IT pagrindai. Sąvokos.Ir kita.

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS

Lina Aleksandravičiūtė AMF-14/1

REFERATAS

PAGRINDINĖS INFORMATIKOS SĄVOKOS IR APIBRĖŽIMAI. INFORMACIJOS

DĖSNIAI IR PROCESAI. INFORMACINIU TECHNOLOGIJŲ SAMPRATA

Tikrino:....................................................

(Nurodyti dėstytojo vardą, pavardę)

Įvertinimas:.............................................

(pažymys, dėstytojo parašas)

Vilnius

2014

PAGRINDINĖS INFORMATIKOS SĄVOKOS IR APIBRĖŽIMAI. INFORMACIJOS DĖSNIAI IR PROCESAI. INFORMACINIU TECHNOLOGIJŲ SAMPRATA

TurinysA. Bendrieji terminai:.....................................................................................................................8

B. Informacijos vaizdavimo sąvokos:..........................................................................................10

C. Programavimo sąvokos:..........................................................................................................11

D. Techninė įranga:......................................................................................................................11

E. Programinės įrangos sąvokos:.................................................................................................12

A. Bendrieji informacijos dėsniai:...............................................................................................13

a. Informacijos kiekio augimas................................................................................................13

b. Informacijos senėjimas........................................................................................................15

c. Informacijos sklaida.............................................................................................................15

B. Programavimo procesas ......................................................................................................16

a. Uždavinio formulavimas.....................................................................................................16

b. Sprendimo algoritmo parinkimas ar sudarymas..................................................................16

c. Programos sudarymas..........................................................................................................17

d. Programos tikrinimas...........................................................................................................17

VII. Išvados.....................................................................................................................................21

VIII. Literatūros sąrašas...................................................................................................................22

2023 m. balandžio 15 d. 2/23


I. Paveikslėlių ir lentelių sąrašas

1 paveikslėlis....................................................................................................................................................62 paveikslėlis..................................................................................................................................................153 paveikslėlis..................................................................................................................................................16

1 lentelė..........................................................................................................................................................142 lentelė..........................................................................................................................................................15

2023 m. balandžio 15 d. 3/23


II. Santrumpų sąrašas

Algoritmas 10

Asmeninis kompiuteris 11

Atminties įrenginys 8

Atmintis 8

Automatinis 8

Automatizavimas 8

Baitas 9

Bitas 9

Darbo stotis 10

Dirbtinėmis kalbomis 10

Diskretūs duomenys 9

Duomenys 7

Duomenų apdorojimas 7

Duomenų apdorojimo

sistema 8

Funkcinė schema 9

Įmontuotoji programinė

įranga 8

Informacija 7, 12

Informacijos apdorojimas 7

Informacijos apdorojimo

sistema (IAS) 8

Informacijos kiekio augimas

12

Informacijos senėjimas, 14

Informacijos sklaida 14

Informatika 7

Informatikos procesas 9

Integrinis grandynas (IG) 10

Kompiuteris 10

Kompiuterių karta 8

Kompiuterių tinklas 9

Kompiuterizacija 8

Konfigūracija 9

Laikmena 9

Mikrokompiuteriai 11

Mikroprocesorius 10

Nešiojamasis kompiuteris 11

Operacinė sistema (OS) 11

Prieiga 7

Procesorius 10

Programavimas 10

Programavimo kalba 10

Programavimo procesas 15

Programinė įranga 7

Programų inžinerija 11

Programų paketas, 11

Resursas 8

2023 m. balandžio 15 d. 4/23


rograma 10

Sąsaja, 9

Signalas, 9

Simbolis, 9

Sisteminė programinė įranga

11

Sistemos dokumentacija, 11

Skaičiavimo, 8

Skaitiniai duomenys, 9

Skaitmeniniai duomenys, 9

Skaitmuo 10

Superkompiuteris, 11

Taikomoji programinė, 11

Techninė įranga, 7

Tekstas 7

Terminalas, 10

UNESCO 6

Ženklas 9

2023 m. balandžio 15 d. 5/23


III. Įvadas

Poindustrinė epocha pirmą sykį informaciją įvardijo kaip vieną iš svarbiausių išteklių,

pagrindinį gamybos produktą ir pagrindinę prekę. Per šimtmečius nusistovėję visuomenėje procesai

radikaliai kinta – jie tapo orientuoti į informaciją, jos panaudojimą. Žmonija įžengė į informacinį

amžių kuriame žinios darys vis didesnę įtaką visoms gyvenimo sritims. Technologijų plėtra turi

