Jaunimo situacijos apžvalga 2019 m.

Jaunimo situacijos apžvalga 2019 m.

Šioje apžvalgoje pateikiami Lietuvos statistikos departamento

pagrindiniai statistiniai duomenys, susiję su jaunimu:

• Demografija

• Darbo rinka

• Migracija

• Jaunos šeimos

• Švietimas

• Rinkimai

• Mirtingumas

• Nusikalstama veika

Apžvalgą parengė Jaunimo reikalų departamentas prie

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Pagal Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatymą

jaunas žmogus – tai asmuo nuo 14 iki 29 metų. Todėl apžvalgoje

pateikta šios amžiaus grupės informacija, išskyrus duomenis,

kurie pateikiami pagal kitas amžiaus grupes.

DEMOGRAFIJA

o Per penkmetį jaunų žmonių skaičius

sumažėjo daugiau nei 109 tūkst.

o 2019 m. pradžioje Lietuvoje gyveno

507 533 jaunuolių.

o 2019 m. jauni žmonės sudarė 18,2 proc.

visų šalies gyventojų.

1

Jaunų žmonių (14 – 29 m.) skaičius 2013 - 2019 m.

Jaunų žmonių (14 – 29 m.) skaičius 2013 – 2019 m.

14 – 19 m. 20 – 24 m. 25 – 29 m. 14 – 29 m.

2013 m. 221 066 214 878 194 659 630 603

2014 m. 209 647 213 059 194 446 617 152

2015 m. 200 419 207 167 195 337 602 923

2016 m. 189 485 195 863 195 893 581 241

2017 m. 178 778 182 556 193 381 554 715

2018 m. 169 509 165 798 188 743 524 050

2019 m. 162 211 157 609 187 713 507 533

630603

617152

602923

581241

554715

524050

507533

500000

515000

530000

545000

560000

575000

590000

605000

620000

635000

650000

2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m.

Jaunų (14-29 m.) žmonių skaičius Lietuvoje 2019 m.

2

o 2019 m. pradžioje 14 - 29 m. amžiaus

merginos sudarė 48,3 proc., vaikinai –

51,7 proc. šalies jaunuolių.

o 2019 m. pradžioje 14 – 29 m. amžiaus

žmonių mieste buvo beveik dvigubai

daugiau negu kaimuose.

o 2019 m. pradžioje kaimuose buvo

beveik 15 tūkst. daugiau vyrų nei

moterų, tuo tarpu mieste beveik 3 tūkst.

o Per 5 metus miestuose jaunų žmonių

sumažėjo beveik 85 tūkst., tuo tarpu

kaimuose šis skaičius krito beveik 25

tūkst.

DEMOGRAFIJA

52%

48%

Jauni žmonės (14-29 m.) pagal lytį

Vyrai Moterys

410398 398197 381025 359827 337542 325571

206754 204726200216

194888186508 181962

0

100000

200000

300000

400000

500000

600000

2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m.

Jaunų žmonių (14-29 m.) pasiskirstymas pagal miestus ir

kaimus

Miestas Kaimas

3

o Didžiausia jaunimo dalimi išsiskyrė

Šilalės r., Rietavo, Kalvarijos, Pagėgių,

Šakių r. savivaldybės.

o Mažiausia jaunimo dalimi išsiskyrė

Visagino, Palangos m., Klaipėdos m.,

Šiaulių m., Neringos savivaldybės.

o Skirtumas tarp didžiausios jaunimo

dalimi savivaldybės (Šilalės sav., 22,2

proc.) ir mažiausios (Visagino, 12,8

proc.) yra 9,4 proc.

DEMOGRAFIJA

22.24%

22.20%

21.59%

21.41%

21.09%

20.55%

20.35%

20.01%

19.96%

19.88%

17.19%

17.15%

17.12%

16.85%

16.82%

16.82%

16.68%

16.65%

15.08%

12.82%

Šilalės r. sav.

Rietavo sav.

Kalvarijos sav.

Pagėgių sav.

Šakių r. sav.

Plungės r. sav.

Skuodo r. sav.

Šilutės r. sav.

Pasvalio r. sav.

Šalčininkų r. sav.

Utenos r. sav.

Birštono sav.

Panevėžio m. sav.

Vilniaus m. sav.

Druskininkų sav.

Neringos sav.

Šiaulių m. sav.

Klaipėdos m. sav.

Palangos m. sav.

Visagino sav.

Savivaldybės pagal didžiausią ir mažiausią jaunimo (14-29 m.) dalį, lyginant su savivaldybės gyventojų

skaičiumi 2019 m., proc.

