GYVIEJI ARCHYVAI Saulëti Kasèiûnø „atlaidai“biblioteka.varena.lt/images/gyvieji archyvai/MK...
Transcript of GYVIEJI ARCHYVAI Saulëti Kasèiûnø „atlaidai“biblioteka.varena.lt/images/gyvieji archyvai/MK...
![Page 1: GYVIEJI ARCHYVAI Saulëti Kasèiûnø „atlaidai“biblioteka.varena.lt/images/gyvieji archyvai/MK 78-16.pdf2016 m. spalio 14 d. Nr. 78 4 GYVIEJI ARCHYVAI Ðá puslapá remia Spaudos,](https://reader034.fdocuments.net/reader034/viewer/2022042711/5f77cbe1246e40554d21c162/html5/thumbnails/1.jpg)
42016 m. spalio 14 d. Nr. 78
GYVIEJI ARCHYVAI
Ðá puslapá remia Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas
Erdviame kieme, kuriamerikiavosi patogios këdës irsuneðtiniais valgiais nukrau-ti stalai, buvo daug kalbëji-mo, muzikavimo, dainavi-mo…
Ðventæ bûtø galima pava-dinti prisiminimø ir bûsimøvilèiø bei svajoniø „atlai-dais“. Po plevësuojanèiomisvëliavomis – Vytautine irLietuvos Respublikos vals-tybine – prie mikrofono ëjo
Saulëti Kasèiûnø „atlaidai“Rugsëjo 17-tàjà, kai jau visoje Lietuvoje buvo ápusëjæs arba net baigtas bulviakasis, Kasèiûnø vienkiemyje,
pas partizanà Juozà Jakavoná-Tigrà, rinkosi ir jauni, ir pagyvenæ sveèiai – senojo partizano gerbëjai
þmonës ir kiekvienas savaip,bet ið ðirdies, iðsakë savomeilæ Tëvynei, savo rûpes-èius ir lûkesèius, savo pagar-bà tiems, kurie þuvo, kadmes dabar gyventume lais-voje Lietuvoje. Þuvusieji sa-vo aukà – gyvybæ – atidavë,tarsi pro laiko miglà regëda-mi, kad Lietuva bus laisva,nors ir po ðimtmeèio… Pra-ëjo pusðimtis metø, okupa-cijos sàlygomis uþaugo dvi
lietuviø kartos. Ne visi sva-jojo apie laisvà Lietuvà, nevisi nepriklausomà nuo so-vietizmo jà matë ateityje.Sovietizmas daugeliui buvogiliai ásigëræs á smegenis irgyvenimo bûdà. Bet tie, ku-riuos Dievas ir gimdytojaiapdovanojo tvirta tautine irvalstybine ðerdimi, buvo ási-tikinæ, kad Tëvynë vis tiekatgims laisvei – anksèiau arvëliau.
Tà saulëtà dienà Kasèiûnøvienkiemyje, kupiname iðsvetur suvaþiavusiø þmoniø,vis þvilgèiojau á dangaus më-lynæ. Dingojosi, kad jie, Lie-tuvos partizanai, kuriø atsto-vas buvo sodybos ðeiminin-kas, þvelgia á mus ið dangið-køjø aukðtybiø su meile irpasididþiavimu, nes jø di-dþioji auka nepamirðta, ai-niai juos pagerbia, praëjusdaugiau nei pusðimèiui me-
tø. Tai dar vienas árodymas,kad istorijos ûkuose nepra-nyksta tai, kas reiðkiasi kaipkova dël tautos ir þmogauslaisvës, kas ásikûnija gyveni-me per kovotojø partizanøvaikus ir vaikaièius. O pas-tarøjø Kasèiûnuose tàdienbuvo ne vienas… Tai ir Pie-tø Lietuvos partizanø vado J.Vitkaus-Kazmieraièio vai-kaitë, smuikininkë VilijaPranskienë, iðkvietusi aðarasklausytojø akyse subtiliu„Ave Marija“ atlikimu. Ir Ja-kavonio-Tigro dukra Ange-lë Jakavonytë, kuri jau nevienà kartà Kasèiûnø vien-kiemyje, prie bunkerio, yrarengusi paminëjimus savotëvui-partizanui Tigrui. Ir ðákartà ji parengë ðventës sce-narijø, sukvietë jos dalyviusir sumaniai vadovavo visamkalbanèiø, dainuojanèiø irgrojanèiø paradui… Ðventë-je dalyvavo ir generolo Ka-zio Ladigos vaikaitë, advo-katë Vytautë Ladigaitë, po-litiniø kaliniø dukra RûtaMiðkinienë, partizano dukraGenovaitë Èiurlionienë…
