Kauno apskrities

biomasės energetikos strategija

Baltijos biomasės tinklas, 2007

2

Autorių kolektyvas: Valstybinis miškotvarkos institutas Martas Lynikas Algirdas Juozas Rutkauskas Michailas Palicinas Rimvydas Puslys Lietuvos žemės ūkio universitetas Gintautas Mozgeris Aida Radzevičiūtė Lietuvos energetikos institutas Stanislovas Vrubliauskas Eugenija Farida Dzenajavičienė

3

Turinys

Įžanga ......................................................................................................................................................................................... 4

ES atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo politika ir šių išteklių panaudojimas Lietuvoje ................................... 4 ES Teisės aktai ...................................................................................................................................................................... 5 Lietuvos Respublikos teisės aktai .......................................................................................................................................... 6 Strategijos rengimo pagrindas ............................................................................................................................................... 7

Dabartinė energetikos bei atsinaujinančių energijos šaltinių ir biomasės energetikos situacija Kauno apskrityje ....... 8 Energetikos sektorius Kauno apskrityje ................................................................................................................................. 8

Elektros energijos sektorius .............................................................................................................................................. 8 Šilumos gamybos ir paskirstymo sistema ......................................................................................................................... 8 Specialieji šilumos ūkio planai .......................................................................................................................................... 9 Gamtinių dujų tiekimo sistema .......................................................................................................................................... 9

Vidutinės kuro kainos ir jų kitimo tendencijos Lietuvoje ......................................................................................................... 10 Esami biomasės kuro pajėgumai Kauno apskrityje ............................................................................................................... 11

Medienos katilinės (pridėti surinktą sąrašiuką ir dujines bei hidro) ................................................................................... 11 Durpių katilinės ................................................................................................................................................................. 13 Šiaudų katilinės ................................................................................................................................................................ 13 Biodujų jėgainės ............................................................................................................................................................... 13

Biomasės panaudojimas kurui Kauno apskrityje – stiprybės, silpnybės, galimybės ir grėsmės .................................... 14

Pagrindinės biomasės energetikos strateginės gairės ......................................................................................................... 18 Strateginiai tikslai ................................................................................................................................................................... 18 Biomasės strategijos uždaviniai ............................................................................................................................................. 19 Aplinkosauginis efektas ......................................................................................................................................................... 20

Strategijos įgyvendinimas ........................................................................................................................................................ 21 Teritorijų planavimas .............................................................................................................................................................. 21

Pagrindiniai teritorinį planavimą reglamentuojantys teisiniai dokumentai ......................................................................... 21 Teritorijų planavimo tikslai ................................................................................................................................................ 21 Teritorijų planavimo uždaviniai ......................................................................................................................................... 21 Planavimo lygmenys ......................................................................................................................................................... 21 Teritorijų planavimo rūšys ................................................................................................................................................. 22

Biomasės ištekliai energetikai Kauno apskrityje .................................................................................................................... 23 Žemės panaudos planas – Kauno apskritis ...................................................................................................................... 23 Biomasės ištekliai miškuose ............................................................................................................................................. 23 Biomasės ištekliai žemės ūkyje ........................................................................................................................................ 24 Savivaldybių miestų atliekos ............................................................................................................................................. 25 Biodujų gamybos potencialas iš nutekamųjų vandenų valymo bei gyvulių ir paukščių fermų atliekų ............................... 25 Investicijų galimybės ......................................................................................................................................................... 26

Executive Summary .................................................................................................................................................................. 33

Naudojami šaltiniai ................................................................................................................................................................... 37

4

Įžanga Sparti Lietuvos ekonomikos raida, nemažėjanti priklausomybė nuo pirminės energijos importo iš vienos šalies, numatomas Ignalinos AE uždarymas 2009 metais, labai padidėjusios organinio kuro kainos pasaulio rinkose ir ten egzistuojanti įtampa reikalauja neatidėliotinai atnaujinti Lietuvos energetikos politiką ir strategiją, įvertinant greitai kintančias aplinkybes, ir apsaugoti šalies ekonomiką nuo iškylančių grėsmių. Taip pat Lietuva kaip ir kitos valstybės turi įgyvendinti ES regioninę politiką, kurios tikslas – sumažinti regionų išsivystymo skirtumus bei skatinti menkiau išvystytų regionų plėtrą. Milžiniškos ES investicijos skiriamos regionams, kurie yra strategiškai reikšmingi demografinio ir teritorinio – urbanistinio plėtojimo prasme. 2003 m. Kauno apskrityje buvo parengtas Kauno regiono plėtros planas 2003-2013. Dėl ekonominių struktūrų smulkinimo ir labai nepaslankios biurokratijos Kaunui gresia tolesnė plėtros investicijų stagnacija. Tuo tarpu jis galėtų pretenduoti į europinės ateities didmiestį, nes yra šiuolaikiškų kūrybinių ir informacinių technologijų koncentracijos ir sklaidos centras, universitetinio išsilavinimo ir mokslo potencialo rengimo vieta, strategiškai svarbių komunikacijų, transporto ir logistikos centras, patogus, saugios ir sveikos gyvensenos miestas. Kauno regiono plėtros plano tikslas – išskirti plėtros prioritetus, tikslus ir uždavinius, o taip pat regiono plėtros strategines priemones, kuriomis vadovaujantis Kauno apskrities viršininko administracija ir miestų bei rajonų savivaldybės inicijuotų ir organizuotų konkrečių regiono vystymo projektų rengimą ir įgyvendinimą. Šiuo metu yra atnaujinta Nacionalinė energetikos strategija, kurioje gana žymią dalį užima atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo didinimas. Atsinaujinančių energijos išteklių dalis bendrame šalies pirminės energijos balanse 2005 metais padidėjo iki 9% ir todėl galima tvirtinti, kad bus pasiektas vienas iš strateginių šalies tikslų –

2010 metais jų indėlį padidinti iki 12%. Pastačius visas vėjo jėgaines, kurių statybos procesas jau prasidėjo, ir biokurą deginančias elektrines, 2010 metais apie 7% elektros energijos bus pagaminta naudojant atsinaujinančius energijos išteklius. 2006 m. Europos Parlamentas paruošė Teisėkūros projektą dėl biomasės ir biodegalų strategijos, kuriame teigiama, kad ilgainiui biomasę kaip energijos šaltinį reikėtų naudoti vis intensyviau ir ji turėtų būti naudojama kaip galima plačiau, visų pirma miškininkystės ir žemės ūkio srityse. Prioritetą turinčios biomasės naudojimo galimybės glūdi elektros tiekime, šilumos gamyboje, degalų gamyboje, o taip pat chemijos pramonėje. Biomasė atsinaujinančiųjų energijos šaltinių tarpe yra vienintelė anglies turinti medžiaga ir todėl reikia atkreipti dėmesį ne tik į energetinį suvartojimą, bet ir į anglies turinčių produktų gamybą. Intensyvesnis biomasės vartojimas žymiai prisidėtų prie trijų pagrindinių energetikos politikos tikslų įgyvendinimo, energijos tiekimo saugumo užtikrinimo, konkurencingumo didinimo ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo. Biomasė sumažintų priklausomybę nuo išorinių energijos šaltinių ir kaimo vietovėse galima būtų rasti naujų ekonominės plėtros ir užimtumo galimybių. Šią strategiją sudaro 2 dalys – ši studija ir žemėlapių atlasas.

5

ES atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo politika ir šių išteklių naudojimas Lietuvoje

ES Teisės aktai

1997 m. lapkričio 26 d. Komisijos komunikatas „Ateities energija: atsinaujinantys energijos ištekliai. Baltoji knyga dėl Bendrijos strategijos ir veiksmų plano“ - 12 proc. AEI pirminės energijos balanse

2010 m. 2001 m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/77/EB dėl elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, rėmimo vidaus elektros rinkoje: - 22 proc. elektros iš AEI 2010 m. ES mastu - 7 proc. elektros iš AEI 2010 m. Lietuvos mastu 2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/91/EB dėl pastatų energinio naudingumo - įvertinti galimybę panaudoti AEI naujuose pastatuose 2003 m. gegužės 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/30/EB dėl skatinimo naudoti biokurą ir kitą atsinaujinantį kurą transporte - 5,75 proc. 2010 m. 2003 m. spalio 27 d. Tarybos direktyva 2003/96/EB pakeičianti Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą - galimybė atleisti nuo mokesčių biodegalus 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB nustatanti

prekybos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimais sistemą Bendrijoje ir iš dalies pakeičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB - skatinimas naudoti biokurą 2005 m. gruodžio 7 d. Komisijos komunikatas „Biomasės naudojimo veiksmų planas“ - 31 priemonė dėl biokuro naudojimo šilumos,

elektros, transporto, žemės ūkio, miškininkystės, atliekų sektoriuose

2006 m. kovo 8 d. Žalioji knyga dėl Europos Sąjungos tausios, konkurencingos ir saugios energetikos strategijos - ieškoti konkurencingų atsinaujinančios energijos

šaltinių ir kitų mažai anglies dvideginio išskiriančių energijos šaltinių ir tiekimo galimybių, ypač transporto priemonių degalų alternatyvų,

- sumažinti energijos paklausą Europoje - imtis lyderio vaidmens pasaulyje siekiant

sustabdyti klimato kaitą ir pagerinti oro kokybę

6

Lietuvos Respublikos teisės aktai

Nacionalinė energetikos strategija Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas Lietuvos Respublikos biokuro, biodegalų ir bioalyvų įstatymas Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas Nacionalinė energijos vartojimo efektyvumo didinimo programa Biokuro gamybos ir naudojimo skatinimo 2004-2010 metais programa Šilumos ūkio plėtros kryptys Viešuosius interesus atitinkančios paslaugos elektros energetikos sektoriuje Įpareigojimų teikti viešuosius interesus atitinkančias paslaugas davimo taisyklės Elektros energijos, kuriai gaminti naudojami atsinaujinantys ir atliekiniai energijos ištekliai, gamybos ir pirkimo skatinimo tvarka Elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, kilmės garantijų teikimo taisyklės Šilumos supirkimo iš nepriklausomų gamintojų į šilumos tiekimo sistemas tvarka Elektros energijos supirkimo iš bendrų šilumos ir elektros energijos gamintojų taisyklės Prekybos naftos produktais, biokuru, bioalyva ir

kitais degiaisiais skystais produktais Lietuvos Respublikoje taisyklės Lietuvoje vartojamų naftos produktų ir skystojo kuro privalomieji kokybės rodikliai Elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos ir pirkimo skatinimas: Fiksuotos elektros energijos supirkimo kainos: - vėjo jėgainėms – 22 ct/kWh - hidroelektrinėms – 20 ct/kWh - biokuro jėgainėms – 20 ct/kWh Kainos garantija iki 2020 m. gruodžio 31 d. 40 proc. elektrinės prijungimo mokesčio nuolaida Biomasės elektrinėse pagamintos elektros energijos supirkimas neviršijant nustatytos metinės apimties (kai biomasė ir biodujos sudaro nemažiau kaip 70 proc. kuro balanse, ir elektrinės nominalių elektros ir šilumos galių santykis ne mažesnis kaip 0,23)

7

Strategijos rengimo pagrindas

Strategija parengta: 1) naudojant Nacionalinės energetikos strategijos rengimo patirtį bei atsižvelgiant į jau pasiektus tikslus; 2) atsižvelgiant į šalies ekonomikos raidą po įstojimo į Europos Sąjungą bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 metų birželio 12 d. nutarimu Nr. 853 patvirtintą Lietuvos ūkio plėtros iki 2015 metų ilgalaikę strategiją; 3) remiantis Europos Bendrijos Komisijos 2006 metų žaliosios knygos “Europos Sąjungos darnios, konkurencingos ir saugios energetikos strategija” teiginiais; 4) remiantis Baltijos šalių vyriausybių vadovų 2006 metų vasario 27 d. Deklaracija ir Komunikatu; 5) remiantis patikslintos ir atnaujintos Nacionalinės energijos vartojimo efektyvumo didinimo programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 metų gegužės 11 d. nutarimu Nr. 443 (Žin., 2006, Nr. 54-1956), nuostatomis; 7) remiantis Nacionaline energijos vartojimo efektyvumo didinimo 2006-2010 metų programa;

8) remiantis biokuro gamybos ir naudojimo skatinimo 2004-2010 metais programa; 7) įvertinant stojimo į ES sutartyje prisiimtus įsipareigojimus; 8) atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą; 9) remiantis Lietuvos miškotvarkos instituto, Lietuvos žemės ūkio universiteto ir Lietuvos energetikos instituto ekspertų surinktais duomenimis bei atlikta analize projekto „Baltijos biomasės tinklas“ vykdymo pagal INTERREG III B programą metu.

