DailisBarakauskas

DailisBarakauskas

N U O M O N I ØsankryþosSudarë ir parengë spaudaiAdolfas Strakðys

VILNIUS 2008 GAIRËS

UDK 323(474.5)Ba 397

ISBN 978-9955-759-11-9

© Dailis Barakauskas, 2008© Auðra Èapskytë, 2008© Gairës, 2008

Nuotraukos ið autoriø albumøKetvirto virðelio nuotraukoje:Rolandas Paksas, Dailis Barakauskasir Vladas Þalnerauskas. 2004 m.

Vietoj á þangos

SaldainiukasLietuvaiAdolfas Strakðysraðytojas

6

7

Þiûri ir atsiþiûrëti negali, kaip nepriklauso-mybës metais vienas po kito griûva kortø na-meliai, kaip viena po kitos irsta dar neapgyven-dintos smëlio pilys, o uolûs statybininkai jau ren-èia kitas, jau kvieèia á jas þmones – apsigyvenki-te tiktai mûsø namuèiuose.

Ir þmonës bando kurtis, bet sienos griûva,stogai slenka – ir vël virð mûsø vël þydroji vieð-paties padangë...

O þiûrëk, jau naujas rangovas, jau naujas sta-tybininkas – kaip viltis ir iðganymas...

Prieð pat Naujuosius metus einu á Seimà, ogatvës kampe, ant balto vëputyno skardinëje uþ-sikûræ lauþelá, mane sustabdo jauni vyrukai irjaunos panelës, ant pakauðiø uþsimetæ Senio Ðal-èio kutuotà kepuræ, ir visai nesiûlo pirkti ko-kios nors naujametinës dovanëlës, kuri “parduo-tuvëje kainuoja dvigubai brangiau, nes jø firma,nes jø firmos vadovas dovanoja jums dþiaugs-mà, tik va – adresëlá praðau, nes mus tikrina”.

Tokiø, Vilniaus gatvëse ieðkanèiø lengvati-kiø, apstu.

Bet ðis jaunimëlis – visai ne toks. Vyrukasáteikia dutûkstantøjø metø kalendoriukà su var-pu, o mergaièiukë – ðokoladiná saldainiukà.

– Kokia proga? – klausiu.– Su Naujais metais! – sveikina.Þinoma, ne mane vienà – visus praeivius: vi-

siems po saldainiukà ir po kalendoriukà.Uþmetu aká á uþraðà ant varpo - LLS. Kas èia

8

toks dosnus– Lietuvos Laisvës sàjunga? Na, sakau,juokiasi visi ið Vytauto Ðustausko, o jis, matai, ko-kià graþià akcijà surengë vargðams vilnieèiams?!

Bet apsirinku - mane (ir, beje, kitus) ðitaipgraþiai su Naujaisiais metais sveikina LietuvosLiberalø sàjunga, tiksliau – tos Sàjungos VilniausNaujamiesèio skyrius.

Taigi liberalø saldainiukas Lietuvai...Tik nesusiprotëjau paklausti – katros Sàjun-

gos tas jaunimëlis: Rolando Pakso ar Eugeni-jaus Gentvilio.

Prieð kelias dienas buvau sutikæs ðiauliðká li-beralà Dailá Barakauskà, ir mudu ligai kalbëjo-mës apie ðitos sàjungos ateitá. Toji ateitis, teisy-bæ sakant, labai miglota – netekæs valdþios joselitas pradëjo skilinëti, kaip skilinëjo dar bûda-mi valdþioje konservatoriai. O kas ið to iðëjo?Pavyzdys aiðkus ir skaidrus, nes þemëje stebuklønebûna – suskilusi partija á valdþià neturi ðansøsugráþti.

Kalba su Dailiu Barakausku sukosi apie ðeðë-linæ Eugenijaus Gentvilo vyriausybæ. Á jà DailisBarakauskas nepakviestas – jo vieta pasiûlytaRimvydui Vaðtakui.

Mano paðnekovo nuomone, didþiausias ðiopolitiko privalumas – kad jis klaipëdietis. Taigine Lietuvos, o Eugenijaus Gentvilo þmogus.

Bet að matau ir kitø ðio liberalo privalumø –palyginti jaunas, vos áveikæs keturiasdeðimt, mo-ka anglø, vokieèiø, rusø kalbas.

Tokias pat kalbas moka ir Dailis Barakaus-kas, bet jo didþiausias privalumas –daugiau kaippusmetá dirbo susisiekimo ministru, jau iðma-

9

no ðità darbà, jau uþsirekomendavæs tame pos-te, jau ágijæs patirties ir pripaþinimo – manoþiniomis, Ukrainos ambasadorius Lietuvoje perpriëmimà tiesiai paklausë naujàjá premjerà Al-girdà Brazauskà, kodël jo vyriausybëje nëra

Dailio Barakausko?Atsakymas buvo trumpas – nesutiko dirbti

su socialdemokratais, nes yra liberalas.Be to, Dailis Barakauskas buvo ir liko Ro-

lando Pakso þmogus, todël neatsirado jam vie-tos Eugenijaus Gentvilo ðeðëliniame ministrø ka-binete – pasirinkimà nulëmë iðtikimybë vienamar kitam þmogui.

Man labai ádomu, kokie nuopelnai Artûro Me-liano, kuris paskirtas Socialiniø reikalø ir darbo mi-nistru ðeðëliniame Eugenijaus Gentvilo kabinete.Jis buvo ankstyvesnës Seimo daugumos Sociali-niø reikalø ir darbo komiteto pirmininkas, paren-gæs ir pasiûlæs Seimui liûdnai pagarsëjusá ástatymà,smarkiai apkarpantá pensijas dirbantiems pensinin-kams. Ðitas nedoras ástatymas po pusmeèio buvoatðauktas, nors já pasiraðë ir pats Prezidentas. Ðian-dien jau galime pasakyti, kad nuo ðito nedoro irsukto ástatymo prasidëjo Liberalø sàjungos ir jospirmininko vadovaujamos Vyriausybës smukimas– Rolandas Paksas buvo priverstas atsistatydinti.

Ar tauta patikës tokiu kabinetu, kuriame to-kie politiniai ðeðëliai?

Taigi toká saldainiukà Lietuvai siûlo EugenijusGentvilas prieð Prezidento ir Savivaldybiø rinkimus.

Ar sugundys tuo saldainiuku Lietuvà?!Rolandas Paksas, kaip politinis saldainiukas,

Lietuvà sugundë. Pirmiausiai jis sugundë Euge-

10

nijaus Gentvilo liberalus, kurie prieð porà metøneturëjo jokios politinës perspektyvos –perspek-tyvà jiem suteikë Rolandas Paksas. Taèiau tikiki tol, kol viskas buvo gerai. Ir èia nieko naujo– uþversk upës vagà, sulygink su dirvos pavirðiu-mi – ir kol neuþeis didelës liûtys, bus lygus þa-liuojantis laukas, bet uþtenka tik praeiti liûèiai,ir vël ataks senoji upës vaga.

Toká vaizdà pirmàsyk gyvenime pamaèiauGilvyèiuose – baisi liûtis lygiame kà tiktai suþa-liavusiø rugiø lauke buvo iðraususi baisiausià grio-và, kurios dugnu gurgëjo purvini vandenys.

Pasirodo, toj vietoj amþiø amþius tekëjo upe-liûkðtis, kurá, pertvarkydami gamtà, po þemë-mis pakiðo melioratoriai...

Po liûèiø upeliûkðtis atsipeikëjo ir gráþo á sa-vo vagà.

Á savo natûralià vagà, manau, gráþta ir libera-lai – jie uþims natûralià vietà valstybëje?

Gráþti, þinoma, yra sunkiau.Lietuvoje prieð gráþtant reikia skilti tam, kas

buvo dirbtinai sulipdyta, nes kai sunku, seniaiima badyti pirðtais naujuosius.

Man keista pasirodë, kad sveikinti jungtinioValstieèiø ir Naujosios demokratijos partijø su-vaþiavimo iðëjo Dalia Kutraitë-Giedraitienë. Pa-sveikino graþiai, iðmintingai, lyriðkai, kaip mo-ka sveikinti liberalai. Ir staiga – skaitoma Libe-ralø sàjungos pirmininko Eugenijaus Gentvilosveikinimo telegrama. Ðá syká jau ið EugenijausGentvilo varpinës.

Taigi dvi besivienijanèias partijas sveikino dvibeirstanèios partijos grupuotës.

11

- Katrai grupei priklausai tu? - klausiu DailáBarakauskà.

- Að - neutralus, – sako jis.O neutralieji atsirado todël, kad yra savi ir

prieðai – taip jau tapo priimta Lietuvoje po Ko-vo 11-osios.

Neásivaizduoju, kaip partijoje gali iðlikti neut-ralus, kai kariauja partijos savi su partijos sve-timkûniais?!

Taigi partijos viduje – pilietinis karas, kurálaimëjusi grupë svajoja valdyti Lietuvà?!

Pilietiná karà Rusijoje laimëjo bolðevikai, okà ið jø pergalës laimëjo Rusija ir jos þmonës?!

Koká saldainiukà jai pakiðo nugalëtojai?!Raðau apie ðeðëliná Eugenijaus Gentvilo ka-

binetà ir staiga iðgirstu – Rolandas Paksas ðaukiaspaudos konferencijà, kurioje þurnalistams nu-mes ðvieþià saldainukà.

Jokio ðvieþio saldainiuko Rolandas Paksas ne-numeta – iðeina vienuolika liberalø ir pareiðkia,kad jie pasitraukia ið Liberalø frakcijos Seime.

Tarp tø vienuolikos – ir Dailis Barakauskas.Þurnalistai klausia:– Koks bus kitas þingsnis, jei frakcija liks to-

se pozicijose, kuriose dabar yra, ir nepildys jûsønorø?

– Kai bus tas kitas þingsnis, informuosime,– paþada Rolandas Paksas.

Tas kitas þingsnis turësiàs bûti tuoj po Nau-jøjø metø.

Po Naujøjø metø iðeiviai ákûrë savo frakcijà Sei-me. Tos frakcijos ákûrimu baigë gyvenimà treèio-ji, taigi neutralioji, Liberalø sàjungos grupuotë.

12

Dabar prasidës tikrasis partijos irimas.Byranti partija turi savo Vyriausybës ðeðëliná ka-

binetà – partijos byrëjimo kabinetà? Kokia perspek-tyva tam kabinetui uþimti valdþià? Dailio Bara-kausko nuomone, – jokios. Ir dar ilgà ilgà laikà –jokios. Gal tiktai kito deðimtmeèio pabaigoje...

Tiek ilgai laukti?Ar uþteks klantrybës?Todël prasidës liberalø bëgimas á pelningas

partijas, nes bûti ðioje partijoje jokios prasmësnebëra.

Ir galvoje kirba kirminëlis – ar ne todël nu-vedë per politinæ dykumà savo mokintinius ið-minèius Rolandas Paksas, kad nei jam paèiam,nei jo ministrams neatsirado vietos EugenijausGentvilo ðeðëliniame kabinete?!

O per Lietuvà jau ruoðiasi vaþiuoti du Pa-ksomobiliai: viename – kandidatas á Preziden-tus nuo Liberalø sàjungos Eugenijus Gentvilas,kitame – pats save kandidatu á Prezidentus þa-dàs iðsikelti Rolandas Paksas.

Jungia juodu daugelis dalykø – kad abutelðiðkiai, kad abu nori bûti pirmieji, kad abulietuviai, o kur du lietuviai, ten, anot VytautoPetkevièiaus, jau trys partijos...

Ir visos trys þada tautai savo saldainiukus, oið tikrøjø – kortø namelius ar smëlio pilis, ku-riø Lietuvoje jau ðitiek pristatyta...

2002 01 10

13

KasLietuvaiskaudaPokalbiaisu raðytojuAdolfu Strakðiu

14

Lilij

os V

alat

kien

ës nu

otr.

15

Su Dailiu Barakausku, susisiekimoministru, susitikome ðeðtadienio popie-tæ. Tarp kita ko, ministrui tai nebuvopoilsio diena – vëlai naktá jis gráþo iðKlaipëdos, rytà tvarkë nesutvarkytus rei-kalus ministerijoje, po pietø dalyvavopasitarime Vyriausybëje.

Kartu su Vyriausybe...

– Kokios mintys, áþengus á ðá kabinetà ir atsisëdusant këdës, kur kà tiktai sëdëjo Gintaras Striaukas?

– Kokios mintys? Privalau dirbti taip, kadmanæs neiðtiktø pirmtako likimas...

– Grubiai pasakius, su Striauko iðëjimu prasi-dëjo pirmojo ðios Vyriausybës kabineto erozija. Jû-sø nuomonë?..

– Vieno þmogaus pasitraukimas, kad ir pri-verstinis, dar nerodo erozijos. Tai normalios, de-mokratiðkos valstybës pirmieji poþymiai – tas,kuris yra susikompromitavæs ar gali susikom-

16

promituoti, turi pasitraukti...– Taigi prieð sësdamas á valdþios eðelonà, turi

pagalvoti, koká ðeðëlá veþiesi...– Ðiandien, manau, niekas neþino, dël ko pro-

cesai, kurie ávyko, ávyko ir vyksta toliau – nesutikras, kad tai, kà raðo spauda, yra gryna tiesa –jei Lietuva yra demokratinë valstybë, bet kokiàtiesà reikëtø árodinëti teisme, bet ne laikraðèiøpuslapiuose. Tokia mano nuomonë.

– Kas buvo pasiûlyta ponui Striaukui?– Nieko.– Vadinasi, ið gerø vietø eiti á ministrus neap-

simoka?– Þinote, neþinau. Neturiu patyrimo. Kaip

ministras, ið uþimamø pareigø atleidau Keliø di-rekcijos laikinàjá generaliná direktoriø Jonà Pa-luiká. Tai, beje, buvo mano antras ásakymas. Jo-nas Paluikis gráþo á pavaduotojo vietà, paskelb-tas konkursas Generalinio direktoriaus pareigomsuþimti.

– O jei jiedu abudu stos á konkursà?– Keliø fonde sukasi milþiniðki pinigai – 660

milijonø litø. Juos, manau, tvarkyti turi naujiþmonës, kurie niekam neásipareigojæ...

– Tai, sakote, buvo antrasis ásakymas. O pir-masis?

– Dël Nemiros Pumprickaitës paskyrimo pa-tarëja ryðiams su visuomene ir spauda. Ji, beje,tas pareigas ëjo ir anksèiau.

– Atleisti daug kà teko?– Pakeièiau tik tuos, kuriø asmeniðkai nepa-

þinojau ir kurie buvo politinio pasitikëjimo fi-

17

gûros. Kiti liko. Sakysime, Kazimieras Ðavinis,ðiaulietis, Centro sàjungos narys, kurá paþástudaugiau kaip dvideðimt metø. Viena viceminist-ro vieta, kuri pagal susitarimà priklauso socialli-beralams, buvo ir dar tebëra laisva.

– Uþ kà jis turëtø atsakyti?– Uþ santykius su Europos Sàjunga, uþ tai,

kad mûsø teisiniai aktai atitiktø Sàjungos reika-lavimus. Suprantate, geleþinkelis, avialinijos, sau-sumos keliai neprasideda ir nesibaigia Lietuvoje– jie tik eina per Lietuvà, prasidëjæ Vakaruose irpasibaigià Rytuose, – ar atvirkðèiai. Visas tas eis-mas turi bûti suderintas, turi veikti pagal tamtikrà tvarkà. Ðis viceministras turës bûti itinkompetentingas: turëti ne tik ekonominá, bet irteisiná iðsilavinimà, mokëti uþsienio kalbø, kadpats galëtø tiesiogiai kuruoti ðituos klausimus.

– Bloga toji komanda, kuri negina savo þai-dëjo. Ðtai þemës ûkio ministras Kæstutis Kristi-naitis ginasi pats: pats papraðo Tarnybinës etikoskomisijos ávertinti ankstesnius jo darbus, o kai ðiávertina, tai paduoda jà á teismà, reikalaudamasdeðimties tûkstanèiø litø...

Politika tai ar jau politinis biznis?– Politika, ið graikø kalbos iðvertus, reiðkia

valstybës valdymà. Ið kitos pusës, valdymas, ga-lima sakyti, yra biznis. Bet biznis kam? Kad biz-ná turëtø tauta, o ne þmogus, kuris sëdi valdþioskëdëje. Kæstutis Kristinaitis – socialliberaløþmogus, tad jo elgesá turëtø vertinti ði partija, oað jau pasakiau savo nuomonæ – bet kokià tiesàreikia árodinëti teisme, nes demokratinëje vals-

18

tybëje tiktai teismo þodis – paskutinis...– Prieð akis – nelengvi darbai. Koks darbas,

manote, bus pats sunkiausias?– Iðspræsti problemas geleþinkelyje ir aviali-

nijose.– Ir kas èia sudëtinga?– Geleþinkelis kol kas nuostolingas. Jo magist-

ralinës linijos apkibæ labai smulkiomis vietinës reikð-mës linijomis – dël keturiø-penkiø trobø gainioja-mi traukiniai. Tø trobeliø gyventojø problemasturëtø spræsti vietinës savivaldybës.

Kita medalio pusë – milþiniðkas darbuotojøskaièius, kurá per ketverius metus reikia sumaþintibent keturiais tûkstanèiais. Turime daryti viskà, kadgeleþinkeliai taptø pelninga ûkio ðaka.

– O prieð rinkimus sakëte: kiekvienas þmogusturës darbà, dabar jau ðnekate apie darbo vietømaþinimà...

– Darbas nëra ir negali bûti socialinë parama.Atskirkime socialinæ pagalbà nuo darbo. Þmo-gus valstybinëje sistemoje savo darbu turi duotinaudà ne tik sau, bet ir valstybei – neuþimti dar-bo vietos vien dël to, kad vietoj socialinës pagal-bos gautø atlyginimà.

Tai, þinoma, mano nuomonë.– Avialinijø irgi laukia privatizavimas?– Nenormalu, kad valstybë uþsiima keleiviø

veþiojimu. Tai turëtø daryti privaèios kompa-nijos. Dabar padëtis tokia, kad turime labai ma-þai keleiviniø lëktuvø ir labai daug skolø – maþ-daug apie keturiasdeðimt milijonø litø. Tos sko-los ir yra pagrindinë problema: negalima gyven-

19

ti skolon – skolon galima tik nusigyventi.Ið kitos pusës, ne su visu savo ûkiu spëjau

susipaþinti. Be to, að niekuomet nebûsiu eks-pertas – að visuomet stengsiuos iðklausyti eks-pertø nuomonës. Mano pareiga – priiminëti po-litinius sprendimus, susipaþinus su ekspertø ið-vadomis...

– Turime liûdnø pavyzdþiø, kai Vakarai, pe-rëmæ mûsø ámoniø valdymà, spaudþia Lietuvàir jos þmones. Visø pirma, turiu galvoje “Teleko-mà”, dabar iðkilusá konfliktà tarp “Maþeikiø naf-tos” ir Klaipëdos naftos terminalo...

Ko tie pavyzdþiai moko?– Prieð privatizuojant ámonæ reikia tinkamai

suformuoti Lietuvos pozicijà ir jà uþfiksuoti su-tartyje. Ðito kaip tik ir nebuvo padaryta. Ar ty-èia, ar nuolaidþiaujant pirkëjui, ar dël derybinin-kø menkos kompetencijos, – neþinau. Esu ásiti-kinæs, kad ið kiekvieno savo þingsnio valstybëprivalo turëti naudà – uþsienio kompanijos, gau-nanèios naudà ið privatizuotø ámoniø, ta naudaturi pasidalinti su mumis, o ne visà iðsiveþti na-mo. Tokia mano pozicija.

– Jau teko jà parodyti?– Sakysim, “Telekomui”, kuris nepelnytai ið

Lietuvos gyventojø sëmë milijonus litø uþ ne-suteiktas paslaugas – kalbu apie pokalbiø truk-mës apvalinimà ámonës naudai. Pagal mano pa-siraðytà potvarká nuo geguþës pirmos “Teleko-mas” galës imti mokestá tik uþ tiksliai prakalbë-tà laikà. Tai pirmas liberalø Vyriausybës þings-nis, kuris rodo, kokie turi bûti santykiai tarp

20

Lietuvos valstybës ir uþsienio investuotojø...– Kaip sutiko ðià þinià ponas Tapijas Parma?– Atvyko pas viceministrà Kazimierà Ðaviná

baisiausiai pasipiktinæs – girdi, nespësime per tokátrumpà laikà pasirengti. Viceministras Kazimie-ras Ðavinis jam atkirto prideramai.

Ið tikrøjø, o kas neleido tam darbui rengtis iðanksto – juk ne pirmi metai Lietuvoje?!

– O kas bus, jei “Telekomas” ið tikrøjø nespëssumontuoti technikos? Potvarkis pakibs ore?!

– Tai jø problema. Jie privalo paklusti Lietu-vos valdþiai, nes yra ûkio subjektas, kuris funk-cionuoja pagal mûsø Respublikos ástatymus. Mi-nistro pasiraðytas potvarkis turës bûti besàlygið-kai vykdomas. Tarp kita ko, potvarkis ilgai buvoruoðiamas, svarstomas, ir að paklausiau specialis-tø: kokie dar galëtø bûti keliai? O tie keliai yralabai paprasti: arba jie fiksuoja pokalbius sekun-dës tikslumu, arba uþ tuos paimtus pinigus ati-duoda þmonëms nemokamà pokalbiø laikà. Taiáraðyta á sàlygas, ir jos turës bûti vykdomos. Lai-mës Lietuvos gyventojai, taigi laimës Lietuva.

– Kaip gali baigtis “Maþeikiø naftos” ir Klai-pëdos naftos terminalo konfliktas?

– Tos ámonës ne Susisiekimo ministerijosdispozicijoje. Èia jau Ûkio ministerijos veiklosbaras. Tarp kita ko, vakar buvau Klaipëdos“Naftoje” ir turëjau progos pasidþiaugti, kaip li-beralø paskirtas naujasis ámonës vadovas gina Lie-tuvos interesus.

– Ar parduodami Lietuvos jûrø laivininkystænepakartosime tø paèiø klaidø?

21

– Visos “Laivininkystës” akcijos, kurios pri-klausë Susisiekimo ministerijai, perduotos Vals-tybës turto fondui, kuris tvarko privatizavimoreikalus. Taigi ministerija, kaip ekspertas, savofunkcijas atliko iki manæs. Jau priimtas Vyriau-sybës sprendimas, su kuriuo að pilnai sutinku –visos ámonës turi bûti privaèios, nes tik privatusturtas dorai saugomas ir tvarkomas. Tai jau nemano – tai jau pasaulio praktika. Svarbu, kiekmes leisime savo privatizavimo sutartyje duotilaisvës tiems, kurie ðià ámonæ pirks. Mes, kaipbuvæ savininkai, galime nustatyti sàlygas – saky-sime, kad nebûtø panaikinta Mukrano linija. Betmanau: jeigu per Mukranà eis kroviniai, tai nëvienas normalus kapitalistas neatsisakys jø veþti.Juk tai elementarus biznis. Ten, kur yra nauda,visada atsiranda, kas jà paima ir ja pasinaudoja.Lietuvoje darbo trûksta. Vadinasi, bus kas veþàskrovinius ið Lietuvos á Europà...

– Baiminamasi, kad Valstybës turto fondas ði-tos ámonës, Susisiekimo ministerijos jau nebeval-domos, nenustekentø, o tik tada parduotø, kaipne syká yra buvæ.

– Teisûs yra ir valstybës Prezidentas, ir Mi-nistras Pirmininkas, kurie mano, kad parduotaturi bûti greitai. Tada nieko blogo neatsitiks.

– Parduodam Jûrø laivininkystæ - Lietuvatampa nebe Jûrø valstybë. Vadinasi, Klaipëdosuniversitetas neberuoð jûreiviø, o jei ruoð, tai kasjuos ims?

– Negali bûti ruoðiami jûreiviai, svarstant – imsjuos kas ar neims. Jei jie bus gerai paruoðti, juos

22

paims uþsienio kompanijos. Jei mokykla ruoð kad-rus blogai, rinka automatiðkai jà iðstums lauk.

– Per mënesá jau esate susidaræs ministerijos veik-los planà, kuris inteligentiðkai vadinamas vizija?

– Kaip susisiekimo ministras, manau, kad Lie-tuva turi tapti tranzito valstybe, taèiau tas tran-zitas turi bûti abipusis, o ne kaip ðiandien – kro-viniai ateina iki Klaipëdos ir iðvaþiuoja á Euro-pà, bet labai maþai kroviniø ateina ið Vakarø.Tranzito valstybë yra ta, kur vyksta judëjimasRytai - Vakarai, Vakarai - Rytai ir tam panau-dojama visa valstybës infrastruktûra: uostai, ge-leþinkeliai, sausumos keliai ir oro transportas.Pats pagrindinis mano uþdavinys – siekiant, kaddidëtø geleþinkeliais veþamø kroviniø srautas, su-derinti veþamø kroviniø tarifus su Rusija ir ki-tomis Rytø ðalimis (sutartis pasiraðyta vakar), nesdël to kroviniai ðiandien aplenkia Lietuvà. An-tra, turi bûti supaprastintos valstybës sienø kir-timo procedûros ne tiktai kroviniams, bet irþmonëms. Treèia, siekti, kad tarifai Lietuvojebûtø patys palankiausi mûsø partneriams, ne-priklausomai nuo to, jie, tie partneriai, ið Rytøar Vakarø – mûsø paslaugomis turi naudotis vi-so pasaulio ðalys. Ketvirta, valstybë turi pasirû-pinti, kad mûsø tiekiamos paslaugos bûtø ope-ratyvios ir lanksèios, visà laikà gerinamos ir to-bulinamos – tiek, kiek tai priklauso nuo valsty-bës. Be to, visiems ûkio subjektams ástatymaisturi bûti sudarytos vienodos ûkininkavimo sàly-gos, nepriklausomai nuo jø dydþio ir kapitalo kil-mës. Manau, kà buvo numaèiusi Andriaus Kubi-

23

liaus “Saulëtekio” komisija, turi bûti tæsiama...– Jau mënuo ministras. Ar jau spëjote pajusti

korupcijos tvaikà?– Ne. Neásivaizduoju, kaip tai turëtø atro-

dyti. Visi sutrikæ. Juk atëjau ne ið Kauno, Vil-niaus ar Klaipëdos, o ið savo Ðiauliø. Kita ver-tus, vadovaujuosi tik ástatymu ir taip darysiu vi-sà laikà. Net ministerijos darbuotojas neateis pasmane nesuderinæs su kitomis ministerijos tar-nybomis – visus darbus padaro per viceminist-rus, ir tik tada pas mane ateina viceministras ga-lutinai spræsti klausimo. Kai pradëjau dirbti, èiabûdavo pilna visokiausiø direktoriø. Dabar jiepatys dirba savo darbà.

– Sunkiai prieinamas ministras?– Ne dël to ðitokia tvarka. Manau, su tuo

susiduria visi nauji vadovai. Ateina ir normaliøþmoniø su normaliom problemom, bet ateinair pataikûnø, kurie paprasèiausiai nori pade-monstruoti savo iðtikimybæ, parodyti, kad jiedirba patá svarbiausià darbà. Kad valdininko vertæparodytø jo darbai, o ne þodþiai, að ir sustab-dþiau ëjimà pas ministrà.

– Ir þmonëms nebereikia mokytis pataikavi-mo meno?

– Nebëra ko stengtis, nes nebëra kam patai-kauti.

– Bet dëmesys jaudina. Kaip sureagavo ðiau-liðkiai á Jûsø pakyrimà ministru? Juk stambus ge-leþinkelio mazgas, nemarioji Zokniø problema...

– Pirmiausia, matyt, pats Dievulis taip su-tvarkë, kad kelis kartus ið eilës keitësi mano tar-

24

nybiniai telefonai. Taigi sunku buvo prisiskam-binti. Taèiau tie, kurie labai norëjo, mane sura-do. Pirmasis pasveikino apskrities virðininkasLaisvûnas Neimanas, paskui – Ðiauliø merëVida Stasiûnaitë. Uþ akiø uþbëgdamas pasaky-siu, kad jie nieko nepraðë...

– Net Zoknius atgaivinti?– Turëtume sudaryti galimybæ paèiai Ðiauliø

miesto savivaldybei turëti galiø sprendþiant ae-rouosto problemas. Juk aerouostas yra Ðiauliuo-se! Vyriausybë, man dar nebûnant ministru, sky-rë aerouostui tris milijonus litø, kad aerouostas“neuþðaltø”. Visa kita, sakykime, yra ðiauliðkiørankose, kraðto ekonomikos rankose...

– Sveikino ne tiktai ðiauliðkiai?– Pirmasis pasveikino Didþiosios Britanijos

ambasadorius, po to – Olandijos ambasada irkonsulas Hermanas De Langë, Ðvedijos ir Aust-rijos ambasadoriai. Pastarasis nuodugniai iðaið-kino, kokie yra jo valstybës interesai mûsø ðaly-je, pasiûlë savo paslaugas. O vienas dekanas netpaðventino mane ðiame kabinete.

– Kas?– Nesakysiu. Jis mane gerbia, að já gerbiu. O

kam tos kalbos?!.– Taigi, esat ðventas ministras, paraðæs du ása-

kymus. Treèias apie atlyginimo pasiskyrimà?!– Oooo! Tai jau ne mano kompetencija. Ne

dël pinigø èia ëjau – reikëjo padëti RolanduiPaksui spræsti iðkilusià problemà.

Tarp kita ko, tik vakar suþinojau, koks jis,tas mano atlyginimas...

25

– Nepriimta klausinëti apie atlyginimus, betjei jau atvirai, tai atviraukime iki galo – paten-kinkime ðiaulieèiø smalsumà: kiek gi tas jø Dai-lis gauna per mënesá?

– Ðeðis tûkstanèius litø popieriuje. Kaip Sei-mo nariui, paliktos ûkinës lëðos – uþ telefonus,uþ popieriø, kurá sunaudoja padëjëjos Seime, irtaip toliau.

– O kaip ryðiai su Ðiauliais, su rinkëjais?– Á ðá klausimà nuodugniai atsakyti negaliu.

Að – ministras, ir nebepriklausau pats sau. Þur-nalistai klausia: ko ðiaulieèiai praðo ir kà að jiemspaþadëjau? Atsakau: visa savo veikla stengsiuospagerinti reikalus valstybës mastu, o nuo to au-tomatiðkai laimës ir Ðiauliai. Sakykim, jei pa-vyks padaryti Lietuvà tikra tranzito valstybe.Ðiauliuose yra pats didþiausias geleþinkelio maz-gas Pabaltijy, Ðiauliuose yra tarptautinis aerouos-tas, geri sausumos keliai Klaipëdos, Vilniaus,Kauno link. Taigi Ðiauliai gali ir turi gyventi ge-rai. Þinoma, jei pavyks ágyvendinti tai, kà yrauþsibrëþæ liberalai.

– Taigi: darbà ðioje ministerijoje uþsiplanavæspusmeèiui, metams ar visai kadencijai?

– Visam koalicinës Vyriausybës egzistavimoperiodui...

2001 02 04

26

Kà tik baigësi Lietuvos RespublikosPrezidento Valdo Adamkaus vizitas áMaskvà. Delegacijoje buvo ir susisieki-mo ministras Dailis Barakauskas, kurissutiko pasidalinti mintimis apie vizità.

Mûsø pokalbis apie tai.

Ne prieðai, bet partneriai

– Mëgstama sakyti: “Vizitas buvo paèiu lai-ku”. Ar ðitaip galime pasakyti apie ðità vizità?

– Ir dar sakoma - “Geriau vëliau, negu nie-kada”. Manau, kad toks darbo vizitas turëjo ávyk-ti dar konservatoriams valdant, jei ne anksèiau.Juk Rusija ne ðiaip sau ðalis, o strateginis ir geo-politinis mûsø kaimynas, kurio nevalia nelan-kyti iðtisus penkmeèius. Mes juk susieti ne tik-tai kultûriniais, bet ir ekonominiais ryðiais, o juosreikia laikas nuo laiko atðvieþinti. Be to, paðo-nëje turime toká unikumà kaip Kaliningrado sri-tis, ir Lietuvai, kaip tranzito ðaliai, tenka ypatin-gas vaidmuo...

– Valdas Adamkus vizitu labai patenkintas,vadina já istoriniu. O Vladimiras Putinas?

– Turëèiau pasakyti, kad mûsø Prezidentaspademonstravo didelá geranoriðkumà ir politináapsisprendimà, að tikrai já sveikinu. Esu suþavë-

27

tas Prezidento kompetencija, geranoriðkumu irtuo darbu, kurá jis ir jo komanda nuveikë pertas tris vizito dienas. O Rusijos Federacijos Pre-zidentas Vladimiras Putinas? Að, suprantama, ne-buvau tame susitikime, kuriame Prezidentai kal-bëjosi vienudu, bet kitame susitikime, kuris vy-ko maþdaug po valandos, man, kaip diploma-tinio protokolo dalyviui, teko ne tik dalyvauti,bet ir kalbëti. Jau tada, kai Vladimiras Putinasiðëjo ið susitikimo su mûsø Prezidentu, buvo aið-kiai matyti, kad pokalbiu jis labai patenkintas,ir tas pasitenkinimas turëjo átakos tam susitiki-mui, á kurá buvome suëjæ.

– Apie kà buvo kalbama?– Apie labai pragmatiðkus ir konkreèius da-

lykus, labai maþai apie politikà, nes tai, regis,buvo aptarta Prezidentø susitikime. Pokalbiaisukosi apie tranzità ir tranzito politikos harmo-nizavimà – vienodø sàlygø sudarymà kroviniams,judantiems Klaipëdos ir Kaliningrado uostøkryptimis ir taip toliau. Problemoms spræsti su-daryta speciali komisija, kuriai ið Lietuvos pusësvadovaus Uþsienio reikalø ministras Antanas Va-lionis, o ið Rusijos pusës – transporto ministrasponas Frankas. Tai, þinoma, tik oficialus susita-rimas. Kaip bus dirbama, priklausys nuo abiejøpusiø geranoriðkumo.

– Pavyko rimtai susitarti ar tik preliminariai?– Að á susitikimà su Vladimiru Putinu at-

ëjau, kaip sakoma, ne tuðèiomis rankomis. Prieðtai Baltarusijos transporto ministro kvietimu lan-kiausi Minske, po to baltarusiø delegacija apsi-

28

lankë Vilniuje, paskui aplankiau Kaliningradogubernatoriø, papraðiau jo tarpininkavimo suMaskva. Ir Minske, ir Kaliningrade kalbëjomëstais klausimais, kurie svarbûs abiem ðalims ir ku-rie turëjo bûti aptarti mûsø Prezidento vizito áMaskvà metu. Taigi savo pozicijas jau buvomesuderinæ. O susitikimo su Rusijos Prezidentu ið-vakarëse susitikau su Rusijos transporto minist-ru Franku ir Kaliningrado srities gubernatoriu-mi Vladimiru Jegorovu – sutarëme, kà ir kaipsiûlysime Prezidentui Vladimirui Putinui.

– Vykote á Baltarusijà, o spaudoje – në þo-dþio?

– Ar daug rasi gerø þodþiø mûsø spaudoje?!– Á Maskvà iðvykote keliomis dienomis anks-

èiau uþ Prezidentà. Kà per tas dienas tenai nu-veikëte?

– Dalyvavau Tarptautinëje transporto ir lo-gistikos konferencijoje, kur skaièiau praneðimàapie Lietuvos strateginæ transporto vizijà ir tran-zito politikà. Konferencija vyko dvi dienas, otreèià buvo atidaryta didþiulë logistinë transpor-to paroda “Trans-Rusija 2001”, kurioje daly-vavo 38 pasaulio ðalys. Man pavyko susitiktibeveik su visomis delegacijomis, tiek ið Rytø,tiek ið Vakarø, kurios turi interesø Lietuvoje,kaipo tranzito ðalyje. Pagrindinë pokalbiø te-ma – kaip pagerinti sàlygas tranzitui, kad eko-nominæ naudà turëtø visos ðalys, dalyvaujan-èios ðitame procese. Susitikime su VladimiruPutinu kalbëjau, kad Lietuvà labai domina“Trans-Sibas” – toji milþiniðka magistralë, ku-

29

ria mûsø link keliaus korëjieèiø, japonø, kinøir kitø ðaliø kroviniai. Beje, ið mûsø uosto kro-viniai gali judëti ðitø valstybiø kryptimi. Rusi-ja, tarp kita ko, á magistralæ yra investavusi apiedu milijardus doleriø ir nori, kad investicijosgráþtø. Jie be mûsø uosto iðsiversti negali. Tai-gi Rusija mus mato kaip verslo partnerius. Pa-praðiau, kad mums bûtø sudaryta galimybë da-lyvauti visose derybose ir visuose procesuose dëltos magistralës veiklos iðplëtimo.

– Ar tas konservatoriø “Neprileisim Ivano prievamzdþio” dar tebeðaldo Rusijos ir Lietuvos san-tykius? Ar pavyko Valdui Adamkui iðtirpdyti tàledukà?

– Jei Rusijos Prezidentas pasakë, kad Lietuvaturi pilnà teisæ savarankiðkai apsispræsti dël eko-nominio bendradarbiavimo partneriø, dël stoji-mo á ekonominius ar karinius blokus, manau,kad Valdui Adamkui pavyko padaryti tà darbà,kurio nebuvo padaryta per visà Lietuvos nepri-klausomybës deðimtmetá. Taigi ledukas iðtirpæs– bent jau að jo nejauèiau...

– Bet su “Lukoil” susitarti nepavyko?!– Èia jau reiktø klausti Ûkio ministrà Euge-

nijø Gentvilà – tai jo mûðio laukas, tik þinau,kad mûsø delegacija pateikë argumentuotus irpragmatiðkus pasiûlymus, kuriais antroji pusësusidomëjo ir dabar juos nagrinëja...

– Eugenijaus Maldeikio vizità á Maskvà ap-temdë skandaliukai, kurie baigësi ministro atsi-statydinimu ir jo santykiø su premjeru atðalimu.

Ar ðità vizità galima pavadinti ano vizito tæ-

30

siniu? Ar jautësi, kad einate Eugenijaus Maldei-kio pramintu takeliu?

– Neteko praeiti tuo takeliu, kuriuo ëjo Euge-nijus Maldeikis, nes mano subjektas – ne Ûkio, oTransporto ministerija. Ar tæsinys?! Koks ten galibûti tæsinys. Neturiu jokios informacijos.

– Vieðbutis, þinoma, buvo ne slaptas, þinote jopavadinimà, automobilis – irgi, visi susitikimai ofi-cialûs, vieðbuèiø koridoriuose staigmenø nebuvo...

– Visas problemas, kaip ir turi bûti civilizuota-me kraðte, sprendë Uþsienio reikalø ministerija. Gy-venau mûsø ambasadoje Maskvoje. Tai labai pa-togu – yra visa informacija. Að þinojau, kà apie mûsøvizità raðo rusø spauda, kas tomis dienomis, kaibuvau Maskvoje, vyksta Lietuvoje. Ko daugiau rei-kia oficialios delegacijos nariui?!

– Koká áspûdá paliko Vladimiras Putinas ir joaplinka?

– Aplinka paliko dvejopà áspûdá. Viena josdalis labai pragmatiðka. Jà sudaro Prezidento pa-sitikëjimà turintys þmonës – jie priiminëja spren-dimus, ir jø klauso pats Vladimiras Putinas. Ki-ta dalis – eiliniai tuðèiaþodþiautojai, kokiø, deja,visur pilna. Ir mûsø Lietuvoje, beje…

– Pastebëjote, kas groja Baltijos valstybiø sty-gomis?

– Trys þmonës – Kaliningrado gubernato-rius, transporto ir uþsienio reikalø ministrai. Ga-lime juos iðvardinti ir kita tvarka – svarbu þmo-nës. Man su jais teko ilgai bendrauti, ir tuo me-tu, kai Vladimiras Putinas iðklausë abiejø trans-porto ministrø, mano ir rusø, supratau, kad Pre-

31

zidentas pasitikrino tik vienà dalykà – ar abiejøvalstybiø ministrai jau yra susiderëjæ: kai pama-të, jog abu ministrai vienodai kalba, pasakë: ”Ta-da taip ir bus, kaip sako ministrai”.

Man Vladimiras Putinas paliko labai prag-matiðko ir labai protingo þmogaus áspûdá. To-kio vadovo reikia ðitokiai didelei ir sudëtingaivalstybei tokiu sudëtingu metu.

– Rusai gerai pavaiðino?– Buvo Prezidento pietûs Kremliaus rûmuo-

se. Ant pakylos – Vladimiras Putinas ir ValdasAdamkus su þmonomis, o mes – þemëliau. Së-dëjau greta Rusijos Federacijos uþsienio reikaløministro ir Kaliningrado srities gubernatoriaus.Tarp kita ko, per pietus teko sakyti kalbà...

– Kà Lietuva laimëjo ið ðito vizito? Kokias per-mainas jis atneð á mûsø ekonomikà?

– Ekonomikà daro ûkio subjektai, tai yra, pri-vatûs verslininkai. Dalyvavo trys mûsø verslininkødelegacijos. Abiejø Prezidentø þodþiais, naujoji ben-dradarbiavimo politika bus abiejø paèiø aukðèiau-siøjø pareigûnø palaikoma. Taigi atsirado galimy-bës kalbëtis tiek ministerijoms, tiek patiems versli-ninkams. Kitais þodþiais, abi valstybës padës ver-slui klestëti, o jei klestës verslas, geriau gyvens irþmonës, nes turtingesnis bus biudþetas.

– Ar jau galima sakyti – toliau gyvensime nekaip prieðai, o kaip partneriai?

– Tik ðitaip! Ðaltojo karto laikas baigësi. Tapozicija, kurià suformavo mûsø Prezidentas, irta pozicija, kurià jam padëjo suformuoti oficia-lios delegacijos ir verslo atstovai, iðtirpdë kai ku-

32

riø politikø sukurptà dirbtiná ledà, ir prasidësnaujas mûsø tarpvalstybiniø santykiø etapas, pa-grástas tarpusavio supratimu ir noru sukurti nor-malø gyvenimà savo tautoms.

– Bet neiðspræstø problemø liko?– Jø bus visada. Jei jø nebus, kam tada Sei-

mas, kam Vyriausybë?!2001 04 03

33

Ilgame susisiekimo ministerijos ko-ridoriuje – buvusiø susisiekimo minist-rø portretai.Jø jau 24. Paskutinis – Gin-taras Striaukas. Ðalia jo netrukus buspakabintas Dailis Barakauskas – 25-asisLietuvos Respublikos susisiekimo minist-ras. Jau buvæs. O dabar pro ðitø gyvø irmirusiø ministrø kapines einu pokalbiuisu juo. Dar visai neseniai, gurkðnoda-mas Gintaro Striauko paliktà èekiðkàpipirinæ, kalbëjausi su juo, kaip su nau-jai paskirtu ministru, o dabar laukia at-sisveikinimo su postu kalba. Penktadienáðiame kabinete jau turëtø ásikurti tre-èiasis per nepilnus ðio Seimo kadencijosmetus susisiekimo ministras – ekonomis-tas Zigmas Balèytis.

O að kalbinu metais uþ já vyresnáDailá Barakauskà.

Tarp atliktøir neatliktø darbø

– Á mano klausimà, kuriam laikui uþsiplana-væs darbà ðioje ministerijoje - pusmeèiui, metamsar visai Seimo kadencijai, Jûs atsakëte - “Visamkoalicinës Vyriausybës egzistavimo laikui”. Rolan-

34

das Paksas, kaip Ministras Pirmininkas, jau baigëegzistuoti, o Jûs dar dirbote beveik visà mënesá?

– Pradëjæs dirbti ðioje ministerijoje, bijojauvieno: kad man neatsitiktø kaip kitiems dviemkoalicinës Vyriausybës ministrams, kurie buvodvasiðkai sunaikinti. Að jø likimo iðvengiau irtuo esu labai patenkintas.

– Nusvyravote kartu su partijos linija?– Taip jau atsitiko.– Bet juk galëjo ir neatsitikti – dar galëjo bûti

sudarytas Eugenijaus Gentvilo kabinetas. Prezi-dentas, aiðkiai buvo matyti, ðito norëjo ir laukë,bet Rolandas Paksas staiga nutraukë derybas suArtûru Paulausku ir iðëjo namo.

– Ne Rolandas Paksas nutraukë - Liberaløsàjunga nutarë nutraukti. Tarp mudviejø kal-bant, kiek toji Vyriausybë bûtø iðsilaikiusi - dumënesius, tris ar keturis? Ne daugiau. Todël bu-vo nutarta pasitraukti ir baigti kraðte netikru-mà. Juk dirbti tokiomis sàlygomis, kokias turë-jo liberalai, buvo neámanoma.

– Taèiau tam tikras darbas nuveiktas. Kà per tàpusmetá jauèiatës geriausio padaræs mûsø valstybei?

– Pagrindinis darbas, manau, buvo tas, kadpavyko pagerinti santykius su Rytø kaimynais -Baltarusija, Rusija, Ukraina, na, dar Lenkija irKaliningrado sritimi. Á Klaipëdà jau keliauja naf-tos eðelonai, kurie buvo sustojæ konservatoriamsvaldant. Turi darbo veþëjai. Jau paruoðti du me-morandumai, kuriuos pasiraðys kiti ministrai, –dël tranzitiniø kroviniø gabenimo ið Juodosiosjûros uostø á Klaipëdà pamaþintais tarifais, ir lie-

35

pos 26 dienà pasiraðytas memorandumas su Ru-sijos Federacijos geleþinkeliø ministru. Taigi Lie-tuva po truputá tampa tikra tranzito ðalimi, ku-riai pinigà atneð jos keliai ir veþëjai.

Ið kitos pusës, pavyko pramuðti Europos in-tegracijos struktûrinius fondus. Jau gauti pirmie-ji dideli pinigai Lietuvai.

– Tai tarptautiniu mastu. O vidaus reikaluose?– Baigësi intrigos keliø fonde, kur sukasi di-

dþiuliai pinigai. Tai pasiekta sunkiai – teko pa-keisti visà vadovybæ. Dirbti atëjo nepolitizuotiprofesionalai, kurie, manau, gerai tvarkys visàmûsø keliø ûká.

Kità mënesá bus baigtas gilinti Klaipëdos uos-tas iki 14,5 metro ir áplaukimo á uostà kanalas.To nebuvo padaryta per visus nepriklausomy-bës metus. Keista, gilindavo uostà prie kranti-niø, o áplaukimo kanalo negilindavo. Dabar tu-rësime þymiai geresná uostà, á kurá galës áplauktididesni laivai.

Treèias dalykas, kuris padarytas, – tai gele-þinkeliø restruktûrizavimas. Tai, kà ásiraðë dvy-liktoji Vyriausybë á savo programà, mûsø jaupadaryta – nuo geleþinkelio atskirtas visas ko-munalinis ûkis, privatizuotas LISCO, atiduo-tos privatizavimui Lietuvos avialinijos. Kitaismetais, jei pavyks rasti strateginá investuotojà,kuriam tos milþiniðkos mûsø skolos yra ádo-mios, avialinijos bus privatizuotos.

Galëèiau iðvardinti dar daugybæ darbø dar-beliø, kuriuos ministerija padarë. Savo iniciaty-va esu parengæs ataskaità apie tuos atliktus dar-

36

bus – neiðeisiu, nieko nepalikæs ateinantiems.Tegu sëkmingai tæsia mûsø pradëtus darbus.

– Tame darbø sàraðe ir asignavimai Ðiauliams?- Ir Ðiauliams, þinoma. Smulkios ataskaitos,

manau, neverta daryti, bet paþymësiu, kad ið Ke-liø fondo rezervo skirtos lëðos pervaþoms Vil-niaus, J.Basanavièiaus ir Birutës gatvëse, viadu-kui Serbentø gatvëje. Daugiau kaip milijonaslitø Ðiauliø-Bubiø keliui ir kitiems svarbiemsÐiauliams objektams. Tuos darbus mato patysðiaulieèiai, tad apie juos gal neverta plëstis.

– O ko nepavyko padaryti?– Pirmiausia, ið Rusijos valdþios gauti nuo-

laidø privatiems veþëjams. Taigi nepavyko pa-pildomø pinigø perkelti ið Rusijos piniginës áLietuvos piniginæ. Èia, atvirai pasakysiu, labaisudëtingas dalykas. Gal socialdemokratams taiir pasiseks padaryti. Þinoma, jei labai norës irnebijos konservatoriø.

O svarbiausia, kas mums visiems nepavyko,tai iðlaikyti darbingos Vyriausybës. Ji dar nebu-vo iðsëmusi visø savo galimybiø ir galëjo dirbtimaþiausiai dar pusæ metø. Ðtai ant stalo asmeni-nis Rusijos geleþinkeliø ministro kvietimas áKremliø – ið tokiø kelioniø negráþti tuðèias. Oministrø kaita áneða sumaiðtá, tiltai, kurie nu-tiesti, kartais aplimpa dulkëmis ir sudûlëja...

Nenorëèiau, kad mano nutiesti tiltai sudûlëtø…– Jums nesiûlë pasilikti ministru?– Ministru nesiûlë, bet buvo kokie devyni

pasiûlymai pereiti á socialdemokratø partijà.– Kokià kainà siûlë uþ iðdavystæ?

37

– Kà jie gali man pasiûlyti?! Að juk nesu per-ëjûnas ar iðdavikas. Að esu pastovus þmogus. Vi-si pokalbiai ar zondavimai baigdavosi þodþiais:“Mes þinome tavo tvirtà stuburà ir ásitikinimus”.

Todël iðeinu, palikdamas ðiame kabinete tai, kàjame radau atëjæs, iðsineðdamas tik prisiminimus...

Tai visam gyvenimui…– Jei bûtø galimybë, kà darytute kitaip, negu

darëte?– Að nieko nedariau vienas – viskà dariau tik

pasitaræs su specialistais, neþiûrint, ar jie valdan-èiajai daugumai priklausë, ar opozicijai. Man rûpine þmogaus partiðkumas, o jo protas. Visà laikàieðkojau kompromisø, nes kompromisiniaisprendimai yra teisingiausi. Praktiðkai nieko ki-taip nedaryèiau – tik taip, kaip dariau...

– Prezidentûra padëjo ministerijai ar ne? Pre-zidentas juk atsakingas uþ uþsienio politikà...

– Prezidento vizitai á Rytus, þinoma, padëjo.Taèiau teko susidurti su geopolitine strategija,kurià darë ne pats Prezidentas, bet jo aplinka.Deja, geopolitiniai Prezidentûros tikslai ne visa-da sutapo su valstybës geopolitiniais tikslais.Man buvo nesuprantama, kodël Prezidentaskvieèiasi ministrà, o ne, sakykime, Ministrà Pir-mininkà. Kodël taip? Jis norëjo, kad að átako-èiau Rolandà Paksà?! Argi tai ámanoma?

Toje vietoje ir nustoju komentavæs Preziden-tûros ir ministerijos santykius.

– Gal Prezidentas norëjo tiesiogiai vadovau-ti ministerijai?

– Tai prasidëjo tada, kai Prezidentas norëjo

38

pateikti visuomenei informacijà, kad vienas, ant-ras, treèias, ketvirtas ministras dirba ne taip, kaipjis norëtø, kol pagaliau pasakë Rolandui Paksuiatsistatydinti...

– Kodël?– Prezidentûra jau ruoðia kelià á Prezidentûrà

naujam Prezidentui...– Kuris nuolat remontuojamas Santariðkëse?– ?!?– Taigi gráþtat namo? Kokios nuotaikos?– Gráþtu ne namo, o á Seimo ekonomikos

komitetà. O nuotaikos normalios, nes ateida-mas á toká darbà turi þinoti, kad ateini ne amþi-nai - atëjusieji anksèiau ar vëliau turi iðeiti. Tiksvarbu, kad nebûtum gëdingai iðvaromas.

Taigi su autoritetu atëjau, su tokiu pat auto-ritetu ir iðeinu.

– Kada liberalai vël gráð á valdþià?– Kai tauta duos jiems mandatà, supratusi,

kad liberalø vyriausybë buvo viena ið geriausiønepriklausomoje Lietuvoje...

2001 07 10

39

Paskelbta Liberalø ðeðëlinë vyriau-sybë, kurios pirmininkas – sàjungos va-dovas Eugenijus Gentvilas. Nuo ðio mo-mento sàjungos veikla Seime paaðtrëjo- liberalai kartu su konservatoriais iðëjoið posëdþio salës, kai Seimo daugumanepritarë jos siûlymams, kitame posë-dyje svaidësi negraþiais þodþiais, viso-kiausiais bûdais trukdë priimti ástaty-mà, apkarpantá stambiojo kapitalo siau-tëjimà Lietuvoje. Sàjungoje aiðkiai bræs-ta skilimas.

Vyriausybë be Barakausko

– Sudarytas ðeðëlinis Liberalø sàjungos kabi-netas, kuriame pasigedau Jûsø pavardës – Jûs gibuvote susisiekimo ministras Rolando Pakso Vy-riausybëje? O dabar – lauk?

– Kabinetui þmones renkasi jos vadovas, ðiuoatveju – Eugenijus Gentvilas. Partijoje dabarti-niu metu susiklosèiusi tokia padëtis, kad joje yrasavi, prieðai ir neutralûs. Að esu tarp pastarøjø,taigi esu ne Eugenijaus Gentvilo þmogus.

– Ið senosios Vyriausybës nariø paliktas tiktaiJonas Lionginas, kuris aiðkiai Rolando Pakso þmo-gus, kaip ir Jûs. Eugenijus Gentvilas neturi savo

40

grupuotëje kito finansininko?- Þmoniø, galinèiø bûti Finansø ministru,

Lietuvoje apskritai nëra daug. Ten reikalingasypatingas þmogus. Vien akiniø ant nosies neuþ-tenka. Prisiminkime – juk ið tikrøjø galingasiskonservatoriø titanikas pradëjo skæsti todël, kadneturëjo rimto finansø ministro – startinis mi-nistras krito net nesulaukæs Gedimino Vagno-riaus vyriausybës ðimtadienio. Tas pats ir Libe-ralø sàjungoje. Tam reikalinga aukðta specifinëkvalifikacija. Jonas Lionginas yra kaip tiktai toksþmogus. Jis moka valdyti, planuoti ir apskritaistrateguoti valstybës finansus, ðiame bare iðdir-bæs vos ne visà savo gyvenimà.

– Jis jau Eugenijaus Gentvilo ar vis dar Ro-lando Pakso pusëje?

– Kaip su tom pusëm yra - ðiandien pasakytinegaliu, bet manau, kad jis, kaip finansininkas,yra savo pusëj. Tokie þmonës netarnauja þmo-gui – jie tarnauja valstybei...

– Be jo negali iðsiversti?– Manau, kad taip. Kito nëra.– O Jûsø vieton þmogø surado – ir, manau,

visai nesunkiai...– Teisingai, visai nesunkiai. Rimvydas Vað-

takas – klaipëdietis. Kaip ir Eugenijus Gentvi-las. Tai, manau, pirmas jo privalumas. Turi Rim-vydas ir kitokiø privalumø – palyginti jaunas,tik perþengæs keturiasdeðimt, dirbæs ávairioseKlaipëdos gamybinëse struktûrose vadovaujan-tá darbà, Klaipëdos miesto tarybos narys, Libe-ralø sàjungoje jau deðimti metai, moka anglø,

41

vokieèiø, rusø kalbas. Þinoma, ir lietuviø...– Ádomi situacija - socialiniø reikalø ir darbo

ministru paskirtas Artûras Melianas, Seimo dau-gumos socialiniø reikalø ir darbo komiteto pir-mininkas, parengæs ir pasiûlæs Seimui liûdnai pa-garsëjusá ástatymà, draudþiantá dirbti pensinin-kams, – juk nuo ðito vëliau atðaukto ástatymo pra-sidëjo Liberalø sàjungos smukimas – Rolandas Pa-ksas buvo priverstas atsistatydinti.

Kas gali paneigti, kad, Artûrui Melianui ta-pus ministru, valstybëje vël ásivyraus neapykantaseniems þmonëms – vël jie bus diskriminuojami?O juk pensininkø mûsø ðalyje – arti milijono!

– Neþinau, kas bus, jei bus, bet galiu uþtik-rinti, kad liberalø politika pensininkø atþvilgiubuvo visai kitokia, negu jà vykdë ponas Melia-nas ir jo komitetas. Tai, kas jo padaryta, ma-nau, buvo paskubëta, iki galo neapmàstyta, nespensijø reformà reikëjo daryti ne nuo to galo –pirmiausiai reikëjo sukaupti pinigus, o paskuijuos dalinti...

– Juk ir buvo planuota sukaupti, atimant pen-sijas dirbantiems pensininkas – ðimtus milijonølitø priskaièiavo...

– Èia ir klaida: sukaupti atimant...– Bet gráþkime á ðeðëliná kabinetà. Ar jis turi

perspektyvà tapti veikianèiu kabinetu, ar tik yraalternatyva Rolando Pakso Vyriausybei – girdi,tokie vyrai turëjo uþimti vietas Liberalø - social-liberalø kabinete, ir viskas bûtø buvæ gerai?

– Tas kabinetas ðiandien neturi jokiø realiøgalimybiø kaþkuo tapti, nes tas tapimas priklauso

42

nuo aritmetinës Seimo daugumos, o ðiandientos aritmetinës daugumos Eugenijaus Gentviloðeðëlinë vyriausybë neturi – nebent, jei ávyktøkaþkokie dideli, galingi, nenusakomi politiniaipersistumdymai mûsø Seime. Taèiau tai tik te-orinë galimybë, kuri neturi realaus pagrindo. Galdël to ir tokie kai kuriø mûsø vyrukø netaktiðkiir destruktyvûs iðsiðokimai Seimo posëdþiuose.Bet ar tuo liberalai pritrauks á savo pusæ daugiaukaip pusæ socialdemokratø?!

