ARUÐYTËS NUOTR Dirbtinis kvëpavimasamþius átikindavæ pavaizduotø daik-tø tikrumu. Ta pati...

7 meno dienos | 2014 m. lapkrièio 28 d. | Nr. 42 (1103) 1 psl.

V i l n i a u s k u l t û r o s s a v a i t r a ð t i s „ 7 m e n o d i e n o s “ | w w w . 7 m d . l t

D a i l ë | M u z i k a | T e a t r a s | F o t o g r a f i j a | K i n a s

7md

2Pianistës Irenos Uss-Armonienës vakaras

5Jono Juraðo „Barbora“ Vilniuje

6Paulinos Pukytës paroda Ðlapeliø muziejuje

8Lietuviø dokumentikos premjeros

Nr. 42 (1103) Kaina 2,80 Lt / 0,81 Eur2014 m. lapkrièio 28 d., penktadienis

Mieli skaitytojai,Mieli skaitytojai,Mieli skaitytojai,Mieli skaitytojai,Mieli skaitytojai,

Visuose „Lietuvos paðto skyriuose“ vyksta laikrVisuose „Lietuvos paðto skyriuose“ vyksta laikrVisuose „Lietuvos paðto skyriuose“ vyksta laikrVisuose „Lietuvos paðto skyriuose“ vyksta laikrVisuose „Lietuvos paðto skyriuose“ vyksta laikraðèiø ir þurnaløaðèiø ir þurnaløaðèiø ir þurnaløaðèiø ir þurnaløaðèiø ir þurnaløprprprprprenumerenumerenumerenumerenumerata 20ata 20ata 20ata 20ata 2015 metams15 metams15 metams15 metams15 metams.....

NeprNeprNeprNeprNepraleiskite praleiskite praleiskite praleiskite praleiskite progos kas savaitæ skaityti „7 meno dienas“,ogos kas savaitæ skaityti „7 meno dienas“,ogos kas savaitæ skaityti „7 meno dienas“,ogos kas savaitæ skaityti „7 meno dienas“,ogos kas savaitæ skaityti „7 meno dienas“,kurios paèios ateis á Jûsø namuskurios paèios ateis á Jûsø namuskurios paèios ateis á Jûsø namuskurios paèios ateis á Jûsø namuskurios paèios ateis á Jûsø namus.....

SavaitrSavaitrSavaitrSavaitrSavaitraðèio kaina kioskuose – 2,80 Lt / 0,8aðèio kaina kioskuose – 2,80 Lt / 0,8aðèio kaina kioskuose – 2,80 Lt / 0,8aðèio kaina kioskuose – 2,80 Lt / 0,8aðèio kaina kioskuose – 2,80 Lt / 0,81 Eur1 Eur1 Eur1 Eur1 Eur,,,,,o pro pro pro pro prenumerenumerenumerenumerenumeratoriams – 2,20 Lt / 0,64 Euratoriams – 2,20 Lt / 0,64 Euratoriams – 2,20 Lt / 0,64 Euratoriams – 2,20 Lt / 0,64 Euratoriams – 2,20 Lt / 0,64 Eur.....

PrPrPrPrPrenumerenumerenumerenumerenumeratos kaina 1 mën. – 9,50 Lt / 2,75 Euratos kaina 1 mën. – 9,50 Lt / 2,75 Euratos kaina 1 mën. – 9,50 Lt / 2,75 Euratos kaina 1 mën. – 9,50 Lt / 2,75 Euratos kaina 1 mën. – 9,50 Lt / 2,75 Eur,,,,,6 mën. – 57 Lt / 16,50 Eur6 mën. – 57 Lt / 16,50 Eur6 mën. – 57 Lt / 16,50 Eur6 mën. – 57 Lt / 16,50 Eur6 mën. – 57 Lt / 16,50 Eur, metams – 95 Lt / 27,5, metams – 95 Lt / 27,5, metams – 95 Lt / 27,5, metams – 95 Lt / 27,5, metams – 95 Lt / 27,51 Eur1 Eur1 Eur1 Eur1 Eur.....

„Kino“ þurnalo 1 numerio pr„Kino“ þurnalo 1 numerio pr„Kino“ þurnalo 1 numerio pr„Kino“ þurnalo 1 numerio pr„Kino“ þurnalo 1 numerio prenumerenumerenumerenumerenumeratos kaina – 7 Lt / 2,03 Euratos kaina – 7 Lt / 2,03 Euratos kaina – 7 Lt / 2,03 Euratos kaina – 7 Lt / 2,03 Euratos kaina – 7 Lt / 2,03 Eur,,,,,pusmeèiui – 14 Lt / 4,05 Eurpusmeèiui – 14 Lt / 4,05 Eurpusmeèiui – 14 Lt / 4,05 Eurpusmeèiui – 14 Lt / 4,05 Eurpusmeèiui – 14 Lt / 4,05 Eur, metams – 28 Lt / 8,1, metams – 28 Lt / 8,1, metams – 28 Lt / 8,1, metams – 28 Lt / 8,1, metams – 28 Lt / 8,11 Eur1 Eur1 Eur1 Eur1 Eur.....

PrPrPrPrPrenumeruodami mûsø leidinius palaikote mûsø darbà.enumeruodami mûsø leidinius palaikote mûsø darbà.enumeruodami mûsø leidinius palaikote mûsø darbà.enumeruodami mûsø leidinius palaikote mûsø darbà.enumeruodami mûsø leidinius palaikote mûsø darbà.PrPrPrPrPrenumerenumerenumerenumerenumeratà galite uþsisakyti ir internetu.atà galite uþsisakyti ir internetu.atà galite uþsisakyti ir internetu.atà galite uþsisakyti ir internetu.atà galite uþsisakyti ir internetu.

Agnë Naruðytë

Kai Arturas Valiauga pasakë, kaddaro bendrà parodà su sûnumi Ro-ku ir Linu Liandzbergiu, iðkart su-pratau: viskà metusi vaþiuosiu áKaunà. Jei fotografas nutarë susi-dëti su skulptoriumi ir „tarp dis-ciplinø“ kurianèiu menininku, gre-sia kai kas neáprasta. Vos tik áëjusi ágalerijà „Meno forma“ pamaèiau,kad neapsirikau: mane pasitiko netik pavadinime þadëti daiktai, bet irlaikas. Tai tikriausiai nuskambëjokaip mistifikacija, bet ið tiesø galeri-jos tamsoje du Valiaugos ir Lian-dzbergis prikëlë laikmenø filosofijos„ðmëklas“, kad jos suvaidintø savoistorinæ dramà ðiuolaikiniam þiûro-vui. Siegfriedas Kracaueris, Walte-ris Benjaminas, Roland’as Bar-thes’as, André Bazinas, ChristianasMetzas, Vilémas Flusseris, DavidasGreenas ir Nerijus Milerius – visiyra vienaip ar kitaip pasisakæ apiefotografijos ir kino ontologijà, vie-nas kità papildydami, pratæsdami arnutylëdami. Trys menininkai jø tei-ginius perkelia á uþtamsintos erdvëslaikmenà ir apþvelgia tarsi ið visø jaupergyventø post post post aukðtybiølengvai ironizuodami.

XX a. pradþioje Kracaueris, ra-

ðydamas naujos laikmenos – kino –teorijà, skaitytojus nustebino teigi-niu, kad vis besikeièianti tapyba yra„maþiausiai priklausoma nuo fik-suotos medþiagos ir techniniø veiks-niø“. Nustebino, nes tapyba yra itindaiktiðka – tai stori, reljefais sukie-tëjæ daþø sluoksniai, rupûs drobëspavirðiai, kvapas, primenantis dirb-tuviø prietemà, nelankstûs, visur sun-kiai telpantys dydþiai, kurie kilnoja-mi ið vienos vietos á kità bilsteli. Betparodoje matau: filosofas teisus! Èiaeksponuojami natiurmortai ir por-tretai neturi nei storio, nei kvapo.Jie nufotografuoti, bet nëra net fo-topopieriaus – plonesnio, lanksto-mo ir uþimanèio maþiau vietos. Taibekûnës projekcijos, kurias palietusvaizdinys paspruktø palikdamas sujuo nesusijusá ekrano medþiagos pa-virðiø. Ir vis dëlto tai – atpaþástamaiir nepaneigiamai tapyba. Tos paèiosvynuogës, ananasai, granatai, pu-siau nuluptos citrinø þievelës ir vy-nas, tie patys ðviesos blyksniai, at-spindþiai, faktûros ir tûriai, peramþius átikindavæ pavaizduotø daik-tø tikrumu. Ta pati „tortinë“ kom-pozicija, grupuojant á kraðtus paby-ranèius daiktus aplink solidesnius,oriai atrodanèius àsoèius ir grafinà,ta pati absoliutaus, belaikio fono

tamsa. Vaisiai konkretûs, liestini irsuvalgytini èia ir dabar, o vaizdiniaibelaikiai ir bevieèiai – tie paveikslaigalëtø priklausyti ne vienam ðimtme-èiui ir skirtingoms Europos ðalims.Tikrai – nuo visko, kas mûsø sàmo-nëje „tapybiðka“, kas jà socialiai pa-laiko, nuimta ir patraukta tapyba visdar yra tapyba, netgi nepaisant to, kadðá miraþà kuria fotografinis aparatas.

Tai reiðkia, kad èia matomi vai-siai, duona ir vynas realiai egzista-vo, taip pat ir tai, kad dabar jø èianëra. Kiekvienoje fotografijoje,anot Bazino ir Barthes’o, ðmëkðèio-janti mirtis èia susilieja su svarbiau-siu natiurmortø tapybos praneðimu:memento mori ir vanitas vanitatumomnia vanitas – visi gyvenimo rûpes-èiai yra tuðtybiø tuðtybë, nes viskaslaikina, tu mirsi, kaip nukris, sudþiusir sudûlës ðita lupama þievelë. Lai-kinumo patirtis tapyba konstruojaáterpdama kaukoles, laikrodþius, pû-vanèius vaisius, besisklaidanèius dû-mus, nutilusius muzikos instrumentus,tà paèià lupamà citrinà, kurios sultysmalonumo lûkestá nutvilko rûgðtimi.Ðiø simboliø reikia, nes tapybojeniekas nekinta, ten perkelti daiktaiir þmonës tampa amþini, jie iðliekanet suirus tapybos kûnui.

Dirbtinis kvëpavimasParoda „Duona, vynas, laikmena“ galerijoje „Meno forma“

N U K E L T A Á 6 P S L .

Linas Liandzbergis, Arturas Valiauga, „Laikmena Nr. 2“, fragmentas. 2014 m. A . N A R U Ð Y T Ë S N U O T R .

2 psl. 7 meno dienos | 2014 m. lapkrièio 28 d. | Nr. 42 (1103)

M u z i k a

Aldona Eleonora Radvilaitë

Koncerte „Rudens trio“ lapkrièio19 d. galëjome pasiklausyti jaunokolektyvo „Trio Enescu“ muzikavi-mo. Tai fortepijoninis trio, susibûræs2011 m., kai buvo minimos þymiau-sio XX a. rumunø kompozitoriaus,smuikininko virtuozo, pianisto, diri-gento George’o Enescu (1881–1955)130-osios gimimo metinës. Trio stu-dijavo Albano Bergo kvarteto nariøir prof. Haraldo Schonewego klasë-se, tobulinosi þymiø atlikëjø meist-riðkumo kursuose, tapo laureatutarptautiniuose kamerinës muzikoskonkursuose „Jeunesses Musikales“,„J. Brahms Gesellschaft“ Austrijoje,„Helexpo“ Graikijoje, nemaþai kon-certavo ávairiose pasaulio salëse. Ðie-met pasirodþiusioje pirmoje „TrioEnescu“ plokðtelëje áraðyti G. Enes-cu kûriniai ir vienas paskutiniø Gab-rielio Fauré opusø, Trio d-moll. 2013m. ansamblis pasiraðë sutartá su gar-sia klasikinës muzikos áraðø kompa-nija „Genuin Classics RecordingGroup“ ir „Dagmar Körner“ koncer-tine agentûra, atverianèia platesniuskelius á pasaulio koncertø sales.

Pabuvimas kartu„Trio Enescu“ koncertas filharmonijoje

Trio groja du lietuviai – pianistëGabrielë Gylytë-Hein ir violonèeli-ninkas Edvardas Armonas – bei Ru-munijoje gimusi smuikininkë AlinaArmonas-Tambrea. Kadangi kon-certo programoje vyravo kûriniai, ku-riuose sudëtingiausia buvo fortepijo-no partija, visø pirma atkreipkimedëmesá á pianistæ Gabrielæ Gylytæ-Hein. Ji studijavo LMTA (prof. PetroGeniuðo kl.), Frankfurto prie Mainoir Manheimo aukðtosiose muzikosmokyklose (Levo Natochenny ir Pau-lo Dano klasëse), tapo tarptautiniøkonkursø laureate. SmuikininkëA. Armonas-Tambrea, baigusi Ro-berto Schumanno aukðtàjà muzikosmokyklà Diuseldorfe ir Kelno aukð-tàjà muzikos ir ðokio mokyklà, da-bar yra smuiko ir kamerinio ansam-blio docentë Darmðtato muzikosakademijoje, daug koncertuoja, grie-þia puikiu Giovanni Guadagninismuiku (1796 m.). Violonèelinin-kas Edvardas Armonas yra þinomøLietuvos muzikø – pianistës IrenosUss ir violonèelininko Rimanto Ar-mono sûnus, studijavo LMTA (prof.R. Armono kl.), Kelno aukðtojojemuzikos ir ðokio mokykloje (prof.

Franso Helmersono kl.), Paryþiausnacionalinëje konservatorijoje(prof. Philippe’o Mullero kl.), tobu-linosi þymiø pasaulio muzikø meist-riðkumo kursuose. Jis yra pelnæsLandgrafo von Hesseno premijà(Vokietija) ir teisæ grieþti MstislavoRostropovièiaus fondui priklausan-èia italø meistro violonèele.

Filharmonijos koncerto vedëjaiperskaièius keliø kolektyvo grieþi-mà liaupsinanèiø recenzijø iðtrau-kas, buvo smalsu, ar pasitvirtins ðiøkritikø nuomonës. Beje, vietoje pla-nuoto Felikso Bajoro kûrinio „Flair“,2012 m. sukurto „Trio Enescu“ pra-ðymu, dël kurio salëje matësi ir ke-letas mûsø kompozitoriø, buvo pa-grieþtas Josepho Haydno þavus trijødaliø Fortepijoninis trio Es-dur, nu-skambëjæs profesionaliai, nors ne-labai átaigiai. Kilo mintis, kad gal-bût paskutinæ akimirkà pasirinktaskûrinys nebuvo subrandintas, o galatlikëjai nespëjo ásitraukti á muzika-vimà. Po jo buvo pagrotas George’oEnescu taip pat trijø daliø Fortepi-joninis trio a-moll. Këlë pagarbà at-likëjø susitelkimas bendram grieþi-mui, sinchroniðkas pulso pojûtis,

kokybiðkas, profesionalus grojimas.Dominavo virtuoziðkas pianistësskambinimas, taèiau fortepijonogarsai nebuvo spalvingi, trûko ási-jautimo á muzikà. Apëmë keistaspojûtis, tarsi gana graþiai skamban-tis smuikas tik kartais pagrieþia sa-vo temas, o ðvelniai traktuojamaviolonèelë tik delikaèiai pritaria.Norëjosi átaigesnio ðios muzikostraktavimo, ásijautimo á skirtingasnuotaikas, aiðkesnio kiekvieno in-strumento dominavimo, kai svar-biausia muzikinë medþiaga autoriauspaskiriama bûtent ðiam muzikos vyks-mo dalyviui.

Antroje koncerto dalyje skambë-jo lyriniø bei elegiðkø nuotaikø mu-zika, kuri, atrodo, ðiam ansambliuiartimesnë. G. Enescu „Tolimoji se-renada“ („Sérénade lointaine“, de-dikuota Rumunijos karaliðkajai ðei-mai), kaip ir ðio kompozitoriaus Trioa-moll, áraðytos ansamblio kompak-

tinëje plokðtelëje. Talentingo rusøkompozitoriaus, dirigento, pianistoir teoretiko, Sergejaus Rachmani-novo ir Aleksandro Skriabino mo-kytojo Antono Arenskio keturiøskirtingo charakterio daliø, iðplëto-tas Fortepijoninis trio Nr. 1 d-moll,op. 32, tekëjo sklandþiai, gana nuo-taikingai, nors vertëtø dar paieðkotiádomesnës dramaturgijos, kad nuo-lat besikartojanti panaði muzikinëmedþiaga ágautø tikslingesnæ plë-totæ, ëjimà á kulminacijà, o ði bûtøryðki ir jaudinanti. Analogiðkaitraktuojamos graþios kûrinio temosilgainiui klausytojams prailgsta. Poelegiðkai ramiai nuskambëjusiosmuzikos audringai ir pakiliai bisuiatlikta Astoro Piazzollos „Þiema“ið ciklo „Metø laikai“ tarsi árodë,kad „Trio Enescu“ sugeba uþsideg-ti ryðkios ir efektingos muzikos trak-tavimui. Pasipylë sveikinimai, gëliøpuokðtës.