įtakos programinės įrangos kūrimo procesams, naujų metodų paieškai, skirtai informacijai ir

žinioms kaupti, skleisti, valdyti. Informacijos supratimas siejamas su veiklos kompiuterizavimo

procesais, naujomis technikos rūšimis, informacijos apdorojimo, saugojimo ir perdavimo

technologijomis. Tačiau norint suprasti ir išsiaiškinti informacinių technologijų svarbą reikia

suprasti pačią informacinių technologijų reikšmę, jos pagrindines sąvokas ir dėsnius. Būtent šiuos

klausimus aš ir bandysiu apžvelgti savo darbe. (1 paveikslėlis )

1 paveikslėlis

2023 m. balandžio 15 d. 6/23


IV. Informacinių technologijų samprata

Žodis „technologija“ vartojamas nuo senų laikų, kilęs iš graikų kalbos: „technė“

reiškia menas, amatas, „logos“ – sąvoka, žodis. Dažniausiai suprantamas kaip procesų, reikalingų

tam tikrai produkcijai gaminti, visuma. Vienas iš svarbiausių technologijos bruožų – technologiniai

procesai kokybiškai keičia apdirbamąjį produktą. Šio šimtmečio antrojoje pusėje intensyviai

vartojama sąvoka „informacinės technologijos“. Kartais dar išskiriama ir informatikos technologija.

UNESCO1 dokumentuose aiškiai ir griežtai apibrėžiamos sąvokos: informatika, informatikos

technologija ir informacinės technologijos.

Informatika: mokslas, nagrinėjantis informaciją apdorojančių sistemų projektavimą,

realizavimą, įvertinimą, naudojimą ir priežiūrą, įskaitant techninę ir programinę įrangą,

organizacinius ir socialinius aspektus bei įtaką industrijai, komercijai, vyriausybei ir politikai.

Informatikos technologija: informatikos taikymai visuomenėje.

Informacinės technologijos: informatikos technologijos kombinacija su kitomis

giminingomis technologijomis.

Taigi UNESCO1 dokumentai informacines technologijos suvokia gerokai plačiau,

apimančias ir gretimas technologijas, kurios turi sąsajų su informacija.

Šiaip dažniausiai informacinės technologijos suvokiamos kaip būdų ir priemonių

visuma informacijai apdoroti.

Taigi informacinės technologijos apima visus metodus ir priemones, kurie yra skirti

kompiuteriniams duomenims apdoroti: surinkti, rūšiuoti, laikyti, perduoti bei kitaip automatiškai,

pritaikant kompiuterio programas, tvarkyti duomenis. Čia pabrėžiamas žodis „kompiuterio“. Mat

informacija rūpėjo ir praeitame šimtmetyje, ir dar anksčiau, tik ši veikla nebuvo vadinama

informacinėmis technologijomis. Iš esmės informacinės technologijos naudojamos informacijai

kurti ir apdoroti. Į informacinių technologijų sampratą įeina įvairi programinė įranga (pavyzdžiui,

tekstų rengimo sistema, skaičiuoklė, duomenų bazė), o taip techninė įranga skirta informacijos

apdorojimui.

1 UNESCO – Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija, įkurta Jungtinės Tautose 1945 metais, siekiant skatinti bendradarbiavimą tarp skirtingų tautų švietimo, mokslo, kultūros ir komunikacijų srityse.

2023 m. balandžio 15 d. 7/23


V. Pagrindinės informatikos sąvokos ir jų apibrėžimai

A. Bendrieji terminai:Iki

Informacija – žinios apie faktus, įvykius, daiktus, procesus, idėjas, sąvokas ir

kitus objektus, kurios kuriame nors kontekste turi kokią nors prasmę.

Informatika – mokslas bei technikos šaka, kuri nagrinėja informacijos apdorojimą,

panaudojant kompiuterius. Ji skatina intensyvų informacijos apsikeitimą tarptautiniu mastu.

Praktikoje informatika apima tiek abstrakčius algoritmų, formalių gramatikų ir panašius tyrimus,

tiek ir konkretesnes sritis – programavimo kalbas, programinę, techninę įrangą bei kompiuterio

sudėtines dalis, kurie turi specialius pavadinimus

Duomeny

s formalizuotas informacijos vaizdinys,tinkamas perduoti kitiems, suvokti ir apdoroti. Duomenys

gali būti apdorojami neautomatizuotai arba panaudojant automatines priemones.

