje.

(Užs. 13)

(Užs. 14)

(Užs. 15)

Grupė „Devyni vėjai“ – Savicko dailės mokyklą baigę įvairių pro-fesijų žmonės, kuriuos vienija ta-pyba. „Kiekvienam žmogui, nepai-sant jo amžiaus ir profesijos, būtina prisiliesti prie meno, kuris minkšti-na sielą, aštrina vaizduotę ir skatina humoro jausmą“, – įsitikinę „Devy-ni vėjai“.

„Devynių vėjų“ grupės narių su-kurti paveikslai buvo eksponuoja-mi Savicko dailės galerijose Vilniu-je, Palangoje ir Trakuose, Sostinės dienų renginiuose Vilniuje, M. ir J.Šlapelių name-muziejuje, Lietu-vos technikos bibliotekos galerijoje, A.Mickevičiaus bibliotekoje, konfe-rencijų ir laisvalaikio centre „Kerna-vės bajorynė“, viešbučio „Novotel“ konferencijų centre, sėkmingai ben-

dradarbiaujama su interneto meno galerija „Artonline“. Be to, „Devy-nių vėjų“ tapytojai prisideda prie paramos visuomenės nariams, ku-riems reikalinga pagalba: daug savo darbų jie kasmet dovanoja Tarptau-tinei Kalėdų labdaros mugei, kurią Vilniaus rotušėje organizuoja Tarp-tautinė moterų asociacija Vilniuje ir užsienio šalių ambasados, globoja ponia Alma Adamkienė.

Palankaus susidomėjimo „De-vynių vėjų“ darbai sulaukė Latvijos Respublikoje. Europos parlamen-tui ir Tarybai 2008-uosius paskel-bus Europos kultūrų dialogo metais, Lietuvos Respublikos ambasadoje Rygoje „Devyni vėjai“ pristatė paro-dą „Latvijos meno atspindžiai“, ku-rioje per paveikslus vyko pokalbis

tarp kaimyninių tautų, sielų ir me-ninės patirties.

Dailininkai turi individualų po-žiūrį į pasaulį ir jį išreiškia per mo-tyvą, spalvą, kompoziciją, potėpį. Tas meninės raiškos arsenalas kas kartą skiriasi. Lietuvos nacionali-

nės M.Mažvydo bibliotekos vasaros skaitykloje Palangoje eksponuoja-muose paveiksluose bandoma pasi-naudoti akimirkos suvokimu ir sti-listika, laisvai pasirenkant iškilusį motyvą, bet išliekant atviriems tra-dicinei tapybai.

Ši unikali kultūros ir informacijos salos grupės „Devyni vėjai“ paro da „Akimirkos“ Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Pa-langos vasaros skaitykloje veiks iki rugpjūčio 11 dienos.

GK inf.

Drobėje užfi ksuotos originalios akimirkos

Pedagogės Rūtos Vyšniauskienės tapyboje dominuoja senamiesčio motyvai. Lilijos Valatkienės nuotrauka

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Palangos vasaros skaitykloje – kultūros ir informacijos saloje – grupė „Devyni vėjai“ kviečia į parodą „Akimirkos“.

Gimtasis kraštas 2011 m. birželio 23–liepos 1 d., Nr. 25 (69)16 TV programa

LTV2 8.00 Gustavo enciklopedija. 8.25 „Kurmis ir...“ 8.35 „Pašėlę Tornberiai“. 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio

žvaigždės. Akacijų alėja 2010 (k.).

12.00 Miesto kodas (k.). 12.55 Sietynas (k.). 13.30 „Makleodo dukterys “. 14.20 Čiurlionio kodas. (k.). 15.05 Dok. f. „Henrikas

Juškevičius — pasaulio žmogus“.

16.00 Gustavo enciklopedija. 16.25 „Kurmis ir...“ 16.35 „Pašėlę Tornberiai“. 17.00 Gyvenimas gražus. 17.50 „Likimo valsas“.

TV serialas. 18.35 Kaimo akademija.

Šviečiamoji laida kaimui.

19.05 LTV aukso fondas. „Pelėkautai“. TV fi lmas.

20.30 Veidai. Lietuvių dokumenti kos meistrai. Petras Abukevičius.

21.30 Iškilmingo literatūros ir muzikos vakaro, skirto Nobelio premijos laureato Česlavo Milošo 100-osioms gimimo meti nėms, transliacija iš Vilniaus Šv. Jonų bažnyčios (k.).

23.00 „Lemti ngi metai“. 23.35 Muzikos pasaulio

žvaigždės. Koncertuoja M. Sogny fondo jaunieji pianstai. 1 d.

24.00 Panorama. 0.30 Vienos fi lharmonijos

orkestro koncertas Madride.

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 „Tazmanija”. Animac.

serialas. 9.10 „Kaukė”. Animac.

serialas. 9.40 „Anti nas Gudruolis”.

Animac. serialas. 10.05 „Supermergaitės“. 10.30 „Nenugalimieji.

Kovos tęsiasi”. Animac. serialas.

11.00 „San Francisko raganos II”.

12.00 „Gilmoro merginos”. Serialas šeimai.

13.00 „Velniūkštė“. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai VI“. Humoro

serialas. (N-7) 15.00 „Vaiperis”. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos

gydytojo patarimai. 17.00 „Keršto bučiniai”. 18.00 „F. T. Budrioji akis”.

Veiksmo serialas. (N-7) 19.00 „4400”. 20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikalti mo motyvai”. (N-7)

21.00 „Paženklintas“. Veiksmo trileris. (N-7)

23.05 „4400“. (N-7) 0.05 „Vaiperis”. Kriminalinis

serialas (k.). (N-7)

TV6 9.15 Teleparduotuvė. 9.30 Tavo auginti nis. 10.00 „Angelas“. 11.00 „Kobra 11“. 12.00 „Keliautojas į praeitį “.

Fantast. serialas. 13.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 14.00 „Rezidentai“. Komedija. 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Heraklis. Legendinės

kelionės“. Mitologinis fantast. f.

16.00 „Angelas“. 17.00 „Kobra 11“. 18.00 „Keliautojas į praeitį “. 19.00 „CSI Niujorkas“. 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 21.00 „Rezidentai“. Komedija. 21.30 „Žurnalistai“. Humoro

laida. 21.35 „Nevykėlių komanda“.

Komedija. (N-7) 23.25 „Pietų parkas“. 23.55 Plikšių juokeliai. (N-14)

Lietuvos ryto TV 6.34 TV parduotuvė. 6.50 Reporteris (k.). 7.20 „Policijos nuovada”.

TV serialas. (N-7) 8.20 „Gongo Gangas“.

TV žaidimas (k.) 9.15 Kas tu toks? 10.10 Teletabiai.

10.40 Namų daktaras (k.). 11.10 Šeimų dvikova –

„Akropolio” turnyras (k.).

12.05 Skonio reikalas (k.). 13.00 Reporteris (k.). 13.30 TV parduotuvė. 14.00 Lietuva ti esiogiai. 14.40 Griūk negyvas! (N-7) 15.00 Super L.T. (k.). (N-7) 15.30 Serialas „Pora kaip

tvora“ (k.). 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Kas tu toks? 17.00 Žinios. 17.20 Lietuva ti esiogiai. 18.00 Žinios. Orai. 18.15 „Sodo detektyvės”.

TV serialas. (N-7) 19.05 Tarptauti nis „Global

Games“ krepšinio turnyras: U19 Lietuva–U19 JAV. Tiesioginė transliacija iš Vilniaus. Pertraukoje – Žinios.

21.00 Reporteris. 21.35 Lietuva ti esiogiai. 22.15 „Zona“. (N-14) 23.15 „Sodo detektyvės” (k.). 0.20 „Pora kaip tvora” (k.). 0.50 Reporteris.

Pirmasis Balti jos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30

Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top šop. 11.30 Noriu žinoti . 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti . Atleisti . 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.30 Federalinis teisėjas. 16.35 Detektyvai. 17.15 „Sutuoktuvių žiedas”. 18.10 Tegul kalba. 19.15 „Pėdsakas”. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 21.10 „Nuostabioji Serafi ma”. 22.20 Liudininkai. 23.30 Lietuvos „Laikas”

(liet. k.). 23.45 „Pėdsakas”. 0.30 Detektyvai. 1.05 Muzikinis kanalas.

LTV2 8.00 Tele bim-bam. 8.30 Gustavo enciklopedija. 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio

žvaigždės (k.). 12.00 Mažųjų žvaigždžių

valanda (k.). 13.00 Etnokultūros ratas (k.). 13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 „Teka saulė vakaran“. 14.35 Dalia Kutraitė kalbina...

Rimą Kurti naitį (k.). 15.05 Miesto kodas (k.). 16.00 Tele bim-bam. 16.30 Gustavo enciklopedija. 17.00 Pasaulio dokumenti ka.

„Civilizacijų paslaptys. Ramzis. Dievo ar žmogaus rūstybė?“

17.50 „Likimo valsas“. 18.35 Sietynas. 19.05 „Šerloko Holmso

nuotykiai. Paskuti nis vampyras“.

20.50 Dok. f. „Henrikas Juškevičius – pasaulio žmogus“.

21.50 Elito kinas. „Amerika prieš Džoną Lenoną“. Dok f. (N-7)

23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės.

24.00 Panorama. 0.30 „Snaiperio taikinyje“.

(N-7)

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 „Tazmanija”. 9.10 „Kaukė“. Animac.

serialas. 9.40 „Anti nas Gudruolis“. 10.05 „Supermergaitės”. 10.30 „Nenugalimieji. Kovos

tęsiasi”. 11.00 „San Francisko

raganos“. 12.00 „Gilmoro merginos“.

Serialas šeimai. 13.00 „Velniūkštė“. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai VI“. 15.00 „Vaiperis”.

16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai.

17.00 „Keršto bučiniai“. 18.00 „F. T. Budrioji akis”. 19.00 „4400” . 20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikalti mo motyvai”. 21.00 „Malonus miestelis“.

Komedija. (N-7) 23.30 „4400“ (k.).

