DOVILŲ ETNINĖS KULTŪROS CENTRAS · 2020-01-15 · Vytautui Majorui, kultūros mecenatui Haincui...

Biudžetinė įstaiga

Dovilų etninės kultūros centras

Gargždų g. 1, LT-96011 DOVILAI, Klaipėdos r.

El. paštas: [email protected]

Tel.: 861192466

Į.k. 300077665

mailto:[email protected]

ĮSTAIGOS DARBUOTOJAI

Direktorė Lilija Kerpienė

Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, etnologijos bakalauras.

Kauno Vytauto Didžiojo universitetas.

Nuo 2005 m. Dovilų etninės kultūros centro direktorė

2006 – 2018 m. Mažosios Lietuvos regioninės etninės kultūros globos

tarybos narė

I kvalifikacinė klasė.

Etnologė Jolita Vozgirdienė

Išsilavinimas – Liaudies muzikos magistras.

1995m. baigė Marijampolės aukštesniąją pedagogikos mokyklą ir įgijo

pradinių klasių ir muzikos mokytojo kvalifikaciją.

2000 m. Klaipėdos universitete įgijo liaudiškos muzikos kolektyvo vadovo,

instrumento pedagogo, atlikėjo, muzikos pedagogo kvalifikacijas.

2002 m. Klaipėdos universitetas - liaudies muzikos magistrė.

II kvalifikacinė klasė

Teatro režisierė Gintarė Radvilavičiūtė

Išsilavinimas – Teatro magistras.

2004m. Klaipėdos Universitetas, Menų fakultetas. Įgijo teatro režisierės ir

renginių režisierės bakalauro diplomą.

2006 m. Klaipėdos universitetas, Menų fakultetas. Įgijo teatro magistrės

diplomą.


Etnologas dr. Jonas Tilvikas

Išsilavinimas – aukštasis universitetinis

2004 m. baigė studijas Klaipėdos universitete, įgijo Lietuvių filologijos ir

etnografijos bakalauro diplomą.

2005 m. Klaipėdos Universitete suteikta Lietuvių kalbos pedagogo

kvalifikacija.

2013 m. Klaipėdos Universitetas – teatrologijos magistras

2019 m. Humanitarinių mokslų daktaras (etnologija)


Choreografė Eglė Treščenkinienė

2001 m. baigė studijas Klaipėdos Universitete pagal Vaikystės pedagogikos

studijų programą. Edukologijos bakalauro kvalifikacinis laipsnis ir vaikų

auklėtojo profesinė kvalifikacija.


Etnologas Helmutas Lotužis

Vidurinis išsilavinimas


Buhalterė Daiva Šiukštienė

Klaipėdos Universitetas, Pedagogikos fakultetas

Renginių organizatorius – Ūkvedys Saulius Vainauskas

Kretingos žemės ūkio mokykla

Erdvių tvarkytoja Jurgita Vainauskienė

Klaipėdos laivininkų mokykla

Renginių organizatorė Marina Žebelienė

Aukštesnysis išsilavinimas.

Klaipėdos J.Kupčinsko medicinos mokykla.

III kvalifikacinė klasė

Etnologė Dalia Lengvinaitė

Išsilavinimas - aukštasis neuniversitetinis.

A.Venclovos pedagoginė mokykla.

Meno skyriaus vadovas - Renginių organizatorius Donatas Bielkauskas

Išsilavinimas - aukštasis universitetinis.

2000 m. baigė studijas Klaipėdos Universitete pagal Liaudies muzikos studijų

programą. Suteiktos liaudiškos muzikos kolektyvo vadovo, instrumento

pedagogo (birbynė), solisto, orkestro bei ansamblio artisto kvalifikacijos.

I kvalifikacinė klasė

DOVILŲ ETNINĖS KULTŪROS CENTRAS

(Gargždų g. 1, Dovilai, Klaipėdos r.)

Istorija ir veikla

Dovilų etninės kultūros centras įsikūręs Dovilų miestelio centre, viename iš

nedaugelio išlikusių senųjų pastatų. Šioje vietoje kultūrinė veikla prasidėjo jau tarpukariu: čia

buvo rodomi vaidinimai, vyko šokių vakarai, popietės. Sovietmečiu įsikūrė kultūros namai,

kurie gyvavo ir po nepriklausomybės atkūrimo.

Nuo 2005 metų vasario 1 dienos kultūros namai tapo Dovilų etninės kultūros centru.

2012 m. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos patvirtinta kultūros centrų ir jų filialų

akreditavimo ir kategorijų suteikimo komisija Dovilų etninės kultūros centrui suteikė pirmą

kategoriją.

2013 m. Įvertinusi šalies kultūros centrų pastarųjų penkerių metų veiklą, Kultūros

ministerija skyrė premijas keturiems geriausiems praėjusių metų kultūros centrams. Pirmoje

kategorijoje geriausio metų kultūros centro vardą pelnė Klaipėdos rajono savivaldybės

Dovilų etninės kultūros centras.

2018 m. baigta pastato renovacija. Lėšas skyrė Klaipėdos rajono savivaldybė.

Dovilų etninės kultūros centras gaivina ir puoselėja šiame krašte susipynusias

Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos etnografinių regionų tradicijas, fiksuoja ir saugo krašto

etnokultūrinį paveldą, rūpinasi jo sklaida, ieško naujų šiuolaikiškų folkloro išraiškos formų,

siekia subtilios tradicijos ir modernumo sintezės, naujo požiūrio į etnines vertybes ir jų

sklaidą kasdienėje etnokultūrinėje veikloje.

Etnokultūros centro siekis - artimai bendraujant ir bendradarbiaujant su krašto

kultūros, švietimo, mokslo ir savivaldos institucijomis, bendruomeninėmis ir religinėmis

organizacijomis, suburti vieningą, etninių vertybių pagrindu gyvenančią ir kuriančią vietos

bendruomenę. Akcentuojamas ir skatinamas nuolatinis kartų bendravimas - kaip tiesiausias

kelias tradicijos perimamumui ir tęstinumui.

Dovilų etninės kultūros centras aktyviai dalyvauja Klaipėdos rajono etninės

kultūros plėtros programos įgyvendinime.

Etnokultūros centras organizuoja tradicines kalendorines šventes, kaip: Užgavėnės,

Atvelykio šventė vaikams, Sekminės, Joninės, Advento vakarai, senųjų metų palydos;

organizuoja tradicinę lietuvininkų papročiais pagrįstas Dagos šventę bei Kisinių kaimo

Kapinių šventę; puoselėja žemaitišką tradicinį giedojimą (vyksta kasmetiniai Gavėnios,

Vėlinių ir Gegužinių giesmių giedojimai); organizuoja lietuvininkų ir senųjų šio krašto

gyventojų susitikimus, vakarus žymiems Dovilų krašto žmonėms atminti, rūpinasi kraštą

garsinusių asmenybių atminimo išsaugojimu; ruošia temines folkloro programas, organizuoja

seminarus, vykdo edukacinius projektus vaikams ir jaunimui, gaivina ir puoselėja

lietuvininkų bei žemaičių kulinarijos bei liaudies medicinos tradicijas. Kasmet rengia

tradicinį Klaipėdos rajono vaikų ir jaunimo pasakorių konkursą „Seku seku pasaką“,

respublikinio vaikų ir moksleivių - liaudies kūrybos atlikėjų - konkurso „Tramtatulis“ vietinį

atrankos ratą, tradicinę folkloro šventę „Užaugau Lietuvoj“, nuolat vykdo lauko tyrimus,

kaupia medžiagą apie senąsias Dovilų kapinaites. Įstaigos darbuotojai teikia metodinę

pagalbą, konsultuoja Klaipėdos rajono kultūros ir švietimo darbuotojus.

Po etnokultūros centro stogu glaudžiasi senųjų vietos gyventojų buities palikimas:

baldai, darbo įrankiai, buities rakandai, senosios tekstilės pavyzdžiai, kt. (iš viso surinkta apie

500 vienetų). Įvairių švenčių, renginių, edukacinių programų ir projektų metu šie praeities

reliktai „atgyja“, tampa neatsiejama šventinio apeiginio ar kūrybinio vyksmo dalimi, tarnauja

gilesniam krašto gyvenamosios aplinkos ir buities pažinimui.

Siekiant išsaugoti Klaipėdos krašto bitininkavimo šiaudiniuose aviliuose tradicijas,

2009 m. prie Dovilų etninės kultūros centro pradėtas kurti bitynas (3 skirtingo tipo šiaudiniai

aviliai). Pagal surinktą etnografinę medžiagą ir muziejinius eksponatus atkurtas senovinis

bitininko inventorius, atspindintis XIX a. pab. - XX a. pr. šiaudinės bitininkystės papročius.

Bitynas įrengtas autentiškoje lietuvininkų senosios architektūros bruožus išsaugojusioje

sodyboje Kisinių kaime.

Etnocentro pastangų dėka įamžinti žymūs Dovilų krašto žmonės, jų gyventos vietos

paženklintos atminimo lentomis, kurių atidengimas palydėtas iškilmingomis ceremonijomis.

Surengti atminimo vakarai pirmajam Klaipėdos krašto lakūnui bei lietuviškosios aviacijos

pradininkui doviliškiui Erikui Mačkui, Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjui Martynui

Reisgiui, dvarininkui, istorijos tyrėjui ir kraštotyrininkui Hugo Šojui, tautodailininkui

Vytautui Majorui, kultūros mecenatui Haincui Gerhardui Opermanui.

2012 m. Dovilų etninės kultūros centras inicijavo nebeveikiančių apleistų senųjų

Dovilų kapinių tvarkymo darbus, surinko lėšas paminklinio kryžiaus atidengimui. Šios

kapinaitės ir dabar tvarkomos bei prižiūrimos ne tik Dovilų seniūnijos, bet ir etnocentro

darbuotojų bei neabejingų miestelio gyventojų iniciatyva.

Dovilų etninės kultūros centras nuolat bendradarbiauja, keičiasi informacija su

Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Baltų kalbotyros ir etnologijos

katedra, Salos etnokultūros ir turizmo centru, Mažosios Lietuvos regionine etninės kultūros

globos taryba, Karaliaučiaus krašto lietuvių tautine-kultūrine autonomija, Mažosios Lietuvos

istorijos muziejumi, Klaipėdos rajono kultūros bei švietimo įstaigomis, Dovilų seniūnijos

įstaigomis ir visuomeninėmis organizacijomis.

Sukaupta daug vertingos istorinės bei kraštotyrinės medžiagos apie Dovilų kraštą,

senuosius gyventojus, lietuvininkų bei žemaičių gyvenimo būdą, papročius. Surinkta

unikalios autentiškos medžiagos apie bitininkystę Klaipėdos krašte. Ištyrinėta 12 Dovilų

seniūnijoje esančių senųjų kapinaičių (XIX a. pab. - XX a. vid.), aprašyti jų lokaliniai

savitumai. Užrašyti Dovilų krašto tremtinių prisiminimai bei pasakojimai, sukauptas

fotoarchyvas.

Nuo 2008 metų lauko tyrimų metu Dovilų etninės kultūros centro specialistų

surinkta etnografinė archyvinė medžiaga:

1. Pasakojimai apie lietuvininkų būtį ir buitį.

2. Lovos klojimas Žemaitijoje bei Mažojoje Lietuvoje.

3. Klaipėdos krašto senosios sodybos.

4. Senojo kaimo buitis: virvių vijimas, skalbimas.

5. Šienapjūtės papročiai Žemaitijoje.