8

Dabartinė energetikos bei atsinaujinančių energijos šaltinių ir biomasės energetikos situacija Kauno apskrityje

Energetikos sektorius Kauno apskrityje

Elektros energijos sektorius

Elektros energijos tiekimą ir tinklų priežiūrą Kauno apskrityje vykdo AB „Vakarų skirstomieji tinklai“. Elektros tiekimo sistema susideda iš 330/110 kV aukštos įtampos perdavimo tinklo ir elektros skirstymo vartotojams 35 kV, 10 kV bei žemesnės įtampos skirstomojo tinklo. Tiek regiono, tiek šalies mastu elektros energijos generavimo pajėgumas išnaudojamas nevisiškai (2000 m. šalyje – apie 30 procentų). Perdavimo ir skirstomasis tinklai taip pat turi galios rezervų, tačiau reikalauja investicijų tinklams plėsti ir modernizuoti. Šiuo metu Kauno apskrityje yra šie stambūs elektros energijos gamintojai: Kauno TE (663,6 GWh), Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė (405,1 GWh), Kauno hidroelektrinė (341,4 GWh), Kauno energija (1,1 GWh) ir dar keletas smulkių hidroelektrinių. Iš viso jos gamina apie 1412 GWh elektros energijos per metus. Dvi pastarosios šiuo metu gamina elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių.

Šilumos gamybos ir paskirstymo sistema

Kauno apskrityje pagrindiniai šilumos ir garo gamintojai bei tiekėjai yra AB „Kauno energija“, UAB „Birštono šiluma“, UAB „Prienų energija“, AB „Jonavos šilumos tinklai“ UAB „Kaišiadorių šiluma“, UAB „Raseinių šilumos tinklai“, kurios į tinklus patiekia daugiau kaip 3414,5 GWh šiluminės energijos, o jų instaliuota galia yra daugiau kaip 876,2 MW katilinėse ir 81,4 MW kogeneracinėse elektrinėse. Pagrindinė kuro rūšis Kauno apskrityje – gamtinės dujos (40400 tne). Mazutas – antras pagal sunaudojimą (8800 tne). Be šių pagrindinių kuro rūšių naudojamos durpės, medienos atliekos (pjuvenos) – apie 3500 tne. 2001 metais pradėtos

9

deginti biodujos – apie 372 tne per metus. Smulkiuose objektuose sudeginami nedideli kiekiai akmens anglies bei suskystintų dujų. Per praėjusius 2006 metus sparčiai išaugo gamtinių dujų (vidutiniškai 619 Lt/tne) bei mazuto

(vidutiniškai 700 Lt/tne) kainos šalyje ir medienos kuras, kurios kainos ženkliai mažesnės (vidutiniškai 442 Lt/tne) vis dar išlaiko savo konkurencingumą šilumos gamybos rinkoje.

Specialieji šilumos ūkio planai Šiuo metu visose Kauno apskrities miestų bei rajoninėse savivaldybėse yra paruošti ir patvirtinti specialieji šilumos ūkio planai. Už šių planų vykdymą atsakingos centralizuoto šilumos tiekimo įmonės – AB „Kauno energija“, UAB „Birštono šiluma“, AB „Jonavos šilumos tinklai“, UAB „Kaišiadorių šiluma“, AB „Panevėžio energija“ filialas „Kėdainių šilumos tinklai“, UAB „Prienų energija“ kartu su UAB „Eenergija“ bei UAB „Raseinių šilumos tinklai“.

Kauno miestas: energetikos sektorius. A.Vaitiekūnas, Kauno m. savivaldybė

Gamtinių dujų tiekimo sistema

AB „Lietuvos dujų“ Kauno skyrius šiuo metu apima Alytaus, Marijampolės, Kėdainių, Jonavos, Šakių, Vilkaviškio, Prienų ir Kaišiadorių dujų ūkius. Eksploatuojama daugiau kaip 2000 km plieninių ir polietileno dujų vamzdynų ir tiekiama daugiau kaip 500 mln. m3 gamtinių dujų 175 tūkstančiams vartotojų. Jautriausi veiksniai, įtakojantys gamtinių dujų rinką, yra dujų importo kaina ir alternatyvaus kuro kainų tendencijos. Stabilus dujų tiekimas, efektyvus valdymas, racionalus išteklių naudojimas yra esminiai dujų tiekėjų prioritetai. 2005 m. buvo nutiesta antroji magistralinio dujotiekio Kaunas-Šakiai linija didinanti gamtinių dujų tiekimo Lietuvos vartotojams patikimumą.

10

Vidutinės kuro kainos ir jų kitimo tendencijos Lietuvoje

Derėtų paminėti, kad pasirenkamas kuras ar motyvacija rekonstruoti energijos gamybos įrengimus, pritaikant juos kitam kurui, labai priklauso nuo kuro kainos. Galima pastebėti,

kad pastaraisiais metais, medienos kuro kainos sparčiai augo kartu su gamtinių dujų bei mazuto kainomis, tačiau vis dar išliko konkurencingos.

Vidutinės pagrindinių kuro rūšių kainos

(Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenys)

11

Esami biomasės kuro pajėgumai Kauno apskrityje

Medienos katilinės

Eil. Nr.

Katilinės pavadinimas

Katilo markė

Vnt.

Galia po rekonstr.,

MW

Kuras po rekonstrukcijos

Kauno miestas 1 AB „Kauno medis“ katilinė E-1/9 2 1,2 Pjuvenos, skiedra 2 AB „Kauno baldai“katilinė VŠK-31 1 1,2 Pjuvenos, skiedra 3. AB „Liepsna“katilinė DKVR-4/13 1 2 Pjuvenos, skiedra 4 Kačerginės vaikų sanatorijos katilinė Danstoker 1 0,6 Pjuvenos, skiedra 5. AB „Freda“, Kaunas katilinė Kaistra-2000,

Kaistra-800 2 2,8 Pjuvenos, skiedra

6 UAB „Nilma“, Kaunas katilinė Kaistra-2000 1 2 Pjuvenos, skiedra 7 UAB „Guodra“katilinė Kaistra-800 1 0,8 Pjuvenos, skiedra 8. 10 gyvenamųjų namų kvartalo katilinė 0,878 Malkos, anglis 9. „Rokų keramika“katilinė 1,25 Medienos atliekos Birštono miestas 10. Birštono RK katilinė VK-2 2 4 Medienos drožlės Jonavos rajonas 11. AB „Jonavos energetika“katilinė Naujas VŠK-31 1 1,5 Pjuvenos 12. Ruklos katilinė 2,8 Mediena Kaišiadorių rajonas 13. A. Jasevičiaus ind. įm.

„Rumšiškės“katilinė Katilas naujas 1 35 kW Pjuvenos, skiedra 14. AB „Kaišiadorių energija“katilinė 1,7 Pjuvenos Kauno rajonas 15 Vandžiogalos vid. mokyklos katilinė 0,85 Mediena 16 Čekiškės P. Dovydaičio vid. mokyklos

katilinė 0,75

17. Vilkijos vid. mokyklos katilinė 1 Mediena 18. Ežerėlio gyvenvietės katilinė 4,5 Medienos atliekos Kėdainių rajonas 19. Kėdainių urėdijos katilinė Naujas VK-31 1 0,7 Pjuvenos, skiedra 20. „Ūkininkas“, Kėdainiai katilinė UT-320 2 0,64 Pjuvenos, skiedra 21. UAB „Lumberlita“, Kėdainiai katilinė Kaistra-1000 1 1 Pjuvenos, skiedra 22. Labūnavos gyvenvietės katilinė 0,9 Mediena 23. Lančiūnavos gyvenvietės katilinė 0,5 Mediena 24. Dotnuvos administracinio pastato

katilinė Malkos

25. Gudžiūnų sen. Miegėnų pagr. mokyklos katilinė

Malkos

26. Vilainių sen. Tiskūnų pagr. mokyklos katilinė

Malkos

27. Vilainių sen. Truskavos pagr. mokyklos katilinė

Malkos

12

28. Josvainių sen. Vainikų darželio-mokyklos katilinė

Malkos

29. Surviliškio sen. Surviliškio kultūros namų katilinė

Malkos

30. Truskavos sen. administracinio pastato katilinė

Malkos

31. Krakių M. Katkaus vid. mokyklos katilinė

Malkos

32. „Pagirių pirtis“katilinė Malkos Prienų rajonas 33.. Pakuonio katilinė 4,4 Pjuvenos 34. Pakuonio gyvenvietės katilinė 0,1 Malkos 35. Išlaužo katilinė 0,045 Malkos 36. Skriaudžių vaikų darželio katilinė 0,02 Malkos 37. Skriaudžių mokyklos katilinė 1,2 Malkos 38. Veiverių katilinė 1 0,1 Malkos 39. Veiverių katilinė 2 „Prienų energija“ 1,6 Malkos, medienos

atliekos 40. Jiezno katilinė 0,2 Malkos 41. Naujosios Ūtos katilinė 0,5 Malkos Raseinių rajonas 42. Baisogalos sen. „Pakiršinės katilinė“ DKVR-4/13 1 3 Pjuvenos, skiedra 43. Raseinių urėdijos katilinė Nauj.VŠK-31 1 0,6 Pjuvenos 44. Šiluvos vid. mokyklos katilinė UT-320 2 0,64 Pjuvenos, skiedra 45. Rietavo katilinė DKVR-4/13 1 2,5 Pjuvenos, skiedra 46. Raseinių ŠT, Ariogalos RK katilinė VŠK 1 1,5 Pjuvenos, skiedra 47. Viduklės katilinė 1,86 Pjuvenos 48. Betygalos vid. mokyklos katilinė 0,64 Malkos 49. Nemakščių vid. mokyklos katilinė 0,64 Malkos 50. Girkalnio vid. mokyklos katilinė 0,64 Malkos 51. Ilginių pagr.mokyklos katilinė 0,2 Malkos 52. Raseinių m. katilinė 10 Skiedros

Derėtų paminėti, kad čia pateiktos tik stambesnės katilinės. Šalia šio sąrašo egzistuoja visa eilė smulkių medienos biomasės katilinių administraciniuose pastatuose, mokyklose bei gyvenamuosiuose namuose.