Tekstas – duomenys, pateikiami ženklais, simboliais, žodžiais, žodžių junginiais,

sakiniais, pastraipomis, lentelėmis, išnašomis ar kitais ženklų junginiais, parengti siekiant perteikti

prasmę ir darant prielaidą, jog jie suvokiami skaitytojų, mokančių tam tikrą natūraliąją arba dirbtinę

kalbą.

Prieiga – galimybė pasinaudoti kuriuo nors resursu.

Informacijos apdorojimas – sistemingas operacijų su informacija atlikimas,

apimantis duomenų apdorojimą ir duomenų perdavimą bei įstaigos automatizavimo sistemos

atliekamas operacijas.

Duomenų apdorojimas – sistemingas operacijų su duomenimis atlikimas.

Techninė įranga — informacijos apdorojimo sistemos fizinių komponentų visuma

arba tos visumos dalis.

Programinė įranga– informacijos apdorojimo sistemos programų, procedūrų,

taisyklių visuma arba tos visumos dalis kartu su atitinkama dokumentacija.

Įmontuotoji programinė įranga – sutvarkytas komandų rinkinys ir su tomis

komandomis susieti duomenys, saugomi (dažniausiai pastoviojoje - neoperatyviojoje atmintyje;

angl. ROM) taip, kad funkciškai nepriklausytų nuo pagrindinės atminties įrenginio.

2023 m. balandžio 15 d. 8/23


Atminties įrenginys - funkcinis vienetas, į kurį duomenys gali būti įrašomi, saugomi

ir iš kurio gali būti skaitomi.

Atmintis – adresuojamoji apdorojimo vieneto atminties erdvė ir visa kita komandoms

vykdyti naudojama vidinė atmintis.

Automatinis - informatikos terminas, nusakantis žmogui nedalyvaujant vykstantį

procesą arba taip veikiantį įrenginį.

Automatizavimas arba automatizacija - procesų arba įrenginių transformacija į

automatinį veikimo būdą

Kompiuterizacija arba kompiuterizavimas - tai viena iš automatizacijos rūšių, kai

automatizavimas yra atliekamas panaudojant kompiuterius arba kompiuterines-informacines

technologijas.

Kompiuterių karta yra glaudžiai siejama su šiuolaikinių kompiuterių istorija ir kartu

yra šiuolaikinių kompiuterių klasifikacijos kategorija, kuri remiasi jų gamyboje taikytomis

technologijomis.

Skaičiavimo– įstaiga, organizacija ar jų padalinys, teikiantis informacijos apdorojimo

paslaugas ir sudarytas iš žmonių, techninės ir programinės įrangos.

Duomenų apdorojimo sistema – sistema, sudaryta iš vieno arba kelių kompiuterių,

išorinių įrenginių bei programinės įrangos. Visa ši visuma yra skirta duomenų apdorojimui.

Informacijos apdorojimo sistema (IAS) - sistema, sudaryta iš vienos arba kelių

duomenų apdorojimo sistemų, įstaigos automatizavimo įrenginių, ryšio įrenginių ir panašiai, atlikti

informacijos apdorojimą.

Informacinė sistema (IS) informatikoje apibrėžiama kaip informacijos apdorojimo

sistemos ir organizacijos išteklių visuma, skirta informacijai apdoroti, formuoti, skleisti. Kitaip

tariant, tai struktūrizuotas procesų ir procedūrų rinkinys, kuriame yra kaupiami duomenys,

organizuojami ir perduodami vartotojui.

Resursas – riboto prieinamumo priemonė veiksmui atlikti, procesui pradėti, kuri yra

sunaudojama ir gali išsibaigti.

Informatikos procesas - iš anksto apibrėžta konkrečios programos arba kokios nors

jos dalies vykdymo metu įvykstančių įvykių seka

2023 m. balandžio 15 d. 9/23


Konfigūracija – informatikos sąvoka, nusakanti informacijos apdorojimo sistemos,

jos techninės bei programinės įrangos struktūrą, sudėtį, organizavimą ir funkcinių vienetų

tarpusavio ryšius.

Funkcinė schema – schema, kurioje geometrinėmis figūromis pavaizduotos

svarbiausios sistemos dalys bei funkcijos, o tas figūras jungiančiomis linijomis – tų dalių bei

funkcijų tarpusavio ryšiai.

Sąsaja – bendrąja prasme, atskirų elementų, reiškinių, dalykų ryšys, siejimasis.

Kompiuterių tinklas – tarpusavyje sujungtų savarankiškų kompiuterių aibė.

Laikmena – įtaisas duomenims laikyti, pvz., diskelis, diskas, magnetinė juosta ir kt.