Partizanai tarsi ásikûnijoper Druskininkø politiniøkaliniø ir tremtiniø chorodalyves (choro vadovë An-tanina Laurenèikienë), perLietuvos kariuomenës at-stovus – karininkus: majoràDariø Bernotà, Lietuvos ka-
ro akademijos virðininkopavaduotojà Valerijø Ðere-lá, kuris, pritardamas sau gi-tara, padainavo graþiø par-tizaniðkø dainø. Taip pat perJungtines Amerikos Valsty-bes atstovavusá Dariø Udrá,kuris grojo akordeonu ir pa-dainavo keletà Lietuvojedar negirdëtø partizaniðkødainø. Ðiam prisiminimø va-karui jau einant á pabaigà,visus smagiai nuteikë treje-tas dainininkø ið Þiûrø kai-mo. Trijulei vadovavo sod-raus balso savininkë, muzi-kos mokytoja Irena Naujû-nienë. Jai sutartinai talkinoBronius Èiras (Irenos tëvas)ir Senosios Varënos vargo-nininkas Kæstutis Taraila.
Manau, kad kiekvienameLietuvos regione vyksta pa-naðios ðventës, unikalûs par-tizaniðki „atlaidai“. Visa, kasbuvo praeityje, neiðnyksta sumumis, o keliauja á ateitá irásitvirtina ateinanèiøjø, muspakeisianèiø þmoniø sàmo-nëje ir ðirdyse. Lietuvoje,kaip ir visur kitur, yra dau-giau ðviesos negu tamsos,daugiau tikëjimo ir pasitikë-jimo savimi ir savo valstybe.Tai þinoti ir suprasti yra svar-biausia mums visiems, gyve-nantiems greta vieni kitø.
Aldona ÞEMAITYTË-PETRAUSKIENË
Jau daugiau kaip dudeðimtmeèius „Voru-tos“ fondas leidþia
knygas, atvirukus, o nuo 2007m. ir kalendorius, skirtus Tra-kø Ðvè. Mergelës MarijosApsilankymo baþnyèiai.Prieð vienuolika metø buvoiðleista knyga „MonsinjorasVytautas Pranciðkus Rûkas“(Trakai: Voruta, 2005, 144 p.)èia nuo 1966 m. kunigavusiomonsinjoro 80-ojo jubilie-jaus proga. Ádomi lietuviø irlenkø kalbomis iðleista kny-gelë „Trakø Dievo Motinosstebuklai“ (Trakai: Voruta,2013, 112 p.), kurioje patei-kiami Trakø Dievo Motinosstebuklø apraðymai, pareng-ti kun. Simono Mankevièiaus(Szymon Mankiewicz) ir pir-màkart iðspausdinti 1645 m.Tëvø bazilijonø spaustuvëje,Vilniuje, lenkø kalba. Be ste-buklø apraðymø, èia pateikia-ma trumpa Trakø baþnyèios
istorija ir giesmës, skirtoslankantiesiems stebuklingàjáTrakø Dievo Motinos pa-veikslà. Knyga iliustruotaTrakø Dievo Motinos pa-veikslo sekiniais ið kitø Lie-tuvos baþnyèiø (Rozalimo,Nemenèinës, Þelvos, Gied-raièiø, Semeliðkiø, Jûþintø,Varniø, Senøjø Trakø) ir Lat-vijos – Rygos, Agluonos, Tra-kø baþnyèios interjero deta-liø – angelø, ðventøjø, alto-riaus fragmentø – nuotrau-komis. Ðiemet 50 egzemplio-riø tiraþu iðleista dar vienaTrakø Dievo Motinos pa-veikslo vainikavimo 300-osioms metinëms skirta kny-ga „Solennitas coronationisBeatissimae Virginis Mariae