13

Durpių katilinės

Eil. Nr.

Katilinės pavadinimas

Katilo markė

Vnt.

Galia po

rekonstr., MW

Kuras po rekonstr.

Kauno rajonas 1. Ežerėlio katilinė DKVR-6,5/13 1 3,5 Durpės 2. „Rokų keramika“katilinė 1 1 Durpės

Prienų rajonas 3. „Palių durpynas“katilinė DKVR-4-13 1 1 Durpės

Kėdainių rajonas 4. Šėtos socialinio centro katilinė Durpės, malkos 5. Šėtos seniūnijos administracinio

pastato katilinė Durpės, malkos

6. Šėtos kultūros namų katilinė Durpės, malkos 7. Šėtos A. Jakšto pagr. m-klos katilinė Durpės, malkos

Raseinių rajonas 8. Blinstrubiškių senelių globos namų

katilinė 1,25 Trupininių durpių ir

pjuvenų mišinys

Šiaudų katilinės

Eil. Nr.

Katilinės pavadinimas

Katilų skaičius,

vnt.

Katilo galia,

MW

Bendra galia,

MW

Kuras

1. Kuigaliai, Jonavos raj. katilinė 1 0,34 0,34 Šiaudai

Biodujų jėgainės

Eil. Nr.

Biodujų jėgainė

Bioreaktorių

tūris, m3

Pagrindinė žaliava

Biodujų gamyba,

mln. m3/metus

Instaliuota galia

el./šil.

Pastabos

1. ŽŪB „Vyčia“jėgainė 900 Kiaulių mėšlas ir skerdyklų atliekos

0,5 185 kW / 600 kW Sudegė, šiuo metu neveikia

2. SP UAB „Kauno vandenys“ jėgainė

10000 Miesto nuotekų dumblas

3,0-4,0 - /3.8 MW Dirba stabiliai

14

Biomasės panaudojimas kurui Kauno apskrityje – stiprybės, silpnybės, galimybės ir grėsmės

Stiprybės Žinios ir praktinė patirtis 1. Kauno apskrityje yra daug subjektų, turinčių miškų ir žemės ūkio išteklių naudojimo ekspertizės patirtį. 2. Kauno apskrityje veikia mokymo ir mokslo institucijos, turinčios patirtį ir ruošiančios specialistus miškininkystės, žemės ūkio sektoriuose 3. Centralizuotai surenkama ir naudojama informacija apie miškų ir žemės ūkio išteklius. 4. Buvo atliktas bandomasis trumpos apyvartos želdinių auginimo eksperimentas išeksploatuotuose durpynuose kaip trąšą naudojant vandenvalos dumblą. 5. Yra reikiama techninė ir programinė įranga bei duomenų bazės žemėlapių sudarymui ir modeliavimui, kai kur savivaldybėse veikia GIS taikomosios programos 6. Visos Kauno apskrities savivaldybės savo strateginiame planavime įtraukia ir atsinaujinančios bei biomasės energijos panaudojimą. Gamybos ir technologijų perdavimas 7. Šiuo metu veikia pramonės ir savivaldybei priklausančios centralizuoto šilumos tiekimo įmonės, eksploatuojančios Kauno apskrities katilines, naudojančias biokurą – pramonines medienos atliekas, medienos granules, šiaudus ir biodujas 8. Kauno apskrityje veikia keletas durpių ruošos kompanijų, naudojančių durpių kurą ir savo katilinėse 9. Apskrityje yra presuoto kuro gamybos ir naudojimo patirtis 10. Kauno apskrityje dirba bent 4 vietiniai katilų, kūryklų ir pagalbinės įrangos projektuotojai bei gamintojai 11. Biomasės energijai gamybą daugiausia skatina savivaldybės ir privataus kapitalo įmonės 12. Valstybė biomasės kuro gamybą ir naudojimą skatina įstatymais, įteisinančiais palankius elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos šaltinių, tarifus ir sumažintus prisijungimo prie elektros tinklų mokesčius 13. Nuo 2006 metų sausio prasidės privalomas benzino ir dyzelino maišymas su biodyzelinu (2%) pagal Biokuro, biodegalų ir bioalyvų įstatymą Bioenergijos gamyba 14. Kauno apskrityje santykinai didelis lapuočių medžių kiekis regiono miškuose. Dėl to daugiau medienos gali būti panaudota energijos gamybai, kadangi ji mažiau patraukli medienos pramonei 15. Privačių namų katiluose daugiausia naudojamos malkos 16. Kauno apskrityje (Ežerėlyje) yra vienas didžiausių pramoninių Lietuvos durpynų, gaminančių trupinines ir gabalines durpes bei durpių briketus kurui 17. Įgyvendintas bandomasis projektas (deja, ne Kauno apskrityje), susijęs su medienos kuro ruoša iš kirtimo atliekų. Tai bendras Rokiškio miškų urėdijos, LMI, Švedijos nacionalinės energetikos agentūros ir Švedijos nacionalinės miškų tarybos projektas 18. Kauno apskrityje veikia dvi kogeneracinės biodujų jėgainės, gaminančios energiją iš nuotekų valymo dumblo (instaliuota galia 750 KWel ir 1050 kWth) ir kiaulių mėšlo 19. Apskrityje yra stambūs ir stiprūs javus auginantys ūkiai, turintys geras perspektyvas plėtrai 20. Kauno apskrityje yra gerai išplėtotas kelių tinklas, tinkamas šios veiklos logistikai. Teritorijų planavimas 21. Lietuvoje egzistuoja teisinė teritorijų planavimo bazė – Teritorijų planavimo įstatymas ir lydintys dokumentai 22. Regioninės plėtros departamentų Teritorijų planavimo skyriai egzistuoja prie Lietuvos apskričių viršininko administracijų 23. 2002 metais buvo priimta Lietuvos ūkio ilgalaikės plėtros strategija iki 2015 metų 24. Remiantis Strateginio planavimo metodika iki 2007 metų turės būti parengti strateginiai plėtros planai visose Lietuvos savivaldybėse. Kauno apskrityje planai jau yra rengiami. Kai kuriuose jų yra projektai ir uždaviniai, susiję su biomasės naudojimu 25. Lietuvos Vyriausybė rengia Nacionalinę energetikos strategiją, kurios atnaujinta versija bus priimta 2006 metais.

15

Silpnybės Žinios ir praktinė patirtis 1. Žinios ir įgyta patirtis apie medienos kuro ruošos integravimą į miško kirtimo technologijas nepakankamai naudojamos 2. Ribota apibendrinta ir detalizuota informacija apie privačius biomasės kuro ir energijos gamintojus bei vartotojus 3. Trūksta tyrimų bei riboti praktiniai biomasės įvertinimo metodai, naudojami tradicinėse miškų ir žemės ūkio apskaitose 4. Dideli biomasę naudojantys katilai įrengiami neatlikus įvairiapusės biomasės kuro išteklių analizės Gamybos ir technologijų perdavimas 5. Šiuo metu apskrityje vyraujančios smulkios lentpjūvės ir medžio apdirbimo įmonės nepajėgia konkuruoti su stambiomis lentpjūvėmis, naudojančiomis beatliekes technologijas 6. Beržo malkinė mediena šiuo metu yra eksportuojama kaip popiermedžiai, daugiausia į Skandinavijos šalis 7. Iš miškų gaunama malkinė mediena daugiausia sukūrenama privačiuose katiluose, bet ne pramoniniu mastu 8. Dėl sudėtingo šiaudų kuro pervežimo, sandėliavimo ir tvarkymo šiaudų deginimas yra nepatogus 9. Technologinės ir aplinkosauginės problemos deginant šiaudus; šiaudais kūrenamų katilų įrengimas reikalauja didelių finansinių investicijų Bioenergijos gamyba 10. Kauno apskrityje nėra šiaudų naudojimo kurui tradicijų, trūksta informacijos 11. Biokuro rinka yra ribota, kadangi didžiosios katilinės bei kogeneracinės jėgainės kurui naudoja gamtines dujas 12. Medienos kuro pramoninė gamyba iš kirtimų atliekų didesne apimtimi dar nėra pradėta 13. Didžioji dalis biogranulių ir briketų produkcijos yra eksportuojama, kadangi tokio kuro deginimas yra per brangus gyventojams, kurių perkamoji galia ir pasiryžimas mokėti yra menki 14. Biomasės gamyba energetinėse plantacijose yra brangi Teritorijų planavimas 15. Teritorijų planus ruošia architektai, todėl klausimai, nesusiję su architektūra, nesulaukia tinkamo dėmesio 16. Šiuo metu nėra konkrečių reikalavimų įtraukti biokuro klausimus į teritorijų planavimą 17. Egzistuoja skirtumai tarp kai kurių bendrojo planavimo organizatorių funkcijų ir numatomo plano visapusiškumo 18. Sunku tiksliai prognozuoti vystimosi kryptis ir integruoti daug įvairių problemų į vieną dokumentą, todėl planus reikia keisti kas keleri metai po jų priėmimo 19. „Stiprių“ žaidėjų spaudimas kenkia „silpnų“ grupių (pvz. vietinių bendruomenių, NGO, kurios rūpinasi aplinkos apsauga, paveldu, kt.) interesus atspindėti planuose 20. Visuomenė dažnai dalyvauja planavimo procese tik formaliai ir teisiniuose dokumentuose nurodytos procedūros yra nesuprantamos plačiajai visuomenei.

