1

Kodėl šių valstybių nerimas turėtų dominti Lietuvos visuomenę?

Raudondvaris, 2014.06.03

2

Carl-Dieter-Spranger Vokietijos Federacinės Respublikos federacinis ministras ekonominiam bendradarbiavimui ir vystymui ( 1991-1998) H. Kohl vyriausybėse.

Kelionė Baltijos šalyse 1996.09

3

...“ Politikas –realybės interpretuotojas ir jos konstruotojas tuo pačiu metu” ( Carl-Dieter-Spranger Kaunas,1996)

... “VISUOMENĖS SENĖJIMAS- pagrindine būsimų XXI a. fundamentalų pokyčių priežastis” ( Carl-Dieter-Spranger Kaunas,1996)

4

...Iki XX a. 70-ųjų metų mūsų visuomenių ramybę ( “sapną”) garantavo Bismarko genijaus sukurta socialinė sistema paremta:

-draudimo principu-paritetiniu finansavimu- solidarumu ir bendrojo gėrio perskirstymu- vienodu prieinamumu visiems- savivalda

Bismarko sistema “ sucementavo” šeimos, genties, nacionalinės valstybės pagrindu veikiančias sistemas.Bismarko sistema pradėjo veikti, kai 1 senelis džiaugėsi savo 5 anūkais.

5

... pasaulyje nebeliko vietos Bismarkui, nes XXI a. pasaulis yra senų žmonių pasaulis.XXI a. senstančio pasaulio apraiškos:

• demografijoje• darbo rinkoje• finansų rinkose• valstybės biudžete• sveikatos apsaugoje• ekonomikoje• globalioje ekonomikoje• politikoje

6

Carl-Dieter-Spranger perspėjimas

7

• Vokietijos gimstamumo rodiklis ( ang. replacment rate) - neigiamas Nepakankamas visuomenės regeneracijai natūraliu būdu

net iš tolo nesiekia 2,1

Katastrofiški gimstamumo skaičiai

• 1950 m. iš 10 moterų – 1 niekada negimdžiusi; 2012 m. iš 3 moterų – 1 niekada negimdžiusi . (Šių moterų ir vienišų vyrų slauga senatvėje-valstybės galvos skausmas)•Net jei gimstamumas per šį dešimtmetį padvigubėtų, poveikis kvalifikuotos darbo jėgos dydžiui ir mokestinei bazei rastųsi tik 2040.

8

Per 50 metų Vokietijoje gyvenimo trukmė pailgėjo nuo 68 metų iki 78 metų.1950 m. 60-metis galėjo tikėtis sulaukti 76 metų.2013 m. 60-metis gali tikėtis sulaukti 81 metų.

Gyvenimo trukmės pailgėjimas 1/3 “ išpūtė” Valstybinės pensijų sistemos kaštus.

Gyvenimo trukmės ilgėjimas

9

Kai gimstamumas mažėja, o ilgaamžiškumas ilgėja- visuomenė senėja “ žaibiškai”

10

II-ojo pasaulinio karo metu TSRS neteko- 20 mln. gyventojų...

Putino “ russky mir” koncepsija, karinis agresyvumas -atsakas demografinei krizei

Senėjimas = gyventojų praradimas valstybėse: 2006-2030(mln.)

Lietuva ( 1989 – 2014m) -23,8% gyv. Lietuva (1940 – 1958 ) - 25 % gyv*

KĄ NORĖJO PASAKYTI MINISTRAS-4

-15,56%

-8,66%

11

KĄ NORĖJO PASAKYTI MINISTRAS-5 2060, ES

gyventojų skaičius išaugs 15 mln.( 3 %)

Pusėje ES valstybių gyventojų skaičius sumažės

( daugiausia R. Europoje,

emigracijos ir senėjimo pasekmė)

Source: Eurostat (online data code: tps00002)