B. Informacijos vaizdavimo sąvokos:

Signalas – fizinė informacijos išraiška. Taip pat – funkcija, apibūdinanti fizinės

sistemos būseną.

Diskretūs duomenys — duomenys, sudaryti iš skirtingų elementų.

Skaitiniai duomenys — duomenys sudaryti iš skaičių.

Skaitmeniniai duomenys — duomenys, sudaryti iš skaitmeninių reikšmių.

Simbolis – daiktinis, vaizdinis ar garsinis ženklas, perteikiantis kokią nors sąvoką ar

idėją, turintis tradicinę reikšmę.

Bitas – elementarusis informacijos matavimo vienetas. Vienas bitas atitinka

informacijos kiekį, kuris gaunamas sužinojus atsakymą į klausimą, turintį du lygiaverčius

atsakymus. Pavyzdžiui, metant monetą galima spėti kuria puse ji nukris. Taigi bitas gali turėti vieną

iš dviejų reikšmių („taip“ arba „ne“, „juoda“ ar „balta“ ir pan.) Kompiuterijoje naudojamoje

dvejetainėje skaičiavimo sistemoje šios reikšmės žymimos vienetu ir nuliu.

Baitas– informacijos kiekio matavimo vienetas, sudarytas iš bitų sekos.

Ženklas - abstraktus, daugiaprasmis dalykas, reiškiantis kokio nors objekto būdingą

natūralią žymę, kito kokio nors objekto daiktinę ar vaizdinę žymę.

Skaitmuo – sąvoka, vartojama matematikoje ir informatikoje. Skaitmenys –

simboliai, kuriais užrašomi skaičiai.

2023 m. balandžio 15 d. 10/23


C. Programavimo sąvokos:

Programa – kompiuteriui ar interpretatoriui skirta instrukcijų seka.

Programavimas – kompiuterių programų kūrimo proceso dalis, kai algoritmas

užrašomas kuria nors programavimo kalba.

Algoritmas – tai tam tikra veiksmų seka, kurią reikia atlikti norint pasiekti tam tikrą

rezultatą.

Dirbtinėmis kalbomis vadinamos kalbos, kurių žodynas ir gramatika yra specialiai

sukurti vieno ar kelių žmonių, o ne natūraliai susiformavę istorijos eigoje.

Programavimo kalba – dirbtinė kalba, skirta programoms užrašyti.

D. Techninė įranga:

Kompiuteris – skaičiavimo mašina. Kompiuteris neturi intelekto, negali priimti

savarankiškų sprendimų ir negali daryti klaidų. Įrenginys kiekvieną savo veikimo sekundę atlieka

skaičiavimus, kurie pasireiškia darbo atlikimu. Kompiuterių galimybės bei įvairovė priklauso nuo

programinės įrangos, kuri gali atlikti daug operacijų.

Procesorius – loginis įtaisas, apdirbantis duomenų srautą.

Mikroprocesorius – procesorius, realizuotas, kaip mikroschema ar mikroschemų

rinkinys.

Integrinis grandynas (IG) – vientisu technologiniu procesu pagamintas užbaigtas

funkcinis įtaisas, susidedantis bent iš keleto neišardomai sujungtų elementų ir hermetizuotas

viename korpuse.

Terminalas – galutinis įtaisas, prietaisas gavimo grandinėje

Darbo stotis – XX a. 8-ajame dešimtmetyje atsiradusi ir 9-ajame dešimtmetyje

išpopuliarėjusi kompiuterių rūšis, užimanti tarpinę vietą tarp superkompiuterių ir asmeninių

kompiuterių, naudojama inžineriniams, grafiniams ir pan. skaičiavimams.

Mikrokompiuteriai — tai nedidelių dydžių kompiuteriai, kurių centrinio

procesoriaus darbą atlieka mikroprocesorius. Dauguma detalių, kurios sudaro mikrokompiuterį,

2023 m. balandžio 15 d. 11/23


būna įmontuotos į vieną dėžę arba trumpais laidais prijungtos prie tos pačios dėžės, pvz.:

monitorius, pelė, klaviatūra.

Asmeninis kompiuteris– asmeniniam naudojimui skirtas kompiuteris.

Superkompiuteris – kompiuteris, sukurtas atlikti skaičiavimus taip greitai, kaip tik

leidžia tuo metu esančios technologijos.

Nešiojamasis kompiuteris — toks kompiuteris, kuris suprojektuotas pernešti jį iš

vienos vietos į kitą.

