Baltas lino žydėjimas / White flax in bloom lino... · 2019. 1. 31. · žydėjimas. Tradicijas...

Baltas lino žydėjimas / White f lax in bloom

Tradicijas kuria ir saugo žmonės / Traditions are created and preserved by people

P a n e v ė ž i o r a j o n a s

P a n e v ė ž y s d i s t r i c t

Tradicijas kuria ir saugo žmonės

Baltas lino žydėjimas

P a n e v ė ž y s / 2 0 1 3

T u r i n y s / s u m m a r y

VšĮ Panevėžio apskrities turizmo informacijos centras, bendradarbiaudamas su Panevėžio rajono savivaldybe, įgyvendino projektą Nr. LEADER-12-PANEVĖŽYS-03-007 „Baltas lino žydėjimas. Tradicijas kuria ir saugo žmonės“. Projektas vykdomas pagal Panevėžio rajono vietos plėtros strategijos 2007–2013 m. II prioriteto 2.2 priemonę „Kaimo tradicijų puoselėjimas bei sklaida“.

White f lax in bloom. Traditions are created and preserved by people. Material heritage. Centuries-old and new traditions. Prominent personalities.Public Institution Panevėžys District Tourism Information Centre, in cooperation with Panevėžys District Municipality, implemented project No LEADER-12-PANEVĖŽYS-03-007 ‘White f lax in bloom. Traditions are created and preserved by people’. The project was implemented within the framework of Strategy of Development of Panevėžys District 2007–2013, Priority II, Instrument 2.2 ‘Preservation and Enhancement of Rural Traditions’.

Žmogaus dvasia ir atmintis – stipresni už laiką . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 12Human spirit and memory prevail over time

Šimtametis dvarų žavesys ir kilni šiandieninė misija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 16Historical charm and modern mission of centuries-old manor houses

Sakrališkoji būtis – aukštybių dovanos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 24Religious life: heavenly gifts

Kelrodžiai būtojo laiko tėkmėje. Muziejai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 32Museums: signposts in the f low of the past

Patrauklus kraštas deimančiukų ieškotojams . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 41Attractive land for those who are interested in talented diamonds

Prikelta naujam gyvenimui . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 46Revived for a new life

Didžiausia šventė – būti savimi tarp savų ir dalytis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 59The greatest joy – being yourself amongst your own and sharing

6 7

Mieli žmonės,

nuoširdžiai kviečiu Jus apsilankyti Panevėžio rajone. Tai turtingos istorinės, literatūrinės bei kultūrinės praeities kraštas. Kviečiu susipažinti su čia gyvenančiais, dirbančiais ir kuriančiais žmonėmis, nuoširdžiais ir svetingais optimistais, tikinčiais šviesia tėviškės ateitimi.Esate visada labai laukiami Panevėžio rajono žemėje!

Dear Reader,

I cordially invite you to visit the District of Panevėžys – a land with rich historical, literary and cultural past. Come and meet sincere, hospitable and optimistic people who live, work and create here; people who truly believe in a bright future of their homeland.You are always very welcome in the District of Panevėžys!

Povilas ŽagunisPanevėžio rajono savivaldybės meras

Mayor of Panevėžys District Municipality

7

8 9

Šios knygos tikslas – ne tik papasakoti apie antrąjį pagal dydį (217 714 kv. km) Lietuvos rajoną, miškingų lygumų, lėtų vandenų, žem-dirbystės kultūros kraštą, ne tik pasidžiaugti dienos aktualijomis. No-rime plačiau ir giliau pažvelgti į tradicijas, o Tave, mielas skaitytojau, raginame šiuos puslapius ne vien pavartyti, bet ir – prisiminti, pamąs-tyti, gal net pasvajoti.

1950 metais suformuotame administraciniame-teritoriniame vidu-rio Lietuvos darinyje Panevėžio rajone šiuo metu yra dvylika seniūnijų. Ramygalos mieste, 8 miesteliuose, 644 kaimuose, 84 pavienėse sody-bose, 2011 m. surašymo duomenimis, yra 39 164 vietos gyventojai.

Gyvenimas čia virte verda: akivaizdi žemės ūkio ir gyvulininkystės plėtra, gaminama sau ir eksportuojama daug įvairios produkcijos, ku-riasi jauni ūkininkai, klesti kaimo turizmas ir amatai, toli sklinda talen-tingų žmonių kurstomų tradicinio ir šiuolaikinio meno židinių šviesa.

Artimiau pažinti gimtosios šalies regionus, jų istoriją ir autentišką kultūrą nori vis daugiau pačių lietuvių. Juo toliau, juo daugiau užsienie-čių irgi atvyksta į Lietuvą ne vien sostinės Vilniaus pažiūrėti. Turistų ir žygeivių srautai didėja, kasmet randasi vis daugiau jiems patrauklių lankytinų vietų bei objektų.

Panevėžio rajone vyraujantis nuosaikus Aukštaitijos lygumų kraš-tovaizdis žavi unikalia ir subtilia gamta, savitu istoriniu, kultūriniu ir kūrybiniu paveldu. Nuoširdaus siekio visa tai geriau pažinti, mylėti, didžiuotis, svečiui parodyti ir savo vaikus patriotiškai ir pilietiškai au-klėti – taip pat nestokojame.

Tikimės, kad projektas „Leader-12-Panevėžys-03-007 „Baltas lino žydėjimas. Tradicijas kuria ir saugo žmonės“, vykdomas pagal Panevė-žio rajono vietos plėtros strategijos 2007–2013 m. II prioriteto 2.2 prie-monę „Kaimo tradicijų puoselėjimas bei sklaida“, prie to irgi prisideda.

Pagarbiai ir nuoširdžiaiKnygos sumanytojai, autoriai ir rėmėjai

Panevėžio rajonas – gražios ir svetingos Lietuvos dalelė

Čia kertasi viso pasaulio keliai.

Čia žvaigždės krinta, šviesdamos ryškiausiai.

O vardas Lietuvos – neblėstantis per amžius...

8 9

10 11

While describing and producing images of the scenery of our dis-trict, the second largest by area in Lithuania, and conferring value on the scenes of its wooded planes, languid rivers, and highly developed agriculture, while presenting our current events, we also intended to provide a deeper insight into our life. We encourage you, dear Rea-der, to find time for reminiscence and reflection, and even dreams, without confining yourself to the mere page turning.

Created in 1950 as an administrative-territorial unit in the Central Lithuania, the district of Panevėžys stretches over 217,714 square ki-lometres of residential, industrial, and rural land. It is divided into 20 elderships. Other settlements: Ramygala, a small city, 8 towns, 644 vil-lages, and 84 farms. Total population: 39,164 (2011 census).

Nevertheless, life is vibrant here. Both farming and stock rising are flourishing: a variety of agricultural products meets domestic needs, lar-ge-scale farmers also produce for export, and, more importantly, young farmers are very active in this sector. Increasing numbers of country folk are getting involved in rural tourism and crafts. Fountains of light spread widely from fireplaces of traditional and modern arts nursed by gifted people.

Lithuanians are manifesting more and more interest in diverse regi-ons of their native country, willing to learn more about their eventful history and to investigate their unique culture. The number of foreign visitors who did not confine themselves to the stay in Vilnius is gra-dually growing with each year. With a wider range of new tourist des-tinations and attractions, f low of tourists and hikers to regions shows signs of major increase.

Temperate landscape of Highland plains that dominates in Panevėžys district captivates by its unique and distinguished natural scenery, distinc-tive historical, cultural, and artistic heritage. Local people are passionate about their native land. Proud of their heritage, they teach their children to love the land of their birth. In addition, they sincerely welcome the visitors to their district.

