KAUNO ALEKSANDRO PUŠKINO VIDURINĖ MOKYKLA

LIDIJA KIREJEVA

Istorijos mokytoja ekspertė

ASMENINĖS KŪRYBINĖS ERDVĖS SUKŪRIMAS ISTORIJOS PAMOKOSE

DARBO PATIRTIES APRAŠAS

Kaunas

2

TURINYS

Pratarmė....................................................................................................................................................3

Įvadas........................................................................................................................................................5

1. Netradicinių istorijos pamokų programa „Kauno miesto istorija nuo seniausių laikų...“ ...................6

2. Mokymo metodai ir mokinių kūryba..................................................................................................15

3. Mokiniai ir mokytojai apie projektinę veiklą pamokoje, skirtoje Lietuvos 1000-mečiui: ataskaita ir

„recenzijos“.............................................................................................................................................27

Išvados.....................................................................................................................................................35

Literatūra.................................................................................................................................................38

Priedai......................................................................................................................................................39

1 priedas. Kartu mes – Lietuva (vaizdo ir garso medžiaga). Projektų metodų rezultatas – informacinis

modelis, mokymo priemonė....................................................................................................................39

2 priedas. Mokinių kūrybinė veikla. Fotografija liudija..........................................................................40

3 priedas. „Dovana“ mokiniams – grupėms varžovėms (mokinių sukurtos užduotys žinioms ir

gebėjimams patikrinti).............................................................................................................................54

4 priedas. Kraštotyrinės medžiagos panaudojimas integruotose pamokose (skaidrių rinkinys

pranešimui)..................................................................................................................................................

5 priedas. Integruotos istorijos, dailės ir lietuvių kalbos pamokos planas..................................................

3

PRATARMĖ

Šis darbas yra Lietuvos ir Kauno istorijos netradicinio pobūdžio apibendrinančių pamokų

apžvalga.

Kiekvienas mokytojas siekia ir stengiasi padėti mokiniui mokytis, sukurti asmeninę

kūrybinę erdvę pamokoje ir ne tik joje. Šio projekto idėja kilo po vieno Kauno miesto istorijos

mokytojų metodinės tarybos posėdžio, kur buvo nagrinėjami renginių, skirtų artėjančiam Lietuvos

tūkstantmečiui (2009 m.), ruošimo ir vedimo klausimai. Buvo numatytas 1999 metų pavasario

miesto istorijos konferencijos „Po tūkstantmečio vėliava“ planas. Paskelbta planuojama

konferencijos tema „Kauno kraštas nuo seniausių laikų iki valstybės susidarymo“. Nuspręsta atveju,

jeigu viskas pavyks ir jei visų mokyklų mokytojai aktyviai dalyvaus, surengti analogiškas istorines

konferencijas „Po tūkstantmečio vėliava“ ir ateinančiais metais.

Ir man kilo mintis, kodėl gi tokios istorinės konferencijos (tik mažesnio masto) nesurengus

mūsų mokykloje? Kaip alternatyva – pamokos-konferencijos, kaip apibendrinančios pamokos apie

Lietuvos istoriją, lygiagrečiai studijuojant Kauno, jo apylinkių istoriją. Šį pasiūlymą iškėliau mūsų

mokyklos mokytojų istorijos ir geografijos metodinės sekcijos posėdyje. Aptarti šį metodinį

pasiūlymą pakvietėme dailės, darbų, muzikos mokytojus: kiekvienas pateikė savus pasiūlymus, kaip

galėtų sudalyvauti su mokiniais tokiame renginyje, aptarė galimybes išskirti mūsų kalendoriniuose-

temimuose planuose laiko surengti tokioms konsultacijoms mokiniams, kurie ruoš kūrybinius

darbus, atspindinčius Lietuvos ir Kauno istorijos laikmečius nuo seniausių laikų iki XIII amžiaus.

Dailės mokytojai Elvyra Kapitanova ir Tatjana Brezgina sutiko surengti integruotas istorijos ir

dailės pamokas šia tema. Geografijos mokytoja Dominyka Mitrofanova ir geografijos bei turizmo

mokytoja B.Širobokova pratęs ekskursijas po Kauną, po Lietuvos archeologines ir kultūrines vietas.

Jau sausio mėnesį visose klasėse, kuriose dėstau, surengiau mokiniams pamoką ir

perskaičiau paskaitą, kurią netgi galima pavadinti abipusiu pokalbiu. Atsinešdavau įdomių knygų,

keletą geresnių žurnalų (pavyzdžiui, „Baltų Archeologija“), ir stengdavausi įtraukti juos į šį

nelengvą pasiruošimą netradiciškai vedamoms pamokoms. Informuoju mokinius, kad visa Lietuva,

daugybė organizacijų pradeda dešimt metų truksiantį pasiruošimą šventei, kuri įvyks 2009 metais.

Kokia tai data? Kieno tai bus jubiliejus?

Pasiūliau surengti kartojimo ir apibendrinimo pamoką tema „Lietuva nuo seniausių laikų iki

valstybės susidarymo“. Priminiau mokiniams vadovėlių puslapius, susijusius su šia tema,

supažindinau su papildoma literatūra. Norėjau, kad mokiniai įsivaizduotų save, nors dar ir labai

jaunais, tačiau vis tiek „archeologais“ ir įtrauktų į šias studijas temą „Kauno kraštas nuo seniausių

laikų iki valstybės susidarymo“. Norėjau, kad mokiniai pasijustų „tyrinėtojais“, padirbėtų su

4

archyvų medžiaga, susipažintų su archeologais, pamokai surinktų tokią informaciją, kurios nėra

vadovėliuose, kuri yra visai nauja arba mažai kam žinoma. Daviau pakankamai laiko pasiruošti

tokiai pamokai. Pavasarį vyko paruošiamoji istorijos konferencija „Po tūkstantmečio vėliava“.

Sėkmingai pasirodę mokiniai dalyvavo miesto istorikų konferencijoje.

Įtraukius varžymosi elementų, sudarius laikinas mokomąsias grupes padidėjo dalyvaujančių

šiame darbe aktyvumas. Nebuvo tokio mokinio, kuris nebūtų įnešęs į šį darbą kokio nors indėlio,

kad pamoka gautųsi įdomi. Darbų buvo tiek, kad juos visus buvo sunku sutalpinti parodoje.

1999 metų gegužės 12 d. aš ir mokiniai miesto istorijos konferencijoje pasidalinome savo

patirtimi įgytoje bestudijuojant kraštotyros medžiagą bei dalyvaujant integruotose, istorijos, dailės

ir geografijos pamokose. Mus pagyrė.

Štai į ką noriu atkreipti dėmesį: norint sėkmingai vadovauti darbui besimokančiųjų,

tyrinėjančių Kauno istoriją, man pačiai reikėjo gerai išstudijuoti literatūrą apie „visa tai, ką mokiniai

suras“. Tik mokinių iniciatyvos dėka aš įgijau tam tikrą istorinį išsilavinimą. Kraštotyros darbas

daro teigiamą poveikį paties mokytojo profesionaliam tobulėjimui. O kūrybinė istorijos ir dailės

mokytojų sąjunga skatina visapusišką, analitinį požiūrį į istorinius reiškinius, formuoja būtinas

intelektualinės-emocinės, dvasios kultūros savybes. Noriu išreikšti ypatingą padėką dailės

mokytojoms Elvirai Kapitanovai, Tatjanai Brezginai, rusų kalbos ir literatūros mokytojai Marinai

Sobolevai, lietuvių kalbos mokytojoms Irenai Aniulienei, Lijanai Svačko.

Dalyvaudamas su mokiniais ir geografijos bei turizmo mokytojomis Dominika Mitrofanova

ir Božena Širobokova ekskursijose ir žygiuose, daugiau sužinai ne tik apie kultūros paminklus, bet

ir apie mokinių pomėgius bei charakterį. Pamokoje panaudota kraštotyros medžiaga sukėlė ypatingą

mokinių susidomėjimą Lietuvos istorijos tyrinėjimais, suaktyvino jų pažintinę veiklą.

5

ĮVADAS

Šio darbo tikslas – pristatyti darbo patirties aprašą, skatinant mokinių ir mokytojų

bendravimą ir bendradarbiavimą, kuriant įvairius projektus, skirtus Lietuvos tūkstantmečiui.

Šiam tikslui pasiekti buvo keliami tokie uždaviniai:

Supažindinti su netradicinių istorijos pamokų planavimo idėja ir šios idėjos praktini

taikymu;

pristatyti ir aptarti netradicinių istorijos pamokų programą;

parodyti parengtų ir pravestų pamokų planų pavyzdžius;

aptarti mokymo metodus ir mokinių kūrybinius darbus;

supažindinti su mokinių gebėjimu įvairiapusiškai analizuoti ir įvertinti savo

projektinę veiklą;

pristatyti mokytojų ir mokinių atsiliepimus apie projektinę veiklą pamokose ir

popamokinėje veikloje.

Šio darbo objektas – istorijos modulio programa, apibendrinamųjų pamokų planai, mokinių

kūrybinė veikla.

Darbo metodai: analitinis, aprašomasis.

Literatūros ir šaltinių apžvalga. Mokiniai raginami būtinai panaudoti medžiagą apie

Kauno istoriją („Kauno istorijos metraštis“), įskaitant ir etnografines žinias (P.Dundulienė

„Pagonybė Lietuvoje“, leidinys „Baltų archeologija“ ir kt.), skatinami darbuose atspindėti tautinę

LDK sudėtį (pvz., |„Metraščiai ir kunigaikščių laiškai. Senoji Lietuvos literatūra“, 4 knyga. V.,

1996; S. Atamukas „Žydai Lietuvoje: XIV-XX amžiai“) ir gebėjimą palyginti tautinių mažumų

padėtį šiuolaikinėje Lietuvos Respublikoje (rinkinys „Tautinių mažumų teisės“, V., 2005;),

Naudodamiesi metraščių ištraukomis, literatūros kūriniais, dokumentais, tautosaka, mokiniai

pamokoje įgija naujų žinių ir tobulina savo kalbą.

Metodų įvairovė ir paskirties išmanymas padėjo planuoti netradicinės pamokas įgyvendinant

istorijos modulio programą, skirta Lietuvos 1000-čiui.

Istorijos kabinete sukaupta mokinių kūrybinių darbų, atliktų nagrinėjant mokslinę literarūrą,

įvairovė – tai reflektyvaus, analitinio mokinių mąstymo rezultatas.

6

Lietuva ir kauniečiai

Kuriame projektus

1. NETRADICINIŲ ISTORIJOS PAMOKŲ PROGRAMA

„KAUNO MIESTO ISTORIJA NUO SENIAUSIŲJŲ LAIKŲ“

1.1. Įvadas

Istorijos modulio programa sudaryta, remiantis Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos

bendrųjų programų ir bendrojo išsilavinimo standartų XI-XII klasėms nuostatais, bendrojo lavinimo

ugdymo turinio formavimo, vertinimo, atnaujinimo ir diegimo strategija (patvirtinta LR Švietimo ir

mokslo ministro 2007 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. ISAK-970), kurioje numatyta ugdymo turinį

susieti su šiuolaikinėmis asmens kompetencijomis ir sukurti jo atnaujinimo sistemą. Šiandien

nebetinka tradicinė mokymo metodika, kai mokytojas pateikia medžiagą, o mokinys turi ją teisingai

pakartoti. Mokiniui labai reikalingi gebėjimai, padedantys susiorientuoti informacijos gausoje,

leidžiantys atsirinkti vertingiausią informaciją, įvairiomis formomis išreikšti savo idėjas. Projektų

kūrimas – vienas iš aktyvaus mokymo metodų ir viena iš priemonių ugdyti informacinę kultūrą,

integruojant įvairius dalykus. Papildomos temos susijusios su pagrindinėmis istorijos išplėstinio

kurso programos dalimis ir Kauno regionų raida.

1.2. Programos aktualumas

Programa plėtos bendrakultūrinę, mokymosi mokytis, projektų vadybos ir komunikacines

kompetencijas.

Šis modulio kursas skirtas 11 klasių mokiniams. Tačiau šio kurso temų dalis praktiškai

aprobuota 1999, 2000 ir 2001 metais apibendrinamųjų netradicinių Lietuvos istorijos pamokų metu

su penktų, šeštų, septintų, aštuntų ir devintų klasių moksleiviais. Nebuvo nei vieno mokinio, kuris

nenorėtų geriau susipažinti su savo miesto istorija.