E. Programinės įrangos sąvokos:

Taikomoji programinė — kompiuterio vykdomų instrukcijų seka, skirta tam tikriems

veiksmams atlikti. Dažniausiai tokia įranga parašoma naudojant programavimo kalbas, o vėliau

kompiliuojant ar interpretuojant parašytą kodą.

Programų inžinerija – mokslas, tiriantis programų sistemų kūrimą pritaikant

informatikos, projektų valdymo ir kitų mokslo sričių žinias.

Operacinė sistema (OS) – speciali programinė įranga, užtikrinanti vartotojo sąsają ir

kompiuterio techninės įrangos, taikomųjų programų bei duomenų valdymą.

Programų paketas — išsamus programų rinkinys kartu su savo dokumentacija,

pateiktas keletui vartotojų tos pačios dalykinės srities uždaviniams.

Sistemos dokumentacija — dokumentų rinkinys, aprašantis informacijos apdorojimo

sistemos, programų paketo arba programos reikalavimus.

Sisteminė programinė įranga — nuo dalykinės srities nepriklausanti programinė

įranga, kuri palaiko taikomosios programinės įrangos funkcionavimą.

2023 m. balandžio 15 d. 12/23


VI. Informatikos dėsniai ir procesai

Informacija - labai plati sąvoka. Ji kilusi iš lotynų kalbos žodžio informatio,

reiškiančio "išaiškinimas, pranešimas, pavaizdavimas". Informacijos sąvoką patogu vartoti tada, kai

kalbame abstrakčiai, kai mums rūpi pats informacinio ryšio buvimas. Informacijos sąvoka žmogui

praktinėje veikloje nėra itin svarbi. Daug svarbiau konkrečiai įvardyti turimą ar ieškomą

informaciją, jos turinį, vertę, tinkamumą, svarbą.

A. Bendrieji informacijos dėsniai:

Informacija yra valdoma tam tikru dėsnių – esminių sąryšių, glaudžiai susijusių su

informacijos savybėmis. Dažniausiai kalbama apie tris informacijos dėsnius:

a.Informacijos kiekio augimas

Informacijos kiekis auga nepaprastai greitai: kasdien pasaulyje išspausdinama šimtai

milijonų laikraščių, o kiek dar informacijos dar perduoda pusė milijono radijo siųstuvų, televizijos

programų. Ar nenuskęsime šitokiame informacijos sraute?

XIX amžiaus viduryje pasaulyje buvo labai pradėję daugėti arklių (plėtėsi arklių transportas,

naudotas įvairiose srityse). Dėl to net imta baimintis, kad XX amžiuje visi gyventojai turės verstis

arklininkyste ... Tačiau netrukus buvo išrastas vidaus degimo variklis, padaręs perversmą

transporte: imta gaminti automobilius, traukinius, lėktuvus.

Taip pat yra su informacija: turi atsirasti priemonės, kuriomis būtų galima lengvinti ją tvarkyti,

tos priemonės turi būti prieinamos daugumai žmonių - nebrangios, lengvai įvaldomos. Tokios

priemonės - kompiuteriai - atsirado persiritus per šio šimtmečio vidurį.

Dabar jau niekam nekyla abejonių, kokie nepamainomi kompiuteriai informacijai kaupti,

saugoti, apdoroti, perduoti bei ieškoti.

Žmogaus informacinė galia labai ribota. Žmogus gali įsiminti maždaug 25 bitus, arba

vidutiniškai tris žodžius per sekundę. Taigi per gyvenimą žmogus gali perskaityti iš viso 2 - 3

tūkstančius knygų, ir tai jeigu kasdien skaitytų po 50 puslapių. Štai per paskutinį pusšimtį metų

išleista daugiau kaip 50 milijonų knygų. Vadinasi, žmogus gali perskaityti tik vieną knygą iš 10

tūkstančių.

Esant tokiam žmogaus galimybių ir vis didėjančio informacijos srauto neatitikimui, atsirado

2023 m. balandžio 15 d. 13/23


prielaidos imtis kurti darbo su informacija griežtą organizacinę struktūrą. Žmogui reikalingi

pagalbininkai, kurie tūkstančius kartų greičiau už jį apdorotų informaciją, iš gausybės atrinktų

reikalingiausią, pateiktų ją galutinei žmogaus analizei.

Kompiuteris gali atlikti keletą tūkstančių ar net milijonų veiksmų per sekundę. Jame gali būti

sukauptas didžiulis kiekis informacijos. Vadinasi, jis gali būti puikus žmogaus pagalbininkas

ieškant informacijos ar ją apdorojant.

