ganaTlebisa da mecnierebaTa fakulteti naile miqelaZe ... · 1911 wels manve gamosca wigni `Tamar...
Transcript of ganaTlebisa da mecnierebaTa fakulteti naile miqelaZe ... · 1911 wels manve gamosca wigni `Tamar...
1
ssip - SoTa rusTavelis saxelmwifo universiteti
ganaTlebisa da mecnierebaTa fakulteti
naile miqelaZe
toponimuri Tqmuleba-gadmocemebi aWaraSi
s a d i s e r t a c i o n a S r o m i
filologiis akademiuri doqtoris xarisxis mosapoveblad
specialoba: literaturaTmcodneoba
mecnier-xelmZRvanelebi:
filologiis mecnierebaTa doqtori,
emeritusi profesori zura b k i k n a Z e
filologiis mecnierebaTa doqtori,
sruli profesori r a m az x alvaS i
baTumi 2013 w.
2
Sinaarsi
Sesavali ----------------------------------------------------------------------------------------------------- 3
Tavi I. uZvelesi religiur-sakulto warmomavlobis toponimebi
da maTTan dakavSirebuli Tqmulebebi ---------------------------------------------------- 9
Tavi II. did da mcire warRvnasTan dakavSirebuli toponimuri
Tqmuleba-gadmocemebi --------------------------------------------------------------------------------- 36
2.1 mcire warRvnis legendebi (xaris, Svlisa da
irmis kulti aWaraSi ----------------------------------------------------------------------------------- 41
Tavi III. qristianobasTan dakavSirebuli toponimuri
Tqmuleba-gadmocemebi ---------------------------------------------------------------------------------- 53
3.1. wm. Aandria pirvelwodebuli da masTan dakavSirebuli
Tqmulebebi ---------------------------------------------------------------------------------------------------- 53
3.2. wminda giorgis Tayvaniscemis kvali toponimur
Tqmuleba-gadmocemebSi -----------------------------------------------------------------------------------57
3.3. qristianobasTan dakavSirebuli makro-toponimuri
Tqmuleba-gadmocemebi. ---------------------------------------------------------------------------------- 68
Tavi IV. Tamar mefis ciklis toponimuri Tqmuleba-gadmocemebi --------- 81
Tavi V. osmaleTis agresiasTan dakavSirebuli toponimuri Tqmuleba-
gadmocemebi ---------------------------------------------------------------------------------------------------- 99
Tavi VI. selim ximSiaSvili da masTan dakavSirebuli
Tqmuleba-gadmocema ---------------------------------------------------------------------------------------114
ZiriTadi daskvnebi -------------------------------------------------------------------------------------- 123
teqstebi -------------------------------------------------------------------------------------------------------- 130
teqstTa wyaroebi------------------------------------------------------------------------------------------ 198
leqsikoni------------------------------------------------------------------------------------------------------ 212
gamoyenebuli literatura ------------------------------------------------------------------------ 239
3
Sesavali
winamdebare naSromi eZRvneba samxreT-dasavleT saqarTvelos (aWaris)
toponimur Tqmuleba-gadmocemebs.
toponimika, rogorc viciT, leqsikologiis dargia, romelic
geografiul saxelebs geografiuli, istoriuli da lingvisturi
aspeqtiT ikvlevs. toponimuri gadmocemebis daniSnuleba ki isaa, rom
axsnas, ratom warmoiSva ama Tu im adgilis saxelwodeba. MmaT axasiaTebT
iseTi niSnebi, riTac arsebiTad gansxvavdebian Cveulebrivi
Tqmulebebisagan: warsulTan mimarTeba, namdvilobis pretenzia, mimagreba
adgilTan. zogjer toponimur TqmulebaTa Seqmnas safuZvlad edeboda
realuri faqtebi, magram araiSviaTad maTi warmoqmnis mizezi Tavad
dasaxlebebi iyo (sokolova 1972: 202).
aWara, rogorc samxreT-dasavleT saqarTvelos erT-erTi
mniSvnelovani mxare, gamorCeulia avbediTi istoriiT, strategiuli
mniSvnelobiT, folkloruli masalebis siuxviT. aWaraSi daculi
toponimuri gadmocemebi literaturulad jer kidev Sua saukuneebSi
dafiqsirda. XIII saukunis cnobilma qarTvelma mweralma wm. tbel
abuserisZem zogierTi maTgani (cxmorisisa da xixaTa wm. giorgis
eklesiebTan dakavSirebuli saswaulebi) Seitana hagiografiul
TxzulebaSi `axalni saswaulni wmidisa giorgisi~.
toponimuri gadmocemebis Caweris Semdgom etapad SeiZleba
CaiTvalos wm. andria pirvelwodebulis saqarTveloSi qadagebis
amsaxveli mesxuri gadmocemis literaturuli varianti, romelic eZRvneba
didaWaris moqcevas, pirveli eklesiis mSeneblobas, awyuris
RvTismSoblis xatis xelTuqmneli aslis gamosaxvas da sxva saswaulebs.
gadmocemis literaturuli varianti daculia `qarTlis cxovrebis~
teqstSi (XVIII s.).
d. baqraZem aWaraSi 1873 wels imogzaura maSin, aq jer kidev
osmalebi batonobdnen. man araerTi xalxuri Tqmuleba-gadmocema Caiwera,
romlTagan zogierTi adgilis saxeldebasTanaa dakavSirebuli.
Mmogzauri mecnieris masalebSi warmodgenilia Tamar mefis saxelTan,
sxalTis etimologiasTan, kavianis cixis mSeneblobasTan dakavSirebuli
Tqmulebebi (baqraZe 1874: 51-54).
4
XIX saukuneSi osmalTa imperiis mflobelobaSi myofi aWara, mZime
da autaneli pirobebis gamo, ekonomiurad da kulturulad daqveiTda.
Aam kuTxis Seswavla me-19 saukunis 70-ian wlebSi giorgi yazbegma da
dimitri baqraZem daiwyes. SemdgomSi ki es saqme z. WiWinaZem, T. saxokiam,
a. miqelaZem, a. frenkelma, v. lisovskim da sxva qarTvelma da ucxoelma
mogzaur-mklevrebma gaagrZeles. maT naSromebSi mravali aWaruli
toponimuri Tqmuleba-gadmocemaa ganxiluli.
aWaris mimarT interesi ruseT-osmaleTis omis wina periodSi
gaZlierda. gaaqtiurda qarTuli progresuli presa, gansakuTrebiT ki
`droeba~, romelsac im dros sergei mesxi redaqtorobda, mis
TanamSromelTa Soris gamorCeuli adgili eWiraT i. WavWavaZes, a.
wereTels, g. wereTelsa da sxva gamoCenil sazogado moRvaweebs,
romlebic cxovel interess iCendnen aWaris mimarT.
aWaris toponimebze yuradrebas amaxvilebs ruseTis generaluri
Stabis polkovniki v. lisovski. man am mxaris samxedro_statistikuri
TvalsazrisiT aRwerisas yuradreba gaamaxvila geografiul saxelebze
da ara erTi saintereso cnoba Semogvinaxa MTavis narkvevSi `Woroxis
mxare~ (lisovski 1887: 5).
XIX saukunis 80-ian wlebSi aWaraSi imogzaura frangma
orientalistma Jan muriem, romelmacAam mxaris aRweras miuZRvna naSromi
`baTumi da Woroxis auzi’’, (gamoqveynda 1886 wels frangul enaze). misi
SeniSvniT, `Woroxis xeobis qarTvelebi lazebTan erTad am mxaris
yvelaze Zveli mkvidrni arian... Woroxisa da misi mravalricxovani
Senakadebis midamoebSi mTebma, mdinareebma da saerTod, mTlianad am
kuTxem miiRo saxelwodebebi, romlebmac Semdeg mcire cvlilebebi
ganicades da rac maT qarTul warmoSobas mowmobs~ (murie 1962: 11-12).
giorgi yazbegma aWaraSi 1874 wels imogzaura. misi yuradReba
miuqcevia aWaris ramdenime toponims, romlebzec garkveuli mosazrebac
gamouTqvams. kerZod, sofel diakoniZeebis etimologiasTan dakavSirebiT.
misi azriT, sofelma es saxeli qristianobis dros aq mcxovrebi
diakonisagan miiRo. mis masalebSi saintereso sakvlev Tematikas
warmoadgens religiasTan, mcire warRvnasTan (yaragolis tbis Sesaxeb)
dakavSirebuli gadmocemebi da sxva (yazbegi 1995: 71).
5
1879 wels gaz. `droebaSi” gamoqveynda legenda karCxalis mTaze
Tamar Mmefis mier eklesiis aSenebis Sesaxeb.Aaseve daibeWda, evfratis,
inkaklieTisa da xerTvisis saxelwodebasTan dakavSirebuli Tqmulebebi
(wereTeli 1879: #141, #187).
aWaris toponimuri Tqmuleba-gadmocemebis Sekreba-gamocemis saqmes
didi Rvawli dasdo z. WiWinaZem, romelmac ramdenime mcire
folkloruli krebuli gamoaqveyna. maTSi Sesulia rogorc misi, aseve p.
umikaSvlis, g. wereTlisa da sxvaTa Cawerili folkloruli nimuSebi.
1911 wels manve gamosca wigni `Tamar mefe qarTvel mahmadianTa zepiri
cnobebiT~. masSi Sesulia Tamar mefis Sesaxeb aWaraSi Cawerili bevri
gadmocema, legenda da leqsi (WiWinaZe 1911); z. WiWinaZem yvelaze uxvi
masala Semogvinaxa samxreT-dasavleT saqarTvelos onomastikaze. igi
saintereso cnobebs gvawvdis osmalos agresiasTan dakavSirebul
toponimebze, romlebSic kargad Cans aWarlebis utexi suli (WiWinaZe 1913:
145).
aWaris toponimuri Tqmulebebis SeswavlaSi mniSvnelovani Rvawli
miuZRvis cnobil qarTvel eTnograf T. saxokias, romelmac wignSi
`mogzaurobani~ Tavi mouyara aWaraSi mogzaurobis dRiurebs (saxokia
1985: 138-305).
aWaraSi xalxuri Semoqmedebis SekrebisaTvis saukeTeso pirobebi
Seiqmna XX saukuneSi. am mxriv metad nayofieri muSaoba gaswies aWaris
yofilma samxareTmcodneo samecniero-kvleviTma institutma da aWaris
saxelmwifo muzeumma.
xalxuri nimuSebis Segroveba da kvleva-Zieba axal simaRleze aiyvana
agreTve saqarTvelos mecnierebaTa akademiis baTumis samecniero-
kvleviTma institutma.
aRniSnul kvleviT centrebSi daculi masalebi Sekribes: j.
noRaidelma, j. CxeiZem, a. axvledianma, m. qamadaZem da sxvebma. mravali
toponimuri gadmocemaa Setanili j. noRaidelis wignSi `aWaruli
zepirsityviereba~, romelic 1959 wels daibeWda. saintereso masalebia
warmodgenili agreTve a. msxalaZis naSromSi `maWaxlis xeobis
toponimikisaTvis’’ (msxalaZe 1954: 17-29).
6
XX saukunis 60-iani wlebidan aWaraSi zepirsityvieri masalebis
Segroveba-kvlevas intensiuri xasiaTi mieca. baTumis samecniero_kvleviTi
institutis folkloristTa mier Catarebuli kvleva-Ziebis Sedegebs
eZRvneba aTze meti seriuli Tematikuri krebuli `samxreT-dasavleT
saqarTvelos zepirsityviereba~, institutis TanamSromelTa asze meti
monografia, naSromi, statia da werili (SamilaZe 2008: 24).
aRniSnuli samecniero produqciidan davasaxelebT naSromebs,
romlebsac didi mniSvneloba aqvs Cveni sakiTxis kvlevisaTvis. esenia:
`xinos istoriul-eTnografiuli mimoxilva~ (qaTamaZe 1940);…`xixaZiris anu
sxalTis xeobis aRwera~ (axvlediani 1948); `xaris kulti aWarul
folklorSi~ (axvlediani 1964); `Zvirfasi saganZuri~ (surmaniZe 1966);
`lazaroba da qvakacebi aWaraSi~ (Tandilava 1974: 23-24); `legenda sofel
vernebze~ (Tandilava 1978: 58-67); `toponimikuri Ziebani~ (Rlonti 1978: 5);
`ganmarteba mkiTxvelTa TxovniT. toponomi meliqwminda-Janivri~
(surmaniZe 1981: 80-84); `zemo aWaris zogierTi soflis saxelwodebis
etimologiisaTvis~ (qamadaZe 1982: 46-47); `erTi warmarTuli ritualis
Sesaxeb Rorjomis xeobaSi~ (mgelaZe 1984: 105); `Tedo saxokias
folkloristuli moRvaweoba~ (SioSvili 1987); `xaris kultis amsaxveli
erTi sawesCveulebo leqsis Sesaxeb~ (giorgaZe 1988: 53-54);
`qristianobasTan dakavSirebuli toponimebi, kultebi da dResaswaulebi~
(beqiriSvili 1991: 56-88); `z. WiWinaZis mier Cawerili zogierTi toponimis
lokalizaciisaTvis~ (qamadaZe 1996: 10-11); `uZveles rwmena-warmodgenebTan
dakavSirebuli toponimebi aWaraSi~ (qamadaZe 1997: 41); `aWaraSi osmalTa
batonobis amsaxveli zepirsityvierebis zneobrivi kredo~ (SioSvili 1999:
125-130); `qristianobasTan dakavSirebuli toponimebi aWaraSi~ (qamadaZe
2000: 124-125); `toponim `maxinjauri~-s etimologiisaTvis~ (axvlediani 2001:
21-22); `keTilisa da borotis problemisaTvis (aWaruli warRvnis
legendis - `noves gemis~ mixedviT)~ (SioSvili 2001: 119); `miTologiuri
gadmocemebi aWaraSi~ (TavdgiriZe 2001); `Tamar mefis ciklis xalxuri
legenda~ (maxaraSvili 2002: 90-91); `mcire warRvnis toponimikuri
Tqmulebebi da gadmocemebi zemo aWaris folklorSi~ (miqelaZe 2005: 107-
115); `qvemo aWaris toponimiidan~ (kukulaZe 2006); `XIX saukunis meore
naxevris qarTvel mklevrTa aWaraSi Sekrebili toponimuri gadmocemebi~
7
(beriZe 2006: 102-112); `toponimia” (qamadaZe 2007: 63). `xalxuri sityviereba“
(SioSvili 2007: 51-53) `warRvnis mizezi (didi warRvnis legendis aWaruli
variantebis mixedviT)~ (maxaraSvili 2008: 74-75); `qristianobisaTvis
brZolis istoriidan samxreT-dasavleT saqarTveloSi~ (futkaraZe 2008:
86-87); `qristianobis amsaxveli toponimebi~ (beriZe 2009: 366-368);
`qristianuli Zeglebis toponimia da Zveli saeklesio moRvaweni”
(surmaniZe 2009: 25-40) da sxva.
aWaris zepirsityvierebis nimuSebis udidesi nawili jerjerobiT
gamoucemelia da sxvadasxva arqivsa da xelnawerTa fondSi inaxeba...
aWaris toponimuri Tqmuleba-gadmocemebi dRemde ar gamxdara
folkloristTa monografiuli kvlevis sagani. analogiuri Tema
daamuSava gulqan qurasbedianma sadisertacio naSromSi `samxreT-
dasavleT saqarTvelos (samcxis) toponimuri Tqmulebebi~. saintereso
wyaroebis, Tqmulebebis moSveliebiT avtori mravalmxriv aanalizebs
samcxe-javaxeTis toponimur gadmocemebs, ris gamoc misma naSromma
xalxuri sityvierebis mklevarTa didi interesi gamoiwvia.
folkloristikas, rogorc cnobilia, mniSvnelovani kavSiri aqvs
dialeqtologiasTan. Ddialeqtologia folkloristikis erT-erT
momijnave disciplinaa. toponimuri kvleva-Ziebis dros arsebiTi
mniSvneloba aqvs dialeqtTa monacemebs. `geografiul~ saxelTa
analizisas irkveva mravali sityvis etimologia da enis
sityvaTwarmoebis saSualebani. aWaris onomastikis ganxriT mniSvnelovan
kvlevasa da masalebs gvawvdis m. qamadaZe monografiaSi `zemo aWaris
toponimia~ (qamadaZe 1992).
religiur-istoriuli Tqmuleba-gadmocemebis kvlevas didi
mniSvneloba aqvs rogorc aWaris folkloris, aseve saqarTvelos
istoriis, eTnografiis, religiisa da enis istoriis SeswavlaSi. Aamgvari
kvleva saSualebas gvaZlevs gadavwyvitoT qarTuli folkloris,
saqarTvelos istoriis, enaTmecnierebis, kerZod, leqsikologiis ara
erTi mniSvnelovani problema. folkloruli wyaros yoveli axali
migneba-aRnusxva da misi mecnieruli analizi aWaris istoriis ukeT
SeswavlaSi dagvexmareba.
8
Cvens naSromSi warmodgenili Tqmulebebi xalxis kuTvnilebaa.
aWaraSi toponimuri Tqmuleba-gadmocemebis siWarbe mxaris mkvidrTa
Tavgadasavalma ganapiroba. TiToeul toponims aqvs Tavisi dasabami,
cxovreba da istoria. zogierTi Seiqmna garkveul istoriul movlenaTa
fonze. zogierTma ki saTave daudo Tqmulebas, an piriqiT, ambavma daudo
saTave toponims da geografiuli saxelis xalxur etimologias.
toponimebi mravalmxriv areklaven istoriul sinamdviles, raSic
qvemoT ganxiluli Tqmuleba-gadmocemebi dagvarwmuneben. es aris
cocxali masala, romlis nawilic jer kidev warmarTuli xanidan modis.
toponimebis didi nawili sxvadasxva epoqisa da religiis (qristianoba,
islami) niSnebiT aris aRbeWdili.
sadisertacio naSromSi aRZruli problemebi ganxilulia
Tanamedrove folkloristikis, istoriografiis da lingvistikis
miRwevebis gaTvaliswinebiT. Cveni gamokvleva emyareba zemoT
dasaxelebul publikaciebsa da naSromebs, saarqivo masalas, romlebSic
daculia n. berZeniSvilis samecniero kvleviTi institutisa da aWaris
saxelmwifo muzeumis xelnawerTa fondebi. viyenebT, agreTve, savele-
folkloruli eqspediciis dros Cven mier mopovebul masalebs,
romlebic Cawerilia xelvaCauris (maWaxlis xeoba), qedis, Suaxevisa da
xulos raionebis soflebSi.
9
Tavi I. uZvelesi religiur-sakulto warmomavlobis toponimebi da
maTTan dakavSirebuli Tqmulebebi
qarTvelebi qvas adreuli saukuneebidanve scemdnen Tayvans:
`qarTvelebi RmerTebs boCsa da sxvaTa qvebis grovaSi gulisxmobdnen da
bomonebic qvisa hqondaT~ - wers Teimuraz batoniSvili (batoniSvili 1848:
75). klde da qva uZvelesi droidan sulieri Zalebis samyofelad iyo
miCneuli.
qvebisadmi Tayvaniscemis tradicia msoflios TiTqmis yvela qveyanaSi
gvxdeba. qristianobis damkvidrebamde saqarTveloSi kerpTayvanismcemlebi
cxovrobdnen. isini xSirad kerpebs Tavad hqmnidnen, an uCveulo zomisa da
formis qvas racxdnen RvTaebad. Mmidiodnen maTTan da swiravden
msxverpls, sanovages, purs da sakulto ritualebs asrulebdnen. maTi
rwmeniT, zoomorful da anTropomorful qvebs magiuri Zala hqondaT.
qvaTa Tayvaniscemis Sesaxeb saintereso dakvirvebebs gvTavazobs
vaxtang kotetiSvili: `uZveles drosa da dResac, ukulturo modgmaTa
Soris, RvTaebaTa Cveulebrivi simboloebi qvebi iyvnen. zogi _ cidan
Camocvenili aeroliTebi, romelTac cidan gamogzavnilad Tvlidnen da
Tayvans scemdnen. qvaTa Tayvaniscema gavrcelebuli yofila yvelgan _
aRmosavleTsa da dasavleTSi. Aam Tayvaniscemis niSnebi CvenSi dRemde
SemorCenila, Tundac imave javaxeTSi. faravnis tbis aremareSi dResac
gviCveneben gaqvavebul cxvris formas Tavisi mwyemsebiT, nefe-dedofals
da sxva formebs, rasTanac mravali Tqmulebaa dakavSirebuli da
sakulto niSnebic Cans. aseTive xasiaTis Zeglia manglisis mTaSi, sofel
axotilas Tavze, e. w. `amindis qva, romelic dakavSirebulia amindTan
gvalvisa Tu wvimebis dros, dResac am qvebisaken miemarTeba procesia da
locva-vedrebiT an mxars ubruneben qvas, asweven Tu dasweven. TviTon
qvas ki adamianebis konturebi aqvs. msgavsi kultis naSTebi sxva
adgilebSic gvxdeba, magaliTad, kopalas qva fSavSi. Ees salocavi qva
dRemde Semonaxulia aragvis xeobaSi Jinvalis zemoT, qsnis saTaveSi,
mejudis xeobaSi~ (kotetiSvili 1961: 335).
qristianobam miznad daisaxa warmarTuli kultis uaryofa da misi
gadafarva axali sakraluri SinaarsiT. Aamis dasturia uZvelesi
qarTuli hagiografiuli teqsti `ninos cxovreba~, romlis Sesaxebac jer
10
kidev T. Jordania werda: `qadageba dawerilia im dros, rodesac
qarTvelni mzes Tayvans scemdnen: mqadagebeli cdilobs qristianoba
dauaxlovos cecxlisa da mzis TayvanismcemelTa sarwmunoebis umTavres
dogmatebs da am mizniT qristes hsaxavs mzed, cecxlad, siTbod,
naTelad, romelic gamobrwyinda aRmosavleTiT da gananaTlebs yovels
miss mosavs, xolo urCTa da usjuloTa daswvavs _ amnairad mqadagebeli
ara Tu ar arRvevs xalxis cecxlTayvaniscemlobiTs azrebs da
doRmatebs, aramed uaxloebs mas TiTqmis erTnayofamde qristianobas”
(Jordania 1892: 4).
swored es sakiTxebia gaSuqebuli r. siraZis specialur gamokvlevaSi
`wminda nino da deda-ufali~ (siraZe 1987). TviT sveti-cxovelic ki,
Tavdapirvelad, deda-boZis warmarTul kults daukavSires
axladmoqceulma qarTvelebma (xalvaSi).
SemTxveviTi ar aris, rom mirian mefe sagangebod afrTxilebda Tavis
STamomavlebs: `aha esera icvala bneli Cueni naTlad da sikudili Cueni
cxorebad. aw sadaca hpovne queyanasa Sina Sensa vnebani igi qarTlisani,
macTurni kerpni, cecxliTa dawuen da nacari maTi Seasu maT, vin maT
eglovdes! da ese amcen SvilTa SenTa, rameTu me vici igi, mwrafl
kavkasiasa Sina ver dailevian~ (Satberdis krebuli 1979: 355).
SesaZlebelia, qvis warmarTuli kultis siZlierem ganapiroba tbel
abuserisZis hagiografiul teqstSi `saswaulni wmidisa mTavarmowamisa
giorgisni~ qvis qristianuli simbolikis amgvari xazgasma. rogorc r.
xalvaSi wers, `saswaulni wmindisa giorgisnis~ saxismetyvelebaSi qvis
qristianul simbolikas wamyvani adgili uWiravs. Aase erTiandeba teqstSi
`sveti qvrivisai~, `sveti qvisai~, `qvai didi da mZime friad~ _ `saswauli
erTisa qvisaTvs~, `Suartylis wm. giorgis `taZari sakvirveli~ _ `didad
mSvenieri da wminda gebuli qvebiTa, friad didTa da mravlaTa mier
satvirTavadca Zniad SesaZlebeliTa~, `sasanTle qvisai~ `juari qvisai~.
qarTul hagiografiaSi mxolod asurel mamaTa hagiografiul cikls
axasiaTebs qvis simbolikis amgvari aqcentireba. `daviT garejelis
cxovrebaSi“ gadmocemulia sami qvis saswauli: wminda miwis
mosanaxuleblad wasulma daviT garejelma `madlovnebis~ qedidan
`aRixuna samni qvani da STaisxna maxalaksa evlogiad da ukuniqca~.
11
ierusalimis patriarq elias xilvaSi euwyeba, rom daviTma
`sarwmunoebiTa misiTa wariRo sruliad madli ierusalimisa(asureli
mamebi 1955) am saswaulis simboluri mniSvneloba cnaurdeba `lodis~
simbolosTan qvis mimarTebiT: `mouxunen maxalakisagan lodni igi~,
`lodi ege erTi iyos mosaxsenebeli Jamisa amisa~. mocemuli bibliuri
simbolika gansakuTrebul mniSvnelobas iZens tbel abuserisZis
nawarmoebSi (xalvaSi 1998: 49-51).
`qva~ bibliaSi _ rogorc Zvel, aseve axal aRTqmaSi, Rrma simbolur
mniSvnelobas iZens da ganasaxovnebs yovladwminda RvTismSobelsa da
macxovars. mTisa da kldis bibliuri simbolikis gasagebad a. baqraZes
`danielis winaswarmetyveleba~ mohyavs (Tavi 2, muxli 2-49). danielis
winaswarmetyvelebis simbolika jer kidev pavle mociqulma ganmarta
pirvel epistoleSi korinTelTa mimarT (Tavi 10, muxli 4); „xolo klde
igi iyo qriste“. Tu qriste lodia, maSin mTa, romelsac es lodi
gamoekveTa, wm. mariamia. amitom mimarTavs RmrTismSobels himnografosi –
„winaჲTve gqadagebdes, ubiwoo, winaswarmetyuelni gamogsaxvides… mTad
gamoukueTelad“ (baqraZe 2004: 170-171).
qarTul folklorSi dResac cocxlobs gadmocemebi qvakacebis
Sesaxeb. zogierTma maTganma mxatvrul literaturaSic SeaRwia: `kldovan
napirze maRla aSotili qvakaca idga. sxivi zed jer kidev aCenda
tvifrul asoebsa da burcul niSnebs. es qvakaca RmerTis gamosaxuleba
ar iyo, Tumca amdagvarad zRvispireTis qarTveli da qarTveluri tomebi
kerpebad racxdnen, berZnebi ki maTi mibaZviT _ kvirbebs uwodebdnen.
yvelas saqarTvelos Tvistomsa da ucxos, swamda qvakacTa idumali Zala
da zegardmo warmomavloba” (goTua 1982: 5).
am mxrv gamonakliss arc aWara warmoadgens, sadac mravlad gvxvdeba
qvis animistur kultTan dakavSirebuli toponimuri Tqmuleba-
gadmocemebi. qvakacebis adgilsamyofeli maRali mTebia: karCxali,
peranga, arsianis mTa da sxva. romelTa Semogareni saxnav-saTesebsa da
umTavresad, saZovrebs warmoadgens. mecnierTa erTi nawili maT
`veSapoidebs~ uwodebs. xalxis mosazrebiT ki, isini wminda
daniSnulebis qvebia, romlebsac rudunebiTa da pativiscemiT epyrobian.
12
aWaris xeobebSi ramdenime adgilas damowmebulia sxvadasxva
saxeobis qvakaca. `qvakaca~ dandalos sakrebulos sofel takiZeebis
adgilis saxelwodebaa. aRsaniSnavia Wvanis xeobis saTaveebTan, maRal
mTaze, wmindanebis mTis maxloblad aRmarTuli qvakacebi. amave
saxelwodebis adgilia, agreTve, xixaZiris xeobis s. vernebsa da mareTis
xeobis mTebSi. igi gvxdeba kurort beSumis nasaxlaris maxlobladac. aq
am adgilsac qvakaca hqvia. qvakacebi dafiqsirda, agreTve kintriSis
xeobis saTaveebSi, mTa sarbielaze. aqac ramdenime qvakacaa aRmarTuli,
romelsac mosaxleoba siZe-rZals eZaxis. kacis gamosaxulebiani ki
aWaraSi dRemde mxolod ori qvakacaa mikvleuli _ dandalosa da
beSumSi. qvakacebs udides yuradRebas aqcevdnen: `vinc qvakacidan qvas
gadaagdebs, codvas SeiZens. Aaq momsvlelma unda gaasworos qvakacebze
qvebi, Camovardnili qva zed dados (Tandilava 1974: 17 - ixileT danarTi
#1).
qvakacebis Tayvaniscemis mdidari masala Wvanis xeobaSi dasturdeba.
patara qvebisgan nagebi qvakacebis midamoebi wminda adgilad iTvleba. aq
imarTeboda sxvadasxva saritualo ceremoniali da warmoebda msxverplis
Sewirva, umTavresad, gvalvebis an didi wvimebis dros.
toponimuri, istoriul-arqeologiuri da eTnografiuli masalebi
toponim qvakacasa da kerp-qvakacebis Sesaxeb. bevrgan qvakacebi aRar
gvxdeba, magram maTi saxeli mainc SemorCa (diasamiZe 1981: 99-101).
qarTvel mTielTa yofasa da sarwmunoebriv tradiciebSi mtkiced
damkvidrebuli samlocvelo niSnebis msgavsad, maRalmTiani xulos
raionis xixaZiris sakrebulos alpur zonaSi gvxdeba e. w. Qqvakacebi,
romlebic metr-naxevari simaRlis konusismagvari naSenebia. Aagebis
principiT mTlianad hgavs cnobil samlocvelo niSebs. aq sruldeboda
sajaro locva, msxverplTSewirva da sxva: `vernebs rom gadmodgomia,
`maRalTi~ hqvia... iq meiyreboda xalxi yaraderedan, sxalTiReledan,
Subnidan, darCiZeebidan, kobalTidan... iq yofila Sesawiris dakvla.
morigeobiT ikiTxavdnen locvas. xalxi amins ityoda. Sesawirs yvelas
duurigebdnen... qvakacebs axlac vakeTebT (mTq. S. abaSiZe, 75 w. xulos
raioni, sofeli vernebi. Caiwera j. jayelma 1972) - ixileT danarTi # 2).
13
j. jayeli amasTan dakavSirebiT Tvlis, rom es wes-Cveuleba axlosaa
uZveles qarTul tradiciebTan da aRniSnavs: `folklorma leqsis saxiT
veraferi Semogvinaxa qvakacebze, magram Tqmuleba-gadmocemebi maTi
warmoSobis mizezad meqorwileTa, nefe-dedoflis gaqvavebas asaxeleben.
amitom, icodnen ra, RmerTTan isaa manZiliT axlos, vinc maRal mTaze
avao, swored aq qmnidnen samlocvelo kerpebs, swiravdnen Sesawirebs,
loculobdnen da evedrebodnen. swored amisi dadastureba da realuri
magaliTi unda iyos qvakacebis arseboba, romelTa fesvebic ufro
Soreul warsulSi unda veZioT, vidre samlocvelo niSnebisa (jayeli
1975: 63) - ixileT danarTi #3).
Aam TvalsazrisiT sainteresoa, sofel vernebis mkvidr xasan zeqerias Ze
abaSiZis naambobi: `erTi kaci wasula haj. misTvis uTqvamT, _ haj wasvlas
ager welaTSi rom didgoria, iq asuliyav da geloca, ufro did madls
meigebdio. …dabrunebuls yvelaferi aqaurebisTvis uTqvams. mis mere haj
aravin ar midioda. Aam soflidan yvela didgorze adioda. … aqaurebi
ziareT ijeba da madli mosagebad didgorze weliwadSi erTjer
adiodnen. iq ilocavs, RmerTs Seexveweba, _ kargad mimyofe HCemi ojaxi,
kargi mosavali momeci, kargi amindebi weiyvane mosavlisTviso. Kktrebsac
axseneben~ (Tandilava 1974: 17) _ixileT danarTi #4).
informatori aseve xazs usvams da erTmaneTisgan mijnavs
muslimanuri religiis msaxurebisa da wminda mTaze asvlis
daniSnulebas, igi ambobs: `es locva rom kacma jameSi Seasrulos ar
iqneba. jameSi xoja locvilobs da sxva amin ityvis. Sen ra ginda, xojam
ra icis; is erTnairad locvilobs yuelTvin. calke kacs ki roca unda,
didgoraze exveweba gamCenel RmerT~ (iqve). mTqmels dasturad aseT faqti
moutania: `aq amosuli da mlocavi barsami minaxavs. guSin tomaSeTeli
ori kaci amovda da ilocao~. es gadmocema uTuod sinamdviles
warmoadgens da eWvi ar aris, `qvakacebi~ adre salocav kerpebs
warmoadgendnen da garkveuli funqciac hqondaT... (Tandilava 1974: 17).
XX saukunis 70-ian wlebSi, Cawerili xalxuri masalis mixedviT,
SubanSi, zafxulSi sofel darCiZeebis mkvidrni adiodnen maRal mTaze,
romelsac `samelia seri~ erqva. Aam mTas zafxulobiT stumrobdnen,
mihyavdaT cxvari an sxva Sesawiri, iq klavdnen da RmerTs amindis
14
gamosvlas, ojaxur bednierebasa da RvTis wyalobas evedrebodnen (mTq. n.
cecxlaZe, dab 1942 w. sof. darCiZeebSi da mcx. q. baTumSi. S. cecxlaZe,
dab 1940 w. sof. Subani da mcx. q. baTumSi Cav. 2012 w. piradi arqivi -
ixileT danarTi #5).
mkvlevarTa erTi nawili aRniSnul rituals lazarobis qristianul
dResaswaulTan akavSirebs: `aWaraSi gavrcelebuli wes-Cveulebebidan
gansakuTrebiT lazarobis rituali unda gamovyoT. marTalia, es
xalxuri wes-Cveuleba didi arqaulobiT gamoirCeva da warmarTuli da
qristianuli tradiciebis erTgvar simbiozs warmoadgens, magram
saqarTveloSic da sxva qristianul (vrcel balkanur-slavur arealSi)
igi gansakuTrebiT lazares saxels daukavSirda. Ees, SesaZloa, imiTac
iyos gamowveuli, rom lazares xsenebis dRe, qristianuli kalendriT,
sagazafxulo dReobebis ciklSi Sedis (aRdgomis wina kviris SabaTi).
gazafxulze zamTris Zilidan `mkvdreTiT aRmdgari~ bunebis ganaxlebis,
aRorZinebis xalxuri wes-Cveulebebis dakavSireba gardacvlili da
mkvdreTiT aRmdgari wmindanis saxelTan, ra Tqma unda, ar unda iyos
SemTxveviTi da Rrma simbolur qveteqsts Seicavs. ueWvelia, xalxuri
lazarobis mTavari personaJi, ioanes saxarebis lazares ukavSirdeba
(ioane 11)~ (giorgaZe 1989: 125-127). m. giorgaZes, Tavisi mosazrebis
dasasabuTeblad, aseve mohyavs mesxeTSi Cawerili apokrifuli xasiaTis
legenda, romelic `lazarobis~ wes-Cveulebis dawesebas Semdegnairad
xsnis: `mei vyofilvar Raribi, morwmune. ieso qriste dadis da xaliCebs
ufenen, pativi dasdes. Mme vifiqre, rome xaliCebi ara maq, zeze avedi,
maRla. ieso qriste zis jorikaze, ro gamoiara, me maRlidan var.
lazareo, Sen ufro didi pativi mecio. Senao ici, ra Zalas mogcemo?
Zalian gvalva ro iqneba, wminda lazars dagarqmeven da ivlian (giorgaZe
1989: 125-127).
marTlac, lazarobas xalxSi didi pativiscemiT epyrobodnen.
maTTvis am rituals dResaswaulis daniSnuleba hqonda. rogorc
saqarTvelos sxva regionebSi, aWaraSic, sadac gamahmadianebis Semdegac
SemorCa Zveli kalendaruli Cveulebebi, lazarobis ritualis
Sesrulebisas dedofalas daatarebdnen simReriT:
`lazar modga karsao,
15
iRorRoSebs Tavsao,
abrialebs Tvalsao,
pativs scems mama ufalsao
cxrili agorebulao,
wvimac gaCerebulao~.
aWaraSi Aanalogiuri xasiaTis amindis rituali sruldeboda eliobis
dResaswaulzec: `eliaobis wes-Cveulebebis aRwerisas xSiradaa
xazgasmuli, rom am dRes (Zv. stiliT 20 ivlisi) adiodnen maRla serze,
mTaze, da a. S. mTaze masobrivi asvlis da amindis ritualis Sesrulebis
tradicia, rogorc aRvniSneT, SuamTobis drosac icodnen aWaraSi, rac
kalendarulad TiTqmis emTxveva eliaobas~ (giorgaZe 1989: 128) - ixileT
danarTi #6).
,,ritualuri Camovlis Cveuleba da Sesabamisi leqs-simRerebis
warmoTqma kalendaruli sawesCveulebo poeziis mniSvnelovan nawils
Seadgens. miuxedavad imisa, rom es teqstebi sruldeboda sxvadasxva
kalendaruli dResaswaulebis Tu wes-Cveulebebis Sesrulebisas
(berikaoba, dedofloba, xareba, aRdgomis kvira, lazaroba da a.S.), maT
erTi funqcia, erTgvari daniSnuleba hqonda, ramac ganapiroba Camovlis
teqstebis erTgvarovnebac” (giorgaZe 1993: 23).
Aamave mosazrebas iziareben mkvlevrebi mamia faRava da nugzar
mgelaZe: `aWaraSi CveulebaTa erTi nawili warmarTobis wiaRSia
Casaxuli, Tumca, rogorc eklesia, aseve qarTuli tradiciuli eTika
mudam subordinaciis dacvas cdilobda da Semwynareblobis fonze
tradiciulisa da saeklesio normebis SesatyvisobaSi moyvanasac ar
gamoricxavda. amis dasasabuTeblad aWaraSi mravali konkretuli wyaro
arsebobs, magram amjerad sakmarisia `lazarobis~ tradicia davasaxeloT,
romelic Tavisi SinaarsiTa da arsiT ZiriTad monaxazebSi warmarTulia,
magram aseve calkeuli niSniT qristianul elementebs inarCunebs da
TviT am Cveulebis saxelwodebac qristiani wmindanis lazares saxels
atarebs~ (mgelaZe, faRava 1999: 142).
mkvlevar z. Tandilavas qvakacebTan dakavSirebiT mniSvnelovani
kvlevebi uwarmoebia. Cautarebia savele eqspediciebi, ris Sedegadac
askvnis: `qvakacebis~ Tavdapirveli funqcia uSualo kavSirSi unda
16
yofiliyo lazarobis wes-CveulebebTan, amindis magiuri marTvis
ritualebTan. Tu es asea, egeb qvakacebi RvTabadac iyo miCneuli, an
amindis TuU wylis gamgeblis simbolur gamoxatulebas warmoadgenda, ise
rogorc veSap-veSapoidi. Tumca avtori iqve dasZens: `arc isaa
gamoricxuli, rom `qvakaca~ ukavSirdebodes qvis kults, rasac
lazarobis ritualebSi garkveuli adgili uWiravs~ (Tandilava 1974: 18).
faqtia isic, rom aWaraSi religiur rwmena-warmodgenebTan
dakavSirebuli Tqmulebebi kontaminirebuli saxiT gvxdeba.
sainteresoa gadmocema `sarmiyelis~ mTaze arsebul qvakacebze,
romelic siZe-rZals ukavSirdeba. am gadmocemis mixedviT, mTa gvancas
asuli, karCxalis vaJze dawinduli, xinosaTvis miuTxovebiaT. karCxalam
es ver aitana da RmerTs siZe-patarZlisa da mayrionis gaqvaveba SesTxova,
rac viTom aRsrulda kidec – gvauwyebs al. qaTamaZisa da sxvaTa
Canawerebi (qaTamaZe 1940: 13 - ixileT danarTi #7).
Tqmulebis ufro adreuli versiaa daculi J. muries CanawerebSi.
qedis raionis sofel dandalos `xidis erT-erT burjze TiTqos
adamianis fexis kvali Cans~. ai, ras yvebian amis Sesaxeb aWarlebi.
SeniSnavda J. murie Tavis naSromSi `baTumi da Woroxis auzi~ _
`karCxalis erT mosaxles unda SeerTo gvanceli qaliSvili, patarZali
saqmros saxlSi erTi gvanceli vaJkacis colis TanxlebiT movida,
romelic masaviT lamazi iyo. dedamTils, romelic maT karis zRurblze
Sexvda, cudad eniSna es ambavi da orive daswyevla, orive umal gaqvavda.
isini arian swored is ori qvis konusi, romelic karCxalis maRlobzea
aRmarTuli. `iavelad~ wodebuli patarZlis amxanagis qmari ver Seurigda
meuRlis dakargvas, igi yoveldRe adioda, gvancas mTis mwvervalze,
uyurebda Tavis gaqvavebul cols da godebda. vaJkacis moTqma aryevda
mTasa da bars, mosvenebas ar aZlevda mosaxleobas. SeSinebuli
dedakacebi mSobiarobis unars kargavdnen, xolo mamakacebi
uZlurdebodnen. maSin gamoCnda `qedelaurad~ wodebuli vaJkaci,
romelmac daavlo xeli iavelas (kaci romelic valalebs), jaWviT Sekra,
gadaiyvana xidze da iq erT adgils miajaWva, romelsac dResac
`sabelaurs~ eZaxian. `iavela~ dahpirda gmir qedelaurs, am qveyanas aRar
Sevawuxeb godebiTo da jaWvis axsnisTanave dahkra fexi xidis burjs,
17
gadaaxta gvancas mTas da samudamod daikarga. misi naterfali ki qvaze
darCa. meore gmiris saxeli sofelma qedelaurma Semoinaxa~ (murie 1962:
40 - ixileT danarTi #8). D
dReisaTvis es Tqmuleba saxecvlili saxiTaa SemorCenili. mTqmeli
kontaminirebuli formiT warmogvidgens gvanca-lelas folklorul
saxes. informatoris TxrobiT: `gvanca-lelas imxela guduudgmia fexi,
rom erTi fexi gvancas mTaze da iqidan meore fexi sabelaurSi duudgams.
sabelaurSi misi fexdanadgami axlac etyobao (mTqm. e.EcincaZe. qedis
raionis mkvidri, 67 w. Caviwere 2007 w. piradi arqivi - ixileT danarTi
#9).
,,gvanca-lela~ ewodeba, adgils, romelic qedis raionis soflebis,
dandalosa da balaZeebis tyeSi maRal qedze mdebareobs. Tqmulebis sxva
versiiT, gvanca da lela balaZeebis mTis ferdobze daRupulan. isini
debi yofilan. TavianTi razmiT Tavs esxmodnen momxvdurebs.
Tanasoflelebs rwmenasa da imeds unergavdnen, Tavad acxobdnen mWads da
tradiciulad jvars asvamdnen. adgilas, sadac gadaiCexnen
Tanasoflelebma samSoblos erTguli debis saxeli Searqves” (takiZe
dariko, dab. sof. dandaloSi da mcx. daba xelvaCaurSi. 43 w. 2009 w.
piradi arqivi.
amave ciklis Tqmulebis erT-erTi varianti ukavSirdeba najvarevs,
romelic gvancas mTasTan axlos mdebareobs _ qedis raionis sofel
takiZeebSi, ivanesa da bagrataulis ubnebs Soris. AosmalTa batonobis
xanaSi aqaurebi saidumlod, RamiT dadiodnen da gamCens gadarCenas
SesTxovdnen. osmalom ver gaigo, vin akeTebda amas. bolos Causafrdnen,
daadgines, rom maT yovelTvis mzeTunaxavi gvanca da lela miuZRodnen
da Tavad asrulebdnen ritualebs. rac Seexeba maT istorias, gvancasa da
lelas mSoblebi uTanasworo brZolaSi adre dauxocavT, Tavad ki mTaSi
miimalnen da mosaxleobas icavdnen. Oosmalebma oqro-vercxli ar
daiSures, oRond gvanca da lela Tavidan moeSorebinaT, magram amis
gakeTeba Zalian gauWirdaT, vinaidan gvanca da lela xalxs Zalian
yvarebiaT. bolos isini Turme erTma pirSavma dedaberma gasca. debi
Tavdamsxmelebs ver gaumklavdnen, magram arc danebdnen da kldeze
18
gadaiCexeno. amitom aqaurobas `gvanca-lela~ daerqva. Aam kldes isini
dResac pativs scemen (qaTamaZe 1940: 13 _ ixileT danarTi #10).
Qqedis raionis sofel namonastrevis qedze, kldian adgils `gvanca-
lelas gaqvavebul mayrions eZaxian. rogorc sofel dandalos mkvidri
surie avaliani mogviTxrobs: `dedamTilis qmars Turme meore coli
moyavda, es ambavi misi saxlis rZals Zalian uxaroda. dedamTils
duuwyevlia misi rZali da mayrioni RmerTma gagaqvavoso. RmerTs
Suusmenia da iq mosuli mayrioni guuqvavebia (mTqm. s. avaliani, dab. da
mcx. sofel dandaloSi, 77 w. Caviwere 2011 w. piradi arqivi _ ixileT
danarTi #11).
analogiuria TurqeTSi mcxovrebi muhajirebis naambobic: `anai (deda
– n. m.) ityoda: karCxalelam bancalelas (<gvanca-lelas – n. m.) qali
mices. Mmovden mayrebi karCxalze. dodofalma gulSi geirunia: RmerTo,
Cem miyuanamdi dedamTili mokalio. megom dedamTili evlia (gulTmisani –
n. m.) iyo da Seityva. imanac dawyevla: _ haca xarT, RmerTma iq quaseviT
gaqxadono. gerCeq (marTlac – n. m.) gaquavden dadiebi da dodofali
tyvian, axlac dgaran qvainsnebio (mTqm. sultan da sabri iavuzebi
(futkaraZeebi), sultan sezeri (takiZe) _ futkaraZe 1993: 144 _ ixileT
danarTi #12).
Wvanis xeobis sofel WalaSi, mkvlevar ramaz surmaniZis cnobiT, am
soflis zemoT, tyeSi, gomardulisken mimaval bilikTan axlos, mdinaris
piras aris didi qva, romelsac adamianis fexis msgavsi forma aqvs. am
qvasTan xSirad mivdiodiT da gvixaroda iq misvla. bebias monaTxrobiT
am qvaze `wmindans~ cali fexi rom daukria iqeTa xeobis meore mxares
gadasula da iq xelis Camonakravic _ aCndao~. am adgilis saxels avtori
ver ixsenebs. magram is ki icis, rom `aq wmindanma gadaiqrola zRapruli
raSiTo~ (ixileT danarTi #13).
iqve mkvlevari ixsenebs, Wvanelebi gvalvis dros rogor exvewebodnen
wm. Ggiorgis, gaawvimeo: `didi gvalvebis dros Wvanelebi saerTo fuliT
SeiZendnen saklavs, Caiyvandnen Wvanis `TaRovan xidze~, xidis qveS
Camokidebdnen da wm. giorgis evedrebodnen _ `wm. giorgi wvima
mogvivlineo”. dakluls ki xidze Camokidebuls tovebdnen (mTq. Pprof. r.
surmaniZe, danarTi #14 (a) xelnawerTa uflebiT). imave versiaze saubrobs
19
sofel zemoxevSi mcxovrebi Tenzile qarcivaZe-WaRaliZisa. Aam
TqmulebebSi, Cveni azriT, amindis marTvis RvTaeba `eliazea~ saubari,
magram is, rogorc saqarTvelos sxva kuTxeebSi, aqac wm. giorgis
Caunacvlebia (ixileT danarTi #14 (b). MmagaliTad, TrialeTSi xars,
mTeli sofeli yidulobda da wvimis gamosaTxovrad wm. giorgis swiravda
(sixaruliZe 1972: 33).
aWaraSi Caweril toponimur gadmocemaTa ganxilul ciklSi zogjer
figurireben mahmadianuri miTologiis gmirebi da personaJebi.
Suaxevis raionis sofel qiZiniZeebis TavSi, TurqeT-saqarTvelos
sazRvris neitralur zonaSi, aris mTa, romelsac `wmindisers~ eZaxian. am
mTis gverdiT, daaxloebiT erT kilometrSi, aris didi zomis qva _
`goris kilde~ (gomanis qva, goris qva), romelic gomanis teritorias
miekuTvneba. qvasTan dakavSirebiT aqaurebi saintereso ambebs yvebian: `am
qvaze uwindel dros, dedakacebi adiodnen da loculobdnen, magram ras,
ar vicio... am qvis dasavleTiT, `wmindiseria~, xolo mis qvemoT amave
soflis mosaxleobas sazafxulo iailebi aqvs. `isini ialaRebidan
daaxloebiT 3-4 kilometrs adiodnen da qvasTan, an qvis Tavze
loculobdneno. Turme am qvaze xezreTi alis gadauvlia Tavisi
cxenianad, klde Suaze gaupia da ise gaugrZelebia gza `wmindiserisken~.
kldeze axlac atyvia cxenis nafexurebi da cxenis kudis mier gapobili
naprali (kudi rom gaaTria, iman datova naprali~ mosaxleoba am adgils
gansakuTrebuli yuradRebiT epyroba _ qalebi, kacebi, bavSvebi im cxenis
nafexurebSi kenWebs toveben, survils CauTqvamen da ukanmouxedavad
toveben im adgils. maT sjeraT, rom es qva survilebs ausrulebs~
(mTqmeli S. gogitiZe dab. sofel qiZiniZeebSi da mcx. qalaq baTumSi. 2012.
piradi arqivi _ ixileT danarTi #15; 16).
zemoT moyvanili Tqmuleba mTqmelis, Salva gogitiZis azriT,
mahmadanuri religiis msaxur `xezreTi alis~ exeba. aWaraSi xezreTi
alis Sesaxeb mravali gadmocemaa Cawerili, magram isini gansxavavdebian
am ambisgan. Tanac sayuradReboa erTi garemoebac, iq dadian dedakacebi
da bavSvebi da ritualsac isini asruleben. mamakacebi ratomRac
pasiuroben. Ggomanis midamoebSi dResac muslimebi cxovroben da Tu
20
amdenad mniSvnelovania es adgili maTTvis, Tanac `xezreTi ali~
mahmadianis wmindania, am sakiTxiT ratom ar dainteresdnen mamakacebi?
msgavsi ciklis Tqmulebebi da xezreTi alis saxe aWarul
folklorSi warmodgenilia. wignSi `qarTveli muslimebi
Tanamedroveobis konteqstSi~. mkvlevari Tina SioSvili wers: `Zneli ar
aris... xezreTi alis saxiT davinaxoT veSapTmebrZoli gmiri, romlis
genezis miTosuri eposia, saidanac es personaJi gadavida sazRapro
eposSi. veSaTmebrZolis gmiris, anu egreTwodebuli kulturologiuri
gmiris saxes kargad icnobs rogorc msoflios yvela uZvelesi xalxis,
ise qarTvelTa folklorul-miTologiuri Semoqmedeba, romlis uSualo
gavleniTac unda momxdariyo wmindanis saxis transformireba jadosnuri
zRapris gmirad” (SioSvili 2010: 174).
,,xezreTi alis ciklis aWaruli legendebis mixedviT, ali
uZleveli, yovlisSemZle da uflis rCeulia. mis saqmeebs ganagebs ufali.
is pirveli dawinaurebuli piria caTa sasufevelSi (Coxatauri raioni
taStan paqsaZe (nbifa, saqme #219, gv. 13-16). TqmulebebSi gazviadebulia,
rogorc gmiris aseve misi cxenis magiuri Zalac: `xezreTi alis iseTi
cxeni hyavda, rom haeroplaniviT frinevda. cxviridan imfer fut uSvebda,
rom naxevari jari imiT wydebodao~ (nbifa, saqme #257, gv. 44 - ixileT
danarTi #17). an kidev `xezreTi alis cxeni fexebs rum gadaadgams, seri
sers exuteba da ise midian, rum seridan serze fexs gadaadgmen da memre
isev Soravdeba serebi erTimeores~ (nbifa, saqme #194, gv. 62); (SioSvili
2010: 174 _ ixileT danarTi #18).
xulos raionSi SemorCenil TqmulebaSi, wminda mxedris iaraRi
`maTraxia~, misi meSveobiT amarcxebs mters, saasparezo adgili ki aqac
maRali mTaa `ialaRi~. Mmas mosaxleoba `feiRambris fexs~ // `feiRambris
qvas~ - uwodebs. Aaseve gasaTvaliswinebelia erTi garemoeba, aqac,
rogorc zemoT aRniSnul TqmulebaSi (goris kilde) adiodnen da dResac
adian mlocvelebi, aaqvT cotaodeni Sesawiri: puri, saWmeli, xili da
sxva. sanovages toveben an adgilzeve miirTmeven da sxvasac
umaspinZldebian. yvelaze mniSvnelovani ki is aris, rom am qvas, im
naterfals, saswaul Zalas miaweren. msgavsad TurqeTSi Cawerili
Tqmulebisa, aqac, am adgilsac iZineben, survilebs CauTqvamen, Tu
21
nafexurSi wyalia imiT pir-saxes daibanen _ M`mas kurnebadi Zala
gaaCniao~ da mere ukan brundebian. mTqmelebi mogviTxroben: `xalxis
gasanadgureblad mosul devebsa da veSapebs am mTaze Camouswro
feiRamberma da isini maTraxiT Suaze gaapo da lodebad aqciao. es is
lodebia, romelic `feiRambris naterfalis~ qvemoT miwaSia Cazrdili
(mTqmeli: jayeli _ melaZe, sof. Aalmes mkvidri, 80 w. piradi arqivi, 2008
w. _ ixileT danarTi #19).
wminda adgilis gverdiT aris mozrdili qva, razec adamianis didi
nafexuria. xalxis warmodgeniT es adgili wmindaa, `ziareTia~, _ vinaidan
aq `feiRambris fexdanadgamia~ da am adgils isini didi pativiTa da
mowiwebiT epyrobian. rac Seexeba kiTxvas Tu romeli `feiRamberis fexis
naterfalia~? am kiTxvaze pasuxoben da amboben: `RmerT_gamCenelis
mociqulio~. ra Tqma unda, Zneli gasarkvevia, Tu romel wmindans
gulisxmobs mTqmeli, magram savaraudoa, rom es iyos wminda giorgi.
analogiisTvis moviyvanT fereidnel qarTvelebSi dacul gadmocemas
wm. giorgis lodis Sesaxeb. Sah-abasis mier XVII saukunis 10-ian wlebSi
iranis Sida provinciaSi _ fereidanSi gadasaxlebuli qarTvelebis
gadmocemiT: `rodesac avRanelebi irans Tavs daesxnen da fereidans
miadgnen, umweo mdgomareobaSi myof mosaxleobas mfarvelad moevlina
uzarmazar qvis lodidan gadmosuli TeTr cxenze amxedrebuli
xmalSemarTuli kaci, romlis wyalobiT fereidneli qarTvelebi
damarcxebas gadaurCnen. gadmocemiT, omis damTavrebis Semdeg mxedari
isev lodSi gauCinarebula. aRniSnul lods dResac mosaxleoba `Tamzis
cxens~ eZaxis da masTan axlos sanTlebs anTebs. am gadmocemiT
dasturdeba is faqti, rom XVII saukuneSi saqarTvelodan fereidanSi
gadasaxlebulma gamuslumanebulma qarTvelebma mainc Semoinaxes wm.
giorgisadmi Tayvaniscema (bubulaSvili 2009: 94 _ ixileT danarTi #20).
analogiuri Sinaarsis Tqmulebas vxdebiT profesor S. futkaraZis
mier Caweril folklorul masalebSi, kerZod, sofel forTas
mcxovreblebis gadmocemiT, wm. giorgi kldeSi cxovrobs da gaWirvebis
Jams gamodis da adamianebs exmareba. mkvlevari aseve SeniSnavs, aqaurebis
xsovnaSi dResacaa wm. gioorgis saswaulebis elementebi, romelsac
Taviseburi axsna moeZebneba, kerZod _ `wminda salocavis qvemoT, mTis
22
kalTaze cnobili taZaria, romelic vaxtang gorgaslis mefobisas V
saukuneSia agebuli. igi dRes nangrevebis saxiTaa warmodgenili _
miwisZvras Cauqcevia. `Cveneburebis~ gadmocemiT, M`eklesiis axlos
arsebul kldeebSi urCxulebi, gveleSapebi imalebodnen da adamianebs
xSirad Tavs esxmodnen. erT-erTi TqmulebiT, erT gogos opizaSi,
sacalfexo bilikiT saWmeli tabliT mihqonda, tabla Tavze hqonia
Sedgmuli. uceb kldis napralidan gamosula urCxuli, mis danaxvaze
gogona wmindans Sevedrebia, qvad gadamaqcieo, wm. giorgis is marTlac
qvad uqcevia~. mTqmeli amtkicebda. aseTi qandakeba dResac dgas im
adgilaso. RvTis rCeuli urCxulebs hklavda da xalxs amiT exmareboda,
amitom Searqves mas wm. giorgio, mas TeTri mfrinavi raSi hyolia da
sadac xalxs gauWirdeboda, iq gadafrindeboda. wm. Ggiorgis
gardacvalebis Semdeg raSi caSi gafrenila, wmindani ki aqaa
dasaflavebulio (futkaraZe xelnaweris uflebiT. 28. 08. 2012) mkvlevris
azriT, aRniSnul TqmulebaSi Cans wm. giorgis yovlisSemZleoba, romelic
muhajirTa cnobierebaSi dResacaa SemorCenili (ixileT danarTi #21; 22;
23).
`RvTaeba–wmindanTa funqciebis Sekveca-gafarToeba, maTi
urTierTSenacvleba Tu Serwyma religiur sistemebsa da miTologiaSi
farTod dasturdeba (Tandilava 1988: 54). e. TayaiSvilis azriT,
`religiur ideologiur gardaqmnis periodSi Zveli sarwmunoeba axals
ereva, Zveli RmerTebis funqciebi axal RmerTebze an wmindanebze
gadmodis, magram Zveli moZRvreba da warmodgena arsebiTad ucvleli
rCeba (saqarTvelos ssr mecnierebaTa akademiis k. kekeliZis sax.
xelnawerTa instituti, eqvTime TayaiSvilis arqivi, #757, gv. 1).
sxvadasxva religiuri nakadis kontaminaciis SesaniSnavi magaliTia
toponimuri gadmocemebi e. w. `ziareTobis~ (`wminda adgilebis~)
monaxulebis Sesaxeb. Turquli enis ganmartebiTi leqsikonis mixedviT
Ziyaretgan_salocavebi, salocavi adgili (Turqul-qarTuli leqsikoni 2001:
1530).
TurqeTis saqarTveloSi tradiciebze ara erT mkvlevars (n. mars, e.
TayaiSvils, m. beriZes, r. gujejianinsa da sxva) gaumaxvilebia yuradReba.
m. beriZisa da r. gujejianis dakvirvebiT, `tradiciuli qarTuli
23
mentalobis umTavresi elementebi, maT Soris qristianuli motivebic,
xSirad SeniRbuli, magram mainc Semonaxuli da Tundac gaucnobierebel
doneze arsebuli, aRwerilia XIX saukunis II naxevrisa da XX saukunis
dasawyisis mkvlevar-mogzaurTa naSromebSi tradiciul qarTul
kulturasTanaa dakavSirebuli. yofaSi fiqsirebulia `ziareTobis~
tradiciac (beriZe, gujejianini 2010: 176).
`ziareTobis~ tradiciasa da misi saxelis etimologias exeba niko
mari: `TeTraqedelebi//TeTrakeTelebi, cxadia, muslimebi, miyvebodnen, Tu
rogor dadiodnen salocavad (ziareTi) qristianul eklesiaSi, romelic
axla nangrevebadaa qceuli: ziareTSi wavalT, mums gavakeTebT,
gavadnobT, Zafs CavyobT da ameviRebT, waviRebT, ziareTaT fortas
wavalT da meris, aWaras. forTis zemoT aris Cveni `ziareTi”, erT saaTs
gouwevs. ziareTze martod moSenebuli saxli ari qvidan, yulai
moSenebuli, yulandeli, maSindeli. ziareTSi dawvebian. sizmarSi naxven.
etyvis sizmarSi, es dakalii, Áa fuli aCuqeo, Sin dakalio, Áa aq
dakalio, racxasac rom etyvis, daklavs. yoCi (mamali cxvari), cxvar
etyvis, xar, zroxas etyvis. QqaTami gagvigonia, sxva Citi ar gagvigonia
(mari: 1911: 79 _ ixileT danarTi #24).
TurqeTSi mcxovrebma qarTvelebma, niko mars `ziareTSi~ siarulis
mizezic auxsnes: `ziareTSi midian forTas, Wkua romen dakarguli eqneba,
Svili ar eyolis, kari ara aq, Seva Sig kaci Áa qali, perangs Caicvams
marto, oqro vercxli ar iqneba. marto perangi da nifxavi (fiStoni), rom
aanTebs. sam, Svid. xuT, cxras. Cemi derdi racxa ario. vnaxo sizmario.
Dda dawveba. Tu ar naxa sizmari, ar mouxda. Tu naxa, Tvals daabaniebs
sizmarSi (moutons racxas, ise eCveneba) asvams da etyvis yurbanio (qarT.
yurbandio) sanTlebs qvaze akraven. Mmlocvelebi iq rCebian 1-3 dRe,
Soridan mosulebi ufro xangZlivi droiTac. saziareTod miemarTebian
maissa da ivnisSi, midian fexiT (iqve: 80 _ ixileT danarTi #25).
mkvlevari eq. TayaiSvili dainteresebula am masalebiT, igi amave
dros imowmebs n. maris naSroms ,,samuslimano saqarTveloSi Cveulebadaa
ziareTSi wasvla. es udris Cvenebur xatobas. ziareTi samlocvelo
adgils qvia da iseTi adgilebia, sadac Zveli eklesiebis nangrevebia, an
yofili sajvarea. aq modian sxvadasxva adgilebidan, nametnavad qalebi;
24
moaqvT Camoqnili Taflis sanTlebi, aanTeben sanTlebs da loculoben.
Aaq rCebian erT-or Rames; Tu Soridan mosuli arian, ufro metsac. da
amaT unda daesizmron Rame, Tu ra cxoveli daklan samsxverplod,
cxvari, Txa, xbo, Zroxa Tu xari, da rac daesizmrebaT, imas daklaven
xolme. aseT Cveulebas asruleben portas (Zveli Satberdis) monastris
nangrevebSi da bevr sxva adgilas. molebi uSlian, rasakvirvelia, aseT
qcevas xalxs, magram verafers xdebian. aseTi ziareTi aqvT xaxulis
mcxovrebTac, maTi xevis saTaveSi, mTaze, sadac eklesiebis nangrevebia
daculi~ (TayaiSvili 1991: 220 _ ixileT danarTi #26).
Tavad niko maric Seswrebia am faqts, salocavad mimavalTa
procesias iqve, imerxevis sofel ifrxevlSi. `saziareTod~ mimaval
mlocvelTa jgufi sakmaod didi yofila. Aadgilobrivma mcxovrebma
mosiZem mkvlevars auxsna, rom es qalebi da maTi qmrebi 3 dRes
darCebodnen mTaSi salocavad, xojebi Zalian ebrZvian am Cveulebas da
amboben, rom mTebSi araviTari `ziareTi~ ar ariso, magram mosaxleoba
ewinaaRndegeba molebs, ar ujerebs maT da agrZelebs Tavisi Zveli wes-
Cveulebis Sesrulebas (mari: 1911: 45).
sainteresoa, XXI saukunis masalebi, romelebic mkvlevar malxaz
CoxaraZes Cauweria da warmodgenili aqvs naSromSi: `klarjeTis
`aTormet savaneTa mxare” da wminda giorgis eklesia” _ avtori exeba wm.
giorgis saxelobis e. w. `Zeglis” anu `nukas saydaris” toponimTan
dakavSirebul gadmocemas: `Zegli forTas Tavzea. SavSeTis
gzatkecilidan firnarlis gzaze Tu auxvev, asaxvevidan Zeglamde 22
kilometria. zemo forTasTan misvlamde marjvniv unda miuyve da axvide
forTis iailamde. Mmas `ziareTi iailas” uwodeben, rac mosalodnelicaa,
imitom Zegli ziareTia da igi iailidan naxevar kilometrze mdebareobs.
es adgili administraciulad forTas ekuTvnis, Tumca ufro opizis
mxaresaa.
TurqeTis teritoriis am nawilSi jer kidev ucnobi eklesiis
nangrevebia, eklesiis win ori saflavia, iqaurebis gadmocemiT, Seidebis,
anu wmindanebisa. saflavebi ganaxlebuli da movlilia. Eeklesiisa da
saflavebis gverdiT augiaT e. w. dasaZinebeli, fardagiT dafaruli
ficruli sawoli, romelic SemoRobilia da gadaxuruli. Seidebis
25
Sesaxeb legendebsac yvebian: uxsovar droSi aq xezreTi ali mosula. Mmas
berTis mxridan gadmouvlia da Tan ori wminda kaci (Seidi) xlebia.
mxleblebi `Zeglad” wodebul adgilas, gamoqvabulSi dautovebia, Tavad
sadRac wasula da roca dabrunebula, orive daxocili, dakluli
daxvedria da iqve dausaflavebia (ixileT danarTi #27).
Ees Tqmulebebi mniSvnelovania imiTac, rom muslimanTa gmiris_
xezreTi alis gverdiT, mTqmeli qarTvelTa mefes_Tamars moixseniebs,
sadac Tamaris saxe TiTqosda meorexarisxovania, magram, Tu Turquli
poziciidan vimsjelebT, es bunebrivicaa. informatori aseve xazs usvams
Tamaris, rogorc morwmunis pozicias religiur mrwamsTan dakavSirebiT.
`uxsovar droSi aq xezreTi ali mosula, aq erTi Tamarai yofila,
TamarasTvis uTqvams, gamuslimandio. Aan sakuTari surviliT unda
gamuslimande, an sisxls davRvri, Tavebs davaWri yvelas da ase
gavamuslimanebo. Tamaras uTqvams _ sad medina da sad forTao, SuaSi
eqvsi Tvis gzaa. es rom gaigona, xezreTi ali Sejda frTosan raSze,
gaiqrola da Tamaras hkiTxa: Seni sarwmunoeba ufro WeSmaritia, Tu
Cemio. Tamaram uTxra _ Cemio. ratom Senio? _ aq salocavia, iq RmerTis
saxlio, _ Taviseburad auxsna Tamaram da Tan dasZina, _ Tu Seni
sarwmunoebaa marTali, mTebSi rom gveleSapia, is mokalio. am gveleSaps,
Turme, yoveldRe erTi kaci mihyavda artanujis tyeSi da Wamda. xezreTi
ali avida mTaSi (mTxrobeli Zeglis mimarTulebas miuTiTebs) da dauZaxa
gveleSaps. is kidev gamoxta da gaiqca arTvinis mimarTulebiT. xezreTi
alim qva esrola da ver daawia. Mmere aiRo da xmali esrola. mTa Suaze
gadaixsna, xmals gza utia. xmali gveleSaps CaerWo da mohkla. xezreTi
alim gamarjvebis yiJina dasca. Tamaram dua (locva) warmoTqva. Tamaram
icoda, rom xezreTi ali unda mosuliyo da miuval kldeze Tavisi
oqrosa da simdidris dasamalad aaSena nuka qilisa. iqedan aris
darCenili saxelwodeba `nuka-saydar” anu `nuqi-saxli”. nuqi-oqros
niSnavs, patara oqros, `saxla” igivea rac `damale”`Seinaxe” (CoxaraZe
2012: 4)_ ixileT danarTi #28).
aWaraSi dResacaa SemorCenili analogiuri wminda adgilebi,
romelTa mniSvnelobasa da daniSnulebas, cvlilebebis miuxedavad, drom
veraferi daaklo da arqaul plastebs Sefarebuli isev mniSvnelovania
26
xalxTa nawilisTvis. es adgilebi `ziareTis” saxelwodebiTaa cnobili.
magaliTad, pirveli maisis sakrebuloSi (qeda) dasturdeba toponimi
`ziareTi”. adgilobrivTa TqmiT, am adgilas evliebis (wmindanebis)
saflavia. Turqobis dros iq adiodnen da ziarobdnen, roca rame
gauWirdebodaT: `iq misuli xalxi saflavze iZinebs da naxulobs
sizmars. saflavi imasac gicxadebs, gexmareba Tu ara. Tu dagexmareba,
isev saflavze gaiRviZeb, Tu ar SegiZlia daxmareba, saflavi gverdze
mogisvris, magram Sen ver igrZnob, ise gageRviZeba sxva adgilas” (mTqm. T.
surmaniZe); (CoxaraZe 2012: 4).
zemo moyvanil Tqmulebebs mkvlevari m. CoxaraZe, iseve rogorc e.
TayaiSvili akavSirebs, rogorc samxreT-dasavleT saqarTvelos_aseve
aRmosavleT saqarTvelos uZveles tradiciebTan: `aRmosavleT
saqarTvelos mTianeTSi arsebuli tradiciis zogierTi motivi _
salocavSi wasvla, avadmyofis miyvana salocavze, valdebulebis
dakisreba-dakanoneba (Zeglis dadeba), msxverplis Sewirva, Woroxis auzSi
cnobil ziareTobasTan dakavSirebiTac TvalsaCinoa. niSandoblivia, rom
orivegan figurirebs ,,Zegli” erTgan rogorc garkveuli ritualis,
wesis, valdebulebebis aRmniSvneli termini, meoregan _ rogorc toponimi
_saxelwodeba adgilisa, romelic klarjeTSi asocirdeba zemoT
aRwerilis ara identur, magram ase Tu ise msgavss ritualTan:
`ziareTSi viarebodiT, daviTeTSi (svirevanis mehela), dRvabieTSi.
nislaTaa iq axlos, iqac iyo ziareTi. forTaSic... fexiT wevdoden,
evdoden iqa, sizmar naxavden. racxas Ceifiqrebda (Sepirdeboda), imaze
naxavda sizmars; `agze, zeiT, moyoriliviT iqneba mezeri (saflavi) imgvar
adgilze, RarWs Tu rameis eSinia, an Tu ver gaTxovda baxala, rame Tu
Wirs, ziareTSi wevlen, dawvebian. Tu imaze deiZinebs da Ceifiqrebs,
uusruldeba, Tu ver deiZinebs da Ceifiqrebs, uusruldeba, Tu ver
deiZinebs, ar uusruldeba; ustamis gedeiar, mohobnur iailas etyvian,
Taa, igze erTi adgili iyo, yore iyo, mezeri. igze wvebodnen. erTi
ziareTic forTas yofila. iq daha kaiao, ityvian” (CoxaraZe 2012:
6)_ixileT danarTi # 29).
qvaTa da `ziareTis~ adgilebi tabuirebulia. aWaraSi Cawerili
masalis mixedviT, erTma kacma gadawyvita wminda adgilidan ,,feiRambris
27
qva”//,,feiRambris fexi” wminda qva, im adgilidan mis saxlTan Camoetana
da daecva, AraTa xalxisTvisac gaeadvilebia misvla da locva. Aam kacma
es qva marTlac Camoitana xarebiT sofel almis iailaSi. wminda qva
Tavis ezoSi dado da SemoRoba kidec. im Ramis Semdeg mTeli zafxuli
iseTi wvimebi yofila, gegoneboda, warRvnao (duniis daqcevao). wvimas
saxlis irgvliv didi Rarebi gaukeTebia. xalxs uTqvams _ `wminda qvam~
ar miiRo axali adgili, misi adgili maRal mTazeao. sanam ubedureba
moxdeba, ukan aitaneo. im Rames kacs sizmarSi viRac gamocxadebia da
uTqvams: `es qva eitane da iq dade Tu ara, mogspobTo. meore dRes im kacs
imave xarebiT is lodi ukan autania da mis adgilas daudvia (mTq. x.
Mjayeli _ melaZe, 80 w, dab. da mcx. sofel almeSi. 2002. Ppiradi arqivi _
ixileT danarTi #30).
toponimi `ziareTi~ arc samcxe-javaxeTisaTvis aris ucxo. Maq
ziareTi aris mTa eruSeTSi (beriZe 1992: 13). dRevandeli aspinZis raionSi
eruSeTis ferdobze aris nasoflari `dadeSi da erkota~. isini XX
saukunis pirvel naxevarSi sicocxliT savse soflebi iyo. maT hqondaT
saerTo mTa ziareTi, romelsac `unagirasac~ eZaxian. iq, mTis wverze,
idga amaRlebis eklesia, sadac ziareTobas anu amaRlebas adiodnen, ara
mxolod qristianebi, aramed muslimanebic, romlebic cxovrobdnen
varneTSi. es sofeli dRes nasoflaria. muslimanTa ziareToba
gamoixateboda sanTlebis danTebiT da pur-marilSi monawileobiT.
qristianebi ki amaRlebis dResaswauls zeimobdnen. iqve axlos iyo meore
ziareTic, isic mTa oRond nasoflar rokeTisa. Aaq rokeTelebTan erTad
amodiodnena: awyvitelebi da quncelebi. Aam mTas eZaxdnen `ziareTsac da
,,amaRlebasac~. mtkvris marjvena sanapiros soflebi saro da xizabavra am
adgils amaRlebas da sakvirikes uwodebdnen. didi ziareTia miTiTebuli
imave aspinZis raionSi erT-erTi mwvervalis saxelad Zvel rusul rukaze.
toponimi `ziareTi~ gvaqvs samcxeTSic~ (beriZe, gujejiani 2010: 179).
dRevandeli masaliT toponimi ziareTi da masTan dakavSirebuli
tradiciuli Cveulebebi kvlav Semonaxulia tao-klarjeTis qarTul
soflebSi, aseve dRevandel saqarTvelos zogierT mxareSi. mTavari
maxasiaTebeli ziareTad miCneuli adgilisa, aris iqve naeklesiarisa da
28
qristianuli sasaflaos arseboba~ (beriZe 2010: 179). `ziareTebi~
dafiqsirebulia aWaraSic (ixileT danarTi #31; 32).
rogorc davinaxeT, samcxeSi wminda adgilma ormagi funqcia SeiZina.
analogiuri viTarebaa aRmosavleTi saqarTvelos mTaSic, sadac wminda
adgilis Tayvaniscemis warmarTuli tradicia qristianuli niSniT aris
aRbeWdili. magaliTad, fSavis erT-erT saymos _ qistaurTa mfarveli
RvTisSvilia iaxsari (romelic osurad `Zliers~ niSnavs). igi
Tavdapirvelad, xorcieli yofila, wminda beri, RvTis mlocveli da
RvTisagan Zalamicemuli devebis winaaRmdeg sabrZolvelad. roSkaSi
dResac gaCveneben kldes, romelic devebTan brZolisas laxtiT gaapo
iaxsarma. iaxsarma adamianebi devebisgan daicva. isini srulad
amoJlitao... ~ (miTologiuri enciklopedia 2004: 42 - ixileT danarTi #33
fSavSi es adgili dResac wminda adgilad miiCneva, xolo iaxsari
kopalasTan erTad RvTisSvilebad moixseniebian. maT saxelze `xatis
sasanTle~ aqvT agebuli.
am TvalsazrisiT mniSvnelovania r. erisTavis cnoba, romelic
warsuli saukunis Sua xanebSi leCxumis mazris aRwerisas Cauweria.
mkvlevari iuwyeba, rom `sofel alpanas ician giorgoba. viTar igi 23
aprils saswaulmoqmedis wmindis giorgis dResaswauli. Aam soflebs
asxia mTeli xalxni…alpanis soflisa, xorcsac Wamen. xolo aWaris
mxolod pur-Rvino-lobios Seeqcevian `ura, mravalJamieriT~. ician
agreTve wirva, marxva da galoba, Tayvans scemen jvars nasaydarSi,
mRerian `nadurs~ da sxva (erisTavi 1986: 29 _ ixileT danarTi #34).
msgavs suraTs vawydebiT TurqeTSi_xaxulSi. g. TurmaniZes
`Cveneburebisgan~ Cauweria xaxulis eklesiasTan dakavSirebuli Tqmuleba,
romelic `xaxuliswyalze~ taZarTan axlos momxdar ambavs gadmogvcems:
`am adgilas, erT diasaxliss saojaxo WurWeli gamoetana da recxavda.
daRlili welSi aimarTa da taZars Sexeda. RvTis ZaliT dainaxa, rom
taZari loculobda, welSi ixreboda da imarTeboda. Ggaifiqra, albaT,
saWiroa kvlav gavaRoT taZris karebi da locva aRvasruloTo. dae,
Tundac es iyos muslimanuri locva, RmerTi RmerTiao. mere soflelebic
darwmundnen RvTis nebaSi, rom ufals surda SeeRoT taZris karebi da
elocaT. Aaqedan moyolebuli oTx saukuneze metia TavianT sulebs am
29
taZarSi avedrebdnen ufals… dResac taZris mcveli, xoja, aq loculobs.
man Tqva: vifiqre, aq mets aRar viloceb-meTqi. Amis mere sizmari vnaxe.
