Tomas Navickis LSMUL Kauno klinikos Šlapimo pūslės vėžio ...
TĖVŲ IR MOKYTOJŲ NUOMONIŲ PALYGINIMAS APIE … · 1 lietuvos sveikatos mokslŲ universitetas...
Transcript of TĖVŲ IR MOKYTOJŲ NUOMONIŲ PALYGINIMAS APIE … · 1 lietuvos sveikatos mokslŲ universitetas...
1
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
MEDICINOS FAKULTETAS
LSMUL KK PSICHIATRIJOS KLINIKA
BAIGIAMASIS MAGISTRINIS MOKSLINIS DARBAS
TĖVŲ IR MOKYTOJŲ NUOMONIŲ PALYGINIMAS APIE VEIKSNIUS,
DARANČIUS ĮTAKĄ VAIKŲ TIKŲ PASIREIŠKIMUI
Parengė: Judita Šukaitytė
LSMU MA MF VI kurso 20 grupė
Mokslinis vadovas: Doc. dr. Darius Leskauskas
LSMUL KK Psichiatrijos klinika
KAUNAS
2017
2
TURINYS
1. SANTRAUKA ........................................................................................................................................4
2. SUMMARY ............................................................................................................................................5
3. INTERESŲ KONFLIKTAS ...................................................................................................................6
4. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ........................................................................................................6
5. SANTRUMPOS ......................................................................................................................................7
6. ĮVADAS ..................................................................................................................................................8
7. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ...................................................................................................8
8. LITERATŪROS APŽVALGA ...............................................................................................................9
8.1 Tikų samprata ir klasifikacija ...................................................................................................................9
8.2 Tikų epidemiologija ir komorbidiniai sutrikimai ...................................................................................10
8.3 Tikų pasireiškimas vaikams ir paaugliams, sergantiems ADS ...............................................................10
8.4 Tikų ir ADS etiopatogenezė ...................................................................................................................11
8.5 Veiksniai, lemiantys tikų pasireiškimą ar paūmėjimą ............................................................................12
8.6 Veiksniai, padedantys nuslopinti tikus ...................................................................................................12
9. TYRIMO METODIKA .........................................................................................................................13
9.1 Tyrimo organizavimas ............................................................................................................................13
9.2 Tyrimo objektas ......................................................................................................................................13
9.3 Tiriamųjų atranka ...................................................................................................................................13
9.4 Tyrimo metodai ......................................................................................................................................14
9.5 Duomenų analizės metodai ....................................................................................................................15
10. REZULTATAI ..................................................................................................................................15
10.1 Tikų paplitimas tarp pradinių klasių moksleivių ..................................................................................15
10.2 ADS pasireiškimas ...............................................................................................................................16
10.3 Pirmųjų tikų pasireiškimas ...................................................................................................................16
10.4 Tikų paūmėjimo laikotarpiai ................................................................................................................17
10.5 Tikų paūmėjimo trukmė .......................................................................................................................17
10.6 Tėvų ir mokytojų nuomonės apie priemones ir metodus, padedančius sušvelninti tikų pasireiškimą .18
10.7 Tikų pasireiškimo vaikams, turintiems ADS, ypatumai .......................................................................19
11. REZULTATŲ APTARIMAS ...........................................................................................................22
11.1 Tikų paplitimo Lietuvoje ir užsienyje palyginimas ..............................................................................22
3
11.2 Mokytojų galimybių atpažinti tikus palyginimas Lietuvoje ir užsienyje .............................................23
11.3 ADS paplitimo mokinių, sergančių tikais, tarpe ir tikų pasireiškimo ypatybių vaikams, sergantiems
ADS, palyginimas Lietuvoje ir užsienyje .....................................................................................................23
11.4 Veiksnių, lemiančių tikų pasireiškimą, palyginimas Lietuvoje ir užsienyje ........................................24
11.5 Tyrimo privalumai ir trūkumai .............................................................................................................25
12. IŠVADOS ..........................................................................................................................................26
13. LITERATŪROS SĄRAŠAS .............................................................................................................27
14. PRIEDAI ...........................................................................................................................................30
4
1. SANTRAUKA
Magistrinio darbo autorė: Judita Šukaitytė. Vadovas: Doc. dr. Darius Leskauskas.
Darbo pavadinimas: Tėvų ir mokytojų nuomonių palyginimas apie veiksnius, darančius įtaką
vaikų tikų pasireiškimui. Tyrimo tikslas: išsiaiškinti, kokia yra tėvų ir mokytojų nuomonė apie veiksnius,
darančius įtaką vaikų tikų pasireiškimui.
Uždaviniai:
1. Įvertinti tikų paplitimą tarp pradinių klasių mokinių.
2. Palyginti tėvų ir mokytojų nuomones apie veiksnius, lemiančius tikų pasireiškimą pradinių klasių
mokiniams.
3. Išsiaiškinti tikų pasireiškimo ypatumus vaikams, sergantiems aktyvumo ir dėmesio sutrikimu
(ADS).
Metodai: tyrimas atliktas anketinės apklausos būdu. Tirti pradinių klasių mokytojai ir pradinių
klasių moksleivių, kuriems pasireiškia tikai, tėvai. Nagrinėtas tikų paplitimas, veiksniai, lemiantys tikų
pasireiškimą ir tikų pasireiškimo ypatumų sąsajos su ADS. Tikų paplitimas ir veiksnių dažnis apskaičiuoti
procentais. Kokybiniai požymiai tarpusavyje lyginti taikant tikslųjį Fišerio kriterijų.
Tyrimo dalyviai: šešių atsitiktinės atrankos būdu atrinktų Kauno miesto mokyklų pradinių klasių
mokytojai ir pradinių klasių mokinių, kuriems pasireiškia tikai, tėvai.
Tyrimo rezultatai: Mokytojų vertinimu tikų paplitimas pradinės mokyklos moksleivių tarpe yra
1,93 %. ADS paplitimas šių vaikų tarpe yra 40 %. 80 % tėvų atsakė, kad pirmieji tikai jų vaikams
pasireiškė pradėjus lankyti darželį, parengiamąją grupę ar pirmą klasę. 26,67 % tėvų ir 31,0 % mokytojų
tikų paūmėjimus pastebi po atostogų mokykloje. 66,67 % vaikų, kuriems pasireiškia ADS, tikai paūmėja
po atostogų, o nesergantiems ADS – nepaūmėja. Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp tikų
paūmėjimo po atostogų ir ADS pasireiškimo (p=0,015). Pati dažniausia tikų slopinimo priemonė, kurią
naudoja ir tėvai (20 %), ir mokytojai (8 %) yra pokalbis su vaiku, nuraminimas.
Išvados: Mokytojų vertinimu tikų paplitimas tarp pradinių klasių moksleivių yra 1,93%, jų tarpe
40 % pasireiškia ADS. Dažnai mokytojai ir tėvai tikų paūmėjimus pastebi po atostogų mokykloje. Tikų
paūmėjimas po atostogų labiau būdingas segantiems ADS (p=0,015). Mokytojai ne visada atskiria tikus
nuo ADS. Tėvų ir mokytojų nuomone, tikus sušvelninti geriausiai padeda pokalbis su vaiku, nuraminimas.
5
2. SUMMARY
Author of Master‘s thesis: Judita Šukaitytė. Supervisor: Doc. dr. Darius Leskauskas.
Title: Comparison of parents and teachers opinions about factors affecting manifestation of
children tic disorder. The aim of this study: To ascertain parents and teachers opinion about factors
affecting manifestation of children tic disorder.
Objectives of this study:
1. To evaluate prevalence of tic disorder between lower school children.
2. To compare opinions of parents and teachers about factors affecting tic disorder manifestation for
lower school children.
3. To ascertain peculiarities of tic disorder manifestation for children with attention deficit and
hyperactivity disorder (ADHD).
Methodology: This study was done by using the questionnaire. The study included lower school
teachers and parents of children affected by tics. Prevalence of tic disorder, factors affecting manifestation
of tics, and links between peculiarities of tics manifestation and ADHD had been analysed. The
prevalence of tic disorder and factors were calculated by percent. Qualitative features were compared by
applying Fisher exact test.
Participants of this study: Lower school teachers of six Kauna‘s city schools and parent of lower
schools children that were affected by tic disorder.
Results: According to teachers the prevalence of tic disorder between lower school children is
1,93 %. The prevalence of ADHD is 40 % in those children. 80 % parents answered that tics of their
children started at kindergarten, preparatory school or at first class. 26,67 % of parents and 31,0 % of
teachers notice tics exacerbations after school holidays. 66,67 % children with ADHD had tics
exacerbations after holidays and those without ADHD had not. Statistically significant link between tics
exacerbations after holidays and ADHD manifestation was found (p=0,015). The most frequent method,
used by parents (20 %) and teachers (8 %) in purpose to suppress tics, was conversation with child,
consolation.
Conclusions: According to evaluation of teachers the prevalence of tics is 1,93 %, 40 % of those
children have ADHD. Often tics exacerbations are noticed after children school holidays. Tics
exacerbation after holidays is more specific to children with ADHD (p=0,015). Teachers do not always
distinguish between tics and ADHD. According to opinions of parents and teachers the most effective
methods to suppress tics are conversation with child, consolation.
6
3. INTERESŲ KONFLIKTAS
Autoriui interesų konflikto nebuvo.
4. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
Pritarimas dėl mokslinio – tiriamojo darbo vykdymo: LSMU Bioetikos centro leidimas Nr. BEC
– MF – 346, išdavimo data: 2016 – 03 – 14.