Laimutë Ligeikaitë

Muzikavimo ansamblyje esmë,kaip þinia, yra jo nariø lygiavertið-kumas, susiklausymas, bendrystë,kai dël trokðtamo meninio rezulta-to paaukojama individualybës raið-ka. Daþniausiai paþindami ansam-blá kaip vienetà, retai atkreipiamedëmesá á kiekvienà jo nará atskirai,nebent jis nuolat koncertuoja ir kaipsolistas. Pianistæ Irenà Uss-Armo-nienæ áprasta matyti scenoje su mu-zikavimo partneriais, áprasta sutiktiMuzikos ir teatro akademijoje, kurji yra ilgametë profesorë, Koncert-meisterio katedros vedëja, iðgirsti,jog vël iðvyksta vesti interpretacijosmeistriðkumo kursø, taèiau dëme-siu atlikëja nelepinama. Todël visdëlto smagu pasinaudoti graþia josðvenèiamo jubiliejaus proga ir pa-þvelgti á vienà nekasdieniðkà kon-certà Taikomosios dailës muzieju-je, iðsiskiriantá kaþkokiu ypatingunuoðirdumu, atsakingumu ir ðven-tiðka nuotaika, kurià ryðkiausiaispinduliavo jubiliatë.

Nors Irena Uss buvo daugelio þy-miø Lietuvos atlikëjø partnerë, yragrojusi su orkestrais, ValstybiniuVilniaus kvartetu, koncertavusidaugelyje pasaulio ðaliø, galima sa-kyti, jog visà savo sceniná gyvenimàpaðventë ðeimai tikràja ðio þodþioprasme – ansambliui, su kurio na-riais daugiausiai koncertuoja ir yraþinoma kaip darnaus ðeimyninio du-eto Armonas–Uss ir Armonø trionarë. Tai su jais atlikta daugybë lie-tuviø autoriø premjerø, dalyvauta

prestiþiniuose Lietuvos, Vokietijos,Rusijos festivaliuose, grota dauge-lyje Europos ðaliø, áraðyta muzikaLietuvos ir uþsienio radijø fondams.Ir ðákart pianistei talkino ðeimos na-riai, þinomi muzikai, LMTA profe-soriai – violonèelininkas RimantasArmonas, jo sesuo smuikininkë In-grida Armonaitë ir ið Vokietijos at-vykæs sûnus, „Trio Enescu“ narys,violonèelininkas Edvardas Armo-nas – beje, visi profesijai pasirinkæstyginius instrumentus, tarsi nedrás-dami áþengti á uþimtà „pianistinæ te-ritorijà“. Tiesa, I. Uss ðeima pasi-þymi dar platesniu muzikiniukontekstu. Iðsami atlikëjos biogra-fija buvo pateikta koncerto progra-moje, ið kurios neþinantys galëjo su-þinoti, jog Irena Uss gimë ir augoKaune, muzikø ðeimoje. Jos moti-na Ana Turovska-Ûsienë – garsi dai-navimo pedagogë, iðugdþiusi bûrá þy-miø dainininkø, brolis Aveniras Ûsas– pianistas, ketvirtá amþiaus vadova-væs J. Naujalio muzikos gimnazijai,dëdë Viktoras Turovskis – iðkiluschoro dirigentas, nusipelnæs menoveikëjas, choro „Vilija“ ákûrëjas irilgametis vadovas.

Irena Uss ir jos scenos partneriaiseniai imponuoja meistriðkumu. Jauprieð daugelá metø apie juos raðæmuzikologai pabrëþia ne vien vir-tuoziðkumà, bet ir Ritos Nomicai-tës ávardytà vertingiausià savybæ –„inteligentiðkà laikysenà interpre-tuojamos muzikos atþvilgiu: atlikë-jai tampa lyg nematomi, jie persi-kûnija á kiekvienà opusà“. O pasakAudronës Þiûraitytës, „pianistës

Irenos Uss meistriðkumas – taktið-kas, nesavitikslis, svarbus puikausdueto veiksnys“.

Ðias savybes vël pademonstravoI. Uss ir partneriai, atlikdami ávai-rios stilistikos autoriø programà.Gerai dramaturgiðkai sudëliotamekoncerte pagrindiniu akcentu buvopasirinktas Dmitrijaus Ðostakovi-èiaus Fortepijoninis trio Nr. 2 e-moll,op. 67, labai svariai pradëjæs antràkoncerto dalá. Ypatingo meistriðku-mo ir dvasinës brandos reikalaujan-tis kûrinys suskambëjo nepaprastairaiðkiai, stilingai. Trio atskleidë gi-lø ðios muzikos tragizmà ir dinamið-kà emocionalumà, kaip màslausLargo dalyje, kur kiekvieno instru-mento linija „rëþë“ sodrø garsà, pa-laikoma stoiðkø „choraliniø“ forte-pijono akordø, arba finaliniame„mirties ðokyje“, kur, ásisiûbavus ne-vilties, netgi griûties ðëlsmui atlikëjaitarsi beatodairiðkai nërë á jo epicen-trà, o ið tikrøjø labai protingai su-valdë ir grubiai aðtrius pizzicato, irmelodines frazes, ir staigius dina-minius kontrastus, ir atidþiai sekëvidinio pulso vedlá. Manyèiau, kadD. Ðostakovièiaus muzika trio na-riams yra artima, jà perprasti galbûtpadëjo I. Armonaitës asistentûra irR. Armono aspirantûra MaskvosP. Èaikovskio konservatorijoje, gal-bût I. Armonienei giliai ástrigo Mstis-lavo Rostropovièiaus, ypatingoD. Ðostakovièiaus muzikos atlikëjo,meistriðkumo pamokos. Kad ir kaipbûtø, ðis Fortepijoninis trio e-moll –tai jø repertuaro akcentas (beje, per-nai kûriná jie specialiai atliko Vilniu-

je vieðëjusiai kompozitoriaus naðlei).Visiðkai kitokia gaida skambëjo

vienintelis koncerte lietuviðkas kûri-nys – Jurgio Juozapaièio „Mënulioðviesa“ dviem violonèelëms ir for-tepijonui, sukurtas Armonø trio uþ-sakymu (2004 metø autorinë versi-ja). Èia iðgirdau impresionistiðkà,„permatomà“ spalvà, natûralià mu-zikos tëkmæ, kurià jautriai perteikëEdvardas ir Rimantas Armonai irkuriai kaip visada patikimà pagrin-dà „klojo“ Irenos Armonienës for-tepijonas. Ið neiðsemiamo savo raið-kos arsenalo ðákart jie iðtraukë subtiløgarsà, prasmingà ðtrichø kalbà, suligpabaiga iðnykstantá flautando, tarsiiðgyvendami ðviesø bûties amþinybëssuvokimà.

Kiti kûriniai – Roberto Schuman-no „Fantastinës pjesës“, op. 73, vio-lonèelei ir fortepijonui bei Ottori-no Respighi Adagio con variazioni –leido dar ryðkiau atsiskleisti I. Ussmuzikavimui. Nors juose á pirmàplanà keliama violonèelë, ásiklausytiá svarbià ir sudëtingà fortepijonomedþiagà buvo ne maþiau ádomu irmalonu. Trimis R. Schumanno pje-sëmis pradëjæ koncertà, I. Uss ir Ed-vardas Armonas pradþiugino darniumotinos ir sûnaus duetu, áneðdamiaukðtos kultûros visuomenës poþy-miø – namø muzikavimo – tradici-jos atðvaitø. Tiesa, Edvardo garsas

skambëjo nevisiðkai uþtikrintai (galdël pirmo jaudulio?), bet tai atliki-mui pridëjo papildomà ir visiðkai tin-kamà subtilesnës interpretacijos at-spalvá. Savo ruoþtu O. Respighi Adagiosu variacijomis, kurias atliekant sû-nø pakeitë tëvas, Rimantas Armo-nas, violonèelës garsas ágavo itinsodriø spalvø, o su svarbia, turtin-gos faktûros, nors tik epizodiðkai ásolo pozicijas iðkylanèia fortepijo-no partija kartu jie atspindëjo irsavotiðkà ðeimos gyvenimo sanklo-dà – tarsi buvimo dviese emocijà, ra-mø kasdieniðkumà, melodiniø linijø,kaip pokalbio, plëtojimà, pagaliau –neiðblësusià romantikà.

Labai ðventiðkai ir nuoðirdþiaikoncertà uþbaigë Franzo Schuber-to Adagio A-dur smuikui, dviem vio-lonèelëms ir fortepijonui (tokiai su-dëèiai aranþavo Tadas Ðileika), jáatliko visi muzikai. Ðviesos ir þais-mingumo kupinas F. Schuberto kû-rinys, ðákart netgi „nesudrumstas“kompozitoriui bûdingomis skausmoir ilgesio gaidelëmis, teigë didelá op-timizmà, kurio atlikëjams ir taip ne-trûksta. Galëjome dar kartà pasi-dþiaugti stabiliais, atsakingais, visàsavo gyvenimà paðventusiais scenaimeistrais, tarp kuriø kaip nepakei-èiamas patikimumo garantas – o kar-tu ir visos plaèios muzikø ðeimos aðis –laiminga grojo Irena Armonienë.

PatikimojiPianistës Irenos Uss-Armonienës jubiliejinis vakaras

A. R A K A U S K O N U O T R A U K O S

Edvardas Armonas, Ingrida Armonaitë, Irena Uss-Armonienë,Rimantas Armonas

„Trio Enescu“


M u z i k a

Nekyla abejoniø, kad ið daugybësindividualybiø susidedantis orkest-ras sudaro bendruomenæ, kurioshierarchijos virðûnëje paprastai yradirigentas. O orkestro koncertmeis-teriui ðioje sudëtingoje sistemojetenka ypatingas vaidmuo. Pirmasissmuikininkas daro didelæ átakà ávai-riose orkestrinio gyvenimo srityse,jo atsakomybës ribos apima daugskirtingø muzikiniø ir organizaciniøuþduoèiø. Koncertmeisteriui reika-linga ir meninë kompetencija, ir ið-tobulinta grojimo technika, ir orga-nizatoriaus, lyderio gebëjimai. Jisatsako ne tik uþ savo, bet ir uþ visossmuikininkø grupës, o kartais ir visøstyginiø techniná lygá, rengia partijassu ðtrichuotës, pirðtuotës pasiûly-mais. Jis tampa dirigento asistentu,tarpininku. Daþnai keièiantis diri-gentams, ðiø dienø koncertmeiste-ris yra tam tikras pastovumo garan-tas, atspindintis viso orkestro veidàklausytojo akyse.

Apmàstant orkestro koncert-meisterio profesijos ypatybes, buvosubrandinta idëja Lietuvos muzikosir teatro akademijoje pirmà kartàsurengti orkestrinio grojimo meist-riðkumo kursus. Jiems vadovavo duáþymûs smuikininkai: buvæs Ham-burgo filharmonijos simfoninio or-kestro ir dabartinis „BayerischenRundfunk“ simfoninio orkestro kon-certmeisteris Antonas Barakhovskisbei kviestinis Londono, VienosORF, „Covent Garden“ operos,Hamburgo filharmonijos ir kitø or-kestrø koncertmeisteris Borisas Gar-litskis, daugelyje ðaliø laukiamas Pa-ryþiaus nacionalinës konservatorijosir „Folkwang“ menø universiteto(Esenas, Vokietija) smuiko specia-lybës profesorius. Sveèiai dirbo sustudentø orkestru, kurio koncert-meisteriais buvo paskirti BernardasPetrauskas, Ieva Daugirdaitë ir Mi-nadora Ðernaitë. Su abiem kursø va-dovais kalbasi smuikininkë, LMTAdocentë Rûta Lipinaitytë.

Kaip apibûdintumëte simfoninioorkestro koncertmeisterio paskirtá?Kokiomis asmeninëmis savybëmisturi pasiþymëti smuikininkas, kadgalëtø gerai atlikti ðá darbà?

Borisas Garlitskis: Nors koncert-meisterio profesija yra be galo sun-ki, ji teikia labai daug malonumo.Grodamas orkestre, pirmasis smui-kininkas turi galimybæ iðgyventi tokias

akimirkas, kuriø niekada neiðgyvenasolistas. Galbût koncertmeisteristiesiogiai ir nepriverèia klausytojøverkti, taèiau tos aukðtumos, kuriasbendromis jëgomis gali pasiekti 80-tiesmuzikantø kolektyvas, yra nepasiekia-mos jokiam solistui. Pirmasis smuiki-ninkas turi galimybæ pagroti puikiassolo iðtraukas, pavyzdþiui, ið Richar-do Strausso simfoninës poemos„Herojaus gyvenimas“ ar Johanne-so Brahmso Pirmosios simfonijostokiose salëse kaip „Carnegie Hall“,kur jis, kaip solistas, nepatektø. Kitavertus, tam tikra prasme koncert-meisterio darbas sunkesnis nei solis-to. Solistas turi galimybæ pasiruoðti,susikaupti. O koncertmeisteris,prieð sugrodamas sudëtingiausià so-lo iðtraukà ið R. Strausso simfoni-nës poemos „Taip kalbëjo Zaratust-ra“, kuri në kiek ne lengvesnë uþMaxo Brucho „Ðkotiðkà fantazijà“,prieð tai 20 minuèiø groja kartu suvisais, rûpinasi ávairiais kitais daly-kais, o paskui staiga turi „persijung-ti“ ir sugroti savo maþytá solo. Taididþiulis stresas.

Koncertmeisteris tam tikra pras-me yra muzikinis vertëjas tarp diri-gento ir orkestrantø. Dirigentoávaizdþiø kalbà jis turi sugebëti ið-versti á orkestro technikos kalbà. Di-rigentas gali sakyti, kad muzika tu-ri skambëti lyg prieð griaustiná irlietø, o koncertmeisteris turi paaið-kinti, kad reikia groti, pavyzdþiui,labiau ant grifo, maþiau vibruojant,virðutinëje stryko dalyje ir pan. Pir-masis smuikininkas turi rûpintis netik savo grojimu, bet ir tuo, kad jogrojimà suprastø visi kiti – ir sëdin-tieji uþ jo, ir kitø grupiø lyderiai.Koncertmeisteris dar turi bûti di-plomatu, ðvelninti konfliktines situ-acijas. Tai yra papildoma emocinëapkrova, sudëtingi psichologiniaiuþdaviniai.

Jei atliekant kûriná dirigentas irsolistas iðsiskiria, ar koncertmeis-teris privalo sekti solistà ir grotipagal klausà, ar vadovautis diri-gento ranka?

Antonas Barakhovskis: Be jokiøabejoniø, koncertmeisteris turi lik-ti su dirigentu. Tai pagrindinë tai-syklë. Koncertmeisteris gali „pagau-ti“ solistà, taèiau jis nëra tikras, kad„pagaus“ ir kiti orkestro nariai. Jeisu koncertmeisteriu gros 4 muzi-kantai, o kiti 76 liks su dirigentu –

bus katastrofa. Profesionalus diri-gentas greitai pastebës problemà irstengsis suvaldyti orkestrà pats. Ar-ba situacijà suvaldys solistas.

Ar atliekant solines partijas kon-certmeisteris turi teisæ á interpretacinælaisvæ? Kaip jis turëtø elgtis, jei soloepizoduose jo interpretacija prieðta-rauja dirigento interpretacijai?

B. G.: Koncertmeisterio ir diri-gento bendradarbiavimas nesiskirianuo kamerinës muzikos atlikimo,koncertmeisteris turi save laikyti ly-giateisiu ansamblio nariu. Neradusbendro sprendimo, be abejo, tenkapaklusti dirigentui. Nors skambaparadoksaliai, jei koncertmeisterisnesijauèia lygiateisiu partneriu,jam yra sunkiau suprasti ir ávykdytidirigento valià. Jaustis lygiateisiukartais yra sudëtinga, ypaè kai prie-ðais stovi þymi, autoritetinga asme-nybë. Sunku bûna ir tada, kai sàly-gas diktuoja dirigentas, muzikàsuprantantis kur kas maþiau neikoncertmeisteris.

