6

10

22

Branduolinë energija: permainø vëjai

Potencialø suvienodinimas

IAE: baimë ir politika

ISSN 1648-6927

LEIDINYS AUTOMATIZACIJOS, ELEKTROTECHNIKOS, ENERGETIKOS, ÐILDYMO, VËDINIMO, ELEKTRONIKOS, VALDYMO SISTEMØ IR ÞINIØ EKONOMIKOS TECHNOLOGIJØ SPECIALISTAMS

Kaina 4 Lt 2006 Nr. 3(13)

numerio tema – branduolinë energija

Energijos taupymas 28

ISSN 1648-6927

numerio tema –branduolinë energijabranduolinë energija

Energijos taupymas 282828

www.schneider-electric.ltwww.telemecanique.com

100 milijonø Harmony komponentø nupirkta per nepilnus 4 metus…

tai beveik treèdalio viso pasaulio vartotojø pasirinkimas.

Sëkmingas pasirinkimas dël neprilygstamos komponentø ávairovës, árodytø inovacijø, aukðtos kokybës ir prieinamumo visame pasaulyje.

�������������Daugiau iðradingumoir intelektualumo, kartulengvinant naudojimà.

Valdymo ir signalizavimo komponentai Harmony������������������������������

Naujausiø Harmony komponentø galite teirautis mûsø partnerio Ðiauliuose:UAB „Elektrosaugos árangos centras“.Eþero g. 8, LT-77141 Ðiauliai. Tel.: (8-41) 43 49 43, 50 37 70.

Kabeliai, laidaiValdymo ir kontrolës spintosElektros valdymo ir kontrolës árangaKabeliø reikmenysElektrinis ðildymasVëdinimo ir ðildymo árenginiaiInstaliacijos elementaiMatavimo prietaisaiElektros árankiai, árangaÐviesos technikaLemposMaitinimo ðaltiniaiElektros apsaugos árengimai ir priemonësRyðio, signalizacijos ir apsaugos reikmenysVidutinës ir aukðtos átampos elektros árenginiaiAutomatizuotos valdymo sistemos

Kvieèiame á parduotuvæ Vilniuje (Motorø g. 6)

VILNIUSOzo g. 51Tel.: (8 5) 276 34 00, 276 14 94Faks.: (8 5) 273 72 50Mob.: 8 698 51668El.p.: info@dogas.lt

Motorø g. 6Tel.: (8 5) 213 69 18Faks.: (8 5) 210 41 99El.p.: motorai@dogas.lt

KAUNASDraugystës g. 13aTel./faks.: (8 37) 45 16 75El.p.: kaunas@dogas.lt

KLAIPËDADubysos g. 23Tel./faks.: (8 46) 34 15 32El.p.: klaipeda@dogas.lt

PANEVËÞYSJ.Janonio g. 1Tel./faks.: (8 45) 58 46 29El.p.: panevezys@dogas.lt

ÐIAULIAICvirkos g.77/Lydos g.6Tel./Faks.: (8 41) 39 02 63Mob.: 8 686 52494El.p.: siauliai@dogas.lt

Naudojant Hager firmos siūlomas elektros instaliavimosistemas specialistai užtikrinaaukščiausią kokybę. Maksimalus saugumas ir patikimumas montuojant,pavyzdžiui, mažų gabaritų„Volta“ paskirstymo skydelius,kuriuose montuojami naujau-sios kartos moduliniai apsau-giniai įtaisai. Jie pritaikomiįvairiems tikslams, atitinkavisus techninius reikalavimus,tiekiami šiuolaikiško dizaino.

www.hager.lt

06LT

0395

“Aš renkuosi Hager.”

06LT0395 22.08.2006 13:00 Uhr Seite 1

6 Branduolinë energija: permainø vëjai

10 Potencialø suvienodinimas – pastatø saugiø elektros árenginiø sudëtinë dalis

16 Reaktyviosios galios kompensavimas. Nauja NOVAR reguliatoriø karta

18 Team Break 2 – antrosios kartos iðplësta ir modernizuota populiariø pramoniniø automatiniø jungikliø BREAK serija

22 Ig na li nos ato mi në elek tri në: bai më ir po li ti ka

28 Energijos taupymas. Daþnio keitikliø taikymas siurbliams ir ventiliatoriams

32 Studentø gamybinë praktika – svarbus specialistø rengimo etapas

35 Apðvietimas liuminescencinëmis lempomis

36 Kronika

39 Naujienos

40 Þinynas

42 Summary

6 Branduolin

10 Potencial10 Potencial elektros

16 Reaktyviosios galios 16 Reaktyviosios galios

18 18 populiari

22 Ig na li nos ato mi n

28 Energijos taupyma28 Energijos taupyma

32 Student32 Student

35 Apðvietimas liuminescencinëmis lempomi

36 Kronik

39 Naujieno

40 Þinyna

42

Vyr. redaktoriusBronius RasimavièiusE. p. neta@neta.lt

R E D K O L E G I J A

E. p. neta@neta.lt

NETA prezidentasBronius Rasimavièius

PET Lietuvos komiteto tarybos narysprof. habil. dr. Leonas Aðmantas

Lietuvos elektros energetikos asociacijos prezidentasRimvydas Rukðënas

UAB „Gaudrë“ direktoriusVladas Rinkevièius

UAB „Miltronic“ direktoriusGediminas Vaiðvila

KonsultantëKTU Elektros sistemø katedros docentë dr. Liudmila Andriuðienë

Kalbos redaktorëAldona Paulauskienë

DizainerisDarius Abromaitis„IMAGO“

A D M I N I S T R A C I J A

DirektoriusSaulius Kocys

Reklamos projektø vadybininkasMindaugas ÐeduikisTel. (8 5) 269 1240Mob. 8 652 90 576E. p.: mindaugas@namasiras.lt;elektra@namasiras.lt

Leidykla „Namas ir að“Pylimo g. 31,01141 VilniusTel./faks. (8 5) 260 8243Mob. stacionarus 8 698 53 658E. p. info@namasiras.lt

UAB „NAMAS IR AГ ©Perspausdinant iliustracijas bei tekstus, iðtisai arba dalimis, bûtinas leidëjo raðytinis sutikimas.Leidykla neatsako uþ reklaminiø skelbimø tekstà ir turiná.

Visø „Elektros erdviø“ numeriø elektronines versijas galite rasti www.neta.lt

turinys

6

El

ek

tr

os

Er

dv

ës

N

r. 3

(1

3)

20

06

Ðiuo metu branduolinës jëgainës pa-gamina tiek elektros energijos, kiek 1960 m. pagamino visi elektros ener-gijà gaminantys objektai. Tai sudaro 17 procentø pasaulyje gaminamos elek-tros energijos. Sukauptas milþiniðkas patyrimas siekiàs apie 10 000 reakto-riaus-metø. Tai bûtø ekvivalentiðka 100 reaktoriø darbui 100 metø. Taèiau tenka tik apgailestauti, kad treèdalis pasaulio gyventojø neturi galimybës naudotis elektra, bet tai jau kita tema.

Nuo 1965 m. iki dabar elektros energi-jos gamyba branduolinëse jëgainëse auga, nors galios prieaugio 1997 m. nebuvo, o 1998 m. ge ne ruojanèiø galiø sumaþëjo. Jeigu þvilgtersime á paskutiná

praeito amþiaus deðimtmetá, pastebë-sime ádomø vaizdà: nors daug politikø, analitikø, komentatoriø tvirtino apie branduolinës energetikos sàstingá arba didëjantá ar galutiná nuosmuká, taèiau per tà laikotarpá jos gamyba pasaulio atominëse elektrinëse iðaugo 30 proc., Azijoje – net 70 proc., o Vakarø Euro-poje – 20 procentø. Net tokiose ðalyse kaip Rusija ir Ukraina buvo elektros energijos gamybos padidëjimas. Kur ðio paradokso prieþastys? Atsakymas paprastas: ilgiau dirbama pilnos apkro-vos reþimu, trumpiau trunka remontai ir t. t. Vien dël to praeito ðimtmeèio paskutiná deðimtmetá gautas elektros energijos kiekis tolygus 40 papildomø

blokø po 1000 MW. Tai lygu 13 Ignali-nos AE. Ðtai tas paprastas atsakymas. Taèiau prieðininkai vis argumentuodavo remdamiesi situacija JAV: „Ar jie kvaili, kad nestato?“ Pasirodo, tam buvo nau-dojami kitokio pobûdþio sprendimai. Westinghouse iki ðiol neturi licencijos savo naujos technologijos reaktoriaus AP 1000 statybai ir eksploatavimui. Antra, eksploatuojamø blokø galios didinimas. Projektuojant atomines elektrines maþesnë galia buvo tarsi papildomas saugos elementas, taèiau ágijus patirties, surinkti ir iðanalizuoti eksploataciniai duomenys apie tech-nologiniø procesø vyksmà reaktoriuose leido priimti sprendimà padidinti galià,

V I S A E N E R G I J A G AU N A M A I Ð S AU L Ë S I R P I R M I N Ë S M E D Þ I A G O S , I Ð KU R I O S S U D A R Y TA T I E K S AU L Ë , T I E K Þ E M Ë . S AU L Ë S E N E R G I J À S U G Ë R Ë Y PAT I N G I AU G A L A I I R G Y V Û N A I ( B I O M A S Ë ) , I Ð KU R I Ø S U S I D A R Ë A N G L I E S , N A F T O S I R G A M T I N I Ø D U J Ø T E L K I N I A I – KU R I E I R Y RA I Ð K A S A M A S KU RA S , N U O KU R I O Ð I A N D I E N P R I K L AU S O M Û S Ø C I V I L I Z A C I J A .

K I TA S P I R M I N Ë S E N E R G I J O S Ð A LT I N I S Þ E M Ë J E Y RA I Ð Y PAT I N G Ø E L E M E N T Ø , S U S I F O R M AV U S I Ø D A R P R I E Ð AT S I RA N D A N T S AU L Ë S S I S T E M A I , AT O M Ø . J I E RA N D A M I Þ E M Ë S P LU T O J E . P V Z . , PA G R I N D I N I S B RA N D U O L I N I Ø J Ë G A I N I Ø E L E M E N TA S U RA N A S S U S I F O R M AV O A N K S T Y VA J A M E P E R I O D E P R I E Ð 6 , 5 M I L I J A R D Ø M E T Ø .

Branduolinë energija:

permainøvëjai

Pro

f. Le

on

as A

ðman

tas

1990

–199

3 m

. LR

ene

rget

ikos

min

istr

as

7

El

ek

tr

os

Er

dv

ës

N

r. 3

(1

3)

20

06

aiðku, kiekvienam reaktoriui skirtingai, atsiþvelgiant á jø ypatumus. Pavyzdþiui, Kazloduj (Bulgarija) AE 5 ir 6 blokuose (kuriø ES nereikalauja uþdaryti) numa-toma padidinti galià apie 70 MW ir su-trumpinti remonto laikà nuo 90 iki 50 dienø, visa tai bus padaryta nepaþei-dþiant saugos reikalavimø. Kitose pa-saulio elektrinëse tai jau atlikta. Aiðku, galios didinimo parametrai, remontø trumpinimas yra skirtingi. Ðvedijoje jau leista padidinti Ringhals AE galià 1, 3 ir 4 blokuose (ið viso 500 MW, 2 bloke yra neiðspræstø problemø). Manoma, kad leidimas bus duotas Ðvedijos AE Oskashamm ir Forsmarh, o tai jau su-darytø 900 MW – tai tarsi vienas papil-domas galingas blokas. Ne paskutinëje vietoje ir AE darbo efektyvumas: gauti ið tokio pat kuro kiekio daugiau elek-tros energijos.

Atominës energetikos atgimimo data Europoje, manau, yra Suomijos Parla-mento sprendimas 2002 m. geguþës 24 d. iðduoti kompanijai „Teollisuu-den Voima Oy“ leidimà statyti naujà AE. Taip buvo vainikuotas deðimties metø kruopðtus ir átemptas darbas. Lietuvoje tokiø intensyviø ir kryptingø darbø nesimatë.

Belgija taip pat ruoðiasi tapti svarbiu branduoliniu operatoriumi Europoje, t. y. uþ Belgijos ribø pastatyti iki 2015 ar 2016 m. vienà blokà (kompanija „Trac-tebel Engineering“).

Ðiuo metu 9 pasaulio ðalyse statomi 24 blokai.

2005 m. pabaigoje Bulgarija, Makedonija ir Serbija iðreiðkë pasiruoðimà bendrai statyti AE Belene (Bulgarija). Analogiðka kryptimi eina ir Lietuva, Ministrø Pirmi-ninkø lygmenyje pasiraðiusi 2006 m. vasario 27 d. Trakuose Komunikatà su Estija ir Latvija: „4. Palaikyti iniciatyvà statyti naujà atominæ elektrinæ Lietuvo-

je“, „5. Pasiûlyti valstybinëms Baltijos ðaliø energijos bendrovëms „Lietuvos energija“, „Latvenergo“, „Eesti energi-ja“ bûti lygiavertëmis dalyvaujanèiomis ðalimis ir investuoti á naujos atominës elektrinës planavimà ir statybà Lietu-voje“. Lietuvoje valdanèiosios partijos sutaria, kad branduolinë energetika turëtø bûti tæsiama. Tai patvirtina ir LR Seimo 2005 m. rugsëjo 29 d. rezoliu-cija „Dël branduolinës energetikos tæs-tinumo...“. Taèiau ir èia suspëjo savo dvyleká ákiðti (2005 09 20) Seimo narys P. Auðtrevièius – antrojo Ignalinos AE bloko „duobkasys“ (nesilaikydamas LR Seimo patvirtintos Nacionalinës energetikos strategijos) – ir teko Re-zoliucijos svarstymà nukelti savaitei. Ministras Pirmininkas dël naujo reakto-riaus statybos savo pozityvià nuomonæ pirmà kartà iðsakë 2004 metø gruodyje ir dar tvirèiau – 2005 m. sausyje, gal paveiktas þinios apie Lenkijos ministrø kabineto ketinimus jau 2020–2021 m. turëti AE. Tokiu atveju Lietuvai iðkiltø problema, ieðkant finansavimo ðaltinio,

nes Lenkija, turinti daug didesná gyven-tojø skaièiø, bûtø kur kas patrauklesnë ðalis. Kad mes liktume patrauklûs, bû-tina pradëti eksploatuoti naujà elektrinæ anksèiau – apie 2015 m.

Sumaiðtá tiek Lietuvos, tiek kaimyniniø ðaliø energetikø galvose ir ES dël atomi-nës energetikos plëtros Lietuvoje kelia oficialus pareigûnas „Lietuvos energi-jos“ valdybos pirmininkas J. Vilemas, iðsakydamas prieðingà valstybës ofi-cialiai pozicijai nuomonæ, tarsi vykdy-tø Lietuvos kaip valstybës opozicijos programà. Savo praneðimo iðvadose FORATOM seminare Briuselyje, vyku-siame pernai, teigë, kad importuosime pigià elektros energijà, o vëliau, jeigu ir statysime reaktoriø, tai nedidelës galios, amerikieèiø konstrukcijos (IRIS), kuris dar tik pradedamas kurti, ir Lietuvos energetikos institutas tikisi ðiame kû-rimo projekte dalyvauti. Netiesiogiai minëtas ponas tai iðsakë ir Lietuvos diplomatiniø atstovybiø vadovø susi-tikime (2006 m. geguþës mën.), daly-

45

40

35

30

25

20

15

10

5

0

-5

2700

2400

2100

1800

1500

1200

900

600

300

0

-3002002

2000

1998

1996

1994

1992

1990

1988

1986

1984

1982

1980

1978

1976

1974

1972

1970

1968

1966

Bra

nduo

liniø

jëg

aini

ø g

aliø

pri

eaug

is, G

W e

Ele

ktro

s g

amyb

a b

rand

uo-

linës

e jë

gai

nëse

, TW

h

METINIS GALIOS PRIEAUGIS IR ELEKTROS GAMYBA BRAN-DUOLINËSE JËGAINËSE 1965-2002 (Ðalt inis TATENA)

8

El

ek

tr

os

Er

dv

ës

N

r. 3

(1

3)

20

06

vaujant ES pareigûnams. Kalbëdamas apie elektros importà, matyt, turëjo galvoje pigià Rusijos elektros energijà, taèiau kaimyninë ðalis, þinodama, kad neturime kitø galimybiø, savo ekspor-tuojamai energijai kainà padidins – toks rinkos dësnis. Antra, birþelá duodamas interviu Rusijos energetinës sistemos vadovas A. Èiubaisas pabrëþë drama-tiðkà situacijà su elektros gamyba savo ðalyje: jau 2008 ar 2009 m. elektros energijos deficitui pasmerkti Centras, Ðiaurës vakarai ir t. t. Tai arèiausiai Lietuvos esantys regionai.

Norëèiau gráþti prie Bulgarijos. Ið pra-dþiø jie tikëjosi apsieiti be valstybës ga-rantijos gaunant kreditus (300 milijonø eurø) ið EURATOM ir Europos investi-cinio banko. Taip bûtø pigiau, taèiau be valstybës garantijos gali gauti kredità tik ES ðalys. Lietuvai tas bûtø palanku, ta-èiau EURATOM galimybës ribotos, apie 540 milijonø EUR. Norint gauti ðá kredi-tà paprastai registruojamasi ið anksto. Tuo pat metu derybas dël stojimo á ES vedë Bulgarija ir Lietuva, ir sprendë AE blokø uþdarymo klausimus, taèiau tenka

apgailestauti, kad ðie veiksmai nebuvo koordinuojami, ir tai turëjo pasekmiø galutiniam sprendimui.

JAV kompanijos eina ir kita linkme: kompanija „Constellation Energy“ kar-tu su Prancûzijos kompanija „Areva Inc.“ (jos treèiosios kartos reaktorius statomas Suomijoje, ketvirtosios kar-tos reaktorius galëtø pasirodyti apie 2025 m.) ákûrë „UniStar Nuclear“ nau-jam reaktoriui EPR sukurti (besivystàs energetinis reaktorius) kuriam reikia 47 proc. maþiau sklendþiø, 16 proc. maþiau siurbliø ir 50 proc. maþiau ávai-riø talpø, be to, 17 proc. maþiau kuro vienai kWh elektros energijos paga-minti. Sutrumpinimas (EPR) toks kaip ir prancûziðko EPR (Europinis energetinis reaktorius), tik pirmojo þodþio reikðmë skiriasi. Prancûziðkus EPR ðiuo metu, kaip minëjau, stato Suomija, Prancûzi-ja – vienà ir pareiðkë statysianti antrà, ir net keturis reaktorius stato Kinija. JAV, daugiau nei porà deðimtmeèiø nesta-èiusi branduoliniø reaktoriø, prieðingai nei Prancûzija, neturi kà pasiûlyti ne tik savo, bet ir uþsienio rinkai. Pagal

JAV atominës energetikos instituci-jø vertinimus 2015–2018 metais JAV turëtø bûti instaliuota 20–25 GW ga-lios AE. „General Electric“ prognozës ðiek tiek skiriasi: jie tikisi, kad iki 2020 m. Ðiaurës Amerikoje bus instaliuota apie 13 GW, Europoje – apie 11 GW, o Kinijoje, Indijoje, Japonijoje, Korëjo-je – iki 66 GW.

Èekija planuoja Temelin AE ir Dukova-ny AE pastatyti du blokus. Èernovoda (Rumunija) 3 ir 4 blokus iki 2012 ar 2013 metø (tai Kanados konstrukcijos reaktoriai, kaip ir pirmieji du). Jø nuo-mone, ekonomiðkiau statyti abu blokus lygiagreèiai. Londone ir Briuselyje vy-kusiose branduolinëse konferencijose paskelbta, kad iki 2030 m. tikimasi 200 reaktoriø uþsakymo. Èia neáeina Rusija, kuri iki 2030 m. planuoja pastatyti 40 GW galios blokø. Ðtai paskutiniai RAO UES konkretûs prioritetiniai sprendimai dël atominës energetikos plëtros, pri-imti ðiø metø kovà: pastatyti Rusijos centrinëje dalyje Kalinino AE 1000 MW blokà, pietuose – Volgodono AE 1000 MW, ðiaurës-vakaruose – Leningrado-2 AE – 1000 MW. Paskutinæ pozicijà, ma-tyt, lëmë susitikimas (ðiø metø vasario 28 d.) su Ðvedijos ir Suomijos verslinin-kais, kurá organizavo „Rosenergoatom“, ir buvo nuspræsta nutiesti du elektros kabelius á Suomijà ið Leningrado AE. Be to, apsvarstyta galimybë investuoti á naujàjá Leningrado AE blokà.

