GeografijosGeografijos dalykodalyko

naujovnaujovėės ir ugdymo s ir ugdymo

turinio planavimasturinio planavimas

Vilma Pundienė – Vilniaus Pilaitės vidurinės mokyklos mokytoja metodininkė

Įvadinis metodinis seminaras geografijos ir

pilietiškumo pagrindų mokytojams, dirbantiems

mokyklose, vykdančiose ugdymo programas

tautinės mažumos kalba

Seminaro uSeminaro užždaviniai:daviniai:

� Aptarti geografijos ugdymo naujoves.

� Išsiaiškinti ugdymo turinio planavimo

principus plėtojant dvikalbio ugdymo

kompetencijas.

� Pateikti ilgalaikio ir trumpalaikio

planavimo rekomendacijas.

Vilma Pundienė

Ką duoda naujovės?

30 str. 3 straipsnis30 str. 3 straipsnis3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, galiojimas ir taikymas

1. Šis įstatymas, išskyrus 2 straipsnio 1 dalį, įsigalioja 2011 m. liepos 1 d.

2. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Švietimo įstatymo 30 straipsnio 2 ir 3 dalių redakcija, galiojanti nuo 2011 m. rugsėjo 1 d.:

„2. Bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklos tautinėms mažumoms priklausantiems mokiniams sudaro sąlygas puoselėti tautinį, etninį ir kalbinį identitetą, mokytis gimtosios kalbos, istorijos ir kultūros. Bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokykloje, kurios nuostatuose (įstatuose), atsižvelgiant į tėvų (globėjų, rūpintojų) ir mokinių pageidavimą, įteisintas mokymas tautinės mažumos kalbos arba mokymas tautinės mažumos kalba, ugdymo procesas gali būti vykdomas arba kai kurie dalykai mokomi tautinės mažumos kalba. Šiose mokyklose lietuvių kalbos dalykas yra sudėtinė ugdymo programos dalis ir jos mokymui skiriama ne mažiau laiko kaip gimtosios kalbos mokymui. Tokiose mokyklose:

1) Priešmokyklinio ugdymo programoje ne mažiau kaip 4 valandos per savaitę skiriamos ugdymui lietuvių kalba. Ikimokyklinio ugdymo programos dalis tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu gali būti vykdoma lietuvių kalba;

2) pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programos vykdomos dvikalbio ugdymo bvykdomos dvikalbio ugdymo būūdu: du: tautintautinėės mas mažžumos kalba ir lietuviumos kalba ir lietuviųų kalbakalba. Lietuvių kalba pradinio ugdymo programoje mokoma integruotai, o pagrindinio ir vidurinio ugdymo programoje – per tas pamokas, kai einamos ugdymo programos temos iš Lietuvos istorijos ir geografijos, pasaulio pažinimo, mokoma pilietiškumo pagrindų;

Vilma Pundienė

Esminiai kaitos principai

• Programoje akcentuojami praktiniai ir veiklos, problemų sprendimų, mokėjimo mokytis gebėjimai, kurie reikalingi kūrybingam, priimančiam naujoves ir besiruošiančiam gyvenimui žmogui. Programa orientuota į geografijos žinių taikymą.

• Programa papildyta ir naujomis, aktualiomis temomis, pvz., kartografinių kūrinių įvairovė ir jų panaudojimas, šiuolaikiniai kartografiniai vaizdai, gyventojų gyvenimo kokybė ir kt.

• Išlaikytas vidurinio ugdymo geografijos programos tęstinumas su pagrindinio ugdymo geografijos bendrąja programa (2008 m.).

• Dėl keliamų aukštesnių reikalavimų ir vengiant pagrindinio ugdymo programos pasiekimų kartojimosi Geografinės informacijos skaitymo veiklos sritis pakeista įGamtinių ir visuomeninių struktūrų analizė. Taip pat sujungtos Regionų pažinimo raiškos ir Aplinkos pažinimo ir tyrimų veiklos sritys, kurios pavadintos Geografiniais tyrimais.

• Lyginant su vidurinio ugdymo geografijos programa (2002 m.), pakoreguotoje programoje išlaikytas teminiųsričių tęstinumas: geografinis pažinimas, gamtinėgeografija, visuomeninė geografija ir regioninė geografija.

