bTumis SoT rusTvelis sxelmwifo universiteti 80 wlissebulebebis warmomadgenlebi bsu-s saswavlo...
Transcript of bTumis SoT rusTvelis sxelmwifo universiteti 80 wlissebulebebis warmomadgenlebi bsu-s saswavlo...
gilocavT Soba-axal wels!
baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo universitetis gazeTi #10. dekemberi. 2015.
bb��TTuummiiss SSooTT�� rruussTT��vveelliiss ss��xxeellmmwwiiffoo uunniivveerrssiitteettii 8800 wwlliiss����
axali wlis dad-
gomas Zvelis Sefase-
biTa da axali imede-
biT vxvdebiT. es is
dResaswaulia, ro-
melsac TiToeuli
CvenganisaTvis sixa-
rulis motana SeuZ-
lia. gasuli weli
Cveni universiteti-
saTvis saiubileo
gaxldaT da mixaria,
rom Cven yvelam er-
Tad warsulis pati-
viscemiT 80 wlis is-
toriaSi Cveni adgi-
li davimkvidreT,
SevZeliT Rirseu-
lad aRgveniSna es
TariRi da saTanado pativi migvego TiToeuli im
adamianisaTvis, vinac Tugind erTi aguri dado uni-
versitetis ganviTarebisaTvis.
2015 weli warmatebuli gaxldaT swavlebis mxri-
vac. akademiuri da administraciuli registraciis
sistemisa da swavlebisa da Sefasebis axali sistemis
danergvam mniSvnelovnad gaaumjobesa saswavlo
procesis organizeba da xarisxi. marTalia iyo xar-
vezebic, magram isic gvaqvs gaazrebuli, rom swored
maTi gaanalizebiTa da gamosworebiT aris SesaZle-
beli axali warmatebebis miRweva.
momavali weli universitetisaTvis gansakuTre-
bulad mniSvnelovania. win akreditaciis procesi
gvelis, sadac erTianad unda viyoT CarTulebi ro-
gorc studentebi, aseve profesor-maswavleblebi
da administracia. mjera rom Cven erTad am etapsac
Rirseulad gavivliT da momaval wels ganaxlebuli
saganmanaTleblo programebiT gavagrZelebT sas-
wavlo process.
da bolos minda damdegi Soba-axali weli mivulo-
co Cems qveyanas, Cems kuTxes, Cems kopwia baTums, Cems
mSobliur universitets, mis yvela gulSematkivars,
yvelas visac ergo pativi eswavla da emuSava am ked-
lebSi. gansakuTrebulad minda mogilocoT Cemo
Zvirfaso studentebo, radgan Tqven am universite-
tis dRevandeli dRe da warmatebuli momavali xarT.
minda gisurvoT sikeTiTa da sixaruliT savse weli-
wadi. bedniereba da warmateba Tqvens ojaxebSi. ixa-
reT, ibedniereT da idRegrZeleT qveynis sakeTil-
dReod.
inga SamiliSvili,
reqtoris moadgile
saswavlo dargSi
yoveli axali wlis dadgoma axal imedebTan da
ukeTesi momavlis survilTan aris dakavSirebuli.
gvixaria, rom garkveulwilad SevZeliT xeli
Segvewyo axalgazrdebisaTvis ukeTesi saswavlo ga-
remo Segveqmna codnis miRebisa da SemoqmedebiTi
saqmianobisaTvis.
Cveni mTavrobisTvis da piradad CemTvis ga-
naTleba umniSvnelovanes prioritets warmoad-
gens, rogorc skolebSi, ise umaRles saswavleb-
lebSi Cven bevr saintereso proeqts da inicia-
tivis ganxorcielebas vgegmavT axal wels.
Cven gvekisreba mniSvnelovani roli – Sevqm-
naT yvela piroba, rom studentma xarisxiani ga-
naTleba miiRos da amaSi CavdebT mTel Zalisx-
mevas. gvaqvs Tqveni mondomebis imedic da vfiq-
robT, rom erTad yvelafers SevZlebT.
ganaTleba da ganaTlebuli axalgazrdoba –
saqarTvelos winsvlis da warmatebis ucilobo
winapirobaa. iyaviT aqtiurebi da CaerTeT Cveni
qveynis ganviTarebis procesSi.
aWaris a.r. ganaTlebis, kulturisa da spor-
tis saministro yovelTvis Tqvens gverdiT iqne-
ba. Semecnebis sixaruliT aRsavse, warmatebul da
saintereso wels gisurvebT.
gia TavamaiSvili
aWaris a.r. ganaTlebis, kulturisa
da sportis ministri
axali wlis dReebi, axlis mo-
lodinTan erTad, gasuli wlis
Sefasebasac gulisxmobs. 2015
weli saiubileo gaxldaT baTu-
mis SoTa rusTavelis saxelmwi-
fo universitetisaTvis. mTeli
wlis ganmavlobaSi araerTi sa-
mecniero Tu sportul-kultu-
ruli RonisZieba Catarda da Ti-
Toeuli maTgani swored univer-
sitetis 80 wlis iubiles mieZRv-
na. dRes ukve amayad SegviZlia
vTqvaT, rom es TariRi, romelic
qarTul saganmanaTleblo sivr-
ceSi erT-erTi gamorCeuli
umaRlesi saswavleblis adgils
migviCens, namdvilad Rirseu-
lad aRvniSneT, risi gvirgvinic
oqtomberSi Catarebuli sajaro
leqciebi, studentTa saerTa-
Soriso samecniero konferen-
cia, sportuli Sejibrebebi, sa-
mecniero miRwevaTa gamofenebi,
universitetis istoriis amsax-
veli fotogamofena da dasas-
rul daskvniTi sazeimo saRamoc
gaxldaT, romelsac stumrobd-
nen saqarTvelosa da aWaris
mTavrobis wevrebi, saqarTve-
los TiTqmis yvela universite-
tis xelmZRvanelebi, ucxoeTis
ara erTi universitetis warmo-
madgeneli, diplomatiuri kor-
pusis wevrebi da ubralod uni-
versitetis moamageni da gulSe-
matkivrebi. CemTvis gansakuTre-
biT mniSvnelovania is faqti,
rom saiubileod gamoveciT wig-
ni, romelSic bevri, aqamde uc-
nobi saarqivo masala Sevida
universitetis Sesaxeb, gansa-
kuTrebuli adgili ki daeTmoT
im adamianebs, vinac dRemde moi-
tana ganaTlebis es kera. gansa-
kuTrebulad minda aRvniSno,
rom SevecadeT ar dagveviwyebi-
na isinic, vinac mravali weli am
kedlebSi gaatara da dRes Cveni
TanamSromlebis rigebSi ar ari-
an. maTTan SexvedriT gamowveu-
li emocia dResac mavsebs. Cven
SevecadeT mcirediT mainc aRg-
veniSna TiToeuli TanamSrom-
lis Rvawli. am gadasaxedidan
amayi var, rom es yvelaferi Cven
erToblivi ZalisxmeviT SevZe-
liT da Cveni universitetis is-
toriaSi erTi lamazi furceli
CavwereT
gansakuTrebulad warmate-
buli iyo gasuli weli rogorc
materialur-teqnikuri bazis,
aseve saswavlo da samecniero mi-
marTulebis srulyofiTac.
srulad garemontda teqnolo-
giuri fakultetis Senoba, sa-
dac erTian sivrceSi ganTavsda
gamocdebisa da unar-Cvevebis
centri, romelic aRiWurva axa-
li kompiuteruli teqnikiT.
teqnologiur fakultetze ga-
ixsna samrewvelo inovaciebis
laboratoria (fab-labi), rome-
lic saqarTvelos ekonomikisa
da mdgradi ganviTarebis sami-
nistros inovaciebisa da teqno-
logiebis saagentos daxmarebiT
amoqmedda. srulad garemontda
rusTavelis quCaze arsebuli
korpusis meoTxe da mexuTe sar-
Tulebi, mTlianad universitet-
Si moewyo Ria biblioTekebi da
(gagrZeleba me-3 gverdze)
Zvirfaso megobrebo, kolegebo,
studentebo, wels Cveni universiteti
ukve meoTxmoced izeimebs axali sas-
wavlo wlis dawyebas...
gasuli aTeuli wlebis gadmosaxe-
didan, uamravi saTqmeli da warmateba
dagvigrovda, romliTac nebismieri sa-
ganmanaTleblo dawesebuleba Tavs moi-
wonebda: axali akreditirebuli prog-
ramebi, gazrdili studentTa kontigen-
ti, erovnuli Tu saerTaSoriso samec-
niero grantebis, gamogonebebis da pa-
tentebis mateba. Tumca, warmatebebi
damSvidebis safuZvels ar gvaZlevs,
Cvens win axali gamowvevebia, romelTac
pasuxi Wirdeba, pasuxi, romelic Cveni
istoriis Rirseuli gagrZeleba iqneba.
megobrebo, gilocavT axali saiubi-
leo saswavlo wlis dawyebas, visurveb-
di codnis miRebis dauSreteli wyurvi-
li da muxti ar mogvklebodes, kidev
ufro SemarTebiT gveSromos Cveni mo-
mavali, ganaTlebuli Taobis aRzrdis-
Tvis da kidev erTi nabiji gadavdgaT
Cveni qveynis gamTlianebis da gaZliere-
bis rTul gzaze!
naTia wiklaSvili,
profesori
reqtoris moadgile
samecniero dargSi
`axali warmatebebi qveynisa dauniversitetis sakeTildReod~
2 ddeekkeemmbbeerrii
universitetSi diplomirebuli medikosis inglisurenovani
saganmanaTleblo programa amoqmeddaSoTa rusTavelis darbazSi diplomirebuli medikosis erTsafexurian ing-
lisurenovan saganmanaTleblo programaze Caricxul ucxoel studentebTan
Sexvedra gaimarTa. momaval medikosebs swavlis dawyeba mouloces da warmatebe-
bi usurves baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo universitetis reqtoris mo-
valeobis Semsrulebelma merab xalvaSma, aWaris a.r. janmrTelobisa da socia-
luri dacvis ministris moadgilem levan gorgilaZem, sabunebismetyvelo mecni-
erebaTa da jandacvis fakultetis dekanma marina qoriZem da programis xelmZR-
vanelma sofio beriZem. diplomirebuli medikosis inglisurenovani programa
pirveli integrirebuli ucxoenovani kurikulumia regionis qarTul umaRles
saganmanaTleblo sivrceSi da qmnis myar platformas samedicino ganaTlebis in-
ternacionalizaciisa da ucxoenovan saganmanaTleblo sivrceSi integracii-
saTvis.
baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo universitetSi 21 dekemberidan swav-
las iwyebs 35 indoeli studenti, momavali wlidan programaze Cairicxeba 100
ucxoeli studenti.
TanamSromlobis memorandumi poloneTisumaRles saganmanaTleblo dawesebulebebTanbaTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo universitets qvemo sileziis savievo-
dos delegacia ewvia. vroclavis fizikuri aRzrdis sauniversiteto skolis tu-
rizmis kaTedris xelmZRvaneli piotr olesnievCi, vroclavis umaRles sabanko
skolis kancleri marek natali, vice-kancleri barbara scepaniki da mcire saeq-
sperimento-saproduqcio kompaniis warmomdgeneli ivan makravi universitetis
reqtoris movaleobis Semsrulebels merab xalvaSs, reqtoris moadgileebsa da
fakultetebis dekanebs Sexvdnen. poloneTis umaRlesi saganmanaTleblo dawe-
sebulebebis warmomadgenlebi bsu-s saswavlo programebs gaecnen da TanamSrom-
lobis pirobebze SeTanxmdnen. mxareebma memorandums xeli sastumro „hilton
baTumSi“ gamarTuli Sexvedris Semdeg moaweres. dokumenti miznad isaxavs er-
Tobliv saganmanaTleblo programebTan erTad, samecniero proeqtebis ganxor-
cielebasa da gacvliTi programebis amoqmedebas.
xelSekruleba aseve iTvaliswinebs erToblivi konferenciebis, simpoziume-
bisa da seminarebis Catarebasa da gamocdilebis gaziarebas. mxareTa SeTanxme-
biT, daigegma partnior umaRles saganmanaTleblo dawesebulebebs Soris in-
ternetbiblioTekis danergva, saganmanaTleblo, mecnieruli da meTodologiu-
ri literaturis gacvla da gaziareba.
memorandumi saqarTvelos iusticiis saministrosTan
baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo universitetis reqtoris movaleobis
Semsrulebelma merab xalvaSma da saqarTvelos iusticiis ministrma Tea wulu-
kianma TanamSromlobis memorandums moaweren xeli. xelSekrulebis mizania
umaRlesi saganmanaTleblo dawesebulebis samarTlmcodneobis mimarTulebis
saganmanaTleblo programis studentTa profesiuli momzadebis xelSewyoba,
samecniero-saganmanaTleblo meToduri siaxleebis danergva, sajaro leqciebis
Catareba da sxvadasxva saxis kvleviTi da samecniero proeqtebis erToblivi gan-
xorcieleba. memorandumis farglebSi iuridiuli fakultetis studentebi
praqtikasa da staJirebas gaivlian partniori dawesebulebis Sesabamis struq-
turul erTeulebSi.
iniciativa xels Seuwyobs kvalificiuri kadrebis momzadebas, profesiul
ganviTarebas, praqtikuli unar-Cvevebis gamomuSavebasa da srulyofas.
memorandumis gaformebis Semdeg saqarTvelos iusticiis ministrma Tea wulu-
kianma sajaro leqcias waikiTxa vizaliberalizaciis sakiTxze da diskusia gamar-
Ta. vizitis farglebSi, uwyebis pirveli piri iuridiuli fakultetis sasamarT-
lo saimitacio darbazs, kriminalistikis kabinetsa da iuridiul klinikas ewvia.
`jeosel-habi baTumSi~kompania „jeo-
selis“ saganmanaT-
leblo-Semecnebi-
Ti proeqtis „jeo-
sel-habi baTumSi“
prezentacia Ca-
tarda baTumis So-
Ta rusTavelis sa-
xelmwifo univer-
sitetSi. duta
sxirtlaZem kompa-
niis sxva warmo-
madgenlebTan da
eqspertebTan erTad sxvadasxva fakultetis studentebs Tanamedrove teqno-
logiuri miRwevebi, ganviTarebis tendenciebi da maTi efeqtianad gamoyenebis
SesaZleblobebi warudgines. maT aseve isaubres axali Taobis telekomze, smar-
tfonsa da mobilurnternetze, internetsa da socialur mediaze.
universitetSi samrewvelo inovaciebislaboratoria gaixsna
baTumis SoTa rusTa-
velis saxelmwifo uni-
versitetSi saqarTve-
los inovaciebisa da
teqnologiebis saagen-
tosTan gaformebuli
TanamSromlobis memo-
randumis farglebSi
samrewvelo inovaciebis
laboratoria gaixsna.
fablabi xels Seuwyobs
inovaciebis, sainforma-
cio teqnologiebis sfe-
roSi biznesisa da akade-
miuri seqtoris daaxlo-
ebas, gaaRrmavebs stu-
dentebis samuSao gamocdilebas da aamaRlebs maTi dasaqmebis Sanss. inovaciuri
laboratoriis gaxsnis ceremonias universitetis reqtoris movaleobis Sems-
rulebeli merab xalvaSi, aWaris a.r. mTavrobis Tavmjdomare arCil xabaZe, sa-
qarTvelos ekonomikis ministri dimitri qumsaSvili, aWaris a.r. ekonomikisa da
finansTa ministri daviT balaZe, aWaris a.r. umaRlesi sabWos Tavmjdomare av-
Tandil beriZe, qalaq baTumis meri giorgi ermakovi, profesor-maswavleblebi
da studentebi eswrebodnen.
laboratoria aRWurvilia ultra Tanamedrove aparaturiT. fablabSi damon-
taJebuli 3D printerebi, lazeruli mWreli da sxva programirebadi dazga-da-
nadgarebi fizikur pirebsa da kompaniebs produqtis prototipirebis, testire-
bisa da maTi mcire raodenobiT warmoebis saSualebas miscems.
samrewvelo inovaciebis laboratoriaSi nebismier students saSualeba eqne-
ba praqtikul da bazarze orientirebul codnis miRebasTan erTad gaecnos Ta-
namedrove teqnologiur miRwevebs. fablabSi isini proeqtebze imuSaveben baz-
ris lideri kompaniebis mier gamoyofil mentorebTan erTad. garda amisa, mas Se-
saZlebloba eZlevaT Seiswavlon da ganaviTaron proeqtebi axali teqnologiu-
ri mowyobilobebisaTvis.
baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo universitetSi teqnologiuri fakul-
tetis bazaze samrewvelo inovaciebis laboratoria saqarTvelos inovaciebisa
da teqnologiebis saagentos xelSewyobiT gaixsna.
3ddeekkeemmbbeerrii
Tavisufal sivrceebSi ganTavsda inter-
netqselSi CarTuli kompiuterebi, rom-
liTac sargebloba da saswavlo procesi-
saTvis gamoyeneba SeuZlia nebismier stu-
dents. am saswavlo wlisaTvis moewyo fi-
zikis laboratoria da mineraloogiis ka-
bineti. srulad garemontda benzes da-
saxlebaSi arsebuli korpusi, sadac gan-
Tavsda membranuli teqnologiebis kvle-
viTi instituti. mniSvnelovania is faqti,
rom teqnologiuri fakultetis agraru-
li mimarTulebis studentebisaTvis sas-
wavlo procesi swored aq gadmovitaneT,
riTac gavaumjobeseT maTi saswavlo pi-
robebi. garemontda da axali aparaturiT
aRiWurva stomatologiuri klinika. uni-
versitetSi Seiqmna uwyveti ganaTlebis
centri, romelic uzrunvelyofs mokle-
vadiani treining-kursebis ganxorciele-
bas da fsiqologiuri klinika.
saswavlo procesis srulyofisaTvis
universitetSi dainerga eleqtronuli
marTvis sistema, rac saswavlo da admi-
nistraciuli registraciis, swavlebisa
da Sefasebis srulyofas Seuwyobs xels.
sauniversiteto menejmentis srulyofi-
saTvis ki dainerga saqmiswarmoebis eleq-
tronuli sistema, ramac xeli Seuwyo sa-
universiteto dokumentaciis mobilo-
basa da operatiulobas. swavlebisa da
swavlis xarisxis gasaumjobeseblad Se-
moviReT Sefasebisa da swavlebis meTo-
debis axali sistema, ramac ganapiroba
studentebis meti CarTuloba saswavlo
procesSi da maTi dabruneba auditori-
ebsa da biblioTekebSi. garda saswavlo
procesisa Cvenma studentebma mniSvne-
lovan warmatebebs miaRwies kulturisa
da soirtis sferoSic. am mxriv aRsaniS-
navia Teatraluri dasis gastrolebi pa-
rizsa da TbilisSi da futzalis gundis
warmatebebi. wlebis Semdeg universi-
tetSi isev amoqmedda Sejibrebebi man-
sankanSi.