Netradicinis pamokos vedimo būdas leidžia mokytojui įveikti gana plačiai paplitusį mokinių

abejingumą tėvynės kultūrai, Kauno istorijai. Jis leidžia moksleiviams pasijusti protėvių kūrybos

palikimo paveldėtojais ir puoselėtojais, padeda "vidutiniam" mokiniui naujai suvokti iš ankstesnių

pamokų žinomus įvairių Lietuvos gyvavimo epochų įvykius ir faktus, netradiciškai dėstomose

pamokose pasireiškia mokinių orientavimosi į tam tikrą profesiją pradai.

Tokio modulio kursas yra priemonė pasiekti tikslui:

• įtraukti mokinius į istorinę Lietuvos ir Kauno šaltinių nagrinėjimo (tyrinėjimo) projektą,

skatinant mokinius lavinti kūrybinius gebėjimus ir idėjų raiškos būdus.

7

1.3. Programos uždaviniai

• tobulinti informacinių įgūdžių ugdymo procesą pamokoje ir suteikti mokiniams

galimybę parengti kūrybinius projektus bei pasiūlyti įdomias, naujas, originalias Lietuvos ir Kauno

istorijos pristatymo formas;

• ieškoti naujų, įdomesnių ugdymo metodų ir būdų;

• skatinti įvairių dalykų pedagogų bendradarbiavimą ir bendravimą

• skatinti įvairių klasių moksleivių bendravimą ir bendradarbiavimą;

• integraciniais ryšiais susieti istorijos, dailės, geografijos ir turizmo mokslus;

• besimokančiųjų poreikių tenkinimas ir kūrybinių galių ugdymas, atsižvelgiant i jų

individualias savybes, polinkius ir domėjimosi kryptį;

• Lietuvos istorijos bendrojo pobūdžio pamokų medžiagos sukonkretinimas, įtraukiant

ir Kauno bei jo apylinkių istorinę medžiagą;

• visuomeninio klimato klasėje ir už jos ribų humanizavimas.

Sudedamieji atskirų mokomųjų dalykų ryšiai padeda mokiniams dirbti šiomis kryptimis:

• surinkti kraštotyrinę medžiagą naudojimui pamokose;

• susitikti ir pasišnekėti su archeologais, muziejų, miesto bibliotekų darbuotojais,

• sudaryti archeologinių Lietuvos paminklų aprašymus;

• pasirengti vaidmenis mokomiesiems žaidimams, kurie atspindėtų tam tikros istorinės

epochos dvasią;

• studijuoti liaudies dainas, tradicijas, papročių tautosaką;

• formuoti ir parengti savo bendraklasiams pažintines užduotis pamokose įgytų žinių

sutvirtinimui bei jų įvertinimui;

• žinias apie tautinio meno savybes panaudoti savo kūrybiniuose darbuose;

• rašyti esė, rengti projektus.

1.4. Istorija

pravesti pamokas apie pagrindinius Lietuvos istorijos periodus (pagal planą), siekiant

nuodugniai pakartoti ir paraleliai išstudijuoti Kauno istoriją bei kraštotyros problemas;

išstudijuoti medžiagą apie personalijas, susidaryti supratimą apie istorinę terpę, apie

buities ypatumus bei kasdienį Lietuvos žmonių elgesį skirtingose epochose;

vystyti vaikuose pradinius tiriamojo darbo įgūdžius;

mokyti mokinius ieškoti informacijos, vystyti atmintį, suteikti mokiniams galimybę

išreikšti pamokoje savarankiškumą ir savo kūrybines galias;

formuoti sugebėjimą gretinti, lyginti, apibendrinti iš kelių šaltinių paimtas darbui

reikalingas žinias;

8

rinkti medžiagą apie kraštotyrą, atlikti kūrybines užduotis ir darbus tolimesniam jų

naudojimui pamokose;

Dailė

vystyti mokinio sugebėjimą įvertinti tradicijos jėgą, lietuvių tautos kūrybą praeityje ir

dabartyje ir atspindėti tai savo kūrybiniame darbe;

sukurti patraukiančią, estetinę lietuvių liaudies buities, kūrybos pažinimo atmosferą;

išmokyti mokinį vizualiai tyrinėti supantį pasaulį, remiantis teorinėmis žiniomis apie

įvairius dalykus;

surengti mokinių kūrybinių darbų parodėlę.

Geografija ir turizmas:

supažindinti mokinius su Lietuvos archeologiniais paminklais ekskursijų ir turistiniu

būdu, žygiais po Lietuvą;

ugdyti mokinių sugebėjimą sudaryti to kas pamatyta aprašymus ir surinkti naują

kraštotyros medžiagą;

Su lietuvių kalba ryšiai itin stiprūs:

rūpintis kalbine asmens raiška, funkciniu ir bendrosios kultūros asmens raštingumu;

mokinių rašto darbų taisymas ir tobulinimas;

Tikiuosi, kad šio modulio kursas padės pradėti ilgametį darbą, susijusį su integruotomis

istorijos, meno, geografijos ir turizmo pamokomis.

1.4. Metodinės nuorodos

Šie patarimai – tai savotiškas individualiosios programos projektas, kuriuo mokytojai

neprivalo būtinai sekti: jis gali būti pavyzdys kaip patiems kūrybiškai susidaryti programą.

Mokiniams priimtinos naujos informacinės technologijos, kurios leidžia pritaikyti

daugybę gebėjimų: informatikos, gimtosios ir lietuvių bei svetimųjų kalbų, menų, komunikacijos.

Pagrindinis mokymo metodas – grupinis darbas, projekto rengimas. Klasės mokiniai

susiskirsto į grupeles po tris keturis, pasirenka temą ir iš įvairių šaltinių renka medžiagą ir kuria

savo mažąjį projektą. Toks darbas dirbamas visus mokslo metus. Visą šį darbą kontroliuoja

mokytoja, konsultuoja, padeda.

Būtina remtis straipsniu iš Kauno istorijos metraščio leidinio. Įdomiau nagrinėti Kauno

miesto praeities ir šiandienos problemas, susieti Kauno miesto istoriją su Lietuvos istorijos kursu,

mokyti mokinius istorinius faktus interpretuoti ir vertinti skirtingais kontekstais, atsižvelgiant į

daugialypį istorinių reiškinių nulemtumą.

Mokymo metodai turi padėti įtraukti mokinius į aktyvų, gyvą miesto visuomeninio

9

gyvenimo problemų svarstymą, puoselėti smalsumą ir mokinosi motyvaciją, skatinti savarankišką

mąstymą, projektinę veiklą.

Projekto įgyvendinimo metodika

Mokslinių straipsnių nagrinėjimas lietuvių kalba, užduočių atlikimas, modeliavimas.

Kelionės, ekskursijos, tyrinėjimai, informacijos rinkimas ir teikimas, turistiniai žygiai po visą

Lietuvą, turizmo stovyklos.

Esė kūrimas ir kiti kūrybiniai darbai.

Mokymosi kontraktas, vaidmenų atlikimas, mokinių interviu, grupės pranešimas, projektų

kūrimas.

Projektinio darbo rengimo etapai1

E

Eil.

N

Nr.

Tema Pamokų skaičius

1

1.

Temos pasirinkimas 1 val.

2

2.

Projektinio darbo tikslų ir uždavinių formulavimas 1 val.

3

3.

Veiklos planavimas ..Dešimt veiksmų minties laukui praplėsti" 1 val.

4

4.

Veiklos analizė. 1 val.

5

5.

Informacijos šaltinių tyrimas. Pagrindinis veiklos etapas 1 val.

6

6.

Interviu klausimų aptarimas, metodika 1 val.

7

7.

Parengtų klausimų aptarimas, redagavimas 1 val.

8

8

Konsultacijos 1 val.

9

9.

Teorinių žinių fiksavimas ir apibendrinimas, papildomos literatūros,

užrašų tvarkymas

1 val.

1

10.

Konsultacijos. 1 val.

1

11.

Šaltinių nurodymas 1 val.

1 Atliktu darbu aptarimas. tvarkymas. tolesnės veiklos planavimas 2 val.

1 Lesauskienė A. Projektinių darbų vertinimas. Moksleivių pažangos vertinimas ugdymo procese. Mokymas, mokymasis

ir vertinimas. V., ŠPC, 2003, p. 86.

10

12.

1

13.

Konsultacijos Kaip planuoti žodinį pristatymą 1 val.

1

14.

Glaustas projektinio darbo aprašymas 1 val.

1

15.

Įžangos rašymas 1 val.

1

16.

Konsultacijos. 1 val.

1

17.

Užrašų tvarkymas. tekstų redagavimas 1 val.

1

18.

Atliktų darbų aptarimas tvarkymas. tolesnės veiklos planavimas 2 val.

1

19.

Pradinės veiklos, pasiektų rezultatų bei įgytos patirties aptarimas 2 val.

2

20.

Konsultacijos. 1 val.

2

21.

Gautų rezultatų apibendrinimas 1 val.

2

22.

Projektinio darbo aprašo rengimas 1 val.

2

23 .

Konsultacijos 1 val.

2

24.

Parengto aprašo skaitymas, redagavimas, tobulinimas 2 val.

2

25.

Konsultacijos 1 val.

2

26

Atliktų darbų tobulinimas 1 val.

2

27.

Konsultacijos 1 val.

2

28

Projektinio darbo pristatymo visuomenei planavimas 1 val.

2

29.

Konsultacijos. Savęs vertinimas. 1 val.

Projektinio darbo pristatymas (žodžiu ir raštu)2 1 val.

Iš viso: 34 val. (1 pamoka per sav).

11

1.4. Didaktinės nuostatos

Miesto istorija sudaro prielaidą įžvelgti įvairius gyventojus, veiklos kaitą, pasekmes,

skatina moksleivius vertinti jos asmens požiūriu, surasti kas yra gražiausia sename ir suprasti

svarbiausia: kauniečiai šiandien tai dvasiškai gražūs, kauniečiai – mylintys miestą, dori, pasiruošę

gerais darbais, elgesiu puošti miestą.

Istorijos modulio didaktinis turinys: tai miesto istorijos paminklai, muziejų

ekspozicijos; galimybė „prisiliesti" prie paties paminklo, įvertinti jo savitumą, daug reiškia

mokiniui. Mokiniui didaktiškas yra pats Kauno miesto istorijos šaltinis – jos turinys, forma,

medžiaga, kalba.

Mokydamiesi miesto istoriją siekiama reaguoti į kiekvieną skelbiamą Kauno praeities

tyrinėjimą. Mokiniai turi suvokti, kad šiandienos požiūris, nuostatos arba išvados gali pasikeisti

atradus naujus faktus.

Suteikti galimybę gabiems mokiniams dirbti su „Kauno istorijos metraščio" moksliniais

straipsniais lietuvių kalba. Šaltinių vertinimas, problemų tyrimas, esė kūrimas, kūrybinių darbų

pristatymas, projektų rengimas skatiną sisteminį mąstymą. Gabiems vaikams nuo 6 klasės skirti

savarankiškus darbus analizuojant istorines problemas ir kūrybiškai pristatyti darbą žodžiu (rusų ir

lietuvių kalbomis), raštu (lietuvių kalba).

Pagrindinis kūrybinis darbas - tai grupinis darbas - sukurtas naujas projektas, skirtas

Lietuvos 1000-mečiui paminėti, kurį moksleiviai pristato savo bendraamžiams kartojimo pamokų

metu, apibendrinant Lietuvos istorijos kurso pasirinktą temą.

Projekto pagrindinė idėja

Sudominti moksleivius savo miesto istorija, suteikti moksleiviams galimybę pasijusti

„mažaisiais“ archeologais, tyrinėtojais, keliautojais, oratoriais, režisieriais ir dizaineriais. Ugdyti

meilę savo miestui ir savo kraštui.

Kam skirtas projektas

Kauno A.Puškino vidurinės mokyklos 6-12 klasėms gabiems vaikams, kitų mokyklų,

moksleivių ir mokytojų bendradarbiavimui.

Numatomi projekto rezultatai bei tolesnės jo plėtros perspektyvos:

Įtraukti visus moksleivius į Kauno miesto populiarinimą ir per pažinimą sukurti metodinę

medžiagą (pvz., CD – teminius kompaktinius diskus, istorinius reklaminius stendus), parengti

medžiagą mokyklos kraštotyros muziejaus sukūrimui.