TV6 9.15 Teleparduotuvė. 9.30 Universitetai.lt. 10.00 „Angelas“. 11.00 „Kobra 11“. Nuotykių

serialas. (N-7) 12.00 „Keliautojas į praeitį “

(1). Fantast. serialas. 13.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 14.00 „Rezidentai“. (N-14) 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Heraklis. Legendinės

kelionės“. 16.00 „Angelas“. 17.00 „Kobra 11“. 18.00 „Keliautojas į praeitį “

(2). 19.00 „CSI Niujorkas“. 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 21.00 „Rezidentai“.

Komedija. (N-14) 21.30 „Žurnalistai“.

Humoro laida. 21.35 „Ir kalnai turi akis 2“.

Siaubo f. (N-14) 23.35 „Pietų parkas“.

Animac. komedija. 0.05 „Plikšių juokeliai“.

Lietuvos ryto TV 6.34 TV parduotuvė. 6.50 Griūk negyvas! 7.20 „Policijos nuovada”.

TV serialas. (N-7) 8.20 Skonio reikalas (k.). 9.15 Kas tu toks? (k.) 10.10 Teletabiai. 10.40 Šiandien kimba. 11.10 Šeimų dvikova –

„Akropolio“ turnyras. 12.05 Griūk negyvas! 12.30 24/7 (k.) 13.30 TV parduotuvė. 14.00 Gongo Gangas (k.).

14.50 Griūk negyvas! 15.00 Super L.T. (N-7) 15.30 „Pora kaip tvora”. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Kas tu toks? 17.00 Žinios. Orai. 17.20 Lietuva ti esiogiai. 18.00 Žinios. Orai. 18.15 „Sodo detektyvės”.

TV serialas. (N-7) 19.05 Tarptauti nis

„Global Games“ krepšinio turnyras: U20 Lietuva–U19 Argenti na. Tiesioginė transliacija iš Panevėžio. Pertraukoje – Žinios

21.00 Reporteris. Orai. 21.35 Lietuva ti esiogiai. 22.15 „Zona”. (N-14) 23.15 „Sodo detektyvės” (k.). 0.10 „Pora kaip tvora” (k.). 0.40 Reporteris. Orai.

Pirmasis Balti jos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30

Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top šop. 11.30 Noriu žinoti . 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti . Atleisti . 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime! 15.20 Federalinis teisėjas. 16.30 Detektyvai. 17.10 „Sutuoktuvių žiedas”. 18.10 Tegul kalba. 19.15 „Pėdsakas”. 20.00 Laikas. Lietuvos

„Laikas”. 21.10 „Nuostabioji Serafi ma”. 22.25 Georgijus Žukovas.

Paskuti nės 24 valandos.

23.30 Lietuvos „Laikas” (liet. k.). 23.50 „Pėdsakas”. 0.30 Detektyvai. 1.00 Muzikinis kanalas.

6.20 „Superdidvyrių komanda“ (k.).

6.50 „Policijos akademija“ (k.).

7.20 „Linksmieji Tomas ir Džeris“ (k.).

7.50 „Mano nuodėmė“ 8.50 „Nekviesta meilė“

(k.). 9.50 Super KK2 (k.).

(N-7) 10.50 Komedija „Jaunasis

Einšteinas“ (k.). 12.40 Farai (k.). 13.10 „Superdidvyrių

komanda“. 13.40 „Policijos

akademija“. 14.10 „Linksmieji Tomas

ir Džeris“. 14.40 „Drakonų kova Z“. 15.40 „Meilė ir kančia“. 17.40 Serialas „Dabar ir

visada IV“. 18.45 Žinios. 19.10 KK2. 19.40 „Pavogta laimė“. 20.10 „Aš myliu Lietuvą“.

Realybės šou. (N-7) 21.00 Kitas! (N-7) 21.30 Pričiupom! 22.00 Žinios. 22.30 „Specialioji Los

Andželo policija“. 23.35 „Karališkos

kančios“. (N-7) 0.40 „Vampyro

dienoraščiai“. (N-14)

1.40 „Išrinkti eji“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo

dukterys“ (k.). 10.00 Teisė žinoti (k.). 11.00 Tarp Rytų ir

Vakarų. 12.00 Sveikinimų

koncertas (k.). 14.00 Pradėk nuo savęs

(k.). 14.30 Savaitė (k.). 15.00 „Makleodo

dukterys“. 16.00 „Volkeris, Teksaso

reindžeris“. (N-7) 17.00 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su verti mu į gestų kalbą).

18.45 „Komisaras Reksas“.

19.45 Misija. Lietuvis. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Bėdų turgus. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Premjera. „Viza

namo“. Dok. apybraiža.

23.15 Vakaro žinios. 23.30 „Snaiperio

taikinyje“.

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios

akimirkos (k.). 7.50 „Dapkai ir Butkai“.

(k.). 9.00 Mano šaunioji

sodyba (k.). 10.00 Nerealios namų

šeimininkės (k.). 10.45 Šeštadienio rytas

(k.). 11.45 Televitrina. 12.15 „Gedimino 11“ (k.).

(N-7) 13.20 Sveikinimų

koncertas (k.). (N-7)

15.20 Smagiausios akimirkos.

15.50 „Dapkai ir Butkai II“.

17.00 „Gedimino 11“. 18.10 Ekstrasensų mūšis

IX. (N-7) 19.10 Nerealios namų

šeimininkės. 20.00 Žinios. 20.25 Karštas vakaras. 21.00 Sąmokslo teorija. 22.00 „Drūtsraigti s.

Lietuvos galiūnas 2010“ II etapas, Utena.

23.25 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7)

0.35 „Žaibiški tyrimai“ (k.).

1.35 Autofanai (k.). 2.05 Bamba. (S)

6.35 Teleparduotuvė. 6.55 „Choras“. 7.55 „Džezabelės Džeim

sugrįžimas“. 8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Moterys meluoja

geriau“. 10.30 „Širdys paklydėlės“. 11.10 Komedija „Nuogas

ginklas 33 1/3“. (JAV, 1994 m.).

12.40 „Norite ti kėkite, norite – ne!“

13.40 „Futurama“. 14.10 „Hana Montana“. 14.40 „Legenda apie

Tarzaną“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Aurora“. 16.40 „Marinela“. 18.45 TV3 žinios. 19.10 Gyvenimas yra

gražus. 20.00 Vasara pagal Rūtą. 21.00 „Kas nori nužudyti

Mią?“ 21.40 TV3 vakaro žinios. 22.00 „Viešbuti s

„Babilonas“. 23.10 Mokslinės

fantasti kos f. „Ateiviai prerijose“. (Kanada, 2009 m.).

1.00 „CSI Majamis“. 1.55 „Mano vardas

Erlas“. 2.20 „Biomoteris“.

Birželio 27, pirmadienis

5.05 Spaudos apžvalga. 5.15 Su aušra 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai 10.03 Spaudos puslapiai.

10.31 Laida „112“. 11.03 Tarp Rytų ir Vakarų. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Namai namučiai. 16.03 Atsiliepk dainoj. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 18.30 Gera girdėti .

19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Autorinė daina. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis (k.). 21.03 Tarp Rytų ir Vakarų (k.). 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika J.Kalinauskas. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakti es programa.

6.20 „Superdidvyrių komanda“ (k.).

6.50 „Policijos akademija“ (k.).

7.20 „Linksmieji Tomas ir Džeris“ (k.).

7.50 „Mano nuodėmė“ 8.50 „Nekviesta meilė“. 9.50 FTB (k.). 10.40 „Pavogta laimė“

(k.). 11.40 KK2 (k.). 12.10 Kitas! (k). 12.40 Pričiupom! (k). 13.10 „Superdidvyrių

komanda“. 13.40 „Policijos

akademija“. 14.10 „Linksmieji Tomas

ir Džeris“. 14.40 „Drakonų kova Z“. 15.40 „Meilė ir kančia“. 17.40 „Dabar ir visada

IV“. Serialas. 18.45 Žinios. 19.10 KK2. 19.40 „Pavogta laimė“.

(N-7) 20.10 Aš myliu Lietuvą.

(N-7) 21.00 Kitas! (N-7) 21.30 Pričiupom! 22.00 Žinios. 22.30 Romanti nė

komedija „Meilės įkaitai“ (1997 m., JAV). (N-7)

0.45 „Vampyro dienoraščiai“ (2009 m., JAV). (N-14)

1.45 „Išrinkti eji“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo

dukterys“ (k.). 10.00 „Komisaras Reksas“

(k.). 11.00 Ant svarstyklių. 12.00 Festi valis „Benai,

plaukiam į Nidą“. Koncertas „Senos geros dainos skamba vėl naujai“ (k.).

14.15 „Šilko kelias“ (k.). 15.00 „Volkeris, Teksaso

reindžeris“. (N-7) 16.00 „Makleodo

dukterys“. 17.00 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų

laida (su verti mu į gestų kalbą).

18.45 „Komisaras Reksas“. (N-7)

19.45 Nacionalinė paieškų tarnyba.

20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Sti lius. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Vasaros ritmu.

Geriausios LRT melodijos.

23.00 Vakaro žinios. 23.30 „24 valandos“.

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios

akimirkos (k.). 7.50 „Dapkai ir Butkai“

(k.). 9.00 Ekstrasensų mūšis

(k.). 10.00 Nerealios namų

šeimininkės (k.). 10.45 Sekmadienio rytas

(k.). 11.35 Televitrina. 12.05 „Gedimino 11“ (k.). 13.15 Melodrama

„Svajonių viešbuti s: Malaizija“ (k.). (N-7)

15.00 Smagiausios akimirkos.

15.50 „Dapkai ir Butkai II“.

17.00 „Gedimino 11“. 18.10 Ekstrasensų mūšis.

(N-7) 19.10 Nerealios namų

šeimininkės. 20.00 Žinios. 20.25 Karštas vakaras. 21.00 Geras fi lmas.

Komedija „Legenda apie nuostabiausiąjį Maksimą“ (2010 m., JAV). (N-14)

23.00 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.). (N-7)

0.10 „Srautas I“ (k.). (N-7)

1.10 Tauro ragas (k.). 1.40 Bamba. (S)

6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Hana Montana“. 7.25 „Simpsonai“. 7.55 „Džezabelės Džeim

sugrįžimas“. 3, 4 s. 8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Moterys meluoja

geriau“. 10.30 „Širdys paklydėlės“. 11.10 Vasara pagal Rūtą. 12.10 „Juokingiausi

Amerikos namų vaizdeliai“.