Projected population change 2010-2060, by country%

Esto

nia

Latv

iaLi

thua

nia

Bulg

aria

Rom

ania

Hun

gary

Slov

akia

Pola

nd

Czec

h Re

publ

ic

Uni

ted

King

dom

Ger

man

y

Swed

enBe

lgiu

m

Den

mar

k

Luxe

mbo

urg

Fran

ce

Finl

and

Net

herla

nds

Italy

Slov

enia

Aust

ria

Irela

nd

Port

ugal

Spai

n

Mal

ta

Cypr

us

EU-2

7

Gre

ece

Switz

erla

ndN

orw

ayIc

elan

d

Liec

hten

stei

n

12Source: United Nations

Senosios gyventojų dalies augimo tempai

Country 2000 2020Percent Change,

2000–2020

Japan 17.1 26.2 53.7

Canada 12.8 18.2 42.9

Australia 12.1 16.8 39.2

New Zealand 11.6 15.6 33.7

United States 12.5 16.6 32.8

Germany 16.4 21.6 31.9

France 15.9 20.1 26.4

United Kingdom 16.0 19.8 23.6

Percentage of the Population Age 65 and Older, 2000–2020

2020 m. 1 iš 4 japonų, 1 iš 5 vokiečių, prancūzų, britų ir 1 iš 6 amerikiečių, kanadiečių,australų, zelandiečių bus 65+

13

- - PER IMIGRACIJOS SKATINIMĄ Šiandien 9 proc. gyventojų Vokietijoje ne piliečiai.

Imigracijos tempai panašūs į JAV.

Vokietijai būtinybė įsileisti 3,5 mln. imigrantų per metus 15 metų iš eilės, norint išlaikyti dabartinį pensininkų ir dirbančiųjų santykį. Rezultatas – 2050 m. 80 proc. Vokietijos gyventojų -imigrantai ir jų palikuonys.

Imigracijos neigiama patirtis Vokietijoje.20.000 “ mėlynų kortelių” programa 2000 m. ir Kanados pavyzdžio imigracija pagal taškų sistemą ( 2002 m).

- - PER GIMSTAMUMO SKATINIMĄ Vokietija skiriasi daugiausia fiannsinių paskatų gimstamumui

didinti, bet vienas mažiausių gimstamumų pasaulyje.Nėštumo apsisprendimo procesą įtaigoja kompleksas priežasčių ir ne tik finansinių (pajamų tendencijos, lyčių rolės, ekonomikos tendencijos valstybėje, perspektyvos jaunų žmonių gyvenime)

- - PER SVEIKĄ SENĖJIMĄ

14

Vokietijoje išsilaikant demografinių procesų dinamikai šiandienines tendencijos ribose darbingo amžiaus žmonių sumažės lyginant su šiandiena:

2025 m. – 14 proc.2050 m. – 25 proc.

Dėl demografinių procesų dinamikos bendras Vokietijos gyventojų skaičius susitrauks:

82 mln. 2000 m. 51 mln. – 2050 m. 24 mln. – 2100 m*. (Esant “ 0” imigracijai.) –

*(Scenarijus : AUUUU – kur tu –Vokietija)

15

Darbo rinkos susitraukimas kitose šalyseDarbo rinkos susitraukimas kitose šalyse

27%

9%

-9%

-25%

-37% -38%

-1%

-50%

-40%

-30%

-20%

-10%

0%

10%

20%

30%

40%

Source: UN (2005)

Percent Change in the Working-AgePopulation (Aged 15-64), 2005 to 2050

16

Darbingojo amžiaus gyventojų dalis tenkanti pensininkams trauksis

Darbingojo amžiaus gyventojų dalis tenkanti pensininkams trauksis

4.3

2.7

2.3

3.5

2.6

2.1

1.2

2.5

2.1

1.20.9

1.81.61.7

0

1

2

3

4

5

US UK Japan Canada France Germany Italy

2000 2030Source: IMF (1996)