2015 wels mniSvnelovani xelSekru-
lebebi gaformda ucxoeTis sxvadasxva
saswavlo dawesebulebasTan, romelTa
Soris gamovyofdi poloneTis respub-
likis qvemo sileziis samTavrobo dele-
gaciis inicirebiT gaformebul urTier-
TTanamSromlobis memorandums. sul
ramdenime dRis win ki gaformda urTier-
TTanamSromlobis memorandumi saqarT-
velos iusticiis saministrosTan, rome-
lic, ministris TqmiT, iqneba yvelaze
qmediTi da praqtikaze orientirebuli
memorandumi.
universiteti aqtiurad agrZelebs
TanamSromlobas aWaris ganaTlebis,
kulturisa da sportis saministrosTan
sajaro leqciebisa da sazafxulo sko-
lebis organizebis mimarTulebiT. am
qveprogramebis farglebSi warmatebiT
ganxorcielda saerTaSoriso sazafxu-
lo skolebi korpuslingvistikasa da
ekologiaSi da Catarda sajaro leqciebi
samarTalmodneobis, fsiqologiisa da
literaturis mimarTulebiT.
piradad me aqtiurad viyavi CarTuli
TiToeul am procesSi da mimaCnia, rom
mxolod erTiani ZalisxmeviT gaxda Se-
saZlebeli am warmatebebis miRweva. aqve
isic unda aRvniSno, rom Cven ufro didi
nabijebisaTvis vemzadebiT. momavali
wels universitets programuli akredi-
taciis gavla uwevs. mimdinare wels Cven
daviwyeT programebis gadaxalisebaze da
srulyofaze zrunva. ZiriTadi samuSaoe-
bi ukve Catarebulia da imedi maqvs er-
Tad SevZlebT am mniSvnelovani etapis
gadalaxvasac.
arc materialur-teqnikur bazaze
zrunvas vwyvetT. momaval wels dasrul-
deba rusTavelis quCaze arsebuli kor-
pusis sruli reabilitacia, riTac Seiqm-
neba Tanamedrove standartebis saswav-
lo sivrce. sasixaruloa is faqtic, rom
saqarTvelos ganaTlebisa da mecniere-
bis saministros mier dagvimtkicda
1milion 100 aTasi laris odenobis Tanxa
agraruli da membranuli teqnologiebis
mimarTulebis laboratoriis SesaZenad,
rac xels Seuwyobs rogorc samecniero
kvlevebis warmoebas, aseve saswavlo
procesis srulyofas agraruli mimar-
TulebiT.
dasasrul minda damdegi Soba- axali
weli mivuloco sruliad saqarTvelos,
mis TiToeul moqalaqes, aWaras, Cems
mSobliur universitets, mis TiToeul
students, profesor-maswavlebels, Ti-
Toeul TanamSromels. vusurvo sikeTe,
sixaruli, warmateba da bedniereba, oja-
xebis siZliere da janis simrTele. Cven
mniSvnelovani weli gvelodeba da minda
gisurvoT axali warmatebebi qveynisa da
universitetis sakeTildReod. mjera,
rom Cven erTad, erTiani ZalisxmeviT
axal simaRleebze avalT da momaval
wels kidev ufro didi warmatebebiT Se-
vegebebiT.
baTumis SoTa rusTavelis
saxelmwifo universitetis
reqtoris movaleobis
Semsrulebeli
mmeerraabb xxaallvvaaSSii
(dasawyisi pirvel gverdze)
marTalia, CemTvis axali wlis mosvlas uk-
ve bavSvobis emociuri gancdebi, idumaleba
da Tovlis babuas molodini aRar axlavs,
magram gansakuTrebuli elferiTa da brwyin-
valebiT maincaa Semosili.
vulocav Cems mSobliur da sayvarel uni-
versitets, Cems megobrebs, Cems saqarTvelos
damdeg - 2016 wels. poeturi warmosaxva ma-
inc ar meSveba da roca, xandaxan Rame SemeR-
viZeba, fiqrebi ugzoukvlod wamiyolieben...
maRali ca idumalebis gancdas aRviZebs...
mgonia, sadaca zanzalakebilis wkrialiT Ca-
miqrolebs ciuri, irmebSebmuli marxili da
Tovlis babua keTili, Tbili RimiliTa da
mzeriT gadmomxedavs, mere yvela im adamians,
didsa Tu pataras estumreba, romelTac sje-
raT saswaulisa. andre moruasi ar iyos: ,,ro-
mantika da romantizmi xom mudam iarsebebs
imaTTvis, vinc amis Rirsia“.
bednier axal wels vusurveb Cems mSobli-
ur universitets, mis kedlebSi Rirseulad da Cemi profesiisadmi uzomod didi
siyvaruliT gavatare Cemi cxovrebis 31 saukeTeso weli, arc universitetidan mom-
klebia siyvaruli, amitomac vrCebi dRemde misi erTguli, moyvaruli da pativism-
cemeli.
Cemo Zvirfasebo, leqtor-maswavleblebo, aspirantebo da rac mTavaria, stu-
dentebo, Cveni qveynis Rirseuli momavali Tqvens xelTaa, amitomac, minda gisur-
voT janmrTeloba, codnis gadacemisa Tu dauflebis dauokebeli wyurvili, axali
simaRleebisa Tu warmatebebisken swrafva. dae, ramdeni fifqic cas Camoswydeba am
axal 2016 wels imdeni sixaruli, bedniereba da gamarjveba Tqven da sruliad saqar-
Tvelos, Cemo kargebo.
bela qeburia,
poeti da sazogado moRvawe `oles“, marika baraTaSvilis,
`uqimerionis“, zurab gorgilaZis, `poeziis dRe- SoTaobis“
da ilia WavWavaZis premiebis laureati
Congratulations to Batumi State University onachieving its 80th anniversary. This milestone of-fers a wonderful opportunity to reflect upon theUniversity’s history and the important contributi-ons it has made to the personal and academic de-velopment of many students, past and present. Asyou mark 80 years of success, you have every rea-son to be proud of the University’s past and exci-ted about its future. I am certain that Batumi Statewill continue its vocation of preparing students toengage successfully with the world for many yearsto come.
maikl vikersi
vulocav baTumis saxelmwifo universi-
tets 80 wlis iubiles. es mrgvali TariRi
mSvenier SesaZleblobas gvaZlevs rom Sevafa-
soT universitetis itoria da misi mniSvnelo-
vani roli mravali studentebis akademiur da pirovnul ganviTarebaSi,
rogorc warsulSic da aseve dResac. Tqven aRniSnavT universitetis 80
wlis warmatebebs da Tqven yvela ufleba gaqvT iamayoT misi warsuli miRwe-
vebiT da imedianad SehyurebdeT momavals. me darwmunebuli var, rom baTu-
mis universiteti gaagrZelebs Sromas raTa momavalSic warmatebiT moamza-
don studentebi garesamyaroSi TavianTi wvlilis Sesatanad.
Professor Michael VickersJesus College
Oxford OX1 3DW
aWaris a.r. ekonomikisa da finansTa mi-
nistri daviT balaZe baTumis SoTa rusTve-
lis saxelmwifo universitetis reqtoris
movaleobis Semsrulebels merab xalvaSs,
ekonomikisa da biznesis fakultetis stu-
dentebsa da profesor-maswavleblebs Sex-
vda. uwyebis pirvelma pirma momaval ekono-
mistebs saministros proeqtebi da samomav-
lo perspeqtivebi gaacno. baTumSi saqarT-
velos finansTa saministros akademiis fi-
lialis bazaze Seiqmneba gadamzadebis
programa, sadac ekonomikis mimarTulebi-
sa da sxvadasxva specialobis studentebi
sajaro seqtorSi dasaqme-
bisaTvis saWiro Teoriul
da praqtikul kurss gaiv-
lian. Sexvedris farglebSi
ekonomikisa da biznesis fa-
kultetis dekanma vladi-
mer Rlontma da aWaris a.r.
ekonomikisa da finansTa mi-
nistrma daviT balaZem Ta-
namSromlobis memorandums
moaweres xeli.
mxareTa SeTanxmebiT,
ekonomikisa da biznesis sa-
ganmanaTleblo programe-
bis studentebi praqtikasa
da staJirebas gaivlian partnior dawese-
bulebaSi. iniciativa xels Seuwyobs kvali-
ficiuri kadrebis momzadebas, profesiul
ganviTarebas, praqtikuli unar-Cvevebis ga-
momuSavebasa da srulyofas. xelSekrule-
bis mixedviT, fakultetis profesor-mas-
wavleblebi xels Seuwyoben saministros sa-
finanso-ekonomikuri samsaxurebis sajaro
mosamsaxureebis kvalifikaciis amaRlebas
da aqtiurad CaerTvebian uwyebis iniciati-
viT Catarebul socialur kvlevebSi.
ffrraanngguullii iinnssttiittuuttiiss aattaaSSeess vviizziittiifranguli institutis saelCos ataSe sauniversiteto da samecniero TanamSromlobis sa-
kiTxSi kola kabrieli saqarTvelos franguli institutis lingvisturi da saganmanaTleblo
programebis koordinator qeTevan qurcikiZesTan erTad baTumis SoTa rusTvelis saxelmwi-
fo universitets ewvia. reqtoris movaleobis SemsrulebelTan merab xalvaSTan, saerTaSori-
so urTierTobaTa da strategiuli ganviaTrebis samsaxuris ufrosTan nana yurSubaZesTan,
humanitarul mecnierebaTa fakultetis dekanTan marina giorgaZesTan da franguli filolo-
giis mimarTulebis xelmZRvanelTan natalia surgulaZesTan gamarTul Sexvedraze stumarma
samomavlo gegmebze isaubra. daigegma gacvliTi programebisa da mobilobis xelSewyoba, eras-
mus+-is partnior universitetebTan TanamSromlobis damyareba da safrangeTis universite-
tebTan memorandumis gaformeba. mxareTa SeTanxmebiT, samagistro programebis yvela mimar-
Tulebis studentebisaTvis amoqmeddeba safrangeTis mTavrobis mier gamoyofili stipendie-
bi, SemuSavdeba da ganxorcieldeba erToblivi proeqtebi.
vizitis farglebSi franguli institutis ataSe sauniversiteto da samecniero TanamS-
romlobis sakiTxSi kola kabrieli franguli departamentis profesor-maswavleblebs Sexvda
da franguli filologiis saganmanaTleblo programebs gaecno. RonisZiebis dasrulebis Sem-
deg, kola kabrielma saerTaSoriso gamocda „DELF“-is monawile baTumis sajaro da kerZo sko-
lebis moswavleebs sertifikatebi sazeimod gadasca.
TTaannaammSSrroommlloobbiiss mmeemmoorraanndduummii eekkoonnoommiikkiissaa ddaa ffiinnaannssTTaa ssaammiinniissttrroossTTaann
`axali warmatebebi qveynisa da universitetis sakeTildReod~
4 ddeekkeemmbbeerrii
_ batono mamia, Tqven pir-
velkurselebs aswavliT. aqedan
gamomdinare, rogor SeafasebT
qarTuli enis swavlebis dones
sajaro skolebSi?
_ pirvelkurselebs, momaval
filologebs vaswavli ,,akademiur
weras“; bunebrivia, vakvirdebi
qarTuli enis maTi codnis dones...
skolebSi qarTuli enis swavlebi-
sadmi midgoma unda Seicvalos. wi-
naT, rodesac sajaro skolaSi
`qarTuli ena~ calke sagnad iswav-
leboda mexuTe-merve klasebSi,
iwyeboda fonetikis sakiTxebiTa
da mTavrdeboda rTuli winadade-
biT, rodesac abiturienti weriT
da zepir gamocdas abarebda qar-
Tul enasa da literaturaSi, uf-
ro momzadebuli pirvelkursele-
bi modiodnen umaRles saswavle-
belSi, Sesabamisad, Cvenc sxva dat-
virTviT vmuSaobdiT, dRes sxva re-
aloba gvaqvs. qarTuli enis swav-
leba sajaro skolebSi unda aRd-
ges Tavis uflebebSi, calke sagnad
unda Sevides saganmanaTleblo
programebSi... unda Sedges Sesaba-
misi saxelmZRvaneloebi. CvenSi
aris qarTuli enis saxelmZRvane-
loebis Sedgenis didi tradicia:
Cvens Taobas, ufro axalgazrdeb-
sac, gvaxsovs akad. akaki SaniZisa da
prof. leo kvaWaZis saxelmZRvane-
loebi, romliTac Taobebi gaizar-
da... axal saxelmZRvaneloebSi gaT-
valiswinebuli unda iqnas arsebu-
li gamocdileba. dasaSvebad mig-
vaCnia Zveli saxelmZRvaneloebis
xelaxali gamocemac, pirvel etap-
ze mainc. meorecaa da - kiTxvas un-
da SeaCvios skolam mozardi. zoga-
dad, gadaveCvieT kiTxvas, rac Ta-
visTavad safuZvelia enis Rrma
codnisa. univesitetSi swavlebis
dones garkveulad gansazRvravs
skola, mxedvelobaSi gvaqvs, ram-
denad momzadebuli axalgazrdoba
modis universitetSi.
_ Tqveni TvalTaxedviT, ra
mdgomareobaSia dRes qarTuli
ena?
_ mSobliuri enisadmi damoki-
debuleba Cveni epoqis problemaa,
Tumca ara mxolod Cveni epoqis. Tu
Cvens istorias gavixsenebT, saqar-
TveloSi qarTul enas sxva drosac
gasWirvebia. Sors wasvla ar dagv-
Wirdeba, gavixsenoT me-19 saukune,
gansakuTrebiT, 60–iani wlebi, qar-
Tuli enis reforma, mamaTa da
SvilTa `brZola...~ qarTul enas
uWirs dResac, iseve, rogorc
uWirda Zvelad. gavixsenoT akaki
wereTlis erTi naTqvami `baSi–aCu-
kidan~: darbaisluri qarTuli
sparsulma Seqaqanebam Secvalao
kaxeTSi... araferi Secvlila Cvens
cnobierebaSi: dResac karg tonad,
`maRali ganaTlebis“ maCveneblad,
iTvleba saubarSi ucxouri sityve-
bis gamoyeneba. Tumca me Tu
mkiTxavT, barbarizmebis gamoyene-
ba srulebiTac araa ganaTlebis
maCvenebeli, ufro piriqiTaa saqme.
da kidev, nuravin ifiqrebT, rom
vinmem saubarSi ucxouri leqsika
Tu gamoiyena, `gaamdidra~ mSobli-
uri qarTuli, sxvebis azriT, kidev
`daabinZura~ ena. enis istoria
gviCvenebs, rom individebis mier
ucxouri leqsikis gamoyeneba,
srulebiTac ar niSnavs, rom enaSi
es sityvebi Semovida da damkvidr-
da. sityvis gamoyenebidan sesxebam-
de grZeli gzaa gasavleli. Tu ar
sWirdeba, ena ar miiRebs ucxo
sityvas, maleve `moinelebs~ da da-
iviwyebs, Tumca aseTi `gaqnevli
sityvebi~ (sintagma qobuleTel
muhajirTa STamomavals ekuTvnis
– m.f.) darCeba dRevandeli presis
enaSi, rogorc dokumenti Cveni
kulturisa, Cveni ganaTlebisa, uf-
ro ukulturobisa da gau-
naTleblobisa.
qarTuli saliteratu-
ro enis problemebi mxolod
barbarizmebiT ar Semoifr-
gleba. qarTulad sworad
wera da swormetyveleba
gviWirs qarTvelebs. dastu-
rad Cveni presis enac ga-
modgeba. aqve gavixseneb erT
saintereso wigns, ramdenime
wlis win rom daistamba Cven-
Tan. mxedvelobaSi maqvs
qalbaton meri cincaZis naS-
romi ,,qarTulad xsnilad
ubnobdi“ (baTumi, 2013 we-
li). wigni qarTuli presis
enaze avtoris xangrZlivi
dakvirvebis Sedegia. saqmis
Rrma codniTa da Cveuli
profesionalizmiT aRwers
mkvlevari arsebul realo-
bas. ra saxis Secdomas aRar
Sexvdeba kaci: uzustobani gvxvde-
ba enobrivi ierarqiis yvela done-
ze... aseTi wignebis daweris saWi-
roeba rom ar iarsebebs, maSin qar-
Tuli enis mdgomareoba misaRebi
da damakmayofilebeli iqneba. Tum-
ca enas moyurade yovelTvis unda
hyavdes. ena mudmivi zrunvis sagani
unda gaxdes...
iciT ra? mSobliuri enis siw-
mindis dacva TiToeuli qarTvelis
valia. yvela Taobam unda daicvas
mSobliuri ena da Seuryvneli ga-
dasces momaval Taobas. da kidev
erTi ram: Tu Zalian gauWirdeba sa-
qarTveloSi qarTvelebisagan qar-
Tuls, mjera, rom isev gamoCndebi-
an eriskacebi, isev gaimarTeba kama-
Ti mamaTa da SvilTa Soris da ena
`daubrundeba ganviTarebis swor
gzas.~
barem aRvniSnav, rom qarTuli
enisadmi zrunvis dadasturebaa ka-
noni ,,qarTuli enis Sesaxeb’’, rome-
lic ramdenime Tvis win miiRo sa-
qarTvelos parlamentma qarTuli
inteligenciis mowinave nawilis
inicirebiT... axla mTavaria am ka-
nonis ganxircieleba. saamisod ki
erma da berma unda izrunos.
miuxedavad imisa, rom dRes
uWirs qarTul enas, mjera, rom Cve-
ni Taoba, zogadad, qarTuli sazo-
gadoeba, SeZlebs, daicvas igi: da-
icvas misi siwminde da gadasces
momaval Taobas. es Cveni Taobis is-
toriuli valicaa.
_ axalgazrdebis metyveleba-
ze SeiniSneba socialuri qsele-
bisa Tu Tanamedrove teqnologi-
uri miRwevebis gavlena. ukve maT-
Tvis Cveulebrivi leqsikuri er-
Teulia: „vpostav“, „vmesijob“,
„valaiqeb“, „damiqolinge“ da
mravali sxva. Tqveni azriT, ra
konkretul Sedegamde SeiZleba
migviyvanos aman da ra qmediTi na-
bijebis gadadgmaa saWiro mis aR-
mosafxvrelad?
_ diax, socialuri qselebisa
Tu Tanamedrove teqnologiuri
miRwevebis gavlena axalgazrdebis
(Tumca ara marto axalgazrdebis)
metyvelebaze, vfiqrob, bunebrivi
movlenaa. Cven xom informaciul
sazogadoebaSi gvixdeba cxovreba.
axalma teqnologiebma axali sity-
vebi moitana, romlebic enaSi Semo-
vida da ,,damkvidrebas cdilobs“,
magram davijeroT, yvela ver damk-
vidrdeba, ena mxolod imas miiRebs,
rac esaWiroeba funqcionirebi-
saTvis, sxvas uaryofs. ra konkre-
tul Sedegebamde SeiZleba migviy-
vanos am procesma? es aris enaSi
barbarizmebis Semosvlis erTi gza,
sxvaTaSoris, Ria da usazRvro.
procesis TviTdinebaze miSveba ar
argebs Cvens enas. bunebrivia, dar-
gis specialistebma lingvistebTan
erTad unda SeimuSaon Sesabamisi
terminebi, upirvelesad, qarTuli
enis leqsikur fondSi unda daZeb-
non saWiro leqsikuri erTeulebi,
saWiroebis SemTxvevaSi ki rekomen-
dacia nasesxeb terminebsac gauwi-
on. Tqvens mier CamoTvlili ,,neo-
logizmebidan“: „vpostav“, „vmesi-
job“, „valaiqeb“, „damiqolinge“...
romeli SerCeba xval enas, Zneli
saTqmelia, SeiZleba arc erTi, Se-
iZleba ramdenime. jerjerobiT
`valaiqebT“, `vpostavT~, `vmesijo-
bT“... vnaxoT, SeiZleba, momavalSi
`moviwonoT~, `gaviziaroT“, `weri-
li mivweroT“... SeiZleba, `davpos-
toT“ kidec. aq mTavaria, swori
midgoma; pirvel rigSi srulad un-
da iqnas gamoyenebuli qarTuli
enis SesaZleblobebi, Semdeg mo-
viSvelioT sxvaTa ena.
_ qarTuli enis xvalindeli
dRe...