Ar þodis polifunkcionalumas tinkakoncertmeisterio profesijai apibû-dinti?

B. G.: Be polifunkcionalumo ðiprofesija neásivaizduojama. Reikiabûti ne tik koncertmeisteriu, bet irdirigentu, reikia labai gerai þinotipartitûrà. Ankstesniais laikais tai bu-vo maþiau svarbu, visi skaièiuodavotaktus, ir tiek. Ðiais laikais yra kitaip.Pinigø visur vis maþiau, kartu maþëjair repeticijø, pasirengimui daþnai ne-pakanka laiko, orkestro muzikantainesijauèia tvirtai. Todël koncertmeis-terio vaidmuo koncerto metu tam-pa vis svarbesnis ir atsakingesnis.

Ar norint sëkmingai sudalyvautiperklausoje orkestro muzikantovietai gauti pakanka gerai valdytiinstrumentà, bûti geru solistu?

B. G.: Kategoriðkai ne. Yra be ga-lo daug smuikininkø, kurie gebapuikiai atlikti Brahmso ar Mozartokoncertà, netgi puikiai pasirodytiperklausoje, taèiau vëliau jie nepra-eina bandomojo laikotarpio, nes vi-siðkai nemoka groti nei orkestre, neiansamblyje, nëra susipaþinæ su or-kestriniu repertuaru. Laimëti kon-kursà yra lengviau nei iðlikti. Smui-kininkai, kurie puikiai groja JeanoSibeliaus smuiko koncertà, mano,kad orkestrinës partijos yra lengves-

Pilkieji orkestro kardinolaiPokalbis su þymiais smuikininkais Antonu Barakhovskiu ir Borisu Garlitskiu

Anonsai

„Liepø“ choro liepos –gimtajam Vilniui

Ðiø metø pavasará Vilniuje, Þve-jø gatvëje, prie Neries, buvo paso-dinta net 50 naujø liepaièiø, ápras-minanèiø faktà, kad prieð 50 metøgimë mergaièiø choras „Liepaitës“.Metams bëgant ðis muzikinis ko-lektyvas iðaugo á „Liepaièiø“ cho-rinio dainavimo mokyklà. Prieð 25metus ið pirmøjø „Liepaièiø“ su-sikûrë moterø choras „Liepos“. Lap-krièio 26 d. 12 val. prie Þaliojo tilto

(Þvejø g., Vilnius), siekiant visa taiáamþinti, iðkilmingai ádëta atminimoplytelë.

Moterø choras ,,Liepos“ jau 25metus intensyviai koncertuoja ir ágy-vendina ádomias ir originalias kon-

certines programas. Ypatingiemssavo aktyvios kultûrinës ir ðvietëjið-kos veiklos metams „Liepos“ pa-skyrë jubiliejiniø koncertø ciklà„Supynë „Liepos“ þiedø vainikà“.Jau netrukus, gruodþio 5 d. 19 val. –„Liepø“ koncertas „Senoji Vil-niaus muzika“ Valdovø rûmuose.

Koncerto programoje skambësVladislovo ið Gelniovo, VaclovoÐamotulieèio, Jono Branto, Dio-medeso Cato, Kristupo Klabono,Þygimanto Liauksmino kûriniaichorui a cappella. Iðskirtinis vaka-ro kûrinys – Stanislawo Monius-zkos Miðios e-moll, kurias atliks be-

nës. Jos tiesiog kitokios, reikalaujakitokiø pasirengimo priemoniø.

A. B.: Labai svarbu valdyti instru-mentà, taèiau jei smuikininkas, gro-damas solo, galvoja vien apie save,ið darbo orkestre nieko nebus. Rei-këtø nepainioti atlikimo priemoniøgrojant tutti su koncertmeisteriogrojimu. Kaip lyderis, pirmasissmuikas turi vesti grupæ, groti so-lo, tad jo atlikimo specifika skiria-si. Kita vertus, grojant grupëje irkoncertmeisteriui nëra galimybësiðlieti visas savo emocijas, privalo-ma paklusti dirigento valiai, bûti sukolegomis.

Ar aukðtosios muzikos mokyklosskiria pakankamai dëmesio studen-tø parengimui dirbti orkestre?

A. B.: Neskiria visai! Að per savomokslus negavau jokio orkestrinioiðsilavinimo. Studentø orkestraidaþnai laikomi kaþkuo nereikalin-gu ir nereikðmingu. Toká poþiûrádaþniausiai lemia tai, kad trûkstaprofesionaliø, charizmatiðkø muzi-kø, ypaè dirigentø, kurie turëtø pa-kankamai kantrybës iðkentëti (daþ-niausiai repeticijø pradþioje)neðvarø, nesinchroniðkà grojimà, ge-bëtø sudominti studentus, skatintøjø norà bûti orkestro dalimi. Tai tu-rëtø bûti kantrus, suprantantis, to-lerantiðkas ir ádomus muzikas.

B. G.: Bandymø yra, taèiau siste-ma, kuri sudomintø ir leistø jaunammuzikantui pajausti malonumà gro-ti orkestre, kol kas nerasta. Soliniogrojimo studijos yra svarbesnës, josvertinamos atsakingiau. O juk geriorkestrai neatsiranda savaime, or-kestro kokybë priklauso tik nuo ko-lektyvo muzikantø entuziazmo irprofesionalumo.

Kaip ávertintumëte savaitæ dirbo suLMTA studentø orkestru?

A. B.: Tikiuosi, kad mûsø darbassu orkestru buvo naudingas. Svar-bu, kad su studentais dirbtø ne tikjø dirigentas, bet bûtø kvieèiami irkiti. Kviestiniai muzikai atveþa nau-jø idëjø, dalijasi patirtimi, sveèiødarbas saugo orkestro muzikantusnuo rutinos, skatina atsakingiauruoðtis repeticijoms. Ypaè naudin-gas yra kviestiniø instrumentalistødarbas, jie gali pademonstruoti sa-vo instrumentu, kaip pasiekti nori-mà rezultatà, paaiðkinti, kaip atlik-ti konkreèias vietas, kaip spræstitechnines problemas.

B. G.: Dirbti buvo labai malonu,studentai buvo pasirengæ, motyvuo-ti. Darbas vyko be dirigento, tad jiebuvo priversti labiau klausytis vie-nas kito. Kartais grojimas be diri-gento atveria kitas galimybes, or-kestro muzikantai priversti ádëtidaugiau pastangø grojimo sinchro-niðkumui pasiekti. Padidëja kiekvie-no aktyvumas, kartais net muzikuo-jama átaigiau, muzikinë iniciatyvayra ryðkesnë, nes orkestro muzikan-tai ne pildo kaþkieno kito valià, oreiðkia savo idëjas. Grojimas be di-rigento yra techniðkai sunkesnis, to-dël mane maloniai nustebino Aka-demijos orkestras, be dirigentosugebëjæs sugroti visà DmitrijausÐostakovièiaus kûrinio dalá tik pra-sidëjus pirmajai repeticijai.

Ðis straipsnis yra kultûrinës plëtrosprojekto „Atlikëjo polifunkcionalu-mas muzikiniuose, kultûriniuose irsocialiniuose procesuose“, finansuo-jamo Lietuvos mokslo tarybos (sutar-ties nr. MIP-095/2013), dalis.

Antonas Barakhovskis su studentais

veik prieð 50 metø jas dainavusiostuometinës „Liepaitës“.

Kartu su styginiø kvartetu ,,ArtVio“ – Ingrida Rupaitë-Petrikienë(smuikas), Kristijonas Venslovas(smuikas), Tomas Petrikis (altas),Povilas Jacunskas (violonèelë) –koncerte grieð Arûnas Kuèinskas(kontrabosas), pasirodys Vilniauschorinio dainavimo mokyklos „Lie-paitës“ jauniø choras. Specialiaikoncertui ,,Senoji Vilniaus muzika“choras subûrë apie 90 buvusiø iresamø choro nariø.

RENGËJØ INF.

L. B

RÛ

ZG

OS N

UO

TR.

A U T O R Ë S N U O T R .


M u z i k a , K i n a s

Dalia Sverdiolienë

Filmo antraðtë kiek trikdo, nesprasideda þodeliu nëra, besiribojan-èiu su nebûtimi. Nëra laiko geru-mui? Pavadinimui ásriegtas seman-tinis paradoksas raitosi it vijoklis, oásiþiûrëjus lyg toteminis þaltys pra-ðliauþia Monikos sukurtu Þebriûnøðeimos fotokoliaþu: ið nuleistø akiøgelmës, per rankos linká link greti-mo atvaizdo, per Ûlos nuogà baltàrankà dramatiðkai juodame fone,aplenkdamas saugiai apgaubtà apo-loniðkà altà, slysteli sidabrine stry-ko strële ir akiø þvilgsniu tuoj ðau-na á virðø; atremtas stabtelëjusios irsustingusios vaðkinës Damos (One-gino Tatjanos?) þvilgsnio, lengvurankos paliepimu ákrenta á netikëtàir graudþiai komiðkà puotos scenàlietuviðkoj paeþerëj, akimirksniu ið-sklaidþiusià mistifikacijos rimtá: pa-kibusio butaforiniame „Velnio nuo-takos“ Dangaus soste, bejëgiðkaiástrigusio nesvarumo bûklëje Þeb-riûno rankø – sparnø mostas...Aukðèiau tik dangus.

„Man labai svarbu, kas tu buvai,ið kur tu kilæs, kà tu veikei, kà gar-binai. Ir visiems turbût svarbu sa-vos ðaknys, ne vien tëvø, bet ir tau-tos. Pasàmonëje tie archetipai. Mesturime tûkstanèiø metø archetipødalelytes savyje – moralës, màsty-mo... Ásivaizduoji, koks sandëlis yraþmogus! Menininkams tai yra tur-tas. Kai kurie tà savo sandëlá suge-ba praverti. Tuo ir skiriasi, man at-rodo, menininkai nuo nemenininkøarba prijauèianèiø“, – Arûno Þeb-riûno mintis uþraðë Rûta Oginskai-të. Aktorë Eglë Gabrënaitë: „Pa-klausiau savo studentø: kas jums yrabaisiausia? Jie atsakë: melas, kuriopilna visur. Vyras ar moteris, drau-gas ar draugë... Jau nebër tarp mû-sø Ðablevièiaus, Verbos. Tai, kà daroJanèoras, labai svarbu ir vertinga – dëlto, kad jis nemeluoja, rodo, kaip yra.Neseniai pasiþiûrëjau „Graþuolæ“ –ðis filmas visai ne apie vaikus, o apiesuaugusius! Þebriûnas jame neme-lavo, iðkeldamas tyrumà ir sàþinæ.Ir Janèoro filmo herojai atvirai kal-bëjo, nemelavo. Visi keturi – orûsir iðmintingi, verti didþiulës pagar-bos. Puikiai suprantu ðià ðeimà, nesir pati esu „katë, kuri vaikðto vie-na“. Su Arûnu Þebriûnu ne kartà

dino? „Niekas... Kaukaitës verkti ne-galima, – atsakë ji. – Labai vertinuGiedræ, jos talentas ávairialypis ir,nepaisant pabaigtos dainininkëskarjeros, skleidþiasi toliau ir visnaujai. Jos paraðytos recenzijos,esë, eilës – kone literatûros ðedev-rai. Filme nebuvo atkurtas jos, kaipdainininkës, paveikslas, matyt, netu-rëta tokio tikslo. Susimàstymo epi-zode prie lango Giedrë susigraudi-na, taèiau nepraranda savistabos.Argi gali bûti kitaip? Ji – artistë, nuooperos iki þemaitiðkos dainos. Þeb-riûnas atskleidþiamas labai ryðkiai,jis pasako gilumines, reikðmingasmintis, gerai nufilmuotas. Ûlos kal-bëjimas nëra toks reikðmingas kaipgrieþimas altu, taèiau bûtent ji pa-vadino savo ðeimà keturiais stulpais –tai yra filmo esencija. Gal vertëjo la-biau atskleisti Ûlos ryðá su muzika.Monika – gili menininkë, bet tai ga-liu tik numanyti: jos paveikslai ma-ne pribloðkë. Nedaug parodyta josdarbø, betgi kûryba byloja daugiau-siai. Þebriûnai nebijo savæs parodytiir neidealizuoja savo gyvenimo. To-kiø asmenybiø ðeima, iðaugusi iðvieno kamieno, turëjo iðsidalinti áatskiras ðakas. Gera pavadinimomintis, ji apibendrina artisto gyve-nimà – reikia tik jà suvokti.“

Paklausta, ar gali dviejø meninin-kø ðeima iðsitekti po vienu stogu,profesorë Silvija Sondeckienë atsa-kë: „Sakyèiau, èia retorinis ir neat-sakomas klausimas, nes maèiau gy-venime laimingø ir nelaimingømenininkø ðeimø. Vieni linkæ pa-klusti, kiti valdyti. Kaip galima juosásprausti á vienà taisyklæ? Þebriûnai,dvi asmenybës – nepaprastai talen-tinga dainininkë ir kino reþisierius.Kokios tragiðkos medþiagos filmuiJanèoras surado! Kino studijos grio-vimas, Þebriûno paskutinis gyveni-mo laikotarpis ir jo apmàstymai –pagautos labai brangios atvirumoakimirkos. Kuriant pomirtinius fil-mus þmogus jau nieko nebegali pa-sakyti. Brangiausi yra paties herojausþodþiai. Pavadinèiau visø reþisieriønelaime, kad jie kuria filmus apie ki-tus, o patys labai retai parodomi.Apie patá Þebriûnà maþai tëra fil-muotos medþiagos. Talentinga, tiekdaug mûsø muzikai davusi Giedrë.Aiðku, ji turëjo eiti savo keliu. Vis-kas Dievo rankose. Koká likimà jis

mums skiria, toká turime priimti.“„Jûsø sûnûs, kaip ir Þebriûnø

dukros, paliko tëvø namus ir kuriasavo gyvenimus uþsienyje. Ko stin-ga menininkams Lietuvoje?“ – klau-siu profesorës. „Vëlgi, nelygu kokiotai „skrydþio“ menininkai. DabarLietuvoje ði sàvoka labai sujaukta.Patys ryðkiausieji daþnai lieka nepa-stebëti, be to, Lietuvos kultûrinë erd-vë ið tiesø yra labai maþa. Á rimtøjømenø þanrus þiûrima atsainiai –Lietuvà uþvaldë labai þemo lygio va-dinamieji „projektai“. Jie siurbiakultûrai skiriamus pinigus, o tikrammenui nebelieka. Daug kas Lietu-voje srûva pro pirðtus. Mûsø vaikaimokësi uþsienyje pas gerus pedago-gus, ten jie gali koncertuoti ir uþsi-dirbti. Taèiau ne Sondeckio pavar-dë padëjo mûsø vyresniajam sûnuiPauliui patekti á Zalcburgo Mozar-teumo orkestrà, kur ðimtai preten-dentø. Lygiai taip pat ne tëvo pa-vardë suteikë jaunesniajam,Vytautui, koncertmeisterio pava-duotojo vietà Ðiaurës Vokietijos ra-dijo orkestre Hamburge. Jie savo jë-gomis uþsitarnavo tai, kà dabar turi.Taip buvo auklëjami“, – kalbëjoprofesorë.