16

Galimybės Žinios ir praktinė patirtis 1. Miškų administracijai bei miškų valdytojams reikia, kad miškotvarka būtų susieta su biomasės kuro paklausa ir pasiūla 2. ES struktūriniai fondai suteikia galimybes pereiti prie atsinaujinančio kuro – tiek tiekimo, tiek ir vartojimo srityse 3. Tokiu kuru domisi užsienio klientai 4. Lietuvos standartizacijos departamente yra įkurtas Technikos komitetas TK 71 „Kietasis biokuras“. Šiuo metu rengiami ES standartai bus neatidėliotinai perimami kaip nacionaliniai 5. Bioenergetikos sektoriaus svarba ir plėtra 6. Tarptautinis bendradarbiavimas švietimo, technologijų perdavimo srityse – konferencijos, „žaliosios energetikos“ renginiai, tarptautiniai projektai, studijos. Tai reiškia naujas idėjas, naujus pasiūlymus... 7. Geras praktinis Šiaurės šalių pavyzdys ir patirtis bioenergetikos srityje 8. Patyrę ir apmokyti vadybininkai miško ūkyje, kurie galėtų daryti įtaką didinant žaliavos biokurui gamybą Gamybos ir technologijų perdavimas 9. Naujas galimybes suteikia didėjantis elektros ir šilumos poreikis bei gamyba visame pasaulyje 10. Staigus kuro kainų, kuris sudaro naujas galimybes biomasės kuro panaudojimui 11. Ignalinos atominės elektrinės antrojo bloko uždarymas 2009 metais taip pat suteikia naujas galimybes vietiniam kurui 12. Tarptautiniai aplinkosauginiai susitarimai ir protokolai skatina perėjimą prie atsinaujinančių energijos šaltinių, siekiant sumažinti šiltnamio dujų emisijas 13. Biomasės kuras prisideda prie kuro įvairovės didinimo ir skatina kuro kainų konkurenciją 14. Egzistuoja daug biokuro naudojimo praktikos pavyzdžių Šiaurės šalyse 15. Vietiniai katilų bei pagalbinės įrangos gamintojai Kaune ir aplinkiniuose regionuose, tai mažina tokių įrengimų kainas ir lengvina jų eksploataciją 16. Investicijos ir ES subsidijos atsinaujinančio kuro rėmimui 17. Lietuva turi galimybes didinti likvidinės medienos kiekius, naudodama pažangias miško kirtimo technologijas Bioenergijos gamyba 18. Dėl stambios 60 MW mediena deginamos kogeneracinės jėgainės, pastatytos Vilniuje, garantuojamas produkcijos supirkimas iš energetinių plantacijų 19. Egzistuoja santykinai dideli apleistų ir pažeistų žemių plotai, kurie gali būti panaudoti energetinėms plantacijoms įkurti 20. Išnaudotų durpynų žemės ir vandenvalos įrenginių dumblo panaudojimo galimybės energetinėms plantacijoms įkurti 21. Biokuro eksporto galimybės 22. Naujos galimybės didinti užimtumą mažuose miesteliuose ir kaimo vietovėse, kur bedarbystė yra didesnė nei vidurkis šalyje 23. Biokuras keičia mazutą, krosninį kurą ir anglį ten, kur netiekiamos gamtinės dujos 24. Naujieji ES teisiniai dokumentai dėl buitinių atliekų tvarkymo kelia naujus reikalavimus sąvartynų įkūrimui, atliekų rūšiavimui ir degiosios atliekų frakcijos panaudojimui, tai Kauno apskrityje taip pat sudaro gana didelį biomasės energijos potencialą Teritorijų planavimas 25. Esamuose teisiniuose dokumentuose yra reikalavimas, kad statant naują energetikos objektą, kuris naudos biokurą, privaloma paruošti išankstinę biokuro išteklių studiją 26. Biokuro gamyba ir naudojimas yra remiami per valstybines programas, mokesčių lengvatas biokuro gamintojams ir vartotojams, žemės ūkio produkcija ir perdirbimas remiami, jei jie auginami kaip žaliava biokuro gamybai 27. Biomasės energetikoje kompetentingos institucijos dalyvauja visuose planavimo lygiuose: Vyriausybėje, ministerijose bei savivaldybėse. Tai reiškia, kad už biokuro rėmimą atsakingos institucijos taip pat yra ir teritorinio planavimo proceso dalyvės 28. Valstybės, regioniniai, rajoniniai bendrieji ir specialieji planai šalia kitų dalykų apima aplinkos ir gamtinių išteklių išsaugojimo planavimą, infrastruktūros plėtrą, žemės ūkio ir pramonės plėtros planus 29. ES teisiniai dokumentai, kaip pvz. Direktyva 2001/77/EC dėl elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos šaltinių rėmimo vidinėje elektros energijos rinkoje, Direktyva 2003/30/EC dėl biodegalų rėmimo transporto sektoriuje, ir kt. priverčia įtraukti biomasės energetikos problemas į teritorinio planavimo procedūras.

17

Grėsmės Žinios ir praktinė patirtis 1. Globalizacija bioenergijos rinkoje 2. Pasauliniu mastu didėjanti konkurencija tarp bioenergijos gamintojų 3. Didėjanti pasaulinė ir vietinė konkurencija teikiant mokslinių tyrimų, mokymo ir konsultacines paslaugas 4. Didėjantis biurokratizmas, trukdantis bioenergijos projektų įgyvendinimui Gamybos ir technologijų perdavimas 5. Didėjančios plaušo ir medžio drožlių plokščių gamybos apimtys apskrityje didina žemos kokybės medienos paklausą 6. Stambių dalyvių atsiradimas biokuro gamybos rinkoje (monopolizacijos grėsmė) 7. Pinigų, įgūdžių ir patirties stoka (dažniausiai remiamasi privačia iniciatyva, trūksta paramos valstybiniu lygiu) 8. Nežinoma, koks biologiškai vertingų medžių, negyvos medienos ar kirtimo atliekų kiekis turėtų būti paliekamas po kirtimų miške 9. Esama technologinė patirtis nepanaudojama praktikoje Bioenergijos gamyba 10. Didėjančios biokuro kainos 11. Šiluminės energijos gamyba iš biokuro nepakankamai remiama 12. Šiluminės ir elektros energijos, gaunamos naudojant biokurą, išlaidų didėjimas sąlygotas techninių bei aplinkosauginių problemų, atsirandančių deginant medieną 13. Stambių biokuro vartotojų atsiradimas kelia kuro kainas, tuo pačiu sudarydamas grėsmę esamų smulkių katilinių ekonominiam gyvybingumui 14. Darbuotojų trūkumas biokuro gamybos sektoriuje 15. „Žaliųjų“ ir „Aplinkos tausojimo“ judėjimų formuojamas neigiamas požiūris į biomasės deginimą Teritorijų planavimas 16. Egzistuoja grėsmė priimti klaidingus sprendimus, t.y. jei pradedamas eksploatuoti naujas objektas be išteklių planavimo, visada bus galimybė, kad jo savininkas turės sunkumų grąžindamas paskolą ir tinkamai eksploatuodamas gamyklą ar katilinę 17. Naujų klausimų įtraukimo į planus procedūra yra gana sudėtinga, joje turi dalyvauti valstybės lygio institucijos 18. Visada egzistuoja grėsmė, kad savivaldybės bus nesuinteresuotos įvesti biomasės energetikos planavimą į planų kūrėjams išduotas Technines sąlygas

18

Pagrindinės biomasės energetikos strateginės gairės 2006 m. pavasarį ES Komisija pateikė Žaliąją knygą dėl Europos Sąjungos energetikos politikos, kurios pagrindiniai tikslai – konkurencingumas, tvarumas ir tiekimo saugumas. Lietuvos ateities energetika – modernios visuomenės ir pažangios ekonomikos sudėtinė dalis, ekonomiškai pagrįstomis kainomis, patikimai ir saugiai aprūpinanti energija visas ūkio šakas, nekelianti grėsmės aplinkai, sudaranti palankias sąlygas šalies tolesnei pažangai, integruota į Vakarų Europos, Skandinavijos šalių ir Rytų energetikos sistemas bei sugebanti konkuruoti atviroje tarptautinėje energijos rinkoje. Tai gerai subalansuoti, besiremiantys į moderniausias technologijas energetikos sektoriai, sudarantys tinkamas prielaidas tolesnei visuomenės raidai ir sparčiam ekonomikos augimui, naudojantys galimai įvairesnius pirminės energijos šaltinius. Silpnoji Lietuvos energetikos sektoriaus pusė yra per mažai panaudojami vietiniai, atsinaujinantys ir atliekiniai energijos šaltiniai bei nepakankamai išvystyta regioninės plėtros politika. ES atkreiptinas dėmesys į biomasės naudojimo veiksmų planą ir ES biokuro strategiją. Šių tikslų įgyvendinimo sudedamoji dalis – biomasė. Biomasės naudojimo veiksmų plane turi būti pateikiamos biomasės naudojimą šildymui,

elektros energijos gamybai ir transportui skatinančios priemonės, taip pat bendrosios priemonės, skirtos biomasei tiekti, finansuoti ir moksliniams tyrimams. Lietuvoje brangstant importuojamam organiniam kurui, turimi, tačiau iki šiol dar nepakankamai panaudojami vietiniai ir atsinaujinantys energijos ištekliai (mediena, šiaudai, durpės, komunalinės ir kitos degiosios atliekos, vėjo bei hidroenergija) įneš didesnį indėlį į Lietuvos pirminės energijos balansą ir mažins priklausomybę nuo kuro importo. Vėluojantis patirties sukaupimas įsisavinant atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo naujausias technologijas ateityje, brangstant importuojamam kurui, neleis laiku ir efektyviai jomis pasinaudoti.

Strateginiai tikslai

Atsižvelgiant į minėtus pagrindinius Europos Sąjungos ir Lietuvos energetikos politiką formuojančius veiksnius, nustatomi šie Kauno apskrities biomasės energetikos strategijos tikslai: 1) užtikrinti patikimą energijos tiekimą visoms ūkio šakoms patiriant mažiausiai išlaidų ir kuo mažiau teršiant aplinką, siekiant panaudoti galimai įvairesnius pirminius energijos šaltinius, t. y. visų pirma atsinaujinančius energijos išteklius ir ypač biomasę; 2) įgyvendinti Europos Sąjungos aplinkosaugos direktyvas bei Lietuvos Respublikos įstatymus energetikos sektoriuje;

3) padidinti atsinaujinančių energijos išteklių, o ypač jos didžiausios dalies – biomasės - dalį bendrame apskrities pirminės energijos balanse 2025 metais iki 20%; 4) skatinti energijos gamintojus kuo plačiau naudoti biomasės kurą šilumos gamybai pramonėje, pastatų šildymui, centralizuotam šilumos tiekimui. Šilumos ūkį tvarkyti pagal savivaldybių patvirtintus šilumos ūkio specialiuosius planus, suderintus su nacionaliniais energetikos prioritetais; 5) remti bendrą šilumos ir energijos gamybą (kogeneraciją), naudojant biomasės kurą. Siekti, kad atsinaujinančių išteklių dalis bendrame