12.40 „Norite ti kėkite, norite – ne!“

13.40 „Futurama“. 14.10 „Hana Montana“. 14.40 „Legenda apie

Tarzaną“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Aurora“. 16.40 „Marinela“. 18.45 TV3 žinios,

kriminalai. 19.10 Gyvenimas yra

gražus. 20.00 Ūkininkas ieško

žmonos. 21.00 „Kas nori nužudyti

Mią?“. 21.40 TV3 vakaro žinios. 22.00 „Liudininkai“. 23.00 Siaubo f.

„Žmogėdra“ (JAV, Kanada, 2007 m.).

0.50 „CSI Majamis“. 1.40 „Mano vardas

Erlas“. 2.05 „Biomoteris“.

Birželio 28, antradienis

5.05 Spaudos apžvalga. 5.15 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai. 10.03 Spaudos puslapiai.

10.31 Laida „112“. 11.03 Ant svarstyklių. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Litas prie lito. 16.03 Nuo algos iki algos. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 18.30 Mažoji studija. Kultūra ir religija.

19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Gamta – visų namai. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 21.03 Ant svarstyklių (k.). 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika.

J.Čeičytė. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakti es programa.

„Makleodo dukterys“. „Specialioji Los Andželo policija“. „Nuogas ginklas 33 1/3“. Sveikinimų koncertas.

„Volkeris, Teksaso reindžeris“. „Meilės įkaitai“. „Žmogėdra“. „Legenda apie nuostabiausiąjį Maksimą“.

Gimtasis kraštas2011 m. birželio 23–liepos 1 d., Nr. 25 (69) 17TV programa

LTV2 8.00 Gustavo enciklopedija. 8.30 „Ragai ir kanopos

sugrįžta“. 9.00 Labas rytas. 10.00 Tarptauti nė konferencija

„SSRS ir Vokieti jos karo pradžia Balti jos šalyse 1941 metais”. Tiesioginė transliacija iš Seimo Kovo 11-osios salės.

11.00 Labas rytas (tęsinys). 11.40 Tarptauti nė konferencija

„SSRS ir Vokieti jos karo pradžia Balti jos šalyse 1941 metais”. Tiesioginė transliacija iš Seimo Kovo 11-osios salės.

12.40 „Teka saulė vakaran” (k.). 13.05 Kaimo akademija. 13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Krašto garbė (k.). 15.15 Kasdienybės aitvarai (k.). 16.00 Gustavo enciklopedija. 16.30 „Ragai ir kanopos

sugrįžta“. 17.00 Mūsų miesteliai. Kudir-

kos Naumiesti s. 17.50 „Likimo valsas“. 18.35 Mokyklos langas (k.). 19.05 Lietuvos balsai. 20.55 Dok. f. „Česlavo Milošo

sugrįžimas“. 21.25 Nobelio premijos laureato

Česlavo Milošo paminklinės lentos ati dengimo ceremo-nija Vilniaus universiteto M.K.Sarbievijaus kieme-lyje (k.).

21.55 Nobelio premijos laureato Česlavo Milošo 100-osioms gimimo meti nėms. Česlavas Milošas. Apmąstymai. Prisiminimai...

22.45 Pasaulio dokumenti ka. „Striomsio viloje“.

23.30 Muzikos pasaulio žvaigž-dės.

24.00 Panorama. 0.30 Be pykčio. 1.20 „24 valandos“.

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 „Tazmanija”. 9.10 „Kaukė“. 9.40 „Anti nas Gudruolis”. 10.05 „Supermergaitės“.

10.30 „Nenugalimieji. Kovos tęsiasi“.

11.00 „San Francisko raganos II”.

12.00 „Gilmoro merginos“. Serialas šeimai.

13.00 „Velniūkštė”. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai VI”. 15.00 „Vaiperis”. Kriminalinis

serialas. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos

gydytojo patarimai. 17.00 „Keršto bučiniai”. Teleno-

velė. (N-7) 18.00 „F. T. Budrioji akis”.

Veiksmo serialas. 19.00 „4400”. 20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikalti mo motyvai”. (N-7)

21.00 Ketvirtadienio detek-tyvas „Pavojingasis Deivisas”. (N-14)

23.10 „4400“. 0.10 „Vaiperis“ (k.).

TV6 9.15 Teleparduotuvė. 9.30 Virtuvės mitų griovėjai. 10.00 „Angelas“. 11.00 „Kobra 11“. 12.00 „Keliautojas į praeitį “. 13.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 14.00 „Rezidentai“. 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Heraklis. Legendinės

kelionės“. 16.00 „Angelas“. 17.00 „Kobra 11“. 18.00 „Keliautojas į praeitį “. 19.00 „CSI Niujorkas“. 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 21.00 „Rezidentai“. Komedija.

(N-7) 21.30 „Žurnalistai“. Humoro

laida. 21.35 „Karštos sėdynės“.

Komedija. (N-7) 23.25 „Pietų parkas“. (N-14) 23.55 Plikšių juokeliai. (N-14

Lietuvos ryto TV 6.34 TV parduotuvė. 6.50 Reporteris (k.). 7.20 „Policijos nuovada”. 8.20 Ekovizija. 9.15 Kas tu toks? (k.). 10.10 Teletabiai.

10.43 Griūk negyvas! 11.10 Šeimų dvikova – „Akro-

polio” turnyras (k.). 12.05 Ilgai ir laimingai (k.). 13.00 Reporteris (k.). 13.30 TV parduotuvė. 14.00 Lietuva ti esiogiai (k.). 14.40 Griūk negyvas! 15.00 Super L.T. (k.). (N-7) 15.30 Serialas „Pora kaip

tvora“ (k.). 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Kas tu toks? 17.00 Žinios. Orai. 17.20 Lietuva ti esiogiai. 18.00 Žinios. Orai. 18.27 Rinkis studijas Lietuvoje. 18.30 Ilgai ir laimingai. 19.25 Super L.T. 20.00 20 minučių. Orai. 20.25 Griūk negyvas! 21.00 Reporteris. Orai. 21.35 Lietuva ti esiogiai. 22.15 Dok. serialas „Katastrofų

tyrimai”. „FASTNET jachtų lenktynės“. (N-7)

23.15 Serialas „MAD MEN. Reklamos vilkai“ (k.). (N-7)

0.15 „Pora kaip tvora”. 0.45 Reporteris. Orai.

Pirmasis Balti jos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30

Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top šop. 11.30 Noriu žinoti . 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti . Atleisti . 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.30 Federalinis teisėjas. 16.35 Detektyvai. 17.15 „Sutuoktuvių žiedas”. 18.10 Tegul kalba. 19.15 „Pėdsakas”. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 21.10 „Nuostabioji Serafi ma”. 22.25 Žmogus ir įstatymas. 23.25 Lietuvos „Laikas” (liet. k.). 23.45 „Užkerėta apylinkė”. 0.45 „Pėdsakai”. 1.15 Detektyvai. 1.50 Žvaigždėlaivis. 2.05 Muzikinis kanalas.

LTV2 8.00 Tele bim-bam. 8.25 „Aviukas Šonas“. 8.35 „Pašėlę Tornberiai“. 9.00 Labas rytas. 10.00 Tarptauti nė

konferencija „SSRS ir Vokieti jos karo pradžia Balti jos šalyse 1941 metais”. Tiesioginė transliacija iš Seimo Kovo 11-osios salės.

12.30 Labas rytas (tęsinys). 13.40 Tarptauti nė

konferencija „SSRS ir Vokieti jos karo pradžia Balti jos šalyse 1941 metais”. Tiesioginė transliacija iš Seimo Kovo 11-osios salės.

15.20 Iškilmingo literatūros ir muzikos vakaro, skirto Nobelio premijos laureato Česlavo Milošo 100-osioms gimimo meti nėms, transliacija iš Vilniaus Šv. Jonų bažnyčios (k.).

16.50 „Aviukas Šonas“. 17.00 Be pykčio. 17.50 „Likimo valsas“. 18.35 Brydė. Poetė Julija

Jekentaitė. 19.05 Europos kinas.

„Romansas kornetui“. Poeti nė drama.

20.30 Kasdienybės aitvarai (k.).

21.20 Dok. f. „Senieji Lietuvos vienuolynai”.

22.30 Dalia Kutraitė kalbina... Jona Ohmaną.

23.00 Pasaulio dokumenti ka. „Į gamtą“.

23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. Džiazo vakaras.

24.00 Panorama. 0.30 Gyvenimas gražus. 1.20 „24 valandos“.

TV1 8.00 Teleparduotuvė. 8.40 „Tazmanija”. Animac.

serialas. 9.10 „Kaukė”.

9.40 „Anti nas Gudruolis“. 10.05 „Supermergaitės”.

Animac. serialas. 10.30 „Nenugalimieji.

Kovos tęsiasi”. 11.00 „San Francisko

raganos II”. 12.00 „Gilmoro merginos”.

Serialas šeimai. 13.00 „Velniūkštė”. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai VI”. 15.00 „Vaiperis”. Kriminalinis

serialas. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos

gydytojo patarimai. 17.00 „Keršto bučiniai”. 18.00 „F. T. Budrioji akis”.

Veiksmo serialas. 19.00 „4400”. 20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikalti mo motyvai”. (N-7)

21.00 „Pavojingiausia misija”. Veiksmo f. (N-14)

23.25 „4400” (k.).

TV6 9.45 Teleparduotuvė. 10.00 „Angelas“. 11.00 „Kobra 11“. (N-7) 12.00 „Keliautojas į praeitį “. 13.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 14.00 „Rezidentai“. Komedija. 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Heraklis. Legendinės

kelionės“. 16.00 „Angelas“. 17.00 „Kobra 11“. (N-7) 18.00 „Keliautojas į praeitį “. 19.00 „CSI Niujorkas“. 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 21.00 „Rezidentai“. Komedija. 21.30 „Žurnalistai“.

Humoro laida. 21.35 „Nenugalėta širdis“.