in antiquissima sua ad pra-epositalem palatino Trocen-sis civitatis Basilicam, à tem-poribus Alexandri VitoldiMagni Litvaniae Ducis, gra-tiis et miraculis clara Ico-ne...“ (liet. ÐvenèiausiosiosMergelës Marijos, pavaiz-duotos didþiai sename at-vaizde, garsëjanèiame malo-nëmis bei stebuklais nuo Lie-tuvos didþiojo kunigaikðèioAleksandro Vytauto laikøTrakø miesto vaivadai pri-klausanèioje Bazilikoje, vai-nikavimo iðkilmë...; Trakai:Voruta, 2016, 36 p.). Tai uni-kalus leidinys lotynø kalba,kuriame pateikiamos 1719m. Jëzaus draugijos univer-siteto spaustuvëje iðspaus-
dinto Trakø Dievo Motinospaveikslo vainikavimo Popie-þiaus Klemenso XI karûno-mis 1718 m. rugsëjo 4 d. ap-raðymo faksimilës. Ði knygabuvo áteikta Trakø baþnyèiàaplankiusiam Vatikano vals-tybës sekretoriui kardinoluiPjetrui Parolinui (Pietro Pa-rolin).
Rugsëjo pradþioje skaity-tojus pasiekë þurnalisto, re-daktoriaus Vytauto Valenti-no Èesnulio knyga „Kanau-ninkas Klemensas Maliuke-vièius“ (Trakai: Voruta, 2016,160 p.). Kad Lietuvos baþny-èios istorija yra svarbi ðio au-toriaus tyrinëjimø sritis, ro-do ir anksèiau iðleistos kny-gos: „Ið Varënos II parapijos
ir Vilniaus arkivysku-pijos istorijos“ (Vil-nius, 2006, 136 p.),„Senoji Perlojos baþ-nyèia“ (Vilnius, 2006,55 p.), „Perlojos baþ-nyèios“ (Vilnius,2008, 76 p.), „Kales-ninkø parapijos atgi-mimas“ (Trakai,2013, 90 p.), „Nutilævarpai“ (Trakai,2015, 136 p.). Ðákartpirmà kartà iðsamiaiapraðytas þymus Vil-niaus kraðto ir Lietu-vos politikos, visuo-menës, baþnyèiosveikëjas kan. Kle-mensas Maliukevi-èius.
Kanauninkas Kle-mensas Maliukevi-èius (1876–1934) –lietuvybës puoselëto-jas, didþiàjà savotrumpo gyvenimo
dalá praleidæs Trakuose, bu-væs Trakø Ðvè. Mergelës Ma-rijos Apsilankymo baþnyèiosklebonu ir dekanu (1911–1933). Istorinëje apybraiþo-je, pasiremiant archyviniaisdokumentais, apraðomas jogyvenimo kelias nuo gimimoLateþeryje, prie Druskinin-kø, iki mirties Valkininkuo-se (Varënos r.). Ypaè svarbikan. Klemenso Maliukevi-èiaus veikla, puoselëjant lie-tuvybæ – vienas ið lietuviøðvietimo draugijos „Rytas“steigëjø, Laikinojo Vilniauslietuviø komiteto ir daugelioLenkijos okupuoto Vilniauskraðto lietuviø organizacijønarys. Kanauninkas labai rû-pinosi Trakø Ðvè. MergelësMarijos Apsilankymo baþny-èios remontu po Pirmojo pa-saulinio karo, stebuklingojoTrakø Dievo Motinos pa-veikslo saugojimu. Beje,1920 m. rugsëjo 23 d. jam bu-vo iðduotas uþsienio pasas, jisatstovavo Lietuvos Respub-likai vykdamas á Bavarijà, ta-èiau vis dar neþinoma, koksbuvo ðios kelionës tikslas.Kan. Klemensas Maliukevi-èius palaidotas ValkininkøÐvè. Mergelës Marijos Apsi-lankymo baþnyèios ðvento-riuje. Prieðkariu valkininkie-èiai ir Vilniaus kraðto lietu-viai pastatë jam ðlifuoto gra-nito paminklà.
