External Loops at the C Terminus of Erwinia chrysanthemi Pectate ...
Ina Liorančaitė BAKTERINĖS DEGLIGĖS (ERWINIA …
Transcript of Ina Liorančaitė BAKTERINĖS DEGLIGĖS (ERWINIA …
ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS
AGRONOMIJOS FAKULTETAS
Biologijos ir augalų apsaugos katedra
Ina Liorančaitė
BAKTERINĖS DEGLIGĖS (ERWINIA AMYLOVORA BURR.)
PROGNOZAVIMAS LIETUVOS VERSLINIUOSE SODUOSE
TAIKANT INTERNETINĘ ,,iMETOS®sm‘‘ SISTEMĄ
Magistro baigiamasis darbas
Studijų sritis: Biomedicinos mokslai
Studijų kryptis: Žemės ūkio mokslai
Studijų programa: Agronomija
Akademija, 2012
2
Magistro baigiamojo darbo valstybinė kvalifikacinė komisija:
(Patvirtinta Rektoriaus įsakymu Nr. .............)
Pirmininkas: prof. habil. dr. Z. Dapkevičius, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centras
Nariai: doc. dr. V. Pranckietis, Aleksandro Stulginskio universitetas
prof. dr. A. Žiogas, Aleksandro Stulginskio universitetas
prof. habil. dr. R. Velička, Aleksandro Stulginskio universitetas
doc. dr. D. Jodaugienė, Aleksandro Stulginskio universitetas
dr. R. Dapkus, UAB „Dotnuvos projektai“
Vadovė: lekt. dr. Elena Survilienė-Radzevičė, LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės
institutas
Konsultantė: dr. Alma Valiuškaitė LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institutas
Recenzentas: doc. dr. A. Amšiejus, Aleksandro Stulginskio universitetas
Oponentas: doc. dr. R. Ruibys, Aleksandro Stulginskio universitetas
3
Liorančaitė, I. Bakterinės degligės (Erwinia amylovora Burr.) prognozavimas Lietuvos
versliniuose soduose taikant internetinę „iMETOS®sm‘‘ sistemą . Agronomijos studijų
programos magistro darbas / Vadovė lekt. dr. E. Survilienė- Radzevičė; ASU. Akademija,
2012, 56 p.: 37 pav., 1 lentelės. Bibliogr.: 35 pavad.
SANTRAUKA
Magistrantūros studijų baigiamajame darbe pateikiami internetinės prognozavimo
„iMETOS®sm“ sistema atlikti bakterinės degligės rizikos faktorių analizė bei prognozavimo
galimybes Lietuvos versliniuose soduose
Darbo objektas –. obelys (Malus); ligos sukėlėja - bakterinė degligė (Erwinia
amylovora Burr.).
Darbo metodai: tiriamas meteorologinės stotelės Pessl Instruments
„iMETOS®sm“ Erwinia amylovora Burr. infekcijos rizikos prognozavimo modelio
pritaikymas Lietuvos versliniuose soduose.
Darbo rezultatai. 2011 m. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo
Sodininkystės ir daržininkystės institute atlikti tyrimai prognuozuojant bakterinės degligės
(Erwinia amylovora Burr.) pasireiškimo galimybes Lietuvos versliniuose soduose taikant
internetinę „iMETOS®sm‘‘prognozavimo sistemą. Bakterinės degligės prognozavimo modelis
numato skirtingus ligos pasireiškimo fonus (PETΣ): 1) paskutinius du sezonus degligės
nebuvo; 2) paskutinius du sezonus degligė pasireiškė atskirose vietose; 3) praeitą sezoną
degligė pasireiškė atskirose vietose; 4) bakterinė degligė aptikta šalia sodo; 5) netoliese dabar
aktyvios degligės žaizdos.
Visuose stebėtuose ūkiuose per 2011 m. vegetacijos periodą bakterinės degligės
prognozavimo modelis apskaičiavo iš viso 310 dienų, kai bakterinės degligės infekcijos
rizikos indeksas DIV rodė didžiausią E. amylovora pasireiškimo galimybę pagal PETΣ.
Stebėtuose obelų soduose, kai paskutinius du sezonus degligės sode nebuvo, nustatyta,
kad didžiausia patogeno pasireiškimo pagal PETΣ galimybė buvo soduose: ,,Luksnėnų sodai“
UAB, Alytaus r. – 57 dienos; „Aukštikalnių sodai“ UAB, Pasvalio r. – 59 dienos; „Naradava“
UAB, Pasvalio r. – 56 dienos, „Dembavos medelynas“ UAB, Panevėžio r. – 52 dienos.
LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto obelų soduose, Kauno r., kai degligė
aptikta šalia sodo, didžiausiai patogeno E. amylovora pasireiškimo galimybei viso užfiksuota
86 dienos.
LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto obelų soduose vykdant 2011 m.
stebėseną, vizualių bakterinės degligės požymių neaptikta. Tačiau įvertinus prognozavimo
4
modelio duomenis, galima teigti, kad ateinančių 2012 m. vegetacijos periodui lieka
susikaupęs stiprus bakterinės degligės užkrato potencialas.
Nuo bakterinės degligės visų pirmą taikomos agrotechninės, profilaktinės priemonės,
užkertančios kelią ligos paplitimui soduose. Turi būti taikoma integruota sodo augalų
apsaugos strategija nuo bakterinės degligės: cheminių bei prevencinių apsaugos priemonių
naudojimas ir taikymas, vaismedžių genėjimas, pažeistų vaismedžio šakų, ūglių šalinimas ir
naikinimas, subalansuotas vaismedžių tręšimas bei kenkėjų kontrolė.
Raktažodžiai: obelys, meteorologinės sąlygos.
5
Liorančaitė, I. Fire bight (Erwinia amylovora Burr.) forecasting of Lithuanian business
orchards using an online "sand'' iMETOS ® system.. Master thesis of Agronomy study
program / Supervisor lekt. dr. E. Survilienė- Radzevičė; ASU. Akademija, 2012, 56 p.: 37
figures, 1 tables. References: 35 titles.
SUMMARY
Master’s thesis submitted to the online prediction "sand'' iMETOS ® forecasting
system to perform fire blight risk factor analysis and the predictive ability of Lithuanian
business orchards.
Object of the work- apple (Malus) to cause disease - a fire blight (Erwinia amylovora
Burr.).
Method of the work: working methods studied meteorological station Pessl
Instruments iMETOS ® sm 'Erwinia amylovora Burr. infection risk prediction model for
Lithuanian business orchards.
The results of work. In 2011. Lithuanian Institute of Agrarian and Forest Sciences
Centre branch of the Institute of Horticulture forecasting studies of fire blight (Erwinia
amylovora Burr.) The possibility of a Lithuanian business orchards using an online "sand''
iMETOS ® forecasting system. Fire blight forecasting model for the different disease
backgrounds (PETΣ): 1) the last two seasons were not fire blight, 2) the last two seasons fire
blight occurred in different places, and 3) last season fire blight occurred in different places,
4) fire blight found near the orchards, 5) nearby is now active fire blight wounds.
All the observed farms in 2011. fire blight vegetation period forecasting model
documented a total of 310 days after infection, fire blight DIV risk index showed the highest
E amylovora by PETΣ to occur.
Apple orchards in all observed the last two seasons did not fire blight the garden, it
was found that the greatest manifestation of the pathogen by orchards PETΣ option was:
„Luksnėnų sodai” UAB, Alytus district - 57 days, „Aukštikalnių sodai“ UAB, Pasvalys
district - 59 days, „Naradava” UAB, Pasvalys district - 56 days, „Dembavos medelynas”,
Panevėžys district. - 52 days. LAMMC Horticulture Institute of apple orchards, Kaunas
district. Fire blight found near the garden, the largest of the pathogen E. amylovora was
observed in the possibility of a total of 86 days.
LAMMC Horticulture Institute of apple orchards in 2011. monitoring, visual signs of
fire blight detected. However, the assessment of prediction model data, it can be said to come
in 2012. vegetation period remains a strong accumulation of fire blight vector potential.
Since bacterial scorch in particular, the agrotechnical, preventive measures to prevent
the spread of the disease in orchards. There must be an integrated strategy for the protection
6
of garden plants from bacterial scorch: chemical and preventive use of safeguard measures
and the application of pruning fruit trees, damaged tree branches, shoots disposal and
destruction, a balanced tree fertilization and pest control.
Key words: apple, meteorological conditions.
7
LENTELIŲ IR PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS
Lentelės:
2.2.1 lentelė. Bakterinės degligės rizikos rodikliai ir PETΣ
paaiškinimas..............................................................................................................................34
Paveikslai:
3.1.1 pav. Bakterinės degligės infekcijos rizikos dinamika 2011 m. gegužės mėn. UAB
,,Aukštikalnių sodai“, Pasvalio r……………………………………………………………...36
3.1.2 pav. Bakterinės degligės infekcijos rizikos dinamika 2011 m. birželio mėn. UAB
,,Aukštikalnių sodai“, Pasvalio r……………………………………………………………...36
3.1.3 pav. Bakterinės degligės rizikos rodiklių dinamika 2011 m. liepos mėn. UAB
,,Aukštikalnių sodai“, Pasvalio r……………………………………………………………...37
3.1.4 pav. Bakterinės degligės infekcijos rizikos dinamika 2011 m. rugpjūčio mėn. UAB
,,Aukštikalnių sodai“, Pasvalio r……………………………………………………………...37
3.1.5 pav. Bakterinės degligės infekcijos rizikos dinamika 2011 m. gegužės mėn. UAB
,,Naradava“, Pasvalio r………………………………………………………………………..38
3.1.6 pav. Bakterinės degligės infekcijos rizikos dinamika 2011 m. birželio mėn. UAB
,,Naradava“, Pasvalio r………………………………………………………………………..39
3.1.7 pav. Bakterinės degligės infekcijos rizikos dinamika 2011 m. liepos mėn. UAB
,,Naradava“, Pasvalio r………………………………………………………………………..39
3.1.8 pav. Bakterinės degligės infekcijos rizikos dinamika 2011 m. rugpjūčio mėn. UAB
,,Naradava“, Pasvalio r..............................................................................................................40
3.2.1 pav. Bakterinės degligės infekcijos rizikos dinamika 2011 m. birželio mėn. UAB
,,Dembavos medelynas“, Panevėžio r………………………………………………………...41
3.2.2 pav. Bakterinės degligės infekcijos rizikos dinamika 2011 m. liepos mėn. UAB
,,Dembavos medelynas“, Panevėžio r………………………………………………………...41
3.2.3 pav. Bakterinės degligės infekcijos rizikos dinamika 2011 m. rugpjūčio mėn. UAB
,,Dembavos medelynas“, Panevėžio r………………………………………………………...42
3.3.1 pav. Bakterinės degligės infekcijos rizikos dinamika 2011 m. gegužės mėn. UAB
,,Luksnėnų sodai“, Alytaus r………………………………………………………………….43
8
3.3.2 pav. Bakterinės degligės infekcijos rizikos dinamika 2011 m. birželio mėn. UAB
,,Luksnėnų sodai“, Alytaus r………………………………………………………………….43
3.3.3 pav. Bakterinės degligės infekcijos rizikos dinamika 2011 m. liepos mėn. UAB
,,Luksnėnų sodai“, Alytaus r………………………………………………………………….44
3.3.4 pav. Bakterinės degligės infekcijos rizikos dinamika 2011 m. rugpjūčio mėn. UAB
,,Luksnėnų sodai“, Alytaus r………………………………………………………………….44
3.4.1 pav. Bakterinės degligės infekcijos rizikos dinamika 2011 m. gegužės mėn.
Sodininkystės ir Daržininkystės Institutas……………………………………………………46
3.4.2 pav. Bakterinės degligės infekcijos rizikos dinamika 2011 m. birželio mėn.
Sodininkystės ir Daržininkystės Institutas……………………………………………………46
3.4.3 pav. Bakterinės degligės infekcijos rizikos dinamika 2011 m. liepos mėn. Sodininkystės
ir Daržininkystės Institutas……………………………………………………………………47
3.4.4 pav. Bakterinės degligės infekcijos rizikos dinamika 2011 m. rugpjūčio mėn.
Sodininkystės ir Daržininkystės Institutas................................................................................47
4.1 pav. Koreliacinis priklausomumas tarp infekcijos rizikos galimybės ir lapų drėgnumo
2011 m. gegužės mėn., SDI......................................................................................................49
4.2 pav. Koreliacinis priklausomumas tarp infekcijos rizikos galimybės ir vid. oro
temperatūros 2011 m. gegužės mėn., SDI................................................................................49
4.3 pav. Koreliacinis priklausomumas tarp infekcijos rizikos galimybės ir lapų drėgnumo
2011 m. gegužės mėn., Pasvalio r. „Naradava“........................................................................50
4.4 pav. Koreliacinis priklausomumas tarp infekcijos rizikos galimybės ir vid. oro
temperatūros 2011 m. gegužės mėn., Pasvalio r. „Naradava“..................................................50
9
TURINYS
ĮVADAS ................................................................................................................... ..............10
1. LITERATŪROS APŽVALGA..........................................................................................12
1.1. Sodininkystė būklė Lietuvoje......................................................................................12
1.2. Sėklavaisių sodo augalų ligos ir jų kontrolė..............................................................13
1.3. Bakterinė degligė ir jos sukėlėjas...............................................................................20
1.4. Augalų jautrumas bakterinei degligei........................................................................22
1.5. Erwinia amylowora nomenklatūrinė padėtis.............................................................22
1.6. Veiksniai įtakojantys bakterinės degligės paplitimą.................................................23
1.7. Bakterinės degligės vystymosi ciklas..........................................................................24
1.8. Apsaugos priemonės nuo bakterinės deglikės...........................................................26
1.9. Ligų prognozavimo pritaikymas obelų sode apsaugai nuo bakterinės deglikės....29
2. TYRIMO METODAI IR SĄLYGOS ...............................................................................32
2.1. Eksperimento atlikimo vieta ir laikas........................................................................32
2.2. Tyrimo metodai............................................................................................................32
3. DARBO REZULTATAI IR JŲ ANALIZĖ......................................................................35
3.1. Bakterinės degligės infekcijos rizika pagal „iMETOS®sm“ prognozavimo sistemos
modelį Pasvalio rajone..........................................................................................................35
3.2. Bakterinės degligės infekcijos rizika pagal „iMETOS®sm“ prognozavimo sistemos
modelį Panevėžio rajone............................................................................................. 40
3.3. Bakterinės degligės infekcijos rizika pagal „iMETOS®sm“ prognozavimo sistemos
modelį Alytaus rajone................................................................... ..............................42
3.4. Bakterinės degligės infekcijos rizika pagal „iMETOS®sm“ prognozavimo sistemos
modelį Kauno rajone.................................................................................................45
4. Bakterinės degligės prognozavimo modelio efektyvumas Lietuvos sąlygomis pagal
internetinę prognozavimo „iMETOS®sm“ sistemą...................................................................48
IŠVADOS................................................................................................................................51
LITERATŪRA.......................................................................................................................52
PRIEDAI................................................................................................................................56
10
ĮVADAS
Vaismedžių bakterinė degligė, kurią sukelia bakterija Erwinia amylowora, gali
pažeisti daugiau kaip 180 Rosaceae šeimos augalų rūšių. Liga pirmą kartą buvo pastebėta
JAV 1780 m., Europoje ši liga žinoma nuo 1957 m., Lenkijoje – 1966 m. Lietuvoje liga
pasirodė 2005 m. Šiuo metu E. amylovora nustatyta 43-ose pasaulio šalyse. Bakterinė degligė
– labai rimta ir klastinga liga, padaranti daug žalos sodininkams ir dekoratyvinių augalų
augintojams. E. amylovora bakterijos gyvenančios ir neparazituojančios vidiniuose augalo
audiniuose, staiga sukelia bakterinės degligės epidemiją. Vieno sezono metu liga gali
sunaikinti visą kriaušių ar obelų medelyną, bet gali pasireikšti ir tik ant atskirų žiedynų ar
šakų (Baranauskaitė, 2004). Todėl sunku nusakyti ekonominę ligos žalą. Bet ji labai
akivaizdi, todėl būtina sudeginti ne tik visus užkrėstus augalus, bet ir kitus 10–20 m spinduliu
esančius augalus šeimininkus. Tokias griežtas priemones būtina taikyti, nes visos infekuoto
augalo dalys (išskyrus sėklas) gali būti užkratas ir toliau platinti ligą. Šiuo metu yra nustatytos
37 ligos židinių vietos aštuoniuose Lietuvos apskrityse (Baranauskaitė, Jogaitė, Jankuvienė,
2008).
