Savaitraštis visai Lietuvai. Išeina penktadieniais. 2011 m. rugpjūčio 12–19 d., Nr. 32 (76) Kaina 1,99 Lt

Gimtasis kraštas

V.Malinauskas dainuoja meilę gyvenimui10 p.

Kosta Rika – turtingas krantas13 p.

Nenugalimasis vilkas

11 p.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Pivašiūnus išgarsino atlaidai

Nediduką Dzūkijos bažnytkaimį Alytaus rajone per Žolinę

užplūsta tūkstančiai tikinčiųjų.

5 p.

Gimtasis kraštas2011 m. rugpjūčio 12–19 d., Nr. 32 (76) 1

Per atkurtosios nepriklausomybės metus pristeigus 80 verslą kontroliuojančių įstaigų, dabar Vyriausybė jau suka galvą, kaip sumažinti verslo prievaizdų skaičių.

Saulius TVIRBUTAS

Į Rotušės aikštės draugiją susi-būrę Kauno senamiesčio verslinin-kai ir gyventojai mano, kad istori-nė miesto vieta jau seniai turi būti atnaujinta: pakeistas grindinys, kur dabar po lietaus nuolat telkšo ba-los, nuti esti nauji inžineriniai ti nk-lai, numatytos prekyviečių vietos. Taip pat kviečiama diskutuoti , kaip būtų galima pakeisti transporto srautus aplink aikštę, kaip šią vie-tą padaryti patrauklesnę verslui.

Miesto valdžia kitais metais žada ti k parengti techninį rekons-trukcijos projektą, nes dar laukia kiti brangūs miesto atnaujinimo darbai.

Nepatogi verslui

Kauno Rotušės aikštės draugijos narys ir kavinės savininkas Ąžuolas Gaižutis teigė, kad senamiesčio gy-ventojai ir čia verslą kuriantys žmonės aplankė ne vieną užsienio aikštę. „Pa-buvojome Italijos miestų aikštėse, žiū-rėjome, kaip jos apsodintos medžiais, kokie inžineriniai tinklai į jas atvesti, tyrinėjome grindinius ir panašiai“, – pasakojo Ą.Gaižutis.

Verslininkas minėjo, kad pagrin-dinei aikštei labai svarbu turėti sta-cionarų vandentiekį, kanalizaciją, prie kurių galėtų jungtis laikinai per šventes ar vasaros metu įsikūrusios kavinės, prekyvietės. „Nenumatyta ir nuolatinė vieta jungčiai su elektros

tinklu, kai rengiami koncertai“, – pa-stebi Ą.Gaižutis.

Daug metų kavinę Rotušės aikštė-je turintis, o vasarą ir lauko barą įren-giantis verslininkas mano, kad ši vieta jau virto viso senamiesčio automobilių statymo aikštele. Pasak Ą.Gaižučio, Vilniaus gatvėje eismas draudžiamas, todėl atvykusieji į centrą dažniausiai mašinas palieka erdvioje aikštėje, o mokslo metais čia automobilius sta-to netoliese esančių aukštųjų moky-klų studentai.

Verkiant reikia permainų

Kauno ceremonmeisteris Kęstu-tis Ignatavičius, priklausantis Rotu-šės aikštės draugijai ir daug metų dir-

bantis Rotušės rūmuose įsikūrusiame Civilinės metrikacijos biure, taip pat minėjo, kad transporto srautai, auto-mobilių statymas aikštėje turėtų būti pertvarkytas. „Dabar čia automobiliai statomi chaotiškai, dažnai jie palie-kami ir pėsčiųjų zonose prie Rotu-šės, taip pat gatvė aplink aikštę tapo tranzitine jungtimi važiuojantiesiems iš Vilijampolės į Aleksotą, o dar kai ir šalikelėse pristatyta daug automo-bilių, turistams kartais net sudėtinga patekti prie Rotušės rūmų“, – kalbėjo K.Ignatavičius.

Pasak ceremonmeisterio, miesto širdies nepuošia ir aplūžinėję suoliu-kai, seno grindinio įdubos, kuriose po lietaus iškart susidaro balos. „Rei-kia atnaujinti ir inžinerinius tinklus, pašalinti peraugusius medžius, ku-rie užgožia architektūrinius pamink-lus“, – įsitikinęs jis. K.Ignatavičius apgailestauja, kad praeitame dešimt-metyje atnaujinus ir išgražinus Rotu-šės rūmus, kitų aikštės statinių fasadai atrodo dar labiau aptriušę.

Siūlo neišlaidauti

Urbanistas Rimvydas Palys prieš 15 metų yra rengęs Rotušės aikštės atnaujinimo projektą. „Bet jis taip ir liko tik brėžiniuose, – pasakojo urbanistas. – O dabar aš jau abejo-ju, ar verta labai plačiai užsimoti ir išleisti tam daugybę lėšų. Kol kas ši aikštė visai gražiai atrodo. Tiesa, reikėtų sutvarkyti tą architektūrinį jovalą, kai vasarą pristatoma įvairių tarpusavyje nedarančių laikinų lau-ko kavinių palapinių, kitų statinių. Taip pat galima atnaujinti grindinį, kad jis būtų lygus.“

R.Palys mano, kad įgyvendinti brangiai kainuojančias Laisvės alė-jos ir Rotušės aikštės vizijas, kurio-mis siūloma daug ką iš esmės pakeis-ti, šiuo metu Kaunui nevertėtų. „Pas tikrą aristokratą ir rūmai, ir arklidės būna stilingos, gražios, o plikbajoris daug pinigų skiria tik paradinei pu-sei, bet kitur viską palieka apšnerkšta. Neturėtume eiti šiuo keliu – išbliz-ginti vieną ar dvi vietas, o šalia esan-čius pastatus palikti apleistus. O kur dar daugiabučių mikrorajonų rūpes-čiai, duobėtos įvažos, ankšti kiemai, – kalbėjo urbanistas. – Pirmiau sutvar-kykime kasdieninę aplinką, kurioje gyvename, o tada leiskime lėšas pra-bangiam grožiui.“

Aktualijos

Kai kurios kontroliuojančios insti tuci-jos sumažintos ti k popieriuje.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Nors Lietuvos ekonomika ir atsigauna, nedarbo problema išliks aktuali ne ti k šiais, tačiau ir kitais metais. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Gediminas STANIŠAUSKAS

Ekonomikos krizės įkarštyje val-džia žadėjo palengvinti dalią nakti -nės mokesčių reformos prispaustam verslui ir iki 2011 m. sumažinti verslą kontroliuojančių insti tucijų nuo 150 iki 8–9 įstaigų. Tačiau kol kas neat-rodo, kad šie pažadai greitai bus iš-tesėti . Tam gali prireikti net dviejų dešimtmečių.

Subliūškę užmojai

Beveik prieš dvejus metus tuome-tis ūkio ministras Dainius Kreivys ir teisingumo ministras Remigijus Ši-mašius spaudos konferencijoje vers-lininkams pranešė džiugią žinią – iki 2011 m. verslą kontroliuojančių ins-titucijų sumažės nuo 150 iki devynių ar net aštuonių įstaigų, tai yra įmonės bus tikrinamos rečiau.

„Įsukdami verslą kontroliuojan-čių įstaigų pertvarkos smagratį tiki-mės esminio dalyko – ne susilpninti verslo kontrolę, o padaryti ją stiprią, skaidrią ir efektyvią“, – tuomet žadė-jo D.Kreivys.

Autoriaus nuotrauka

Kauno senamiesčio širdyje bręsta permainos

Mieste gyvenantys entuziastai kviečia teikti

siūlymus, kaip rekonstruoti Rotušės aikštę.

Atsigaunant ekonomikai, nedar-bo lygis mažėja ti k dėl emigracijos. Žmonės priprato gyventi iš pašalpų, nes darbas šiuo metu tampa bever-ti s. Daug kur jau trūksta darbo ran-kų, bet norinčiųjų dirbti mažėja.

Konkurentas – pašalpos

Kupiškio miškų urėdijos urėdas Dainius Stonkus stebisi, kai statis-tikai skelbia, kad Lietuvoje daug be-darbių: miškų ūkiams nuolat trūksta darbininkų. „Mūsų rangovai skun-džiasi darbuotojų stygiumi, miške apstu darbų, o norinčiųjų įsidar-

binti atsiranda labai mažai“, – tei-gė urėdas.

Statistika skelbia, kad Kupiškio ra-jone nedarbo lygis šiuo metu sudaro 12,8 proc. (visoje šalyje – 11 proc.). „Matyt, darbščiausieji emigravo, o li-kusieji priprato gyventi iš pašalpų“, – svarstė D.Stonkus.

Vienas dirba – du kontroliuoja

Nukelta į 2 p.

Nukelta į 2 p.

Bedarbio pašalpa – mielesnė už varganą atlyginimą

Saulius TVIRBUTAS

Valdžiai vis dažniau trimituojant apie ekonomikos atsigavimą, darbo rinkoje nesijaučia opti mizmo – Lietuvoje tebeturime per 200 tūkst. bedarbių.

Nukelta į 3 p.

Gimtasis kraštas 2011 m. rugpjūčio 12–19 d., Nr. 32 (76)2

Urbanistas būgštauja, kad šiuolai-kinės miestų rekonstrukcijos dažniau-siai jiems nesuteikia nei estetinės, nei materialinės kokybės. „Pavyzdžiui, Pa-langos J.Basanavičiaus gatvėje per re-konstrukciją iškirtus medžius neliko iki tol ten tvyrojusios romantikos, o Ge-dimino prospekto pertvarka Vilniuje parodė, kaip galima iššvaistyti milijo-

nus pigioms ir nekokybiškoms medžia-goms, – sakė R.Palys. – Štai todėl atsar-giai žiūriu į įvairias rekonstrukcijas.“

Kvies diskutuoti

K.Ignatavičius teigė, kad Rotu-šės aikštės draugijos tikslas yra at-kreipti valdžios ir visuomenės dėme-sį į miesto širdimi vadinamą aikštę. „Spalį rengsime konferenciją, kur

savo nuomonę galės pasakyti archi-tektai, kiti specialistai, politikai, – dės-tė K.Ignatavičius. – Įvairiais laikotar-piais ši aikštė turėjo įvairią paskirtį: čia buvo turgus, taip pat vieta, kur paskel-biami magistrato nutarimai, tarpuka-riu prie Rotušės buvo rekreacinė zona su gėlynais. Laikas apsvarstyti, kokia ši vieta turėtų būti dabar.“

Karštų diskusijų kyla ir dabar. An-tai premjeras Andrius Kubilius nese-

niai raštu kreipėsi į Kauno merą Ri-mantą Mikaitį ir prašė „asmeniškai pasirūpinti, kad Motiejaus Valančiaus paminklas būtų perkeltas į tinkames-nę vietą, pavyzdžiui, prie Arkikated-ros bazilikos“. A.Kubilius teigia gavęs M.Valančiaus blaivystės sąjūdžio ir Lietuvai pagražinti draugijos prašy-mus iškelti skulptūrą, kuri dabar yra esą mažiau garbingoje vietoje, prie kunigų seminarijos sienos.

Dar daugiau aistrų kilo, kai vie-tos dienraštis paskelbė, kad draugija siūlo iš aikštės iškelti M.Valančiaus ir Maironio skulptūras. Pastaroji yra prie rašytojo vardo literatūros muzie-jaus ir jo buvusio namo. Kauniečiai ėmė skambinėti į savivaldybę ir mu-ziejų protestuodami dėl tokių idėjų, o kai kurie net siūlė rengti mitingus. K.Ignatavičius teigė, kad tai buvo iš piršto laužta informacija, niekas tokių pasiūlymų draugijoje nepateikinėjo.

Valdžia neskubės

Kauno vicemeras Povilas Mačiulis teigė, kad šiuo metu būtina įgyven-dinti kitus projektus. „Parengtas tech-ninis projektas atnaujinti Laisvės alė-ją ir tikimės kitais metais pradėti ten darbus, todėl tikėtis kokių nors darbų dar ir Rotušės aikštėje nėra realu, – tvirtino vicemeras. – Per kitus metus reikėtų parengti techninį projektą, o paskui ieškoti lėšų. Per tą laiką specia-listai ir visuomenė galės siūlyti idėjas, kaip turėtų atrodyti aikštė. Pavyzdžiui, reikia apsispręsti, koks bus čia esan-čių medžių likimas. Kiti miestai ne-gali pasigirti tokiu dideliu skaičiumi senų medžių savo aikštėse, bet jie jau užstoja pastatus.“

P.Mačiulis sako, kad įdomus ir Kauno tarybos nario Visvaldo Matijošaičio pasiūlymas atgaben-ti į aikštę senus tašytus akmenis iš rekonstruojamo A.Juozapavičiaus prospekto. O R.Palys mano, kad at-kasti istoriniai daiktai turi likti arti savo buvusios vietos.

„Suprantama, kad gatvėje tų akmenų nepaklosi, bet jais galima išgrįsti šaligatvius, šalikelės ruo-žus, o gabenti jų kitur nevertėtų“, – mano urbanistas.

XVI amžiuje pastačius Rotušės rū-mus, aplink juos susiformavo pagrin-dinė miesto aikštė. Ten vyko turgūs, mugės, veikė 9 vaško krosnys. Čia išli-kę daug architektūros paminklų. Pas-kutinį kartą aikštė rekonstruota prieš daugiau kaip 40 metų.

Aktualijos

Kauno regiono smulkiųjų ir viduti-nių verslininkų asociacijos pirmininkas Arturas Mackevičius irgi mano, kad socialinės pašalpos, bedarbio išmokos, įvairios lengvatos, kaip, pavyzdžiui, nemokamas maitinimas, mokesčių už komunalines paslaugas kompensacijos mažas pajamas turinčioms šeimoms, neskatina ieškotis darbo, sudaro kon-kurenciją verslui. „Šios išmokos san-tykinai nedaug skiriasi nuo mažų at-lyginimų. Žmonės moka skaičiuoti ir mato, kad 200 Lt skirtumas tarp iš-mokų, pašalpų ir algos jam visai ne-patrauklus – juk kainuos transportas, pietūs darbe, o turimos lengvatos jam tuojau pat nubraukiamos, – aiškino A.Mackevičius. – Deja, darbo vietos apkrautos labai dideliais mokesčiais, tad didinti algas, o tuo labiau konkuruoti su emigrantams patraukliomis šalimis vidutiniam verslui yra neįmanoma.“ A.Mackevičius pridūrė, kad dide-lę konkurenciją sąžiningam verslui ir nedarbo lygiui turi nelegalus darbas.

Darbas nuvertėjo

Sociologas Romas Lazutka įsiti-kinęs, kad esant tokiai situacijai jokiu būdu negalima mažinti socialinių pa-šalpų, lengvatų, išmokų. „Jei atimtume ir tuos varganus pinigus, tik paska-tintume vagystes, kitus nusikaltimus, o ar sugrąžintume motyvaciją dar-

bui, niekas tikrai nežino“, – kalbėjo mokslininkas.

Jo nuomone, socialinė parama ma-žina norą dirbti tik dėl to, kad žmo-gus nemato didelio skirtumo tarp mi-nimalios algos ir išmokų. „Ilgainiui jis pripranta tenkinti tik minimalius poreikius, atpranta nuo darbo reži-mo, – sakė R.Lazutka. – Ilgalaikė be-darbystė didina socialinę atskirtį, nes darbas yra vienas pagrindinių būdų integruotis į visuomenę, išreikšti save, bendrauti. Ilgai nedirbant prarandami ir kvalifi kaciniai įgūdžiai.“

Pasak mokslininko, valstybei dau-giau kainuoja, kai žmogui tenka rink-tis tarp darbo ir išmokų. „Ekonominė situacija tokia, kad tikėtis didelių algų daug kam yra neįmanoma, bet jeigu socialinė parama išliktų ir įsidarbinus, nustačius uždarbio ribas iki kurios dar mokamos išmokos, būtų daugiau no-rinčiųjų dirbti net ir už minimumą, – mano jis. – Valstybei tai būtų mažesnė našta, nes dirbantis žmogus mokėtų mokesčius. O dabar sunkiai besiver-čiantis priverstas rinktis vien išlaiky-tinio dalią.“

R.Lazutka įsitikinęs, kad būtina grąžinti išmokas ir už paaugusius vai-kus, kaip buvo iki krizės, bei nemo-kamą maitinimą mokyklose. „Nieko baisaus, jei kartu nemokamai mai-tinsis ir neskurstančių tėvų atžalos, juk šios šeimos prisideda prie ben-dros paramos mokesčiais“, – tvirtino R.Lazutka.

Bedarbių kalvės

Konsultacijų ir įdarbinimo ben-drovės „Strategic Staffi ng Soluti-ons International“ vadovas Lietu-voje Andrius Francas pasigenda bendros darbo rinkos strategijos.

„Tai būtina daryti dėl to, kad valstybės finansuojamos studijų vietos kainuoja visai visuomenei, – teigė jis. – O dabar niekam neįdo-mu, kad ir toliau vidurinių moky-klų absolventai masiškai stoja į teisę ir vadybą, nors šių specialistų jau pakankamai turime geram dešim-tmečiui.“

Pasak įdarbinimo įmonės vadovo, dabar rinkoje paklausiausios fi nansų apskaitos ir informacinių technologijų specialybės. „O jei toks specialistas dar moka kurią nors skandinavų kalbą, jis garantuotai ras gerą darbą ir Lietuvo-je. Taip pat niekada nepražus kvalifi -kuotą darbininkišką profesiją turintis žmogus“, – tvirtino A.Francas.

Lietuvos studentų atstovybių są-jungos prezidentė Ieva Dičmonaitė minėjo, kad pernai valstybės išleisti 600 tūkst. Lt populiarinti valstybės poreikiams svarbias studijų kryptis universitetuose ir kolegijose rezulta-tų nedavė – besirenkančiųjų techno-

loginius ir fi zinius mokslus netgi su-mažėjo. O socialinius mokslus rinkosi daugiau kaip pusė stojančiųjų.

„Akivaizdu, kad valstybė šioms studijų programoms turėtų didinti valstybės fi nansuojamų vietų skaičių, o socialiniams mokslams atvirkščiai – mažinti, – įsitikinęs A.Francas. – Jei žmogus labai nori būti nepaklausus rinkoje teisininkas ar vadybininkas, tegul už šias studijas moka pats.“

Birža – menkas pagalbininkas

Netekusiam darbo žmogui neretai tenka keisti nepaklausią specialybę. „Kiekvienam bedarbiui, registruotam darbo biržoje, sudaromi individua-lios užimtumo veiklos planai. Juose bedarbis nurodo pageidaujamą spe-cialybę, kvalifikaciją, kurią norėtų įgyti“, – sakė Lietuvos darbo biržos Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Milda Jankauskienė.

Mokymo metu bedarbiui mokama mokymo stipendija – 560 Lt per mė-nesį, kompensuojamos viešojo trans-porto nuvykimui į mokymus išlaidos. Maksimali bedarbio išmoka yra 650 Lt, minimali – 350 Lt.

Lietuvos laisvosios rinkos institu-tas yra skelbęs, kad tokie biržos kur-sai neefektyvūs, geriau tai darytų vie-šo konkurso būdu atrinktos privačios bendrovės ar mokyklos. Akivaizdžiau-sias neefektyvaus lėšų mokymams pa-naudojimo pavyzdys – pernai rengti kursai Panevėžio teritorinėje darbo biržoje. Ten 24 savaites 12 bedarbių buvo mokomi keramikos amato. Įdo-mu, kad tarp kursų klausytojų buvo ir keramikė, kuri dėl padidėjusių mo-kesčių ir menkos paklausos atsisakė šio verslo ir atėjo į biržą.

Miesto ceremonmeisteris K.Ignatavičius teigė, kad Rotušės aikštės draugijos ti kslas yra atkreipti valdžios ir visuomenės dėmesį į miesto širdimi vadinamą aikštę.

Kauno senamiesčio širdyje bręsta permainos

Bedarbio pašalpa – mielesnė už varganą atlyginimą

Kauno Rotušės aikštė jau virto viso senamiesčio automobilių statymo aikštele. Sauliaus Tvirbuto nuotrauka

Darbo biržos darbuotojams krizė jau baigėsi. Šiais metais direktoriaus alga iki mo-kesčių padidėjo nuo 4 218 iki 4 475 Lt. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Socialinė parama mažina norą dirbti ti k todėl, kad žmogus nemato didelio skirtumo tarp minimalios algos ir išmokų.

Atkelta iš 1 p.

Atkelta iš 1 p.

Gimtasis kraštas2011 m. rugpjūčio 12–19 d., Nr. 32 (76) 3

Ministrai kalbėjo, kad bendroves turi tikrinti ne šimtai kontrolierių, o tik vieną ar du kartus per metus, institucijos privalo derinti apsilanky-mus įmonėse, kuo mažiau trikdyda-mos verslininkų darbą.

„Iniciatyva tikrai buvo labai svei-kintina, nes kiekvienas bet kurios įs-taigos tikrintojo apsilankymas papras-tai sujaukia visą įmonės darbą“, – sako banko DnB NORD vyriausiasis ana-litikas Rimantas Rudzkis. – Tikrinto-jui reikia skirti ypatingą dėmesį, ben-drauti su juo. O jūs įsivaizduokite, kas būna, jei tokių prievaizdų per metus ateina dvidešimt ar daugiau.“

Sumažino ti k popieriuje

Kaip iki 2011 m. vidurio įgy-vendinami pažadai, kai per tą laiką D.Kreivys skandalingai atsistatydi-no iš ministro posto, pats įsivėlęs į neskaidrias Europos Sąjungos pini-gų dalybas savo motinos įmonei, o R.Šimašius, į ministro postą patekęs po 13 metų darbo Lietuvos laisvosios rinkos institute (iš kurių 2006–2008 m. buvo jo prezidentu), tyliai ir ramiai vadovauja Teisingumo ministerijai?

Visgi šis bei tas nuveikta, tiesa, daugiau teoriškai, o ne praktiškai.

Ūkio ministerija „atsijojo“ 150 ins-titucijų nurodydama, kad verslą tiesio-giai kontroliuoja tik 79. Jos buvo po-pieriuje suskirstytos į devynias sritis.

Daugiausia prievaizdų verslas turi produktų saugos srityje – 19 kontro-liuojančių įstaigų. Šiek tiek mažiau jų yra aplinkos apsaugos (17) ir visuome-nės bei sveikatos saugos (15) srityse.

Po daugybės posėdžių ministerija institucijas išskirstė į devynias kontro-liavimo sritis, tad teoriškai D.Kreivio ir R.Šimašiaus pažadai „sumažinti“ kontrolierių skaičių tarsi ir įvykdyti.

Deja, ekspertai praktikoje mato ką kita. Banko DnB NORD vyriausia-sis analitikas R.Rudzkis pabrėžia, kad savo pažadus valdžia pamiršo, nes nie-kas nepasikeitė.

„Ir toliau yra piktnaudžiavimų, renkamos „duoklės“, nes kontro-

liuojančios įstaigos nesuinteresuo-tos bendradarbiauti. Kiekviena iš jų į įmonę nori ateiti atskirai“, – sako R.Rudzkis.

Ministrų paskelbta reorganizacija irgi pažengė ne ką toliau.

Biurokrati niai barjerai neišnyko

Lietuvos verslo darbdavių konfe-deracijos (LVDK) generalinis direk-torius Danas Arlauskas tikina, kad iš pradžių verslininkus labai nudžiugi-no ministrų iniciatyva, bet ilgainiui ja buvo nusivilta.

„Gaila, bet tie pažadai žarstomi jau 20 metų! Aišku, negali sakyti, kad viskas visai blogai, nes jaučiame, kad, pavyzdžiui, Valstybinės mokes-čių inspekcijos ir Valstybinės veteri-narijos bei maisto tarnybos pareigūnai pagaliau suvokė, kad būtent verslas tempia visą Lietuvos ekonomiką ir jei vien bausi verslininkus, tai visi kartu ir nugarmėsime į dugną“, – kalbėjo D.Arlauskas.

Jo žodžiais, „bendrame kontekste šių žygių vis tiek nepakanka ir reikia, kad verslo naudą suprastų dar ir mi-nisterijos bei politikai“.

„Deja, D.Kreivys dirbo ne verslui, o savo paties reklamai. Mes jam siūlė-me daugelį dalykų, kad ir statybų lei-

dimų išdavimo kelią nuo A iki Z, bet buvome ignoruojami, o biurokratijai mažinti siūlėme pritaikyti JAV Teksa-so valstijos modelį, kai elementari ko-misija naikina bet kokias kliūtis vers-lui“, – pasakojo D.Arlauskas.

LVDK vadovas teigia, jog versle viską lemia greitis, todėl dėl biurokra-tinių barjerų Lietuva ir nepritraukia užsienio investicijų.

Panaikino vienuolika, įsteigė keturias

Ūkio ministerijos atstovė Asta Ramoškaitė „Gimtajam kraštui“ tei-gė, kad įgyvendinant „D.Kreivio ir R.Šimašiaus planą“ buvo sujung-ta 11 institucijų, jas reorganizavus į 4, o šiemet planuojama sujung-ti dar 9 institucijas, jų vietoje bus 3.

Ji negalėjo pasakyti, ar valstybė aps-kritai pasiekė bent kokį ekonominį efektą, nes „Ūkio ministerija turi in-formaciją tik apie savo srities regulia-vimo institucijas“.

Keista, nes Seimo Tėvynės sąjun-gos-Lietuvos krikščionių demokra-tų frakcijos seniūnas Jurgis Razma sakė pats savo akimis matė minė-tų reorganizavimų „ekonominį pa-grindimą“.

„Gimtasis kraštas“ suskaičiavo, kad per 2009–2011 m. verslą kontroliuo-jančių institucijų realiai sumažėjo tik septyniomis, o beveik visi panaikin-tų įstaigų darbuotojai buvo įdarbinti naujai įsteigtoje institucijoje.

Sujungus Valstybinę tabako ir al-koholio kontrolės tarnybą bei Narko-tikų kontrolės departamentą į Nar-kotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentą buvo atleisti tik 5 dar-buotojai. Išeitinėms išmokoms skir-ta 113,6 tūkst. Lt. Šių metų balandį į departamentą buvo priimti 3 nauji tarnautojai.

Panašus „efektas“ pasiektas ir Vals-tybinėje miškų tarnyboje (VMT), į kurią buvo sujungtos Miško geneti-nių išteklių, sėklų ir sodmenų tarnyba, Miško sanitarinės apsaugos tarnyba ir Valstybinė miškotvarkos tarnyba.

Pasak VMT direktoriaus pava-duotojo Pauliaus Zolubo, fi nansinis reorganizacijos efektas siekė apie 520 tūkst. Lt.

Tačiau tarnautojų VMT beveik nesumažėjo. Šiuo metu tarnyboje dirba 65 darbuotojai, o iki reorgani-zacijos jų buvo 70.

Priešinasi reorganizacijoms

Didžiausia pažanga pasiekta įstei-gus Valstybinę augalininkystės tarny-bą vietoje panaikintų Valstybinio au-galų veislių tyrimo centro, Valstybinės augalų apsaugos tarnybos ir Valstybi-nės sėklų ir grūdų tarnybos.

Čia kontrolierių realiai suma-žėjo net 84. Jiems atleisti išmokė-

ta kompensacijų už 623 tūkst. Lt.Seimo narys J.Razma akcentuoja, kad ministrų planas nebuvo įgyvendintas ir todėl rudenį bus kalbamasi su Vy-riausybe, kaip paspartinti procesą, nes dalis institucijų vadovų priešinasi re-organizacijoms.

„Jie visuomet randa daugybę užta-rėjų Seime, todėl nėra taip lengva įgy-vendinti užsibrėžtus tikslus“, – sakė J.Razma.

Jo teigimu, kad ir kaip būtų, bet per tuos dvejus metus valsty-bės požiūris į verslą jau pasikeitė.Šiais metais reformos laukia vartoto-

jų teises tarsi turinti užtikrinti Vals-tybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK), kurios vadovė Diana Korsakaitė šią savaitę viešai verkšleno dėl esą per mažo fi nan-savimo.

VKEKK planuojama su Ryšių re-guliavimo tarnyba ir Valstybine ener-getikos inspekcija sujungti į Infras-truktūrų reguliavimo tarnybą.

Nesunku paskaičiuoti, kad jei ir to-liau tokiais tempais kaip iki šiol bus pertvarkomos verslą kontroliuojančios institucijos, tam prireiks ne mažiau kaip dešimties metų.

Aktualijos

Vyriausiasis redaktorius Stasys Jokūbaiti s, stasys.jokubaiti s@gimtasiskrastas.lt

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Lilija Valatkienė,lilija.valatkiene@gimtasiskrastas.ltTelefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110.

Reklamos pardavimas Tel. (8 5) 210 0093.

Prenumerata ir plati nimas Tel. (8 5) 210 0060.Tiražas 5 000 egz. ISSN 2029-4816 Spausdina UAB „Lietuvos rytas“ spaustuvė.

Leidėjas – UAB

Žurnalistai: Meilė Taraškevičienė, Albinas Čaplikas, Gediminas Stanišauskas, Saulius Tvirbutas, Nijolė Petrošiūtė, Vida Tavorienė, Nijolė Baronienė, Vismantas Žuklevičius, Rūta Klišytė.

Fotografas Klaudijus Driskius.Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Gimtasis kraðtasPirmadienį Mosti škėse apsilan-kę Vilniaus rajono savivaldybės valdininkai gyventojams perskai-tė teismo nutartį , įpareigojančią nukabinti nelietuviškų gatvių pa-vadinimų lenteles.

Tačiau paaiškėjo, kad niekas net nesiruošia kreipti dėmesio į teismo nurodymą. Vilniaus rajono savivaldy-bė, gavusi Lietuvos vyriausiojo admi-nistracinio teismo nutartį, įpareigo-jančią per mėnesį pakeisti Valstybinės kalbos įstatymo neatitinkančias gatvių pavadinimų lenteles, vykdyti ją ėmėsi paskutinę dieną. Ir tai tik Mostiškėse, nors nelietuviškų gatvių pavadinimų yra septyniose Vilniaus rajono gyven-vietėse. Tačiau ir vieninteliame kaime, kurį aplankė valdininkai, niekas nesu-tiko nukabinti lentelių.

Į Mostiškes atvykęs Vilniaus ra-jono savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Tadeušas Buiko kie-muose gyventojams tik perskaitydavo teismo nutartį. Valdininkas teisinosi kitokių priemonių taikyti negalįs – Administracinių teisės pažeidimų ko-deksas neįpareigoja rašyti protokolų. Jam jau užėjus į pirmą kiemą iš visų pusių ėmė rinktis Mostiškių gyven-tojai. Jie perskaitytus žodžius sutiko priešiškai, šaukdami, kad patys lente-lių tikrai neplėš.

