Savaitraštis visai Lietuvai. Išeina penktadieniais. 2011 m. vasario 11–18 d., Nr. 6 (50) Kaina 1,99 Lt

Gimtasis kraštas

Ruslano Kondratjevo nuotrauka

Emigrantė Aušra Matulevičiūtė namų ilgesį suguldė į knygą5 p.

Jei moki už aukštąjį mokslą, susimokėsi ir sveikatos draudimą1–2 p.

Aktorius, kuris ilsisi scenoje

12 p.

Nakvynei – į dominikonų vienuolyno celę 10 p.

Gimtasis kraštas2011 m. vasario 11–18 d., Nr. 6 (50) 1Aktualijos

Vida TAVORIENĖ

Ministrų kabineto svarstymai, kaip turėtų veikti studentų priva-lomojo sveikatos draudimo (PSD) sistema, sukėlė studijuojančiųjų pasipikti nimą. Aukštojo mokslo ir studijų reformos kriti kai Vyriausy-bės siūlymuose įžvelgia tolesnį stu-dentų skaldymą ir diskriminaciją.

Jaunimą pastūmės emigruoti

Saujelė studentų buvo surengusi piketą prie Vyriausybės. Ant vieno iš jų laikomų plakatų šalia premjero An-driaus Kubiliaus, švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus ir viceministrės Nerijos Putinaitės, Sei-mo Švietimo, mokslo ir kultūros ko-miteto nario Manto Adomėno ir pro-fesoriaus Egidijaus Kūrio nuotraukų buvo užrašas „Krepšelio genijai“.

Taip piketuotojai priminė karčią-ją aukštojo mokslo ir studijų reformą. Apytikriais duomenimis, be valstybės remiamo studijų krepšelio liko ir už studijas patys moka daugiau nei pusė Lietuvos studentų. Jiems Vyriausybė norėtų užkrauti ir privalomojo svei-katos draudimo įmokas. Pagal vieną iš svarstomų variantų valstybė PSD draustų tik tuos studentus, kurių stu-dijos apmokamos biudžeto lėšomis.

„Jei toks sprendimas būtų priimtas, už mokslą mokančių studentų padė-tis taptų itin kritiška, o jaunų žmonių emigracija dar labiau padidėtų. Mūsų šalyje mokestis už studijas yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje, kre-ditavimo sąlygos nepalankios, neuž-tikrinamos socialinės garantijos, todėl aukštojo mokslo studijos tampa ne-konkurencingos“, – aiškino Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) prezidentas Arūnas Markas.

Studentams atstovaujančios orga-nizacijos reikalauja, kad už visus ne-dirbančius studentus, nepriklausomai nuo jų studijų formos, pakopos ar fi -nansavimo pobūdžio, PSD būtų ap-mokamas valstybės biudžeto lėšomis. Taip pat neturėtų būti ribojamas ir

PSD draudžiamų studentų amžius, jei jie pirmą kartą studijuoja bakalauro ar magistro pakopoje.

Šiuo metu valstybė PSD moka už visus studentus, kurie mokosi nuola-tine ir dienine studijų forma. PSD įmoka niekur nedraustiems asmenims sudaro 72 Lt per mėnesį.

Panašiai ti k Rumunijoje

Vyriausybės paieškos, kaip ap-mokestinti studentus PSD, Lietu-vos studentų atstovybių sąjungai panašus į skubotą bėgimą nuo klau-simo sprendimo iš esmės. Studenti-jos atstovai įsitikinę, kad prob lemą išspręstų efektyvesnis PSD mokes-čio valdymas.

„Valstybė nesuskaičiuoja, kiek studentai permoka PSD Valstybi-nei ligonių kasai. Čia patenka dvigu-bos įmokos, nes dirbantys studentai PSD sumoka per mokestinę sistemą. Nėra aišku, kaip panaudojamos per-mokėtos PSD įmokos“, – samprotavo LSAS prezidentas A.Markas.

LSAS prezidentas įsitikinęs, kad lėšų, kurios susidaro dėl permokėtų dirbančių studentų įmokų, pakaktų visų nedirbančių studentų PSD pa-dengti. Lietuvos studentų atstovybių sąjungos duomenimis, Valstybinio so-cialinio draudimo fondo valdyba nu-statė, kad 42 977 (iš 67 221) tęstinių, vakarinių ir neakivaizdinių studijų studentai dirba.

Albinas ČAPLIKAS

Sausio pabaigoje ir vasario pra-džioje atšilę orai priminė būsimą pra-garą, kurį vairuotojai pati rs jau šį pa-vasarį. Nepagrindinėse didmiesčių gatvėse net budriausias vairuotojas rizikuoja įvažiuoti į vandenyje pasi-slėpusią duobę ir sugadinti automo-bilį. Tačiau dėl tokios padėti es dejuo-ja ne visi – kai kuriems draudikams duobės keliuose net didina pelną.

Kaune duobių daugiausia

Per savaitę AB „Lietuvos drau-dimas“ iš apsidraudusiųjų kasko draudimu sulaukė per 100 praneši-mų apie eismo įvykius dėl duobėtų kelių. Absoliutus lyderis yra Kau-nas. Šiame mieste dėl duobėtų kelių užregistruojama apie 30 proc. tokio pobūdžio įvykių, Vilniuje keliai ge-resni – gaunama 20 proc., o Klaipė-doje – 15 proc. pranešimų.

Kiek iš viso tokių įvykių buvo už-fi ksuota, draudikai dar nesuskaičiavo, tačiau visi tikina, kad šįmet jų bus ge-rokai daugiau nei pernai. Kelių poli-cijos duomenimis, tik sausio mėne-sį Kaune gauta per 70, o Vilniuje ir Klaipėdoje – po 20 pranešimų. Duo-menys negalutiniai ir skirtingi, nes nežinoma, kiek gauta iš viso prane-šimų, ne tik apsidraudusiųjų kasko draudimu.

Duobės keliuose – vieniems nuostoliai, kiti ems pelnasDraudikai susikuria puikių galimybių papildomai uždirbti ne ti k kompensuodami nuostolius iš savivaldybių, bet dar ir nuskriausdami savo klientus.

Vida TAVORIENĖ

Ekonomikos ekspertai maisto kainų augimą sieja su didesniu var-tojimu besivystančiose Azijos šaly-se, energeti nių išteklių ir žaliavinės produkcijos brangimu, didėjančiais biodegalams naudojamų kultūrų plotais, dažnėjančiomis gamtos sti -chijomis. Tačiau pripažįstama ir tai, kad vartotojai pateko į spekuliacijų maisto produktais spąstus.

Šokas dėl maisto kainų

Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija skelbia, kad pasau-linės maisto kainos praėjusį gruodį pasiekė naujas rekordines aukštumas. Šoką dėl maisto kainų patiria ir besi-vystančios, ir išsivysčiusios šalys.

Praėjusių metų rudenį dėl mais-to kainų augimo buvo susirūpinę ir aukščiausi mūsų šalies vadovai. Kon-kurencijos taryba (KT) buvo įparei-gota ištirti, ar produktų brangimas yra pagrįstas.

Nukelta į 3 p.

Nukelta į 2 p.

Jei išgali mokėti už aukštąjį mokslą, susimokės ir privalomąjį sveikatos draudimą. Drausti reikėtų ti k tuos studentus, kurių studijas fi nansuoja valstybė. Tokios idėjos sklando Vyriausybėje.

Nukelta į 2 p.

Maisto prekių brangimas į kampą nuožmiai speičia mažas pajamas gaunančius gyventojus. Šiemet didžiausias kainų šuolis prognozuojamas mėsos rinkoje.

Maisto kainų vėzdu – vartotojams per kišenę

Studentus be krepšelio mūsų valdžia stumia į užribį

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Maisto produktų kainų didėjimui įta-ką galėjo daryti ir prekybininkų siekis kompensuoti nuostolius, pati rtus dėl sumažėjusios kitų prekių apyvartos.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Ne visi vairuotojai žino, kad pati rtus nuostolius kompensuoja ne ti k draudikai (kasko draudimo atveju), bet ir savivaldybės, kelius prižiūrinčios organizacijos.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Gimtasis kraštas 2011 m. vasario 11–18 d., Nr. 6 (50)2

Jiems nereikėtų valstybės PSD, o kitai nedirbančiųjų daliai pakaktų apie 18 mln. Lt valstybės lėšų įmo-koms padengti.

Anot A.Marko, daugumoje Vaka-rų valstybių PSD studentams visiš-kai apmokamas. „Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Austrijoje, studentai, ku-riems sukanka 28 metai, turi susimo-kėti 50 proc. PSD mokesčio, o vyresni nei 26 m. studentai yra apmokestina-mi tik Rumunijoje“, – aiškino LSAS prezidentas.

Tęsia diskriminacinę politi ką

Neseniai studijas baigusi Vilniaus universiteto (VU) Švietimo politikos centro jaunesnioji mokslo darbuotoja Olga Suprun viliasi, kad Vyriausybei užteks išminties neužkrauti dar di-desnės fi nansinės naštos už mokslą mokantiems studentams.

„Šie studentai jau ir taip yra diskri-minuojami, nes turi gerokai bloges-nį studijų prieinamumą. Jiems tenka imti paskolas arba patiems susimo-

kėti nemažus pinigus už studijas. Da-bar dar siūloma patiems susimokėti ir PSD. Tai neteisinga“, – įsitikinusi O.Suprun.

VU Švietimo politikos centro jau-nesnioji mokslo darbuotoja apgailes-tavo, kad aukštojo mokslo ir studijų

reforma suskaldė studentiją. Anot jos, Vyriausybės siekis primesti PSD už mokslą mokantiems studentams tėra diskriminacinės politikos tęsinys.

„Tie, kurie negavo valstybės fi -nansavimo, palikti likimo valiai. Jei sutikai mokėti už studijas, vadinasi,

tokios sąlygos tenkina. Išgali susi-mokėti, tai ir privalomąjį sveikatos draudimą mokėti primeta“, – teigė O.Suprun.

Diriguos Finansų ministerija

Švietimo ir mokslo ministro G.Steponavičiaus manymu, valsty-bė PSD, nepriklausomai nuo studi-jų formos (mokamos ar nemokamos studijos), turėtų drausti tik tuos stu-dentus, kurie neturi darbo santykių. Dirbantys studentai valstybės nebū-tų draudžiami.

Sveikatos apsaugos ministerija siū-lo, kad valstybė, nepriklausomai nuo amžiaus, turėtų drausti visus nedir-bančius studentus, kurie studijuoja nuolatinėse studijose, ir nedirbančius doktorantus. O tęstines studijas pasi-rinkę studentai būtų draudžiami tik tie, kurių studijas apmoka valstybė.

„Studentai reikalauja, kad būtų draudžiami ir visi tęstinių studijų stu-dentai. Apytikriais duomenimis, tam papildomai reikėtų apie 31 milijono litų. Pagrindinė šio klausimo spren-dėja bus Finansų ministerija“, – tvir-tino sveikatos apsaugos viceministrė Janina Kumpienė.

Anot sveikatos apsaugos vicemi-nistrės, dirbančių studentų dvigubo apdraudimo atvejų galima bus iš-vengti, kai pradės veikti Švietimo ir mokslo ministerijos sukurtas stu-dentų registras.

Peržengia visas ribas

Vilniaus universiteto Chemijos fa-kulteto profesorius Vytautas Daujo-tis įsitikinęs, kad Vyriausybės siūlymas primesti PSD už mokslą mokantiems studentams, kaip ir pati studijų reforma, atspindi neoliberalųjį požiūrį į aukštąjį mokslą ir peržengia visas ribas.

„Neoliberalai tarnauja stambiojo kapitalo interesams, laisvajai rinkai, kurios principai primetami ir aukšto-sioms mokykloms. Jų siekis – pelnas, efektyvumas, o ne asmenybės, kuri rastų savo vietą šiuolaikinėje visuome-nėje, formavimas. Jie nesiekia nieko daugiau, kaip tik kuo mažesnėmis są-naudomis išspausti kuo didesnį pelną. Bet aukštoji mokykla nėra bendro-vė“, – samprotavo prof. V.Daujotis.

Pasak VU profesoriaus, tokia siste-ma, kai vieni moka už mokslą, o kiti – ne, jaunus žmones ne motyvuoja, o baudžia.

„Dabar situacija tokia: tie, ku-rie blogiau mokosi, yra baudžiami mokesčiu. Bet jei studentas pateko į aukštąją mokyklą, vadinasi, jis yra pajėgus ten mokytis. Jam reikėtų dau-giau dėmesio skirti studijoms, tačiau jis turi dirbti. Ta bausmė – paskola, palūkanos – ilgam laikui. Natūralu, kad jauni žmonės emigruoja į tas ša-lis, kuriose geros studijų sąlygos. Juos iš Lietuvos veja bausmės, neužtik-rintumas dėl ateities“, – apmaudavo V.Daujotis.

Aktualijos

Atkelta iš 1 p.

Studentus be krepšelio mūsų valdžia stumia į užribį

KT pripažino, kad maisto produk-tų brangimas – ne tik Lietuvos prob-lema, tokios tendencijos – pasaulinės. Tačiau KT išvadose padaryta prielai-da, jog kainoms įtakos gali turėti ir antikonkurenciniai veiksmai.

KT skelbia vykdanti tyrimą, ar maisto produktų gamintojai ir (ar) jų pardavėjai nepažeidė Konkurencijos įstatymo ir nesudarė kartelių susitari-mų. Kol konkurencijos sergėtojai aiš-kinasi, maisto produktų kainos toliau kopia aukštyn.

Pasak Vilniaus universiteto Eko-nomikos fakulteto profesoriaus Povilo Gylio, tai ir objektyvių priežasčių, ir tarptautinių spekuliacijų pasekmė.

„Brangsta energetiniai ištekliai, maisto produktų daugiau vartojama Azijos šalyse, todėl auga jų paklausa ir kainos. Bet pasaulyje stebimi ir gana negatyvūs procesai. Maisto produktai tapo tarptautinių spekuliacijų objek-tu“, – tvirtino prof. P.Gylys.

Daugiausia brangs mėsa

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) Produktų rinkoty-ros skyriaus vedėjas Albertas Gap-šys įžvelgia kelias pagrindines mais-to produktų kainų kilimo priežastis. Anot jo, esame didelės rinkos dalis, todėl neišvengiamai jaučiame tiesio-ginę jos įtaką. Pasaulinis vartojimo augimas ar mažėjimas, gamtos po-kyčiai daro įtaką derliui, taip pat kai-noms ir mūsų šalyje.

„Per pastaruosius 4 metus pa-stebime, kad žemės ūkio produkci-jos supirkimo kainos labai priklau-so nuo pasaulinių tendencijų. Žaliava brangsta, todėl kyla ir produktų kai-nos“, – aiškino A.Gapšys.

Pasak rinkotyros specialisto, šie-met neturėtų kilti pieno produktų kainos. Jos pastebimai ūgtelėjo 2010

metais (iki 15 proc.) ir jau beveik pa-siekė 2007-ųjų pabaigos ir 2008 metų pradžios pakilimo lygį. Tačiau varto-tojai pastebi, kad metų pradžioje kai kurie pieno produktai pabrango.

„Neturėtų kilti miltų produktų kainos, nes jos, palyginti su pastarųjų 4 metų grūdų supirkimo kainomis, la-bai aukštos. Jei jos augtų, tai ne dau-giau kaip 5–10 proc. Aišku, įtakos gali turėti energijos išteklių brangimas ar klimato sąlygos. Štai Australiją skan-dina potvyniai, tai gali atsiliepti grūdų rinkai“, – teigė LAEI Produktų rin-kotyros skyriaus vedėjas.

Šiemet didžiausias kainų šuolis prognozuojamas mėsos rinkoje. Anot rinkotyros specialisto, dėl pabrangu-sių pašarų pavasarį kiauliena ir paukš-tiena brangs bent jau 20 proc. Pernai kiaulių ir galvijų supirkimo kainos mažėjo, pigo ir mėsos produktai.

Ginti vartotojus reikalauja Konsti tucija

Rinkotyros specialistas mano, kad maisto produktų kainų didėjimui įta-ką galėjo daryti ir prekybininkų siekis kompensuoti nuostolius, patirtus dėl sumažėjusios kitų prekių apyvartos.

„Per krizę gyventojai taupė. Pre-kybos centrai, kurie prekiauja ne tik

maisto produktais, nuostolius dėl ma-žesnės kitų prekių paklausos galėjo kompensuoti brangesniais maisto produktais. Dėl to maisto kainos kilo ir kitur. Mat per tinklus parduodama apie 60 procentų maisto“, – aiškino A.Gapšys. Nerimas dėl maisto kainų sklando visame pasaulyje. Ekspertai prog nozuoja, kad dėl augančio pla-netos žmonių skaičiaus ir didėjančio vartojimo maisto produktų brangimo tendencijos išliks.

LAEI Produktų rinkotyros sky-riaus vedėjas mano, kad beribio kai-nų didėjimo nebus. „Nepamirškime, kad perkamoji mūsų žmonių galia be-veik perpus mažesnė nei Europos Są-jungos gyventojų. Tad nepamatuotai produktai brangti negali“, – tvirtino A.Gapšys.

Pasak prof. P.Gylio, produktų kai-nas lemia monopolijos (padėtis rinko-je, kai egzistuoja tik vienas tam tik-ros prekės ar paslaugos pardavėjas) ir monopsonijos (rinkos forma, kai yra daug gamintojų, o pirkėjas – tik vie-

nas). Jei tokios galingos struktūros eg-zistuoja nedidelėje šalyje, jos gali da-ryti reikšmingą poveikį kainoms.

„Iš žemdirbių siekiama supirkti kuo pigiau, o vartotojams parduoti kuo brangiau. Valstybė turi stebėti mono-polijų ir ypač kartelių susitarimų grės-mes ir būtinai įsikišti, nes to reikalauja Lietuvos Konstitucija. Pagrindiniame šalies įstatyme nurodyta, kad valstybė turi kovoti su monopolijomis ir ginti vartotojų teises. Aišku, tai reikia daryti protingai“, – samprotavo VU Ekono-mikos fakulteto profesorius.

Ūkininkams naudos nedaug

Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmi-ninkas Bronius Markauskas pripažįs-ta, kad maisto produktų brangimas turėtų būti naudingas žemdirbiams. Išaugo grūdų, pieno, daržovių supir-kimo kainos, tačiau ūkininkų pajamos tiek nepadidėjo.

„Jei tik kyla žemės ūkio pro-dukcijos supirkimo kainos, brangs-

ta ir trąšos, sėklos, augalų apsaugos priemonės, technika ir kitos žemės ūkiui reikalingos prekės. Tad ga-mintojai tuo nesidžiaugia“, – aiškino B.Markauskas.

LAEI Produktų rinkotyros sky-riaus vedėjas tvirtino, kad rinkoje pastebimos ir kitos tendencijos. Kai brangsta žaliavinė produkcija, maisto produktų kainos ant prekystalių taip pat greitai auga, o žaliavų kainoms nukritus, produktai taip nepinga.

ŽŪR pirmininko teigimu, apie augančias maisto kainas kalbėjo ir į Berlyne vykstančią tradicinę parodą „Žalioji savaitė“ susirinkę daugelio pasaulio šalių žemės ūkio ministrai. Jie tvirtino, kad tame procese stinga skaidrumo.

Viena išeičių ir vartotojams, ir žemdirbiams – apsieiti be tarpinin-kų. Populiarėja tiesioginė žemės ūkio produkcijos prekyba. Išlaidos žem-dirbiams mažėtų, o vartotojams būtų patrauklesnės kainos, jei gamintojai gebėtų kooperuotis.

Maisto kainų vėzdu – vartotojams per kišenę

Ministro G.Steponavičiaus manymu, valstybė PSD, nepriklausomai nuo studijų for-mos, turėtų drausti ti k tuos studentus, kurie neturi darbo santykių.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Atkelta iš 1 p.

Konsti tucinis Teismas pripažino, kad maisto produktų brangimas – ne ti k Lietuvos prob lema, tokios tendencijos – pasaulinės.Martyno Vidzbelio nuotrauka

Ekspertai prog nozuoja, kad dėl augančio planetos žmonių skaičiaus ir didėjančio vartojimo maisto produktų brangimo tendencijos išliks.

Gimtasis kraštas2011 m. vasario 11–18 d., Nr. 6 (50) 3Kiek patiriama nuostolių? Kartais

tik padanga prakertama, bet dažnai sulankstomi ratlankiai, deformuo-jamos pakabos svirtys. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, įvažiavus į duobę vidutiniškai patiriama 1 900 Lt, „ERGO Lietuva“ duomenimis, 2 500 Lt, o „If draudimo“ duome-nimis, 2 700 Lt nuostolių.

Patarti na vežioti s fotoaparatą

Ne visi vairuotojai žino, kad pa-tirtus nuostolius kompensuoja ne tik draudikai (kasko draudimo atve-ju), bet ir savivaldybės, kelius prižiū-rinčios organizacijos arba įmonės, kurios, pavyzdžiui, per kelią tiesė inžinerinius tinklus, bet baigusios darbus jo nesutvarkė. Visais atve-jais reikia, kad eismo įvykį užfi ksuo-tų kelių policija ir išduotų pažymą. Be to, vairuotojams automobiliuo-se patartina turėti fotoaparatą, blo-giausiu atveju nors fotografuojantį mobilųjį telefoną, nes prie policijos pažymos dar reikėtų pridėti ir įvy-kio vaizdą.

Ramiau gali jaustis apsidraudu-sieji kasko draudimu, nes tokiais atvejais nuostolius vairuotojui kom-pensuoja draudikai, tiesa, ne visada. Kai kurios draudimo kompanijos numato išlygas. Pavyzdžiui, „ERGO Lietuva“ kompanija tokioms smulk-menoms laiko negaišta – jeigu pra-kirsta tik padanga, tai klientas pats turi kreiptis į savivaldybę ar kelių priežiūros organizaciją, ir šios ge-ruoju ar po bendravimo teisme pa-prastai sumoka priteistą sumą.

Nukentėjusiųjų išskėstomis rankomis nelaukia

Vilniaus kelius prižiūrinčios ben-drovės tikina iš karto atlyginančios nuostolius iki 1 200 Lt, o dėl dides-nių nuostolių linkusios pasiginčy-ti arba net bylinėtis teismuose. Ne geresnė padėtis ir Kaune bei kituo-se rajonuose.

Nereti atvejai, kai inžinerinius tinklus per kelią tiesusi ir kelio ga-lutinai nesutvarkiusi bendrovė neno-ri atlyginti tokių nuostolių. Tokiais atvejais kaltininkams verta primin-ti, kad teismo sprendimas jiems bus skaudesnis – teks sumokėti ne tik kompensaciją, bet ir teismo priteis-tą baudą ir dar kompensuoti kitos pusės išlaidas advokatui.

Štai UAB „Plungės Jonis“, kuri per vieną gatvę tiesė inžinerinius tinklus, bandė atsikratyti į duo-bę įvažiavusiu atkakliu plungiečiu. Žmogus patyrė nemažai nuostolių, tačiau „Plungės Jonio“ vadovas labai nustebo, kai sulaukė nukentėjusiojo, ir jam tiesiai šviesiai paaiškino neke-tinantis švaistyti pinigų. Tačiau nu-

kentėjęs žemaitis nebuvo linkęs nu-sileisti ir atsisveikindamas bendrovės vadovui priminė, kad kitą kartą jiedu susitiks teisme.

„Po pusvalandžio sulaukiau tele-fono skambučio, vadovas pasiūlė dėl patirtų nuostolių susitarti gražiuo-ju. Tiesa, vėliau jis dar bandė mane apmulkinti, tačiau supratęs, kad aš reikalavimų neatsisakysiu, nusileido ir sumokėjo tiek, kiek man kainavo automobilio remontas“, – prisime-na plungiškis.

Nekaltas, bet rizikingas

Tačiau kasko draudimo atveju vairuotojai paprastai neįvertina dar vienos jų piniginei svarbios aplinky-bės. Tik neįsigilinęs gali pamanyti, kad šiuo atveju kompensuojami visi nuostoliai.

Žinia, draudimo kompanijos už broką keliuose per teismus kompen-

sacijas išsireikalauja iš savivaldybių. Štai „Lietuvos draudimo“ atstovė Ernesta Dapkienė sako, kad per-nai dėl duobių keliuose 88 atvejais (iš beveik 400) teismuose pavyko įrodyti, jog automobiliai buvo su-gadinti dėl duobių miestų gatvėse, t. y. duobėtoje vietoje nebuvo įspė-jamųjų ženklų, o vairuotojai tokių kliūčių negalėjo laiku pastebėti. Vadinamąsias regreso bylas savi-valdybėms pateikia ir kitos drau-dimo kompanijos, tačiau paprastai draudikai neteikia tikslių duomenų, kokią visų eismo įvykių dalį sudaro tokie atvejai. Neofi cialiais duomeni-mis, savivaldybės ar kelius prižiūrin-čios organizacijos dėl broko keliuo-se 25–30 proc. atvejų kompensuoja patirtus nuostolius. Taip draudikai, iš esmės tik tarpininkaujantys tarp savivaldybių ir nukentėjusiųjų, pa-dengia savo nuostolius. Tačiau jiems to neužtenka. Kai kurios draudimo kompanijos nukentėjusiems vairuo-tojams padidina rizikos lygį ir pa-brangina draudimo paslaugas. Apie tai vairuotojai sužino tik pratęsdami kasko draudimo sutartis.

Štai pernai Vincas Pivoriūnas Kaune net tris kartus keliones bai-gė Nemuno, Rasytės ir Partizanų gatvių duobėse. Visi atvejai buvo reg resiniai, t. y. draudikai nuosto-lius galėjo išsireikalauti iš Kauno miesto savivaldybės.

„Nuostoliai buvo dideli, tačiau ir policija patvirtino, ir draudikai su-tiko, kad visais atvejais mano kaltės nebūta. Tačiau pratęsiant draudimo sutartį man buvo pasakyta, kad esu rizikingas klientas, todėl draudimo

įkainį padidino net 20 proc.“, – pa-sakoja V.Pivoriūnas.

Naudojasi įstatymų spragomis

Taigi draudikai susikuria puikių galimybių papildomai uždirbti ne tik nuostolius kompensuodami iš savivaldybių, bet dar ir nuskriaus-dami savo klientus.

Mūsų duomenimis, draudikų pa-sitikėjimą praradusio kliento drau-dimo įmoka įvairiose bendrovėse išauga nuo 2 iki 20 proc. Akivaiz-du, kad šiuo atveju draudikai nau-dojasi įstatymų spragomis. Gal vals-tybė akla, nemato, kas kiša ranką į jos kišenę?

Transporto priemonių draudikų biuro direktorius Algimantas Kri-žinauskas tepasakė suvokiantis šią problemą, tačiau negalintis komen-tuoti, nes draudimo įkainių didini-mas yra draudimo kompanijų rei-kalas.

Apie draudikų galimybes pasi-naudoti įstatymų spragomis galime spręsti įvertinę draudikų pateikia-mus duomenis.

Štai „If draudimas“ dėl duobių keliuose praėjusį pavasarį išmokėjo 270 tūkst. Lt, o šįmet tik per sausio mėnesį – net 72 tūkst. Lt (užfi ksuo-ta 40 įvykių). „ERGO Lietuva“ per-nai dėl minėtų priežasčių išmokėjo per 100 tūkst. Lt, o šiemet progno-zuoja, kad suma gali išaugti net iki 300 tūkst. Lt.

„Lietuvos draudimas“ 2010-aisiais 434 klientams vien šiems nuostoliams padengti išmokėjo 825 tūkst. Lt.

Aktualijos

Duobės keliuose – vieniems nuostoliai, kiti ems pelnas

Atkelta iš 1 p.

Neofi cialiais duomenimis, savivaldybės ar kelius prižiūrinčios organizacijos dėl broko keliuose 25–30 proc. atvejų kompensuoja pati rtus nuostolius.

Per savaitę AB „Lietuvos draudimas“ iš apsidraudusiųjų kasko draudimu sulaukė per 100 pranešimų apie eismo įvykius dėl duobėtų kelių. Absoliutus lyderis yra Kaunas. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Vyriausiasis redaktorius Stasys Jokūbaiti s, stasys.jokubaiti s@krastospauda.lt

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Lilija Valatkienė,lilija.valatkiene@gimtasiskrastas.ltTelefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110

Reklamos pardavimas Tel. (8 5) 210 0093

Prenumerata ir plati nimas Tel. (8 5) 210 0060Tiražas 5 000 egz. ISSN 2029-4816 Spausdina UAB „Lietuvos rytas“ spaustuvė.

Leidėjas – UAB

Gimtasis kraðtas

Žurnalistai: Meilė Taraškevičienė, Irma Dubovičienė, Lina Pečeliūnienė, Virginija Mačėnaitė, Albinas Čaplikas, Gediminas Stanišauskas, Saulius Tvirbutas, Nijolė Petrošiūtė, Vida Tavorienė, Nijolė Baronienė, Jurgita Činkienė – korespondentė JAV, jurgita@centras.lt

Fotografas Klaudijus Driskius.Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Valstybė praranda milijonusArtūras Mackevičius, Kauno regiono smulkiųjų ir viduti nių verslininkų aso-ciacijos valdybos pirmininkas

Keista ir nesuprantama tvarka, kai drau-dikai ne ti k nuostolius išreikalauja iš sa-vivaldybių, taigi iš valstybės, bet dar ir blogina draudimo sąlygas apsidraudu-siesiems. Galima įtarti , kad tai yra vie-nas iš daugelio piktnaudžiavimo būdų, juk šiuo atveju draudikai nepati ria jo-kių nuostolių.Aš jau ne pirmus metus keliu su trans-porto priemonių draudimu susijusias problemas. Šioje srityje valstybė pra-randa dešimti s ar net šimtus milijonų, tačiau kažkodėl niekas nenori gilinti s. O Finansų ministerija smaugia versli-ninkus dėl smulkmenų.

Įmokų dydžio negalime reguliuoti Darius Andriukaiti s, LR draudimo priežiūros komisijos narys

Suprantu, kad prisiteisdami nuostolių kompensavimą iš savivaldybių draudi-kai nepati ria jokių nuostolių, tačiau di-dindami įmokas jie įstatymų nepažei-džia. Mes, Draudimo priežiūros komi-sija, šiuo atveju įmokų dydžio negalime reguliuoti . Paprasčiausiai žmonės gali pasirinkti kitą draudimo įmonę. Ar ne-praranda lėšų valstybė? Sunku pasaky-ti . Tai yra komercinė paslauga, o socia-linių elementų šiuo atveju nėra.

Seimo narys Arūnas Valinskas jau ėmė purenti dirvą rinkimams į kitos kadencijos Seimą.