…davifice, sanam cocxali var, taZars ar mivatovebo~ (TurmaniZe 1999: 5 -
ixileT danarTi #35).
mTaze asvla da pativis migeba am kuTxeSi sxvadasxva formiT
gamoixateboda. didaWaraSi didxans moqmedebda eklesia. aq dRemde
Semonaxulia toponimebi da adgilebi, sadac mosaxleoba eklesiis
arsebobas varaudobs. `Cveni saukunis 50-ian wlebamde didaWaraSi SavaZeTa
sagvareuloSi (bude-naTesaobis saxelwodeba fiTnanTi) gamoTxovili
xandazmuli qalebi mamakacebisagan malulad, mistikur garemoSi,
sakralur adgils estumrebodnen. ikribebodnen soflis ganapira
amaRlebul borcvze, e. w. `nakafis serze~ mdebare naeklesiaris
midamoebSi da dabal xmaze galobdnen (mTxrobelTa ganmartebiT
galobdnen). am adgils `Tarangelozis yeli~ (mTavarangelozis yeli)
ewodeba~ (mgelaZe, faRava 1999: 139). es morwmuneebi, ra Tqma unda, ZirZvel
qristianul tradiciebs emsaxurebodnen anu, rogorc Tavad ambobeben
`winapriseul adaTebs~. isini amas zogjer gaazrebulad, xSir SemTxvevaSi
wes-Cveulebebidan gamomdinare asrulebdnen. …
analogiuri xasiaTis wes-Cveulebas aWaris sxva soflebSic vxvdebiT.
ziareTebSi sruldeboda ara marto warmarTuli, aramed wminda
qristianuli RvTismsaxureba. `gomanis qvasTan~ axlos fiqsirdeba
mravali qristianuli toponimi: `wmindi seri~, `sajvarebo~, `saydari~,
`nawirvali~, aq, gadmocemis Tanaxmad, wminda berebi cxovrobdnen da
moRvaweobdnen. mTqmelebi dResac giCveneben `wminda mamebis nasiarulev
bilikebs, romlebic ar tyevdeba da im bilikze balaxic ki ar amodis,
vinaidan aq wminda berebi moRvaweobdnen da dadiodneno~ (mTq. Salva
gogitiZe). `nasaydralze~ dResac mravlada Tlili qvis naSTebi. es
yvelaferi erTxel kidev miuTiTebs, rom am mxareSi, marTlac yofila
samonastro kompleqsi.
Tqmulebis meore versiis mixedviT, `es qva, klde wmindaa, mas rasac
sTxov, Segisrulebso, oRondac adgilze unda mixvide, kenWebi aiRo,
wmindanis nafexurebSi Caawyo da ukan mouxedavad datovo iqauroba~.
mTqmels ver gaurkvevia, ar axsovs, romeli wmindania, romeli religiis
30
aRmsarebeli. mTqmeli gansakuTrebul yuradRebas amaxvilebs cxenze
amxedrebul pirze, romelic gamoirCeoda siZlieriT, is mters mihyveboda
da amarcxebda kidec, xelSi xmali eWira (erTni laxtsac moiazreben) da
irgvliv yvelani daamarcxa da kldec Suaze gaapo da zed gadaiarao. mis
mere es adgili wmindaa da aq mosuli rasac sTxovs, `gamCeneli~
Seusrulebs. rituals Tan axlavs tabu _ kenWebis Cawyobis mere
ukanmouxedavad unda gaagrZelo gza, Tu ginda survili Segisruldeso
(mTq, nanuli gogitiZe, naTela miqelaZe). amitomac Tvlian, rom es klde
saswaulebrivi ZaliT gamoirCeva. maT sjeraT cxenze amxedrebuli
raindis yovlisSemZleoba... (miqelaZe naile, `qvakacebis~ Tavdapirveli
funqcia da genezisi aWarul folklorSi~, literaturuli Jurnali,
`Woroxi~, #4 - ixileT danarTi #36; 37).
mTaze (kldeze) asulebs, dResac dagxvdebaT Cveulebrivi cxenis
fexis zomaze didi nakvalevi, romelic patar-patara kenWebiT aris
amovsebuli. iqaurebi am rituals dResac asruleben da sjeraT, rom es
klde (cxenis nafexurebSi Cawyobili kenWebi) maT survils asrulebs.
analogiuri masalebi Cawerilia saqarTvelos sxva kuTxebSic. isini
erTmaneTisgan cotaTi gansxvavdeba, rac Cveulebrivi movlenaa xalxuri
sityvierebaSi. ACveni azriT, aWarul TqmulebaSi yvelaze mniSvnelovani
cxenze amxedrebuli raindis _ `mxedarmTavris~ saswaulebrivi Zala da
SemZleobaa. mTqmelebi mas ufalTanac ki aigiveben, midian qvasTan,
loculoben da survilis Sesrulebas sTxoven~ _ vin gamojamTelebas, vin
xvavs, vin baraqas da a. S. (mTqmelebi: nanuli gogitiZe, dab da mcx. sof
qiZiniZeebSi, 57 w. miqelaZe naTela, Ddabadebuli sofel neniaSi da mcx
sof qiZiniZeebSi, 55 w. Caviwere 2010 w. piradi arqivi. ixileT danarTi
#38).
TurqeTSi, sofel zemo forTaSi, (zemo xanZTa) profesor SuSana
futkaraZis mier Caweril TqmulebebaSi vxvdebiT wminda giorgis kultis
naSTebs: `forTaSi, karCxlis mTebis gadmoRma, aris `serTi ziareTi~ _
adgili `wminda adgili~. im midamoebSi, aseve yofila eklesiis nangrevi.
rac Seexeba `wminda adgils~ _ esaa bazilikuri tipis patara oTxkuTxedi
Senoba. Mis ezoSi 2,20-metriani saflavia. maTi gadmocemiT, es saflavi
wminda giorgisaa, romelic am mxareSi saswaulebiT gamoirCeoda.
31
`Cveneburebi~Aam adgilze gasakurneblad, survilebis Sesasruleblad
qvemo soflebidan amodiodnen. Mmosulebi, sanam `wmindanis sasaflaoze~
daiZineben, manamade aucilebelia TeTri perangiT Seimoson, yovelgvari
samkaulebisa da nivTebis gareSe. Aamis Semdeg saflavze dawvebian da
iZineben _ invalidebi, avadmyofebi, davrdomilebi, uSvilo dedakacebi.
sasaflaoze daZinebulebs ki, maTi rwmeniT, sizmarSi viRac TeTrwvera
moxuci ecxadeba da urCevs Tu rogor ganikurnon~ (futkaraZe 2012:
xelnawerTa uflebiT. piradi arqivi).
qvas, Tqmulebis Tanaxmad, zebunebrivi Zala aqvs, masTan qali an kaci,
Tu guliT Seevedreba da zed qvaze daiZinebs, Svili miecemao.
analogiuria forTas wminda giorgis saflavis qvac, sadac morwmune
TeTri Caucmeli perangiT unda dawves da daiZinos, magram aq mas
sizmarSi moxuci gamoecxadeba da aswavlis Tu ra unda ewamloso.
aWaruli gadmocemis sagani, wminda qva _ `feiRambris fexi~ axalgazrdebs
momavali sabedos saxelis gagebaSic exmareba `aq daZinebulebs gamCeneli
sizmarSi daasizmrebs, vin aris misi sabedoo~.
A aWaris maRalmTianeTSi dResacaa SemorCenili `wminda adgilis” miTi,
sadac morwmuneebSi, `ziareTi” adgilebis msgavsad, es adgilic wmindanis
sasaflaod aRiqmeba, magram aq rituali mkurnalobasTan ki ara, sikeTis
qmedebasTan asocirdeba. `Seidis tba”//,,Seidis sasaflao” mxolod
locvasTanaa dakavSirebuli (mTqmelebi: asie kilaZe, dabad. Dda mcx.
sofel zemoxevSi. 75 w. Caviwere 2005 w. v. vaSaymaZe dabadebuli da
mcxovrebi sofel WalaSi, 70 w. Caviwere 2004 w. piradi arqivi). (ixileT
danarTi #39(a); (b);).
mkvlevari r. malaymaZe wignSi `liganis xeoba~, sxva masalebTan
erTad, `wminda adgilebis~ monaxulebis tradiciasac exeba, wm. giorgis
saflavis~ nacvlad `wminda adgilad am SemTxvevaSi `gogo mezeris~ –
saxiT gvxdeba, kerZod: `sayuradReboa, memxlianobis periodSi wminda
adgilebis monaxulebac, rasac Tan sdevda gankurnebisa da Svilierebis
vedreba. gansakuTrebiT sainteresoa, uSvilo qalebis svla devesqelis
mTis saZovrebidan `gogo mezeris~, anu wmindanis saflavis
mosanaxuleblad. Aaq myofi qalebi ramdenime saaTiT iZinebdnen da
sizmris avkargianobis mixedviT msjelobdnen momavalze. adgilobrivi
32
mosaxleoba `gogo mezers~ Svilierebis funqcias miawers (malaymaZe 2008:
143 _ ixileT danarTi #40).
rogorc cnobilia, qarTuli warmarTuli panTeoni metwilad
mTasTanaa dakavSirebuli. mTebi iyo warmarTuli panTeonis sauflo.
gavixsenoT, berZnul RvTaebaTa samyofelilic xom olimpos mTaa.
saqarTveloSi fSavis xevis mTavar salocavs swored `laSaris jvari
warmoadgens. `andrezis Tanaxmad, laSa-giorgis dauarsebia Tavisi
mosaxelis, wminda giorgis saxelze. Aaq xmelgorze oqros jvari
Seuwiravs da am jvarze aRmocenebula salocavi. vaxuSti batoniSvili
laSas_jvris saxeliT moixseniebs fSavisxevis mTavar salocavs. laSaris
jvris warsul didebas gvauwyebs es leqsi:
`brZanebda laSaris jvari: cas vebi oqros SibiTa,
xmelgorze medga bermuxa, zed avdiodi kibiTa,
Cem saymoT SemonaZRveni, RmerTTan amqonda iqiTa”.
am leqsis meore varianticaa, sadac pirdapir miuTiTebs Suamavlis
saxels:
`beri giorgi mec viyav, cas vebi oqros SibiTa,
xmelgorze medga bermuxa, zed avdiodi kibiTa,
Cem saymoT SemonaZRveni, RmerTTan amqonda iqiTa”.
(miTologiuri enciklopedia ymawvilTaTvis 2004: 53-55).
fSavelTa rwmeniT, wminda adgilad, swored `xmel gori iTvleboda.
dRes ki es is wminda adgilebi, sadac Cven winaparT wminda salocavebi
daumkvidrebiaT _ mkvlevari z. kiknaZe SeniSnavs: `eklesia_monastrebi
unda agebuliyo gansakuTrebiT wminda adgilze. aseT adgils kvrivs
uwodeben (kiknaZe 1985: 27 - ixileT danarTi #41; 42; 43)
qarTuli da ucxouri folkloris mixedviT _ `miTologiaSi mTa
zecisa da miwis SemaerTebeli kibea, miwierebis zecasTan kavSiris
gamomxatvelia. cisa da miwis kavSiri mkafiod iyo ganxorcielebuli
Sumeruli taZrebis SenobebSi, e. w. ziquraTebSi (kiknaZe 1976: 119-122). es
motivi Zvel aRTqmaSi gvaqvs (Sesaq. 28, 12-13). igi qristianizebuli saxiT
sxva adgilasac SeiniSneba `ninos cxovrebaSi~. wm nino ixsenebs mis
javaxeTSi Semosvlisas ucnaur xilvis ambavs: `daidva lodi sasTunal,
dawva da daiZina gardasadinelsa mis tbisasa. viTar eZina movida kaci
33
erTi CuenebiT... da mosca man wigni dabeWduli~... (qarTlis cxovreba 1955:
86). Aswored am monakveTSic mTasa da lodTanaa kavSiri.
analogiur gmirad da xalxis qomagad gvevlineba fSavis erT-erT
saymos_qistaurTa mfarveli RvTisSvili kopala. `kopala _ igive wm.
giorgi, am zedwodebiT, romelic mis sakuTar saxelad iqca, fSavis
(uZilaurTis) da xevsureTis (liqokis) saymoTa patroni da salocavia.
kopala yofila xorcieli, xorcielis Svili. erTxel, roca Sin aravin
hyavda, patar kopala devebs gautacniaT da maTTan tyved hyoliaT. maTgan
gamoparuli kopala wm. berebTan misula. Kkopalas ufiqria: `viloceb da
dambadebels Zalas vTxov. Bberebs kargad miuRiaT, RvTis SewevniT ki
kopalas devebi daumarcxebia (miTologiuri enciklopedia 2004: 49-50).
warmarTul panTeonSi iaxsaric da kopalac RvTisgan Zalamicemuli,
sabrZolvelad devebis winaarmdeg gamodian da amarcxeben. TiTqmis yvela
TqmulebaSi devebi, xalxis amawiokebeli gamanadgurebeli mteria.
fSav-xevsureTSi Cawerili masalebis mixedviT Tu vimsjelebT, orive
Tqmulebis fabula erTi da igivea. Oorive mxareSi xalxi maT _
`RvTisSvilebad, mociqulad an, kidev, ufalTan aigiveben. maT sjeraT
maTi wmindanebis yovlisSemZleoba.
TqmulebaSi `kopala da cxraTaviani devis dedaberi~, gadmocemulia:
`kopalam devTa mTavari falavnebi musa da avTandili rom daxoca, xolo
xaSreli beRela iaxsarma mokla, kopala axla am devebis ojaxebis
amosawyvetad gaeSura. goris boloSi rom mivida, dainaxa, rom erTi
cxraTaviani devis dedaberi jaras uzis da raRac mklavis sisxo narTsa
zaxs. Ddevis dedaberma kopala rom dainaxa, TvalSi epatarava, gaixara da
jaraze daamRera: `Cemi Svilis vaxSamic modiso~. kopalam aimaRla
sagmiro laxti, dahkra bebers da iqve mokla. Mmere avida migriaulT
goris boloSi. Aaq devebs qorwili hqondaT da kopalac stumrulad
movida, undoda gaego, sad rogor iyvnen da ra gziT SeiZlebnoda maTi
amowyveta, rom aRaravin gadarCenoda. devebma kopala ro dainaxes,
erTimeores uTxres: `oh, ra kargia, rom nefe-dedafalTan sufraze
mosatani saklavi Tavisi fexiT mogvividao~. Ddevebs kopala ubralo
xorcieli egonaT da maSin isini xorcielT Wamdnen, sadac vis
waawydebodnen. Kkopalam SeurCia dro, roca erTad moquCdnen, aimaRla
34
sagmiro da yvelani amowyvita (xevsuris sityviT: amobrastna). erT devi
TvalwamoTxrili gaiqca da abudelauris tbaSi Cavida. Mmas iaxsari Cahyva
tbaSi da mokla (kiknaZe 2008: 97-98). A
aWaruli Tqmuleba `feiRambris fexis~ analogiuri Sinaarsis
gadmocemaa fSavSi Semonaxuli, romel adgilsac `kopalas Qqvas~-eZaxian.
`RvTis Svils kopalas qvis skami hqonia, romlis motaceba devebs _
avTandilsa da musas gadauwyvetiaT. Mmusas skami Seukria sabeliT,
zurgze moukidia da wauRia maSin, roca kopala saxlSi ar yofila.
Ggaugia kopalas da Tavisi laxtiT dadevnebia. Uusrolia laxti da mis
qvasTan mouklia devi. `kopalas qvas~ axlac atyvia, devis naxelari da
nasablari. iqve axlos kldesac etyoba kopalas nalaxtari~
(miTologiuri enciklopedia 2004: 50).
rogorc cnobilia, devebi mtrebisa da uaryofiTi Zalebis
gamoxatulebaa. MmaTi dammarcxebeli ki yovelTvis RvTis rCeulia _
Suamdinarul TqmulebebSi marduqi, qristianulSi _ wminda giorgi.
mkvlevar b. beJaniZis azriT: `borcvis adgili `qarTlis moqcevis
istoriaSi” mniSvnelovan adgils ikavebs, borcvi SemaRlebuli adgilia,
igive mTaa, mTa ki viciT, rom antikur qveynebSi RmerTis Tayvaniscemis
adgilad iyo miCneuli, xolo Tayvaniscemis adgils borcvi Searqves”
(beJaniZe 1991: 247).
qarTuli enis ganmartebiTi leqsikonis Tanaxmad _`mkvrivi aris
`mWidro da myari, mtkice, magari (qarTuli enis ganmartebiT leqsikoni
1981: 308). Ees sityva samyaros sakralur leqsikonSi niSnavs rogorc
fizikur SeuRwevadobas, aseve zneobriv Seuvalobas.
mkvlevar zurab kiknaZis azriT: `kvrivi aris jvris kvali miwaze.
jvari qmnis kvriv adgils Tavisi daarsebiT, rogorc meteori, romelic
daRs asvams miwas, sadac is daecema (kiknaZe 1985: 28).
jvari avsebs substanciis im adgils, romelsac is saarsod irCevs.
jvarCeniT is akvrivebs adgils da `uxrwns” xdis mas (iqve 1985: 28). da
marTlac, kvrivi aris wminda adgili. adgili kvrivad rom miviCnioT,
amisaTvis saWiroa, mas kvrivis an siwmindis daRi daesvas. Ees SeiZleba
jvaris niSniT iyos gamoxatuli. Aam ZirZvel, kuTxeSi SemorCenil
TqmulebebSi, SesaZloa, ZirZveli mTis//borcvis daniSnulebam saxe
35
icvala da damkvidrda im formiT, rogorcaa warmodgenili arsebul
naSromSi.
zemo aRniSnul Tqmulebebisagan gansxvavebiT, aWaraSi SemorCenil
gadmocemebSi, warmarTul wes-CveulebebTan erTad muslimuri
elementebic gvxdeba, rac arTulebs folkloruli masalebis kvlevas. am
sirTulis miuxedavad, aWarul TqmulebebSi naTlad Cans, qristianuli
sarwmunoebis elementebi. ra Tqma unda, aWaraSi, muslimuri religiis
zegavleniT, osmaluri elementebi nawilobriv Seezarda zogad qarTul
tradiciebs da dRes isini kontaminirebuli Tqmulebebis saxiT gvxdeba.
36
Tavi II. did da mcire warRvnasTan dakavSirebuli
toponimuri Tqmuleba-gadmocemebi
didi warRvnis legendas msoflios TiTqmis yvela xalxi icnobs. igi
gvxdeba rogorc maRalganviTarebul, ise ganviTarebis dabal safexurze
mdgom tomTa folklorSi (Ciqovani 1946: 280). rogorc cnobilia, amJamad
cnobil versiebs Soris yvelaze uZvelesia Sumeruli (frezeri 1931: 75).
warRvnis legendis Tavisebur versias warmoadgens gilgameSis eposis
meTerTmete firfita, meTerTmete dafa. am eposSi detaluradaa
warmodgenili didi warRvnis ambavi (gilgameSi 1963: 86). babilonuri
versiis mixedviT, noes kidobani araratis mTaze gaCerda. xolo im fiss,
romliTac xomaldi iyo gamagrebuli, somxebi agroveben da samkiTxaod
iyenebeno (frezeri 1931: 81).
mkvlevarTa azriT, warRvnis legendis versiebidan yvelaze ufro
cnobili ebrauli, anu bibliuri versiaa, romelic dawerili unda iyos
Cvens welTaRricxvamde IX an X saukuneSi (frezeri 1931: 75). bibliis
mixedviT, noes kidobani araratis mTaze Cerdeba: `ormoc dRes iyo
warRvna qveyanaze. Aadidda wyali da aswia kidobani, moeqca igi miwis
zemoT... meSvide Tves, Tvis meCvidmete dRes araratis mTebs miadga
kidobani... TandaTan iklebda wyali meaTe Tvemde. meaTe Tvis pirvel dRes
gamoCda mTaTa mwvervalebi. Oormoci dRis Semdeg gaaRo noem sarkmeli,
kidobnisTvis rom hqonda datanebuli~ (biblia 1989: 18).
al. xaxanaSvilis `qarTuli sityvierebis istoriaSi~ dabeWdili
legendis mixedviT, warRvna qalTa amoralurma saqcielma gamoiwvia.
`kaenis STamomavalni friad ganmravldnen, ase rom erTi kaci as qalzed
modioda. Ddedakacebi SeebrZolnen mamakacTaTvis da arTmevdnen qmars
erTmaneTs. roca mamakacTa ricxvi Semcirda, maSin qalebma gamoigones
saSualeba: gaakeTes stviri da Wianuri, saxe ferumariliT moikazmes,
gavidnen mTaze da iq daukres, daamReres. amiT Seacdines mamakacni qvemoT
mlocvelni da mxolod erTma novem daiWira Tavi” (xaxanaSvili 1914: 118).
qarTul gadmocemebSi arsad ar figurirebs somxeTi da misi mTebi.
mkvlevar i. megreliZiseul variantSi kidobani brutsabZelasTan Cerdeba
(megreliZe 1960: 108). fSauri folkloruli masalebis mixedviT _ kopala
myinvarwverTan gaaCerebs xomalds (f. arqivi, k. 165, gv. 243). aWaraSi
37
`gemisambavis~ adgils ramdenime mTaze migviTiTeben: karCxali, argineTis
mTa, xinos mTa, karaseri. `novem kidobani karCxlebze gaaCera. iq
jenjirebi axlacao~, am kldeze didi naxvretia, razec gemebs ambavdneno~.
karCxlebs Soris movakebul adgils `jvari mindori~ hqvia. maT rwmena-
warmodgenebSi, es adgili wmindaa da aq jvari aRumarTavT. amitomac am
adgils `jvari mindori~ hqvia (mTq. a. kilaZe, dabadebuli Suaxevis
raionis sofel cekvaSi da mcx. sofel zemoxevSi, Cav. 2002 w. piradi
arqivi _ ixileT danarTi #44).
Ddidi da mcire warRvnis qarTuli xalxuri legendebi nodar
SamanaZem Seiswavla. mkvlevarma gaanaliza im droisTvis cnobili da mis
xelT arsebuli legendebi da gamohyo Semdegi Tematuri jgufebi: I.
kosmogonuri legendebi (1. samyaros warmoSoba da pirveli adamianis
gaCena, 2. pirveli adamianebis Secodeba da maTi dasja); II. Aapokrifuli
legendebi; III. warRvnis legendebi (1. didi warRvnis legenda, 2. mcire
warRvnis legenda) (SamanaZe 1973).
didi warRvnis aWaruli variantis, kerZod ki warRvnis motivis,
mecnieruli Seswavlis warmatebuli mcdelobaa 2006 wels naila
CelebaZis mier gamoqveynebuli naSromi `warRvnis motivi aWaraSi
folklorul_eTnografiuli monacemebis mixedviT” (CelebaZe 2006: 212-235).
aWaris folklorSi mravad vxdebiT, rogorc didi, aseve mcire
warRvnis legendebsac. erTi maTgani saxelwodebiT `noves gemi”,
mkvlevarma zurab Tandilavam 1974 wels qobuleTis raionis sofel
zeniTSi xusein suleimanis Ze qaTamaZisgan Caiwera (Tandilava 1990: 95-98).
aseve sainteresoa Tqmuleba `ratom deiqca dunia”, romelic 1981 wels
qobuleTis raionis sofel leRvaSi rezo ananiZis Cauweria (mTqm. r.
ananiZe. bskifa saqme #242, 39-42).
toponimuri Tqmuleba karas seris Sesaxeb imiTac aris
RirsSesaniSnavi, rom noes kidobnis gaCerebis adgilad xinos mTis erT-
erT mwvervals miiCnevs, rac, zemoganxiluli Suaxevuri didi warRvnis
legendasTan erTad (romlis Tanaxmadac, noes kidobani gaCerda
argineTis//argneTis mTaze), bibliuri kidobnis navsayudlad saqarTvelos
aRiarebas uWers mxars.
38
didi warRvnis sxva variantis mixedviT, noes kidobani // gemi
muxulis axlos, judis mTaze SeCerebula aSura dRes (g. maxaraSvili gv
120) judis mTaze kidobnis SeCerebis wyaro, usaTuod, yuraniseuli
cnobaa, romlis Tanaxmadac `kidobani al-judas mTaze Sedga (yurani,
11,46).
amdenad, argneTis // argineTis, Tu kara serze noes kidobnis
gaCerebis Sesaxeb aWaraSi gavrcelebuli didi warRvnis legendaTa
variantebSi daculi cnobebi zogadqarTul rwmena–warmodgenaTa kidev
erTi dasturia. Llegendis am variantTa mixedviT, noes kidobnis
SeCerebis adgili wminda, anu kvrivi adgilia.
didi warRvnis am legendis mixedviT, warRvnis dasrulebis Semdeg
noes kidobani SeCerda argineTis mTaze. legenda imasac gvauwyebs rom,
Turme, noes gemis am mTaze auSenebia da bolo dromde iq arsebuli
jaWvic Turme mas miubams: mtredma rom nuSis toti miutana, `noem
gadmovida da gemi miaba mTaze. Bbaboi ityoda: argineTis mTaze, rom
jaWvia, iq miabao novem, megem, gemic am mTaze uuSenebia. Mmere ucurvia
gems, ucurvia da isev aq dabrunebula. xalxSi arsebuli Tqmulebis
Tanaxmad, vinc argneTis // argineTis mTaze ava da iq dabmul jaWvs
naxavs, gamdidrdeba. Ees rwmena ukavSirdeba didi warRvnis legendas,
romlis mixedviTac, `dunia rom meisvara, aq erTi angelozis gemi mosula,
ii gemi mis msaxurebs mTebze doubamT, memre im kacs douwyia locva-
vedreba gamCenelo, mze da siTbovo, Tu ara da, aq rac jeelebi myavs,
esenic dimiwydebao.
gamCenels Seusmenia imis locva-vedreba da wvima guuCerebia, mere
TandaTan duuwyia wyals kleba da sul daweula ZirSi, ii angelozis
saxli mTebze darCenila da xalxi ZirSi Camosula da duuwyia cxovreba.
`angelozs ki (am SemTxvevaSi mTqmels aRarc aRar axsovs saxeli) noes
ulocia, uflisTvis uTxovia, raki, Seni davaleba Sevasrule, wamiyvane
SenTan, caSio. mubareqs muusmenia da savse mTvarebas caSi wauyvania. im
dRidan moyolebuli `yvela duniaze gaCenil kacs iq asvla unda. amboben,
vincxai dilas, mzis sxivis mokidebaze. iq ava da argannis joxs dakravs
im jaWvebs, sul oqros wvima wamua da gaamdidrebs im kacso” (avtoris
pirdi arqividan, mTqmeli jemal qamadaZe, 67 w, mcxovrebi Suaxevis
39
raionis sofel neniaSi, Caiwera bsu filologiis fakultetis III kursis
studentma Teona qamadaZem, 2003; masala mogvawoda Camwerma).
legendis meore nawili mogviTxrobs, rogor aaRwia argineTis mTaze
erTma kacma, romelmac mravali winaaRmdegobis miuxedavad, dahkra joxi
jaWvebs da gamdidrda.
argineTis mTis saswaulmoqmedi jaWvis Sesaxeb xalxSi darCenia
leqsic:
argneTis Tas Tu waxval,
gza geqneba didia.
arRans duukrav salamad,
javri nu geqneba didia.
argnis joxs Tu dahkrav jaWvebs,
oqro meqneba Zviria,
Sin rom Semobrundebi,
col-Svili dagixvdeba wvrilia.
aseve sainteresoa: roca noes caSi asvlis dro movida, varsklavebma
simRera daiwyes, cidan ki oqros wvima wamovida da noes kidobani
erTianad dafara. Ddilas, vidre mze amovidoda, amovarda qari da
yvelaferi gaqra, kidobnis jaWvebis garda (maxaraSvili 2008: 113-115) _
ixileT danarTi #46).
aWaris zepirsityvierebaSi didi warRvnis legendebi mravlad
moipoveba. amaTgan etimologiuri TvalsazrisiT mniSvnelovania Tqmuleba
`kara seris“ Sesaxeb. sadac gadmocemulia didi warRvnisa da noes
kidobnis ambavi: `qveyana eqvsjer avsila da davsila, magram saboloo
meSvideao. duniisMmeeqvsed davsebis dros noves gamocxadebia melaiqebi
da uTqmian yvelaferi. Nnoe kidobans // gems `kara serze~ or welwads
aSenebda. zovli didi kidobani uuSenebia mSeneblobis dros erT
dedabers uxvewnia noesTvis, mec wamiyvane da gadamarCine, sanacvlod
erTi Zroxa myavs da imis rZes yvela dRes Sen da Sen ustiebs moutano.
noe dapirebia, magram warRvnis dros dedaberis wayvana daviwyebia. qveyana
rom daqcevla da mere gamodrila, yvelaferi mis adgilze damdgara, noes
unania misi saqcieli da dedaberi muuZebnia. Ddedaberi ki am dros isev
mis qoxSi yofila. noes ukiTxavs _ neni aq axiSeri ar yofilao? Arao,
40
uTqvams nenes. pawai wvima iyo, imdeni, rom Zroxa dasveldao, sxva
araferio. Ddedaberi isev exveweboda noes, ar damtioo. Nnoes gaukvirda,
mara mixvda, rom moxuci gamCenelma misi madlis gamo gadaarCina da
dedabers uTxra, awi, qveyana aRar deiqcevao. am adgils ki `kara seri~
imitom darqmevia, rom Nnoes (feiRambers) gemis kari warRvnis mere
pirvelad aq gauRia (mTq. T. qarcivaZe, dab. sof WalaSi da mcx. sof.
zemoxevSi. 78 w. Ppiradi arqivi, 2004w) - ixileT danarTi #47; 48; 49; 50).
`kara seris~ Sesaxeb legenda 1988 wels Cauweria mkvlevar marina
giorgaZes (mTqmeli 90 wlis Salva maxaraze, bsikfa #242, gv. 95), masSi,
mTqmelis gadmocemiT, `kara kildea. Ees qveyana wyalsa aqvs waRebuli.
paraxodi gaakeTebies, dedal-mamalida Seiyvanes, danarCeni deirCo. Mmemre
xelaxla gamravlda xalxi. ii paraxodi iq kara serze yofila dabmuli
msxvili jaWviT. jaWvi axlacaa darCenili~ (bskifa, #259 _ ixileT
danarTi #51).
`kara seri~ Suaxevisa da xulos raionebis gamyofi mTaa, romelic
sofel neniis mopirdapired mdebareobs. aseve sainteresoa xalxuri
Tqmuleba, romelic Teona qamadaZes neniaSi Sorena qamadaZisgan Cauweria.
es Tqmuleba soflis saxeldebas ukavSirdeba: `am sofelSi didi wvima
mosula da mTeli sofeli wauRia. erTi moxuci qali gadarCenila `nenei
//bebia” da imis gamo, misi saxelidan gamomdinare daurqmeviaT
soflisaTvis nenia~. SesaZloa, es Tqmuleba raRac kavSirSi iyos `kara
seris~ TqmulebasTan. anu didi warRvnis gadmocema ukavSirdeba mcire
warRvnis legendas (miqelaZe 2013: 96-99).
TqmulebaTa analogiur cikls miekuTvneba didi warRvnisa da noes
kidobnis mSeneblobis ambebi, romelTa SinaarsiT erTmaneTisagan didad
ar gansxvavdeba. erT TqulebaSi noes urwmuno Svilzea saubari,
romelsac ufali, urwmunoebis miuxedavad, mainc miutevebs. warRvnamde
STaagonebs noes, rom warRvnis moaxloebis dros isic Tan waiyvanos:
`noem gadawyvita, didi kidobani aego da SiT yvela sulieri cot-cota
Seeyvana. kidobanze aitanes saWmel-sasmeli, ormoci dRis maragi. Mmisi
Svili ki urwmuno iyoo. is manam ar gaxda morwmune, sanam wyali ar
wameiwia, mas noe urwmunoebaSi ar uSvebda kidobanSi. is kidobanSi bolo
dRes uuSvao. warRvnis mere bolo dRes xalxs kidobanSi saWmeli
41
gamoeliaT. Nnoem, xalxi mSieri rom ar darCenili Svidi saxis marcvali
uuria, rac iyo moxarSa da xalxs aWama” (mTqmeli nodar gabaiZe 44 w.
dab. sofel skvanaSi, mcxovrebi daba xelvaCaurSi. gaugonia dedisgan.
Caiwera nika gabaiZem 2009 w. piradi arqivi). didi warRvnis elementebis
dayofac ki SeiZleba: qristianobis kvali aqaurTa folklorSi;
muslimnobis elementebiT Sejerebuli qarTuli Tqmulebebi. Tumca es
Tqmuleba, aSkara gamoxatulebaa qristianobisa da misi wes-Cveulebebisa
(ixileT danarTi #52).
2.1. mcire warRvnis legendebi
(xaris, Svlisa da irmis kulti aWaraSi)
qarTul folklorSi iseTi legendebicaa, romlebSic warRvna
SedarebiT mcire maStabisaa da dedamiwis garkveul monakveTs moicavs. An.
SamanaZis ganmartebiT, `amgvari legendebis Tavisebureba is aris, rom
warRvna zesknelidan ki ar xdeba wvimebis gziT, aramed qvesknelidan _
miwisqveSa wylebis amoxeTqvisa da datborvis meoxebiT. miwiqveSa wylebis
amoxeTqva da qalaqis, soflis Tu sxva dasxlebuli punqtis tbad qcevis
ambebs didi warRvnis legendaTa analogiiT `mcire warRvnis~ legendebs
vuwodebT~ (SamanaZe 1973: 94).
mkvlevris azriT: `xari, verZi da Rori xalxs rom mfarveloben da
soflebs warRvnisgan ixsnian, SemTxveviTi ar unda iyos. aq im uSoresi
epoqis gamoZaxilia, roca Cveni winaprebis SegnebaSi totemisturi rwmena
batonobda da zogierT cxovels RvTiur arsebad miiCnevdnen. `qarTlis
cxovrebaSi~ amis Taobaze naTqvamia: `romelnime ugdebdes casa da sxvani
mzesa da romelnime mTvares, romelnime varskvlavTa da romelnime
mfrinvelTa da romelnime qveyanasa da mxecTa da nadirTa xeTa~ (SamanaZe
1973: 100).
qarTul xalxur masalebSi mcire warRvna RvTiur cxovelebs (xari,
iremi, Sveli da sxva) da codva-madls ukavSirdeba (ixileT danarTi #53;
54).
42
aWaris folklorSi, ratomRac, iremze win Svlis kultia wamoweuli.
aqaurTa warmodgeniT Sveli da xari, RvTiuri cxovelebia da maTi
mokvla SeiZleba gaxdes mcire warRvnis mizezi.
aWaraSi Svlis mokvla udides codvad iTvleba: `ra Sveli mogiklavs
da ra Svilio“ (ixileT danarTi #55; T. SioSvili, avtoris piradi
arqividan).
aWarelTa rwmeniTa da warmodgeniT, Svlis mokvlis gamo SeiZleba
mTeli sofeli an xeoba daisajos: `sofel gegeliZeebSi Turme Sveli
wyals svamda da viRac kacs mouklavs. amis gamo igi RmerTs sastikad
dausjia. am kacs sanam gatyavebuli xorci saxlSi autania, mis misvlamde,
saxlSi mis or vaJs erTmaneTi dauxociaT e. i. vinc Svels moklavs, kai
dRe ar daadgebao” (mTqmeli emine xorava. 67 wlis. mcx sarfSi,
gamoTxovili sof. urexidan. Ppiradi arqivi. Cav. 2005 w_ixileT danarTi
#56).
zogierT aWarul TqmulebaSi muslimuri elementic SeWrila, rac ar
aris gasakviri. erTi aseTi Tqmulebis mixedviT `feiRamberi rom daiWires
qristianebma, feiRambers ar uSvebdnen, tyidan Tu Sveli Camuao, maSin
gagiSvebTo, imaT egonaT, Svelma ra icis da ras Camuao, ras geigebso,
saidan igrZnobso. feiRambers uTqvams: rom Camovides, marTla gamiSvebTo?
- kio. Sveli mTidan marTlac wamosula, magram imaT gzaSi misTvis
xafangi daugiaT da Sveli iq CaugdiaT, modioda da dieba, mara moglija
Turme xafangi da feiRamberTan mainc mivida. feiRamberma gaxsna xafangi
da CliqSi (Svels ukana fexebTan, CliqebTan TeTri aqvs) iodiani bamba
Caudo, Suuxvia da guSva da Tqva_vinc am cxovels moklavs, am
wuTisofelSi harami miqniao“, anu am cxovelis xorcis Wama aukrZalia,
vinaidan is Cvens sicocxles ewirebodao~ (T. xozrevaniZe, dab. Dda mcx.
sof. kvatiaSi. piradi arqivi, 2005 w _ ixileT danarTi #57). am Tqmulebis
mixedviT, uflis cxoveli mzadaa, batonisTvis Tavi gaswiros. is TavisiT
midis da mzadaa Seewiros, magram ufali aqac gadaarCens mis cxovels.
amave Sinaarsis ambebs gadmogvcemen Suaxevis raionis mkvidrnic:
`erTxel Sveli dauWeriaT, Sveli roca unda daeklaT, enaze mosula da
uTqvams: patara nukri myavso, mSieri mokvdeba, axla waval, vaWmev da mere
movalo. am kacebs gauSviaT. Svels sityva Suusrulebia da ukan
43
dabrunebula. mubareq RmerTs xeli ukana fexze murtymia (Svels ukana
fexze TeTri niSani imitom aqvso) da `waio~, uTqvams: `Sen imdeni
dagvijere, nukrs aWame da ukan moxvedio, rom ar mogvatyue da dabrundi,
axla adeqi da wadi Sen SvilebTan Sen iyavio“ (mTqm. T WaRaliZe, 76 wlis.
dabadebuli da gaTxovili sofel WalaSi, Ppiradi arqivi 2005w). `Svels
mubareqis xeli aqvs gadasmuli ukana fexze, amitomacaa CliqebTan TeTri
rom aqvso~ (beriZe xemid SaqirisZe brili 78w, piradi arqivi 2012 -
ixileT danarTi #58; 59).
aWarul TqmulebebSi Svelis mfarveli feiRamberia. Sveli
`feiRambris~ cxovelia da misi mokvla `mcire warRvnas~ iwvevs. xalxi
amgvarad gaiazrebs TviT Cvens droSi momxdar stiqiur ubedurebasac, ris
dasturicaa gadmocema xulos raionis sofel wablanaze, am soflis
maxloblad, xeobaSi mewyerma 1989 wlis 19 aprils 20 adamianis sicocxle
imsxverpla. es ubedureba, xalxuri rwmeniT, Svelis mokvlam gamoiwvia:
`Sveli RmerTis cxovelia da ar unda moeklaT. albaT RmerTma Suri
magitom iZiao~ (mTq. xozrevaniZe nurife, dabadebuli Dda mcxovrebi
sofel kvatiaSi, 74 w. piradi arqivi, 2005 w).
gulnara cecxlaZis TqmiT, mewyris Camowolamde sofel wablanaSi
erT qals winaswarmetyveleba dauwyia. Sinaurebs CauTvliaT, gagiJdao da
daubamT. mis samkurnalod, 19 aprils, dilas, xojebi miuyvaniaT, magram
qals ufro xmamaRla dauwyia yvirili: `wadiT, Tavs uSveleT,
`solgomani~ modiso. Bbolos tirilsa da xvewnaze gadasula, orsuli
qali mainc gaiyvaneT, droze wavides, daiRupebao. molebs Tavi
miunebebiaT da wasulan. im dRes marTlac Camoqceula `solgomani~ da es
ubedureba datrialebula (mTq. g. cecxlaZe., dab. sof. xixaZirSi. Mmcx.
sof. zemoxevSi, 70 w. 2004, piradi arqivi _ ixileT danarTebi: #60; 61; 62;
63; 64; 65; 66; 67; 68; 69; 70).
mocemul gadmocemebSi ramdenime arqauli motivi gvaqvs. aseTia
`wminda kacis~ gafTxilebis, warRvnis winaswari uwyebis motivi, romelic
fiqsirdeba, agreTve, vernebTan dakavSirebul mcire warRvnis legendaSi:
`tbis gaskdomamde adre am sofelSi erT moxuc kacs unaxavs sizmari, rom
sofeli unda wyalma weiRoso. visac daujeria am moxucisaTvis, dauclia
sofeli da wasula zogi maxalakurSi, zogi oSanaxevSi. visac ar
44
daujeriaT darCenila da daRupula~ (bskifa, #171, 1972 w. gv. 127). moxuci
am SemTxvevaSi soflis rCeulsa da wminda kacs ganasaxierebda, romelsac
ufalma auwya mosalodneli gansacdeli (ixileT danarTi #71).
`solgomanis~ Tqmuleba mosalodneli warRvnisa da RvTis sasjelis
motivebiT paliastomis tbis legendas gvagonebs: `am tbis adgilas
odesRac iyo qalaqi paleostomi. Aam qalaqSi yofila eklesia, sadac
imyofeboda RvTismSoblis xati, romelic andria pirvelwodebulis
motanili yofila~ _ ase iwyeba paliastomis legenda. Semdeg
moTxrobilia qalaqis mcxovrebTa Secodebebze. erTaderTi kaci, visac
RvTis siyvaruli ar Senelebia, yofila kiko. mas sizmarSi RmerTi
gamocxadebia da gaufrTxilebia: waiRe RvTismSoblis xati SemoqmedSi,
paleostomi unda daiRuposo. kiko rogorc ki gaSorebia paleostoms,
amouxeTqavs wyals da qalaqi dautboravs.~ es varianti f. mgelaZes
Cauweria da 1892 wels rusul enaze gamouqveynebia (СМОМПК, 1892, випуск.
XIII, отдел II, gv. 72). gansxvaveba am or gadmocemas Soris isaa, rom
`solgomanis~ legendaSi, gasagebi mizezebis gamo, gafermkrTalebulia
qriatianuli motivebi, Tumca maTi kvali mainc SeiniSneba: 1. Tavad
toponimi `solgomani~ qristianul periodSi Cans gaCenili, radgan
etimologiurad es saxelwodeba bibliur `sodom-gomors~ ukavSirdeba:
solgomani<somgomori<sodom-gomori; 2. mTqmelebis nawili mTis
Camoqcevas qristianobis uaryofas ukavSirebs: `es xeoba yvelaze
qristianuli mxare yofila. Turqebis Semosvlas aqaurebis gamuslimaneba
mohyolia. mters aqauri ara erTi qristiani beri da morwmune uwamebia.
winapriseuli wesebi uaruyviaT da yvelfer amis gamo es adgili
dawyevlilia da 40 welSi erTxel illa Cameiqceva, asea gamCenelidan
dakanonebulio~. solgomanic magitom darqmevia... moxeTqvis dros mTeli
solgo (grova) Camovdao (mTq. a. miqelaZe. dab da mcx. sof. neniaSi.
Caviwere 1992 w. piradi arqivi). aqaurebi imasac amboben _ es RmerTis
dawyevliliao da ormoc welSi erTxel Cameiqcevao (m. daviTaZe, sofel
faCxis mkvidri, 75 w. Caiwera g. daviTaZem. Mmomawoda Camwerma (ixileT
danarTebi #60; 61; 62; 63; 64; 65; 66; 67; 68; 69; 70).
qristianuli motivebis naTeli gamoxatulebaa faCxis kldis
legenda, romelic me-19 saukunis damlevs Cauweria devriS-beg beJaniZes:
45
`wablana-faCxis eklesia momxdurebma daangries, jvrebgamosaxuli
lodebi daugorebiaT, raTa gadakarguliyo da aqaurebs daeviwyebinaT. ise
moxda, rom erT-erTi lodis jvris mxare piriT miwisken iyo dagdebuli.
qalebma es ar icodnen da lodze sarecxs recxdnen. erTxel SemoesmaT:
`wadiT Torem mTa dagordebao, magram ar daijeres. male isev igive xma
gaisma. erTi mainc ar wavida, mTa ki marTlac moskda da kidec Caiyolia;
aqedan modis xatovani gamoTqma: `ras iZaxi FfaCxis kldesaviTo~
(beqiriSvili 1996: 66). faCxis legendas msgavsi Sinaarsi aqvs Tedo
saxokias CanawerSic _ es sofeli faCxmatelebma gaaSenes. im dagorebul
lodze jvarcmuli qriste iyo gamosaxulio... (saxokia 1985: 234).
analogiuri Sinaarsis Tqmuleba gvxdeba zaqaria WiWinaZis CanawerebSi.
faCxisa da wablanis legendebSi qristianuli motivebis arseboba,
albaT, imiTac aris gamowveuli, rom orive sofeli sxalTis eklesiasTan
axlos mdebareobs. sxvaTa Soris, amaze metyvelebs faCxis Sesaxeb
arsebuli meore gadmocemac, romlis mixedviTac, sxalTis eklesia da
misi eparqia, sofel faCxaSi dawuruli RviniT sargeblobdnen. iq imdeni
yurZeni modioda, eparqias wlidan-wlamde hyofnidao. rac Seexeba mis
Camotanas, mTqmelis gadmocemiT: `sofel faCxidan sxalTis marnamde didi
xis Rarebi hqoniaT. yurZens faCxaSi wuravdnen da Rarebis saSualebiT
pirdapir sxalTis marnis WurebSi Caedinebodao~ (mTq. q. abaSiZe, dab. da
mcx. sof. vernebSi. 50 w. piradi arqivi, 2005 w _ ixileT danarTi #75; 76).
aWaraSi mcire warRvnis legendebs qristianul da mahmadianur
epoqebSi mravali cvlileba ganucdiaT, magram TiTqmis yvelgan
fiqsirdeba warmarTul-miTosuri plastebi. mraval maTganSi figurirebs
xarTa Serkinebis arqauli motivebi.
rogorc cnobilia, warmarTul epoqaSi Sinaur cxovelTa Soris
gansakuTrebiT xars aRmerTebdnen (oqroSiZe 1969: 35). marto,
pirvelyofili Sexedulebebisa da warmarTobis epoqaSi ki ara, aramed
qristianobis xanaSi ki mravlad gvxdeba xaris gamosaxulebani,
gansakuTrebiT uZveles taZrebsa da eklesiebSi. magaliTad, mexuTe
saukunis taZarSi _ bolnisis sionSi xaris Tavis gamosaxulebaa, rac
qristianobamdeli sarwmunoebis gamoZaxili unda iyos (CubinaSvili 1940:
158). a. soxaZis mosazrebiT, saqarTveloSi SemorCenili xaris kultis
46
elementebi _ `Cveulebidan naTlad Cans, rom leCxumSi nikora xaris
mimarT, sxva muSa xarebisagan gansxvavebiT, damatebiTi magiur-religiuri
rituali sruldeboda, rac imas mowmobs, rom nikora xars leCxumeli
miwaTmoqmedebi `muSa xaris gamCeni: RmerTis anu `didi RmerTis~ mier
niSandebul cxovelad miiCnevda... ~ didi RmerTis~ cnebaSi ki warmarTuli
RvTaeba unda igulisxmebodes~ (soxaZe 1964: 110-112).
x. TavdgiriZis azriT, aWaraSi xaris kultis `dasabamiseuli
fesvebi~, iseve rogorc yvela xalxis miTosSi, wylidan aris
aRmocenebuli. wyali aWaris miTosur cnobierebaSi pirvelSesaqmiseuli
qaosis ekvivalentad moiazreba:
`qveyana xarze dgaso,
xari Tevzze dgaso,
Tevzi wyalze dgaso~...
mkvlevris azriT, RvTaebrivi, madliani xari, romlis rqebzec
dedamiwa gaCerebula, samxreT-dasavleT saqarTveloSi farTod
gacrcelebuli legenda-Tqmulebis gmiri - wylis kuroa (gadmocemebi
WinWaos tbaze, vernebze, buRa-golze da sxva.. (ixileT danarTi #72; 73;
74. amgvari araCveulebrivi xari wyalSi cxovrobs da fesvebi Tevzze
udgas. wylis xari `wylis urCxulia~, romelmac vernebis ganadgureba
gamoiwvia _ `aWarul TqmulebebSi xmeleTis xarisa da wylis urCxulis
brZola `mcire warRvnas~ iwvevs da sofel vernebs anadgurebs. es aris
ori uZlieresi stiqiis _ wylisa da miwis SebrZoleba, SeiZleba vTqvaT _
`mcire Sesaqme~ (TavdgiriZe 2000: 94-96).
aWarelTa rwmeniT, `dedamiwa xaris rqebze dgas, roca buzi daajdeba
da Tavs gaiqnevs, miwa Seyanyaldeba, Zalian rom gaaqanos Tavi, qveyana
mTlianad deiqcevao. Aamitomac, Zvelebis gadmocemiT, xari gamCenelis
cxovelia~ (mTq. e. mamulaZe. Ddab. da mcx. sofel neniaSi. Ppiradi arqivi,
2005).
zogierT aWarul gadmocemaSi gamqralia xsovna wylis binadari
miTosuri arsebis Sesaxeb. amis dasturia Tqmuleba `tbiyelis~ Sesaxeb
(tbiyeli xinos aRmosavleTiT, mTis ferdobze mdebareobs). legendis
Tanaxmad: `tbaSi yofila erTi raRac cxoveli, romelic yoveldRe
amodioda wylidan da iqve mindorze gadioda. mindorze Sexvdeboda
47
soflis xari da daetakeboda mas. saRamomdi Widaobdnen, xolo saRamos
ganSordebodnen erTmaneTs da daRlil-daqanculi, mSieri xari saxlSi
brundeboda. Aase ramdenjerme ganmeorda. es SeniSna xaris patronma,
gaigo mTelma sofelmac. Ddainteresdnen yvelani. sabalaxod gasul xars
diliT gahyvnen tbasTan. cota xnis Semdeg dainaxes, rom wylidan amovida
raRac Savi cxoveli da maSinve etaka xars... xmeleTis xari isev
damarcxda. Mxaris patroni yofila mola-dede maxaraZe, romelic mWedeli
yofila. Mman Tavis xars rqebze rkinis maxvili gaukeTa da gauSva
sabalaxod. im dRes wylidan amosulma cxovelma xari ver daamarcxa,
xarma ki rkinis maxviliT mokla is cxoveli. Amis mere xari normalurad
Zovda da saxlSic maZRari brundeboda. gasula xani da xalxi Zalian
dainteresebula, ra iyo am tbaSi. gadauwyvetiaT am tbis daSroba. erT
mSvenier dRes auRiaT xelT samuSao iaraRebi da soflis mcxovrebni
wasulan tbasTan. dauwyiaT muSaoba Tu ara tbidan wylis gadmosaSvebad,
uceb ca moRrublula, amtydara Weqa-quxili, mosula kokispiruli wvima
da daSinebuli xalxi iZulebuli gamxdara, Tavi daenebebina dawyebuli
saqmisTvis. Mmeorejer wasulan, magram maSinac aseTi saSineli amindi
Seqmnila. Aam garemoebas xalxi dauSinebia da amitom xeli auRiaT am
ideaze (qaTamaZe 1940: 19-20 _ ixileT danarTi #77)
wylis miTosuri arsebis vinaoba ucnobia yaragolis tbis Sesaxeb
arsebul gadmocemaSic: `yaragoli xixaZiris zeviTaa, Zalian didi tbaa
da Tan saSiSi. im tbaSi bevri xalxia damxCvari. am tbas SiT Tvalebi
hqonia. miwis SiT, iq geedineba. is tba xmeleTze ar gadmodis. Cveni
winaprebi ambobden, rom am tbaSi racxa Savi cxoveli cxovrobs, vinc
axlos miva, wylis cxoveli misgan (yurbans) Sesawirs iTxovs da amitomac
yvelafers SiT itacebso. aq xalxi xSirad irCoboda, mara damxCvals
veravin naxulobda. tba sul Savi ferisaa, amitomac `yaragoli~ daarqves.
am tbaSi sul silaa da fexs rom Sedgam, SigniT gekideba da giTrevs da
gaxrCobs. am tbaSi Sesvlas misdRemSi eridebian~ (mTqm. gulnara
cecxlaZe, dab. sofel skvanaSi, amJamad mcx. SuaxevSi, Caviwere gomis
mTaSi 2005 w. _piradi arqivi).
wylis arsebis vinaobas ufro akonkretebs `mwvane tbis~ legenda
(mwvane tba mdebareobs goderZis uReltexilis samxreT-dasavleTiT,
48
almes mTis maxloblad). aqaurTa gadmocemiT, am tbaSi raRac gareuli
`xvlikiseburi cxoveli~ cxovrobs, romelic SiT Sesul saqonelsa Tu
adamians iTrevs. Dmagram misi kvalis migneba Znelia~ (mTq. i. melaZe. Ddab.
da mcx. daba xelvaCaurSi, 2004 w. piradi arqivi _ ixileT danarTi #78;
79; 80; 81; )
mwvane tbis msgavsi `xvlikiseburi cxovelis~ arseboba kargad Cans
aRmosavleT saqarTvelos mTaSi dacul gadmocemebSi. am TvalsazrisiT
sainteresoa `saydrionis eklesiis~ legenda, romelic mogviTxrobs erwo-
TianeTis didi tbis ambavs: `es tba erT gveleSaps gauCenia. Turme,
yoveldRe wavidoda zRvaze, Caigubebda wyals da aq asxamda. tba
TandaTan izrdeboda da mTebze mosaxle xalxs walekvas uqadda.
gveleSapTan Sebmas, aba, vin gabedavda. Hhoda, erT kacs saocari mozveri
hyolia. rqebi danasaviT hqonia galesili. erT mSvenier dRes gaparula es
mozveri, SeWidebia gveleSaps da sul daufatria, mxolod kudi darCenia.
Eis kudi aris Cveni iori, axlac rom Cagvidis da ar gviwydeba~ (folk.
arq, k, 165, gv. 75 - ixileT danarTi #82)
duSeTSi Cawerili legendis mixedviT, gveleSapi aragvs agubebs.
warRvnis SiSiT SeZrwunebuli xalxi veSapTan brZolis gzas saxavs. imeds
amyareben naialaRar xarebze. jer erTs gamoiyvanen da SeabrZoleben, mere
meores, Semdeg mesames... magram veSapi yvelas amarcxebs. Mmisnis rCeviT,
bolos nikora mozvers monaxaven. igi gveleSaps rqiT mucels gaufatravs.
Aaragvs gzas gauxsnis da soflebs gadaarCens (folk. arq., k. 165, gv. 89).
zogierT gadmocemaSi wylis binadari gveleSapi transformirdeba
uCveulo garegnobis xarad. erT-erTi aseTi gadmocemaa WinWaos tbis
legenda, romelSic TvalSisacemia wylis kultis elementebi da xaris
gamanayofierebel funqciaze miniSnebebi. WinWaos tba gomis mTaze
mdebareobs. gadmocemis mixedviT, `uZveles dros am tbaSi Savi xari
cxovrobda, romelsac wiTeli Tvalebi hqonia. xari am wylis patrons
ekuTvnoda. am wyalSi pirutyvi an adamiani Tu Sevidoda, ukan iSviaTad
brundeboda. es wyali mbrunavi yofila da Sig yvela Semsvlels Ziravda.
CaZiruls iSviaTad naxulobdnen. adgilobrivebis gadmocemiT, am tbas
siRrmeSi xvrelebi hqonia, romlebic `foTis zRvas~ uerTdeboda.
49
gadmocemis sxva variantis mixedviT, `am tbaSi Savi xari kildesTan
cxovrobda da mzis amosvlisas gamodioda da balaxs Zovda, xmeleTis
xars ebrZoda da saRamos, mzis Casvlisas, wyalSi Cadioda. am xars
hyolia racxa patroni (gamCeneli), romelic mis adgilSi gasulebs
Ziravda. is xari xan Cdeba, xan ara, gaaCnia, vis gamuuCdeba. es tba adre
ufro didi yofila, axla TandaTan pawavdeba. kldis ZirSi zovli Rmaa
da Tanac iq brunavso da xalxs sZiravso. Sori da mwvanea aq wyali~ (mTq.
asie kilaZe-konceliZe, mcx. sofel zemoxevSi, 78 wlis, Caw. 2005 w. piradi
arqivi _ ixileT danarTi #83). gadmocemaSi gacxadebulia cxovelis
mfarvelis - mzis vinaoba.
Aam Tqmulebis sxva variantSi vkiTxulobT: `WinWaos tbaSi
binadrobs wylis xari, romelic zogjer napirze gamodis da mudam erT
adgilze wveba. mis danawol saqonels sijansaRe emateba. WinWaos tbis
wyals samkurnalo Tvisebebic gaaCnia. uSvilo qalebi specialurad
midiodnen da banaobdnen am tbaSi~ (SamilaZe 1964: 133). am variantis
TqmulebaSi pirdapiraa gacxadebuli `wylis cxovelis~
gamanayofierebeli funqcia.
gadmocemis sxva variantSi xarTa Serkinebis tradicia TiTqmis
daclilia miTologiuri Sinaarsisgan: WinWaos tbasTan axlos aris gomis
mTis sazafxulo iailebi, mis erT-erT ubans saxelad `xariaTaRi~ hqvia,
sadac zafxulobiT 100-mde komli iyris Tavs. aqaurTa gadmocemiT, am
adgilis saxelwodeba warmodgeba uZvelesi tradiciidan, kerZod, `am
adgilas xarebis Sesajibri adgili yofila. aq modioda ucxo `Savwamwama
xari da aqaur xarebs sul amarcxebdao. erTxel aqaurebs specialurad
gauzrdiaT kargi xari da SeujibrebiaT am xarisTvis. Mmosaxleobis xars
ujobnebia da is xari (RvTis cxoveli) im dRidan aRar gamoCenila.
aqaurebs ki am adgilisTvis es saxeli daurqmeviaT. im dResaswaulidan
dResacaa SemorCenili erTi ucnauri Cveva, rogorc yovelTvis,
gamarjvebuls xars wiTel bafTas, xolo damarcxebuls Sav bafTas
daabnevdneno. Aamitomacaa dRes saqonels, xars rqebze wiTel bafTas,
naWers ukeTeben, rom gamarjvebulis feria da Tvali ver Zlevs, Tvals
ar ecemao~ (mTq. f. WaRaliZe, dab. sofel inwkivreTSi da mcx. sof.
varjenaulSi. piradi arqivi. 2010 _ ixileT danarTi #84).
50
sxvagvarad, xariaTaRi (xaris sawoli) aWaraSic (mag. sanaliis mTaze)
da imerxevSi (Turq) iailebzec mravlad gvxdeba. Aaq xarebs furebisgan
gancalkevebiT abalaxebdnen da saxelwodebac aqedan modis. zemo
moyvanili legenda ki ufro tbebs ukavSirdeba.
transformirebuli gamgebeli wylisa kargad Cans vernebis//
`tbiyelis“ gadmocemaSi: `sofel vernebs adre `tbiyeli~ erqva. soflis
zemoT mTaze, yofila mozrdili tba, romelic gamskdara, moxeTqila da
sofeli `tbiyeli~ waulekavs. Amis Semdeg iqaurobas `vernebi~ darqmevia”...
(Tandilava 1996: 84-85). amave gadmocemis sxva variantSi, soflis
`Camoqcevis~ ambavi dakavSirebulia xmeleTis xarTan, romelsac patronma
`rkinis rqebi~ gaukeTa, riTac wylis xari daamarcxa: `wylis xaris
patroni tbis zemoT arsebuli eklesiis mepatrone yofila. xarebis
orTabrZolis damTavrebis Semdeg, gasisxlianebuli, damarcxebuli wylis
xari tbaSi gadaSvebula, ris Semdegac tba aboboqrebula da gadmosula,
sofeli waulekavs da misi mimdebare eklesiac. Aam sofels `vernebi~
darqmevia (mTq. biWiko abaSiZe, dab. da mcx. sof vernebi, 2003 w. piradi
arqivi). aRniSnul sofelSi Zvelad momxdar stiqiur ubedurebaze
miuTiTeben istorikosebic: `sofel vernebisa da misi Semogarenis
reliefi, Sua sofelSi miwaSi Cafluli samlocvelos naSTebi
gvafiqrebineben, rom warsulSi am sofels marTlac ganucdia stiqiuri
ubedureba. soflis zemoT tbis arsebobac TiTqos eWvs ar iwvevs
(legenda sofel vernebze, `macne” enisa da literaturis seria, #2, Tb.
1978). am legendaSi naxsenebi eklesiis arseboba dadasturda
arqeologiuri gaTxrebiTac, romelic arqeologebma a. kaxiZem da S.
mamulaZem Caatares (kaxiZe, mamulaZe 1993).
soflis saxelwodebis ganmartebas isxavs miznad naRvarevis tbis
legendac: `am tbaSi, Turme, cxovrobda xari, `tbis xari~. am soflis
mcxovreblebi yovel welwads aWidavebdnen soflis saukeTeso xars.
wylis xari xmeleTis xarTan yovelTvis gamarjvebuli rCeboda da
wyalSi mSvidad cxovrobda. erT welwads soflelebma saWidaod gayvanil
xars rkinis rqebi daadges da sabrZolvelad wylis xarTan gauSves. am
brZolaSi soflis xarma daWra wylis xari, daWrili wylis xari wyalSi
Sevardnila, amitomac tba aboboqrebula, gadmosula napirze da sofeli
51
duuRvria, amis mere am sofels `naRvarevi~ darqmevia~ (mTq. memed
nagervaZe-gaugoni dedisagan. Caiwera Tamar nagervaZe 2006 w. piradi arqivi
_ ixileT danarTi #85; 86; 87; 88).
xaris kults rom saqarTveloSi friad mniSvnelovani adgili ekava,
amas mowmobs mdidari da mravalferovani arqeologiuri, folkloruli
da eTnografiuli masalebic.
rogorc aRvniSneT, aWaris toponimebSi xaris kultTan dakavSirebiT
mraval Tqmulebas vxvdebiT. kerZod, toponim `xari-ÁaTaR”-Tan
dakavSirebiT. erTi versiiT, `xari-ÁaTaRi” bibliur istoriasTan
asocirdeba. mTqmelis, JuJuna zoiZis, informaciiT, `xari-ÁaTaRi” swored
is mTaa, sadac noes kidobani gaCerebula. analogiurad saxeldeba `karas
mTa” (mTqmeli Tenzile qarcivaZe). sxva versiiT `xariaTaRi” wminda
(gareuli) xarisa da Cveulebrivi xaris saasparezo adgilad iTvleboda,
sadac gamarjvebuli wiTeli anu wminda xari rCeba. MmTavari da
mniSvnelovani ki isaa, rom orive SemTxvevaSi mTa wminda adgilia, anu
`kvrivi~ adgili, romelic siwmindesTan asocirdeba.
xaris kults sxvadasxva aspeqtSi ganixilaven. Qqedis raionis
mkvidrTa gadmocemebSi saarsebo wylis uzrunvelyofa `wminda xarisTvis”
daukisrebiaT: `sofel gegeliZeebSi, sadac exla wyaroa, im adgilas
wyali ar yofila, xalxi wylis ukmarisobas ganicdida. erTxelac erT
buRa xars ubuRravia da amgvarad gamoudenia wyali. gaxarebul xalxs es
xari `wminda xarad miuCnevia, imave wyaros wylisaTvis Seuwiravs _
dauklavT, xorci xalxisTvis daurigebiaT da sisxli wyalSi CausxamT.
mis mere yoveli wlis ivlisis TveSi tradiciulad klavdnen xars”
(bskif, saqme #199, gv. 59 _ ixileT danarTi #89).
am TqmulebaSi sainteresoa rogorc xaris, aseve misi Sewirvis
ritualic _ `kulti Tavis gamoxatulebas Rebulobs sxvadasxva
SesawiravSi _ msxverplSi. Tavdapirvelad msxverpli savsebiT realuria,
droTa viTarebaSi ki is TiTqmis marto simboluri xdeba” (kosveni 1971:
179).
specialur literaturaSi cnobilia, rom RvTaebisadmi
msxverplTSewirva da locva-vedreba saTaves iRebs animizmis periodidan.
sazogadoebrivi ganviTarebisa da SemoqmedebiTi azrovnebis Sesabamisad
52
religiur-ideologiuri, cvlilebebis safuZvelze, garkveul
transformacias ganicdida msxverplSewirvis adrindeli formebic. ase
Seicvala TandaTan adamianis msxverplad Sewirvis wesic da misi adgili
sxva cocxalma arsebam daikava. Seicvala maTi damokidebulebac da
adamianis nacvlad cxovelebis Sewirva daiwyes.
TqmulebebSi vxvdebiT rogorc animistur, aseve zoomorful rwmena-
warmodgenebs. sakvlevi masalebis safuZvelze, SeiZleba aRvniSnoT, rom
xari, Sveli, cxvari aqaurTa rwmenaSi `RvTis cxovelebad” iTvleboda.
isini asrulebdnen mTel rig funqciebs, romelTac asaxva hpoves rwmena-
warmodgenebsa da nivTier kulturaSi.
53
Tavi III. qristianobasTan dakavSirebuli toponimuri
Tqmuleba-gadmocemebi
3. 1. wm. Aandria pirvelwodebuli da masTan dakavSirebuli
Tqmulebebi
aWara erT-erTi ZirZveli qristianuli kuTxea saqarTveloSi. rogorc
mkvlevari s. gogitiZe wers: `aWaris mravaltanjul miwaze fexi daudgams
jer kidev qristianuli religiis xanaSi, ieso qristes Tormet
mowafeTagan ramdenimes: andria pirvelwodebuls (saxarebaSi pirvel
mociqulad andriaa dasaxelebuli, amitomac mas `pirvelwodebuli~
ewoda), simon moSurnes (ase ewodeba `saqme mociqulTaSi~) igive kananels,
mataTas (maTeosi) da filipes. gadaWriT SeiZleba iTqvas, rom amaTgan
qristianobis gavrcelebisaTvis aWaraSi Sroma ar dauSurebiaT andriasa
da mataTas. sruliad saqarTvelos kaTalikos-patriarqi ilia II Tvlis,
rom andria pirvelwodebulma da simon kananelma `uflis sityvis
qadagebiT ganvles saqarTveloSi Cveni welTaaRricxvis pirvel
saukuneSi~ (gogitiZe 1990: 78).
qristianuli sarwmunoebis pirveli qadageba saqarTveloSi,
werilobiTi wyaroebis mixedviT, ieso qristes TormetTagan erT-erTma
mociqulma andria pirvelwodebulma, swored aWaridan daiwyo. Qwyaros
cnobiT, `movida... andria qalaqad trapizonad, romel ars sofeli meg-
relTa, sada-igi dahyo Jami mciredi, da ixila ugunureba pirutyuebrivi
mkÂdrTa Soris mis qalaqisaTa, ganvida mier da Sevida queyanasa qarT-
lisasa, romelsa did-aWara ewodebis, da iwyo qadagebad saxarebisa.
rameTu kacni pirutyuTa uugunures iyvnes da ara icnobdes Semoqmedsa
RmerTsa, da yovelsa saZagelsa da arawmidasa wessa aRasrulebdes,
romeli saTqmeladca ujero ars. da mravalni Wirni da gansacdelni
daiTminna urwmunoTagan, da SewevniTa RmrTisaTa da wmidisa mis xatisaTa
yovelnive madlobiT moiTminna, vidremdis yovelnive moaqcivna da
moiyvanna sarwmunoebad. rameTu adgilsa, romelsa daasvena xati yovlad-
wmidisa RmrTismSoblisa, aRmoecena wyaro friad Suenieri da didi,
romeli-igi vidre dResca dauwyuedelad aRmosdis. da Semokrbes
yovelnive yovliT-kerZo mkÂdrni mis queyanisani, da naTel-sca yovelTa
54
saxeliTa mamisaTa, da ZisaTa, da sulisa wmidisaTa, da daadginna
mRudelni da diakonni, da daudva wesi da sazRuari sarwmunoebisa. da
aRaSenes ekklesia Suenieri saxelsa zeda yovladwmidisa RvTismSob-
lisasa. da viTarca eneba wmidasa mociqulsa mier warslva, evedrebodes
da ara utevebdes warslvad, aramed etyodes: `ukeTu Sen warxval, xati
ege yovladwmidisa RvTismSoblisa aqa dagÂsvene, sasod da mcvelad
Cuenda~. xolo wmidaman mociqulman andria Seqmna ficari msgavsi zomisa
da dasdva xatsa mas zeda. da meyuseulad gamoisaxa saxe ucvalebeli
xatisa mis da misca igi maT. xolo maT sixaruliT Seiwynares da
daisvenes ekklesiasa Sina TÂssa pativiT, romeli-igi vidre dRes-aqamomde
hgies. xolo wmidasa mociqulsa misces mSÂdoba da mowled moikiTxes,
ambors uyves da warmogzavnes” (qca I: 39).
`andria pirvelwodebulma samive misioneruli mogzaurobis dros
iqadaga saqarTveloSi, amitom giorgi mTawmindelma 1009-1065), Tevdosi
antioqiel patriarqTan disputis dros (1057w), `mimosvlis berZnuli
teqsti (`mimosvla andria mociqulisa”) gamoiyena saqarTvelos eklesiis
avtokefaliis dasacavad, rogorc mociqulTa qadagebis utyuari
dokumenti: `pirvel warkiTxvisa hrqua berman patreaqsa: wmindao meufev
Sen ityv, viTarmed Tavisa mociqulTaisa petres saydarsa vzio, xolo
Cven pirvelwodebulisa da Zmisa Tvissa mwodebelisa nawilni varT da
samwysoni da mis mier moqceulni da ganaTlebulni; da erTi wmidaTa
aTormetTa mociqulTagani _ simons vityvi kananelsa _ queyanasa Cuensa
mociqulTa ganaTlebulni varT”(giorgi mcire: 154) (xalvaSi 2009: 50).
eqvTime iberielma mociqulTa moRvaweobas saqarTveloSi specialuri
Sroma uZRvna, sabolood ganamtkica da kanonizacia mianiWa debulebas,
rom qarTuli qristianoba Tavisi warmoSobiT dakavSirebuli iyo
mociqulTa xanasTan. Aam Sromas ewodeba ,,mosaxsenebeli mimosvlaTaTvis
da qadagebaTa mociqulisa andreasi.” Aavtors Tavisi Sromis safuZvlian
debulebis misaRebad gamouyenebia epifane konstantinepolisa da nikita
paflagonielis teqstebi. efTimes qarTuli versiis Tanaxmad, andria
yofila trapizonSi, megrelTa qveyanaSi, Semdeg qarTvelTa qveyanaSi
mdinare Woroxamde, aqedan gadasula sosinageTSi...( mTawmindelis: 1982 24-
25).
55
amgvarad, wm. andria pirvelwodebulma didaWaraSi makurnebeli
wyaro aRmoacena, romelSic xalxi monaTla, amave sofelSi
RvTismSoblis eklesia aago, akurTxa mRvdlebi da diakvnebi, bolos ki
saqarTvelos pirvel qristianul taZarSi deda RvTisas xelTuqmneli
xatis – awyuris RvTismSoblis xatis asli daasvena.
sanam andria pirvelwodebuli iqadagebda, `qarTlis cxovrebis~
mixedviT, didaWarlebi warmarTebi yofilan, Semdeg ki gaqristianebulan.
osmalos Semosvlis mere ZaliT gaumuslimanebiaT, magram yvelafris
miuxedavad, garkveuli periodis ganmavlobaSi, isini mainc qristianul
msaxurebas agrZelebdnen, rasac arsebuli masalebi adasturebs:
`didaWaraSi xangZlivi drois manZilze arsebobda eklesia. aq dRemde
Semonaxulia toponimebi da adgili, sadac mosaxleoba eklesiis
arsebobas varaudobs. Cveni saukunis 50-ian wlebamde didaWaraSi SavaZeTa
sagvareuloSi (bude-naTesaobis saxelwodeba fiTnanTi) gamoTxovili
xandazmuli qalebi mamakacebisagan malulad, mistikur garemoSi,
sakralur adgils estumrebodnen. ikribebodnen soflis ganapira
amaRlebul borcvze, e. w. `nakafis serze~ mdebare naeklesiaris
midamoebSi da dabal xmaze galobdnen (mTxrobelTa ganmartebiT
mRerodnen). Aam adgils `Tarangelozis yeli~ (mTavarangelozis yeli)
ewodeba (mgelaZe, faRava 1999: 139).
rogorc didaWaris mkvidri T. wulukiZe wers: `didaWara
ZvelTaZveli sofelia, amitomac iyo, rom I saukuneSi andria
pirvelwodebulma swored savane am sofelSi hpova... adgils, sadac
savaraudod, unda agebuliyo pirveli eklesia saqarTveloSi da ara
marto saqarTveloSi, amJamad `Tarangelos~ vuwodebT. vfiqrob, rom
andria pirvelwodebulis mier agebuli taZari Zelisa unda yofiliyo da
Semdgomad im adgilas unda aRmarTuliyo axali taZari mTavarangelozis
saxelobisa~ (wulukiZe 2009: 12).
`qarTlis cxovrebidan~ aseve vgebulobT, rom andria
pirvelwodebulma didaWaris Semdeg `gardamovlo mTa, romelsa ewodebis
rkinis juari da Tqmul ars, viTarmed juari. igi TvT netarisa andrias
mier aRmarTul ars. xolo viTarca STavlo xevi oZraxisa da movida
56
sazRuarTa samcxisaTa, daivana sofelsa, romelsa ewodebis zaden-gora~
(qarTlis cxovreba 1955: 38).
Suaxevis raionis mareTis xeobaSi `sanalias mTaze aris adgili,
romelsac `rkinis jvars~ eZaxian. Jurnalist oTar futkaraZes toponim
`rkinis jvarTan~ dakavSirebiT mniSvnelovani kvlevebi uwarmoebia,
avtori svams kiTxvas _ aq xom ar igulisxmeba mdinare sanaliiswylis
saTavesTan axlomdebare rkinisjvris gadasasvleli, romelic sanaliis
saialaRo sadgoms gadmohyurebs. miT umetes, rom masze gamavali gza
odiTganve aWaras SavSeT-eruSeTTan da tao-klarjeTTan, aqedan focxovis
xeobiT ki mesxeTTan akavSirebda.
am zekarze amaxvilebs yuradRebas profesori iuri sixaruliZe da
aRniSnavs, rom dabali gadasasvlelis gamo igi mgzavrTaTvis zamTar-
zafxul mosaxerxebeli iyo. mis naSromSi “SavSeT-imerxevi” vkiTxulobT:
`yviralas uReltexili – SavSeTis qedze. aqedan erTi gza demur-yafiT
midis (mareTis xeoba), xolo meore yara-golze (sxalTis xeobisken).
Turquli saxelwodeba demur-yafi – rkinis kari _ aq rkinis jvris
saxenacvali forma xom ar aris?
rkinisjvarTan axlomdebare kildis qvabebi arqeologebma
gamoikvlies da aq UuZvelesi adamianebis (eneoliTidan neoliTze
gardamavali periodis cxovrebis kvali aRmoaCines. Maxlobel serebze ki
qvakacebia aRmarTuli futkaraZe, `sad mdebareobs mTa, romelzec andria
pirvelwodebulma rkinis jvari aRmarTa” (futkaraZe 2013: 84 - ixileT
danarTi #90; 91). Eam adgilebSi, 2001-sa da 2002 -wlebSi moewyo
eqspediciebi, romelTa kvlevebma erTxel kidev cxadyo, rom am adgilebs
uZveles dros mniSvnelovani daniSnuleba hqonia (diasamiZe, ebraliZe 2011:
54-55).
Bbibliuri ambis mixedviT, moses mier sinais udabnoSi refidimSi
gayvanili israelebi, uflis SemweobiT mosem wyurvilisgan ixsna: `
uflis brZanebiT, israelTagan iaxla uxucesi, xorebis kldeze dahkra
kverTxi, saidanac marTlac gadmovida wyali da israelT moukla
wyurvili (gamosvla, T. 16-18) (biblia 1989: 73).
Suaxevis raionis, sofel Subnis mkvidri ioseb ebraliZis (70w)
gadmocemiT, `sanaliis mTaze aris adgili, romelsac `feiRambris wyals~
57
uwodeben. feiRambers, mTasTan kldeze xeli miudvia da iqedan (kldis
Sua nawilidan) gadmosula wyali. Amis mere am adgils `feiRambris
wyals~ uwodeben (mTq. ebraliZe ioseb, dabadebuli da mcxovrebi sof.
SubanSi, Caiwera da masala mogvawoda naTia ebraliZem, 2005 _ ixileT
danarTi #92).
Zveli aRTqmis mixedviT, uflis rCeuli _ mose winaswarmetyveli,
aseve axali aRTqmis mociqulTagani andria pirvelwodebuli, romelmac
didaWaris mkvidrTaTvis, saswaulebrivi ZaliT wyali aRmoacena.
aWaruli Tqmulebis am variantSi mTavari saswaulmoqmedi
feiRamberia, magram mTqmeli ver akonkretebs Tu romel mociqulzea
saubri. safiqrebelia, `rkini jvrisa da `feiRambris wylis~ _
saswaulmoqmedi pirovneba erTi da igive wmindani iyo, anu wminda andria,
romelmac am mxareSi imogzaura, RvTis SewevniTa da madliT_mravali
saswauli moaxdina.
3. 2. wminda giorgis Tayvaniscemis kvali toponimur Tqmuleba-
gadmocemebSi
qristianul samyaroSi, kerZod ki saqarTveloSi ar moiZebneba
wmindani, mowame iqneba igi Tu eklesiis gamoCenili moRvawe, romelic
popularobiT. wm giorgis Seedrebodes. aWaraSi rac ki SemorCenilia
nangrevi Tu eklesia, TiTqmis yvela wm. Ggiorgis saxelzea aSenebuli.
tao-klarjeTis samonastro kolonizacia swored wm. Ggiorgis saxelobis
taZris agebiT daiwyo _ es iyo `xanZTa _ sayofeli didisa mowamisa
giorgisa”, romelic iqca ara ubralod pirvel, aramed mTavar taZrad
tao-klarjeTSi. niSandoblivia, rom g. merCule klarjeTis meudabnoebs
wm. Ggiorgis adarebs (siraZe 1987: 154).
wm. giorgis Tayvaniscema gansakuTrebiT Zlierdeba X-XI s-Si, rasac
feodaluri monarqiis aRmavlobasa da samxedro ideologiis
damkvidrebas ukavSireben (gamsaxurdia 1991: 172).
XI saukunis literaturaSi mkvidrdeba tradicia _ wm. Ggiorgi,
rogorc saqarTvelos zeciuri mfarveli. Aarsen beri mis Sesaxeb wers:
`meoxi da mfarveli da xelisaRmpyrobeli yovelTa morwmuneTai da
ufroisad naTesavisa Cvenisai (arsen beri 1971: 11).