Ádomiausia, kad vienas ið Þaliøjø (Green-peace) judëjimo steigëjø P. Moore pri-sijungë prie palankiø iniciatyvø bran-duolinës energetikos atþvilgiu.

Grupë Melburno (Australija) universiteto mokslininkø praeitø metø gale ávertino iðkasamo kuro, atsinaujinanèiøjø ener-gijos ðaltiniø ir branduolinës energijos aplinkos, sveikatos ir socialinio poveikio rezultatus, kurie rodo, kad branduolinë energija bûtø pigiausia ir priimtiniausia aplinkosauginiu poþiûriu. Reikëtø pri-durti, kad Australija turi gausiausias urano atsargas pasaulyje, bet ne tai lëmë jø skaièiavimus. Lietuvoje pagal dujø kainø galimo didelio augimo pa-tirtá bandoma apeliuoti á resursø, tarp jø urano, kainø didëjimà, bet net pa-didëjus branduolinio kuro kainai du kartus elektros energija pabrangtø apie 12 procentø.

Kadangi yra daug spekuliacijø dël elek-tros energijos kainø naujai statomose branduolinëse jëgainëse (neva tos jëgainës labai brangios), manau bûtø tikslinga pateikti suomiø skaièiavimus, kuriais remiantis ir buvo priimtas spren-dimas statyti AE Suomijoje.

KO K S G A L I M A S E N E R G I J O S AT E I T I E S K E L I A S ?

Elspotbirþos kaina

2000 m. Suomija

Elspotbirþos kaina

2001 m. Suomija

Branduolinis kuras

Anglis Dujos Durpës Mediena VëjasVëjo darbo

laikas 2200 h/metaiDarbo laiko metinë trukmë = 8000 h/metai

Generacijos kaðtai be investicijø dotacijø ir mokesèiø nuolaidø

Palûkanø norma 5,0%2001 m. balandþio kainos

60

50

40

30

20

10

0

Eurai/MWh

Metiniai pastovûs eksploatacijos kaðtaiKintami eksploatacijos kaðtai

Kapitalo kaðtaiKuro kaðtai

ELEKTROS GAMYBOS KAÐTAI

9

El

ek

tr

os

Er

dv

ës

N

r. 3

(1

3)

20

06

10

El

ek

tr

os

Er

dv

ës

N

r. 3

(1

3)

20

06

Potencialø suvienodinimas – tai poten-cialø skirtumo tarp pasyviosios dalies, paðaliniø laidþiøjø daliø, áþeminimo ir apsauginiø laidininkø (PE), taip pat ap-sauginiø nuliniø laidininkø (PEN), prie kuriø ámanoma vienu metu prisiliesti, sumaþinimas, ðias dalis elektriðkai su-jungiant tarpusavyje.

Ðis apsaugos nuo elektros poveikio

bûdas darbuotojø saugai ir sveikatai uþtikrinti yra numatytas Elektros áren-giniø eksploatavimo saugos taisyklëse. Elektros árenginiø árengimo taisyklëse taip pat kalbama apie potencialø su-vienodinimo sistemas, vietiná potencialø suvienodinimà.

Potencialø suvienodinimas turëtø bûti árengiamas naujai statomuose, rekons-

truojamuose, kapitaliai remontuoja-muose gyvenamuosiuose namuose, visuomeniniuose pastatuose, pramo-niniuose árenginiuose, nepriklausomai nuo nuosavybës formos ir priklauso-mybës.

Daþniausiai ðiuo metu pastatø elektros árenginiuose naudojamas apsaugos nuo elektros bûdas yra automatinis maiti-nimo iðjungimas (nepainioti su apsau-giniu iðjungimu). Kad ði apsauga bûtø efektyvi, viena ið sàlygø yra potencialø suvienodinimo sistemos árengimas pa-statø elektros árenginiuose.

Kaip taisyklingai árengti potencialø suvienodinimà ir kokios jo atliekamos funkcijos, kalbama LST 1741.4.47:2002 ir LST 1741.5.54:2002 standartuose, taip pat dr. E. Musial knygoje „Elektros energetiniai árengimai ir instaliacija“.

Straipsnyje trumpai apþvelgiamas au-tomatinis maitinimo iðjungimas, poten-cialø suvienodinimo sistemos árengimas elektrosaugos tikslais, klasifikacija ir

Potencialø suvienodinimas –pastatø saugiø elektros árenginiø sudëtinë dalis

A. DrabatiukasKTK lektorius, UAB „Elektros zona“ studijø vadovas

A. TranauskasValstybinë energetikos inspekcija, Kauno teritorinis skyrius

11

El

ek

tr

os

Er

dv

ës

N

r. 3

(1

3)

20

06

paskirtis, nes ne visada ðie klausimai interpretuojami teisingai.

Automatinis maitinimo iðjungimas – pagrindinë apsaugos nuo netiesioginio sàlyèio priemonëViena ið priemoniø þmonëms apsaugoti nuo elektros srovës, kai paþeidþiama elektros árenginio izoliacija, naudojama apsaugos sistema, kurios pagrindas yra elektros árenginiø pasyviøjø daliø (korpusø) sujungimas su þeme ir ðal-tinio áþeminta neutrale. Tradiciðkai ði sistema Rusijoje vadinama „ánulinimu“, „Nullung“ – Vokietijoje ir Austrijoje, PME (protective multiple earthing) – Anglijoje, MEN (multiple earthed neutral) – Aus-tralijoje.

Technikos progresas, elektros árenginiø modernizavimas, ðiuolaikiniø pagerintø charakteristikø automatiniø jungikliø ir skirtuminës srovës átaisø atsiradimas diktuoja naujus reikalavimus uþtikrinant pramonës, socialiniø buitiniø, specia-liosios paskirties árenginiø eksploatavi-mo apsaugà nuo elektros. Tarptautinë elektrotechnikos komisija (IEC) parengë apsaugos nuo elektros poveikio prie-moniø sistemà ir terminà „ánulinimas“ IEC standartuose pakeitë techniniø priemoniø kompleksas bendru pavadi-nimu „apsauga automatiniu maitinimo iðjungimu“. Pats ánulinimas kaip tech-ninë apsaugos nuo elektros priemonë neiðnyko, taèiau já reikia nagrinëti kaip tam tikrais atvejais naudojamà apsau-gos komplekso sudëtinæ dalá.

Automatinis maitinimo iðjungimas yra

bûtinas, jeigu dël prisilietimo átampos amplitudës ir trukmës gali atsirasti þa-lingo þmogui fiziologinio reiðkinio pavo-jus. Apsauginiø laidininkø ir apsaugos átaisø parametrai turi bûti tokie, kad dël trumpojo jungimo srovës per nustatytà laikà suveiktø apsaugos átaisai, kurie iðjungtø elektros árenginio pramuðtà izoliacijà turinèias aktyviàsias dalis, o kartu ir fazinæ átampà gavusias pasy-viàsias dalis. TN, TT, IT tinklø áþeminimo sistemos skiriasi viena nuo kitos ðios grandinës sudarymo bûdu.

TN sistemoje kaip apsaugos átaisus ga-lima naudoti apsaugos nuo virðsrovio aparatus (saugiklius, automatinius jun-giklius), kurie naudojami elektrai iðjungti dël kitø prieþasèiø, pvz., dël apsaugos nuo trumpøjø jungimø, perkrovø, nuo ugnies ir pan., bei skirtuminës srovës apsaugos átaisus.

Parengti IEC standartai maitinimo ið-jungimo trukmæ nustato diferencijuotai, nuo 0,2 iki 5 s, priklausomai nuo tinklo fazinës átampos vertës, elektros imtuvø tipø, áþeminimo sistemos ir aplinkos sà-lygø. Pavyzdþiui, rozeèiø grandinëms srovei nepavojingose patalpose, kai TN tinklo fazinë átampa 220 V, ðis lai-kas sudaro 0,4 s.

Sudarant apsauginio áþeminimo si-stemà árenginyje atsiranda apsauginis laidininkas PE, kuris tam tikrais atve-jais gali bûti potencialiai pavojingas. Iðjungiant elektros imtuvo paþaidà iki apsaugos suveikties, per apsauginá PE laidininkà ant visø nepaþeistø imtuvø korpusø perkeliamas potencialas, to-dël ant korpusø gali atsirasti pavojinga prisilietimo átampa.

Potencialø suvienodinimo sistemø klasifikacijaPotencialø suvienodinimo sistemos gali bûti klasifikuojamos priklauso-mai nuo:

jø veikimo ribø (pagrindinës, vieti-nës/papildomos);

sujungimo su þeme pobûdþio (áþe-mintos, neáþemintos);

galimybës pratekëti srovei poten-cialø suvienodinimo laidininkais.

1 pav. pateiktos potencialø suvienodi-nimo sistemø naudojimo variantai.

Pagrindinë potencialø suvienodinimo sistema turi bûti áþeminta, o vietinë gali bûti áþeminta arba ne, priklausomai nuo árengimo tikslo. Neáþemintos potencialø suvienodinimo sistemos viena ið pa-skirèiø – sudaryti sàlygas, kad antroji elektros árenginiø izoliacijos paþaida sukeltø trumpàjá jungimà ir já atjungtø atitinkama apsauga.

Potencialø suvienodinimo sistemos su-dëtinës dalys pateiktos 2 pav.

Pagrindinë potencialø suvienodinimo sistemaKaip minëta, naudojant PE laidininkà elektros árenginiuose izoliacijos paþaidos atveju galimas potencialo perkëlimas ant nepaþeistø elektros árenginiø korpu-sø. Todël siekiant sumaþinti atsiradusià átampà ant elektros árenginiø korpusø pastatuose bûtina pagrindinë potencialø suvienodinimo sistema. Esant pagrindi-nei potencialø suvienodinimo sistemai prisilietimo átampa bus lygi nuliui, nes potencialas vienu metu perkeliamas

1 pav. Potencialø suvienodinimo sistemø klasifikacija 2 pav. Áþeminimo ir apsauginiai laidininkai:1 – apsauginis laidininkas PE; 2 – pagrindinës potencialø suvienodinimo sistemos laidininkas; 3 – áþeminimo laidininkas; 4 – papildomas potencialø suvienodinimo sistemos laidininkas; PÁG – pagrindinis áþeminimo gnybtas (ðyna); PD – elektros árenginio pasyvioji dalis; PMK – pastato metalo konstrukcija (paðalinë laidþioji dalis); MS – vandentiekio metalinis stovas (vamzdis); DÁ – dirbtinis áþemintuvas

12

El

ek

tr

os

Er

dv

ës

N

r. 3

(1

3)

20

06

ant visø pasyviøjø ir paðaliniø laidþiøjø daliø. Be to, TN sistemoje per PE lai-dininkà galimas potencialo áneðimas á pastatà ávykus trumpajam jungimui transformatorinës aukðtosios átampos pusëje arba susijungus linijos faziniam laidininkui su þeme. Taèiau pagrindinës potencialø suvienodinimo sistemos bu-vimas yra bûtina, bet nepakankama sà-lyga. Pagrindinë sàlyga yra áþeminimas. Taigi pagrindinë potencialø suvienodi-nimo sistema negali bûti traktuojama kaip savarankiðka apsaugos priemonë, taèiau ji bûtina, kai naudojamas auto-matinis maitinimo iðjungimas.

Pagrindinë potencialø suvienodinimo sistema pastato ávade atliekama prie pagrindinës pastato potencialo suvie-nodinimo ðynos (áþeminimo gnybto) prijungiant:

TN tinklo sistemos maitinanèios li-

nijos apsauginá PE arba apsauginá nuliná laidininkà PEN;

pagrindiná (magistraliná) áþeminimo laidininkà;

pastatø ir tarp pastatø esanèiø ko-munikacijø metalinius vamzdþius;

statybiniø konstrukcijø, þaibolai-dþiø, centrinio ðildymo, vëdinimo ir kondicionavimo sistemø metalines dalis;

funkciná áþeminimà (jeigu toks yra árengtas ir nëra apribojimø dël jo prijungimo prie apsauginio áþemi-nimo);

telekomunikaciniø kabeliø metali-nius apvalkalus.

Toks sprendimas leidþia iðvengti ne-prognozuojamø sroviø, cirkuliuojanèiø áþeminimo sistemoje, atsiradimo ir po-tencialø skirtumo ant atskirø elektros árengimø susidarymo. Laidþiosios da-

lys, patenkanèios á pastatà ið iðorës, turi bûti sujungtos kiek galima arèiau prie jø ávedimo á pastatà vietos. Visos pirmiau nurodytos dalys prie pagrindi-nës potencialø suvienodinimo ðynos jungiamos laidininkais, kuriø þymuo schemose yra CC.

Labai aukðtuose arba ilguose pa-statuose, kai apsauginiø laidininkø skerspjûvis yra nedidelis, o ilgis gana didelis, potencialø suvienodinimo ávade sistemos gali nepakakti ir nutolusiose vietose dël paþaidos gali susidaryti ne-leistina prisilietimo átampa. Tokiu atveju rekomenduojama elektros perdavimo kryptimi árengti papildomas potencialø suvienodinimo sistemas (3 pav.).

Pagrindinës potencialø suvienodinimo ðynos (PPSÐ) vaidmená daþnai atlieka pagrindinis áþeminimo gnybtas; ji gali bûti árengta viduje ávadinio árenginio arba atskirai nuo jo. Ávadinio árenginio

3 pav. Potencialø suvienodinimas pastato viduje 4 pav. Papildoma apsauga, naudojant neáþemintà potencialø suvienodinimo sistemà:1 – pasyvioji dalis; 2 – potencialø suvienodinimo laidi-ninkas; 3 – paðalinë laidþioji dalis; 4 – izoliuota erdvë

5 pav. Keliø imtuvø grandinës atskyrimas, naudojant neáþemintà potencialø suvienodinimà:1 – izoliuotas pagrindas; CC – izoliuotas potencialø suvienodinimo laidininkas

13

El

ek

tr

os

Er

dv

ës

N

r. 3

(1

3)

20

06

viduje kaip PPSÐ naudojama PE ðyna. Kartais PPSÐ sumontuojama uþdaro kontûro, árengto pagal pastato per-imetrà, pavidalu.

Árengiant PPSÐ ne ávadinëje spintoje, ji montuojama prieþiûrai prieinamose vietose, arti ávadinio árenginio. PPSÐ skerspjûvis turi bûti ne maþesnis uþ maitinanèios linijos PE (PEN) laidininko skerspjûvá. Ðyna gali bûti varinë, taip pat leidþiama naudoti plienà. Naudoti aliuminá ðynai gaminti dël jo takumo ir varþtø atsipalaidavimo galimybës drau-dþiama. Ðynos konstrukcijoje turi bûti numatyta laidininkø atjungimo galimy-bë tik instrumentu. Vietose, prieinamo-se tik kvalifikuotam personalui, PPSÐ montuojama atvirai, kitose vietose ji turi turëti apsauginá uþrakinamà ap-gaubà. Ant apgaubo arba sienoje virð ðynos turi bûti áþeminimo þymuo. Jei-gu pastatas turi kelis atskirus elektros ávadus, PPSÐ montuojama kiekvienam ávadiniam árenginiui.

Vietinë potencialø suvienodinimo sistema. Bendrosios pastabosVietinë potencialø suvienodinimo sis-tema gali bûti naudojama ávairiems tikslams. Daþniausiai tokia sistema árengiama padidintos rizikos erdvëse, kur þmogaus kûno varþa pastebimai sumaþëja, palyginti su áprastinëmis sàlygomis, pvz., gydymo ir terapijos patalpose, statybø aikðtelëse, vonios kambariø ir baseinø zonose, kempin-gø teritorijose ir pan. Ðiuo atveju viena ið potencialø suvienodinimo funkci-jø – neleisti tarp skirtingø imtuvø kor-pusø susidaryti juntamam potencialø skirtumui.

Be to, vietinis potencialø suvienodinimas atliekamas tuomet, kai izoliacijos pa-þaidos atveju galimas srovës tekëjimas keliu „ranka–ranka“ (4 pav.).

Vietinis neáþemintas potencialø suvieno-dinimas bûtinas taikant apsaugai nuo elektros pavojø apsauginio atskyrimo

bûdà, kai per skiriamàjá transformatoriø maitinami keli imtuvai (5 pav.)

Ðiuo atveju pasyviøjø daliø sujungimas CC laidininku ne tik suvienodina poten-cialus izoliacijos paþaidos metu, bet ir sudaro sàlygas automatinio iðjungimo átaisui per nustatytà laiko tarpà iðjungti grandinës maitinimà.

Papildomas potencialø suvienodinimasKai trumpojo jungimo srovë elektros árenginio izoliacijos dël paþaidos yra per maþa, kad per nustatytà laikà su-veiktø apsaugos nuo virðsrovio átai-sas, elektros árenginyje arba jo dalyje bûtina árengti papildomàjà potencialø suvienodinimo sistemà. Taip nutinka, jeigu atstumas nuo pagrindinës áþemi-nimo ðynos iki skirstomojo skydo arba skydelio yra gana didelis. Ðiuo atveju potencialø suvienodinimo laidininkais tarpusavyje turi bûti sujungtos visos vienu metu galimos paliesti staciona-riøjø elektros árenginiø pasyviosios ir paðalinës laidþiosios dalys, tarp jø ir ðakuèiø lizdø PE kontaktai.

Vonios ir duðo patalpoms papildo-mas potencialø suvienodinimas yra privalomas ir turi apimti net paðalines laidþiàsias dalis, iðeinanèias uþ ðiø pa-talpø ribø. Ðis reikalavimas taikomas ir vonios bei duðo patalpoms, kuriose nenaudojami jokie elektros árenginiai arba jie yra árengti kitoje patalpoje, ku-rioje aplinka nelaidi. Kilnojamøjø voniø ir duðø kabinø elektrai laidþios metalinës dalys taip pat turi bûti prijungtos prie potencialà suvienodinanèio laidininko. Ðiose patalpose neleidþiama naudoti neáþemintø vietiniø potencialø suvieno-dinimo sistemø. Taèiau jas draudþiama sujungti su þeme per elektros árenginiø pasyviàsias dalis ir per paðalines lai-dþiàsias dalis.

Kaip teigia dr. E. Musial, potencialø suvienodinimo laidininkø nereikia ne-dideliø matmenø laidþiosioms dalims, kurios nëra natûraliai áþemintos ir negali

pridëti svetimo potencialo, pvz., durø staktoms, sieninei spintelei arba bateri-jai polivinilchloridiniame vamzdyje. Su-teikus jiems þemës potencialà, galima padidinti traumos pavojø.

Ðiuo metu vyksta diskusija apie bûti-nybæ átraukti á potencialø suvienodini-mà izoliacinës medþiagos vamzdþius, kuriuose pastoviai yra vanduo. Teigia-ma, kad vanduo, kurio tûrinë varþa iki 50 Ω·m, taip pat gali sukelti elektros traumà.

Efektyviam potencialø suvienodinimo sistemos darbui jungiamøjø laidininkø varþa tarp elektros árenginiø pasyviøjø ir paðaliniø laidþiøjø daliø turi atitikti sàlygà:

èia Ia – srovës vertë, kurá apsaugos nuo virðsroviø átaisai atjungia per 5 s;

50 V – kintamoji ilgalaikë leistinoji prisi-lietimo átampa normaliomis sàlygomis, pavojingomis sàlygomis – 25 V.

Potencialø suvienodinimo sistemø laidininkø matmenys ir prijungimasKaip potencialø suvienodinimo sistemø laidininkai gali bûti naudojami vien-gysliai variniai neizoliuoti arba izoliuoti laidininkai, daugiagysliø laidø varinës gyslos, plieniniai neizoliuoti arba dengti antikorozine danga laidininkai. Akty-vios korozijos aplinkoje bûtina naudoti izoliuotus arba kitaip apsaugotus nuo korozijos laidininkus. Neáþemintø po-tencialø suvienodinimo sistemose naudojami tik izoliuoti laidininkai. Jø skerspjûvis ir izoliacijos spalva turi atitikti PE laidininkams keliamus reikalavimus. Paðalinës laidþiosios dalys, skirtos pa-stoviam naudojimui, pvz., statybinës metalo konstrukcijos, metaliniai van-dentiekio vamzdþiai, tam tikrais atvejais gali bûti naudojamos kaip potencialø suvienodinimo laidininkai.

