Klaipėdos uostas –kelias į Lietuvos ekonomikos proveržį

VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos

generalinis direktorius Arvydas Vaitkus2018 m. spalio 4 d.

„Jeigu nori tapti turtingas, pirmiausia nutiesk kelią...“(kinų patarlė)

2

Ar Lietuva nutiesusi kelią šalies ekonomikos proveržiui?

3

Mūsų kelio kryptis – JŪRA

Tikslas – išnaudoti jūros potencialą Lietuvos ekonomikos proveržiui

Priemonė – darni Klaipėdos jūrų uosto ir jūrinio verslo plėtra

4

Pirmoji Lietuvoje miesto ekonominės plėtros strategija

5

Kryptis „Jūra“ – viena iš Klaipėdos miesto ekonominės strategijos ašių

Integruotas uosto -logistikos -pramonės

kompleksas

SGD technologijos ir panaudojimo

plėtra

Jūrinis sveikatinimoturizmas

6

Dujų tiekimas gyventojams(SGD laivas-saugykla „Independence“)

Elektros tiekimas gyventojams(jungtis su Švedija)

Skystojo kuro tiekimas gyventojams(2 naftos terminalai)

Klaipėdos uostas – Lietuvos energetinės

nepriklausomybės ašis

7

Suezmax20,1Brofjordenas

Geteborgas

Malmė/Kopenhaga

Treleborgas

Rostokas

Svinouiscis

Gdynė

Gdanskas

Kaliningradas

Ventspilis

TalinasUst Luga

St. Peterburgas

Primorskas

VysockasHamina/Kotka

Skoldvikas

Helsinkis

Daugiau kaip 40 mln.

10–30 mln.

30–40 mln.

Klaipėdos uosto pozicija DABAR

Baltijos jūros uostų krovos rodikliai 2017

Lyderis tarp visų ES šalių

uostų Baltijos jūrojeRyga

Klaipėda

8

38,5140,14

43,17

0

5

10

15

20

25

30

35

40

45

50

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018*

45,0

Krovos dinamika Klaipėdos uoste (mln. t)

9

2017 m. Klaipėdos uosto veikla valstybės ir savivaldybių biudžetus papildė 768 mln. Eur, t. y. 56 mln. Eur daugiau negu 2016 m.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija į valstybės biudžetą pervedė 22,33 mln. Eur, t. y. 70 proc. 2017 metų paskirstytinojo pelno.

Klaipėdos uosto įtaka šalies ekonomikai

640

660

680

700

720

740

760

780

686

715

768

MLN

. E

UR

2015 2016 2017

10

6,24 % sukurto Lietuvos BVP

2016 m.: 712 mln. € viešojo sektoriaus pajamų iš su

Klaipėdos uostu susijusių įmonių (117,5 mln. Eur daugiau)

58 tūkst. indukuotų darbo vietų

4,5 % šalies dirbančiųjų

9,6 % valstybės ir savivaldybių biudžeto pajamų

23,01 % su uostu susijusių įmonių sumokami mokesčiai į

Klaipėdos miesto biudžetą

17,8 € viešojo sektoriaus pajamų 1 tonai

2013 m.: 594,5 mln. € viešojo sektoriaus pajamų iš su

Klaipėdos uostu susijusių įmonių

Klaipėdos uosto

reikšmė valstybei

11

Klaipėdos uoste yra sukuriamos daugiau apmokamos darbo vietos nei kituose sektoriuose

Didmeninė ir mažmeninė

prekyba

Restoranai, viešbučiai

Klaipėdos uostas 1524 €

651 €

885 € Statyba

Pramogos, poilsis

Klaipėda 891 €

731 €

851 €

Vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje – 926,7 euro, vidutinis darbo užmokestis Vilniuje – 1000 eurų

12

Vidutinis darbo užmokestis sektoriuose

LR susisiekimo ministras 2018-05-21 įsakymu Nr. 2-8372 patvirtino konkretizuotus sprendinius, dabar vyksta viena iš baigiamojo etapo procedūrų – viešinimas.

Numatoma uosto plėtra – baigiamo uosto bendrojo plano sprendiniai

Išorinis uostas

Plėtra – pietin ė dalis

80 ha

130 ha

Pauosčio kelynas

Draugyst ės geležinkeliostotis

Klaip ėdos geležinkelio stotis

Uosto plėtrą koordinuosLR Vyriausybės sudaryta komisija

13

Naujos teritorijos su krantinėmis Baltijos jūroje (100 m)

Rekreaciniai objektai miestiečiams ir svečiams išoriniame uoste

Mūsų naujo bendrojo plano nauda miestui

14

Nauja kruizinė krantinė miestui Naujos prieigos miestiečiams.

Naujas jachtų uostas miestiečiams.

Saugesnė Smiltynės perkėlos keltų veikla.

Naujos teritorijos miestui.