GK, Eltos inf.

Prieš lenkiškus užrašus bejėgis net teismas

Vienas dirba – du kontroliuoja

Biurokratai visada pateisins savo veikląGitanas Nausėda, SEB banko prezidento patarėjas

Bendras fonas išlieka toks pat ir jis nie-kada nebuvo palankus verslui. Įmonių vadovai nuolat pabrėžia, kad yra per daug kontroliuojančių insti tucijų, pa-kibusių jiems virš galvos – pradedant lietuvių kalbos kontrole ir baigiant vi-sais kitais. Tad šia prasme net po mi-nistrų iniciatyvos, kuri tarsi žadėjo tam ti krą revoliuciją po dvejų metų, niekas nepasikeitė. Jei ir įvyko kas nors, tai verti nčiau ti k kaip tam ti krą, niekieno nepastebėtą evoliuciją. O juk atsižvel-giant į gyventojų skaičiaus mažėjimą, galima drąsiai sakyti , kad biurokratų padaugėjo. Manau, kad esminis lūžis įvyktų tuomet, jei sumažėtų būtent tų kontrolierių, kurie visuomet sugalvoja, kaip pateisinti savo veiklą, todėl ir pri-kuria įvairiausių kontrolės mechaniz-mų ir vis naujų taisyklių. Juk pakaktų ti k pritaikyti Didžiosios Britanijos, Ai-rijos, kitų šalių pati rtį , ir valstybinis re-guliavimas būtų gerokai sustambintas, o ne išskaidytas į smulkias insti tucijas, kurioms vis trūksta pinigų išgyventi .

Kontrolieriai priešinasi reformomsKęstuti s Daukšys, Seimo narys, buvęs ūkio ministras

Verslo kontrolę reikėtų keisti iš pagrin-dų. Pavyzdžiui, stambioms įmonėms, kuriose naudojami ne ti k sudėti nges-ni įrengimai, bet ir apskritai yra aukš-tesnio lygio verslo santykiai, reikėtų daugiau kontroliuojančių insti tucijų, o smulkesniam verslui reikėtų visiškai atskiros sistemos. Jam kontroliuoti gal net pakaktų specialios inspekcijos, kuri atliktų šiuo metu 10–20 kontroliuojan-čių insti tucijų funkcijas. Kad į įmonę at-eitų ti k vienas inspektorius, kuris pati k-rintų ir darbų saugą, ir maisto saugą, ir priešgaisrinę sistemą. Suprantama, kad toks inspektorius turėtų būti labai kvalifi kuotas, bet kitos išeiti es nema-tau. Blogiausia tai, kad visoms įmo-nėms reikalavimai yra vienodi, nesvar-bu, didelė ar maža įmonė. Bet juk ne visų įmonių galimybės yra vienodos ir ne visuomet reikia iš įmonių reikalau-ti aukščiausių standartų. Bėda ta, kad kiekviena iš kontroliuojančių insti tucijų nori būti reikšminga ir iš paskuti niųjų priešinasi reformoms.

Per 2009–2011 m. verslą kontroliuojančių insti tucijų realiai sumažėjo ti k septyniomis, o beveik visi panaikintų įstaigų darbuotojai buvo įdarbinti naujai įsteigtoje insti tucijose.

Atkelta iš 1 p.

GK archyvo nuotrauka

Daugiausia prievaizdų verslas turi produktų saugos srityje – 19 kontroliuojančių įstaigų. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Gimtasis kraštas 2011 m. rugpjūčio 12–19 d., Nr. 32 (76)4 Komentarai

Saulius TVIRBUTAS

Šiomis dienomis apsispręsta bent pajudinti mirti es taške už-strigusias Valdovų rūmų statybas. Vilniaus pilių direkcija pasirašė 1,3 mln. Lt vertės sutartį su Panevė-žio statybos trestu (PST) ir ti krąja ūkine bendrija „Vilniaus papėdė“. Už šias lėšas teks perbraižyti elek-tros laidų, vamzdynų ir kitų inžine-rinių ti nklų išdėstymą, atskiriant juos nuo neįrengtos rūmų dalies. Mat ankstesniame projekte vis-kas buvo numatyta vienam pasta-tui, o dabar norima pabaigti bent pusę Valdovų rūmų. Ir tam reikės ne mažiau kaip 30 mln. Lt.

Likusios rūmų dalies likimas vis dar neaiškus, bet akivaizdu, kad užspringome savo užmojais ir Vil-niaus širdyje dar ilgus metus turė-sime pastatą vaiduoklį. Deja, pil-dosi prieš dešimtmetį skambėjusių skeptikų balsai, kad gal neverta už-siimti gigantiškomis, abejotinos is-torinės vertės statybomis. Juk neiš-likę nei tikrų brėžinių, nei išsamių techninių aprašymų, tik pavienės dailininkų graviūros.

Bet valdžia tada buvo politiškai valinga. Tuo labiau kad palaikymo sulaukta ir iš didelės dalies visuo-menės, išeivijos. Įkurtas fondas, ieš-

kantis rėmėjų ir aukotojų, kai kurie verslininkai pradėjo gaminti pro-duktus, kuriuos pirkdami galėjome paremti statybas.

Nuspręsta nepagailėti 114 mln. Lt ir iki Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio 2009 m. pastatyti rūmus, kurie taptų didinga valsty-bės reprezentacine vieta ir muzie-jumi. Dabar ta suma jau neatrodo milžiniška. Netgi juokinga, kai pa-lygini su jau išleistais 230 mln. Lt ir dar reikalingais 110 mln. Lt. To ir didžiausi skeptikai nesitikėjo.

O kur dar vienas po kito pasi-pylę skandalai: ekspertai suabejojo, ar už milijonus perkami antikvari-niai daiktai tikrai atitinka savo ver-tę, o kai kurie istorikai pareiškė, kad pirkiniai išvis nesusiję su Lietuvos istorija. Paskui įsižiebė aistros dėl išlaidų statybų darbams. Valstybės kontrolė atlikusi auditą konstatavo, kad darbai vyko neskaidriai, nau-joms statyboms taikyti restauraci-niai įkainiai. Žodžiu, tipiškas lie-tuviškas scenarijus, kuris kartojasi ten, kur pradedami leisti valstybės pinigai.

Kai kurie aštrialiežuviai skam-biai pavadino statomus rūmus ko-rupcijos muziejumi. Generalinė prokuratūra turės atsakyti, ar šis sarkastiškas pavadinimas pagrįs-tas. Nors mažai tikėtina, kad dabar

įmanoma atsekti visus galus. Ran-govas PST savo ruožtu teigia, kad kaltas nenuoseklus fi nansavimas. Dėl to statybos užtruko, o per tą laiką gerokai pabrango statybinės medžiagos ir darbo jėga, nes pra-sidėjo nekilnojamojo turto bumas. Tad gal tiksliau būtų pavadinti šį objektą paminklu subliuškusiems užmojams.

Kad ir kaip ten buvę, burtas jau mestas ir apgailestauti dėl to, kad esame neatsparūs gigantomanijai, dabar jau ne laikas. Būtina ieško-ti lėšų ir tęsti darbus. Tačiau Vy-riausybė tik nutraukė procesą ir be kritikos ankstesnei valdžiai nieko daugiau nesugalvoja.

Dėl nuvilnijusių skandalų ne-išvengiamai retėja ir rėmėjų gre-tos. Pavyzdžiui, saldainių „Valdovų rūmai“ gamintojai, nuo kiekvie-nos parduotos saldumynų dėžu-tės rūmų statyboms skyrę po litą ir iš viso šiam reikalui pervedę 300 tūkst. Lt, teigia, kad dabar šios pre-kės paklausa smarkiai nukrito.

Sužlugus planams atidaryti rū-mus 2009 m., tikimasi bent pusę jų

užbaigti iki 2013 m., kai Lietuva pirmininkaus ES ir ten galės reng-ti įvairius tarptautinius renginius, posėdžius. Valdovų rūmų paramos fondo pirmininkas Algirdas Vapšys abejoja, kad tai pavyks net ir pra-dėjus naujus muziejaus projektavi-mo darbus. Pasak jo, iki šiol nepa-naudotas nė vienas litas iš paskirtų šiems metams 16 mln. Lt. Pasak jo, jei vietoje tuščių kalbų, diskusijų ir trypčiojimo tęstume darbus bent muziejaus patalpose, per šiuos ir ki-tus metus pirmas etapas būtų baig-tas. Dabar gi teks dirbti paknops-tomis ir rizikuoti statinio kokybe arba nukelti muziejaus atidarymą tolesniam laikotarpiui.

Kita rūmų dalis, kurioje pastaty-tos tik sienos ir uždengtas stogas, kelia dar daugiau rūpesčių. Praėju-sią žiemą ten jau skilinėjo tinkas. Kai kurie kaltina statybininkus, kad jie pridarė broko, o šie aiškina, jog tai tik dėl to, kad statybos nevyksta kaip priklauso, statinys nešildomas. Galima tik spėlioti, kaip pastatas atrodys po ateinančios žiemos ir ką galėsime dėl to kaltinti – valdžią ar statybininkus. Aišku viena – išsi-pūtusi sąmata dar augs ir augs, nes teks daug ką perstatyti, remontuoti, vėl perprojektuoti. Greičiausiai tu-rėsime amžinas statybas, jas lydin-čias politines intrigas arba užkon-servuotą statinį, kitaip tariant, dar vieną miesto vaiduoklį.

Mūsų valdovai, jei galėtų pama-tyti, ką išdarinėjame su jų atmini-mo vieta, tikriausiai primygtinai patartų atidžiau ir racionaliau pa-sverti kitą gigantišką, daug bran-gesnį projektą, kuriam vėl opti-mistiškai užsimojome – atominės elektrinės statybą. Ar neužspring-sime ir ja?

Ant politi nių svarstyklių

Akivaizdu, kad užspringome savo užmojais ir Vilniaus širdyje dar ilgus metus turėsime pastatą vaiduoklį.

Trenkėme lyg šlapiu skuduru per veidą

Jurgis Razma, Seimo narys

Neįsivaizduoju nė vieno žmo-gaus Lietuvoje, kuris pasakytų, kad šis skandalas nepakenkė mūsų vals-tybės moraliniam veidui. Aišku, kad pakenkė, ir stipriai. Klausimas, kaip stipriai pakenkė. Manau, kad kitų valstybių ir demokratinių jėgų po-žiūris į mus labiausiai priklausys nuo tolesnių veiksmų – kaip Lietu-vos valdžios institucijos sugebės iš-siaiškinti situaciją ir ar principingai nubaus kaltus asmenis. Šiuo atve-ju nerimą kelia Teisingumo minis-terijos elgesys, kai ji neskuba vis-ko išsiaiškinti, o juk būtent ji tapo A.Beliackiui sufabrikuotos baudžia-mosios bylos dalyve, suteršusia Lie-tuvos vardą. Tad nuo tos reakcijos į skandalą ir priklausys, ar mūsų vals-tybė verta pasitikėjimo. Neabejoju, kad Baltarusijos opozicijai simpa-tizuojantys piliečiai kol kas jaučia-si tikrai nesmagiai. Juolab kad šis įvykis sutapo su Lietuvos reiškia-mais priekaištais Austrijai dėl sausio 13-osios byloje kaltinamo Michailo Golovatovo paleidimo. Tad šį kartą, manau, trenkėme lyg šlapiu skudu-ru per veidą.

Įžvelgiu absoliutų valstybės struktūrų neatsakingumą

Saulius Stoma, Seimo narys

Baltarusijos demokratų įdavimas diktatoriškam režimui neabejotinai pakirto Lietuvos, kaip valstybės, mė-ginančios apsaugoti savo partnerius, reputaciją. Įžvelgiu absoliutų valstybės struktūrų neatsakingumą šioje istori-joje ir, matyt, visoje veikloje. Didžiau-sia kaltė tenka Teisingumo ministeri-jai, kuri iki šiol nepripažįsta padariusi nedovanotiną klaidą. Be abejo, ne ką mažiau kaltas ir Valstybės saugumo departamentas, kuris privalėjo su-kontroliuoti situaciją ir įspėti valsty-bės institucijas dėl galimo pavojaus Baltarusijos opozicinėms jėgoms. Juk ne paslaptis, kad tiek VSD, tiek kitos teisėsaugos institucijos puikiai žino, kokie ir kiek Baltarusijos demokra-tų gyvena Lietuvoje, todėl privalėjo imtis tam tikrų prevencinių priemo-nių. Manau, kad dabar bus gana sun-ku garantuoti tam tikrą santykių su partneriais demokratinėse valstybė-se slaptumą. Gali būti, kad duomenų nutekinimo istorijoje aktyviai daly-vavo ir Rusijos slaptosios tarnybos. Ir jeigu mes taip lengvai pasidavė-me vienai provokacijai, tai tik parodo mūsų valstybės nebrandumą.

Amžiaus statybos ir politi nės intrigos

Ar išdavusi Baltarusijos opoziciją Lietuva susigrąžins demokrati nių jėgų pasiti kėjimą?

Praėjusį ketvirtadienį Lietuvą supurtė skandalas, kai paaiškėjo, kad talkinant Teisingumo ministerijai Baltarusijos režimas sulaikė vieną žmogaus teisių gynimo organizacijos „Vesna“ lyderių Alesių Beliackį. Baltarusijos demokrati nės jėgos išreiškė susirūpinimą, kad jiems tapo jau nesaugu ir Lietuvoje, kur iki šiol jie rasdavo užuovėją fi nansuoti savo veiklą. Ar šis Teisingumo ministerijos akibrokštas pakenks Lietuvos, kaip demokrati nės valstybės, re-putacijai, ar vis dėlto nerimauti nėra dėl ko?

Sužlugus planams ati daryti rūmus 2009 m., ti kimasi bent pusę jų užbaigti iki 2013 m., kai Lietuva pirmininkaus ES ir ten galės rengti įvairius tarptauti nius renginius, posėdžius. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka Rimanto Dovydėno piešinys

Gimtasis kraštas2011 m. rugpjūčio 12–19 d., Nr. 32 (76) 5Miesteliai

Pivašiūnai, nedidukas Dzūkijos bažnytkaimis Alytaus rajone, garsėja savo Šv. Mergelės Marijos atlaidais per Žolinę. Tuo metu gyvenvietę už-plūsta tūkstančiai ti kinčiųjų.

Bažnyčia – traukos centras

Jauki ir labai tvarkinga gyvenvietė įsikūrusi vaizdingoje kalvotoje vieto-vėje, šalia didžiulio Pivašiūnų-Ginei-tiškių miško ir Ilgio ežero. Manoma, kad Pivašiūnų pavadinimas siejamas su netoliese tekančia Pievėsos upe.

Pivašiūnai rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėti tik įpusėjus XVII amžiui, nors istorikų teigimu, žmonių čia gyventa daug anksčiau. Senovėje maždaug šioje vietovėje ėjo vieninte-lis kelias iš Punios ir Alytaus į Trakus ir Vilnių. Yra duomenų, kad Lietuvoje plintant reformacijai netoli dabartinių Pivašiūnų veikė reformatų kirchė.

Miestelį puošia paminklas Lietu-vos tarybos nariui, Vasario 16-osios nepriklausomybės akto signatarui ku-nigui Alfonsui Petruliui, kuris Piva-šiūnų bažnyčioje klebonavo nuo 1911 iki 1927 metų.

Netoli bažnyčios, tik perėjus kelią, galima pakilti į Pivašiūnų piliakalnį.

Netoli miestelio centro šalia Ilgio ežero įrengta poilsio zona su apžval-gos aikštele, suoliukais, pavėsinėmis, sporto aikštele, geriamojo vandens fontanėliais ir paplūdimiu.

Tarpukariu Pivašiūnuose veikė pašto agentūra, policijos punktas, gi-rininkija, malūnas, lentpjūvė, vėliau ir kavinė-parduotuvė, pieninė, net-gi bankelis. 1905 m. atidaryta pra-džios mokykla, kurioje dirbo du mo-kytojai. 2005 m. Pivašiūnų mokykla atšventė solidų šimto metų jubiliejų. Po mokyk los stogu glaudžiasi kaimo biblioteka ir kultūrinės veiklos klu-bas, kuriame suburta nemažai meno kolektyvų. Įkurti parapijos globos na-mai. 2006 m. rugpjūčio 15 d. – Pi-

vašiūnams istorinė data. Pirmą kartą miesteliui suteiktas herbas ir regali-jos – vėliava bei antspaudas.

Bažnyčios šventoriaus kapinaitė-se matyti medinių senųjų dzūkiškų kryžių. Greta varpinės stovi meni-ninkės Leokadijos Belvertaitės su-kurta (1945–1948 m.) Švč. Mer-gelės Marijos su kūdikėliu Jėzumi skulptūra.

Pivašiūnus nuo seno garsina šven-tovė – Švč. Mergelės Marijos Ėmimo Į Dangų bažnyčia ir buvusi Senųjų Trakų benediktinų rezidencija.

Bažnyčios perlas – joje esantis ma-loningas Dievo Motinos su kūdikiu paveikslas.

Pivašiūnų bažnyčios fundatorius – Kauno stalininkas, Seimo narys, Me-dilo seniūnas Jonas Klockis. Jis Se-nųjų Trakų benediktinams 1633 m. surašytu testamentu paliko nemažai pinigų ir Pivašiūnų palivarką. Bene-diktinai Pivašiūnų bažnyčia rūpinosi daugiau nei du šimtmečius, iki pat vienuolyno uždarymo. Benediktino Celestino Sorakos rūpesčiu 1825 m. pastatydinta ir dabartinė ant kalno stovinti lotyniško kryžiaus formos medinė bažnyčia.

Suteiktas Nuliūdusiųjų Paguodos ti tulas

Stebuklais garsėjantis Dievo Mo-tinos paveikslas sietinas su bažnyčios fundavimu. Šio vertingo paveikslo užsakovas galėjo būti Jonas Klockis. Užsakyti jį galėjo ir Senųjų Trakų be-nediktinai, juolab kad Pivašiūnų Die-vo Motinos paveikslas itin artimas Senųjų Trakų Švč. Mergelės paveiks-lui. Daugybė maldininkų visais lai-kais prie šio paveikslo patirdavo sielą ir kūną gaivinančių Dievo malonių. Pagerbdamas Dievo Motiną ir dė-kodamas Viešpačiui už jos užtarimu gautas malones kardinolas Vincen-tas Sladkevičius 1988 m. Pivašiūnų Mergelę su Kūdikiu vainikavo po-piežiaus Jono Pauliaus II dovanoto-mis karūnomis ir suteikė jai Nuliū-dusiųjų Paguodos titulą. Bažnyčia yra įtraukta į Jono Pauliaus II piligrimų kelią Lietuvoje.

Pivašiūnai garsėjo Mergelės Ma-rijos Dangun Ėmimo – Žolinės, Ma-rijos Gimimo ir Šv. Jono Krikštytojo atlaidais. Ilgainiui pagrindiniais at-laidais tapo bažnyčios titulinės iškil-mės – Marijos Dangun Ėmimas.

Žolinės atlaidai

Bene daugiausia piligrimų Pivašiū-nuose apsilanko per didžiuosius Ma-rijos Dangun Ėmimo atlaidus – Žoli-nę. Ji čia švenčiama visą aštuondienį. Atlaidų dalyviai, įvykdę Bažnyčios nustatytas sąlygas, gauna visuotinius atlaidus. Marijos Ėmimo Į Dangų iškilmės oktava galutinai įsitvirtino kaip pagrindiniai Pivašiūnų atlaidai tik nuo 1988 m., kai Žolinės išvaka-rėse buvo vainikuotas garsusis Dievo Motinos paveikslas.

Nuo 1988-ųjų kiekvieno mėne-sio 15 diena švenčiama kaip išskirti-nė Pivašiūnų Marijos Nuliūdusiųjų Paguodos pagerbimo diena. Jos da-lyviai gauna visuotinius atlaidus. Iki sovietmečio garsėjo Pivašiūnių Ma-rijos Gimimo atlaidai, švenčiami tris dienas, vykdavo keturiasdešimties va-landų adoracija.

Per atlaidus nuo XVIII a. mies-telyje, greta bažnyčios, vykdavo mu-gės, kuriose būdavo galima nusipirkti maisto, religinių daiktų. Žydai ir toto-riai daugiausia prekiaudavo agurkais, kriaušėmis, obuoliais, uogomis. Ištroš-kusieji galėdavo atsigerti šventoriuje Pivašiūnų šaltinių vandens, supilto į jam skirtas specialias statines.

Per didžiuosius atlaidus Pivašiū-nuose meldžiamasi už šeimas, jau-nimą, ligonius ir apleistuosius, mi-sionierius, mokytojus ir mokinius, žemdirbius, meldžiama apsaugos gyvybei, pašaukimų ir taikos. Per at-laidus rengiamos katechezės, vyksta programa jaunimui. Pasimelsti Piva-šiūnų Mergelei per atlaidus suvažiuo-ja Lietuvos vyskupai.

Paveikslo tapyba ir aptaisai

Menotyrininkų nuomone, Pi-vašiūnų Marijos paveikslas – aukš-to meninio lygio kūrinys, datuoti -nas XVII a. viduriu. Jame ant buk-medžio lentelių nutapyta švelnaus žvilgsnio juodbruvė Mergelė Ma-rija, apsisiautusi manti ja. Ji ap-glėbusi dešine ranka ant jos ke-lių sėdintį kūdikį, o kairėje laiko skeptrą.

Marija vaizduojama vienplau-kė, tai liudija vakarieti šką šio pa-veikslo kilmę, mat toks vaizdavi-mo būdas nebūdingas bizanti ška-jai tradicijai. Kūdikis kairėje ranku-tėje laiko simbolinį pasaulio rutulį, o dešine laimina prilenkęs du pa-skuti nius pirštus, t. y. vadinamuoju lotyniškuoju būdu.

Paveikslas yra Dexiokratusa ikonografi nio ti po. Menotyrinin-kė Regimanta Stankevičienė teigia Pivašiūnų paveikslą esant garsiau-sio Senųjų Trakų benedikti nų baž-nyčios Švč. Mergelės paveikslo ko-pija. R.Stankevičienė taip pat pa-stebi sąsajų tarp Simno bažnyčios Dievo Moti nos atvaizdo ir pivašiū-niškio. Menotyrininkė Laima Šin-kūnaitė pabrėžia Pivašiūnų Dievo Moti nos ir Užuguosčio bei Deltu-vos Marijos paveikslų panašumus. Vainikuotos Marijos su kūdikiu at-vaizdas simbolizuoja Dangaus Val-dovę su Pasaulio Išganytoju.

Maždaug XVII a. aštuntame de-šimtmetyje Švč. Mergelė ir Kūdikė-lis Jėzus buvo pagerbti karūnomis. 1750 m. jų atvaizdas papuoštas auksuoto sidabro ornamentuotais aptaisais, vos keleri metai po me-namo bažnyčios gaisro (1745 m.) dar nepastačius naujos bažnyčios. Tai liudija, kad jau anuomet pa-veikslas garsėjo stebuklais. Taigi iš-likęs per bažnyčios gaisrą paveiks-las ti kriausiai jau kabėjo ir pirmo-joje Pivašiūnų bažnyčioje.

Pivašiūnus išgarsino atlaidai

Gyvenvietės puošmena – ant kalno pastatyta Pivašiūnų bažnyčia.

Naktį didingai apšviesta ji matoma apylinkėse beveik 5 km spinduliu,

o šviesos pašvaistės siekia beveik 10 km atstumu

nutolusias vietoves.

Pivašiūnų bažnyčios perlas – Dievo Moti nos su kūdikiu paveikslas.

Akį traukianti s Pivašiūnų piliakalnis yra paskelbtas Lietuvos Respublikos kultūros paminklu.

Maldininkai per Žolinės atlaidus keliais eis ne ti k apie altorių, bet ir stačiais akmenų laiptais. Lilijos Valatkienės nuotraukos

Lota BALSYTĖ

Gimtasis kraštas 2011 m. rugpjūčio 12–19 d., Nr. 32 (76)6 Sportas

Vismantas ŽUKLEVIČIUS

Trečiadienį Maskvos priemiesty-je Chimkuose antrą nesėkmę drau-giškų rungtynių cikle prieš artėjantį Europos vyrų krepšinio čempionatą patyrė Lietuvos rinkti nė. Kęstučio Kemzūros treniruojami nacionali-nės komandos kandidatai rezultatu 76:91 pralaimėjo Rusijos ekipai.

Mačo pradžia buvo numatyta 17.30 val., tačiau vykdami į are-

ną Lietuvos krepšininkai įstri-go kamštyje, todėl susitikimo startas vėlavo pusvalandį. Varžyboms Lietuvos rinkti-nės treneris galėjo registruo-

ti visus 14 žaidėjų. Rusai mačui pasitelkė net 15 krepšininkų.

Lietuvos rinktinė susitikimą pra-dėjo tokiu penketu: Mantas Kalnie-tis, Rimantas Kaukėnas, Simas Ja-saitis, Paulius Jankūnas ir Robertas Javtokas. Rusų komandoje pirmieji į aikštelę išbėgo Sergejus Bykovas, Andrejus Voroncevičius, Dmitri-jus Chvostovas, Andrejus Kirilenka, Timofejus Mozgovas.

Pirmuosius taškus pelnė S.Jasaitis,

tačiau jau rungtynių pradžioje rusai atitrūko 9:2, o 7-ą min. įgijo jau 11 taškų pranašumą – 15:4. Lietuviai sumažino atsilikimą iki šešių taškų 10:16, 12:18. Po pirmojo ketvirčio mūsiškiai turėjo devynių taškų de-fi citą 14:23.

Antro kėlinio pradžioje Rusijos krepšininkai susigrąžino dviženklį pranašumą 26:16, tačiau lietuviai ėmė po truputį artėti prie varžovų. 14-ą min. komandas skyrė septy-ni taškai – 20:27, o įpusėjus kėli-niui skirtumas sumažėjo iki pen-kių taškų – 29:34. Tada rusai vėl atitrūko ir, likus 35 sek. iki ilgosios pertraukos, įgijo 14 taškų persva-rą – 47:33, o po pirmosios susitiki-mo pusės pirmavo 49:36.

Trečiame kėlinyje lietuviai buvo sumažinę atsilikimą iki šešių taš-kų – 48:54, bet Rusijos rinktinė lai-mėjo atkarpą net 16:2, ir skirtumas pasiekė 20 taškų ribą – 70:50. Iki ketvirčio pabaigos mūsiškiai suma-žino atsilikimą trimis taškais. Per

likusį rungtynių laiką vyko apyly-gis žaidimas, ir skirtumas iki fi na-lo sirenos išliko beveik nepakitęs – Rusijos krepšininkai šventė solidžią pergalę. Lietuvos ekipai rungtynių pabaigoje beveik visus taškus rin-ko S.Jasaitis.

Lietuvos rinktinei P.Jankūnas pelnė 15 taškų, Jonas Valančiū-nas – 14, Darius Songaila – 12, S.Jasaitis – 11, Darjušas Lavrino-vičius ir Martynas Pocius – po 7, R.Kaukėnas – 4, Šarūnas Jasike-vičius – 3, Tomas Delininkaitis – 2, R.Javtokas – 1. M.Kalnietis ir Mindaugas Lukauskis taškų ne-pelnė, o Kšištofas Lavrinovičius ir Marijonas Petravičius aikštėje ne-pasirodė.

Rusijos komandoje Timofejus Mozgovas surinko 18 taškų, An-drejus Kirilenka – 17, Vitalijus Fri-dzonas – 14, o Antonas Ponkrašo-vas – 12.

Per tris kontrolinius mačus mū-siškiai kol kas iškovojo tik vie-ną pergalę – Klaipėdoje praėjusią savaitę 94:73 nugalėjo čekus. Dar viename susitikime uostamiestyje Lietuvos rinktinė 70:72 nusileido slovėnams.

Kitas draugiškas rungtynes lietu-viai žais šeštadienį Madride su Se-nojo žemyno čempione Ispanijos ko-manda.

Lietuviams teko pripažinti rusų pranašumą

NKL čempionate – 15 komandų. 2011–2012 m. sezono Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) čempionate dalyvaus 15 klubų. Galutinis daly-vių sąrašas buvo patvirti ntas trečia-dienį Pasvalyje. Antroje pagal pajė-gumą šalies lygoje kitą sezoną var-žysis: Pakruojo „Meresta“, Pasvalio „Pieno žvaigždės“, Joniškio „Delika-tesas“, Klaipėdos „Naft a-Universite-tas“, Šilutės „Šilutė“, Mažeikių „Ma-žeikiai“, Vilniaus „Akademija“, Vilniaus „Perlas“, Kauno „LKKA Atletas“, Kauno „Žalgiris – A.Sabonio krepšinio cen-tras“, Jonavos „Triobet“, Radviliškio „Radviliškis“, Šiaulių „Abro Universi-tetas“, Gargždų „Gargždai-Bremena“ ir Molėtų „Ežerūnas karys“. Prašymą suspenduoti savo veiklą lygai pateikė Kauno „Erelitos KTU“ klubas.

Jaunieji šalies tenisininkai pate-ko į aštuntf inalį. Lietuvos tenisininkai Julius Tverijonas ir Lukas Mugevičius pateko į Slovakijoje vykstančio Tarp-tauti nės teniso federacijos (ITF) jau-nių (iki 18 metų) IV kategorijos turny-ro „Žilina Junior Open 2011“ vaikinų vienetų varžybų aštuntf inalį. 17-me-ti s J.Tverijonas, kuris pasaulio jaunių reiti nge užima 163-ią vietą, antrame rate 6:3, 6:4 įveikė savo bendraamžį slovaką Tomą Kmetko (1 030-a pa-saulio jaunių raketė). J.Tverijonas, ku-riam pirmame rate kovoti nereikėjo, aštuntf inalyje susiti ks su 15-mečiu lenku Piotru Lomackiu (724). 16-me-ti s L.Mugevičius (183) į aštuntf inalį pateko be kovos. Pirmame rate lietu-vis varžovo neturėjo, o antrame rate 18-meti s slovakas Marti nas Dubjelis (1 252) žaisti atsisakė. Lukas aštuntf i-nalyje susiti nka su savo bendraamžiu rusu Nikita Lisu.

GK, Eltos inf.

TRUMPAI

Vismantas ŽUKLEVIČIUS

Sporto aistruoliams trečiadienio vakaras po krepšinio varžybų su Ru-sija, atrodė, bus liūdnas, tačiau su-sirinkę į Kauno S.Dariaus ir S.Girėno stadioną futbolo sirgaliai džiūgavo pergalingu rinkti nės žaidimu su Ar-mėnija. Draugiškose rungtynėse re-zultatu 3:0 triumfavo lietuviai.