– Ar tai ámanoma?– Manau, ðiandien – ne. Yra, beje, ir antras

kelias – kad Lietuvos þmonës duotø naujus ága-liojimus liberalams. Tai galëtø atsitikti, tarki-me, per kitus rinkimus, jei naujajai daugumainepasisektø pagerinti kraðto þmoniø gyvenimo.Tai, beje, irgi teorinë galimybë...

– Tai kada liberalai vël gali svajoti apie rea-lià, o ne ðeðëlinæ valdþià?!

– Ðiandien gali tik svajoti, o turëti – ne.– Gal tie nauji þmonës ðeðëliniame kabinete –

naujø kadrø, naujø pajëgø ieðkojimas? Juk liberalaiRolandui Paksui priekaiðtavo, kad jis nesuteikia jiemsaukðtø pareigø, tarsi ignoruoja partieèius, uþleisda-mas vietà Artûro Paulausko þmonëms.

- Rolandas Paksas ir jo vadovaujamas kabi-netas, manau, elgësi labai teisingai, parinkdamaskadrus – á bet kokius postus buvo skiriami kom-petentingi þmonës, iðmanantys darbà. Todëlkompetentingi þmonës, kurie dirbo kitoms vy-riausybëms, nebuvo atleidþiami vien todël, kadjie – ne liberalai. Tai buvo teisinga. Þmogø rei-

43

kia vertinti ne pagal partinius ásitikinimus, o pa-gal protà ir iðmintá.

– O ðtai Jûsø atstovë spaudai Palmira Pam-prickaitë, atëjus ministeriauti Zigmantui Balèy-èiui, tuètuojau buvo atleista ið pareigø, ir jà, jaubedarbæ, spaudos atstove pasiëmë premjeras Al-girdas Brazauskas. Kaip tai paaiðkinti?

–Kiekvienas renkasi komandà pagal savo su-gebëjimus. Premjeras pasirinko Palmirà todël,kad ji gerai dirbo su Dailiu Barakausku. Tai yraárodymas, kad að neapsirikau, pasirinkdamas jàtam darbui. Ministerijoje, tarp kita ko, dirbodaug organizuotø, sumaniø darbuotojø, kuriedabar atleisti, ir nuo to ministerijos darbas, kaipþinia, nepagerëjo. Ðitokio kadrø vaikymo neda-rë Rolando Pakso vyriausybë.

– Gal todël ir þlugo?– Na jau! Konservatoriai vaikë kuo nuosek-

liausiai, bet irgi þlugo...– Jauèiu, kad Liberalø sàjunga gyvena paskuti-

nes santarvës dienas: kai kitos visai skirtingos partijosvienijasi, Liberalø sàjunga skyla. Ðtai jungtiná Vals-tieèiø ir Naujosios sàjungos suvaþiavimà pirma pa-sveikino Rolando Pakso þmogus Dalia Kutraitë, opaskui buvo perskaityta Eugenijaus Gentvilo sveiki-nimo telegrama ið pajûrio. Darniose partijose tokiødalykø nebûna. Tai skilimas ar ne skilimas?! Tai by-rës liberalai ar nebyrës, netekæ valdþios?

– Dalia Kutraitë turëjo labai aukðtas pareigasRolando Pakso vyriausybëje – gal jinai ir “Paksoþmogus”, ir minëtà suvaþiavimà gal ji sveikino kaipasmenybë, o ne partijos ápareigotas þmogus...

44

– Pats jau antri metai Seime – kokios darbonuotaikos?

– Jau pesimistinës. Pirmiausiai todël, kadopozicijos sàlygomis praktiðkai yra labai sunku,net neámanoma ágyvendinti rinkëjams duotø pa-þadø, o dirbdamas Vyriausybëje spëjau ávykdytitik pusæ duotø paþadø. Nelinksma…

– O antrà pusæ per likusá laikà pavyks padaryti?– Apskritai liberalai jau nebeturi galimybës

ávykdyti savo ásipareigojimø þmonëms. Bet Sei-mo nario antpeèiai lieka, ir að juos panaudosiuLietuvos þmoniø naudai...

– Lieka tik ðeðëlinë vyriausybë su savo ðeðëli-niais planais - ir vis dar gyvas Rolandas Paksas...

– ?2001 12 21

45

Pragyvenæs daugiau nei metus be po-litikos, Dailis Barakauskas vël Seime. Dir-ba darbo ir socialiniø reikalø komitete –taigi rûpinasi senø þmoniø gyvenimu irpragyvenimu, jaunø þmoniø problemo-mis, kuriø pagrindinë – darbas.

Vëliau já, kaip mokantá keletà uþ-sienio kalbø, pakvies á Seimo uþsienioreikalø komitetà.

Metai neiðsineðë savo problemø

– Pradedame ðio ðimtmeèio septintuosius me-tus. Kuo, Jûsø nuomone, jie bus þenklûs?

– Kuo þenklûs? Spëlioti yra sunku ir sudë-tinga. Kai juos nugyvensime – pamatysime. Vi-sada, pradëdami naujus metus, tikimës permai-nø. Þinoma, gerø. Todël linkime visiems lai-mës, sëkmës, meilës ir pinigø. To Lietuvai ðiaproga palinkësiu ir að. Yra dël ko. Tik neþinau,ar tie linkëjimai iðsipildys. Vasará rinksime vie-tinæ valdþià – taigi bus ðioks toks këdþiø per-stumdymas savivaldybëse. Kokia partija daugiaukëdþiø surinks, ðiandien sunku pasakyti, nors vi-sos nori kuo daugiau jø turëti, nes nuo to, kiekturës këdþiø savivaldybëse, tiek këdþiø gaus irparlamente per Seimo rinkimus, kurie bus jau

46

kitais metais. Taigi prasideda rinkimø marato-nas – vilèiø iðsipildymo ir þlugimo maratonas.

– Bet Lietuva – paradoksø ðalis. VieðpatavoLDDP – juos pakeitë konservatoriai, ðie, atëjæðimtmeèiams, kaip sakësi, iðbuvo valdþioje vos vie-nà kadencijà ir dabar gyvena prisiðliejæ prie so-cialdemokratø…

– Tai yra visai normalu. Stojæs prie valdþiosvairo, turi kaþkà gero duoti þmonëms, tai yravisai tautai, o ne tik savo aplinkai, ne tiktai savorëmëjams. Konservatoriai per du valdymo eta-pus tautai nieko nesugebëjo duoti – tik dalinomûsø turtus á deðinæ bei kairæ, visai nebodamitautos interesø. Jie gyveno tik sau, o gyventi rei-kia ir valstybei, ir gal tik tada sau. Nors bûsiubanalus, taèiau turiu paminëti skaudþià „Maþei-kiø naftos“ atidavimo vienai Amerikos firmaiistorijà. Lyg mes nesugebëtume valdyti tokiosámonës, lyg bûtume tokie negabûs ir nesuma-nûs, todël rankiojame tik trupinius nuo dideliøiðminèiø stalo, o tie iðminèiai, pasirodo, nëra jo-kie iðminèiai – mes dedamës durneliais arba muskaþkas tokiais nori padaryti, ir jau kelinta vy-riausybë rûpinasi, kaip ta ámone, turiu galvoje„Maþeikiø naftà“, atsikratyti, ir pagaliau atsikra-të. Ar galutinai – neþinau.

– Taigi mûsø viðta auksinius kiauðinius dëjoamerikonams, dëjo rusø þydams, dabar dës len-kams, o mes rankiosime kiautus…

– Gerai, kad tie kiautai bûtø auksiniai…– Tai, suprantu, mûsø uþsienio politikos uo-

gelës?

47

– Uþsienio politikà reikia turëti, o ne tik apiejà per ðventes ar metiniuose praneðimuose kal-bëti. Visø pirma, uþsienio politika turi tarnautikraðto ekonomikai ir kraðto gerovei. Todël kiek-vienas vizitas á sveèias ðalis, mano nuomone, tu-ri baigtis naudingø mûsø kraðtui, tai yra mûsøþmonëms sutarèiø pasiraðymu. Bet daþniausiaimûsø vadovø vizitai á sveèias ðalis tampa tik bran-giais pasivaþinëjimais.

– Milijonus litø iðleidþia Valdo Adamkaus ko-manda su liûdnai pagarsëjusia Boþena prieðaky-je, ir koká jøjø vizità laikytumëte naudingu Lie-tuvai? Á Ukrainà lëkta ar ne aðtuonis kartus?

– Prezidento Valdo Adamkaus veikloje daugjuodø duobiø, kartais net suabejoji, kokiai vals-tybei jis atstovauja. Rinkëjai, su kuriais susitiktidabar turiu daugiau, staèiai sutrikæ – girdi, mû-sø Prezidentas tarnauja ne Lietuvai ir ne lietu-viui. Toks yra susidaræs áspûdis, todël kai kuriosSeimo partijos, tarp jø ir mûsiðkë, Valdà Adam-kø uþ tuos tuðèiavidurius milijonus litø kainuo-janèius vizitus kritikuoja ir peikia.

– Lietuvà purto ir drebina skandalai, tarp jøir prezidentûroje – ðtai Valdo Adamkaus arti-miausi patarëjai susigundo prestiþiniais kotedþaisTurniðkëse, kurias raðytojas Vytautas Petkevièiuspavadino Durniðkëmis, Seimas pasmerkia tokiusprezidento berniukø veiksmus, o prezidentas yrauþ tai, kad skandalo kaltininkai bûtø siunèiami ádiplomatinæ tarnybà uþsienio valstybëse, kur tu-rëtø dirbti itin dori ir sàþiningi þmonës.

– Turite galvoje Edvinà Bagdonà? Að, kaip

48

Seimo Uþsienio reikalø komiteto narys, buvauprieð tà paskyrimà. Negi neturime Lietuvoje dorøir nesusikompromitavusiø politikø, kad esampriversti á toká atsakingà darbà Baltarusijoje siøstiðitoká þmogø? Juk Seimas, iðnagrinëjæs statybøir butø dalybø Turiniðkëse sàsajas, nutarimà pri-ëmë ðimto parlamentarø pritarimu, taigi abso-liuèia balsø dauguma – ir po to vienà ið tos skau-dþios istorijos veikëjø paskirti diplomatinës tar-nybos vadovu Baltarusijoje? Juk Lietuvos diplo-matinës tarnybos ástatymo aðtuoniolikto straips-nio antras punktas sako, kad diplomatu gali taptitik nepriekaiðtingos reputacijos pilietis. Ar Ed-vinas Bagdonas sàþiningas ir doras? Turiu suabe-joti. Jei jis ðitaip pasielgia Prezidento prieþiûro-je, tai kaip elgsis, kai pats bus sau virðininkas?Todël að prisidëjau prie tø, kurie pasiraðë atski-ràjà nuomonæ ðiuo klausimu. Gaila, bet faktas,kad ðità nuomonæ pasiraðëme tik trys komitetonariai – kitiems visai nesvarbu, kokie þmonësatstovauja mûsø valstybei uþsieniuose.

– Pasiraðëte – ir tuo nusiðluostote rankas?– Tai kaip tik nëra rankø nusiðluostymas.

Tai yra vieðas nuomonës pareiðkimas, jei norite,ëjimas prieð srovæ. Jei komitete dauguma tau ne-pritaria, tu nieko kito padaryti negali – tik raðtupareikðti savo nuomonæ, á kurià, þinoma, niekasdëmesio neatkreips ir jokiø iðvadø nedarys. Tai-gi tik ásigyji dar vienà, o gal ir daugiau prieðø arprieðininkø.

– Keista, kai ðitaip. Negi Valdas Adamkus ne-pasimokë ið naujosios nepriklausomybës skaudþiø

49

pamokø – jis juk asmeniðkai jau traukë ið kalëji-mo diplomatà, kuris iððvaistë ar ne ketvirtá mili-jono mokesèiø mokëtojø litø, nors traukti turëjoteisæ tik toká þmogø, kuris iðeikvotus pinigus jauyra gràþinæs valstybei. Kaþin, ar tas ponas ir da-bar yra iðmokëjæs skolà valstybei, tai yra mokesèiømokëtojams?

– Tas klausimas, regis, retorinis. O kas dëlpamokø – ar kas ið jø mokosi? Mes nepratæ mo-kytis – mes pratæ mokyti kitus. Kas valdo, tasteisus. Bent jau yra ásitikinæs, kad gali laikyti sa-ve teisiu. Ðitaip valdþia kompromituoja save tau-tos akyse ir pati stebisi, kodël jos tauta negerbia.

– Kita liûdna istorija – svetimos mums vals-tybës saugumo rezervistø skyrimas á diplomatinætarnybà, netgi diplomatinës tarnybos vadovais.Pasauliui tai neásivaizduojamas dalykas – mumstai pateikiama kaip kasdieniai barðèiai…

– Turite galvoje Antanà Valioná?– Tà patá, kuris badaujanèiam dël tokio poli-

tinio absurdo Seimo nariui Petrui Graþuliui yrametæs replikà – „Dvësk, jei nori“ ar panaðiai. Kaisvaidomasi ðitokiais þodþiais, sunku kalbëti apietoká þmogø kaipo diplomatà.

– Tas variantas nepraëjo. Prieð Antano Valio-nio skyrimà ambasadoriumi Argentinoje pasisakëuþsienio reikalø komiteto nariai Henrikas Þukaus-kas, Audronis Aþubalis, að ir dar du parlamentarai.Antanas Valionis gráþta namo ir gyvens tarp mûsø.O juk norëjo þmogø iðaukðtinti.

– Bet kodël jo kandidatûra turëjo bûti valsty-bës darbotvarkëje? Ta paèia burna tarybinio sau-

50

gumo þmones burnojame, ir ta paèia burna juoskvieèiame á ambasadorius. Taigi ta pati ranka irnieþti, ir kasytis nesinori. Atrodo, per ðeðiolika me-tø Lietuva neiðsiugdë diplomatø, kad reikia juosrinktis ið tarybinio saugumo rezervo. Negi ið tik-røjø tai buvo auksiniø kadrø kalvë? Kad ir taspats Antanas Valionis. Èia apie já kalba kaip apieambasadoriø Portugalijoje, èia kaip apie amba-sadoriø Minske, èia jau kaip apie mûsø diploma-tijos vadovà Argentinoje, nors, kaip prisipaþinopats, visai nemoka ispanø kalbos…

– Uþsienio politikai kraðte vadovauja ðaliesPrezidentas Valdas Adamkus, kurá rinko visa tau-ta, tarp jø ir kagëbistai, ir Petro Graþulio nusi-statymo pilieèiai. Jo patarëjas labiausiai nirðo, kadAntano Valionio nepavyko prakiðti á ambasa-dorius Argentinoje. Suprantu, turëjo þmogus uþ-duotá – kaip nors prakiðti á ambasadorius Ar-gentinoje Antanà Valioná. Tokia mûsø uþsieniopolitika, kurià tvarko Valdas Adamkus. Todëlpokalbiui ta tema dedu taðkà. Svarbu yra pra-kiðti – ir kiekvienas ðulas taikosi prakiðti savus ábet kokius svarbius mûsø valstybei postus, kurturëtø bûti skiriami tik valstybininkai, taigi Lie-tuvai, o ne vienai partijai ar vienai politinei gru-puotei iðtikimi klerkai. Ðitaip juk suþlugdytasvalstybës saugumo departamento darbas – tenkiekviena kraðtà valdþiusi partija turi uþraususisavo „kurmá“, kuris rausiasi po valstybës pama-tais. Nustebau – net ir po Seimo uþsienio reika-lø komiteto nariø atskirosios nuomonës vienasparlamentaras, nesutikdamas, kad Edvinas Bag-

51

donas bûtø skiriamas ambasadoriumi Baltaru-sijoje, uþraðë pastabà: „Galvoju, kad E.Bagdo-nas yra Lietuvos patriotas“…

– Kaip lengvai mes ðvaistomës þodþiais, juosdevalvuodami.

– Toks gyvenimas. Kiekvienas stengiasi ási-taisyti atsargines duris, pro kurias, aplinkybëmssusiklosèius, galëtø ramiai sau iðeiti ar áeiti...

– Kaip Antanas Valionis Argentinoje amba-sadoriaus vietà, kuri ar ne septyni metai laisva?

– Nesuprantu, kam laikyti laisvas ambasadoriøvietas? Iðeitø, ambasadoriai mums tose valstybësenereikalingi? O jei reikalingi, bet þmogaus neski-riame? Iðeitø, tokiu savo elgesiu Uþsienio reikaløministras kenkia savo valstybei, o Seimo Uþsienioreikalø komitetas su tuo taikstosi…

– O to ambasadoriø vietø taupymo negalimapavadinti politine korupcija? Taigi turiu laisvàambasadoriaus vietà, ir jei tu, geras vyre, apsvilaiuþpakalá prezidentûroje ar kitoje aukðtoje instan-cijoje, ðe tau tà ðiltà vietà. Ðitaip, beje, darë no-menklatûrinë Maskva Tarybø valdþios metais.

– Niekur nepabëgsi – mokomës ið pasauliopraktikos, ir kaip daþniausiai esti – blogoje kom-panijoje sekama paèiais blogiausiais jos nariais…

– Paieðkokime geresniø. Amerika, kariauda-ma nepabaigiamus karus Irake ir Afganistane, dai-rosi á NATO ðalis pagalbos – ieðko ðvieþios pa-trankø mësos, ir jau girdëti, kad mûsø ValdasAdamkus yra uþ tai, kad tà patrankø mësà áDþordþo Buðo nasrus reiktø mesti? Net greitaeigálëktuvà nupirko katafalkams veþioti…

52

– Lietuva, kaip NATO narë, buvo átraukta áðià karinæ avantiûrà. Tai, manau, buvo trumpare-giðkas mûsø valstybës vyrø, tuo paèiu ir mûsø Sei-mo þingsnis. Jau atëjo laikas galvoti, kà turime to-liau daryti. Sveikas protas ragina tyliai trauktis iðmûðiø lauko, nes to, apie kà kalbëjo Amerika, Ira-ke nepadaryta, ten kasdien liejasi kraujas, o tas krau-jas nusëda ir ant mûsø, lietuviø, rankø, nes ten yramûsø kariai. Tas pats ir Afganistane. Valstybës tu-ri paèios spræsti savo likimus. Bet koks ásikiðimas ávalstybës vidaus reikalus yra praþûtingas. Tai mesakivaizdþiai matome.

– Gal ne visi?– Politikai privalo matyti. Juk turime sektinø

pavyzdþiø. Ið karo Irake pasitraukë ispanai, savokarius ið ten iðvedë italai. Kà – mes uþ juos pro-tingesni? Kam mums tas karas? Kokia jo prasmë?Tuo labiau, kad jis sukeltas melagingais preteks-tais, todël dar nepradëtas buvo pasmerktas pralai-mëjimui. Tegu kariauja tie, kurie pradëjo tà avan-tiûrà, kuri pavirto á brolþudiðkas vidaus skerdy-nes. Skaitau Vytautà Petkevièiø: Kà mums blogopadarë Afganistanas ar Irakas? Kodël uþpuolikus,iðskerdusius deðimtis tûkstanèiø þmoniø, reikia va-dinti taikdariais? Arabai ir puðtunai ginasi. Pagaltarptautinius karo vedimo ástatymus uþpultoji ða-lis turi teisæ gintis bet kokiomis jai prieinamomispriemonëmis. Jie gali vesti partizaniná karà, per-kelti karo veiksmus á prieðo teritorijà, organizuotidiversijas, imti ákaitus, tardyti juos, vesti prieðo uþ-nugaryje þvalgybà…

Kraðto apsaugos ministerija jau seniai apgau-

53

dinëja visà tautà, meluodama, kad mûsø paslaugosNATO palaikanèiai kariaunai nieko nekainuo-ja. Kiekvienais metais Afganistane, Irake, Kosovekariaujantiems mûsø vyrams iðleidþiama 60-90milijonø litø, o pasiskraidymas C-17 Globemas-ter 11 kariniu Amerikos lëktuvu mums per me-tus kainuoja 105 mln. litø. Ðtai tau ir draugys-të: mes uþ savo patrankø mësà kasmet turime pri-mokëti apie 200 milijonø litø, nes per pastaruo-sius karus Amerikos biudþetas nukraujavo per 319milijardø doleriø.

Visi karai, bendrai paëmus, jau surijo 8,6 tri-lijonus doleriø. Trilijonas – tai tûkstantis mili-jardø. Valstybës skola Amerikoje pasiekë astrono-miniø skaièiø ir lygi 8 653 857 583 793 doleriøsumai. Tà skolà turësime sumokëti ir mes.

Ar ne teisingai paraðyta?– Kokia iðeitis?– Iðeitis viena – mes ið Irako ir Afganistano

neturime iðeiti paskutiniai…– Kas iðdrás nustatyti tà datà?– Seimas tai turëtø padaryti. Prieð Kalëdas

þuvo du latviai, prieð pat Naujuosius metus uþ-pulti mûsø kariai. Ten kasdien þûsta po kelias-deðimt vietiniø gyventojø. Ir kaþkodël esu ásiti-kinæs, kad Irake kovos dël laisvës ir nepriklauso-mybës ateityje bus dar arðesnës. Ypaè po mirtiesnuosprendþio Sadamui Huseinui. Ásidëmëkime,tam nuosprendþiui ið visø Europos vadovø pri-tarë tik Lenkijos prezidentas – kiti pasmerkë.Tiesa, neteko iðgirsti Valdo Adamkaus nuomo-nës. O þiaurumas tik iððaukia þiaurumus. Ypaè,

54

kai taip sarkastiðkai buvo parodyta pati egzeku-cija, kurià, teatleidþia jam Dangus, DþordþasBuðas pavadino demokratijos ásikûnijimu.

Dieve mano – demokratija kartuvëse!Kuo daugiau kartuviø – tuo daugiau demo-

kratijos?– Paskaityk dar Vytautà Petkevièiø, kursai ra-

ðo: “Sadamo Huseino amerikieèiai negali ir ne-turi teisës teisti, nes jis yra jø belaisvis. Jo neturiteisës teisti ir vietiniai amerikonø nupirkti teisë-jai, nes Sadamà Huseinà nuvertë ne sukilusi liau-dis, ne kokie nors vietiniai perversmininkai, betamerikieèiø ir anglø kariuomenë. Pagrindinis pre-tekstas – masinio naikinimo ginklai – nebuvo ras-ti, todël abiem agresoriams (JAV ir Anglijai) rei-kës atsakyti prieð tarptautiná Hagos teismà, aiðku,jeigu tø teisëjø nepapirks XXI amþiaus fiurerisDþordþas Buðas.

Siøsdami Lietuvos kareivius kariauti amerikie-èiø pusëj, mes automatiðkai tampame tokiais pat ag-resoriais kaip ir JAV. Todël mûsø uþpultø ðaliø ka-riai turi teisæ perkelti veiksmus ir á mûsø ðalá“.

– Buðas Irake áklimpo iki paþastø ir klimpstadar giliau – planuoja ið Irako padaryti tris vals-tybes. Taigi suskaldyti kovojanèià tautà.

– Bet gráþkime namo. Ar mûsø Seimas iðdrás nu-matyti mûsø kariuomenës iðvedimo ið Irako datà?Ar uþteks tam sveikos nuovokos ir politinës valios?Mes juk daug kur patylime, kai reiktø rëkti visu bal-su. Ðtai Izraelio premjeras pareiðkë, kad jo valstybëjau turi branduoliná ginklà. Þurnalistai tà faktàpateikë labai aptakiai – Izraelio premjeras, girdi, pra-

55

sitarë. Ir visas pasaulis tyli. Amo neteko?– Pasakysiu viena – ðitokio lygmens politi-

kai ið netyèiø neprasitaria. Kaip sakoma, be Dievovalios ir plaukas nuo galvos nenukrenta. Izraelispasitikrino – tylës pasaulis ar ne? Pasaulis tyli.

– Bet kodël? Toliau politiðkai murkdomas irplûstamas Iranas, kuris sodrina uranà, o dël Izra-elio – mirtina tyla? O jis toj mirtinoj tyloj krau-na á arsenalus vis naujas ir naujas atomines arvandenilines bombas – branduoliná ginklà…

– Tau neaiðku? Manau, ir be þodþiø aiðku.O po to, kas aiðku, dedame taðkà. Þinoma, màs-tydami apie tai, koks yra mûsø graþusis pasaulisir kas ið jo gali likti, jei…

– O mes, uþuot balsu susimàstæ ir taræ savoþodá, dairomës á Maltà – Gedimino Kirkilo vy-riausybë skyrë vos ne penkiasdeðimt tûkstanèiø li-tø pabëgëliams ið Afrikos Lietuvoje priglausti. Tai-gi lietuvius varome ið Lietuvos ir jø vieton á Lie-tuvà veðime negrus…

– Pabëgëlius ið Afrikos priglausti papraðë Mal-ta, kuri neturi jø kur dëti. Maltà að galiu supras-ti – tokiai maþai ðaliai, kurioje gyvena vos pusëmilijono gyventojø, kiekvienas imigrantas yrasunki naðta. Bet kuo èia dëta mûsø Lietuva? Kuojinai prisidëjusi prie to, kad Afrikà apimtø skur-das ir þmogui ten bûtø problemiðka gyventi? Kaskita senosios Europos valstybës, kurios Afrikojeturëjo kolonijas ir tarpo ið jos gamtos turtø, api-plëðdamos tø kraðtø gyventojus. Tad spræskimesavo þmoniø problemas – juk kas penkta Lietu-vos ðeima paskendusi skurde ir nematyti, kad

56

ðiemet situacija keistøsi. Uþsienieèiai stebisi, pa-vyzdþiui, mûsø daugiavaikiø ðeimø skurdu, per-ka toms ðeimoms bustus ir stebisi, kodël ðitonedaro mûsø vyriausybë. Jai visai negaila tau-tos. Gyvenkime pagaliau ir savo þmonëms – pa-saulá pertvarkyti mes per maþi…

– Kas labiausiai jaudina pradedant naujusmetus?

– Kas jaudina? Ir tai, apie kà èia kalbëjome,ir tai, ko nepaminëjome. Pasakysiu viena – pra-ëjæ metai savo problemø neiðsineðë. Jos likomums. Tad jaudina pagrindinis dalykas – kaipgyvensime toliau. Ar su tokiu politiniu uþside-gimu ir entuziazmu lakstysime ið partijos á par-tijà, ieðkodami sau uþuovëjos ir korumpuotospadangës, ar bent ðiek tiek pradësime rûpintisþmogumi, kuriam ðiandien nëra lengva gyventi,ar sugebësime perþengti savo ambicijø sienas irsvarbiausia – ar nustosime ið gaubicø ðaudyti ámuses, manydami, kad ðturmuojame amþino sa-vo prieðo tvirtoves…

– Ðie metai – ugninës kiaulës metai…– Jie bus ne ugninës kiaulës, o þmoniø metai, ir

visai nesvarbu, kaip vadinami. Svarbu, kad þmo-nëms tais metais bûtø geriau, o kiaulës gyvenimasir likimas visiems aiðkus – jei nepadvës, tai papjaus.Juoda ji, ugninë ar nekaltai balta. Rytø ar Vakarø.Kiaulë yra kiaulë – ir daugiau niekas. ..

Nepavydëkim kiaulei gyvenimo.Ir negyvenkim kaip kiaulës – nuo geldos iki

kinio…2007 01 06

57

Penki drambliaipadauþtomis kojomis

– Ðiø metø biudþetas pristatytas skambiu pava-dinimu – valstybës gerovei kurti. Taigi pagaliau ëmë-mës kurti valstybës ir jos þmoniø gerovæ?.

– Teoriðkai – arklys, o praktiðkai neatsistoja,kaip sako iðmintingi þemaièiai. Juk to paties biu-dþeto finansiniø rodikliø apþvalgoje teigiama,kad bendrasis vidaus produktas augs tik ðiemet,o vëliau jis palaipsniui maþës nuo 5,3 procentokitais metais iki puspenkto procento du tûks-tanèiai devintaisiais. O tuo paèiu metø uþsienioskoloms gràþinti reikës net 1 214 milijonø litø,o vidaus mûsø skoloms dengti – 1 976 milijo-nø litø, esant dabartiniam valiutø kursui. Taigiiki gerovës dar labai toli.

– Tai koks tas mûsø biudþetas yra, kai vienasjo ðonas ðildo, o kitas – ðaldo?

– Tas mûsø biudþetas yra deficitinis, jis to-liau didina valstybës skolà, jis suformuotas neat-siþvelgiant á rinkos ir ûkio realijas ir galimos at-eities perspektyvas, jame maþai ekonominës so-cialinës analizës, nematyti Lietuvos kaip valsty-bës, kuri yra Europos Sàjungos vizijos ir strate-gijos dalis, jis nesiremia socialinës politikos ágy-vendinimo principais, todël dar labiau didins so-

58

cialinæ skirtá tarp turtingøjø, vis labiau turtëjan-èiø ir vis labiau skurstanèiøjø ir jau atsidûrusiøþemiau skurdo ribos tautieèiø.

– Kà tai þada mûsø buièiai ir kasdienybei?– Nenoriu bûti juoduoju pranaðu, bet gal-

voju, kad dar labiau didës átampa visuomenëje,nusivylimas valdþia ir valdininkais, netgi mûsøvalstybe.Taigi nieko ðviesaus. Ir nër ko stebëtis.

Juk Lietuvoje vidurinysis visuomenës sluoks-nis net keturis-penkis kartus yra maþesnis neguEuropos Sàjungos ðalyse-senbuvëse, kur viduri-niajam sluoksniui priklauso apie 65-70 procen-tø gyventoju. O vidurinysis sluoksnis – tai vals-tybës stuburas. Mûsø valstybë, galima sakyti, darbe stuburo. Nedarbas Lietuvoje maþëja ne dëlvaldþios pastangø steigti papildomas darbo vie-tas, o dël vis didëjanèios emigracijos á kitas ðalis,kur gyvenimas ir pragyvenimas normalus. Ne-maþëja ðeðëlinës ekonomikos màstai, kurie di-dina socialinæ nelygybæ ir pilieèiø pasipiktinimà.Ryðys tarp tautos ir valdþios silpnëja. Jo veik ne-bëra. Auga nepasitenkinimas valdþia.

Taigi tokia nelinksma situacija prieð rinki-mus, kuriø maratonas prasideda ðá mënesá ir baig-sis Prezidento rinkimais.

– Kà ðioje sudëtingoje situacijoje siûlo „Tvar-ka ir teisingumas (liberaldemokratai)“? Jie tiktaikritikuos valdþià ir dþiaugsis valdanèiosios ma-þumos nesëkmëmis? Juk tai lengviausia.

– Mes analizuojame padëtá kraðte: tai, kà da-ro Vyriausybë, ir tai, kà daro savivaldybës, kasnuo jø priklauso. Ir ne tiktai kritiðkai vertiname

59

jø darbà, bet ir turime parengæ visas valstybësgyvavimo sritis sujungianèià partijos programà.Argi normalu, kad ðeðioliktaisiais nepriklauso-mybës metais apie aðtuoniolika procentø, o tai615 tûkstanèiø lietuviø jau gyvena þemiau san-tykinës skurdo ribos. Þemiau skurdo ribos gy-venanèiø pensininkø skaièius per vienerius me-tus padidëjo daugiau kaip keturiais procentais.Ypaè bloga padëtis kaimuose, kur vis daugiauþmoniø atsiduria uþ skurdo ribos. Kur einame?Á kokià gerovæ vedama valstybë?

– Kas dël to kaltas? Tie þmonës, taigi vargðai,kurie nesuduria galo su galu? Ar kaþkas kitas?

– Matyt, tie kaþkas kitas.Vadinasi, tie, kurievalstybæ valdë ir valdo. Jie matë ir mato tik save– per savo didybæ jau nebematë ir nebematoþmogaus. Jie uþmirðo Sàjûdþio nuostatà, kad,nustûmus nuo valdþios komunistus, ne þmo-gus tarnaus valdþiai, o valdþia turës tarnauti þmo-gui. O kuri valdþia nepriklausomybës metais tar-navo þmogui? Tarnavo tik savo klanui, kurá, be-je, irgi sudaro þmonës. Man pasakojo – Vilniausmeras Artûras Zuokas vienai pernelyg ákyriai sa-vivaldybës darbuotojai metæs: „Nesukite mangalvos socialinëmis miesto problemomis, manjos neádomios – socialinë politika savivaldybeineduoda naudos“..

Kaip suprasti toká pasakymà? Kas neduoda nau-dos, tuo nereikia rûpintis? Meras mato tik procen-tus, kurie nubyra savivaldybei, o socialiniø proble-mø sprendimas juk jokio apèiuopiamo pelno neisavivaldybei, nei jos vadovui neduoda.

60

– Kokias darai ið to iðvadas?– Nedarau jokiø, o tiktai galvoju apie jas –

juk gerà pusmetá dirbau Seimo socialiniø reika-lø ir darbo komitete, todël su situacija kraðteesu susipaþinæs. Mano nuomone, ðiandien yrapenkios pagrindinës socialiniø problemø grupës,kurias bûtina nedelsiant spræsti, taigi yra penkimilþiniðki drambliai pamuðtomis kojomis, dëlko skauda, þinoma, ne drambliams – skaudaþmonëms.

– Kokie tie tavo drambliai? Paèiupinëkime iðarti.

– Pirma problema – pensijø, socialiniø ið-mokø ir atlyginimø indeksavimas, atsiþvelgiantá infliacijos dydá. Juk nuolat kyla kainos – irmaisto produktø, ir busto iðlaikymo bei kitøkomunaliniø patarnavimø. Dël ko yra ðitaip, ne-nagrinësime. Tai susieta su labai aukðta mûsøvalstybëje infliacija. Kainomis vejamës EuroposSàjungos valstybes-senbuves, taèiau atlyginimoaugimo tempai Lietuvoje smarkiai atsilieka nuokainø kilimo, ir tai verèia skaièiuoti, kaip iðgy-venti nuo atlyginimo iki atlyginimo, nuo pen-sijos iki pensijos.

– Bet neginkim Dievo á medá – Vyriausybëdidina pensijas, rûpinasi atlyginimø augimu, sa-kykim, kad apskrièiø virðininkams…

– Teisingai – apskrièiø virðininkams, kuriepriklauso valdanèiosios grupuotës kastai, taigi yrasavi. Tauta pamaloninama daþniausiai tik prieðrinkimus. Iðvada – reikëtø daugiau rinkimø. Pa-maloninama dël to, kad pasigerintø rinkëjui ir

61

jis uþ valdanèiàjà grupuotæ nedvejodamas ati-duotø savo balsà. O tiek pensijos, tiek atlygini-mai turëtø didëti visà laikà ir tiek procentø, kiekprocentø iðaugo kainos. Tas visokiausiø iðmo-kø didinimas yra simbolinis, norint pademonst-ruoti pilieèiams, kad jais, atseit, yra nuolat rûpi-namasi. Tai tik profilaktinë priemonë – lyg pro-filaktinis kambario daþymas nenugramdþius se-nø, jau atðokusiø daþø.

– Bet po rinkimø tie pensijø ar kitokiø sociali-niø iðmokø padidinimai neatðaukiami – jie liekaþmogui? Taigi to negalima rugoti.

– To dar betrûko, kad atðauktø. Bet juk kiek-vienam aiðku, kad per nepriklausomybës metusnesukurta aiðki atlyginimø ir pensijø bei kitø so-cialiniø iðmokø didinimo sistema. Todël yra taip,kaip yra, ir þmonës gyvena tik ið vykdomosiosvaldþios maloniø.

– Tai kà siûlo daryti liberalai demokratai?– Reikia ne siûlyti, o keisti ástatymus, kad

visos pensijos, socialinës paðalpos ir socialinës ið-mokos, kompensacijos uþ ðildymà bûtø didina-mos pagal oficialø infliacijos indeksà. Vadinasi,reikia atimti ið valdþios malonumà dalinti tuospinigus, kurie priklauso þmonëms, á kairæ ir de-ðinæ, kada nori. Tada ne þmogus tarnaus valdþiai,o valdþia tarnaus þmogui, ir þmogus tada valsty-bëje nesijaus iðlaikytiniu, kuris visà laikà turi bûtikaþkam dëkingas…

– Taigi vienà dramblá ganëtinai nesunkiai pa-gydëme. Lieka nepagydytas antras nabagas.

– O tas nabagas – socialinës þmoniø proble-

62

mos ir socialiniai darbuotojai. Mes mëgstamepasigirti, kad Lietuvoje gerëja pragyvenimas, ta-èiau reikðmingai patylime, kad daugëja ðeimø,kurios negali iðbristi ið skurdo, ið ligø, ið girtuok-liavimo liûno. Dalá tokiø nelaimingø ðeimø va-diname asocialiomis. Taigi palyginti turtingojeir graþioje ðalyje yra tarsi pasmerktøjø kasta, ákurià valstybë yra numojusi ranka.

– Kà daryti?– Valstybëje yra sukurtas socialiniø darbuoto-

jø institutas. Jø darbas, suprantu, yra labai sun-kus, taèiau kaþkodël labai prastai apmokamas.Vienas socialinis darbuotojas turi priþiûrëti apiedvideðimt asocialiø ðeimø, tarp kuriø yra ir su ne-galia, ir sunkiai serganèiø, – juos reikia nuprausti,pakeisti jiems patalynæ, neágaliems nupirkti maistoproduktø ir kitko, ko reikia gyvam þmogui – su-tvarkyti kambarius, pasirûpinti, kad vaikai lan-kytø mokyklà ir laiku paruoðtø pamokas – ir uþtoká darbà socialinis darbuotojas á rankas gaunavos apie aðtuonis ðimtus litø per mënesá. Dar su-dëtingesnë padëtis kaime. Ðeimos iðsiblaðkiusiospo didelá mikrorajonà, o socialinis darbuotojaspaprastai neturi automobilio, nes ið tokios algosjo nenusipirksi, o nusipirkæs neiðlaikysi, ir liûd-niausia, kad jis negauna kompensacijos uþ trans-portà ir nuvykimà pas lankomas ðeimas. Tai jau,girdi, socialinio darbuotojo asmeninis reikalas. Ojuk jis – valstybës þmogus ir dirba svarbø valsty-bës politikos darbà. O kiek lietuviø, net su aukð-tuoju mokslu,vaþiuoja á Amerikà, ir ne tik á jà,priþiûrëti senukø ir uþ tai gauna didþiulá atlygini-

63

mà, ið kurio gali iðlaikyti ne tik save, bet ir Lietu-voje likusià ðeimà.

Mes siûlome susirûpinti socialiniø darbuo-tojø likimu. Jie juk dirba labai svarbø darbà.

– Ir senukø, ir socialiniø darbuotojø proble-momis, atlyginimø ir pensijø indeksavimu jau pa-sirûpinome. Kokia dar problema stovi skersai ke-lio á galutinæ þmogaus laimæ?

– Po duonos turbût svarbiausia þmogaus pro-blema yra pastogë. Kur èia mûsø problema, ku-ri ateityje gali sukelti dideliø rûpesèiø? Ogi tai,kad Lietuva, lyginant su kitomis valstybëmis,galima sakyti, visiðkai nesprendþia socialinio bûs-to klausimø, o jei tiksliau – tai, kà valstybë ski-ria savivaldybëms socialinio bûsto problemomsspræsti, praktiðkai, didëjant statybø kainoms,nebeteko savo prasmës. Taigi socialinis bûstas,kaip socialinës valstybës politikos kategorija, bai-gia iðnykti. Visiðkai pamirðtos jaunos ðeimos, ku-rios neturi jokiø galimybiø ásigyti bûstà. Juk jokaina jau virðija pusæ milijono litø. Kas lieka jau-nai ðeimai, jei jai neturi galimybiø padëti tëvaiar seneliai?

Tapti bankø ákaitais visam gyvenimui?– Kur èia ðuva pakastas ir kaip já iðkasti?– Teisæ á savivaldybës socialiná bûstà turi as-

menys arba ðeimos, kurios neturi Lietuvoje nuo-savybës teise priklausanèio bûsto arba turimobûsto naudingas plotas, tenkantis vienam ðeimosnariui, yra maþesnis kaip deðimt kvadratiniømetrø, o asmens ar jo ðeimos metinës pajamosir turtas prieð savivaldybës socialinio bûsto su-

64

teikimo metus yra maþesni uþ pajamas ir turtà,kuriø dydþiai numatyti Vyriausybës dokumen-tuose. Pagal ðá nutarimà gyvenanèio Vilniuje as-mens grynosios pajamos neturi virðyti 12 000litø, o turto vertë – 20 000 litø (ðeimos, nepri-klausomai nuo nariø skaièiaus, atitinkamai 24000 ir 30 000 litø). Vadinasi, kiek daugiau neikaip tûkstantá litø per mënesá gaunantis asmuoá socialiná bûstà pretenduoti negali. O toks atly-ginimas – tik duonai ir varganam drabuþiui.

– O kiek biudþete numatyta asignavimø so-cialiniø bûstø statybai?

– Uþpraeitais metais – dvideðimt milijonølitø, pernai – trisdeðimt, ðiems metams – pen-kiasdeðimt. Tai tik laðas jûroje palyginti su to-kiø bûstø poreikiu. Juk eilëse tokiø bûstø lau-kia 13 044 pilieèiai ar ðeimos. Kada jø paskuti-nis gaus bûstà, nedrástu spëlioti. Beje, kas ket-virtas-penktas tokiø butø laukia Vilniuje, o so-cialinio bûsto vieno kvadratinio metro statybakaðtuoja maþdaug pustreèio tûkstanèio litø. Taigiuþ tuos milijonus ne kà bus galima pastatyti.

– Taigi su socialinio bûsto statyba Lietuvojeyra negerai. Kas toliau? Tà negerumà didinsimear maþinsime? Kaip spræsime ðità skaudþià pro-blemà? Subintuosime ir tam ðlubuojanèiamdrambliui kojà ar paleisime já á lankas nesubin-tuota koja – tegu ir toliau sëkmingai ðlubuoja,kol ta koja gangrenuos?

– Yra tiktai viena iðeitis – tam svarbiam daly-kui ið biudþeto skirti daugiau pinigø. Gal netnuskriaudþiant kitas ûkio ðakas. Gal sumaþinant

65

beprasmes karines iðlaidas. Kiekviena padori irsolidi valstybë privalo rûpintis ateinanèia ir nu-einanèia karta, kuri nepajëgi pati apsirûpinti. Jeinesirûpinsime jaunomis ðeimomis, tai, vadina-si, nesirûpinsime Lietuvos ateitimi, drásèiau pa-sakyti – paèiu Lietuvos iðlikimu. Lietuva iðva-þiuos ið Lietuvos. Liks tik juoda jos þemë su se-noliø kaulais. O jei nesirûpinsime vargo uþgui-tais senukais, kurie net neturi pastogës virð gal-vos, paprasèiausiai esame nepadorûs. Liberalaidemokratai yra uþ tikrà, o ne tariamà dëmesáþmogui.

– O kas prieð dëmesá þmogui? Ypaè prieð rinki-mus? Politikø laukia sunkûs metai, o problemosbyra ið aukðtybiø kaip legendinë mana ið dangaus.Priþadame bûti geresni, dëmesingesni, viskà da-ryti geriau, protingiau, bet, anot Viktoro Èerno-myrdino, iðeina kaip visada. Kad ir su ta mûsøpilieèiø emigracija – traukiasi mûsø Lietuva ne-lyg toji mistinë Ðagrenës oda…

– Èia jûs teisus. Pagal oficialiàjà statistikà perketuriolika nepriklausomybës metø dël emigra-vimo Lietuvos gyventojø skaièius sumaþëjo 268300 þmoniø. Emigracija smarkiai padidëjo Lie-tuvai ástojus á Europos Sàjunga, kai atsivërë visivartai á Vakarus, ir nëra simptomø, kad artimiau-siais metais emigracija pradëtø maþëti. Treèda-lis Lietuvos jau Vakaruose. Jungtinës Tautos Lie-tuvà jau priskiria prie ðaliø,kuriose iki 2050 metøgyventojø skaièius maþës sparèiausiai. Taigi darðiame amþiuje galime turëti Lietuvà be lietuviø.Þinoma, jei turësime tokià valdþià, kokià turi-

66

me, kuri toliau savo nosies nemato… – Nebûk juodasis pranaðas, Daili. Uþtenka,

kad að – pesimistas… – Að nenoriu bûti juodasis pranaðas, bet kad

gyvenimas toks ir situacija tokia. Juk aðtuonias-deðimt procentø emigrantø – jaunimas, taigi pa-tys darbingiausi þmonës, kokiø jau trûksta Lie-tuvoje. Lietuva praranda jaunimà. Praranda galvisam laikui. Lietuva praranda jaunystæ. O taijau pavojinga. Daugiau kaip pusë emigrantø –dvideðimties-trisdeðimties metø. O tai reiðkia,kad Lietuvoje lieka gyventi pensinio amþiausþmonës, kurie jau nebedirba ir kuriems privalumokëti pensijas. Tokiø skaièius procentiniai di-dës. Kas jiems uþdirbs pensijas?

Kita emigracijos nelaimë – vyksta didþiulisprotø nutekëjimas. Jaunimas baigia aukðtuosiusmokslus ir vaþiuoja dirbti á uþsiená, ir visai ne-svarbu, koká darbà dirbti – senelius slaugyti, res-torane ar kavinëje indus plauti, ar automobiliøremonto ámonæ ðluoti, nes ten uþ tuos darbusmoka daug daugiau nei mûsø pirmameèiamsmokytojams ar gydytojams, netgi mokslo dar-buotojams.

– Emigrantams gresia nutautëjimas, nes lie-tuviai labai lengvai asimiliuojasi, jiems papras-èiausiai ápirðta mintis, kad jie, lietuviai, yra ma-þaverèiai, kad jø kalba maþavertë, ir kultûra tuopaèiu. Jie tuo jau ásitikina Lietuvoje, kur jiemsuþ toká pat darbà mokama maþiau, nei Britani-joje ar Vokietijoje. Lietuviai, ypatingai lietuvës,be jokios pilietinës grauþaties teka uþ pirmo pasi-

67

taikiusio uþsienieèio. Tai irgi menkavertiðkumokomplekso padarinys.

– Visiðkai sutinku. Tai skaudi problema. Lie-tuviai iðvyksta, o gamta, kaip sakoma, nemëgs-ta tuðtumos – iðvykusiøjø vieton atvyks kita-tauèiai, todël Lietuva neskubëdama, taèiau tvir-tai nutautëja. Tai, ko nesugebëjo padaryti di-dþiausi mûsø tautos prieðai, sugebëjo padarytibuvusios po nepriklausomybës paskelbimo val-dþios. Lietuvoje jau atsiranda netradicinës tauti-nës maþumos, kuriø visai kitokia kultûra, reli-gija, paproèiai ir net pasaulëþiûra.

Nesukûrus specialiø programø imigrantams,atsiras etniniø konfliktø Lietuvoje galimybë.

Labai daþni atvejai, kai gyventi ir dirbti á Va-karus iðvyksta abu tëvai, palikæ savo vaikus gi-minaièiams ar visiðkai svetimø þmoniø globai,o kartais ir visai be globos. Kas iðaugs ið tokiøvaikø? Kas iðaugs ið tokiø vaikø, kurie Vakaruo-se jau nebemoka lietuviø kalbos ir lanko tø vals-tybiø mokyklas? Jau turësime lietuviø, kurie ne-kalbës lietuviðkai?

– Ir dar viena skaudi problema – prekybaþmonëmis. Turiu galvoje merginas, kurios vilio-jamos á Vakarø rojø, o patenka á slaptus ar vieðusvieðnamius. Taigi gráþtame á viduramþius, á kru-vinus vergovës laikus?

– Kà ir besakyti. Prekybos þmonëmis mastaiLietuvoje yra baisiai dideli, taèiau realios situa-cijos niekas neþino, nes nenori þinoti. Kiek dartæsis ðitokia situacija? Juk mûsø akyse þudomaateities Lietuva, ir niekam dël to neskauda. Jei

68

chemikas ar chemikë gal gráð á Lietuvà ir èia dirbs,o koks likimas laukia nuvalkiotos Vakarø vieð-namiuose prostitutës – kad ir su aukðtuojumokslu? Kur mûsø tautiðkasis orumas, kur mûsøtautiðkasis iðdidumas? Taigi viskas prapuolë, tikant lauko pliko kelios puðelës apikreivos liko,anot tautos dainiaus Antano Baranausko.

– Ar tai ne reali grësmë mûsø valstybës nacio-naliniam saugumui?

– Bet ðitos grësmës valdanèioji dauguma armaþuma visai neáþiûri. Ji nusisuka nuo tos grës-mës ir jai, tai valdanèiai daugumai ar maþumai,atrodo, kad jos nëra. Jie tarsi tie struèiai sukiðægalvas á smëlá – nieko nemato, nieko negirdi, ouþpakalá saulutë ðildo ir glosto…

– Negi nëra iðëjimo ið to juodo ir aklo tune-lio?

– Tik rinkimai, nes nieko geresnio ar bloges-nio demokratinëje sistemoje nesugalvota. Kup-rotà tiktai kapas iðtaiso, todël kuprotieji, kurieir tautà padarë kuprotà, turi pasitraukti. Jø vie-ton turi stoti naujos jëgos. Mums siûlo balsuotiuþ socialdemokratus, bet, balsuodami uþ social-demokratus, mes balsuosime ir uþ konservato-rius, o balsuodami uþ konservatorius, balsuosi-me ir uþ socialdemokratus, kurie nuo anøjø jauniekuo nesiskiria. Þmonës sutrikæ. Sakosi neisiàá rinkimus. O anie ðito kaip tik ir laukia. Ypaèkonservatoriai.

– Lietuvoje tikra politinë abrakadabra?– Todël sakau – á rinkimus reikia eiti. Bûti-

nai. Tik pagalvokime, uþ kà balsuosime. Ir va-

69

sará – per savivaldybiø rinkimus, ir kitàmet perSeimo rinkimus, o po jø – ir per Prezidento rin-kimus. Nesileiskime, kad uþ mus galvotø kiti,kad uþ mus valdþià mums rinktø kiti. Valdþia –tai mes, þmonës. Mes turime atsodinti iðkirstasegles ir puðis, àþuolus ir liepaites, mes turimeatstatyti mûsø pasitikëjimà savimi ir ðalies atei-timi, mes pagaliau turime tapti savo ðalies ðei-mininkais, vertais lietuvio vardo. Ir niekas neg-rës mûsø nacionaliniam saugumui, jei mes pa-tys nebûsime sau grësmingi.

Juk mes – lietuviai, ir tuo turëtø bûti pasa-kyta viskas. Mes turime tarnauti tik Lietuvai irlietuviui – daugiau niekam.

2007 02 06

70

Visuotinë seneliø prieglauda?

– Pritariame Dailio Barakausko iðsakytai min-èiai, kad þmogus, visà gyvenimà dirbæs valstybei, gau-tø bet jau aðtuoniasdeðimties procentø vidutinio dar-bo uþmokesèio pensijà. Tada jam nereikëtø ðiukðliøkonteineriuose ieðkoti duonos plutelës pusryèiams.Tokio turinio laiðkelá gavome po Jûsø pasakytø min-èiø per televizijà. Ir tas klausytojas teiraujasi – kokiàpensijà turëtø gauti tas, kurio alga buvo maþesnënei vidutinis atlyginimas, taigi uþ darbà gaudavoatlyginimo minimumà. Tokiø juk Lietuvoj daugiau-sia. Jø laukia skurdi senatvë.

– Kito kelio nëra kaip mano siûlytasis. Juk þmo-gus nekaltas, kad jam uþ darbà ðitiek visà gyveni-mà mokëjo. Juk valstybës kaltë, kad ji leido ðitokámenkà atlyginimà mokëti þmogui, taigi leido ði-taip nevertinti þmogaus darbo. Todël lietuviai irbëga ið Lietuvos. Á tà bëgimà valdanèiosios daugu-mos labai ilgai nekreipë dëmesio, tarsi to nebûtø,kartais netgi didþiuodavosi – integruojamës á Va-karus. Ir dþiaugësi – maþëja nedarbas. Dabar taiatsisuko prieð mus. Taigi netikras dþiaugsmas nëradþiaugsmus. Tai yra dþiaugsmas pro aðaras.

– Taèiau pagal Jus toks pilietis gaus didesnæpensijà nei gaudavo atlyginimà?

– O kà daryt? Argi normalu, kad kas penktas

71

þmogus Lietuvoje – skurdþius. Ir skurdþius Lietu-voje yra pensininkas, visà amþelá dirbæs Lietuvai.Uþsienio pensininkas vaþinëja po pasaulá, senatvëjemëgaujasi gyvenimu prieð amþinàjà kelionæ, o lie-tuvis pensininkas skursta, laukia maloniø ið val-dþios, kuri tas malones daþniausiai dalina tik prieðrinkimus. Taigi naudojasi þmoniø skurdu. Skur-das Lietuvoje tapo politiniu partijø kovos dël val-dþios priemone. Ðtai Vilniaus miesto savivaldybënuo vasario pirmos pensininkams perpus sumaþi-no autobusø ir troleibusø bilietø kainà. Sumaþinovisam laikui ar tik iki rinkimø? Nepasakyta. Bal-suokite uþ Artûrà Zuokà – ir vaþiuosite uþ pusækainos visà kadencijà? Spëliokime. O pensininkøLietuvoje jau tiek pat kaip ir dirbanèiø.

– Taigi kiekvienas dirbantysis iðlaiko po vienàpensininkà? Kokia iðeitis?

– Dvi. Viena – didinti pensiná amþiø, taèiautai yra nepopuliaru. Antras kelias – kad Sodraimokëtø visi, kurie gauna didþiulius atlyginimus,o moka tiktai fiziniø asmenø pajamø mokestá.Turiu omenyje advokatus, notarus, kuriø atly-ginimai vadinami honorarais…

– Bet jø tiek nedaug, kad kaþin, ar, anot þe-maièiø, Sodros biudþete padarytø pagadà.

– Bet litas prie lito – ir jau milijonas. Treèiaskelias, kad pensininkas dar dirbtø ir uþsidirbtødidesnæ pensijà…

– Bet kaip tik Rolandui Paksui premjeraujantbuvo imtasi sankcijø prieð dirbanèius pensininkus– girdi, seniai uþima tas tas vietas, kurias galëtøuþimti jauni þmonës.

72

– Tai Vilijos Blinkevièiûtës, taigi Artûro Pau-lausko ministrës, siûlymas, kuris, esu girdëjæs,buvo parengtas dar konservatoriø valdymo lai-kais. Tai ne Rolando Pakso, o Artûro Paulaus-ko siûlymas, kurá priëmë Artûro Paulausko va-dovaujamas Seimas, o ástatymo pataisas pasiraðëðalies Prezidentas Valdas Adamkus – taigi va-dinkime daiktus tikraisiais vardais…

– Bet gráþkime atgal – ar daug ðitokiø valsty-biø pasaulyje, kur vienas dirbantysis iðlaiko vienàpensininkà?

– Kaþin, ar ið viso tokiø yra. Ir jei toliau vaþiuo-sime tuose paèiuose ratuose, situacija dar blogës –patys buiniausi mûsø þmonës emigravo ir tebee-migruoja á Vakarus, ten ásikuria, veda ar iðteka, tai-gi kuria ðeimas ir kaþin, ar ið ten gráð – vadinasi,þemyninë Lietuva toliau senës ir senës…

– Kokia tos þemyninës Lietuvos ateitis?– ?!?– Visuotinë seneliø prieglauda?– Að, kai kà nors bandau prognozuoti, imu

patá blogiausià atvejá. Tada neapsirinku.– Taigi – pesimistas?– Nenoriu toks bûti, bet gyvenimas verèia.

Todël ieðkau iðeities ið pesimizmo. Ir kitus kvie-èiu tai daryti. Yra problemø, kuriø viena partijaniekuomet neiðspræs. Reikia visos tautos pritari-mo, nes tos problemos lieèia visà tautà. Saky-sim, tautos iðlikimas, garbë ir orumas. Mes ne-galime leisti, kad bûtø Vienos baliø Lietuva irðalia jos – sàvartynø Lietuva. Tai ir VytautasÐustauskas suprato, bet jis, man rodos, suprato

73

vienpusiðkai – kol yra sàvartynø Lietuva, neturiteisës egzistuoti Vienos baliø Lietuva. Að supran-tu tà problemà kitaip – neturi bûti sàvartynøLietuvos, turi bûti Vienos baliø Lietuvà – graþiLietuva. O graþi Lietuva bus tada, kai nebus tojLietuvoj skurdo. Dabar Lietuva negraþi, nes jojkas penktas lietuvis – skurdþius. Ir nerûgokim,politikieriai, jei tas skurdþius kartais pasako, kadprie ruso buvo geriau – prie ruso jis neskurdo.Neskursti jis turi ir nepriklausomoj Lietuvoj.

– Jûsø partija tai gali uþtikrinti?– Manau, gali. Todël ji ir ne valdanèioji, to-

dël nuo mûsø ir nuo mûsø minèiø kartais aro-gantiðkai bandoma atsiriboti, nes anie bijo, kadmes á þmogø þiûrime kitaip, nei á já buvo þiûri-ma visus septyniolika nepriklausomybës metø,kai ið lietuvio buvo daromas runkelis...