1.5. Istorijos modulio struktūra

Istorijos modulio turinio pagrindas – svarbiausi miesto istorijos faktai, reiškiniai sudarantys

2 Lesauskienė A. Projektinių darbų vertinimas, p. 87.

12

galimybę pažinti miesto visuomenės gyvenimą praeityje, dvasinės kultūros. Istorijos modulio

mokoma koncentrais, laikantis chronologinio nuoseklumo.

Siūlau tokį istorijos modulio kurso skirstymą klasėms:

V Kauno istorijos (skaitiniai) ir Lietuvos istorijos kursas (skaitiniai). Mokytoja

savo nuožiūra gali jungti į vieningą visumą.

VI-VII Kauno senovės ir Lietuvos senovės istorija ,, Kaunas nuo seniausių laikų iki

valstybės susidarymo” temai rekomenduojama mokiniams skirti kūrybinius darbus. Projektų

rengimas.

VIII XIII-XVIII a.a. Kauno miesto istorija. Kuriame projektus (grupinis darbas).

IX XIX a. Kauno miesto istorija. Projekto rengimas – grupinis darbas.

X Kauno miesto istorija naujausiųjų laikų. Grupinis darbas. Projekto rengimas ir

pristatymas žodžiu ir raštu lietuvių kalba.

XI-XII Galima mokyti atskirai, arba jungti Kauno miesto istorija su Lietuvos istorijos

kursu

1.6. Turinys

• Proseneliai prabyla į mus (2 val.)

Istorijos, etnografijos, mitologijos, lingvistikos duomenys apie Kauną. Archeologinių

tyrinėjimų duomenys. Petras Tarasenka ir jo tyrinėti Kauno miesto bei apylinkių archeologiniai

paminklai. Archeologai Astrauskas ir Mindaugas Bertašius.

• Kova dėl Kauno (2val.)

Kaunas – neįveikiama tvirtovė. Kauno pilies aprašymas. Kauno pilies vaidmuo Didžiųjų

Kunigaikščių kovoje su kryžiuočiais. Kaunas ir Žemaičių krašto likimas, politiniai įvykiai Kaune

• Kauno miestas viduramžiais (3 val.)

Etninė miestelėnų sudėtis. Teisės ir privilegijos. Magdeburgo teisė. Kauno Magistratas,

viešosios įstaigos, Kauno vaitas ir kauniečiai. Amatai ir prekyba. Kauno pirkliai ir svetimų pirklių

teisės, miesto prekybos apyvarta. Muitinės, faktorijos, prekybos rūmai. Medicinos praktika Kaune.

• Kauno mokyklos XVI amžiuje (3 val.)

Miestų savivaldos institucijų raštinės. Kauno miestiečių švietimo būklė. Mokyklos.

Mokytojai. Mokiniai. Mokyklų pastatai. Mokymo turinys. Kovos tarp liuteronų ir katalikų Kaune.

Kauno mokykla edukacinės komisijos generalinių inspektorių raportuose (apžvalga), Kauno

gubernijos bajorų peticija dėl aukštosios mokyklos įkūrimo. Mokyklų uždarymas. Kauno

knygnešiai. Mokyklos Didžiojo karo metu. „Aušros“ gimnazija. Kauno mokyklos šiandien.

• Kauno miesto herbas (2 val.)

Miesto herbo istorija. Herbas - istorinis šaltinis

13

• Lietuvybė Kaune (2 val.)

Lietuvos didieji kunigaikščiai ir Kaunas. Jėzuitų ir masonų veikla Kaune. A.Vijukas-

Kojelavičius, Adomas Mickevičius; Kunigų seminarija. Tautiškumo užuomazga.

• Miestas vokiečių okupacijos metu (3 val.)

T.Daugirdo rusu buvimo Kaune paskutinės dienos aprašymas. Plėšimai. Vokiečių

atsiradimas mieste. Lietuvos spaudos draudimas. „Nauja“ savivaldybė. Visuomenės atstovai:

T.Daugirdas, S.Banaitis, A.Čizas ir kt. „Lietuvos komitetas nukentėjusiems karo metu šelpti“.

Antivokiška proklamacija. „Bijūnas“ ir „Aidas“. Kunigų seminarija Didžiojo karo metu.

• Kaunas - laikinoji Lietuvos sostinė (4 val.)

1919 m. sausio 5 d., naktis. Lietuvos vyriausybė Kaune. Valstybės tarybos prezidentas

A.Smetona. Krašto gynimo organizavimas. Kauno savanorių būrys – pirmoji ginkluota jėga.

Bolševikų „sovdepas“. „POV“ likvidavimas, Pokarinės Kauno politinės būklės apžvalga. Kauno

kultūrinis gyvenimas.. Kauno miestosavivaldybės. Kauno burmistras Jonas Vileišis.

Kauno miestas tarybiniais laikais (2 val.)

Rezistencinis Kauno vaidmuo antrosios sovietinės okupacijos metu. Kauno miesto Tarybos

statutas. Kauno miesto tarybos komitetų veiklos kryptys. Kaunas XX a.: kovos ir kančios istorija

(esė kūrimas).

• Kauno įžymybės (2 val.)

Senamiestis. Kauno pilies griuvėsiai. Vytauto bažnyčia, Kauno bazilika.

• Bažnyčios ir vienuolynai (2 val.)

Kunigų seminarija. Šv. Trejybės bažnyčia. Benediktinų vienuolynas ir bažnyčia.

Domininkonų bažnyčia. Šv. Gertrūdos bažnyčia („Šaritės“) Karmelitai. Jėzuitų bažnyčia ir

vienuolynas. Kauno vokiečių kirkė.

• Rūmai (l val.)

Kauno rotušė. Maironio namas. Prezidentūra. Miesto (valstybės) teatras. Miesto sodas.

Kauno miesto muziejus. Karo muziejus. M.K.Čiurlionio galerija ir kt

• Kauno apylinkės nuo seniausiųjų laikų (2 val.)

1.7. Pastaba

Mokymosi planas gali keistis, VDU išleidžiant nauja Kauno istorijos metraščio leidinį,

kuriame pateikiami nauji Kauno istoriniai faktai.

1.8. Mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimas ir įsivertinimas

Mokytojas ir mokiniai aptaria, kas bus vertinama, mokiniai, prieš įteikdami darbą

mokytojui, turi atsakyti į pateikiamus klausimus ,, Kaip vertinti savo darbą” – klausimų sąrašas.

14

Vertindamia atliktą darbą – projekto pristatymas raštu, mokytojas ir mokyklinė projektinė

komisija atsižvelgia į mokinio:

darbo tvarkingumą: dalyko žinias ir įgūdžius naudotis įvairiais šaltiniais, suprasti juos,

mokėti interpretuoti ir lyginti;

minčių dėstymo aiškumą

mąstymo nuoseklumą, logiškumą

dalyko terminų vartojimo taisyklingumą

kalbinės ir nekalbinės raiškos gebėjimus

kūrybiškumą, originalumą

įdėtas pastangas

darbo atlikimą laiku

savarankiškumo lygį

Pateikti įgytas žinias tokia forma:

Projekto pavadinimas ir anotacija

Veiksmų planas ir įgyvendinimo būdai (esė kūrimas, interviu, scenarijai ir kiti)

Testas

Kryžiažodis

Recenzijos rašymas ( kitos darbo grupės)

Darbo ataskaita (savęs ir savo grupės darbo įvertinimas)

Projekto pristatymas žodžiu mokyklos bendruomenei

15

2.MOKYMO METODAI

Darbas su papildoma literatūra, kitais informacijos šaltiniais, susijusiais su įvairiomis

programos temomis. Mokiniai papildo mokytojo aiškinimą įdomiais faktais. (Įtrauktinė paskaita).

Pavyzdžiui, taikydamas pamokoje papildomą medžiagą – Pranės Dundulienės knygą

„Pagonybė Lietuvoje“3 – mokytojas ragina skaityti atskiras šio darbo dalis 7 klasės mokinius.

Mokiniai pasirenka straipsnius iš šio darbo „Vandenų deivės“, „Ugnies deivės“ ir kt. Mokiniai

bando išstudijuoti pakankamai sudėtingą medžiagą, patyrinėti ir pranešti apie savo atradimus

nurodyta programos tema, pavaizduoti paveiksle kokį nors gamtos globėją, sudaryti jo trumpą

aprašymą, aprašymui sugalvoti 2-3 klausimus klasiokams ir perskaičius savo pranešimą arba prieš

skaitant jį užduoti juos.

Tokiu būdu, apibendrinančioje pamokoje, skirtoje skyriui „Žmogaus priešistorė“, mokinys

ne tik pasirinktinai apibūdina žmogaus priešistorės pasaulėžiūros elementus, bet ir visi kartu

mokiniai tai iliustruoja, bando savo žodžiais paaiškinti protėvių pasaulėžiūrą. Tokiu būdu,

P.Dundulienės knygai sukuriamos iliustracijos daro ją dar įdomesnę patrauklesnę. Žinoma,

mokytojas skiria laiko iki apibendrinančios pamokos, padeda mokiniams išsiaiškinti, įsisavinti šią

sudėtingą medžiagą, tačiau rezultatas yra malonus – keliama motyvacija.

Mokslinių istorinių straipsnių, kūrinių apie Kauno miesto istoriją, įžymius žmones

studijavimas, kūrybinio darbo pristatymas (pamokos iliustracija): piešinys, skulptūra, maketas;

laiškas draugui, tų įvykių liudininkui: „Kauno magistrato posėdis“ – ką kam galima parašyti? Ką

pakviesti į mūsų miestą, kad jis taptų dar gražesnis ir turtingesnis? (Smegenų šturmas).

Pavyzdys: integruotos istorijos ir dailės pamokos planas

Dalykas: Istorija, 6a kl. - 2001 03 15, 2001 06 12

Istorija, 6b kl. -2001 03 22, 2001 03 27 Istorija, 7a kl.-2001

03 21, 2001 06 06

Istorija, 7b kl. -2001 04 03, 2001 04 17, 2001 05 06, 2001 06 12 Istorija, 9a kl. -2001

03 19, 2001 03 28, 2001 06 11

Istorija, 9b kl. - 2001 03 19, 2001 03 28, 2001 06 11

Dailė, 5a kl.-2001 04 06

Daile, 6b kl. -2001 04 06

Dailė, 7akl.-2001 04 06

Dailė, 9a kl. -2001 03 27, 2001 04 03

Dailė, 9b kl. -2001 03 27, 2001 04 03

16

Pamokos trukmė: 45min.

Pamokos tema: „Kauno magistrato posėdis“

Mokymosi uždaviniai:

Gauti žinių apie Kauno istoriją XV-XVI a.a., surinkti istorinę, medžiagą;

Gebėti savais žodžiais paaiškinti apie amatų ir prekybos Kaune išvystymą, apibūdinti

Kauno buitį, kultūrą;

Lavinti moksleivio vaizduotę, sugebėti mintimis persikelti į kitą istorinį laikotarpį;

Tobulinti moksleivių bendravimo įgūdžius.

Mokinių motyvacija: Mokinai norėjo kuo daugiau sužinoti apie miesto istoriją, rasti įdomių

faktų ir apie tai papasakoti pamokoje.

Mokomoji veikla:

Pamokoje bus naudojami šie metodai

1. Vaidmenims mokomasis žaidimas „Kauno magistrato posėdis“

Klausimai: Kam ir kur adresuoti laišką, kad miestas taptų gražesnis ir turtingesnis?

2. Darbo grupes pristato savo kūrybinius darbus.

3. Darbo grupes pasidalina kryžiažodžiais ir juos sprendžia.

Žinojimas: Dviejų mėnesių laikotarpyje mokiniai savarankiškai lankę Viešąją biblioteką,

rinko istorinę medžiagą apie XVI a. Kauną, tyrinėjo ją, konsultavosi su mokytojais, rengė „laiškus į

užsienį“ remdamiesi istorinių šaltinių ir kryžiažodžių medžiaga. Dailės mokytoja E.Kapitanova

integruotai vedė dailės pamokas, skirtas Lietuvos vardo 1000-mečiui paminėti, padėjo mokiniams

jų kūrybiniuose darbuose atskleisti istorinio laikotarpio ypatumus, atkurti XV-XVI aa. Kauno

gyvenimo ypatumus.

Rekvizitas: žemėlapis „LDK muitinės ir prekybos keliai“.