58
daviT aRmaSeneblis istorikosi qarTveli mxedrobis gamarjvebas
wm. giorgis SemweobiT xsnis: `wminda mowame giorgi gancxadebulad da
yovelTa saxilvelad winauZRoda mas da mklaviTa TvisTa mosrvida
zedamowevnulTa usjuloTa maT warmarTTa, romeli TviT igi usjuloni
da umecarni moRmarT aRiarebdes da mogviTxrobdes saswaulsa amas
mTavar-mowamisa giorgissa” (qarTlis cxovreba, 1955: 341). analogiuri
Sinaarsis legenda arsebobs jvarosnebis Sesaxeb (avarincevi 1991: 275).
wmindanis Sesaxeb Cvenamde moRweulia mravali Txzuleba, romlebic
qarTvel mwignobrebs uTargmniT X-XIII s_Si. istoriulad wm.
giorgisaTvis sagalobeli miuZRvnia ioane minCxs (minCxi 1987: 335-348).
saqarTvelos danarCen kuTxeebTagan erTad arc aWara warmoadgenda
gamonakliss. am kuTxeSi Seiqmna abuserisZe tbelis hagiografiuli
nawarmoebi `axali saswaulni wmindisa giorgisani”
Sua saukuneebSi aWara qristianobis erT-erT mniSvnelovan centrs
warmoadgenda. am TvalsazrisiT gansakuTrebuli Rvawli miuZRvis aWaris
erisTavT-erisTavebis – abuserisZeebis sagvareulos. abuserisZeTa
feodaluri saxli gansakuTrebiT dawinaurda XIII saukunis pirvel
naxevarSi, roca samoRvaweo asparezze gamovida cnobili moRvawe tbel
abuserisZe.
tbel abuserisZe (daaxl. 1190-1240) didi rusTvelis umcrosi
Tanamedrove, mwerali da astronomi iyo. mas ekuTvnis religiur-
istoriuli Txzuleba `saswaulni wmidisa mTavarmowamisa giorgisani~ da
vrceli qronologiur-astronomiuli traqtati `qoronikoni sruli
misiTa sauwyebliTa gangebiTa~, romelmac 350 wliT adre miaxvedra
mecnierni imxanad moqmed welTaRricxvaTa sistemebis astrologiur
cdomilebebze da, 1582 wels, TviT romis papi grigol meTormete aiZula,
qarTuli monapovris mibaZviT romauli kalendris Sesworeba ebrZanebina.
tbels ekuTvnis, agreTve, `galobani samTa ioaneTani: winamorbedisa,
RvTismetyvelisa da oqropirisa~ da `galobani mwvalebelTa
SeCvenebisani~.
Cveni sakiTxis kvlevisTvis fasdaudebeli masalaa daculi tbelis
hagiografiul TxzulebaSi ~saswaulni wmidisa mTavarmowamisa
59
giorgisni~, romelSic saintereso gadmocemebia daculi xixanis da
cxmorisis wminda giorgis eklesiebis mSeneblobis Sesaxeb.
`saswaulni wmidisa mTavarmowamisa giorgisni~ Seexeba xixaTa
cixesimagresTan axlos, focxovSi, daba Suartylis wm. giorgis eklesiis
saswaulebriv mSeneblobas _ taZars marto, sxvebis daxmarebis gareSe
agebs daxelovnebuli qviTxuro basili. teqstSi aRwerili saswaulebi
ukavSirdeba mSenebare eklesiis ezoSi dabrZanebul jvars, romelic
`saxelsa zeda ars alaverdisa mTavarmowamissa~. nawarmoebis bolos
tbel abuserisZe wers: `eseviTariTa sakÂrvelebiTa daesvena namuSakevsa
TÂssa wmidasa~. `namuSakevi TÂsi~ aRniSnavs jvars, wm. giorgis namuSakevs.
es aris alaverdis mTavarmowame, radgan jvari misi saxelobisa iyo. asea
gaSinaarsebuli nawarmoebSi saRvTo madlis ganfena erTi taZridan
meoreSi, riTac viTardeba `ioane zedaznelis cxovrebasa~ da `abibos
nekreselis wamebaSi~ mocemuli Tema: `xolo amis netaris iovanes
mowafeTaganman (igulisxmeba ioane zedaznelis mowafe ioseb
alaverdeli) aRaSena alaverdi, romlisagan gamovlen didni
sakÂrvelebani, vidre dRendelad dRedmde~ (xalvaSi 1998).
wm. giorgi ~swavebiT ganaZlierebs~ mTavar personaJs – basils. TiTo-
euli saswauli ki zneobrivi magaliTis xasiaTs iRebs da arc Tu
iSviaTad mTavrdeba moraluri SegonebiT, riTac nawarmoebi folklorul
teqstebs uaxlovdeba. ~wm. giorgis axal saswaulTa~ avtoris xalxur
samyarosTan siaxlove imdenad didia, rom hagiografiul TxzulebaSi
Cndeba karnavalizebis elementebi. am mxriv gansakuTrebiT sainteresoa
moqmed pirTa narTauli saxelebi - bolok-basili (Sdr. : `boloka~),
`ponili~, `kuanili~, xaris saxelebi - `pirquSi~ da `qurda~. nawarmoebSi
vxvdebiT wm. giorgis xumrobasac (`laRoba~): is qvis ganapobSi Caayenebs
bolok-basilis da iqeT-aqeTidan qvebs SemoaWers, bolos ki gauSvebs da
Seagonebs mas: `wmidaman, reca sicilis saxed da laRobisa, ganzidna mas
ganapebsa qvaTasa da hrqua: aRmoxed da nu xar mowyinare msaxurebisa
Cemisa da srul-qmen taZari Cemio~. sxva epizodSi wm. giorgi enamoCleqil
xelosans gamoajavrebs da patara bavSviviT dauZaxebs: `baCilo!~, riTac
avtori wm. giorgis familarobas ~qristeSi CvilebTan~ (1 kor. 3. 1-3)
qadagebis mniSvnelobas aniWebs (xalvaSi 1998).
60
Txzulebaze darTul „anderZSi“ tbel abuserisZe erTian
saqarTvelos `srul saqarTvelos~ uwodebs, romelsac xvarazmelTa
saxiT `kacis mWamelni mgelni~ Semoesivnen. niSandoblivia, rom maT
gandevnas, Cveuli providencializmidan gamomdinare, mwerali
saqarTvelos zeciuri mfarvelis - wmida giorgis meoxebas miawers.
`anderZi~ warmoadgens abuserisZeebis sagvareulo matianes da
mogviTxrobs xixanis cixisa da eklesiis saswaulebrivi mSeneblobis
Sesaxeb. mTavari moqmedi piri am SemTxvevaSic wm. giorgia, radgan xixanis
wm. giorgis eklesia misi saxelobis iyo. eklesiis mSeneblobis dros
`mravalTa kacTa faTerakTagan Ãsnasa~ Tu @`srulisa saqarTvlos~
mtrebisagan gaTavisuflebas tbel abuserisZe saswaulebis kvalifikacias
aZlevs da gulmodgined CamoTvlis amgvar faqtebs: `qvisa^ dasacemelad
ganmzadebulisa^ mravalTa arRara mosawyuedelad gareukuqcevani; da
wamoqceulTa kldeTagan mSvidobiT Ãsnani mravalTani; da zaris
gansaÃdelad maRalsa da tialsa adgilsa STasaWrelad ganmzadebulTa
kacTa da ferÃCacTumilTa aRmoyvanebiT Ãsnani; da mravalTa muSakobiT
moqmedTa^ qvismqnelTa da TanaSemweTa maTTa^ xangZlad sasneulod
ganmzadebulTa^ meyseulni kurnebani; da kacis mWamelTa mgelTa otebani
sruliad sazRvarTa Sina srulisa saqarTveloisaTa winaSe missa
litaniobiTa~ (abuserisZe 1998: 67).
ufro adre, guzan abulasanisZis gandgomis dros, `mterTa zeda
gacemulni xixanis~ gamoxsnaSic uSualod wm. giorgi monawileobda:
`wmida igi axoani giorgi RamiT varskulavis saxed gamouCndis da xma-
uyvis, viTarca xorcielman da aswavis gzai Sesasuleli. esreT daicvna
amas sazarelsa kldesa CaWrisagan da gviboZna xixani xelTave~ _ wers
tbel abuserisZe. es saswauli gvagonebs didgoris omisa da baxtrionis
ajanyebis cnobil epizodebs, roca qarTvelTa laSqars wm. giorgi
Seeweoda mterTan brZolis dros.
didgoris omis dros, rogorc mematiane gadmogvcems: `wminda mowame
giorgi gancxadebulad da yovelTa saxilvelad winauZRoda mas da
mklaviTa TvsiTa mosrvida zed amowevnulTa urjuloTa maT warmarTTa,
romel TvT igi urjuloni da umecarni moRmarT aRiarebdes da
61
mogvTxrobdes saswaulsa amas mTavarmowamis giorgissa~ (qarTlis
cxovreba 1955: 341).
besarion baraTaSvil-orbeliSvilis (1724-1737) monaTxrobis mixedviT
ki, sparselebis winaaRmdeg brZolaSi `qarTveli qristiani jaris win
haerSi ixilveboda TeTr bedaurze amxedrebuli lamazi Wabuki, romelic
musrs avlebda mters~. Bbaxtrionis ajanyebis dros, 1660 wels,
gadmocemiT, xilulad qarTvelTa jars win miuZRoda TeTr bedaurze
amxedrebuli mxedari: `cxensa zeda spetaksa elvis saxed mimomsrboli
winamZRolad maTda~ (bubulaSvili 2009: 93).
tbel abuserisZis hagiografiuli moTxroba eZRvneba, wm. giorgis
qarTul saswaulTmoqmed taZrebs, romelTa Soris centraluri adgili
ukavia Suartylis wm. giorgis eklesiis saswaulebriv mSeneblobas.
Suartylis taZars mkvlevarebi XII saukunis pirveli naxevriT aTariReben,
radgan verc basils da verc mis Svil ivanes (iovanes) tbel abuserisZe
cocxlebs ver moswrebia. igi mxolod ivanes Svils – mRvdelmonazon
iosebs icnobda, romelic moTxrobis daweris dros ukve gardacvlili
iyo. iosebi moswrebia xvarazmelTa saqarTveloSi Semosevas (1225–1230 w.)
da maleve gardacvlila. tbel abuserisZisTvis masve uambnia Suartylis
wm. giorgis taZris mSeneblobis ambebi: „momiTxrobdes romelsame netari
ioseb, Ze ivanesi... da romelsame maxlobelni misni“ – wers igi.
cxmorisis wm. giorgi Suartylis taZarze Zveli yofila. kuanilisa
da ponilis saswaulic XII saukunemde momxdara, rogorc amas tbel
abuserisZe gvauwyebs: „romeli iyo ese saswauli uwinares amis
sakvirvelisa (e. i. Suartyalis taZris) aRSenebisa“. aqedan gamomdinare,
cxmorisis taZars XI saukuniT aTariReben.
cxmorisi uZvelesi qarTuli sofelia. misi saxelwodeba ukavSirdeba
floronim cxemlis lazur Sesatyviss „cxemur–s“ da warmoadgens misgan
nawarmoeb nagenetivar saxels, romelsac darTuli aqvs saxelobiTi
brunvis niSani: cxmor–is–i. analogiuri Sinaarsis toponimia cxeml–is–i,
Tumca mas safuZvlad udevs floronimis qarTuli saxelwodeba. amave
floronimis svanuri Sesatyvisisgan, cxum–isgan, warmosdgeba toponimi
soxumi (lazuri fuZeebi aWaris toponimikaSi xSirad gvxvdeba. magaliTad,
cxmirisis msgavsad, lazuri fuZis nagenetivari forma dasturdeba
62
cxmorisis mezobeli soflis WyaniSis dasaxelebaSi (fuZe „Wyon“ muxas
aRniSnavs), Tanac masSi naTesaobiTi brunvis niSanic lazuria: Wyan–iS).
Sua saukuneebSi cxmorisi ganTqmuli yofila wm. giorgis saxelobis
eklesiiT, romelsac mraval saswauls ukavSirebdnen. erT–erTi aseTi
saswauli cnobil mweral tbel abuserisZes (1190–1250) aqvs aRwerili
hagiografiul TxzulebaSi „axalni saswaulni wmidisa giorgisni“. am
TxzulebaSi pirvelad gvxvdeba sofel cxmorisis saxelwodeba: „dabasa
erTsa, romelsa ewodebis cxmorisi“. Aaseve raWaSicaa sofeli, romelsac
cxmori hqvia.
cxmorisis wm. giorgis eklesia ierarqiulad eqvemdebareboda
quTaisis mitropolits, rogorc amas XVI saukunis mesxuri dokumenti
„samcxe–saaTabagos mRvdelT–mTavarni da mwyemsni“ gvamcnobs: „aWara
dandalos qvemoiTi quTaTlis samwyso yofila“.
tbel abuserisZis Txzulebidan vgebulobT, rom mwerali Tavad
stumrobda cxmorisis wm. giorgis eklesias da saswaulic aqve Cauweria.
Cans isic, rom cxmorisis mkvidrebi yovelTvis did imeds amyarebdnen
TavianT mfarvel wmindanze da amayobdnen wm. giorgis saswaulTmoqmedi
taZriT, romlis winac ori cxmoriseli xelosnis, kuanilisa da ponilis,
tyveobidan Tavdaxsnis saxsovrad borkilebs inaxavdnen.
cxmorisel kuanils borkilebi madlierebis niSnad Seuwiravs wm.
giorgis taZrisTvis da es reliqvia tbel abuserisZis drosac eklesiis
win TvalsaCino adgilze iyo gamofenili: „awca hkidvan borkilni igi
winaSe missa“ – gvauwyebs mwerali.
vin iqyvnen kuanili da ponili?
mkvlevarTa azriT, orive maTganis saxeli narTaulia. aseTi
Serqmeuli saxeli aqvs tbel abuserisZis moTxrobis mTavar personaJsac:
basils „boloki“ erqva (Sdr.: cnobili qarTuli filmis „Rimilis
biWebis“ moqmedi gmiris baaduris narTauli saxeli _ „boloka“), xandaxan
ki mas patara bavSvis msgavsad enamoCleqiT „baCilosac“ eZaxdnen, radgan
„basilica netari mcired enabrgunvili iyo“.
tbel abuserisZis hagiografiul TxzulebaSi narTauli saxelebis
amgvari simravle niSandobliv faqtad unda CaiTvalos, radgan avtori
63
xalxuri gadmocemebiT sargeblobda, xalxur–karnavalur samyaroSi ki
yvelaferi sasacilod gaiazreboda.
i. sixaruliZe miiCnevs, rom „kuanili“ gamkilavi saxeli unda iyos,
rac araa gamoricxuli, xolo ponili unda momdinareobde aWaraSi
gavrcelebuli vazis jiSisagan. z. kiknaZis dakvirvebiT, es ori narTauli
saxeli SeiZleba ganvixiloT „baCilos“ analogiurad, iumoristul
aspeqtSi, rogorc „(gamo)yvanilisa“ da „po(v)nilis“ enamoCleqiTi
variantebi. am mosazrebas saswaulis Sinaarsic uWers mxars, radgan
kuanili marTlac gamoxsnilia (anu Zvel qarTulad – „gamoyvanili“).
wm. giorgis mier tyveTa gamoxsnis saswaulebi mTel msoflioSi iyo
cnobili. amis gamo did kapadokiel wmindans „tyveTa mxsnelsac“
uwodebdnen da troparSi amgvarad mimarTavdnen:
„tyveTa ganmaTavisuflebelo
da glaxakTa xelis aRmpyrobelo,
sneulTa mkurnalo
da mefeTa uZlevelo winambrZolo,
RvawliT Semosilo, dido mowameo, giorgi,
evedre qristesa RmerTsa
Sewyalebad sulTa CvenTaTvis“.
cxmorisis mkvidri xelosnebi kuanilic da ponilic, roca
siRaribisgan TavdasaRwevad („Roned siglaxakisa Tvisisa“) sparseTis
sazRvarTan axlos saSovarze („mosarewlad“) iyvnen wasulni da
mahmadianebma („agarianTa“) daatyveves, wm. giorgis Seevedrnen
ganTavisuflebas: kuanili gulmodgined marxulobda, ponili „mcired
urwmuno iqmna“, Tumca isic evedreboda wmindans da roca giorgobis
dResaswauli dadga, wm. giorgi gamoecxada maT, orive aRitaca da
kuanili („romelman umetesi aCvena sarwmunoeba“) umalve („meysa“)
cxmorisis eklesiis karTan dasva, ponili ki („urwmuno qmnisaTvis“)
mxolod saqarTvelos sazRvarTan moiyvana. am ukanasknelma didi
gaWirvebiT, „ZliTRa slviT“, moaRwia mSobliur soflamde.
kuanilis da ponilis ambis popularobis mizezi naTelia. garda
imisa, rom igi cxmorisis wm. giorgis saswaulTmoqmedebas Seexeboda,
moralur swavlebasac Seicavda. igi jer cxmorisis taZris
64
momlocvelebs, xolo Semdeg tbel abuserisZis moTxrobis yvela
mkiTxvels martiv WeSmaritebas STaagonebda, rom RvTis rwmena da
qristianuli msaxureba gulmodginebas saWiroebda.
Cven ar viciT, ra profesiis adamianebi iyvenen kuanili da ponili,
magram cxadia, rom isini am xelobiT gasamrjelos Rebulobdnen, ojaxs
arCendnen da samuSaod saqarTvelos Soreul regionebSic dadiodnen.
xelosani iyo tbel abuserisZis moTxrobis mTavari personaJi bolok–
basilic da masac Suartyalidan Sors – qvemo qarTlSi („qveyanasa
somxiTisasa, maxlobelad Tfilisisasa“) uxdeboda „mosarewlad“
siaruli. swored somxiTSi gamoecxada mas wm. giorgi da SuartyalSi
eklesiis ageba daavala. basili qviTxuro iyo, SesaZlebelia, qviTxuroebi
iyvnen kuaneli da ponilic. „napiri warmarTTa“, sadac isini
datyvevebamde muSaobdnen, saqarTvelos aRmosavleT sazRvars
gulisxmobs. aqedan isini sparselebs gautacebiaT da „Sinagan sparseTSi“
wauyvaniaT, SirvanSi, ganZaSi an azerbaijanSi, saidanac saswaulebrivad
dauxsniaT Tavi.
sagulisxmoa, cxmorisis mkvidrTa kuanilTan Sexvedris epizodi.
giorgobis dResaswaulze mTeli sofeli wm. giorgis taZarSi imyofeboda,
roca maT tyveobidan gamoxsnili kuanili gamoecxada: „ixiles ra mun
SemokrebulTa dResaswaulobad, adidebdes yovelnive didsa mas mowamesa
giorgis“.
RvTisa da misi wmindanebis madidebelni cxmorisis dabaSi yovelTvis
mravlad yofilan, 1570–iani wlebis Semdegac, roca aWaris sxva
soflebTan erTad cxmorisic osmalebma daipyres da islamis gavrceleba
daiwyes. cxmorisis wm. giorgis eklesiam XVIII saukunis 30–ian wlebamde
iarseba da am periodSi, umrevlod da ufunqciod darCenili, nangrevebad
iqca: „ZvelaT aq didi eklesia yofila. 1730–ian wlebSi dauqceviaT“ –
wers z. WiWinaZe. ase tragikulad dasrulda erTi didi periodi am patara
qarTuli soflis istoriaSi (abaSiZe 2012: 33).
cxmorisSi dResac aris adgili - `naoSvari~ // nasaydrali _ romlis
etimologias wm. giorgis saswaulsa da osmalur agresias ukavSireben.
gadmocemis Tanaxmad `XVI s. -Si Cvenma winaprebma sZlies osmalebs. maTi
STamagonebeli Zala ki wm. Ggiorgi yofila. momxdurebma gaiges qarTveli
65
vaJkacebis `saidumloeba~, ris gamoc miwasTan gaaswores eklesia da
saydari, nangrevebi ReleSi gadayares. am adgils axla nasaydrali hqvia.
(gazeTi `kolmeurne~ qeda, d. ananiZe 24. 5. 1977 w _ ixileT danarTi #93).
cxadia, osmalebs swored is cnobili eklesia gausworebiaT miwasTan,
romlic tbel abuserisZis `saswaulni wmindisa mowamisanSi~ vxdebiT.
cxmorisis wm. giorgis saswauli daculia sxva xalxur TqmulebaSic,
romelic `naomvars // naomvals~ Seexeba: `Turqobis Jams windaxedul
cxmoriselebs am ferdobze, mTis meore ferdamde, gvirabi gauTxriaT ise,
rom meore bolomde ar gasulan. Mmtris erT-erTi Semosevis dros
qarTvelebs Tavi gvirabisTvis SeufarebiaT. Oosmaloebs midamo
dauTvalierebiaT da sxva gasasvleli rom ver unaxavT, gvirabis TavSi
dabanakebulan imis imediT, rom qarTvelebi wyurvilsa da SimSils ver
gauZlebdnen da gvirabidan gamovidodnen. amasobaSi qarTvelebs gvirabi
bolomde gauTxriaT, mTis meore ferdobze gasulan da mters zurgidan
dasxmian Tavs. Mmxolod erTi askeri gadarCenila da sulTanTan ambavi
miutania, qarTvelebs viRac `wminda giorgi~ exmarebodaT da amitomac
gvZlieso. sulTans axali laSqari gamougzavnia cxmorisisaken. Aam
laSqars gzad sami Zma Seupyria da maTTvis megzuroba dauvalebia. Zmebs
imdeni mouxerxebiaT, rom mteri Sor-Sori gziT utarebia. amasobaSi
qarTvelebs SeutyviaT mtris Semosevis ambavi, Sekrebilan da mters
saTanadod daxvedrian. marTalia, osmaloebs samive Zma dauxocavT, magram
qarTvelebs arc maTgan dautovebiaT ambis wamRebi. brZolis
adgilisaTvis xalxs `naomvari/naomvali uwodebia~ (noRaideli 2010: 242 -
ixileT danarTi #94).
wm. Ggiorgi didad popularuli yofila aWaraSi, wmindanis
saxelobis eklesiebi iyo _ xixanSi, cxmorisSi, WvanaSi, jixanjurSi,
xinoSi, SubanSi, gvaraSi, xucubanSi, dagvaSi, aWyvaSi, xalaSi, xuloSi.
maTs CamonaTvals Seicavs S-1702 xelnaweri (1744 w.): `locvai yovlisa
senisa mkurnali... wmidao giorgi Cxarisao... xonisao... ilorisao...
sujunisao... WinaTisao... amaRlebisao... gorisao... dvabzuisao... Wvanisao...
vakisjvrisao... gogoreTisao... konWkaTisao... jixanjurisao... SuSaneTisao...
gvarameTisao... xucubnisao... dagvisao... Caqvisao... sakurTxevlisao... tyveTa
mxsnelo~ (qarTul xelnawerTa aRweriloba^ yofili qarTvelTa Soris
66
wera-kiTxvis gamavrcelebeli sazogadoebis S koleqcia, ^ t. III, ^ e.
metrevelis redaqciiT^ Tb., 1963, gv. 165).
aseve wm. Ggiorgis saxelTan unda iyos dakavSirebuli aWaraSi
daculi toponimebi: gorgaulis xevi (s. bzubzu), gorginauli (s. vaio),
gorgivli (s. xaraula, qiZiniZeebi), giorgilaqedi (s. tomaSeTi),
gorgimeleTi (s. tomaSeTi), gorgaulebi (s. Caisubani), sofeli gorgaZeebi
(qobuleTisa da xulos raionebi) da sxva.
`religiur_sakulto warmomavlobis toponimebidan yvelaze
gavrcelebuli wminda giorgis saxelTan dakavSirebuli toponimuri
Tqmulebebi Cans, rac xalxis sarwmunoebriv warmodgenebTan erTad TviT
wminda giorgis popularobas unda ganepirobebina. rogorc saistorio da
hagiografiul Txzulebebze dayrdnobiT, samecniero literatura
gvamcnobs, wminda giorgis kultma mtkice adgili daimkvidra qarTvelTa
religiur mrwamsSi (qurasbediani 2001: 74).
metad sainteresoa r. erisTavis monacemebi, romlis mixedviTac
cageris raionis (leCxumi) sofel alpanasa da aWaraSi ician wm. giorgis
dResaswauli (23 aprili). alpanaSi sWamen xorcsac am dResaswaulze,
aWaraSi ki Seeqcevian pur-Rvino-lobios `mravalJamieriT~, ician wirva,
galoba da a. S. (r. erisTavi, 1986: 23). alpanas mezobeli sofeli aWara,
romelic aWaridan wasulebis mier unda iyos daarsebuli (beqiriSvili,
1990: 74). Tu es asea, maSin imdroindel alpanelebs giorgobis
dResaswaulis varianti aWaridan wauRiaT, mxolod im gansxvavebiT, rom
aWaraSi am dRes xorcs ar Wamdnen da pur-Rvinos Seeqceodnen (T.
futkaraZe 2007: 88-89).
wminda giorgis saxelobis eklesia yofila TeTrosani (igi sofel
gvara-xucubnis ganapiras mdebareobs). es toponimi gxvdeba svaneTSic,
kerZod, sof. SkedSi nasaydrals TeTrosani ewodeba (giorgaZe 1989: VII).
gamoTqmulia mosazreba, rom TeTrosani warmarTuli xanis toponimia,
romelic TeTri giorgis (igive wminda giorgis) kultTanaa
dakavSirebuli (ioseliani 1973: 47-54) mkvlevari r. surmaniZe toponim
`TeTrosnans~ akavSirebs `amiranianTan~: `badro maTxove TeTroni~.
TeTroni TeTri raSia da es toponimi wminda giorgis cxenze migvaniSnebs.
saxelwodeba `TeTrosani~ warmarTuli droidan modis, berZnuli
67
`levkoTea~ swored TeTrosnis Targmani unda iyos. eWvi araa, rom es
saxeli amave dros TeTr giorgis ukavSirdeba da amitomac daaqves aq
aSenebul taZars wminda giorgis saxeli (r. surmaniZe 2007: 14).
toponim TeTrosnis Zireuli nawilia `TeTri~, xolo _ osani _
sufiqsia, romelic daerTvis arsebiT saxels, awarmoebs zedsarTavs da
aRniSnavs raimes mqoneblobas: mandil-osan-i, gvirgvin-osan-i, orden-osan-
i... (jorbenaZe, kobaiZe, beriZe 1988: 353).
TeTrosnis mSeneblobas wminda giorgis saxeldebas ukavSirebda
amave soflelSi Cawerili Tqmuleba: `am sofelSi eklesia rom
Sendeboda, aSenebis dros aq mosula TeTr cxenze amxedrebuli kaci da
mas uugia es eklesia, amitom am eklesiisTvis TeTrosani duurqmeviaT
(bauJaZe dariko, 43 w. Mmcx. sof dagva (xucubanSi) Caviwere 2007 w -
ixileT danarTi #95).
qobuleTis mosaxleoba TeTrosans wminda adgilad miiCnevda da mis
wabilwvas did codvad Tvlida. taZris nangrevebTan SesawiraviTac
midiodnen da sakvebTan erTad fulic mihqondaT. amaze metyvelebs bolo
dros eklesiis nangrevebTan aRmoCenili sxvadasxva drois monetebi.
sanTels anTebdnen da mZime avadmyofebic mohyavdaT, loculobdnen da
RmerTs evedrebodnen mis gankurnebas.
sainteresoa zaqaria WiWinaZis Canaweri, romelic igi sofel
alambars eZRvneba. 1890 wels avtorma imogzaurma kintriSis xeobaSi,
xolo Tavisi SaTabeWdilebebi 1891 wels wignad gamosca, romelSic wers,
rom alambarSi erT alagas eklesiis qvebi hyria. Aam eklesias wminda
giorgi SuSaneTisas uwodeben. Amas xalxi dResac hscems pativs.
mkvlevars erTi qvis gverdiT ori koSti wminda sanTlis naWeric upovnia:
`erTze 3 kap. iyo mikruli, xolo meoreze 2 kap. erTi kviris wineT
SeewiraT es fuli erTi ojaxidan, radganac maT erTi bavSvi gaxdomodaT
avad~. Aaqve swiraven xolme Tafls, saWmels da mamlebs, romlebsac
naSTebis gverdiT toveben da mas arc erTi qarTveli mahmadiani xels ar
axlebs (WiWinaZe 1891: 18). es Canaweri CvenTvis sainteresoa qobuleTis
soflebSi bolo dromde qristianuli wes-Cveulebebis Senaxvis Seswavlis
TvalsazrisiT, agreTve imiTac, rom saSualeba gveZleva davadginoT
SuSaneTis wminda giorgis eklesiis adgilsamyofeli, rom masSi maWaxlis
68
xeobis SuSaneTi ki ar igulisxmeba, aramed alambris SuSaneTi. 1944 wlis
eqspediciis monawileni gvaraSi Seswrebian `TeTrosnobis~ dResaswauls,
romelic Semdeg avTandil ioselianis naSromSic aisaxa. mkvlevari am
dResaswaulsa da kaxeTis TeTrgiorgobas Soris paralels avlebs da
mraval msgavsebas naxulobs (ioseliani 1973: 151).
3. 3. qristianobasTan dakavSirebuli makro_toponimuri
Tqmuleba-gadmocemebi
aWaris qristianul cxovrebaSi gansakuTrebuli adgili ukavia
sxalTis eklesias: `sxalTis eklesia erTaderTi Zeglia aWariswylis
xeobaSi, romelmac mTliani saxiT moaRwia Cvenamde saqarTvelos
teritoriaze dacul xuroTmoZRvrul ZeglTa Soris sapatio adgili
ukavia. sxalTis taZari, sxva Tanadroul ZeglebTan erTad afarToebs
Cvens warmodgenas aWarisa da, saerTod, samxreT-dasavleT saqarTvelos
Sua saukuneebis istoriaze~ (mamulaZe 1993: 74-75).
sxalTis xeoba Sua saukuneebSi sakmaod dawinaurebuli regioni iyo.
aq gadioda aWaridan artaanisken mimavali umoklesi gza. kuTxis
kulturuli aRmavloba saqarTvelos politikur–ekonomikuri Zlierebisa
da aWaraSi abuserisZeTa mmarTvelobis periods ukavSirdeba.
abuserisZeebi gansakuTrebuli siqveliTa da RvTismsaxurebiT
gamoirCeodnen. xixanis wm. giorgis eklesiis garda, aWaraSi maT mier aris
agebuli vernebisa da Txilvanis eklesiebi. sxalTis taZris ageba da
freskebiT Semkobac abuserisZeTa saxels unda ukavSirdebodes. Zegls 1939
wels Cautarda gazomva-gamokvleva, 1944 wels ki damatebiTi masalebis
Segrovebis da analizis safuZvelze dadginda, rom sxalTis taZari XIII
saukunis Sua wlebs ganekuTvneba. samxreTis karibWe cota mogvianebiT
aris miSenebuli. 1957 da 1989 wlebSi Catarebuli sarestavracio
samuSaoebis Sedegad (restavratorebi l. ximSiaSvili, l. oTaraSvili)
taZari kvlav ganaxlda, 1990 wlidan ki moqmed eklesiaTa rigSi Cadga.
axla sxalTis eparqiis sakaTedro taZaria.
xalxSi SemorCenili zepiri Tqmulebebi sxalTis taZris agebas
Tamar mefis saxels ukavSirebs da arc mis amSenebel ostats iviwyebs.
69
sxalTasTan dakavSirebiT zepiri gadmocemebi yvelaze adre z.
WiWinaZem Caiwera: `Cveni qristianobis dros scxovrobda erTi mefe,
romelsac saxelad Tamar dedofali erqva. Aam mefes cxovreba didad
uyvarda. erTxel am xeobisaken mounda gamovla da darCena im alagas,
sadac dRes sxalTis eklesia sdgas. aq yofila erTi didi msxlis xe,
romelic Tavisi totebiT mTel mis teritorias Crdilavda da hfaravdao.
Tamar dedofalma is xe sizmarSi naxa da meore dRes brZana, aq eklesia
unda gavakeToo. ramdenime xnis Semdeg eklesiisTvis Senobis mzadeba
daiwyes. male im cnobil xesac dauwyes moWra, magram ramdensac
moWridnen im xes, imdenjer imas meore dRes isev ise SeerTebuls, mTels
xedavdnen. xalxma veraferi gaawyo da Sewuxda Zlier. Bbolos erTma
daariga ase, dRes xe mosWraT, monaWer Zirs culebi daurWeT da ise
datoveT amaRam da xval, hoda aRar SeerTdebao. xe mosWres, culebi ise
daurWes, im Rames isev datoves. meore dRes mividnen da naxes rom xe
moWrilia, aRar SeerTebia, culebic isev winandeburad datovebulni
iyvneno. male daiwyes eklesiis keTeba. Eeklesiis erTi karebi swored iq
moaqcies, sadac is didi xe idga. karebSi or alagas misi boZebi gauSves,
romelzedac unda SeebaT eklesiis karebi. Dda ai swored is xeebi,
romlebic dRes karebSia Catanebuli, es swored im xisagan aris
darCenili. sxalTa kidev imisTvis darqmevia am eklesias. imis Seneba
dauwyviaT, es ambavi mTel sam mxaris xalxs gaugia da vinc am adgilidan
Sors iyvnen da ver xedavdnen eklesiis Senobas, isini iseT pirs
kiTxavdnen xolme, romelTac eklesiis Senoba enaxaT: _ did eklesias sad
akeTebeno? mnaxvelni miugebdnen: `msxalTan“ didi msxlis xe rom dgaso.
Ees xe yvelas codnia maSin da Semdeg droebSi sityva msxalTan sxalTad
gadakeTdao (WiWinaZe 1895: N172)_ixileT danarTi #96).
analogiuri Sinaarsis legenda Cauweria Tedo saxokias, Tumca,
zaqaria WiWinaZisgan gansxvavebiT, es Tqmuleba exeba mSenebeli ostatis
ambavsac: `mis mSeneblad gamorCeuli ostati yofila mowveuli. Oostats
saWiro qvis masalas Segirdi umzadebda erTi kldis Ziras, sxalTidan
naxevar dRis savalze. gamoCenil ostats Segirdic Tavis Sesaferi
hyolia. ukanasknels windawin gamouangariSnia, ramdeni qvac
dasWirdeboda taZris damTavrebas da swored imdeni moumzadebia, arc
70
meti da arc naklebi. Oostats Seneba rom daumTavrebia, gamosacdelad
SegirdisaTvis SeuTvlia, qva damaklda da momawodeo. Segirds Tamamad
SeuTvlia: rac gamogigzavne, is eyofoda, meti saWiro ar ariso. Oostats
swyenia Tavisi Segirdis mixvedriloba: axlave rom aseTi niWi gamoiCina
da majoba, mere raRa iqnebao?... eklesiis saxuravidan gadmoSvebula da
Tavi gaufuWebia” (saxokia 1985: 301-302)_ixileT danarTi #100).
sxalTis mSenebels Seexeba z. Tandilavas mier Cawerili gadmocemac:
`sxalTaSi rom eklesia ari, imis keTeba rom duuwyian, aqedan iqaur
ustiza xeli xelSi muucemian qva da ise gakeTebula eklesia. xirxaTis
cixis usta imdenza usta yofila, rom aqaur ustebma sasinjvelad
douZaxes, rom qva gamogzavneo, rom gakeTda. Aaman dauZaxa, rom saWiro
aRar ari, moTavdao. Ggoukvirdebian, ramdoni usta aris is usta, ra
mixta, rom Cven aq qilise gavakeToTo. ise ityvian, rom eklesiis ustas
uTqvams, rom igi Cemze didi usta yofilao, gadmovardnila eklesiidan
da momkvdara~ (bskifa #8, 71-72, mTq. SainiZe xusein SaxisZe, 52 w.
Tandilava, 1958 - ixileT danarTi #97).
z. Tandilavas mier Caweril masalaSi aseve srulyofilia sxalTis
eklesiis mSeneblobis legendac: `Turme pirvelad roca deiwyes eklesiis
ageba, am dros eklesiis safuZveli gamozomili iqna yinCauris Sua
centrSi. Aam centrTan yofila erTi didi sxali. Zalian sxvili yofila.
mis moWra mouwadinebian, douwyvian Wra. sisxvilis gamo ramodenime kacs
uWria da ver muuWrian. rodesac Wriden, im dRes darCeboda mouWreli.
meore dRes rom movidoden, miduRebuli yofila. Aam dros erT gamocdil
kacs SekiTxebian, rom Cven ver vamTavrebT mis moWras, roca mivalT, isev
miduRebulia da rogor meviqceTo. Aam dros etyvis es gamocdili kaci:
`culebi SiT SetieT, nu gamoiRebT da ar SeduRdebao”. marTlac datoves
culi, wevden. roca dilas moviden, rom namdvilad ar miduRebula. Aase
moiWra is sxali. Ddaiwyes aq safuZveli. `sad keTdeba eklesia?” erTmaneT
ekiTxeboden. Uupasuxebden `sxalTan”. amiT darCenilia saxelwodeba
`sxalTa”. Ees eklesiis masala gadmotanili yofila Tennaridan, Tennaris
seridan. Aaq yofila qvis maragi da maxarai gadmouzidvan. misi safuZveli
im eklesiis kidev iqven aris. im qvis naSTi kidev iqven ari. Qqvis maragTan
iq gamodebulia rkinis zenjiri. im adgils ki ewodeba `zenjir kilde”.
71
Aam muSaobis periodSi gayofili iyo ustiebi or nawilad_mSenebeli da
masalis damamzadebeli. roca damTavrebis periodSi midga saqme, am dros
mSenebelma SeuTvala, rom me mWirdeba `amdeneTi masala”. iman moswera
xamaT, rom `Sen magdoni kia ar gWirdeba, namdvilad gWirdeba amdoneTi”.
Ddagegmis gamoangariSebiT sworad uTxra qvis dammzadebelma. Aam dros
roca es werili ustas muutanen, am ustas ufiqria am mSenebels Cemze
meti codnia gamoangariSebiTo. Ddufiqria da javri muutania da, TiTqos
gadmovardnila Senobidan. Mmisi saflavi eklesiis gverdze iyo.
am eklesias umoqmedia ramodenime xans da, roca samulimano
Semosula, maSin kido darCenila es eklesia da erTi papi yofila. igi
dadioda. am papidan darCenilia gvari papoSvilebi. igi axla soflis
saxelia. igi, papi, eklesiaSi dadioda, locvilobda. samuslimanos Semdeg
eklesiis gverdiT jame guukeTebian. Eis jame damwvara da eklesiaSi
ulocavs xalxs. qarTvelebi wesis mixedviT loculobdnen. Mmuslimanebi
hiblisken locvilobdnen (Tandilava, bskifa #23, gv. 46. mTq. jumuSaze
niaz rezayis Ze, 30 w. Subani, Camw. T. zosiZe).
zurab Tandilavas CanawerebSi sxalTis taZris Semdgom bedzecaa
saubari: `am eklesias umoqmedia ramodenime xans da roca samuslimano
Semosula, maSin kido darCenila es eklesia da erTi papi yofila. igi
dadioda. Aam gvaridan darCenila `papoSvilebi~. igi axla sofelis
saxelia. igi, papi, eklesiaSi dadioda, loculobda~ (Tandilava, inst. f.
17. gv. 71-72).
erTi Tqmulebis mixedviT `sofel papoSvilebSi cxovrobda Rrmad
moxucebuli RvTismsaxuri _ papi, romelic saeklesio piri yofila. Ees
papi `momwvari”//,,koreWi~-dan (gora, romelic sxalTisa da papoSvilebis
mosazRvre) yoveldRe sxalTaSi gadadioda da wirvas eswrebodao... am
sofelsac mis sapativcemulod es saxeli darqmeviao“ (l. futkaraZe,
dabadebuli sofel cecxlaurSi da mcxovrebi daba xelvaCaurSi, Caviwere
2004 wels - ixileT danarTi #98).
sxalTis taZris mSeneblobaze arsebul gadmocemas amJamadac
TiTqmis ucvlelad inaxavs xalxis mexsiereba: `saqarTveloSi mtris
Semosevebis dros Tamar mefe Tavs aWaraSi afarebda. erTxel Tamar mefes
aq dasveneba gadauwyveti, meore dRes Tamar mefes da mis mxleblebs roca
72
adgili dauTvalierebiaT, gadauwyvetiaT. Aam adgilas eklesia aeSenebiaT.
TamarisTvis ukiTxavT, Tu misi udidebulesoba sad isurvebda eklesiis
aSenebas, mas uTqvams, ai, im sxalTano. Eeklesiis adgilas mdgara didi
msxali, romelic Zalian farTo da msxvili yofila. eklesiis aSenebamde
am msxlis mosaWrelad oTxi-xuTi kaci misula da dauwyiaT msxlis
moWra, saRamos ki daunebebiaT da saxlebSi wasulan. meore dRes mosul
muSebs_xe sruliad mTeli daxvedriaT, xes culis danartyamic ki ar
emCneoda. Aase gavida oTxi dRe. Aam ambiT soflis yvela mcxovrebni
dainteresebulan. xis mWrelebs RamiT mougrovebiT SeSa, mTeli Rame
cecxli hqoniaT, ar dauZiniaT da es xe RamiT mouWriaT. Aam xis adgilas
ki auSenebiaT eklesia da misi saxelwodebac aqedan warmodgeba _
`sxalTa“. roca eklesias aSenebdnen, xalxi kiTxulobda, eklesia sad
Sendebao? isini ki pasuxobdnen _ sxalTano da swored mis saxels aqedan
Caeyara safuZveli. eklesiidan aTi kilometris daSorebiT yofila klde,
saidanac damuSavebul qvebs ezidebodnen. Kkldidan eklesiamde maxara-
jaWvi hqoniaT gakeTebuli da amiT gadaqondaT eklesiisTvis saWiro
masalebi. mSenebels Tavidanve Seumowmebia da ganusazRvravs qvis
raodenoba. roca mSenebloba damTavrebula, aRmoCnda, rom eklesiis
mSeneblobas mis navaraudze naklebi qva dasWirvebia. mSenebels es ver
autania. eklesiidan Camovardnila da momkvdara~ (mTqmeli mixeil SainiZe,
dabadebuli da mcxovrebi xulos raionis sofel sxalTaSi. 65 wlis.
Caiwera xaTuna SainiZe, mcxovrebi daba xelvaCaurSi 2007 wels. Ppiradi
arqivi - ixileT danarTi #99).
sxalTis gadaRma, mareTis xeobaSi, kerZod, SuagoraSi, sxalTis
eklesiisTvis qvebs Tlidnen. Ooladaurel pedagog _ vaxtang makaraZes
aseTi gadmocema Cauweria: `ostati Sua goras qvas Tlida, mSeneblobis
damTavrebisas qvaze mikruli werili gaugzavnia _ es bolo qvaao.
mSenebels SemouTvlia, erTi qva aklia. Qqvis mTlels upasuxia:
RinjveTis mTis vakeze monaxeT. Qqvis mzidavebs iq darCenodaT da unaxavT
kidec”.
Suagora sxalTidan naxevari dRis savalzea, pirdapiri xaziT ki
manZili 5-6 kilometri iqneba. Aase, rom Suagoridan RinjveTamde, iqedan
73
ki sxalTamde sabagiro gzebis gabma ar gauWirdebodaT. Qqanebic did da
saSualo lodebadaa danapralebuli da gamosaTleladac mosaxerxebelia.
sxalTis taZris Sesaxeb arsebul gadmocemas, literaturasa da
folklorSi mravali paraleli eZebneba (ixileT danarTi #101).
pirvel rigSi, aRvniSnavT msgavsebas sveticxovlis aRmarTvis
saswaulTan. mirian mefe `quemo eklesias~ macxovris kvarTis daflvis
adgilze aSenebinebs, sadac libanis naZvi iyo aRmarTuli: `xolo dedani
igi iyvnes-ve kide. da aha vixile sueti igi cecxlis-saxed Camovidoda da
moeaxla xarisxsa mas Tჳssa. da viTar daemarTa, da dadga zeda xarisxsa
mas queyaniT aRSorebulad viTar aTormet wyrTa da neliad
Camoicvalebda Tჳssa-ve mas zeda nakueTsa, rameTu xarisxad iyo Ziri igi
misi, romlisagan mokueTil iyo sueti igi cxoveli~.
sxalTis taZris adgilze mdgari msxlis xis msgavsad, fSauri
Tqmulebis mixedviT, uWirT xoSaris goris muxis moWra, `romelic cas
swvdeboda Turme. am muxis Crdili xoSramde uwevda. muxis wverze oqros
Sibi ekida da zed angelozebi Camodiodnen cidan da muxis totebze
sxdebodnen~. swored `laSaris muxis moWris Semdeg misi nawilebi sadac
ecema RvTis salocav adgilad `niSebad~ rCeba: `laSaris muxam, sadac ki
dahkra wverebi waqcevisas, yvelgan niSebi daarsda~ (miTologiuri
enciklopedia ymawvilTaTvis 2004: 53-55).
samegreloSi Cawerili eTnografiuli masalis mixedviT, martvilSi
wm. andria mociqulma Semusra muxasTan aRmarTuli kerpi kapunia da mis
nacvlad jvari aRmarTa, xolo muxis ficrebisgan eklesia aaSena. am gad-
mocemis adreul variantSi SeiniSneba qarTuli literaturuli tra-
diciis kvali: `trapezi martvilis eklesiisa dadgmulia im muxis Zirze,
romelic mohkveTa andria mociqulma, odes megrelni moaqcia~. `muxis
Zirze~ trapezis dadgma, sxalTis taZris Tqmulebis msgavsad, gvagonebs
sveti-cxovlis aRmarTvas `xarisxsave TÂssa zeda~ (TayaiSvili 1914: 39).
oTxTaSic (TurqeTis teritoria), wvimis dros, mwyemss cxvrebi
eklesiaSi Seufarebia, mTidan mowyvetil mewyers ki fara mTlianad
gauJletia sxvaTaSoris, namewyralis kvali eklesiaSi axlac Cans”
(mTqmeli o. futkaraZe, 61 w. mcx. QbaTumSi, Cauweria 2012 w. TurqeTSi,
xelnawerTa uflebiT).
74
am yvelaferTan erTad mniSvnelovania, sxalTis mimdebare mTis
saxelwodebac, romelic SesaZlebelia, sxalTis eklesiasTanac iyos
kavSirSi. Ees aris adgili, romelsac `amaRleba~ ewodeba.
saerTod, aWara gamoirCeva qristianuli toponimebis siuxviT.
magaliTad: wmindiseri, nawirvali (naWarvali), nataZrali, Tarangelo,
sajvarebo, jvari, jvarTani, eliawminda, mariamwminda, mTavarangelo,
qaSveTi, qilisa saydrikari, kuntijvari, rkinijvari da a. S.
qristianobasTan uSualodaa dakavSirebuli Semdegi toponimebi: soflis
saxelebi xuloSi _ diakoniZeebi, dioknisi, dekanaSvilebi (gvarebi:
dekanosiZe, dekanaZe, dekanaSvili); qobuleTSi _ zeda da qveda kvirike;
qobuleTsa da xelvaCaurSi _ sameba. gansakuTrebiT mniSvnelovania
qristianul samlocvelosTan dakavSirebuli toponimebi. eklesia hqvia
adgilebs sxalTaSi, samebaSi, axalSenSi; eklesiagverdi _ saTesi
kirnaTSi; naeklesiari _ saTesi zundagaSi, kolotaurSi, vanaZeebSi
(Rorjomi), aWyvaSi; naeklesievi _ buCqnari Rorjomis uban gorgaZeebSi,
tye boboyvaTSi; namonastrevi _ tye kvaStaSi, sofeli qedaSi (merisis
sakrebulo) saTesebi ganaxlebasa da eleliZeebSi (xulo); xatitye _
adgili kapnisTavSi; xatimamuli _ ubani zeda agaraSi (qeda), tye da
saTesi dologanSi, Cais nakveTi meZibnaSi; xristoqosi _ tye
fuSrukaulSi; beTlemi - qedi zeda agaraSi, mTa zesofelSi; saydari -
baRi kapnisTavSi, buCqnari maRlakonSi, saTesi xerTvisSi; saydriyeli _
ubani kvaStaSi, saTesi tunaZeebSi; saydarqveSi - saTesi inaSariZeebSi;
nasaydrali - adgili kaloTaSi, dRvanSi, buCqnari takiZeebSi; saZovari
kobalTaSi, saTesi TxilvanaSi; nasaydrevi - adgilebi maxunceTSi,
ZmagulaSi, gegeliZeebSi, ZenwmanSi, saRoreTSi, gundaurSi; naqilisvari
(nawarmoebia Turquli sityvisgan `qilise~ - eklesia) _ kibeSi, JanivrSi,
omboloSi, maxvilaurSi, zanaqiZeebSi; qilisekari – adgilebi WarnalSi,
sarfSi; qiliseseri _ saTibi pantnarSi; saydari - saTibi kortoxSi, tye
simoneTSi, buCqnari murvaneTSi, xucubani - sofeli qobuleTSi;
xuciSvilebi - ubani didaWaraSi; xurcialebi - saTesi zundagaSi; xucuri
- saTesi maxalakiZeebSi, saZovari furtiosa da didaWaris ubnebSi;
xuciqedi - ubani yinCaurSi; xucieri - ubani lomanaurSi; xucivake -
saTesi davlaZeebSi; xurcauli - saTesi RurtaSi; amaRleba - saTesi
75
ZmagulaSi; gorawminda - saTesi qedlebSi; ramdenime geografiuli
saxelis amosavalia mTavrangelozi: mTavarangelozi - saTesi da saZovari
WvanaSi, takiZeebSi, tye neniaSi, saTibi da saZovari wablanaSi (xulo),
saTesi kvatiaSi; saydrikari_adgili oladaurSi; Tavarangelozi (sof.
xeTvisi), Tavrangelo _ sof. maRlakoni, mTavarangelo _sof. kirnaTi -
yvela xelvaCauris raioni; Tarangelo (sof. wablana, xulos r. );
miqelwminda _ nakaduli da saTesi merisSi; samiqeluri - ubani sxefSi;
miqelauri - saTesi beselaSvilebSi (miqelwminda, niqalauri, samiqelauri
ukavSirdeba mTavarangeloz miqaelis saxels), eliawminda - saTesi
didaWaraSi, oqtombersa da SavaZeebSi; eliauri - saTesi paqsaZeebSi;
imarwminda - saTesi duaZeebSi; oqropilauri – sofeli SuaxevSi;
gorgiuli - ubani Suaxevis raionSi, venaxi da saTibi qiziniZeebSi, ubani
xaraulaSi (qedis r-ni); gorgila qedi - vanSi (Suaxevis r-ni);
gorgimeleTi - saTesi tomaSeTSi (Suaxevis r-ni). aWaraSi mravlad
gvxvdeba agreTve jvarTan dakavSirebuli toponimebi, saxeldobr: jvari -
ubani baraTaulSi, saTesi ganaxlebasa da dekanaSvilebSi, oqruaSvilebsa
da ZirkvaZeebSi; sajvareTesi – WerSi; jvarTani - buCqnari sacixurSi;
qvabijvari - mTa sacixurSi; kotajvari - buCqnari CaoSi; jvaredini -
saTesi uCxoSi; kobijvari - saZovari, romlis Sesaxeb cnobas gvawvdis
lisovski Rorjomis aRwerisas; wmindiseri – mTa mareTis xeobaSi (i.
beqiriSvili, 1990: 66-69; T. futkaraZe 2007: 88-89). jvariWoWi _ SubanSi;
rkinisjvari_sanaliis mTaze (Suaxevis raioni); mraval aseT toponimebTan
saintereso Tqmuleba-gadmocemebia dakavSirebuli.
wmindiseri TurqeT-saqarTvelos sazRvris neitralur zonaSi
mdebareobs, aqedan, ara marto mareTis xeobis midamoebi (dRvani, Subani)
aramed gogaZeebi, tbeTi, uCamba, cinareTi, Suaxevis yaleboinis cixe da
misi mimdebare teritoriebic ki mosCans. Ggasuli saukunis 40-ian wlebSi.
aq samecniero eqspediciam dazverviTi samuSaoebi Caatara. eqspediciis
xelmZRvanelis angariSSi naTqvamia: `mwvervalze aris vake adgili, sadac
erTmaneTTan 50 m. daSorebiT aris nangrevi, didi da patara, gaTlili da
gauTleli qvis grova; arc pirvelsa da arc meore nangrevSi kiris
naSTebi ar aRmoCnda. amJamad es adgili dafarulia naZvisa da fiWvis
xeebiT, Skeris xSiri buCqebiT, magram erT dros aq vake utyeo adgili
76
iqneboda ori religiuri xasiaTis SenobiT; Tu Senoba agebuli iyo kiris
gareSe da im dros kiri ar icodnen, rogorc saSeni masala es nagebobani
uZvelesi droindeli aris~ (rusiZe 1950: 28). amave eqspediciis wevrebs
wmindiseris qvemoT dauTvalierebiaT wmindiseris msgavsi nangrevebi. Aam
sers mosaxleoba, `naWirvalis~ sers eZaxis. rusiZis mosazrebiT xalxSi
gavrcelebuli saxelwodeba `naWirvaliseri~ ar unda iyos swori, is
damaxinjebulia da sinamdvileSi unda iyos `nawirvaliseri~;
adgilobrivi mosaxleoba damaxinjebulad gadmogvcems `Wvintiseri~-s
saxelsac, sinamdvileSi unda iyos `wmindiseri~ (rusiZe 1950: 28).
Aadgilobrivi toponimuri Tqmulebis mixedviT, saxelwodeba
`wmindiseri~ momdinareobs iqidan, rom aq wminda mamebi cxovrobdnen.
wmindiserze yofila seriozuli strategiuli cixe, romlis saSualebiT
momxvduris Semosvlas danarCen cixeebs _ Suaxevis yalaiboini, Subnis,
cinareTis cixeebi_agebinebdnen, cecxls daanTebdnen, raRac niSnebiT
axvedrebdnen mtris Semosvlaso. iqve yofila taZari da monasteri, sadac
wm. mamebi cxovrobdnen. mTqmelebi amtkiceben, rom es mamebi
wmindiseridan sajvareboSi Cadiodnen, risTvisac arsebobda specialuri
biliki, romelic ar ifareboda arc balaxiT da arc buCqebiT (mTq. Salva
gogitiZe dab da mcx. sofel qiZiniZeebSi - ixileT danarTi #102).
samwuxarod, amJamad, wmindiserze nangrevebis nasaxic ki aRar
arsebobs. Wvintiseris (saydari // nasaydrali) goraze ki fiqsirdeba
eklesiis gaTlili qvebi. qiZiniZeebis mkvidrni: avTandil abaSiZe,
aleqsandre abaSiZe, Salva gogitiZe, naTela miqelaZe, nanuli gogitiZe
da zia abaSiZe am adgilebs wminda adgilad asaxeleben. isini amtkiceben,
rom aq marto eklesia ki ara monasteric idga. maT naambobs met
damajereblobas matebs, nasaydralis qvemoT (saTibi, gzis ganapira
nawili, daaxloebiT 2 km-Si) oTxi wlis winaT aRmoCenili gvirabi,
romelic adasturebs aqaurTa naambobs, rom Znelbedobis Jams wminda
berebi gvirabis saSualebiT maragdebodnen wyliTa da sakvebiT. Aaseve,
savaraudoa, es gvirabi sajvarebosTan gadiodes, gvirabis amovseba
ucdiaT, magram bolomde ver mouxerxebiaT, igi amJamadac Riaa. Aam
gvirabs aqauri mkvidrni ukavSireben nangrevebs da amtkiceben, rom `am
gvirabis saSualebiT wminda mamebi Camodiodnen rogorc wyalze, aseve
77
Cadiodnen qvemoT kidev 2 km-Si, sofelTan axlos mdebare eklesiaSi,
romelsac sajvarebo hqvia. sajvarebosTan dakavSirebiT ki amboben, rom
Turqebis batonobis dros qiZiniZeebis mosaxleoba sajvareboSi
ipareboda da jvars iwerdao (mTq. r. abaSiZe, dab. da mcx. sof
qiZiniZeebSi 2010 w. piradi arqivi). es amtkicebs imas, rom sajvareboSic
eklesia yofila (miqelaZe 2011: 78-82)_ixileT danarTi #103; 104; 105).
`Tarangelo~ // Tavarangelo saxecvlili formaa mTavarangelozisa,
romelic mTavarangelozis salocavis adgilsamyoflis aRsaniSnavad
ixmareba. gadmocemebiT aWaraSi, uamravi mTavarangelozis eklesia unda
yofiliyo. maT Soris saqarTveloSi erT-erTi uZvelesi da pirvelia
andria pirvelwodebulis mier aSenebuli eklesia sofel didaWaraSi
romelsac dResac Tarangelos eZaxian. Eeklesiis nakvalevi aq dResac
SeiniSneba. sxalTis episkoposis meufe spiridonis TqmiT `aqedan miviReT
pirveli ziareba, aq iTqva pirveli aRsareba~. didaWaras man saqarTvelos
beTlemi uwoda (interviudan gaz. `baTumelebi~ 2007, #8). didaWaris
eklesiis Semdeg unda dawyebuliyo sxva eklesiebis mSenebloba aWaraSi
da maT Soris mTavarangelozis eklesiebisa, razec CamoTvlil adgilTa
saxelebic miuTiTebs (kaxiZe 2009: 335-336).
`Tarangelo~ ewodeba mTas Suaxevis raionSi, sofel neniis
CrdiloeTiT, Samanaurebis ubanTan axlos. zusti adgilsamyofeli
eklesiisa (naeklesiari) aravin icis, mxolod imas gadmogvcemen: `Zvel
droSi aq eklesia mdgara, Turqobis Semosvlis mere is adgilebi
miwasTan gausworebiaT. im tyes ki SerCenia es saxeli `Tarangelo~ (mTq.
S. miqelaZe, dabadebuli da mcxovrebi sofel neniaSi, 70 w. piradi arqivi
_ ixileT danarTi #107).
osmalTa batonobis periodSi xalxs daviwyebia ,,Tarangelos”
WeSmariti Sinaarsi `xulos raionis sofel kvatiaSi daculi gadmocemis
mixedviT, Tarangelo Turquli Taran (`adgili”) da qarTuli
gveli//mgeli sityvebisganaa warmomdgari da aRniSnavs: `samgle adgils”.
arsebobs kidev erTi ucnauri Tqmuleba, gavrcelebuli s. fuSrukaulis
mcxovrebTa Soris: `Tamars jer augia sxalTis eklesia, Semdeg xixanSi
daupirebia cixis ageba. xalxs es ambavi Seutyvia da dalodebian sofel
kvatiaSi, sadac mefes unda gamoevlo. Yyvela mouTmenlad gascqeroda im
78
goras, romelzedac Tamari Tavisi amaliT gamoCndeboda. marTlac sul
male gamoCenila Tamar mefe. xalxs uyviria: `Tamar gel”, rac niSnavs:
`Tamari modis” (bedoSvili2001: 168). Acxadia, amgvari xalxuri
etimologiebi safuZvels moklebulia am kuTxis folkloruli masalebis
siuxvesa da Tematikas, isev mTavarangelozis saxelTan mivyavarT.
maWaxlis xeobaSi qristianobasTan dakavSirebuli geografiuli
saxelebidan gansakuTrebul yuradgebas iqcevs inawminda, igive
ninowminda, romelic amJamad TurqeTis sazRvrebSi moqceuli zeda
maWaxlis sofel qvabiTavs ekuTvnis. Aadgilobrivi mosaxleoba am adgils
dResac ase moixseniebs (gundariZe 2000: 28).
inawmindas Sesaxeb gadmocema metad mwiria. maWaxlis xeobaSi
mxolod is ician, rom inawmindas midamoebSi arsebobda nangrevebi, sadac
moxucebulni XX saukunis damdegamde raRac ritualebs asrulebdnen
(kaxiZe 2009: 335-336).
inawmindaze gadadioda SavSeT-imerxev-nigalisken mimavali gza,
riTac mosaxleoba istoriuli tao-klarjeTis saeklesio-samonastro
centrebs ukavSirdeboda. inawmindasTan dakavSirebiT z. WiWinaZe
mogzaurobis (XIX saukunis 90-iani wlebi) dros Cawerili gadmocemis
safuZvelze, werda: `karCxalis mTis qed-qed aris erTi didi mTa,
romelsac ninowminda ewodeba. Zvelad aq eklesia Tu monasteri yofila,
romelsac saxelad nino-wminda rqmevia. gaTaTrebis dros es eklesiac
dauqceviaT... xalxi dauxociaT. vinc darCenila, isinic aqeT-iqiT
soflebSi gaqceulan~ (WiWinaZe 2008: 60).
amave gadmocemis mixedviT, wminda ninos saxelze eklesia Tamar
mefis dros auSenebiaT. Mmasve miewereba xeobis ukidures, SavSeTis
mosazRvre, sofel efratSi eklesiis aSeneba, romelic cnobilia
maWaxlis dedaeklesiis saxelwodebiT (z. WiWinaZe. Ddasax. naSromi).
n. kaxiZis varaudiT, SesaZlebelia, inawminda am adgilis
Tavdapirveli saxelwodebaa da salaparako leqsikaSi Semdgom
ninowmindis formiT damkvidrda _ inawminda ninowminda iqca. Aam
varaudis sasargeblod metyvelebs mkvlevarTa (s. janaSia, v. goilaZe)
mosazreba, romlis mixedviT wminda ninos saxeli wina aziis uZveles
xalxTa qalRmerTis `inas~ Tu inanas~ saxels ukavSirdeba (kaxiZe: 335-336).
79
Aigive mosazrebas gamoTqvams e. beriZe, romelic aRniSnavs: `saintereso
saxelia inawminda, naeklesiari, tye (Tolgomi). SeiZleba am saxelis
Tavdapirveli forma iyo ninowminda (beriZe 2009:117).
Suaxevis raionis sofel jabniZeebSi aris adgili `qaSveTi~, sadac
mTqmelis gadmocemiT, eklesia mdgara. qaSveTis irgvliv qristianuli
sasaflaoebia. U,,uwindel droSi aq loculobdnen da wminda adgili
iyoo~ (mTq. abaSiZe aleqsandre, dab. da mcx. sof qiZiniZeebSi 2010 w.
piradi arqivi _ ixileT danarTi #108). jabniZeebis qaSveTis garda am
saxeliT saqarTveloSi ramdenime taZarebia, adgili da sofelia
cnobili. `qaSveTi~ taZarebi TbilisSi da sof. babaneurSi (gaRma kaxeTi),
sofeli xaSuris raionSi, amave saxeliT iwodeba adgili gaRma kaxeTSi,
maRranisa da matanis midamoebSi, qsnis xeobaSi, cxraZmis xevSi (leoniZe
1957: 4). g. leoniZe saqarTvelos toponimikaSi Semonaxul am saxelwodebas
etimologiurad `qaSveTis~ avadmyofobas ukavSrebs. misi azriT, Tbilisis
`qaSveTi~ uZveless droSi `keTrovanTa da ganrRveulTa TavSesafari~
unda yofiliyo (leoniZe 1957: 3).
xucubani qobuleTis raionis uZvelesi sofelia. gadmocemiT, aq
xucesi cxovrobda, kargad mReroda, gansakuTrebiT saamo bani, hqonda da
amitom ewoda xucubani. mkvlevar ramaz surmaniZis azriT, sityvis meore
nawili unda modiodes ara sasimRero banidan, aramed ubnidan: `xucesTa
ubani~, rac Semdgomi transformaciis Sedegad xucubani gaxda~ (surmaniZe
2007: 5). xucubnis qristianul warsulze metyvelebs am soflis sxva
toponimebic, magaliTad, TeTrosani da saydari (diasamiZe 1981: 96-97).
qristianuli salocavebiT mdidari yofila kintriSis xeoba
(qobuleTis raioni), romlis saTaveSic idga xinos ioane naTlismcemlis
saxelobis sakaTedro taZari (X-XI ss). vaxuSti batoniSvili gvauwyebs:
`xinos ars eklesia gunbaTiani, keTildidSeni, kargs adgils. zis
episkoposi, mwyemsi xinoswylis samxreTis Woroxamde~ (qarTlis cxovreba,
IV, Tb., 1974, gv. 791).
xinos xeobis ramdenime qristianuli salocavi ixsenieba ~weraqveTas
legendaSi~, romelic 1940 welsaa Cawerili (asmxf #19): `weraqveTa wevda
mezobel giorgisTan, romelic mis dasavleTiT ori kilometris manZilze
cxovrobda da sTxova daxmareba Svilebis Svavidan amosaRebaT. giorgim
80
vari uTxra. Semdeg wevda WaTamurze (variantebSia – didvake) da iq
mcxovreblebs Seexvewa, daxmarebodnen Svilebis Svavidan amoRebaze. iqac
vari uTxres. bolos avida zemo xinoSi da iq mcxovreb qaTamaZnebs
Siexvewa. qaTamaZnebi diexmarnen da Svilebi amoaRebines Svavidan.
weraqveTa qaTamaZnebs Sepirda, rom aseTi sikeTisTvis Tqven Cems adgil-
mamuls dagitovebT da me sul gadavikargebi aqedanao. marTlac,
weraqveTas nasaxlarze dRes qaTamaZnebi cxovroben. xolo sofels ki
weraqveTas saxeli – weraqveTi hqvia (adre sofels qedlamaza hrqmevia)
weraqveTam Tavisi Svilebi xinos naTliscemis taZarSi damarxa~
(TavdgiriZe 2004: 209). xinos naTliscemis taZarSi, cxadia, xinos
kaTedrali igulisxmeba. aseve eklesias unda gulisxmobodes saxeli
`giorgic~, kerZod, wm. giorgis saxelobis eklesias.
81
Tavi IV. Tamar mefis ciklis toponimuri
Tqmuleba-gadmocemebi
aWara, saqarTvelos kuTxeebisgan gansakuTrebiT gamoirCeva Tavisi
istoriulobiT, aq sakmaod mdidar folklorul tradiciasTan gvaqvs
saqme. Mmasalebis kvlevisas vxvdebiT toponimebis, geografiuli
saxelebis, Tqmulebebis saxecvlil formebs, romlebic an dakninebulia,
an kidev gadaSenebis gzazea damdgari, rac sarwmunoebrivma cvlilebebma
ganapiroba. M
qarTul xalxur saistorio sityvierebaSi, romelsac safuZvlad
qveynis realuri istoria udevs, Caqsovilia qarTveli xalxis
warmodgenebi gmirobasa da vaJkacobaze, samSoblos siyvarulsa da
Tavdadebaze (SioSvili 2009: 501).
qarTvel mefeTa Soris yvelaze meti gadmocema, Tqmuleba da leqsi
aWaris zepirsityvierebaSi Tamar mefes ukavSirdeba. `qarTuli saistorio
zepirsityvierebis arc erT cikls ara aqvs gavrcelebis didi are,
rogorc Tamar mefeze Seqmnil nawarmoebebs (sixaruliZe 1968: 189) amasTan
dakavSirebiT aziz axvlediani aRniSnavs: `..im droisaTvis, rodesac aWara
osmalebma daipyres, xalxs Tavisuflebisa da Zlierebis simbolod
Tamari da misi dro miaCnda da yovelive kargs, didebuls am xanas
miawerda, umReroda mas da marad uqrob lamprad gadascemda Taobidan
Taobas. Kkidev meti, gamahmadianebul qarTvelebs ise uyvardaT Tamar
mefe, rom igi religiur kultad gaxades” (axvlediani 1960: 115).
,,qarTlis cxovrebaSi” mematiane wers: `iqmna yovelTa mefeTa Soris
udides, sviani da bednieri, RmrTis moSiSi, tkbili, saxier (da Tavi
yovelTa keTilTa RmrTis _ moSiSeba ars da simdable), eklesiaTa da
monazonTa moyuare, glaxakTa da moCivarTa ganmkiTxveli” (qarTlis
cxovreba 1955: 368).
sagulisxmoa ioane batoniSvilis `istoria qarTlisa-Si” Tamar mefis
samisionero moRvaweobis daxasiaTeba: `movlo Tamar mefeman kavkasiis
kerZoni da brZana umaRlesTa mTaTa zeda eklesiaTa aRmarTebad,
eklesiani aw _ ca mravaln arian ama zemoxsenebulTa mTaTa Sina da mun
mcxovrebnic aRiareben Tamar mefisagan aRSenebasa. Dda mere gelaqunis
82
mTis kerZo axalcixemdin, munca yovelTa maRalTa adgilTa eklesia da
baRi. OosTa da CerqezTa umetes damtkicebisTvis, da agreTve muSkuleTs
svaneTsa Sina, raWis kerZosa aReSena eklesia da mun daasvena xati RvTis
mSoblisa, mooWovili Zvirfasad, da mun dahmokida Tma Tvisi nawnevi,
romelsa ityvian eqvssa mtkavelsa, da aw-ca ars mun eklesiasa Sina. xolo
svanni da garemo mis mTis erni esreT esven RvTismSoblisa mas xatsa,
romel ara ZaluZT tyuilad daficeba visime mis zeda, da uTuod
aRiarebs dasaficebeli ukeTu Seagdon rame misgan naqmari ukve saqme, da
xadian iginica dedad RvTisa xatsa mas da egreTve esven Tmasa mas
Tamarisasa” am SemTxvevaSi, rogorc es marTebulad aRniSna k. kekeliZem,
ioane batoniSvili, istoriul cnobebis garda, emyareba
zepirsityvierebasac (kekeliZe 1956: 298).
rogorc prof. q. sixaruliZe aRniSnavs, Tamaris ciklSi zogi
nawarmoebi warmarTuli xanidan unda momdinareobdes, miTiuri RvTaeba
xalxs daukavSirebia istoriuli TamarisaTvis (sixaruliZe 1961: 26).
marTlac, Tamaris Tanamedrovenic da Semdegi periodis mTqmelebic,
mis pirovnebas fantastikur-miTologiur iers aZleven. Aamitom aris, rom
qarTvel mTielebSi Tamari salocav xatad iqca da bevri miTologiuri
da religiuri Tqmulebaa masTan dakavSirebuli.
cxinvalSi Cawerili erT-erTi gadmocemiT, romelic warmoadgens
variants cnobili Tqmulebisa _ `Tamar mefe da Suqur varskvlavi”, Tamar
mefes brutsabZelaze cixe-darbazi hqonia, magram iq veRaravin adis,
radgan arawminda sulebi uSlian yvelas xels. viTom Tamars ciskari
Seupyria da cxraklitulSi mouTavsebia, radgan am varskvlavze iyo
damokidebuli amindi. amiT uxsnia Tamars Tavisi qveyana yinvebisagan.
magram, roca Tamari erTxel samefos mosavlelad wavida,
gamzrdelisaTvis Caubarebia es yuTi da sastikad aukrZalavs misi gaxsna.
gamzrdels viTom cnobismoyvarebam sZlia, gaxsna, ciskari
gaTavisuflebula da amiT amindis saqmec gafuWda. Aamitom Tamarma
daswyevla gamzrdeli da samaradiso satanjvelad birTvSi gamoketa
(СМОМПК, 1892. № 13б 44-70. Д. Хаханашвили. Из грузинскои народнои
словесности. предание о царице Tамаре”). Aam gadmocemaSic mTqmeli Tamar
mefis yovlisSemZleobaze amaxvilebs yuradRebas.
83
Tamar mefis mier bolostikes (basianis) omSi 1206 wels rumis
sulTanis ruqnadinis damarcxebis ambebs rom aRwers, vaxuStis moaqvs
legenda sulTnis didebulis Sepyrobis Sesaxeb. istorikosi wers:
`kualad eseca Tqmul ars: `moyvanebuli didebuli sultanisa winaSe
Tamarisa daeca da iRvlarWnoda, viTarca gueli da utyuar-qmnili;
amisTvs ganiyvanes gare da ra iqmna mrTel-gonier, hkiTxvidnen, rasaTvs
yofasa egreT; xolo igi ityoda_romeli ars Tavsa zeda Tamarisasa, man
hyo Zleva ese Cuen zeda da awca SevSindi mis mier”. xolo Jamsa mas iyo
xati mTavarangelozis miqaelisa Tavsa Tamarisasa mkidare. amiT iuwyes
mis-mieroba da Seswires umetesi madloba RmerTsa” (q. c., VI, gv. 188).
Aam legendis xalxuri varianti gamoaqveyna zaqaria WiWinaZem. `Tamar
mefes osmalosTan omi hqonda, omSi qristianebma gaimarjves da sulTani
tyveT CauvardaT Pdapyrobili Tamar mefes mihgvares. roca pyrobili
Tamar mefis winaSe warsdga da saxezed Sexeda, ucbad SekrTa, ukan
daiwia da yvirili daiwyo: miSveleT, miSveleT. iq myofT saCqaroT
hkiTxes: ra iyo, ra dagemarTa, ris SegeSinda? _ me imis SemeSinda, rom
Tamar mefis gvirgvins gars erTi xmliT amoRebuli kaci uvlis da im
galesil xmals sul aqeT-iqiT atrialebs mtris winaaRmdeg” (WiWinaZe
1941: 88).
legendis aRniSnul variantebs Soris arsebobs gansxvaveba. vaxuStis
legendas, romelic konkretul istoriul movlenasTanaa dakavSirebuli,
z. WiWinaZis variantSi zogadi saxe miuRia, mizandasaxuleba ki
adrindeli SeunarCunebia. Qqristianobis mahmadianobaze gamarjvebis idea
orive variantSia gatarebuli. Semdegi drois variantSi sulTnis
didebulis magivrad TviT sulTania gamoyvanili, xolo mTavarangelozis
xatis nacvlad _ mahmadianTa mteri _ xmliani kaci.
vaxuStis mier daculi varianti sagulisxmoa, rogorc motanili
legendis tradiciisa da istoriis gasaTvaliswineblad, aseve, saerTod,
xalxuri sityvierebis raobis da specifikis TvalsazrisiT (sixaruliZe
1958: 302-303).
basianis omis ambebis gadmocemisas vaxuStis gamoyenebuli aqvs Tamar
mefis ciklis erTi legenda: `aramed evlogi salosi winaSe iyo Tamarisa
mwirveli. Gganacvfrebulman aRityuelna xelni da daeca samgzis; merme
84
aRxlta da Seswira kurTxeva RmerTsa. Semdgomad mis mkiTxvels iovanes
gamoucxadebda evlogi. `raJams davecemodi, kninRa midrkenRa spani Cuenni;
xolo aRvxlti ra, mosca RmerTman Zleva spaTa CuenTa” (q. c., IV, gv. 187-
188). Mmsgavsi legenda gadmocemuli aqvs `istorianisa da azmanisa”
avtors (istoriani da azmani SaravandedTani, k. kekeliZis redaqciiT da
gamokvleviT, Tb., 1941, gv. 128-129).
`aSkaraa legendis RvTaebrivi, qristianuli xasiaTi, TiTqos
gamarjveba RvTis ZaliT moxda; legenda gamoyenebulia qristianobis
siZlieris saCveneblad da amasTan sabrZolo epizodis STabeWdilebis
gasaZlierebladac” (axvlediani 1990: 153).
rogorc ukve aRvniSneT, aWaris zepirsityvierebis Sekrebasa da
gamoqveynebaSi didi Rvawli miuZRvis z. WiWinaZes, romelic,
gamoqveynebul TqmulebebSi, ZiriTadad, aWaris gamahmadianebis sakiTxebs
Seexo, meore mxriv ki, Tamar mefesTan dakavSirebul Tqmulebebi Caiwera
da gamoaqveyna (WiWinaZe 1913; 1918; )
aWaris aRwerisas, (1874 w.) eTnografi da istorikosi g. yazbegi
SeniSnavs: aWaraSi yvelgan da yvelasagan gaigonebT Tamar mefis saxels,
an moismenT im ambavs, rom odesRac mTeli aWara qristianuli qveyana
iyoo” (yazbegi 1995: 65).
am kuTxisUfolklorul masalebSi Semonaxulia gadmocemebi, sadac
saubaria Tamar mefis udides saqmianobaze _
aRmSeneblobiTAmoRvaweobaze, mis gamWriaxobaze, morwmuneobaze,
damsaxurebaze, Zlevamosilebasa da eklesiebis mSeneblobaze.
aWaraSi mogzaurobisas Tedo saxokiam, Tamaris saxelTan
dakavSirebiT mravali saintereso masala Caiwera, avtori xazs usvams
Tamaris popularobas aWaris sityvierebaSi da aRniSnavs aq yvela cixisa
da xidis mSeneblobas Tamaris saxels ukavSirebeno. Tamaris saxelTan
asocirdeba Semdegi toponimuri Tqmulebebi da maTi saxelTa
etimologiac: `varcxala seris”, `dedoflis qvis”, `simonauri”
`doliauri” da a. S. TviT didebuli eklesiis `sxalTis” mSeneblobasac
Tamar mefes miawereno... (saxokia 1985: 259-285).
1897 wels aWaraSi mogzaurobisas Tedo saxokias Tamar mefis ciklis
saistorio gadmocemebis mravali saintereso varianti Cauweria.
85
TqmulebaTa simravles igi imiT xsnida, rom `Tamari aqauri qarTvelebis
mexsierebaSi aRbeWdilia rogorc RvTis moSiSi, gulmodgine mzrunavi
eklesiaTa gamravlebisaTvis, ganapira adgilebis mfarveli da
gammagrebeli, mtrisaTvis risxvis damcemi, qvriv-obolTa ganmkiTxavi,
miukerZoebeli mosamarTle da yovelive amis dasasrul _ wmindani da
ubiwo (saxokia 1950: 50); (SioSvili 1976: 75-76).