We believe that the project Leader-12-Panevėžys-03-007 ‘White f lax in bloom. Traditions are created and protected by people’ imple-mented within the framework of Strategy of Development of Panevė-žys District in 2007-2013, Priority II, Instrument 2.2 ‘Preservation and Enhancement of Rural Traditions’ will enhance their attitude towards their native land.

Yours sincerelyContributors, authors, and sponsors of the book

District of Panevėžys: a piece of beautiful and hospitable Lithuania

10 11

12 13

s e n o v ė / a n T i Q u i T y

Žmogaus dvasia ir atmintis – stipresni už laiką

13

Nebylūs liudininkai praeities būtovės...

Jie kalba tiems, kas nori juos girdėti ir būti girdimi.

Krekenavos regioniniame parke – senovės lietuvių pagoniška šventvietė Burvelių alkakalnis. Vėlesnė legenda byloja, kad XVI a. čia radosi pilkapis vietinio dvarininko Konstantino Mlečkos, nukritusio kartu su žirgu ir nuskendusio Nevėžyje, atmini-mui. Jam esą ant kalvos buvo pastatyta ir koplyčia, todėl vietovė kartais vadinama Mlečkos kalnu.

Sacred mountain of Burveliai, a site used by ancient Lithuanians for pagan rituals (Krekenava Regional Park). A later legend tells that in the 16th century a mound ap-peared at this place in remembrance of Konstantinas Mlečka, a local landlord, who drowned after falling with his horse into River Nevėžis. It is said that a chapel was built on the top of the hill, that is why the place sometimes is called hill of Mlečka.

Lietuva negali pasigirti nei įspūdingu plotu, nei gyventojų gausa, tačiau mūsų valstybės istorija ilga ir turtinga. Ir juo didesnis laiko nuo-tolis, juo didingiau stiebiasi mūsų protėvių likimai, juo ryškiau spindi jų tikėjimo, meilės ir kovų paveikslai.

Neįtikima, kiek daug apie tai gali papasakoti paprasti žemės kau-buriai. Panevėžio kraštas, nusėtas pilkapynų, kapinynų, piliakalnių, senovinių šventviečių, – tikras lobis archeologams, keliautojams, tyri-nėtojams, visiems, kuriuos domina ir jaudina praeitis, viena iš esminių žmogaus būties įrodymų, egzistencijos sąlygų ir aplinkybių.

Iš praeities išsitrina nereikšmingi dalykai, išlieka tik vertingiausi, keisčiausi, įdomiausi, perduodami iš kartos į kartą. Tarsi iškalbingi ir jautrūs pašnekovai apie praeitį daug papasakoti gali ne tik žmonės, bet ir gamta (reljefas, klimato kaita, gyvūnijos pasaulis), reliktai (archeo-loginiai radiniai, tautosaka, senoviniai daiktai), technologijos (lazeriai, internetas, kosmoso pramonė).

Virtualioji erdvė, knygos, žiniasklaida – puikios šiuolaikinės prie-monės keliauti laiku ir erdvėje, tačiau matyti savo akimis, po kojomis justi protėvių žemę, uosti jos kvapus, svaigti nuo žolės žalumo ir dan-gaus mėlio... Kas labiau jaudinantis ir gilus puošia mūsų gyvenimą?..

Čičinsko kalno vardu pagarsėjęs Upytės piliakalnis, pagonybės lai-kus menantis Burvelių alkakalnis, mitologiniai akmenys Naurašiliuose ir kitur, išpuoselėtos paminklinės kaimų kapinaitės, kviečiančios ge-riau pažinti protėvių gyvenimo būdą, pabūti su jais amžinybės akivaiz-doje, – tai tik dalis unikalių Panevėžio rajono vietų. Tepasidžiaugia jo-mis akys, tepailsi jose nuo pilkos sumaišties ir vienadienių smulkmenų žmogaus dvasia.

14 15

s e n o v ė / a n T i Q u i T y

15

Manoma, kad Upytės piliakalnis, kartais įvardijamas Tarnagala, buvo nuo XIII a. mini-mos Upytės žemės centras. XVII a. papilyje stovėjęs Vladislovo Sicinskio dvaras. Šis Upytės pavieto dvarininkas dėl savo esą labai nedoro ir žiauraus būdo pagarsėjo tiek, kad virto legendiniu tautosakos ir literatūros personažu, o Upytės piliakalnis imtas vadinti Čičinsko kalnu.

Upytė, sometimes called Tarnagala, is thought to have been the centre of Upytė Land first mentioned in a thirteenth-century chronicle. In the 17th century, there was an estate owned by Vladislovas Sicinskis situated near the hill fort of Upytė. This landlord was so notorious for his brutality that became a legendary and literary character. The hill fort of Upytė has been named Hill of Čičinskas after him.

Human spirit and memory prevail over time

Lithuania cannot boast of vast territories or large population. Ho-wever, history of our state is long and rich. As time passes by, the fate of our ancestors remain in our memory appearing even more epic. Ima-ges of their belief, love, and fight emerge even vivid.

It is surprising how eloquent may be simple hills and hill forts. The land of Panevėžys is dotted with barrows, burial-grounds, graveyards, hill forts, ancient sacred sites. All such places are real jewels for an ar-chaeologist, traveller, or researcher, for anyone who is interested in and excited by the past, one of the substantial testimonies of human being, conditions, and circumstances of his existence.

While trivial matters fade completely, most valuable, strange, and interesting matters are transferred from generation to generation. Like eloquent and sensitive speaker, nature (relief, climate changes, wildlife), relicts (archaeological findings, folklore, antiques), technologies (laser devices, Internet, space exploration) may tell a lot about the past.

Cyberspace, books, and mass media are wonderful contemporary means for travel through both time and space but to see with your own eyes, to feel the land of ancestors under your own feet, to find yourself overwhelmed by its smells, to be dazed by the green grass and blue sky is out and away better... What could be more intense and thoughtful in our life...?

Upytė Hill fort known as Hill of Čičinskas, the sacred mountain of Burveliai dating back to earlier pagan times, mythical stones at Nau-rašiliai and other sites, well groomed and cared for village cemeteries inviting to learn more about the way of life of our ancestors and to be with them in the face of eternity, to name just a few of the sites of interest in Panevėžys district. Such quaint places delight your eyes, nourish, and comfort your soul weary of everyday routine.

16 17

D v a r a i / m a n o r H o u s e s

Užlieja baltą menę muzikos garsai,

Paveikslai švyti žvakių atšvaituos...

Čia laikas stabčioja – kaip įsiaudrinus širdis...

Šimtametis dvarų žavesys ir kilni šiandieninė misija

Jeigu reikėtų vienu žodžiu apibūdinti seną lietuvišką dvarą, kaip ar-chetipinį ir sociokultūrinį reiškinį, nesuklystume sakydami – roman-tizmas.

Čia gimsta, sklinda ir mielai klausomasi keisčiausių meilės ir neapy-kantos, turto ir skurdo, karo ir taikos meto istorijų. Štai pasakojama, kad vienas dvarininkas vasarą vykusioms savo dukters vestuvėms bal-tu cukrumi užpylė visą ūksmingą ilgą parko alėją, kad jaunieji į bažny-čią keliautų kaip žiemą – rogėmis... O kas gi nežino plačiai pasklidusios šiurpios istorijos apie prasmegusį nedorėlio bajoro Čičinsko dvarą ir žemės vis į paviršių išmetamą jo šeimininko lavoną?..

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, atsivėrė galimybės ir kone per stebuklą išlikusiam architektūriniam paveldui grąžinti tikrąją paskirtį, atverti iki tol nežinioje ir užmarštyje slypėjusius ištisus praeities klo-dus. Naujam gyvenimui prikeliami pastatai, atkuriami interjerai, par-kai ir sodai.