_ qarTuli ena qarTvelTa
identobis upirvelesi niSania, mi-
si xvalindeli dRec qarTvelTa
momavalzea damokidebuli. sa-
kiTxi ase daismis: iarsebebs qarT-
veli eri, iarsebebs qarTuli enac!
bunebrivia, qarTuli ena gaagrZe-
lebs gzas momavalSi mis matare-
bel erTan erTad: saukuneTa siRr-
midan momavali usasrulobisaken...
qarTuli ena samyaros kulturu-
li mozaikis, mravalferovnebis,
nawilia da darCeba aseTad. barem
vityvi, rom samyaro imitomacaa
lamazi, rom mravalferovania. am
mravalferovnebaSi qarTuls sa-
kuTari adgili uWiravs. tyuilad
fiqroben, rom es mravalferovne-
ba odesme moiSleba. istorias amis
cdebi axsovs, Tumca yvela cda
marcxiT dasrulda. istoriis ga-
mocdilebas Tu gaviTvaliswinebT,
xvalindeli dRe qarTuli enisa na-
Telia. es zogadad, axla konkre-
tuladac: zemoT vTqvi da vimeo-
reb: skolebSi qarTuli enis swav-
leba unda aRdges Tavis uflebeb-
Si, qarTvelebma meti unda vizru-
noT, rom ukeTesad vflobdeT
mSobliur enas: viswavloT ucxou-
ri enebi, magram upirvelesad qar-
Tuli; kiTxvasgadaCveulebi kiTx-
vas unda miveCvioT, presam, saxel-
mwifo dawesebulebma unda izru-
non qarTuli enis siwmindis dasa-
cavad... unda aRdges qar-
Tuli saliteraturo enis
normebis SemuSavebasa da
dacvaze saxelmwifo kont-
roli. Tu problemas erTi-
anad mivudgebiT, yvela sa-
Wirboroto sakiTxi mog-
vardeba. mTavari eris ne-
baa!
_ batoni mamia faRa-
vas erTi Cveulebrivi
dRis istoria...
_ arasodes mifiqria,
odesme Tu Cemi erTi dRis
istoriis gaazreba damWir-
deboda. ra giTxraT, dRee-
bi erTmaneTs hgavs, ojaxi,
universiteti, leqciebi...
Tavisufali dro TiTqmis
ar maqvs, Tumca mainc va-
xerxeb, ,,movparo’’ saqmes
dro da megobrebTan Tu
ojaxis wevrebTan gavataro ramde-
nime saaTi. miyvars, mexerxeba da
msiamovnebs kidec saojaxo saqmis
keTeba. vwer umetesad RamiT, roca
ojaxSi yvelas sZinavs da simSvidea.
ise, yovelgvar pirobebSi SemiZlia
vimuSao, xmaurSi, siciveSi...
_ Tqveni winasaaxalwlo sur-
vilebi...
_ axla im asakSi ara var, rom
Tovlis babuas werili gavugzavno
Cemi survilebis CamonaTvaliT,
Tumca survilebi mec maqvs: minda
rom simSvide iyos qveyanaSi, Cveni
Svilebis Taoba dalagebul qveya-
naSi cxovrobdes, karg, rogorc ax-
la amboben, xarisxian ganaTlebas
Rebulobdes qarTul universite-
tebSi da sakuTari SesaZleblobe-
bis realizacias sakuTar qveyanaSi
axerxebdes. visurvebdi, yvela
ojaxSi iyos xvavi da baraqa, yvela
ojaxs bednieri axali weli gauTen-
des da Cemsac... kidev ra giTxraT,
survilebsa da saocnebos ra dau-
levs kacs, magram yvelafers Tov-
lis babuas xom ar movTxovT?
_ rogor miulocavT damdeg
Soba axal-wels baTumis SoTa
rusTavelis saxelmwifo univer-
sitets?
_ universiteti Cemi meore
ojaxia. damdeg Soba–axal wels vu-
locav Cems mSobliur universi-
tets, mis koleqtivs, studento-
bas. visurveb, Cvenma universitet-
ma ukeTesad Seasrulos is misia,
rac mas akisria da rasac asruleb-
da ganvlili oTxmoci wlis ganmav-
lobaSi; visurveb, Cvenma studen-
tebma Cvens universitetSi miiRon
kargi ganaTleba da gaikvlion gza
cxovrebaSi; visurvebdi, Cemma ko-
legebma Seqmnan axali da saintere-
so naSromebi; visurveb, gaRrmav-
des dialogi studentsa da profe-
sors Soris; visurvebdi, Cvenma nak-
vlevebma Tavisi kvali daamCnios
qarTuli mecnierebis ganviTare-
bas... ra giTxraT, bednieri axali
weli gaTenebodes baTumis SoTa
rusTavelis saxelmwifo universi-
tets...
enis siwmindis dacva TiToeuli qarTvelis valia
imedebiT aRsavse damdegaxal wels gilocavT!
CemTvis, rogorc baTumis
SoTa rusTavelis saxelmwifo
universitetis 1954 wels kurs-
damTavrebulisa da am universi-
tetSi aTeuli wlebis manZilze
momuSave leqtorisaTvis, metad
Zvirfasi da sasiamovno movale-
obaa damdegi 2016 weli mivulo-
co mSobliuri universitetis
mTel koleqtivs-studentobas,
leqtor–maswavlebelTa Semad-
genlobas, teqnikur personals,
yvelas vinc universitetis sa-
darajoze dgas da mas emsaxure-
ba, vinc ZalRones ar iSurebs mi-
si saxelisa da RirsebisaTvis,
misi avtoritetis amaRlebi-
saTvis.
baTumis universitetisaTvis metad warmatebuli iyo gasuli,
2015 weli. es weli yvela universitetelsa da gulSematkivars da-
amaxsovrdeba rogorc misi daarsebis 80 wlisTavis weli, romel-
mac maRal sazeimo viTarebaSi Caiara da farTo warmomad-
genlobiT aRiniSna. es ki universitetis, misi yvela TanamSromlis
didi Zalisxmevisa da garjis Sedegi iyo. baTumis universitetis
am warmatebebSi didia im samecniero dawesebulebebis-kvleviTi
institutebis wvlili, romlebic 2011 wlidan am universitetis
daqvemdebarebaSia, maT Sorisaa niko berZeniSvilis instituti,
romelmac kargi maCveneblebiT daamTavra gasuli weli.
gisurvebT yovelive saukeTesos, razec yoveli Tqvengani oc-
nebobs. dovlaTiani da xvav-baraqiani yofiliyos axali weli Tqve-
ni da Cveni ojaxebisaTvis, mTeli qveynisaTvis. 2016 weli yofili-
yos dasawyisi imisa, rom qarTvel kacs sxvagan ar dasWirdes gadax-
vewa. es weli yofiliyos CvenTvis zneobrivi, gonieri da sulieri
amaRlebisa, axali etapis dasawyisisa saqarTvelos gamTlianebisa
da gaZlierebis gzaze.
nodar kaxiZe
niko berZeniSvilis institutis eTnologiisa da
sociologiuri kvlevis ganyofilebis ufrosi,
istoriis mecnierebaTa doqtori, institutis
samecniero sabWos Tavmjdomare.
25.XII. 2015 weli
qarTuli enis siwmindis dacva TiToeuli qarTvelis valia. „mjera, rom isev gamoCn-
debian eriskacebi, isev gaimarTeba kamaTi mamaTa da SvilTa Soris da ena `daubrunde-
ba ganviTarebis swor gzas,“ _ gulistkiviliT aRniSnavs profesori mamia faRava, ro-
melic amavdroulad universitetelebs damdeg Soba-axal wels ulocavs.
5ddeekkeemmbbeerrii
upirvelesad vulocav qalbaton
meris iubiles! mniSvnelovani Tari-
Ria, aqedan 60 welze meti universite-
tis kedlebSi. ganvlilia grZeli Se-
moqmedebiTi Ziebis gza, aRsavse fiq-
riT, garjiT, zrunviTa da... zogjer
brZoliTac (Cveni gza yovelTvis ia-
vardiT araa mofenili, xandaxan ekali
da baZgic wamogvedeba xolme, ras vi-
zamT...), magram, upirvelesad, Sromi-
Ta da fiqriT.
qalbatoni meris cxovrebis erT
mxares, samecniero moRvaweobas Seve-
xebi mxolod, magram Cemi saubari
calmxrivi iqneba, Tu ar visaubreb
iubilaris savele-SemkreblobiT saq-
mianobaze. velze masalebis Sekreba
da kvleva erTian procesad warmog-
vidgeba.
yvelaferi imiT daiwyo, rom stu-
dentobis wlebSi q-ni meri Sexvda di-
debul maswavlebelsa da damrige-
bels baton kona gigineiSvils, rome-
lic gasuli saukunis 50-ian wlebSi
baTumis pedinstitutSi moRvaweobda
da romelmac Caunerga momaval
mkvlevars qarTuli enisa da samecnie-
ro Ziebis siyvaruli. xSirad axseneb-
da CvenTan saubarSi qalbatoni meri
baton konas, rogorc didebul leq-
torsa da gulisxmier adamians. am gax-
senebas ucremlod arasodes Cauv-
lia...
pirveli Sroma studentobis wleb-
Si dawera batoni konas xelmZRvane-
lobiT: ,,dakvirvebani baTumis mkvid-
rTa metyvelebaze“ (1952 weli. moxse-
nebad waikiTxa saqarTvelos ssr stu-
dentTa IV samecniero konferenciaze
stalinirSi, awindel cxinvalSi). 1952
wlidan unda daviwyoT meri cincaZis
samecniero muSaobis aTvla.
gansakuTrebiT msurs aRvniSno
axalgazrda mkvlevris naSromi: ,,kir-
naT-maradidis metyvelebis Tavisebu-
rebani“ (bpi studentTa Sromebi, I,
1954 weli). am SromiT qalbatonma me-
rim qarTul saenaTmecniero sazoga-
doebas amcno sruliad axali, gansa-
kuTrebuli struqturuli da leqsi-
kuri Taviseburebebis mqone dialeq-
tis Sesaxeb, Tumca jer Sors iyo
,,axal dialeqtamde, “ mkvlevari kir-
naT-maradidis metyvelebas qvemoaWa-
rulis nawilad miiCnevda. mizezi ad-
vili misaxvedria, dasaxelebuli sof-
lebi xom aWaris ar administraciul
sazRvrebSia. meorecaa da imxanad ara-
vin icoda, rogor ,,vazirobdnen“ kir-
naT-maradids zemoT Woroxis ayole-
baze...
barem aRvniSnav, rom 1951 wels me-
ri cincaZem kirnaTsa da maradidSi Ca-
iwera dialeqtologiuri da folk-
loruli teqstebi, romelic TiTqmis
50 wlis Semdeg, 1998 wels daibeWda
,,qarTuli enis struqturis sakiTxe-
bis“ VII tomSi. q-ni meris mier Caweri-
li teqstebi sando wyaroa klarjuli
dialeqtis Sesaswavlad, Tundac imi-
tom, rom igi am xeobis mkvidris mie-
raa Cawerili, romelic zedmiwevniT
aRiqvamda TanasoflelTa metyvele-
bas. ar Sevcdebi, Tu vityvi, rom kar-
gad SeZlo sruliad axalgazrda
mkvlevarma sakvlevi soflebi metyve-
lebis surnelis qaRaldze gadatana.
ukve kalamnacadi mkvlevari Cai-
ricxa qalbatoni meri Tsu aspirantu-
raSi ,,Zveli qarTuli enis“ specialo-
biT. samecniero xelmZRvanelad dau-
niSnes saqarTvelos mecnierebaTa
akademiis wevr-korespodenti, pro-
fesori ilia abulaZe, Zveli qarTuli
da Zveli somxuri enebis aRiarebuli
mkvlevari. unda aRiniSnos, rom imxa-
nad Tsu Zveli qarTuli enis kaTed-
ras xelmZRvanelobda akademikosi
akaki SaniZe. misi meTvalyureobiT os-
tatdebodnen axalgazrda mkvlevrebi
qarTul filologiaSi. SeamCnia ba-
tonma akakim aspirantis kvleva-Ziebis
unari da SesTavaza TbilisSi darCena
da muSaobis iq gagrZeleba... mogexse-
nebaT, aseTi SeTavazebebi SemTxveviT
ar keTdeboda.
sakandidato disertacia moamzada
da daicva ioane sinelis ,,klemaqsis“
(saTnoebis kibe) qarTul Targmaneb-
ze. vityviT, rom Zveli qarTuli enis
es mniSvnelovani Zegli dResac elo-
deba dRis sinaTles.
50-iani wlebis bolos q-ni meri Ta-
namSromlobs saqarTvelos mecniere-
baTa akademiis axladgaxsnil baTumis
samecniero-kvleviT institutTan,
monawileobs savele eqspediciebSi. me
gamomiyenebia mis mier Cawerili zemo-
aWaruli (faCxa, Zmagula) masalebi,
rogorc sando wyaro samxruli kilo-
ebis Sesaswavlad (ix. bskif, 7, 1958).
Cveni Sexvedra, rogorc leqtori-
sa da studentisa Sedga 1977-78 sas-
wavlo wels: ,,qarTuli saliteratu-
ro enis istoriis“ kursi wagvikiTxa
qarTuli enisa da literaturis spe-
cialobis IV kurss, SemoqmedebiTi
Sexvedra-TanamSromloba ki daiwyo
gasuli saukunis 90-ian wlebSi. da-
viwyeT imiT, rom 1994 wels Camovaya-
libeT ,,istoriul-filologiuri
kvlevis laboratoria“ romlis prio-
ritetad ganisazRvra Woroxis auzis
istoriuli qarTuli qveynebis _ aWa-
ra, SavSeTi, klarjeTi, tao, speri da
lazeTis kvleva. damuSavda kvlevis
programac: istoria _ doc. abel
surgulaZe, arqeologia _ prof. ami-
ran kaxiZe, eTnografia _ istoriis
mecnierebaTa kandidati nodar kaxi-
Ze, folklori _ doc. elguja maka-
raZe, dialeqtologia, doc. mamia fa-
Rava. laboratoriis organizacias
xelmZRvanelobda universitetis
reqtori batoni aziz axvlediani. la-
boratoriaSi moviwvieT qalbatoni
meri cincaZec. 1995 wels laborato-
riis wevrebma movawyveT pirveli kom-
pleqsuri eqspedicia taoSi. eqspedi-
ciis SemadgenlobaSi iyvnen: m. cinca-
Ze, l. Tandilava, el. makaraZe, r. dia-
samiZe, m. faRava (xelmZRvaneli) da
mZRoli tariel niJaraZe. eqspediciis
wevri iyo batoni nodar kaxiZec, bo-
lo momentSi avadmyofobis gamo ve-
Rar SeZlo wamosvla. Zneli dro iyo.
baton azizs unda vumadlodeT am eqs-
pediciis organizebas: jer gaWirve-
biT gamonaxa eqspediciisaTvis saxs-
rebi, Semdeg _ baTumis sazRvao
ports Txova mikroavtobusi Cvens
samgzavrod... ori kvira istoriul
taoSi vimuSaveT, bina taos awindel
,,dedaqalaqSi“ iusufelSi, parxlis-
wyalze gadadgmul sastumro ,,aidin-
Si“ davideT. CaviwereT mniSvnelovani
masalebi, romelic mogvianebiT, 2005
wels davbeWdeT ,,krebulis“ V tomSi
leqsikoniTa da mcire ganmartebiT.
eqspediciis wevrebs arasodes dag-
vaviwydeba taos eqspedicia, taoele-
bi da taos materialuri kulturis
Zeglebi. gansakuTrebiT gamovarCev-
di eqspediciis erT dRes, fexiT rom
gaviareT gza eliasxevidan bowminda-
ze da iqedan cucekariT CamovediT
eliasxevSi, sadac gvelodeboda man-
qana. uWirdaT Cvens qalbatonebs (arc
Cven viyaviT ukeTes dReSi), magram ar
dauwuwuniaT. viwro bilikebiT cno-
biswadiliT miviwevdiT win eliasxe-
veli rejebis megzurobiT...
qalbaton merisTan erTad araer-
Ti naSromi maqvs gamocemuli, maT So-
ris monografiebi ,,samxruli kiloebi
da qarTuli samwerlobo ena“ (V-XVIII
ss. baTumi, 1998 weli) da kompleqsuri
monografia ,,SavSeTi“ (Tbilisi, 2011
weli. sxva TanaavtorebTan erTad).
pirvelSi pirvelad daisva samxruli
kiloebisa da samwerlobo enis urTi-
erTmimarTebis sakiTxi, sxvagvarad,
vcadeT, gveCvenebina Zveli qarTuli
samwerlobo enis formirebaSi samx-
ruli kiloebis wvlili. sakiTxi swo-
rad daisva, kvlevebi unda gagrZel-
des momavalSic, axla xom metad vic-
nobT samxrul metyvelebas, vidre
vicnobdiT gasuli saukunis 90-ian
wlebSi. meore monografiaSi ki _ da-
vaxasiaTeT SavSuri kilo, aseve gamok-
vlevas davurTeT SavSuri kilosa da
folkloris mravalferovani masala
leqsikoniTurT.
meri cincaZe aris bsu memed abaSi-
Zis saxelobis samecniero kvleviTi
centris (axlandeli qarTvelologi-
is centris) pirveli TanamSromelTa-
gani, xelmZRvanelobda qarTuli dia-
leqtologiis mimarTulebas. qalba-
ton merisTan erTad eqspediciebiT
moviareT SavSeTis, klarjeTis, taos
meTurqule da meqarTule soflebi.
imdeni dro gavatareT velze erTad,
rom erTma informatorma miTxra:
,,erTmaneb gavxarT, erTmaneTis ra
xarTo,“ imdens davdivarT, SesaZlebe-
lia, davemsgavseT-meTqi kidec erT-
maneTs, _ mivuge SavSel qalbatons.
erTi vrceli saubris Temaa Cveni
saeqspedicio Tavgadasavlebi, magram
amis Sesaxeb sxva dros. mxolod erTs
gavixseneb, parxalSi rom gadagvxvda
pirveli eqspediciis dros: parxlis
monasters vaTvalierebdiT. saRamo
xani iyo. eklesiis ezoSi SevediT. iqve
Zelskamze moxuci ijda, beqir sulei-
manoRli, dardiani Sehyurebda ta-
Zars, fiqrobda... gamovelaparakeT.
qarTuli ar icoda, mxolod calkeul
sityvebs gamoTqvamda: wyali, marili,
puri... masTan saubridan erTi momen-
ti ar maviwydeba: Tqven ruseTi arCi-
eT da imitom varTo am dReSi, gvisay-
vedura batonma beqirma. cremli mo-
adgaT q-n merisa da liles. ,,sisxli
erTia da imitom tiriTo moxucma. “
aseTi emociuri Sexvedrebi araerTi
iyo Woroxis xeobis soflebSi...
dResac aqtiurad Sromobs qalba-
toni meri. bolo periodSi calke wig-
nad gamoaqveyna literaturuli qar-
Tulis saWirboroto sakiTxebze Ta-
visi xangrZlivi dakvirvebis Sedege-
bi: ,,qarTulad xsnilad ubnobdi!“
(Tbilisi, 2013). SesaniSnavi wignia,
qarTuli sityvis gulSematkivari
WeSmariti profesionalis dawerili.
rodesac mTeli wigni wavikiTxe
(fragmentebi wakiTxuli mqonda sxva-
dasxva dros), Cems kuTvnil egzemp-
lars mivawere: ,,netavi ar dasWirve-
boda am wignis dawera avtors-meTqi“.