M T. SioSvili naSromSi `aWaraSi Sekrebili folkloruli nimuSebi”
safuZvlianad ganixilavs am kuTxis Tqmuleba-gadmocemebs, igi wers:
`Tamarisdroindelad miaCniaT aWarSi uZvelesi xidebi, romlebic
TavianTi simtkiciT dResac aoceben mnaxvels. xalxis gadmocemiT,
maxunceTis, dandalos da furtios xidebi erTdroulad auSenebia
Tamars. Ffurtios xids aWarlebi `dedoflis xids” eZaxian. sxalTaSi
mimavali Tamari am xidze gaivlida xolmeo. `xids rom miadgeboda, Zirs
CamobrZandeboda da fexiT gabrZandeboda meore napirso”. xidis marcxena
mxares uCveneben miwaSi Rrmad Caflul oTkuTxa lods, romelsac
`dedoflis qvas” eZaxian. `Tamar mefe yovelTvis am qvaze Sesdgamda fexs
da ise SebrZandeboda Tavis jorzeo”. furtioSi mimavali gzisaTvis ki,
Tamaris pativsacemad `dedoflis gza” SeurqmeviaT (SioSvili 1976: 75-76).
aWaraSi mravladaa wyaroebi, romlebsac `mefe wyali” an `dedoflis
wyaro” ewodeba: `saxlSi mimavali mefe (Tamari), roca mgzavrobas ver
moaswrebda da SemoaRamdeboda, furtioSi daisvenebda dilamde. erTxel
erT SeZlebul glexs, vinme simonas, swvevia, glexi sixaruliT cas ewia
Turme _ dedofali mewvio, da datrialebula, rom didebul stumars
Tavis SeZlebisdagvarad gamaspinZleboda, ise rom TviTon dedofals
saamod darCenoda da eTqva, _ Sexe, ra QqveSevrdomi myavso. simonas
SvilisaTvis Rvino miucia am wyaroSi Casaciveblad. Ddedofals friad
moswonebia Cacivebuli Rvino da unebebia Seetyva, aseTi civi wyaro sad
ariso? raRa Tqma unda, misi survili myisve ausrulebiaT. Amis Semdeg
aqeTken siarulis dros dedofali am wyaros ise ar gauvlida wyali ar
daeliao, da wyarosac misi saxeli SerCenia (saxokia 1985: 259).
wyarosTan dakavSirebuli msgavsi gadmocemebi Cauweria mkvlevar
aziz axvledians sofel kirnaTis mcxovreb 82 wlis memed cincaZisgan _
`Tamari rom aq Camosula, auSenebia maWaxelis pirze cixe (laparakia
86
gvaras cixeze _ a. a) Tamars adgilobrivi wyali ar moswonebia, zeda
kirnaTSi miugnia kai wyalisaTvis, imas azidvinebda da svamda. amitom
daerqva im wyals `nefe wyali” (bskifa #3 gv 51), (axvediani 1970: 45 _
ixileT danarTi #109).
Aam wyaros axlac ,,nefe wyals” uwodeben da TiTqmis yvela aqaurma
mkvidrma icis am saxelwodebis ,,warmomavloba”.
aseTive gadmocema arsebobs WaneTSi, sadac xofis maxloblad,
bujaRSi naqebi wyaros wyalia, mas `mefis wyaro // mefa wkari” hqvia.
bujaReli mTxrobelis CvenebiT es mefe Tamaria (yifSiZe 1939: 21).
Mmkvlevari a. axvlediani exeba aWaraSi cixeebis mSeneblobasTan
dakavSirebul ambebs: `es yaliebi, es cixeebi gaakeTa Tamar dedofalma,
gvamcnobs Wvaneli mTqmeli d. takiZe, magas hyavda bevri mowinaaRmdege;
misdevdnen, mosdevdnen, mara Tamari gevdoda, gaaketebda yales (cixes).
moawevda ise saqme, veRar dadgeboda, gevdoda sxva yaleSi. Yyales
akeTebda ase: daagrovebdnen qvas, eiwkapeboden, aZlevden xelidan xelSi
da keTdeboda magre. imfo da imfo (ufro-n. m) magars akeTebda, mara
bolos mixda, rom unda damiWirono da meiwamla Tavi” (axvediani 1970: 46 -
ixileT danarTi #110).
Aaq moyvanil Tqmuleba-gadmocemaTa aSkara anaqronizmebs
fsiqologiuri gamarTleba aqvs. isini anareklia, im didi brZolebisa,
rasac qarTveli xalxi saukuneTa manZilze eweoda arabebis, Turqebis da
iranelebis winaaRmdeg. Bbunebrivia, rom xalxma, Zlier agresorebs
daupirispira Zlieri saxelmwifos gamWriaxi xelmZRvaneli Tamar mefe
(sixaruliZe 1943: 12).
Aam TvalsazrisiT aWaris toponimTagan gansakuTrebiT aRsaniSnavia,
xulos raionis sofel oSanaxevis xalxuri etimologia. xalxuri
masalebis mixedviT _ `oSanaxevSi” yofila qristianuli taZari, sadac
xSirad dadioda mefe Tamari da eswreboda aq gamarTul RvTis
sadidebel, wirva-locvebs _ `sxalTis eklesiidan Tamar mefe sofel
vernebis gavliT, sofel oSanaxevSi aucileblad gaivlida. Amefe rac ar
unda daRlili yofiliyo, aq moisvenebda, ramdenime dRes rCeboda,
eklesiaSi wirvas daeswreboda, ,,oSanas” yurZnis jiSis Rvinos dalevda
da gzas xixanis cixisken ise gaagrZelebdao. Aam soflSi dResac xarobs
87
am jiSis yurZeni da yurZnis am jiSis saxeobas gansakuTrebuli
pativiscemiT epyrobiano _ `oSanas” jiSis yurZeni dResac xarobs da mas
oSanas jiSis yurZens eZaxian”. saubrisas informatori xazs usvams im
garemoebas, rom am jiSis yurZens Tamari gamoarCevda, amitomac mis
sapativcemulod am soflisTvis `oSanaxevi” daurqmeviaT. Ees sofeli am
saxels dResac atarebs da Tamars didi pativiT ixsenieben. mTqmeli q.
abaSiZe, aseve amtkicebs, imasac rom winapriseuli anderZis gamo, am
yurZnis jiSs, sofelSi Zalian ufrTxildebian. aqaurebi Tamar mefis
Semosvlas didi zar-zeimiT xvdebodneno.
sxva mosazrebiT. savaraudod, SesaZloa, arsebobdes raime kavSiri
oSanaxevis toponimsa da Zvel berZnul da Zvel ebraul osanasTan (osana
_ Zv. berZnulad da Zvel ebraulad niSnavs Segviwyale, aseve osana _ aris
RmerTis sadidebeli, saqebari SeZaxili iudeur da qristianul
RvTismsaxurebaSi (TezeliSvili 2007: 585) aqedan gamomdinare,
safiqrebelia, am toponimis warmoSobas safuZveli swored maSin Caeyara,
roca aWaraSi qristianuli sarwmunoeba iyo. am terminma ganicada
formacia da Camoyalibda zemoT naxsenebi saxeliT _ oSanaxevi. soflis
samxreTiT yofila adgili, sadac saidumlo gvirabi yofila, mTqmelTa
gadmocemiT, amave sofelSi arsebobs mniSvnelovani gvirabi, riTac Tamar
mefe sargeblobda. gadmcemis mixedviT _ gvirabi oSanaxevidan, sofel
kaloTis qvemoT varcixeze gadioda, aqedan ki kaloTis eklesiis
maxloblad `nasaydralTan” amodioda. Mmas uZveles droSi Turme
strategiuli mniSvnelobac hqonia. kaloTis gvirabidan _ gza samad
nawildeba _ erTi eklesiisaken midis da ori oTaxis saTavsosTan
migiyvans, xolo meore uxvevs da mdinarisken midis (mTq. d. iSxneliZe, dab
da mcx. sofel skvanaSi, 34 w. 2005. Ppiradi arqivi - ixileT danarTi #111).
kaloTlebis mtkicebiT, es gvirabi samadaa gantotvili: pirveli
mdinareSi Cadis (mtris Semosevebis dros mosaxleoba am gziT
sargeblobda). Mmeore xixanis cixeSi gadioda da iqedan zarzmaSi
gadasvla SeiZleboda, romliTac Tamar mefec ki sargeblobda. mesame es
gvirabi iyo saidumlo romlis mimarTuleba iyo: varcixe _ oSanaxevi _
sxalTa _ Rorjomis xeoba (mTqmeli d. iSxneliZe). `darans aWaraSi
saxiznar xvrels uwodeben. igi aris TurqTa Zveli sisxliani TareSis
88
utyuari mowme. aseTi xvrelebi yvelgan gvxvdeba aWarasa da saerTod
mitacebuli samxreTi saqarTvelos olqebSi” (Jurn. M`mogzauri”, #1 1901).
`oSTaxevi unda iyos oSanaxevi. Adgilobriv metyvelebaSi SeiZleba
Segvxdes oSnaxevi formiTac. `es saxeli uSno xevisgan gadakeTdao”,_
Cauweria z. WiWinaZes aqaur mkvidrTagan. 1972 wels, zafxulis
eqspediciaSi yofnis dros, mTxrobelisgan m. qamadaZes Cauweria, rom
oSa//oSana yurZnis jiSia da soflis saxelic aqedan warmosdgebao. ra
Tqma unda, orive gadmocema sityvis `nebismier gaazrebas” emyareba, rac
damaxasiaTebelia saerTod xalxuri etimologiisaTvis (82, 232),
savaraudoa, rom oSanaxevi (oSanas xevi_osanas xevi), romelSic oSana
pirovnuli saxeli unda iyos” (qamadaZe 1992: 18).
xulos raionis, Rorjomis CrdiloeTiT aris gora, romelsac
xalxi `saydris sers” eZaxis. mas Zvel droSi samlocvelos funqcia
hqonia. aq gaTxrebi uwarmoebiaT aqaur mcxovreblebs, romlebsac
spilenZis fulebi, kovzebi da TefSebi unaxavT. Aaseve Rorjomis
CrdiloeTiT 8-10 km. daSorebiT aris mTa `sayolaferdi”, am mTis qvemoT
aris davakeba adgili, romelsac aqauri mkvidrni `naqalaqevs” eZaxian.
amJamad iq ki aravin cxovrobs, maTi mtkicebiT `bebias gadmocemiT, uwin
aq didi qalaqi yofila, mTeli aWaris centri iyoo” (mTqmeli maia
xozrevaniZe, dabadebuli xulos rionis sof didaWaraSi, mcx. daba
xelvaCaurSi, 55 w. piradi arqivi).
am midamoebis mniSvnelobasa da strategiul daniSnulebaze araerT
mkvlevarsa Tu istorikoss yuradReba gaumaxvilebia. 1952 wlis savele
eqspediciis monacemebiT `naqalaqevze misasvleli Zveli gzis niSnebia
Rorjomis mxridan, romelic misdevs mdinare rusTavis napirs. Mme-2 gzis
niSnebi aris naqalaqevis CrdiloeTiT, romelic iwyeba Wvanidan gaivlis
sayolaferds, nairdals, kuStaurs, nasoflas, goderZis gadasasvlels,
romelic gadis xirxaTis cixemde (rusiZe 1953: #152: 10). aqaurTa
gadmocemebiT, Tamar mefe xirxaTis cixeSi, savaraudod am gziT, kerZod,
naqalaqevis gavliT midioda, iqedan ki zarzmisken agrZelebda gzas.
istorikosebis varaudiT, uZveles dros naqalaqevs, strategiuli
mniSvneloba hqonia.
89
am sofelTan dakavSirebiT Mmkvlevari S. rusiZe eqpediciis
angariSebSi Semdeg ingormacias gvawvdis: Rorjomis erT-erT sofelSi,
kerZod, gorgaZeebSi aris adgili, romelsac `nadarbazevs” uwodeben.
amasTan dakavSirebiT xalxi Semdeg Tqmulebaze amaxvielbs yuradRebas:
`nadarbazevis”-adgilas uwindel dros qarTveli mefeebi iyridnen Tavs
da saWirboroto sakiTxebze msjelobdneno. es adgili ara marto aWaris,
aramed mTeli saqarTvelos centri iyoo” aqaurebi mas moiazreben,
rogorc samefo administraciul adgils. `sofel gorgaZeebSi aris
mniSvnelovani adgilebi – belsaras ori, baxuncixe... nadarbazevi da sxva.
maT Soris soflis Suaze, sakmaod swor adgils _ `nadarbazevi”- hqvia. ”
mkvlevari aqve SeniSnavs: `adgilobrivi mcxovreblebis gadmocemiT ar
ician aq Senobis arseboba, magram adgils ki nadarbazevs uwodeben. unda
vigulisxmoT, rom uZveles droSi, marTlac samefo administraciuli
dawesebulebis darbazi mdgariyo” (rusiZe 1953: #152; 154; 156; 158; 161; 162;
164 :11).
`nadarbazevsa da `naqalaqars” m. xozrevaniZis gadmocemiT, xeobaSi
didi daniSnuleba hqonia. kerZod, am adgilebSi Tamar mefe xSirad
dadioda da didi darbazoba imarTeboda. Aaqedan ki, diakoniZeebis
seridan, sxalTaSi, sxalTidan oSanaxevSi. oSanaxevidan xixanSi da
xixanidan zarzmaSi gadadiodao. Ees iyo mniSvnelovani daniSnulebis
adgili, sadac mefeebi dadiodneno. winaparTa gadmocemiT, maT
`naqalaqari” da `nadarbazevi”_hqvia” (m. xozrevaniZe, dab sof. didaWaraSi,
mcx. xelvaCaurSi, 55 w. Caviwere 2005 w. piradi arqivi - ixileT danarTi
#113)
Rorjomis xeobis istorul-religiur toponims warmoadgens
`namonastrevi”, sofelia, romelzedac saintereso cnobebs gvawvdis rejeb
ismailis Ze mekeiZe (Cauweria 2005 wels Tamar beriZes), igi amtkicebs, rom
misi winaprebi am adgilebSi 300 wlis winaT amosulan, maT daxvedriaT
nasaxlarebi da didi qristianuli salocavebi, romelebic SemdegisTvis
dangreula da gapartaxebula. am sofels ki `namonastrevi” saxelad
SerCenia. Ees taZari Tamar mefis aSenebuli iyoo” (ixileT danarTi #112)
es xeoba rom kulturul-administraciul centrs rom warmoadgenda,
amas marTlac araerTi Tqmuleba-gadmocema mowmobs. sofel gobaZeebSi
90
SemorCenilia erTi saintereso Tqmuleba da leqsi Tamar mefeze_`sofel
gobaZeebs esazRvreba SavaZeebis samziared, grZeldeba tyemalaTi,
tyemalaTis qvemoT aris gobaZeebis ubani, aq zemoT aris nakafi, sadac
aRmoCenilia eklesiis nangrevebi, roca muslimanoba iyo Semosuli, aq
Cumad adiodnen jer kidev qristianuli rwmenis adamianebi qristes
salocavSi, aq asasvlel gzas rqmevia `Tarangelozi”. anu
`Tamarangelozi”, am eklesiisTvis es saxeli imitom daurqmeviaT, rom
uZveles droSi am eklesiaSi asvla da locva mouwadinebia Tamar mefes
da misi amalas. iq asasvleli gza xeiriani (wesieri) ar yofila, amitomac
iqaurebs tye gaukafavT da am gzisTvis `Tarangelozi” // `xanumis gza”
(dedoflis gza) daurqmeviaT, dResac eZaxian am saxels, isini xanumSi
Tamar mefes moiazreben.
`nanefvari // nefikalo” am saxeliT sofel uCxoSi, erT-erTi gorakis
mdelos moixseneben, sadac Turme Tamar mefe dadioda. iq axlos yofila
`Tamaris xidic”. xidis zemoT mdelos ki rqmevia _ `saydri seri” //
`Tarangelozi. Aam mTidan (saydri seri//Tarangelozidan), gza samad
nawildeba: erTi gza- guriaSi midis. Mmeore gza maWarelaTSi, xolo
mesame _ sofel uCxosken. `saydri seri” // `Tarangelozi” Tamar mefis
aSenebuli yofila da mefe xSirad dadiodao. Aamave soflis
saxelwodebac kavSirSia sami gzisa da xevis saxeldebasTan. uCxo-
Turqulia, uC-sami, rac qarTulad `sam xevs” niSnavso. Tamaris xididan
erTi gza guriaSi, meore xirxaTis yalesken da mesame soflisken midiso
(mTq. o. abulaZe, dab da mcx. sof. uCxoSi. 75 w. ZirkvaZe T. dab. da mcx.
sof. uCxoSi. 49 w. Cav. 2011 w. piradi arqivi - ixileT danarTi #115).
`nanefvaris” saxeliT moixseneben adgils qedis raionis sofel
cxmorisSi. gadmocemis Tanaxmad, zemo aWaraSi mimavali Tamar mefe
cxmorisis eklesiaSi wirvis damTavrebis Semdeg `nanefvarSi” isvenebda
da gzas zemo aWarisken agrZelebda. informatoris TxrobiT, Zvelad am
adgilas samefo rezidencia yofila, romelic SemdgomSi ganadgurebula
saxelwodeba `nanefvari” ki SemorCenila (mTq. cincaZe eTer, dabadebuli
da mcxovrebi qedis raionis sofel cxmorisSi. 68 w. piradi arqivi -
ixileT danarTi #116; 117; 118).
91
xulos raionis, sofel beRleTTan axlos kldeSi, mrgvali sarkis
msgavsi formis figuraa gamokveTili, romelsac ,,Tamaris sarkes”
uwodeben. gadmocemis Tanaxmad, es sarke RmerTs, TamarisTvis gaukeTebia,
maRal mTaze, raTa am sarkiT aravis ar esargeblao. MTamari iq siarulis
dros sarkesTan Tmebs ivarcxnidao (mTq. mTq. m. SavaZe, dab. da mcx. sof.
uCxoSi. Cav. 2011 w. piradi arqivi - ixileT danarTi #119).
`kviriawminda` aris Suaxevis raionis Sua sofelSi, kvirikeRele
qobuleTis raionis sofel CaisubanSi, kvirikuli saZovari qveda dagvaSi,
kvirikeTi aWaris mTianeTSi, kvirike ki hqvia did sofels qobuleTis
raionSi, Tanac aris zeda da qveda, romlebic am saxelwodebis
sakrebuloSi arian gaerTianebulni. zeda kvirikeSi me-19 saukunis
damlevs TurqeTidan gadmoxvewili berZnebi Casaxldnen, romelTa nawili
1995 wlidan, saberZneTSi wavida (komaxiZe : 2010).
Svildiseri // oxordi-kodali _ folkloruli masalis mixedviT,
Suaxevis raionis sofel cinareTSi arsebuli cixisa da Svildiserad
saxeldebuli misi mimdebare teritoriis Sesaxeb, S. rusiZe Semdegs
gadmogvcems: `cinareTis zemoT maRal kldeze, cixis nangrevia,
adgilobrivebi mas `cixiyels”-eZaxian... cixis kldis Sesaxeb uCambis
mcxovrebi 110 wlis ismail suleimanis-Ze beJaniZe, gadmogvcems: `es cixe
qarTvelebis yofila; uCambis xeobiT aq mteri Semosula, gaRma gasvla
ver gaubedia da gamoRma dabanakebula da cixisaTvis Svildisrebis
srola dauwyia, magram cixes veraferi avnoo; saidanac mteri cixes
Svildisars esroda, im adgils exlac hqvia `Svildiseri”,. qarTveli
jari cixidan gamosula da miuaxlovda mters da isrebs esrodneno, im
adgils axlac hqvia `oxordi-kodali” (igie isari – (rusiZe 1950: 35) -
ixileT danarTi #120).
Suaxevis raionis sofel uCambaSi aris ubani, romelsac `kviriauli”
hqvia. am dasaxelebiT etimologias ukavSireben soflis gaRma maRal
mTaze aRmarTul cixis nangrevebs, romelic mosaxleobaSi `cinareTis
cixis” saxeliTaa cnobili. aqaurTa gadmocemiT: `es cixe Tamar
dedoflis mieraa aSenebuli. Tamar mefe aq xSirad dadioda. erTxelac,
roca Turqebs gaugiaT, Tamari am cixeSiao, Tamarisa da cixis afeTqeba
gadauwyvetiaT. MmaT kaci gaugzavniaT da SeuTvliaT: `nebiT Cagvbardio”..
92
`duSmani” (mteri) sofel `kviriaulSi”, cixis gamoRmiT dabanakebula.
ganrisxebul Tamars uari SemouTvlia, sapasuxod Turqebs zarbazanic ki
usvriaT, magram cixe iseTi magari kiriT yofila naSenebi, rom mters
cixisTvis veraferi dauklia, im adgils saidanac zarbazans isrodnen
`nazarbaznevi” hqvia. sapasuxod, Tamar mefes cinareTis cixidan TeTri
kiri gadmouyria, kirs iqauroba sul gauTeTrebia, amaze Turqebs
ukiTxavT aqaurebisTvis ra gadmoyarao?A _ adgilobrivebs ki upasuxniaT
_ Tamar mefes Zveli fqvili hqonda da gadmoyarao. TaTrebs ufiqriaT
amas Tu amdeni darCenili fqvili hqonia da xeobaSi yris. Cven aq yofnas
ra azri aqvs mainc ver davamarcxebTo. Aamdgaran da wasulan. ASemdeg im
adgils, sadac Turqebi gaCerdnen da Tamaris cixis afeTqeba surdaT
`kviriauli” daurqmeviaT, imitom rom es ambavi kvira dRes momxdara”
(mTqm. m. fevaZe, dab. sof. uCambaSi. Mmcx. sof. neniaSi. 55 w. 2005 w. piradi
arqivi_ixileT danarTi #121).
aWaris rwmena warmodgenebSi dResacaa SemorCenili `kvirkobisa”
(ivlisis pirveli kvira), da qaSatoba (gazafxuze) ,,uqmeebi”. am dRes
samuSaod ar gavlen _ niaRvari mosavals gaanadgurebs, an matli SeWamso.
savaraudod, toponimis, genezisi warmarTobis droindel RvTaeba
`kviriasTan” unda iyos kavSirSi, magram saukuneebriv saxecvlilebasTan
erTad moxda misi cvlileba da is qristianul ambebs daukavSires.
Aam TqmulebaSi Seusabamoba isaa, rom Tamaris dros denTis iaraRi,
miT ufro zarbaznebi ar iyo. Mmeorec, raxan Tamarma, legendis Tanaxmad,
kiri gadmoyara, SesaZloa, ubnis saxelic kirs ukavSirdebodes _
kiriauli.
rogorc cnobilia, aWaraSi Tamar mefe did aRmSeneblobiT
saqmianobas eweoda. mosaxleoba yvela cixis, eklesiis, xidis, cixis
mSeneblobas Tamars miawers. variantebadaa gavrcelebuli Tqmulebebi _
aWariswylis, Wvanis, kavianis, `yaleboinis”, xirxaTisa da sxva cixeebisa
Tu xidebis mSeneblobaze, ra Tqma unda, Tamaris dros an mas miaweren.
amasTan dakavSirebiT iveriaSi werdnen: `iq, osmalos saqarTveloSi,
Tamars miaweren yovelive Zvel Senobas, cixe-simagreebs, mSvenier xidebsa
da taZrebs, isic sakvirvelia, rom osmalos saqarTveloSi Tamaris garda,
sxva mefeze veras gaigonebT” (gaz. `iveria, #11, 1877w).
93
sxalTis xeobisa da mareTis xevis sazRvarze, mTaze aris adgili,
patara ubani, romelsac `momwvari”//,,koreWi” (gora) hqvia. gadmocemiT _
`sofel papoSvilebidan Tamar mefe da misi mxleblebi sxalTaSi
salocavad midiodnen. am dros Tamar mefis laSqars dasdevnebia mtris
laSqari. Tamars Tan cota jari xlebia, mas droSi rom moego, gzad bamba
daufenia da cecxli waukidebia, riTac didi cecxli gaCaRebula da
mtris jari Seferxebula. Aam dros ki Tamari samSvidobos gasula.
adgils ki `momwvari” darqmevia (S. gogitiZe, dab. sof qiZiniZeebSi, 61 w.
Cav. 2005 w. piradi arqivi - ixileT danarTi #122). Aam da sxva
TqmulebebiT, mTqmelT erTxel kidev imis gadmocema surT, rom Tamari
ara marto morwmune, keTili, qvelmoqmedi mefe, aramed yvelaferTan
erTad moxerxebulic yofila.
frangi orientalisti Jan murie, XIX saukunis 80-ian wlebSi
dawvrilebiT aRgviRwers baTum-qobuleTis gzaze arsebul siZveleebs.
Mmas unaxavs `Tamaris cixe”, romelic `Zveli sasaxlis Tu koSkis
nangrevebad” miuCnevia (murie 1962: 20).
istorikosi d. baqraZe baTumis (Tamaris) cixeze `xasan-aRas sityviT,
warsulSi baTumi mdebareobda did movakebulze, yoroliswylis marcxniv,
am adgilze dRemde didi kedlisa da eqvsi-Svidi eklesiis naSTebi, sadac
yoroliswyali zRvas SeerTvis, aRmarTulia patara goraki, romelzec
axla saraiad wodebuli beJan-oRlis saxli dgas, xelovnuri gorakia,
romelic Tamar mefem gaakeTebina im dros, roca didi laSqriT ukan
brundeboda trapizonidan (avtoris mosazrebiT es unda momxdariyo
daaxloebiT 1204 w. masze Tamarma maSinve aago cixe, romlis naSTi
dResac Cans. saerTod, baTumis midamoebSi bevri dangreuli taZaria. zogi
maTgani xasan-aRas Tavad unaxavs. Aase magaliTad, saraias zemoT oTxi
eklesiaa, erTi maTgani zed yoroliswylis saTavesTan. igi karga didi
iyo da gumbaTovani... axlandel baTumTan axlos, maRal goraze, dgas
mozrdili eklesia samebisa, Camovardnili gumbaTiT. samebaSi iyo
warwerebiani saflavis qvebi, ori marmarilosi, erT maTganze ewera:
`RmerTo acxone Mmariam”. qvis adgilsamyofeli ucnobia, is sadRac
wauRiaT da vis ar ician... adgilze misul baqraZes eklesiis adgilze
eklesiis mimofantuli qvebis grova daxvedria. mas arc gumbaTi da arc
94
raime moxatulobis kvali ar SerCenoda: `eklesias xuTi saJeni sigrZe
hqonda, igi Sedgeboda CdiloeTis kedlisa da dasavleTis frontoniani
fasadisagan, misi sxva nawilebi dangreuli iyo” (baqraZe 1987: 24-28).
profesori ramaz surmaniZec adasturebs am toponimebis arsebobas da
aRniSnavs: `benzeSi, gadasavlel xidTan misvlamde aris patara gora,
romel goraze dResacaa cixis nangrevebi. romlis gverdiT aSenda
eklesia. mosaxleoba am adgils `Tamaris cixes”, xolo mis mimdebare
teritorias ki `Tamaras“ eZaxis. Ggadmocemis Tanaxmad `benzeSi am
adgilis dasaxlebas _ `Tamaris dasaxleba” an kidev `Tamaras” eZaxdnen.
gadmocemis mixedviT _ `trapizonidan momaval Tamar mefesa da mis
Tanmxleb qalebs am adgilas SeusveniT, talaxiani fexeebi aq
gauwmendiaT. isini bevri yofilan da maTi ganawmendi talaxisgan _ gora,
borcvi gakeTebula. SemdegSi xalxs am adgilisTvis `Tamaris borcvi”
daurqmevia. adre es teritoria da mis mimdebare adgilebi yofila
qalaqis centri, xolo axlandeli baTumis adgilas ki yofila mdinare
Woroxis delta, Semdeg, bunebrivi procesebis gaumjobesebas ki qalaqi
TandaTan aqeT gadmounacvlebia (ixileT danarTi # 123; 124 - prof. ramaz
surmaniZe, xelnawerTa uflebis dacviT. 12. 08. 2012. piradi arqivi).
baTumis cixeze Catarebuli arqeologiuri gaTxrebis Sedegad
mikvleuli nivTebis Seswavla adasturebs, aq arsebul uwyvet cxovrebas
meore aTaswleulidan vidre C. w-mde (inaiSvili, xaxutaiSvili 1962: #
170).
kavianis cixe _ aWariswylisa da Wvanis wylis SesarTavTanaa,
SemaRlebul adgilas. Mmd. AaWariswylis marcxena mxares. am cixes
aqaurebi ori saxeliT moixseneben `Tamaris cixe” da `kavianis cixe”. Aam
cixis saxelwodebasTan dakavSirebiT d. baqraZes gadmocemac Cauweria:
`amboben, am cixes kaviani imitom hqvia, rom didi gaWirvebiT da mxolod
kaviT SeiZlebao asvla”. iqve sqolioSi ki miuTiTebs: `cixis saxelwodeba
SeiZleba amgvarad aixsnas: albaT qaviani erqva, qavi ki cixis galavans
erqvao” (baqraZe 1987: 52).
`kavianis cixe” maRlobidan gadmohyurebs mdinare aWariswylis xeobis
magistrals, mdebareobs aWariswylis marcxena mxareze, kavianis serze,
95
xiWauris pirdapir, mdinareebis Wvaniswyalisa da aWariswylis Sesayris
qvemoT. cixis sanaxebidan iSleba Wvanis xeobis xedi (T. komaxiZe 2010: 87).
vaxuStis gamoyenebuli aqvs bolostikes omSi nuqardin sultanze
gamarjvebis ambebTan dakavSirebuli legenda (q.c. VI : 188) am legendis
varianti cnobilia, qarTvel mahmadianTa zepirsityvierebaSic (WiWinaZe
1911: 38). es legenda gviambobs gareSe mtrebTan brZolis xerxebsa da
meTodebze, rasac maT dasamarcxeblad Tamar mefe iyenebda. gagacnobiT
erT maTgans: `gaWirvebaSi Cavardnil aqaur mcxovreblebs gadauwyvetiaT
cixe-koSkis aSeneba, magram samSeneblo masalis mitana yvelaze ufro
metad gaZnelebula. MmaSin erTi mandilosani gamosula xalxis winaSe da
ganucxadebia: `_ sakvirveli is aris, rom amdeni mamakaci aq xarT da
amodena mileTis gadarCenaze ar fiqrobT. EmSvildkodebi bevrad
arafradaa saxmari, isa sjobia, cota gavisarjoT da TavSesafari cixe-
galavani avaSenoT. mandilosanis sityvebi xalxs moswonebia.
dedakacisaTvis xotba Seusxams iq myofT da cixe-koSkis
mSeneblobisaTvis mzadebis Tadarigs Sesdgomian.
auracxeli mteri Semosevia Cvens miwa-wyals. Savi zRvis sanapiroze
mdebare soflebi da qalaqi baTumi auoxrebiaT. raki guli ujerebia
iqaurTa JletiT, Semdeg aWariswylis xeobaSi ganlagebuli
soflebisaTvis dauwyia angariSis gasworeba. swored aseTi avbediTobis
dros, bWoba gaumarTavT Wvanelebsa da dandaloelebs. Tavi mouyriaT
xiWaurTan axlos, iq sadac Wvaniswyali aWariswyals erTvis da cixe-
koSkis mSenebloba dauwyiaT. gmir qarTvel vaJkacebs pitalo mTis Tavze
dauwyiaT mSenebloba koSki aRumarTavT (ananiZe 1972: 3) - ixileT danarTi
#125).
kavianis cixis aSenebas Tamar mefis saxels ukavSireben sof. xiWauris
mkvidrni, maTi gadmocemiT: `gagulisebulma ruqnadinma saqarTvelos
aoxreba da Tamaris xelSi Cagdeba gadawyvita, didZal armias mouyara
Tavi da saqarTveloSi SemoiWra.
Tamaris adgilsayofelis gasagebad ruqnadinma mzveravebi oTxive
mxriT dagzavna. Aamaod daSvren mzveravni. Uukan dabrunebulebma
ruqnadins erTi cnoba miawodes: Tamari aWariswylis xeobiT wasulao
qveynis momaragebisa da jaris Sesagroveblad.
96
ruqnadini Tavisi armiiT WianWvelasaviT moedo aWariswylis xeobas. is
natvriT moeloda Tamaris jaris damarcxebas, dedoflis xelSi Cagdebas.
Tamar mefe, Tavisi amaliT, dandalos xids misdgomia. iqedan xiWauris
amaRlebuli patara vake daunaxavs da uTqvams _ aq cixe unda avaSenoTo.
mefes Ramis gaTeneba ki kavianis mindorze gadauwyvetia. xiWauri
kavianidan erT saisrezea. Tamari varaudobda, rom ruqnadinis jari
swored xiWauris velze dabanakdeboda. Tamar mefem erT dReze aagebina
kavianis cixe. Bbolos TviTonac asula, erTi qva autania, esec CaaSeneTo.
_ es qva `Tamaris qvad”//,,oqros qvad” iwodeboda, nawili ki `jvardasmul”
qvad moixseniebs. xalxs es qva gaukultebia. Aaqaurebis rwmeniT, mas
samkurnalo Tvisebebi hqonia. `Zvelad am qvasTan midiodnen da im
midamoebidan miwa mohqondaT _ vis ojaxis baraqa//xvavisTvis, vis bavSvi
`wmindaniT” an `gvejoTi” Tu iyo davadebuli, iqedan motanili miwiT
Cvils mkurnalobdnen. Ddavadebul bavSvs Selocvis mere wminda miwas
baliSqveS Semoudebdnen. maTi rwmeniT daavadebuli ganikurneboda (mTq. x.
qaTamaZe, dab. da mcx. sof. xiWaurSi. 75 w. Caiwera S. qaTamaZem, 2004.
piradi arqivi_ixileT danarTi #126).
amave cixes ukavSirdeba Tqmuleba `dedoflis naqoSari” // `Tamar
mefis naqoSari” _ adgili tyeSi, kavianamde asasvlel gzaze, romelic
Tamaris nafexurs, naqoSars Seexeba. gadmocema, xiWaurSia Cawerili da
mogviTxrobs: `erTxel Tamar mefe aWaraSi gamoxizvnia nadir _ Sahs.
xiWaurSi gaCerebuls kavianis cixisa da vardcixis aSeneba ubrZanebia.
mSeneblebs dauwyviaT cixis mSenebloba. Mmefes gadauwyvetia, Tavadac
aetana erTi lodi da enaxa, Tu rogor aSenebdnen cixes. cixeze aRmarTSi
asvlisas mefes fexze cali qoSi waZvromia. mefes qoSisTvis Tavi
gaunebebia da meorec gauxdia, miutovebia da gza fexSiSvels
gaugrZelebia da uTqvams: `albaT RmerTma ase inebao”. is lodi cixemde
autania. im adgils, sadac fexze qoSi gaZvra, aqaurebs im adgilisTvis
`dedoflis naqoSari”- daurqmeviaT (Caiwera f. qaTamaZem. x, qaTamaZisgan
dab. da mcx. sof xiWaurSi 74 w. 2005 wels - ixileT danarTi #127).
Tamar mefeze gadmocemebs, TurqeTSi mcxovreb `CveneburebTanac”,
erTob saintereso da identur Tqmulebebs vxdebiT.
97
Tamar mefis Sesaxeb Tqmulebebi mezobel muslimanur qveynebSi,
`CeveneburTa” folkorSia SemorCenili. maTi religiuri aRmsareblobis,
miuxedavad, Tamar mefes moixsenieben, rogorc idealur pirovnebas,
sibrZniTa da maRalzneobrivi TvisebebiT Semkobil adamians. Mmkvlevar S.
futkaraZis `Cveneburebis qarTuli” uamrav saintereso folklorul
masalas gvawvdis. informatorebis gadmocemiT, Tamari maTi winaprebis
saficar mzes warmoadgenda, romelic maT dRevandel yofaSic aisaxeba_
`Cuen zuelandelebma ise miTxres, Tamar dedofali RmerTisa moyuaruli
yofila. Cuen zalian Samayuares” (futkaraZe 1993: 173).
aWaridan wasuli `Cveneburebis” Tamar mefisadmi siyvaruli
ganusazRvrelia, samSoblos nostalgiiT Sewuxebulebs Tamarze
simReraSi unaxavT Sveba _ `Tamar dedofali yofila zamanunda. xalxsa
Zaluan yuarebian, gaWirvebulsa, ieTimsa, avatyofsa exmareboda megem, da
imi gulobai. Mmisi gakeTebuli qemerqofrebi bevria SavSeT, aWaras,
axisxas. Aase ityoda Cemi baboi, memed efendi gulo baiaraxtoRli,
gogniavridan gamosuli. zogi leqsebi maxsovs zovli. vimRerebdiT:
vorirav da qamarav, rerov, rerav da qamarav,
vorirav da qamarav, rerov, rerav da qamarav…
ziTval gigavs pirio, me SenTvina da vtirio,
ras dagvaklebs mterio, mec imaze vmRerio.
vorirav da qamarav, rerov, rerav da qamarav…
Cueno dido dedao, es ra degvebedao.
Cueno dido anao, aq ram da mogviyvanao,
vorirv da qamarav, rerov, rerav da qamarav…
Sor digvirCa memleqeTi, RmerTo megve bereqeTi,
vorirv da qamarav, rerov, rerav da qamarav,
vorirv da qamarav, rerov, rerav da qamarav!
mTqmeli; xasan Cibuqi (gogitiZe)da merjan naarini (futkaraZe -
futkaraZe 1993: 55)
rogorc aWaraSi, aseve TurqeTSi gadasuli `Cveneburebi” yvela xidis
mSeneblobis iniciatorad Tamar mefe Tvlian.
98
am TqmulebaSi isini qarTvel xalxis gonierebaze saubroben.
qvelmoqmed mefes eklesiebis asSeneblad piradi nivTebic ki ar
Sebralebia, ukanaskneli Tmis oqros sabnevi mouZvria da isic
eklesisTvis Seuwiravso.
samecniero kvlevebSi, rogorc cnobilia, Tamar mefe, rogorc aqaurTa
ise `CveneburebTa”, cnobierebaSi wminda mefedaa damkvidrebuli da
misdami damokidebulebac wmindaTawmindaa. istoriuli avbediTobis
miuxedavad, Tamar mefe arc aqaurTa da arc iqaurTa foloklorSi ar
dakninebula, piriqiT, misi saxe ufro da ufro gaizarda da SeerTo wm.
mariamis xatebas.
99
Tavi V. osmaleTis agresiasTan dakavSirebuli
toponimuri Tqmuleba-gadmocemebi
XVI saukunidan aWara TurqTa mudmivi agresiis obieqti gaxda. iran-
osmaleTs Soris gamarTuli omi osmaleTis gamarjvebiT damTavrda. 1555
wlis amaciis zaviT dasavleT saqarTvelo osmaleTs ergo. samcxe, aWara,
WaneTi Turqebma saqarTvelos moswyvites, osmaleTis provinciad
gamoacxades da osmaluri mmarTveloba daamyares.
Uusjulo mterma kargad icoda, rom qarTveli eris gasanadgureblad
aucilebeli iyo qristianobis aRmofxvra, amitom yovel Rones mimarTavda
aWarlebis gasamahmadianeblad. roca cbierebiT da motyuebiT verafers
gaxda man Zaladobas mimarTa (gogoliSvili 2010: 41).
aWaraSi TiTqmis ar arsebobs sofeli, sadac `naqilisvari~ anu
nataZrali ar iyos. SeiZleba Zveli salocavebis naSTebi SemorCenili ar
iyos, magram gvxdeba toponimebi, romlebic am adgilebis warsulsa da
aWaris mkvidrTa mier gamovlil istoriul qartexilebze metyvelebs.
zogierT toponims iseTi gadmocemac axlavs, romelic kargad gvixatavs
adgilis dasaxelebaSi Cadebul istorias. zogjer ki legenda bolomde
ver gvixsnis toponimSi dafarul Sinaarss.
aseTi gadmocemebis rigs miekuTvneba `kuti-jvris~ (mTa sofel
darCiZeebTan) saintereso legenda, romlis mokle varianti saukunis
winaT Cauweria T. saxokias (saxokia 1985: 270-271). gadmocemis SedarebiT
vrceli variantis mixedviT, `yavaRluRis batoni Rrma moxucebulobaSi
gardacvlila, darCenilan misi moxuci dedaberi da ori vaJiSvili _
Ciruxela da cxvirkoxela; ufros Zmas - Ciruxelas lamazi coli hyolia;
erT dRes Zmebi yaleboinSi wasulan, sofels mteri dascemia,
mcxovreblebi gauJletiaT da ufrosi Zmis meuRle gautacniaT; dedaberi
maRal mTaze gaqceula da gamwarebuls ise Zlier dauyviria, rom misi xma
Svilebs yaleboinSi gaugoniaT, TviTon ki dakutebula, ris gamoc mTas
`kuti-jvari~ darqmevia. Zmebi gamoqceulan, mTeli sofeli dadevnebia
mters da artahaanTan axlos didi brZola gamarTula. orive mxares didi
yofila msxverpli, magram qarTvelebs mainc gaumarjviaT da qalic
daubrunebiaT; brZolis adgilze qarTvelebs qalaqi gauSenebiaT da `jan
100
qalaqi~ anu `wminda qalaqi~ daurqmeviaT (rusiZe 1950: #115: 9-12) _ixileT
danarTi #129).
es metad mimzidveli folkloruli gadmocema mxolod nawilobriv
gvixsnis kuti-jvris istorias, ganmartavs toponimis pirvel nawils
(`kuti~), magram ucnobi rCeba mis meore nawilSi dafaruli saidumlo
(`jvari~). Aam adgilas tye-buCqnariT dafaruli eklesiis nangrevebia
dadasturebuli.
1980 wels zemo aWaraSi luka quTaTelaZem (mazris ufross s.
lorTqifaniZes gahyolia). igi sxalTaSic asula. Aaq mdebare eklesiis
aRwerisas, iqve dasZens, rom `aseTive eklesia yofila sofel darCiZeebSi,
sxalTasTan axlos. Aavtori moiTxovs mis Seswavlas, sanam aq qva-qvaze
aRar darCenila (futkaraZe 1980: 88).
dakvirveba cxadyofs, rom aWarul toponimur gadmocemebSi
SeiniSneba tendencia, mterTan brZolis amsaxveli Zveli Tqmulebebic ki
osmalos agresiis periods daukavSiron, rac ar aris SemTxveviTi.
(ixileT danarTi #130; 131).
ioseb beqiriSvili wignSi `qristianoba aWaraSi~ wers: `aWaraSi
qristianobaze saubrisas, rasakvirvelia, xazi unda gaesvas im
garemoebasac, rom man aq Tavisi roli erovnul sakiTxebSic, kerZod,
qarTuli meobis SenarCuneba-SenaxvaSic Seasrula. aWaris mkvidrni
saqarTvelos sxva mxareebis mcxovrebTagan gansxvavebiT ufro didxans
ibrZodnen osmalo dampyrobelTa winaaRmdeg. Aai, swored mama-papaTa
rwmena, misdami erTguleba kidev ufro Tavganwiruls xdida am brZolas.
amas ki isic aZlierebda, rom mteri rwmeniT muslimani iyo. amitomac misi
mizanic aWarelTa mexsierebidan qristianobis sruli amogdeba
warmoadgenda, ris gamoc Tavisi aq SemoWris pirveli dReebidanve
arafers Takilobda saamisod, nebismier meTodsa da xerxs mimarTavda...
Tumca Cvens winapars islami mainc miaRebines~ (beqiriSvili 1991: 6).
aWaris mZime istoriul warsulze mravali toponimi metyvelebs:
xerTvisSi gvaqvs toponimi `nagmirevi~; naomriyeli dafiqsirebulia
adaZeebSi, tunaZeebsa da winwkalaSvilebSi; naomvari _ axaldabaSi,
qiZiniZeebSi, gorgaZeebSi, riyeTSi, Rurtasa da xaraulaSi; naomvrali _
cinareTSi da a. S. osmalos agresias unda ukavSirdebodes toponimebi:
101
naoxrevi jumuSaurSi; naoxrebi _ xixaZirSi; naoxvara _ mawyvalTaSi,
gorgaZeebsa da wablanaSi (Suaxevi); naxiznevi _ agoTaSi (mTa qedaSi),
oladaurSi, xixaZirSi, jalabaSvilebSi, Rurtasa da qiZiniZeebSi,
nadaburi – xixaZirSi da a. S. bevr istorias ki mxolod toponimuri
gadmocema inaxavs (beqiriSvili 2002: #151: 6).
z. WiWinaZe sofel gulebis Sesaxeb werda: `gulebi mSvenieri
sofelia da iseT alagas sZevs, rom minam kaci Sig sofelSi ar miva, minam
veras dainaxavs. esEsaxeli `gulebi~ maszed kanonieria. am soflis zemoT
qelasyuris mTis axlos Zvelad eklesia yofila, sadac iqaurebi
dadiodnen salocavad... aq mosaxleoben diasamiZeni... ~ (WiWinaZe: 7-130). z.
WiWinaZis miniSneba soflis dasaxelebaSi dafarul saidumloze metad
bundovani Cans. mkvlevari, albaT, gulebis mkvidrTa guliTadobaze
amaxvilebs yuradRebas, an sxva ram aqvs mxedvelobaSi. samagierod, aWaris
folklori am toponims konkretul istorias ukavSirebs da
niSandoblivia, rom masSi mniSvnelovani adgili ukavia Tamar mefes da
osmalebTan brZolis Temas ukavia.
toponim gulebTan dakavSirebiT saintereso masala mogvawoda am
soflis mkvidrma roman^diasamiZem: `sofel gulebis Tavze miuval
adgilas, Caqvisa da gulebis sazRvarze, mdgara eklesia. xalxi am
eklesias Tamaris eklesias eZaxis. aqaurebs es eklesia specialurad
miuval adgilas auSenebiaT. winaprebisGgadmocemis Tanaxmad, Turme
Tamari aq dadioda da RamiTac rCebodao. Aam eklesias erTi mxridan
hqonia misasvleli da isic gzasTan sami metris xramiT yofila
daSorebuli. Ggadasasvleli saSualeba _ xeebisagan gakeTebuli Zeli
yofila. am Zels Tu ar gadebdnen, eklesiaSi Sesvla SeuZlebeli iyo
mimsvlelTaTvis. roca axlobeli midioda, xids (Zels) gasdebdnen, mere
ki isev Seinaxavdnen. eklesiis gadasasvlelTan guSagi yaraulobda, Tu
vinme mteri gamoCndeboda, sxvebsac gaagebinebda da mters medgrad
moigeriebdnen. erTxelac am eklesias Tormeti SeiraRebuli dasxmia Tavs,
maT am siwmindis xelyofa ganuzraxavT. eklesiis guSags Tormetive kaci
mouklavs da sxvebis dasaSineblad TormetivesTvis guli amouclia da
jvarze wamoucvams, es jvari ki yvelasaTvis uCvenebia. Aamis Semdeg am
102
sofels `gulebi~ darqmevia~ (mTq. r. diasamiZe. dab. da mcx. sof gulebSi.
Caviw. 2006 w. piradi arqivi - ixileT danarTi #132; 133; 134; 135).
Oosmaluri mmarTvelobis dros `aWaraSi gamahmadianebis saqme erTob
gaZnelebula. zogierTi moxucebuli kacebi da nametur dedakacebi
qristianobaze mtkiced idgnen da Tan osmalos mola-xojebsac
ekamaTebodnen da edavebodnen... aseT adamianTa ricxvi am kuTxeSi didi
yofila...bolos mTavrobisgan aseTi brZaneba gamosula, rom yvela egeni
daiWireT da gaamahmadianeTo, Tu ar gaamahmadiandnen, mere daxoceTo.
male aWaris moxucebulebi SeukrebiaT da aqa-iq cixeebSi daumwyvdeviaT,
eseni aWariswylis SesarTavTan miurekiaT, sadac Zvelad Tamar mefis
xidi yofila masze gaukeTebiaT TavsakveTi. Aaq moxuc qristianebs Tavs
sWridnen, mere enis wversa da faSas ugzavnidnen (WiWinaZe 1910).
osmalos agresiasTan dakavSirebuli zogierTi toponimuri gadmocema
hagiografiul Sablons imeorebs. cxadia, aq naklebad mosalodnelia
literaturuli gavlena da gadamwyveti mniSvneloba unda mieniWos
saerTo Tematikas. am gadmocemebis usaxelo gmirebi qristiani mowameebi
arian.
sofel kirnaTis mowameebs Seexeba xelvaCauris raionis sofel zemo
CxutuneTis mkvidr qazim kaxiZis monaTxrobi, romelic mas asi wlis
dedisgan gaugonia: `sofel kirnaTSi Turqebi rom Semosulan, maTi
pirveli mizani xalxis gaTaTreba yofila. isini yvela Rones xmarobdnen,
rom am kuTxeSi ZirZveli rwmena CaenacvlebinaT sxva sarwmunoebiT, am
kuTxis xalxi ki rwmenis gansakuTrebuli siyvaruliT yofila
gamorCeuli. Turqebs maTTvis veraferi mouxerxebiaT. maT
adgilobrivebisaTvis qoneba, simdidre da pativi SeuTavazebiaT, magram
aqaurebs isini uariT gaustumrebiaT. gawbilebul Turqebs aseTi
xerxisTvis miumarTavT. erT dRes sofelSi, sadac 50 komli cxovrobda,
gamoucxadebiaT _ an gamuslimandebiT, an adidebul WoroxSi SexvalT da
gadacuravTo. Tu vinme Woroxs mSvidobianad gadacuravda, mis ojaxs
xelSeuxeblobasa da qristianad darCenas hpirdebodnen, Tu ara da
sikvdiliT dasjidnen. gamahmadianebul ojaxs ki fufunebasa da
yovelgvari gadasaxadisgan gaTavisuflebas aRuTqvamdnen. am soflis 50
komli arc ki dafiqrebula, ise Sesula adidebul WoroxSi, amaTgan
103
mxolod xuTi gadarCenila, xolo danarCenebi Woroxis msxverplad
qceulan. am adgils mosaxleobis nawili `wiTel xids~ eZaxis~. (ixileT
danarTi #136; 137; 138).
es gadmocema mravali motiviT gvagonebs uZveles hagiografiul
testebs `evstaTi mcxeTelis wamebasa~ da `abo Tbilelis wamebas~
(simdidrisa da pativis SeTavazeba, mowameebis uryevoba da a. S), magram,
yuradsaRebia sxva garemoebac. saqme is aris, rom mTqmelebis nawili am
ambavs `wiTel xids~ ki ar ukavSirebs, aramed mis mimdebare teritorias.
maTi azriT, saxelwodeba `wiTel xidi~ ruseTis mmarTvelobis drosaa
gaCenili. es SesaZloa marTlac ase iyos, radgan amave gadmocemis
saukunis winandel versiaSi, romelic zaqaria WiWinaZes qedis raionis
sofel merisSi mcxovrebi moxucisgan Cauweria, toponimi wiTeli xidi ar
figurirebs: `ZaliT gamahmadianebuli qristianobdnen da eseni saidumlod
Roris xorcsac Wamdnen. am ambiT molebi gadareulan da uTqvamT _
sTqviT, rom dReidan TaTrebi xarT, qristianobaze xels iRebT da Roris
xorcs aRar sWamTo. mosaxleobisagan sastiki uari miuRiaT, molas
sapasuxod ganucxadebia _ raki ar SegiZliaT, maS SediT mag WoroxSi da
vinc Sig gacurdeba, gaRma gava, is gadarCeba qristianad, vinc ar Seva,
imas xmali daxvdeba ukan. amaze bevri SeSinebula da ganucxadebiaT, rom
dReidan namdvili mahmadianebi viqnebiT da yvela brZanebas
SevasrulebTo. vinc winaRmdegi yofila, isini sul Sesulan WoroxSi;
Woroxi am dros didi yofila da yvela es sabraloebi Sig damxCvalan da
da erTic ar gasula gaRma. am dros qveda maradidSi 50 komli iyo yvela
eseni WoroxSi ise daiRupnen qristianobis gulisaTTvis, rom rom
sofelSi xuTi komliRa darCao~ (WiWinaZe 1859: 84).
toponimi `wiTeli xidi~ gviandelic rom iyos, erTi ram cxadia:
mowameTa sisxlisRvris istoria saxeliT Sesatyvis adgils daukavSirda.
`wiTeli xidis~ gadmocema mravali motiviT gvagonebs jalaledinis
mier asi aTasi Tbiliseli qristiani mowamis mosrvis istorias,
romelzec JamTaaRmwereli mogviTxrobs: `esreT ra Zlierad ÃelT-igdo
qalaqi sultanman, kualad iwyo uborotesTa borotTa qmnad qristianeTa
zeda. esoden mZÂnvared mosrvida, romel savse iyvnes folocni, xramni da
Ãnarcuni moklulTa mier, da umravles mkudarTa mtkuarsa Seuteobdes.
104
amasTan arave damSÂdna cudrjuli igi da bilwi, moigona sxuaca
siborote, romlisa Ãseneba sircxvil miCns, glovaTa da cremlTa mier
Sevicvebi, Tu viTar ganvarisxeT mowyale da Semwynarebeli RmerTi
araSewyalebad Cuenda: iwyo rRuevad eklesiaTa, vidre safuZveladmde
aRfxura, romlisaTÂs ikadra da Ãel-yo sionisa gumbadsa Semusrvad da
zeda bilwisa sajdomisa misisa aRSenebad, romeli-igi ÃidiTa maRliTa
da grZliTa ganÃida aRslvad. da eseca SesZina, rameTu xati uflisa
Cuenisa iesos qristesi da yovlad wmidisa RmrTismSobelisa, romeli
sions mkÂdr iyo, brZana moyvanebad da Ãidisa Sesavalsa dadebad pir
aRmarTa, da brZana yovelTa maT pyrobilTa qristianeTa, mamaTa da
dedaTa, iZulebiT daTrgunva patiosanTa xatTa da dateveba sjulisa,
ukeTu ara yon, warkueTa TavTa. da viTar aRasrulebdes brZanebulsa,
mohyvandes mamakacni dedaTa Tana da aiZulebdes esreT yofad. mravalTa
ukue brwyinvale Zleva aCuenes ara Tavsdebad Seuracxebad wmidaTa xatTa
da datevebad sjulisa. xolo mravali simravle mamaTa da dedaTa ipova
axovnad, romelTa miiRes gÂrgÂni wamebisa, romlisa aRracxva SeuZlebel
ars simravlisaTÂs, rameTu vhgoneb, viTarmed aT bevr aRiwia ricxÂ
moklulTa~ (qarTlis cxovreba 2006: 541).
osmalos dampyroblebis sisastikeze dokumenturi cnobebic arsebobs:
`1853 wels omi kavkasiaSi Taviseburad warimarTa. igi aq sruliad
moulodnelad daiwyo. jer kidev ruseTis jari saTanadod ar iyo
ganlagebuli sabrZolo moqmedebisaTvis, rom 16 noembers, RamiT,
Turqebma sofel SekveTilTan 5-aTasiani jari gadmosxes. kapitan
SCerbakovis meTaurobiT aq ruseTis jaris arasruli ori aseuli idga
ori qvemexiT. miuxedavad gmiruli brZolisa, mcirericxvovani nawili
TiTqmis sruliad ganadgurebuli iqna. sofelSi Turqebma sazareli
mxecoba Caidines. iq myofi Cinovniki mucelze gaWres da mizanSi srola
dauwyes. adgilobriv mRvdels Tavi gadaxerxes, daxoces mosaxleoba,
erTi fexmZime qals muceli gauWres da jer kidev cocxali bavSvi dedis
Tvalwin nakuwebad aqcies~ (tarle 1853: II).
Qqristianuli aRmsareblobis gamo aWarlebis awiokebaze mravali
xalxuri gadmocema mogviTxrobs, romlebic adastureben, rom mters
TavsakveTebi da saxrCobelebi hqondaT mowyobili aWariswyalze, qedaSi,
105
dandaloSi, CaqvSi, xuloSi, SuaxevSi da sxv. aRniSnul faqtebze
amaxvilebs yuradRebas profesori S. futkaraZe: `istoriul zemo
qarTlSi osmalTa batonobis dros erovnuli damoukideblobisa da
qristianobisaTvis brZolas bevri sicocxle emsxverpla. saubedurod,
istorias ar SemorCa maTi saxelebi, usaxelod darCenil wamebulebs
saTvalavi ar eyofaT. cnobilia, rom mdinareebis _ mtkvris, Woroxisa da
aWariswylis gaswvriv bevrgan TavsakveTi adgilebi iyo mowyobili.
wamebulebs wyalSi yridnen, wyali wiTlad iRebeboda. wamebulTa gvamebi
xis Savi kunZebiviT mihqonda SewiTlebul mdinares” (futkaraZe #253, 2002:
4).
gamonakliss warmoadgens sofel akeTasa da kakaSvilebis Sesaxeb
arsebuli gadmocemebi, romlebsac qristiani mowameebis saxelebic
Semounaxavs.
akeTel mowamis – konstantines Sesaxeb gadmocema S. rusiZes
adgilobriv suleiman mustafisZe dumbaZisgan Cauweria. mTqmeli momswre
yofila qedis raionis sofel meZibnaSi, CdiloeTiT maRal borcvze
arsebuli eklesiis nangrevebisa. misi gadmocemiT: `aq sofeli akeTa iyoo.
mahmadianuri sarwmunoebis gavrcelebas xalxi did winaaRmdegobas
uwevda. james agebis Semdegac, nawili mcxovreblebisa, eklesiaSi mainc
midiodnen salocavad. Aam sofelSi yofila vinme kostantine, didad
morwmuneda erTguli qristianuli sarwmunoebisa. Llocvis dros is
molas Seupyria daukravs naZvis xeze da wauTrevia jamemde, romelic
imyofeboda 500 metrSi, magram miuxedavad aseTi wamebisa kostantines
mainc ar miuRia mahmadianuri sarwmunoeba da daRupula~ (rusiZe, narkvevi
aWariswylis xeobis. ozurgeTis istoriuli Zeglebis Sesaxeb #135 -
ixileT danarTi #139).
qedis raionis sofel qeSioRlebSi aris qedi, romelic kakaSvilebis
saxels ukavSirdeba. gadmocemis mixedviT, `TurqTa batonobis xanaSi aq
cxovrobda erTi metad sapatio da Rrmad moxuci pirovneba, saxelad kaka.
Turqebma moxucs gamahmadianeba mosTxoves, razedac uari miiRes. maSin
momxvdurebma ori axalgazrda wiflis kenwero gadmodrikes da moxuci
gaafTxiles: Tu ar gamahmadiandeboda, kenweroebs fexebze moambamdnen da
Suaze gaglejdnen. sarwmunoebis damcveli moxuci ar SeuSinda am xvedrs
106
da mowamebrivad aResrula. madlierma STamomavlobam mis Svilebs
kakaSvilebi uwoda, xolo qeds, sadac moxuci awames _ `kakaSvilebis
qedi~ (maxaraZe 2010: 129-130 - ixileT danarTi #140).
gadmocemebis mTeli cikli eZvneba gvancasa da lelas, romlebic,
zogierTi versiis mixedviT, qalwulmowameebi iyvnen.
esma cincaZis monaTxrobis mixedviT, `sof. dandaloSi aris gora,
romelsac gvancasa da lelas goras uwodeben. am goraze cxovrobdnen
debi gvanca da lela, romlebic gamuslumanebas gaqcevian, am goraze
damalulan da Cumad xalxSi qristianobis SenarCunebas qadagebdnen. erTi
boroti dedakaci lelasa da gvancas RamiT Cumad ukan gahyolia da maTi
samalavi aRmouCenia. samalavi maRali mTis kldeze yofila, gamoqvabuls
magari kari hqonia. dedabers SiT Sesvla da daTvaliereba gadauwyvetia,
magram kari ver gauRia da mas uTqvams, kldea es kari Tu ra ario? amis
mere am adgilisTvis `kldekari~ daurqmeviaT. dedabers es debi soflis
muftTan dausmenia, maTi adgilsamyofeli uswavlebia. TviTon
mzakvrulad daaxloebia, debi moutyuebia da TurqTa xelSi Caugdia.
Turqebs maTi sulTanTan wayvana gadauwyvetiaT, radganac debi Zalian
lamazebi yofilan. Sepyrobil debs goris gadasasvlelTan cxeni
daufrTxiaT da xramSi gadaCexilan. amis mere am adgilisaTvis xalxs
lelasa da gvancas gora daurqmeviaT” (mTq. e. cincaZe. piradi arqivi, 2011
w - ixileT danarTi #141; 142).
z. WiWinaZis wignSi `qarTvelebis gamahmadianeba anu islamis
gavrceleba dasavleT saqarTvelos qarTvelebSi XVII-XVIII saukuneebSi~
mohyavs moxuci aWarelis naambobi: `aWaraSi gamahmadianebis saqme erTob
gaZnelebula. zogierTi moxucebuli kacebi da nametur dedakacebi
qritianobaze mtkiced idgnen da Tan osmalos xoja-molebsac
ekamaTebodnen... aseT moxucTa ricxvi aWaraSi didi yofila... bolos
mTavrobisagan aseTi brZaneba gamosula, rom yvela egeni daiWireT da
gaamahmadianeT, Tu ar gaamahmadiandnen, mere daxoceTo. Mmale aWaris
moxucebulebi SeukrebiaT aqa-iq, cixeebSi daumwyvdeviaT, eseni
aWariswylis SesarTavTan miurekiaT, sadac Zvelad Tamar mefis xidi
yofila. Aam xidze daudviaT Tav-sakveTi. Mmoxuc qristianebs Tavs
107
sWridnen, mere enis wversa da faSas ugzavnidnen: Tavsa da tans ki
WoroxSi yridnen (WiWinaZe 1910: - ixileT danarTi #143).
mtris agresiaze saubroben xulos raionis sofel uCxos mkvidrnic:
`Zvelebis gadmocemiT, aWarlebi ZaliT gaumuslimanebiaT. maTi
gamahmadianeba dauwyiaT baTumidan. medgari winaaRnamdegoba maWaxlis
xeobas gauwevia, mere TandaTan wamosulan zeviT, aseTive winaaRmdegoba
SexvedriaT qedaSi. Turqebs dasaSineblad da sawameblad `Tamaris
xidebze~ hqoniaT mowyobili TavsakveTebi da `talavarji~ (sarCobela),
sadac mihyavdaT da sjidnen qristian morwmuneebs. amis Sedegad, mTeli
aWaris mosaxleoba TiTqmis gaunadgurebiaT. qedaSi 1500 kaci CamoukidiaT
talavarjze da xalxs erTi kviras ayurebiebdnen. Azogi Tamaris xidze
gayavdnen da Tavs Wridnen. qedaSi naxevarze meti gamwydara. aseve kavianis
cixesTan Wvanelebic CamouxCviaT~ (mTq. o. abulaZe 75 w. 2011 sofel uCxos
mkvidri, Ppiradi arqivi - ixileT danarTi #144).
SuaxevSi, Ciruxisa da uCambiswylebis SesarTavTan, SemaRlebul
adgilas mdebareobs Zveli cixis nangrevi. aqaurebSi mis aSenebas Tamar
mefes ukavSireben da mas `Tamaris cixed~ moixseneben. mosaxleobis
nawili ki am cixes `yale-boins~ eZaxis. `yaleiboini~ Turquli sityvaa
(`yale~ _ cixe, `boini~ _ qedi, adamianis kiseri), am saxelis warmoSobas
isini aWaraSi osmalTa agresias ukavSireben: `osmalebs erTad SeuyriaT
mimdebare soflebis mkvidrni, maTTvis SeuTavazebiaT cxovrebis ukeTesi
pirobebi, wyaloba, sanacvlod ki mouTxoviaT sarwmunoebis Secvla.
SemoTavazebaze uars Tu ityodnen, osmalebi sikvdiliT emuqrebodnen.
urCTa dasasjelad osmaloebs Tavis mosakveTi adgili gaukeTebiaT.
pirveli versiiT, TavsakveTi cixeSi mouwyviaT, romlis bolo kedelSi
gadioda, saidanac dasjilis sxeuli pirdapir mdinareSi vardeboda,
xolo meore versiiT, TavsakveTi pirdapir mdinareze gadebul xidze
hqondaT aRmarTuli. cixeSi miyvanil aWaris mkvidrebs uari uTqvamT
islamis miRebaze. ganrisxebuli Turqebs ki am xidze mravali
qristianisTvis Tavi moukveTiaT da mdinareSi gadauyriaT, mowameebis
sisxliT mdinare wiTlad SeRebila. saRamos kokispiruli wvima mosula,
mTebSi mdinareebi adidebula, Rvarcofi wamosula da is adgili da
108
mimdebare teritoria mTlianad waulekavs (miqelaZe: 2010-362 - ixileT
danarTi #145).
i. sixaruliZe yaleboinis cixeze wers, rom werilobiT wyaroebSi
raime cnoba an Tqmuleba, am cixis Sesaxeb ar moipoveba. xalxuri
gadmocemiT, Tamar mefis aSenebul am cixeSi osmalebi qristianobisTvis
Tavdadebul qarTvel mamuliSvilebs Tavs kveTdnen, ris gamoc ewoda
`yalaboinio~, radgan `yala” Turqulad cixes niSnavs `boini” ki kisers
(sixaruliZe 1958: 156) amasve imeorebs x. axvledianic, magram arafers
ambobs imaze, Tu ratom iwoda am saxeliT es cixe (axvlediani 1970: 145).
yalaboins eZaxian sofel darCiZeebisY(gogolauris) cixesac (mareTis
xeoba).
cxmorissa da dandalos Soris aris adgili, romelsac
`navaranaeuli~ hqvia. am adgils amJamad mosaxleoba saTesad iyenebs. Zvel
droSi aq sofeli yofila. osmalebis Semosvlisas isini sarwmunoebas
Seewirnen da sofeli gavernebula. amis mere darqmevia am adgils
`navaranaeuli~. Aam soflis mosaxleobidan Turqebs xuTi gogona
moswonebiaT, gamourCeviaT dasasjeli xalxisgan, isini osmaleTSi
wasayvanad moumzadebiaT, magram es gogonebi mimxvdaran da faSebis
`xasobasa~ da namusis Sercxvenas cxmorisis mdinareSi Tavis daxrCoba
urCeviaT. xuTive xididan gadamxtara da Tavi mouklavs (mTq. d. takiZe.
dab. sof. dandaloSi da mcx. daba xelvaCaurSi. 43 w. 2009 w. piradi arqivi
- ixileT danarTi #146).
analogiuri legenda sofel sofel gobroneTTan arsebuli
`varaneulis~ Sesaxebac arsebobs: `varaneulis mkvidrTaTvis rjulis
Secvlis mosurne osmal dampyroblebs soflis mcxovreblebi dandalos
xidTan miurekiaT, xidze XII s-is wminda giorgis darbeuli eklesiidan
gamotanili xatebi dauyriaT da xalxisaTvis maTze gadavla ubrZanebiaT.
osmalos askerebi maTraxebiTa da xmlebiT darevian xalxs, magram arc
erT adamians nabijic ar warudgams win. maSin Cvilebi xelidan
gamouglejiaT dedebisaTvis, xidze gauyvaniaT da haerSi aqneulebs
xmliT Suaze kveTdnen da wyalSi yridnen. amis damnaxavi dedebic
pirdapir aqafebul wyalSi cviodnen Turme. Mmagram mainc ar Semdrkalan
varaneulelebi. Bbolos xuTi ymawvili qali SeurCeviaT haramxanisaTvis
109
osmalebs, magram Sua xidze isinic xelidan dasxltomian mters da
wiTlad SeRebil aWariswyalSi gadaSvebulan. gaCanagebuli da
gaveranebuli soflisaTvis varaneuli (veraneuli) uwodebiaT (noRaideli
2010: 241-242) - ixileT danarTi #147).
Turqul_qarTuli warmomavlobis toponimebi yanliRele
(zotiyelidan guriaSi gadasasvlel gzaze) da yanlic (goderZis
uReltexilTan) xalxis mexsierebaSi osmaleTis agresias ukavSirdeba,
radgan `yanli~ Turqulad sisxls niSnavs.
aseT sofelTa siaSi i. sixaruliZe asaxelebs `dRvans~, romelic
osmalebs gauCanagebiaT da mogvianebiT isev aRorZinebula: `TurqTa
gabatonebamde aWaraSi es sofeli mWidrod yofila dasaxlebuli, mama-
papuri qristianuli sarwmunoebis dacvisa da gamahmadianebaze sastiki
winaaRmdegobisas mcxovreblebi Turqebs sul gauJletiaT, xolo sofeli
gadaubugavT. Aase ukacrieli yofila igi karga xans, vidre bolos iq
dasaxldeboda maWaxlis sofel safutkreTidan sami Zma, ufrosi Zmis
ridRvanis iniciativiT~. mis sapatisacemulod, ridRvanis mixedviT, am
soflisTvis `dRvani~ daurqmeviaT (sixaruliZe 1958: 158 - ixileT danarTi
#148). amaves amtkiceben CxutuneTSi darCenili futkaraZeebi (mTq. r.
futkaraZe. 2009 w. 45 w. piradi arqivi - ixileT danarTi #149).
sofel qiZiniZeebis SemogarenSi, rogorc ukve aRvniSneT, mravali
qristianuli toponimi fiqsirdeba: `wmindiseri~, `nasaydrali~, sajvarebo~
da `nawirvali~. aqaurTa gadmocemiT, `nasaydralisa~ da `wmindiseris~
midamoebSi adre wm. Bberebi cxovrobdnen, romlebic osmalos agresiis
mere aRar gamoCenilan. Turqebi yvela qristians emterebodnen da
gansakuTrebiTo wm. mamebs. Mmtris Semosevis Semdeg aqaurebs xat-jvrebi
gautaniaT da soflis ganapira adgilas miwaSi CauflavT. morwmuneebi ki
RamiT midiodnen salocavze da loculobdneno (v. niJaraZe. 50. w. dab. da
mcx. sof. qiZiniZeebSi. Cai w. Nn. niJaraZem 2002. w. piradi arqivi). nawili ki
ambobs, rom aq jvarsac iwerdneno (r. abaSiZe, 80 w. dab. da mcx. sof.
qiZiniZeebSi. 2010. piradi arqivi).
wmindiseris daqanebaze aris adgili, sadac momcro eklesia mdgara.
Turqebis Semosvlis mere aqaurebs RamiTAam eklesiasTan gautaniaT da
miwaSi CaumarxavT ramdenime jvari. Aam jvrebs aqaurebi didxans
110
malavdnen, RamiT am adgilebSi midiodnen da loculobdnen, ris gamocAam
adgils `sajvarebo~ daarqves. 100 wlis CiCeg abaSiZis gadmocemiT,
soflis xalxi mniSvnelovan ambavs im qvebTan (eklesiis qvebs
gulisxmobs) wyvetda. iq naTqvam-gadawyvetils veravin Secvlidao (mTq. C.
abaSiZe, 95 w. Caiwera da momawoda r. m ukutaZe, dab. s. jabniZeebSi da mcx.
sof qiZiniZeebSi 2003 w. piradi arqivi - ixileT danarTi #150).
sxalTidan 7 km-is daSorebiT aris patara sofeli `Zmagula~,
romlis erT-erT ubansA `namonastrevi~ // `amaRleba~ ewodeba. Aam
toponimis warmomavlobas aqaurebi Semdegnairad xsnian: `uZveles dros
Cven winapars aq auSenebiaT eklesia, amaRlebaSi eklesiis xucesad aqauri
mRvdeli ganuwesebiaT, xolo es eklesia ki amaRlebis dRes gaxsnila da
amitomac `amaRleba~ rqmevia am adgils. mtris Semosvlis mere es
adgilebi ZaliT gaumahmadianebiaT, magram mRvdeli Turme Tavisas ar
iSlida da wirvas mainc atarebda. erT-erTi wirvis dros, roca zari
irekeboda, mosulan Turqebi, xucesi SeupyriaT da sastikad uwamebiaT -
miwaSi CaukiravT. masTan misvlis saSualeba aravisze miuciaT da
adgilzeve gardacvlila. Aam mRvdels hyolia Zma, saxelad gula,
romelic am ambis Semdeg im midamobSi dasaxlebula, sadac `amaRlebis
eklesia idga da cxovrebac iq gaugrZelebia. amitomac am ubans `Zmagula~
darqmevia (mTq. a. gorgilaZe, dab. 1950 w. da mcx. sof. WerSi. 2012 w. piradi
arqivi - ixileT danarTi #151).
sof. ZmagulaSi j. jayels 1972 wels zabiT gorgilaZisgan aseTi
ambavi Cauweria: `unamusobis an kacis RalatisTvin, kaci iqneboda Tu
qali, deisjebodnen. Meiyvandnen soflis Sua adgilze da muusjidnen
amokirvas. Amokiravdnen welamdi da datevdnen. gamvlel-gamomvleli qvas
Semokravda. roicxa rom waxdeboda, qvebs ayridnen da ise ierbier
(adgilzeve) datevdnen~ (nbifa, saqme #137, gv. 35 - ixileT danarTi #152;
153). mTqmeli aseve dasZens, rom dasjis am xerxs Turqebic iyenebdnen
qarTvel morwmuneebis dasaSineblad.
xulos raionis sofel kvatiaSi dResacaa SemorCenili bebia-
SviliSvilis daRupvis ambavi, romelic aseve osmalebis Semosevas
ukavSirdeba: `Turqebis Semosvlis Semdeg aWaraSi eSinodaT lamazi
Svilis yola da ityodnen, netai ar gamCenodao. sxalTisken mimaval
111
bebiasa da SviliSvils Soridan SeuniSnavT Turqi askerebi, ukan dasaxevi
gza ar hqoniaT an amaT unda CavardnodaT xelSi an daRupuliyvnen. Bbebia
arc ki dafiqrebula_Tavisi lamazi SviliSvili gulSi Caukravs da
kldeze gadaSvebula. Mmoxucs sikvdili aurCevia, oRondac Turqebis
xarWa ar gamxdariyo misi SviliSvili. Aam adgils aqaurebi `dedabris
safrinavs~ eZaxian (mTq. xozrevaniZe, dab. Dda mcx. sofel kvatiaSi, 74 w.
piradi arqivi, 2005 w - ixileT danarTi #154; 155). am toponimis
warmoSobasTan dakavSirebiT analogiuri versia Cauweria mkvlevar daviT
SavianiZes: `yvelaze gvian xixanis xeobis soflebi gamuslimanebula. erT
dedabers lamazi SviliSvili hyolia. is rom TaTrebs ar Cavardnoda da
muhajirobis bedi ar swveoda, sakuTar SviliSvilTan Caxutebuli kldeze
gadavardnila. amis Semdeg darqmevia am adgils `dedabris safrinavi~
(SavianiZe 2009: 166 - ixileT danarTi #156).
samarTlianad aRniSnavs j. noRaideli: `osmalTa batonobis dros,
osmaleTidan yvela juris borotmoqmeds aWaraSi gzavnidnen. im dros
avazakoba, Zarcva-gleja da xalxis awiokeba gaxSirebuli yofila
aWaraSi. Aamas Tan erTvoda mefis moxeleebisa da adgilobriv beg-aRebis
aRviraxsniloba, rac xalxs unugeSo mdgomareobaSi ayenebda~ (aWaris
xalxuri sityviereba, aWaris samxareTmcodneo samecniero-kvleviTi
instituti. wigni meore, jemal noRaidelis mier Sekrebili da
damuSavebuli. Mmissive Sesavali werili, SeniSvnebi, avtorTa saZiebeli
daleqsikoni. aWariss saxelgami, 1941 w. gv. 230).
Suaxevis raionis sofel nigazeulSi aris ramdenime adgili,
romlebsac osmalTa Zalmomreobis istoriebi ukavSirdeba. esenia: `qufTa
Rele~, `cxramuxli Rele~, `manCxauri~ da `mariamxevi~. es gadmocemebi
mahmadian qarTvel qalebs Seexeba da osmalTagan daniSnuli faSebisa da
mufTebis Zaladobas asaxavs.
`qufTa RelesTan~ dakavSirebuli gadmocemis mixedviT, am soflis
mkvidri mahmadiani qali Sehyvarebia faSis somex ymas (mosamsaxures).
faSas rom gaugia es ambavi, mosamsaxurec da Tavisi orsuli sacole
faSis ymebs miuyvaniaT mdinaresTan da `qufTa-qufTad~ (nawil-nawil)
uqceviaT da daCexili gvamebi mdinarisTvis gautanebiaT, ris gamoc xalxs
am RelisTvis `qufTa Rele~ daurqmevia (mTq. Qq. kekeliZe, dabad. Dda mcx.
112
sofel nigazeulSi, 79 w. masala momawoda n. ximSiaSvilma 2008 w -
ixileT danarTi #157).
nigazeulis mkvidrma naTela kakalaZem Cagvawerina gadmocema
`cxramuxliRelis~ Sesaxeb: `Turqobis dros am sofelSi, aqaur begebTan
stumrad Turqebi dadiodnen. aq mosul mufTebs Turme Zalian moswondaT
aWareli qalebi, magram aqauri qalebi Tavisi nebiT arasodes mihyvebodnen
Turqebs. erTxel, mufTs xalxis Cumad erTi gasaTxovari gogona
moutyuebia, SiSiTa da ZaliT Seucdenia da daufexmZimebia. am gogonas es
ambavi SiSiT aravisTvis gaumxelia. garkveuli drois Semdeg SeuniSnavT
mSoblebs, axloblebs, Tanasoflelebs _ gadareulan, rogor gagvibedao
da misi dasja gadauwyvetiaT. soflelebs es gogona muxlebze
dauCoqebiaT da rogorc ojaxisa da soflis Semrcxveneli orRobeebSi
daCoqili CamoutarebiaT. bolos soflis patara mdinaresTan misvlamde
cxra muxli (muxli - manZilis sazomad gamoiyeneboda) hqonia darCenili,
roca es fexmZime qali nerviulobisagan gardacvlila. Ggasisxlianebuli
cxedari soflelebs mdinareSi CaugdiaT da RorRi miuyriaT. am
adgilsac da mdinaresac amis Semdeg `cxramuxliRele~ uwodebiaT~ (mTq.
n. kakalaZe, dab. Dda mcx. sofel nigazeulSi, 70 w. masala momawoda n.
ximSiaSvilma 2008 w - ixileT danarTi #158; 159).
toponim manCxaurze gadmocemis mixedviT, `TaTrebi rom SemeiWrnen,
yvela jiSis yurZeni amoZirkves da koconebi daanTes, soflis erT patara
ubanSi axalcixidan moyvanil rZals Txemlisa da naZvis totebis qveS
daemala `Cxaveras~ nergi. Ees qali Zalian lamazi yofila. Mmowonebia
soflis mufTs, magram qals ver iTanxmebda. Worikana qalebma saidumlo
gasces. am qals esma rqmevia. mufTisTvis uTqvamT nergebis saidumlo,
isedac gadareul mufTs mizezi unaxavs da qali cxenis kudze gamoubams,
im yurZnis lerwebiT xel-fexi Seukravs da soflis orRobeebSi aTrevina
cxens, rogorc Sercxvenili qali. am ubans dResac `manCxauri~ hqvia.
dResacaa aq Cxaveras jiSis yurZeni~ (mTq. Nn. kakalaZe, dabad. Dda mcx.
sofel nigazeulSi, 70 w. masala momawoda n. ximSiaSvilma 2008 w -
ixileT danarTi #160).
amave sofelSi aris adgili saxelad `mariamxevi~ sadac osmalTa
morigi msxverpli mariami gamxdara. mariami lamazi qali yofila, mufTi
113
gadahkidebia. misi xelSi Cagdeba moundomebia, magram mariams uari
uTqvams. erT mSvenier dRes Casafrebia da dasdevnebia. qals ukan dasaxevi
gza ar hqonia da piradpir xevisken auRia gezi. xalxs dauZaxnia: mariam,
xevio, magram mariami ar SeCerebula da am xevSi gadaCexila. xalxs
xevisTvis mariamxevi Seurqmevia” (mTq. Nn. kakalaZe, dabad. Dda mcx. sofel
nigazeulSi, 70 w. masala momawoda. ximSiaSvilma, 2008 w - ixileT
danarTebi #161; 162; 163; 164; 165; 166; 167; 168; 169).
saistorio gadmocemebSi realisturad aris asaxuli me-17_18
sukuneebis dasavleTi saqarTvelos socialur-politikuri viTareba. Aam
ciklis xalxur TqmulebaTa Tema osmalTa winaaRmdeg. aWaris mkvidrTa
brZolebs asaxavs.