6. Tradicinė bitininkystė šiaudiniuose aviliuose.

7. Klaipėdos krašto kalendorinės šventės.

8. Kapinių šventės sąvadas.

9. Klaipėdos rajono Dovilų seniūnijos XIX a. – XX a. vid. kapinių lokaliniai

ypatumai.

10. Sakralinė tekstilė Žemaitijoje.

11. Tradicinė bitininkystė Klaipėdos krašte. Šiaudiniai aviliai.

12. Dovilų krašto tremtinių pasakojimai, prisiminimai.

13. Klaipėdos krašto siaurasis geležinkelis.

14. Senosios Dovilų krašto mokyklos ir mokytojai.

15. Lietuvininkų šeimos šventės (fotoarchyvas).

16. Vietos gyventojų pasakojamoji ir dainuojamoji tautosaka.

17. Archyvinė medžiaga apie pirmąjį Klaipėdos krašto lakūną, vieną pirmųjų

lietuviškos aviacijos kūrėjų doviliškį Eriką Mačkų.

18. Archyvinė medžiaga apie Mažosios Lietuvos visuomenės veikėją, Direktorijos

pirmininką Dovilų krašto gyventoją Martyną Reisgį.

19. Archyvinė medžiaga apie dvarininką, lietuvių tautosakos rinkėją, leidėją, žymų

visuomenės veikėją, pirmojo muziejaus Klaipėdos krašte įkūrėją Hugo Šojų.

20. Archyvinė medžiaga apie tautodailininką Vytautą Majorą.

21. Klaipėdos krašto siaurojo geležinkelio atkarpos Dovilai-Pėžaičiai pėdsakais

(vaizdo medžiaga).

Dovilų etninės kultūros centro meno kolektyvai

Šėpos teatras (II kategorija)

Vadovė Gintarė Radvilavičiūtė, Jonas Tilvikas

Teatriukas buvo įkurtas 2006 metais. Lietuvių kalendorinėse šventėse, šeimos

šventėse dažnai neapsieinama be teatralizuotų elementų, taip pat ir lėlių teatro apraiškų.

Siekant užtikrinti ir puoselėti šių tradicijų tęstinumą, buvo įkurtas „Šėpos“ teatras. Įkūrėjas –

istorikas-etnografas Jonas Tilvikas. Pirmojo vaidinimo „Betliejaus istorija“ premjera buvo

parodyta 2006 m. Doviluose. 2008 m. parengtas šešėlių vaidinimas „Sakmės apie pasaulio

pradžią“, kuris buvo pristatytas Klaipėdos Etnokultūros centre Advento vakare. Dalyvauta

respublikinėje lėlių teatrų šventėje Panevėžyje „Molinuko teatras“.

„Šėpos“ teatras - nedidelis lėlių teatras, kuriame kuria 1-5 klasių vaikai. Čia vaikai

žaidžia teatrą, glaudžiai susijusį su tradicine liaudies kūryba, gamina lėles, bando atskleisti

teatrinės lėlės gyvybės paslaptis. Užsiėmimai neretai virsta savotiškais lėlių terapijos

seansais, kurių metu skleidžiasi vaiko vidinis pasaulis, vystosi kūrybinės galios.

Lėlių teatro repeticijas lanko apie 25 moksleiviai. Parengtas spektaklis mitologine

tematika „Saulė, mėnulis ir žemė“, formulinės pasakos motyvais „Sudaužytas kiaušinis”.

Kolektyvas dalyvavo ne tik respublikiniame lėlių teatrų konkurse „Molinuko teatras“, bet ir

regioniniame lėlių teatrų mėgėjų festivalyje “Vėjų arkliukas” (Širvintos).

Vaikų šokių kolektyvas

Vadovė Eglė Treščenkinienė

Kolektyvą sudaro 3 šokėjų grupės. Iš viso 55 dalyviai.

Repertuarą sudaro stilizuoti folkloriniai šokiai, klasikinio, ritminio ir šiuolaikinio

šokio pagrindu sukurtos choreografinės kompozicijos. Kolektyvas dalyvauja įvairiuose

rajono, regiono, respublikiniuose renginiuose, šventėse, festivaliuose.

Folkloro ansamblis „Lažupis“ (I kategorija)

Vadovė Lilija Kerpienė

Folkloro ansamblis „Lažupis“ įsikūrė 1986 metais. Ansamblyje 27 dalyviai, kurių

dauguma - gyvos žemaitiškos tarmės pateikėjai, tradicinių amatų meistrai, kulinarinio

paveldo žinovai. Kolektyvo repertuaro pagrindą sudaro žemaičių folkloras. Parengtos šios

folkloro programos: „Rugio kelias“, „Lino kelias“, „Sudagojom Dievo dovanas“, folkloro

spektakliai „Žemaitiškos vestuvės“, „Pamario žemaičių krikštynos“. Išleistos trys DVD

plokštelės: 2007 m. „Žemaitiškos vestuvės“, 2009 m. „Pamario žemaičių krikštynos“ ir 2011

m. - „Kai aš buvau mažutėlis“. Publikuotas internetinis leidinys „Žemaičių Kalvarijos

kalnai”. Kolektyvas savo programas pristatė įvairiuose Klaipėdos rajono bei kitų Lietuvos

miestų renginiuose, šventėse, festivaliuose: „Lingaudala“, „Žuvys išgalvojo giesmes“,

„Parbėg laivelis“, „Skamba skamba kankliai“, „Baltica 2011“.

1998, 2002, 2007, 2009, 2014, 2018 metais kolektyvas dalyvavo Dainų švenčių

Folkloro dienose. Užmegzti ryšiai su lietuviais Karaliaučiaus krašte, Latvijoje, Lenkijoje.

Liaudiškos muzikos kapela (II kategorija)

Vadovas Donatas Bielkauskas

Kapeloje groja 5 muzikantai. Instrumentų sudėtis: akordeonas, kontrabosas (arba

bosinė gitara), smuikas, birbynė. Kolektyvas dalyvauja rajono bei įvairiuose Lietuvos

miestuose vykstančiuose renginiuose. 2007, 2009, 2014, 2018 metais dalyvavo Dainų

švenčių Ansamblių vakare.

Dovilų etninės kultūros centro leidiniai

2017 metai - KISINIŲ KAPINIŲ ŠVENTĖ (DVD) Klaipėdos krašto etnokonfesinis

paveldas

1. Klaipėdos krašto etnokonfesinė istorija Klaipėdos universiteto doc. dr. Silva Pocytė

2. Įrašai ir epitafijos Klaipėdos universiteto doc. dr. Asta Balčiūnienė

3. Augmenijos įvairovė Klaipėdos universiteto doc. dr. Rita Nekrošienė

4. Metalo apdirbimo tradicijos Klaipėdos kalvystės muziejaus įkūrėjas Dionizas Varkalis

5. Kapinių šventės prasmė Dovilų ir Plikių evangelikų liuteronų parapijos klebonas Liudvikas FetingisLiuteronų

kunigas Remigijus Šemeklis

6. Atmintis Helmutas Lotužis

Projekto rėmėjai – Klaipėdos rajono savivaldybė, Lietuvos kultūros taryba

Projekto partneriai – Klaipėdos universitetas, Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčia, JTO

„Fenomen“

Projekto iniciatorius ir vykdytojas – Biudžetinė įstaiga Dovilų etninės kultūros centras

Direktorė Lilija Kerpienė

2008 m. Kisinių kapinių šventė įtraukta į „Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą“.

Ekspedicijose dalyvavo ir parengė informaciją: Helmutas Lotužis, Jolita Vozgirdienė, Lilija

Kerpienė, Jonas Tilvikas, Irena Jonikaitė, Donatas Bielkauskas.

Vertėja – Klaipėdos universiteto doc. dr. Eglė Bukantytė Informacijos korektorė – Irena

Jonikaitė Dizaineris – Gediminas „Skrandis“ Banaitis Operatorius (5–6), bepilotės

skraidyklės operatorius (3) – Valdas Ramanauskas Mikrofono operatorius (2–3) – Kristijonas

Lučinskas Projekto vadovas, operatorius (1–6), vaizdo montuotojas, muzikos ir fotografijų

autorius, garso operatorius ir korektorius – Donatas Bielkauskas

Leidinio turinys viešai pasiekiamas www.youtube.com

2011 metai - f. a. „LAŽUPIS“ – „KAI AŠ BUVAU MAŽUTĖLIS“ (DVD)

Folkloro ansamblio „Lažupis“ darbo pagrindas – Pamario krašto žemaičių tradicijų ir

papročių gaivinimas, puoselėjimas, regioninio savitumo saugojimas.

„Žemaičių vestuvės“ (2007), kartu su programomis „Pamario žemaičių krikštynos“

(2009) bei „Kai aš buvau mažutėlis“ (2011), yra teatralizuotų programų ciklas. Jos visos tarsi

sudaro triptiką (vestuvės-krikštynos- vaikų auginimas).

Pastaroji dalis - „Kai aš buvau mažutėlis“ - parengta žemaičių dainų, žaidimų, ratelių

ir vieno seniausių tautosakos žanrų – pasakų apie žvėris – pagrindu. Folkloro ansamblis

„Lažupis“ yra išlaikęs kaimo bendruomenės gyvenimui būdingas tradicijas, todėl programos

perteikimas yra natūraliai įtaigus ir betarpiškas. Intuityviai improvizuodami ansambliečiai

renkasi jaunos šeimos troboje, lanko mažą vaikelį, tradiciškai vakaroja dainuodami,

atlikdami apeigas, žaisdami. Žiūrovą žavi ansambliečių žaismingai interpretuojamos pasakos,

jų veikėjų (žvėrelių) autentiški dialogai. Čia nepaprastai spalvingai atsiskleidžia atlikėjų

prigimtinis artistiškumas, raiškiai suskamba žemaičių tarmės intonacijos.

Programa vertinga etninės kultūros saugojimo, gaivinimo ir tyrinėjimo aspektu.

Konsultantė - doc. Irena Nakienė.

Daugiau informacijos ir vaizdo byla - svetainėje www.etnodovilai.lt

http://www.youtube.com/

http://www.etnodovilai.lt/

2010 metai - f. a. „LAŽUPIS“ – „ŽEMAIČIŲ KALVARIJOS KALNAI“

(skaitmeninė leidyba)

Dovilų giedotojai plokštelėje įrašė vadinamuosius „ilguosius senuosius“ Žemaičių

Kalvarijos Kalnus, kurie yra giedami pagal 1858 m. išleistą, M. Valančiaus redaguotą

giesmyną „Giesmių knyga arba Kantičkos“. Šie Kalnai Žemaitijoje buvo paplitę iki XX a. 9-

ojo dešimtmečio. Pastaruoju metu šermenyse dažniausiai giedami „trumpieji“ Kalnai.