Jau galime keliauti ir vis labiau ryškėjančiais Panevėžio krašto dvarų kultūros pėdsakais. Vienas jų neabejotinai atves į Bistrampolį, kasmet vis patrauklesnį vidurio Lietuvos turizmo ir kultūros židinį. O patrau-klumo paslaptis – šiandieninių dvaro šeimininkų puoselėjamas ro-mantinis pradas, skatinantis skleisti šviesą, globoti menus, visiems no-rintiesiems dovanoti nepakartojamas dvasinės bendrystės valandas.

Kita Panevėžio rajono dvarvietė dar negali pasigirti visiškai atkurta prabanga ir puošnumu, bet ją valdžiusios Kerbedžių giminės margas-palvės istorijos galima pavydėti. Tai – Naujamiesčio seniūnijoje prie Labos upelio XVIII a. įkurtas Naudvario rūmų kompleksas.

Atgimstanti, istoriškumą ir modernumą gražiai derinanti Lietuvos dvarų kultūra įkvepia kūrybai ir naujiems polėkiams. Gera turėti tai, kas žmogui augina sparnus.

17

Lietuviškosios Bistramų giminės šakos pradininkas buvo Abiejų Tautų Respublikos karaliaus Vladislovo IV Vazos dvariškis Jonas Kazimieras Bistramas, už nuopelnus ga-vęs 26 valakus žemės vidurio Lietuvoje ir persikėlęs čia gyventi iš Kuršo.Turtus ir socialinę padėtį atitinkančia rezidencija Bistramai susirūpino apie XIX a. vi-durį. Mūrinių dvaro rūmų, viso ansamblio ir parko su tvenkiniais bei tiltais statybos ir puošimas užtruko iki 1863-ųjų.Bistrampolio dvaras, Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, virto patraukliu turizmo ir kultūros židiniu.1997 m. Bistrampolis perduotas Panevėžio Kristaus Karaliaus katedrai. Nuo 2003 m. dvarviete rūpinasi VšĮ Jaunimo integracijos galimybių centras. Kunigo Rimanto Gu-delio pastangomis čia kasmet vyksta gausiai žiūrovų priviliojantys muzikos festiva-liai, rengiami dailininkų plenerai, įgyvendinami kiti kultūros projektai.

The progenitor of the Lithuanian branch of Bistramas family was Jonas Kazimie-ras Bistramas, a courtier of Sigismund III Vasa, the King of the Polish-Lithuanian Commonwealth. For his merits, he was granted 26 valakas (around 520 hectares) of land in the Central Lithuania. Subsequently, he moved his seat from Courland to this manor.With their increasing wealth and power, around the middle of the 19th century, the Bistramas family was able to demolish the original manor house, and replace it with a grand palace. The construction of brick palace, adjoining buildings, and imposing park with ponds and bridges was completed in 1863. The manor complex was transferred to the Cathedral of Christ the King in Pane-vėžys in 1997. Acquired by the Youth Integration Opportunities Centre, a public organisation, in 2003, Bistrampolis Manor gradually became one of the most po-pular cultural and tourism centres in the country. Thanks to the efforts of the priest Rimantas Gudelis, highly successful cultural events such as the annual music festival and workshops of outdoor painting are regularly held at Bistrampolis Manor.

18 19

D v a r a i / m a n o r H o u s e s

Historical charm and modern mission of centuries-old manor houses

When speaking of old Lithuanian manor houses as the archetypical and socio-cultural phenomenon, ‘romanticism’ inevitably emerges as the key word.

It is a manor house there most bizarre stories about love and hatred, wealth and poverty, war and peace has been created and told. One of such stories relates that once a seignior lived in a manor house, who was determined to do anything for the wedding of his daughter: he covered the completely long avenue in his park with white sugar so that the bride and bridegroom could travel to a church with a sledge as in winter although it was summertime... Is there anyone who does not know a creepy tale about the evil seignior Čičinskas and his manor house, and how they both were swallowed by the Earth, and how his corpse is mysteriously unearthed from time to time...?

After the restoration of independence, Lithuanians got the op-portunity to use the remaining architectural heritage properly and to uncover bits of history that have been long forgotten. A number of buildings have been revived for a new life, many interiors, parks and gardens have been restored.

Now, we can trace the manorial culture in the region of Panevėžys. An increasingly richer itinerary will inevitably bring you to Bistrampo-lis, a tourist and cultural centre of the Central Lithuania, which proved to be an attractive and increasingly popular destination. The secret of its appeal lies in the efforts of current owners of the manor house who successfully reanimated the spirit of romanticism, which incites to foster arts and to give fascinating hours of spiritual communication to all willing.

The complex of palatial buildings of Naudvaris situated on the bank of River Laba (eldership of Naujamiestis) was built in the 18th century. At present, the restoration of its luxury and splendour is not yet com-pleted. Still, everyone is fascinated by a gripping history of Kerbedis family, the former lords of the manor.

Revived culture of Lithuanian manor houses, which combines his-toric and modern aspects, is a source of inspiration and new ideas. There is something that gives you wings.

Naudvario rūmuose dvarininkų Kerbedžių šeimoje 1810 m. gimė visoje Rusijos im-perijoje vėliau išgarsėjęs inžinierius, tiltų statytojas Stanislovas Kerbedis.Dvarą paveldėjusios Straševičių šeimos atstovas gamtininkas Valerijonas Straševi-čius čia gyvendamas pradėjo rinkti legendinę šiuo metu Panevėžio kraštotyros mu-ziejuje saugomą pasaulio vabzdžių kolekciją.Dabar klasicizmo ir romantizmo stilius jungiančia dvaro sodyba, nemažai retų auga-lų turėjusiu parku, Kerbedžių giminės istoriniu palikimu rūpinasi vietos ir viso rajono bendruomenė.

The manor of Naudvaris is the birthplace of Stanislovas Kerbedis (b. in 1810), a brid-ge designer and engineer renowned in the whole Russian Empire. The naturalist Valerijonas Straševičius, a member of Straševičius family that inheri-ted the manor of Naudvaris, started collecting insects from all over the world while residing at this manor. Now legendary, the collection of insects is exhibited at the Regional Studies Museum of Panevėžys. Nowadays, the manor built in a blend of Neoclassical and Romantic styles, surroun-ding park once rich in rare plants, and heritage of Kerbedis family is cared for by both the local and the regional communities.

18

20 2120 21

Padebesių galerija

Mums atveria vartus,

Kurių joks kitas raktas neatvertų.

Už jų – rūkų, šviesos, žolynų, vandenų

Nemariosios skulptūros.

Ir tyla, kurioj stebuklai randasi

Kaip kūdikiai, siųsti paties dangaus,

Pavidalais minčių, tikėjimo

Ir meilės žemei šiai – pačiai brangiausiai.

22 23

Lygumos taip pat yra žmogaus išbandymas. Panevėžio rajono žemdirbiai kuria savitą nelengvos kovos už būvį kultūrą: sėja, augi-na, puoselėja, gamina tai, kas reikalinga, kad būtume gyvi, sveiki ir sotūs.

Even plains can be a challenge for people. Those who are engaged in farming on land in the district of Panevėžys are not just working. They are developing a culture of their own that reflects the fight for survi-val in general: they sow, cultivate, breed, and reap the harvest of their labours, and then we have a chance to support our lives, health, and well-being.

22

24 25

m a l D o s n a m a i / P l a C e s o F W o r s H i P

Kurį pasaulio kraštą bepaimtum, dvasingiausią istoriją turintys pas-tatai yra Dievo ir maldos namai. Per visus karus, okupacijas ir stichines nelaimes jie buvo ir tebėra geriausias žemiškas prieglobstis skaudančiai žmogaus sielai, o neretai ir sužeistam, pavargusiam kūnui.