Cvenma daudevrobam, mSobliuri qar-
Tulisadmi Cvenma damokidebulebam
daawerina es wigni avtors... esaa wigni
gafrTxileba, wigni mowodeba qarTve-
lisadmi, ,,xsnilad ilaparakeTo qar-
Tulad. “
zemoT monografia ,,SavSeTi“ vax-
sene, axla ,,klarjeTze“ vmuSaobT er-
Tad. diax, qalbatoni meri Cveni sa-
mecniero proeqtis wevria. axalgazr-
dobaSi mis mierve dawyebul saqmes,
mxedvelobaSi klarjuli kilos kvle-
va maqvs, agrZelebs Cvens jgufTan er-
Tad. Cven erTi uaxloesi proeqti
gvaqvs erTad gansaxorcielebeli,
ufro ori, erTad daviwyeT saqme da,
uflis nebiT, erTadve miviyvanT bo-
lomde.
qalbaton meris kidev dasasrule-
beli aqvs ,,saTnoebaTa kibis“ teqsti
gamokvleviTa da leqsikoniT... gegme-
bi sxvac gvaqvs, saintereso da Rire-
buli. yvelgan gvWirdeba meri cinca-
Zis Tanadgoma da CvenTan yofna...
bolos vityvi, rom SemoqmedebiTi
biografia grZeldeba, iwereba axali
gverdebi. grZeldeba iseTive sifr-
TxiliTa da SemarTebiT, rogorc am
eqvsi aTeuli wlis win daiwyo... da,
rac mTavaria, q-n meris jer bevri aqvs
saTqmeli, aqvs dasaweri, sakvlevi, sa-
Ziebeli, Cvenc Sua asaks gadacile-
bul mowafeebs gvWirdeba damrigebe-
li da Semfasebeli, cenzori saukeTe-
so gagebiT, ukeTess vis vinatrebT.
q-no meri! didxans sicocxles
gisurvebT. asaki droa, Tqven moxuce-
buli ki ara, asakovani brZandebiT,
axalgazrdulad azrovnebT, dros
Tvals usworebT (dasturad Tqveni
bolo nakvlevebic kmara), esaa mTa-
vari. Tqven sWirdebiT Tqvens ojaxs,
sWirdebiT Cvens universitets, gvWi-
rdebi Cven!!!
mamia faRava,
profesori
meri cincaZe _
mkvlevari
dgeba axali weli - XXI saukunis me-16 weli. vajamebT
gakeTebuls, miRweuls; visaxavT axal amocanebs, vad-
genT axal gegmebs.
mSobliur universitets - 80 wlis iubilars, mis xel-
mZRvanelobas, pedagogiur koleqtivs, yvela TanamSro-
mels vulocav damdeg axal wels, vusurveb warmatebebs,
axal simaRleebze asvlas.
sayvarelo studentebo! gilocavT, gisurvebT survi-
lebis Sesrulebas, ocnebebis axdenas, warmatebebs mec-
nierebaTa safuZvlebis dauflebaSi! wigni gagexadoT
cxovrebis Tanamgzavrad!
meri cincaZe
6 ddeekkeemmbbeerrii
2015 weli baTumis SoTa rus-
Tavelis saxelmwifo universi-
tetisTvis sxva mraval miRwe-
vasTan erTad, saremonto samu-
SaoebiT Tu materialur-teqni-
kuri bazis ganaxlebis mxrivac
mniSvnelovani iyo. Sesabamisad,
erTia warsulis Sefaseba, mag-
ram meore da umTavresi _ uf-
ro meti warmatebuli nabiji
igegmeba 2016 wlisTvis.
„uaxloes momavalSi gvelo-
deba akreditacia, amitom dauS-
vebelia moduneba da mxolod
miRweulze SeCereba. aucilebe-
lia universitetisaTvis kidev
ufro maRali prestiJis mopo-
veba, raSic mniSvnelovani ro-
li unda Seasrulos universi-
tetis administraciis xelmZR-
vanelma da mTelma administra-
ciulma personalma“, _ aRniSna
gazeT „baTumis universitet-
Tan“ dialogis dros baTumis
SoTa rusTavelis saxelmwifo
universitetis administraciis
xelmZRvanelma, batonma jemal
ananiZem, romelic am Tanamde-
bobidan universitetelebs pi-
rvelad ulocavs damdeg Soba-
axal wels.
_ batono jemal, mogexsene-
baT mimdinare wels saswavlo
procesi saremonto samuSaoe-
bis gamo, dagvianebiT daiwyo.
rogor SeafasebT wlis bolos-
Tvis aRniSnuli saqmianobis Se-
degs?
_ universitetSi mimdinare
saswavlo weli garkveuli dro-
iT, dagvianebiT daviwyeT, rac ga-
mowveuli iyo saswavlo korpuse-
bis reabilitaciiT, Tumca Ziri-
Tad saswavlo process xeli ar
SeSlia. iyo garkveuli diskom-
fortic, bunebrivia, swavlis pa-
ralelurad samSeneblo saqmia-
nobis warmoebis gamo. piradad me,
madloba minda gadavuxado samSe-
neblo kompanias, romelmac daC-
qarebulad Caatara sareabilita-
cio samuSaoebi, aseve universi-
tetis studentebsa Tu akademi-
ur personals, romlebic gage-
biT ekidebodnen droebiT dis-
komforts. saerTod unda iTqvas,
rom saswavlo procesi ar dawye-
bula kanoniT gaTvaliswinebuli
vadebis darRveviT, Tumca uni-
versitetSi garkveuli farTi
saauditorio mecadineobisaTvis
intensiurad davtvirTeT.
ukve wlis boloa da unda iTq-
vas, rom mimdinare wlis ZiriTadi
samuSaoebi dasrulebulia, gar-
da gamonaklisisa, esaa universi-
tetis yofili saerTo sacxov-
reblis korpusi, sadac proeqtis
Zireuli cvlilebebis gamo mog-
viwia mSeneblobis SeCereba da mi-
si dasrulebisaTvis ganmeorebi-
Ti tenderis gamocxadeba, rome-
lic savaraudod 2016 wlis mar-
tis TveSi dasruldeba. aRniSnul
farTSi dagegmilia niko berZe-
niSvilis saxelobis kvleviTi in-
stitutisaTvis damatebiTi far-
Tis gamoyofa, aqve ganTavsdeba
universitetis arqivi, kvleviTi
institutis biblioTeka, uwyveti
swavlebis centri, auditoriebi
da sastumro nomrebi 12 persona-
ze.
samuSaoebTan dakavSirebiT
aRsaniSnavia, rom akmayofilebs
saproeqto moTxovnilebebs, uk-
ve eqspluataciaSi Sevida gri-
SaSvilis xuT nomerSi arsebuli
kvleviTi institutis Senoba, sa-
dac samecniero mimarTulebas-
Tan swavloben teqnologiuri
fakultetis studentebi, ag-
reTve firosmanis quCaze arse-
buli teqnologiuri fakulte-
tis korpusi da rusTavelis qu-
Caze mdebare ZiriTadi saswavlo
korpusis meoTxe-mexuTe sarTu-
lebi. paralelurad garemontda
fizikis laboratoriebi, sabune-
bismetyvelo fakultetis mine-
ralogiisa da stomatologiis
laboratoria, socialur da po-
litikur mecnierebaTa fakul-
tetisaTvis fsiqosocialuri
reabilitaciis klinika, moewyo
sportuli moedani, garkveulwi-
lad mowesrigda administraciu-
li korpusis garefasadi da ezo-
Si mdebare skveri.
_ ramdeni lari daixarja
remontisaTvis?
_ mTlianobaSi dasrulebu-
li samuSaoebis Rirebulebam Se-
adgina daaxloebiT ori milion
orasiaTasi lari
_ rogorc universitetis
administraciis xelmZRvaneli,
kmayofili xarT Tu ara gaweu-
li saqmianobiT?
_ drois simciris gamo ver
gavwvdiT dagrovili probleme-
bis mogvarebas, ganxorcielebu-
li faqtobrivad, aucilebeli
moTxovna iyo da SeiZleba iTqvas,
dagvianebulic, magram ar SeiZ-
leba davukargoT mcdeloba da
Tanadgoma administraciul per-
sonals, institutebs Tu fakul-
tetebs, romlebic TavianT Za-
lisxmevas ar iSurebdnen ukeTesi
Sedegebis miRwevisaTvis. amitom
am gunduri midgomisaTvis TiTo-
eul maTgans vuxdi madlobas.
_ 2016 wlisTvis calkeul
korpusebsa Tu fakultetebze,
kvlavac xom ar igegmeba sare-
monto samuSaoebi?
_ universitetis warmomad-
genlobiTma sabWom ukve daamtki-
ca momavali 2016 wlis biujeti,
sadac mkafiod dafiqsirda, rom
aWaris avtonomiuri respubli-
kis mTavrobis mxardaWeriT Sesa-
bamisi biujetidan gamogveyofa
rvaasi aTasi lari saswavlo kor-
pusis pirveli, meore da mesame
sarTulebis reabilitaciisaT-
vis.
_ batono jemal. rogor Sea-
fasebT Tqvens saqmianobas aR-
niSnul Tanamdebobaze?
_ Tanamdeboba sakmaod sapa-
suxismgebloa, miT umetes, roca
regionSic izrdeba institute-
bis raodenoba da konkurencia.
uaxloes momavalSi gvelodeba
akreditacia, amitom dauSvebe-
lia moduneba da mxolod miRwe-
ulze SeCereba. aucilebelia
universitetisaTvis kidev ufro
maRali prestiJis mopoveba, ra-
Sic mniSvnelovani roli unda Se-
asrulos universitetis adminis-
traciis xelmZRvanelma da mTel-
ma administraciulma personal-
ma. ukve ganxorcielebuli saqmi-
anoba Cemi im samoqmedo progra-
mis nawili iyo, rac warvadgine am
Tanamdebobaze konkursSi mona-
wileobis dros, romelsac ufro
detalurad Sevexebi warmomad-
genlobiTi sabWos winaSe 2015
wlis wliuri angariSis wardge-
nis dros.
_ rogor miulocavT dam-
deg, 2016 wels baTumis SoTa
rusTavelis saxelmwifo uni-
versitetis studentobas, pro-
fesor-maswavleblebs da admi-
nistraciis TanamSromlebs?
_ pirvelad vulocav am Ta-
namdebobidan universitets axal
wels. ra Tqma unda, vusurveb
mTel personals warmatebas sau-
niversiteto da pirad cxovreba-
Si, miRweuli Sedegebis kidev uf-
ro gaumjobesebas da miznebis
Sesrulebas da rac mTavaria,
umokles periodSi im probleme-
bis aRmofxvras da progress, rac
aucilebelia Tanamedrove warma-
tebuli universitetisaTvis.
Cemo Zvirfasebo!gilocavT axali - 2016 wlis
dadgomas. es weli gamorCeuli iq-
neba Tqvens cxovrebaSi. bevri
natvris da ocnebis, warmatebuli
kvleva-Ziebis, dasaxuli amocane-
bis da gaweuli didi Sromis Rir-
seuli Sefasebis da dafasebis
momtani yofiliyos. me mjera da
mwams, rom Tqven iqnebiT swored
is Taoba, romelic gardauvalad
miiyvans Cvens qveyanas warmate-
basTan da momavali weli evropas-
Tan vizaliberalizaciiT Tqven dRemde arnaxul SesaZleb-
lobebs da Cveni didi winaprebis ocnebad darCenil natv-
ras xelSesaxebs gagixdiT.
minda rom axali wlis dReebSi daiviwyoT yvelaferi da
maqsimalurad xalisiT da garTobiT gaataroT.
samudamod Tqveni megobari
prof. k. qaSibaZe
g i l o c a v T . . .baTumis SoTa rusTavelis
saxelobis saxelmwifo uni-
versiteti da me Tanatolebi
gaxlavarT. mixaria, rom Cemi
arseboba mTlianadaa dakavSi-
rebuli am brwyinvale sagan-
manaTleblo kerasTan. viyavi
studenti, Semdeg TanamS-
romeli, aqedan wavedi aspi-
ranturaSi. dabrunebis Sem-
deg, akad. n.berZeniSvilis sa-
xelobis samecniero-kvleviT
institutSi muSaobis parale-
lurad, gasuli saukunis 60-iani wlebidan dawyebuli, mim-
yavda leqciebis kursi arqeologiasa da saberZneT-romis
istoriaSi. am saukunis pirveli wlebisaTvis vmuSaobdi
reqtoradac. amJamad var emeritusi. ase, rom me erT-erTi
rigiTi moqalaqe didad var davalebuli mSobliuri uni-
versitetis mimarT. Zalas ar vzogav sicocxlis bolomde
vemsaxuro Taobis aRzrdisa da Cveni qveynis Zveli istori-
isa da kulturis warmoCenas.
Cems kolegebsa da student-axalgazrdobas movuwodeb
erTi dRe ar gagetarebinoT uSinaarsod, idealebis gareSe.
dReisaTvis sasikeTo saqmeTa keTebis asparezi metad far-
Toa...
amiran kaxiZe
baTumis arqeologiuri muzeumis direqtori,
ist.mecn.doqtori, profesori
mm ii RR ww ee uu ll ii ss SS ee ff aa ss ee bb aa dd aamm oo mm aa vv aa ll ii ww ll ii ss gg ee gg mm ee bb ii
7ddeekkeemmbbeerrii
studenturi TviTmmarTve-
lobis xelmZRvaneloba rom
udidesi pasuxismgebloba iyo,
amas Tavidanve vacnobierebdi.
isic kargad mesmoda, rom Tavm-
jdomaris movaleoba mxolod
kargi da saintereso ideebis
programaSi gawera ar iyo mTa-
vari, amitomac me xelmZRvane-
lad mosvlamde aravin momixib-
lavs winaswari dapirebebiT.
vcdilobdi, yovelTvis vyofi-
liyavi zomieri da ar meTqva
arc erTi iseTi sityva, romlis
ganxorcielebasac ver SevZleb-
di, ra Tqma unda TviTmmarTve-
lobis wevrebTan erTad, piri-
qiT, mindoda yvelaferze saq-
mis gakeTebis Semdeg melapara-
ka. mec erTi rigiTi studenti
var da vici, mesmis, Tu ra undaT
maT, ra problemebi aqvT, ris
gakeTeba surT da ras moiTxo-
ven, imisTvis, rom ukeTesi stu-
denturi cxovreba hqondeT.
amitom, pirvel rigSi, gadavwy-
viteT studentTa samecniero
kuTxiT daintereseba da ganvi-
Tareba, maTi waxaliseba da ga-
weuli Sromis dafaseba. amisaT-
vis davgegmeT studentTa saer-
TaSoriso samecniero konfe-
renciis gamarTva. gulwrfeli
viqnebi da vityvi, rom cota ar
iyos vSiSobdiT, ramdenad mova-
xerxebdiT am rTuli saqmis
mogvarebas, magram Tu didia
survili da mondomeba, amasTa-
nave, studentebisa da univer-
sitetis Tanadgoma, yvelaferi
gamova da studentTa pirveli
saerTaSoriso samecniero kon-
ferencia, TviTmmarTvelobis
dafinansebiTa da studentTa
samecniero centris xelmZRva-
nelobiT, baTumis SoTa rusTa-
velis saxelmwifo universi-
tetSi 2015 wlis 25-27 seqtem-
bers Sedga, romelic universi-
tetis 80 wlis iubiles mieZRv-
na. konferenciaSi monawileob-
da sxvadasxva universitetis
90-mde studenti da warmodge-
nil naSromTagan mecnieruli
kvlevis TvalsazrisiT sainte-
reso da gamorCeuli namuSevre-
bi ibeWdeba da male gamova kre-
bulis saxiT.
studentoba mxolod swavla
araa, es mTeli cxovrebaa, ami-
tom am kuTxiTac bevri ram keT-
deba. pirvelkurselebs erTma-
neTi ukeT rom gaecnoT da ga-
moevlinaT TavianTi SesaZleb-
lobebi, TviTmmarTvelobam,
universitetis xelmZRvanelo-
bisa da administraciis daxma-
rebiT, sastumro `leograndSi“
moawyo wveuleba e. w. ,,welcome
party“ da erTi dasamaxsovre-
beli dRe aCuqa maT. garda amisa,
yvela fakultetze Catarda
`mxiarulTa da sazrianTa“ kon-
kursi.
aqve unda aRiniSnos isic,
rom Cveni universitetis mxia-
rulTa da sazrianTa klubi
`porto–franko“ gavida final-
Si da TbilisSi gamarTul Sex-
vedras, romelzec warmatebiT
gamovida Cveni gundi, aqedan Ca-
suli 30 studenti gulSemat-
kivrobda da amxnevebda maT.
Cveni universitetis axal-
gazrdoba aqtiurad aris Car-
Tuli sportul cxovrebaSi,
wels gansakuTrebul warmate-
bas miaRwia fexburTis nakreb-
ma. isini naxevarfinalistebi
gaxdnen da TbilisSi Tsu-s nak-
rebTan SesaniSnavi TamaSi gvaC-
venes. TviTmmarTvelobis ini-
ciativiTa da xelSewyobiT am
Sexvedraze dasaswrebad da Cve-
ni gundis biWebis gasamxneveb-
lad universitetidan 120 stu-
denti wavida.
imisTvis, rom universitet-
Si arsebuli yvela seqtori
kargad da warmatebulad muSa-
obdes, studenturi TviTmmar-
Tvelobis xelmZRvaneloba in-
dividualurad SevxvdiT uni-
versitetis qoreografiuli an-
samblis – `tbeTis“ xelmZRva-
nelsa da mocekvaveebs, aseve,
`mxiarulTa da sazrianTa“ gun-
dis wevrebs, fexburTis gunds,
ragbisa da krivis nakrebebs, vi-
saubreT problemebze da davsa-
xeT samomavlo TanamSromlo-
bis gegmebi.
bolo Tveebis ganmavlobaSi
studenturma TviTmmarTvelo-
bam memorandumi gaaforma ram-
denime organizaciasTan, rogo-
rebicaa: baTumis sportul-
axalgazrduli centri da aso-
ciacia `elsa“, romlebic xels
Seuwyoben erToblivi studen-
turi proeqtebis ganxorciele-
bas.
studenturi TviTmmarTve-
lobis mxardaWeriTa da dafi-
nansebiT moewyo kulturul-
aRmzrdelobiTi xasiaTis gasv-
liTi turebi saqarTvelos
sxvadsxva kuTxeSi: okaciis ka-
nionSi, varZiaSi, rabaTsa da qu-
TaisSi, xolo sveticxovlobis
dResaswaulze 80 studenti ga-
emgzavra mcxeTaSi.
Cemi xelmZRvanelad mosv-
lis pirvelive dReebi daemTxva
dedaqalaqSi 13 ivniss datria-
lebul stiqiur ubedurebas.
meore dResve bsu-Si, universi-
tetis xelmZRvanelobisa da
studenturi TviTmmarTvelo-
bis iniciativiT, Seiqmna daza-
ralebulTa daxmarebis Stabi,
Segrovda pirveladi moxmare-
bisTvis saWiro nivTebi da tan-
sacmelebi, romelic moxalise-
Ta 50-kacianma jgufma Caitana
TbilisSi, daniSnulebis adgi-
las.