4

o Iki 2018 m. jaunimo (15-29 m.) nedarbas

mažėjo, tačiau 2019 m. padidėjo ir siekė 8,7

proc. Tais pačiais metais Lietuvos bendras (15

metų ir vyresni) nedarbo lygis siekė 8,5 proc.

o 2017 m. 22,5 tūkst. jaunų žmonių (15-29 m.)

buvo bedarbiai., 2018 m. - 19,2 tūkst., 2019 m. -

21,4 tūkst.

o 2019 metų pradžioje 15-29 m. jaunimas sudarė

23,26 proc. visų bedarbių.

DARBO RINKA

14.70%

12.70%

10.40%

8.60%

7.50%

8.70%

0.00%

2.00%

4.00%

6.00%

8.00%

10.00%

12.00%

14.00%

16.00%

2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m.

Registruotas jaunimo (15-29 m.) nedarbas

5

o 2019 m. Lietuvos jaunimo iki 24 m.

nedarbo lygis (11,9 proc.) buvo

geresnis už Europos Sąjungos šalių

vidurkį (14,4 proc.)

o Čekijos Respublikje šis rodiklis 2019

m. siekė 5,6 proc., t. y. daugiau nei 2

kartus mažesnis nei Lietuvoje.

o 2019 m. Graikijoje (35,2 proc.),

Ispanijoje (32,6 proc.), Italijoje (29,2

proc.), Švedijoje (20,1 proc.), jaunimo

nedarbo lygis buvo ypatingai aukštas

DARBO RINKA

35.23

32.58

29.18

20.13

19.6

18.27

16.9

16.07

14.35

14.28

12.5

12.43

11.88

11.4

11.13

10.85

10.03

9.88

8.53

8.15

6.75

5.78

5.63

Graikija

Ispanija

Italija

Švedija

Prancūzija

Portugalija

Suomija

Slovakija

Bendras ES

Belgija

Latvija

Airija

Lietuva

Vengrija

Jungtinė Karalystė

Estija

Danija

Lenkija

Austrija

Slovėnija

Nyderlandai

Vokietija

Čekijos Respublika

Jaunimo (15-24 m.) nedarbo lygis (proc.) ES 2019 m.

6

o Nuo 2013 m. nedirbančių,

nesimokančių ir mokymuose

nedalyvaujančių jaunų žmonių

skaičius sumažėjo 4,4 proc.

DARBO RINKA

9.99.2 9.4 9.1

8.08.6

0

2

4

6

8

10

12

2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m.

Nedirbantis, nesimokantis ir mokymuose nedalyvaujantis jaunimas (15-29

m.) (proc.)

7

o 2014 m. ir 2019 m. vykusiuose

savivaldybių tarybų rinkimuose

dalyvavo panaši jaunimo (18-24

m.) dalis: 2014 m. balsavo 31,0 %,

o 2019 m. 29,2 % balso teisę

turinčių jaunų žmonių.

o 2014 m. ir 2019 m. savivaldybių

tarybų rinkimuose didžiausia

jaunimo (18-24 m.), dalyvavusio

rinkimų, dalis buvo Neringos,

Švenčionių r., Birštono ir

Šalčininkų r. savivaldybėse.

RINKIMAI

48.1%

45.5%

45.4%

44.4%

43.9%

52.3%

49.9%

45.0%

44.3%

43.3%

Birštono

Lazdijų r.

Švenčionių r.

Neringos

Šalčininkų r.

0.0% 10.0% 20.0% 30.0% 40.0% 50.0%

42.0% 43.0% 44.0% 45.0% 46.0% 47.0% 48.0% 49.0%

Trakų r.

Neringos

Švenčionių r.

Birštono

Šalčininkų r.

Savivaldybių tarybų rinkimuose aktyviausiai dalyvavęs

jaunimas (18-24 m.)

2014 m. 2019 m.

8

o Jaunų žmonių emigracija iš Lietuvos nuo

2017 m. mažėja: 2017 m. iš Lietuvos

emigravo 24,5 tūkst. jaunų žmonių, tuo

tarpu 2018 m. - 15,4 tūkst., o 2019 m. -

12,8 tūkst.

o Labiausiai emigruoja jaunuoliai, vyresni

nei 20 m., t.y. studentiško ar postudijinio

amžiaus.

MIGRACIJA

15892

19260

20946

24471

15430

12819

10000

14000

18000

22000

26000

2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m.

Emigravusių jaunų žmonių (14-29 m.) skaičius

978 1189 1246 1051 754 618

1610 1842 2068 28362216 1644

6742

8595 8320

10957

6500

5386

6562

76349312

9627

5960

5171

0

5000

10000

15000

20000

25000

2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m.