Atidžiau pažvelgus į Dovilų bendruomenės giedojimo tradicijas, matyti, kad Kalnų

giedojimas ir dalyvavimas folkloro ansamblyje „Lažupis“ yra susiję. Senoji pasaulėjauta

sąveikauja su krikščioniškąja. Čia galime atsekti liaudiškojo dainavimo įtaką Kalnų

giesmėms ir atvirkščiai – krikščionybės įtaką lietuvių tautosakos žanrams. Palyginus senąsias

žemaičių dainas su Žemaičių Kalvarijos Kalnų giesmėmis, galima įžvelgti nemažai analogijų.

Tai – metroritminė, derminė sandara, dainų ir Kalnų giesmių formų identiškumas, melodijos

puošmenos – melizmai, bendri pritarimo („turavojimo“) principai ir kt. Todėl doviliškių

įrašas aktualus ne tik žemaitiško giedojimo, bet ir žemaitiško dainavimo stiliaus išsaugojimo

aspektu. Privalumas yra tai, kad Žemaičių Kalvarijos Kalnų atlikėjai – Dovilų giedotojai –

dalyvauja ir folkloro ansamblio „Lažupis“ veikloje. Klausant jų atliekamų Kalnų ir žemaičių

dainų, nesunkiai galima atsekti šių dviejų stilių vienovę.

Tikimasi, kad šių Kalnų internetinė publikacija prisidės prie žemaitiškų tradicijų

puoselėjimo ir saugojimo.

Konsultantė - doc. Irena Nakienė.

Daugiau informacijos ir garso byla atsisiuntimui - svetainėje www.etnodovilai.lt


2009 metai – f. a. „LAŽUPIS“ – „PAMARIO ŽEMAIČIŲ KRIKŠTYNOS“

(DVD)

„Lažupis“ – vienas iš nedaugelio folkloro ansamblių Lietuvoje, kurių repertuare greta

kitų, nuolat parengiamos ir teatralizuotos teminės programos. „Pamario žemaičių krikštynos“

– jau antroji (pirmoji – „Žemaitiškos vestuvės“) autentiškos XIX a. pabaigoje – XX a.

pradžioje Žemaitijoje užrašytos medžiagos (etnografiniai aprašymai, tikėjimai, dainos, šokiai,

rateliai, smulkioji tautosaka) pagrindu parengta programa, kurioje ansamblio dalyviai

nepaprastai įtaigiai perteikia tradicinio laikotarpio kūdikio laukimo, gimtuvių, krikštynų,

radynų, gimdyvės įvesdinimo papročius. Ši programa – gera mokymo priemonė bendrojo

lavinimo mokyklų mokiniams ir mokytojams, aukštųjų mokyklų studentams, visiems,

siekiantiems išlaikyti, gaivinti senuosius šeimos papročius, o ateityje - ir vertingas šaltinis

mokslininkams – etnologams, dialektologams, muzikologams, kultūros istorijos tyrinėtojams.

Konsultantas - prof. dr. Rimantas Balsys.

Daugiau informacijos ir vaizdo byla atsisiuntimui - svetainėje www.etnodovilai.lt


2007 metai – f. a. „LAŽUPIS“ – „ŽEMAITIŠKOS VESTUVĖS“ (DVD)

„Žemaitiškos vestuvės“ – tai viena iš keleto ansamblio „Lažupis“ parengtų

programų. Joje atsispindi pagrindinis kolektyvo tikslas – puoselėti pamario žemaičių

tradicijas. Šioje programoje fragmentiškai atkuriami tradicinių vestuvių epizodai: zalėtos,

pintuvės, vestuvės jaunojo pusėje, jaunųjų sugultuvės, martuotuvės, piršlio korimas.

Žemaičių vestuvės traukia akį vykusiai sukomponuota folklorine medžiaga, skoninga scenine

interpretacija, ansamblio dalyvių nuoširdumu ir natūralumu. Čia itin gyva žemaitiška dvasia:

išlaikyta tarmė, tradicinis žemaitiškas dainavimas. Natūrali elgsena, išlaikant kiekvieno

atlikėjo individualumą, universalumą, prigimtinius gebėjimus, atspindi Pamario žemaičių

kūrybai būdingą koloritą. Žemaitiškos vestuvės gali būti pavyzdžiu, kaip remiantis

vietinėmis tradicijomis, galima patraukliai ir įdomiai rengti folkloro programas, gaivinti

šeimos švenčių papročius.

Konsultantė - doc. Irena Nakienė

Daugiau informacijos ir vaizdo byla atsisiuntimui - svetainėje www.etnodovilai.lt


Nuolat vykdomos edukacinės programos

Apie bites ir žmones, medų ir bičiulystę vaikams ir suaugusiems

Pasakojimas apie bitininkavimo būdus Mažojoje Lietuvoje, žvakių liejimas, žaidimai,

medaus ragavimas. Skirta įvairaus amžias grupėms.

Liaudies medicina Mažojoje Lietuvoje vaikams ir suaugusiems

Pasakojimas apie liaudies mediciną ir praktinis demonstravimas (užkalbėjimai, smilkymas,

žolių arbatos, kiti gydymo būdai).

Šiaudo magija mokyklinio amžiaus vaikams ir suaugusiems

Edukacijos metu mokoma tradicinio šiaudinio sodo vėrimo paslapčių, atskleidžiama šios

unikalios tradicijos sakralumas ir magija.

Sodo rišimas - ne tik susikaupimo ir kruopštumo reikalaujantis veiksmas, bet ir atgaiva jūsų

sielai, savita meditacija, atotrūkis nuo kasdienybės, jaukios kūrybinės dirbtuvės.

Užsiėmimo metu susikursite unikalią šiaudinę puošmeną Kalėdoms, Velykoms, o gal mielą

dovanėlę artimui ar jaukią dekoro detalę savo namams.

Prakalbink molį vaikams ir suaugusiems

Tai smagios, kupinos netikėtų atradimų ir kūrybinio džiaugsmo molio dirbtuvėlės. Mažieji

pasakų ir tautosakos fone susipažįsta su molio savybėmis, pasigamina molio dirbinėlį.

Vyresniems tai puiki galimybė pajausti molio atpalaiduojančias, terapines savybes,

realizuoti kūrybines idėjas, pasigaminti mielą molinę smulkmeną savo namams.

Iš lietuvininkų gyvenimo suaugusiems

Tai unikali pažintis su lietuvininku Helmutu, kuris supažindis su senųjų krašto žmonių

gyvenimo būdo ypatumais, pristatys lietuvininko vaistinėlę, atskleis žolelių magijos, ligų

užkalbėjimo paslapčių, savitų laiko patikrintų gydymosi būdų.

Besidomintiems pristatoma reta senųjų lietuvininkų knygų kolekcija. Sužinosite, kas yra

rankų knygos, jų reikšmė kasdieniame lietuvininko gyvenime.

Yra galimybė užsisakyti kafijos, pyrago ar kitų tradicinių gardumynų degustaciją.

Skambantys namai. Tradiciniai instrumentai ir daiktų muzika mokyklinio amžiaus

vaikams ir suaugusiems

Kokie namų garsai tave pasitinka kiekvieną rytą? O kaip skambėjo namai prieš šimtą metų,

galbūt ir dar seniau?

Tai smagi edukacija apie tai, kaip atsirado lietuviška muzika, kokia buvo pirminė muzikos

instrumentų paskirtis, ir kaip tie instrumentai gali skambėti šiandien. Pamėginsime sukurti

skambančių namų muziką, išvysime tradicinių instrumentų kolekciją ir išgirsime jų

skambesį.

Ryškiausi tradiciniai renginiai

Folkloro festivalis „Užaugau Lietuvoj“

Nuo 2001 metų rengiamas folkloro festivalis „Užaugau Lietuvoj“ per eilę metų

formavosi, keitėsi, augo, kol įgijo savitą, unikalią formą, ir pastaraisiais metais, pasak

Klaipėdos Universiteto prof. R. Balsio, “tapo ne tik Dovilus, bet ir visą Klaipėdos rajoną

reprezentuojančiu tradiciniu renginiu (apeiga)“ (Balsys R. Garbė ne alui, o ritualui //Liaudies

kultūra,2012, Nr.5). Šio festivalio išskirtinumas - siekis parodyti, kad lietuvių etninė kultūra

yra tai ne vien dainos, šokiai ir instrumentinė muzika, bet ir pasakojamoji tautosaka,

tradiciniai vaidinimai, turtinga etnografinė medžiaga, darbų ir buities papročiai, kasdienės ir

šventinės apeigos ir pan. Festivalis unikalus ir novatoriškas tuo, kad etninis paveldas ir

etnokultūrinės vertybės žiūrovui nėra brukamos tiesmukai. Sąmoningai atsisakoma įprasto

koncerto scenoje formos. Šventės žiūrovas įsukamas į teatralizuoto, moderniai traktuoto,

šiandienos poreikiams aktualizuoto, tematiškai vientiso ir pagal amžiaus grupes

diferencijuoto folklorinio vyksmo ratą ir nejučia tampa konkretaus veiksmo dalyviu, o ne

stebėtoju. Festivalis „Užaugau Lietuvoj“ kasmet ieško naujų ir modernių tradicinio folkloro

išraiškos formų, savito scenarijaus ir unikalaus turinio, nebijant eksperimentuoti ir ieškoti

jungties su įvairiomis meno rūšimis: teatru, literatūra, moderniu šokiu, alternatyvia muzika,

fotografija ir kitais vizualiaisiais menais, kurie sustiprintų folklorinių veiksmų įtaigumą,

siekiant galutinio užsibrėžto tikslo.

Apie 2012 metų festivalį, kurio tema – „Kur namai, ten gyvenimas“, R. Balsys teigė:

„(...) doviliečiams pavyko aštuonių valandų renginį ir reginį taip sustyguoti, kad jį pagrįstai

galima vadinti bendruomeniniu ritualu“ (Liaudies kultūra, 2012, Nr.5, p.71). Akivaizdu, kad

folkloro festivalis „Užaugau Lietuvoj“ kasmet sulaukia vis gausesnio gerbėjų rato, palankių

vertinimų ne tik folkloro mylėtojų, bet ir žinovų tarpe.

Kisinių kaimo Kapinių šventė Šventė rengiama kasmet ketvirtą birželio sekmadienį. Kada ji tiksliai pradėta rengti,

duomenų nėra. Pateikėjai teigia, kad tarpukariu Kisiniuose ši šventė jau vyko. Antrasis

pasaulinis karas, pokario trėmimai bei vėlesnių metų emigracija į Vokietiją labai išretino

senųjų Klaipėdos krašto gyventojų lietuvininkų gretas. Tačiau Kisinių kaimo Kapinių šventės

su nedidelėmis pertraukomis vyko ir išliko iki šių dienų.

Dėl tikslios šventės datos visuomet tariamasi bendruomenės viduje. Informacija

skleidžiama iš lūpų į lūpas ir viešų skelbimų pagalba. Prieš šventę rūpinamasi kruopščiu

kapinaičių sutvarkymu, bent minimaliu paminklų, kryžių, epitafijų restauravimu.

Organizuojamos kapinių tvarkymo talkos.

Kapinių šventė trunka maždaug 1,5 valandos, neįskaitant vaišių, kurios yra svarbi

šventės dalis, išryškinanti lietuvininkų kulinarinio paveldo ypatumus, bendravimo, apsiėjimo

prie vaišių stalo papročius. Vaišių metu taip pat giedamos giesmės, skaitomos ištraukos iš Šv.

