GYVIEJI ARCHYVAI 2013-ieji – Tarmiø metai S Lyg atgijæs ...biblioteka.varena.lt/images/gyvieji...
1
2013 m. liepos 16 d. Nr. 53 5 GYVIEJI ARCHYVAI Ðá puslapá remia Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas Stiprinant tautos vienybæ ir identitetà, puoselëjant kultûri- ná paveldà LR Seimas ðiuos metus paskyrë – tarmëms, kurio- se iðsaugoti archajiðkiausi lietuviø kalbos þodþiai ir jø formos. Tarmës yra ne tik kalbos, bet ir ðalies kultûros paþinimo ðalti- nis, nes pagal kalbësenos, ðnektos ypatybes galima daug suþi- noti apie tautos istorijà, tradicijas, socialinæ raidà. Ðiandien daugelis kalbininkø sutinka, kad tarmë yra nyks- tantis reiðkinys ðiuolaikinëje visuomenëje. Daþnas þmogus gë- dijasi ir todël stengiasi atsikratyti tarmybiø, pavyzdþiui, kal- bëdamas vieðai arba su aukðtesnio socialinio statuso þmonë- mis daþniau kalba bendrine lietuviø kalba. Nuo savo kraðtui bûdingos tarmiðkos ðnektos ypaè nutolæs ðiandieninis jauni- mas, tam didelës átakos turëjo kitø kalbø invazija, modernë- janti kultûra. Vis daþniau pasigirsta kalbos, kad reikia græþtis á praeitá, iðsaugoti savo autentiðkumà, unikalumà. Vienas bû- dø tai padaryti – tai savito dialekto (tarmës) puoselëjimas. Neseniai raðëme, jog Dzûkijos bièiuliø parlamentinë gru- pë ir jos pirmininkas, istorikas, Seimo narys Algis Kaðëta rað- tiðkai kreipësi á Valstybinæ lietuviø kalbos komisijà (VLKK) dël etnografinio regiono pavadinimo. Jame paþymëjo, kad ða- lia vietovardþio Dzûkija turëtø bûti raðomas ir pavadinimas Dainava. Toká savo poþiûrá argumentuoja tuo, kad pavadini- mas dzûkai nëra siejamas nei su istorine þeme, nei su baltø genèiø palikimu, kadangi dzûkø genties niekada nebuvo. Dzû- kijos pavadinimas, pasak jø, yra pradëtas naudoti tik XIX a., o vietovardis Dainava pirmà kartà paminëta, kaip „terra De- ynowe“ (Dainavos þemë) dar 1253 m. karaliaus Mindaugo laið- ke Livonijos ordinui. Atsiþvelgiant á ðiuos istorinius faktus, VLKK buvo praðoma iðsaugoti pavadinimà Dainava ir pa- tvirtinti toká etninës srities pavadinimà: Dzûkija//Dainava, etn. sr., dzûkø gyvenama pietrytinë Lietuvos dalis. Dzûkai mes ar ne, klausia ir mûsø skaitytoja Vanda Moc- kevièienë, kuri savo abejonæ grindþia tuo, kad dzûkai kalba aukðtaièiø tarme. Anot jos, tik dël „didelio dzyvinimosi ir cik- sëjimo mus praminë dzûkais“. O ðtai dauguma Dzûkijos kai- mø, taip pat raðo V. Mockevièienë, ðliejasi bûtent prie Daina- vos girios, pietryèiø þemuma vadinama Dainavos þemuma, Dainavos kaimai – Varënos, Ðalèininkø, Lazdijø rajonuose, o garsus kraðto raðytojas, lietuviø literatûros klasikas Vincas Krëvë-Mickevièius savo surinktose pasakose, padavimuose ir legendose mini tik Dainavos kraðtà. Reikia paminëti ir tai, kad Dzûkijos bièiuliø parlamentinës grupës nariø laiðke tei- giama, jog ðalia vietovardþiø skliausteliuose áraðyti pavadini- mø variantai parinkti nesivadovaujant lygiaverèiais principais: vieni reiðkia istoriniø þemiø pavadinimus, kiti asocijuojasi su regiono gyventojø pavadinimais, o ðtai istoriniø þemiø pava- dinimus atitinka tik du regionai: Suvalkijos istorinis pavadi- nimas Sûduva jau þinomas nuo XIII a., o Þemaitijos regionas (tiek etnografinis, tiek istorinis) buvo vadinamas vien Þemai- èiais, bet ne Þemaitija, nuo XIII a. iki pat XX a. pradþios. Ádomu, kà apie tai galvoja kalbininkai? Geguþæ Dzûkijos bièiuliø parlamentinë grupë gavo atsaky- mà ið VLKK, kuriame teigiama, kad nutarime „Dël lietuviø vietovardþiø sàraðo“ áraðyti esamø etniniø srièiø pavadinimai. Visi jie, kaip raðo kalbininkai, siejami su dabartinëje ðalies teritorijoje gyvomis tarmëmis ir etninëmis grupëmis, plg.: Aukðtaitija, aukðtaièiai, aukðtaièiø tarmë; Þemaitija, þemai- èiai, þemaièiø tarmë; Dzûkija, dzûkai, dzûkø tarmë; Suvalki- ja, suvalkieèiai, suvalkieèiø tarmë, etnonimai variantiðkai var- tojami kaip srièiø pavadinimai – Aukðtaièiai, Þemaièiai, Dzû- kai. O ðtai istoriniai srièiø pavadinimai á nutarimà ið viso ne- pateko, nes, pasak VLKK specialistø, daugelis jø, kaip ir Dai- nava, þymi teritorijas, iðeinanèias uþ dabartinës valstybës ri- bø. Kalbos komisijos apsvarstytame „Vietovardþiø þodyne“ (A. Pupkis, M. Razmukaitë, 2000) tokiø istoriniø pavadini- mø yra keliasdeðimt: Dainava, Deltuva, Laiþuva, Varðuva, Kni- tuva, Kurðas, Lamata, Medininkai, Mëguva, Nalðia, Pagrau- dë, Palenkë, Pilvota, Sëla, Skalva, Sûduva, Upytë ir kt. Pava- dinimas Dainava yra traktuojamas kaip jotvingiø (dainaviø) istorinës þemës pavadinimas, galbût vienas ið trijø skirtingø genèiø srièiø pavadinimø – Sûduva, Jotva, Dainava. Anot VLKK, tarp Dainavos ir Dzûkijos bendra tik tiek, kad jø teri- torija greièiausiai persikloja dabartinës Dzûkijos pietinëje da- lyje, kad romantinëje groþinëje literatûroje Dainava liaudið- kai siejama su daina ir dainingaisiais dzûkais ir vartojamas kaip Dzûkijos sinonimas, todël laikytinas poetizmu. 2013 m. geguþës 9 d. Kalbos komisijos posëdyje buvo nutarta nepri- tarti siûlymui á Lietuvos vietovardþiø sàraðà ðalia dzûkø gyve- namos pietrytinës Lietuvos dalies pavadinimo Dzûkija áraðyti variantà Dainava. VLKK atsakydama á Dzûkijos bièiuliø par- lamentinës grupës praðymà iðsaugoti pavadinimà Dainava, tei- gia, kad ðis vietovardis nëra retas: Dainava vartojamas kaip vienanaris Alytaus ir Kauno mst. daliø, aðtuoniø kaimø Elek- trënø, Kaiðiadoriø, Ðalèininkø, Ukmergës, Varënos, Vilniaus r. savivaldybëse vardas, be to, sudaro sudëtinius sàskambius stambiø geografiniø objektø pavadinimuose – Dainavos gi- ria, Dainavos þemuma. Justina AKULAVIÈIÛTË 2013-ieji – T armiø metai Dzûkija ar Dainava? S vajingas romansas „Nebegráðiu laukø takeliu“ suvirpino vakaro dalyviø ðirdis ir pri- minë tuos graþius senus lai- kus, kai Burokaraistëlës so- dþiaus takeliais vaikðtinëjo panelë Onutë Tamulevièiû- të, bûsimoji Balèiûnienë. Be- lieka spëlioti, kokius