Bažnyčiose, koplyčiose, po mediniais dievdirbių kryžiais, spindinčio-mis mozaikomis, šimtametėmis freskomis ir senais paveikslais, skambant varpams, gaudžiant vargonams arba visiškoje tyloje kalbamės su Dievu ir savimi, ieškome tiesos ir pažinimo, semiamės tikėjimo, stiprybės ir vilties. Čia esame pakrikštijami, ateiname palaiminimo ir sutvirtinimo sakramentų. O atsidūrę kur nors toli, tenykštėse bažnyčiose, cerkvėse, sinagogose, vienuolynuose, ne tik gėrimės architektūra ir sakraliniu menu, bet būtinai uždegame žvakelę už artimuosius, už tėvynę.

Ilgainiui bažnyčių didingumą pranoko civiliai pastatai. Bet nei pra-bangiausias dangoraižis, nei prašmatniausias megacentras nepranoks-ta Dievo garbei skirtos buveinės grožio, paskirties reikšmingumo ir traukos. Net po kukliausios medinės kaimo bažnytėlės kuorais apima keistas jausmas: tarsi į viską žvelgtum iš aukštybių, kurios nepavaldžios nei laikui, nei rutinai, nei žemiškai tuštybei.

Sakrališkoji būtis – aukštybių dovanos

Mažoji Krekenavos Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bazilika garsėja stebu-klingu Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslu, nutapytu Italijos mokyklos stiliumi ir papuoštu Vilniaus auksakalių. Pasakojama, kad paveikslą iš Krokuvos atvežęs pa-maldus riteris Šilingas ir padovanojęs čia Evangeliją skelbusiam misionieriui Alber-tui. Manoma, kad nuo to prasidėjo krašto katalikybės istorija.

The small Basilica of Assumption of the Blessed Virgin Mary in Krekenava is well known by a painting of Madonna with Child painted in the Italian style and adorned by goldsmiths of Vilnius. The story goes that a pious knight named Shilling brought the painting from Cracow as a gift to the missionary Albert who was in the region with the evangelisation mission. Supposedly, it was the beginning of the history of Catholicism in our region. Manoma, kad pirmąją bažnyčią Krekenavoje įsteigė Lietuvos Didysis Kunigaikštis

Vytautas 1419 m. Ją keitė kelios medinės, o 1901 m. pastatyta eklektiškos archi-tektūros su neogotikos elementais mūrinė. Dabar tai vienintelė Lietuvoje Romos Didžiosios Marijos bazilikos dukterinė šventovė – filija.

Supposedly, the first church in Krekenava has been founded by the Lithuanian Grand Duke Vytautas the Great in 1419. There could have been a succession of wo-oden churches built until the brick church was erected in 1901 in eclectic style with Neo-gothic elements. At present, this church is the only filial church of the Papal Basilica of Saint Mary Major in Lithuania.

25

Remia dangų bažnyčių bokštai.

Vargonai gaudžia pakylėjimą ir džiugesį:

Žmogaus kelionė – ne į pabaigą. Į pradžią.

26 2726 27


Į Žolinės atlaidus Krekenavoje suplūsta piligrimai iš visos Europos.

Pilgrims from all over the Europe flock to Krekenava on the Day of Assumption of the Blessed Virgin Mary.

Rodų koplyčia-mauzoliejus pastatytas 1861 m. pagal romantinio stiliaus italų archi-tekto Lauryno Cezario Anikinio projektą. XX a. pabaigoje restauruota koplyčia yra dvarininkų Švoinickių, tarp jų ir 1863 m. sukilimo dalyvio dailininko Romano Švoinic-kio, amžinojo poilsio vieta.

A chapel-mausoleum of Rodai was built in 1861 according to a project of the Italian architect Laurynas Cezaris Anikinis (Lorenzo Cezare Anichini). It is a place where mem-bers of Švoinickis family, including Romanas Švoinickis, a participant of the January Uprising of 1863, are buried. The chapel was restored at the end of the 20th century.

28 29


1878 m. Upytės miestelyje, prie kelio Panevėžys–Krekenava, klebonas Felicijonas Bytautas su parapijiečiais pastatė dailią medinę Šv. Karolio Boromėjaus bažnyčią. Turinti neobaroko bruožų, vis dėlto labiausiai ji žavi kaip lietuviškos tautinės archi-tektūros pavyzdys.

In 1878, the priest Felicijonas Bytautas and his congregation have built a pretty wo-oden Church of St Charles Borromeo in Upytė town, near the road Panevėžys-Kre-kenava. Although with Neo-Baroque elements, the church is an admirable example of Lithuanian architectural style.

In any corner of the world, churches and other religious mee-tinghouses have the most spiritual history. During a wartime, occu-pation, or natural disaster, the religious building was the last earthly refuge for the distressed human soul, and more often than not to the wounded and tired body.

Churches and chapels are places where one speaks to God and talks with himself at wooden crosses carved by folk artists, or shining mosai-cs, or centuries-old murals and paintings, accompanied by the church bells or organ, or in complete silence. It is a place where one searches for truth and knowledge; it is a place where one finds faith, patience, and hope. It is a place where one was baptised and came for blessing and confirmation. When visiting a local Catholic or Orthodox church, a synagogue, a convent, or monastery in a foreign country, we not only admire architecture and religious art but also light a candle praying for those who are near and dear to us, and for our homeland.

In the course of time, magnificent churches have been oversha-dowed by civil buildings. Nevertheless, the beauty, importance, and attraction of buildings raised in praise of God never can be overshado-wed by a most splendid skyscraper or a most luxurious supermarket. Standing under belfries of a most modest wooden church in a remote village, suddenly you feel overwhelmed by a strange sense: it seems that you look at everything from the height insusceptible to time, rou-tine or earthly vanity.

Religious life: heavenly gifts

29

30 31

Barokinė Smilgių Šv. Jurgio bažnyčia pastatyta XVII a. viduryje, perstatyta po šim-tmečio. Ją puošia vieni gražiausių Baltijos šalyse rokoko stiliaus altoriai, suktinės ko-lonos, kremzlinės ornamentikos šedevrai.

St George’s Church in Smilgiai built in Baroque style in the middle of the 17th cen-tury and rebuilt a century later. Rococo altars, of the most beautiful in the Baltic countries, spiral columns, and exquisite ornamental carvings adorn the church.


30

32 33

Nematoma ranka pamoja, ir ateina laikas

Paveiksle, po stiklu ar foliantuose

Gyvenimui kaip eksponatui įsirėminti...

m u z i e j a i / m u s e u m s

Kelrodžiai būtojo laiko tėkmėje. Muziejai

Žmogui reikia turėti vietą ir pageidautina – ne vieną, kur jis, au-kodamas buvimo šioje Žemėje dovanas, ilgesniam saugojimui galėtų įkurdinti tėvų, protėvių, o ir savo paties gyvenimo atspindžius, rankų, proto ir širdies kūrinių pavyzdžius – kaip palikimą būsimiems tautos ainiams. Tam iki šiol nesugalvota nieko geresnio už muziejus.

Pasaulis dėl jų kone pamišęs. Prie garsiausiųjų ir didžiausiųjų rikiuo-jasi minios. Kiekvieną dieną kur nors kas nors atidaro naują ko nors seno ekspoziciją, atgaivina kokią nors įstabią biografiją ar istorinį įvykį. Ir visi plūstame žiūrėti, prisiminti, mokytis ar paprasčiausiai – stebė-tis. Panevėžio rajonas nėra išimtis. Keliaudamas po jį, randi neįtikėtinų praeities inkliuzų.