Pasižvalgykime po didesnes bibliotekas. Daugelyje miestų jų knygų katalogus jau keičia

kompiuteriai. Nereikės raustis po korteles, ieškoti pagalbinių katalogų. Viskas vienoje vietoje:

surinkai klausimą, tuoj pat gauni atsakymą apie pageidaujamą knygą arba knygų sąrašą ieškoma

tema.

Interneto naudotojų skaičius Europoje 2012 metais

Šalis Skaičius milijonais

Vokietija 67,48

Turkija 36,46

Švedija 8,44

Rusija 67,98

Prancūzija 52,23

Olandija 15,55

Lenkija 24,94

Italija 35,8

Ispanija 36,61

D.Britanija 52,73

Austrija 6,56

1 lentelė

2023 m. balandžio 15 d. 14/23


b.Informacijos senėjimas

Informacija sensta: ji atsiranda būna ir pranyksta. Dažnai ne visa sunyksta, o tampa

žiniomis kitai pakopai.

2 paveikslėlis

c. Informacijos sklaida

Informacijos sklaidos dėsnį 1934 metais suformulavo anglų mokslininkas

S.Bredfordas. Jis nagrinėjo mokslinę literatūrą ir pastebėjo, kad tik 50% straipsnių, kuriuose

aptariamos elektrotechnikos problemos, buvo publikuoti specialiuose tos mokslo šakos žurnaluose.

Kiti 25% straipsnių buvo išspausdinti įvairių kitų mokslo šakų žurnaluose, likusieji 25% buvo

pateikti daugelyje populiarių žurnalų. Paaiškėjo, kad panašiai yra ir su kitomis temomis -

informacija išsisklaido, maždaug tik pusė jos paskelbiama toms temoms skirtuose leidiniuose.

Mokslinės literatūros pateikimasMokslinės literatūros pateikimo vieta Mokslinės literatūros pateikimo kiekis

procentais

Specialūs tos mokslo šakos žurnalai 50%Kitų mokslo šakų žurnalai 25%Populiarieji žurnalai 25%

2 lentelė

2023 m. balandžio 15 d. 15/23


B. Programavimo procesas Norėdami parašyti duotam uždaviniui programą, turime jį išreikšti programavimo

konstrukcijų (sakinių) seka. Taigi jį skaidome į mažesnes dalis – etapus.

Vieni mokslininkai nurodo penkis programavimo proceso etapus, kiti – septynis, ar

dar daugiau. Mes išskiriame septynis svarbiausius etapus ir paprastai vadiname juos uždavinio

programavimo etapais ar dalimis:

1. Uždavinio formulavimas.

2. Sprendimo algoritmo parikimas ar sudarymas.

3. Programos rašymas (sudarymas).

4. Programos tikrinimas (testavimas).

5. Programos tobulinimas.

6. Programos derinimas.

7. Programos dokumentavimas.

Trumpai aptarsiu kiekvieną šių etapų, tiksliau, priminsime, kas svarbiausia

kiekviename etape.

a.Uždavinio formulavimas.

Prieš programuodami turime išsiaiškinti visus reikalavimus būsimai programai, t. y.

sudaryti tikslią programavimo užduotį. Todėl formuojant uždavinį, reikia aiškiai nurodyti, ką turi

atlikti programa, kokie turi būti pradiniai duomenys ir rezultatai. Svarbu išsiaiškinti, kaip reikės

pateikti rezultatus – išdėstyti lentelėse, pavaizduoti grafiškai, išspausdinti su antraštėmis, eilutėmis

ir t. t. Kaip gauti rezultatus, t. y. kokius veiksmus reikia atlikti, nustatoma vėliau, sudarant

programą.

b.Sprendimo algoritmo parinkimas ar

sudarymas.

Uždavinio sprendimo algoritmą turi sugalvoti programuotojas. Juk programa ir yra

tikslus uždavinio sprendimo aprašymas, kurį vienodai supranta ir žmogus, ir kompiuteris. Tiktai

2023 m. balandžio 15 d. 16/23

3 paveikslėlis


kompiuteris, spręsdamas uždavinį, atlieka dar skaičiavimo darbą, kuris nurodomas programoje.

Taigi programuotojas, visų pirma turi išsiaiškinti, kaip spręsti duotą uždavinį. Jis gali pritaikyti jau

žinomus metodus, pavyzdžiui, tiesinių lygčių sistemą, spręsti sudėties būdu, pirminius skaičius

ieškoti Eratosteno rėčio metodu 2ir panašiai. Tačiau kartais programuotojui tenka pačiam sukurti

uždavinio sprendimo metodą.

c.Programos sudarymas.