7
5. SANTRUMPOS
ADS – Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas
OKS – Obsesinis kompulsinis sutrikimas
TS – Kombinuoti balso ir daugybiniai judesių tikai (Gilles de la Tourette sindromas)
GASR – Gama – amino sviesto rūgštis
8
6. ĮVADAS
Tikai yra pats dažniausias judesių sutrikimas, pasireiškiantis vaikystėje, vyraujantis mokyklinio
amžiaus vaikų tarpe [1]. Tikų paplitimas yra labai įvairus, jie gali pasireikšti pakankamai didelei daliai
mokyklinio amžiaus vaikų [2]. Tikai, ypač lėtiniai, kombinuoti balso ir daugybiniai judesių tikai (Gilles de
la Tourette sindromas) (TS), gali pabloginti gyvenimo kokybę, daryti neigiamą socialinį, emocinį poveikį
tiek patiems vaikams, tiek jų šeimoms, taip pat trikdyti pilnavertį vaiko dalyvavimą visuomenėje bei
mokykloje [1, 3-4]. Net paprasti judesių tikai gali trukdyti vaikams rašyti, skaityti, balso tikai gali lemti
vaiko vengimą garsiai skaityti klasėje ar paklausti klausimo [5]. Kartu su tikais dažnai pasireiškia
komorbidiniai sutrikimai. Sergant lėtiniais tikais kaip gretutinė liga labai dažnai pasireiškia ADS [6].
Komorbidiniai sutrikimai gali papildomai apsunkinti tarpusavio santykius, pakenkti akademiniams
pasiekimams ir mažinti savigarbą, taip pat ir tėvai gali patirti didesnį stresą [3-4]. Tiek tikai, tiek gretutinis
ADS reikalauja greito jų atpažinimo ir gydymo siekiant pagerinti visapusišką vaiko funkcionavimą [1].
Literatūroje yra aprašomi įvairūs veiksniai, lemiantys tikų paūmėjimą ir padedantys tikus nuslopinti [7].
Lietuvoje iki šiol nebuvo tirtas tikų paplitimas, nenagrinėta ADS įtaka vaikų tikų pasireiškimui. Veiksnių,
kurie daro įtaką tikų pasireiškimui, ištyrimas yra svarbus norint padėti vaikams sušvelninti tikus jų
pasireiškimo metu ar padėti išvengti tikų paūmėjimo. Šiuo tyrimu siekiama išsiaiškinti, kokia yra tėvų ir
mokytojų nuomonė apie veiksnius, kurie daro įtaką vaikų tikų pasireiškimui.
7. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Šiame darbe siekiama išsiaiškinti tėvų ir mokytojų nuomones apie veiksnius, darančius įtaką
vaikų tikų pasireiškimui. Tyrimas atliktas anketinės apklausos būdu apklausiant šešių atsitiktinės atrankos
būdu atrinktų Kauno miesto mokyklų pradinių klasių mokytojus ir pradinių klasių mokinių, kuriems
pasireiškia tikai, tėvus. Vertintas tikų paplitimas, tėvų ir mokytojų nuomonė apie veiksnius, kurie daro
įtaką tikų pasireiškimui pradinių klasių moksleiviams.
Tyrimo metu, gavus LSMU Bioetikos centro leidimą Nr. BEC – MF – 346, atlikta anketinė
pradinių klasių mokytojų ir mokinių tėvų apklausa. Į tyrimą įtrauktos pradinių klasių mokytojos, kurių
klasėse 2016 m. balandžio – gegužės mėnesiais mokėsi moksleiviai, kuriems pasireiškia tikai ir šių vaikų
tėvai, sutikę užpildyti anketas. Tiriamųjų duomenų konfidencialumo išlaikymas užtikrintas, duomenys
teikiami ir publikuojami tik apibendrinti.
9
Tikslas: išsiaiškinti, kokia yra tėvų ir mokytojų nuomonė apie veiksnius, darančius įtaką vaikų
tikų pasireiškimui.
Uždaviniai:
1. Įvertinti tikų paplitimą tarp pradinių klasių mokinių.
2. Palyginti tėvų ir mokytojų nuomones apie veiksnius, lemiančius tikų pasireiškimą pradinių klasių
mokiniams.
3. Išsiaiškinti tikų pasireiškimo ypatumus vaikams, sergantiems ADS.
8. LITERATŪROS APŽVALGA
8.1 Tikų samprata ir klasifikacija
Tikai yra staigūs, trumpi, neritmiški, nevalingi, pasikartojantys judesiai (judesių tikai) ar kalba
(balso ar garsų tikai) [8 – 11]. Tikai paprastai būna kloniniai – staigios pradžios ir trumpi, tačiau gali būti
ir distoniniai – lėti ir ilgai trunkantys [9]. Dažniausiai pasitaikančių tikų pavyzdžiai apima akių
užmerkinėjimą, antakių pakėlimą, šnarpštimą, taip pat sudėtingesnius tikus, tokius kaip žodžių ar frazių
sakymas [10]. Jie gali būti susiję su perspėjančiais apie artėjantį tiką jutimais, kurie palengvėja pasireiškus
tikui [9]. Pagal Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovo 5 leidimą (DSM – 5) tikai yra
skirstomi į laikinus tikus (buvę trumpalaikiai tikai) – prasidėjusius mažiau nei prieš metus, nuolatinius
tikus (lėtinius judesių arba balso tikus) – prasidėjusius iki 18 metų amžiaus, besitęsiančius ilgiau nei 1
metus, nepaisant per tą laiką pasitaikiusių laikotarpių be tikų pasireiškimo, TS – pasireiškus daugybiniams
judesių ir vienam ar daugiau kalbos tikų, besitęsiančių mažiausiai metus ir prasidėjusių iki 18 metų
amžiaus, taip pat yra išskiriami kitur nepatikslinti tikai, pavyzdžiui, prasidėję vyresniems nei 18 metų
amžiaus asmenims [10, 12]. Pagal TLK – 10 tikai skirstomi panašiai: trumpalaikiai – trunkantys mažiau
nei 1 metus, lėtiniai judesių ar balso tikai – prasidėję iki 18 metų amžiaus, trunkantys daugiau nei 1 metus,
remisijai nepasireiškiant ilgiau nei 2 mėnesiams, taip pat išskiriami kombinuoti tikai esant mažiausiai 1
balso ir mažiausiai 2 judesių tikams, kurie prasidėjo vaikystėje ar paauglystėje ir trunka ilgiau nei 1 metus
– TS. Išskiriami ir kiti tikų sutrikimai bei neapibrėžti tikai [13]. TS metu judesių tikai gali būti paprastieji
– apimantys pavienius raumenis ar jų grupes, pavyzdžiui, mirkčiojimas, gūžčiojimas pečiais ir
kompleksiniai – apimantys suderintus, nuoseklius judesius, pavyzdžiui, šokinėjimas, įmantri eisena, kūno
sukimąsis [8]. Kalbos tikai gali apimti palilaliją (savo paties žodžių, garsų, frazių kartojimas), echolaliją
10
(kitų asmenų kalbos kartojimas), kaprolaliją (netinkama, nepadori kalba) [8, 14]. Paprastai tikai prasideda
pasireiškiant paprastiesiems tikams, kurie laikui bėgant pereina į kompleksinius, taip pat motoriniai tikai
paprastai pasireiškia anksčiau nei vokaliniai tikai. Daugumai pacientų tikai yra linkę sumažėti vėlyvoje
paauglystėje ar suaugus [15].
8.2 Tikų epidemiologija ir komorbidiniai sutrikimai
Tikai yra pats dažniausias judesių sutrikimas vaikų amžiuje [14]. Tikai prasideda maždaug 3 – 9
metų amžiaus, o sunkiausi būna vidutiniškai 9 – 11 metų amžiaus vaikams [10]. Tikų paplitimas yra labai
įvairus. Yra apskaičiuota, kad nuo 0,2 – 46,3 % moksleivių patiria tikų pasireiškimą [2]. Įvairių tyrimų
duomenimis tikų paplitimas tarp pradinių klasių moksleivių svyruoja nuo 2,9 iki 11,8 % [6, 16 – 17].
Vieno tyrimo, kurį atliko Lanzi G su bendraautoriais Italijoje, Pavijos mieste, metu buvo ištirti 2347 vaikai
iš 14 pradinių mokyklų, vaikų amžius buvo 5 – 12 metų. Buvo atrinkti 68 pradinukai, kuriems pasireiškia
tikai, tai atitiko 2,9 % paplitimą [16]. Kito tyrimo, atlikto Gadow KD ir bendraautorių, metu iš 1520
pradinių klasių moksleivių, kurių amžius buvo 5 – 12 metų, 7,8 % buvo nustatyti tikai [17]. Tyrimo,
atlikto Amiri S ir bendraautorių Irane, Tabrizo mieste, metu buvo ištirti 1658 pradinių klasių moksleiviai,
iš jų 3,2 % buvo nustatytas lėtinis balso tikas, o iš šių moksleivių 45,5 % taip pat pasireiškė ADS. Lėtinis
judesių tikas buvo nustatytas 7,3 % moksleivių, 48,1 % iš jų taip pat sirgo ADS. Tureto sindromas buvo
nustatytas 1,3 % moksleivių, o jų tarpe net 72,7% taip pat buvo diagnozuotas ADS [6]. Dar vieno tyrimo,
kurį atliko Giraldo BO ir bendraautoriai Kolumbijoje, metu tarp 346 pirmos – penktos klasės moksleivių,
kurių amžius buvo 6 – 12 metų, buvo rastas 17,97 % tikų paplitimas, o iš jų 43,2 % taip pat buvo
nustatytas ADS [1]. Komorbidiniai sutrikimai pasireiškia apie 90 % asmenų, kuriems yra nustatyti tikai.