Štai tautinio epo verta, 2004 m. UNESCO patvirtinta kaip unikali ir pasaulyje atitikmenų neturinti Lietuvos knygnešių istorija geriausiai atskleidžiama Panevėžio krašte, Ustronėje, kur veikia vienintelis šalyje knygnešių muziejus. XIX a. II pusėje mažame Garšvių kaimelyje vei-kusi slapta draugija, kuriai priklausė Povilas Vidugiris, Kazys Ūdra, žy-miausias Lietuvos knygnešys Jurgis Bielinis, padėjo stiprius pagrindus Lietuvos valstybingumui atkurti. Ilgus dešimtmečius carinės Rusijos vykdyta politika drausti bet kokį lietuvišką žodį sužlugo. Išblaškyta ša-lies inteligentija susitelkė, lietuvybė buvo išsaugota.

Tačiau, kaip sakė Puziniškyje gyvenusi rašytoja, švietėja, viena ryš-kiausia XIX–XX a. sandūros visuomenės ir politikos veikėja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, „tautų likimas priguli nuo to, kiek tautoje yra stipraus būdo žmonių“. Šios neeilinės pilietės moters biografija ir asmeninis pa-vyzdys primena mums seną krikščionišką tiesą: be galingos ir stiprios dvasios, idealistinių tikslų net ir labai galingas kūnas tėra menkavertės sielos buveinė. Bitė yra nepranoktas pavyzdys lietuvių kultūros istori-joje, kaip galima tapti kelrode žvaigžde ištisoms kartoms.

Be garsioms asmenybėms ir išskirtiniams įvykiams skirtų muziejų, yra Panevėžio rajone muziejų, saugančių ir kitokias būtojo laiko reli-kvijas. Stultiškiuose gražiai įamžintas unikalus lietuviško lino kelias. Piniavoje, Klemento Sakalausko sodyboje, galima susipažinti su bene didžiausia Baltijos šalyse privačia senų muzikos instrumentų kolekcija, gausybe kitokių antikvarinių daiktų. Smilgių etnografinė sodyba-mu-ziejus – žavinga archajiškosios Aukštaitijos miniatiūra. Čia ne tik prisi-menama ar susipažįstama, čia pailsi ir sušyla dvasia.

33

Ustronės sodyboje išlikęs architektūros ir istorijos paminklas – unikalios konstruk-cijos XIX a. pabaigos svirnas, kuriame įkurtas vienintelis Lietuvoje knygnešių ir su knygnešiais ryšius palaikiusio, Vadaktėliuose kurį laiką kunigavusio žymaus lietuvių visuomenės veikėjo, politiko, rašytojo Juozo Tumo-Vaižganto muziejus.

A unique barn built at the end of the 19th century, an architectural and historical heritage asset, is located at the farmstead of Ustronė. Now it houses the Museum of Book-Carriers, the only of the kind in Lithuania, and the Museum of Juozas Tumas-Vaižgantas, the renowned writer, politician, and public figure, who has been in touch with book-carriers and was a priest in the parish of Vadaktėliai for some time.

34 35


Museums: signposts in the f low of the past

35

ES lėšomis rekonstruotus Gabrielės Petkevičaitės-Bitės gimtuosius namus Puziniškyje puoselėjanti Panevėžio rajono viešoji biblioteka kasmet čia rengia įspūdingas muziejaus naktis. Nuo 1983 m. teikiama Gabrielės Pet-kevičaitės-Bitės literatūrinė premija, kurios laureatais yra tapę daug žymių Lietuvos rašytojų.

The birthplace home of the writer Gabrielė Petkevičaitė-Bitė located in Puziniškis has been reconstructed with the assistance of EU funds. The Public Library of Panevė-žys District, a supervisor of the museum, holds impres-sive museum nights annually. Gabrielė Petkevičaitė-Bitė Prize in Literature is awarded annually since 1983. It was won by a number of prominent Lithuanian writers.

The human being needs to have a place or places to stow reflections of the life of ancestry and of his own life, and examples of creations made by hand, mind, and heart for a longer term of conservation, as a legacy for posterity. Nobody could create a better place for that than museums.

The world is gone almost crazy about such reflections and creations. The most famous and biggest of them attract crowds. Each day, a new exposition about something old is opened somewhere, or is displayed in order to refresh someone’s remarkable biography or a certain histo-rical event. And crowds flock to see, to remember, to learn, or simply to marvel. The district of Panevėžys is not an exception. When touring through this region, one finds unexpected inclusions of the past.

For instance, the history about carriers of banned Lithuanian bo-oks is worth to be a national epos. In its calendar of celebrations of anniversaries of worldwide significance in 2004, UNESCO has noted the Lithuanian book-carrying as a unique and exceptional historical event. The history of book-carriers is best displayed in the village of Ustronė, district of Panevėžys, where the only museum in the country devoted to book-carrying is located. A clandestine society active in the small village of Garšviai in the second part of the 19th century, which counted Povilas Vidugiris, Kazys Ūdra, and the most notorious book-carrier Jurgis Bielinis among its members, has laid rock-solid foundati-ons for the restoration of the state of Lithuania. The policy of the ban of any Lithuanian word enforced by the Russian Empire during a num-ber of decades failed completely. Dispersed national intellectuals have rallied, and the Lithuanian identity has been defended. However, ‘the fate of nations depends on the number of people with strong character

in the nation’, said the writer and educationist Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, one of the most prominent political and public figures in the late 19th and early 20th century, who lived in the village of Puziniškis. The biography and personal example of this exceptional woman reminds us a wise Christian truth: if lacking a powerful and strong spirit and having no idealistic objects, however strong is the body, it is a mere dwelling for a miserable soul. Gabrielė Petkevičaitė-Bitė represents an unsurpassed example in the Lithuanian cultural history how to beco-me a pole-star for generations.

Apart from museums dedicated to famous people and exceptional events, there are museums in the district of Panevėžys, which preserve other remains of the past. Flax culture in Lithuania is graphically fea-tured in the exhibition at the village of Stultiškiai. Claimed to be the biggest in the Baltic countries, the private collection of ancient musical instruments and various antiques owned by Klementas Sakalauskas attracts visitors to the small town of Piniava. The town of Smilgiai boasts the Ethnographic Farmstead-Museum, which represents a mi-niature of the archaic region of Higher Lithuania. Each of such places not only provides you an opportunity to remember or learn but also soothes and warms your soul.

36 37


36

Muziejus Stultiškiuose – tai keturių aukštų išvaizdus malūnas, su pasukama prieš vėją kepure. 1994 m. restauruotas, jame veikia Linų muziejus.

The Flax Museum in Stultiškiai is housed in a charming four-storey wind-mill, even-tually has been reconstructed in 1994.

Smilgių etnografinę sodybą-muziejų sudaro autentiško XIX a. stiliaus aukštaičių pastatų – gryčios, klėties, kluono, tvarto, kalvės, pirties – kompleksas.

The Ethnographic Farmstead-Museum in Smilgiai is composed of authentic buil-dings in style characteristic to the 19th century including house, barn, stackyard, stall, smithy and bathhouse.

37

38 39


Piniavoje gyvenantis kolekcininkas Klementas Sakalauskas mielai atveria visuomenei asmeninius lietuviško antikvaro rinkinius.

The private collector Klementas Sakalauskas based in Piniava invites visitors to ap-preciate his collections of antiques.

39

40 41

m e n a s i r a m a T a i / a r T a n D C r a F T s

Patrauklus kraštas deimančiukų ieškotojams

Juozas Tumas-Vaižgantas, kadaise talentingus lietuvius praminęs deimančiukais, ir Anapilyje neabejotinai gali džiūgauti: Lietuva sukau-pė didelį ir nuolat pasipildantį lobyną. Panevėžio rajonas irgi turi ką pa-rodyti, apie ką papasakoti. Ypač įdomu keliauti laiku – pradedant am-žių ūkanose dingusiais nežinomais dievdirbiais, baigiant šiuolaikiniais, savo tėvonijas plačiai garsinančiais metalo ir keramikos meistrais.

