Komunikavimas ir retorika (neverbalinė komunikacija)

download Komunikavimas ir retorika (neverbalinė komunikacija)

of 24

description

Bendravimo būdų yra daug ir įvairių. Dažniausiai kasdieniniame gyvenime, minėdami bendravimą, turime galvoje visų pirma bendravimą žodžiais. Jis mums geriausiai žinomas. Tačiau psichologiniai tyrimai parodė, jog įprasto, normalaus pokalbio tarp dviejų žmonių metu tik apie trečdalį informacijos perduodame ir priimame žodžiais, o maždaug du trečdalius – kitais būdais. Taigi egzistuoja ne tik žodinė kalba. Ši nežodinė kalba (dar kitaip vadinama neverbaline kalba) yra sudaryta iš daug dalykų. Kūno judesiai, akių kontaktas, veido išraiška – visa tai teikia mums tam tikros informacijos, kurią nori perduoti pašnekovas. Supratę neverbalinio bendravimo siunčiamą informaciją galime geriau pažinti save ir kitus. Juk kalba vien žodžiais būtų pernelyg „sausa“. Gestai, mimikos išraiškos, kūno padėtis daro mūsų kalbą spalvingą ir įdomią.

Transcript of Komunikavimas ir retorika (neverbalinė komunikacija)

PowerPoint Presentation

Oratoriaus stilius: neverbalin komunikacija

Darb atliko: Valerija Javorskaja ir Giedr Dautartait

2012-12-05 Kauno Technologijos universitetas

Komunikavimas ir retorika

1Turinys Neverbalinio bendravimo perteikimo bdai:Gestai;Mimika;Balso intonacija;Kalbtojo ivaizda, laikysena;vilgsnis.Neverbalins komunikacijos poveikis stiliui;Naudota literatra.

2Prezentacijos tikslaiSupaindinti su neverbalins komunikacijos samprata.Paaikinti, kokie yra neverbalins komunikacijos bdai.Informuoti apie neverbalins komunikacijos stili svarb.Aptarti neverbalins komunikacijos problemas.

3Skaidrse naudoti idstymo metodai Modulinis arba teminis; Problema/ sprendimas; Retoriniai klausimai.

4Neverbalin komunikacijaNeverbalin komunikacija- kas tai?

Neverbalin komunikacija- tai informacijos perdavimas, nenaudojant prastini odini praneim.

56Neverbalin komunikacijaNeverbalin komunikacij galima suskirstyti : Vizualiai gaunam informacij. Kai gavjas mato siuntjo enklus ir interpretuoja komunikacinius signalus (poza, gestai, veido iraika, ypsena, aki kontaktas ir kt.);Neverbaliniai signalai suvokiami per prisilietimus (rankos paspaudimas, patapnojimas per pet, buinys ir kt.);Neverbaliniai signalai gavj pasiekia per kitus altinius (atstumas, kvapas, laikas, aplinka ir kt.).

Neverbalinio bendravimo perteikimo bdai7Neverbalinio bendravimo perteikimo bdaiGestai-tai rank, pirt judesiai, kuriais sustiprinama sakom odi reikm arba siekiame atkreipti panekovo dmes.

8

Neverbalinio bendravimo perteikimo bdaiGest yra labai daug, galima juos bandyti sugrupuoti pagal j paskirt:

Gestai- simboliai; Gestai- iliustruotojai; Gestai- reguliatoriai; Gestai, atspindintys jausmus, emocijas.

9Neverbalinio bendravimo perteikimo bdaiPagal j prasm:

Udarumo (gynybiniai) gestai;Atvirumo gestai;Mstymo gestai;Pasirengimo gestai;Apsidraudimo gestai;Nervingumo gestai;Pasitkjimo savimi gestai;Autoritarizmo gestai;Savikontrols gestai.10Neverbalinio bendravimo perteikimo bdaiPopuliariausi neodiniai enklaiOK enklas; vir ikeltas nyktys;Galvos purtymas;Atsisveikinimo gestas;V enklas.