Tai gali būti ADS, obsesinis kompulsinis elgesys, depresija, nerimas, autizmas [3]. Tureto sindromu ir
lėtiniais tikais sergančių asmenų tarpe dažniausiai kartu pasireiškia ADS ir obsesinis kompulsinis
sutrikimas (OKS) [18-19].
8.3 Tikų pasireiškimas vaikams ir paaugliams, sergantiems ADS
Taip pat ir vaikams, sergantiems ADS, pakankamai dažnai kaip gretutinis susirgimas pasireiškia
tikai. Leskausko D ir bendraautorių Lietuvoje, Kauno mieste, 12 mokyklų atlikto tyrimo metu buvo
11
nustatyta, kad 9,8 % vaikų, sergančių ADS, taip pat pasireiškia ir tikai [20]. Užsienyje Gau SS ir
bendraautorių atlikto tyrimo metu tarp ADS sergančių 296 pacientų, kurių amžius buvo 11 – 17 metų, 7,1
% pasireiškė tikai [21].
8.4 Tikų ir ADS etiopatogenezė
Tikų išsivystymas yra siejamas su įvairiais veiksniais. Jie apima neurobiologinius, genetinius ir
aplinkos veiksnius [13]. Viena pagrindinių priežasčių, lemiančių TS pasireiškimą, yra neurotransmiterio
dopamino poveikio sutrikimas. Dopaminas yra susijęs su gama amino sviesto rūgštimi (GASR), kuri yra
pagrindinis slopinantis neurotransmiteris smegenyse. Sutrikęs dopamino ir GASR poveikis gali lemti
pablogėjusią kortikostriatotalamokortikalinio rato, kuris dalyvauja judesių slopinime ir iniciavime, veiklą
[4, 14]. Sutrikusi kortikostriatotalaminės sistemos veikla sukelia motorinės ir limbinės sistemų slopinimo
sutrikimą [22]. Bazaliniai ganglijai atsakingi už valingų judesių kontrolę, todėl pažeidus šias sritis
(uodeguotąjį branduolį, dryžuotąjį kūną, blyškųjį kamuolį) prasideda įvairūs judesių sutrikimai, tarp jų ir
tikai [15]. TS siejamas ir su gliutaminerginės, serotoninerginės, histaminerginės sistemų sutrikimais [4,
23]. Histaminas dalyvauja lygiųjų raumenų susitraukimuose ir neurotransmisijoje, esant jo sintezės, už
kurią yra atsakinga histidino dekarboksilazė (HDC), kuri katalizuoja histidino virtimą histaminu,
sutrikimui histamino sumažėjimas gali turėti įtakos tikų pasireiškimui [4]. Taip pat asmenų, sergančių TS
tarpe, buvo rastas sumažėjęs pilkosios smegenų medžiagos storis priešcentrinėje, užcentrinėje vagoje, taip
pat viršutinėje, vidurinėje, apatinėje kaktinėse vagose [15, 22], sumažėjęs uodeguotasis branduolys, taip
pat kintantis gliukozės sunaudojimo greitis bazaliniuose ganglijuose, padidėjęs premotorinės žievės ir
smegenėlių aktyvumas [22]. Tikų pasireiškimas yra siejamas ir su genetine kilme. Literatūros duomenimis
yra identifikuoti konkretūs genai, dalyvaujantys tikų pasireiškime: SLITRK1, HDC, IMMP2L, NLGN4X,
CNTNAP2. Aplinkos veiksniai, lemiantys tikų pasireiškimą, apima prenatalinius, tokius, kaip motinos
rūkymas, patiriamas psichosocialinis stresas, sulėtėjęs intrauterinis vaisiaus augimas, perinatalinius:
priešlaikinį gimimą, perinatalinę hipoksiją ir postnatalinius, apimančius infekciją, psichosocialinį stresą
[13].
TS sergančių pacientų atvejais ADS patogenezė taip pat yra susijusi su įvairiais veiksniais:
genetiniais, neurobiologiniais, aplinkos [15]. Komorbidiškumas gali pasireikšti dėl bendros etiologijos
[24]. Tsetsos F ir bendraautorių atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad tam tikri bendri genai gali sukelti
ADS ir TS. Buvo rasti 4 pagrindiniai genai: TBC1D7, GUCY1A3, RAP1GDS1 ir CHST11, lemiantys
12
ADS ir TS pasireiškimą [25]. Pati svarbiausia neurobiologinė sistema, dalyvaujanti tikų susidaryme ir
ADS pasireiškime yra kortikostriatokortikalinis ratas, pasižymintis ryškiu dopaminerginiu aktyvumu [15,
25]. Abiejų sutrikimų atvejais būdingi pakitę dopamino ir gliutamato kiekiai, blyškiojo kamuolio
asimetrija [15]. Taip pat ADS pasireiškimą skatina ir aplinkos veiksniai, kurie apima problemas prieš ir po
gimimo, aplinkos toksinus, vaikų auklėjimą ir mitybą [26].
8.5 Veiksniai, lemiantys tikų pasireiškimą ar paūmėjimą
Literatūros apžvalgose aprašoma, jog tikai paūmėja streso, nerimo, susijaudinimo ar pykčio
laikotarpiais [4, 22]. Buse J ir bendraautorių atliktoje literatūros apžvalgoje aprašoma streso įtaka tikų
paūmėjimui. Autoriai iškėlė nuomonę, kad dopaminerginė ir noradrenerginė bei imuninė sistemos atlieka
svarbią funkciją tarpininkaujant streso daromai įtakai tikų paūmėjimui, nes stresas gali paveikti dopamino
aktyvumą kortikostriatotalamokortikaliniame rate, dryžuotajame kūne ir skatinti tikų pasireiškimą [27].
Tikų paūmėjimus gali skatinti ir nuovargis, aukšta ar žema temperatūra [11]. Taip pat buvo atliktas
tyrimas Barselonoje, 3 lygio pediatriniame centre, kurio metu Caurin B ir bendraautoriai ištyrė 92 vaikus
ir paauglius, sergančius tikais. Vyresni nei 5 metų vaikai pildė anketas, kuriose buvo pateikti klausimai
apie aplinkos veiksnius ir kasdienes veiklas, kurios gali turėti įtakos tikų pasireiškimui. Tyrimo metu
paaiškėjo, kad tikai paūmėja stresinėse situacijose, užsiimant veikla, susijusia su mokykla, žiūrint
televiziją, žaidžiant video žaidimus [7].
Mahony T ir bendraautorių atlikto tyrimo metu iš 150 vaikų, kuriems nuo 2010 m. rugsėjo iki
2015 m. rugpjūčio pasireiškė ūmiai prasidėjusio pediatrinio neuropsichiatrinio sindromo požymiai, buvo
atrinkta 10 vaikų, kuriems pasireiškė izoliuotas sinusitas be kitų infekcinių, uždegiminių ligų ir kurie
atitiko sinusito kriterijus tuo metu, kai jiems paūmėjo arba pasireiškė pirmieji psichiatriniai simptomai. Jų
amžius buvo nuo 6 – 17 metų. 5 iš jų izoliuoto sinusito metu pasireiškė pirmieji tikai [28].
Sambrani T ir bendraautorių Vokietijoje atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad pacientams,
sergantiems ADS, yra sunkiau nuslopinti tikus [26].
8.6 Veiksniai, padedantys nuslopinti tikus
13
Literatūros apžvalgose aprašoma, jog tikai sumažėja ar baigiasi miego, atsipalaidavimo, poilsio ar
susikaupimo metu [4, 13]. Buse J ir bendraautorių atliktoje literatūros apžvalgoje aprašoma, jog tikų
slopinimui sergant TS gali būti naudingas streso mažinimas, to būtų galima siekti, pavyzdžiui, atliekant
jogos pratimus [23]. Caurin B ir bendraautorių atlikto tyrimo metu didelė dalis vaikų pažymėjo, kad tikai
sumažėja, kai jie būna užsiėmę menine, kūrybine veikla, kai užsiima sportu ar veikla lauke [7].
Packer LE atliko tėvų ir globėjų, kurių vaikai serga TS, apklausą. Buvo apklausti 69
respondentai, kurie atsakinėjo į klausimus apie 71 vaiką ir paauglį, kurių amžius buvo nuo 6 metų 6
mėnesių iki 17 metų 8 mėnesių. 65 vaikai taip pat sirgo komorbidiniais sutrikimais: 37 (52,11 %) ADS, 34
(47,89 %) OKS ar obsesiniu kompulsiniu elgesiu. Vienas iš klausimų, pateiktų respondentams, buvo apie
strategijas, padedančias sušvelninti tikus, kurias naudoja mokytojai. Vienintelė teigiamo atsako 2 atvejais
sulaukusi strategija buvo atlyginti vaikui už pastangas sušvelninti tikus [5].
9. TYRIMO METODIKA
9.1 Tyrimo organizavimas
Tyrimas atliktas anketinės apklausos būdu. Gavus LSMU Bioetikos centro leidimą duomenys
apie tikų paplitimą, veiksnius, lemiančius tikų pasireiškimą pradinių klasių mokiniams, surinkti atliekant
tiriamųjų anketines apklausas. Gauti duomenys išnagrinėti ir išlaikant tiriamųjų konfidencialumą
susisteminti.