Tarp 2001 m. UNESCO paskelbtų pirmųjų devyniolikos Žmonijos paveldo šedevrų yra ir keturis šimtmečius Lietuvoje gyvuojanti kryž-dirbystės tradicija. Panevėžio krašte gyveno ir per žmones eidamas kryžius bei stogastulpius statė žymiausias jų drožėjas Vincas Svirskis. Plačiai po muziejus išsibarstė Dievo garbei skirti ir iki mūsų laikų išlikę kūriniai, maždaug ketvirtadalis visų jo sukurtų medinių stebuklų. Prie-globstį pakeitė ir nemažai Krekenavos bei Ramygalos apylinkėse gimu-sių legendinio meistro dirbinių, bet liko šlovė ir gražus atminimas.

1881 m. Paliukuose, tuometiniame Pumpėnų valsčiuje, gimęs Juo-zas Zikaras kultūros istorijoje įvardijamas kaip vienas pirmųjų profe-sionalių skulptorių ir dailės profesorių. Sukūrė daugumą nepriklauso-mos Lietuvos simboliais tapusių meno kūrinių: „Laisvės“, „Knygnešio“ skulptūras, pirmąsias lietuviškas monetas, bareljefą Nežinomo karei-vio kapui, Šv. Petro ir Povilo statulas Paįstrio bažnyčiai.

Papušių kaime stovi iš Smilgių valsčiaus kilusio spalvingos ir nelen-gvos biografijos J. Zikaro mokinio skulptoriaus Bernardo Bučo „Nevė-žis“. Turi Panevėžio rajonas ir amžininkų, dviejų Nacionalinės premi-jos laureatų – Antano Kmieliausko bei į Vadoklius sugrįžusio gyventi Gedimino Karaliaus – kūrybos pavyzdžių.

Šiandien Velžyje gražiai dirba meninės kalvystės meistrai Saulius Kronis, Šilagalyje – Vyginta ir Rolandas Jakuboniai. Šamotinius meno dirbinius itin aukštos temperatūros krosnyse dega Dembavoje įsikūru-si „Midenės“ įmonė. Juodosios keramikos seminarus neretai su svečiais iš užsienio savo sodyboje Liūdynėje rengia Valius Baublys.

Iš Panevėžio rajono kilę pasaulinio garso tapytojas Kazimieras Žoromskis, dailininkas, grafikas ir režisierius Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Stasys Eidrigevičius, vienas pir-mųjų lietuvių dailininkų profesionalų Jonas Mackevičius, tapytojas Kazys Naruševičius, lietuviškos tekstilės klasikas Juozas Balčikonis, dailininkai Gražina Vitartaitė, Birutė Žilytė-Steponavičienė, Mykolas Vrubliauskas, Kazys Kisielis, Eugenijus Kulvietis-Gintvila, grafikai Ire-na Pakinkevičiūtė, Petras Tarabilda, dailininkė grafikė Stasė Medytė, XIX a. dailininkai klasikai Romanas Alekna Švoinickis ir Kanutas Ru-seckas.

Esu tavy ir su tavim, ir su visu didžiu pasauliu,

Nors kalbamės per medį, akmenį ar molį...

Bernardo Bučo „Nevėžis“ Papušių kaime.

The sculpture ‘Nevėžis’ by Bernardas Bučas in the village of Papušiai.

42 43


Attractive land for those who are interested in talented diamonds

Having compared talented Lithuanians to diamonds, Juozas Tu-mas-Vaižgantas may be gratified now looking at our life from the be-yond: Lithuania has a rich and growing treasury. The district of Pane-vėžys also has a lot to show and many things to tell. Time travel is the most interesting adventure: you may start with anonymous dievdirbiai (‘god carvers’ – wood carvers who create statues of Jesus and Christian saints) faded away into a mist of centuries and finish with contem-porary metal artists and ceramicists of whom any country might be proud.

Kryždirbystė (Lithuanian cross crafting), a traditional Lithuanian art of crafting crosses, has been proclaimed as one of the first nineteen of Masterpieces of the Oral and Intangible Heritage of Humanity by UNESCO in 2001. The most notable carver of crosses Vincas Svirskis lived and travelled the length and breadth of the land of Panevėžys, carving crosses and roofed poles. Approximately one forth of his mar-vellous works dedicated to God’s glory, which survived until today, is dispersed throughout museums. Many of the carvings made by the legendary craftsman in the environs of Krekenava and Ramygala have disappeared leaving nothing but glory and reminiscences of people.

Juozas Zikaras born in Paliukai, in the volost (administrative subdi-vision at the time) of Pumpėnai, in 1881, is honoured in cultural history as one of the first professional Lithuanian sculptors and art professors. Many of his works became symbols of interwar independent Lithu-ania such as sculptures ‘Freedom’ and ‘Book-carrier’, first Lithuanian coins, bas-relief on the Tomb of the Unknown Warrior, statues of St Peter and St Paul at the church of Paįstris.

The village of Papušiai is proud to have a sculpture ‘Nevėžis’ by Bernardas Bučas, native of Smilgiai, a disciple of Juozas Zikaras. The district of Panevėžys also has some notable sculptures created by contemporary artists, namely, two National Prize Laureates Antanas Kmieliauskas and Gediminas Karalius (the latter has settled back in the town of Vadokliai).

Contemporary artist blacksmiths settled in the region include Sau-lius Kronis, in the town of Velžys, and Vyginta and Rolandas Jakubo-nis, in the village of Šilagalis. Midenė, a studio based in the settlement of Dembava, produce artistic articles of fireclay in furnaces fired at high temperature. Valius Baublys regularly holds workshops in black ceramics for guests from foreign countries at his cottage in the village of Liūdynė.

Famous personalities native of the district of Panevėžys include Kazimieras Žoromskis (a painter of worldwide reputation), Stasys Eidrigevičius (active in many artistic fields such as painting, studio graphics, and performance; his major awards include Lithuanian Na-tional Award in Culture and Arts, Jonas Mackevičius (one of the first professional Lithuanian artists), Kazys Naruševičius (a painter), Juozas Balčikonis (a classic of Lithuanian textile art), Gražina Vitartaitė, Bi-rutė Žilytė-Steponavičienė, Mykolas Vrubliauskas, Kazys Kisielis, and Eugenijus Kulvietis-Gintvila (artists), Irena Pakinkevičiūtė, Petras Ta-rabilda, and Stasė Medytė (graphic artists), Romanas Alekna Švoinic-kis and Kanutas Ruseckas (19th century artists).

4343

Tautodailininkas Saulius Kronis mielai rodo ir savo kalvę, ir geležyje įsikūnijančias menines idėjas.

The folk artist Saulius Kronis kindly shows his smithy and his creative ideas expressed in iron.

44 4545


Black ceramics emerge in a special way in the furnace built of stones by Valius Baublys in the village of Liūdynė.

Liūdynėje tarp Valiaus Baublio gausiai surinktų akmenų įrengtoje originalioje kros-nyje ypatingu būdu gimsta juodoji keramika.

Miško glūdumoje netoli Bernatonių įsikūręs medžio skulptorius Algirdas Varžinskas garsėja savo kūryba ne tik Panevėžio rajone. Jo darbų turi įsigiję užsienio kolekcinin-kai, garsūs menininkai. Tautodailininkas yra aktyvus Liongino Šepkos vardo medžio drožėjų plenerų Rokiškyje dalyvis. Kartu su kitais tautodailininkais sukūrė įspūdingą keturiolikos koplytstulpių Kryžiaus stočių kelią Berčiūnuose.

Algirdas Varžinskas, an accomplished wood carver settled deep in the forest near the Bernatoniai, is famous far beyond the district of Panevėžys. His works have enri-ched many private collections worldwide. As a folk artist, he has been actively invol-ved in a number of woodcarving plein air workshops dedicated to Lionginas Šepka held in Rokiškis. Along with other folk artists, he has created amazing roadside poles with a statuette of a saint for fourteen stations of the Way of the Cross in Berčiūnai.