Mokinių kūrybiniai darbai: piešiniai, maketai, kryžiažodžiai, „laiškai į užsienį“,

siuvinėjimas, darbai iš medienos; Kauno architektūros ir kultūros paminklų nuotraukos, mokinių

ekskursijos po senamiestį metu aprašymas.

Supratimas: Mokiniai, dalyvaudami Kauno magistrato posėdyje, stengiasi suprasti šių

žodžių reikšmes: magistratas, suolininkų teismas, vaitas, miesto piliečiai (miestiečiai), biurgeriai,

nauji miestiečiai, Kauno 12-osios narių kolegija, Magdeburgo teisės, muitai.

Analizė:

kas yra miestas;

kuo skiriasi miestas nuo kaimo;

kur vedė svarbus prekybos kelias per Kauną ir Jurbarką.

3 Pranė Dundulienė. Pagonybė Lietuvoje. V., „Mintis“, 1989.

17

Sintezė: Pamąstykite ir paaiškinkite vieną iš miesto teisių principų: „miesto oras daro

laisvu kiekvieną jame gyvenantį“.

Įvertinimas: Kuri „Kauno magistrato“ kūrybinė darbo grupė padarė didžiausią įspūdį?

Kieno pasiūlymai apie Kauno miesto vystymą buvo geriausi?

Namų darbai: Mokiniai gauna 9-os klasės mokinių paruoštus kryžiažodžius arba testus „Ką

žinai apie Kauną“.

Pažintinės ekskursijos po istorines Lietuvos (Kauno) vietas. Toks mokymo būdas ugdo

pilietiškumą; ugdo pagarbą kitų tautų kultūrai; formuoja emocinį požiūrį į įvykį, o žinių ir jausmų

vienovė skatina atitinkamus jausmus.

Kartu paimti jausmai, žinios ir veiksmai sudaro rūpestingo požiūrio į kultūros paminklus ašį,

padeda ugdyti kūrybingumą. Mokiniai rengia individualias (arba grupines) užduotis jaunesniems

mokiniams rubrikoje „Sveikas, Septintoke“ arba „Linkiu sėkmės“. Tai yra:

kryžiažodžių sudarymas;

karikatūra istorine tema ir klausimai, į kuriuos reikia atsakyti remiantis ja.

Probleminis mokymas lemia tokią užsiėmimų organizaciją, kai mokytojui vadovaujant

kuriamos probleminės situacijos ir mokiniai aktyviai savarankiškai dirbdami jas sprendžia. Šios

veiklos rezultatas – kūrybinis žinių, gebėjimų, mąstymo lavinimas.

Metodiniai būdai:

problemos kėlimas, prieštaravimų nurodymas ir pasiūlymas rasti jų sprendimo būdą;

praktinės veiklos prieštaravimų susidūrimas, skatinimas lyginti, apibendrinti, daryti

situacijų išvadas, gretinti faktus;

mokytojas kelia probleminius uždavinius, pateikdamas nepakankamai arba per daug

pradinių duomenų, kurių dalis yra klaidingi; tai daroma siekiant įveikti psichologinį inertiškumą;

esė kūrimas:

- „Keletas tūkstančių plepių paleido nuo grandinės keletą milijonų laukinių“ Sutiksime

ar paneigsime? (XIX a. prancūzų filosofo Ipolito Teno replika apie Didžiąją Prancūzijos

revoliuciją“)

- „Šiuolaikinės mokslo tarybos posėdis“: „Kodėl Didysis Lietuvos kunigaikštis

Gediminas atsisakė nuo krikščionybės? Ar iš tikrųjų atsisakė?“

- Vilnius, Maskva ar Tverė? Kuris miestas turėjo daugiau teisių tapti suvienytų rusų

žemių centru?

- Ar Didysis kunigaikštis Algirdas turėjo pagrindą skųstis Konstantinopolio

patriarchui?

Atsakymuose raštu išryškėja įvairūs mokinių pasirengimo duota istorijos tema elementai,

18

t.y. datų, faktų žinios, analizės ir vertinimo įgūdžiai.

Tokiu būdu, 10 klasės mokinių darbai – esė „Likimas – būti partizano žmona“ (I.Lipovan),

„Niekada nepamiršim“ (J.Četverikova, I.Nikitenko, S.Sereda) buvo geriausi mokyklos projekte

„Žmogaus likimas“ (dalyvavo 43 žm.), atrinkti respublikos konkursui „Lietuvos kovų už laisvę,

kariuomenės ir netekčių istorija“ ir įtraukti į knygą „Tarp vakar ir šiandien“4.

Gabiems mokiniams ir tiems, kurie pasirinko pagilintą ar išplėstinį istorijos kursą,

mokytojas formuluoja klausimus, susijusius su bendrosiomis tendencijomis, alternatyvų vystymusi,

istorinio pasirinkimo problemomis. Tai pat įtraukia klausimus susijusius su istoriniu vertinimu.

Lavindami mokinių kritinį mąstymą, akcentuojame pagrindinius ugdymo ypatumus:

sprendžiant problemas, naudojamasi mokomuoju turiniu;

mokymasis paverčiamas bendromis mokinių ir mokytojų bei mokinių tarpusavio

pastangomis;

mokiniams suteikiama galimybė mokytis savarankiškai;

parenkami metodai, atitinkantys pasirengimo lygį;

integruojami įvairūs požiūriai ir dalykai;

ugdoma mokinių ir mokytojų bei mokinių tarpusavio pagarba.

Pirmenybinis mokymas stimuliuojant individualią tiriamąją ir grupinę kūrybinę veiklą, 10-

12 klasių mokinių įtraukimas į produktyvią kūrybinę veiklą.

Per tris keturis mėnesius mokiniams siūloma sudaryti testus duota tema. Dažniausiai tema

susijusi su mokykline jaunųjų istorikų olimpiada ir sutampa su miesto ir respublikinės istorijos

olimpiados tema.

Mokiniams primenama, kaip formuluojami klausimai:

Klausimas turi tiesiogiai sietis su tema;

Klausimai turi būti aiškūs ir glausti;

Klausimo žodžiai turi būti suprantami;

Venkite klausimų, į kuriuos galimas atsakymas „taip“ arba „ne“.5

Pasirinkite tinkamą klausimų tipą:

- išvardykite 4 atsakymus, iš kurių mokiniai turėtų pasirinkti - taip vadinami „uždari

atsakymai“;

- atviri klausimai – mokinys nurodo konkrečią datą, vardą, pavadinimą, išsakytas mintis;

- pateikite klausimą ir pasiteiraukite: „Kodėl taip manote?“ Argumentuokite (kad mokinys

tyrinėtų savo mąstymo procesą)

4 Tarp vakar ir šiandien. Sudarytoja: Dalia Kuodytė. V., Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras,

2006, p. 451, 514. 5 Žr. Aktyvaus mokymosi metodai. V., 1998, p. 20.

19

klausimai turi patikrinti žinias, supratimą ir gebėjimus. Pvz.:

o chronologijos

1. 988 m

a) priimta krikščionybė Lietuvoje

b) priimta krikščionybė Rusioje

c) islamo atsiradimas

d) krikščioniškos bažnyčios skilimas į katalikų ir stačiatikių

o faktai

1. Karlas Didysis buvo

a) Prancūzijos valstybės imperatorius

b) Romos imperijos imperatorius

c) Rytų Romos imperijos imperatorius

d) Šventosios Romos imperijos imperatorius

o Sąvokos, sąvokų ir faktų santykis, būdingi reiškinių bruožai

1. Okupuotų šalių nacistų masinio gyventojų naikinimo politika vadinama

a) antisemitizmas

b) genocidas

c) selekcija

d) segregacija

o įvykių priežastys ir seka

1. Su Spalio revoliucijos Rusijoje pasekmėmis nėra susijęs

a) vienos partijos diktatūros įsigalėjimas

b) monarcho nuvertimas

c) privačios nuosavybės panaikinimas

d) šventikų persekiojimas

o apibendrinimas, sinchronizacija, grupavimas

1. Sujunkite poromis amžininkus

Volteras Mindaugas

Čingischanas Jekaterina II

Janas Husas Andrejus Rubliovas

Liuteris Mažvydas

Mokiniai ne tik sudaro testą, taip pat jie turi parengti klausimus istoriniam šaltiniui,

t.y. dokumentui, žemėlapiui, iliustracijai. Tokie klausimai susiję su:

gebėjimu skaityti istorinį kontūrinį žemėlapį;

informacijos paieška keliuose šaltiniuose;

20

gebėjimu vertinti šaltinį;

gebėjimu apibūdinti šaltinio autoriaus požiūrį;

gebėjimu lyginti įvairių šaltinių duomenis, rasti sąsajas ir skirtumus.

Tokios mokinio veiklos rezultatas yra :

sėkmingas mokinių dalyvavimas olimpiadose;

įskaita iš istorijos temos, skyriaus, kurso (pažymys, apibendrinantis vertinimas);

sąmoningas rengimasis egzaminui;

dalomoji medžiaga darbui grupėse (teminiai testai):

- Lietuva tarpukario metais

- Lietuvos Didžioji kunigaikštystė XIII-XV a.

- Lietuva kovų su kryžiuočiais metu

- Lietuvos bažnyčios istorija

- Lietuvos teisės ir konstitucijos raida

Istorinis žaidimas

Per istorijos pamokas mes mokome mokinius analizuoti istorinius faktus, priežastis,

įvykių rezultatus, padedame suprasti konkrečios istorinės aplinkybės ypatumus. Kelių skirtingų

šaltinių pagrindu mokome charakterizuoti istorinius reiškinius, įvykius, asmenybes. Suprantame ir

matome iš iš mūsų darbo patirties, kad norint, jog istorijos kurso medžiaga būtų mokinio emociškai

pajusta ir suvokta, norint pritraukti daugumos mokinių dėmesį, ypač gilinantis į sudėtingesnius

istorijos klausimus, tenka kiek nutolti nuo įprastų mokymo formų. Pvz., aiškinant naują temą, mes

įterpiame poetines eilutes, tuomet jaučiamas mokinių emocinis pakylėjimas, į mokytojo aiškinimą

įterpiamas mokinių, skaitančių šią temą atitinkančias poetines eilutes, pasisakymas. Tuomet

mokytojas toliau veda pamoką pagal planą. Literatūra dažnai suteikia istorijos pamokai

gyvybingumo, emociškumo, įvairumo.

Kaip ypatinga kolektyvinio mokinių pažinimo veiklos forma yra naudojamas istorinis

žaidimas (vaidmenų atlikimas). Tai specifinis žaidimas, kurio metu mokiniai atlieka tikslingus

žaidybinius veiksmus įsivaizduojamoje istorinės praeities situacijoje.

Naudojant tokią pamokos formą, siekiami šie tikslai:

Mokyti jausti vaizduojamą istorinę asmenybę, visos liaudies likimą;

Mokyti savarankiškai naudotis papildoma literatūra;

Mokyti naudotis įvairiais įgūdžiais, kurių pristinga įprastų pamokų metu;

Suteikti galimybę mokinio, neturinčio ypatingų gabumų, saviraiškai, savimonei.

Tokios pamokos metu vyrauja abipusis pasitikėjimas ir mąstymo laisvė. Šis pamokos

metodas – tai mokinio, kaip asmenybės, saviraiška.

21

Negalima tapatinti vaidmeninio istorinio žaidimo ir inscenizavimo, kuomet mokytojas

sudaro vaidmenų tekstą, tikrina, kaip išmoko, rengia repeticijas. Natūralu, jog šiuo atveju netenka

prasmės emocinis pakilimas ir neįpareigojanti aplinka. Žaidimas netenka prasmės ir virsta

teatralizuotu vaidinimu, kuris nereikalauja iš mokinių savarankiškos mąstysenos, išvadų ir

vertinimo.

Žaidimas – tai visuomet improvizavimas. Žinoma, mokytojas duoda žaidimui impulsą,

ragina aktyviai dalyvauti. Skiriamas laikas pasiruošimui – 2-3 sav. arba net mėnuo. Mokiniams

reikia savarankiškai dirbti su vadovėlio medžiaga, papildoma literatūra, iliustracijomis.

Šio žaidimo rūšys įvairios – tai įsivaizduojama kelionė į praeitį, diskusijos, konferencijos

žiniasklaidai, feodalų suvažiavimai ir t.t.