– Ið lietuvio buvo daromas ne vien runkelis, iðlietuvio buvo daromas ir emigrantas…

– Tai irgi ateities problema. Daugumaemigrantø Vakaruose dirba nelegaliai, jie neturijokiø socialiniø garantijø, nemoka jokiø drau-dimo ámokø, o netekæ sveikatos ar sulaukæ se-natvës jie gráð á Lietuvà, o gráþæ reikalaus ið vals-tybës pensijø, nemokamo gydymo ir kitko. Iðko jiems tas pensijas ar paðalpas reikës mokëti?Atimti ið tø, kurie ðiandien dirba Lietuvoje irLietuvai? Apie tai reikia galvoti ir kalbëti jau ðian-dien, o ne tada, kai tos problemos atsiras. Taigigalvok, lietuvi, kaip gyvensi ir iðgyvensi.

– Problemø ratas plësis ir plësis?– Ir dar kaip.

2007 02 17

74

Kirsime korupcijai galvàar glostysime jai strënas

– Korupcija prasideda nuo rinkimø?– Prasideda, bet rinkimais nesibaigia. Rinki-

mai yra tarsi pirmas korupcijos etapas – rinkë-jams meluojama, jie viliojami á kairæ ir deðinæmëtomais neágyvendinamais paþadais, pagaliaurinkimø dienà be jokios grauþaties bandoma nu-pirkti rinkëjus. Daugiausia tai gyvenimo sulam-dyti þmones, kuriuos kaþkodël vadiname aso-cialiais, nors asocialiais ir iki bedugnës degrada-vusiais reikëtø laikyti tuos iðsipusèiusius politi-kus, kurie supirkinëja vargðø balsus – juk jie uba-gauja, o ne vargðai, kurie uþ tà gautà gëdingà de-ðimt litø gal nusiperka duonos kepaliukà ir deð-ros rinkæ pietums. Dar gëdingiau, kai balsus më-gina supirkinëti patys kandidatai, kalbamu at-veju – kandidatai á savivaldybiø tarybø narius –bûsimieji mûsø gyvenimo tvarkytojai.

Kaip tokie dirbs Taryboje? Þinoma ims, o iðaukðtø tribûnø rimtais veidais kalbës apie kovàsu korupcija, pasiraðinës visokiausius politiniussusitarimus, smerkianèius korupcijà. Gëda da-ros á tokius vargo politikus þiûrint.

Antras etapas – valdanèiosios daugumos for-mavimas ir mero rinkimai. Prasideda politiniai

75

sandoriai, per kuriuos á tautos valià neatsiþvel-giama, tauta nuðalinama nuo valstybës valdymo,ji jau nebereikalinga, rinkëjai, kuriuos kà tiktaimylëjome ir gerbëme, vël tampa runkeliais, ku-rie tinka nebent naminukei iðsivirti – per pini-gus ir politiniø grupuoèiø vadovø interesus á val-danèiøjø daugumà patenka visai ne tie, kuriaispasitiki ir kuriuos vertina rinkëjai.

– Ar buvo kas padaryta korupcijai stabdyti prieðpraëjusius savivaldybës rinkimus?

– O kas norëjo padaryti? Valdanèioji Seimodauguma nieko keisti nenorëjo. Buvo pakeltasbalsas prieð iðankstiná balsavimà, bet jis liko, norsbe jo aiðkiai galime iðsiversti – bent jau iki tol,kol politikieriams praeis noras supirkinëti bal-sus. Pavyko tik prastumti rinkimø ástatyme pa-taisà, kad stebëtojai gautø patvirtintus balsø skai-èiavimo komisijø protokolus.

– Ar nuo to korupcija pasidarë maþesnë?– O kas tai gali pasakyti? Gal tik sumaþëjo

galimybë klastoti balsavimo rezultatus. Juk darvisai neseniai net á Seimà atveþtus maiðus su biu-leteniais partijø lyderiø nurodymu atriðdavo ir,iðëmæ tuos balsus, perbalsuodavo taip, kaip rei-kalavo vadai. Taip á Seimà patekdavo pseudo-politikai, ir jie keturis metus tvarkydavo valsty-bës reikalus.

Savivaldos rinkimuose vis dar negali bûti ren-kami ne partijos nariai, nors tokiø Lietuvoje galdevyniasdeðimt septyni procentai. Taigi nuo vals-tybës reikalø tvarkymo visa Lietuva nuðalinta –valdþià uzurpavusios partijos, nors partijø rei-

76

tingai smukæ tiek, kad nebëra kur daugiau smuk-ti. Brutaliai iðstumti tautà ið rinkimø prieð dvy-lika metø sugalvojo dabartiniai socialdemokra-tai, ir tokia tvarka patiko visiems po jø valdþiu-siems Lietuvà. Todël nereikia stebëtis, kad vismaþiau ir maþiau þmoniø ateina á rinkimus. Pa-tys þmones atstumiame, ir patys stebimës, ko-dël jie tokie neaktyvûs – atstumtas þmogus ne-gali bûti aktyvus, o susiprotëjæ atstumtieji pa-prastai kelia revoliucijas. Tokioje sistemoje ið-gyventi gali tik apsimesdamas visiðku abliu, arnuduodamas, kad viskas yra gerai, anot rusø, kakniebudj perezimujem…

– Kokios spragos dar likusios korupcijai per rin-kimus?

– Likusios visos spragos, kokios tik ámano-mos. Jø niekas neuþkamðë, nes taip, kaip yra,valdanèiajai politinei grupuotei yra patogu. Mil-þiniðki pinigai metami reklamai. Milijonai litøprieð rinkimus iðdalinama spaudai, radijui, tele-vizijai ir, þinoma, geriausiems partijø lyderiø ber-niukams, kad jie þûtbût patektø á savivaldybëstarybà ar á Seimà. Pinigø sumos yra milþinið-kos. Uþ pirmà vietà sàraðe net keturiasdeðimt-penkiasdeðimt tûkstanèiø litø. Þemesnës vietospigesnës. Taigi ne rinkimai, o politinis bobtur-gis – lemia ne protas, ne iðmintis, bet partijos arkandidato piniginës storis. Tautos renkamos vie-tos iðperkamos – kaip viduramþiø indulgenci-jos. Iðperkamos bûsimø ministrø vietos. Ateinaðtai pas vienà turtingà lietuvá partijos lyderis irsako: “Duok ðimtà tûkstanèiø litø – bûsi mano

77

Vyriausybëje ministro pavaduotojas”. “O juk að,brangus pone, be ðimto tûkstanèiø buvau mi-nistras?” Tuo lygtuvës ir baigësi. O daþniausiaijuk baigiasi sandoriais. Tokie, per pinigus pate-kæ á aukðtus postus, imasi ne darbo valstybës la-bui, o rûpinasi, kaip susigràþinti á postà inves-tuotà kapitalà.

Taigi spragos, kurios þiojëja mûsø rinkimøástatymuose, tai yra valdanèiojo klano morali-nëse nuostatose ir gyvenimo praktikoje. Tai jaunorma. Tuo niekas nesistebi.

– Jos, tos spragos, turi galimybæ suklestëti perSeimo ir Prezidento rinkimus?

– Jos ten ir klesti. Savivaldos rinkimuose josgal ryðkiau suklestëjo tik ðiemet. Galingasis ko-rupcijos medis auga, pleèiasi ir keroja, o jo ðaknysvis giliau ir giliau rausiasi á mûsø þemæ, ieðkoda-mos ten atramos ir syvø, o ið tikrøjø ardydamosmûsø valstybës pamatus, pirmiausiai – pasitikëji-mà valstybe. Ir tam amþinai þaliuojanèiam ko-rupcijos medþiui jau septyniolika metø.

Tø metø obelys paèios derlingiausios.– Jei taip, tai kà turëtø daryti Seimas? Val-

danèiøjø partijø politiniai susitarimai dël kovossu korupcija yra beverèiai ir beprasmiai – tik eili-në proga pakelti korumpuoto ðampano tauræ irsukirsti rankomis – laikykimës!

– O kas tà korumpuoto ðampano tauræ kelia– ar ne tie patys Seimo nariai? Tai kaip jie kirsbotagu korupcijai per uodegà ar galvà? O kà reik-tø daryti? Turim iðnagrinëti politinæ situacijà res-publikoje ir daryti kardinalias iðvadas. Ðtai ma-

78

tom sudëtingà situacijà su valdanèiosios daugu-mos sudarymu savivaldybëse. Èia baisiai daugneðvarumo. Negali nupirkti partijos – perka josatskirus narius, perviliodami á savo partijas, siû-lydami jiems postus, o jø tie nupirktieji pagalsavo iðsilavinimà ir iðprusimà negali uþimti – tadsteigia papildomus postus vien tam, kad bûtøkuo atsimokëti perëjûnui. To nebûtø, jei rinki-mø ástatyme bûtø punktas – daugiausia balsøgavusios partijos sudaro valdanèiàjà daugumà, omaþiausiai gavusios – opozicinæ maþumà, kurikontroliuotø valdanèiàjà daugumà. Reikia pa-galvoti apie tautos iðrinktøjø atðaukimo mecha-nizmà. Tada bûtø aiðkumas. Dabar – aklavietë,kuri pabarstyta korupcijos þiedlapiais…

– Vargingi ir sukti merø rinkimai.– To nebûtø, jei merus rinktume tiesiogiai.

Toks tautos iðrinktas meras galëtø sudaryti ir val-danèiàjà daugumà. Á jos formavimà, tarp kitako, neturëtø kiðtis partijø vadovai, jei jie nëraiðrinkti á savivaldybæ – rinkëjai juk uþ juos ne-balsavo, jie èia yra paðaliniai, jø diktatas nereika-lingas, netgi þalingas. O dabar netgi Briuselyjesëdintis Vytautas Landsbergis nurodinëja Algir-dui Brazauskui, kà jis turi skirti Vilniaus miestomeru, nors nei vienas, nei kitas á Vilniaus savi-valdybës tarybà nëra iðrinkti. Absurdas! Partijosvadovas tetvarko savo partijos reikalus. Tai galir paèiø savivaldybës rinkimø nereikia – susëdakaþkoks Briuselio emisaras su Algirdu MykoluBrazausku ir prie ðampano taurës pasibuèiuoda-mi sudarinëja sostinës Tarybà ir skiria jos merà?

79

Pigu ir patogu…– O kaip yra senutëje Europoje, kur demo-

kratijos ðaknys þymiai gilesnës nei Lietuvoje?– Tiesiogiai merai renkami Austrijoje, Bul-

garijoje, Italijoje, Kipre, Lenkijoje, Slovakijoje,Vengrijoje, daugelyje Vokietijos federaliniø þe-miø, tiesiogiai merus jau renka dvylikoje Angli-jos miestø. Merø pavaduotojai paprastai renka-mi ið Tarybos nariø. Taigi yra ið kur pasimoky-ti, yra kur pasisemti patyrimo. Bet Lietuvoje ási-veisæs breþnevinis politinis sàstingis, nieko ne-norima keisti, nes valdanèiajai daugumai ðitaipgyventi ir tvarkytis yra patogiau. O þmonëms?Þmonës tik tarp kita ko – jie juk runkeliai…

Manau, ir Lietuvai priimtinas europinis pa-tyrimas – ne visus savivaldybës narius rinkti pa-naðiai kaip skiriami Konstitucinio teismo teisë-jai – vieni trejiems, kiti – ketveriems ar penke-riems metams – kad bûtø Tarybos darbø tæsti-numas, kad po rinkimø nesutriktø savivaldybësveikla. Gal verta pagalvoti ir apie mûsø Seimà.Jei á já iðrenkama 90-100 naujø parlamentarø,tai beveik pusmeèiui parlamento darbas paraly-þiuojamas. O gyvenimas juk tuo metu nesusto-jæs, jis eina á prieká…

– Jau propaguojami rinkimai internetu. Juktai puikiausios sàlygos korupcijai toliau klestëti?

– Ir dar kokiai korupcijai! Nereikës per pre-zidento rinkimus kompiuteriams uþlûþti. Ási-vaizduoji balsavimo internetu technologijà? Së-di sau savo troboj prie kompiuterio ir balsuoji,o iðbalsavæs sumàstai, kad negerai balsavai – ta-

80

da balsuoji ið naujo, ir tavo naujas balsas auto-matiðkai anuliuoja pirmàjá. Balsavimas interne-tu atveria neribotas galimybes supirkinëti bal-sus, ir jokia policija tavæs nepagaus, ir jokio gri-mo supirkinëtojui ant snukio nereikës uþsidëti,ar peruko ant nuplikusio pakauðio. Tà sistemàperpratusios mûsø didþiosios partijos ðitaip ener-gingai ir pradëjo propaguoti balsavimà interne-tu. Tai sudaro joms galimybæ iðlikti prie val-dþios vairo ðimtmeèiø ðimtmeèius.

Internetinis balsavimas prilygsta rinkimams,kuriuose balsai ir urnos bûtø iðdalintos partijølyderiams ar jø patikëtiniams – tada bûtø iðrink-tas tas, kas turi bûti iðrinktas, net Amerikos arkoks nors kitos valstybës statytinis, bet ne tas,kurio norëtø mûsø þmogus. Ypaè pavojingastautai toks balsavimas Prezidento rinkimuose.Paprasèiausiai mes dar nepriaugæ iki interneti-nio balsavimo. Ne dël techniniø, bet dël mora-liniø dalykø. Mûsø mentalitetas dar ne tas. Mûsøvisuomenë yra smarkiai serganti, ypaè jos poli-tinis elitas.

– Ar nepakirstø politinei korupcijai kojas rin-kimuose á Seimà atsisakius antro rinkimø turo –kaip yra savivaldybiø rinkimuose?

– Tai padaryti yra bûtina. Dël dviejø prieþas-èiø. Pirma – paprastai prieð antràjá rinkimø turàprasideda slapti ir korupciniai partijø susitarimai,á kovà dël balsø iðmetami dideli korupciniai pi-nigai, suaktyvëja balsø pirkimas. Taigi visiðkaiiðkreipiama rinkëjø valia. Antra, antras rinkimøturas irgi kaðtuoja didelius pinigus, kuriø mums

81

amþinai trûksta ir trûks. Reikia atsisakyti antro-jo rinkimø turo – ir mûsø Seimas bus demo-kratiðkesnis, nes bus uþdaryta dar viena korup-cinë landa. Tokia yra mano nuomonë.

– Jûsø “Tvarka ir teisingumas” uþ tai?– Manau, laiku pateiksime pataisas, kad jau

kitais metais pigiau rinktume Seimà. Tuo la-biau, kad mes bûtume ne dviraèio iðradëjai – iðvisø Europos Sàjungos valstybiø parlamentai perdu turus renkami tiktai Èekijoje, Lietuvoje,Prancûzijoje ir Vengrijoje.

– Antro turo reikëtø atsisakyti ir Prezidentorinkimuose?

– Tiesiogiai prezidentai renkami dvylikojeEuropos Sàjungos ðaliø. Antras balsavimo turasrengiamas, jei kandidatas nesurenka absoliuèiosbalsavusiø rinkëjø balsø daugumos – tada ant-rame ture varþosi du kandidatai kaip ir pas mus.Tad gal pabandome? Tada kandidatø koman-dai nereikës kaupti finansiniø bei moraliniø re-sursø antrajam turui, nereikës prisidaryti tiekskolø, kad ir per visà kadencijà neiðsimokësi, tai-gi nereikës korumpuotø pinigø ir iðrinktajamnereikës pataikauti tai grupuotei, kuri daugiau-sia davë piningø – Prezidentas turi bûti iðrink-tas, bet ne nupirktas. Manau, per tokius neko-rumpuotus rinkimus ir rinkëjas bus aktyvesnis,nes matys dalyvavimà rinkimuose prasmæ – jovalios nepamins slapti partijø lyderiø susitarimai.

– Ar valdanèiosios partijos iðdrás imtis ðitø kar-dinaliø priemoniø prieð korupcijà rinkimuose?

– Að jau minëjau, kad Lietuvos politiná gyve-

82

nimà yra apëmæs gilus sàstingis, labai panaðus áliûdnai pagarsëjusá breþneviná. Sunku patikëti,kad ðis konservatoriø-socialdemokratø Seimasbandytø imtis kokiø nors prasmingesniø euro-pietiðkø reformø – greièiau prieð Seimo rinkimusjis imsis reformø, kurios leistø manipuliuoti rin-këju, o ne daryti já aktyviu valstybininku. Kodël?Daryti þmogø aktyviu valstybininku arba pilie-èiu jiems yra pavojinga. Valdþià dabartinei dau-gumai garantuoja tik pasyvus rinkëjas. Taigi betkokie radikalesni pasiûlymai bus sutikti su poli-tiniais kuolais rankose. Kodël taip sakau? Ið patir-ties. Juk kiek metø kalbame apie tiesioginius me-rø rinkimus, bet valdanèioji dauguma su Prezi-dentu priekyje nesugeba parengti tiesioginiø me-rø rinkimo ástatymo. O kodël? O todël, kad þve-joti purviname vandenyje yra patogiau, nes nei tumatai þuvies, nei þuvis mato tave.

– Iðeina, kad ir toliau plûduriuosime politi-nëse korupcijos srutose?

– Norëèiau, kad neávyktø taip, bet simp-tomai yra tokie.

2007 03 15

83

Partijø diktatûrø linkui?

– Sunerimæ stebime mero këdës dalybas Vil-niuje. Tai kaþkas daugiau, nei áprasta partijø ko-va dël miesto vadovo posto, kokia vyksta per rin-kimus ir po jø. Demokratija nusviesta á patvorá,rinkëjø valia paminta po kojø, iðmesti lozungai,kurie nukreipti prieð vienà asmená – Rolandà Pa-ksà. Jis neturi bûti meras. Neturi – ir viskas. Na,kas, kad þmonës juo pasitiki – jis jau antras þmo-gus Respublikoje, jo partija ðiandien pirma, taigija labiausiai pasitiki Tauta – nepasitiki ja tik Vy-tauto Landsbergio konservatoriai ir Algirdo My-kolo Brazausko socialdemokratai. Kiti ðokinëjaapie juos nelyginant dvaro pajacai.Kur tai veda?Ádviejø partijø diktatûra?

– Neþinau, kur tai veda, bet viskas, kas vyks-ta dabar Vilniuje, yra nedora ir neteisinga. Koðituo siekiama, nesuprantu arba bijau suprasti –nevertindami Rolando Pakso, kaipo vieno po-puliariausiø þmoniø Respublikoje, kurá gerbiarinkëjai, o jie gerbia ne tiktai patá Rolandà Pa-ksà, bet ir jo partijà, tiek socialdemokratai, tiekkonservatoriai, nevertina Lietuvos þmoniø, at-virai niekina juos, spjauna á jø nuomonæ.

– Ko ðituo jie siekia?– Gal ir nieko nesiekia – gal jiems tik ðitaip

iðeina, nes tose partijose jau ryðkus racionaliø pro-

84

tø stygius? Senieji lyderiai moraliðkai nusidëvë-jæ, jauniems jie trukdo pasireikðti. Tai bûtø lygir viena veidrodþio pusë. Konservatorius að su-prantu – juos Rolandas Paksas pasaulio akivaiz-doje prikalë prie gëdos stulpo, nepasiraðydamasliûdnai pagarsëjusios sutarties su Viljamsu. To-kiems konservatoriai nedovanoja, ypaè lyde-riams. Tai yra bûdinga menko intelekto politi-kams ir ne politikams – atsirado, matot, uþ musgudresnis ir protingesnis. Todël vos tik pradë-jus eiti Prezidento pareigas Rolandas Paksas buvoapkaltintas bûtais-nebûtais dalykais, kurie po ap-kaltos supliuðko, o jo bylà priëmë dëmesinStrasbûro Þmogaus teisiø teismas. Tai antrassmûgis konservatoriams. Protingai pagalvojus,tokiu atveju reikëtø palaukti, kol bylà iðspræs tasteismas, bet konservatoriai pasirinko puolimà –geriausià gynybos taktikà – trûks plyð neleistiRolandui Paksui bûti iðrinktam sostinës meru.Tada jie lyg ir galëtø pasigirti Strasbûrui – girdi,þmonës jo nerinko Vilniaus meru, girdi, vilnie-èiai juo nepasitiki. Kiekvienas melas turi savosparnus…

– O kodël ðitoje konservatoriø kapeloje birby-ne bûgnà muðti pradëjo Algirdas Mykolas Bra-zauskas?

– O ar to bûgno jis nemuðë Rolando Paksoapkaltos byloje? O gal yra priverstas birbyniau-ti? Juk Lietuva – kompromatø ðirðynas, taigi ky-lis kylá kala? O bijo Rolando Pakso? Bet ko bi-joti miesto mero? Kad ims ir atsistos ant kojø?Toká reikia mirtinai uþspardyti. Ar ne bolðevi-

85

kai ið prigimties, vaizduojantys demokratus? Koið tokiø tikëtis? Tai dar kartà árodo, kad tiekVytautas Landsbergis, tiek Algirdas Mykolas Bra-zauskas yra tos paèios epochos vaisiai. Mums to-kiø nereikia.

– O gal èia taip vadinamoji vaikø ir tëvø pro-blema? Tik ðá syká politikoje, bet ne ðeimoje? Uþ-augo vaikai, jau màsto savarankiðkai, o tëvai visgalvoja, jog dar jie jøjø vaikai, dar nieko neiðma-no, dar tik þaidþia lëlëmis? Juk dël tos paèios prie-þasties TSKP Centro Komiteto Politinis biuras bu-vo tapæs nukarðëliø prieglauda? Ar tai ne LeonidoBreþnevo kopija? Ar tai ne Andrejaus Gromykosðeðëlis? Pats jau nebepajëgdavo álipti á tribûnà, betvalstybës uþsienio politikai dar vadovavo. Konstan-tinui Èernenkai raðydavo scenarijø biuro posë-dþiams, o tame scenarijuje frazës – „Laba diena“,„Biuro posëdá pradedame“, „Viso gero“.

– Ir atsiranda tokioje aplinkoje savarankiðkaiir nestandartiðkai màstantis Algirdas Paleckis, ku-riam jokiø scenarijø nereikia – pats juos gali pasi-raðyti? Tada Algirdas Mykolas ima jam diktuoti.Ir ima já stumdyti. O jis juk ryþtingas vyras. Jisjuk vienintelis ið socialdemokratø, kandidatavu-siø á vietines tarybas, atsisakë Seimo nario man-dato ir eina dirbti á Vilniaus miesto tarybà.

Ir uþ tai jam grasinama paðalinimu ið partijos.Laikyèiau tai partijos degradavimu – ðalinti

ið partijos politikà, kurá vilnieèiai iðrinko á savi-valdybæ. Taigi màstyti negali – turi klausyti. Ma-nau, po paðalinimo jo, kaipo politiko, autorite-tas dar labiau iðaugs.

86

– Ðalinti ið partijos uþ tai, kad tave iðrinko ámiesto tarybà?

– Galvoj tokia nesàmonë netelpa. Bet neapy-kanta daro viskà.

– Taigi konservatoriai turá toká ið savo gretøpaðalintà Rolandà Paksà – socialdemokratai tu-rëtø toká pat Algirdà Palecká?

– Keistos paralelës, bet jos yra. Partijø lyde-riai atstumia màstanèius þmones. Tokie – pa-vojingi.

– O kuo pavojingas Rolandas Paksas kaipoVilniaus meras? Jis negali turëti kokiø nors finan-siniø iliuzijø – jis turës dirbti sàþiningai, dorai,nesidairydamas nei á deðinæ, nei á kairæ, ir ðitoprivalës reikalauti ið savo tarnybø – opozicija sa-vivaldybëje bus tokia galinga, kad valdantieji irpagalvoti negalës apie nedorus dalykus, o nuo toVilniui tik á gera…

– Gal tuo jis ir pavojingas? Gal to ir bijo tiepolitiniai karðinèiai? Juk savo sumanymø jamnebuvo leista ágyvendinti ir prezidentûroje. Ki-ta vertus, kiekvienas buvusysis palieka savo pëd-sakus darbo vietoje – naujas vadovas gali kai kàir atkasti tame archyve. Taigi bijomasi, kad Ro-landas Paksas tame dangoraiþyje kai ko neatras-tø, ið ko taptø aiðku, kà tuose rûmuose ir jø ap-linkoje veikë ir konservatoriai, ir socialdemok-ratai, ir liberalai…

– Po mudviejø pokalbio apie korupcijà rinki-muose ir ypaè po rinkimø, skaitytojai pritarë, kadvienintelë iðeitis ið padëties yra tiesiogiai mero rin-kimai. Bet kaip dirbti þmoniø iðrinktam merui,

87

jei bus tokia aplinka kaip Vilniuje – valdanèiojiklika prieð asmená, kurá gerbia Tauta, bet neger-bia jos runkelinis elitas? Taigi ëriukas ámetamas ágardà, kuriame urzgia vilkø gaujà.

– Reikia, kad Seimas nesukurtø tos vilkørujos savivaldybëje. Pavyzdys mums bûtø Itali-ja. Ten savivaldybëse, kuriose yra iki 15 tûks-tanèiø gyventojø, sàraðas, kuriame yra mero rin-kimus laimëjæs asmuo, gauna du treèdalius man-datø, o likusieji – tik treèdalá. Taigi meras nëravieniðas tarp vilkø – jis á Tarybà atsiveda savoþmones. Tose savivaldybëse, kur gyventojø skai-èius didesnis nei penkiolika tûkstanèiø, mero rin-kimai Italijoje gali turëti du turus – jei pirmameture meras neiðrenkamas, tai surengiamas antrasmerø rinkimø turas, kuriame dalyvauja du pir-mavæ kandidatai á merus, ir nugalëtojas po rin-kimø gauna 60 procentø mandatø savo sàraðui.

Beje, antrajame rinkimø ture partijø sàraðainedalyvauja – dalyvauja tik du pirmaujantys kan-didatai á merus.

– O jei pusæ balsø pirmajame ture surinkokitos partijos sàraðas, tai yra ne antrame ture ið-rinkto mero sàraðas?

– Galioja pirmajame ture iðrinktasis sàraðas.Meras tada neturi daugumos Taryboje.

– Gavau laiðkà ið Marijampolës. Autorë raðo,kad keturiø metø kadencija yra per trumpa, kadiðrinkta Taryba galëtø nuveikti visus darbus, ku-riuos yra paþadëjusi rinkëjams. Negi ketveriø me-tø neuþtenka rinkimø programai ágyvendinti?

– Mes Tarybas renkame ketveriems metams

88

– kaip ir Seimà. Buvo laikas, kai rinkdavome tikdviems metams. Aiðku, ilgesnë kadencija geriau– kad ir penkeriø metø, kaip prezidento. Belgijaþemutinës pakopos savivaldybes renka ðeðeriemsmetams, Kipras ir Airija – penkeriems, o Estija –tik trejiems. Ekonomiðkai pagrástesnis yra ilges-nis laikas. Manau, apie tai reiktø pagalvoti irmums – savivaldybiø rinkimai galëtø vykti kartusu Prezidento rinkimais. Jie bûtø pigesni.

– Ponia Emilija Rimkienë ið Rokiðkio pasipik-tinusi partijoms iðkelta kartele per rinkimus. Josnuomone, jokiø karteliø partijoms perðokti nereiktø– nuo to Tarybos bûtø tik demokratiðkesnës, nesatstovautø platesniems gyventojø sluoksniams. Taiypaè naudinga bûtø naujoms ar maþoms partijoms,kuriø dauguma – dabar visos senosios partijos uzur-puoja valdþià vietose, uþ durø palikdamos daugprotingø ir ðvieþiø minèiø turinèiø politikø.

– Tai irgi svarstytina problema. Kita vertus,slenkstis, kurá partija turi perþengti, norëdamapatekti á Tarybà, drausmina partijà, skatina josgretø augimà. Tai juk gerai. Tas procentinisslenkstis, kurá partijos turi perþengti, Tarybà darosolidesnæ, kompaktiðkesnæ, tvarkingesnæ. Taèiauteisûs yra ir tie, kurie nori, kad to slenksèio ne-bûtø, tuo labiau, kad jo nëra ir kai kuriose Eu-ropos Sàjungos ðalyse. Beje, jokio diktato èia në-ra – yra pasirinkimo ávairovë. Jokio slenksèio,pavyzdþiui, nëra Kipre, Norvegijoje, Nyderlan-duose, Ðvedijoje, o ðios valstybës puikiai tvar-kosi. Estijoje ir Vokietijoje tasai slenkstis – penkiprocentai. Turkijoje – netgi deðimt procentø.

89

– Demokratiðkiausi, galvoju, yra rinkimai, kurneegzistuoja jokie slenksèiai. Pritrûksta iki toslenksèio kokiø ðeðiø balsø – ir þmonës nebeturisavo atstovo taryboje?

– Tada prasideda balsø dalybos, kitais þodþiaistariant, prasideda naujø nariø rinkimai, o tuoserinkimuose jau dalyvauja ne pilietis, bet rinki-mø komisija. Tai galime vadinti demokratija?

– Mes, pastebiu, esame labai tingûs persitvar-kymams. Prieð deðimt metø iðvarëme ið savival-dybiø veiklius, bet jokioms partijos nepriklausan-èius þmones – ir niekaip jø neástengiame gràþintiatgal. Net ir per teismus to nepavyksta padaryti.O sakomës gyvenà demokratinëje valstybëje.

– Valstybë gali bûti ir demokratinë – tik Sei-mas yra nedemokratiðkas, jei leido tokius daly-kus. Eksperimentuoti, manau, nereikëtø. Visi,atrodo, sutaria, kad nepartinius þmones reikiagràþinti á savivaldybes, taèiau tasai supratimas api-pinamas biurokratiniais samprotavimais, ið pil-kø þodþiø sumûrijama tokia biurokratizmo sie-na, kad ir patys jos nesugebame perðokti. O jukir perðokti nëra ko – reikia gràþinti tai, kas Lie-tuvoje prieð deðimt metø buvo. Taèiau tuojaupateikiamas klausimas: „O prie ko ðliesis nepar-tinis þmogus savivaldybës taryboje?“ Atsakymas:„O prie ko ðliejasi jokiai frakcijai nepriklausan-tis Seimo narys?“

Taigi bëda yra ne èia. Bëda yra tai, kad mûsødidþiosios partijos nori uzurpuoti valdþià vieto-se, ir tam jø nedoram norui pritaria Seimas.

– Todël ir partijos, ir Seimas yra atsidûræ rei-

90

tingø apaèioje – ir vienais, ir kitais tauta nepasi-tiki arba labai maþai pasitiki.

– Vis daugiau pas mus biurokratiðkø instan-cijø, o renkamø sistemø palyginti su kaimyni-nëmis valstybëmis smarkiai sumaþëjæ. Atkuriantapskritis, buvo samprotaujama, kad bus naiki-nami rajonai, o jø vietoje maþuosiuose mieste-liuose atsikurs valsèiai – taigi valdþia priartës prieþmogaus. Taèiau to neávyko. Liko apskritys irrajonai, o miesteliai liko seniûnijomis, neturin-èiomis jokio savarankiðkumo ir finansiniø re-sursø. Tiek apskrities, tiek seniûnijø pareigûnainëra þmoniø renkami, o yra Centro skiriami. Otokioje Prancûzijoje yra apie 36 tûkstanèiai sa-vivaldybiø, ið kuriø apie aðtuoniasdeðimt pro-centø turi maþiau nei tûkstantá gyventojø. Rin-kimai á tas savivaldybes vyksta pagal proporcinæsistemà.

– Kada mes turësime tokià tikrà, o ne taria-mà savivaldà, tikrà, o ne tariamà demokratijà?

– Kai turësime demokratiðkà valdþià centrearba, kai demokratus ne vaidinsime, o ið tikrø-jø bûsime demokratai…

2007 04 07

91

Maþoji ir didþioji Malta

– Su kokiu dþiaugsmu ir kokiu nerimu vaþia-vote á pirmà kelionæ uþsienin, kaip Seimo Uþsie-nio reikalø komiteto narys?

– Visø pirmiausia apie paèià kelionæ. Tai bu-vo atsakomojo pobûdþio vizitas. Maltos parla-mento Europos reikalø komiteto delegacija lan-kësi Lietuvoje praeità vasarà. Delegacijos vado-vas tada iðdëstë didþiulá Maltos galvos skausmà– nelegalius imigrantus, kuriø ðalyje keli tûks-tanèiai. Kilo mintis, kad mûsø ðalis gali padëtisimboliðkai spræsti ðià problemà – bent porà ðei-mø, pasipraðiusiø politinio prieglobsèio, apgy-vendinti mûsø ðalyje. Tuo klausimu mûsø uþ-sienio reikalø komiteto pirmininkas Justinas Ka-rosas kreipësi á Vyriausybæ, ir ji pritarë jo pasiû-lymui – priimti simboliná skaièiø imigrantø iðMaltos. Tai padarë ne tik Lietuva, bet ir Vokie-tija, Airija, Portugalija, net Amerika.

Po ðitos áþangëlës að turiu atsakyti á Jûsø klau-simà. Kelionë visuomet sukelia dþiaugsmà, ypaèkelionæ á toká egzotiðkà ir savotiðkà kraðtà, kaipMalta. Taigi natûralu – dþiaugiausi bûsima ke-lione. Taèiau turëjau ir nerimo – viename inter-viu að buvau pasipiktinæs, kad Malta praðo mû-sø priglausti dvi afrikieèiø ðeimas, kurios imig-ravo ten ið Afrikos, bëgdamos nuo skurdo – kam,

92

girdi, mums to ðeimos, tegu jas globoja tos Eu-ropos valstybës, kurios Afrikà nuskurdino. Taikuo èia mes dëti – mûsø trobelë ramioj pamið-këj, ir mes rûpinkimës jos stogu. Ir ðtai kelionëá tà ðalá, kurios praðymo, maniau, nereikia pa-tenkinti. Buvo neramu ir truputá gëda.

– Nepriminë ðito fakto?– Nepriminë, bet að ir be þodþiø supratau

klydæs. Iki ðiol að maniau, kad Lietuva turi grieþ-tai laikytis imigracinës politikos ir niekam nie-kada nedaryti jokiø nuolaidø, bet, pasirodo, nuo-laidø reikia daryti, jei nori gyventi santarvëje sukitomis tos paèios sandraugos ðalimis, nes galiateiti laikas, kad ir tau, turiu galvoje ne save, omûsø valstybæ, gali prireikti tos ðalies pagalbos– tiek asmeniniame gyvenime, tiek tarptautiniuo-se santykiuose mes turime ieðkoti draugø, o neprieðø, o anot mûsø praboèiø tikrintos ir per-tikrintos patarlës, kaip ðauksi, taip ir atsilieps…

– Kas do valstybë toji Malta, kuri ir pradþiu-gino, ir sujaudino tave?

– Maþutë valstybëlë, gyventojø skaièiumi pri-lygstanti Kaunui, tiksliau – kelios salos tarp Af-rikos, Azijos ir Europos, taèiau tokia pat Euro-pos Sàjungos narë kaip ir mûsø Lietuva. Rûpes-èiø toji valstybë turi labai skaudþiø. Pirmiausiai– kankina jà imigracinës problemos. Ðiltas kli-matas, palyginti aukðtas pragyvenimo lygis trau-kia afrikieèius, jie atplaukia á ðità ðalá ir uþmirð-ta, kad reikia keliauti namo. Nepastatysi kas pen-kiasdeðimt metrø ginkluoto kareivio, kuris plau-kianèius bevizius keliautojus ðûviais varytø atgal

93

á Afrikà. Malta ðito nedaro. Uþtat susiduria sugyventojø pertekliumi. Tos dvi afrikieèiø ðei-mos, kurias, Maltos praðymu, priglaudë Lietu-va, mums nëra didelë naðta, bet ðituo mes uþsi-tikrinome draugiðkà Maltos pagalbà, jei jos pri-reiks sprendþiant mûsø, irgi maþos valstybës, pro-blemas Europos Sàjungoje.

– Kalbëdami apie svetimas ðalis, mes visø pir-ma þiûrime, kokie su jomis yra prekybos ryðiai.

– Lietuva eksportuoja á Maltà ðaldytà jautie-nà, maþdaug uþ tris milijonus litø, koncentruo-tà pienà bei grietinëlæ, gaminius ir konservus iðþuvies bei sûrio. Ið Maltos importuojame skin-tas gëles. Taigi prekyba lyg ir simbolinë. Bet ða-lis yra pilnateisë Europos Sàjungos narë – taigimûsø kolegë ðioje valstybiø sandraugoje.

– Kà ádomaus pamatëte per vizità, kuris uþ-truko vos pustreèios dienos?

– Susitikome su Maltos parlamento pirmi-ninku ponu Anton Tabone, Uþsienio reikalø ko-miteto nariais, Ministro Pirmininko pavaduo-toju bei Teisingumo ir vidaus reikalø ministruponu Tonio Borg, Ministro Pirmininko kabi-neto sekretoriumi parlamente Anthony Abela,Uþsienio reikalø ministerijos Ekonomikos ir Eu-ropos reikalø skyriaus generaliniu direktoriumiCharles Inguanez, o laisvu laiku susipaþinomesu sostinës dieniniu ir naktiniu gyvenimu. Visijie dëkojo Lietuvai uþ priimtas gyventi Maltosimigrantø ðeimas, ir man dël to teko ðiek tiekparausti.

– Europos Sàjungoje iðsikerojæs biurokratizmas,

94

korupcija, valdininkø milþiniðki atlyginimai,mums tik lieka pavydëti senbuvëms narëms…

– Maltoje yra visai prieðingai. Ministras gau-na labai maþà atlyginimà, taèiau jam yra leidþia-ma turëti verslà – vadinasi, duonà jis uþsidirbapats savo galva, o ne savo pareigomis, valstybëjo nemaitina – maitinasi jis pats. Jam tik apmo-ka telefonà ir darbo metu suteikia transportà.Net uþsienio ðaliø sveèius jis vaiðina ið savo, kai-po verslininko, kiðenës – jokiø reprezentaciniølëðø negauna. Iðlaidos telefonui, berods, tik duðimtai eurø per mënesá. Parlamento narys ne-gauna nieko – kaip mûsø savivaldybëse. Taigidirba visuomeniniais pagrindais. Kaip ir minist-rai, parlamentarai turi verslà ir á parlamento po-sëdþius renkasi vakare, jau po darbo. Dienos me-tu atvyksta tik á susitikimus, jei, sakysime, á par-lamentà yra atvaþiavæ sveèiø ið uþsienio. Á parla-mentà daugiausia iðrinkta teisininkø praktikø,taigi ne teoretikø, bet praktikø, kurie turi arbaadvokatø kontorà, arba notariatus, vadinasi, yrasusieti su kasdieniais þmoniø teisiniais rûpesèiais.

–Taigi parlamentarizmas ten nëra virtæs poli-tiniu bizniu kaip pas mus?

– Taip iðeitø. Bet paprieðtarausiu tau – ir mûsøLietuvoje politika yra savotiðkas biznis tik val-danèiosioms partijoms, o ne opozicijai. Malto-je, tarp kita ko, yra tik dvi parlamentinës parti-jos, ir jos pasikeisdamos valdo ðalá.

– Kà Maltos parlamentas daro – kuria, kaipmûsiðkis, ástatymus, ar uþsiiminëja kitokiu darbu– juk tai sena valstybë, visi ástatymai jau seniai

95

sukurti, tad juos reikia tik patobulinti ar pritai-kyti naujoms sàlygoms…

– Kaip nebûtø keista, kuria ástatymus ir juos,kaip ir mes, pritaiko prie Europos Sàjungos tei-sës normø. Kitas darbas, kaip að supratau, yraatstovauti savo valstybæ taip, kad jos veidas bû-tø graþus ir patrauklus visam pasauliui, ypaè topasaulio kapitalistams ir politikams. Maltos par-lamentarai atlieka labai didelá lobistiná darbà, ku-rio tikslas – pritraukti uþsienio kapitalà, kad vals-tybë bûtø konkurentiðka Europos Sàjungoje.Taigi viskà daro þmoniø labui ir gerovei.

– Ið ko tokia maþutë valstybëlë gyvena?– Ið turizmo ir þemës ûkio. Að buvau nuste-

bintas – ið kur tas þemës ûkis? Aplinkui tik ak-muo ant akmens. Miestø gatvikës labai siauros.Pasirodo, siauros todël, kad eidamas gatve ne-gautum saulës smûgio, nes vidudiená saulë be-veik pasiekia zenità, o namai uþkloja ðeðëliu visàsiaurà gatvelæ. Ant uolø auga kaktusai ir kitokieaugalai, kuriems reikia labai maþai vandens. Van-duo Maltoje – brangi prekë.

– O kraðto istorija labai turtinga – ne vienakmuo ir kaktusai…

– Civilizacija siekia daugiau kaip aðtuonis tûks-tanèius metø. Kalbama, jog senø senovëje tai ne-buvo sala – tai buvo dalis kelio, kuris jungë Afrikàsu Europa. Bet laikas suskaldë kelià á salas.

– Valdininkijos gyvenimas?– Valdininkija atlyginimus gauna nedidelius,

bet ir paèiø valdininkø yra nedaug, nes nedaugir gyventojø, kuriuos jie turi aptarnauti. Bet Mal-

96

ta yra valstybë, o ne kaþkokios valstybës provin-cija, ir ta savo valstybe maltieèiai pagarbiai di-dþiuojasi. Tvarkosi ji kaip ir kitos maþosios Eu-ropos valstybës – Liuksemburgas, Kipras, Slo-vënija. Prie tokiø maþø valstybiø, deja, priklau-some ir mes – Baltijos valstybës, todël turimevienytis ir palaikyti viena kità, nes problemostos paèios.

– Kariuomenæ turi?– Juk valstybë! Turi policijà, turi kariuome-

næ, visà laikà Malta buvo strateginis punktas, ku-ris ëjo ið rankø á rankas, didþiausià nemeilæ jiejauèia prancûzams, kurie Napoleono laikais þiau-riai plëðë Maltos vienuolynus. Patys maltieèiaiirgi buvo ir yra karingi. Èia juk istorijos tëkmë-je susiformavo ir suklestëjo riteriø luomas. Dariki ðiandien iðlikæ, bet jau praradæ savo istorinæir karinæ galià aðtuoni ordinai, ið jø ir tie, kuriepuldinëjo Lietuvà – tarp jø Livonijos ir Kryþiuo-èiø ordinai. Taigi valstybë labai karinga. Tarpkita ko, ji vaidino nemaþà vaidmená ir Antraja-me pasauliniame kare. Tai buvo valstybë-for-tas, turintis itin galingus átvirtinimus.

– Kurioj pusëj Malta kovësi?– Antihitlerinëje. Vokieèiai ir italai Maltà la-

bai stipriai bombardavo, sunaikindami nemaþaijos istoriniø paminklø ir pastatø. Gal todël irantroji oficiali Maltos kalba yra ne italø ar vo-kieèiø, bet anglø – britus jie gerbia ir myli. Taipjau istorijoje susiklostë.

– Gráþkime prie kelionës. Dël ko susitarta?– Pirmiausiai, dël vieni kitø palaikymo Eu-

97

ropos Sàjungoje. Tiek Lietuva, tiek Malta turineiðnykti tarp didþiøjø Europos valstybiø. Josturi iðlaikyti savo kalbà, savo raðtà, savo kultûrà,turi iðmokti bûti lygios tarp lygiø, iðlaikyti savoveidà, iðmokti tarti savo þodá ir turëti draugø,kurie tà jos þodá paantrintø ir uþakcentuotø, oiðkilus problemoms, balsuotø kartu su mumis.Seimo Uþsienio reikalø komitetas ðito ir siekiasavo vizitais á Europos ðalis. Malta savo veidàpasaulyje iðlaiko. Nusileidome Maltos aerouos-te ir pamatëme aðtuonis Boingus su Maltos atri-butika. Ir pagalvojau – tai, kad Lietuva pardavësavo avialinijas, yra didþiulë klaida. Ðiandien vy-riausybë meta milijonus litø á valstybës rekla-mà, o tokià valstybës reklamà, kaip avialinijos,iðpardavë.

– Tai Lietuvos klaida?– Yra objektø, kuriø, pasirodo, negalima pri-

vatizuoti ir atiduoti á privaèias rankas. Ypaè á sve-timø valstybiø rankas. Tai bûtø Lietuvos laivy-nas, Lietuvos avialinijos, Lietuvos energetinë, du-jø ir naftos pramonë. Mes visa tai arba prarado-me, arba prarandame.

– Nacionalinæ naftos perdirbimo gamyklà par-davëme, o su Rusija kariaujame dël „Draugystës“naftotiekio – tegu kariauja lenkai...

– Kà turi daryti politikai? Jie turi daryti vis-kà, kas ámanoma ir net neámanoma, kad, saky-kim, automobilinis kuras, kurá gamina mûsø te-ritorijoje esanti ámonë, bûtø pigesnis, nei vals-tybëje, kur tokios ámonës nëra. Juk ið to, kà Lie-tuva turi, naudà turi pajusti ne kaþkoks mistinis

98

kaþkas, bet konkretus Lietuvos þmogus. Bet jukðitaip nëra. Kà tik buvau Latvijoje ir esu nuste-bintas – ten ir dujos, ir elektra, ir benzinas pi-gesni nei Lietuvoje, o nei atominës elektrinës,nei naftos perdirbimo ámonës latviai neturi...

– Mûsø vyriausybë leidþia apiplëðinëti Lietu-vos þmogø?

– Taip iðeina, ir tai yra nenormalu. Þmogusvalstybës dëmesá jam vertina ne pagal politikie-riø þodþius, o pagal tai, kiek laisvo pinigo liekajo kiðenëje, sumokëjus visus mokesèius ir nusi-pirkus bûtiniausius daiktus. Lietuvoje þmogui,lyginant su latviais, estais ar net baltarusiais, lie-ka maþiau, todël pagarbaus þodþio nesulaukianei vyriausybë, nei seimas, nei prezidentûra. Pa-sakysiu – Maltos valdþia pirmiausiai mato savovalstybës þmogø, ir tas þmogus mato savo Mal-tà, pasitiki ja.

– Kokios dar bendros problemos jungia mussu Malta?

– Euro ávedimas. Maltos valiuta labai stipri,todël manau, kad jie bendrus Europos pinigusturës anksèiau uþ mus. Mes apie eurà net ir kal-bëti nustojome. Malta – ne. Juk bendras pini-gas Europos erdvëje yra euras, ir nuo jo mes nie-kur nepabëgsime, nors to ir labai norëtume. Bëgtinereikia – reikia kalbëti þmonëms tiesà, o tiesayra tokia: ávedus eurà, kainos kils, nes jos nie-kur, atsisakius savos valiutos, nemaþëjo. Tai ak-sioma, ir ðito mes nepakeisime, ypaè þinant mûsøprekybininkø apetitus.

Tarp kitø problemø, giliau buvo nagrinëja-

99

mos imigracijos problemos, kurios gresia irmums.

– Ið Afrikos? Vietoj lietuviø, kurie migruoja áEuropos Sàjungos valstybes?

– Ið Kinijos, kuri tyliai uþkariauja pasaulá.Didþiuosiuose miestuose jau turime ne vienà ki-nø restoranà, ir netoli tas laikas, kad ðituose mies-tuose galime tikëtis turëti iki trisdeðimties pro-centø kinø diasporos. Ðiandien tie mano þodþiaiskamba neátikëtinai, taèiau ðitaip bus. Taip jauyra didþiuosiuose Amerikos ar Kanados mies-tuose. Kodël mûsø Lietuva gali bûti iðimtimi?Juk mums jau trûksta darbo jëgos, ir mes mie-lai priimsime visus, kurie pageidaus dirbti Lie-tuvoje. Taip kinai tyliai, be vienio ðûvio uþka-riauja pasaulá…

– Ir ateis diena, kai mes, kaip Malta, praðysimetolimø ir artimø kaimynø, kad jie priglaustø bentpo dvi á mûsø kraðtà imigravusiø kinø ðeimas?

– Tokios valstybës, kaip Malta, mums jokiopavojaus nekëlë, nekelia ir nekels. Mes turimedraugauti su tokiomis valstybëmis ir savo þmo-nëms sakyti tiesà, o ne ðerti tautà politiniu opiu-mu. Bûkime tikri savo kraðto ðeimininkai, ne-bijokime savo tautos, o doras ðeimininkas visøpirma yra atviras tiesai, nesvarbu, kokia ji bûtø– gera ar bloga. Tauta turi gyventi realybëje, one klejoti po miglotas politines pievas...

Ðito mus moko ir Maltos istorinis patyri-mas…

2007 05 22

100

Eikim, broleliai, namo, namo?

– Ne kartà jau kalbëjomës apie naujàjà emig-racijà. Sutinki – Lietuva ið savo valstybës bëga nedël ëmimo á rekrûtus, kaip buvo caro laikais, nenuo kalëjimø ar trëmimø, kaip keturiasdeðimt ket-virtøjø rudená, rusams sugráþtant, – Lietuva iðsavo valstybës bëga dël bado, nes nëra darbo iruþdarbio?

– Ið esmës taip. Per neapgalvotas reformas,kuriø reformomis nepavadinsi, buvo sugriautaLietuvos pramonë ir þemës ûkis, þmonës staigaatsidûrë gatvëje be graðio kiðenëje ir jokios per-spektyvos ateièiai, tad lietuviui liko tiktai dviiðeitys – vogti arba emigruoti. Taip vieni nuëjovogti ar kombinuoti, kiti legaliai ar nelegaliaiemigravo á Vakarus, Lietuvoje palikdami senustëvus ir maþameèius vaikelius.

– Taigi dabartinës emigracijos prieþastis – val-dþios vyrø nesugebëjimas tvarkyti ûkio. Ir uþ tokáLietuvos ûkio sutvarkymà buvusiems ir esamiemsSeimo nariams reikia skirti rentas iki gyvos galvos?

– Todël tauta ir ðaukë: „Gëda! Gëda! Gëda!“– Bet nesakë, kam turi bûti gëda. Juk tiems,

kurie per septyniolika nepriklausomybës metø ið-siugdë kiaulës akis, begaliná godulá, norà plëðti irgyventi ne pagal kiðenæ. Neliko jokio atsakomy-bës ir pareigos jausmo. Ir pareiga, ir atsakomybë –

101

devalvuoti. Darau, kà iðmanau. Per maþas skly-pas namui statytis – uþverèiu Vilnelæ, ir niekamdël to neskauda.

– Kodël neskauda? Skauda.– Bet kam skauda, tas yra beteisis. Jis tiktai

gali kalbëti ir piktintis. Ðito valdþia dar nedrau-dþia daryti – kalbëk, kiek nori, rëk „Gëda!” kiekplauèiai leidþia. Bet kas ið to? Ðuns balsas á dangøneina – eina tik pinigas...

– Taip ir iðvarom Lietuvà ið Lietuvos ir lie-tuvá ið lietuvio. Kai pagalvoji, baisu. Turëjomejuk galingà elektroninæ pramonæ, kuopø kuo-pas ðitos srities inþinieriø, mokslininkø, puikiau-siø ámoniø didþiausiuose Lietuvos miestuose.Kur visa tai dabar? O reikëjo tiek nedaug ir tiekdaug – steigti bendras su Vakarais ámones ir ga-minti pasauliui reikalingà produkcijà. Korëja galigaminti, Kinija gali, Singapûras gali, o mes ne-galime? Ir mûsø inþinieriai iðëjo prekiauti skur-liais á Gariûnus, o ámoniø árengimus pardavëkaip metalo lauþà. Taigi viskà turëjome, tiktaiproto neturëjome.

– Dël ko ðiandien kaunasi Kaunas? Dël pra-mogø rûmø, kuriuos norëjo statytis vos ne uþ mi-lijardà litø. Uþ pramonës ámoniø statybà niekasKaune nesikauna. O kol neturësime gamybos, ne-turësime ir stiprios ekonomikos. Kol kas kuriamane dirbanti, bet pramogaujanti ir valganti Lietu-va. O ið ko valgome? Pagal atlyginimus mes jaublogiausiai atrodome Baltijos regione ir tarp tri-jø Pabaltijo valstybiø.

– Uþtat pagal emigracijà pirmaujame.

102

– Visa Europa susirûpinusi apie saviðkiø su-gràþinimà á namus – mes kol kas tylime arba kal-bame apie tai tik puse lûpø. Gal todël, kad patysþmones iðblaðkëme po pasaulá? Gal kad neturimesupratimo, kaip juos susigràþinti? O gal dël to,kad apskritai þmogaus nematome? Mums þmo-gus – tik darbo jëga. Daugiau niekas. Taigi dar-binis gyvulys. Todël gali atsitikti taip, kad imig-ruos á Lietuvà kinø specialistai, o lietuviai pas juosdirbs pagalbiniais darbininkais? Taip atsiras pus-geltoniø lietuvaièiø rasë…

– Jei ir toliau taip, toks variantas visiðkai ga-limas. Liûdna, taèiau taip. Jaunimas, baigæs aukð-tuosius mokslus, vaþiuoja dirbti á Vakarus. Jieten reikalingi – Lietuvai nereikalingi.

– Buvo laikai, kai lietuviai vaþiuodavo uþsi-dirbti á Rytus, bet ið ten sugráþdavo. Turiu galvo-je plëðiniø epopëjà. Ið Vakarø negráþta. Vakaruo-se apsigyvena. Jau girdþiu emigrantus kalbant, kadjø vaikai nebemoka lietuviðkai, taigi tauta nu-tautëja. Auga lietuviø karta, kuri nemokës lietu-viø kalbos, taigi karta, kuriai ðis kraðtas bus visið-kai svetimas. Á tokius kartais þiûrime su ironija,bet juk tai lietuviai, o lietuviø ðioje þemëje tiekmaþai, tiek maþai…

– Todël mums turi rûpëti, kaip iðeivius susi-gràþinti namo. Taèiau, kiek suprantu, tai daug sun-kesnis procesas, nei lietuvio iðvarymas ið Lietuvos.

– Þodþiais nesusigràþinsime. Jei emigrantas gir-di, kad Lietuvoje net ið policijos lietuviai bëgalauk, nes ið oficialios algos negali pragyventi, taiko jis gráð á Lietuvà, kuri net savo policijos negali

103

iðlaikyti. O juk aiðku: jei nebus policijos, nebus irtvarkos valstybëje. Gráði pinigingas á ðità valstybæ,ir tave pasitiks patilèiø plëðikai?

– To, kà savo laiku turëjome padaryti ir ne-padarëme, jau nebepadarysime, kaip sakoma, nu-tekëjusios upës nesugràþinsime, tai bergþdþioskalbos, tad reikia galvoti apie tai, kà turime kon-kreèiai daryti. Jei patys nesugebame daryti, taipasiþiûrëkime á kaimynus, kà jie daro. Juk suemigracijos problemomis susidûrëme ir susidu-riame ne tik mes. Visa Europa migruojanti. Tadreikia þvilgterti á Europos valstybes, kà jos daro,kad emigravæs tautietis gráþtø namo. Tai nëranei sunku, nei sudëtinga, tai visai nieko nekað-tuoja – juk kiekvienoje Europos valstybëje turi-me ambasadas ar atstovybes. Tegu dirba.

– Kà daro, sakysim, Airija, kurios prezidentënuoðirdþiai dëkojo Valdui Adamkui uþ lietuviøemigrantø indëlá á Airijos ekonomikà? Juk ðitosvalstybës gyventojai pasklidæ po visà pasaulá.

– Airija pergyveno tris galingas emigracijosbangas – per vadinamàjá badmeèio deðimtmetá,per masinës emigracijos laikotarpá, kuris pana-ðus á tarpukario Lietuvos, ir po Antrojo pasauli-nio karo, kai bûriai airiø traukë pasaulá ieðkotiduonos kàsnio.

– Airija ir badmetis? Sunku ásivaizduoti.– Ið bado tada Airijoje mirë apie milijonà gy-

ventojø, o pusantro milijono emigravo ið ðalies.Kaþkada turëjusi daugiau kaip aðtuonis milijo-nus gyventojø ðalis sumaþëjo iki trijø milijonø.Ir ið tokios maþos ðalies, ástojus á Europos Sà-

104

jungà, emigracija dar padidëjo – kasmet ið Airi-jos emigruodavo iki penkiasdeðimties tûkstan-èiø gyventojø, daugiausia iðsilavinusiø þmoniø.

– Panaðiai kaip dabar Lietuvoje. Kol muduèia ðnekamës, emigruos dar koks pora ðimtø lietu-viø. Tai ne mano sugalvotas teiginys – tai buvopasakyta per televizijà. Bet kalbëkim ne apie tai.Kà airiai darë, kad sumaþintø emigracijà, o emig-ravusius airius sugràþintø á gimtàjá ðalá?

– Dabar uþ Airijos sienø gyvena apie trys mi-lijonai airiø – taigi antroji Lietuva. Ið jø daugiaukaip milijonas yra gimæ Airijoje, likæ – jau emig-racijoje. Tarp emigrantø daug iðkiliø asmeny-biø. Airiai didþiuojasi, kad aðtuoniolika Ameri-kos prezidentø yra airiø kilmës. Tarp tokiø –Dþonas Kenedis, Ronaldas Reiganas, RichardasNiksonas, Bilas Klintonas. Airiø kilmës politi-kai sveèiose ðalyse daug padëdavo savo tautie-èiams. Jie – solidarûs. Mûsiðkiai – pjaunasi. Ypaènaujosios emigracijos karta. Kad Lietuvoje su-maþëjo nusikalstamumas – emigracijos nuopel-nas. Kartu su darbðèiausiais lietuviais emigravoir nusikaltëliai. Bûtø gerai, kad jie negráþtø…

– Lietuviø kilmës prezidentø Amerikoje ir ki-tose ðalyse mes neturime, tad ðità temà pralei-dþiame pro ausis. Mums rûpi viena – kaip airiaigràþina á Tëvynæ emigrantus. Tarp kita ko, jie nëvieno prezidento á savo ðalá nesusigràþino.