Biografi nė drama. (N-7) 23.55 Plikšių juokeliai. (S)

Lietuvos ryto TV 6.34 TV parduotuvė. 6.50 Reporteris (k.). 7.20 „Policijos nuovada”. 8.20 Ilgai ir laimingai. 9.15 Kas tu toks? 10.10 Teletabiai.

10.40 Girių takais. 11.10 Šeimų dvikova –

„Akropolio” turnyras. 12.05 Gongo Gangas (k.). 13.00 Reporteris. 13.30 TV parduotuvė. 14.00 Lietuva ti esiogiai (k.). 14.40 Griūk negyvas! (N-7) 15.00 Super L.T. (k.). (N-7) 15.30 „Pora kaip tvora“ (k.). 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Kas tu toks? 17.00 Žinios. Orai. 17.20 Lietuva ti esiogiai. 18.00 Žinios. Orai. 18.15 „Sodo detektyvės”. 19.25 Super L.T. (N-7) 20.00 20 minučių. Orai. 20.25 Griūk negyvas! (N-7) 21.00 Reporteris. Orai. 21.35 Lietuva ti esiogiai. 22.15 Ekovizija. Žalioji idėja. 23.05 „Sodo detektyvės” (k.). 0.05 Du karaliai. 1.10 Reporteris. Orai.

Pirmasis Balti jos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30

Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top šop. 11.30 Noriu žinoti . 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti . Atleisti . 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.30 Federalinis teisėjas. 16.35 Detektyvai. 17.15 „Sutuoktuvių žiedas”. 18.10 Tegul kalba. 19.15 „Pėdsakas”. 20.00 Laikas. Lietuvos

„Laikas”. 21.05 Sporto naujienos. 21.10 „Nuostabioji Serafi ma”. 22.20 Gyvenamoji aplinka. 23.25 Lietuvos „Laikas” (liet. k.). 23.45 Serialas „Užkerėta

apylinkė”. 0.45 „Pėdsakas”. 1.15 Detektyvai. 1.45 Muzikinis kanalas.

6.20 „Superdidvyrių komanda“ (k.).

6.50 „Policijos akdemija“ (k.).

7.20 „Linksmieji Tomas ir Džeris“ (k.).

7.50 „Mano nuodėmė“ 8.50 „Nekviesta meilė“ 9.50 Nuo... Iki... (k.). 10.40 „Pavogta laimė“

(k.). 11.40 KK2 (k). 12.10 Kitas! (k). 12.40 Pričiupom! (k). 13.10 „Superdidvyrių

komanda“. 13.40 „Policijos

akademija“. 14.10 „ Tomo ir Džerio

pasakos“. 14.40 „Drakonų kova Z“. 15.40 „Meilė ir kančia“. 17.40 „Dabar ir visada

IV“. 18.45 Žinios. 19.10 KK2. (N-7) 19.40 „Pavogta laimė“.

(N-7) 20.10 Aš myliu Lietuvą. 21.00 Kitas! 21.30 Pričiupom! 22.00 Žinios. 22.30 Kriminalinė drama

„Išbandymų diena“ (2001 m., JAV, Australija). (N-14)

1.10 „Išrinkti eji“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo

dukterys“ (k.). 10.00 „Komisaras

Reksas“ (k.). (N-7) 11.00 Toks gyvenimas su

Zita Kelmickaite. 12.00 Balti jos šalių

studentų XVI dainų ir šokių šventė „Gaudeamus 2011“. Šventi nis koncertas Kalnų parke (k.).

15.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7)

16.00 „Makleodo dukterys“.

17.00 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su verti mu į gestų kalbą).

18.45 „Komisaras Reksas“. (N-7)

19.45 Nacionalinė paieškų tarnyba.

20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Savaitės atgarsiai. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Vasaros ritmu.

Geriausios LRT melodijos.

23.15 Vakaro žinios. 23.15 „24 valandos“.

(N-14)

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios

akimirkos (k.). 7.50 „Dapkai ir Butkai“

(k.). 9.00 Ekstrasensų mūšis

(k.). 10.00 Nerealios namų

šeimininkės (k.). 10.45 Tarp miesto ir

kaimo (k.). 11.15 Nesėsi – nepjausi

(k.). 11.45 Televitrina. 12.15 „Gedimino 11“ (k.).

(N-7) 13.25 Komedija „XXL

šeima“ (k.). 15.20 Smagiausios

akimirkos. 15.50 „Dapkai ir Butkai

II“. 17.00 „Gedimino 11“.

(N-7) 18.10 Ekstrasensų mūšis.

(N-7) 19.10 Nerealios namų

šeimininkės. 20.00 Žinios. 20.25 Karštas vakaras. 21.00 Geras fi lmas.

Veiksmo f. „Karo kelias“ (2009 m., JAV). (N-14)

22.55 Komedija „Legenda apie nuostabiausiąjį Maksimą“ (k.). (N-14)

0.50 Statybų TV (k.). 1.20 Bamba. (S)

6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Hana Montana“. 7.25 „Simpsonai“. 7.55 „Džezabelės Džeim

sugrįžimas“. 5, 6 s. 8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Moterys meluoja

geriau“. 10.30 „Širdys paklydėlės“. 11.10 Ūkininkas ieško

žmonos. 12.10 „Juokingiausi

Amerikos namų vaizdeliai“.

12.40 „Norite ti kėkite, norite – ne!“

13.40 „Futurama“. 14.10 Serialas „Hana

Montana“. 1 s. JA|V, 2008.

14.40 „Legenda apie Tarzaną“.

15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Aurora“. 16.40 „Marinela“. 18.45 TV3 žinios. 19.10 Gyvenimas yra

gražus. 20.00 Didieji pokyčiai. 21.00 „Kas nori nužudyti

Mią?“ 21.40 TV3 vakaro žinios. 22.00 Vikingų loto. 22.05 „Melo teorija“. 23.05 Siaubo f.

„Košmaras koridoriaus gale“. Kanada, 2008.

0.55 „CSI Majamis“. 1.50 „Mano vardas

Erlas“.

Birželio 29, trečiadienis

5.05 Spaudos apžvalga. 5.15 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai. 10.03 Spaudos puslapiai. 10.31 Laida 112.

11.03 Toks gyvenimas su Zita Kelmic-kaite.

12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Mes, moterys. 16.03 Žinių amžius. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Speciali rinkimų agitacijos

laida. 18.30 Gera girdėti .

19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Žinių amžius (k.). 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis (k.). 21.03 Toks gyvenimas su Zita Kelmic-

kaite (k.). 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika.

N.Miliauskaitė. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakti es programa.

6.30 „Superdidvyrių komanda“ (k.).

6.50 „Policijos akademija“ (k.).

7.20 „ Tomo ir Džerio pasakos“ (k.).

7.50 „Mano nuodėmė“. 8.50 „Nekviesta meilė“. 9.50 Abipus sienos. 10.40 „Pavogta laimė“. 11.40 KK2 (k). 12.10 Kitas! (k). 12.40 Pričiupom! (k.). 13.10 „Superdidvyrių

komanda“. 13.40 „Policijos

akademija“. 14.10 „ Tomo ir Džerio

pasakos“. 14.40 „Drakonų kova Z“. 15.40 „Meilė ir kančia“. 17.40 „Dabar ir visada

IV“. 18.45 Žinios. 19.10 Įvykiai, sukrėtę

Lietuvą. (N-7). 20.10 Farai. (N-7) 20.50 Aš mylių Lietuvą. 21.30 Pričiupom!. (N-7). 22.00 Žinios. 22.30 Veiksmo fi lmas

„Epidemija“(1995 m., JAV). (N-7)

1.45 Sveikatos ABC (k.).

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo

dukterys“ (k.). 10.00 „Komisaras Reksas“

(k.). (N-7) 11.00 Forumas. 12.00 Lietuvos

tūkstantmečio vaikai

13.00 Dok. apybraiža „Viza namo“.

14.30 Gustavo enciklopedija (k.).

15.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“.

16.00 „Makleodo dukterys“.

17.00 „Senis“. 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su verti mu į gestų kalbą).

18.45 Dok. serialas „Šilko kelias“.

19.30 Pramoginė informacinė laida „Vasaros spalvos“. Tiesiogiai iš pajūrio.

20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Mūsų dienos – kaip

šventė. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.12 Mūsų dienos – kaip

šventė. 22.55 Klausimėlis.lt. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 Autenti ška

dokumenti ka. „Sveiki atvykę į vakarus...“

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios

akimirkos. 7.50 „Dapkai ir Butkai“

(k.). 9.00 Ekstrasensų mūšis

(k.). 10.00 Nerealios namų

šeimininkės (k.). 10.45 Be recepto (k.). 11.15 Statybų TV (k.). 11.45 Televitrina. 12.15 „Gedimino 11“ (k.).

(N-7) 13.30 Komedija „Vieną

karštą vasarą“ (k.). (N-7)

15.20 Smagiausios akimirkos.

15.50 „Dapkai ir Butkai II“.

17.00 „Fenomenas“. (N-7) 18.10 Ekstrasensų mūšis. 19.10 Nerealios namų

šeimininkės. 20.00 Žinios. 20.25 Karštas vakaras. 21.00 Geras fi lmas.

Kriminalinis trileris „Dviguba tapatybė“ (2009 m., JAV). (N-14)

23.00 Veiksmo f. „Karo kelias“ (k.). (N-14)

0.50 Autopilotas. 1.20 Bamba. (S)

6.35 Teleparduotuvė. 6.55 „Hana Montana“

(1). 7.25 „Simpsonai“. 7.55 „Džezabelės Džeim

sugrįžimas“. 8.25 Komedija „Mano

vaikinai“. 1 s. JAV, 2007.

8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Moterys meluoja

geriau“. 10.30 „Širdys paklydėlės“. 11.10 Didieji pokyčiai. 12.10 „Juokingiausi

Amerikos namų vaizdeliai“.

12.40 „Norite – ti kėkite, norite – ne!“

13.40 „Futurama“. 14.10 „Hana Montana“. 14.40 „Legenda apie

Tarzaną“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Aurora“. 16.40 „Marinela“. 18.45 TV3 žinios,

kriminalai. 19.10 Gyvenimas yra

gražus. 20.00 Nuodėmių

dešimtukas. 21.00 „Kas nori nužudyti

Mią?“ 21.40 TV3 vakaro žinios. 22.00 Drama „Pagrindinis

įkalti s“. 1 s. JAV, 2011.