„Turime sukurti kuo daugiau pa-vojingų progų ir pasistengti pelnyti įvartį“, – pagrindinį uždavinį dar prieš rungtynes nurodė vyriausiasis Lietuvos rinktinės treneris Raimondas Žutautas. Trenerio keltas uždavinys įvykdytas.

Varžybas Lietuvos rinktinė pradėjo tokios sudėties: Žydrūnas Karčemars-kas, Arūnas Klimavičius, Andrius Skerla, Marius Žaliūkas, Deividas Česnauskis, Deividas Šemberas, Sau-

lius Mikoliūnas, Edgaras Česnauskis, Kęstutis Ivaškevičius, Arvydas Novi-kovas, Tadas Labukas.

Pirmą įvartį 8-ą min. įmušė A.Klimavičius. Jis kamuolį į varžo-vų vartus nukreipė galva po kampi-nio smūgio, kurį atliko E.Česnauskis. Pastarasis 75-ą min. baudos smūgiu pelnė antrą įvartį. Po Edgaro per-davimo 78-ą min. kamuolį į vartus pasiuntė antrame kėlinyje aikštėje pasirodęs Ričardas Beniušis.

59-ą min. mūsų šalies komanda įgijo ir žaidėjų pranašumą – iš aikštės buvo pašalintas antrą geltoną kortelę išvydęs Armėnijos rinktinės gynėjas Varadatas Haroyanas.

Draugiškose rungtynėse su Ar-mėnijos nacionaline komanda rezul-tatu 3:0 triumfavo lietuviai. Abiem ekipoms šis mačas buvo pasirengimo rudenį toliau vyksiančioms atrankos

į 2012 m. Europos čempionatą var-žyboms dalis.

„Padėjo greitas įvartis ir antrame kėlinyje pašalintas Armėnijos žaidė-jas. Tai suteikė pasitikėjimo savimi, buvo lengviau žaisti“, – po varžybų Kaune sakė Lietuvos futbolo rinkti-nės vartininkas Ž.Karčemarskas.

Ramiai užbaigę susitikimą Lie-tuvos futbolininkai ne tik džiaugė-si pergale, bet ir teigiamas emoci-

jas dovanojo visiems stebintiems varžybas Kaune bei prie televizo-rių ekranų.

„Visi kovojome kaip kumštis – kažkas išėjo. Visi patenkinti, visiems šventę padarėme“, – šypsodamasis po varžybų kalbėjo Lietuvos futbolo rinktinės puolėjas R.Beniušis.

FIFA reitinge Lietuvos koman-da užima 58-ą vietą, o Armėnija yra 70-a.

Šalies futbolo rinkti nė sutriuškino armėnus

Rugpjūčio 16–21 dienomis Lietuvoje, Latvijoje ir Estijo-je vyksiančiose daugiadienė-se dviračių lenktynėse „Bal-ti c Chain Tour“ dalyvaus ir šių metų Lietuvos čempionas bei „Tour de France“ lenktynių daly-vis Ramūnas Navardauskas (nuotraukoje).

JAV komandos „Garmin-Cervelo“ narys Lietuvos rink-tinei atstovaus kartu su Raimondu Rum-šu, Gediminu Bagdo-nu, Darijumi Džervu-mi, Aurimu Varna ir Mariumi Bernatoniu.

23 metų R.Navardauskas pakeitė Žydrūną Savicką, kuris lenktynėse atstovaus Klaipėdos komandai.

„Baltic Chain Tour“ dviračių lenktynėse da-

lyvaus 18 komandų, kurias sudarys

po šešis dvi-ratininkus.

Mūsų šaliai atstovaus 2 komandos su 14 dvi-ratininkų: Lietuvos nacionali-nė ir Klai-pėdos.

„Kiekvieno sportininko dalyva-vimas „Baltic Chain Tour“ lenkty-nėse Lietuvos dviračių sporto fe-deracijai (LDSF) yra labai svarbus. Dviratininkai visus metus aktyviai treniruojasi ir lenktyniauja užsienio komandose, o lenktynių tvarkaraš-čius planuoja gerokai iš anksto. Labai džiaugiamės, kad Ramūnas kartu su kitais lenktynininkais atstovaus na-cionalinei šalies komandai. Taip pat bus labai džiugu „Baltic Chain Tour“ lenktynėse matyti ir kitus žinomus dviratininkus iš įvairių Europos ša-lių“, – sakė LDSF generalinis sekre-torius Vaclovas Šiugždinis.

„Baltic Chain Tour“ lenktynė-se dalyvaus komandos iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Bulgarijos, Suomi-

jos, Baltarusijos, Rusijos, Ukrainos ir Liuksemburgo.

Rugpjūčio 16 dieną prasidėsian-čios „Baltic Chain Tour“ daugiadienės lenktynės – didžiausias nuo 1987 m.dviračių sporto renginys, organizuo-jamas trijose Baltijos šalyse.

Pirmame etape dviratininkai iš Lietuvos sostinės per Širvintas ir Ukmergę važiuos į Panevėžį, o an-trame etape – iš Panevėžio per Pas-valį, Pakruojį į Šiaulius. Trečias etapas bus surengtas Latvijoje – sportininkai važiuos iš Rygos į Siguldą. Ketvirtas etapas vyks Estijos mieste Viljandyje, o penktame etape dviratininkai va-žiuos iš Viljandžio į Taliną. Lenkty-nės baigsis rugpjūčio 21 dieną.

GK, Eltos inf.

Rungtynėse su Rusijos krepšininkais mūsiškiai buvo gerokai lėtesni ti ek puolime, ti ek ir gynyboje.Eltos ir sport-express.ru nuotraukos

Per tris kontrolinius mačus Lietuvos vyrų krepšinio rinkti nė kol kas iškovojo ti k vieną pergalę.

Lietuvos futbolininkai į armėnų vartus įmušė net tris įvarčius. Eltos nuotrauka

Daugiadienėse lenktynėse dalyvaus Daugiadienėse lenktynėse dalyvaus R.Navardauskas

Eltos nuotrauka

GK archyvo nuotrauka

Gimtasis kraštas2011 m. rugpjūčio 12–19 d., Nr. 32 (76) 7

Vismantas ŽUKLEVIČIUS

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėji-mo departamento duomenimis, vien paskuti nį liepos savaitgalį šalyje už-registruoti 4 gaisrai, o pernai ugnia-gesiams teko gelbėti net 191 pirtį .

Netvarkomos krosnys

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbė-jimo departamento statistika rodo, kad šiemet net 71 kartą gaisrai pir-tyse kilo dėl to, kad buvo pažeis-tos krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės. Po 9 gaisrus sukėlė elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių nepaisymas bei elektros instaliacijos gedimai, taip pat neatsargus žmo-nių elgesys.

Keturis kartus pirtys buvo padeg-tos tyčia, du kartus jas uždegė žaibas, po kartą gaisras kilo neatsargiai rūkant ir nesaugiai eksploatuojant elekt ros prietaisus. Šiuose gaisruose buvo su-niokoti ne tik pastatai, bet nukentėjo ir žmonės. Šiemet traumas patyrė 4 gyventojai, pernai – du. Ankstesniais

metais buvo užregistruota ir žuvusių žmonių.

Liepos 29 d. Vilniuje, Žirmūnų gatvėje, užsidegė medinė pirtis. Per gaisrą išdegė ir buvo išardytas pasta-to stogas, apdegė sienos. Nuo ugnies buvo apgintas vos už 2 metrų stovintis medinis gyvenamasis namas.

Liepos 30 dieną Kauno rajone, Gervėnupio sodų bendrijoje, nuo al-koholio apsvaigę jaunuoliai sugalvojo pirtyje pamiegoti. Atsitempę čiuži-nius, 17–21 metų vaikinai užsirūkė, vieno jų neatsargiai numesta cigaretė sukėlė gaisrą. Laimei, kiti blaivūs va-karėlio dalyviai greitai pajuto dūmų kvapą ir spėjo liepsną užgesinti.

Sudegė dvidešimtmeti s

Neretai nuo pirčių ugnis persimeta į aplinkinius pastatus arba net parei-kalauja žmonių gyvybių.

Gaisras Alytaus rajono Gailiakiemio kaime visiškai sunaikino pirties pastatą, jo metu apdegė du paaugliai, kurie buvo gydomi Alytaus S.Kudirkos ligoninėje. Jaunuolių linksmybės vienoje Plungės rajono sodybų baigėsi tragiškai – apde-

gė aplinkiniai ūkiniai pastatai, o sude-gusioje pirtelėje buvo rastas dvidešimt-mečio lavonas.

Pasak ugniagesių, dažniausiai gaisrai pirtyse kyla neatsargiai el-giantis su ugnimi, esant netvarkin-gai krosniai, kaminui, pertvaroms ar stogo dangai.

Pasak ugniagesių gelbėtojų, pirties medžiagoms ir įrangai taikomi griežti reikalavimai. „Jei pirtis įrengta gyve-namajame name, perdanga virš pirties patalpos turi būti iš didesnio atsparu-mo ugniai medžiagų ir turi atitikti 45

min. atsparumo ugniai klasę“, – pasa-kojo Klaipėdos priešgaisrinės gelbėji-mo tarnybos ugniagesys Andrius.

Pasak Andriaus, kilus gaisrui, per-danga turi nesugriūti 45 minutes ir nepraleisti tuo metu karščio bei dūmų į kitas patalpas. „Pirties vidinės per-tvaros ir durys turi nesugriūti ir ne-praleisti karščio bei dūmų bent pus-valandį“, – sakė gelbėtojas ir pridūrė, kad pagal naujus reikalavimus dau-giabučių namų rūsiuose ir cokolinia-me aukšte draudžiama įrengti bet ko-kią pirtį.

Gelbėja perspėjimo sistema

Pirčių kaitinimo įrangai taikomi įprasti krosnims keliami reikalavimai. „Aplink kietojo kuro krosneles saugiu atstumu negali būti jokių degių apdai-los medžiagų, išskyrus tuos atvejus, kai krosnelės išorinės sienelės izoliuotos šilumai silpnai laidžiomis medžiago-mis, kurios mažai įkaista. Tada galima vadovautis krosnelės gamintojo pa-teiktomis saugos taisyklėmis“, – rašo-ma ugniagesių interneto svetainėje.

„Virš krosnelių saugiu atstumu taip pat neturi būti medinių konstrukcijų ar apdailos elementų iš degių medžia-gų. Patartina virš krosnelės pakabinti šilumą atspindintį skardos lakštą, kad jis šilumos spindulius nukreiptų atgal į patalpą, o tarp šio lakšto ir lubų turi būti oro tarpas“, – teigiama departa-mento pranešime.

Pasak Andriaus, ypatingas dėme-sys turi būti skiriamas pirties kaminui. „Geriausia dūmtraukius statyti iš mo-lio plytų ir kitų patikimų sertifi kuotų statybinių medžiagų. Tose vietose, kur kaminas kerta perdangą, jis turi būti praplatintas bent iki 38 cm, skaičiuo-jant nuo dūmų kanalo vidinės dalies, o kur kerta stogą ar kitas medines kons-trukcijas – praplėstas iki 25 cm“, – apie kamino svarbą pasakojo ugniagesys.

Gaisrininkai gelbėtojai statan-tiesiems naujas pirtis rekomenduoja įrengti autonominę perspėjimo apie gaisrą sistemą, kuri praneša apie pir-tyje kilusį pavojų viduje esantiems žmonėms ir aplinkiniams gyvento-jams. Tik taip, pasak Andriaus, bus galima išvengti ar bent sumažinti pir-čių gaisrų skaičių, o nelaimės atve-ju artimieji galės operatyviau padė-ti žmonėms ir dar greičiau iškviesti ugniagesius.

Užribis

Gaisrai pirtyse pasiglemžia ir žmonių gyvybes

Varėnos rajono apylinkės pro-kuratūra išti sus metus tyrė, kodėl Diržamenių kaime be gailesčio buvo išguldytas brandus miškas. Tokia savivalė pašiurpino daugelį žmonių, bet prokurorė Živilė Gece-vičienė nusikalti mo neįžvelgė.

Prieš metus Varėnos rajono Dirža-menių kaime per kelias dienas buvo iškirsti keturi hektarai svetimo miško. Įspėti kaltininkai tada teisinosi su-painioję sklypų numerius, bet kirsti nenustojo. Taip pasielgė bendrovės „Miško turtas“ savininkas Audrius Narbutas. Jis legaliai nusipirko vieną miško plotą, o iškirto – kitą.

Sklypo savininkas 80-metis trem-tinys Edmundas Zalieckas vos nenu-mirė iš sielvarto, kai išvydo, kad be-veik šimtą metų jam šventas buvęs miškas sunaikintas. Lietuvos televi-zijos operatorius Gediminas Zaliec-

kas spėjo nufi lmuoti, kaip niokojamas tėvo miškas. Nors vyras įrodinėjo, kad miškas naikinamas neteisėtai, kirtė-jai nekreipė dėmesio ir toliau guldė medžius.

Varėnos prokurorė Ž.Gecevičienė stojo nusikaltėlių pusėn. Ji patikėjo A.Narbuto aiškinimu, kad šis apsi-rikęs. Tačiau, pasak liudininkų, skly-pų forma ir plotas aiškiai skiriasi – E.Zaliecko sklypas visu hektaru didesnis, miškas jame brandesnis.

Dar viena detalė, išduodanti tyči-nę nusikalstamą veiką, – verslininkas A.Narbutas slėpė sklypo planą. Arū-nas Grikšas, miško kirtimo projektą rengęs bendrovės „Deforta“ atstovas, teigia iš A.Narbuto miško sklypo pla-no negavęs.

Miškotvarkos projektą šis specia-listas kažkodėl rengė pasikliauda-mas tik kadastro žemėlapiu, nors tai draudžia įstatymai. Žemėlapyje

sklypų ribos pažymėtos apytiksliai. Šie faktai buvo žinomi ir prokuro-rei Ž.Gecevičienei. Ji pati juos išdės-tė nutarime, kuriuo pranešė, kad nu-sikaltimo sudėties nerado.

Tuo metu A.Narbutas, teigęs, kad nekaltai apsiriko, po mėnesio ramia sąžine iškirto mišką ir tame sklype, kurį iš tikrųjų nusipirko iš Z.Olechnovič. Paaiškėjo, kad ir tam

plotui iškirsti verslininkas neturėjo leidimo. Už tai buvo nubaustas juo-kinga 500 litų bauda.

Padažnėjusios medienos vagys-tės – opi miškingų savivaldybių, tokių kaip Varėnos, Druskininkų, Švenčio-nių, Rietavo, miškų urėdijų problema. Užkirsti kelią neteisėtiems miško kir-timams ir medienos grobimui urėdijų valdomose miškų teritorijose padeda patruliuojančios mobiliosios grupės, įpareigotos užtikrinti tvarką miškuo-se. Už savavališką miško kirtimą taiko-mos piniginės baudos. Minimali – 200 litų – bauda taikoma už labai nedidelį kiekį pasisavintos medienos.

GK, Eltos inf.

Iškirstas sveti mas miškas prokurorės nesudomino

Pasieniečiai išgelbėjo jachto-je plaukiančius žmones. Trečiadienį vakare Pakrančių apsaugos rinkti nės pareigūnai gavo pranešimą, kad Kur-šių mariose pagalbos šaukiasi jachto-je „Jugnė“ plaukiantys penki žmonės. Sti prus vėjas plaukiojimo priemonę nuo kranto ti es Nidos upių uostu nu-nešė apie 3–4 kilometrus.

Informacija apie įvykį nedelsiant buvo perduota Neringos užkardos pa-sieniečiams, kurie į nurodytą nelai-mės vietą iš laivo „Madeleine“ pasiun-tė greitaeigį katerį „Boomeranger“. Netrukus jo įgula už maždaug 4 kilo-metrų nuo Nidos uosto apti ko jachtą „Jug nę“. Paaiškėjo, kad 51 metų Kau-no gyventojui priklausanti plaukiojimo priemonė patyrė avariją – sti prus vė-jas jai nulaužė sti ebą, ir ši tapo visiškai nevaldoma. Tuo metu Kuršių mariose pūtė 16 metrų per sekundę vakaris, kilo maždaug pusantro metro bangos. Pareigūnai, atsižvelgdami į oro sąlygas ir bangavimą, nusprendė, kad arti nti s prie nevaldomo laivo ir iš jo į katerį perkelti žmones būtų rizikinga. Kapito-nui ir kartu su juo plaukianti ems pra-mogautojams medikų pagalbos nerei-kėjo, todėl buvo nuspręsta avariją pa-tyrusią jachtą lynu partempti į krantą. Gelbėjimo operacijos metu žmonės nenukentėjo.

Kvaišalų plati ntojai taranavo po-licijos automobilius. Kauno policijos pareigūnai sulaikė du kvaišalų plati n-tojus. D.L. ir E.M. įtariami neteisėtų narkoti nių, psichotropinių medžiagų plati nimu. Bandydami išvengti sulai-kymo, prabangiu 2007 m. laidos BMW automobiliu jie taranavo policijos au-tomobilius, priešinosi pareigūnams. Panaudojus specialiąsias priemones, vyrai buvo sulaikyti ir uždaryti į polici-jos arešti nę. Įtariamųjų automobilyje pareigūnai rado pakelius su milteliais, kurių sudėtyje, kaip įtariama, yra nar-koti nių medžiagų. Atlikus kratą vieno iš įtariamųjų namuose, rastas didelis kiekis grynųjų pinigų – 60 tūkst. litų, kaip įtariama, gautų iš neteisėto kvai-šalų plati nimo.

Per gaisrą fabrike žuvo du žmo-nės. „Marijampolės pieno konser-vų“ bendrovėje kilus gaisrui žuvo du žmonės. Bendrasis pagalbos centras apie gaisrą buvo informuotas ketvir-tadienio rytą, 10.17 val. Gaisras kilo remontuojamame šaldymo įrenginių ceche. Pirminiais duomenimis, lieps-nojo apšiltinimo medžiagos. Apie 13.00 val. gaisras buvo užgesintas, tačiau išgelbėti dviejų vyrų nepavy-ko. Gaisrą gesino keturios Marijam-polės apskriti es priešgaisrinės gelbė-jimo valdybos autocisternos ir trys savivaldybės ugniagesių komandos autocisternos.

Žvyro krūvoje aptiko žmogaus kaulus. Vilniaus soduose žvyro krūvo-je buvo apti kti žmogaus kaulai. Apie neti kėtą radinį Balsių sodų 6-ojoje gat vėje policijai pranešė vietos gy-ventojai.

GK, VSAT, Eltos inf.

ĮVYKIAI TRUMPAI

Per septynis šių metų mėnesius

Lietuvoje užsiliepsnojo

net 113 pirčių.

Keturis kartus pirtys buvo padegtos, du kartus uždegė žaibas, po kartą gaisras kilo rūkant ir nesaugiai eksploatuojant elekt ros prietaisus.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Padažnėjusios medienos vagystės – opi miškingų savivaldybių, tokių kaip Varė-nos, Druskininkų, Švenčionių, Rietavo, miškų urėdijų problema.

Raimundo Šuikos nuotrauka

Daugiadienėse lenktynėse dalyvaus GK archyvo nuotrauka

VSAT nuotrauka

Gimtasis kraštas 2011 m. rugpjūčio 12–19 d., Nr. 32 (76)8 Sveikata

Julija KIŠKO

Nė vienas žmogus gyvenime ne-aplenkia kraujo tyrimų kabineto. Vaikams mėginiai dažnai imami iš piršto, o suaugusiesiems tenka iškęsti dūrį į veną. Kam reikalingi kraujo tyrimai ir kaip suprasti gy-dytojų diagnozes?

Užkoduota informacija

Sveiko žmogaus ląstelinė krau-jo sudėtis dažniausiai nekinta. Dėl to įvairūs jos pokyčiai, atsirandantys dėl susirgimų, gali turėti labai svar-bią diag nostinę reikšmę. Pats papras-čiausias, informatyviausias ir dažniau-siai taikomas yra bendrasis klinikinis kraujo tyrimas. Jis parodo įvairių už-degimų, alergijų, kraujo ligas. Būna atvejų, kai pirmi ligos požymiai išryš-kėja pokyčiais kraujyje. Dėl to šis tyri-mas dažnai atliekamas profi laktiniais tikslais. Atlikus pakartotinius tyrimus, galima įvertinti gydymo efektyvumą.

Įprastas bendrasis kraujo tyrimas gali parodyti hemoglobino ir leuko-citų kiekį, eritrocitų nusėdimo greitį, o išplėstinis: eritrocitų skaičių, dydį, formą ir hemoglobino kiekį jų sudė-tyje, hematokritą – plazmos (skysto-sios kraujo dalies) apimties santykį su bendru kraujo ląstelių kiekiu, leuko-citų skaičių ir atskirų jo formų pro-

centinį santykį, trombocitų kiekį ir eritrocitų nusėdimo greitį. Jei reikia, šis tyrimas gali būti dar detalesnis.

Pirmas kartas

Dažniausiai pirmas bendrasis kraujo tyrimas atliekamas trijų mė-nesių vaikams. Tokiame amžiuje kyla didelė geležies stokos anemijos grės-mė. Geležies stokos anemija – liga, kurią sukelia nepakankamas geležies

kiekis organizme, tuomet mažėja he-moglobino ir eritrocitų kiekis kraujy-je. Dažnai ši liga diagnozuojama tik remiantis tyrimo rezultatais. Be to, nuo trijų mėnesių vaikai profi laktiš-kai skiepijami, o tam reikia išanksti-nio tyrimo. Skiepijamas mažylis turi būti sveikas, o kraujo tyrimų duome-nys – atitikti vaiko amžiaus normą.

Kaip tai vyksta?

Vyresniems vaikams prieš kraujo tyrimą draudžiama valgyti, tačiau jei vaikas maitinamas krūtimi, ši sąlyga

nebūtina. Kraujo mėginiui paim-ti naudojamas vienkartinis sterilus instrumentas. Laborantas, imantis kraujo tyrimą, privalo užsimauti pirštines, kurios dezinfekuojamos po kiekvieno tyrimo. Taip pat jis gali dirbti su vienkartinėmis pirš-tinėmis.

Dažniausiai kraujas imamas iš ket virto kairės rankos piršto, kuris patepamas spiritu, paskui specialia adata į piršto pagalvėlę praduriama

maždaug 2–3 mm dydžio skylutė. Pirmas kraujo lašas nuvalomas vata, sudrėkinta eteriu.

Iš pradžių kraujas surenkamas he-moglobino, vėliau – eritrocitų ir leu-kocitų kiekiui nustatyti.

Suaugusieji, eidami duoti kraujo, taip pat turėtų būti nevalgę. Geriau-sia – 8–12 valandų, todėl dažniausiai kraujo tyrimams paimama ryte. Taip pat patariama 1–2 dienas prieš tyri-mą negerti alkoholio ir 1–2 valandas nerūkyti. Tai gali pakeisti kai kuriuos rezultatus.

Prieš procedūrą rekomenduojama

nusiraminti, neįsitempti, nepatirti fi -zinio krūvio.

Bendrojo kraujo tyrimo rodmenys

Tiriant kraują plazma atskiriama nuo kraujo ląstelių. Kraujo mėginy-je galima aptikti ne tik lytinių, sky-dliaukės hormonų, bet ir vėžinių ar infekcinių ligų pėdsakų.

Jeigu tyrimas parodė, kad suma-žėjo hemoglobino kiekis, tai galėjo nutikti dėl anemijos, kraujavimo, pik-tybinių kaulų čiulpų, inkstų ir kitų organų ligų.

Jei tyrimas parodė, kad sumažė-jo eritrocitų kiekis kraujyje, tai taip pat galėtų būti dėl anemijos, krauja-vimo arba chroniško uždegimo. Jei eritrocitų kiekis kraujyje padidėjo, jums – eritrocitozė. Ji kyla dėl dide-lio vandens kiekio pašalinimo iš or-ganizmo, kai sumažėja skystoji kraujo dalis. Taip pat šia liga galite susirgti dėl įgimtų sutrikimų hemoglobino struktūroje (hemoglobinopatijos), kai eritrocitų kiekis kraujyje padidėja, o dėl pasikeitusio hemoglobino krau-jui sunku pernešti pakankamą kiekį deguonies. Eritrocitozė gali būti pa-tologinio kraujavimo pasekmė.

Trombocitų trūkumas (trombo-citopenija) gali parodyti, kad jums pasireiškė kraujo krešėjimo sutriki-mas – hemofi lija arba kraujavimas. Taip pat šių ląstelių defi citas atsiran-da susirgus virusinėmis, bakterinė-mis ar infekcinėmis ligomis, kai kurių rūšių anemija, vartojant antibiotikus ar vaistus nuo alergijos, nuskausmi-namuosius.

Jei kraujo tyrimas parodė, kad padidėjo trombocitų kiekis kraujyje (trombocitozė), gali būti, jog sergate chroniškų uždegimų ligomis (pa-vyzdžiui, tuberkulioze), kai ku-riomis anemijos rūšims, atsirado piktybinių navikų ir t. t.

Leukocitų kiekis galėjo pa-didėti (leukocitozė) dėl užde-gimo, bakterinės infekcijos, ap-sinuodijimo, alergijos, kepenų ir kraujo (leukozės) ligų. Taip pat jų gali padidėti po ilgalaikio vaistų vartoji-mo, pavalgius, sportuojant, kai ak-tyviai mankštinami raumenys, dėl skausmo.

Leukocitų sumažėti (leukopeni-ja) gali dėl įvairių virusinių susirgi-

mų. Neinfekcinė leukopenija susiju-si su radioaktyvaus fono padidėjimu, spinduline liga.

Eozinofi lų kiekis gali padidėti (eo-zinofi lija) dėl alerginių ir parazitinių ligų, kai sergama vaikiškoms infekcijo-mis (skarlatina) ar vartojant kai kuriuos vaistus (antibiotikus, sulfanilamidą).

Bazofi lų kiekis (bazofi lija) gali pa-didėti dėl alerginių reakcijų, chroniš-kų uždegimų ar kraujo ligų (aštrios leukozės). Bazofi lų kiekis sumažė-ja (bazopenija) dėl stiprių infekcijų, stresų, hormonų vartojimo.

Limfocitų perteklius (limfocitozė) pastebimas, kai sergama virusinėmis infekcijomis, tuberkulioze, vartojant nuskausminamuosius vaistus.

Limfocitų defi citas (limfopeni-ja) atsiranda dėl hormoninių vaistų vartojimo, radiacijos, vystantis pik-tybiniams navikams ir imunodefi -cito virusui.

Monocitų kiekis padidėja (mono-citozė), kai pasveikstama po sunkių infekcinių ligų arba susirgus kraujo ligomis (pavyzdžiui, leukoze, tuber-kulioze). Monocitų trūksta (monoci-topenija) dėl virusų sukeltų ligų, var-tojant hormoninius vaistus.

Eritrocitų nusėdimo greitis padi-dėja dėl uždegimo, lėtinės infekcijos, apsinuodijimo, anemijos, kraujavimo arba alergijos.

Eritrocitų nusėdimo greitis suma-žėja praradus daug skysčių viduriavi-mo ar vėmimo metu.

Kraujo struktūraKraujas – tai vienas iš žmogaus

organizmo audinių, ti k jis, skirti ngai nei raumenys ar oda, skystas. Jį ga-mina kaulų čiulpai, blužnis, užkrūčio liauka ir limfmazgiai. Išskiriamos šios

pagrindinės kraujo sudedamosios dalys: eritrocitai, leukocitai, trom-

bocitai.Eritrocitai perneša deguonį

iš plaučių į audinius ir anglies dvideginį iš audinių į plau-čius. Jie suteikia kraujui rau-doną spalvą.

Leukocitų paskirti s – kova su infekcijomis, imunologinės

informacijos kaupimas, atminti s žmo-gaus ligų istorijai.

Trombocitai lemia kraujo krešė-jimą.

Kraujo plazma – skystoji kraujo dalis, kurioje yra vandens, baltymų, organinių ir neorganinių medžiagų.

Ką rodo kraujo tyrimas?

Kraujo mėginyje galima apti kti ne ti k lyti nių, skydliaukės hormonų, bet ir vėžinių ar infekcinių ligų pėdsakų.

Parduotuvėje įsigyto pieno mė-giniuose galima apti kti įspūdingą, net iki 20-ies įvairiausių nuskaus-minamųjų, anti bioti kų ir augimo hormonų kokteilį, tvirti na moksli-ninkai. Naudodami ypač jautrius matavimo prietaisus, tyrėjai ti ek karvių, ti ek ožkų, ti ek moters pie-ne apti ko galvijų ir žmonių gydymui vartotų medikamentų pėdsakų.

Laimei, cheminių preparatų liku-čiai piene buvo pernelyg menki, kad darytų kokį nors poveikį geriančia-jam pieną. Tačiau tyrimo rezultatai rodo, kaip gausiai nūdienos mitybos grandinėje yra paplitusios žmogaus sukurtos cheminės medžiagos.

Daugiausia medikamentų pėd-sakų aptikta karvių piene. Tyrėjai įsitikinę, kad kai kurie medicini-niai preparatai ir augimą skatinan-tys hormonai į pieną patenka dėl to, jog jų yra tiesiog duodama gal-vijams, jų yra galvijų pašaro sudėty-je arba jais užteršti ūkiai, kuriuose auginami galvijai.

Bendra Ispanijos ir Maroko mokslininkų grupė ištyrė dvidešimt karvės pieno rūšių, pirktų Ispani-jos ir Maroko maisto prekių par-duotuvėse.

Mokslininkai taip pat tyrė ožkų ir moters pieno mėginius. Žurnale „Journal of Agricultural and Food Chemistry“ publikuoti tyrimo re-zultatai atskleidžia, kad karvių piene aptikta trijų rūšių priešuždegiminių vaistų likučių. Be jų, jame rasta ir hormono 17-beta-estradiolo – ly-tinio hormono estrogeno atmainos. Kilograme pieno aptiktos trys mi-lijonosios gramo minėto hormono. Priešuždegiminio preparato nifl u-

mo rūgšties (angl. nifl umic acid) sie-kė kiek mažiau nei vieną milijonąją gramo dalį kilograme. Tai didžiau-sia piene aptikta medikamentų li-kučių koncentracija.

Nifl umo rūgšties buvo aptikta ir ožkų piene. O štai moters pieno mėgi-niuose rasta nuskausminamųjų ibupro-feno ir naprokseno, antibiotiko triklo-sano ir kai kurių hormonų pėdsakų.