Užduotys 6-8 klasėms

Šiuolaikiniai rašytojai – fantastai pateikia laiko mašinos sukūrimo idėją. Ši mašina gali

perkelti žmogų į bet kurią epochą ir šalį. Įsivaizduokite, kad turite galimybę pasinaudoti laiko

mašina. Į kurią viduramžių šalį norėtumėte nuskristi?

Sudarykite skrydžio programą :

1. nurodykite amžių (metus,) į kurį norite pakliūti;

2. nurodykite šalį (miestą), kurioje (kuriame) norite pabuvoti;.

3. išsirinkite personažą (vaidmenį), kuriuo norėtumėte pabūti:

- šiuolaikiniu žmogumi (mokslininku – istoriku, 6 klasės moksleiviu, rašytoju tyrinėtoju ir

t.t.)

- viduramžių atstovu (valstiečiu pilies savininku, amatininku, pirkliu, mokslininku,

dailininku, rašytoju, karvedžiu ir t.t.)

4. pagrįskite savo pasirinkimą (amžių, metus, šalį vaidmenį);

5. nurodykite (pasirinkite) „kelionės„ tikslą.

Praktika rodo, kad žaidimas pamokoje – tai rimtas darbas, kuris reikalauja ne tik mokėti

atpasakoti, interpretuoti, bet ir kūrybiškai mąstyti. O mokytojas svarsto – kur rasti laiko? Programa

suteikia galimybės tinkamai pakartoti, paskirti, pvz., visą pamoką temos ar skyriaus apibendrinimui.

Dėl šios priežasties mokomieji žaidimai – tai neuniversali priemonė istorijos pamokų

sėkmei. Žaidimai tinkamai panaudojami tik derinant juos su kitomis mokymo formomis. Tačiau

reikia rasti progą pravesti tokią pamoką bent 1-2 kartus per mokslo metus. Tai pagyvina mokymo

eigą. Kaip skirti šią pamoką žinių įtvirtinimui ar apibendrinimui?

5-9 klasėse aš naudoju išankstinio susipažinimo (pirmenybinis, pralenkiantis mokymas)

metodą. (Nuo 5 klasės mokau testų sudarymo su atsakymų variantais arba tiksliais atpasakojimais

(istoriniais diktantais). Penktokai kartu su mokytoju remdamiesi vadovėlio medžiaga [mokytojas

22

rašo lentoje, mokiniai – iš pradžių su mokytojo pagalba, a paskiau savarankiškai sąsiuviniuose]

sudaro testą. Jau 8-os klasės mokiniai – įgudę šio darbo profesionalai) Aš naudoju išankstinio

mokymo susipažinimo metodą. (Nuo 5 klasės mokau testų sudarymo jau su atsakymų variantais

arba tiksliais atpasakojimais (istorinis diktantas). Penktokai kartu su mokytoju remdamiesi

vadovėlio medžiaga [mokytojas rašo lentoje, mokiniai - iš pradžių su mokytojo pagalba, o paskiau -

savarankiškai sąsiuviniuose] sudaro testą.

Jau 8-os klasės startui jie - įgudę šio darbo „profesionalai“). Pavyzdžiui, pamokos tema

„Lietuvos Didžioji Kunigaikštyste XIII-XV a.

Šiai temai skiriu 5 pamokas, remdamasi kalendoriniu mokymo planu. Mokiniams iš anksto

pasakau kada nagrinėsime šią temą. Pasiūlau arba įpareigoju nurodytai datai perskaityti vadovėlio

tekstą. Ne išmokti, o tik susipažinti su vadovėlyje pateikta medžiaga. Šiai temai skirtos pamokos

metu pradedame testo sudarymą. Mokytojas atkreipia mokinių dėmesį į ypač svarbius, reikšmingus

nagrinėjamos temos momentus. Vieną pamoką dirbame su testu, namų darbui skiriu užduotį - baigti

rašyti testą. Arba galima skirti dvi pamokas (tai priklauso nuo klasės žinių, įgūdžių). Mokiniai žino,

kad kitą pamoką mokytojas pakvies prie lentos mokinių grupę - komandą (4-5 mokiniai), o kita

grupė (priešininkų komanda) pateiks klausimus. Komanda galės pasitarti, pagalvoti 10-15 sek., ir

vienas šios komandos mokinys turės atsakyti į pateiktą klausimą. Pateikiantis klausimą išklauso

atsakymą, tuomet pasako: „Atsakymas priimtas“ arba „Atsakymas nepriimtas“. Tris klausimus

pateikia grupės - komandos ir du klausimus - mokytojas. Kiekvienas klausimas vertinamas dviem

taškais. Neatsakytas klausimas – minus du taškai. Mokiniai žino žaidimo taisykles (tai daroma,

norint išvengti vadinamųjų „pritapusių“), mokytojas sudaro savanoriškas grupes – komandas arba

pagal mokytojo nurodymą. Ši apklausos forma, jeigu ji gerai organizuota, tikrai sudomina

mokinius. Jie dažnai klausia: „O kada mes atsakinėsime komandomis? “

Tokios pamokos metu galima įvertinti iki 15-20 mokinių. Be to, jeigu mokinys, pateikiantis

klausimą, formuluoja jį nesuprantamai – klausimas atmetamas, o šis mokinys, išėjęs atsakinėti prie

lentos, gauna vienu tašku mažesnį, negu visa komanda, pažymį.

Sudarantis testą mokinys neturėtų gėdytis klausti mokytojo, prašyti jo patikslinti klausimo

formuluotę.

Ir štai jau iš 5-ių pamokų lieka 2 arba l papildoma. Ją ir panaudoju apibendrinimui neįprasta

forma.

Pateikiu pamokos atskirus elementus: (Projekto pristatymas žodžiu)

Mokiniai, jūs prisimenate patarlę „Kartojimas – mokslų motina“, juolab kad mieste tęsiasi

konferencijų ir renginių ciklas, skirtas Lietuvos vardo 1000-mečiui -„Po tūkstantmečio vėliava“.

Šiame vadovėlyje parašyta „Lietuvos istorijos VI-VII klasės kurso kartojimas“. Prisiminkime ir

įsivaizduokime...

23

Kuriam laikui pamirškite, kad gyvenate XX amžiuje... Dabar jūs „išvažiuojate“ į viduramžių

Lietuvą. Šiuo metu jūs jau nebe mokiniai, o Mindaugo arba Gedimino, Algirdo arba Vytauto

valdymo laikų amžininkai, o galbūt ir patys esate Įžymios istorinės asmenybės. Visi jūs „gudruoliai

ir gudruolės“.

Įvykiai, kurių sūkuryje jūs esate, taip jaudina, jog negalite apie juos kalbėli paprastai,

kasdieniškai, todėl gimsta poetinės eilutės, pakylėtos intonacijos ir jūs:

Pirmajame etape -

Deklamuojate Lietuvai literatūrinį sveikinimą, kuriame atsispindi istoriniai nuo kunigaikščių

Mindaugo iki Vytauto valdymo laikų įvykiai.

5 taškai

Antrajame etape -

Paaiškinate mums, tolimiesiems palikuonims, istorinį įvykį (aplankote bent kartą per metus

miesto viešąją biblioteką, knygyną - ruošiate įdomų pranešimą, kurio nebuvo pamokos metu).

5 taškai

Trečiajame etape -

Jūs – kaunietis (arba aplankėte Kauną), sužinojote (arba pamatėte, išgirdote) kažką

svarbaus. Pasakojate savo draugams apie tai. (Aplankote muziejų susipažįstate su archeologiniais

duomenimis, tautosaka - tai, kas sieja Kauną su viduramžiais).

7 taškai

Ketvirtame etape -

Jūs pamatėte (įsigijote) įdomų daiktą ir jį rodote draugams. Arba esate menininkas, arba

svečiuojatės pas dailininką. Tai kūrybinis komandos darbas.

5 taškai

Penktajame etape -

Jūs paruošėte savo bičiuliams-svečiams „dovaną“. (Tikrinimo užduotis priešininkų

komandai ir jos sirgaliams: į jas įeina kryžiažodis, testas, dokumentu ar iliustracijų analizė).

3 taškai

„Dovanų“ pavyzdys, kurį gavo priešininkų komanda pamokoje bei mokytojai, Kauno miesto

istorijos konferencijose 2000 m.:

Nuo lietuvių karaliaus Algirdo

Pasveikinimas Patriarchui6

Tu pasiuntei man laišką per mano žmogų Teodorą; [jame rašai,] kad metropolitas tau

6 Iš graikų kalbos Algirdo laišką vertė Marcelinas Ročka.

Metraščiai ir kunigaikščių laiškai. Senoji Lietuvos literatūra. 4 knyga. V., 1996, p. 203-204.

24

skundėsi dėl manęs. Jis taip sako: „Karalius Algirdas mus užpuolė“. Aš nepradėjau puldinėti; jie

pirmieji pradėjo puldinėjimą, net priesaikos, kurią jie man buvo davę, bučiuodami kryžių, nesilaikė,

nei sutarties nenutraukė. Jie užpuolė mane devynis kartus; mano svainį [Tverės] kunigaikštį

Michailą, davę priesaiką, pasikvietė pas save, o metropolitas pašalino bet kokią baimę dėl to, kad

jis galės nuvykti ir parvykti, kada norės, tačiau jie jį paėmė į nelaisvę. Ir mano žentą Nižnij

Novgorodo kunigaikštį Borisą paėmė į nelaisvę ir atėmė jo kunigaikštystę. Jie užpuolė mano žentą

kunigaikštį Ivaną iš Novosilio ir kunigaikštystę, paėmė nelaisvėn jo motiną ir mano dukterį išvarė ir

priesaikos, kurią jiems buvo davę, nesilaikė; nesilaikydami tokio kryžiaus bučiavimo, jie atėmė iš

manęs šias tvirtoves: Rževą, Sišką, Gudiną, Osečną, Gorišeną, Riasną, Velikije Lukus, Kličeną,

Vseluką, Volgą, Kozlovą, Lipicą, Tesovą, Chlepenį, Tomo tvirtovę, Berezujus, Kalugą, Mcenską.

Visa tai yra tvirtovės, ir visas jas jie atėmė ir nesilaikė kryžiaus bučiavimo nei sutartį nutraukė.

Mes, visa to negalėdami pakęsti, juos savo ruožtu užpuolėme ir, jeigu jie man neatsiteis, aš dabar

daugiau neketinu kęsti. Pagal tavo palaiminimą jų metropolitas juos laimina kraujo praliejimais iki

šiol. Mūsų tėvų metu tokių metropolitų nebuvo kaip šis metropolitas: jis laimina maskvėnus kraują

praliejantiems karams ir neina nei pas mus, nei vyksta į kijevą; ir jeigu kuris asmuo man prisiekia,

bučiuodamas kryžių, ir pabėgs pas juos, metropolitas atleidžia jį nuo šios priesaikos. Ar kur nors

pasaulyje girdėta, kad būtų panaikinama priesaika? Kozelsko kunigaikštis Ivanas, mano

pavaldinys, prisiekė man su savo motina, su savo broliais, su savo žmona ir vaikais, kad bus man

ištikimas, tačiau jis, pasiėmęs motiną, brolius, žmoną ir vaikus, pabėgo, o metropolitas Aleksijus

atleido juos nuo kryžiaus priesaikos. Ivanas iš Viazmos prisiekė kryžiumi ir pabėgo ir įkaitus

išdavė, o metropolitas atleido jį nuo kryžiaus priesaikos. Vasilijus Nagubnikas prisiekė vyskupui ir

vyskupas buvo jo užstatas, o anas išdavė vyskupą kaip laidą ir pabėgo, o metropolitas atleido jį nuo

kryžiaus priesaikos; ir daugelis kitų pabėgo, ir anas atleidžia juos nuo priesaikos, t.y. nuo kryžiaus

bučiavimo. Metropolitui derėtų laiminti maskvėnus, kad jie mums ateitų į pagalbą, nes mes už juos

kovojame su vokiečiais. Mes kviečiame metropolitą pas save, tačiau jis visai neatvyksta pas mus;

duok mums kitą metropolitą Kijevui, Smolenskui, Tverei, mažajai Rusiai, Novosiliui, Nižnij

Novgorodui.

Užduotys

1. Kieno vardu rašytas šis laiškas? Atsakymą pagrįskite.

2 tšk.

2. Kada rašytas šis laiškas?

1 tšk.

3. Kam adresuotas šis laiškas, ko autorius tikisi pasiekti šiuo laišku?

2 tšk.