– Airijos vyriausybë pirmiausiai palaiko gerusryðius su airiø organizacijomis emigracijoje. Vienper Diono fondà paramai skirta apie aðtuoniolikamilijonø eurø. Vyriausybë tuo siekia, kad airiø

105

Airijoje ir airiø uþsienyje santykiai bûtø norma-lûs ir pagarbûs, kad jie dirbtinai nebûtø skirsto-mi á savus ir svetimus. Ten nëra prarastosios kar-tos. Yra tik airiai. Ásteigti net specialûs apdovano-jimai labiausiai Tëvynei nusipelniusiems iðeivijosatstovams – apdovanojimus áteikia Airijos prezi-dentas. Prie Uþsienio reikalø ministerijos ásteigtaagentûra airiø uþsienyje reikalams. Plëtojamas tu-rizmas tarp uþsienyje gyvenanèiø airiø, leidþiamijiems specialûs bukletai. Kasmet savo gimtàjà ðaláaplanko apie ðimtas tûkstanèiø airiø, gyvenanèiøuþsienyje. Jie pamato, kaip gyvena jø tëvynë irgráþta á jà gyventi. Laðas po laðo, kaip sakoma, irakmená prataðo.

– Tai ideologinio darbo priemonës. O kokiakonkreti parama teikiama gráþtantiems namo ai-riams?

– Padeda susirasti prieinamà bûstà, reemigran-tams suteikiama þenkli finansinë pagalba, nacio-nalinë profesinio mokymo ir uþimtumo agentûraapmoko reikalingø Airijai specialybiø. O darbø Ai-rijoje yra begalës. Jø nesunkiai gauna ir lietuviai,kurie jau pamëgo ðità ðalá. Prezidentûros lange die-nà naktá dega þiburëlis, kvieèiantis gráþti á gimtàjàðalá. Taigi reemigrantas yra laukiamas. Laukiamiturtuoliø pinigai. Jiems sudaromos visos sàlygospelningoms investicijoms.

– Tad gráþta ar negráþta airiai á savo ðalá – ar ji irtoliau bus emigrantø ið Lietuvos dosni priegloba?

– Gráþta. Per ðeðerius metus Airijos gyvento-jø skaièius reemigrantø dëka padidëjo dviem ðim-tais tûkstanèiø. Kasmet á ðalá gráþta maþdaug 26

106

tûkstanèiai airiø daugiau, negu jø iðvaþiuoja sve-tur. Gráþæ á ðalá reemigrantai parsiveþa naujasmokslo þinias, naujà gyvenimo patyrimà, ener-gijà ir inovacijas. Airija jau imigracijos, o ne emig-racijos ðalis. Mums iki to dar toli.

– Airijoje nëra tokios problemos kaip pas mus– dël airiø pilietybës. Juk mûsø emigrantai pa-versti antros rûðies lietuviais. Jie, visà pokará gy-vendami Amerikoje, turi Amerikos pilietybæ, olietuvio pilietybës negali turëti – tai draudþia ne-priklausomos Lietuvos Konstitucija.

– Tas punktas mûsø pagrindiniame ástaty-me atsirado jos autoriams ir uþsakovams bijant,kad á Lietuvà gráþtantys emigrantai neuþimtø Të-vynëje svarbiø valstybës postø, kuriuos jau bu-vo pasiglemþæ valstybës tvarkymo pagrindø ne-iðmanantys taip vadinami patriotai. Jie ir beemigrantø prarado tuos postus, o nuostata Kon-stitucijoje liko. Jà, þinoma, reikia keisti. Kaiptai padaryti, Seimas susitars, tik labai gaila, kadiki ðiol nesusitarë. Nereikia kasti prarajos tarpmûsø tëvynainiø uþsienyje ir Lietuvoje.

– Airijoje ðito nëra?– Ne tik Airijoje – ir mûsø kaimynai latviai

bei estai jau seniai patvarkë savo pagrindiná ásta-tymà. Tik mes vieni tokie liurbiai likome.

– Airija patenkinta ðitokia savo politika?– Opozicinës partijos kritikuoja vyriausybæ

uþ, anot jø, nepakankamà paramos emigrantamsfinansavimà, reikalauja, kad Senate bûtø atsto-vaujama ir uþsienio airiams, kad bûtø sulygin-tos gráþusiø á ðalá Airijoje gimusiø emigrantø pen-

107

sininkø ir Airijos pensininkø teisës. ProblemøAirijoje yra ir jø bus

– Bet jos maþesnës, nei Lietuvoje?– Bet pasimokyti yra ko. Kurdami savo pro-

gramas, turëtume pasiþiûrëti, kà gero yra padaræairiai, gràþindami po pasaulá iðblaðkytus tautie-èius á Tëvynæ. Mokytis – ne gëda. Gëda – ske-ryèioti rankomis ir nieko neveikti. Vien dainuo-dami „Eisim, broleliai, namo, namo“ nieko ne-laimësime – tik eiliná kartà pademonstruosimesavo bejëgiðkumà.

Ðito nereikia.2007 07 23

108

Po interviu su Seimo Uþsienioreikalø komiteto nariu Dailiu Bara-kausku „Eisim, broleliai, namo, na-mo?“ sulaukëme keleto skambuèiø. „Ið-varyti ið gimtojo kraðto þmones yra leng-viau, nei juos susigràþinti á Tëvynæ“, –sakë Julija Petrauskinë ið Kauno. „ Leng-va moralizuoti, kad iðdavëm Tëvynæ,– sakë lietuvis, gráþæs á Tëvynæ ið Airijosir vël á jà susiruoðæs vykti, – juk ne iðgero gyvenimo iðvykome svetur, ir tensuradome antrà Tëvynæ, kuri duodamums duonà, suteikia pastogæ ir viltátikram gyvenimui mums ir mûsø vai-kams, netgi seneliams, kurie liko Lietu-voje“. „Ne tik Airija rûpinasi savo iðei-vija, – sakë kitas paðnekovas. – Pasiþiû-rëkite, kà daro þydai, ir suprasite, kàreikia daryti Lietuvoje“.

Realistinis koðmaras

– Taigi, kaip rûpinasi savo iðeivija Izraelis?– Þydai mums ne pavyzdys.– Tu kà – prieð þydus?– Jø emigracija ir istorija visai kitokia, nei

mûsø. Þydai iðsilakstë po pasaulá ne po Pirmo-

109

jo ar Antrojo pasaulinio karo ir ne po kaþkokiosavo tautos atgimimo, sveèiose ðalyse ieðkoda-mi duonos ir pragyvenimo, nes tautos vadai neiduonos, nei pragyvenimo tautai nedavë – iðsi-lakstë þydai po pasaulá dar Babilono ir Romosklestëjimo laikais.

– Taip, kai romënai uþëmë Jeruzalæ ir sugrio-vë jø Didþiàjà ðventyklà.

– Nuo tø metø þydai klaidþiojo po pasaulá,nerasdami sau vietos, nes neturëjo Tëvynës. Mesjuk Tëvynæ turime ir turëjome. Taip iki pat ke-turiasdeðimt aðtuntøjø praeito ðimtmeèio me-tø, kai buvo ákurta suveneri Izraelio valstybë.Taigi þydai – amþini emigrantai, þmonës be Të-vynës, tokios uþaugo kartø kartos, kurios nie-kur neemigravo, nes neturëjo ið kur emigruoti –emigracija buvo jø Tëvynë. Todël þydai mumstuo klausimu ne pavyzdys, nes gráþimas á Tëvy-næ jø visai kitoks.

– Bet jie daro viskà, kad kuo daugiau þydøapsigyventø Izraelyje, taigi gráþtø á Tëvynæ. JukIzraelis susikûrë ne tuðèioje vietoje.

– Taip, keturiasdeðimt aðtuntaisiais toje teri-torijoje, kur dabar Izraelis, gyveno 650 tûkstan-èiø þydø. Savos valstybës ákûrimo deklaracijojejie uþraðë:“Izraelio þemëje ákuriama þydø valsty-bë – Izraelio valstybë“, kuri bus „atvira þydøimigracijai ir tremtiniø surinkimui“. Taigi þy-dai save laikë amþinais tremtiniais.

– Ir kai tik Izraelis buvo paskelbtas þydø vals-tybe, á tà teritorijà tuètuojau suguþëjo þydai trem-tiniai – antra tiek þydø, taigi per trejus metus

110

toje teritorijoje jau gyveno daugiau kaip milijo-nas þydø.

– O iki aðtuoniasdeðimt devintøjø praeito am-þiaus metø, vadinasi, per keturiasdeðimt valsty-bës gyvavimo metø ið ávairiø pasaulio valstybiø áIzraelá imigravo dar pusantro milijono þydø. Betimigravo – nereiðkia, kad gráþo, kad jie kaþkurbuvo emigravæ. Jie vaþiavo á savo Tëvynæ ir kûrëjà, kaip valstybæ. Gráþo ið esmës kultûros ir menoþmonës, inþinieriai, gydytojai, mokytojai, profe-soriai. Á Izraelá vaþiavo pasaulio protai.

– Tuo alindami pasaulá?– Nereiktø ðitaip sakyti. Tauta telkësi po sa-

vo stogu. Ðtai kas buvo Izraelis pasaulio þydams– savas stogas, sava þemë, ir jie iðtisus smëlynuspavertë rojumi þmogui.

– Tarp kitø, ir Tarybø Sàjungos þydams. Ið jø– ir Lietuvos þydams.

– Kas be ko. Per paskutiná praeito amþiausdeðimtmetá, kai atsivërë vartai á pasaulá, á Izraeláið buvusiø tarybiniø respublikø iðvaþiavo beveikmilijonas þydø. Daugiau kaip pusë jø turëjo aukð-tàjá iðsilavinimà, apie keturiasdeðimt procentø dir-bo moksliná ir akademiná darbà. Ið esmës tai bu-vo þmonës paèiame jëgø suþydëjime – tik dvyli-ka procentø imigrantø buvo senesni kaip ðeðias-deðimt metø.

– Senesnë kaip ðeðiasdeðimties metø karta buvofaðistø nuþuyta. Milijonø milijonai. Tarp kitø – irlitvakai, tai yra Lietuvos þydai. Juk nëra Lietuvojemiestelio, kur nebûtø þydø ðaudymo vietø.

– O dar kur tarybiniai konclageriai ir kalëji-

111

mai? Kas, kad nemaþai þydø dirbo represiniuoseorganuose, bet buvo daugybë tokiø, kuriuos tieorganai irgi represavo. Tautybë neturëjo reikðmës– reikðmës turëjo protas, iðmintis, paþiûros ir po-þiûriai ir mokëjimas prisitaikyti ir iðgyventi.

– Tai kokia situacija ðiandien yra paèiame Iz-raelyje ir pasaulyje?

– Teigiama, kad pasaulyje gyvena daugiau kaipaðtuoniolika milijonø þydø. Vien Amerikoje –daugiau kaip penki milijonai. Buvusios TarybøSàjungos teritorijoje – maþdaug milijonas. To-liau sektø Prancûzija, Argentina, Kanada, DidþiojiBritanija. O paèiame Izraelyje – iki praeitø metøgyveno kiek daugiau kaip penki milijonai þydø,taigi maþiau, nei Amerikoje. Tik pernai þydø Iz-raelyje atsirado daugiau kaip Amerikoje.

– Tai kur tikroji þydø Tëvynë – Izraelyje arAmerikoje?

– Keistas klausimas. Tëvynë yra ten, kur yraTëvynë.

– Tëvø þemë?– Ne ta prasme. Izraelis dar nëra visø þydø

tëvø þemë. Þydai buvo tauta tremtyje, taigi gi-më ten, kur gyveno – tremtyje. Visa tauta.

– Taigi Izraelyje labai sudëtinga situacija. Të-vynëje tëvynainiø maþiau, nei uþ jos sienø.

– Bet Izraelio þydai ásitikinæ, kad net Ameri-kos þydai Izraelyje gyventø labiau pilnavertá gy-venimà nei gyvena emigracijoje. Patriotai yra su-nerimæ, kad, sakysime, tie patys Amerikos þy-dai masiðkai neimigruoja á savo istorinæ Tëvy-næ, o dirba kitos valstybës labui.

112

– Bet kai Izraeliui iðkyla mirtinas pavojus, pa-saulio þydai susivienija ir gina savo Tëvynæ.

– Per abu karus su arabø valstybëmis Ameri-kos þydai suteikë Izraeliui milþiniðkà finansinæir politinæ paramà.

– O jei staiga karas karas kiltø tarp Amerikosir Izraelio? Katroj pusëj bûtø Amerikos þydai?

– Karas tarp tø valstybiø neámanomas.– Prabilome apie pinigus, kurie valdo pasaulá.

Pasaulio þydai padeda savo valstybei kasdienybëje?– Labai þenkliai. Iki devyniasdeðimt treèiøjø

praeito amþiaus metø vien Amerikos þydai Izra-eliui suteikë septyniolikos milijardø doleriø ne-gràþintinà paramà. O kur dar tiesioginë paramaligoninëms, universitetams ir kitoms organiza-cijoms. Ir dabar Amerikos þydai kasmet suren-ka iki pusës milijardo doleriø savo valstybei. Di-delë parama teikiama per obligacijas ir kitokiusvertybinius popierius. Pasaulio þydai yra dori sa-vo Tëvynës vaikai. Jie augina savo Tëvynæ, jiegloboja savo Tëvynæ.

– Gráþimas á Tëvynæ yra sudëtingas dalykas.Turi veikti labai sudëtingas ir veiksnus aparatas.O kur dar finansiniai svertai, kurie Izraelyje la-bai stiprûs. Mes apie tai galime tik svajoti.

– Uþtenka þvilgterti á valstybës institucijas,kad suprastum, koká dëmesá Izraelis skiria uþ-sienyje gyvenantiems þydams, taigi tautos trem-tiniams. Yra Imigrantø integravimo ministerija,yra Izraelio visuomenës ir pasaulio þydø bendruo-menës ministerija, yra Ministro Jeruzalei ir dias-poros reikalams biuras, yra Ministrø kabinetas

113

diasporos reikalams, yra Ministrø komitetasimigracijai ir integracijai, Uþsienio reikalø mi-nisterijoje yra Pasaulio þydø reikalø skyrius, yraKneseto Imigracijos, integracijos ir diasporos rei-kalø komitetas, yra Þydø tautos politikos pla-navimo institutas. Taigi kiek institucijø valsty-bës viduje rûpinasi po pasaulá iðblaðkytais þydais.Tie þydai jauèiasi reikalingi savo valstybei.

– O kas yra Lietuvoje?– Litas verslininko kiðenëje…– Mes per septyniolika metø nesugebëjome po

pasaulá iðblaðkytus lietuvius paversti lietuviais.– Bet kiekvienas pasaulio lietuvis gali daly-

vauti rinkimuose, kurie vyksta Lietuvoje. Pasau-lio þydai tokios teisës neturi. Tokià teisæ turi tiktaidiplomatinio korpuso tarnautojai.

– Bet mûsø ðalies Prezidentu gali bûti iðrink-tas tiktai toks pasaulio lietuvis, kuris be pertrûkiogyvena Lietuvoje trejus metus.

– Bet ðità ástatymà mûsø teismai leidþia apeiti– ðitaip buvo padaryta Valdo Adamkaus nau-dai. Þydai tokios teisës neturi.

– Tai gal todël prasidëjo þydø emigracija? Jukji Izraelyje yra – kaip ir kiekvienoje normaliojevalstybëje?

– Tik ne dël to. Ilgà laikà Izraelis buvo tikimigracijos ðalis, tai yra, imigruodavo á ðalá dau-giau, negu ið jos emigruodavo. Nuo du tûkstan-èiai treèiøjø situacija pasikeitë – daugiau þmoniøemigruoja nei imigruoja. Pernai, pavyzdþiui, imig-ravo maþdaug penkiolika tûkstanèiø þydø, oemigravo daugiau kaip dvideðimt ðeði tûkstanèiai.

114

– Kodël þydai bëga ið Izraelio?– Tik ne dël skurdo ir nepritekliø. Taikliai

tà procesà pavadino Kneseto spikeris AvrahamasBurgas, pavadindamas já „tyliu ðalá paliekanèiøþmoniø maiðtu“.

– Prieð kà maiðtauja þydai? – Kiekvienoje ðalyje yra prieð kà maiðtauti.

Izraelyje neramu. Izraelis pats kariauja ir prieð Iz-raelá kariaujama. Teroristinis karas yra varginan-tis ir sekinantis þmones. Mes, aèiû Dievui, ðitodar neturëjome progos pajusti. Kita vertus – nekiekvienam imigrantui pavyko integruotis, ne visisurado Izraelyje iðsvajotàjà laimæ – ir ieðko saukitos ðalies. Kiti jau gráþta atgal – á gimtinæ. Þen-klus yra þydø gráþimas á Rusijà. Nemaþai þydøpatraukia gyventi á Australijà – ðitos ðalies vyriau-sybë atvirai pakvietë atvykti kvalifikuotus Izrae-lio specialistus. Jie ten tuètuojau aprûpinami dar-bu ir viskuo, kas reikalinga þmogui.

– Gráþta þydai ir á Lietuvà.– Vienas kitas. O per vienuolika metu ið Iz-

raelio emigravo vos ne trys ðimtai tûstanèiø þy-dø. Taigi emigracija kelia didelá susirûpinimà Iz-raelio valdþiai. Vieni mano, kad tai normalu, tai-gi vyksta natûrali þydø atranka – ðalyje pasiliekastipriausieji, kurie formuos bûsimojo Izraelio na-cionaliná charakterá, o iðvyksta silpnieji, kurie bijoIzraelio prieðø arba net jiems padeda.

– Þydas padeda savo tautos prieðui?– Padëti gali ávairiai – ne tik iðduodamas. Tar-

kim, masinë emigracija silpnina valstybæ, ypaètokià, kurios tautieèiø uþsienyje gyvena daugiau

115

nei Tëvynëje. Izraelyje kaip tik ðitokia situacija.Todël kiekvienas emigrantas – maiðtininkas. Juktokiø uþ Izraelio sienø gyvenanèiø izraelieèiø jaubemaþ milijonas. Pabrëþiu – ne apskritai þydø,bet izraelieèiø, taigi jau gyvenusiø Izraelyje ir iðjo emigravusiø.

– Kaip ir lietuviø, ávairiu laiku emigravusiø iðLietuvos…

– Þydai ðità situacijà pavadino realistiniu koð-maru. Ypaè kalbëdami apie Izraelio ateitá. Gy-vens toje valstybëje ne daugiau kaip ðeði milijo-nai þydø, ir tai nesudarys pusës pasaulio þydø.Jaunoji karta bus visai abejinga þydø tautai. Be-veik nebevyks þydø imigracija. Prieðingai – vy-raus emigracija. Emigruos daugiausia aukðtoskvalifikacijos profesionalai ir mokslo þmonës.Uþsienyje gyvenantys izraelieèiai tols nuo Izrae-lio. Izraelis taps daugiataute valstybe.

– Taigi Izraelis taps valstybe, panaðia á visopasaulio valstybes?

– Matyt, kad bus tik ðitaip. Tam bandomaprieðintis. Ne tiktai þodþiais. Ðeima, pavyzdþiui,turinti du vaikus, skatinama turëti ir treèià, oturinti tris – pasigimdyti ketvirtà. Beje, tuo su-sirûpinæs ne tiktai Izraelis. Sakysim, ir mûsø kai-mynë Baltarusija. Ten tris vaikus turinti jaunaðeima mieste gauna trijø kambariø komunalinábutà, o kaime – sodybà.

– O kà darome mes?– Uþdarinëjame kaimo mokyklas, ieðkome

butø, kuriuose galëtume apgyvendinti darbinin-kus, atvykstanèius á Lietuvà ið uþsienio valstybiø.

116

Mes – Lietuva. – Mûsø nelaukia realistinis koðmaras, kaip ði-

tokià situacijà pavadino Izraelio demografai?– Að neþinau, kas laukia Lietuvos kaip vals-

tybës. Ir niekas neþino. Todël toks visuotinis ðti-lis. Lyg prieð audrà…

2007 08 16

117

Lietuva – Tëvynë jûsø?

– Teko girdëti mûsø Himno parodijà – “Lie-tuva – Tëvynë jûsø”?

– Ne, neteko. Kas tai yra Jûsø?– Jûsø tai yra ne mûsø. Taigi Lietuva – ne

tautiniø maþumø Tëvynë? Tëvynë – metropoli-ja? O Jûs va gráþote ið Vilnijos kraðto. Kokios te-nai nuotaikos, kokios problemos privertë suklustiir Prezidentà, ir Seimà, ir valdininkus?

– Buvau Vilnijoje kaip laikinosios Seimogrupës problemoms Vilnijos bendrojo lavinimomokyklose iðaiðkinti narys. O grupë sudaryta to-dël, kad yra ðio kraðto mokyklose problemø, sukokiomis nesusiduria kiti mûsø respublikos re-gionai, kur gyventojø sudëtis daugmaþ vienaly-të. Vilnijoje situacija visai kitokia. Pasigirsta balsø,kad, prisidengdama tautiðkumu, Lietuvos len-kø rinkimø akcija nori laikyti Vilniaus kraðtàtamsoje ir skurde. Ðis teiginys ne mano sugalvo-tas – tokià iðvadà padarë “Veido” þurnalistai irtoká sakiná uþraðë net ant þurnalo virðelio.

– Gal tokià iðvadà padarë todël, kad yra nusi-statæ asmeniðkai prieð Rolandà Paksà ir jo parti-jà, o Lenkø rinkimø akcija Vilniaus mieste vienapirmøjø parëmë Rolando Pakso “Tvarkà ir tei-singumà”? Taigi visi, kurie palaiko Rolandà Pa-ksà, nenori nieko gero Lietuvai, o ðiuo atveju, gir-

118

di, trokðta laikyti Vilniaus kraðtà tamsoje ir skur-de. Tarp kitø, suprantu, ir paèius lenkus…

– Yra kilusios didelës diskusijos apie situacijàVilniaus kraðte ir jos valdþioje, todël Seime bu-vo suformuota grupë, kuri iðsiaiðkintø, kokiosyra tikrosios problemos lenkø ir lietuviø santy-kiuose. Buvo pirmoji iðvyka á Tetënus, kur yradvi atskiros mokyklos – lenkø ir lietuviø. Tetë-nø seniûnas, beje, – lenkas.

– Kokios yra lenkø problemos Tetënuose? Tu-riu galvoje tikràsias problemas, o ne kà apie jaskalba valdþia Vilniuje, ar kokià nuomonæ yra su-sidariusios politinës partijos?

– Buvau nustebæs, kad tiek mokytojai, tiektëvai, tai yra tëvø komiteto nariai nori vieno –kad jø, lenkø, vaikai galëtø mokytis lietuviø mo-kykloje. Tarpukario laikais ðito tuose kraðtuosenebuvo. Atrodo, vyksta atvirkðèias procesas – len-kai patys lietuvinasi, vadinasi, nori integruotis álietuviø bendruomenæ, tam pritaria jø tëvai, tikyra jëgø, kurios nenori, kad ðitie procesai vyktø.Motyvacija aiðki – tëvai yra priversti leisti savovaikus á lietuviðkus universitetus ir kitas aukðtà-sias mokyklas Vilniuje ar Kaune, nes retas kurisðio kaimo þmogus gali leisti vaikus á aukðtàsiasmokyklas metropolijoje – tai yra á Varðuvos, Kro-kuvos, Balstogës ar kitø Lenkijos miestø aukðtà-sias mokyklas. Todël tëvai turi vienintelá tikslà –kad vaikas baigtø lietuviðkà mokyklà, gerai iðmok-tø lietuviø kalbà ir galëtø tæsti mokslà lietuviðko-je aukðtojoje mokykloje. Juk lenkø kalba Lietu-voje galima mokytis tik Pedagoginiame univer-

119

sitete, kuris ruoðia mokytojus, o kitose aukðto-siose mokyklose sudaryti skyrius lenkø kalba yranetikslinga ir beprasmiðka – trûks ta kalba kal-banèios profesûros ar net eiliniø dëstytojø, o irbûsimø studentø rezervas – menkas. Taigi tokieskyriai bûtø neperspektyvûs.

– Bet lietuviðka mokykla Tetënuose uþdaro-ma, nors vietiniai lenkai ðito ir nenori. Kodël?Apaèios nenori, o virðûnës daro? Kaþkoks keistasvietinës valdþios nesusikalbëjimas.

– Norima uþdaryti ekonominiais sumetimais– kasmet Tetënø mokykloje maþëja mokiniøskaièius. Beje, tas pats ir lenkiðkose mokyklose –moksleiviø skaièius jose irgi maþëja. Lenkiukai irjø tëvai vieningai mums tvirtino – mes, bûdamilenkai, bet Lietuvos pilieèiai, norime mokytis lie-tuviðkoje mokykloje. Ir ne bet kur, o Tetënuose– koks gi tëvas nori iðleisti savo vaikà mokytis uþdvideðimties kilometrø, sakysime, á Eiðiðkes, nesten vaikas ilgam atitrûksta nuo namø, nuo ðei-mos, anksti rytà turi keltis, vëlai parveþamas na-mo, per ilgai atitrûkæs nuo namiðkiø ir tëvø kon-trolës, gali pasukti ið doros kelio – mums pasa-kojo, kad kartais ið tokiø kelioniø berniukai gráþ-ta net paragavæ vynelio ar alaus...

– Taigi lenkai pageidauja mokytis lietuviðko-se mokyklose, bet per deðimt pastarøjø metø Vil-nijoje uþdarytos 73 lietuviðkos mokyklos ir tik 28lenkiðkos? Kur èia ðuva pakastas?

– Joks ðuva èia nepakastas. Imkime, kad irÐalèininkø rajonà – lenkai èia sudaro aðtuonias-deðimt procentø gyventojø. Tad jø vaikø yra dau-

120

giau, o lietuviø kasmet maþëja. Taigi per pra-ëjusius deðimtmeèius ðito kraðto sulietuvinti ne-pavyko. Dabar vyksta prieðingas procesas, ir taireiktø sveikinti – lenkai leidþia savo vaikus á lie-tuviðkas mokyklas ir noriai jose mokosi, nes ma-to perspektyvà. Neatimkime jos.

– Bet, girdëjau, lietuviukai ir jø tëvai ne itintuo patenkinti – mokytojas turi daugiau dëmesioskirti lenkiukui, pirmiausiai, kad ðis iðmoktø lie-tuviðkai, o nuo to nukenèia lietuviukas – jis jaunebegauna tiek þiniø, kiek turëtø gauti norma-lioje vienkalbëje mokykloje.

– Be abejo, pasitaiko visokiø problemø, betjos juk nesunkiai iðspræstinos, tik reikia pagal-voti, kaip spræsti. Mums, Lietuvai, turëtø bûtisvarbu, kad lenkai iðmoktø gerai lietuviø kalbà,baigtø aukðtàjá mokslà ir dirbtø Lietuvai, kuriirgi yra jø Tëvynë kaip ir tau, ir man.

– Bet ðtai dabartinis Lenkijos prezidentas yraper televizijà pasakæs, kad Vilnius ir Lvovas yralenkø miestai. Tai tam tikruose lietuviø sluoks-niuose sukëlë nesveikø minèiø, kurios nepadedaspræsti lietuviø-lenkø problemas, valdþios vyrai topasakymo nebandë aiðkintis ir komentuoti – tarsipraleido pro ausis. Vietiniams lietuviams ten pri-menama – „Èia yra Lenkijos þemës“.

– Politinës putos, be abejo, turi reikðmës. Prieto dar galiu pridurti, kad Ðalèininkø meras ir visiseniûnai rajone yra deleguoti nuo Lenkø rinki-mø akcijos. Taigi lenkai. Kita medalio pusë – di-delá palaikymà ðita lenkiðka valdþia gauna ið met-ropolijos, tai yra ið Lenkijos. Tai, þinoma, yra

121

pagirtina ir suprantama – valstybë turi rûpintissavo tautieèiais, ypaè jaunàjà karta. Lenkija tai irdaro. Todël lenkø mokyklos yra daug turtinges-nës uþ lietuviðkas, nes lietuviðkos iðlaikomos vienið biudþeto, o lenkiðkos, be biudþetiniø lëðø, dargauna pinigëliø ir ið metropolijos. Lenkai, pavyz-dþiui, savo vaikus mokyklose maitina veltui – tonepasakysi apie lietuviø moksleivius. Lenkai pla-tina nemokamai Lenkijoje leidþiamus þurnalus.Lietuviðkose mokyklose sulûþusios këdës, nere-montuoti tualetai, kiauri stogai – lenkø mokyk-los tvarkingesnës. Vadinasi, mes, lietuviai, esameblogesni ðeimininkai, ir ðito savo darbais net ne-bandome paneigti.

– Darai iðvadà, kad Lietuva nesirûpina savopilieèiais buvusiame lenkø okupuotame kraðte,nors turëtume ið visø jëgø bet kokiomis civilizuo-tomis priemonëmis lietuvinti ðá kraðtà.

– Ið tikrøjø susidaro toks liûdnas vaizdas. Su-gebame tik laikas nuo laiko parëkauti, surengtikokià nors politinæ akcijà, o jei prabilti vieðai –tai tik puse burnos, kad, neduok Dieve, kaþkasims ir mus ne taip supras. Kaip, beje, ir visojeLietuvoje. Valdþia atitrûkusi nuo savo þmoniø,nuo savo tautos, nuo savo apaèiø. Ðiuo atveju –nuo tø þmoniø, kurie juos iðrinko á valdþià. OLenkø rinkimø akcija nëra atitrûkusi. Ji tarnaujatiems þmonëms, kurie juos rinko ir kurie gyvenatoje Lietuvos teritorijoje, kuri vadinama Vilnija.Bet, pasirodo, ir jie jau apsibrido. Lenkai, mato-te, nori lietuviðkø mokyklø, lenkø vaikai raðo laið-kus mûsø Prezidentui, praðydami, kad lietuvið-

122

kos mokyklos nebûtø uþdarinëjamos, kad josfunkcionuotø ir kad jie jose galëtø mokytis.

– O mûsø vyriausybë sprendþia visai kità pro-blemà – kokiu druku raðyti lenkiðkas pavardes…

– Mûsiðkiai nuo visø realiø problemø susira-do priedangà – atsiet, negalima bloginti politiniøsantykiø su Lenkijos valstybe. Lyg tai, kad savovalstybëje rûpiniesi savo tautieèiais, turi bûtinaibloginti santykius su Varðuva. Atrodo, kad neið-bridome ið tarpukario metø ir skaudþiø to metoproblemø. Matyt, mûsiðkius bus iðgàsdinæs tasaiLenkijos prezidento ikirinkiminis pareiðkimas apieVilniaus priklausomybæ Lenkijai – ims, matai, irpareikalaus lenkai Vilniaus kraðto…

– Nei ims, nei pareikalaus. Absurdø absurdas.Metropolija yra metropolija, o tautinës maþumosyra tautinës maþumos. Visi turi vietà po ðia sau-le, tik reikia þiûrëti, kad tos saulës kaþkas nepasi-gvelbtø daugiau.

– Juk viskas labai aiðku: visi tie, kurie gyvenamûsø teritorijoje, pirmiausiai yra Lietuvos pi-lieèiai – ir gudai, ir lenkai, ir rusai, ir èigonai.Visi jie turi rinkimø teisæ ir eina balsuoti uþ lie-tuviðkà valdþià – uþ tà valdþià, kuri turi ginti jøinteresus. Kai ðito abipusio dialogo nëra, yra blo-gai, todël reikia ieðkoti prieþasèiø, kodël taip nu-tiko. Lenkø iðrinkta valdþia lenkø daugumos te-ritorijoje, ðiuo atveju, lyg ir nesirûpina lenkø pro-blemomis ir palieka jas kaþkam spræsti, norsspræsti turëtø patys – tarkime, uþdaryti Tetënuo-se lietuviðkà mokyklà ar neuþdaryti, kad lenkøvaikai galëtø jà lankyti èia pat, o ne bûti veþami

123

á Eiðiðkes? Mûsø gi uþdavinys turëtø bûti – kuryra lietuviø, mokyklos neuþdaryti, nes mokyk-la yra ne vien mokymo, bet ir kultûros þidinys.Uþdarysime mokyklà – iðvaþiuos mokytojai, irtoj vietoj liks kultûrinë nykuma. Negi mes to-kie trumparegiai, kad ðito paprasto dalyko ne-suprantame? Tuo labiau, kad yra lenkø vaikø,kurie nori lietuviðkà mokyklà lankyti. Neuþge-sinkime to kultûrinio þidinio.

– O tame þidinyje dabar yra beveik keturias-deðimt vaikø, ið kuriø devyniasdeðimt procentø –lenkiukai..

– Kitais metais á ðità mokyklà nori eiti jauketuriasdeðimt devyni vaikai. Taigi yra augimas.Ir tokià mokyklà uþdaryti? Mano galva, lietu-viðkoms mokykloms turëtø bûti daromos kaikurios nuolaidos. Kad ir dël vaikø skaièiaus. Jukmes esame tø mokyklø ðeimininkai, mes nori-me, kad ðis kraðtas lietuvëtø – tad ir lietuvinki-me já. Uþtenka, kad nutautës toji lietuviø dalis,kuri per pastaràjá deðimtmetá iðvaþiavo á Vaka-rus, ten ilgam apsistojo ir neturi kur leisti mo-kytis savo vaikø, todël moko juos tenykðtëse mo-kyklose, taigi visai ne lietuviðko raðto. Vadinasi,mûsø, lietuviø, jau maþëja, ir ateityje, regis, ma-þës dar sparèiau.

– Lenkø valdþia Ðalèininkuose skriaudþia lie-tuvius ar ne?

– Pakanka þvilgterti á oficialøjá mokinio krep-ðelá, kurá mokiniams skiria mûsø valstybë. Per-nai tas krepðelis Tetënø lenkø mokykloje buvodvigubai turtingesnis, nei gretimoje lietuviø mo-

124

kykloje, nors lenkø mokykloje mokësi maþiauvaikø, nei lietuviðkoje. Kaþkodël perskirstant tokrepðelio lëðas, nuo lietuvio moksleivio nupjau-nama daugiau ir atiduodama lenkui…

– Tai ne vien metropolijos nuopelnas, kad len-kø mokyklos turtingesnës?

– Taip iðeina. Lietuviai yra skriaudþiami.– Ir nei Ðvietimo ir mokslo ministerija, nei

Vilniaus apskrities administracija nepanaikino ði-tos savivalës? Kodël? Þinojo ir neatitaisë. Nupjau-na lëðas nuo lietuviø ir atiduoda lenkams.

– Jau sakiau – mûsø valdþia bijo gadinti vals-tybinius santykius su Lenkija.

– Betgi tokia nelygybë tik dar labiau nustatolietuviukus prieð lenkiukus?Juk vaikai viskà mato.

– Taip, vaikai tokià nelygybæ mato – matoir suaugusieji, bet toleruoja. Ir tai yra labai blo-gai. Ðitaip bræsta naminis nacionalizmas. Prie darpridëkime, kad lietuviui darbininkui „Maþeikiønaftoje“ mokama maþiau, nei tos paèios kvalifi-kacijos lenkui, gauname labai nesveikà reiðkiná.To jau nepavadinsi atsitiktinumu. Tai jau gali-ma pavadinti tendencija.

– Bet gráþkime á Tetënus, nes nuëjome per to-li. O kaip su lenkø mokykla toje gyvenvietëje?

– Per toli nenuëjome – esame savo gimtaja-me kraðte. Lenkø mokykla Tetënuose palieka-ma – ji yra daroma Eiðiðkiø gimnazijos filialu,joje bus ir paruoðiamoji grupë. Iðeina, kad lietu-viðka mokykla, á kurià pageidauja eiti ir lenkøvaikai, bus sunaikinta, o dirbtinai palikta lenkømokykla. Politiðkai tai skamba labai ádomiai –

125

lietuviø kalba ið to kraðto lyg ir stumiama lauk…– Ir vël nuobodþiai kartoju: „O kà veikia mû-

sø valdþia?“– Ir vël nuobodþiai atkartoju: „Nieko neda-

ro“. Prieðingu atveju situacija bûtø kitokia.– Kam mums tokia valdþia, kuri nieko neda-

ro savo tautieèiø labui?– Lenkø vaikai raðo mûsø prezidentui, tas nu-

vaþiuoja á vietà, pasiðneka ir vaþiuoja namo – itið pirðlybø. O lietuviai tuose kraðtuose jauèiasiantrarûðiai, tarsi mes, lietuviai, o ne lenkai èiabûtø tautinë maþuma. Ið Lietuvos mokyklø lie-ka tik skambûs pavadinimas – sakykime, Lietu-vos Didþiojo Kunigaikðèio Algirdo Maiðiagalosvidurinë mokykla, o toje prakilnioje mokyklo-je vienas kompiuteris tenka beveik trylikai mo-kiniø, o lenkiðkoje – tiktai keturiems vaikams.Prakilniojoje mokykloje mokiniai kai kuriomsreikmëms gauna dvigubai maþiau litukø nei len-kø mokykloje.

– Kodël Lietuvoje ðitaip skriaudþiami lietu-viø vaikai?

– Á tai gal ir atsakys mûsø grupë, jei jai busleista atsakyti, taèiau tø vaikø likimas priklausone nuo mûsø – priklauso nuo ðalies ðeimininkø,kurie, man rodos, tik vaidina ðeimininkus, o yravasalai ar baudþiauninkai, todël visi jiems lipaant sprando.

– O jie lyg ir patenkinti, kad tautiniø maþu-mø atstovai lyg tyèiodamiesi ið mûsø ironiðkaitraukia: „Lietuva – Tëvynë jûsø“…

– Mes turëtume bûti daug oresni ir princi-

126

pingesni. Turëtume. Nes tik su oriais ir princi-pingais pasaulis kalba oriai ir principingai. Kaimums á akis ðypsosi, susimàstykime – kodël jieðypsosi?

– Kokia nauda ið tos iðvykos, apie kurià èiakalbëjomës?

– Grupës pirmininkas Egidijus Klumbys pa-raðë raðtus apie situacijà to regiono mokykloseðalies Prezidentui ir ðvietimo bei mokslo minist-rei, kad bûtø iðsaugota lietuviðka mokykla Te-tënuose.

– Taigi toliau vyksta raðtø karas?– Toliau vyksta raðtø karas…

2007 06 07

127

Treèdalis atkàstos Lietuvos

– Uþsienio ekspertai jau pranaðauja, kad podvideðimties metø Lietuva neturës ið ko mokëtipensijø savo senoliams, o Seime politinis ðtilis, gy-venama ðiandiena, bûsimos Lietuvos problemosnenagrinëjamos, o jei kokia problema ir palieèia-ma, tai tik apgraibomis, nesigilinat á esmæ, taigiðliauþiojame problemø pavirðiumi, atsiduodamilikimui, o ne griebiame já uþ ragø , taigi ne gyve-name, o durstome gyvenimà, gesindami lokali-nius gaisrelius ir lopydami politiniø kelniø skyles.

– Ið tikrøjø – taip. Liûdna, taèiau taip. Lie-tuvoje gyventojø tankis smarkiai maþëja. Tai visøpirma susijæ su neásivaizduojamo dydþio emig-racija, kurios tikrøjø mastø neþinome. Lietuvaper savo tûkstantmetá nëra ðitaip paniðkai bëgu-si ið Lietuvos kaip dabar. Oficialiai ið Lietuvosjau pasitraukë beveik pusë milijono gyventojø.Ið esmës – jaunimas. Seni þmonës laikosi ásikibæá savo butà, savo þemës lopinëlá, kuris juos mai-tina. Bûtø jaunesni – ir jie bëgtø. Toks nevyku-siø ekonominiø ir politiniø reformø tikrasis re-zultatas, kurio pasekmiø dar negalime nusakyti,tik aiðku viena – jei ið kraðto bëga jaunimas, taskraðtas neturi ateities, nes jo ateitis emigravusi.Taigi turime emigrantø Lietuvà. Ðiandien nërainstitucijos, kuri galëtø pasakyti, kiek ið tikrøjø

128

jø turime – tø emigrantø. Neoficialûs duome-nys, sako þinovai, yra triskart didesni nei oficia-lûs. Vadinasi, ið Lietuvos jau pasitraukë treèda-lis Lietuvos?

– Bet juk dalis praturtëja ir gráþta?– Èia irgi pilka iliuzija, taigi norima priima-

ma uþ esamà. Tai daro politikai, uþglaistydamisavo blogo darbo pëdsakus. Taip, gráþta, bet gráþ-ta ir vël iðvaþiuoja. Jie viena koja Lietuvoj, kita– toli uþ jos sienø, kur gyventi geriau, nors ge-rumas irgi sulig þmogumi. Taigi tie gráþtantysyra tik imigrantai – jie èia pailsi ir vël iðvaþiuoja.Jie jau paukðèiai besparniai. Tëvynës sàvokos jaunebëra. Tëvynë ten, kur gerai, o gerai ten, kurdaugiau moka, nes þmogui reikia gyventi ir pra-gyventi.

– Kodël Lietuvoje nemoka?– Tie, kurie turi mokëti, trokðta staigiai pa-

sidaryti milijonieriais, o tapæ milijonieriais kul-virsèiomis skuba á milijardieriø luomà. Jie nie-kada nematë, nemato ir nematys þmogaus – jiemato tiktai lità, dolerá ar eurà, bet ne Lietuvà irlietuvá. Lietuva jiems tarp kita ko. Lietuva jiemskokia nors graþi paeþerë, koks nors þemës lopi-nëlis prie jûros ar upës vingio. Lietuva jiems neþmogus, be kurio, suprantame, nebus Lietuvos,o bus tiktai teritorija.

– Kodël atsitiko ðitaip, kad lietuvis nulietuvë-jo, nors uþsimerkæs dar ið áproèio gieda: „Lietuva– Tëvynë mûsø“?

– Ðiandien pagrindinë vertybë tapo pinigas, ne-svarbu, koks jis – doleris, euras ar litas. Kitos ver-

129

tybës per tuos septyniolika nepriklausomybës me-tø savaime iðnyko. Kaip amþiø bëgyje dinozau-rai, ið kuriø liko tik drieþai. Taigi ið visø vertybiø,kuriomis didþiavosi tauta ir tuo buvo stipri, likotik pinigø troðkulys. Jie traukia ir vilioja. Airijojeviena darbo valanda – vos ne devyni eurai. Ten irdidþiausia lietuviø trauka. Lietuvoje, gaila, ðito-kios ekonomikos nebuvo sukurta.

– Todël tie, kurie turëjo jà sukurti, reikalaujasau rentos iki gyvos galvos. Pirmieji to pareikala-vo taip vadinami signatarai, dabar jø pëdomispasekë valdþioje esantys socialdemokratai ir kito-kia politinë Seimo smulkmë.

– Vienintelë mûsø partija grieþtai pasisakëprieð tokias neuþtarnautas privilegijas.

– O ðitokià palaimingà oazæ, kokia yra Airi-joje, galima buvo susikurti ir Lietuvoje? Juk Airi-ja visai netolimoje praeityje buvo toksai pat skur-dus kraðtas kaip Lietuva, bet tauta susitelkë ir pa-darë stebuklà, kuriuo stebisi ne tiktai Europos Sà-junga, bet ir visas pasaulis.

– Tauta pati nesusitelks, tautà turi kaþkas su-telkti. O kas telks tautà Lietuvoje? Konservato-riai, socialdemokratai? Ar yra Lietuvoje valsty-bës vyras, apie kurá imtø telktis tauta? Toks bustuètuojau nuðvilptas ir suëstas. Airijos preziden-to lange, pasakoja, dienà-naktá ðvieèia þiburys,kvieèiantis tautà gráþti ið pasaulio á savo gimtuo-sius namus – Airijà. O Lietuvoje tik atkûrus ne-priklausomybæ ið emigrantø buvo atimta Lietu-vos pilietybë, tai yra iðsaugoti per okupacijø me-tus pasai ir iki ðiol mûsø tarpukario emigrantai

130

negali turëti dvigubos pilietybës, nors tà piliety-bæ dalijome kaip iðmaldà ubagams ávairiems per-ëjûnams. Uþsienio lietuviai nebuvo pakviesti áLietuvà dirbti savo tëvynës labui, o kurie atva-þiavo buvo priversti emigruoti atgal.

– Tarp kitø ir ilgametis VLIKO pirmininkas,o vëliau Seimo narys daktaras Kazys Bobelis.

– Ið jo staèiai buvo tyèiojamasi, ir þmogus,neapsikentæs patyèiø, atsisakë ðiandieninio Sei-mo nario mandato, ir tai buvo priimta kaip na-tûralus dalykas – esi, emigrante, mums nereika-lingas. Esi Lietuvoje tik imigrantas, o ne jos pi-lietis, kuriam ðirdá skauda, matant neteisybæ irdarant tai, ko neturëtø bûti daroma.

– Pritapo tik prisitaikëliai.– Kaip ðauksi, taip ir atsilieps – sena mûsø

iðminèiø iðvada. O doro ðaukimo juk nebuvo.Buvo baimë, kad kas nors protingesnis ið uþjû-rio neuþimtø kokio nors posto. Taip lietuviøemigrantø kapitalas ir nesisuka Lietuvoje, o jieir sukasi, tai suka ne Lietuvos ekonominius ma-lûnus, bet privaèius, netgi grupinius. Uþtenkaprisiminti, kas konsultavo liûdnai pagarsëjusá„Viljamsà“, ir kà tas konsultavimas davë Lietu-vai. O Airijoje airiø kapitalas sukasi valstybës vi-duje ir daro stebuklus. Juk tai nacionalinis kapi-talas. Ðtai kodël tokia emigracija ið Lietuvos, ðtaikodël Vakarai prognozuoja, kad po dvideðim-ties metø Lietuvoje nebus ið ko mokëti pensijø.

– Mane sukrëtë kitas dalykas – mûsø neatspa-rumas, mûsø skystablauzdiðkumas, mûsø susitai-kymas su muþiko padëtimi, pasakyèiau – mûsø aklas

131

verþimasis á nutautëjimà. Mes uþmirðome, kad esa-me lietuviai ir labai greitai tapome pasaulio pilie-èiais. Kai mûsø respublikos Vaiko teisiø apsaugoskontrolierë Rimantë Ðalaðevièiûtë susirûpino lie-tuviukø padëtimi Airijoje, tai Lietuvos bulvarinë-je (variniø bulviø?) spaudoje pasirodë tokie anoni-miniai perliukai: „O kad Airijos mokykloje lietu-viðkai negalima ðnekëti – tiesa, bet tai teisinga“,„Ir teisingai daro airiai. Að savo vaikams ið viso uþ-draudþiau kalbëti lietuviðkai“. Tie þodþiai, susi-darë áspûdis, priklauso lietuvëms motinoms…

– Emigracija veda á nutautëjimà. Ypaè tokiøneatspariø tam tautø, kokie esame mes, lietu-viai. Èia turëtume pasimokyti ið lenkø. Að jaunekalbu apie rusus. Mes – prisitaikëliø tauta.

– Gal neuþsiiminëkime saviplaka, nors tai nepro ðalá. Gráþkime prie temos – lietuviø iðëjimasið Lietuvos. Juk ne vien emigracija èia kalta. Yrair kitokiø dalykø, kurie turëtø priversti valdþiosvyrus ir moteris rimtai susimàstyti.

– Turi galvoje gimstamumo maþëjimà? Taip,nuo devyniasdeðimt antrøjø praeito ðimtmeèiometø gimusiø vaikø skaièius kasmet maþëja. Jei1995 metais gimë 41 195 kûdikiai, tai 2005-aisiais jau tik 30 568 arba 10 667 vaikais ma-þiau, nei prieð deðimtá metø. Tas nuolatinis gims-tamumo maþëjimas labai skaudþiai atsilieps mû-sø ûkiui ir apskritai mûsø gyvenimui. Jau dabaruþdarinëjamos kaimo mokyklos, o mokykla jukne vien mokymo ástaiga, bet ir kultûros centrastoje vietovëje. Vadinasi, gæsta lietuviðkumo þi-burëliai. Maþiau ðiandien gimsta vaikø – ma-

132

þiau turësime ðeimø po dvideðimties-dvideðimtpenkeriø metø, o maþiau ðeimø – maþiau ir vai-kø. Taigi labai aiðki kryptis – Lietuva, kaip tau-ta, nyksta. Ir ne vien emigracija èia kalta…

– Bet ir emigracija èia kalta. Juk emigruoja nepensininkai – emigruoja jaunimas. Jie Vakaruosekuria ðeimas, jose gimsta vaikai, bet jei jau nelietuviai – jie jau, sakysime, airiai, taigi Airijospilieèiai, ir tos pilietybës jie neturës teisës atsisaky-ti, o Lietuva jiems antros pilietybës nesuteiks, nestokius ástatymus yra sukûrusios jà valdþiusios po-litinës daugumos. Taigi tëvai – lietuviai, o vai-kai jau ne lietuviai, o jei jø motinos tokios, ku-rios draudþia savo vaikams kalbëti lietuviðkai…

– Todël turime tai, kà turime. Lietuva smar-kiai sensta ir nyksta, nes mûsø aptariamu laiko-tarpiu kasmet lietuviø gimsta vis maþiau ir ma-þiau, negu mirðta. Tik du skaièiai, kurie rodotendencijà: jei devyniasdeðimt penktaisiais mirë4 111 daugiau, nei gimë, tai du tûkstanèiai penk-taisiais mirë jau 12 958 daugiau nei gimë. Ten-dencija aiðki. Beje, devyniasdeðimtaisiais, tai yrapirmaisiais nepriklausomybës metais gimusiø irmirusiø santykis dar buvo normalus: gimë 56868, mirë 39 760. Sekanèiais metais gimë 56219, o mirë jau 41 013. Matyt, turëjo átakospolitinës sistemos pasikeitimai, atsiradæs nedar-bas, nesantaika, þmoniø tarpusavio santykiø pa-blogëjimas, þmoniø kirðinimas, o tai vedë priesaviþudybiø. Taigi juridinæ mirties bausmæ pa-naikinome, o gyvenimo sàlygas, vedanèias priesaviþudybiø, pakeisti nesugebëjome, ir mirties

133

bausmæ pakeitë saviþudybës. Dutûkstantaisiaismetais ðimtui tûkstanèiø gyventojø Lietuvoje jauteko 44 saviþudybës, ir Lietuva buvo pavadintasaviþudþiø kraðtu. Skaudþiausia, kad jau þudosivaikai. Taigi mûsø kraðto ateitis. Vadinasi, auganeatspari sunkumams tauta.

– Ar ðitokia demografinë padëtis tik Lietuvoje?– Mes ápratæ guostis, kad ne vien pas mus

blogai. Reikia atsisakyti ðito. Negalima lygiuo-tis á paskutinius, reikia lygiuotis á tuos, kurie prie-kyje. Lygiavimasis á paskutinius – kapitulian-tiðkas. Tai nevilties simptomas. Taip, yra krað-tø, kur blogiau. Vidutiniðkai Europos Sàjungosðalyse ðimtui tûkstanèiø gyventojø tenka 20 sa-viþudybiø, taigi dvigubai maþiau nei Lietuvoje,Rusijoje – 39, Estijoje – 33, Vengrijoje – 32.Ten þmonës, matyt, atsparesni stresams ar ma-þiau jautresni nei mes. O gal minëtuose krað-tuose geresnis vidinis psichologinis klimatas? Galstipresnës ðeimos? Gal þmonës maþiau susveti-mëjæ? Þmogus gyvenime turi jausti brolio, drau-go, bièiulio petá, ir tokiu pat broliu, draugu irbièiuliu bûti kitam þmogui. Turime kurti ðito-kià visuomenæ. Bet ar kuriame? Kuriame neapy-kantà þmogui, kuriame nepasitikëjimo atmosferàþmogumi. Tokia visuomenë tik egzistuoja, betne gyvena. O jei kalbësime apskritai, tai Þemësgyventojø laukia nelinksmas likimas – progno-zuojama, kad 2025 metais pasaulyje bus du kar-tus daugiau seneliø nei vaikø. Lietuvoje tas san-tykis gali bûti dar didesnis.

– Taigi bus dvigubai daugiau laidotuviø nei

134

vestuviø ar krikðtynø.– O jei maþiau kraðte jaunimo, taigi dirban-

èiøjø, tai seneliø, turiu galvoje pensininkus, si-tuacija nebus pavydëtina. O tie seneliai juk bû-sime mes…

– Tai gal socialdemokratai yra teisûs, sugalvo-jæ Seimo nariams rentas iki gyvos galvos?Bent vie-na kategorija lietuviø gyvens padoriai?

– Vaikø sàskaita?– Pinigai nekvepia. Tik rankos, kurios juos

laiko…– Ne apie pinigus ðiandien reikëtø Seime kal-

bëti – apie esminius dalykus, prie kuriø, atrodo,bijome prisiliesti. Bet jie yra ir nuo jø nepabëg-sime. Reikia kalbëti apie valstybæ, kuri yra mû-sø ir be kurios mes negalime gyventi. Bet kaþ-kodël apie jà maþiausiai kalbame – kalbame apiegrupinius ir net asmeninius kai kieno interesus,net ástatymus priimame vienam þmogui, uþ toþmogaus nematydami þmoniø. Taip per septy-niolika nepriklausomybës metø ir netekometreèdalio Lietuvos.

2007 06 21

135

Didþiosios Britanijos karalienë pasi-piktinusi – nerimsta Londone darbinin-kai. Ko jie nori? – klausia ji MinistràPirmininkà. Neturi ko valgyti, – sakojai Ministras Pirmininkas. Jei neturi kovalgyti, tegu valgo duonà su sviestu, –atsako jam karalienë.

Toks mano pirmas iðgirstas anekdo-tas.

Taigi skurdo riba. Kaip ir kodël jiatsiranda? Kaip jà panaikinti? Ar ap-skritai ámanoma jà panaikinti?

Teoriðkai – arklys,praktiðkai – neatsikelia…

– Kalbama apie pasaulyje sparèiai prie mili-jardo artëjanèio badaujanèiø þmoniø skaièiø.Darkalbama – kad toji badaujanèiøjø armija kas-met pasipildo keturiais milijonais þmoniø. Taigikiekvienais metais kiek didesnë uþ Lietuvà ðalisnebeturi ko valgyti. Iðgirdau per televizijà dar di-desnæ naujienà – Didþiojoje Britanijoje dvide-ðimt procentø gyventojø atsidûræ prie skurdo ri-bos. Ásivaizduoji – Didþiojoje Britanijoje kaspenktas þmogus yra skurdþius!

136

– Lietuvoje tokiø maþdaug apie aðtuoniolikaprocentø. Bet juk skurdþius skurdþiui nelygu.

– Iðeitø – mes gyvename geriau uþ britus?– Prisimink anekdotà apie Didþiosios Brita-

nijos karalienës duonà su sviestu. Britanijos skur-dþius Lietuvoje bûtø laikomas turtuoliu ir prieðjá Gediminas Kirkilas, iðsitraukæs ið burnos pyp-kæ, ið toli nusikeltø kepurëlæ. O kinas ar vietna-mietis su gera ryþiø sauja praminta visà dienà irlaiko save soèiu. Taigi yra santykinë skurdo ri-ba, ir yra absoliutus skurdas. Beje, absoliutusskurdas Lietuvoje kasmet didëja, ir tai yra mûsøvalstybës tragedija.

– Kalbëdami apie skurdà, mes paprastai gal-voje turime tik maisto produktus – atseit, jei þmo-gus pavalgæs, tai jis dar ne skurdþius. Atsimenianekdotà, kaip pasaulio dailininkai pieðë badà?Anglas nupaiðë duonos riekæ su sviestu, prancûzas– prakiurusá vyno butelá, o rusas – uþvoratinkli-jusá uþpakalá…

– Pavalgæs þmogus gali bûti ir skurdþius, irne skurdþius. Ar skurdþius, jei uþdirbi tik duo-nai? Lietuvis juk vidutiniðkai pravalgo maþdaugtreèdalá savo pajamø – daugiau nei mûsø kai-mynai estai ir latviai. Tai vidurkis. O maþai uþ-dirbantys lietuviai? Jiems ir maistui neuþtenkato, kà uþdirba. Taigi pravalgo visà savo gyveni-mà ir to gyvenimo ateitá.

– Ar þmogus dël to kaltas?– Kalta sistema, kurios sistema ir nepavadin-

si. Sistema turi maitinti þmogø. O jei nemaiti-na? Þmogus bëga ið tos valstybës arba daro re-

137

voliucijà. Lietuva kol kas bëga ið savo valstybës,nes pragyvenimas kasdien brangsta. Natûralaussviesto kilogramas jau kainuoja daugiau kaip dvi-deðimt litø. Á rinkà plûsta maisto surogatai. Pa-vasario bulviø kilogramas kainavo tiek pat, kiekobuoliai ar bananai. O valgyti norisi kasdien.Mûsø uþsienio politika tokia, kad pasaulis ste-bisi – Gedimino Kirkilo ir jo satelitai vyriausy-bë daro viskà, kad energetikos ðaltiniai brangtø.To nedaro në viena valstybë. Mes lyg ir neturi-me interesø. Mes giname ne savo tautos, o kaþ-kieno kito interesus.

– Buvo praneðta – ðiemet prekybininkai su-kaupë dvideðimt milijonø litø pelno daugiau, neipernai…

– O kieno sàskaita sukaupë – nepraneðta? Þi-noma, pirkëjø sàskaita, tai yra duonos valgytojøsàskaita. Prekybininkø pelnai neriboti, jø alkis mil-þiniðkas ir neþabotas. Mûsø prekybininkai jau ver-þiasi ið Lietuvos – stato komfortines parduotuvesuþsieniuose. Ið ko? Ið Lietuvoje sukaupto pelno.