9.2 Tyrimo objektas
Šešių atsitiktinės atrankos būdu atrinktų Kauno miesto mokyklų pradinių klasių mokytojai ir
pradinių klasių mokinių, kuriems pasireiškia tikai, tėvai.
9.3 Tiriamųjų atranka
14
Anketinės apklausos būdu buvo apklausti 73 pradinių klasių mokytojai, iš kurių 24
mokytojų klasėse, jų anketų duomenimis, mokėsi moksleiviai, kuriems pasireiškia tikai. 18 šių vaikų tėvų
sutiko užpildyti anketas. 15 tėvų buvo įtraukti į tyrimą, nes jų anketų duomenimis, jų vaikams pasireiškia
tikai (3 tėvai į tyrimą įtraukti nebuvo, nes jų vaikams tikai nepasireiškia).
9.4 Tyrimo metodai
Tyrimo metu pradinių klasių mokytojai buvo apklausti anketinės apklausos būdu. Juos
apklausiant buvo vertintas tikų paplitimas atrinktose šešiose Kauno miesto mokyklose tarp pradinių klasių
moksleivių pateikiant klausimus:
1. Ar jūsų klasėje mokosi vaikas/ai kuriam/iems pasireiškia tikai?
2. Kiek tikus turinčių vaikų mokosi jūsų klasėje?
3. Kiek vaikų iš viso yra jūsų klasėje? (žr. Priedas Nr.1)
Mokytojų, kurių klasėse mokėsi vaikai, turintys tikus, buvo prašoma atsakyti į daugiau klausimų:
1. Ar pastebėjote, kuriuo laikotarpiu mokslo metų eigoje, tikai juos turinčiam/tiems
mokiniui/iams pasireiškia intensyviau?
2. Galbūt pastebėjote kiek laiko trunka tikų paūmėjimas? (nurodyti mėnesiais)
3. Galbūt esate atradę kokias nors priemones, metodus, kurie pasireiškimo, paūmėjimo metu
padeda tiką sušvelninti? Jei taip, nurodykite, kokios tai priemonės, metodai.
4. Galbūt esate pastebėję ar hiperaktyviems vaikams dažniau pasireiškia tikai? (žr. Priedas Nr.1)
Moksleivių, kuriems mokytojų anketų duomenimis pasireiškia tikai, tėvams, kurie sutiko
dalyvauti tyrime, buvo padalintos anketos. Sudarant anketas, skirtas tėvams, buvo naudota „Mini
tarptautinė neuropsichiatrinė apklausa vaikams ir paaugliams. Tėvų versija“ (MINI Kid) 4.0 variantas. Šį
klausimyną sudaro 23 moduliai, atitinkantys dažniausiai pasitaikančių vaikų ir paauglių psichikos
sutrikimų diagnostikos kriterijus, naudoti buvo 2 moduliai: tikų sutrikimo modulis ir aktyvumo, ir dėmesio
sutrikimo modulis (žr. Priedas Nr.2). Buvo laikyta, kad tikai pasireiškia vaikams, jeigu per pastarąjį
mėnesį pasireiškė judesių ir/arba kada nors pasireiškė balso tikai, jeigu jie kartojasi daug kartų per dieną,
tęsiasi metus ir ilgiau arba kartojasi beveik kiekvieną dieną mažiausiai 4 savaites ir jeigu jie pasireiškia
mokykloje ir/arba kelia problemų namuose ir/arba kelia problemų bendraujant su draugais ir/arba liūdina
moksleivį. ADS nustatytas jeigu kas nors (mokytojai, auklė, draugai) yra skundęsi dėl vaiko elgesio, jeigu
nustatyti ne mažiau, kaip šeši nedėmesingumo ir/arba ne mažiau kaip šeši hiperaktyvumo-impulsyvumo
15
simptomai, pasireiškę iki 7 metų amžiaus ir keliantys problemų namuose, ir/ar mokykloje, ir/ar
bendraujant su draugais. Taip pat tėvams, kurių vaikams pasireiškia tikai, buvo pateikti papildomi
klausimai:
1. Kada jūsų vaikui prasidėjo tikai?
2. Ar pastebėjote, kuriuo laikotarpiu mokslo metų eigoje, tikai jūsų vaikui pasireiškia
intensyviau?
3. Kiek laiko trunka tikų paūmėjimai? (nurodykite mėnesiais)
4. Galbūt esate atradę kokias nors priemones, metodus, kurie pasireiškimo, paūmėjimo metu
padeda tiką sušvelninti? Jei taip, nurodykite, kokios tai priemonės, metodai. (žr. Priedas Nr.2)
9.5 Duomenų analizės metodai
Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant IBM SPSS Statistics 22 programą. Tikų paplitimas ir
veiksnių, lemiančių tikų pasireiškimą, dažnis apskaičiuoti procentais. Analizuojant duomenis buvo
tikrinamos hipotezės apie kokybinių požymių priklausomumą. Kokybiniai požymiai tarpusavyje lyginti
taikant tikslųjį Fišerio kriterijų. Šis kriterijus pasirinktas dėl mažos imties (n=15). Ryšys tarp požymių
reikšmių laikytas statistiškai reikšmingu, kai apskaičiuotoji p reikšmė buvo mažesnė už pasirinktąjį
reikšmingumo lygmenį α = 0,05.
10. REZULTATAI
10.1 Tikų paplitimas tarp pradinių klasių moksleivių
2016 m. balandžio - gegužės mėnesiais buvo apklaustos 73 šešių atsitiktinės atrankos būdu
atrinktų Kauno miesto mokyklų pradinių klasių mokytojai. Remiantis pradinių klasių mokytojų anketinių
apklausų duomenimis šiose mokyklose 2016 m. mokėsi 1604 pradinukai. Buvo gauta, kad iš jų 31
moksleiviui pasireiškia tikai, o tyrime dalyvavusiose mokyklose tikų paplitimas tarp pradinių klasių
moksleivių pagal mokytojų anketų duomenis yra 1,93%. Šių moksleivių, kuriems pasireiškia tikai, tėvams
buvo pateiktos anketos, 18 tėvų sutiko jas užpildyti. Vertinant tėvų anketas 15 pradinukų pasireiškia tikai,
16
tarp kurių 6 – trumpalaikiai tikai (40 %), 6 – TS (40 %), 2 – lėtiniai judesių tikai (13,33 %) ir 1 – lėtinis
kalbos tikas (6,67 %).
10.2 ADS pasireiškimas
Tarp 15 moksleivių, sergančių tikais 6 (40 %) taip pat pasireiškia ADS. Pagal 18 tėvų užpildytų
anketų duomenis 3 vaikams tikai nepasireiškia, todėl jų tėvai į tyrimą įtraukti nebuvo. Šiems 3 vaikams
tėvų anketų duomenimis pasireiškia ADS.
Pradinių klasių mokytojams buvo pateiktas klausimas, ar jie yra pastebėję, ar ADS turintiems
vaikams dažniau pasireiškia tikai. Dažniausiai, 13 mokytojų (54,2 %), atsakė, kad nepastebėjo, 5
mokytojai (20,8 %) atsakė, kad pasireiškia dažniau, 4 mokytojai (16,7 %), kad nepasireiškia dažniau.
10.3 Pirmųjų tikų pasireiškimas
Anketose, skirtose tėvams, buvo pateiktas klausimas apie pirmųjų tikų pasireiškimo laikotarpį. Į
anketose pateiktą klausimą apie tai, kada jų vaikams prasidėjo tikai, 12 tėvų (80 %) atsakė, kad tikai
prasidėjo pradėjus lankyti ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo įstaigas ir mokyklas. 3 tėvai (20 %)
atsakė, kad tikai prasidėjo kitomis aplinkybėmis (po išgąsčio, persirgus infekcine mononukleoze, 2
klasėje) (1 pav.).
1 pav. Pirmųjų tikų pasireiškimas
0
2
4
6
8
10
12
14
Pradėjus lankyti iki/priešmokyklinio
ugdymo įst. ir mokyklas
Kitomis aplinkybėmis
Dažn
is (
n)
Kada jūsų vaikui pasireiškė pirmieji tikai?
Tėvų atsakymai
17
10.4 Tikų paūmėjimo laikotarpiai
Analizuojant 24 mokytojų, kurių klasėse mokėsi moksleiviai, kuriems pasireiškia tikai, anketų
duomenis išsiaiškinta, jog dažniausiai mokytojai mano, kad tikai vaikams yra vienodo intensyvumo per
visus mokslo metus (11 mokytojų –37,9 %), 9 mokytojai (31,0 %) pastebėjo, kad intensyviau tikai
pasireiškia po atostogų mokykloje (rugsėjo – spalio, kovo – balandžio, sausio mėnesiais), 6 mokytojai
(20,7 %) nepastebėjo tikų paūmėjimo laikotarpio, 2 mokytojai (6,9 %) mano, jog tikai paūmėja dėl kitų
priežasčių (pavargus, kai vaikas supyksta), 1 (3,4 %) mokytojas į klausimą neatsakė.
Įvertinus tėvų apklausų duomenis paaiškėjo, kad taip pat, kaip ir mokytojai, tėvai dažniausiai
mano, jog tikai vaikams yra vienodo intensyvumo per visus mokslo metus (6 tėvai – 40 %). 4 tėvai (26,67
%) paūmėjimą pastebi po atostogų mokykloje (rugsėjo – spalio, kovo – balandžio mėnesiais), taip pat 4
tėvai (26,67 %) mano, jog tikai paūmėja dėl kitų priežasčių (prieš rugsėjo mėnesį, prieš atsiskaitymus, po
ligos, nenuspėjamai), 1 iš tėvų į klausimą neatsakė (6,67 %) (2 pav.).