114
Tavi VI. selim ximSiaSvili da masTan dakavSirebuli
Tqmuleba-gadmocema
arsebuli cnobebis mixedviT, socialur-ekonomikurad daCagruli
aWaris mosaxleoba winaaRmdegobas uwevda Turqebs. isini xsnas
samSoblosagan moelodnen. Ppalgrevi 1872 wlis angariSSi iuwyeboda, rom
aWaris mosaxleobas saerTod sZuls osmaleTis mTavroba, mosaxleoba
SeiaraRebulia da sruliad ar aris morCilio (Отчет консула Пальгрева за
лето 1873 год. ИКОИРГО. Т. VII, №2. 1882-1883. Стр. 56). istoriuli wyaroebidan
rogorc cnobilia, rom aWaris saqarTvelosTan dabrunebis sakiTxi
yovelTvis yofila qarTvel mefeTa safiqrali, magram osmalo Seuvali
da ulmobeli iyo. am sakiTxebis mosagvareblad ara erTi saidumlo
molaparakeba uwarmoebia selim ximSiaSvils qarTvel mefeebsa da
TavadebTan. wyaroTa Tanaxmad `erekle mefe aWarisadmi interess
yovelTvis iCenda, gansakuTrebiT 1792 wels, roca selimis meTaurobiT
aWaraSi antiosmaluri ajanyeba moxda. amasTan dakavSirebiT erekle ioseb
miSkarbaSs/bebuTaSvils 1758-1822 swerda: ,,mere Seni werili mogvivida da
rac mogeweraT, yvela SevityveT. aWaris ambavic SevityveT” (saqarTvelos
siZveleni t. III. 1910: 60-68). werilobiTi wyaroebi mowmoben, rom aWaris
bedi didad aRelvebda darejan dedofalsac, romelic samuslimano
saqarTvelos gamoxsnis erT-erT meTaurad selim ximSiaSvils Tvlida, es
maT mimoweraSi Cans: `.. kidev unda ecado, selim-aRa kargad daiWire
xelSi-“o (saqarTvelos siZveleni t. III. 1910: 61).
saqarTvelos mefisa da didebulebis keTilganwyobam, selims xeli
Seuwyo, aWaraSi Tavisi ideebis gasaxorcieleblad efiqra da maTi
daxmarebiT, am kuTxis saqme sisruleSi moeyvana. Cvenda samwuxarod,
samuslimano saqarTvelos gamoxsnis es idea mTlianad gaqarwylda maSin,
roca ruseTis imperetorma pavle pirvelma daarRvia georgievskis
xelSekruleba, isargebla saqarTvelos samefo karze Seqmnili
areulobiT da gamosca reskripti, romlis mixedviT, qarTl-kaxeTis
samefo gaauqma. selimi iZulebuli Seiqmna aWaris gasaTavisufleblad
daxmareba ruseTisaTvis eTxova. is ioseb miSkarbaS-bebuTaSvilis
meSveobiT 1802 wels amyarebs kavSirs pavle cicianovTan, romelsac
swerda: `mermeT amis uwinaT mogaxseneT, me movedi, roma Cvensa da Sens
115
Sua mSvidoba samudamod damtkicebuli iyoso” (saq. siZveleni. t. 3. 1910:
92). 1803 wels cicianovi gamoxmaurebia selimis werilebs da sapasuxod
wers: `me eWvi ar mepareba imaSi, rom Tqveni aRmatebuleba dedamiwaze ori
umZlavresi imperiis megobruli kavSirisa da saqarTvelos mimarT Tqveni
keTili survilebis gamo SemdegSiac miiRebT aseT zomebs... sruli imedi
maqvs mowyaleo xelmwifev, rom saqarTvelosaTvis kargi gsurT... ” (aqtebi.
t. II, 1868: 892); (rus. Eenaze). mamuliSvilisadmi generlis dadebiT
damokidebulebas gamoxatavda isic, rom selimisTvis samTuRiani faSis
wodebis miniWeba pavle cicianovs weriliT miulocavs. Man faSasa da mis
moxeleebs sxvadasxva saxis saCuqrebic gamougzavna (axvlediani 1956: 83).
selimis gansakuTrebul yuradReba imiT iyo ganpirobebuli rom igi
ruseTSi aWaris mxsnels xedavda, amitomac iyo, rom is pirad
bednierebaze xSirad uars ambobda, oRondac saqveyno saqmeebi
mogvarebuliyo. ruseTis poziciiT daimedebulma selimma zurgi Seaqcia
osmalebs. Ees maSinac gamoCnda, roca 1807 wels ruseT_TurqeTis mier
yarsTan gamarTuli brZolis dros selim-faSam jari ar gamoiyvana,
riTac didi samsaxuri gauwia ruseTs (aqtebi t. 5. 1873: 615).
cicianovi mravalgzis Seecada, gaerkvia selimis azri da pozicia, rom
imisMmiuxedavad, rom selimi Tavisi gadawyvetilebiT erTguli da
rusebis moimede iyo, rusebi ratomRac Tavs ikavebdnen. 1809 wlis 27
noembers selimis Txovna marine gurielma acnoba Tavis Zmas zurab
wereTels, igi wers: `selimi maSinac Tanaxma iyo, rom axalcixe ruseTTan
SeerTebuliyo, magram is maSin ar moxerxda. Aaxla selimi kvlav
Txoulobs mis samflobelos ruseTTan SeerTebas da iTxovs cixiyelTan
500 jariskacis miSveliebas. jarebi unda gavgzavnoT imereTis an artaanis
mxridan, radgan qarTlis gzebi Sekrulia. Tu droze ar gavgzavniT
Semdeg gvian iqneba” (aqtebi. t. IV. 1880: 786). zurab wereTelma yvelafera
acnoba general tormasovs, magram man gulgriloba gamoiCina da aranair
zomebs ar mimarTa. is ki ara, peterburgis xelmZRvaneloba faqtebi
garTulebebiT dauxata da daarwmuna aWaris saqmis warumateblobaSi...
istoriuli faqtebisa da mosazrebebis safuZvelze cnobilia, rom
`ruseTi cdilobda osmalTa xelisuflebisagan faqtobrivad ganze
mdgomi selimi Tavisi miznebisaTvis gamoeyenebina, amitom aSkarad ar
116
amxelda im wyenas, rasac rusuli reJimis winaaRmdeg mebrZol
didebulebTan, solomon imerTa mefesTan, mefiswul aleqsandre
batoniSvilTan, mamia gurielTan da igive nikoloz ximSiaSvilTan, am
mojanye qarTveli Tavadis mWidro kavSiri iwvevda. eWvi ar iyo, rom
carizmis satrapebi arafrad Caagdebdnen selimis ganmanTavisuflebel,
saqarTvelos gaerTianebisaTvis warmoebul brZolebs da mas nebismier
xelsayrel momentSi gawiravdnen” (surmaniZe 2003: 68).
me-19 saukunis dasawyisSi ruseTma erTxel kidev daamtkica, rom
ormag TamaSs TamaSobda. danapirebi danapirebad darCa, selimi ki
ramdenjerme moatyues. 1812 wels buqarestSi ruseT-TurqeTs Soris
dadebuli sazavo xelSekrulebiT osmaleTs gadaeca axalqalaqi da
foTi. erTiani zavis safuZvelze, ruseTi selimis mxardaWerasa da
saSinao da sagareo urTierTobebze uars acxadebda, rac gamoikveTa
rtiSCevis werilSi. igi arzrumis seraskir, ibraim baba-faSa fexlevans
swerda: `Cvens saxelmwifoebs Soris dadebuli xelSekrulebidan
gamomdinare, arasodes davuWerT mxars iseT moxeles, romelic Tavisi
xelmwifis sawinaaRmdego saqmes Caidens da dasjis Rirsi gaxdeba, vidre
Cvens saxelmwifoebs Soris mSvidoba iqneba, selim-faSa CvenTan ver naxavs
TavSesafars” (aqtebi. t. V. Tb, 1873: 819); (rus. enaze) osmaleTi ruseTis
miomede gandgomil da daumorCilebel faSas sastik sasjels umzadebda.
Ppolitikuri viTarebis Secvlis miuxedavad, selimi osmalTa
winaaRmdeg brZolas mainc agrZelebda, rac misTvis sabediswero
aRmoCnda. ruseTma _ selim ximSiaSvils axalcixis faSa Serifi amjobina.
mters selimi marto pirispir SerCa. `1810 wlidan selim-faSam
ramdenjerme daamarcxa TurqeTis jari. Oomi mis sasargeblod
mimdinareobda. ganrisxebulma sulTanma specialuri firmani gamogzavna
selimis Sesapyrobad da sikvdiliT dasasjelad. 1813 w. selim-faSa
iZulebuli gaxda aWaraSi gadasuliyo da xixanis cixeSi gamagrebuliyo.
selim ximSiaSvilis winaaRmdeg brZolas TviT arzrumis baba-faSa Caudga
saTaveSi. man xixanis cixe ver aiRo, magram 1815 wels molaparakebis
mizniT SeZlo selimis gamotyueba cixidan da igi Seipyro. selim faSas
Tavi MmohkveTes da stambulSi gagzavnes (megreliZe 1956: 21). sikvdilis
win selims ganucxadebia `me mWriT Tavs, magram getyviT, rom gurjistani
117
osmaleTs samudamod ar SerCeba. amis xsovnas me Cems Svilebsac
davutoveb-o” (WiWinaZe 1912: 1860).M am ambavs xalxi sxvagvarad gadmogvcems:
xixanis cixeSi TavSefarebul selim-faSas, Tavisi darCenili jariTurT
araferi ar uWirda, mteri mas verafers daaklebda, rom ara erTi
garemoeba _ baba-faSa sastiki da daundobeli kaci yofila. mas
selimisTvis rom veraferi dauklia, Semdegi xerxisTvis miumarTavs. man
kargad icoda, rom selimi Tavisi xalxisTvis ibrZoda da maTvis ukan
araferze daixevda, amitomac mas cixis mimdebare soflebis mSvidobiani
mosaxleobis awiokeba dauwyia. Ees ki selimisTvis miuRebeli gamxdara da
mizezic misi nebiT Cabarebisa, rogorc mTqmelebi aRniSnaven, es gamxdara
da ara Ralati (mTqm. q. ximSiaSvili, n. kekeliZe. piradi arqivi, 2011 w).
ra Tqma unda, arsebobs gansxvavebuli mosazrebebic da mTqmelebis
sxvadasxva variantebic. erT-erTi mTqmeli imasac aRniSnavs rom: `sanam
mters Cabardeboda, man icoda rom ukan aRar dabrundeboda da wasvlisas
Tavis colisTvis UuTqvams: oqroTi gamivse jibeebi, sikvdilis Semdeg
jalaTma suli ar Semircxvinoso…” (mTqm. Qq. ximSiaSvili). meore
variantSi ki `selimis coli akvanze gadamxobili bavSvs apurebda da
Tanac cremlebs Cumad iwmenddao, masTan misuls mkacrad miumarTavs,
tirilis nacvlad oqros samkaulebi mieca, raTa sikvdilis mere ar
Sercxveniliyo” (mTqm. n. miqelaZe 80 wlis). erT-erTi Tqmulebis mixedviT,
`selimis dasja, osmalos sulTans, misi kargi vaJkacobis gamo,
gadaufiqrebia da amis dasturad firmani gamougzavnia. Bbaba-faSas eWvi
hqonia selimis kaikacobis gamo osmalos FsulTani rom apatiebda im
danaSaulis, romelsac baba-faSa da misi momxreebi uyenebdnen selims,
amitomac furtios xidTan mas Tavisi xalxi hyolia dayenebuli. isini
gamvlel-gamomvlels akontrolebdnen manam, sanam selimi ar dausjiaT.
selimis Tavis mokveTamde viRacas Camoutania Sewyalebis firmani, magram
baba-faSas askerebs is furtios xidTan daukavebiaT da manam ar gauSviaT,
sanamde dasjis saqme sisruleSi ar moeyvanaT. sulTanisTvis selimis
mokveTili Tavi rom CautaniaT, gadareul sulTans selimis Tavis
CamtanisTvis Tavi moukveTia da uTqvams: aseT karg vaJkacs Tavi rogor
mokveTeTo, baba-faSaze ki Zalian gabrazebula, yvelaferi kargad ratom
ar gaarkvia da ase naCqarevad mokveTa Tavio”. erovnuli gmiris didi
118
siyvaruli xalxma Taviseburi formiT (hiperbolizirebuli saxiT)
warmoadgina. orive Tqmuleba amtkicebs selimis nebayofilobiT Cabarebas,
rac garkveulwilad, ewinaarmdegeba istoriul wyaroebs. es yvelaferi ki,
ra Tqma unda, ganpirobebulia xalxuri sityvierebis Taviseburebis gamo
(miqelaZe 2011)
arsebobs sxva mosazrebebic, romlebic istoriul wyaros
eTanxmebian. avtorTa didi jgufi mis sikvdils Ralats ukavSirebs,
kerZod, d. baqraZe, g. yazbegi, x. axvlediani da sxvebi ar eTanxmebian
arsebul mosazrebas da amtkiceben, rom TviTon gamovida cixidan mag: z.
WiWinaZes 1891 wels Suaxevis raionis sofel darCiZeebSi, saintereso
Tqmuleba Cauweria: `miraTis xevis erT-erT sofelSi cxovroben
darCiZeebi; amaT sofels da mTebsac es saxelwodeba aqvs miTvisebuli.
erTi darCiZe 1878 wels gardacvlila 65 wlisa. Amis mama gardacvlila
75 wlisa 1830 welSi. Aam moxucis deda qristiani yofila, romlis qmarma
Turme 1815 wels selim-faSas xirxatis cixeSi simindi moutana, risTvisac
ori fuli aCuqa mas selim-faSamo” (WiWinaZe 1913: 293). mniSvnelovan
kvlevas warmoadgens, 1962 wels profesor ramaz surmaniZis mier
moZiebuli masala, romelic Suaxevis raionis sofel WalaSi mcxovreb
ismail WaRaliZisgan (buqoRli buqaliSvili) Cauweria: `Cveni mamamTavari
selim-faSas TanamebrZoli da medroSe iyo. mas buqali bairaxtaradac
ixsenebdnen da TiTqmis yvela laSqrobis dros Tan axlda selim-faSas,
rogorc misi erTguli msaxuri da mamaci meomari. xirxaTis cixeSi
Caketil faSas araferi uWirda, radgan drodadro amisaTvis sagangebod
momzadebuli msaxurebi sursaT-sanovagiT amaragebdnen, magram roca baba-
faSam cixes alya Semoartya, sursaTis maragi gaTavda, SeuZlebeli gaxda
garedan sursaTis Semotana da ramdenime adamiani SimSiliT gardaicvala
selim faSam coli ixmo da ganucxada: `jibeSi fuli aRar damrCa, Seni
oqros samkaulebi momeci. vici, rogorc ki gaval, osmalebi jibeebs
gamiCxrikaven carieli rom iqneba, dedas da Sen Tavs Semiginebeno”. elmas
xanums ori beWedi gamoarTva, amis Semdeg cixis alayafTan mivida da
Tavis sardals TviTonve gasca brZaneba, karebi gaeRo, raTa Rirseulad
Cabareboda mters. amiT Tavisi 15000 TanamoZme SimSilisagan sikvdils,
xolo soflebi dawva-awiokebas gadaarCina; marTlac, maSin selimi
119
dasajes, magram mis garda aravin daRupula, droebiT soflebis
awiokebac Sewyda. ” avtoris mosazrebiT, otomanTa portas winaaRmdeg
amxedrebuli selim ximSiaSvilisTvis xixanis cixeSi moZmeTagan aravis
uRalatia. moRalateni `mokavSire” ruseTis generlebi arian, xolo
selimis daRupvis saidumlo misive gmirobasa da TavganwirvaSi unda
veZioT da pativi mivagoT, rogorc Tavdadebul rainds da erovnul
gmirs” (surmaniZe 2003: 75).
aWaraSi legendarul gmirze sxva saintereso ambebsac yvebian,
selimi keTilSobili da, amave dros, ficxi kaci yofila, Tumca mis
sikeTes sazRvrebi ar hqonebia,... erTxel, nigazeulSi cxovrebisas, mas
Tavis karze mosamsaxure biWi mowyenili daunaxavs, mizezi gamoukiTxavs.
moaxles dasaniSni qalisaTvis araferi hqonia misatani Turme, amisTvis
gogos mSoblebi uars eubnebodnen. selims Tavis dedis naqoni gulsabnevi
amouRia da miucia mosamsaxurisaTvis, raTa coli moeyvana da bednierad
ecxovra (mTqm. n. kekeliZe, mcx. sofel nigazeulSi). Ees faqtebi erTxel
kidev migvaniSnebs, rom is xalxis rCeuli gmiria. `1803 wlis 21 agvistos
gaurkveveli mizezebiT gadayenebulia rejeb faSa da axalcixis faSad
daniSnulia selim-aRa ximSiaSvili, romelmac sulTnis davalebiT sdia
Serif faSis SeiaraRebul Zalebs. brZolebSi gamarjvebuli gamovida
ximSiaSvili (miqelaZe 2011).
general rtiSCevis baba-faSis mier ukanasknelad gagzavnili
damsjeli razmi 6000 kacisagan Sedgeboda. SesaZlebelia, isic ukan
dabrunebuliyo, rom selim-faSas erT-erTi daaxloebul pirs Tavisi
moRalaturi saqcieliT xeli ar Seewyo baba _ faSas SeiaraRebuli
nawilebisTvis, selim-faSa sikvdiliT dasajes… (tivaZe 1945: 149).
xixaZirSi dResac ixseneben erovnul gmirze da dasasjel_
TavsakveT adgilad `seri yanas” asaxeleben. Aam adgilas baba baSas selim
ximSiaSvilisTvis Tavi moukveTiao (jaiani 1982: #147).
istoriul toponims, ratomRac es saxeli SemorCenia.
savaraudebelia, am adgils, rogorc sxvebs, adre sxva saxeli erqva...
e. maxaraZe naSromSi avtori aRniSnavs: `seri yana” adgilia, sadac
selim-ximSiaSvils Tavi mokveTes, selimi cixidan gamoiyvanes da bakos
zemoT dasajes. im adgils axlac `seri yanas” eZaxian (maxaraZe 1979: 1).
120
T. saxokia detalurad aRwers, Tu vin iyo am sastiki sasjelis
Camdeni _ selimi cixidan gmoiyvanes da sanam Tavs mohkveTdnen, sami dRe-
Rame ar aZines, rom Tavis mokveTis dros tanjva ar egrZno. aha, misi
dasjis dRec dadga, magram jalaToba aravin ikisra. Bbolos, erTi
artanujeli somexi gamoCnda, misces erTi oqro da imanac mohkveTa Tavi
selims sof. Bbakos zemoT, swored im adgilas, romelsac `seri-yana”
hqvian da sadac glexni dResac pursa sTesen. Mmere es somexi selimis
Svils artanujSi mouZebnia da mouklavs (maxaraZe 1979: #122) ixileT
danarTi #170).
am aWareli gmiris Tavis mokveTis Semdeg or saaTs ar gauvlia,
sulTanis firmanic mosula: `Tu daiWireT selimi, cocxali momgvareTo”,
Mmahmud-fa sulTans Cautana stambolSi, rogorc trofei. sulTans Zalian
ewyina da Turme hkiTxa: `firmani ra uyavio? _ sikvdilis mere movidao.
raki, aseTi kacis dafaseba ar gcodnia da ar dagnania, aRarc me
mecodebio”. Dda brZana misTvis Tavi moekveTaT. selimis Tavi stambolSia
DdakrZaluli... (saxokia 1985: 284).
aWaris sagmiro-saistorio sityvierebam Cvenamde moitana winaprebis
ganvlili gzebi, gvauwya xalxis sulieri gancdebi, am kuTxis Seupovari
brZolebi osmalos winaaRmdeg. Eerovnul-ganmaTavisuflebeli brZolebis
erT-erTi mTavari gmiria selim ximSiaSvili, romelic TavdadebiT
gamoirCeva. asea daxatuli xalxur sityvierebasa da istoriul
wyaroebSic. Mman didi roli Seasrula qarTuli danawevrebuli genis
gasaerTianeblad, is erovnul ideebs Seewira. aWaris sagmiro-saistorio
zepirsityvierebaSi gancalkevebiT dgas selim ximSiaSvilis saxeli.
istoriuli wyaroebiT cnobilia, aWaris saqarTvelosTan dabruneba iyo
selimis ocneba. gmiris anderZi male aRsrulda 1878 wels aWara deda-
samSoblos daubrunda.
selim ximSiaSvilis gmirobas sami toponimi ukavSirdeba aWaraSi:
xixanis cixesimagre, sadac erTgul laSqarTan erTad gamagrda
Tavdadebuli gmiri, seri yana (sof. bako), sadac Tavi mokveTes mas da
nigazeuli, sadac misi sxeulia dakrZaluli. madlieri STamomavloba
did pativs miagebs am adgilebs da yoveli wlis 3 ivniss, selimis
gmirulad daRupvis dRes, saxalxo zeim `selimobas~ aRniSnavs (mTq.
121
cecxlaZe tariel, dab. da mcxovrebi sofel skvanaSi, 65 w. Cav. 2005w.
piradi arqivi), (ixileT danarTi #171; 172; 173; 174; 175; 176; 177).
TurqTa batonobisas ara marto baTumSi, aramed mTel samxreTSi
TviTmpyrobeli ruseTis batonobis drosac, aWarels ar SeeZlo baTumis
centralur quCebze gavla. aWareli glexi begis saxls rom
miuaxlovdeboda, Tu cxeniT midioda, anda CamoqveiTebuliyo da ise evlo.
saerTod, begis, aRas mefis moxelis damamcirebeli da Seuracxmyofeli
moqmedebebi aWarels uxmod da usityvod unda gadaetana. Aamas xels
uwyobda sasuliero wodebac. isini glexebs urCevdnen, moeTminaT, rom
winaRmdegoba ar gaewiaT, ar SebrZolebodnen usamarTlobas, rom RmerTs
Sevedrebodnen, raTa maTvis mZime tvirTi Seemsubuqebina, radgan, RmerTis
mier dawesebuli `mTavroba” xeluxlebelia, rom begebi da aRebi maTi
batonebi arian. unda daemorCiloT, unda emsaxuroT, unda gadaixadoT.
samagierod isini (xojebi) `imqveyniur netarebas” hpirdebodnen da
muslimanuri religiiT aSinebdnen. (aWaris xalxuri sityviereba, aWaris
samxareTmcodneo samecniero-kvleviTi instituti. wigni meore, jemal
noRaidelis mier Sekrebili da damuSavebuli. Mmissive Sesavali werili,
SeniSvnebi, avtorTa saZiebeli da leqsikoni. aWaris saxelgami, 1941).
teroris viTarebaSi Turqi askerebi mosaxleobas muqariTa da cemiT
aiZulebdnen, xma miecaT TurqeTTan aWaris SeerTebis sasargeblod.
urCebs iqve mkacrad uswordebodnen. Aamis miuxedavad, mosaxleobam
mtkice boikoti gamoucxada referendums da kenWisyraSi monawileoba ar
miiRo. aRsaniSnavia, rom kenWisyraSi iZulebiT monawileTa DerTma
nawilma, Turqi askerebisa da oficrebis Zaladobis miuxedavad,
gabedulad misca xma deda samSoblo saqarTvelosTan dabruneba. Ees iyo
Tavganwirva, namdvili gmiroba. Aase moiqca, magaliTad, qobuleTeli
xasan TxilaiSvili. Mman xma misca TurqeTis winaaRmdeg da sxvebsac
mouwoda aseve moqceuliyvnen saqarTvelos sasargeblod. Turqebma
gadawyvites misi daxvreta, magram xasan TxilaiSvili SemTxveviT gadarCa
(cqvitaria 1959: 4). amasTan dakavSirebiT `xalxis megobari” werda:
Teatris meTvalyures daunaxavs, rom TxilaiSvils xma miucia
saqarTvelos respublikis sasargeblod da wyromiT SekiTxebia: Sen, ra
rjulisa xaro? Mmas upasuxia, _qarTveli mahmadiani varo. qarTvelebs
122
ratom mieci xma? _TxilaiSvils upasuxia: survilze damokidebuli Tu
aris, me es msurso. …gajavrebulma meTvalyurem brZana, _daiWireT da
`boZze” gaakariT, rac maSinve sisruleSi moiyvanes. Ooficerma ubrZana
cxra kacs, rom daexvritaT igi, magram am ambavs miuswro germanelma
oficerma da gadaarCina (`xalxis megobari”, #211, 1918 wlis 19 ivlisi).
aWaraSi erovnul gamaTavisuflebel brZolaSi gmirTa raodenobis
gansazRvra SeuZlebelia. Cven SevecadeT, mxolod im erovnul gmirze
gagvemaxvilebina yuradReba, romlis saxeli an masTan dakavSirebuli
movlena, asaxulia iyo geografiul etimologiaSi.
mravali msgavsi da sxva winaaRmdegobis miuxedavad, osmalom
aWaraSi mainc moaxerxa Tavisi sarwmunoebis gavrceleba. Mmagram,
sabednierod, maT ver SeZles qarTuli sulis mokvdineba, xalxis
gadagvareba. aqaurebma ZirZveli wesebi wmindad Seinaxes da Cvenamde
moitanes.
aWaris sagmiro-saistorio zepirsityvierebaSi gancalkevebiT dgas
selim ximSiaSvilis saxeli. istoriuli wyaroebidan cnobilia, rom mas
aWaris saqarTvelosTan dabrunebis Taobaze araerTi saidumlo
molaparakeba uwarmoebia qarTvel mefeebTan da TavadebTan. 1810 wlidan
selim-faSa osmalebs ganudga da ramdenjerme daamarcxa dampyrobelTa
jari. ganrisxebulma sulTanma specialuri firmani gamogzavna selimis
Sesapyrobad da sikvdiliT dasasjelad. 1813 w. selim-faSa iZulebuli
gaxda, axalcixidan xixanis cixeSi gamagrebuliyo. selim ximSiaSvilis
winaaRmdeg brZolas arzrumis seraskiri baba-faSa Caudga saTaveSi. man
xixanis cixe ver aiRo, magram 1815 wels SeZlo selimis cixidan
gamotyueba da Sepyroba. selim ximSiaSvili sikvdiliT dasajes da misi
mokveTili Tavi stambolSi gagzavnes (megreliZe 1956: 21). sikvdilis win
selims baba-faSasa da xalxisaTvis ganucxadebia `me mWriT Tavs, magram
getyviT, rom gurjistani osmaleTs samudamod ar SerCeba. amis xsovnas me
Cems Svilebsac davutovebo~ (WiWinaZe 1912: 1860). gmiris anderZi male
aRsrulda da 1978 wels aWara deda-samSoblos daubrunda.
123
ZiriTadi daskvnebi
Cvens naSromSi warmodgenili Tqmulebebi xalxis wiaRidanaa
aRebuli. aWaraSi toponimuri Tqmuleba-gadmocemebis siWarbe aqauri
xalxis Tavgadasavalma ganapiroba. TiToeul toponims aqvs Tavisi
dasabami, cxovreba da istoria. zogierTi maTgani Seiqmna garkveul
istoriul movlenaTa fonze, zogierTma toponimma ki saTave daudo
Tqmulebas, an piriqiT, ambavma daudo saTave toponims da geografiuli
saxelis etimologias.
toponimebi mravalmxriv aireklaven istoriul sinamdviles, raSic
ganxiluli Tqmuleba-gadmocemebi dagvarwmuneben. es aris cocxali
masala, romlis nawilic jer kidev warmarTuli epoqidan icqireba.
samreligiagamovlili toponimebi sxvadasxva epoqis niSnebiT arian
aRbeWdilni.
sadisertacio naSromSi aRZruli problemebi ganxilulia
Tanamedrove folkloristikis, istoriografiis da lingvistikis
miRwevebis gaTvaliswinebiT. Cveni gamokvleva emyareba mecnierul
publikaciebsa da naSromebs, saarqivo masalas, romelnic daculia n.
berZeniSvilis samecniero kvleviTi institutisa da aWaris saxelmwifo
muzeumis xelnawerTa fondSi. viyenebT, agreTve, savele-folkloruli
eqspediciis dros, Cven mier mopovebul masalasac, romelic Cawerilia
xelvaCauris (maWaxlis xeoba), qedis, Suaxevisa da xulos raionis
soflebSi.
adgilis saxelwodebebi uZvelesi droidan xalxuri gadmocemebis
sagans warmoadgens. winamdebare naSromi eZRvneba samxreT-dasavleT
saqarTvelos (aWaris) toponimuri Tqmuleba-gadmocemaTa ganxilvasa da
kvlevas. toponimika, rogorc viciT, leqsikologiis dargia, romelic
geografiul saxelebs geografiuli, istoriuli da lingvisturi
aspeqtiT ikvlevs.
sadisertacio naSromSi toponimTa dajgufeba ar mogvixdenia
sayovelTaod aRiarebuli klasifikaciiT. calke Temebisa da Tavebis
gamoyofa movaxdineT Cvens xelT arsebuli masalisa da wyaroebs
warmoadgenda.
124
klde da qva uZvelesi droidan sulieri Zalebis samyofelad iyo
miCneuli. qvebis Tayvaniscemis tradicia, ara marto saqarTveloSi, aramed
sxva qveynebSic gvxdeba. qristianobis damkvidrebamde saqarTveloSi
kerpTayvanismcemlebi cxovrobdnen. isini xSirad kerpebs Tavad hqmnidnen,
an konusiseburi formis qvas racxavdnen RvTaebad. Mmidiodnen am qvebTan,
swiravden msxverpls, sanovages, purs da asrulebdnen ritualebs. maTi
rwmeniT, qvas magiuri Zala gaaCnda.
qvaTa Tayvaniscemis magaliTebi msoflios folklorSi mravladaa,
amaTgan saqarTvelo gamonakliss ar warmoadgens. qarTvelebSic da
msoflios xalxebSic, qvebsa da kldeebSi xedavdnen zebunebriv Zalebs,
ris gamoc adamianebi adiodnen maRal mTebze da atarebdnen Sesabamis
ritualebs.
pirvel TavSi SevecadeT, qronologiuri klasifikacia dagvecva
msoflio religiebis cvlilebebis mixedviT. Cveni mizani warmarTuli
ciklis legendebis genezisis da etiologiis dadgena iyo. yuradRebas
vamaxvilebT folkloruli masalis arqaul plastebze, maTSi
kontaminirebul toponimebze, romlebsac sazogadoebaSi simbolur-
metaforuli datvirTva gaaCnia.
Kkvleva-Zieba cxadyofs, rom `ziareTobis~ dResaswaulis
gavrcelebis areali mxolod aWariT ar Semoifargleba, igi
damaxasiaTebelia mesxeTisa da SavSeTisTvisac. SesaZloa, es dResawauli
istoriuli samxreT saqarTvelos sxva kuTxeebSic yofiliyo
gavrcelebuli da maSasadame, misi tradiciebis Zafi ufro Sors
midiodes. CvenTvis xelmisawvdomi masalebisa da arsebuli mecnieruli
literaturis, mecnierTa daskvnebis mixedviT Tu vimsjelebT, SeiZleba
vTqvaT, rom `ziareToba~ Tanamedrove da istoriuli samxreT
saqarTvelos mxareTa yofisaTvis damaxasiaTebeli realiaa da igi xSirad
xalxur kalendarul dResaswaulTa ciklSic ikavebs adgils.
aWaraSi SemorCenil Tqmulebi, ,,CveneburTa” zepirsityvierebaSi
Semonaxul masalebis Sedarebisas, paraleluri masalis ganxilva
gvarwmunebs, rom, msgavsebis miuxedavad, maTSi zogjer sxvaobac iCens
Tavs. magaliTad, TurqeTSi wmindanis saxeli sruladaa warmodgenili,
xolo aWaraSi _ wmindanis saxelis transformacias ganicdis. orive
125
qveynis mcxovrebTaTvis mniSvnelovania maRal mTaze `ziareTobisa~ Tu
`wminda seris~ wes-Cveulebis Catareba. maTs cnobierebas asazrdoebs
siRmiseuli tradiciebidan gamomdinare xedva, romelsac zogad qarTul
tradiciebTan mivyavarT (TeTrgiorgoba, yeenoba, damwyalobeba, sameboba,
gergetoba da a. S) aWaris morwmuneTaTvis mniSvnelovani _ `gamCenelis
locvaa~ da sxva araferi?...
aWaris mcxovrebTa yofa-cxovrebSi socialur-politikuri
mdgomareobiT gamowveulma migraciam garkveuli roli Seasrula da
maTma wes-Cveulebebma transformacia ganicada.
aWaris folklorSi warmodgenili didi da mcire warRvnis
legendebi exmianeba, rogorc qarTul aseve msoflio TqmulebaTa ciklis
legendebs. amaTgan mniSvnelovania sakuTriv toponimi `kara seri”,
romelic saxeldebiTa da genezisiTaa mniSvnelovani.
karaseris Tqmuleba mniSvnelovania, Tqmulebis Tematika
intersmoklebuli ar iqneba, mecnierTa im mosazrebis Tanaxmad, vinc
kidobnis gaCerebis adgilad saqarTvelos asaxeleben. gadmocemis
Tanaxmad, noem RvTiuri kidobani swored karas serze aaSena. Ees aris
wminda mTa, kvrivi adgili, sadac Tavidan iwyeba kacobriobis gadarCena.
`didi warRvnis mere noem, pirvelad swored, am mTaze gaaRo kari. Kkaris
simboluri diapazoni sakmaod vrcelia sxvadasxva eTnokulturebSi.
uZvelesi warmodgenebiT, swored karibWis meSveobiT xdeboda erTi
samyarodan meore (qtonur) samyaroSi aRmoCena. Bsaxarebiseuli
saxismetyvelebaa, sadac kari Tavad ieso qristes simboloa _ `me var
kari (ambobs macxovari) Cem mier Tu vinme Sevides cxondes” (ioane. 19: 7 _
10). aqedan gamomdinare, marTlmadideblur taZarSi gansakuTrebuli
mniSvneloba eniWeba aRsavlis kars, romelic sakurTxevlis simbolikis
Tanaxmad, zeciuri sasufevlis karibWes warmoadgens” (l. a. uspenski).
aWaraSi mravladaa warmodgenili mcire warRvnis toponimuri
Tqmulebebi, romlebSic SeiniSneba totemizmis kvali. warmodgenil
gadmocemebSi `RvTis //xatis” cxovelebad arian miCneuli: iremi, Sveli da
xari. qarTul folklorSi iremi mziuri cxovelia da caSi mzed
ixilveba, dedamiwaze rqaborjRala dadis. Tu wminda giorgi caSi mzis
mxsnelad gvevlineba, mziuri cxoveli iremi dedamiwaze TavisiT ewireba
126
wminda giorgis. zogadad qarTuli folklorisgan gansxvavebiT, aWaraSi
gvxdeba Svlis kultis farTo gavrcelebis faqti. iseve rogorc iremi,
Svelic ewireba Tavis batons. aWarul variantSi Sveli batonis mtrebs,
Tavisi surviliT ecxadeba.
Svlis mokvdineba taburirebulia, misi mkvleli ki ganwiruli.
amitomacAaWaraSi ubedurebasa da warRvnas xSirad Svlis mokvlas
ukavSireben.
ase, rom aWaris sociumis wminda cxovels, ara irmis kulti, aramed
Svlis kulti warmoadgens.
xaric samsxverplo cxovelia da igi SeiZleba iyos mcire warRvnis
momxdenic. Axari eklesiebis maSeneblad, RvTis wminda cxovelad iTvleba.
rogorc cnobilia, qristianuli sarwmunoebis pirveli qadageba
saqarTveloSi, werilobiTi wyaroebis mixedviT, ieso qristes
TormetTagan erT-erTma mociqulma andria pirvelwodebulma swored
aWaridan daiwyo. igi `Sevida qveyana qarTlisasa, romelsa didaWara
ewodebis... da aReSenes eklesia mSvenieri saxelsa zeda… yovlad-wmindisa
RvTismSoblisasa... warmoemarTa da gardamovlenTa, romelsa ewodebis
rkinis juari... STavlo xeli oZraxisa da movida sazRvarTa samcxisasa,
daivana sofelsa, romelsa ewodebis zadenbore~... (`qarTlis cxovreba~ I,
Tbilisi, 1955, gv. 39).
faqtobrivad, “axal qarTlis cxovrebaSi” Setanili mesxuri
gadmocema wm. Andria mociqulis qadagebis Sesaxeb zepiri tradiciidan
iRebs saTaves.
Suaxevis raionis mareTis xeobaSi sanalias mTaze aris adgili,
romelsac `rkinis jvars” eZaxian. amasTan dakavSirebiT xalxSi
gavcelebulia gadmocema, rom aq uZveles dros rkinis jvari yofila,
romelic maT winapars aRumarTavTs. ASesaZloa, es gadmocema “axal
qarTlis cxovrebaSi” naxseneb rkinis jvars ukavSirdebodes, romelic wm.
andriam aRmarTa.
qristianul samyaroSi, saqarTveloSi ar moiZebneba wmindani, mowame
iqneba igi Tu eklesiis gamoCenili moRvawe, romelic Tavisi
popularobiT. wm giorgis Seedrebodes. am mxriv, saqarTvelos danarCen
kuTxeebisgan gansxvavebiT, arc aWara warmoadgenda gamonakliss. am
127
kuTxeSi Seiqmna abuserisZe tbelis hagiografiuli nawarmoebi `axali
saswaulni wmindisa giorgisani”, romelic aseve zepir gadmocemebs
emyareba.
wm. Ggiorgis saxelTan unda iyos dakavSirebuli aWaraSi daculi
toponimebi: gorgaulis xevi (s. bzubzu), gorginauli (s. vaio), gorguli
(s. xaraula, qiZiniZeebi), giorgilaqedi (s. tomaSeTi), gorgimeleTi (s.
tomaSeTi), gorgaulebi (s. Caisubani), sofeli gorgaZeebi (qobuleTisa da
xulos raionebSi) da sxv.
qedis raionSi, sofel cxmorisSi, aris adgili, romlis etimologias
wm. giorgis saswaulsa da mtris agresias ukavSireben. gadmocemis
Tanaxmad, aWarelTa winaprebma, wminda mxedris SemweobiT sZlies
osmalebs.
imave wm. Ggiorgis saxels ukavSirdeba qedis raionis sofel
dandaloSi, fiqsireuli toponimi _ `naomvari/naomvalas” _ istoria.
Turme, Turqobis Jams windaxedul cxmoriselebs am ferdobze mTis meore
ferdamde gvirabi gauTxriaT ise, rom meore bolomde ar gasulan. Mmtris
erT-erTi Semosevis dros qarTvelebs Tavi gvirabisTvis SeufarebiaT.
wminda giorgis madliTa da RvTisSewevniT qarTvelebs osmaloebisgan
ara marto Tavi dauRweviaT. Ggagulisebul mters am adgilas qva qvaze
aRar dautovebiaT. dRes es adgili naomvalaTi moixsenieba.
es da sxva Tqmulebebi gvafiqrebinebs, rom mudmiv brZolebSi
CarTul qarTvel xalxs amxnevebda `SaravandediT mosili saxe TeTr
taiWze amxedrebuli Subosani wminda raindi~ da Tavis mxriv, aWaraSic
avlendnen wm. giorgis mimarT did Tayvaniscemas, radgan icodnen, rom wm.
giorgi uTanasworo brZolaSi xilulad Tu uxilavad, qarTvel xalxs
Seeweoda da mfarvelobda (gadmocemebi “feiRambris fexisa” da “gomanis
qvis” Sesaxeb).
aWaris folklorSi, gansakuTrebuli simravliTaa warmodgenili
Tamar mefis saxelTan dakavSirebuli toponimebi. mosaxleoba yvela
cixis, eklesiis, xidis, cixis mSeneblobas Tamars miawers. aqaurebi
mxatvrulad gadmogvcemen Tamaris droindel saqarTveloSi, kerZod,
aWaraSi mis mier Catarebul qvelmoqmedebasa da aRmSeneblobaze.
variantebadaa gavrcelebuli Tqmulebebi _ aWariswylis, Wvanis, kavianis,
128
yaleboinis, xirxaTisa da sxva istoriuli Zeglebis mSeneblobaze.
amasTan dakavSirebiT aziz axvlediani aRniSnavda: `..im droisaTvis,
rodesac aWara osmalebma daipyres, xalxs Tavisuflebisa da Zlierebis
simbolod Tamari da misi dro miaCnda da yovelive kargs, didebuls am
xanas miawerda, umReroda mas da marad uqrob lamprad gadascemda
Taobidan Taobas. Kkidev meti, gamahmadianebul qarTvelebs ise uyvardaT
Tamar mefe, rom igi religiur kultad gaxades (axvlediani, 1960: 115). D
aWaruli zepirsityvierebis Taviseburebani erTgvari sazomia imisa,
Tu ra simtkiciT SeinarCuna aWaris mosaxleobam qarTuli kultura
osmalos periodSi. Ara marto, mxatvrul, aramed istoriuli
TvalsazrisiTac. Aaqauri sityviereba uamrav masalas gvawvdis, Turqobis
periodSi aq qarTvelobis SenarCunebisTvis warmoebul WeSmarit gmirul
brZolebze. Aaq warmodgenil toponimebi: `seri yana” _ adgili xulos
raionis sofel bakoSi, sadac WeSmariti mamuliSvili selim ximSiaSvili,
erovnul ideebs Seewira. toponim `gvanca-lelas” gadmocema qalwul
mowameebis Sesaxeb mogviTxrobs. Analogiuri Sinaarsisaa gadmocemebi
`akeTas”, `kakaSvilebis qedis”, `Zmagula”//,,amaRlebis” Sesaxeb.
yaleiboinis cixe (Suaxevis raioni), dandalos xidi (qedis raioni),
wiTeli xidi (aWariswylis xeoba) - es is wminda adgilebia, sadac
qristianuli sarwmunoebis msaxurebas Seewirnen. `wmindiseri” (Suaxevis
raioni)-adgili, romelsac dResac `mamaTa savaned” moixsenieben.
Tavganwirul brZolasa da Seurigeblobazea saubaria toponimur
gadmocemebSi: `cxramuxliRele”, manCxauri”, jan qalaqi”, kunti jvari”,
dedabrisafrinava”, `mariamxevi”, `Tarangelo” da mravali sxva.
aWaraSi mravlad vxvdebiT vxdebiT osmalTa agresiasTan
dakavSirebul toponimebs: naoxrevi jumuSaurSi; naoxrebi _ xixaZirSi;
naoxvara mawyvalTaSi, gorgaZeebsa da wablanaSi. @zogierT maTganSi
figurirebs Turquli sityva `yanli” (sisxliani): yanliRele –
zotiyelidan guriaSi gadasasvlel gzaze, yanli – mTa goderZis
uReltexilTan axlos, “seriyana” ki is adgilia, sadac selim
ximSiaSvils mohkveTes Tavi.
amgvarad, toponimebi mravalmxriv aireklaven istoriul sinamdviles,
raSic ganxiluli Tqmuleba-gadmocemebi dagvarwmuneben. es aris cocxali
129
masala, romlis nawilic jer kidev warmarTuli epoqidan icqireba, ris
gamoc samreligiagamovlili toponimebi sxvadasxva epoqis niSnebiT arian
aRbeWdilni.
130
teqstebi
1. qvakacebi vernebSi
sofel vernebis Tavze mTaze iloceben, qvakacebTan axlos iloceben.
vinc qvakacidan qvas gadaagdebs, codvas SeiZens. Aaq momsvlelma
`qvakacasac” unda muaros. amaze qvebi unda gaasworos, Camovardnili
dadosna zeT.
2. qvakacebi-adgili `maRalTi”
`vernebs rom gadmodgomia, `maRalTi~ hqvia... iq meiyreboda xalxi
yaraderedan, sxalTiReledan, Subnidan, darCiZeebidan, kobalTidan... iq
yofila Sesawiris dakvla. morigeobiT ikiTxavdnen locvas. xalxi amins
ityoda. Sesawirs yvelas duurigebdnen... qvakacebs axlac vakeTebT.
3. erTi ritualis Sesaxeb
`erTxel me davamwyalobne xalxi axal wlis Rames, jvari
CamovabrZane samebisa~... `dekanozi xatebs gamoabrZanebs... Cven
mamawmindobis vercxlis jvrebi gvaqvs, mas droSis Tavebsac eZaxian. Eis
iq xdeba, sadac niSia gakeTebuli da arCeuli adgilia mama-papidan. iq
xalxi midis salocavad, miyavT saklavi_kurati, miaqvT xaWapuri, qada.
dekanozi naxevars itovebs, naxevars ki aZlevs masve, vinc dalocva-
damwyalobebisaTvis movida. dalocavs mis sabrZanis Siga vaJiSvilsa an
rZalsa. Ddakluli Sesawiris sisxliT jvars ukeTeben Sublze imas, visac
aloceben: axalgaCenil balRisa, axalmoyvanil rZlisa da sxva~.
4. didgorze locva
`erTi kaci wasula haj. misTvis uTqvamT, _ haj wasvlas ager
welaTSi rom didgoria, iq asuliyav da geloca, ufro did madls
meigebdio. …dabrunebuls yvelaferi aqaurebisTvis uTqvams. mis mere haj
aravin ar midioda. Aam soflidan yvela didgorze adioda. … aqaurebi
ziareT ijeba da madli mosagebad didgorze weliwadSi erTjer
adiodnen. iq ilocavs, RmerTs Seexveweba, _ kargad mimyofe HCemi ojaxi,
kargi mosavali momeci, kargi amindebi weiyvane mosavlisTviso. Kktrebsac
131
axseneben. es locva rom kacma jameSi Seasrulos ar iqneba. jameSi xoja
locvilobs da sxva amin ityvis. Sen ra ginda, xojam ra icis; is
erTnairad locvilobs yuelTvin. calke kacs ki roca unda, didgoraze
exveweba gamCenel RmerT. aq amosuli da mlocavi barsami minaxavs guSin
tomaSeTeli ori kaci amovda da ilocao.
5. qvakacebi SubanSi
Zvelad Suaxevis raionis Subnis sakrebulos sofel darCiZeebis
mosaxleoba zafxulSi avdiodiT maRal mTaze, romelsac `samelia seri~
erqva. Aam serze zafxulobiT midiodnen: qalebi, bavSvebi, kacebi. isini
adiodnen maRal mTaze da erToboden mxiarulobden. mosaxleobas
mihyavdaT cxvari an sxva Sesawiri da iq klavden. isini RmerTs,
gamodarebas, bereqeTs, ojaxur bednierebasa da jamrTelobas
evedrebodnen. iq axlo-maxlo naqilisvaric iyo.
6. lazaroba
`mei vyofilvar Raribi, morwmune. ieso qriste dadis da xaliCebs
ufenen, pativi dasdes. Mme vifiqre, rome xaliCebi ara maq, zeze avedi,
maRla. ieso qriste zis jorikaze, ro gamoiara, me maRlidan var.
lazareo, Sen ufro didi pativi mecio. Senao, ici, ra Zalas mogcemo?
Zalian gvalva ro iqneba, wminda lazars dagarqmeven da ivlian:
`lazar modga karsao,
iRorRoSebs Tavsao,
ibrialebs Tvalsao,
pativs scems mama ufalsao
cxrili agorebulao,
wvimac gaCerebulao~.
7. sarmiyelis mTaze arsebul qvakacebze
gadmocemis mixedviT, mTa gvancas asuli, karCxalis vaJze dawinduli,
xinosaTvis miuTxovebiaT. karCxalam es ver aitana da RmerTs siZe-
patarZlisa da mayrionis gaqvaveba SesTxova, rac viTom aRasrula kidec.
132
8. qedelauri da iavela
qedis raionis sofel dandalos xidis erT-erT burjze TiTqos
adamianis fexis kvali Cans. gadmocemis Tanaxmad, karCxalis erT
mosaxles unda SeerTo gvanceli qaliSvili, patarZali saqmros saxlSi
erTi gvanceli vaJkacis colis TanxlebiT movida, romelic masaviT
lamazi iyo. dedamTils, romelic maT karis zRurblze Sexvda, cudad
eniSna es ambavi da orive daswyevla, orive umal gaqvavda. isini arian
swored is ori qvis konusi, romelic karCxalis maRlobzea aRmarTuli.
`iavelad~ wodebuli patarZlis amxanagis qmari ver Seurigda meuRlis
dakargvas. igi yoveldRe adioda gvancas mTis mwvervalze, uyurebda
Tavis gaqvavebul cols da godebda. vaJkacis moTqma aryevda mTasa da
bars, mosvenebas ar aZlevda mosaxleobas. SeSinebuli dedakacebi
mSobiarobis unars kargavdnen, xolo mamakacebi uZlurdebodnen. maSin
gamoCnda `qedelaurad~ wodebuli vaJkaci, romelmac daavlo xeli
iavelas (kaci romelic valalebs), jaWviT Sekra, gadaiyvana xidze da iq
erT adgils miajaWva, romelsac dResac `sabelaurs~ eZaxian. `iavela~
dahpirda gmir qedelaurs, am qveyanas aRar Sevawuxeb godebiTo da jaWvis
axsnisTanave dahkra fexi xidis burjs, gadaaxta gvancas mTas da
samudamod daikarga. misi naterfali ki qvaze darCa. meore gmiris saxeli
sofelma qedelaurma Semoinaxa.
9. `gvanca-lela~
qedis raionis sofel dandaloSi aris gora, romelsac `gvancasa da
lelas goras” _ uwodeben. am goraze cxovrobdnen debi gvanca da lela,
romlebic gamuslumanebas gaqcevian da am goraze damalulan. isini
malulad xalxSi qristianobis SenarCunebas qadagebdnen. erT borot
dedakacs es debi soflis muftTan duusmenia, maTi adgilsamyofeli
uswavlebia. TviTon mzakvrulad daaxloebia, debi muutyuebia da TurqTa
xelSi Cuugdia. Turqebs maTi sulTanTan wayvana guduwyvetiaT, radganac
debi Zalian lamazebi yofilan. Sepyrobil debs goris gadasasvlelTan,
kildeze cxeni duufrTxiaT da xramSi gadaCexilan. amis mere am
adgilisTvis xalxs `lelasa da gvancas gora” daurqmevia.
133
10. `gvanca-lela~
najvarevi gvancas mTasTan axlos mdebareobs _ qedis raionis sofel
takiZeebSi, ivanesa da bagrataulis ubnebs Soris. AosmalTa batonobis
xanaSi aqaurebi saidumlod, RamiT dadiodnen da gamCens gadarCenas
SesTxovdnen. osmalom ver gaigo, vin akeTebda amas. bolos Causafrdnen,
daadgines, rom maT yovelTvis mzeTunaxavi gvanca da lela mouZRodnen
da Tavad asrulebdnen ritualebs. rac Seexeba maT istorias, gvancasa da
lelas mSoblebi uTanasworo brZolaSi adre daxocviaT, Tavad ki mTaSi
miimalnen da mosaxleobas icavdnen. Oosmalebma oqro-vercxli ar
daiSures, oRond gvanca da lela Tavidan moeSorebinaT, magram amis
gakeTeba Zalian gauWirdaT, vinaidan gvanca da lela xalxs Zalian
yvarebiaT. bolos isini Turme erTma pirSavma dedaberma gasca. debi
Tavdamsxmelebs ver gaumklavdnen, magram arc danebdnen da kldeze
gadaiCexeno. amitom aqaurobas `gvanca-lela~ daerqva. Aam kldes isini
dResac pativs scemen.
11. gvanca-lela~
dedamTilis qmars Turme meore coli moyavda, es ambavi misi saxlis
rZals Zalian uxaroda. dedamTils duuwyevlia misi rZali da mayrioni,
RmerTma gaaqvavoso. RmerTs Suusmenia da iq mosuli mayrioni guuqvavebia.
12. gvanca-lela _ TurqeTeli qarTvelebis mixedviT
`anai (deda – n. m. ) ityoda: karCxalelam bancalelas (<gvanca-lelas
– n. m. ) qali mices. Mmovden mayrebi karCxalze. dodofalma gulSi
geirunia: RmerTo, Cem miyuanamdi dedamTili mokalio. megom dedamTili
evlia (gulTmisani – n. m. ) iyo da Seityva. imanac dawyevla: _ haca xarT,
RmerTma iq quaseviT gaqxadono. gerCeq (marTlac – n. m. ) gaquavden
dadiebi da dodofali tyvian, axlac dgaran qva insnebio(adamiani_n.).
13. wmindanis nafexuri
Wvanis xeobis sofel Walis soflis zemoT, tyeSi, gomardulisken
mimaval bilikTan axlos, mdinaris piras aris didi qva, romelsac
134
adamianis fexis msgavsi forma aqvs. Aam qvasTan xSirad dadiodnen da
masze saintereso istoriebs yvebodnen. am qvaze `wmindans~ cali fexi rom
daukria iqeTa xeobis meore mxares gadasula da iq xelis Camonakravic _
aCndao.
14. (a) wminda giorgi
bebias gadmocemiT, Wvanelebi gvalvis dros exvewebodnen wm. giorgis
gaawvimeo. didi gvalvebis dros Wvanelebi saerTo fuliT SeiZendnen
saklavs, Caiyvandnen Wvanis `TaRovan xidze~, xidis qveS Camokidebdnen da
wm. giorgis evedrebodnen _ wm. giorgi wvima mogvivlineo. ~_dakluls ki
xidze Camokidebuls tovebdnen.
14 (b) saklavis Sewirva Wvanis xidze
uwindel dros rom ar gawvimdeboda da gvalvebisgan mosavali
deiwvoda, xalxi meiyreboda, duas izamden, fuls Seagrovebden, im fuliT
xars iyidden da Wvanis xidTan daklavden, iq Sewiravden. Aaseve xars aq
weliwadSi erTxel mainc wiravden da xorcsac xels ar kidebden, iq
adgilze datiebden. Aisini amas RmerTs swiravden, rom am mdinareSi vinme
ar damxCvaliyo.
15. gomanis qvis istoria
am qvaze uwindel dros dedakacebi adiodnen da loculobdnen,
magram ras, ar vicio... am qvis dasavleTiT, `wmindiseria~, xolo qvemoT
amave sofels sazafxulo yiSlebi aqvs. isini iailebidan daaxloebiT 3-4
kilometrs adiodnen da qvasTan, an qvis Tavze loculobdnen. Zvelebis
gadmocemiT, am qvaze xezreTi alis guduuvlia Tavisi cxenianad, klde
Suaze guupia da ise gaugrZelebia gza `wmindiserisken~. kldeze axlac
atyvia cxenis nafexurebi da cxenis kudis mier gapobili naprali (kudi
rom gaaTria, iman datova napralio). mosaxleoba am adgils dResac
gansakuTrebuli yuradRebiT epyroba _ qalebi, kacebi, bavSvebi im cxenis
floqvebis nakvalevSi kenWebs tieben, survils CuuTqmen da
ukanmouxedavad modian im mTidan. maT sjeravT, rom es qva, misi
nafexurebi survilebs uusrulebs. Aam qvasTan misvla Zalian madlia.
135
16. gomanis qvis istoria
es qva, klde wmindaa, mas rasac sTxov, Segisrulebso, oRondac
adgilze unda mixvide, kenWebi aiRo, wmindanis nafexurebSi Caawyo da
ukan muuxedavad datio iqauroba. zustad ar maxsovs bebiai, ase ityoda,
ar axsovs romeli wmindania, rom wminda kacio // feiRamberio. feiRamberi
cxenze amxedrebuli mosula am mTaze. is zovli Zlieri yofila, mas ukan
Turme mtrebi moyvebodeno. Aam mTaze man misi cxenianad gedeiara da
mtrebi xanjliT Suaze gaapo. es ganaxeTqi qva mis cxenis kuds guupia.
helbeT xmali aqac daartyao. misi nafexurebi wmindaa. Mmas rasac Txov,
agisrulebs. aq mosulma kenWebina Caawyo. zogis TqmiT es kaci
gameirCeoda siZlieriT, is mters mihyveboda da amarcxebda kidec
(SeiZleba mas mohyvebodnen viRacebi da man isini daamarcxao). xelSi
xmali eWira (zogi laxtsac amboben) da irgvliv yvelani daamarcxa da
kldec Suaze gaapo da zed gediarao. imis mere es adgili wmindaa da aq
mosuli rasac sTxovs, `gamCeneli” Suusrulebs. adamianisa da cxenis
nafexurebSi, kenWebis Cawyobis mere ukan muuxedavadna gaagrZelo gza, Tu
ginda survili Segisruldeso. Aiq qvis nakvalevze kenWebs Cawyobil
yvelTvin naxav, axlac aris.
17. xezreTi ali
xezreTi alis iseTi cxeni hyavda, rom haeroplaniviT frinevda.
cxviridan imfer fut uSvebda, rom naxevari jari imiT wydeboda.
18. xezreTi ali
xezreTi alis cxeni fexebs rum gadaadgams, seri sers exuteba da ise
midian, rum seridan serze fexs gadaadgmen da memre isev Soravdeba
serebi erTimeores.
19. feiRambris fexi // feiRambris qva
xulos raionis sofel almes sazafxulo iailaSi, almis mTaSi, aris
adgili, romelsac iqaurebi `feiRambris fexs~- // `feiRambris qvas
eZaxian. am mTaze, Zveladac da axlac, adian mlocvelebi, axalgazrdebi,
136
bavSvebi. iq wasulebs miaqvT cota puri, saWmeli, xili da sxva. saWmels
vWamT da rac darCeba, imas vtiebT, madlia, vincxai geiars, SeWams,
vtovebT adgilze. am qvas im naterfals saswaul Zala aq. SeiZleba am
qvaze deiZino da Seni sabedo dagesizmros. Tu rame saTxovari gaq Txovo
da Sigisrulos. Tu feiRambris qvis nafexurSi wyalia, imiT pir-saxes
devbanT, samkurnaloa: TvalebisTvin, Tavi tkivilisTvin da a. S.
am qvaze Semdegi ambavi momxdara: xalxis gasanadgureblad mosulan
devebi da gveleSapebi. maTvin am adgilze Camuswria feiRambers da isini
maTraxiT Suaze guupia da lodebad uqcevia. es is lodebia, romelic
`feiRambris naterfalis~ qvemoT miwaSia Cazrdili. Aaq imitom Camosula
da es qvebi Suaze guupia, rom xalxma mirwminon da deijeron rom me aq
viyavo, es Cemi niSanio. iq misi fexdanadgamia marjvena fexi aq dadgmuli.
qvas atyvia qalabnis kopebi. imis gverdze aris yiliji (xanjali n. m),
romelic qvaze daartya`_ Cemma umeTma deinaxoso” (Cemma morwmuneebmao n.
m). is joriT dadiodao. Qqvaze yilijiT ganapobic etyoba da nafexuric.
feiRambers uTqvams _ Cemi erTi fexdanadgami aq aris da meore qedis
mTaSio”, mara romel Taze ar vici. Ees adgili wmindaa, aq loculoben da
kiTxuloben. racxas ginda imas CuukiTxav. adgilebi ziareTia-wmindaa.
20. Tamzis cxeni
rodesac avRanelebi irans Tavs daesxnen da fereidans miadgnen,
umweo mdgomareobaSi myof mosaxleobas mfarvelad moevlina uzarmazar
qvis lodidan gadmosuli, TeTr cxenze amxedrebuli, xmalSemarTuli
kaci, romlis wyalobiT fereidneli qarTvelebi damarcxebas gadaurCnen.
gadmocemiT, omis damTavrebis Semdeg mxedari isev lodSi gauCinarebula.
aRniSnul lods dResac mosaxleoba `Tamzis cxens~ eZaxis da masTan
axlos sanTlebs anTebs.
21. gaqvavebuli goganas istoria
sofel forTis mcxovreblebis gadmocemiT `ziareTi adgilis qvemoT
aris adgili, sadac gaqvavebuli gogonaa tabliT xelSi, romelic
mtrisgan gadaurCenia wm giorgis, maSin roca mtrebisgan (devebisgan)
137
safTxe emuqreboda. Ggogonas uTxovia gamCenelisTvis `mtris xelSi
Cavardnas qvad maqcieo~, wm. giorgis Seusmnia misi Txovna. is marTlac
qvad uqcevia, mtrebi ki dauxocia. Amis mere _ TviTon ki adgilobriv
kldeSi gauCinarebula. wm. giorgi aqaurTa rwmeniT, kldeSi cxovrobs da
gaWirvebis Jams gamodis da adamianebs exmareba.
22. serTi ziareTi
forTaSi, karCxlis mTebis gadmoRma aris `serTi ziareTi” _ `wminda
adgili”. im midamoebSi aseve yofila eklesiis nangrevi. rac Seexeba
`wminda adgils” _ esaa bazilikuri tipis patara oTxkuTxedi Senoba. Mmis
ezoSi 2, 20-metriani saflavia, maTi gadmocemiT, es saflavi wminda
giorgisaa, romelic am mxareSi saswaulebiT gamoirCeoda. `Cveneburebi”Aam
adgilze gasakurneblad, survilebis Sesasruleblad, qvemo soflebidan
amodiodnen. Mmosulma, sanam `wmindanis sasaflaoze” daiZinebs, manamde,
aucilebelia, TeTri perangiT unda Seimosos, yovelgvari samkaulebisa
da nivTebis gareSe. Amis Semdeg saflavze dawves, daiZinos _ invalidebi,
avadmyofebi, davrdomilebi, uSvilo dedakacebi. sasaflaoze
daZinebulebs ki maTi rwmeniT, sizmarSi viRac TeTrwvera moxuci
ecxadeba da urCevs, Tu rogor ganikurnos.
23. `ziareTi” adgili
`serTi ziareTi” adgilis qvemoT aris adgili, sadac gaqvavebuli
gogonaa tabliT xelSi, romelic mtrisgan gadaurCenia wm giorgis, maSin
roca mtrebisgan (devebisgan) safTxe emuqreboda. Ggogonas uTxovia
gamCenelisTvis, `mtris xelSi Cavardnas qvad maqcieo~, wm. giorgis
Seusmnia misi Txovna. is marTlac qvad uqcevia, mtrebi ki dauxocia. Amis
mere _ TviTon ki adgilobriv kldeSi gauCinarebula. wm. giorgi aqaurTa
rwmeniT, kldeSi cxovrobs da gaWirvebis Jams gamodis da exmareba.
24. ziareTi
TeTraqedelebi, cxadia, muslimebi, miyvebodnen, Tu rogor dadiodnen
salocavad (ziareTi) qristianul eklesiaSi, romelic axla nangrevebadaa
qceuli: ziareTSi wavalT, mums gavakeTebT, gavadnobT, Zafs CavyobT da
138
ameviRebT, waviRebT, ziareTaT fortas wavalT da meris, aWaras. forTis
zemoT aris Cveni ziareTi, erT saaTs gouwevs. ziareTze martod
moSenebuli saxli ari qvidan, yulai moSenebuli, yulandeli, maSindeli.
ziareTSi dawvebian. sizmarSi naxven. etyvis sizmarSi, es dakalii, Áa
fuli aCuqeo, Sin dakalio, Áa aq dakalio, racxasac rom etyvis, daklavs.
yoCi (mamali cxvari), cxvar etyvis, xar, zroxas etyvis. QqaTami
gagvigonia, sxva Citi ar gagvigonia.
25. ziareTi
ziareTSi midian forTas, Wkua romen dakarguli eqneba, Svili ar
eyolis, kari ara aq, Seva Sig kaci Áa qali, perangs Caicvams marto, oqro
vercxli ar iqneba. marto perangi da nifxavi (fiStoni), rom aanTebs sam,
Svid. xuT, cxras. Cemi derdi racxa ario. vnaxo sizmario. Dda dawveba. Tu
ar naxa sizmari, ar mouxda. Tu naxa, Tvals daabaniebs sizmarSi (moutons
racxas, ise eCveneba) asvams da etyvis, yurbanio (qarT. yurbandio)
sanTlebs qvaze akraven. Mmlocvelebi iq rCebian 1-3 dRe, Soridan
mosulebi ufro xangZlivi droiTac. saziareTod miemarTebian maissa da
ivnisSi, midian fexiT.
26. ziareTi
`samuslimano saqarTveloSi Cveulebadaa ziareTSi wasvla. es udris
Cvenebur xatobas. ziareTi samlocvelo adgils qvia da iseTi adgilebia,
sadac Zveli eklesiebis nangrevebia, an yofili sajvarea. aq modian
sxvadasxva adgilebidan, nametnavad qalebi; moaqvT Camoqnili Taflis
sanTlebi, aanTeben sanTlebs da loculoben. Aaq rCebian erT-or Rames;
Tu Soridan mosuli arian, ufro metsac. da amaT unda daesizmron Rame,
Tu ra cxoveli daklan samsxverplod, cxvari Txa xbo, Zroxa Tu xari,
da rac daesizmrebaT, imas daklaven xolme. aseT Cveulebas asruleben
portas (Zveli Satberdis) monastris nangrevebSi da bevr sxva adgilas.
molebi uSlian, rasakvirvelia, aseT qcevas xalxs, magram verafers
xdebian. aseTi ziareTi aqvT xaxulis mcxovrebTac maTi xevis saTaveSi,
mTaze, sadac eklesiebis nangrevebia daculi.
139
27. toponim `Zeglis” istoria…
`Zegli forTas Tavzea. SavSeTis gzatkecilidan firnalis gzaze Tu
auxvev, asaxvevidan Zeglamde 22 kilometria. zemo forTasTan misvlamde
marjvniv unda miuyve da axvide forTis iailamde. Mmas `ziareTi iailas”
uwodeben. Aeklesiis nangrevebis win ori saflavia. iqaurebis gadmocemiT,
Seidebis, anu wmindanebisa. saflavebi ganaxlebuli da movlilia.
Eeklesiisa da saflavebis gverdiT augiaT e. w. dasaZinebeli, fardagiT
dafaruli ficruli sawoli, romelic SemoRobilia da gadaxuruli.
Seidebis Sesaxeb legendebsac yvebian: uxsovar droSi aq xezreTi ali
mosula. Mmas berTis mxridan gadmouvlia da Tan ori wminda kaci (Seidi)
xlebia. Mmxleblebi `Zeglad” wodebul adgilas, gamoqvabulSi
dautovebia, Tavad sadRac wasula da roca dabrunebula, orive
daxocili, dakluli daxvedria. iqve dausaflavebia.
28. xezreTi ali da Tamar mefe
uxsovar droSi aq xezreTi ali mosula. aq erTi Tamarai yofila,
TamarasTvis uTqvams, _ gamuslimandio. Aan sakuTari surviliT unda
gamuslimande, an sisxls davRvri, Tavebs davaWri yvelas da ase
gavamuslimanebo. Tamaras uTqvams _ sad medina da sad forTao, SuaSi
eqvsi Tvis gzaa da igulisxmeba (jariT rogor moxvalo m, C). es rom
gaigona, xezreTi ali Sejda frTosan raSze, gaiqrola da Tamaras
hkiTxa: Seni sarwmunoeba ufro WeSmaritia, Tu Cemio. Tamaram uTxra _
Cemio. ratom Senio? _ aq salocavia, iq RmerTis saxlio, _ Taviseburad
auxsna Tamaram da Tan dasZina, _ Tu Seni sarwmunoebaa marTali, mTebSi
rom gveleSapia, is mokalio.
am gveleSap, Turme, yoveldRe erTi kaci mihyavda artanujis tyeSi da
Wamda. xezreTi ali avida mTaSi (mTxrobeli Zeglis mimarTulebas
miuTiTebs) da dauZaxa gveleSaps. is kidev gamoxta da gaiqca arTvinis
mimarTulebiT. xezreTi alim qva esrola da ver daawia. Mmere aiRo da
xmali esrola. mTa Suaze gadaixsna, xmals gza utia. xmali gveleSaps
CaerWo da mohkla. xezreTi alim gamarjvebis yiJina dasca. Tamaram dua
(locva) CaikiTxa. Tamaram icoda, rom xezreTi ali unda mosuliyo da
miuval kldeze Tavisi oqrosa da simdidris dasamalad aaSena nuka
140
qilisa. iqedan aris darCenili saxelwodeba `nuka-saydar” anu `nuqi-
saxli”. nuqi-oqros niSnavs, patara oqros saxla. igivea rac `damale”
`Seinaxe”.
29. `ziareTi” aWaraSi
am adgilas evliebis (wmindanebis) saflavia. Turqobis dros iq
adiodnen da ziarobdnen, roca rame gauWirdebodaT. iq misuli xalxi
saflavze iZinebs da naxulobs sizmars. saflavi imasac gicxadebs,
gexmareba Tu ara. Tu dagexmareba, isev saflavze gaiRviZeb, Tu ar
SegiZlia daxmareba, saflavi gverdze mogisvris, magram Sen ver igrZnob,
ise gageRviZeba sxva adgilas”.
30. almis mTis wminda qvis istoria
ziareTis~ adgilidan qvis wamoReba ar SeiZleba, imas gamCeneli
illa dasjis. erTxel erTma kacma gadawyvita, es wminda qva mis saxlTan
Camoetana da xalxisTvisac gaeadvilebia misvla da locva, viTomda
madlina eqna, mara sapirispirod gamuvda. marTlac Cameitana xarebiT,
`iailaSi~ sofel almis mTaSi, mis ezoSi dadva da kidec SemoRoba. im
Rames iseTi gawvimda, axiSeri gegeonebodao. wvimas mis saxlis irgvliv
didi Rarebi guukeTebia. Mmeore dRes ki xalxs uTqvams `wminda qvam~ ar
miiRo axali adgili, misi adgili maRal mTazeao. sanam racxa ubedureba
moxdeba ukan eitaneo. im kacs sizmarSi TeTr tansacmelSi gamowyobili
kaci gamocxadebia da guufTxilebia _ eitan, Tla kai, Tu arada
aqaurobas davaqcevo. SeSinebuls uuwevia imave xarebiT, is lodi ukan
uutania da mis adgilas duudvia. imis mere am qvas vinme xel ar kidebs.
gamCeneli ar ijebao.
31. dadeSi da erkota
dRevandeli aspinZis raionSi eruSeTis ferdobze aris nasoflari
`dadeSi da erkota~. isini XX saukunis I naxevarSi sicocxliT savse
soflebi iyo. maT hqondaT saerTo mTa ziareTi, romelsac `unagirasac~
eZaxian. iq mTis wverze idga amaRlebis eklesia, sadac ziareTobas anu
amaRlebas adiodnen, ara mxolod qristianebi, aramed muslimanebic,
141
romlebic cxovrobdnen varneTSi. es sofelic dRes nasoflaria.
muslimnTa ziareToba gamoixateboda sanTlebis danTebiTa da pur-
marilSi monawileobiT. Qqristianebi ki amaRlebis dResaswauls
zeimobdnen. iqve axlos iyo meore ziareTic, isic mTa, oRond nasoflar
rokeTisa. Aaq rokeTelebTan erTad awyvitelebi, quncelebi amodiodnen.
Aam mTas eZaxdnen `ziareTsac da amaRlebasac~. Mmtkvris marjvena
sanapiros soflebi saro da xizabavra am adgils amaRlebas da
sakvirikes uwodebdnen. didi ziareTia miTiTebuli imave aspinZis raionSi,
erT-erTi mwvervalis saxelad Zvel rusul rukaze. toponimi `ziareTi~
gvaqvs samcxeTSic.
32. baZgireTelTa ziareTi
`inewmindas” gadaRma, ukve imerxevSi, baZgirelTa `ziareTia”.
`baZgireTze ase marjvniv tyia, iqaris `ziareTi”. `ziareTze” or-sam
weliwad marunia Cemma dedam. iqze erTi didi qva iyo, qvaSi, gegoneba,
cxenis fexi etyoboda. Aavad viyavi da dedas davyavdi, iq damawvendnen,
morCebao, ityodnen. sam-sami Rame vrCebodiT”. `ziareTze wamiyvanes, 7-8
wlisa viyavi. cota Wkuidan lenCoba mqonda. Mmazines, mazines, ver
damazines. vatyuile rom daviZine, ver damazines…
bazgireTlebi TavianT ziareTSi ori gziT adiodnen: erTi biliki
saZgirelas velidan marcxniv miemarTeba: `gaivli gakafulais da Caxval
ziareTSi”, xolo meore adgili `janjiris mTidan gaiar, naxevar saaTSi
iq xar”, iq bevri Zveli saflavebia, lamazi adgilia, qvebia da lamazi
kordia”. `ziareT janjirTan axloa. viarebodiT iqze”.
33. iaxsari
fSavis erT-erT saymos qistaurTa mfarveli RvTisSvilia iaxsari
(romelic osurad `Zliers~ niSnavs). Igi, Tavdapirvelad, xorcieli
yofila, wminda beri, RvTis mlocveli da RvTisagan Zalamicemuli
devebis winaaRmdeg sabrZolvelad. roSkaSi dResac gaCveneben kldes,
romelic devebTan brZolisas laxtiT gaapo iaxsarma. iaxsarma adamianebi
devebisgan daicva. isini srulad amoJlitao.
142
34. alpanas giorgoba
sofel alpanas ician giorgoba. viTar igi 23 aprils
saswaulmoqmedis wmindis giorgis dResaswauli. Aam soflebs asxia mTeli
xalxni… alpanis soflisa xorcsac Wamen. xolo aWaris mxolod pur-
Rvino-lobios Seeqcevian `ura, mravalJamieriT”. ician agreTve wirva,
marxva da galoba, Tayvans scemen jvars nasaydarSi, mRerian `nadurs” da
sxva.
35. xaxuli TurqeTi
`xaxuliswyalze~ taZarTan axlos, erT diasaxliss saojaxo
WurWeli gamoetana da recxavda. daRlili welSi aimarTa da taZars
Sexeda. RvTis ZaliT dainaxa, rom taZari loculobda, welSi ixreboda
da imarTeboda. Ggaifiqra, albaT, saWiroa kvlav gavaRoT taZris karebi
da locva aRvasruloTo. dae, Tundac es iyos muslimnuri locva, RmerTi
erTiao. mere soflelebic darwmundnen RvTis nebaSi, rom ufals surda
SeeRoT taZris karebi da elocaT. Aaqedan moyolebuli oTx saukuneze
metia TavianT sulebs am taZarSi avedrebdnen ufals… dResac taZris
mcveli, xoja, aq loculobs. man Tqva: vifiqre, aq mets aRar viloceb-
meTqi. Amis mere sizmari vnaxe…davifice, sanam cocxali var, taZars ar
mivatovebo~.
36 wmindi seri
gadmocemis Tanaxmad wminda berebi cxovrobdnen da moRvaweobdn.
maTi nasiarulevi bilikebi ar tyevdeba. maT maTi samyofeli iq mTaze
hqoniaT, xandaxan Camodiodnen isic sajvareboSio. Oosmalos mere isini
vinmes aRar unaxavso.
37. sajvarebo
adgili qiZiniZeebis zeviT. Turqebis Semosvlis mere, aqaurebs jvrebi
da xatebi daumalavT. soflis sadavo saqme im qvebTan, iq wydeboda. iq
143
naTqvams vinme ver gadaTqvamda. im adgilze naTqvam sityvas didi Zala
hqondao.
38. gomanis qva
es qva, klde, wmindaa, mas rasac sTxov Segisrulebso, oRondac
adgilze unda mixvide, kenWebi aiRo, wmindanis nafexurebSi Caawyo da
ukan mouxedavad datio iqauroba. Meixedav, ar Sigisruldeba. Aaq
feiRambers guduvlia cxeniT da klde Suaze guupia. Aaq dResacaa misi da
Tavisi cxenis nafexurebi. aq modioda, mas gzaSi trebi deesien. irgvliv
yvelani daamarcxa da kldec Suaze gaapo da zed gediarao. mis mere es
adgili wmindaa da aq mosuli rasac sTxovs, `gamCeneli~ Seusrulebs.