19

elektros energijos gamybos balanse 2010 metais sudarytų apie 7%, o 2025 m. jų indėlis turi padidėti iki 10%; 6) Siekti nustatytų rinkos dalių biodegalams –2010 m. – 5,75 %, o iki 2020 ji turėtų išaugti 15% ir iki 2025 m. iki 20%. Taip pat siekti, kad bioetanolio gamybos pajėgumai mažintų benzino paklausą; 7) Kauno apskrities žemės ūkio fondą reikia atverti biomasei, skirtai energetiniam naudojimui, remti. Tai suteiktų ūkininkams papildomų pajamų galimybę ir, kad regioniniu ir vietos lygiu būtų sprendžiama, kokius energetinius augalus sodinti; 8) Siekti, kad žemės ūkio bei miestų vandenvalos atliekos būtų kuo plačiau naudojamos biodujų gamybai; 9) Siekti, kad nepanaudota miškų kirtimo bei tvarkymo mediena būtų įtrauktą į miško energetinės biomasės gamybos schemas; 10) Remti atliekų rūšiavimo, perdirbimo ir recirkuliacijos metodus ir užtikrinti perdirbamų atliekų naudojimo kurui palengvinimą. Skatinti šilumos ir elektros gamybą iš vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių, taip pat degiųjų atliekų. Tai mažintų kuro importą ir padėtų spręsti atliekų tvarkymo problemą. Galimybės naudoti jas kombinuotai šilumos ir elektros energijos gamybai turi būti atskirai įvertintos kiekvienu konkrečiu atveju. Iki 2025 metų Kaune pastatyti apie 50 MW galios komunalinių atliekų deginimo įrenginį, kasmet sudeginantį apie 200 tūkst. tonų atliekų,

pastatyti Kaune; 11) Gerinti biomasės kuro tiekimo grandinę, ypač prekybos perdirbtu biomasės kuru (granulėmis, briketais, kt.). Vartotojų, esančių atokiau nuo dujotiekių ir centralizuoto šilumos tiekimo tinklų, jei jų prisijungimas prie šių sistemų ekonomiškai nepagrindžiamas, šilumos poreikių tenkinimui turėtų būti intensyviai naudojami vietiniai ir atsinaujinantys energijos ištekliai, įdiegiant pačias moderniausias jų panaudojimo technologijas. Tuo tikslu valstybė skatins visos reikalingos infrastruktūros sukūrimą ir konsultacinių kompanijų veiklą atviros konkurencijos sąlygomis; 12) Užtikrinti paramą moksliniams tyrimams ir plėtrai, kad geriau ir veiksmingiau būtų galima naudoti biomasę, gaminant elektros energiją, šildant ir aušinant, taikant ją pažangiuose energijos tinkluose, biomoksluose ir biotechnologijoje, gaminant antrosios kartos biokurą.

Biomasės strategijos uždaviniai

Siekiant maksimaliai panaudoti vietinius energijos išteklius ir taip sumažinti kuro importą, įkurti naujas darbo vietas bei sumažinti CO2 emisijas, bus parengta ir įgyvendinama biokuro spartesnio panaudojimo šilumai ir elektros energijai gaminti programa, numatanti Kauno apskrityje: 1) panaudojant modernias technologijas, įsisavinti visą ekonomiškai pateisinamą miško kirtimo atliekų potencialą, kuris Kauno apskrityje 2025 metais sudarys apie 18 tūkstančių tne; 2) sukurti ir įgyvendinti šiaudų surinkimo, sandėliavimo, transportavimo ir jų panaudojimo centralizuoto šilumos tiekimo įmonėse logistikos

sistemą. Ekspertų vertinimu, Kauno apskrities žemės ūkyje lieka nepanaudotų šiaudų, kurių energetinė vertė 2025 metais gali sudaryti apie 12 tūkstančių tne; 3) Šiuo metu Kauno apskrityje yra apie 4000 ha apleistos žemės, kur galima būtų įveisti energetinių želdinių plantacijas, 2015 metais energetinėms reikmėms patiekiant apie 200 MWh pirminės energijos per metus; 4) organizuoti komunalinių atliekų rūšiavimą ir pastatyti šių atliekų deginimo įrenginius – apie 2010-2025 m. Kaune, sudeginant apie 200 tonų degių atliekų ir taip pakeičiant apie 120 tūkstančių tne organinio kuro;

20

5) 2025 metais Kauno apskrityje būtų galima rapsu apsodinti apie 26 t ha žemės plotų, kas įgalintų pagaminti apie 500 t MWh biodyzelino per metus; 6) Kauno apskrityje galima pastatyti vieną bioetanolio gamyklą, kuri galėtų pagaminti apie 20 tūkst. tonų bioetanolio per metus laikotarpyje iki 2025 metų. Atsinaujinančių energijos šaltinių dalis pirminiame energijos balanse turėtų didėti kasmet po 1,2% iki 2012 metų ir 2025 m. pasiekti 20%. Siekiant įgyvendinti biokuro ir kitų vietinių energijos išteklių spartesnio įsisavinimo programas, bus: 1) parengti reikalingi teisės aktai, reguliuojantys visų rūšių atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą energetikoje ir transporte. Valstybė rems šiam tikslui skirtus projektus ir sudarys sąlygas panaudoti ES struktūrinių ir kitų paramos fondų lėšas; 2) teisinėmis ir ekonominėmis priemonėmis skatinama daugiau naudoti vietinių energijos išteklių, teikiama pagalba įmonėms, auginančiomis želdinius ir energetinėms reikmėms skirtus augalus bei gaminančioms biokurą;

3) iki 2015 metų bus įgyvendinta 200 MW galios vėjo jėgainių statybos programa ir parengta nauja vėjo energijos panaudojimo Lietuvoje ilgalaikė programa; 4) siekiama, kad atsinaujinančių energijos išteklių dalis pirminės energijos balanse 2010 metais sudarytų 12%, o 2025 metais – apie 20%.

Aplinkosauginis efektas

Metinis į atmosferą išmetamų teršalų kiekis, įgyvendinus iki 2010 metų numatytą energijos taupymo, efektyvaus vartojimo ir vietinių, atsinaujinančių ir atliekinių energijos išteklių naudojimo potencialą, palyginti su 2004 metais, sumažės: CO2 – 32,7%, SO2 – 3,0%, NOx – 21,2%. Tyrimų ir plėtros skatinimas bei valstybės subsidijos, panaudojant ES struktūrinių fondų lėšas, naujų, švarių energijos vartojimo efektyvumą didinančių ir atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių technologijų diegimo ir inovacijų srityse. Tobulinti energijos gamybos iš atsinaujinančių ir atliekinių energijos išteklių rėmimo ir jos supirkimo

tvarką, skatinti konkurenciją tarp šių gamintojų, po 2020 metų įdiegti „Žaliųjų sertifikatų“ ar kitas rėmimo sistemas.

21

Strategijos įgyvendinimas

Teritorijų planavimas

Pagrindiniai teritorinį planavimą reglamentuojantys teisiniai dokumentai

Teritorijų planavimo tikslai: išlaikyti valstybės teritorijos socialinio,

ekonominio ir ekologinio vystymo pusiausvyrą; formuoti sveiką ir harmoningą aplinką; formuoti gyvenamųjų vietovių ir infrastruktūros

bei kitų veiklos sričių plėtojimo politiką; saugoti, racionaliai naudoti ir atkurti gamtos

išteklius, paveldo vertybes; sudaryti prielaidas kraštovaizdžio ekologinei

pusiausvyrai palaikyti arba jai atkurti; formuoti žemės sklypus, nustatyti teritorijas

skirtingų rūšių žemės naudmenų plėtrai; suderinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų

grupių, visuomenės, savivaldybių ir valstybės interesus; skatinti investicijas socialiniam ekonominiam

vystymui.

Teritorijų planavimo uždaviniai: Kurti sąlygas infrastruktūros plėtrai; Ginti gamtines ir kultūrines vertybes bei

visuomenės interesus; Rasti kompromisus tarp skirtingų grupių

interesų;

Puoselėti harmoningą aplinką.

Planavimo lygmenys: Pagal tvirtinančią instituciją: o Valstybės (dokumentus tvirtina Seimas); o Vyriausybės (dokumentus tvirtina

Vyriausybė); o Vyriausybės įgaliotos institucijos; o Apskrities (dokumentus tvirtina apskrities

viršininkas); o Savivaldybės (dokumentus tvirtina

savivaldybės taryba. Pagal teritorijos dydį ir sprendinių

konkretumą: o Nacionalinis – rengiami bendrojo ir

specialiojo teritorijų planavimo dokumentai;

o Regiono – rengiami bendrojo ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai;

o Rajono – rengiami bendrojo ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai;

o Vietovės – rengiami detaliojo ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai.

22

Teritorijų planavimo rūšys

Bendrasis teritorijų planavimas kompleksinis planavimas teritorijos erdvinio vystymo politikai, teritorijos naudojimo ir apsaugos prioritetams bei svarbiausioms tvarkymo priemonėms nustatyti. Organizatoriai: Aplinkos ministerija; apskrities viršininkas; savivaldybės administracijos direktorius.

Birštono miesto-kurorto bendrasis planas

Šaltinis: D. Dimindavičiūtės pranešimas „Teritorinis planavimas Lietuvoje ir užsienyje“

Specialusis teritorijų planavimas – atskiroms veiklos sritims reikalingų teritorijų erdvinio organizavimo, tvarkymo,

naudojimo, apsaugos priemonių planavimas. Organizatoriai: valstybės institucijos; apskričių viršininkai; savivaldybių administracijų direktoriai; juridiniai asmenys.

Kauno marių regioninio parko tvarkymo planas (specialusis

planas) Šaltinis: D. Dimindavičiūtės pranešimas „Teritorinis

planavimas Lietuvoje ir užsienyje“

Detalusis teritorijų planavimas – savivaldybės teritorijos dalių planavimas žemės sklypo riboms nustatyti, naudojimo ir veiklos jame plėtojimo sąlygoms nustatyti, pakeisti arba panaikinti.

Organizatoriai: savivaldybės administracijos direktorius, valstybinės žemės valdytojai.

Detalusis gyvenamojo žemės sklypo planas

Šaltinis: D. Dimindavičiūtės pranešimas „Teritorinis planavimas Lietuvoje ir užsienyje“

23

Biomasės ištekliai energetikai Kauno apskrityje

Žemės panaudos planas – Kauno apskritis

Visa Kauno apskrities teritorija yra 809 900 hektarų, iš kurių: 56% yra žemės ūkio paskirties žemė, 29% miškai, 2% keliai, 4% miestų teritorija, 3% vandenys, ir 6% kita žemė. Nenaudojama žemė sudaro 27 400 hektarus.

Kauno apskrities žemės dangos Šaltinis: Lietuvos CLC2000/20, © Aplinkos apsaugos agentūra ir © Europos aplinkos

agentūra

Biomasės ištekliai miškuose

Miško paskirties žemė sudaro 238 000 ha. Stačias miškas apima 226 100 ha. Per metus užaugantis medienos tūris yra 1,48 mln m3. Vidutinis einamasis medienos tūrio prieaugis – 6,5 m3/ha. Vidutinis medienos tūris Kauno apskrities miškuose – 203 m3/ha. Apskrityje dominuoja pušynai (22,4%), eglynai (22,7%) ir beržynai (24,5%). Miškuose vyrauja pusamžiai medynai (35%) ir jaunuolynai (27%). Kauno apskrityje yra 7 valstybinės miškų urėdijos – VI Dubravos eksperimentinė-mokomoji miškų urėdija, VI Jonavos miškų urėdija, VI Kaišiadorių

miškų urėdija, VI Kauno miškų urėdija, VI Kazlų Rūdos mokomoji miškų urėdija, VI Prienų miškų urėdija, VI Raseinių miškų urėdija. Ištekliai buvo nustatyti, naudojantis stačio miško inventorizacijos duomenimis, kirtimo potencialas buvo apskaičiuotas visų tipų kirtimams. Čia mažo diametro medžiai – tai medžiai, pašalinami retinimo metu; kirtimo atliekos – šakos, viršūnės, kt. iš visų tipų kirtimų, išskyrus retinimus; kelmai – tik iš galutinių kirtimų. Biomasė buvo skaičiuojama, naudojant FAQ metodus.