– Neverskime visko ant prekybininko. Þvilgter-kime á savo valstybæ. Kokias pragyvenimo ribas ji yranustaèiusi? Net juokinga. Ðtai minimalus gyvenimolygis – ðimtas trisdeðimt litø. Tai atviru tekstu sako-me pasauliui.Pabandyk pragyventi, þmogau, ið ðim-to trisdeðimties litø! Ið ðimto trisdeðimties anuometi-niø rubliø – taip, sutinku. Bet ið tos menkos saujelëslitø? To ðimto trisdeðimties uþtenka tik vienam uþ-ëjimui á maisto parduotuvæ.

– Socialinës apsaugos ir darbo ministerija yraapskaièiavusi, kad þmogus mënesá gali pragyventi

138

uþ 236 litus ir 56 centus. Matot, nepaprastai tiks-liai paskaièiuota – baltøjø centø tikslumu. Toks,vadinasi, yra þmogaus minimalus prekiø ir pa-slaugø krepðelis.

– Taigi ðitiek turi uþtekti ne vien prasimaitini-mui, bet ir bûsto iðlaikymui, ir drabuþiui, ir avaly-nei, ir kinui, ir teatrui. Kodël tokie juokingi, toliminuo realybës mûsø valdþios vyrø ir moterø skaièia-vimai? Jie vis dar stato komunizmà, kurá turëjompastatyti iki praeito amþiaus aðtuoniasdeðimtøjø me-tø? O gal todël, kad maþesni minimumai – ma-þiau ir skurstanèiø? Taigi gyvename kreivøjø veid-rodþiø karalystëje? Anot lietuviø liaudies patarlës,teoriðkai – arklys, praktiðkai – neatsikelia?

– Vienas þmogus ið tokiø pinigø jokiu bûdunepragyvens. Jei ðeimoje ðitiek uþdirbanèiø yra dau-giau – ðiaip ne taip. Taèiau tu neperki jokiø rûbø,turi patá maþiausià butà, koks tiktai gali bûti, ap-ðildai tà butà malkomis, o ne dujomis, visai ne-naudoji elektros– taigi gyveni kaip aborigenas.

Ið tokiø pinigø gali pragyventi vasarà kolek-tyvinio sodo bûdelëje, kai uþ lango morka, ko-pûsto galva ir bulvë…

– O þiemà imi virvæ ir laikinai pasikari, idantnemenkintum valstybës ávaizdþio, kurio propa-gandai iðleidþiami milijonai? Toksai festivalis ne-toli Baltarusijos sienos kaðtavo ar ne tris milijo-nus litø – beveik milijonà tam politiniam nieka-lui iðmetë konservuotoji Gedimino Kirkilo vyriau-sybë. Nemokinkim kitø gyventi – patys mokyki-mës gyventi.

Kitais þodþiais tariant,neskubëdami gráþtame á

139

balanos gadynæ – avi vyþomis, pasiðvieti skalomis,iðsiverdi savaitei kopûstienës ir srebi jà, kol iðsrebi vi-sà katilà. Ir tai – nepriklausomoje mûsø Lietuvoje,kurios prezidentûroje – auksiniai unitazai?

– Kaip pas bet koká nevykëlá ðeimininkà –vienas galas dega, kitas galas smilksta.

– Nes malkos þalios…– O baisiausia tai, kad su ðitokia situacija jau

susitaikëme. Girdi, yra pasaulyje skurdþiai ir, va-dinasi, jø turi bûti – nieko èia baisaus. Skurstatoksai senukas menkame savo kambarëlyje, ren-ka butelius, alaus skardines, parduoda, nusiper-ka duonos abiðalæ, arbatos iðsiverda ar tiktai karð-to vandens, nes arbatþolëms pinigo neuþtenka,kartais butelá nusiperka ar nukniaukia, iðgeria va-kare, uþsirûko guoly, visus savo vargus pamirðæsuþmiega – ir uþmiega amþinai. Daþnai skaitome– gaisrininkai rado sukniubusá prie durø pade-gëlá, ir medikai nieko padëti nebegalëjo…

– Ir valstybei rûpestis nukrito nuo peèiø – vie-nas vargðas savo skurliais nebebadys poniðkø akiø.Taigi toks minimalus gyvenimo lygis.

– Nuo tos ribos, beje, ir atliekamas skurdoskaièiavimas – tas valdþios nustatytas pragyve-nimo minimumas neturi jokio ryðio su savo pa-vadinimu. Kaþkoks sveiku protu nepaaiðkina-mas reliktas.

– Kaip mûsø Konstitucijoj nemokamas gydymasir nemokamas mokslas ar tas nemirtingasis ArtûroPaulausko – „Mums rûpi kiekvienas þmogus“.

– Ne vien Artûro Paulausko…– Kodël mes turime ðitokià keistà situacijà vals-

140

tybëje – oficialiai gyvename geriau nei Danija, oabsoliutus skurdas apnikæs kas penktà mûsø vals-tybës gyventojà?

– Ásiþiûrëkime, kas mus valdo? Ir apskritai, kasvaldo Lietuvà nuo pirmøjø nepriklausomybës me-tø? Lietuvà valdo konservatoriai, ir visai nesvarbu,kas yra Ministras Pirmininkas ar Prezidentas. Val-do konservatoriai. O konservatoriai visada buvo,yra ir bus stambiojo kapitalo atstovai. Taip yra netik Lietuvoje – taip yra visame pasaulyje. O stam-busis kapitalas nemato þmogaus. Þmogus jam yratik darbo jëga – kaip arklys ar iðakas. Nebepavelkikojø – mauk ðunims ðëko pjauti. Iðdrásti kelti bal-sà prieð kapitalistà – marð ið darbo. Uþteko vienomarketingo kasininkëms paskelbti streikà – ir vie-na po kitos buvo iðpraðytos ið darbo. Ar kas norsjas uþstojo? Ar bent bandë uþstoti? Tarkime, spau-da, radijas, televizija, valdþia? Niekas! Nes jie irgistambiojo kapitalo vergai ir tarnai. Jie irgi ðeriamiið to paties katilo, kaip ir politikai prieð rinkimus.

– Per rinkimus politikas numeta skurdþiuikonservø dëþutæ ar alaus butelá – ir gauna garan-tuotà balsà…

– Ar tau tai nekelia siaubo? Kur einame irkur nuëjome?

– Nueisim ten, kur nuves mûsø vedlys – taigiMinistras Pirmininkas Gediminas Kirkilas, ku-ris, girdëjau, vis dar socialdemokratø partijoje. Jeisocialdemokratai Seimo rinkimus prakið, girdë-jau, ponas Gediminas pareis á konservatorius, ku-rie jam paþadëjæ aukðtà partiná postà…

– Jau ðiandien jis toks pat socialdemokratas,

141

koks tu vyskupas ar popieþius. Apskritai ið so-cialdemokratø liko tik iðkaba kiaurai partijos po-litinei skylei uþdengti. O juk sena partija, jauskaièiuojanti savo gyvavimo antrà ðimtmetá, oðitaip nuslydo á deðinæ, kad gëda ir þiûrët…

– Kai socialdemokratas uþsivelka konservatoriømarðkinëlius, jis tampa panaðus á beþdþionæ ar á nu-ðiurusià papûgà, kuri uþmirðta savo kalbà. Bet pali-kime tà temà kitam kartui – gráþkime, kaip sako-ma, namo – prie uþkabintos skurdo temos…

– Kodël konservatoriai remia ðiandieniø social-demokratø Vyriausybæ? Todël, kad jø klanas turiið to naudos. Imkime, kad ir mokesèiø politikà.Kas daugiausia iðloðë ir toliau iðloðia sumaþinus gy-ventojø pajamø mokestá nuo 33 iki 27 procentø –vargðai ar didþturèiai? Tik tie, kurie gauna didþiau-sias pajamas. Jei norime padëti vargðui, turëtumene maþinti gyventojø pajamø mokestá, o didintineapmokestinamàsias pajamas.

– Bet milijonieriai ir didþturèiai – ne tiktaikonservatoriai?

– Þinoma. Bet leisk baigti mintá – ðiandiengali susigràþinti dalá mokesèiø. O kas gali? Ogitie, kurie ima paskolas bûstui, mokslui, drau-dþia gyvybæ, kaupia pinigus ávairiuose pensijøfonduose, perka kompiuterius ir kompiuterinæprogramà jiems. Kas ta lengvata gali pasinaudo-ti? Aiðku, ne vargðas – skurdþius kompiuteriøneperka. O juk per dvejus metus tiems turèiamsgràþinta apie pusæ milijardo litø…

– Turtingam, sakoma, ir Dievas á koðæ spirgøádrebia…

142

– O juk tas pusë milijardo litø galëjo bûtipanaudotas vargðams ir daugiavaikëms ðeimomsðelpti, o dabar nukrito á kiðenes tø, kuriø ir taipjau kiðenës gërybiø pilnos. Kita tokia sritis – pri-dëtinës vertës mokestis, kurá moka vartotojas,pirkdamas prekæ. Ðaldytai þuviai ir mësai jis –penki procentai, o duonai, kuri yra pagrindinisvargðø maistas, – aðtuoniolika procentø. Duo-nos kaina, tarp kita ko, kasmet didëja ir vargðuigreit bus neprieinama.

– Prisiminkime tarybø valdþios metus – balta irjuoda duona valgyklose, restoranuose ir kavinëse buvoveltui. Nusipirkai uþ tris kapeikas stiklinæ arbatos –ir kirminà numarinai. Beje, duonute kaimas ir mies-tas ðërë kiaules, eidama á ganyklà perkelti karvutësðeimininkë visuomet neðdavosi riekutæ duonos savokarvutei pamaloninti…

– Ið duonos varydavo naminukæ…– Smulkusis verslas galëtø þmogø pastatyti ant

kojø…– Smulkusis ir vidutinis verslas padëtø su-

kurti viduriniàjà klasæ, kuri yra valstybës pagrin-das. Bet mûsø valstybës dëmesys skirtas tik stam-biajam kapitalui, nes tik stambusis kapitalas mai-tina valdþià, o valdþia – stambøjá kapitalà. Taigiranka rankà plauna.

– Vël slystelëjome á ðalá. Kalbam apie skur-dþius, o nepasakom, kokie absoliutaus ir santyki-nio skurdo parametrai…

– Tiesiai ðviesiai – absoliutûs skurdþiai yratie, kuriø pajamos per dienà nesiekia vieno Ame-rikos dolerio.

143

– Arba maþdaug pustreèio lito? Taigi tas, kurisper dienà nesurenka ðiukðliø konteineriuose maþ-daug deðimties buteliø nuo alaus? Jei surenka dvyli-ka ar penkiolika – jau neabsoliutus skurdþius, taigiiðkopia á santykiniai skurstanèiøjø luomà?

– Tø absoliuèiø skurdþiø Lietuvoje yra apievienas procentas, taigi maþdaug dvideðimt pen-ki tûkstanèiai mûsø kraðto gyventojø. Taigi vie-nas stambokas rajonas.

– O pasaulyje yra pustreèio milijardo gyven-tojø, kurie kasdieniam maistui iðleidþia du dole-rius, taigi penkis litus. Jie – ne skurdþiai, bet jauvienà kojà ákëlæ á juodàjà skurdo karalystæ. Taiskurdþiø rezervas, kuris nemaþëja…

– Vienà kojà ákëlusiøjø á skurdþiø karalystæ yrair Lietuvoje. Pagal skurdo rizikos lygá mes esameatsidûræ tokiø valstybiø sàraðo pabaigoje ir stovi-me ðalia Airijos, Portugalijos ir Slovakijos.

– Ðalia Airijos? Ten mûsø broliø ir seserø dir-ba daug – mes iðtempsime Airijà ið skurdo ir pa-statysime ðalia Rusijos!

– Pirmiausiai reikia iðtempti Lietuvà, kurio-je, anot Statistikos departamento direktoriausAntano Ðemetos, Airijos skurdþius atrodytø kaiptikras turtuolis.

– Ir kà turëtume daryti? Tiksliau – kà turëtødaryti visagaliai politikai?

– Artëja Seimo rinkimai. Uþuot raðinëjusi il-giausias veiklos programas, kiekviena partija,kandidatuodama á Seimà, turëtø pateikti vienopunkto rinkimø programà – kaip ji panaikinsskurdà mûsø kraðte. Ið tø visø programø bûtø

144

galima padaryti vienà – generalinæ programà ðiuosvarbiu ir mûsø valstybei gëdingu klausimu. Juktokios programos mes neturime. Mes matomekiekvienà þmogø – turëtø bûti ne politinis lo-zungas, bet politinës veiklos pamatas ir visø dar-bø pradþiø pradþia.

2007 08 28

145

Profesorius Povilas Gylys per televi-zijà praneðë, kad á Lietuvà gráþta Leo-nido Breþnevo sàstingio laikai – lydimus toks pat kaip sàstingio epochojeminties seklumas, baimë pasakyti tiesà,dirbtinë pagarba valdþios elitui, duotoþodþio nesilaikymas valstybës mastu,audringi plojimai ten, kur reiktø paty-lëti ir susimàstyti, milþiniðki korupcijosmastai, praraja tarp þodþiø ir darbø.

Jungia mus su stagnacijos epocha irmûsø Konstitucija, taigi pagrindinismûsø valstybës ástatymas, kurioje vie-na teigiama, o gyvenime visai kas kitadaroma.

Ne ðventoji karvë…

– Taigi pagrindinis mûsø valstybës ástatymasir reali gyvenimo tikrovë. Kà apie tai màsto irkalba rinkëjai? Jie patenkinti ir neturi jokiø prie-kaiðtø jums, kaipo Seimo nariui?

– Kaip Seimo nariui, priekaiðtø neturi – prie-kaiðtø turi Konstitucijos autoriams ir tiems, kurieturi jos laikytis, nes, kaip sakote, neretas atvejis,kad Konstitucija savo keliu, o mûsø valstybësreikalai ir ástatymai – savo.

146

– Turite omenyje, tarkim, aukðtàjá mokslà?Konstitucijoje labai graþiai paraðyta: „Aukðtasismokslas prieinamas visiems pagal kiekvieno þmo-gaus sugebëjimus. Gerai besimokantiems pilieèiamsvalstybinëse aukðtosiose mokyklose laiduojamasnemokamas mokslas“ . Tai ástatymas, kurá priva-lu vykdyti.

– O kaip vykdomas? Imk, studente, paskolàið privataus banko ir mokykis – taigi iðlaikyk aukð-tàjà mokyklà. Per ketverius mokslo metus stu-dentas prasiskolins privaèiam bankui maþiausiaiketuriasdeðimt tûkstanèiø litø. Ðvietimo ir moks-lo ministrë guodþia gerai besimokanèius studen-tus – girdi, jiems paskolos nereikës gràþinti. Okas uþ juos gràþins? Vieðpats aukðtybëse?

– Ir tai kaþkodël yra vadinama aukðtojo moks-lo reforma.

– Reforma negali bloginti situacijos – jei si-tuacija blogëja, vadinasi, tai nëra reforma. O jukpo þadamos taip vadinamos aukðtojo moksloreformos studentø ir jø tëvø situacija smarkiaipablogës. Taigi tai yra visai ne reforma, o jaunøþmoniø vilèiø þlugdymas. Ar kiekvienas tëvasryðis uþsikrauti ant peèiø ðitokià skolà valstybei?Taigi jûsø cituoto Konstitucijos straipsnio pir-moji dalis: „Aukðtasis mokslas prieinamas visiemspagal kiekvieno þmogaus sugebëjimus.“– liks tik-tai fikcija. Að jau nekalbu apie studentø stipen-dijas, kurios apgailëtinai menkos.

– Valdas Adamkus teikësi vieðai nusistebëti,kad universiteto studento stipendija Lietuvoje ne-siekia ir keturiasdeðimties litø per mënesá.

147

– Baigia þmogus antrà prezidentavimo ka-dencijà ir stebisi. Tik nesistebi, kaip ið tokiosstipendijos jaunam þmogui pragyventi, ir apskri-tai, kam tokia stipendija mokama – taigi kokiajos prasmë? Atseit, rûpinamës jaunàja karta?

– Leonidas Iljièius nesistebëdavo: kam, girdi,studentams didelë stipendija – jie gali uþsidirbtigeleþinkelio stotyse naktimis kraudami anglis…

– O kam gydytojams mokëti dideles algas –pragyvenimui jie gali prisidurti ið kyðiø…

– Bet stop – nuklydome nuo Konstitucijos.Taigi mano cituotos antrosios straipsnio dalies („Gerai besimokantiems pilieèiams valstybinëseaukðtosiose mokyklose laiduojamas nemokamasmokslas“) þodis laiduojamas turëtø bûti iðkeis-tas á þodá laidojamas…

– Kaip ir Konstitucijos straipsnis: „Valstybërûpinasi þmoniø sveikata ir laiduoja medicinospagalbà bei paslaugas þmogui susirgus. Ástatymasnustato pilieèiams nemokamos medicinos pa-galbos valstybinëse gydymo ástaigose teikimotvarkà“.

– Tarybø valdþios metais satyros ir humoro va-karuose skaitydavau tokià sentencijà: „Niekas pasmus taip brangiai nekainuoja kaip nemokamas gy-dymas“. Ir dar vienà: „Ligoniai apðvarinami vo-niose“. Þmonës kaþkodël juokdavosi ir plodavo…

– Dabar nesijuokia ir neploja – dabar verkia.Juk mirti niekas nenori. O vaistai kasmet brangs-ta. Rajonø ligoninëse uþsidaro iðtisi skyriai, þmo-nës priversti vaþiuoti gydytis uþ ðimtø kilomet-rø. Kaip pokario metais. Moterys gimdo pake-

148

liø grioviuose, keliø policija baudþia iðgërusá vai-ruotojà, kuris veþa á tolimà ligoninæ gimdyvæ.Kur jai gimdyti, jei neprisiðaukia greitosios pa-galbos?

– Nepasiûlysi pasiskaityti Konstitucijà: „Vals-tybë rûpinasi þmoniø sveikata ir laiduoja medi-cinos pagalbà bei paslaugas þmogui susirgus“.

– Taigi vietoj laiduoja turëtø bûti paraðyta –laidoja.Valstybë turëtø rasti bûdø, kaip apkar-pyti pasakiðkus vaistiniø pelnus. Ásidëmëk vienàdalykà: vos tik vyriausybë suranda lëðø padidin-ti asignavimus sveikatos apsaugai – vaistininin-kai tuètuojau padidina vaistø kainas, ir tas biu-dþetines lëðas suryja.

– Sako, rinkos ekonomikoje kainas reguliuojakonkurencija. Kaþkodël ji vadinama sveika. Aðpasiûlyèiau visai nesveikà konkurencijà – atida-ryti didþiuosiuose miestuose bent po vienà rusøvaistinæ. Juk ir dabar þmonës kontrabandiniaiskeliais gabenasi vaistus ið Baltarusijos ir tos paèiosRusijos, net ið Lenkijos, kur vaistai daug pigesni,nei Lietuvoje. Penkiasdeðimt metø tais vaistaisgydëmës ir iðsigydydavom. Pabandom ir dabar?

– Nori, kad apðauktø tëvynës iðdaviku?– Gydymo nereiktø politizuoti. Ir daug ko ne-

reiktø politizuoti. Net mudviejø èia minimas Le-onido Iljièiaus laikais buvo sakoma: „Ekonomikaturi bûti ekonomiðka“.

– Bet gindami savo ekonominius interesustarybiniai þmonës neturëjo teisës streikuoti…

– O ðiandien gali? Nors Konstitucijoje uþraðy-ta: „Darbuotojai, gindami savo ekonominius ir

149

socialinius interesus, turi teisæ streikuoti“. Sustrei-kavo parduotuvës kasininkës – ir ið darbo. Kitosnebestreikuos. Net yra terminas – neteisingas strei-kas. Kitaip iðvertus – teisinga skriauda? Grynaitarybinis terminologija. Tik tada ji gynë valstybësinteresà, o dabar – savininko, taigi verslininko.

– O kas, brangus pone, remia partijas per rin-kimus, tarkime, á Seimà? Verslininkai remia, betne kasininkës ar krovikai. Tai kieno interesusvalstybë ir jos institucijos turi ginti? Þinoma,juokauju, nors juokai menki – ne ið gero gyve-nimo þmonës streikuoja, ne ið gero gyvenimokeikia kirkilinæ Andriaus Kubiliaus valdþià. Tar-kime, mokytojai. Nustumti á paskutinæ vietà vi-suomenëje ir dar toliau stumiami. Kà daromeðitaip begëdiðkai elgdamiesi? Ko tuo siekia kon-servatoriai ir jø tvarkomi socialdemokratai?

– Ðito ir að norëèiau paklausti. Bet kas ið to?Skaitau ðtai Konstitucijos straipsná: „Þmogaus tei-sæ á gyvybæ saugo ástatymas“. Skaitau ir paðiurps-tu. Kaip konkreèiai saugo? Ar ið tikrøjø saugo?Nuþudë Jurà Abromavièiø – ir vienuolikti metaiþudikai nerasti. Nuþudë verslininkà Vladà Bui-vá – ir niekas dorai þudikø net neieðkojo – tikpasijuokë anuomeèiuose aukðtuosiuose sluoksniuo-se:“Tegu þudosi komunistai“. O tas komunistasrengësi steigti „Mercedesø“ varikliø dirbtuves Gin-kûnuose, net ir pinigus tam ið Vakarø buvo ga-væs. Taigi tegu þudosi. Ir Regina Buivienë kà tik-tai gavo praneðimà ið prokuratûros:“Suëjus apkal-tinamojo nuosprendþio priëmimo senaties termi-nui, nutraukta baudþiamoji byla Nr . 09-2-010-

150

92“. Taigi þudikas gali laisvai atsikvëpti. Matyt,panaðaus prokuratûros nutarimo gali tikëtis ir Jû-ratë Abromavièienë.

– O ðtai straipsnis: „Þmogaus orumà gina ásta-tymas“. O juk þmogaus orumas paþeidinëjamaskasdien, kas valandà, kas minutæ. Ar gali þmo-gus jaustis orus, jei negali ápirkti vaistø, iðleistisavo vaikø á mokslus, apsimokëti uþ bustà? Tai-gi þmogaus orumas – labai sudëtinga sàvoka, ta-èiau mûsø teisë tai supranta tiktai kaip asmeninááþeidimà. O juk pati mûsø valstybinë sistemayra áþeidi – niekinanti þmogø ir já þeminanti.

– Pacituosiu dar vienà straipsná, kursai skam-ba ðitaip: „Þmogus turi teisæ turëti savo ásitikini-mus ir juos laisvai reikðti“. Tiesa kaip ðventos Ma-rijos apsireiðkimas. Bet va – ásiverþia saugumie-èiai á „Laisvo laikraðèio“ redakcijà, konfiskuoja ei-liná laikraðèio numerá, kompiuterius, atima ið re-daktoriaus mobiløjá telefonà. Laikraðèio, þinoma,negràþina, kompiuterius iðlaiko konfiskuotus ke-lis mënesius. Atrodo, turëtø bûti baudþiamoji byla,bet bylos nëra ið ko sudaryti. Taigi turëk, þmo-gau, savo ásitikinimus ir laisvai juos reikðk – tuè-tuojau gausi per galvà…

– Ir uþ toká poelgá niekas nenubaustas – va-dinasi, mûsø valdþiukë toká Konstitucijos pa-þeidimà toleruoja ir palaiko. Tauta ið to padarësavo iðvadà – su „Laisvu laikraðèiu“ buvo tik eks-perimentas, tad laukime didesniø demokratijossuvarþymø.

Kita vertus, mes patys dar neiðmokæ màstytidemokratiðkai ir laikytis ðito Konstitucijos

151

straipsnio. Ðtai buvæs politinis kalinys AntanasTerleckas buvo vieðai iðniekintas vien uþ tai, kadástojo á mûsø partijà, kad remia Rolandà Paksà.Nesuprantu: kodël galima remti Vytautà Land-sbergá, Andriø Kubiliø, Kazimierà Prunskienæ,bet negalima remti Rolando Pakso, kurá tautaiðrinko ðalies Prezidentu, o anø – ne? Kur þiûritie, kuriø pareiga kontroliuoti, kaip laikomasiKonstitucijos nuostatø?

– Jie þiûri á save – ar nepakenks sau, jei rimtaiþiûrës, kaip ðalyje laikomasi Konstitucijos. Konsti-tucijos garantu paprastai vadinamas prezidentas,bet, kaip þinome, Valdas Adamkus pradëjo prezi-dentauti grubiai paþeidþiant Konstitucijà. Ar Sei-mo priimti ástatymai neprieðtarauja Konstitucijai,tikrina Konstitucinis Teismas, bet kuriozas – Kon-stitucinis Teismas patvirtino mûsø Konstitucijojeátvirtintà nuostatà, kad „Iðskyrus ástatymo numa-tytus atskirus atvejus, niekas negali bûti kartu Lie-tuvos Respublikos ir kitos valstybës pilietis“, o ðtaiponas Gediminas Kirkilas jau rengia referendumà,kad ðis straipsnis bûtø palaidotas, taigi kad Lietu-vos pilietybë bûtø tik tarp kitko – kaip ir kiti mûsøástatymai Europos Sàjungos fone.

– Nemanau, kad visi, kurie reikalauja antrospilietybës, yra tikri Lietuvos patriotai. Manau,ne vienà jø vilioja þemë ir kitoks nekilnojamasturtas, kuris yra gràþinamas tik Lietuvos pilie-èiams. O þemë jau iðdalinta ar parduota, tad tu-rësime tiems, atsipraðant, Lietuvos pilieèiams uþgràþintinà nekilnojamàjá turtà mokëti dideliuspinigus ið valstybës biudþeto.

152

– Dalyvausite referendume?– O kaip kitaip – juk að esu Lietuvos pilietis.

O kaip balsuosiu, dar pagalvosiu – laiko per akis.– Valdas Adamkus yra pasakæs, kad mûsø Kon-

stitucija – ne ðventoji karvë…– Tuo jis iðreiðkë savo, kaipo kandidato á ða-

lies prezidentus, poþiûrá á pagrindiná mûsø vals-tybës ástatymà. O mûsø Konstitucijoje paraðy-ta: „Þmogus turi teisæ turëti savo ásitikinimus irjuos laisvai reikðti“.

Valdas Adamkus pasinaudojo jam suteiktaKonstitucijos teise…

2007 09 03

153

Dailis Barakauskas – vienas ið ne-daugelio Seimo nariø, kurie buvo ofi-cialiai pakviesti á Vilniuje vykusià tarp-tautinæ konferencijà energetikos proble-mø klausimais.

Mes – regiono lyderiai?

– Koks bendras áspûdis, Daili?– Sudëtingas, nes sudëtinga buvo pati konfe-

rencijos dalyviø sudëtis. Be Europos Sàjungos na-riø, joje dalyvavo Azerbaidþano, Gruzijos, Ukrai-nos prezidentai, gausi Amerikos delegacija, mûsøkaimynës Baltarusijos atstovai. Man susidarë áspû-dis, kad Amerika yra pasirinkusi Lietuvà kaip ðitoregiono lyderá. Dar vienas dalykas, kuris nustebinomane, tai Bulgarijos delegacijos pareiðkimas, kadbulgarai stato atominæ elektrinæ, kurioje veiks ru-siðki reaktoriai, nauji, bet panaðûs á tuos, kurie dir-ba Ignalinoje. Vadinasi, Europos Komisija tai sta-tybai neprieðtarauja, prieðingai – jà palaimino. Taikodël verèia mus po dviejø metø uþdaryti antràjájëgainës blokà, á kurio patikimumà yra investuotabeveik milijardas litø? Tad ir Seimas, ir Vyriausy-bë, ir Prezidentas turi dëti visas pastangas, kadmums, kol pasistatysime naujà atominæ jëgainæ,Europos Komisija leistø eksploatuoti antràjá da-

154

bartinës jëgainës blokà, kad mûsø tais metais neið-tiktø elektros energijos stygius. Jei to nebus pada-ryta, mes smuksime á tokià ekonominæ bedugnæ,ið kurios ilgai neiðsikapstysime, o tauta prakeiks Eu-ropos Sàjungà. Negi ðito reikia?

– Sakote, kad Amerika renkasi Lietuvà kaipðio regiono lyderæ, o ðtai Kandoliza Rais konfe-rencijos dienà vyko ne á Vilniø, bet á Maskvà?

– Neuþmirðkime, kad yra keliø lygiø politika.Kandoliza Rais vaþiavo á Maskvà kalbëtis su vienuið stipriausiø ðio meto pasaulio lyderiø VladimiruPutinu Amerikai ir Europai svarbiais klausimais.Rusija, kaip suprantu, yra vienas ið strateginiø Ame-rikos partneriø, be kurio neásivaizduojama globa-linë pasaulio politika, todël visai suprantama, kad átokio lygio pasitarimà ir vaþiavo Kandoliza Rais.Bet matau vienà gerà dalykà – Amerikai nëra taspats, kas bus Lietuvoje, uþdarius atominës elektri-nës antràjá blokà ir nenutiesus elektros tinklø perLenkijà á Vakarus.

– Azerbaidþanas – ne Europos Sàjungos vals-tybë. Jo pozicija?

– Taip, Azerbaidþanas – ne Europos Sàjungosnarys, bet jo prezidentas Ilhamas Alijevas, uþaugæsvalstybininko ðeimoje, turintis ir tarybiná, ir vaka-rietiðkà iðsilavinimà, savo màstymu, man rodos,lenkia ne vienà tos Sàjungos lyderá. Tai aukðto iðsi-lavinimo politikas, turás didelæ vadybinæ patirtá,tvarkæs vienos didþiausiø valstybiniø naftos perdir-bimo ámoniø. Plius, be to – dar jaunas, kupinasenergijos ir jëgø. Tai, kad Vilniuje pasiraðyta tarp-tautinio naftotiekio „Sarmatia“ á Lenkijà ir apskri-

155

tai á Europà tiesimo sutartis, yra ir ðio politiko nuo-pelnas. Tarp kita ko, jis papraðë vienos simbolinësðio koncerno akcijos. Ádomu, a?

– Bet naftotiekis sustoja Lenkijoje, nepasiekæsLietuvos. Politikai nuogàstauja, kad gal matysi-me Kazachstano ir Baku naftà kaip savo ausis.

– O kieno rankose ðiandien “Maþeikiø nafta”?Ar ne lenkø? Taigi naftotiekis, aplenkdamas Rusi-jà, ateis ir á Lietuvà, ir pirmiausiai tuo bus suintere-suota Lenkija – nori ðito jos ambicingi lyderiai, arnenori. Tam tikruose politiniuose sluoksniuosenuogàstaujama ir dël Kazachstano pozicijos, bet jukðiuo naftotiekiu kazachai turës galimybæ tiekti sa-vo naftà á Europà. O biznis juk sujungia, bet neiðskiria tautas. Nuo to Kazachstanas taps labiau sa-varankiðkas ir nepriklausomas.

– O dabartinë Baltarusija? Ko ji ðiandien ieð-ko Lietuvoje?

– Gal savo ðaknø? Baltarusija, beje, tokiojepat situacijoje kaip Lietuva, – yra priklausomanuo Rusijos energetiniø iðtekliø, dël to baltaru-siai gal geranoriðkiau, nei kitos mûsø kaimynës,tikisi galësià dalyvauti naujosios atominës jëgai-nës statyboje, nes iki ðiol gauna elektros energijàið Ignalinos. Be to, mes turime galvoti apie Bal-tarusijà, kaip apie valstybæ, su kuria gyvenomepo vienu stogu – að neturiu galvoje Tarybø Sà-jungos metø, o daug senesnæ istorinæ praeitá. Juknet mûsø valstybiø Herbai yra tokie pat. Tasabi valstybes valdë tie patys kunigaikðèiai. Tuoistoriniu pagrindu ateityje gali susiformuoti po-litinis blokas, kuris, prisijungus prie jo Ukrai-

156

nai, gali atsverti ir Lenkijos, ir Rusijos interesusðitame regione. Tai mano asmeniðka nuomonë.

– Ar Baltarusija negali pakeisti Lenkijos, sukuria bendradarbiavimas tampa vis komplikuo-tesnis ir kuri vis daþniau ir daþniau primenamums, kad Vilnius – Lenkijos þemës? Baltarusijaá mûsø þemes nepretenduoja.

– Kalbëdamas apie naujà politiná blokà, aðturiu galvoje, kad Baltarusija ir Ukraina galimums padëti sustiprinti savo situacijà ðiame re-gione. Tø dviejø ðaliø politinë orientacija labiaukrypsta á Lietuvà – kaip á Lietuvos kunigaikð-tystës stipriausià valstybæ, o ne á Lenkijà. Bentman ðitaip atrodo. Todël ðiandien visai nesvar-bu, kas valdo Baltarusijà, kas yra jos Preziden-tas. Turime þvelgti giliau ir bûti pragmatiðkes-ni, jei tiksliau – bûti ne vienadieniai politikai.

– Susidomëjimas Vilniumi didelis?– Man atrodo, jog taip. Á konferencijà suva-

þiavo ne tiktai Prezidentai ir Ministrai Pirmi-ninkai, bet ir labai didelis bûrys átakingiausiøámoniø vadovø, kurie dirba energetinëje siste-moje – stambiausiø naftos perdirbimo ámoniøir dujø saugyklø savininkai ir ekspertai. Jø buvotiek pat, kiek ir Lietuvos atstovø, jei ne dau-giau. Jie ieðko naujø rinkø èia, Lietuvoje. Taprasme að vertinu ðià konferencijà kaip labaimums svarbià. Tokio lygmens renginio pasta-raisiais metais Lietuvoje nebuvo. Tai ValdoAdamkaus ir Uþsienio reikalø ministerijos nuo-pelnas – padarytas geras darbas mûsø valstybei.

– Ar kas padëkojo uþ tà gerà darbà?

157

– Lenkai. Jø ambasadai Vilniuje ValdasAdamkus padovanojo dar vienà pastatà. Taigilenkai Vilniuje gyvens erdviau.

– Norëjo tuo papirkti jøjø prezidentà Lechà Ka-èinská, idant ðis pasiraðytø sutartá dël elektros tiltostatybos á Lenkijà ir nepretenduotø á Vilnijos kraðtà?

– Taip primityviai þiûrëti nereikëtø. Mes no-rime su visomis kaimyninëmis ir ne kaimyninë-mis valstybëmis turëti graþius santykius. Juk nuoto gyvenimas bûtø tiktai geresnis.

– Bet konferencijos organizatoriams yra ir ne-maþai priekaiðtø?

– Kas be ko. Juk kiekvienas turi savo interesø irsavà þvilgsná á viskà, kas vyksta. Vieni ðtai matoBaltarusijà tik juodà, kiti jos jau visai nebemato.O juk yra valstybë su savo kultûra, savo mokslu,savo literatûra, su savo ámonëmis ir fabrikais, susavo interesais. Ðtai ne mes, o baltarusiai savo kalbaiðleido enciklopedijà “Lietuvos didþioji kunigaikð-tystë”, kurià pravartu pavartyti. Að þiûriu á ðità vals-tybæ, kaip á buvusios didþiosios Lietuvos kunigaikð-tystës dalá, kuri turi didelæ ateitá, kaip, beje, ir visostautos. Juk tik tauta yra amþina, o prezidentai, mi-nistrai pirmininkai ir kitokie pareigûnai – laikini.Juos keièia laikas ir amþius. Manau, kad gal podviejø, gal po ketveriø metø Baltarusija taps geramûsø partnere sprendþiant ne tiktai energetines, betir kitokias mûsø gyvenimo problemas, o ðiandie-nës mûsø energetinës problemos yra ir Baltarusijosproblemos. Mes juk kaimynai, ir vienas nuo kitonepabëgsime, o jei pabëgsime, vël turësime sugráþ-ti. Toks gyvenimas.

2007 10 15

158

Ið kelionës po Azerbaidþanà gráþoSeimo Uþsienio reikalø komiteto de-legacija.

Þiûrëjimas á Lietuvà

– Azerbaidþane didþiulë pagarba buvusiamPrezidentui Geidarui Alijevui. Jo vardu pava-dintas tarptautinis Baku oro uostas, uþsienio ða-liø delegacijos deda vainikus ant Geidaro Alijevokapo. Veikia Geidaro Alijevo muziejus. O jukGeidaras Alijevas – saugumo generolas majoras,Azerbaidþano kompartijos centro komiteto pir-masis sekretorius, TSKP Centro Komiteto Politi-nio biuro narys. Mes tokius prakeikiame, Daili, oAzerbaidþane jiems statomi paminklai.

– Þmogø reikia vertinti pagal jo darbus. Gei-daras Alijevas ðitos pagarbos nusipelnë. Kai vals-tybæ iðtiko krizë, jis gráþo ið Maskvos, buvo ið-rinktas medþliso nariu nuo savo gimtojo Na-chièevanës miesto, ir opozicija já pakvietë prievalstybës vairo. Kvietimà jis priëmë. Iðrinktas ða-lies prezidentu, pademonstravo iðmintá ir supra-timà – tai jo valdymo laikais Azerbaidþano du-jos ir nafta per Iranà pasiekë Vakarø ðalis. Vals-tybë nuo to ekonomiðkai atsigavo, nors dideliø

159

ekonominiø problemø turi ir dabar.Tëvo pramintu keliu eina ir jo sûnus Ilcha-

mas Alijevas, kuris, gimæs ir uþaugæs valstybi-ninkø ðeimoje, gavo labai gerà iðsilavinimà, kal-ba keliomis uþsienio kalbomis, turi sukaupæs di-delæ gamybinæ ir vadybinæ patirtá, nes iki iðren-kant á prezidentus vadovavo stambiai valstybi-nei naftos bendrovei.

Azerbaidþanas, beje, dar maþiausiai dvideðimtmetø turës kà tiekti savo dujotiekiais ir nafto-tiekiais. Ilchamas Alijevas labai komunikabilusvalstybës veikëjas, turi autoritetà ne tiktai savoTëvynëje, bet ir toli uþ jos ribø. Jis, esu ásitiki-næs, daug nuveiks savo valstybës labui.

– Koká áspûdá paliko susitikimas su paèiu Il-chamu Alijevu?

– Jau vien tai, kad jis su mumis kalbëjosi daugilgiau, negu buvo numatyta pagal protokolà, ro-do, kad Ilchamas Alijevas yra svetingas ir dëme-singas valstybës vadovas. Susitikimas buvo labaiðiltas, darbingas ir nuteikiantis mintims apiemûsø valstybiø ateitá. Mes ir tolimi, ir artimi –juk nepriklausomybës kovas pradëjome maþ-daug kartu. Pokalbiai vyko rusø kalba, nes jàmokame visi, nors Ilchamas Alijevas kalba pui-kia anglø kalba – tai jis pademonstravo samiteVilniuje, kur dalyvavo didelis bûrys Vakarø po-litikø. Ásiminë keli pokalbio momentai. Prezi-dentas pabrëþë, kad Azijos regione Azerbaidþa-nas yra politinis ir ekonominis lyderis, o Lietu-va yra istoriðkai artima Azerbaidþanui, nes geri

160

tarpusavio santykiai susiklostë ne tik dabar, betatsirado dar Tarybø Sàjungos laikais. Preziden-tas pasidþiaugë, kad jau yra visiðkai iðspræstos Kas-pijos jûros ekologinës problemos, o jos buvolikusios dar ið caro laikø, kai barbariðkai buvoiðgaunama nafta ðioje jûroje. Ðiandien Kaspijojeveisiasi netgi erðketai, jie gaudomi jau pramoni-niu bûdu, o tai juk itin ðvariø vandenø þuvis. Azer-baidþanas erðketø ikrus naudoja ne tiktai valsty-bës viduje, bet ir eksportuoja á uþsiená. Tai ne tiktaiAzerbaidþano, sakë Prezidentas, bet ir Turkmë-nijos bei Kazachstano nuopelnas – Kaspija iðvaly-ta ðitø trijø respublikø bendromis jëgomis.

O mes, pagalvojau, niekaip nesugebame su-tvarkyti savo ðiukðlynø, nes kiekvienas traukia-me antklodæ á savo pusæ.

Prezidentas pabrëþë, kad jo tikslas – dujø tie-kimà pratæsti iki Europos, faktiðkai – iki pat Vie-nos. Tai priklauso nuo to, kokià pozicijà uþimstie patys artimiausi Azerbaidþano kaimynai –Turkmënija ir Kazachstanas, kurie turi didþiu-lius naftos ir dujø telkinius. Tik Prezidentas su-sirûpinæs – ar bus toms dujoms realus pirkëjas,tai yra, ar bus dujoms rinka. Bet jau ðiandienaiðku – rinka dujoms bus. Tai buvo pasakytasamite Vilniuje.

– O Kalnø Karabacho problema, prasidëjusidar Tarybø Sàjungos laikais?

– Ðitos problemos mes nejudinome, bet uþ-siminë apie jà pats ðalies Prezidentas – tokia ðiproblema jam skaudi ir neduodanti ramybës vi-

161

sai tautai, nors apie jà pasaulyje beveik nebekal-bama. Nesiðaudo – vadinasi, viskas gerai. Betnëra gerai. Juk apie penktadalis Azerbaidþano te-ritorijos yra armënø okupuota, ir ta situacija ikiðiol tebëra aðtri ir skaudi. Ten dislokuota Rusi-jos kariuomenë, kuri gina ne Azerbaidþano, betarmënø interesus ir neleidþia ðitos problemos ið-spræsti. Didþiulë Nachièevanës teritorija ðiandienvis dar yra atskirta nuo Azerbaidþano, ir susisie-kimas su Nachièevane vyksta tik oro tiltu. Teri-torija yra tarsi apsuptyje. Kodël ðitaip atsitiko?Sunku pasakyti, bet manau todël, kad pasaulyjeyra labai stipri armënø diaspora, ir ji daro átakàVakarams. Taigi skaudi problema yra, ir jà reikësiðspræsti. Èia savo þodá turëtø tarti ne tiktai Euro-pos Sàjungos narës-senbuvës, bet ir naujokës, ku-rios ðità Azerbaidþano kraujuojantá skaudulá ir joprigimtá labai gerai þino. Tarp tø valstybiø yra irLietuva. Mes pasiûlëme skleisti kuo daugiau in-formacijos apie ðità problematiðkà þidiná.

– Azerbaidþano þiûrëjimas á Lietuvà?– Normalus. Tiek jie, tiek mes turime su-

kaupæ didþiulá patyrimà – þinome, kas yra pla-ninë ekonomika, ir þinome, kas yra laisvoji rin-ka. Taigi mes paþástame abi sistemas, á kuriaskai kas þiûri kaip á paslaptingus sfinksus. O taijuk jokie sfinksai. Gaila, kad mes savo patyri-mo iki galo nepanaudojame – Azerbaidþanas taistengiasi daryti. Azerbaidþanas pasitiki Lietuva,ir tai yra labai malonu. Mums belieka tik pritar-ti jø siekiams. Juk Prezidentas Alijevas vien ðiais

162

metais jau du kartus lankësi Lietuvoje, ir ðis po-litikas á toká tolimà kraðtà be dideliø tikslø ne-vaþiuoja. Jis þino, kà daro. Mes – juos geriausiaisuprantame Europoje.

– Buvo susitikimas su Uþsienio reikalø ministruponu Elmaru Mamadiarovu...

– Man susidarë áspûdis, kad pagrindinis as-muo Azerbaidþane yra Prezidentas, apie já suka-si visas politinis ðalies gyvenimas – visos minis-terijos dësto jo, kaip valstybës vadovo, pozicijà.Taigi negaiðtama laiko dviraèiui iðradinëti. Vi-sose ministerijose, kur lankëmës, vyko tarsi po-kalbiø pas Prezidentà tàsa. Taip, manau, valsty-bëje ir turi bûti. Patys ministrai sakë, kad le-mianti yra ne Ministro Pirmininko, bet Prezi-dento pozicija. Ministras Pirmininkas yra tarsimûsø Vyriausybëje kancleris. Visa valdþia pri-klauso Prezidentui – kaip Amerikoje.

Uþsienio politikos pagrindiniai þaidëjai yradu – ðalies Prezidentas ir Uþsienio reikalø mi-nistras. Tarp kita ko, Ministras Pirmininkas El-maras Mamadiarovas tas pareigas ëjo ir prie Pre-zidento Geidaro Alijevo, taigi yra Alijevø þmo-gus. Jis yra lyg ûkinis vadovas, kuris koordinuojaðakiniø ministerijø funkcijas. Galëèiau pasakytidar vienà pastabà – uþsienio politika Azerbai-dþane yra kietai subalansuota. Ji tarnauja kraðtoekonomikai.

– O kaip gyvena ta subalansuota tauta?– Mano galva, labai sudëtingai. Yra arba la-

bai turtingi, arba labai sunkiai besiverèiantys. Pas-

163

tarøjø gal yra apie devyniasdeðimt procentø. Kaipjie konkreèiai gyvena, pasakyti negaliu, nes ne-buvo progos tuo paèiam ásitikinti. Vieðbuèio res-torane arbatos puodelio kaina – septyni mana-tai, o vienas manatas prilygsta trims litams. Tai-gi puodukas arbatos – dvideðimt vienas litas. Áparduotuves nebuvo kada uþbëgti – tad kokiosten kainos, pasakyti negaliu.

– Azerbaidþano pramonës ir energetikos mi-nistras – Natikas Alijevas. Prezidento giminai-tis?

– Alijevø pavardë Azerbaidþane labai papli-tusi – Alijevø ten daug daugiau nei pas mus Pet-raièiø ar Paulauskø. Mes klausëme, ar giminës,sakë, kad ne. Privatizacija Azerbaidþane, kaip irLietuvoje, ávykusi, bet ðalyje yra dideliø proble-mø su buvusiomis stambiomis ámonëmis. Mû-sø reformatoriai jas uþdarë, o þmones iðmetë ágatvæ. Azerbaidþanas ðito nedarë. Kai kurios jødirba labai gerai ir garsëja visoje ðalyje. Ðtai tary-bø valdþios metais pastatytas milþiniðkas chemi-jos kombinatas dabar stabdomas, o kitas pana-ðus gigantas – veikia. Dabar ten viena didþiausiøAzijoje ar bent jau tame regione polietileno ga-mykla. Produkcijos realizavimas – valstybës ran-kose. Tai, mano galva, yra gerai – valstybës sto-gas uþtikrina gamybos stabilumà.

Su pramonës ir energetikos ministrukalbëjome apie glaudesná abiejø valstybiø eko-nominá bendradarbiavimà, taèiau nëra keliø, ku-riais bûtø galima tiesiogiai importuoti prekes ið

164

Azerbaidþano ar ið Lietuvos á Azerbaidþanà. Mi-nistras kalba apie geleþinkeliø rekonstrukcijà, irtai nuteikia perspektyviai. Vamzdynai, tikiu, busnutiesti, ir to regiono nafta tekës ir á Maþeikius,bet kaip mums reikðmingiau ásilieti á Azerbaidþa-no rinkà, vis dar lieka problema, kurià reikës ben-dromis jëgomis spræsti. O ðiandien situacija to-kia, kad neturime net oro susiekimo linijos suBaku.

– Kà mes ið Azerbaidþano galëtume parsiveþti?– Jei kalbame apie glaudesnius dviejø valsty-

biø ryðius, tai visø pirma turëtø bûti sutvarkytasþmoniø judëjimas ið valstybës á valstybæ. Ðiuokonkreèiu atveju – verslininkø judëjimas. Nuoðito prasideda tarpusavio ryðiai. Mes turime kàpasiûlyti, jie irgi turi kà mums parduoti, taèiauprekybos ryðiai nëra þenklûs. Pernai mes á Azer-baidþanà eksportavome prekiø tik uþ 24 milijo-nus litø. Pagal eksporto apimtá Azerbaidþanasuþima tiktai penkiasdeðimtà vietà. Dar maþes-nis importas – siekia vos vienuolika milijonølitø. Azerbaidþanas pagal importà uþima tiktai68 vietà. Azerbaidþano investicijos á Lietuvos ûká– vos 304 tûkstanèiai litø. Mes á Azerbaidþanàjokiø didesniø investicijø nesame padaræ. Taigitarpusavio ekonominiø santykiø tarsi nëra. Arjie bus – priklausys nuo mûsø. Politiniø santy-kiø gerëjimas nuteikia nuodarbiai.

– Kaip gruzinai veþa á Vilniø savo mineralinávandená?

– Galiu tiktai pafilosofuoti – jei veþa, vadi-

165

nasi, apsimoka veþti, nes tokio mineralinio van-dens mes neturime. Azerbaidþane mes turimeapsukrø ambasadoriø – Kæstutá Kudzmanà, ku-ris yra dirbæs verslininkø konfederacijoje ir jauyra uþmezgæs ryðius su vietos verslininkais. Sudviem jø atstovais teko ir mums susitikti – vie-nas jø valdo devyniasdeðimt ðeðis procentus ma-ðinø ir metalurgijos ámonës, tad ieðko kontaktøsu Lietuva, nes pas mus metalurgijos pramonëslyg ir nebëra, o jie turi labai daug uþsakymø iðRusijos ir Kazachstano. Á klausimà, kaip uþsa-kovai atsiskaito uþ gaminius, atsakë juokauda-mas: „Rytà pinigai, vakare – prekës“. Biznis turibûti ekonomiðkai saugus.

– Antrà kartà susitikote su parlamento pirmi-ninku Oktaju Asadovu?

– Vienas á kità pasiþiûrëjome, o po oficialio-sios susitikimo dalies suklusome – o kur mudubuvome susitikæ? Pasirodo, tai buvo du tûks-tanèiai pirmais metais, kai Azerbaidþane vykoEuropos ir Kinijos geleþinkeliø vadovø ir susie-kimo ministrø pasitarimas. Að tada dirbau susi-siekimo ministru. Kokias pareigas tada ëjo Ok-tajus Asadovas, tiksliai pasakyti negaliu, bet jisdalyvavo tame pasitarime.

Tarp kita ko, Oktajus Asadovas labai átakin-gas asmuo Azerbaidþane.

Beje, jau delegacijà pasitinkant buvo pasaky-ta, kad að jau buvæs Azerbaidþane.

– Malonu, kad prisimena?– Þinoma. Tai rodo, kad esi laukiamas. Bu-

166

vau tokio dëmesio nustebintas.– Kaip apskritai delegacijos sutikimas?– Sutiko graþiai, visà laikà mus lydëjo parla-

mento protokolo ðefas. Turëjome iðvaþiuojamà-jà kelionæ á uþmiestá. Ðeimininkai parodë, kasvalstybëje yra brangiausio – pirmykðèiø þmoniøiðkaltus pieðinius ant uolø. Tiems pieðiniams –daugiau kaip aðtuoni tûkstanèiai metø. Prie kiek-vieno pieðinio – inventoriaus numeris. Keista,taèiau taip yra.

Azerbaidþano þemës gelmëse – ne tiktai naf-ta. Mums parodë, kaip ið þemës gelmiø verþiasikarðtas dumblas, kaip Islandijoje geizeriai. Duo-bëse matosi nafta – kiek jos dar yra þemës gel-mëse, sunku pasakyti, bet ji savaime verþiasi ápavirðiø. O kas turi naftos, tas ðiandien yra tur-tingas ir galingas.

Pats Baku ir apskritai Azerbaidþanas – staty-bø pastoliuose. Statoma gal deðimteriopai dau-giau, nei Lietuvoje. Þemës kainos nepaprastaiaukðtos – sostinëje aras kainuoja arti milijonodoleriø.

– Lankëtës legendiniame Mergaièiø bokðte. Kastai per statinys?

– Dar prieð Machometà ant Kaspijos krantopastatytas ið vietinio akmens, kaip ir daugelis pa-statø ðiame kraðte. Dabar bokðtas gerokai pabë-gëjæs nuo jûros. Tame bokðte aukodavo dievamsjaunas merginas, todël ir vadinamas Mergaièiøbokðtu.

Teko pabuvoti Geidaro Alijevo Fonde – tai

167

muziejus, kuriame atsispindi visas ðio politikogyvenimas nuo gimimo iki mirties. Jis, beje, gi-mæs daugiavaikëje geleþinkelieèio ðeimoje ir visijo broliai bei seserys gyvenime labai daug pasie-kë ir yra þinomi Azerbaidþane – vienas akade-mikas, kitas garsus dailininkas, sesuo Akademi-jos narë-korespondentë.

Beje, Geidaro Alijevo þmona kilusi ið kilmin-gos, turinèios istorines ðaknis, ðeimos. Ir Alije-vas, bûdamas aukðtas pareigûnas TSKP vado-vybëje, dël jos nuolat susilaukdavo priekaiðtø.Buvo netgi pasiûlymø skirtis. Taigi ðiø dienøkalba kalbant – vieðai atsiriboti nuo þmonos. BetGeidaras Alijevas ðito nedarë. Todël dabartináprezidentà ðitaip palaiko senoji Azerbaidþanokarta. Toji ðeimos praeitis padeda ir jaunajamAlijevui iðsilaikyti valstybëje, kurioje gana tvir-tos musulmonizmo ðaknys.

– Mes kada nors pastatysime savo Preziden-tui toká muziejø?

– Sunku pasakyti, labai sunku.– O kas po to, kai Justino Karoso vadovauja-

ma delegacija lankësi Azerbaidþane?– Bus daug permainø. Azerbaidþanas dabar

þiûri á Lietuvà, ir mes pradësime þiûrëti á Azer-baidþanà. Netrukus turës ávykti Ministro Pir-mininko vizitas. Bus pasiraðyta sutartis dël dvi-ðalës komisijos sukûrimo, o tos komisijos tiks-las – daryti realius tarpvalstybinius darbus, ku-riø laukia abi pusës – ir mes, ir jie. Mes pakvie-tëme atvykti á Seimà jøjø parlamento uþsienio

168

reikalø komisijà. Jie, beje, jau yra lankæsis mûsøSeime, ir jiems èia patiko. Taigi abipusiai nau-dingas bendradarbiavimas tæsis. Lietuva juk irTarybø valdþios metais turëjo aukðtas pozicijas,mes buvome europinio tipo respublika, á musdaug kas lygiavosi, tad nieko nuostabaus, kad áLietuvà ir ðiandien þiûrima godþiomis akimis.Tas poþiûris yra iðlikæs, ir tai yra gerai. Mes daugkam esame geras pavyzdys. Tuo reikia tik di-dþiuotis.

2007 11 04

169

Lietuva –TëvynëmûsøPasikalbëjimai suAntanu Terlecku

170

171

Pasikësinimas

– Kalbëdamas per Baltijos televizijà, Anta-nai, paminëjai faktà, kuris mane paðiurpino. Arið tikrøjø du kartus buvo pasikësinta á Tave? Ko-dël plaèiau apie tai nepakalbëjai?

– Buvau áspëtas, kad galiu kalbëti iki pusësvalandos, bet „á eterá pateks“ tik penkiø minu-èiø áraðas. Aèiû laidos vedëjams, kurie ið ilgo ma-no pasakojimo pateikë esmæ. Jeigu Tu nori tuosabu faktus áamþinti savo dienoraðtyje arba gal-voji átraukti á savo prisiminimus, galiu plaèiauapie tai papasakoti.

– Þinome, naciø ir tarybinës okupacijos nu-sineðë ðimtus tûkstanèiø Lietuvos pilieèiø gyvy-biø. Bet kad Nepriklausomoje Lietuvoje politi-niais motyvais bûtø þudomi þmonës?

– Abiejø pasikësinimø á mane istorijø ke-liais þodþiais nepapasakosi.

– Tai kaip ten buvo?– Tai buvo prieð devyniasdeðimt pirmøjø

birþelio tryliktà. Vos ne kasdien Vilniuje lan-

172

kydamasis kaunietis Vytautas Ðustauskas perda-vë savo bièiulio Gedimino Jankaus, tuometinioLietuvos ðauliø sàjungos vado, praðymà leisti perAntanines jam su þmona atvykti á sveèius pa-sveikinti vardiniø proga.

– Ar seniai buvote paþástami su ponais Jan-kais?

– Gerai neprisimenu. Norëdami sutraukti áLietuvos laisvës lygos mitingus daugiau þmoniø,kviesdavom þymesnius oratorius. O toks buvoir mano èia paminëtas Gediminas Jankus. Þmo-nes imponavo jo iðvaizda, dikcija ir grieþtas kal-bø turinys. Gediminu visiðkai pasitikëjau, nes jádaþnai matydavau ðalia Vytauto LandsbergioÐauliø sàjungos suvaþiavimuose ar konferenci-jose. Tada net mintis nekilo, jog profesorius ga-li bûti apsuptas KGB rezervo karininkø.

– Kà tai turi bendro su pasikësinimu á tavogyvybæ?

– Palauk. Neprisimenu, nuo kuriø metøGediminas atvaþiuodavo á Vilniø savo þmonoslydimas – valingø Rusijos ðiaurës tauteliø vei-do bruoþø moteris. Negirdëjau, kad ponia Jan-kuvienë kada nors bûtø vadinama vardu – vispavarde ir pavarde. Tik ið paðaliniø suþinojau,kad jos vardas Ala. Bet juk visiðkai nesvarbu,kad Ðauliø sàjungos vado þmona yra vardu Ala.Ádomiausia tik tai, kad ji – KGB Kauno sky-riaus virðininko Gedimino Bagdono podukra,o didelá Lietuvos patriotà vaidinantis Jankus –KGB aukðto pareigûno þentas...

– Ir kas èia tokio?

173

– Palauk. Netikiu, jog apie tai neþinojo Res-publikos Generalinis prokuroras Artûras Pau-lauskas ir Valstybës saugumo departamento ge-neralinis direktorius Meèys Laurinkus. Iðeitø,kad Laurinkus (kartu su buvusiu LTSR proku-roru Liudviku Sabuèiu) padëjo KGB pulkinin-ko sûneliui Artûrui Paulauskui tapti Respubli-kos generaliniu prokuroru.