Evaristo Balesteroso vadovauja-ma tyrėjų grupė tvirtina, kad jų tyri-mų metodika galėtų būti sėkmingai taikoma ir tiriant kitų maisto pro-duktų sudėtį. Anot mokslininkų, jų sukurta vos 30 minučių užtrunkanti analizės procedūra yra jautriausia ir tiksliausia iš panašių procedūrų.

„Esame įsitikinę, kad naujoji tyri-mo metodologija yra kur kas efekty-vesnė tyrinėjant, kiek pieno ir kituo-se produktuose yra tokių cheminių medžiagų, – tvirtina E.Balesterosas. – Maisto kokybės laboratorijos galėtų taikyti šią metodiką ir aptikti medi-kamentus iki to momento, kai jų liku-čiai patenka į mitybos grandinę. Tai

didins vartotojų pasitikėjimą ir leis jiems žinoti, kad jų vartojami maisto produktai iš tiesų yra nekenksmingi,

gryni, naudingi sveikatai ir be toksi-nių priemaišų.“

Parengta pagal technologijos.lt

Cheminių medžiagų pėdsakai piene

lijonosios gramo minėtėto o hormono.PrPrPrPrieieieiešušušušuždždždždegegegeggimimimimininininioioioio ppp pprererereepapapappapp rarararatotototo nnn niflifliflifluuu u-

Pieno tyrimo rezultatai rodo, kaip gausiai nūdienos mitybos grandinėje yra papli-tusios žmogaus sukurtos cheminės medžiagos. Martyno Vidzbelio nuotraukos

Kraujo mėginiui paimti naudojamas vienkarti nis sterilus instrumentas. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Gimtasis kraštas2011 m. rugpjūčio 12–19 d., Nr. 32 (76) 9Sodo lapas

(Užs. 268)

Rapolas TAMOŠIŪNAS

Daugelis nori, kad pasodinti de-koratyviniai augalai džiugintų puoš-niais žiedais. Tačiau ne visi turi lai-ko jais rūpintis. Ypatingos priežiūros nereikalauja žydintys krūmai, tačiau jei norite, kad vieną žydintį krūmą keistų kitas, turite tinkamai juos pa-rinkti.

Žinoma augalų kolekcininkė Onutė Čeponienė nesunkiai įvar-dija nereikliausių žydinčių lapuočių krūmų penketuką.

„Anksčiausiai, tik nutirpus snie-gui, pražysta forsitijos (Forsythia in-termedia), – sakė pašnekovė. – Šie krūmai džiugina ryškiai geltonais žiedeliais. Jų žydėjimas įspūdingas, nes žiedai pražysta dar nepasirodžius lapams. Krūmai užauga maždaug iki 2 m aukščio. Puikiai tinka kaip fonas. Nereikalauja ypatingos priežiūros.

Tik po žydėjimo galima apkarpyti netinkamai išaugusias šakas.“

Antrasis penketuko augalas, pa-sak O.Čeponienės, veigelės (Wei-gela). Jų yra begalė rūšių ir veislių. Dominuoja rausvai žy-dinčios veislės. Vi-sos krūmų veis-lės ir rūšys ypač gausiai žydi. Retai augina-mos baltažie-dės ir marga-lapės veigelės. Jos šiek tiek jautresnės šal-čiams, tačiau po žiemos apkarpius ap-šalusių ūglių galus puikiai auga ir žydi.

„Į vasarą mus palydės įspūdingas pilkųjų lanksvų ‘Grefsheim’ žydėji-mas. Baltais žiedeliais pasidabinu-

sios ilgos, nulin-kusios šakos papuoš

kiek vieną dekoratyvi-nių augalų kompozici-

ją. Tai vienas tinkamiausių krūmų nekarpomoms, laisvos for-mos gyvatvorėms. Užauga iki 3 m aukščio. Visiškai nereiklūs. Po žy-dėjimo galima apkarpyti ne vietoje

išaugusias šakas“, – aiškino augalų kolekcininkė.

Lanksvas O.Čeponienė išski-ria kaip ypač vertą dėmesio augalą. Vasarą, pasak jos, džiugina japoni-nių lanksvų (Spirea japonica) žiedai. Dažniausiai auginama ‘Little Prin-cess’ veislė. Visos japoninės lanksvos priskiriamos žemesnių krūmų gru-

pei. Jos užauga iki 50–80 cm aukščio ir puikiai papildys nereiklių žydin-čių krūmų kompoziciją. „Japoninės lanksvos yra nereiklios ir atsparios šalčiams, – pastebi O.Čeponienė. – Apkarpyti nužydėjusius žiedynus ga-lima tiek rudenį, tiek pavasarį. Per žiemą palikti nužydėję žiedynai at-rodo gana dekoratyviai.“

Penketuko pabaigoje – sidabra-krūmiai (Potentila fruticosa). Pašneko-vė tikino, kad jie išskirtinai nereiklūs ir ilgai žydi. „Sidabrakrūmiai žydi visą vasarą – nuo birželio iki pat šalnų. Jų veislės stebina spalvine žiedų įvairove: nuo baltų, dramblio kaulo, įvairių ats-palvių geltonų iki oranžinių ar rausvų. Vienintelis reikalavimas – kad būtų saulėta vieta. Kuo daugiau saulės, tuo gausiau sidabrakrūmiai žydės. Svar-bu nepamiršti nukarpyti bent trečdalį visų šakų kovo pabaigoje–balandžio pradžioje“, – perspėjo pašnekovė.

Kartais, įsivėlus į diskusijas apie daugiabučių renovacijos programos perspektyvas Lietu-voje ir su ja susijusius politinius aspektus, užmirštama programos esmė, paprastai kalbant, ko šia programa siekiama ir kokią nau-dą ji duoda žmonėms. „Gimtojo krašto“ skaitytojams šįkart pri-menama būtent tai. Be emocijų, politikos, išvedžiojimų ir panašių dalykų. Tik skaičiai ir faktai pa-prasta kalba.

Birutė JONAITIENĖ

Kam ir kodėlApie 96 proc. daugiabuč ių

namų Lietuvoje pastatyti iki 1993 m. Dauguma šių namų yra ekono-miškai neefektyvūs, t. y. jie švais-to energiją. Didelę dalį jos išleidžia per kiaurą stogą, išorės sienas, ne-sandarius langus ir duris. Žodžiu, užuot šildžius patalpas, šildomas oras. Savaime suprantama, tai le-mia ir didesnes energijos sąnau-das. Žmonėms tai reiškia tik vie-na – dideles sąskaitas už šildymą. Beje, kuro kainos nepaliaujamai kyla, tad sąskaitos auga kartu su

jomis. Šilumos tiekėjai sako, kad jos didės ir ateityje.

Natūralu, kad reikia imti s prie-monių sąskaitoms – o kartu ir ener-gijos sąnaudoms – sumažinti . Tam ir skirta Daugiabučių namų atnau-jinimo (modernizavimo) programa. Dalyvaujanti eji joje renovuoja pa-senusius daugiabučius. Dažniausiai žmonės šilti na namo stogą ir sienas, keičia butų, laipti nių ir rūsių langus, sti klina balkonus, keičia arba mo-dernizuoja šildymo sistemas ir pan. Tą atlikus per metus galima sutau-pyti iki 40, 50, 60 proc. ar net dau-giau energijos. Ati ti nkamai ti ek pat mažiau žmonės moka už šildymą. Tai ir yta esminis renovacijos pri-valumas.

Kiek ir iš kurDaugiabučių renovacijos programa

pagal JESSICA fi nansinį modelį gyven-tojams siūlo kompensacijas už dalį įgy-vendinamų priemonių. Taigi valstybė dalį pinigų sumoka už žmones. Pro-gramos pradžioje kompensacijos sie-kė 15 proc., tačiau vėliau programa buvo gerokai patobulinta. Dabar kom-pensacijos siekia apie 50 proc. Tačiau toks valstybės paramos dydis galios ne amžinai, o ti k ti ems namams, kurie bus atnaujinti iki 2013 metų pabaigos. Tad ti e, kuriems pabodo kosminės sąskai-tos už šildymą, turėtų paskubėti .

Beje, reikia pažymėti vieną svar-bų dalyką: nepasiturinčiai gyvenan-ti ems asmenims renovacija išvis nie-ko nekainuoja. Visas išlaidas už juos padengia valstybė.

Dalis lėšų kompensacijoms skiriama iš valstybės biudžeto. Renovacija Lietu-voje iš dalies fi nansuojama ir Europos regioninės plėtros fondo lėšomis pagal Sanglaudos skati nimo veiksmų progra-mos priemonę „JESSICA Kontroliuo-jantysis fondas“. Ką tai reiškia? Labai paprastą dalyką: jei ne ES 2007–2013 metų struktūrinė parama, renovacija žmonėms kainuotų kur kas brangiau.

Ar ti krai vertaGyventojai dažnai klausia, ar ti krai

verta prasidėti su renovacija, skolin-ti s iš banko ir t. t. Atsakymas papras-tas: verta. Specialistai yra apskaičia-vę, kad po renovacijos, gyvendami atnaujintame name, mokėdami įmo-kas už lengvati nes paskolas bankui ir sąskaitas už šildymą, žmonės vis ti ek moka mažiau nei ti e, kurie gyvena nerenovuotuose namuose ir moka ti k už šildymą. Tad renovacija padeda ne ti k gyventi šilčiau ir patogiau, ji pa-deda ir sutaupyti . O šiuos pinigėlius galima išleisti kitoms reikmėms arba ti esiog savo malonumui.

Publikacija fi nansuota iš Sanglaudos fondo lėšų

Žydintys krūmai džiugina nuo pavasario iki rudens

Pirti s už keliolika litųVasarą labai malonu pasilepinti

pirtelėje. Deja, kol kas neturiu ti ek lėšų, kad galėčiau ją pasistatyti . Ta-čiau girdėjau, kad galima įsirengti laikiną pirtį , kurioje gal mažiau pa-togumų, bet malonumą galima pa-ti rti kaip ti kroje pirtyje. Jei patartu-mėte, kaip tai padaryti , būčiau labai dėkingas.

Feliksas

Pataria Vincas Velkaiti s

Paprastai pastatoma ir vos kelio-lika litų kainuojanti pirti s vadinama indėniška pirti mi. Ji niekuo nenusilei-džia tradicinėms pirti ms. Tokios pir-ti es statybai reikalingos medžiagos ir įrankiai nesunkiai telpa ant dviračio bagažinės, baidarėje ar automobilyje. Didžiausias privalumas, kad ją galite statyti ten, kur norite. Idealiausia vie-

ta – prie tekančio vandens ar ežero, į kurio vėsų vandenį bus smagu pasi-nerti išlindus iš garų palapinės.

Pirmiausia pastatomas ugniaku-ras. Atviroji ugniakuro pusė, kuri gali būti statoma iš plytų ar akmenų, tu-rėtų būti atsukta prieš vėją. Ugnia-kuro statybai reikia iš anksto pasirū-pinti keliais metaliniais strypais. Jie pravers dėliojant akmenis viršuti nė-je ugniakuro dalyje. Šalia ugniakuro surenčiamas paprasčiausias suolas, nes sėdint kaiti nti s patogiau. Sude-ginus paskuti nes malkas, iškasamos žarijos. Aplink ugniakurą surenčiama kaiti nimosi patalpa. Tai daroma iš kar-čių sukonstruojant 2x2x1,5 m rėmus, ant kurių vėliau užmetamas polieti le-no ar brezento gabalas (jo kraštai pri-spaudžiami prie žemės).

Tokioje pirtyje per vakarą galima kaiti nti s 2–4 kartus, kartais ir daugiau.

Rimanto Dovydėno piešinys

Daugiabučių renovacija: ti k skaičiai ir faktai ti k skaičiai ir faktai

Daugiabučių renovacija – geriausia išeiti s ti ems, kurie nori gyventi pigiau, šil-čiau ir komforti škiau. Būsto ir urbanisti nės plėtros agentūros nuotrauka

Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa skaičiais

120 bendrijų ruošia investi cinius planus 45 bendrijos ruošia techninius projektus 22 bendrijos perka rangos darbus 5 bendrijos atlieka darbus

(Užs. 564)

GK archyvo nuotraukos

Gimtasis kraštas 2011 m. rugpjūčio 12–19 d., Nr. 32 (76)10 Gyvenimas

Rūta KLIŠYTĖ

Su Viktoru smagu bendrauti . Jis apie viską kalba šviesiai, verti na atlaidžiai ir atvirai džiaugiasi gy-venimu – net ir pragariškai tvan-kią dieną.

Mamai pati ko akordeonistai

Viktorai, esate palangiškis. Pajū-rio vyrai labai dainingi: Stasys Povi-laitis, Edmundas Kučinskas...

Ir Alfredas Macius kilęs iš Palan-gos, lankėme tą pačią muzikos mo-kyklą.

Nenorėjau aš tos muzikos, veržiau-si sportuoti. Tačiau mama labai no-rėjo, kad išmokčiau groti akordeonu. Tuo metu tai buvo pats madingiausias instrumentas, ir vyresnėlis brolis, ir pusbrolis jį tampė. Muzikos mokyk-lą lankiau be entuziazmo – berniukai paprastai mokosi muzikos tik pagrasi-nus uždrausti žaisti futbolą. Dainavau ir chore – boso partijas. Mano balsas buvo žemas nuo vaikystės, toks tapo persirgus stygų uždegimu. Gydymo tuo metu tinkamo nebuvo.

Norite pasakyti, kad aksominis balso tembras – komplikacijos pa-sekmė? Maniau, kad Jūsų balsą grū-dino Baltija.

Gal tas jodas balsui irgi sveika... Dainavimu užsikrėčiau nuo anglų dainininko Tomo Džonso, išgirsto per radiją. Įstojau į Klaipėdos muzi-kos technikumą, grojau kontrabosu, o balsą man išlavino Klaipėdos liau-dies operos studija. Šis teatras išugdė puikių vokalistų, čia susipažinau su Eugenijumi Vasilevskiu, Benediktu Gadeikiu, Simonu Donskovu. Pro-fesionalai duodavo mums neįkai-nojamas vokalo pamokas, o rimtai dainuoti pradėjau 1969 metais Fil-harmonijoje. Jaunytėje esame maksi-malistai, veržiamės į aukštumas. Man tokia aukštuma tapo vokalinis instru-

mentinis ansamblis „Vilniaus aidai“. Tačiau mano gyvenimą pakeitė pa-žintis su Viačeslavu Ganelinu, dabar gyvenančiu Izraelyje.

Džiazas buvo keiksmažodis

Buvote ryškiausias to meto džia-zo dainininkas. Jūsų balsas atrodė sukurtas šiai „supuvusio amerikie-tiško imperializmo kakofonijai“.

Džiazas tuo metu buvo keiksma-žodis. Jokių džiazų, jokių saksofonų! Jaunajai kartai tai sunku suprasti, bet buvo tokie laikai. Groti džiazą reiškė užsiimti nelegalia, beveik antisovieti-ne, gadinančia jauno žmogaus mora-linį veidą bei reputaciją veikla.

Ar džiazo vėjai atpūtė Jus į sosti-nę?

Viačeslavas pasiūlė man pereiti iš Klaipėdos muzikos technikumo fi lia-lo į Vilnių.

Buvo 1966 metai. Muzikuodavau su šiuo puikiu meistru džiazo klubuo-se, grodavau kontrabosu. Tų džiazo klubų tuomet buvo nedaug, vienas geriausių glaudėsi legendinėje „Li-teratų“ kavinėje Gedimino prospek-te. Deja, netrukus jį uždarė – kažkas tyčia padegė šiukšliadėžę. To pakako džiazą susieti su netvarka: dar padegs tie džiazmenai kavinę!

V.Ganelinas išvedė jus iš tiesaus estrados greitkelio. Ar nesate nu-kentėjęs dėl džiazo?

Muzikos technikumo studentams buvo draudžiama groti džiazą. Kaip tada nenorėjau tos estrados! Troškau groti tik džiazą… Lietuvoje, kaip ir

visame pasaulyje, dauguma džiazo muzikantų buvo

žydai. Deja, daugelis jų išvyko iš Lietuvos, taip pat ir V.Ganelinas. 1974 metais liki-mas vėl mus suve-dė. Viačeslavas jau rašė muziką le-gendinei „Velnio nuotakai“.

„Baltaragio daina“, veikiau rauda, išgarsi-no ir Jus. Tada

kalbėta: ar vy-rui dera balsu

raudoti, kad ir savo vaiką parda-

vus kipšui? Niekas nebandė Jūsų kopijuoti,

suprato, kad neištemps.Kodėl gi, ją perdainavo ir

Povilas Meškėla, ir Česlovas Gabalis.

Bet kai TV konkurse „Švies-ki man vėl“ neseniai sudainavote

tą lopšinę, surinkote visus balus.Joks vėliau sukurtas miuziklas ne-

pranoko fi lmo „Velnio nuotaka“. O juk jo įrašymas reikalavo ir maratono bėgiko ištvermės. Tuometinių įrašy-mo technikos galimybių nepalyginsi su dabartinėmis, kai viską gali sulip-dyti iš gabalų, dirbtinai išdailinti. Tu-rėdavai viską padainuoti ištisai, neiš-ėjo – dar kartą ir dar, iki apdujimo… Mudu su velioniu Vytautu Kernagiu paromis neišeidavome iš įrašų studi-jos Sereikiškių parke. Legendinė Zi-nutė būdavo už mamą, paruošdavo sumuštinių.

Užtat muzikoje galima pajusti tik rą jausmą, netgi pasiaukojimą...

Viačeslavas gebėjo rašyti tokią. Mažai kas žino, kad jo baladė „Praei-tis“ 1968 m. sąjunginiame kompozi-torių kūrybos Arno Oito vardo kon-kurse Taline laimėjo pirmąją premiją. Baladę sudainavau aš, mat kiek vienas kompozitorius – o jų buvo daug ir la-bai iškilių – vežėsi savo solistą. Pirmo-ji premija atiteko Lietuvai, o „Kom-jaunimo tiesoje“ apie tai tebuvo dvi eilutės.

„Vilniaus bokštai“ sugriuvo

Griovėte sovietinius scenos ka-nonus, buvote maištininkas, įžūlus stileiva. Puikiai prisimenu, kaip sep-tintame ano amžiaus dešimtmetyje šokiravote publiką: ryškiai avietinis kostiumas, šviesus perukas...

Gal ir turėjau avietinį kostiumą, neprisimenu (juokiasi). O po peru-ku slėpiau skustą šauktinio pakau-šį: publika dar pagalvos, kad daini-ninkas gavo parų. Dabar tai madinga šukuosena.

Išgarsėjote dar jaunas: išėjo į sce-ną šauktinis ir nušluostė visiems nosis. Su Teisučio Makačino daina „Mes vėliau atėjom“ ir Mindaugo Tamošiūno „Aš beržas“ laimėjote „Vilniaus bokštus“.

Tuomet tarnavau sovietų armijoje, privalėjau dėvėti uniformą.

O kaip Jums, Viktorai, atkurtieji „Vilniaus bokštai“?

Butaforiniai. Švelniai tariant, šitas konkursas – visiškas nesusipratimas. Finaliniame ture mūsų sena gera kompanija padainavo M.Racevičiaus „Atsiliepk dainoj“ . Vieno tokio seno šlagerio neatiduočiau už aštuoniolika naujų konkurso „kūrinių“.

Gyvenimas ir kinas

Bet ar visur jaučiate saiką? Mi-nėjote, kad Jus vadina lovelasu...

Šis epitetas prilipo po M.Giedrio kino „Perskeltas dangus“ (juokiasi). Gavau tokio Aurimo vaidmenį, kaž-kodėl režisierius nusprendė, kad tin-ku, turėjau dainuoti ir groti gitara: „Kada tu gatvėje praeini po šalį, tave palydi šimtai akių…“ Taigi dainuoju žaviai Onutei Valiukevičiūtei, o te-lefonu skambina aktorė Ingrida Kil-šauskaitė: „Aurimai, ar atvažiuoji?“ – „Jau jau važiuoju!“

O ar Jūsų gyvenime nebūdavo kaip kine?

Neneigsiu, nesu abejingas dailia-jai lyčiai. Juk tai gražiausia vyrų gy-venimo dalis.

Neseniai trečiąkart vedėte. Gel-tonajai spaudai suteikėte puikią progą, tačiau susituokęs viešai at-ėmėte malonumą fi lmuoti slapčia.

Ko čia slapstytis? Ar nuo savęs pasislėpsi?

Meilė yra akla, spontaniška, ne-sąmoninga. O neištikimybė?

Meilė yra narkotikas, neištikimy-bė – matyt, taip pat. Ar ją įmanoma suplanuoti? Niekada nesakyk „nieka-da“. Nemanyk, kad tai nutinka tik ki-tiems, kad esi apsidraudęs.

Ar nebaisu vesti šešiasdešimties? Galėjote tyliai ramiai gyventi su-simetę.

Vedybų iniciatorės dažniausiai būna moterys. Vyrams gerai ir su-simetus, bet joms – ne, draugės vis

papila vandens į ugnį: „Kodėl jis ta-vęs neveda? Gal nemyli?“ Abudu su Elena nusprendėme: ko čia laukti, sugyventinių statusas mudviem ne-tinka.

Bet ar lovelasą gali supančioti vedybos?

Gali, jei tas pagaliau subrendo. Matyt, man tai nutiko 50-ies. To-kio amžiaus ir sutikau Eleną, kan-trią moterį.

Štai kokia Jūsų jaunatviškumo priežastis... Atrodote laimingas. O ką atsakytumėte jaunuoliui, išgy-venančiam dėl tėvų skyrybų? Man vienas šiandien uždavė šį klausi-mą.

Sunku atsakyti, nors klausimas liečia mane asmeniškai. Stengiuo-si padėti septyniolikmečiam sūnui su tuo susitaikyti. Yra tėčių, kurie ir kartu gyvendami nesirūpina vaikais. Džiaugiuosi, kad Teodoras rimtai sportuoja, žaidžia krepšinį. Sportas ir man kadaise labai padėjo. O ką at-sakyčiau tam jaunuoliui? Nenusivilti, nekartoti tėvų klaidų, atleisti jiems. Kai mano tėvai išsiskyrė, pasilikau su tėvu. Buvau, regis, vienuolikos.

Ar tokio amžiaus berniukui ne-trūko mamos?

Žinoma, trūko. Tačiau į tėvų sky-rybas anuomet buvo reaguojama šal-čiau: ne vaikų tai reikalas. Dabar vai-kai skaudinami, kai jų tėvų skyrybos aprašinėjamos spaudoje: dviejų suau-gusių žmonių sprendimą aptarinėja ir komentuoja visi, kas netingi.

Anksti tapote savarankiškas?Teko išmokti visko, kas vyrui bū-

tina: gaminti valgį, skalbti, lyginti. Duktė iš pirmosios santuokos taip pat labai savarankiška, įgijo kelis aukštojo mokslo diplomus, sėkmin-gai dirba, augina dvi dukreles.

Džiazo muzikantai, palyginti su kitais, yra nepataisomi optimistai. Džiazuodami išreiškia meilę gy-venimui.

Mat kaip? Būtent tai ir jaučiu dainuodamas...

V.Malinauskas dainuoja ir „Žvaigdžių kvartete“, tačiau pavadintas žvaigžde ti k nusijuokia. Eltos nuotrauka

Meilė yra narkoti kas, neišti kimybė – matyt, taip pat. Ar ją įmanoma suplanuoti ? Niekada nesakyk „niekada“.

V.Malinauskas dainuoja meilę gyvenimuiJo balso niekaip nesupainiosi su kitų. Tai šio dainininko viziti nė kortelė, garantavusi ilgą, daugiau kaip 40-ies metų, sceninę karjerą nuo „Vilniaus aidų“ ansamblio solisto, „Vilniaus bokštų“ konkurso laureato iki šių dienų.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Gimtasis kraštas2011 m. rugpjūčio 12–19 d., Nr. 32 (76) 11Gamta

Algirdas PETRAUSKAS

Vilkų ateiti s šiuose kraštuose priklauso nuo žmonių geros valios ir suprati mo. Nepaisant pasiprieši-nimo, vilkai turi galimybę išlikti .

Nykstančių vilkų oazė

Vilkai – laukiniai plėšrūnai – vi-sada gyveno Baltijos valstybių miškų platybėse. Protingų ir lengvai prisi-taikančių gyvūnų pagrindinis gro-bis – medžiojamieji gyvūnai: stirnos, šernai, elniai, briedžiai. Kažkada vil-kai gyveno visoje Europoje, tačiau tarp XVII ir XX amžiaus buvo be-veik visiškai išnaikinti. Jie išliko tik Rytų Europoje. Nepaisant to, vilkai nepasiduoda, jie netgi bando sugrįžti į savo gyventas vietas, jeigu tik susi-daro tokia galimybė. Baltijos šalyse dėl žmonių poveikio vilkų skaičius svyruoja. Miškai čia užima tarp pu-sės ir trečdalio viso ploto. Vilkams ir kitiems mėsėdžiams gyvūnams tai puikūs medžiok lės plotai.

Mūsų kraštuose vilkų mažėja

Vilkai gyvena tik keli kilometrai nuo žmonių gyvenviečių, todėl kyla konfl iktų. Jie medžioja tuos pačius gyvūnus kaip ir žmonės. Ūkininkai ir atokių kaimų gyventojai baiminasi dėl gyvulių saugumo. Kelia baimę ir išpūs-ti pasakojimai apie vilkus žmogėdras. Vilkai kovoja dėl išlikimo. Jei medžio-tojai iššaudo vilko rują ir jam tenka pa-likti teritoriją, vienišas vilkas ilgai neiš-gyvena. Atsiskyrėlis būna pasmerktas badui ir naujos teritorijos paieškoms. Vilkui reikia maždaug 2 kg mėsos per dieną. Būdamas labai alkanas, jis gaudo viską, ką tik gali pagauti.

Medžiotojai ardo vilkų rujas

Ne tik badas gresia alkaniems plėšrūnams. Tik gera uoslė ir atsar-

gumas padeda vilkams išvengti bra-konierių paspęstų spąstų. Spąstai ir žabangos Baltijos šalyse – neteisė-ti įrankiai, tačiau brakonieriai juos dažnai naudoja. Dar didesnį pavojų vienišam vilkui kelia kiti vilkai. Ruja staugimu gyvenamą teritoriją skelbia šventa nuosavybe. Jei vienišas vilkas pastebimas svetimoje teritorijoje, jo laukia mirtis, todėl tenka pasišalinti. Ruja – tai viena didelė šeima. Gimi-nę pratęsia tik viena pora – pirmoji patelė ir pirmasis patinas. Likę vilkai yra paskutinių dvejų metų jaunikliai. Jie medžioja kartu ir dalijasi laimikiu. Didesnei rujai lengviau pagauti dide-lį grobį, pavyzdžiui, briedį, tačiau dėl intensyvios medžioklės Baltijos vals-tybėse didesnės negu 4–5 vilkų rujos tampa retenybe.

Baimė slypi tautosakoje

Paprastai vilkai laikosi atokiai nuo žmonių, bet vienišas, neturintis savo medžioklės teritorijos vilkas priverstas rizikuoti. Jį kartais galima pamatyti prie vietinio sąvartyno, kur yra maisto atliekų. Nepaisant įsišaknijusių prieta-rų, vilkai vengia ir bijo žmonių. Dau-guma per pastaruosius dešimtmečius žmones užpuolusių vilkų buvo pasiu-tę. Šiuo metu pasiutligė tarp vilkų – tikra retenybė. Mūsų baimės šaknys slypi tautosakoje, kuri mažai ką turi bendro su tikrove.

Mitas apie vilkų invaziją iš rytų

Baltijos valstybėse vilkų medžiok-lė leidžiama. Privilioti skerdiena prie medžioklės bokštelio vilkai tampa lengvu taikiniu. Šiuo metu Baltijos šalyse sumedžiojama šimtai vilkų, kartais tai sudaro daugiau nei trečdalį populiacijos. Medžiotojai, pateisinda-mi tokio masto žudynes, tikina, kad vilkai gausiai migruoja į Baltijos vals-tybes iš Rusijos ir Baltarusijos. Anot

jų, kad ir kiek vilkų nušautum, jų vietą užims atvykėliai. Teigiama, kad vilkai migruoja per užšalusius ežerus Estijos ir Rusijos pasienyje. Latvijos ir Lietu-vos rytuose nėra kliūčių vilkams judė-ti. Bet ar šios istorijos atitinka tikro-vę? Pastarosiomis žiemomis Estijos ir Latvijos pasieniečiai kartu su moks-lininkais stebėjo, ar vilkai atkeliauja iš rytų. Iškritus šviežiam sniegui, sie-na buvo patruliuojama, ieškoma vilkų migracijos požymių. Vilkai keliauja vienas kito pėdomis, todėl jas stebint lengvai galima suklysti. Pasieniečiai buvo mokomi pažinti ir suprasti vilkų pėdsakus. Tyrimas parodė, kad žiemos metu Estijos ir Latvijos rytinę sieną kerta ne daugiau kaip 20 vilkų. Tai paneigia tvirtinimus apie vilkų inva-ziją iš rytų.

Medžioja bebrus ir usūrinius šunis

Beveik visiškai išnykę bebrai vėl iš-plito ir pelkėtuose miškuose tapo vil-kų grobiu – pakrantėse medžius ker-tančius bebrus lengva pagauti. Šiais laikais bebrai sudaro trečdalį vilkų va-saros raciono.

Pelkėse kelia pavojų paukščiams įsibrovėliai plėšrūnai – usūriniai šu-nys. Jie puikiai plaukia, todėl šeimi-ninkauja pelkėje. Usūriniai šunys kilę iš Rusijos, Kinijos ir Japonijos. 1948 metais buvo atgabenti į Latviją kaili-ninkystės pramonei. Iš Rusijos ir Bal-tarusijos jie išplito po visas Baltijos šalis. Usūriniai šunys, atsivedantys iki 10 jauniklių, dabar mažiau medžio-jami dėl kailių. Iš kai kurių vietų jie baigia išstumti lapes. Šie plėšrūs žvė-reliai naikina smulkius gyvūnus ir pe-rinčius paukščius, platina pasiut ligę. Usūriniai šunys naikina balų vėžlius. Tai ypač reti Šiaurės Europos gyvū-nai. Mažytė jų populiacija Lietuvoje gali neišlaikyti usūrinių šunų perse-kiojimo. Vilkai medžioja usūrinius šunis, taip reguliuodami jų populia-

ciją ir palengvindami kitų gyvūnų gy-venimą.