O dirigentas profesorius SauliusSondeckis norëtø á ðá filmà paþvelgtiasmeniðkai, kaip þmogus, kaip mu-zikantas, kuris puikiai paþásta Þeb-riûnø ðeimà. „Matydamas Arûnà irGiedræ, mintimis sugráþtu ir á savojaunystæ. Su Arûnu mes paþástamidar nuo studijø laikø. Jis buvo ma-no didþiausias prieðininkas, þaidëDailës instituto krepðinio komando-je, o að – uþ konservatorijà. Mes abubuvome centro pozicijoje ir vienaskità stumdëme alkûnëmis. Kartu va-þiavome á varþybas Maskvoje – iðDailës instituto ir Konservatorijosbuvo sudaryta Lietuvos rinktinë. Se-kiau Arûno kûrybiná kelià ir visa-dos dþiaugdavausi jo pasiekimais.Jo vaga mûsø kine labai gili. Gied-rë – didþiulis talentas. Að jà, tuometdar studentæ, pastebëjau ir pakvie-èiau pirmajam koncertui su orkest-ru. Kai ji dalyvavo solistø atrankojeá tarptautiná konkursà Sofijoje, bu-vau þiuri narys, pakviestas á Mask-và. Ten ji ið karto buvo iðrinkta, mannë nereikëjo kovoti. Tàsyk GiedrëSofijoje laimëjo aukso medalá, okiek vëliau – Grand Prix M. Glin-

Keletas minèiø ið gerumo antologijosAloyzo Janèoro dokumentinis filmas „Nëra laiko gerumui“ apie Þebriûnø ðeimà

susitikome kine. Mûsø pokalbiuo-se niekada nebuvo melo. Gyventi bemelo kainuoja labai brangiai – pri-siminiau ir savo tëvo kadaise iðtar-tus þodþius: „Vaikeli, tu dar neþinai,kaip sunku gyventi nemeluojant.“Ðità tiesà pamaèiau Aloyzo Janèo-ro filme.“

Kino reþisierius Gytis Lukðas pri-sipaþino, kad nuogàstavo iðvysiàs di-tirambus garsiai menininkø ðeimai.Po filmo perþiûros jis sakë: „Ðis fil-mas turi þmogiðkà dialektikà, ji vei-kia labiau nei tik pasakojimas apiegarsios menininkø ðeimos gyveni-mà, daro filmà prasmingà. Filmoherojai màsto apie tai, kas þmogausgyvenime svarbiausia – kûryba, pa-ðaukimas ar ðeimos vertybës? Þeb-riûnas silpstant jëgoms teigia, jogsvarbiausia yra ðeimos ryðiai irsantarvë. Jø gyvenimas nebuvo ide-alus – në vienos ðeimos gyvenimastoks nëra. Filme apmàstomi ir klyst-keliai. Visi ðeimos nariai atskleidþia,kà jie suprato gyvendami, ir pripa-þásta, kad nukentëjo jø, „keturiøstulpø“, ryðys. Mano pirmieji þings-niai susijæ su Þebriûnu – dalyvavaustatant „Graþuolæ“. Turëjau galimy-bæ stebëti jo kûrybà ir ið dalies joðeimos gyvenimà. Filme pamaèiauþmogiðkà, ne visai optimistiðkà is-torijà. Jos turinys man tapo staig-mena: Janèoras filmà sudëliojo iððeimos nariø kalbëjimø, tylëjimø,reakcijø, prisiminimø – tai vertin-ga. Mes svajojame apie gyvenimàvienaip, o jis pakoreguoja mûsø ási-tikinimus. Tada galvoji – po para-liais, juk tikëjausi visai kitaip.“

Muzikologës Jûratës Vyliûtës pa-klausiau: kas ðiame filme jus sugrau-

kos konkurse. Mano karjeros pra-dþioje kartu iðleidom ir vinilinæplokðtelæ. Janèoro filme Giedrei te-ko didelis emocinis krûvis. Jos dai-nuojanèios parodytos tik maþos at-karpëlës, taèiau ir èia matyti, kokiaji jautri dainininkë, ypaè gerai su-gebëjusi dainuoti ðiuolaikinæ muzi-kà, kaip Felikso Bajoro „Auki auki,þalias berþas“ – kokia átaigi, kokiaiðraiðkinga Giedrë! Mes Lietuvojeneþinome, kas yra Ûla. Ji grieþë or-kestre „Cremerata Baltica“, në ne-þinau kiek deðimèiø koncertø kaipsolistë pagrojo Mozarto koncertinæsimfonijà smuikui ir altui, kartu suGidonu Kremeriu. Supraskite tei-singai: jeigu nebûsi lygiavertis, taiatsistojæs ðalia Kremerio atrodysikaip klounas. O ji garbingiausiai at-laikë ðità konkurencijà, jie grojokaip du dideli menininkai. Beje, pa-tá pirmà savo koncertà su Lietuvoskameriniu orkestru atliko ne tikGiedrë, bet po daugelio metø irÛla. Dabar ji yra Turino simfoninioorkestro altø grupës koncertmeis-terë. Monikà maþiau paþástu, bet jospaveikslai filmui suteikë paslap-ties“, – prisiminimais dalijosi Sau-lius Sondeckis. Ir pridûrë:

„Filmo autorius Aloyzas Janèo-ras iðsikëlë didþiulæ polifoninæ uþ-duotá – iðspræsti tokiø skirtingø ta-lentø sàveikà viename filme. Taibeveik neámanoma. Jis ir pats turimenininko ðirdá, jauèia aðtrius kam-pus, sielos virpëjimus. Jis juos pa-gauna, uþfiksuoja per detales, permetaforas. Tai gali bûti langas,þingsniai ar ëjimas per sniegà, sim-boliðkas ir þiaurus kino studijosgriovimo epizodas. Jis estetas, jamsvarbu graþus kadras ir pati gamtakartu su þmogumi.“

Pamaèiusi filmà pirmàkart, Gied-rë Kaukaitë klustelëjo: „Ar èia do-kumentinis, ar meninis filmas?“ Þi-noma, dokumentinis – specialistainepaliko vilèiø. Ið nesukurto, neme-ninio siuþeto, lietuviðko kino skevel-drø, aðtriai nuduþusiø ilgesio ðukiø,ið skausmo gumulu uþgniauþto bal-so kilo balto marmuro kolonos.

Aloyzo Janèoro dokumentinio fil-mo „Nëra laiko gerumui“ apie Þebriû-nø ðeimà premjera ávyko Vytauto Ka-siulio dailës muziejuje 2014 m.lapkrièio 12 d.

Anonsai

„Alma mater musicalis“su Faustu Latënu

Gruodþio 1 d. 18 val. Vilniausuniversiteto ðv. Jonø baþnyèioje –„Alma mater musicalis“ ciklo kon-certas, skirtas 2013 m. Lietuvos na-cionalinës kultûros ir meno premi-jos laureato, kompozitoriaus FaustoLatëno kûrybai.

F. Latënas kompozicijà studijavoLietuvos valstybinëje konservatorijo-je (dabar LMTA) pas Eduardà Balsá.Teatrà prisijaukino studijø metais,pradëjæs akompanuoti bûsimiems ak-toriams. Kompozitoriaus debiutasdramos teatre ávyko 1976 m. Irenos

Buèienës spektaklyje „Piteris Penas“.„Teatrui esu seniai pardavæs dûðià, –viename interviu yra prisipaþinæsF. Latënas. – Teatras man visuometatrodë kaip gaivinantis skersvëjis ma-

no akademinëje kûryboje. Tarsi sale-lë, kurioje leistina realizuoti radika-liausias, banaliausias ir ðmaikðèiausiasmintis, nes á teatro muzikà visuometbûdavo þvelgiama atlaidþiau.“

Lietuvos nacionalinë kultûros irmeno premija kompozitoriui átek-ta „uþ Lietuvos teatro skambesá, uþmuzikà, kaip visavertæ teatriniovyksmo dalyvæ“. Jis yra sukûræs mu-zikà daugiau kaip 300 spektakliø,40 dokumentiniø bei vaidybiniø fil-mø, TV pastatymø. F. Latënas –produktyviausias ðiuolaikinio teat-ro kompozitorius, taèiau jo kûrybi-nëje biografijoje – ir kûriniai orkest-rui, kameriniams ansambliams, soloinstrumentams, vokalui, chorui, kt.Ir koncertinëje kamerinëje F. Latë-no muzikoje yra nemaþai teatriðku-mo, jo kûriniai primena nedideliusmuzikinius spektaklius. „Muzikinëstemos gimsta stebint gyvenimà. Ma-

no sàmonëje pirmiausia turi susida-ryti vaizdiniai, o tik tada atsirandajuos áprasminanti muzika“, – sakëFaustas Latënas. Kompozitoriusgarsina Lietuvos vardà uþ jos ribø:jis yra tarptautinës K. Stanislavskiopremijos laureatas.

Kûrybos vakare F. Latëno kûri-nius atlieka styginiø kvartetas „ArtVio“: Ingrida Rupaitë-Petrikienë(I smuikas), Kristijonas Venslovas(II smuikas), Tomas Petrikis (altas),Povilas Jacunskas (violonèelë),smuikininkë Rûta Lipinaitytë, pia-nistë Indrë Baikðtytë. Koncerto ve-dëja – muzikologë Laimutë Ligei-kaitë.

RENGËJØ INF.

D.

MA

TV

EJE

VO

NU

OTR

.


T e a t r a s

Kristina Steiblytë

Kaune vykusios peripetijos – sa-vivaldybës ir teatralø nesutarimai,Kauno pantomimos teatro ir ðokioteatro „Aura“ sujungimas – atrodëkaip iðties didelë nelaimë ir panto-mimos teatrui, ir „Aurai“. Kai jau lygir buvo galima gráþti á vëþes, griebtisdarbo ir pamirðti savivaldybës pokð-tus, iðsilakstë pagrindiniai „Auros“ðokëjai (kas á uþsiená, kas dirbti sa-varankiðkai) ir teko performuotitrupæ. Kaip teatras susitvarkë su ðiabëda, buvo galima pamatyti jo ren-giamame festivalyje „Aura ’24“ Kau-ne. O visai neseniai tokia proga su-teikta ir vilnieèiams: lapkrièio 18 d.„Menø spaustuvëje“ „Aura“ parodënaujausià savo spektaklá „Curriculavitarum-CVs-Gyvenimo apraðymai“.

Spektaklio choreografas ið Vokie-tijos Paulas Hessas pirmasis sukûrëspektaklá su naujai surinkta tarptau-tine trupe. Spektaklio metu buvonesunku pajusti, kad choreografas

suteikë ðokëjams laisvæ improvizuo-ti ir þaisti savo sukonstruotose ribo-se: þaismingi, linksmi, vaidinantysðokëjai scenoje ne tik stengësi at-likti jiems suformuluotas uþduotis,bet ir bendravo. Netgi ðokdami tiks-lumo, sinchroniðkumo reikalaujan-èias kombinacijas. Ði nauja trupë pa-sirodë labai jaunatviðka ir dar kiek

vaikiðka: þaidþianti, lengvai flirtuo-janti, kad paþintø vieni kitus, prisi-jaukintø þiûrovus ir pradëtø ðoktikartu.

Spektaklio pavadinime taip patyra þaismës. „Gyvenimo apraðymai“pirmiausia susisieja su darbo paieð-komis. To spektaklyje neabejotinaibuvo, taèiau ðokta visø pirma apie

ðokanèiøjø, juos stebinèiøjø ir kitø,tà vakarà á „Menø spaustuvæ“ neat-ëjusiøjø gyvenimus. Kaip suraðytakiek chaotiðkame spektaklio apra-ðyme, spektaklis yra apie visoká gy-venimà ir apie viskà, ko jame bûna.Tad èia atsiranda vietos ir darbo pa-ieðkoms, ir meilei, ir sportui, ir ne-tektims, ir vienatvei. Spektaklyjemasinës scenos mainosi su solo pa-sirodymais, duetais. Ðoká keièia dra-mos teatrui artimesni epizodai: èiavietos yra ne vienam iðraiðkos bû-dui, pagardintam (þinoma, graþia,lengva ir kt.) muzika.

Þaismingà atmosferà sustiprinoir kostiumai (Aistë Julita Pauliuke-vièiûtë, Greta Ûbaitë) bei scenogra-fija. Kiek senstelëjæ rûbai primenavaikø þaidimus, kai persirengiamatëvø drabuþiais, o kartoninës dëþës(naudojamos scenografijoje, norsne kà maþiau kûrybingai gali bûtipanaudotos ir þaidþianèiø vaikø)gali tapti bet kuo: siena, namais, sta-lu. Toks þaismingas, linksmas (tad

Apie gyvenimo linksmumà„Auros“ ðokio spektaklis „Gyvenimo apraðymai“

Milda Brukðtutë

Jau vien tai, kad Jonas Juraðasantrà kartà Kaune ëmësi savo, kaiplietuviø teatro reþisieriaus, biogra-fijai lemtingos Juozo Gruðo dramos„Barbora Radvilaitë“, atrodo, yrasavaime svarbu ir itin iðkalbinga.1972 m. Kauno valstybiniame dra-mos teatre pastatyta „Barbora Rad-vilaitë“ daugybæ metø buvo pasku-tinis reþisieriaus darbas ðiameteatre. Daþniausiai tokie kûrëjø su-gráþimai prie jø paèiø seniai ágyven-dintos medþiagos bûna gana palan-kûs ávairioms su ankstesne jøkûrybos refleksija, o gal ir biografi-niais faktais susijusioms interpreta-cijoms bei menininko, meno prigim-ties plaèiàja prasme analizëms.Juraðas nëra iðimtis. Planas ne darkartà pastatyti Gruðo dramà, o kal-bëti apie serganèià aktoræ, svajojan-èià vël suvaidinti Barborà, bylote by-lojo apie reþisieriaus pasiryþimà nertiá metateatro gelmes. Taèiau ið kar-to derëtø pasakyti, kad tai neávyko.Teatras neprabilo apie teatrà. Vei-kiausiai todël, kad neprabilo jis irapie legendinæ Rûtos StaliliûnaitësBarborà ar paèià aktoræ.

Gruðo dramà adaptavusi AuðraMarija Sluckaitë savo mintá kalbëtiapie serganèià aktoræ ágyvendinovos keliais ðtrichais. Mirðtanti ligo-në (Eglë Mikulionytë) pradþioje uþ-simena apie buvusius savo vaidme-nis ir norà vël tapti Barbora, o toliaujau seka toji pati Gruðo drama sudar pora trumpuèiø gráþimø á nau-jà, ðiandienos realybæ. Nuo èia (taiginuo pat pradþiø) ir prasideda ávai-riausi neatitikimai, nesusipratimai,kuriuos sunku uþkrauti net ir mirð-tanèio þmogaus iliuzijoms. Barbo-

ra gali bûti ne su ligoninës marðki-niais, o su karaliðka suknia, betplaukai jai neatauga, kaip negráþtair jaunystë. O kiti veikëjai to nepa-stebi ir kalba apie jos groþá. Tai ypaèkliudo vystytis Barboros ir Þygi-manto Augusto (Dainius Svobonas)meilës linijai. Jie atrodo pernelygnutolæ vienas nuo kito, atskirti kaþ-kokios nematomos (laiko?) sienos.Be to, kaipgi po daugybës metø ak-torë galëtø visas scenas prisimintivienodai ryðkiai, kà jau kalbëti apietas, kuriose jos ið viso nebuvo... Sun-ku (o ir nesinori) patikëti ir tuo, kadaktorës atmintyje galëtø bûti likæsvien toks sausas spektaklis, iðvalytasnuo uþkulisiø, þiûrovø dëmesio arreþisieriaus, patikëjusio jai ðá vaid-mená, komentarø per repeticijas.

Reþisierius nesistengia uþglaistytidramaturgijos problemø. Tiesiogstato spektaklá pagal senoviná ro-mantinio teatro modelá. Taip tosproblemos tik dar pagilëja, nes Ak-torei-Barborai kartkartëmis gráþusá ligoninës realybæ vietoje nevaidy-bos pasiûloma tik dar daugiau pa-toso. Gal serganti Barbora taip patieðko prieglobsèio ásikûnydama á ki-tà, ðiuo atveju aktorës, vaidmená irtaip egzaltuotas ðventumas galiau-siai ástengia pranokti net pats save?Bet panaðu, kad bandant atrasti ðiopastatymo logikà paaiðkinantá rak-tà painiava tik stiprëja, todël verèiaujau palikti ramybëje spektaklio siu-þetà ir uþmesti aká á nuo scenossklindanèià nuotaikà, atmosferà,energijà.

Labiausiai á akis krenta Mindau-go Navako kurta scenografija. Jiprimena ne tik ðachmatø lentà, betir pokyliø salæ, mozaikà, apskritailinksmybes. Svarbiausia ne tai, kad

ji yra þaismingai spalvota, o kad gy-vena atskirà savo gyvenimà, net ðo-ka! Margi kilimai ant pasvirusiøgrindø vienas po kito vyniojami, betpo jais laukia kiti. O galinë siena,taip pat jais apkarstyta, tai nusilei-dþia, tai pakyla, net sukasi vedamanepaaiðkinamo savo paèios links-mumo, o kartais, matyt, ir nuobo-dulio. Linksminasi èia ir EgidijusStancikas, atlikdamas arkivyskupoDzierzkovskio vaidmená ir á kiekvie-nà sakiná áterpdamas po riebø ko-miðkà kriuktelëjimà. Galiausiai netir pati Barbora vaikðtinëja scenojekaip namuose, èia ji, kad ir kas vyk-tø, jauèiasi gana jaukiai ar netgivaldingai: juk atëjo ne kankintis, osavo mëgstamo vaidmens vaidinti.Galbût ir tie neskoningi, aká rëþian-tys kostiumai (kostiumø dailininkë –Jolanta Vazalinskienë) taip pat ban-do pabrëþti ne Barboros Radvilai-tës istorijà, o teatro malonumà. Juk

ir spektaklio pavadinime likæs vienBarboros vardas skatina atsisakytiistoriniø nuorodø ir daugiau dëme-sio skirti ið anksèiau paþástamai,þmogiðkai, savai ðios asmenybëspusei.