Kauno apskrities miško medienos, tinkamos energetikai, ištekliai

Mažo diametro

medžiai iš retinimo

Kirtimo atliekos iš

visų kirtimų

Kelmai iš

galutinių kirtimų Visas medienos biomasės kiekis, t 15539 99505 87818 Energetinė vertė, teorinis potencialas, MWh 43509 278615 245890 Energetinė vertė, techninis potencialas skiedroms, MWh 38624 247331 218280

Viršžeminė biomasė Požeminė biomasė

Sausuolių biomasė

Visas medienos biomasės kiekis, t 24205474 5567259 2333100 Energetinė vertė, teorinis potencialas, MWh 67775326 15588325 6532680 Energetinė vertė, techninis potencialas skiedroms, MWh 60165125 13837979 5799153

24

Biomasės ištekliai žemės ūkyje

Šiaudai. Kauno apskrities žemės ūkis yra vienas iš stipriausių Lietuvoje. Grūdinės kultūros 2003-2005 metų duomenimis buvo auginamos vidutiniškai 150019 ha plote ir vidutinis derlius buvo 500,59 tūkst. tonų grūdų. 12-15% nuo bendro susidarančių šiaudų kiekio galėtų būti naudojama kurui, kas Kauno apskrityje sudarytų apie 75 tūkst. tonų sausos medžiagos.

Pagrindinių grūdinių kultūrų derlius 2005 m.

Kauno apskrityje Nacionalinė statistika teigia, kad labiausiai paplitusios grūdinės kultūros Lietuvos žemės ūkyje yra kviečiai, rugiai, kvietrugiai ir miežiai. Kauno apskrityje šių kultūrų auginami kiekiai būtų (2003-2005 m. vidurkis):

Šiaudų gamybai tinkamas grūdinių kultūrų

derlius Kauno apskrityje, tonos

Turint omeny, kad praktiškai grūdų ir šiaudų santykis yra 1:1, galime įvertinti šiaudų išteklius, tinkamus energijos gamybai. Šiaudų surinkimo nuostoliai laukuose – 10%; kitas šiaudų panaudojimas – kraikui, trąšoms, daržininkystei, apšiltinimui, grybų auginimui, kt. – ∼ 50%; Taigi, energetikos reikmėms galima panaudoti apie 33% šiaudų. Šiaudų energetinė vertė yra 3,44 MWh/t. Turėdami visą pateiktą informaciją, galime paskaičiuoti, kad techniniai šiaudų ištekliai energijos reikmėms Kauno apskrityje yra 592 GWh. Grūdai. Pastaruoju metu pastebimi pirmieji grūdų tiesioginio deginimo kieto kuro katiluose žingsniai. Žinoma, negalima kalbėti apie platų tokio kuro panaudojimą, nes pirmaeilė grūdų naudojimo paskirtis yra maistas. Tačiau galima būtų tikėtis, kad bent 5% prastos kokybės grūdų būtų galima panaudoti kurui. Tai Kauno apskrityje galėtų sudaryti apie 88,6 GWh per metus. Bioetanolis. Grūdai, bulvės ir cukriniai runkeliai laikomi vienu iš pagrindinių išteklių bioetanolio gamybai. Bioetanolis naudojamas kaip biodegalų priedas benzinui skiesti.

Bioetanolio gamybos iš grūdinių kultūrų ištekliai Kauno apskrityje, MWh (2003-2005 m. vidurkis)

25

Bioetanolio gamybos iš bulvių ir cukrinių runkelių ištekliai Kauno apskrityje (2003-2005 m. vidurkis)

Biodyzelinas. Biodyzelinas arba rapsų metilo esteris naudojamas kaip pakaitalas arba priedas dyzeliniam kurui. Rapsų pasėliai vidutiniškai 2003-2005 metais sudarė apie 16,5 tūkst. ha ir derlius buvo 80,6 tūkst. tonų. Didžiausia jų dalis yra Kaišiadorių savivaldybėje. Dvi rapsų aliejaus gamyklos yra planuojamos statyti Kauno ir Kėdainių savivaldybėse. Kauno apskrityje galima būtų pagaminti rapsų metilo esterio, kurio energetinė vertė sudarytų 99771 MWh Ariamos žemės plotai Kauno apskrityje nuo 1990 metų sumažėjo 30%, tuo būdu sudarant rezervą energetinių augalų (medžių bei žolių) auginimui 75 tūkst. ha teritorijoje.

Savivaldybių miestų atliekos

Bendras Kauno apskrities gyventojų skaičius yra 685 700, į kurį įeina Kauno miesto (364 000), mažųjų miestų – 129 420, ir kaimo – 192 244 gyventojai. Vidutiniškai vienam gyventojui Kauno apskrityje tenka apie 0,34 tonos atliekų didžiuosiuose miestuose, apie 0,2 tonos mažuosiuose miestuose ir apie 0,1 tonos kaimuose per metus. Taigi, 168888,46 tonų buitinių atliekų susidaro per metus. Maždaug 40% miestų atliekų tūrio yra degios atliekos, kas sudaro apytiksliai 67555,38 t/metus taip vadinamo miestų atliekų kuro (Refuse Derived Fuel - RDF). Miestų atliekų kaloringumas yra apie 2,22 MWh/t. Tai reiškia, kad iš atliekų papildomai galima būtų pagaminti apie 150 000 MWh energijos Kauno apskrityje.

82%

7%6% 2%

1%

0%

2%

0%

0%

0% Mišrios atliekosPopierius ir kartonasStiklasMetalaiPlastmasėsVirtuvės atliekosSodų atliekosStambios atliekosKenksmingos atliekosEEIA

Kauno apskrities miesto atliekų sudėtis

Turint omeny, kad Lietuva savo vartojimu sparčiai vejasi išsivysčiusias šalis, galima numatyti ateities potencialą.

Energetinis atliekų potencialas Kauno stotyje Metai 2013 2020

Atliekų potencialas, tūkst.t/a 250 340 Atliekų srautas. t/h 31 42 Pirminės energijos potencialas, MW 70 95

Biodujų gamybos potencialas iš nutekamųjų vandenų valymo bei gyvulių ir paukščių fermų atliekų

Nederėtų atmesti ir biomasės potencialo, kurį galima išgauti iš žemės ūkio sektoriuje auginamų gyvulių bei paukščių. Per dieną galvijas pagamina 45, kiaulė 4,5, o višta 0,14 kg mėšlo, kas sudaro galvijui 0,04759,

kiaulei 0,00538, o vištai 0,000311 MWh biodujų per metus. Įvertinant statistinius galvijų, kiaulių ir paukščių, auginamų Kauno apskrityje duomenis, teoriniai biodujų gamybos ištekliai Kauno apskrities savivaldybėse būtų:

26

0

200

400

600

800

1000

1200

1400

1600

Biršton

o m

Kauno

r.

Jona

vos r

.

Kaišiad

orių r

.

Prienų

r.

Raseinių

r.

Kėda

inių r.

MW

h

Biodujos iš galvijųmėšlo

Biodujos iš kiauliųmėšlo

Biodujos išpaukščių mėšlo

Teoriniai biodujų gamybos ištekliai Kauno apskrities savivaldybėse, MWh

Investicijų galimybės Miškų potencialas

Mediena: Pagrindinis ir pastovus medienos kuro šaltinis yra miškų ruošos atliekos. Šio tipo medienai šiuo metu Lietuvos rinkoje jau atsiranda labai didelė paklausa, kuri susijusi su staigiu pagrindinio kuro šaltinio – gamtinių dujų – kainų augimu. Miškų ruošos atliekų ir mažų matmenų medžių bei malkų kiekiai turėtų padidėti dėl išaugusios veiklos privačiame miškų sektoriuje (privatizacija turėtų būti baigta ir visi miškai bus normaliai eksploatuojami). Bet kuriuo atveju aišku, kad mažų matmenų medžių paklausa mažėja nepelnytai, taigi pagrindinis dėmesys turėtų būti skirtas malkoms ir miškų ruošos atliekoms. Yra priimta, kad malkos – tai kamienų dalys, kurios yra netinkamos perdirbimui (šakos, kreivos stiebų dalys ir pan.). Miškų ruošos atliekoms priskiriamos šakos, viršūnės ir smulkūs kamienai, kurios gali būti naudojamos tiek malkų (individualiems tokios kuro vartotojams), tiek skiedrų (stambių katilinių vartotojams) gamybai. Jaunų medelių, šakų ir kelmų, naudotinų kurui, tūris buvo skaičiuojamas informacijos, sukauptos miškotvarkos duomenų bazėse, pagrindu. Visi skaičiavimai atlikti 3 grupės (apsauginiuose) ir 4 grupės (ūkiniuose), visų nuosavybių formų miškuose. Kauno apskrityje kasmet vidutiniškai ugdymo kirtimais projektuojama kirsti 2167 ha jaunuolynų,

kuriuose augančių medelių skersmuo 8 cm ir mažesnis ir kurie galėtų būti panaudojami kurui. Bendras jų tūris yra 27631 m³. Šiuo metu Lietuvoje ugdymo kirtimais iškirsti medeliai nėra panaudojami medienos kurui, tačiau Skandinavijos šalyse didžioji dalis jaunuolynų ugdymais iškirstos medienos yra skirta būtent kurui. Skandinavijos šalyse jaunų medelių naudojimas kurui yra skatinamas dotacijomis. Lietuvoje taip pat neišvengiamai jaunuolynų ugdymai turėtų būti dotuojami, siekiant, kad iškertama biomasė būtų naudojama kurui. Kauno apskrityje kasmet vidutiniškai retinimo ir einamaisiais kirtimais projektuojama kirsti 2 574 ha medynų, kuriuose augančių medelių skersmuo didesnis nei 8 cm. Iškirstinas tūris sudaro 153 960 m³ medienos. Bendras kasmet iškirstų šiais kirtimais šakų tūris Kauno apskrityje yra 22 016 m³. Dalį šių šakų (apie 50%) galima būtų panaudoti kurui, kita dalis būtų sunaudojama technologinėms reikmėms ir liktų miške. Vadovaujantis pagrindinių kirtimų normos nustatymo metodika nustatyta, kad Kauno apskrityje kasmet vidutiniškai plynais pagrindiniais kirtimais galėtų būti iškertama 3459 ha. Tai sudaro 847 625 m³ medienos. Bendras kasmet šiais kirtimais iškertamų medynų šakų tūris Kauno apskrityje yra 118 523 m³. Dalį šių šakų

27

(apie 60%) galima būtų panaudoti kurui, kita dalis būtų sunaudojama technologinėms reikmėms ir liktų miške. Kertant mišką plynais kirtimais medienos kurui galima būtų naudoti kelmus. Bendras kelmų kiekis Kauno apskrities plyno kirtimo biržėse

kasmet sudarytų 194 953 m³. Tačiau šiuo metu nėra nei teisinių, nei metodinių prielaidų bei technologijų, nusakančių kaip ir kokiuose dirvožemiuose augančių medynų kelmus galima būtų naudoti medienos kurui nedarant žalos miškui.