23.00 Siaubo f. „Chimerų prisikėlimas“. JAV, Prancūzija, Kanada, 2009.

0.55 „CSI Majamis“. 1.50 „Mano vardas

Erlas“.

Birželio 30, ketvirtadienis

5.05 Spaudos apžvalga. 5.15 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai. 10.03 Spaudos puslapiai.

10.31 Laida 112. 11.03 Forumas. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.00 Sveikata (k.). 16.03 Žalioji banga. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Lietuviškos dainos pasaulis. 18.10 Speciali rinkimų agitacijos laida. 18.30 Gera girdėti .

19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Literatūros akiračiai (k.). 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis (k.). 21.03 Forumas (k.). 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika.

Just.Marcinkevičius. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakti es programa.

„24 valandos” KK2. „Košmaras koridoriaus gale“. „Karo kelias“.

„Makleodo dukterys“. „Epidemija“. „Pagrindinis įkalti s“. „Dviguba tapatybė“.

Gimtasis kraštas 2011 m. birželio 23–liepos 1 d., Nr. 25 (69)18 TV programa

LTV2 8.00 Kultūrų kryžkelė.

Vilniaus sąsiuvinis. 8.15 Kultūrų kryžkelė.

Trembita. 8.30 Kultūrų kryžkelė.

Vilniaus albumas. 8.45 Kultūrų kryžkelė. Rusų

gatvė. 9.00 Kultūrų kryžkelė. Menora. 9.15 Krikščionio žodis. 9.30 Šventadienio mintys. 10.00 Mažųjų žvaigždžių

valanda. 10.55 Gyvenimas gražus. 11.45 Etnokultūros ratas. 12.15 Kulinarinės kelionės. 12.40 Keliaukim! 13.05 Čiurlionio kodas (k.). 14.00 Teatro popietė.

VADT spektaklis. Grigorijaus Kanovičiaus „Nusišypsok mums, Viešpati e”.

16.30 Kuluarai (k.). 17.10 Nobelio premijos

laureato Česlavo Milošo 100-osioms gimimo meti nėms. Česlavas Milošas. Apmąstymai. Prisiminimai... (k.).

18.00 Autenti ška dokumenti ka. „Sveiki atvykę į vakarus“ (k.).

18.45 Muzika gyvai. Vienos fi lharmonijos simfoninio orkestro vasaros koncertas Šėnbrune.

20.35 Veidai. Arti toli. 21.00 „Lavonų degintojas“.

Siaubo drama. (N-14) 22.30 Panorama. 23.00 Lietuvos balsai. Nacio-

nalinis chorų konkursas (k.).

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 Retrospektyva.

„Dailininkai B.Žilytė ir A.Steponavičius”.

9.10 Sveikatos ABC (k.). 10.05 „Gyvūnų pasaulis su

Džerodu Mileriu”.Dok. serialas.

11.05 „Šunys darbininkai“. Dok. serialas.

12.10 „Mano puikioji auklė”. Humoro serialas.

12.40 „Šnipų žaidimai“. Nuoty-kių serialas.

13.40 Sąžinės balsas. 14.05 „Senosios Kristi nos nuti -

kimai”. Humoro serialas. 15.00 Teleparduotuvė. 15.30 „Didžiojo sprogimo teo-

rija”. Humoro serialas. (N-7)

16.00 „Gražiosios melagės”. Serialas. (N-7)

17.00 „Liežuvautoja”. (N-7) 18.00 „Skaičiai”. Kriminalinis

serialas. (N-7) 19.00 „Gailesti ngumo ligoni-

nė”. (N-7) 20.00 „Rubikonas”. (N-7) 21.00 „Galva virš vandens“.

Juodojo humoro kome-dija. (N-7)

22.50 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai.

23.50 „Senosios Kristi nos nuti kimai“.

TV6 9.15 Teleparduotuvė. 9.30 Vienam gale kablys. 10.00 Robinzonai. Lietuva. 11.05 „Heraklis. Legendinės

kelionės“. 12.05 Virtuvės mitų griovėjai. 12.35 „Gordono Ramzio

virtuvės košmarai“. Kulinarinis šou.

13.35 Pakvaišęs sportas. 14.00 Jokių kliūčių! 15.00 Aukščiausia pavara. 16.00 „X mutantai“. 17.00 Jokių kliūčių! 18.00 Norite – ti kėkite,

norite – ne! 19.00 „Pretendentas“. Drama.

(N-7) 22.00 „Po uragano“. (N-7) 23.00 „Sukčiai Ričiai“.

Komedija. (N-14) 24.00 „Žvaigždžių kelias.

Erdvėlaivis“. 0.50 „Karštoji linija“. (S)

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Reporteris (k.). 7.40 Teletabiai. 8.30 Griūk negyvas! (N-7) 10.00 Dok. serialas

„Katastrofų tyrimai“ (k.). 11.00 Namų daktaras.

11.30 Reporteris. 12.05 Skonio reikalas. 13.00 Serialas „MAD MEN.

Reklamos vilkai“ (k.). (N-7)

14.00 Dok. serialas „Mitų griovėjai”.

15.00 „Pora kaip tvora” (k.). 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Super L.T. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Gongo Gangas. 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Šeštadienio detektyvas.

„Pagrindinis įtariamasis“. (N-7)

21.00 Reporteris. Orai. 21.30 Kiečiausia šeštadienio

nakti s. Pasaulio profe-sionalų sunkaus svorio boksininkų dvikova pagal IBF, WBA ir WBO versijas dėl čempiono ti tulo. Vladimiras Kličko (Ukraina)–Deividas Hėjus (Didžioji Britanija). Tiesioginė transliacija iš Hamburgo.

1.30 „Zona”. (N-14)

Pirmasis Balti jos kanalas 6.55 Naujienos. 7.05 Top-shop. 7.20 Grok, armonika! 8.00 Gudrutės ir gudručiai. 8.45 Ganytojo žodis. 9.00 Naujienos. 9.20 Skanėstas. 10.00 Gyvenimo skonis. 11.00 Naujienos. 11.20 Vaid. f. „Baltartusijos

stoti s”. 13.25 Serialas „Šeimos namai”. 16.30 Komedija „Suaugusiųjų

pamokos”. 18.30 Maskvos tarptauti nio

kino festi valio uždarymas.

19.25 Šlovės minutė. 20.00 Laikas. 20.20 Šlovės minutė. 22.50 „Naša Rusia: Likimo

kiaušiniai”. 0.40 Linksmųjų ir išradingųjų

klubas. 1.55 Maskvos tarptauti nio

kino festi valio dienorašti s.

2.05 Muzikinis kanalas.

LTV2 8.00 Tele bim-bam (k.). 8.30 Gustavo enciklopedija

(k.). 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio žvaigž-

dės (k.). 12.00 Be pykčio (k.). 12.55 Brydė. Poetė Julija

Jekentaitė (k.). 13.15 „Skambanti s namelis“. 13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Nobelio premijos

laureato Česlavo Milošo 100-osioms gimimo meti nėms. Česlavas Milošas. Apmąstymai. Prisiminimai... (k.).

15.10 „Teka saulė vakaran“. 15.30 Mokyklos langas (k.). 16.00 Tele bim-bam (k.). 16.30 Gustavo enciklopedija (k.). 17.00 Čiurlionio kodas. 18.00 Parodos „Arbit Blato kū-

ryba. Sugrįžimas į tėvy-nę” ati darymo iškilmės. Tiesioginė transliacija iš Nacionalinės dailės galerijos.

18.50 Parodos „Arbit Blato kū-ryba. Sugrįžimas į tėvy-nę” ati darymo iškilmės. Tiesioginė transliacija iš Nacionalinės dailės galerijos.

19.05 Gruzijos kino klasika. „Ir traukinys važiavo“. Komedija. (N-7)

20.15 LNOBT spektaklis. Baletas „Rusiškasis Hamletas”.

22.00 Leidiniai, skirti Česlavo Milošo 100-osioms gimimo meti nėms.

22.45 Autenti ška dokumenti ka. „Sveiki atvykę į vaka-rus...“.

23.30 Muzikos pasaulio žvaigž-dės.

24.00 Panorama. 0.30 LTV aukso fondas. „Pelė-

kautai“ (k.).

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 „Tazmanija”. 9.10 „Kaukė”. 9.40 „Anti nas Gudruolis”. 10.05 „Supermergaitės”.

Animac. serialas.

10.30 „Nenugalimieji. Kovos tęsiasi”. Animac. serialas.

12.00 „San Francisko raganos II”.

13.00 „Gilmoro merginos”. Serialas šeimai.

13.00 „Velniūkštė”. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai VI”. 15.00 „Vaiperis”. (N-7) 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos

gydytojo patarimai. 17.00 „Keršto bučiniai”. (N-7) 18.00 „F. T. Budrioji akis”.

Veiksmo serialas. 19.00 „4400”. 20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikalti mo motyvai”. (N-7)

21.00 Penktadienio detektyvas „Tagartas XXI. Priežastys ir pasekmės”. (N-14)

22.35 „4400“. 23.35 „Vaiperis“ (k.).

TV6 9.45 Teleparduotuvė. 10.00 „Angelas“. 11.00 „Kobra 11“. 12.00 „Keliautojas į praeitį “. 13.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 14.00 Pakvaišęs sportas. 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Heraklis. Legendinės

kelionės“. 16.00 „Angelas“. 17.00 „Kobra 11“. 18.00 „Keliautojas į praeitį “. 19.00 „CSI Niujorkas“. 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 21.00 „Pretendentas”. Drama.

(N-7) 22.00 „Po uragano“ (1). Krimin.

serialas. (N-7) 23.00 „Sukčiai Ričiai“. Komedi-

ja. (N-14) 24.00 „Žvaigždžių kelias.

Erdvėlaivis“. Fantasti nis nuotykių serialas.