Politiniu chuliganu neretai vadina-mas A.Valinskas nori toliau likti di-džiojoje politikoje – ne tik telkti savo partiją kitiems Seimo rinkimams, bet ir pakovoti vienmandatėje Šilutės–Pagėgių apygardoje, kurią savo tėvo-nija laiko ne vienas veikėjas.

„Prisikėlėlių“ deleguoto Arūno Gelūno vadovaujama Kultūros mi-nisterija jau palaimino riebų biudže-to kąsnį kai kuriems objektams Pagė-giuose statyti. Šaltinių duomenimis, tai – vietos rinkėjų viliotiniui besi-

rengiančio A.Valinsko pastangų vai-sius. „Prisikėlėlių“ vedlio teigimu, jam svarbesnė šios apygardos dalis yra ne Pagėgiai, o Šilutė: „Juk čia vienu savo biografi jos periodu esu gyvenęs“. Ta-čiau, pasak A.Valinsko, dabar svar-biausias su 2012 metų Seimo rin-kimais susijęs uždavinys – bandyti į vieną partiją sujungti liberalcentristus, liberalus ir „prisikėlėlius“. Tokiu atve-ju šių partijų atstovai kandidatuotų bendrame rinkimų sąraše.

Eltos inf.

„Prisikėlėlių“ lyderio masalas rinkėjams

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Gimtasis kraštas 2011 m. vasario 11–18 d., Nr. 6 (50)4 Komentarai

Ant politi nių svarstyklių

Viešųjų pirkimų tarnyba konstatavo, kad Valdovų rūmų statybos darbų sutarti s su Panevėžio statybos trestu turi būti nutraukta, šis rangovas grasina teismu, o kultūros ministras Arūnas Gelūnas prakalbo apie šių statybų įšaldymą 2–3 metams. Tačiau Prezidentė pareiškė, kad įšaldyti būtų labai neproti nga – 2013 m., kai Lietu-va pirmininkaus Europos Sąjungai (ES), Valdovų rūmuose galėtų vykti visi svarbiausi renginiai.

Valdovų rūmai – kaip ašaka gerklėje

Reikia kuo greičiau pastatyti Gediminas Kirkilas, Seimo Socialdemokratų frakcijos narys

Jokių įšaldymų, rūmų statybą rei-kia baigti. Jie pastatyti, liko interjeras. Tiesa, kaip buvęs restauratorius galiu pasakyti, kad interjero darbai užtrun-ka kartais ir ilgiau negu sienų statymas. Bet reikia koncentruotis į pagrindines sales, kurios mums bus reikalingos pir-mininkavimo ES metu. Tai nėra pa-prasti rūmai. Po stiklu galima pamatyti ir rūmų apačią, kur visa mūsų istorija nuo XIII amžiaus užkonservuota. ES viršūnių susitikimai „Litexpo“ parodų rūmuose būtų labai žemas lygis. Tokių dėžučių pilna. O Valdovų rūmuose yra visi europiniai stiliai, kai kurie absoliu-čiai unikalūs.

Jeigu dabar kyla kokios teisinės prob lemos su statybų rangovu, reikia kuo greičiau jas išspręsti. Panevėžio sta-tybos trestas, kuris ten dirba, – patyrusi kompanija. Jei yra jai kokių priekaištų, ji turi paaiškinti. Ar reikia su ja nutraukti sutartį, ar tas nutraukimas neįklampins, turi spręsti teisininkai.

Rūmų konservavimas kasmet kai-nuotų po 20 mln. Lt. 60 mln. Lt, ma-nau, pakaktų baigti darbus. Politikai, kurie kelia skandalus dėl išaugusios Valdovų rūmų kainos, yra tolimi nuo kultūros, nuo Sąjūdžio idėjų ir nuo Lietuvos istorijos. Čia tik grynas po-pulizmas. Skandalydami dėl tų statybų nieko nesutaupysime, tik prarasime. Iš kepurės ir tie nuostolių paskaičiavimai. Statyba labai sudėtinga. Rekonstruk-cija atliekama kartu su archeologiniais tyrimais ir projektavimo darbais. Len-kai sovietmečiu didžiulę Varšuvos pilį atstatė už žmonių surinktus pinigus. Mūsų žmonės gal 2 mln. Lt paauko-jo. Gėda būtų, jei nesugebėtume pa-baigti statybų.

Svarbiausia – skaidrumasAurelija Stancikienė, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė

Reikia tą statybą kiek įmanoma pa-daryti skaidresnę – pakeisti rangovą. Ministras A.Gelūnas, kalbėdamas apie įšaldymą, elgiasi neatsakingai. Matyt, nori tik pagąsdinti. Manau, kad tokio masto objekte skaidrumas – pagrindi-nis rodiklis. Turi būti skelbiamas nau-jas konkursas. Nesuprantu, kodėl mes turime rūmus įrengti iki 2013-ųjų. Pa-nevėžio statybos trestas šiuo metu la-bai smarkiai kainas nuleido. O kodėl to nepadarė pernai arba užpernai? Ko-dėl jie laukė, kol bus pasakyta, kad su-tartis sudaryta neteisėtai? Jie nežinojo, kad per krizę statybos atpigo? Tai gal iš naujo dalyvaudami konkurse kainas dar trigubai sumažins? Šituo objektu reikia parodyti, kad įstatymai galioja visiems, kad visi rinkos dalyviai gali normaliai dalyvauti konkurse. Per mė-nesį galima paskelbti konkursą ir toliau tęsti darbus.

Aš, kaip architektė, buvau prieš tų rūmų statybą, bet dabar negaliu būti prieš, dabar jie jau beveik pastatyti. Būtų kvaila priešintis. Reikia užbaig-ti. Klausimas kyla, kiek tai kainuos, ar bus aišku visuomenei, kur išleis-ti tie šimtai milijonų. Nereikia sieti rūmų su mūsų pirmininkavimu ES. Tokio dydžio salių, kokių reikia ES renginiams, Valdovų rūmuose nėra nė vienos. Norime ar ne, vis tiek rei-kės nuomotis „Litexpo“ rūmus. Val-dovų rūmuose geriausiu atveju galės vykti tik vakarėliai ir pobūviai. To-kio lygio objektų statybos forsuoti negalima. Pilis atstatinėja po 100 ar net 200 metų. O mes norime per 10 metų. Tada niekas nesugeba patik-rinti, ir pinigai liejasi fontanais.

Įdiegus elektroninę parti jų na-rių sąrašų teikimo ir ti krinimo sis-temą, Teisingumo ministerija galės atlikti ti kslesnę pati krą, ar šie sąra-šai ati ti nka įstatymų reikalavimus. Kartu parti jos galės daug patogiau tvarkyti savo narių duomenis.

Iki šiol Teisingumo ministerijai par-ti jų sąrašai ti krinti buvo pateikiami po-pieriniai ir elektroninėje laikmenoje

tuomet, kai partija ketino dalyvau-ti rinkimuose. Neturint automati nės ti k rinimo sistemos buvo gana sudė-ti nga pati k rinti , ar visų sąraše pateiktų asmenų duomenys yra teisingi. Tačiau įdiegus naują elektroninę pati kros sis-temą šią problemą pavyko išsispręsti .

Dabar Vyriausybė patvirti no naują tvarką, pagal kurią visos parti jos priva-lės savo narių sąrašus pateikti naujoje informacinėje sistemoje. Teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus teigi-

mu, tokia tvarka leis užti krinti ti kslią ir paprastą parti jos narių sąrašų pati k rą, o parti joms bus patogu tvarkyti ir at-naujinti savo narių sąrašus.

Tvarkydamos šiuos duomenis infor-macinėje sistemoje, parti jos iš karto ma-tys, ar įvedant asmens duomenis jie ne-sikartoja sąraše, ar tas pats asmuo nėra įrašytas ir į kitos parti jos sąrašą. Parti jos narių duomenys, nusiųsti Teisingumo ministerijai peržiūrėti , bus automati škai suti krinti su Gyventojų registro tarny-

bos duomenimis, o parti jai bus pateik-tas klaidų ar neati ti kimų sąrašas (pvz., klaidingai nurodyti asmens duomenys, asmuo miręs, nepilnameti s ir pan.). Pa-gal jį parti ja galės duomenis pati kslinti .

Tvarkyti šiuos sąrašus informacinė-je sistemoje turės teisę ti k atsakingi parti jų atstovai – vadovas ar įgaliotas asmuo, kurie savo asmens duomenis pateiks Teisingumo ministerijai. Tai da-ryti jie galės prisijungę prie sistemos saugiu elektroniniu parašu. Kol kas tokį

norą yra išreiškę vos 9 parti jų atstovai iš 40 registruotų parti jų Lietuvoje.

Parti jos, kasmet iki kovo 1 d. ne-pateikusios savo narių sąrašų, nega-lės pretenduoti į valstybės fi nansavi-mą ir dalyvauti rinkimuose. Tiesa, to-kie draudimai šį kartą nebus taikomi parti joms, kurios dalyvauja šį mėnesį vyksiančiuose savivaldybių tarybų rin-kimuose. Jos savo sąrašus yra pateiku-sios pernai dar pagal senąją tvarką (iš viso jų – 23). Tačiau likusios parti jos jau turėtų suskubti tai padaryti .

GK inf.

Parti jų narių sąrašus ti krins elektronine sistema

Visi prieš Konsti tuciją

Saulius STOMA

Lietuvoje vyksta paslaptingi daly-kai. Štai Konstitucinis Teismas (KT) staiga praneša, kad mūsų Konstituci-ja bloga. Ir ką? Ogi nieko. Turėsime keisti Konstituciją, šiukštu ne Kons-titucinį Teismą.

Juk mūsų KT niekada neklysta. Jis nekaltas dėl neteisingo sprendimo. Kalta aplinka – Konstitucija. Tai ji, pasirodo, pažeidžia Dievo kiekvie-nam žmogui duotą teisę (kaip sako amerikiečiai) į laisvus rinkimus. Kam rūpi maža smulkmena, kad pa-čioje Konstitucijoje apie tokį draudi-mą prasižengėliams – nė žodžio.

Kai aukščiausio lygio teisininkų galvose toks chaosas ir pasipūtimas, sunku ko nors kito tikėtis iš žemesnių institucijų. Štai ir prokuratūra nebe pirmą kartą atakavo Konstituciją. Prokuroras Mindaugas Dūda nieko per daug nenustebindamas pranešė, kad jis kaip pareigūnas gina valstybę, kurią valdo slaptosios tarnybos.

Anokia čia naujiena, ar ne? Juk kaž-ką panašaus per Vytauto Pociūno tragiš-kos žūties ir Valstybės saugumo depar-tamento (VSD) veiklos parlamentinį tyrimą buvo pareiškęs ir pats KT.

VSD tada atvirai tyčiojosi iš parla-mento, o kai kuriuos Seimo narius tie-siog šantažavo. Prokuratūra stengiasi neatsilikti. Jau senokai bendradarbiau-jantis su VSD prokuroras tyliai smogė parlamentinį tyrimą dėl CŽV kalėjimų atlikusiam parlamentinės kontrolės ko-mitetui. Tuo pačiu smogė ir visam ko-miteto išvadas tvirtinusiam Seimui.

Slaptų kalėjimų Lietuvoje nebuvo ir būti negalėjo! Objektas, labai pa-našus į kalėjimą, yra skirtas visai ki-tiems tikslams. Kokiems, norėtumėte žinoti? Tai paslaptis.

Prie valstybės paslapčių priėjimą turintis Nacionalinės gynybos ir sau-gumo komitetas mano vienaip, pro-kuroras – kitaip. Tai kuo dabar ga-lime tikėti?

Niekuo! Kaip jau esame įpratin-ti šioje šalyje, visos didžiosios visuo-menę krečiančios paslaptys čia ir lieka paslaptimis. Valstybės paslaptimis? O gal tik grupelės žmonių, prisidengu-sių valstybe?

Tačiau paskaitykime, kas parašyta prokuroro Mindaugo Dūdos tyrimo išvadose: „Teisės aktai tiesiogiai ne-reikalauja VSD tarptautinio ben-dradarbiavimo kryptis ir užduotis „pasitvirtinti“ kokiu nors politiniu lygiu“. Štai kaip! VSD – aukščiau nei kažkokie ten politikai. Kad ir pats prezidentas.

Matyt, į Žvalgybos įstatymą įdė-miai įsiskaitęs prokuroras pamiršo, kad Lietuvoje visų pirma tiesiogiai veikia jos Konstitucija. Pagal ją, vals-tybę valdo Tauta per savo atstovus, o ne protingieji niekieno nerinkti „vals-tybininkai“, kurie atsiskaito tik patys sau. Nei vienoje demokratinėje šalyje slaptosios tarnybos pačios sau nekelia užduočių ir nesirenka bendradarbia-vimo krypčių. Tai gerų ar blogų, bet – politikų prerogatyva.

Ar pavyks tokias elementarias tiesas pagaliau išaiškinti ir Lietuvos pareigūnams? Kai savigynos inte-resas toks galingas, bus sunku. Kons-titucija toliau pažeidinėjama, kaip ir valstybinių provokatorių teroriste padarytos Eglės Kusaitės byloje.

Šlovingos KGB palikuonys tardė jaunutę Lietuvos pilietę, galbūt nau-dodami neteisėtas priemones, ir net normalus tyrimas dėl to skandalin-go fakto nėra pradėtas. Tad kur jau čia norėti, kad Lietuva pati įstengtų išaiškinti neteisėtus didžiausių stra-teginių partnerių slaptosios tarnybos veiksmus su tikrais, o ne vietinės ga-mybos teroristais?

Tačiau ką mūsų atskaitingi pa-reigūnai išdarinėja Lietuvoje, lau-žydami jos Konstituciją, išsiaiškinti privalu. Tad kalbėti visų pirma tu-rime ne apie slaptą kalėjimą teroris-

tams. Kalbėti ir netgi šaukti reikia apie kalėjimą mūsų demokratijai. Ir, žinoma, apie slaptus to kalėjimo pri-žiūrėtojus.

Keli iš jų buvo paviešinti, Prezi-dentės dėka neteko postų, tačiau ir to-liau vaikšto iškeltomis galvomis. Jie turi galingą užnugarį, kuris taip leng-vai savų neatiduoda. Tad nenuostabu, kad prokuratūros išteisinti trys aukš-čiausi saugumo pareigūnai paskelbė sieksią revanšo. Vienas jų net eina į aktyvią politiką, nors normalioje ša-lyje tai būtų neįmanoma.

Gal palikime saugumiečių valdžią Rusijai? Nors tas valdomos demokra-

tijos modelis kai kam ir labai patrau-klus. Visų pirma nešvarius korupcinius galus valstybės paslaptimi pavertusiai įtakingų žmonių grupelei, nuodijan-čiai visą viešąją erdvę. Dar blogiau – įžūliai, nors ir labai subtiliai, griau-nančiai mūsų konstitucinę sandarą, trukdančiai siekti teisingumo beveik visose srityse, nes tik tokioje korum-puotoje terpėje jie gali išlikti.

Prieš Konstituciją visi lygūs. Ta-čiau šioje šalyje kol kas viršų ima ly-gesni už kitus. Negi neatsiras, kas pa-statys juos į vietą?

Prie valstybės paslapčių priėjimą turinti s Nacionalinės gynybos ir saugumo komitetas mano vienaip, prokuroras – kitaip. Tai kuo dabar galime ti kėti ?

GK archyvo nuotrauka

Gimtasis kraštas2011 m. vasario 11–18 d., Nr. 6 (50) 5Ieva BARAUSKAITĖ

Tai, kas vyko A.Matulevičiūtės širdyje prieš šešerius metus, kai ji viena išvyko į romanti škiausią Eu-ropos miestą, galite sužinoti per-skaitę pasakojimą apie emigrantės gyvenimą, suguldytą į pirmą rašy-tojos knygą „Ilgesio kojos“.

Rašė ambicijos vedama

A.Matulevičiūtės, Vilniuje bai-gusios humanitarines ir žurnalistines studijas, pirma knyga gimė Paryžiu-je. Būna taip, kad žmonės tiesiog ne-turi su kuo pasikalbėti, kiti – nenori kalbėtis. Verčiau užrašo savo mintis, bet paskui tuos prirašytus popierius išmeta arba sudegina. Kai kurie su-geba tuos „rašymo“ momentus su-jungti į visumą – taip gimsta knygos. Aušra prasitaria ilgai svarsčiusi, ar ji tikrai turėtų rašyti apie tai, ką išgy-vena. Kam tai įdomu?

„Kai išvažiavau, buvau baigusi hu-manitarines studijas – tad lyg ir tu-rėjau rašyti. Ir rašiau. Dabar atrodo, kad rašiau labiau iš ambicijos, nes kepėjas turi kepti, o humanitaras – rašyti. Bet laiku suvokiau, kad man 25-eri ir ši ambicija į gera neveda. Ji gali būti vaisinga ir prirašysiu labai daug knygų, bet taip pat gali virsti būtinybe. Nenorėjau, kad rašymas taptų paviršutiniu dalyku. Man regis, tai buvo viena iš priežasčių, kodėl iš-važiavau“, – prasitaria moteris.

Išvažiavusi rašymo „ligą“ Aušra išsigydė puikiai. „Kai išvykau, man mažiausiai norėjosi ką nors rašyti. Ten buvo visai kitas gyvenimas. Iš-važiavus atrodo, kad viskas keičiasi iš esmės. Viskas tampa teatrališka, dramatiška. O iš tiesų jokio teatro nėra. Išvažiuoji svetur ir papuoli į labai buitinį gyvenimą“, – prisimini-mais apie nelengvą pradžią dalijasi moteris ir tuoj pat patikslina.

„Kad ir koks tavo dvasinis ir kul-tūrinis gyvenimas būtų platus, tu esi paprastas žmogelis, pakliuvęs į naują erdvę. Pirmiausia turi išlaiky-ti pusiausvyrą, nes viskas siūbuoja, o paskui pradėti judėti į priekį. Man bandymas judėti truko maždaug tre-jus metus. Aš labai mažai kalbėjau ir labai daug skaičiau, stebėjau žmones, nes prancūzų kalbos iš viso nemokė-jau. Stebėjau aplinką ir mokiausi kal-bos, tad apie jokį rašymą lietuviškai nebuvo nė minties. Kai praregėjau, jausmai išsiveržė savaime. Prisitai-kiau prie buitinio gyvenimo ir leidau sau galvoti apie gilesnius dalykus. Pradėjau ieškoti savo tapatybės ir pa-jutau tarytum kažkas į mane kreipia-si užuominomis, pasirodo sapnuose... Po kurio laiko išryškėjo charakterių ornamentai, apmatai...“ – knygos gi-mimą poetiškai apibūdina Aušra.

Tačiau tai, kas atsiranda mintyse, dar nėra konkreti idėja, paskatinanti parašyti romaną ar eilėraštį. „Tai labai abstraktus jausmas. Apie emigraciją tekstų – dokumentinių, informaci-nių ir kitokių – pilna. Juk emigrantų banga po nepriklausomybės atkūri-mo buvo labai stipri, tad reikia gerai pagalvoti, ar tai bus kam nors įdomu. Reikia ir tinkamai parinkti žodžius: ar tikrai taip reikia kalbėti apie emig-raciją, ar tikrai taip noriu tai pateik-ti“, – šypsodamasi atsidūsta moteris.

Pabėgo nuo normų

Skirtingai nei Londonas ar Čika-ga, Paryžius nėra lietuvių emigrantų pamėgtas ir užkariautas miestas.

„Aš galvoju, kad nėra nė vienos moters, kuri nesvajotų apie Paryžių.

Aišku, niekas neįsivaizduoja, kaip tas miestas atrodys, kai ten reikės nuo-lat gyventi. Į Paryžių vilioja kažkokia paslaptis“, – istoriją pradeda Aušra.

„Prancūzija buvo kraštas, į kurį labai norėjau nuvažiuoti, be to, troškau iš-bandyti save. Užvaldė ir važiavimo ma-nija – mačiau, kokie visi grįžta laimingi. Tais laikais žmonės tikrai grįždavo lai-mingi, nežinau, kaip dabar“, – prisimi-nė moteris, pasiryžusi pokyčiams.

„Nuolat prisimenu mintį: kai gy-vename mėgdžiodami kitus, mirš-tame vaidindami patys save. Jutau, kad negalėsiu taip gyventi, kaip buvo įprasta. Man reikėjo pokyčių. Norė-jau ištrūkti iš rėmų, į kuriuos buvau įsispraudusi. Reikėjo išsimušti iš rit-mo, kuris man buvo atsibodęs, sveti-mas. Atėjo ieškojimų metas. Ir aš iš-važiavau“, – prisipažino Aušra.

Baimes užgožė įspūdžiai

Anksčiau tendencija buvo aiški: šalį palikdavo žemesnio išsilavinimo, mažesnes pajamas turintys žmonės, kad galėtų sukurti turtingesnę gero-vę sau ir šeimoms, dirbdami sunkius darbus užsienyje. Bet Aušra nebuvo viena iš jų: mokiusis ilgus metus, jau turėdama ir humanitarės, ir žurnalis-tės diplomą, sukaupusi darbo patir-ties, išvyko į užjūrį, kur tai nebus įver-tinta, kur bus sunku rasti nišą savo gabumams realizuoti ir įsitvirtinti.

„Nuo tokio stereotipo ir bėgau, – prisipažįsta Aušra. – Aš buvau mo-kytoja ir pagal tuometinį stereotipą turėjau tik mokyti vaikus. Aš bėgau nuo kvailų, primestinių, grynai teo-rinių pareigų. Žinoma, buvo baimės.

Ėjau į nežinią, kur nėra tikrumo. Il-gai galvojau ir kai apsisprendžiau, vi-sos baimės lyg ir dingo.“ Greičiausiai baimės išgaruoja, kai jas užgožia ki-tas, kur kas realesnis nerimas. „Kai iš-lipi kitam krante – nebelieka baimių, kurias turėjai Lietuvoje. Naujas įspū-dis užgniaužia“, – atvirauja lietuvė.

Moteris prisipažįsta, kad nuo seno buvo įpratusi savo gyvenimą tvarkyti viena, tad ir į svečią šalį išvy-ko be draugų ar artimųjų. „Atsakin-gumo buvome išmokytos namuose,

nes augome keturios seserys. Nebuvo didelė problema išvažiuoti vienai: ži-nojau, kad galiu pasitikėti savimi, esu gaji kaip žmogus, kaip asmenybė. Ži-nojau, kad sugebėsiu išlaikyti žmo-giškumą. Tai man buvo svarbiausia anuomet, yra svarbiausia iki šiol, pra-ėjus šešeriems metams“, – atvirai kal-bėjo rašytoja.

Ji prisimena, kai būdama nau-ja emigrante susidūrė su moters iš Rytų stereotipu.

„Ten moteris iš Rytų mažai pa-žįstama, įsivaizduojama, kad ji len-gvai prieinama ar „vienkartinė“. Kitų stereotipų savo kelyje sutikau mažai. Pavyzdžiui, tai, kad imigran-tas – juodadarbis, ne stereotipas, o realybė“, – ramiai patvirtina Aušra.

Naujo gyvenimo kūryba

Moteris sutverta taip, kad ji turi kurti namus, jaukią būtį.

„Namai – ten, kur tavo kasdieny-bė. Ten juos ir kuri, lėtai, po gabalėlį dėlioji, atrandi savo erdves... Negali vadovautis emocijomis, galvoti apie savo emocines šaknis, kurios toli nuo tavęs, o turi tiesiog nepaisyti to, kas tau svarbu, tam, kad susikurtum na-mus iš naujo“, – svarsto Aušra api-bendrindama, kad emigracija – tai naujo gyvenimo kūryba, kuriai reikia ne vienų ir ne dvejų metų.

Kaip kuriant naujuosius namus, nepamiršti senųjų? Kaip teisingai su-prasti savo tautines šaknis, išmokti pri-pažinti sau ir kitiems, kas iš tiesų esi?

Aušra pripažįsta, kad tautišku-mą išsaugoti ne taip ir sudėtinga. Kur kas keblesnis klausimas, kaip ne Lietuvoje gimusiems vaikams paaiš-kinti apie jų šaknis taip, kad jie tei-singai suprastų.

„Nuolat apie tai galvoju. Kai tu-rėsiu vaikų, svarbu bus jiems išaiš-kinti, kas jie tokie, kokia jų tauty-bė, pilietybė. Tačiau negali suprasti kultūros, nemokėdamas kalbos. O retai naudojama kalba jau po trupu-

tį nyksta – mažėja žodžių, papras-tėja sakinių struktūros“, – atvirauja moteris.

Ji prisipažįsta, kad vaikų jau norėtų. „Labai daug mąstau apie vaikus, kuriu, ruošiuosi jų atėji-mui. Ruošiamės abu su vyru, labai kruopščiai, viską apgalvodami – ir galbūt kaip ir knyga – vieną dieną tai materializuosis“, – šypsosi mo-teris, kurios vyras – Paryžiuje gyve-nantis libanietis.

Būti pasaulio žmogumi

Dažną moterį gąsdina mintis ap-sigyventi su kitataučiu, kitos kultū-ros žmogumi.

„Su mylimuoju libaniečiu kalba-mės prancūziškai, su visomis pran-cūziškomis emocijomis. Jis supranta mano išgyvenimą dėl to, kad nyksta mano lietuvių kalba, supranta, kad ji labai sudėtinga, gerbia mano pa-stangas palaikyti ją gyvą, bet, ma-nau, kad niekada jos neišmoks“, – mintimis dalijasi moteris.

Aušra priduria, kad gyvenimo draugo tėvynė – Libanas, plyti bu-vusios Finikijos teritorijoje, kur vie-ni seniausių pasaulio miestų, viena labiausiai išsilavinusių senųjų civi-lizacijų. Jos draugas – katalikas, tad požiūris į vertybes kardinaliai ne-siskiria.

„Mano vyras labai kosmopoli-tiškas. Perprasti jo tautos kultūrą – didelis darbas. Jau ketverius metus reguliariai ten važinėju, nuolat do-miuosi, bet nedrįstu sakyti, kad ją jau pažįstu“, – šypsosi moteris.

Aušros niekada negąsdino kitoks pasaulis ir požiūris į jį. Moteris visa-da norėjo būti pasaulio žmogumi.

„Koks skirtumas, tu lietuvis, pran-cūzas ar dar kas nors? Visų pirma – tu žmogus, ir tik paskui – tautos atsto-vas. Norėdamas būti pasaulio žmo-gumi, turi leisti sau klysti ir nespausti savęs į rėmus“, – paaiškina Aušra.

Tačiau ji niekada negalėtų išsi-žadėti Lietuvos, pamiršti tautinių šaknų.

„Lietuvoje darau, ką noriu, rašau (vis dar) lietuviškai, nusivylimo dėl tėvynės nėra. Yra žmonių, kurie nori virsti kitataučiais, bet reikia suprasti, kad tai neįmanoma“, – svarsto ji.

Gyveni, kad būtum laisvas

Paklausta, ar nesigaili, kad išvy-kusi iš Lietuvos prarado galimybę čia tapti „svarbiu“ žmogumi, gyve-nime pasiekti didelių dalykų, Auš-ra ramiai paaiškina, jog tvarkingai sustyguoti profesiniai pasiekimai kaip ir „pagal visus reikalavimus“ nugyventi gyvenimai jos nedomi-no niekada.

Dabar ji ragauja gyvenimą ir ieš-ko savęs.

„Didžiausia vertybė – pasirinki-mo laisvė. Išsivadavau nuo stereoti-pų, gyvenimo etapų, specialių „grafų“ pildymo – visko, ko iš tavęs prašo-ma, bet ne to, ko nori tavo širdis“, – apibendrina A.Matulevičiūtė.

Aušros knyga „Ilgesio kojos“ iš-duoda, kad ji ilgisi tėvynės. Bet grįž-ti neketina. Ar dėl to kaltas svajonių miestas Paryžius?

„Ar Paryžius – mano miestas... – susimąsto moteris. – Nebent todėl, kad jame galiu turėti visus miestus, kurie man labai brangūs. Nors galbūt bet kuriame mieste gali juos visus at-rasti. Tai laisvė, kurią aš turiu. Pary-žius – skirtingų ir laisvų erdvių visuma, bet tos erdvės labai sunkiai susikuria-mos“, – mįslingai šypsosi Aušra.

„Moters savaitė“

Emigracija

EmigrantėEmigrantėAušra MatulevičiūtėAušra Matulevičiūtėnamų ilgesįnamų ilgesįsuguldė į knygąsuguldė į knygą

„Emigracija – tai laisvė, kurią pasirenkame patys. Tiesa, kartu su ja gauname ir juodadarbio eti ketę, sveti mą aplinką, kurią reikia ilgai jaukinti s, ir amžiną namų ilgesį“, – atvirai kalba Aušra Matulevičiūtė, puikiai atrodanti , paryžieti škos elegancijos kupina lietuvė.

„Koks skirtumas, tu lietuvis, pran-cūzas ar dar kas nors? Visų pirma – tu žmogus, ir ti k paskui – tautos atstovas. Norėdamas būti pasau-lio žmogumi, turi leisti sau klysti ir nespausti savęs į rėmus“, – paaiš-kina Aušra.

Ruslano Kondratjevo nuotrauka

Kaip kuriant naujuosius namus, nepamiršti senųjų? Kaip teisingai suprasti savo tauti nes šaknis, išmokti pripažinti sau ir kiti ems, kas iš ti esų esi?

Gimtasis kraštas 2011 m. vasario 11–18 d., Nr. 6 (50)6 Sportas

Šią savaitę Abu Dabyje ( Jung-tiniai Arabų Emyratai) surengtose 12-ųjų „Laureus“ sporto apdovano-jimų iškilmėse pagrindinius prizus gavo Ispanijos tenisininkas Rafae-lis Nadalis ir JAV kalnų slidininkė Lindsė Von. Jie pripažinti geriau-siais 2010 m. sportininkais.

Neofi cialiai šie apdovanojimai vadinami sporto „Oskarais“.

R.Nadalis pernai laimėjo tris iš keturių „Grand Slam“ turny-rų – atvirąjį Prancūzijos čempio-natą („French Open“), Vimbldono turnyrą ir atvirąsias JAV pirmeny-

bes („US Open“). 24-erių ispanas užbaigė metus būdamas pirma pa-saulio rakete.

26-erių L.Von Vankuverio žie-

mos olimpinių žaidynių moterų greitojo nusileidimo varžybose iš-kovojo aukso medalį, taip pat trečią kartą iš eilės laimėjo pasaulio taurę.

Geriausia komanda tapo pasau-lio čempionato auksą iškovojusi Is-panijos futbolo rinktinė.