Ratio of Contributors to Retirees in Public Pension Systems: 2000 & 2030

two taxpayers for each retiree

17

Iki 2018 m. asmeninės investicijos ir santaupos Vokietijoje augs dėl rengimosi piliečiams senėjimui

Apie 2030 m. santaupų lygis Vokietijoje sumažės

50%, nes jos bus leidžiamos senatvės kaštų finansavimui.*

Vokietijos pensijų fondai investuojami konservatyviai. Tik 7 proc. yra investuoti ne Vokietijoje ( tame tarpe kitose ES šalyse). Kitos šalys investuoja į jaunesnes, ne

JAV -17 proc. JK -25 proc. Olandijos -29 proc. **.

2020 m pasaulinė “ Didžioji Depresija”. Dėl išsivysčiusiose ekonomikose senėjančių visuomenių

socialiniai, ekonominiai faktoriai sinchronizuosis (Goldman Sachs) ***

18

2000 m. 60+ piliečių poreikių aptarnavimui Vokietija išleido :

15.01 proc. BVP ( pensijoms 10,3 proc.; 3,8 proc. sveikatai- slaugai; 9,01 proc. kitos išlaidos ( būstui, transportui ir t.t.))

2040 m. 60+ piliečių poreikių aptarnavimui Vokietija išleis: 26 proc. BVP ...Tai 10 proc. BVP daugiau nei šiandien. vien pensijoms bus išleidžiama – 15.03 proc BVP

+ sveikatai ir slaugai 8.4 proc.+ kitos išlaidos. (Tačiau 2040 m. esant „ 0 “ imigracijai pensijoms turės būti išleidžiama 18 proc. BVP)

19Source: OECD

SENĖJANČIOS VISUOMENĖS KAŠTAI SVEIKATOS APSAUGAI

Country Ratio

Japan (1995) 4.8

Canada (1994) 4.7

Australia (1994) 4.0

New Zealand (1994) 3.9

United Kingdom (1993) 3.9

United States (1995) 3.8

France (1993) 3.0

Germany (1994) 2.7

Average Health Expenditures per Capita, Ratio Age 65+/Age 0–64

Daugelyje šalių sveikatos apsaugai 65+ asmenims išleidžiama 3-5 kartus daugiau lėšų nei asmenims iki 65+

20

Ilgalaikis nulinis net minusinis BVP augimas Kapitalo srautų krypties pasikeitimas: industrinės valstybės

( Japonija, Vokietija) tampa debitoriais; Kinija, Meksika, Indija –kreditoriais

Nukritęs poreikis infrastruktūriniams objektams (keliams, būstui) ir pramoniniams objektams

Susitraukusi plataus vartojimo prekių rinka, krentančios pelno

maržos, perprodukcija

21

Senėjančios visuomenės įtaka Japonijos ekonomikai- bumerangas Vokietijos ekonomikai

Sąrišio tarp visuomenės senėjimo ir ekonominių praradimų grafikas

[CAGR is the compound annual growth rate, which is the year-over-year growth rate of an investment over a specified period of time – assuming that the investment is growing at a steady rate] (Source: http://www.gold-eagle.com/editorials_05/to081205pv.html)

22

Globalios ekonomikos kolapsas

Japonija iki 2010 m. buvo II –oji pasaulio ekonomika:60 proc. prekių ir paslaugų vertės sukuriamos Azijoje.

Krizė Japonijos ekonomikoje palies visą kontinentą. Šiaurės Amerikos ir Europos investuotojai, buvę patenkinti kapitalo grąža Japonijos finansų rinkose, turės pasitraukti lėtėjant ekonomikai. Ekonomikos susitraukimas Japonijoje dramatiškai paveiks eksportuojančias ekonomikas ( pirmiausiai Vokietiją, Kiniją, Ameriką). (Mitchinson, 2011)

Bell Laboratories-Lucent Technologies

23

Senstant darbo jėga -senstantis elektoratas. 2020 m. Vokietijoje 50 proc. rinkėjų bus vyresni nei 55+ Formuojasi „ senjorų politinė galia“.