6 pav. Potencialø suvienodinimo laidininkø prijungimo pavyzdþiai

14

El

ek

tr

os

Er

dv

ës

N

r. 3

(1

3)

20

06

Potencialø suvienodinimo laidininkai turi bûti tiesiami ant lygaus pavirðiaus kuo trumpesne trasa tose vietose, kur nëra mechaniniø paþeidimø galimybës. Ðiø laidininkø prijungimas prie pasyviøjø arba paðaliniø laidþiøjø daliø gali bûti vykdomas agresyvioje aplinkoje suvi-rinant, kitur – varþtais, jungëmis ir pan. (6 pav.). Kontaktai turi bûti apsaugoti nuo korozijos ir atsipalaidavimo. Ne-leidþiama laidininkø jungti nuosekliai. Vandens ar dujø skaitikliai turi bûti ðuntuojami.

Pagrindinës potencialø suvienodinimo sistemos laidininkø skerspjûvis turi bûti ne maþesnis kaip 50 proc. konkretaus elektros árenginio didþiausio apsaugi-nio laidininko skerspjûvio, jeigu varinio potencialø suvienodinimo laidininko skerspjûvis yra ne didesnis nei 25 mm2. Didesnio skerspjûvio laidininkø

daþniausiai naudoti nebûtina. Taèiau visais atvejais pagrindinës potencialø suvienodinimo sistemos variniø laidi-ninkø skerspjûvis turi bûti ne maþes-nis kaip 6 mm2, aliumininiø – 16 mm2, plieniniø – 50 mm2.

Papildomos potencialø suvienodinimo sistemos laidininkø skerspjûvis

prijungiant dvi pasyviàsias dalis turi bûti ne maþesnis uþ maþiausio ap-sauginio laidininko, prijungto prie ðiø daliø, skerspjûvá;

jungiant pasyviàjà dalá su paðaline laidþiàja dalimi – 50 proc. apsau-ginio laidininko, prijungto prie pa-syviosios dalies, skerspjûvio.

Visais atvejais atskirai paklotø variniø laidininkø skerspjûvis turi bûti ne ma-þesnis kaip:

2,5 mm2 – esant apsaugai nuo me-chaniniø paþeidimø;

4 mm2 – nesant apsaugos nuo me-chaniniø paþeidimø.

Atskirai paklotø aliumininiø laidø skerspjûvis turi bûti ne maþesnis kaip 16 mm2.

Elektros árenginiø árengimo taisyklës reikalauja, kad gyvenamuosiuose pa-statuose prie potencialø suvienodinimo sistemos bûtø prijungtos visos atviros pasyviosios stacionariøjø elektros áren-giniø dalys, prie kuriø bûtø galima prisi-liesti, taip pat paðalinës laidþiosios dalys ir visø rûðiø elektros árenginiø (áskaitant ir ðakuèiø lizdus) apsauginiai laidinin-kai (PE). Taèiau bûtina turëti omenyje, kad tai negarantuoja visiðko sistemos per visà jos ilgá áþeminimo dël nelaidþiø intarpø buvimo bei pastato inþineriniø tinklø perdarymo bei keitimo. Todël bûtina tikëtis, kad rekonstruojant pa-stato inþinerinius tinklus (vandentiekio, ðilumos, oro kondicionavimo) poten-cialø suvienodinimo grandinës elek-trinis vientisumas bus paþeistas. Be to, bute arba biure árengti papildomàjà potencialø suvienodinimo sistemà yra techniðkai sudëtinga ir brangu, todël ðiose patalpose kaip alternatyva gali bûti naudojami skirtuminës srovës ap-saugos átaisai.

Taigi potencialø suvienodinimas yra papildoma apsaugos nuo elektros netiesioginio sàlyèio atvejø priemo-në, kuri turi bûti naudojama kartu su kitomis apsaugos priemonëmis. TN tinklo sistemoje pagrindinis techninis sprendimas kol kas lieka automatinis maitinimo iðjungimas.

Straipsnio apimtys neleido nuodugniau iðnagrinëti potencialø suvienodinimo sistemø sudarymo informacijos apdo-rojimo bei perdavimo ir þaibosaugos árenginiams principus. Ðioms potencialø suvienodinimo sistemoms, be saugiø darbo sàlygø uþtikrinimo, keliami pa-pildomi reikalavimai, tarp jø:

apsauga nuo elektrolitinës korozi-jos;

elektromagnetinio suderinamumo uþtikrinimas;

apsauga nuo dideliø atgaliniø sroviø per funkcinio áþeminimo FE ir ap-sauginius PE ir PEN laidininkus.

Apie tai kalbësime kitame straips-nyje.

Surenkami srovëlaidþiaiCanalis® KBA ir KBBApðvietimui ir galios paskirstymui

Idealus sprendimas apðvietimo instaliavimui. Taupus ir ágalinantis vëlesnius patobulinimus.

Visiems instaliacijos tipams. Aukðtas IP55 apsaugos laipsnis garantuoja, kad Canalis yra atsparus drëgmës ir dulkiø poveikiui, ir gali bûti instaliuojamas visø tipø pastatuose.

Instaliuoti paruoðta apðvietimo sistema. Canalis KBL ðviestuvai, kartu su Canalis KBA srovëlaidþiais, sudaro pilnà ir suderintà tarpusavyje apðvietimo sistemà, kurià galite instaliuoti ávairiuose pastatuose – garaþuose, sandëliuose, prekybos centruose.

Iðskirtinis konstrukcijos standumas. Canalis KBB srovëlaiþiai yra sukurti didelëms apkrovoms, atstumas tarp tvirtinimo taðkø gali bûti iki 5 metrø, ir ant jø gali bûti kabinamas didelis kiekis sunkiø ðvietuvø (þemës ûkio pastatuose, pramonës pastatuose, prekybos centruose).

Gali bûti kelios grandinës. Avarinis apðvietimas, reguliavimas, atskiros grandinës apðvietimui ir jëgos paskirstymui

Greitai ir lengvai montuojama. Naudojant Canalis srovëlaidþius,instaliacijos árengimo laikas dvigubai sutrumpëja. Tiesiniai srovëlaidþiø komponentai ir ðviestuvai tarpusavyje yra sujungiami greitai ir lengvai.

Canalis KBB: 2 grandinës po 4 laidininkus + 1 grandinë valdymui

Techninës charakteristikos Srovëlaidþio tiesiniø elementø ilgis: 2 arba 3 metrai Nominali srovë: 25A ir 40A Atsiðakojimo jungties nominali srovë: 10A ir 16A Nominali izoliacijos átampa: 690V Grandiniø skaièius: Canalis KBA – 1 grandinë (2 ar 4 laidininkai)

Canalis KBB – 1 ar 2 grandinës (2 ar 4 laidininkai)

Apsaugos indeksas: IP55 Pavirðiaus apdorojimas: galvanizavimas

arba daþymas RAL9010 Atitinka Europos RoHS direktyvos reikalavimus

Greitai ir lengvai montuojama

Lengva modernizuoti. Bet kokie pakeitimai ar instaliacijos praplëtimai lengvai realizuojami, nes visi Canalis komponentai lengvai sumontuojami bei iðmontuojami.

Saugu. Canalis srovëlaidis yra be halogenø (halogen-free), ir gaisro atveju jis neskleidþia dûmø bei neiðskiria nuodingø dujø.

Srovëlaidþiø komplektas sujungiamas ant grindø

Sujungti srovëlaidþiai pakabinami

Sureguliuojamas pakabinimo aukðtis

Pritvirtinami ðviestuvai

Prijungiamas maitinimo elementas

Ájungiamas apðvietimas

1 2 3

4 5 6

Visa Canalis srovëlaidþiø gama

Apðvietimo paskirstymuiCanalis KBA/KBB (galimi kartu su ðvietuvais)Nominali srovë: 25A ir 40AApsaugos indeksas: IP55Canalis KBX (apðvietimo kanalas)Nominali srovë: 25A Apsaugos indeksas: IP20Canalis KDP (lankstus srovëlaidis)Nominali srovë: 20AApsaugos indeksas: IP55

Galios paskirstymuiCanalis KN maþos galios paskirstymuiNominali srovë: nuo 40A iki 160AApsaugos indeksas: IP55Canalis KS vidutinës galios paskirstymuiNominali srovë: nuo 100A iki 1000AApsaugos indeksas: IP55Canalis KT didelës galios paskirstymui ir perdavimuiNominali srovë: nuo 800A iki 5000AApsaugos indeksas: IP55www.schneider-electric.lt

16

El

ek

tr

os

Er

dv

ës

N

r. 3

(1

3)

20

06

Reaktyviosios galios kompensavimasNauja NOVAR reguliatoriø karta

Vienu ið svarbiausiø uþdaviniø projek-tuojant ir eksploatuojant ámoniø elektros árenginius bei elektros tiekimo linijas yra tinkamas reaktyviosios galios kompen-savimo árenginiø projektavimas ir kom-pleksinis suderinimas pagal individualius vartotojo elektros ûkio ir technologiniø árenginiø ypatumus.

Lietuvos Respublikoje stambesni elektros energijos vartotojai moka uþ kiekvienà sunaudotà ar generuotà reaktyviosios energijos kVArh.

Kondensatoriø baterijø valdymui naudoja-mi skaitmeniniai reguliatoriai, kurie auto-matiðkai ájungia bei iðjungia atitinkamas kondensatoriø baterijas pagal tam tikrà algoritmà. Vienas ið tokiø reguliatoriø yra Novar, gaminamas „KMB Systems s.r.o“. Ðiuos reguliatorius galima naudoti ir aukðtosios átampos kondensatoriams valdyti. Reguliatoriai gali valdyti ir de-kompensavimo droselius bei greitaei-gius tiristorinius komutatorius.

Reguliavimo ribos ir matavimø tikslumasReguliatoriai gaminami 6 ir 14 pakopø. Naujame reguliatoriuje átampos ir sro-vës matavimams naudojamas 12 bitø analoginis skaitmeninis keitiklis. Didesnë skiriamoji geba leido padidinti jautrumà ir matavimø tikslumà.

Matuojamas dydis

Matavimø riba

Srovë (0,002 … 7) AÁtampa – Novar 11xx

(100…275) V, 43–67 Hz

Átampa – Novar 12xx

(45…760) V, 43–67 Hz

Maþiausia matuojamos srovës vertë yra 2 mA. Esant tokiai maþai vertei jo regu-liavimo tikslumas ne maþesnis kaip 3 laipsniai. Ypaè jauèiama kai naudojamo srovës transformatoriaus nominali sro-vë yra kelis kartus didesnë nei tekanti apkrovos srovë. Esant srovei didesnei kaip 3 proc. (0,15 A), reguliavimo tik-slumas yra 1 laipsnis.

Reguliatoriuose Novar-1106 ir Novar-1114 matavimo átampa sutampa su maitinimo átampa ir jie yra skirti dirbti tinkle nuo 100 V. Reguliatoriø Novar-1206 ir Novar-1214 matavimo ir maitinimo grandinës yra galvaniðkai izoliuotos. Reguliato-rius Novar-1314 yra skirtas komutuoti tiristoriais (iki 10 kartø per sekundæ) ir kontaktoriais valdomus kondensatorius, greitaeigiø pakopø kiekis pasirenkamas reguliatoriaus parametruose.

Pakopas galima parinkti nuo 0,002 A kondensatoriø (induktyviøjø rièiø) sro-vës. Pvz., parinkus srovës transforma-toriø, kurio transformacijos koeficientas (1000/5) A, maþiausia kondensatorius galia gali bûti 0,5 kVAr, o didþiausia – virðyti 1 000 kVAr. Kiekvienos kon-densatoriaus pakopos (induktyviosios ritës) galià galima parinkti individualiai. Yra numatytas automatinis pajungimo bei pakopø galios nustatymas, net kai nëra apkrovos srovës.

Reguliavimo nustatymas

Reguliatoriuje, be áprasto cos nusta-tymo nuo 0,80 ind. iki 0,80 talp., cos galima nustatyti laipsniais nuo 100 ind. iki 100 talp. Taip galima geriau prisiderinti prie apkrovos kitimo bei iki minimumo sumaþinti reaktyviosios energijos su-naudojimà (generavimà).

Per parà reguliuojamo tinklo apkrova gali kisti plaèiose ribose. Bûna sunku suderinti reguliatoriaus darbà esant minimaliai ir maksimaliai apkrovai, kad sistema protingai reguliuotø ir konden-satoriø komutavimo daþnis bûtø leistino-se ribose parinkus minimalià santykinai maþà pakopà.

Reguliatoriuose Novar galima nustatyti reguliavimo juostos plotá nuo 0 iki 0,04 arba nuo 00 iki 80. Tai leidþia, priklau-somai nuo apkrovos pobûdþio, suma-þinti reaktyviosios energijos suvartojimà (generavimà) iki minimumo bei suderinti kondensatoriø baterijø komutacijø daþ-ná tinkamose ribose, esant minimaliai ir maksimaliai elektros tinklo apkrovai.

Matavimai ir kontrolëReguliatorius matuoja ir fiksuoja visus pagrindinius elektros tinklo parametrus: galià, srovæ, átampà, srovës ir átampos harmonikas bei kondensatoriø perkrovø lygá aukðtesniosiomis harmonikomis. Taip pat jis registruoja kiekvienos kon-taktorinës pakopos ájungimø skaièiø bei darbo trukmæ, o darbo metu kon-troliuoja kiekvienos pakopos galià, dar-bo trukmæ, komutacijø skaièiø. Jis turi aliarmo signalà bei atjungia baterijas esant avariniams reþimamas. Regulia-torius fiksuoja temperatûrà ir gali valdyti ðildytuvà bei ventiliatoriø.

Gaminama modifikacija su RS232 arba RS485 sàsajos reguliatoriø ryðiui su kompiuteriu bei programinë áranga reguliatoriams parametruoti, stebëti jø darbà, kaupti duomenis.

Reaktyviosios galios kompensavimo árenginiaiUAB „Automatikos sistemos“ yra oficialus kondensatoriø gamintojo „ZEZ-SILKO“ atstovas Lietuvoje. Jis tiekia þemosios ir vidutinës átampos bei aukðto daþnio specialios paskirties kondensatorius, pro-jektuoja ir gamina ávairius reaktyviosios galios kompensavimo árenginius pagal poreiká: valdomus kontaktoriais bei tiris-toriais, su kondensatoriø apsauga nuo aukðtøjø harmonikø ar be jø.

UAB „Automatikos sistemos“Elektrotechnikos ir automatikos gaminiaiPuðaloto g. 126, PanevëþysTel.: (8 45) 58 19 91, 42 00 23Faks. (8 45) 51 86 33E. p. info@asistemos.ltwww.asistemos.lt

TERMOVIZINË ÁRANGA: Iðankstinei diagnostikai Pastatams tikrinti Moksliniams tyrimams Pramoninei saugai Procesams automatizuoti Neardomajai kontrolei Dujø nuotëkiui vizualizuoti

Termovizija – galvok apie FLIRTermovizija – galvok apie FLIR

Tel.: Kaune (8~37) 45 27 90 Vilniuje (8~5) 238 71 47Faks.: Kaune (8~37) 35 01 35 Vilniuje (8~5) 238 71 47

El. paðtas: info@elintosms.lt, vilnius@elintosms.ltwww.elintosms.ltwww.flir.com

UAB „Elintos matavimo sistemos“

Termovizijos mokymai Termovizinës árangos aptarnavimas

18

El

ek

tr

os

Er

dv

ës

N

r. 3

(1

3)

20

06

Nauji techniniai sprendimai antrosios kartos Team Break 2 automatiniuose jungikliuosePramoniniai automatiniai jungikliai (MCCB – Moulded Case Circuit Brea-kers) yra pagrindiniai apsauginiai komu-taciniai aparatai ðiuolaikinëse elektros skirstomosiose sistemose. Jie daþnai vadinami kompaktiniais automatiniais jungikliais ir montuojami á pramoniniø, komerciniø ir gyvenamøjø pastatø áva-dinius ar skirstomuosius skydus, kad

apsaugotø nuo perkrovø ir trumpojo jungimo sroviø. Modernûs pramoni-niai automatiniai jungikliai naudojami ne tik elektros grandinëms prijungti ir atjungti, bet atlieka ir elektros srovës ribojimo funkcija trumpojo jungimo metu, didindami elektros árenginiø ap-saugà ir saugumà.

Elektros grandinëms tenka dirbti ribi-niu reþimu trumpojo jungimo metu, kai atsiranda ðie neigiami veiksniai, tekant grandine elektros srovei:

a) elektrodinaminës jëgos, kurios yra

tiesiogiai proprcingos apkrovos srovës kvad-ratui. Ðios jëgos, pri-klausomai nuo apkro-vos srovës vertës, gali paþeisti srovëlaidþius, jø laikiklius, grandinës jungiklius;

b) elektromagnetiniai laukai. Ypaè pavojingi elektromagnetiniai laukai, atsirandantys trumpojo jungimo metu, kurie gali sutrikdyti elektros árenginiø, matavimo ir elektrininiø átaisø darbà;

c) terminis poveikis. Ðis poveikis api-

Team Break 2 –antrosios kartos iðplësta ir modernizuota populiariø pramoniniø automatiniø jungikliø BREAK serija

1 lentelë

Tipas In (A) Icu/Ics (kA) (U=400V)

Poliø skaièius

EB 125 20, 32, 50, 63, 100,125

30/15 3, 4

EB 160 160 35/18 3, 4EB 250 160, 250 35/18 3, 4EB 400 250, 400 50/25 3, 4EB 630 400, 630 65/33 3, 4EB 800 800 65/33 3, 4EB 1250 1 000 85/64 3, 4EB 1250 1 250 85/64 3, 4EB 1600 1 600 100/75 3, 4

2 pav. 1 – trumpojo jungimo srovë be iðsiskirianèià energijà ribojanèio mechanizmo, 2 – trumpojo jungimo srovës amplitudës ribojimas EB jungikliu, maþinant elektrodinaminæ ir terminæ laidininkø ar saugomø árenginiø apkrovà, 3 – trumpojo jungimo atveju laiko ribojimas, t. y. leidþia sumaþinti þalà tinklui ir jungikliui trumpojo jungimo metu

1 pav. 1000 A pramoninis automatinis

jungiklis

Andrius Bajoras,UAB „Etibaltus“ vadybininkas

19

El

ek

tr

os

Er

dv

ës

N

r. 3

(1

3)

20

06

bûdinamas ðilumos iðsiskyrimu, tie-siogiai proporcingu efektyvios srovës vertës kvadratui. Trumpojo jungimo metu srovë labai smarkiai iðauga, dël to padidëja temperatûra, kuri þalingai veikia laidininkø izoliacijà.

Tam, kad sumaþintø minëtø veiksniø neigiamà átakà, naudojami pramoni-niai automatiniai jungikliai Team Break, kurie riboja trumpojo jungimo srovës maksimaliàjà vertæ, kartu maþindami elektrodinamines jëgas, elektromag-netinius laukus ir terminá poveiká.

Pramoniniai automatiniai jungikliai BREAK sutrumpintai þymimi EB. Be jau egzistavusiø tipø EB 125, EB 160, EB 250, EB 400, EB 630, EB 800, kur skaitinë vertë reiðkia vardinës srovës maksimaliàjà reikðmæ, naujoji automa-tiniø jungikliø serija pasipildë EB 1000, EB 1250 ir EB 1600. Visi tipai nuo 20 iki 1600 A gali bûti tripoliai arba keturpoliai ir skirti kintamosios srovës grandinëms iki 690 V, 50/60 Hz arba iki 600 V nuo-latinës srovës grandinëms.

Pagal Europos normas EN 60947-2 automatiniams jungikliams turi bûti nurodyta ribinë (Icu) ir vardinë (Ics) atjungimo srovës, kA. EB jungikliø vardinës srovës, vardinës bei ribinës trumpojo jungimo sroviø vertës pateik-tos 1 lentelëje.