Už sugrįžimą į sporto aukštumas apdovanotas Italijos motociklinin-kas Valentinas Rosis, o už didžiau-sią staigmeną – Vokietijos golfo žai-dėjas Martinas Kaimeris.

Geriausia neįgaliųjų sporto at-stove išrinkta Vokietijos slidininkė Ferena Bentelė, o geriausiu alter-natyviojo sporto atstovu tapo ame-rikietis banglentininkas Kelis Slei-teris.

Prizas už gyvenimo pasiekimus įteiktas Prancūzijos futbolininkui Zinedinui Zidanui.

GK, Eltos inf.

„Aikštėje viskas kitaip – draugų ten nebūna“, – juokavo R.Šiškauskas. Eltos nuotrauka

Vienas geriausių Lietuvos krep-šininkų Ramūnas Šiškauskas Vil-niaus „Lietuvos rytą“ paliko po 2003–2004 m. sezono, tačiau VTB Vieningosios lygos rungtynė-se „Siemens“ arenoje šią savaitę puolėjas pirmą kartą prieš buvu-sią ekipą žaidė Vilniuje.

„Labai smagu grįžti į Vilnių. Tai pirmas kartas, kai žaidžiu prieš „Lietuvos rytą“ Vilniuje. Malonu, kai savas miestas, savi žmonės, savas buvęs klubas. Visgi aikštėje viskas kitaip – draugų ten nebū-na“, – po rungtynių įspūdžiais da-lijosi R.Šiškauskas.

Nors lietuvis pernelyg nenu-skriaudė „Lietuvos ryto“ ir pelnė ti k 4 taškus, tačiau jo atstovauja-

ma Maskvos CASK šventė perga-lę ir galuti nai palaidojo Lietuvos čempionų vilti s patekti į VTB Vie-ningosios lygos fi nalo ketvertą.

Jums rungtynės nebuvo sėkmin-gos?

Ne, tačiau svarbiausia – pergalė. Vieną kartą geriau sužaidžia vie-nas, kitą – kitas. Dėl to nepergyve-nu. Mums šis susitikimas buvo la-bai svarbus. Jį laimėjome, ir tai yra svarbiausia.

Kuo buvote stipresni už „Lie-tuvos rytą“?

Manau, kad tikrai gerai žaidėme gynyboje, padėjome vienas kitam. Taip pat pagirtinai kovojome dėl

kamuolių, o tai nėra mūsų stipriau-sioji pusė. Dar drausmingai žaidė-me puolime.

Nepataikėte mesdami dvi bau-das. Turbūt seniai taip nebuvo?

Pasitaiko, bet ką padarysi. Pra-mečiau, tai pramečiau. Čia yra žai-dimas – visko nesumesi.

Nekorektiški žiūrovų komenta-rai jums netrukdė žaisti?

Nieko negirdėjau. Kada tai buvo? Per rungtynes? Stengiuosi nekreip-ti dėmesio į tokius dalykus. Per pri-statymą paplojo – viskas gerai, buvo smagu. Per rungtynes paprastai žai-dėjai stengiasi nuo visko atsiriboti.

balsas.lt

VTB Vieningosios krepšinio ly-gos varžybų A grupės rungtynėse Lietuvos čempionas Vilniaus „Lie-tuvos rytas“ namuose 63:73 (14:17, 16:21, 15:14, 18:21) pralaimėjo Maskvos CASK (Rusija) koman-dai, kuriai atstovauja Ramūnas Šiš-kauskas.

Vilniečiai po dviejų kėlinių atsi-liko 30:38, o po trijų – 45:52.

„Lietuvos rytui“ Kenanas Bai-ramovičius pelnė 14 taškų, Derilas Stroberis ir Martynas Gecevičius pridėjo po 10 taškų.

CASK ekipoje Džemontas Gor-donas surinko 19 taškų, Matjažas Smodišas – 17.

R.Šiškauskas per 20 min. pelnė 4 taškus (dvitaškiai 1/6, tritaškiai 0/1, baudos 2/4), atkovojo 4 kamuolius, atliko rezultatyvų perdavimą, sukly-do 2 ir prasižengė 1 kartą.

A grupėje trečią vietą užimantis „Lietuvos rytas“ (4 pergalės/4 pralai-mėjimai) nebeturi galimybių patekti į fi nalo ketverto turnyrą. Grupėje pir-mauja po septynias pergales iš aštuo-nių galimų turinčios CASK ir Kaza-nės „Uniks“ (Rusija) komandos.

„Uniks“ krepšininkai svečiuose 90:78 (30:21, 16:14, 22:18, 22:25) nugalėjo Minsko „Minsk 2006“ (Baltarusija) ekipą. Nugalėtojams Hasanas Rizvičius pelnė 16 taškų, Kelis Makartis – 15.

Minsko ekipoje Melvinas San-dersas surinko 20 taškų.

B grupėje šeštą pergalę iškovojo ir kelialapį į fi nalo ketverto turnyrą pelnė Kauno „Žalgiris“, svečiuose 91:66 (20:16, 19:18, 20:18, 32:14) nugalėjęs Talino „Kalev-Cramo“ (Estija) ekipą.

Kitose B grupės rungtynėse Maskvos srities „Chimki“ (Rusi-

ja) komanda išvykoje 86:57 (24:18, 17:12, 29:15, 16:12) nugalėjo Tomo Pačėso treniruojamą Gdynės „Asse-co Prokom“ (Lenkija) ekipą.

„Chimki“ komandai Keitas Lengfordas pelnė 17 taškų, Vita-lijus Fridzonas – 13.

Gdynės ekipoje 10 taškų surinko Filipas Videnovas.

„Chimki“ (7/1) pirmauja B gru-pėje, „Žalgiris“ (6/2) užima antrą, o „Asseco Prokom”(3/6) – trečią vietas.

GK, Eltos inf.

Maskvos kariškių klubas sosti nėje buvo pajėgesnis

R.Šiškauskui visuomet malonu grįžti į Vilnių

Vilniaus „Lietuvos rytas“ prarado galimybes dalyvauti fi naliniame VTB turnyre. Eltos nuotrauka

Lietuvos ėjikė laimėjo varžybas Londone

Didžiosios Britanijos sostinė-je Londone vykusių sportinio ėji-mo varžybų „London Open Walks 2011“ nugalėtoja 5 km distancijoje

tapo Lietuvos atstovė Neringa Ai-dietytė.

Ji nuotolį įveikė per 22 min. 42 sek. Tai jos asmeninis rekordas.

Lietuvos futbolo rinkti nė įveikė jaunimo komandą

Vilniuje, „Sportimos“ manie-že, vykusiose draugiškose futbolo rungtynėse Lietuvos vyrų rinktinė, kurią sudaro beveik vien Lietuvoje žaidžiantys futbolininkai, 2:1 (1:1) įveikė Europos čempionato atrankos varžyboms besirengiančią nacionali-nę jaunimo (iki 21 metų) komandą.

33-ią min. jaunuosius futboli-ninkus į priekį išvedė Tadas Elio-šius, tačiau 38-ą min. Marijanas Choružis išlygino rezultatą, o 71-ą min. pergalingą įvartį įmušė Ričar-das Beniušis.

GK, Eltos inf.

Presti žiniai „Laureus“ sporto apdovanojimai – ispanui Rafaeliui Nadaliui ir amerikietei Lindsei Von

Geriausia pasaulio komanda tapo Ispanijos futbolo rinkti nė. EPA-Eltos nuotraukos

Pagrindinio prizo laimėtojas Ispanijos tenisininkas Rafaelis Nadalis.

Eltos nuotrauka

Gimtasis kraštas2011 m. vasario 11–18 d., Nr. 6 (50) 7Kelyje

Vismantas ŽUKLEVIČIUS

Pernai Lietuvoje įregistruoti 7 467 nauji ir 153 786 naudoti (anksčiau jau registruoti užsienyje) lengvieji automobiliai. Palyginti su 2009 m., senų automobilių pernai įregistruota 18,5 proc. daugiau, o naujų – ti k 2,2 proc. daugiau. Buvęs valstybės įmonės (VĮ) „Regitra“ ge-neralinis direktorius Ramuti s Oleka pabrėžė, kad pastaraisiais metais Lietuvoje įregistruojama vis dau-giau naudotų lengvųjų automobi-lių, o naujų daugėja nežymiai.

Paklausiausi vokiški automobiliai

Ekonomikos krizės smaugiami Lie-tuvos gyventojai naujų, saugių ir eko-nomiškų automobilių pirkimą atideda, o taupydami renkasi naudotus, dažnai senus ir nesaugius automobilius. Dau-giausia jų atsivežama iš Vokietijos, Ita-lijos, Belgijos ir Prancūzijos.

VĮ „Regitra“ pernai įregistravo 161 253 lengvuosius keleivinius (M 1 klasės) automobilius. Automobi-lių įregistruota 17,6 proc. daugiau nei 2009 m. (tada jų buvo įregistruota per 137 095). Fiziniai asmenys įregistravo daugiausia (72 proc.), o juridiniai – 28 proc. naudotų lengvųjų automobilių

Daugiausia (38 proc.) jų pernai įvežta iš Vokietijos (2009 m. – 36 proc.). Antroje vietoje pagal šį rodi-klį buvo Prancūzija (16 proc.), trečio-je – Italija (15 proc.), ketvirtoje – Bel-gija (10 proc.).

Daugiau kaip pusė (69 proc.) iš

pernai Lietuvoje įregistruotų nau-dotų lengvųjų automobilių turėjo dyzeliniams degalams pritaikytą sis-temą (2009 m. – 55 proc.).

Populiariausi „Volkswagen Passat“

Juridiniai asmenys įregistravo di-džiąją dalį – 6 456 (86 proc.) nau-jų lengvųjų automobilių, tarp kurių apie ketvirtadalį automobilių įregis-travo lizingo paslaugas teikiančios įstaigos. Tik 1 011 (14 proc.) nau-jų lengvųjų automobilių įregistravo fi ziniai asmenys.

Tarp šalyje pirmą kartą įregistruo-tų lengvųjų automobilių modelių kaip ir užpernai (2009 m.) populiariausi išliko „Volkswagen Passat“ – įregis-truoti 12 133 šio modelio automobi-liai. Antroje vietoje pagal populiaru-mą – „Volkswagen Golf“ (7 028), o trečioje – „Opel Astra“ (6 818).

Iš naujų lengvųjų automobilių modelių 2010 m. daugiausia įre-gistruota „Peugeot 3008“, „Nissan Qashqai“ ir „Subaru Legacy“ (ati-tinkamai 455, 386 ir 368).

Didėja eksportas į Rytus

Lietuvos autoverslininkų asocia-cijos prezidentas Petras Ignotas mi-nėjo, jog automobilių pardavėjai tikisi, kad 2011 m. lengvųjų auto-mobilių rinka išaugs 15 proc.

Statistikos departamento duome-nimis, šiuo metu Lietuvos gyventojai turi 1,73 mln. lengvųjų automobi-lių – 1,8 automobilio vienam ša-

lies piliečiui. Itin didelė senų automo-bilių Lietuvoje dalis – jų naudojimo trukmės vidurkis – kelioli-ka metų.

Lietuva, kaip tranzito šalis, yra ir naudotų automobilių iš Vakarų Eu-ropos tarpinė stotis. Didžiausia Eu-ropoje naudotų automobilių preky-vietė – be poilsio dienų veikiantis Kauno automobilių turgus. Kitos stambios automobilių turgavietės yra Marijampolėje, Utenoje, Radvilišky-je, Rietave. Pernai šalies automobilių turguose vien užsieniečiai įsigijo per 60 tūkst. naudotų automobilių.

„Regitroje“ transporto priemones išregistruojančių gyventojų pateik-tais duomenimis, 2010 m. lengvųjų automobilių eksportas, palyginti su 2009 m., išaugo 24,3 proc. 2010 m. buvo eksportuota 28 940 Lietuvoje registruotų lengvųjų automobilių. Iš jų daugiausia automobilių išvežta į Rusiją (7 013), Kazachstaną (3 685) ir Baltarusiją (3 441).

Pasigendama aiškios transporto politi kos

„Tiek gyventojų skatinimo po-litika, tiek valstybės požiūris į nau-dotų automobilių įvežimą ir eksplo-atavimą turi kardinaliai pasikeisti. Šiuo metu palankesnės sąlygos su-daromos tiems, kurie važinėja senais automobiliais, ir nepalankesnės per-kantiesiems naujus. O vakariečiai tik džiaugiasi, kad Lietuva tempia

tą seną šlamštą iš jų

valstybių“, – aiškino R.Oleka.Liuksemburge, kelis kartus už Lie-

tuvą mažesnėje šalyje, naujų automo-bilių 1 mln. gyventojų tenka beveik 48 kartus daugiau. Estija jau ilgą laiką naujų automobilių per metus įregis-truoja tiek, kiek Lietuva ir Latvija kar-tu sudėjus. Visa tai rodo, kad transpor-to politikos Lietuvoje tiesiog nėra.

P.Ignoto teigimu, vienas naujas parduotas automobilis valstybės biu-džetui vidutiniškai atneša 18 tūkst. litų tiesioginių mokesčių, o sumą, kuri biudžetui tenka pardavus nau-

dotą automobilį, gaubia visiška neži-nia, nes čia klesti šešėlinis verslas.

Estai dažniau perka naujus automobilius

Naujausiais duomenimis, šių metų sausio mėnesį Lietuvos naujų auto-mobilių rinka išaugo 105 proc., iki 952 vnt. Latvijos rinka šoktelėjo net 177 proc., iki 801 vnt., o Estijos rinka augo mažiausiai – 80 proc., tačiau joje yra net 1508 vnt., ir estai užtikrintai išsaugojo pirmą vietą regione.

„AutoTyrimų“ duomenimis, api-bendrinus „Regitros“ (Lietuva),

CSDD (Latvija) ir „Maan-teeamet“ (Estija) pateiktą pradinę informaciją, sausį Lietuvos rinkoje pirmavo „Nissan“ (129 vnt.), an-trą vietą užėmė „Toyo ta“

(108 vnt.), o trečioje liko „Volkswagen“ (106 vnt.). La-

tvijos rinkoje praėjusį mėnesį dominavo „Volkswagen“ (184 vnt.),

kuris gerokai aplenkė „Renault“ (98 vnt.) ir „Toyota“ (88 vnt.). Estijoje į priekį smarkiai išsiveržė „Peugeot“ (287 vnt.), antroje vietoje liko „Toyo-ta“ (144 vnt.), o trečią vietą užėmė „Renault“ (141 vnt.).

Pasak R.Olekos, saugūs ir tech-niškai tvarkingi automobiliai yra viena iš svarbiausių veiksnių, suda-rančių sąlygas saugiam eismui. Ska-tinant gyventojus ir įstaigas įsigy-ti naujus ir saugius automobilius ir mažinant galimybes Lietuvoje nau-doti užsienyje baigtus eksploatuoti automobilius, būtų prisidedama prie ilgalaikių saugaus eismo tendencijų užtikrinimo.

Lietuva tampa naudotų Lietuva tampa naudotų automobilių supirktuveautomobilių supirktuve

Ekonomikos krizės smaugiami Lietuvos gyventojai naujų, saugių ir ekonomiškų automobilių pirki-mą ati deda, o taupydami renkasi naudotus, dažnai senus ir nesaugius automobilius.

Klaudijaus Driskiaus nuotraukos

Reikia nustatyti išmetamų teršalų ribasRimantas Šilagalis, Vilniaus univer-siteto Gamtos mokslų fakulteto, Geog rafi jos ir kraštotvarkos kate-dros vyresnysis specialistas

Aplinkosaugos požiūriu nauji au-tomobiliai yra švaresni ir saugesni nei naudoti seni. Reikia griežtesnės naudo-tų automobilių kontrolės. Autotrans-portas šiuo metu yra didžiausias aplin-kos teršėjas. Būti na nustatyti senų au-tomobilių išmetamų teršalų ribas. Ša-lies keliuose turi nelikti iti n senų, ne-tvarkingų ir nesaugių transporto prie-monių. Miestuose derėtų aktyviau skati nti naudoti s viešuoju transportu. Labai gera, ekologiniu požiūriu, išeiti s – elektromobiliai. Tačiau atsinaujinančių šalti nių transporto priemonės Lietuvai šiuo metu dar neįkandamos.

Svarbu automobilio ekonomiškumasDanutė Kleinienė, Kauno kolegijos Eko-nomikos ir teisės fakulteto dekanė

Jeigu viduti nes pajamas turinti s žmogus nori naujo automobilio – jis taupys pinigus ilgesnį laiką ir jį nusi-pirks. O jei žmogaus poreikiai kukles-ni, pajamos menkesnės, o važinėti nuosavu automobiliu yra būti nybė – jis pirks panaudotą, pigesnį automo-bilį, tačiau jis neturėtų būti labai se-nas ir taršus. Taigi sprendimo tei-singumas priklauso nuo konkrečios situacijos. Svarbu, kad automobilis mažiau naudotų degalų, būtų pato-gus žmogui. Valstybė turėtų skati nti žmones naudoti s viešuoju transpor-tu, įsigyti elektromobilius. Nederėtų propaguoti pirkti naujų ar senų, ben-zinu varomų automobilių.

Policijos vadovybė nusprendė daugiau nebenaudoti greičio mata-vimo prietaisų, neturinčių vidinės atminties. Rankiniai radarai, turin-tys vidinę atmintį, bus naudojami tik griežtai nustatyta tvarka. Visi nenaudotini radarai iki šių metų kovo 1 dienos iš policijos padalinių bus surinkti. Bus griežtai kontro-liuojama, ar greičio matuoklių už-fi ksuoti pažeidimai atitinka sura-šytus protokolus. Jų atitikimas bus

papildomai tikrinamas Vidaus tyri-mų valdyboje. Taip tikimasi užkirsti kelią nesąžiningų policijos pareigū-nų kyšininkavimui.

„Aptarėme, kokių priemonių im-tis, kad vairuotojams keliuose nebe-kiltų noras duoti pareigūnui kyšį, o pareigūnui – tą kyšį imti. Tai, kad greičio matavimo prietaisai, kuriuo-se neįmanoma išsaugoti užfi ksuotų pažeidimų, nebus toliau naudoja-mi, – didelis žingsnis kovojant su

pareigūnų korupcija“, – teigia vi-daus reikalų ministras Raimundas Palaitis. Pasak policijos generalinio komisaro pavaduotojo S.Skvernelio, duomenis patikrinti nėra sudėtin-ga – greičio matuokliai atmintyje iš-laiko užfi ksuoto greičio, datos, laiko, kai kurie ir vietos, rodmenis, o pa-reigūnai į kelią išvažiuoja turėdami aiškiai suformuluotas užduotis, kur ir kada matuoti greitį.

GK, Eltos inf.

Europos Sąjunga padės, bet kukliau

Lietuvos transporto sektoriui šiemet numatyta skirti 841,1 mln. litų Europos Sąjungos (ES) para-mos lėšų. Tai 22,6 mln. litų mažiau negu praėjusiais metais.

Didžiąją dalį ES paramos lėšų – 416,4 mln. litų – žadama skirti vals-tybinės reikšmės keliams gerinti. Planuojama pradėti tiesti Vilniaus išorinį pietinį aplinkkelį, tęsti Grigiš-kių transporto mazgo rekonstrukciją, Jakų žiedinėje sankryžoje ties Klaipė-da statomą estakadą Kauno–Palangos

ir Palangos–Kauno kryptimis. Bus rekonstruojamos europinės reikšmės Lietuvos autostrados: Kaunas–Klai-pėda ir Vilnius–Panevėžys, taip pat magistralės Vilnius–Kaunas, Vilnius–Lyda, Panevėžys–Šiauliai–Palanga, Vilnius–Prienai–Marijampolė. Pra-sidės Kairių (Šiaulių r.) ir Priekulės aplinkkelių tiesimo darbai.

Savivaldybių transporto projektams šiemet planuojama skirti 80,4 mln. Lt. Gavusios paramą, jos galės tęsti su-planuotus gatvių ir vietinės reikšmės kelių rekonstrukcijos darbus. Penkių didžiųjų miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio – sa-vivaldybės iki metų pabaigos turėtų baigti viešuosius pirkimus ir pasirašyti sutartis ekologiško transporto plėtros projektams įgyvendinti.

GK inf.

Viršijus greitį įsiūlyti kyšį bus sunku

GK archyvo nuotraukos

Gimtasis kraštas 2011 m. vasario 11–18 d., Nr. 6 (50)8 Pasaulis

Egipto valdžios pokyčiai tapo svarbiausia 47-osios Miuncheno saugumo konferencijos tema. Va-sario 4–6 d. šioje konferencijoje Eu-ropos ir JAV politikai svarstė, kaip padėti Egiptui, kad jo revoliucija nevirstų pilietiniu karu, o atneš-tų demokratines permainas. Tebe-vykstant Miuncheno konferencijai Egipto opozicija su valdžia pirmą-kart susėdo prie derybų stalo.

Neprimeta modelio

Vokietijos kanclerė Angela Mer-kel Miunchene pripažino, kad Vaka-rų demokratijos modelis negali būti tiksliai nukopijuotas kituose pasaulio regionuose. „Egipte bus permainų, ir Europa pasirengusi paremti šį procesą „nauja partneryste“, – sakė A.Merkel. Ji pabrėžė būtinybę ginti Egipto gy-ventojų teisę į laisvę ir džiaugėsi, kad protesto akcijos Egipte darosi taikin-gesnės. A.Merkel pranešė, kad svarstė situaciją Egipte Miuncheno konfe-rencijos kuluaruose su JAV valstybės sekretore Hilari Klinton. ES ir JAV, pažymėjo ji, kartu rems demokra-tines permainas Egipte, kurios turi vykti taikiai ir protingai. „Tai mūsų pareiga“, – pabrėžė A.Merkel. Jung-tinės Amerikos Valstijos ir toliau su-silaiko nuo reikalavimų Egipto pre-zidentui Hosniui Mubarakui trauktis iš parei gų. H.Klinton baiminosi, kad per ankstyvi rinkimai galėtų sukelti didelių problemų.

Opozicija bando tarti s

Tebevykstant Miuncheno konfe-rencijai sekmadienį Egipto vicepre-zidentas Omaras Suleimanas pirmą-kart po dvi savaites trukusių egiptiečių protestų mitingų susitiko deryboms su opozicijos judėjimais, tarp jų ir su uždrausta, tačiau įtakinga „Musul-monų brolija“. Vyriausybės atstovas Magdi Radi sakė, kad dialogo dalyviai susitarė sudaryti teisininkų ir politikų

komitetą, kuris „pasiūlytų konstitu-cijos pakeitimus ir reikalingus poįs-tatyminius aktus iki pirmosios kovo savaitės“. Be to, derybininkai sutarė, kad bus įkurtas specialus biuras, pri-iminėsiantis skundus dėl elgesio su politiniais kaliniais, bus sušvelninti žiniasklaidos suvaržymai, atšaukta ša-lyje galiojanti nepaprastoji padėtis, jei tai padaryti „leis saugumo sąlygos“, taip pat užkirstas kelias kišimuisi iš užsienio. Tačiau O.Suleimanas atme-tė „Musulmonų brolijos“ reikalavimą, kad jis pereinamuoju laikotarpiu per-imtų prezidento H.Mubarako įga-liojimus.

Šiose derybose dalyvavo ne visi opozicijos judėjimai, prisidėję prie sukilimo prieš H.Mubarako režimą. Buvęs Jungtinių Tautų branduolinių programų priežiūros agentūros va-dovas ir vienas iš įtakingiausių Egip-to disidentų Mohamedas el Baradė-jus nebuvo pakviestas. Pokalbius tarp vyriausybės ir opozicijos jis pavadino neaiškiais.

Protestai kenkia šaliai

Nors ir prasidėjo Egipto valdžios derybos su opozicija, protestuotojai nesitraukia iš Tahriro aikštės Kai-re. Tiesa, jų įtūžį dabar jau keičia džiaugsmas dėl pirmųjų laimėjimų. Po smurto protrūkių dabar aikštėje prasidėjo ir džiaugsmo šokiai. Mi-nistro pirmininko Ahmedo Šafi ko pareiškime spaudai pabrėžiama, kad „mitinguotojai gali likti Tahriro aikš-tėje, ir nė vienas iš jų nebus sulaiky-tas už dalyvavimą manifestacijose, jeigu neįvykdys smurto arba vanda-lizmo aktų“. Bet Egipto valdžia pa-brėžia protestų grėsmę šalies stabilu-mui ir ekonomikai, todėl siekia, kad gyventojai grįžtų prie savo darbų. Po savaitę trukusios pertraukos sekma-dienį atnaujino darbą Egipto bankai. Žmonės stojo į eiles pasiimti grynų-jų pinigų, baimindamiesi valiutos nu-vertėjimo.

Egipto opozicinės partijos į val-džios pasiūlymą įsteigti komitetą konstitucinėms pataisoms rengti re-agavo atsargiai. „Musulmonų brolija“ teigia stebėsianti, kiek šalies valdžia yra „pasirengusi patenkinti žmonių reikalavimus“. Egipto jaunimo judėji-mas ketina įkurti savo opozicinę parti-ją, kad „išsaugotų laimėjimus“, pasiek-tus per beveik dvi savaites trunkančius antivyriausybinius protestus, praneša „RIA Novosti“. Judėjimas reikalauja suformuoti laikinąją vyriausybę, už-tikrinti demokratines laisves. Bet pa-grindinis jaunimo judėjimo reikala-vimas yra nutraukti beveik 30 metų trunkantį prezidento H.Mubarako vadovavimą šaliai. Pasak Artimųjų

Rytų ekspertų, H.Mubarako turtas slaptose banko sąskaitose siekia apie 70 mlrd. JAV dolerių. Egipto prezi-dentas žada palikti postą tik po naujų prezidento rinkimų rugsėjį.

Smurtas nesibaigė

Sinajaus pusiasalyje, Egipto šiaurės rytuose, šeštadienį, vasario 5 d., buvo susprogdintas dujotiekis. Kaip prane-šė nacionalinė televizija, išpuolį suren-gė sabotažininkai, kurie pasinaudojo tuo, kad šalyje smarkiai pablogėjo si-tuacija saugumo srityje. Pasak mačiu-siųjų, nugriaudėjus galingam sprogi-mui, į dangų pakilo didžiuliai liepsnos liežuviai. Incidentas įvyko El Arišo uostamiesčio rajone.

Amerikos televizijos kanalas „Fox News“ pranešė, kad buvo pasikėsinta į šalies viceprezidento O.Suleimano gyvybę. Televizijos kompanijos duo-menimis, viceprezidento kortežas buvo užpultas netrukus po jo pasky-rimo į šį postą sausio 29 d. Per pasikė-sinimą žuvo du O.Suleimano asmens sargybiniai, jis pats nenukentėjo. Tiks-li incidento data nenurodoma.

Egipto saugumo pajėgų darbuo-tojai suėmė Kataro televizijos kanalo „Al Jazeera“ biuro Kaire vedėją Ab-delį Fatahą Fajedą ir kanalo reporterį Ahmedą Jusefą. Penktadienį televizi-jos kanalo biuras Kaire buvo užpultas

ir nusiaubtas. Kaip informavo „Al Ja-zeera“, „grupė galvažudžių“ įsiveržė į biurą, sudaužė įrangą ir jį padegė. Tai buvo jau antras televizijos kanalo at-stovybės Egipto sostinėje užpuolimas. Praėjusią savaitę per patį riaušių įkarš-tį Egipto valdžia atšaukė „Al Jazeera“ licenciją ir įpareigojo skubiai uždaryti visus televizijos kanalo koresponden-tų punktus šalyje. Tačiau televizijos kanalas nė minutei nenutraukė darbo, jam pagelbėjo kiti arabų kanalai.

Kol pasaulis sutelkė dėmesį į 95 mln. gyventojų turintį Egiptą, mažas Tunisas, kuris buvo viso musulmoniš-ko regiono liaudies protestų pradžia, tarsi liko šešėlyje. Tačiau tebesitęsia ir Tuniso revoliucija. Savaitgalį Tu-nise per susirėmimus su valdžia žuvo mažiausiai trys žmonės. Anot vietos žiniasklaidos, valdančioji RCD partija yra išformuota, uždarytos jos būstinės. Valdančiosios partijos uždraudimas – vienas svarbiausių pokyčių šalyje po prezidento Z.A.A.Ben Ali nuverti-mo nuo valdžios. Tuniso prezidentas pabėgo iš šalies, šiuo metu vadovauja laikinoji vyriausybė, prie kurios vairo stovi ministras pirmininkas Moha-medas Ganučis. Prezidento rinkimai šalyje bus surengti po šešių ar septy-nių mėnesių. Nenurimo ir Tuniso re-voliucijos užkrėsta Albanija.

Parengta pagal Eltą ir užsienio spaudą

Įsisiūbavęs Egiptas neranda savojo kelio

Per savižudžio išpuolį Pakistano kariniame parade žuvo mažiausiai 31 žmogus, praneša BBC.

Teroro aktą surengė jaunas mir-tininkas mokykline uniforma, susi-sprogdinęs karinėje teritorijoje šiau-rės vakaruose esančiame Mardano mieste.

Išpuolis įvykdytas, kai kariuo-menės šauktiniai darė rytinius pra-timus.

Pakistano ministras pirminin-kas Jusufas Raza Gilanis pasmerkė šį teroristinį išpuolį. „Tokie bailūs išpuoliai negali paveikti saugumo agentūrų moralės ir negali paminti tautos pasiryžimo kovoti su teroriz-mu“, – teigė jis.

Atsakomybę už išpuolį prisiėmė Pakistano talibanas.

Dieną prieš tai sprogus bomboms Pakistane žuvo trys saugumo parei-

gūnai ir sunaikintos kelios NATO degalų cisternos, teigė pareigūnai. Išpuoliai įvykdyti šiaurės vakari-nėje Pakistano dalyje, kur slapstosi daug talibano ir „Al Qaeda“ kovo-tojų, pranešė agentūra AFP.

Kol kas niekas neprisiėmė atsa-komybės už išpuolius, tačiau tali-banas yra pareiškęs, kad suaktyvins atakas prieš Pakistano saugumo pa-jėgas regione, siekdamas atkeršy-ti už pastarąsias pajėgų operacijas prieš islamistų slėptuves Mohmado genčių rajone.

„Namų sąlygomis pagaminta pa-kelės bomba sprogo, kai pro šalį va-žiavo kariuomenės automobilis. Du kareiviai žuvo, dar keturi buvo su-žeisti“, – kariuomenės pareigūnas teigė AFP.

Į pietus nuo Pešavaro sprogo kita pakelės bomba. Per sprogimą žuvo policininkas.