Senjorai siekia daugiau viešų išteklių nukreipti vyresnio žmonių poreikių tenkinimui, nustumiant į antrą planą poreikių patenkinimą jaunosios visuomenės dalies.

Senjorai rekcingiausia visuomenės dalis. Senjorų priešinimasis bet kokioms būtinoms reformoms, kurios trumpalaikėje perspektyvoje pablogintų šios visuomenės dalies sveikatos ir socialinę apsaugą

Senjorai, kaip ideali terpė politiniam populizmui. Senjorai – elektoratas populistiniai politikai arba reakcingoms politinėms

koncepcijoms, paremtoms egzistencinėmis baimėmis

Agizmo pavojus – “ efektyvus” visuomenės valymosi būdas nuo senjorų, kaip visuomenės ekonominio balasto.

24

Lietuvos ir Japonijos demografinių duomenų panašumas.

Parametrai Lietuva Japonija

Gyventojų dalis 60+ amžiaus grupėje

23,4 % (2011 m.)

36,6 % ( 2050 m.)

23% ( 2010 m.)

45% ( 2040 m.)

Visuomenės depopuliacijos tempai

-12% gyventojų

2001 -2011 m ( 10 m.)

( žaibiškas netekimas 10 metų periode)

-10% gyventojų

2012 -2030m. ( 18 .)

-70% ( -90 mln gyventojų) 2030-2100 m.

Gimstamumo rodikliai

1,4 vaiko 1,4 vaiko

25

Japonijos demografinės situacijos“ momentinė nuotrauka” -1

Šeimos institutas nusilpęs:Skyrybų skaičius nuo 1970 m. iki 2010 m. išaugo 2 kartusAugantis nusivylimas ir agresija prieš save pagal vyrų savižudybes – 11 vieta pasaulyje, moterų – 5 vieta pasaulyje.

Nuosekli vedybų ir nėštumo erozija tarp moterų post industrinėje Japonijoje:-1/3 moterų iki 30 metų buvo vienišos ( 2010 m.) ir neplanavo tėkėti.- 24% iki 50 metų moterų bus niekada netekėjusios ( 2030 m.), 38% iš jų bus negimdžiusios.

Darbingoji gyventojų dalis traukiais ( mokesčių generuotojai) – 64% ( 2010 m) sumažėjimas iki 51% ( 2030 m.).

Senėjančios visuomenės ekonominis nuosmūkis generuos naują nuosmukio lygį: -Jei etnoso traukimasis Japonijoje vyks dabartiniu greičiu šio šimtmečio pabaigoje BVP sumažės 20% , o kaštai BVP senėjimui išaugs - 65+ (ne produktyviosios visuomenės dalies) poreikių aptarnavimas pareikalaus jau 2030 m. 10-15% BVP

26

4 –i Japonijos visuomenės vystymosi scenarijai, nulemti demografinių tendencijų.

1-as scenarijus

Ramiai užgęstanti nacija

-Visuomenė, sugebėjusi minimalizuoti importinės energijos suvartojimą. -Sukūrusi naują aukštos pridėtinės vertės kūrimo ekonomiką su darbo

vietomis “inteligentiškiems senjorams”, pakeitusią tradicinę ekonomiką - masinės gamybos- mažos maržos-daug darbų rankų ( aplinkosauginių, žalios energijos, robotikos technologijų pagrindu).

- Sugebėjusi įgyvendinti šeimos instituto stiprinimo politiką, leidusią “atpiginti”senjorų socialinės globos kaštus ir pristabdyti staigią depopuliaciją.