Cemi TviTmmarTvelobis
xelmZRvanelobidan eqvsi Tve
gavida, marTalia, aqedan sami
Tve arasaswavlo periodi iyo,
magram rac davgegmeT, rac gvin-
doda rom am wels gagvexorcie-
lebina, TiTqmis yvelaferi ga-
keTda, samomavlod ufro bevri
saintereso idea da proeqti
gvaqvs Cafiqrebuli da didi
imedi gvaqvs universitetis
xelmZRvanelobisa da administ-
raciis gverdiT dgomisa.
aqve visargebleb SemTxve-
viT da axal, 2016 wels, mivulo-
cav Cvens araCveulebriv stu-
dentebs, Zvirfas profesor –
maswavleblebs, universitetis
xelmZRvanelobas, administra-
cias da TiToeul TanamSro-
mels, vusurveb janmrTelobas,
winsvlas, warmatebas yvela
sferoSi, mxneobasa da nayofier
cxovrebas.
studenturi
TviTmmarTvelobis
Tavmjdomare
beqa makaraZe
damdeg Soba-axal wels vulo-
cav Cems mSobliur baTumis univer-
sitets, mis student axalgazrdo-
bas, profesorebs, saswavleblis
TiToeul TanamSromels! warmate-
buli da gamorCeuli weli yofili-
yos 2016, gansakuTrebiT TqvenTvis,
Cveno saamayo axalgazrdebo! bevri
ram kargi minda gisurvoT, Tumca
upirvelesad mainc swavlaSi sauke-
Teso Sedegi _ 21-e saukune xom
codnas ekuTvnis! mxolod maRali
ganaTleba mogcemT cxovrebaSi
winsvlis da saukeTeso perspeqti-
vebis dasaxvis saSualebas. Tqven
Cveni samSoblos xvalindeli dRe
xarT da mjera, yovelTvis iqnebiT
laRebi, Seupovrebi, warmatebaze
orientirebulebi!
siyvaruliT da pativiscemiT,
daviT TedoraZe
saqarTvelos mweralTa
SemoqmedebiTi kavSiris
aWaris organizaciis Tavmjdomare
saiubileo-sazeimo ganwyoba jer
kidev ar ganelebula da universi-
teti axali wlis SemobrZanebis mo-
lodinSia.
axali 2016 wliT iwyeba univer-
sitetis saukunovani arsebobis
ocwledi. ganvlil rva aTeulSi Se-
moqmedebiTi garjiT swavlebaSi
bevri miRweva hqonia. miuxedavad
amisa, mavanT zogjer mosvliaT az-
ri, am uZvelesi taZris sxvagan ga-
datanisa. damoukidebeli saqarT-
velos arsebobis or aTeulma wel-
ma, amdagvari fiqric ki mospo. mi-
Tumetes, universiteti SesamCne-
vad gamSvenierda – keTilmoewyo
auditoriebi da kabinet–labora-
toriebi. garegnuladac galamaz-
da, ufro da ufro erwymeba baTu-
mis zRvispireTis, silamaziT ganu-
meorebel landSafts.
student-axalgazrdobiTaa ga-
daWedili ezo-kari da auditorie-
bi.
Zvirfaso studentebo, univer-
sitetis TanamSromlebo da kole-
gebo! diadi momavlis imedis rwme-
niT, gilocavT Soba–axal wels!
mirian (murman) daviTaZe
emeritusi–profesori
studenturi TviTmmarTvelobissaqmianobis 6 Tve
saqarTvelos sauniversiteto sportis federaciis „sa-
universiteto Tasi - 2015“-is turniris morigi matCi baTu-
mis SoTa rusTavelis saxelmwifo universitetis gamarjve-
biT dasrulda. umaRlesi saganmanaTleblo dawesebulebis
futsalis nakrebma Tavisufali universitetis gundi daa-
marcxa angarSiT 2:1. bsu-s studentebi „sauniversiteto Ta-
si - 2015“-is mosapoveblad Sexvedras naxevar finalSi Tbi-
lisSi, 14 dekembers, 16:00 saaTze Tbilisis ivane javaxiSvi-
lis saxelmwifo universitetis nakrebTan gamarTaven. Se-
jibrs saqarTvelos sauniversiteto sportis federacia
saqarTvelos sportisa da axalgazrdobis saministrosa da
kompania „magTis“ mxardaWeriT atarebs.
universitetis futsalis nakrebis warmateba
8 ddeekkeemmbbeerrii
filosofia dRes
„filosofia, rogorc discipli-
na, kritikuli da damoukidebeli az-
rovnebisken gvibiZgebs, samyaros uke-
Tes xedvas gvTavazobs da toleran-
tobasa da mSvidobas uwyobs xels“ (i-
unesko, rezolucia 33C/37).
„iuneskos mowodeba - xeli Se-
uwyos Tavisufal azrovnebas da amiT
mSvidobas mTels msoflioSi, isto-
riuli filosofosobiT miiRweva“
(prof. burkhard moiziSi, germania,
2009 w.).
2019 wlis 19 noembers baTumis So-
Ta rusTavelis saxelmwifo universi-
tetis biblioTekaSi UNESCO-s reg-
lamentiT gaTvaliswinebuli filo-
sofiis programis farglebSi filo-
sofiis msoflio dRisadmi miZRvnili
samecniero RonisZieba gaimarTa - fi-
losofiaSi axali publikaciebis pre-
zentacia. filosofiis specialobis
studentebma waradgines axali Targ-
manebi, mniSvnelovani teqstebi, sa-
mecniero krebulebi. RonisZieba hu-
manitarul mecnierebaTa fakulte-
tis filosofiis departamentis or-
ganizebiT Catarda.
prof. lali zaqaraZem isaubra
filosofiis saerTaSoriso dRis is-
toriaze, UNESCO-s kulturaTa da-
axloebis saerTaSoriso aTwleulis
(2013-2022) miznebze da iniciativeb-
ze, Tanamedrove sazogadoebisTvis
filosofiisa da kritikuli azrovne-
bis rolsa da mniSvnelobaze, filo-
sofiis uaxles kvlevebze, imis Sesa-
xeb, Tu „ra SeuZlia da ra unda gaake-
Tos dRes filosofiam?“. RonisZiebis
dasrulebis Semdgom darbazSi war-
modgenili wignebi, maT Soris poli-
tikuri filosofiis mniSvnelovani
teqstebi, karl Smitis, leo Strau-
sis, hana arendtis, jon diuis da sxv.
teqstebis pirveli qarTuli Targma-
nebi saCuqrad gadaeca universite-
tis biblioTekas.
XX saukunis 70-80-ian wlebSi ga-
naxlebuli cxare kamaTi filosofiis
rolsa da mniSvnelobaze, filosofi-
is bedze Tanamedrove sazogadoebaSi,
dResac aqtualuria. `ra aris filo-
sofia?~ (karl iaspersi), `risTvis fi-
losofia?~ (Teodor adorno), `mivida
Tu ara filosofia dasasrulTan?~
(vili hoxkepeli) – es kiTxvebi kvla-
vindeburad farTo gamoZaxils hpo-
vebs. mravali araerTgvarovani mid-
gomisa da ukiduresad gansxvavebuli
pasuxebis miuxedavad, SeiZleba iTq-
vas, rom `filosofia aris yvelgan,
sadac ki adamianebi Tavis uSualo yo-
fierebas, azris meSveobiT gaacnobi-
ereben” (karl iaspersi). am azriT, is
yovelTvis Tanamedrovea.
Tanamedrove mecnierebis struq-
turaSi mimdinare cvlilebebma huma-
nitarul mecnierebaTa transforma-
cia, kerZod ki, filosofiur discip-
linaTa transformacia ganapiroba.
sazogadoebaSi mimdinare procesebis
filosofiuri refleqsia gansakuT-
rebiT aqtualuri bolo periodSi
gaxda. dasavlur filosofiaSi bolo
aTwleulSi gaCaRebuli diskusiebi
filosofiis sruliad axali proble-
mebis Sesaxeb da filosofiis axali
dargebis ganviTareba (interkultu-
ruli filosofia, arqiteqturis fi-
losofia, filosofiuri urbanisti-
ka, filosofiuri geografia, neiro-
filosofia, mediis filosofia da
sxv.) amis TvalsaCino magaliTia; es
procesi, Tavis mxriv, filosofiis
naklebad cnobil problemaTa axal
speqtrs warmoaCens.
adamians aqvs survili, gaigos da
gaiazros samyarosa da sazogadoeba-
Si Tavisi funqcia, icxovros azriani,
savse cxovrebiT. amisaTvis mas sWir-
deba sagnebisa da sakuTari Tavis ga-
geba. Tu Sen filosofia ar gesmis, es
imas niSnavs, rom sakuTari arseba kar-
gad gacnobierebuli ara gaqvs da ar
gesmis. filosofiis amocanac yovel-
Tvis is iyo, rom imgvari kiTxvebi wa-
moeWra, rac adamianisa da samyaros
dafarul arsebas swvdeba. filoso-
fia winaT swored amis gamo iyo dafa-
sebuli.
* * *
Tanamedrove sazogadoebisTvis
da mecnierebis Tanamedrove stuqtu-
raSi filosofiis rolsa da mniSvne-
lobas xazs usvams iuneskos mier da-
wesebuli filosofiis msoflio dRe.
`filosofiis dRe~ 2002 w. dawesda pa-
rizSi, iuneskos 33-e generaluri kon-
ferenciis (UNESCO General Conferen-ce) mier, xolo 2005 wlidan iuneskom
es dRe oficialurad gamoacxada `fi-
losofiis msoflio dRed~. yoveli
wlis noembris mesame xuTSabaTs
iunesko sazeimod aRniSnavs am Ta-
riRs.
filosofiis saerTaSoriso dRis
dawesebis idea sazogadoebaSi mimdi-
nare globaluri socio-kulturuli
cvlilebebisaTvis saerTo platfor-
mis SemuSavebiT aris motivirebuli.
es dRe xels uwyobs, rom adamianebi
eziaron mdidar filosofiur memk-
vidreobas da adamianuri yofiTi az-
rovnebis sivrce gaixsnas axali idee-
bisTvis. saukuneebis ganmavlobaSi
filosofia xom dasabuTebuli anali-
zis gziT qmnida safuZvels damouki-
debeli da SemoqmedebiTi azrovne-
bisTvis. iuneskos mier miRebul
33C/37 rezoluciaSi vkiTxulobT:
`filosofia, rogorc disciplina,
kritikuli da damoukidebeli azrov-
nebisken gvibiZgebs, samyaros ukeTesi
gagebas gvTavazobs da tolerantoba-
sa da mSvidobas uwyobs xels~. iseTi
cnebebis zustad gamoyeneba, rogori-
caa `Rirseba~, `samarTlianoba~, `po-
litikuri samarTlianoba~, `moralu-
ri srulyofileba~, `siqvele~, `az-
rovneba~, `gansja~, `msjeloba~, `sis-
tema~, `meTodi~, yovelTvis saWiro-
ebs filosofiis istoriis kargad
Seswavlas. swored amis gamo filoso-
fiis msoflio dRe mogviwodebs fi-
losofiurad axleburi azrovnebis-
ken; filosofiis msoflio dRes amiT
imis gaxsenebac surs, rom sakuTari
Tavi gavixsenoT. axleburi azrovne-
bisa da saorientacio azrebis gareSe
filosofiis istoria da filosofia
ar arsebobs; filosofiis istoria sa-
erTod filosofosobis arsebiTi mo-
mentia. iuneskos mowodeba _ `xeli
Seuwyos Tavisufal azrovnebas da
amiT mSvidobas mTels msoflioSi, is-
toriuli filosofosobiT miiRweva”,
_ ase gamoexmiana filosofiisa da
socialur mecnierebaTa kvleviTi in-
stitutis (grigol robaqiZis saxe-
lobis universiteti) mier saqarTve-
loSi 2009 w. pirvelad dagegmil fi-
losofiis msoflio dRisadmi miZRv-
nil samecniero RonisZiebebs boxumis
ruris universitetis profesori,
burkhard moiziSi.
aRsaniSnavia, rom dResdReobiT
es TariRi farTomasStabiani Ronis-
ZiebebiT aRiniSneba msoflios 70 qve-
yanaSi, gansakuTrebiT germaniaSi. fi-
losofiis maradiuli problemebis
gaazrebis did mniSvnelobas sazoga-
doebisa da azrovnebisaTvis xels
uwyobs iuneskos kaTedrebic evropis
sxvadasxva universitetebSi. iunes-
kos partniori erovnuli xelisuf-
lebebi, saxelmwifo organizaciebi,
iuneskos sakiTxebis nacionaluri ko-
misiebi, arasamTavrobo organizacie-
bi, universitetebi da samecniero-
kvleviTi institutebi, iuneskos ka-
Tedrebi, asocirebuli skolebi da
klubebi, sadac xdeba Tavisufali da
ganaTlebuli azris gamovlineba,
iReben rekomendacias, Caataron Ro-
nisZiebebi adgilobriv, nacionalur
Tu saerTaSoriso doneze – filoso-
fiuri dialogebi da kafe-diskusiebi,
mrgvali magidebi, konferencia-semi-
narebi, gamofenebi da prezentaciebi.
aRsaniSnavia, rom filosofiis msof-
lio dRe farTe sazogadoebrivi in-
teresis sagania. am dRes exmianebian
ara mxolod filosofosebi, aramed
sabunebismetyvelo Tu socialur
mecnierebaTa, kulturisa da ganaT-
lebis sferos warmomadgenlebi.
filosofiis sazRvrebi ki dRes
Zalian gafarTovda. amdenad, filo-
sofiis msoflio dRe Tanamedrove in-
formaciul samyaroSi filosofiis
rolis axlebur gaazrebas da sul
ufro did aRiarebas isaxavs miznad.
filosofia gascda akademiur
sazRvrebs, man sxvadasxva sfero da
problemaTa farTo speqtri moicva.
am konteqstSi, filosofiis Tanamed-
rove problematikis farTo speqtrs
kargad warmoaCens filosofiis
msoflio dRisadmi miZRvnili (dageg-
mili) RonisZiebebis Tematika germa-
niaSi: ase mag., `filosofia mediaSi~
(berlini, Tavisufali universitetis
filosofiis instituti), `urTierT-
pativiscema da aRiareba: adamianuri
Rirseba, rogorc samarTlis cneba”
(bremeni), `mecnierebis utyuarobis
krizisi~ (aaxeni), `(dau)morCileblo-
ba - protestis formebis legitimaci-
isTvis~ (karlsrue), `adamianis ufle-
bebi dasavluria?~ `TanagrZnoba –
eTikis guli~, `eTika cifrul land-
SaftSi~ (kiolni), `ekonomikisa da
mSvidobis kvleva filosofiur pers-
peqtivaSi~ (hageni), `Segueba Tu mona-
cemebi: klimaturi problemebisadmi
Cveni movaleoba~ (miunsteri), `me-20
saukunis mecnierebis Teoria da Tana-
medrove naturfilosofia~, `globa-
luri samoqalaqo ganaTleba – msof-
lio moqalaqis formireba~ (erlange-
nis universiteti, niunbergi) da sxv.
* * *
yovel wels iunesko filosofiis
msoflio dRes masStaburi RonisZie-
bebiT aRniSnavs msoflios erT-erT
qveyanaSi da konkretuli TemiT exmia-
neba. ase mag. 2009 w. Catarda saerTa-
Soriso forumi _ `filosofia kul-
turaTa dialogSi~ (moskovi), plena-
rul sxdomaze moxseneba waikiTxa Ta-
namedroveobis gamoCenilma germa-
nelma filosofosma, iurgen haber-
masma: `religia, samarTali da poli-
tika: politikuri samarTlianobis
Sesaxeb multikulturul msoflio
sazogadoebaSi~. `socialuri cvli-
lebebi da kulturaTSorisi dialo-
gi~ iyo 2014 w. mTavari Tema, xolo
2015 w. – `mravali ena da filosofiis
adgili”. am wlis parizis 8-e simpozi-
umis mTavari Temebi iyo: `aradasav-
luri kulturebis filosofiuri az-
ris gavrceleba axali teqnologiebis
saSualebiT~; `filosofia saswavlo
korpusis gareT, axali adgilebi da
formatebi~.
iuneskos generaluri mdivnis
2014 wlis mimarTvaSi vkiTxulobT:
`filosofiis msoflio SesaZloblo-
bas iZleva kvlavac daadasturos kri-
tikuli azrovnebis mniSvneloba Ta-
namedrove sazogadoebis transfor-
maciis procesSi. es cvlilebebi gvai-
Zulebs veZioT sicocxlis axali me-
Todebi da SevqmnaT ukeTesi samarT-
liani sazogadoeba. am cvlilebebs
SeuZliaT Searyion ndoba, Seqmnan axa-
li daZabuloba. am dros filosofia
Rirebuli mokavSirea, romelic ref-
leqsiur ganazrebebsa da dialogis
praqtikas eyrdnoba. amis safuZvelze
Cven SesaZloba gvaqvs aRviqvaT gansx-
vavebuli azrebi da midgomebi.
mravalferovan samyaroSi piozi-
cia – gascde sakuTar xedvas gansa-
kuTrebul mniSvnelobas iZens. is to-
lerantobisa da mSvidobis safuZve-
lia, da amavdroulad, SemoqmedebiT
energiis gamoavisuflebis saSualeba,
romelic aviTarebs sazogadoebas,
icavs adamianis uflebebs~.
swored aseTi, WeSmaritad inte-
leqtualuri da filosofiuri plu-
ralizmi mogvcems SesaZleblobas
davsaxoT gzebi ukeTesi momavlisa-
ken. visurvebdi, es da sxva iniciati-
vebi, romlebic filosofiis meSveo-
biT gvexmareba gadaviazroT sxva ada-
mianebTan Tanacxovrebis principebi,
gaziarebul iqnas~.
iuneskos generaluri mdivnis
2015 w. mimarTvaSi xazgasmulia filo-
sofiis daniSnulebasa da amocanebze,
iuneskos samomavlo gegmebze (ix. h).
am TvalsazrisiT mkiTxvels Sem-
deg mniSvnelovan Tezisebs vtava-
zobT:`filosofiis msoflio dRis
idea efuZneba rwmenas imisa, rom fi-
losofias SeuZlia Seitanos umniSv-
nelovanesi wvlili adamianTa keTil-
dReobaSi, maT winaSe mdgari sirTu-
leebis gadawyvetaSi da mSvidobis
ganmtkicebaSi~.
filosofiis Sesaxeb mravali gau-
gebari warmodgenis fonze iunesko
filosofias pirvel adgilze ayenebs
da miiCnevs, rom `filosofia aris sa-
Sualeba pirovnuli da koleqtiuri
gaTavisuflebisaTvis. ifiqro da
imavdroulad iazrovno imis Sesaxeb,
rom ra aris azrovneba, - rac aris ki-
dec filosofia, adamianuri Semoqme-
debis yvela gamovlinebis namdvili
impulsia~.
filosofia es aris dialogi gak-
virvebis safuZvelze, romliTac aR-
savsea mravali epoqa, xelovneba da
literatura, diskusiebi sazogadoe-
baSi, politikis sakiTxebi.
iunesko zrunavs imaze, rom `fi-
losofia, yvelaze Zveli mecniereba,
adamianTa sul ufro farTe wreebis-
Tvis gaxdes misawvdomi, mowinave teq-
nologiebis gamoyenebiT [...]~. globa-
luri auditoriis Semokrebis mizniT
iunesko 2015 w. aqcents akeTebs axal
sakomunikacio saSualebebze, distan-
ciuri swavlebaze da sxv. seqtemberSi
msoflio liderebi SeTanxmdnen dRis
wesrigze da imsjeleben 2030 wlamde
mdgradi ganviTarebis koncefciaze.
es gegma ayalibebs kacobriobis ganvi-
Tarebis da mSvidobis Sesaxeb axal
xedvas uaxloesi 15 wlis manZilze. am
miznebis ganxorcieleba yvela im
unar-Cvevis gamoyenebas saWiroebs,
romelsac uviTarebs filosofia
adamians – azris simkacre, kreatiu-
loba da kritikuli azrovneba.
mdgradi ganviTareba moiTxovs saku-
Tari Tavisa da Cveni planetis gaaz-
rebis axali midgomebis, axali mode-
lebisa da moqmedebebis Camoyalibe-
bas. aq ki filosofias da yvela huma-
nitarul mecnierebas kvlav umTavre-
si roli ekisreba”.
iuneskos generaluri mdivnis mi-
marTvidan ikveTeba, rom samyaros
axali xedvis CamoyalibebaSi iunesko
xelmZRvanelobs xalxTa inteleqtu-
aluri da zneobrivi silidarobis
principiT. `samyaros axali xedvis
mandati, TviTSemecnebis, sxvis gage-
bis da saxeze arsebuli cvlilebebis
gasaRebi~ ki mudam filosofias epyra
xelT.
es ideebi safuZvlad udevs kul-
turaTa daaxloebis saerTaSoriso
aTwleuls (2013-2022) da swored
iuneskos es filosofiuri midgoma
miznad isaxavs momavalSic gaafarTo-
os iuneskos wesdebis safuZvelmdeba-
re idea - „samyaros dacvis ideis ada-
mianTa cnobierebaSi ganmtkiceba“.
ra SeuZlia da ra unda gaakeTos
dRes filosofiam?
am kiTxvis Sesaxeb bevrs daoben!
masze erTxel da samudamod Camoya-
libebuli pasuxis gacema SeuZlebe-
lia, radgan filosofia sinamdvileSi
yovelTvis dRevandelobis filoso-
fiaa.
filosofiam adamianebs unda ga-
axsenos azrovnebis safuZvelmdebare
principebi. yovel dros Tavisi amxs-
neli sakvanZo movlenebi aqvs, rome-
lic Cvengan gadawyvetilebas mo-
iTxovs da axal perspeqtivebs gvixs-
nis. filosofiis amocanac is aris,
rom amgvari movlenebi gamoavlinos.
filosofiam unda dasvas kiTxve-
bi. namdvili filosofosi samyaros
xedavs, rogorc kiTxvebiTa da prob-
lemebiT aRsavses. filosofiis amo-
canaa, rom kiTxvebi monaxos da aRmoa-
Cinos. mTavari swored kiTxvebia. xSi-
rad Cven mwvave kiTxvebis nacvlad
standartul kiTxvebs vsvamT, romel-
Ta Sedegebic SesaZloa CvenTvis Se-
maSfoTebelic ki aRmoCndes. filo-
sofia gvamxnevebs imiT, rom sxvagva-
rad viazrovnoT da uCveulo azrebs
mivceT Sansi arsebobisa. rogor vebr-
ZoloT fundamentalizms, rogor
gavxdeT tolerantulebi da a.S. ro-
gor gadavlaxoT `patara adamianebis~
`TviTkmayofilebis sicariele~, misi
pawia vnebebisa da siamovnebebis sa-
xiT.
filosofoss ar aqvs ufleba iyos
Semwynarebeli umciresi borotebis
mimarTac ki, is maradiulad sikeTis
ZiebaSi unda iyos. es jer kidev pla-
tonis Zveli ideaa. sikeTe ki ideaTa
ideas unda warmoadgendes yoveli
adamianis cxovrebaSi...
filosofiis msoflio dRe 19 noemberi
9ddeekkeemmbbeerrii
2006 wels universitetSi pirvelad amoq-
medda fsiqologiis samagistro saganmanaT-
leblo programa. 2009 wlidan amoqmedda fsi-
qologiis sabakalavro - saganmanaTleblo
programa. wlebis ganmavlobaSi universitetSi
funqcionirebda fsiqologiuri samsaxuri,
romelic xels uwyobda praqtikuli fsiqolo-
giis codnis gavrcelebas da danergvas. uni-
versitetis fsiqologebi awarmoebdnen sarea-
bilitacio, saintervencio da sakonsultacio
samuSaoebs.