Ūkininkai vilkus laiko savo priešais

Vilkai žudo laukinius gyvūnus, jeigu jų yra pakankamai, tačiau nėra nė vieno įrodymo, kad vilkai mažintų medžiojamųjų žvėrių populiaciją. Vil-kų daugėja, kai medžiojamųjų gyvū-nų yra daug. Ir nyksta, kai nyksta jų grobis. Kai žmonės sumedžioja per daug gyvūnų, dažniausiai apkaltina-mi vilkai. Alkis priverčia vilkus imtis veiksmų, piktinančių žmones. Nami-niai gyvuliai, ypač jų jaunikliai, gali tapti lengvu vilkų grobiu. Tik paty-ręs žvilgsnis gali atskirti vilkų puotos pėdsakus nuo sulaukėjusių šunų už-puolimo. Vilkai užpuola naminius gy-vūnus, ypač kai moko jauniklius me-džioti, bet tai labai reti atvejai. Tačiau Baltijos šalių ūkininkams nuostoliai gali būti nepakeliami. Tik nedaugelis jų gali apdrausti gyvulius, be to, prieš išmokant kompensacijas reikalingas veterinarinis patikrinimas. Nuo di-delių nuostolių galima būtų apsisau-goti tveriant tvoras, uždarant gyvulius nakčiai. Bet vilkai vis tiek kels rūpes-čių, todėl žmonės reikalauja kontro-liuoti jų populiaciją. Per daug ūkinin-kų ir medžiotojų laiko vilkus priešais, kad juos būtų galima apsaugoti.

Mirti es vėliavėlės

Pirmasis sniegas vilkams tampa tikru prakeiksmu. Šviežias sniegas leidžia medžiotojams sekti vilkų pė-domis. Kai medžiotojams pavyksta aptikti zoną, iš kurios nebeveda pėd-sakai, vilkai pakliūva į spąstus. Kai vėliavėlių žiedas apsupa mišką, me-džiotojo ragas kelia vilkus ant kojų. Varovai varo juos į priekį. Tolumoje tyliai laukia medžiotojai. Paskui pra-sideda vėliavėlių žaidimas. Vilkai žiū-ri į jas kaip į neperžengiamą barjerą ir ieško išėjimo, kurio nėra. Kartais taip iššaudoma visa ruja. Bet ne vi-sada. Jei vilkas išdrįsta peršokti vėlia-vėlių barjerą, jis niekada nebepateks į šiuos spąstus.

Vilkams reikia draugų

Apklausos Baltijos šalyse rodo, kad vilkai įgyja vis daugiau draugų. Tik nedidelė mažuma siekia juos išnai-kinti. Dauguma pasisakė prieš spąstus ir medžioklę dauginimosi metu. Eu-ropos vilkams vis dar gresia pavojus išnykti. Kokia šių išdidžių plėšrūnų ateitis? Net ir pas mus vilkų rujas me-džiotojai išblaškė didžiuliuose plotuo-se. Liko tik vieniši vilkai. Bet jie moka susirasti partnerių. Vilkų sugebėjimas daugintis padėjo išlikti nepaisant ali-nančių praeities medžiok lių. Kažka-da Europoje buvo nepalyginti dau-giau vilkų nei dabar. Prieš tūkstančius metų jie laisvai klajojo po miškus, ru-jomis medžiodami grobį. Šimtme-čiais persekiojami vilkai išliko, nors ir buvo išstumti į pačius Europos pa-kraščius. Jų galimybė gyventi laisvė-je dabar priklauso tik nuo mūsų pa-stangų. Vilkai – protingi ir socialūs gyvūnai – išlieka, jei užtenka mais-to ir nėra beatodairiškai medžiojami. Jie gali gyventi kartu su mumis, jei tik sudarysime sąlygas. Vis griežtes-nis medžioklės reguliavimas Baltijos šalyse leis išlikti esamoms populiaci-joms. Dabar, kai mes geriau supran-tame vilkus, jų žiaurus persekiojimas Europoje neturėtų pasikartoti.

Parengta pagal dokumentinį fi lmą „Nenugalimasis vilkas“

Lietuvoje šių metų vasarą – šilti ir drėgni orai, tad grybų se-zonas prasidėjo anksčiau nei pernai. Tiesa, tokį egzempliorių, kokį neseniai apti ko Kinijos mi-kologai, Lietuvoje neįmanoma ne ti k rasti , bet ir, ko gero, įsi-vaizduoti . Jei kas pasigirtų, kad šile užti ko 10 metrų ilgio pusę tonos sveriantį grybą, pagalvo-tume, jog žmogui ne visi namie. Tačiau būtent tokių matmenų grybų karalystės supergigantą tyrėjai netyčia rado Kinijoje.

Po medžio kamienu surastas kolosalaus dydžio grybas pripa-žintas didžiausiu grybu pasaulyje. Grybo vaisiakūnis siekia maždaug 10,85 m ilgio, 82–88 cm pločio ir 4,6–5,5 cm storio. Toks grybas sveria apie pusę tonos, tad nieko stebėti no, kad aplenkė ankstesnį grybą rekordininką, kuris 2003 m. buvo išaugęs ne kur nors Azijoje, o „Kew Gardens“ soduose Didžio-joje Britanijoje. Tiesa, briti škasis rekordininkas, palyginti su kolega iš Kinijos, buvo ganėti nai kuklus – vos 1,5 metro skersmens ir 425 cm perimetro.

Beje, naujasis rekordininkas kepurėtųjų grybų amžiaus maste-liu – toli gražu nebe jaunuolis: gry-bui gigantui dabar yra mažiausiai 20 metų. Milžiniški grybo egzem-plioriai užsimezga ir bręsta po nu-virtusiais medžiais, iš kurių ir ima maisto medžiagas. Apskaičiuota, kad surastas didžiausias pasauly-je grybas gali turėti apie 450 mln. sporų.

Pirmasis kerpinės rūšies grybas Kinijoje surastas dar 2008 m. Gry-bas rekordininkas apti ktas ti k per-nai, kai buvo ieškoma medienos puvimo procesuose dalyvaujančių organizmų.

„Tuo metu šios rūšies grybų ne-ieškojome. Nė neįtarėme, kad jie gali išaugti tokie didžiuliai, – pa-sakojo paieškose dalyvavę miko-logai, vadovaujami profesoriaus Yu-Cheng Dai. – Kai apti kome tokį radinį, buvome kaip reikiant nu-stebinti . Iš pradžių nesupratome, kad tai – grybas, nes radinys buvo ti esiog per didelis.“

Daugiameti s poliporinis kerpi-nis grybas Fomiti poria ellipsoidea (angl. „perennial polypore“ arba „bracket fungus“) auga daugybę metų, todėl yra milžiniškas.

Parengta pagal Giant fungus discovered in China

Pusę tonos sverianti s grybas išaugo Kinijoje

Mikologo rankose – giganti ško (10 met rų ilgio ir 0,5 tonos sveriančio) gry-bo fragmentai. GK archyvo nuotrauka

Vilkai moka išlikti . Jie visada gyveno Balti jos valstybių miškuose, ta-čiau šiais laikais Lietuvoje, Latvijoje ir Esti joje jie baigiami išmedžioti .

Nenugalimasis vilkas

Gimtasis kraštas 2011 m. rugpjūčio 12–19 d., Nr. 32 (76)12 Neparadinė Lietuva

Kai nuotaika gera, dažnokai sau tariu, kad kai užaugsiu, būsiu gruzi-nas. Juk negėda būtų pasimokyti iš gruzinų, dvasiškai sveikos ir kultū-ringos tautos. Šiuokart kalbu apie alkoholio vartojimo kultūrą.

Gruzinų berniuko įšventi nimas į vyrus

Mano geras draugas gruzinas pa-sakojo, kaip jį vaikystėje senelis mokė gerti vyną. Dvylikos metų berniukų įšventinimo į vyrus apeigos labai pa-prastos, bet iškilmingos. Susirenka gi-minės, garbingiausi kaimo žmonės. Stalas nukraunamas vyno ąsočiais, ga-ruoja skalsus maistas. Vaikas, pasida-binęs „džigitka“, pasodinamas šalia visų gerbiamo vyro, kuris lyg netyčia padeda puikų brangakmeniais inkrus-tuotą kinžalą. Berniukas prisimena mamos perspėjimus, kad durklo ne-paliestų, nepradėtų žaisti. Jo senelis pakelia ragą su vynu ir sako tostą:

– O dabar tu tapsi vyru. Tai reiškia, kad tu ginsi moterį, tu ginsi Tėvynę. Garbė telydi tave visą gyvenimą.

Tada vaikas kelia mažą ragą su jau-nu vynu (iš tikrųjų su sultimis) ir iš-geria. Muzikantai užgroja, nuskamba daugiabalsė daina. Vyrai, keldami bo-kalus, sako išminties kupinus tostus. Visi šoka ir dainuoja. Vakare šventė baigiasi – nė vieno girto.

Šventė su bambaliu

O štai dažnokas lietuviškas vaiz-delis. Paauglys smalsiai stebi prie apš-nerkšto stalo vykstančią šventę – pas-kutinis savaitės trečiadienis. Tėvai su draugeliais geria pilstuką. Tostas po tosto: „Nu“, vėl tostas – „Nu“. Akys spangsta, nuotaika gerėja. Pavėpę tė-veliai jau nebara vaikų. Kažin ko su-sipyksta – vyras užvožia žmonai, bet vėl tostas – „Nu!“ Greitai susitaiko ir visi uždainuoja: „Oi, Zuzana, širdis mana, koks gyvenimas gražus“, bet bambalis į pabaigą.

Berniuką siunčia pas bobutę į „tašką“.

Šventė tę-siasi – „te-levizorius šoka, radi-

jas dainuo-

ja“. Kažkas „nulūžo“ pastalėje. Ap-girtęs dėdė paslapčiomis įpila taurelę. Vaikas makt – „ot vyras!“ Kitą rytą pagiringas tėvas skubina sūnų par-nešti alaus, sako, kad reikia atsipagi-rioti. To nemato gruzinų vaikai.

Paveldėti ir sveti mi papročiai

Ilgus šimtmečius mus su Gru-zija siejo bendra istorija. Kentėme carizmo jungą, sovietinę okupaci-ją. Išlikome kaip tautos, nes gynėme žemę, branginome kalbą, saugojome papročius. Ypač svarbūs iš protėvių paveldėti papročiai, nes juose įsikū-nija reikšmingiausios vertybės: dora, darna ir garbė.

Gruzinai išsaugojo švenčių tradicijas, to-

dėl niekada neži-nojo, kas yra blai-vyklos, nežino nei senelių prieglaudų, nei vaikų namų, re-tos ten savižudybės, skyrybos.

Lietuviai įsileido svetimą papro-tį – „pachmielą“, išreiškiantį vadina-mąją rusų liaudies išmintį – kuo su-sirgai, tuo ir gydykis. Carizmo laikais kaip užkratas įsiskverbęs pragaištin-gas „pachmielo“ paprotys palaipsniui, o ypač išsikerojęs soviet mečiu, dau-geliui tautiečių tapo tiesiog „liaudies išmintimi“. Netrukus sulaukėme pa-sekmių. Smuko dora: nepagarba vy-resniesiems, nesirūpinimas mažaisiais, ištvirkavimas. Nyko darna šeimose, bendruomenėse, menko garbė, už-leisdama vietą nepasotinamam gob-šumui, pagiežai, pykčiui ir pavydui. Daugelis jaučia, kad tauta serga, bet retas suvokia, kad sudėtingose įvairių reiškinių sąsajose didžia dalimi palie-gusios tautos būvį lemia žalingiausia tradicija – „pachmielas“.

Pagirios ir „pachmielas“

Kaip uoga degtinės butelyje susi-raukšlėja, taip alkoholis iš organizmo ištraukia skysčius. Padauginus išvaka-rėse alkoholio, visi jaučia pagirias. Tai būsena, kai grąžinami skysčiai, todėl geriame girą, kopūstų sunką ar van-denį iš šulinio, bet jei geriamas alko-holis – tai jau ne pagirios, o „pach-mielas“. Atsipagirioti alumi – tai kaip žaizdą siūti skalpeliu. Abu teiginiai vienodai absurdiški. Kalbame apie du visiškai priešingus veiksmus.

Bet kalbininkai nuolat primena, kad žodis „pachmielas“ nevartotinas.

Paradoksali situacija – išskirtinai ydin-gas, išsikerojęs tautoje reiškinys yra, o jį nusakančio žodžio net didžiajame Lietuvių kalbos žodyne nėra. Mums siūloma pagiriomis vadinti ir tai, kas tikrai yra pagirios, ir tai, kas logiškai negali būti pagiriomis.

Kartą radijo laidoje pasiūliau nau-jadarą „pagirčios“, kaip priešingą žo-džiui „pagirios“. Gal kas pasiūlys ge-resnį, tinkamai sudarytą lietuvišką atitikmenį. Dar reikia laiko, kad nauja-daras prigytų. Juk retas suaugęs žmo-gus Lietuvoje nežino žodžio „pach-mielas“ reikšmės. Nuo šiol sąmoningai nusižengiu skyrybos taisyk lei, kai var-todamas nenorminį žodį nededu jo į kabutes. Darant, bet nevadinant to pachmielu ar gerai sudarytu lietuvišku atitikmeniu, sujaukiamas priežastin-gumas, negalima suprasti virsmo, kaip jaunuoliai, be problemų vartojantys al-koholį, ilgainiui tampa priklausomi.

Žodis pachmielas būtinas ne tik šnekamojoje lietuvių kalboje, o gal kaip senasis skolinys ir lietuvių kalbo-je apskritai. Neištaisę klaidos kalboje, tai yra pachmielą vadindami pagirio-mis, paliksime brangiai kainuojančią elgesio ir sprendimų klaidą.

Sutinku, kad žodis pachmielas yra barbarizmas, bet juk ir procesas bar-bariškas. Gal ne nuodėmė būtų pach-mielą palikti lietuvių kalboje, kaip ir kitus barbarizmus, turinčius neigia-mą prasmę. Vienoje gretoje turi būti: pachmielas, sovietinis, enkavedistas, la-geris, kolchozas, kagėbistas ir pan.

Alkoholio įkaitai

Beje, tik pachmielo kaip papro-čio palaipsnis įsitvirtinimas lėmė bendrą alkoholio vartojimo kultūros būvį. Apie kadaise saikingą alkoho-lio vartojimą sužinome iš tautosakos. Pasakose randame: „Ir aš ten buvau,

alų, midų gėriau, per barzdą varvėjo, burnoj neturėjau“, dainose – „negerk, broleli, negerk trečios“. Bendruomenė gerbdavo darbštų ir tvarkingą, pašiep-davo padauginusį.

Sovietmetis – laikas, keitęs alko-holio vartojimo papročius (įpročius). Pamatinę vertybę – saiką – dėl vis pla-tesnio pachmielo įsigalėjimo keitė šau-nus prisigėrimas, girtas „lėbavimas“. Juk jau buvo gelbėjimo ratas – kuo susirgai, tuo ir gydykis. Kuo daugiau žmogus įveikdavo alkoholio, tuo la-biau buvo gerbiamas. Ir, kas baisiausia, tai stebėdami mokėsi vaikai, paskui ir jų vaikai. Mūsų tautoje vis didėjo žmonių skaičius, kuriems pachmielo darymas tapo savastimi, kuriems net nesuvokiama, kad gali būti kitaip. Tai lėmė ir lemia pakitusį visos bendruo-menės elgesį švenčių metu. Dauge-lis norinčiųjų ir galinčiųjų alkoholį vartoti saikingai net nesuvokia, kad yra tapę įkaitais tų, kuriuos vadinu „pachmelnikais“.

Pilieti , pagiriokis, nedaryk pachmielo

Visi kenčiame nuo negandų, ky-lančių dėl girtavimo: smurtas, ava-

rijos, nelaimės, savižudybės. Tiek sergančiųjų alkoholizmu, tiek turin-čiųjų problemų dėl daugiadienio al-koholio vartojimo (vadinamieji ma-ratonininkai) vargų ir artimiesiems keliamų rūpesčių bendras vardik-lis – pachmielas. Nė vienas netapo alkoholiku ar maratonininku prieš tai neišmokęs taisyti sveikatos alko-holiu. Žmonių sąmonėje įsitvirtino klaidinga, bet nepajudinama nuos-tata – kaltas alkoholis. Kovoti su al-koholiu – tai lyg bergždžiai skabyti piktžolės lapus – daržininkai žino, kad piktžolė tik labiau vešės.

Kad akivaizdžiai sumažėtų dėl alkoholio vartojimo kylančių bėdų, pirmiausia būtina įvardyti, tada iš-rauti blogybių šaknį – pachmielą. Deja, ir tie, kuriuos delegavome spręsti svarbiausių tautos klausimų, turi tą pačią nuostatą – kovoti su al-koholiu. Kokia tai „sėkminga“ kova, rodo mūsų buvimas pirmaujančiųjų gretose Europoje pagal išgeriamo alkoholio kiekį, smurtą, „girtas“ ava-rijas, savižudybes.

Tikrieji kaltininkai yra pachmielo „viruso“ nešiotojai. Vienus dar ga-lima permokyti, su kitais elkimės pagal budistinį principą: „Nekovok, bet padėk“, o trečius pagal išgales gydykime. Lengviau neišmokti, nei vėliau permokyti. Kalbu apie atei-nančią kartą. Veiksmingi ir ilgalai-kiai gali būti tik tie sprendiniai ir iš jų kylantys veiksmai, kurie nukreipti prieš pachmielą kaip reiškinį.

Garbingi žmonės skolą grąžina

Seimas priėmė įstatymo patai-są, leidžiančią alkoholį pardavinėti iki 22 val. Šimtą kartų naudinges-nis būtų įstatymas, leidžiantis par-duotuvėse prekiauti alkoholiu tik

nuo 14 val. Tai realiai drausmintų linkusiuosius padauginti, tada ge-rokai sumažėtų traumų ir avarijų, o svarbiausia – nesišlaistytų pamokų, pertraukų metu girtaujantys moks-leiviai.

Mes turime beviltišką antialko-holinę reklamą, kad „vartodami al-koholį, rizikuojate savo sveikata“ ir t. t., kurios žmonės nei pastebi, nei girdi. Antipachmielinė kampani-ja, sutelkus jėgas, būtų tikrai veiks-minga.

Būtina iš savų alkoholio gamin-tojų išsireikalauti, kad ant kiekvieno butelio etiketės būtų užrašas, reko-menduojantis alkoholį vartoti sai-kingai, ir kad alkoholis nevartotinas dvi dienas paeiliui. Tam yra svarių argumentų.

Protingi žmonės įsiskaitys ir su-pras, kad vaikus mokome savo pa-vyzdžiu. Kiti pasišaipys, jiems verta priminti N.Gogolio herojaus frazę: „Iš ko šaipotės? Iš savęs“. Gal gana šaipytis iš savęs – atsitokėkime. Žo-dis pachmielas yra skolinys. Garbin-gi žmonės skolą grąžina. Tad žodį vartokime, suvokdami, ką turime iš-gyvendinti, kad sugrįžtume į dorą, darnią ir garbingą Lietuvą.

Ne pagirios – pachmielas be kabučių

Kad akivaizdžiai sumažėtų dėl alkoholio vartojimo kylančių bėdų, pirmiausia būti na įvardyti , tada išrauti blogybių šaknį – pachmielą.

Mes turime bevilti šką anti alkoholinę reklamą, kad „vartodami alkoholį, rizikuo-jate savo sveikata“, kurios žmonės nei pastebi, nei girdi.

Daugelis norinčiųjų alkoholį vartoti saikingai net nesuvokia, kad yra tapę įkai-tais tų, kuriuos vadinu „pachmelnikais“. Vidmanto Balkūno nuotrauka

Nė vienas netapo alkoholiku ar maratonininku prieš tai neišmokęs taisyti sveikatos alkoholiu. Raimundo Šuikos nuotraukos

Gydytojas Alvydas REPEČKA

Gimtasis kraštas2011 m. rugpjūčio 12–19 d., Nr. 32 (76) 13Kelionės

Kosta Rika ispanų kalba reiškia turti ngas krantas. Jei pritartume tvirti nimui, kad gamta – didžiausias mūsų turtas, mažutė Kosta Rika iš ti krųjų būtų turti ngiausia šalis pa-saulyje, o jei suskaičiuotume visus jos gyvius, laimėtų ir tankiausiai gy-venamos ti tulą.

Lankomiausia Centrinės Amerikos valstybė

Chordana Gonsales Krus, ispa-nų kalbos dėstytoja, seniai gyvenanti Lietuvoje, – tikra kostarikietė. Ar nos-talgija leis jai objektyviai papasakoti apie tėvynę? Jos vyras fi losofas Da-lius Jonkus, ne kartą lankęsis žmonos karšte, padės.

Amžina švelni vasara – taip trum-pai galima apibūdinti Kosta Rikos kli-matą, kuris labai vilioja užsieniečius. Vasarą gaivina lietūs, o kalnai užsto-ja vėjus ir kuria puikų mikroklimatą. „Čia visada apie 25 laipsnius šilumos, nors klimatas, tiesa, įvairuoja kalnuose ar vandenynų pakrantėse. Vieną ša-lies pakrantę skalauja Ramusis vande-nynas, kitą – Karibų jūra, jos skiriasi klimatu ir augmenija. Kosta Rika yra lankomiausia Centrinės Amerikos valstybė, per metus sulaukianti be-veik 2 milijonų užsienio turistų.

Dauguma gyventojų – baltao-džiai kreolai, ispanų užkariautojų palikuonys.

Žvėrių ir paukščių rojus

Chordana juokiasi vaikystėje ma-niusi, kad tikrieji jos šalies gyventojai yra varlės ir driežai, žmonės – tik jų įnamiai. Klimato švelnumas ir švarių vandens telkinių gausa, matyt, ypač palankūs šaltakraujėms reptilijoms. „Varlių čia rasite visokių – nuo bi-tės iki katės dydžio, visų vaivorykštės spalvų. Tačiau jei sutiksite mažuliu-kę oranžinę varlytę, bėkite šalin: ryš-ki spalva perspėja, kad ši nuodinga, – įspėja pašnekovė. – Gyvūnų spalvos čia itin ryškios. Kolibriai laigo tarp žiedų kartu su drugeliais, parkuose juos gaudyti griežtai draudžiama.“

Nacionalinių parkų, saugomų te-ritorijų čia gausybė, o pavadinimai daug pasako apie juos: štai Tortegje-ro nacio nalinis parkas reiškia vėžlių

parkas. Šalies valdžia pačiu laiku susi-rūpino gamtosauga. Uždraudusi kirs-ti miškus kavos plantacijų plėtrai, pa-dėjo išlikti jų gyventojams. Griežta gamtosaugos politika paskatino čia ypač populiarų ekologinį turizmą.

„Orchidėjos čia auga natūraliai, tar-si ramunės Lietuvoje. Tačiau nerasi nė vienos panašios, tiek skirtingų rūšių“, – prisimena Chordana, savo virtuvėje Vilniuje prižiūrinti orchidėjas.

Vyras pritaria žmonai: gamtos įvairovė ten stulbina. „Atrodo, lyg šiame žemės lopinėlyje vyksta nuo-latinis fl oros ir faunos festivalis. La-gūnose tūno krokodilai, tropiniame miške ūbauja beždžionės, dangų raižo papūgų būriai, Ramiojo vandenyno pakrantėje tam tikru metų laiku ga-lima stebėti banginių paradą“, – pri-simena Dalius.

Suraskite 10 panašumų

Chordana tvirtina, kad Kosta Rika panaši į Lietuvą. Gyventojų turi mi-lijonu daugiau, ploto – penktadaliu mažiau. Ją pirmąkart šalies istorijo-je valdo moteris prezidentė (Laura Šinšila – red. past.). „Mano tėvynai-niai – taip pat katalikai. Santūrūs ir darbštūs, nes nori gyventi kaip ame-rikiečiai: namas, mašina, sąskaita banke, – šaiposi pašnekovė, kritiškai nusiteikusi amerikietiškų vertybių at-žvilgiu. – Belieka džiaugtis, kad JAV įtaka ten silpnesnė nei Puerto Rike, kuris penimas dotacijomis ir užverstas pigiomis amerikietiškomis prekėmis. Mano kraštiečiai nėra tiek nutukę, nes

maitinasi sveikiau, o vandens neiškei-tė į koka kolą.“

Tačiau neprašykite kostarikietės lyginti savosios ir lietuviškos virtuvių. Didžkukuliai, akivaizdu, pralaimės prieš platų jūros gėrybių, daržovių ir vaisių asortimentą. „Skanesnių vaisių kokteilių niekur nesu gėręs, – tikina Dalius. – Mangas, papaja, ananasas tavo akyse sugrūdami su ledais, jei pageidauji, įpilama pieno.“ Ne veltui laisvojoje ekonominėje zonoje klesti

vaisvandenių ir mišinėlių vaikams ga-myba. Nemažą eksporto dalį sudaro ir modernių technologijų produkcija – stabili šalis pritraukia investuotojus.

Ne bananų respublika

Vieną šalies sostinės San Chosė aikščių puošia modernus paminklas… kavos pupelei. Daugiau nei šimtas metų kava ir bananai yra pagrindinė eksporto prekė.

Kostarikietiška kava laikoma viena geriausių pasaulyje. „Vietiniai geria tik kavą, arbata čia – ligoniams, alus – tu-ristams, – pasakoja lietuvis. – Gėrimas paruošiamas tradiciškai, be jokių ap-aratų: kava užplikoma ir perkošiama per natūralaus audinio koštuvą.“

Kava ir bananais ši Centrinės Ame rikos šalis užverčia viso pasau-lio prekystalius. Bananų derlius įspū-dingas, apie pustrečio milijono tonų per metus! Tačiau bananų respublika Kosta Rikos nepavadinsi: net 96 proc. jos gyventojų yra raštingi. Tai aukš-čiausias rodiklis Centrinėje Ameri-koje! „Dėl to ten mūsų vyrai pravar-džiuojami gėjais, o moterys neva yra laisvo elgesio, – juokiasi Chordana. – Pavydima, kad mūsų vyrai išsilavinę, nėra išpuikėliai mačo, o moterys – ne-priklausomos.“

Kaimynės Kosta Rikai gali pavy-dėti ir socialinės rūpybos. Mokslas čia iki 15-os metų nemokamas, sveikatos apsaugai valstybė skiria beveik ketvirtį biudžeto lėšų. Gyvenimo trukmė yra ilgiausia Centrinėje Amerikoje – 76 metai. Šalis apdairiai atsisakė kariuo-menės, kad išvengtų karinių pervers-mų ir diktatūrų.

Juros periodo parkas

Žemės drebėjimai vietos gyven-tojams – ne naujiena. Kosta Rika yra seismiškai aktyvioje zonoje, o šalies viduryje stūkso ugnikalniai, aukš-čiausias – 3 431m. „Dauguma jų vei-kiantys. Tą supranti naktį pamatęs jų žioruojančias viršūnes“, – prisimena Dalius. Kopimas į užgesusį ugnikalnį paliko lietuviui neišdildomų įspūdžių. „Lyg Juros periodo parke pabuvojau. Įkopti į daugiau nei 3 km aukštį, o dar ir nusileisti – menki juokai, ypač kai statmenas takelis po liūties tam-pa šniokščiančiu upeliu. Užkopėme suplukę, todėl labai apsidžiaugiau iš-vydęs ugnikalnio krateryje ežerą. Nu-plaukęs iki jo vidurio atsikvošėjau: ap-linkui – priešistorinis miškas, tirštas rūkas, atrodo, iš tankmės tuoj išlįs di-nozauras… Laimei, rūkas išsisklaidė, krante pamačiau žmones ir sėkmingai sugrįžau iš Juros periodo“, – juokiasi vyras. O Chordana prisipažįsta besi-ilginti nuostabių gimtinės krioklių, krentančių tarsi iš paties dangaus. „Kostarikiečiai maudosi triskart per parą, o jų vonia ir dušas yra po atviru dangumi – tai neapsakomo grožio ir aukščio kriokliai bei ežerai“, – prista-to nacionalinius higienos ypatumus pašnekovė.

Kosta Rika –Kosta Rika –turti ngas krantasturti ngas krantas

Turistus hipnoti zuoja užgesusio ugnikalnio krateryje atsivėrusi ežero akis.

Anot Chordanos Gonsales, jos tauti e-čiai panašūs į lietuvius.

Saloje gausu nacio nalinių parkų, saugomų teritorijų.

Mažutė Kosta Rika didžiuojasi turinti priėjimą prie dviejų vandenynų. Asmeninio archyvo nuotraukos

Rūta KLIŠYTĖ

Gimtasis kraštas 2011 m. rugpjūčio 12–19 d., Nr. 32 (76)14 Laisvalaikis

Parengė žurnalo „Oho“ redakcija.

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Jį sužinosite kitame GK numeryje.

HoroskopaiHoroskopai Avinas entuziasti škai imsis bet

kurio darbo ir sėkmingai jį atliks. Jums bus ti esiog ankšta įprastuose rėmuose. Tad užsiimkite rinkodara, prekyba, žodžiu, viskuo, kas jums kol kas yra nauja. Pats metas pademonstruoti visus savo suge-bėjimus, ir dar taip, kad juos pastebėtų reikalingi žmonės.

Darbo ieškantys Jaučiai gaus gerą žinią. Naujas verslas bus pelningas, jeigu skirsite jam ilgalaikių investi cijų. Vyriau-sybės politi kos pokyčiai privers reorga-nizuoti jūsų kompanijos darbą. Studen-tams bus suteikta fi nansinė parama, ir ji ti krai pravers. Kai kurie iš jų važiuos į užsienį mokyti s.

Dvyniai turės nelėti nti pasirink-to tarnybinės ir darbinės veiklos tempo. Nuo jūsų energijos dabar daug kas pri-klauso. Stenkitės nepriekaišti ngai įvykdy-ti visus vyresnybės įpareigojimus, o jeigu reikės, tai dirbkite ir viršvalandžius. Tik neapsiimkite atlikti to, kas jums aiškiai per sunku.

Vėžiui astrologas pataria priimti verslo partnerių užsieniečių pasiūlymus. Bendradarbiavimas su jais bus sėkmin-gas ir pelningas. Verslininkų ir komersan-tų laukia susiti kimas su specialistu, kurio pagalba pravers sprendžiant fi nansines problemas. Kitą savaitę ti kriausiai vyksi-te į keliones darbo reikalais.

Liūtams pavaldiniai pateiks ver-ti ngų pasiūlymų, kaip suaktyvinti verslą. Kompanijų vadovams teks nuodugniai apsvarstyti naują projektą. Nuo darbo gali ati traukti brolio ar sesers vizitas – jie atva-žiuos spręsti šeiminės problemos. Kuriam laikui jūs tapsite vyriausiu šeimoje.

