Dar viena Kretingos dvaro paslaptis...2015/09/22 · Dar viena Kretingos dvaro paslaptis Denisas...
Transcript of Dar viena Kretingos dvaro paslaptis...2015/09/22 · Dar viena Kretingos dvaro paslaptis Denisas...
-
Gimtasis kraštas
Restauratoriai naudojo itališką technologiją ir ištisus sienų, lubų plotus taškavo, atkurdami dekorą.
Deniso Nikitenkos nuotrauka
Šiame ūkvedžio name aptikta sienų tapyba prašmatnesnė nei pagrindiniuose Kretingos dvarorūmuose. Deniso Nikitenkos nuotraukos
Dar viena Kretingos dvaro paslaptisDenisas NIKITENKA
20150922 06:00
Žingsnis po žingsnio tikrąjį savo veidą atgaunantis Kretingosdvaras ir toliau stebina istorikus – dabar jie bando įspėti puošniųpiešinių, atrastų ūkvedžio name, mįslę.
Ūkvedžio name aptikta ir kruopščiai atkurta sienų bei lubų tapybayra prašmatnesnė nei pagrindiniuose dvaro rūmuose. „Mums visdar neaišku, kas galėjo užsakyti tokius šedevrus. Jie – tikrai nevietinių, o Vakarų Europos meistrų darbas. Spėjame, kadįspūdinga tapyba 1838 metais rekonstruotą pastatą papuošė negrafų Tiškevičių, o Zubovų laikais. Tad atsivėrė dar vienos dvarąvaldžiusios kilmingųjų giminės paveldas“, LŽ pasakojo Kretingosmuziejaus istorikas Julius Kanarskas.
Unikalu tai, kad jau lapkritį lankytojams duris atversiančioūkvedžio namo sienų ir lubų tapybos elementus mūsų meistrairestauravo atkurdami piešinius po taškiuką tiesiogine šio žodžioprasme.
Kruopštumo viršūnė
Kitoje Vilniaus gatvės pusėje,priešais pagrindinius Kretingosdvaro rūmus su žiemos sodu,stūkso baltas ūkvedžio namas.Būtent šis pastatas atvėrė savopaslaptį ir gali tapti vienulankomiausių Kretingos muziejausansamblio objektų ateityje.
„Pradėdami darbus tame nameturėjome prieš porą dešimtmečiųatliktų istorinių tyrimų medžiagą,kurioje buvo pastate esančių lubųtapybos fragmentų nuorodų.Tačiau namo būklė buvokatastrofiška ir buvo naivu tikėtisįspūdingų radinių. Vis dėlto kartaispasitaiko stebuklų... Kelidešimtmečiai nepriežiūros, kiaurasstogas nesunaikino XIX amžiausmenininkų išpieštų freskų. Ne visųdvarų rūmuose rasi tokiųpuošybos elementų, o čia – tikūkvedžio namas“, pasakojo UAB
„Pamario restauratorius“ direktorius Aldas Kliukas.
Kai prieš daugiau nei metus restauratoriai įžengė į ūkvedžio namą, jis buvo aprūkusiomis lubomis, pelėsiais apėjusiomis sienomis, todėl tekopasiraitoti rankoves ir kibti į titaniškų pastangų reikalaujančius darbus.
Tapybos restauratorių komanda kai kuriose vietose net po penkiais tinko irdažų sluoksniais aptiko įspūdingų piešinių, o lubose – ir rozečių pėdsakų.
Dabar, pačiame darbų įkarštyje, LŽ žurnalistas stebėjo restauratorių taikomąvadinamąją itališką technologiją: greta autentiškų piešinių trūkstamisegmentai ne perpiešiami, o ištaškuojami.
„Nieko panašaus nesu matęs. Moterys teptuku, parinkusios atitinkamąspalvą, atspalvį, po taškiuką atkuria ištisus piešinių plotus, sienas, lubas“, LŽ pabrėžė Kultūros pavedo departamento Klaipėdos teritorinio padaliniovyriausiasis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas.