Rašto, pasisakoma gyvenimo, gyvybės ir mirties klausimais. Šventės dalyvių teigimu,

Kapinių šventės dėka Kisinių kaimo kapinaitės nebuvo apleistos, ir šiandien yra kruopščiai

prižiūrimos, išpuoselėtos. Išliko autentiški paminklai, kryžiai, kurie yra unikalūs šio krašto

kryždirbystės pavyzdžiai. Kaip teigė Albertas Latužis, Kisinių Kapinių šventė pasižymi šiltu

ekumeniškumu, todėl traukia žmones atvykti ir iš tolesnių apylinkių .Ypač aktyviai šventės

puoselėjimu rūpinasi etnokultūros centro istorikas-etnografas, šio krašto gyventojas

lietuvininkas Helmutas Lotužis.

Kapinių šventės aprašas pateiktas LNKC kuruojamai programai „Nematerialaus

kultūros paveldo sąvadas“ kaip vienas unikalesnių Klaipėdos rajono tradicinės kultūros

reiškinių.

Dagos šventė „Sudagojom dievo dovanas“ Mažosios Lietuvos gyventojų lūpose dar gyvas žodis „daga“, reiškiantis derlių,

brandą, pjūtį. Klaipėdiškiai sakydavo: „kokia vaga, tokia ir daga“, „iki dagos pritek naudos“.

Doviluose ši derliaus pabaigtuvių šventė atgimė 2007 metais, siekiant priminti ir

atgaivinti senuosius, Mažajai Lietuvai būdingus, dar M. Pretorijaus aprašytus šventės

papročius, interpretuojant juos šiuolaikinio žmogaus žvilgsniu. Šventėje susipina ir sakralios

protėvių pagerbimo, padėkos dievams apeigos, ir rudeniškos vaišės, ir smagus šėliojimas, į

vieningą veiksmą įtraukiantis tiek mažą, tiek seną. Kasmet šventė turi vis naują scenarinę ašį.

Kiekvienais metais gamta vis skirtingai mums savo gėrybių atseikėja. Kuo metai turtingi - tas

ir šventės scenarijuje atsispindi. Užderėjo obuoliai - obuolių daga, gausus grūdų derlius - visi

kartu grūdus arbuojam, sukam senas lietuvininko girnas, namine duona gardžiuojamės. Jau

spėta ir senoviškais kopūstų raugimo receptais pasidalinti, kai kuriuos jų ir čia pat išbandyti,

šventės metu vieną kitą „bačkelę“ draugiškai užraugti. Buvo jau ir bulvių derlius

paliaupsintas, dainomis ir senolių pokštais apipintas. Ir Kisinių kaimo bityno medus

išragautas. Net ir folkloro ansamblio „Lažupis“ kūrybiniai vaisiai jubiliejaus proga buvo

sudagoti.

Nors jau nunyko daugelis senųjų agrarinių papročių ir tikėjimų, tačiau kaimo žmogus

dar neprarado ryšio su žeme ir noro jos dovanomis pasidžiaugti – tik kiek kitaip,

šiuolaikiškai.

Advento laikotarpio renginiai

Kalėdų laukimas Doviluose kaskart vis kitoks. Jau tapo tradicija prieš Kalėdas rengti

Beatliejaus istorijos vaidinimus. Keletą metų iš eilės šį vaidinimą rengė etnocentro „Šėpos“

teatras. Pastaraisiais metais šios prasmingos istorijos idėja pasklido Dovilų bendruomenėje, ir

kaskart atgimsta vis nauju pavidalu moksleivių, darželio auklėtinių, pedagogų ar eilinių

miestelėnų lūpose - etnokultūros centro salėje džiaugsmingai sutinkama žiūrovų.

Siekiant sužadinti priešpriešą „pirktai“ Kalėdų šventei, imta organizuoti kalėdinius

prekymečius su inscenizuotais vaidinimais, menančiais senųjų jomarkų laikus. Šiuose

turgeliuose rankų darbo gaminiais, naminiais skanėstais Kūčių ar Kalėdų stalui aktyviai

prekiauja doviliškiai, bendruomenės ir įvairių įstaigų atstovai. Smagu, kad doviliškių

kalėdinio jomarko idėja netruko pasklisti ir po kitas rajono švietimo bei kultūros įstaigas.

Rengiami adventiniai folkloro koncertai Dovilų bažnyčioje, organizuojami pasakų

vakarai, apjungiantys skirtingų kartų šeimos narius. Vyksta edukacijos vaikams apie šio

laikotarpio papročius, mokoma pasigaminti tradicines kalėdines puošmenas, skatinamas

modernus vaikų kūrybinis požiūris, naudojant tradicines priemones ir formas. Nuolat

ieškoma būdų, kaip sužadinti vaikų ir jaunimo domėjimąsi tradicinėmis vertybėmis.

2012 metų gruodžio mėn. įvyko adventinis šeimų vakaras, kurio metu vaikai ir jų

tėveliai šiaudinių lėlių ir šešėlių pagalba sukūrė vaidinimus pagal senąsias mitologines

sakmes apie pasaulio sukūrimą.

Vasaros dienos stovykla vaikams „Lietuvininko diena“

Tiesioginis kontaktas su gyvąją tradiciją puoselėjančiais žmonėmis ir jų gyvenamąja

aplinka yra geriausias būdas sudominti vaikus senąja kultūra. Todėl neatsitiktinai ši

etnokultūrinė stovykla rengiama senoje lietuvininko šeimos sodyboje, kurioje vaikai

natūraliai įsilieja į autentišką gyvenamąją aplinką, tampa aktyviais tos dienos darbų

atlikėjais, įvykių stebėtojais, susipažįsta su tradicinės lietuvininko šeimos papročiais, namų ir

lauko darbais, kasdienos ritualais, tradicinėmis vaikų laisvalaikio pramogomis.

Išmėginami senieji namų ruošos bei lauko darbai (grūdų malimas, naminių gyvulių

priežiūra, tradicinis senovinis skalbimas, valgio gaminimas, žoliavimas), susipažįstama su

lietuvininko sodybai būdinga architektūra bei augmenija, su šiandien jau nebenaudojamais

senaisiais buitiniais rakandais, bitininkystės šiaudinuose aviliuose ypatumais, žvejyba.

Aplankomos senos liuteronų kapinaites, sužinoma apie šio krašto laidojimo ypatumus,

pasakojama apie sudėtingus čia gyvenusių žmonių likimus. Sodybos šeimininkas primena

tradicines lietuvininkų šeimos apeigas prie bendro stalo, vakaro ritualus.

Vasario 16-osios minėjimas

Šios Valstybinės šventės minėjimas Doviluose unikalus tuo, kad patriotiškumo

jausmas žadinamas per gimtojo krašto istorijos ir garbingų čia gyvenusių žmonių bei jų

prasmingų darbų pažinimą.

Šios šventės proga doviliškiai kasmet kviečiami į atminimo vakarus, skirtus Dovilų

kraštą garsinusioms asmenybėms pagerbti: pirmajam Klaipėdos krašto lakūnui bei

lietuviškosios aviacijos pradininkui doviliškiui Erikui Mačkui, Mažosios Lietuvos

visuomenės veikėjui Martynui Reisgiui, dvarininkui, istorijos tyrėjui, kraštotyrininkui Hugo

Šojui, tautodailininkui, aktyviam visuomenės veikėjui ir patriotui Vytautui Majorui, kultūros

mecenatui Haincui Gerhardui Opermanui.

2012 m. vasario 16-ji buvo skirta Dovilų krašto senosioms mokykloms ir mokytojams

prisiminti. Teatralizuoto renginio metu žiūrovai tarsi nusikėlė šimtmečiu atgal ir tapo

istorijos, gimnastikos, gramatikos, giedojimo pamokų dalyviais.

Tradicinis Klaipėdos rajono vaikų ir jaunimo pasakorių konkursas „Seku seku

pasaką“

Vienas didžiausių mūsų tautos paveldo lobių yra tautosaka. Iš pirmo žvilgsnio čia

padėtis nėra prasta: leidžiami pasakų, smulkiosios tautosakos rinkiniai vaikams, nemažai

folkloro ansamblių naudoja autentiškus kūrinius. Daugelį šimtmečių šis žanras gyvavo tik

sakytine forma. Išsaugodami tekstus mes prarandame autentišką perteikimo būdą. Todėl

Dovilų etninės kultūros centras siekia sukurti priemonių kompleksą pasakojamosios

tautosakos tradicijai palaikyti: rengia vakarus, Klaipėdos rajono moksleivių pasakorių

konkursą „Seku seku pasaką“, kuriuose skamba gyvi pateikėjų tekstai. Šie renginiai

organizuojami kartu su Klaipėdos rajono savivaldybės Kultūros, Švietimo skyriais bei Dovilų

pagrindine mokykla.

2008–2020 metų veiklos ir renginiai 2020 m.

2020-01-13 Atminimo valanda, skirta Laisvės gynėjų dienai paminėti. 8.00 val.

Prie V. Majoro kryžiaus, Dovilai

2020-01-16 Arvydo Baryso filmas "Visos tarmės gražiausios” 18.30 val.

2020-02-07 Trijų kartų vakaronė „Pabūkime kartu“ 18.00 val.

Organizuoja Klubas „Sidabrinė gija“ ir Dovilų EKC darbuotojai.

2020-02-16 Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Aktorės ir rašytojos BIRUTĖS MAR kūrybos

vakaras „TREMTIES ATMINTYS“, skirtas Lietuvos tremtinių Sibire atminčiai paminėti.

14.00 val.

2020-02-25 Užgavėnės 18.00 val. Dovilų EKC kiemelis, Šiūparių k. aikštė.

2020-02-28 Konferencija, skirta Etnocentro 15 metų sukakčiai paminėti. 13.30 val.

2020-03-10 Protų kovos. 12.00 val. Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečio

paminėjimas. Dalyvauja Klaipėdos rajono pagrindinių mokyklų bendruomenės. Organizuoja Dovilų pagrindinė mokykla ir Dovilų EKC darbuotojai

2020 kovo mėn. planuojamas „Lietuvininkų susitikimas“. Atsakingas Etnologas Helmutas

Lotužis. 2020-04-09 Gavėnios vakaras. Bažnytinės tekstilės parodos atidarymas. Žemaičių Kalvarijos

kalnų giedojimas.

2020 m. balandžio, spalio mėn. pab. Senųjų kapinaičių tvarkymas. Dovilų, Šiūparių,

Gelžinių, Kisinių k., Klaipėdos r. Atsakingi Dovilų EKC darbuotojai, saviveiklos dalyviai,

visuomeninės org., pavieniai asmenys.

2020-04-30 Koncertas „Tau, mama“ 18.30 val.

2020 Gegužės mėn. Gegužinių giesmių giedojimas

2020-06-24 Jonų sveikinimas. Dovilų apylinkės, Gargždai.

2020-06-28 Kisinių kapinių šventė. Kisinių k., Klaipėdos r. 15.00 val.

2020-07-06 Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena. „Žemė, kurioje

gyvenu“.

Dovilų bažnyčios šventorius. Pradžia 10.00 val.

2020-07-14,15,16,17 d. nuo 13.00 val. Vaikų vasaros dienos stovykla. Dovilų EKC.

2020-09-25 arba 26 d. Tradicinė Dagos šventė. Šokių akcija „Visa Lietuva šoka“. 17.00 val.