2 pav. Tėvų ir mokytojų nuomonės apie tikų paūmėjimo laikotarpį
10.5 Tikų paūmėjimo trukmė
Į mokytojams skirtose anketose pateiktą klausimą apie tai, kiek mėnesių trunka tikų paūmėjimas,
6 mokytojai (25 %) atsakė, jog paūmėjimas trunka 3 ir mažiau mėnesių, 4 mokytojai (16,67 %) atsakė,
0
5
10
15
20
25
30
35
40
45
Tikai vienodo intensyvumo
per visus mokslo metus
Paūmėja po atostogų
mokykloje
Paūmėja dėl kitų priežasčių
Paūmėjimo laikotarpio
nepastebėjo
Dažn
is (
%)
Kada paūmėja tikai?
Mokytojų atsakymai
Tėvų atsakymai
18
kad paūmėjimas trunka daugiau negu 3 mėnesius, 2 mokytojai (8,33 %) – kad paūmėjimas trunka įvairų
mėnesių skaičių, 12 mokytojų (50 %) į klausimą neatsakė.
Į šį klausimą 6 tėvai (40 %) atsakė, jog tikų paūmėjimas trunka 3 ir mažiau mėnesių, 2 tėvai
(13,33 %) atsakė, jog tikų paūmėjimas trunka daugiau negu 3 mėnesius, 2 tėvai (13,33 %) – kad
paūmėjimas trunka įvairų mėnesių skaičių, 3 tėvai (20 %) atsakė, kad trunka mažiau nei 1 mėnesį, 2 tėvai
(13,33 %) į klausimą neatsakė (3 pav.).
3 pav. Tėvų ir mokytojų nuomonės apie tikų paūmėjimo trukmę
10.6 Tėvų ir mokytojų nuomonės apie priemones ir metodus, padedančius sušvelninti tikų
pasireiškimą
Į mokytojams skirtose anketose pateiktą klausimą apie priemones ir metodus, kurie tikų
pasireiškimo ar paūmėjimo metu padedą sušvelninti tikus, mokytojai atsakė labai įvairiai. Dažniausiai ( po
2 mokytojus – po 8 %) atsakė, jog padeda poilsis, krūvio sumažinimas ir pokalbis su vaiku, nuraminimas,
po 1 mokytoją (po 4 %) atsakė, jog tiką sušvelnina atsipalaidavimo pratimai, vaiko palietimas, tiko
nesureikšminimas, taip pat 1 mokytojas atsakė, kad priemonių nėra suradęs, 17 mokytojų (68 %) į
klausimą neatsakė.
Tėvai dažniausiai (6 tėvai – 30 %) atsakė, kad padeda homeopatiniai preparatai, raminančios
arbatos, 4 tėvai – 20 % atsakė, kad padeda pokalbis su vaiku, nuraminimas, po 2 tėvus (po 10 %), jog
0
5
10
15
20
25
30
35
40
45
≤ 3 > 3 < 1 Įvairų mėnesių skaičių
Dažn
is (
%)
Kiek mėnesių trunka tikų paūmėjimas?
Mokytojų atsakymai
Tėvų atsakymai
19
padeda apsikabinimas, glostymas, kvėpavimas, joga, paskirti vaistai, po 1 (po 5 %) tėvai atsakė, kad
padeda pietų miegas ir didesnio dėmesio vaikui skyrimas, 2 tėvai (10 %) į klausimą neatsakė (1 lentelė).
1 lentelė. Priemonės ir metodai, padedantys sušvelninti tikus
Asmenų, naudojančių šią priemonę
ar metodą, dažnis (%)
Priemonės ir metodai
Mokytojų skaičius (%) Tėvų skaičius (%)
Poilsis (krūvio sumažinimas, pietų miegas) 8 % 5 %
Fizinė veikla (atsipalaidavimo pratimai, joga,
kvėpavimas)
4 % 10 %
Pokalbis su vaiku, nuraminimas 8 % 20 %
Fizinis kontaktas (vaiko palietimas, apsikabinimas,
glostymas)
4 % 10 %
Tiko nesureikšminimas 4 %
Nerado priemonių 4 %
Homeopatiniai preparatai, raminančios arbatos 30 %
Paskirti vaistai 10 %
Skiriamas didesnis dėmesys vaikui 5 %
10.7 Tikų pasireiškimo vaikams, turintiems ADS, ypatumai
Buvo pastebėta, kad 4 tėvų (66,67 %), kurių vaikams pasireiškia tikai ir ADS, vaikams tikai
paūmėja rugsėjo – spalio, kovo – balandžio mėnesiais (laikotarpiais po atostogų mokykloje), tuo tarpu
vaikams, kuriems pasireiškia tikai, o ADS nepasireiškia, tikų paūmėjimas po mokyklos atostogų nebuvo
pastebėtas (4 pav.). Buvo apskaičiuota, kad p=0,015, todėl tikų paūmėjimas po atostogų mokykloje yra
statistiškai reikšmingai susijęs su ADS pasireiškimu.
20
4 pav. Ryšys tarp tikų paūmėjimo po atostogų mokykloje ir ADS pasireiškimo
5 tėvai (83,33 %), kurių vaikams pasireiškia tikai ir ADS, anketose pažymėjo, jog jų vaikams
pirmieji tikai pasireiškė pradėjus lankyti darželį arba mokyklą. Panašiai atsakė ir tėvai, kurių vaikams
pasireiškia tik tikai: 7 tėvų (77,78 %) vaikams pirmieji tikai pasireiškė pradėjus lankyti darželį,
parengiamąją grupę ar mokyklą (5 pav.). Buvo apskaičiuota p=1,000, kadangi p>0,05 pirmųjų tikų
pasireiškimas pradėjus lankyti ikimokyklines, priešmokyklines ugdymo įstaigas ar mokyklas nėra
statistiškai reikšmingai susijęs su ADS pasireiškimu.
5 pav. Ryšys tarp pirmųjų tikų pasireiškimo pradėjus lankyti iki/priešmokyklines ugdymo įstaigas ir
ADS pasireiškimo
21
Tyrimo metu buvo pastebėta, kad tikų paūmėjimas 3 mėnesius ir mažiau dažniau trunka vaikams,
kuriems pasireiškia ADS, nei vaikais, kuriems ADS nepasireiškia. 4 tėvai (66,67 %), kurių vaikams
pasireiškia tikai ir ADS, atsakė, kad tikų paūmėjimas jų vaikams trunka 3 ir mažiau mėnesių, taip pat
atsakė ir 2 tėvai (22,22 %) tų vaikų, kuriems pasireiškia tikai, bet nėra ADS (6 pav.). Buvo apskaičiuotas
p=0,136, kadangi p>0,05 tikų paūmėjimo trukmė ≤ 3 mėnesiai nėra statistiškai reikšmingai susijusi su
ADS pasireiškimu.
6 pav. Ryšys tarp tikų paūmėjimo trukmės ≤ 3 mėn. ir ADS pasireiškimo
Apie tikų paūmėjimo trukmę 2 tėvai (33,33 %), kurių vaikams pasireiškia tikai ir ADS, atsakė,
kad tikų paūmėjimas trunka įvairiai. 2 tėvai (22,22 %), kurių vaikams nepasireiškia ADS, atsakė, kad tikų
paūmėjimas trunka daugiau negu 3 mėnesius, 3 (33,33 %) – kad paūmėjimai trunka mažiau nei 1 mėnesį,
2 (22,22 %) tėvai į klausimą neatsakė.
2 tėvai (33,33 %), kurių vaikams pasireiškia tikai ir ADS, mano, kad tikai jų vaikams yra vienodo
intensyvumo per visus mokslo metus. 4 tėvai (44,44 %), kurių vaikams nepasireiškia ADS, taip pat atsakė,
kad tikai jų vaikams yra vienodo intensyvumo per visus mokslo metus, dar 4 tėvai (44,44 %) mano, kad
tikai paūmėja dėl kitų priežasčių (prieš rugsėjo mėnesį, prieš atsiskaitymus, po ligos, nenuspėjamai) (2
lentelė).
22
2 lentelė. Tikų pasireiškimas vaikams, sergantiems ir nesergantiems ADS
Sutrikimas
Tikų pasireiškimas
Vaikų, kuriems pasireiškia
tikai ir ADS, skaičius %
Vaikų, kuriems pasireiškia
tikai be ADS, skaičius %
Paūmėja dėl kitų priežasčių 0 44,44
Vienodo intensyvumo per visus
mokslo metus
33,33 44,44
Paūmėjimas trunka > 3 mėn. 0 22,22
Paūmėjimas trunka < 1 mėn. 0 33,33
Paūmėjimas trunką įvairų
mėnesių skaičių
33,33 0
11. REZULTATŲ APTARIMAS
Atlikus tyrimą ir apskaičiavus rezultatus jie buvo palyginti su kitų autorių atliktų tyrimų
rezultatais Lietuvoje ir užsienyje.