2016 wlidan baTumis SoTa rusTavelis sa-
xelmwifo universitetSi ixsneba fsiqologiis
klinika. amJamad mimdinareobs saremonto samu-
Saoebi. didi xania vemzadebiT da vamzadebT
kadrebs klinikisaTvis. klinikis mTavari miza-
nia fsiqologiis saganmanaTleblo programe-
bis bazaze fsiqologiis specialobis studen-
tebis praqtikuli unar-Cvevebis ganviTarebis-
Tvis xelSewyoba. studentTa saswavlo-sawar-
moo praqtikis ganxorcielebisa da maTi praq-
tikuli unar-Cvevebis SeZenis mizniT ganxor-
cieldeba mravalferovani momsaxureba gansa-
kuTrebuli saWiroebebis mqone bavSvebisa da
maTi ojaxebisTvis, rogoricaa: (qceviTi Tera-
pia), mSobelTa gaZlierebis programa, SromiTi
unarebis ganviTarebis programa, enisa da mety-
velebis Terapia da a.S.
kvleviTi da saganmanaTleblo saqmianoba
ganxorcieldeba Semdegi mimarTulebebiT:
a) autizmisa da autizmis speqtris aSlilo-
bis mqone bavSvTa da mozardTa Sefaseba da abi-
litacia;
b) adreuli ganviTarebis xelSewyoba, ker-
Zod, gansakuTrebuli saWiroebebis mqone an
risk-jgufSi myofi bavSvebis uzrunvelyofa
Sesabamisi ganmaviTarebeli individualuri da
jgufuri aqtivobebiT, rasac Tan axlavs mSob-
lis/meurvis gaZliereba bavSvis sxvadasxva
unarebis ganviTarebis xelSewyobaSi;
g) specialuri saWiroebebis mqone axalgaz-
rdebSi SromiTi unarebis gamomuSavebis xel-
Sewyoba;
d) inkluziuri ganaTlebis xelSewyoba ga-
naTlebis yvela safexurze Sesabamisi saganma-
naTleblo da kvleviTi saqmianobiT;
e) specialistebis profesiuli ganviTare-
bis xelSewyoba, rac moicavs mozrdilTa ganaT-
lebis sxvadasxva etapis komponentebs, rogori-
caa studentebis praqtika, specialistebis mom-
zadeba, specialistebis kvalifikaciis amaRle-
ba treningisa Tu superviziis gamoyenebiT;
v) pirovnebis ganviTarebis sferoSi axali
mimarTulebebis, meTodebis swavleba da maTi
gamoyeneba, maT Soris qceviT-emociuri ganvi-
Tarebis programis, informaciuli teqnolo-
giebis, ipoTerapiis, delfinoTerapiis, enisa
da metyvelebis Terapiisa da a.S.;
klinikis erT-erTi umTavresi amocanaa:
• Tanamedrove kvlevaze dafuZnebuli meTo-
debis swavlebisa da misi praqtikuli gamoyene-
bis xelSewyoba;
• fsiqologiis mimarTulebiT samecniero
literaturis Targmanebis, saswavlo kurse-
bis/programebis, saxelmZRvaneloebis, meTo-
duri saxelmZRvaneloebis Seqmna.
• praqtikuli unar-Cvevebis mqone, maRalk-
valificiuri kadrebis momzadeba.
• ifunqcioniros, rogorc saswavlo bazam
da xeli Seuwyos sabakalavro, samagistro da
sadoqtoro programebis studentebis momza-
debas da praqtikosi specialistebis gadamza-
debas.
• gadaiqces srulfasovan adgilobriv da sa-
erTaSoriso centrad pirovnebis ganviTarebis
kuTxiT warmoebuli kvlevebis dargSi, moizi-
dos ucxoeli kolegebi, wamyvani universite-
tebi da skolebi TanamSromlobisTvis.
klinikaSi ifunqcionirebs fasiani mokle-
vadiani saganmanaTleblo programebi da tre-
ningebi, skolamdeli asakis bavSvis fsiqolo-
giis, klinikuri fsiqologiis da sxva.
sauniversiteto fsiqologiuri klinika
Zvirfaso studentebo da ko-
legebo, agraruli da membranuli
teqnologiebis institutis Tanam-
SromelTa saxeliT gilocavT dam-
deg 2016 wels, daeswariT mravals,
dae, es weli yofiliyos universi-
tetis mTeli koleqtivisaTvis
mravali SemoqmedebiTi siaxleebis,
warmatebebisa da sixarulis mom-
tani.
baTumis SoTa rusTavelis sa-
xelmwifo universitetma mimdina-
re 2015 wels aRniSna daarsebidan
80 wlisaTvis saiubileo TariRi da
qveynis da kuTxis winaSe sakmaod
tevadi da saintereso angariSiT
warsdga.
didia universitetis damsaxu-
reba erovnuli mecnierebisa da ga-
naTlebis sferoebis ganviTareba-
Si, rogorc mecnieruli kvlevebis
ganxorcielebis, ise maRalkvali-
ficiuri kadrebis momzadebis saq-
meSi.
universitetma qveyanaSi ganaT-
lebisa da mecnierebis sferoSi xe-
lisuflebis mier ganxorcielebuli
reformebis pirobebSi uzrunvelyo
aWaraSi moqmedi samecniero kvlevi-
Ti institutebis universitetTan
integraciis procesis maRalefeq-
turad warmarTva, maTi samecniero-
kvleviTi potencialis SenarCuneba-
gafarToeba, materialur-teqniku-
ri bazis gaumjobeseba da rac mTava-
ria, momuSave personalis yvela ka-
tegoriis Sromis anazRaurebis pi-
robebis gaumjobeseba.
agraruli da membranuli teq-
nologiebis institutma 2015 wels
SesaniSnavi saCuqari miiRo gare-
montebuli Senobis saxiT, romel-
Sic yvela pirobaa samecniero-
kvleviTi, saproeqto da danergvi-
Ti samuSaoebis maRalxarisxovnad
SesrulebisaTvis, mecnierebis, ga-
naTlebisa da biznesis integraciis
procesis gaaqtiurebisaTvis.
Cveni institutisaTvis 2015 we-
li mniSvnelovani iyo imiTac, rom
Cvens mier ganxorcielebuli sa-
mecniero-kvleviTi, saproeqto da
danergviTi samuSaoebis Sedgenis
gacnobis mizniT sxvadasxva rangis
dainteresebuli pirebi gvewvivnen
(maT Soris ucxoeTidan) da sakmaod
pozitiuri Sefasebebi davimsaxu-
reT. yvelaze mniSvnelovani iyo sa-
qarTvelos ganaTlebisa da mecnie-
rebis ministris, qalbaton Tamar
sanikiZis stumroba, romelmac Cve-
ni saqmianobis Sedegebisa da moma-
vali samoqmedo gegmebis gacnobis
Semdeg institutis materialur-
teqnikuri bazis gaumjobesebisaT-
vis daxmarebas dagvpirda. Cven sa-
ministrosgan ukve miviReT mo-
Txovna saWiro mowyobiloba-da-
nadgarebis SeZenaze werilobiTi
ganacxadis miwodebis Taobaze, rac
niSnavs, rom qalbatonma Tamar sa-
nikiZem Tavisi danapirebis Sesru-
leba daiwyo.
institutis mecnierTa, inJi-
ner-teqnikuri da damxmare perso-
nalis kompetenturobis maRali
done, Teoriuli momzadebisa cda
praqtikuli gamocdilebis, kabi-
net laboratoriebis, sapilote
teqnologiuri saamqros, sakonst-
ruqtoro-eqsperimentuli ubani
studentTa saswavlo programebis
xarisxianad ganxorcielebis, baka-
lavrebis, magistrantebis da doq-
torantebis momzadebis, mecnie-
rul kvlevebSi CarTvis farTo as-
parezs qmnis.
citrusovanTa nayofis damka-
librebeli mobiluri da staciona-
luri danadgarebi ojaxuri da
fermeruli meurneobebisaTvis, sa-
soflo sameurneo kooperativebi-
saTvis, aWaris mTiani zonis tyeeb-
Si gavrcelebuli mocvis foTli-
sagan sasoflo sameurneo koopera-
tivebSi Cais naxevarfabrikatis
mwarmoebeli mobiluri martivi
konstruqciis Rumelebi, citru-
sovanTa nayofis Senaxvisa da tran-
sportabelurobis gaumjobesebi-
saTvis gamoyenebuli bioprepara-
tebi, sxvadasxva modifikaciis mem-
branebi mravalprofiluri daniS-
nulebiT gamoyenebis reJimiT, sa-
soflo sameurneo nedleulisa da
produqciis gamokvlevisa da xa-
risxis marTvis teqnologiebi, Rvi-
nis warmoebis teqnologiebi, ner-
gebis gamoyvanis teqnologiebi,
sxvadasxva meToduri da saswavlo-
sakonsultacio programebi, cal-
keuli proeqtebis, programebis
teqnikur-ekonomikuri dasabuTe-
bis, agrobiznesSi ekonomikuri
kvlevebis mimarTulebebi aris is
resursi, romelic universitetis
miznebisa da amocanebis miRwevis
garantiebs qmnis.
Cveni institutis 2015-2019
wlebis samecniero-kvleviTi da
danergviTi samuSaoebis Tematuri
gegma ganixila da umaRlesi Sefa-
seba misca saqarTvelos mecniere-
baTa akademiam, romlis ganxorcie-
lebaSi Cveni institutis mecnier-
TanamSromlebTan erTad CarTu-
lia universitetis rogorc sas-
wavlo mimarTulebaSi dasaqmebuli
profesor-maswavleblebi, aseve
sxva samecniero institutis mec-
nier-TanamSromlebi, rac naTeli
magaliTia mTlianad universite-
tis inteleqtualuri potencia-
lis srulyofilad gamoyenebis da
Semdeg orientirebuli saqmiano-
bis ganxorcielebisaTvis.
institutis mecnier-TanamS-
romlebi aqtiur monawileobas Re-
buloben aWaris soflis meurneo-
bis saministrosa da universitets
Soris urTierTTanamSromlobis
Sesaxeb gaformebuli memorandu-
miT gaTvaliwinebuli samecniero
samuSaoebis SesrulebaSi.
institutis koleqtivi yvela-
fers akeTebs imisaTvis, rom uni-
versitetis studentebisaTvis sa-
intereso da mimzidveli iyos sa-
mecniero kvleviT, saproeqto da
danergviT saqmianobaSi CarTulo-
ba, mieceT saSualeba miRebuli Te-
oriuli codna praqtikiT gaimya-
ron.
universitetis xelmZRvanelo-
ba yvelafers akeTebs miRweuli
warmatebebis SenarCunebasa da Sem-
dgomi gafarToebisaTvis.
Cveni universitetis did ko-
leqtivs Semdgomi didi warmatebe-
bis miRwevis ambiciebi gagvaCnia,
romelic upirveles yovlisa qvey-
nis samsaxurisaTvis brZolaSi iq-
neba asaxuli. CvenTvis, yoveli
dRe, yoveli axali weli axali mec-
nieruli kvlevebis, kadrebis mom-
zadebis xarisxis amaRlebisaTvis
unda iyos gamoyenebuli.
Cveni koleqtivis saxeliT uni-
versitetis mTels Semadgenlobas
gilocavT damdeg 2016 wels da gi-
survebT axal warmatebebs yvel
sferoSi.
pativiscemiT, agraruli da
membranuli teqnologiebis
institutis direqtori
raul gociriZe
samecniero sabWos Tavmjdomare
zurab miqelaZe
aaggrraarruullii ddaa mmeemmbbrraannuullii tteeqqnnoollooggiieebbiiss iinnssttiittuuttii ggiillooccaavvTT SSoobbaa-aaxxaall wweellss
nomris stumaria baTumis
me-7 sajaro skolis
direqtori, qalbatoni
Sorena qoniaZe.
_ qalbatono Sorena, ro-
gor xvdeba baTumis me-7 saja-
ro skola axal, 2016 wels?
_ ssip qalaq baTumis N 7 sa-
jaro skola axal 2016 wels sak-
maod warmatebulad xvdeba.
2014-2015 saswavlo wlis 43 kur-
sdamTavrebulidan 40 saqarTve-
los sxvadasxva umaRlesi saswav-
leblis studenti gaxda. Cveni
skolis 6-ma kursdamTavrebulma
moipova saxelmwifos mier swav-
lis 50%-iani dafinanseba. mogax-
senebTm rom Cveni skola monawi-
leobda sxvadasxva olimpiadaSi,
sadac gvqonda rigi warmatebebi.
sul axlaxan, soxumis forum Te-
atris mier organizebul kon-
kursSi „ara Zaladobas“, me-7 sa-
jaro skolam qalaqis masStabiT
pirveli adgili daikava. gvsurs,
rom aseTive warmatebuli iyos
CvenTvis 2016 weli.
_ axali wlisTvis ra tipis
RonisZiebebs gegmavT?
_ axali wlisTvis dagegmi-
lia uamravi saklaso Tu sasko-
lo RonisZieba, saxaliso viqto-
rinebi da mejlisebi.
_ rogoria me-7 sajaro sko-
lis moswavleebis akademiuri
moswreba mimdinare semestris
bolos?
_ moswavleTa akademiuri
moswrebis done gasul welTan
SedarebiT ukeTesia. ganaTlebis
sferoSi ganxorcielebulma re-
formebma xeli Seuwyo maswavle-
belTa motivaciis amaRlebas,
rac pirdapir kavSirSia swavla-
swavlebis xarisxis gaumjobese-
basTan.
_ gyavT Tu ara ama Tu im
sferoSi gamorCeuli moswav-
leebi?
Cven warmatebuli moswavlee-
bi sxvadasxva sferoSi gvyavs. sa-
moqalaqo ganaTlebis olimpia-
daSi moipoves warmatebebi Cveni
skolis 11 klasis moswavleebma:
nika ServaSiZem da leri qonia-
Zem. aseve, gvyavs aWaris da saqar-
Tvelos ganaTlebis saminist-
ros mier gamocxadebul sxvadas-
xva konkursSi warmatebuli mos-
wavleebi, sul axlaxan Cveni sko-
lis me-8 klasis moswavlem ana Sa-
qarjianma did warmatebas miaR-
wia rusul enasa da literatu-
raSi Catarebul saerTaSoriso
konkursSi. 4-7 ianvars ana da mi-
si maswavlebeli miwveulni arian
qalaq moskovSi daskvniT turSi
monawileobis misaRebad (isini
saukeTeso aTeulSi moxvdnen).
xelovnebis universitetTan ar-
sebuli klubi „24“, romelic
atarebs saswavlo SemecnebiT
turebs qalaqis skolebs Soris,
Cveni skolis gundi pirveli ad-
gilisaTvis ibrZvis.
_ qalbatono Sorena, Tqve-
ni erTi Cveulebrivi dRis is-
toria saskolo cxovrebi-
dan...
_ Cveni Cveulebrivi saswav-
lo dRe arafriT gansxvavdeba
arsebuli sxva dReebisagan. sas-
wavlo dRe dilis 9:00 saaTze
iwyeba, yvela maswavlebeli Se-
dis Sesabamis saklaso oTaxSi.
skola aqtiurad erTveba saswav-
lo processa da saskolo cxov-
rebaSi, arsebobs plusebic da
minusebic. TiToeuli plusi sa-
ocrad dadebiT muxts gvaniWebs,
xolo minusisTvis aqtiurad vi-
saxavT da veZebT gamosworebis
gzebs.
_ 2015 wels Cvenma univer-
sitetma 80 wlis iubile izeima.
rogor miulocavT mas am Rirs-
SesaniSnav TariRs?
_ me-7 skolis pedagogTa um-
ravlesoba swored baTumis SoTa
rusTavelis saxelwifo univer-
sitetis kursadmTavrebulni
varT. vulocavT Cvens deda uni-
versitets 80 wlis iubiles da
vusurvebT, rom skolasa da uni-
versitets Soris ufro gaRrmav-
des urTierTobebi. Tqveni Za-
lisxmeviT kvlavac bevri Rirse-
uli da warmatebuli moqalaqe
Sematebodes Cvens qveyanas.
_ rogor miulocavdiT
damdeg Soba axal-wels baTu-
mis SoTa rusTavelis saxelm-
wifo universitets?
_ minda Cveni koleqtivis sa-
xeliT mivuloco axali weli ba-
Tumis SoTa rusTavelis saxelm-
wifo universitets. vusurveb
kvlav gaegrZelebinos am uni-
versitets ZirZveli tradicie-
bi, bevri axalgazrdisaTvis es-
wavlebinos warmatebis formu-
la da daemkvidrebinos Rirseu-
li adgili qveynis winsvlis saq-
meSi.