roman- sus dainuodavo jaunoji Aly- taus, Kauno gimnazijos, Kauno Vytauto Didþiojo universiteto, vëliau - ir Vil- niaus universiteto studentë. Kaip prisiminimà ið tø gra- þiø laikø - pluoðtà ðirdá dras- kanèiø ir sielà virpinanèiø se- nøjø romansø - atliko Keis- tuoliø teatro aktorius Dalius Skamarakas. Iðties nedaug yra þinoma apie Onos Balèiûnienës - Ta- mulevièiûtës asmenybæ. Su ðios kûrëjos, pasiraðinëjusios O.B. Audronës slapyvardþiu, biografijos momentais ir kû- rybos bruoþais supaþindino VB Bibliografijos, informa- cijos ir kraðtotyros skyriaus vedëja Elena Glavickienë: „ Jau 1937m. spaudoje publi- kuotuose jos eilëraðèiuose vyrauja jaunystës prisimini- mø, gimtinës ilgesio, meilës motyvai, kupini jaunystës þaismo, lyrizmo, pakilios pa- saulëjautos. Kaip ðilèiausiø prisiminimø saulë ilgesiu po- etei ðvietë jos tëvas, puikus þmogus, bet anksti palikæs jaunutæ 26 metø naðlæ su trim maþyliais. Eilëraðtyje „Gimimo dienoj“ poetë pri- simena motinos rankø ðilu- mà, maldauja ateit á sapnà, pavargusià priglaust ir pane- ðiot. Lyrikos rinkiniuose „Berþø pasakos“, „Þingsniai takeliu“ atgyja prabëgusiø metø, paliktos tëviðkës ilge- sio, susimàstymo vaizdai. Lyg atgijæs retro atvirukas Poezijos ir romansø vakaras, vykæs vieðojoje bibliotekoje, buvo skirtas iðeivijos pedagogës, þurnalistës, poetës Onos Balèiûnienës–Tamulevièiûtës gimimo 100 me- tinëms (1913 06 25) ir pedagogës, muzikantës, liaudies meistrës Danutës Jarmalaitës– Þarkaitienës poezijos knygelës „Angelo sparne mano meilë“ pristatymui Garsûs iðeivijos kompozito- riai dainingiems O.B. Aud- ronës posmams kûrë muzi- kà.“ Saviems ir kitø kurtiems eilëraðèiams muzikà kûrë ir taikë kita talentinga moteris - Danutë Jarmalaitë–Þar- kaitienë. Gimusi Veisëjuose, didesniàjà savo gyvenimo dalá ji praleido Varënoje. Èia iðtekëjo, augino vaikus, mo- kytojavo. Ir visur jà lydëjo di- dþioji aistra muzikai. Daina- vo, grojo, kûrë muzikà ir ei- lëraðèius. Virð 30 dainuoja- mø eiliø sugulë á poezijos rinkinukà „Angelo sparne mano meilë“. „Visi graþûs posmai ir dainos gimsta ið meilës aistros ir kanèios, - su ðypsena prisipaþino Danutë Þarkaitienë. Sunkus akorde- onas paklûsta jos moteriðkai gleþnoms rankoms, kurian- èios ypaè didelio kruopðtu- mo reikalaujanèius minia- tiûrinius medelius ið karoliu- kø. Tarsi karoliukai pynësi ir graudulingos Danutës melo- dijos apie draugystæ, mylimø akiø ilgesá, ðirdies nerimà ir norà bûti kartu. Daug senti- mentø sukëlë ne tik Danu- tës Þarkaitienës dainos ir Daliaus Skamarako „chuli- ganiðki“ romansai. Vakaro sveèiai mielai pritarë retro stiliaus ansambliuko atlieka- miems romansams ,patys prisiminë ir dainavo mëgsta- mas dainas. Mokytoja Aldo- na Þilinskienë papasakojo ádomià populiarios dainos „Ûþia vëjas tarp klevo ðakø“ atsiradimo istorijà. Norin- tiems labiau pajusti praëju- sio amþiaus 4-ojo – 5-ojo de- ðimtmeèiø madas ir nuotai- kas bei nusifotografuoti