Bakterijos E. amylovora tyrimai Lietuvos mokslo įstaigų ir Fitosanitarinių tyrimų
laboratorijose vyksta nuo 1998 m. Ši bakterija yra įtraukta į kenksmingų (karantininių)
organizmų sąrašą. Ligos sukėlėjas plinta su vėju, lietumi, kruša, bakterijas platina vabzdžiai,
paukščiai. Ji gali būti pernešta su sodinamąja ir skiepijimo medžiaga, su vaisiais, eksudatu
ištepta tara ir pakavimo medžiaga. Ligai išplisti reikalinga pakankamai drėgmės, patogenas
gali daugintis nuo 4 iki 32oC temperatūros diapazone. Nustatyta, kad liga greičiau vystosi šilto
ir drėgno oro sąlygomis. Labai svarbu numatyti ir išaiškinti bakterinės degligės užsikrėtimo,
plitimo kelius bei sąlygas. Iki šiol bakterinės degligės kontrolė pagrindinai grindžiama
agrotechninėmis ir prevencinėmis priemonėmis (Baranauskaitė, Jogaitė, Jankuvienė, 2008).
Pasaulyje yra sukurtos bakterinės degligės prognozavimo sistemos – modeliai
Maryblyt, Cougar blight, Billing (Smith, 1993; Steiner, 2000; Kuflik, Pertot, Moskovitch ir
kt., 2008). Jos leidžia nustatyti ligos plitimo riziką ir pagal tai tiksliau pasirinkti purškimo
laiką. LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institute naudojama sodo ir daržo augalų ligų
ir kenkėjų prognozavimo sistema iMETOS®sm, kuri yra sukurta 2005 m. Austrijos
kompanijos Pessl Instruments. iMETOS®sm – pažangi, moderni automatinė matavimų stotis
meteorologiniams duomenims fiksuoti bei ligų ir kenkėjų rizikai nustatyti. Internetinės
prognozavimo iMETOS®sm sistemos bakterinės degligės prognozavimo modelis pagal
meteorologinius duomenis apskaičiuoja ir numato skirtingus ligos pasireiškimo fonus
11
(Valiuškaitė, 2009). Naudojant šią sistemą bakterinės degligės prognozavimo tyrimai
Lietuvoje pradėti nuo 2008 m. Šių tyrimų tikslas yra bakterinės degligės židinių stebėsena,
pažeidimų nustatymas ir identifikavimas, ligos rizikos veiksnių analizė bei infekcijos
prognozavimo galimybės Lietuvos versliniuose soduose ir medelynuose.
Nuoširdžiai dėkoju savo darbo vadovei lekt. dr. Elenai Survilienei- Radzevičė ir
konsultantei dr. Almai Valiuškaitei už idomią magistro baigiamojo darbo temą, pastabas,
patarimus, bendradarbiavimą bei supratingumą.
Darbo hipotezė
Lietuvos versliniuose soduose, esančiuose skirtingose agroklimatinėse zonose, gali
susidaryti nevienodos bakterinės degligės (Erwinia amylovora) pasireiškimo galimybės.
Taikant internetinę ,,iMetos®sm“ prognozavimo sistemą, bus nustatyta skirtingo lygio
bakterinės degligės infekcijos rizikos galimybė.
Darbo tikslas
Taikant internetinę prognozavimo „iMETOS®sm“ sistemą atlikti bakterinės degligės
rizikos faktorių analizę bei prognozavimo galimybes Lietuvos versliniuose soduose.
Tyrimo uždaviniai:
1. Nustatyti pagrindinius bakterinės degligės pasireiškimo požymius obelų sode.
2. Taikant „iMETOS®sm“ sistemos bakterinės degligės prognozavimo modelį, ištirti
degligės pasireiškimo galimybės riziką Pasvalio rajone.
3. Taikant „iMETOS®sm“ sistemos bakterinės degligės prognozavimo modelį, ištirti
degligės pasireiškimo galimybės riziką Panevėžio rajone.
4. Taikant „iMETOS®sm“ sistemos bakterinės degligės prognozavimo modelį, ištirti
degligės pasireiškimo galimybės riziką Alytaus rajone.
5. Taikant „iMETOS®sm“ sistemos bakterinės degligės prognozavimo modelį, ištirti
degligės pasireiškimo galimybės riziką Kauno rajone.
6. Palyginti bakterinės degligės prognozavimo modelių rodmenis ir nustatyti Erwinia
amylovora infekcijos rizikos skirtumus skirtingose agroklimatinėse zonose.
12
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Sodininkystės būklė Lietuvoje
Lietuva puoselėja gilias sodininkystės tradicijas. Šalyje verslinė sodininkystė vystoma
dviem kryptimis: vaisiai ir uogos auginamos desertui, uogos auginamos giliai užšaldyti ir
perdirbti, o vaisiai - koncentruotoms sultims. Verslinės sodininkystės tikslas – aprūpinti
desertiniais obuoliais, braškėmis ir kitais vaisiais bei uogomis didžiąją dalį šalies rinkos,
plėtoti vaisių ir uogų perdirbimo pramonę ir didinti sodo produkcijos eksportą į ES bei
trečiąsias šalis. Eksportuojant vaisius ir uogas tenka patirti didesnį konkurencinį atviros rinkos
spaudimą, atsižvelgti į aukštesnius reikalavimus ir daugiau dėmesio skirti vaisių ir uogų
rūšiavimui, pakavimui, prekinei išvaizdai, kokybei. 2005 m. duomenimis, kai po 1989–1994
m. stagnacijos, kai nebuvo sodinama naujų sodų, o tuometiniai versliniai sodai menkai
prižiūrimi, Lietuvos vaisių ir uogų sektoriui remti skirta 12,8 mln. Lt nacionalinių ir 4,7 mln.
Lt. ES lėšų, buvo iš dalies išspręstas verslinių sodų statusas, išplėsti moksliniai tyrimai kuriant
ir diegiant naujausias vaisių išauginimo ir laikymo technologijas (Obuolių eksportas ir
importas į ES šalis, 2003).
Pasėlių deklaracijų duomenimis, šalyje bendras sodų ir uogynų plotas sudaro 42,5 tūkst.
ha, iš jų ketvirtadalis (9 443 ha) yra versliniai. Obelų sodai užima 4 070 ha, iš jų tik pusė yra
intensyvūs, naudojantys šiuolaikines auginimo technologijas. Verslinių serbentynų
priskaičiuojama 3 890 ha, braškynų – 750 ha, avietynų – 260 ha, kitų vaismedžių – 320 ha.
Derliaus svyravimai dideli, vidutiniškai per metus priskinama 100–120 tūkst. tonų obuolių, iš
jų versliniuose soduose – 20–30 tūkst. tonų. Būtent pastarieji obuoliai patenka į prekybos
tinklus, visi kiti skirti perdirbti. Verslinius sodus ir uogynus augina ūkininkai ir specializuotos
sodininkystės bendrovės. Vidutinis verslinio sodo ir uogyno plotas Lietuvoje – 4,4 ha. 2005
m. didesni negu 10 ha sodai užėmė 73% verslinių sodų ploto, didesni nei 10 ha uogynai –
57% verslinių uogynų ploto. Stambieji augintojai labiau atitinka rinkos poreikius, nes gali
tiekti didesnius vienarūšės produkcijos kiekius, tinkamai juos paruošti realizavimui
(Intensyvios uoginių augalų auginimo technologijos, 2002).
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto
specialistų apskaičiavimu kasmet mūsų šalyje reikėtų įveisti po 350 ha naujų sodų – tuomet
būtų išlaikytas geras plėtros tempas, nes lietuviškos produkcijos, kuriai pirmenybę teikia
vartotojai, rinkoje trūksta. Verslinių sodų plotai didėja Kauno, Panevėžio, Vilniaus ir Šiaulių
apskrityse, didžiausi – Panevėžio ir Šiaulių apskrityse. Mėgėjiški sodai auginami visoje
šalyje. Skaičiuojant vienam ŽŪN hektarui, 2005 m. daugiausia sodų ir uogynų buvo Alytaus,
Kauno, Vilniaus apskrityse, mažiausia – Tauragės, Telšių ir Šiaulių apskrityse. Artimiausiais
13
metais reikėtų įveisti 2 000 ha intensyvių obelų sodų. Pasikeitė obelų poskiepių asortimentas.
Vietoj aukštaūgių ir vidutinio augumo poskiepių sodinami pusiau žemaūgiai ir žemaūgiai, iš
esmės pasikeitė naujų verslinių sodų konstrukcijos. Vietoj ekstensyvių sodų, kur buvo
sodinama po 30-660 vaismedžių hektare, dabar sodinama po 1250-1660 ar net 3-4 tūkstančių
vaismedžių hektare. Versliniuose soduose siekiama užauginti ne tik didelį, bet ir kokybišką
derlių. Tai pasiekti padeda efektyvūs, šiuolaikiniai gamtosaugos ir higienos reikalavimus
atitinkantys pesticidai nuo ligų ir kenkėjų. Stebint ir prognozuojant žalingiausias ligas ir
kenkėjus, optimizuojamas purškimų kiekis. Optimizavus vaisių skynimo laiką ir laikymo
sąlygas, vaisiais galima gerokai ilgiau aprūpinti vartotojus (Intensyvios obelų ir kriaušių
auginimo technologijos, 2005).
1.2. Sėklavaisių sodo augalų ligos ir jų kontrolė
Sodo ir daržo augalų derlius ir vaisių kokybė labai priklauso ne tik nuo bendrų
organizacinių–ūkinių, agrotechninių, biologinių, cheminių, fizinių, mechaninių, genetinių,
biocheminių integruotoje augalų apsaugoje kompleksiškai taikomų priemonių ir metodų, bet
ir nuo savalaikės ligų ir kenkėjų kontrolės vegetacijos ir produkcijos sandėliavimo metu.
Išskiriama keletas obelų ir kriaušių ligos, kurios mažina bendrą sėklavaisinių augalų
derlingumą
(http://www.balticseeds.eu/index.php?option=com_content&view=article&id=34:sklavaisinia
i-sodo-augalai&catid=21&Itemid=49#6.1).
Žalingiausios obelų ir kriaušių ligos, kurios turi didelę reikšmę derliui ir vaisių kokybei
yra obelų ir kriaušių rauplės. Grybai Venturia inaequalis (Cooke) Aderh. ir Venturia pirina
Aderh. pažeidžia lapus, vaisius, užuomazgas, ūglius, kai kada ir žiedus (1.2.1 pav.).
Didžiausią žalą padaro vaisiams. Pavasarį, kai vidutinė paros temperatūra pasiekia apie 9°C ir
būna drėgnas oras, aukšliasporės pasklinda ir apkrečia lapus bei ūglius. Vasarą liga plinta
konidijomis, palankiomis sąlygomis išsivysto 9 konidijų generacijos. Žiemoja infekcija
grybiena šakutėse, nukritusiuose lapuose, per žiemą išsivysto periteciai su aukšliais. Konidijos
sudygsta, kai yra 20–25°C temperatūra. Tokioje temperatūroje inkubacijos periodas trunka 5–
14 dienų. Konidijos plinta su lietumi, jas išnešioja vėjas ir vabzdžiai. Rauplėms plisti įtakos
turi veislių jautrumas ligai.
14
1.2.1 pav. Rauplių pažeidimai ant lapų ir vaisių
Nuo ligų fungicidais purškiama kritiniu ligos pasireiškimo laiku, žaliojo kūgio tarpsniu,
žiedpumpuriams rausvėjant ir po žydėjimo, vaisių užuomazgų – vaisių kritimo tarpsniu ir
vaisiams augant. Siekiant apsaugoti nuo pirminės infekcijos, labai svarbu nepavėluoti
nupurkšti fungicidais pirmąjį kartą. Kitų purškimų laikas labai priklausys nuo meteorologinių
sąlygų ir ligos vystymosi dinamikos. Žieminių veislių obelis reikėtų purkšti rugpjūčio mėnesį,
kad obelų rauplės neplistų sandėlyje (75–77 BBCH), taip pat labai svarbu rudenį atlikti
purškimus karbamidu, lapams krintant, kad kuo mažiau ligos užkrato liktų kitiems metams.
Produktus būtina keisti, kad sukėlėjai prie jų nepriprastų. Atsparumo padeda išvengti
kontaktinių ir sisteminių fungicidų maišymas. Optimalus purškimo laiko nustatymui
naudojamas ligos prognozavimas. registruoti produktai, kurių sudėtyje yra šios veikliosios
medžiagos: obelims, kriaušėms – ciprodinilas, ditianonas, flutriafolas, krezoksim metilas,
mankocebas, tolylfluanidas, trifloksistrobinas, vario sulfatas, vario hidroksidas; obelims –
difenokonazolas.
Obelų miltligė (sukėlėjas Podosphaera leucotricha (Ell. et Ev.) Salm.) pažeidžia lapus,
žiedynus, ūglius, rečiau vaisius (1.2.2 pav.). Pažeisti pumpurai sprogsta vėliau arba visai
neišsprogsta. Ryškiausiai liga matoma vaismedžiams sulapojus – jauni ūgliai ir žiedai būna
aptraukti baltu valkčiu, o lapai – smulkūs, siauri, į viršų užsirietusiais pakraščiais. Per vasarą
grybas plinta konidijomis. Labiausiai liga plinta, kai yra sausi ir šilti orai. Sukėlėjo grybiena
žiemoja pumpuruose. Pirminė infekcija mūsų klimato sąlygomis būna gegužės mėnesį,
paprastai negausi, antrinė – birželio pabaigoje. Labiau serga azoto trąšomis pertręšti sodiniai.
Miltligei plisti įtakos turi ir veislių jautrumas ligai.
1.2.2 pav. Miltligės požymiai ant lapų ir vaisių
15
Svarbu užkirsti kelią pirminei ligos infekcijai, t.y anksti pavasarį išgenėti obelų ūglius
su miltligės pažeistais pumpurais. Nuo miltligės purškiama kritiniais ligos pasireiškimo
terminais, žaliojo kūgio tarpsniu, žiedpumpuriams rausvėjant ir po žydėjimo. Nuo obelų
rauplių naudojami kontaktiniai ir sisteminiai fungicidai tuo pačiu apsaugo ir nuo miltligės,
jautrių veislių obelis fungicidais pavasarį nupurkšti reikėtų anksčiau. Kritulių kiekis miltligei
plisti įtakos neturi, bet svarbus faktorius yra didelė oro santykinė drėgmė ir šiltas oras.
Palankios sąlygos ligai vystytis nebūtinai turi sutapti su palankiomis sąlygomis grybo
konidijoms plisti, todėl praktiškai ligą prognozuoti yra sunku, bet įmanoma. Pagrindiniai
purškimai fungicidais kas 7–14 dienų yra derinami su bendra obelų apsaugos sistema. Veislių
jautrumas ligai daro įtaką purškimų kiekiui per sezoną. Idealu būtų nuolat išgenėti miltlige
pažeistus ūglius, bet praktiškai tai yra neįmanoma. Nuo miltligės registruoti produktai, kurių
sudėtyje yra veikliosios medžiagos difenokonazolas ir krezoksim metilas. Taip pat efektyvus
flutriafolas, registruotas obelims nuo rauplių.