`kvlav gaegrZelebinos universitets ZirZveli tradiciebi~
10 ddeekkeemmbbeerrii
baTumis SoTa rusTavelis
saxelmwifo universitetis sa-
bunebismetyvelo da jandacvis
fakultetis stomatologiis
departamenti amzadebs dip-
lomirebul stomatologebs.
aseve xorcieldeba diplom-
Semdgomi ganaTlebis grZelva-
diani da Semoklebuli sarezi-
dento programebi Terapiul
stomatologiaSi, orTopedi-
ul stomatologiaSi, uaxloes
periodSi daemateba qirurgiu-
li stomatologiis progra-
mac. wlebis ganmavlobaSi sas-
wavlo procesis klinikuri na-
wili Zalzed SezRudulad mim-
dinareobda saswavlo bazis
arasrulyofilebis gamo. am mi-
marTulebiT gvexmarebodnen
afilirebuli saswavlo klini-
kuri bazebi.
fakultetis dekanis, prof.
marina qoriZis didi mondome-
biTa da ZalisxmeviT da uni-
versitetis administraciis ga-
dawyvetilebiT universitetis
80 wlis iubilesTan dakavSire-
biT gagvikeTes saCuqari. ker-
Zod, daiwyo axali sauniversi-
teto sabazo klinikisaTvis se-
riozuli saremonto samuSao
universitetis mesame korpus-
Si, pirvel sarTulze, rome-
lic mimdinare wlis bolos un-
da dasruldes. es iqneba Tana-
medrove standartebis, uaxle-
si aparaturiTa da danadgare-
biT aRWurvili klinika Tera-
piuli, orTopediuli da qi-
rurgiuli kabinetebiT, saste-
rilizacioTi da viziografiu-
li kvlevis kabinetiT. aqve iq-
neba saswavlo oTaxebi aRWur-
vili mulaJebiT, sadac stu-
dentebi aiTviseben praqtikul
unar-Cvevebs safantomo swav-
lebis formiT.
klinikaSi specialistebad
imuSaveben ZiriTadad depar-
tamentis TanamSromlebi Teo-
riuli da praqtikuli muSao-
bis soliduri gamocdilebiT.
am procesSi aqtiuradaa Car-
Tuli klinikis direqtori f.
jafariZe, romelic amavdrou-
lad meTvalyureobs saremon-
to samuSaoebs da klinikis teq-
nikuri aRWurvilobis SeZenis
procesebs. Cven aseve vgegmavT
universitetis TanamSromlebs
da studentebs SevTava-
zoT SeRavaTiani stoma-
tologiuri momsaxureba
da amasTan erTad viTa-
namSromloT samedicino
sadazRvevo kompanieb-
Tan. gadawyvetili gvaqvs
sauniversiteto bazaze
momavalSi CavataroT
adgilobrivi Tu saerTa-
Soriso donis treninge-
bi, master-klasebi ro-
gorc adgilobriv, ise
ucxoel partniorebTan
erTad. aRniSnuli sas-
wavlo kursebi ara mxo-
lod Cveni pedagogebisa
da stomatologebisaT-
vis, aramed studente-
bisTvisac iqneba aqtua-
luri da informaciuli.
klinikis amoqmedeba
mniSvnelovan rgolad
iqceva sauniversiteto
cxovrebaSi, did wvlils
Seitans studentebis da
rezidentebis specia-
listebad Camoyalibebis
saqmeSi da aseve mokrZa-
lebulad gazrdis uni-
versitetis ekonomiur Semosa-
vals.
mmzziiaa bbaaqqrraaZZee,
profesori,
sabunebismetyvelo da
jandacvis fakultetis
stomatologiis
departamentis xelmZRvaneli
saqarTvelos soflis me-
urneobis mecnierebaTa akade-
miis akademiuri sabWos morig
sxdomaze akademiis axali wev-
rebi airCies. konskursSi samma
kandidatma gaimarjva. esenia
mecnierebaTa doqtorebi paa-
ta koRuaSvili, elguja Safa-
qiZe da aWaris agrarikos mec-
nierTa erT-erTi TvalsaCino
warmomadgeneli rezo jabniZe.
isini akademiis wevr-kores-
pondentobidan akademiis nam-
dvili wevris anu akademikosis
xarisxSi gaagrZeleben moRva-
weobas. aRsaniSnavia, rom aka-
demiis dafinanseba xdeba sa-
xelmwifo biujetidan da iTv-
leba saqarTvelos erovnul
akademiasTan erTad saxelmwi-
fo organizaciad.
subtropikuli memcenare-
obis axalgazrda Taobis mec-
nier-mkvlevarTa aRmzrdels,
soflis meurnoebis mecniere-
baTa doqtors, profesor re-
zo jabniZes misi uaxloesi me-
gobrebi, vulocavT saqarTve-
los soflis meurneobis mec-
nierebaTa akademiis akademi-
kosad arCevas, romlis ganvli-
li nayofieri SromiTi saqmia-
noba am didi aRiarebis dastu-
ria:. saqarTvelos subtropi-
kuli meurneobis instituti,
Semdeg Cais, subtropikuli
kulturebisa da Cais mrewve-
lobis sakavSiro samecniero-
kvleviTi institutis aspiran-
tura, sakandidato da sadoq-
toro disertaciebi - aseTi
iyo maxinjaureli ymawvilis,
swavluli agronomis ganswav-
lis gza 1970 wlidan 1995 wlam-
de. 1996 wels mieniWa profeso-
ris wodeba da daiwyo misi Sro-
miTi saqmianobis aqtiuri fa-
zac. maleve airCies saqarTve-
los soflis meurneobis mec-
nierebaTa akademiis wevr-ko-
respondentad, 1997 wels - sa-
qarTvelos ekologiur mecni-
erebaTa akademiis namdvil
wevrad, 2000 wels - ruseTis
agraruli ganaTlebis akademi-
is akademikosad, xolo 2011
wels - saqarTvelos agrarul
mecnierebaTa akademiis akade-
mikosad. es misma nayofierma
samecniro-kvleviTma publi-
cisturma moRvaweo-
bam ganapiroba. gamo-
aqveyna 180-mde sa-
mecneiro naSromi,
oTxi saxelmZRvane-
lo: „Cai da citruse-
bi; „sasoflo sameur-
neo ekologia“; „sub-
tropikuli kultu-
rebis agroteqnolo-
gia“; „subtropikuli
teqnikuri kulture-
bi“, aseve Svidi mo-
nografia, xuTi re-
komendacia da 100-
mde publikaciuri
werili periodul
presaSi. naSromTa nawili
ucxoeTSicaa gamoqveynebuli.
aris 20-mde saxelmZRvanelos
da monografiis redaqtori,
recenzenti.
profesori rezo jabniZe
dRes baTumis saxelmwifo uni-
versitetis agronomiis sagan-
manaTleblo samive safexuris
programebis xelmZRvaneli da
teqnologiuri fakultetis
sadisertacio sabWos Tavmj-
domarea. 2015 wlis Teberval-
Si saqarTvelos soflis meur-
neobis mecnierebaTa akademiis
prezidentis rwmunebulad da-
iniSna aWaraSi. igi araerTxel
gamosula saqarTvelosa Tu
sazRvargareT gamarTul saer-
TaSoriso kongresebsa da sa-
mecniero konferenciebze. mi-
si xelmZRvanelobiT Svidma
aspirantma da doqtorantma
daicva disertacia, aris oTxi
samecniero saerTaSoriso ga-
mocemis, aseve Jurnalebis -
„ekonomika“, „agraruli saqar-
Tvelo“, „xanZTa“, „agrarul
ekonomikuri mecniereba da
teqnologiebi“ redkolegiis
wevri, enciklopedia „aWaris“
mTavari redaqciis wevri, aseve
aWaris umaRlesi sabWos agra-
rul da TviTmmarTelobis sa-
kiTxTa komisiasTan arsebuli
fermeruli meurneobis ganvi-
Tarebis, fermerTa swavleba-
konsultirebis sakiTxebze
momuSave jgufis xelmZRvane-
li da aWaris soflis meurneo-
bis saministros a(a)ip „agro-
serviscentris“ mecnieruli
konsultanti, arCeulia baqos
da erevanis saxelmwifo uni-
versitetebis sapatio doqto-
rad.
rezo jabniZe aqtiuri sa-
xelmwifo da sazogado moRva-
wecaa. igi 1985 wlidan muSaob-
da aWaris saxelmwifo sagegmo
komitetis soflis meurneobis
ganyofilebis gamged. statis-
tikis saxelmwifo komitetis
Tavmjdomaris pirvel moadgi-
led, Tavmjdomaris movaleo-
bis Semsruleblad, baTumis
saxelmwifo sasoflo-sameur-
neo institutis reqtorad da
akademiuri sabWos Tavmjdoma-
red. igi kvlav agrZelebs aqti-
ur pedagogiur saqmianobas,
ZiriTadad baTumis SoTa rus-
Tavelis saxelmwifo univer-
sitetSi. mecnier-mkvlevaris
samecniero naSromebi gamoir-
Ceva Rrma analiziT da swori
daskvnebiT, mecnieruli kvle-
vis meTodebis zedmiwevniT ga-
moyenebiT. batoni rezo da-
jildoebulia Rirsebis orde-
niT, akaki wereTlisa da iakob
gogebaSvilis medlebiT, aWa-
ris uzenaesi sabWos prezidiu-
mis sapatio sigeliT, aris xel-
vaCauris municipalitetis sa-
patio moqalaqe, hyavs meuRle,
sami Svili da Svidi SviliSvi-
li.
igi kvlav axalgazrduli
energiiT agrZelebs samecnie-
ro, pedagogiur da sazogado-
ebriv saqmianobas. misi uaxlo-
esi megobrebi gulTbilad vu-
locavT baton rezos did aRi-
arebas da vusurvebT Semdgom
warmatebebs mSobliuri qvey-
nis, qarTuli agraruli mecni-
erebis sakeTildReod.
megobrebis saxeliT,
profesorebi:
ddaavviiTT bbaarraaTTaaSSvviillii,,
zzaauurr ffuuttkkaarraaZZee,,
TTeemmuurr rreevviiSSvviillii,, rroollaanndd
kkooppaalliiaannii,, zzuurraabb mmiiqqeellaaZZee,,
aannTTaazz qqiiqqaavvaa,, ooTTaarr SSaaiinniiZZee,,
SSooTTaa llaammppaarraaZZee,,
rreezzoo mmaannvveelliiZZee,,
ooTTaarr ddiiooggiiZZee,, vvaaJJaa TToodduuaa,,
ssuulliikkoo bbeerriiZZee,, gguurraamm mmeemmaarrnnee..
quds vuxdi quds vuxdi da siyvaru-
liT vulocav 80 wlis mSob-
liur universitets 2016
wlis SemobrZanebas. verZis
weliwadi wavida, maimunis
weliwadi movida. Tu igi
Cveni Zalian Soreuli wina-
paria, maSin ar unda iyos
cudi weliwadi.
gulwrfelad vulocav
student-axalgazrdobasa
da profesor-maswavleb-
lebs Soba-axal welTan
erTd universitetis ga-
darCenas, romelsac safrTxe daemuqra saakaSvi-
lis reJimis dros da misi ideologebi aqac ar
gvaklda. Tavs bednierad vTvli, rom am gadarCena-
Si Cemi mcire wvlilic aris. qarTul politikaSi
biZina ivaniSvilis Semosvlam ki, sabolood gadag-
varCina da samSvidoboze gagviyvana.
RmerTis nebas win veraferi aRudgeba. rogorc
erTi Cveni gamoCenili mwerali ambobs, simarTles
ufrosi ar hyavs.
mSvidoba sufevdes universitetis saxlsa Sina.
SoTa zoiZe
axal wels vulocav
Cvens qveyanas _ ers, vu-
surveb mSvidobian da
bednier momavals; uni-
versitetis TiToeul Ta-
namSromels, leqtor-ma-
swavlebels, megobrebs,
gansakuTrebiT student-
axalgazrdobas vusur-
veb bednierebas sixa-
ruls, warmatebebs swav-
lasa da SromaSi.
madlierebas gamovxa-
tav mSobliuri univer-
sitetis mimarT. var bednieri da amayi, rom var uni-
versiteteli, romelTanac makavSirebs mTeli Cemi
cxovreba da moRvaweoba, auracxeli kargi mogone-
ba. dae, mudam kaSkaSebdes masSi codnis lapmari.
emeritusi profesori revaz zosiZe
rezo jabniZe saqarTvelos soflis meurneobismecnierebaTa akademiis akademikosia
axali sabazo klinikis molodinSi
11ddeekkeemmbbeerrii
omar nakaSiZe - daibada
1955 wlis 6 noembers. 1976
wels daamTavra baTumis SoTa
rusTavelis saxelobis peda-
gogiuri instituti, fizikis
specialobiT. 1983-1984 wleb-
Si staJirebas gadioda m.v.
lomonosovis saxelobis mos-
kovis saxelmwofo universi-
tetSi 1984-1987 wlebSi m.v.
lomonosovis saxelobis mos-
kovis saxelmwifo universi-
tetis aspirantia, specialo-
biT magnituri movlenebis
fizika, amave universitetSi
1988 wels daicva sakandida-
to disertacia Temaze: „ultradispersiu-
li magnituri struqturebis optikuri da
magnitooptikuri Tvisebebi“ (01.04.11), spe-
cialobiT magnituri movlenebis fizika.
o.nakaSiZe 1976-1983 wlebSi muSaobda maxos
saSulo skolaSi fizikis maswavleblad,
1981-1983 wlebSi baTumis SoTa rusTavelis
saxelobis saxelmwifo pedagogiuri insti-
tutis umcrosi mecnier-muSakia, 1989-2006
wlebSi fizikis kaTedris docentia, 1998-
2005 wlebSi fizika-maTematikis fakulte-
tis dekanis moadgilea, 2006-2009 wlebSi
fizikis departamentis asocirebuli pro-
fesoria, 2009-2011 wlebSi maTematikisa da
kompiuterul mecnierebaTa fakultetis
dekanis moadgilea, 2013 wlidan dRemde fi-
zikis departamentis asocirebuli profe-
soria. o.nakaSiZe aris 20 samecniero naSro-
mis avtori. mis samecniero
interess warmoadgens ult-
radispersiuli struqture-
bis optikuri da magnitoop-
tikuri da radiofizikuri
meTodebiT Seswavla.
batoni omari fizikis de-
partamentis erT-erTi aqti-
uri akademiuri piria. kiTxu-
lobs leqciebs bakalavriat-
sa da magistraturaSi, mona-
wileobs sagranto proeqteb-
Si, saerTaSoriso da adgi-
lobriv konferenciebSi, ag-
reTve xels uwyobs fizikis
saswavlo da samecniero la-
boratoriebis modernizacias, monawileobs
universitetis Sefasebisa da gamocdebis
centris gamarTvaSi da sxva mraval samecni-
ero da pedagogiur saqmianobaSi.
asocirebul profesors aqvs saintere-
so gataceba, mefutkreoba. rogorc Cans am
saocar mwerebTan xangrZlivi megobroba
Tvisobrivad gadamdebia da batoni omaric
baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo uni-
versitetSi futkariviT „dafusfusebs“.
fizika-maTematikisa da kompiuterul
mecnierebaTa fakultetis saxeliT vulo-
cavT baton omars dabadebidan 60 wlis
iubiles. vimedovnebT, rom misi garja da
mzrunveloba ar moakldeba rogorc Cvens
fakultets, aseve universitets.
fizika-mmaTemakisa
da kompiuterul
mecnierebaTa fakulteti
fizika-maTematikisa da
kompiuterul mecnierebaTa
fakultetis kompiuteruli
mecnierebaTa departamentis
profesors, gamorCeul,
darbaisel qalbaton cicino
sarajiSvils mimdinare wlis
20 oqtombers dabadebidan 60
weli Seusrulda.
qalbatoni cicino daiba-
da 1955 wlis 20 oqtombers,
qalaq baTumSi. 1971 wels oq-
ros medalze davamTavra ba-
Tumis pirveli qarTuli sa-
Sualo skola. imave wels Cai-
ricxa baTumis SoTa rusTa-
velis saxelobis saxelmwifo
pedagogiuri institutis fi-
zika-maTematikis fakultetis maTematikis spe-
cialobaze, romelic 1977 wels warCinebiT daam-
Tavra.
1981-1985 wlebSi swavlobda saqarTvelos
mecnierebaTa akademiis marTvis sistemebis ins-
titutis aspiranturaSi, specialobiT „teqni-
kuri kibernetika da informaciis Teoria”.
energiuli da momxibleli qalbatoni mudam
aqtiurad iyo CarTuli universitetis saswavlo
samecniero da sazogadoebr-SemoqmedebiT saq-
mianobaSi. umaRlesi saswavleblis damTavrebis
dRidan muSaobs baTumis SoTa rusTavelis saxe-
lobis jer saxelmwifo pedagogiur institutSi,
xolo Semdeg universitetSi. sxvadasxva dros
c.sarajiSvili xelmZRvanelobada universite-
tis studentTa samecniero sazogadoebas; ekava
informatikis kaTedris gamgis, dekanis moadgi-
lis; universitetis reqtoris moadgilis Tanam-
deboba, kulturisa da sportis centris ufro-
sis Tanamdeboba. qalbatoni c.sarajiSvilis aq-
tivoba mxolod universitetis kedlebiT ar Se-
moifargleboda. is iyo aWaris avtonomiuri res-
publikis finansTa da ekonomikis
ministris pirveli moadgile.
baTumis SoTa rusTavelis sa-
xelmwifo universitetis kompiu-
terul mecnierebaTa departa-
mentis asocirebuli profesori,
fizika-maTematikis mecniereba-
Ta kandidati, c.sarajiSvili aq-
tiurad monawileobs saerTaSo-
riso samecniero konferenciaSi.
saerTaSoriso gacvliTi progra-
mis Erasmus Mundus Action 2Programme ELECTRA 2013 wlis
konkursSi gamarjvebis Sedegad
erT Tviani samuSao vizitiT im-
yofeboda bulgareTSi, sofiis
qimiuri teqnologiebisa da meta-
lurgiis universitetSi. aris
Marie Curie International Research Staff ExchangeScheme Grant FP7-PEOPLE-2012-IRSES-317721
(2013-2015) samecniero grantis monawile. aRniS-
nuli grantis farglebSi qalbatoni cicino Cve-
ni universitetis fizika-maTematikisa da kompi-
uterul mecnierebaTa fakultets warmoadgen-
da italiis qalaq palermos, ungreTis qalaq
debrecenis, CexeTis qalaq ostravas universi-
tetebSi, monawileobda ra samecniero konferen-
ciebsa da skola-seminarebis muSaobaSi.
qalbaton cicinos yavs meuRle, sami Svili,
xuTi SviliSvili. fizika-maTematikisa da kompi-
uterul mecnierebaTa fakultetis saxeliT vu-
locavT mas dabadebidan 60 wlis iubiles, vu-
survebT, janmrTelobas da dRegrZelobas.