4. Paaiškinkite teiginį: „Metropolitui derėtų laiminti maskvėnus, kad jie mums ateitų į

25

pagalbą, nes mes už juos kovojame su vokiečiais“.

2 tšk.

5. Paaiškinkite sąvokas: maskvėnai, patriarchas, metropolitas.

3 tšk.

6. Remdamiesi istorinėmis žiniomis, paaiškinkite, kodėl Kijevui, Smolenskui, Tverei, mažajai

Rusiai, Novosiliui, Nižnij Novgorodui prašoma duoti kitą metropolitą.

2 tšk.

Koks tai istorinis šaltinis: pirminis ar antrinis? Atsakymą pagrįskite.

2 tšk.

Kokia šio šaltinio istorinė reikšmė?

2 tšk.

Mokomasis žaidimas, kaip aktyvus mokymo metodas, protingai derinant jį su kitais

metodais, skatina kūrybinį mokinių mąstymą, jų savarankiškumo įgūdžius.

Mokymosi kontraktas7

Metodas naudingas tuo, kad mokinys pats pajunta dalyko prasmę ir jo taikymo galimybes.

Tai kontraktas tarp 11kl makinio ir mokytojo, projekto vadovo. Mokinys pasirenka projektą,

susijusį su tuo, ko jis nori išmokti iš mokomojo dalyko temos. Jeigu mokytoja sutinka patvirtinti

kontraktą bei projektą, ji padeda mokiniui nuspręsti kaip atlikti šį darbą. Kad mokiniams tai nebūtų

visiškai naujas dalykas, šį darbą reikia pradėti anksčiau, nuo 6-7 klasių.

Iš pradžių mokiniai susiskirsto į grupes, išsirenka grupės vadovą, pasirenka temą ir pasirašo

kontraktą su mokytoju.

Grupės mokiniai:

- Nustato mokymosi tikslus.

- Pateikia pagrindą, kodėl jie nori to išmokti ir kaip tai bus galima taikyti.

- Tikslo ir projekto apibrėžimas. Anotacijos rašymas.

- Nustato mokymosi metodus: ( interviu, skaitymas, rezultatus analizuojantis pranešimas,

esė kūrimas).

- Susipažįsta su projekto įvertinimo kriterijais.(kaip mokinys žinos ar jis įgyvendino

mokymosi tikslus?).

- Rašo projekto darbo ataskaitą ( mokiniai analizuoja savo projektą kaip mokymosi

patyrimą).

6-7 kl. Moksleiviai, dalyvaujantys projekte, atlieka tiriamąjį darbą ir pajunta, kas yra

problema ir jos sprendimas arba atradimas. Mokymas dažnai būna nukreiptas į problemas tam, kad

klasėje arba grupėje būtų skatinamas kritinis mąstymas. Mažų grupių projektinė veikla pamokoje bei

26

popamokinė veikla dažnai susijusios su kitais mokymo metodais: skaitymu, diskusija, mokinių

interviu,vaidmenų atlikimu ir kt.

Į šį darbą įtraukiami įvairių dalykų mokytojai. Mokymasis būna paverčiamas bendromis

mokinių ir mokytojų bei mokinių tarpusavio pastangomis. Mokytoja atsižvelgia į mokinių

poreikius, pamokoje vyksta bendravimas ir bendradarbiavimas. Įtraukdamas moksleivius į mažų

grupių projektus, mokytojas leidžia pajusti atsakomybės jausmą, suteikia galimybę mokiniams

mokytis savarankiškai.

Labai svarbu išugdyti informacinius įgūdžius, kad jie padėtų mokiniams suvokti

studijuojamąją medžiagą. Informaciniai įgūdžiai yra mokymosi proceso dalis, kurių tikslas padėti

mokiniams mokytis.

Informaciniams įgūdžiams taikoma metodika8

Užduoties apibrėžimas. Problemos suvokimas.

Planavimas, t.y. „smegenų šturmo“ metodas ir sąvokų planelių sudarymas (mąstymo

įgūdžiai, pažintiniai įgūdžiai).

Informacijos radimas (vietos nustatymo įgūdžiai, atrankos įgūdžiai, informacinės

technologijos įgūdžiai).

Informacijos panaudojimas (skaitymo būdai, informacijos parinkimas ar atmetimas bei

konspektavimas).

Informacijos pateikimas (žodžiu ir raštu, darbo pristatymas).

Veiklos apmąstymas ir įvertinimas (savęs vertinimas).

Informacinius įgūdžius galima laikyti mąstymo įgūdžiais, nes jų padedami mokiniai gali

pateikti sau klausimus apie savąjį mokymosi procesą.

Labai naudinga patyrinėti įvairius mokslininkų darbus apie informacinius įgūdžius (ypač

James E. Herringo darbą „Informacinių įgūdžių ugdymas mokykloje“) ir jų patirtį panaudoti

savo praktinei darbo analizei bei sukurti mokymo priemonę „Informacinių įgūdžių ugdymas

pamokoje“. Tai „Atmintinė moksleiviams“ – naudingi patarimai, į kuriuos atsižvelgia visi

moksleiviai ir mokytojai savo kūrybinėje veikloje.

Mokymosi kontraktas ir informacinių įgūdžių ugdymas padeda vykdyti mokymo programą,

skirtą Lietuvos 1000-mečiui.

7 Žr.: Aktyvaus mokymosi metodai. V., 1998, p. 117.

8 Žr.: James E. Herring. Informacinių įgūdžių ugdymas mokykloje. V., Garnelis, 1998.

27

3. MOKINIŲ IR MOKYTOJŲ ATASKAITA IR „RECENZIJOS“ APIE

PROJEKTINIUS DARBUS, SKIRTUS LIETUVOS 1000-MEČIUI

Kaip mes ruošėmės pamokai „Kauno magistrato posėdis“, skirtai Lietuvos tūkstantmečiui

paminėti.

• Besiruošdama pamokai, aš supratau, kad mažai težinau apie savo gimtąjį miestą.

Įsivaizdavau save tame laikotarpyje - tartum laikas sustojo ir tu atsidūrei kitame pasaulyje.

Alina Čirgina, 7a kl.

• Mes dirbome 5 moksleivių grupėje. Padarėme „Kauno pilies“ maketą. Surinkome

informaciją apie XVI a. Kauną ir parašėme laišką į užsienį. Mes labai patenkinti savo

darbu!

Edgaras Cibulskis, 7a kl.

• Aš išsiuvinėjau Vytauto Didžiojo portretą. Buvo įdėta daug darbo, bet nesigailiu, juk

tai vardan Lietuvos! Tikiuosi, kad visi moksleiviai sutiks su mano nuomone jog ši pamoka -

didelė šventė, žinių šventė.

Diana Budelinskaitė, 7a kl.

• Aš ruošiausi šiai pamokai su Julija. Iš pradžių reikėjo surasi medžiagą, paskui

apgalvoti kaip apiforminti, kaip pateikti. Reikia labai stengtis ir sugebėti save išsivaizduoti tuo

laikotarpiu.

Sabina Radkevič, 7b kl.

• Lietuva - mūsų Tėvynė. Čia gimėme. Sužinoję, kad tema skirta Lietuvos

tūkstantmečiui, nuėjome į biblioteką surinkti informacijos.

Loreta Grušelionytė, 7a kl.

• Aš išsiuvinėjau Lietuvos herbą. Kaunas kažkada buvo Lietuvos sostinė, todėl mes turime

daugiau sužinoti apie savo miestą. Man labai patinka 9 klasės mergaičių darbas „Perkūno namas“.

Mes galime palyginti Kauną praeityje ir dabar.

Ina Voropajeva, 7a kl.

• Nuostabu, kad moksleiviai turi galimybę pažinti savo šalį. Šių darbų dėka aš supratau,

kad šioje mokykloje visi vaikai talentingi.

Julija Raguzina, 7a k l.

• Mane nustebino tai, kad Lietuvą valdė daugybė valdovų ir jų gyvenimas buvo labai

nelengvas. Aš nupešiau Kauno Rotušę.

Pavel Mešečko, 7a kl.

Buvo labai įdomu išsivaizduoti save XV a. žmogumi ir rašyti laišką draugui. Aš

28

išsivaizdavau save mokytoja ir savo laiške pabandžiau papasakoti apie Kauno švietimą ir kultūrą,

norėjau sudominti kitų šalių mokytojus ir pakviesti juos darbui į Kauną.

Irina Tiniakova, 7a kl.

• Įdomiausia buvo tyrinėti kitų moksleivių darbus.

Narine Oganian, 7a kl.

• Mums labai patiko 6-7 klasių darbai „Kauno architektūra“. Darbų autoriai parašė

originalius laiškus, kuriuose – tikri faktai. Skaityti įdomu! Ačiū už darbą!

Oksana Kochanenko, 9a kl.

• Aš labai patenkinta kad mūsų mokykloje labai aktyvūs pradinių klasių moksleiviai.

Lija Sčirskaja, 9a kl.

• Matyti, kad 6 klasės moksleiviai stokoja darbo patirties. Yra ir privalumai: daug

iliustracijų, kurios padeda išsivaizduoti to meto Kauną.

A, Sinicinas, 9a kl. V. Muratov,9akl.

• Darbas „Kauno XV-XVII aa. Architektūra“ pateikia daug informacijos ir iliustracijų.

Darbas gerai apiformintas. Skaityti nenuobodu.

Jelena Simičeva, 9a kl.

• Jaučiamas 6-7 klasių moksleivių nuoširdumas ir tvarkingumas. Rašyti tokius

„laiškus“ ne visuomet sugeba ir suaugusieji. Aš irgi ruošiasi šiai pamokai ir miesto konferencijai

su drauge Ira. Padariau „Perkūno namą“. Bet, deja, miesto konferencijos nebuvo.

Jelena Pijadina, 9a kl.

• Geriausi darbai - 7B klasės moksleivių: V. Suvalovos, A. Gračiovos ir

S.Pampuščenko. Moksleiviai surinko medžiagą, parašė laišką, nupešė piešinius, sudarė kryžiažodį.

Labai apipavidalinta!

Larisa Borodina, 9a kl.

• Septintokų darbas neblogas, nors dažnai dalyvauja svečiai iš ateities. Turinys ne visada

atitinka pavadinimą.

Julija Chrisanova, 9a kl. Ir dar daug kitų nuomonių.

KAUNAS 2001 m.

Projekto „Kraštotyros medžiagos panaudojimas istorijos pamokose“,

skirto Lietuvos 1000-mečiui,

RECENZIJA

2003 m. 8-9 kl, moksleiviai aktyviai dalyvavo mokyklos projekte. Mokytoja L.Kirejeva

sugebėjo paaiškinti moksleiviams projekto sąvoką. Nagrinėdami temą „Iš Lietuvos ir Kauno

kultūros istorijos XVII-XVIII a.“, po pamokų mokiniai dirba; grupėmis, apibrėžė užduotis, nustatė

29

tikslus, ieškojo šaltinių, juos analizavo, gerai ištyrę, interpretavo. Tokią išvadą galime daryti todėl,

kad kiekviena moksleivių grupė sudarė savo testą, kryžiažodį, pateikė savitų piešinių ir kitų

kūrybinių darbų. Išnagrinėję Rimšos knygą „Kauno herbas XV-XX a.“, moksleiviai išsiuvinėjo

Kauno herbus įvairia siuvinėjimo technika.

Mokinių grupės pateikė savo projektus:

a) 2003 m. kovo mėn. savo bendraklasiams;

b) 2003-04-11 atvirose pamokose pradinėse klasėse;

c) Parengė stendą ir 2003-04-11 jį pristatė mokyklos bendruomenei.

Mokinai gebėjo žodžiu pristatyti darbą, gerai jį suplanavo, atsižvelgdami į tiklą, turinį,

mokymo metodą, auditoriją, mokymosi aplinką, vartojo naujų terminų.

Mokinai gebėjo naudotis kompiuterio atmintyje saugoma informacija, programinėmis

priemonėmis, padedančiomis kurti lenteles, maketuoti. Akivaizdus to įrodymas - stendas „Kauno

architektūra XVII a.“.

Moksleiviai stengėsi taisyklinga lietuvių kalba žodžiu ir raštu pateikti savo darbą, bandė

save įvertinti darbo ataskaitoje.

Kai kurie mokiniai pernelyg daug dėmesio skyrė užduoties apibendrinimui ir per mažai -

turiniui.