bu- vo skirtas stilizuotas retro kampelis. Renata ÈESNULEVIÈIENË VB skaitytojø aptarnavimo skyriaus bibliotekininkë Ðeðtadiená, birþelio 22 d., Perlojoj buvo ðvenèiamos ne tik Joninës, bet ir paskelbtus Tarmiø metus minëjo: „Tep kalbëj mûs tëvai“. Pulsuojantá vasaros kaitra vakarà þmonës prie Perlojos kultûros centro rinkosi kaip bitelës á avilá – ið visø kieme- liø, siauriausiais takeliais. Scenos papuoðimus vytino nevëstantis vakaras, jaunimas jau bûrësi á grupeles. „Devyni metai, ne viena dziena“ dainuodami scenà pripildë Perlojos etnografijos ansamblis ir tik viena kita mo- teris, neatlaikiusi taip ðviesiai suskambusios dainos, vos gir- dimai pritarë dainininkams. O norëjosi, kad toji daina su- burtø visus á vienà ðirdies me- lodijà. Renginá vedë Urtë Fialkov- skytë. Susirinkusiuosius ji sveikino tarmiðkai, tik sunkiai skambëjo dzûkiðka ðnekta. Apie dzûkø tarmæ trumpà praneðimà perskaitë Perlojos bibliotekininkë Nijolë Krivie- në. Ir jai jaudulys trukdë më- gautis dzûkiðku þodþiu, o juk visi namuose dzûkuoja. N. Krivienë ragino gaivinti gim- tà tarmæ, daugiau dzûkiðkai bendrauti ir iðsaugoti atei- nanèioms kartoms. Á renginá atvykæs Perlojos Ale ir sprangus tas dzûkiðkas þodzis garbës pilietis, aktorius To- mas Vaisieta savo sodriu bal- su dzûkiðkai pasakë Liudo Giros eilëraðtá ir apgailesta- vo, kad „gerklë neklauso“, negalëjo susirinkusiøjø ausys iðgirsti nuostabiai pasakoja- mø smagiø istorijø. Kalbas keitë melodingos dzûkiðkos dainos, þiûrovams taip pat teko iðbandyti savo gebëjimus kalbëti tarmiðkai. Á scenà buvo pakviesti drà- siausieji, jiems teko perkaityti bendrine kalba paraðytà eilë- raðtá dzûkiðkai, o komisija ta- po visi susirinkusieji, kurie plojimais ávertino „cikrinius“ dzûkus. Vëliau buvo pasako- jamos linksmos istorijos, anekdotai, surengtos dzûkið- kø þodþiø vertimo á bendrinæ kalbà varþybos. Kokios Joninës be sveikini- mø Jonams ir Janinoms!? Vi- sus varduvininkus papuoðë Joniniø vainikai, o renginio sveèiai ir dalyviai jiems iðkil- mingai sudainavo „Ilgiausiø metø“. O tuomet scenà uþpildë Perlojos kultûros centro hu- moro grupës aktorës – Irena Stoðkienë, Vida Suprinaitie- në ir Regina Kupèinskienë, suvaidinusios humoristiná spektakliukà „Reketas“. Tai buvo premjerinis vaidinimas, o aktorinius gebëjimus þiûro- vai ávertino garsiais plojimais ir smagiu juoku. Pagrindinæ renginio dalá vainikavo Perlojos himnas. Taèiau vakaras dar nesibai- gë, didþiulis lauþas laukë sa- vo laiko – tamsos, kai lieps- nos plëðys trumpiausià metø naktá. Ant scenos pakilo Per- lojos mokinës, kurios atliko nostalgiðkà dainà apie meilæ, paskui suðoko ritminá ðoká. Ir prasidëjo Joniniø nakti- ðokiai, uþtrukæ iki saulëtekio, kaip þmonës sako: „geri vai- kai po ðviesai iðeina, po ðvie- sai ir pareina“. Marija LÛÞYTË
Transcript of GYVIEJI ARCHYVAI 2013-ieji – Tarmiø metai S Lyg atgijæs ...biblioteka.varena.lt/images/gyvieji...