2020 m. spalio mėn. eigoje. Premjera. Lėlių spektaklis pagal Leonardo Saukos dainelės pasakas

skaičiuotes priežodžius mįsles "Šepetys repetys". Teatro režisierė Gintarė Radvilavičiūtė.

2020-12-11 Šviesos diena Doviluose. Vytauto Majoro vardo tautodailininko premijos

įteikimo iškilmės. 17.30 val.

2020-12-30 Senųjų metų palydos.

2020 m. gruodžio mėn. eigoje. Šėpos teatras. Betliejaus istorija. Atsakingas etnologas dr.

Jonas Tilvikas.

Metų eigoje

Lauko tyrimai

Išnykusių kaimų(Dovilų apylinkės) istorinė medžiaga. Medžiagą renka etnologas H. Lotužis

Šiūparių kaimo amatininkai. Medžiagą renka renginių organizatorė Marina Žebelienė

Dovilų krašto liaudies muzikantai. Medžiagą renka meno skyriaus vadovas Donatas

Bielkauskas

Tradicinis Mažosios Lietuvos kraštovaizdis. Medžiagą sistemina etnologas Jonas Tilvikas

Dovilų seniūnijos XIX-XX a. vid. Kapinių lokalinai ypatumai. Medžiagą sistemina

direktorė Lilija Kerpienė

Edukacijos (galimas vertimas į anglų kalbą)

Apie bites ir žmones, medų ir bičiulystę vaikams ir suaugusiems

Pasakojimas apie bitininkavimo būdus Mažojoje Lietuvoje, žvakių liejimas, žaidimai,

medaus ragavimas. Skirta įvairaus amžias grupėms. Edukacijas veda etnologas dr. Jonas

Tilvikas

Liaudies medicina Mažojoje Lietuvoje vaikams ir suaugusiems

Pasakojimas apie liaudies mediciną ir praktinis demonstravimas (užkalbėjimai, smilkymas,

žolių arbatos, kiti gydymo būdai). Edukacijas veda etnologas dr. Jonas Tilvikas

Šiaudo magija mokyklinio amžiaus vaikams ir suaugusiems

Edukacijos metu mokoma tradicinio šiaudinio sodo vėrimo paslapčių, atskleidžiama šios

unikalios tradicijos sakralumas ir magija.

Sodo rišimas-ne tik susikaupimo ir kruopštumo reikalaujantis veiksmas, bet ir atgaiva jūsų

sielai, savita meditacija, atotrūkis nuo kasdienybės, jaukios kūrybinės dirbtuvės.

Užsiėmimo metu susikursite unikalią šiaudinę puošmeną Kalėdoms, Velykoms, o gal mielą

dovanėlę artimui ar jaukią dekoro detalę savo namams. Edukacijas veda etnologė Dalia

Lengvinaitė

Prakalbink molį vaikams ir suaugusiems

Tai smagios, kupinos netikėtų atradimų ir kūrybinio džiaugsmo molio dirbtuvėlės. Mažieji

pasakų ir tautosakos fone susipažįsta su molio savybėmis, pasigamina molio dirbinėlį.

Vyresniems tai puiki galimybė pajausti molio atpalaiduojančias, terapines savybes,

realizuoti kūrybines idėjas, pasigaminti mielą molinę smulkmeną savo namams. Edukacijas

veda etnologė Dalia Lengvinaitė, meno skyriaus vadovas Donatas Bielkauskas

Margučių dažymas vašku vaikams ir suaugusiems

Edukacija vyksta savaitę prieš velykas. Veda renginių organizatorė Marina Žebelienė

Iš lietuvininkų gyvenimo suaugusiems

Tai unikali pažintis su lietuvininku Helmutu, kuris supažindins su senųjų krašto žmonių

gyvenimo būdo ypatumais, pristatys lietuvininko vaistinėlę, atskleis žolelių magijos, ligų

užkalbėjimo paslapčių, savitų laiko patikrintų gydymosi būdų.

Besidomintiems pristatoma reta senųjų lietuvininkų knygų kolekcija. Sužinosite, kas yra

rankų knygos, jų reikšmė kasdieniame lietuvininko gyvenime.

Yra galimybė užsisakyti kafijos, pyrago ar kitų tradicinių gardumynų degustaciją. Edukacijas

veda etnologas Helmutas Lotužis

Skambantys namai. Tradiciniai instrumentai ir daiktų muzika mokyklinio amžiaus vaikams

ir suaugusiems

Kokie namų garsai tave pasitinka kiekvieną rytą? O kaip skambėjo namai prieš šimtą metų,

galbūt ir dar seniau?

Tai smagi edukacija apie tai, kaip atsirado lietuviška muzika, kokia buvo pirminė muzikos

instrumentų paskirtis, ir kaip tie instrumentai gali skambėti šiandien. Pamėginsime sukurti

skambančių namų muziką, išvysime tradicinių instrumentų kolekciją ir išgirsime jų

skambesį. Edukacijas veda etnologė Jolita Vozgirdienė, meno skyriaus vadovas Donatas

Bielkauskas.

Metų eigoje

Programos

Folkloro kolektyvo “Lažupis” atliekamos dainos, giesmės ir kostiumo pristatymas.

Programą parengė direktorė Lilija Kerpienė.

Instrumentinės grupės vadovas Donatas Bielkauskas

Pažadinta atmintis. Teminė folkloro kolektyvo “Lažupis” programa. Parengė direktorė Lilija

Kerpienė.

Instrumentinės grupės vadovas Donatas Bielkauskas

Konsultacijos ir vertinimai

Dalyvavimas Lietuvos moksleivių Etninės kultūros olimpiados Klaipėdos rajono vertinimo

komisijos veikloje.

Dalyvavimas LNKC rengiamo respublikinio vaikų ir jaunimo folkloro atlikėjų konkurso

“Tramtatulis” Klaipėdos rajono ir Klaipėdos krašto atrankos turų vertinimo komisijoje.

Dalyvavimas LNKC rengiamo respublikinio konkurso “Visa mokykla šoka” vertinimo

komisijos veikloje.

Dalyvavimas Klaipėdos apskrities folkloro kolektyvų metinių apžiūrų ir kategorijų suteikimo

vertinimo darbe, kolektyvų konsultavimas.

Klaipėdos rajono dalyvių, besirengiančių respublikiniam vaikų ir jaunimo tradicinio folkloro

atlikėjų konkursui “Tramtatulis”, konsultavimas.

Tauragės apskrities folkloro kolektyvų eksperto konsultantanto veikla.

Konsultuoja etnologė Jolita Vozgirdienė

Parodos

Organizuojamos tautodailės ir kitų meno darbų parodos. 2020-uosius paskelbus

Tautodailės metais bus skatinamas dėmesys domėtis tautodailės raida, jos sritimis.

Stiprinamas suvokimas apie tradicinio meno kultūrinę ir meninę vertę.

Projektai

„Etno Dovilai 2020“. Projekto vadovė Jolita Vozgirdienė. Projektą iš dalies finansuoja

Klaipėdos rajono savivaldybė.

Mažosios Lietuvos tradiciniai augalai Dovilų miestelyje. Projekto vadovas dr. Jonas Tilvikas.

Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Etnoturistinis maršrutas

Kultūros objektų lankymas: Dovilų piliakalnis, bažnyčia, pasienio ruožas, siaurasis

geležinkelis, Senasis Šernų tiltas, Kisinių, Dovilų, Gelžinių kapinaitės.

Maršrutą organizuoja etnologai Helmutas Lotužis, dr. Jonas Tilvikas

Vanagai (Klaipėdos r.). Konfesinio paveldo kompleksas(bažnyčia, parapijos namai, kunigo

namas), Vanagų etnografinės kapinės, I. Simonaitytės gimtinė.

Maršrutą organizuoja etnologas Helmutas Lotužis

Gamtinių objektų lankymas: Šernų ąžuolas, Šernų akmuo, aukščiausias rajono ąžuolas

Poškų kaime, storiausias ąžuolas Lūžgaliuose, akmeninis grybas Dumpiuose.

Maršrutą organizuoja etnologai Helmutas Lotužis

2019 m.

2019-01-13 8.00 val. Atminimo valanda, skirta Laisvės gynėjų dienai paminėti.

Prie V. Majoro kryžiaus

2019-01-16 18.00 val. Knygos pristatymas - filmo peržiūra.

Filmo autorius Donatas Bielkauskas

Paskutinis, užvėręs vartus. Pagal Juliaus Radkės dienoraščius.

Sudarytoja Aušra Žemyna Kavaliauskienė.

Išleido Mažosios Lietuvos istorijos muziejus.

Dovilų etninės kultūros centre

2019-01-17 16.00 val. Renginys “Pabūkime kartu”.

Asociacijos “Sidabrinė gija” 15 metų veiklos paminėjimas.


2019-01-25 17.00 val. Lietuvininkų vakaras. Dovilų etninės kultūros centre

2019-02-16 14.00 val. Lietuvos Valstybės atkūrimo šventė.

Svečiuose Telšių Žemaitės dramos teatras.

Muzikinis spektaklis „Spalvuotu guzikieliu rožončius“.


2019-03-05 18.00 val. Užgavėnės Dovilų etninės kultūros centre

2019-03-12 13.00 val. Dainuoju Lietuvą.

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos paminėjimas.


2019 m. kovo mėn. Pasakorių konkursas „Seku seku pasaką“. Dovilų etninės kultūros centre

2019-04-18 18.00 val. Gavėnios vakaras.

Žemaičių Kalvarijos kalnų giedojimas. Dovilų etninės kultūros centre

2019 m. balandis, gegužės mėn. Senųjų kapinaičių tvarkymas. Dovilų, Kisinių k., Klaipėdos

r.

2019 m. gegužės mėn. Gegužinių giesmių giedojimas. Dovilų bažnyčios šventorius

2019-06-23 15.00 val. Kisinių kapinių šventė.

2019-06-24 09.00 val. Jonų sveikinimas. Dovilų seniūnija, Gargždai.

2019-07-06 17.00 val. Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena.

„Žemė, kurioje gyvenu“. Dovilų bažnyčios šventorius.

2019-09-20 18.00 val. Dagos šventė. Dovilų etninės kultūros centre

2019-12-13 18.00 val. Šviesos diena Doviluose. Dovilų etninės kultūros centre

Metų eigoje / Edukacijos:

Apie bites ir žmones medų ir bičiulystę

Pasakojimas apie bitininkavimo būdus Mažojoje Lietuvoje, žvakių liejimas,

žaidimai,medaus ragavimas.

Liaudies medicina Mažojoje Lietuvoje Pasakojimas apie liaudies mediciną ir praktinis

demonstravimas (užkalbėjimai, smilkymas, žolių arbatos, kiti gydymo būdai).

Kafijos, pyrago ir kitų gardumynų degustacija

Žmonių buitis XIX a. Mažojoje Lietuvoje (Virvių vijmas, dalgio plakimas, audimas,

skalbimas, žvakių liejimas)

Lietuvių liaudies tradiciniai sodai, šiaudiniai papuošalai

Metų Sėkmiukų edukacija

Edukacijos artėjant kalendorinėms šventėms

Liaudies instrumentų įvairovė

2019 m. sausio-kovo mėn.