Kriaušių rūdys (Gymnosporangium sabinae) daugiausia išplinta vasaros viduryje ir
pabaigoje. Labai pažeisti lapai (1.2.3 pav.) nukrinta anksčiau laiko, vaismedžiai nusilpsta,
blogiau peržiemoja, blogėja vaisių kokybė. Stipriai pažeistos kriaušės dažniausiai kitais
metais nedera. Rūdys kriaušių lapus apkrečia, kai vidutinė paros temperatūra ne žemesnė kaip
8°C ir drėgna, ypač po lietaus. Liga labai išplinta ten, kur daug senų, aukštų, sutankėjusių
vaismedžių. Augalai tarpininkai neturi augti arčiau kaip 300 m iki sodo. Nuo kriaušių rūdžių
fungicidais purškiama po žydėjimo. Kriaušes purškiant fungicidais nuo rauplių, apsaugoma ir
nuo rūdžių. Registruoti produktai, kurių sudėtyje yra šios veikliosios medžiagos: ditianonas,
krezoksim metilas, mankocebas, flutriafolas. Taip pat efektyvus difenokonazolas, registruotas
obelims nuo rauplių.
1.2.3 pav. Kriaušių rūdžių pažeidimo požymiai
Obelų filostiktoze (Phyllosticta mali Prill. et Del., Phyllosticta briardi Sacc.)
pažeidžiami obelų lapai. Tai viena iš dažniausių lapų dėmėtligių. Labai dėmėtų lapų
asimiliacinis paviršius sumažėja, mažiau gaminama organinių medžiagų, todėl vaisiai subręsta
16
smulkesni ir prastesnės kokybės (1.2.4 pav.). Daugiausia žalos padaro drėgną vasarą, nes
smarkiau pažeisti lapai anksti nukrinta. Liga pasirodo vasaros pradžioje ir progresuoja iki pat
rudens. Intensyviausia sporuliacija būna drėgnu oru. Sporas platina vėjas, lietaus lašai,
vabzdžiai. Žiemoja nukritusiuose lapuose. Rudenį giliai užarkite į tarpueilius nukritusius
lapus. Ramybės metu ir per vegetaciją purkškite fungicidais.
1.2.4 pav. Filostiktozės sukelti pažeidimai obuoliuose
Obelų vėžys (Nectria galligena Bres.) ir kitos žievės ligos (1.2.5 pav.) dažniausiai pažeidžia
obelų, kriaušių, liepų, uosių kamienus, šakas. Jaunos šakutės ir ūgliai nudžiūsta. Serganti
žievė parausta, džiūdama įdumba, koncentriškai sutrūkinėja, susidaro pilkšvi kauburėliai su
netaisyklingomis kreminės spalvos karputėmis. Ant stambesnių šakų ir kamienų atsiranda
gilios, rumbuotos žaizdos. Kai obelys serga uždara vėžio forma, ant šakų būna ne žaizdos, o
įvairios nekrotinės dėmės ar išaugos. Žiemoja grybiena ir periteciai. Obelys labiausiai
apsikrečia rudenį per šakučių randus, atsiradusius nukritus lapams. Į storesnes šakas ir
kamieną vėžio sukėlėjas patenka per mechaninius sužalojimus. Tiek aukšliasporės, tiek
konidijos žymiai geriau plinta drėgnu oru. Paprastojo vėžio sukėlėjas nereiklus šilumai, jo
sporuliacija prasideda anksti pavasarį, kai oro temperatūra šiek tiek aukštesnė kaip 0°C.
Grybas gali vystytis esant temperatūrai nuo +2 iki +30°C. Ne visos obelų veislės vienodai
atsparios paprastajam vėžiui. Kiti grybai: Valsa spp., Cytospora spp., Pezicula spp.,
Phomopsis mali sukelia įvairias sėklavaisių, sodo augalų žievės ir kamieno ligas. Pastaruoju
metu sparčiai pradėjo plisti sidabraligė (Chondrostereum purpureum). Visi šie sukėlėjai
pažeidžia vaismedžius sąlyginai mažiau, bet atskirais metais gali padaryti apčiuopiamos žalos.
Svarbu apsaugoti vaismedžių kamienus nuo sutrūkinėjimo. Išpjaustyti pažeistas šakutes, o
žaizdas aptepti. Šakose esančias žaizdas, jeigu jų negalima išpjaustyti, reikia dezinfekuoti ir
aptepti. Dažniausiai obelys apsikrečia rudenį per šakučių randus, atsiradusius nukritus lapams,
todėl labai svarbūs yra purškimai nuėmus derlių, lapams krintant ir ankstyvasis purškimas.
Sodą, kur ypač išplitęs paprastasis vėžys, rudenį lapams krintant, reikia purkšti neorganiniais
fungicidais, nes jie skatina lapų kritimą ir profilaktiškai apsaugo vaismedžius nuo galimos
infekcijos. Žaizdas išvalyti ir pradėti gydymą geriausia anksti pavasarį. Žaizdų aptepimui taip
17
pat galima naudoti vandens emulsinių dažų ir sisteminio fungicido skiedinį. Nuo vėžio
registruotas produktas, kurių sudėtyje yra veiklioji medžiaga – ditianonas.
A B C
1.2.5 pav. Žievės ligos (A, B – obelų vėžys; C – citosporozė)
Obelų šaknies kaklelio puvinys (Phytophthora cactorum, Ph. syringae) plačiai
paplitęs ir kasmet padaro daug žalos. Gali sirgti kriaušės, serbentai, agrastai, braškės. Ant
suaugusių obelų žemutinės dalies poskiepio, ties šaknies kakleliu, žievė būna suminkštėjusi.
Puvinys palaipsniui pereina į medieną, mediena po žieve būna raudonai ruda su gelsvu,
oranžinio atspalvio apvadu. Žievės plyšiuose pradeda formuotis gelsvas kaliaus audinys.
Intensyviausiai liga vystosi per žydėjimą ir ūglių augimą. Sutrinka maisto medžiagų apykaita,
lapija įgauna rausvai violetinį atspalvį, kai kurie lapai ūglių viršūnėse užsiraito ir anksti
pradeda kristi. Vaisiai būna smulkūs, intensyvios spalvos, neskanūs. Šaknies kaklelio puviniui
itin jautrūs MM106, M9, M26 vaismedžių poskiepiai. Rekomenduojama integruota ligos
kontrolės programa, tinkama agrotechnika, augalo šeimininko atsparumas ir cheminių
apsaugos priemonių taikymas. Parinkti atsparius puviniui poskiepius, intarpus ir veisles,
nesodinti augalų blogai drenuotoje, užmirkstančioje dirvoje. Šaknies kaklelio prevencijai
naudoti vario grupės fungicidus, juos naudoti po vaismedžių genėjimo. Kitose Europos šalyse
naudojami sisteminiai fungicidai – metalaksilas, fosetilo- aliuminis. Lietuvoje specifinių
fungicidų nuo šaknies kaklelio puvinio registruota nėra, ligos profilaktikai naudojami vario
grupės produktai.
Bakterinis vėžys (Pseudomonas syringae pv. syringae) pažeidžia obelis ir kriaušes. Ant
obelų pasireiškia kaip žievės nekrozė. Ant šakelių, ūglių, kamieno matyti raudonai rudos,
įtrūkusios dėmės. Simptomai pasireiškia vasaros pradžioje. Stipriai pažeisti ūgliai džiūsta,
nekrozė apima vaismedžio pumpurus ir lapus. Ant kriaušių požymiai kitokie – nudžiūvę
žiedai, pajuodavusios šakelės ir ūgliai, labai dažnai primenantys bakterinės degligės
simptomus. Ligos plitimą skatina staigus žemų temperatūrų svyravimas, per didelis dirvos
drėgnumas, vaismedžių pertrešimas azotinėmis trąšomis. Būtina genėti ligos pažeistas obelų
18
dalis. Kriaušėms naudoti vario grupės preparatus kaip profilaktinę priemonę, derinant kartu su
vaismedžių genėjimu. Auginti atsparias veisles.
Išskiriamos obuolių ir kriaušių vaisių ligos, kurios dažniausiai plinta laikymo patalpose,
bet pirminė infekcija įvyksta lauke vegetacijos metu. Labai dažnas ir pavojingas yra rudasis
vaisių puvinys, sukeliamas Monilinia fructigena (Aderh. et Ruhl.) Honey, Monilinia cinerea
Bonor. Vaisiai užsikrečia per rauplių, vabzdžių, paukščių ar mechaniškai sužalotas vietas.
Monilija daugiausia pūdo vaisius (1.2.6 pav.) laikymo pradžioje. Sandėlyje supuvę vaisiai
būna standžia juoda blizgančia odele, grybų sporų nesusidaro ir kitų vaisių nepažeidžia. Žema
temperatūra ligos vystymąsi sulėtina.
1.2.6 pav. Rudasis vaisių puvinys ant kriaušių ir obuolių
Pilkasis arba kekerinis puvinys (Botrytis cinerea) panašus į rudąjį, ypač pradžioje.
Grybas dažniausiai patenka į sandėlius iš sodo, bet gali išsilaikyti ir nedezinfekuotoje
patalpoje bei taroje. Obuoliai labiau nukenčia tais metais, kai per obelų žydėjimą ir kurį laiką
po žydėjimo dažnai ir gausiai lyja. Kekerinis puvinys (1.2.7 pav.) pūdo visų veislių, įvairioje
taroje bei temperatūroje laikomus vaisius. Grybas daugiau žalos padaro, kai temperatūra
svyruoja nuo –1°C iki +2°C.
1.2.7 pav. Kekeriniu puviniu pažeisti obuoliai
19
Pelėjūninis puvinys (Penicillium expansum) daugiausia nuostolių padaro pirmoje laikymo
pusėje, jei vaisiai sandėliuose atšaldomi, nuostolių žymiai mažiau. Pažeistoje vaisiaus dalyje
(1.2.8 pav.) aiškiai jaučiamas pelėsio kvapas, kuris persiduoda ir sveikam vaisiui. Šiuo
puviniu greitai apsikrečia šalia esantys sveiki vaisiai. Grybas labiausiai puola mechaniškai
pažeistus, įspaustus, per vėlai nuskintus vaisius.
1.2.8 pav. Pelėjūninis vaisių puvinys
Nuo karčiojo puvinio (Gloeosporium fructigenum) vaisiai būna kartūs, vysta,
raukšlėjasi, lieka tamprūs. Kartusis puvinys dažniausiai vaisius pažeidžia laikymo pabaigoje,
nes labiau plinta ant prinokusių, šiltai laikomų vaisių. Sandėlyje puvinys persiduoda nuo
vieno vaisiaus kitiems. Jeigu vasara lietinga ir šilta, obuoliai gali užsikrėsti prieš skynimą
sode. Ant vaisių dažniausiai iš karto atsiranda kelios rudos nedidelės, kiek įdubusios su
juodais, dažniausiai ratu išsidėsčiusiais spuogeliais dėmės. Dėmelės daug nepadidėja, tuo jos
skiriasi nuo baltojo puvinio.
Baltojo puvinio (Gloeosporium album) vietoje vaisiaus minkštimas nemaloniai
saldokas, nekartus. Vaisiai baltuoju puviniu gali užsikrėsti dar sode nuo sergančių šakučių, bet
jis vystosi tik tada, kai vaisiai visai prinoksta – sandėliuose. Įpuvusioje dėmėje iš pradžių
iškyla balzgani kauburėliai – grybo acervuliai, išsidėstę dėmėje koncentriškais ratais.
Atsiradus konidijoms, jie įgauna baltų, dulkėtų karpučių pavidalą. Grybas vystosi žemoje
temperatūroje, labai dažnai šaldytuvuose, daugiausia žalos padaro laikymo pabaigoje. Šio
puvinio plitimą sulėtina didesnis anglies dioksido kiekis laikymo kamerose.
Fuzarinis puvinys (Fusarium lateritium Nees) vaisius pūdo iš vidaus nuo sėklalizdžio.
Perpjovę pažeistą vaisių, viduje randame rudąjį šerdies puvinį, o sėklalizdyje susiformuoja
rausvos spalvos pelėsis. Pradėję pūti vaisiai būna kartoki ir valgymui netinka. Puvinys
palaipsniui apima visą vaisių ir pereina į paviršių, kuris pasidengia rusvomis, į karputes
susitelkusiomis apnašomis. Šerdies puvinį gali sukelti ir kiti grybai.
Be anksčiau minėtų grybinių puvinių, labai dažnai pasitaiko antrinių puvinių, kuriuos
sukelia įvairūs grybai (Trichotecium roseum, Phyllosticta solidaria, Leptothyrium pomi).
Pagrindinė strategija mažinant vaisių puvinių nuostolius – prisilaikyti bendros sėklavaisių
apsaugos sistemos. Žieminių veislių obelys papildomai purškiamos fungicidais liepos-
20
rugpjūčio mėnesiais, atsižvelgiant į karencijos terminus. Auginti atsparias puviniams veisles.
Nustatytas B. cinerea, P. expansum, Gloeosporium spp. atsparumas benzimidazolų grupės
fungicidams. Šalyje registruoti produktai, kurių sudėtyje yra šios veikliosios medžiagos:
obelims ir kriaušėms – ciprodinilas, krezoksim metilas, tolylfluanidas, trifloksistrobinas;
obelims – ditianonas ir difenokonazolas.
Šaknų gumbą (Agrobacterium tumefaciens) sukelianti bakterija parazituoja obelų,
kriaušių, vyšnių, trešnių, abrikosų, vynuogių ir daugelio kitų augalų šaknis. Lietuvoje ši liga
žalingiausia obelims medelynuose. Ant šaknų ir šaknies kaklelio ima formuotis įvairaus
didumo išaugos. Iš pradžių jos šviesios, minkštos, vėliau paruduoja, susiraukšlėja, sumedėja.
Užsikrečia per šaknų žaizdeles. Išaugos susidaro sparčiai dalijantis parenchiminėms ląstelėms.
Ligą sukeliančias bakterijas galima aptikti tik jaunose nesumedėjusiose išaugose. Žiemoja
bakterijos dirvoje, dažniausiai greta augalo šaknų. Šaknų gumbui plisti palanki sausa dirva,
neutrali arba silpnai šarminė dirvos reakcija. M 7, M 9, M 26 – obelų poskiepiai, jautrūs
šaknų gumbui. Neveisti vaismedžių medelyno dirvoje, kurioje prieš tai augo runkeliai, ir greta
kito medelyno. Aptikus šaknų gumbą, augalus tręšti fiziologiškai rūgščiomis trąšomis,
nepertręšti azotu. Palaikyti optimalią dirvos drėgmę. Dezinfekuoti medelyne naudojamus
įrankius, tarą.
Sėklavaisiniai sodo augalai yra pažeidžiami virusų ir kitų mikroorganizmų, kurie
sukelia įvairias virusines ligas, deformacijas. Nėra galutinai žinomi šių infekcijų pernešėjai –
vektoriai. Todėl yra labai svarbi vaismedžių sodinamosios ir dauginamosios medžiagos
kontrolė siekiant užtikrinti augalų sveikatingumą. Virusai nustatomi laboratoriniais testavimo
metodais, naudojant augalus induktorius. Visi dauginimui skirti augalai turi būti testuojami ir
devirusuojami siekiant užtikrinti sodinamosios medžiagos kokybę. Įdiegti nacionalinę
devirusavimo, sodinamosios ir dauginamosios medžiagos kokybės kontrolės sistemą.
1.3. Bakterinė degligė ir jos sukėlėjas
Vaismedžių bakterinė degligė Erwinia amylowora (Burill) Winslow et. al. –
karantininė liga, galinti pažeisti daugiau kaip 180 erškėtinių šeimos (Rosaceae) augalų rūšių iš
39 genčių (Thomson, 2000). Liga pirmą kartą buvo pastebėta JAV 1780 m. Po šimto metų
(1883 m.) mokslininkas Burrill nustatė, kad ligos sukėlėja yra bakterija Erwinia amylovora.