Netoliese surengtas dar vienas iš-puolis, kurio taikinys buvo NATO degalų cisterna. Sprogusi cisterna už-siliepsnojo, sukeldama didelį gaisrą, per kurį sudegė 16 automobilių, in-formavo policija.

„Bomba buvo pritaisyta prie NATO degalų cisternos. Per gaisrą, kuris kilo nuo sprogimo, visiškai su-degė dar 16 automobilių, tarp jų – dar kelios degalų cisternos“, – teigė Šafi u-la Chanas.

Tuo tarpu kaimyniniame Irake per išpuolius Kirkuko mieste žuvo 9 žmonės, 78 – sužeisti.

Tarp žuvusiųjų yra du policininkai ir vaikas. Mieste beveik tuo pat metu skirtingose vietose detonavo trys už-minuoti automobiliai. Pirma bomba sprogo prie kurdų žvalgybos pastato, dar viena – prie degalinės, o trečia – prie socialinio draudimo skyriaus.

Kirkuke, kuris yra maždaug už 290 km nuo Bagdado, neretai tvy-ro įtampa. Aplink miestą yra naftos telkiniai.

GK, Eltos inf.

Kruvinoji savaitė Pakistane ir Irake

Šią savaitę teroristai siautėjo Pakistano ir Irako miestuose. EPA-Eltos nuotrauka

Visas pasaulis dabar sutelkęs dėmesį stebi 95 mln. gyventojų turintį Egiptą. EPA-Eltos nuotrauka

„Egipte bus permainų, ir Europa pasirengusi paremti šį procesą „nauja partneryste“, – sakė A.Merkel.

Gimtasis kraštas2011 m. vasario 11–18 d., Nr. 6 (50) 9Sveikata

Virginija MAČĖNAITĖ

Sunkmečio grimasos pastebi-mos net ir gimdykloje – bijodamos prarasti savo darbo vietas moterys ateina gimdyti ne su naujagimio kraitele, o su nešiojamuoju kom-piuteriu ant peti es. „Kita vertus, darboholikių buvo visais laikais, – sako mūsų pašnekovė, Vilniaus gimdymo namų vyriausioji gydyto-ja Kornelija MAČIULIENĖ. – Darbš-tuoles „išgydyti “ gali ti k sunki liga, o nėštumas juk ne susirgimas.“

Koks šiuo metu yra vidutinis gimdyvių amžius?

Dažniausiai 24–25 metai. Prieš dešimtmetį moterys pirmą kartą mamytėmis tapdavo būdamos 22– 24-erių. Akivaizdu, kad dabar mo-terys nebeskuba gimdyti. Pirmiau-sia jos pasirūpina būstu, karjera, ko nors gyvenime pasiekia, o tik tuo-met tampa mamomis.

Vadinasi, reta šiuolaikinė mo-teris susilaukia „netyčiuko“, nes savo gyvenimą smulkmeniškai su-planuoja?

Žinoma, retkarčiais būna ir siur-prizų, bet dabar dažniausiai nėštu-mas yra suplanuojamas ir atideda-mas vyresniam amžiui. Manau, tai yra protingas ir atsakingas požiūris

į motinystę. Tokios moterys jau yra subrendusios ir pasiruošusios nėš-tumui, kitaip žiūri į šeimą ir vaiko auginimą. Jų negąsdina kliūtys, sun-kumai, nes jos jau turi gyvenimiškos patirties. Nėštumo planavimas nau-dingas ir medicinine prasme, nes moteris gali šiam laikotarpiui tin-kamai pasiruošti: pusmetį pavartoti folio rūgšties, valgyti geresnio mais-to, galiausiai, pasiskaityti knygų.

Tačiau nuo seno sakoma, kad kuo jaunesnė moteris gimdo, tuo lengvesnis gimdymas. Ar tai tik mitas?

Šį mitą seniai laikas sugriauti. Geriausias amžius gimdyti – 24-eri. Skandinavijos šalyse moterys sė-kmingai gimdo būdamos ir 30–35 metų. Iš tikrųjų medicininiu aspektu lengviausia gimdyti sveikai moteriai nepriklausomai nuo jos amžiaus.

Dabar apie 60 proc. paauglių turi stuburo problemų, akių patologijų.

Taigi geriau sveika ir vyresnė gim-dyvė nei nesubrendusi ir ligota.

Ar šiuolaikinės mamytės linku-sios turėti daugiau nei vieną vai-kelį?

Jos linkusios susilaukti daugiau nei dviejų vaikų. Dabar yra tenden-cija pasigimdyti ir trečią vaikelį, tad ekonominis sunkmetis beveik netu-ri įtakos. Mamos dažnai vadovaujasi liaudies išmintimi: davė dantis, duos ir duonos. Džiugu, nes net nepla-nuotai pastojusios trečią kartą mo-terys nėštumo nenutraukia.

Ar Lietuvoje mažėja abortų?Šiuo metu jų yra sumažėję la-

bai stipriai. Tikriausiai dėl nėštumo planavimo, kontraceptikų. Tačiau jau kurį laiką vien mūsų gimdymo namuose mamos palieka po penkis vaikus kasmet.

Ar tiesa, kad dėl sunkios eko-nominės padėties moterys gimdyti atbėga tiesiai iš darbo?

Sunkmetis ar ne, tačiau visuomet buvo, yra ir bus trijų tipų moterys: darboholikės, racionalios ir tos, ku-rios į darbą žiūri laisviau. Tokios pat ir nėščios moterys.

Darboholikės ateina gimdyti su kompiuteriu ant pilvo ir vos ne gimdymo metu jį maigo. Ne kartą buvo taip, kad atsiradus nėštumo patologijai ir moterį paguldžius į ligoninę, ši jau antrą dieną puola kompiuteriu dirbti. Tokios moterys neima motinystės atostogų, laks-to mažiausiai per du darbus. Net ir besilaukdamos jos nori gyventi tokiu pat ritmu kaip ir anksčiau. Darboholikes, manau, gali „išgy-dyti“ tik sunki liga, o nėštumas juk ne susirgimas.

Antro tipo moterys ramiai išei-na motinystės atostogų, po truputį ruošia naujagimio kraitelę, skaito literatūrą, lanko mamyčių kursus. O trečia dalis moterų tik ir laukia, kada pagaliau galės paatostogauti. Nėštumas joms prilygsta patingi-niavimui, pagulinėjimui lovoje su savo mintimis. Šios mamos nieka-da neskubės grįžti į darbus, nebent nusibostų būti namuose.

Taigi kokia moteris buvo iki nėš-tumo, taip ji gyvena ir pastojusi.

Kiek laiko po gimdymo mote-rys paprastai pabūna ligoninėje?

Jeigu sėkmingas gimdymas – ly-giai dvi paras. Taip yra visame pa-saulyje, ir tai laikoma norma.

Ar „įvykdžiusios savo misiją“ mamytės randa laiko pasilikti na-muose lopšio sūpuoti, ar vėl lekia į darbą bijodamos jį prarasti?

Dabar – nebe sovietmetis. Jeigu motinai reikia greičiau integruotis į visuomenę, nesudėtinga nusisamdyti auklę ir dalį dienos praleisti darbe, o li-kusią – su naujagimiu. Tai nėra blogai. Nepažįstu nė vienos vaiką maitinan-čios mamos, kuri nuo ryto iki vakaro dirbtų. Jos sugeba suderinti laiką.

Ar nuolatinis moters stresas, skubėjimas gali atsiliepti nešioja-mo vaiko sveikatai?

Manau, kad infekcijos, gripas, lė-tinės moters ligos turi daug didesnę įtaką vaisiui nei skubėjimas gyventi. Jeigu nėščioji yra labai aktyvi ir jos nesustabdo kokia nors nėštumo pa-tologija, leidžiu jai tokia būti.

O ar motinos patiriama įtampa turi įtakos pienui?

Pieno gamybą lemia hormonas prolaktinas. Tad įtampa gali vis-ką – net ir pieną pradanginti. Ta-čiau visos moterys skirtingos: vienos problemą sprendžia, kitos ją didi-na. Taigi tik nuo pačios mamos pri-

klauso, kaip į situaciją ji sureaguos, ar ne per daug susijaudins ir ar pie-nas nedings.

Kaip apskritai derėtų elgtis mo-terims nėštumo metu? Kokie pa-grindiniai patarimai?

Pirmiausia, reikia tinkamai mai-tintis. Nėščioji turi valgyti daug skaidulinio maisto, kad neužkietė-tų viduriai. Būsimoji mamytė turi gauti pakankamai baltymų, kalcio ir geležies, kurios yra žemuogėse, ser-bentuose (net ir šaldytuose), žuvies ir mėsos gaminiuose. Labai dide-lį dėmesį savo mitybai reikia skirti vegetarėms ir veganėms – nėštumo metu smarkiai sumažėja hemoglobi-no kiekis jų kraujyje, nes organizmas neaprūpinamas geležimi. Joms rei-kėtų pavartoti geležies papildomai.

Antras patarimas – labai gerai sustyguoti savo dienotvarkę. Būsi-moji mamytė turi laiku atsikelti, nu-eiti į mamyčių mokyklėlę, rasti laiko šiek tiek pasportuoti. Ji turi viską planuoti ir stengtis nuo režimo ne-nukrypti. Negali būti dienotvarkė taip išbarstyta, kad moteriai reikė-tų strimgalviais visur lakstyti. Ypač tai svarbu laukiantis antro vaikelio, kai dažniau pasitaiko įvairių nega-lavimų, skausmų.

Ir trečia – nėščiosioms negalima daryti to, ko nedarė iki pastojimo. Jeigu neskridai lėktuvu – dabar irgi neskrisk, neplaukiojai – nesimokyk plaukti nėštumo metu, jei neslidinė-jai – paslidinėsi po gimdymo. Nėš-tumas – netinkamas metas ekspe-rimentams. Juk taip rizikuoji ne tik savo, bet ir vaikelio sveikata. Daž-niausiai tokie eksperimentai baigiasi nemalonumais.

Anksčiau nėščiosioms sakyda-vo – „vaikščiok kaip su kiaušiniu“. To daryti nereikia, nes sveikai mo-teriai nėštumas – ne susirgimas. Ji gali gyventi visiškai normalų, įpras-tą gyvenimą, tik gal kiek labiau my-lėti save.

Nėštumas – neti nkamas metas eksperimentams

Dabar dažniausiai nėštumas yra suplanuojamas ir ati dedamas vyresniam amžiui. Tai rodo proti ngą požiūrį į moti nystę.

Gydytoja K.Mačiulienė sako, kad pastaruoju metu abortų sumažėjo.

Anot medikų, sveikus kūdikius pagimdo sveikos moterys.

Sutuokti niai Valenti na ir Stanislovas Krylovičiai pritaria atsakingam požiūriui į planuojamą nėštumą.Klaudijaus Driskiaus nuotraukos

Gimtasis kraštas 2011 m. vasario 11–18 d., Nr. 6 (50)10 Miesteliai

Tomas ZABULIS

Nuostabų baroko ansamblį gau-siai lanko turistai iš Lietuvos ir viso pasaulio. Ansamblio puošmena – Švenčiausiosios Trejybės bažnyčia.

Tarp kalnų pasislėpusi Liškiava

Liškiava – senas mielas dzūkų miestelis, įsikūręs kairiajame Nemu-no krante. Keliaujant iš Druskininkų į rytus, už devynių kilometrų jums kelią pastos didingas kalnas. Istori-kų ir archeologų duomenimis, šioje vietovėje žmonės gyveno dar akmens amžiuje.

Kasinėjant kalną rasta daug brūkš-niuotosios ir grublėtosios keramikos šukių, kaulinių darbo įrankių ir pa-puošalų. Pirmykštės bendruomenės gyvenvietėse čia buvo įsikūrusi seno-vės baltų gentis – jotvingiai.

Šiandien daugybę turistų vilioja pagrindinės Liškiavos vertybės – ar-cheologinis paveldas ir architektūros paminklai – bažnyčia, buvęs domi-nikonų vienuolynas, varpinė ir kop-lytstulpis.

Dominikonų fundatoriaus valia

Prieš 310 metų Liškiavoje gyve-nęs šio ansamblio fundatorius Jurgis Kosyla su žmona Kristina 1697 m. balandžio 22 d. testamente visus Liš-kiavos turtus užrašė vienuoliams do-

minikonams. Užrašė su sąlyga, kad jie, atvykę iš Seinų į Liškiavą, pasta-tytų Švenčiausiosios Trejybės garbei skirtą bažnyčią bei vienuolyną ir jame apsigyventų.

Dominikonai fundatoriaus valią įgyvendino ir šis puikus ansamblis iš-liko iki mūsų dienų.

Tačiau jeigu ne klebonas kanau-ninkas Valius Zubavičius, tiek ir tema-tytume šiandien šias grožybes. Jo pa-stangomis ir rūpesčiu 1990–1997 m. bažnyčia restauruota ir prikelta nau-jam gyvenimui.

Bažnyčios laidojimo rūsiuose atvi-ruose karstuose yra išlikę vienuolių dominikonų palaikai, įrengta litur-ginio paveldo ekspozicija, kurią gali apžiūrėti ne tik garbūs svečiai, bet visi istorija bei bažnytinio meno kūriniais besidomintys žmonės.

Mat viešoji įstaiga Liškiavos kultū-ros centras įgyvendina projektą „Liš-kiavos vienuolyno ansamblio sutvar-kymas ir pritaikymas turizmui“.

Jeigu norite atšvęsti vestuves ar ju-biliejų, vienuolyno durys atviros. Čia jums padengs stalą, surengs ekskursiją po vienuolyną ir apnakvindins buvu-siose dominikonų vienuolių celėse, pro kurių langus atsiveria nuostabi Nemuno juosta.

Vienuolynas nebeatsikūrė

Šį vėlyvojo baroko statinį puošia italų tapytos freskos, septyni baroko ir rokoko stilių altoriai, seni autentiš-ki suolai su dominikonų intarsijomis

ir XVIII–XIX a. sakralinės tematikos paveikslai.

Dominikonai šiame vienuoly-ne gyveno neilgai, nuo 1699-ųjų iki 1813 metų. Tuometinė civilinė val-džia neleido priimti į vienuolyną nau-jokų, tad negalėdamas atsinaujinti jis sunyko.

1813 m. mirus paskutiniam Liš-kiavos vienuoliui, vyskupas savo dek-retu visus vienuolyno pastatus su baž-nyčia perdavė administruoti parapijai. Dominikonų vienuolynas Liškiavoje taip ir neatsikūrė, tačiau jo dvasią ga-lima justi iki šiol.

Atviros durys lankytojams

Po Pirmojo pasaulinio karo Liš-kiavos vienuolyno pastate veikė vals-čiaus centras, paštas, parduotuvės ir kelios kitos įstaigos. 1939 m. buvo įkurta Turizmo stotis. Čia iš užsienio atvykdavo turistinės grupės po 40–50 žmonių. Jų apgyvendinimu, maitini-mu rūpinosi parapijos klebonas.

1941 m. vienuolyno pastatus nacio nalizavo sovietų valdžia. Po karo trisdešimt metų čia veikė Liš-kiavos mokykla, nuo 1977m. šiuo-se pastatuose įsikūrė siuvimo įmonė „Lelija“.

Ši įmonė tvarkė, remontavo pasta-tus, uždengė naujai stogus ir apsaugo-

jo architektūros ansamblį nuo visiško sunykimo.

1998 m. Vyriausybės sprendi-mu Alytaus apskrities viršininko administracijai pavesta įsteigti vie-šąją įstaigą Liškiavos kultūros cen-trą, kuris vykdytų kultūrinę, švietė-jišką, turistinę veiklą. Šios įstaigos steigėjai yra Alytaus apskrities vir-šininko administracija ir Vilkaviš-kio vyskupija.

Jums pasiseks, jeigu po vienuoly-ną lydės ir jo istoriją pasakos klebonas kanauninkas Valius Zubavičius. Kai jo nebūna, iniciatyvos imasi jaunas za-kristijonas Povilas.

Jo mėgstamiausias – šv.Baltra-miejaus paveikslas. Liškiavos baž-nyčiai šį paveikslą prieš šimtmetį nutapė Antanas Žmuidzinavičius. Tuomet bažnyčią lankė Antanas Baranauskas.

Dailininkas Šv.Baltramiejų tapyti ėmėsi parapijiečių prašymu. Tuo kū-rybos laikotarpiu jį buvo užvaldęs ro-mantizmas.

A.Žmuidzinavičius priklauso dailininkams, kurių kūryba per-smelkta liaudies tradicijų, folkloro. Jo kūrinių kalba labai paprasta, pa-prastos ir meninės išraiškos priemo-nės. Todėl jo tapytas šv.Baltramiejus taip traukia paprastus žmones.

Zakristijonas Povilas pataria ilgiau stabtelėti prie italų meistrų nutapyto nukryžiuotojo portreto ir Šv.Marijos paveikslo, kuriam yra per 300 metų.

1699 m. Liškiavoje įsikūrė domini-konai ir 1704–1714 m. pastatė mūri-nę Švenčiausiosios Trejybės bažnyčią, kurį sudaro kompleksą su vienuoly-

nu. Tai vėlyvojo baroko šedevras su rokoko sti liaus altoriais. Vienuolyno ir bažnyčios ansamblis suplanuotas asi-metriškai. Pusiau uždaras vienuolyno

kiemas ir sodas buvo įjungti į apželdin-tas parko terasas Nemuno pakrantė-je. 1814 m. vienuolyno stati niai ati te-ko parapijai.

1836–1849 m. vienuolyne buvo įrengtas kalėjimas prasikaltusiems kunigams (demeritams).

XX a. penktame dešimtmetyje čia įsikūrė Liškiavos septynmetė mokykla. 1990 m. vienuolyno stati niai grąžinti Bažnyčiai. Iš viso buvusio ansamblio išliko vienuolių gyvenamasis namas, svirnas ir bažnyčia.

1990 m. Liškiavos klebonu paskirtas kunigas Valius Zubavičiaus. Jo pastan-gomis per septynerius metus bažnyčia ir vienuolyno pastatai restauruoti .

Dalis pastatų perduota viešajai įs-taigai Liškiavos kultūros centrui, kuris organizuoja seminarus, konferencijas ir kitus renginius.

Nakvynei – į dominikonų vienuolyno celę

Kairiajame Nemuno krante, už aštuonių kilometrų nuo Druskininkų, ant kalno boluoja vėlyvojo baroko perlas – Liškiavos architektūrinis ansamblis.

Senoji LiškiavaLiškiava minima rašyti niuo-

se šalti niuose nuo 1044 m.Žmonės dabartinės Liš-

kiavos apylinkėse gyveno jau antrame tūkstantmetyje prieš Kristų.

Liškiavoje yra 4 archeolo-gijos paminklai: piliakalnis-alkakalnis, Bažnyčios kalnas, akmuo su jaučio pėda ir vadi-namasis raganų akmuo.

Liškiava garsi savo archi-tektūros paminklais.

Vienuoliai dominikonai buvo pamokslininkai. Pasaulį jie įsivaizdavo kaip mėly-ną gaublį su Viešpati es šunimi. Martyno Vidzbelio nuotraukos

Buvusio vienuolyno celėje šiandien stovi patogios lovos su minkštais čiužiniais.

Restauruota Švenčiausiosios Trejybės bažnyčia ir vienuolyno pastatai vilioja daugybę turistų ne ti k iš Lietuvos, bet ir iš užsienio šalių.

Vėlyvojo baroko šedevras

Liškiavos bažnyčia – vėlyvojo baroko šedevras su rokoko sti liaus altoriais.

Gimtasis kraštas 112011 m. vasario 11–18 d., Nr. 6 (50) Jaukūs namai

Lota BALSYTĖ

Viduramžiais Europoje kilimai buvo neatsiejami nuo karalių, baž-nyčių, katedrų. Reta pėda ant jo atsistodavo be leidimo. Dabar te-reikia leisti savo širdžiai išsirinkti , ir namai taps jaukesni, šiltesni.

Simbolikos esmė

Vilniaus dailės akademijos Teks-tilės katedros lektorė Rūta Būtėnai-tė sako, kad rytietiškų kilimų sklai-dą Europoje išprovokavo intensyvūs Bizantijos imperijos prekybiniai ry-šiai su viduramžių miestais – Genu-ja, Venecija, Marseliu.

„Norint suvokti, kodėl rytietiš-ki kilimai užkariavo Vakarų pasaulį, reikėtų pasigilinti į jų simboliką, – patarė pašnekovė. – Islamo tradici-joje musulmonams labai svarbūs gra-žūs daiktai. Forma byloja apie vidinę esmę. Per jausmų, gamtos vaizdų ir kultūrinių reiškinių paraleles žmogus prisiliečia ir širdimi pajaučia absoliu-čią dievišką harmoniją, viešpataujan-čią visatoje. Kilimams islamo pasau-lyje suteikiama sakralinė reikšmė.

Rytų kilimų stilistika, nebūdinga Europai, nuo viduramžių jiems sutei-kė stebuklingų (dėl nuostabaus grožio, atvežtų iš tolimų, nepažintų ir beveik stebuklingų kraštų) kilimų reikšmę. Šią sakralinę kilimų funkciją perėmė Vakarų Europa, puošdama jais šven-tyklas. Ypač aiškiai tai atsiskleidžia renesanso tapyboje, kur rytietiškas kilimas dominuoja religiniuose siu-žetuose, o vėliau tampa neatsiejama interjerų, portretų dalis. Džovanio Belinio, Pjero dela Frančesko, Jano van Eiko madonos su kūdikiais įkur-dinamos ant pjedestalo, puošto Rytų kilimu, o Henrikas VII, Elizabetė I, garsūs to meto didikai išdidžiai po-zuoja šių kilimų fone“, – dėsto teks-tilės specialistė R.Būtėnaitė.

Geriausi ekspertai – kolekcininkai

XIX a., kai visą Vakarų Europą apėmė kolekcionavimo aistra, pasak R.Būtėnaitės, rytietiški kilimai įga-vo ir naują vertę – antikvarinę. Jie perkami kaip gera investicija, nes bėgant metams kilimas ne pinga, o, atvirkščiai, jo vertė kyla.

Neginčijama kilimų įtaka ir moderniajam menui – jų spalvų de-riniais, komponavimo principais žavėjosi Polis Gogenas, Vincentas van Gogas, vėliau Anri Mati-sas, Polis Klė ir kiti meni-ninkai.

„Pasaulyje žymiausi yra Persijos (dab. Irano), taip pat Anatolijos kilimų audimo regi-onai, miestai, manufaktūros, žy-miausios kilimų kūrėjų šeimos. Pa-vyzdžiui, Isfahan Seirafi an ar Nain Habibian vardai, tačiau didelė ri-zika įsigyti ir garsių vardų plagiatą. Pakistane, Indijoje, Kinijoje audžia-mos gana tobulos kopijos, išleidžiami

atskiri plagiatų raštų katalogai. Žy-miausių kilimų kūrėjų kilimus įver-tinti gali kolekcininkai“, – įsitikinusi pašnekovė.

Pagrindiniai kriterijai

„Žmonės labai nusivilia sužinoję, kad iš tolimų kraštų parsivežė netikrą daiktą. Kartais atneša pirkinį mums parodyti, bet jau būna per vėlu. Pla-giatą galima nusipirkti net ir Isfaha-no (Iranas) turguje“, – sakė „Domus galerijoje“ įsikūrusio kilimų salono „Art de Vivre“ vadovas Vadimas Za-lizka. Tarptautiniam prekybos tin-klui priklausantį saloną persiški ran-kų darbo kilimai pasiekia tiesiai iš juos rišančių šeimų dirbtuvių.

Atskirti gerą kilimą nuo prasto reikia tinkamo išprusimo – netu-rintis muzikinio išsilavinimo vargu ar galėtų spręsti apie kūrinio atliki-mo subtilybes.

„Pagrindiniai kriterijai turėtų būti meniškumas, kompozicija, piešinys, spalvų dermė, autentiškumas. Didelę reikšmę turi ir technologinės savybės. Neturintys šių žinių ar tiesiog norin-tys suklaidinti pirkėją kilimų parda-vėjai akcentuoja tankumą, mazgelių skaičių, piešinio smulkumą.

Svarbu, koks pluoštas naudotas metmenims, kokios kokybės vilna ar šilku rišti kilimai, kokiais dažais – natūraliais ar sintetiniais – dažyta, – vardijo kilimų žinovė R.Būtėnaitė. – Renkantis kilimą reikėtų kreiptis į specialistą, kilimų pardavėją, kuris gali parodyti patikimus kilimo serti-fi katus arba tiesiog remtis širdimi.“

Klasikinių interjerų puošmena

R.Būtėnaitė patarė rytietiškus kilimus tiesti skirtingo stiliaus in-terjeruose, eksperimentuoti.

„Nomadų arba jų gentainių, pa-vyzdžiui, kaškajų, beludžių kilimai lakoniškesni, daugiau geometrinių ornamentų, natūraliai įsilieja į šiuo-laikinį interjerą. Jie dažniausiai ne-dideli, dažyti natūraliais dažais, juos galima derinti ir po kelis.

Miesto stiliaus kilimai nuo seniausių laikų klojami prie klasikinių

formų baldų ir yra klasikinių interjerų puošmena.

Jie dera ir šiuolaikiniuose interje-ruose. Manau, didesnį dėmesį į Rytų kilimus turėtų atkreipti architektai ir interjero dekoratoriai, kurių rankose kilimas tampa ypač svarbiu instrumen-tu interjere, ne tik skirstant jį zonomis, funkcionaliomis kūnui, bet ir numa-tant sielos lankomas vietas. Ar Lietuvai artimi šie kilimai? Dažniausiai svetima yra tai, ką mažai pažįstame, kai prade-di domėtis, tai tampa sava ar net arti-ma“, – įsitikinusi pašnekovė.

Tampa geru tonu

Lietuvoje daugėja žmonių, ais-tringai besidominčių persiškais ki-limais, juos vertinančių ir kolek-cionuojančių kaip Rytų kultūros tekstilės meno šedevrus, kurie pra-turtina ne tik interjerą, bet ir sielą, ir kuriuos galima perduoti kaip re-likviją iš kartos į kartą.

„Rytietiškų kilimų tradicija sovie-tiniais metais buvo nutrūkusi. Turėjo-me tenkintis žakardinėmis staklėmis austomis kopijomis, kurios suforma-vo iškreiptą suvokimą apie šį kilimų stilių, – apgailestavo R.Būtėnaitė. – Dabar iš naujo tenka atrasti tai, kas Vakarų Europoje ir JAV laikoma tie-siog geru tonu. Nuo Renesanso lai-kų besitęsianti tradicija jau at-gimsta Lietu-voje ir suteikia mūsų interje-rams išskir-tinę aurą.“

Žaliavos, spalvos ir raštaiAvių vilna – pagrindinis ir svarbiausias kilimų pluoš-

tas. Klajoklių kilimuose būna ir ožkų bei kupranugarių vilnos, suteikiančios kilimams papildomą blizgesį. Labiausiai verti nama avių, besiganančių kalnų viršukalnėse, vilna.

Šilkas – brangiausias iš natūralių pluoštų, naudojamas ypati ngiems kili-mams. Labiausiai verti nami su šilko metmenimis, ataudais ir šilko pluošto mazgeliais rišti kilimai.

Natūralūs dažikliai persų kilimams suteikia ypati ngą vertę. Dažų sudėti s ir technologija visada laikoma paslaptyje. Dažinės raudės, morenų šaknys, kur-kumos, šafranai, granatai, ąžuolų žievė, graikiniai riešutai, arbata ir daugelis kitų dažiklių padeda suteikti pluoštams įvairiausių spalvų bei atspalvių. Bėgant laikui šių kilimų spalvos ne blunka, o, atvirkščiai, įgauna minkštą atspalvį.

Raštai, simboliai kilimuose nėra ti k ornamenti nis dekoras.„Jie neša įdomiausius liudijimus ir žinias apie

Rytų tautų istoriją, religiją, kultūrą, yra susiję su senuoju persų ti kėjimu – zoroastrizmu bei vėliau jį išstūmusiu islamu. Kilimą reikia išmokti „skaityti “ – iškoduoti šią specifi nę kalbą. Nomadams, kurie nei skaitė, nei rašė, kilimas buvo ir bendravimo priemo-nė, kurioje atsispindėjo išgyvenimai, šeimos istorija, emocijos, jis bylojo apie priklausomybę vienai ar ki-tai giminei. Atėjus islamui ir įsigalėjus draudimams vaizduoti gyvas būtybes, kilime susipina sti lizuotų geometrinių bei augalinių raštų arabeskos, kur kie-kviena detalė, spalva turi simbolinę kalbą“, – pasa-

kojo namų teksti lės žinovė teksti lės spe-cialistė R.Būtėnaitė.

Lietuviai, norėdami pabrėžti savo prigimtį , mėgsta kartoti senelių išmintį – nėra namų be durų, be dūmų, dienos be vakaro. Ryti ečiams nėra namų be kilimo – austo, rišto, siūto rankų gamybos stebuklo.

Rytų šalių svečias tapo šeimininku

Kiekviena kilimo detalė, raštai ir spalva turi simbolinę kalbą.

Klaudijaus Driskiaus nuotraukos

Gimtasis kraštas 2011 m. vasario 11–18 d., Nr. 6 (50)12 Gyvenimas

Nijolė BARONIENĖ

Dabartinė kultūros situacija Lie-tuvoje kelia nerimą ir E.Stancikui. Būdamas Kultūros ministerijos meno tarybos pirmininku, jis žino, kad kultūrai trūksta daug, bet, skirtingai nei dauguma, ne verkš-lena, o atkak liai siekia užsibrėžto tikslo.

Kasdienybė tarsi džiazas

Pokalbiui apie tai, kas džiugina, kelia nerimą ir teikia vilties, pasirin-kome vėlyvą pirmadienio vakarą. Iki vidurnakčio buvo likusi valanda, tad Egidijus galėjo atsikvėpti ir tarti: pra-ėjo dar viena diena.

Koks buvo šis pirmadienis?Tai diena, kai daugiau laiko ga-

liu skirti administraciniams darbams. Aktoriai pirmadienį ilsisi, nes nėra spektaklių. Ši diena skirta įsibėgėti. Antradienio ryte – gamybinis susi-rinkimas. Susirenka visų skyrių va-dovai, sudėliojame savaitės darbus ir jau tada šauname tą užtaisą. Teatras – gyvas organizmas, gyvų žmonių ku-riama kasdienybė, pilna netikėtumų, todėl neįmanoma numatyti visų ėji-mų į priekį. Čia ir grožis. Kiekvieną akimirką turi rasti vis kitą ėjimą.

Jums kalbant darau išvadą, kad improvizacinis motyvas kasdieny-bėje labai svarbus. Vadinasi, mėgs-tate džiazą?