Pranešimai, konsultacijos

Pasirengimas 2019 metų Lietuvos vaikų ir moksleivių - lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų

konkursui "Tramtatulis". Konsultacija Klaipėdos rajono švietimo įstaigų pedagogams.

Pranešimas "Vaikas - tautosakos atlikėjas“.

Metų eigoje

Pristatymai, sklaida

DVD “Kisinių kapinių šventė”

Programos

Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos liaudies kultūra.

Folkloro kolektyvo atliekamos dainos, kostiumo pristatymas.

Svečiuose pas Helmutą.

Apsilankymas lietuvininko sodyboje, pokalbis su šeimininku, XIX a. buitis, liaudies

medicina, valgių degustacija.

Etnoturistinis maršrutas

Kultūros objektų lankymas: Dovilų piliakalnis, bažnyčia, pasienio ruožas, siaurasis

geležinkelis, Kisinių, Dovilų, Gelžinių kapinaitės.

Parodos

Tautodailės ir kitų meno darbų.

2018 m.

2018-01-13 17.00 val. Atgimimo valanda, skirta Laisvės gynėjų dienai bei 1923 m. įvykiams

paminėti. Dovilų seniūnijos aikštė.

2018-02-15 17.00 val. Lietuvos Valstybės atkūrimo dienos šventė. Dovilų seniūnijos

skverelis, Dovilų bažnyčia.

2018-02-13 Užgavėnės. Dovilų seniūnija

2018-03-29 18.00 val. Gavėnios vakaras. Žemaičių Kalvarijos kalnų giedojimas. Dovilų

EKC

2018 m. balandžio mėn. Senųjų kapinaičių tvarkymas. Dovilų seniūnija

2018 m. gegužės mėn. Gegužinių giesmių giedojimas. Dovilų EKC

2018-06-23 Jonų sveikinimas. Dovilų seniūnija

2018-06-24 15.00 val. Kisinių kapinių šventė. Kisinių kaimas, Klaipėdos r.

2018-07-06 Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena. „Žemė, kurioje

gyvenu“. Dovilų bažnyčios šventorius

2018-09-21 Dagos šventė. Dovilų bažnyčios šventorius

2018-12-13 Šviesos diena Doviluose. Dovilų seniūnijos skverelis, Dovilų bažnyčia.

Metų eigoje

Audimo edukacija. Atsakinga Irena Jonikaitė.

Edukacija „Lietuvininkų tradicijos medicinoje“. Atsakingas Jonas Tilvikas.

Lauko tyrimai „Lietuvininkų liaudies medicina“. Atsakingi: Helmutas Lotužis ir Jonas

Tilvikas.

DVD “Kisinių kapinių šventė” pristatymas, sklaida. Atsakingas Donatas Bielkauskas.

Nematerialaus kultūros paveldo sąvado darbai. Atsakingas Jonas Tilvikas.

Sveikatinimo veiklų ciklas „Sveikata. Jaunumas. Grožė“,

Susitikimai su „Žolinčių akademijos“ lektoriais, Vydūno draugijos atstovais.

Atsakinga Jolita Vozgirdienė

Pažintinė ekskursija su gyvenamojoje aplinkoje augančias vaistingais ir naudingais augalais.

Atsakingi Dovilų EKC darbuotojai

Sambūris. Sėklų mainų iniciatyvinės grupės renginys „Pasėkime ateitį“.

Lėlių teatro būrelio edukacijos (Kalėdų, Velykų, Motinos dienos, Dagos laikotarpiu).

Atsakinga Irena Jonikaitė.

Vaikų meno saviraiškos būrelio edukacijos. Dovilų pagrindinė mokykla.

2017m.

Atminimo valanda, skirta Laisvės gynėjų dienai paminėti

Lietuvos Valstybės atkūrimo diena

Užgavėnės

Gavėnios vakaras. Žemaičių Kalvarijos kalnų giedojimas

Doviliškių talka, piliakalnio tvarkymas

Gegužinių giesmių giedojimas

Apskritas stalas. Diskusija „Reformacija ir J. F. Kelkis“

Jonų sveikinimas

Kisinių kapinių šventė

Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena. „Žemė, kurioje gyvenu“

Dagos šventė „Sudagojom Dievo dovanas“

Šviesos diena Doviluose

Edukacijos:

1. Velykų papročiai. Margučių vaško ornamentika. Velykiniai žaidimai

2. Kūčių vakaras mano šeimoje. Eglutės puošyba, šventinio stalo simbolika, burtai.

Lauko tyrimai. „Liaudies medicina. Tradicija ir modernumas“.

DVD “Kisinių kapinių šventė” pristatymas, sklaida.

Ekspedicijos pas Klaipėdos r. audėjas

2016 m.

2016-02-09 18.00 val. Šiupinio vakaras (Dovilų EKC)

2016-02-09 17.00 val. Užgavėnės Šiūpariuose (Šiūparių pagrindinė mokykla)

2016-02-16 16.00 val. Lietuvos Valstybės atkūrimo šventė. Dalyvaus Kauno valstybinis lėlių

teatras (Dovilų EKC)

2016-03-24 18.00 val. Gavėnios vakaras. Žemaičių Kalvarijos kalnų giedojimas (Dovilų

EKC)

2016 m. Balandis Visuotinė talka „Darom“. Lašupio upelio tvarkymas.

2016-04-28 18.00 val. Koncertas „Tau, mama“ (Dovilų EKC)

2016m. Gegužė „Gegužinių giesmių giedojimas“ (Dovilų EKC)

2016-06-23 22.00 val. Joninės. „Joninių nakties regėjimai“ (Dovilų miestelis)

2016-06-26 15.00 val. Kisinių kapinių šventė (Kisinių k., Klaipėdos r.)

2016-07-06 17.00 val. Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena „Žemė,

kurioje gyvenu“ (Dovilų miestelis)

2016-09-25 15.00 val. Dagos šventė lietuvininko sodyboje (Kisinių k., Klaipėdos r.)

2016-10-21 18.00 val. Pagyvenusių žmonių vakaras „Pabūkime kartu“ (Dovilų EKC)

2016-12-13 17.00 val. Šviesos diena Doviluose (Dovilų miestelis)

2016-12-30 18.30 val. Senųjų metų palydos (Dovilų EKC)

2016 Metų eigoje

Audimo edukacija „Pykš pokšt, tapu tapu, pupu pupu, klepu klepu“

Etnovakarai šeimai

Etnografiniai tyrinėjimai kiekvienam

Folklorinių instrumentų edukacija

2015 m.

Sausio 05d. 13.00 val. Mokymai. Lietuvos vaikų ir moksleivių – lietuvių liaudies kūrybos

atlikėjų – konkurso „Tramtatulis“ būsimųjų dalyvių mokytojams.

Vasario 15d. 17.00 val. Lietuvos Valstybės atkūrimo šventė. Dalyvaus aktorė Nijolė

Narmontaitė, kompozitorius Andrius Kulikauskas ir Telšių Žemaitės dramos teatro studija

„Savi“.

Vasario 17d. 17.30 val. Šiupinio vakaras Dovilų etninės kultūros centre.

Užgavėnės Šiūpariuose prie mokyklos.

Kovo 5d. 14.00 val. Lietuvos vaikų ir moksleivių – lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų –

konkurso „Tramtatulis“ vietinio turo atranka.

Kovo 17d. 14.00 val. Audimo edukacija „Pykš pokšt, tapu tapu, pupu pupu, klepu klepu.“

Balandžio 2d. 18.00 val. Gavėnios vakaras. Žemaičių kalvarijos kalnų giedojimas.

Balandžio mėn. Visuotinė talka „Darom“. Neveikiančių kapinaičių tvarkymas.

Balandžio 30d. 18.30 val. Koncertas „Tau, mama“

Gegužės mėn. Gegužinių giesmių giedojimas Dovilų etninės kultūros centre.

Birželio 23d. Jonų pagerbimas

Birželio 27d. 16.00 val. Folkloro festivalis „Užaugau Lietuvoj“.

Jurgių k. Klaipėdos r., tautodailininko V. Majoro sodyba.

Birželio 28d. 15.00 val. Kisinių kapinių šventė. Kisinių k., Klaipėdos r.

Liepos 6d. 20.30 val. Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena. Smėlio

skulptūrų sodas „Mano Lietuva“

Spalio 2d. 18.00 val. Rudens misterija „Dangaus sodai“

Lapkričio 15d. 18.00 val. Senjorų vakaras „Pabūkime kartu“

Lapkričio 22d. 14.00 val. DVD „Kapinių šventė“ pristatymas, minint evangelikų liuteronų

Amžinybės dieną.

Gruodžio 17d. 18.00 val. Adventinis vakaras šeimai.

Gruodžio 30d. 18.30 val. Senųjų metų palydos

2015 metų ekspedicijų organizavimas, edukacijos

Lauko tyrimai. „Klaipėdos krašto paveldas “.

Etnomaršrutas „Pažink Mažąją Lietuvą“.

Audimo edukacija „Pykš pokšt, tapu tapu, pupu pupu, klepu klepu“.

2014 m.

Sausio 24d. 18.00val. 2014 m. Dainų šventės folkloro dienos programos apžiūra.

Dalyvauja Klaipėdos rajono folkloro kolektyvai. Dovilų etninės kultūros centre.

Vasario 7d. 18.00val. Tradicinė vakaronė „Pabūkime kartu“.

Dalyvauja miestelio įstaigos ir visuomenines organizacijos.

Dovilų etninės kultūros centre.

Vasario 16d. 14.00val. Lietuvos Valstybės atkūrimo dienos minėjimas.

Renginys skirtas Kristijono Donelaičio 300-ųjų metinių paminėjimui.

Dovilų bažnyčia.

Kovo 4d. 18.00val. Užgavėnės Doviluose, Šiūpariuose.

Dovilų etninės kultūros centras, Šiūparių mokyklos aikštė.

Kovo 25d. 11.00val. Seminaras „Tradicinio folkloro atlikimo specifika ir problematika“


Kovo 28d. 09.00val. Krašto apsaugos savanorių pajėgų organizuojamos parodos pristatymas

„Antanas Gelgaudas-1831 metų sukilimo Lietuvoje vadas“

Balandžio 15d. 18.00val. Gavėnios vakaras. Žemaičių Kalvarijos kalnų giesmių giedojimas.


Balandžio 16d. 12.00val. Edukaciniai užsiėmimai „Margučių raštai“.


Balandžio mėn. Visuotinė talka „Darom“.

Neveikiančių kapinaičių tvarkymas.

Gegužės 2d. 18.30val. Koncertas „Tau, mama“.


Gegužės mėn. Gegužinių giesmių giedojimas.


Birželio 23d. 18.00val. Jonų pagerbimas. Dovilų seniūnija.

Birželio 22d. 15.00val. Kisinių kapinių šventė

Klaipėdos r. Kisinių kaimas.

Liepos 19d. 15.00val. Dovilų miestelio šventė

Spalio 3d. 13.00val. susitikimas su Ksavera Vaištariene

Spalio 10d. 18.00val. Dagos šventė „Sudagojom Dievo dovanas“


Spalio 30d. 16.00val. neveikiančių kapinaičių lankymas Doviluose

Spalio 30d. 18.00val. Žemaičių kalvarijos kalnų giedojimas etnocentre

Lapkričio 14d. 19.00val. senjorų, buvusių tremtinių ir politinių kalinių, vakaronė „Pabūkime

kartu“

Gruodžio 10 13, 17d. Adventinis šeimų vakaras. Edukaciniai užsiėmimai.