2013 m. liepos 16 d. Nr. 535
GYVIEJI ARCHYVAI
Ðá puslapá remia Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas
Stiprinant tautos vienybæ ir identitetà, puoselëjant kultûri-ná paveldà LR Seimas ðiuos metus paskyrë – tarmëms, kurio-se iðsaugoti archajiðkiausi lietuviø kalbos þodþiai ir jø formos.Tarmës yra ne tik kalbos, bet ir ðalies kultûros paþinimo ðalti-nis, nes pagal kalbësenos, ðnektos ypatybes galima daug suþi-noti apie tautos istorijà, tradicijas, socialinæ raidà.
Ðiandien daugelis kalbininkø sutinka, kad tarmë yra nyks-tantis reiðkinys ðiuolaikinëje visuomenëje. Daþnas þmogus gë-dijasi ir todël stengiasi atsikratyti tarmybiø, pavyzdþiui, kal-bëdamas vieðai arba su aukðtesnio socialinio statuso þmonë-mis daþniau kalba bendrine lietuviø kalba. Nuo savo kraðtuibûdingos tarmiðkos ðnektos ypaè nutolæs ðiandieninis jauni-mas, tam didelës átakos turëjo kitø kalbø invazija, modernë-janti kultûra. Vis daþniau pasigirsta kalbos, kad reikia græþtisá praeitá, iðsaugoti savo autentiðkumà, unikalumà. Vienas bû-dø tai padaryti – tai savito dialekto (tarmës) puoselëjimas.
Neseniai raðëme, jog Dzûkijos bièiuliø parlamentinë gru-pë ir jos pirmininkas, istorikas, Seimo narys Algis Kaðëta rað-tiðkai kreipësi á Valstybinæ lietuviø kalbos komisijà (VLKK)dël etnografinio regiono pavadinimo. Jame paþymëjo, kad ða-lia vietovardþio Dzûkija turëtø bûti raðomas ir pavadinimasDainava. Toká savo poþiûrá argumentuoja tuo, kad pavadini-mas dzûkai nëra siejamas nei su istorine þeme, nei su baltøgenèiø palikimu, kadangi dzûkø genties niekada nebuvo. Dzû-kijos pavadinimas, pasak jø, yra pradëtas naudoti tik XIX a.,o vietovardis Dainava pirmà kartà paminëta, kaip „terra De-ynowe“ (Dainavos þemë) dar 1253 m. karaliaus Mindaugo laið-ke Livonijos ordinui. Atsiþvelgiant á ðiuos istorinius faktus,VLKK buvo praðoma iðsaugoti pavadinimà Dainava ir pa-tvirtinti toká etninës srities pavadinimà: Dzûkija//Dainava, etn.sr., dzûkø gyvenama pietrytinë Lietuvos dalis.
Dzûkai mes ar ne, klausia ir mûsø skaitytoja Vanda Moc-kevièienë, kuri savo abejonæ grindþia tuo, kad dzûkai kalbaaukðtaièiø tarme. Anot jos, tik dël „didelio dzyvinimosi ir cik-sëjimo mus praminë dzûkais“. O ðtai dauguma Dzûkijos kai-mø, taip pat raðo V. Mockevièienë, ðliejasi bûtent prie Daina-vos girios, pietryèiø þemuma vadinama Dainavos þemuma,Dainavos kaimai – Varënos, Ðalèininkø, Lazdijø rajonuose, ogarsus kraðto raðytojas, lietuviø literatûros klasikas VincasKrëvë-Mickevièius savo surinktose pasakose, padavimuose irlegendose mini tik Dainavos kraðtà. Reikia paminëti ir tai,kad Dzûkijos bièiuliø parlamentinës grupës nariø laiðke tei-giama, jog ðalia vietovardþiø skliausteliuose áraðyti pavadini-mø variantai parinkti nesivadovaujant lygiaverèiais principais:vieni reiðkia istoriniø þemiø pavadinimus, kiti asocijuojasi suregiono gyventojø pavadinimais, o ðtai istoriniø þemiø pava-dinimus atitinka tik du regionai: Suvalkijos istorinis pavadi-nimas Sûduva jau þinomas nuo XIII a., o Þemaitijos regionas(tiek etnografinis, tiek istorinis) buvo vadinamas vien Þemai-èiais, bet ne Þemaitija, nuo XIII a. iki pat XX a. pradþios.