Po kurio laiko nuotaika pradedakeistis. Margø kilimø, pasirodo, nebegalybë, ir pabaigoje scena liekatuðèia. Be to, jau kuris laikas prieðtai grësmingai ðmëþavo daugybë ka-banèiø kraujo raudonumo laðeliniø.Mirðta ne tik aktorë, bet ir Barbo-ra. Deja, net savo dvigubai ðventamirtimi nepakuþdëdama, kodël jibuvo prikelta. Panaðu, kad Barbo-ra ir ðiame, kaip ir pirmajame, pa-statyme traktuojama kaip pasiauko-jimo legenda (taip sprendþiu iðminëtos ðventumo linijos, iðryðkina-mos spektaklio pabaigoje), taèiau josauka ðá kartà atrodo beprasmë. Mei-læ tëvynei pakeitusi meilë teatruipernelyg abstrakti, daþnai nuklys-

tanti vien á save teatre. Anais laikaisdël cenzûros tekdavo sakyti ne „Lie-tuva“, o „tëvynë“, ðá kartà, matyt, su-veikë dar stipresnis vidinis cenzo-rius, tad Aktorës-Barboros meilësobjekto vardas apskritai nutylimas,teliko ji pati, toks nieko nebereið-kiantis, nes á niekà nenukreiptas,simbolis.

Jonas Juraðas ëmësi lemtingo sa-vo kûrybinei biografijai kûrinio, ta-èiau já pastatë neatviraudamas, ne-paisydamas konteksto, kurio didþiàjadalimi pats ir yra. Taip, praeitiesðmëklos per Aktorës linijà buvo ið-keltos á pirmà planà, bet kalbëtijoms nebuvo leista. Gal toks ir yraðio reþisieriaus realybës ðokis? At-sargus, nebylus, uþdaras. Nukreip-tas ne á konkreèias temas, iðgyveni-mus ar tegu banaliø, bet vis dëltosau svarbiø tiesø iðreiðkimà, o tik ávienà nuo bet kokio fono iðvalytàþodá „legenda“.

Legendos simbolisJono Juraðo reþisuota „Barbora“ Vilniuje

kartais ir kiek vaikiðkas) spektaklislabai skiriasi nuo daugumos anks-tesniø, ypaè Birutës Letukaitës kur-tø „Auros“ spektakliø, kuriuose bû-davo nemaþai tamsos, átampos arbent rimtumo. Kiek ðviesesnë buvo„Jûra“, nors ir jos pabaigoje leidosivisà jûros þaismà uþklojantis juodascelofanas. „Melancholijos dëþutës“scenografija suteikë spektakliui þais-mës ir ðviesos, nors nostalgijos ir liû-desio jame nestigo. „Gyvenimo apra-ðymai“ dera prie tokios ðviesëjanèioslinijos, papildo jà ir iðpleèia „Aurai“ne visai bûdingu nerimtumu.

„Auros“ gerbëjams spektaklis ga-li pasirodyti per lengvas, ðokio ger-bëjams spektaklyje gali pritrûkti ðo-kio. Taèiau „Gyvenimo apraðymus“þiûrint tiesiog kaip spektaklá, kuria-me dominuojanti iðraiðkos priemo-në yra ir ðokis, galima smagiai pra-leisti valandà teatre, stebint, kaipbando susiðokti nauja „Auros“ tru-pë, ir spëliojant, kokia estetinekryptimi teatras pasuks vëliau.

„Gyvenimo apraðymai“ N U O T R A U K A I Ð „A U R O S “ A R C H Y V O

D . S T A N K E V I È I A U S N U O T R .Saulius Èiuèelis, Inga Mikutavièiûtë, Eglë Mikulionytë spektaklyje „Barbora“


D a i l ë

Tai primena ir parodoje dalyvau-janti „Mona Liza“ – þinoma, ne ji pa-ti, o jos fotografija, atsispindinti van-dens pavirðiuje ir suprojektuota antsienos. Keliasluoksnis atspindëjimasnesumaþina jos buvimo efekto – ji èia,ðita genijaus didybës ðmëkla, savo áky-riu ðmëkðèiojimu trukdanti suprasti,kuo ji ypatinga, kad taip neuþmirðta-ma, taip gundo, tokia geniali. Jaiamþinybæ garantuoja akivaizdus ta-pybos sluoksnis, kurio nesunaikinanet milijardai fotografijø.

O fotografijai nereikia simboliø.Tikrø daiktø ir þmoniø fotografijosjau savaime liûdnai liudija: „jis mi-rë, jis mirs“ (Barthes) – tie kûnaitikrai buvo, bet ið dabarties yra ne-pasiekiami, ðie á natiurmortà sudë-ti vaisiai dabar jau yra suvalgyti ar-ba supuvæ. Jie atstovauja visiemstrumpalaikiams bûties atsitiktinu-mams, kuriuos sugauna ir uþbalza-muoja fotografija: jie „kadaise musbuvo aptempæ kaip oda ir bûtenttaip dabar savybës vis dar laikosi ási-kibusios mûsø, – raðo Kracaueris, –Mes esame ádëti á niekà ir fotogra-fija surenka fragmentus aplink nie-kà.“ Taigi fotografija yra tikroji mû-sø laikø vanitas iðraiðka ir laikmena.

Jos pagundai neámanoma atsi-spirti, nes fotografija yra neatsieja-ma nuo realybës – net tada, kai bûnasukonstruota. Fotografinis vaizdasdengia skiriantá atstumà, kuriame tvy-ranti neþinia uþkreèia filosofijà min-timis apie mirtá ir ðmëklas. Bet visatai galioja tik tol, kol vaizdas nejuda,t.y. egzistuoja kaip fotografija, o nekaip filmas. Realybë, fotografijos su-stingdyta praeityje, yra jau mirusi. At-gijusi kine, ji vël gyvena dabar: „ju-dëjimo negalima reprezentuoti, taivisada judëjimas“, – sako Metzas.

Ir Barthes’as, ir Bazinas, ir Kra-caueris sutinka, kad kine judanti fo-tografija panardina þiûrovà tarsi ápaèià gyvenimo tëkmæ ir vis bëgan-tis laikas neleidþia sustoti. Sustotiir reflektuoti. Apie tai susimàsèiauþiûrëdama á dviejø Valiaugø ir Lian-dzbergio atgaivintas fotografijas:natiurmorto centre, stiklinëje, suka-si kiauðinis, pamaþu nuo nematomovyno rausta kito natiurmorto duo-

na, kyðtelëjus pirðtà á vandená surai-buliuoja Monos Lizos veidas, dviemvyrams kvëpuojant skrajoja plunks-na, ant teniso stalo savaime uþsitai-so kamuoliukas, tarp gipsiniø pë-dos, vazos ir pleiðto figûrø á stiklinæbyra cukrus. Akivaizdu, kad tai – nefotografijos, o videofilmai. Bet daik-tai ir þmonës yra pabrëþtinai neju-dantys (vos galima áþiûrëti kvëpavi-mà). Jie pabrëþtinai fotografiðki. Irtik laikinumo, atsitiktinumo, laikosimboliai juda. Jei pritarsime Met-zui, tas judëjimas yra pats judëjimas,o ne jo reprezentacija, jis vyksta da-bar – stiklinë pribëga cukraus ir fil-mas (laikas) paleidþiamas ið naujo;visas vynas iðdaþomas ir filmas pa-leidþiamas ið naujo; kamuoliukassustoja ir filmas paleidþiamas iðnaujo; lauki kiekvieno plunksnospakilimo ir iðsiskleidimo; lauki, kolMonos Lizos ðypsena nusistovës irvël bus ta pati kaip anksèiau. Bet tainepaveikia aplinkiniø daiktø – jiekaip buvo, taip ir tebëra sustingæpraeityje. Net á plunksnà kvëpuo-jantys vyrai yra sustingæ praeityje.Kà tai reiðkia? Kà tai verèia jausti?

Nei reikðmë, nei jausmas nëravienalyèiai. Kadangi meno patirèiaivadovauja jausmas, pradësiu nuo jo.Ið pradþiø atrodo, kad atgyja pa-veikslas, ima plakti tapybos ðirdis.Taèiau filmas vis paleidþiamas iðnaujo ir ilgainiui supranti, kad taitëra tapybos gyvenimà uþfiksavæsfilmas, namø kino atraiþa, prike-lianti neaiðkø prisiminimà, kuris vëlnukrenta kaip ta plunksna, vos tikvyrai liaujasi kvëpavæ. Kitaip ta-riant, vaizdajuostëje realizuotas ju-dëjimas tarsi atlieka tapybai dirbti-ná kvëpavimà, bet jos neprikelia. Irtuomet nutinka keistas dalykas: ne-marioji tapyba nufilmuota mirðta,nors jos nenumarino fotografija. Ði-ta uþtamsinta galerijos erdvë yra joskripta, kurioje ji mus lanko kaip Jac-ques’o Derrida ðmëkla.

Bet tai – dar ne viskas. Yra ne-maþai pagreitintø filmø, kuriuosemums aprëpiamoje laiko atkarpojeparodomas augalø augimas ar ny-kimas. Britø menininkë Sam Taylor-Wood ðitaip nufilmavo „Natiurmor-

tà“ (2001 m.), kuriame akyse pelija,traukiasi, pûva, bliûkðta vaisiai. Pertris minutes ið sultingo natiurmortolieka tik þalsvai juoda masë, raðiklisir indas. Ir ðis natiurmortas nufilmuo-tas taip, kad atrodytø lyg fotografija,bet ir èia kai kas juda – aplink gen-danèius vaisius sukiojasi muselës, ku-rios pagreitintame filme atrodokaip þybsinèios juodos þvaigþdës.

Ðitaip sutrauktas, mûsø nekant-rumui pritaikytas laikas suvokëjàpaverèia tarsi Dievu, kuriam leistaið tolo stebëti gimimø ir mirèiø ratujudanèià gamtà, o jis pats iðlieka ne-palieèiamas ir nemirtingas. Toks lai-kinumo stebëjimas yra amþinybið-kai ramus ir nuteikia „filosofiðkai“ –panaðiai kaip nejudëjæ, bet uþuomi-nomis apie laikinumà kalbëjæ pra-eities paveikslai. Dviejø Valiaugø irLiandzbergio parodoje judantys ob-jektai veikia prieðingai. Jie sukau-pia dëmesá á trumpà laiko atkarpàir jà iðtæsia laukimu, kartu parody-dami, koks neaprëpiamai ilgas yrastatiðkø objektø – duonos, vyno irpaveikslø – laikas lyginant su ju-danèios gyvybës ir kino laiku. O su-vokëjas skatinamas susitapatintibûtent su judanèiais objektais ir ku-riam laikui praranda kasdienybëjedëvimà nemirtingumo iliuzijà (á josreikðmæ atkreipë dëmesá Mileriausknyga „Apokalipsë kine“).

Visa tai veikia kaip prieðnuodis

skaitmeniniø laikmenø pavojingaipakeistam laiko suvokimui. Ðis lai-kas, tiesa, atrodo optimistinis, nes,kaip svarsto britø teoretikas DavidasGreenas, dabar dematerializuota irkartu su kinu virtualioje erdvëje gyve-nanti fotografija atrodo „labiau esanti“.Tad iðeitø, kad tokiais vaizdais nuolat be-simaitinantis, kalbantis, atakuojamasþmogus plaukioja esamybëje, ið kuriospaðalinti bet kokie mirties ir laikinu-mo ðeðëliai, o kartu – ir suvokimas,kad viskas yra tuðtybiø tuðtybë... Kadtuðtybë niekur neiðnyko ir tik dar su-stiprëjo per laikmenas perimdama vi-sà mûsø laikà, primena ði paroda. Pa-liesta Mona Liza ne tik susiraukia iriðnyksta, bet ir primena, kad pats no-ras jà paliesti, pats jos siekimas perLuvre jà saugantá stiklà yra tikrø tik-riausias vanitas. Tarsi mikrofonai„Ugnies medþioklei su varovais“ su-statyti Liandzbergio veidai apie tairëkte rëkia, bet jø niekas neiðgirs,nes burnas uþkimðo senovinë juos-tø ryðkinimo indo detalë ir skaidriørëmelis. O jei bandysi uþsimerkti,tave pagaus visi dailës istorijos irpopkultûros simboliai, ðákart RokoValiaugos dëka ágijæ Milo Venerosir Peliuko Mikio pavidalus, ðie sim-boliai kaip juodosios skylës átraukiair praþudo ðviesos likuèius auginda-mi tamsà erdvëje.

Bet juk pradþioje sakiau, kad vis-kas daroma su lengva ironija – gal

klydau? Ne, neklydau. Visas tas pri-minimas apie bûties laikinumà irmirtá nëra tragiðkas, perspëjimaiapie tuðtybæ negriaudëja ið kunigosakyklos, nors duona ir vynas yratikras Kristaus kûnas ir kraujas. Kolapie visa tai màsèiau, vaikas vis ki-ðo pirðtus á vandená ir ðoko besivai-panèios Monos Lizos ritmu. O manuþ nugaros restauracijai naudoja-mos aukso plëvelës ðoko dar vie-nà – meilës – ðoká, prikeldamos irfilme „Amerikos groþybës“ vëjoðokdinamà maiðelá, ir aukse álydytàÐventàjà Dvasià, ir popkultûros, re-klamos bei holivudiniø pasakø ap-gaulingà spindesá – tos po stiklu pa-dëtos arba nufilmuotos plëvelës taippat neámanoma paliesti. Nuorodøèia gali bûti ir daugiau – auksas yratalpi metafora. Bet ðio vienintelioparodoje tikro (jei neskaièiuosimefiziniø laikmenø – ekranø, televizo-riaus, stalo, grindø ðepeèio) daiktokûniðka aistra primena ir nesunai-kinamà visø memento mori bei va-nitas vanitatis perspëjimø taikiná:„Vien tik auksas valdo mus.“ Taitaip pat amþina kaip mirtis.

Paroda vyksta iki gruodþio 5 d.

Galerija „Meno forma“

(Savanoriø pr. 166, Kaunas)

Dirba antradieniais–penktadieniais 12–18 val.,

ðeðtadieniais 12–16 val.

Dirbtinis kvëpavimasA T K E L T A I Ð 1 P S L .

Rita Mikuèionytë

Paulina Pukytë vël Vilniuje... irvël seka prieðkalëdines fëjø pasakas.Ðákart, manding, ji labai ámantriai irelegantiðkai sugretina anonimiðkasXX a. 7–8-ojo deðimtmeèiø fotogra-fijas ir senàsias (tikràsias?) funda-mentalaus absurdo bei draminësmistikos nestokojanèias Raudonke-purës, Alisos Stebuklø ðalyje ar TvinPykso istorijas.

Dvylika kûriniø (gal mënesiai?gal juodvarniai?), pasklidusiø eks-pozicinëje erdvëje, taip átikina, kadatrodo kaip kà tik atrasti iki ðiol

ðimtmeèius menanèiose mûro sie-nose tûnojæ vaizdiniai. „Mergai-tëms ir berniukams“ ypaè pritiko rû-sio patalpos ir net muziejaus paliktireliktai (pvz., prakartëlës avinëlistamsiame kampe). Tai iðties nepa-mainoma átaigaus siaubo anekdotoapie „Juodàjà rankà“ preliudija.

Man smalsu, ar rasiu priekabiø,kuriø taip daþnai kitø parodose ap-tinka kritiðkoji Pukytë. Galbût dëlto, kad ëjau itin draugiðkai ir senti-mentaliai nusiteikusi, nieko bloganeradau. Ar viskas aiðku, apie kà irkaip? Nëra jokiø abejoniø – autorëparengë trumpà, bet gana iðsamø

Vaikai rûsyjePaulinos Pukytës paroda „Mergaitës ir berniukai“ Marijos ir Jurgio Ðlapeliø name-muziejuje

parodos pristatymà, kurá lengvairandame ekspozicijø salëje ir inter-nete. Èia sudëti ir sumanymo rakti-niai þodþiai, ir atskirà pasakojimàkuriantys kûriniø pavadinimai, irdarbø techniniai parametrai, ir ðeðiosidëjinës nuostatos. Tiesiog pavyzdi-nis parodos apraðas (tiesa, vienoje in-ternetinëje versijoje suðokèiojo kûri-niø sàraðas)... Tad paprasèiausiaipaieðkosiu Pukytës suformuluotøuþuominø ir savo asmeninës patir-ties sankirtø.