Mokėjimas mokytis

Komunikavimas

Pažinimas

Socialinė

Iniciatyvumas ir

kūrybiškumas

Asmeninė

Vilma Pundienė

SiekinysSiekinys

Vilma Pundienė

Pasitikintis savimiIniciatyvus, kūrybiškas

Bendraujantis ir

bendradarbiaujantis

Pasirengęs mokytis

visą gyvenimą

Aktyvus

Svarbiausi ugdymo Svarbiausi ugdymo turinioturinio ypatumaiypatumai

Orientuojantis į tokį ugdymo procesą, kuris įtrauktų mokinį į aktyvų ir sąmoningą mokymąsi, ugdymo procese taikomi aktyvūs mokymo ir mokymosi metodai:

1. Mokiniai mokosi aktyviai bendradarbiaudami tarpusavyje ir su mokytoju, bendraudami su kitais žmonėmis, susipažįsta su įvairiomis idėjomis,daiktais, aplinkomis, technologijomis.

2. Mokytojas parenka mokymo metodus ir organizuoja mokymosi veiklas taip, kad mokymas atitiktų mokinių sukauptą patirtį, sugebėjimus, polinkius, mokymosi stilių, pasirengimą mokytis, turimus išteklius ir priemones, emocinį klasės klimatą.

3. Mokymosi medžiaga ir metodai turi skatinti įvairią aktyvią mokinių veiklą: klausti, tyrinėti, ieškoti, bandyti, pritaikyti, analizuoti, spręsti problemas, kurti. Mokiniai turėtų mokytis įvairaus sudėtingumo kontekstuose, paliekant erdvės pasirinkti jiems tinkamą veiklą ir patirti mokymosi sėkmę. Vilma Pundienė

Geografijos mokymo tikslasGeografijos mokymo tikslas

– gilinti orientavimosi geografinėje

erdvėje, gamtinių ir visuomeninių

procesų analizės bei tyrimo gebėjimus,

interpretacinį mąstymą ir pasaulio geografinę sampratą.

Vilma Pundienė

Mokiniai, pasirinkę bendrąjį kursą, siekia:

� suprasti ir analizuoti gamtos reiškinius bei

dėsningumus, visuomenės gyvenimo socialinius,

kultūrinius, ekonominius, politinius reiškinius ir

pokyčius;

� suprasti ir nagrinėti lokalinių, regioninių ir globalinių

problemų atsiradimo priežastis, raidą bei sprendimo

būdus;

� plėtoti kompleksines geografijos žinias remiantis

Lietuvos ir pasaulio regionų pavyzdžiais;

� gebėti diskutuoti geografinėmis temomis, teisingai

vartoti geografijos sąvokas, plėtoti geografinę

kompetenciją;

� ugdyti praktinio ir kūrybinio darbo gebėjimus.

Vilma Pundienė

Mokiniai, pasirinkę išplėstinį kursą, siekia:

� analizuoti ir vertinti gamtos dėsningumus bei reiškinius, nurodyti jų pasiskirstymą bei įtaką geografinės erdvės formavimuisi;

� analizuoti ir kritiškai vertinti Lietuvos ir pasaulio socialinio, kultūrinio, ekonominio ir politinio gyvenimo įvykius bei pokyčius;

� įvardyti lokalinių, regioninių ir globalinių problemų atsiradimo priežastis, raidą bei siūlyti tinkamus sprendimo būdus, motyvuotai reikšti savo nuomonę jas aiškinant;

� lyginti pasaulio valstybes ir regionus gamtiniu, visuomeniniu irgeopolitiniu aspektu;

� gebėti diskutuoti geografinėmis temomis, teisingai vartoti geografijos sąvokas, plėtoti geografinę kompetenciją;

� ugdyti praktinio ir kūrybinio darbo gebėjimus bei formuoti geografinių objektų vaizdinius;

� pasirengti studijoms aukštojoje mokykloje ir mokymuisi visągyvenimą.