Jungikliø EB skirstymas pagal parametrusKalbant apie iðjungimà perkrovø reþimu galima pridurti, kad visi jungikliai, skirti vardinëms srovëms nuo 50 iki 800 A (EB 50–800), turi paslankià reguliuo-jamà charakteristikà nuo perkrovø (Ir) trijose ribose 0,63–0,8–1 x In (63–100 proc.). Jungikliai nuo 400 iki 800 A (EB 400–800) turi papildomai reguliuoja-mà charakteristikà nuo perkrovos (Im) 5–6–7,1–8,5–10 x In (500–1 000 proc.) ribose (2 lentelë). Reguliavimo bûdai ir ribos pateiktos 4 ir 5 pav.

Pramoniniø automatiniø jungikliø EB konstrukcija ir veikimasKompaktiniai jungikliai EB konstrukci-niu poþiûriu apibûdinami kaip itin ge-ros kokybës pagal jungimø galimybes ir elektros lanko gesinimo efektyvumà

trumpojo jungimo atjungimo metu. Jungikliø paskirtis:

1. atjungti grandinæ perkrovø metu pagal laiko-srovës charakteristikas t-I;

2. atjungti grandinæ perkovø metu per itin trumpà laikà (pagal nustatytas elektromagnetinio reguliavimo cha-rakteristikas);

3. riboti laukiamos perkrovos srovës amplitudæ;

4. riboti perkrovos srovæ.

Konstrukcija atitinka minëtus 1–4 punk-tus, jungikliai EB skirti grandiniø nuo ðiluminiø perkrovø ir elektrodinaminio jëgø poveikio trumpojo jungimo metu linijoje apsaugai. Tam tikslui jungikliai EB turi specialiai sukonstruotas elek-tros lanko gesinimo kameras ir sroviniø daliø mechanizmà – greitai veikiantá pagrindiná kontaktà (6 pav.).

2 lentelë

Tipas Pastovi ðiluminë charakte-ristika

Pastovi mag-netinë cha-rakteristika

Reguliuojama ðiluminë charakteristika x In

Reguliuoja-ma magne-tinë charak-teristika x In

EB 125 * Taip 0,63–1 *EB 160 * Taip 0,63–1 *EB 250 * Taip 0,63–1 *EB 400 * * 0,63–1 5–10EB 630 * * 0,63–1 5–10EB 800 * * 0,63–1 5–10EB 1250/1000 * * 0,5–1 2,5–10EB 1250/1250 * * 0,5–1 2,5–10EB 1600 * * 0,5–1 2,5–10

4 pav. Ðiluminis reguliavimas (0,63–1) x In

5 pav. Magnetinis reguliavimas (5–10) x In

6 pav. Automatinio jungiklio konstrukcija

3 pav. Automatinio

jungiklio bendras vaizdas

7 pav. On – ájungta 8 pav. Trip – iðjungta suveikus 9 pav. Off – iðjungta

Modernizavimo eiga analogiðka liuminescencinës lempos pakeitimui:1. Iðimti senà lempà 2. Uþdëti Ecolight ant Ecotube3. Ádëti komplektà á senos lempos vietà

Papildomai Jûsø verslui ir akiø sveikatai: Lempos nebemirgës. Nebezys. Uþsidegs iðkart. Paðalinsite „stroboskopiná“ efektà. Puikus spalvø skyrimas. Tarnaus ilgiau. Garantuotai ir greitai atsipirks.

Pelninga investicija!

+10% ðviesos

- 40% sànaudø energijai

Tik 30 sekundþiø darbo

Ilgesnis tarnavimo laikas

21

El

ek

tr

os

Er

dv

ës

N

r. 3

(1

3)

20

06

Þurnalo ELEKTROS ERDVËS prenumerata

Metø prenumeratos kaina – 20 Lt(þurnalas ketvirtinis, ið viso 4 numeriai)

Dël þurnalo „Elektros erdvës“ prenumeratos kreipkitës: tel.: (8~5) 260 8243, 269 1240 prenumerata@namasiras.lt

prenumerata

Nejudantis kontaktas yra U raidës formos, dël to abiejuose jo galuose (aktyvajame ir neaktyviajame) darbo srovë teka prieðinga kryptimi (paveiksle pavaizduota melsvomis rodyklëmis). Tekëjimo momentu perkrovos srovë Im ant abiejø nejudanèio kontakto galø veikia kaip nukreipiamoji elektrodina-minë jëga F1 (6 pav.), kuri priverèia kontaktus áveikti juos spaudþianèià jëgà ir iðsilenkimà aktyvaus metalinio nejudanèio kontakto kryptimi F2 ir sà-lygoja judanèio kontakto atkabinimà. Nuo to momento, kai kontaktai pradeda atsidarinëti, tarp jø uþsidega elektros lankas, o apkrovos srovë pradeda maþëti. Nejudanèio kontakto aktyvioji geleþis pradeda gráþti á pirminæ pozi-cijà, tuo momentu kontaktai atsiskiria dvigubu greièiu atskiriant polius, elek-tros lankas uþgesinamas átraukiant já á gesinimo kamerà.

Tokio tipo konstrukcija uþtikrina pati-kimà kontaktø atstûmimo jëgà ir greitá trumpojo jumgimo metu. Pramoninis automatinis jungiklis EB uþtikrina gerà trumpojo jungimo srovës ribojimà, su-maþindamas þalingà elektrodinaminiø jëgø ir ðiluminio poveikio átakà saugo-mose elektros grandinëse.

Papildomi priedaiPramoniniai automatiniai jungikliai EB gali bûti su papildomais, nepri-klausomais atkabikliais ir pagalbiniais kontaktais. Minëti elementai montuo-jami jungiklio korpuso vidinëje dalyje (paèiame jungiklyje). Papildomi prie-dai montuojami ant jungiklio virðaus: elektromagnetinë pavara (MO), skirta jungiklio nuotoliniam valdymui, ir me-chaniðkai sukama valdymo rankena (RO), naudojama jungiklio, kuris su-montuotas skyde, valdymui. Kompak-

tiniai jungikliai EB turi specialø mecha-nizmà, leidþiantá identifikuoti jungiklio bûklæ iðjungimo metu (7, 8 ir 9 pav.). Norint iðjungti jungiklá reikia rankenëlæ nustatyti rankiniu bûdu þemyn á padëtá off – iðjungta (9 pav.). Jeigu jungiklis iðsijungë dël suveikimo, rankenëlë atsi-stoja á tarpinæ padëtá trip – iðjungta su-veikus (9 pav.) Norint kartotinai ájungti jungiklá reikia pirmiausia rankenëlæ nu-leisti þemyn – reset, po to nustatyti á padëtá on – ájungta (7 pav.).

1 250 ir 1 600 A automatiniai jungikliai gali turëti elektroniná blokà suveikimo charakteristikoms reguliuoti. Team Break 2 automatiniuose jungikliuose EB, skirtingai nuo ankstesnës serijos, skydo surinkëjas ar kitas galutinis var-totojas gali lengvai ir greitai sumontuoti priedus, labai paspartindamas skydø surinkimà.

Šviesolaidinių kabelių

T-39

UAB „Klinkmann Lit“Smolensko g. 10LT-03201 VilniusTel. (8-5) 215 16 46Faks. (8-5) 216 26 41www.klinkmann.lt

suvirinimo aparatai

22

El

ek

tr

os

Er

dv

ës

N

r. 3

(1

3)

20

06

E S A M E P R AT Æ P R O B L E M A S , S U S I J U S I A S S U T E C H N O LO G I J O S O B J E K TA I S , A N A L I Z U O T I AT S K I R A I N U O K I T Ø , TA R K I M , V I S U O M E N I N I Ø A R S O C I O LO G I N I Ø P R O B L E M Ø . Ð I TA I P D I R B A M A I R T E C H N O LO G I J O S S R I T Y S E , S U S I J U S I O S E S U AT O M I N Ë S E N E R G I J O S G A V Y B A .

Istorinë patirtis, kuriai dabar daugiau nei pusë ðimto metø, parodë, jog to nepakanka akivaizdþiam paradoksui paaiðkinti.

1. Per tà pusðimtá metø energijos po-reikiai nuolat augo, riboti mûsø plane-tos energetikos iðtekliai (nafta, dujos, anglis) buvo naudojami vis didesniais kiekiais, jø kainos kilo. Prie seniai þino-mø neigiamø tokio naudojimo pasek-miø (ekologinë þala, tarða, transporto apkrova) prisidëjo suvokimas, kad á atmosferà iðmetamos ðiltnamio efek-tà sukelianèios dujos neigiamai veikia planetos klimatà. Politiniø átampø, ky-lanèiø dël ðiø ribotø iðtekliø naudojimo, nebandysiu apibûdinti. Apie jas infor-muojama beveik kiekvienoje televizijos naujienø laidoje.

2. To pusðimèio metø pradþioje buvo iðplëtota nauja energijos gavybos tech-nologija – atominës elektrinës. Ðios jëgainës naudoja praktiðkai neiðsen-kamus mûsø planetos iðteklius, jos neiðmeta ðiltnamio efektà sukelianèiø dujø, jø atliekø kiekis yra tûkstanèius kartø maþesnis, jos neapkrauna trans-porto. Jø naudojimas parodë, jog tai pats saugiausias ið visø energijos gavy-

bos bûdø: atominiø elektriniø santykinis nuostoliø rodiklis (tarkim, iðreikðtas aukø skaièiumi pagamintam milijonui kWh) yra maþiausias. Ðis teiginys apima ir Èernobylio nelaimës nuostolius.

Tokie faktai. Jeigu ateities kartos ga-lëtø, jos mûsø paklaustø: „Kodël, tu-rëdami ðá pasirinkimà, Jûs taip be sai-ko naudojote ribotus iðteklius, mums palikdami tik jø likuèius? Kodël Jûs uþterðëte atmosferà ðiltnamio efektà sukelianèiomis dujomis? Su ðiais Jû-sø neracionalios veiklos padariniais mums dabar tenka gyventi. Kodël, po ðimts pypkiø, daug didesniu mastu nenaudojote atominës energijos taip, kaip mes tai darome?“

Europos Sàjungos politikø jie paklaus-tø, kodël tokiu metu, kai jau visos ne-igiamos degiøjø iðtekliø naudojimo pasekmës buvo aiðkios ir buvo matyti didëjantis energetinis priklausomumas nuo Rusijos, Lietuva buvo priversta atsi-sakyti dviejø atominiø elektriniø, kurios galëjo veikti dar bent dvideðimt metø? (Iðties dar ilgiau, mûsø atominës elektri-nës galëtø veikti ir visà ðimtmetá.)

Atsakyti bûtø nelengva. Faktais ir logi-

Ignalinos atominë elektrinë:

baimë ir politikaK

azys

Alm

enas

23

El

ek

tr

os

Er

dv

ës

N

r. 3

(1

3)

20

06

ka pagrásta analize atsakymø nerastu-me. Norint rasti bent apytikrá atsakymà tenka (nors dirbusiam visà gyvenimà mokslo srityje tai nëra lengva) persi-kelti á erdvæ, kurioje veiksmus lemia jausmai. Mûsø gyvenamojoje aplinkoje dauguma sprendimø priimami remian-tis jausmais, ne iðimtis – sprendimai dël atominës energijos. Ið anksto atsi-praðau uþ supaprastintà, schematiðkà problemos pateikimà. Straipsnio tikslas nëra iðsami analizë, bet noras atkreip-ti dëmesá á tai, á kà mes, t. y. tiksliøjø mokslø atstovai, daþniausiai nekreipia-me dëmesio.

Ið visø þmogaus jausmø vienas pro-blemiðkiausiø yra baimë. Tai biologi-

nës atrankos bûdu per milijonus metø suformuotas jausmø kompleksas. Jo nauda akivaizdi. Pajutæ pavojø, bijo visi aukðtesnieji gyvûnai, baimës jaus-mo veikiami jie imasi veiksmø pavojui iðvengti. Tie, kuriems nepasiseka, ið evoliucinës grandies iðkrenta, atrankos bûdu savo genus bûsimoms kartoms perduoda tie, kuriø baimës jausmas sëkmingai padëjo iðlikti.

Taip evoliucija veikë deðimtis milijonø metø. Prieð kokius 2 milijonus metø pasirodþiusios homo erectus rûðys á tolesná evoliucijos kelià áþengë jau su jø prote ádiegtu baimës jausmu. Viena-me raidos etapø homo erectus rûðys, áskaitant homo sapiens (tai jau mes),

pradëjo vis daugiau iðsiskirti. Ypatybë, padëjusi homo sapiens ðioje planetoje dominuoti, buvo ta, kad jis prieð dau-gelá ðimtø tûkstanèiø metø iðmoko kal-bëti. Ðis sugebëjimas paveikë tolesnæ baimës jausmo raidà. Prieð tai pavojø suvokimas ir su tuo susijusi baimë buvo arba uþprogramuoti genuose (tai veiks-minga, bet labai lëtai modifikuojama, kai aplinkos sàlygos kinta), arba ágyta tiesiogine patirtimi (pavojingas bûdas). Kalba suteikë visai kitø galimybiø, kal-bëti sugebanèios homo erectus rûðys galëjo perimti kitø, taip pat ankstesniø kartø patirtá. Nuo to laiko baimë galëjo atsirasti ne tik dël tiesioginio pavojaus

Jau veikiantys Olkiluoto 1 ir 2 reaktoriai

Atominës elektrinës Olkiluoto-3 statybos aikðtelë, Suomija.

24

El

ek

tr

os

Er

dv

ës

N

r. 3

(1

3)

20

06

poveikio, jà galëjo sukelti ir pasakoji-mai apie pavojus.

Ðimtus tûkstanèiø metø (kalbos atsi-radimo pradþia nustatoma tik labai apytikriai) egzistavo tik þodinë kalba. Palyginti neseniai, tik prieð kokius 6–7 tûkstanèius metø, atsirado galimybë tà informacijà perduoti ir raðtu. Ið pradþiø tokia galimybe galëjo naudotis tik labai ribota þmonijos dalis. Atsiradus spau-dai ðia galimybe galëjo pasinaudoti jau daugiau þmonø, o ne per seniausiai, prieð 100–50 metø, informacijos per-davimo galimybës kone eksponentið-kai iðsiplëtë (radijas, filmai, televizija) ir su maþomis iðimtimis apëmë visà þmonijà. Evoliucijos eigoje tai visiðkai nauja padëtis, homo sapiens dar ne-turëjo evoliucinës galimybës prie jos prisitaikyti.

Ðitoje labai punktyriðkoje baimës evoliu-cijos sàsajø apþvalgoje bûtina paminë-ti ir kità aspektà. Baimë turi evoliucinæ „naudà“, kai ji padeda iðvengti pavojø, o esant realiam pavojui padeda iðlikti. Didesnæ tikimybæ iðlikti turëjo tie, kurie patekæ á pavojø sugebëjo sukaupti fizi-nes jëgas, sugebëjo greièiau bëgti ar energingiau gintis. Pajutæs baimæ þmo-gaus kûnas padidina kai kuriø hormonø (pvz., adrenalino) gamybà, tokiu atve-ju visos pastangos skiriamos pavojui iðvengti. Þmogø, sëkmingai iðvengusá pavojø, apima palengvëjimo, savotiðkas euforijos jausmas. Tai vienas ið malo-niausiø jausmø, kuriuos þmogus gali iðgyventi. Taigi baimë nëra vien neigia-mas jausmas, jos sëkmingas pergyve-nimas suteikia malonumo.

Ðitie du evoliucijos ádiegti baimës jaus-mo atspalviai dabartinëmis, evoliucijos eigoje visiðkai naujomis sàlygomis sukuria paradoksalius padarinius. Im-kim pirmàjá atvejá, kai ið kitø perimta informacija gali sukelti baimæ. Nauda evoliucijos eigoje neabejotina, gal net lemiama, taèiau verta pastebëti, jog ir paèioje pradþioje tai galëjo turëti ir neigiamø padariniø. Beje, tai norma: beveik visi evoliucijos eigoje atsiradæ

pokyèiai turi teigiamø ir neigiamø pa-dariniø, ásitvirtina tie, kuriø teigiamas ánaðas dominuoja. Pavyzdþiui, kai tik atsirado galimybë þodþiais perduoti informacijà apie pavojus, atsirado ir klaidinanèios informacijos. Vadinasi, baimë galëjo bûti sukelta ne tik realiø pavojø, kuriuos patyrë kiti, bet ir klaidin-gai suprastø arba klaidingai perduotø þiniø apie pavojø. Ðiø virtualià baimæ kelianèiø pavojø reliktai aptinkami fol-klore, pavyzdþiui, vampyrø ar vilkolakiø pavidalu. Dabar tai pramogø industrijos pasisavintas paveldas, bet buvo laikai, kai dël neteisingai suprasto „raganø“ pavojaus buvo þudomi þmonës.

Klaidingos, baimæ sukelianèios informa-cijos atsirado ir dël to, kad, kaip minëta, pergyventa baimë sukelia malonumà. Kai esama malonumo, þmogus linkæs ieðkoti progø já skatinti. Pavyzdþiø gali-ma rasti daug, gilià praeitá siekia visose kultûrose populiarios „baisiosios“ pa-sakos. Garsinæ ir regimàjà informacijà interpretuoti sugebanèiose þmogaus smegenyse virtualiai baimei yra daug erdvës. Per pastaruosius ðimtmeèius, iðskyrus karo atvejus (bet ir tai daþniau-siai tik tam tikrose vietose ir tam tikru laiku), tiesioginiø susidûrimø su realiais pavojais patiriama vis maþiau. Todël norint patirti malonumà, kurá suteikia nugalëtas pavojus, tenka vis labiau pasikliauti virtualiu pavojumi. Masinës komunikacijos eroje virtualiai iðgyven-ta baimë dominuoja, ji tapo paklausia pramogø industrijos dalimi.

Tuo ðià glaustà ekskursijà á homo erec-tus evoliucinæ baimës jausmo plëtrà baigsiu. Ji tokio pobûdþio straipsniui netikëta, bet, manau, reikalinga. Nepa-kanka sakyti, kad visuomenës prieðið-kumas atominëms elektrinëms kyla dël baimës, verta bent apytikriai suprasti, kokios yra evoliucinës baimës ðaknys ir kad baimæ vienodai gali sukelti realûs ir virtualûs pavojai. Kitaip negalësime paaiðkinti, kodël ðis jausmas tapo toks lemtingas tai energijos gavybos techno-logijai, kuri yra pati saugiausia.

Kita tema, kurià bûtina bent punktyrið-kai apþvelgti, yra politikos vaidmuo. Vi-sos naujos technologijos tam tikrame savo raidos etape susiduria su politika. Pavyzdþiui, kai dar XIX a. þymus anglø mokslininkas Faradëjus (Michael Fara-day) vienam britø politikui demonstravo indukuotàjà elektros srovæ, ðis paklau-sæs: „O kokia nauda ið to þaisliuko?“ Faradëjus atsakæs: „Ateis laikas, kai elektrà galësite apmokestinti“. Kaip þinome, tas laikas atëjo. Politika tech-nologijø plëtrà ir jø naudojimà veikia apmokestindama ir reguliuodama. Tai padidina gaminamo produkto savikai-nà. Pabrangimas dël apmokestinimo lengvai áþvelgiamas, reguliavimo kainà sunkiau áþvelgti, bet ji gali bûti tokia di-delë, jog produktas tampa nebeekono-miðkas. Yra ir kraðtutinis reguliavimo variantas – produktas arba jo gamybos bûdas tiesiog uþdraudþiamas.

Tai pasakytina apie visas technologi-jas, ne iðimtis ir atominës elektrinës. Ðiuo atveju jø sàsaja su politika vis dëlto unikali. Nuo pat atominiø elektri-niø atsiradimo pradþios ðá sàryðá lëmë ne ekonominiai veiksniai, bet visuome-nëje egzistuojanti, politikø naudojama, daþnai ir sukeliama baimë. Ta baimë turi realias iðtakas, jø vardai – Hirosima ir Nagasaki. Nors, palyginti su Antrojo pasaulinio karo nuostoliais, ten þuvæs þmoniø skaièius yra sàlygiðkai nedidelis, bet ádiegtas baimës ávaizdis buvo milþi-niðkas. Jo pakako, kad bûtø uþbaigtas Antrasis pasaulinis karas, jis lemiamai prisidëjo prie to, kad kol kas iðvengëme treèiojo pasaulinio karo. Neimsiu árodi-nëti, jog atominë bomba ir atominë elek-trinë yra skirtingos technologijos. Deja, taip nutiko, kad á istorijos arenà pirma áþengë bomba, o tik vëliau – atominës elektrinës. Jeigu ne tuo metu siautæs Antrasis pasaulinis karas, veikiausiai bû-tø buvæ atvirkðèiai ir ði ávaizdþio sàsaja nebûtø tokia stipri. Istorijos nepakeisi, verèiau bandykime panagrinëti, kodël ðio ávaizdþio nepajëgia suðvelninti jau pusæ ðimto metø saugiai veikianèios atominës elektrinës.