0.50 „Karštoji linija“. (S)

Lietuvos ryto TV 6.34 TV parduotuvė. 6.50 Reporteris (k.). 7.20 Griūk negyvas! 8.20 Ilgai ir laimingai (k.). 9.15 Kas tu toks? (k.). 10.10 Teletabiai.

10.40 Griūk negyvas! 11.10 Šeimų dvikova – „Akro-

polio” turnyras (k.). 12.05 Skonio reikalas. 13.00 Reproteris (k.). 13.30 TV parduotuvė. 14.00 Lietuva ti esiogiai (k.). 14.40 Griūk negyvas! 15.00 Super L.T. (k.). (N-7) 15.30 „Pora kaip tvora” (k.). 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Kas tu toks? 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Ilgai ir laimingai (k.). 18.00 Žinios. Orai. 18.25 Gongo Gangas. 19.25 Super L.T. (N-7) 20.00 20 minučių. Orai. 20.25 Griūk negyvas! 21.00 Reporteris. Orai. 21.35 Vertas kinas. Trileris

„Mergina, verta milijo-no”. (N-14)

0.25 „Policijos nuovada“. (N-7)

1.25 „Pora kaip tvora“ (k.). (N-7)

1.55 Reporteris. Orai.

Pirmasis Balti jos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30

Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top šop. 11.30 Noriu žinoti . 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti . Atleisti . 14.05 Susituokime. 15.15 Detektyvai. 15.55 Lauk manęs. 17.05 „Sutuoktuvių žiedas”. 18.05 Tegul kalba. 19.10 Stebuklų laukas. 20.00 Laikas. 20.30 „Nuostabioji Serafi ma”. 21.45 Princesė Diana. Paskuti -

nė diena Paryžiuje. 23.40 Maskvos tarptauti nio

kino festi valio dienorašti s.

23.50 „Įpėdinių karai”. 0.45 Detektyvas „Juodasis

vualis”. 2.20 Maskvos tarptauti nio

kino festi valio dienorašti s.

2.30 Muzikinis kanalas.

6.20 „Superdidvyrių komanda“ (k.).

6.50 „Policijos akademija“ (k.).

7.20 „Tomo ir Džerio pasakos“ (k.).

7.50 „Mano nuodėmė“. 8.50 „Nekviesta meilė“. 9.50 Įvykiai, sukrėtę

Lietuvą (k.). (N-7) 10.50 Geriausi LNK

koncertai. „Slavianski bazar 2010“ (k).

12.40 Pričiupom! (k.). (N-7)

13.10 „Superdidvyrių komanda“.

13.40 „Policijos akademija“.

14.10 „Tomo ir Džerio pasakos“.

14.40 „Drakonų kova Z“. 15.40 „Meilė ir kančia“. 17.40 „Dabar ir visada

IV“. 18.45 Žinios. 19.00 Geriausi LNK

koncertai. „Kai švenčia Dvyniai ir Vėžiai“.

21.25 Veiksmo trileris „Betmenas. Pradžia“ (2005 m., JAV, D. Britanija). (N-7)

0.20 Kriminalinė komedija „Puskvailiai“ (1998 m., JAV). (N-14)

2.05 Siaubo f. „Vis dar žinau, ką veikei aną vasarą“ (1998 m., JAV). (N-14)

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo

dukterys“ (k.). 10.00 „Pramoginė

informacinė laida „Vasaros spalvos“ (k.).

11.00 Akiračiai. 12.00 Lietuvos

tūkstantmečio vaikai.

13.30 Evelina Sašenko. „Je t’aime – Aš tave myliu“ (k.).

15.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“.

16.00 „Makleodo dukterys“.

17.00 „Senis“. 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su verti mu į gestų kalbą).

18.45 Universitetų žinių lyga „Ateiti es lyderiai“. Pusfi nalis. Susiti nka ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto komandos.

20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Duokim garo! 22.04 Loterija „Perlas“. 22.10 Duokim garo! 22.45 Kriminalinis

trileris „Mirti nas susidūrimas“ (2004 m., JAV).

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios

akimirkos. 7.50 „Dapkai ir Butkai“

(k.). 9.00 Ekstrasensų mūšis

(k.). 10.00 Nerealios namų

šeimininkės (k.). 10.45 Atvirai su žvaigžde

(k.). 11.45 Televitrina. 12.15 „Fenomenas“ (k.). 13.15 „Paparčio žiedo

beieškant“. Koncertas (k.).

14.55 Smagiausios akimirkos.

15.45 „Dapkai ir Butkai II“.

17.00 „Gedimino 11“. 16.20 „Fenomenas“. 18.10 Mano šaunioji

sodyba. 19.10 Nerealios namų

šeimininkės (k.). 20.00 Žinios. 20.25 Tarp miesto ir

kaimo. 21.00 Amerikos talentai

V. 22.50 Fantasti nė drama

„K – Pekso planeta“ (2001 m., Vokieti ja, JAV). (N-7)

1.10 Bamba. (S)

6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Hana Montana“. 7.25 „Simpsonai“. 7.55 Komedija „Mano

vaikinai“. 8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Moterys meluoja

geriau“. 10.30 „Širdys paklydėlės“. 11.10 Nuodėmių

dešimtukas. 12.10 „Juokingiausi

Amerikos namų vaizdeliai“.

12.40 „Norite ti kėkite, norite – ne!“

13.40 „Futurama“. 14.10 „Hana Montana“. 14.40 „Legenda apie

Tarzaną“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Aurora“. 16.40 „Marinela“. 18.45 TV3 žinios,

kriminalai. 19.10 Gyvenimas yra

gražus. 20.00 Komedija „Šarlotės

vorati nklis“. (JAV, 2006 m.).

21.50 Vaid. f. „Elektra“. JAV, 2005.

23.45 Vaid. f. „Mitas“. Kinija, Honkongas, 2005.

Liepos 1, penktadienis

5.05 Spaudos apžvalga. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai. 10.03 Spaudos puslapiai. 10.31 Sankryža.

11.03 Akiračiai. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Auksinės kolekcijos. 16.03 Gyvoji istorija. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 18.30 Gera girdėti . 19.03 Sveikinimų ratas.

20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Gyvoji istorija (k.). 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis

(k.). 21.03 Akiračiai (k.). 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika.

V.Bogutaitė. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakti es programa.

6.30 „Muča Luča“. 6.55 Animac. f. „Ozis ir

Driksas“. 7.20 „Mažieji Tomas ir

Džeris II“. 7.45 „Šiupininis“. 8.10 „Šegis ir Skūbis Dū“. 8.35 Animac. f. „Benas

Tenas prieš atei-vius“.

9.00 Kažkas atsiti ko (k.). 9.30 Girių horizontai. 10.00 Kino pusryčiai.

Komedija „Badis“. 11.45 Veiksmo f. „Pražū-

ti nga viršukalnė“. (N-7)

13.55 „Nepaprastoji istorija“.

14.55 „Eva Luna“. 15.54 Kitokie? 16.00 „Eva Luna“. 17.00 Neišgalvoti gyveni-

mai. 17.30 Valanda su Rūta. 18.45 Žinios. 19.00 Geriausi LNK kon-

certai. „Snieguolius ir 7 nykštukės. Žydrasis žiburėlis 2011“. Naujametė muzikinė pasaka.

21.30 Trileris „Ugnies siena“ (2006 m., JAV). (N-7)

23.45 Veiksmo f. „Pasie-kiamas taikinys“ (2004 m., JAV). (N-14)

1.35 Premjera. Karinė drama „Laiškai iš Ivo Džimos“ (2006 m., JAV). (N-14)

8.30 Gimtoji žemė. 9.00 „Pašėlę Tornberiai“. 9.25 „Aviukas Šonas“. 9.35 „Ragai ir kanopos

sugrįžta“. 10.00 Gustavo

enciklopedija. 10.30 Ryto sukti nis su Zita

Kelmickaite. 12.00 TV fi lmas

„Raudonmedžio rojus“ (4).

13.30 Juokis. 15.30 Sveikinimų

koncertas. 16.00 Žinios (su verti mu į

gestų k.). 16.10 Sveikinimų

koncertas. 18.00 Klausimėlis.lt. 18.15 Kine kaip kine. 18.45 Drama „Jausmai“. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Aš neskubu

gyventi . Dainuoja Vakhtangas Kikabidzė.

23.15 Melodrama „Europiečiai“ (1997 m., Latvija, D. Britanija). (N-7)

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios

akimirkos. 8.00 Mano šaunioji

sodyba (k.). 9.00 Tarp miesto ir

kaimo (k.). 9.30 Autofanai. 10.00 Šeštadienio rytas. 11.00 Nesėsi – nepjausi. 11.35 Be recepto (k.). 12.10 Amerikos talentai V

(k.). (N-7) 14.00 Koncertas

„Sapnas“. 15.40 Filmas šeimai.

Fantasti nis f. „Uibu – pakvaišęs vaiduoklis“ (2006 m., Vokieti ja).

17.50 „Srautas I“. 18.50 „Mentai. Sudužusių

žibintų gatvės“. (N-7)

20.00 Žinios. 20.20 Ekstrasensų mūšis.

(N-7) 21.20 Drama „Nindzė”“

(2009 m., JAV). (N-14)

23.10 Drama „Dangaus atradimas“ (2001 m., D. Britanija, Olandija).

1.55 Bamba. (S)

6.45 Teleparduotuvė.

7.00 „Perla“.

7.30 „Ilgoji pertrauka“.

8.00 „Winx’ klubas“.

8.30 „Beibleidai.

Metalinė kova“.

9.00 „Paviršius“.

10.00 Drama „Negražios

įseserės išpažintys“.

(Kanada,

Liuksemburgas,

2002 m.).

11.55 Nuotykių f.

„Einanti s per ugnį“.

(JAV, 1986 m.).

14.00 „Juokingiausi

Amerikos namų

vaizdeliai“.

15.00 „Šok su manimi.

2010“. Šokių

konkursas.

18.45 TV3 žinios.

19.00 Vaikų balsas 2011.

22.10 Komedija

„Džonsonų

atostogos“. (JAV,

2004 m.).

0.05 Trileris „Avinėlių

tylėjimas“ (JAV,

1991 m.).