11.1 Tikų paplitimo Lietuvoje ir užsienyje palyginimas
Lietuvoje tikų paplitimas iki šiol tirtas nebuvo. Tyrimo metu atlikus pradinių klasių mokytojų
apklausą 6 Kauno miesto mokyklose, paaiškėjo, kad mokytojų vertinimu tarp 1604 moksleivių 31
pasireiškia tikai, tai atitiko 1,93 % paplitimą. Rezultatas atitinką bendrą tikų paplitimą moksleivių tarpe,
kuris užsienio literatūros duomenimis, siekia nuo 0,2 – 46,3 % [2]. Taip pat tyrimo metu gautas paplitimas
yra panašus į tikų paplitimą tarp pradinių klasių moksleivių apskaičiuotą kitų autorių. Lanzi G su
bendraautoriais Italijoje, Pavijos mieste atlikto tyrimo metu ištyrus 2347 vaikų iš 14 pradinių mokyklų
buvo atrinkti 68 pradinukai, kuriems pasireiškia tikai, tai atitiko 2,9 % paplitimą [16]. Galima diskutuoti,
kad Kauno mieste atlikto tyrimo metu gautas paplitimas yra mažesnis dėl to, jog jį apskaičiuojant buvo
remtasi tik pradinių klasių mokytojų, kurios galimai pastebėjo ne visus pasireiškiančius tikus, anketų
duomenimis.
23
11.2 Mokytojų galimybių atpažinti tikus palyginimas Lietuvoje ir užsienyje
Tyrimo metu gavus užpildytas anketas iš 18 tyrime dalyvauti sutikusių tėvų buvo pastebėta, kad 3
vaikams, kuriems mokytojų anketų duomenimis pasireiškia tikai, iš tiesų pasireiškia ADS, o ne tikai.
Galima diskutuoti, jog mokytojos ne visada atskiria tikus nuo ADS. Lanzi G ir bendraautorių atlikto
bandomojo tyrimo metu buvo išsiaiškinta, kad mokytojų galimybių atpažinti ir atmesti tikus jautrumas
buvo 80 %, specifiškumas 97 % [16]. Giraldo BO ir bendraautorių atlikto tyrimo metu apklausus
mokytojas, jų atsakymų duomenimis 94 vaikams pasireiškė tikai, po autorių ir vaikų neurologų atlikto
klinikinio ištyrimo ir apklausos buvo nustatyta, kad tik 35 vaikams tikai pasireiškia ištikrųjų [1].
11.3 ADS paplitimo tarp mokinių, sergančių tikais, ir tikų pasireiškimo ypatybių vaikams,
sergantiems ADS, palyginimas Lietuvoje ir užsienyje
Tyrimo metu gavus atsakymus iš tyrime dalyvauti sutikusių pradinių klasių moksleivių, kuriems
pasireiškia tikai, tėvų paaiškėjo, kad 6 iš 15 moksleivių taip pat pasireiškia ir ADS. Tai atitinka 40 %
paplitimą. Lietuvoje nebuvo tirtas ADS paplitimas tarp vaikų, sergančių tikais, tačiau buvo tirtas tikų
paplitimas ADS sergančių vaikų tarpe. Leskausko D ir bendraautorių Lietuvoje, Kauno mieste, 12
mokyklų atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad 9,8 % vaikų, sergančių ADS, taip pat pasireiškia ir tikai
[20]. Užsienio autorių atliktų tyrimų metu ADS paplitimas vaikų, sergančių tikais, tarpe yra panašus į
gautą mūsų tyrimo metu. Giraldo BO ir bendraautorių Kolumbijoje atlikto tyrimo metu tarp 346 pirmos –
penktos klasės moksleivių, kurių amžius buvo 6 – 12 metų, buvo rastas 43,2 % ADS paplitimas tarp
moksleivių, sergančių tikais [1]. Tyrimo, atlikto Amiri S ir bendraautorių, Irane, Tabrizo mieste, metu
buvo ištirti 1658 pradinių klasių moksleiviai, iš jų 45,5 % sergančių lėtiniais balso tikais ir 48,1 %
sergančių lėtiniais judesių tikais taip pat pasireiškė ADS [6].
Tyrimo metu buvo nustatyta, kad 66,67 % vaikų, sergančių ADS, tikai paūmėja rugsėjo – spalio,
kovo – balandžio mėnesiais (po atostogų mokykloje), o nesergantiems ADS tikai po atostogų mokykloje
nepaūmėja. Buvo rastas statistiškai reikšmingas ryšys tarp tikų paūmėjimo po atostogų mokykloje ir ADS
pasireiškimo (p=0,015), tačiau statistiškai reikšmingo ryšio tarp pirmųjų tikų pasireiškimo pradėjus lankyti
ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo įstaigas ar mokyklas ir ADS pasireiškimo rasta nebuvo (p>0,05).
Užsienio literatūroje nepavyko rasti duomenų apie tyrimus, kurių metu būtų tirtas tikų pasireiškimo
ypatumų, pavyzdžiui, paūmėjimo po atostogų mokykloje, ir ADS pasireiškimo ryšys.
24
11.4 Veiksnių, lemiančių tikų pasireiškimą, palyginimas Lietuvoje ir užsienyje
Apklausus pradinių klasių moksleivių, kuriems pasireiškia tikai, tėvus 80 % atsakė, kad tikai jų
vaikams prasidėjo pradėjus lankyti ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo įstaigas ir mokyklas, 20 %
atsakė, kad tikai prasidėjo kitomis aplinkybėmis (po išgąsčio, persirgus infekcine mononukleoze, 2
klasėje). Apklausus pradinių klasių mokytojus ir tėvus paaiškėjo, kad 37,9 % mokytojų ir 40 % tėvų mano,
jog tikai vaikams yra vienodo intensyvumo per visus mokslo metus, 31,0 % mokytojų ir 26,67 % tėvų tikų
paūmėjimą pastebi po atostogų mokykloje, taip pat 26,67 % tėvų mano, jog tikai paūmėja dėl kitų
priežasčių (prieš rugsėjo mėnesį, prieš atsiskaitymus, po ligos, nenuspėjamai). Daugiausiai mokytojų (25
%) ir tėvų (40 %) mano, jog tikų paūmėjimas trunka 3 ir mažiau mėnesių. Užsienio literatūroje nepavyko
rasti autorių aprašomos tikų paūmėjimo trukmės, tačiau literatūroje aprašomi veiksniai, lemiantys tikų
pasireiškimą. Buse J ir bendraautorių atliktoje literatūros apžvalgoje yra aprašomi tyrimai, kurių metu
buvo pastebėtas tikų paūmėjimo ryšys su patiriamu stresu, vieno iš tyrimų metu paaiškėjo, kad net 96,8 %
sergančiųjų tikais, jų paūmėjimą patirdavo dėl nerimo ar psichosocialinio streso, kito tyrimo metu autoriai
aiškinosi 29 aplinkos veiksnių įtaką tikų pasireiškimui 14 TS sergančių asmenų. Įvykiai, dažniausiai
sukeliantys tikų paūmėjimą, buvo naujų mokslo metų pradžia, apklausų rezultatų laukimas,
persikraustymas [27]. Caurin B ir bendraautorių atlikto tyrimo metu ištyrus 92 vaikus ir paauglius,
sergančius tikais, paaiškėjo, kad tikų pasireiškimas paūmėja stresinės situacijose, užsiimant veikla,
susijusia su mokykla, žiūrint televiziją, žaidžiant video žaidimus [7]. Mahony T ir bendraautorių atlikto
tyrimo metu paaiškėjo, kad 5 iš 10 vaikų, kuriems pasireiškė izoliuotas sinusitas be kitų infekcinių,
uždegiminių ligų, izoliuoto sinusito metu pasireiškė pirmieji tikai [28].
Daugiausiai tėvų (30 %) mano, kad efektyviausios priemonės, padedančios sušvelninti tikus, yra
homeopatiniai preparatai ir raminančios arbatos, 20 % tėvų ir 8 % mokytojų mano, kad geriausiai padeda
pokalbis su vaiku, jo nuraminimas. Ir mokytojai, ir tėvai naudoja tokias priemones, kaip poilsį, fizinę
veiklą, vaiko apkabinimą, glostymą. Caurin B ir bendraautorių atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad tikai
vaikams sumažėja, kai jie būna užsiėmę menine, kūrybine veikla, kai užsiima sportu ar veikla lauke [7].
Packer LE atliktos 69 tėvų ir globėjų, kurių vaikai serga TS, apklausos metu paaiškėjo, kad vienintelė
strategija, kurią naudoja mokytojai, siekdami sušvelninti tikus, sulaukusi teigiamo atsako, 2 tėvų nuomone
buvo apdovanoti vaiką už pastangas sušvelninti tikus [5].
25
11.5 Tyrimo privalumai ir trūkumai
Nagrinėjant atlikto tyrimo rezultatus buvo pastebėti privalumai, jog tai buvo pirmasis tyrimas
Lietuvoje, kuriuo buvo siekta išsiaiškinti tikų paplitimą tarp moksleivių ir ryšį tarp tikų paūmėjimo po
atostogų ir ADS pasireiškimo. Taip pat nagrinėjant atlikto tyrimo rezultatus buvo pastebėti trūkumai.
Anketose, skirtose mokytojams ir tėvams, nebuvo prašoma nurodyti vaikų amžių, klasę, kurioje jie
mokosi, lytį, todėl trūkstant sociodemografinių duomenų negalima įvertinti tikų ir ADS paplitimo tarp
lyčių, skirtingų amžiaus grupių. Taip pat tikų paplitimas gali būti ne visiškai tikslus dėl to, kad jį vertinant
buvo remtasi tik pradinių klasių mokytojų atsakymais, o tyrimo metu buvo pastebėta, kad jie ne visiškai
tiksliai atpažįsta vaikus, sergančius tikais. Rezultatų tikslumui įtakos gali turėti ir nedidelė imtis. Ateityje
būtų tikslinga atlikti didesnės imties tyrimą, įtraukiant sociodemografinius rodiklius ir remiantis ne tik
pradinių klasių mokytojų, tėvų apklausomis, bet ir specialistų atliekamu tiriamųjų vertinimu.