Leidinyje paminëti dar dukunigai: Trakuose trisdeðimtdvejus metus kunigavæs Ju-zefas Karvovskis ir vienas iðRûdiðkiø baþnyèios statytojøkun. Adomas Þemaitis, pa-teikiamas Trakø kunigø sàra-ðas nuo 1422 m. iki dabar, yra
santrauka lenkø kalba, as-menvardþiø ir vietovardþiørodyklës. Knyga gausiaiiliustruota dokumentø faksi-milëmis (ádomus 1942 m.Rûdiðkiø lietuviðkosios vi-suomenës kreipimasis á Vil-niaus arkivyskupà MeèislovàReiná dël lietuviðkø pamal-dø), nuotraukomis ið „Voru-tos“ redakcijos, Lietuvosmokslø akademijos bibliote-kos, Trakø istorinio naciona-linio parko, Elenos Valtery-tës-Viliûnienës, Sofijos Seliu-kaitës asmeniniø, EugenijosUþkurnienës ðeimos archy-vø, Lietuviø literatûros ir tau-tosakos instituto bibliotekosfototekos, Lietuvos nacio-nalinio muziejaus rinkiniø,„Lietuvos albumo“ (Kaunas,1921), þurnalo „Mûsø Vil-nius“ (Nr. 24, 1934), knygos„Kunigo Nikodemo Ðvogþ-lio-Milþino gyvenimas ir kû-ryba“ (Kaunas, 2002), yraAleksandro Juraðaièio, J.Uoginto, Jano Bulhako, Ju-liuðo Kloso (Juliusz Kùos),Onutës Drobelienës, Ginta-ro Þilio, Juozo Vercinkevi-èiaus nuotraukø.
Ði knyga bus ádomi visiemsistorijos mylëtojams, besido-mintiems Lietuvos Baþnyèiosir okupuoto Vilniaus kraðtoistorija.
Knygà galima ásigyti „Vo-rutos“ redakcijoje (Naujoji g.16, 21111 Trakai), Trakø Ðvè.Mergelës Marijos Apsilanky-mo baþnyèioje arba interne-tu – http://www.patogupirk-ti.lt/.
IrmaSTADALNYKAITË
knygos redaktorë
Iðleista Vytauto Valentino Èesnulio knyga„Kanauninkas Klemensas Maliukevièius“
Prie Dainavos apygardos partizanø vadavietës kryþiaus ir bunkerio
![Page 2: GYVIEJI ARCHYVAI Saulëti Kasèiûnø „atlaidai“biblioteka.varena.lt/images/gyvieji archyvai/MK 78-16.pdf2016 m. spalio 14 d. Nr. 78 4 GYVIEJI ARCHYVAI Ðá puslapá remia Spaudos,](https://reader034.fdocuments.net/reader034/viewer/2022042711/5f77cbe1246e40554d21c162/html5/thumbnails/2.jpg)
2016 m. spalio 14 d. Nr. 785
GYVIEJI ARCHYVAI
Ðá puslapá remia Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas
Margioniðkiai ne-pamirðo senovi-niø dzûkiðkø
dainø, jie tebevaidina beveikdevyniasdeðimtmetá gyvuo-janèiame Margioniø klojimoteatre, degina Vëliniø lau-þus, organizuoja graþiasðventes. Ðio kaimo þmonësyra labai nuoðirdûs, svetingiir moka dþiaugtis bendryste.
Savaitgalá sukvietæ á Mar-gioniø klojimo teatre vyku-sià tradicinæ „Rudenëlioðventæ“, margioniðkiai turë-jo ir daugiau dþiugiø progø– neseniai iðasfaltuota pa-grindinë kaimo gatvë, kà tikiðleista Margioniø kaimo et-nografijos ansamblio kom-paktinë plokðtelë, o tai, kasiðauginta darbðèiø margio-niðkiø darþuose, puikavosirudens gërybiø parodoje–konkurse. Graþiausiais þoly-nais ið tebeþydinèiø kaimodarþeliø ir pievø iðdabintasMargioniø klojimas vos tal-pino á ðventæ susirinkusiusvietinius margioniðkius, jøvaikus ir anûkus bei sveèius.