46 47

Kur tėvų, senelių koja žengė –

Žemė puošės jų darbų ir kūrinių nevystančiais žiedais.

Prikelta naujam gyvenimui

Kiekvienas esame tarsi gyvas tiltas tarp modernaus ir senojo pasau-lių. Mus stebina ir žavi neįtikėtini atradimai, įspūdingos technologijos, bet lygiai taip pat stebina ir žavi pirmykštė gamta, naujam gyvenimui prikeliami seni tėvų ir senelių rankų šilumą išsaugoję daiktai, objektai, mechanizmai.

Panevėžio rajone yra unikali susisiekimo priemonė, kuri, galima sakyti, neturi konkurentų tuomet, kai šeimai, bendradarbių, bičiulių ar atvykėlių iš tolimesnių kraštų kompanijai norisi nedidelės, bet iš-skirtinės romantiškos, nostalgiškos, o tuo pačiu ir pažintinės kelionės. Būtent tokią mielą išvyką garantuoja į antrąjį gyvavimo šimtmetį įko-pęs entuziastų atgaivintas Aukštaitijos siaurasis geležinkelis, pelnytai vadinamas itin daug teigiamų emocijų dovanojančiu muziejumi po atviru dangumi.

Į sėkmingai atgimusį kitą senovinės technikos objektą prieš Antrąjį pasaulinį karą įrengtą mechaninį malūną Ramygaloje žmonės daž-niausiai keliauja paprastesnių tikslų vedini: akmeninėmis girnomis su-simalti savo užaugintų grūdų arba nusipirkti malūnininko miltų. Bet juos traukia ne tik akyse vykstantis jau kelių kartų išbandytas gamybos procesas. Kiekvienas senas malūnas lietuviui – šiek tiek magiška vieta. O jeigu dar veikiantis...

s e n a – n a u j a / o l D a n D n e W

47

Ramygalos mechaniniame malūne šeimininkaujantys Vitalija ir Jonas Plučiai kiekvie-nam užsukusiajam mielai aprodo savo neįprastas valdas.

Naujam gyvenimui prikeltų senųjų tėviškėnų gimtosiose sodybo-se – jau ne vien tvarkingos dokumentuoto jų gyvenimo ekspozici-jos. Štai buvę paskutinio Nepriklausomos Lietuvos užsienio reikalų ministro namai dabartinėje Krekenavos seniūnijoje vos per kelerius metus virto moderniu Juozo Urbšio visuomeninės minties ir kultū-ros centru. Čia ant tvirto istorinio pamato gula nauji „sienojai“, tai, kas šiandien rūpi vėl nepriklausoma tapusios valstybės ir jos regiono politinės, visuomeninės ir meninės kūrybos žmonėms.

Mažos tautos ypatingos tuo, kad kaip savo akies vyzdį sergsti visa, kas byloja apie jų šaknis, kilmę, fizinę ir dvasinę aplinką. Lietuviams tai visada buvo ir bus – gamta. Negailestingos civilizacijos stumiama į šoną, ji sėkmingai ginasi nacionaliniais draustiniais, parkais, rekreaci-nėmis zonomis. Reikia pavyzdžių? Neabejotinai jų rasite ir Panevėžio rajone. Slaptažodis – „Krekenavos regioninis parkas“...

Ramygalos mechaninis malūnas.

The mechanical mill of Ramygala.

Vitalija and Jonas Plučius, owners of the mechanical mill of Ramygala, show their unusual property to each visitor.

48 49

2009 m. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės bibliotekos įsteigto Juozo Urbšio visuomeninės minties ir kultūros centro įvairiapusė veikla jau neišsitenka vien Čiūrų kaime esančioje sodybvietėje.

Activities of Juozas Urbšys Social Thought and Culture Centre, established by Ga-brielė Petkevičaitė-Bitė Regional Library in 2009 go far beyond the farmstead loca-ted in the village of Čiūrai.

49

Revived for a new life

Each of us is like a living bridge between the bygone world and the modern world. We are amazed by startling inventions and astounding technologies but no less we may be fascinated by wild nature or old things, items or mechanisms, which keep the warmth of the hands of ancestors, revived for a new life.

The district of Panevėžys boasts a unique type of means of trans-port, which seems to be unbeatable when a family or group of friends or colleagues, or visitors from distant places want to go for a short journey, which should be very special, romantic and at the same time informative. Precisely such a lovable round trip is guaranteed by the narrow-gauge railway of Higher Lithuania. Inaugurated more than a hundred years ago, the line has been revived by a group of enthusiasts in recent years. It is deservedly called outdoor museum, where you get lots of positive emotions.

Built before the Second World War, a mechanical f lourmill in Ram-ygala is visited by people for practical purposes mainly: to mill own grain or to buy f lour from the miller. However, people are attracted not just by the production process known to a number of generations. To the Lithuanian people, each old mill is quite a magic place. Particu-larly, when in operation...

Old birthplace houses reconstructed for a new life are not just or-derly exhibitions of items related to the life of famous people. For in-stance, a house, at one time inhabited by the last Foreign Minister of interwar Lithuania Juozas Urbšys, located in the eldership of Krekena-va, became a modern social and cultural centre in just a few years. A solid historic foundations are being topped with new ‘logs’, with such political, social, cultural issues that are now of importance to creative people of the country, which regained independence once again.

Small nations tend to preserve with a particular care everything related to their origins, roots, or physical and spiritual environment. Nature is something that always was and will be dear to the Lithua-nians. Despite the pressure of unrelenting civilisation, it is defended by national parks, reserves, recreational zones. Do you want some exam-ples? Sure, you will find them in the district of Panevėžys. Password: ‘Regional Park of Krekenava’...


50 51


Aukštaitijos siaurasis geležinkelis garsėja ne tik Lietuvoje. Prancūzai buvo sužavėti. Siauruku galima ne tik nuvažiuoti iš Panevėžio iki Anykščių, Rubikių, bet ir patirti įdomių įspūdžių. Pavyzdžiui, tapti senovinio traukinio „apiplėšimo“ liudininkais.

The narrow-gauge railway of Higher Lithuania gratifies not only Lithuanians, as confirmed delighted visitors from France. The gratification of train riding is two-fold: you can travel from Panevėžys to Anykščiai or Rubikiai, and have a great experience of adventure. How about witnessing a ‘train robbery’?

50

52 53


52

Nuo 1992 m. veikiančio Krekenavos regioninio parko paskirtis – ateities kar-toms išsaugoti autentišką vidurio Lietuvos žemumos kraštovaizdį: vaizdin-gus žemupius, Nevėžio vidurupio slėnį, kaip manoma, poledynmečio laikų palikimą.

Krekenava Regional Park was established in 1992 to protect natural lands-capes of the Lowland of Central Lithuania for future generations including scenic lower reaches, and the valley of the midstream of River Nevėžis, which seems to be formed in the post-glacial period.

54 55

s e n a – n a u j a / s e n a – n a u j a

55


Krekenavos regioninio parko direkcijoje įsikūręs modernus ir atraktyvus lankytojų centras.

The Krekenava Regional Park administration building houses a modern and attrac-tive Visitor Centre.

Galinčiųjų pasižvalgyti iš paukščio skrydžio Panevėžio apylinkėse laukia neįtikėtinai meniški gamtos paveikslai.

You can enjoy the spectacular pictures created by the nature at Panevėžys region from the bird’s-eye view.

