ŠEŠIOLIKTOJI LIETUVOS

RESPUBLIKOSVYRIAUSYBĖ

SVARBIAUSIŲ MŪSŲ DARBŲ

Savo darbais per ketverius metus tesėjome šalies žmonėms duotą žodį stengtis, kad kiekvienos šeimos biudžetas gautų daugiau pajamų ir patirtų mažiau išlaidų, kad gausėtų naujų darbo vietų ir didėtų

gaunamas atlygis už darbą.

Patikimai sutvirtinome valstybės ekonomikos pamatus – jie atlaikė išorės sukrėtimų poveikį, vidaus įtampą ir sudarė palankią aplinką klestėti verslui. Kurdami visais atžvilgiais saugesnę valstybę, tiesėme tiltus į ateities Lietuvą, ekonomiškai stiprią, besirūpinančią savo žmonių gerove ir ugdančią išsilavinusią visuomenę. Mūsų tikslas – stipri, atvira ir saugi Lietuva, kurioje gera gyventi, į kurią

norisi sugrįžti.

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius

1

MAŽIAUSIAS DEFICITAS PER 25 METUS

Mažiausias po Nepriklausomybės atkūrimo valdžios sektoriaus pajamų ir išlaidų deficitas – minus 0,2 procento bendrojo vidaus produkto.

2009–2015 m. proc. BVP

-9,1%

-6,9 %

-8,9 %

-3,1%

-2,6 %

-0,7 % -0,2 %

2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015

2

„Per pastaruosius metus šalis pasiekė įspūdingų rezultatų ir stebėtinai greitai atsitiesė po finansų krizės. Dėl patikimų viešųjų finansų ir įspūdingų reformų įgyvendinimo rezultatų mūsų naujausia euro zonos narė daug kam yra įkvėpimo šaltinis“, – Euro

grupės vadovas Jeroenas Dijsselbloemas (2015 m.).

2015-IEJI – PAŽYMĖTI EURO ŽENKLU

~ 18,5 mln. €~ 40 mln. €

~ 70 mln. €

Atpigę tarptautiniai pervedimai eurais

Verslas ir gyventojai sutaupė dėl sumažėjusių

palūkanų

Valstybė sutaupė skolindamasi

3

ŠIOJE ŠALYJE NĖRA VIETOS ŠEŠĖLIUI

Nuo 2015 metų Lietuvos šešėlinės ekonomikos dalis nuo bendrojo vidaus produkto sumažėjo 1,3 procento. Iš šešėlio atkovota BVP vertė pinigine išraiška sudaro pusę milijardo eurų

(prof. Friedrichas Schneideris, 2015 m.).

61 mln. €dėl geresnio mokesčių

administravimo

16 mln. €dėl geresnio mokesčių administravimo

99 mln. €dėl ekonominio poveikio

54 mln. €dėl ekonominio

poveikio

+115 mln. €PVM

+115 mln. €GPM

Šešėlio dalis nuo BVP

29,729

28,528

27,1

25,8

4

Pagal tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektų skaičių milijonui gyventojų Lietuva pirmauja Vidurio ir Rytų Europos regione ir yra penkta visoje Europos Sąjungoje (fDi Markets duomenys).

REKORDINIS INVESTICIJŲ SRAUTAS

Pritrauktas 31 TUI projektas

Didelės ir vidutinės pridėtinės vertės

projektai

Naujos darbo vietos

Projektai, įgyvendinami regionuose

25 14

2,6tūkst.

5

NAUJOS EKSPORTO KRYPTYS

Po Rusijos Federacijos embargo paskelbimo gauti leidimai eksportuoti pieno ir mėsos produktus į 20 naujų rinkų visuose pasaulio žemynuose. Šiuo metu lietuvišką žemės ūkio produkciją išvežame beveik į 200 šalių.

Didesnis prekiųeksportas į ES

Prekių ir paslaugų eksportas mažėjo

Prekių eksportas į Rusiją smuko

perspektyvių rinkų

Vokietija

Norvegija

Ukraina

Švedija

Prancūzija

JAV

Kinija

Izraelis

Japonija

Jungtinė Karalystė

28,9 mlrd. €

-40 %-4,1 %

+5,5 %

6

Prekių ir paslaugų eksportas (2015 m. duomenys)

NAUJOS RINKOS VISUOSE ŽEMYNUOSE

7

ENERGIJOS KAINŲ LŪŽIS

„Lietuva yra puikus pavyzdys visai Europai, kaip per palyginti trumpą laiką galima kardinaliai pakeisti energetinio saugumo strategiją“, – Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Marošas Šefčovičius.

8

Elektros kainų pokytis Gamtinių dujų kainų pokytis

13,8

14,5

12,9 12,7

12,0

0,81

0,63

0,78

0,61

0,72

0,48

0,66

0,42

0,66

0,42

0,61

0,36

0,90

0,80

0,70

0,60

0,50

0,40

0,30

0,20

0,10

Gamtinių dujų kainų buitiniams vartotojams pokytis (€/1 kub. m)

Suvartojantys nuo 500 iki 20 000 kub. m (šildymui)

p. p.p. p. p.