Liepos 2, šeštadienis

Žinios šeštadienį ir sekmadienį – 24.00, 1.00, 2.00, 3.00, 4.00, 5.00, 6.00, 7.00, 07.31, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30, 10.00, 10.30, 11.00, 11.30, 12.00, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30, 15.00, 16.00, 17.00, 18.00, 19.00, 20.00, 21.00, 22.00, 23.00.

5.05 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Rytas su muzika. 6.30 Gamta – visų namai. 7.05 Spaudos apžvalga. 7.30 Ryto garsai. 9.03 Kultūros savaitė. 11.03 Sveikata. 12.10 Sudie, XX amžiau. 13.00 Lietuvos diena. 15.03 Baladės. 16.03 Kaip žmonės gyvena.

16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Mažoji studija: Popiežius ir

pasaulis, Septi ntoji diena. 18.10 Sveikinimų ratas. 19.03 Auksinės kolekcijos. 20.03 Vaikų radijo teatras. 20.33 Autorinė daina. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis (k.). 21.03 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika. J.Šiožinys. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakti es programa.

„Nekviesta meilė“. „Šarlotės vorati nklis“. „K – Pekso planeta“.

„Europiečiai“.

Duokim garo!

„Ugnies siena“. „Einanti s per ugnį“. „Dangaus atradimas“.

Gimtasis kraštas2011 m. birželio 23–liepos 1 d., Nr. 25 (69) 19TV programaLTV2

8.00 Gimtoji žemė. 8.30 Rytas su...

Jurgiu Kairiu. 9.20 Vienas eilėrašti s. 9.30 Mokyklos langas. 10.00 Miesto kodas. 10.50 Mūsų miesteliai.

Kudirkos Naumiesti s (3).

11.40 Muzika gyvai (k.). 13.10 Būtovės slėpiniai. 14.00 „Jausmai“. Drama. 15.25 Parodos „Arbit Blato

kūryba. Sugrįžimas į tėvynę” ati darymo iškilmės. Transliacija iš Nacionalinės dailės galerijos (k.).

16.15 Dalia Kutraitė kalbina... Joną Ohmaną (k.).

16.45 Krašto garbė. 17.35 Dok. fi lmų ciklas

„Senieji Lietuvos vienuolynai”.

18.45 Auksinės melodijos. Dainininko Stasio Povilaičio 60-mečio koncertas.

20.10 „Nmedija-2010” apdovanojimai.

21.00 Melodrama „Europiečiai“.

22.30 Panorama. 22.45 Dž.Verdis. Opera

„Trubadūras”.

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 Etnos. 9.10 „Žvėries prigimti s“.

Dok. serialas. 10.05 „Gyvūnų pasaulis su

Džerodu Mileriu”. Dok. serialas.

11.05 „Šunys darbininkai”. Dok. serialas.

12.10 „Mano puikioji auklė”. 12.40 Kitokie? 12.46 „Šnipų žaidimai”. 13.40 Makaliaus kelionės. 14.05 „Senosios Kristi nos

nuti kimai“. Humoro serialas.

15.00 Teleparduotuvė. 15.30 „Didžiojo sprogimo

teorija”. (N-7)

16.00 „Gražiosios melagės”. Serialas. (N-7)

17.00 „Liežuvautoja“. (N-7) 18.00 „Skaičiai”. (N-7) 19.00 „Gailesti ngumo

ligoninė”. Serialas. (N-7)

20.00 „Rubikonas”. (N-7) 21.00 Sekmadienio romanti ka

„Alpių klinika. Širdies balsas“. Romanti nė drama. (N-7)

22.50 „Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai“.

23.50 „Senosios Kristi nos nuti kimai”.

TV6 8.45 Teleparduotuvė. 9.00 Tavo auginti nis. 9.30 Vienam gale kablys. 10.00 Robinzonai. Lietuva. 11.10 Gordono Ramzio

virtuvės košmarai. 12.10 „Kol mirti s išskirs“.

Komedija. (N-7) 12.35 Topmodeliai. 13.30 Pakvaišęs sportas. 14.00 Jokių kliūčių! 15.00 „Iš peti es“.

Realybės šou. 16.00 „X mutantai“.

Fantasti nis nuotykių serialas.

17.00 Jokių kliūčių! 18.00 Norite – ti kėkite,

norite – ne. 19.00 „Fenikso skrydis“.

Veiksmo f. (N-7) 21.30 „Šeimos bičas“. 22.00 „Po uragano“. (N-7) 23.00 „Sukčiai Ričiai“.

Komedija. (N-14) 23.55 „Žvaigždžių kelias.

Erdvėlaivis“. 0.50 „Ledi Čaterli istorijos“.

Eroti nis f. (S)

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Reporteris (k.). 7.40 Teletabiai. 8.30 Griūk negyvas! (N-7) 10.00 Dok. serialas „Laukinė

gamta“.

11.00 Šiandien kimba. 11.30 Reporteris (k.). 12.00 Dok. serialas „Plėšrūno

insti nktas”. „Žvalgas liūtų narve“. (N-7)

13.00 „Pagrindinis įtariamasis”. Serialas. (N-7)

15.00 Serialas „Pora kaip tvora“ (k.).

16.00 Žinios. Orai. 16.05 Super L.T. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Ekovizija (k.). 18.00 Žinios. Orai. 18.05 Lietuvos futbolo A lygos

čempionato rungtynės: Vilniaus „Žalgiris”– Šiaulių „Šiauliai”. Tiesioginė transliacija iš Vilniaus.

20.05 Ilgai ir laimingai (k.). 21.00 Žinios. Orai. 21.15 24/7. 22.15 Serialas „MAD MEN.

Reklamos vilkai”. (N-7) 23.20 Bušido LT. 23.55 „Zona” (k.). (N-14)

Pirmasis Balti jos kanalas 7.00 Naujienos. 7.10 Top-shop. 7.25 Laida kariams. 7.55 Noriu žinoti . 8.15 Sveikata. 9.00 Naujienos. 9.20 Padriki užrašai. 9.35 Kol visi namie. 10.30 Fazenda. 11.00 Naujienos. 11.20 Komedija „Ženia.

Ženečka ir „Kati uša”. 13.00 Serialas „Siūlomos

sąlygos”. 15.00 „Šeimos namai”. 18.05 Jelenos Vaengos

koncertas. 20.00 Laikas. 21.10 „Mįslingomis

aplinkybėmis”. 23.10 Asmenybės

animacijoje. 23.45 „Yesterday live”. 0.40 „Įpėdinių karai”. 1.30 Muzikinis kanalas.

6.30 Animac. f. „Muča Luča“.

6.55 Animac. f. „Ozis ir Driksas“.

7.20 „Mažieji Tomas ir Džeris II“.

7.45 „Šiupininis“. 8.10 „Šegis ir Skūbis

Dū“. 8.35 „Benas Tenas prieš

ateivius“. 9.00 Sveikatos ABC. 10.00 Kino pusryčiai.

Nuotykių f. „Žvėrių valdovas 2. Per laiko vartus“.

12.20 Komedija „Jums žinutė“ (1998 m., JAV). (N-7)

14.55 „Eva Luna“. 17.00 Farai. 17.45 Įvykiai, sukrėtę

Lietuvą (k.). (N-7) 18.45 Žinios. 19.00 Teleloto. 20.00 Super KK2. (N-7) 21.00 Veiksmo trileris

„Urvas“ (2005 m., JAV). (N-7)

23.10 Trileris „Palmetas“ (1997 m., JAV). (N-14)

8.30 Kaimo akademija. 9.00 „Sandokanas,

Malaizijos ti gras“. 9.25 „Kurmis ir...“ 9.35 „Pašėlę Tornberiai“. 10.00 Sekmadienio vaikų

koncertas. Muzikos festi valis „Mes – pasaulis“ (4).

12.00 Didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai. Šv. Mišių ti esioginė transliacija.

13.30 Dok. f. „Šiaurieti š-kas būdas“.

14.00 „Šerloko Holmso nuotykiai. Kilmingasis viengungis“.

16.00 Žinios (su verti mu į gestų k.).

16.15 Pulsas. 16.45 Klausimėlis.lt. 17.15 Septynios Kauno

dienos. 18.00 Atvirasis

Lietuvos konkūrų čempionatas. VMG taurė. Tiesioginė transliacija iš Klaipėdos rajono, Dargužių kaimo

20.30 Panorama. 20.45 Savaitė. 21.15 Veiksmo trileris

„Mišelis Valjanas: ištroškę greičio“ (2003 m., Prancūzija). (N-7)

23.30 Elito kinas. Trileris „Blogas leitenantas“ (1992 m., JAV).

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios

akimirkos. 8.00 Nesėsi – nepjausi

(k.). 8.30 Tauro ragas. 9.00 Autopilotas. 9.30 Statybų TV. 10.00 Sekmadienio rytas. 10.50 „Fenomenas“. 11.50 „Drūtsraigti s.

Lietuvos galiūnas 2010“, II etapas, Utena (k.).

13.15 Nerealios namų šeimininkės (k.).

13.45 Sveikinimų koncertas (tel. (8 5) 278 0803, mob. 8 618 77 654).

15.45 Smagiausios akimirkos.

16.50 Atvirai su žvaigžde (k.).

17.50 „Srautas I“. (N-7) 18.50 „Mentai. Sudužusių

žibintų gatvės“. (N-7)

20.00 Žinios. 20.20 Ekstrasensų mūšis. 21.00 Melodrama

„Svajonių viešbuti s: Indija“ (2007 m., Vokieti ja). (N-7)

23.15 Kriminalinis trileris „Dviguba tapatybė“ (k.). (N-14)

1.10 Bamba. (S)

6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Perla“. 7.30 „Ilgoji pertrauka“. 8.00 „Winx“ klubas“. 8.30 „Beibleidai.

Metalinė kova“. 9.00 „Paviršius“. 4 s. 10.00 Nuotykių f.

„Karingoji gražuolė Vendė Vu“ (2006 m., JAV).

11.50 Nuotykių f. „Ruonis“ (2000 m., Australija).

13.25 Komedija „Rembo sūnus“ (2007 m., Prancūzija, D. Britanija, Vokieti ja).

15.20 „Choras“. 16.20 Nuodėmių

dešimtukas. 17.00 Tik tarp mūsų. 17.40 „Kobra 11“. 18.45 TV3 žinios. 19.00 Oranžinė manija.