Geografijos gebGeografijos gebėėjimjimųų grupigrupiųų kaitakaita

Gebėjimų grupės

Orientavimasis

Darbas su žemėlapiu

Naudojamasis IKT

Aplinkos stebėjimai ir

tyrimai

Prasminis geografijos objektų,

tekstų interpretavimas

Gebėjimų grupės

Orientavimasis erdvėje ir

žemėlapyje

Geografinės informacijos

skaitymas

Regionų pažinimo raiška

Aplinkos pažinimas

ir tyrimai

Vilma Pundienė

Gebėjimų grupės

Orientavimasis erdvėje

ir žemėlapyje

Gamtinių ir visuomeninių

procesų analizė

Geografiniai tyrimai

6.4.1. Bendrasis kursas6.4.1.1. Mokinių pasiekimaiŠiame skyriuje aprašomi išplėstinio kurso mokinių pasiekimams keliami reikalavimai. Lentelėje

aprašoma, kokios turi būti mokinių žinios ir supratimas, kokie ugdomi gebėjimai visoms veiklos sritims; vėliau nurodoma turinio apimtis: užrašoma tema ir atskleidžiama jos apimtis. Skyriaus pabaigoje pateikiamas mokinių pasiekimų lygių požymių aprašas.

1.1.1. Įvardyti orientavimosi vietoje ir žemėlapyje būdus (pagal žemėlapį, vietovės orientyrus, atstumus, pasaulio (horizonto) kryptis, azimutus), tam reikalingas priemones (kompasas, geografinės padėties nustatymo sistemos imtuvas (GPS)) bei jų panaudojimo galimybes.1.1.2. Nurodyti žemėlapių klasifikavimo požymius (mastelis, tema, paskirtis).1.1.3. Įvardyti žemėlapio elementus (matematiniai, kartografijos vaizdo, pagalbiniai ir papildomieji). 1.1.4. Įvardyti pagrindines sutartinių ženklų grupes (nemasteliniai, masteliniai (plotiniai) ir linijiniai), nurodyti jų paskirtį.

1.1. Remiantis orientavimosi vietovėje ir žemėlapyje būdais bei priemonėmis, nustatyti geografinių objektų padėtį. Naudojantis žemėlapio matematiniu pagrindu, išmatuoti atstumus, pasaulio (horizonto) kryptis, azimutus, geografines koordinates ir apibūdinti objektųgeografinę padėtį.

Žinios ir supratimasGebėjimai

Nuostatos: skatinti mokinius naudotis įvairiais kartografiniais kūriniais, kaip patikimais geografijos informacijos šaltiniais. Esminis gebėjimas: orientuotis geografinėse erdvėse (lokalinė, regioninė ir globalinė), sieti jas ir nurodyti glaudžius tarpusavio ryšius.

Mokinių pasiekimai

1. Orientavimasis erdvėje ir žemėlapyje

Vilma Pundienė

Turinio teminės apimtys

6.4.1.2. Turinio apimtis6.4.1.2.1. Geografinis pažinimas. Geografijos apibrėžtis.

Geografijos mokslo vieta mokslų sistemoje. Geografinė sfera ir geografinė aplinka. Geografijos idėjų raida. Svarbiausi geografijos

mokslo raidos etapai plėtojant geografinį akiratį. Naujausi geografiniai atradimai sausumoje ir vandenyne. Geografinės

informacijos sistemos (GIS). GIS samprata. Geografinės informacijos kaupimas ir analizė. Geografinė informacija internete,

jos paieška, naudojimas, kūrimas, perdavimas. Kartografijos pagrindai. Kartografijos samprata. Žemėlapiai ir jų savybės.

Žemėlapių elementai. Kartografinių kūrinių įvairovė ir jųpanaudojimas. Kartografinių kūrinių įvairovė ir jų panaudojimas.

Elektroninių žemėlapių galimybės (interaktyvūs, animacija).6.4.1.2.2. Gamtinė geografija. Žemės vidinė sandara ir

paviršius. Žemės forma ir dydis. Žemės sukimasis apie savo ašį ir judėjimas aplink Saulę. Žemės kilmė ir vidinė sandara. Žemės plutos

uolienos ir mineralai. Litosfera ir plokščių tektonika.

Vilma Pundienė

6.4.1.3. VertinimasToliau pateikiami apibendrinti kokybiniai mokinių žinių, supratimo ir gebėjimų vertinimo

aprašai. Pagal juos mokytojas numato mokinių pasiekimų vertinimo kriterijus. Patenkinamas lygis, įvertinant pažymiu, atitinka 4–5, pagrindinis – 6–8, aukštesnysis 9–10 balų.

6.4.1.3.1. Mokinių pasiekimų lygių požymiai.

Savarankiškai organizuoja savo mokymąsi ir tinkamai planuoja mokymosi veiklą.

Savarankiškai kelia nesudėtingus geografijos mokymosi tikslus, uždavinius ir planuoja mokymosi veiklą.