Ðventë prasidëjo iðasfal-tuotos Ðaltinio gatvës pra-dþioje. Kaimo moterys visuspasveikino graþia dzûkiðkadaina „Sveiki, mylimi svete-liai ir mylëtojai dainø“. Sim-bolinæ juostelæ perkirpo Va-rënos rajono savivaldybësmeras Algis Kaðëta ir Mar-gioniø kaimo bendruomenëspirmininkë Lina Vosylienë.Margioniðkiai neslëpëdþiaugsmo – iðsipildë jø se-na svajonë turëti iðasfaltuo-tà pagrindinæ kaimo gatvæ.Jie atsidëkodami merui Al-giui Kaðëtai uþdëjo àþuoløvainikà ir áteikë padëkà „uþsupratimà ir nuoðirdø rûpes-tá Margioniø kaimo þmonë-mis“. Ðaltinio gatvës 1,035km ilgio atkarpos kapitalinioremonto darbus – asfaltavi-mà bei abiejø gatvës pusiøkelkraðèiø árengimà – ið Ke-liø prieþiûros programos lë-ðø atliko UAB „Eurovia Lie-tuva“. Atliktø darbø vertë –47,5 tûkst. Eur.
Kol gyvas nors vienas margioniðkis...Graþiausiais Dzûkijos ðilais apsisiautæs Margioniø kaimas yra iðties unikalus þmonëmis ir tradicijomis – èia ne tik pagar-
biai puoselëjama tai, kas paveldëta ið savo seneliø ir tëvø, bet kuriamos ir naujos tradicijos
Bendruomenës pirminin-kë Lina Vosylienë sakë, kadasfaltuotos gatvës jie laukëdaugiau kaip deðimt metø,tad nutiesus asfaltà, margio-niðkiai ið dþiaugsmo ant ke-lio net paðoko. „Jûsø dëkasena kaimo svajonë – iðasfal-tuoti pagrindinæ kaimo gat-væ – ágyvendinta. Ðis ávykiskaimui yra istorinis. Priimki-te mûsø visø dþiaugsmà, pa-garbà ir geriausius linkëji-mus“,– dëkojo pirmininkë.
Meras Algis Kaðëta pasi-dþiaugë aktyvia ir veikliaMargioniø kaimo bendruo-mene, kuri ne tik puoselëjasenas tradicijas, bet kuria irnaujas. Dzûkiðkai pasveiki-næs margioniðkius su graþiaðvente meras sakë: „Jûs,margioniðkiai, turit savo ið-skirtinumø. Margionys – tik-ras dzûkiðkas kaimas, turitklojimo teatrø, ðalciná „Bo-bos darþas“, bet svarbiausivisciek esat Jûs. Visus atvy-kusius ir naujai insikûrusiuspriiimat su atviru ðyrdziu,esat labai nuoðirdûs ir sve-tyngi. Dëkui Jum uþ tai, vi-sadu toki ir iðlikit“, – linkëjomeras.
Ansamblio dainininkeiAgutei Jeremièienei pradë-jus dainuoti „Þemëj Lietu-vos àþuolai þaliuos“, prie josprisijungë visi ðventës daly-viai.
Sveèiai dovanø gavo kà tikiðleistà Margioniø klojimoteatro etnografijos ansam-blio dainininkiø Agutës Ja-ramièienës, Danutës Kvara-ciejienës ir Agotos Konstan-tinavièienës ádainuotà kom-paktiná diskà, kuriame skam-ba ðeðiolika dzûkiðkø dainø.Ðio projekto sumanytoja –Lina Vosylienë, iniciatorius,projekto vadovas ir fotogra-fas – kaimo naujakurys Lu-kas Povilauskas. Kaip sakë
Lukas, iðleisti dainø diskàkaimo bendruomenës nariaiplanavo seniai. Jo ir ben-druomenës pirmininkës ini-ciatyva ðià vasarà margionið-kës Varënos kultûros centrokino ir parodø salës áraðøstudijoje ádainavo nuo vai-kystës dainuojamas dzûkið-kas dainas.