Džiazą labai vertinu. Mėgstu klausyti jo vienas. Nesakau, kad ne-patinka festivaliai, pavyzdžiui, „Kau-nas jazz“ – puikus renginys, bet man daug mieliau šiai muzikai atsiduoti vienumoje.

Energijos paslapti s

Kažkada gyvendamas Kauno se-namiestyje kalbėjote, kad svajojate

pasistatyti namą. Dabar jame gyve-nate. Ar kartu į naujus namus atke-liavo ir antikvariniai baldai?

Taip. Jie kartu su manimi. Atiduo-tus, nurašytus nereikalingus baldus restauravau savo rankomis. Man buvo smagu prisiliesti ir atgaivinti snūdu-riuojančią gyvybę. Tad nieko nuosta-baus, kad jie ir toliau gyvena su ma-nimi. Aš iš tų, kurie sunkiai ką nors keičia, ar tai daiktas ar žmogus. Gy-venimas – kaip upė su krantais. No-risi, kad ta upė bėgtų tarp krantų, ku-rie man brangūs ir įdvasinti. Be abejo, atsiranda ir naujų dalykų, bet tenka atsirinkti, kad tai būtų tikra.

Esate sakęs, kad priklausote žmonėms, nemokantiems pasakyti „ne“. Ar ne todėl ėmėtės teatro va-dovo pareigų?

Pasakyti sau „ne“, vadinasi, atim-ti galimybę. O galimybė suteikiama vieną kartą. Jei sutinki vietoj „ne“ pa-sakyti „kodėl gi ne“, tuomet atsiveria nauji keliai, naujos galimybės, naujas etapas gyvenime. Kalbu ne apie kar-jerą, o apie dvasinę brandą. Prisiimi atsakomybę ir stengiesi vėliau ją pa-teisinti. Niekas man nedraudžia su-vokus, kad tai nepakeliama, pasakyti: „Ačiū, tikrai ne.“

Dažną stebina nepaprasta jūsų energija. Avinas pagal horosko-pą, gimęs Arklio metais, žemaitis iš Tauragės. Gal tai suteikia ener-gijos?

Nelabai aš tikiu tais dalykais. As-trologija, horoskopai – provokaci-ja arba pasiteisinimas. Manau, kad mano energijos paslaptis yra ta, jog aš nieko nedarau kaip darbo, negal-voju, ačiū Dievui, kažkas baigėsi. Čia kaip namų tvarkymas: nušluostei dul-kes, išplovei grindis, pamerkei gėles ir džiaugiesi, kaip gražu. Sėdi, geri arbatą ir širdyje gera. Svarbu nesu-reikšminti. Juk nepavargsta žmogus alsuodamas.

Tikri dalykai

Iš Tauragės rajono 1986 metais atvažiavote studijuo-ti aktoriaus meistriškumo į Vilnių. Kokie vaikystės pri-siminimai?

Esu kaimo vaikas. Mano tėviškė – Trumpininkai. Ypa-tingo grožio kaimas už 300 metrų nuo Mažosios Lie-tuvos sienos. Buvau vai-kas, kai prasidėjo me-lioracija, mačiau, kaip į duobes vertė didelius gra-

žius medžius, jų šaknis. Labai skaudžiai tai iš-gyvenau, mačiau, kaip mano tėvai ir kaimy-nai verkė. Vėliau tėvai pasistatė namą Sarti-ninkuose. Gyvenimas tapo skurdesnis. Vi-

suomeniškesnis, bet iš esmės kaip medžio be šaknų.

Praėjus daugeliui metų suprantu, kaip tie dalykai įgauna svarbą.

Turiu sodybėlę, kur nuvažiavęs at-gaunu dvasinę pusiausvyrą. Tikri da-lykai ateina iš gamtos, iš tylos.

Esate iš daugiavaikės šeimos. Kokiais keliais pasuko jūsų brolis ir seserys? Gal irgi meno link?

Esu antras šeimoje. Pirmas gimė brolis, po manęs – trys seserys. Esu laimingas, nes visada turėjau puikią šeimą, mylinčius tėvus. Iš šeimos ir pats tos meilės mokiausi. Už tai galiu dėkoti tik Dievui. Polinkių į meną turi visi, nes ir mama, ir tėtis mėgo vaidinti, dainavo. Tačiau abiejų sene-liai buvo stiprūs ūkininkai, tad gali-mybė siekti aukštojo mokslo iš mano tėvų buvo atimta. Jei būtų kitos sąly-gos, tėtis gal būtų buvęs ne vairuo-tojas. Nors šį darbą dirbo su dideliu atsidavimu. Mama augino vaikus. Viena sesuo mokytojauja, kita – fel-

čerė, trečia – mamos pėdomis eina – augina vaikus, brolis – verslininkas, o vaikaičiai jau linksta į meną. Žadina iš senelių paveldėtus talentus.

Ar dažnai grįžtate į namus?Stengiuosi per mėnesį kartą ap-

lankyti tėvus, tačiau, prisipažįstu, kartais nugali tinginys. Laisvo laiko ne kažin kiek, o iki Tauragės – kaip nekaip 200 kilometrų. Per didžiąsias šventes būtinai grįžtu. Visi kartu ei-name į Sartininkų bažnyčią. Man ji pati gražiausia. Todėl, kad tai vaikys-tės bažnyčia.

Tikėjimas tarsi laukas

O kaip vertinate žmones, kurie vietoj bažnyčios renkasi teatrą, eina į koncertus, tokiu būdu patirdami dvasinį išgyvenimą?

Sakyčiau, kad tai minties vin-guriavimai. Religinis praktikavi-mas kelia visai kitus reikalavimus. Tai, ką patiri per tikėjimą savo šir-dies gelmėje, iš esmės skiriasi nuo to, ką patiri emocionaliai žiūrėdamas spektaklį ar klausydamas koncerto. Tikėjimas racionaliai veda dvasios brandumo link. Daug kas sako: man nieko nereikia, galiu prie ąžuolo ar tekančios upės su Dievu pasikalbė-ti. Manau, reikia ieškoti Dievo, eiti link jo, stengtis prakalbinti. Tai nėra

taip paprasta. Žmogų sunku prakal-binti, o su Dievu rasti bendrą kalbą dar sunkiau. Tikėjimą paveldėjau iš tėvų. Mano tikėjimas – kaip suartas laukas su kyšančiomis ražienomis. Atradusiesiems Dievą brandžiame amžiuje kartais pavydžiu emociona-lumo, lengvos euforijos.

Iš Kauno dramos teatro akto-rių teko išgirsti, kad jums puikiai sekasi eiti vadovo pareigas. Ir kad būtų gerai, jei liktumėte dar vienai kadencijai.

Nieko panašaus nesu girdėjęs, ne-keliu klausimo dėl antros kadencijos. Laukiu, kada baigsis pirma. ( Juo-kiasi.)

O jei kolektyvas paprašys. Juk nemokate pasakyti „ne“?

Nebuvo taip, kad kolektyvas pa-prašė ir aš pasiaukojau. Tuomet Jo-nas Jučas, buvęs kultūros ministras, pasiūlė eiti tas pareigas. Matyt, pati-kėjo, kad galiu. Kaip bus vėliau, ma-tysime, kai ateis laikas. Aš kartais mėgstu nakties metu pasikalbėti su savimi. Tada ateina visi atsakymai. Vadovauti teatrui nėra lengva. Norė-čiau daugiau laiko skirti sau. O dabar yra kaip yra.

Nereikia, kad girtų

Šie metai Kauno dramos teat-rui – išskirtiniai. Švenčiama 90-ies metų sukaktis. Didžiosios scenos remontas dar neužbaigtas, bet me-ninis gyvenimas verda.

Pakvietėme statyti spektaklius visus buvusius šio teatro režisierius: Joną Jurašą, Gytį Padegimą, Gintarą Varną, Joną Vaitkų. Ši idėja taip pat gimė iš tylos. Suprantu, kad viskas, ką darau, vieniems patinka, kitiems anaiptol. Tačiau turiu labai gerą savy-bę: man nereikia, kad girtų. Skaudu, kai nesupranta. Tačiau tai stengiesi nuryti kaip kokius žuvies taukus. Kuo greičiau, pasiraukydamas. Kita vertus, žuvų taukai – sveika. ( Juokiasi.) Tea-tre 136 žmonės ir kiekvienam reikia išskirtinio dėmesio. Jautiesi kaip mo-tina ar tėvas. Požiūris į kiekvieną turi būti teigiamas. Mano manymu, tik teigiami dalykai provokuoja kūrybin-gumą, tampa postūmiu į priekį.

Ar neapima liūdesys mąstant apie mūsų kultūros ateitį? Nuo-latinis lėšų stygius ne vieną varo į neviltį.

Suprantu, kad reikia visiems. La-bai daug kultūros pastatų yra kri-tinės būklės. Dažnas vadovas vi-sais įmanomais būdais stengiasi per Seimo narius, per Vyriausybę „pra-mušti“ pinigus. Aš sakau, kad kul-tūra yra bendra. Visiems reikia. Kita vertus, viskas tvarkosi. Pažiūrėkime, kaip pasikeitė Lietuva, kaip atrodo gydymo įstaigos, mokyklos. Dabar atėjo laikas pasitempti teatrams, mu-ziejams, bibliotekoms. Ateina ir į tas erdves pinigai. Praeis kokie penkeri metai, ir mes turėsime kitą vaizdą. O dabar pinigų yra kiek yra, ir dau-giau jų nebus.

Aktorius, kuris ilsisi scenojeEgidijaus Stanciko geriau neklausti , kaip ilsisi, kokie jo pomėgiai ir kas yra nuobodulys. Nuo 2007-ųjų Kauno dramos teatro vadovo pareigų ėmęsis aktorius ti kina, kad jam nuo administracinio darbo geriausiai pavyksta pailsėti scenoje.

„Gyvenimas – kaip upė su krantais. Norisi, kad ta upė bėgtų tarp krantų, kurie man brangūs ir įdvasinti .“

„Teatre 136 žmonės ir kiekvienam reikia išskirti nio dėmesio. Jauti esi kaip moti -na ar tėvas. Požiūris į kiekvieną turi būti teigiamas“, – sako E.Stancikas.

Asmeninio archyvo nuotrauka

Aktorius įsiti kinęs, kad jei suti nki vietoj „ne“ pasakyti „kodėl gi ne“, tuomet atsiveria nauji ke-liai, naujos galimybės, naujas etapas gyvenime. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Gimtasis kraštas2011 m. vasario 11–18 d., Nr. 6 (50) 13Gamta

Diana RAKAUSKAITĖ

Pelkės užima apie 6–7 procen-tus mūsų šalies ploto.

Lietuvoje pasaulinės reikšmės saugomomis šlapžemėmis paskelb-tos penkios vietovės: Čepkelių, Ka-manų, Viešvilės, Žuvinto gamtiniai rezervatai ir Nemuno deltos regio-ninis parkas. Pelkės pasižymi gausia biologine įvairove. Kai kurios pelkių augalų ir gyvūnų rūšys – ypač retos. Jos įrašytos į Raudonąją knygą.

Kasmet valstybiniai rezervatai mini Pasaulinę pelkių dieną. Kama-nų valstybinio gamtinio rezervato di-rekcija praėjusią savaitę surengė žie-mos slidžių žygį Kamanų pažintiniu taku, kvietė pasigrožėti pelkėtomis vietovėmis žiemą.

Žuvinto biosferos rezervato di-rekcija visuomenei pristatė projektą, kuriuo bus siekiama išsaugoti glo-baliai nykstančios paukščių rūšies –

meldinės nendrinukės – perimvie-tes bei skatinti aplinkai palankų ūkininkavimą. Dzūkijos naciona-linio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija kvietė moksleivius keliauti Zackagirio pa-krantėmis, mokė atpažinti žvėre-lių pėdsakus, skaitė „žaliąją“ pamo-

kos apie pelkes ir šlapžemių svarbą.Dėl netinkamos žmogaus veik los – sausinimo darbų, melioracijos – dau-gybė šlapžemių sunaikinta, pelkės pasausėjo. Jose susidarė palankesnės sąlygos medžiams augti, tad pelkių plynių plotai kasmet mažėja. Siekiant atkurti pažeistą pelkių vandens reži-mą, išsaugoti unikalias augalų ir gyvū-nų buveines, biologinę įvairovę, sau-gomose teritorijose vykdomi specialūs gamtotvarkos darbai.

Nika PUTEIKIENĖ

Kiek akys užmato aplink – van-dens platybės. Jose liepsnojanti s laivas siunčia SOS signalus. Tai ne veiksmo fi lmo kadrai. Įtampą, bai-mę ir bevilti škumą neseniai teko išgyventi kelto „Lisco Gloria“ kelei-viams ir įgulai.

Pernai kilęs gaisras kelte dar kartą priminė, kad žmogus yra per silpnas sutramdyti jūrą – jis gali tik prisi-taikyti. Šis neeilinis įvykis paskati-no Lietuvos jūrų muziejaus specia-listus pasigilinti į žūtbūtinius jūros ir žmogaus santykius ir parengti parodą „SOS. Nelaimė jūroje“.

Vienas parodos rengėjų istorikas Romualdas Adomavičius pats ne kar-tą yra patyręs nirtulingą jūros jėgą. Ją pažįsta ne tik teoriškai, bet ir prak-tiškai, nes yra jachtos „Lietuva“ įgu-los narys. Pasak jo, suvaldyti vandens stichiją žmogus bejėgis iki šiol. Nors

kaupia jūrinę patirtį, vis geriau pažįs-ta gamtą ir tobulina laivų konstruk-cijas, tačiau į jūrą išplaukę jūrininkai kartais rizikuoja negrįžti namo. 1906 metais buvo susitarta dėl belaidžiu telegrafu siunčiamo nelaimės signalo SOS naudojimo. Praėjus šimtui metų šis signalas jau tapo tik simboliu, o jį pakeitė pasaulinė palydovinė radijo ryšio sistema, apimanti visą planetą ir padedanti nustatyti nelaimės ištikto laivo vietą ir išsiųsti jam pagalbą.

„Laivas – jūrininko namai jūroje, kuriuos palikti galima tik tada, kai jis skęsta arba nesuvaldomai dega, – sako R.Adomavičius. – Tada nepaprastai svarbu kuo skubiau išsiųsti pagalbos prašymą ir atlikti būtinus veiksmus laukiant pagalbos. Dažnam iš mūsų jūra yra tolima tarsi kosmosas, nors gyvename šalia jos. Šioje parodoje stengiamės parodyti, kaip veikia pa-saulinė gelbėjimo jūroje sistema, ko-kios ryšio priemonės naudojamos, kokia technika ir tarnybos budi kiau-

rą parą, kad per akimirką susiruošę skubėtų į pagalbą skęstančiam ar de-gančiam laivui. Pagaliau „išpakuoja-me“ ir vadinamąjį išsigelbėjimo rin-kinį, kuriame yra specialaus maisto atsargos, reikalingos palaikyti gyvybei, kol sulaukiama gelbėtojų.“ Paroda la-bai daiktiška – joje galima pamatyti, paliesti, o kai kuriais atvejais net iš-bandyti gelbėjimo įrangą. Čia ekspo-nuojami gelbėjimo plaustai, liemenės, specialūs hidrokostiumai, kuriuos ap-sirengęs žmogus gali ilgą laiką plūdu-riuoti, laukdamas pagalbos, demons-truojamos pasaulinės gelbėjimo jūroje sistemos schemos. Įspūdį stiprina di-deliame ekrane rodomi „Lisco Gloria“ gaisro jūroje vaizdai ir garsinis fonas: audros šniokštimas, žuvėdrų klyksmai, pagalbos signalo šaukiniai.

Paroda Lietuvos jūrų muziejuje (Smiltynės g. 3, Klaipėda) veiks iki ba-landžio 1 dienos. Moksleivių grupėms ekspozicijos pristatymas nemokamas.

Lietuvos jūrų muziejaus lanky-tojai turi išskirti nę galimybę pa-bendrauti su auksine žuvele. Pa-maiti nti ją, išsakyti slapčiausius norus ir, jeigu pasiseks, net pa-glostyti . Tokia pažinti nė pramoga siūloma pasiti nkant šv. Valenti no – įsimylėjėlių – dieną.

Čia pat, muziejaus akvariume, vei-kia ir meilės paštas: galima parašyti prisipažinimą meile ir įmesti jį į tikrą uoksą, kaip to legendinio Valentino laikais. Gražiausių prisipažinimų au-toriai bus kviečiami nemokamai apsi-lankyti Jūrų muziejaus vasario 12–13 dienomis rengiamoje Meilės dienos šventėje. Pasak Jūrų muziejaus Akva-riumo skyriaus vedėjo biologo Sau-liaus Karaliaus, atvirame baseinėly-je tarp japoniškų koi karpių mitriai nardantis sidabrinis karosas (Carassius auratus) yra gerai pažįstamas ir akva-riumistams, ir žvejams mėgėjams.

„Vadinamoji auksinė žuvelė yra iš karpžuvių būrio. Ji priklauso karpi-nių (Cyprinidae) šeimai“, – sako bio-logas. – Nuo seno kaip dekoratyvinė žuvis ji buvo laikoma Kinijoje ir Japo-

nijoje tvenkiniuose arba tam specialiai pagamintuose porceliano induose. Iš Kinijos auksinė žuvelė pateko į Por-tugaliją, o iš ten išplito po visą Euro-pą. Manoma, kad pirmąkart į Euro-pą atvežta XVII a. Dabar yra išvesta įvairių dekoratyvinių atmainų, kurios auginamos akvariumuose.

Biologas juokauja, kad pasakose žmonių užgaidas pildanti žuvelė iš tiesų pati tapo žmogaus įnorių auka.

„Nuostabios, ilgais lyg undinė-lių pelekais žuvytės gamtoje nesuge-bėtų išgyventi nė valandos“, – sako S.Karalius, – nes prašmatnius pele-kus žmogus jai sukūrė dėl grožio. Jie tokie dideli ir sunkūs, kad ne padeda, o trukdo judėti vandenyje.“

Sidabriniai karosai yra labai mėgs-tami ir žūklautojų. Šios žuvies apstu Kuršių mariose. Tad čia tikriausiai ir slypi atsakymas, kodėl vyrai taip no-riai ir dažnai traukia į žvejybą. Ant kabliuko užkibęs keptuvės dydžio karosas tikrai išpildys visas svajones, norėdamas gyvas sugrįžti į gimtąsias marias.

GK inf.

Elzė KUOSAITĖ

Ar girdėjote, kaip suokia lakšti n-gala, kaip griežia griežlė, kaip tri-mituoja gervės, kaip baubia didy-sis baublys, ciksi lygutės ar ūbauja pelėda?

Lietuvos saugomose teritorijose – nacionaliniuose ir regioniniuose par-kuose, rezervatuose – gyvena gausybė paukščių. Tačiau ką žinome apie Lie-tuvos gamtos vertybes? Ar pažįstame savo krašto paukščius, ar atpažįstame jų balsus?

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba kartu su garso režisieriumi Vid mantu Blažiu išleido kompakti-nę plokštelę „Lietuvos saugomų teri-torijų paukščių balsai“, kurioje galima išgirsti daugiau kaip devyniasdešimt paukščių balsų.

Anykščių regioniniame parke buvo įrašyti juodojo strazdo, karklinės nen-drinukės ir dagilio čiulbėjimai. Dzū-kijos nacionaliniame parke esančioje Dainavos girioje – tetervino, kuku-čio, lėlio, žalvarnio balsai. Nemuno deltos regioniniame parke, kitaip dar vadinamoje paukščių karalijoje, garso režisieriui V.Blažiui pavyko „pagau-ti“ didžiojo apuoko, smilginio straz-do, nendrinės startos garsus. Viešvilės valstybiniame gamtiniame rezervate buvo įrašyti lututės, juodgalvės de-vynbalsės, žvirblinės pelėdos, volun-gės, kikilio balsai. Dalis paukščių – itin reti, įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą.

Kaip pasakojo garso režisierius V.Blažys, paukščių balsų įrašai šiai

plokštelei daryti 2003–2010 me-tais, įvairiais sezonais – nuo pavasa-rio iki rudens. Tai ne tik įdomus, bet ir įtemptas, ypatingos koncentraci-jos reikalaujantis darbas. Net išgirdus paukščio balsą ne visuomet pavyksta jį įrašyti.

Kiekvienas garso takelis pavadin-tas įraše dominuojančio paukščio rū-šies vardu, bet kai kur girdimi ir kiti paukščiai. Kompaktinėje plokštelėje panaudotos gamtininko Eugenijaus Drobelio paukščių nuotraukos.

Plokštelė „Lietuvos saugomų te-ritorijų paukščių balsai“ skiriama vi-siems, kurie myli gamtą ir paukščius, kurie nori išmokti juos pažinti ar tie-siog pasimėgauti gamtos garsais.

Pasak Valstybinės saugomų teri-torijų tarnybos direktorės Rūtos Baš-kytės, gamtos garsai ne tik padeda iš arčiau pažinti gamtą, bet ir skatina daugiau sužinoti apie rezervatuose ir draustiniuose, nacionaliniuose ir re-gioniniuose parkuose esančias gam-tos vertybes, čia saugomas įvairiausias biologinės įvairovės rūšis. Pažindami paukščius, padėkime jiems išlikti.

Žmogus prieš sti chiją – bejėgis

Pelkių pamokos

Norus išpildyti padės auksinė žuvelė

Paukščių balsai

Kas yra pelkių konvencija?Prieš 40 metų Irano mieste Ramsare buvo pasirašyta Tarptauti nės svarbos

pelkių konvencija, skirta gamtos apsaugai ir proti ngam gamtos išteklių nau-dojimui. Sutrumpintai ji vadinama Ramsaro konvencija.

Pagal Ramsaro konvenciją, saugomos ne ti k visos planetai išlikti svar-bios pelkės, bet ir kitos vietos, kuriose gausu vandens. Visos jos vadinamos šlapžemėmis. Tai žemapelkės, aukštapelkės, nendrynai, dirbti niai ir natūra-lūs vandens telkiniai, nuolat ar laikinai užmirkusios teritorijos, kuriose telk-šo vanduo arba jis nuolat teka, kuriose vanduo gėlas, pusiau sūrus ar sūrus. Šlapžemėms priskiriamos ir jūrų dalys, kurių gylis atoslūgio metu ne didesnis kaip 6 metrai. Taigi konvencija globoja labai įvairias gamtos buveines, kurias vienija gyvybiškai svarbiausias kiekvienos jų elementas – vanduo. Iki šiol prie Ramsaro konvencijos yra prisijungusios 153 šalys. Lietuva Ramsaro konven-ciją rati fi kavo 1993 m.

Čepkelių raistas žiemą. Eugenijaus Drobelio nuotrauka

Kinijos auksinė žuvelė auginama ir akvariumuose. Sauliaus Karaliaus nuotrauka

Parodai eksponatus paskolino laivininkystės kompanija „DFDS Lisco“. „DFDS Lisco“ nuotrauka

Gimtasis kraštas 2011 m. vasario 11–18 d., Nr. 6 (50)14 Laisvalaikis

Avinai sėkmingai išnaudos kūry-binį potencialą. Arti miausią savaitę reikė-tų didinti komercinį aktyvumą, užmegzti naudingus ryšius su naujais partneriais. Visa tai bus sėkmės laidas ateityje. Pri-imdami galuti nį sprendimą fi nansiniais klausimais, įsiti kinkite, kad apgalvojote visas detales.

Jauti s neturėtų perverti nti savo galimybių ir ti kėti s rimtos aplinkinių pa-galbos. Aplinkybės skati ns palaikyti ko-rekti škus santykius su tais, kuriuos ne-seniai pažįstate – naujais kolegomis ar draugais. Tai jums padės išvengti nusivy-limų ir konfl iktų.

Dvyniai neturėtų nerimauti dėl ga-limų nedidelių nemalonumų darbe, viskas išsispręs jūsų naudai. Susikaupusių reikalų nebegalima ati dėlioti , tad ti ksliai planuo-kite savo laiką. Ateinančiomis dienomis galėsite imti s permainų, kurios jau seniai pribrendo.

Vėžys turėtų būti ati desnis aplinki-niams. Pasistenkite ne ti k reikšti savo nuo-monę, bet ir klausyti pašnekovo. Gresia pa-vojus, kad seni stereoti pai sutrukdys įgy-vendinti ateiti es planus. Sutelkite dėmesį į svarbiausius dalykus ir tai jums padės iš-vengti povandeninių akmenų ir prieštarin-gų sprendimų.

Liūtai turės daug dirbti . Daug įdo-maus jums žada pažinti s su naujais žmo-nėmis ir jų idėjomis. Galite ti kėti s bičiulių pagalbos. Jie taip pat gali pateikti pers-pektyvių pasiūlymų, kurių įgyvendinimas jums daug duos ti ek moraliniu, ti ek ma-terialiniu požiūriu.

Mergelių laukia naudingi susiti -kimai ir bendravimas su svarbiais

žmonėmis. Likimas neišven-giamai jus kuo nors apdova-nos, svarbiausia – atskirti jo

dovaną nuo paprasčiausio at-siti kti numo. Derybos su partne-riais bus sėkmingos.

Svarstyklės sulauks didelio dėme-sio, neleiskite, kad drovumas ir perdėtas kuklumas jums sutrukdytų išpešti iš to naudos. Būkite dosnūs, padėkite skurs-tanti esiems, tai atsipirks šimteriopai. Ne-nurodinėkite žmonėms, ką jie turi daryti , dėl to gali kilti nesusiprati mų.

Skorpionui bus grąžintos senos skolos, tai smarkiai pagerins jūsų fi nan-sinę padėtį . Santykiuose su mylimu žmo-gumi įsiviešpataus visiškas savitarpio su-prati mas, jeigu nepasakosite pašaliniams apie savo asmeninius reikalus. Nesiaiškin-kite santykių su aplinkiniais, vis ti ek nieko nepasieksite.

Šauliai neti kėtai atskleis savo kū-rybinius sugebėjimus. Jūs pajusite ener-gijos antplūdį, būsite pakiliai nusiteikę. Daugelis projektų bus sėkmingai įgyven-dinti . Jūs sukursite prielaidas ateiti es lai-mėjimams. Čia jums padės mokėjimas rasti teisingus sprendimus ir arti mų žmo-nių parama.

Ožiaragiai turės progą atras-ti savyje daug įdomaus ir originalaus, tai bus naudinga ne tik jums, bet ir be-veik visiems aplinkiniams. Linksminki-tės iš širdies, tik pasistenkite neišleisti visų santaupų. Nesivelkite į avantiūras ir abejotinus projektus, kad nenuskurs-tumėte.

Vandeniui, kuris audringai šven-tė tik ką prasidėjusius metus pagal Mė-nulio kalendorių, bus sunku susikaupti. Kai kurie iš jūsų turėsite spręsti senas problemas. Ypač daug laiko atims do-kumentų tvarkymas. Tikriausiai gausite pasiūlymą pereiti į naują darbą.

Žuvims dabar labai svarbu nekonf-liktuoti su arti mais žmonėmis. Būkite san-tūresni, paisykite gero tono, tai ti krai ne-liks nepastebėta. Prieš ką nors pirkdami, gerai pagalvokite, ar tai jums reikalinga dabar. Pasistenkite neskolinti pinigų – ga-lite jų neatgauti .

(vasario 14–20 d.)

Atsakymas – skaičiais pažy-mėtuose langeliuose. Jį suži-nosite kitame GK numeryje.

Parengė žurnalo „Oho“ redakcija

Pateiktus skaičius surašykite į lentelę verti kaliai ir horizontaliai

5 skaičiai: 6 skaičiai: 7 skaičiai: 9 skaičiai:

00216 011258 0172281 03282404710580 048711 0452873 12973511114316 117993 1188228 130074985 46553 118993 1218475 154093684 51369 174438 1419109 201768080 53026 312184 1500286 25682007754749 372204 1567801 29681457655640 445862 1667520 37406782460158 814493 1982934 42184074461127 828317 2585488 458732171 82415 954700 4551621 62152820088196 964536 4846614 91190027891283 5264180 91715520799618 5529158 6051229 6091343 6728922 7925365 7950100 8395074 8517864 8812830 8998848 9537013 9712184 9752171

Atsakymas – skaičių iš pažymėtų langelių suma.Atsakymą sužinosite kitame GK numeryje.

HoroskopaiHoroskopai

Gimtasis kraštas2011 m. vasario 11–18 d., Nr. 6 (50) 15Laisvalaikis

Rima MARCINKEVIČIENĖ

Meilės virtuvė gali padėti at-skleisti vyro ir moters santykių paslaptis, suprasti jų grožį bei at-sakyti į daugelį klausimų, trukdan-čių mėgautis meile. Pagrindiniai erotinės virtuvės principai buvo formuojami šimtmečiais.

Tokiame maiste turėtų būti daug afrodiziakų (gr. aphrodisiacos – lytinis, seksualinis). Afrodiziakai – maistas, prieskoniai, kvapai aistrai sužadinti. Tai gali būti labai įvairūs produktai – daržovės, vaisiai, riešutai ir grūdai, žolės, paprasti ir aštrieji prieskoniai, pieno bei rūgpienio produktai ir t. t. Nesvarbu, kokį afrodiziaką išsirinksite Valentino dienos šventiniam patieka-lui. Jei tikėsite jo galia, tikrai suveiks!

Artišokas karaliauti virtuvėje pra-dėjo tada, kai Florencijos medikai pa-skelbė jį turint ypatingų galių ska-tinti lytinį potraukį. Dėl šios savybės Prancūzijoje artišokus valgyti buvo leidžiama tik vyrams. Beje, apie žmo-gų, turintį daug meilės ryšių, dažnai sakoma, kad jo širdis panaši į artišo-ką – jis mėtąs lapelius į kairę ir į deši-

nę. Artišokas išties yra labai naudinga daržovė. Jame gausu įvairių vitami-nų – daugiausia A ir B2. Be to, tai tik-ras geležies šaltinis.

Puikus afrodiziakas yra papras-čiausios avižos. Jos skatina vyrų tes-tosterono išsiskyrimą ir didina lytinį potraukį.

Ką jau kalbėti apie avokadus! Ac-tekai juos laikė tokiais veiksmingais, kad imant derlių uždrausdavo nekal-toms mergaitėms išeiti į lauką!

O granatai šalių, kuriose šie vaisiai natūraliai auga, mitologijoje vadinami šventu vedybinių ryšių vaisiumi: kar-tu su išrinktuoju ar išrinktąja pakanka suvalgyti septynis granato grūdelius, ir santuoka laikoma įvykusia.