– Neaiðkiai kalbi, Antanai, – iðeitø, bûtø….– Palauk. O paskui Artûras Paulauskas virto

skëèiu visiems Valstybës saugumo departamen-to nusikaltimams pridengti. Ir atvirkðèiai – Vals-tybës saugumo departamentas tapo galingu skë-èiu, pridengianèiu ne visada ðvarius Artûro Pau-lausko reikalëlius...

– O kà tai turi bendro su pasikësinimu á ta-ve? Jankus, Ala, Artûras – visi prieð tave?

– Palauk. Ponai Jankai per Antanines pakvie-të „padaryti jiems atsakomàjá vizità“.

– Ir padarëte tà jø praðomà vizità?– Daugiau kaip po mënesio Vytautas Ðus-

tauskas perdavë man þodiná Jankø kvietimà at-vaþiuoti á jø sûnaus gimtadiená. Kadangi baliu-je bûsià aptariami Ðauliø sàjungos ir Laisvës ly-gos santykiai, turëèiau atvykti su Lygos sekre-tore Birute. Sutartà dienà uþvaþiavome á Vili-jampolæ pas ponà Ðustauskà, o ið ten nuvyko-me pas Jankus.

– Vytautas Ðustauskas – tavo draugas?– Palauk. Draugas – ne draugas. Nesvarbu.

Mane nustebino kitkas – kad Jankaus ðeimojebuvau labai ðaltai sutiktas.

174

– Ala nepuolë ant kaklo, neapsikabino, ne-pabuèiavo?

– Na, jau. Pasakysiu tiesiai – greièiausiai á ma-ne jau buvo þiûrima kaip á bûsima lavonà…

– Na, jau, pakvietë á baliø lavonà…– Nejuokauk. Juokams toj istorijoj nëra vie-

tos. Gediminas priëmë mus labai maþame kam-barëlyje. Ten pristatë mums trejetà labai nesim-patiðkø tipø, tarp jø gerokai iðgërusá jaunuolá,kurá vadino Landsbergio sargybiniu. Tas de-monstravo rusiðkà pistoletà ar naganà, kaþkodëluþtaisomà ne ðoviniais, o stamboko kalibro ðra-tais. Dar pagalvojau, tokio þmogaus sargybinis,o þaidþia ðratiniu pistoletu.

– Juk Landsbergio tenai nebuvo, taigi ir do-ro ginklo nereikëjo…

– Palauk. Po poros valandø Jankus pasiûlënueiti pasivaikðèioti á vaikø darþelio kiemà, nesesà kambaryje visi mûsø pokalbiai gali bûti uþ-raðomi. Darþelyje ðnekëjomës gal porà valandø.Sugráþæ buvom pakviesti á erdvø kambará. Tenuþ valgiais ir gërimais apkrauto stalo (buvo maþ-daug deðimta valanda vakaro) sëdëjo Ala, jøjøsûnus ir sveèiai, kuriø buvo gal dvideðimt. Jiepavardëmis nebuvo pristatyti. Taigi mums bu-vo tik „ponø Jankø sveèiai“…

Iðgërus po trejetà stikleliø, ðeimininkai ir sve-èiai, palikæ mane vienà su Birute, iðëjo ir dau-giau nesirodë. Retkarèiais uþbëgdavo tik Ala stalopatvarkyti. Iðeidama visada uþdarydavo duris…

– Supratlyva moteris – vadas sëdi su panele…– Nejuokauk. Praëjus porai-trejetai minuèiø

175

po Alos paskutinio apsilankymo, uþdëjau Biru-tei kairæ rankà ant jos peties.

– Va, va. Prasideda.– Taip, prasideda. Tuo momentu pasigirsta

duslus, vos girdimas garsas. Ant sofos pabyra ájos atloðà atsimuðæ keli ðratai. Á kambará áðokaGediminas Jankus ima ðaukti, kad girti pieme-nys dël kaþko susiginèijæ. Vienas ið jø ðovæs.

– Kalbëdamas per televizijà davei tautai su-prasti, kad ðovë Landsbergio sargybinis…

– Tariamas Landsbergio sargybinis. Taip aðpasakiau. Ir nepainiok. Jankus pasakë, kad vie-nas ið tø jo piemenø esàs suþeistas, jam jau iðkvies-ta greitoji pagalba, praðë niekam apie tà ðûvá ne-prasitarti, nes dël jo bûsiàs netiesiogiai apkaltin-tas pats Vytautas Landsbergis, nukentës jo au-toritetas, gali kilti netgi politinis skandalas, ku-riuo, be jokios abejonës, pasinaudos Algirdo Bra-zausko komunistai.

– Teisingai kalbëjo Jankus…– Ir að taip tada galvojau. Praëjus penkiolikai

metø, stebiuosi savo neiðmanymu. Kodël nesu-galvojau pasiþiûrëti tariamo suþeistojo? Kodël ne-iðëjau á kiemà sutikti greitosios pagalbos? Kodëlnepasidomëjau, kur dingo net neatisisveikinæsVytautas Ðustauskas? Kodël neatsipraðë uþ aiðkøpavojø mano gyvybei nei pats Jankus, nei jo þmo-na? Kodël nepareiðkë man uþuojautos kas norsið sveèiø? Juk negalëjo visi iðsigandæ pabëgti, pa-likæ suþeistàjá, ir nepasidomëti, kaip jauèiasi sve-èias ið Vilniaus Antanas Terleckas, vos iðvengæsmirties? Tik dabar man kilo átarimas, jog ba-

176

liaus metu buvau pagirdytas valià ir atmintá pa-ralyþiuojanèiais narkotikais.

– Bet juk rankà Birutei ant peties uþdëjai? Taiginebuvai visai paralyþiuotas. O jei rimtai, taigi iððiø dienø pozicijø – kas vis dëlto, ðovë á tave? Galtikrai Vytauto Landsbergio sargybinis?

– Jokio Vytauto Landsbergio sargybinio tennebuvo. Buvo tikëtasi, kad ðratai pataikys man áðirdá ir að krisiu negyvas. Kils triukðmas. Bus pa-skleisti gandai, kad ðovë buvæs Vytauto Land-sbergio sargybinis. Kuris? Juk tø sargybiniø bu-vo ne vienas. Kol mûsø nerangioji prokuratûrasusiruoð tirti ávyká, ateis ir rugpjûèio devynio-liktoji, taigi bolðevikø puèas Maskvoje, kur lai-mës puèistai. Jie, aiðku, pradës Lietuvoje politi-ná terorà. Kaþkokio politkalinio Antano Terlec-ko þûties aplinkybëmis niekas nesidomës. Buspaskleisti gandai, jog já nuðovë Vytauto Land-sbergio sargybinis.

Ðtai tokià baigtá buvo numatæ Maskvos èe-kistai ir jø lietuviðkieji pagalbininkai.

– Skaitai kaip ið knygø, kuriose viskas aiðku.O man neaiðku. Kas vis dëlto buvo pasikësinimoá tave vykdytojai? Kas ðovë? Gediminas Jankus?Vytautas Ðustauskas? Pulkininkas GediminasBagdonas? Ala Jankienë ar pagaliau jubiliatas?

– Kà að galiu atsakyti? Pirmieji du – didelibailiai. Jie, manau, tebuvo tik talkininkai. Ala?Po keliø metø suþinojau, kad ji tebuvo patëviogerai iðtreniruota talkininkë…

– Kodël tik po pusðeðtø metø tau ðovë gal-von mintis, jog puèo Maskvoje iðvakarëse buvo

177

bandyta nuþudyti tave?– Á ðá klausimà atsako Gretos Èiþinauskaitës

devyniasdeðimt septintøjø vasarà „Kauno dieno-je“ iðspausdintas raðinys, labai panaðus á piktà fel-jetonà ar linksmà humoreskà. Ðtai kelios iðtrau-kos ið jo:„ Ð. m. vasario 20 d. Vilniuje, Laisvësprospekte, prieðais Spaudos rûmus, á pirmàja eis-mo juostà vaþiavusá A. Terlecko sûnaus Gintautovairuojamà „Peugeot“ (kuriuo tàdien vaþiavo irtëvas) trenkësi dideliu greièiu atlëkæs G. Ripei-kos variuojamas „BMW“ (…) Ðis faktas buvonuslëptas nuo visuomenës (vasario 20 d. Vidausreikalø ministerijos ðtabo informacijos skyriaussuvestinëse praneðimo apie ðá autoávyká tikrai në-ra). Tai buvæs techninis autoávykis, þmonës ne-nukentëjo, todël jis nepateko á spaudai rengia-mas policijos suvestines. G. Ripeika nubaustas500 litø bauda“.

Nutylëtas faktas, jog sûnaus automobilis bu-vo nusviestas dvideðimt metrø á prieká, abu au-tomobiliai pavirto á metalo lauþà. Mano kraujospaudimas tada buvo 220/120…

– Normalus iðsigandusio þmogaus kraujospaudimas…

– Bus tau normalus. Skaitykime toliau: „Poðio autoávykio patekæs á ligoninæ Lietuvos lais-vës lygos lyderis sakosi turëjæs uþtektinai laikodaug kà apmàstyti. Ið atminties iðniro ir 1991-øjø vasaros ávykis Kaune. A. Terleckas priëjæsiðvadà, kad suinteresuoti kai kurie vietiniai poli-tikai ir Rusijos rezidentûros bendros jëgos ruoðëjam Juro Abromavièiaus likimà“.

178

– Matai kaip. Norëjo tave susprogdinti?– Eik jau. Straipsnyje daug netiesos: „Vie-

nintelis asmuo, kuris antrino A. Terleckui, bu-vusi politinë tremtinë Birutë. Tiesa, kvieèiamaapklausai, á Kauno miesto apylinkës prokura-tûrà ji neatvyko dël ligos, taèiau draugo (Terlec-ko – A. T.) teiginius patvirtino telefonu“.

Ir toliau: „Deja, daugiau antrinanèiø Lietu-vos laisvës lygos pirmininkui neatsirado. Patá bu-to ðeimininkà – naujos kadencijos miesto Tary-bos nará, iðrinktà pagal Lietuvos laisvës sàjungossàraðà – G. Jankø iðkviesti á prokuratûrà sunkiaisekësi. Jis teigë, kad A. Terleckas niekada nebu-væs jo namuose. Dar daugiau: 1991-øjø rugpjû-èio puèo iðvakarëse ne tik jo namuose nebuvæjokio pobûvio, bet ir jo paties Kaune (…) Iðgir-dæs, kad A. Terleckas po autoávykio apie mëne-sá gydæsis ligoninëje, G. Jankus ðyptelëjo: „Va-sario pabaigoje - kovo pradþioje buvau sutikæsligoná Seime“.

– Matai kaip. Ligonis vaikðto po Seimà, okaltø nëra…

– Dël autoavarijos að niekada nekaltinau neiGedimino Jankaus, nei Vytauto Ðustausko. Otà devyniasdeðimt pirmøjø rugpjûèio vakarà ðra-tai manæs visai nekliudë. Taigi grynas melas, jogðûvio perplëðtà ðvarkà paslëpiau – per duris ðo-væs þudikas paprasèiausiai nepataikë á mane.

– Sunku per duris gerai nusitaikyti…– Nejuokauk. Antra, kad daugiau nei pusantro

mënesio gydþiausi Ðventojo Jokûbo, o vëliau San-tariðkiø ligoninëse ir Abromiðkiø sanatorijoje, vi-

179

sada galiu dokumentais árodyti. Taèiau tas árodi-nëjimas ðioje byloje iðvis nereikalingas.

– Kodël nereikalingas? Jei ðovë á tave?– Skaitykime tà feljetonà-ne feljetonà: „Abu

naujos kadencijos miesto Tarybos nariai linkæteigti, kad Terlecko pasakojimas apie ruoðtà pa-sikësinimà á já – eilinis ðmeiþtas. Kauno miestoapylinkës prokuratûros prokuroras V. Maske-liûnas atsisakë kelti baudþiamàjà bylà. Prieþastis– nesurinkta objektyviø árodymø, kad kësintasiA. Terleckà nuþudyti.“ Ir toliau: „Vakar papra-ðytas pakomentuoti A. Terlecko pareiðkimo Ge-neraliniam prokurorui tyrimo baigtá, prokuro-ras A. Maskeliûnas teigë, kad nesinori netikëtikà tik demokratiðkai iðrinktø Kauno miesto ta-rybos nariø – V. Ðustausko ir G. Jankaus teigi-mu, kad jokio pasikësinimo á A. Terleckà ne-buvo“.

– Va, nebuvo. Kauno spauda raðo.– O kodël jie abu advokatauja kagëbistams,

kurie suruoðë tà autoavarijà? Koks motyvas? La-bai paprastas: „Ið tikrøjø, kaip, prieðingu atveju,tikëti jø þodþiai, sakomais ið aukðtos tribûnos“.Paskutiniai þodþiai priklauso Gretai Èiþinaus-kaitei. Visø jos kaltinimø man tuo, kad esu me-lagis, nenoriu kartoti. Jeigu Ðauliø sàjungos va-das buvo áveltas á toká baisø nusikaltimà, tai konorëti ið sovietinius mokslus baigusios þurnalis-tës? Aiðku viena, kad prokuroras nebuvo suinte-resuotas suþinoti visos tiesos apie pasikësinimà ámane. Antraip bûtø iðsikvietæs liudytojà BirutæBartkënaitæ. Ji siûlësi prokurorui atvykti á Kau-

180

nà. Prokuroras þadëjo atsiøsti oficialø kvietimà,bet Birutë jo negavo.

– Taigi ðovë á tave ar neðovë? Ir kas ðovë, jeiðovë?

– Tik jau joks Vytauto Landsbergio asmeni-nis sargybinis. Þinau, Landsbergis nemëgo ma-næs. Taèiau kà nors pasiøsti nuþudyti mane nie-kada nesiruoðë. Átarti galiu Gediminà Jankø irVytautà Ðustauskà. Bet árodymø jokiø neturiu.Tai tik mano prielaida. Ðovë, manau, koks norskadrinis kagëbistas. Ir autoavarija – kagëbistø dar-bas. Niekam ne paslaptis, kad dabartiniame Vals-tybës saugumo departamente dirba daugiau èe-kistø negu Lietuvos patriotø. Patriotai savo daþ-nais laiðkais tik informuoja Lietuvos visuomenæapie padëtá „FSB filiale“. Deja, mûsø prokura-tûra á tuos signalus nereaguoja. Ji, regis, bijoKGB rezervo. O labiausiai bijo pats valstybësgalva, todël Seimas priëmë specialø ástatymà, pa-gal kurá Generalinë prokuratûra atleista nuo pa-reigos reaguoti á spaudoje pasirodanèius straips-nius ir tuo paèiu nuo pareigos ginti Tautà nuoaukðtuose valdþios postuose sëdinèiø politiniøgangsteriø…

Nepaisant visa to, në kiek nesigailiu, kad ko-vojau uþ nepriklausomà Lietuvà.

– Kiek supratau, á ðeimyniná pokylá pas Jan-kus buvote pakviestas kartu su þmona?

– Buvo pasakyta atsiveþti Birutæ ið Lygos…2006 10 02

181

Nepageidaujamos knygos

– Aèiû, Antanai, uþ knygà „Rezistento die-noraðtis“. Man ji priminë Mikalojaus Katkaus„Balanos gadynæ“. Juk maþai mes bûtume þino-jæ apie baudþiavà Lietuvoje, jei ne toji knyga, jeine tie baudþiavos laikø amþininko paliudijimai.

– Ne viskas iðliko, kas buvo uþsiraðyta. Þinai,patekai vanagams á nagus – paima ir viskà sunai-kina. Kai kà sunaikino þemelë, kurion tie uþra-ðai buvo uþkasti.

– Labai gaila, kad ðitaip atsitiko. Ið tø dieno-raðèiø skaitytojai bûtø daugiau suþinojæ apie nu-gyventà laikà negu ið paèio storiausio istorijosvadovëlio. Bet va – spaudoje neteko skaityti nëvieno straipsnio apie „Rezistento dienoraðtá“. Tar-si jo nebûta. „Metuose“ radau ilgokà recenzijàapie paskutiniais metais iðleistus prisiminimus,taèiau tavo prisiminimai nutylëti. Kodël? Kadtu Terleckas?.

– Trumpai á tavo klausimà neatsakysi. Tadpradësiu ið labai toli. Penkiasdeðimt septintøjørugsëjá, kai dar mokiausi Mokslø akademijosEkonomikos instituto aspirantûroje, mirë raðy-tojas Vienuolis. Akademijos vadovybë sudarë lai-dotuviø komisijà. Su ja nuvaþiavau á Anykðèiusir að. Mus daug kartø fotografavo. Viena nuo-trauka buvo iðspausdinta „Literatûroje ir mene“.

182

Deja, kaþkieno ranka taip jà paretuðavo, kad aðið jos iðgaravau. Visi yra, visi stovi, o AntanasTerleckas nei stovi, nei guli – Antano Terleckonëra. O tai todël, kad að toje kompanijoje bu-vau nepageidaujamas, nors ir aspirantas.

– Tai, kaip sakoma, ávyko gûdþiais okupaci-jos metais…

– O kas pasikeitë Lietuvoje po penkiasdeðim-ties metø? Sakysi, labai daug –Vëliava, Himnas,valstybinë santvarka. Taigi pasikeitë labai daug,bet prie valstybës vairo liko tie patys, kurie liepëmane iðretuðuoti ið anos istorinës nuotraukos.Labai yra paprasta – uþtuðavai, ir tavæs nëra.

– Kimbi, kur nereikia, Antanai.– Nekimbu, o jei kimbu, tai ten, kur bûti-

nai reikia kibti. Man ásiminë Vilijos Dailidienësþodþiai, pasakyti per Laisvës lygos dvideðimtpen-kmetá: „Sovietinë nomenklatûra nebuvo gausi,bet savo moraliniu puvimu apkrëtë didelæ dalávisuomenës ir iðugdë kartà, neturinèià jokio su-pratimo apie tëvynæ, istorijà, meilæ, ðeimà, atsa-komybæ. Ji tiesiog nesubrendusi, toji bailiø irprisitaikëliø tëvø iðaugina karta“.

– Tai apibendrinimas – nieko konkretaus.– O konkretu tai, kad anos kartos atstovai

du tûkstanèiai ketvirtaisiais ryþosi iðtrinti ar re-tuðuoti ið Lietuvos istorijos ne kokià nors nuo-traukà, bet visà politinæ organizacijà – mano Lie-tuvos laisvës lygà ir jos indëlá kovoje uþ Lietu-vos laisvæ.

– Ir kaip jie tai padarë?– Labai paprastai. Buvæs mûsø Lygos Telðiø

183

skyriaus vadovas Gintaras Ðidlauskas, surinkæsdalá Lygos dokumentø, sudarë storiausià knygà,kurià pavadino „Lietuvos laisvës lyga: nuo „Lais-vës ðauklio“ iki Nepriklausomybës“. Jà teigia-mai ávertino nemaþai Lietuvos istorikø bei inte-lektualø. Taèiau keletas tamsybininkø nuspren-dë tà veikalà sunaikinti...

– Sudegino ant lauþo? Atidavë á makulatû-rà, o gautus pinigus pragërë?

– Kalbi labai supaprastintai. Jau sakiau – uþsi-mojo iðstumti Lygà ið mûsø Tautos kovø uþlaisvæ istorijos. Þinoma, pagrindinis taikinys bu-vau að ir mano iðtikimieji bièiuliai.

– Iðstumti ið istorijos nëra taip jau paprasta.Yra archyvai, yra dokumentai, yra liudytojai. Juk„Laisvës ðauklá“ dar septyniasdeðimt ðeðtaisiaispradëjo leisti bûsimieji Lygos ákûrëjai? Ir kas taigali paneigti? Pirmàjá vieðà mitingà prie AdomoMickevièiaus paminklo surengë irgi Lygos eks-tremistai, kaip tada sakë.

– Bet dalies mûsø inteligentijos atmintis ga-na trumpa. Kita vertus, atsiranda tokiø, kurienori ið Tautos atminties iðtrinti tikràjà mûsø ko-vø istorijà. Specialiai tam devyniasdeðimt pir-møjø metø pabaigoje ðalia mûsø Lygos buvoákurta Lietuvos laisvës sàjunga – kad Lietuva pai-niotø tas abi organizacijas. Dar ir ðiandien vi-suomenine vadinama Lietuvos televizija kartaisVytauto Ðustausko Lietuvos laisvës sàjungà pa-vadina Lyga.

– Nuklydom nuo temos. Juk kalbëjome apieLygos istorijos sunaikinimà. Kaip tai vyko? Ko-

184

kie þmonës prie to prisidëjo?– Atsakyti á ðiuos klausimus man yra sunku,

nes trûksta dokumentø ir árodymø. Þinau tik tai,kad spaustuvës vadovas pasiraðë sutartá, pagal ku-rià visà knygos tiraþà, o jis siekë tûkstantá egzem-plioriø, leidykla privalëjo atveþti á Seimo sandëlá.Ið ten visos knygos turëjo bûti perduotos Lietu-vos bibliotekoms. Protingi þmonës pakoregavo– ir á sandëlá buvo nuveþta tiktai 300 tos knygosegzemplioriø. Po dviejø metø pasirodë, kad ið-platinta tik dvideðimt knygø. O jei á Seimo san-dëlá bûtø patekæs visas tiraþas, bibliotekos në vie-nos knygos nebûtø gavusios. Manæs viena knygøbazë papraðë pustreèio ðimto egzemplioriø, o pometø gràþino net neiðpakuotas. Dar po metø josbûtø buvusios nuraðytos kaip niekalas.

– O gal jos ir buvo niekalas, jei nepirko?– Istorija – ir niekalas?– Keitësi kartos, knygos iðguitos ið gyveni-

mo, skaityti knygà jau gëda, gal tiktai panelësdar skaitinëja graudulingus meilës romanus – jostavo istorijos, Antanai, neskaitys. Ji joms nerei-kalinga. Tokia karta auga. Savo kiðenës patriotøkarta.

O koká toji tavo papasakota istorija turi ryðásu „Rezistento dienoraðèiu“, nuo kurio pradëjo-me pokalbá?

– Tiesioginá. Kaþkas nori, kad buvusios oku-puotos Lietuvos fotografija nepatektø á mûsøvisuomenës rankas. Viena partizanø ryðininkë,áviliota á J. Markulio-Erelio tinklus ir jo ásaky-mu turëjusi bûti likviduota, kartu su motina pa-

185

raðë prisiminimus. Neðë á vienà leidyklà, neðë ákità, visi þadëjo iðleisti, bet niekas taip ir neiðlei-do. Ir, matyt, jau neiðleis – autoræ pernai diabe-tas paguldë á kapà. O juk bûtø buvusi labai ádo-mi knyga. Ir að su savo „Rezistento dienorað-èiu“ apëjau kelias leidyklas. Visos atsisakë spaus-dinti. Tuo pretekstu, kad dienoraðtis „per daugkritiðkai vertina tarybinæ tikrovæ“…

– Dar ir ðiandien okupacijà pergyvenæ lietu-viai tvirtina esà partizaniniam karui uþgesus nie-kas netikëjo, jog Lietuva kada nors prisikels. Kuopagrástas tavo tikëjimas?

– Ðeðiasdeðimt ketvirtaisiais mano nelegaliaisiøstas á lagerá laiðkas Pranui Skeiveriui pateko ásaugumo rankas. Tardë mane pulkininkas Nach-manas Duðankis ir kapitonas Julius Èesnavièius.Po tardymo uþraðiau dienoraðtyje: „Kad ir kaipstengiasi stalincai, bet jiems nepasiseks iðbrauktiLietuvà ið pasaulio tautø tarpo. Netikiu jokiaisamerikieèiø plepalais apie Lietuvos iðlaisvinimà.Taèiau Lietuva neþus. Ateis toji diena, kada Lie-tuva nebus niekinama ir niekas nesistengs jos nu-tautinti. Ateis!“

Po vienuolikos metø tiems patiems èekistamsiðdrásau aiðkinti, kad Lietuva bus nepriklauso-ma. Septyniasdeðimt penktøjø gruodþio devin-tà tada jau majoras Julius Èesnavièius paklausëmanæs: „Pa-sa-kyk, ka-da bus lais-va ta-vo Lie-tuva?“ Á tai atsakiau maþdaug tokiais þodþiais:„Neþinau kada, bet kad bus laisva, tikiu. Në vie-nas pogrindinës organizacijos vadovas nesikrei-pë á mane su praðymu paraðyti tos organizacijos

186

programà, todël atsakymo á jûsø klausimà ne-svarsèiau“. O po to aiðkinau majorui, kokiosprieþastys privers Kremliaus ponus (berods, tik-rai pavartojau tà þodá) atsisakyti Lietuvos. Taspokalbis uþraðytas kitame mano dienoraðtyje.

– Girdëjau, kad dël paties laiðko minëtamSkeiveriui buvai tardomas net septynis kartus,„Puntuko“ gamykloje buvo net surengtas tavovieðas teismas. Po to tave vël tardë Èesnavièiusir Duðanskis. Pastarasis, kaip tu raðai, skaitë ta-vo laiðkà Skeiveriui: „Sëdþiu kaip pelë po ðluo-ta, garbinu partijà ir vyriausybæ, savo laiðkuosegiriu kolchozus, o jiems dar maþai“. Po jo skai-të Èesnavièius: „Naujø (areðtuotø) lageryje ne-laukite. Lietuvoje platinami atsiðaukimai, iðke-liamos vëliavos. Kaltuosius iðsikvieèia, pagàsdi-næ paleidþia. Partija kaip motina gimdytoja ap-ðaukia juos, aprëkia ir vël myluoja. Bet man jinedovanotø“.

– Raðai, kad vertë tave, jø þodþiais, nusigin-kluoti. Dienoraðtyje uþraðei: „Neiðdegs, ponai!Kà norit, darykit, bet neraðysiu (straipsnio á spau-dà). Pasodinkit, net ðaudykit, bet neraðysiu to,ko jûs laukiat!“

– Kaþkuriam dienoraðtyje uþraðiau savo po-kalbá su majoru Rimkumi. Tada buvau sulai-kytas trims paroms. Á majoro klausimà, kaip lai-kausi, atsakiau: „Neapkenèiu jûsø sistemos ir jûsøasmeniðkai“. Rimkus dar gyvas, galëtø ðá faktàpaliudyti. Iðvakarëse jie surado mano dienorað-èio berods keturis ar penkis sàsiuvinius. Kodëlneareðtavo, negaliu pasakyti. Suëmë po dviejø

187

metø. Aðtuoniasdeðimtaisiais paraðiau skundàKompartijos centro komitetui. Skundà baigiauþodþiais: „Lieku ásitikinæs, kad po keliø metøne tik mano tardytojai bus priversti pripaþinti,jog ði (mano) „byla“ yra XX amþ. prieðpaskuti-nio deðimtmeèio gëda“.

Julius Èesnavièius du kartus mane aplankëSibire, „toli uþ Magadano“. Nemaþai teko sujuo kalbëtis. Aðtuoniasdeðimt septintaisiais grá-þus á Lietuva, jis aplankë mane mitingo prie Ado-mo Mickevièiaus iðvakarëse su valstybës saugu-mo generolø ultimatumu atsisakyti to mitingoidëjos. Jau pulkininku tapusá irgi tikinau, kadneapkenèiu sovietinës sistemos ir jo asmeniðkai,pridurdamas maþdaug tokius þodþius (uþraðy-tus tø dienø dienoraðtyje): „Eièiau á demonstra-cijà, jeigu jûs pagrasintumëte á mus ðaudyti. Ant-raip að ne tik ne lietuvis, bet ir ne þmogus“. Ðiuosþodþius pasakiau èekistui savo bute girdint ðei-mai, Genovaitei Ðakalienei ir Stasiui Jakui.

– Dar keli momentai ið tavo dienoraðèio.Uþraðytas pokalbis su Èesnavièiumi ir Duðans-kiu. Kapitonas davë suprasti, kad gali tave uþda-ryti uþ grotø. O tu atsakei: „Imkit ir gal paso-dinkit, jei laikote, kad esu nepataisomas“. Jisjuokdamasis atsakë: „Paskui imsi visiems pasa-koti, jog nori á lagerá, o saugumas tavæs nelei-dþia, imsi uþ tai Èesnavièiø kaltinti“

– Po daugiau kaip keturiø valandø tardymoÈesnavièius atsivedë savo virðininkà pulkininkàMoitiejenkà. Tas ëmë grasinti: „Èia norite sumumis kalbëtis ar ten?“ Po ðiø þodþiø nykðèiu

188

parodë á apaèià, tai yra á kalëjimà. Kaip tik tokiograsinimo ir laukiau. Atsakiau: „Gàsdinti ma-næs nereikia. Tai dar penkiasdeðimt aðtuntaisiaispatariau kapitonui Jankevièiui. Esu fanatikas: ne-sigailiu nei tëvø, broliø, ðeimos, nei savæs. Tadgalite nors dabar duoti ásakymà „ten“ nuvesti“.

– Raðai, kad pulkininkas prisipaþino: „Þino-ma, perauklëti jus dabar sunku. Ið dalies mes pa-tys esame kalti, jog anksèiau neatkreipiau á jussavo dëmesio, o penkiasdeðimt septintøjø areð-tu reikalà dar labiau usugubili“.

– O po to paklausë: „O gal jûs nuvyktumëteá lagerá su savo draugais pakalbëti?“. Á tai atsa-kiau: „Nenoriu, kad jie laikytø mane jûsø bil-duku“. Jis: „Mes ir nenorime paversti jûsø savobilduku (stukaèiom). Á tai atsakiau: „Jûs puikiaisuprantate, kad tai pasiekti neámanoma“.

– Man sunku ásivaizduoti, kad iðdrásai taipdràsiai kalbëti su tokios galingos represinës struk-tûros atstovais?

– Dienoraðtyje atvirai prisipaþástu, kad „lap-krièio ketvirtà po maþdaug ðeðiø valandø tardy-mo palikau tuos baisokus rûmus it girtas. Pa-þvelgusi á mano veidà, Alë pasakë: „Esi nepana-ðus á þmogø“. Teturëjau jëgø tik trumpai atpa-sakoti tardymo esmæ. Nesinorëjo nei knygos pa-skaityti, nei televizijos pasiþiûrëti. Naktá sapna-vau koðmariðkus sapnus – kalëjimà ir lagerius“.

– Pasukime ið kelio. Iðkilo KGB rezervo ka-rininkø problema. Kas juos labiausiai gynë? Tie,kurie parengë ir ávykdë sàmokslà prieð Tautosiðrinktà Prezidentà Rolandà Paksà.

189

– Kas paskelbë bado akcijà, reikalaujanèià at-statydinti Valstybës saugumo departamento va-dovu ir Uþsienio reikalø ministru tapusius ka-gëbistus? Petras Graþulis ir Egidijus Klumbys,taigi abiejø mudviejø partija.

– Taèiau tik praëjusiø metø pabaigoje á tele-vizijos politines laidas pradëti kviesti Tvarkos irteisingumo partijos nariai.

– Kodël tavæs nekvieèia, nors esi iðsilavinæsvyras, moki raðyti ir gali pakalbëti aktualiausio-mis Lietuvos problemomis. Vadinasi, kvepi „na-cionalistine dvasia“, suvoki, kodël në vienas þe-mës grobikas nenuteistas ir, matyt, niekada ne-bus teisimas.

– Gal baikime ilgokai uþsitæsusá pokalbá. At-rodo, kad nukrypome nuo temos, kurià norë-jau iðsiaiðkinti.

– Savo dienoraðtyje nevaizduoju savæs did-vyriu. Taèiau, raðydamas já, daug rizikavau. Ðe-ðiasdeðimt ketvirtaisiais Duðanskis aiðkino, kadprieð deðimt metø vien uþ savo slaptai iðsiøstàlaiðkà á lagerá Skeiveriui bûèiau gavæs deðimt metølageriø. Septyniasdeðimt septintaisiais manæs ne-teisë uþ dienoraðèius – ðeðiasdeðimt ketvirtaisiaisbûtø teisæ, jei bûtø árodæ, jog daviau já skaitytinetgi savo þmonai. Todël negalëjau dienoraðty-je meluoti, girtis. Tu nepacitavai tø vietø, kurað neslepiu, kad bijojau èekistø ir kalëjimo. Tainatûralu. Kaþkas yra pasakæs, kad uþ kalëjimàbaisiausia yra tik mirtis. Netiesa! Ir uþ mirtá bai-siausia yra iðdavystë.Tad visà laikà bijojau vieno– galiu neiðtverti jø spaudimo. Po ðeðiasdeðimt

190

ketvirtøjø dar du kartus sëdëjau. Tada jau bu-vau tiek gyvenimo uþgrûdintas, kad jie nebandëmanæs gàsdinti kalëjimu – ëmë ir uþdarë…

– Teko ten susitikti su tikrais didvyriais? – Lageriuose. Vienas jø – Pranas Skeiverys.Tai dvideðimt aðtuntaisiais gimæs vyras, Ve-

terinarijos akademijos studentas, pogrindinës or-ganizacijos vadovas. Kratos metu kaþkur èekis-tai rado tos organizacijos nariø sàraðà Nr.2. Pu-sæ metø (prieð pat Stalino mirtá) já kankino, rei-kalaudami iðduoti sàraðo Nr. 1 nariø pavardes –dienà neleisdavo uþmigti, o naktá tardydavo.Muðdavo, kol prarasdavo sàmonæ. Apipildamivandeniu atgaivindavo ir vël muðdavo. Vienassu Pranu toje paèioje MGB kameroje kalëjæs ka-linys pasakodavo, kad jie girdëdavo, kaip Pra-nas tardymo metu ðaukdavæs, taèiau në vienokovos draugo jis neiðdavë. Iðkalëjæs penkiolikametø Pranas sugráþo á Tëvynæ. Taèiau nuo pa-tirtø kankinimø susirgæs vëþiu ir devyniasdeðimtpirmøjø metø sausá mirë.

– Taigi sutikai lageryje vienà didvyrá?– Antras toks buvo Aleksas Bièkauskas. Mes

laikëme já bailoku, taèiau klydome. Penkiasde-ðimt antraisiais já areðtavo (sesuo ir brolis gyve-no JAV, o motina ir antrasis brolis, buvæs parti-zanas, buvo lageriuose) uþ þodiná grasinimà su-sidoroti su Justu Paleckiu. Tardë já þiaurusis Bu-lyginas. Uþ tai, kad neigë liudytojø parodymus,tardytojas rëþdavo jam per galvà marmuriniu ra-ðalo sugertuvu. Atsikëlæs nuo grindø, nusiðluos-tæs nuo veido kraujà, Aleksas ðaukdavo: „Bandi-

191

te, tu, bandite!“ Ir vël smûgis per galvà. Ir vël:„bandite, tu, bandite!“.

Aleksà teisë karinis tribunolas. Kadangi de-vyni liudytojai ið vienuolikos davæ prieð Aleksàparodymus, teisme jø atsisakë, teismas gràþinobylà tardymui. Politinë byla „uþ pasikësinimàprieð AT Pirmininkà“ buvo nutraukta. Bet Alek-sas nebuvo paleistas. Jam buvo iðkelta krimina-linë byla ir gavo trejus metus lageriø. Mirus Sta-linui, buvo paskelbta amnestija. Buvo iðleisti iðlageriø Alekso motina ir brolis, o netrukus irAleksas. Ðámet jis Kaune ðvæs savo aðtuoniasde-ðimtmetá.

– Gal labiausiai kentëjo nuteistøjø þmonos…– Kà ir kalbëti. Tvirtai okupacijos metais lai-

kësi ir mano Elena, ir jos motina, ir mano tëvai,ir mano vaikai. Tëvo valia vos netapau partiza-nu. Juo netapau partizanø bûrio vado pavaduo-tojo Povilo Kubiliûno sprendimu: „Pakankamaimûsø eilëse þuvo vaikø. Tegu Kazys ir Antanaseina mokytis ir tampa naudingi Tëvynei“.

– Buvo protingø þmoniø, kurie ir miðke gal-vojo ne apie save…

– Aðtuoniasdeðimtaisiais iðveþus mane á Ura-lo lagerius, Elytæ tardë pulkininkai Baltinas, Èes-navièius, papulkininkiai Kalakauskas ir Marke-vièius, kapitonas Verbickas ir kiti. Ji buvo kalti-nama savo laiðkuose agituojanti mane nepasiduo-ti èekistø spaudimui nusiginkluoti. Savo pokal-bius saugume ji irgi uþsiraðë. Aiðku, tuose uþra-ðuose nëra në þodþio apie tai, kaip ji iðveþë iðKuèino lagerio kreipimàsi á Amerikos Preziden-

192

tà Ronaldà Reiganà ir Lenkijos „Solidarumui“.Ji netgi du kartus ryþosi atskristi pas mane á trem-tá, á Magadanà, kur „dvylika mënesiø þiema, ovisa kita – vasara“.

Urale mane aplankë dukra Vilija ir sûnus Ra-mûnas. Apie penkias paras praleidæ lëktuvuose,traukiniø vagonuose, vieðbuèiuose, kad gautø tei-sæ dvi valandas pasikalbëti su manimi... telefo-nu, ir tik rusiðkai, klausantis keliems priþiûrëto-jams ir karininkams. Nors pokalbio pabaigojetikinau vaikus, kad „my þdiom smerti Breþne-va“, bet èekistai man uþ tuos þodþius nekerðijo– atidavë visà jø man atveþtà maistà. Matyt, irjie irgi laukë Breþnevo mirties...

Beje, apie jo mirtá iðgirdau jau veþamas ið Kras-nojarsko kalëjimo á Magadanà. Kaþkodël visaineapsidþiaugiau...

– Dienoraðtyje raðai: „Neapykantos nejauèiunei J. Èesnavièiui, nei N. Duðanskiui“. Kaip ga-lima nejausti jiems neapykantos? Juk pats Du-ðanskis prisipaþino, kad pagrindinis jø tikslas –priversti tave paraðyti spaudai tokià iðpaþintá, ko-kià paraðë Pranas Razauskas: „Razauskas savostraipsniu daug pasitarnavo mums – nuo ðiol na-cionalistai aplenks jo namus“. Vadinasi, paraðysitoká patá straipsná á „Tiesà“ ir tapsi politiniu la-vonu. Tada jie Terleckà paliks ramybëje.

Tavo kai kurios knygelës trykðte trykðta ne-apykanta kagëbistams, o ðtai „Rezistento die-noraðtyje“ tokios neapykantos nëra. Kodël?

– Todël, kad, pirma, tada dar neþinojau, kaipNachmanas Duðanskis kartu su pulkininku Le-

193

onu Martavièiumi penkiasdeðimt septintaisiaiskankino ir luoðino paskutiná Lietuvos partizanøvadà Adolfà Ramanauskà, o, antra, pradedantaðtuoniasdeðimt septintaisiais Algirdo Brazaus-ko, Kazimieros Prunskienës ir Gedimino Vag-noriaus komanda buvo daug pavojingesnë uþ visàèekistø kuopà.

– Kaip tai suprasti?– Taip ir reikia suprasti. Kà èekistai galëjo

man padaryti ðeðiasdeðimt ketvirtaisiais? Blogiau-siu atveju – vël pasodinti á lagerá. Jie net nepajë-gë priversti mane ir Aleksandrà Ivanauskà dëko-ti Rusijai uþ okupacijà ir Tautos genocidà, pa-smerkti „burþuazinius nacionalistus“, vienokiaisar kitokiais bûdais kovojanèius uþ bûsimà ne-priklausomà Lietuvà. Að ir apie Lietuvos prieðusèekistus nepasakoju ir neraðau në þodþio netie-sos. Kiek mes girdime pasakojimø apie tai, kaipneva èekistai privertë lietuvius patriotus tapti ap-mokamais jø agentais. Tik ið dalies að galiu pa-teisinti sunkiai suþeistà ir labai kankinamà par-tizanà. Visø kitø – jokiu bûdu! Ið þmogaus elge-sio èekistai suvokia, galima tà ar kità uþverbuo-ti, ar ne. Jei parodysi jiems tvirtà valià, jie netneiðdrás tau pasiûlyti tapti jø agentu.

Að buvau toks.2007 01 11

194

Uþgrobimas

– Siûlau Tau, Antanai, papasakoti apie JAVAtstovø Rûmø specialaus komiteto komunisti-nei agresijai prieð Baltijos valstybes (vadinamoJ. Kersteno komitetu) tirti veiklà. Ði diskusijaaktuali ta prasme, kad jaunesnioji mûsø karta, otaip pat didelë dalis mano bendraamþiø niekoneþino apie tà garsø komitetà ir jo veiklà paskel-biant visam pasauliui tiesà apie Baltijos valsty-biø „dingimà“ ið politinio þemëlapio keturias-deðimtøjø birþelá.

– To komiteto veikla labai plati ir dël to siû-lau apsiriboti Tarybø Sàjungos agresijos prieð Lie-tuvà tyrimu.

– Pradëkime nuo tragiðkiausios dienos – mûsøTëvynës okupacijos keturiasdeðimtøjø birþelio pen-kioliktà. Kaip ðá aktà sutiko pasaulio valstybës?

– Dël ðio akto buvo ið anksto Stalino susitartasu Hitleriu. Keturiasdeðimtøjø liepos 23 d. JAVValstybës sekretoriaus pareigas einàs S. Wallesaspareiðkë, jog Amerika nepripaþásta neteisëtos Lie-tuvos, Latvijos ir Estijos okupacijos. Mûsø iðei-viai Jungtinëse Amerikos valstijose po TSRS ag-resijos sukûrë Lietuvos Gelbëjimo Tarybà. Spa-lio penkioliktà jos delegacijà priëmë Amerikos pre-zidentas Franklinas Ruzveltas, kuris garantavo, kad„Lietuva nepriklausomybës neprarado – Lietuvos

195

nepriklausomybë tiktai laikinai pertraukta. Ateislaikas, ir Lietuva vël bus laisva. Ir pati maþiausiatauta turi lygiai tokià paèià teisæ bûti nepriklau-soma, kaip pati didþiausia tauta“.

– Teherano, Jaltos ir Potsdamo konferenci-jos parodë, kad tai buvo nieko neverti paguo-dos þodþiai. Ruzveltas su Èerèiliu ruoðësi susi-tikti ir pasiraðyti garsiàjà Atlanto Chartà – JAVir Didþiosios Britanijos politiná ir moraliná ási-pareigojimà pasaulio tautoms – paþadà sugrà-þinti agresoriø ið jø pagrobtø þemiø. Tad Ame-rikos prezidentas negalëjo ið to paþado iðskirtiBaltijos valstybiø, nes prie tos Chartos buvo pri-sijungusi ir TSRS.

– Aèiû JAV valdþiai, kad ji niekada nepripa-þino Baltijos valstybiø okupacijos ir neiðdavë Ta-rybø Sàjungai keturiasdeðimt ketvirtaisiais á Va-karus pabëgusiø lietuviø.

– Manau, neverta JAV priminti AtlantoChartos. Panaðiø „Vakarø demokratø“ paþadøbûta ir daugiau.

– Kam lásti á tolimà praeitá? Prisiminkim, sukokiu nepasitenkinimu Amerikos administra-cija sutiko mûsø Lygos mitingà prie AdomoMickevièiaus paminklo ir apskritai lietuviø ryþtàpaèiai spræsti savo valstybës likimà.

– Uþmirðkime ir tai. Mûsø pokalbio tema –Kersteno komitetas.

– Penkiasdeðimt treèiøjø geguþës dvideðimtseptintà Amerikos prezidentas Dvaitas DeividasEizenhaueris padëkojo kongresmenui Kerstenuiuþ ryþtà pasakyti amerikieèiams visà tiesà apie

196

tai, kas ið tikrøjø dëjosi inkorporavus Baltijosvalstybes á Tarybø Sàjungà ir kodël JAV nie-kuomet nepripaþino tos inkorporacijos. Tai bu-vo didþiausias Amerikos lietuviø tarybos politi-nis laimëjimas.

Beje, Baltijos valstybiø okupacijai tirti ko-mitetas Atstovø rûmuose buvo ásteigtas 1953metø liepos 27 d. Á komitetà buvo paskirti sep-tyni Kongreso atstovai. Per dvejø metø gyvavi-mo laikotarpá Komitetas vieðai apklausë labaidaug liudininkø, tarp jø 42 lietuvius, surinkodaug raðytiniø liudijimø bei svarbios dokumen-tinës medþiagos. Ji paskelbta septyniuose Ko-miteto darbø tomuose...

– Kersteno komitetas atskleidë, kokiu bûduLietuva, Latvija ir Estija buvo ájungtos á TarybøSàjungos imperijos sudëtá. Komitetas deklaravo,jog tebetæsiama karinë ir politinë Lietuvos, Lat-vijos ir Estijos okupacija yra svarbi tarptautinioátempimo prieþastis ir graso pasaulio taikai, reko-mendavo JAV Valstybës sekretoriui atkreiptiJungtiniø Tautø dëmesá á ðià situacijà, siûlyda-mas Generalinei Asamblëjai rezoliucijà, reikalau-janèià, kad visi Tarybø Sàjungos kariniai, politi-niai ir administracijos valdininkai pasitrauktø iðBaltijos valstybiø. Taèiau ðie siûlymai nebuvoátraukti á galutines Komiteto rekomendacijas.Tam pasiprieðino JAV valstybës departamentas.

– Valstybës departamento valdininkai, gavæ iðkomunistø gerà pamokà Korëjoje, vis dëlto ne-galëjo patikëti, kad Stalinas galëjo Baltijos valsty-bëse vykdyti toká ðiurpø genocidà. O gal bijojo

197

pasakyti Amerikos tautai, kas laukia Vakarø pa-saulio, jeigu Raudonoji armija perþengs Elbës upæ?

– Ðiurpas ima skaitant Antano Petraièio pa-rodymus. Keturiasdeðimt pirmøjø birþelio dvi-deðimt pirmà enkavedistai ið Kauno sunkiøjø dar-bø kalëjimo iðveþë apie 120 politiniø kaliniømirtininkø, tarp jø du brolius kunigus Petrai-èius. Pavedëjæ kelis kilometrus uþ Èervenës, juossuðaudë. Gyvi iðliko tik vienuolika lietuviø, tarpjø abu broliai Petraièiai.

– Reiktø syká nuveþti á Èervenæ visus Seimonarius kartu su Konstituciniu Teismu, Genera-line prokuratûra bei visais Lietuvos teismø pir-mininkais. Esu ásitikinæs, kad dauguma ðiø aukð-tøjø mûsø institucijø veikëjø nëra nieko girdëjæapie Èervenæ ir neskaitæ pulkininko Petruièioknygos „Kaip jie mus suðaudë“. Todël jie (tvir-tinu, dauguma) tokie kosmopolitai, kurie savoabejingumà Lietuvos likimui demonstravo vi-sus praëjusius metus, svarstydami KGB rezervokarininkø keliamà pavojø tautiniam ir valstybi-niam Lietuvos saugumui.

– Mano nuomone, reikëtø pasiûlyti nuva-þiuoti á Èervenæ ir mûsø Prezidentui. Bent mansusidaro nuomonë, kad jam labai sunku suvok-ti tarybinës okupacijos esmæ ir pasekmes, ir ko-kiu tikslu okupantai paliko Lietuvoje ðitiekKGB rezervo karininkø...

– Tau, Antanai, labai nepatinka mûsø litera-tûros klasikas Vincas Krëvë Mickevièius, kurisketuriasdeðimtaisiais uþëmë aukðtas pareigas, prievaldþios vairo Kaune stojus bolðevikams. Negi

198

mano gerbiamas literatûros klasikas buvo mûsøtautos iðdavikas?

– Pamëginsiu atsakyti, kas ið tikrøjø buvoVincas Krëvë-Mickevièius, iki ðiol daugumosmûsø Tautos laikomas patriotu. Manau, uþtekspacituoti Vasario ðeðioliktosios akto signataro,vëliau Lietuvos pasiuntinio Ðveicarijoje daktaroJurgio Ðaulio keturiasdeðimtøjø liepos dvideðimtketvirtos laiðkà tuometiniam Lietuvos uþsienioreikalø ministrui V. Krëvei. Keletas iðtraukø:„Rusø bolðevikams okupavus Lietuvà, prasidë-jo monopolizuota bolðevikinë akcija: kariuome-nës dezorganizavimas, areðtai, deportavimai – ren-gimas bolðevikinimo „rojui“, kuris baigësi vadi-namais iðrinkimais á Seimà ir to ið Maskvos ma-lonës „Seimo“ nubalsavimu subolðevikinti Lie-tuvà ir ájungti jà á bolðevikiðkàjà Rusija ...

Kad toji nepriklausomoji Lietuva nebuvo to-bula ir, kad joje buvo daug kas taisytina, savai-me suprantama. Bet kas Lietuvos pavergimà ban-do pateisinti ligðiolinës Lietuvos netobulumais,tas galës greit ásitikinti, ko verti Lietuvai atneðtibolðevikinës Rusijos rojaus migdolai.

Taigi, Pone Profesoriau, að lig ðiol vertinauTamstà kaip lietuviø raðytojà, lietuviø patriotàir maniau, kad galësiu su Tamsta bendradarbiau-ti Lietuvos labui, bet matau, kad mûsø keliaiaiðkiai iðsiskyrë: Tamsta nuëjai su Lietuvos pa-vergëjais, að gi visa savo siela turiu nusikreiptiprieð juos.

Nebegaliu todël linkëti Tamstai pasisekimo.Mano ið ðirdies plaukiàs troðkimas tëra: Lietu-

199

viø tautos prakeikimas telydi visus jos pavergë-jus ir jø patarnautojus!..“

Ðtai koká laiðkà Krëvei paraðë tikras Lietuvospatriotas Jurgis Ðaulys. Manau, jis pasakë visàskaudþià tiesà.

– Bet Vincas Krëvë pasitraukë á Amerikà, irAmerika já priëmë?

– Jis buvo apklaustas ir Kersteno komitete.Ádomø straipsná „Kultûros baruose“ iðspausdi-no istorikas Zenonas Butkus, dirbæs Rusijos ar-chyvuose. Ðtai keletas citatø ið jo straipsnio„Naujas liudijimas apie Lietuvos okupacijà 1940m.“: „V. Krëvë jau buvo sugautas sakant netiesàpasitarimuose dël liudijimø Kersteno komite-tui. Garsus diplomatas Bronius K. Balutis poto net suabejojo, ar galima tikëti V. Krëvës pa-sakojimu susitikime su Molotovu Maskvoje(1940 07 02 – A. T.)“. Ypaè kelia didelæ abejo-næ dràsûs V. Krëvës þodþiai atsisveikinant su V.Molotovu: „Að asmeniðkai manau, jog neturiuteisës pasilikti ilgiau Lietuvos Vyriausybës prieða-kyje, nes suklydau pasitikëdamas Tarybinës vy-riausybës paþadais, kad jos ginkluotosios jëgos at-ëjo á Lietuvà tik apsaugoti josios neutraliteto. Aðnenoriu dalyvauti Lietuvos nepriklausomybës pa-kasynose...“ Tà melà V. Krëvë paskleidë 1942 m.vasarà Kauno karo muziejaus sodelyje ávykusia-me mitinge ir kuris ne kartà buvo perduotas per„Amerikos balsà“ okupuotai Lietuvai.

Kad Krëvë meluoja, rodo faktas, jog, sugrá-þæs ið Maskvos á Kaunà, jis ne tik neatsistatydi-no, bet toliau ëjo iðdavystës keliu. 1940 m. lie-

200

pos 21 d. jis „po iðëjimo atostogø“ pasiraðë Liau-dies Seimo deklaracijà apie Lietuvos paskelbi-mà sovietine respublika, o kità dienà – deklara-cijà dël Lietuvos ástojimo á TSRS.

– Uþpernai spaudoje buvo pradëti skelbtiKGB rezervo karininkø sàraðai. KomunistinëLietuvos valdþia uþdraudë ðià „provokacijà“. Ta-èiau ir ið suspëtø paskelbti paaiðkëjo, kad KGBrezervininkai dar ðiandien dirba Lietuvos teis-muose teisëjø kolegijø pirmininkais.

– Iki ðiol nëra atminimo lentø ne tik prieKGB, Lukiðkiø ir kitø kalëjimø, kuriø rûsiuosebuvo kankinami kovotojai uþ Lietuvos laisvæ.Berods, penkiasdeðimt antraisiais per tuometi-niø MGB rûmø treèio aukðto langà á Stalinoprospektà iððoko ir uþsimuðë Lietuvos partiza-nas. Jo giminës praðë partizano þuvimo vietojepastatyti paminklëlá. Taèiau Artûras Zuokas ne-leido. Bijojo, matyt, kaþkà uþrûstinti.

– Lietuvoj, o visø pirma, Seime turëtø bûtiminima Lietuvos okupacijos diena, taigi birþeliopenkioliktoji. Iðkilmingai minima Gedulo ir vil-ties diena, o okupacijos diena – ne. – Tai galnebuvom okupuoti?

– Gal tai ir norima parodyti? Juk aiðku: krað-tas visø pirmiausiai buvo okupuotas, o tik pas-kui prasidëjo trëmimai. Tad kurià dienà reikëtølabiausiai prisiminti? Aiðku, kad keturiasdeðim-tøjø birþelio penkioliktà.

– Seime buvo minimas Helsinkio grupës tris-deðimtmetis. Buvæs grupës narys Etanas Finkelð-teinas atsiuntë ið Londono telegramà, kurioje pa-

201

linkëjo Lietuvai pagaliau tapti demokratiðka irtikrai nepriklausoma valstybe. O kad tokia ji tap-tø, reikalingos visø dorø lietuviø ryþtingos pa-stangos.

Dabartiniame Lietuvos Seime didelë dalisTautos iðrinktøjø abejingi þydo Etano linkëji-mø lietuviams iðsipildymui. Taèiau tik tikrai ne-priklausoma, tikrai teisinë Lietuvos Respublikagalës deramai iðspræsti visas ir socialines ir politi-nes Lietuvos problemas!

– Knyga „Baltijos valstybiø uþgrobimo by-la“ iðleista vos 1 300 egzemplioriø tiraþu. Ar nemaþokas tiraþas mûsø valstybei, kurios pilieèiamsyra svarbu suþinoti tiesà?

Nebûkime savo kraðto okupantai.2007 03 05

202

Politinis vëþys

– Kodël, Antanai, siûlai mûsø pokalbiui to-kià keistà temà?

– Antano Vienuolio apsakymas „Vëþys“ ir Ko-vo vienuoliktosios minëjimas Seime paskatiniomane padiskutuoti apie Lietuvà grauþiantá dvasi-ná, moraliná ir politiná vëþá, kuriuo serga daugelismûsø institucijø. Kadangi buvo pamirðta praneð-ti, kad iðkilmingas Seimo posëdis bus transliuo-jamas per televizijà, todël dauguma Lietuvos pi-lieèiø negalëjo pasiklausyti „liaudies iðrinktøjø“ irpateptøjø balso, iðtarto ta iðkilminga proga.

– Að buvau Seimo salëje, tas kalbas iðklau-siau, ir matai – gyvas! Tai kas tau taip nepatiko?

– Ponas Vytautas Landsbergis. Jo kalba manpriminë devyniasdeðimtøjø Kovo vienuoliktà irdvyliktà pasakytus pamokslëlius. Tada uþ Ne-priklausomybæ jis padëkojo tiktai kolaborantøir komunistø prikimðtam Persitvarkymo sàjû-dþiui ir „baigianèiai persitvarkyti“ LKP, politi-niams darbuotojams, tai yra partorgams ir kom-sorgams, kurie trëmë Lietuvà á Sibirà.

– Ar ne perdaug piktas esi, Antanai? Tu jukdaþniausiai uþstodavai Vytautà Landsbergá, tai-gi já gynei. O ko dabar uþsirûstinai?

– Gyniau að ne Landsbergá, o tiesà ir teisybæ.Tà tiesà, kuria að tikiu. Bent jau devyniasdeðimt

203

pirmøjø sausio aðtuntà jis elgësi kaip tikras Lie-tuvos patriotas. Visiems siûlau perskaityti jo su-darytà knygà „Atpirkimas“. Jà perskaitæs suvo-ki, koks didþiulis pavojus grësë Lietuvai manominëtà dienà. To dar daug kas nesuvokia. Að ikitos dienos labai nemëgau Audriaus Butkevièiaus,o tà dienà pakeièiau apie já savo nuomonæ.

Yra ir kitø dokumentø, kurie pasakoja apietos dienos ávykius, apie deputatø elgesá mirtinopavojaus akivaizdoje.

– Taigi Vytautas Landsbergis – sausio aðtun-tosios didvyris, o tu já kritikuoji?

– Kaip nekritikuoti, jei jis nuëjo su velniaisobuoliauti? Uþ kà jis taip neapkenèia RolandoPakso? Juk Aukðèiausiais Teismas atmetë visuskaltinimus, kuriuos ið pirðto iðlauþë Andrius Ku-bilius, Aloyzas Sakalas, Artûras Paulauskas, Me-èys Laurinkus, Gintaras Steponavièius, AlgirdasBrazauskas. Labai negarbingai per sàmokslà el-gësi Valdas Adamkus. Labai jau, matyt, norëjodar penkerius metus pasëdëti prezidento këdëje,nors per pirmàjà kadencijà në pirðto nepajudinoLietuvai graþinti, apsaugoti jos gamtà ir gamtosturtus – jam prezidentaujant á uþsiená iðveþta dau-giau lietuviðko miðko, nei jo buvo iðkirsta perHitlerio ir Stalino okupacijos metus…

– O kuo èia dëtas Landsbergis? Kà jam galiprikiðti – kirto jis tà miðkà?

– Kà prikiðti? Ðizofreniðkà neapykantà ne tikRolandui Paksui, bet ir visiems kitaip màstan-tiems. Kodël Paksui – suprantu. Nepasiraðë su-tarties su „Viljamsu“, ir ponas turëjo ieðkoti ki-

204

tø pasiraðinëtojø. Þinoma, surado. Tarp savið-kiø, kuriems nesvarbu buvo Lietuvos ûkis.