Margioniø kaimo, Mar-cinkoniø seniûnijos, Varënoskraðto ir Lietuvos garbei ádangø pakilo ávairiaspalviaiþibintai. Á „Rudenëlio ðven-tës“ programà – linksmusþaidimus ir ratelius – buvoájungti visi dalyviai.
Vëliau visi groþëjosi mar-gioniðkiø iðaugintomis ir klo-jime iðeksponuotomis gra-þiausiomis darþovëmis – mil-þiniðkais moliûgais, cukinijo-mis, morkomis, burokëliais,bulvëmis, svogûnais. Smagøkonkursà surengæ margio-niðkiai rinko didþiausià mo-
liûgà, didþiausià cukinijà,ádomiausià darþovæ, graþiau-siai papuoðtà darþovæ. Prizi-ninkai buvo apdovanoti pa-
dëkomis ir saldþiomis dova-nëlëmis. Vakarop visi varþë-si nuotaikingame aukcione,kuriame buvo galima ásigytiávairiausiø, net ir autentiðkø,daiktø. Surinkti pinigëliaibuvo skirti kaimo bendruo-menës reikmëms.
Margioniðkiø vaiðingumàliudijo skaniausiais dzûkið-kais patiekalais nuklotas vai-ðiø stalas. Suþvarbusieji bu-vo pavaiðinti ant lauþo virtagrybiene.
Gerà nuotaikà dovanojonuotaikingos Margioniø et-nografijos ansamblio mote-rys ir ðaunûs kaimo muzikan-tai. Iki vëlaus vakaro Mar-gioniø klojime netilo graþiosdzûkiðkos dainos ir smagusðventës ðurmulys.
Margionys turi savo cha-rizmà. Tai pajauèia kiekvie-nas, apsilankæs ðiame nedi-deliame, vos daugiau kaippenkiasdeðimt gyventojø tu-rinèiame kaime. Patys mar-gioniðkiai su nostalgija me-na tuos laikus, kai kaimekiekvienoje troboje buvo polopðá, kai èia ir mokykla vei-kë, visais laikais buvo stiprilietuvybës, patriotizmo irmeilës savo kaimui dvasia.Galbût todël beveik devy-niasdeðimt metø èia tebegy-vuoja Margioniø klojimo te-atras, kuriame tebeplevena
prieð dvideðimtmetá á Nebû-tá iðkeliavusio Margioniø„Strazdelio“ – kaimo ðvie-suolio, poeto ir „reþisoriaus“Juozo Gaidþio – dvasia. Èiakiekviename kaimo namegyveno ar gyvena po artistà.Juk margioniðkiai, pirmà-kart 1929 metais suvaidinæA.Vilkutaièio-Keturakio ko-medijoje ,,Amerika pirtyje“,kurià, vietinio jaunimo pade-damas, pastatë Margioniøpradþios mokyklos mokyto-jas Teofilis Sukackas, vaidi-na iki ðiol. Kaime gyvos irypaè pagarbiai bei graþiaipuoselëjamos Vëliniø tradi-cijos – aðtuonias dienas ka-pinaitëse kûrenant Vëliniølauþus ir nuoðirdþiai mel-dþiantis. Margioniðkiai di-dþiuojasi turá prieð keturismetus ðalia kapinaièiø pasta-tytà vienà didþiausiø Lietu-voje mediná aðtuoniolikosmetrø su dviem kryþmomkryþiø. Daþni lankytojai þa-visi kaimo gale esanèiaSkroblaus versme „Bobosdarþas“.
Kaimo gyventojai sakoprivalantys gerbti, saugoti irperduoti ateinanèioms kar-toms savo ið tëvø paveldëtastradicijas, ir kol gyvas norsvienas margioniðkis, tos tra-dicijos tikrai gyvuos.
Rûta AVERKIENË
Margioniø klojimo teatre
Prie kaimo kryþiaus
Sutvarkyta gatvë Margionyse