39. Seidis tba (a - sofel naRvarevis zemoT mTaSi)
kikibos mTis gadaRma, sofel naRvarevis zemoT, aris tba, romelsac
mosaxleoba Seidis tbas uZaxis. Ees tba Zvel droSi oqroiT yofila
savse. masSi yofila mezeloRi (sasaflao) viRac wmindanisa, romelic ar
fuWdeba (ixrwneba) aq mlocvelebi midian da abdes Rebuloben. amboben am
adgilas locva madliao. …
39. Seidis tba (b - sofel naRvarevis zemoT mTaSi)
kikibos mTis gadaRma, sofel naRvarevis zemoT, aris tba, romelsac
mosaxleoba Seidis tbas // wmindanis tbas uZaxis. Eam tbis gverdiT aris
qvis grova, rasac aqaurebi saflavs eZaxian. Aam qvebTan dakavSirebiT
amboben _ rom aq wminda adamiania dasaflavebuli. Aamitomac aq midian
morwmuneebi da loculobeno.
40. `gogo mezeris~ _ ambavi
sayuradReboa, memxlianobis periodSi wminda adgilebis
monaxulebac, rasac Tan sdevda gankurnebisa da Svilierebis vedreba.
gansakuTrebiT sainteresoa, uSvilo qalebis svla devsqelis mTis
saZovrebidan `gogo mezeris~, anu wmindanis saflavis mosanaxuleblad.
Aaq myofi qalebi ramdenime saaTiT iZinebdnen da sizmris avkargianobis
144
mixedviT msjelobdnen momavalze. adgilobrivi mosaxleoba `gogo
mezers~ Svilierebis funqcias miawers.
41. laSaris muxa
xmelgorze, sadac axla laSaris jvris salocavia, erTi bermuxa
mdgara, romlis wveri cas swvdeboda Turme. Aam muxis Crdili xoSaramde
uwevda. Muxis wverze oqros Sibi ekida da zed angelozebi Camodiodnen
cidan da muxis totebze sxdebodnen.
zurab erisTavma moindoma fSav-xevsireTis damorCileba, magram
verafers gaxda. zurabma fSav-xevsureTis bevri xati gatexa, auracxeli
simdidre gaitana, laSaris jvars ki veraferi mouxerxa. Mmiadgnen misi
ymebi laSaris muxas, dauwyes Wra, magram ramdeni nafotic
gadmovardeboda, imdenive ukan afrindeboda, miekvreboda da xe isev
ikurneboda. zogis gadmocemiT ki, zurabis jariskacebs xis WraSi
uRamdebodaT, bnelSi verafers arCeevdnen da muSaobas wyvetdnen, meore
dRes ki xe isev gamrTelebuli iyo.
zurabi sagonebelSi Cavardnila. Uundoda, rogorme Seetyo muxis
moWris saidumlo da oqros Sibi xelSi Caegdo. Bbolos, zurabs
daubarebia fSavis Tormeti Temidan kacebi da mouTxovia maTTvis, gaecaT
laSaris muxis moWris saidumloo.
pirvelad gogolauri daubarebia, uTqvams: an am muxis moWris
saidumlo unda gamimJRavno, an kldidan unda gadaxteo. maRali klde
yofila, frialo. iqidan gadamxtar kac dabla sulic ar dahyveboda.
Gogolaurs kldidan gadaxtoma aurCevia da gadamxtara kidec. Cavrdnila
aragvSi, gaucuravs mdinare da gaRma tyisTvis Seufarebia Tavi.
42. laSaris jvaris muxa
Cven laSaris jvaris yman viyveniT, iq skam gvqon. welSua davdiodiT
sazRvnelad mindikaurebi da migvyvand sarigo saklavi (xari, xbo an
Wedila). xe yofil erTi laSaris gorze. imas wverSi Sib xqoniav
mabmuliv da caSi yofilav asuliv. es uWrevav zurab erisTavs. Mmagram xe
Turme ar iWrebod, sisxl gadmavidisav, isev ganikurnisav wyluliv.
145
erT Cven gvaris kac yofil, romelsac cul ar daukrav xisad da
ZaRlis xorci uWamav (vinc culs ar daxkravd, imas ZaRlis xorci unda
eWama). Ppativsacemad Cven gvarisad skam uboZebav, Tavis ymad maunaTlav
jvars.
43. Tamarisa da laSaris salocavebi
es xatebi nelad (gvian) arian daarsebulebi. Sua nasoflarebSi arian.
naTqomia, ro mxargrZeli yofila ivane, egeTni damxvdnen fxovelnio,
rogorc mxecnio. zogi davwvio. albaT maSindelia, ro nasaxlarebia. es
xatebi Tamar mefis uwinvea daarsebuli. laSaris jvars ro veZaxiT,
jvari iyo. Tamarma Saswira Svilis samwyalobnoda da, raki Tamarma
Saswira, daarqves laSaris jvari, Turme ise wminda giorgobiT xsendeba,
muxis angelozobiTa. Mode-moZmeT ki eZaxdnen Tamarsa da laSararsa da
deda-Svilni ki arian.
Tamari ro momkvdara, rva kubo gausvenebiaT. erTi kubo mand ari
damarxuli da imaze daarses Tamaris jvari, mand wyaroc ari _
pirsabansac eZaxian. ro maxvdebian, fulebs Cahyrian _ ibanebian. wamaliao.
44. gemisambuvi karCxlebze
karCxlebze axlacaa `gemisambuvi~, qveyana romna daqceuliyo, noves
gamCenelma gamucxada, gemi aaSeneo. novem kidobani karCxlebze gaaCera. iq
jenjirebi axlacao. am kldeze didi naxvretia, razec gemebs ambavdneno~.
imis qveidan ki karCxlebs Soris movakebul adgils `jvari mindori~
hqvia.
45. mewyris mizezi
wablanaSi mewyeri imitom Camowva, rom iqaurma monadireebma Sveli
mokles.
46. argineTis miTi
`noem gadmovida da gemi miaba mTaze. Bbaboi ityoda: argineTis
mTazeo rom jaWvia, iq miabao novem, megem, gemic am mTaze uuSenebia. Mmere
ucurvia gems, ucurvia da isev aq dabrunebula. xalxSi arsebuli
146
Tqmulebis Tanaxmad, vinc argneTis // argineTis mTaze ava da iq dabmul
jaWvs naxavs, gamdidrdeba. dunia rom meisvara, aq erTi angelozis gemi
mosula, ii gemi mis msaxurebs mTebze doubamT, memre im kacs douwyia
locva-vedreba-gamCenelo, mze da siTbovo, Tu ara da aq rac jeelebi
myavs, esenic dimiwydebao.
_ gamCenels Seusmenia imis locva-vedreba da wvima guuCerebia, mere
TandaTan duuwyia wyals kleba da sul daweula ZirSi, ii angelozis
saxli mTebze darCenila da xalxi ZirSi Camosula da duuwyia cxovreba.
”angelozs ki (am SemTxvevaSi mTqmels aRar axsovs saxeli), noes ulocia,
uflisTvis uTxovia, raki, Seni davaleba Sevasrule, wamiyvane SenTan,
caSio. mubareqs muusmenia da savse mTvarobas caSi wauyvania. im dRidan
moyolebuli `yvela duniaze gaCenil kacs iq asvla unda”.
amboben, vincxai dilas, mzis sxivis mokidebaze, iq ava da argannis
joxs dakravs im jaWvebs, sul oqros wvima wamua da gaamdidrebs im
kacso.
...Turme aaRwia argineTis mTaze erTma kacma, romelmac mravali
winaaRmdegobis miuxedavad, dahkra joxi jaWvebs da gamdidrda.
argineTis mTis saswaulmoqmedi jaWvis Sesaxeb xalxSi darCenila
leqsic:
argneTis Tas Tu waxval,
gza geqneba didia.
arRans duukrav salamad,
javri nu geqneba didia.
argnis joxs Tu dahkrav jaWvebs,
oqro meqneba Zviria,
Sin rom Semobrundebi,
col-Svili dagixvdeba wvrilia.
aseve sainteresoa, roca noes caSi asvlis dro movida, varsklavebma
simRera daiwyes, cidan ki oqros wvima wamovida da noes kidobani
erTianad dafara. Ddilas, vidre mze amovida, amovarda qari da yvelaferi
gaqra, kidobnis jaWvebis garda.
47. karaseris mTis ambavi
147
karaserze jenjirebiT yofila dabmuli feiRamberis gemi. Aaqauroba
zRvas uuRia. im dros muxamed fiRambers misi gemi aq duumbia. aWara
dalocvilia, am mxares araferi ar muua.
48. xariaTaRi // karaseri
qveyana eqvsjer avsila da davsila, magram saboloo meSvideao.
duniisMmeeqvsed davsebis dros noves gamocxadebia melaiqebi da uTqmian
yvelaferi. Nnoe kidobans // gems `kara serze~ or welwads aSenebda.
zovli didi kidobani uuSenebia. mSeneblobis dros erT dedabers
uxvewnia noesTvis, mec wamiyvane da gadamarCine, sanacvlod erTi Zroxa
myavs da imis rZes yvela dRes Sen da Sen ustiebs moutano. Nnoe
dapirebia, magram warRvnis dros dedabris wayvana daviwyebia. Qqveyana
rom daqcevla da mere gamodrila, yvelaferi mis adgilze damdgara, noes
unania misi saqcieli da dedaberi muuZebnia. Ddedaberi ki am dros isev
mis qoxSi yofila. noes ukiTxavs _ neni aq axiSeri ar yofilao? Arao,
uTqvams nenes. pawai wvima iyo, imdeni rom Zroxa dasveldao, sxva
araferio. Ddedaberi isev exveweboda noes, ar damtioo. Nnoes gaukvirda
mara mixvda, rom moxuci gamCenelma misi madlis gamo gadaarCina da
dedabers uTxra, awi qveyana aRar deiqcevao. am adgils ki `kara seri~
imitom darqmevia, rom Nnoes (feiRambers) gemis kari warRvnis mere
pirvelad aq gauRia.
49. xariaTaRi // karaserze
am duniaze Zalian momravlebulan boroti adamianebi da marto cud
saqmeebs akeTebdnen Turme. RmerTi amaze gabrazebula, gadilxorebula da
guufTxilebia, rom yvelafers davaqcev, gavanadgurebo, mara xalxi im
doneze gaurjulebula, am gafTxilebisaTvis yuric ki ar guubertyia.
Amis mere erTi rCeuli uurCevia RmerTs_novei, romelic aWaraSi
cxovrobda. Amas gamocxadebia uCumarai da uTqmia am duiiidan
dasaRupavad ar memetebio. Nnoe kidobans `kara serze~ aSenebda. mas
zovli didi kidobani uuSenebia. mSeneblobis dros erT dedabers
uxvewnia noesTvis mec wamiyvane da gadamarCine, sanacvlod erTi Zroxa
myavs da imis rZes yvela dRes Sen da Sen ustiebs moutano. Nnoe
148
dapirebia, magram warRvnis dros dedaberis wayvana daviwyebia. Qqveyana
rom daqcevla da mere gamodrila, yvelaferi mis adgilze damdgara, noes
unania misi saqcieli da dedaberi muuZebnia. Ddedaberi ki am dros isev
mis qoxSi yofila. noes ukiTxavs _ neni aq axiSeri ar yofilao? Arao,
uTqvams nenes. pawai wvima iyo, imdeni, rom Zroxa dasveldao, sxva
araferio. Ddedaberi isev exveweboda noes, ar damtioo. Nnoes gaukvirda,
mara mixvda, rom moxuci gamCenelma misi madlis gamo gadaarCina da
dedabers uTxra awi qveyana aRar deiqcevao. am adgils ki `kara seri~
imitom darqmevia, rom Nnoes (feiRambers) gemis kari warRvnis mere
pirvelad aq gauRia.
50. karaseri // xariaTaRi // Surmuli
karaserze adre noves gemi yofila dabmuli. iq karga xan Jenjirebi
iyo Semonaxuli da mere iqna ganadgurebuli. iq xarebis yiSlac yofila.
Zvelebis gadmocemiT aq erTi dedaberi cxovrobda. Ggemis gamzadebisas
sul exveweboda, ar damtioTo. Qqveyana rom daqceula, aqauroba sul
wyliT avsila. dedaberi daviwyebiaT. Uukan mobrunebulebs am serze isev
muuZebnian dedaberi. Mmale unaxavT qoxSi dedaberi. is madls
guduurCenia. Ddedabers warRvna ver guugia da isev exveweboda ar
damtioTo. masTan erTad is xaric gadarCenila, romelsac noves axmarda
samuSaoebze. amis mere am adgils xan karasers, xan xariaTaRs uZaxian.
xaric da dedaberic maTma gakeTebulma madlma gadaarCinao. karaserze
komunistebis dros raRac samxedro baza hqoniaT. is iseTi maRalia,
iqedan yvela mTa moCans. Aes teritoria samxedro kari iyo da amitomac
daerqvao.
51. karaseri
kara kildea. Ees qveyana wyalsa aqvs waRebuli. paraxodi gaakeTebies,
dedal-mamalida Seiyvanes, danarCeni deirCo. Mmemre xelaxla gamravlda
xalxi. ii paraxodi iq, kara serze, yofila dabmuli msxvili jaWviT.
jaWvi axlacaa darCenili~.
52. noes kidobani _ warRvna
149
roca qveyanaze gaCndnen urwmuno adamianebi da maT ar sjerodaT
uflis arsebobis, Uufalma gadawyvita, mTeli samyaro wyliT deefara.
noe RmerTis sayvareli adamiani iyo, vinaidan mas RmerTis sjeroda. noem
gadawyvita, didi kidobani aego da SiT yvela sulieri cot-cota Seeyvana.
kidobanze aitanes saWmel-sasmeli, ormoci dRis maragi. Mmisi Svili ki
urwmuno iyoo. is manam ar gaxda morwmune, sanam wyali ar wameiwia, mas
noe urwmunoebaSi ar uSvebda kidobanSi. is kidobanSi bolo dRes uuSvao.
warRvnis mere bolo dRes xalxs kidobanSi saWmeli gamoeliaT. Nnoem
xalxi mSieri rom ar darCenili yofila Svidi saxis marcvali uuria,
rac iyo moxarSa da xalxs aWama. kidobanSi myof noes maSin gaaxsenda
erTi moxuci qali, romlis kidobanze ayvana daaviwyda. Nnoe ukan roca
dabrunda, moZebna dedaberi da noem deinaxa, rom is qalic da misi
saxlic gadarCeniliyo. Nnoem hkiTxa, wvimebi rom iyo, maSin ras
Svrebodio. Ndedaberma upasuxa, wvima arc Simityvia, Zroxa rom dabrunda,
pawad iyo svelio. is gamCenelma gadaarCina misi madlebis gamoo.
53. `irmisa”-legenda
adigenis raionis sofel aralis maxloblad mdebareobs erTi eklesia,
romelsac `irmisa“ hqvia... erxel iremma daagviana mosvla, rom movida,
dasveneba ar acades da maSinve dakles, amis mere wmindani gamwyrala da iremi
aRar moudioda.
54. iremi saydris galavanSi
zestafonis raionis sofel saqaraSi. yovel mTavarangelozobas,
naSemodgomebs modioda gaRma tyidan Turme iremi saydris galavanSi,
dawveboda da daiwyebda nacoxrobas, mevidoda xalxi da daaclida, sanamdi
deinacoxrebda. mere daklavdnen da Sewiramdnen. yvelas unda rgeboda misi
xorci.
erT weliwads, Turme daagvianda mosvla irems daRonda xalxi, mara
mogvianebiT movida. `mere xalxma, Turme imis SiSiT, ar wavideso,
150
danacoxrebamdis dakla. amaze ganrisxda RmerTi da imis Semdeg iremi aRar
modioda.
55. ra Sveli mogiklavs da ra Svilio.
56. Svelis momkvleli
Svelis momkvleli yovelTvis isjeba. sofel gegeliZeebSi wylis smis
dros erT kacs Sveli mouklavs, amis gamo igi RmerTs dausjia. am kacs sanam
gatyavebuli xorci saxlSi autania da misula saxlSi mis or vaJs erTmaneTi
dauxociaT. e. i. vinc moklavs Svelso, kai dRe ar daadgebao.
57. vinc am cxovels moklavs, am wuTisofelSi harami miqniao
feiRamberi rom daiWires qristianebma, feiRambers ar uSvebdnen,
tyidan Tu Sveli Camuao, maSin gagiSvebTo. imaT egonaT, Svelma ra icis
da ras Camuao, ras geigebso, saidan igrZnobso. feiRambers uTqvams, rom
Camovides, marTlac gamiSvebTo? - kio. Sveli mTidan marTlac wamosula,
magram imaT gzaSi misTvis xafangi daugiaT da Sveli iq CaugdiaT,
modioda da dieba, mara moglija Turme xafangi da feiRamberTan mainc
mivida. feiRamberma gaxsna xafangi da CliqSi (Svels ukana fexebTan,
CliqebTan TeTri aqvs) iodiani bamba Caudo, Suuxvia da guuSva da Tqva:
Svelis xorcis Wama akrZala, vinaidan is Cven sicocxles ewirebodao~.
58. Svels ukana fexze TeTri bewvi aqvs
erTxel Sveli dauWeriaT. Sveli roca unda daeklaT, enaze mosula
da uTqvams: patara nukri myavso, mSieri mokvdeba, axla waval, vaWmev da
mere movalo. am kacebs gauSviaT. Svels sityva Suusrulebia da ukan
dabrunebula. mubareeq RmerTs xeli ukana fexze murtymia (es imitom
aqvso) da `waio~ uTqvams: `Sen imdeni dagvijere, nukrs aWame da ukan
moxvedio, rom ar mogvatyue da dabrundi, axla adeqi da wadi Sen
SvilebTan Sen iyavio“.
151
59. Sveli mubareqis cxovelia
Svels mubareqis xeli aqvs gadasmuli ukana fexze, amitomacaa
CliqebTan TeTri rom aqvso~.
60. Sveli RmerTis cxovelia
`Sveli RmerTis cxovelia da ar unda moeklaT. albaT RmerTma Suri
magitom iZiao~.
61. Sveli RmerTis cxoveli
RmerTs mis winsafarze duuZinebia Sveli da xeli gadausmia. daWrili
yofila da umkrnalebia da harami uqnia, vinc amas moklavso.
62. `Svelis mokla codvaa”
Svelis mokla rom codvaa, rogorc Cven saqoneli gvyavs da vpatronobT,
ise Svelsac hyolia patroni. erTi monadire osmana yofila, romelic
Svelebs klavda. erT dRes osmanas koxze daunaxavs, rom qali damjdara,
Svels wvelis. osmanas mouklavs, dadagorebula qveviT es Sveli. am dedabers
osmanai duwyevlia. marTlac ar gasula erTi kvira da auji osmana momkvdara.
codva muuwia wvelaSi moklao. cxovelebi xom arian yvelanairi. selim
ibraimi yofila morwmune da baraqiani kaci. mas RmerTma bevri saqoneli
misca, magram mas amaTi movla gauWirdao, amdeni ha na wevyvano? _ RmerTma mas
jebraili gamugzavna. _ am kacma ibraims uTxra: ) _ rome, momyideo nisiad
gamataio, yvelanairi: ZaRli, Zroxa cxvari da a. S. marTlac gaatana nisiad,
magram jebrails sad unda waeyvanao. gevda cota, iqiT tyeSi datiao, mara
yvelas patronobas uwevso.
63. winapriseuli tradiciebidan gamomdinare CvenSi
Svelebs ar klaven
Svelis mokla da masTan dakavSirebul SurisZiebaze mogviTxrobs erTi
ambavi: xixaZiris xeobaSi, am adgilebSi Zalian bevri Sveli icis,
152
winaprebiseuli tradiciebidan gamomdinare CvenSi Svelebs ar klaven, magram
axalgazrdebs mainc mouklavT Sveli, amitomac xalxi nawilobriv am
adgilis - `solgomanis” moxeTqva_Camoqcevas am codvas abralebs, Sveli
RmerTis cxovelia da ar unda moeklaTo. madlma marto is adgili gadaarCina,
hacxa qiTabi iyoo, am saxls aqeT iqedan Camuara solgomo.
64. wablanis CamoxeTqvis istoria
es adgili, Zvelebis gadmocemiT, ormoc welSi erTi illa Camodis.
Cemi dedei ityoda, _ rom es CanCurxevi dawyevlilia. imitom rom am seris
qveiT erTi kaci cxovrobda da ReleSi xidi hqonia gakeTebuli. xidis
gaRmaze xexilis baRi hqonia gaSenebuli. Aam xiebze baRvebi asulan, Tan
muuparian da Tan totebic duutexian. Agabrazebul kac imferi dua
CuukiTxia, rom es sebi baRvebi wyalSi Cacvenilan da damxCvalan.
gamCenels es adgili duuwyevlia da am ambis mere es adgili yvelTvin
Camodis, iflateba. Aaxla zamani gafuWda, gamCenelis aRar eSinia, aRar
wams da yvelaferi imis bralia.
Turme, sanam CanCurxevi HCameiqceoda, WaTebSi erTi qali gagiJebula.
uuwevian es qali da kravotis fexze duumbian. am saxlSi erTi orsuli
qali yofila stumrad. giJi qali midgomia: geiqe, geiqe, CanCurxevis seri
modiso. Aamas Camoqcevamde sami dRiT adre yviroda ise, rom ver
aCerebdnen. saxlis Serligs guduwyvetian, wasuliyvnen da xojebi
moeyvanaT da elocaT. ifiqres, axali mTvarea da, albaT, gamuucxadao.
mamamTils xojebi_raqvTidan, fuSrukaulidan muuyvania, ulociaT. mara
qali am locvaze ufro gagiJebula da xojiebisTvis uTqvams: me zaTi
giJad mTvliT, mara Tqven mainc gaaswariT, CanCurxevi modiso. xojebs
marTlac guuswrian im adgilisTvis, im orsul qals ki vera. Cven aqedan
vuyurebdiT, Tu rogor nakec-nakec mohqonda yvelaferi, saSineleba iyo.
faCxidan yvelaferi Canda.
65. CanCurxevis CamoxeTqvis istoria
es adgili, Zvelebis gadmocemiT, ormoc welSi erTi illa Camodis.
Cemi dedei ityoda, rom es CanCurxevi dawyevlilia, mere im adgilze
153
dgeba wyali, mere isev Cameiqceva da ase grZeldeba. Turme sanam
CanCurxevi HCameiqceoda, WaTebSi erTi qali gagiJebula, romelic
faCxidan yofila gaTxovili, saxelad nino. Ees qali rom gagiJebula
masTan xoja muuyvanian salocavad. im dros am ojaxSi stumrad orsuli
qali hyoliaT stumari. Eis avadyofi mimdgara am qals, Cqara wai,
gaaswaro, Mmara imasac ver mouswria Svavze gaswreba da isic daRupula.
amas Camoqcevamde sami dRiT adre yviroda ise, rom ver aCerebdnen.
66. qveynis daqcevis istoria
uxsovari droidan arsebobs Tqmuleba, rom dedamiwa dafara wyalma.
aWaraSi cnobili iyo erTi morwmune kaci, saxelad noe, romelmac gaakeTa
uzarmazari gemi, romelsac kidobani deerqva. Aam gemSi Sedioda mravali
cxoveli, frinveli da TviT adamianebi. Ees gemi zRvis piras idga. mas ar
hqonda Sesasvleli kibe. cxovelebi SiT bunebisa da uflis madliT _
ZaliT Sediodnen. Aam gemis axlo-maxlo cxovrobda RmerTis morwmune
sultan-suleimani. Aam kidobnis gemis mSeneblobis dros sulTani
uzidavda sakvebs da Txovda, Nnoe roca mSeneblobas daamTavrebda,
waeyvana. sulTan-suleimani cxovrobda viwro, pawa saxlSi, romelic
ewriT iyo daxuruli. suleimani wevda da deiZina mis saxlSi. Aamovarda
qarbuqi, adidda mdinareebi da zRvebi. wyalma gemi geitaca. mTliani
dedamiwis zurgi dafara wyalma, ar iyo arseboba erTi Tvis manZilze.
erTi Tvis mere gemi daejaxa did goras da gaCerda. rodesac gamoidara.
movida kargi kaSkaSa mze. wyalma karga deiklo da gamoCda _ gorebi,
mTebi. yoveli arseba _ gadmofrinda Zirs gemidan. sulTani mivda noesTan
da uTxra: daginaxeT da wamovedio. Mme rodesac devZine da gamoviRviZe
Cems saxlSi sila iyoo da amitomac SenTan movedio. sulTans mTeli im
xnis ganmavlobaSi eZina, rame arc daSavebia.
67. CanCurxevis CamoxeTqvisa da codva-madli
CanCurxevs Soridan rom Sexedav, gegoneba, erTi pawi seria, aman rana
qnas, ratomna moskdeso, mara zovli saintereso istoria aq. Ees seri
misdReSi 40 welSi erTxel mainc skdeba. zogjer magrad (didad)
moSvavdeba, zogjer ise sustad. misdReSi aqaurebs awvalebs, mara xalxi
154
aqaurobas ar scildeba. Aase ambobdnen, es Zveli xalxis codvaa da
amitomo. maT Zveli rwena duukargian, winaprebis saflavebic dakargula.
Wurebi, romlebsac naxuloben pativs ar scemen. sxalTis taZaric
gaavernes da amitomo.
68. CanCurxevis CamoxeTqvisa da wyevlis istoria
Zvelad, Cven winapars, aqaurebi CanCurxevSi wasulan da Svelebze
unadirian. Aaq, Turme, gamCenelis sayvareli cxoveli Sveli binadrobda,
nadirobisas maT Svelic muuklian. am SvelisTvin gamCenels
gansakuTrebuli yuradReba aq dawesebuli. is misi rCeulia. Mmas
mtrebisgan dagebul xafangSi dazianebuli SvelisTvis gamCenels fexSi
TeTri iodiT dasvelebuli bamba Cuudvia da YyvelasTvin uTqmia, es Cemi
cxovelia da ar moklaTo. Ees yvelas codnia, mara sanadirod urwuno
baRvi wasula da rame rom ver muuklia, misula da Sveli muuklia.
sofelSi dabrunebuli biWi` rom duunaxavT feiRambris cxovelis erTai,
maT uTqvamT: gamCeneli dagvwyevlis, amas ar gvapatiebso. Amis mere is
adgili sul skdeba. RmerTi am adgils aRar mfarvelobso.
69. CanCurxevis istoria
CanCurxevis seri imitom darqmevia, rom aq adre erTi CanCurai //
CanCurad Cacmuli kaci cxovrobda. Mmeore gadmocemiT am xeobaSi
uwindelidan moyolebuli sxva sarwmunoebaze morwmune xalxi
cxovrobda. Aaq dResacaa maTi salocavi, aqaurobi am adgilebSi yanis
moxnisas naxuloben qvevrebs. Uwindel droSi, Turqebi rom mosulan,
aqaurebis nawili nebiT, nawili ki ZaliT guumuslimanebian, sarwmunoebis
ambebs, bevri guuwvalian. TaTrebs aqaurebi uwamebian da muuklian.
xalxis TqmiT, es adgilebi imitom skdeba, rom aqaurebma qarTvelebma, maT
rjuls uRalates da RmerTi imitom sjiso. Aaq Tu xalxi ar
gaqristianda, misdRemSi moskdeba da moskdebao.
70. solgomanis istoria
uwindel dros es xeoba yvelaze qristianuli mxare yofila,
Turqebis Semosvlas aqaurebis gamuslimaneba mohyolia. mters aqauri ara
155
erTi qristiani beri da morwmune uwamebia, winapriseuli wesebi
uaruyviaT da yvelfer amis gamo es adgili dawyevlilia da 40 welSi
erTxel illa Cameiqceva, asea gamCenelidan dakanonebulio~. solgomanic
magitom darqmevia... moxeTqvis dros mTeli solgo (grova) Camovdao.
71. wminda kacis gafTxilebis ambavi
tbis gaskdomamde adre am sofelSi erT moxuc kacs unaxavs sizmari,
rom sofeli unda wyalma weiRoso. visac daujeria am moxucisaTvis,
dauclia sofeli da wasula zogi maxalakurSi, zogi oSanaxevSi. visac
ar daujeriaT, darCenila da daRupula.
72. vernebis istoria
uwin sofel vernebis Tavze didi tba yofila, uSvelebeli, kacs
Sexedva SeeSindebodao. Mmis zeidan mdgara patara qilisa (eklesia n. m)
am tbaze xalxs arxebi hqonia da yuraRSi yanebs am arxiT rwyavdnen. Aam
tbaSi erTi Savi xari cxovrobda Turme, mara es aravis ar codnia. sof
vernebSi erTi kalaiji yofila, amas erTi kai buRa xari yolia, iseTi,
vinmes xari rom ver ereoda. erTi dRe es xari zovli gvian mosula,
Tanac dasisxlianebuli. Ggakvirvebia kalaijis, ra Wirs Cems xarso, xari
ki mTeli Rame Rmuoda da knesodao. Kmkalavma (kalaiji) gadawyvita meore
dRes xars Cumad gahyoloda. mas egona, vincxa sulierma cema (adamianma).
marTlac meore dRe yvelaferi miatia da Cumad gahyva. xari ialumze
(dila) guuSva Tua ara, xarma pirdapir tbisken wevda. Mmisi xari mivda
tbasTan deiRmuvla Tua ara, iqidan Savi lamazi xari gamovda. deitaken
mara ra deitaken. Kkalaijis SeeSinda mara ras izamda. Mmere deinaxa, rom
misma xarma waago. Kkalaijim im saRamos mis xars rkinis qiebi gaukeTa,
masze almasebi daamagra da mis xars rqebze guukeTa da isev wayva
uCumarai. xarebma isev iWidaves, mara xmeleTis xarma ajoba, Savi xars
dRamfali muadenia wyalSi. Gdasisxlianebuli xaris Cavardna da wylis
aqafeba erTi yofila. Ddidi xma uqnia, is eklesiac da irgvliv adgilebi,
sofeli vernebis teritoria, Tla wuuRia. xalxs gavernebuli sofeli
uuRdgenia da isev am adgilebSi cxovreba dauwyia. Aam soflisTvis ki
vernebi duurqmian.
156
73. vernebis tbis istoria
sofel vernebis Tavze didi tba yofila, Aam tbaSi erTi wylis xari
cxovrobda Turme, mara es aravis ar codnia. sof vernebSi erTi
momkalveli yofila, amas erTi kai buRa xari yolia, iseTi vinmes xari
rom ver ereoda. erTi dRe es xari gasisxlianebuli da Sieri mosula,
kalaijis guduwyvitia meore dRes xars Cumad gahyoloda. Ppatronma xari
ialumze (dila) guuSva Tua ara, xarma pirdapir tbisken wevda. Mmisi xari
mivda tbasTan. iqidan wylis xari gamovda. xarebi erTmaneTs SeebrZolen.
vernebelis xarma waago. kalaijim im saRamos mis xars rkinis qiebi
gaukeTa masze almasebi daamagra da mis xars rqebze guukeTa da isev
wayva uCumarai. xarebma isev iWidaves, mara xmeleTis xarma ajoba. Gwylis
dasisxlianebuli xaris Cavardna da wylis aqafeba erTi yofila. Ddidi
xma uqnia, is eklesiac da irgvliv adgilebi, sofeli vernebis teritoria
Tla wuuRia. xalxs gavernebuli sofeli uuRdgenia da isev am adgilebSi
cxovreba duuwyia. Aam soflisTvis ki imis mere vernebi duurqmian.
75. faCxis kldis legenda
es sofeli faCxmatelebma gaaSenes. im dagorebul lodze jvarcmuli
qriste iyo gamosaxulio...
75. faCxis kldis legenda
wablana-faCxis eklesia momxdurebma daangries, jvrebgamosaxuli
lodebi daugorebiaT, raTa gadakarguliyo da aqaurebs daeviwyebinaT. ise
moxda, rom erT-erTi lodis jvris mxare piriT miwisken iyo dagdebuli.
qalebma es ar icodnen da lodze sarecxs recxdnen. erTxel SemoesmaT:
`wadiT, Torem mTa dagordebao, magram ar daijeres, male isev igive xma
gaisma. erTi mainc ar wavida, mTa ki marTlac moskda da kidec Caiyolia;
aqedan modis xatovani gamoTqma: `ras iZaxi FfaCxis kldesaviTo~.
76. faCxis kldis legenda
sofel faCxa erT dros dawinaurebuli sofeli yofila. Aam xeobaSi
yvelaze kargi jiSis yurZeni iwurebodao. Aam soflidan sxalTis
157
marnamde didi xis Rarebi hqoniaT. yurZens faCxaSi wuravdnen da Rarebis
saSualebiT pirdapir sxalTis marnis WurebSi Caedinebodao. Aam soflis
yurZniT mTeli aWaris eklesiebi maragdeboda.
77. tba xinos aRmosavleTiT
`tbaSi yofila erTi raRac cxoveli, romelic yoveldRe amodioda
wylidan da iqve mindorze gadioda. mindorze Sexvdeboda soflis xari
da daetakeboda mas. saRamomdi Widaobdnen, xolo saRamos
ganSordebodnen erTmaneTs da daRlil-daqanculi, mSieri xari saxlSi
brundeboda. Aase ramdenjerme ganmeorda. es SeniSna xaris patronma,
gaigo mTelma sofelmac. Ddainteresdnen yvelani. sabalaxod gasul xars
diliT gahyvnen tbasTan. cota xnis Semdeg dainaxes, rom wylidan amovida
raRac Savi cxoveli da maSinve etaka xars... xmeleTis xari isev
damarcxda. Mxaris patroni yofila mola-dede maxaraZe, romelic mWedeli
yofila. Mman Tavis xars rqebze rkinis maxvili gaukeTa da gauSva
sabalaxod. im dRes wylidan amosulma cxovelma xari ver daamarcxa,
xarma ki rkinis maxviliT mokla is cxoveli. Amis mere xari normalurad
Zovda da saxlSic maZRari brundeboda. gasula xani da xalxi Zalian
dainteresebula, ra iyo am tbaSi. gadauwyvetiaT am tbis daSroba. erT
mSvenier dRes auRiaT xelT samuSao iaraRebi da soflis mcxovrebni
wasulan tbasTan. dauwyiaT muSaoba Tu ara tbidan wylis gadmosaSvebad,
uceb ca moRrublula, amtydara Weqa-quxili, mosula kokispiruli wvima
da daSinebuli xalxi iZulebuli gamxdara Tavi daenebebina dawyebuli
saqmisTvis. Mmeorejer wasulan, magram maSinac aseTi saSineli amindi
Seqmnila. Aam garemoebas xalxi dauSinebia da amitom xeli auRiaT am
ideaze.
78. yaragoli tbis istoria
yaragoli xixaZiris zeviTaa, Zalian didi tbaa da Tan saSiSi. im
tbaSi bevri xalxia damxCvari. am tbas SiT Tvalebi hqonia. miwis SiT, iq
geedineba. is tba xmeleTze ar gadmodis. Cveni winaprebi ambobden, rom am
tbaSi racxa Savi cxoveli cxovrobs, vinc axlos miva, wylis cxoveli
misgan (yurbans) Sesawirs iTxovs da amitomac yvelafers SiT itacebso.
158
aq xalxi xSirad irCoboda, mara damxCvals veravin naxulobda. tba sul
Savi ferisaa, amitomac `yaragoli~ daarqves. am tbaSi sul silaa da fexs
rom Sedgam, SigniT gekideba da giTrevs da gaRrCobs. am tbaSi Sesvlas
misdRemSi eridebian~.
79. yaragoli tbis istoria
xixaZiris mTaze ari ramdenime tba, keZod, iaila saiCairSi aris ori tba-
yaragolis tba (Savi tba). baiz goli (TeTri tba) yaragolis tba didi tbaa- iq
kacia damxCvali. am tbas aqvs Tvalebi // tbis xvrelebi. am tbaSi aris
Cawyombili wiTeli qvebi, romelic, yovelTvis ar Cans. xalxi mas xan xedavs,
xan ver xedavs. es tbaSi sila Savia, amitom xalxma am tbas `yaragoili” anu
`Savi tba daarqven. am tbaSi daxCobili kaci veRar unaxiT. Savi romaa, amitom
duurqmeviaT.
80. yaragoli tbis istoria
yaragoli didi da Savi tbaa. iq misvla xalxs Zalian eSinia, imitom rom
aq bevria damxCvali, mara cocxali vinmes ar unaxia. amitom mis axlo-maxlo
xalxi gavlasac ki erideba. Zvelebis TqmiT am tbas imferi gipnozi aqvs
axlos rom midixar, ufro axlos da axlos misvla mogindeba. ase amboben SiT
jazebi cxovrobeno. ubedurebis momtani romaa vici, magram ratom, ar vicio.
81. mwvane tbis_legenda
mwvane tbaSi raRac gareuli `xvlikiseburi cxoveli~ yevari
cxovrobs, romelic SiT Sesul saqonelsa Tu adamians iTrevs. Dmagram
misi kvalis migneba Znelia. Ramdenime wlis winaT viRac daixCo. Ddidxans
eZebdnen. ramdenime saaTis mere damxCvali adamiani roca ipoves,
micvalebuli dazianebuli iyoo. SeSinebuli xalxi amas im cxovels
ukavSirebso.
82. saydrionis eklesiis legenda
159
es tba erT gveleSaps gauCenia. Turme yoveldRe wavidoda zRvaze,
Caigubebda wyals da aq asxamda. tba TandaTan izrdeboda da mTebze
mosaxle xalxs walekvas uqadda. gveleSapTan Sebmas aba, vin gabedavda.
Hhoda, erT kacs saocari mozveri hyolia. rqebi danasaviT hqonia
galesili. erT mSvenier dRes gaparula es mozveri, SeWidebia gveleSaps
da sul daufatria, mxolod kudi darCenia. Eis kudi aris Cveni iori,
axlac rom Cagvidis da ar gviwydeba.
83. WinWaos tbis legenda
WinWaos uZveles dros am tbaSi Savi xari cxovrobda, romelsac wiTeli
Tvalebi hqonia. es am wylis patronis xari yofila. am wyalSi, raime pirutyvi
an adamiani Tu Sevdoda, is ukan iSviaTad brundeboda. es wyali mbrunavia da
Sig yvelafers, Semsvlels Ziravda. CaZiruls ki iSviaTad naxulobdnen. am
tbas siRrmeSi xvrelebi hqonia, is xvreli foTis zRvas uerTdebao. wylis
xari // Savi xari kildesTan cxovrobs da marto mzis amosvlisas gamodioda
xmeleTze, moZovda balaxs, iq xmeleTis xarsac SeebrZoleboda da saRamos
mzis Casvlisas wyalSi Cadioda. am xars yolia racxa patroni, romelic mis
adgilSi gasulebs Ziravda, aqeT saSiSi ar aris. is xari xan Cdeba, xan ara.
gaaCnia, vis gamuuCdeba. es tba adre ufro didi yofila axla TandaTan
pawavdeba. kldis ZirSi zovli Rmaa da Tanac iq brunavso da xalxs Ziravso.
Soridan mwvanea aq wyali.
84. Taze xarebis Sejibris Sesaxeb
WinWaos tbasTan axlos erT-erT ubans saxelad `xariaTaRi~ hqvia. am
adgilas xarebis Sesajibri adgili yofila. Aaq Zvelad modioda ucxo
Savwamwama xari, misi patroni vin iyo, vinmem ar icoda, zogi ambobda _
wylidan amodiso. Eis xari Cven xars misdReSi amarcxebda. erTxel
aqaurebs specialurad gauzrdiaT kargi xari da SeujibrebiaT am
xarisTvis. Mmosaxleobis xars ujobnebia da is xari gaqceula da imis
mere aRar gamoCenila. maSindeli wesis mixedviT, gamarjvebul xars
wiTel badads ambavden, xolo damarcxebuls _ Savs. raze ar vici. erTi
160
kia, axla wiTel badads, an setkas, Tvali rom ar eces, imisTvin
vukeTebTo. aqaurebs ki am adgilisTvis es saxeli daurqmeviaT. Aamitom
adgils xariaiaTaRi qvia.
85. naRvarevis tba
sofel naRvarevSi, soflis zemoT,aris tba.... am tbaSi Turme cxovrobda
xari // tbis xari. am soflis mcxovreblebi yovel welwads aWidavebdnen
soflis saukeTeso xars. wylis xari xmeleTis xarTan yovelTvis
gamarjvebuli rCeboda da wyalSi mSvidad cxovrobda. erT welwads
soflelebma saWidaod gayvanil xars rkinis rqebi daadges da sabrZolvelad
wylis xarTan gauSves. am brZolaSi soflis xarma daWra wylis xari.
daWrili wylis xari wyalSi Sevardnila, amis mere tba aboboqrebula
gadmosula napirze da sofeli duuRvria. amis mere am sofels `naRvarevi „
darqmevia.
86. naRvarevis tba
naRvarevi TavSi dResac aris erTi tba. Uuwindel dros, am tbaSi
cxovrobda tbis xari, romelsac soflis xari daWedebia da morevia. Amaze
gabrazebul xars sofeli wyliT duuqcevia.amis mere am sofels
naRvarevi hqvia.
87. jazgoli (jazis tba)
Coxatauris raionis sofel zotis zemoT (TavSi) aris tba, romelsac
`jazgols“ eZaxian. es tba, Zvelebis gadmocemiT, saSiS tbad iTvleboda da
dResac asea. aq aqaurebi misvlasac eridebian, curvisgan xom, ra Tqma unda,
Tavs ikaveben. iq axlos misvla ar SeiZleba, mogajadoebs da deixCobi. es aris
mbrunavi tba. am tbaSi ar aq mniSvneloba, vin Sevva, morwmune Tu urwmuno, vinc
Seva, cocxali veRar gamova, amitomac am tbas `jazgoli // jazis tba“ daerqva.
uwindel dros am tbaSi duunaxiaT erTi kameCi Sesuli, mara kameCi ravarc
Sesula, im wuTSi CuuTrevia da misi gadarCena ver mouxerxebiaT. Zvelebi
161
ityoden: qveS racxa mdinare geedinebao, SiT jazebi cxovroben da racxa am
tbaSi Seva, deepatronebian da gareT ar uSvebeno. yvelaferi maTiT xdeba.
88. baiz–golis tba // TeTri tba
baiz goli // TeTri tbaa, misi xalxs ar eSinia, aq araferi ar damxCvala
da Tanac gamWirvalea, amitomac mas TeTri tba daarqves. aq xalxi kidec
curavs. saqonelsac abalaxebs, tbis irgvliv saSiSi araa.
89. wminda xaris istoria
sofel gegeliZeebSi, sadac exla wyaroa, im adgilas wyali ar
yofila. xalxi wylis ukmarisobas ganicdida. erTxelac erT buRa xars
ubuRravia da amgvarad gamoudenia wyali. gaxarebul xalxs es xari
wminda xarad miuCnevia, imave wyaros wylisTvin Suuwiravs, _ duuklavT
xorci xalxisTvis duurigebiaT da sisxli wyalSi CuusxamT. Aamis mere,
yoveli wlis ivlisis TveSi, yvelTin am wyals uklavden xars.
90. rkinis jvaris _ istoria
sanalias mTaze aris adgili, romelsac `rkinis jvars” _ eZaxian.
Zvelebis gadmocemiT, rom aq uZveles dros rkinis jvari yofila,
romelic maT winapars aRumarTavs. Aamitomac am adgils darqmevia es
saxelio.
91. jvari WeWo // WoWi jvaris istoria
CiruxSic aris adgili, romelsac `WoWi jvari”-hqvia. am adgils,
maRal mTaSi, didi rkinis jvari mdgara. iq nangrevebi yofila, uwin iqac
xalxi cxovrobdao. Turqebis Semosvlis dros am teritoriaze didi omi
momxdara. Ppirvel brZolaSi, qarTvelebs duumarcxebiaT Turqebi `WoWi
muuciaT” (SeuSinebiaT n. m) da amitomac am adgilisTvis `WoWi jvari”
duurqmeviaT. mere ki Turqebs duupyriaT aWara, maT jvarica da eklesiac
miwasTan guusworebiaT. ise am mTis qvemoT, sadac jvari yofila im
midamoebSi WeWyo adgilic yofila.
162
92. feiRambris wylis istoria
sanaliis mTaze aris adgili, romelsac `feiRambris wyals~
uwodeben. feiRambers am mTiT guuvlia. mTasTan kldeze xeli muudvia da
iqedan (kldis Sua nawilidan) gadmosula wyali. Amis mere am adgils
`feiRambris wyals~ uwodeben.
93. naoSvaris istoria
soflis im adgilas, romelsac axla `naoSvars” uwodeben, XVI s.
Cvenma winaprebma sZlies osmalebs. maTi STamagonebeli Zala wm. Ggiorgi
yofila. Mmomxdurebma gaiges qarTveli vaJkacebis `saidumloeba”, ris
gamoc miwasTan gaaswores eklesia da saydari, nangrevebi ReleSi
gadayares. am adgils axla nasaydrali hqvia.
94. naomvars/naomvals
`Turqobis Jams windaxedul cxmoriselebs am ferdobze mTis meore
ferdamde gvirabi gauTxriaT ise, rom meore bolomde ar gasulan. Mmtris
erT-erTi Semosevis dros qarTvelebs Tavi gvirabisTvis SeufarebiaT.
Oosmaloebs midamo dauTvalierebiaT da sxva gasasvleli rom ver
unaxavT, gvirabis TavSi dabanakebulan imis imediT, rom qarTvelebi
wyurvilsa da SimSils ver gauZlebdnen da gvirabidan gamovidodnen.
amasobaSi qarTvelebs gvirabi bolomde gauTxriaT, mTis meore ferdobze
gasulan da mters zurgidan dasxmian Tavs. Mmxolod erTi askeri
gadarCenila da sulTanTan ambavi miutania, qarTvelebs viRac `wminda
giorgi” exmarebodaT da amitomac gvZlieso.
sulTans axali laSqari gamougzavnia cxmorisisaken. Aam laSqars
gzad sami Zma Seupyria da maTTvis megzuroba dauvalebiaT. Zmebs imdeni
mouxerxebiaT, rom mteri Sor-Sori gziT utarebiaT. amasobaSi
qarTvelebs SeutyviaT mtris Semosevis ambavi, Sekrebilan da mters
saTanadod daxvedrian. marTalia, osmaloebs samive Zma dauxocavT, magram
qarTvelebs arc maTgan dautovebiaT ambis wamRebi. brZolis
adgilisaTvis xalxs `naomvari/naomvali uwodebia.
163
95. TeTrosanis eklesia
am sofelSi eklesia rom Sendeboda, aSenebis dros aq mosula TeTr
cxenze amxedrebuli kaci da mas uugia es eklesia, amitom am
eklesiisTvis TeTrosani duurqmeviaT. vin iyo da saidan movda ar ician.
96. sxalTis eklesiaa
Cveni qristianobis dros scxovrobda erTi mefe, romelsac saxelad
Tamar dedofali erqva. am mefes cxovreba didad uyvarda. erTxel am
xeobisaken mounda gamovla da darCena im alagas, sadac dRes sxalTis
eklesiaa sdgas. aq yofila erTi didi msxlis xe, romelic Tavisi
totebiT mTel adgils Crdilavda da hfaravdao. Tamar dedofalma is xe
sizmarSi naxa, meore dRes brZana, aq eklesia unda gavakeToo. ramdenime
xnis Semdeg eklesiisTvis Senobis mzadeba daiwyes. male im cnobil xesac
dauwyes moWra, magram ramdensac moWridnen im xes, imdenjer imas meore
dRes isev ise SeerTebuls, mTels xedavdnen. xalxma veraferi gaawyo da
Sewuxda Zlier. bolos erTma daariga ase, dRes xe mosWraT, monaWeris
Zirs culebi daurWeT da ise datoveT amaRam da xvalo da aRar
SeerTdebao. xe mosWres, culebi ise daurWes, im Rames isev datoves.
meore dres mividnen da naxes, rom xe moWrilia, aRar SeerTebia, culebic
isev winandeburad datovebulni iyvneno.
male daiwyes eklesiis keTeba. eklesiis erTi karebi swored iq
moaqcies, sadac is didi xe idga. karebSi or alagas misi boZebi gauSves,
romelzedac unda SeebaT eklesiis karebi. da ai swored is xeebi,
romlebic dRes karebSia Catanebuli, es swored im xisagan aris
darCenili.
sxalTa kidev imisTvis darqmevia am eklesias. imis Seneba dauwyviaT,
es ambavi mTels am mxaris xalxs gaugia da vinc am adgilidan Sors
iyvnen da ver xedavdnen eklesiis Senobas, isini iseT pirs kiTxavdnen
xolme, romelTac eklesiis Senoba enaxaT: _ did eklesias sad akeTebeno?
mnaxvelni miugebdnen: `msxalTan“ didi msxlis xe rom dgaso. es xe
yvelas scodnia maSin da Semdeg droebSi sityva msxalTan sxalTad
gadakeTdao.
164
97. sxalTis eklesiis istoria
Turme pirvelad, roca deiwyes eklesiis ageba, am dros eklesiis
safuZveli gamozomili iqna yinCauris Sua centrSi. Aam centrTan yofila
erTi didi sxali. Zalian sxvili yofila. Amis moWra mouwadinebian,
douwyvian Wra. sisxvilis gamo ramodenime kacs uWria da ver muuWrian.
rodesac Wriden im dRes darCeboda mouWreli. Mmeore dRes rom
movidoden, miduRebuli yofila. Aam dros erT gamocdil kacs
SekiTxebian, rom Cven ver vamTavrebT mis moWras, roca mivalT, isev
miduRebulia da rogor meviqceTo. Aam dros etyvis es gamocdili kaci:
`culebi SiT SetieT, nu gamoiRebT da ar SeduRdebao”. marTlac datoves
culi, wevden. roca dilas moviden, rom namdvilad ar miduRebula. Aase
moiWra is sxali. Ddaiwyes aq safuZveli. `sad keTdeba eklesia?” erTmaneT
ekiTxeboden. Uupasuxebden `sxalTan”. amiT darCenilia saxelwodeba
`sxalTa”. Ees eklesiis masala gadmotanili yofila Tennaridan, Tennaris
seridan. Aaq yofila qvis maragi da maxarai gadmouzidvan. misi safuZveli
im eklesiis kidev iqven aris. im qvis naSTi kidev iqven ari. Qqvis maragTan
iq gamodebulia rkinis zenjiri. im adgils ki ewodeba `zenjir kilde”.
Aam muSaobis periodSi gayofili iyo ustiebi, or nawilad mSenebeli da
masalis damamzadebeli. roca damTavrebis periodSi midga saqme, am dros
mSenebelma SeuTvala, rom me mWirdeba `amdeneTi masala”. iman moswera
xamaT, rom `Sen magdoni kia ar gWirdeba, namdvilad gWirdeba amdoneTi”.
dagegmis gamoangariSebiT sworad uTxra qvis dammzadebelma. Aam dros
roca es werili ustas muutanen, am ustas ufiqria, am masters Cenze meti
codnia gamoangariSebiTo. Ddufiqria da javri muutania da, TiTqos
gadmovardnila Senobidan. Mmisi saflavi eklesiis gverdze iyo. am
eklesias umoqmedia ramodenime xans da, roca samulimano Semosula, maSin
kido darCenila es eklesia da erTi papi yofila. igi dadioda. am papidan
darCenilia gvari papoSvilebi. igi axla soflis saxelia. igi, papi,
eklesiaSi dadioda, locvilobda. samuslimanos Semdeg eklesiis gverdiT
jame guukeTebian. Eis jame damwvara da eklesiaSi ulocavs xalxs.
qarTvelebi wesis mixedviT loculobdnen. Mmuslimanebi hiblisken
locvilobdnen.
165
98. papoSvilebis istoria
sofel papoSvilebSi cxovrobda Rmad moxucebuli papi, romelic
saeklesio piri yofila. es papi momwvaridan (gora, romelic sxalTisa da
papoSvilebis mosazRvre. es is adgilia, im mTaze, yovel dRe sxalTaSi
gadadioda da wirvas eswrebodao... am sofelsac mis sapativcemulod es
saxeli darqmeviao.
99. sxalTis taZari
saqarTveloSi mtris Semosevebis dros Tamar mefe Tavs aWaraSi
afarebda. erTxel Tamar mefes aq dasveneba gadauwyvetia. meore dRes
Tamar mefes da mis mxleblebs, roca adgili dauTvalierebiaT,
gadauwyvetiaT, am adgilas eklesia aeSenebiaT. TamarisTvis ukiTxavT, Tu
misi udidebulesoba sad isurvebda eklesiis aSenebas, mas uTqvams _ ai im
sxalTano. eklesiis adgilas mdgara didi msxali, romelic Zalian
farTo da msxvili yofila.
eklesiis aSenebamde am msxlis mosaWrelad oTxi-xuTi kaci misula
da dauwyiaT msxlis moWra, saRamos ki daunebebiaT da saxlebSi wasulan.
meore dRes mosul muSebs xe sruliad mTeli daxvedriaT, xes culis
danartyamic ki ar emCneoda. ase gavida oTxi dRe. am ambiT soflis yvela
mcxovrebi dainteresebula. xis mWrelebs RamiT mougrovebiT SeSa, mTeli
Rame cecxli hqoniaT, ar dauZiniaT da es xe RamiT mouWriaT. am xis
adgilas ki auSenebiaT eklesia da misi saxelwodebac aqedan warmodgeba
`sxalTa“. roca eklesias aSenebdnen, xalxi kiTxulobda, eklesia sad
Sendebao? isini ki pasuxobdnen sxalTano da swored mis saxels aqedan
Caeyara safuZveli.
eklesiidan aTi kilometris daSorebiT, yofila klde, saidanac
damuSavebul qvebs ezidebodnen. kldidan eklesiamde maxara-jaWvi hqoniaT
gakeTebuli da amiT gadaqondaT eklesiisTvis saWiro masalebi. mSenebels
Tavidanve Seumowmebia da ganusazRvravs qvis raodenoba. roca mSenebloba
damTavrebula, aRmoCnda, rom eklesiis mSeneblobas mis navaraudze
naklebi qva dasWirvebia. mSenebels es ver autania. mSenebeli zeimis
nacvlad eklesiidan Camovardnila da momkvdara.
166
am mxares, sofeli ZirZveli romaa, isic amtkicebs, rom aqaurebi
yanis moxnisas dResac naxuloben Wuris natexebs, xan qvevrebs, romlebic
winaprebis mieraa Camarxuli.
100. sxalTis taZari
sxalTis taZaris mSeneblad gamorCeuli ostati yofila mowveuli.
ostats saWiro qvis masalas Segirdi umzadebda erTi kldis Ziras,
sxalTidan naxevar dRis savalze. gamoCenil ostats Segirdic Tavisi
Sesaferi hyolia. ukanasknels windawin gamouangariSnia, ramdeni qvac
dasWirdeboda taZris damTavrebas da swored imdeni moumzadebia, arc
meti da arc naklebi. ostats Seneba rom daumTavrebia, gamosacdelad
SegirdisaTvis SeuTvlia, qva damaklda da momawodeo. Segirds Tamamad
SeuTvlia: rac gamogigzavne, is eyofoda, meti saWiro ar ariso. ostats
swyenia Tavis Segirdis mixvedriloba: axlave rom aseTi niWi gamoiCina da
majoba, mere raRa iqnebao? ara, Cemi sicocxle ar Rirso. auwevia da
eklesiis saxuravidan gadmoSvebula da Tavi gaufuWebia.
101. laSaris jvaris muxa
Cven laSaris jvaris yman viyveniT, iq skam gvqon. welSu davdiodiT
sazRvnelad mindikaurebi da migvyvand sarigo saklavi (xari, xbo an
Wedila). xe yofil erTi laSaris gorze. imas wverSi Sib xqoniav
mabmuliv da caSi yofilav asuliv. es uWrevav zurab erisTavs. Mmagram xe
Turme ar iWrebod, sisxl gadmavidisav, isev ganikurnisav wyluliv.
erT Cven gvaris kac yofil, romelsac cul ar daukrav xisad da
ZaRlis xorci uWamav (vinc culs ar daxkravd, imas ZaRlis xorci unda
eWama). Ppativsacemad Cven gvarisad skam uboZebav, Tavis ymad maunaTlav
jvars.
102. wmindi seris istoria
wmindiserze wminda mamebi cxovrobdnen. Amis qveviT yofila
strategiuli cixe, romlis saSualebiT aqaurebi, mtrebis Semosvlas
danarCen cixeebs: Suaxevis yalaiboinTan, Subnis, cinareTis cixeebs _
aqedan agebinebdnen. iqve yofila saydari, sadac wm. mamebi cxovrobdnen.
167
wminda mamebi wmindiseridan sajvareboze Cadiodnen, maTTvis specialuri
biliki arsebobda, romelic ar ifareboda, arc balaxiT da arc buCqebiT.
isini morwmuneebi iyvnen da imitomo.
103. wmindiseris istoria
wmindiserze Zvelad wminda mamebi cxovrobdnen. isini qristianebi
yofilan. roca Turqebi Semosulan, imaT mere magaze vinmem rame aRar
icis. Hsad wevden, ratom wevden, vinme rames ar ambobdao. imis qveviT
yofila qristianuli salocavi, saydari // nasaydrevi, sadac nangrevebi
kai xan iyo, gaTlili qvebi axlacaa. kide qveviT, Walebis qvemoT patara
qristianebis samlocveloa, romlis saSualebiT aqaurebi mtrebis
Semosvlas danarCen cixeebs atyobiebdeno.
104. sajvarebo
qiZiniZeebis dasavleTiT aris Wala, romelsac aqaurebi sajvarebos,
veZaxiT. Zvelebis gadmocemiT aq adre qvis nangrevebic yofila, romelic
mere Tla dangreula. Aaq Zvel droSi, Turqebis Semosvlis mere xalxi
RamiT mainc ipareboda da jvars iwerdao. Mmemre ki es ambavi daviwyebas
miecao. ise, am adgils isini xan sakartofile yanad, xan Walad
iyenebdneno. muSaobisas isini raRac-raRacebs naxulobdneno, mara ras,
kargad ar vicio.
105. sajvarebo
qiZiniZeebis Crdilo-dasavleTiT aris sameurneo nakveTi, romel
adgilsac sajvarebos uZaxian. gadmocemiT am adgilas, qiZiniZeebis mTeli
mosaxleoba aq iyrida Tavs. Yyvela Zveli locva da dResaswauli aq
tardeboda. Aam adgilebSi kai xans nangrevebic ki iyo SemorCenili,
miuxedavad Turqebis dangrevisa. Mmere xalxi Cumad mainc ipareboda
RamiT da am adgilebSi loculobda, an Sesawiri gahqondao. Aiq, Zvel
droSi, Turme, naxulobdnen Camarxul jvrebsa da xatebs. Amis zeviT ki
mTavari centri yofila, sadac berebi cxovrobdneno. saidanac did
wirvebze `sajvarebos amodiodneno, wmindiserze cxovrobden_Turme
wminda berebi, romelTa navali biliki ar tyevdeboda_Turme da es
168
bilikebi dResac sufTaao. iq aseve yofila saydari, romelsac dResac
nasaydrali hqvia.. `wmindiseris” midamoebSi mcxovrebi wm. Bberebi-
osmalos agresiis mere aRar gamoCenilano. Turqebi yvela qristians
emterebodnen da wm. mamebs gansakuTrebiTo. maTi Semosvlis mere aqaurebs
xat-jvrebi gautaniaT da soflis ganapira adgilas miwaSi CauflavTo.
morwmuneebi ki RamiT midiodnen da aq loculobdneno, nawili ki ambobs,
aq jvars iwerdneno.
106. sajvarebo
qiZiniZeebis zemoT aris `sajvarebo”, aqaurTa gadmocemiT aq
(exlandel yiSlebis, Walebis mimdebare teritorias gulisxmobs) es
adgili soflis ganapirasaa. sadac nangrevebis naSTebi SeiniSneboda. Aaq
Zvel droSi naxulobdnen Camarxul jvrebsa da xatebs. gadmocemiT aq
Zvel droSi eklesia yofila, sadac aqaurebi jvars iwerdnen da locvebs
ismendneno.
107. Tvarangelos istoria
sofel neniaSi, aRmosavleTiT, soflis TavSi, aris adgili,
romelsac Tvarangelos eZaxian. Aaq Zvelad Tvarangelozis saxelobis
eklesia yofila. Turqebis Semosvlis mere es adgili gavernebula.
eklesiis zusti adgilsamyofeloc ki ar ician. tyeSi vake Walas eZaxian
Tvarangelos.
108. qaSveTi
sofel jabniZeebSi, qaSveTis adgilas, am adgilas eklesia mdgara,
mis irgvliv qristianuli sasaflaoebia. Uuwindel droSi aq
loculobdnen da wminda adgili iyoo.
109. nefe wyali
Tamari rom aq Camosula, auSenebia maWaxelis pirze cixe (saubaria
gvaras cixeze _ a. a) Tamars adgilobrivi wyali ar moswonebia, zeda
kirnaTSi miugnia kai wyalisaTvis, imas azidvinebda da svamda daerqva im
wyals `nefe wyali”.
169
110. Tamar dedofalma yales (cixis) mSenebloba
es yaliebi, es cixeebi gaakeTa Tamar dedofalma, magas hyavda bevri
mowinaaRmdege; misdevdnen, mosdevdnen, mara Tamari gevdoda, gaakeTebda
yales (cixes). moawevda ise saqme, veRar dadgeboda, gevdoda sxva yaleSi.
Yyales akeTebda ase: daagrovebdnen qvas, eiwkapeboden, aZlevden xelidan
xelSi da keTdeboda magre. imfo da imfo (ufro-n. m) magars akeTebda,
mara bolos mixda, rom unda damiWirono da meiwamla Tavi.
111. oSanaxevi
oSanaxevSi yofila qristianuli taZari, sadac xSirad dadioda mefe
Tamari da eswreboda aq gamarTul RvTis sadidebel wirva-locvebs.
sxalTis eklesiidan Tamari sofel vernebis gavliT sofel oSanaxevSi
aucileblad gaivlida. Amefe rac ar unda daRlili yofiliyo, aq
moisvenebda, ramdenime dRes rCeboda, eklesiaSi wirvas eswreboda
`oSanas” yurZnis jiSis Rvinos dalevda da gzas xixanis cixisken ise
gaagrZelebdao. Aam soflis xalxs im yurZnis jiSis `oSana” saxeli
(Tamar mefes rom uyvarda) mis sapativcemulod daurqmeviaT `oSanaxevi”
daurqmeviaT. Ees sofeli am saxels dResac atarebs da Tamars didi
pativiT moixsenieben. am yurZnis jiSi dResac arsebobs am sofelSi da am
uZvels jiSis yurZens Zalian ufrTxildebian winapriseuli anderZis
Tanaxmad. sofel oSanaxevis qveviT yofila adgili, sadac saidumlo
gvirabi yofila, romelic kaloTis qvemoT vardcixeze gadioda. aqedan ki
kaloTis eklesiis maxloblad amodioda. Mmas uZveles droSi Turme
strategiuli mniSvnelobac hqonia. es gvirabi erTmaneTs akavSirebda
Rorjumisa da xixaZiris xeobebis strategiuli Tu religiuri
mniSvnelobis punqtebs (nadarbazevi, xanumis gza, sayoliferdi,
namonastrevi, Tarangelozi da a. S. ).
112. namonastrevis Sesaxeb
300 wlis winaT, namonastrevis adgilebSi, Cemi winaprebi amosulan.
imaT daxvedriaT Zveli nasaxlarebi da didi qristianuli salocavebi,
170
romelic SemdegisTvis dangreula da gapartaxebula. am sofels ki
`namonastrevi” saxelad SerCenia. Ees taZari Tamar mefis aSenebuli iyoo”.
113. nadarbazevsa da naqalaqars Zvelad didi fasi hqonda
`nadarbazevi da `naqalaqari” xeobaSi didad mniSvnelovani centrs
warmoadgenda. Zvel droSi am adgilebSi, Turme, Tamar mefe xSirad
dadioda da didi darbazoba imarTeboda. Aaqedan ki diakoniZeebis
seridan sxalTaSi, sxalTidan oSanaxevSi. oSanaxevidan xixanSi da
xixanidan ki zarzmaSi gadadiodao. Ees iyo mniSvnelovani daniSnulebis
adgili, sadac mefeebi dadiodneno. winaparTa gadmocemiT, maT
`naqalaqari” da `nadarbazevi”-hqvia”.
114. xanumis gza // dedoflis gza
sofel gobaZeebs esazRvreba SavaZeebis samziared, grZeldeba
tyemalaTi, tyemalaTis qvemoT aris gobaZeebis ubani, soflis zemoT aris
nakafi, sadac aRmoCenilia eklesiis nangrevebi. roca muslimanoba iyo
Semosuli, am adgilebSi Cumad adiodnen da Zveleburad loculobdnen
Zvel salocavSi, iq asasvlel gzas rqmevia `Tarangelozi” anu
`Tamarangelozi”. am eklesiisTvis es saxeli imitom duurqmeviaT, rom
uZveles droSi im eklesiaSi asvla da locva muuwadinebia Tamar mefes
da mis amalas. iq asasvleli gza xeiriani ar yofila, amitom aqaurebs
saswrafod tye guukafavT da am gzisTvis `xanumis gza” // dedoflis gza
duurqmeviaT, dResac eZaxian am saxels. xanumSi Tamar mefes moiazrebdnen.
magaze SemorCenilia leqsi, romelic Tamar mefes exeba:
`caSi, tyeSi tabelao,
Cemo nikorwiTelao,
nukruai mikrefia,
ia WurSi Camiyria.
Wuri aduRebulao,
qali atirebulao.
qalasa Svili hyolia:
erTi munji, erTi kuti,
erTi sulac ukeTesi.
171
ade Cemo tatunao,
yana xoxos dauZaxe,
cas Sexede maRalsao,
dauZaxe Tamarsao.
Tamar Cemi rZalio!
SeWedili vercxliTao
welze qamar abiao.
115. nanefvari // nefikalo
nanefvari // nefikalo”- am saxeliT sofel uCxoSi, erT-erT goris.
vakes meixseneben, sadac Turme Tamar mefe dadioda. iq axlos yofila
`Tamaris xidic”. xidis zemoT mdelos ki rqmevia _ `saydri seri” //
`Tarangelozi. Aam mTidan, saydri seri” // `Tarangelozi-idan, gza samad
nawildeba: erTi gza guriaSi midis. Mmeore gza _ maWarelaTSi, xolo
mesame _ sofel uCxosken. `saydri seri” // `Tarangelozi” Tamar mefis
aSenebuli yofila, sadac mefe xSirad dadiodao. Aamave soflis
saxelwodebac sami gzisa da sami xevis kavSirSia. uCxo-Turqulia, rac
qarTulad rac `sam xevs” niSnavso. Tamaris xididan erTi gza guriaSi,
meore xirxaTis yalesken da mesame soflisken midiso. Aaq bevri
nangrevebi yofila. Aaq yanebi rom hqonden, muSaobaSi yvelTvin naSenebis
narCenebi yvebodnen, axla mianebes Tavi, adre komunistebis dros iyo
sakartofileebi.
116. nanefvari
saxeli `nanefvari” hqvia qedis raionis sofel cxmorisSi erT adgils.
gadmocemis Tanaxmad zemo aWaraSi mimavali Tamar mefe cxmorisis
eklesiidan wirvis damTavrebis mere `nanefvarSi” isvenebda da gzas mere
agrZelebdao. Zvelad am adgilas samefo saxli yofila, romelic
SemdgomSi ganadgurebula. Aam adgilis saxelwodeba `nanefvari” ki
SemorCenila.
117. nanefvari kalo
172
sofel cxmorisSi aris adgili. am adgilas Zvel droSi Turme
uaRresad keTili da morwmune Tamar mefe dadioda da cxovrobda, mere
is mefe momkvdara. xalxs mere am adgilisTvis nanefvari kalo
daurqmeviaT.
118. nanefvari kalo
Tqmulebis mixedviT, Tamaris davalebiT aWaraSi umogzauriaT daviT
soslansa da SoTas. xixanidan sxalTas stumrobian, iqidan kavianSi
gauvliaT, dandalos TaRiani xididan gegeliZeebisken auRiaT gezi.
gegeliZeebis TavSi wyaros `Tamaris wyaro” darqmevia. mis Semdeg, axos
zeiT, perangas mTis Ziras mSvenier adgils ki `nanefvari” hqvia.
119. Tamaris sarke
es sarke RmerTs maRal mTaze TamarisTvis guukeTebia, gamCenelma iq,
im simaRleze imitom gaakeTa, rom Tamaris garda am sarkiT aravis ar
esargebla. MTamari iq siarulis dros sarkesTan Tmebs ivarcxnidao. Cveni
Zvelebi amas ambobdeno.
120. Svildiseri // `oxordi-kodali
cinareTis zemoT, maRal kldeze, cixis nangrevia, adgilobrivebi mas
`cixiyels” eZaxian. es cixe qarTvelebis yofila; uCambis xeobiT aq mteri
Semosula, gaRma gasvla ver gaubedia da gamoRma dabanakebula da
cixisaTvis Svildisrebis srola dauwyia, magram cixes veraferi avnoo;
saidanac mteri cixes Svildisars esroda, im adgils exlac hqvia
`Svildiseri”,. qarTveli jari cixidan gamosula da miaxlovebia mters
da isrebs esrodneno, im adgils axlac hqvia.
121. kviriauli
sofel uCambaSi aris sofeli, romelsac `kviriauli” hqvia. cinareTis
cixe Tamar dedofals uuSenebia. Tamar mefe Turme aq xSirad dadioda.
erTxelac, roca Turqebs guugiaT, Tamari am cixeSiao, Tamarisa da cixis
afeTqeba guduwyvetiaT. MmaT kaci gaugzavniaT da SuuTvlian: `nebiT
Cagvbardio”.. `duSmani” (mteri) sofel `kviriaulSi”, cixis gamoRmiT,
173
dabanakebula. ganrisxebul Tamars uari SemouTvlia, sapasuxod Turqebs
zarbazanic ki usvriaT, magram cixe iseTi magari kiriT yofila naSenebi,
rom mters cixisTvis veraferi duuklia, im adgils, saidanac zarbazans
isrodnen, `nazarbaznevi”-duuqmeviaT. Tamar mefes rame rom ver
muufiqrebia, uuwevia da cinareTis cixidan TeTri kiri gadmouyria. kirs
iqauroba sul gauTeTrebia. amaze Turqebs ukiTxavT aqaurebisTvis, ra
gadmoyarao?A adgilobrivebs ki upasuxniaT, Tamar mefes Zveli fqvili
hqonda da gadmoyarao. TaTrebs ufiqriaT, amas Tu amdeni darCenili
fqvili hqonia da xeobaSi yris, Cven aq yofnas ra azri aqvs mainc ver
davamarcxebTo. Aamdgaran da wasulan. ASemdeg im adgils, sadac Turqebi
gaCerdnen da Tamaris cixis afeTqeba surdaT `kviriauli”-daurqmeviaT.
imitom rom es ambavi kvira dRes moxdarao”.
122. momwvari
sxalTisxeobisa da mareTis xevis sazRvarze, mTaze aris adgili,
patara ubani, romelsac `momwvari” hqvia Tamar mefe zovli Wkviani da
morwmune mefe yofila, mara mteri misdReSi gasaqansa ar aZlevda.
erTxel, Turme, sofel papoSvilebidan Tamar mefe da misi mxleblebi
sxalTaSi salocavad midiodnen, am dros Tamar mefis laSqars
gamohkidebia mtris laSqari. Tamars am dros cotai jari xlebia, mas
droSi rom miego, amferi racxa muufiqrebia _ gzad bamba daufenia da
cecxli waukidebia, riTac didi cecxli gaCaRebula da mtris jari
Seferxebula. Aam dros ki Tamari samSvidobos gasula. Aam adgils ki
amis mere ki `momwvari” darqmevia.
123. Tamaris borcvi
trapizonidan momaval Tamar mefesa da mis Tanmxleb qalebs, am
adgilas SeusveniT, talaxiani fexebi aq gauwmendiaT. isini bevri
yofilan da maTi ganawmendi talaxisgan _ gora, borcvi gakeTebula.
SemdegSi xalxs am adgilisTvis `Tamaris borcvi” daurqmeviaT. adre es
teritoria da mis mimdebare adgilebi yofila qalaqis centri, xolo
axlandeli baTumis adgilas ki yofila mdinare Woroxis delta, Semdeg,
174
bunebrivi procesebis gaumjobesebas ki qalaqi TandaTan aqeT
gadmounacvlebiaT.
124. Tamaris cixis-ambavi
saqarTvelodan momaval Tamar mefesa da mis Tanmxleb qalebs, am
adgilas SeusveniT, talaxiani qoSebi gauwmendiaT. isini bevri yofilan
da warmoqmnila gora, borcvi gakeTebula. Mmere mefes aq cixis aSeneba
ubrZanebia. mere marTlac uuSenebian aq cixe. SemdegSi xalxs am
adgilisTvis `Tamaris borcvi” daurqmeviaT.
125. kavianis cixe
gaWirvebaSi Cavardnil aqaur mcxovreblebs gadauwyvetiaT cixe-koSkis
aSeneba, magram samSeneblo masalis mitana yvelaze ufro metad
gaZnelebula. MmaSin erTi mandilosani gamosula xalxis winaSe da
ganucxadebia: `_ sakvirveli is aris, rom amdeni mamakacebi aqa xarT da
amodena mileTis gadarCenaze ar fiqrobT. Svildkodebi bevrad
arafradaa saxmari, isa sjobia, cota gavisarjoT da TavSesafari cixe-
galavani avaSenoT mandilosnis sityvebi xalxs moswonebia.
dedakacisTvis xotba Seusxams iq myof da cixe-koSkis mSeneblobisTvis
mzadebis Tadarigs Sesdgomian….
auracxeli mteri Semosevia Cvens miwa-wyals. Savi zRvis sanapiroze
mdebare soflebi da qalaqi baTumi auoxrebia. raki guli ujerebia
iqaurTa JletiT, Semdeg aWariswylis xeobaSi ganlagebuli
soflebisaTvis dauwyia angariSis gasworeba. swored aseTi avbediTobis
dros bWoba gaumarTavT Wvanelebsa da dandaloelebs. Tavi mouyriat
xiWaurTan axlos, iq, sadac Wvaniswyali aWariswyals erTvis da cixe-
koSkis mSenebloba dauwyiaT.
sulmouTqmenlad muSaobda didi Tu patara. riyis Qqvebi mdinaris
napiridan cixe koSkis asaSenebel adgilamde sul xelidan xelSi
gadacemiT miuzidavT. Ggmir qarTvel vaJkacebs pitalo mTis Tavze
dauwyiaT mSenebloba _ koSki aRumarTavT.
126. kavianis cixe da Tamar mefe
175
xixans mimavali Tamar mefe kavianis cixeSi Seuvleli ar
gaagrZelebda gzas. cixeze asvla ki zovli Zneli yofila. Kkavianis
cixes rom aSenebden, Tamar mefes uTqmia, erTina vnaxo, rafer aSenebeno
da Relipiridan aRma wasula. aRma mimavals oqros qoSi waZrobia
fexidan. mefes uari ganucxadebia qoSis aRebaze da calfexas auvlia.
droTa ganmavlobaSi qvis qoSi SemorCenia iqaurobas. Mmere iqaurebi im
adgilze midiodnen da Tayvans scemdnen qvis qoSs. Loculobdnen am qvis
irgvliv, am qvis gverdiT muWiT miwas Rebulobdnen, waiRebdnen da
mlocvelebs miutandnen, Sealocinebdnen da patara bavSvebs akvnis
baliSis qveS Semoudebdnen. swamdaT, rom avi sulisa da avadmyofobisgan
Tamaris nakvalevi miwa daicavda maT.
127. kavianis cixe da Tamar mefis naqoSari
kavianis cixis mSeneblobisas Tamars cixeze asvla da daTvaliereba
muuwadinebia. mSenebare cixisken mimaval Tamars, Tan riyis qva wuuRia da
uTqmi,a erTi qvana wevRo da mena CavaSenoo. gzaSi mas fexidan oqros
qoSi waZrobia, Mmara mefes ukve naxevari gza avlili hqonia da uari
uTqvams qoSis amotanaze. fexSiSvelas auvlia aRmarTi da is qva marTlac
CuuSenebiaT. Aam qvasTan aqaurebi midiodnen loculobdnen.
128. kavianis cixe da Tamar mefe
urjulo mefes gamoqcevia Tamar mefe. xiWauris cixeSi gamagrebul
Tamar mefes kavianis cixis teritoria zovli mowonebia, ubZanebia da erT
RameSi uuSenebian cixe. xalxi kavianis cixemde Camdgari rigSi, erTmaneTs
xelidan xelSi awodebdnen da ise aaSenes es cixeo. mere ise mowonebia
Tamari urjulo mefes aq damalvia da iqedan ebrZolebodao. maRal mTaze
aRmarTul cixeze produqti da masalebi kavebiT ahqondaT da amitom
daerqva `kavianio”.
129. `jan qalaqi~ anu `wminda qalaqi~
`yavaRluRis batoni Rrma moxucebulobaSi gardacvlila, darCenilan
misi moxuci dedaberi da ori vaJiSvili _ Ciruxela da cxvirkoxela;
ufros Zmas_ Ciruxelas lamazi coli hyolia; erT dRes Zmebi yaleboinSi
176
wasulan. sofels mteri dascemia, mcxovreblebi gauJletiaT da ufrosi
Zmis meuRle gautacniaT; dedaberi maRal mTaze gaqceula da
gamwarebuls ise Zlier dauyviria, rom misi xma Svilebs yaleboinSi
gaugoniaT, TviTon ki dakutebula, ris gamoc mTas `kuti-jvari~
darqmevia. Zmebi gamoqceulan, mTeli sofeli dadevnebia mters da
artahaanTan axlos didi brZola gamarTula. orive mxares didi yofila
msxverpli, magram qarTvelebs mainc gaumarjviaT da qalic daubrunebiaT;
brZolis adgilze qarTvelebs qalaqi gauSenebiaT da `jan qalaqi~ anu
`wminda qalaqi~.