Ið autorës sudarytos dvideðimtdviejø pagrindiniø þodþiø sekos ið-sigriebiu tris „raktus“ – tai „netik-

rumas“, „átarimas“ ir „paðaipa“.Kodël? Na, pirmiausia þiûrëdamasudvejintø senø skaidriø projekci-jas bandau ásivaizduoti, kur buvorasti ðie vaizdai. Man svarbi daiktokilmës istorija. Gal èia kaltas ásiskie-pytas „praeities“ sindromas – tarsikliuvinys imti á rankas kaþkienonaudotà daiktà, kuris, mano giliuásitikinimu, vis dar iðsaugo kad ir ið-blësusias, bet tikràsias buvusio ðei-mininko mintis ir nuotaikas...

Numanydama estetës Pukytësdarbo ypatumus, átariu, jog ji ano-nimiðkas XX a. 7–8-ojo deðimtme-èiø skaidres ir videofilmus pirko in-

ternetu. Man visuomet emociðkaiátaigesni darbai, kurie turi tiesiogi-ná asmeniná ryðá. Tarkim, AurelijaMaknytë, kurià kartà aptikau „Ar-kos“ galerijoje perþiûrinëjanèià sa-vo sukauptà senø skaidriø kolekci-jà, man pasirodë ðirdingesnë – jigalëjo smulkmeniðkai apipasakoti, iðkur ir kaip gavo iðtisas vaizdø seri-jas. Be abejo, Pukytë, apeidama au-tentiðkumo klausimà (ir baikit klau-sinëti, ar parodoje yra kokiø norsnuotraukø ið asmeninio archyvo, –nëra ir negali bûti!) bando priartëti

N U K E L T A Á 7 P S L .

A . V A L I A U G O S N U O T R .Parodos vaizdas


I n m e m o r i a m

prie universalijø, skatindama ási-vaizduoti, kad þiûrime á praeitiesdvasiø atspindþius ir pergalvojamesavo vaikystæ. Tai átvirtina siurrea-listinio absurdo pojûtá, kupinà pa-ralelinio pasaulio nuojautø. Sutiki-te, realybës injekcijos kartais voþiastipriau... Kita vertus, ðis Pukytëskûriniø dvilypumas turi ir akivaiz-dþiø socialiniø poteksèiø, kurios au-torei labai svarbios. Turiu omeny irglobalias savasties paieðkas, ir nau-jas komunikavimo galimybes, iðryð-këjusias dar prieð kelis istorinius de-ðimtmeèius.

Pukytë – detalës meistrë. Apmàs-tydama ðià parodà nejuèia gráþauprie iðtiðkusio raudono burokëliolange ávaizdþio, aptikto jos knygoje

„Bedalis ir labdarys“. Tai primenagalimà prievartà ir net ásiteigtà kru-vinà tragedijà, kurià parodoje mas-kuoja dvigubinamos projekcijos iratsitiktinai, bet lemtingai sutampan-tys þmoniø (bûtinai – suaugusiøjøir vaikø), gyvûnø, daiktø siluetai.

Daugybë átartinø detaliø ar veikëjøpagrindinio vaizdo fone, uþfiksuotikeisti veiksmai, suakmenëjusios po-zos ir siûlomi veiklos ekspozicijojescenarijai (tarkim, stebëk ir atraskpanaðumø, þiûrëk per akutæ) sutirð-tina anapusinës baimës atmosferà.

Vis dëlto keliu prielaidà, kad kadai-se Pukytæ, kaip ir ne vienà soviet-meèiu augusá vaikà, galëjo smarkiaipaveikti 1968 m. „Vagos“ iðleistos„Fëjø pasakos“ su apgaulingai nu-teikianèiu modernistinio braiþo Li-dijos Glinskienës virðeliu, kuris ap-dairiai slëpë senøjø prancûzødailininkø detaliai iðraiþytas chres-tomatines Charles’o Perrault pasa-kø iliustracijas, tapusias anø laikøsiaubo analais.

Mano manymu, Pukytës kûri-niuose ryðkus statikos ir dinamikosdualizmas puikiai perteikia dvipras-miðkos iliuzijos efektà. Visos projek-cijos tarsi visatos kûnai juda skirtin-gu greièiu, todël iðryðkëja tai vienos,tai kitos persiklojanèio vaizdo deta-lës. (Net iðoriðkai statiðkas vaizdaspamaþu kinta – nuo intensyvios pro-jektoriaus ðviesos skaidrë ilgainiui

A T K E L T A I Ð 6 P S L .

2014 m. lapkrièio 19 d. netekomearchitektûros profesoriaus, rekrea-cinës architektûros mokyklos Lietu-voje kûrëjo Vlado Stausko, save va-dinusio architektûros Don Kichotu.

Architektas, urbanistas, moksli-ninkas, pedagogas – profesoriausVlado Stausko veikla pasklidusi itinplaèioje architektûros srièiø erdvëje.Bene daugiausia dëmesio jis skyrërekreacinei architektûrai, rekreaciniøzonø bei pastatø problematikai. Supajûrio zonos klausimais siejosi pro-fesoriaus daktaro bei habilitacinisdarbai (1967 ir 1985 m.), savo te-oriniuose darbuose jis padëjo pa-grindà rekreaciniø sistemø teorineianalizei, suformulavo paèià „rekre-acinës architektûros“ sampratà.Taip pat jis vadovavo rekreacinës irlandðafto architektûros sektoriuiArchitektûros ir statybos institute.Kraðtovaizdá savo moksliniuose dar-buose V. Stauskas interpretavo ga-na plaèiai, siedamas su „kraðtotvar-ka“, kurià suprato kaip „geografijosir architektûros metodø lydiná“. Jamrûpëjo praktinei veiklai artimi krað-tovaizdþio panaudojimo, iðsaugoji-mo ir vertës klausimai. Jis akcenta-vo idëjà, kad estetinis kraðtovaizdþiopotencialas toks pat svarbus kaip irfizinis.

V. Stauskas vadovavo ir dalyvavoparengiant miestø, kurortø, nacio-naliniø parkø vystymo bei atskirøpastatø projektus. Parengti Kurðiønerijos (1968, 1980, 1994 m., su ar-chitektais Jurgiu Buèu, ErnestuRiepðu), Palangos (nuo 1988 m., suarchitektais Juozu Vaðkevièiumi,Liucijumi Albertu Dringeliu) gene-raliniai planai. Kurðiø nerijos nacio-nalinio parko generalinis planas1995 m. ávertintas Valdo Adamkausspecialiu diplomu. Svarbi jo biogra-fijoje ir pastatø architektûra. TaiVienybës aikðtës konkursinis ir de-talusis projektas bei „Pramprojekto“rûmai Kaune (1965 m., su Algiman-tu Sprindþiu ir kitais kolegomis); gy-venamasis kvartalas Nidoje, Kopø g.(1974 m., su architektu Vygandu Ra-giniu); poilsio sodyba „Kregþdutë“Palangos zonoje (1976 m.); poilsionamai „Vëjopatis“ (1982 m., su ar-chitektu Petru Grecevièiumi) Per-

Vladas Stauskas(1932–2014)

valkoje ir kt. Be to, V. Stauskas su-projektavo Lietuvos kurortø architek-tûros ekspozicijà „Expo-88“ Brisbene(Australija, 1988 m.) bei Lietuvos eks-pozicijà pasaulinëje parodoje „Floria-de-92“ Zutemeryje (Olandija, ávertin-ta bronzos medaliu).

Praktinius ir teorinius klausimusprofesorius sprendë þvelgdamas perþmogaus–pastato–aplinkos santykioprizmæ, puoselëjo regionalistinesarchitektûros vertybes, nacionalinioidentiteto reikðmæ globalizacijos sà-lygomis. Ðiuo poþiûriu jam itin arti-ma architektø Franko Lloydo Wrigh-to, Alvaro Aalto, Ralpho Erskine’ofilosofija bei kûryba. Spræsdamassudëtingas problemas V. Stauskaspagrindë vadinamàjá landðaftinio-ekologinio planavimo metodà, ku-rio pagrindinis tikslas – sukurti ir ið-laikyti ekologinæ architektûros irgamtos, þmogaus rankomis transfor-muojamø erdviø ir vietos gamtiniokonteksto pusiausvyrà. Kaip pabrëþ-davo pats profesorius, „metodas bu-vo taikomas ne vien teorijoje, bet dardaþniau praktiniuose urbanistikos irkraðtotvarkos darbuose, kurie Lietu-voje 1970–1990 metais labai daþnaibûdavo apjungti su specializuotaismoksliniais tyrimais“. Toks poþiûris átransformuojamà aplinkà tarsi papil-dë áprastas architektûrinës kompozi-cijos priemones ir architektûrosmokslà tarpdiscipliniðkumo aspektu.Ðiuo klausimu V. Stauskas perskaitëdaug praneðimø pasaulinio ir euro-pinio lygio konferencijose, iðspaus-dino publikacijø uþsienio ir Lietu-vos mokslinëje bei populiariojojespaudoje.

Formuluojamose koncepcijoseprofesorius greièiau stengësi taptirealistu – fanatiðku saugotoju jo ne-pavadinsi. Architekto nuomone,itin jautriose rekreacinëse teritori-jose nei gamta, nei pastatas neturë-tø bûti tikslas per se. Bet koks turis-tinës infrastruktûros statinys yra tikpriemonë poilsiui graþioje vietoje sukiek ámanoma natûralesniu kraðto-vaizdþiu, o ne tikslas. Èia itin svar-bu tampa atskleisti ir iðsaugoti et-ninës architektûros ir vietinëstradicijos ryðá. Iliustratyviu genius lo-ci pavyzdþiu V. Stauskas laikë Lie-

tuvos nacionalinius parkus: „Kurðiønerija – tai jûros ir smëlio kraðtas,Þemaitija – folkloro, Aukðtaitija –eþerø ir senø kaimø, Dzûkija –aukðtø puðø miðkø, Trakai – seno-sios Lietuvos istorijos.“

V. Stauskas turëjo solidþià peda-goginio darbo patirtá. Ypatingà vietàprofesoriaus pedagoginëje veiklojeuþima Vytauto Didþiojo universite-tas, kur jis dëstë daugiau nei du de-ðimtmeèius nuo pat atkûrimo 1989-aisiais. Tapæs VDU profesoriumi,V. Stauskas publikavo nemaþai pa-sisakymø, kuriuose apibrëþë tuome-tinio Menø fakulteto tikslus bei vi-zijà. Ðalia kitø menotyros srièiørengiant ir architektûrologus, pro-fesorius pabrëþdavo nepriklausomøarchitektûros recenzentø poreiká.Pirmame deðimtmetyje po nepri-klausomybës atgavimo V. Stauskasgana aktyviai dalyvavo diskusijosepermàstant Lietuvos architektûri-nio lavinimo koncepcijà. Èia jis uþ-ëmë aiðkià pozicijà: ðalia áprastøtechnologiniø mokslø bûtina stip-rinti ir ekologiná bei humanitarináarchitektûros aspektus. Taigi, ir pa-sitelkiant architektûros kritikà, irkryptingiau á humanitarines discip-linas orientuojant paèiø architektølavinimà, profesoriaus nuomone,Lietuvos architektûrà reikëjoátraukti á kultûrologiná diskursà:„klaidingas nusistovëjæs poþiûris,kai þodis „kultûra“ tapatinamas tiksu koncertais, teatrais, biblioteko-mis, muziejais ir pan.“. V. Stauskui

vadovaujant, apgintos devyniosmokslo daktarø disertacijos. Jo di-sertantai tapo þinomais specialis-tais, mokslo ir visuomenës veikëjais,tarp jø – architektas Giedrius Da-niulaitis, prof. dr. P. Grecevièius,doc. dr. L. Dringelis ir kt.

Nors V. Stausko puoselëtos idë-jos glaudþiai susijusios su universa-liomis ðiuolaikinio pasaulio ekolo-ginëmis transformacijomis, galimedaryti prielaidà, kad architekto irmokslininko veikloje daugiausiaiparaleliø buvo su modernizmo pa-saulëþiûra bei urbanistinëmis kon-cepcijomis. Tiek formuluodamasaplinkos ekozonavimà kaip princi-pà, tiek akcentuodamas socialiná as-pektà, á pirmà planà jis iðkëlë ðviesausir sveiko pasaulio vizijà. Profesoriausinteresai tarsi gulë á vienà apie þmo-gaus ir gamtos sàlyèio aðá besisukan-èià sistemà. Pradëjæs nuo sociolo-ginio poþiûrio, jis keliavo ásigilinimoá gamtà link ir vël gráþo prie þmo-gaus, jungdamas ðias vieno, bet daþ-nai þmogaus vaizduotëje suskaidy-to pasaulio puses.

Mokslinës ir praktinës V. Staus-ko veiklos ávertinimu galime laikytiir jo dalyvavimà ávairiø tarptautiniøprofesiniø organizacijø valdymo or-ganuose – Tarptautinës Kraðtovaiz-dþio architektø sàjungos (IFLA) ta-ryboje, Europos jûros krantø apsaugosir tvarkymo taryboje (UECC, „Euro-coast“) ir kt. Daugialypæ architektoveiklà pastebëjo ir Lietuvos Vyriau-sybë, visuomeninës organizacijos.

2003 m. profesoriui Lietuvos Res-publikos Prezidentas áteikë ordinà„Uþ nuopelnus Lietuvai“ su Riteriokryþiumi. Architektø sàjunga 2003 m.jam suteikë Architektûros riterio or-dinà. 2005 m. garbës þymená „Uþ nuo-pelnus Lietuvos kraðtovaizdþio ar-chitektûrai“ V. Stauskui paskyrëLietuvos kraðtovaizdþio architektøsàjunga. „Metø architektas rekrea-cinëje architektûroje“ – ðá garbës var-dà profesoriui uþ viso gyvenimo kû-rybinæ veiklà suteikë Lietuvosarchitektø sàjungos ir ArchitektoAlgimanto Zaviðos paramos ir lab-daros fondas. 2013 m. uþ reikðmin-gà mokslinæ veiklà, akademiná ini-ciatyvumà, architektûros mokslodarbus, atidumà kultûros ir menosrityse vystomoms idëjoms bei archi-tektûros meno praktikai V. Stauskuisuteikta Vyriausybës kultûros ir me-no premija.

Pabaigai norëtøsi pasidalinti ke-liomis jo darbø citatomis, dar kartàprimenanèiomis, kad pagrindinis ar-chitekto ir apskritai þmonijos rûpes-tis yra Þmogus, jo galimybë gyventi.

„Ateina laikas – ir jau atëjo – ka-da modernu ir ðiuolaikiðka bus netai, kas blizga plastmase ir importi-niu aliuminiu, o tai, kas tvirtai stoviant Savo Þemës – Tautos, Ðeimos,Þmogaus vertybës.“

„XXI a., tikëkimës, bus ne kon-trastø, bet harmonijos ir subalan-suotos plëtros amþiumi. Amþiumi,maloniu protui ir ðirdþiai.“

„Pastato architektûra, kokia „mo-derni“ bebûtø, mano galva, turëtøbûti lyg medis iðaugæs savoje dirvo-je, savame klimate, savosios visuo-menës kultûrinëje terpëje.“

Ir dar. Já paþinojusiøjø atmintyjeprofesorius iðliks kaip labai atvira,tolerantiðka, optimizmo nepraran-danti ir kitus juo uþdeganti asme-nybë. Nepasiduodamas ásikeroju-siai ligai profesorius iki paskutinësminutës stengësi aktyviai dalyvautivisuomeniniame ir profesiniame gy-venime, tuo liudydamas savo vidi-nës stiprybës pergalæ. Esame dëkin-gi uþ ðias pamokas.

VLADO STAUSKO MOK IN IA I

VA IDAS PETRUL I S , JÛRATËTUTLYTË

Vladas Stauskas 45-ojo pasaulinio IFLA kongreso dalyviø vakaronëjekaraliðkajame Het Loo parke Apeldorne (Olandija). 2008 m.

A . Þ I C K I O N U O T R .

blunka, nyksta, tad iðkart uþsako-mos reikiamo vaizdo replikos, bettai jau blëstanèios originalo kopijøkopijos.) Taikliai parinkdama ápras-tas ðeimynines ar buitines situaci-jas, sumaniai sutapatindama atsitik-tines portretuojamøjø pozas arkasdienës aplinkos atributus, auto-rë tarsi paðiepia mus uþvaldanèiasdramatiðkas nuojautas ir ákyrias ma-niakiðkas fobijas. Kita vertus, jos pa-sirinktas kûriniø pavadinimø raðymoprincipas tarsi perkelia Raudonke-purës klausimus senelei-vilkui á ki-tà, t.y. priekabiø vienas kitam, so-cialiná kontekstà. Prisiminkite„Juokà“ – „Kodël visà laikà tyli?“

Paroda veikia iki gruodþio 2 d.