11

Neverbalinio bendravimo perteikimo bdaiMimika-

tai tam tikr veido raumen susitraukimas, kuris perteikia mogaus emocin bsen arba reakcij panekovo sakomus odius, daromus veiksmus ar pan.

12Neverbalinio bendravimo perteikimo bdaiPagrindins emocijos, kurios atsispindi ms veide, daniausiai yra tikros ir neslepiamos:Laim;Pasibjaurjimas;Baim;Nuostaba;Pyktis;Lidesys.

13Neverbalinio bendravimo perteikimo bdaiVeido iraik funkcijos:

Atverti ir udaryti komunikacijos kanalus;Papildyti, patikslinti ar sumenkinti odinius ir/ ar neodinius praneimus;Pakeisti kalb.14Neverbalinio bendravimo perteikimo bdai Balso intonacija-tai veiksnys reikmingai papildantis sakomus odius, suteikia jiems emocin atspalv, o kartais- netgi pakeiia sakomo odio prasm.Kalbant yra labai svarbus balso garsumas, tonas, tempas, tembras, ritmas ir artikuliacija. 15

Neverbalinio bendravimo perteikimo bdaiKalbtojo ivaizda, laikysenaIvaizdai turi takos fiziniai duomenys tai kno sudjimas, gis, svoris, odos spalva ir kt. Apranga ne tik apsaugo nuo neigiam aplinkos veiksni, bet ji yra ir vienas neverbalins komunikacijos enkl.Laikysena yra labai informatyvus neverbalins informacijos skleidimo kanalas. Komunikacijos procese daniausiai tenka susidurti su stovinio arba sdinio inios siuntjo laikysena. Abiem atvejais labai svarbu, kad pei linija bt tiesi.

1616Neverbalinio bendravimo perteikimo bdai

17Neverbalinio bendravimo perteikimo bdaivilgsnisIskiriamia keletas vilgsnio tipu:Oficialus (dalykinis) vilgsnis;Socialinis (draugikas) vilgsnis;Intymus vilgsnis. Daug neodins informacijos perteikia aki kontakto trukm ir pats aki kontaktas atlieka daug funkcij.18Neverbalinio bendravimo perteikimo bdaiAki kontakto funkcijos:

Rodo, kad mes atidiai klausome panekovo;Rodo kokios emocijas igyvename (sitis, baim, meil...);Padeda patikrinti, kok poveik panekovui padar ms odiai;Kontakto intensyvumas, rodo dominavimo lygmen.

19

Oratoriaus stiliaus reikalavimai

Oratoriui svarbi ne tik kalbos turinys, bet ir stilius bei laikysena prie auditorij.Pagrindins neverbalins kalbos komponents: Maniera (balso savybs);Artikuliacija;Judesiai;Aki kontaktas.20Oratoriaus stiliaus reikalavimaiVieoje kalboje svarbu, kad balsas nebt nei per auktas, nei per emas, nei per garsus, nei per tylus, o tempas nei per ltas, nei per greitas.Kalbant garsiai odiai turi bti tariami aikiai ir suprantamai.Vieoje kalboje taip pat svarbi veido iraika, aki kontaktas, gestai ir kno judesiai.21Oratoriaus stiliaus reikalavimai Aki kontakto su auditorija palaikymas padeda vieai kalbai keliais aspektais:Auditorija sutelkia dmes oratoriaus kalb;Didja pasitikjimas kalbtoju;vilgsnis padeda nustatyti auditorijos reakcij kalb. Vieoje kalboje taip pat svarbi kalbaniojo bendra kno padtis.22mons labiau pasitiki savo akimis negu ausimis.Herodotas

23Naudota literatraAlfred Bierach Kno kalba 2000m.Junona Almonaitien, Dalia Antinien Bendravimo psichologija iuolaikikai 2010m.Samy Molcho Kno kalba- kelias skm 2006m.John Collins Kaip taigiai kalbti ir veikti auditorij: tobulesnio mstymo ir darbo btinasis vadovas 2000m.24