Flamanvilio AE planas Prancûzijoje su numatomu pastatyti nauju atominiu rektoriumi

25

El

ek

tr

os

Er

dv

ës

N

r. 3

(1

3)

20

06

Pradëkime nuo „pramoginio“ baimës aspekto. Tuo pat metu, kai tobulëjo atominë energetika, tobulëjo ir plëtësi pramogø industrija. Jos imlumas vir-tualià baimæ sukelianèioms temoms pasirodë esàs beribis. Tam tikslui tada pradëta naudoti ir dabar tebenaudoja-ma daugmaþ viskas, kam imli þmogaus vaizduotë. Ið senojo folkloro – vampyrai, raganos ir mumijos, ið naujojo – Þemæ naikinanèios kometos, ateiviai ið kosmo-so, nëra ko stebëtis, jog neapsieita ir be atominës energijos ir, þinoma, spin-duliuotës. Kiek sukurta filmø apie spin-duliuotës mutacijø iðugdytus monstrus ir jø sukeliamus pavojus, bûtø nelengva suskaièiuoti. Pramogø industrijos dël to nekaltinu, tarp jos kûrëjø pasitaiko ir propagandistø, bet jø tikslas yra uþ-dirbti pinigus ir tam vampyras tiek pat gerai tinka kaip ir spinduliuotë. Aplin-kybë, kad jie tuos pinigus uþdirbdami skatino ir átvirtino atominës energijos ir spinduliuotës baimæ, kad jie tai darë beveik be iðimties naudodami klaidinan-èià informacijà, nors yra apgailëtina, bet jau nepakeièiama.

Su politikais kur kas sudëtingiau. Ar politikø motyvai bûtø ideologija, ar

paprastas noras iðsilaikyti valdþioje, jiems baimæ sukelianèius pavojus rei-kia atrinkti kruopðèiau. Vampyrai tam nelabai tinka, taèiau atominë energija, spinduliuotë, radioaktyviøjø atliekø sau-gojimas tinka puikiai. Beje, jeigu jie atran-kà atlieka sàþiningai, vadovaudamiesi savo ásitikinimais, tai jø dël to kaltinti negalima, anaiptol, viena ið svarbiø po-litikø pareigø yra apsaugoti visuomenæ nuo pavojø. Idealiai tà pareigà vykdant reikëtø visuomenæ pirmiausia apsaugo-ti nuo didelæ tikimybæ turinèiø dideliø pavojø, po to – nuo maþesniø, galop, jeigu visuomenë labai turtinga ir gali sau tai leisti, – ir nuo visai maþyèiø.

Istorija parodë, jog atominiø elektriniø atveju iðëjo atvirkðèiai. Neteigiu, jog dël politikø piktos valios. Bûta ir tos, dar daugiau bûta populizmo ir neatsakin-gumo, taèiau svarbiausias veiksnys, kuris tai nulëmë, buvo jau susiforma-væs ávaizdis. Ðiuo atveju ne tik pavojø ir su jais susijusiø galimø nuostoliø, bet ir naudingumo ávaizdis. Tiksliau tariant, vadinamojo koeficiento R/N (rizikos/naudingumo – angl. Risk/Be-nefit) ávaizdis.

Per pastaruosius deðimtmeèius koefi-

ciento R/N apskaièiavimas tapo spar-èiai besivystanèia mokslo ðaka, jun-gianèia labai daug specialybiø. Ypaè daug pasiekta apskaièiuojant rizikos parametrus. Metodika sudëtinga. Reikia ávertinti visà realiai ámanomà nelaimes sukelianèiø gedimø spektrà ir apskai-èiuoti jø tikimybæ. Reikia apskaièiuoti ir tø galimø nelaimiø padarinius, po to tikimybæ ir padarinius statistiðkai pa-versti parametrais, kuriais galima bûtø palyginti vieno kurio objekto saugumo kriterijus su kitu. Ignalinos AE (toliau – IAE) atveju tokiø analiziø atlikta dau-gybë. Jas atliekant bendradarbiavo de-ðimtys mokslininkø ið ávairiø ðaliø, kai kuriø analiziø atlikimas truko metus ar ilgiau. Bendra jø iðvada – integralusis IAE rizikos koeficientas yra panaðaus dydþio kaip Vakarø Europoje veikian-èiø atominiø elektriniø atitinkami rizikos koeficientai. Pavyzdþiui, tikimybë, jog galëtø bûti paþeista aktyvioji zona, yra 4·10-6. Atitinkamas tarptautinis reika-lavimas naujai statomai elektrinei yra 1·10-5, taigi IAE ðis rodiklis geresnis. Po daugybës patobulinimø, kurie pakeitë aktyviosios zonos neutronines savybes,

Panaudoto branduolinio kuro saugykloje Olkiluote

26

El

ek

tr

os

Er

dv

ës

N

r. 3

(1

3)

20

06

tokia nelaimë, kokia ávyko Èernobylyje, IAE yra neámanoma.

Taigi santykio R/N skaitiklis – rizikos koeficientas – atitinka Europoje veikian-èiø reaktoriø reikalavimus. Naudingumo vardiklis N Lietuvoje didesnis uþ kitø kraðtø toká vardiklá jau vien dël to, kad niekur kitur atominës elektrinës nega-mino tokios didelës elektros energijos dalies. Didelis neigiamas ekonominis jos netekimo efektas, brangstant de-giesiems iðtekliams, toliau didës. Á ðá vardiklá taip pat áeina ekologiniai ir so-cialiniai nuostoliai. Ðie apskaièiavimai neatlikti taip iðsamiai kaip rizikos krite-rijø, bet tai ne pagrindinis dalykas. Po-litikø sprendimams ðiø apskaièiavimø rezultatai turëjo labai maþà, gal net nulinæ átakà.

Moksliniø apskaièiavimø politikams prirei-kia tada, kai jie nori savo jau susidarytà nuomonæ paremti „mokslo“ autoritetu. Raðau kabutes todël, kad daþnai to sie-kiama selektyviai, t. y. parenkant vienus faktus, kitø neátraukiant, o kartais rezul-tatus lemia net politinis ar ekonominis spaudimas. Neverta dël to iðgyventi, nes beveik visada tai tik fasadas. Reta kuris politikas iðmano koeficiento R/N apibrëþimà, juo labiau apskaièiavimo

metodus, taèiau visi (ir taip yra tikriau-siai nuo piramidþiø statymo laikø) ðio koeficiento modeliu naudojasi. Politikø R/N formuluotë ne tokia preciziðka, bet uþtai plaèiau apimanti. Paprasèiausia versija skambëtø taip: „Kiek (að, mano partija, mano valstybë) laimëtume, jei darytume tà ir tà, kiek pralaimëtume, jei to nedarytume?“

Gráþkime prie aptariamos atominës energijos problematikos. Politikams ko-eficiento R/N skaitiklá nustato ne rizikos dydis, apskaièiuotas ávertinant nelaimiø tikimybes ir padarinius, o daugumos vi-suomenës susikurtas pavojaus ávaizdis. Vardiklio, t.y. „naudingumo“ kriterijaus nustatymas dar miglotesnis. Nors ato-minë elektrinë yra unikali technologija, bet ji negamina unikalaus produkto. Jos pagaminta elektros energija priva-lo konkuruoti su energija, gaminama kitais bûdais. Prieð pusæ ðimto metø, kai buvo pradëta reguliuoti atominës energijos technologijas, kone vieninte-lis veiksnys, nusveriantis „naudingumo“ kriterijø, buvo numatoma gaminamos elektros energijos savikaina. Kaip paro-dë tolesnë raida, savikainà reguliavimo metodais buvo galima padidinti tiek, kad atominiø elektriniø statyba tapo neekonomiðka.

Verta pabrëþti, jog tai vyko ne dël blogos valios. Nors pasitaikë ir konkuruojanèiø elektros gamintojø spaudimo, bet lëmë ne tai. Lëmë aplinkybë, jog pavojaus ávaizdis buvo milþiniðkas, o nauda, ypaè politiniu aspektu, nedidelë, todël politi-kai siûlë vis grieþtesnius ir grieþtesnius saugumà tarsi uþtikrinanèius kriterijus, tuo susilaukdami visuomenës pritarimo, o ðio proceso realios atsvaros kaip ir nebuvo. Tokio vienaðaliðkumo pada-rinys – ástatymais átvirtinti „leidþiami“ kriterijai, kurie yra deðimtis, net ðimtus kartø þemesni uþ spinduliuotës lygius, galinèius pakenkti biologiniams orga-nizmams. Jie net þemesni uþ daugelio mûsø planetos vietø gamtiná radiaciná fonà. Ðitai buvo daroma „dël visa ko“, atseit saugumo niekad negali bûti per daug. Kai nëra atsvaros, tokia „saugu-mo“ didinimo kryptis neiðvengiama. Lë-më ne pavojaus dydis, bet klaidingai suvoktas koeficientas R/N. Galime tai iliustruoti paþvelgdami, kaip visuome-në apsaugojama nuo paèios daþniau-sios nelaimiø prieþasties – automobiliø transporto avarijø. Lietuvoje jose per metus prarandama apie 1 000 gyvybiø, JAV – apie 40 000. Suþeistø keliasde-ðimt kartø daugiau. Svarbus ðá pavojø reguliuojantis kriterijus yra ástatymais nustatytas didþiausias greitis. Jeigu já lemtø vien tik jokiø ribø nepripaþástan-tis „saugumas“, tai þemutinës ribos

didþiausiam greièiui bûtø neámanoma nustatyti. Ir esant 20, ir 10 km/h greièiui nelaimës dar vis atsitiktø, arba bent bûtø galima ásivaizduoti, kad yra galimybë, jog jos atsitiks. Vienintelis absoliuèiai saugus greitis bûtø nulinis.

Gal tai skamba perdëtai ir ironiðkai, bet ið tiesø visai nebandau ironizuoti. Tai daugmaþ realus apibûdinimas regulia-vimo naðtos, kuri tik atsiradus pradëjo slëgti ir tebeslegia atominæ energetikà. Nenorëdamas sukelti pasipiktinimo, nesiûlau to keisti. Nesiûlau, nes ge-rai suprantu, jog tai politiðkai nerealu. Eventualiai tie kriterijai bus pakeisti ir priartës arèiau prie protingos ribos, bet tai ateinanèiø kartø uþdavinys. Kai reguliavimo varþtai buvo pradëti naudoti, nepakako áþvalgos numatyti jø kainos. Jeigu ið viso apie tai buvo pagalvota, tai manyta, jog ji nedide-lë, o dabar akivaizdu, jog yra kitaip. Pagrindinis to padarinys – atominës elektrinës tapo neekonomiðkos ir ke-liems deðimtmeèiams jø plëtra buvo praktiðkai sustabdyta.

Kiti aspektai – tai iki absurdo padidintos kainos tokiems palyginti paprastiems techniniams uþdaviniams kaip atomi-niø elektriniø demontavimas, atliekø gabenimas ir sandëliavimas. Labai padidinta ir Èernobylio, vienintelës rimtos atominës elektrinës, nelaimës kaina. Remiantis tais perdëtai þemais „leidþiamos“ spinduliuotës kriterijais, ið dideliø plotø buvo iðkeldinti þmonës. Ðiuo metu ten klesti visa to regiono flora ir fauna. Ádomu, kiek dar deðimt-meèiø turës praeiti, kol bus padaryta iðvada: jeigu klesti visi gyvûnai, tai gal tos nustatytos ribinës leistinos dozës vis dëlto per maþos?

Gal ateities kartos, nagrinëdamos mû-sø laikus, áþvelgs tame savotiðkà save reguliuojantá mechanizmà. Elektros energijà, kurià bûtø galëjusios paga-minti atominës elektrinës, gaminome degindami dujas ir mazutà. Tai paska-tino ðiø ribotø iðtekliø iðsekimà ir savo ruoþtu këlë jø kainà. Pakëlë tiek, kad net ir dël perdëtos reguliacinës naðtos atominës elektrinës vël tampa konku-rencingos.

Ðiuo metu pasiekëme bûtent ðá taðkà. Tai suvokia ir politikai. Jie taip pat pra-deda suprasti, jog atominiø elektriniø koeficiento R/N vardiklá jau tiesiog mil-þiniðkais mastais didina ðiltnamio efek-tà sukelianèios dujos ir jø sàlygojami klimato pokyèiai. Prisideda politinis veiksnys, nes didþiausieji likæ degiøjø resursø iðtekliai yra nestabiliuose, nepa-lankiuose kraðtuose. Prisideda politinio ðantaþo galimybës. Dabar mëgstama

Olkiluoto AE, Suomijoje, statybos aikðtelë.

pakalbëti apie vadinamàjà „vandenilio alternatyvà“, bet ar ið tiesø nesuvokdami esmës, ar nesugebëdami save priversti tai garsiai iðtarti, politikai nepajëgia pa-sakyti, jog be atominiø elektriniø plëtros vadinamoji „vandenilio alternatyva“ tik toliau didintø ðiltnamio efektà sukelian-èiø dujø iðmetimà ir priklausymà nuo senkanèiø degiøjø resursø.

Kol kas bandþiau politikø per daug ne-kaltinti, nes jie – tos paèios milijonus metø besitæsianèios evoliucijos pro-duktai kaip mes visi. Veikiami tø paèiø virtualiø baimiø, þiûrintys tuos paèius Holivudo filmus, be to, dar siekiantys bûti iðrinkti, todël priversti atsiþvelgti á daugumos, o tai reiðkia – þemiausià visuomenës jausmø vardiklá. Visa tai tiesa, taèiau paaiðkinimas nëra pateisi-nimas. Mokslininkai ávardijo ekonominæ, ekologinæ ir politinæ naðtà, kurià didina prieðiðkumas atominei energijai, prieð kelis deðimtmeèius. Dabar nereikia ir mokslininkø – paskaitæs laikraðtá ar pa-siþiûrëjæs televizijos naujienø privalëtu-mei tai pats suprasti. Taèiau bent jau aukðtuosiuose politikø sluoksniuose maþai kas keièiasi.

Kokia to prieþastis? Svarbus evoliucijos átvirtintas homo sapiens privalumas yra ðios rûðies sugebëjimas prisitaikyti prie besikeièianèiø sàlygø. Evoliucinëje laiko tëkmëje taip ir yra, taèiau, palyginti su individo gyvenimo trukme, jis beviltiðkai lëtas. Norëtøsi tikëti, jog ðis sugebëji-mas greitai gali pradëti veikti. Garsioji prieð 3 000 metø uþraðyta metafora, kad norint pakeisti visuomenæ reikia jà 40 metø vedþioti po dykumà, bus netoli tiesos. Paþvelkim, kaip poþiûris á atominæ energijà keitësi Europoje per pastaruosius 40 metø. Septintajame praëjusio amþiaus deðimtmetyje per-siformavo pokarinës Europos politiniø partijø ideologijos. Tada iðkilo „þalieji“, ávyko kartø kaita kairiosios ideologijos partijose. Stiprëjo protestas prieð viso-se srityse tuo metu egzistavusias struk-tûras, tai palietë ir energijos gavybà, kuri privalëjo bûti „natûrali“, „ekologið-ka“, „atnaujinama“. Tai migloti teiginiai, kurie gerai tinka, kai esi opozicijoje ir organizuoji demonstracijas, bet ku-riuos sunku sukonkretinti, kai patenki á valdþià. Pavyzdþiui, didþiausià tarðà sukelia anglimi kûrenamos elektrinës, keblumas tas, kad kai kuriuose regio-nuose angliakasiai sudaro nemaþà rinkëjø balsø blokà. Panaðûs politiniai sunkumai iðkyla kituose su energetika susijusiuose baruose, taèiau vienoje srityje kairiesiems pasisekë prieiti prie bendros nuomonës, kurià iliustruoja Vokietijoje tuo metu plaèiai paplitæs lipdukas, vaizduojantis besiðypsanèià

saulutæ su uþraðu: „Atom Kraft? Nein, danke!“ („Atominë energija? Ne, dë-kui!“). Kadangi tai padëjo jiems ateiti á valdþià, ði ekologijai prieðiðka, su dar-bininkø gerove nieko bendra neturinti nuostata buvo iðkelta á ideologijos lyg-mená. Logikos èia në su þiburiu nera-si. Be abejo, buvo ir liko cinizmo, bet veikiausiai nemaþa dalis þaliøjø patys patikëjo savo gàsdinimais, o kairie-siems reikëjo koalicijos partneriø. Kai baimë tampa ideologizuota, jos nebe-reikia nei teisinti, nei analizuoti. „Nein, danke!“ – ir viskas. Politiniu aspektu tai pasirodë veiksminga. Austrijoje, Italijo-je buvo priimti sprendimai nestatyti ato-miniø elektriniø, daugelyje kraðtø (tarp jø Ðvedijoje ir Vokietijoje) buvo iðleisti ástatymai jø veiklà pamaþu sustabdyti. Beje, tai ávyko gerokai prieð Sovietø Sà-jungos subyrëjimà, taigi nei Èernobylis, nei mûsø IAE èia niekuo dëta.

Taèiau patekus á valdþià pasirodë, jog priimti ideologija pagrástus sprendimus yra vienas dalykas, o uþdaryti veikian-èias elektrines – visai kitas. Balsuotojai pradeda pastebëti, jog jø uþdarymo kaina didelë. Ðvedai vienà elektrinæ vis dëlto uþdarë, bet tuoj pradëjo ieð-koti bûdø, kaip pakeisti jau iðleistus ástatymus. Vokieèiai atsidûrë tokioje paèioje keblioje padëtyje. Ir ðtai, kai prieðatominë ideologija buksavo, pasi-rodë maþa vilties proðvaistë. Nedidelë, politinës átakos neturinti ðalis, kurioje veikë atominë elektrinë, labai praðësi priimama á ES. Tuometiniø ES politikø akimis, koeficientas R/N tiesiog idea-lus. Rizikos ávaizdá galima sumaþinti ir drauge pasipuikuoti prieð rinkëjus, o neigiami ekonominiai padariniai ten-ka kitiems. Á globaliná ðiltnamio efektà sukelianèiø dujø balanso blogëjimà, á didesná degiøjø resursø naudojimà, á padidëjusià energetinæ priklausomybæ nebuvo atsiþvelgta.

Truputá vilties teikia, kad ðitai vyko besi-baigiant minëtam 40 metø laikotarpiui. Europoje vël keièiasi politikø kartos, energetikos srityje labai sparèiai kei-èiasi ekonominë, ekologinë ir politinë padëtis. Ar sugebësime prisitaikyti? Prie evoliucinës laiko tëkmës, be abe-jo, taip. Pergyvenom ledynmeèius, pergyvensim ir ðià mûsø paèiø veikla ir neiðmanymu sukurtà artëjanèià krizæ. Ta karta, kuriai teks dël mûsø pavargti (tai mûsø vaikai ir anûkai), mûsø geru þodþiu neminës, taèiau bent jau anûkai tikrai nekartos mûsø kvailysèiø.

Ið ateities ðimtmeèiø perspektyvos XX ðimtmetis bus ásimintinas tuo, kad ja-me þmonija iðmoko naudoti atominæ energijà, taèiau dël ásikalbëtø baimiø jà maþai naudojo, XXI ðimtmetis, manau,

bus tas, kuriame atominës elektrinës

taps pagrindine elektros energijos ga-

vybos technologija.

Mūsų katalogo teiraukitės adresu:info@haupa.com

Germany HAUPA GmbH & Co. KG

Königstraße 165-169 D-42853 Remscheid

Phone: +49 (0 )2191 8418-0Fax: +49 (0 )2191 8418840

www.haupa.com

Visus produktus galima gauti iš mūsų elektros prekių didmenininkų.