Marijos ir Jurgio Ðlapeliø namas-muziejus

(Pilies g. 40, Vilnius)

Dirba treèiadieniais–sekmadieniais 11–16 val.

J. L

AP

IEN

IO N

UO

TR.

Paulina Pukytë, „Vonioje – „Kodël jûsø tokia didelë akis?“. 2014 m.


K i n a s

Þivilë Pipinytë

Ðiømetinës „Scanoramos“ lietu-viðkø dokumentiniø pilnametraþiøfilmø premjeros gana tiksliai diag-nozuoja lietuviø kino bûsenà. Jisblaðkosi tarp originalios, kadaisebûtent su lietuviø dokumentiniu ki-nu tapatintos estetikos ir labiau mû-sø laikams suprantamos poetikos,þvalgosi á pasaulines madas, ieðkonaujø herojø ir naujø istorijø.

Be stebuklø

Pasirinkæs krikðèioniðko krikðtotemà, Audrius Stonys „Avinëlio var-tuose“, regis, norëjo gráþti á tuos lai-kus, kai lietuviø dokumentinis kinaskûrë giliamintiðkas ir poetiðkas me-taforas. Sumanytas kaip kelionë prievieno svarbiausiø sakramentø ðaknø,filmas, deja, daugiaþodþiauja net irvaizdais. Filme gausu ðventyklø – pa-èiø seniausiø ir þemaitiðkø, dvasinin-kø – staèiatikiø ir katalikø, tikinèiø-jø – ávairiø rasiø, lyèiø, odos spalvos,amþiaus. Daug nuorodø á krikðèio-niðkà kultûrà – aramëjø kalba gie-dama giesmë, virpanti þvakës lieps-na, klasikiniai paveikslai, baþnyèiøinterjerai... Regis, tie vaizdai turipadëti pasijusti svarbaus ávykio –krikðto epicentre. Bet susidûrimassu esminiais bûties klausimais, ku-riuos simbolizuoja krikðtas, neávyks-ta. Átariu, taip atsitiko todël, kad at-sivërimas krikðtui yra stebuklas,kurio negalima numatyti, o gal netir uþfiksuoti. Todël sumanytos kaiplabai svarbios filmui lietuviø vaikøkrikðto scenos pirmiausia dvelkiapigiu mëgëjiðku spektakliu, kuriøveikëjai – kunigai, vienuoliai, krikð-tijamøjø ðeimø nariai – vaidinaprastai, o krikðtijamieji nelabai su-vokia, kas vyksta ið tikrøjø, taèiaubent nevaidina „dvasingø“. Uþtattai leidþia operatoriui LaisvûnuiKarveliui nufilmuoti daug „poetið-kø“, saldþiø kadrø.

Stonys visada mokëjo priverstiþiûrovus susikaupti ir iðgyventi kaþ-kà tikra, bet „Avinëlio vartuose“ visdëlto per daug turistiniø ar perne-lyg pavirðutiniðkø vaizdø, kad galë-tum susitapatinti su reþisieriausnuostata. Þiûrëdama „Avinëlio var-tus“ prisiminiau „Skrajojimus më-lynam lauke“ (1996) – net trumpa-me epizode, kur viðtos kapstosi poþydinèiu bijûno krûmu, buvo dau-giau aukðèiausios prabos metafizi-kos nei visame naujame filme. Liau-diðkà, naivø tikëjimà Dievu, kurá,manau, taip pat siekë parodyti „Avi-nëlio vartø“ kûrëjai, Stonys tiksliaiuþfiksavo jau „Antigravitacijoje“(1995). Toks áspûdis, kad naujamefilme viskas yra tik tikëjimo stebuk-lo iðnara, atsipraðau, gana „popsið-kas“ reginys, kurá, ið visko spren-dþiant, dabar itin mëgsta lietuviøBaþnyèia ir gerai iðmano vienas fil-mo prodiuseriø – brolis Gediminas.

Be kableliø

Debiutantë Julija Zubavièienëjaunatviðkai uoliai nusprendë pasi-naudoti paskutiniø metø dokumen-

Skrajojimai po prisiminimø laukusIð „Scanoramos“ dienoraðèio

tinio kino mada – filmuoti artimuo-sius ir iðkelti pavirðiun ðeimos pa-slaptis ar intymias problemas. Fil-me „Lida Vanda Liusia“ reþisierërodo tris savo moèiutes. Kad bûtøpaprasèiau jas filmuoti kartu, Zu-bavièienë nusprendë visas pasodintiá maðinà ir filmuoti kelionæ ið Lie-tuvos á Londonà, kur gyvena jø anû-kës – reþisierë ir jos sesuo. Átariu,kad gana skirtingas moèiuèiø isto-rijas niveliuoja ne kelionës átampair erdvës ankðtumas (atvirkðèiai, taiturëtø „sutirðtinti“ pasakojimà), betbanalûs objektai – Varðuvos sena-miestis, Berlyno siena, Eifelio bokð-tas, kuriø fone Zubavièienë bandouþdavinëti moèiutëms banaliusklausimus. Pavyzdþiui, pilnoje þmo-niø Varðuvos sukilimo muziejaus sa-lëje ji klausia, kaip ðios prisimenakarà. Kai paaiðkëja, kad dvi gimëjau po karo, o treèioji karui pasibai-gus buvo vos ketveriø, klausimas at-rodo iðsemtas. (Tada kyla klausimaspaèiai reþisierei, ar negalëjo to pa-siteirauti anksèiau.) Uþtat galimamoèiuèiø paklausinëti apie tame pa-èiame muziejuje pamatytà 3D filmàir sulaukti smagaus, iðkart þiûrovuspralinksminanèio atsakymo.

Sunkiausia dokumentiniame ki-ne atverti þmogø, bet Zubavièienë,regis, nekvarðina sau dëlto galvos.Prasèiokiðki klausimai, matyt, turiperteikti vienodà moèiuèiø patirtá irgyvenimo terpæ (tai sufleruoja fil-mo pavadinimas, kur moèiuèiø var-dai neatskiriami kableliais, skambalyg vienas þodis), nors akivaizdu,kad jø patirtis gilesnë, subtilesnë irgali perþengti apibrëþto sociumo ri-bas, tik tai visai nedomina anûkë-lës. Didþiàjà kelionës dalá moèiutëskalba apie savo vyrus, meilæ, kon-fliktuoja tarpusavyje. Jø charakte-riai lyg ir pradeda aiðkëti, bet po fil-mo vis dëlto sunku atskirti, kuriistorija priklauso kuriai.

Taèiau filmo þiûrovams, beje, irreþisierei, regis, tai nelabai rûpi.

Svarbu, kad moèiutës komiðkos,kad jos nostalgiðkai prisimena so-vietø laikus, kad neslepia savo jaus-mø. Trumpai tariant, fiksuojamastam tikras standartiðkas vyresnio-sios kartos ávaizdis, savaip multikul-tûriðka sovietinë atmosfera. Tai, ma-tyt, dabar tenkina visus – ir Rytuose,ir Vakaruose. Nors man atrodo, kadjei kada nors Zubavièienë ið tikrøjøtaps dokumentinio kino reþisiere, jai„Lidos Vandos Liusios“ bus gëda irapmaudu, kad nesugebëjo savo he-rojëms uþduoti tikrai svarbiø klausi-mø, kurie gal padëtø ir save suvokti.Kelionë á Londonà baigësi laimin-gai, anûkës su vyrais ir moèiutës su-sëdo prie stalo, tad filmà galima su-vokti kaip tostà uþ keliauninkes.

Be iliuzijø

Giedrës Þickytës filmas „Meist-ras ir Tatjana“ pratæsë prarasto lai-ko tyrinëjimus, kuriais reþisierë uþ-siima jau nuo filmo „Baras“. Taivadinamasis sovietmetis, kurio me-nas ir kultûra, ypaè marginalioji,paskutiniais metais sulaukia visdaugiau dëmesio.

Ðákart Þickytës filmo herojai –Vitas ir Tatjana Luckai. Fotografasir jo mûza. Jø meilës istorija ir yrapagrindinë „Meistro ir Tatjanos“ te-ma. Prie jos Þickytë artëja po tru-putá. Ið pradþiø suþinome apie tra-giðkà fotografo mirtá. Tada reþisierëið Luckaus draugø prisiminimø nuo-trupø pradeda kurti savo herojøportretus ir pasaulá, kuriame jie gy-veno. Ji pabrëþia Luckaus tempera-mentà, nenorà prisitaikyti prie vi-siems privalomø taisykliø ir ypatingànepriklausomo (nes kuria reklamasir turi pakankamà materialinæ lais-væ) fotografo situacijà. Deja, tokioslaisvës iliuzijà gali sugriauti KGB„dëmesys“. Visi kalbëtojai prisime-na Luckaus ambicijas, gaivaliðku-mà, neátikëtinà Tatjanos groþá.

Luckø pasaulis gimsta mûsø aky-se: originalus butas, jame gyvenantis

liûtukas, bohemiðki draugai ir sudëtin-ga epocha, kurià bando paaiðkinti ki-tas talentingas fotografas, Luckausdraugas ir tuometinis visø Lietuvosfotografø virðininkas Antanas Sut-kus. Jo prisiminimø fragmentai liu-dija ne tik apie laikà ar sovietinioþmogaus „ðizofrenijà“, bet kartu yrair bandymas suprasti, o gal pateisin-ti save. (Klausydamasi Sutkaus,bandþiau ásivaizduoti, kaip jo vieto-je kalbëtø Luckus. Nepavyko.) „Gy-vas“ Luckus pasirodys tik filmo pa-baigoje, tarsi tam, kad palygintumejau spëtà susikurti vaizduotëje por-tretà su þmogumi, kuris dar neþino,kad po keliø savaièiø mirs.

Taèiau Luckø pasaulá kuria ne tikprisiminimai, bet ir nuotraukos –áspûdingiausias sustingdyto, nesu-gráþtamai pasibaigusio laiko doku-mentas. Nuotraukos iðpleèia filmoerdvæ. Bene pirmàkart lietuviø ki-

prisiminimø akivaizdu, kad iðgyven-ta tragedija pakeitë visà jos gyveni-mà. Reikia didelës stiprybës, kad ið-saugotum save ir kurtum naujàgyvenimà po to, kas ávyko. Matyt,tokià stiprybæ gali suteikti tik mei-lë. Ji padëjo Tatjanai ir iðlaikyti áJAV iðsiveþtus fotografo archyvus.Reþisierei pavyko Tatjanos dramàparodyti itin subtiliai, iðvengiant lie-tuviø þiniasklaidai bûdingo polinkioðokiruoti netikëtais prisipaþinimais.

Pasiþiûrëjusi „Meistrà ir Tatjanà“bandþiau prisiminti bent vienà lie-tuviðkà filmà, kuriame bûtø rodomadidelë meilë „iki mirties“. Doku-mentiniuose filmuose apie jà apskri-tai gëdijamasi kalbëti, yra tik keliosiðimtys ir pirmiausia – Roberto Ver-bos „Ðimtameèiø godos“, „Jûros li-ga“. Vaidybinio lietuviø kino hero-jai vyrai visada uþsiëmæ svarbesniaisklausimais, meilë tik paryðkina, jø

ne (ne tik dokumentiniame) taip na-tûraliai pateikiama sovietinë erdvë.Centrinës Azijos, Gruzijos, Ukrai-nos pietø, Sibiro gyventojø portre-tai ir kasdienybës vaizdai atskleidþiane tik fotografo meistriðkumà, betir jo vidinæ patirtá. Luckus nebuvotik stebëtojas, jis gyveno plaèiai –neatsitiktinai Þickytei teko ieðkotijo draugø ne vien buvusioje Sovie-tø Sàjungoje ar Ukrainoje, bet ir vi-soje Europoje. Taip suvokta Luckøgyvenimo erdvë padeda geriau su-prasti kartos tragedijà, kai ribø per-þengimas buvo ámanomas tik uþda-rame draugø rate, kur alkoholis –ne tik atsipalaidavimas, bet ir nu-skausminimo priemonë, ir bûdas ið-gyventi minèiø ir likimø bendrumà.Sovietinës meninës bohemos liki-mas daugiausia tragiðkas.

Tokiame pasaulyje Luckai atradodar vienà bûdà bûti savimi. Jø aist-rà uþfiksavo ne tik tada tabu griovæTatjanos aktai ar poros autoportre-tai lovoje, bet ir draugø prisimini-mai. Þickytë nekuria idiliðkos isto-rijos, nes ji tokia ir nebuvo. TatjanosLuckienës-Aldag prisiminimuoseiðkyla ir kitoks Luckus. Tas, kuriobuvo laukiama naktimis, kuris iðda-vinëjo jø meilæ, bet kurio mirtis visdëlto yra paskutinis jos árodymas.Reþisierë nesistengia parodyti inty-miø smulkmenø: jø yra tik tiek, kieksau leidþia prisiminti filmo herojë.Ji filme kalba nedaug, tarsi bijotøprisiliesti prie praeities, á jà sugráþ-ti. Þickytë surado puikià metaforà –didinamasis stiklas Tatjanos ranko-se padidina atskirus fotografijø kon-taktø fragmentus. Taèiau ið Tatjanos

akimis þiûrint, sudëtingo nuosavo vi-dinio gyvenimo problemas, o mote-rys, ypaè sovietiniame lietuviø kine,apskritai neturi balso arba tai patei-kiama kaip „jo þmonos iðpaþintis“.

Apie Luckø galima sukurti daugskirtingø filmø. Neabejoju, kad visitie filmai þadintø audringas disku-sijas, kaip jas þadina kiekvienasbiografinis ar dokumentinis filmas,ypaè apie þmogø, kuris gyveno pa-lyginti neseniai, – juk liudininkainiekad nebûna objektyvûs. Pavyz-dþiui, Lenkijoje vis nerimsta filmoapie originalià to paties laiko asme-nybæ – Jerzy Grotowská – sukeltasskandalas. „Meistras ir Tatjana“ –lyg lupa þiûrovo rankose, kiekvie-nas tame „kontakte“ pamatys tai,kas svarbiausia jam. Manau, kadÞickytë meilës temà pagrindine pa-vertë neatsitiktinai. Atëjo laikaspradëti pasakoti Luckaus istorijà irbûtent pasakojimas apie Meistro irTatjanos meilæ prikëlë ið praeitiesgyvà, prieðtaringà þmogø – ne mitàir ne angelà.

Manau, turës praeiti daugiau lai-ko, kol susitaikysime su mintimi,kad Luckus buvo ne tik talentingasfotografas, ryðkus savo epochos me-nininkas, bet ir þudikas.

Dar tik pradëtas Þickytës filmasiðjudino daugybæ srièiø – surengtoskelios parodos, gimë puiki Margari-tos Matulytës monografija apie foto-grafà, ákurtas jo vardo fotografijoscentras, sugráþo archyvai. Lietuvojekuriama daug filmø apie menininkus,taèiau tokio, kuris suteiktø kûrybaiantrà gyvenimà, iki ðiol nebuvo.

„Avinëlio vartai“

„Meistras ir Tatjana“

„Lida Vanda Liusia“


K i n a s

Elena Jasiûnaitë

Kartais susimàstau, koká epitetàreikëtø pritaikyti Lietuvos kino pa-saulá reguliariai uþgriûnanèiø valen-tinø, þmonø, blindø ir geriau meluo-janèiø moterø gamintojams, nesvadinti juos kûrëjais sunku. Bûtøgalima (graþiai) juos apibûdinti þo-dþiais „banalybës meistrai“, bet ikimeistrystës jiems dar toli. O dël ba-nalybës... Panaðu, kad dominuojantifilmø gamybos ámonë „TaurasFilms“ kirviu jau prakirto banalybësdugnà ir atvërë skylæ á naujas bega-linio primityvo erdves. Vietos èiauþteks visiems norintiems. Ilgam.Belaukdama seanso ir þiûrëdamanaujø filmø anonsus maèiau, kadámonë jau nusièiupo ir Sausio 13-osiostemà. Neabejoju, kad bus dar vienaspatriotizmà skatinantis nacionalinisðedevras. Juk svarbiausia – kad liau-dis eitø.