Tai vietinė Šiaurės Amerikoje paplitusi bakterija. Vėliau ji buvo atrasta (1920 m.) Naujojoje
Zelandijoje (Smits ir kt., 2010). Šiuo metu E. amylovora nustatyta 43-ose pasaulio šalyse
(Cooley, Autio, Clements ir kt., 2008). Europoje (Anglijoje) bakterinė degligė buvo pastebėta
nuo 1957 m., 1964 m. – Egipte. Nuo šių dviejų šalių liga sparčiai plinta per visą Vakarų
21
Europą ir Artimuosius Rytus. 45 metų laikotarpyje, bakterinė degligė išplito visoje Europoje
(van der Zwet, 2002). 1966 m. – Lenkijoje (Sobiczewski, 1984). Lietuvoje ši liga pasirodė
2005 m. (Valiuškaitė, 2009), Latvijoje – 2007 m. (Baranauskaitė, Jogaitė, Jankuvienė, 2008).
Bakterija E. amylovora yra viena iš pavojingiausių, agresyviausių augalams
patogeninių bakterijų, sąraše užimanti antrą – trečią vietą (Baranauskaitė, 2004). Ji gali
gyventi kaip epifitas ir augalo tarpląstelinėje ertmėje kaip endofitas, nekenkti augalui ir ten
daugintis. Žiedkočiais patenka į lapų gyslas. Apytakiniais indais bakterijos pasiekia ūglius,
šakas ir poskiepius. Taip jos gali plisti net augalo ramybės periodu. Toks sisteminis
pažeidimas turi latentinę infekcijos stadiją, kai augalas jau serga, bet ligos simptomų dar
vizualiai nematyti. Šitaip pasislėpusi transportuojamuose augaluose bakterija gali išplisti
tūkstančius kilometrų, o susiklosčius palankioms sąlygoms, tapti ypač agresyviu patogenu
(Lukoševičius, 1994).
Yra penki bakterinės degligės tipai: tai žiedynų, šakų, trauminė, poskiepių ir vėžinė
degligė (Dapkevičius, Brazauskienė, 2007). Tik vėžinius pažeidimus aptiksime kasmet tose
vietose, kur liga jau buvo aptikta ir ankstesniaisiais metais. O kiti infekcijos tipai gali atsirasti,
o gali ir nepasirodyti – tai priklauso daugiausiai nuo oro sąlygų (Dewdney ir kt., 2007).
Bakterinės degligės infekcija dažniausiai pasireiškia nuo gegužės vidurio iki liepos
mėnesio. Pažeisti augalai žūva per 1–2 metus. Bakterinė degligė pažeidžia žiedus, lapus,
metūglius, šakas, liemens žievę, vaisius. Per kelias dienas augalo šakose (1.3.1 pav.) infekcija
išplinta 15–30 cm ilgiu. Ant žiedkočių pasirodo tamsios dėmės, iš kurių sunkiasi bakterijų
eksudato lašai. Dieną jie sustingsta ir įgyja gintarinę spalvą. Žiedai nuvysta, pajuosta ir kabo
ant medžio, nenukrenta. Tai žiedynų degligė. Šakų degligės požymiai: pažeistos jaunos
šakelės vysta, išlinksta ir susiformuoja- Šeferdo kabliai. Kai pažeidžiamos senesnės šakelės,
ant kurių jau yra išsivystę 20 lapų, jos neišlinksta, o vytimas ir nekrozė vystosi tik viršūninėje
ūglio dalyje. Ant ūglių ir šakų atsiranda bakterijų eksudato lašų. Skystis būna pilkšvai baltas
ar pieno spalvos. Šiltu ir sausu oru skystis sustingsta ir pasidaro gintarinės spalvos. Pažeista
žievė sutrūkinėja, aiškiomis ribomis žaizdos, kurios labai greitai didėja, apimdamos vis naujus
sveikos žievės plotus. Trauminės degligės simptomai: ūglių viršūnėlės keičia spalvą nuo
geltonos iki oranžinės, lapai vysta, praranda žalią spalvą. Jei pažeidžiami žiedynai, infekcija
labai greitai persimeta į šakas, kamieną, vaisius. Vaisiai pasidaro rausvai rudos spalvos,
susiraukšlėja. Trauminė degligė gali išsivystyti ir tuomet, kai šakelės apipjaustomos
nedezinfekuotais įrankiais, užkratas pernešamas nuo pažeistų augalų. Tokiu atveju ant šakelių
žemiau nupjovimo vietos susiformuoja daug vėžinių žaizdelių (Smith, 1993).
Vėžinė degligė aplink žaizdą suformuoja siaurą (1–2 mm pločio) vandeningą juostelę.
Po keleto dienų ant vidinės žievės pusės atsiranda rausvi dryželiai, vėliau jie paruduoja. Šakos
22
netoli tokių vėžinių žaizdų dažniausiai nudžiūsta.Vėžinės žaizdos yra drėgnos, iš taip
patskiriasi eksudato lašeliai. Sezono metu žaizdos plečiasi, didėja, apjuosia šaką ir ją
nudžiovina. Netoli esančių vegetacinių ūglių viršūnėlės nusidažo orandžine spalva, vysta.
Baziniai lapai nusidažo tamsiais dryžiais, pagrindinė lapo gysla pajuoduoja. O poskiepių
degligė gali išryškėti tik po 5-6 metų. Pažeidimas apima ir įskiepį, apjuosia medį ir jis žūva
(Smith, 1993).
1.4. Augalų jautrumas bakterinei degligei
Bakterinė degligė pažeidžia kriaušes, obelis ir kitus Rosaceae šeimos augalus. Nuo
1925 m. buvo pradėti tyrimai, norint nustatyti jautrius augalus bakterinei degligei. Neskaitant
Malus ir Pyrus genčių bakterinė degligė pažeidžia dar 129 rūšių, iš 37 genčių, Rosaceae
šeimos augalų. Pasaulyje iš šių genčių labiausiai jautrios bakterinei degligei ir ekonomiškai
svarbiausios yra Cotoneaster, Crataegus, Cydonia, Pyracantha ir Sorbus gentys. Ligai taip
pat labai jautrūs Prunus genties augalai (įvairios slyvų, abrikosų, trešnių rūšys ir kt.),
Fragaria (braškės ir kt.), Rubus (avietės) bei Rosa, Aronia, Amelanchier, Chaenomeles,
Raphiolepis ir Spiraea genčių augalų rūšys (Cooley, Autio, Clements ir kt., 2008).
1.5. Erwinia amylowora nomenklatūrinė padėtis
1882 m. Burrill pirmą kartą aprašė bakterinės degligės sukėlėją ir pavadino
Mycrococcus amylovorus. Vėliau Trevisan savo darbuose bakterijos pavadinimą pakeitė į
Bacillus amylovorus, o Chester į Bacterium amylovorus. 1915 m. Serbinov aprašė, kad kai
kuriuose pietiniuose Rusijos regionuose, ši bakterija sukelia vaismedžių žievės nekrozes, o
ligos sukelėja pavadino sinonimu Bacterium amylovorum. 1920 m. Winslow bakterijų gentį
pavadino Erwinia, sukėlėjo rūšį Erwinia amylovorum. Po trijų metų Amerikos bakterialogų
1.3.1 pav. Bakterinės degligės pažeista šaka (http://www.canr.msu.edu/vanburen/fbcankl.jpg.)
23
draugiją oficialiai ligos sukėlėją, kuris sukelia bakterinę degligę, pavadino Erwinia
amylovorum (Roberts ir kt., 1998).
Bakterinės degligės sistematikos raida:
1882 m. Micrococcus amylovorus Burrill
1889 m. Bacilus amylovorus (Burr.) Trevisan
1897 m. Bacterium amylovorus (Burr.) Chester
1915 m. Bacterium amylovorum (Burr.) Serbinoff
1920 m. Erwinia amylovora (Burr.) Winslow et al.
1923 m. Erwinia amylovora (Burr.) Com.Soc. Amer. Bact.
1.6. Veiksniai įtakojantys bakterinės degligės paplitimą
Ligos sukėlėją platina lietus, vėjas, kruša, vabzdžiai (bitės, amarai, vapsvos, musės,
pjūkleliai, blakutės, skruzdėlės, blakės), paukščiai ir žmonės. Kai kuriuos vabzdžius pritraukia
bakterijų išskiriamas eksudatas. Tokiu būdu vabzdžiai aplipę eksudatu migruoja ant sveikų
vaismedžio ūglių ir juos užkrečia. Bitės gali platinti bakterinę degligę žydėjimo metu,
pernešdamos bakterijas iš užsikrėtusių į sveikus žiedus (Chen ir kt., 2007). Todėl, esant
bakterinės degligės pasireiškimo rizikai, negalima bičių avilius laikyti šalia sodo. Po žydėjimo
labiau plinta amarai, kurie taip pat platina degligę.
Iš meteorologinių sąlygų, ligą labiausiai platina lietus. Jis platina bakterijas tiek
pirminės tiek antrinės infekcijos metu. Kai yra lietingas ar drėgnas oras, obelys yra jautresnės
ir labiau serga bakterine deglige. Vėjas taip pat platina bakterijas, 22 km/s stiprumo vėjas gali
lengvai pernešti 1 m atstumu vandens lašus, kuriuose yra susikaupusios bakterijos. Ligai
išplisti palankios sąlygos, kai pakankamai drėgna (laikosi daugiau kaip 70% drėgmė) ir šilta.
Nustatyta, kad patogenas gali daugintis esant plačiam temperatūros diapazonui nuo 4oC iki
32oC. Be to, drėgnas ir šiltas oras skatina greitai vystytis augalo audinius, kurie yra labiausiai
jautrūs infekcijai. Karštu vasaros laikotarpiu ligos plitimas gali sustoti, tačiau vėl atsinaujinti
rudenį (Šaluckaitė, 2008).
E. amylovora – pirmoji išaiškinta augalų patogeninė bakterija, kurią platina
migruojantys paukščiai savo virškinamajame trakte pernešdami ligos sukėlėją nemažais
atstumais. Nustatyta, kad bakterijos pernešamos ne tik prilipusios prie plaukelių ar
plunksnelių, bet daugiausia – per ekskrementus.
Kadangi bakterija E. amylovora gali sukelti besimptominę (kai augalas iš pažiūros
atrodo visai sveikas), latentinę ligos būseną, ji gali išplisti su sodinukais, įskiepiais,
poskiepiais. Žmogaus neatsargus elgesys su infekuota sodinamąja ir skiepijimo medžiaga, kai
24
genėjimo metu nedezinfekuojami (geriau būtų dar ir nudeginti atvira liepsna) sekatoriai ir kiti
genėjimo įrankiai, sudaro sąlygas didelei rizikai išplatinti ligą.
Eksudatu ištepta tara ir pakavimo medžiaga, retai vaisiai, irgi didina ligos išplitimo
riziką. Eksudatas – bakterijų sankaupa higroskopinėje polisacharidinėje medžiagoje. Tai
klampus balkšvas skystis, kuris skverbiasi iš pažeisto augalo vidinių organų į augalo paviršių
dažniausiai anksti rytais, kai ore daug drėgmės. Įdienojus skystis stingsta įgaudamas
tamsėjančio gintaro atspalvius. Papūtus stipresniam vėjui, bestingstantis eksudatas išsidraiko
vijomis, kurios gali patekti ant kito augalo, prilipti prie vabzdžio ar paukščio. Žinoma, kad,
esant žemai aplinkos santykinei drėgmei, bakterijos eksudate gali išgyventi ilgiau negu metus.
Peržiemujosios bakterijos išplinta po pakenktus augalus, o su išskirtu eksudatu patenka į
aplinkinius augalus šeimininkus.
E. amylovora plinta su lietumi, gūsingu vėju ir kruša. Bakterijos patenka į augalą
kontaktiniu būdu per natūralias augalo angeles, žaizdeles, įtrūkimus, žiedus ar net per
perkūnijos pažeistas vietas. Jos gali pažeisti visas augalo šeimininko dalis (Longstroth, 2009).
Žiedo purka yra vieta, kur susiformuoja didelė epifitinė bakterijų populiacija. Lietus, rūkas,
migla ar rasa padeda bakterijoms iš purkos nukeliauti į žiedo pamatinę dalį. Čia patenka į
nektarines, o nektaras yra puiki terpė bakterijoms daugintis. Tačiau bakterijos pažeidžia ką tik
išsiskleidusius žiedus. Jau 4–5 dienų žieduose E. amylovora nebegali vystytis.
Nėra aiškaus atsakymo į klausimą, ar bakterijos išlieka ir ar ilgai išbūna gyvybingos
sunokusiuose ir šaltai sandėliuojamuose vaisiuose. Vieni autoriai mano, kad iš žiedkočio į
vaisių patekusios bakterijos gali sukelti latentinę infekciją ir tapti tolimesnio išplitimo
priežastimi. Kiti teigia, kad šis patogenas negali išbūti kaip endofitas subrendusiame vaisiuje,
o kaip epifitas ant vaisiaus paviršiaus ilgai neišgyvena. Tad pirmoji sąlyga, kad pavasarį
bakterijos infekuotų žiedus – išsiskleidę ir ne senesni kaip 3 dienų žiedai, rytmetinė migla,
rasa ar rūkas, trunkantis apie dvi valandas.
1.7. Bakterinės degligės vystymosi ciklas
Ligos vystymosi ciklas susietas su augalais ir yra skirstomas į pirminį ir antrinį
vystymosi ciklą. Pirminė infekcija prasideda pavasarį. Degligės bakterijas ant žiedų ar ant
jaunų augančių ūglių audinių perneša vėjas, lietus ir vabzdžiai (1.7.1 pav.).
25
1.7.1 pav. Bakterinės degligės vystymosi ciklas (Gotham, 2001)
Bakterijos patenka per besiskleidžiančius žiedus ir dauginasi (Kuflik ir kt., 2008). Po
kelių dienų sutrinka augalų audinių augimas ir pasimato nekrotinės dėmės, o dar po kelių
dienų pažeisti žiedai nuvysta (1.7.2 pav.). Nuvytus žiedams degligės infekcija skverbiasi į
žiedinius ūglius, po to į lapkočius ir taip užsikrečia lapai (1.7.3 pav.) ir galiausiai šakos. Tuo
metu pradeda formuotis žaizdos, o jei bakterijos nesikaupia žievės paviršiuje jos toliau plinta
šakomis į storesnes šakas ar kamieną. Pažeistas medis gali žūti. Kai kuriais atvejais žūsta
kelios ar dauguma šakų. Vabzdžiai, lietus ir vėjas bakterijas gali pernešti ant sveikų audinių ir
įvyksta antrinė infekcija (Longstroth, 2009).
Kai jau yra pirminė infekcija ir liga apėmusi augalo audinius, užsikrėtimas gali tęstis
antrinės infekcijos pagalba vegetacijos metu. Antrinės infekcijos šaltiniai gali būti bakterijų
masė, esanti eksudate, bakterijų grandinės, kurios dauginasi ūgliuose, lapuose, vaisiuose
(1.7.4 pav.) ar stambesnėse šakose. Bakterijas platina lietus, vėjas, vabzdžiai ar paukščiai.
Žmogus genėdamas užterštais bakterijomis genėjimo įrankiais taip pat gali platinti bakterijas.
Antrinė infekcija yra žymiai gausesnė už pirminę ir paprastai padaro daug daugiau žalos
augalams. Į lapų ir sukulentinių ūglių audinius bakterijos patenka per padarytas žaizdas arba
tiesiog pro viršutinėje lapų pusėje esančias išskyrų žioteles ir pro lapkočių, ūglių žioteles. Kai
patogenas patenka į lapo audinius jis labai greitai migruoja stiebų floema. Antriniai ligos
užsikrėtimo ciklai gali tęstis visą vegetacijos laikotarpį ir formuoti mažesnes ar didesnes
26
žaizdas. Į vegetacijos pabaigą bakterijų prisidaugina daugiausia. Žuvus medienos audiniams,
bakterijos taip pat žūna. Tačiau gyvų audinių viduje esantys bakterijų telkiniai išlieka iki
pavasario (Agrios, 2005).