Labai seniai afrodiziaku laikomas ir šokoladas. Kartų šokoladinį skys-tį indėnai vartojo kaip afrodiziaką ir dopingą. Remiantis ispanų kon-kistadorų pasakojimais, actekų va-das Montesuma esą kiekvieną rytą pradėdavo 50 ąsotėlių karšto gėrimo „čokolatio“, kuris suteikdavo ener-gijos kūnui ir aštrumo protui. Be to, jis gėrė šokoladą prieš eidamas į ha-remą lankyti daugybės savo žmonų.Visuose šiuose produktuose yra sti-

muliatorių, kurie sukuria pasitenki-nimo jausmą ir pakilią nuotaiką. Vai-šinkitės afrodiziakų prisotintu maistu į sveikatą, tik nepamirškite, kad žmo-gus yra apdovanotas ir kitais pojū-čiais – klausa, rega, uosle. Todėl savo mylimam žmogui visų pirma sukur-kite malonią aplinką: įjunkite mėgs-tamiausią muziką, uždekite žvakes ir gardžiai pasikvėpinkite! Ir nepamirš-kite, kad patikimiausias afrodiziakas – pati meilė...

Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, 14 p., atsakymai:Verti kaliai: Abas. Java. Ūla. Duona. „Uno“. Imola. Rykas. Isaurai. Pašildy-

tuvas. Niagara. Siauras. Los. Salė. Asas. Neapolis. „LAK“. Totas. Arimas. Eras. Raitas. Asilas. „Neo“. Sati . ITI. Al.

Horizontaliai: Sūduva. Bra. Jurta. Vikis. Madona. Islamas. Osas. Proga. Gas. Ui. Šratas. „Rama“. Saira. Au. Lankas. Lėta. Ir. Era. Oras. Yla. Ulonai. Rakšti s. Amis. Lesti . Sala. Ata. SAT. Alio. Asilė. Si.

Skaičiais pažymėtuose langeliuose: RISTŪNAS.

Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, 14 p., atsakymai:Verti kaliai: Vatmanas. Achilija. Kati jonas. Panacėja. Arau. Antanavas. Vė-

daras. Kreti nga. Ruoželis. Alėja. Nagoja. Liūtas. Galatėja. Aldona. Niu. Dausos. Varputi s. Opera. Stakta. Nasturta. Realija. Užlaida. Mėlis. Saliavas. Vilkija. Abi-tas. Skara. Osas. Taka. Gilė.

Horizontaliai: Pakura. Ringė. Čaichana. Niekočia. Uraza. Empirija. Chimera. Lakaja. „Anti gonė“. Grinė. Agava. Sajanai. Asla. Osa. Anti ena. Galis. Du. Pasta-lė. Arnotas. Tarpuragė. Mesina. Ūkis. Lėlys. Išara. Smailis. Kosta. Kegai. Avarai. Pranašas. Trimitas. Ranka. Jalta. Asmara.

Skaičiais pažymėtuose langeliuose: TRIUŠIO METAI.

Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, 15 p., atsakymai:Verti kaliai: Panika. Kati na. Asagajus. „Reno“. Garbana. Žala. Balsė. Rasė.

Šakti . Kamanos. Ruonis. Suės. Poėmis. Mantas. „Empti “. Dziao. Lalo. Kasa. Esaūlas. Speigas. Lira. „Ozma“. Nova. Ekiu. Asol.

Horizontaliai: Abaša. Vakars. Teatralas. Blakė. „Viking“. Kanoasas. Nėris. Gama. Puma. Lokė. Mendosa. Mozė. Anas. Apsimetėlis. „AISA“. Osas. Silosas. Ornela. Izaokas. Nasau. Viso. Langas.

Skaičiais pažymėtuose langeliuose: SNIEGENOS.

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Atsakymą sužinosite kitame GK numeryje.

Lašiša įdaryti avokadai2 avokadai, 100 g rūkytos lašišos,

½ svogūno, 50 g skrudintų žemės riešu-tų. Padažui: po 2 šaukštus citrinų sulčių, majonezo ir grieti nės, 3 šaukštai švel-naus pomidorų padažo.

Avokadus perpjaukite per pusę, iš-imkite kaulus. 2 puseles nulupkite ir su-pjaustykite kubeliais. Žuvį supjaustyki-te nedideliais kubeliais. Į kitas dvi avo-kadų puseles pridėkite avokadų bei žu-vies kubelių, užbarstykite labai smulkiai supjaustytu svogūnu, užpilkite padažu, užbarstykite riešutais.

Salierų salotos su ananasais250 g saliero šaknies, 1 obuolys,

1 ananasas, 20 graikinių riešutų puselių, 100 g grieti nėlės, 1 šaukštas citrinų sul-čių, truputi s druskos, pipirų.

Obuolį ir saliero šaknį sutarkuokite šiaudeliais, apšlakstykite citrinų sulti mis. Ananasą perpjaukite per pusę, išpjauki-te valgomą minkšti mą ir jį susmulkinki-te. Į grieti nę įberkite truputį druskos ir pipirų. Salotų dalis sumaišykite, sudėki-te į ananaso puses ir papuoškite graiki-niais riešutais.

Išti kimybės salotos1 granatas, 1 papaja (gali būti man-

gas arba melionas), 4 rambutanai, 3 apelsinai, 2 kiviai, 4 konservuoti ličiai su sulti mis, truputi s migdolų sirupo.

Granatą nuvalykite, išimkite sėklas. Vaisius supjaustykite kubeliais. Viską su-maišykite. Vieno apelsino sulti s sumai-šykite su migdolų sirupu ir užpilkite vai-sius. 2 val. palaikykite šaldytuve.

Valenti no pusryčiai2 sti klinės avižų dribsnių, truputi s

aliejaus, 1 šaukštas cukraus, 0,5 sti k-linės saulėgrąžų, 2 obuoliai, 2 bananai, 15 džiovintų abrikosų.

Padažui: 200 g natūralaus jogurto, 2 šaukštai kondensuoto pieno, 3 šaukš-tai kviečių gemalų.

Avižų dribsnius sumaišykite su cuk-rumi ir pakepkite su trupučiu aliejaus. Tada įmaišykite saulėgrąžas, skiltelėmis supjaustytus obuolius, bananų griežinė-lius, susmulkintus abrikosus. Paruoškite padažą ir juo užpilkite salotas.

Desertas „Dviese“Baltajam sluoksniui: 1,5 l pieno,

1/3 sti klinės cukraus, 1 pakelis vanilinio cukraus, 2 šaukštai krakmolo.

Raudonajam sluoksniui: 1,5 l rau-donojo vyno, ½ sti klinės cukraus, po 1 šaukštą cinamono ir sutarkuotos citrinos žievelės, 2 šaukštai krakmolo.

Išvirkite du kisielius: pieno ir vyno. Atvėsusius kisielius pilkite į dvi taures: apačioje pieno kisielių, viršuje – vyno. Papuoškite susmulkintomis pistacijo-mis.

(Užs. 4)

(Užs. 2)

(Užs. 13)

(Užs. 8)

Stebuklingi meilės receptai

Rimanto Dovydėno piešinys

• • •– Įsivaizduok, mano sesuo kvaiš-

telėjo. Ji persirengė vyru ir išėjo tar-nauti į kariuomenę!

– Bet vos ti k kareivius nuves mau-dyti s, būti nai kas nors pastebės ir iš-duos.

– Tu pats pagalvok, kas gi ją iš-duos, jei pastebės?

• • •Kiškis rūko ir mato, kad ateina

karvė.– Kiški, kaip tau ne gėda? Toks

mažas, o jau rūkai, – sako karvė.Tas atsako:– O kaip tau ne gėda? Tokia sena

ir be liemenėlės vaikštai...• • •

– Nežinau, ką daryti . Tarakonai užkankino. Laipioja visur, ramybės neduoda...

– O tu nusipirk kreidučių tarako-nams.

– Ir ką, padeda?– Tai aišku. Pažiūrėk – manieji

sėdi kamputyje, paišo...

Pasijuokime

Gimtasis kraštas 2011 m. vasario 11–18 d., Nr. 6 (50)16 TV programa

LTV2 8.00 Gustavo enciklopedija. 8.25 „Kurmis ir draugai“. 8.40 „Robotukas“. 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio

žvaigždės (k.). 12.00 Miesto kodas (k.). 12.55 Septynios Kauno

dienos. 13.30 „Makleodo dukterys“. 14.25 Laiko ženklai (k.). 15.15 Žmonės kaip žmonės

(k.). 16.00 Gustavo enciklopedija. 16.25 „Kurmis ir draugai“. 16.40 „Robotukas“. 17.00 Kultūrų kryžkelė.

Trembita. 17.15 Kultūros metraščiai.

K.Sirvydas. 18.05 Veidai. Lietuvių

dokumentikos meistrai. 19.05 LTV aukso fondas.

„Valentina“. 21.00 Vizijos ir tikrovė. Dvarų

ir rūmų saloninės muzikos ir šokių koncertas.

21.45 Durys atsidaro. 22.25 Vienas eilėraštis. 22.35 Pasaulio dokumentika.

„Kai gandras nuvilia po dvejų metų“.

23.05 Pasaulio dokumentika. „Vienuolio pašaukimas“. 1 d.

23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. Kamerinės muzikos vakaras.

24.00 Panorama. 0.45 „Gyvenimas pagal

uošvius“.

TV1 9.05 „Galingasis šuo

Kriptas“. 9.30 „Monstrų klubas“. 9.55 „Ogis ir tarakonai”. 10.20 „Dr. Šuo”. 10.45 „Zoidai”. 11.10 „Katinas ir kanarėlė“. 11.35 „Nerealių draugų

namai”. Animac. Serialas.

12.00 „Įstatymas ir tvarka“. 13.00 „Atskalūnas“.

14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Galingasis šuo

Kriptas“. Animac. serialas.

15.00 „Likimo kerai“. 16.00 „Jos vardas Nikita”. 17.00 „Atskalūnas”. 17.57 Žodis - ne žvirblis (k). 18.00 „Daktaras Ozas. Šeimos

gydytojo patarimai“. 19.00 „Moters auka?” 20.00 „Įstatymas ir tvarka”. 21.00 Nuotykių f. „Riterio

žvaigždė“. (N-7) 23.35 „Jos vardas Nikita”.

TV6 9.15 Teleparduotuvė. 9.30 Tavo augintinis. 10.00 „Išlikimas“. 11.00 „Sinbado nuotykiai“. 12.00 „Kobra 11“. 13.00 „Kaip aš susipažinau su

jūsų mama“. 13.30 „Darbštuolis Tedas“. 14.00 Nenugalimas banzuke. 14.30 Teleparduotuvė 15.00 „Heraklis ir ugnies

ratas“. 16.00 „Išlikimas“. 17.05 „Sinbado nuotykiai“. 18.00 „Kobra 11“. 19.00 „CSI Majamis“. 20.00 „Kaip aš susipažinau su

jūsų mama“. 20.30 „Darbštuolis Tedas“. 21.00 Nenugalimas banzuke. 21.35 „UEFA Čempionų

lygos rungtynės. „AC Milan”–Totenhemo „Hotspur FC”. Tiesioginė transliacija.

23.35 „Keršytojas“. Veiksmo f. 1.30 „Pinklės“.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Teletabiai. 7.40 Griūk negyvas! (N-7) 8.10 Reporteris (k.). 9.00 Šeimų dvikova –

„Akropolio” turnyras (k.).

9.50 Super L.T. (k.). (N-7) 10.20 Griūk negyvas! (N-7) 10.40 Pasiduodu! Aš –

žvaigždė! (N-7)

11.30 Namų daktaras (k.). 12.00 Kas tu toks? (k.). 12.50 Reporteris (k.). 13.40 Griūk negyvas! (N-7) 15.00 Super L.T. (k.). (N-7) 15.30 TV parduotuvė. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Teletabiai. 17.00 Žinios. 17.10 Šeimų dvikova –

„Akropolio” turnyras (k.).

18.00 Žinios. 18.17 Orai. 18.20 Naša Raša. (N-7) 19.00 Žinios. Orai 19.05 Kas tu toks? 20.00 20 minučių. 20.25 Super L.T. (N-7) 21.00 Reporteris. 21.47 Orai. 21.50 Lietuva tiesiogiai. 22.20 Naša Raša. (N-7) 23.35 Šeimų dvikova –

„Akropolio” turnyras. 0.20 Reporteris.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30

Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Mados nuosprendis. 12.25 Noriu žinoti. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.25 Detektyvai. 16.05 Federalinis teisėjas. 17.10 TV serialas

„Sutuoktuvių žiedas”. 18.10 Tegul kalba. 19.10 TV serialas „Pėdsakas”. 20.00 Laikas.

Lietuvos „Laikas”. 21.05 TV serialas

„Auksiniai spąstai”. 22.10 Lobių ieškotojai. 23.15 Lietuvos „Laikas”. 23.20 TV serialas „Isajevas”. 0.10 GKŠ. 1.05 Muzikinis kanalas.

LTV2 8.00 Tele bim-bam. 8.30 Gustavo enciklopedija. 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio

žvaigždės (k.). 12.00 Veidai. Legendos. Dalia

ir Povilas Mataičiai (k.). 12.50 Durys atsidaro. 13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 „Vedybų planuotoja“.

(N-7) 16.00 Tele bim-bam. 16.30 Gustavo enciklopedija. 17.00 Kultūrų kryžkelė. 17.15 Miesto kodas (k.). 18.05 Pasaulio dokumentika.

„Hitleris ir Musolinis. Pragaištinga sąjunga“. 1 s.

19.05 Detektyvo klasika. „Šerloko Holmso nuotykiai“.

20.50 Žmonės kaip žmonės. 21.30 Septynios Kauno

dienos. 22.05 Muzikos pasaulio

žvaigždės. Folkloro vakaras iš LRT archyvų.

22.30 Panorama. 23.15 Elito kinas. „Kitoje

dangaus pusėje“. Trileris.

0.59 „Snaiperio taikinyje“. (N-7)

TV1 9.05 „Galingasis šuo

Kriptas“. 9.30 „Monstrų klubas“. 9.55 „Ogis ir tarakonai“. 10.20 „Džekio Čano

nuotykiai” (k.). 10.45 „Zoidai”. 11.10 „Katinas ir kanarėlė“ 12.00 „Įstatymas ir tvarka”.

(N-7) 13.00 „Atskalūnas“. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Galingasis šuo

Kriptas“. 15.00 „Likimo kerai. 16.00 „Jos vardas Nikita“. 17.00 „Atskalūnas”. (N-7)

18.00 Pokalbių laida apie sveikatą „Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai“. (N-7)

18.57 Žodis – ne žvirblis. 19.00 „Moters auka“. 20.00 „Įstatymas ir tvarka“. 21.00 Romantinė komedija

„Mykolas“. (N-7) 23.00 Daktaras Ozas. Šeimos

gydytojo patarimai (k). 24.00 „Jos vardas Nikita“.

TV6 9.10 Teleparduotuvė 9.30 Universitetai.lt. 10.00 Išlikimas. 11.00 „Sinbado nuotykiai“. 12.00 „Kobra 11“. 13.10 „Kaip aš susipažinau

su jūsų mama“. 13.30 „Darbštuolis Tedas“. 14.00 Nenugalimas banzuke. 14.30 Teleparduotuvė 15.00 „Heraklis ir dingusi

karalystė“. 16.00 „Išlikimas“. 17.00 „Sinbado nuotykiai“. 18.00 „Kobra 11“. 19.00 „CSI Majamis“. 20.00 „Kaip aš susipažinau

su jūsų mama“. 20.30 „Darbštuolis Tedas“. 21.00 Nenugalimas banzuke. 21.30 „Košmaras koridoriaus

gale“. Siaubo f. 23.15 „Tykantis blogis“.

Fantast. Trileris. 1.15 „Pinklės“.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Teletabiai. 7.40 Griūk negyvas! (N-7) 8.10 Skonio reikalas (k.). 9.00 Kas tu toks (k.). 9.50 Super L.T. (k.). 10.20 Griūk negyvas!“ (N-7) 10.40 „Pasiduodu!

Aš – žvaigždė!” Realybės šou. (N-7)

11.30 Šiandien kimba (k.). 12.00 Šeimų dvikova –

„Akropolio“ turnyras (k.).

12.50 24/7 (k.). 13.40 Lietuva tiesiogiai (k.). 14.10 Skonio reikalas (k.). 15.00 Super L.T (k.). (N-7) 15.30 TV parduotuvė. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Teletabiai. 17.00 Žinios. 17.10 Kas tu toks? (k.). 18.00 Žinios. 18.20 Naša Raša. (N-7) 19.00 Žinios. Orai. 19.05 Šeimų dvikova –

„Akropolio“ turnyras. 20.00 „20 minučių“.

Informacinė laida. 20.20 Orai. 20.25 Super L.T. (N-7) 21.00 Reporteris. 21.47 Orai. 21.50 2011 m. Amerikos

muzikos „Grammy” apdovanojimai. Vaizdo įrašas iš Los Andželo.

0.30 Reporteris.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30

Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Mados nuosprendis. 12.25 Noriu žinoti. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 „Jeralaš”. 14.30 Susituokime. 15.30 Detektyvai. 16.10 Federalinis teisėjas. 17.15 TV serialas

„Sužadėtuvių žiedas”. 18.10 TV serialas „Pėdsakas”. 18.55 Lauk manęs. 20.00 Laikas.

Lietuvos „Laikas”. 21.05 Aš noriu būti meras. 21.10 TV serialas

„Auksiniai spąstai”. 22.15 Specialus tyrimas. 23.20 Lietuvos „Laikas”. 23.25 TV serialas „Isajevas”. 0.15 GKŠ. 1.10 Muzikinis kanalas.

5.50 Teleparduotuvė. 6.20 „Deksterio

laboratorija“. 6.50 Animac. serialas

„Kaukė“. 7.20 „Tomo ir Džerio

pasakos“ (k.). 7.50 „Mano nuodėmė“. 8.55 Super KK2 (k.).

(N-7) 9.55 Nuotykių f.

„Amžinai jaunas“ (1992 m., JAV) (k.).

12.00 Dviračio šou (k.). 12.30 Pričiupom! (N-7) 12.55 „Drakonų kova Z“. 13.25 „Geniuko Vudžio

šou“. 13.55 „Tomo ir Džerio

pasakos“. 14.25 „Teresa“. 15.25 „Intrigų dvaras“. 17.30 Kryžminė ugnis. 18.30 Susitikime

virtuvėje. Kulinarinė laida.

18.45 Žinios. 19.10 „Pavogta laimė“.

(N-7) 19.40 Nuo... Iki... 20.30 Kažkas atsitiko. 21.00 KK2. (N-7) 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.30 Romantinė

komedija „Mylėti(s) smagu“. (2003 m., JAV). (N-7)

0.05 „Čakas“. 2.00 „Išrinktieji“. (N-14)

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo

dukterys“ (k.). 10.00 Stilius (k.). 11.00 Tarp Rytų ir

Vakarų. 12.00 Trembita. 12.15 Pulsas. 12.45 Duokim garo! (k.). 14.30 Savaitė (k.). 15.05 Klausimėlis.lt (k.). 15.15 Serialas „Makleodo

dukterys“. 16.15 „Volkeris, Teksaso

reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Komisaras Reksas“. (N-7)

19.45 Gamtos patruliai. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Savaitės atgarsiai. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Savaitės atgarsiai. 22.15 „Snaiperio

taikinyje“. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 Dok. serialas

„Gamtos formos“.

6.45 Televitrina. 7.15 Smagiausios

akimirkos. 7.45 „Šaolino vaikai“

(k.). 8.45 Atvirai su žvaigžde

(k.). 9.45 Šeštadienio rytas

(k.). 10.45 „Dapkai ir

Butkai III“ (k.). 11.20 Televitrina. 11.50 „Mentai IX.

Sudužusių žibintų gatvės“ (k.). (N-7)

13.00 Sveikinimų koncertas. (k.).

15.00 Smagiausios akimirkos.

15.30 „Šaolino vaikai“. 16.20 Iš Rosamunde

Pilcher melodramų kolekcijos „Rūkas virš Kilrašo pilies“ (2007 m., Vokietija). (N-7)

18.10 Iš Rosamunde Pilcher melodramų kolekcijos „Meilės strėlės“ (2008 m., Vokietija). (N-7)

20.00 Žinios. 20.20 Karštas vakaras. 21.00 Romantinė

komedija „Moterų paslaptys“ (2006 m., JAV). (N-7)

23.00 Romantinė komedija „Septyniolikmečiai“ (2002 m., JAV, Kanada). (N-7)

23.00 „Liejyklos gatvė“ (k.). (N-7)

1.00 Bamba. (S)

6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Kempiniukas“. 7.30 „Simpsonai“. 8.00 „Biuras“. 9.00 „Meilės sūkuryje“.

(N-7) 10.05 „Amžini jausmai“.

(N-7) 10.40 „Padavėjų

varžybos“. 12.35 Juokingiausi

Amerikos namų vaizdeliai.

13.00 „Titanų klasė“. 13.30 „Katašunis“. 14.00 „Lūžtanti banga“. 14.30 „Heraklis“. 15.00 „Kempiniukas“. 15.30 „Simpsonai“. (N-7) 16.00 „Klonas“. (N-7) 17.00 „Marinela“. 18.00 „Naisių vasara“.

(N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.10 „Kelias namo“.

(N-7) 19.40 Kodėl? 20.30 Gyvenimas yra

gražus. 21.10 „Pasmerkti“. (N-7) 21.45 TV3 vakaro žinios. 22.00 Drama

„Nusivylusios namų šeimininkės“. (N-7)

23.00 „CSI Majamis“. (N-7)

24.00 „Moterų detektyvių klubas“. (N-14)

1.00 „Baimės įkaitai“. (N-14)

Vasario 14, pirmadienis

Žinios šiokiadieniais – 5.02, 5.30, 6.00, 6.30, 7.00, 7.15, 7.30, 7.45, 8.00, 8.15, 8.30, 8.45, 9.00, 9.30, 10.00, 10.30, 11.00, 11.30, 12.00, 12.30, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30, 15.00, 15.30, 16.00, 17.00, 18.00, 19.00, 20.00, 21.00, 22.00.

5.00 LR himnas. 5.07 Spaudos apžvalga. 5.12 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai. 10.03 Spaudos puslapiai. 10.31 Laida 112. 11.03 Tarp Rytų ir Vakarų. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Namai namučiai. 16.03 Atsiliepk dainoj.

16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 18.30 Gera girdėti. 19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Autorinė daina. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis (k.). 21.03 Tarp Rytų ir Vakarų (k.). 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 22.48 Vidurnakčio lyrika. D.Kajokas. 22.58 LR himnas.

5.50 Teleparduotuvė. 6.20 „Deksterio

laboratorija“. 6.50 Animac. serialas

„Kaukė“. 7.20 „Tomo ir Džerio

pasakos“ (k.). 7.50 „Mano nuodėmė“ 8.55 FTB (k.). 9.50 Valanda su Rūta

(k.). 11.20 Kažkas atsitiko (k.). 12.00 Dviračio šou (k.). 12.30 Pričiupom! (N-7) 12.55 „Drakonų kova Z“.

(k.). 13.25 „Geniuko Vudžio

šou“. 13.55 „Tomo ir Džerio

pasakos“. 14.25 „Teresa“. 15.25 „Intrigų dvaras“. 17.30 24 valandos. (N-7) 18.30 Susitikime

virtuvėje. 18.45 Žinios. 19.10 „Pavogta laimė“.

(N-7) 19.40 Abipus sienos. 20.30 Neišgalvoti

gyvenimai. 21.00 KK2. (N-7) 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.30 „Trauma“. (N-7) 23.30 „Vienuolikta

valanda“. (N-14) 0.30 „Čakas“. 1.30 „Išrinktieji“. (N-14)

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo

dukterys“ (k.). 10.00 „Komisaras

Reksas“ (k.). (N-7) 11.00 Ant svarstyklių. 12.00 Vilniaus albumas. 12.15 Pradėk nuo savęs

(k.). 12.45 Savaitės atgarsiai.

(k.). 13.45 Talentų ringas (k.). 15.15 „Makleodo

dukterys“. 16.15 „Volkeris, Teksaso

reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Komisaras Reksas“. (N-7)

19.45 Pinigų karta. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Nacionalinė

paieškų tarnyba. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Nacionalinė

paieškų tarnyba. 22.15 „Dingę“. (N-7) 23.15 Vakaro žinios. 23.30 Dok. serialas

„2020-ieji“.

6.45 Televitrina. 7.15 Smagiausios

akimirkos (k.). 7.45 „Šaolino vaikai“

(k.). 8.45 Atvirai su žvaigžde

(k.). 9.45 Sekmadienio rytas

(k.). 10.45 „Dapkai ir

Butkai III“ (k.). 11.20 Televitrina. 11.50 „Mentai IX .

Sudužusių žibintų gatvės“ (k.). (N-7)

13.00 Melodrama. „Svajonių viešbutis: Meksika“ (k.). (N-7)

15.00 Smagiausios akimirkos.

15.30 „Šaolino vaikai“. 16.25 „Dapkai ir

Butkai III“. 17.00 Atvirai su žvaigžde. 17.55 „Žaibiški tyrimai“.

(N-7) 18.50 „Mentai IX.

Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7)

20.00 Žinios. 20.25 Karštas vakaras. 21.00 Geras fi lmas.

Veiksmo f. „Tekenas“ (2010 m., JAV, Japonija). (N-14)

23.00 „Mentai IX. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.). (N-7)

24.00 „Specialusis dalinys“ (k.). (N-7)

1.00 Tauro ragas (k.). 1.30 Bamba. (S)

6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Kempiniukas“. 7.30 „Simpsonai“. (N-7) 8.00 „Biuras“. 9.00 „Meilės sūkuryje“.

(N-7) 10.05 „Amžini jausmai“.

(N-7) 10.35 Paskutinė

instancija. 11.25 Gyvenimas yra

gražus. 12.00 Akistata. 13.00 „Titanų klasė“. 13.30 „Katašunis“. 14.00 „Lūžtanti banga“. 14.30 „Heraklis“. 15.00 „Kempiniukas“. 15.30 „Simpsonai“. 16.00 „Klonas“. (N-7) 17.00 „Marinela“. (N-7) 18.00 „Naisių vasara“.

(N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.10 „Kelias namo“.

(N-7) 19.40 Prieš srovę. (N-7) 20.30 Žiūrim, ką turim. 21.10 „Moterys meluoja

geriau“. (N-7) 21.45 TV3 vakaro žinios. 22.00 Eurolygos

apžvalga. 22.05 Kriminalinė drama

„Liudininkai“ (2008 m., JAV). (N-14)

23.00 Veiksmo trileris„Kietas riešutėlis. Kerštas su kaupu“ (1995 m., JAV). (N-14)

Vasario 15, antradienis

5.00 LR himnas. 5.07 Spaudos apžvalga. 5.12 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai.

10.03 Spaudos puslapiai. 10.31 Laida 112. 11.03 Ant svarstyklių. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Litas prie lito. 16.03 Duetai. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 18.30 Kultūra ir religija.

19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Gamta – visų namai. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 21.03 Ant svarstyklių. 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 22.48 Vidurnakčio lyrika.

A.Nyka-Niliūnas. 22.58 LR himnas.

„Snaiperio taikinyje“. „Mylėti (s) smagu“. „Nusivylusios namų šeimininkės“. „Moterų paslaptys“.

„Komisaras Reksas“. „Vienuolikta valanda“. „Kietas riešutėlis. Kerštas su kaupu“.

„Tekenas“.

Gimtasis kraštas2011 m. vasario 11–18 d., Nr. 6 (50) 17

TV programa

LTV2 8.00 Gustavo enciklopedija. 8.30 „Pašėlę Tornberiai“. 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio

žvaigždės. Džiazo vakaras.

12.00 Veidai (k.). 13.00 Kūrybos metas.

Grafi kas Arvydas Každailis.

13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 „Krašto garbė“ (k.). 15.10 Kultūros metraščiai (k.). 16.00 Gustavo enciklopedija. 16.30 „Pašėlę Tornberiai“. 17.00 Kultūrų kryžkelė.

Vilniaus albumas. 17.15 Senas televizorius.

„Nuojautos“. 17.40 Likimai. Lietuvos

partizano draugė O.Činčikaitė.

18.15 Veidai. Arti toli. 19.00 Tarptautinė „Vilniaus

knygų mugė 2011”. 19.50 Antanas Rekašius.

Baletas „Aura”. 21.15 Kuluarai. 22.00 Savęs link. Jurga

Ivanauskaitė ir Tibetas. 22.35 Pasaulio dokumentika.

„Čilė. Čukikamatos varis“.

23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. Orkestrinės muzikos vakaras.

24.00 Panorama. 0.45 „Aukso dugnas”(k.).

TV1 9.05 „Galingasis šuo

Kriptas”. 9.30 „Monstrų klubas“. 9.55 „Jūreivio Popajaus

nuotykiai”. 10.20 „Mėlynasis drakonas”. 10.45 „Zoidai”. 11.10 „Betmenas”. 11.35 „Nerealių draugų

namai”. 12.00 „Kaimiškos istorijos“.

Komedija. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Galingasis šuo

Kriptas”. 15.00 „Likimo kerai“. 16.00 „Jos vardas Nikita“.

17.00 „Atskalūnas”. 17.57 Žodis – ne žvirblis (k.). 18.00 „Daktaras Ozas.

Šeimos gydytojo patarimai”.

19.00 „Moters auka”. 20.00 „Įstatymas ir tvarka“. 21.00 „Įkaitai iš Kosta Rikos”.

Nuotykių drama. 23.00 „Daktaras Ozas. Šeimos

gydytojo patarimai”. 24.00 „Jos vardas Nikita”.

TV6 9.35 Teleparduotuvė. 9.50 „Išlikimas“. 11.00 „Sinbado nuotykiai“. 12.00 „Kobra 11“. 13.00 „Kaip aš susipažinau su

jūsų mama“. 13.30 „Darbštuolis Tedas“. 14.00 Nenugalimas banzuke. 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Heraklis ir amazonės“. 16.00 „Išlikimas“. 17.05 „Sinbado nuotykiai“. 18.00 „Kobra 11“. 19.00 „CSI Majamis“. 20.00 „Kaulai“. 21.00 Nenugalimas banzuke. 21.30 „Transporteris“. Trileris. 23.25 Eurolygos rungtynės.

TOP 16. Vilniaus „Lietuvos rytas“–Malagos „Unicaja”. Vaizdo įrašas.

1.15 „Pinklės“.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Teletabiai. 7.40 Griūk negyvas! (N-7) 8.10 Reporteris (k.). 9.00 Šeimų dvikova –

„Akropolio” turnyras (k.).