Kiekvieno uždavinio programa yra savita. Be to, tam pačiam uždaviniui spręsti galima

sudaryti daug skirtingų programų. Programavimas yra kūrybinis procesas, ir universalių receptų,

kaip sudaryti vieno ar kito uždavinio programą, nėra. Tačiau vadovaujantis bendrais dėsniais, šį

darbą būtų galima paspartinti, atlikti geriau. Iš karto sudaryti sudėtingo uždavinio programą sunku

arba iš viso neįmanoma. Tokiu atveju uždavinys skaidomas į keletą smulkesnių dalių, kurių

kiekviena sprendžiama (programuojama) atskirai. Jeigu toji dalis yra dar per stambi, tai ji skaidoma

į smulkesnes dalis tol, kol jų programos pasidaro pakankamai trumpos ir vaizdžios.

d.Programos tikrinimas.

Sudarant programą, labai lengva suklysti. Todėl prieš pateikiant ją kompiuteriui, reikia

kruopščiai patikrinti. Tikrinant programą, reikėtų įsitikinti:

1) ar nėra sintaksės klaidų (netaisyklingai užrašytas kuris nors sakinys, praleistas

skyrybos ženklas ir panašiai);

2) ar aprašyti visų kintamųjų vardai;

3) ar apibrėžtos visų kintamųjų reikšmės;

4) ar programos veiksmai baigtiniai;

5) ar programa duos teisingus rezultatus.

Be abejo, svarbiausia gauti teisingus rezultatus. Tačiau juos patikrinti sunku. Vienas

paprasčiausių tikrinimo būdų – pasirinkus kokius nors pradinius duomenis, pačiam programuotojui

2 Eratosteno rėtis. Graikų matematikas Eratostenas (~275-~195 m. pr. m. e.) pasiūlė paprastą metodą kaip rasti visus pirminius skaičius nuo 2 iki n. Jis ant papiruso surašė visus natūrinius skaičius nuo 2 iki 1000 ir pradurdavo sudėtinius skaičius. Tokiu būdu liko tarsi rėtis su „išsijotais“ sudėtiniais skaičiais, o pirminiai skaičiai liko.

2023 m. balandžio 15 d. 17/23


(be kompiuterio) atlikti programoje užrašytus veiksmus. Veiksmai atliekami taip, kaip juos atliktų

kompiuteris , t. y. paraidžiui, mechaniškai, nesigilinant į jų prasmę.

Tikrinimui parinkti pradiniai duomenys vadinami kontroliniais. Labai svarbu parinkti

tinkamus kontrolinius duomenis. Jie turi būti būdingi tikrinamai programai – tokie, kad būtų

patikrinamos visos programos dalys. Be to, kontrolinius duomenis, reikia patikrinti taip, kad

galėtume nesunkiai apskaičiuoti rezultatą.

2023 m. balandžio 15 d. 18/23


e. Programos tobulinimas.

Ne iš karto pavyksta sudaryti tobulą ir ekonomišką programą. Dažnai gimsta naujų

idėjų programai patobulinti – padaryti ją trumpesnę, lakoniškesnę, aiškesnę ar ekonomiškesnę

(pavyzdžiui, greičiau atliekamą).

f. Programos derinimas.

Programuotojas, sudaręs programą ir pateikęs ją kompiuteriui, paprastai tikisi teisingų

rezultatų. Tačiau net ir gerai patikrintoje programoje pasitaiko klaidų. Kompiuteris spausdina

pranešimus apie visas aptiktas klaidas. Programuotojas turi išnagrinėti kiekvieną klaidą ir ištaisytą

programą vėl pateikti kompiuteriui. Šis procesas kartojamas tol, kol programoje nelieka klaidų.

Šitaip ištaisomos visos sintaksės klaidos.

Prasmines klaidas rasti sunku. Jų ieškoma pateikiant kompiuteriui pradinius duomenis

ir lyginant jo spausdinamus rezultatus su iš anksto žinomais rezultatais. Tinka tie patys kontroliniai

duomenys, kurie buvo vartojami tikrinant programą be kompiuterio. Tiktai dabar galime imti ir

kitus, sudėtingesnius duomenis, nes skaičiuojame ne mes, o kompiuteris.