Kelia trumpalaikius geografijos mokymosi tikslus, uždavinius ir mokytojo padedami planuoja mokymosi veiklą.

5. Mokėjimas mokytis

Geba puikiai išsakyti mintis žodžiu ir raštu.

Geba nesunkai išsakyti mintis žodžiu ir raštu.

Ne visada geba išsakyti mintis žodžiu ir raštu, nes trūksta dalykinių žinių.

4. Komunikavimas

Kelia hipotezes ir, savarankiškai pasirinkdami tinkamus informacijos šaltinius, atliekatyrimus.

Savarankiškai atlieka tyrimus, moka naudotis įvairiais geografinės informacijos šaltiniais, atsirenka reikiamą ir patikimą informaciją.

Atlikdami užduotis, daro paprasčiausias išvadas, gautus rezultatus pateikia kitiems.

3. Praktiniai irveiklos

Naudojasi įvairiais geografinės informacijos šaltiniais, kritiškai juos vertina.Savarankiškai, puikiai sprendžia praktinio pobūdžio kilusias problemas.

Naudojasi geografinės informacijos šaltiniais, juos lygina ir vertina. Savarankiškai bando spręsti kilusias praktinio pobūdžio problemas, bet gautas rezultatas nėra labai išsamus.

Atlieka nesudėtingas geografijos užduotis, geba naudotis bent keliais mokytojo nurodytais informacijos šaltiniais.

2. Taikymas

Prasmingai vartoja šio kurso medžiagoje nagrinėjamas sąvokas aiškindami gamtinius irvisuomeninius reiškinius ir procesus.

Vartoja šio kurso medžiagoje nagrinėjamas pagrindines sąvokas, jas paaiškina nagrinėdami gamtinius ir visuomeninius reiškinius ir procesus.

Taisyklingai, tačiau ne visada tiksliai vartoja geografijos sąvokas ir terminus, bando sieti aiškindami gamtinius ir visuomeninius reiškinius ir procesus.

1. Žinios ir supratimas

AukštesnysisPagrindinisPatenkinamasLygiaiPasiekimųsritys

Ugdymo planavimaspagal R. I. Arends

METAMS – numatomi bendri programos metmenys, jos seka. Sutvarkomos ar užsakomos mokymo(si) priemonės.

TRIMESTRUI ar PUSMEČIUI – programos metmenys detalizuojami.

TEMAI, VIENTISAI KURSO DALIAI – numatoma gerai organizuoto, kryptingo mokymosi eiga. Atrenkamas ir integruojamas prasmingas ugdymo turinys. Parenkami mokymo(si) metodai ir vertinimo būdai bei kriterijai.

SAVAITEI – planuojama siekiant, kad pradėtos veiklos būtų reguliarios, nepertraukiamos. Numatomi renginiai.

PAMOKAI – patikslinami dar neapibrėžti veiklos komponentai. Klasės erdvė ir priemonės parengiamos mokymuisi. Patikslinami vertinimo kriterijai. Mokiniai parengiami pamokos veiklai.

Klimato juostųapibūdinimas

1. Klimatogramų analizė

2. Klimato tipų išskyrimas

klimato juostose

Trumpalaikisplanas

1 pamoka 2 pamoka

Ilgalaikis planas

Metųųųų� temos � pamokos planas

Pamokos planas

Kaip mokytojui planuoti savodarbą?

(Pagal Geoffrey Petty, 2001)

1. Iškeliame tikslus

Ko norime pasiekti?

4. Vertiname veiklas

Ar pasiekėme tikslus?

Ar norime juos keisti?

2. Planuojame veiklas

Kaip geriau pasiekti iškeltus tikslus?

3. Veiklos

Vykdome planą

Ugdymo planavimas orientuotas į

mokinių pasiekimus

Planuojant turėtų būti atsakoma į klausimus:

� Ką mokiniai gali išmokti, kokius gebėjimus ir nuostatas išsiugdyti per turimą laiką?

� Koks turinys, veiklos, užduotys, aplinka padės mokiniams pasiekti numatomų rezultatų?

� Kaip sužinosime, ar mokinių pasiekimai tokie, kokių tikėjomės – vertinimas (grįžtamasis ryšys)?

� Kokia galimybė koreguoti planą (ugdymą) atsižvelgiant į tai, kas bus pasiekta?

� Ką būtina suplanuoti prieš metus (ilgalaikis planas), priešpradedant naują skyrių (trumpalaikis planas), prieš pamoką?