14-29 m. amžiaus emigrantų skaičius pagal amžiaus grupes

25-29 m.

20-24 m.

18-19 m.

14-17 m.

9

o Iki 2017 m. emigravusių jaunų žmonių

(14-29 m.) skaičius buvo ženkliai

didesnis nei imigravusių, tačiau 2018

m. šis santykis ėmė mažėti, o 2019 m.

beveik susivienodino: emigravusių

jaunų žmonių buvo 12,82 tūkst., o

imigravusių – 12,78 tūkst.

o Pagrindinės jaunų žmonių emigracijos

priežastys yra negalėjimas susirasti

darbo Lietuvoje, negalėjimas susirasti

darbo Lietuvoje pagal turimą

specialybę, per mažas mokamas darbo

atlyginimas Lietuvoje, noras studijuoti

užsienyje, noras išmokti užsienio kalbą.

MIGRACIJA

94568331 7510

6538

10069

12783

1589219260 20946

2447115430

12819

0

5000

10000

15000

20000

25000

30000

2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m.

Jaunų (14-29 m.) emigrantų ir imigrantų santykis

Emigrantai

Imigrantai

10

o Vidutinis pirmą kartą susituokusių

jaunų žmonių amžius auga.

o Pirmą kartą moterys tuokiasi

vidutiniškai 2 metais jaunesnės

negu vyrai.

JAUNOS ŠEIMOS

29.529.7

3030.2

30.3

27.227.4

27.727.8 28

26

27

28

29

30

31

2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m.

Vidutinis susituokusiųjų amžius, tuokiantis pirmą kartą

Vyrai

Moterys

o Nuo 2014 m. mokinių ir studentų

skaičius Lietuvoje sumažėjo daugiau

nei 63 tūkst.

o Nuo 2014 m. besimokančiųjų

skaičius laipsniškai mažėjo visose

švietimo įstaigose (išskyrus 2016-

2017 m.m., kai buvo paaugęs

besimokančiųjų profesinio mokymo

įstaigose).

ŠVIETIMAS

11

531.5

515.0

503.9

485.9

467.8

440.0

460.0

480.0

500.0

520.0

540.0

2014-2015 m. 2015-2016 m. 2016-2017 m. 2017-2018 m. 2018-2019 m.

Mokinių ir studentų skaičius mokymosi įstaigose, tūkst.

344.7

335.2

330.9

326.1

322.3

46.5

46.5

47.7

42.1

34.2

41.5

39.8

37.6

35.4

33.9

98.9

93.5

87.8

82.3

77.3

2014-2015 m.

2015-2016 m.

2016-2017 m.

2017-2018 m.

2018-2019 m.

Besimokančiųjų skaičius pagal mokymosi įstaigas, tūkst.

Universitetas

Kolegija

Profesinio mokymo įstaiga

Bendrojo ugdymo mokykla

12

o Nuo 2014 m. jaunų asmenų (14 – 29 m.),

įtariamų padariusių nusikalstamą veiką,

stabiliai mažėjo iki 2016 metų. 2017 m.

išaugęs vėl pradėjo mažėti.

o Nuo 2014 m. jaunų žmonių, įtariamų

(kaltinamų padarius nusikalstamas veikas),

skaičius sumažėjo 5 tūkst.

o Iš viso 2019 m. buvo 8 859 jauni asmenys

(14 – 29 m.), įtariami padarę nusikalstamas

veikas.

NUSIKALSTAMA VEIKA

13.9

11.8

9.4

11.7

9.28.9

12.3

10.9

8.7

10.6

8.4

7.6

1.6

0.90.7

1.10.8

1.2

0.0

2.0

4.0

6.0

8.0

10.0

12.0

14.0

2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m.

Asmenų (14-29 m.), įtariamų (kaltinamų) padarius nusikalstamas veikas,

skaičius, tūkst.

Nusikalstamos veikos

Nusikaltimai

Baudžiamiejinusižengimai

13

o Bendras mirusių jaunų žmonių (15-29

m.) skaičius Lietuvoje kasmet mažėja.

o Daugiausia mirusiųjų yra tarp 25-29 m.

amžiaus jaunimo.

MIRTINGUMAS

110

97

66 65 68

217

159

130

111 113

246

257

220

201192

0

50

100

150

200

250

300

2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m.

Mirusių jaunų žmonius (15-29 m.) skaičius

15–19 m.

20–24 m.

25–29 m.

Jaunimo situacijos apžvalga 2019 m.