Rrmad gvwams, rom qalbatoni cicino Tavis niWs
da Semoqmedebas kidev mravali wlis ganmavloba-
Si moaxmars rogorc Cveni fakultetis, aseve
universitetis winsvlas.
ffiizziikkaa-mmaaTTeemmaakkiissaa
ddaa kkoommppiiuutteerruull
mmeeccnniieerreebbaaTTaa ffaakkuulltteettii
xespi RomiZe daibada 1945 wlis 25 dekembers
xelvaCauris raionis sofel maradidSi. baTumis
saxelmwifo universitetSi moRvaweobs 1970
wlidan. sxvadasxva dros x.RomiZes baTumis uni-
versitetSi sxvadasxva Tanamdeboba ekava. iyo
Teoriuli fizikis kaTedris aspiranti
(1970–1988), baTumis SoTa rusTavelis saxelo-
bis saxelmwifo universitetis humanitaruli
aRmzrdelobis ufrosi (1996–1997), samecniero
sabWos wevri (1996–2004), saswavlo nawilis uf-
rosi (1997–2005 ), bakalavriatis ganyofilebis
ufrosi (2005–2006), diplomebis ganyofilebis
ufrosi (2006–2008).
mniSvnelovania batoni xespis wvlili uni-
versitetis saswavlo procesis marTvisa da re-
gulirebis procesSi. mis mier gamocemulia
aTamde meToduri saxelmZRvanelo masala da de-
buleba, rogoricaa magaliTad: saswavlo muSao-
bis saxelmZRvanelo masalebi da meToduri miTi-
Tebebi (2003, 2000, 1998 ww.), debuleba baTumis
SoTa rusTavelis saxelmwifo universitetSi
fakultetis mdivnis movaleobis Sesaxeb (1998),
instruqcia universitetis pedagogiuri praq-
tikis organizaciis, Sinaarsisa da Catarebis Se-
saxeb (1998), debuleba magistraturis Sesaxeb
(1998), meToduri miTiTebebi saswavlo progra-
mebis Sedgenis, ganxilvisa da damtkicebis Sesa-
xeb (1997), debuleba sakurso gamocdebisa da
CaTvlebis Sesaxeb (1997), meToduri saxelmZRva-
nelo sakurso Sromebis Sesaxeb (1997).
x.RomiZis TanaavtorobiT gamoica saxelm-
ZRvanelo „fizika“ (2013, ISBN 978-9941-434-38-9),
romelSidac gaTvaliswinebulia avtoris stu-
dentebTan da abiturientebTan swavla-swavle-
bis procesSi dagrovili mravalwliani gamocdi-
leba da dRes warmoadgens ramodenime saswavlo
kursis ZiriTad saxelmZRvanelos moqmed sagan-
manaTleblo programebSi.
batoni xespi wlebis ganmavlobaSi uZRvebo-
da saswavlo kurss „radioteqnikis Teoriuli
safuZvlebSi“. misi ZalisxmeviT universitetSi
Camoyalibda „radioteqnikis laboratoria“. is
ar iSurebda Zal-Rones da xSirad saxsrebsac,
raTa laboratoriisaTvis SeeZina axali xel-
sawyoebi da daedga axali amocanebi. swored am
laboratoriis bazaze 2006 wlidan dRemde Ses-
rulda da axlac sruldeba SoTa rusTavelis
erovnuli samecniero fondis mier dafinansebu-
li ramdenime sagranto proeqti, yvela am proeq-
tSi batoni xespi monawileobda mecnier TanamS-
romlis poziciaze da asrulebda da dResac as-
rulebs mniSvnelovan rols. mogvianebiT „radi-
oteqnikis laboratorias“ ewoda „radiofizi-
kis“ laboratoria. 2006 wlidan dRemde am labo-
ratoriisaTvis sxvadasxva sagranto proeqtebis
farglebSi SeZenili iqna jamurad 70000 $ Rire-
bulebis maRali xarisxis samecniero aparatura,
magram verc erTi sagranto proeqti ver dafi-
nansdeboda da Sesabamisad, laboratoriuli aR-
Wurvilobis SeZena ver moxerxdeboda, rom ara
batoni xespis mier Cayrili safuZveli.
fizika-maTematikisa da kompiuterul mecni-
erebaTa fakultetis saxeliT vulocavT baton
xespis dabadebidan 70 wlis iubiles. madlobas
vuxdiT mas fakultetisa da zogadad universi-
tetisaTvis gaweuli mniSvnelovani saqmianobi-
saTvis. vusurvebT janmrTelobas da dRegrZe-
lobas.
ffiizziikkaa-mmaaTTeemmaakkiissaa
ddaa kkoommppiiuutteerruull
mmeeccnniieerreebbaaTTaa ffaakkuulltteettii
SoTa rusTavelis erovnuli samecniero
fondis mier dafinansebuli sagranto proeqtis
„optikurad mkvrivi, SemTxveviTi fazuri ekra-
nis fluorescenciis maxasiaTeblebis raode-
nobrivi da gabneuli lazeruli gamosxivebis in-
tensivobis korelaciuri funqciis statistiku-
ri momentebis speqtraluri analizi“
(#FR/152/9-240/14, samecniero xelmZRvaneli
prof. nugzar RomiZe) da baTumis SoTa rusTave-
lis saxelmwifo universitetis mxardaWeriT,
fizika-maTematikisa da kompiuterul mecniere-
baTa fakultetis „radiofizikis“ laboratori-
isaTvis SeviZineT 40000$ Rirebulebis naperwk-
lur lazerul speqtroskopiuli da fluores-
cenciuli aparatura.
aparatura damzadda aSS-Si kompania „stel-larNet Inc“ mier. kompaniis menejerTan debra pa-
selTan (Debra Persell) kompaniis warmomadgenel-
Tan ava grubmanTan (Ava Grubman) da kompaniis
mecnierTan david parinosTan (David Parrino) xan-
grZlivi mimowerisa
molaparakebis Sedegad damzadda grantis
amocanebis Sesatyvisi maRali xarisxis portati-
uli aparatura. kerZod: portatiuli lazerul
naperwkluri speqtroskopuli sistema, rome-
lic moicavs 25 mj da 4 nwm impulsur 1.06 mkm
talRis sigrZisa da 1 hc sixSiris Nd-YAG la-
zers, 2X2X3 duimi zomis nimuSis kameras da op-
tikis wamkiTxvav mikrokontroliors, 9 optikur
arxamde mxardaWeris saSualebiT. agreTve apara-
turas (monoqromatori, Suqdiodebi, optikur-
boWkovani zondebi, kivetas damWerebi, kontro-
liorebi da a.S.) Txevadi garemos fluorescen-
ciuli speqtrebis gadasaRebad da Sesabamis
programul uzrunvelyofas. Tamamad SeiZleba
iTqvas, rom dRes Cvens universitets gaaCnia
portatiuli maRali sizustis aparatura, rome-
lic Txevadi da myari garemos eqspresuli diag-
nostikis saSualebas mogvcems.
rogorc sagranto proeqtis samecniero
xelmZRvaneli, sagranto proeqtis ZiriTadi
personalis, kerZod ufrosi mecnier-TanamS-
romlebis: zaza daviTaZis, izolda jabniZis, zu-
rab SaSikaZis da miranda xajiSvilis saxeliT
madlobas vuxdi universitetis administraciis
xelmZRvanels baton jemal ananiZes mxardaWeri-
saTvis. vimedovnebT, rom univerisitetis admi-
nistracia kvlavac gaagrZelebs fakultetis
mxardaWeras, Tanamedrove laboratoriuli da-
nadgarebis da aRWurvilobis SeZenaSi xelSewyo-
bis TvalsazrisiT, Tavis mxriv fakultetis mec-
nierTa jgufi maqsimums gaakeTebs, raTa Seiqmnas
Rirebuli samecniero produqti.
SoTa rusTavelis erovnuli
samecniero fondis
##FR/152/9-240/14 sagranto proeqtis sa-
mecniero xelmZRvaneli,
prof. nnuuggzzaarr RRoommiiZZee
axali laboratoriuli danadgari grantis farglebSi
xespi RomiZe - 70
cicino sarajiSvili _ 60omar nakaSiZe - 60
2015 wlis 15 dekembers mZime danak-
lisi ganicada baTumis SoTa rusTave-
lis saxelmwifo universitetma. 52
wlis asakSi mZime seniT gardaicvala
cnobili qarTveli maTematikosi qali,
baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo
universitetis maTematikis departa-
mentis asocirebuli profesori nino
royva.
nino royva daibada 1963 wlis 31
ianvars. 1980 wels igi Cairicxa baTumis
SoTa rusTavelis saxelobis saxelmwi-
fo pedagogiuri institutis fizika -
maTematikis fakultetis maTematikis
specialobaze, romelic warCinebiT
daamTavra 1985 wels da mieniWa maTema-
tikis maswavleblis kvalifikacia.
institutis damTavrebis Semdeg
gamorCeuli niWis, gamWriaxi gonebisa
da Sromismoyvareobis gamo igi dato-
ves maTematikis kaTedraze laboran-
tis Tanamdebobaze. 1989 wels igi dai-
niSna pedagogiuri institutis samec-
niero sabWos mdivnad. 1996 wels ki ar-
Ceul iqna maTematikis kaTedris mas-
wavleblad. paralelurad igi gaxda ba-
Tumis saxelmwifo universitetis aspi-
ranti. misi interesebis sfero gaxl-
daT binarul mimarTebaTa sruli naxe-
varjgufebi. swored am mimarTulebiT
man warmatebiT daicva disertacia da
mieniWa fizika-maTematikis mecniere-
baTa kandidatis xarisxi.
2000-2005 wlebSi nino royva iyo
aspiranturis ganyofilebis gamge. Sem-
dgom ki wlebis ganmavlobaSi muSaobda
baTumis saxelmwifo universitetis
saswavlo -akademiuri departamentis
wamyvan specialistad, saswavlo da sa-
mecniero programebis marTvis depar-
tamentis mTavar specialistad, aseve
aspiranturis mimarTulebis koordi-
natorad.
2009 wlidan dRemde ki muSaobda
maTematikis departamentis asocire-
bul profesorad. SeTavsebiT iyo, ag-
reTve, baTumis saxelmwifo sazRvao
akademiisa da saqarTvelos universi-
tetis asocirebuli profesori.
2007 wlidan arCeul iqna „evropis
qalebi maTematikaSi“ organizaciis
regionalur koordinatorad saqarT-
veloSi. monawileobda mraval saerTa-
Soriso samecniero maTematikur fo-
rumebSi. is iyo kembrijis universite-
tis maTematikis departamentis mier
organizebuli samecniero konferen-
ciis monawile. miRebuli aqvs kembri-
jis saerTaSoriso biografiuli cent-
ris departamentis serTifikati. nino
royva dajildoebuli iyo baTumis So-
Ta rusTavelis saxelmwifo universi-
tetis medliT.
Tavisi moRvaweobis yvela period-
Si Tavi gamoiCina, rogorc profesiaze
da saqmeze usazRvrod Seyvarebulma,
principulma da samarTlianma mecni-
erma, axalgazrda Taobis WeSmaritma
pedagogma da aRmzrdelma.
wavida Cvengan Rirseuli pirovne-
ba, suliT Zalian Zlieri, amayi, moaz-
rovne, WeSmaritebis kargi mWvreteli,
kargis damnaxavi, yuradRebiani, Zalze
erTguli da saukeTeso megobari, WeS-
maritad saamayo Svili da meuRle.
RmerTma naTelSi amyofos misi faqizi
da spetaki suli. misi xsovna ki marad
darCeba megobrebis, kolegebisa da
studentebis mexsierebaSi.
SSooTTaa rruussTTaavveelliiss
ssaaxxeellmmwwiiffoo uunniivveerrssiitteettii
ffiizziikkaa-mmaaTTeemmaattiikkiissaa
ddaa kkoommppiiuutteerruull
mmeeccnniieerreebbaaTTaa ffaakkuulltteettii
mmaaTTeemmaattiikkiiss ddeeppaarrttaammeennttii
nino royva
12 ddeekkeemmbbeerrii
redaqtori:
ioseb sanikiZe
nomris redaqtori:
nestan mamuWaZe
gazeTi daibeWda
gamomcemloba
`samSobloSi`
2 18 07 76; 5 99 95 31 90
mis.: q. Tbilisi,
robaqiZis 7
saredaqcio kolegia:nana cecxlaZe, inga SamiliSvilinaTia wiklaSvili, nino doliZe
murman gorgoSaZe,daviT baraTaSvili
guram Caganava,SoTa mamulaZeguguli dumbaZe, nugzar RomiZe
axali weli erT-erTi ga-
morCeuli dResaswaulia,
romelsac yvela gansakuT-
rebuli sixaruliT elis. am
dRes yvela cdilobs, dai-
viwyos yvelaferi cudi,
madlierebiT gaacilos
Zveli weli da didi molo-
diniT daelodos axali
wlis SemobrZanebas.sainte-
resoa, rogori iqneba 2016
weli zodiaqos niSnebisT-
vis.
2016 weli wiTeli maimu-
nis weliwadia. aRmosav-
leTSi maimunis moqmede-
bebsa da xasiaTs adareben
iseTi adamianis gonebas,
romelsac ar gaaCnia Sina-
gani koncentraciisa da me-
ditaciis unari, azrovne-
bis qaosurobidan gamomdi-
nare. dasavleTis qveynebSi
maimuns adamianis karika-
turas uwodeben. aziis
qveynebSi ki Tvlian, rom
igi Tavisi xasiaTisas sxva-
dasxva formebs aerTia-
nebs, ris gamoc rTulia mis
cvalebad naturaSi stabi-
lurobis povna, amitom mai-
munis weliwadi moulodne-
li cvlilebebiT aris aR-
savse. 2016 wels adamianebi
xSirad urTierTsawinaaRm-
dego Zalebis dapirispire-
bis winaSe dadgebian, aseT
periodSi SesaZlebelia
SecvaloT gegmebi, gadawy-
vetilebebi, warmodgenebi
Znelad kontrolebadi
survilebis gamo. amasTana-
ve, ganaxldebian iseTi Tvi-
sebebi rogoric aris ga-
momgonebloba, improviza-
ciis unari, originaluro-
ba, siaxleebisadmi midre-
kileba, kompromisebis una-
ri. aseT weliwadSi ufro
advildeba nebismieri
problemis gadawyveta.
am wlis devizi aseTia:
eZebe siaxle da nu ityvi
uceb uars giJur winadade-
bebzec ki – es maimunis
principebia.
socialur-ekonomikuri
kuTxiT avantiuruli ope-
raciebi, azartuli TamaSe-
bi, spekulaciebi xels Se-
uwyoben sarisko da goneba-
maxviluri gadawyvetile-
bis miRebas, rac radika-
lur cvlilebebs gamoiw-
vevs biznesSi da profesio-
nalur saqmianobaSi. mai-
muns ar uyvars mSiSara,
uniWo, pasiuri adamianebi.
pirvel rigSi axal wels
unda SevxvdeT Zalian mxia-
rulad, imitom rom rac
ufro didi doziT gveqneba
iumori miT ufro mxiaru-
li da kargi weli gveqneba.
rac Seexeba saaxalwlo
sufras, yvelas unda hqon-
des banani, rogorc maimu-
nis mozidvis erT-erTi sa-
Sualeba da zogadad rac
ufro meti egzotikuri xi-
li iqneba sufraze miT uke-
Tesi. ra sakvirvelia wiTe-
li feri prevalirebs da
wiTeli gaxlavT umTavresi
atributi, aseve yviTeli,
oqrosferi da muqi Sindis-
feri tonaloba Semodis wi-
na planze.
sainteresoa, rogori
iqneba maimunis weliwadi
konkretuli niSnebisT-
vis:
virTxisTvis Zalian
kargi weliwadia, romelic
kmayofilebas da bedniere-
bas mogitanT, imitom rom
miiRebT warsulSi Tqveni
Zalisxmevisa da SromisT-
vis Sesabamis saCuqrebs.
SedarebiT kargi weliwa-
dia xarebis umravleso-
bisaTvis, Tqven SeZlebT
wina wlis arastabiluri
movlenebis konpesirebas.
minda aqve aRvniSno rom es
weli gansakuTrebulad
kargia binis SesaZenad da
saojaxo-sanaTesavo urTi-
erTobebis gasaZliereb-
lad. aseve, mosalodnelia
axali vakansiebis gamoCena.
vefxvisTvis urTi-
erTwinaaRmdegobebisa da
rTuli weli iqneba. aq war-
matebis misaRwevad dag-
WirdebaT didi moTminebi-
sa da intuiciis gamovlena,
raTa gverdi auaroT sxva-
dasxva dagebul cxovrebi-
seul xafangebs. aqedan ga-
momdinare cota meti win-
daxeduloba da sifrTxile
aris saWiro.
rac Seexeba katis (ia-
ponurad kurdReli) wliT
dabadebulebs, sakmaod iR-
bliani weli elodebaT win,
romelic xels Seuwyobs
Tqveni niWisa da unaris me-
tad realizebas da amitom
cota uSiSrad da aqtiurad
imoqmedeT. gamoiyeneT is
moulodneli SesaZleblo-
bebi, romelic am wlis gan-
mavlobaSi mogecemaT bed-
iRblis Secvlis kuTxiT.
maimunis weli gansakuTre-
biT warmatebuli iqneba
maTTvis visac SeuZ-
lia koleqtiuri mu-
Saoba.
rac Seexeba
drakons, mraval-
ferovani movlene-
bis weliwadi iqne-
ba wina welTan
S e d a r e b i T .
mTeli wlis
ganmavlobaSi
Tqven mogixde-
baT monawileo-
bis miReba ara erT
saWirboroto sa-
kiTxebSi, romel-
Ta gadadeba Se-
modgomisTvis iqne-
boda metad sasurve-
li. did dros da
energias waiRebs
axali urTierTobe-
bi, magram es weli
2015 wlisgan gansxvave-
biT dagexmarebaT gacile-
biT met warmatebas miaRwi-
oT.
gvelis weliwadSi da-
badebulTaTvis mTliano-
baSi kargi weli iqneba.
brZeni gveli ipovis misi
gegmebisa da survilebis
Semsruleblebsa da damxma-
reebs. gansakuTrebiT war-
matebuli iqneba weliwadi
maTTvis, vinc sakuTar Tavs
warmoaCens rogorc mSvi-
dobismyofeli, mrCeveli,
Suamavali, sazogadoebrivi
azris gamomxatveli. wlis
devizia: aqtiuri neitra-
liteti da brZnuli samar-
Tlianoba.
cxenis weliwadSi daba-
debulTaTvis 2016 weli da-
kavSirebuli iqneba warma-
tebasTan, aRiarebasTan.
Tqveni ideebi da gegmebi
moitanen karg materialur
efeqts, maT Soris irgvliv
myof adamianTaTvisac.
wlis pirvel naxevarSi mo-
salodne-
lia Se-
mosav-
l i s
zrda da Semosavlis axali
wyaroebis gamovlena. pers-
peqtiuli winadadebebisa
da warmatebuli gadawyve-
tilebebis miReba biznesSi.
am wels gaizrdeba Tqveni
zegavlena sxva adamianeb-
ze.
rac Seexeba Txis weli-
wadSi dabadebul adamia-
nebs, 2016 weli metad dina-
miuri, Tumca cvalebadi
tendenciebis weliwadia.
Tqveni zogierTi gegmebi
da wamowyebebi moeqcevian
kritikis qarcecxlSi. es
erTgvari kosmiuri gamoc-
daa maTi marTebulobisa
da simyarisa, amitom am
uamravi ideebidan da geg-
mebidan yvelaze realuri
gegmebis amorCeva mogixde-
baT, raTa maTi ganxorcie-
lebas ar dasWirdes zedme-
tad bevri dro da Zalisx-
meva. mTlianobaSi ki SeiZ-
leba iTqvas, rom saSualo
weliwadia.
Tavad maimunisTvis
es weli ra Tqma unda kargi
weliwadia da yvelaze kar-
gad alRos yvelas cvli-
lebas swored am welSi da-
badebulebi auReben. iaqti-
ureT axla Tqveni droa!
mamlisTvis es weli-
wadi erTgvari mosamzade-
beli periodia axali wa-
mowyebebisaTvis da warma-
tebisTvis. sarisko moqme-
debebma da proeqtebma Se-
iZleba gamoiwvios Zalis da
drois tyuilubralod
xarjva. anu zedmetad aqti-
urobac ar iqneba albaT sa-
sikeTo.
ZaRlis welSi dabade-
bulebs kargi weliwadia ka-
rieruli ganviTarebi-
saTvis, warmate-
bisTvis, finansu-
ri mdgomareobis
ganviTarebis ku-
TxiT. Tqveni una-
ri megobrobisa da
TanamSromlobisa
Tqvenken moizid-
avs axal partni-
orebsa da spon-
sorebs.
taxis anu Ro-
ris niSnis adami-
anebs mTliano-
baSi SeiZleba
iTqvas rom kar-
gi weliwadi
eliT. ver vityvi
rom 2015 wels ajo-
bebs. minimaluri kapi-
tal dabandebiT da Za-
lisxmeviT SeZlebT sakma-
od kargi Sedegebis miRe-
bas. warmatebisa da ganvi-
TarebisTvis saWiro iqneba
axali partniorebis, xelm-
ZRvanelobisa da kolege-
bis povna, radganac Zveli
urTierTobebi aRar gamo-
irCevian simyariT, rome-
lic Tqvens winsvlas da
warmatebas esaWiroeba.
es rac Seexeba aRmosav-
luri zodiaqos niSnis Se-
xamebas.
gilocavT axal _ 2016 wels!