Ádomu, kà apie tai galvoja kalbininkai?Geguþæ Dzûkijos bièiuliø parlamentinë grupë gavo atsaky-
mà ið VLKK, kuriame teigiama, kad nutarime „Dël lietuviøvietovardþiø sàraðo“ áraðyti esamø etniniø srièiø pavadinimai.Visi jie, kaip raðo kalbininkai, siejami su dabartinëje ðaliesteritorijoje gyvomis tarmëmis ir etninëmis grupëmis, plg.:Aukðtaitija, aukðtaièiai, aukðtaièiø tarmë; Þemaitija, þemai-èiai, þemaièiø tarmë; Dzûkija, dzûkai, dzûkø tarmë; Suvalki-ja, suvalkieèiai, suvalkieèiø tarmë, etnonimai variantiðkai var-tojami kaip srièiø pavadinimai – Aukðtaièiai, Þemaièiai, Dzû-kai. O ðtai istoriniai srièiø pavadinimai á nutarimà ið viso ne-pateko, nes, pasak VLKK specialistø, daugelis jø, kaip ir Dai-nava, þymi teritorijas, iðeinanèias uþ dabartinës valstybës ri-bø. Kalbos komisijos apsvarstytame „Vietovardþiø þodyne“(A. Pupkis, M. Razmukaitë, 2000) tokiø istoriniø pavadini-mø yra keliasdeðimt: Dainava, Deltuva, Laiþuva, Varðuva, Kni-tuva, Kurðas, Lamata, Medininkai, Mëguva, Nalðia, Pagrau-dë, Palenkë, Pilvota, Sëla, Skalva, Sûduva, Upytë ir kt. Pava-dinimas Dainava yra traktuojamas kaip jotvingiø (dainaviø)istorinës þemës pavadinimas, galbût vienas ið trijø skirtingøgenèiø srièiø pavadinimø – Sûduva, Jotva, Dainava. AnotVLKK, tarp Dainavos ir Dzûkijos bendra tik tiek, kad jø teri-torija greièiausiai persikloja dabartinës Dzûkijos pietinëje da-lyje, kad romantinëje groþinëje literatûroje Dainava liaudið-kai siejama su daina ir dainingaisiais dzûkais ir vartojamaskaip Dzûkijos sinonimas, todël laikytinas poetizmu. 2013 m.geguþës 9 d. Kalbos komisijos posëdyje buvo nutarta nepri-tarti siûlymui á Lietuvos vietovardþiø sàraðà ðalia dzûkø gyve-namos pietrytinës Lietuvos dalies pavadinimo Dzûkija áraðytivariantà Dainava. VLKK atsakydama á Dzûkijos bièiuliø par-lamentinës grupës praðymà iðsaugoti pavadinimà Dainava, tei-gia, kad ðis vietovardis nëra retas: Dainava vartojamas kaipvienanaris Alytaus ir Kauno mst. daliø, aðtuoniø kaimø Elek-trënø, Kaiðiadoriø, Ðalèininkø, Ukmergës, Varënos, Vilniausr. savivaldybëse vardas, be to, sudaro sudëtinius sàskambiusstambiø geografiniø objektø pavadinimuose – Dainavos gi-ria, Dainavos þemuma.