26
12. IŠVADOS
1. Tikų paplitimas tarp pradinių klasių moksleivių remiantis šešių atsitiktinės atrankos būdu atrinktų
Kauno miesto mokyklų pradinių klasių mokytojų anketų duomenimis yra 1, 93 %.
2. Tikai moksleiviams dažniausiai prasidėjo pradėjus lankyti ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo
įstaigas ir mokyklas. Dažniausiai pradinių klasių mokytojai ir pradinukų tėvai mano, kad tikai
mokslo metų eigoje būna vienodo intensyvumo, taip pat dažnai mokytojai ir tėvai tikų paūmėjimus
pastebi po atostogų mokykloje. Tėvų ir mokytojų nuomone efektyviausios priemonės, padedančios
sušvelninti pasireiškusius tikus, yra pokalbis su vaiku, nuraminimas.
3. ADS paplitimas tarp moksleivių, kuriems pasireiškia tikai, yra 40 %. Vertinant tikų pasireiškimo
ypatumus vaikams, sergantiems ADS, buvo nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp tikų
paūmėjimo po atostogų ir ADS pasireiškimo (p=0,015), bet tarp pirmųjų tikų pasireiškimo
pradėjus lankyti iki/priešmokyklinio ugdymo įstaigas, mokyklas ir ADS pasireiškimo statistiškai
reikšmingo ryšio nustatyta nebuvo (p>0,05).
4. Pradinių klasių mokytojai ne visada atpažįsta skirtumą tarp tikų bei ADS.
5. Buvo pastebėta, kad pasibaigus atostogoms, prasidėjus naujiems mokslo metams, ADS
sergantiems vaikams esant poreikiui slopinti valingus judesius dažniau pasireikšdavo nevalingi
judesiai lyginant su vaikais, nesergančiais ADS. Tai gali būti susiję su bendra ADS ir tikų
etiopatogeneze, pokyčiais dopaminerginėje sistemoje. Tolimesni šios srities tyrimai galėtų būti
naudingi siekiant efektyvesnio sutrikimų gydymo.
27
13. LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Giraldo BO, David M, Sa´nchez Y, Miranda J, Sierra JM, Cornejo JW. Prevalence of Tics Among
6- to 12-Year-Old Schoolchildren in the Itagüi Municipality, Colombia, in 2010. J. Child Neurol.
2013; 28(11): 1406 – 1411.
2. Cubo E. Review of Prevalence Studies of Tic Disorders: Methodological Caveats. Tremor Other
Hyperkinet Mov (N Y). 2012; 2: tre-02-61-349-1.
3. Evans GAL, Wittkowski A, Butler H, Hedderly T, Bunton P. Parenting Interventions for Children
with Tic Disorders: Professionals’ Perspectives. J Child Fam Stud. 2016; 25: 1594–1604.
4. Richer P, Fernandez TV. Tourette Syndrome: Bridging the Gap between Genetics and Biology.
Mol Neuropsychiatry. 2015; 1(3): 156 – 164.
5. Packer LE. Tic-related school problems: impact on functioning, accommodations,
and interventions. Behav Modif. 2005; 29(6): 876 – 99.
6. Amiri S, Fakhari A, Golmirzaei J, Mohammadpoorasl A, Abdi S. Tourette's syndrome, chronic
tics, and comorbid attention deficit/hyperactivity disorder in elementary students. Arch Iran Med.
2012; 15(2): 76 – 8.
7. Caurín B, Serrano M, Fernández-Alvarez E, Campistol J, Pérez-Dueñas B. Environmental
circumstances influencing tic expression in children. Eur J Paediatr Neurol. 2014; 18(2):157-62.
8. Jankovic J. Hyperkinetic movement disorders in children. 2016. Available from: URL:
http://www.uptodate.com/contents/hyperkinetic-movement-disorders-in-children.
9. Nguyen TT, Kaplan PW, Wilfong A. Nonepileptic paroxysmal disorders in children. 2015.
Available from: URL: https://www.uptodate.com.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/contents/nonepileptic-
paroxysmal-disorders-in-
children?source=search_result&search=tics%20and%20adhd&selectedTitle=6~150.
10. Black KJ, Black ER, Greene DJ, Schlaggar BL. Provisional Tic Disorder: What to tell parents
when their child first starts ticking. F1000Res. 2016; 5: 696.
11. Steinberg T, King R, Apter A. Tourette's syndrome: a review from a developmental perspective.
Isr J Psychiatry Relat Sci. 2010; 47(2):105-9.
12. Roessner V, Hoekstra PJ, Rothenberger A. Tourette’s disorder and other tic disorders in DSM-5: a
comment. Eur Child Adolesc Psychiatry. 2011; 20(2): 71–74.
13. Ludolph AG,
Roessner V, Münchau A, Müller-Vahl K. Tourette Syndrome and Other Tic
Disorders in Childhood, Adolescence and Adulthood. Dtsch Arztebl Int. 2012; 109(48): 821–288.
28
14. Jackson GM, Draper A, Dyke K, Pépés SE, Jackson SR. Inhibition, Disinhibition, and the Control
of Action in Tourette Syndrome. Trends Cogn Sci. 2015; 19(11): 655 – 665.
15. Kumar A, Trescher W, Byler D. Tourette Syndrome and Comorbid Neuropsychiatric Conditions.
Curr Dev Disord Rep. 2016; 3(4): 217–221.
16. Lanzi G, Zambrino CA, Termine C, Palestra M, Ferrari Ginevra O, Orcesi S, Manfredi P, Beghi E.
Prevalence of tic disorders among primary school students in the city of Pavia, Italy. Arch Dis
Child. 2004; 89:45–47.
17. Gadow KD, Nolan EE, Sprafkin J, Schwartz J.
Tics and psychiatric comorbidity in children and adolescents. Dev Med Child Neurol. 2002; 44(5):
330 – 8.
18. Espil FM, Capriotti MR, Conelea CA, Woods DW. The Role of Parental Perceptions of Tic
Frequency and Intensity in Predicting Tic-Related Functional Impairment in Youth with Chronic
Tic Disorders. Child Psychiatry Hum Dev. 2014; 45(6): 657 – 665.
19. Ferreira BR, Pio-Abreu JL, Januário C. Tourette's syndrome and associated disorders: a systematic
review. Trends Psychiatry Psychother. 2014; 36(3): 123 – 33.
20. Leskauskas D, Kuzmickas K, Baranauskienė B, Daškevičienė J. Kauno miesto pradinių klasių
moksleivių aktyvumo ir dėmesio sutrikimo bei gretutinių psichikos sutrikimų tyrimas. Medicina
(Kaunas). 2004; 40(6): 589 – 597.
21. Gau SS, Ni HC, Shang CY, Soong WT, Wu YY, Lin LY, Chiu YN.
Psychiatric comorbidity among children and adolescents with and without persistent attention-
deficit hyperactivity disorder. Aust N Z J Psychiatry. 2010; 44(2): 135 – 43.
22. Jankovic J. Tourette syndrome. 2017. Available from: URL:
https://www.uptodate.com.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/contents/tourette-
syndrome?source=search_result&search=tics%20exacerbation&selectedTitle=2~91.
23. Wong DF, Brašić JR, Singer HS, Schretlen DJ, Kuwabara H, Zhou Y, Nandi A, Maris
MA, Alexander M, Ye W, Rousset O, Kumar A, Szabo Z, Gjedde A, Grace AA. Mechanisms of
Dopaminergic and Serotonergic Neurotransmission in Tourette Syndrome: Clues from an in vivo
Neurochemistry Study with PET. Neuropsychopharmacology. 2008; 33(6): 1239 – 1251.
24. Singh A, Yeh CJ, Verma N, Das AK. Overview of Attention Deficit Hyperactivity Disorder in
Young Children. Health Psychol Res. 2015; 3(2): 2115.
25. Tsetsos F, Padmanabhuni SS, Alexander J, Karagiannidis I, Tsifintaris M, Topaloudi A, Mantzaris
D, Georgitsi M, Drineas P, Paschou P. Meta-Analysis of Tourette Syndrome and Attention Deficit
29
Hyperactivity Disorder Provides Support for a Shared Genetic Basis. Front Neurosci. 2016; 10:
340.
26. Sambrani T, Jakubovski E, Müller-Vahl KR. New Insights into Clinical Characteristics of Gilles
de la Tourette Syndrome: Findings in 1032 Patients from a Single German Center. Front
Neurosci. 2016; 10: 415.
27. Buse J, Kirschbaum C, Leckman JF, Münchau A, Roessner V. The Modulating Role of Stress in
the Onset and Course of Tourette’s Syndrome. Behav Modif. 2014; 38(2): 184 – 216.
28. Mahony T, Sidell S, Gans H, Brown K, Farhadian B, Gustafson M, Sherr J, Thienemann M,
Frankovich J. Improvement of psychiatric symptoms in youth following resolution of sinusitis. Int
J Pediatr Otorhinolaryngol. 2017; 92: 38 – 44.
30
14. PRIEDAI
Priedas Nr.1 – anketa, skirta pradinių klasių mokytojams:
1. Ar jūsų klasėje mokosi vaikas/ai, kuriam/iems pasireiškia tikai: nevalingi, staigūs, pasikartojantys
raumenų judesiai, arba garsai, pavyzdžiui, kaklo, pečių trūkčiojimas, mirksėjimas, nevalingos
grimasos, lenkimosi, sukimosi judesiai, straksėjimas arba kosėjimas, krenkštimas, šnarpštimas
nesant peršalimo, tam tikrų žodžių ar frazių kartojimas?