130. kuti-jvris istoria
erTxel, rTvlis dros Turme, jer kidev TurqTa mier aWaris
dapyrobamde, roca am soflis mcxovrebi TavdgiriZeni yofilan. venaxebi
sof. SuaxevSi hqoniaT. erTxel yurZnis sakrefad wasulan. Soflad
mxolod erTi avadmyofi qali darCenila, amasobaSi mteri dasxmia
sofels da cxenebi sul waulalavs. avadmyofi qali, serze asula da
gaWirvebisagan iseTi ZaliT daukivlia, rom TavisianebisTvis xma
miuwvdenia, magram TviTon ki dakutebula da mis mosagoneblad `kutis-
jvari”-daurqmeviaT.
131. kuti-jvris istoria
Semodgomaze, darCiZebs Turqebi Semosevian. Akacebi SuaxevSi yofilan
wasuli, sofelSi marto moxuci dedakacebi yofilan. erTi kuti qali
yofila da imxela dauyviria, rom SuaxevSi gaugoniaT. isini amosulan da
mteri daumarcxebiaT. Ees kuti qali ki momkvdara da am adgilisTvis
`kuti-jvari” daurqmeviaT. am midamoebSi gamoRmiD darCiZeebis cixea da
gaRmiT ki `naqilisvari”.
132. sofeli gulebi
qedis raionSi Sedis sofeli gulebi. igi mdinare aWariswylis
marjvena napirze mdebareobs, mas raionis centraluri adgili uWiravs
da SesaZlebelia, misi saxelwodeba aqedan warmosdgeba. aRniSnul
sofelSi amJamad 25-30 komlamde mcxovrebia, magram Zvelad ufro xSiri
177
dasaxleba unda yofiliyo. Amas adasturebs soflis zemoT nasaxlarebi,
xolo amis zeviT maRal kldeze nangrevebi. ”_aRniSnuli nangrevebi,
rogorc aRniSnaven, mdebareobs soflidan xuTi kilometris moSorebiT,
es naSTebi dauTvalierebiaT eqspediciis wevrebs da Sesabamisi
daskvnebic gamoutaniaT: es nageboba, rogorc aWaris umetesi nagebobebisa,
maRal da sxvebisTvis miuval adgils warmoadgenda. `daTvalierebis
Semdeg nagebobis kedlebi garda saxuravisa, uvnebladaa daculi. sigrZe 6
metri, sigane 5 metri, simaRle 3 metri da 20 santimetri. kedelSi
dasavleTiT datanebuli aqvs ori fanjara. samxreT-aRmosavleTiT aqvs
Sesasvleli karebi_simaRliT 1 metri. karebis CarCoze mTel sigrZeze
qvis lodi Zevs. romelsac 2 adgilze aqvs amokveTili da maT Soris
Rari, sadac xis karebi iqneboda Casmuli. Sesasvleli karebi 1 metri da
cota metis simaRleze aris, rac mowmobs imas, rom aq asasvleli kibe
iqneboda, magram droTa viTarebaSi dangreula... …`adgilobrivi
mcxovreblebi aRniSnuls `eklesiis” nangrevs uwodebs. Ees gadmocema
saeWvoa, radgan mas eklesiis forma ar aqvs, is ufro waagavs 16X18
kvadratiuli metris moculobis oTaxs, sadac albaT cxovrobdnen aqauri
gandgomili RvTis morwmune berebi. rom es Senoba raRac mniSvnelovan
obieqts warmoadgenda, Aamas adasturebs mis qvemoT seris daqanebaze
xuTas metrSi xelovnurad gakeTebuli wyaro. wyaros, romelic qvebiT
gakeTebul auzidan gamodis, ubralod tyeSi ar gaakeTebdnen. maSin
rodesac am SenobaSi uxdebodaT cxovreba. isini RvTis an saero msaxuri
iqneboda, maTTvis wyali aucilebel saWiroebas warmoadgend.
133. qilisa // gulebis cixe
qedis raionis sofel zesoflsa da gulebis sazRvarze goraze, mTaze
iyo nangrevi, romelsac qilisas uwodeben. es nangrevi uZveles dros sami
metris simaRleze auSenebia Tamar mefes. zogis TqmiT es qilisa ki ara
cixeao. amasac ambobdnen, Tamar mefe aq dadiodao. Nnangrevi axlaca. Cveni
mamaos, serafime beriZis locviT es nangrevi Sealamazes.
178
134. gulebis ambavi
am soflis Tavze (sofel gulebis) miuval adgilas, Caqvisa da
gulebis sazRvarze mdgara eklesia. xalxi am eklesias Tamaris eklesias
eZaxian. aqaurebs es eklesia specialurad miuval adgilas uuSenebiaTo.
am eklesias pirvel sarTulad `sardafi`hqonia, romelic aqaurebs
Camarxuli miwisagan gauTavisuflebiaT. es sardafi (maTi varaudiT) Zvel
droSi maranisa da sawyobis movaleobas asrulebdao.
winaprebisGgadmocemis Tanaxmad, Turme Tamari aq dadioda da RamiTac
rCebodao. Aam eklesias erTi mxridan hqonia misasvleli da isic gzasTan
sami metriT xramiT yofila daSorebuli. Ggadasasvleli saSualeba
xeebisagan gakeTebuli Zeli yofila. am Zels Tu ar gadebdnen, eklesiaSi
Sesvla SeuZlebeli iyo mimsvlelTaTvis, roca axlobeli midioda, xids
(Zels) gasdebdnen, mere ki isev Seinaxavdnen. eklesiis gadasasvlelTan
guSagi yaraulobda, Tu vinme mteri gamoCndeboda, sxvebsac gaagebinebda
da mters medgrad moigeriebdnen. erTxelac am eklesias Tormeti
SeiraRebuli dasxmia Tavs, maT am siwmindis xelyofa ganuzraxavT.
eklesiis guSags Tormetive kaci mouklavs da sxvebis dasaSineblad
TormetivesTvis guli amouclia da jvarze wamoucvams, es jvari ki
yvelasaTvis uCvenebia. Aamis Semdeg am sofels `gulebi” darqmevia.
135. gulebis istoria
Zvelad sofel gulebis SesasvlelTan cxovrobda erTi kaci,
romelic sofels icavda. maT sofelSi sxva qveynis kaci Tu moindomebda
Sesvlas an cuds Caidenda, an moindomebda cudis gakeTebas, is kaci
momxvdurs klavda guls uRebda da eklesiaze hkidebda, amitomac am
soflisTvis duurqmeviaT `gulebi”.
136. wiTeli xidis istoria
sofel kirnaTSi Turqebi roca Semosulan, maTi pirveli mizani
xalxis gaTaTreba yofila. isini yvela Rones xmarobdnen imisTvis, rom
am kuTxeSi ZirZveli rwmena CaenacvlebinaT sxva sarwmunoebiT, xolo am
kuTxis xalxi ki gansakuTrebuli rwmeniT yofila gamorCeuli. Turqebs
ki maTTvis veraferi mouxerxebiaT. maT adgilobrivebisaTvis qoneba,
179
simdidre, pativi da ra ar SeuTavazebiaT, magram aqaurebs isini uariT
gaustumrebiaT. Turqebs da maT warmomadgenlebs. aseTi xerxisTvis
miumarTavT: erT dRes sofelSi, sadac 50 komli cxovrobda, maTTvis
gamoucxadebiaT, an gamuslimandebiT, an adidebul WoroxSi SexvalT da
gadacuravTo. Oojaxis ufrosi, romelic Woroxs mSvidobianad
gadacuravda, mis ojaxs xelSeuxeblobasa da qristianad darCenas
pirdebodnen, Tu ara da sikvdiliT dasjidnen. gamahmadianebul ojaxs ki
fufunebasa da yovelgvari gadasaxadisgan gaTavisuflebas hpirdebodnen.
am soflis 50 komlidan arc erTi ojaxis ufrosi, arc ki dafiqrebulan,
ise Sesulan adidebul WoroxSi, amaTgan mxolod xuTi gadarCenila,
xolo danarCenebi Woroxs wuuRia. Ees adgili zustad ar ician, had aris.
am adgils mosaxleobis nawili `wiTel xids” eZaxian. Aam adgilas,
Zvelad sxvanairi xidi yofila, Semdeg ki SeucvliaT da dRes aq rkinis
Cveulebrivi xidia. mTqmelebis gadmocemiT, daaxloebiT im midamoebSi
momxdara es ambavi. nawili mosaxleobisa, am ambavs `wiTeli xids”- ki ar
ukavSirebs, aramed mis zemoT mimdebare teritorias asaxelebs... rac
Seexeba termins `wiTel xids” ruseTis mmarTvelobasac ukavSireben.
137. wiTeli xidis istoria
am xeobaSi Turqebis Semosvla da damkvidreba did sirTuleebs
uqmnida adgilobriv mosaxleobas. maTi gamuslimaneba arc ise advili
iyo, rogorc Turqebs warmoedginaT. gadasaxadebisa da mZime pirobebis
miuxedavad, isini uars acxadebdnen sarwmunoebis Secvlaze. osmalom
ukidures formas mimarTa, wiTel xidTan Sekriba mTeli xeobis
mosaxleoba da gamoucxada, vinc gamuslimandeboda, gadasaxadisgan
Tavisufldeboda, xolo vinc uars ityoda, xidze gahyavdaT da iq Wridnen
Tavs. isini am adgils specialurad irCevdnen, micvalebuls xididan
pirdapir wyalSi yridnen, amiT micvalebulis ojaxs ufro amwarebdnen.
erT-erTi aseTi dasjis dros maT xidTan 50 ojaxis ufrosi miuyvaniaT
da analogiuri moTxovna wauyenebiaT _ an sikvdili an gamuslimaneba.
aqedan 45 kaci xidze miuyvaniaT da dausjiaT. xuT kacs ki ganucxadebiaT,
gavmuslimandebiTo. sinamdvileSi, qristianad darCenilan, isini da yvela,
ZaliT gamuslimanebuli maWaxleli sofel SuSaneTis saxlis (amJamad
180
foTeliZeebi cxovroben) eklesiis kuTxeSi dadioda da malulad
loculobda. Mmagram es maluli Sexvedrebi didxans ar gagrZelebula.
mteri ar endoboda adgilobrivebs da es ambavic male gaugiaT... mters
maTvis yvela gza mouWria... maT ki sxva gza aRar darCeniaT da
gamuslimanebula. im adgilisTvis ki, sadac imdeni ubedureba
datrialebula, `wiTeli xidi” daurqmeviaT, vinaidan aq gamvlels
gasisxlianebuli xidi da cxedrebi axsendeboda. Aase SemorCa maWaxlis
folkloris istorias wiTeli xidi da masTan dakavSirebuli tragikuli
istoria.
138. gvaras mosaxleobis erTi istoriuli ambavi
ZaliT gamahmadianebuli aWarlebi mainc qristianobdnen da eseni sai
dumlod Roris xorcsac Wamdnen. am ambiT molebi gadareulan da
uTqvamT sTqviT, rom dReidan TaTrebi xarT, qristianobaze xels iRebT
da Roris xorcs aRar sWamTo. Mmosaxleobisagan sastiki uari miuRia,
molas sapasuxod ganucxadebia, raki ar SegiZliaT, maS, SediT mag
WoroxSi da vinc Sig gacurdeba, gaRma gava, is gadarCeba qristianad,
vinc ar Seva, imas xmali daxvdeba ukan. amaze bevri SeSinebulan da
ganucxadebiaT, rom dReidan namdvili mahmadianebi viqnebiT da yvela
brZanebas SevasrulebTo. vinc winaRmdegi yofilan, isini sul Sesulan
WoroxSi; Woroxi am dros didi yofila da yvela es sabraloebi Sig
damxCvalan da da erTic ar gasula gaRma. am dros qveda maradidSi 50
komli iyo da yvela eseni WoroxSi ise daiRupnen qristianobis
gulisaTTvis, rom rom sofelSi xuTi komliRa darCao”.
139. sofeli akeTa wm. mowame konstantine
aq sofeli akeTa iyo. Mmuslimanobis Semosvlas xalxi did
winaaRmdegobas uwevda. Turme, james agebis Semdegac, nawili
mcxovreblebisa eklesiaSi mainc midiodnen salocavad. Aam sofelSi
yofila vinme kostantine_didmorwmune qristianuli sarwmunoebisa,
romelic eklesiaSi Sedioda salocavad. Llocvis dros is molas
Seupyria, daukravs naZvis xeze da wauTrevia jamemde, romelic
181
imyofeboda 500 metrSi, magram miuxedavad aseTi wamebisa, kostantines
mainc ar miuRia mahmadianuri sarwmunoeba da daRupula~.
140. kakaSvilebis qedi
qedis raionis sofel qeSioRlebSi aris qedi, romelic kakaSvilebis
saxels atarebs. gadmocemis mixedviT, TurqTa batonobis xanaSi, aq
cxovrobda erTi metad sapatio da Rrmad moxuci pirovneba saxelad kaka.
Turqebma moxucs gamahmadianeba mosTxoves, razedac uari miiRes. maSin
momxvdurebma ori axalgazrda wiflis kenwero gadmodrikes da moxuci
gaafTxiles: Tu ar gamahmadiandeboda, kenweroebs fexebze moambamdnen da
Suaze gaglejdnen. sarwmunoebis damcveli moxuci ar SeuSinda am xvedrs
da mowamebrivad aResrula. madlierma STamomavlobam mis Svilebs
kakaSvilebi uwoda, xolo qeds, sadac moxuci awames _ `kakaSvilebis
qedi~.
141. gvanca da lelas kldekaris istoria
sof. dandaloSi aris gora, romelsac gvancasa da lelas goras
uwodeben. am goraze cxovrobdnen debi gvanca da lela, romlebic
gamuslumanebas gaqcevian, am goraze damalulan da Cumad xalxSi
qroistianobis SenarCunebas qadagebdnen. erTi boroti dedakaci lelasa
da gvancas RamiT Cumad ukan gahyolia da maTi samalavi aRmouCenia.
samalavi maRali mTis kldeze yofila, gamoqvabuls magari kari hqonia.
dedabers SiT Sesvla da daTvaliereba gadauwyvetia, magram kari ver
gauRia da mas uTqvams kldea es kari Tu raa ario? amis mere am
adgilisTvis `kldekari~ daurqmeviaT. dedabers es debi soflis mufTTan
dausmenia, maTi adgilsamyofeli uswavlebia. TviTon mzakvrulad
daaxloebia, debi moutyuebia da TurqTa xelSi Caugdia. Turqebs maTi,
sulTanTan wayvana gadauwyvetiaT, radganac debi Zalian lamazebi
yofilan. Sepyrobil debs goris gadasasvlelTan cxeni daufrTxiaT da
xramSi gadaCexilan. amis mere am adgilisaTvis xalxs lelasa da gvancas
gora daurqmeviaT.
142. lelasa da gvancas gora
182
qedis raionis sofel dandaloSi aris gora, romelsac `gvancasa da
lelas goras” uwodeben. am goraze cxovrobdnen debi gvanca da lela,
romlebic gamuslumanebas gaqcevian da am goraze damalulan. isini
malulad xalxSi qroistianobis SenarCunebas qadagebdnen. erT borot
dedakacs es debi soflis muftTan duusmenia, maTi adgilsamyofeli
uswavlebia. TviTon mzakvrulad daaxloebia, debi muutyuebia da TurqTa
xelSi Cuugdia. Turqebs maTi, sulTanTan wayvana guduwyvetiaT, radganac
debi Zalian lamazebi yofilan. Sepyrobil debs goris gadasasvlelTan,
kildeze cxeni duufrTxiaT da xramSi gadaCexilan. amis mere am
adgilisTvis xalxs `lelasa da gvancas gora” duurqmevia.
143. TavsakveTebi aWaraSi
istoriul zemo qarTlSi osmalTa batonobis dros erovnuli
damoukideblobisa da qristianobisTvis brZolas bevri sicocxle
emsxverpla. saubedurod, istorias ar SemorCa maTi saxelebi, Yusaxelod
darCenil wamebulebs saTvalavi ar eyofaT. cnobilia, rom mdinareebis _
mtkvris, Woroxisa da aWariswylis gaswvriv bevrgan TavsakveTi adgilebi
iyo mowyobili. wamebulebs wyalSi yridnen, wyali wiTlad iRebeboda.
wamebulTa gvamebi xis Savi kunZebiviT mihqonda SewiTlebul mdinares. …
144. Tamaris xidi dandaloSi da masTan Cadenili ambebi
mtris agresiaze saubroben xulos raionis sofel uCxos mkvidrni
`Turqebis, maTi rwmenis, Semosvlas aWaraSi didZali problemebi
mohyolia. gansakuTrebiT qvemo aWaraSi. Zvelebis gadmocemiT, aWarlebi
ZaliT gaumuslimanebiaT. A maTi gamuslimaneba dauwyiaT baTumidan.
DdidZali winaaRnamdegoba maWaxlis xeobas gauwevia, mere TandaTan
wamosulan zeviT, aseTive winaaRmdegoba SexvedriaT qedaSi. Turqebs
dasaSineblad da sawameblad Tamaris xidebze hqoniaT mowyobili
TavsakveTebi da `talavarji”_CamosaxCobeli boZi, sadac mihyavdaT da
sjidnen qristian morwmuneebs. aseTi dasjebis Sedegad mTeli aWaris
mosaxleoba TiTqmis gaunadgurebiaT. am ambavs amouRwevia xuloSi.
yadioRlebSi Sekrebilan aqaurebi _ xucesi da aqauri mkvidrni da
mouTaTbirebiaT, rom guriaSi gaegzavnaT kaci, raTa daxmarebodnen
183
aWarlebs. maT marTlac gaagzavnes, magram imaT mosvlamde Turqebi ukve
amovidneno. xucesma xalxs mimarTada uTxra: `rogorc iciT qedaSi 1500
kacia Camokiduli talavarjze, isini erTi kvirea arian Camokidebulebi.
maTi brZaneba aseTia vinc gamahmadiandeba xom kargi, xolo vinc uars
ityoda, mas talavarjze Camokidebdnen da xalxs erTi kvira
ayurebiebdnen. Aan kide Tamaris xidze geiyvandnen da Tavs moWridnen.
qedaSi naxevarze meti gamwydara. Aaseve kavianis cixeze Wvanelebic
CamouxCviaTo. Cven ra vqnaT, sxva gza ar gvaqvs, qarTvelobana
SevnarCunoT saxelad. maT aWaris mosaxleobana gaanadguron da amas
jobia, saxelad, nebiT gavmuslimandeT da ise ki qristianebad davrCeTo.
Cven winapriseul wesebi saxlSi Cumad SevasruloT mere ki davamarcxebT
da isev Cven rwmenas gamovitanT saaSkaraozeo. Ees gadawyvetileba yvelas
erTad miuRiaT. xuloSi sisxli aRar daRvrila.
145. Tamaris cixe // yaleiboinis cixis”-istoria (a)
yaleiboinis cixeze Turqebs TavsakveTi hqondaT mowyobili. Aaq am
raionis soflebidan mohyavdaT is adamianebi, vinc gaqristianebaze uars
acxadebda da xalxis winaSe sastikad uswordebodnen. Zvelebi am cixis
aSenebas Tamar mefes ukavSirebden da mas `Tamaris cixed”-moixseneben.
zogi mosaxleobisa am cixes `yale-boins”eZaxis. Aam saxelis warmoSobas
isini aWaraSi osmalTa batonobas ukavSireben. maTi analiziT sityva
`yaleiboini” Turquli sityvaa da qarTulad sityva-sityviT niSnavs: yale
_ cixes da boini _ qeds (adamianis kisers). aRniSnuli saxeli cixes
Semdegi gadmocemis Tanaxmad darqmevia: `osmalebs SeuyriaT erTad
Suaxevis soflebis mkvidrni, maTTvis SeuTavazebiaT cxovrebis ukeTesi
pirobebi, wyaloba, sulTnis samsaxurSi dawinaureba-winsvla, sanacvlod
ki mouTxoviaT sarwmunoebis Secvla. Tu adgilobrivni SemoTavazebaze
uars ityodnen, osmalebi maT sikvdiliT dasjiT emuqrebodnen. urCTa
dasasjelad osmaloebs Tavis mosakveTi adgili gaukeTebiaT. pirveli
versiiT TavsakveTi cixeSi mouwyviaT, romlis bolo cixis kedelSi
gadioda, saidanac dasjili sxeuli pirdapir mdinareSi vardeboda, xolo
meore versiiT TavsakveTi pirdapir mdinareze gadebul xidze hqoniaT.
cixeSi miyvanil aWaris mkvidrebs uari uTqvamT islamis miRebaze.
184
ganrisxebuli Turqebs ki, am xidze mravali qristianisTvis Tavi
moukveTiaT da mdinareSi gadauyriaT, mowameebis sisxliT mdinare
gawiTlebula. im saRamos ki kokispiruli wvima mosula, mTebSi
mdinareebi adidebula, Rvarcofi wamosula da is adgili da mimdebare
teritoria mTlianad waulekavs.
145. Tamaris cixe // yaleiboinis cixe (b)
osmalTa Semosvlis dros maT aWarlebze gamuslimaneba muuTxovian,
mara maT uai uTqvamT. osmalebs isini SuaxevSi, uCambiswylis
SesarTavTan, Tamaris cixesTan muuyrian, SemaRlebul adgilas, da iq
wyalze guukeTebian TavsakveTi. vinc ar gamuslimandeboda Tavs Wridnen
da pirdapir wyalSi yridnen. am adgilisaTvis ki xalxs yale-boinis cixe
daurqmeviaT. Yyale cixes niSnavs, boini ki kisers // qeds.
146. navaranaeuli
cxmorisa da dadandalos Soris aris yana _ adgili, romelsac
`navarnaeuli”hqvia. am adgils amJamad mosaxleoba saTesad iyenebs. Zvel
droSi Turme aq sofeli yofila. mTeli sofeli Turqebis Seewirnen. mere
es sofeli gavernebula da amis mere darqmevia am adgils `navaranaeuli”.
Aam soflis mosaxleobidan Turqebs xuTi gogona mowonebiaT,
gadaurCeviaT dasasjeli xalxisgan. isini wasayvanad moumzadebiaT.
Turqebi lamazebs faSiebisTvis TurqeTSi agzavnidnen Turme, magram es
gogonebi mimxvdaran da faSebis `xasobasa” da namusis Sercxvenas
cxmorisis mdinareSi Tavis daxrCoba uurCeviaT. marTlac xuTive xididan
gadamxdara da Tavi mouklavs.
147. varaneulis istoria
varaneuli, gadmocemiT, mSvenieri sofeli yofila axlandel sofel
gobroneTTan. qarTvelebisaTvis rjulis Secvlis mosurne osmal
dampyroblebs soflis mcxovreblebi dandalos xidTan miurekiaT, xidze
XII s-is wminda giorgis darbeuli eklesiidan gamotanili xatebi
dauyriaT da xalxisaTvis maTze gadavla ubrZanebiaT. Oosmalos askerebi
maTraxebiTa da xmlebiT darevian xalxs, magram arc erT adamians
185
nabijic ar warudgams win. maSin Cvilebi xelidan gamouglejiaT
dedebisaTvis, xidze gauyvaniaT da haerSi aqneulebs xmliT Suaze
kveTdnen da wyalSi yridnen. Amis damnaxavi dedebic pirdapir aqafebul
wyalSi cviodnen, Turme. Mmagram mainc ar Semdrkalan varaneulelebi.
Bbolos sofelTan xuT ymawvili qali SeurCeviaT haramxanisaTvis
osmalebs, magram Sua xidze isinic xelidan dasxltomian mters da
wiTlad SeRebil aWariswyalSi gadaSvebulan. gaCanagebuli da
gaveranebuli soflisaTvis varaneuli (veraneuli) uwodebia xalxs.
148. dRvanis istoria
sofeli dRvani _ TurqTa gabatonebamde, mWidrod yofila
dasaxlebuli. mama-papuri qristianuli sarwmunoebis dacvisa da
gamahmadianebaze sastiki winaaRmdegobis gamo misi mcxovreblebi Turqebs
sul gauJletiaT, xolo sofeli gadaubugavT. Aase ukacrieli yofila
igi karga xans, vidre bolos iq dasaxldeboda maWaxlis sofel
safutkredan sami Zma, ufrosi Zmis ridRvanis iniciativiT... ”mis
sapatisacemulod _ ridRvanis mixedviT, am soflisTvis `dRvani”
daurqmeviaT.
149. dRvanis istoria
sofel CxutuneTidan, Cveni winaparidan, erTi Zma wasula Suaxevis
raionSi da iq darCenila sacxovreblad. Mmisi saxeli yofila ridRvani.
is iq dasaxlebula. xalxs ki soflisTvis mis sapativcemulod dRvani
daurqmeviaT.
150. madliani sajvarebo
wmindi seris qveiT momcro eklesia mdgara. Turqebis Semosvlis mere
aqaurebs RamiTAam eklesiasTan gautaniaT da miwaSi CaumarxavT ramdenime
jvari. Aam jvrebs aqaurebi didxans malavdnen. RamiT am adgilebSi
midiodnen da loculobdnen, ris gamocAam adgils `sajvarebo~ daarqves.
es adgili yvelaze madliani iyo. 100 wlis CiCeg abaSiZis gadmocemiT, es
adgili mniSvnelovani yofila imiTac, rom soflis xalxi mniSvnelovan
186
ambavs im qvebTan (eklesiis qvebs gulisxmobs) wyvetdneno. iq naTqvam-
gadawyvetils veravin Secvlidao.
151. tragedia _ namonastrevi // amaRleba
sxalTidan 7 km-is daSorebiT aris patara sofeli `Zmagula~. romlis
erT-erT ubansA `namonastrevi~ // `amaRleba~ ewodeba. uZveles dros Cven
winapars aq uuSenebiaT eklesia, amaRlebaSi eklesiis xucesad aqauri
mRvdeli ganuwesebiaT, xolo es eklesia ki amaRlebis dRes gaxsnila da
amitomac `amaRleba~ rqmevia am adgils. mtris Semosvlis mere es
adgilebi ZaliT guumahmadianebiaT, magram mRvdeli, Turme, Tavisas ar
iSlida da wirvas mainc atarebda. erT-erTi wirvis dros, roca zari
irekeboda, mosulan Turqebi, xucesi SeupyriaT da sastikad uwamebiaT -
miwaSi CuukiravT. masTan misvlis saSualeba aravisze miuciaT da
adgilzeve gardacvlila. Aam mRvdels hyolia Zma, saxelad gula,
romelic am ambis Semdeg im midamobSi dasaxlebula, sadac `amaRlebis
eklesia idga da cxovrebac iq gaugrZelebia. amitomac am ubans `Zmagula~
darqmevia. amJamad am ubanSi 3-4 komli cxovrobs.
152. Zveleburi dasjis meTodi
unamusobis an kacis RalatisTvin, kaci iqneboda Tu qali,
deisjebodnen. Meiyvandnen soflis Sua adgilze da muusjidnen amokirvas.
mokiravdnen welamdi da datevdnen. gamvlel-gamomvleli qvas Semokravda.
roicxa rom waxdeboda, qvebs ayridnen da ise ierbier (adgilzeve)
datevdnen. dasjis am meTods, Turqebic iyenebdnen qarTvel morwmuneebis
dasaSineblad.
153. sikvdiliT dasjis uZvelesi wesi aWaris maRalmTianeTSi
winai kaci rom ityoda, is na gakeTebuliyo. iTaTbira da Tqva, mola
lomani gavagdoT soflidano. vis SeeZlo SewinaaRmdegeboda! Kkaci
gaagdes da uukrZales sofelSi stumrobac ki. gonji kaci iyo lomani.
mniSvnelovan masalas Seicavs avtoris mier Cawerili folkloruli
gadmocema, romelic sofel vernebSi mcxovreb Saban Saqiris Ze abaSiZis
naambobia: `vinme rom namuss Seexeboda, an Ralats izamda, imas
187
amokiravden. joris kudze gamobmac iyo joris kudze gamobmac iyo...
mamaCemi as oci wlisa mokvda. is moeswro kacis amokirvas”. amasve
adasturebs sofel xixaZiris mcxovrebi taStan eubisZe gabaiZe: `...
Seiyvandnen soflis Sua adgilze da miusjidnen amokirvas. Amokiravdnen
welamde. Ggamvlel-gamomvleli qvas daayridnen da ase tovebdnen”.
154. dedabris safrinava
xulos raionis soflebis_kvatiasa da fuSrukauls Soris aris
adgili, romelsac aqaurebi `dedabris safrinavs" eZaxian. Aaq, Zvelad,
erTi patara biliki yofila. yvela am gziT sargeblobda. erT dRes
moxuci qali, Tavis SviliSvilTan erTad, midioda mezobel sofelSi.
mosaxvevSi mas Tvali muukravs TurqebisTvis. dedabers ukan dasaxevi gza
ar hqonia. ufiqria devRupeo, mara, Turqebis xelSi Cavrdnas, sikvdili
uurCevia. moxucs SviliSvilisTvis xeli muukidia da misTan erTad
xramSi gadaCexila. xalxs bevri uZebnia, mara kdrebi ver unaxavT.
Zvelebis gadmocemiT micvalebulebi melaiqebs gamCenelTan wuuyvaniaT,
ris gamoc am adgilisTvis `dedabris safrinava" uwodebiaT.
155. dedabris safrinava
xulos raionis sofel kvatiaSi dResacaa SemorCenili bebia-
SviliSvilis daRupvis ambavi, romelic aseve TurqebTanaa dakavSirebuli.
Turqebis Semosvlis Semdeg, aWaraSi eSinodaT lamazi Svilis yola da
ityodnen, netai ar gamCenodao. sxalTisken mimaval bebiasa da
SviliSvils Soridan SuuniSnavT Turqi askerebi, ukan dasaxevi gza ar
hqoniaT, an amaT unda CavardnodaT xelSi, an daRupuliyvnen. Bbebia arc
ki dafiqrebula, misi lamazi SviliSvili gulSi Cuukravs da kldeze
gadaSvebulan. Mmoxucs sikvdili uurCevia, oRondac Turqebis xarWa ar
gamxdariyo misi SviliSvili. Aam adgils amis mere aqaurebi `dedabris
safrinavas” eZaxian. aqaurebs axlo-maxlo didxans uZebniaT, magram
daRupuli kdrebi (micvalebulebi) ver unaxavT_`huri melaiqiviT
gafrindneno” (angelozebiviTo).
188
156. dedabris safrinava
yvelaze gvian xixanis xeobis soflebi gamuslimanebula. erT
dedabers lamazi SviliSvili hyolia. is rom TaTrebs ar Cavardnoda da
muhajirobis bedi ar swveoda, sakuTar SviliSvilTan Caxutebuli kldeze
gadavardnila. Amis Semdeg darqmevia am adgils `dedabris safrinavi”.
157. qufTa Rele
am sofelSi Zalad gamuslimanebuli qali Sehyvarebia somex ymas
(mosamsaxures) faSisas, faSas rom guugia es ambavi, mosamsaxureca da
misi orsuli coli faSis ymebs miuyvaniaT. mdinaresTan da `qufTa-
qufTad” (nawil-nawil) uqceviaT. daCexili gvamebi mdinarisTvis
gautanebiaT. im dRidan am RelesTvis xalxs `qufTa Rele” daurqmevia. am
wamebis mere 33 dRe wvima ar SeCerebula, mdinareebi adidebula da
kalapotebidan gadmosula. SeSinebuli xalxi gareT ar gamodioda da
imas ambobdnen, codvam uwiao”.
158. Tqmuleba cxramuxliRelis Sesaxeb
Turqobis dros am sofelSi begebTan Turqebi dadiodnen. aq mosul
mufTebs Turme Zalian moswondaT aWareli qalebi, magram aqauri qalebi
Tavisi nebiT arasodes miyvebodnen Turqebs. erTxel mufTs xalxs Cumad
erTi gasaTxovari gogona moutyuebia, SiSiTa da ZaliT Seucdenia da
duufexmZimebia. am gogonas es ambavi vinmesTvis ver guumxelia, memre
Tanasoflelebs gogonasTvis muceli SuuniSnavT. gadareulan, rogor
gagvibedao da misi dasja gadauwyvetiaT. soflelebs es gogona muxlebze
dauCoqebiaT da rogorc ojaxisa da soflis Semrcxveneli, orRobeebSi
CamoutarebiaT. bolos soflis patara mdinaresTan miyvanamde cxra muxli
(manZilis sazomi erTeulia) hqonia darCenili, roca es qali
gardacvlila. gasisxlianebuli cxedari soflelebs mdinareSi CaugdiaT
da RorRi miuyriaT. am adgilsac da mdinaresac amis Semdeg
`cxramuxliRele" ewodeba.
189
159. cxramuxliRelიs ambavi
Suaxevis raionis sofel nigazeulis ganapiras, qvemoT, gzisken
dabla aris adgili, romelic wminda adgilia. am adgilas midian
muslimani mlocvelebi. mdinaresTan abdes Rebuloben da loculoben.
cxra muxl locvas weikiTxven, Aamitomac hqvia am adgils
`cxramuxliRele".
160. manCxauris_istoria
sofel nigazeulSi, TaTrebis mosvlisTanave, yvela jiSis yurZeni
amouZirkvavT, mougrovebiaT soflis SuagulSi da dauwvavT. am soflis
erT ubanSi axalcixidan moyvanil rZals Txemlisa da naZvis totebs qveS
duumalia Cxavera yurZnis nergebi. Aaxalcixeli rZali zovli lamazi
yofila, mowonebia soflis mufTs, magram nebiT misi daTanxmeba ver
muuxerxebia. mufTi gadahkidebia mas, mara magari qali yofila da vefers
ver uxerxebda. erTxelac es qali viRacas guucia, rom qali malavda
Cxaveris nergebs. Ggamizezebul mufTs yurZnis nergebis damalvisaTvis es
qali cxenis kudze gamoubmia, yurZnis lerwebiT xel-fexi Seukria da
yvelas dasanaxad duusjia. miuxedavad yvelafrisa, am adgils dResac
xarobs Cxaveris jiSis yurZeni, xolo adgils ki `manCxuri" hqvia.
161. mariamxevis ambavi
Suaxevis raionis sofel nigazeulSi aris adgili_saxelad
mariamxevi, sadac Turqebis morigi msxverpli mariami gamxdara. mariami
lamazi qali yofila, mufTi gadahkidebia. misi xelSi Cagdeba
muundomebia, magram mariams uari uTqvams. erT mSvenier dRes Casafrebia
da ukan gahkidebia. mariams ukan dasaxevi gza ar hqonia da piradpir
xevisken uuRia gezi. xalxs dauZaxnia: mariam, xevio, magram mariami ar
SeCerebula da am xevSi gadaCexila. xalxs xevisTvis mariamxevi
Seurqmevia.
162. mariamxevis istoria
Suaxevis raionis sofel nigazeulSi aris adgili saxelad
mariamxevi, am sofelSi erTi qali yofila, romelsac qmari mokdenia da
190
nerviulobisgan dabrmavebula. erTxelac brma xevSi gadaCexila. xalxs
dauZaxnia: mariam, xevio, magram mariami ar SeCerebula da am xevSi
gadaCexila. xalxs xevisTvis `mariamxevi” Seurqmevia.
163. sofel gobroneTis Sesaxeb
erTxel, adre gazafxulze, sofels Turqi marbielebi_15-20 kaci
sarCo-sabadosa da saqonlis gasarekad Semosevian. qalebsa da bavSvebs
soflis eklesiisaTvis SeufarebiaT Tavi. soflidan wasaRebi rom
veraferi unaxiaT, eklesias midgomiaT, eklesiidan bavSvebisa da qalebis
tirilis xma gamodioda. soflis mamakacebma momxvdurebs Seuties, isini
gaiqcnen. ramdenime xnis Semdeg ki mtrebma kvlav Seesien sofels.
soflelma axalgazrda gobronma martom Seutia momxdurebs da yvelani
amoxoca, eklesiis karebi gaaRo da bavSvebi da qalebi gamouSva; isini
gobrons exveodnen da tirodnen: Sen xar Cveni mxsneli gadamrCenio. im
dRidan sofels gobroneTi darqva.
164. xuciqedi
sxalTis xeobaSi xuciqedi SemaRlebuli adgilia, soflis TavSia,
mas sersac uwodeben. Zvelad aq soflis uxucesi, xucesi cxovrobda da
daarqves xucis qedi anu mere `xuci qedi”.
165. naqilisvari
Suaxevis raionis, sofel zemoxevSi, klubTan axlos, Zvel droSi
yofila naeklesiari // saydari. Ggadmocemis mixedviT aq muSaobda vinme
Cerqezi mRvdeli, romelic locvebs atarebda. Turqebis batonobis dros
Turqebs axalcixidan mouyvaniaT vinme xoja. Aam xojas es Cerqezi ZaliT,
xalxic duuSinebia da es mRvdeli guugdebia. TviTon gabatonebula da am
sofelSi muslimanuri locvebis swavlebac duuwyia. es qilisa ki
miwasTan gausworebiaT. ramdenime aTeuli wlis mere aq gahyavdaT axali
gza zemo soflis mimarTulebiT _ gaTxrisas aq adamianebis ConCxebi da
qvevrebi mohyoliaT.
191
166. maxinjauri
erT-erTi versiiT mzeWabuki Tavisi razmiT Turq dampyroblebs
SeebrZola. brZolaSi daiWra da dasaxiCrda. amitomac mtrebma maxinji
giauri uwodes. Wabuki Semdeg daiRupa da mis sapativcemulod sofels
ase Searqves.
167. maxinjauri
aWaraSi rodesac Semovida TurqeTis dampyrobluri jari. Aaqaurebi
Zalian cud dReSi CaugdiaT. isini maT ZaliT awamebdnen da
amuslimanebdnen. axla sadac aris maxinjauri, am adgilas cxovrobda
erTi vaJkaci, romelic TaTrebisgan Seviwroebulebs exmareboda. Mmas
Seuqmnia patara jgufi da maT winaaRmdegobas uwevda. erTxelac is
Turqebs SeupyriaT da uwamebiaT _ misTvis cxviri auTliaT, yurebi
mouWriaT, e. i. daumaxinjebiaT. is am wamebaSi mis patara razms
gaunTavisuflebia. Mmere es biWi isev agrZelebda brZolas maT
winaaRmdeg. is Turqebs did zians ayenebda, Turqebi mis danaxvaze
gaiZaxodnen, rom maxinji giauri modiso. amitom im adamianis
sapativcemulod am adgils maxinjauri daarqves.
168. maxinjauri
Turqebis Semosvlas daba maxinjaurSi cudad Sexvedrian. osmalo
rom Semosula, maT rasac moisurvebdnen, iqaurebs is unda gaekeTebiaT.
vinc moewonebodaT, maTi unda gamxdariyo. Mmere da mere dauwyiaT xalxis
abuCad agdeba. erTxelac maTvin aqaur biWi SewinaaRmdegebia. Turqebs
amis gamo es biWi sastikad uwamebiaT, daumaxinjebiaT, misTvin `maxinji
giauri” uwodebiaT. biWis sapativcemulod, xalxs am adgilisTvis
`maxinjauri daurqmeviaT.
169. natifara
xinoSi erTi vaJkaciviT magari qali yofila, romelic TaTrebs
SuupyriaT. Tamars maTvis gamosasyidi SeuTavazebia, Turqebs mis
sanacvlod fara mouTxoviaT. Tamars marTlac miucia fara (fuli) da
192
uTqvams: `aha natos farao”, nawili imasac ki ambobda rom es adgilic
misca mis sanacvlodo da amis mere am adgils `natifara” _ darqmevia.
170. seri yana
`seri yana” adgili, sadac selim ximSiaSvils Tavi mokveTes `selimi
cixidan gamoiyvanes da bakos zemoT im adgils axlac `seri yanas” Tavi
mokveTes.
171. selim faSas ambavi
sikvdilis win selims baba-faSasa da xalxisaTvis ganucxadebia `me
mWriT Tavs, magram getyviT, rom gurjistani osmaleTs samudamod ar
SerCeba. amis xsovnas me Cems Svilebsac davutovebo”.
172. selim faSas ambavi
xixanis cixeSi TavSefarebul selim-faSas, Tavisi darCenili
jariTurT, araferi ar uWirda, mteri mas verafers ver daaklebda, rom
ara erTi garemoeba_sulTnis kaci sastiki da daundobeli kaci yofila,
mas selimisTvis rom veraferi duuklia, Semdegi xerxisTvis muumarTavs:
man kargad icoda, rom selimi Tavisi xalxisTvis ibrZoda da maTvis ukan
araferze deixevda, amitomac mas, cixis mimdebare soflebis mSvidobiani
mosaxleobis awiokeba duuwyia. Ees ki selimis kacobas Searcxvenda. man
cixeSi damaluli da xalxi ki wvalobda. selimi arc ki dafiqrebula ise
SemuuTlia sulTnisTvis, Cem xalxs Tavi daanebe, me Cagbardebio.
marTlac selimi misi nebiT Cabarebia. is axlandel `seri yanas” _ s
adgilas somexs muuWria misTvin Tavi. is imferi lamazi da vaJkaci
yofila, arc Turqebs da arc qarTvelebs xeli ar uxliaT. somexisTvin
fuli muucian da imas muuWria Tavi. Ees gamxdara mizezi misi nebiT
Cabarebisa. ise ambobdnen, Tavi TurqeTSi weiReso da iq ario.
173. selim faSas ambavi
xixaZirSi, cixeSi, gamagrebul selim_faSas sulTanis jarebi
Semosevian, maT selimis xelSi Cagdeba undodaT. Selimi xixnis cixeSi
gamagrebula. Mmteri ar moSorebia xixanis cixes. Bolos, mters cixe rom
193
ver guutexia, guduwyvetian, rom axlo-maxlo soflebi eewiokebien da
amiT selimi geebrazebien. marTlac selimi dafiqrebula da mis erT-erT
colTan misula, romelic akvanze damxobili baRvs aWmevda. selimi
gamomSvidobebia da uTqvams _ Sen rom oqros beWedi gaqvs momeci, roca
sulTnis msaxurebi momklaven da jibeebs gamiCxrikaven, ar minda Tqvan _
Semaginon, kacoba Semircxvinono, es ra carieli jibeebi hqonia am
SobelZaRlso, am beWeds jibeSi davitovebo. sikvdilis win mtrebisTvin
uTqvams, aWara Tqven mainc ar dagrCebaTo.
174. selim faSas ambavi
selimis dasja osmalos faSas, misi kargi vaJkacobis gamo,
gadaufiqrebia da amis dasturad firmani gamougzavnia. Bbaba-faSas eWvi
hqonia, selimis kaikacobis gamo osmalos FfaSa rom apatiebda, baba-faSa
da misi momxreebs, furtios xidTan Tavisi xalxi hyolia dayenebuli.
mcvelebi gamvlel-gamomvlels Sinjavden. maT TurqeTidan momavali kaci
duuWerian, romelsac patiebis werili mohqondaT. mara mcvelebs kaci
manam ar guuSvian, sanam selimze Tavi ar muuWrian. sulTanisTvis selimis
mokveTili Tavi rom CuutaniaT, gadareula sulTani da uTqvams, amferi
lamazi mosaklavad rafer geimeteTo da CamtanisTvisac Tavi muuWria.
175. selim-faSam ori fuli aCuqao...
z. WiWinaZes 1891 wels Suaxevis raionis sofel darCiZeebSi,
saintereso Tqmuleba Cauweria: `miraTis xevis erT-erT sofelSi
cxovroben darCiZeebi; amaT sofels da mTebsac es saxelwodeba aqvs
miTvisebuli. erTi darCiZe 1878 wels gardacvlila 65 wlisa. Amis mama
gardacvlila 75 wlisa 1830 welSi. Aam moxucis deda qristiani yofila,
romlis qmarma Turme 1815 wels selim-faSas xirxatis cixeSi simindi
moutana, risTvisac ori fuli aCuqa mas selim-faSamo”.
176. selim faSas ambavi
Cveni mamamTavari, selim-faSas TanamebrZoli da medroSe iyo. mas
buqali bairaxtaradac ixsenebdnen da TiTqmis yvela laSqrobis dros
Tan axlda selim-faSas, rogorc misi erTguli msaxuri da mamaci
194
meomari. xirxaTis cixeSi Caketil faSas araferi uWirda, radgan
drodadro amisaTvis sagangebod momzadebuli msaxurebi sursaT-
sanovagiT amaragebdnen, magram roca baba faSam cixes alya Semoartya,
sursaTis maragi gaTavda, SeuZlebeli gaxda garedan sursaTis Semotana
da ramdenime adamiani SimSiliT gardaicvala. selim faSam coli ixmo da
ganucxada: `jibeSi fuli aRar damrCa, Seni oqros samkaulebi momeci.
vici, rogorc ki gaval, osmalebi jibeebs gamiCxrikaven carieli rom
iqneba, dedas da Sen Tavs Semiginebeno”. elmas xanums ori beWedi
gamoarTva, amis Semdeg cixis alayafTan mivida da Tavis sardals
TviTonve gasca brZaneba, karebi gaeRo, raTa Rirseulad Cabareboda
mters, amiT Tavisi 15 000 TanamoZme SimSilisagan sikvdils, xolo
soflebi dawva-awiokebas gadaarCina; marTlac, maSin selimi dasajes,
magram mis garda aravin daRupula, droebiT soflebis awiokebac Sewyda.
otomanTa portas winaaRmdeg amxedrebuli selim ximSiaSvilisTvis
xixanis cixeSi moZmeTagan aravis uRalatia. moRalateni `mokavSire”
ruseTis generlebi arian, xolo selimis daRupvis saidumlo missive
gmirobasa da TavganwirvaSi unda veZioT da pativi mivagoT, rogorc
Tavdadebul rainds da erovnul gmirs.
177. selimis kaikacobis erTi ambavi
selimi halali da amave dros ficxi kaci yofila, Tumca mis sikeTes
sazRvrebi ar hqonebia. erTxel, nigazeulSi cxovrebisas, mas Tavis karze
mosamsaxure biWi mowyenili duunaxavs, mizezi gamuukiTxavs. moaxles
dasaniSni qalisTvis araferi hqonia misatani Turme, amisTvis gogos
mSoblebi uars eubnebodnen da mizezic misi mowyenisa es yofila. selims
Tavis dedis naqoni gulsabnevi amouRia da miucia mosamsaxurisTvis, raTa
coli moeyvana da bednierad ecxovra.
178. muhajirebi da Tamari
Tamar dedofali yofila zamanunda. xalxsa Zaluan yuarebian,
gaWirvebulsa, ieTimsa, avatyofsa, exmareboda megem da imi gulobai. Mmisi
gakeTebuli qemerqofrebi bevria SavSeT, aWaras, axisxas. Ase ityoda Cemi
195
baboi, memed effendi gulo baiaraxtoRli, gogniavridan gamosuli. zogi
leqsebi maxsovs zovli. vimRerebdiT:
vorirav da qamarav, rerov, rerav da qamarav,
vorirav da qamarav, rerov, rerav da qamarav…
ziTval gigavs pirio, me SenTvina da vtirio,
ras dagvaklebs mterio, mec imaze vmRerio.
vorirav da qamarav, rerov, rerav da qamarav…
Cueno dido dedao, es ra degvebedao.
Cueno dido anao, aq ram da mogviyvanao,
vorirav da qamarav, rerov, rerav da qamarav…
Sor digvirCa memleqeTi, RmerTo megve bereqeTi,
vorirav da qamarav, rerov, rerav da qamarav,
vorirav da qamarav, rerov, rerav da qamarav!
179. Tamar dodofali
Tamar dodofali rum yirali gaxda, Zmam ver getana, ratom gaxda is
yiralio. guuxsna harbi. Tamarma meeria. iesiraT eiRo Zma. mara – Zmas
zovli lamazaT Sexeda, Zmas aaferi uzama. Easkrebi misi daamwyria. Mmerme
sul qoleebaT dayida, megem. eskrebSi, zogi yofilan abazebi, eseni ar
iyida arvin. _ eida, ratom zogi ver gigiyidian qoleluRao, _ meikiTxa
Tamar dedofalma erT DdResa. _ racRa –aRar yiduloben xalxio, ver
xtomiloben, vin ariano. _ magaT kabebi CaaacviT, geiyuaneT da
geiyidviano, _ uTqmia Tamarsa. `kabianeb” imiTvin uZaxian abazebsa... _
axlac Cem emris queS imcxovreTo, _ ubrZanebia dedofalsa.
_ yofilan erTi gurji, erTi abazai, erTic lazi. Mmidian
istambolidan trapizon. daJden Tiareze. Tiaresi caSi frinvaSi queSa
CamSpara. zedaze mokvatebulan. Aabazas uTxromia, gulCoriania abazi: _
Sen, gurjoo, Sen guduuxti da Cuen davsubuqdebiT, gadavrCebiTo.
gurjsac uTxromia: _ Tamam, mena guduuxtenao, mara Cem gadaxtomixan
Tquen duutaSunoTnao. duutaSunebian abazas da lazsa, isini
gadacvenilan, gurji gadarCenila.
196
180. Tamar dodofali
Tamar dodofalsa parxali qilisa rom gaukeTebia, imdeni
duuxarjia, oqro aRar dasComia. Tmis dasaWirnebeli qonebia oqrosi.
uTquams, isini gamayidnia am saqmemao. askerebiTun, puri gomocxobisTun
qeri da Tiva-Wuavai ar davtie am sofelSio.
iq erTi aRa yofila: _ nawueliT me degeSvelebi, namuSavT miarTvi,
magraT amuSaveo. ze riTna Ceitano, me ar gegerevio.
dedofalma uTxra: _ eg advilia, magas me muaferebo.
mica culebi askereb, Rarebi gaakeTes. dasWres wminda Werebi, ameiRes
guli, Rari gaakeTes, duusarTes erTmaneTze, eida, Tidan parxal nawueli
Cameitanes. iq mowuela kacma, gamodinda parxalSi. rzis wyarom amaSenebia
parxalio, _ uTquams Tamarsa.
Tamarma dodofalma savriaTi wyalidan ru gaakeTa. wyalsa
gadaagdebdes ReleSi. ru ravlia ici? maRali kapnebia. gumuTlia ase. riT
gamoTxares, ravla gudulia, Aarvin icis. uTqvia Tamar qalsa: _ amas
guerTa parxali qilisa advili iyoo. savriaTi ruma aTavebamdin, wyali
wagdebamdin, kbili tvinebi gamayrevniao.
181. Tamar dodofali RmerTisa moyuaruli yofila.
_ Cuen zuelandelebma ise miTxres, Tamar dodofali RmerTisa
moyuaruli yofila. Cuen zalian Samayuares, risTvin ici?
_ Cuen patituani RarWebi viyaviT. maSin es manqanis gzevnari ar iyo
zegan soflebTan, quabagi zemoT ari. qomoTken wamosulixan baboi jorze
damsuemda. cxenze iada jorze rom damsmiden, qomoTken wevdodiT. iq
parikevi ari. Ufro beTi gzevnarze rom CevdodiT, cxenidam Camomsmida
(murRuleli ityvis _ Camomaxtumlebda). imis qomoTke fexdafex wevdodiT.
RaWi viyav, mevRalodi. parizevSi Releze rom muaxlovdebodi, Cemi anai-
aiSoi metyoda: _ oRul meiRale: ! _ mec vetyodi: hov, mevRale, ani.
iqa, gzipirSi, fiqlebi ari. ase Sewkarebuli, belqida Tamar
dodoflisi dawyobilia. anai metyoda: _ Tamar dodofalsa, is rom
moRalula, RarWi axuWebuli yolia, ima gzipirSi qvebzedam uuyudebia. im
bauSuisi fexi quaSi Cafloboda. Aase fexis kuali ari, TovlSi rom
ravar Cans. imaze fex momasmevniebda. _ fexebi geisuenefs, aRar
197
meiRalvio. _ is qva dResac mis adgil ari. quabelT da balxelTa,
xevelTa ician, ormoc wlis zemoTken kacebT TelT ician. Masze
patituanebT, wuirilT ar ician, imisTvin qi, qomodam xevipiridam
quabaiske, xevaiske gza geikeTa Tavrobama. wyalipiridam umfro advila
weisvlebao da gza iqidam gaakeTa. zemodam fexdafex aRarvina iareba...
im adgilis saxeli parixevia. Emis zemoTai saCinoTia. saCinoTidam
gedeiar, zemoTken wasluxan qed gedeiar, wiTlekari gamoCndeba... mixual
wiTlekari wyaroze, wyal Sesuam, civi wyalia. wiTlekari gemreli
adgilia.
ekari wyaroze, wyal Sesuam, civi wyalia. wiTlekari gemreli
adgilia.
198
teqstTa wyaroebi
1. `qvakacebi vernebSi”. bskifa, saqme #170, mTqmeli xasan abaSiZe. 1972 w.
(Tandilava. gv. 133-134) – (Tandilava 1974: 80).
2. `qvakacebi-adgili `maRalTi”. mTqmeli S. abaSiZe, 75 w., xulos raioni,
sofeli vernebi. Caiwera j. jayelma 1972 w.
3. `erTi ritualis Sesaxeb”. mTqmeli a. d. wiklauri. (jayeli 1975: 63).
4. ,,didgorze locva”. (Tandilava 1974: 17).
5. `qvakacebi SubanSi”. mTq. n. cecxlaZe, dab 1942 w. sof. darCiZeebSi da
mcx. q. baTumSi, S. cecxlaZe, dab. 1940 w. sof SubanSi da mcx. q. baTumSi,
Cav. 2012 w. piradi arqivi.
6. `lazaoba da sxva qristianuli wes-Cveulebebi aWaraSi”, giorgaZe
marina, Jurnali `jvari vazisa” 1989w. #1.
7. `sarmiyelis mTaze arsebul qvakacebze”. (qaTamaZe 1940: 13).
8. `qedelauri da iavela”, J. murie, ,,baTumi da Woroxis auzi”, sax. gam.
baT., 1962, gv. 40.
9. `gvanca-lela~. mTqmeli esma cincaZe, qedis raionis mkvidri, 67 w.
Caviwere 2007 w. piradi arqivi.
10. `gvanca-lela”. (qaTamaZe 1940: 13).
11. gvanca-lela~. mTqmeli s. avaliani, dab. da mcx. sofel dandaloSi, 77
w. Caviwere 2011 w. piradi arqivi.
12. `gvanca-lela _ Turquli wyaroebis mixedviT”, mTqm. sultan da sabri
iavuzebi (futkaraZeebi), sultan sezeri (takiZe) _ futkaraZe 1993: 144.
13. `wmindanis nafexuri”, profesor r. surmaniZe, `interviu avtorTan~,
xelnawerTa uflebiT, Cav. 2012 w.
14. (a) `wminda giorgi”, profesor r. surmaniZe, `interviu avtorTan~,
xelnawerTa uflebiT, Cav. 2012 w.
14 (b) ,,saklavis Sewirva Wvanis xidze, mTq. T. qarcivaZe dab. sofel
WalaSi da mcx. sofel zemoxevSi. Cav. 2012 w. Ppiradi arqivi.
15. `gomanis qvis istoria”, mTqmeli S. gogitiZe, dab. sofel qiZiniZeebSi
da mcx. qalaq baTumSi. 2012. piradi arqivi.
199
16. `gomanis qvis istoria”, mTqmeli nanuli gogitiZe, 57 w. Ddab. da mcx
sofel qiZiniZeebSi. naTela miqelaZe, dab. sof neniaSi da mcx. sofel
qiZiniZeebSi 57 w.
17. `xezreTi ali”, nbifa, saqme #257, gv. 44. T. SioSvili, ,,xezreTi alis
ciklis legendebi aWaris folklorSi”. wignSi `qarTveli muslimebi
Tanamedroveobis konteqstSi”, T. SioSvili... ssip niko berZeniSvilis
instituti, baTumi, 2010, gv. 174.
18. `xezreTi ali”, nbifa, saqme #194, gv. 62. T. SioSvili, ,,xezreTi alis
ciklis legendebi aWaris folklorSi”. wignSi `qarTveli muslimebi
Tanamedroveobis konteqstSi”, T. SioSvili... ssip niko berZeniSvilis
instituti, baTumi, 2010, gv. 174.
19. `feiRambris fexi” // ,,feiRambris qva”, mTqmeli xenife jayeli _
melaZe, 80 w. sof. Aalmes mkvidri, piradi arqivi, 2008 w.
20. `Tamzis cxeni”, bubulaSvili 2009: 94.
21. `gaqvavebuli gogana istoria”, profesori S. futkaraZe, `interviu
avtorTan~, xelnaweris uflebiT. 28. 08. 2012.
22. `serTi ziareTi”, S. futkaraZe 2012: `interviu avtorTan~, xelnawerTa
uflebiT. piradi arqivi.
23. `ziareTi adgili~,. S. futkaraZe ,,Cveneburebis qarTuli” tomi II,
gamouqveynebeli), `interviu avtorTan~, xelnaweris uflebiT. 28. 08. 2012.
24. `ziareTi”, Марр Н. Дневник поездки в шавшию и Кларджию, wignSi: Георгии
Мерчул, Житие св. Григория Хандзтииского. _ Тексти и расказания по армиано-
грузинского филологии, кн. VII, c- Петербуг. gv. 79. m. beriZe, r. gujejiani,
ziareTobis tradicia istoriul samxreT-dasavleT saqarTveloSi,
didaWarob” saqarTvelos sapatriarqos wminda tbel abuserisZis
saxelobis universiteti, sxalTis eparqia., saerTaSoriso samecniero
konferencia `didaWaroba” xulo-didaWara, 2010, (masalebi) gv. 179.
25. `ziareTi”, Марр Н. Дневник поездки в шавшию и Кларджию, wignSi: Георгии
Мерчул, Житие св. Григория Хандзтииского. _ Тексти и расказания по армиано-
грузинского филологии, кн. VII, c- Петербуг. gv. 79). (mari: 79. m. beriZe, r.
gujejianini 2010: 176 - m. beriZe, r. gujejiani, ziareTobis tradicia
istoriul samxreT-dasavleT saqarTveloSi, didaWaroba” saqarTvelos
200
sapatriarqos wminda tbel abuserisZis saxelobis universiteti, sxalTis
eparqia., saerTaSoriso samecniero konferencia `didaWaroba” xulo-
didaWara, 2010, (masalebi).
26. `ziareTi”, e. TayaiSvili, ,,samuslimano saqarTvelo, dabruneba”,
mravaltomeuli, t. I, g. SaraZis saerTo redaqciiT, Tb., 1991.
27. `toponim `Zeglis” istoria”, m. CoxaraZe `…klarjeTis `aTormet
savaneT mxare” da wminda giorgis eklesia” _ moxseneba wakiTxulia bsu-s
qarTvel. institutis Teoriul seminarze 2012 wlis 19 ivniss. …
28. `xezreTi ali da Tamar mefe”, m. CoxaraZe `…klarjeTis `aTormet
savaneT mxare” da wminda giorgis eklesia” _ moxseneba wakiTxulia bsu
qarTvel. institutis Teoriul seminarze 2012 wlis 19 ivniss. …
29. `ziareTi”-aWaraSi”, m. CoxaraZe `…klarjeTis `aTormet savaneT mxare”
da wminda giorgis eklesia” _ moxseneba wakiTxulia bsu qarTvel.
institutis Teoriul seminarze 2012 wlis 19 ivniss.
30. `almis mTis wminda qvis istoria”, mTqeli x. Mjayeli _ melaZe, 80 w,
dab. da mcx. sofel almeSi. 2002. Ppiradi arqivi.
31. `dadeSi da erkota”, m. beriZe, r. gujejiani, ziareTobis tradicia
istoriul samxreT-dasavleT saqarTveloSi, didaWaroba”, saqarTvelos
sapatriarqos wminda tbel abuserisZis saxelobis universiteti, sxalTis
eparqia., saerTaSoriso samecniero konferencia `didaWaroba”, xulo-
didaWara, 2010, (masalebi).
32. `baZgireTelTa ziareTi”, m. beriZe, r. gujejiani, ziareTobis tradicia
istoriul samxreT-dasavleT saqarTveloSi, didaWaroba” saqarTvelos
sapatriarqos wminda tbel abuserisZis saxelobis universiteti, sxalTis
eparqia., saerTaSoriso samecniero konferencia `didaWaroba”, xulo-
didaWara, 2010, (masalebi).
33. `iaxsari”, (miTologiuri enciklopedia 2004: 42).
34. `alpanas giorgoba”, r. erisTavi, ,,folklorul-eTnografiuli
werilebi”, Tb., 1986,
35. `xaxuli-TurqeTi”, g. TurmaniZe, `miwieri saqarTvelo SevavedroT
zeciur saqarTvelos”, gazeTi `aWara”, 1999 wlis 27 noemberi.
201
36 `wmindi seri~, mTqmeli S. gogitiZe, dab. sofel qiZiniZeebSi da mcx.
qalaq baTumSi, 2012. piradi arqivi.
37. `sajvarebo~ mTqmeli C. abaSiZe, Caiwera da momawoda r. m ukutaZe, dab.
s. jabniZeebSi da mcx. sof qiZiniZeebSi 2003 w. piradi arqivi.
38. `gomanis qva”, mTqmelebi: nanuli gogitiZe, dab. da mcx. sof
qiZiniZeebSi, 57 w. miqelaZe naTela, Ddabadebuli sofel neniaSi da mcx.
sof qiZiniZeebSi, 55 w. Caviwere 2010 w. piradi arqivi.
39. `Seidis tba”(a_sofel naRvarevis zemoT mTaSi), mTqmeli asie kilaZe,
dabad. sof. cekvaDda mcx. sof. zemoxevSi, Caviwere 2005 w, sofel
zemoxevSi.
39. `Seidis tba” (b- sofel naRvarevis zemoT mTaSi), mTqm d. vaSaymaZe
dabadebuli da mcxovrebi sofel WalaSi, Caviwere 2004 w. piradi arqivi.
40. `gogos mezeri-ambavi~, (malaymaZe 2008: 143).
41. `laSaris muxa”, Tsufa 26022. mTxrobeli ilo mindikauri, Camw. Nnodar
zviadauri, xaxabo, 1983.
42. `laSaris jvaris muxa”, mTxr. ilo mindikauri, Camw. Nnodar zviadauri,
xaxabo, 1983. Tsufa 26022.
43. `Tamarisa da laSaris salocavebi”, Tsufa 3000. mTxrobeli biWur
badriSvili, Cam w. TinaTin oCiauri, Suafxo, 17. 07. 1979.
44. `gemisambuvi-karCxlebze”, mTqmeli a. kilaZe, dabadebuli Suaxevis
raionis sofel cekvaSi da mcx. sofel zemoxevSi, Cav. 2002 w. piradi
arqivi.
45. `mewyeris mizezi”, g. maxaraSvili, `didi warRvnis legenda aWaris
folklorSi”( filologiis doqtoris akademiuri xarisxis mosapoveblad)
baTumi 2008. G
46. `argineTis miTi”, g. maxaraSvili, avtoris pirdi arqividan, mTqmeli
jemal qamadaZe, 67w, mcxovrebi Suaxevis raionis sofel neniaSi, Caiwera
bsu filologiis fakultetis III kursis studentma Teona qamadaZem, 2003;
masala mogvawoda Camwerma) g. maxaraSvili, ,,didi warRvnis legenda
aWaris folklorSi”, filologiis doqtoris akademiuri xarisxis
mosapoveblad), baTumi 2008.
47. `karaseris mTis ambavi”, mTqmelebi: d. qaTamaZe a. kilaZe, sofel
zemoxevSi mcxovrebi, 2004 w. Ppiradi arqivi.
202
48. `xariaTaRi // karaseri”, mTqmeli T. qarcivaZe, dab. sof WalaSi da mcx.
sof. zemoxevSi. 78 w. 2004 w. Ppiradi arqivi.
49. `xariaTaRi // karaserze”, K mTqmeli n. mamulaZe, dab. da mcx. sof.
neniaSi, 70 w. Ppiradi arqivi, 2004 w.
50. `karaseri // xariaTaRi // Surmuli”, mTqmeli JuJuna zoiZe, dabadebuli
sofel CanCxaloSi da mcxovrebi sofel neniaSi, Caviwere 2000 w.
51. `karaseri”, (bskifa, #259).
52. `noes kidobani _ warRvna”, mTqmeli nodar gabaiZe, 44 w. dab. sofel
skvanaSi da mcxovrebi daba xelvaCaurSi, gaugonia dedisgan, Caiwera nika
gabaiZem 2009 w. piradi arqivi.
53. `irmisa” legenda, (qurasbediani 2001: # 146).
54. `iremi saydris galavanSi”, Tsu, folkloris arqivis saqme N1726.
samuzeumo saarqivo fondi.,
55. `ra Sveli mogiklavs da ra Svilio”, Camweri Tina SioSvili,
`interviu avtorTan~, 2004 w.
56. `Svelis momkvleli”, mTqmeli emine xorava, 67 wlis. Mmcx. sarfSi,
gamoTxovili sof. Uurexidan, piradi arqivi.
57. `vinc am cxovels moklavs am wuTisofelSi harami miqniao“, mTqmeli T.
xozrevaniZe, dab. Dda mcx. sof. kvatiaSi. piradi arqivi, 2005 w.
58. `Svels ukana fexze TeTri bewvi aqvs”, mTqmeli T. WaRaliZe, 76 wlis.
dabadebuli da gaTxovili sofel WalaSi, Ppiradi arqivi, 2005 w.
59. `Sveli mubareqis cxovelia”, mTqmeli beriZe xemid SaqirisZe, sof.
brili 78w, piradi arqivi, 2012 w.
60. `Sveli RmerTis cxovelia”, mTqmeli xozrevaniZe nurife, dabadebuli
Dda mcxovrebi sofel kvatiaSi, 74 w. piradi arqivi, 2005 w.
61. `Sveli RmerTis cxoveli”, mTqmeli e. mamulaZe dab. Dda mcx. sof.
neniaSi, 81 wlis, 2005 w. piradi arqivi.
62. `Svlis mokla codvaa”. mTqmeli x. jayeli dab. da mcx. sofel almeSi, 81 w.
piradi arqivi.
203
63. `winaprebiseuli tradiciebidan gamomdinare CvenSi Svelebs ar klaven”,
mTqmeli q. abaSiZe dabadebuli da mcxovrebi sofel vernebSi, 56 w. Caviwere
2005 w. piradi arqivi.
64. `wablanis CamoxeTqvis istoria”, mTqmeli xozrevaniZe Tenzile,
dabadebuli da mcxovrebi xulos raionis sofel FfaCxaSi, 70 wlis,
Caviwere qalaq baTumSi 2004 wlis aprilSi.
65. `CanCurxevis CamoxeTqvis istoria”, mTqmeli daviTaZe medea,
dabadebuli xulos raionis sofel FfaCxaSi mcxovrebi baTumSi, 38 wlis,
Caviwere 2006 w. piradi arqivi.
66. `qveynis daqcevis istoria”, mTqmeli guram jinWaraZe, dabadebuli
sofel dologanSi da mcx. daba xelvaCaurSi 64 w. Caiw. linda WinWaraZe
2010 w. piradi arqivi.
67. `CanCurxevis CamoxeTqvisa da codva-madli istoria”, mTqmeli muxamed
SainiZe, dabadebuli da mcxovrebi sofel sxalTaSi, 70 w. Caviwere
xelvaCauris ra-Si 2004 w. piradi arqivi.
68. `CanCurxevis CamoxeTqvisa da wyevlis istoria”, mTqmeli demural
xozrevaniZe, dabadebuli da mcxovrebi sofel fuSrukaulSi, 68 w.
Caviwere xelvaCauris ra-Si 200 4 w. piradi arqivi.
69. `CanCurxevis istoria”, mTqmeli gulisa daviTaZe, dabadebuli sofel
faCxaSi, mcxovrebi moskovSi, 41 w. gaugonia babuasgan, Caviwere moskovSi
2006 w. piradi arqivi.
70. `solgomanis istoria”,. (miqelaZe 2005).
71. `wminda kaci gafTxilebis ambavi”, bskifa, #171, 1972.
72. `vernebis istoria”, mTqmeli qemal abaSiZe, dabadebuli sofel
vernebSi, mcxovrebi daba xelvaCaurSi, 67 w. Caviwere xelvaCauris ra-Si
2004 w. piradi arqivi.
73. `vernebis tbis istoria”, mTqmeli ruslan abaSiZe, dabadebuli sofel
vernebSi. mcxovrebi daba xelvaCaurSi, 67 w. Caviwere xelvaCauris ra-Si
2004 w. piradi arqivi.
74. `vernebis tbis istoria”, mTqmeli biWiko abaSiZe, dabadebuli sofel
vernebSi. mcxovrebi daba xelvaCaurSi, 67 w. Caviwere xelvaCauris ra-Si
2004 w. piradi arqivi.
204
75. `faCxis kldis legenda”, (saxokia 1985: 234).
76. `faCxis kldis legenda”, mTqmeli q. abaSiZe, dab. da mcx. sof. vernebSi.
50 w. piradi arqivi, 2005 w.
77. `tba xinos aRmosavleTiT”, (qaTamaZe 1940: 19-20).
78. `yaragoli tbis istoria”, mTqmeli gulnara cecxlaZe, dabad sofel
skvanaSi, amJamad mcx, SuaxevSi, Caviwere gomis mTaSi 2005 w. piradi arqivi.
79. `yaragoli tbis istoria”, mTqmeli fatyume gabaiZe, mcx. da dab. sofel
skvanaSi. 71 wlis. Caviwere 2004 wels.
80. `yaragoli tbis istoria”, mTqmeli qamaSiZe j. Ddab. Dda mcx. xixaZiris
raionis sofel TxilvanaSi. 79 wlis, Caviwere 2005 w.
81. `mwvane tbis _ legenda”, mTqmeli i. melaZe. Ddab da mcx. dab
xelvaCaurSi, 2004 w. piradi arqivi.
82. `saydrionis eklesiis~_legenda”, folk. arq, k, 165.
83. `WinWaos tbis legenda”, mTqeli asie kilaZe-konceliZe, mcx. sofel
zemoxevSi, 78 wlis, Cav. 2005 w. piradi arqivi.
84. `Taze xarebis Sejibris Sesaxeb”, mTqmeli f. WaRaliZe, dab. sofel
inkivreTSi da mcx. sof. varjenaulSi, piradi arqivi. 2010 w.
85. `naRvarevis tba”, mTqmeli memed nagervaZe- gaugoni dedisagan, Caiwera
Tamar nagervaZe 2006 w.
86. `naRvarevis tba”, mTqmeli eTer qarcivaZe, dabadebuli sof naRvarevSi
da mcxovrebi benzeSi, 55 w. gaugonia dedisgan, Caviwere 2001 w. piradi
arqivi.
87. `jazgoli (jazis tba), mTqmeli gulnaz vanaZe, dabadebuli
Coxatauris raionis sofel zotSi, mcx. daba xelvaCaurSi, 55 w. Caviwere
2008 w. piradi arqivi.
88. `baiz–golis tba~ // `TeTri tba”, mTqmeli fatyume gabaiZe. mcx da
dabad. sofel skvanaSi. 71 wlis. Caviwere 2004 wels.
89. `wminda xaris istoria”, bskif, saqme #199.
90. `rkinis jvaris _ istoria”, mTqmeli v. makaraZe. Camweri o. futkaraZe
(ww w. litklub. ge. biblioteka- publicistika. 0. futkaradze. maretis xeobi s narkvevi.
205
91. `jvari WoWo //WoWi jvris-istoria”, mTqmeli v. vaSaymaZe, dabadebuli
Suaxevis raioni sofeli Subani (welaTi), mcxovrebi daba xelvaCaurSi, 70
wlis, Caviwere 2012 w. piradi arqivi.
92. `feiRambris wylis istoria”, mTqmeli ebraliZe ioseb, dab. da mcx.
sof. SubanSi, 78 w. Caiwera da masala mogvawoda naTia ebraliZem, piradi
arqivi, 2005.
93. `naoSvaris istoria”, d. ananiZe, gazeTi `kolmeurne”, qeda 24. 5. 1977 w.
94. `naomvars”//,,naomvals”, n. noRaideli, ,,Tqmulebebi qristianobisaTvis
TavdadebulTa Sesaxeb aWaraSi”, saqarTvelos sapatriarqos wminda tbel
abuserisZis saxelobis universitetis, sxalTis eparqia, saerTaSoriso
samecniero konferencia `didaWaroba” 2010 w.
95. `TeTrosanis eklesia”, mTqmeli bauJaZe dariko, 43 w. Mmcx. sof dagva
(xucubanSi) Caviwere 2007 w.
96. `sxalTis eklesia”, z. WiWinaZe, sxaltis taZari, iveria“N172, 1895.
97. `sxalTis eklesiis istoria”, bskifa #23, gv. 46. mTq. jumuSaZe niaz
rezayis Ze, 30 w. Subani, Camw, zosiZe.
98. `papoSvilebis istoria”, mTqmeli l. futkaraZe, dabadebuli sofel
cecxlaurSi da mcxovrebi daba xelvaCaurSi, Caviwere 2004 wels.
99. `sxalTis taZari”, mTqmeli mixeil SainiZe. dabadebuli da mcxovrebi
xulos raionis sofel sxalTaSi. 65 wlis. Caiwera SainiZe xaTuna
mcxovrebi daba xelvaCaurSi 2007 wels. Ppiradi arqivi.
100. `sxalTis taZari”, T. saxokia, mogzaurobani, gam. `sabWoTa aWara“,
baTumi, 1985, gv. 301-302.
101. `laSaris jvaris muxa”, MmTxrobeli ilo mindikauri, Cam w. Nnodar
zviadauri, xaxabo, 1983, Tsufa 26022
99. `sxalTis taZari”, mTqmeli mixeil SainiZe. dabadebuli da mcxovrebi
xulos raionis sofel sxalTaSi. 65 wlis. Caiwera SainiZe xaTuna
mcxovrebi daba xelvaCaurSi 2007 wels. Ppiradi arqivi.
103. `wmindi seris istoria”, mTqmelebi Nn. gogitiZe 59 w. Aa. abaSiZe, 54 w.
r. abaSiZe 80 w. dab da mcx. sofel qiZiniZeebSi. Ppiradi arqivi.
104. `sajvarebo”, mTqmeli r. abaSiZe 80 w. dab. da mcx. sof. qiZiniZeebSi.
2010. piradi arqivi.
206
105. `sajvarebo”, mTqmeli varden niJaraZe. 50. w. dab. da mcx. Ddaba
xelvaCaurSi. Caviwere 2005 w. piradi arqivi.
106. `sajvarebo”, CiCega 100 w. dab. da mcx. sof. qiZiniZeebSi. Caiw. r.
mukutaZem 2002. w. piradi arqivi).
107. `Tvarangelos istoria”, mTqmeli SoTa miqelaZe, dabadebuli da
mcxovrebi sofel neniaSi 70 w. Caviwere 2004 w.
108. `qaSveTi~ mTqmeli a. abaSiZe, dab da mcx. sof qiZiniZeebSi 2010 w.
piradi arqivi).
109. `nefe wyali”, bski #3 gv 51, (a. axvediani 1970: 45).
110. `Tamar dedofalma yales (cixis) mSenebloba”, bski #1, gv 85, mTqmeli
d. takiZe (a. axvediani 1970: 46).
111. `oSanaxevi”, mTqmeli q. abaSiZe, 48 w. dabadebuli da mcxovrebi, sofel
vernebSi, Caviwere 2005 w. piradi arqivi.
112. `namonastrevis Sesaxeb”, mTqmeli rejeb ismailis Ze mekeiZe,
dabadebuli da mcx. sofel didaWaraSi, Caiwera Tamriko beriZem, 2001 w.
piradi arqivi.
113. `nadarbazevsa da naqalaqars Zvelad didi fasi hqonda”, mTqmeli m.
xozrevaniZe, dab sof. didaWaraSi, mcx. xelvaCaurSi, 55 w. Caviwere 2005 w.
piradi arqivi.
114. `xanumis gza // dedoflis gza”, mTqmeli rejeb ismailis Ze mekeiZe,
dab. da mcx. sofel didaWaraSi, Caiwera Tamriko beriZem, 2001 w. piradi
arqivi.
115. `nanefvari” // ,,nefikalo”, mTqmeli o. abulaZe, dab da mcx. sof.
uCxoSi. 75 w. ZirkvaZe T. dab. da mcx. sof. uCxoSi. 49 w. Cav. 2011 w. piradi
arqivi.
116. `nanefvari”, mTqmeli cincaZe eTer, dabadebuli da mcxovrebi qedis
raionis sofel cxmorisSi. 68 w. piradi arqivi.
117. `nanefvari kalo”, mTqmeli rezo nakaSiZe, 38 w. Ddab. sof. cxmorisSi
da mcxovrebi daba xelvaCaurSi, Caiwera zamira nakaSiZe 2005 w. piradi
arqivi.
118. `nanefvari kalo”, S. abaSiZe, ali nakaSiZe, mSobliuri saxelebi,
gamomcemloba `alioni”, baTumi. 2012.
207
119. `Tamaris sarke”, mTqmeli. m. SavaZe, dab. da mcx. sof. uCxoSi. piradi
arqivi.
120. `Svildiseri” // `oxordi-kodali”, mTqmeli ismail suleimanis-Ze
beJaniZe, 110 w. sofel uCambis mkvidri, S, z. rusiZe, narkvevi mariTis
xeobis istoriuli Zeglebis Sesaxeb, Qq. baTumi, 1950.
121. `kviriauli”, mTqm. m. fevaZe, dab. 1961 w. sof. uCambaSi. Mmcx. sof.
neniaSi. 2005 w. piradi arqivi.
122. `momwvari”, mTqmeli Salva gogitiZe, dab. sof qiZiniZeebSi, mcxovrebi
q. baTumSi 2005 w. piradi arqivi.
123. `Tamaris borcvi”, mTqmeli ramaz surmaniZe, 79 wlis dab. Suaxevis
raionis sof. WalaSi. Mmcx. qalaq baTumSi. 12. 08. 2012. piradi arqivi.
124. `Tamaris cixis-ambavi”, mTqmeli a. beriZe, 70 wlis, dabad. Dda mcx.
sofel samebaSi. 2012 w. piradi arqivi.