– O Paksas tapo tautos numylëtiniu.– Nes jis daug stipresnis uþ Landsbergá. Pri-

simeni vaizdelá per televizijà – po apkaltos Ro-landui Paksui paskelbimo Algirdà Brazauskà ðo-ko glamonëti Valdas Adamkus, Vytautas Land-sbergis ir kitokia smulkmë? Að net paðiurpau.Visi jie tokie. Tarp kita ko, tada suvokiau, ko-dël taip lengvai Algirdas Brazauskas tapo Prezi-dentu – Landsbergis padëjo!

– Na jau, nusiðneki, Antanai…– Nenusiðneku. Brazauskas prieð Aukðèiau-

siosios Tarybos rinkimus átikino Landsbergá,kad Michailas Gorbaèiovas, leisdamas Lietuvaisurengti prieðlaikinius rinkimus, atsisako Lie-tuvos. Neapibrëþta, girdi, liekanti tiktai valsty-bës politinio statuso problema. Tiek MichailasGorbaèiovas, tiek pats Algirdas Brazauskas bu-vo ásitikinæ, kad Aukðèiausiosios Tarybos pir-mininku Vytautas Landsbergis nebus iðrinktas,taigi Aukðèiausiosios Tarybos pirmininku tapsjis, Algirdas Brazauskas, o jiedu su Gorbaèiovujau susitars dël Lietuvos politinio statuso – „su-vereni Lietuva TSRS sudëtyje“.

Lietuvai daug nelaimiø atneðë neþaboti Vy-tauto Landsbergio politiniai kompromisai, o di-dþiausias jo nusikaltimas – Desovietizacijos ásta-tymo priëmimo suþlugdymas.

– Prisimeni, Antanai, nesenà Arno Kleveè-kos diskusijos laidà, kurioje dalyvavo Valenti-nas Mazuronis, tu, Antanai, Darius Kuolys ir

205

dar Vilija Aleknaitë. Toji tikino Tautà, kad ji,taigi Tauta, ðiandien braido po Prezidento Ro-lando Pakso sukeltà purvà. Tu atkirtai, kad tàpurvà sukëlë ne Rolandas Paksas, bet VytautasLandsbergis…

Kad Tauta ðiandien priversta braidyti po po-litiná purvà, tai tiesa, taèiau tà purvà pagaminone Rolandas Paksas – jis buvo niekingais pur-vais apdrabstytas ir toliau yra drabstomas. Ko-dël? Juk þmogus nekaltas!

– Klausi – kodël? Þvilgterkim á mûsø ðaliesnaujausiàjà istorijà. Prisiminkim devyniasdeðimtpirmøjø rugpjûèio dvideðimt antrà. Borisas Jel-cinas, tà dienà nugalëjæs Maskvos puèistus, uþ-draudë TSKP. Tai reikëjo padaryti ir Lietuvoje,taèiau Vytautui Landsbergiui pritrûko pilietinësdràsos ir politinës iðminties tokiam þingsniui.Kodël? Galime tik spëlioti. Gal patikëjo magið-ku LKP atsiskyrimu nuo TSKP? Bet ðalia tosatsiskyrusios LKP suvaþiavimo naktá buvo pa-gimdyta ir „LKP ant TSKP platformos“. Ko-dël? Savo prisiminimuose Lietuvos radijo ir te-levizijos komiteto pirmininkas J. Januitis á ðáklausimà atsakë be jokio galvosûkio – „Tokiabuvo Maskvos valia“. Kodël tokia Maskvos va-lia? Manau, todël, kad jai bûtø galima suverstivisus komunizmo nusikaltimus, o Algirdo My-kolo beplatformë LKP liktø ðvarut ðvarutëlë –nesusitepusi lietuviø Tautos krauju. Taip ir ávy-ko. Ði Algirdo Mykolo beplatformë, padedantAloyzui Sakalui ir Vyteniui Andriukaièiui, bu-vo sukergta su tradiciniais socialdemokratais ir

206

dabar skleidþia Lietuvoje aiðkiai komunistinásmirdalà.

Ðtai kodël esam priversti braidyti po tokáklampø politiná purvà!

– Toje Arno Kleveèkos laidoje nurodei visaikità to purvo ðaltiná – Desovietizacijos ástatymonepriëmimà.

– To ástatymo priëmimà suþlugdë VytautasLandsbergis ir jo talkininkai – buvæs LKP CKnarys Liudvikas Sabutis, buvæs KGB agentasBronislovas Kuzmickas, prie jø prisiplakæ Aloy-zas Sakalas ir Povilas Varanauskas. Ádomios po-sëdyje deputatø kalbos, kurios sudëtos á atskiràknygà „Viena diena“. Profesorius Vytautas Pa-liûnas kalbëjo apie tai, kad KGB pastate buvorasti segtuvai, ant kuriø uþraðyta „A.Brazauskui“,„V.Beriozovui“, pacitavo komunistà GediminàKirkilà, kuris devyniasdeðimt pirmaisiais „Sojuz“korespondentui duotame interviu pareiðkë: „Vi-siðka nepriklausomybë (Lietuvos – A.T.) dabarneámanoma“…

– O Aloyzas Sakalas deputatø retoriðkai klau-së: „Kodël siûlome apriboti teises kuriam norspartijos sekretoriui, o ne, pavyzdþiui, marksiz-mo dëstytojui?“.

– Tai Aloyzo Sakalo akmenëlis á VytautoLandsbergio rûtø darþelá…

– Toliau – „Ar pasmerkæ ideologus, neliksi-me be AT vadovybës, teisëjø ir prokurorø? Es-tijoje komunistai skiriami ambasadoriais“…

– Kaip matome, Vytautas Landsbergis ási-klausë á Aloyzo Sakalo kalbà – aukðtus postus

207

nepriklausomoje Lietuvoje gavo ne politkaliniai,bet komunistai …

– Virgilijus Juozas Èepaitis: „Èia kilo klau-simas, kas pasufleravo ðio ástatymo idëjà. Pirmàkartà ði idëja buvo vieðai iðkelta Nepriklauso-mybës partijos steigiamajame suvaþiavime dardevyniasdeðimtøjø metø spalio mënesá. Buvopriimta rezoliucija, reikalaujanti nuðalinti no-menklatûrà nuo vadovaujanèiø pareigø. Antra-sis Nepriklausomybës partijos suvaþiavimas pra-ëjusiø metø spalio mënesá priëmë rezoliucijà, jautiesiai reikalaujanèià priimti Desovietizacijos ásta-tymà. Jeigu Aukðèiausioji Taryba ðio ástatymonepriims, Nepriklausomybës partija pradësrinkti paraðus dël to, kad bûtø priimtas ðis ásta-tymas referendumu. Ir patikëkite, surinks tuostris ðimtus tûkstanèiø greièiau – negu Sàjûdissurinko dël Prezidento“.

– Matai, kokia grieþta nepriklausomybinin-kø pozicija!

– Bet nei referendumo, nei Nepriklausomy-bës partijos, nei Virgilijaus Juozo Èepaièio po-litikoje?

– Virgilijus Èepaitis buvo suëstas – kaip KGBagentas. Ið jo atëmë Aukðèiausiosios Tarybos de-putato mandatà. Vytautas Landsbergis në pirð-to nepajudino, kad apgintø savo geriausià drau-gà, padëjusá jam tapti Sàjûdþio pirmininku.

– Gal dël to ir nepajudino në pirðto?– Toliau – dar keisèiau. Kai sprendësi Deso-

vietizacijos ástatymo likimas, balsuoti atëjo tik61 deputatas, taigi maþiau nei pusë Tautos ið-

208

rinktøjø. Að tada buvau salëje kaip sveèias. Ið ko-munistø nepasirodë tiktai Algirdas Brazauskasir Kazimiera Prunskienë. Vadinasi, á kolaboran-tø teismà nepanoro ateiti net 78 sàjûdieèiai. Kaikas ðiandien bando aiðkinti, jog to ástatymo pri-ëmimà suþlugdë komunistai. Netiesa! SuþlugdëVytauto Landsbergio vadovaujamas Sàjûdis. Jis,turiu galvoje Vytautà Landsbergá, prieð balsuo-jant pasakë supainiotà kalbelæ, kurioje yra ir to-kia mintis: „… jei komunistas tampa kapitalis-tu, jis jau ne komunistas“.

– Todël ðiandien socialdemokratai su kon-servatoriais tokie geri draugai, netgi bièiuliai – irvieni, ir kiti drabsto purvais Prezidentà RolandàPaksà.

– Laukiau, kà á tokià Vytauto Landsbergiokalbà atsakys Sàjûdþio vyrai, sëdintys salëje. Jietylëjo it vandens á burnas prisisiurbæ. Tas kelnë-tas politines bobas bandë iðgelbëti Zita Slièytë:„Veikusià komunistø partijà mûsø AukðèiausiojiTaryba turi ávertinti kaip nusikalstamai veiku-sià prieð lietuviø Tautà partijà. Reikia ateities kar-toms, istorijai parodyti, kad ðios partijos vaid-muo lietuviø tautos gyvenimui buvo blogas, nei-giamas, nusikalstamas“.

– Tie jos þodþiai nuplaukë pavëjui – ið 61balsuotojo uþ ástatymà balsavo tik 37 arba vosketvirtadalis visø Aukðèiausiosios Tarybos de-putatø.

– Jie klausë Vytauto Landsbergio…– Tai gal gerai, kad tas ástatymas nebuvo pri-

imtas?

209

– Gediminui Vagnoriui pavyko átikinti Vy-tautà Landsbergá, kad Sàjûdis laimës Seimo rin-kimus absoliuèia dauguma – tada atpuls Deso-vietizacijos ástatymo priëmimas. Ir VytautasLandsbergis paleido Aukðèiausiàjà Tarybà. Taibuvo politinë saviþudybë. Jo pasakytoji kalbaSeime per ðiø metø Kovo vienuoliktosios mi-nëjimà aiðkiai parodë, kad gyvenimas VytautoLandsbergio nieko neiðmokë. Jis vël klaidþiojapagrioviais – ðitokià iðkilmingà Lietuvai dienàmaldaute maldauja Algirdà Mykolà Brazauskà,kad ðis neskirtø Vilniaus meru Rolando Pakso,kuriuo vilnieèiai labiausiai pasitiki. Negi naba-gas uþmirðo, kad Algirdas Mykolas jau ne Lie-tuvos KP Centro Komiteto pirmasis sekreto-rius, o tik eilinis nepriklausomos Lietuvos pi-lietis ir vienos partijos vadovas? Juokinga. Þi-noma, jei nebûtø pikta.

– Bet kuo kaltas Vytautas Landsbergis, kadAukðèiausiosios Tarybos deputatai nebalsavo uþtavo ðlovinamà ir lyg panacëjà nuo visø politi-niø ligø Desovietizacijos ástatymà?

– Kuo kaltas? Po pateikimo kad ir menkabalsø dauguma Desovietizacijos ástatymas buvopriimtas, taèiau antrajam svarstymui VytautasLandsbergis jo nepateikë. Kodël? Neþinau. Galpaklausë Aloyzo Sakalo patarimo, kad „ar pa-smerkæ ideologus, neliksime be AT vadovybës,teisëjø ir prokurorø?“ Gal turëjo kitø motyvø.Juk pateikdamas ástatymo projektà, jis be jokiøiðlygø pabrëþë: „ Alfonso Svarinsko labai krað-tutinë paþiûra turës bûti neágyvendinama. Tad

210

nebus ðiame ástatyme tokiø draudimø buvusiemsfunkcionieriams“.Taigi pats Vytautas Landsber-gis buvo prieð Desovietizacijos ástatymà. Civili-zuotoje valstybëje tokiems bûtø iðkelta baudþia-moji byla.

– Nebijai, kad uþ tokius þodþius VytautasLandsbergis tau gali iðkelti bylà?

– Tegu kelia. Að jau ne kartà teistas…2007 04 01

211

Laisvës ðaukliai

– Mûsø naujøjø laikø istorija pilna visokiau-siø pripainiojimø. Visi pasirodo buvæ kovotojaidël Lietuvos laisvës ir nepriklausomybës. Kiek-vienas toj kovoj turi savo urvelá, taigi apkasëlá.Net ir kompartijos cëka aparatèikas. O tu, An-tanai, ar gali atvirai pasakyti Tautai, kokia poli-tinë organizacija okupacijos metais pirmoji ið-këlë ðûká:”Laisvæ Lietuvai”?

– Gal norëtumei, kad patvirtinèiau mûsø vi-suomenei ápirðtà nuomonæ, kad tas didysis lais-vës ðauklys buvo Sàjûdis? Ne, ðito að tau nepasa-kysiu, nes tai bûtø didelë netiesa arba melas. Pir-mieji ðaukliai buvo Lietuvos partizanai, stojæ áatvirà karà su bolðevikais ir okupantais. Gaila,kad, praëjus septyniolikai metø po Lietuvos vals-tybës atkûrimo, jø pasiaukojanti kova vis darneávertinta ir, gaila, kaþkodël yra nepelnytai men-kinama. Þinoma, kalti dël to yra ir buvæ parti-zanai, kuriø tik saujelë belikusi, kaltës dalá turë-tø prisiimti politiniai kaliniai bei tremtiniai, ypaèiðrinktieji á Seimà, kad jie nesugeba ar nenorisugebëti nutildyti Algirdo Mykolo Brazausko,kuris per didþiàsias tautos ðventes drásta tartiðventvagiðkus þodþius: “Að penkiasdeðimt metøkovojau uþ Lietuvos laisvæ!”

212

Irgi, matai, atsirado kovotojas…– Skaitei “Lietuvos þiniose” Broniaus Gen-

zelio straipsná “Pirmasis mûsø atgimimo akcen-tas”, kuriame yra ðitokie þodþiai: “Minint Persi-tvarkymo Sàjûdþio ákûrimà, bûtina prisimintiir 1987 metø rugpjûèio 23-àjà prie Adomo Mic-kevièiaus paminklo Lietuvos laisvës lygos orga-nizuotà mitingà gëdingam Molotovo-Ribentro-po sàmokslui paminëti. Po ðito mitingo tarsiviskas apsivertë aukðtyn kojomis. Þmonës drà-sëjo ir pradëjo labiau tikëti savo sëkme”.

– Gerai, kad minint Sàjûdþio gimtadiená Bro-nius tokius teisingus þodþius paraðë. Tokia pro-ga bûtinai prisimeni savo gyvenimà. Keturis kar-tus ákalintas, vienuolika metø mano praleista ka-lëjimuose. Bet ar palyginsi tai su partizanø gy-venimu? Mano þmonos brolis partizanavo ket-verius metus, ir kai jis imdavo pasakoti apie be-mieges naktis po eglaièiø ðakomis, ne vienambesiklausanèiam imdavo tekëti aðaros.

Vertinkim visus pagal nuopelnus, jei tokiovertinimo jau reikia.

– O tavo kova pogrindyje visada baigdavosikalëjimu arba lageriu.Kokia prasmë?

– Kitaip ir bûti negalëjo. Að tam buvau pasi-ruoðæs. Berods, septyniasdeðimt devintøjø rudenáað esu sakæs Juliui Sasnauskui: “Þinok, vaike, kadmûsø veiklos baigtis tik viena – kalëjimas. Vë-liau ar anksèiau mus areðtuos ir uþdarys á rûmø,á kuriuos savo kruvina ranka rodo Leninas, ka-merà, o virð mûsø esanèiuose kabinetuose sëdës

213

daugiau kaip ðimtas èekistø, kuriems bus paves-ta sudaryti bylà, pagal kurià bûsim ákalinti, kad“nemindþiotume tarybinës þemës”, anot parti-zanø vado Adolfo Ramanausko budelio LeonoMartavièiaus þodþiø apie mane vienoje èekistøðventëje. Juk þinojom, prieð kà einam.

Beje, po dviejø ar trijø savaièiø du èekistaimane paëmë ir iðsiveþë ið sandëliu paverstos Ðven-to Ignoto baþnyèios á KGB rûmus. Treèiamerûmø aukðte papulkininkis Markevièius ðypso-damasis raðë tardymo protokolà, o að jam aiðki-nau: “Að tikiu savo likimu – daugiau kaip dvyli-ka metø man “nesukombinuosite”. Vadinasi,gráðiu namo sulaukæs tik 64 metø, taigi dar de-ðimt metø graþiai pagyvensiu”.

Iðëjæs á partizanø kariuomenæ partizanas þi-nojo, kad niekada namo negráð. Jo laukë þûtbû-tinë kova – kas kà…

– Ið lageriø gráþo maþiau kaip pusë politiniøkaliniø. Kiti irgi þuvo…

– Paskaièiuota, kad per deðimt partizaninëskovos metø Lietuvos miðkuose su ginklu ran-koje kovësi daugiau kaip penkiasdeðimt tûks-tanèiø vyrø. Ið jø þuvo maþdaug trisdeðimt tûks-tanèiø. Gali ásivaizduoti? Trisdeðimt tûkstanèiøjaunø, rinktiniø vyrø…

– O nuo jø rankos, bûkime teisingi, kritoirgi apie dvideðimt penkis tûkstanèius tokiø patþmoniø, vadinamø kolaborantais…

– Ne, ne tokiø ir ne tiek. Sutinku, kad þuvoir nekaltø. Karas visada yra þiaurus. Toks yra ir

214

partizaninis karas. Gal net þiauresnis, nes tai ka-ras be fronto linijos. Maþai trûko, kad bûtø su-ðaudytas ir mano tëvas. Nedoras þmogus áskun-dë já partizanams. Gerai, kad pasitaikë apdairûspartizanai. Bet pasakysiu tau ðtai kà: jei tai bûtøávykæ, að nebûèiau ëmæs ið stribo rankos ginkloir ëjæs atkerðyti miðkui uþ savo tëvà…

– Amerikos istorikas Alfredas Sennas savoknygoje “Gorbaèiovo nesëkmë Lietuvoje” tiki-na, kad tautinis pasiprieðinimas Lietuvoje buvoviena svarbiausiø rusø imperializmo susilpnëji-mo prieþasèiø. Tai pripaþino net pats MichailasGorbaèiovas. Mûsø istorikai teigia, kad Lietu-vos suvereniteto atkûrimas prasidëjo su Sàjûdþiosukûrimu, nors faktiðka data – aðtuoniasdeðimtseptintøjø rugpjûtis. Kam klastojama istorija?

– Klausk ne manæs, Daili, – klausk istorikø.Klausk istorikø, kas ið tikrøjø ákûrë Sàjûdá, okas Lietuvos laisvës lygà. Sàjûdis ákurtas kaip al-ternatyva Lietuvos laisvës lygai. Anot þurnalistoAlgimanto Èekuolio, “Sàjûdis yra Gorbaèiovoperestrojkos reiðkinys Lietuvoje… Sàjûdis nërapartija, nëra organizacija, nëra nacionalistinë or-ganizacija. Ji nori tik ekonominio savarankiðku-mo Lietuvai Tarybø Sàjungos rëmuose, ji siekiaágyvendinti tik tikràjà lenininæ tarybø valdþià”.Tos Algimanto Èekuolio mintys iðspausdintosAmerikos lietuviø laikraðtyje “Laisvoji Lietuva”.Vadinasi, Sàjûdis siekë Lietuvai tik ribotos au-tonomijos, o Laivës lyga siekë Lietuvai nepri-klausomybës. Laisvës lyga, beje, kvietë Sàjûdá

215

reikalauti ið TSRS Vyriausybës iðtaisyti mûsø tau-tai padarytà skriaudà – iðsivesti ið Lietuvos savokariuomenæ…

– Kaip Sàjûdis reagavo á toká pasiûlymà?– Niekaip. O kaip jis galëjo reaguoti? Juk

Sàjûdis, anot Algimanto Èekuolio, buvo tik“Gorbaèiovo perestrojkos reiðkinys Lietuvoje”.Taigi dovanëlë Lietuvai…

– O Algirdas Mykolas Brazauskas sieká at-kurti Lietuvos valstybinæ nepriklausomybæKompartijos aðtuoniasdeðimt aðtuntøjø vasarioplenume pavadino avantiûra. Nei daugiau, neimaþiau – avantiûra, ir taðkas.

– Todël Seimo dauguma ðiandien tyli, ma-tydama buvusiø komunistø savivalæ, kurià jiedemonstruoja remdami KGB rezervistus. Beje,buvusius komunistus ðiandien remia ir konser-vatoriai. Tokia keista situacija ðalyje ir parlamen-te. Nebëra ribø tarp blogio ir gërio, tarp ðviesosir tamsos. Miglinëjimo metas.

– O mûsø frakcijos jëgos per silpnos, kadgalëtume skaudþiau uþkirsti per nagus tokiai si-tuacijai. Anot tos dainos – “Maþas esi ir suprastinieko negali”. Supranti – ir nieko padaryti ne-gali, nes esi per silpnas. Baisi situacija. Atrodo,be iðeities. Iðeitis tik viena – turëkime kantrybësir palaukime Seimo rinkimø. Gal tauta paga-liau praregës ir neberinks á Seimà tø, kuriemsmaþiausiai rûpi Tautos interesai.

– Tauta stebisi nepaprastu konservatoriø irsocialdemokratø suartëjimu. O ko stebëtis? Jie

216

juk broliai dvyniai. Cituoju Sàjûdþio ideologàarba architektà Virgilijø Èepaitá: “… riba tarpkomunistø partijos ir Sàjûdþio buvo neryðki. Netir aðtrûs nesutarimai su LKP nepavertë Sàjûdþioatskiru nuo kompartijos politikos veiksniu. Pa-keitus LKP vadovybæ ir Algirdui Brazauskui ta-pus pirmuoju sekretoriumi, Sàjûdis buvo beveiksusiliejæs su komunistø partija”.

– Bet neuþmirðk – Virgilijus Èepaitis buvoKGB agentas. Niekas ðito nepaneigë. Jis, þinai,buvo paðalintas ið Aukðèiausiosios Tarybos de-putatø, nors ir pasiraðæs Kovo vienuoliktosiosaktà, taigi to Akto signataras…

– Niekas ir nepaneigs, nes jis ne kompartijosnarys. Kaþkodël jo negynë tada valdþià ir galiàturëjæs Vytautas Landsbergis, nors, atrodë, jo pa-reiga buvo tai padaryti, taèiau ëmë ir nepadarë.Man ta proga knieti pasakyti ðtai kà: ar ne laikasðiandien perþiûrëti Virgilijaus Èepaièio bylà, kadjis galëtø dalyvauti ateinanèiuose Seimo rinki-muose ir uþimti prideramà vietà Seimo posë-dþiø salëje...

– Manai, kad Tauta balsuos uþ tarybinio sau-gumo agentà? Netikiu. Ir, matyt, tuðèia dël ðitomudviem, vienos partijos nariams, vieðai ginèytis– ne apie tai buvome sutaræ kalbëtis. Taigi, Anta-nai, kas ið tikrøjø buvo Lietuvos laisvës ðauklys?

– Tik jau ne Sàjûdis ir jø vadai ar Lietuvoskompartija.

– Negi Lietuvos kompartijoje nebuvo në vie-no doro þmogaus? Prisimeni, toji kompartija

217

pravërë duris – ir á aukðèiausius postus toje par-tijoje pirmiausiai suguþëjo Sàjûdþio elitas, o pas-kui jau kiti, praminti naujàja banga…

– Ar að sakau, kad nebuvo? Buvo. Reikia pa-vyzdþiø? Praðau. Juozas Bulavas, penkiasdeðimtðeðtaisiais apvalæs Vilniaus universitetà nuo Mit-ropolskio ðutvës, rusinusios mûsø universitetà. Ofilosofas Bronius Genzelis, universiteto kompar-tijos sekretorius, sugebëjæs pakreipti tos organi-zacijos veiklà nauja vaga, o aðtuoniasdeðimt de-vintøjø vasario ðeðioliktà Vilniaus dramos teatrepasakæs tokià audringà kalbà, kokia nëra skambë-jusi nei Aukðèiausiojoje Taryboje, nei Seime. Pa-doriu laikau Kovo vienuoliktosios akto signataràÈeslovà Jurðënà. Jis tikrai neapvogë Lietuvos irlietuviø, todël iki ðiol mûsø parlamente.

Bet ne jie vedë Lietuvà á nepriklausomybæ…– O ar ne mûsø tauta pati atëjo á nepriklau-

somybæ, Antanai? Ar ne jos buvo paskutinis irlemiamas þodis? Kodël bijome to pasakyti?Arne ji atëjo á mitingà prie Adomo Mickevièiauspaminklo ir tarë savo þodá? Ar ne ji, mûsø Tau-ta, susirinko á mitingà Vingio parke ir á daugelákitø mitingø po ðito mitingo? Ne tik iðkilmin-gø, daug þadanèiø ir daug vilèiø sukëlusiø, bet irá gynybinæ galià turinèiø? Màstau apie kruvinuo-sius sausio ávykius. O tø mitingø iðtakø reikiaieðkoti prie paminklo Adomui Mickevièiui.Rugpjûtá sukanka dvideðimt metø, kai èia savoþodá tarë dràsûs vyrai ir dràsios moterys, o juosèia pakvietë Lietuvos Laisvës lyga. Uþ tai, kad

218

ðis istorinis mitingas bûtø paminëtas Seime, pa-siraðë penkiasdeðimt devyni dabartinio Seimo na-riai. Tegu tà dienà á Seimo rûmus ateina visi,kurie tada buvo susirinkæ prie Adomo Mickevi-èiaus paminklo, ir tie, kurie bijojo ten ateiti, irmitingà pro þiûronus stebëjo nuo Gedimino pi-lies kalno…

Dràsai subræsti reikia laiko – ir pilietiðkumui,þinoma…

2007 06 11

219

Mintyspabëgëlës

220

Kernavëje su anûkais Dominyku ir Patricija, 2002 m.

221

Referendumas ar ne?

Ir að, ir rinkëjai mano, kad referendumas dëlstojimo á NATO yra bûtinas. Bet politikai gal-voja atvirkðèiai – girdi, referendumas ðiandienyra pavojingas ir þalingas, nes tauta ðito dalykonesupranta. Að manau, kad Lietuvos þmonës su-geba ir sugebës atsirinkti tikràsias vertybes, to-dël referendumas yra bûtinas.

Dël tos nuomonës mane daug kas palaikyspopulistu – bet juk ðitas þodis nëra keiksmaþo-dis. O asmeniðkai að referendume balsuosiu uþstojimà á NATO.

2002 05 14

Arvydà Pociø – á muilà?

Að Valstybës saugumo departamento generali-nio direktoriaus Arvydo Pociaus paklausiau, ar Sau-gumo departamentas netarnauja vienai partijai.

Ðito paklausiau todël, kad po “Laisvo laikrað-èio” konfiskavimo ir jo redaktoriaus areðto ponas

222

Pocius nuëjo pas Andriø Kubiliø. Kà jis ten veikë,neþinau. Gal atraportavo, kad ávykdë jo uþduotá?

Pasiteiravau ðito ir dël to, kad Valstybës saugu-mo departamento generalinio direktoriaus virðinin-kas yra ne konservatoriø lyderis Andrius Kubilius,o ðalies prezidentas Valdas Adamkus, ir man tasArvydo Pociaus þingsnis pasirodë átartinas.

Antroji klausimo dalis buvo ðitokia: kodël Sau-gumo departamento vadovas Arvydas Pocius nie-ko nepadarë, kad jo pareigûnai neplatintø slaptosinformacijos, bet ir pats tà slaptà informacijà plati-na – matëme televizijos laidoje, kaip jis atsakinëja áeuroparlamentaro Aloyzo Sakalo klausimus, o at-sakymus ásiraðinëja teleþurnalistë. Tuose ArvydoPociaus atsakymuose, mano rodos, buvo pavieðintane viena valstybinë paslaptis. Taigi Arvydas Pociussu Aloyzu Sakalu palaiko glaudþius ryðius, matyt,dar nuo tø laikø, kai buvo vykdoma akcija prieð JoEkscelencijà Lietuvos Respublikos Prezidentà Ro-landà Paksà. Tokia tvarka, o gal jà pavadinti ne-tvarka, kokia susiformavo mûsø Valstybës saugu-mo departamente per ðeðiolika Lietuvos nepriklau-somybës metø, manau, yra netoleruotina. Valsty-bës departamentas buvo panaudotas susidorojantsu Lietuvos prezidentu Rolandu Paksu, ðiandiennaudojamas susidorojant su laisvàja spauda, rytojgalime tikëtis pamatyti to departamento kitas au-kas. Partijos, kurios turi átakos parenkant departa-mento direktoriø, naudoja já kaip áranká prieð kitaspartijas ir prieð kitus politikus. Tai sakyèiau yra di-delë mûsø maþos valstybës tragedija.

Mes Arvydo Pociaus buvome ávardinti kaip

223

“Laisvo laikraðèio” pagrindiniai finansuotojai, irtai buvo pateikta nelyg nusikaltimas ar prieðvals-tybinë veikla. O kuri partija neperka laikraðèioploto ir kuri redakcija ar leidybos akcinë ben-drovë jo nepardavinëja?

Taip, mes perkame plotà laikraðtyje, kad tu-rëtume galimybæ skelbti savo partijos veiklos ata-skaitas, pastebëjimus, pastabas visuomenës gy-venimo klausimais ir kitokias aktualias medþia-gas. Mes nesame tokie turtingi, kad galëtumetiesiogiai finansuoti laikraðtá – vadinasi, tai, kàkalba ponas Arvydas Pocius yra melas – mes tikapmokame uþ mums atliktas paslaugas.

Arvydas Pocius mums vieðai, per spaudà, me-të dar didesnius kaltinimus – girdi, mûsø parti-jos nariai, dirbà Seime, pateikë Aurimui Driþiuislaptà saugumo informacijà. O mûsø Seime tiktrys vyrai. Tai katras tai padarë? Papraðëme Ar-vydà Pociø atsakyti á ðá paprastà klausimà. Ne-atsakë. Kodël? Neþinau. Paleidþia antá plaukio-ti, o pats nueina kiauðinëti…

Þinote, gaila þmogaus ir valstybës, kurià ði-tokie neatsakingi teðliai tvarko.

Beje, padorioje valstybëje, kurià valdo gar-bûs vyrai, toks þmogus vadovauti saugumo de-partamentui negali. Negi mûsø Prezidentas ðitonesupranta ar nenori suprasti? Todël parenkantdepartamentui naujà vadovà, reikia atsiþvelgti ákandidato charakterá, kad, bëgdami nuo vilko,nepatektume á nirtulingos meðkos letenas.

Lietuvai tame poste reikia rimto þmogaus.2006 09 16

224

Kapinës

– Dël kapiniø yra dvi problemos. Pirmoji –uþ amþino poilsio vietà Lietuvoj nepriimta mo-këti ir todël neturi bûti mokama. Turtingi ûki-ninkai veltui atiduodavo þemës sklypà kapinëms.Tokia jau tradicija, ir negalima jos lauþyti. Taituri suprasti net ir konservatoriai, kurie parengëtà nedorà ástatymà.

Mane stebina dar vienas dalykas – be kapi-niø mokesèio, prabilta ir apie pagalvës mokestá.O tai, grubiai kalbant, yra mokestis uþ tai, kadtu kvëpuoji Lietuvos oru.

Taigi naujus mokesèius mokës ir tie, kuriejau nebekvëpuoja, ir tie, kurie dar kvëpuoja…

O jei ásigilinus, tai kapiniø problema Lietu-voje yra. Yra þmoniø, kurie pageidauja, kad mi-rusius juos kremuotø, kaip yra daroma dauge-lyje uþsienio valstybiø. Bet mûsø valdþia niekaipneástengia pastatyti krematoriumo. Nesusigun-do tuo ir verslininkai.

Kodël?Neþinau.Taigi ne nuo to galo pradëjote, ponai kon-

servatoriai ir ponai socialdemokratai, susivienijæprieð Lietuvos þmogø. Lietuvis pakankamai daugmoka mokesèiø ir uþkrauti jam ant galvos darvienà ar du – neþmogiðka.

Nustokime bandyti tautos kantrybæ – ji në-ra beribë, ir duokime mirusiems ramybæ – bentjau jø neapkraukime mokesèiais…

2006 10 18

225

Gyvenimas skolon

Ateinanèiø metø biudþetas valdanèiosios dau-gumos pristatytas skambiu pavadinimu – vals-tybës gerovei kurti. Að nesuprantu, kaip toji ge-rovë bus kuriama, jei bendro vidaus produktoaugimas palyginti su ðiø metø kasmet maþës; ki-tàmet jis bus 6,6 proc., 2008-aisiais – 4,9 proc.,o 2009-aisiais – 4,5 proc. Jau ateinanèiais me-tais Vyriausybë numato skolintis 4510 milijo-nø litø, o jei bus iðperkamos “Jukos” akcijos,skolinimosi poreikis gali padidëti dar trimis mi-lijardais litø. O ir ðiaip taip jau esame prasiskoli-næ – vien uþsienio skolai gràþinti numatyta skir-ti milijardà ir 214 milijonø litø, vidaus – mili-jardà ir 976 milijonus litus.

Taigi mûsø laukia ne kaþkokia mistinë ge-rovë, o gyvenimas skolon, ir toji valstybës sko-la toliau bus didinama. Þmogus tai pastebi sa-vo kasdieniame gyvenime – valstybës biudþe-tas didëja, visi ekonominiai rodikliai tarsi au-ga, o eilinio pilieèio piniginë tartum kiaura, irið pateikto biudþeto nematyti, kad ji pasidary-tø kitokia. Prieðingai – aiðkiai matyti, kad irtoliau didës socialinë atskirtis tarp turtingøjø,tarp vis labiau turtëjanèiø, tarp vis labiau skurs-tanèiøjø ir jau atsidûrusiø þemiau skurdo ribos.Kur valstybë dës tuos þmones, kà rimto ir rea-laus darys jø labui? Primes prie pensijos lità irper iðaugusias kainas dël neiðmintingos uþsie-nio politikos atims deðimt? Nebus kur dëti –gyvensime kartu. O tai reiðkia, kad didës átam-

226

pa visuomenëje, o kartu didës ir nusivylimasvaldþia bei paèia valstybe.

Toliau plonëja ir plonës vidurinysis mûsø vi-suomenës sluoksnis, kuris ir taip 4-5 kartus ma-þesnis negu Europos Sàjungos valstybëse-senbu-vëse, kur viduriniajam sluoksniui priklauso apie65-70 procentø gyventojø. Priminsiu – þemiauskurdo ribos gyvenanèiø pensininkø pernai bu-vo 28,6 procento, kitaip tariant þemiau skurdoribos gyveno kas treèias mûsø pensininkas, o pervienerius gerovës kûrimo metus tokiø skaièius pa-didëjo 4,1 proc. Taigi aiðkiai matyti mûsø gy-vensenos kryptis – taigi eismas þemyn, á pakal-næ, á skurdà.

Vadinasi, viename biudþetinës gerovës galeakinantis blizgesys, kitame – juodas skurdas, iryra tik maþytis sluoksnelis þmoniø, kurie sudu-ria galà su galu? Tauta emigruoja ið Lietuvos, ovaldþia dþiûgauja – matot, Lietuvoje maþëja ne-darbas, net jau trûksta darbininkø…

Nedþiûgaukite, ponai – darbininkø trûkstatodël, kad darbdaviai jiems uþ sunkø ir alinantádarbà moka graðius. Ir uþ protiná darbà ðitaip.Todël aukðtuosius mokslus baigæ lietuviai plau-na Vakarø restoranuose indus, tepa sumuðtinius,ðluoja grindis, slaugo paliegusius senukus. Ðitonesibodi daryti ir mokslo laipsnius turintys spe-cialistai. Kodël ðitaip? Kodël ðitokia mokslo de-valvacija? Ogi todël, kad mûsø valdanèioji dau-guma savo kabinetuose kuria kabinetinës vals-tybës gerovës biudþetus, o ne iðmintingai kuriavalstybæ, kur visiems gyventi bûtø gera, kaip

227

mëgsta plepëti prieð rinkimus.Matome, kaip kasmet mûsø valstybëje didi-

nama valdininkø armija, o valdininkas juk nie-ko negamina, iðskyrus korupcijà ir biuro-kratizmà. Klesti ðeðëlinë ekonomika, kuri irgididina socialinæ atsikirtá ir siutina dorus þmo-nes. Toliau neatsakingai privatizuojami mono-poliniai ir strateginiai ûkio subjektai. Tai vienaigrupelei þmoniø sukuria gerovæ, o likusius Lie-tuvos þmones nuskurdina – privatizuotose ðilu-mos ûkio ámonëse ðiais metais ðilumos kainosgyventojams iðaugo 20-25 procentais.

Tai ðitaip kuriama þmoniø gerovë?Mums buvo sakoma: ástosime á Europos Sà-

jungà, atsivers mums jø fondai ir gyvensime ge-riau. Ástojome, gauname, bet ðtai Socialinës ap-saugos ir darbo ministerijos kuruojamose srity-se panaudota tik 7 procentai Europos Sàjungosskirtø lëðø, o ministrë Vilija Blinkevièiûtë ásiti-kinusi dirbanti gerai, Valdas Adamkus ásitiki-næs, kad yra ðitaip, o socialdemokratai prisiëmëpanelæ Vilijà á savo gretas vien todël, kad laikojà nepamainoma socialiniø reikalø ministre.

Taigi ðitoks mûsø valstybës gerovei kurti biu-dþetas valdanèiosios daugumos akyse ir toks jismûsø realaus gyvenimo fone. Toks biudþetasmûsø skurstanèiam þmogui nieko neduos –duos valdþiai ir jos valdininkijai.

Kitoks jis ir negali bûti – gyvenimo skolonbiudþetas.

2006 10 25

228

Supolitiðkëjæ kompiuteriai

Gráþtu ið susitikimo su rinkëjais, ir nerimomintys neduoda ramybës. Þmonës nusivylæ val-dþia, ypaè socialdemokratø ir konservatoriø po-litiniu flirtu. Jie kalbëjo: “Kas ið to, kad mes,runkeliai, balsuojame, vis tiek, skaièiuojant bal-sus, suges kompiuteriai, ir balsavimo rezultataibus tokie, kokiø pageidaus taip vadinamasis mû-sø politinis elitas ir jo ðeimininkai”.

Taigi þmonës nusivylæ. O Lietuvos nepri-klausomybei tik ðeðiolika metø – pats jaunystësamþius.

Bet nepriklausomybei jau ðeðiolika metø, irtiek pat metø bandoma þmoniø kantrybë.

Ne tiktai per rinkimus.Þiûriu per nacionalinæ televizijà ðou laidà

“Lietuvos ðokiø deðimtukas”, kuriame parodëdràsà dalyvauti ir buvusi pirmoji Lietuvos po-nia Laima Paksienë. Tauta jai duodavo daugiau-sia balsø. Televizijà tai nervino. Kaip, matai, mû-sø suniekinto politiko þmona gali iðdrásti ateiti ánacionalinæ televizijà ir ðitaip rieðkuèiomis rink-ti balsus, o, juos surinkusi, kiekviename ture uþ-iminëti prizines vietas!

Matydami, kad Laimà palaiko daugybë tele-vizijos þiûrovø ir kad jos nepasiseks iðstumti iððokiø deðimtuko, laidos organizatoriai, matyt,elitiniø ðeimininkø uþsakymu, keièia þaidimo tai-sykles – áveda pirmàjá apribojimà: vienu telefo-nu galima skambinti ne daugiau kaip penkis kar-tus, nors, logiðkai màstant, yra ðeimø, kuriose

229

daug daugiau ne penki asmenys, o mobilus tele-fonas tik vienas.

Tas apribojimas, deja, nepadeda ðou organi-zatoriams iðstumti ið deðimtuko Laimos Paksie-nës.

Tada þaidimo taisyklës vël keièiamos – ko-misijai padovanojami 3000 balsø, ið kuriø ji, tojikomisija, atrodo, neturi teisës në vieno balsoskirti Laimai Paksienei.

Taip graþus renginys supolitizuojamas, ne-tenka savo natûralaus þavesio, ir tauta pamato,kà su ja, runkeliais, daro mûsø politinis ir, at-seit, kultûrinis elitas.

Bukaprotiðkumui, kaip sakoma, ribø nëra.Bet ðitame politiniame ðou ne tiktai buka-

protiðkumas.Tai, sakyèiau, generalinë valdanèiosios dau-

gumos repeticija prieð savivaldybës, o paskui –Seimo ir Prezidento rinkimus. Tad, þmonës, bû-kite budrûs – ásiþiûrëkite á ðituos politikus, ási-minkite jø veidus ir jø moralæ – jiems nieko në-ra ðvento, iðskyrus juos paèius, jie darys viskà,kad iðsilaikytø valdþioje ir toliau galëtø mulkin-ti mus, tautà, iðvadintà runkeliais, raudonosio-mis utëlëmis, kagëbynu, ðunauja ir kitokiais pa-niekinamais vardais.

Politinis elitas negerbia savo tautos.Bet ásiþiûrëti ir ásiminti neuþtenka. Reikia da-

ryti viskà, kad valdantieji mus toliau ðitaip mul-kinti negalëtø. Yra ribos, kuriø perþengti negali-ma leisti. Reikia jiems trinktelti per nagus. Tu-rime stabdyti niekðeliø verþimàsi á valdþià. Ir tai

230

turëtø daryti mûsø þmonës, kurie susitikimuo-se nuolat klausinëja: “O uþ kà balsuoti?“

Bet ar balsavimas nulemia?Nebûkime naivûs.Viskà nulemia balsø skaièiavimas.Tad viskas visuomeniniø stebëtojø rankose.Galvodamas apie tai, pateikiau rinkimø ásta-

tymo pataisà, kad apylinkiø rinkimø komisijosturi pateikti stebëtojams suskaièiuotø balsø pro-tokolø kopijas.

Kodël sugalvojau ðitokià pataisà?Þvilgterkime á prezidentø rinkimo istorijas.

Ðtai politinius peèius suremia Valdas Adamkus irArtûras Paulauskas. Skaièiuojami balsai. Pirmau-ja Artûras Paulauskas. Tauta ploja. O AndriusKubilius per televizijà ramina ásiaudrinusius Ar-tûro Paulausko ðalininkus – girdi, dar ne viskas,dar ne pabaiga, palaukime paskutiniø balsø.

Paskutiniø balsø reikëjo laukti, berods, dau-giau kaip dvi valandas – kaþkas ástrigo Kaune.Ir Prezidento rinkimus laimi Valdas Adamkus.

Antrajame rinkimø ture, susirëmus RolandoPakso ir to paties Valdo Adamkaus ðalininkams,toksai stebuklas neávyko. Mûsø rinkimø ðtabasvisoje respublikoje organizavo stiprià stebëtojøkomandà, jie buvo akyli, jø akyse buvo neáma-noma kaþkà sufalsifikuoti, ir Valdui Adamkuirinkimus teko pralaimëti.

Paskutinius Prezidento rinkimus, kuriuos tu-rëjo laimëti Valdas Adamkus, net gëda komentuoti– skaièiuojant balsus, sugedo kompiuteriai…

Kokie pavojai laukia mûsø, runkeliø, per ar-

231

tëjanèius savivaldybës rinkimus?Pirmas pavojus demokratijai – rinkimai pað-

tu, kurie tæsiasi kelias dienas. Tada vyksta ma-siðkas balsø pirkimas ir pardavimas. Taigi rinki-mai tampa ne tautos valios iðreiðkimu, o paprastuturgaus bizneliu – perku-parduodu. Laimi tas,kuris turi daugiau pinigø, o maþiau gëdos ir sà-þinës. Taip á bet kokio lygmens valdþià patenkanesàþiningi þmonës, kurie, bûdami valdþioje, pir-miausiai stengiasi susirinkti tuos pinigus, kuriuosiðleido supirkinëdami balsus.

Kam jie tada atstovauja, tie iðrinktieji?Manau – tik sau ir saviems, o ne tautai. Bet

jie be jokios grauþaties duoda priesaikà ir jau ki-tà dienà vadina save politikais, nors yra tiktaipolitiniai biznieriai ir paprasèiausi sukèiai.

Kitas toks pavojus, kuris dabar perðamas Sei-mui, yra balsavimas internetu – girdi, Lietuvospilieèiai, negyvenantys Lietuvoje, dabar neturigalimybës balsuoti ir rinkti valdþià Lietuvoje.

Galvoju paprastai: jei jie gali apsieti be Lie-tuvos, tai ir Lietuva gali apsieiti be jø interneti-niø balsø – nuo to rinkimai bus tik skaidresni.

Taigi artëja rinkimø maratonas. Rinksimevaldþià. Kokia ji bus – neþinau, bet þinau viena– tik Tauta yra tikroji Lietuvos valdþia, tik Tautaturi nuspræsti, kam ji suteikia teisæ jai atstovautivaldþios virðûnëse.

Neleiskime, kad politiniai sukèiai ir politi-niai biznieriai atimtø ið Tautos ðità teisæ.

2006 11 23

232

Skandalø kraðtas

Liûdnas mintis sukëlë toks liûdnas ir bevil-tiðkas Valdo Adamkaus metinis praneðimas. Netik man vienam. Tokias nihilistines ValdoAdamkaus mintis iðplatins ir pasaulis, nes jukpasiklausyti mûsø valstybës vadovo minèiø apievalstybæ, kuriai jis antrà kadencijà vadovauja, bu-vo sukviesti visi uþsienio valstybiø ambasado-riai. Taigi þiniasklaida turës linksmo darbo.

O gal neturës? Juk pasaulis jau nustojo do-mëtis mûsø valstybe. Jos vadovo jau nebekvie-èia á Davosà, kur sprendþiamos globalinës pro-blemos, jis nebebuvo pakviestas ir á Rygoje vy-kusá Baltijos valstybiø vadovø pasitarimà, ku-riame buvo aptariami svarbûs mûsø regionuiklausimai.

Gal tas ignoravimas ir turëjo átakos meti-niam praneðimui?

Suklustu: “Kai vieðoje erdvëje nelieka vietosvertybëms, idëjoms ir jø sklaidai, ásigali nepasitikë-jimas visais. Toje skandalø, gandø, vienas kito irsavo ðalies juodinimo aplinkoje labai sunku kurtipilieèiø valstybæ ir plëtoti demokratinæ politikà”.

Susimàstykime. Jei vieðoje erdvëje nelieka vie-tos vertybëms, idëjoms ir jø sklaidai, tai visamtam atsiranda vietos uþdaroje erdvëje, tai yrane vieðumoje, tai yra asmeniniuose pokalbiuo-se, tai yra virtuvinëje aplinkoje? Juk visø pirmiau-siai viskas atsiranda kaip tik toje aplinkoje, o tikvëliau iðeina á vieðumà ir tampa valstybës politi-ka, kurià sunku pakeisti. Nepasitikëjimà visais,

233

drástu teigti, pirmiausiai pagimdë kai kuriø par-tijø ir politikø iðkeltas ðûkis nuversti tautos ið-rinktà Prezidentà Rolandà Paksà ir jo vietoj pa-statyti Valdà Adamkø. Kaip tik tada buvo pasë-ta nepasitikëjimo visais sëkla, kuri sudygo ir veð-liai bujoja ðiandienëje Lietuvoje. Mûsø politi-kos pagrindu jau tapo klausimas, atstojàs pasi-sveikinimà: „O kà ðiandien versime, ponai?”

Tad nesiskøskime vakar pasëjæ tai, kà ðian-dien pjauname. O juk pasëta ir giliai, ir sekliai,ir sëklos visai neáterpiant á dirvà.

Po tokiø pasipamokslavimø verta prisiminti,kaip ponas Valdas Adamkus kandidatavo á Lie-tuvos prezidentus, tai yra, kaip jis bandë kurti pi-lieèiø valstybæ ir plëtoti demokratinæ politikà.

O kandidatavo labai negraþiai, neiðgyvenæsbûtino trijø metø gyvenimo Lietuvoje laikotar-pio, taigi grubiai paþeisdamas Lietuvos Konsti-tucijà, Vilniaus apygardos civiliniø bylø kolegi-jai, susidedanèiai ið kolegijos pirmininkës A.Ur-banavièienës, kolegijos tarëjø A.Drigoto irS.Pumpuèio, priëmus labai abejotinà sprendi-mà, kuris skamba ðitaip: „V.Adamkui LR pilie-èio pasas iðduotas 1992m. rugpjûèio 4.d., o ára-ðas jame apie nuolatinæ gyvenamàjà vietà Lietu-voje padarytas 1992 m. gruodþio 12 d. Jam,kaip LR pilieèiui, atvykusiam gyventi á Lietu-vos Respublikà ið kitos valstybës, taikytinas nu-rodyto ástatymo ( „Dël asmenø, laikomø nuo-lat gyvenanèiais arba gyvenanèiais Lietuvos Res-publikoje“ – D.B.) 4 str., kaip speciali normaatskirai asmenø kategorijai. Byloje nustatyta, kad

234

pareiðkëjas atitinka visus ðio straipsnio reikalavi-mus ir ástatymo prasme laikytinas nuolat gyve-nanèiu arba gyvenanèiu Lietuvos Respublikojepastaruosius 3 metus“.

Taigi ne gyvenantis Lietuvoje pastaruosius tre-jus metus, o tik ástatymo prasme laikytinas nuo-lat gyvenanèiu.

Taigi iðeitø, kad pats pirmasis skandalistasLietuvoje yra pats Valdas Adamkus, kuris meti-niame praneðime skundþiasi tautai skandalais.

Praslinkus kelioms dienoms po metinio pra-neðimo, suþinome – Vilnius apygardos teismoteisëja Alma Urbanavièienë, byloje vadovavusikolegijai, kuri ieðkojo Valdo Adamkaus prezi-dentiniø ðlepeèiø Ðiauliuose, jau tarp kandidatøá Aukðèiausiojo Teismo teisëjas. Tai bene pas-kutinë nusipelniusi politiniø ðlepeèiø ieðkotoja,kuriai Valdas Adamkus atsilygins aukðtu valdið-ku postu – kiti tos bylos dalyviai buvo apdova-noti ministrø portfeliais.

Tai gal todël Lietuvoje ásigalëjo ir toliau ási-gali visø nepasitikëjimas visais, kuo metiniamepraneðime skundþiasi tautai Valdas Adamkus?

O apie skandalus, bûdingus Lietuvai, tarp ki-ta ko, pirmas mums praneðë ne Valdas Adam-kus, bet Rusijos ambasadorius, “Respublikos”dienraðèio þurnalisto paklaustas, koká áspûdá jamdaro Lietuva. Tada visomis keturiomis buvo im-ta pulti Rusijos ambasadoriø, net buvo panorë-ta já iðguiti ið Lietuvos.

Tai irgi buvo lietuviðkas skandalas.Ðiandien Rusijos ambasadoriaus mintis

235

mums kartoja pats Valdas Adamkus, kuriam,matai, toje erdvëje labai sunku kurti pilieèiø vals-tybæ ir plëtoti demokratinæ politikà.

Nieko nepadarysi – kokià erdvæ susikuriame,tokià ir turime, ir manau, kad tos erdvës nepa-keis ir apskrièiø panaikinimas, kuriam plojimaisbuvo pritarta Seime.

Ar mes ne per greiti esam plojimams – kaipir vertimams?

Ar ne greiti mûsø plojimai bet kam ir betkokia proga, ar ne vertimai ploti privedë Lietu-và prie valstybës tapatybës krizës, kaip buvo ak-centuota metiniame praneðime?

Metinis Valdo Adamkaus praneðimas mannuskambëjo kaip prezidentûros darbo ataskaitabaigiantis Prezidento antrajai, tai yra paskutineikadencijai. Lietuvoje daugybë blogybiø, visosinstitucijos dirba blogai, netikusiai, ydingai, tik,susidaro nuomonë, kad pagirtinai tvarkosi vie-nintelë prezidentûra – visø teisëja ir paðalinë kon-trolierë.

Bet juk ir jà lydi tokie pat nuolatiniai skan-dalai, juk ið ten, ið tø rûmø, sklinda po Lietuvànetikrumo, abejingumo ir neryþtingumo baci-los. Prisiminkime paskutinius ávykius: prasidë-jo saugumo departamento krizë arba skandalas,kurá reikëjo ryþtingai uþbaigti, ir kà veikia Val-das Adamkus – viskà metæs, iðvyksta atosto-gauti á Meksikà…

Taigi Lietuva – ne mano darþas ir ne manopupos?

Todël prezidento pamokslëlius priimu labai

236

rezervuotai, pasvarstydamas, kà jis pats nuveikëper septynerius kadencijos metus, kad valstybënebûtø tokia, kokia, jo þodþiais, yra.

Ar ne jis pats jà ðitokià padarë?2007 05 22

Politiniai biznieriai

Að Algimanto Salamakino projekto dël ren-tos dar neperskaièiau ir, ko gero, neperskaitysiu,nes esu ásitikinæs, kad jokiø privilegijø Seimonariai negali turëti. Bûtø absurdas, jei atskiromspolitikø grupëms Seimas priimtø kaþkokias pri-vilegijas. Gëda – daugiau nieko. Tautos iðrink-tieji turëtø gyventi, kaip gyvena visa tauta. Pri-vilegijos veda á politiná iðsigimimà ir supuvimà.

Negi ið tikrøjø pûvame?Kaip sakë mûsø literatûros klasikas Juozas Bal-

tuðis, þmogui pinigø reikia tiek, kad nereikëtø gal-voti apie pinigus. Tad sukurkime toká gyvenimàvisai tautai, o ne kurkime sau gerovæ per ástaty-mus, kuriuos turime galimybæ ir tautos ápareigoji-mà kurti. Taigi þiûrëkime ne á save, o á tautà, kurimus iðrinko. Tada neapsiriksime. Rinkdama ji ne-ápareigojo mus darytis sau privilegijø. Jei nusipel-nëme gyventi geriau, tai pirmiausiai geriau nusi-pelnë gyventi pati tauta, o su ja kartu ir mes – tikne atskirai nuo tautos. Mes turime tai, kà gali turë-ti tokios valstybës parlamentarai, ir në gramo dau-giau. Turëkime saiko.

Kaip mano mûsø frakcija? Á kiekvieno dûðiàneálási, bet mûsø frakcija nebalsuos uþ toká so-cialdemokratø sukurptà ástatymo pataisà. Tai ne-

237

solidu. Tai negarbinga. Tai pagaliau nedora. Jeitai ávyks, tauta prakeiks mus.

Kaip màsto kiti mûsø bièiuliai? Reikia klaustijø. Að manau, kad Seimo nariams jokios rentosneturi bûti. Ástatymai paraðyti visiems, ir jokiøiðimèiø niekam neturi bûti.

Taip, að buvau su tais, kurie balsavo uþ ren-tà signatarams. Taip, jie juk pabëgo ið mûðiolauko, kurá jiems patikëjo Tauta. Taip, jie de-zertyravo – neiðbuvo visos kadencijos. .

Taip, visa tai yra teisybë, bet jie, signatarai,ne tiktai kûrë ástatymus, kuriuos daug kas pei-kia, bet ir atlaikë kovos dël nepriklausomybëssunkumus, nebijau pasakyti – jie rizikavo savoir savo ðeimø gyvybëmis. Jie buvo kovotojai, one vien parlamentarai. Po jø á Seimà atëjo bal-suotojai, kurie ir balsuoti tingi – svarbûs ástaty-mai priiminëjami pustuðtëje posëdþiø salëje. Iruþ tai – renta iki gyvos galvos? Ar bereikia di-desnës Seimo kompromitacijos?

Renta nepristabdytø lakstymo ið partijos á par-tijà, kas bûdinga mûsø parlamentarams? Tai yradidelë mûsø politinë bëda, nes þmonës rinkimuo-se parodo pasitikëjimà ne tam tikram politikui, otai partijai, kuriai tas politikas priklauso. Taigi jeitu jau nebepriklausai tai politinei grupuotei, su ku-ria atëjai á Seimà, tai, pereidamas á kità politinæ gru-puotæ, pirmiausiai turi iðeiti ið Seimo, ir uþleistivietà kitam politikui, kuris rinkimuose pritarë ta-vo pozicijai. Ukrainos prezidentas Viktoras Juðèen-ka vien todël paleido Radà, kad jos nariai pradëjoperbëginëti á pelningesnæ Viktoro Janukovièiausgrupuotæ. Mes kaþkodël perbëginëjimà ið vienos

238

Seimo pusës á kità laikome normaliu dalyku. Tainëra normalus dalykas. Tai rodo, kad parlamenti-nës partijos neturi ideologiniø nuostatø – jos na-rius jungia tik materialiniai interesai.

Todël ir gimsta ástatymai apie rentas? Kai kamvisai nesvarbu, kà apie Seimà galvos tauta. Svarbu,kad jøjø kiðenë bûtø pilna. Pinigai – vienintelë to-kiø parlamentarø vertybë. Kitø vertybiø, kurios vie-nija civilizuotø kraðtø þmones, jie neturi.

Taip, yra tokiø politikø, ir tai yra mûsø ne-laimë. Mes gyvename tik viena diena. Tokie mes– ne þaidëjai ir ne politikai, tokie mes – tik po-litiniai biznieriai

2007 06 26

Ðalis ta Lietuva vadinas…

Per deðimt pastarøjø metø Vilnijoje uþdary-tos 73 lietuviðkos mokyklos ir tik 28 lenkiðkos.Imkime,Ðalèininkø rajonà – lenkai èia sudaroaðtuoniasdeðimt procentø gyventojø. Tad jø vai-kø yra daugiau, o lietuviø kasmet maþëja. Taigiper praëjusius deðimtmeèius ðito kraðto sulietu-vinti nepavyko.