Taip
Ne
Jei pažymėjote Ne atsakykite tik į 3 klausimą
2. Kiek tikus turinčių vaikų mokosi jūsų klasėje?
….
3. Kiek vaikų iš viso yra jūsų klasėje?
….
4. Ar pastebėjote, kuriuo laikotarpiu mokslo metų eigoje, tikai juos turinčiam/tiems mokiniui/iams
pasireiškia intensyviau?
Taip, intensyviau pasireiškia rugsėjo/spalio mėnesiais
Taip, intensyviau pasireiškia sausį
Taip, intensyviau pasireiškia kovo/balandžio mėnesiais
Tikai vienodo intensyvumo per visus mokslo metus
Paūmėjimo laikotarpio nepastebėjau
Kita (įrašyti)………………………..
5. Galbūt pastebėjote kiek laiko trunka tikų paūmėjimas? (nurodyti mėnesiais)
…………………………………………………………
6. Galbūt esate atradę kokias nors priemones, metodus, kurie pasireiškimo, paūmėjimo metu padeda
tiką sušvelninti? Jei taip, nurodykite, kokios tai priemonės, metodai.
……………………………………………………………………….................................
7. Galbūt esate pastebėję ar hiperaktyviems vaikams dažniau pasireiškia tikai?
Taip, pasireiškia dažniau
Ne, dažniau nepasireiškia
Nepastebėjau
31
Priedas Nr.2 – anketa, skirta pradinių klasių moksleivių, kuriems pasireiškia tikai, tėvams:
1. a) Ar per pastarąjį mėnesį jai/jam pasireiškė kūno judesiai, vadinami „tikais“? Tikai yra greiti
kurios nors kūno dalies judesiai, kuriuos sunku kontroliuoti. Tikas gali būti pasikartojantis dažnas
mirksėjimas, veido trūkčiojimas, galvos krūpčiojimas, pasikartojantys judesiai, daromi rankomis,
pasikartojantis dažnas tūpčiojimas, pečių traukiojimas.
NE TAIP
b) Ar kada nors ji/s turėjo tiką, dėl kurio ji/s ką nors vėl ir vėl sakydavo, leisdavo garsus ir tai
būdavo sunku sustabdyti? Tai galėtų būti pasikartojantis kosėjimas, šnarpštimas, krenkštimas, kai
ji/s nėra peršalusi/ęs; niurnėjimas, prunkštimas, lojimas; tų pačių žodžių kartojimas vėl ir vėl,
netinkamų žodžių tarimas, garsų, kuriuos ji/s išgirsta ar žodžių, kuriuos sako kiti žmonės,
kartojimas.
NE TAIP
Jeigu atsakėte neigiamai į abu klausimus pereikite į 9 klausimą.
2. a) Ar šie „tikai“ kartojasi daug kartų per dieną?
NE TAIP
b) Ar jie kartojasi beveik kiekvieną dieną mažiausiai 4 savaites?
NE TAIP
c) Ar jie tęsiasi metus ir ilgiau?
NE TAIP
d) Ar jie buvo visiškai išnykę per pastarąjį laiką 3 mėnesiams iš eilės?
NE TAIP
3. Ar šie „tikai“ jį/ą labai liūdina? Ar jie pasireiškia mokykloje? Ar jie sukelia jums problemų
namuose? Ar jie sukelia problemų bendraujant su draugais? Ar kiti vaikai pašiepia jį/ją dėl šių
„tikų“?
Jei atsakėte teigiamai bent į vieną klausimą pažymėkite TAIP
NE TAIP
4. Ar tikai pasireiškia tik tuomet, kai ji/s vartoja Ritalin, Adderal, Cylert, Dexedrine, Provigil, ar kitus
medikamentus, skirtus gydyti aktyvumo ir dėmesio sutrikimą?
NE TAIP
5. Kada jūsų vaikui prasidėjo tikai?
Prasidėjo pradėjus lankyti darželį
Prasidėjo pradėjus lankyti parengiamąją grupę
32
Prasidėjo pradėjus lankyti pirmą klasę
Prasidėjo vėlesnėje klasėje (įrašyti) - ..... klasėje
Kita (įrašyti).....................................
6. Ar pastebėjote, kuriuo laikotarpiu mokslo metų eigoje, tikai jūsų vaikui pasireiškia intensyviau?
Taip, intensyviau pasireiškia rugsėjo/spalio mėnesiais
Taip, intensyviau pasireiškia sausį
Taip, intensyviau pasireiškia kovo/balandžio mėnesiais
Tikai vienodo intensyvumo per visus mokslo metus
Kita (įrašyti)………………………..
7. Kiek laiko trunka tikų paūmėjimai? (nurodykite mėnesiais)
…………………………………….
8. Galbūt esate atradę kokias nors priemones, metodus, kurie pasireiškimo, paūmėjimo metu padeda
tiką sušvelninti? Jei taip, nurodykite, kokios tai priemonės, metodai.
……………………………………………………………………….................................
9. Ar kas nors (mokytojai, auklė, draugai) skundėsi dėl jūsų vaiko elgesio?
NE TAIP
Jeigu į šį klausimą atsakėte neigiamai sekančius klausimus praleiskite.
Per pastaruosius 6 mėnesius:
10. a) Ar ji/s dažnai nesutelkdavo pakankamai dėmesio į detales? Darė klaidų mokykloje dėl
susikaupimo stokos?
NE TAIP
b) Ar ji/s dažnai turėdavo problemų išlaikant dėmesį, kai ji/s žaisdavo ar darydavo namų darbus?
NE TAIP
c) Ar ji/s dažnai gaudavo pastabų, kad ji/s nesiklauso, kai kiti kalba su juo/a?
NE TAIP
d) Ar ji/s dažnai turėdavo problemų dėmesingai klausant, ką jam/ai buvo liepta padaryti
(pavyzdžiui, neišlaiko dėmesio, nedėmesingai klauso mokykloje, chore)? Ar taip nutikdavo ir
tuomet, kai ji/s suprasdavo, ko jo/s buvo prašyta padaryti? Ar taip nutikdavo ir tuomet, kai ji/s
norėdavo susikaupti, dėmesingai klausyti?
Jei atsakėte neigiamai bent į vieną klausimą pažymėkite NE
NE TAIP
e) Ar jam/i dažnai sunkiai pavykdavo susikaupti?
33
NE TAIP
f) Ar ji/s dažnai bandydavo išvengti dalykų, kurie reikalauja jį/ą susikaupti ar sunkiai mąstyti
(pavyzdžiui, namų darbų)? Ar ji/s nemėgsta tokių dalykų?
Jei atsakėte teigiamai bent į vieną klausimą pažymėkite TAIP
NE TAIP
g) Ar ji/s dažnai pamesdavo ar užmiršdavo dalykus, kurių jam/i reikėdavo? Pavyzdžiui, namų
darbų užduotis, pieštukus, žaislus?
NE TAIP
h) Ar jūsų vaiką dažnai lengvai išblaško nereikšmingi dalykai (pavyzdžiui, garsai kitam kambary,
lauke)?
NE TAIP
i) Ar ji/s dažnai pamiršdavo padaryti dalykus, kuriuos ji/s turi padaryti kiekvieną dieną
(pavyzdžiui, užmiršdavo susišukuoti plaukus, išsivalyti dantis)?
NE TAIP
Jeigu 10 klausime į 6 ir daugiau punktų atsakėte teigiamai pažymėkite TAIP
NE TAIP
Per pastaruosius 6 mėnesius:
11. a) Ar ji/s dažnai nerimastingai judina, sukioja rankas, pėdas? Dažnai muistosi sėdėdama/s?
Jei atsakėte teigiamai bent 1 klausimą pažymėkite TAIP
NE TAIP
b) Ar ji/s dažnai pakyla iš savo suolo mokykloje pamokų metu, kai neturėtų to daryti?
NE TAIP
c) Ar ji/s dažnai pradėdavo bėgioti ar kur nors laipioti, kai neturėtų to daryti? Ar ji/s nori bėgioti ar
kur nors laipioti net jeigu to ir nepadaro?
Jei atsakėte teigiamai bent į vieną klausimą pažymėkite TAIP
NE TAIP
d) Ar jam/i dažnai būna sunku tyliai žaisti?
NE TAIP
e) Ar ji/s nuolat juda?
NE TAIP
f) Ar ji/s dažnai per daug šnekėdavo?
NE TAIP
34
g) Ar ji/s dažnai pradėdavo sakyti atsakymus, kai koks nors žmogus ar mokytoja dar nebūdavo
baigusi sakyti klausimo?
NE TAIP
h) Ar ji/s dažnai turėdavo problemų laukdama/s kol ateis jo/s eilė?
NE TAIP
i) Ar ji/s dažnai pertraukinėdavo kitus žmones? Įsiterpdavo, kai kiti žmonės kalbasi ar yra užsiėmę,
arba kai jie kalba telefonu?
NE TAIP
Jei 11 klausime į 6 ar daugiau punktų atsakėte teigiamai pažymėkite TAIP
NE TAIP
12. Ar ji/s turėjo problemų sukaupiant dėmesį, būnant aktyviu/a ar impulsyviu/a iki 7 metų amžiaus?
NE TAIP
13. Ar šie dalykai sukėlė problemų mokykloje? Namuose? Būnant su šeima? Su draugais?
Jei teigiamai atsakėte į 2 ar daugiau klausimų pažymėkite TAIP
NE TAIP