1.7.2 pav. Bakterinės degligės pažeisti žiedai
(http://www.canr.msu.edu/vanburen/blytfrt.jpg
.)
1.7.3 pav. Bakterinės degligės pažeisti lapai
(http://www.canr.msu.edu/vanburen/fblfl.jpg
.)
1.7.4 pav. Iš vaisių išsiskiria lašelinis eksudatas (Stansbury ir kt., 2000)
1.8. Apsaugos priemonės nuo bakterinės degligės
Augintojas, norėdamas įveisti vaismedžių sodą, būtinai turėtų kreiptis į Regioninius
augalų apsaugos ir karantino punktus, kad išsiaiškintų, ar toje vietoje yra bakterinės degligės
židinių bent jau 5 km spinduliu aplink. Taip pat jie turi atkreipti dėmesį į tai, ar aplinkui į
norimą įsteigti augavietę nėra kolektyvinių sodų bendrijų bei senų gudobelių ar kaulenių
gyvatvorių, nes šie faktoriai dažniausiai kelia didžiausią grėsmę ir sudaro palankias sąlygas
ligai plisti.
27
Šiuo metu bakterinė degligė yra karantininis organizmas, todėl 2006 m. birželio 14 d.
Lietuvo žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D–246, nustačius soduose bakterinės degligės
židinius, per 15 dienų degligės židiniuose bei žemaūgiuose soduose 10 m, o aukštaūgiuose 20
m atstumu esantys vaismedžiai turi būti išrauti ir sudeginti.
Norint laiku užkirsti kelią ligos plitimui soduose visų pirma reikia sodinti tik sveikus
sodinukus. O sodinant sodą reikia parinkti atspariausias bakterinei degligei obelų veisles bei
jų poskiepius.
Efektyvių cheminių preparatų nuo bakterinės degligės nėra. Todėl pagrindinai ligos
kontrolė yra grindžiama profilaktinėmis priemonėmis.
Vaismedžių sodų vietos parinkimas (medelynus veisti kelių kilometrų atstumu nuo
pramoninių sodų) ir priežiūra (geras drenažas; apsauga nuo vabzdžių; naikinti medžių ataugas
ir šaknų atžalas, šalinti vėžines žaizdas; vengti pernelyg smarkaus genėjimo; nuolat
apžiūrinėti medžius sode žydėjimo metu, anksti vasarą ir rudenį).
Medžių parinkimas ir mityba, dirvožemio priežiūra (parinkti atsparias ligoms veisles,
poskiepius, įskiepius; atlikti lapų analizę, kad maitinimo metu būtų medžiams būtinas N-P-K
balansas; palaikyti dirvos pH 5,5–6,5; vengti išviršinio laistymo, geriau naudoti lašelinį).
Kaip profilaktinės kontrolės priemonės po genėjimo medžių žaizdos dezinfekuojamos
Bordo tirpalu, 3% vario sulfato ar 0,1% benzalkonium chlorido tirpalais, įrankiai
dezinfekuojami 10% vario sulfato, 1% formalino tirpalais ar 70% etilo alkoholiu 5 min. ar
nudeginami liepsnoje.
Stebima aplinkos temperatūra, drėgmė; jei nėra išankstinės prognozės, žydėjimo metu
purškiama kas 5 dienas, ypač jei šilta, drėgna, lynoja; naudojami insekticidai vaisių augimo
metu, po krušos 24 val. laikotarpiu purškiama baktericidais.
Pirmosios cheminės medžiagos panaudotos degligės kontrolei buvo vario grupės
fungicidai: vario hidroksidas ir vario sulfatas. Italijoje naudojamas vario oksichloratas 50
g/100 l koncentracijos. Tyrimai Bolonijos universiteto eksperimentiniuose soduose parodė,
kad ši medžiaga padaro mažiausią žalą lapų ir vaisių išvaizdai, nes vario preparatai palieka
rudus taškelius ant vaisių ir pablogina prekinę išvaizdą (ypač Cu hidroksidas turi fitotoksinį
efektą aukštoje aplinkos temperatūroje).
Iš visų dezinfekavimo priemonių geriausios yra chloro turinčios medžiagos, bet ir jos
neužtikrina visiško bakterijų sunaikinimo. Todėl įrankius siūloma dezinfekuoti nudeginant
liepsna. Šaltai sandėliuojant (0,5°C) bakterijos augalų ar vaisių paviršiuje žūva po paros, bet
lieka gyvybingos audiniuose.
Lietuvoje nuo bakterinės degligės profilaktiškai naudojami vario grupės preparatai.
Registruoti Funguranas 50% š.m. ir Čempionas 50% š.m. (v.m. vario hidroksidas), kurie yra
28
skirti obelų apsaugai nuo rauplių. Kadangi preparatai leidžiami naudoti nuo rauplių, tuo pačiu
jie sąlyginai sumažina ir bakterinės degligės pasireiškimą sode. Funguranu 2,5 kg/ha,
Čempionu (5,0 kg/ha) purškiama iki pumpurų brinkimo ar krintant vaismedžių lapams,
mažesnė fungurano (0,75 kg/ha) norma naudojama vegetacijos metu iki žydėjimo. Preparatus
būtina naudoti profilaktiškai, ypač medelynuose ir jaunuose soduose. Vario preparatai
naudojami tuoj po genėjimo (Valiuškaitė, 2008).
Obelis po genėjimo patartina apdoroti Bordo tirpalu pridėjus 1% aliejaus. Žydėjimo
metu nenaudoti insekticidų, bet parengti jų naudojimo programą, ypač nuo siurbiančiųjų
vabzdžių vaisių augimo metu, o po krušos nupurkšti fungicidais per 24 valandas..
Nors bakterinė degligė dažnai pasirodo ūmiai, tačiau jos paplitimo galimybę galima
sumažinti, taikant profilaktines priemones:
●apsaugoti sodus nuo vabzdžių. Vabzdžiai platinantys bakterinę degligę naikinami
insekticidais. Insekticidai naudojami žalio kūgio tarpsnyje, prieš žydėjimą bei po žydėjimo
pradėjus plisti amarams.
●laikytis avilių transportavimo taisyklių;
●purkšti vario preparatais, kurie sumažina bakterinės degligės populiaciją ant lapų ir
žievės;
●dezinfekuoti genėjimo įrankius;
●nepalikti ant medžių atvirų žaizdų, šalinti vėžines žaizdas;
●tręšiant svarbu pasiekti būtiną medžiams N-P-K balansą, nepertręšti azoto trąšomis,
nes tai sudaro palankią terpę degligei plisti. Reikia atlikti lapų analizę, kad pasiekti maitinimo
metu būtiną medžiams N-P-K balansą.
●palaikyti dirvos pH 5,5–6,5. Taip pat reikia vengti išviršinio laistymo, geriau naudoti
kur reikia lašelinį laistymą.
Visos šios priemonės kontroliuoja ne ligą, o augalą ir sudaro sąlygas geriau augti, daro
jį tvirtesnį, atsparesnį. Tačiau svarbiausia – padaryti viską, kad liga „neateitų“ į sodus. Taip
pat svarbu nustatyti ligą ankstyvoje stadijoje ir imtis griežtų priemonių (židinio sunaikinimo),
kad liga neplistų. Šią karantininę ligą reikia nuolat stebėti ir tikrinti medelynų, sodų,
gyvatvorių, apsauginių juostų ir pavienių augalų šeimininkų būklę (Steiner, 2000).
JAV žydėjimo metu obelys yra purškiamos streptomicinu (Chen, Scholz, Borriss ir kt.,
2009). Toks pat purškimas kartojamas ir po didesnių krušų, kai ledai pažeidžia ne tik vaisius,
bet ir ūglius, o tada per pažeidimo vietas gali plisti bakterija (Cooley, Autio, Clements ir kt.,
2008). Kitose valstijose degligės bakterija tapo atspari streptomicinui. Tada imta naudoti kitą
antibiotiką- gentamiciną. Lietuvoje cheminiai preparatai yra draudžiami, nes pripažinti kaip
kenksmingi ir dėl to yra neleidžiami naudoti soduose. Yra manoma, kad ir šiam antibiotikui -
29
gentamicinui , per tam tikrą laiką, degligės bakerija taps atspari. Todėl Kornelio universiteto
Ženevos sodininkystės tyrimų stoties mokslininkai siekia išvesti degligei atsparius poskiepius
ir sukurti atsparias obuolių veisles. Surasta, kad obelų veislė Liberty yra bakterinės degligės
atsparumo donoras, kuri galės pasitarnauti ateities veislėms.
Norint apsaugoti sodinamąją medžiagą, obelis nuo šios pavojingos ligos, kai kurios
šalys turi saugomos zonos statusą. Šios zonos ypač atidžiai stebimos ir kontroliuojamos.
Tokios saugomos zonos yra kai kurios Austrijos provincijos, Ispanija, kai kurios Italijos
provincijos, Portugalija, Suomija, Airija, dalis teritorijų Jungtinėje Karalystėje ir Prancūzijoje,
Estija, Latvija, Slovakija ir Slovėnija, išskyrus kai kurias jų provincijas (Lapinskas, 2007).
Visa Lietuvos teritorija taip pat turi nuo šios bakterijos saugomos zonos statusą, todėl
įvežti į Lietuvą augalus, kuriuos ši bakterija gali pažeisti sodinamąją medžiagą galima tik iš tų
šalių, kurios taip pat turi saugomos zonos statusą, arba turi oficialiai paskelbtas buferines
zonas, kuriose yra taikomos tokios pačios fitosanitarinės priemonės, kaip ir saugomoje
zonoje. Saugomoje zonoje nustatyti ligos židiniai turi būti visiškai sunaikinti, sudeginant ne
tik užkrėstus augalus, bet ir augalus šeimininkus 10–20 m spinduliu aplink užkratą
(Lapinskas, 2007).
1.9. Ligų prognozavimo pritaikymas apsaugai nuo bakterinės degligės
Kelis dešimtmečius yra mėginama prognozuoti bakterinės degligės protrūkius.
Panaudojant meteorologinius duomenis (maksimalią, minimalią, vidutinę paros temperatūras,
paros kritulių kiekį ir kt.), yra sudaryta keletas bakterinės degligės rizikos analizės modelių:
Maryblyt, Cougarblight, Billing (Smith, 1993; Steiner, 2000; Kuflik, Pertot, Moskovitch ir
kt., 2008). Jos leidžia nustatyti ligos paplitimą ir pagal tai pasirinkti vaismedžių purškimo
laiką (Valiuškaitė, 2011). Moduliuose atsižvelgiama ir į kitus veiksnius, turinčius įtakos
rizikai užsikrėsti; pvz: augalų šeimininkų neatsparumą, augalų amžių, azoto kiekį dirvoje,
laistymo sistemą, alternatyvių augalų žydėjimo laiką, avilių buvimą netoli žydėjimo metu,
vabzdžių aktyvumo laiką, žydėjimo gausumą, esamą užkrėtimo laipsnį ir kt.
Sodo augintojai bijo bakterinės degligės pasireiškimo, todėl jie purškia ligos kontrolės
medžiagas pagal tvarkaraštį, nepriklausomai nuo infekcijos rizikos. Apsaugos produktų
etiketėse nurodytas purškimo laikas ir pagal tai nuolat purškia sodus. Norėdami kontroliuoti
šią ligą, augintojai turėtų mokėti atpažinti rizikos veiksnius (patogenų buvimas, drėgmė,
palanki temperatūra ir kt.) ir taip sustiprinti kontrolės priemones kritišku infekcijos rizikos
laikotarpiu (http://county.wsu.edu/chelan-
douglas/agriculture/treefruit/Pages/Cougar_Blight_2010.aspx).
30
Vienas geriausių ir efektyviausių būdų optimizuoti ir sumažinti pesticidų naudojimą ir
apsaugoti obelis nuo ligų ir kenkėjų yra prognozavimas, kuris padeda tinkamu laiku nustatyti
ligų ir kenkėjų plitimą ir laiku naudoti chemines apsaugos priemones. Tam tikslui yra
kuriamos ir diegiamos ligų ir kenkėjų prognozavimo sistemos, naudojant prognozavimo
įrangą. Tokios sistemos yra įdiegiamos ir sėkmingai veikia Norvegijoje, Vengrijoje,
Švedijoje, Vokietijoje ir kt. šalyse (Raudonis, Survilienė, Valiuškaitė, 2008).
iMETOS®sm – prognozavimo sistema („Pessl Instruments“, Austrija) yra naujausia
pasaulyje ir pradėta diegti 2006 m. Tai moderni automatinė matavimų stotis pilnam
meteorologinių duomenų fiksavimui bei ligų ir kenkėjų rizikos nustatymui. Ją sudaro: oro
temperatūros, santykinės oro drėgmės, vandens rinktuvas krituliams matuoti, lapų drėgmės,
vėjo krypties ir greičio, dienos periodo bei slėgio matavimo jutikliai. Meteorologinės stotys
duomenis fiksuoja kas 10 min., ir perduodami naudojant GPRS ryšį. Duomenys internetinėje
duomenų bazėje talpinami kas 1 val. Atsivertus internetinį puslapį ir įvedus slaptažodį
atidaromi meteorologinių stotelių pateikiami duomenys. Pateikiami visų jutiklių fiksuojami
duomenys. Ligų ir kenkėjų modeliai (programos) periodiškai naudodami šiuos duomenis
apskaičiuoja ligų infekcijos rizika ar kenkėjų galimą pasireiškimą. Bakterinės degligės
prognozavimo modelio tikslas yra numatyti ir nustatyti užsikrėtimo Erwinia amylovora
tikimybę soduose.
Bakterinės degligės modelis pagal iMETOS®sm nurodo klimatinių sąlygų įtaką
bakterijų dauginimuisi. Bakterijos sparčiai dauginasi šiltu oru. Kuo šiltesnis oras žydėjimo
metu tuo didesnė bakterinės degligės infekcijos rizika. Jei bakterijoms daugintis sąlygos
nepalankios bei arti sodo nėra kito bakterinės degligės židinio tokiu atveju sode degligės
infekcijos rizika yra maža. Jei bakterijoms daugintis sąlygos yra palankios, tokiu atveju
degligės infekcijos rizika yra didelė, netgi kai netoli sodo nėra degligės židinio. Užtenka
nedaug vandens, kad bakterijos pradėtų daugintis ir infekuotų augalus ar jų atskiras šakas,
ūglius. Pagrindinės sąlygos reikalingos degligės bakterijoms daugintis ir infekuoti augalus
pavaizduotos 1.9.1 paveiksle (Valiuškaitė, 2009).
31
.
1.9.1 pav. Bakterinės degligės prognozavimo modelio schema bei sąlygos bakterijoms
daugintis.
Prognozavimo modelis apskaičiuoja infekcijos riziką
remiantis oro temperatūra,
infekcijos rizika atsiranda kai,
trunka 8 val. lietus
lapai drėgni 7 val.
Temp.
Rel. H.
Leaf W.
Temp.
Rel. H.
Leaf W.
Temp.
Rel. H.
Leaf W.
Temp.
Rel. H.
Leaf W.
Temp.
Rel. H.
Leaf W.
Temp.
Rel. H.
Leaf W.
Temp.
Rel. H.
Leaf W.
Temp.
Rel. H.
Leaf W.
Temp.
Rel. H.
Leaf W.
Temp.
Rel. H.
Leaf W.
Temp.
Rel. H.
Leaf W.
Temp.
Rel. H.
Leaf W.
Temp.
Rel. H.
Leaf W.
Temp.
Rel. H.
Leaf W.
Temp.
Rel. H.
Leaf W.
Temp.
Rel. H.
Leaf W.
Temp.
Rel. H.
Leaf W.
Temp.
Rel. H.
Leaf W.
Temp.
Rel. H.
Leaf W.
Temp.
Rel. H.
Leaf W.
Temp.
Rel. H.
Leaf W.
Temp.
Rel. H.
Leaf W.
Temp.
Rel. H.
Leaf W.
Temp.