- Neleidusi įsivyrauti masinei darbo jėgos imigracijai ir multi-kultūriškumui, kas pagreitino visuomenės ir ekonomikos “ susitraukimo” greitį

- Nuo 2060 m. dėl karinės galios praradimo Japonija aneksuota Kinijos –Rusijos paktu ( fiziškai sumažėjusi kariuomenė ir valstybės finansinis pajėgumas finansuoti gynybą)

27

4 –i Japonijos visuomenės vystymosi scenarijai, nulemti demografinių tendencijų -1

2 –as scenarijus

Meiji ateitis 2 ( analogas Meiji 1868 -1912 m.- atsivėrimo užsieniui po Tokugawos

“uždaros šalies” 200 metų periodo)

- Japonija pakviečia 12 mln. darbo imigrantų ( iki 2050 m. ) Iš viso reikėtų 30 mln. imigrantų ( 25% nuo visų gyventojų) norint sustabdyti ir apgręžti negatyvius depopuliacijos procesus.

- sumažina valstybės biurokratinį kišimasį į verslą, visuomenės funkcionavimo institutus

- agresyviai skatina SVV įmonių kūrimąsi, - šeimos instituto stiprinimas ir vystymas tampa nacionalinio saugumo prioritetu ir

visų politinių partijų esmine programos dalimi- sustiprinimas karinės galios ir nacionalinės savigarbos grąžinimas po pralaimėjimo

2-jame pasauliniame kare, rengimas visuomenės kovoms dėl gyvybinių išteklių energijos, vandens globaliam pasaulyje

28

4 –i Japonijos visuomenės vystymosi scenarijai, nulemti demografinių tendencijų -3

3-ias scenarijus Robotų visuomenė

- visuomenė ieškanti savo išsigelbėjimo nuo depopuliacijos, sukurdama pirmąja pasaulyje robotų visuomenę sujungdama į vieną technologiją-ekonominę platformą žmogų-kompiuterius-robotus

- nesutikdama įsileisti imigrantų, nors ir besitraukianti senstanti visuomenė maksimaliai automatizavo darbo vietas ir žmogaus darbą pakeitė robotai

- auganti dehumanizacija ir technokratinė visuomenė vis labiau įgauna totalitarinės politinės sistemos požymių, visuomenę valdo elitas

- Vyriausybė vykdo slaptas gyventojų didinimo programas, paremtas vaisingumo vaistais, priverstinio gimdymo stovyklomis

- Jaunimo grupių kovą su vyriausybe dėl vis labiau žmoniškumą prarandančios visuomenės perauga į pilietinį karą apie 2050 m.

29

4 –i Japonijos visuomenės vystymosi scenarijai, nulemti demografinių tendencijų -4

4- as scenarijus Zombių ateitis

- 60+ asmenys patenka į “ pabėgelių savo šalyje” būvį ( nėra namų, nėra maisto, nėra sveikatos apsaugos ir kriminalinė valstybė aplink)

- socialinis visuomenės tinklas sutrūkęs; šalis valdoma kriminalinių vadukų, kurie iškilo iš apleistų miestų ir kaimų

- Ekonomikos nuosmukis suformuoja milijonines bedarbių armijas- Jaunimas kovoja prieš vyresnius su politiniais šūkiais- Beviltiškoje situacijoje konfliktai ir kriminalas užlieja šalį- Šalis vis labiau traukiasi savo dydžiu, jėga, įtaka kol ilgainiui tampa laimikiu

energingesnėms ir galingesnėms kaimynų tautoms

30

Apie kokius demografinius-ekonominius ateities scenarijus galvoja Lietuva

Net esant dar tik dabartiniam visuomenės senėjimo lygiui valstybė šią problemą linkusi spręsti reaktyviais metodais :

a) mažinti valstybės finansinius įsipareigojimus- dirbtinai didinant pensijos amžių ir taip manipuliuojant dirbančiųjų/ išlaikytiniu santykį*

b) dabartinei visuomenės demografiniai struktūrai, jos produktyviajai daliai, nesugebant sugeneruoti reikiamų išteklių “ iš rankos į burną” išmokų sistemai- valstybė skolinasi finansinius išteklius tarptautinėse rinkose, perkeldama skolų gražinimą dar sunkesnei ateities demografiniai situacijai**