Justina AKULAVIÈIÛTË
2013-ieji – Tarmiø metai
Dzûkija ar Dainava?Svajingas romansas
„Nebegráðiu laukøtakeliu“ suvirpino
vakaro dalyviø ðirdis ir pri-minë tuos graþius senus lai-kus, kai Burokaraistëlës so-dþiaus takeliais vaikðtinëjopanelë Onutë Tamulevièiû-të, bûsimoji Balèiûnienë. Be-lieka spëlioti, kokius roman-sus dainuodavo jaunoji Aly-taus, Kauno gimnazijos,Kauno Vytauto Didþiojouniversiteto, vëliau - ir Vil-niaus universiteto studentë.Kaip prisiminimà ið tø gra-þiø laikø - pluoðtà ðirdá dras-kanèiø ir sielà virpinanèiø se-nøjø romansø - atliko Keis-tuoliø teatro aktorius DaliusSkamarakas.
Iðties nedaug yra þinomaapie Onos Balèiûnienës - Ta-mulevièiûtës asmenybæ. Suðios kûrëjos, pasiraðinëjusiosO.B. Audronës slapyvardþiu,biografijos momentais ir kû-rybos bruoþais supaþindinoVB Bibliografijos, informa-cijos ir kraðtotyros skyriausvedëja Elena Glavickienë: „Jau 1937m. spaudoje publi-kuotuose jos eilëraðèiuosevyrauja jaunystës prisimini-mø, gimtinës ilgesio, meilësmotyvai, kupini jaunystësþaismo, lyrizmo, pakilios pa-saulëjautos. Kaip ðilèiausiøprisiminimø saulë ilgesiu po-etei ðvietë jos tëvas, puikusþmogus, bet anksti palikæsjaunutæ 26 metø naðlæ sutrim maþyliais. Eilëraðtyje„Gimimo dienoj“ poetë pri-simena motinos rankø ðilu-mà, maldauja ateit á sapnà,pavargusià priglaust ir pane-ðiot. Lyrikos rinkiniuose„Berþø pasakos“, „Þingsniaitakeliu“ atgyja prabëgusiømetø, paliktos tëviðkës ilge-sio, susimàstymo vaizdai.
Lyg atgijæs retro atvirukasPoezijos ir romansø vakaras, vykæs vieðojoje bibliotekoje, buvo skirtas iðeivijos
pedagogës, þurnalistës, poetës Onos Balèiûnienës–Tamulevièiûtës gimimo 100 me-tinëms (1913 06 25) ir pedagogës, muzikantës, liaudies meistrës Danutës Jarmalaitës–Þarkaitienës poezijos knygelës „Angelo sparne mano meilë“ pristatymui
Garsûs iðeivijos kompozito-riai dainingiems O.B. Aud-ronës posmams kûrë muzi-kà.“
Saviems ir kitø kurtiemseilëraðèiams muzikà kûrë irtaikë kita talentinga moteris- Danutë Jarmalaitë–Þar-kaitienë. Gimusi Veisëjuose,didesniàjà savo gyvenimodalá ji praleido Varënoje. Èiaiðtekëjo, augino vaikus, mo-kytojavo. Ir visur jà lydëjo di-dþioji aistra muzikai. Daina-vo, grojo, kûrë muzikà ir ei-lëraðèius. Virð 30 dainuoja-mø eiliø sugulë á poezijosrinkinukà „Angelo sparnemano meilë“. „Visi graþûs
posmai ir dainos gimsta iðmeilës aistros ir kanèios, - suðypsena prisipaþino DanutëÞarkaitienë. Sunkus akorde-onas paklûsta jos moteriðkaigleþnoms rankoms, kurian-èios ypaè didelio kruopðtu-mo reikalaujanèius minia-tiûrinius medelius ið karoliu-kø. Tarsi karoliukai pynësi irgraudulingos Danutës melo-dijos apie draugystæ, mylimøakiø ilgesá, ðirdies nerimà irnorà bûti kartu. Daug senti-mentø sukëlë ne tik Danu-tës Þarkaitienës dainos irDaliaus Skamarako „chuli-ganiðki“ romansai. Vakarosveèiai mielai pritarë retro
stiliaus ansambliuko atlieka-miems romansams ,patysprisiminë ir dainavo mëgsta-mas dainas. Mokytoja Aldo-na Þilinskienë papasakojoádomià populiarios dainos„Ûþia vëjas tarp klevo ðakø“atsiradimo istorijà. Norin-tiems labiau pajusti praëju-sio amþiaus 4-ojo – 5-ojo de-ðimtmeèiø madas ir nuotai-kas bei nusifotografuoti bu-vo skirtas stilizuotas retrokampelis.