Rain
Leaf
W. 0
95
Klimatiniai
duomenys
If Tn > 15°C
Σ0..95PE(Tn)
Rezultatas:
Nurodomas bakterijų dauginimosi greitis
Infekcijos rizika nuo 0 iki 7
Infekcijos tikimybė
0
20
40
60
80
100
120
140
160
180
15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37 38 39 40 41
Pliti
mas
[PE
(T)]
Temperatūra [°C]
Bakterinės degligės efektyvios temperatūrų sumos
valandomis pagal Smith Fire Blight Model
If Σ88..95LWn
> 5h
Galima infekcija
If Rn95..88> 1mm
or Rn
95..88+ Rn-1
95..88 > 1.5mm
or Rn
95..88+ Rn-1
95..88 + Rn-2
95..88 >
2mm
32
2. TYRIMO METODAI IR SĄLYGOS
2.1. Eksperimento atlikimo vieta ir laikas
Tyrimai buvo vykdomi 2011 m. LAMMC filialo Sodininkystės ir daržininkystės
instituto (SDI) augalų apsaugos laboratorijoje ir bandymų bazėje, pagrindiniuose versliniuose
soduose, kuriuose yra įrengtos iMETOS®sm stotelės: ,,Luksnėnų sodai“ UAB, Alytaus r.,
„Aukštikalnių sodai“ UAB, „Naradava“ UAB Pasvalio r., „Dembavos medelynas“ UAB,
Panevėžio r.
2.2. Tyrimo metodai
Bakterinės degligės prognozavimo tyrimai buvo vykdomi ekspedicijų metu 4 Lietuvos
versliniuose: Pasvalio r., Panevėžio, Kauno bei Alytaus r. soduose, naudojant iMETOS®sm
(„Pessl Instruments“, Austrija) ligų ir kenkėjų prognozavimo sistemą.
Degligės monitoringas buvo atliekamas dvejais etapais pagal obelų augimo BBCH
tarpsnių skalę, nuo vaismedžių žydėjimo pradžios (BBCH 65) iki vaisių brandymo pradžios
(BBCH 81-83) (Žemės ūkio augalų kenkėjai, ligos ir jų apskaita, 2002). 1 etapas: gegužės 25-
27 d. (BBCH 65-69), birželio 8-10 d. (BBCH 69-73). 2 etapas: rugpjūčio 29-30 d. (BBCH
75), rugsėjo 19-20 d. (BBCH 79), spalio 3-4 d. (BBCH 81-83). Obelų augimo tarpsniai pagal
BBCH skalę:
65-66 visiškas žydėjimas: mažiausiai 50 % žiedų atsivėrę, krenta pirmieji vainiklapiai,
67-68 žiedai vysta: dauguma vainiklapių nukritę,
69 žydėjimo pabaiga: visi vainiklapiai nukritę,
70 pagrindinis augimo tarpsnis: vaisiaus vystymasis,
71 vaisius padidėja iki 10 mm, dalis vaisių po žydėjimo krenta,
72 vaisius padidėja iki 20 mm,
73 antras vaisių kritimas,
74 vaisių diametras padidėja iki 40mm, vaisius status (T – stadija): vaisiaus apačia ir
vaisiakotis sudaro T raidės formą,
75-76 vaisius pasiekia pusę būdingo dydžio,
77-79 vaisius pasiekia apie 70 % būdingo dydžio,
80 pagrindinis augimo tarpsnis: vaisiaus ir sėklų branda,
81-83 brandos pradžia: vaisius nusispalvina augalui būdinga spalva.
Prognozavimo modeliui parodžius bakterinės degligės infekciją konkrečiame sode,
obelys butų tikrinamos nedelsiant. Pagal meteorologinės iMETOS®sm stoties fiksuojamus
33
klimatinių sąlygų duomenis bakterinės degligės modelis apskaičiuoja Erwinia amylovora
infekcijos rizikos indeksą (DIV daily infection value). Atsižvelgiant į sodo būklę pagal
bakterinės degligės pasireiškimo galimybę nustatomas E. amylovora infekcijos rizika
konkrečiame sode (2.2.1 lentelė). Pagrindines sąlygas reikalingas degligės bakterijoms
daugintis ir infekuoti augalus apsprendžia oro temperatūros ir drėgmės santykis. Infekcijos
rizika atsiranda kai lyja 8 val. ir drėgmė ant lapų išsilaiko 7 val.
Bakterinės degligės stebėjimas atliktas LAMMC SDI eksperimentinės bazės
intensyviuose (5,4 ha) ir ekologiniame (0,25 ha) soduose dviem etapais – pradedant žydėjimo
tarpsniu (BBCH 65) ir baigiant vaisių brandos pradžios tarpsniu (BBCH 81-83) (Žemės ūkio
augalų kenkėjai, ligos ir jų apskaita, 2002). Pirmame etape apskaitos atliktos: 1) gegužės 25–
27 d. (BBCH 65–69); 2) birželio 8–10 d (BBCH 69–73). Antrame etape apskaitos atliktos: 1)
rugpjūčio 29–30 d. (BBCH 75); 2) rugsėjo 19–20 d (BBCH 79); 3) spalio 3–4 d. (BBCH 81–
83).
Naudojant vizualinį metodą bakterinės degligės požymiai ant obelų buvo tikrinami
einant įstrižai sodo vertinant keturiose vietose 25 vaismedžius (OEPP/EPPO, 1992).
Tikrinimo metu buvo kreipiamas dėmesys į būdingus degligei pažeidimo požymius, tokius
kaip pajuodavęs žiedynas arba tik keli žiedai žiedyne, ūglių bei šakų deformacijos, iš pažeistų
augalų dalių besisunkiančias balkšvas išskyras. Užkrėsto E. amylovora augalo audiniai būna
drėgni, nėra aiškios ribos tarp sveiko ir pažeisto audinio, mediena įgauna lyg oranžinį
atspalvį, lapai juoduoja, nekrotizuoja, bet nenukrenta.
Intensyviame sode stebėtos šių veislių: Pinova (M9), Jonagold Decosta (M9), Gloster
(P22), Jonagold King (M9), Ligol (P22), Šampion (M9), Pilot (M9), Auksis (P60), Alesia
(P22), Rubin (P22), Aldas (P22) Delicates (M26), Auksis (M9), Lobo (M9), Lodel (P2),
Lodel (M26), Ligol (M9), Alva (M9), Conel Red (M9), Noris (M9), Spartan (M26);
ekologiniame sode - Aldas (B,369), Enterprise (B,369), Topaz (B,369), Rosana (B,369), Vitos
(B,369), Goldstar (B,369), Florina (B,369), Goldrush (B,369), Freedom (B,369), Rubinola
(B,369), Rajka (B,369), Pinova(B,369), Pilot (B,369), Lodel (B,369) obelys.
Darbe taip pat naudojamas regresijos koreliacijos metodas. Nustatysime Erwinia
amylovora rizikos lygmens priklausomybę nuo meteorologinių sąlygų. Įvertinsime tarp
reiškinių egzistuojančius tarpusavio koreliacinius ryšius ir jų sąveikos laipsnį. Koreliacija bus
teigiama, kai vieno požymio (oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, kritulių kiekis, lapų
drėgnio trukmė) reikšmėms didėjant, kito požymio (Erwinia amylovora rizikos lygio
procentas) reikšmės taip pat didėja, o neigiama, kai vieno požymio (oro temperatūra,
santykinė oro drėgmė, kritulių kiekis ar lapų drėgnio trukmė) reikšmėms didėjant, kito
34
požymio (Erwinia amylovora rizikos lygio procentas) reikšmės mažėja. Požymių
priklausomumo stiprumas:
silpnas, kai r nuo 0,3 iki 0,5;
vidutinis, kai r nuo 0,5 iki 0,7;
stiprus , kai r nuo 0,7 iki 0,9.
2.2.1 lentelė. Bakterinės degligės rizikos rodikliai ir PETΣ paaiškinimas
Patogeno pasireiškimo galimybė Labai
maža Maža
Nuo
mažos iki
vidutinės
Vidutinė Didelė
Paskutinius du sezonus
degligės nebuvo PETΣ 0–200 200–220 220–250 250–325 325+
Paskutinius du sezonus
degligė pasireiškė
atskirose vietose PETΣ 0–100 100–200 200–220 220–325 325+
Praeitą sezoną degligė
pasireiškė atskirose
vietose PETΣ 0–100 100–200 200–220 220–300 300+
Degligė aptikta šalia
sodo PETΣ 0–60 60–110 110–160 160–220 220+
Dabar, netoliese aktyvios
degligės žaizdos PETΣ 0 0–60 60–80 80–160 160+
35
3. DARBO REZULTATAI IR JŲ ANALIZĖ
Bakterinės degligės infekcijos rizikos dinamika 2011 m. buvo įvertinta keturiuose
versliniuose sodininkystės ūkiuose, kuriuose paskutinius du sezonus degligės sode nebuvo, tai
Alytaus, Pasvalio (Aukštikalniai ir Naradava), Panevėžio rajonuose ir Kauno r. obelų sode
fone, kai degligė aptikta šalia sodo.
Duomenys rodo (3.1.1 – 3.4.4 pav.), kad palankiausios sąlygos ligai susidarė gegužės–
rugpjūčio mėnesiais. Atlikus obelų stebėseną pagal prognozavimo modelio rizikos rodmenis,
ligos pasireiškimo požymiai nebuvo aptikti. Tačiau, bakterijos yra latentinėje fazėje ir
ateinančių 2012 m. vegetacijos periodui lieka susikaupęs stiprus bakterinės degligės užkrato
potencialas.
3.1. Bakterinės degligės infekcijos rizika pagal „iMETOS®sm“ prognozavimo sistemos
modelį Pasvalio rajone
Pagal degligės rizikos rodiklį PETΣ ir prognozavimo modelio infekcijos rizikos indeksą
(DIV), Pasvalio r. ,,Aukštikalnių sodai“ per 2011 m. vegetacijnos periodą. su didele infekcijos
rizika gegužės mėn užfiksuota 1 diena, kai vidutinė oro temperatūra siekė 14,66°C, lapų
drėgnumas 555 min.; birželio mėn. – 15 dienų, kai vid. oro temperatūra siekė 16,71–23,89°C,
lapų drėgnumas iki 700 min.; liepos mėn. – 28 dienos, kai vid. oro temperatūra siekė 16,7–
22,89°C, lapų drėgnumas iki 1165 min. ir rugpjūčio mėn. – 16 dienų, kai vid. oro temperatūra
siekė 14,21–20,86°C, lapų drėgnumas iki 745 min.
Vidutinė ligos pasireiškimo galimybė, kai E. amylovora infekcijos rizikos indeksas DIV
264–320, truko 11 dienų. Gegužės mėn. tokių dienų užfiksuota 2, kai vid. oro temperatūra
siekė 12,55–16,99°C, lapų drėgnumas iki 680 min.; birželio mėn. – 2 dienos, kai vid. oro
temperatūra siekė 15,74–20,01°C, lapų drėgnumas 0 min.; liepos mėn. – 3 dienos, kai vid. oro
temperatūra siekė 17,94–21,16°C, lapų drėgnumas iki 740 min. ir rugpjūčio mėn. – 4 dienos,
kai vid. oro temperatūra siekė 12,87–20,04°C, lapų drėgnumas iki 1135 min.
Dienų su ligos pasireiškimo galimybe nuo mažos iki vidutinės, kai E. amylovora
infekcijos rizikos indeksas DIV 246 ir 237, buvo rugpjūčio mėn. – 2 dienas., kai vid. oro
temperatūra siekė 14,41–20,42°C, lapų drėgnumas iki 340 min.
Kitomis vegetacijos periodo dienomis internetinės prognozavimo iMETOS®sm sistemos
bakterinės degligės modelis rodė mažą ir labai mažą bakterinės degligės riziką. Pasvalio r.
‚,Aukštikalnių sodai“ bakterinės degligės monitoringas atliktas fone, kai paskutinius du sezonus
degligės sode nebuvo, nuo to priklauso ligos rizikos koeficiento parametrai.
36
didelė bakterinės degligės infekcijos rizikos galimybė
vidutinė infekcijos rizikos galimybė
maža infekcijos rizikos galimybė
Didelė bakterinės degligės rizika užfiksuota gegužės 13 d. (DIV 351), vidutinė rizika buvo 12
ir 14 d., kai DIV siekė 317 ir 285. Maža rizika buvo gegužės 11 ir 15 d. (DIV 218 ir 210 ).
3.1.1 pav. Bakterinės degligės infekcijos rizikos dinamika 2011 m. gegužės mėn. UAB
,,Aukštikalnių sodai“, Pasvalio r.
Nuo birželio 1 iki 14 d. ir 30 d. užfiksuota didžiausia bakterinės degligės rizika, kai DIV siekė
nuo 342 iki 400. Vidutinė rizika buvo birželio 15 ir 29 d.
3.1.2 pav. Bakterinės degligės infekcijos rizikos dinamika 2011 m. birželio mėn. UAB
,,Aukštikalnių sodai“, Pasvalio r.
37
Didžiausia bakterinės degligės rizika liepos mėn.,užfiksuota 1-6 d., 8-15 d., 18-31 kai DIV
siekė nuo 348 iki 400. Vidutinė rizika buvo liepos 7 d., 16-17 d. (DIV 320, 292-305).
3.1.3 pav. Bakterinės degligės rizikos rodiklių dinamika 2011 m. liepos mėn. UAB
,,Aukštikalnių sodai“, Pasvalio r.
Didelė bakterinės degligės rizika užfiksuota rugpjūčio 1-10 d. (DIV 358-400), 16-17d. (DIV
338-348) ir rugpjūčio 27-30 d. (DIV 362-400). Vidutinė rizika buvo rugpjūčio 11 d., 18-19 d.
ir 26 d. (DIV 264, 268-321, 289). Maža infekcijos rizika- rugpjūčio 20 d. ir 25 d. (DIV 204 ir
203). Nuo mažos iki vidutinės rizikos- 15 d. ir 31 d. (DIV 246 ir 237).
3.1.4 pav. Bakterinės degligės infekcijos rizikos dinamika 2011 m. rugpjūčio mėn.
UAB ,,Aukštikalnių sodai“, Pasvalio r.
38
Pasvalio r. Naradavos sode per 2011 m. vegetacijos periodą didelė bakterinės degligės
rizikos galimybė iš viso buvo 59 dienas. Birželio mėn. užfiksuota 15 dienų, kai vid. oro
temperatūra siekė 14,66–24,46°C, lapų drėgnumas iki 580 min.; liepos mėn. – 30 dienų, kai
vid. oro temperatūra siekė 17,7–25,79°C, lapų drėgnumas iki 795min.; rugpjūčio mėn. – 11
dienų, kai vid. oro temperatūra siekė 14,55–20,64°C, lapų drėgnumas iki 770 min.; rugsėjo
mėn. – 3 dienos, kai vid. oro temperatūra siekė 19,76–22,31°C, lapų drėgnumas 0 min.
Vidutinė ligos pasireiškimo galimybė, kai E. amylovora infekcijos rizikos indeksas DIV
257–320, truko 10 dienų. Gegužės mėn. tokių dienų užfiksuota 2, kai vid. oro temperatūra
siekė 12,36–14,22°C, lapų drėgnumas iki 740 min.; birželio mėn. – 2 dienos, kai vid. oro
temperatūra siekė 15,72–20,28°C, lapų drėgnumas 0 min.; liepos mėn. – 1 diena, kai vid. oro
temperatūra siekė 18,81°C, lapų drėgnumas 220 min.; rugpjūčio mėn. – 5 dienos, kai vid. oro
temperatūra siekė 12,99–24,61°C, lapų drėgnumas iki 920 min.
Kitomis vegetacijos periodo dienomis internetinės prognozavimo iMETOS®sm sistemos
bakterinės degligės modelis rodė mažą ir labai mažą bakterinės degligės riziką.
Gegužės mėn. didelės bakterinės degligės infekcijos rizikos neužfisuota. Vidutinė rizikos
galimybė (297-313 DIV) buvo gegužės 13 ir 14 d. Maža infekcijos rizikos galimybė
užfiksuota 12 ir 15 d. (218 ir 229 DIV).