...Te

chni

ka, k

uri s

ujun

gia

Viskas apie kabelį

Kabelių sujungimo technika

Aktion_Anzeigen2005_06 29.08.2006 14:36 Uhr Sei

28

El

ek

tr

os

Er

dv

ës

N

r. 3

(1

3)

20

06

Kylanèiai ekonomikai reikia vis daugiau energijos. Tiems poreikiams patenkinti naudojami gamtos iðtekliai ir dël þmo-gaus intervencijos á aplinkà iðkyla vis daugiau problemø tokiø kaip globalinis atðilimas arba ozono sluoksnio irimas. Susidariusi situacija verèia imtis ryþtingø veiksmø. Ðioms problemoms spræsti yra diegiama ISO14000 standarto ap-linkos apsaugos sistema.

Apie 50 procentø visos suvartojamos energijos biurø pastatuose skirta mikro-klimatui palaikyti, t. y. siurbliø ir ventilia-toriø sistemø darbui bei ðildymo siste-moms, apie 20 proc. – vandens tiekimo sistemoms, t. y. vandens siurbliams ir apie 30 proc. – apðvietimui.

Gamykliniuose pastatuose apie 65 proc. suvartojama gamybai, apie 30 proc. – mikroklimatui ir 5 proc.– kitoms reikmëms. Tai reiðkia, kad pavarø po-reikis siurbliø ir ventiliatoriø sistemoms yra gana didelis, todël energijos tau-

pymas ðiose sistemose yra vienas ið geriausiø sprendimø.

Daþnio keitiklisDaþnio keitiklis keièia kintamosios srovës tinklo átampà á nuolatinës (DC), konden-satoriumi nuolatinë átampa iðlyginama. Iðëjime esantis keitiklis, kuris sudarytas ið lauko tranzistoriø, keièia nuolatinës srovës átampà á kintamosios (AC). Lau-ko tranzistoriai dirba persijungianèiu reþimu, todël daþnio keitiklio iðëjime gaunama kintanti daþnio ir amplitudës átampa. Daþnio komandos duodamos iðoriniu signalu (sroviniu arba átampi-niu) arba ið integruoto valdymo pultelio, arba valdymo gnybtais. Tai leidþia keisti elektros variklio sukimosi greitá.

Siurbliø ir ventiliatoriø darbo metu ma-þesniam sukimosi greièiui gauti pakanka maþesnës galios, todël naudojant daþnio keitiklá taupoma elektros energija.

Energijos taupymas

Energijos taupymasDaþnio keitikliø taikymas siurbliams ir ventiliatoriams

Tomas ValysUAB „Automatika Eltech“

29

El

ek

tr

os

Er

dv

ës

N

r. 3

(1

3)

20

06

Siurblio darbà galime apraðyti tokia proporcija:

kur P – galia; Q – debitas; H – hidro-statinis slëgis.

Naudodamiesi ðia proporcija galime palyginti galios suvartojimà tarp tie-sioginio siurblio prijungimo prie elek-tros tinklo valdymo sklende ir daþnio keitikliu.

1. Kai siurblys tiesiogiai prijungiamas prie elektros tinklo (esant 100 proc. debito) (1 pav.)

Daþnis lygus elektros tinklo daþniui

Taðkas A yra darbo taðkas, siurblio ir vamzdþio varþos kreiviø susikirtimo taðkas.

Debitas

Hidrostatinis slëgis

Suvartojama galia

Brûkðniuota paveikslëlio dalis parodo suvartojamà galià.

2. Kai siurblio darbà reguliuoja daþ-nio keitiklis (esant 60 proc. debito) (2 pav.)

Daþnis

Darbo taðkas B, nes sumaþinus de-bità iki 60 proc. siurblio darbo kreivë sumaþëja (2 pav.)

Debitas proporcingas keitiklio iðëjimo daþniu

Hidrostatinis slëgis maþëja pagal pro-

porcijà

Suvartojama galia

Brûkðniuota paveikslëlio dalis parodo suvartojamà galià. Suvartojama galia maþesnë.

1 pav.

2 pav.

3 pav.

30

El

ek

tr

os

Er

dv

ës

N

r. 3

(1

3)

20

06

3. Kai siurblys tiesiogiai prijungiamas prie elektros tinklo (esant 60 proc. de-bito) valdymo sklende. (3 pav.)

Daþnis lygus elektros tinklo daþniui

Kadangi ðiuo atveju debitas valdomas sklende, sklendës pratekëjimo varþa sumuojame su vamzdþio pratekëjimo varþa (kreivë ) Taðkas C yra darbo taðkas.

Debitas

Hidrostatinis slëgis

Suvartojama galia

Matyti, kad , todël valdant sklen-de galios reikia daugiau negu valdant daþnio keitikliu.

Daþnio keitikliu valdant debità, suvarto-jama galia proporcinga kubiniam srautui arba siurblio apsisukimams.

kur P – suvartojama galia; N – siurblio apsukø skaièius;

Pavyzdþiui, sumaþinus keitiklio iðëjimo daþná nuo 50 Hz iki 40 Hz apie 80 proc. siurblio apsukø, suvartojama galia su-maþëja beveik per pusæ (1 lentelë).

1 lentelë

Iðëjimo daþnis

50 Hz 40 Hz

Debitas 100 % 80 %

Galia

(100 %)

(51 %)

Valdant voþtuvu debitas sumaþëja, taèiau padidëja hidrostatinis slëgis, todël suvartojama galia beveik nekin-ta. (4 pav.)

Parodo suvartojamos galios skirtumà, kai valdoma voþtuvu ir daþnio keitikliu.

Spalvota dalis rodo, kiek energijos ga-lima sutaupyti procesà valdant daþ-nio keitikliu.Ventiliatoriaus ir siurblio darbo charak-teristikos yra panaðios.

2 lentelë

Valdymas sklende Valdymas daþnio keitikliu

Srovës valdymo ribos 35–100 % 10–100 %

Valdymo jautrumas ++ +++

Eksploatacija +++ +++

Tikslumas + +++

Ádiegimo kaina +++ +

Triukðmas + +++

Suvartojama energija Beveik be pokyèiø Maþëja

5 paveikslëlis

kur P – galia; Q – debitas; H – slë-gis, N – ventiliatoriaus apsisukimø skaièius.

Daþnio keitikliu valdant oro srautà, su-vartojama galia proporcinga kubiniam srautui (ventiliatoriaus apsukoms).

Todël ir siurblius, ir ventiliatorius valdy-dami daþnio keitikliais taupome elek-tros energijà.

Yra keletas skirtumø tarp valdymo sklen-de ir daþnio keitikliu. (2 lentelë)

Kai kurie daþnio keitikliai turi „Automa-

4 paveikslëlis

31

El

ek

tr

os

Er

dv

ës

N

r. 3

(1

3)

20

06

3 lentelë. Iðmatuoti duomenys

Iðëjimo daþnis

[Hz]

Variklio galia (iðëjime)[kW]

Áëjimo galia

[kW]

Áëjimo srovë

[A]

Variklio srovë

[A]

Elektros energija

[%]Tiesioginis prijungimas prie elektros tinklo

50 6.1 19.5 19.5 100

Valdymas daþnio keitikliu

50 4.5 6.2 24.5 18.5 101.649 4.2 5.9 24.0 18.0 96.748 4.0 5.5 22.0 17.5 90.247 3.7 5.3 21.5 16.7 86.946 3.5 4.9 20.0 16.2 80.345 3.3 4.5 19.0 15.6 73.844 3.1 4.3 18.0 15.0 70.543 2.9 4.0 17.0 14.7 65.642 2.7 3.8 16.0 14.0 62.341 2.5 3.5 15.0 13.4 57.440 2.3 3.2 14.0 12.8 52.539 2.1 3.0 13.0 12.2 49.838 2.0 2.8 12.0 11.9 46.437 1.8 2.7 11.5 11.3 43.436 1.7 2.4 11.0 10.6 39.835 1.5 2.2 10.2 10.4 36.1

4 lentelë. Iðmatuoti duomenys

Iðëjimo daþnis[Hz]

Maitinimo átampa[V]

Áëjimo srovë[A]

Áëjimo galia[kW]

Variklio srovë[A]

Elektros energija[%]

Tiesioginis prijungimas prie elektros tinklo

50 202.4 71.0 20.1 71.0 100.0

Valdymas daþnio keitikliu

50 203.6 86.2 21.0 70.5 104.849 203.7 82.4 20.0 70.3 99.648 203.8 78.3 18.8 68.4 93.847 203.8 74.4 17.8 67.2 88.446 203.8 70.5 16.7 65.6 83.145 204.0 66.6 15.7 64.5 78.144 204.0 63.3 14.8 63.0 73.543 204.1 59.7 13.8 61.5 68.742 203.9 56.6 12.9 60.2 64.341 203.9 53.5 12.1 59.0 60.140 203.5 50.6 11.3 58.5 56.239 204.1 48.0 10.6 57.0 52.738 204.0 45.0 9.8 56.0 48.737 203.9 42.3 9.1 54.3 45.236 204.1 39.9 8.4 53.5 42.035 203.1 37.3 7.8 52.8 38.9

tinæ energijos taupymo funkcijà“, kuri dar efektyviau taupo elektros energijà negu U/f principu dirbantis keitiklis.

Ði funkcija valdo daþnio keitiklio iðëji-mo átampà taip, kad variklio srovë bûtø minimali (5 pav.).

Pateiksime siurblio ir ventiliatoriaus darbo pavyzdþiø, kai juos valdo daþ-nio keitiklis (3 ir 4 lentelës). (Elektros

energija = Suvartojama energija / Nau-dingumo koeficientas)

Valdymo sistemoje ádiegtas daþnio keitiklis gali ne tik sumaþinti elektros energijos poreiká, bet taupyti pinigus ir laikà. Dël tolygios apkrovos ir ðvelnaus paleidimo sumaþëja hidrosmûgiø, todël sumaþëja avarijø skaièius trasose, pa-ilgëja árenginiø tarnavimo laikas.

Elektros energijos sunaudojimo palyginimas

Elektros energijos sunaudojimo palyginimas

Plaukimo baseino filtro siurbliys (200 V; 7,5 kW)

Ventiliatorius (200 V, 22 kW)

32

El

ek

tr

os

Er

dv

ës

N

r. 3

(1

3)

20

06

Technologijø integracija – ðiuolaikiniø gamybos procesø, techniniø sistemø ir árenginiø bruoþas. Modernias auto-matikos sistemas projektuojantys ar aptarnaujantys specialistai turi gerai iðmanyti konkreèias gamybos techno-logijas, sugebëti parinkti optimalià ati-tinkamø procesø valdymo strategijà ir jà realizuoti pasitelkæ geriausiai tam tikslui tinkanèias energetines ir informacines valdymo priemones. Nors aukðtos kvalifi-kacijos specialistø, baigusiø universitetus, teorinis pasiruoðimas yra pakankamai geras, taèiau jau ryðkëja tendencija, kad jø praktiniai gebëjimai netenkina ðiuolaikiniø technologijø reikalavimø. Ðiame straipsnyje aptariamos kai kurios Vilniaus Gedimino technikos universite-to Elektronikos fakulteto Automatikos ir valdymo studijø programos bakalaurø praktinio rengimo problemos.

Lietuvai ástojus á Europos Sàjungà, ne-maþi pokyèiai laukiami mûsø ðalies ðvietimo ir aukðtojo mokslo sistemoje. Ðioje srityje jau dabar kai kas daroma, o ateityje reformø tempai turëtø tik spar-tëti. Dar 2000 metais Europos Vadovø Taryba patvirtino Lisabonos strategijà, kurioje nustatë strateginá tikslà – per deðimt metø Europos Sàjungà paversti ,,konkurencingiausia ir dinamiðkiausia þiniø pagrindu auganèia ekonomika pasaulyje“, spartinant technologinæ paþangà, kuriant þiniø visuomenæ, at-liekant bûtinas ekonomines reformas ir maþinant socialinæ atskirtá.

Siekdami aiðkiau apibrëþti konkreèius 2005–2008 metø siekius, Europos vadovai 2005 metø birþelá pritarë in-

tegruotø gairiø paketui. Sutarta, kad vadovaudamasi ðiomis gairëmis ir atsi-þvelgdama á savo ðalies situacijà kiek-viena Europos Sàjungos valstybë narë parengs nacionalinæ artimiausiø trejø metø reformø programà. LR Vyriausybë 2005 metø lapkrièio 22 dienà patvirtino nacionalinæ Lisabonos strategijos ágy-vendinimo programà [1], kurioje savo ðalies aukðtojo mokslo srityje nustatë prioritetines ûkio, moksliniø tyrimø ir eksperimentinës plëtros (MTEP) po-litikos kryptis. 2006–2008 m. numaty-ta parengti kompleksines programas, apimanèias specialistø rengimà toms MTEP strateginëms ateities technologijø sritims, kuriose Lietuva turi moksliná ir (arba) gamybiná potencialà, skirti joms ágyvendinti struktûriniø fondø ir nacio-nalinio biudþeto lëðas, didinti aukðtojo mokslo sistemos efektyvumà, gerinti aukðèiausios kvalifikacijos specialis-tø, atitinkanèiø modernios pramonës ir verslo poreikius, pasiûlà. Nuo 2006 metø programoje numatyta:

pasitelkus tarptautinius ekspertus, ávertinti universitetø veiklà atskirose studijø kryptyse, nustatyti stipriàsias ir silpnàsias jos vietas ir teikti siûly-mus dël mokymo bazës stiprinimo ir specialistø rengimo kokybës ge-rinimo;

parengti ir pradëti ágyvendinti aukð-tojo mokslo reformos politikos kon-cepcijà;

reformuoti valstybiniø aukðtøjø mo-kyklø savivaldos institucijas – tary-bas;

atsiþvelgti á ðalies ûkio poreikius, nu-statant, kiek studentø priimti á ðalies aukðtàsias mokyklas, kartu stengtis pritraukti daugiau studentø á fiziniø ir technologijos mokslø studijas, pleèiant jø karjeros galimybes, at-likti absolventø ásidarbinimo ir darbo karjeros tyrimus;

sudaryti sàlygas studentams atlikti praktikà mokslo centruose, ámonëse ir ûkininkø ûkiuose, skatinti juos tai daryti;

skatinti mokslo darbuotojus, ypaè aukðtøjø technologijø studijø dës-tytojus – tyrëjus, dirbti konsultantais verslo ámonëse;

valstybës biudþeto ir struktûriniø fondø lëðomis finansuoti valstybi-niø universitetø ir vieðojo sektoriaus moksliniø tyrimø ir mokymo bazæ.

2005 metais LR Vyriausybë taip pat pa-tvirtino nacionalinës programos ágyven-dinimo priemones 2004–2008 metams [2]. Ðvietimo, mokslo, informacinës ir þiniø visuomenës kûrimo srityje prie-monëse [2] numatyta:

ágyvendinant ðvietimo plëtotës 2003–2012 metø strategines nuostatas, modernizuoti ðvietimo ir mokslo sistemà, derinti jà prie kintamø vi-suomenës poreikiø. Uþtikrinti ðvieti-mo ir mokslo prieinamumà visiems visuomenës sluoksniams, skatinti mokymàsi visà gyvenimà. Didinti investicijas á ðvietimo ir mokslo si-stemà;

parengti ir patvirtinti Aukðtojo mokslo

Studentø gamybinë praktika – svarbus specialistø rengimo etapasProf. habil. dr. Algimantas Poðka, VGTU Automatikos katedros vedëjasDoc. dr. Bronius Karaliûnas, gamybinës praktikos vadovas

33

El

ek

tr

os

Er

dv

ës

N

r. 3

(1

3)

20

06

plëtros planà, kuriame bûtø nustatyti aukðtojo mokslo kokybës, jo efek-tyvumo ir prieinamumo uþdaviniai. Pasiekti, kad rengiamø specialistø kvalifikacija labiau atitiktø darbo vietø poreikius;

gerinti mokymo ir studijø kokybæ, pasiekti, kad bent pusæ aukðtøjø mokyklø studijø programø ávertintø tarptautiniai ekspertai;

uþtikrinti, kad Lietuvoje ágytos profe-sinës kvalifikacijos taptø pripaþásta-mos Europoje, ágyvendinti Europass programà, dvigubai iðplësti studentø ir dëstytojø mainus.

Vykdant ðias priemones, ðiuo metu jau parengtas ir svarstomas Lietuvos aukðtojo mokslo sistemos plëtros 2006–2010 metais plano projektas [3]. Projekte numatyta didelë atsakomybë universitetams ir kitoms aukðtosioms mokykloms uþ studijø kokybæ ir praktiná studentø paruoðimà.

Vilniaus Gedimino technikos univer-siteto Automatikos katedros automa-tikos ir valdymo ketveriø metø studijø programoje (pakraipos: automatinis technologijø valdymas; kompiuterinis árenginiø valdymas; pastatø elektros sistemos; aviaciniai elektros árenginiai) ðiuo metu bakalaurams numatytos to-kios praktikos:

a) paþintinë, kuriai skirta 2 kreditai, t. y. 80 savarankiðko darbo valandø kiekvie-nam studentui;

b) gamybinë, kuriai skirta 4 kreditai, t. y. 160 savarankiðko darbo valandø kiekvienam studentui.

Èia pravartu priminti, kad vienas kredi-tas lygus 40 sutartiniø dieninio skyriaus studento darbo valandø, t. y. lygus vienai jo darbo savaitei. Jau parengtas ir arti-miausiu metu bus pradëtas ágyvendinti universitetiniø studijø programø pertvar-kos projektas ,,Reikalavimai pagrindiniø universitetiniø studijø programoms ir jø

sudarymo metmenys“. Projekte nurodyta, kad studijø programos sudaromos laikan-tis VGTU studijø nuostatø, Pagrindiniø, specialiøjø profesiniø ir vientisøjø studijø programø nuostatø, Bendrojo technolo-gijos mokslø (inþinerijos) studijø srities reglamento ir VGTU studijø programø ir moduliø sudarymo nuostatø. Projekte jau numatyta, kad bakalauro studijose visø praktikø apimtis turi bûti ne maþes-në kaip 10 kreditø, o profesinës veiklos (gamybinei) praktikai bus skirta ne ma-þiau kaip 8 kreditai (t. y. 8 savaitës). Be to, bus siekiama, kad ne maþiau kaip pusæ studijø programø apimties dësty-tø tik nuolatiniai universiteto dëstytojai, turintys mokslo laipsnius.

Paþintiniø praktikø tikslas – susipaþinti su ámoniø veikla, struktûra, iðsiaiðkin-ti jose ádiegtas gamybos priemones, sistemas ir technologijas. Gamybiniø praktikø tikslas – ágyti praktiniø ágûdþiø, dirbant pramonës ir gamybos ámonë-se, iðmokti teorines þinias pritaikyti gamyboje. Gamybiniø praktikø metu studentai privalo:

a) susipaþinti su ámonës struktûra, val-dymu, padaliniø funkcijomis ir ryðiais bei gaminama produkcija;

b) iðnagrinëti ámonëje (padalinyje) naudo-jamas gamybos priemones, sistemas ir technologijas. Ávertinti jø automatizavimo ir mechanizavimo lygá, numatyti moder-nizavimo bei tobulinimo galimybes;

c) atlikti individualià uþduotá;

d) pasirinkti bakalauro baigiamojo dar-bo temà, surinkti reikiamus techninius duomenis bei tos srities literatûrà;

e) paruoðti gamybinës praktikos atas-kaità ir jà apginti.

Įranga pavarų, procesų valdymui ir vizualizavimui...

Pramonės g. 97, LT-11115 VilniusTel. (8-5) 210 74 26Faks. (8-5) 266 06 56info@automatic.ltwww.automatic.lt

������������������������������

�������������������������������������������������

���������������������������������

34

El

ek

tr

os

Er

dv

ës

N

r. 3

(1

3)

20

06

Automatikos katedra, palaikydama ry-ðius su gamybinëmis ir verslo ámonë-mis, dël studentø praktikø yra sudariusi bendradarbiavimo sutartis su:

Nacionaline elektros technikos verslo asociacija (NETA); sutartis Nr. 10 pasiraðyta 2003 01 20;

UAB ,,Festo“ (sutartis Nr. 1537 pa-siraðyta 2004 02 06);

AB ,,Vilniaus troleibusai“ (sutartis pasiraðyta 2004 12 17).

Automatikos katedra, siøsdama studen-tà atlikti gamybinæ praktikà, apiformina studento praktinio mokymo triðalæ su-tartá, patvirtintà VGTU rektoriaus 2004 m. balandþio 21 d. ásakymu Nr. 198, t. y. VGTU–ámonë arba ástaiga–studentas. Pirmasis ðios sutarties egzempliorius paliekamas Automatikos katedroje, ant-rasis – gamybinës praktikos vietoje, o treèiasis atiduodamas studentui.