125. `kavianis cixe”, a. ananiZe, ,,aWariswylis xeobaSi”. gazeTi `kolmeurne”,
1972 wlis 25 ivlisi.
126. `kavianis cixe da Tamar mefe”, mTqmeli x. qaTamaZe, 75 w. Suaxevis
raionis sofel xiWauris mkvidri. Caiwera 2005w S. qaTamaZem. Ppiradi
arqivi.
127. `kavianis cixe da Tamar mefis naqoSari”, mTqmeli f. qaTamaZe, 71 w.
Suaxevis raionis sofel xiWauris mkvidri, Caiwera 2005 w. S. qaTamaZem.
piradi arqivi.
128. `kavianis cixe da Tamar mefe”, mTqmeli n. qaTamaZe, 82 w. Suaxevis
raionis sofel xiWauris mkvidri. Caiwera 2005 w. S. qaTamaZem. piradi
arqivi.
129. `jan qalaqi~ anu `wminda qalaqi~, S. rusiZe, ,,narkvevi mareTis
xeobis istoriuli Zeglebis Sesaxeb”, q. baTumi, 1950, #115.
130. `kuti-jvari”-s istoria”, (saxokia 1985).
131. `kuti _ jvari-s” istoria”, mTqmelebi: n. cecxlaZe, dab. 1942 w. sof.
darCiZeebSi da mcx. q. baTumSi. S. cecxlaZe dab. 1940 w. sof SubanSi da
mcx. Qq. baTumSi, Cav. 2012 w. piradi arqivi.
132. `sofeli gulebi”, (rusiZe 1952: 23).
208
133. `qilisa // gulebis cixe”, mTqmeli besile beriZe, dabadebuli da
mcxovrebi sofel zesofelSi, 65 w. Caviwere 2003 w.
134. `gulebis ambavi”, mTqmeli r. diasamiZe, dab. da mcx. sof gulebSi. 55w.
Cav. 2006 w. piradi arqivi.
135. `gulebis istoria”, mTqmeli guliko gogitiZe, mcx. xulos raionis
sof. boZavrSi, dab. qedaSi Caiw. 2006 w. SavaZe esma, Mmomawoda Camwerma.
piradi arqivi.
136. `wiTeli xidis istoria”, mTqmeli xelvaCauris raionis sofel zemo
CxutuneTis mkvidri qazim kaxiZes, 75 w. piradi arqivi. Cav. 2005 w.
137. `wiTeli xidis istoria”, mTqmeli lado kaxaberiZe, dabadebuli
sofel kirnaTSi, kobalTa. 69 wlis. Caviwere 2011 wlis noemberSi, piradi
arqivi.
138. `gvaras mosaxleobis erTi istoriuli ambavi”, z. WiWinaZe, ,,qarTvelTa
gamuslimaneba”.
139. `sofeli akeTa wm. mowame konstantine”, S. rusiZe, ,,narkvevi
aWariswylis xeobis. ozurgeTis istoriuli Zeglebis Sesaxeb”. #135.
140. `kakaSvilebis qedi”, (maxaraZe 2010: 129-130).
141. `gvanca da lelas kldekaris istoria”, mTqmeli e. cincaZe. piradi
arqivi, 20011 w.
142. `lelasa da gvancas gora”, S. futkaraZe, `qristianobis brZolis
istoriidan samxreT-dasavleT saqarTveloSi, wm. Teodore aWareli”,
gazeTi `aWara”, #253, 2002. weli 31 dekember. gv. 4.
143. ,,TavsakveTebi aWaraSi”, S. futkaraZe, ,,qristianobis brZolis
istoriidan samxreT-dasavleT saqarTveloSi, wm. Teodore aWareli”,
gazeTi ,,aWara”, #253, 2002.
144. `Tamaris xidi dandaloSi da masTan Cadenili ambebi”, mTqmeli a.
abulaZe, dab da mcx. sofeli uCxoSi, 2011 w. Ppiradi arqivi.
145. `Tamaris cixe // yaleiboinis cixis”-istoria”, (a) - miqelaZe: 2010-362.
145. `Tamaris cixe // yaleiboinis cixe”, (b) mTqmeli v. qarcivaZe, Ddabad.
Suaxevis raionis sofel zemoxevSi da mcx. q. baTumis CaisubanSi, 70 w.
Caviwere 2003 w. piradi arqivi.
146. `navaranaeuli”, mTqmeli d. takiZe. dab. sof. dandaloSi da mcx. daba
xelvaCaurSi. 2009 w. piradi arqivi.
209
147. `varaneulis istoria”, n. noRaideli, ,,Tqmulebebi qristianobisaTvis
TavdadebulTa Sesaxeb aWaraSi”, saqarTvelos sapatriarqos wminda tbel
abuserisZis saxelobis universitetis, sxalTis eparqia, saerTaSoriso
samecniero konferencia `didaWaroba” 2010 w. 241-242)
148. `dRvanis istoria”, i. sixaruliZe, ,,samxreT-dasavleT saqarTvelos
toponimika”, wigni I, saxelm. Ggamomc. `baTumi”, 1958 w.
149. `dRvanis istoria”, mTqmeli r. futkaraZe, 45 w. sofel CxutuneTis
mkvidri, Cav. 2009 w. piradi arqivi.
150. `madliani sajvarebo”, mTqmeli C. abaSiZe, Caiwera da momawoda r.
mukutaZe, dab. s. jabniZeebSi da mcx. sof qiZiniZeebSi 2003 w. piradi
arqivi.
151. tragedia _ `namonastrevi~ // `amaRleba~, mTq. a. gorgilaZe, dab. 1950 w.
da mcx. sof. WerSi. 2012 w. piradi arqivi.
152. `Zveleburi dasjis meTodi”, nbifa, saqme #137, gv. 35. (Camw j. jayels
1972 wels, mTqmeli zabiT gorgilaZe).
153. `sikvdilis dasjis uZvelesi wesi aWaris maRalmTianeTSi”, mTqmeli
xulos raionis s. xixaZiris mcxovrebni, 75 wlis baTan suleimanis Ze
iSxneliZe da taStan eubisZe gabaiZe, sofel vernebSi mcxovrebi Saban
Saqiris Ze abaSiZe, Caiwera, j. jayelma, gamoqveynebulia. j. jayeli
`folkloruli tradicia al. yazbegis SemoqmedebaSi”, samxreT-dasavleT
saqarTvelos zepirsityviereba, t. II gamomc. `mecniereba”., 1975.
154. `dedabris safrinava”, mTqmeli m. dumbaZe, sofel kvatiis mkvidri,
piradi arqivi, 2005 w.
155. `dedabris safrinava”, mTqmeli xozrevaniZe, dabad. Dda mcx. sofel
kvatiaSi, 74 w. piradi arqivi, 2005 w.
156. `dedabris safrinava”, mTqmelebi s. miqelaZe, o. SainiZe, Caiwera d.
SavianiZe, 2009 wlis eTnografiuli eqspedicia didaWaraSi”, saqarTvelos
sapatriarqos wminda tbel abuserisZis saxelobis universitetis,
sxalTis eparqia, saerTaSoriso samecniero konferencia `tbeloba” 2009 w.
157. `qufTa Rele”, mTqmeli Qq. kekeliZe, dabad. Dda mcx. sofel
nigazeulSi, 79 w. masala momawoda n. ximSiaSvilma 2008 w. piradi arqivi.
210
158. Tqmuleba `cxramuxliReles" _ Sesaxeb, mTqmeli n kakalaZe, Suaxevis
raionis sofel nigazeulis mkvidri, 70w, Caiwera 2007 w. n. ximSiaSvili.
momawoda Camwerma. piradi arqivi.
159. `cxramuxliReli"-s istoria”, mTqmeli x. kakalaZe, Suaxevis raionis
sofel nigazeulis mkvidri, 55 w. Caviwere 2007 w. piradi arqivi.
160. `manCxauris"-istoria”, mTq. n kakalaZe, Suaxevis raionis sofel
nigazeulis mkvidri, 70 w, Caiwera 2007 w. n. ximSiaSvili, momawoda
Camwerma, piradi arqivi.
161. `mariamxevis ambavi”, mTqmeli n kakalaZe, Suaxevis raionis sofel
nigazeulis mkvidri, 70w, Caiwera 2007 w. n. ximSiaSvili. momawoda Camwerma,
piradi arqivi.
162. `mariamxevi istoria”, mTqmeli q. ximSiaSvili, Suaxevis raionis
sofel nigazeulis mkvidri, 70w, Caiwera q. ximSiaSvilma 2010 w. momawoda
Camwerma, piradi arqivi.
163. `sofel gobroneTis Sesaxeb”, Camweri asmaT bajeliZe, romelsac
Caawerina 1966 wels sofel uCxiTSi mcxovrebma 85 wlis fadime kaxiZem,
(S. abaSiZe, ali nakaSiZe, wignidan ,,mSobliuri saxelebi”, gamomcemloba
`alioni”, baTumi. 2012).
164. `xuciqedi”, mTqmeli mixeil SainiZe, dabadadebuli da mcxovrebi
sofel sxalTaSi, Caiwera xaTuna SainiZem 2000 w. piradi arqivi.
165. `naqilisvari”, mTqmeli Tenzile qarcivaZe, dabadebuli 1932 w. sofel
WalaSi da mcxovrebi sofel zemoxevSi. Caviwere 2004 w.
166. `maxinjauri”, axvlediani vaxtang, `maxinjauri _ Cemi mSobliuri
sofeli”, gaz. ,,aWara”, 27 ivlisi, 1991.
167. `maxinjauri”, mTqmeli badri maxaraZe, 55 w. Caiwera malvina maxaraZem
2004 w, piradi arqivi.
168. `maxinjauri”, mTqmeli g. maxaraZe, dab. sof. inwkivreTSi, 38 w. 2005 w.
piradi arqivi.
169. `natifara”, mTqmeli qaTamaZe eTer, dabadebuli sofel CaqvSi,
izrdeboda bebiasTan sofel xinoSi, mcxovrebi CaqvSi 55 w. Caviwere 2010
w, piradi arqivi.
170. `seri yana”, mTqmeli cecxlaZe tariel, dab. da mcxovrebi sofel
skvanaSi, 65 w. Cav. 2005w. piradi arqivi. //e. maxaraZe. ,,Cveni saxelovani
211
mamuliSvilebi”, gazeTi `koleqtiuri Sroma”, #122. 1979 wlis 13
oqtomberi. G
171. `selim faSas ambavi”, z. WiWinaZe, ,,istoria osmaleTis yofili
saqarTvelosi”, baTumi. 1912w. M
172. `selim faSas ambavi”, mTqmeli q. ximSiaSvili, n. kekeliZe, piradi
arqivi, 2011 w.
173. `selim faSas ambavi”, mTqmeli n. miqelaZe, 80 wlis, Caviwere 1993 w.
piradi arqivi.
174. `selim faSas ambavi”, mTqmeli q. ximSiaSvili, n. kekeliZe. piradi
arqivi, 2011 w.
175. `selim-faSam ori fuli aCuqao”. z. WiWinaZe, muslimani qarTveloba da
maTi soflebi saqarTveloSi. Tfilisi.
176. `selim faSas ambavi”, Suaxevis raionis sofel WalaSi mcxovreb
ismail WaRaliZisgan (buqoRli buqaliSvilebi) 1962 Cauweria: r.
surmaniZes, Jurnali, `literaturuli aWara” #2, 2003.
177. `selimis kaikacobis erTi ambavi”, mTqmeli n. kekeliZe, sofel
nigazeulis mkvidri, 68 w. piradi arqivi, Caviwere 2005 w.
178. `muhajirebi da Tamari”, mTqmeli: xasan Cibuqi (gogitiZe)da merjan
naarini futkaraZe (futkaraZe 1993: 55).
179. `Tamar dodofali”, mTq. Mmuqqerem Cibuki (gogitiZe) – futkaraZe 1993:
49).
180. `Tamar dodofali”, mTqmeli mustafa ienidunia (devSiriani-beriZe),
45 wlis. futkaraZe 1993: 176.
181. `Tamar dodofali RmerTisa moyuaruli yofila”, (futkaraZe 1993: 17).
212
leqsikoni
a
abdes Rebuloben muslimanuri locvis win ritualurad xel-fexisa da
Tav-piris dabana; (niJaraZe 1957: 131).
avji (Turq; aWar. d) _ monadire.
amdeneTi amdeni // garkveuli raodenobis dasaxeleba (n. m).
anai zemo aWaruli deda; (niJaraZe 1971: 89).
auji mousvenari, qveynis maqcevari adamiani (n. m).
axali mTvarea (fraz) Zv. Ggadmoc. sulierad davadebul adamianebis
gamocxadebis periodi. axali mTvaris dadgomisas aseTi adamianebi avad
xdebian (n. Mm).
axiSeri qveynis daqceva, cudi amindi (n. m).
b
badadi Cvari, WinWi, dastamali, bandi; (niJaraZe 1971: 100).
barsami bevri, mravali; (niJaraZe 1971: 102).
baiz-goli TeTri feris // gamWirvale tba (n. m).
baRvebi (z. a) bavSvi, balRi (niJaraZe 1971: 103).
bereqeTi (arab), baraqa, dovlaTi, siuxve, xvavrieloba (niJaraZe 1971: 106).
g
gamCeni ufali samyaros, yovelive xilulisa da uxilavis Semqmneli (n. m).
gedeiara gadaiara klde (n. m).
gerCeq marTlac, namdvilad (niJaraZe 1957: 139).
giauri (spars. ) muslimTa salanZRavi sityva: urjulo, aramuslimani,
qristiani (niJaraZe 1971: 146).
guduuvlia gadauvlia gomanis kldeze zemodan (n. m).
gulSi geirunia (frazeol. ) gaifiqra (n. m).
guuqvavebia (aq) gulisxmobs mtrebs, romlebi feiRambers // mociquls
laxtis saSualebiT rom daumarcxebia da qvebad gadauqcevia (n. m).
d
dedei (zemo aWar) babua (n. m).
213
dua (arab) Zv, mus. Llocva, vedreba, RvTismsaxureba, RvTismosaoba.
`duaze” gamodiT, ese igi vexvewoT wvimis moyvanisTviso (niJaraZe 1971: 184).
e
ebbedi (imerx) mudam, yovelTvis, maradJams (niJaraZe 1957: 143).
evliebis saflavia (arab) mus. Didad RvTismosavi, _ wmindani;
`fuxara evlia aris, belqi iyo suliwminda” (niJaraZe 1971: 187).
emris queS (aWar) viRacis Zalauflebis qveS yofna (n. m).
eiwkapeboden (aWar) koxtad gamowyobili wavidodnen (n. m).
v
valalebs yviris, gaiZaxis ar Cerdeba (n. m).
z
zaTi (arab), winaT, uwin, warsulSi (niJaraZe 1971: 196).
zenjiri (spars.) jaWvi (niJaraZe 1971: 198).
ziareTi (arab) Zv. eTn. Wminda adgili, sadac morwmuneni midiodnen da
dReobas ixdidnen, loculobdnen sxvadasxva seniT Sepyrobilni da
uSviloebi, RmerTs evedrebodnen gankurnebas, Svilebis gaCenas (niJaraZe
1971: 199).
ziTvali mzis Tvali, mze, mzis guli (niJaraZe 1971: 199).
zovli Zalian (n. m)
T
Taze maRali mTa moiazreba, sadac garkveul ritualebs asrulebdnen (n.
m)
Tla mTlad, mTlianad (n. m).
i
ieTimi (Turq), oboli (n. m).
illa aucileblad (n. m).
imi gulobai imis gulisTvis (n. m).
214
k
kalaiji rkinis xelosani, rkinisa da aluinis Wur wlis momkalveli (n.
m).
kilde igive rac klde (n. m).
ktrebsac muaros (kuTx. ) mkvdars mixedos, yuradReba miaqcios (n. m).
kuti sapyari, davrdomili adamiani, visac gadaadgileba ar SeuZlia (n. m)
m
madlina eqna madlisa da sikeTis qmna, keTeba (n. m).
megom evlia (aq) mTqmeli gulisxmobs gulTmisans, mimxvedrs – (n. m). 2.
Turme wmindani yofila... (niJaraZe 1971: 187).
mileTi(Turq) moiazreba bevric, xalxic (n. m).
mubareeq (arab). Mus. Ddalocvili, kurTxeuli, wmindani (niJaraZe 1971: 275).
mufTi (arab) mus. maRali Tanamdebobis sasuliero piri Turqebis
batonobisas revoluciamdel aSaraSi. mufTi sanjaySi yadisTan erTad
wyvetda SariaTisa da wminda iuridiul sakiTxebs. (niJaraZe 1971: 277).
n
naqilisvari (Turq) adgili, sadac adre eklesia mdgara.
nuka-saydar `nuka-saydar” anu `nuqi-saxli” nuqi-oqros niSnavs, `saxla”
igivea rac `damale” `Seinaxe” (m. CoxaraZe).
o
oxordi-kodali igie isari (rusiZe 1950: 35).
p
pawai // paw-pawai cota-cota (niJaraZe 1971: 297).
r
rzis sasmel rZe (n. m).
rum rom kavSiri (n. m).
s
215
sebi (aWar) ucodveli bavSvzec ityvian da Cvil bavSvzec (n. m).
T
talavarji CamosaxCobeli boZi, sadac dasasjel adamianebs hkidebdnen
(mTq. a. abulaZe) (n. m).
u
umeTma deinaxoso Cemma morwmuneebma dainaxos Cemi gakeTebuli saqme.,
irwmunos rom me dedamiwaze Camovedio (mTqmelis analizi x. melaZe).
ustiebi moxele, mSenebeli (n. m).
f
feiRamberi (spars) mus. Winaswarmetyveli, alahis mociquli (niJaraZe 1971:
343).
q
qemerqofri _ TaRiani xidi Tamar dedoflis gakeTebuli qemerqofrebi
bevria aWaras, axisxas, SavSeT” (in): `esa qemerqofria, SerTulis xidi”
(futkaraZe 1993: 600)..
qilisa (Turq) eklesia (n. m).
qufTa Rele `qufTa-qufTad” (nawil-nawil) uqceviaT (n. Mm).
R
RarWi (agdebiT) balRi, Rlapi (niJaraZe 1971: 362).
y
yaleiboinis cixeze `yaleiboini”-Turquli sityvaa da qarTulad sityva-
sityviT niSnavs: yale _ cixes da boini _ qeds (adamianis kisers).
yaragoili (Turq) yara _ Savi; goili _ tbas. e. i. Savi tba (n. m).
yaradere (Turq) yara _ Savi; dere _ mxare, kuTxe. Ee. i. Savi mxare (mTq. r.
abaSiZe).
216
yevari xvlikisnairi mozrdili cxoveli, romelic am tbaSi binadrobsN
(n. m).
yiblisken viyveniT (arab) muslimnuri samyaros wminda adgilis _ qaabas
mxare, saiTkenac cerdebian morwmuneni locvis dros, _ samxreTi
(niJaraZe 1971: 89).
yiliji (T. kiliji) xmali, xanjali (niJaraZe 1971: 372).
S
Sveli mubareqi cxovelia Sveli uflis cxovelia (n. m).
Sibi jaWvi (kiknaZe 2009: 362).
C
CanCurai cudad, mouwesrigeblad Cacmuli kaci (n. m).
c
cxramuxl locvas weikiTxven (aq) idulisxmeba muslimnuri locvis
Tavebi.
cxra muxli (aq) manZilis sazomi erTeulia (n. m).
W
WoWi jvari WoWi muuciaT (fraz) e. i. SeuSinebiaT (mTq. v. vaSaymaZe - n. m).
x
xanumis gza (T. xanum) Zv. qalbatoni, mandilosani, banovani, gaTxovili
qali, krZaluli mimarTvis dros, Cveulebriv erTvis qalTa sakuTar
saxelebs (niJaraZe 1971: 429).
j
jan qalaqi (jan-Turq) anu `wminda qalaqi~ (rusiZe 1950: 9-12).
jazgoli (spars). mkiTxavi, misani, grZneuli, kudiani, goli (Turq)tba
(niJaraZe 1971: 441).
217
h
helbeT (arab). SesaZloa, rogorc Cans, cxadia, ueWvelia (niJaraZe 1971:
449).
huri melaiqivi (arab) musl. samoTxis qali, umSvenieresi, angelozi,
wminda feria (niJaraZe 1971: 451).
218
gamoyenebuli literatura
1. abaSiZe... 2012: abaSiZe Salva, ali nakaSiZe, ,,mSobliuri saxelebi”
(cxmorisis Temis warsuli da awmyo), gamomcemloba ,,alioni”, baTumi.,
2012.
2. abuserisZe 1998: abuserisZe tbeli, `Txzulebani”, gamosacemad moamzades
m. qavTariam, r. Cagunavam da n. goguaZem. baT., 1998.
3. avernicevi 1991: Аверинцев Сeргеи, Георги победоносец // Мифы народов мира, Москва
4. ananiZe 1972: ananiZe aleqsandre, `aWariswylis xeobaSi”, gazeTi
`kolmeurne”, 25 ivlisi. 1972.
5. ananiZe 1977: ananiZe daviT `wm. giorgis Sesaxeb” gazeTi `kolmeurne”
(qeda), 24/V. 1977.
6. arsen beri 1971: arsen beri, ,,ninos cxovreba//Zveli qarTuli
agiografiuli literaturis Zeglebi”, III (metafrasuli redaqciebi XI-XIII
ss.)., 1971.
7. aWaris xalxuri sityviereba 1941: aWaris xalxuri sityviereba aWaris
samxareTmcodneo samecniero-kvleviTi instituti. wigni meore, jemal
noRaidelis mier Sekrebili da damuSavebuli. Mmissive Sesavali werili,
SeniSvnebi, avtorTa saZiebeli da leqsikoni. aWariss saxelgami. 1941.
8. axvlediani 1948: axvlediani xariton, `xixaZiris anu sxalTis xeobis
aRwera” (eqspediciis masalebi), 1948.
9. axvlediani 1956: axvlediani xariton, `saxalxo gamanTavisuflebeli
brZolis istoriidan samxreT-saqarTveloSi, ” gamomcemloba `baTumi”.,
1956.
10. axvlediani 1960: Aaxvlediani aziz, `aWaris sagmiro-saistorio
sityviereba”, gamomcemloba `sabWoTa aWara”. baTumi., 1960.
11. axvlediani 1961: axvlediani aziz, `maxinjauris etimologiisaTvis”,
Jurali `literaturuli aWara”, #2. 1961.
12. axvlediani 1964: axvlediani, `xaris kulti aWarul folk;lorSi”, baTumis
samecniero_kvleviTi institutis III samecniero sesiis Tezisebi. Tbilisi.,
1964.
13. axvlediani 1970: Aaxvlediani aziz, `qarTuli saistorio
zepirsityviereba”, gamomcemloba `sabWoTa aWara”, baTumi., 1970.
219
14. axvlediani 1989: axvlediani aziz, `qarTuli saistorio zepirsityviereba”,
gamomcemloba `Tbilisi”., 1989.
15. axvlediani 1990: axvlediani givi, `qarTlis cxovrebis folkloruli
wyaroebi”, gamomcemloba `saqarTvelo”, Tb., 1990..
16. axvlediani 1991: axvlediani vaxtang, `maxinjauri _ Cemi mSobliuri
sofeli”, gaz. ,,aWara”. 27 ivlisi, 1991.
17. vaxuSti 1913: batoniSvili vaxuSti, `saqarTvelos cxovreba 1469-1800-mde”,
batoniSvili vaxuStis mier SemuSavebuli. Mmeore gamocema Tbilisi., 1913.
18. vaxuSti 1885: batoniSvili vaxuSti, `saqarTvelos istoria”, ganmartebuli
da Sevsebuli axlad SeZenili arqeologiuri da istoriuli cnobebiT d.
z. baqraZis mier, naw. I. Ggamomcemloba d. g. qarTveliSvilisa, Tb., 1885.
19. vaxuSti 1941: batoniSvili vaxuSti, `aRwera samefosa saqarTvelosa”, T.
lomourisa da n. berZeniSvilis redaqciiT, Tbilisi.
20. batoniSvili 1848: batoniSvili Teimuraz, ,,istoria dawyebiTgan iveriisa”,
samecniero akademia, Tbilisi., 1848.
21. baqraZe 1974 baqraZe dimitri, `qarTuli istoriografia”, gamomcemloba
`Tbilisi”, Tbilisi., 1974.
22. baqraZe 1975: baqraZe dimitri, ,,qarTuli istoriografia”, 3, Tb., 1975.
23. baqraZe 1987: baqraZe dimitri, ,,arqeologiuri mogzauroba guriasa da
aWaraSi”, gamomcemloba `Tbilisi”, Tb., 1987.
24. baqraZe 2004: baqraZe akaki, Txzulebani: redaqtori l.baqraZe,
winasityvaoba da redaqtoroba rostom CxeiZis_ lomisi, Tb., 2004.
25. bedoSvili 2001: bedoSvili guram, `qarTul toponomTa
ganmartebiT_etimologiuri leqsikoni”, tomi I, bakur sulakauris
gamomcemloba, Tbilisi., 2001.
26. beriZe 1992: beriZe merab, `javaxeTi (toponimuri analizi)”, gamomcemloba
`Tbilisi”. Tb., 1992.
27. beriZe 2006: beriZe eTer, `samxreT-dasavleT saqarTvelos onomastika XIX
saukunis meore naxevris qarTvel da ucxoel mkvlevarTa SromebSi”,
gamomcemloba `mareTi_93” baTumi., 2006.
28. beriZe 2009: beriZe eTer, ,,qristianobasTan dakavSirebuli toponimebi”,
wignidan `nigali”, (istoriul-eTnografiuli da lingvisturi
toponimikuri aspeqtebi), bsu-is gamomcemloba, Tb., 2009.
220
29. beriZe, gujejiani 2010: beriZe merab, gujejiani rozeta, `ziareTobis”
tradicia istoriul samxreT-dasavleT saqarTveloSi”, ,,didaWaroba”
saqarTvelos sapatriarqos wminda tbel abuserisZis saxelobis
universiteti, sxalTis eparqia, saerTaSoriso samecniero konferencia
`didaWaroba”, xulo-didaWara. 2010.
30. beqiriSvili 1990: beqiriSvili ioseb, `qristianoba aWaraSi”,
gamomcemloba `baTumi”., 1990.
31. beqiriSvili 1991:GbeqiriSvili ioseb, `qristianoba aWaraSi”, (meore
Sesworebuli gamocema). Tb., 1991.
32. beqiriSvili 1991: beqiriSvili ioseb, `qristianobasTan dakavSirebuli
toponimebi, kultebi da dResaswaulebi~, Tb., 1991.
33. beqiriSvili 1996: beqiriSvili ioseb, `aWaris istoria gvarsaxelebSi”, s.s.
gamomcemloba `aWara”. baT., 1996.
34. beqiriSvili 2002: beqiriSvili ioseb, `brZolis Tema aWaris geografiul
saxelebSi”, gazeTi `aWara”, #151. 2002 weli. 7 agvisto.
35. beJaniZe 1991: beJaniZe beJan, `qarTuli miTologiis sakiTxebi”,
universitetis gamomcemloba `Tbilisi”. Tb., 1991.
36. biblia 1989: `biblia` saqarTvelos sapatriarqo gamomcemloba, Tb., 1989.
37. bubulaSvili 2009: bubulaSvili eldar, ,,wm. giorgis Tayvaniscemis
tradicia saqarTveloSi”, saerTaSoriso samecniero konferencia
`didaWaroba” saqarTvelos sapatriarqos wm. tbel abuserisZis saxelobis
universiteti, sxalTis eparqia, xulo-didaWara-masalebi. 2009.
38. gamsaxurdia 1991: gamsaxurdia zviad, `vefxistyaosnis saxismetyveleba”,
Tbilisi. Tb., 1991.
39. gazeTi `iveria” 1877: gazeTi `iveria”, #11. 1877.
40. gazeTi `droeba” 1875: `wminda giorgis rwmena qobuleTSi”, gazeTi droeba,
#132. 1875.
41. gilgameSi 1963: `gilgameSi”, gamomcemloba `nakaduli”, Tbilisi., 1963.
42. giorgaZe 1988: giorgaZe marina, `xaris kultis amsaxveli erTi
sawesCveulebo leqsis Sesaxeb~, saqarTvelos mecnierebaTa academia,
baTumis n.berZeniSvilis saxelobis samecniero-kvleviTi instituti, XX
respublikuri samecniero sesiis moxsenebaTa Tezisebi, baTumi., 1988.
221
43. giorgaZe 1989: giorgaZe marina. `TeTrosani”. gazeTi. `sabWoTa aWara”18. VII.
1989.
44. giorgaZe 1989: giorgaZe marina, `lazaoba da sxva qristianuli wes-
Cveulebebi aWaraSi”, Jurnali `jvari vazisa” #1. 1989.
45. giorgaZe 1993: giorgaZe marina, `qarTuli xalxuri kalendaruli
sawesCveulobo poezia”, samxreT-dasavleT saqarTvelos zepirsityviereba,
XI, gam. `mecniereba”, Tbilisi., 1993.
46. gogitiZe 1990: gogitiZe simon, `andria mociqulis moRvaweoba aWaraSi”,
literaturuli Jurnali `Woroxi”, #4. 1990.
47. goTua 1982: goTua levan, `miTridate”, tomiVI, gamomcemloba `sabWoTa
saqarTvelo”, Tbilisi., 1982.
48. gogoliSvili 2010: gogoliSvili oTar, `mravalni wmidani mamani da
dedani aWaraSi TurqTagan wamebulni” (XVII-XVIII s.s.), (saqarTvelos
sapatriarqos wminda tbel abuserisZis saxelobis universitetis,
sxalTis eparqia, saerTaSoriso samecniero konferencia `didaWaroba”.
2010.
49. gundariZe-Sahini 2000: gundariZe-Sahini j. `arTvinis maWaxlelTa
yovelmxrivi cnobari”, stambuli (Turqul enaze). 2000.
50. diasamiZe 2011: diasamiZe biWiko, ebraliZe tariel, ,,xeobis istoriul-
arqeologiuri mimoxilva” wignSi `mareTis xeoba” (istoriul-
publicisturi narkvevebi) s. s. `gamomcemloba aWara” baTumi., 2011.
51. diasamiZe 1981: diasamiZe g, ,,samxreT saqarTvelos istoriuliDda
eTnografiuli sakiTxebi” Tbilisi., 1981.
52. enciklopedia... 2001: Turqul-qarTuli leqsikoni, lia ClaiZis redaqciiT,
saq. Mmec. Aakad. Gg. wereTlis sax. aRmosavleTmcodneobis instituti, saq-
TurqeTis samec. kul. urTierTobis sazogadoeba, stambuli, 2001.
53. enciklopedia... 2004: miTologiuri enciklopedia ymawvilTaTvis, qarTuli
miTologia, wigni mesame`, bondo macaberiZis gamomcemloba”, Tbilisi.,
2004.
54. enciklopedia...2007: saqarTvelos marTlmadidebluri eklesiis
enciklopediuri leqsikoni, avtor-Semdgenlebi: e. gabiZaSvili, m.
mamacaSvili, a. RambaSiZe, Tbilisi., 2007.
222
55. erisTavi 1986: erisTavi giorgi, ,,folklorul-eTnografiuli werilebi”,
gamosacemad moamzada, SeniSvnebi da komentarebi daurTo Temur
jagodniSvilma, Tbilisi., 1986.
56. TavdgiriZe 2000: TavdgiriZe xaTuna, `miTologiuri gadmocemebi aWaraSi”,
Jurnali `literaturuli aWara”, #7. 2000.
57. TavdgiriZe 2011: TavdgiriZe xaTuna, `miTologiuri gadmocemebi aWaraSi~
baTumi. 2011.
58. TavdgiriZe 2004: TavdgiriZe xaTuna, `aWaruli samonadireo miTosi”, s.s.
`gamomcemloba aWara”, baTumi.,…2004.……………
59. Tandilava 1974: `lazaroba da qvakacebi aWaraSi~, samxreT-dasavleT
saqarTvelos zepirsityviereba, t. I. gamomcemloba `mecniereba”, Tbilisi.,
1974.
60. Tandilava 1978: `legenda sofel vernebze,~, Jurnali `macne”, enisa da
literatures seria, II. Ggamomcemloba `mecniereba”, Tb., 1978.
61. Tandilava 1990: folkloruli masalebi Sekriba da gamosacemad moamzada
da SeniSvnebi daurTo Tandilava zurab, samxreT-dasavleT saqarTvelos
zepirsityviereba, t. X, Tb., 1990.
62. Tandilava 1996: Tandilava zurab, `wylis kulti da qarTuli
folklori”, gamomcemloba `aWara”, baTumi., 1996.
63. TayaiSvili 1991: TayaiSvili eqvTime, ,,samuslimano saqarTvelo
dabruneba”, mravaltomeuli, t. I, g. SaraZis saerTo redaqciiT, Tbilisi.,
1991.
64. TurmaniZe 1999: TurmaniZe givi, ,,miwieri saqarTvelo SevavedroT zeciur
saqarTvelos”, gazeTi `aWara”, 27 noemberi. 1999.
65. inaiSvili 1962: inaiSvili avTandil, xaxutaiSvili d`, qarTuli
materialuri kulturis sayuradRebo kulturis Zeglebi” gazeTi
`sabWoTa aWara”, # 170.
66. ingoroyva 1954: ingoroyva pavle, ,,giorgi merCule”, gamomcemloba Tb.,
1954.
67. ioseliani 1973: ioseliani avTandil, `narkvevebi kolxeTis istoriidan”,
gamomcemloba `mecniereba”, Tbilisi., 1973.
68. kaxiZe... 1993: kaxiZe amiran, mamulaZe SoTa `aWariswylis xeobis uZvelesi
Zeglebi”, gamomcemloba `baTumi”. baT., 1993.
223
69. kaxiZe... 2009: kaxiZe nodar, diasamiZe biWiko, ,,epoqis zogadi daxasiaTeba”,
(samxreT-dasavleT saqarTvelos istoriis narkvevebi), gamomcemloba
`bsu”, baTumi., 2009.
70. kaxiZe 2009: kaxiZe nodar, `qristianobasTan dakavSirebuli toponimebi
maWaxlis xeobaSi”, saqarTvelos sapatriarqos wminda tbel abuserisZis
saxelobis universitetis, sxalTis eparqia, saerTaSoriso samecniero
konferencia `didaWaroba”. 2009.
71. kekeliZe 1956: kekeliZe korneli, ,,axali literaturuli wyaroebi laSa
giorgis istoriisa”, Tbilisis un-is Sromebi, XVI. Tb., 1956.
72. kiknaZe 1976: kiknaZe zurab, `Suamdinaruli miTologia”, gamomcemloba
`sabWoTa saqarTvelo“, Tbilisi., 1976.
73. kiknaZe 1985: kiknaZe zurab, `qarTul miTologiur sistemaTa gadmocema”,
Tsu gamomcemloba, Tbilisi., 1985.
74. kiknaZe 2008: kiknaZe zurab, `qarTuli folklori”, Tsu-gamomcemloba. Tb.,
2008.
75. kiknaZe 2009: kiknaZe zurab, ,,andrezebi”, (aRmosavleT saqarTvelos
mTianeTis religiur-miTologiuri gadmocemebi), ilia WavWavaZis
saxelmwifo universitetis gamomcemloba, Tbilisi., 2009.
76. kimeni 1918: kimeni mark, `ianvris, Tebervlis, martis, aprilis da maisis
TveTa teqstebi”, gamocema ruseTis samecniero akademiisa, k. kekeliZis
redaqtorobiT, tfilisi, t. I.
77. komaxiZe 2010: komaxiZe Teimuraz, `aWaris enciklopediuri cnobari”, wigni
1, gamomcemloba aWara”, baTumi., 2010.
78. kosveni 1971: kosveni mark, ,,pirvelyofili kulturis istoriis
narkvevebi”, Tbilisi., 1971.
79. kotetiSvili 1961: kotetiSvili vaxuSti, `xalxuri poezia”, Tbilisi., 1961.
80. kukulaZe 2006: kukulaZe Tamar, `qvemo aWaris toponimiidan”. Tezisebi
XXVI respublikuri dialeqtologiuri sesia. Tbilisi., 2006.
81. leoniZe 1957: leoniZe `Cveni dedaqalaqis warsulidan” (qaSveTi),
literaturuli gazeTi #4. 1957.
82. lisovski 1887: lisovski v, Woroxis mxare”, I, Tbilisi., 1887.
83. malaymaZe 2008: malaymaZe roin, ,,liganis xeoba” (istoriul-eTnologiuri
gamokvleva), gamomcemloba `artanuji”, Tbilisi., 2008.
224
84. mamulaZe SoTa 1993 (a): mamulaZe SoTa, ,,aWariswylis xeobis saeklesio
nagebobani da samarovnebi//aWariswylis xeoba Suasaukunebrivi
arqeologiuri Zeglebi”, gamomcemloba `aWara”, baTumi., 1993.
85. mamulaZe SoTa 1993 (b): mamulaZe SoTa, ,,aWariswylis Suasaukuneobrivi
arqeologiuri Zeglebi`”, gamomcemloba `aWara”, baTumi., 1993.
86. mari 1911: Н. Марр Niko, `Дневник поездки в шавшию и Кларджию`(wignSi:
Георгии Мерчул, Житие св. Григория Хандзтииского. _ Тексти и расказания по
армиано-грузинского филологии, кн. VII, c- Петербуг. gv. 80). 1911.
87. mari 1935: Марр Hиko., Избранные работы, М.-Л. 1935.
88. `macne” (els) 1978: legenda sofel vernebze, _ `macne”enisa da
literaturis seria, #2, Tbilisi., 1978.
89. maxaraZe 1979: maxaraZe e. `Cveni saxelovani mamuliSvilebi”, gazeTi
`koleqtiuri Sroma” #122. 13 oqtomberi. 1979.
90. maxaraZe 2010: maxaraZe lia, `merisis xeobis istoriidan” (saqarTvelos
sapatriarqos wminda tbel abuserisZis saxelobis universitetis,
sxalTis eparqia, saerTaSoriso samecniero konferencia `didaWaroba”,
2010.
91. maxaraSvili 2002: maxaraSvili giorgi. Tamar mefis ciklis xalxuri
legenda. Jurn. literaturuli aWara. #8. 2002.
92. maxaraSvili 2008: maxaraSvili giorgi. `warRvnis mizezi (didi warRvnis
legendis aWaruli variantebis mixedviT)”. `didaWaroba” – samecniero
konferencia, wminda andria pirvelwodebulis gziT. baTumi., 2008.
93. maxaraSvili 2008: maxaraSvili giorgi, `didi warRvnis legenda aWaris
folklorSi”, SoTa rusTavelis saxelmwifo universiteti humanitarul
mecnierebaTa fakulteti qarTuli filologiis departamenti,
(filologiis doqtoris akademiuri xarisxis mosapoveblad) baTumi., 2008.
94. mgelaZe 1984: mgelaZe nugzar `erTi warmarTuli ritualis Sesaxeb
Rorjomis xeobaSi”, samxreT-dasavleT saqarTvelos zepirsityviereba, VII,
gamomcemloba `mecniereba”, Tbilisi., 1984.
95. mgelaZe 1999: mgelaZe nugzar, faRava mamia, `andria pirvelwodebuli
samxreT-aRmosavleT SavizRvispireTSi da kulturuli memkvidreobis
sakiTxebi aWaraSi”, Jurnali `literaturuli aWara”, #3. 1999.
225
96. megreliZe 1956: megreliZe SamSe, ,,aWaris ganTavisufleba TurqTa
batonobisagan”, saxelmwifo gamomcemloba, baTumi., 1956.
97. megreliZe 1960: Мегрелидзе Иoceb, неизвестнии вариант о великом потоне и
некоторие сказание о вершине Брутсабзела, Иследование по истории културы
народов востока”. 1960.
98. mTawmindeli 1982: mTawmindeli eqvTime. mTawmindelis qarTuli versia, m.
sabininis gamocema; saqarTvelos samoTxe, Tb., 1982.
99. minCxis 1987: minCxi ioane, `poezia”, teqsti gamosacemad moamzada da
gamokvleva daurTo d. xaCiZem, Tbilisi., 1987.
100. miqelaZe 2005: miqelaZe naile, `mcire warRvnis toponimikuri Tqmulebebi
da gadmocemebi zemo aWaris folklorSi”, saliteraturo Jurnali
`Woroxi”, #11. 2005.
101. miqelaZe 2010: miqelaZe naile, `erTi gadmocema aWaraSi qristianuli
sarwmunoebisaTvis Tavdadebulebze` saqarTvelos sapatriarqos wminda
tbel abuserisZis saxelobis universitetis, sxalTis eparqia,
saerTaSoriso samecniero konferencia `didaWaroba”. 2010.
102. miqelaZe 2010: miqelaZe naile, `toponim `gulebi-s` anu erTi soflis
warmoSobasTan dakavSirebuli Tqmuleba”, saqarTvelos sapatriarqos
wminda tbel abuserisZis saxelobis universitetis, sxalTis eparqia,
saerTaSoriso samecniero konferencia `tbeloba”. 2010.
103. miqelaZe 2011: miqelaZe naile, `mefe Tamari da masTan dakavSirebuli
toponimis istoria zemo aWaraSi”, `saqarTvelos sapatriarqos qminda
tbel abuserisZis saxelobis universitetis, sxalTis eparqia,
saerTaSoriso samecniero konferencia `didaWaroba”. 2011.
104. miqelaZe 2011: miqelaZe naile, toponimi `wmindi seri” da masTan
dakavSirebuli Tqmuleba, literaturuli Jurnali `Woroxi”, #5. 2011.
105. miqelaZe 2011: miqelaZe naile, `osmalos agresia da masTan
dakavSirebuli toponimebi, bsu-is studenturi konferencia, 2011.
106. miqelaZe 2011: . miqelaZe naile, `selim ximSiaSvili da vasil levski
qarTul da bulgarul folklorSi, ,,saistorio macne” XX. (Sromebis
krebuli), baTumis SoTa rusTavelis universitetis samecniero
centris niko berZeniSvilis instituti, istoriisa, arqeologiis da
226
eTnologiis departamenti, gamomcemloba ,,SoTa rusTavelis
saxelmwifo universiteti”, baTumi 2012.
107. miqelaZe 2012: miqelaZe naile, `qvakacebis” Tavdapirveli funqcia da
genezisi aWarul folklorSi”, literaturuli Jurnali `Woroxi”, #4
108. miqelaZe 2013: miqelaZe naile, `karaserTan”, dakavSirebuli didi
warRvnis legendis aWaruli variantis toponimuri gadmocemebi”,
literaturuli Jurnali, `Woroxi”, #1. 2013.
109. miqelaZe 2013: miqelaZe naile `ucxoelis TvaliT danaxuli Zveli
baTumi da misi Semogareni”, `baTumi warsuli da Tanamedroveoba”, III.
baTumis SoTa rusTavelis universitetis samecniero centris niko
berZeniSvilis instituti, istoriisa da arqeologiis ganyofileba,
saerTaSoriso samecniero konferenciis masalebi, baTumi, 2012 wlis 7-8
seqtemberi, gamomcemloba ,,SoTa rusTavelis saxelmwifo
universiteti” baTumi., 2013.
110. murie 1962: murie Jan, `baTumi da Woroxis auzi`saxelmwifo
gamomcemloba, baTumi., 1962.
111. niJaraZis 1971: niJaraZe SoTa, `zemoaWarulis Taviseburebani, aWaris assr
saxelmwifo gamomcemloba, baTumi., 1957.
112. niJaraZis 1971: niJaraZe SoTa, `qarTuli enis aWaruli dialeqti
(leqsika), gamomcemloba `sabWoTa aWara”, baTumi., 1971.
113. noRaideli 2010: noRaideli nanuli, Tqmulebebi qristianobisaTvis
TavdadebulTa Sesaxeb aWaraSi”, saqarTvelos sapatriarqos wminda tbel
abuserisZis saxelobis universitetis, sxalTis eparqia, saerTaSoriso
samecniero konferencia `didaWaroba” 2010.
114. oqroSiZe 1969: oqroSiZe T, qarTuli fantastikuri personaJebi (xari),
qarTuli folklori, III, `sabWoTa saqarTvelo”, Tbilisi., 1969.
115. palgrevi... 1882-1883: Отчет консула Пальгрева за лето 1873 год. (ИКОИРГО. Т.
VII, №2. 1882-1889.
116. petrovi 1889: Петров. И., Мингрельское сказание об одноглазе // СМОМПК, #1977),
1889.
117. Jordania 1892: Jordania Tedo, `winasityvaobis magieri” _ qronikebi, I,
tfilisi., 1892.
118. JurnaliM`mogzauri 1901: JurnaliM`mogzauri”, #1. 1901.
227
119. rusiZe 1952: rusiZe S, `narkvevi aWariswylis xeobis ozurgeTis
istoriuli Zeglis Sesaxeb”, #135, bxf. 1952.
120. rusiZe 1953: rusiZe S, wlis eqspediciis angariSebi. xulos raioni. 1953.
121. rusiZe 1950: rusiZe S, `narkvevi mareTis xeobis istoriuli Zeglebis
Sesaxeb”, baTumi, #115, 1950.
122. saqarTvelos... 1910: saqarTvelos siZveleni t. III. 1910.
123. saxokia 1985: saxokia Tedo, mogzaurobani”, gamomcemloba `sabWoTa
aWara“, baTumi., 1985.
124. siraZe 1987: siraZe revaz, `qarTuli agiografia”, Tbilisi. 1987.
125. sixaruliZe 1958: sixaruliZe qsenia `narkvevebi”, Tsu-gamomcemloba,
Tbilisi., 1958.
126. sixaruliZe 1961: sixaruliZe qsenia `qarTuli xalxuri saistorio
sityviereba”, gamomcemloba `codna”,Tbilisi., 1961.
127. sixaruliZe 1968: sixaruliZe qsenia, saistorio sityviereba –qarTuli
xalxuri poeturi Semoqmedeba”tomi, II, Tbilisi., 1968.
128. sixaruliZe 1958: sixaruliZe iuri, samxreT-dasavleT saqarTvelos
toponimika, wigni I, saxelmwifo gamomcemloba, baTumi., 1958.
129. smompk 1892: СМОМПК 1892 № 13б 44-70. Д. Хаханашвили. Из грузинскои народнои
словесности. предание о царице тамаре”. 1892.
130. smompk 1892: СМОМПКб випуск. XIII, отдел II. 1892.
131. sokolovi 1972: Соколова В.К. Типы восточнославянских топонимических преданий.
// Славянский фольклор. - М., 1972.
132. soxaZe 1964: soxaZe akaki, qarTvelTa uZvelesi sarwmunoebisa da mis
gadmonaSTebTan brZolis istoriidan”, Tbilisi., 1964.
133. surmaniZe 1966: surmaniZe ramaz `Zvirfasi saganZuri Suaxevis raionis
zogierT toponimze, gaz. `droSa”, #60, 10 oqtomberi. 1966.
134. surmaniZe 1981: surmaniZe ramaz, ganmarteba mkiTxvelTa TxovniT.
toponomi meliqwminda-Janivri~, Jurnali `literaturuli aWara #4, 1981.
135. surmaniZe 2003: surmaniZe ramaz, `Ralati Tu Tavdadeba?”, (axali cnobebi
selim ximSiaSvilis sikvdiliT dasjis wina pirobebsa da mizezebze”,
Jurnali `literaturuli aWara” #2. 2003.
136. surmaniZe 2007. surmaniZe რamaz, `TeTrosani”, gam. `alioni”, baTumi., 2007.
228
137. surmaniZe 2009: surmaniZe ramaz, `qristianuli Zeglebis toponimia da
Zveli saeklesio moRvaweni”, baTumi., 2009.
138. surmaniZe 2012: surmaniZe ramaz, `interviu avtorTan”, mkvlevari.
xelnawerTa uflebiT. (31. 08. 2012).
139. tivaZe 1954: tivaZe t, samcxe-saaTabagos politikuri viTareba XIX
saukunis dasawyisSi”, Jurnali `mnaTobi” #11-12. 1954.
140. tarle 1853: tarle evgen, `yirimis omi”tomi II. 1853.
141. frezeri 1931: Фрезер Джеймс. Библеиские сказания. 1931.
142. futkaraZe 1980: futkaraZe oTar, `gazeTi `droeba” aWaris Sesaxeb”, baT.,
1980.
143. futkaraZe 1993: futkaraZe SuSana, Cveneburebis qarTuli”, aWaris
Wurnal-gazeTebis gamomcemloba, baTumi., 1993.
144. futkaraZe 2002: futkaraZe SuSana, qristianobis brZolis istoriidan
samxreT-dasavleT saqarTveloSi, wm. Teodore aWareli, gazeTi `aWara”,
#253, 31 dekemberi. 2002.
145. futkaraZe 2007: futkaraZe Tamaz, `toponimebSi gacocxlebuli
istoria”//samxreT-dasavleT saqarTvelos istoriis sakiTxebi, II, baT.,
2007.
146. futkaraZe 2012: futkaraZe SuSana ,,Cveneburebis qarTuli”, tomi II,
(gamouqveynebeli), xelnawerTa uflebiT. (31. 08. 2012).
147. futkaraZe... 2011: futkaraZe Tamaz, toponim `mareTis” etimologiisaTvis”
wignSi `mareTis xeoba” (istoriul-publicisturi narkvevebi) s. s.
`gamomcemloba aWara”, baTumi., 2011.
148. futkaraZe 2012: futkaraZe oTar, internet veb-gverdi, // ww w.litklub.ge.-
biblioteka-publicistika.0.futkaradze.maretis xeobis narkvevi.
149. futkaraZe 2012: futkaraZe oTar, ,,sad mdebareobs mTa, romelzec andria
pirvelwodebulma rkinis jvari aRmarTa”, jurnali ,,Woroxi”, #1. 2012.
150. qaTamaZe 1940: qaTamaZe aleqsandre, xelnawerTa fondis xelnawerebi–
`xinos istoriul- eTnografiuli mimoxilva". 1940.
151. qamadaZe 1982: qamadaZe mixeil, `zemo aWaris zogierTi soflis
saxelwodebis etimologiisaTvis”. IV respublikuri dialeqtologiuri
samecniero sesiis muSaobis gegma da moxsenebaTa Tezisebi. gamomcemloba
`mecniereba”, Tb., 1982.
229
152. qamadaZe 1996: qamadaZe mixeil `z. WiWinaZis mier Cawerili zogierTi
toponimis lokalizaciisaTvis~. (aWaris masalis mixedviT). _baTumis niko
berZeniSvilis saxelobis samecniero-kvleviTi institutisa da kolxeTis
sawavlo-samecniero institutis I erToblivi samecniero sesiis
moxsenebaTa Tezisebi. baTumi., 1996.
153. qamadaZe 1997: qamadaZe mixeil, `uZveles rwmena-warmodgenebTan
dakavSirebuli toponimebi aWaraSi”. XVII respublikuri
dialeqtologiuri samecniero sesiis muSaobis gegma da moxsenebaTa
Tezisebi. Tb., 1997.
154. qamadaZe 2000: qamadaZe mixeil, `qristianobasTan dakavSirebuli
toponimebi aWaraSi~, _quTaisuri saubrebi_VII (simpoziumis masalebi)
quTaisi., 2000.
155. qamadaZe 2007: qamadaZe mixeil qamadaZe `aWaris toponimikidan”, aWaruli
dialeqtis dargobrivi leqsika t- IX, baTumi., 2007.
156. qarTlis cxovreba 1941: qarTlis cxovreba II `istoriani da azmani
SaravandedTani”, k. kekeliZis redaqciiT da gamokvleviT, saxelgami,
Tbilisi., 1941.
157. qarTlis cxovreba 1955: qarTlis cxovreba, teqsti dadgenili yvela
xelnaweris mixedviT s. yauxCiSvilis mier, t. I, saxelgami, Tbilisi., 1955
158. qarTlis cxovreba 1959: qarTlis cxovreba, t. II. teqsti dadgenili
yvela xelnaweris mixedviT s. yauxCiSvilis mier, t. II, saxelgami,
Tbilisi., 1959.
159. qarTlis cxovreba 1960: qarTlis cxovreba, mariamiseuli nusxa,
Tbilisi., 1960.
160. qarTlis cxovreba 1974: qarTlis cxovreba, t. IV. teqsti dadgenili
yvela xelnaweris mixedviT s. yauxCiSvilis mier, t. II, saxelgami,
Tbilisi., 1974.
161. qarTul xelnawerTa aRweriloba 1963: qarTul xelnawerTa aRweriloba,
t. III, Tbilisi., 1963.
162. qarTuli xalxuri poeturi Semoqmedeba 1960: qarTuli xalxuri poeturi
Semoqmedeba, el. virsalaZe `miTi”, nawili pirveli, saqarTvelos ssr
mecnierebaTa akademiis gamomcemloba, Tbilisi., 1960.
230
163. qurasbediani 2001: qurasbediani gulqan, ,,samxreT_dasavleT saqarTvelos
(samcxis) toponimuri Tqmulebebi”, filologiis mecnierebaTa kandidatis
samecniero xarisxis mosapoveblad warmodgenili disertacia (xelnaweri).
2001.
164. Rlonti 1978: Rlonti aleqsandre, `toponimika”, gam. `mecniereba”,
Tbilisi., 1978.
165. yazbegi 1995: yazbegi giorgi. `sami Tve TurqeTis saqarTveloSi” (naSromi
Targmnes Sesavali werilebi, komentarebi da saZieblebi daurTes da
gamosces r. surmaniZe da m. xarazma. ) baTumi., 1995.
166. yifSiZe 1939: yifSiZe iosebi, `Wanuri teqstebi”, Tbilisi., 1939.
167. SavianiZe 2009: SavianiZe daviT, `2009 wlis eTnografiuli eqspedicia
didaWaraSi”, saqarTvelos sapatriarqos wminda tbel abuserisZis
saxelobis universitetis, sxalTis eparqia, saerTaSoriso samecniero
konferencia `tbeloba”, 2009.
168. SamanaZe 1973: SamanaZe nodar, ,,qarTuli xalxuri legendebi”,
gamomcemloba `mecniereba”, Tbilisi., 1973.
169. SamilaZe 1964: SamilaZe vaxtang, `alpuri mesaqonleoba dasavleT
saqarTveloSi” (aWaris eTnografiuli masalebis mixedviT), sakandidato
disertacia, 1964.
170. SamilaZe 2008: SamilaZe vaxtang, `saqarTvelos mecnierebaTa akademiis n.
berZeniSvilis saxelobis baTumis samecniero-kvleviTi institutis 50
wlisTavi miRwevebi da perspeqtivebi”, niko berZeniSvilis instituti,
Sromebi VI, baTumi., 2008.
171. Satberdis krebuli 1979: Zveli qarTuli mwerlobis Zeglebi, I, X
saukunisa, gamosacemad moamzades b. gigineiSvilma da el. giunaSvilma,
gamomcemloba ,,mecniereba”, Tbilisi.,
172. SioSvili 1976: SioSvili Tina, `aWaraSi Sekrebili folkloruli
masalebi”, Jurnali `Woroxi”, #2, baTumi., 1976.
173. SioSvili 1987: SioSvili Tina, `Tedo saxokias folkloruli
moRvaweoba”, baTumi, gamomcemloba `sabWoTa aWara” baTumi., 1987.
174. SioSvili 1999: SioSvili Tina aWaraSi osmalTa batonobis amsaxveli
zepirsityvierebis zneobrivi kredo~ _Jurnali `literaturuli aWara”,
#4, baTumi., 1999.
231
175. SioSvili 2001: SioSvili Tina. `keTilisa da borotis problemisTvis”,
(aWaruli warRvnis legendis _ `noves gemis” mixedviT). `quTaisuri
saubrebi” VIII simpoziumis masalebi. quTaisi., 2001.
176. SioSvili 2007: SioSvili Tina, `xalxuri sityviereba“, samxreT-dasavleT
saqarTvelos istoriis narkvevebi, aWara t. I. sagamomcemlo saxli
`inovacia”, baTumi., 2007.
177. SioSvili 2009: SioSvili Tina, `xalxuri sityviereba“, samxreT-dasavleT
saqarTvelos istoriis narkvevebi, aWara t. I. sagamomcemlo saxli
`inovacia”, baTumi., 2009.
178. SioSvili 2010: SioSvili Tina, `qarTveli muslimebi Tanamedroveobis
konteqstSi”gamomcemlba`... ssip niko berZeniSvilis instituti”, baTumi.,
2010.
179. CelebaZe 2006: CelebaZe naila, `warRvnis motivi aWaraSi”, folklorul-
eTnografiuli monacemebis mixedviT, kreb. istoriul-eTnografiuli
Ziebani, t. VIII, Tb., 2006.
180. Ciqovani 1946: Ciqovani mixeil, `qarTuli folklori”, sax. Gam. Tbilisi.,
1946.
181. CoxaraZe 2012: CoxaraZe malxaz, `…klarjeTis `aTormet savaneT mxare” da
wminda giorgis eklesia” _ moxseneba wakiTxulia bsu-s qarTvelologiis
institutis Teoriul seminarze 2012 wlis 19 ivniss. 2012. …
182. CubinaSvili 1940: Чубинишвили Гuorgi, Болниские Сион, Тб.,1940.
183. Zveli saqarTvelo: Zveli saqarTvelo, eq. TayaiSvilis red., t. II.
184. cqvitaria 1959: cqvitaria parmen, `Turqi okupantebis kraxi aWaraSi”,
gazeTi `sabWoTa aWara”, #20, 28 ianvari. 1959.
185. wereTeli 1879: wereTeli daviT, gazeTi `droeba”, #187., 1879.
186. wereTeli 1891: ЦереТели Г Гivi. `Легенди о Тамаре`Новое обозрение. 1899г.
№2764 - Новое обозрение 1891б №2508. ,,Тамара и касрии”, 1891.
187. wminda giorgi 1991: wminda giorgi (Zvel qarTul mwerlobaSi) Seadgina,
gamosacemad moamzada, Sesavali, leqsikoni da komentarebi daurTo
enriko gabiZaSvilma, gamomcemloba `armazi”, Tbilisi., 1991.
188. wulukiZe 2009: wulukiZe rostom, ,,didaWarloba` saqarTvelos
sapatriarqos wm. tbel abuserisZis saxelobis saxelmwifo universiteti
232
sxalTis eparqia saerTaSoriso samecniero konferencia `didaWaroba”,
2009.
189. WiWinaZe 1891: WiWinaZe zaqaria, ,,daba da sofeli” (mowerili ambavi), gaz.
`iveria” #171., 1891.
190. WiWinaZe 1895: WiWinaZe zaqaria, `aWaris gaTaTreba”, `iveria”, #203, 206,
212, 218, 219, 1895.
191. WiWinaZe 1895: WiWinaZe zaqaria, `sxalTis taZari”, gazeTi `iveria“. #172.,
1895.
192. WiWinaZe 1901: WiWinaZe zaqaria, `qarTvelebis gamahmadianeba anu islamis
gavrceleba dasavleT saqarTvelos qarTvelebSi XVII-XVIII saukuneebSi”,
istoriuli da zepiri gadmocemis cnobebidan, gamomcemloba—Tbilisi.,
1901.
193. WiWinaZe 1911: WiWinaZe zaqaria, `Tamar mefe qarTvel mahmadianTa zepiris
cnobebiT”, Tbilisi., 1911.
194. WiWinaZe 1912: WiWinaZe zaqaria `istoria osmaleTis yofili
saqarTvelosi”, baTumi., 1912.
195. WiWinaZe 1913: WiWinaZe zaqaria `musulmani qarTveloba da maTi soflebi
saqarTveloSi”, tf., 1913.
196. WiWinaZe 1911: WiWinaZe zaqaria, ,,Tamar mefe qarTvel mahmadianTa zepiris
cnobebiT”, tf., 1911.
197. WiWinaZe 1941: WiWinaZe zaqaria, `Tamar mefe qarTvel mahmadianTa zepiris
cnobiT, IV gamocema, Tb., 1941.
198. WiWinaZe 2008: WiWinaZe zaqaria, `naambobi evfrateli cecxlaZisagan”,
wignSi qarTvelTa gamuslimaneba, Tbilisi., 2008.
199. xalvaSi 1994: xalvaSi ramaz, saswaulni wmindisa giorgisani”, baTumis
saxelmwifo universitetis aspirantTa pirveli samecniero konferenciis
masalebi, baTumi., 1994.
200. xalvaSi 1998: xalvaSi ramaz, `tbel abuserisZis saxismetyveleba”, s. s.
`gamomcemloba aWara”, baTumi., 1998.
201. xalvaSi 2009: xalvaSi ramaz, andria pirvelwodebulis misioneruli
mogzaurobebis marSuti, saerTaSoriso samecniero konferencia
`didaWaroba”saqarTvelos sapatriarqos wm. tbel saxelobis
universiteti, sxalTis eparqia, xulo-didaWara-masalebi. 2009.
233
202. xaxanaSvili 1914: xaxanaSvili aleqsandre, ,,qarTuli sityvierebis
istoria”, Tbilisi., 1914.
203. xalxis megobari 1918: `xalxis megobari”, #211, 1918 wlis 19 ivlisi, 1918.
204. jaiani 1982: jaiani sergo, `zogi ram xixanis xeobis istoriidan”, gazeTi
`koleqtiuri Sroma”, #147, 17 dekemberi. 1982.
205. jayeli 1975: jayeli jemal, ,,folkloruli tradicia al. yazbegis
SemoqmedebaSi”, samxreT-dasavleT saqarTvelos zepirsityviereba, t. II
gamomcemloba. `mecniereba” baTumi., 1975.
206. jorbenaZe... 1988: jorbenaZe besarion, kobaiZe m, beriZe m, `qarTuli enis
morfenebisa da modaluri elementebis leqsikoni, Tbilisi., 1988.
207. qurasbediani 2001: qurasbediani gulqan, samxreT-dasavleT saqarTvelos
toponimuri Tqmulebebi”, folologiis mecnierebaTa kandidatis
(samecniero xarisxis mosapoveblad warmodgenili disertacia), Tsu., 2001.
208. qarTuli istoriuli sabuTebis korpusi 1984: qarTuli istoriuli
sabuTebis korpusi, Tbilisi., 1984.
samuzeumo–xelnawerTa fondi
aqtebi, SemoklebaTa ganmartebebi
1. aqtebi 1868: Акты, собранные Кавказскою Археографическою коммиссиею.—Тифлис:
Типография Главного Управления Наместника Кавказского, т. 2.
2. aqtebi 1870: Акты, собранные Кавказскою Археографическою коммиссиею.—Тифлис:
Типография Главного Управления Наместника Кавказского, т. 4.
3. aqtebi 1873: Акты, собранные Кавказскою Археографическою коммиссиею.—Тифлис:
Типография Главного Управления Наместника Кавказского, т. 5.
4. arqivi, #757, saqarTvelos ssr mecnierebaTa akademiis k.kekeliZis sax.
xelnawerTa instituti, eqvTime TayaiSvili.
5. aWaris sax. muzeumis xelnawerTa fondi.
6. bskifa (nbifa) - baTumis samecniero-kvleviTi institutis folkloruli
arqivi.
7. Tsufa – Tbilisis saxelmwifo universitetis folkloruli arqivi.
8. A – xelnawerTa erovnuli centri, yofili wera-kiTxvis gamavrcelebeli
sazogadoebis xelnawerTa fondi.
234
savele muSaobis periodSi mopovebuli masalebi
1. abulaZe 2011: abulaZe oTar, dab. da mcx. sof. uCxoSi, 75 w. Cav. 2011 w.
piradi arqivi.
2. abaSiZe 2010: abaSiZe aleqsandre, dab da mcx. sof qiZiniZeebSi, Cav. 2010 w.
piradi arqivi.
3. abaSiZe 2005: abaSiZe qamil, dab. da mcx. sof vernebi, 2005 w. piradi arqivi.
4. abaSiZe 2003: abaSiZe biWiko, dab. da mcx. sof vernebi, 2003 w. piradi
arqivi.
5. abaSiZe 2004: ruslan abaSiZe, dabadebuli sofel vernebSi, mcxovrebi daba
xelveCaurSi, 67 w. Caviwere xelvaCauris ra-Si 2004 w. piradi arqivi.
6. abaSiZe 2010: abaSiZe rejeb, dab. da mcx. sof qiZiniZeebSi 2010 w. piradi
arqivi.
7. abaSiZe 2010: abaSiZe zia, dab. da mcx. sof qiZiniZeebSi 2010 w. 56 w. piradi
arqivi.
8. abaSiZe 2003: abaSiZe CiCega, Caiwera da momawoda roza mukutaZe, dab. s.
jabniZeebSi da mcx. sof qiZiniZeebSi 2003 w. piradi arqivi.
9. abaSiZe 1972: abaSiZe Suqri 75w, xulos raioni, sofeli vernebi, Caiwera j.
Jayelma 1972 w.
10. avaliani 2011: avaliani surie, dab. da mcx. sofel dandaloSi, 77 w.
Caviwere 2011 w. piradi arqivi.
11. bauJaZe 2007: bauJaZe dariko, 43 w. mcxov sof dagva (xucubanSi) Caviwere
2007 w.
12. beriZe 2005: beriZe dodo, dabadebuli sofel zesofelSi da mcxovrebi
daba xelvaCaurSi, 2005 w. 55 w. piradi arqivi.
13. beriZe 2012: beriZe xemid SaqirisZe brili, 78 w. Cav. 2005, piradi arqivi.
14. beriZe 2012: beriZe asie, 70 wlis, dab. Dda mcx. sofel samebaSi, Cav. 2012 w.
piradi arqivi.
15. beJaniZe 1950: beJaniZe ismail suleimanis-Ze, 110 w. sofel uCambis mkvidri,
S, z. rusiZe, ,,narkvevi mariTis xeobis istoriuli Zeglebis Sesaxeb”, Qq.
baTumi, 1950 w.
235
16. gabaiZe 2009: gabaiZe nodar 44 w. dab. sofel skvanaSi da mcxovrebi daba
xelvaCaurSi. gaugonia dedisgan, Caiwera nika gabaiZem 2009 w. piradi
arqivi.
17. gabaiZe 2004: fatyume gabaiZe, dab. da Mmcx. sofel skvanaSi, 71 wlis, Caiwera
g. cecxlaZem, 2004 weli.
18. gogotiZe 2010: gogitiZe nanuli, dab. da mcx. sof qiZiniZeebSi, 57 w.
piradi arqivi.
19. gogitiZe 2006: gogitiZe guliko, mcx. xulos raionis sof. boZaurSi, dab.
qedaSi Caw. 2006. SavaZe esma. Mmomawoda Camwerma. piradi arqivi..
20. gorgilaZe 2012: gorgilaZe alioSa, dab. 1950w. Ddab. da mcx. sof. WerSi, 55
w. piradi arqivi.
21. daviTaZe 2006: gulisa daviTaZe, dabadebuli sofel faCxaSi, mcxovrebi
moskovSi, 41 w. gaugonia babuasgan. Caviwere moskovSi 2006 w. piradi
arqivi.
22. daviTaZe 2006: medea daviTaZe, dabadebuli sofel faCxaSi, mcxovrebi
baTumSi, 38 w. gaugonia babuasgan. Caviwere 2006 w. piradi arqivi.
23. diasamiZe 2006: diasamiZe roman, dab. da mcx. sof gulebSi. Caw. 2006 w.
piradi arqivi.
24. dumbaZe 2005: mexdial dumbaZe, sofel kvatiis mkvidri, 75 w. piradi
arqivi, 2005 w.
25. ebraliZe 2005: ebraliZe ioseb, dabadebuli da mcxovrebi sof. SubanSi, 78
w. Caiwera da masala mogvawoda naTia ebraliZem, piradi arqivi.
26. vanaZe 2002: vanaZe gulnaz, Ddab. sofel zotSi da mcxovrebi. daba
xelvaCaurSi, 60 w. Ppiradi arqivi.
27. vaSaymaZe 2012: vaSaymaZe vladimer, dabadebuli sofel SubanSi (welaTi),
mcxovrebi daba xelvaCaurSi, 75 w. Ppiradi arqivi.
28. zoiZe 2005: zoiZe JuJuna, dabadebuli sofel CanCxaloSi da mcxovrebi
sofel neniaSi, 54 w. piradi arqivi.
29. ienidunia 1993: ienidunia mustafa (devSiriani-beriZe), masala
gamoyenebulia SuSana futkaraZis wignidan _ `Cveneburebis qarTuli”,
aWaris Wurnal-gazeTebis gamomcemloba, baTumi.
30. iSxneliZe 2005: iSxneliZe daTo, dab. da mcx. sofel skvanaSi, 34 w. 2005.
piradi arqivi.
236
31. kaxaberiZe 2011: kaxaberiZe lado, dabadebuli sofel kirnaTSi, kobalTa.
69 wlis. Caviwere 2011 w. piradi arqivi.
32. kaxiZes 2005: kaxiZe qazim, dabadebuli da mcxovrebi sofel CxutuneTSi, 65
w. Ppiradi arqivi.
33. kilaZe 2005: asie konceliZe, mcx. sofel zemoxevSi, 78 wlis, Caw. 2005 w.
piradi arqivi.
34. kakalaZe 2008: kakalaZe alioSa, dabadebuliDda mcxovrebi sofel
nigazeulSi, 68 w. masala momawoda n. ximSiaSvilma 2008 w. Ppiradi arqivi.
35. kekeliZe 2008: kekeliZe naTela, dabadebuli Dda mcxovrebi sofel
nigazeulSi, 79 w. masala momawoda n. ximSiaSvilma 2008 w. piradi arqivi.
36. mamulaZe 2005: mamulaZe emine, Ddab. da mcx. sofel neniaSi. Ppiradi arqivi,
2005 w.
37. mamulaZe 2005: mamulaZe nunu, Ddab. da mcx. sofel neniaSi. 82 w.Ppiradi
arqivi, 2005w.
38. mekeiZe 2001: mTqmeli rejeb ismailis Ze mekeiZe, dabadebuli da mcx.
sofel didaWaraSi, Caiwera Tamriko beriZem, 2001 w. piradi arqivi.
39. melaZe 2003: melaZe irina, 32 w. Ddabadebuli xulos raionis, sofel
almeSi da mcxovrebi daba xelvaCaurSi, Cav. 2005w.Ppiradi arqivi.
40. maxaraZe 2005: maxaraZe guram, dab. sof. inwkivreTSi, mcx. baTumSi. 38 w.
2005 w. piradi arqivi.
41. miqelaZe 1995: miqelaZe nulfeT. Ddab. da mcx. sofel neniaSi. 80 w. Cav.
1995w. Ppiradi arqivi.
42. miqelaZe1991: miqelaZe aslan, Ddabadebuli da mcxovrebi sofel neniaSi.
87 w. Ppiradi arqivi, 1991 w.
43. miqelaZe 2005: miqelaZe SoTa, Ddabadebuli da mcxovrebi, sofel neniaSi.
65 w. Ppiradi arqivi.
44. miqelaZe... 2009: s. miqelaZe, o. SainiZe, Caiwera d. SavianiZe, 2009 wlis
eTnografiuli eqspedicia didaWaraSi”, saqarTvelos sapatriarqos wminda
tbel abuserisZis saxelobis universitetis, sxalTis eparqia,
saerTaSoriso samecniero konferencia `tbeloba” 2009 w. gv. 166.
45. miqelaZe 2000: miqelaZe ioseb, Ddabadebuli da mcxovrebi sofel neniaSi.
67 w. Ppiradi arqivi.
237
46. miqelaZe 2010: miqelaZe naTela, Ddabadebuli sofel neniaSi da mcx. sof.
qiZiniZeebSi, 55 w. Caviwere 2010 w. Ppiradi arqivi.
47. mukutaZe 2002: mukutaZe roza, `sajvarebo”, CiCega 100 w. dab. da mcx. sof.
qiZiniZeebSi. Caiw. r. mukutaZem 2002. w. piradi arqivi.
48. nagervaZe 2006: memed nagervaZe-gaugoni dedisagan. Caiwera Tamar nagervaZe
2006 w. dabadebuliDda mcxovrebi sofel sofel CxutuneTSi, masala
mogvawoda Camwerma. piradi arqivi.
49. nakaSiZe 2005: rezo nakaSiZe, 38 w. dab. Sof. cxmorisSi da mcxovrebi daba
xelvaCaurSi. Caiwera zamira nakaSiZe 2005 w. piradi arqivi.
50. niJaraZe 2001: niJaraZe varden, dabadebuli sof. qiZiniZeebSi da mcxovrebi
daba xelvaCaurSi, 57 w. Ppiradi arqivi.
51. ozbegi 1993: ozbegi Mmehmed (TavdgiriZe), masala gamoyenebulia SuSana
futkaraZis wignidan _ `Cveneburebis qarTuli”, aWaris Wurnal-gazeTebis
gamomcemloba, baTumi.
52. sezeri 1993: sultan sezeri (takiZe), masala gamoyenebulia SuSana
futkaraZis wignidan _ `Cveneburebis qarTuli”, aWaris Wurnal-gazeTebis
gamomcemloba, baTumi.
53. iavuzebi 1993: iavuzebi sultan da sabri (futkaraZeebi), masala
gamoyenebulia SuSana futkaraZis wignidan _ `Cveneburebis qarTuli”,
aWaris Wurnal-gazeTebis gamomcemloba, baTumi.
54. takiZe 2009: takiZe dariko, dab. sof. dandaloSi da mcx. daba
xelvaCaurSi. 2009 w. 43 w. piradi arqivi.
55. fevaZe 2005: fevaZe mziuri, dabadebuli Suaxevis raionis sofel uCambaSi
da mcxovrebi sofel neniaSi, 47 w. piradi arqivi.
56. futkaraZe 2004: futkaraZe luba, dabadebuli sofel cecxlaurSi da
mcxovrebi daba xelvaCaurSi, 65 w. PCav. 2005 w. piradi arqivi.
57. futkaraZe 2009: futkaraZe roman, dabadebuli da mcxovrebi sofel
CxutuneTSi, 37 w. 2009 w. piradi arqivi.
58. qarcivaZe 2001: eTer qarcivaZe, dabadebuli sof naRvarevSi da mcxovrebi
benzeSi 55 w. gaugonia dedisgan, Caviwere 2001 w. piradi arqivi.
59. qaTamaZe 2004: qaTamaZe f, dabadebuli da mcxovrebi sofel xiWaurSi,
Caiwera da momawoda 2005 w. Sorena qaTamaZem, piradi arqivi.
238
60. qaTamaZe 2004: qaTamaZe xenife, dabadebuli da mcxovrebi sofel xiWaurSi.
Caiwera da momawoda 2005 w. Sorena qaTamaZem, piradi arqivi.
61. qamaSiZe 2005: qamaSiZe j. dabad. xixaZiris raionis sofel TxilvanaSi. 79
wlis. Caviwere 2005 w.
62. qarcivaZe 2004: qarcivaZe Tenzile, dabadebuli sof WalaSi da mcxovrebi
sofel zemoxevSi. 72 w. PCav. 2001. piradi arqivi.
63. SavaZe axmed 2011:. SavaZe axmed, dabadebuli da mcxovrebi sofeli uCxoSi,
dabadebuli 70 w. 2011. Ppiradi arqivi.
64. SavaZe xemid 2011:. SavaZe mexmed, dabadebuli da mcxovrebi sofeli
uCxoSi, dabadebuli 70 w. 2011. Ppiradi arqivi.
65. Cibuki 1993: CibukiMmuqqerem (gogitiZe), masala gamoyenebulia SuSana
futkaraZis wignidan _ `Cveneburebis qarTuli”, aWaris Wurnal-gazeTebis
gamomcemloba, baTumi.
66. cecxlaZe 2005: cecxlaZe gulnara, dab. sofel skvanaSi da mcxovrebi
Suaxevis raionis sofel zemoxevSi 67 w. Caviwere gomis mTaSi 2005 w.
piradi arqivi.
67. cecxlaZe 2005: cecxlaZe tariel, dab. da mcxovrebi sofel skvanaSi, 65
w. Cav. 2005w. piradi arqivi.
68. cecxlaZe 2012: cecxlaZe SoTa, dabadebuli sof SubanSi da mcxovrebi q.
baTumSi. 65 w. piradi arqivi.
69. cecxlaZe 2012: cecxlaZe nadia, dab. sof. darCiZeebSi da mcx. q. baTumSi,
Cav. 2012 w. piradi arqivi.
70. cincaZe 2011: cincaZe eTer, dabadebuli da mcxovrebi qedis raionis
sofel cxmorisSi, 68 w. piradi arqivi.
71. SainiZe 2007: mixeil SainiZe, dabadebuli da mcxovrebi xulos raionis
sofel sxalTaSi, 65 wlis. Caiwera da momawoda SainiZe xaTunam
mcxovrebi daba xelvaCaurSi, piradi arqivi.
72. WaRaliZe 2010: WaRaliZe fati, dabadebuli sofel inkivreTSi da
mcxovrebi sofel varjenaulSi, piradi arqivi.
73. xozrevaniZe 2005: xozrevaniZe nurife, dabadebuli Dda mcxovrebi sofel
kvatiaSi, 74 w. piradi arqivi.
74. xozrevaniZe 2005: xozrevaniZe Tamar, 37 w. Ddabadebuli da mcxovrebi sof.
kvatiaSi. piradi arqivi.
239
75. xozrevaniZe 2004: xozrevaniZe maia, dabadebuli sofel didaWaraSi Dda
mcxovrebi daba xelvaCaurSi, 54 w. piradi arqivi.
76. xorava 2005: xorava emine, dabadebuli sofel urexSi da mcxovrebi sofel
sarfSi, 67 w. Ppiradi arqivi.
77. jayeli 2008: jayeli _ melaZe xenife, 80 w. dabadebuli da mcxovrebi
sofel almeSi, Ppiradi arqivi.
78. jinWaraZe 2010: jinWaraZe, dabadebuli sofel dologanSi da mcx. daba
xelvaCaurSi 64 w. Caiw. linda WinWaraZem 2010 w. piradi arqivi.