Mūsų naujo bendrojo plano nauda miestui

15

Naujas mažųjų laivų uostas su įplauka į marias

Mūsų naujo bendrojo plano nauda miestui

16

Naujos nuo miesto nutolusios teritorijos gerai apmokamoms darbo vietoms miestiečiams kurti

Mūsų naujo bendrojo plano nauda miestui

17

Išaugęs Klaipėdos uosto konkurencingumas padidins Klaipėdos LEZ konkurencingumą

Mūsų naujo bendrojo plano nauda miestui

18

Augs valstybės įvaizdis ir reikšmė ES

Strateginė reikšmė

Didės biudžeto pajamos

Naujos investicijos sąlygos naujų verslų kūrimą

Statant išorinį uostą galima sumodeliuoti technologijas ir infrastruktūrą krantų erozijos prevencijai, krantųregeneracijai

Turizmui pritaikius miestui skiriamą žemę išoriniame uoste, augs turizmo sektoriaus įmonių pajamos

Plečiantis su jūra susijusiems verslams augs Klaipėdos universiteto reikšmė

Naujos gerai apmokamos darbo vietos

Kartu su Lietuvos mokslininkais, įrengiant naujus molus, galima įrengti generatorius bangų energiją konvertuoti įelektrą

01

02

03

04

08

07

06

05

09

Mūsų naujo bendrojo plano nauda valstybei

19

Augs valstybės įvaizdis ir reikšmė ES

Šiuo metu Klaipėdos uostas yra Europos Sąjungoje (ES) 20, proveržiu siekiama pakilti tarp 10 ES

uostų.

Mūsų naujo bendrojo plano nauda valstybei

The Busiest Cargo Ports in EuropeRank, Port Country Total Cargo Volume (Tons)1 Rotterdam Netherlands 467,42 Antwerp Belgium 223,73 Novorossiysk Russia 147,44 Hamburg Germany 136,55 Marseilles France 80,46 Botas Turkey 78,17 Bremen/Bremerhaven Germany 74,28 ValenciaSpain 73,69 Le Havre France 72,710 Izmit Turkey 64,6

20

Strateginė reikšmė

Galimybė priimti didžiausius karinius laivus.

Naujos strateginės krantinės Lietuvos karinėms jūrų pajėgoms.

Didės jungčių su ES uostais kiekis.

Mūsų naujo bendrojo plano nauda valstybei

21

Didės biudžeto pajamos

Mūsų naujo bendrojo plano nauda valstybei

22

2017 m. biudžeto pajamos dėl uosto sudarė 768 mln. eurų.

Išplėtus uostą pagal bendrąjį planą, biudžeto pajamos gali padidėti 1 mlrd. eurų ir gali siekti 1,8 mlrd. eurų per metus.

Naujos investicijos sąlygos naujų verslų kūrimą

Mūsų naujo bendrojo plano nauda valstybei

23Su uostų susijusių įmonių skaičius šiuo metu – 600.

Naujos gerai apmokamos darbo vietos

Mūsų naujo bendrojo plano nauda valstybei

24

+ 30 000 naujų gerai apmokamų darbo vietų.

Plečiantis su jūra susijusiems verslams augs Klaipėdos universiteto reikšmė

Šiuo metu Klaipėdos universitete rengiami specialistai pagal šias studijų programas:

Hidrologija ir okeanografija

Jūrų uostų inžinerija (specializacija – jūrų transporto logistika)

Suskystintųjų gamtinių dujų terminalų inžinerija

Mechanikos inžinerija

Jūrų hidrologija

Laivybos ir uostų inžinerija (specializacijos – laivų projektavimas ir statyba, laivyno techninės eksploatacijos valdymas, jūrų uostų valdymas)

Naftos technologiniai procesai ir kt.

Mūsų naujo bendrojo plano nauda valstybei

25

Turizmui pritaikius miestui skiriamą žemę išoriniame uoste, augs biudžeto pajamos iš turizmo sektoriaus

Mūsų naujo bendrojo plano nauda valstybei

26

Statant išorinį uostą galima sumodeliuoti technologijas ir infrastruktūrą krantų erozijos prevencijai, krantų regeneracijai

Mūsų naujo bendrojo plano nauda valstybei

27

Roterdamo išorinis Maasvlakte projektas Gilinant laivybos

kanalą buvo

papildyti paplūdimiai

Kartu su Lietuvos mokslininkais, įrengiant naujus molus, galima įrengti generatorius bangų energiją konvertuoti į elektrą

Mūsų naujo bendrojo plano nauda valstybei

28

Išorinio uosto naudos pavyzdys – DCT

Giliavandenis konteinerių terminalas Gdanske DCT konteinerių terminalas (veikiantis nuo 2007 metų)

Nauda biudžetuiLietuvos atveju 1 tonai = 17,8 euro1,6 mln. TEU = 19,2 mln. tonų = 341,8 mln. eurų per metus pajamų valstybės biudžete.

78364 96783185661

240623

511876

685643

928905

1177623 1212054

1091202

1299373

1600000

0

200000

400000

600000

800000

1000000

1200000

1400000

1600000

1800000

2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017

29

#Portofklaipeda

Jūra – tai mūsų kvietimas kurti ir auginti idėjas ten, kur joms atsiveria beribės tarsi jūra

galimybės