2005 m. gamybinæ praktikà ávairiose

elektrotechninio profilio ámonëse ir fir-mose atliko 48 automatikos ir valdymo bakalauro studijø programos studentai. Siekiant geriau organizuoti studentø gamybinæ praktikà ir tinkamai parinkti praktikø bazes, 2005 metais VGTU or-ganizuota studentø apklausa. Tam tikslui buvo paruoðtos ir studentams áteiktos praktikos baziø ávertinimo anketos, ku-riose jiems reikëjo atsakyti á trylika klau-simø. Ið 48 gamybinæ praktikà atlikusiø studentø uþpildytas anketas pristatë 43 studentai. 5 studentai, atlikæ praktikà, 2005 iðvyko staþuoti á kitus Europos ðaliø universitetus ir anketø neuþpildë.

Analizuojant praktikos baziø ávertinimo anketas, nustatyta, kad automatikos ir valdymo programos studentai á anketoje pateiktus klausimus atsakë taip:

1. Darbdavio (arba ámonës praktikos vadovo) Jums rodytas dëmesys prakti-kos metu: 5 („l. gerai“) atsakë 24 stud. (55,81 proc.), 4 („gerai“) – 15 stud. (34,88 proc.), 3 („patenkinamai“) – 4 stud. (9,30 proc.).

2. Atsakymø á iðkilusius klausimus praktikos metu gavimas: 5 („l. gerai“) atsakë 24 stud. (55,81 proc.), 4 („ge-rai“) – 16 stud. (37,21 proc.), 3 („pa-tenkinamai“) – 3 stud. (6,97 proc.).

3. Praktikos metu atliekamo darbo ir Jûsø studijø programos atitikimas: 5 („l. gerai“) atsakë 16 stud. (37,21 proc.), 4 („gerai“) – 17 stud. (39,53 proc.), 3 („pa-tenkinamai“) – 7 stud. (16,28 proc.), 2 („blogai“) – 1 stud. (2,32 proc.), 0 („ne-turi nuomonës ðiuo klausimu“) – 2 stud. (4,65 proc.).

4. Atliekamo darbo ir praktikos tikslø bei uþdaviniø atitikimas: 5 („l. gerai“) atsakë 16 stud. (37,21 proc.), 4 („ge-rai“) – 18 stud. (41,86 proc.), 3 („pa-tenkinamai“) – 7 stud. (16,28 proc.), 0 („neturi nuomonës ðiuo klausimu“) – 2 stud. (4,65 proc.).

5. Atliekamas darbas buvo: „kvalifi-kuotas“ – 29 stud. (67,44 proc.), „tik pagalbinis“ – 14 stud. (32,56 proc.).

6. Praktikos naudingumas ágytø prak-tiniø ágûdþiø ir þiniø atþvilgiu: 5 („l. ge-rai“) atsakë 16 stud. (37,21 proc.), 4 („gerai“) – 22 stud. (51,16 proc.), 3 („patenkinamai“) – 3 stud. (6,97 proc.), neatsakë – 2 stud. (4,65 proc.).

7. Ar buvote verèiamas per sunkiai dirbti arba dirbti virðvalandiná darbà? „taip“ – 0 stud. (0 proc.), „ne“ – 43 stud. (100 proc.).

8. Praktikos metu teko dirbti ámonëje, kurioje dirba: „iki 10 darbuotojø“ – 3 stud. (6,97 proc.), „10–50 darbuotojø“ – 10 stud. (23,25 proc.), „50–100 darbuo-

tojø“ – 6 stud. (13,95 proc.), „daugiau kaip 100 darbuotojø“ – 24 stud. (55,81 proc.).

9. Praktikà atlikote ámonëje: „priva-taus kapitalo“ – 30 stud. (69,76 proc.), „valstybinëje“ – 11 stud. (25,58 proc.), „kitoje ámonëje ar ástaigoje“ – 2 stud. (4,65 proc.).

10. Ar buvo su Jumis sudaryta darbo sutartis praktikos laikotarpiui? „taip“ – 40 stud. (93,02 proc.), „ne“ – 3 stud. (6,97 proc.).

11. Ar praktikos metu Jums buvo mo-kamas darbo uþmokestis? „taip“ – 18 stud. (41,86 proc.), „ne“ – 25 stud. (58,13 proc.).

12. Kas Jums patiko praktikos metu?

Dauguma studentø atsakë, kad jiems patiko nauja, moderni ámonë, nauja technika ir árenginiai, naujos techno-logijos, galimybë ágyti ágûdþiø dirbant su mikroprocesorinio ir kompiuterinio valdymo sistemomis, draugiðkas ir ge-ranoriðkas kolektyvas.

13. Jûsø bendros pastabos apie prak-tikos procesà ir pasiûlymai.

Dauguma studentø nurodë, kad pastabø neturi ir pateikë siûlymà, kad gamybinës praktikos trukmë galëtø bûti ilgesnë, pvz., 2 mënesiai.

Studentai, atlikæ gamybinæ praktikà, ir toliau palaiko ryðius su tomis ámonë-mis, o baigæ studijas daþniausiai jose ásidarbina. 2006 metais liepos ir rugpjû-èio mënesiais gamybinæ praktikà atliko bakalauro studijø automatikos ir valdy-mo programos 30 studentø. NETA aso-ciacijos nariai, elektrotechninio profilio akcinës bendrovës galëtø priimti mûsø studentus gamybinei praktikai, o po to turëtø puikià galimybæ pasirinkti jaunø perspektyviø specialistø. Ðiais klausimais galima skambinti á Automatikos katedrà tel. (8 5) 274 5063 arba kreiptis el. pa-ðtu automatika@el.vtu.lt. Mûsø adresas: VGTU Automatikos katedra, Naugarduko g. 41, LT-03227 Vilnius.

Literatûra1. Nacionalinë Lisabonos strategijos ágyvendinimo programa (LR Vyriausy-bës 2005 11 12 nutarimas Nr. 1270; Þin., 2005, Nr.139-5019)

2. LR Vyriausybës 2004–2008 metø programos ágyvendinimo priemonë-s(LR Vyriausybës 2005 03 24 nutari-mas Nr. 315)

3. Lietuvos aukðtojo mokslo sistemos plëtros 2006–2010 metø planas (pro-jektas)

Sudëtingos mechatroninës sistemos – ðiuolaikiniø technologijø pagrindas

Elektros tinklai ir transformatoriø pastotës – studentø praktikos vieta

35

El

ek

tr

os

Er

dv

ës

N

r. 3

(1

3)

20

06Apðvietimas

liuminescencinëmis lempomis

Liuminescencinës lempos – akivaizdþiai populiariausias ðviesos ðaltinis. Ðiuos bal-tai ðvytinèius stiklinius vamzdþius kasdien matome biuruose, prekybos centruose, gamybinëse patalpose, auditorijose. Gerai tai ar blogai ? Analizës palengvinimui suskaidykime pro-blemà á dalis pagal apðvietimo sistemai keliamus reikalavimus. Reikalavimai ele-mentarûs: ðviesos turi bûti pakankamai daug, ji turi bûti tinkamos kokybës, sis-tema turi vartoti galimai maþiau elektros energijos.Ðviesos kiekis – patikimiausiai apsaugota pozicija. Normatyviniai dokumentai labai tiksliai nusako apðviestumo normas ávai-riose patalpose, procese visada dalyvauja projektuotojas, rezultatà lengva patikrinti paprastu liuksmetru. Tai periodiðkai atlie-ka Valstybinë darbo inspekcija, taigi èia jokios erdvës klaidoms nëra.Ðviesos kokybë – parametras, kuris gali bûti traktuojamas ið esmës laisvai. Ben-drieji daugumos liuminescensiniø ðviestuvø trûkumai – mirgëjimas ir triukðmas. Abu ðie efektai kenksmingi sveikatai. Triukðmà (zyzimà) mes girdime. Mirgëjimo lyg ir ne-jauèiame, taèiau já lengva pastebëti nukrei-pus á ðviesos ðaltiná skaitmeniná fotoaparatà ar mobiliojo telefono kamerà.Energijos vartojimas – ðviestuve vartotojai yra du – lempa ir jà valdantis elektromag-netinis balastas. Taigi jeigu naudojame 1 500 mm 58 W lempà, faktiðkai galia yra beveik 80 W, nemaþa yra reaktyvinë galios dedamoji (cos ϕ ≤0,45). Ði problema itin aktuali – tai kasdieninës vartotojo iðlaidos. Antra vertus, tai ir didþiuliai ðvaistomos energijos kiekiai. Þinant kad apðvietimui naudojama didelë visos gaminamos elektros energijos dalis, ðviestuvø su elektromagnetiniais balastais problema tiesiogiai siejama su globaliniu klimato atðilimu (CO2 emisija). Pasaulis nëra tam abejingas – Europos Sàjungos direktyva 2000/55/EB reglamentuoja balastø efek-tyvumo didinimà. Taigi problemø yra. Yra ir sprendimø.Visus neigiamus efektus paðalina modernus elektroninis balastas. Vienintelis ir esminis modernizavimo trûkumas – reikia investuoti, o tai neþavi në vieno verslininko.

Skaièiø kalbaPaskaièiuokime, ar verta modernizuoti apðvietimo sistemà 700 kvadratiniø metrø

patalpoje su 1 000 lux apðviestumu ant grindø. Patalpà apðvieèia 110 tolygiai ið-dëstytø ðviestuvø, jie kabo 2,90 metro aukðtyje. Kiekviename ðviestuve dega dvi 58W lempos. Ðviestuvai su áprastais elektromagnetiniais balastais.Ðá projektà parinkome todël, kad jis yra labai gyvenimiðkas – tai ir vidutinio (xx dydþio) bet kurio sisteminio prekybos tinklo salë, ir siuvykla, ir baldø gamybos cechas.1-oji prielaida Vidutinë elektros energijos kaina = 0,3 Lt/kWh2-oji prielaida Darbo laikas 2 pamainos = 16 valandøDarbo dienø skaièius = 365 dienos per metus3-ioji prielaida – faktas Lempos galia 58 W Balasto galia 20 W4-oji prielaida – faktas Ádiegus elektroniná balastà lempos galia – 50 W, balasto – 0,5 W5-oji prielaida Kiekvienos lempos elektroninis balastas kainuoja 40 LtTaigi skaièiavimai elementarûs:1. Esama sistema naudoja 110 x 2 x (58+20) = 17,16 kW galià2. Per metus sunaudojama 17,16 x 365 x 16 = 100 214,40 kWh3. Tai kainuoja: 100 214,40 x 0,3 = 30 064,32 Lt4. Modernizuota sistema naudoja 110 x 2 x (50+0,5) = 11,11kW galià5. Per metus sunaudojama 11,11 x 365 x 16 = 64 882,40 kWh6. Ir tai kainuoja 64 882,40 x 0,3 = 19 464,72 Lt7. Sutaupome (grynasis pelnas) 30 064,32 – 19 464,72 = 10 599,60 Lt8. Investavome 220 x 40 = 8 800 Lt9. Atsipirkimo periodas (8 : 7) 8 800 : 10 599,60 = 0,83 metø arba 9 ar 10 mënesiø!!!10. Pelningumas (7 : 8) 10 599,60 : 8 800 = 120 procentø!!!Po ðiø skaièiavimø galima dràsiai sakyti: „Kas parodys man geresná verslà, tegu meta á mane akmená!“

Kodël modernizavimas nëra masinis reiðkinys?Pavyzdëlis parodë, kad apðvietimo mo-dernizavimas yra didþiulë nauda abso-

liuèiai visiems proceso dalyviams – nuo akcininko iki eilinio darbuotojo. Akcininkui – ádëtas litas per metus atneða lità dvideðimt.Direktoriui – pelno padidinimas, dëmesys darbo sàlygoms, ISO14000 ir t. t. Energetikui – maþiau darbo keièiant lempas ir abiejø pirmiau minëtø asmenø pagarba uþ gerà savo tiesioginiø pareigø (energijos taupymas) atlikimà.O eilinis darbuotojas negadina akiø ir tampa lojalesnis darbdaviui, jausdamas jo dëmesá. Tipinis atsakymas, kodël ne – „Nëra kam ir kada tuo uþsiimti“. Ðvelniai tariant, kas-dieniniai rûpesèiai paprastai yra prioritetas prieð vizijas. Tariant neðvelniai, viena ið ámonës grandþiø dirba neefektyviai. Ener-gijos sànaudos yra laikomos fiksuotais kaðtais, ir tai yra esminë klaida.Pasaulyje ðis reiðkinys masinis ir net ska-tinamas ávairiø komerciniø ir nekomerciniø organizacijø. Vienas pavyzdþiø – Didþio-joje Britanijoje „Carbon Trust“ energijos taupymo projektams teikia beprocentes paskolas. Kitas kraðtutinumas – Kinija, draudþianti maþo efektyvumo balastus naujuose projektuose ir finansuojanti dalá modernizavimo.Taip mes priëjome prie kito tipinio atsakymo „Nëra pinigø“. Ir ðis atsakymas yra visið-kai klaidingas. Pinigø yra banke ir bankas trokðta paskolinti geram projektui. Galbût Jûs jau skolingi tiek, kiek bankas nori sko-linti bûtent Jums, taèiau ir ðioje situacijoje yra iðeitis – komercinë garantija, teikiama energijos taupymo projektams. Palûkanø ir garantijos kainà pridëjus prie projekto kaðtø, atsipirkimo laikas ir pelningumas krenta labai neþymiai.

ReziumëGerbiami liuminescenciniø lempø varto-tojai, skirkite dalelæ savo dëmesio ener-gijos taupymui. Jûs sugaiðite 3 valandas (valanda – bandymas ir efekto nustaty-mas, valanda – savo sistemos ir efekto skaièiavimai, valanda – iki banko ir atgal). 120 procentø pelno to verta!Ir dar – skaièiuoju su atsarga – Lietuvoje kokie 300 prekybos centrø, 400 pavyzdþio dydþio siuvyklø, 600 baldø cechø – saky-kime, tik tiek. Tada efektas ið apðvietimo modernizavi-mo metams:1300 x (100 214,40 – 64 882,40) = 45 931 600 kWh per metus, arba 45 931 600 x 0,45 = 2 069 220 kg CO2 per metus maþiau mûsø nuostabia-me pasaulyje.

Povilas Venciûnas

36

El

ek

tr

os

Er

dv

ës

N

r. 3

(1

3)

20

06

Pasaulio energetikos tarybos vykdomoji asamblëja Taline

Pasaulio energetikos tarybos (PET, angl. – WEC) vykdomoji asamblëja yra vadovaujantis organas, apibrëþiantis at-eities veiklà bei programas, priþiûrintis administravimo ir darbinius klausimus ir rengiamas kiekvienais metais. Ðiemet rugsëjo 3–7 d. PET vykdomoji asamblëja ávyko Taline. Kas treji metai organizuoja-mas didelës apimties renginys – Pasaulio energetikos kongresas, kur pateikiamos studijos, techninës bei regioninës ener-getikos plëtros programos, skaitomi praneðimai, vyksta mokslinës diskusi-jos bei teikiamos energetikos politikos ir strategijos rekomendacijos. Energe-tikos kongresai yra svarbiausi pasau-lio energetikos renginiai, pritraukiantys energetikos specialistus, mokslininkus bei valstybiø vadovus. Kitàmet Romoje lapkrièio 11–15 d. ávyks 20-asis Pasaulio energetikos kongresas.

Talino vykdomojoje asamblëjoje dalyvavo nuo 350 iki 400 dalyviø ir juos lydëjusiø asmenø ið 95 pasaulio valstybiø. Ið Lie-tuvos á svarbiausià pasaulio energetikø renginá atvyko 7 dalyviai. Pirmàsias tris dienas vyko darbiniai ávairiø PET komitetø posëdþiai, o ketvirtàjà dienà, kaip ápra-sta, buvo surengtas pagrindinis vykdo-mosios asamblëjos posëdis. Jame buvo patvirtintos studijø ir programø komitetø ataskaitos apie nuveiktà darbà bei ásteig-tas nuolatinis komunikavimo komitetas. Asamblëja taip pat iðrinko Meksikà 2008 metø vykdomosios asamblëjos rengimo vieta. Taip pat buvo iðrinktas PET pirmi-ninkas 2008–2010 metø laikotarpiui. Juo tapo Pjer Gedones (Pierre Gadonneix), Prancûzijos kompanijos EDF vadovas. Jis buvo renkamas Eurogas pirmininku, 2004 m. tapo PET Europos regioninës grupës vicepirmininku. Naujasis PET pirmininkas pristatë savo veiklos nau-jose pareigose ir kokià jis mato PET vizijà. Buvo iðklausyta 20-ojo Pasaulio energetikos kongreso organizacinio komiteto ataskaita apie pasiruoðimà ðiam svarbiam energetikø renginiui. Organizatoriai sulaukë daug klausimø dël mokslo darbø kongresui atrankos kriterijø ir nuogàstavimø, ar ðis procesas nebus per daug komercializuotas. Buvo apsvarstytas ir patvirtintas 2007 m. PET pareiðkimo – svarbiausio programinio kitø metø dokumento – planas. Jo pa-grindu buvo pasirinkta PET atliekamos „Energetikos ir klimato kaitos“ studijos ataskaita. Ðios studijos darbo grupëje Lietuvai atstovauja LEI mokslininkë dr. Dalia Ðtreimikienë. PET Lietuvos ko-miteto atstovai AB „Lietuvos energija“ strategijos skyriaus virðininkas dr. Anzel-

mas Baèauskas ir AB „Kauno energija“ strategijos skyriaus virðininkas Rimantas Bakas dalyvauja kitos studijos – „Euro-pos ir jos ekonomikos paþeidþiamumo energetiniø kriziø metu“ – darbo grupëje. Vertindamas Talino vykdomosios asam-blëjos darbà, PET pirmininkas Andrë Kaijë (Andre Caille) pabrëþë jos svarbà dël galimybës ávairiems komitetams, studijø darbo grupëms ir energetikos profesionalams ávertinti savo metø darbà ir suderinti tolesnius veiksmus.

Atskira vykdomosios asamblëjos po-sëdþio dalis buvo skirta didþiausiai PET 2005–2007 metø laikotarpio stu-dijai „Energetikos politikos scenarijai laikotarpiui iki 2050 metø“. Ekspertø ir regioniniø Afrikos, Azijos, Europos, Lo-tynø Amerikos ir Karibø jûros baseino ðaliø, Ðiaurës Amerikos darbo grupës pristatë savo dar ne galutinius rezulta-tus bei diskutavo.

Penktoji vykdomosios asamblëjos die-na buvo skirta Estijos, ðalies renginio organizatorës, energetikos pristatymui. Renginio atidaryme Estijos PET komiteto pirmininkas Sandoras Lyvë (Sandor Liive) paminëjo apie ðiuolaikinës energetikos konfliktà – aukðta naftos, dujø kaina, ið-

ðûkis gaminti daugiau áperkamos elektros energijos ir tai, kad dabar svarbu pra-dëti kalbëtis. Vertindamas Baltijos ðaliø energetikos padëtá, jis pagyrë Lietuvà, atkakliai siekiant ágyvendinti jungèiø su Lenkijos ir Ðvedijos elektros tinklais pro-jektus. Þinoma, estai svarbiausià dëme-sá skyrë savo skalûnø energetikai – tai elektros ir skalûnø alyvos gamybai, naudojant vietos iðteklius – skalûnus. Estø nuomone, skalûnø alyvos gamyba ateityje gali tapti pagrindine energetikos kryptimi. Buvo sulaukta didelio dalyviø, ypaè ið ðaliø naftos eksportuotojø dë-mesio, – ar gali skalûnø alyva konku-ruoti su nafta. Dabartiniu metu skalûnø alyva naudojama pramonës reikmëms, kûrenimui maþose katilinëse, o trans-porto reikmëms nenaudojama, taèiau jos gamyba yra pelninga.

Asamblëjos dalyviai liko patenkinti jiems surengtomis techninëmis iðvykomis á statomà Olkiluoto-3 atominæ elektrinæ Suomijoje, Helsinkio energijà bei Estijos energetikos objektus: Narvos ðilumines elektrines, Estijos skalûnø kasybos kom-panijà, ABB Estlink Harku konverterinæ pastotæ, ABB vëjo jëgainiø generatoriø gamyklà Jüri mieste.

k r o n i k a

Lietuvos delegacija Talino vykdomojoje asamblëjoje

PET generalinis sekretorius Gerald Doucet ir Estijos PET komiteto pirmininkas Sandor Liive Estijos energetikos dienos metu.