c) siekdama didinti produktyviąją, mokesčius generuojančią visuomenės dalį, valstybė vis drąsiau ( ??) atidaro vartus imigracijai, neturint Lietuvos visuomenei nei patirties egzistavimui multi-kultūrinėje visuomenėje, nei žinant kiek finansiškai kainuos imigrantų integravimas, jų adaptacija ar kokie bus politiniai, socialiniai, ekonominiai kaštai, jei nepasiseks integracinės pastangoms

31

Apie kokius demografinius-ekonominius ateities scenarijus galvoja Lietuva -1-

Dėl Valstybės bei pačios visuomenės reaktyvios elgsenos senėjimo fenomeno atžvilgiu Lietuvai gresia “ Zombių ateities” scenarijus ( žr. skaidrė Nr.27)

Norint išvengti šio scenarijaus būtina:1. 50+ visuomenės daliai ( ji jau dabar sudaro ~ 40% Lietuvos

gyventojų/rinkėjų politiškai organizuotis, siekiant viešuosius išteklius efektyviau panaudoti gyvenamosios aplinkos, sveikatos apsaugos, socialinės globos infrastruktūros modernesniam pritaikymui senėjančios visuomenės poreikiams.

2. 50+ visuomenės daliai politiškai organizuotis, kad tiek viešieji, tiek privatūs ištekliai Lietuvoje būtų nukreipti aukštos pridėtinės vertės pramonės kūrimui ( medicininiai prietaisai, farmacijos, robotikos, bio aktyvaus maisto gamybai ir t.t, visą kas būtų naudotina “ žilajai ekonomikai”). a) Tokios pramonės atsiradimas, jei ir reikalautų imigrantų, tai aukšto išsilavinimo lygio. b) Tokia pramonė patenkintų augančios senstančios visuomenės poreikius šalyje pagamintais produktais ir teikiamomis paslaugomis ...o perteklius galėtų būti eksportuojamas į kitas senstančias visuomenes.

3. Sensibilizuoti visuomenės viešąją nuomonę senėjimo problemų diskusijai, jos apraiškų bei problemų sprendimo būdų paieškai. Organizuoti Lietuvos intereso grupių įsijungimą į tarptautinius tinklus perėmimui senėjančios visuomenės tarptautinių geriausių vadybos

praktikų. *

32

Apie kokius demografinius-ekonominius ateities scenarijus galvoja Lietuva -2

Žiūrint į Lietuvą iš Vokietijos ar Japonijos perspektyvos, mūsų visuomenė vis dar

“ sapnuoja” Bismarko laikus.

Didžioji dalis Lietuvos politikų, verslininkų, valdininkų, menininkų, mokslininkų - visos aktyviausios visuomenės grupės, kurios turėtų “ nemiegoti”, vizionuoti ateitį, vienos kitoms paantrindamos “knarkia” savo individualaus kiemo sapnus apie emigracijos naudą, žemės pardavimo užsieniečiams naudą, mažos valstybės situacijos beviltiškumą ir visokius kitokius raminančius “sapnelius”.....

....Mūsų visuomenę stebint iš brandžių visuomenių taško, atrodo kaip naivus vaikas, kuris dar turės atrasti aplinkinio pasaulio reiškinių kompleksiškumą ir suvokti būtinybę imtis atsakomybės už savo likimą ....BET LAIKAS NELAUKIA-LABAI DAŽNAI NEGAILESTINGAI SU SAVIMI JIS NUSINEŠA IR NEPANAUDOTAS GALIMYBES...

33

Į Lietuvos ateitį per žinias ir atsakomybę už tuos, kurie gyvens po mūsų.