Kalėdinės puošmenos. Žaidimai. Burtai.


Gruodžio 30d. 18.30val. Senųjų metų palydos.


2014 metų Etninės kultūros ekspedicijų organizavimas

Metų eigoje. Ekspedicija. Senojo kaimo buitis.

Etnomaršrutas „Pažink Mažąją Lietuvą“.

Metų eigoje. Lauko tyrimai. „Klaipėdos krašto paveldas“.

2013 m.

Sausio 18d. 18.00val. Klaipėdos krašto prisijungimo prie Lietuvos 90-ųjų metinių

paminėjimas

Vasario 12d. Užgavėnės Doviluose ir Šiūpariuose. (Dovilų EKC keimas, Šiūparių mokyklos

kiemas)

Vasario 15d. 19.00 val. Lietuvos Valstybės atkūrimo dienos minėjimas.

Koncertuoja Rietavo KC meno kolektyvai: liaudiškos muzikos kapela ir folklorinis

ansamblis.

Kovo 5d. 14.00 val. Klaipėdos rajono vaikų ir moksleivių liaudies kūrybos atlikėjų vietinis

atrankos ratas „Tramtatulis“.

Kovo 11d. 16.00 val. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena. Koncertuoja Gargždų

vaikų muzikos mokyklos pučiamųjų instrumentų orkestras ir šokėjos. Vadovas Bronislovas

Vaičius.

Kovo 26d. 18.00 val. Gavėnios vakaras. Žemaičių Kalvarijos kalnų giesmių giedojimas.

Balandžio 5d. 15.00 val. Atvelykio popietė

Gegužės 2d. 15.00 val. Geriausio 2012m. kultūros centro premijos teikimo iškilmės.

Gegužės 7d. 18.00 val. Koncertas „Tau, mama“

Gegužės 11d. 10.00 val. Visuotinė talka „Darom“. Neveikiančių Dovilų sen. kapinaičių

tvarkymas.

Gegužės 14d. 12.00 val. KU Humanitarinių mokslų fakulteto, Lietuvių filologijos ir

etnologijos studijų programos diplomantų renginys - egzaminas " ...IR KAD VISI GERI

BŪTŲ LAIMINGI..."

Gegužės __d. Gegužinių giesmių giedojimas

Birželio 22d. 18.00 val. Jonų pagerbimas (Dovilių sen.)

Birželio 23d. Kisinių kapinių šventė (Kisinių k.)

Liepos 6d. Valstybės dieną lygiai 21:00 val. su šviesa aplink Žemę nusiris „Tautiškos

giesmės“ banga. Renkamės etnocentro kieme.

Liepos 20d. 15.00 val. Tradicinis folkloro festivalis „Užaugau Lietuvoj“

Spalio 4d. 18.00 val. Dagos šventė „Sudagojom Dievo dovanas“.

Lapkričio 14d. 17.00 val. Tremtinių vakaronė

Gruodžio 10d. 17.30 val. Edukacinis renginys “Pakulinės pasakos”.

Svečiuojasi šeimos teatras “Lino lėlės”. Spektaklis apie tris seseris”

Gruodžio 27d. 18.30 val. Senųjų metų palydos

Gruodžio 07-23 d. Rankdarbių paroda

2013 metų edukaciniai renginiai

Metų eigoje. Parodos (kaimo buities tematika).

2013 Etninės kultūros ekspedicijų organizavimas

Metų eigoje. Medžiagos rinkimas apie Dovilų apylinkių senuosius dvarus.

Gegužės, birželio, liepos ir rugpjūčio mėn. Istorinės etnografinės medžiagos rinkimas apie

siaurąjį geležinkelį. (Klaipėdos r.)

Metų eigoje. Ekspedicija. Senojo kaimo buitis. (Klaipėdos r.)

Metų eigoje. Pasakojamosios, dainuojamosios tautosakos rinkimas. (Klaipėdos r.)

2012 metai:

Sausio 19 d. Edukacinės programos „Lietuvių liaudies instrumentų kilmė ir paskirtis“

pristatymas.

Vasario 3 d. Vakaronė „Pabūkime kartu“.

Vasario 15 d. Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjimas. Tema „Klaipėdos krašto

senosios mokyklos“.

Vasario 21 d. Užgavėnės Doviluose prie EKC ir Šiūpariuose prie mokyklos.

Kovo 28 d. Lėlių teatras vaikams „Sudužęs kiaušinis“.

Kovo 28 d. Tradicinis pasakorių konkursas „Seku seku pasaką“.

Balandžio 3 d. Gavėnios vakaras. Žemaičių Kalvarijos Kalnų giesmių giedojimas.

Balandžio12 d. Vilniaus vitražinių lėlių teatro „Vaivorykštė“ gastrolės. Spektaklis „Jūratė ir

Kastytis“.

Balandžio 13 d. Gargždų KC projektas „Pavasario gaida“.

Balandžio 13 d. Atvelykio popietė (Šiūparių pagrindinė mokykla).

Balandžio 21d. Visuotinė talka „Darom“.

Gegužės 3 d. Koncertas „Tau, mama“.

Gegužės 4 d. Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Baltų kalbotyros ir

etnologijos katedros studentų egzaminas.

Gegužės 11 d. Romansų vakaras „Tu man pažadėjai”. Nauja „Lažupio“ ir kapelos programa.

Birželio 22 d. Jonų pagerbimas - lankymas Doviluose ir Šiūpariuose.

Birželio 24 d. Kisinių Kapinių šventė. Pirmojo lietuviškojo laikraščio 180-ųjų metinių

paminėjimas.

Liepos 3 d. Dienos stovykla „Vasaros diena lietuvininko sodyboje“.

Liepos 6 d. Valstybės dieną 21 val. su šviesa aplink Žemę nusirito „Tautiškos giesmės“

banga.

Liepos 21 d. Tradicinis Folkloro festivalis „Užaugau Lietuvoj“.

Liepos 21 d. Paminklinio akmens senosiose kapinaitėse atidengimas.

Spalio 5 d. Dagos šventė „Sudagojom Dievo dovanas“

Spalio 17 d. Filmo apie Veroniką Povilionienę „Smilgos uoga“ (rež. V. Plytnikas)

demonstravimas.

Spalio 25 d. Vilniaus vitražinių lėlių teatro spektaklis „Drąsus peliukas Untis“ (rež. P.

Mendeika).

Spalio 31 d. Vėlinių žvakučių uždegimas senosiose Dovilų kapinėse.

Spalio 31 d. Kalvarijos kalnų giedojimas.

Gruodžio 13 d. Advento rytmetys vaikams „Vaško dvarelis“.

Gruodžio 5/12/19 d. Edukacija vaikams „Veltos Kalėdos“. Kalėdinių puošmenų gamyba.

Gruodžio 21 d. Adventinis šeimų vakaras. Šiaudinės sakmės.

Gruodžio 28 d. Senųjų metų palydos.

2011 m.

Vasario 16 d. Lietuvos Valstybės atkūrimo diena. Renginys, skirtas žymiam visuomenės

veikėjui H. Šojui atminti. Lietuvių tautosakos rinkėjui ir leidėjui bei pirmojo muziejaus

Klaipėdos krašte įkūrėjui.

Vasario 21 d. Klaipėdos rajono vaikų ir moksleivių - liaudies kūrybos atlikėjų – konkurso

„Tramtatulis“ vietinis atrankos ratas.

Kovo 8 d. Užgavėnės.

Kovo 23 d. Edukacinė programa „Klaipėdos krašto tradicinio kostiumo pristatymas ir amatų

puoselėjimas“.

Balandžio 14 d. Klaipėdos rajono liaudiškos muzikos kapelų apžiūra (rajoninis renginys).

Balandžio 19 d. Edukacinė programa „Klaipėdos krašto tradicinio kostiumo pristatymas ir

amatų puoselėjimas“.

Balandžio 28 d. Etnochoreografijos kursai.

Balandžio 29 d. Koncertas „Tau, mama“.

Gegužės 11d. Seminaras „Tarmės šnekamojoje ir rašomojoje kalboje“. Rengėjai J. Lankučio

viešoji biblioteka, Dovilų EKC.

Gegužės 11 d. Lietuvių filologijos ir etnologijos studijų programos IV kurso studentų

baigiamasis etnologijos egzaminas-renginys „Iš gyvenimo žvėrių bei žmonių“.

Gegužės 12 d. Gargždų KC projektas. VI Muzikos festivalis „Pavasario gaida“. Dalyvavo

Judita Leitaitė (mecosopranas), Sergej Krinicin (gitara).

Gegužės 15 d. Renginys, skirtas 80–osioms Klaipėdos krašto lakūno Eriko Mačkaus žūties

metinėms paminėti.

Birželio 3 d. Klaipėdos aklųjų ir silpnaregių centro koncertas. Renginys, skirtas Tėvo dienai.

Birželio 23 d. Jonų pagerbimas Doviluose. Jų lankymas, vainikų įteikimas.

Birželio 23 d. Joninės Šiūpariuose.

Liepos 15 d. Sukilimo vado generolo Antano Gelgaudo (1792-1831 m.) 180-ųjų žūties

metinių minėjimas Kisinių etnografinėse kapinaitėse.

Liepos 16 d. Folkloro festivalis „Užaugau Lietuvoj“.

Spalio 14 d. Dagos šventė. Folkloro ansamblio „Lažupis“ 25-metis.

Spalio 31 d. Kalvarijos kalnų giedojimas artėjant Vėlinėms.

Lapkričio 2 d. Mirusiųjų pagerbimas uždegant žvakutes Dovilų, Šiūparių neveikiančiose

kapinaitėse.

Lapkričio 11 d. Vakaronė „Pabūkime kartu“. Dovilų krašto tremtinių susitikimas.

Gruodžio 8 d. Edukaciniai mokymai moksleiviams „Raštų simboliai“.

Gruodžio 21 d. Šventinis renginys „Nepaprastos Kalėdos tau ir tavo šeimai“. „Šėpos“ teatro

vaidinimas „Beatliejaus istorija“. Kalėdų saldaturgis.


2010 m.

Sausio 8 d. Klaipėdos dramos teatro spektaklis.

Sausio 21 d. Kontaktinės improvizacijos seminaras.

Vasario 3 d. Pasakorių (moksleivių) konkursas „Seku seku pasaką“.

Vasario 16 d. Lietuvos Valstybės atkūrimo dienos minėjimas, skirtas Martynui Reisgiui.

Kovo 15 d. Susitikimas su Pakutuvėnų Šv. Antano Paduviečio vienuolyno ir parapijos kunigu

broliu Gediminu Numgaudžiu.

Kovo 19 d. Folkloro kolektyvo „Lažupis“ teminio spektaklio „Kai aš buvau mažutėlis“

premjera.

Kovo 30 d. Klaipėdos Universiteto HMF Lietuvių filologijos ir etnologijos katedros studentų

renginys „Kaip širdy - taip ir ant žemės“.

Balandžio 7 d. Atvelykio popietė. Lėlių teatro spektaklis vaikams „Saulė, Mėnulis ir Žemė“.