37

El

ek

tr

os

Er

dv

ës

N

r. 3

(1

3)

20

06

Nuo oro linijø atramø nukeliami gandralizdþiai

Elektros energijos skirstymo ir tiekimo bendrovë VST ir ðá rudená, bendradar-biaudama su Aplinkos ministerija bei Ekologijos institutu, nukëlinës gandra-lizdþius nuo oro linijø atramø ir ákurdins juos saugiose vietose.

VST Elektros tinklo tarnybos direkto-riaus pavaduotojo Romualdo Rabikio teigimu, bendrovë ir ðá rudená sieks, kad gandralizdþiai nekeltø pavojaus nei gyventojams, nei patiems spar-nuoèiams. Nuo praëjusio rudens VST ant specialiai sumontuotø stovø iðkëlë jau beveik 400 gandralizdþiø.

Vakarø Lietuvos teritorijoje ðiuo metu yra beveik trys tûkstanèiai gandralizdþiø, kurie susukti ant oro linijø atramø, ir jø nuolat daugëja. „Laimei, ðiais metais

dar nepasitaikë atvejø, kad dël gandra-lizdþiø nukentëtø þmonës ar gyvuliai, taèiau jau esame turëjæ ávykiø, kai dël sunkiø gandralizdþiø trûko elektros laidai ir átampa uþmuðë arklá“, – sako bendrovës VST atstovas.

Tobulinama „Lietuvos energijos“ struktûra

„Lietuvos energija“ kartu su „Ernst& Young“ konsultantais bei advokatø kontora „Jurevièius, Balèiûnas ir Bart-kus“ pradëjo vykdyti projektà, kurio tikslas – parengti bendrovës struktûrà, atsiþvelgiant á jos strateginius tikslus ir vaidmená ateities Lietuvos elektros energetikos sistemoje.

„Projekto eigoje bus numatytos galimo bendrovës pertvarkymo gairës, ávertinus jai keliamus strateginius tikslus, kuriems

didelæ átakà turës Seimo sprendimas dël naujos atominës elektrinës staty-bos“, – sako AB „Lietuvos energija“ generalinis direktorius Rymantas Juo-zaitis. Pasak jo, ði organizacinë struk-tûra turës atitikti Europos Sàjungos direktyvø reikalavimus.

Pirmajame atstovø susitikime buvo iðklausytos specialistø ir konsultan-tø pastabos ir siûlymai svarbiausiais projekto klausimais bei sutarta dël to-lesniø darbø. AB „Lietuvos energija“ organizacinës struktûros tobulinimo galimybiø studijos projektà numatoma uþbaigti spalio mënesá.

Licencijavimo taisyklës derinamos su ES teise

Rugpjûtá Vyriausybë pritarë Ûkio mi-nisterijos parengtoms Veiklos elektros energetikos sektoriuje licencijavimo taisyklëms.

Jos reglamentuoja elektros energi-jos rinkos operatoriaus, perdavimo, skirstymo, visuomeninio tiekimo, ne-priklausomo tiekimo veiklos leidimø iðdavimà, pakeitimà, galiojimo su-stabdymà, sustabdymo panaikinimà ir galiojimo panaikinimà elektros ener-getikos ámonëms.

Taisyklës keièiamos atsiþvelgus á Eu-ropos Komisijos pastabas dël nevisið-ko Europos Sàjungos (ES) direktyvø reikalavimø perkëlimo á nacionalinæ teisæ. Perkeliant direktyvos nuostatas nustatyta, kad elektros energijos per-davimo sistemos ar skirstomøjø tinklø operatorius teisiniu statusu, organi-zacine struktûra ir priimdamas spren-

dimus turi bûti nepriklausomas nuo kitø elektros energijos perdavimo ar atitinkamai skirstomøjø tinklø ámonës veiklos rûðiø, nesusijusiø su perdavimu ar skirstymu.

Be to, elektros energijos perdavimo sistemos ar skirstomøjø tinklø operato-rius turi turëti galimybæ, nepriklausomai nuo perdavimo ar skirstomøjø tinklø ámonës, priimti sprendimus, susijusius su perdavimo ar skirstomiesiems tin-klams eksploatuoti, priþiûrëti ir plëtoti reikalingu turtu. Asmenys, atsakingi uþ elektros energijos perdavimo sistemos ar skirstomøjø tinklø operatoriaus valdy-mà, turi turëti galimybæ veikti savaran-kiðkai, jie negali dalyvauti perdavimo ar atitinkamai skirstomøjø tinklø ámonës valdymo struktûrose.

Taisykliø pakeitimuose atsispindi ir naujos Elektros energetikos ástatymo redakcijos nuostatos, reglamentuo-janèios licencijuojamà elektros ener-getikos veiklà.

„Kronikos“ skyriø tvarko Virgaudas Gudas

38

El

ek

tr

os

Er

dv

ës

N

r. 3

(1

3)

20

06

k r o n i k a

Tariamasi dël elektros linijos tarp Lietuvos ir Ðvedijos

Rugpjûèio pabaigoje AB „Lietuvos energija“ ir Ðvedijos elektros perda-vimo sistemos operatorius „Svenska Kraftnat“ pasiraðë bendradarbiavimo sutartá, pagal kurià pradedama rengti Lietuvos ir Ðvedijos energetikos sistemø sujungimo galimybiø studija.

Ði studija, kurià ketinama baigti 2007 metais, nuodugniai ávertins visus tech-ninius ir ekonominius tokio projekto aspektus. Visas galimybiø studijos pro-jekto iðlaidas bendrovës ketina dalytis lygiomis dalimis.

„Analizuojame visas ámanomas gali-mybes integruoti Lietuvos energetikos sistemà á bendràjà Europos elektros rinkà, o tai ámanoma tik turint kuo dau-

giau elektriniø ryðiø su Vakarø Euro-pos ir Skandinavijos ðalimis“, – sako AB „Lietuvos energija“ generalinis di-rektorius Rymantas Juozaitis. Pasak jo, tai ne tik skatina laisvesnæ prekybà elektra, bet svarbiausia – didina Lietu-vos ir viso Baltijos regiono energetiná saugumà.

Lietuvos ir Ðvedijos elektros perdavimo sistemos operatoriø funkcijas vykdan-èios bendrovës analizuos galimybæ sujungti perdavimo tinklus, nutiesiant 350 kilometrø ilgio, apie 700–1 000 megavatø galios povandeniná kabelá Baltijos jûros dugnu. Atlikus iðankstinæ analizæ, manoma, kad tokios jungties ágyvendinimas kainuotø apie 400 mln. eurø, o tinklai galëtø bûti sujungti jau 2010 metais.

„Lietuvos ir Ðvedijos energetikos sistemø sujungimas bûtø milþiniðkas þingsnis uþtikrinant patikimà elektros tiekimà artimoje ateityje, ypatingà reikðmæ ágyjantis uþdarius Ignalinos atominæ elektrinæ“, – pabrëþia R. Juozaitis.

Jungtis suteiktø galimybæ Baltijos ða-lims prekiauti Ðiaurës ðaliø elektros rinkoje bei padidintø elektros tiekimo patikimumà tiek Baltijos, tiek Skandi-navijos ðalims.

Apie saugà elektros inþinerijoje

Tarptautinës Socialinës Apsaugos Aso-ciacijos (International Social Security Association – ISSA) vasarà Drezdene (Vokietija) vykusioje ISSA Tarptautinës sekcijos nelaimingiems atsitikimams nuo elektros, dujø, ðilumos ir vandens iðvengti Tarybos posëdyje nutarë ðiø metø spalio 4–6 d. Vilniuje surengti tarptautiná simpoziumà.

Á simpoziumà tema „Sauga ir sveikatos

apsauga elektros inþinerijoje“ kvieèiami Lietuvos, Latvijos ir Estijos apsaugos nuo elektros specialistai. Jis vyks AB „Lietu-vos energija“ konferencijø salëje.

Simpoziumo Vilniuje organizavimo klausimais á Vilniø buvo atvykæ ISSA Tarptautinës sekcijos nelaimintiems atsi-tikimams nuo elektros, dujø, ðilumos ir vandens iðvengti generalinë sekretorë M. Hesse-SpÐetter ir sekretorius dr. J. Jûhling. Nuspræsta, kad renginio tematika apsiribos apsaugos nuo elektros suke-liamø pavojingø ir kenksmingø veiksniø

sritimi. Praneðimus simpoziume skaitys þymiausi pasaulio ðios srities ISSA pa-kviesti specialistai.

Tarptautinio simpoziumo rengëjai ir or-ganizatoriai tikisi, kad ðis renginys pa-dës Baltijos ðaliø elektros inþinerijos ir apsaugos nuo elektros specialistams bei atitinkamø srièiø valstybës tarnau-tojams tiksliau suvokti apsaugos nuo elektros srityje strategijà ir taktikà Eu-ropos ir pasauliniu mastu, orientuotis á ðiuolaikinius mokslo pasiekimus ir technikos plëtrà.

Ámonës registruojasi vangiai

Ásigaliojus Elektros ir elektroninës árangos atliekø tvarkymo taisyklëms importuojanèios ir gaminanèios minë-tà árangà ámonës privalo registruotis á Gamintojø ir importuotojø sàvadà kaip elektros ir elektroninës árangos gamin-tojai ir importuotojai. Ðiuo metu jau yra uþsiregistravusios 424 ámonës. Pagal savivaldybes uþsiregistravusios ámonës pasiskirstë: Vilniaus savivaldybëje uþ-siregistravo 228 ámonës, Kauno – 120 ámoniø, Klaipëdos – 15 ámoniø, Ðiau-liø – 10 ámoniø, Panevëþio – 14 ámo-niø, Alytaus – 9 ámonës, visose kitose savivaldybëse – 28 ámonës.

Vertinant pagal pasirinktas garanti-jos formas, kurios bûtinos uþtikrinti, kad visi patenkantieji á rinkà elektros ir elektroninës árangos gaminiai bûtø visiðkai utilizuojami, ámonës pasiskirs-të taip: 23 ámonës dalyvauja licenci-juotoje organizacijoje „Infobalt EPA“, 120 ámoniø sudarë laidavimo sutartis su UAB “EMP“, 15 – su UAB „Kuusa-koski“, 50 – su UAB „Þalvaris“. Kelios ámonës pasirinko banko garantijas arba draudimo sutartis ir atliekø tvarkymu uþsiima individualiai.

Lietuvoje yra per 1 000 ámoniø, kurios gamina ar importuoja elektros ir elek-tronikos árangà, taigi galima teigti, kad daugiau kaip pusë ámoniø vengia re-

gistruotis, nors numatytos tikrai didelës baudos uþ atliekø tvarkymo nevykdymà. Kita vertus, nepatenkintos ir tos ámo-nës, kurios uþsiregistravo, nes mano, kad neuþsiregistravusios ámonës su-taupo lëðø, o tai iðkreipia sàþiningos konkurencijos principus.

39

El

ek

tr

os

Er

dv

ës

N

r. 3

(1

3)

20

06

ThermaCAM x640 – pirmoji pasaulinëje rinkoje neðiojamøjø termovizoriø serija su 640x480 pikseliø neðaldomu detektoriumi

ThermaCAM x640 – tai nauja profesio-naliam naudojimui skirta neðiojamøjø termovizoriø serija. Ðios serijos ter-movizoriai naudojami elektros árengi-niø bûklei sekti, pastatams tikrinti bei tiriamiesiems darbams atlikti. x640 serijos termovizoriai, turintys ypatingos skyros 640x480 pikseliø detektorius ir pasiþymintys specialiomis funkcinëmis savybëmis, atveria naujas galimybes termoviziniam tyrimui.

Termovizoriaus læðiai yra keièiami ir automatiðkai atpaþástami. 640x480 pikseliø detektorius uþtikri-na keturis kartus didesnæ skyrà nei 320x240 pikse-liø detektorius, todël var-totojas gali gauti puikios kokybës termonuotraukas, pamatyti daugiau detaliø, naudodamasis analizës funkcijomis atlikti tikslesnius matavimus.

Termovizoriuose ThermaCAM x640 in-tegruota skaitmeninë 1,3Mpix vaizdo kamera su paðvietimu. Video ir termo vaizdai iðsaugomi ir automatiðkai su-siejami, kad bûtø paprastai ir greitai parengiama ataskaita.

Termovizoriuose yra didelis atlenkiamas

GasFindIR – dujø nuotëká jau galima matyti!

GasFindIR – pirmasis pasaulinëje rinkoje termovizorius, skirtas lengvai ir greitai pamatyti metano ar kitø lakiø organi-niø junginiø dujø nuotëkius, atlikti dujø nuotëkiø kontrolæ ið saugaus atstumo, aptikti dujø nuotëkius judanèiuose ob-jektuose. Termovizoriaus GasFindIR pagalba matomi net ir neþymûs dujø nuotëkiai (pvz., metano dujø – nuo 0,8g/h, etanolio – nuo 0,7g/h) ið keliø metrø atstumo. GasFindIR padës su-

taupyti labai daug laiko aptinkant dujø nuotëkius.

Unikalià galimybæ matyti dujø nuotë-kius suteikia termovizoriuje integruotas jautrus InSb 320 x 240 pikseliø detekto-rius su specialiais filtrais. Termovizorius GasFindIR pateikiamas su læðiu áprasti-niam regos laukui 220 x 160. Læðiai yra keièiami ir papildomai galimi uþsisakyti su kitokiais regos laukais. GasFindIR pritaikytas dirbti pramoninëje aplinkoje visais metø laikais: þiemà iki –15°C , o vasarà – iki +50°C. Paruoðtas darbui termovizorius sveria maþiau nei 2 kg.

Daugiau informacijos www.elintosms.lt, www.flir.com.

n a u j i e n o s

5” LCD displëjus ir vaizdo ieðkiklis, ádiegti nauji ergonominiai sprendimai, suteikiantys vartotojui ypatingø pato-gumø. Svoris su kraunamàja bateri-ja – iki 1,7 kg.

40

El

ek

tr

os

Er

dv

ës

N

r. 3

(1

3)

20

06

DIDÞIAUSI LEISTINI STRUKTÛRINIØ KABELIØ INSTALIAVIMO ILGIAI (METRAIS)

þ i n y n a s

Medþiagà pateikë UAB „Klinkmann Lit“ pagal firmos „Belconn“ katalogà „Datacom catalogue“

Varis Daugiamodis ðviesolaidinis kabelis

Daugiamodis ðviesolaidinis kabelis

Pastatø grupës pagrindinis tinklas 300 1500 2500

Pastato pagrindinis tinklas 500 500 500

Horizontalusis kabeliø instaliavimas 90

CDPaskirstymai

iš pastatų grupės

pagrindinio tinklo

BDPaskirstymai

iš pastato pagrindinio

tinklo

TO

BDPaskirstymai

iš pastato pagrindinio

tinklo

BDPaskirstymai

iš pastato pagrindinio

tinklo

FDPaskirstymai

pastato aukštuose

FDPaskirstymai

pastato aukštuose

TO

TO

PASTATØ GRUPËS PAGRINDINIS TINKLAS

PASTATO PAGRINDINIS TINKLAS

HORIZONTALUSIS KABELIØ INSTALIAVIMAS

Galutinis vartotojas

Galutinis vartotojas

Galutinis vartotojas

„NET

A“

ĮMO

NIŲ

NA

RIŲ

DA

RB

UO

TOJŲ

MO

KY

MA

SDarbuotojų

kvalifikacijos

kėlimas –

geriausios

įmonių

investicijos

2006 m. kovo 6 d. Nacionalinė elektros tech nikos asociacija kartu su Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Europos socialinio fondo agentūros Paramos fondu pasirašė sutar-tį šio projekto įgyvendinimui. Bendra šio projekto vertė 721920 Lt, ES parama sieks 541440 Lt. Pagrindinis projekto tikslas yra didinti NETA įmonių-narių darbuotojų kompetenciją, kad jie galėtų per trumpą laiką prisitaikyti prie įmonių vidinių porei-kių ir rinkos keliamų reikalavimų. Projekto metu bus apmokyti 225 perspektyvūs dar-buotojai, suteikiant jiems vadybos ir ver-slumo bei anglų kalbos žinių bei įgūdžių.

Projektą iš dalies finansuoja Europos sąjunga, Europos socialinis fondas

UAB „Klinkmann Lit“Smolensko g. 10LT-03201 VilniusTel. (8-5) 215 16 46Faks. (8-5) 216 26 41www.klinkmann.lt

Šviesolaidiniai kabeliai jungiamieji kabeliai (Patch Cords) adapteriai, movos ODF

42

El

ek

tr

os

Er

dv

ës

N

r. 3

(1

3)

20

06

electric spacess u m m a r y

NUCLEAR ENERGY IS MARKED BY THE WIND OF CHANGES

6Currently the amount of electric power produced in nuclear plants worldwide equals to that produced in 1960 in all electric power producing objects, and

amounts to 17% of all electric power generated all over the world. A huge experience has been accumulated, to-talling to 10.000 years of reactor. This would be equal to 100 reactor ope-rations per 100 years. Unfortunately, however, 1/3 of the world’s population has no access to electricity yet.

EQUALISING THE POTENTIALS IS AN INSEPARABLE PART OF INSTALLING SAFE ELECTRICAL EQUIPMENT IN BUILDINGS

10To equalise the potentials means to reduce the differences of potentials re-garding the passive part, supplementary conductive parts, ground and protective conductor, as well as protective zero conductor (PEN) which can be touched at the same time, and to connect them electrically with each other.

Such protection from the electricity’s

effect to ensure workers’ health and safety is foreseen in the safety regu-lations of the exploitation of electrical equipment. The regulations of installation of the electrical equipment also enlist the systems of potential equalisation and local potential equalisation.

The equalisation of potentials should be installed in newly built, restored and extensively repaired residential buildings, public buildings, and the industrial installations regardless of the type of ownership or dependence.

IGNALINA NUCLEAR POWER PLANT (IAE) – FEAR AND POLITICS

22It is a common practice to tackle the problems concerning technological objects separately from those of so-ciological sphere. This is also the case in the sphere of technology that deals with production of electric power.

The historical experience gained throug-hout more than 50 years has proved that this is insufficient to explain the obvious paradox.

SAVING THE ENERGY THROUGH THE APPLICATION OF FREQUENCY CONVERTERS ON PUMPS AND COOLERS

28The growing economy requires bigger amounts of energy. Natural resources are used to satisfy such needs and hu-man intervention to the nature cause increasing number of problems, such as global warming, the disruption of ozone layer, etc. The current situation requires the determined actions to be implemented. The environmental pro-tection system, standard ISO14000 has been implemented to solve these pro-blems. Around 50% of all consumed energy in the office building is used to maintain the microclimate, i.e. to main-tain the operations of pump and cooler systems, as well as heating systems. Approximately 20% of all the consu-med energy goes to the water supply systems, i.e. water pumps, and around 30% goes to the lighting.

����������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������

�����������

���������������

������������������

������

������������������������������������������������������������������

��������������������������������●� ����������������������������������������� ��������������������●� ���������������������������������������� ���������������������●� �������������������●� �����������������������������

�������������

�������������������

����������������������������

������������������������

�������������������

����������

���������������������������� ����������������������������������������������������������������

����������������������������������������������������������������������������� �������������������� �������������������������������������������������������������������������������������

OBO konsoolikampa06-A4-litih.indd 1 8/4/06 1:13:45 PM

Elektros ir telekomunikacinių prekių didmenininkas profesionalams

UAB „SLO“ Vilkpėdės g. 4, 03151 Vilnius Tel. (8 5) 215 0070Faks. (8 5) 215 0071

UAB „SLO“, Kauno filialasSavanorių pr. 315B, KaunasTel. (8 37) 35 39 53Faks. (8 37) 35 39 54

UAB „SLO“, Klaipėdos filialasMinijos g. 43, 91208 Klaipėda Tel. (8 46) 42 00 18 Faks. (8 46) 42 00 19

UAB „SLO“, Panevėžio filialasJ. Janonio g. 30, PanevėžysTel. (8 45) 443 563Faks. (8 45) 443 583

Plačiau:www.slo.lt