Mergelės ateinančią savaitę į vers-lą turės investuoti daug pinigų. Astrologo

nuomone, dabar tam ti nkamas metas. Jūsų fi nansinė padėti s ir taip gera, bet ją galima susti -printi . Didelį nerimą gali sukelti

paštu gauta žinia, kurios jūs seniai laukėte. Arti mieji jus neapsakomai nudžiugins brangia dovana.

Svarstyklės darbe susidurs su sun-kumais. Juos reikės įveikti savo jėgomis. Astrologas įspėja, kad gali tekti aiškinti s teisme arba tardytojo kabinete. Šiems reikalams turėsite skirti iti n daug dėme-sio, bet juk tai aišku ir be astrologo prana-šysčių. Be ilgų svarstymų priimkite pasiū-lymus dėl nekilnojamojo turto.

Skorpiono, dirbančio Valstybi-nėje įstaigoje, laukia sėkminga savaitė ir didesnis atlyginimas. Vyresnybė keti na jus paaukšti nti , o kol kas pasiūlys atlikti svarbią užduotį . Tai bus paskuti nis jūsų jėgų pati krinimas. Verslininkai turės ati -dėti naujo projekto įgyvendinimą – tam gali pritrūkti pinigų.

Be darbo vargstantys Šauliai gaus pasiūlymą įsidarbinti , kurio nereikėtų at-sisakyti . Romanti ški nuotykiai ir širdies reikalai padės neprarasti geros nuotaikos. Meilės kerams neįstengs atsispirti net ir ištvermingiausi Šauliai. Bet neperverti n-kite situacijos. Viską iškart prarasite, jeigu pradėsite forsuoti įvykius.

Ožiaragis gaus gerų žinių apie pa-jamų padidėjimą ir kitus malonius įvykius savo gyvenime. Tie, kurie užsiima užsie-nio prekyba ir tarptauti niu turizmu, ne-trukus patys išvyks dirbti į užsienį. Bet prieš tai jie turės darbo reikalais pavaži-nėti po gimtąją šalį. Kitą savaitę jūs paga-liau baigsite rengti svarbų projektą.

Vandeniai turės unikalią galimy-bę įgyvendinti tuos savo sumanymus, ku-riuos aplinkiniai laiko fantasti niais ir ti e-siog nerealiais. Jums nusišypsos retai pa-sitaikanti sėkmė, tad veikite drąsiai. Bus galima pradėti šturmuoti naujas karjeros aukštumas arba imti s veiklos anksčiau nežinomoje srityje. Jums viskas seksis.

Žuvys pradės dirbti kartu su gana įtakingu asmeniu. Jis jums padės kopti karjeros laiptais ir tvarkyti įvairius svarbius reikalus. Meilės fronte bičiulių jums nerei-kės. Ir be jų pagalbos netrukus sužinosite apie švelnius jausmus, kuriuos jums jau-čia vienas drovus, bet nuostabus žmogus. Jūsų laukia audringas romanas.

lą turės in

ip

palaunud

Toliausiai į vakarus nutolęs ir legen-domis apipintas Lietuvos kraštas – Ne-ringa – iki šiol saugo kuršių tradicijas ir puoselėja dabarti nių gyventojų ver-tybes. Rugpjūčio 13–14 dienomis čia įvyks senųjų amatų dienos.

Dviejų dienų šventėje, kuri šur-muliuos Nidos prieplaukos aikštėje, muzikuos liaudiškos muzikos kape-los, vyks duonos kepimo ant akmenų, senosios alaus gamybos, siūlų dažy-mo augaliniais dažais, žalvario lieji-nių, baltų šarvuotės ir ginkluotės pri-statymas, parodomosios kovos ir kt. Veiks Lietuvos tautodailininkų ir amatininkų dirbtuvės, kulinarinio paveldo puoselėtojai svečius vaišins įvairiais patiekalais. GK inf.

Lota BALSYTĖ

Tradiciniu tapęs pleneras „Soutine dienos“ rengiamas siekiant prisiminti ir pagerbti didį litvakų kilmės tapytoją Chaimą Soutiną (1893–1943 m.). Jis iš pradžių dailės mokėsi Vilniuje, kur tuomet buvo garsi piešimo mokykla. Čia jis apsisprendė tapti dailininku. Ch.Soutino pavardė sutinkama kiek-vienoje meno enciklopedijoje šalia P.Pikaso, M.Šagalo, A.Modiljanio.

Kaip rašė menotyrininkas prof. Antanas Andrijauskas, talentingiau-sias iš gausybės į Paryžių atvykusių litvakų dailininkų buvo Ch.Soutinas. Jo talentą labai vertino Pablas Pikasas, Žoržas Rou ir daugelis kitų didžiųjų modernistinio meno korifėjų.

Tai buvo tapytojas iš prigimties. Jis turėjo unikalų formos, kompo-zicijos, spalvos, faktūros jausmą. Pa-saulinės tapybos istorijoje mažai kas

galėjo jam prilygti emocinga potėpio įtaiga, sudėtingų formų perteikimo meistriškumu.

Kūrybinis tapybos simpoziu-mas, skirtas Ch.Soutino atminimui, vyksta rugpjūčio 10–15 d. Molėtuose (kūrybinė stovykla). Dailininkai ben-drauja ir kuria, diskutuodami apie didžiojo ekspresionisto kūrybą.

Pasak plenero iniciatoriaus ta-pytojo Aleksandro Vozbino, Ch.Soutinas – europietiško univer-salumo įsikūnijimas, tapęs kultūrinio bendrumo simboliu. Didysis tapyto-jas tvirtai įspaudė Vilniaus vardą pa-saulio metraščiuose.

Šiais metais plenere dalyvau-ja dailininkai iš Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos: Svajūnas Armonas,

Antanas Beinaravičius, Aistė Čer-niūtė, Lina Dieninė, Piotras Don-dajevskis, Rūta Eidukaitytė, Alek-sandras Ksendzovas ir Aleksandras Vozbinas.

Kviestiniai dailininkai priklauso įvairioms meno mokykloms, skiriasi jų tapybinis braižas, tačiau meno kal-ba – universali. Galimybė bendrauti, keistis idėjomis, drauge kurti suteikia dailininkams naujų kūrybinių postū-mių, dar kartą paliudija, kad kultūra yra nedaloma.

Tarptauti nio plenero „Souti ne dienos 2011“ kūrinių parodos ati da-rymas – rugpjūčio 15 d., 14 val. Mo-lėtų dailės galerijoje (Inturkės g. 4, Molėtai).

Senųjų amatų dienos Neringoje

Senųjų amatų dienos į Neringą sutraukia kuršių tradicijas ir paveldą puoselėjan-čius žmones. Lilijos Valatkienės nuotrauka

Pleneras skiriamas garsiam litvakų ekspresionistui

Projekto „Souti ne dienos“ vadovas, tapytojas Aleksandras Vozbinas keturioliktą kartą sukvietė dailininkus į tarptauti nį plenerą. Lilijos Valatkienės nuotraukos

Chaimas Souti nas. „Autoportretas“.

Lietuvos dailininkų sąjunga keturioliktą kartą rengia tarptauti nį dai-lininkų plenerą „Souti ne dienos 2011“. Šio tęsti nio renginio organiza-torių pastangomis į Lietuvos kultūros kontekstą grąžintas pasaulinio garso tapytojas ekspresionistas Chaimas Souti nas. Jis XX amžiaus pra-džioje studijavo Vilniuje.

Gimtasis kraštas2011 m. rugpjūčio 12–19 d., Nr. 32 (76) 15Laisvalaikis

• • •

Tamsi šilta nakti s. Antra valanda nakti es. Profesoriaus butas. Staiga pasigirsta telefono skambuti s. Ap-simiegojęs profesorius pakelia tele-fono ragelį:

– Alio...– Tai, ką miegi?– Mmm... O ką?– O mes tai mokomės! – pasigirs-

ta balsas iš ragelio.• • •

Čiukčis daužo granatą akmeniu. Prieina kareivis ir nustebęs rėkia:

– Nedaužyk, gali sprogti !– Nieko tokio, turiu dar vieną.

• • •

Nuvažiuoja autobusas. Iš paskos bėga moteris ir šaukia:

– Palaukit! Sustokit! Aš į darbą vė-luoju!

Keleiviai vienas per kitą susišnabž-da ir perduoda vairuotojui, kad susto-tų. Moteris įlipa:

– Aaaaaaa… – atsikvepia. – Ačiū Dievui, suspėjau… O dabar, mielieji, rodykite savo bilietukus.

• • •Petriukas tėvui:– Šitas dėdė ti kriausiai mokytojas.– Kodėl taip manai?– Todėl, kad prieš atsisėsdamas jis

ati džiai apžiūrinėjo kėdę.

Pasijuokime

Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, 14 p., atsakymai:Verti kaliai: Opa. Šakalas. Ruletė. Mokytojas. La-žas. Vakaris. Dinaras. Ralis. Kanapa. Pasakos. Sėti . Ves. Ant. Osti ja. Arimas. Arau. Manti sė. Ir. Ali. Gal. Lenta. Isla. Stati nė. Kiras. As.Horizontaliai: Omas. Amaras. Kokas. Anga. Paka-la. Tat. Lyrika. Ili. Pati sonas. SOS. Strėlė. Pradas. Mink. Ausinė. Arti . Natos. Ar. Belapis. Tara. Talis. Rėža. Viris. Asveja. La. Bus. Sausas.Pažymėtuose langeliuose: LENKTYNĖS.

Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, 15 p., atsakymai:Verti kaliai: Artelė. Veteranai. Laša. Juosta. Kišenėse. Padėsime. Liga. Tapetai. Patalpa. Vakar. Gija. Žinoti . Tona. Minias. Stojus. Kaaba. Urmas. Ižas. Ilgu. Kola.Horizontaliai: „Ariel“. Unija. Seleš. Tapo. Stepė. Lira. Tanas. Vapėti . Jėga. Anga. Esam. Sirija. Aikštele. Moku. Arti mas. Tarpininko. Šiam. Žalioj. Ūbas. Bala. Galu. Sausas.Skaičiais pažymėtuose langeliuose: KARŠTA ŠIRDIS.

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Jį sužinosite kitame GK numeryje.

(Užs. 14)

(Užs. 15)

(Užs. 13)

Rugpjūčio 15–25 dienomis Radvi-liškio miesto kultūros centras orga-nizuoja 10 dienų tarptauti nį medžio skulptorių ir kalvių plenerą „Kultū-ros suolelis“, kuriame dalyvaus tau-todailininkai iš Lietuvos, Rusijos ir Lenkijos.

Lietuvos Respublikos Seimui 2011-uosius paskelbus Laisvės gy-nimo ir didžiųjų netekčių atmini-mo metais, stilizuotais suoliukais bus įamžintas žuvusių Lietuvos meninin-kų atminimas. Projektas aktualus plė-tojant tarptautinius kultūrinius ry-šius ir bendradarbiavimą, puoselėjant kalvystės bei medžio drožybos meną, skatinant visuomenę domėtis šalies ir krašto istorija. Planuojama, jog kalvių ir medžio skulptorių rankomis sukurti stilizuoti suoliukai pagyvins ir paįvai-rins Radviliškio miesto erdvę. Tikėti-na, kad ateityje suoleliai taps miesto gyventojų susibūrimo ir įvairių pami-nėjimų vietomis.

Pleneras vyks prie Radviliškio miesto kultūros centro po atviru dan-gumi. Gyventojai ir miesto svečiai ga-lės susipažinti su meistrais, jų darbų

vizijomis, išsirinkti labiausiai patin-kantį suolelį.

Šie suoleliai bus parduodami auk-cione, o surinkti pinigai skirti pro-jektui įgyvendinti. Aukcionas vyks rugpjūčio 22 d. 19.00 val. prie Rad-viliškio miesto kultūros centro. Daly-vauti aukcione ir suolelį Radviliškio miestui padovanoti galės visos no-rinčios įstaigos, organizacijos, priva-tūs asmenys. Dosniausias aukciono dalyvis suolelį galės pastatyti savo iš-rinktoje viešoje miesto vietoje. Prieš pirkėjams pradedant siūlyti kainas, skulptūrų autoriai trumpai pristatys savo kūrinį. Aukcioną laimėjusio da-lyvio duomenys bus iškalti ant suole-lio. Po aukciono Radviliškio kultūros ir poilsio parke bei kitose viešosiose erdvėse puikuosis Radviliškio gyven-tojams ir miesto svečiams rėmėjų do-vanoti suoleliai.

Aukciono dalyviai registruojami iki 2011 m. rugpjūčio 18 d. 15.00 val. Radviliškio kultūros centro adminis-tracijoje, telefonu 8 611 411 61. Kvie-čiame prisijungti prie mūsų ir daly-vauti nuotaikingame aukcione bei dovanoti suolelį savo miestui.

Vaclovas VAIČYS

Tryliktą kartą rengiamas humo-ro festi valis „Juokis“ žada parody-ti naują skaudžiai ironišką progra-mą. Žiūrovus juokins penki humoro kolektyvai iš Dzūkijos, Suvalkijos ir Aukštaiti jos.

Žemaičių garbę gins humoristas Vaclovas VIČIUS, buvęs skuodiškis iš Vilniaus. Koncertus paįvairins su-degusio teatro artistė Apolionija ZI-ZIRSKIENĖ.

Dzūkijai atstovaus du garsūs ko-lektyvai iš Varėnos rajono: SPAN-GUOLĖ iš Marcinkonių (vad. Ri-mutė Avižinienė, Natalja Čaplikienė) ir MTV iš Matuizų (vad. Irena Čepli-kienė). Marcinkoniškiai programoje

„S.O.S.“ su graudžia ironija žvelgs į mažo žmogaus pastangas kaip nors išgyventi, o „Matuizų televizija“ juok-sis iš moterų pastangų bet kokia kaina surasti savo laimę. Abu dzūkų kolek-tyvai džiugina originaliais scenarijais, raiškia, šaržuota vaidyba.

Iš Suvalkijos atvyks taip pat du kolektyvai. Estrados teatras „Kanapa“ iš Šakių r. Kudirkos Naumiesčio (vad. Laima Mockevičienė) pristatys links-mų istorijų pynę „Stebuklinga kėdė“. Tokios istorijos nutinka, kai žmogus pradeda kalbėti tai, ką galvoja... „02“ iš Vilkaviškio policijos komisariato (vad. Jonas Pranas Paspirgėlis) – tai vienin-telis kolektyvas Lietuvoje, kuriame juokauja vien pareigūnai. Programo-je „Gyvenimo grimasos“ juokiamasi iš

žmonių (tarp jų – ir policininkų) per-dėto turto bei garbės troškimo. Suval-kiečiai išsiskiria muzikalumu ir san-tūriu, kultūringu humoru.

Aukštaitijos atstovai festivaly-je – šių metų „Juokio“ šventės atradi-mas – „SubMarinai“ iš Joniškio žemės ūkio mokyklos (vad. Vanda Šalkaus-kienė). Šis studentų kolektyvas pri-statys skaudžiai ironišką programą „Smegenėlių e-migracija“ apie jauno žmogaus pastangas susivokti šiame vis žiaurėjančiame pasaulyje. Jaunieji artistai stebina ne tik aktoriniu meis-triškumu, bet ir pilietiškumu, atviru-mu, nuoširdumu.

Taigi juoko bus ne tik daug (kon-certas truks daugiau nei 2 val.), bet ir įvairaus. Vieni kolektyvai labiau ak-centuos politines ir socialines aktu-alijas, kiti juoksis iš žmogaus ydų ir silpnybių.

Nors festivalis 13-asis, bet rengė-jai tikisi, kad jis bus laimingas, o žiū-rovai karštais plojimais paliudys, kad pamario žmonės moka ne tik dirbti, bet ir juoktis.

Juokimės kartu!

Koncertai vyks: rugpjūčio 12 d., penktadienį, 18 val. Šilutės kultūros ir pramogų centre,

rugpjūčio 13 d., šeštadienį, 19 val. Salantų kultūros centre (Kre-ti ngos r.),

rugpjūčio 14 d., sekmadienį, 19 val. Kreti ngos kultūros centre.

Tautodailininkai plenere „Kultūros suolelis“ dirbs prie Radviliškio miesto kultū-ros centro. GK archyvo nuotrauka

Juokiasi net ir tuomet, kai verkti norisi

Šių metų „Juokio“ šventės atradimas – „SubMarinai“. GK archyvo nuotrauka

Dovanok suolelį miestui

Gimtasis kraštas 2011 m. rugpjūčio 12–19 d., Nr. 32 (76)16 TV programa

LTV2 8.00 Gustavo enciklopedija. 8.25 „Kurmis ir...“ 8.35 „Pašėlę Tornberiai“. 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio

žvaigždės (k.). 12.00 Miesto kodas (k.). 12.55 Sietynas (k.). 13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Čiurlionio kodas. (k.). 15.10 Šokio garbei. Rež.

Vytenis Pauliukaitis. 1988 m. (k.).

15.50 Prisiminkime. Groja A.Livontas.

16.00 Gustavo enciklopedija. 16.25 „Kurmis ir...“ 16.35 „Pašėlę Tornberiai“. 17.00 Gyvenimas yra gražus. 17.50 „Likimo valsas“.

TV serialas. 18.35 Kaimo akademija. 19.05 LTV aukso fondas.

„Valdovas“ (2). TV fi lmas.

20.40 Veidai. 21.10 Auksinio balso

konkursas „Triumfo arka”. 2010 m.

23.00 Pasaulio dokumentika. „Įkyrių minčių nelaisvėje“.

23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. Vokalinė muzika.

24.00 Panorama. 0.30 „Snaiperio taikinyje“. 1.15 Muzika gyvai. Vienos

fi lharmonijos simfoninio orkestro vasaros koncertas Šėnbrune (k.).

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 „Benas Tenas”. Animac.

serialas. 9.10 „Betmenas ir narsuolių

komanda”. Animac. serialas.

9.30 „Blogiukai ir Pabaisa”. Animac. serialas.

10.05 „Supermergaitės“. 10.30 „Deksterio laboratorija”.

Animac. serialas. 11.00 „Terminatorius. Saros

Konor kronikos”. 12.00 „Detektyvė Džonson”.

13.00 „Jos vardas Nikita”. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai VI“. Humoro

serialas. (N-7) 15.00 „Naujieji Robino Hudo

nuotykiai”. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos

gydytojo patarimai. 17.00 „Keršto bučiniai”. 18.00 „Terminatorius. Saros

Konor kronikos”. Veiksmo serialas. (N-7)

19.00 „Detektyvė Džonson”. 20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai”. 21.00 „Deimantų

pjaustytojas”. Veiksmo f. (N-14)

22.45 „Detektyvė Džonson” (k.).

23.45 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai” (k.). (N-7)

TV6 9.15 Teleparduotuvė. 9.30 Tavo augintinis. 10.15 „Angelas“. 11.00 Aukščiausia pavara

Vietname. 12.30 Juokingiausi Amerikos

namų vaizdeliai. 13.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 14.00 „Viena už visus“.

Komedija. 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 Džipai monstrai. 16.00 „Angelas“. 17.00 „Flešas Gordonas“.

Drama. 18.00 „Kastlas“. 19.00 „CSI kriminalistai“. 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 21.00 „Viena už visus“.

Komedija. 21.30 „Asai“. Veiksmo f. (N-7) 23.40 „Pietų parkas“ 0.15 „CSI kriminalistai“. 1.05 Džipai monstrai.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Teletabiai. 7.40 Reporteris (k.). 8.10 Griūk negyvas! 8.47 Saugus eismas. 8.50 Super L.T. 9.20 „Pora kaip tvora” (k.). 9.45 „Kas tu toks?”

10.40 Griūk negyvas! 11.10 Šeimų dvikova – „Akro-

polio” turnyras (k.). 12.05 Skonio reikalas (k.). 13.00 Reporteris (k.). 13.30 TV parduotuvė. 14.00 Naša Raša (N-7) 15.00 Super L.T. (k.). (N-7) 15.30 „Pora kaip tvora“ (k.). 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Kas tu toks? 17.00 Žinios. 17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Naša Raša. 19.25 Super L.T. 20.00 20 minučių. Orai. 20.25 Griūk negyvas! 21.00 Reporteris. 21.35 Lietuva tiesiogiai. 22.15 „Zona“. (N-14) 23.15 Naša Raša. 0.15 „Pora kaip tvora” (k.). 0.45 Reporteris.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30

Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.30 Moterų žurnalas. 15.40 Federalinis teisėjas. 16.45 Detektyvai. 17.25 TV serialas „Sutuoktuvių

žiedas”. 18.20 TV serialas „Pėdsakas”. 19.00 Tegul kalba. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 21.00 Sporto naujienos. 21.05 TV serialas „Tai įvyko

Kubanėje”. 22.10 Liudytojai. 23.20 Lietuvos „Laikas”. 23.30 TV serialas

„Pabėgimas”. 0.35 TV serialas „Pėdsakas”. 1.05 Detektyvai. 1.40 Naktinis eteris.

LTV2 8.00 Mažųjų žvaigždžių

valanda (k.). 9.00 J.Tamulionio opera

„Bruknelė“. 10.35 „Kinijos miškai“ (1).

Dok. f. 11.25 „Šiaurietiškas būdas“. 11.55 Etnokultūros ratas (k.). 12.20 Žolinė. 12.50 „Iš atminties

ežerų“. Dalyvauja G.Apanavičiūtė, V.Daunoras, P.Skirmantas. O.Milašiaus eiles skaito V.Podolskaitė ir E.Skerstonas.

13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Dalia Kutraitė kalbina...

Vincentą Sladkevičių. 1999 m. (k.).

14.45 Koncertas „Susirinko sveteliai į žvejo kiemelį”.

17.50 „Likimo valsas“. 18.35 Sietynas. 19.05 Auksinė Agatos Kristi

kolekcija. „Mis Marpl. 4.50 iš Padingtono“. (N-7)

20.40 Rašytojo Jokūbo Josadės 100-osioms gimimo metinėms. Jokūbas Josadė fi lme „Iliuzijos”. LKS dok. f.

21.05 Elito kinas. „Zuikis beausis“. Romantinė komedija. (N-14)

23.00 Panorama. 23.30 Koncertas „Vėjo! Vėjo!

Vėjo!” (1). 1.10 „Snaiperio taikinyje“.

(N-7)

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 Eko mitas. 9.30 „Blogiukai ir Pabaisa“. 10.05 „Supermergaitės”. 10.30 „Deksterio

laboratorija”. 11.00 „Terminatorius. Saros

Konor kronikos“. 12.00 „Detektyvė Džonson“.

13.00 „Jos vardas Nikita“. Nuotykių serialas.

14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai VI“. 15.00 „Pramuštgalviai”.

Animac. f. 16.30 „Mažylis”. Nuotykių

komedija. 18.15 „Velniška sėkmė”.

Nuotykių komedija. 20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai”. 21.00 „Nėra kur bėgti”.

Veiksmo f. (N-14) 23.10 „Doom”. Trileris.

(N-14)

TV6 10.00 Teleparduotuvė. 10.15 „Angelas“. 11.10 „Flešas Gordonas“ (2).

Drama. (N-7) 12.05 „Kastlas“. Kriminalinė

drama. 13.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 14.00 Pakvaišęs sportas. 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 Džipai monstrai. 16.00 „Angelas“. 17.00 Juokingiausi Amerikos

namų vaizdeliai. 17.30 Aukščiausia pavara

Vietname. 19.00 „CSI kriminalistai“. 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 21.00 „Viena už visus“.

Komedija. (N-7) 21.30 „Paranoja”. Drama.

(N-14) 23.35 „Pietų parkas“. 0.10 „CSI kriminalistai“. 1.05 Džipai monstrai.

Lietuvos ryto TV 7.24 TV parduotuvė. 7.40 Teletabiai. 8.10 Reporteris (k.). 8.40 „Princas ir aš.

Karališkosios vestuvės”. Romantinė komedija.

10.30 2011 m. Amerikos muzikos „Grammy” apdovanojimai.

13.25 „Mergina vaikino kelnėse”. Komedija.

15.25 Super L.T. (N-7) 16.00 Žinios. 16.05 Konkursas „Mis Lietuva

2011” (k.). 18.00 Žinios. 18.05 „Mis Pasaulis 2010”.

Transliacija iš Kinijos (k.).

19.57 Saugus eismas. 20.00 20 minučių. Orai. 20.25 Griūk negyvas! 21.00 Reporteris. Orai. 21.30 „Devintam danguj”.

Komedija. (N-7) 23.20 „Vilkolakė”. Siaubo f.

(S)

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30

Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Moterų žurnalas. 14.30 Susituokime. 15.30 Moterų žurnalas. 15.40 Federalinis teisėjas. 16.45 Detektyvai. 17.30 TV serialas

„Sutuoktuvių žiedas”. 18.25 TV serialas

„Pėdsakas”. 19.05 Tegul kalba. 20.00 Laikas. Lietuvos

„Laikas”. 21.00 Sporto naujienos. 21.00 TV serialas „Tai įvyko

Kubanėje”. 23.05 Apmirk, numirk,

atgimk. 23.25 Lietuvos „Laikas”. 23.35 TV serialas

„Pabėgimas”. 0.35 TV serialas „Pėdsakas”. 1.05 Detektyvai. 1.40 Naktinis eteris.

6.20 „Linksmosios pėdutės“.

8.15 „Lukas Skruzdėliukas“.

9.50 „Batuoto katino kelionė aplink pasaulį“.

11.20 Nuotykių fi lmas šeimai „Šuo Bingo“.

13.05 PREMJERA. Nuotykių komedija „Tėtė iš afi šos“ (1998 m., JAV).

14.55 Romantinė komedija „Keistas išradimas“ (1985 m., JAV).

16.45 PREMJERA. Drama „Kristaus gimimo istorija“ (2006 m., JAV).

18.45 Žinios. 19.00 Veiksmo f.

„Vagis policininkas“ (1999 m., Vokietija). (N-7)

21.05 Veiksmo trileris „Da Vinčio kodas“ (2006 m., JAV). (N-7)

0.10 Veiksmo f. „Operacija „Pikaso gaidukas“ (1988 m., JAV). (N-14)

8.00 Animac. f. „Kurmis ir...“

8.15 Animac. f. „Kurmis ir erelis“.

8.45 Animac. f. „Sapnas apie Kurmį“.

9.15 Nuotykių komedija „Frenkas“ (2007 m., JAV).

11.00 Tarp Rytų ir Vakarų. 12.00 Žolinės atlaidai

Pivašiūnuose. Šv. Mišių tiesioginė transliacija.

13.45 „Karolis“. Miuziklas apie popiežių Joną Paulių II.

15.30 Dok. serialas „Ekologiškiausi pasaulio namai“ (k.).

16.00 „Makleodo dukterys“.

17.00 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.30 Biografi nė drama „Elžbieta Pirmoji“ (1) (2005 m., JAV).

20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Biografi nė drama

„Elžbieta Pirmoji“ (2) (2005 m., JAV). Pertraukoje – 22.04 Loterija „Perlas“.

23.15 Vakaro žinios. 23.15 „Snaiperio

taikinyje“.

6.45 Televitrina. 7.15 Smagiausios

akimirkos (k.). 8.15 „Miesčionys II“ (k.). 9.00 Valio! Atostogos.

„Rahanas“. 10.00 „Dapkai ir

Butkai III“ (k.). 10.45 Be recepto (k.). 11.15 Tarp miesto ir

kaimo. 12.15 Televitrina. 12.45 Sveikinimų

koncertas (k.). 14.45 Smagiausios

akimirkos. 15.10 Baimės faktorius. 16.15 „Linksmasis

našlys“. 16.50 „Dapkai ir

Butkai III“. 17.35 „Miesčionys II“. 18.20 „Julija“. 19.20 Be recepto. 20.00 Žinios. 20.20 „Liejyklos gatvė“.

Kriminalinis serialas.

21.30 Geras fi lmas. Kriminalinis trileris „Dvi valandos dvidešimt dvi minutės“ (2008 m., Kanada). (N-14)

23.40 Baimės faktorius (k.).

0.45 „Nacionalinio saugumo agentas VI“ (k.).

1.55 Bamba. (S)

6.10 Teleparduotuvė. 6.25 Nuotykių f. „Flika“

(2006 m., JAV, Didžioji Britanija).

8.00 Komedija „Storulis Albertas“.

9.50 Komedija visai šeimai „Šuniškas gyvenimas“.

11.35 Animac. komedija „Ragai ir kanopos“.

13.10 Fantastinė komedija „Mano mielas marsietis“.

15.00 Veiksmo komedija „Šuo karatistas“.

16.45 Komedija „Undinė“. 18.45 TV3 žinios. 18.55 Varom už Lietuvą. 19.00 Bitėlandas 2011. 21.30 Romantinė

komedija „Džonui Takeriui – mirtis!“ (2006 m., JAV, Kanada). (N-7)

23.15 Veiksmo fi lmas „Nuotykių ieškotojas“ (1996 m., JAV). (N-7)

1.05 „Herojai“. (N-14) 1.55 „Pinklės“. (N-14) 2.40 Drama „Eurika“

(2008 m., JAV). (N-7)

Rugpjūčio 15, pirmadienis

Žinios šiokiadieniais – 24.00, 1.00, 2.00, 3.00, 4.00, 5.00, 5.30, 6.00, 6.31, 7.00, 7.30, 7.45, 8.00, 8.30, 8.45, 9.00, 9.30, 10.00, 10.30, 11.00, 11.30, 12.00, 12.30, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30, 15.00, 15.30, 16.00, 17.00, 18.00, 19.00, 20.00, 21.00, 22.00, 23.00.

5.05 Spaudos apžvalga. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Rytas su muzika. 7.30 Ryto garsai. 10.03 Žalioj dainų lankoj. 11.03 Tarp Rytų ir Vakarų. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 14.05 Muzikos kaleidoskopas. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara.

18.10 Gera girdėti. 19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Autorinė daina. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis

(k.) 21.03 Tarp Rytų ir Vakarų (k.). 22.07 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika.

L.Andriekus. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakties programa.

6.20 „Džekio Čano nuotykiai“ (k.).

6.50 „Policijos akademija“ (k.).

7.20 „Tomas ir Džeris“ (k.).