56 57


56

Į Krekenavos regioninį parką, Pašilių mišką, praėjus dviem šimtams metų po stumbrų išnykimo Lietuvoje, atvežti pirmieji du laukiniai žvėrys. Ir štai jau daugiau kaip keturis dešimtmečius žmonės važiuoja pamatyti senovėje čia paplitusių, o naujaisiais laikais į Raudonąją knygą įrašytų įspūdingų reliktinių gyvūnų.

Two hundred years after the extinction of aurochs in Lithuania, the first two beasts were brought to the forest of Pašiliai, Krekenava Regional Park. During more than for-ty years, visitors arrive to see these impressive relict animals, which were once com-mon in Lithuania but now are included into the Red Book of endangered animals.

58 59

Didžiausia šventė – būti savimi tarp savų ir dalytis

Panevėžio rajone yra neįkainojamų vertybių tiems, kurie ne tik duo-na jaučiasi sotūs. Kiekvieną mėnesį, o ir dažną savaitgalį beveik kie-kviename kampelyje galima pailsėti, pasisemti šventiškos nuotaikos, pasiklausyti geros muzikos, pamatyti įspūdingų reginių, prasmingų meniškų ritualų, pabūti jaukiame folkloro gerbėjų sambūryje.

Rajone gausu kultūros centrų, galerijų, meno saviveiklos kolektyvų ir, žinoma, puikiai savo darbą išmanančių kultūros entuziastų.

Krašto gyventojai ir jų svečiai jau įprato prie tradicinių vaikų, jauni-mo, šeimų, folkloro, šiuolaikinio meno, kulinarinio paveldo, proginių, pramoginių renginių. Ir jų sąrašas kasmet vis pasipildo, dalyvių ir žiū-rovų gausėja, rinktis pagal poreikius, pomėgius, norus ir įsivaizdavi-mus tikrai yra iš ko.

Nuostabu švęsti tai, kas žmogui yra svarbu, kas padeda pamiršti šiurkštų kasdienybės luobą, kas žadina optimizmą ir tikėjimą šviesia savo tautos, savo bendruomenės ateitimi.

Nuostabu būti savimi tarp savų ir dalytis dvasiniu, emociniu paži-nimo džiaugsmu. Nėra didesnių turtų už dosnią širdį, fantaziją, talen-tą, rankų ir proto kūrybos vaisius.

Ugnies daina ir duonos kvapas...

Jais persmilkę tėvų namai sugrįžti šaukia

Iš tolimiausių pakraščių į taip gerai pažįstamą pasaulį...

Liaudiškos muzikos kapelų varžytuvės „Kapelmaušis“ paprastai vyksta lapkričio mėnesį Panevėžyje.

Contest of folklore bands ‘Kapelmaušis’ usually takes place in November in Pane-vėžys.

58

š v e n T ė s / F e s T i v a l s

Jurginės Miežiškiuose. Su kunigo Rimanto Visockio pašventinta žemės ūkio technika įdirbtuose laukuose užauginta duona bus skalsesnė.

St. George‘s Day in Miežiškiai. Bread will be nicer if obtained from fields cultivated by means of machinery sprinkled with holy water by the priest Rimantas Visockis.

60 61


60 61

Gegužę „Vaikų Sekminės“ Smilgiuose.

Children’s Whitsunday in Smilgiai.

Paįstryje gegužės mėnesį rengiamas tarptautinis mėgėjų teatrų festivalis „Tiltai“.

May invites everyone to international amateur theatre festival ‘Tiltai’ (Bridges) in Paįstrys.

The greatest joy – being yourself amongst your own and sharingThe District of Panevėžys is full of invaluable assets for those look-

ing for food for their soul. Every month and frequent weekend you can find a place to relax, get in a festive mood, listen to wonderful music, catch spectacular sights, be a part of meaningful and artistic rituals, enjoy a cosy company of folklore lovers.

The district has many cultural centres, galleries, amateur arts groups and cultural education enthusiasts who know their job so well.

Locals and visitors are already used to traditional events for chil-dren, youth, families, folklore, modern art and cultural heritage, as well as other occasional and entertaining events. Every year brings new festivals, more participants and spectators. Everyone can find here something according to their needs, hobbies, wishes and visions.

It feels wonderful to celebrate things that are important, things that help forget hostile reality and foster optimism and trust in a bright future of your nation and community. It feels wonderful to be yourself amongst your own and share spiritual, emotional and cognitive joys. There is no greater asset than a generous heart, imagination, talent, and works created by your hands and mind.

Akimirka iš tarptautinio festivalio „Provincijos dūdos“ Šilagalyje. Ra-jono miesteliuose ir kaimuose birželį vyksta ir kita pučiamųjų orkes-trų šventė – „Vasaros vario audra“.

A moment from international festival ‘Provincijos dūdos’ (Provincial Pipes) in Šilagalis. Another brass band festival ‘Vasaros vario audra’ (Copper Storm in Summer) is held every June in towns and villages of the district.

62 63

Plačiai pagarsėjusi „Ožkų olimpiada“ ir regioninis festivalis „Keturiese“ – atrakcijos Ramygaloje.


62

Duonos kepėjų šventė „Visur duona su pluta“ paprastai vyksta liepą.

Originali „Sūrio šventė“ paįvairina rugsėjį Bernatoniuose.

Original cheese festival invites everybody to Bernatoniai in September.

Bread bakers’ festival ‘Visur duona su pluta’ (Bread is always with crust) usually takes place in July.

The famous Goat Olympics and regional festival ‘Keturiese’ (We are Four) become the centre of attraction and invite everybody to Ramygala.

64 65

Kiekvieną balandį Miežiškiuose, Angelų slėnyje, rengiamos Jurginių naktigonė ir „Petronėlės armonika“.

Every April the Saint George’s Day is celebrated in the Angel’s Valley in Miežiškiai: pasturing of horses for the night (naktigonė) and ‘Petronėlė’s Harmonica’.


64

66 6767

Įspūdinga spalio misterija „Nuo šiaudinių skulptūrų iki ugnies“ į Naujamiestį sutraukia minias žiūrovų.

Spectacular October mystery ‘Nuo šiaudinių skulptūrų iki ugnies’ (From Straw Sculptures to Fire) attracts many visitors to Naujamiestis.


3 D v a i z D a s / 3 D i m a g e3 D v a i z D a s / 3 D i m a g e

3 D v a i z D a s / 3 D i m a g e 3 D v a i z D a s / 3 D i m a g e

Knygos pabaigoje 68–70 p. bei CD esančius vaizdus žiūrėkite naudodamiesi 3D akiniais. To view 3D images on CD and on pages 68–70 at the end of the book, you will need a pair of 3D glasses.

Teksto autorė / Written by Liuda Jonušienė

Fotografai / Photos by: Andrius Repšys, Gintaras Lukoševičius,

Tomas Stasevičius, Romas Bagonas, Alvydas Ivoškus, Evaldas Ivanauskas,

iš Panevėžio rajono savivaldybės administracijos

Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus archyvo

Redaktoriai / Editors: Birutė Goberienė, Arūnas Astramskas

Dailininkas / Designer Evaldas Ivanauskas

Į anglų kalbą vertė / Translated by UAB „Ars libri”

Spaudai parengė / Prepared for print by UAB „Amalkeros leidyba“

Projekto vadovė / Project Leader Daiva Tankūnaitė

Išleido / Publisher Panevėžio apskrities turizmo informacijos centras

Tiražas / Edition 1 500

Užsakymo Nr. 955

2013

Baltas lino žydėjimas / White flax in bloom

Tradicijas kuria ir saugo žmonės / Traditions are created and preserved by people

ISBN 978-9955-659-52-5

Baltas lino žydėjimas / White flax in bloom lino... · 2019. 1. 31. · žydėjimas. Tradicijas...

Documents

Transcript of Baltas lino žydėjimas / White flax in bloom lino... · 2019. 1. 31. · žydėjimas. Tradicijas...