9.50 Super L.T. (k.). (N-7) 10.20 Griūk negyvas! (N-7) 10.40 Pasiduodu! Aš –

žvaigždė! (N-7) 11.30 Galiūnų pasaulio

čempionatas 2010 (k.). 12.00 Kas tu toks? (k.). 12.50 Reporteris (k.). 13.20 2010 m. Nobelio taikos

premijos įteikimo koncertas (k.).

14.20 Griūk negyvas! (N-7)

15.00 Super L.T. (k.). (N-7) 15.30 TV parduotuvė. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Teletabiai. 17.00 Žinios. 17.07 Orai. 17.10 Šeimų dvikova – „Akro-

polio” turnyras (k.). 18.00 Žinios. 18.17 Orai. 18.20 Naša Raša. (N-7) 19.00 Žinios. Orai. 19.05 Kas tu toks? 20.00 20 minučių. 20.25 Super L.T. 21.00 Reporteris. 21.47 Orai. 21.50 Lietuva tiesiogiai. 22.20 Pagaminta Lietuvoje.

Verslo publicistika. 23.00 Naša Raša. (N-7) 23.35 Šeimų dvikova –

„Akropolio” turnyras. 0.20 Reporteris.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30

Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Mados nuosprendis. 12.25 Noriu žinoti. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.25 Detektyvai. 16.05 Federalinis teisėjas. 17.10 TV serialas

„Sutuoktuvių žiedas”. 18.05 Tegul kalba. 19.10 TV serialas „Pėdsakas”. 20.00 Laikas. Lietuvos

„Laikas”. 21.05 TV serialas „Auksiniai

spąstai”. 22.10 Žmogus ir įstatymas. 23.15 Lietuvos „Laikas”. 23.20 TV serialas „Isajevas”. 0.15 Spręskite patys. 1.00 Žvaigždėlaivis. 1.20 Muzikinis kanalas.

LTV2 8.00 Koncertuoja „Sutaras”. 8.30 „Jojau aš per girią“.

Muzik. fi lmas-koncertas. 9.00 Lietuviškai Biblijai –

400 metų. 9.50 „Tėvas Stanislovas.

Stotis tyloje“. Dok. f. 10.30 „Eglė“. Muz. Vaid. f. 11.25 Mamutėlės pasakėlė.

Vasario 16-oji. 11.35 TV fi lmas „Dvynukės ir

dvynukai“ (1, 2 d.). 13.15 Dok. f. „Lietuvos kronika

1918–1940 m.“. 13.50 Kai aš buvau partizanas.

Vaid. f. 15.00 A.Bražinskas.

Opera „Kristijonas”. 16.55 „Lietuvos prisikėlimas“.

Dok. f. 17.55 Trijų Baltijos valstybių

vėliavų pakėlimo ceremonija Vilniuje (k.).

18.25 Dainuoja „Trys tigrai”. 18.55 Vasario 16-osios

minėjimas prie Lietuvos nepriklausomybės signatarų namų (k.).

19.30 Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų teikimo iškilmės LR prezidento rūmuose (k.).

20.35 Ansamblio „Lietuva” spektaklis „Kelk, broleli”.

21.50 „Eime pasivaikščioti su Antanu Rekašiumi“. Dok.f.

22.25 Muzikinė laida „Aukso dugnas”.

24.00 Panorama. 0.30 Vasario 16-osios

koncertas (k.).

TV1 9.05 „Galingasis šuo Kriptas”.

Animac. serialas. 9.30 „Monstrų klubas“. 9.55 „Jūreivio Popajaus

nuotykiai“. 10.20 „Mėlynasis drakonas”. 10.45 „Zoidai”. 11.10 „Betmenas“.

Animac. serialas. 11.35 „Nerealių draugų

namai”. Animac. serialas.

12.00 „Įstatymas ir tvarka”. 13.00 „Atskalūnas”. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Galingasis šuo Kriptas”.

Animac. serialas. 15.00 „Žūtbūtinis mūšis”.

Veiksmo f. (N-7) 16.45 „Išbandymas“.

Nuotykių komedija. 18.40 „Vabalų sultys“.

Komedija. (N-7) 20.20 „Kaimiškos istorijos“.

Komedija. 22.20 Drama „Hamletas“. (N-7)

TV6 9.45 Teleparduotuvė. 10.00 „Išlikimas“. 11.00 „Sinbado nuotykiai“. 12.00 „Kobra 11“. 13.00 „Kaip aš susipažinau su

jūsų mama“. 13.30 „Darbštuolis Tedas“. 14.00 Nenugalimas banzuke. 14.30 Teleparduotuvė 15.00 „Heraklis ir ugnies

ratas“. 16.00 „Išlikimas“. 17.05 „Sinbado nuotykiai“. 18.00 „Kobra 11“. 19.00 „CSI Majamis“. 20.00 „Kaip aš susipažinau su

jūsų mama“. 20.30 „Darbštuolis Tedas“. 21.00 Nenugalimas banzuke. 21.30 UEFA Čempionų

lygos rungtynės. „AS Roma”–Donecko „FC Shakhtar”. Tiesioginė transliacija.

23.35 Vienam gale kablys. 0.05 Eurolygos rungtynės.

TOP 16. Kauno „Žalgiris”–Stambulo „Fenerbahce Ulker”. Vaizdo įrašas.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Teletabiai. 7.40 Griūk negyvas! (N-7) 8.10 Reporteris (k.). 8.40 Griūk negyvas! (N-7) 9.00 Kas tu toks? (k.). 9.50 Super L.T. (k.). (N-7) 10.20 2011 m. Amerikos

muzikos „Grammy” apdovanojimai. Vaizdo įrašas iš Los Andželo (k.).

10.35 Pasiduodu! Aš – žvaigždė! (N-7)

12.50 Reporteris (k.). 13.20 Griūk negyvas! (N-7) 13.40 Lietuva tiesiogiai (k.). 14.10 Skonio reikalas (k.). 15.00 Super L.T. (k.). (N-7) 15.30 TV parduotuvė. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Teletabiai. 17.00 Žinios. 17.07 Orai. 17.10 Kas tu toks? (k.). 18.00 Žinios. 18.17 Orai. 18.20 Naša Raša. (N-7) 19.00 Žinios. 19.05 Šeimų dvikova –

„Akropolio” turnyras. 20.00 Žinios. 20.20 Super L.T. (N-7) 21.00 Reporteris. 21.28 Orai. 21.50 2010 m. Nobelio taikos

premijos įteikimo koncertas.

22.40 „Nuostabi malonė”. Istorinė drama. (N-14)

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30

Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Mados nuosprendis. 12.25 Noriu žinoti. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.25 Detektyvai. 16.05 Federalinis teisėjas. 17.15 TV serialas „Sutuoktuvių

žiedas”. 18.10 Tegul kalba. 19.10 TV serialas „Pėdsakas”. 20.00 Laikas.

Lietuvos „Laikas”. 21.05 TV serialas „Auksiniai

spąstai”. 22.10 Gyvenamoji aplinka. 23.15 Lietuvos „Laikas”. 23.20 TV serialas „Isajevas”. 0.10 GKŠ. 1.05 Muzikinis kanalas.

6.15 Teleparduotuvė. 6.45 Premjera.

Animac. f. „Halkas prieš...“ (2009 m., JAV).

8.20 Nuotykių f. „Gepardas, vardu Duma“ (2005 m., JAV).

10.15 Veiksmo komedija „K-9. Privatus detektyvas“ (2002 m., JAV). (N-7)

12.05 Premjera. Komedija šeimai „Yvanas visagalis“ (2007 m., JAV).

13.55 Veiksmo komedija „Išprotėjęs profesorius 2: Klampų šeimynėlė“ (2000 m., JAV).

16.05 Veiksmo f. „Įstatymo tarnai“ (1998 m., JAV). (N-7)

18.45 Žinios. 19.00 KK2. (N-7) 20.00 Premjera.

„Skorpionų karalius 2“ (2008 m., Vokietija, JAV, P. Afrika). (N-7)

22.15 Karinė drama. „Gelbstint eilinį Rajaną“ (1998 m., JAV). (N-14)

1.45 „Išrinktieji“. (N-14)

8.00 Animac f. „Machai ir Šebestova, prie lentos!“

9.15 „Kurmis ir draugai“ (k.).

9.30 Lietuvos tūkstant-mečio datos.

11.00 Dok. f. „Vasario 16-oji – mįslės ir ieškojimai“ (1999 m.).

12.00 Trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ce-remonija Vilniuje.

12.30 Vasario 16-oji. Šv. Mišių transliaci-ja iš Vilniaus arkika-tedros bazilikos.

13.30 Dok. f. „Diplomati-jos patriarchas“.

14.00 Vasario 16-osios mi-nėjimas prie Lietuvos nepriklausomybės signatarų namų.

14.30 Koncertas „Tėvynė dainų ir artojų“.

15.45 Klausimėlis.lt. 16.00 Lietuvos nacionali-

nių kultūros ir meno premijų teikimo iškil-mės LR prezidento rūmuose.

17.00 Dok. f. „1918 m. Vasario 16-osios Akto signatarai“.

18.30 Šiandien. 19.00 Vasario 16-osios kon-

certas nacionalinėje fi lharmonijoje.

20.00 Dok. f. „Jonas Basa-navičius“ (1989 m.)

20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Teisė žinoti. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.15 Istorinė drama

„Skrydis per Atlan-tą“ (1983 m.).

23.55 Koncertas „Išsau-gota per amžius“.

6.45 Televitrina. 7.15 Smagiausios

akimirkos. 8.15 „Šaolino vaikai“

(k.). 9.15 Dok. f. „Vaclavas

Havelas. Mano Praha“ (2006 m., Austrija, Vokietija). (N-7)

10.00 Dok. f.„Valstybės kelias“.

11.45 Nuotykių f. „Lobių sala“ (2007 m., Vokietija).

15.40 Drama. „Kelios dienos rugsėjį“ (2006 m., Italija, Prancūzija, Portugalija). (N-7)

18.00 Drama. „Klastotojai“ (2007 m., Austrija, Vokietija). (N-7)

11.50 „Mentai IX. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.). (N-7)

20.00 Žinios. 20.20 Karštas vakaras. 21.20 Veiksmo drama.

„Mirties taškas – Berlynas“ (2009 m., Vokietija). (N-7)

23.20 Veiksmo f. „Tekenas“ (k.). (N-14)

1.20 Bamba. (S)

6.50 Teleparduotuvė. 7.05 „Simpsonai“. (N-7) 7.35 „Tomas ir Džeris.

Stebuklingas žiedas“. (N-7)

8.40 Komedija „Storulis Albertas“ (2004 m., JAV). (N-7)

10.25 Filmas šeimai. „Gaisrinės šuo“ (2007 m., JAV). (N-7)

12.30 Ekstraordinarių džentelmenų lyga.

14.35 Komedija „Mažylio atostogos“ (1994 m., JAV).

16.30 Nuotykių f. „Galiūnas Džo“ (1998 m., JAV).

18.45 TV3 žinios. 18.50 Lietuvos garbė

2011. 19.00 Komedija

„Šuns kailyje“ (2006 m., JAV).

20.50 Karinė drama „Perl Harboras“ (2001 m., JAV). (N-7)

0.20 „Po uragano“.

Vasario 16, trečiadienis

5.00 LR himnas. 5.07 Spaudos apžvalga. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Rytas su muzika. 7.30 Ryto garsai. 10.03 Mūsų dienos kaip šventė.

11.03 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite.

12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. Vasario 16-osios

minėjimas prie Lietuvos Nepri-klausomybės Signatarų namų.

15.05 Mes, moterys (k.). 16.03 Žinių amžius. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Lietuviškos dainos pasaulis. 19.00 Iškilmingas Vasario 16-osios

koncertas Lietuvos nacionali-nėje fi lharmonijoje.

20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Žinių amžius (k.). 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 21.03 Toks gyvenimas su Zita

Kelmickaite (k.). 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 22.48 Vidurnakčio lyrika.

B.Brazdžionis. 22.58 LR himnas.

5.50 Teleparduotuvė. 6.20 „Deksterio

laboratorija“. 6.50 Animac. serialas

„Kaukė“. 7.20 „Tomo ir Džerio

pasakos“ (k.). 7.50 „Mano nuodėmė“. 8.55 Nuo... Iki... (k.). 9.55 Tu gali (k.). 12.00 Neišgalvoti

gyvenimai (k.). 12.30 Pričiupom! 12.55 „Drakonų kova Z“. 13.25 „Geniuko Vudžio

šou“. 13.55 „Tomo ir Džerio

pasakos“. 14.25 „Teresa“. 15.25 „Intrigų dvaras“. 17.30 24 valandos. (N-7) 18.30 Susitikime

virtuvėje. 18.45 Žinios. 19.10 „Pavogta laimė“.

(N-7) 19.40 Valanda su Rūta. 21.00 KK2. (N-7) 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.30 Veiksmo trileris.

„Laukinė upė“ (1994 m. JAV). (N-7)

0.45 „Čakas“. 1.45 Sveikatos ABC (k.).

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo

dukterys“ (k.). 10.00 „Komisaras

Reksas“ (k.). (N-7) 11.00 Forumas. 12.00 Menora. 12.15 Dok. serialas

„2020-ieji“ (k.). 12.45 Lietuvos

tūkstantmečio vaikai (k.).

14.10 Gustavo enciklopedija (k.).

14.40 Gamtos patruliai (k.).

15.15 „Makleodo dukterys“.

16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“.

17.05 „Senis“. 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 Universitetų žinių lyga „Ateities lyderiai“. Susitinka Klaipėdos universiteto ir Lietuvos kūno kultūros akademijos komandos.

20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Mūsų dienos – kaip

šventė. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 „Taurė perpildyta“.

6.45 Televitrina. 7.15 Smagiausios

akimirkos. 7.45 „Šaolino vaikai“

(k.). 8.45 Atvirai su žvaigžde

(k.). 9.45 Be recepto (k.). 10.15 Girių horizontai (k.). 10.45 „Dapkai ir

Butkai III“ (k.). 11.20 Televitrina. 11.50 „Mentai IX .

Sudužusių žibintų gatvės“ (k.). (N-7)

13.00 Nuotykių f. „Septintasis pergamentas“ (k.). (N-7)

14.50 Smagiausios akimirkos.

15.30 „Šaolino vaikai“. 16.25 „Dapkai ir

Butkai III“. 17.00 Atvirai su žvaigžde. 17.55 „Žaibiški tyrimai“. 18.50 „Mentai IX .

Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7)

20.00 Žinios. 20.25 Karštas vakaras. 21.00 Geras fi lmas.

Drama „Kometa. Susidūrimas“ (2007 m., D. Britanija). (N-7)

23.10 Veiksmo f. „Mirtinas smūgis“ (k.). (N-14)

1.10 Autopilotas. 1.40 Bamba. (S)

6.45 Teleparduotuvė. 6.50 „Tomas ir Džeris.

Stebuklingas žiedas“.

8.00 „Biuras“. (N-7) 9.00 „Meilės sūkuryje“.

(N-7) 10.05 „Amžini jausmai“.

(N-7) 10.35 Žiūrim, ką turim.

(N-7) 11.15 Tik tarp mūsų.

(N-7) 12.00 Vaikų balsas 2011.

(N-7) 13.00 „Titanų klasė“. 13.30 „Katašunis“. 14.00 „Lūžtanti banga“. 14.30 „Heraklis“. 15.00 „Kempiniukas“. 15.30 „Simpsonai“. (N-7) 16.00 „Klonas“. (N-7) 17.00 „Marinela“. (N-7) 18.00 „Naisių vasara“.

(N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.00 Lietuvos garbė

2011. (N-7) 19.40 Paskutinė instanci-

ja. (N-7) 20.30 Skubi pagalba 112.

(N-7) 21.10 „Pasmerkti“. (N-7) 21.45 TV3 vakaro žinios. 22.00 Kriminalinė drama

„Gyvenimas“ (2007 m., JAV). (N-14)

23.00 „Kaulai“. (N-14) 24.00 „Po uragano“.

(N-14) 1.00 „Baimės įkaitai“.

(N-14)

Vasario 17, ketvirtadienis

5.00 LR himnas. 5.07 Spaudos apžvalga. 5.12 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai.

10.03 Spaudos puslapiai. 10.31 Laida 112. 11.03 Forumas. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Sveikata (k.). 16.03 Žalioji banga. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema.

18.30 Gera girdėti. 19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Literatūros akiračiai (k.). 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis

(k.). 21.03 Forumas (k.). 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 22.48 Vidurnakčio lyrika. A.Puišytė. 22.58 LR himnas.

„Vasario 16-oji“. „Skorpionų karalius 2“. „Perl Harboras“. „Mirti es taškas – Berlynas“.

„Senis“. „Laukinė upė“. Skubi pagalba 112. „Kometa. Susidūrimas“.

Gimtasis kraštas 2011 m. vasario 11–18 d., Nr. 6 (50)18 TV programa

LTV2 8.00 Kultūrų kryžkelė.

Vilniaus sąsiuvinis. 8.15 Trembita. 8.30 Vilniaus albumas. 8.45 Menora. 9.00 Kelias. 9.15 Veidai (k.). 10.15 Dainų dainelė 2010.

Finalas. 1 d. 11.45 Kulinarinės kelionės. 12.15 Keliaukim! 12.45 Šventadienio mintys. 13.15 Etnokultūros ratas.

Grupės „Keistas folkloras” viešnagė Vilkijoje.

13.45 Laiko ženklai. 14.30 Teatro popietė.

Augustas Strindbergas „Tėvas”. 1, 2 d.

16.45 Muzikos istorijos. Meilės keliai. (k.).

18.00 Pasaulio dokumentika. „Bismarkas. Kancleris ir demonas“ (k.).

18.50 Tarptautinė „Vilniaus knygų mugė 2011”.

19.40 Muzika gyvai. Koncertuoja ansamblis „Senosios muzikos akademija”.

21.00 Borisas Eifmanas. Baletas „Raudonoji Žizel”.

22.30 Panorama. 23.00 „Grėsmė ore“.

Veiksmo trileris. (N-7)

0.30 Būk artistas.

TV1 9.05 Sveikatos ABC (k.). 10.05 „Tigrų sala“.

Dok. serialas. 11.10 „Arkliai”. Dok. serialas. 12.15 „Pasivaikščiojimai“.

Profesorius A.Samalavičius.

12.45 „Ogis ir tarakonai”. 13.15 „Jūreivio Popajaus

nuotykiai”. 13.40 „Džekio Čano

nuotykiai“. 14.05 „Policijos akademija”. 15.00 Teleparduotuvė.

15.30 „Kelionės į pasaulio kraštą”.

16.00 „Akla meilė”. 16.57 Žodis – ne žvirblis (k). 17.00 „Vyrai medžiuose“. 18.00 „Devyni mėnesiai”.

Humoro serialas. 19.00 „Arti namų”. 20.00 „Eilinė Onutė”.

Realybės šou. (N-7) 21.00 Veiksmo f. „Keršytojai“. 22.35 KTV – kino ir televirtuvė

(k). 23.05 „Švytėjimas”.

Siaubo trileris. (S)

TV6 9.15 Teleparduotuvė 9.30 Universitetai.lt. 10.00 Dar pažiūrėsim. 10.35 Juokingiausi Amerikos

namų vaizdeliai. 11.05 „Kašmyro mafi ja“. 12.00 Mados reidas. 12.30 „Gordono Ramzio

virtuvės košmarai“. Kulinarinis šou.

13.30 Džipai monstrai. Laisvasis važiavimas.

14.00 Jokių kliūčių! 15.00 Aukščiausia pavara. 16.00 „Žvaigždžių vartai“. 17.00 Jokių kliūčių! 18.00 Norite tikėkite,

norite – ne! 19.00 Ledo kelias. 20.00 Topmodeliai. 21.00 „Spec. būrys“. 22.00 „Pagrobimas“ (1). 23.00 „Po uragano“. 24.00 „Įstatymas ir tvarka.

Operatyvinių tyrimų skyrius“.

1.00 „Karštoji linija“. Erotinis f.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Reporteris (k.). 8.00 Teletabiai. 9.00 Griūk negyvas! (N-7) 10.20 Dok. serialas

„Grobuonys”. „Nepasislėpsi”. (N-7)

11.00 Namų daktaras. 11.30 Reporteris (k.).

12.15 Skonio reikalas. 13.00 Dok. serialas „Naikinanti

jėga”. „Tornadas”. (N-7) 14.00 Didžiausi mokslo

pasiekimai (2). 14.25 Galiūnų pasaulio

čempionatas 2010. 15.00 Naša Raša. (N-7) 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Nauda ūkiui. 16.10 Super L.T. 17.00 Žinios. 17.08 Orai. 17.10 Kas tu toks?” 18.00 Žinios. 18.20 Griūk negyvas! (N-7) 19.00 Žinios. Orai. 19.05 Šeštadienio detektyvas.

Vaid. f. „Inspektorius Luisas”. „Viduržiemis”. (N-7)

21.00 Reporteris. 21.28 Orai. 21.30 „Užsakyta žmogžudystė.

Kriminalinė komedija“. (N-14)

23.30 Siaubo naktis. Trileris „Silpnybė”. (S)

Pirmasis Baltijos kanalas 6.50 Naujienos. 7.00 Top-shop. 7.15 „Jeralaš”. 7.25 Grok, armonika! 8.00 Gudruolės ir gudruoliai. 8.45 Ganytojo žodis. 9.00 Naujienos. 9.15 Skanėstas. 10.00 Gyvenimo skonis. 11.00 Naujienos. 11.15 „Jeralaš”. 11.45 Gyvenamoji aplinka. 12.45 Olegas Mitiajevas. 13.55 Gyvenamoji aplinka. 15.05 TV serialas

„Siauras tiltas”. 19.05 Šlovės minutė. 20.00 Laikas. 20.15 Šlovės minutė. 21.20 Paris Hilton

prožektorius. 22.05 Melo detektorius. 23.10 Vaidybinis f.

„Paskutinis legionas”. 1.00 Muzikinis kanalas.

LTV2 8.00 Tele bim-bam (k.). 8.30 Gustavo enciklopedija

(k.). 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio

žvaigždės (k.). 12.00 Veidai. Arti toli (k.). 12.40 Laiko portretai. 13.10 Šalia mūsų. Dailininkas

Jonas Rustemas. 13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Savęs link.

Jurga Ivanauskaitėir Tibetas (k.).

14.50 Negali būti. 15.15 Kuluarai (k.). 16.00 Tele bim-bam (k.). 16.30 Gustavo enciklopedija

(k.). 17.00 Kultūrų kryžkelė.

Menora. 17.15 Senas televizorius.

Šurmas. 18.15 Veidai. Legendos.

Monika Mironaitė. 19.00 Tarptautinė „Vilniaus

knygų mugė 2011”. 19.50 Kabaretas. Rež. Jūratė

Jankienė. 20.45 Dalia Kutraitė kalbina...

Edvardą Gudavičių. 21.15 „Pabudimas“.

Vaid. f. (N-14) 23.15 Pasaulio dokumentika.

„Bismarkas. Kancleris ir demonas“.

24.00 Panorama. 0.45 „Žemė-2“.

TV1 9.05 „Galingasis šuo

Kriptas”. Animac. serialas.

9.30 „Muča Luča“. Animac. serialas.

9.55 „Džekio Čano nuotykiai“.

10.20 „Mėlynasis drakonas”. 10.45 „Zoidai”. 11.10 „Betmenas“. 11.35 „Nerealių draugų

namai“. 12.00 „Įstatymas ir tvarka”. 13.00 „Atskalūnas“. 14.00 Teleparduotuvė.

14.30 „Galingasis šuo Kriptas”. Animac. serialas.

15.00 „Likimo kerai“. 16.00 „Jos vardas Nikita”. 17.00 „Atskalūnas”. 17.57 Žodis – ne žvirblis (k). 18.00 „Daktaras Ozas. Šeimos

gydytojo patarimai“. 19.00 „Moters auka”. 20.00 „Įstatymas ir tvarka“. 21.00 Penktadienio

detektyvas. „Midsomerio žmogžudystės XIII. Gijomo kalavijas“. (N-7)

22.55 „Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai“.

23.55 „Jos vardas Nikita”.

TV6 9.55 Teleparduotuvė 10.10 „Išlikimas“. 11.00 „Sinbado nuotykiai“. 12.00 „Kobra 11“. 13.00 „Kaulai“. 14.00 Nenugalimas banzuke. 14.30 Teleparduotuvė 15.00 „Heraklis ir dingusi

karalystė“. 16.00 „Išlikimas“. 17.00 „Sinbado nuotykiai“. 18.00 „Kobra 11“. 19.00 „CSI Majamis“. 20.00 „Kaulai“. 20.30 „Darbštuolis Tedas“. 21.00 „Spec. būrys“. 22.00 „Pagrobimas“. 23.00 „Po uragano“. 24.00 „Įstatymas ir tvarka.

Operatyvinių tyrimų skyrius“.

1.00 „Karštoji linija“. Erotinis fi lmas.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Teletabiai. 7.40 Griūk negyvas! (N-7) 8.10 Reporteris (k.). 9.00 Kas tu toks? (k.). 9.50 Super L.T. (k.). (N-7) 10.20 Griūk negyvas! (N-7) 10.40 Pasiduodu! Aš –

žvaigždė! (N-7) 11.30 Pagaminta Lietuvoje

(k.).

12.00 Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.).

12.50 Reporteris (k.). 13.40 Lietuva tiesiogiai. 14.10 Skonio reikalas (k.). 15.00 Super L.T. (k.). (N-7) 15.30 TV parduotuvė. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Teletabiai. 17.00 Žinios. 17.07 Orai. 17.10 Kas tu toks? (k.). 18.00 Žinios. 18.17 Orai. 18.20 Naša Raša. (N-7) 19.00 Žinios. Orai. 19.05 Šeimų dvikova –

„Akropolio” turnyras. 20.00 20 minučių. 20.20 Orai. 20.25 Super L.T. (N-7) 21.00 Reporteris. 21.47 Orai. 21.50 Trileris „Devynios

dešimtosios”. (N-14) 0.10 Reporteris.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30

Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Mados nuosprendis. 12.25 Noriu žinoti. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.25 Detektyvai. 16.05 Federalinis teisėjas. 17.10 TV serialas

„Sutuoktuvių žiedas”. 18.05 TV žaidimas

„Stebuklų laukas”. 19.00 Tegul kalba. 20.00 Laikas.

Lietuvos „Laikas”. 21.00 Linksmųjų ir

išradingųjų klubas. 23.10 Vaidybinis f.

„Tambūrinas, būgnas”. 2.00 Muzikinis kanalas.

5.50 Teleparduotuvė. 6.20 „Deksterio

laboratorija“. 6.50 „Kaukė“. 7.20 „Tomo ir Džerio

pasakos“ (k.). 7.50 „Mano nuodėmė“ 8.55 Žvaigždžių duetai

5 (k.). 12.30 Pričiupom! (N-7) 12.55 „Drakonų kova Z“. 13.25 „Geniuko Vudžio

šou“. 13.55 „Tomo ir Džerio“

pasakos. 14.25 „Teresa“. 15.25 „Intrigų dvaras“. 17.30 24 valandos. (N-7) 18.30 Susitikime

virtuvėje. 18.45 Žinios. 19.10 Tu gali. Pramoginis šou. 21.00 Premjera.

Romantinė komedija „Ir štai atėjo Poli“ (2004 m., JAV). (N-7)

22.45 Trileris „Terorizmo veidas“ (2003 m., JAV). (N-14)

0.45 Premjera. Drama. „Visa karaliaus kariauna“ (2006 m., JAV, Vokietija). (N-7)

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo

dukterys“ (k.). 10.00 Nacionalinė

paieškų tarnyba (k.).

11.00 Akiračiai. 12.00 Vilniaus sąsiuvinis. 12.15 „Taurė perpildyta“

(k.). 12.45 2011 m.

„Eurovizijos“ dainų konkurso nacionalinė atranka. 2 pusfi nalis (k.).

15.00 Klausimėlis.lt (k.). 15.15 „Makleodo

dukterys“. 16.15 Volkeris, Teksaso

reindžeris“. 17.05 „Senis“. 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 Klausimėlis.lt. 19.00 Lietuvos

tūkstantmečio vaikai.

20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Duokim garo! 23.00 Premjera.

Veiksmo trileris „Mirties traukinys“ (2002 m., Australija, JAV). (N-14)

6.45 Televitrina. 7.15 Smagiausios

akimirkos. 7.45 „Šaolino vaikai“

(k.). 8.45 Atvirai su žvaigžde

(k.). 9.45 Gimnazistai (k.). 10.45 „Dapkai ir

Butkai III“. (k.). 11.20 Televitrina. 11.50 „Mentai IX .

Sudužusių žibintų gatvės“ (k.). (N-7)

13.00 Veiksmo drama. „Mirties taškas – Berlynas“ (k.). (N-7)

15.00 Smagiausios akimirkos.

15.30 „Šaolino vaikai“. 16.25 „Dapkai ir

Butkai III“. 17.00 Atvirai su žvaigžde. 17.55 „Žaibiški tyrimai“.

(N-7) 18.50 „Mentai IX .

Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7)

20.00 Žinios. 20.25 Tarp miesto ir

kaimo (k.). 20.55 Amerikos talentai. 22.45 Pasaulio galiūnų

čempionų lygos turas. Vengrija.

23.45 Drama „Kelios dienos rugsėjį“ (k.) (N-7)

2.05 Bamba. (S)

6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Kempiniukas“. 7.30 „Simpsonai“. (N-7) 8.00 „Biuras“. (N-7) 9.00 „Meilės sūkuryje“

(N-7). 10.05 „Amžini jausmai“.

(N-7) 10.40 Chorų karai. 13.30 „Katašunis“. 14.00 „Lūžtanti banga“. 14.30 „Heraklis“. 15.00 „Kempiniukas“. 15.30 „Simpsonai“. (N-7) 16.00 „Klonas“. (N-7) 17.00 „Marinela“. (N-7) 18.00 „Naisių vasara“.

(N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.00 Lietuvos garbė

2011. 19.10 Vaikų balsas 2011. 20.10 Nuotykių f.

„Kodas. L.O.B.I.A.I.“ (2004 m., JAV). (N-7)

23.00 Komedija „Pačiūžomis į šlovę“ (2000 m., JAV). (N-7)

0.30 Drama „Šuns metai“ (2007 m., JAV). (N-7)

Vasario 18, penktadienis

5.00 LR himnas. 5.07 Spaudos apžvalga. 5.12 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai.

10.03 Spaudos puslapiai. 10.31 Sankryža. 11.03 Akiračiai. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Auksinės kolekcijos. 16.03 Gyvoji istorija. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema.

18.30 Gera girdėti. 19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Gyvoji istorija (k.). 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 21.03 Akiračiai (k.). 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 22.48 Vidurnakčio lyrika. Just.