Tos moksleivių grupės, kurios įvykdė užduotį, pasidalijo savo patirtimi ir

pasiekimais tarptautinėje konferencijoje 2003-04-16 d., parengė savo kūrybinių darbų parodą.

Moksleiviai aktyviai bendravimo ir bendradarbiavo su istorijos mokytoja L.Kirejeva, taip

pat su dailės mokytoja T.Brezgina ir turizmo būrelio vadovė B.Širobokova. Tai padėjo jiems sukurti

tam tikros epochos koloritą, geriau pažinti Lietuvą.

Mokyklos direktorius J.Burkojus

Pradinių klasių metodinės grupės primininkė O.Aleksandrova

Iš A.Novikaitės, 11 kl. mokinės, pranešimo „Netradicinė pamoka ir kraštotyrinės

medžiagos panaudojimas" 2003m. Tarptautinė konferencija.

Mums pavyko!

Mūsų pranešimus ir pasiruošimus pamokai „Lietuva nuo seniausių laikų iki valstybės

susidarymo“ žiuri įvertino kaip geriausius. Mes dalyvavome, 1999 m. gegužės 12d. konferencijoje

„Kauno kraštas nuo seniausių laikų iki valstybės susidarymo“. Mūsų grupė 2 kartus dalyvavo

miesto istorijos konferencijoje. Istorijos mokytoja papasakojo, kaip mes ruošėmės Lietuvos istorijos

ir meno kartojimo pamokoms, kaip rinkome šito periodo Kauno istorijos medžiagą, o paskui mes

darėme savo pranešimus.

• Kaunas nuo seniausių laikų – gamybos centras.

30

• P.Tarasenka ir jo tyrinėti Kauno miesto ir jo apylinkių archeologiniai kasinėjimai.

• P.Tarasenkos tyrinėti Kauno miesto ir jo apylinkių kapinynai.

Grupės „Kraštotyrinės medžiagos panaudojimas istorijos pamokose“ vedėja Janina

Tasiukevičienė mums padėkojo, o konferencijos apibendrinimo metu pasakė, kad ne visi mokiniai

taip gerai pasiruošė ir laisvai darė pranešimus kaip mes. Gal tai perdėta, bet mums malonu! Mes

buvome apdovanoti dėmesiu ir knygomis. (Aleksandras Vitkus. Lietuvos istorijos įvykiu

chronologija 1795-1918 ir kt.)

Bet iš tiesų buvo ne taip lengva pasiruošti šitai temai. Mes ne vieną kartą buvome Kauno

Vytauto Didžiojo Karo Muziejuje. Prašėme archeologijos skyriaus darbuotojų kopijuoti medžiagą.

Net gi kalbėjomės su archeologais! Mums padėjo. Rusu literatūros mokytoja Marina Soboleva

dažnai važiuodavo į Vilnių ir atveždavo mums medžiagų iš Vilniaus Universiteto apie Kauno

apylinkes. Istorijos mokytoja atnešė mums daug žurnalų „Baltų archeologija“. Visa tai moksliniai

straipsniai lietuvių kalba, ir su jais dirbti nelengva. Ir dar palyginti, išrinkti reikia, kad pranešimas

būtų trumpas. Taip, mes pasijutome, kaip sako mokytoja, „jaunaisiais tyrinėtojais“ – tai įdomus, bet

nelengvas darbas.

Per šį laiką mokiniai surinko archyvinių medžiagų apie Kauną ir jo apylinkes, kurias dabar

galima panaudoti pamokose. O piešinių tiek daug, kad gavosi albumai, kuriuos mes pavadinome

„Daina senoviniam Kaunui“. Ir dar daug ryškių mokinių darbų. Visose klasėse vyko pasiruošimas

Lietuvos istorijos kartojimo pamokoms. Dailės pamokos taip pat buvo susijusios su šita tema ir

padėdavo padaryti jas šventiškas.

2003-04-15

Kelina Karina, 8A klasės mokinė

Po tūkstantmečio vėliava

Būdami šeštokai, mes prisijungėme prie bendro mūsų mokyklos projekto apie Kauną.

Reikėjo rasti ir išnagrinėti duomenis apie Lietuvą ir Kauną V-XV a.a. Straipsniai tai

moksliniai, o mes tik šeštokėliai... Bet kaip ir kiti vaikai, mes norėjome būti panašūs į savo

vyresnius draugus, irgi darančius savo projektą. Prašėme savo tėvų eiti su mumis į miesto

biblioteką, padėti rašyti, piešti... Mes turėjome pasistengti įsivaizduoti epochos koloritą, persikelti į

XV- XVI amžių ir tapti įvykių dalyviais, pasiruošti istorijos pamokai „Kauno magistrato posėdis“.

Kiekviena moksleivių grupė, remdamasi istoriniais šaltiniais, ruošė „laišką į užsienį“ su

iliustracijomis, kad sudomintų svečius. Buvo įdomu įsivaizduoti save XV a. žmogumi ir rašyti

laišką. Aš įsivaizdavau save mokytoja ir laiške pabandžiau papasakoti apie Kauno švietimą ir

kultūrą, norėjau sudominti kitų šalių mokytojus ir pakviesti juos dirbti į Kauną. Kartu su draugais

atrinkome laiškus į „užsienį“, į Kauno „magistrato posėdį“, pabrėždami, kad Kaunas - prekybos

31

centras, kad miestui reikalingi architektai, amatininkai, prekybininkai. Diskutavome: kur miesto

gyventojai mokėsi skaityti, kuo prekiavo? Ir iškilo klausimas: kam rašyti, ką rašyti? Ką pakviesti į

Kauną, kad miestas būtų turtingesnis ir gražesnis.

Savo kalboje mes panaudojome naujus terminus: magistrato raštinė, vaitas. Magdenhurgo

miesto teisė... Šiais metais mūsų mokyklos direktorius padovanojo mums Edmundo Rimšos knygą

apie Kauno miesto herbą. Mes, aišku, ją perskaitėm. Paruošėme apie 20 iliustracijų, kurios padėjo

suprasti miesto herbo istoriją XV-XX a.a. Savo darbą mes pristatėme istorijos pamokoje 3b ir 2a

klasėse. Be iliustracijų mes dar išsiuvinėjome ir Kauno herbą - jį galėsite pamatyti visų mūsų darbų

parodoje. Labai malonu, kad mūsų mokyklos lietuvių kalbos mokytoja Svetlana Kovalenko yra

sudominta integruotomis istorijos ir dailės pamokomis, kadangi visa medžiaga yra lietuvių kalba.

Mokytoja domisi, ar literatūriškai taisyklinga mūsų kalba, ar pajėgia moksleiviai susidoroti su

užduotimi, nes projektas tikrai nėra lengvas darbas.

Visa tai mes darome su meile. Kiek gražių piešinių, maketų, laiškų į užsienį apie Kauną ir

Lietuvą! Manome, kad tokios pamokos, skirtos gimtojo miesto istorijai pažinti, padeda tobulinti

lietuvių kalbos vartojimo įgūdžius, ugdo mokinių istorinį ir pilietini atsakingumą.

2003-04-15

Viktorija Meščeriakova

2002 metai – mes tik septintokai, istorijos mokytoja pasiūlo mums rasti istorinius straipsnius

apie Kauną XV-XVI a., išnagrinėti tą straipsnį, kuris labiausiai trauks mūsų dėmesį ir sudaryti ta

pačia tema savo straipsnį į laikraštį. Jis turėtų būti parašytas viena iš duotų formų, tokių kaip

interviu su tos epochos gyventoju, testas, kryžiažodis, trumpo spektaklio scenarijus. Be to,

straipsnis turėtų būti lydimas ryškios iliustracijos, kad pritrauktų visų dėmesį. Kadangi mūsų grupė

domisi architektūra, mus sudomino Roberto Keturakio straipsnis iš knygos „Kaunas“, kuris vadinasi

„Miestas su piramidės vizija“. R.Keturakis rašo, kad Kaune architektūrinių paminklų yra labai

mažai ir įsivaizduoja galintis suskaičiuoti juos visus ant pirštu. Bet išvardindamas juos, nepamini

daugelio statinių. Taip mums ir atėjo į galvą mintis parašyti kritišką straipsnį „Miestui su piramidės

vizija“, o vietoje iliustracijos sukūrėme dvi karikatūras.

Pagaliau visos grupės baigė savo darbą, pakabino straipsnius ant lentos istorijos kabinete ir

išėjo didžiulis sieninis laikraštis. Bet kitų klasių mokinių ir mokytojų įvertinimai parodė, jog mūsų

straipsnis – pats įdomiausias. Iš vienuoliktokės Oksanos Kochanenko recenzijos: „Man labai patiko

7 klasės mokiniu grupės projekto darbas „Kauno architektūra“. Darbo autoriai parašė originalų

straipsnį, kuriame – tikri faktai. Ačiū už darbą.“

2003 metai – mes jau aštuntokai ir „Kauno miesto XVII a. architektūriniai paminklai“ -

tai jau ketvirtas mūsų projektas, skirtas Lietuvos 1000-mečiui. Šį kartą mes nutarėme apipavidalinti

32

projektą kaip stendą, nes taip iš jo bus daugiau naudos. Mes surengėme ekskursiją į Kauno

Senamiestį, padarėme pakankamai kokybiškas nuotraukas, rizikuodami savo brangia sveikata –

tą šeštadienį buvo net 27 laipsniai šalčio.

Po to mes radome trumpus paaiškinimus nuotraukoms, organizavome pokalbį pradinių

klasių mokiniams rusu kalba 2003 metų balandžio 11 dieną, o savo 8a klasėje surengėme pristatymą

lietuvių kalba, kuris įvyko 2003 metų kovo 31 dieną. Anotacijoje mes nurodome, kad mūsų

stendinis darbas bus naudingas kaip pradinių klasių mokiniams, taip ir vyresnėse klasėse.

9a klasės mokinių V.Meščeriakovos, K.Kelinos ir A.Kleiza projekto ,,Kauno

architektūra“

RECENZIJA

Minėtą projektą apžvelgsiu lingvistiniu aspektu. Šaunu, kad projekto autoriai, vadovaujami

istorijos mokytojos L.Kirejevos, nusprendė jį rengti, rašyti 3-mis kalbomis: lietuvių, rusų ir anglų.

Tai lavina lingvistinę kompetenciją ir nuovoką, plečia mokinių komunikacinius gebėjimus. Juk

mokėjimas sugebėjimas versti (iš gimtosios kalbos į lietuvių kalbą arba atvirkščiai) – tai mokytojui

efektyvus kalbos mokėjimo patikrinimo metodas. Ir ne tik mokytojui. Mokiniai, versdami iš vienos

kalbos į kitą, lygina kalbų morfologiją ir leksiką, geba atpažinti, gretinti kalbinę sistemą, jos

panašumus ir skirtumus.

Šaunu, kad pasirinkta komunikacinė – informacinė vertimo funkcija. Ji turi adresatą –

projektas skirtas ir mokytojams, ir vyresniųjų klasių mokiniams, jis tinka naudoti istorijos

pamokose. Daug specialiosios leksikos, tačiau ji suprantama iš bendro konteksto. Apskritai,

vertimas laikomas sudėtinga kalbinės veiklos sritimi. Juk verčiant keičiama teksto kalbinė struktūra,

o turinys išlaikomas tas pats. Todėl vertimas – tai savotiškas komunikacijos procesas. Projekto

autoriams gerai pavyko perteikti teksto specifiką, kalba pakankamai taisyklinga.

Lietuvių kalbos mokytoja V.Jakubavičienė

2007 m. gegužė

Kauno A.Puškino vidurinės mokyklos geografijos mokytoja B.Širobokova, Kauno

J.Basanavičiaus vidurinės mokyklos O.Kavaliauskienė

Istorijos pamokos 5b klasėje analizė

Tema

Visi kartu mes – Lietuva

Tikslas

Padėti mokiniams suvokti Lietuvos kultūrą, kaip daugialyčio, tautinių mažumų patirtimi

praturtinto kultūrinio darinio suvokimą.

33

Skatinti tautinę, rasinę ir religinę toleranciją šiuolaikinėje Lietuvos visuomenėje.

Uždaviniai

Remiantis interneto, kitais informacijos šaltiniais, diskutuojant grupėse apie tautos švenčių

prasmę, jų išraišką, papročius ir tradicijas, susirasti ir susisteminti reikalingą informaciją apie

tautinių mažumų kultūrą Lietuvoje bei kūrybiškai pristatyti savo grupės darbą pamokoje (projektų

pristatymas žodžiu).