3.1.5 pav. Bakterinės degligės infekcijos rizikos dinamika 2011 m. gegužės mėn. UAB
,,Naradava“, Pasvalio r.
39
Nuo birželio 1-14 d. ir 30 d. užfiksuota didelė bakterinės degligės rizikos galimybė (DIV 382-
400). Vidutinė rizika buvo birželio 15 ir 29 d. (278 ir 282 DIV).
3.1.6 pav. Bakterinės degligės infekcijos rizikos dinamika 2011 m. birželio mėn. UAB
,,Naradava“, Pasvalio r.
Visą liepos mėn. iMETOS®sm sistemos bakterinės degligės prognozavimo modelis rodė
didelę bakterinės degligės riziką (DIV 337- 400). Vidutinė rizika užfiksuota liepos 17 d. (DIV
320).
3.1.7 pav. Bakterinės degligės infekcijos rizikos dinamika 2011 m. liepos mėn. UAB
,,Naradava“, Pasvalio r.
40
Didelė bakterinės degligės rizika užfiksuota rugpjūčio 1-4 d., 6-10 d., 29-30 d. (DIV 342-
400). Vidutinė infekcijos rizika buvo rugpjūčio 5 d., 11 d., 21 d., 28 d., 30 d. (257, 264, 286,
307 DIV). Maža rizika – rugpjūčio 20 d. (DIV 209).
3.1.8 pav. Bakterinės degligės infekcijos rizikos dinamika 2011 m. rugpjūčio mėn.
UAB ,,Naradava“, Pasvalio r.
3.2. Bakterinės degligės infekcijos rizika pagal „iMETOS®sm“ prognozavimo sistemos
modelį Panevėžio rajone
Panevėžio r. tirtame sode per 2011 m. vegetacijos periodą didelė bakterinės degligės
rizikos galimybė iš viso sudarė 52 dienas. Birželio mėn. užfiksuota 11 dienų, kai vid. oro
temperatūra siekė 15,7–22,91°C, lapų drėgnumas iki 995 min.; liepos mėn. – 27 dienos, kai
vid. oro temperatūra siekė 15,64–25,07°C, lapų drėgnumas iki 1140 min.; rugpjūčio mėn. –
14 dienų, kai vid. oro temperatūra siekė 14,19–21,18°C, lapų drėgnumas iki 805 min.
Vidutinė bakterinės degligės rizikos galimybė iš viso buvo 11 dienų. Birželio mėn. tokių
dienų užfiksuota 2, kai vid. oro temperatūra siekė 19,57–20,32°C, lapų drėgnumas iki 515
min.; liepos mėn. – 4 dienos, kai vid. oro temperatūra siekė 17,96–20,91°C, lapų drėgnumas
iki 590 min.; rugpjūčio mėn. – 5 dienos, kai vid. oro temperatūra siekė 16,09–19,76°C, lapų
drėgnumas iki 635 min.
Nuo mažos iki vidutinės bakterinės degligės rizikos galimybės susiformavo tik
rugpjūčio mėn. – 3 dienas, kai vid. oro temperatūra siekė 12,9–19,76°C, lapų drėgnumas iki
645 min.
Maža bakterinės degligės rizikos galimybės iš viso truko 3 dienas. Gegužės mėn. tokių
dienų užfiksuota 1, kai vid. oro temperatūra siekė 16,33°C, lapų drėgnumas 0 min.; rugpjūčio
mėn. – 2 dienos, kai vid. oro temperatūra siekė 16,06–17,74°C, lapų drėgnumas iki 650 min.
41
Kitomis vegetacijos periodo dienomis internetinės prognozavimo iMETOS®sm sistemos
bakterinės degligės modelis apskaičiavo labai mažą bakterinės degligės rizikos galimybę.
Didžiausia infekcijos rizika buvo nuo birželio 6 iki 14 d. ir 30 d. (373-400 DIV). Vidutinė
rizika buvo birželio 5 ir 29 d. (DIV 270 ir 305). Mažiausia rizika užfiksuota birželio 15 d.
(245 DIV).
3.2.1 pav. Bakterinės degligės infekcijos rizikos dinamika 2011 m. birželio mėn. UAB
,,Dembavos medelynas“, Panevėžio r.
Liepos mėn. buvo keturios dienos, kurios rodė vidutinę infekcijos riziką, tai 6 ir 7 d. (DIV 270
ir 278), 16 ir 17 d. (DIV 290 ir 307). Visos kitos dienos rodė didžiausią infekcijos riziką (DIV
341-400).
3.2.2 pav. Bakterinės degligės infekcijos rizikos dinamika 2011 m. liepos mėn. UAB
,,Dembavos medelynas“, Panevėžio r.
42
Didelė bakterinės degligės infekcijos rizikos galimybė buvo rugpjūčio 1-4 d., 6-10 d., 16 d.,
27-30 d. (DIV 332- 400). Vidutinė degligės rizika rugpjūčio 5 d., 17-19 d., 26 d. (257-319
DIV). Maža infekcijos rizika užfiksuota rugpjūčio 20-21 d. (DIV 200-216). Nuo mažos iki
vidutinės rizikos buvo 11 d., 15 d. ir 30 d. (DIV 241-249).
3.2.3 pav. Bakterinės degligės infekcijos rizikos dinamika 2011 m. rugpjūčio mėn.
UAB ,,Dembavos medelynas“, Panevėžio r.
3.3. Bakterinės degligės infekcijos rizika pagal „iMETOS®sm“ prognozavimo sistemos
modelį Alytaus rajone
Alytaus r. stebėtame sode per 2011 m. vegetacijos periodą didelė bakterinės degligės
rizikos galimybė iš viso susidarė 54 dienas. Gegužės mėn. užfiksuota 2 dienos, kai vid. oro
temperatūra siekė 12,86–15,98°C, lapų drėgnumas iki 8 min.; birželio mėn. užfiksuota 13
dienų, kai vid. oro temperatūra siekė 15,09–24,98°C, lapų drėgnumas iki 10 min.; liepos mėn.
– 24 dienos, kai vid. oro temperatūra siekė 14,22–23,43°C, lapų drėgnumas iki 21 min.;
rugpjūčio mėn. – 15 dienų, kai vid. oro temperatūra siekė 15,18–22,31°C, lapų drėgnumas iki
8 min.
Vidutinė bakterinės degligės rizikos galimybė iš viso truko 16 dienų. Gegužės mėn.
tokių dienų užfiksuota 4, kai vid. oro temperatūra siekė 12,43–18,78°C, lapų drėgnumas iki 8
min.; birželio mėn. užfiksuota 2 dienos, kai vid. oro temperatūra siekė 17,27–21,16°C, lapų
drėgnumas 0 min.; liepos mėn. – 3 dienos, kai vid. oro temperatūra siekė 14,35–21,15°C, lapų
drėgnumas iki 20 min.; rugpjūčio mėn. – 7 dienos, kai vid. oro temperatūra siekė 13,71–
20,43°C, lapų drėgnumas iki 5 min.
Maža bakterinės degligės rizikos galimybė iš viso truko 8 dienas. Gegužės mėn. tokių
dienų užfiksuota 3, kai vid. oro temperatūra siekė 10,99–22,07°C, lapų drėgnumas iki 12
43
min.; rugpjūčio mėn. – 5 dienos, kai vid. oro temperatūra siekė 14,64–19,23°C, lapų
drėgnumas iki 13 min.
Didelė bakterinės degligės infekcijos rizika buvo gegužės 13 ir 23 d. (332 ir 343 DIV).
Vidutinė rizika užfiksuota gegužės 12 d., 14 d., 22 d., 24 d. (DIV 257, 267, 273, 286). Maža
rizika 21 d., 25 d., 31 d. (200, 236, 244 DIV).
3.3.1 pav. Bakterinės degligės infekcijos rizikos dinamika 2011 m. gegužės mėn.
UAB ,,Luksnėnų sodai“, Alytaus r.
Nuo birželio 1-12 d. ir 30 d. užfiksuota didelė bakterinės degligės rizika (DIV 374-400).
Vidutinė rizika buvo birželio 13 ir 29 d. (251 ir 256 DIV). Maža rizika (240 DIV) birželio 17
d.
3.3.2 pav. Bakterinės degligės infekcijos rizikos dinamika 2011 m. birželio mėn.
UAB ,,Luksnėnų sodai“, Alytaus r.
44
Didelė bakterinės degligės rizika (DIV 354- 400) buvo beveik visą liepos mėn.: liepos 1-3 d.,
9-24 d., 27-31 d. Vidutinė (DIV 302, 323-325) infekcijos rizika užfiksuota liepos 4 d., 25-26
d.
3.3.3 pav. Bakterinės degligės infekcijos rizikos dinamika 2011 m. liepos mėn. UAB
,,Luksnėnų sodai“, Alytaus r.
Didelė bakterinės degligės rizika užfiksuota rugpjūčio 1-4 d., 7-10 d., 15-17 d., 27-30 d. (DIV
326-400). Vidutinė infekcijos rizika rugpjūčio 5-6 d., 11 d., 18-19 d., 26 d., 31 d. (251-323
DIV). Maža rizika rugpjūčio 14 d., 20-22 d., 25 d. (DIV 200-240).
3.3.4 pav. Bakterinės degligės infekcijos rizikos dinamika 2011 m. rugpjūčio mėn.
UAB ,,Luksnėnų sodai“, Alytaus r.
45
3.4. Bakterinės degligės infekcijos rizika pagal „iMETOS®sm“ prognozavimo sistemos
modelį Kauno rajone
Bakterinės degligės pasireiškimo galimybių tyrimas pagal prognozavimo modelio
rodmenis LAMMC SDI Kauno r. obelų sode buvo atliekamas fone, kai degligė aptikta šalia
sodo. Įvertinus bakterinės degligės modelio rodmenis per 2011 m gegužės–rugpjūčio mėn.,
nustatėme, kad per visą šį laikotarpį su didele bakterinės degligės infekcijos pasireiškimo
rizikos galimybe užfiksuota 86 dienos, kai E. amylovora infekcijos rizikos indeksas DIV siekė
225–400.
Gegužės mėn. dienų su didele infekcijos rizikos galimybe užfiksuota 10, kai vidutinė
oro temperatūra siekė 12,79–21,88°C, lapų drėgnumas iki 720 min.; birželio mėn. – 20 dienų,
kai vid. oro temperatūra siekė 15,16–23,92°C, lapų drėgnumas iki 1180 min.; liepos mėn. –
31 diena, kai vid. oro temperatūra siekė 14,97–24,43°C, lapų drėgnumas iki 1260 min. ir
rugpjūčio mėn. – 25 dienos, kai vid. oro temperatūra siekė 13,41–20,97°C, lapų drėgnumas
iki 1375 min.
Vidutinė ligos pasireiškimo galimybė, kai E. amylovora infekcijos rizikos indeksas DIV
168–213, truko 12 dienų. Gegužės mėn. tokių dienų užfiksuota 3, kai vid. oro temperatūra
siekė 12,44–17,22°C, lapų drėgnumas iki 10 min.; birželio mėn. – 7 dienos, kai vid. oro
temperatūra siekė 14,84–20,09°C, lapų drėgnumas iki 870 min. ir rugpjūčio mėn. – 2 dienos,
kai vid. oro temperatūra siekė 15,03–19,08°C, lapų drėgnumas iki 705 min. (1 pav.).
Dienų su ligos pasireiškimo galimybe nuo mažos iki vidutinės, kai E. amylovora
infekcijos rizikos indeksas DIV 119–156 buvo 11 (1 pav.). Gegužės mėn. tokių dienų
užfiksuota 4, kai vid. oro temperatūra siekė 11,17–19,72°C, lapų drėgnumas iki 870 min.;
birželio mėn. – 3 dienos, kai vid. oro temperatūra siekė 15,04–17,17°C, lapų drėgnumas iki
845 min. ir rugpjūčio mėn. – 4 dienos, kai vid. oro temperatūra siekė 17,25–17,54°C, lapų
drėgnumas iki 1070 min.
46
Bakterinės degligės didelė rizikos galimybė (225-370 DIV) gegužės 10-14 d., 22-25 d., 31 d.
Vidutinė rizikos galimybė (181, 186, 213 DIV) 15, 21, 26 d. Nuo mažos iki vidutinės rizikos
(119, 156 DIV) gegužės 9 d., 16 d., 27 d., 30 d.
3.4.1 pav. Bakterinės degligės infekcijos rizikos dinamika 2011 m. gegužės mėn.
Sodininkystės ir Daržininkystės Institutas.
Bakterinės degligės didelė rizikos galimybė (328-400 DIV) birželio 1-18 d., 29-30 d. Vidutinė
rizikos galimybė (173-203 DIV) užfiksuota 19-20 d., 23-26 d., 28 d. Nuo mažos iki vidutinės
rizikos ( 133-141 DIV) birželio 21-22 d., 27 d.
3.4.2 pav. Bakterinės degligės infekcijos rizikos dinamika 2011 m. birželio mėn.
Sodininkystės ir Daržininkystės Institutas.
47
Visą liepos mėn. iMETOS®sm sistemos bakterinės degligės prognozavimo modelis rodė
didelę bakterinės degligės infekcijos riziką (DIV 232- 400).
3.4.3 pav. Bakterinės degligės infekcijos rizikos dinamika 2011 m. liepos mėn.
Sodininkystės ir Daržininkystės Institutas.
Didelė bakterinės degligės infekcijos rizika (258-400 DIV) rugpjūčio 1-11 d., 15-31 d.
Vidutinė degligės rizika (168 DIV) užfiksuota 14 d. Nuo mažos iki vidutinės rizikos (120-
124 DIV) birželio 12-13 d.
3.4.4 pav. Bakterinės degligės infekcijos rizikos dinamika 2011 m. rugpjūčio mėn.
Sodininkystės ir Daržininkystės Institutas.
48
4. Bakterinės degligės prognozavimo modelio efektyvumas Lietuvos sąlygomis pagal
internetinę prognozavimo „iMETOS®sm“ sistemą
Internetinės prognozavimo „iMETOS®sm“ sistemos bakterinės degligės prognozavimo
modelis numato skirtingus ligos pasireiškimo fonus: 1) paskutinius du sezonus degligės nebuvo;
2) paskutinius du sezonus degligė pasireiškė atskirose vietose; 3) praeitą sezoną degligė pasireiškė
atskirose vietose; 4) bakterinė degligė aptikta šalia sodo; 5) netoliese dabar aktyvios degligės
žaizdos.
Bakterinės degligės infekcijos rizikos dinamika buvo įvertinta keturiuose Lietuvos
sodininkystės ūkiuose. Duomenys rodo, kad palankiausios sąlygos ligai susidarė gegužės–
rugpjūčio mėnesiais. Tai parodo Erwinia amylovora rizikos lygmens priklausomybė nuo
meteorologinių sąlygų. Ir tarp reiškinių egzistuojantys tarpusavio koreliaciniai ryšiai ir jų
sąveikos laipsnis (4.1-4.4 pav.).
Pagal degligės rizikos rodiklį PETΣ (1 lentelė) ir prognozavimo modelio infekcijos
rizikos indeksą (DIV), visuose stebėtuose ūkiuose per 2011 m. vegetacijos periodą
prognozavimo modelis apskaičiavo iš viso 310 dienų, kai bakterinės degligės infekcijos
rizikos indeksas DIV rodė didžiausią patogeno pasireiškimo galimybę.
Stebėtuose obelų soduose, kai paskutinius du sezonus degligės sode nebuvo, nustatyta,
kad didžiausia patogeno pasireiškimo pagal PETΣ galimybė buvo soduose: Alytaus r.- 57
dienas; Pasvalio r. „Aukštikalnių sodai“ buvo 59 dienas; Pasvalio r. „Naradava“ užfiksuota 56
dienas, o Panevėžio r. sode didžiausia patogeno pasireiškimo galimybė užfiksuota 52 dienas.