Medienos kurui tinkamos kirtimo atliekos Kauno apskrityje, m3

Iškertamas tūris,

m³

Kirtimo atliekos,

m³

Savivaldybė

Jaunuolynų ugdymais

Retinimo ir

einamaisiais kirtimais

Plynais

kirtimais

Mažo

diametro medeliai

Retinimo ir

einamaisiais kirtimais

iškertamos šakos

Plynais

kirtimais iškertamos

šakos

Kelmai

Birštono m. 415 4194 12654 415 502 1591 2910 Jonavos 5110 28345 124002 5110 3668 16723 28520 Kaišiadorių 3511 22590 112112 3511 3167 15863 25786 Kauno 5938 25587 181000 5938 3437 25587 41630 Kėdainių 5971 26339 191625 5971 4170 25882 44074 Prienų 2886 26796 99541 2886 3675 14493 22894 Raseinių 3800 20109 126691 3800 3397 18384 29139 Kauno aps. 27631 153960 847625 27631 22016 118523 194953

Iš viso: 55262 307920 1695250 55262 44032 237046 389906

Medienos atliekos kurui Kauno apskrities savivaldybėse, m3

Mažo diametro medeliaiRetinimo ir einamaisiais kirtimais iškertamos šakos Plynais kirtimais iškertamos šakos Kelmai

28

Čia pateiktam miško kirtimo medienos tūriui galime paskaičiuoti kirtimo atliekų kuro energetinę vertę MWh, įvertinant, kad

medienos drėgnumas yra 50 % energetinė vertė yra 1,4 MWh/m3.

Miško kirtimo atliekų Kauno apskrityje energetinis potencialas, MWh per metus Kirtimo atliekų kuras,

MWh Savivaldybė

Mažo diametro

medeliai

Retinimo ir

einamaisiais kirtimais iškertamos

šakos

Plynais

kirtimais iškertamos

šakos

Kelmai

Birštono m. 581 703 2227 4074 Jonavos 7154 5135 23412 39928 Kaišiadorių 4915 4434 22208 36100 Kauno 8313 4812 35822 58282 Kėdainių 8359 5838 36235 61704 Prienų 4040 5145 20290 32052 Raseinių 5320 4756 25738 40795 Kauno aps. 38683 30822 165932 272934

Iš viso: 77367 61645 331864 545868 Žemės ūkio potencialas Šiaudai: Kauno apskrities ribose daugiausia grūdinių kultūrų auginama Kėdainių ir Raseinių bei Kauno raj. savivaldybėse. Tačiau šiaudų derlingumas Kauno apskrities ribose tarp rajonų savivaldybių yra panašus. Akivaizdu, kad derlingumas nepriklauso nuo užimamo pasėlių ploto, o labiau priklauso nuo pasėlių žemės kokybės. Todėl greta statistinių duomenų pateikiama potencialų pagrindinių

energetikos tikslams tinkamų kultūrų derlius Kauno apskrityje, jei šiomis kultūromis būtų apsodinta visą žemės ūkio paskirties žemė. Žemėlapiai remiasi M 1:250000 dirvožemių kokybės duomenų baze ir CORINE žemės paskirties tipais. Tikėtina, kad energetiniams tikslams būtų galima panaudoti apie 1/3 visų užauginamų šiaudų.

Žiemkenčiai kviečiai

Žiemkenčiai rugiai

Žiemkenčiai miežiai

Šiaudų energetinis potencialas iš pagrindinių grūdinių kultūrų Kauno apskrityje 2000-2005, MWh

29

Potencialus žiemkenčių rugių

derlius, cnt/ha Potencialus žiemkenčių kviečių

derlius, cnt/ha Potencialus miežių

derlius, cnt/ha

Maksimalus galimas šiaudų energetinis potencialas, MWh/metus Rajonas

Kviečiai

Rugiai

Miežiai

Birštono m. 28901 29242 22300 Jonavos raj. 305965 302502 221706 Kaišiadorių raj. 374719 359561 284381 Kauno m. 17752 16757 12752 Kauno raj. 548886 509582 379386 Kėdainių raj. 914847 819509 600727 Prienų raj. 422952 385812 304324 Raseinių raj. 765706 688399 528202

Šalia šiaudų potencialo derėtų paminėti ir grūdų potencialą. Nors mūsų šalyje tai dar nėra įprastas kuro šaltinis, bet augant biomasės kuro poreikiui, o taip pat mažėjant tradicinio grūdų

panaudojimo rinkoms, tai irgi galėtų būti svarstytinas kuro šaltinis. Tačiau reikėtų turėti omeny, kad tik ne daugiau kaip 5% grūdų galėtų būti naudojama deginimui.

Žiemkenčiai kviečiai

Žiemkenčiai rugiai

Žiemkenčiai miežiai

Grūdų energetinis potencialas iš pagrindinių grūdinių kultūrų Kauno apskrityje 2000-2005, MWh

30

Maksimalus galimas grūdų energetinis potencialas, deginant ne daugiau kaip 5% , MWh/metus Rajonas Kviečiai Rugiai Miežiai Birštono m. 5167 5261 4984 Jonavos raj. 54703 54427 49548 Kaišiadorių raj. 66995 64694 63555 Kauno m. 3174 3015 2850 Kauno raj. 98134 91686 84787 Kėdainių raj. 163564 147449 134253 Prienų raj. 75619 69417 68012 Raseinių raj. 136899 123860 118045

Bioetanolis: Bioetanolio gamybai daugiausiai naudojami kviečiai ir rugiai. Kaip ir šiaudų energetiniam naudojimui, taip ir bioetanolio gamybai iš grūdų didžiausias potencialas yra Kėdainių, Raseinių ir Kauno rajonų savivaldybėse, nes čia auginamos didžiausios grūdinių kultūrų apimtys. Taip pat derėtų paminėti, kad šios apimtys pastoviai augo per pastaruosius trejus metus (2003-2005). Bioetanolio gamybai galima būtų panaudoti apie 10% kviečių ir rugių derliaus.

Bioetanolio gamybai taipogi naudojamos bulvės bei cukriniai runkeliai. Bulvių daugiausiai auginama Kauno, Kėdainių ir Raseinių rajonuose, bet čia derėtų paminėti, kad šių kultūrų Kauno apskrityje auginama vis mažiau. Cukrinių runkelių Kauno apskrityje auginama visiškai nedaug, kiek reikšmingesni pasėliai yra Kėdainių rajone. Bioetanolio gamybai būtų galima skirti apie 15% bulvių ir cukrinių runkelių derliaus.

Žieminiai kviečiai

Žieminiai rugiai

Cukriniai runkeliai

Bulvės

Bioetanolio potencialas iš rugių, kviečių, bulvių ir cukrinių runkelių Kauno apskrityje 2000-2005, MWh

31

Potencialus cukrinių runkelių derlius,

cnt/ha Potencialus bulvių derlius,

cnt/ha

Maksimalus galimas bioetanolio energetinis potencialas, MWh/metus Rajonas

Kviečiai

Rugiai

Bulvės

Cukriniai runkeliai

Birštono m. 4423 4475 3869 3236 Jonavos raj. 46822 46292 37994 42345 Kaišiadorių raj. 57343 55024 49220 39444 Kauno m. 2717 2564 2045 2497 Kauno raj. 83996 77981 59505 78458 Kėdainių raj. 139999 125410 93956 130160 Prienų raj. 64725 59041 50148 46165 Raseinių raj. 117176 105346 86436 97873

Biodyzelinas: Žinoma, kad esama planų statyti naujas biodyzelino gamyklas Jonavos ir Kaišiadorių rajonuose, nors didžiausias rapsų kiekis auginamas Kėdainių ir Kauno savivaldybėse. Tačiau statistiniai 2003-2005 metų duomenys

rodo, kad šios kultūros auginimo apimtys pastoviai auga. Biodyzelino gamybai Kauno apskrityje galima būtų panaudoti apie 50 % auginamų rapsų.

Žieminiai rapsai

Vasariniai rapsai

Biodyzelino (rapso metylesterio) potencialas iš žieminių ir vasarinių rapsų Kauno apskrityje 2000-2005, MWh

32

Maksimalus galimas biodyzelino energetinis potencialas, MWh/metus Maksimalus biodyzelino potencialas,

MWh Savivaldybė Rapsai Birštonas 182197 Jonavos r. 1394684 Kaišiadorių r. 1098460 Kaunas 0 Kauno r. 1972550 Kėdainių r. 2480400 Prienų r. 1373789 Raseinių r. 2326517

Iš viso: 10828596

Biodujos: Kauno apskrityje tikslingiausia būtų pradėti statyti biodujų jėgaines prie žemės ūkio įmonių, kurios augina kiaules. Tačiau būtinai biodujų gamybai reikia naudoti ne tik kiaulių mėšlą, bet ir kitas žemės ūkio atliekas bei atliekas iš netoli esančių maisto pramonės įmonių, skerdyklų. Taip galima būtų papildomai daugiau pagaminti dujų ir atitinkamai gauti daugiau energijos. Tokių atliekų priėmimas utilizacijai taip pat atneštų pelno. Gaminant elektros energiją, reikia kiek įmanoma pilnai

naudingai išnaudoti atliekinę šiluminę energiją. Tai ypač aktualiausia vasarą. Šaltuoju metų periodu šiluminę energiją galima naudoti patalpų šildymui. Jeigu šios energijos šildymui yra perteklius, labai tikslinga butų papildomai pigią šilumą naudoti pavyzdžiui šiltnamiuose. Atliekinę šiluminę energiją vasaros metu galima būtų naudoti, įsisavinant naujas gamybos rūšis, imlias šiluminei energijai. Tai galėtų būti kokios nors produkcijos džiovinimas.