Metodai

Diskusija grupėse, skaitymas, mažų grupių projektai.

Temos aktualumas

Labai svarbu mažinti atskirtį visuomenėje, ugdyti toleranciją, šalinti nepakantumą Lietuvos

visuomenėje.

Pamoka netradicinė – projekto kūrimas. Mokiniai užduotims ruošėsi iš anksto. 5B klasės

mokiniai suskirstyti į 6 grupes po 4-5 vaikus. Kiekviena grupė iš anksto savanoriškai pasirinko

atitinkamą projekto potemį:

1 grupė – „Lietuvių tautinės tradicijos“;

2 grupė – „Ukrainiečiai Lietuvoje“;

3 grupė – „Lenkai Lietuvoje“;

4 grupė – „Rusai Lietuvoje“;

5 grupė – „Totoriai Lietuvoje“;

6 grupė – „Karaimai Lietuvoje“.

Moksleiviai savarankiškai gebėjo susisteminti rastą informaciją, pateikti klausimus ir

įvertinti draugų atsakymus. Ugdytiniai skatinami savarankiškai mąstyti. Grupės, projektą

pristatydamos žodžiu, demonstravimo gebėjimą naudotis kompiuterine programa Power Point.

Įtraukė į veiklą kitus mokinius. Visi kuria, žaidžia, mokosi, papildo grupės pristatytas informacinis

modelis, pasidalijama įspūdžiais apie grupės pasiekimus. Mokytoja apibendrina ir korektiškai taiso

moksleivių klaidas, ruošia mokinius įsivertinimui.

Darbas pamokoje vyko organizuotai ir kūrybingai. Siekiama bendrauti ir bendradarbiauti,

puoselėti savo tautos tradicijas, pripažįstant kitų tautų kultūrinį savitumą.

Metodai atitiko tikslus. Uždaviniai tinkamai pateikti. Mokiniai grupėse aiškinosi tradicijas,

papročius, nagrinėjo tautos istoriją Lietuvoje.

Ugdytiniai aktyviai dalyvavo pamokoje. 5 klasės mokiniai norėjo rengti savo „mažus

projektus“ apie tautines tradicijas ir pristatyti jos atviroje pamokoje, skirtos Pavasario dienai – ES

dienos minėjimui. Kadangi istorija integruojama su lietuvių kalbos, informatikos bei geografijos

dalykais, ši pamoka dėl laiko stokos buvo tęsiama, nes mokiniai buvo pakankamai gerai ištyrinėję

informaciją, parengę išsamius pranešimus.

34

Gilios istorinės žinios. Taikomi įvairūs metodai skatina moksleivių norą domėtis istorija ir

mokytis. Ugdytinių darbą vertina objektyviai, naudoja įvairius vertinimo būdus bei tipus. Gera

bendrakultūrinė kompetencija.

Dažnai vesti tokias pamokas, kada mokytoja ir mokiniai gali pademonstruoti gebėjimą

parengti projektą, taikant projektų planavimo principus.

35

IŠVADOS

1. Teminių projektų rengimas su mokiniais, panaudojant probleminio mokymo technologijas,

nustebina mokinius, nuteikia juos ieškoti neįprasto sprendimo, sudomina, įtraukia į šio klausimo

suvokimo, aptarimo su klasės draugais ar mokytoju procesą; formuoja teigiamą mokymosi

motyvaciją, parengia priimti kitą kultūrą, o tai padeda ugdyti mokinių praktinius gebėjimus ir

įgūdžius; intensyviai lavina mokinių pažintinius gebėjimus, būtinus saviugdai.

2. Ugdomi pagrindiniai bendrieji gebėjimai: savarankiškai planuoti ir vykdyti savo mokymosi

komunikacinę veiklą; naudotis įvairiais medžiagos šaltiniais; prognozuoti informaciją iš įvairių

šaltinių; savarankiškai atrinkti medžiagą duotai temai; planuoti, apibendrinti, sisteminti;

improvizuoti;

imti interviu; analizuoti istorinius dokumentus, kritinius straipsnius; studijuoti įvairius požiūrius

duota tema; pagrįsti savo požiūrį, rašyti recenziją; kurti esė, teatralizuoto vaidinimo scenarijus,

testus, kryžiažodžius, istorinius diktantus, klausimus istorinio dokumento analizei, kurti maketus,

piešti iliustracijas duotai temai.

3. Mokiniai mokomi pažvelgti į istoriją archeologo, menininko, tyrėjo mokslininko arba praeities

amžininko akimis. Tai formuoja nestandartinį mąstymą, skatina kurti ir pažinti nežinomybės

paslaptis.

4. Moksleiviai parengė ir pristatė mokyklos bendruomenei projektinius darbus, skirtus Lietuvos

1000-mečiui paminėti.

5. Galutinis rezultatas – moksleivio parengtas ir pristatytas visuomenei projektinis darbas, skirtas

Lietuvos 1000-mečiui paminėti.

Laikas Mokinių atliktų veiksmų sąrašas

1999

Istorinio periodo „Kaunas ir jo apylinkės nuo seniausiųjų laikų iki valstybės

susidarymo“ papildomos medžiagos rinkimas, nagrinėjimas, tyrinėjimas,

sisteminimas. Bendravimas su Kauno miesto archeologais, muziejų darbuotojais.

Šauniausio oratoriaus turnyras, geriausiu darbų pristatymas parodoje. Dalyvavimas

Kauno miesto istorinėje konferencijoje.

36

2000

Istorinio periodo „Lietuva nuo valstybės susikūrimo iki 1430 metų“ papildomos

medžiagos rinkimas, nagrinėjimas ir kūrybinio darbo parengimas.

I etapas. Mokiniai sukūrė literatūrinį pasveikinimą Viduramžių epochos

Lietuvai nuo Mindaugo iki Vytauto laikų.

II etapas. Mokiniai įsivaizduoja, kad gyvena Viduramžių Lietuvoje ir pasakoja

mums, tolimesniems ainiams, tų laikų įvykius (pvz., kaip Algirdas diktuoja

laišką Konstantinopolio patriarchui).

III etapas. Mokinys įsivaizduoja esąs kaunietis (arba aplankęs Kauną) ir

sužinojęs kažką svarbaus, pasakoja apie tai savo draugams. (Mokiniai aplanko

muziejų, susipažįsta su archeologiniais duomenimis, tautosaka, su visu tuo, kas

sieja Kauną su Viduramžiais).

IV etapas. Kūrybinis komandos darbas: komandos nariai įsivaizduoja pamatę

(įsigiję) įdomų daiktą ir pristato jį savo draugams.

V etapas. Moksleiviai paruošia savo bičiuliams-svečiams „dovaną". (Tikrinimo

užduotis varžovų komandai ir jos sirgaliams).

Darbo pristatymas: renginys „Kelionė į LDK epochą“. Dalyvavimas Kauno

miesto istorijos mokytojų konferencijoje.

2001 Istorinio periodo „Kaunas XV-XVI amžiuje“ nagrinėjimas renginys „Kauno

magistrato posėdis“. Kūrybinių darbų paroda 8 kl.

Lietuvos pajūris istoriniuose šaltiniuose 10-11 kl. (projektas 11 kl.).

2002 Istorinio periodo „Kaunas XVI-XVII amžiuje“ medžiagos nagrinėjimas.

Šauniausio straipsnio į laikraštį sukūrimo konkursas. „Laikraščio“ „Iš Kauno

istorijos..." leidimas.

Turistiniai žygiai ir ekskursijos po Kauno apylinkės ir po Lietuvą.

2003 Moksleiviai ruošiasi konkursui „Iliustracija istorijos pamokai". Jie ruošia

vaidybinius žaidimus, satyrinius šou, kurie atspindi laikotarpį „Lietuva ir Kaunas

nuo 1569 iki 1795 m." Darbo pristatymas: „1588 m. Lietuvos statutas ir

kauniečiai" - sukurtas scenarijus ( 9 kl. mokiniai).

2004 Kaunas ir kauniečiai nesitaikė su 1940-1985 m. m. režimu. 10 kl. moksleiviai

ruošėsi konkursui ir pabando sukurti kompiuterinę programą tema „Laisvės

šauksmas“.

„Kaunas XX a.: Kovos ir kančios istorija“.

2005 „Žmogaus likimas“. „Lietuvos kovų už laisvę, kariuomenės ir netekčių istorija“.

Moksleiviai dalyvavo respublikiniame konkurse ir gavo respublikinį

apdovanojimą.

37

2006 „Tautinės mažumos Lietuvoje“.

2007 Visi kartu mes – Lietuva, visi kartu mes – Europa. Projektų metodų rezultatas –

10 kl. mokinių sukurtas informacinis modelis „Kovos ir kančios istorija“, kurį

galima panaudoti kaip mokymo priemonę. Apdovanojimai miestuose.

- „Žydai Lietuvoje“

- „Karaimai Lietuvoje“

- „Rusai Lietuvoje“

- „Lenkai Lietuvoje“

- „Ukrainiečiai Lietuvoje“ ir kt.

Iliustracija pamokai apdovanota Kauno miesto tarybos.

6. Projekto pristatymas žodžiu ugdo mokinių gebėjimus, nes kalbėtojas privalo atkreipti

dėmesį į:

- pristatymo tikslą (kodėl?)

- turinį (kas?)

- auditoriją (kas?)

- mokymosi metodą (kaip?)

- mokymosi aplinką (kada ir kur?)9

Daugeliui mokinių tai pavyksta, tą rodo ne tik istorijos apibendrinančiose pamokose

pristatyti projektiniai darbai, bet ir mokinių dalyvavimas miesto, respublikos mokytojų

konferencijose, kur jie dalinosi savo darbo patirtimi.

9 James E. Herringas. Informacinių įgūdžių ugdymas mokykloje. V., Garnelis, 1998, p. 156.

38

LITERATŪRA

1. Atamukas S. Žydai Lietuvoje: XIV-XX amžiai. – V., 1990.

2. Bičiūnas V. Kaunas 1030-1930. – K., 1999.

3. Dundulienė P. Senovės lietuvių mitologija ir religija. – V., 1990.

4. Gudavičius E. Miestų atsiradimas Lietuvoje. – V., 1991.

5. Jurgėla P. Sparnuoti lietuviai Darius ir Girėnas. V., 1990.

6. Kauno architektūra. V., 1991.

7. Kauno istorijos metraštis t.1 K., 1998.

8. Kauno istorijos metraštis t.2 K., 2000.

9. Kauno istorijos metraštis t.3 K., 2002.

10. Kauno istorijos metraštis t.4 K., 2003.

11. Kiaupa Z. Lietuvos istorija iki 1795 m. V., 1998 m.

12. Kiaupa Z., Rimša E. Lietuvos miestų istorijos šaltiniai: T. 2. V., 1992.

13. Kamuntavičius R. Lietuvos istorija 11-12 klasėms. V., 2000.

14. Lietuva. Lietuvių enciklopedija. – V., 1991, T XV.

15. Michelbertas M. Centrinė Lietuva – romėniškojo laikotarpio emaliuotų dirbinių

gamybos centras (iš archyvų KVKDM).

16. Michelbertas M. Romėnų didiko ekspedicija gintarui pargabenti ir radiniai Lietuvoje.

„Baltų archeologija“, 1995 Nr. 2/5.

17. Rimša E. Kauno miesto herbas XV-XX a. V., 1994.

18. Tarasenka P. Kauno senovė (iš archyvų KVKDM).

19. Truska L. Antanas Smetona ir jo laikai. V., 1996.

20. Zabiela G. Kasinėjimai. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje. 1994. „Baltų

archeologija“, 1995, Nr. 1.

21. Žalnierius A. Kauno pilies kasinėjimai 1994 m. „baltų archeologija“, 1995, Nr. 2 (5).

22. Фомин А. Свеча горящая. V., 1994.

23. Jaruševičius V., Juozaitytė L., Kauno istorija V klasei. K., 2002.

24. Herring J.E. Informacinių įgūdžių ugdymas mokykloje. V., 1998.

25. „Kauno metraštis“ moksleivių kūrybiniuose darbuose. 1-4 albumai (saugomi

mokykloje).

26. Aktyvaus mokymosi metodai. V., 19998.

27. Moksleivių pažangos vertinimas ugdymo procese. Mokymas, mokymasis ir vertinimas.

V., Švietimo plėtotės centras, 2003.