7.50 „Meilės sparnai“. 8.50 KK2. (N-7) 9.50 FTB (k.). 10.40 Veiksmo

komedija „Vagis policininkas“. (N-7)

12.40 Kitas! (k). 13.10 „Džekio Čano

nuotykiai“. 13.40 „Policijos

akademija“. 14.10 „Tomas ir Džeris“. 14.40 „Drakonų kova Z“. 15.40 „Elenos paslaptis“. 17.40 „Meilė ir kančia“. 18.45 Žinios. 19.10 Abipus sienos. 20.10 24 valandos. 21.00 KK2 vasara. (N-7) 21.30 Pričiupom! (N-7) 22.00 Žinios. 22.30 Veiksmo f. „Besaikė

jėga“ (2004 m., JAV). (N-7)

0.15 „Grožio peilis“. 1.15 „Ozas“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo

dukterys“ (k.). 10.00 Savaitės atgarsiai

(k.). 11.00 Ant svarstyklių. 12.00 Sveikinimų

koncertas (k.). 14.15 Nacionalinė paieškų

tarnyba (k.). 15.00 „Volkeris, Teksaso

reindžeris“. (N-7) 16.00 „Makleodo

dukterys“. 17.00 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų

laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Neskubėk gyventi“. 19.45 Nacionalinė paieškų

tarnyba. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Stilius. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Vasaros ritmu.

Geriausios LRT melodijos.

23.15 Vakaro žinios. 23.30 „Snaiperio

taikinyje“.

6.45 Televitrina. 7.15 Smagiausios

akimirkos (k.). 8.15 „Miesčionys II“ (k.). 9.00 Valio! Atostogos.

„Rahanas“. 10.00 „Dapkai ir

Butkai III“ (k.). 10.45 Be recepto (k.). 11.15 „Julija“. 12.15 Televitrina. 12.45 Melodrama

„Mylinčios širdys“ (k.). (N-7)

14.35 Smagiausios akimirkos.

15.10 Baimės faktorius. 16.15 „Linksmasis

našlys“. 16.50 „Dapkai ir

Butkai III“. 17.35 „Miesčionys II“. 18.20 „Julija“. 19.20 Be recepto. 20.00 Žinios. 20.20 „Liejyklos gatvė“. 21.30 Geras fi lmas.

Komedija „Surasti Lenį“ (2009 m., JAV, Pietų Afrikos Respublika). (N-7)

23.30 Baimės faktorius (k.).

0.35 „Nacionalinio saugumo agentas VI“ (k.). (N-7)

1.45 Bamba. (S)

6.10 Teleparduotuvė. 6.25 „Ragai ir kanopos“. 7.55 „Nusivylusios

namų šeimininkės“.

8.55 „Meilės sūkuryje“. (N-7)

10.00 „Moterys meluoja geriau“. (N-7)

11.00 Veiksmo komedija „Šuo karatistas“.

12.40 Norite – tikėkite, norite – ne!

13.40 „Katašunis“. Animacinis serialas.

14.10 „Slaptasis agentas Konoras“.

14.40 „Heraklis“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Aurora“. (N-7) 16.40 „Marinela“. (N-7) 17.40 „Svotai“. (N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.10 Paskutinė

instancija. 20.00 Ūkininkas ieško

žmonos. 21.00 Be komentarų. 21.40 TV3 vakaro žinios. 21.55 Varom už Lietuvą. 22.00 „Vilko bilietas“. 23.00 Kriminalinė

drama „Juodasis penktadienis“ (2007 m., JAV). (N-14)

0.40 „Herojai“. 1.35 „Pinklės“. (N-14) 3.10 „Eureka“. (N-7)

Rugpjūčio 16, antradienis

5.05 Spaudos apžvalga. 5.15 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai. 10.03 Spaudos puslapiai.

10.31 Laida „112“. 11.03 Ant svarstyklių. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Litas prie lito. 16.03 Duetai. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 18.30 Mažoji studija.

Kultūra ir religija.

19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Gamta – visų namai (k.). 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis (k.). 21.03 Ant svarstyklių (k.). 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika.

H.Radauskas. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakties programa.

„Elžbieta Pirmoji“. „Vagis policininkas“. „Džonui Takeriui – mirti s!“ „Dapkai ir Butkai III“.

„Snaiperio taikinyje“. „Besaikė jėga“. „Šuo karati stas“. „Surasti Lenį“.

Gimtasis kraštas2011 m. rugpjūčio 12–19 d., Nr. 32 (76) 17TV programa

LTV2 8.00 Gustavo enciklopedija. 8.30 „Sandokanas, Malaizijos

tigras“. Animac. f. 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio

žvaigždės. Džiazo vakaras (k.).

12.10 Valstybės kino metraštis. „Sielovada-I. Per kančias į žvaigždes...“ (k.).

13.00 Kaimo akademija. 13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Krašto garbė (k.). 15.10 Gyvenimo ratu. (k.). 15.45 Tūkstantmečio

akimirkos. Teatro instinktas (k.).

16.00 Gustavo enciklopedija. 16.30 „Sandokanas, Malaizijos

tigras“. 17.00 Mūsų miesteliai.

Raguva (1). 17.50 „Likimo valsas“. 18.35 Mokyklos langas (k.). 19.05 Lietuvos balsai.

Nacionalinis chorų konkursas. 2009 m.

20.55 Kuluarai. 21.35 Šalia mūsų.

Dailininkas J.Rustemas. 21.55 Savęs link.

Aiškiaregystė. 22.40 Pasaulio dokumentika.

„Pažintis su Sindzian-gu“.

23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. Griežia Lietuvos kvartetas.

24.00 Panorama. 0.30 Be pykčio (k.).

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 „Benas Tenas”. 9.10 „Betmenas ir narsuolių

komanda“. 9.30 „Blogiukai ir Pabaisa”. 10.05 „Supermergaitės“. 10.30 „Deksterio laboratorija“. 11.00 „Terminatorius. Saros

Konor kronikos“. 12.00 „Detektyvė Džonson”. 13.00 „Jos vardas Nikita”. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai VI”. 15.00 „Naujieji Robino Hudo

nuotykiai”.

16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai.

17.00 „Keršto bučiniai”. Telenovelė. (N-7)

18.00 „Alisa. Širdžiai neįsakysi”. Serialas.

19.00 „Detektyvė Džonson”. 20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai”. (N-7)

21.00 Ketvirtadienio detek-tyvas „Pavojingasis Deivisas”. (N-14)

22.30 „Detektyvė Džonson” (k.).

23.30 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai” (k.).

TV6 10.00 Teleparduotuvė. 10.15 „Angelas“. 11.10 „Flešas Gordonas“. 12.05 „Kastlas“. 13.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 14.00 „Viena už visus“. 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 Džipai monstrai. 16.00 „Angelas“. 17.00 „Flešas Gordonas“. 18.00 „Kastlas“. Kriminalinė

drama. 19.00 „CSI kriminalistai“. 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 21.00 „Viena už visus“.

Komedija. (N-7) 21.30 „Pakartota žmogžudys-

tė“. Drama. (N-14) 23.35 „Pietų parkas“. (N-14) 0.15 „CSI kriminalistai“. 1.05 Džipai monstrai.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Teletabiai. 7.40 Reporteris (k.). 8.10 Lietuva tiesiogiai. 8.47 Saugus eismas. 8.50 Super L.T. 9.20 „Pora kaip tvora” (k.). 9.45 Kas tu toks? 10.40 Griūk negyvas! 11.07 Saugus eismas. 11.10 Šeimų dvikova – „Akro-

polio” turnyras (k.). 12.05 Dok. serialas „Laukinė

gamta”. „Kalba” (k.). 13.00 Reporteris (k.). 13.30 TV parduotuvė. 14.00 „Naša Raša”.

15.00 Super L.T. (k.). (N-7) 15.30 Serialas „Pora kaip

tvora“ (k.). 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Kas tu toks? 17.00 Žinios. Orai. 17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.00 Žinios. Orai. 18.20 „Naša Raša”. Humoro

laida. 19.00 Europos lygos atrankos

varžybos. Panevėžio „Ekranas”–Tel Avivo „Hapoel”. Tiesioginė transliacija iš Panevėžio. Per pertrauką – Žinios.

21.00 Reporteris. Orai. 21.35 Lietuva tiesiogiai. 22.15 Dok. serialas „Didžiausios

pasaulio katastrofos”. „Cunamis – žudančios bangos”.

23.15 „MAD MEN. Reklamos vilkai” (k.).

0.15 „Pora kaip tvora”. 0.45 Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30

Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.35 Animacinis f. 15.40 Federalinis teisėjas. 16.50 Detektyvai. 17.30 TV serialas „Sutuoktuvių

žiedas”. 18.25 TV serialas „Pėdsakas”. 19.05 Tegul kalba. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 21.00 Sporto naujienos. 21.05 TV serialas „Tai įvyko

Kubanėje”. 22.05 Žmogus ir įstatymas. 23.20 Lietuvos „Laikas”. 23.30 TV serialas „Pabėgi-

mas”. 0.35 TV serialas „Pėdsakas”. 1.05 Detektyvai. 1.35 Žvaigždėlaivis. 1.50 Naktinis eteris.

LTV2 8.00 Tele bim-bam. 8.25 „Aviukas Šonas“. 8.35 „Pašėlę Tornberiai“. 9.00 Labas rytas. 11.30 Istorinė atmintis.

Abraomas Kulvietis – lietuvis, įkūnijęs Renesanso idealus (2).

11.45 Auksinio balso konkursas „Triumfo arka”. 2010 m. (k.)

13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Būtovės slėpiniai (k.). 15.10 Veidai (k.). 15.40 Salomėja Nėris.

Eilėraščiai (k.). 16.00 Tele bim-bam. 16.25 „Aviukas Šonas“. 16.35 „Pašėlę Tornberiai“. 17.00 Be pykčio. 17.50 „Likimo valsas“. 18.35 Brydė. Poetas Alfonsas

Nyka-Niliūnas. 19.05 Europos kinas.

„Kruvinas romanas“. Siaubo nuotykių fi lmas. (N-7)

20.45 Gyvenimo ratu. Dzūkijos partizanų dainos.

21.20 Valstybės kino metraštis. „Sielovada-I. Per kančias į žvaigždes...“

22.10 Dalia Kutraitė kalbina... Kazį Bobelį. 1998 m.

22.40 Prisiminkime. Groja A.Livontas (k.).

22.55 Pasaulio dokumentika. „Vienuolio pašaukimas“.

23.25 Muzikos pasaulio žvaigždės. Džiazo vakaras.

24.00 Panorama. 0.30 Gyvenimas yra gražus

(k.).

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 „Benas Tenas”.

Animac. serialas. 9.10 „Betmenas ir narsuolių

komanda”. 9.30 „Blogiukai ir Pabaisa”.

Animac. serialas.

10.05 „Supermergaitės”. Animac. serialas.

10.30 „Deksterio laboratorija”.

11.00 „Terminatorius. Saros Konor kronikos”.

12.00 „Detektyvė Džonson”. 13.00 „Jos vardas Nikita”. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai VI”. 15.00 „Naujieji Robino Hudo

nuotykiai”. Nuotykių serialas.

16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai.

17.00 „Keršto bučiniai”. 18.00 „Terminatorius. Saros

Konor kronikos”. Veiksmo serialas.

19.00 „Detektyvė Džonson”. 20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai”. (N-7)

21.00 „Raudonasis drakonas”. Kriminalinis trileris. (N-14)

23.25 „Detektyvė Džonson” (k.).

TV6 10.00 Teleparduotuvė. 10.15 „Angelas“. 11.10 „Flešas Gordonas“. (N-7) 12.05 „Kastlas“. 13.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 14.00 „Viena už visus“.

Komedija. 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 Džipai monstrai. 16.00 „Angelas“. 17.00 „Flešas Gordonas“. (N-7) 18.00 „Kastlas“. 19.00 „CSI kriminalistai“. 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 21.00 „Viena už visus“.

Komedija. 21.30 „Žvaigždžių dulkės“.

Nuotykių f. (N-7) 23.15 „Pietų parkas“. 0.15 „CSI kriminalistai“. 1.05 Džipai monstrai.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Teletabiai. 7.40 Reporteris (k.). 8.10 Lietuva tiesiogiai. 8.50 Super L.T.

9.20 „Pora kaip tvora” (k.). 9.45 Kas tu toks? 10.40 Griūk negyvas! 11.10 Šeimų dvikova –

„Akropolio” turnyras. 12.05 Gongo Gangas (k.). 12.47 Saugus eismas. 13.00 Reporteris. 13.30 TV parduotuvė. 14.00 Naša Raša. 15.00 Super L.T. (N-7) 15.30 „Pora kaip tvora”. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Kas tu toks? 17.00 Žinios. Orai. 17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Naša Raša. (N-7) 19.25 Super L.T. 20.00 20 minučių. Orai. 20.25 Griūk negyvas! 21.00 Reporteris. Orai. 21.35 Lietuva tiesiogiai. 22.15 Ekovizija. Žalioji idėja. 23.05 Naša Raša. 0.05 „Pora kaip tvora”. 0.35 Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30

Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.25 Federalinis teisėjas. 15.40 Detektyvai. 16.25 TV serialas

„Sutuoktuvių žiedas”. 17.25 TV serialas „Pėdsakas”. 18.00 Futbolas.

Rusija–Serbija. 20.00 Laikas. Lietuvos

„Laikas”. 21.00 Sporto naujienos. 21.00 TV serialas „Tai įvyko

Kubanėje”. 22.05 Gyvenamoji aplinka. 23.20 Lietuvos „Laikas”. 23.30 TV serialas

„Pabėgimas”. 0.35 TV serialas „Pėdsakas”. 1.05 Detektyvai. 1.35 Naktinis eteris.

6.20 „Džekio Čano nuotykiai“ (k.).

6.50 „Policijos akademija“ (k.).

7.20 „Tomas ir Džeris“ (k.).

7.50 „Meilės sparnai“. 8.50 KK2. (N-7) 9.50 Nuo... Iki... (k.). 10.40 24 valandos. 11.40 KK2 vasara (k.). 12.10 Kitas! (k). 12.40 Pričiupom! (k). 13.10 „Džekio Čano

nuotykiai“. 13.40 „Policijos

akademija“. 14.10 „Tomas ir Džeris“. 14.40 „Drakonų kova Z“. 15.40 „Elenos paslaptis“. 17.40 „Meilė ir kančia“. 18.45 Žinios. 19.10 Abipus sienos. 20.10 24 valandos. 21.00 KK2 vasara. (N-7) 21.30 Pričiupom! (N-7) 22.00 Žinios. 22.30 Kriminalinė drama

„Pripažintas nekaltu“ (1990 m., JAV). (N-7)

1.15 „Ozas“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo

dukterys“ (k.). 10.00 „Neskubėk

gyventi“ (k.). 11.00 Toks gyvenimas... 12.00 Jūros šventė 2011.

Koncertas „Saulės miesto dovanos“ (k.).

14.15 Žingsnis po žingsnio (k.).

14.30 Pradėk nuo savęs (k.).

15.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7)

16.00 „Makleodo dukterys“.

17.00 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Neskubėk gyventi“.

19.45 Nacionalinė paieškų tarnyba.

20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Savaitės atgarsiai. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Vasaros ritmu.

Geriausios LRT melodijos.

23.15 Vakaro žinios. 23.30 Dok. serialas

„Įkyrių minčių nelaisvėje“.

6.45 Televitrina. 7.15 Smagiausios

akimirkos (k.). 8.15 „Miesčionys II“ (k.). 9.00 Valio! Atostogos.

„Rahanas“. 10.00 „Dapkai ir Butkai

III“ (k.). 10.45 Be recepto (k.). 11.15 „Julija“. 12.15 Televitrina. 12.45 Komedija „Surasti

Lenį“ (k.). 14.40 Smagiausios

akimirkos. 15.10 Baimės faktorius. 16.15 „Linksmasis

našlys“. 16.50 „Dapkai ir Butkai

III“. 17.35 „Miesčionys II“. 18.20 „Julija“. 19.20 Be recepto. 20.00 Žinios. 20.20 „Liejyklos gatvė“. 21.30 Geras fi lmas.

Komedija „Holivudas ir vynas“ (2010 m., JAV). (N-7)

23.35 Baimės faktorius 0.40 „Srautas II“. 1.40 Bamba. (S)

6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Slaptasis agentas

Konoras“. 7.25 „Simpsonai“. 7.55 „Nusivylusios

namų šeimininkės“.

8.55 „Meilės sūkuryje“. (N-7)

10.00 „Moterys meluoja geriau“. (N-7)

11.00 Ūkininkas ieško žmonos.

12.00 Be komentarų. Infošou. (N-7)

12.40 Norite – tikėkite, norite – ne!

13.40 „Katašunis“. 14.10 „Slaptasis agentas

Konoras“. 14.40 „Heraklis“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Aurora“. (N-7) 16.40 „Marinela“. (N-7) 17.40 „Svotai“. 18.45 TV3 žinios. 19.10 Paskutinė

instancija. 20.00 „Didieji pokyčiai“.

Realybės šou. 21.00 Be komentarų.

Infošou. (N-7) 21.40 TV3 žinios. 22.00 Vikingų loto. 22.05 „Melo teorija“. 23.05 Drama „Juodos

gyvatės dejonė“ (2006 m., JAV). (N-7)

1.10 „Herojai“. 2.00 „Pinklės“. (N-14) 2.45 „Eureka“. (N-7)

Rugpjūčio 17, trečiadienis

5.05 Spaudos apžvalga. 5.15 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai. 10.03 Spaudos puslapiai.

10.31 Laida „112“. 11.03 Toks gyvenimas su Zita

Kelmickaite. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Skambanti vasara. 16.03 Žinių amžius. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema.

19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Žinių amžius (k.). 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis (k.). 21.03 Toks gyvenimas su Zita

Kelmickaite (k.). 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika. J.Juškaitis. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakties programa.

6.20 „Džekio Čano nuotykiai“ (k.).

6.50 „Policijos akademija“ (k.).

7.20 „Tomas ir Džeris“ (k.).

7.50 „Meilės sparnai“. 8.50 KK2. 9.50 Abipus sienos. 10.40 24 valandos. 11.40 KK2 vasara (k). 12.10 Kitas! (k). 12.40 Pričiupom! (k.). 13.10 „Džekio Čano

nuotykiai“. 13.40 „Policijos

akademija“. 14.10 „Tomas ir Džeris“. 14.40 „Drakonų kova Z“. 15.40 „Elenos paslaptis“. 17.40 „Meilė ir kančia“. 18.45 Žinios. 19.10 Įvykiai, sukrėtę

Lietuvą. (N-7) 20.10 24 valandos. 21.00 Farai. 21.30 Pričiupom! (N-7) 22.00 Žinios. 22.30 Kriminalinis

trileris „Apgalvota žmogžudystė“ (2002 m., JAV). (N-14)

1.05 Sveikatos ABC (k.).

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo

dukterys“ (k.). 10.00 „Neskubėk

gyventi“ (k.). 11.00 Forumas. 12.00 Lietuvos

tūkstantmečio vaikai.

13.30 Nacionalinė paieškų tarnyba (k.).

14.15 „Tuk tuk Indija“ (k.).

15.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“.

16.00 „Makleodo dukterys“.

17.00 „Senis“. 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 Dok. serialas „Tuk tuk Indija“.

19.30 Pramoginė informacinė laida „Vasaros spalvos“. Tiesiogiai iš pajūrio.

20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Mūsų dienos – kaip

šventė. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.07 Mūsų dienos – kaip

šventė. 22.45 Dok. f. ciklas

„Šiaurietiškas būdas“.

23.15 Vakaro žinios. 23.30 Dok. serialas

„Su hidžabu ir aukštakulniais“.

6.45 Televitrina. 7.15 Smagiausios

akimirkos. 8.15 „Miesčionys II“ (k.). 9.00 Valio! Atostogos.

„Rahanas“. 10.00 „Dapkai ir Butkai

III“ (k.). 10.45 Be recepto (k.). 11.15 „Julija“. 12.15 Televitrina. 12.45 Komedija

„Holivudas ir vynas“ (k.).

14.40 Smagiausios akimirkos.

15.10 Baimės faktorius. 16.15 „Linksmasis

našlys“. 16.50 „Dapkai ir Butkai

III“. 17.35 „Miesčionys II“. 18.20 „Julija“. 19.20 Be recepto. 20.00 Žinios. 20.20 „Liejyklos gatvė“. 21.30 Geras fi lmas.

Drama „Gidas, kaip atpažinti savo nuodėmes“ (2006 m., JAV). (N-7)

23.35 Baimės faktorius 0.40 „Srautas II“ (k.).

(N-7) 1.40 Bamba. (S)

6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Slaptasis agentas

Konoras“. 7.25 „Simpsonai“. 7.55 „Nusivylusios namų

šeimininkės“. 8.55 „Meilės sūkuryje“.

(N-7) 10.00 „Moterys meluoja

geriau“. (N-7) 11.00 Didieji pokyčiai.

(N-7) 12.00 Be komentarų.

Infošou. (N-7) 12.40 Norite – tikėkite,

norite – ne! 13.40 „Katašunis“. 14.10 „Slaptasis agentas

Konoras“. 14.40 Heraklis“. 15.10 „Simpsonai“. (N-7) 15.40 „Aurora“. (N-7) 16.40 „Marinela“. (N-7) 17.40 „Svotai“. 18.45 TV3 žinios. 19.10 Kauno „Žalgirio“

arenos atidarymas. 20.10 Paskutinė

instancija. 21.00 Draugiškos vyrų

krepšinio rungty-nės. Lietuva–Ispanija. Tiesiogi-nė transliacija iš Kauno. Pertrau-koje – „Varom už Lietuvą“.

23.00 Nuotykių f. „Į dienos šviesą“ (1987 m., D.Britanija). (N-14)

1.30 „Herojai“. 2.20 „Pinklės“. (N-14) 3.10 „Eureka“. (N-7)

Rugpjūčio 18, ketvirtadienis

5.05 Spaudos apžvalga. 5.15 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai. 10.03 Spaudos puslapiai.

10.31 Laida 112. 11.03 Forumas. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Sveikata (k.). 16.03 Atsiliepk dainoj. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 18.30 Gera girdėti.

19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Literatūros akiračiai (k.). 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis (k.). 21.03 Forumas (k.). 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika.

A.Kazanavičius. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakties programa.

Nacionalinė paieškų tarnyba. „Pripažintas nekaltu“. „Juodos gyvatės dejonė“. „Holivudas ir vynas“.

„Tuk tuk Indija“. „Apgalvota žmogžudystė“. „Į dienos šviesą“. „Gidas, kaip atpažinti savo nuodėmes“.

Gimtasis kraštas 2011 m. rugpjūčio 12–19 d., Nr. 32 (76)18 TV programa

LTV2 8.00 Kultūrų kryžkelė.

Vilniaus sąsiuvinis. 8.15 Kultūrų kryžkelė.

Trembita. 8.30 Kultūrų kryžkelė.

Vilniaus albumas. 8.45 Kultūrų kryžkelė.

Rusų gatvė. 9.00 Kultūrų kryžkelė.

Menora. 9.15 Kelias. 9.30 Šventadienio mintys. 10.00 Mažųjų žvaigždžių

valanda. 10.55 Gyvenimas yra gražus

(k.). 11.45 Etnokultūros ratas.

„Užpustyti kaimai”. 12.15 Kulinarinės kelionės. 12.40 Keliaukim! 13.05 Čiurlionio kodas (k.). 14.00 Teatro popietė.

Kauno dramos teatro spektaklis. J.Montvilos „Didysis geismas”.

16.10 Auksinės melodijos. Koncertuoja Arina ir „Veto Bank” (k.).

17.05 Savęs link. „Aiškiaregystė“ (k.).

17.50 Kuluarai (k.). 18.30 Jūros šventė 2011.

Džiazo orkestro „City Jazz Big Band” (Latvija) koncertas.

21.00 „Vasarnamis“. Trileris. (N-14)

22.30 Panorama. 23.00 Lietuvos balsai.

Nacionalinis chorų konkursas. 2009 m. (k.).

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 Retrospektyva.

„Dailininkė Gražina Didelytė”.

9.10 Sveikatos ABC (k.). 10.05 „Pavojingi kaimynai”.

Dok. serialas. 11.05 „Šunys darbininkai“.

Dok. serialas. 12.10 „Mano puikioji auklė”. 12.40 „Gyvenimo

prieskoniai”. Serialas. 13.40 Sąžinės balsas.

14.05 „Policijos akademija”. Humoro serialas.

15.00 Teleparduotuvė. 15.30 „Didžiojo sprogimo

teorija”. Humoro serialas. (N-7)

16.00 „Gražiosios melagės”. Serialas. (N-7)

17.00 „Pasitikėk manim”. 18.00 „Skaičiai”. 19.00 „Majamio ligoninė”.

(N-7) 20.00 „Trauma”. Veiksmo

serialas. (N-7) 21.00 „Ratuotas riteris“ (1).

Veiksmo serialas. (N-7)

22.40 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai.

23.40 „Pasitikėk manim”. Serialas. (N-7)

TV6 9.45 Teleparduotuvė. 10.00 Vienam gale kablys. 10.30 Dar pažiūrėsim... 11.10 Džipai monstrai. 12.10 „Kol mirtis išskirs“.

Komedija. (N-7) 12.40 „Džeimis Oliveris

Amerikoje“. Kulinarinis šou.

13.40 Pakvaišęs sportas. 14.05 Jokių kliūčių! 15.00 Aukščiausia pavara. 16.00 „X mutantai“. 17.00 Jokių kliūčių! 18.00 „Kaulai“. 19.00 „Gamtos jėgos“.

Romantinė komedija. (N-7)

21.00 „Pretendentas“. (N-7) 22.00 „Kalėjimo bėgliai“.

(N-14) 23.00 „Išvaduotojas“. Drama.

(N-14) 24.00 „Žvaigždžių kelias.

Erdvėlaivis“. 0.55 „Tokia skirtinga Tara“.

Komedija. (N-7) 1.30 „Nerealus seksas“.

Erotinis f. (S)

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Reporteris (k.). 7.40 Teletabiai. 8.30 Griūk negyvas!

10.00 Dok. serialas „Mitų griovėjai”.

11.00 Namų daktaras. 11.30 Reporteris (k.). 12.00 Skonio reikalas. 13.00 Dok. serialas

„Naikinanti jėga”. „Dykuma”. „Žaibas”.

15.00 „Pora kaip tvora” (k.).

16.00 Žinios. Orai. 16.05 Super L.T. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Gongo Gangas. 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Griūk negyvas! 19.00 Šeštadienio detektyvas.

„Inspektorius Luisas”. (N-7)

21.00 Žinios. Orai. 21.15 „Triukšmas”.

Kriminalinė komedija. (N-7)

23.05 „Zona”. (N-14) 0.05 Dok. serialas

„Naikinanti jėga”. „Žaibas” (k.)

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Naujienos. 7.10 Top-shop. 7.25 Noriu žinoti. 8.00 Animacinis f. 8.05 Grok, armonika! 8.45 Ganytojo žodis. 9.00 Naujienos. 9.20 Skanėstas. 10.00 Nona Mordiukova. 11.00 Naujienos. 11.20 Jūrmala. Humoro

koncertas. 11.55 Gyvenamoji aplinka. 13.00 Nuosprendis. 13.55 Liudytojai. 15.00 Žmogus ir įstatymas. 16.00 Vaidybinis f. „Meilė be

taisyklių”. 18.05 Nuotykių f. „Maltos

kryžius”. 20.00 Laikas. 20.20 Vaidybinis f.

„Kaukazas”. 22.10 Vaidybinis f.

„Nenugalimasis”. 0.30 Detektyvas. 2.15 Naktinis eteris.

LTV2 8.00 Tele bim-bam (k.). 8.30 Gustavo enciklopedija

(k.). 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio

žvaigždės (k.). 12.00 Be pykčio (k.). 12.55 Brydė. Poetas Alfonsas

Nyka-Niliūnas (k.). 13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Savęs link.

Aiškiaregystė (k.). 15.05 Negali būti. 15.30 Mokyklos langas (k.). 16.00 Tele bim-bam (k.). 16.30 Gustavo enciklopedija

(k.). 17.00 Čiurlionio kodas. 17.50 „Likimo valsas“. 18.35 Laida S. 19.05 Gruzijos kino klasika.

„Nailoninė eglutė“. Liūdna komedija. (N-7)

20.10 „Agresija“. LTV dok. f. 21.05 LNOBT spektaklis.

Baletas „Gulbių ežeras”.

23.05 Pasaulio dokumentika. „Su hidžabu ir aukštakulniais“.

23.35 Muzikos pasaulio žvaigždės. Fortepijoninė muzika.

24.00 Panorama. 0.30 LTV aukso fondas.

„Valdovas“ (k.).

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 „Benas Tenas”. 9.10 „Betmenas ir narsuolių

komanda”. 9.30 „Blogiukai ir Pabaisa”. 10.05 „Supermergaitės”.

Animac. serialas. 10.30 „Deksterio

laboratorija”. Animac. serialas.

11.00 „Alisa. Širdžiai neįsakysi”.

12.00 „Detektyvė Džonson”. 13.00 „Jos vardas Nikita”. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai VI”. 15.00 „Naujieji Robino Hudo

nuotykiai”.

16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai.

17.00 „Keršto bučiniai”. Telenovelė. (N-7)

18.00 „Alisa. Širdžiai neįsakysi”.

19.00 „Detektyvė Džonson”. 20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai”. (N-7)

21.00 Penktadienio detektyvas „Tagartas XXII. Įstatymas”. (N-14)

22.35 „Detektyvė Džonson” (k.).

23.35 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai” (k.).

TV6 10.00 Teleparduotuvė. 10.15 „Angelas“. 11.10 „Flešas Gordonas“.

Drama. (N-7) 12.05 „Kastlas“. 13.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 14.00 „Viena už visus“. 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 Džipai monstrai. 16.00 „Angelas“. 17.00 „Flešas Gordonas“. 18.00 „Kastlas“. (N-7) 19.00 „CSI kriminalistai“. 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 21.00 „Pretendentas”.

Drama. (N-7) 22.00 „Kalėjimo bėgliai“.

Nuotykių serialas. (N-14)

23.00 „Liudininkai“ (2). Krimin. drama. (N-14)

24.00 „Žvaigždžių kelias. Erdvėlaivis“. Fantastinis nuotykių serialas.

0.55 „Tokia skirtinga Tara“. Komedija. (N-7)

1.30 „Nerealus seksas“. Erotinis f. (S)

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Teletabiai. 7.40 Reporteris (k.). 8.10 Lietuva tiesiogiai. 8.50 Super L.T. 9.20 „Pora kaip tvora” (k.). 9.45 Kas tu toks?”