Ar yra pasaulyje dar kita tokia valstybë, kurtautiniø maþumø klerkai turi teisæ uþdarinëtinacionalines mokyklas, ir tø ásisiautëjusiø kler-kø negalëtø sudrausminti nei Prezidentas, neiSeimas, nei Vyriausybë?

Taip nutautinama valstybë.Taip ið jos vejama gimtoji kalba.

2007 07 05

239

Pro limuzino langà…

Profesoriaus Povilo Gylio mintá apie Lietuvongráþtanèius Leonido Iljièiaus Breþnevo sàstingio lai-kus patvirtino ðalies prezidentas Valdas Adamkus.Pirmadiená jis nulëkë á Ðaukënø vidurinæ mokyk-là, kuri yra Kelmës rajone, paaiðkino moksleiviams,kad korupcija, besàlygiðkas materializmas ir norasturëti viskà ne rytoj, o tuoj pat, yra okupacijos ið-dava, kad po jo valdymo atëjusiam Prezidentui val-dyti Lietuvà bus lengviau, padëkojo likimui, kadnetapo þurnalistu, nusifotografavo ant mokykloslaiptø, sëdo á limuzinà ir iðlëkë kitur savo pavyz-dþiu auklëti jaunàjà kartà

Prezidento laukë Verpenos pradinës mokyk-los mokytoja, bet prezidentas tos mokyklos ne-aplankë ir niekada neaplankys, nes ji ðiemet uþ-daryta. Be Verpenos, uþdaryti Albinavos, Þal-piø ir Laugalio pradiniø mokyklø skyriai. Pa-prûdþiø pagrindinë mokykla jau pradinë – kitøklasiø mokiniai turës keltis ðeðtà-septintà valan-dà ryto ir dardëti mokytis á miestà.

Taip Lietuva iðeina ið Lietuvos. Kieno tai pa-likimas, Prezidente? Okupantø ar Jûsø?

Manau, kad Jûsø…Tad kaþin, jau labai kaþin, ar po tokio vado-

vavimo valstybei Jûsø ápëdiniui bus lengviau…Þinoma, jei jis irgi nebus mëgëjas þiûrëti á

valstybæ pro uþtamsintus limuzino langus.2007 09 04

240

Kam tada rinkimai?

Juokinga – Gediminas Kirkilas uþsinorëjogauti teisæ paleisti Seimà. Tokià teisæ jam, beje,gali suteikti ne Prezidentas kokiu nors dekretu,o tik Seimas, pakeitæs galiojanèià Konstitucijà.Kadangi pakeitimas svarbus, tai pakeitimas ga-limas tik visos tautos referendume.

Lietuva yra parlamentinë valstybë. Seimas ið-rinktas tautos, o Vyriausybë – Seimo patvirtina-ma, dirba Seimo kontroliuojama ir atsiskaito uþsavo darbà Seimui. Taigi vyriausybë, kurià skiriaSeimas ir kuri prisiekia seimui, paleis Seimà.

Paleisti Seimà dabar gali dvi institucijos – pat-sai Seimas ir atskirais atvejais – Prezidentas. NorsPrezidento institucija dirba jau treèià kadencijà,taèiau prezidentûra Seimo dar nëra bandþiusi pa-leisti, nors kritinë situacija yra buvusi ne viena.

Seimas pats save pasileido devyniasdeðimt ant-raisiais, kai valdanèioji Vytauto Landsbergio dau-guma dirbtinai suskaldë parlamentà á dvi dalis – ákilniàjà parlamentinæ rezistencijos dalá, kuri posë-dþiavo atskiroje salëje, ir á runkelius arba raudonà-sias utëles, kurie posëdþiavo parlamento salëje.

Prieðlaikinius rinkimus tada laimëjo ne bu-vusioji dauguma.

Ji rinkimus pralaimëjo.Tokia istorijos pamoka.Manau, ponas Gediminas Kirkilas, balsu pa-

svajojæs apie Vyriausybës teisæ paleisti rinkimus,paprasèiausiai eiliná kartà nusiðnekëjo, kas jam,

241

kaip þmogui, bûdinga, o, kaip premjerui, gar-bës nedaro. Matyt, jis mano, kad tas paðnekëji-mas prieð Seimo ir Prezidento rinkimus gal pa-darys kraðte dar didesná chaosà, nei yra, ir jo va-dovaujami socialdemokratai tame chaose po rin-kimø lengvai sugráð á valdþià, nes socialdemok-ratai pasirodytø kaip tautos gelbëtojai nuo poli-tinio chaoso, koks buvo, sakysim, devyniasde-ðimt antrøjø vasarà landsberginëj Lietuvoj.

Bet juk laikas ne tas ir þmonës ne tie. Vëjomalûnais jø nesuþavësi. Þmonës jau þino þodþioir paþadø vertæ. Taigi ponui Kirkilui reiktø im-tis kitokiø vertybiø ir kitokio masalo tautai ásavo pusæ pavilioti. Kaip rodo rinkimai Alytausrajone, jie tokio masalo dar nëra suradæ, o jøpropaguojamomis vertybëmis tauta jau nebeti-ki, ir dël to kaltas visai ne Seimas, o naujasissocialdemokratø partijos pirmininkas Gedimi-nas Kirkilas su visa savo impotentinæ politikà.

Pono Kirkilo noras iðsikovoti teisæ paleistiSeimà atvestø Lietuvà á visiðkà chaosà – Seimàjau galëtø paleisti Seimas, Prezidentas ir Prem-jeras. Betrûksta, kad tai galëtø padaryti koks norsnupiepæs ministerëlis ar kokia nors nusususi par-tija, laikanti save tradicine.

Tai kam tada rinkimai á Seimà, jei Tautosþodis visai nieko nereiðkia?

Beje, ðiandien jis ið tikrøjø jau nieko nereið-kia…

2007 10 08

242

Tokie Vakarams reikalingi?

Keista situacija po prezidento Valdo Adamkausdekreto. Kad atleido ið aukðtø pareigø brigados ge-nerolà Arvydà Pociø – gerai. Toká karininkà jauseniai reikëjo atleisti – bûtø pamoka kitiems, kaipturi elgtis karininkas. Bet kad siunèia já dirbti á Ame-rikà – belieka tik susiimti uþ galvos.

Taigi dabar stebime ne kà daro brigados ge-nerolas Arvydas Pocius, o kà daro ðalies vadovasValdas Adamkus ir kraðto apsaugos ministrasJuozas Olekas.

Ir abudu daro blogai, nesolidþiai, negraþiai irnedorai.

Prezidentas, beje, daro tà patá, kà darë su Vals-tybës saugumo departamento vadovu Arvydu Po-ciumi ir kà daro su visais savo padëjëjais – kilusmaþiausiam skandalui, stengiasi savo numylëtiniusprakiðti á aukðtesnius arba tolygius postus.

Negraþu, ir tiek.Na, kas, kad brigados generolà Arvydà Po-

ciø á aukðtas pareigas paskyrë ne jis, bet laikinaiëjæs prezidento pareigas Artûras Paulauskas. Taigitie patys þmonës, kurie tiko Artûrui Paulaus-kui, tinka ir Valdui Adamkui. Ir aiðku, kodël –juk be Artûro Paulausko Valdas Adamkus antràsyká nebûtø tapæs ðalies prezidentu.

Taigi juos jungia kaþkokie man visai nesu-prantami bendri interesai.

O kas dël brigados generolo Arvydo Pociaus,manau, ði kandidatûra parinkta ne Lietuvoje, bet,manykime, Amerikoje, nes be Amerikos Valdas

243

Adamkus neþengia në þingsnelio. Prisiminkime,kaip jis elgësi su saugumieèiu Arvydu Pociumi. Iðpradþiø gynë, paskui smerkë, o, pabuvojæs uþpel-kiuose, staiga pareiðkë, kad ðitokie kadrai, kaip Ar-vydas Pocius, á gatvæ neiðmetami.

O kur turi bûti iðmetami susikompromita-væ valstybës pareigûnai?

Tas pats ir su brigados generolu Arvydu Po-ciumi – apsimelavo, apðmeiþë niekðø nuþudytàLietuvos kariuomenës karininkà Jurà Abroma-vièiø ir praðau – keliauk raudonu kilimu á Ame-rikà, kai tuo tarpu turi keliauti á teismà. Betrûkstatik uþ melà pakabinti ponui po kaklu ordinà.

Manau, tai netrukus bus padaryta.Iðvada – NATO pajëgoms reikalingi tokie þmo-

nës kaip Arvydas Pocius. Jei ne – juk neimtø.Neatmetu, beje, kad NATO gali ir neturëti

visos informacijos. Tada klausimas: kas bus, kaisuþinos? Vakarai juk labai nepakantûs nedoriemsþmonëms.

Neseniai perskaièiau buvusio mûsø ambasa-doriaus Ispanijoje Vytauto Antano Dambravosinterviu apie tai, kaip uoliai stengësi átikti ame-rikieèiams mûsø uþsienio reikalø ministras An-tanas Valionis, taèiau amerikieèiai uþ nugarø iðjo pastangø tik ðaipësi, ir ambasadorius sako:„Tai yra mûsø diplomatijos tragedija! VienasAmerikos ambasadorius juokësi: kaip mums Va-lionis stengësi átikti. Taèiau visi þino, kad jisKGB rezervininkas. Amerikoje toks þmogus,nors visà gyvenimà rodæs savo ðventumà ir atsi-davimà, niekada negautø net Valstybës departa-

244

mento kiemo ðlavëjo darbo.“Ir dar vienas Vytauto Antano Dambravos pa-

stebëjimas: „Jei tu kam nors átinki Vilniuje – esipats geriausias ambasadorius. Tokiø dalykø di-plomatinëje tarnyboje negali bûti. Amerikojevalstybës tarnautojai pareigose aukðtinami ne dëlpaþinèiø ar gerø dëdþiø. Viskà lemia þmogausasmeninës savybës ir kvalifikacija“.

O Arvydas Pocius ar ne ið tokiø?Taigi tokio pat ávertinimo gali susilaukti ir

Valdo Adamkaus su Juozu Oleku proteguoja-mas brigados generolas Arvydas Pocius.

Tai jau mûsø valstybës kompromitavimaspasaulio akyse.

2007 10 17

Prokrusto lovø meistrai

Að Romualdà Kðanienæ vertinu kaip tvarkin-gà ir padorø þmogø, kuriam turi bûti taikomivienodi teisiniai ir etiniai reikalavimai.

Manæs netenkina vienø standartø taikymas Ro-mualdai Kðanienei, o visai kitokiø standartø taiky-mas Seimo nariui ir vidaus reikalø ministrui Rai-mondui Ðukiui, kuris lygiai taip pat kaip ir Ro-mualda Kðanienë be Seimo leidimo buvo nuva-þiavæs á Maskvà susitikti su Viktoru Uspaskichu.Negavusi Seimo sutikimo á Talinà vaþiavo Seimonarë Irina Rozova, ten pasiraðë rezoliucijà ir prikal-bëjo ne visai graþiø þodþiø apie Lietuvà.

Senesni Seimo nariai prisimena, kaip Vytau-

245

tas Landsbergis ir kiti konservatoriðkø paþiûrøparlamentarai prieð Prezidento Algirdo MykoloBrazausko vizità á Didþiàjà Britanijà ðmeiþë jálaiðke Didþiosios Britanijos parlamentui, pata-rinëdami neskirti jam prideramo dëmesio. Taibuvo demokratiðka? Panaðus laiðkas buvo atsi-dûræs Strasbûre, kur mûsø ðalies Prezidentas Al-girdas Mykolas Brazauskas turëjo daryti prane-ðimà. Tai buvo demokratijos pasireiðkimas?

O prisiminkime, kaip grupë Seimo nariøðmeiþë tautos iðrinktà Prezidentà Rolandà Pa-ksà, o paskui dalyvavo sàmoksle prieð já.

Dabar eilë priëjo Romualdai Kðanienei.Kada liausimës niekinæ savo þmones?Kada liausimës primetinëti tautai savus stan-

dartus?Gal syká liaukimës guldyti þmones á savas Pro-

krusto lovas?Kas tas Prokrustas? Ne Vytautas Landsber-

gis ir ne Irena Degutienë su Andriumi Kubiliu-mi prieðakyje. Prokrustas tai yra senovës graikømitologijos personaþas – milþinas plëðikas, pri-siviliodavæs keliautojus ir jëga juos guldydavæs álovà; tiems, kurie buvo ilgesni uþ lovà, nukirs-davæs kojas, kurie trumpesni – jas iðtempdavæs.Prokrusto lova – dirbtinis matas, rëmai, á ku-riuos stengiamasi prievarta kà nors ásprausti.

Mûsø konservatoriai – ðauniausi tokiø poli-tiniø lovø gamybos meistrai. Visi turi màstytitaip, kaip màsto jie. Jei taip nemàstai, esi tautosprieðas. Tiesa tik tada yra tiesa, jei atitinka kon-servatoriø ásitikinimus. Jei ne – ji yra netiesa.

246

Bet neuþmirðkime: ið netiesos negimsta tiesa,o jei tiksliau – negimsta tvarka ir teisingumas.

Prieð smerkdami kitus atidþiau pasiþiûrëki-me á save – gal ir mes tokie pat ar net blogesni?

2007 10 23

Andrius Kubilius ieðko sûrio

Po ðeðtadiená ávykusios Tëvynës Sàjungos kon-ferencijos mane nustebino tos partijos lyderio An-driaus Kubiliaus apgailestavimas, kad politinis lai-vas, kurá vairuoja socialdemokratai, jau skæsta, ta-èiau tame laive dar yra nesugrauþto sûrio…

O sûris, kaip þinia, pati geriausia uþkanda priealaus.

Taigi átariu, kad konservatoriai, vos ne visàðià kadencijà kiurksojæ socialdemokratø politi-niame laive, nieko kito nedarë, tik ëdë jøjø sûrá.

Ar yra dar viena ciniðkesnë partija Lietuvoje?Jie, girdi, tiktai grauþë socialdemokratø sûrá

ir visai nëra kalti dël ekonominës ir socialinëssituacijos ðiandienëje Lietuvoje – kad þmoniøsantaupas ëda kylanèios kainos, kad mokytojaiatsidûrë tarp skurstanèiøjø Respublikos gyven-tojø, todël nemokina mokiniø, o vienà po kitoskelbia streikus.

Seniai bebuvo tokia situacija – gal paskuti-niaisiais konservatoriø valdymo metais.

Ne, ponai, esate kalti ir esate baisiai kalti, nesviskas, kas padaryta Lietuvoje blogai, gula antjûsø peèiø ir ant jûsø sàþinës, jei toká dalykà,

247

þinoma, dar tebeturite.Ponai socialdemokratai jums uþ tà tautos sû-

rio rijimà negailëjo nei paties sûrio, nei politi-niø postø.

Taigi, ponai, sëdëjote ant vieno suolo prievieno stalo ir uþ viskà viskà visutëliai esate atsa-kingi – ir uþ policijos nuþudytus vaikus, ir uþmokytojø negautus atlyginimus, ir uþ prokura-tûros neiðtirtas rezonansines bylas, ir uþ ydingàteismø darbà, ir uþ infliacijà, esamà ir bûsimà, iruþ ástatymus, kuriuose tiek skyliø, kad ir suskai-èiuoti neámanoma.

Jûs dël visko kalti, tautos sûrio dyki ëdikai,nes tik sûris jums buvo galvoje, o ne þmogus,kurá tà sûrá darë – þmogus jums tik tarp kita ko.

Tarp kita ko – ne vien jums, bet ir socialde-mokratams. Kaip sako tautos iðminèiai – atiti-ko kirvis kotà, ir tuo kirviu kapojote kiek iðma-nydami ir kiek neiðmanydami, ir abudu su ki-tais partneriais,taigi politiniais sugulovais, anotekonomikos mokslø daktaro Juliaus Veselkos,prikapojote kalnø kalnus malkø, o krosnies kû-renti nër kuo, ir todël Lietuvai baisiai ðalta.

Dabar pagal savo politinæ iðmonæ ir tradicijàbandote suversti kaltæ partneriams. Neiðdegs.Kartu dirbote, kartu ir atsakykite – nër ko eilinákartà mulkinti tautos. Ji juk ne akla – ji viskàmato, nors jums atrodo, kad akis turite tik jûsvieni – konservatoriai.

Matydama jûsø juodus darbus, tauta dvi ka-dencijas jûsø neprileido prie valdþios – neprileisir kità rudená treèiai kadencijai, nors ir baisiai

248

norëtumëte bûti pagrindiniais sûrio pjaustyto-jais ir dalintojais. Uþtenka! Iðdalinote ir iðsidali-note Lietuvos turtà, ir gana. Milijardai litø kaþ-kur nuplaukë ir iðnyko politiniuose ûkuose. Jukjûsø ir tiktai jûsø nuopelnas, kad ðiandien Lie-tuvoje kas penktas þmogus atsidûræs þemiauskurdo ribos. Prie skurdo Lietuvà privedëte jûsir nemanykite, kad Lietuva tai uþmirðo.

Lietuva, ponai, ne akla, ir auksaburnystë èianieko nepadës.

O ponas Andrius Kubilius konservatoriø su-vaþiavime vël barsto iðminties perliukus, kurieturëtø sugluminti tautà. Kad ir tokius: „Valdan-èiøjø socialdemokratø vadovo premjero Gedi-mino Kirkilo Vyriausybë nebesuvaldo padëtiesir nesuvokia realybës, dël to galimai artëja priesavo baigties“.

O prie kokios fizinës ir moralinës baigties ar-tëja konservatoriai – iðtikimieji socialdemokra-tø partneriai?

Prie tokios pat baigties, kokià pranaðauja auk-saburnis Andrius Kubilius socialdemokratams,o ne prie kaþkokio mistinio politinio rojaus var-tø, kaip jie mano, priglobdami po savo sparne-liu krikdemus ir tautininkus, kurie jau priartëjoprie savo galo ir yra politinio smauglio suryti –socialdemokratø konservatoriai dar nespëjo pra-ryti, nes neapþioja.

Kai apþios – prarys.Taigi konservatoriai ryja ne tik socialdemok-

ratø numestà jiems panosën sûrá, bet ir politinespartijas – savo iðtikimus vasalus arba politines

249

suguloves, kaip tas liftines partijas vadina eko-nomikos mokslø daktaras Julius Veselka.

Ko dar ieðko konservatoriai skæstanèiame so-cialdemokratø politiniame laive, jau iðbëgæ ið jo?Tiktai sûrio, sûrio ir dar kartà sûrio. O sûris –tai valdþia, kurios taip iðtroðkæ konservatoriai.

O tauta ar iðtroðkusi konservatoriø, kurie, bû-dami valdþioje, á kairæ ir deðinæ mëtë valstybësturtà? Jie dovanojo vienai nusususiai Amerikoskompanijai „Maþeikiø naftà“, o pensininkai më-nesiø mënesiais tada laukë menkuèiø ir amþinaivëluojanèiø pensijø. Rolandas Paksas „Maþeikiønaftos“ dovanojimo vertelgoms iðvakarëse krei-pësi á tautà, be jokiø iðsisukinëjimø pasakyda-mas realià tiesà apie situacijà valstybës iþde – tenpinigø yra tik tiek, kiek reikalauja amerikonaiuþ tai, kad priglobs mûsø naftos ámonæ – ir tik-tai tiek, ir në lito daugiau.

Pasakæs tai, jis pasitraukë ið Ministrø Pirmi-ninkø, o konservatoriai be jokios sàþinës grauþa-ties leido amerikonams apvogti mûsø valstybæ.

Beje, Rolando Pakso pasitraukimas geðefti-ninkø nesustabdë. Jie varë savo neðvarø biznelátoliau – stebuklo neávyko, ir mûsø valstybë at-sidûrë ties bankroto riba.

Andrius Kubilius vël nori gràþinti mûsø vals-tybæ prie skurdo ribos?

Jis neabejoja savo pergale. Savo – ir niekienokito! Jis jau susitapatinæs su tauta. Tai jau poli-tinio cinizmo virðûnë. Suvaþiavime jis sampro-tavo: „Neásivaizduoju, kad þmonës, nusivylæ so-cialdemokratais, norëtø valdþioje matyti V.Us-

250

paskichà ar R.Paksà. Mums vieninteliams buskeliamas klausimas – ar mes pasiruoðæ imtis at-sakomybës. Ir atsakymas mûsø turi bûti tvirtasir aiðkus, paremtas ne kokiais nors graþiais þo-dþiais, ávaizdþiais ar charizmomis, o darbais irgiliu pasirengimu atsakomybei“.

Taigi nabagas jau tikisi, kad tauta viskà uþ-mirðo, kaip tikëjosi devyniasdeðimt antraisiais ardevyniasdeðimt ðeðtaisiais. Vël tradicinis pliur-pimas apie atsakomybæ, o juk atsakomybæ pir-mieji Lietuvoje devalvavo kaip tik konservato-riai. Ar sëdi bent vienas jøjø politinis suskis, ati-davæs amerikonams „Maþeikiø naftà“? Nesëdinë vienas. Nesëdi ir, suprantu, nesëdës ir tie, ku-rie, net paþeisdami Konstitucijà, organizavo „Ali-tos“ privatizavimà. Tai kur atsakomybë, apie ku-rià plepa auksaburnis Andrius Kubilius?

Nëra Lietuvoje jokios atsakomybës.Ir niekada nebuvo.O ar nori lietuviai matyti valdþioje Rolandà

Paksà ar Viktorà Uspaskichà, parodys laikas. Tai-gi nereikia uþsiiminëti bûrimais ið kavos tirðèiøar skysèiø. Tai nepadës – paskutinis þodis pri-klauso visai ne Andriui Kubiliui, o tautai.

Kaip ji nuspræs, taip ir bus.Tada Vytautas Landsbergis vël galës raudoti

„Tauta apsiriko“.Tauta gali pasirinkti ir konservatoriø nieki-

namus politikus. Tai jos valia ir teisë, ko ið josdar niekas neatëmë. Jie dar nebuvo valdþioje. Jiedar netaræ galutinio þodþio. Konservatoriai jautaræ – ir ne kartà. Ir kiekvienà kartà tauta jais

251

nusivylë, nes jie tarnavo tik sau, tik savo ðeimy-nëlei, tik savo giminaièiams, bet ne tautai.

Tautos jie nematë – matë tiktai save.O Andriui Kubiliui, bandanèiam iðkelti save

kaipo atsakomybës ir pareigos gigantà, patarèiaupirmiausiai atsistatydinti ið Seimo pirmininkopavaduotojo pareigø, kurias jis buvo gavæs kai-po socialdemokratø politinis partneris. Keistaiiðeina: ið partnerystës ponelis pasitraukia, o nuolovio pasitraukti uþmirðo…

Bet ko að nirðtu – ak, tasai sûris, sûris, sûris,kurio dar yra skæstanèiame socialdemokratø lai-ve. Reikia atsiësti – kai paims valdþià, jo gali irnelikti…

O prie sûrio gal dar yra ir kokio nors parû-gusio alaus – kaip èia konservatoriai be alaus…

Taigi kà nuveikë Lietuvos naudai socialde-mokratø skreite tupëdamas Andrius Kubilius, tu-rëdamas Seimo pirmininko pavaduotojo postà?

Visai nieko.Kà nuveikë Lietuvos naudai tasai pats An-

drius Kubilius, gavæs ið Seimo vadovybës Euro-pos reikalø komiteto pirmininko postà?

Irgi visai nieko.Andrius Kubilius, bûdamas ðito komiteto pir-

mininku ir Seimo pirmininko pavaduotoju, nërapateikæs në vieno pasiûlymo, kaip, sakysime, atei-tyje turi bûti sprendþiamos energetinës problemosLietuvoje – juk neuþtenka vien keikti Rusijà, kurièia niekuo dëta. Neuþtenka rëkauti: „Ivano nepri-leisime prie vamzdþio!“, o paskui kaltinti Rusijà,kad tuo vamzdþiu neteka á Maþeikius nafta.

252

Prisiminkime dar vienà nuodëmæ – juk kaiptik Andriui Kubiliui bûnant Ministru Pirmininkubuvo suþlugdytas elektros energijos tilto á Lenkijàir Europà statyba. Paskaièiuokime, kiek per tuosmetus Lietuva prarado pinigø, neturëdama kur re-alizuoti perteklinës elektros energijos.

O kas buvo uþ tai, kad kuo greièiau uþdarytiIgnalinos atominæ jëgainæ?

Irgi Andriaus Kubiliaus konservatoriai.Visiems akivaizdu – nenormali mûsø valsty-

bëje sveikatos apsauga. Kas pradëjo jà nevyku-siai reformuoti – ar ne konservatoriai? Kas mû-ru uþstojo susikompromitavusá sveikatos apsau-gos ministrà Juozà Galdikà, kai opozicija jampateikë interpeliacijà, – ar ne patsai konservato-riø partijos pirmininkas Vytautas Landsbergis?

Kas ðiandien vadovauja Seimo sveikatos rei-kalø komitetui – ar ne konservatorius AntanasMatulas?

Kà jis padarë, kad situacija respublikoje keis-tøsi?

Irgi nieko doro.Kaip ir socialdemokratø paskirtas Sveikatos

Apsaugos ministras Rimvydas Turèinskas.Jiedu labai gerai sutaria.Taigi atitiko kirvis kotà.Ðiandien madinga kalbëti apie taip vadina-

mà trigalvá elektros energijos slibinà. O kuria tàslibinà, beje, ir vienintelis Seimo deleguotas á tàkomisijà politikas – þurnalistas Audronius Aþu-balis, tarp kita ko, Andriaus Kubiliaus deðiniojiranka uþsienio politikoje, nes yra Seimo uþsie-

253

nio reikalø komiteto pirmininko pavaduotojas.Taigi klausimëlis – kas, ar ne konservatoriai,

pirmieji turëjo prabilti tautai apie problemas, ku-rios atsiras Lietuvoje, uþdarius Ignalinos atomi-næ elektrinæ, ir problemas, kurias turësime, pri-vatizavus Rytø skirstomuosius tinklus?

Taigi Audronius Aþubalis turi visà informa-cijà ir tyli.

Kodël?Toks galbût Andriaus Kubiliaus nurodymas

– laukti, kas ið viso to iðeis, kad paskui galëtøbaksnoti pirðtu – va tas ir anas nepadaryta?

Kentës ne Audronius Aþubalis ar Andrius Ku-bilius – kentës tauta.

Ðiandien reikia ne vienam á kità baksnoti pirð-tu – ðiandien reikia iðsijuosus dirbti, jei, þino-ma, turi tikslà dirbti valstybës, bet ne savo arsavo partijos labui.

Konservatoriai dirba tik savo labui. .Socialdemokratai – irgi.Taigi atitiko kirvis kotà, ir, anot mûsø tau-

tos iðminèiø, Respublikoje susidarë tokia situa-cija, jog juokiasi puodas, kad katilas juodas, norsabu labu tokie – aprûkæ ið visø pusiø. Ir abutautos vadinamieji 2K (Kubilius su Kirkilu) lau-kia, kol vienà Lietuva iðrinks Prezidentu, o an-trà paliks premjeru…

Neiðrinks.Nepaliks.Gatvës politika, taip bûdinga Lietuvai, jau

seniai bankrutavo ir, duok Dieve, kad niekuo-met nesugráþtø.

254

Bûtø tragedija, jei atgimtø.Andriaus Kubiliaus nuomone, Lietuvos valdþia

supuvusi, jà apëmusi baisi erozija. Tas vertinimaslieèia ne tiktai socialdemokratus – tai lieèia ir pa-èius Andriaus Kubiliaus ir jo garbës pirmininkoVytauto Landsbergio konservatorius.

Taigi abu labu tokiu. Abu supuvæ, abu ëda-mi korozijos. Katrie labiau supuvo besibièiuliau-dami, nesiaiðkinsime – tai jø paèiø reikalas. BetLietuvai tasai politinis smirdas jau grauþia ger-klæ – greièiau já uþkasti…

Kas tà gerà darbà padarys?Tiktai rinkëjai?Jeigu valstybë taip supuvo, tai tos valstybës

galva turëtø atsistatydinti – turiu galvoje ne Pre-zidentà, bet Seimà, kuriuo Lietuvoje nebepasi-tikima. Betgi tai ko gero neávyks, nes du treèda-liai ðito Seimo nariø yra ásitikinæ, kad jø á kitàSeimà tauta nebeiðrinks.

Taigi du treèdaliai ðito Seimo yra grynas ba-lastas. Tarp to balasto – ir konservatoriai, kartusu socialdemokratais ástûmæ valstybæ á beviltið-kà padëtá ir nematantys kelio, kaip ið tos bedug-nës iðsikapstyti.

Tai, kà jie siûlo, yra baltos kumelës sapnas.Vytautas Landsbergis sako, kad reikia kurti

bendruomeninæ valstybæ, taigi burti þmones, þa-dinti juos, aktyvinti, tartis su jais.

Þodþiai gal teisingi, bet visai ne ðventi, taiyra veidmainiðki, nes kalba juos politinis veid-mainis – kas gi pirmas iðvarë ið Nepriklausomy-bës aikðtës èia suvaþiavusá Lietuvos kaimà tartissu valdþia dël savo ateities, jei ne tas pats Vytau-

255

tas Landsbergis, nepriëmæs ið Lietuvos kaimoÞmogaus rankø brangiausios dovanos – jo pa-ties keptos ruginës duonos kepaliuko ir proAukðèiausiosios Tarybos langà surikæs miniai –netrukdykite mums dirbti?

Nuo tos pavakarës Lietuva nusisuko nuo val-dþios, nes suprato – ji su þmogumi nesikalbës,nes ne þmogus jai rûpi.

Tai buvo daugybæ kartø pakartota.Po metø ðito parlamento nebeliko.Taip á Lietuvà atëjo nusivylimas bet kokia

valdþia.Todël ðiandien turime tai, kà turime – galingà ir

netramdomà korupcijà, neviltá ir valdþios smirdà.Kà darysime toliau, broliai lietuviai?Eisime á gatves mitinguoti ir imsime valdþià

ar it vaikai, þaisdami slëpyniø, apsimesime ne-matà, kas vyksta – kaip nuo atsakomybës bëga ápolitinius krûmus ir konservatoriai, ir jø politi-niai satelitai socialdemokratai, suguþëjæ po ap-driskusia Gedimino Kirkilo vëliavële?

Gal nelaukime, kol dar kartà mus apmulkins– paþadës prieð rinkimus pasakiðkà riestainá, opaliks ant apðniaukðto stalo tik jo skylæ?

Galvokime, galvokime, galvokime…2007 11 28

Nebrangi privilegija

Mes jau rinkimø á Seimà kelyje, nors rinki-mø data dar nepaskelbta, – sprendþiu ið to, kadvisuomenëje prasidëjo diskusija apie parlamen-tarams Konstitucijos suteiktà privilegijà – imu-

256

nitetà, tai yra teisinæ nelieèiamybæ.Vieni yra uþ tai, kad Seimo narys bûtø nelie-

èiamas, kiti – kad savo teisëmis parlamentarasnesiskirtø nuo eilinio Lietuvos pilieèio, tai yranuo rinkëjo, kuris já iðrinko á Seimà.

Diskusijos ta tema prasideda prieð kiekvie-nus Seimo rinkimus kaip ir diskusijos dël ap-skrièiø – naikinti jas ar nenaikinti?

Vieni uþ tai, kad naikinti, kiti – kad ne.Tautos referendumu priimtos mûsø Konsti-

tucijos 62-ajame straipsnyje sakoma:Seimo nario asmuo nelieèiamas.Seimo narys be Seimo sutikimo negali bûti

traukiamas baudþiamojon atsakomybën, suima-mas, negali bûti suvarþoma jo laisvë.

Seimo narys uþ balsavimus ar kalbas Seimenegali bûti persekiojamas. Taèiau uþ asmens áþei-dimà ar ðmeiþtà jis gali bûti traukiamas atsako-mybën bendràja tvarka.

Per septyniolika metø mûsø Seime pasitaikëvos atvejai, kai parlamentarai turëjo spræsti savokolegø likimà. Vienas tokiø ryðkiausiø atvejø –nepriklausomybës akto signataro Audriaus But-kevièiaus baudþiamoji byla uþ pasikësinimà pa-imti kyðá – Seimas patenkino Generalinio pro-kuroro praðymà leisti iðtirti kilusá átarimà. Átari-mas pasitvirtino – Audriui Butkevièiui buvo ið-kelta baudþiamoji byla. Jis buvo nuteistas.

Ádomiausia Audriaus Butkevièiaus istorijojeyra tai, kad Seimas, davæs sutikimà Generalineiprokuratûrai tirti jam pateiktà kaltinimà, po teis-mo atsisakë atimti ið jo Seimo nario mandatà.

257

Taip visà kadencijà Seime jis turëjo kabinetà,kuriame sëdëjo sekretorius-padëjëjas, o pats tokabineto ðeimininkas sëdëjo uþ grotø. Europojetai buvo bene pirmas atvejis, kai uþ grotø sëdëjoparlamento narys.

Taigi jei padarai rimtà nusikaltimà, imuni-tetas tavæs neiðgelbës, tai gal jau ir parlamenta-rams atëjo laikas gyventi pagal tas paèias nor-mas, kurios privalomos kiekvienam doram Lie-tuvos þmogui?

O dorø þmoniø Lietuvoje daugiau, nei ne-dorø. Respublikoje kasmet iðkeliama iki ðimtotûkstanèiø baudþiamøjø bylø, taigi ðitiek turi-me átariamøjø, ir ið tø ðimto tûkstanèiø bylø tikapie 16 tûkstanèiø patenka á teismus, kuriuosedalis pilieèiø iðteisinama, taigi nustatoma, kadjie nekalti.

Taigi tokia atmosfera supa mûsø parlamen-tarus ir mûsø parlamentà. Pagal Konstitucijà, Sei-mo nará patraukti baudþiamojon atsakomybëngalima tik sutikus Seimui. Atsiranda savotiðkasparadoksas – Seimas ið anksto turi spræsti klau-simà, kurá teismas paprastai sprendþia, atlikusdidþiulá darbà ir kvotëjams, ir prokuratûrai – nu-statyti savo kolegos nedoros laipsná, tai yra, per-duoti jo likimà á teisësaugos rankas ar ne.

Atrodo, tai paprastas dalykas – perduoti arneperduoti? Bet tai nëra taip paprasta. Jei sutin-ka perduoti, tai toks Seimo narys visuomenës irþiniasklaidos be jokio tyrimo ir teismo sprendi-mo yra vieðai pasmerkiamas, ir jei atitinkami tei-singumo organai parlamentaro veiksmuose nu-

258

sikaltimo neranda, taigi jei baudþiamoji byla Sei-mo nariui neiðkeliama, ta pati visuomenë ir spau-da ima kaltinti ir Seimà, ir prokuratûrà, kad áta-riamàjá paprasèiausiai iðsuko. Girdi, varnas var-nui akies nekerta.

Gyvenk dorai – ir nereikës jokiems varnamskapoti akiø, todël, mano galva, imunitetas Sei-mo nariui, kaip ir bet kokia kita privilegija, yranereikalingas – gyvenkime kaip visi þmonës gy-vena ir grieþtai laikykimës ástatymø.

Negi tai taip sunku?Privilegija tegu bûna viena – teisë leisti ir keis-

ti ástatymus…Bet kad ðitaip gyventume, reikia keisti mano

minëtà Konstitucijos straipsná. O tai labai ilgair sudëtinga procedûra – balsuoti dël Konstitu-cijos straipsniø pakeitimo reikia du kartus, per-trauka tarp tø balsavimø turi bûti ne trumpesnëkaip trys mënesiai, per kiekvienà balsavimà pa-keitimui turi pritarti maþiausiai du treèdaliai Sei-mo nariø.

Kaþin, ar dabartiniame Seime tai ámanomapadaryti.

O kokia tautos, tai yra mûsø rinkëjø nuo-monë?

2007 12 13

259

Vietoj pabaigos

Atskirojinuomonë

260

261

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo lai-kinøjø tyrimo komisijø ástatymo 7 str. 5 dalimi,nesutinkantys su komisijos sprendimu komisijosnariai turi teisæ pareikðti atskiràjà nuomonæ, kuripridedama prie sprendimo.

LR Seimas 2003 m. lapkrièio mën. 3 d. nutari-mu Nr. IX-1802 nutarë sudaryti Laikinàjà tyrimøkomisijà dël galimø grësmiø Lietuvos nacionaliniamsaugumui (toliau tekste – Komisija). Ðiuo nutari-mu LR Seimas ápareigojo Komisijà iðtirti ir priimtiiðvadà dël galimø grësmiø Lietuvos nacionaliniamsaugumui. Daroma iðvada, kad LR Seimas áparei-gojo Komisijà atsakyti jam, ar yra grësmë Lietuvosnacionaliniam saugumui. Pradëjusi darbà, Komisi-ja jos nariø valia patvirtino Komisijos vieðøjø posë-dþiø darbo reglamentà. Pabrëþtina tai, kad Komi-sija netyrë klausimo dël darbo tvarkos, kada yra ti-riami duomenys, sudarantys valstybës paslaptá. LRSeimo laikinøjø tyrimo komisijø ástatymo 7 str. 6d. imperatyviai nustato, kad jeigu nagrinëjamasklausimas yra susijæs su valstybës paslaptimi, komisi-jos posëdþiai turi bûti uþdari visiems asmenims. Mi-nëtas ástatymas nurodo, kad tiriami duomenys ne-bûtinai turi sudaryti valstybës paslaptá, bet gali bûtisusijæ su valstybës paslaptimi, kas privalomai turi bûtinagrinëjama uþdarame Komisijos posëdyje. Nacio-nalinio saugumo klausimai nekvestionuojamai turitiesioginá ryðá su valstybës paslaptimi. Manau, kad

262

Komisija, nustatydama vieðà Komisijos darbo tvar-kà, paþeidë Lietuvos Respublikos ástatymus ir prasi-lenkë su Konstitucija.

LR Pagrindinës nacionalinio saugumo politi-kos nuostatos bei principai (patvirtinti LR nacio-nalinio saugumo pagrindø ástatymu Nr. VIII-49)nustato, kad vidaus politika dël nacionalinio sau-gumo uþtikrinimo turi bûti grindþiama teisingu-mu ir teisëtumu. Vadinasi, teisëtumas teisingu-mo nustatyme turi bûti bûtinas elementas. Ásta-tymai nesuteikia iðimèiø, sudaranèiø teisiná pa-grindà teisëtumui paþeisti, siekiant nustatyti tei-singumà nacionalinio saugumo klausimø spren-dime. Komisijos darbas, tiriant galimas grësmesnacionaliniam saugumui, ðiurkðèiai paþeidë Lie-tuvos Respublikos ástatymus, todël suponuojamaiðvada, kad Komisijos galutinis sprendimas pasi-þymi neteisëtumu.

Kaip jau minëjau, LR Seimas nustatë Komisijaiuþdaviná atsakyti, ar yra grësmës nacionaliniam sau-gumui. Komisija buvo suformuota remiantis Vals-tybës saugumo departamento paþyma “Dël negaty-viø tendencijø, kelianèiø grësmæ valstybës naciona-liniam saugumui”. Komisija, vykdydama LR Sei-mo pavedimà nustatë sekanèias tyrimo kryptis: 1.Pre-zidentas; 2. Patarëjai; 3. Kiti asmenys; 4. Teisiniødokumentø revizija ir tobulinimas.

Ðia mano atskira nuomone, Komisija, jos na-riø daugumos valia, nustatydama tyrimo kryptis,suteikë nepagrástà prioritetà Prezidento klausimosvarstymui, t.y. atskleidë iðankstinæ daugumos na-riø nuomonæ, kad grësmiø nacionaliniam saugu-

263

mui svarstyme (pagal pateiktà Valstybës saugu-mo departamento paþymà) Prezidento atsako-mybë yra svarbiausia aplinkybë, kuria remiantisgalima daryti iðvadà dël grësmiø nacionaliniamsaugumui realumo. Atkreiptinas dëmesys á tai, kadValstybës saugumo departamento paþymoje nëranet uþsiminta apie Prezidento atsakomybæ, ir joveiklos, neva kelianèios grësmæ valstybës naciona-liniam saugumui, nenustatyta. Be to, Preziden-tas, kaip valstybës vadovas, apskritai nëra mini-mas minëtoje VSD paþymoje, ir nëra pateikia-ma Valstybës saugumo departamento iðvadø, su-ponuojanèiø netiesioginá ar tiesioginá Prezidentoryðá su galimomis grësmëmis nacionaliniam sau-gumui. Papildomai pabrëþtina tai, kad Valsty-bës saugumo departamento vadovas (M.Laurin-kus) þodþiu pateiktuose paaiðkinimuose LR Sei-mo posëdyje nurodë, kad Valstybës saugumo de-partamento paþymoje nëra nustatyta aplinkybiø,kuriø pagrindu galima bûtø svarstyti Prezidentosantyká su galimybe atsirasti grësmëms nacionali-niam saugumui. VSD generalinis direktorius taippat pabrëþë, kad jis neturi jokiø árodymø ir me-dþiagos, pagrindþianèios Prezidento neva kelia-mà grësmæ nacionaliniam saugumui. Darau ið-vadà, kad iðankstinë daugumos Komisijos nariønuomonë dël Prezidento sàsajø su neva atsira-dusiomis grësmëmis nacionaliniam saugumui, kuriyra nepagrásta tiriamàja medþiaga, sudaro pagrin-dà manyti, kad Komisijos nustatytos Prezidentoveiklos tyrimo kryptys yra neteisingos ir neatitin-ka Konstitucijos. Tokiu bûdu Komisijos tyrimo

264

veikla laikytina neteisëta. Atitinkamai negali bûtiteisëtos ar pagrástos ir paèios Komisijos iðvados. Pa-brëþtina, kad turi bûti ávertinti atskirø Komisijosnariø vieði pasisakymai dël bûsimos iðvados kaipnenaudingos Prezidentui. Ði aplinkybë objekty-viai nedaro Komisijos veiklai teigiamo poþymio.Tai yra labiau panaðu á Komisijos veiklos, kaipatskiro proceso, prieðtaravimà ástatymams.

Komisija, nustatydama pirminæ tyrimo kryptá tirtiPrezidento klausimà, komisijos nariø daugumos va-lia nutarë tirti Prezidento atsakomybæ dël patarëjøveiklos. Mano nuomone, ðios aplinkybës tyrimas pa-tvirtina, kad Komisija perþengë jos kompetencijosribas, kadangi tam ji neturëjo teisës, nes Prezidentasnegali bûti laikomas atsakingu uþ jo patarëjø veiks-mus. Be to, tai patvirtina, jog dauguma Komisijosnariø turëjo iðankstinæ nuomonæ dël Prezidento at-sakomybës, jø manymu, atsiradusioms grësmëms.Kaip jau minëta, Komisijos veiklos tikslas (jo pa-grindu buvo nustatyta Komisijos kompetencija)yra pateikti iðvadà, ar yra grësmiø nacionaliniamsaugumui. Prezidento atsakomybës uþ patarëjøveiklà tyrimas negali padëti atsakyti á klausimàdël grësmiø nacionaliniam saugumui egzistavi-mo ir ðiø grësmiø realumo. Komisijai nesuteiktateisë nagrinëti klausimo, kas yra atsakingas uþ nevaatsiradusias grësmes saugumui. Tai klausimas, ku-ris gali bûti nagrinëjamas tik pirmiau nustaèius,ar ta grësmë yra atsiradusi. Juolab kad asmenøatsakomybës klausimà gali ir turi spræsti ne Sei-mo komisija, o kitos institucijos.

Atsakant klausimà dël Prezidento teisinës at-

265

sakomybës galima daryti iðvadà, kad ið pateiktøduomenø nëra pagrindo Lietuvos RespublikosPrezidento asmeninei atsakomybei atsirasti. Pa-brëþtina, kad Seimo komisija neturi teisës ver-tinti Prezidento politinio pasitikëjimo klausimoar laipsnio, nes Prezidentas nëra Seimo politinio(asmeninio) pasitikëjimo paskirtas pareigûnas, ovisos tautos iðrinktas valstybës vadovas. Juolab kadteisinæ Prezidento atsakomybæ tirti ir vertinti ga-li tik teisësaugos institucijos bei esant LR Konsti-tucijoje numatytiems pagrindams – Seimo statu-to nustatyta tvarka sudaryta Specialioji tyrimokomisija Prezidentui pateiktø kaltinimø pagrás-tumui ir rimtumui iðtirti bei iðvadai dël siûlymopradëti apkaltos procesà parengti. Savo ruoþtu ðiKomisija, prioritetu pasirinkdama Prezidentà, pa-þeidë Seimo Statutà ir ið esmës virðijo Seimo jaisuteiktus ágaliojimus. Juk Seimas jai pavedë áver-tinti ne Prezidento ir jo patarëjø veiklà, bet iðtir-ti neva kilusias grësmes nacionaliniam saugumuipagal VSD pateiktà medþiagà.

Ið pateiktø árodymø matyti, kad Prezidentas,skirdamas patarëjus, laikësi reikiamos procedûros, oapie tirtus savarankiðkus ir nepriklausomus patarëjøveiksmus Prezidentas tinkamai informuotas nebu-vo ir nurodymø, prieðingø valstybës nacionaliniamsinteresams, patarëjams nedavë ir tuose veiksmuose,galimai nesiderinanèiuose su pareigûno etika, neda-lyvavo. Savo ruoþtu nei moraliniai, nei teisës prin-cipai neleidþia smerkti ir kaltinti þmogaus uþ kitoþmogaus savarankiðkai ir savo iniciatyva atliktusveiksmus. Pabrëþtina, kad Komisijai yra pateikta

266

Valstybës saugumo departamento paþyma, kuria De-partamentas informavo LR Prezidentûrà, kad es-miniø duomenø, kurie sudarytø pagrindà priimtineigiamà sprendimà dël R.Aèo leidimo dirbti su vals-tybës paslaptá sudaranèia informacija, neturi. Taigijei R.Aèas galëjo dirbti su valstybës paslaptimis ir ikipat jo darbo Prezidentûroje pabaigos VSD nesiëmëveiksmø atimti jam teisës dirbti su valstybës paslap-timi, tai ar negalima daryti iðvados, kad R.Aèo veiks-mai nesukëlë grësmës nacionaliniam saugumui. Ma-no nuomone, ði aplinkybë ið esmës patvirtina, kadapie realià grësmæ nacionaliniam saugumui duome-nø ir árodymø nebuvo ir jø nëra. Prieðingu atvejuVSD vadovybë, nesiimdama aktyviø veiksmø, kadpaðalintø atitinkamas grësmes, paþeidë ástatymus irpati sukëlë realø pavojø valstybës interesams, presti-þui bei saugumui. Todël nesant kitø faktø ar aplin-kybiø, tokiø kaip Konstitucijos ar ástatymø paþeidi-mai, sudaranèiø galimà pagrindà teisinei Preziden-to atsakomybei, pagrindo Prezidento atsakomybeinenustatyta.

Ið tyrimo metu surinktos medþiagos matyti,kad yra pagrindas ðiø asmenø – A.Songailos,K.Komskio, V.Puodþiuko ir kt. – veiksmus trak-tuoti kaip pareigûno vardo þeminimà, taèiau ga-lutiná ávertinimà atlikti gali tik atitinkamo pa-reigûno institucijos vadovas.

Prezidentas savo ruoþtu padarë iðvadas dël sa-vo patarëjo R.Aèo, kuris jau nebedirba Preziden-tûroje. Kitas iðvadas turëjo padaryti kiti pareigû-nai. Jei jie iðvadø nepadarë, tai, matyt, jie nema-no, kad tie pareigûnai paþeidë ástatymus ar þe-

267

mina pareigûno vardà. Ádomu ar tai, kad minë-tø pareigûnø veiksmai nesudaro pagrindo svars-tyti jø tinkamumà pareigoms, tai gal ðiuo atvejuturëtø svarstyti ir jø vadovø atsakomybæ?

Pabrëþtina, kad R.Aèas ðiuo metu nëra vals-tybës tarnautojas, todël pastarojo kaip pareigûnoveiksmai nëra ir negali bûti vertinami.

Komisija, vykdydamas LR Seimo valià, nevi-sapusiðkai ir neiðsamiai tyrë duomenis. Nevisapu-siðkas ir neiðsamus aplinkybiø iðtyrimas sudaro ne-ginèijamà pagrindà laikyti, kad galutinë Komisi-jos iðvada yra ne tik, kad neteisëta, bet ir netei-singa. Tiesai, ir politinei, nustatyti bûtina iðtirtivisas aplinkybes. Valstybës saugumo departamen-to paþymoje minimos aplinkybës, susijusios su ko-rupcija. Konstitucinë santvarka yra vienas ið svar-biausiø Nacionalinio saugumo objektø. Tai LRSeimas patvirtino Nacionalinio saugumo pagrin-dø ástatymu. Manau, kad esant tyrimo medþia-goje duomenø apie korupcijos poþymius valstybëstarnyboje, pirmiausia Komisija privalëjo iðtirti ap-linkybæ, ar Lietuvos Respublikos institucijos, ku-rios pagal savo kompetencijà privalo tirti korup-cinio pobûdþio nusikaltimus ar nusiþengimus, yrapradëjusios, o gal ir baigusios tyrimus, susijusiussu Valstybës saugumo paþymoje minimais faktais.Taèiau Komisija net nesikreipë á Specialiøjø tyri-mø tarnybà su uþklausimu pateikti turimà infor-macijà, susijusià su Valstybës saugumo departa-mento paþymoje nurodytais faktais, ar yra vyk-domi tyrimai, ar yra priimtos iðvados ðiais klausi-mais. Vadovaujantis LR specialiøjø tyrimø tar-

268

nybos ástatymu, Specialiøjø tyrimø tarnyba yrainstitucija, kurios pagrindinë veiklos funkcija yrakorupcinio pobûdþio veiklos tyrimas.

Be to, VSD paþymoje buvo iðkelti faktai, nevaliudijantys neteisëtà átakà privatizavimo procesams.Taèiau neaiðku, kodël Seimo komisija neva daro-mà átakà privatizavimo procesams aiðkinosi tik iðsi-kvietusi Seimo socialliberalø frakcijos nará V.Uspas-kichà, bet ne Valstybës turto fondo direktoriø.

Apskritai nesuprantama, kodël Komisija Prezi-dento atþvilgiu elgësi taip iððaukiamai, tuo parody-dama nepagarbà Prezidento institucijai. Nesupran-tama, kodël Komisija nepateikë klausimø raðtu, norsSeimo laikinøjø tyrimo komisijø ástatymas suteikiateisæ gauti paaiðkinimus raðtu. Nesuprantami teigi-niai, kad neva Prezidentas pavëlavo. Juk Preziden-tas nuo pat pradþiø praðë Komisijà pateikti klausi-mus raðtu, á kuriuos buvo pasiryþæs atsakyti. O argu-mentai, kodël jis praðë klausimø raðtu, manau, pa-grásti ir teisëti, nes ir mes, Seimo komisijos nariai,privalome saugoti valstybës paslaptis. Manau, kadkomisija tiesiog vengë iðklausyti Prezidentà. Komi-sija, þinodama, kad Prezidentas, kuris gerbia ástaty-mus ir jø laikosi, saugos valstybës paslaptá ir vieðameposëdyje jos negalës pavieðinti, kvietë já tik á vieðàposëdá. Tokiu bûdu Komisija paþeidë ástatymus ir,turëdama iðankstiná nusistatymà, ignoravo Preziden-tà, jo teisëtus praðymus, reikalavimus ir nevisapusið-kai atliko tyrimà. Taip ið esmës buvo paþeista kon-stitucinë valstybës valdþiø pusiausvyra. Taigi jos ið-vados negali bûti laikomos pagrástomis ir teisëtomis.

LR Seimo laikinøjø tyrimo komisijø ástatymo

269

3 str. ápareigoja Laikinàjà komisijà iðsiaiðkinti irnustatyti, ar buvo atlikti veiksmai, priimti spren-dimai klausimais, kuriuose jai pavesta iðtirti, taippat iðsiaiðkinti kitas su tiriamuoju klausimu susi-jusias aplinkybes. Komisijos nustatytos aplinkybësturi bûti patvirtintos dokumentais ar kitais áro-dymais. Mano nuomone, Komisija nevisapusið-kai vykdë aplinkybiø tyrimà, nerodë reikiamos ini-ciatyvos rinkti papildomø árodymø – tuo ji gru-biai paþeidë minëtus LR Seimo laikinøjø tyrimokomisijø ástatymo 3 str. reikalavimus. Ðis grubusástatymo paþeidimas verèia abejoti Komisijos ga-lutinio sprendimo teisingumu ir teisëtumu.

Pabrëþtina, kad kitø asmenø veikla (asociaci-ja “XXI viek”, “Falkon Capital” ir kt.), jei ji iðtieskelia grësmæ Lietuvos nacionaliniam saugumui,yra teisësaugos institucijø tyrimø ir atitinkamo re-agavimo objektas. Seimo komisija negali imtis tei-singumo vykdymo funkcijos, nes tai bûtø grubuskonstitucinio valdþiø padalijimo principo paþei-dimas. Seimo komisija gali tik ávertinti faktus iratitinkamà medþiagà perduoti teisësaugos insti-tucijoms, kurios ir turi imtis atitinkamø veiks-mø, jei tie faktai kelia grësmæ nacionaliniam sau-gumui. Nustaèius, kad nacionaliniam saugumuigrësmæ gali kelti ástatymø netobulumas, Seimolaikinoji komisija gali inicijuoti ástatymø patai-sas. Taèiau pati vykdyti teisingumo negali ir ne-turi teisës. Savo ruoþtu Seimo komisija, teisiðkaivertindama faktus (tà ápareigoja daryti Seimo lai-kinøjø tyrimo komisijø ástatymo 8 str. 1 d.), ne-gali remtis vien tik prielaidomis, spëjimais apie

270

kitø asmenø galimà átakà tam tikriems pareigû-nams ar procesams. Juk teisinis vertinimas reið-kia, kad visi faktai, visos grësmës turi bûti árody-tos leistinais árodymais. Nesant pakankamai áro-dymø galima atkreipti atitinkamø institucijø dë-mesá, kad jos pratæstø ar pradëtø tyrimà ir rinktøatitinkamus árodymus.

Vertindamas aukðèiau iðdëstytas aplinkybes iratsiþvelgdamas á Komisijos veiklos esminiø kryp-èiø neteisëtumà ir tendencingumà, Komisijos pir-mininko ir kai kuriø nariø iðankstinës nuomonësatskleidimà, Komisijos veiklos kompetencijos vir-ðijimà, neiðsamø ir nevisapusiðkà aplinkybiø iðty-rimà,darau iðvadà, jog nëra pagrindo teigti, kadyra grësmë Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Komisijos iðvados yra neteisëtos ir nepagrástos.

Dailis BarakauskasKomisijos narys

2003 12 01

271

TurinysVietoj áþangos 5

Adolfas Strakðys. Saldainiukas Lietuvai

Kas Lietuvai skauda 13Pokalbiai su raðytoju Adolfu Strakðiu

Kartu su Vyriausybe 15; Ne prieðai, bet partneriai26; Tarp atliktø ir neatliktø darbø 33; Vyriausybë

be Barakausko 39; Metai neiðsineðë savoproblemø 45; Penki drambliai padauþtomis

kojomis 57; Visuotinë seneliø prieglauda? 70;Kirsime korupcijai galvà ar glostysime jai strënas74; Partijø diktatûrø linkui 83; Maþoji ir didþioji

Malta 91; Eikim, broleliai, namo, namo? 100;Realistinis koðmaras 108; Lietuva – Tëvynë jûsø?

117; Treèdalis atkàstos Lietuvos 127;Teoriðkai – arklys, praktiðkai – neatsikelia 135;Ne ðventoji karvë 145; Mes – regiono lyderiai?

153; Þiûrëjimas á Lietuvà 158.

Lietuva – tëvynë mûsø 169Pasikalbëjimai su Antanu Terlecku

Pasikësinimas 171; Nepageidaujamos knygos 181;Uþgrobimas 194; Politinis vëþys 202;

Laisvës ðaukliai 211.

Mintys pabëgëlës 219Referendumas ar ne? 221; Arvydà Pociø – á muilà?

221; Kapinës 224; Gyvenimas skolon 225;Supolitiðkëjæ kompiuteriai 228;

Skandalø kraðtas 232; Politiniai biznieriai 236;Ðalis ta Lietuva vadinas 238; Pro limuzino langà239; Kam tada rinkimai? 240; Tokie Vakarams

reikalingi? 242; Prokrusto lovø meistrai 244;Andrius Kubilius ieðko sûrio 246;

Nebrangi privilegija 255.

Vietoj pabaigos 259Dailis Barakauskas. Atskiroji nuomonë 261

Dailis Barakauskas

NUOMONIØsankryþosRedaktorius Adolfas StrakðysStilistas Raimondas ZalubaDailininkë Auðra ÈapskytëMaketavo Graþina Majauskienë

Ba 397 Barakauskas, Dailis. Nuomoniø sankryþos. –Vilnius: Gairës, 2008. – 272 p., iliustr.

ISBN 978-9955-759-11-9

Antrà kadencijà á Seimà iðrinkto liberalo demok-rato Dailio Barakausko mintys apie Lietuvà, josvidaus ir uþsienio politikà, santykius su kaimyni-nëmis valstybëmis. Ðiomis mintimis politikas da-lijasi su savo padëjëjais – raðytoju Adolfu Strakðiuir disidentu Antanu Terlecku.

UDK 323(474.5)

SL 1970. 2008 02 20. Tiraþas 2000 egz.8,49 leidyb. apsk. l. Leidykla „Gairës“(UAB „Mûsø gairës“), Laisvës pr. 60,LT-05120 Vilnius,telefonas ir faksas 241 77 98,el.p.: gaires@post.skynet.ltSpausdino AB „Auðra“,Vytauto pr. 23, 44352 Kaunas