Namo lubų ir sienų tapybos atnaujinimo darbų vadovė, restauratorė LinaNavikienė teigė, kad piešiniai neabejotinai atlikti profesionalausdekoratoriaus, išmaniusio Vakarų Europos interjerų dekoravimo principus.
http://lzinios.lt/0/r
-
Deniso Nikitenkos nuotrauka
Dalios Grikštaitės nuotraukos
Dalios Grikštaitės nuotraukos
Deniso Nikitenkos nuotrauka
...
Specialistų manymu,freskos sukurtos pagalbrito Roberto Adamoišpopuliarintą stilistiką.Lubų ornamentikojematomi antikos irPompėjos motyvai,piešiniu stengtasisukurti lipdinių iluziją,sienų dekoras –trafaretinė tapyba.
Įdomu ir tai, jog ant lubų išpieštose rozetėse kad
aise buvę ant pergamento ištapyti moterų veidai. Jie išsaugoti neįtikėtinu būdu:supjaustant lubas. Jų fragmentai su dekoru buvo saugomi Kretingos muziejuje, o dabargrįžo į ūkvedžio namą.
Zubovų paveldas
Kas ir kodėl užsakė šiuos prabangiuspiešinius, pranokstančius pagrindiniųrūmų interjero dekoro elementus,istorikams kol kas yra mįslė.
Iš pradžių svarstyta, kad dekorasūkvedžio name gimė XIX amžiauspabaigoje, kai visą ansamblį prižiūrėjografas Juozapas Tiškevičius. Mat jis,kurdamas dvaro parką, puošdamasrūmus, samdė anglų ir prancūzųarchitektus, kurie atsivežė ir savomeistrus. Yra ir tokia versija galbūtužjūrio meistrai išpuošė ūkvedžionamą, nes demonstruodami savomeistrystę norėjo gauti daugiaupelningų užsakymų.
„Vis dėlto reikėtų žvelgti nuosekliau:grafo Juozapo sūnus Aleksandraslabai gerbė ir saugojo savo tėvopalikimą, tačiau tame name supiešiniais įrengė mašinų garažą irstaliaus dirbtuves. Vadinasi, jis
nelaikė didžiule vertybe dekoro, kuris gal jau buvo apnykęs, užtinkuotas. Tad bandant atsekti piešinių gimimo istoriją reikėtų nusikelti įankstesnius laikus“, kalbėjo J.Kanarskas.
Ūkvedžio namo sienoje iškalta data 1838 metai ženklina ne Tiškevičių, o Zubovų epochą.
„Yra žinoma, kad tas namas inventorizuotas XVIII amžiaus pabaigoje. Dvarą iki 1836 metų valdė Dmitrijus Zubovas, o po jo – sūnusMikalojus. Tais laikais pagrindiniai rūmai buvo mediniai, apnykę ir netinkami gyventi, o tas ūkininko namas Mikalojaus Zobovo laikais buvo visaine ūkininko, o gyvenamasis. Jis ir išplanuotas kaip gyvenamasis namas. Būtent šio didiko laikais (1838 m.) pastatas buvo rekonstruotas, tadtuomet galėjo atsirasti ir tie piešiniai“, pasakojo istorikas. Zubovų pagrindinė rezidencija buvo prie Šiaulių, o Kretingoje jie tik svečiuodavosi,tačiau tai, matyt, nesutrukdė užsienyje pasamdyti geriausių to laikotarpio meistrų.
„Pietinėje pusėje, į upelį, buvusi ir terasa, durys, pro kurias ponai išeidavopasišildyti saulėje. Vėliau tos durys perdarytos į langą. Mažai tikėtina, betgalbūt patalpas galėjo dekoruoti ne patys Zubovai, o namo nuomoninkai:bajorai ar kilmingieji miestiečiai. Išties stebina tai, kad vadinamojo ūkvedžionamo interjero puošyba yra prabangesnė nei Tiškevičių dvaro. Tai – netikėtaistorijos detalė“, teigė J.Kanarskas.
Sales su kruopščiai restauruotais piešiniais lankytojai galės išvysti jau lakpritį,kai ūkvedžio name duris atvers naujos Kretingos muziejaus ekspozicijos.Beje, pats muziejus šiemet švenčia 80 metų įkūrimo jubiliejų. Ūkvedžio namoatkūrimo projekto vertė – 1,5 mln. eurų.