33

Executive Summary

Fast development of Lithuanian economics, not reducing dependence on the import of primary energy from single country, foreseen closure of Ignalina NPP in 2009, growing prices for fossil fuel in global markets as well as other challenges requires revising of Lithuanian energy policy and strategy through evaluating fast changing situation and safeguarding national economy. Besides Lithuania as well as other countries must implement EU regional policy, having goal to reduce development differences between regions and promote development of less developed regions. Huge EU investments are aimed at the regions, which are strategically important from the attitude of demographic and territorial development. Kaunas County with its agricultural and forest resources has great potential for implementing the EU objectives for biomass heat, power, and fuel production and use. Integrating new biomass processing schemes for bio-energy applications into areas with competing biomass processing and land-use structures raises complex spatial planning issues in regions where bio-energy and industrial biomass production capacities compete for a limited amount of resources, or in countries where woody biomass is blocked for profitable export markets, leaving few resources for local bio-energy applications. Thus regional planners, investors, plant operators and biomass producers need improved methods of mobilising alternative local biomass resources for bio-energy investment planning. Legislation & current energy sector Lithuanian biomass energy sector is regulated by rather wide list of EU and Lithuanian legislations, thus providing significant background for developing and implementation of Kaunas County biomass energy strategy. Current energy sector in Lithuania consists of four main sectors – heat, electricity, natural gas and liquid fuel, which are closely related with possibilities to use biomass for energy

generation. Approximately 50 MW of installations in Kaunas county are designed for wood biomass fuel, and approximately 7 MW – for peat and fuel mixes with peat. Only one small boiler for straw fuel is installed in Jonava region. And there is only one operating biogas CHP plant, operating on biogas produced from sewerage sludge at Kaunas Water Sewerage Treatment plant and having thermal capacity of 3.8 MW. The Study presents SWOT analysis on Knowledge and Practical Skills, Know-how Transfer; Bioenergy Generation and Spatial Planning, which gives comprehensive view on production and use of biomass in energy sector of Kaunas County. Strategic goals Domestic, renewable and residual energy sources are not used fairly enough in Lithuania. This is the “bottleneck” of Lithuania’s energy sector, as well as weak policy of regional development. Biomass is one of the components of EU biofuel strategy, which would improve primary energy balance and reduce dependence on fuel import. Lagging behind experience in mastering most modern biomass technologies will lead to inefficient use of these technologies while growth of the prices for imported organic fuel. Bioenergy strategy defines the following strategic goals: - ensure reliable energy supply with the least

costs, environmentally friendly and using diversity of primary energy sources;

- implement environmental EU directives and Lithuanian legislation in energy sector;

- increase the share of RES and especially biomass up to 20% till year 2025 in primary energy balance;

- stimulate energy producers to use biomass energy for heat generation in industry, for heating of buildings, for district heating;

- support combined heat and power generation using biomass fuel. The share of

34

RES in power balance should be appr. 7% in 2010 and increase by 10% till year 2025;

- make market share for liquid biofuels 5.75% in 2010, 15% till 2020 and 20% till 2025;

- support opening of agriculture stock for production of energy biomass;

- support the use of municipal waste and water sewerage treatment residues for production of biogas;

- include unused wood residues from forestry management into energy biomass production schemes;

- support waste management, treatment and recirculation for enabling energy use of such waste.

Bioenergy implementation tasks Implementation of above goals defines specific tasks: 1) master feasible forests felling residues potential in Kaunas County using modern technologies – appr. 18,000 toe in 2025; 2) establish straw collecting, storage, transportation and incineration systems for heat supply system – appr. 12,000 tow in 2025; 3) Appr. 4,000 ha of neglected lands can be used for installation of energy plantations – appr. 200 MWh/a in 2015; 4) arrange sorting of municipal waste and build waste incineration installation – appr. 200 tons of combustible waste per year during 2010-2025; 5) Appr. 26,000 ha of arable land in Kaunas County could be used for rape and would produce appr. 500,000 MWh of rape methyl ester per year for production of buiodiesel; 6) at least 1 bioethanol plant could be built in Kaunas County for production of 20,000 t of bioethanol per year. We should also notify that mastering of RES potential would give significant environmental effect. It was estimated that till year 2010 reduction of CO2 – 32.7%, SO2 – 3.0%, NOx – 21.2%. Lithuania has well developed spatial planning system on national, counties and local levels.

However biomass spatial planning has no practice in Lithuania yet. Biomass energy potential in Kaunas County Total area of Kaunas County is 809,900 ha, including 56% agriculture land, 29% forests, 2% roads, 4% urban area, 3% water and 6% of other lands. 27,400 ha make not used land. Forestry biomass Total forests area 238,000 ha, including 226,100 ha of stands. Annual growth volume is 1.48 mill m3. Average current volume increase is 6.5 m3/ha. Average wood volume in the forests of Kaunas County is 203 m3/ha. Resources were defined using inventory data, cutting potential was defined for all types of felling. Small diameter trees – the trees removed during thinning felling. Logging residuals come from branches, etc. from all types of felling, except thinning. Stumps come only from final felling. Biomass calculated using FAO methods.

Forestry biomass potential

Small diameter

trees from thinning

cuts

Logging residuals from all types of fellings

Stumps

from finnal felling

Total forests biomass, t 15539 99505 87818 Energy value, theoretical potential, MWh

43509 278615 245890

Energy value, technical potential for chips, MWh

38624 247331 218280

Above-ground biomass

Below-ground biomass

Dead wood biomass

Total forests biomass, t 24205474 5567259 2333100 Energy value, theoretical potential, MWh

67775326 15588325 6532680

Energy value, technical potential for chips, MWh

60165125 13837979 5799153

35

Agriculture biomass Straw. Agriculture is among the strongest sectors in Kaunas County. Total area of cereals is approximately 150,019 ha with average yield 500,590 tons. 12-15% of straw could be used for fuel, which would be about 75,000 tons of dry matter. Most developed cereals are rye, wheat and barley. Technical potential of straw for energy needs would be 591,716 MWh per year, considering energy value of straw 3.44 MWh/t. Grain. There are also certain attempts to use low quality grain for direct incineration as biomass fuel. Bearing in mind the above mentioned average yields of cereals 500,590 tons, approximately 5% of grain could be used for fuel. For main cereals – wheat, rye and barley this makes technical potential of grain 88,600 MWh considering energy value of grain 4.72 MWh/t. Bioethanol. Grain, potatoes and sugar beet are considered among the main resources for production of bioethanol. Bioethanol is used as gasoline additive. Technical potential of bioethanol would be appr. 855,086 MWh per year from the main cereals, 101835 MWh/a from potatoes and 164654 MWh/a from sugar beet. Biodiesel. Rape methyl ester or biodiesel is used as replacement or additive to diesel fuel. Average acreage of rape is approximately 16,500 ha with yield 80,600 tons, which could give about 99,771 MWh/a of rape methyl ester. The acreage of agriculture land has reduced by 30% since 1990, which could give additional reserve for energy plantations, which could be grown in the area of 75,000 ha. Municipal waste biomass Total population in Kaunas County is 685,700, including Kaunas City (364,000), small towns – 129,420, and country side – 192,244. Average person produces 0.34 tons of waste in cities, 0.2 tons of waste in small towns and

0.1 tons of waste on country side during the year, which gives total of about 169,000 tons of household waste. About 40% of this waste is so called Refuse Derived Fuel (RDF), which makes 67,555 t/a and total 150,000 MWh of energy in Kaunas County. Bearing in mind that Lithuania’s development follows other European countries, we can foresee future potential:

Energy waste potential in Kaunas landfill

Year

2013

2020 Waste potential, kt/a 250 340 Waste flow. t/h 31 42 Primary energy potential, MW 70 95

Biogas We should not also reject biomass potential, which could be achieved from cattle and poultry manure in agriculture sector. A cow produces 45, a pig 4.5 and a hen 0.14 kg of manure per day, which gives 0.047; 0.0054 and 0.0003 MWh of biogas per year. Evaluating statistical data of cattle and poultry in Kaunas County, this would give total 7191 MWh per year. Investment possibilities Forestry potential The study provides methodologically estimated forest residues annual potential in m3 and MWh, which could be used for energy in Kaunas County by municipalities: for small trees – 55,262 m3 (77,367 MWh), thinning and cleaning – 44,032 m3 (61,645 MWh), branches of clear cuttings – 237,046 m3 (331,864 MWh) and stumps – 389,906 m3 (545,868 MWh). The study also provides biomass potential data, based on 6 years (2000-2005) statistical data, which gives current potential as well as tendencies. The results of modelling provide available yields on the basis of soil quality indicators. The study also provides modelling data on maximal available yields as well as expected

36

energy use of main agriculture energy products. These are: - Straw for incineration: 3,379,729 MWh of

wheat, 3,111,364 MWh of rye and 2,353,779 MWh of barley, providing that 1/3 of straw could be incinerated directly.

- Grain for incineration: 604,255 MWh of wheat, 559,810 MWh of rye and 526,034 MWh of barley, providing that not more than 5% of total grain yield could be used for direct incineration.

- Grain for bio-ethanol: 517,201 MWh of wheat and 476,133 MWh of rye could be used as bio-etanol, providing that not more than 10% of yield could be used for this purpose.

- Potatoes and sugar beet for bio-ethanol: 383,174 MWh of potatoes and 440,177 MWh of sugar beet could be used for bio-ethanl generation, assuming that not more than 15% of vegetables are used for this purpose.

- Rape for bio-diesel – 10,828,596 MWh of rape could be used for bio-diesel production every year in Kaunas County.

Summary table on maximal energy potential from agriculture production in Kaunas County

Maximal yields,

t

Straw energy

potential, MWh

(extraction 33%)

Grain energy

potential, MWh

(extraction 5%)

Bio-ethanol energy

potential, MWh

(extraction 10-15%)

Bio-diesel energy

potential, MWh,

(extraction 50%) Wheat 2,560,401 3.379,729 604,255 517,201 Rye 2,357,094 3,111,364 559,810 476,133 Barley 2,228,957 2,353,779 526,034 Potatoes 4,271,733 383,174 Sugar beet 4,563,788 440,177 Rape 2,341,318 10,828,596

37

Naudojami šaltiniai

1. EK Komunikatas: Biomasės naudojimo

veiksmų planas SEC (2005)1573. 2005-12-07.

2. Europos Parlamento Pranešimo projektas dėl biomasės ir biodegalų strategijos (2006/2082(INI)). Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas. Pranešėjas Werner Langen. 2006-06-28.

3. Kauno regiono plėtros planas 2003-2013: darnus regionas besikeičiančioje Europoje. Kaunas, 2003.

4. Kauno apskrities viršininko administracijos 2006-2008 metų sutrumpintas strateginis veiklos planas. Kaunas, 2006.

5. Algimantas Zaremba. ES atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo politika ir šių išteklių panaudojimas Lietuvoje. // Ūkio ministerijos Energetikos departamento direktoriaus pranešimas Europos savaitėje 2006 m.

6. Nacionalinė energetikos strategija // 2007 m.

7. Nacionalinė energijos vartojimo efektyvumo didinimo programa 2006-2010 m.

8. Biokuro gamybos ir naudojimo skatinimo 2004-2010 metais programa.

9. Nacionalinė darnaus vystymosi strategija. 2003.

10. AB „Lietuvos dujos“, 2005 metų veiklos ataskaita.

11. AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ 2005 m. prospektas-ataskaita.

12. Stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių analizė // Lietuvos energetikos institutas, Valstybinis miškotvarkos institutas, Lietuvos žemės ūkio universitetas. BBN projekto dokumentas 2005-2006 m.

13. Biomasės išteklių įvertinimas ir naudojimas Kauno apskrities teritorijų planavime // Lietuvos energetikos institutas, Valstybinis miškotvarkos institutas, Lietuvos žemės ūkio universitetas. BBN projekto dokumentas 2006 m.

14. Dr. K. Buinevičius. Komunalinių atliekų panaudojimas energijos gamybai // LŠTA Seminaro medžiaga 2007-06-26.

15. 2006 m. veiklos ataskaita. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija, 2007 m.

16. Šilumos tiekimo bendrovių 2006 metų ūkinės veiklos apžvalga. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija, 2007 m.

38