Ilgalaikis planas1. Tikslai ir uždaviniai

2. Pamokų skaičius

3. Klasės situacija

4. Ištekliai

5. Vertinimas

Chemija (mineralai ir uolienos)

Žemės gelmiųsandara ir paviršius.

Analizuojant žemėlapius ir paveikslus,rasti ryšį tarp žemės paviršiaus formavimosi raidos ir dabartinio Lietuvos ir Europos paviršiaus.

8-9

Savarankiškas darbas

Kūrybinis darbas „Lietuvos keliautojai“ (1 pamok.)

Istorija (senoviniai žemėlapiai)

Geografinis Lietuvos pažinimas ir geografinėpadėtis.

Analizuojant ir lyginant žemėlapius,vertinti Lietuvos geografinį pažinimąEuropos ir pasaulio raidos kontekste. Nusakyti geografinę padėtį.

4-5

Žemėlapio vertinimas pagal kriterijus

Darbas IT kabinete.Žemėlapio kūrimas.

Matematika (atstumai)

Žemėlapiai ir jų įvairovė.

Naudojantis įvairaus turinio ir mastelio žemėlapiais, orientuotis visose trijose geografinėse erdvėse (lokalinėje, regioninėje ir globalinėje).Naudojantis geografijos informacijos sistemomis (GIS), gebėti sukurti žemėlapį.

4-5

Pastabos

(Dėstymas

lietuvių

kalba)

Galima veiklaIntegraciniai

ryšiai

Tematika

(Orientacinė)Pasiekimas

Vala

ndų

skaič

ius

Darbas grupėse

� Naudodamiesi Pagrindinio ir vidurinio

ugdymo bendrosiomis programomis,

parinkite pasiekimus, kurių siekdami

pamokas ar kitą veiklą galėtumėte vykdyti

lietuvių ar lietuvių ir kita Jūsų dėstoma

kalba.

Ugdymo procesas – įtraukiantis mokinius į aktyvų ir

sąmoningą mokymąsi

Skatina mokinio

savarankisavarankišškkoo

mmąąstymstymoo,, jo

aktyvaus

interpretacinio

santykio su

mokomąja

medžiaga,

mokymmokymuusi isi išš

patirties.patirties.

Mokymo metodus ir

mokymosi veiklas

parenka ir organizuoja

taip, kad atitiktų

mokinio patirtį,

sugebėėėėjimus, polinkius,

mokymosi stilių,

pasirengimą mokytis,

turimus išteklius ir

priemones, emocinį

klasės klimatą.

Parenka mokymosi medžiagą, kuri skatinta įvairiąaktyvią mokinio veiklą: klausti, tyrinėėėėti, ieškoti, bandyti, pritaikyti, bandyti, pritaikyti, analizuoti, spranalizuoti, spręęsti sti problemas, kurtiproblemas, kurti.

Svarbu atkreipti dėmesį ir į mokymo bei

mokymosi stilius

� Mokytojas, žinodamas klasės mokinių mokymosi stiliųįvairovę, gali lanksčiau pritaikyti įvairius mokymo metodus ir medžiagą, kad ugdymo turinys taptų prieinamas kuo didesnei daliai mokinių ir kad kuo daugiau jų patirtų mokymosi sėkmę.

� Mokytojas ugdymo turinio diferencijavimo ir individualizavimo turėtų imtis palaipsniui ir bandyti pritaikyti po vieną būdą, atsižvelgdamas ne tik į mokinių mokymosi stilių ir patirtį, bet ir į savo mokymo stilių.

� Įvaldęs ugdymo turinio diferencijavimą ir individualizavimą, mokytojas tampa nebe mokymo vadovu, o mokymosi skatintoju ir pagalbininku.

Darbas grupėse

� Parinkite aktyvaus mokymo metodus,

kurie labiausiai tiktų įgyvendinant

pasirinktą pasiekimą iš BP (kurio sieksite

lietuvių ar lietuvių ir kita Jūsų dėstoma

kalba).

Literatūra (1)

Literatūra (2)

Literatūra (3)

Literatūra (4)

Literatūra (5)

http://www.pedagogika.lt

Sėkmės naujaisiais mokslo metais

Kuo daugiau išdalina

kitiems,

Tuo labiau praturtėja pati.

Skleidžia šilumą savo

visiems,

Neša žiburį šviesų kely.

Kas ji?

Mokytojo širdis.