Marcinkevičius. 22.58 LR himnas.

6.00 Teleparduotuvė. 6.30 Animac. f.

„Superdidvyriai. Nuotykiai tęsiasi“.

6.55 Animac. f. „Galingasis šuo Kriptas“.

7.20 „Laslo stovykla“. 7.45 Animac f.

„Betmenas ir narsuolių komanda“.

8.10 Animac f. „Magija“. 8.35 Animac. f.

„Benas Tenas prieš ateivius“.

9.00 „Brangioji, aš sumažinau vaikus“.

10.00 Kino pusryčiai. Komedija „Dvyniai“ (1988 m. JAV).

12.10 Veiksmo komedija „Mirtinas ginklas 4“ (1998 m., JAV).

14.50 Telenovelė „Laukinė širdis“.

17.00 Nuo... Iki. (k.). 17.45 Super KK2. (N-7) 18.45 Žinios. 19.00 Žvaigždžių

duetai 5. 22.30 Veiksmo komedija.

„Tarp jaunų ir karštų“ (2005 m., JAV). (N-7)

0.30 Kriminalinis trileris. „Raudonasis drakonas“ (2002 m., JAV, Vokietija). (N-14)

8.15 Krikščionio žodis. 8.30 Gimtoji žemė. 9.00 „Robotukas“. 9.25 „Aviukas Šonas“. 9.30 Linksmoji

šeimynėlė. 10.00 Ryto suktinis su

Zita Kelmickaite. 11.30 Durys atsidaro. 12.15 Sporto panorama. 12.45 Mūsų miesteliai.

Reškutėnai. 13.45 „Juokis“. 15.30 Pasaulio

panorama. 16.00 Žinios (su vertimu į

gestų k.). 16.10 Sveikinimų

koncertas. 18.35 Drama „Mėnulio

Lietuva“ (1997 m.). 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 2011 m.

„Eurovizijos dainų konkurso nacionalinė atranka. 3 pusfi nalis.

23.20 Premjera. Trileris„Aistra ir neapykanta“ (2003 m., JAV, Kanada). (N-14)

6.30 Televitrina. 7.00 Sveikatos kodas

(k.). 8.00 Gimnazistai (k.). 9.00 Girių horizontai

(k.). 9.30 Autofanai. 10.00 Šeštadienio rytas. 11.00 Nesėsi – nepjausi“.

TV žurnalas. 11.30 Be recepto. 12.05 Atvirai su žvaigžde

(k.). 13.10 Filmas šeimai.

„Septintasis pergamentas“ (1999 m., JAV, Italija). (N-7)

15.00 Amerikos talentai (k.).

16.45 „Merlino nuotykiai“. (N-7)

17.45 „Specialusis dalinys“. (N-7)

18.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7)

20.00 Žinios. 20.20 „Nacionalinio

saugumo agentas“ (k.).

21.15 Fantastinis veiksmo f. „Pabaisa“ (2006 m., P. Korėja). (N-7)

23.50 Fantastinis veiksmo f. „Čeisas Moranas“ (1997 m., JAV). (N-14)

1.45 Bamba. (S)

6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Katašunis“. 7.30 „Alergija

monstrams“. 8.00 „Winx“ klubas“. 8.30 „Ilgoji pertrauka“. 9.00 Mados reidas. 9.30 Mamyčių klubas. 10.00 Komedija

„Armijoje“ (1994 m., JAV). (N-7)

11.50 Romantinė komedija „Prancūziškas bučinys“ (1995 m., JAV). (N-7)

14.00 Komedija „Nuogas ginklas. 33 1/3“ (1991 m., JAV). (N-7)

15.30 „Santykių terapija“. (N-7)

16.35 Gyvenimas yra gražus.

17.10 Kodėl? (N-7) 18.00 Žiūrim, ką turim.

(N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.00 Animac. f.

„Heraklis“ (1997 m., JAV).

20.45 Komedija „Juodasis riteris“ (2001 m., JAV). (N-7)

22.40 Trileris „Krikštatėvis 2“ (1974 m., JAV). (N-7)

Vasario 19, šeštadienis

Žinios šeštadienį ir sekmadienį – 5.02, 6.00, 7.00, 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30, 10.00, 10.30, 11.00, 11.30, 12.00, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30, 15.00, 16.00, 17.00, 18.00, 19.00, 20.00, 21.00, 22.00.

5.00 LR himnas. 5.07 Su aušra.

5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Rytas su muzika. 6.30 Gamta – visų namai. 7.05 Spaudos apžvalga. 7.30 Ryto garsai. 9.03 Kultūros savaitė. 11.03 Sveikata. 12.10 Sudie, XX amžiau. 13.00 Lietuvos diena. 15.03 Baladės. 16.03 Kaip žmonės gyvena. 16.30 Laida rusų kalba.

17.03 Mažoji studija: Popiežius ir pasaulis, Septintoji diena.

18.10 Sveikinimų ratas. 19.03 Auksinės kolekcijos. 20.03 Vaikų radijo teatras. 20.24 Autorinė daina. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 21.03 Žvaigždės žiūri į žemę. 22.48 Vidurnakčio lyrika.

A.Kazanavičius. 22.58 LR himnas.

„Ir štai atėjo Poli“. „Pačiūžomis į šlovę“. „Kelios dienos rugsėjį“.

„Aistra ir neapykanta“.

„Mirti es traukinys“.

„Tarp jaunų ir karštų“. „Heraklis“. „Septi ntasis pergamentas“.

Gimtasis kraštas2011 m. vasario 11–18 d., Nr. 6 (50) 19TV programaLTV2

8.00 Gimtoji žemė. Laida žemdirbiams ir apie juos.

8.25 Rytas su... Gediminu Motuza.

9.05 „Dvynukės ir dvynukai“. TV fi lmas.

10.00 Miesto kodas. 10.55 Būk artistas (k.). 11.45 Ievos pievos. 12.15 Nepabuvęs kareivėliu. 12.45 Mūsų miesteliai.

Švėkšna. 1 d. 13.45 Būtovės slėpiniai. 14.35 „Mėnulio Lietuva“.

Drama. (N-7) 16.15 Šalia mūsų. Dailininkas

Jonas Rustemas (k.). 16.35 Dalia Kutraitė kalbina...

Edvardą Gudavičių (k.). 17.05 Krašto garbė. 18.00 Lietuvių dokumentika.

„Šokis dykumoje“. 19.00 Auksinės melodijos.

Stasio Povilaičio ir grupės „Rebelheart” koncertas.

20.10 Durys atsidaro. 20.45 Kūrybos vakaras

„Valentinas Masalskis: ieškant teatro”.

22.30 Panorama. 22.45 „Aistra ir neapykanta“.

Trileris. (N-14)

TV1 9.05 Etnos. 9.35 KTV – kino ir

televirtuvė. 10.05 „Tigrų sala“.

Dok. serialas. 11.10 „Mažųjų planeta“.

Dok. serialas. 12.10 „Dr. Šuo“. 12.45 „Ogis ir tarakonai“. 13.15 „Jūreivio Popajaus

nuotykiai“. 13.40 „Džekio Čano

nuotykiai”. 14.05 „Policijos akademija“. 15.00 Teleparduotuvė. 15.30 „Kelionės į pasaulio

kraštą”. 16.00 „Akla meilė”. 16.57 Žodis – ne žvirblis (k.). 17.00 „Vyrai medžiuose“.

18.00 „Devyni mėnesiai”. Humoro serialas.

19.00 „Arti namų”. 20.00 „Eilinė Onutė”.

Realybės šou 21.00 Lietuviško kino vakaras.

Drama „Nuodėmės užkalbėjimas“. 2006 m. (N-14)

22.40 XI. Praktinė magija: sutartinės.

23.05 „Pasivaikščiojimai“. Profesorius A.Samalavičius (k.).

0.05 „Policijos akademija”.

TV6 8.45 Teleparduotuvė. 9.00 Tavo augintinis. 9.30 Vienam gale kablys. 10.00 Dar pažiūrėsim... 10.35 Juokingiausi Amerikos

namų vaizdeliai. 11.05 Gordono Ramzio

virtuvės košmarai. 12.00 Mados reidas. 12.30 Topmodeliai. 13.30 Džipai monstrai.

Laisvasis važiavimas. 14.00 Jokių kliūčių! 15.00 Ledo kelias. 16.00 „Žvaigždžių vartai“. 17.00 Jokių kliūčių! 18.00 Norite tikėkite,

norite – ne. 19.00 „Karštos galvos“.

Komedija. 21.00 „Klyvlendo šou“.

Animac. serialas. 21.30 „Šeimos bičas“.

Animac. serialas. 22.00 „Pagrobimas. 23.00 „Po uragano“.

Kriminalinis serialas. 24.00 „Įstatymas ir tvarka.

Operatyvinių tyrimų skyrius “.

1.00 „Karštoji linija“. Erotinis fi lmas.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Reporteris (k.). 7.40 Teletabiai. 8.30 Griūk negyvas! (N-7) 9.00 Drama „ Antradieniai su

Moriu“. (N-7)

11.00 Girių takais. 11.30 Reporteris (k.). 12.00 Dok. serialas

„Plėšrūno instinktas”. „Begemotai”. (N-7)

13.00 Vaid. f. „Inspektorius Luisas”. „Viduržiemis”. (N-7)

15.00 Naša Raša. (N-7) 16.00 Žinios. 16.05 Super L.T. 17.00 Žinios. 17.08 Orai. 17.10 Šeimų dvikova –

„Akropolio” turnyras (k.).

18.00 Žinios. 18.10 LKL čempionatas:

„Lietuvos rytas” (Vilnius)–„Sakalai” (Vilnius). Tiesioginė transliacija iš Vilniaus. Didžiojoje pertraukoje – Žinios.

20.00 Žinios. 20.08 Orai. 20.10 Kas tu toks? (k.). 21.00 Žinios. 21.13 Orai. 21.15 24/7. 22.10 Vertas kinas. Drama

„Babelis“. (N-14)

Pirmasis Baltijos kanalas 7.05 Naujienos. 7.15 Top-shop. 7.30 „Jeralaš”. 7.45 Laida kariams. 8.15 Sveikata. 9.00 Naujienos. 9.20 Padriki užrašai. 9.35 Kol visi namie. 10.25 Fazenda. 11.00 Naujienos. 11.20 Linksmųjų ir išradingųjų

klubas. 12.10 TV serialas „Apaštalas”. 16.00 V.Dobrynino jubiliejinis

koncertas. 18.15 Vaidybinis f.

„Nereikia liūdėti”. 20.00 Laikas. 21.10 Didelis skirtumas. 22.15 Pramoginė laida. 22.55 Vaidybinis f.

„Antikileris D.K.” 0.35 Pozneris. 1.30 Muzikinis kanalas.

6.00 Teleparduotuvė. 6.30 Animac. f.

„Superdidvyriai. Nuotykiai tęsiasi“.

6.50 Animac. f. „Galingasis šuo Kriptas“.

7.15 „Laslo stovykla“. 7.40 „Betmenas ir

narsuolių“. 8.05 Animac f. „Magija“. 8.30 Animac. f. „Benas

Tenas prieš ateivius“.

8.55 Naujas ūkis. Pokyčių metai.

9.00 Sveikatos ABC. 10.00 Kino pusryčiai.

Romantinė komedija „Ambicinga blondinė“ (2007 m. JAV). (N-7)

11.45 Komedija „Praktinė magija“ (1998 m. JAV).

13.55 „Mano puikioji auklė“. (N-7)

14.55 „Laukinė širdis“. 17.00 Ne vienas kelyje. 17.45 Teleloto. 18.45 Žinios. 19.00 Savaitės įvykių

TOP 5. 19.30 Lietuvos

supermiestas. 21.30 Premjera.

Veiksmo f. „Trigubas X. Aukštesnis lygis“ (2005 m., JAV). (N-7)

23.30 Veiksmo trileris. „Nirvana“ (1997 m., JAV). (N-14)

8.30 Kaimo akademija. 9.00 „Kurmis ir draugai“. 9.15 „Robotukas“. 9.35 „Pašėlę Tornberiai“. 10.00 Gustavo

enciklopedija. 10.30 Talentų ringas. 12.00 Pulsas. 12.30 Pasaulio

dokumentika. „Hitleris ir Musolinis. Pragaištinga sąjunga“.

13.30 Detektyvinis serialas „Šerloko Holmso nuotykiai“. (N-7)

15.30 Šventadienio mintys.

16.00 Žinios (su vertimu į gestų k.).

16.15 Gamtos kodas. 16.50 Pradėk nuo savęs. 17.20 Septynios Kauno

dienos. 18.00 Popietė su

Algimantu Čekuoliu. 18.30 Stilius. 19.30 Bėdų turgus. 20.30 Panorama. 20.45 Savaitė. 21.15 Fantastinė komedija

„Trumpasis jungimas“ (1986 m., JAV). (N-7)

23.05 Elito kinas. Dok. f. „Tvirtovės apgultis“ (2006 m., Kanada, Prancūzija).

6.30 Televitrina. 7.00 „Detektyvas

Kalas“. 8.00 Nesėsi – nepjausi

(k.). 8.30 Tauro ragas. 9.00 Statybų TV. 9.30 Autopilotas. 10.00 Sekmadienio rytas. 11.00 Sveikatos kodas. 12.05 Atvirai su žvaigžde

(k.). 13. 10 „Merlino nuotykiai“

(k.). 14.10 Sveikinimų

koncertas (tel. (8 5) 278 08 03, mob. 8 618 77 654).

16.10 Smagiausios akimirkos.

16.45 Girių horizontai. 17.15 Tarp miesto ir

kaimo (k.). 17.45 „Specialusis

dalinys“. (N-7) 18.45 „Mentai. Sudužusių

žibintų gatvės“. (N-7)

20.00 Žinios. 20.20 Be recepto. 20.55 Melodrama

„Svajonių viešbutis: Tailandas“ (2007 m., Vokietija). (N-7)

22.50 Romantinė komedija „Moterų paslaptys“ (k.). (N-7)

0.55 Bamba. (S)

6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Katašunis“. 7.30 „Alergija

monstrams“. 8.00 „Winx“ klubas“. 8.30 „Ilgoji pertrauka“. 9.00 Sveikas žmogus. 10.00 Animac. f. „Skūbis

Dū. Legenda apie vampyrą“. (2003 m., JAV). (N-7)

11.25 Nuotykių f. „Flika“ (2006 m., JAV, D. Britanija).

13.15 Komedija „Kietuolis“ (1996 m., JAV). (N-7)

15.00 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai.

15.30 „Choras“. 16.30 Prieš srovę. 17.10 Paskutinė

instancija. 18.00 Skubi pagalba 112. 18.45 TV3 žinios. 18.50 Lietuvos garbė

2011. 19.00 Savaitės

komentarai. 19.30 Chorų karai.

Tiesioginė transliacija.

22.30 Veiksmo f. „Keturi broliai“ (2005 m., JAV). (N-14)

0.40 Komiška drama. „Sevidžų šeima“ (2007 m., JAV). (N-14)

Vasario 20, sekmadienis

5.00 LR himnas. 5.07 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Rytas su muzika. 8.03 Ryto garsų savaitė 9.03 Mes, moterys (k.).

10.03 Tetos Betos viktorina. 11.03 Muzika Tau. 12.10 Lietuvos diena. 13.03 Radijo teatras. 13.35 Retro. 14.03 Septynios sporto dienos. 14.28 Gera girdėti. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Literatūros akiračiai.

17.30 Atsiliepk dainoj. 18.10 Laisvai! 19.03 Vudstoko vaikai. 20.03 Vaikų radijo teatras. 20.25 Autorinė daina. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 21.03 Žvaigždės žiūri į žemę. 22.48 Vidurnakčio lyrika. H.Nagys. 22.58 LR himnas.

Už galimus televizijos ir radijo programų pasikeitimus redakcija neatsako.

„Trumpasis jungimas“. „Trigubas X. Aukštesnis lygis“. „Keturi broliai“. „Moterų paslaptys“.

TV6Antradienis, vasario 15 d.

23.35 val. Veiksmo filmas „Keršytojas“. JAV. 1993 m. Rež. Vic Armstrong. (N-14).

Vaidina: Dolph Lundgren, George Segal, Kristian Alfonso, Ge-off rey Lewis, Beau Starr.

Dolfas Langrenas vaidina buvusį lenkty-nininką, dirbantį sunk-vežimio vairuotoju. Jis pabėga iš kalėjimo, kad galėtų atkeršyti ko-rumpuotam policinin-kui. Įspūdingos, šiurpą keliančios gaudynės, neįtikėtini nuotykiai – visa tai buvęs lenktyni-ninkas patiria drauge su žavia įkaite...

TV3Antradienis, vasario 15 d.

23.00 val. Veiksmo trileris „Kietas riešutėlis. Kerštas su kau-pu“. JAV, 1995 m. Rež. John McTiernan. (N-14).

Vaidina: Bruce Willis, Jeremy Irons, Samuel L. Jackson, Graham Greene, Collee Camp.

Džonui Makleinui (akt. Bruce Willis) ėmė klaikiai nesisek-ti – jo santuoka kabo ant plauko, jis nušalintas nuo pareigų po-licijoje, o vokiečių teroristo Hanso Grubelio, kurį Džonas prieš kelerius metus nustūmė nuo dangoraižio, brolis Saimonas gra-sina susprogdinti mokyklą, jei Makleinas atsisakys dalyvauti pa-vojingame katės ir pelės žaidime.

Balti jos TVTrečiadienis, vasario 16 d.

21.00 val. GERAS FILMAS. Veiksmo drama „Mirties taš-kas – Berlynas“. Vokietija, 2009 m. Rež. Th omas Jauch. (N-7).

Vaidina: Peter Haber, Maximilian von Pufendorf, Hannes Jae-nicke, Bernadette Heerwagen, Devid Strielsow.

Keleivinis lėktuvas su devyniasdešimčia keleivių patenka į oro srovių susidūrimo tašką ir tampa nevaldomas. Laineriui didžiuliu greičiu skrendant virš Vokietijos apskaičiuojamas tikslus lėktuvo kritimo taškas – pats Berlyno centras. Ar gali kas nors užkirsti kelią katastrofai? Prasideda lenktynės su laiku ir žmogiškumu. Ar tikrai nėra kitos išeities ir lėktuvas, skraidinantis niekuo dėtus keleivius, turės būti numuštas karinių oro pajėgų?

TV3Trečiadienis, vasario 16 d.

20.50 val. Karinė drama „Perl Harboras“. JAV, 2001 m. Rež. Michael Bay.

Vaidina: Ben Affl eck, Josh Hartnett, Kate Beckinsale, Alec Bal-dwin, Jaime King, Jennifer Garner.

Benas Aflekas ir Džošas Hartnetas vaidina draugus, kurie nuo vaikystės svajojo apie lėktuvus, dangų ir pavojingus triukus. Užaugę abu tapo ge-riausiais pilotais. Vie-ną gražią dieną Reifas (akt. Benas Afl ekas) sutiko nuostabią mer-giną. Evelin (akt. Keit Bekinseil) taip pat iš pirmo žvilgsnio pamilo šaunų pilotą. O Europoje jau prasidėjo karas, ir nuotykių bei garbės trokštan-tis Reifas pasisiūlė savanoriu į Angliją. Įsimylėjėliai išsiskyrė, tačiau nuolat vienas kitam siuntė laiškus. Reifas rašė apie šaltą britišką lietų, Evelin – apie gražiuosius Havajus ir Perl Har-borą, kur ką tik buvo perkelta. Rodės, kad jų laimė tęsis amži-nai. Kartą iš Anglijos atėjo baisi žinia – Reifas žuvo. Jo drau-gas Denis bandė paguosti gedinčią Evelin. Po trijų mėnesių liūdesio ir širdgėlos abu nusprendė, kad gyvenimas turi tęstis. Denis pakvietė Evelin išgerti kavos ir... jiedu vienas kitą pami-lo. Netikėtai, gruodžio 6-ąją, į Perl Harborą atvažiavo... Reifas. Jis išliko gyvas vien tik todėl, kad negalėjo nebepamatyti savo mylimosios. Geriausi draugai jau buvo beįsiveliantys į rimtas peštynes, tačiau ankstyvą gruodžio 7-osios rytą Perl Harborą iš oro užgriuvo lig šiol kare nedalyvavę japonai...

Filme labai tiksliai ir tikroviškai atkurti tos dienos įvykiai. Spe-cialiųjų efektų kūrėjai už darbą „Perl Harbore“ pelnė „Oskarą“.

Lietuvos ryto TVPenktadienis, vasario 18 d.

21.50 val. Trileris „Devynios dešimtosios“. JAV, 2006 m. Rež. Bob Degus. (N-14).

Vaidina: Gabrielle Anwar, Henry Ian Cusick, Dave Baez.

Didžiausi Amerikos miestai atsidūrė teroristų taikinyje. Pa-saulis laukia branduolinio sprogimo. Džesika ir jos vyras Viljamas išvyksta iš Los Andželo, nusprendę praleisti vasarą savo rančoje už šimto mylių nuo civilizacijos. Jiems atvykus paaiškėja, kad čia gyvena meksikietis Elaisas, kuris neketina niekur išvykti ir turi savų planų. Po kelių dienų per radiją pranešama, kad ankstesnis pasaulis nebeegzistuoja – branduolinis sprogimas viską sunaiki-no. Ką gali žmogus, trokštantis išgyventi?

BTVŠeštadienis, vasario 19 d.

21.15 val. Fantastinis veiksmo fi lmas „Pabaisa“. Pietų Korėja, 2006 m. Rež. Joon – ho Bong. (N-7).

Vaidina: Kang-ho Song, Hie-bong Byeon, Hae-il Park.

Amerikiečių karinė bazė išpila pavojingas chemines medžia-gas į Hano upę netoli Seulo. Praėjus šešeriems metams toje pa-čioje vietoje pasirodo didžiulis kalmaras mutantas ir puola pa-krantės gyventojus. Gyvis pagrobia paauglę mergaitę ir dingsta upėje... Gedintys mergaitės artimieji: tėvas, senelis, teta, dėdė ir kiti apylinkių gyventojai, kurie turėjo nors kokį kontaktą su pa-baisa, suimami Korėjos armijos. Mergaitės tėvas sulaukia paslap-tingo skambučio ir džiaugsmingos žinios, kad jo dukra gyva. Tėvo bandymas netikėta naujiena įtikinti kariškius nueina niekais, todėl netektį paty-rusi šeima suvieni-ja jėgas ir leidžiasi į mergaitės paieškas. Vienas geriausių fantastinių veiks-mo fi lmų, sulaukęs net trylikos apdo-vanojimų ir aštuo-niolikos nomina-cijų prestižiniuose kino festivaliuose.

Gimtasis kraštas 2011 m. vasario 11–18 d., Nr. 6 (50)20 Įvairenybės

GK, Eltos inf. ir nuotraukos

Japonų pianistas Jukio Jokojama sieks pagerinti savo rekordą – gegu-žės pradžioje jis ketina surengti 18 valandų truksiantį koncertą, kurio metu skambins Frederiko Šopeno kūrinius. Žurnalistams J.Jokojama sakė, kad jam svarbiausia – geriau su-prasti lenkų kompozitoriaus kūrybą ir su ja supažindinti publiką.

Žinomas pianistas gegužės 3-iąją Tokijo operoje sugros iš viso 212 F.Šopeno kūrinių fortepijonui, o koncerto metu padarys tik dvylika mažų pertraukėlių.

Ligšiolinį savo rekordą atlikėjas pasiekė praėjusią gegužę. Tada jis per 16 valandų chronologine tvarka su-grojo 166 F.Šopeno kūrinius.

JAV Minesotos valstijos Mineapo-lio miesto gyventoja Steisi Čempion bandė paštu išsiųsti šuniuką.

Moteris šunelį pasodino į dėžę be ėdalo ir vandens ir bandė ją išsiųsti kaip skubią siuntą. Moteris aiškino, kad šuniukas turėjo tapti dovana kita-me mieste gyvenantiems jos artimie-siems. Šuniuką dėžėje aptiko pašto darbuotoja, kuri priėmė iš S.Čempion siuntą. Šuo dėžėje ėmė spurdėti ir su visa dėžė nuo stalo nukrito ant grin-dų. Šuniukas iš išgąsčio pradėjo loti – taip jį surado pašto darbuotojai. Į paš-tą nedelsiant atskubėjo gyvūnų globos pareigūnai. Jie keturkojį apžiūrėjo ir išsivežė su savimi. Jei gyvūnų globos pareigūnai nutars, kad S.Čempion – netinkama šeimininkė šuneliui, jis jai grąžintas nebus. Be to, moteris apkal-tinta žiauriu elgesiu su gyvūnu.

Italijos meno istorikai mano, kad Leonardui da Vinčiui tapant garsią-ją „Moną Lizą“ jo modeliu buvo ne moteris, o jaunas vyras. Tai galėjo būti menininko mokinys ir spėjamas mei-lužis Džianas Džiakomas Kaprotis, dar žinomas kaip Salai, trečiadienį spaudos konferencijoje Romoje pa-reiškė Italijos kultūros paveldo komi-teto pirmininkas Silvanas Vinčetis.

Salai esą pozavo ir kitiems L. da Vinčio kūriniams, pavyzdžiui, pa-veikslui „Jonas Krikštytojas“. Pana-

šumas tarp Salai burnos ir nosies bei atitinkamų Monos Lizos veido dalių yra akivaizdus, sakė S.Vinčetis. Šis paveikslas esą yra tapytojo moksli-nių, meninių ir fi losofi nių įsitikinimų sintezė. Jis buvo kuriamas ne vienus metus. Yra manančiųjų, kad garsioji „Mona Liza“ gali būti L. da Vinčio autoportretas.

Luvro muziejaus Paryžiuje, kuria-me eksponuojamas paveikslas, spe-cialistai abejoja S.Vinčečio išvedžio-jimais.

Italijos žiniasklaidoje bet kuriuo metu gali pasirodyti kompromituo-jančios nuotraukos, kuriose užfi k-suotas nuogas premjeras Silvijus Berluskonis jaunų moterų draugi-joje. Pasak vieno dienraščio atsto-vų, šios fotografi jos gali pakeisti ša-lies istoriją.

Laikraštis „Il Fatto Quotidiano“ penktadienio numeryje rašo, kad nuotraukų ir vaizdo įrašų, įamži-nusių vyriausybės vadovo „pramo-gas“ jo rezidencijoje Milane, kaina pasiekė astronominę sumą. Dabar vyksta derybos dėl jų pardavimo.

O pirkėjams juos siūlo kai kurios smagių vakarėlių, vadinamų „bun-ga bunga“, dalyvės.

Iš visko sprendžiant, „nuogo ka-raliaus“ nuotraukos dienraščio. „Il Fatto Quotidiano“ nuomone, yra mirtinas ginklas, kuris „pavers dul-kėmis S.Berluskonio įvaizdį visuo-menėje“.

Premjero šeimos leidžiamas „Il Giornale“ žurnalistus, rašančius apie jo nuotraukas, vadina „teroristais“ ir „prokurorų bičiuliais“. Pasak laik-raščio, nuotraukų paskelbimas ne-atskleistų nieko nauja.

Seniausia Kubos gyventoja Chua-na Bautista de la Kandelarija Rodri-ges savo 126-ąją gimimo dieną sutiko

draugų ir daugybės giminaičių būryje. Kalbėdamasi su žurnalistais, ji išreiškė viltį, kad gyvens dar ilgai, ir palinkėjo sveikatos Kubos revoliucijos lyderiui Fideliui Kastrui. Kandulija, kaip va-dina ją artimieji, gimė 1885 metų va-sario 2-ąją Kampečvelos gyvenvietėje salos rytuose – dabartinės Granmos provincijos teritorijoje. Ji buvo antras vaikas daugiavaikėje Rodrigesų šei-moje: Kandelarija turėjo 12 brolių ir seserų. Įdomu tai, kad Kubos ilgaam-žės motina mirė, eidama 101-uosius metus, o tėvas – 97-uosius. Garbaus amžiaus Kandelarija, kiek leidžia jė-gos, stengiasi aktyviai gyventi: rūpina-si proproanūkiais, eina pasivaikščio-ti. Regėjimo problemos jai neleidžia žiūrėti televizoriaus, bet ji reguliariai klausosi mėgstamų laidų. Kubos ži-niasklaida teigia, Kandelarijas ko gera, yra seniausia planetos gyventoja.

Europos Sąjunga į Baltarusijos pi-liečių, kuriems draudžiama įvažiuoti į ES teritoriją, sąrašus įtraukė prieš ke-lerius metus mirusį žmogų. Tai penk-tadienį naujienų agentūrai „RIA No-vosti“ pranešė Baltarusijos centrinės rinkimų komisijos sekretorius Niko-lajus Lozovikas.

27 ES šalių užsienio reikalų minis-trai pirmadienį per susitikimą Briu-selyje suderino sprendimą taikyti sankcijas 158 Baltarusijos valdžios atstovams, tarp jų – šalies preziden-tui Aleksandrui Lukašenkai.

„Buvęs teritorinės rinkimų komisi-jos Vitebsko srityje vadovas Nikolajus Piščiulionokas prieš kelerius metus mirė“, – pareiškė N.Lozovikas.

Džefersono apygardos gyventojas (Niujorko valstija) prie savo namo nulipdė milžinišką, daugiau nei de-šimties metrų aukščio, sniego senį.

Vernas Skovilas pradėjo lipdyti sniego fi gūrą dar 2010 metais, tačiau darbą užbaigė tik prieš kelias dienas. Lipdyti sniego senį V.Skovilui pa-dėjo šeimos nariai ir draugai. Snie-go senis padabintas sagomis-auto-

mobilio padangomis, jo galvą puošia skrybėlė, kuria pavirto nedidelis ba-seinas.

Pasak V.Skovilo, vietos gyvento-jams labai patiko jo sukurtas sniego senis-milžinas. Ypač jį pamėgo vai-kai, kurie specialiai ateina prie Sko-vilų šeimos namo, kad nusifotogra-fuotų prie dešimties metrų sniego fi gūros.

ES į juodąjį sąrašą įtraukė mirusį žmogų

Atšventė 126-ąją gimimo dieną

Eidama 59 metus po ilgos ir sunkios ligos mirė prancūzų aktorė Marija Šnaider, geriausiai žinoma iš 1972 metų fi lmo „Paskutinis tango Paryžiuje“.

Japonų pianistas 18 valandų skambins fortepijonu

Kompromituojančios premjero nuotraukos

Linksmas sniego rekordasPaveikslo „Mona Liza“ modelis – jaunas vyras

Šuniukas pašto dėžėje

Mirė aktorė Marija Šnaider