Krepšinio apžvalga. 19.30 Lietuvos talentai

2010. 22.30 Fantasti nis f.

„Iksmenai“ (2000 m., JAV).

0.35 Nuotykių f. „Griausti nio garsas“. (D. Britanija, JAV, 2005 m.).

Liepos 3, sekmadienis

5.05 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Rytas su muzika. 8.03 Ryto garsų savaitė. 9.03 Mes, moterys (k.). 10.03 Tetos Betos viktorina.

11.03 Muzika Tau. 12.10 Lietuvos diena. 13.03 Radijo teatras. 13.32 Retro. 14.03 Septynios sporto dienos. 14.28 Gera girdėti . 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Literatūros akiračiai. 17.30 Atsiliepk dainoj.

18.10 Laisvai! 19.03 Vudstoko vaikai. 20.03 Vaikų radijo teatras. 20.24 Autorinė daina. 21.03 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika.

V.Mykolaiti s-Puti nas. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakti es programa.

Už galimus televizijos ir radijo programų pasikeitimus redakcija neatsako.

„Mišelis Valjanas: ištroškę greičio“. „Urvas“. „Rembo sūnus“. Statybų TV.

TV3Antradienis, birželio 28 d.

23.00 val. Siaubo filmas „Žmogėdra“. JAV, Kanada. 2007 m. Rež. Gary Yates (N-14).

Vaidina: Gary Busey, Ian D. Clark, Ty Wood.

Mažame miestelyje taiki kasdienybė staiga virsta košma-ru. Alkanas žvėris ima drumsti įprastinę miestelio gyvenimo tėk mę, kelti pavojų miestelėnų gyvybei. Medžiotojai susiburia ir stoja į jiems mirtinai pavojingą medžioklę.

BTVTrečiadienis, birželio 29 d.

21.00 val. GERAS FILMAS. „Karo kelias“. JAV, 2009 m. Rež. John Carter (N-14).

Vaidina: Cuba Gooding Jr., Clarence Williams III, John Terry, Jaclyn DeSantis, Lance Reddick, Sarah Ann Schultz.

Slaptosios tarnybos agentas Davidas Volfas narsiai ima-si naujos užduoties. Jo tikslas – išnarplioti painų prezidento kabineto narių ir Vidurio Rytų teroristų sąmokslą. Nepa-klusdamas įsakymams, nusižengdamas karių garbės kodek-sui, Volfas atkakliai ieško tiesos. Tai vieno žmogaus kova už Jungtinių Valstijų saugumą, už tėvynę. Įspūdingas veiksmo fi lmų žvaigždės Kubos Gudingo jaunesniojo vaidmuo patrio-tizmo kupinoje juostoje.

TV6Ketvirtadienis, birželio 30 d.

21.35 val. Komedija „Karštos sėdynės“. JAV, 2007 m. Rež. Akiva Schaff er (N-7).

Vaidina: Andy Samberg, Jorma Taccone, Bill Hader, Danny McBride, Isla Fisher, Sissy Spacek ir kiti.

Jaunas, savimi pasitikintis, bebaimis savamokslis motocik-lininkas ir kaskadininkas Rodas Kimblas turi problemą. Iš jo tyčiojasi ir jo triukų su motociklu negerbia patėvis Frenkas. Kai netikėtai Frenkui sustreikuoja širdis, posūnis imasi jį gel-bėti. Tiesa, ne iš humaniškų paskatų.

Širdies operacijos brangios, o pinigų nėra, todėl reikia ką nors sumanyti. Rodas sugalvoja išeitį – ima ruoštis didžia-jam savo gyvenimo triukui. Jis rengiasi motociklu „perskristi“ penkiolika autobusų. Prasideda sunkios treniruotės. Vaikinas viską iškęs svajodamas apie atpildą. O atpildas bus toks: pa-rodęs triuką, Rodas surinks pinigų patėvio širdies operacijai ir pastatys jį ant kojų. Ir tada bus galima rimtai su patėviu susiremti ir pamokyti pagarbos!

TV3Penktadienis, liepos 1 d.

23.45 val. Veiksmo fi lmas „Mitas“. Kinija, Honkongas, 2005 m. Rež. Stanley Tong (N-14).

Vaidina: Jackie Chan, Hee-seon Kim.Džekas – bebaimis archeologas, ieškantis mistinio brangak-

menio, galinčio nugalėti Žemės trauką. Dienomis Džekas su savo bičiuliu mokslininku Viljamu keliauja po pasaulį tikėda-masis rasti brangakmenį, o naktimis sapnuoja esąs generolas Meng-ji, ištikimas imperatoriaus Kvin Ši-huango tarnas. Jiems atkeliavus į paslaptingus Dangaus rūmus – nuostabią tvirtovę, kurią, pasak legendos, pastatė pats Kvin Ši-huangas, – Džekas pameta galvą dėl imperatoriaus palydovės Ok-su...

TV3Šeštadienis, liepos 2 d.

0.05 val. Trileris „Avinėlių tylėjimas“. JAV, 1991 m. Rež. Jonathan Demme (N-14).

Vaidina: Jodie Foster, Anthony Hopkins, Scott Glenn.Jauna FTB agentė Klarisė Starling paskiriama į pagalbą su-

rasti dingusią moterį ir išgelbėti ją nuo psichopato žudiko, kuris savo aukoms nulupa odą. Klarisė bando suprasti nusikaltėlio mąstymą, bendraudama su kitu psichopatu Hanibalu Lekte-riu, kuris kažkada buvo visų gerbiamas psichiatras. Kitas agen-tas, Džekas Kraufordas, tiki, kad Lekteris, kuris vis dar sugeba manipuliuoti mintimis, žino atsakymus į jiems rūpimus klau-simus ir padės susekti žudiką. Klarisė privalo pelnyti Lekterio pasitikėjimą, kitaip išgauti bet menkiausią informaciją bus ne-įmanoma... „Avinėlių tylėjimui“ atiteko net penki Oskarai – už geriausią metų fi lmą, režisierių, aktorių, aktorę ir scenarijų.

Gimtasis kraštas 2011 m. birželio 23–liepos 1 d., Nr. 25 (69)20 Lietuva per savaitę

Antradienio rytą prie Vilniaus karinio štabo paminklinės lentos pagerbti Lietuvių aktyvistų fronto Vilniaus karinio štabo nariai, kariai savanoriai, sušaudyti Gorkio kalėjime. Lietuvoje vyksta atminties renginių programa, skirta Birželio 23-iajai – Tautos dienai. Prieš 70 metų Kaune sukilėlių suformuota laikinoji vyriausybė paskelbė: „Atkuriama laisva Lietuva.“ 1941 m. birželio 23 d. per Kauno radiją buvo paskelbta Lietuvos valstybės atkūrimo deklaracija ir atsišaukimas į lietuvių tautą. Tų įvy-kių liudininkai teigia, kad sukilimas prieš sovietinius okupantus buvo prasidėjęs nuo pat SSRS ir Vokietijos karo pradžios.

Tautos diena

Birželio 17-ąją prie Kauno savivaldybės susirinkę kaunie-čiai piktinosi niokojamu miesto veidu. „Mes giname istorinio Kauno centro savitumą, nes istorinį miesto centrą niokoja vis nauji stikliniai daugiaaukščiai pastatai, žmonių praminti „stik-lainiais“. Miestas netenka savo veido, senojo Kauno jaukumo ir savitumo“, – kalbėjo piketuotojai.

,,Tebūnie nakti s!“

Pristatyti medaliai

Ati dengtas paminklas

Piketavo prieš ,,sti klainius“

Daugiau kaip šimtas dailės klasiko Justino Vienožinskio kūrinių – į vieną parodą surinktų tapybos darbų ir piešinių – eksponuojami Vilniaus paveikslų galerijos salėse. Penktadie-nį čia atidaryta 125-osioms dailininko gimimo metinėms surengta dailės paroda „Justinas Vienožinskis. Gyvenimas, paskirtas menui“.

J.Vienožinskiui – 125

Savaitgalio orai

Joninių naktį didesnėje respublikos dalyje lietaus neprognozuojama, nebent rytiniuose rajonuose kur ne kur iš vakaro dar gali palyti. Vėjo beveik nesijaus. Paryčiais vietomis susidarys rūkas. Temperatūra svyruos tarp 9–14 laipsnių. Joninių dieną daugelyje rajonų vėl numatomi trumpi lietūs, antroje dienos pusėje griaudės perkūnija. Šiluma pamažu trauksis: vakariniuo-se rajonuose temperatūra jau nesieks 20-ties, rytiniuose dar spės sušilti iki 21–24 laipsnių. Naktį bus 10–15 laipsnių šilumos. Savaitgalį greičiausiai bus vėsoka ir tikrai neišvengsime lietaus. Šeštadienio dieną bus 19–21, naktį – 9–14 laipsnių šilumos. Sekmadienio dieną bus 17–19, naktį – 7–11 laipsnių šilumos. Joninių naktį pražysta paparčio žiedas. Linkime jį surasti!

Šeštadienio vakarą ir naktį į sekmadienį Vilnius vėl kvie-tė kultūringai naktinėti. Penktoje „Tebūnie naktis!“ mieste-lėnams ir sostinės svečiams miegoti neleido per 100 nemo-kamų renginių.

Likus 75 dienoms iki šiemet Lietuvoje vyksiančio Euro-pos vyrų krepšinio čempionato („Eurobasket 2011“) prista-tyti pirmenybių prizininkams atiteksiantys medaliai ir ofi cia-li čempionato daina. Unikalius medalius sukūrė dailininkas Nerijus Treinys.

Vilniuje, Titnago gatvėje, ketvirtadienį buvo perlaidoja-mi 1941 metų liepą nacių sušaudytų lenkų ir žydų palaikai ir atidengtas paminklas žuvusiesiems.

Parengė Rimantas Dovydėnas, GK, EPA-Eltos inf. ir nuotraukosDieną: +19 +21°

Naktį : +9 +14°

Šeštadienį Sekmadienį

Dieną: +17 +19°

Naktį : +7 +11°

Delčia. Saulė teka 4.42, leidžiasi 22.00.