Kauno r. obelų sode, kai degligė aptikta šalia sodo, didžiausia patogeno pasireiškimo
galimybė užfiksuota 86 dienas.
Regresijos analizės rezultatai leidžia numatyti kaip kinta gegužės mėn infekcijos
rizikos vertė keičiantis lapų drėgmei ir vidutinei oro temperatūrai. Koreliacinės analizės
metodai parodo kokio stiprumo ir kokios krypties priklausomumas egzistuoja tarp dviejų
kintamųjų (DIV ir lapų drėgnumas; DIV ir vidutinė oro temperatūra) yra statistškai
reikšmingas.
49
DIV priklausomumas nuo lapu dregnumo
0
100
200
300
400
0 200 400 600 800 1000
Y= 83.167 • e^-.001X; R2= .703; t= 5.324
Y calc.
Y actual
4.1 pav. Koreliacinis priklausomumas tarp infekcijos rizikos galimybės ir lapų drėgnumo
2011 m. gegužės mėn., SDI.
Determinacijos koeficientas parodo 70%, kad infekcijos rizikos vertė SDI priklauso
nuo lapų drėgnumo. Taip pat nustatytas pilnas neigiamas (kreivinis) eksponentinis 99%
tikimybės lygmenyje koreliacinis priklausomumas. Regresijos koeficientas rodo, kad lapų
drėgnumui padidėjus vienu vienetu, infekcijos rizikos vertė sumažėja 0,004.
4.2 pav. Koreliacinis priklausomumas tarp infekcijos rizikos galimybės ir vid. oro
temperatūros 2011 m. gegužės mėn., SDI.
Determinacijos koeficientas parodo 17%, kad infekcijos rizikos vertė SDI priklauso
nuo vidutinės oro temperatūros. Taip pat nustatytas silpnas teigiamas (kreivinis) logaritminis
95% tikimybės lygmenyje koreliacinis priklausomumas. Regresijos koeficientas rodo, kad
vidutinei oro temperatūrai padidėjus vienu vienetu, infekcijos rizikos vertė padidėja 9,422.
50
4.3 pav. Koreliacinis priklausomumas tarp infekcijos rizikos galimybės ir lapų drėgnumo
2011 m. gegužės mėn., Pasvalio r. „Naradava“.
Determinacijos koeficientas parodo 60%, kad infekcijos rizikos vertė Pasvalio r.
priklauso nuo lapų drėgnumo. Taip pat nustatytas pilnas teigiamas (kreivinis) eksponentinis
99% tikimybės lygmenyje koreliacinis priklausomumas. Regresijos koeficientas rodo lapų
drėgnumui padidėjus vienu vienetu, infekcijos rizikos vertė padidėja 0,043.
4.4 pav. Koreliacinis priklausomumas tarp infekcijos rizikos galimybės ir vid. oro
temperatūros 2011 m. gegužės mėn., Pasvalio r. „Naradava“.
Determinacijos koeficientas parodo 29%, kad infekcijos rizikos vertė Pasvalio r.
priklauso nuo vidutinės oro temperatūros. Kompiuteris parinko logaritminį koreliacinį
priklausomumą, bet mums labiau tinka tiesinis koreliacinis priklausomumas. Nustatytas
vidutinis teigiamas tiesinis 99% tikimybės lygmenyje koreliacinis priklausomumas.
Regresijos koeficientas rodo, kad vidutinei oro temperatūrai padidėjus vienu vienetu,
infekcijos rizikos vertė padidėja 11,765.
51
IŠVADOS
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Sodininkystės ir daržininkystės
institute 2011 metais atlikti tyrimai prognuozuojant bakterinės degligės (Erwinia amylovora
Burr.) pasireiškimo galimybes Lietuvos versliniuose soduose taikant internetinę
„iMETOS®sm‘‘prognozavimo sistemą leidžia suformuoti tokias išvadas:
1. Atlikus obelų stebėseną pagal prognozavimo modelio rizikos rodmenis, bakterinės
degligės pasireiškimo požymiai nebuvo aptikti.
2. Visuose stebėtuose ūkiuose per 2011 m. vegetacijos periodą bakterinės degligės
prognozavimo modelis apskaičiavo iš viso 310 dienų, kai bakterinės degligės infekcijos
rizikos indeksas DIV rodė didžiausią E. amylovora pasireiškimo galimybę.
3. Nustatyta, kad didžiausia patogeno pasireiškimo pagal PETΣ galimybė buvo
soduose: Alytaus r.- 57 dienas; Pasvalio r. „Aukštikalnių sodai“ buvo 59 dienas; Pasvalio r.
„Naradava“ užfiksuota 56 dienas, o Panevėžio r. sode didžiausia patogeno pasireiškimo
galimybė užfiksuota 52 dienas.
4. Bakterinei degligei pasireikšti 2011 m. Kauno r. (LAMMC SDI) taip pat buvo
susidariusios labai palankios sąlygos, iMETOS®sm bakterinės degligės prognozavimo
modelis apskaičiavo iš viso 86 dienas, kai bakterinės degligės infekcijos rizikos indeksas rodė
didžiausią patogeno pasireiškimo galimybę.
5. Kaip rodo ligos pasireiškimo prognozavimo 2011 m. duomenys, galime daryti
prielaida, kad 2012 m. vegetacijos periodui lieka susikaupęs stiprus bakterinės degligės
užkrato potencialas.
52
NAUDOTA LITERATŪRA
1. AGRIOS, G. N. 2005. Plantpathology. Academic Press, 922 p. [interaktyvus]. [žiūrėta
2011 m. lapkričio 26 d.]. Prieiga per internetą: <
http://www.google.com/books?id=AUTPXJXU...&hl=lt&source=gbs_similarbooks_s
&cad=1
2. BARANAUSKAITĖ, A. 2004. Vaismedžių bakterinė degligė. Augalininkystė. Mano ūkis,
nr. 1, p. 48.
3. BARANAUSKAITĖ, L.; JOGAITĖ, V.; JANKUVIENĖ, L. 2008. A tree- year study
of fire blight in Lithuania. Žemdirbystė – agriculture,vol. 95, no 3, 19-26 p.
4. CHEN, C.; CHEN, J.; HU, B.; JIANG, Y.; LIU, F. 2007. Potential Distribution of
Alien lnvasive Species and Risk Assessment: a Case Study of Erwinia amylovora in
China. Agricultural Sciences in China, no. 6. [interaktyvus]. [žiūrėta 2010 m.
lapkričio 26 d.]. Prieiga per internetą: < http://www.sciencedirect.com >.
5. CHEN, X. H.; SCHOLZ, R.; BORRISS, M., JUNGE, H., MÖGEL, G.; KUNZ, S.;
BORRISS, R. 2009. Difficidin and bacilysin produced by plant-associated Bacillus
amyloliquefaciens are efficient in controlling fire blight disease. Journal of
Biotechnology. A Institut für Biologie, Humboldt Universität Berlin, Chausseestrasse
117, D10115 Berlin, Germany, no. 140, 44 p. [interaktyvus]. [žiūrėta 2011 m.
lapkričio 26 d.]. prieiga per internetą: < http://www.sciencedirect.com >
6. COOLEY, D. R.; AUTIO, W. R.; CLEMENTS, J. M.; COWGILL, W. P.; SPITKO,
R. 2008. An Annual Fire Blight Management Program for Apples. New Jersey
Agricultural Experiment Station [interaktyvus]. [žiūrėta 2011 m. lapkričio 15 d.].
Prieiga per internetą: < www.umass.edu/fruitadvisor/factsheets/F-133.pdf
7. DAPKEVIČIUS, Z.; BRAZAUSKIENĖ, I. 2007. Augalų patologija. Akademija, 493
p.
8. DEWDNEY, M.M.; BIGGS, A.R.; TURECHEK W.W. 2007. A Statistical
Comparison of the Blossom Blight Forecasts of Maryblyt and Cougarblight with
Receiver. Phytopathology. Department of Plant Pathology, Cornell University,
Geneva [interaktyvus]. [žiūrėta 2010 m. lapkričio 26 d.]. Prieiga per internetą: <
http://www.sciencedirect.com
9. GOTHAM, E. 2001. Tree Fruit 8 Berry Pathology. New York 14456 Geneva, Cornell
University [interaktyvus]. [žiūrėta 2011 m. rugsėjo 12 d.]. Prieiga per internetą: <
http://www.nysaes.cornell.edu/pp/extension/tfabp/disindx.shtml
53
10. Intensyvios uoginių augalų auginimo technologijos. 2002. Sudarytojas: Uselis, N.
Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas. Babtai, 190 p.
11. Intensyvios obelų ir kriaušių auginimo technologijos. 2005. Sudarytojas: Uselis, N.
Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas. Babtai, 209 p.
12. KUFLIK, T.; PERTOT, I.; MOSKOVITCH, R.; ZASSO, R.; PELLEGRINI, E.,
GESSLER, C. 2008. Optimization of Fire blight scouting with a decision support
system based on infection risk. Computers and electronics in agriculture The MIS
Department, Faculty of Social Sciences, The University of Haifa, Mount Carmel,
Haifa 31905, Israel, no. 62, 118–127 p. [interaktyvus]. [žiūrėta 2011 m. lapkričio 26
d.]. Prieiga per internetą: < http://www.sciencedirect.com >
13. LAPINSKAS, G. 2007. Lietuvoje- bakterinės degligės protrūkis. Žemės ūkio ministerija
[interaktyvus]. [žiūrėta 2011 m. gruodžio 16 d.]. Prieiga per internetą: <
http://www.zum.lt/min/Informacija/dsp_news.cfm?NewsID=3355&langparam=Lt&Ti
tle=&From=&To=&Page=1&list=10
14. LONGSTROTH, M. 2009. Fire Blight Symptoms. Horticulture. Michigan State
University of West Virginia [interaktyvus]. [žiūrėta 2011 m. rugsėjo 12 d.]. Prieiga
per internetą: < http://www.canr.msu.edu/vanburen/fblinks.htm&prev=/search?
15. LONGSTROTH, M. 2009. Managing Fireblight in Southwest Michigan. Horticulture.
Michigan State University [interaktyvus]. [žiūrėta 2011 m. rugsėjo 12 d.]. Prieiga per
internetą: <
http://www.canr.msu.edu/vanburen/fbpicts.htm&prev=/search%3Fq%3Dfire%2Bblig
ht%26hl%3Dlt%26biw%3D1258%26bih%3D580%26prmd%3Dib&rurl=translate.go
ogle.lt&usg=ALkJrhhe-QSyKlRLFhlcLTaGLnpWLnpi2w
16. LUKOŠEVIČIUS, A. 1994. Kriaušių auginimas. Kaunas, 78 p.
17. RAUDONIS, L.; SURVILIENĖ, E.; VALIUŠKAITĖ, A. 2008. Sodo ir daržo augalų ligų
ir kenkėjų prognozavimo modelių efektyvumo tyrimai. Sodininkystės ir daržininkystės
mokslo tyrimai. Mokslinės ataskaitinės konferencijos medžiaga. Lietuvos Sodininkystės ir
Daržininkystės Institutas. Babtai, nr. 21, 210 p.
18. ROBERTS, R. G.; HALE, C. N.; van der ZWET, T.; MILLER, C. E.; REDLIN, S. C.
1998. The potential for spread of Erwinia amylovora and fire blight via commercial
apple fruit; a critical review and risk assessment. Crop Protection. Tree Fruit Research
Laboratory, USDA-ARS 1104 N. Western Ave., Wenatchee, WA 98801, USA, The
Horticulture and Food Research Institute of New Zealand, vol. 17, no 1, 19-23 p.
[interaktyvus]. [žiūrėta 2011 m. lapkričio 26 d.]. Prieiga per internetą: <
http://www.sciencedirect.com >
54
19. Obuolių eksportas ir importas į ES šalis. [interaktyvus]. [žiūrėta 2011 m. spalio 4 d.].
Prieiga per internetą: < http://www.mokslai.lt/referatai/referatas/2446.html
20. OEPP/EPPO. 1992. Quarantine procedures, Erwinia amylovora – sampling and test
methods.nr. 40, [žiūrėta 2011 m. lapkričio 22 d.]. Prieiga per internetą;
http://www.eppo.org/QUARANTINE/bacteria/Erwinia_amylovora/ERWIAM_ds.pdf
~~HEAD=NNS
21. SMITS, T. H. M.; REZZONICO, F.; KAMBER, T.; BLOM J.; GOESMANN, A.;
FREY, J. E.; DUFFY, B. 2010. Complete genome sequence of the fire blight pathogen
Erwinia amylovora CFBP 1430 and comparison to other Erwinia spp. The American
Phytopathological Society, vol. 23, no. 4. [interaktyvus]. [žiūrėta 2011 m. lapkričio 26
d.]. Prieiga per internetą: < http://www.sciencedirect.com
22. SMITH, T. J. 1993. A Predictive model for forecasting fire blight of pear and apple in
Washinton State. Acta Horticulturae, vol. 338, 153-160 p. [interaktyvus]. [žiūrėta
2011 m. gruodžio 27 d.]. Prieiga per internetą: <
http://www.actahort.org/books/338/338_21.htm
23. SOBICZEWSKI, P. 1984. Study on fire blight forecasting. Acta Horticulturae, vol.
151, 91-96 p. [interaktyvus]. [žiūrėta 2011 m. gruodžio 27 d.]. Prieiga per internetą: <
http://www.actahort.org/books/151/151_11.htm
24. STANSBURY, C; McKIRDY S.; POWER G. 2000. Fire blight. Exotic threat to
Western Australia. HortguardTM Initiative AGWEST [interaktyvus]. [žiūrėta 2012 m.
vasario 14 d.]. Prieiga per internetą: <
www.agric.wa.gov.au/content/pw/ph/.../fs04700.pdf
25. STEINER, P. W. 1990. Predicting apple blossom infections by Erwinia amylovora
using the MARYBLYT model. Acta Horticulturae, no. 273, 139-148 p.
26. STEINER, P.W. 2000. Managing Fire Blight in Apples. College of Agriculture and
Natural Resources. University of Maryland, College Park [interaktyvus]. [žiūrėta
2011 m. spalio 4 d.]. Prieiga per internetą: < http://www.sciencedirect.com >.
27. ŠALUCKAITĖ, A. 2008. Augalų karantinas. Akademija, 95 p.
28. THOMSON, S. V. 2000. Epidemiology of fire blight. Fire Blight: The Disease and Its
Causative Agent, Erwinia amylovora. Vanneste, J. L., ed. CABI Publishing,
Wallingford, UK, 9–36 p.
29. VALIUŠKAITĖ, A. 2008. Bakterinės degligės valdymo filosofija. Mano ūkis, nr. 8, p. 49.
30. VALIUŠKAITĖ, A. 2009. Bakterinės degligės židinių stebėsena Lietuvos versliniuose
soduose ir medelynuose ir ligos rizikos veiksnių analizė. Sodininkystės ir daržininkystės
plėtra. 2008-2009 m. galutinė ataskaita. Babtai, 26 p.
55
31. VALIUŠKAITĖ, A. 2011. Bakterinės degligės prognozavimas. Augalininkystė. Mano
ūkis, nr. 2, p. 48.
32. van der ZWET, T. 2002. Present worldwide distribution of fire blight. Acta
Horticulturae, no. 590, 33-34 p. [interaktyvus]. [žiūrėta 2012 m. vasario 14 d.].
Prieiga per internetą:<http://www.actahort.org/books/590/590_1.htm
33. VENSKUTONIS, V. 1999. Sodininkytė. Enciklopedija. Vilnius, 219 p.
34. Žemės ūkio augalų kenkėjai, ligos ir jų apskaita. 2002. Sudarytojai: Šurkus, J.,
Gaurilčinkienė, I. Lietuvos žemdirbystės institutas, 345 p.
35. Prieiga per internetą:<
http://www.balticseeds.eu/index.php?option=com_content&view=article&id=34:sklav
aisiniai-sodo-augalai&catid=21&Itemid=49#6.1