RenataÈESNULEVIÈIENË
VB skaitytojøaptarnavimo skyriaus
bibliotekininkë
Ðeðtadiená, birþelio 22 d.,Perlojoj buvo ðvenèiamos netik Joninës, bet ir paskelbtusTarmiø metus minëjo: „Tepkalbëj mûs tëvai“.
Pulsuojantá vasaros kaitravakarà þmonës prie Perlojoskultûros centro rinkosi kaipbitelës á avilá – ið visø kieme-liø, siauriausiais takeliais.Scenos papuoðimus vytinonevëstantis vakaras, jaunimasjau bûrësi á grupeles.
„Devyni metai, ne vienadziena“ dainuodami scenàpripildë Perlojos etnografijosansamblis ir tik viena kita mo-teris, neatlaikiusi taip ðviesiaisuskambusios dainos, vos gir-dimai pritarë dainininkams.O norëjosi, kad toji daina su-burtø visus á vienà ðirdies me-lodijà.
Renginá vedë Urtë Fialkov-skytë. Susirinkusiuosius jisveikino tarmiðkai, tik sunkiaiskambëjo dzûkiðka ðnekta.Apie dzûkø tarmæ trumpàpraneðimà perskaitë Perlojosbibliotekininkë Nijolë Krivie-në. Ir jai jaudulys trukdë më-gautis dzûkiðku þodþiu, o jukvisi namuose dzûkuoja. N.Krivienë ragino gaivinti gim-tà tarmæ, daugiau dzûkiðkaibendrauti ir iðsaugoti atei-nanèioms kartoms.
Á renginá atvykæs Perlojos
Ale ir sprangus tas dzûkiðkas þodzis
garbës pilietis, aktorius To-mas Vaisieta savo sodriu bal-su dzûkiðkai pasakë LiudoGiros eilëraðtá ir apgailesta-vo, kad „gerklë neklauso“,negalëjo susirinkusiøjø ausysiðgirsti nuostabiai pasakoja-mø smagiø istorijø.
Kalbas keitë melodingosdzûkiðkos dainos, þiûrovamstaip pat teko iðbandyti savogebëjimus kalbëti tarmiðkai.Á scenà buvo pakviesti drà-siausieji, jiems teko perkaitytibendrine kalba paraðytà eilë-raðtá dzûkiðkai, o komisija ta-po visi susirinkusieji, kurieplojimais ávertino „cikrinius“dzûkus. Vëliau buvo pasako-
jamos linksmos istorijos,anekdotai, surengtos dzûkið-kø þodþiø vertimo á bendrinækalbà varþybos.
Kokios Joninës be sveikini-mø Jonams ir Janinoms!? Vi-sus varduvininkus papuoðëJoniniø vainikai, o renginiosveèiai ir dalyviai jiems iðkil-mingai sudainavo „Ilgiausiømetø“.
O tuomet scenà uþpildëPerlojos kultûros centro hu-moro grupës aktorës – IrenaStoðkienë, Vida Suprinaitie-në ir Regina Kupèinskienë,suvaidinusios humoristináspektakliukà „Reketas“. Taibuvo premjerinis vaidinimas,
o aktorinius gebëjimus þiûro-vai ávertino garsiais plojimaisir smagiu juoku.
Pagrindinæ renginio dalávainikavo Perlojos himnas.
Taèiau vakaras dar nesibai-gë, didþiulis lauþas laukë sa-vo laiko – tamsos, kai lieps-nos plëðys trumpiausià metønaktá. Ant scenos pakilo Per-lojos mokinës, kurios atlikonostalgiðkà dainà apie meilæ,paskui suðoko ritminá ðoká.
Ir prasidëjo Joniniø nakti-ðokiai, uþtrukæ iki saulëtekio,kaip þmonës sako: „geri vai-kai po ðviesai iðeina, po ðvie-sai ir pareina“.
Marija LÛÞYTË