Balandžio 30 d. Koncertas „Tau, Mama “.

Gegužės mėn. pirmadieniai. Edukacinė programa „Senųjų amatų mokyklėlė“.

Gegužės 14 d. Atminimo lentos atidengimas Haincui Gerhardui Opermanui.

Birželio 15 d. Kupiškio lėlių teatro „Rygailio“ lėlių spektaklis „Ožkytė ir vilkas“.

Birželio 15 d. Salomėjos Burneikaitės paskaita „Lėlės ir etninė kultūra“.

Birželio 24 d. Joninės Doviluose.

Birželio 24 d. Joninės Šiūpariuose.

Liepos 24 d. Folkloro festivalis „Užaugau Lietuvoj”, skirtas Žalgirio mūšio jubiliejaus

paminėjimui.

Spalio 2 d. Dagos šventė.

Spalio 12 d. Vakaronė „Pabūkime kartu“.

Lapkričio 30 d. Pasakojamosios tautosakos vakaras „O taip tikrai buvo”.

Gruodžio 7 d. Susitikimas su nepriklausomu mitybos ekspertu A.Vincentu Saku.

Gruodžio 13 d. Advento popietė.

Gruodžio 21 d. Kalėdinis prekymetis „Nepaprastos kalėdos tau ir tavo šeimai“.


2009 m.

Vasario mėn. Edukacinė veikla vaikams. Užgavėnių kaukių gamyba.

Vasario 16 d. Lietuvos Valstybės atkūrimo diena. Vakaras-koncertas tautodailininkui

Vytautui Majorui atminti.

Vasario 24 d. Užgavėnės.

Kovo 26 d. Seminaras „Liaudies medicina šeimai“. Dalyvavo liaudies medicinos ekspertas

V. Skirkevičius, kineziterapeutė R. Milašiūtė.

Balandžio 23 d. Gargždų KC projektas. IV Kamerinės muzikos festivalis „Pavasario gaida“.

Dalyvavo Vytautas V. Landsbergis, Donatas Razauskas.

Gegužės 1 d. Motinos diena. Koncertas „Tau, mama“.


Gegužės 7 d. Popietė, skirta spaudos atgavimo ir kalbos ir knygos dienai - lietuviškosios

laikraštijos pradininkui J. F. Kelkiui paminėti.

Gegužės 27 d. Lietuvių filologijos ir etnologijos specialybės IV kurso studentų baigiamasis

egzaminas–renginys „Ir būsi tu vaikas žvaigždės, ir papartis tau pražydės“.

Birželio 4 d. koncertas Tėvo dienai. Dalyvavo LASS Klaipėdos kultūros centro meno

kolektyvas.

Birželio 23 d. Joninės Doviluose ir Šiūpariuose.

Liepos 17-19 d. Folkloro festivalis „Užaugau Lietuvoj“.

Spalio 2d. Dagos šventė „Sudagojom Dievo dovanas“.

Spalio 30 d. Kalvarijos kalnų giedojimas artėjant Vėlinėms.

Lapkričio 12 d. Folkloro ansamblio „Lažupis“ programos „Pamario žemaičių krikštynos“

DVD pristatymas.

Lapkričio 27 d. Dovilų krašto tremtinių susitikimas.

Gruodžio 16 d. Advento rytmetys „Saulę nukalsiu, dangun įmesiu“ .

Gruodžio 20 d. Kalėdinis prekymetis „Nepaprastos Kalėdos Tau ir Tavo šeimai“.


2008 m.

Vasario 5 d. Užgavėnės.

Vasario 15 d. Lietuvos Valstybės atkūrimo diena. Vakaras-koncertas pirmajam Klaipėdos

krašto karo lakūnui E. Mačkui atminti.

Kovo 7 d. Rajoninė kapelų apžiūra.

Kovo 20 d. Etnoprojektas „Zuikių mokyklėlė”. Edukacinė veikla vaikams „Molio

pamokėlės“.

Balandžio 10 d. Rajono folkloro ansamblių apžiūra.

Balandžio 23 d. Etnoprojektas „Zuikių mokyklėlė“. Edukacinė programa vaikams „Kuriame

lėlių teatrą“. Dalyvauja Klaipėdos lėlių teatras.

Gegužės 2 d. Motinos diena. Koncertas „Tau, mama“.


Gegužės 9 d. Sekminių šventė.

Birželio 23 d. Joninės.

Liepos 18-20 d. Dovilų miestelio šventė ir folkloro festivalis „Užaugau Lietuvoj“.

Liepos 19 d. Jomarkas „Dovilų kiemelis kaip Karaliaučius“.

Liepos 18 d.- rugpjūčio 8 d. Lietuvos Jūrų muziejaus paroda „Kitas požiūris. Pajūrio ir

pamario žvejų kultūra“ ir kompaktinės plokštelės „Žuvininkai mes esme“ pristatymas.

Spalio 2 d. Dagos šventė „Sudagojom Dievo dovanas“.

Spalio 30 d. Kalvarijos Kalnų giedojimas artėjant Vėlinėms.

Gruodžio mėn. Internetinės svetainės „www. etnodovilai. lt“ pristatymas.

Gruodžio 12 d. Etnoprojektas „Zuikių mokyklėlė“. Edukacinė programa vaikams „Baltos

advento pasakos“.

Gruodžio 20 d. Šventė „Nepaprastos Kalėdos Tau ir Tavo šeimai“.

Dovilų etninės kultūros centro direktorė Lilija Kerpienė

G Y V E N I M O A P R A Š Y M A S

Vardas, pavardė: Lilija Kerpienė

Gimimo data, vieta: 1958-01-26, Tauragė

Gyvenamoji vieta: Pušų g. 49-1, LT-5840 Gargždai

Kontaktiniai tel.: 8 611 924 66

Elektroninis paštas: [email protected]

Tautybė: lietuvė

Šeimyninė padėtis: ištekėjusi

Išsilavinimas: Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorija, chorvedė (1985 m.)

Vytauto Didžiojo universitetas, etnologė (2006 m.)

Darbo patirtis:

1978-1986 Vilkiškių zoniniai kultūros namai, Šilutės r. - meno vadovė

1986-2000 Dovilų kultūros namai, Klaipėdos r. - meno vadovė

2000-2005 Dovilų kultūros namai, Klaipėdos r. - direktorė

Nuo 2005 iki šiol Dovilų etninės kultūros centras, Klaipėdos r. - direktorė

Užsienio kalbos: rusų kalba, anglų kalba

Asmens savybės: atsakinga, komunikabili, savarankiška, reikli, mėgstanti komandinį darbą

Pomėgiai: poezija, grožinė literatūra, Lietuvos istorija, liaudies medicina

V E I K L O S A P R A Š Y M A S

Per 30 darbo metų kultūros srityje Lilija Kerpienė sukaupė didžiulę patirtį. Klaipėdos

rajone savo darbu užsitarnavo gyventojų (ypač Dovilų seniūnijos) pagarbą bei palaikymą. Tai

puikiai įrodo jos vadovaujamo Dovilų etninės kultūros centro pasiekimai. Dovilus garsina

Lilijos Kerpienės suburtas etnografinis ansamblis ,,Lažupis“. Regioninis liaudiškos muzikos

festivalis ,,Užaugau Lietuvoj“ taip pat sulaukė nemažo atgarsio.

Dovilų EKC dirba Lilijos Kerpienės suformuotas profesionalus, jaunas ir

perspektyvus kolektyvas. Tai ypač svarbu, žinant, kaip sunku pritraukti jaunus žmones į

provinciją, nepasiūlant jiems didelio atlygio.

Dirbdama Dovilų etninės kultūros centro direktorės pareigose, nuolat susiduria su

raštvedybos, vadybos, komandinio darbo planavimo, organizavimo, valdymo ir kontrolės

sritimis, veiklos strategijos kūrimu bei įgyvendinimu, įvairių projektų rengimu ir

įgyvendinimu, personalo vadyba, nuolat kontaktuoja su bendruomene, kitomis Dovilų,

Klaipėdos rajono bei apskrities įstaigomis.

Siekdama kuo geresnės atliekamo darbo kokybės, nuolat tobulinasi ir kelia

kvalifikaciją. Lilija Kerpienė 2007-2016m. buvo išrinkta Klaipėdos rajono kultūros projektų

vertinimo eksperte. Šios pareigos padėjo artimiau susipažinti su viso Klaipėdos rajono

skirtingų vietovių siekiamomis puoselėti tradicijomis, projektų teikėjų idėjomis, stebėti

realiai vykdomus projektus. Lilija Kerpienė taip pat yra Mažosios Lietuvos etninės kultūros

globos tarybos narė.

2006 m. baigė Vytauto Didžiojo universitetą, kuriame studijavo etnologiją.

Lilijos Kerpienės žinios, įgūdžiai, praktinė patirtis bei savybės, tokios kaip iniciatyvumas,

komunikabilumas, organizuotumas, kantrumas, sugebėjimas greitai įsisavinti žinias,

atsakingumas, yra sėkmingos įstaigos veiklos pagrindas.

2018 m. baigta Dovilų etninės kultūros centro pastato renovacija. Lėšas skyrė Klaipėdos

rajono savivaldybė.

2016 m. Dovilų etninės kultūros centrui suteikta premija už dalyvavimą LNKC konkurse

„Tradicija šiandien“. Konkursui buvo pristatyta Kisinių kapinių šventė.

2016 m. Padėka. Klaipėdos rajono savivaldybės meras. Už tradicinio folkloro puoselėjimą,

etninės kultūros vertybių išsaugojimą ir sklaidą kolektyvo kūrybinės veiklos 30 - mečio

proga.

2016 m. Padėka. LNKC. Lietuvių tautinio kostiumo konkursas „Išausta tapatybė“. Klaipėdos

rajono Dovilų etninės kultūros centrui už dalyvavimą respublikiniame ture.

2016 m. padėka. Lietuvos liaudies kultūros centras. Dovilų etninės kultūros centrui Už

bendradarbiavimą rengiant akciją „Visa Lietuva šoka“.

2014 m. Padėka. Etninės kultūros globos taryba. Lietuvos valstybės atkūrimo proga „Už

ilgametį Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos regionų regiono tradicinės kultūros puoselėjimą, už

deramą folklorinio palikimo saugojimą“

2013 m. Įvertinusi šalies kultūros centrų pastarųjų penkerių metų veiklą, Kultūros ministerija

skyrė premijas keturiems geriausiems praėjusių metų kultūros centrams. Pirmoje kategorijoje

geriausio metų kultūros centro vardą pelnė Klaipėdos rajono savivaldybės Dovilų etninės

kultūros centras.

2012 m. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos patvirtinta kultūros centrų ir jų filialų

akreditavimo ir kategorijų suteikimo komisija Dovilų etninės kultūros centrui suteikė pirmą

kategoriją.

Nuo 2005 metų vasario 1 dienos Dovilų kultūros namai direktorės Lilijos Kerpienės pastangų

dėka tapo Dovilų etninės kultūros centru.

DOVILŲ ETNINĖS KULTŪROS CENTRAS · 2020-01-15 · Vytautui Majorui, kultūros mecenatui Haincui...

Documents

Transcript of DOVILŲ ETNINĖS KULTŪROS CENTRAS · 2020-01-15 · Vytautui Majorui, kultūros mecenatui Haincui...