Standartinis 1 laiko zonos tarifas (su PVM)

0

Suvartojantys iki 500 kub. m per metus (maisto ruošimui)

9

Vilnius

Kaunas

Šiauliai

Panevėžys

Klaipėda

27,9 %

38,2 %

32,5 %15,4 %

34,1 %

27,8 %

Šilumos kainos mažėjimas didžiuosiuose miestuose

ENERGIJOS KAINŲ LŪŽIS

Vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje 2012–2016 metais (lyginant 2012–2013 ir

2015–2016 metų šildymo sezonus) sumažėjo

RENOVACIJOS PROVERŽIS

89

2013 2014 2015 2016

209

767

969

~ 1 100 daugiabučių

> ~ 2 000daugiabučių

Pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą nuo 2013 metų Lietuvoje atnaujinta daugiau kaip 1 000 daugiabučių, artimiausiu metu planuojama atnaujinti dar apie 700 namų. Vien per 2015-uosius modernizuota daugiau namų

nei per ankstesnius 8 metus: 2005–2012 metais pagal šią programą Lietuvoje atnaujinti 479 namai.

Sparti renovacija pagerino daugelio piliečių gyvenimo kokybę, turėjo įtakos šalies ekonominiams procesams – statybų sektoriaus augimui, naujų darbo vietų kūrimui, nekilnojamojo turto rinkos pokyčiams.

Planuojama10

Per pastaruosius trejus metus daugiau kaip dvigubai – beveik 300 milijonų eurų – padidintas gynybos biudžetas kariuomenei modernizuoti ir komplektuoti, kovinei galiai stiprinti. Lietuva sparčiausiai iš NATO sąjungininkių didina finansavimą krašto apsaugai ir nuosekliai artėja prie 2 procentų BVP, taip stiprindama ne tik nacionalinius pajėgumus, bet ir prisidėdama prie

NATO kolektyvinės gynybos.

LIETUVA – PATIKIMA NATO SĄJUNGININKĖ

0,8 0,77

1,15

1,48

0,88

0,78

0,89

1,6

1,4

1,2

1

0,8

0,6

0,4

0,2

0

mln. eurų

11

244,8 246,9 255,7 267,3

321,8424,9

575,2

ATLYGINIMAI – EKONOMIKOS AUGIMO ATSPINDYS

Nuo 2012 metų vidurio iki 2016 metų vidurio minimalusis ir darbo užmokestis išaugo beveik 55 procentais. Darbo užmokesčio didėjimas – svarbus ekonomikos raidos veiksnys, daręs teigiamą poveikį namų ūkių pajamoms ir

paskatinęs namų ūkio vartojimą, kuris, palyginti su 2012 metais, realiai išaugo beveik 14 procentų.

Darbo užmokesčio didėjimas 2012–2016 metais (proc.).

VDU bruto – vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių.

12

Slaugytojų

Gydytojų

Darželių auklėtojų ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų

Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų ir darbuotojų

Policijos pareigūnų ir darbuotojų

Kultūros ir meno darbuotojų

Socialinių paslaugų srities darbuotojų

MAŽINAMA SOCIALINĖ ATSKIRTIS

Padidintas papildomas NPD už vaikus

Didėja NPDDidėja MMA

MMA – minimalioji mėnesinė alga. NPD – neapmokestinamasis pajamų dydis.

13

Nedarbas sumažėjo beveik perpus ir priartėjo prie natūralaus nedarbo lygio rodiklio. Jaunimo nedarbo vidurkis mūsų šalyje yra 4 procentais mažesnis už Europos Sąjungos vidurkį.

NUOSEKLIAI MAŽĖJA NEDARBAS

2016 metų birželio pradžioje nedarbas

Lietuvoje

Jaunimo iki 25 metų nedarbas Lietuvoje (2016-05-01 duomenimis)

ES vidurkis yra

14,1 %

18,8 %

14

SOCIALINIS MODELIS

„Naujasis socialinis modelis – drąsi ir galinga iniciatyva, siekiant modernizuoti darbo santykius, peržiūrėti socialines išmokas ir reformuoti socialinę apsaugą”, – Tarptautinis valiutos fondas (2016 m.).

15

„Leiskite pareikšti didžiulę padėką pirmininkavusiai ir puikų darbą atlikusiai Lietuvai – nuo paskutinių daugiametės finansinės programos ar ES biudžeto akcentų iki įspūdingo proveržio kuriant bankų sąjungą, susitariant dėl seniai laukto darbuotojų

komandiravimo dokumento, ir, be abejo, įsimintino viršūnių susitikimo Vilniuje“, – Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Hermanas Van Rompuy (2013 m.).

2015 metais Lietuva oficialiai pakviesta pradėti stojimo į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) procesą. Mūsų valstybė, priklausydama prestižiniam ekonomiškai brandžių ir pajėgių valstybių klubui, dar labiau sustiprins savo

ekonomiką, užtikrins investicinį patrauklumą ir didesnį šalies konkurencingumą.

Tarptautinės reitingų agentūros (Fitch Ratings, Standard & Poor’s, Moody’s) pagerino Lietuvos skolinimosi reitingus. Mūsų šalis gali pigiau pasiskolinti lėšų, refinansuoti ankstesnes paskolas, mažinti skolos aptarnavimo išlaidas.

Šiais metais pagal „IMD World Competitiveness Ranking“ tyrimo rezultatus Lietuva yra antra konkurencingiausios ekonomikos šalis Rytų ir Vidurio Europoje bei pati konkurencingiausia iš trijų Baltijos valstybių.

LIETUVA – PATIKIMA PARTNERĖ

16

Daugiau informacijos

portale „Mano vyriausybė”

www.lrv.lt

Spausdino uždaroji dizaino ir leidybos akcinė bendrovė KOPA