Gintaras Grachauskasinfo@sidabrinebanga.lttel.+37068626102

34

Šaltiniai Ausubel, Jesse H. Reasons to Worry About the Human Environment. COSMOS (Journal of

the Cosmos Club of Washington, D.C.) 8:1-12, 1998. The Program for the Human Environment, The Rockefeller University, New York. <http://phe.rockefeller.edu/reasons-to-worry/>

Ausubel, J.H., Marchetti, C., & Meyer, P.S. Human Population Dynamics Revisited with the Logistic Model: How Much Can Be Modeled and Predicted? Technological Forecasting and Social Change 52:1–30, 1996. Elsevier Science Inc., New York, NY. < http://phe.rockefeller.edu/poppies/>

Cobo, Felipe P. Solutions to the Social, Political, and Economic Crisis Facing Japan Nowadays. Business Management and Practices in Japan. Osaka. July, 2003. <http://www.casaasia.es/pdf/302051753351107449615840.pdf>

Distribution of Wealth. Wikipedia Online Encyclopedia. January, 2006. http://en.wikipedia.org/wiki/Distribution of wealth

Edwards, Linda N. Equal Employment Opportunity in Japan: A View From the West. Industrial and Labor Relations Review, vol. 41, No. 2, January 1988. Cornell University. <http://www.jstor.org/view/00197939/di009055/00p00073/0>

Engelman, R., Halweil, B., & Nierberg, D. Rethinking Population, Improving Lives. Chapter 6, State of the World. 127-148. WorldWatch Institute, 2002. < http://globalchange.umich.edu/globalchange2/index.html>

Fougère, Maxime & Mérette, Marcel. Population Ageing and Economic Growth in Seven OECD Countries. 1998-2003. Economic Studies and Policy Analysis Division Department of Finance, Canada. <http://epe.lac-bac.gc.ca/100/200/301/finance/working_papers-ef/1998/1998-03/98-03e.pdf>

Gladwin, T. N. “Global Change II.” University of Michigan, Ann Arbor. 31 Mar. 2006.

35

Šaltiniai-1 Henry K. Demographics Do Matter. Vronsky and Westerman. August 12, 2005.

http://www.gold-eagle.com/editorials_05/to081205pv.html Highlights of the World Population Prospects: The 2000 Revision. Population Division

Department of Economic and Social Affairs United Nations New York, NY 10017. February, 2001.<http://domino.un.org/UNISPAL.NSF/561c6ee353d740fb8525607d00581829/79804d1a04ed96de85256a03006e4646/$FILE/population%20report%20highlights.pdf>

Imai, Takashi. Issues for Japan in the Twenty-First Century – The Political and Economic Situation in Japan. Keynote Statement to the 36th Japan-U.S. Business Conference. Ritz-Carlton, San Francisco. Monday, July 12, 1999. < http://www.keidanren.or.jp/english/speech/spe021.html>

Jones, Randal S. The Economic Implications of Japan’s Ageing Population. Asian Survey vol. XXVIII, Issue 9, p. 958-969, September 1988. <http://www.jstor.org/view/00044687/di014465/01p01976/0?frame=noframe&userID=8dd378fa@umich.edu/01cc99334100501c2e836&dpi=3&config=jstor>

Kosai, Saito, & Yashiro. Declining Population and Sustained Economic Growth: Can They Coexist? The American Economic Review, vol. 88, No. 2, Papers and Proceedings of the Hundred and Tenth Annual meeting of the American Economic Association. p. 412-416. May, 1998. < http://www.jstor.org/cgi-bin/jstor/printpage/00028282/ap000002/00a00780/0.pdf?backcontext=page&dowhat=Acrobat&config=jstor&userID=8dd378fe@umich.edu/01cce44035350c109e017af11&0.pdf>

Mitchinson, Phil. Sun Setting on Japanese Miracle: The World’s Second Largest Economy on the Verge of Collapse. May, 1998. <http://www.marxist.com/Asia/japan.html>

36

Visuomeninis forumas “ Sidabrinė banga”