10.40 Griūk negyvas! 11.10 Šeimų dvikova – „Akro-

polio” turnyras (k.). 12.05 Skonio reikalas. 13.00 Reporteris (k.). 13.30 TV parduotuvė. 14.00 Humoro laida „Naša

Raša”. 15.00 Super L.T. 15.30 „Pora kaip tvora”. (N-7) 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Kas tu toks? 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Saugus eismas. 17.13 Ilgai ir laimingai. 18.00 Žinios. Orai. 18.20 „Naša Raša”. 19.25 Super L.T. 20.00 20 minučių. Orai. 20.25 Griūk negyvas! 21.00 Reporteris. Orai. 21.35 Vertas kinas. Vaid. f.

„Trūkstama grandis”. (N-14)

24.00 „Naša Raša”. 1.00 „Pora kaip tvora“ (k.).

(N-7) 1.30 Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30

Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.05 Moterų žurnalas. 14.15 Susituokime. 15.30 Detektyvai. 16.10 Lauk manęs. 17.15 TV serialas

„Sutuoktuvių žiedas”. 18.15 TV žaidimas „Stebuklų

laukas”. 19.05 Tegul kalba. 20.00 Laikas. 20.35 Premjera. „Rytoj viskas

bus kitaip”. 21.50 Vaidybinis f.

„Satisfakcija”. 0.50 Vaidybinis f. „Blogio

meilė”. 2.00 Vaidybinis f. „Kelias

prie jūros”.

6.20 „Džekio Čano nuotykiai“ (k.).

6.50 „Policijos akademija“ (k.).

7.20 „Tomas ir Džeris“ (k.).

7.50 „Meilės sparnai“. 8.50 Įvykiai, sukrėtę

Lietuvą (k.). (N-7) 9.50 Įvykiai, sukrėtę

Lietuvą (k.). N-7 10.50 „Ledų šventė“.

Koncertas (k.). 12.40 Pričiupom! (k). 13.10 „Džekio Čano

nuotykiai“. 13.40 „Geniuko Vudžio

šou“. 14.10 „Tomas ir Džeris“. 14.40 „Drakonų kova Z“. 15.40 „Elenos paslaptis“. 17.40 „Meilė ir kančia“. 18.45 Žinios. 19.10 Geriausi LNK

koncertai. „Kai švenčia Avinai“.

21.25 Romantinė komedija „Mano žmona – ragana“ (2005 m., JAV). (N-7)

23.35 PREMJERA. Melodrama „Normalus jaunatviškas elgesys“ (2007 m., JAV). (N-14)

1.30 PREMJERA .Siaubo f. „10 Biblijos prakeiksmų“ (2007 m., JAV). (N-14)

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo

dukterys“ (k.). 10.00 Pramoginė

informacinė laida „Vasaros spalvos“ (k.).

11.00 Akiračiai. 12.00 Lietuvos

tūkstantmečio vaikai.

13.30 Popietė su Algimantu Čekuoliu (k.).

14.00 „Snaiperio taikinyje“ (k.).

15.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“.

16.00 „Makleodo dukterys“.

17.00 „Senis“. 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 Premjera. Dok. f. „Šaltasis karas – baimės šešėlis“.

19.00 Lietuvos tūkstantmečio vaikai.

20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Duokim garo! 22.04 Loterija „Perlas“. 22.07 Duokim garo! 22.45 Premjera. Trileris

„Vasarnamis“ (2008 m., Kanada, JAV). (N-14)

6.45 Televitrina. 7.15 Smagiausios

akimirkos. 8.15 „Miesčionys II“ (k.). 9.00 Valio! Atostogos.

„Rahanas“. 10.00 „Dapkai ir Butkai

III“ (k.). 10.45 Be recepto (k.). 11.15 „Julija“. 12.15 Televitrina. 12.45 Melodrama „Meilė

be atsako“ (k.). 15.05 Baimės faktorius. 16.10 „Linksmasis

našlys“. 16.40 „Dapkai ir

Butkai III“. 17.25 „Miesčionys II“. 18.00 „Nuomininkai“.

Humoro serialas (Lietuva).

19.20 Be recepto. 20.00 Žinios. 20.20 Amerikos

talentai V. 22.10 „Tauras“

Lietuvos galiūnų čempionatas 2011. IV etapas, Visaginas.

24.00 Drama „Gidas, kaip atpažinti savo nuodėmes“ (k.). (N-14)

2.00 Bamba. (S)

6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Slaptasis agentas

Konoras“. 725 „Simpsonai“. 7.55 „Nusivylusios namų

šeimininkės“. 8.55 „Meilės sūkuryje“.

(N-7) 10.00 „Moterys meluoja

geriau“. (N-7) 11.00 Bitėlandas 2011.

Koncertas. 12.00 Be komentarų.

Infošou. (N-7) 13.40 „Katašunis“. 14.10 „Slaptasis agentas

Konoras“. 14.40 „Heraklis“. 15.10 „Simpsonai“. (N-7) 15.40 „Aurora“. (N-7) 16.40 „Marinela“. (N-7) 17.40 „Svotai“. 18.45 TV3 žinios. 19.10 Dok. f. „Kelionė į

Zambiją“. 20.30 Draugiškos vyrų

krepšinio rungty-nės. Lietuva–Rusija. Tiesiogi-nė transliacija iš Panevėžio.

22.30 Komedija „Mano superbuvusioji“ (2006 m., JAV). (N-7)

0.20 Komedija „Kelyje 2. Alaus tenisas“ (2009 m., JAV). (N-14)

2.00 Komedija „Ne-gyvėlis studentų miestelyje“ (1998 m., JAV). (N-14)

Rugpjūčio 19, penktadienis

5.05 Spaudos apžvalga. 5.15 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai. 10.03 Spaudos puslapiai.

10.31 Sankryža. 11.03 Akiračiai. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Auksinės kolekcijos. 16.03 Gyvoji istorija. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 18.30 Gera girdėti.

19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Gyvoji istorija (k.). 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis (k.). 21.03 Akiračiai (k.). 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika.

A.A.Jonynas. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakties programa.

6.30 Animac. f. „Didysis fi lmukų šou“.

6.55 Animac. f. „Ozis ir Driksas“.

7.20 „Mažieji Tomas ir Džeris III“.

7.45 Animac f. „Šiupininis“.

8.10 „Šegis ir Skūbis Dū“.

8.35 Animac. f. „Antinas Dafi s“.

9.00 Kažkas atsitiko (k.). 9.30 Pričiupom! 10.00 Kino pusryčiai.

Nuotykių komedija „Banglentininkai nindzės“ (1993 m., JAV).

11.45 PREMJERA. Komedija „Karalius Ralfas“ (1991 m., JAV). (N-7)

13.50 „F. T. Budrioji akis“. 14.55 „Eva Luna“. 17.00 Neišgalvoti

gyvenimai. 17.30 Valanda su Rūta. 18.45 Žinios. 19.00 Geriausi LNK

koncertai. „Slavianskij bazar 2010“.

21.00 Romantinė komedija „Amerikos prezidentas“ (1995 m., JAV). (N-7)

23.20 Veiksmo trileris „Sala“ (2005 m., JAV). (N-7)

8.30 Gimtoji žemė. 9.00 „Pašėlę

Tornberiai“. 9.25 „Aviukas Šonas“. 9.35 „Ragai ir kanopos

sugrįžta“. 10.00 Gustavo

enciklopedija. 10.30 Dok. f. „Lemtingas

rugpjūtis. 1991 m.“.

11.15 Dok. f. „LRT – mūsų namai“.

11.45 Amžininkai. Pavogtos 222 dienos.

12.30 „Čia mūsų namai“ (2). TV fi lmas.

13.45 Juokis. 15.30 Sveikinimų

koncertas. 16.00 Žinios (su vertimu į

gestų k.). 16.10 Sveikinimų

koncertas. 18.00 Klausimėlis.lt 18.15 Kine kaip kine. 18.45 Drama „Sūnus

palaidūnas“ (1984 m.).

20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 LRT 50-mečio

koncertas. 23.30 Premjera.

Kriminalinė drama „Mafi jos mergina“ (2008 m., JAV). (N-14)

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios

akimirkos. 7.40 Ekstrasensų mūšis

(k.). 8.40 „Nuomininkai“.

Humoro serialas (k.).

10.00 Šeštadienio rytas. 11.00 Amerikos

talentai V (k.). 13.30 „Sidabrinės

melodijos“. Koncertas.

15.15 Be recepto (k.). 15.45 Nesėsi – nepjausi. 16.15 Tarp miesto ir

kaimo. 16.50 Atvirai su žvaigžde

(k.). 17.50 „Srautas II“. 18.50 „Nacionalinio

saugumo agentas VI“. (N-7)

20.00 Žinios. 20.20 Ekstrasensų mūšis. 21.20 Trileris „Taiklusis

šaulys“ (1999 m., JAV). (N-7)

23.10 Tauras“ Lietuvos galiūnų čempionatas 2011. IV etapas, Visaginas.

0.05 II Europos sporto žaidynės. Totorių imtynės 2011.

1.10 Bamba. (S)

6.50 Teleparduotuvė. 7.05 Animac. serialas.

„Perla“. 7.30 „Ilgoji pertrauka“. 8.00 „Gormitai“.

Animac. serialas. 8.30 „Beibleidai.

Metalinė kova“. 9.00 „Lūžtanti banga“. 10.00 Animac. f.

„Viščiukas Cypsius“.

11.30 Komedija „Daktaras Dolitlis“ (1998 m., JAV).

13.05 Drama „Atostogos su Dereku“ (2010 m., Kanada).

14.55 Šok su manimi. 18.45 TV3 žinios. 19.00 Lietuvos vyrų

krepšinio rinktinės sutiktuvės iš 2010 m. pasaulio vyrų krepšinio čempionato.

21.00 Draugiškos vyrų krepšinio rungtynės. Lietuva–Latvija. Tiesioginė transliacija iš Panevėžio.

23.00 Veiksmo f. „Jokių stabdžių!“ (2008 m., Vokietija). (N-14)

2.30 Nuotykių f. „Paplūdimys“ (1996 m. JAV,). (N-14)

Rugpjūčio 20, šeštadienis

5.05 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Rytas su muzika. 6.30 Gamta – visų namai. 7.05 Spaudos apžvalga. 7.30 Ryto garsai.

9.03 Kultūros savaitė. 11.03 Sveikata. 12.10 Sudie, XX amžiau. 13.00 Lietuvos diena. 15.03 Baladės. 16.03 Kaip žmonės gyvena. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Mažoji studija: Popiežius ir

pasaulis, Septintoji diena. 18.10 Sveikinimų ratas.

19.03 Auksinės kolekcijos. 20.03 Vaikų radijo teatras. 20.24 Autorinė daina. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis

(k.). 21.03 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika.

E.Matuzevičius. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakties programa.

„Mano žmona – ragana“. „Mano superbuvusioji“. „Meilė be atsako“.

„Mafi jos mergina“.

„Vasarnamis“.

„Amerikos prezidentas“. „Atostogos su Dereku“. „Taiklusis šaulys“.

Gimtasis kraštas2011 m. rugpjūčio 12–19 d., Nr. 32 (76) 19

TV3Pirmadienis, rugpjūčio 15 d.

21.30 val. Romantinė komedija „Džonui Takeriui – mirtis!“ JAV, Kanada. 2006 m. Rež. Betty Th omas (N-7).

Vaidina: Jesse Metcalfe, Brittany Snow, Ashanti, Sophia Bush.

Džonas Takeris – išvaizdus, populiarus, turtingas, be to, mo-kyklos krepšinio komandos kapitonas. Nenuostabu, jog kone visos vyresniųjų klasių merginos svajoja su juo susitikinėti. Ta-čiau trys iš jų trokšta... Džono mirties. Sirgalių komandos vy-resnioji Hiter, seksualioji Betė ir geriausia mokyklos televizijos reporterė Kerė – visos šios gražuolės buvo įsitikinusios, kad tik joms Džonas skiria visą savo dėmesį ir meilę. Todėl galima įsi-vaizduoti merginų nuostabą, nusivylimą ir įsiūtį paaiškėjus, kad šis gražuolis susitikinėjo su jomis trimis iš karto!

TV6Pirmadienis, rugpjūčio 15 d.

21.30 val. Drama „Paranoja“. JAV., 2007 m. Rež. D.J.Caruso (N-14).

Vaidina: Shia LaBeouf, Sarah Roemer, Carrie-Anne Moss.

Keilo sieloje randą paliko autoavarija, kurioje žuvo jo tėvas. Įsiūčio apimtas vaikinas užpuola mokytoją, netinkamai prabi-lusį apie šį įvykį. Keilas išvengė kalėjimo, tačiau negali nutolti nuo namo daugiau nei per 30 metrų. Iš nuobodulio jis prade-da šnipinėti kaimynus. Jam padeda žavi kaimynė Ešli. Tai, kas prasideda kaip nekaltas žaidimas, staiga įgauna visai kitą pobū-dį, kai jaunuoliai ima įtarti, kad vienas iš jų kaimynų gali būti serijinis žudikas.

BTVTrečiadienis, rugpjūčio 17 d.

21.30 val. GERAS FILMAS „Holivudas ir vynas“. Komedi-ja. JAV, 2010 m. Rež.: Matt Berman, Kevin P.Farley (N-7).

Vaidina: Nicky Whelan, Pamela Anderson, Vivica A. Fox, Leslie Easterbrook, Jeremy London.

Ką daryti, jei esi fantastiškai graži ir galėtum būti fi lmų su-peržvaigždė, bet esi panaši į nusivalkiojusią šou karalienę? Turbūt iš nevilties saujomis ryti spragėsius, šokoladukus ir traškučius... Dianai teko tikrai nelengva užduotis – atrankoje pagrindiniam vaidmeniui fi lme nurungti išsišokimais pagarsėjusią ir be galo populiarią Džeimi Stefens. Negana to, Dianos vaikinas ir ben-dradarbis įsivelia į nemalonią situaciją su mafi jos bosu, o pro-blemas tenka spręsti Dianai. Jai tikrai teks gerai pasukti galvą, kad ištrauktų savo draugužį už ausų ir tuo pat metu suspėtų tapti Holivudo garsenybe.

TV3Penktadienis, rugpjūčio 19 d.

22.30 val. Komedija „Mano superbuvusioji“. JAV., 2006 m. Rež. Ivan Reitman (N-7).

Vaidina: Uma Th urman, Luke Wilson, Anna Faris ir kiti.Kai jaunas niujorkietis Metas susipažįsta su nuostabiąja Dže-

ne Džonson, atrodo, jog pagaliau jis rado tiesiog tobulą merginą. Ji žavi, seksuali, turi idealią fi gūrą ir puikų humoro jausmą. Ta-čiau laikui bėgant paaiškėja, kad tai, kas taip ryškiai spindėjo, visai nėra auksas. Kuo ilgiau Metas bendrauja su Džene, tuo daugiau neigiamų „svajonių merginos“ savybių išryškėja. Ji pernelyg reikli, valdinga, pavydi ir siekianti kontroliuoti savo vaikino gyvenimą. Vieną gražią dieną Meto kantrybės taurė persipildo, ir jis ryžtasi nutraukti santykius su diktatoriškų įpročių negalinčia atsikratyti drauge. Tačiau tai padaryti, pasirodo, ne taip paprasta. Paaiškė-ja, kad Dženė – ne paprasta, o... supermergina. Tiksliau tariant, superherojė, apdovanota nepaprastomis galiomis. Ir ji nedvejo-

dama pradeda jomis naudotis, siekdama žūtbūt susigrąžinti savo buvusį vaikiną. Dženės įtūžis dar labiau sustiprėja sužinojus, kad Metas užmezgė romaną su savo kolege Hana.

TV3Šeštadienis, rugpjūčio 20 d.

13.05 val. Drama „Atostogos su Dereku“. Kanada. 2010 m. Rež. Michael McGowan.

Vaidina: Ashley Leggat, Michael Seater, Jordan Todosey ir kiti.Derekas ir jo sesuo Keisi nesitikėjo, kad jų atostogos su tė-

vais pas močiutę prie nuostabaus grožio ežero gali virsti bent kiek įdomesniu nuotykiu. Tačiau kai Keisi susipažino su gra-žuoliu šokėju, dirbančiu padavėju vietinėje kavinėje, o Derekas įkliuvo į turtingos merginos viliones, šeimos atostogos tapo ga-nėtinai karštos.

TV6Sekmadienis, rugpjūčio 21 d.

19.00 val. Animacinis nuotykių fi lmas „Skruzdėliukas Z“. JAV., 1998 m. Režisierius. Eric Darnell.

Vaidina: Woody Allen, Sharon Stone, Sylvester Stallone ir kiti.Skruzdėliukas Z-4195 – tik viena iš milijono skruzdžių. Bet

jo norai ne tokie jau paprasti. Jis seniai myli nuostabiąją prince-sę Balą ir ketina žūtbūt su ja susipažinti. Pasipiktinęs sustaba-rėjusia skruzdėlyno luomų santvarka, skruzdėliukas Z kreipiasi pagalbos į geriausią savo draugą skruzdę-kareivį Vyverį, kad šis jam padėtų patekti pas princesę. Nelauktai skruzdėliukas Z gy-venimas visiškai pasikeičia – iš paprasto darbininko jis tampa skruzdžių kolonijos didvyriu.

TV programaLTV2

8.00 Gimtoji žemė. 8.30 Gyvenimo ratu.

Dzūkijos partizanų dainos (k.).

9.05 Šalia mūsų. Dailininkas J.Rustemas (k.).

9.30 Mokyklos langas. 10.00 Miesto kodas. 10.50 Mūsų miesteliai.

Raguva (k.). 11.40 Jūros šventė 2011.

Džiazo orkestro „City Jazz Big Band” (Latvija) koncertas (k.).

14.10 Būtovės slėpiniai. 15.00 Kine kaip kine. 15.30 „Sūnus palaidūnas“.

Drama. 16.55 Krašto garbė. 17.50 Valstybės kino

metraštis. „Sielovada-I. Per kančias į žvaigždes...“ (k.).

18.40 Koncertas „Vėjo! Vėjo! Vėjo!” (2).

20.20 Iš atminties ežerų (k.). 21.00 Kriminalinė drama

„Mafi jos mergina“. (N-14)

22.30 Panorama. 22.45 LNOBT spektaklis.

Dž. Verdis. Opera „Aida”.

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 Retrospektyva

„Fleitistas Algirdas Vizgirda”.

9.10 Eko mitas. 10.05 „Pavojingi kaimynai”.

Dok. serialas. 11.05 „Šunys darbininkai”.

Dok. serialas. 12.10 „Mano puikioji auklė”. 12.40 „Gyvenimo prieskoniai”.

Serialas. 13.40 Makaliaus kelionės. 14.05 „Policijos akademija”.

Humoro serialas. 15.00 Teleparduotuvė. 15.30 „Didžiojo sprogimo

teorija”. (N-7) 16.00 „Gražiosios melagės”.

Serialas. (N-7) 17.00 „Pasitikėk manim”. 18.00 „Ratuotas riteris” (1).

Veiksmo serialas. (N-7)

19.00 „Majamio ligoninė”. Serialas.

20.00 „Trauma”. Veiksmo serialas. (N-14)

21.00 Sekmadienio romantika. Iš Utos Danielos kolekcijos „Žiūrėti su tavim į žvaigždes“. Romantinis f. (N-7)

22.50 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai.

23.50 „Pasitikėk manim”.

TV6 9.15 Teleparduotuvė. 9.30 Tavo augintinis. 10.00 Vienam gale kablys. 10.30 Dar pažiūrėsim... 11.10 Džeimis Oliveris

Amerikoje. 12.10 „Kol mirtis išskirs“.

Komedija. (N-7) 12.40 Topmodeliai. 13.35 Pakvaišęs sportas. 14.05 Jokių kliūčių! 15.00 „Aiškiaregys“.

Kriminalinė komedija. (N-7)

16.00 „X mutantai“. Fantastinis nuotykių serialas.

17.00 Jokių kliūčių! 18.00 „Kaulai“. 19.00 „Skruzdėliukas Z”.

Animac. nuotykių f. 20.35 „Simpsonai“. Animac.

serialas. 21.30 „Šeimos bičas“.

Animac. serialas. 22.00 „Kalėjimo bėgliai“.

(N-7) 23.00 „Išvaduotojas“. (N-14) 24.00 „Žvaigždžių kelias.

Erdvėlaivis“. 0.55 „Tokia skirtinga Tara“.

Komedija. (N-7) 1.30 „Nerealus seksas“.

Erotinis f. (S)

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Namų daktaras. 7.40 Teletabiai. 8.30 Griūk negyvas! (N-7) 10.00 Girių takais. 10.30 Dok. serialas „Gimę

žudyti”. „Savigyna”. (N-7)

11.00 Šiandien kimba. 11.30 Dok. serialas

„Grobuonys”. „Išlikimas”. (N-7)

12.00 Dok. serialas „Plėšrūno instinktas”. „Bitės-žudikės”. (N-7)

13.00 Šeštadienio detektyvas. „Inspektorius Luisas” (k.).

15.00 Serialas „Pora kaip tvora“ (k.).

16.00 Žinios. Orai. 16.05 Super L.T. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Ekovizija (k.). 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Griūk negyvas! 19.00 Lietuvos futbolo A lygos

čempionato rungtynės: Marijampolės „Sūduva”–Alytaus „Dainava”. Tiesioginė transliacija iš Panevėžio. Per pertrauką – Žinios.

21.00 Žinios. Orai. 21.15 24/7. 22.15 „MAD MEN. Reklamos

vilkai“. TV serialas. (N-7) 23.20 Humoro laida „Naša

Raša.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Naujienos. 7.10 Top-shop. 7.25 Laida kariams. 7.55 Genijai ir piktadariai. 8.20 Sveikata. 9.00 Naujienos. 9.20 Padriki užrašai. 9.35 Kol visi namie. 10.30 Fazenda. 11.00 Naujienos. 11.20 TV serialas „Naikinamoji

galia”. 13.30 TV serialas „Kaukazas”. 14.25 Premjera „Ir prie jų

prisiplakęs Šepilovas”. 18.10 S.Rotaru koncertas. 20.00 Laikas. 20.25 Didelis skirtumas. 21.30 „Yesterday live”. 22.20 Kokie mūsų metai! 23.40 Vaidybinis f. „Šou tik

merginos”. 1.35 Naktinis eteris.

6.30 Animac. f. „Didysis fi lmukų šou“.

6.55 Animac. f. „Ozis ir Driksas“.

7.20 „Mažieji Tomas ir Džeris III“.

7.45 „Šiupininis“. 8.10 „Kas naujo,

Skūbi Dū?“ 8.35 „Detektyvas

Drupis“. 9.00 Sveikatos ABC. 10.00 Kino pusryčiai.

Nuotykių f. „Juodasis gražuolis“ (1994 m., JAV, D.Britanija).

13.55 „F. T. Budrioji akis“. 14.50 „Eva Luna“. 17.00 Farai. 17.45 Įvykiai, sukrėtę

Lietuvą (k). (N-7) 18.45 Žinios. 19.00 Teleloto. 20.00 Super KK2. (N-7) 21.00 PREMJERA. Veiksmo

trileris „Pagrobti ir perduoti“ (2007 m., JAV). (N-14)

23.35 Veiksmo f. „Persekiojamasis“ (1995 m., JAV). (N-7)

8.30 Kaimo akademija. 9.00 „Sandokanas,

Malaizijos tigras“. 9.25 „Kurmis ir...“ 9.35 „Pašėlę Tornberiai“. 10.00 „Ragai ir kanopos

sugrįžta“. 10.30 Pasaulio jaunimo

dienos Madride. 13.00 Alta Maremos

virtuvė. 13.30 Dok. fi lmų ciklas

„Šiaurietiškas būdas“.

14.00 Auksinė Agatos Kristi kolekcija. „Mis Marpl. 4.50 iš Padingtono“.

16.00 Žinios (su vertimu į gestų k.).

16.15 Gamtos kodas. 16.45 Pradėk nuo savęs. 17.15 Dok. serialas „Eko-

logiškiausi pasaulio namai“.

17.45 Popietė su Algi-mantu Čekuoliu.

18.15 Žingsnis po žingsnio. 18.30 Stilius. 19.30 Premjera. Dok. f.

„Menas būti nepriklausomiems. 1991-ųjų rugpjūtis. Latvija gręžiasi į Europą“.

20.30 Panorama. 20.45 Savaitė. 21.15 Romantiškas ves-

ternas „Montanos dangus“ (2007 m., JAV).

23.00 Elito kinas. Karo drama „Nekalti balsai“. (N-14)

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios

akimirkos. 8.00 Ekstrasensų mūšis

(k.). 9.00 Tauro ragas. 9.30 Apie žūklę ir

medžioklę. 10.00 Sekmadienio rytas. 11.00 Melodrama „Sunku

patikėti meile“ (2004 m., Indija).

13.25 Smagiausios akimirkos.

14.15 Sveikinimų koncertas (tel. (8 5) 278 0803, mob. 8 618 77 654).

16.15 Tarp miesto ir kaimo (k.).

16.50 Atvirai su žvaigžde (k.).

17.50 „Srautas II“. (N-7) 18.50 „Nacionalinio

saugumo agentas VI“. (N-7)

20.00 Žinios. 20.20 Ekstrasensų mūšis. 21.20 Meilės istorijos.

Melodrama „Širdies sprendimas“ (2009 m., Vokietija). (N-7)

23.15 Siaubo trileris „Mirusiųjų sąraše – devyni“ (2010 m., JAV). (S)

1.15 Bamba. (S)

6.50 Teleparduotuvė. 7.05 Animac. serialas

„Perla“. 7.30 „Ilgoji pertrauka“. 8.00 „Gormitai“. 8.30 „Beibleidai.

Metalinė kova“. 9.00 „Lūžtanti banga“. 10.00 Animacinis f.

„Tomas ir Džeris. Stebuklingas žiedas“.

11.10 Nuotykių f. „Andų paslaptis“ (1999 m., JAV).

13.10 Romantinė komedija „Sidnė“ (2007 m., JAV). (N-7)

15.20 Veiksmo f. „Greitis“ (1994 m., JAV). (N-7)

17.40 „Kobra 11“. 18.45 TV3 žinios. 19.00 Oranžinė manija.

Krepšinio apžvalga. 19.30 Lietuvos talentai

2010. 0.25 Komedija „Načas

Libras“ (2006 m., JAV). (N-7)

2.00 Komedija „Alfi s“ (2004 m., JAV, D.Britanija). (N-14)

Rugpjūčio 21, sekmadienis

5.05 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Rytas su muzika. 8.03 Ryto garsų savaitė. 9.03 Vasaros metą – vasaros

dainos.

10.03 Tetos Betos viktorina. 11.03 Muzika Tau. 12.10 Lietuvos diena. 13.03 Radijo teatras. 13.30 Retro. 14.03 Septynios sporto dienos. 14.28 Gera girdėti. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Literatūros akiračiai. 17.30 Atsiliepk dainoj.

18.10 Laisvai! 19.03 Vudstoko vaikai. 20.03 Vaikų radijo teatras. 20.29 Autorinė daina. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis (k.). 21.03 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika.

A.Miškinis. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakties programa.

Už galimus televizijos ir radijo programų pasikeitimus redakcija neatsako.

„Nekalti balsai“. „Pagrobti ir perduoti “. „Načas Libras“. „Mirusiųjų sąraše – devyni“.

Gimtasis kraštas 2011 m. rugpjūčio 12–19 d., Nr. 32 (76)20 Lietuva per savaitę

Devyni Lietuvos raiteliai pirmadienį nuo Valdovų rūmų buvo išlydėti į „Meilės žygį Valdovų keliu“ Krokuvos link.Ištvermingaisiais žemaitukais keliaudami po buvusias Abiejų Tautų Respublikos žemes žygeiviai planuoja atgaivinti ben-

drą Lietuvos ir Lenkijos istoriją, priminti legendinį Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės meilės kelią ir suaktyvinti darnų kaimyninių šalių bendravimą.

,,Meilės žygis Valdovų keliu“

Mirė poetas Valdemaras Kukulas

Įamžintas poetės atminimas

Protesto miti ngas

Žaliojo ti lto skulptūrosDidžiausias krepšinio krepšys

Savaitgalio orai

Šeštadienį daug kur numatomi trumpi lietūs. Vietomis galima perkūnija. Temperatūra naktį – 10–15, dieną – 22–27 laips-niai šilumos. Sekmadienį kai kur prognozuojami trumpi lietūs, galima perkūnija. Temperatūra naktį – 12–17, dieną – 23–28 laipsniai šilumos. Ilgasis Žolinės savaitgalis bus lietingas, bet džiugins ir šiluma.

Raimundo Šuikos nuotraukaRaimundo Šuikos nuotrauka

Vilniuje, skvere prie Šv. Kotrynos bažnyčios, atidengtas poetės Juditos Vaičiūnaitės (1937–2001 m.) atminimui skir-tas įamžinimo ženklas – skulptoriaus Henriko Orakausko sukurta skulptūrinė kompozicija.

Parengė Rimantas Dovydėnas, GK, EPA-Eltos inf. ir nuotraukos

Dieną: +22 +27°

Naktį : +10 +15°

Šeštadienį Sekmadienį

Dieną: +23 +28°

Naktį : +12 +17°

Priešpilnis. Saulė teka 5.48, leidžiasi 20.59.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Vilniaus skyrių sueiga kartu su Liberalų sąjūdžiu pirmadienį surengė protesto mitingą prieš Rusijos veiksmus Gruzijoje. Mitingas vyko skverelyje prie Rusijos ambasados. Anot mitingo ini-ciatorių, pasaulis tylėdamas stebi, kaip rengiama dirva oku-puotų Gruzijos teritorijų aneksijai, t. y. visiškam prijungimui prie Rusijos. Todėl mitingo rengėjai kviečia parodyti, kad mes nepamiršome ir neleisime pasauliui pamiršti šio grobikiško karo bei besitęsiančių jo padarinių, ir išreikšti solidarumą su broliška Gruzija.

Vilniaus savivaldybės įmonė „Grinda“ paskelbė apklau-są Žaliojo tilto skulptūroms restauruoti, neatmesdama gali-mybės, kad gali prireikti jas nulieti iš naujo. Tačiau Kultūros paveldo departamento atstovas kategoriškas – apie naujas skulptūras negali būti nė kalbos.

Vilnius Europos krepšinio gerbėjus nustebins projektu „TV bokštas – didžiausias krepšinio krepšys“. 170 m aukšty-je bus sumontuotas 34,7 m skersmens ir 109 m ilgio lankas, ant kurio iš 2 560 metrų šviesos kabelio ir 545 lempučių bus pakabintas 40 m aukščio tinklas.

Šeštadienį Vilniuje, savo namuose, eidamas 53-iuosius me-tus mirė poetas, vienas žymiausių lietuvių literatūros kritikų, eseistų ir publicistų, Rašytojų sąjungos narys V.Kukulas.