Ne visas prasmines klaidas pavyksta greitai ir lengvai surasti. Sudėtingose programose

pasitaiko sunkiai aptinkamų klaidų. Kaip jų ieškoti – bendrų receptų nėra. Dažnai praverčia

įžvalgumas, logika, programavimo išmanymas. Kai programos vaizdžiai, suprantamai parašytos, jas

lengviau skaityti, o kartu ir surasti klaidas.

g.Programos dokumentavimas.

Užbaigus programą labai svarbu ją aprašyti, nurodyti vartotojui svarbią informaciją.

Visuomet nurodoma programos sudarymo data, autorius, įstaiga, kam programa skirta,

kokios jos galimybės ir ribojimai. Jei programa didelė, reikia aprašyti jos atskiras komponentes,

įdiegimo ypatumus, ryšius su kitomis programomis.

Programos dokumentavimas priklauso nuo tikslo, kuriam reikia dokumentuoti.

Dažniausiai pasitenkinama trumpa informacija ar instrukcija vartotojui. Jei programa skirta

moksliniams tyrinėjimams, reikia kruopščiai aprašyti jos veikimo principus, pasirinktus algoritmus.

2023 m. balandžio 15 d. 19/23


Naudojamus sprendimo būdus, algoritmų esmę reikia aprašyti ir sudarant mokomąsias programas –

tuomet lengviau jas vertinti, palyginti.

Taigi programos paruošimas yra ilgas ir kruopštus darbas. Tačiau kai programa

sudaryta ir suderinta, ją galima atlikti daug kartų, įvedant vis kitus pradinius duomenis. Tokia

programa gali pasinaudoti ir kiti, ne tik jos autorius.

2023 m. balandžio 15 d. 20/23


VII. Išvados

Taigi, žinodami pagrindines informacinių technologijų sąvokas, išsiaiškinome, jog

informacinės technologijos apima visus metodus ir priemones, kurie yra skirti kompiuteriniams

duomenims apdoroti: surinkti, rūšiuoti, laikyti, perduoti bei kitaip automatiškai, pritaikant

kompiuterio programas, tvarkyti duomenis. Taip pat išsiaiškinome, jog mokslininkai nurodo

septynis programavimo proceso etapus: uždavinio formulavimą, sprendimo algoritmo parikimą ar

sudarymą, programos rašymą, programos tikrinimą, programos tobulinimą, programos derinimą,

programos dokumentavimą. Kas be ko sužinojome, jog informacija gyvuoja pagal tam tikrus

dėsnius - informacijos kiekio augimą, senėjimą ir sklaidą.

2023 m. balandžio 15 d. 21/23


VIII. Literatūros sąrašas

Vikipedia [žiūrėta 2014-10-30] Prieiga per Internetą:

<http://lt.wikipedia.org/wiki/Vikisritis:Informatikos_pagrindin%C4%97s_s%C4%85vokos>

Daukanto edu 9-10kl. Pagrindinis puslapis [žiūrėta 2014-10-30] Prieiga per Internetą:

< http://www.daukantas.lt/edu_http/Info/vad-9_10/info/info_01.html>

Žinių moksleiviams ir studentams puslapis [žiūrėta 2014-10-30] Prieiga per Internetą:

< http://mokslai.lt/referatai/konspektas/28579.html>.

GAMBA puslapis [žiūrėta 2014-10-30] Prieiga per

Internetą:<http://www.gamba.cl/2013/07/la-transformacion-del-ser-humano/ >

Lietuvos Geografijos mokytojų asociacijos puslapis [žiūrėta 2014-10-30] Prieiga per

Internetą: < http://geografija.lt/2014/01/ar-siuolaikines-technologijos-sunaikins-musu-atminti/>

Expildo puslapis [žiūrėta 2014-10-30] Prieiga per Internetą: <

http://www.explido.de/blog/affiliate-marketing-around-the-world-spain-portugal-and-italy/

2023 m. balandžio 15 d. 22/23

http://geografija.lt/2014/01/ar-siuolaikines-technologijos-sunaikins-musu-atminti/

http://www.gamba.cl/2013/07/la-transformacion-del-ser-humano/

http://mokslai.lt/referatai/konspektas/28579.html

http://www.daukantas.lt/edu_http/Info/vad-9_10/info/info_01.html

http://lt.wikipedia.org/wiki/Vikisritis:Informatikos_pagrindin%C4%97s_s%C4%85vokos


C=2π 15

∛ 5=144

114=√x2

9a5

+15=159

A¿| 9 4 65 3 218 7 3|

|15|=¿

2023 m. balandžio 15 d. 23/23

IT pagrindai. Sąvokos.Ir kita.

Internet

Transcript of IT pagrindai. Sąvokos.Ir kita.