Þiûrëdama á ekrane ðmëþuojantánaujà gaminá „Pakeliui“ (Lietuva,2014) bandþiau sugalvoti nors vie-nà prieþastá, dël kurios kaþkas turë-tø norëti já pasiþiûrëti. Sugalvojauvienà – moterys turbût eis pamatytipagrindinio vaidmens atlikëjo Man-to Jankavièiaus. Man jis nepatinka.Todël per perþiûrà beliko svarstyti,kodël akivaizdþiai savo verslumuátikëjæ pagrindiniai filmo gaminto-jai – istorijos autorius (ne scenaris-

Uþ banalybës ribøNauji filmai – „Pakeliui“

tas) bei prodiuseris Þilvinas Nau-jokas ir reþisierius Rièardas Mar-cinkus – laiko Lietuvos þiûrovus vi-siðkais idiotais.

Teoriðkai „Pakeliui“ istorija „su-kalta“ kaip kelio filmas. Pasakoja-ma apie visomis prasmëmis iðsikvë-pusià roko þvaigþdæ Pankà, kuriogyvenime atsiranda niekada nema-tyta dukra. Ðiaip ne taip iðsikrapðtæið kaþkokios provincijos jiedu lei-dþiasi á bendrà kelionæ bei ðviesø ry-tojø. Keliauja automobiliu, aplan-ko net Panko motinà. Fone matomeþalias lietuviðkas lankas ir vëjo jë-gaines. Pankas po kelionës, þinoma,tampa nauju þmogumi ir turbût ne-bevartoja kokaino kaip filmo pra-dþioje. Jo kûryba nuo girtø klykavi-mø apie auksinæ subinæ (subtiligamintojø aliuzija á kità filmà) pa-kyla iki romantiðkø brazdinimø gi-tara, gerëja sulig kiekvienu nuva-þiuotu kilometru ir veda tiesiai antnaujos populiarumo bangos kete-ros. Tiesa, sekant siuþeto intrigasvëliau paaiðkëja, kad herojaus duk-ra – visai ne dukra. Bet ir vaikuitinkama motina, ir bendra ðeimapabaigoje vis tiek atsiranda. Nuo fi-naliniø kadrø, kurie gerokai prano-ko mano ribotà fantazijà, turëtø su-kilti gliukozës kiekis kraujyje.

Maþoji Gerda (Dþesika Viena-þindytë) – tipaþas, emigravæs ið„Ekskursantës“. Savarankiðkai ke-

liaujanèios mergaitës tapo populia-rios. Tik Gerda filme kartais labiauprimena Lolità vëjyje plaikstomumëlynu sijonu. Gerai nebent tai,kad tokiø atvirø rakursø nëra daug.Bet mergaitë – aktorë prasta. Þino-ma, vaikas nekaltas, kad reþisieriussu ja nemokëjo dirbti, kad á lûpasjai buvo ábruktos visiðkai netinka-mos frazës. Jos ne per protingos(nes protingo filme nëra nieko), tie-siog netinkamos. Apie charakteránekalbësime – mergaitës funkcijabuvo praneðti Pankui, kad jis turidukterá, paskatinti herojaus trans-formacijà ir suvesti já su tikràja sva-joniø moterimi. Funkcija yra ir pa-keliui aplankoma Panko motina(Janina Matekonytë), susitikimàpradedanti pastaba apie sûnaus su-lysimà, puolanti gaminti vakarienæ,„uþknisanti“ já klausimais, kodël ne-turi ðeimos bei vaikø ir viskà atlei-dþianti. Ið tikrøjø visi „Pakeliui“ he-rojai tëra funkcijos, ramstanèiosdviejø sakiniø istorijà.

Ir Pankas, taip pat jo vaidmená su-vaidinæs aktorius, á kurá „investuo-ta“ galbût daugiausiai, filme ne ge-resnis. Be jau aptartos kûrybos,kurios iki kaklo ir ðiek tiek virð jo irkuri turëtø þenklinti herojaus „at-sivertimà“, visas ámanomas pastan-gas gamintojai sudëjo á sieká paro-dyti kaþkà panaðaus á herojausambivalentiðkumà. Pankas árodinë-

ja savo vadybininkui, kad muzikosscenoje jo niekas nepamirðo. Vady-bininkui uþdarius duris Pankas rau-da pasikûkèiodamas. Kiek vëliau jisisteriðkai apðaukia savo motinà irþvelgdamas á eþere atsispindintá më-nulá vël graudþiai verkia. Stambiuplanu.

Ar Pankas filmo pradþioje ban-dys atsikratyti mergaite? Bandys. Armergaitë netikëtai atsiras maðinojeðalia herojaus? Atsiras. Ar automo-bilis, herojams susiginèijus, nuva-þiuos nuo kelio? Be abejo. Ar pa-vyks uþkurti seno motociklo variklá?Þinoma. Ar finale jie liks kartu? ...Bet filmø nuspëjamumas ið tiesø yraniekis. Ðtai nuspëjamumas, kuris„Pakeliui“ stovi greta primityvumo –jau smegenø vingius tiesinanti kom-binacija. Pankas nusprendþia uþsi-dirbti grodamas gatvëje. Vienamjam niekaip nesiseka. Mergaitë pra-deda ðokti. Suplûsta geras tuzinasklausytojø, sustoja ratu aplink atli-këjus. Fone skamba Panko-Mantodaina. Vaizdas sulëtintas, mergaitësiunèia oro buèinius, visi aplink to-kie laimingi, kad net ðvyti. Ðypsosiir ant rankø laikomas ðuo. Derinyjesu nuglaistytu operatoriaus JuliausSièiûno darbu – net geriau uþ „Ma-

ximos“ reklamà. Ðirdá þiûrovui su-spausti turëtø ir herojø iðsiskyrimoscena. Fonas – grësminga muzika(filmo kompozitorius Vytas Bin-kus). Jei jos nebûtø, tikrai girdëtu-me tragiðkus herojø ðauksmus.Vaizdas vël sulëtintas. Pliaupia lie-tus. Policininkai á skirtingas pusesveda tariamus tëvà ir dukrà. Á balànukrenta ir joje lieka filmo herojænuo pat kelionës pradþios lydëjæs irvieninteliu tikru draugu ávardintaspliuðinis ðuniukas (suprask – ðuniu-ko nebereikia, dabar ji rado tikràdraugà). Bûtø galima tæsti ir tæsti,nes tokiø scenø poþiûriu filmas –neiðsemiama aukso kasykla. Visomstemoms, visiems gyvenimo atve-jams.

Herojams vaþiuojant automobi-liu nuskamba nematomo herojaus,kylanèios roko þvaigþdës Marijonodaina. Bandydamas ásigilinti á ga-mintojø intencijas supranti, kad pri-mityvi dviejø sakiniø daina suprie-ðinta su giliamintiðka Panko kûryba.Ir ji, þinoma, turi dar kartà pralinks-minti auditorijà. Deja. „What can Ido? What can I do? I can do fon-due!“ Turbût èia ir liktø pridurti, kadðie du sakiniai puikiai áprasmina vi-sà filmà.

Rodo TV

Filmai uþsispyrëliamsTelevizijose kaip ir kino teatre –

dauguma filmø amerikietiðki. Ki-taip nei lietuviai, kurie komerciniukinu laiko tik kvailus filmus kvai-liems þiûrovams (nes yra ásitikinæ,kad tokiø – dauguma), amerikieèiaiaðtrias, socialines ir politines temassugeba perkelti á filmus, kuriø tik-rai nepavadinsi art house. Tokie fil-mai vis primena apie vertybes ir mo-ralines nuostatas, be kuriø þmonësnegalëtø gyventi. Ðis amerikieèiø ki-no uþsispyrimas vertas pagarbos.

TV3 ðávakar (28 d. 22.40) priminsKathryn Bigelow filmà „TaikinysNr. 1“ (2012) apie Osamos bin La-deno paieðkas, kurios sëkmingaibaigësi 2011-øjø geguþæ (beje, re-þisierë praneðë kursianti filmà vospo poros dienø). Didþiausio þmo-nijos prieðo paieðkø koordinatorë –trapi moteris Maja (Jessica Chas-tain). Teroristo paieðkø operacija –visas moters gyvenimas, todël ji ne-nori taikstytis su savo kolegomis –CÞV biurokratais, bet liudininkøkankinimas, regis, jai visai priimti-nas, nes taip galima greièiau pasiek-ti rezultatà. Bigelow neidealizuojaspecialiøjø tarnybø, bet karas yra ka-ras. Kad galiausiai monstrà surandamoteris – taip pat svarbu, juk filmoherojai vyrai á Majà þiûri ið aukðto,kaip, matyt, á reþisieræ þiûrëjo Holi-vudo vyrai, kol ji gavo „Oskarà“.

Rogerio Donaldsono „Rekrûtas“(TV3, 29 d. 01.35) pasirodë 2003-iai-siais, praëjus dvejiems metams poto, kai bin Ladeno teroristai uþpuo-

lë Pasaulio prekybos centrà ir kaislaptosios tarnybos vël tapo svarbiaamerikieèiø kino tema. „Rekrûto“herojus Dþeimsas Kleitonas (ColinFarell) atkreipë CÞV dëmesá, nesyra patyræs talentingas programiðius.Slaptosios tarnybos pasinaudojo irtuo, kad Dþeimso tëvas paslaptingaiþuvo Lotynø Amerikoje 10-ojo de-ðimtmeèio pradþioje ir sûnus norëtøiðsiaiðkinti, kas atsitiko ið tikrøjø.Dþeimsas patenka á rekrûtø treni-ruoèiø lagerá, kur jo treneriu busVolteris Berkas (Al Pacino). Netru-kus jis ásitikina, kokie aktualûs Vol-terio nuolat kartojami CÞV lozun-gai: „Niekuo nepasitikëk“ ir „Niekasnëra toks, koks atrodo“.

Holivudo burtininkai sugeba kiek-vienà erdvæ paversti beveik mitine,tad plyðys tarp tikrovës ir fantazijospanaðiuose filmuose vis dëlto nëratoks didelis. Tuo, matyt, pasinaudo-jo ir filmo „Dþonas Karteris“ (TV3,29 d. 23 val.) reþisierius AndrewStantonas, perkeldamas á ekranàEdgaro Rice’o Burroughso 1912 m.paraðytà „Marso kunigaikðtytæ“.Filmo herojus – Pilietinio karo ve-teranas amerikietis (Taylor Kitsch) –prieð savo valià atsiduria Marse. Iki„Dþono Karterio“ tik animaciniusfilmus kûræs Stantonas á ðá filmà at-neðë naivø, sakyèiau, net senamadið-kà disnëjiðkà poþiûrá á abu – Þemësir Marso pasaulius. Beje, ðis filmasapie gërio ir blogio kovà tolimojeplanetoje skirtas Steve’o Jobso at-minimui.

Panaðius superdidvyrius vis darvaidina Tomas Cruise’as. Camero-no Crowe filme „Vanilinis dangus“

(TV1, ðávakar, 28 d. 23.10) Cruise’asvaidina Deividà, kuris turëjo viskà –pinigus, leidybos namus, brangø au-tomobilá ir butà, draugà raðytojà irnet prieðø bei tapo meilës trikam-pio objektu. Deividas ásimylëjo ge-riausio draugo merginà (PenelopeCruz), tad buvusi meiluþë (Came-ron Diaz) nusprendë su juo pasiva-þinëti. Ið komos Deividas atsibudosubjaurotu veidu. Praðom nesijuok-ti – Cruise’o Deividas filme prisi-dengia „estetiniu protezu“ (plasti-në chirurgija Amerikoje juk klesti),bet jo gyvenimas virsta koðmaru, ofilmas – uþuomina, kad egzistuojair kitos realybës.

„Vanilinis dangus“ – dar vienasHolivudo bandymas adaptuoti sëk-mingo europietiðko filmo siuþetà.Taèiau Alejandro Amenãbaro filme„Atverk akis“ (1997) nuskambëjæskvietimas paþvelgti á tikrovæ kitaipCruise’o personaþui visiðkai netin-ka, juolab kad màstantá þmogø jisprimena tik tada, kai veidà uþden-gia kaukë.

Þurnalistë ir raðytoja ElisabethGilbert egzistuoja ið tikrøjø. Kinoheroje ji tapo po to, kai paraðë kny-gà „Valgyk, melskis, mylëk“, kuriojepapasakojo savo gyvenimo kelionæ iðtaðko A (vyras, namas uþmiestyje, ge-rai apmokamas darbas) á taðkà B –begaliná gyvenimo dþiaugsmà. Pa-keliui buvo skyrybos, depresija, pra-rastas namas, Italija, kur Elizabethiðmoko mëgautis gyvenimu beimaistu ir nejausti kaltës, Indija, kurji iðmoko medituoti, ir Balio sala,kur sutiko idealø meiluþá. RyanoMurphy filme „Valgyk, melskis, my-

lëk“ (LNK, ðávakar, 28 d. 23 val.) did-vyriðkà veikëjà, suradusià universa-lø laimës receptà ir pasidalijusià juosu visomis savarankiðkai tokio rastinesugebanèiomis moterimis, suvai-dino Julia Roberts. Að á jà galiu þiû-rëti net tada, kai ji dvi valandas val-go, meldþiasi, verkia ir mylisi suJavieru Bardemu.

Bijau, kad kiti mieliau pasirinks tàpaèià valandà per BTV (28 d. 23 val.)rodomas Jake’o Westo „Ðuniðkasdienas“, pasakojanèias apie vyrøkompanijà, kuri nusprendë praleistisavaitgalá uþ miesto – vienas ið jøtaip pat negali atsigauti po skyrybø.Netrukus vyrai patenka á kaimà, kurgyvena tik moterys. Jos liko gyvospo to, kai virð galvø buvo iðbarsty-tos eksperimentinës cheminës me-dþiagos. Moterys tapo kanibalëmis,jos nekenèia vyrø.

Kad ir kokios juokingos bûtø„Ðuniðkos dienos“, siûlau nepamirð-ti tikros siaubo komedijos – 1984 m.sukurtø ir dabar jau klasika vadina-mø Joe Dante’s „Gremlinø“ (BTV,

gruodþio 4 d. 21.30). Filmo veiksmasperkels á maþà Amerikos miestelá, ákurá ið kelionës sugráþta visokiø ne-reikalingø daiktø iðradëjas Rendas.Ið kelionës jis atveþë kalëdinæ do-vanà sûnui – maþà minkðtà gyvûnë-lá Mogvëjø. Já pardavæs senas kinasperspëjo, kad Mogvëjaus negalimalaistyti vandeniu, maitinti vidurnaktáir palikti saulës ðviesoje. Þinoma,kad Rendas paþeis tuos nurodymusir netrukus miestelá uþpuls baisiøgremlinø gauja, kurie naikina vis-kà, kas pasitaiko jø kelyje.

Ði ið pirmo þvilgsnio banali ir nu-spëjama istorija turi ir vienà svar-bià potekstæ, kuri atsiranda tada, kaigremlinai ima mëgdþioti þmones. Jierûko, muðasi, kino teatre valgo spra-gësius, triukðmauja, o vienas net kla-sikiniu ekshibicionisto gestu pra-skleidþia savo apsiaustà. Taip filmassufleruoja, kad kiekviena kultûra turitokias pabaisas, kokias sukûrë pati.

Jûsø –

JONAS ÛB IS

„Gremlinai“


L a p k r i è i o 2 8 – g r u o d þ i o 7

P a r o d o s

V I L N I U S

Nacionalinë dailës galerijaKonstitucijos pr. 22

XX a. Lietuvos dailës ekspozicija

Kazimieros Zimblytës (1933—1999) anksty-

vosios kûrybos paroda

Teodoro Kazimiero Valaièio (1934—1974)

kûrybos retrospektyva

Vilniaus paveikslø galerijaDidþioji g. 4

Chodkevièiø rûmø klasicistiniai interjerai

Lietuvos dailë XVI—XIX a.

Jurgio Baltruðaièio memorialiniai baldai

Paroda „Ið ðalèiausio kraðto: Ðiaurës ðaliø

juvelyrika“

Radvilø rûmaiVilniaus g. 24

Europos dailë XVI—XIX a.

Dubingiø ir Birþø kunigaikðèiai Radvilos

Rytø Azijos, Naujosios Gvinëjos ir Australijos

aborigenø menas

Taikomosios dailës muziejusArsenalo g. 3A

Paroda „Maiðtas buduare“

Vytauto Kasiulio dailës muziejusA. Goðtauto g. 1

Retrospektyvinë Vytauto Kasiulio kûrybos

ekspozicija

Telesforo Valiaus (1914—1977) gimimo

ðimtmeèiui skirta paroda

Lietuvos nacionalinis muziejusNaujasis arsenalasArsenalo g. 1

Senosios Lietuvos istorija XIII—XIX a.

Lietuviø liaudies menas

Kryþdirbystë

Paroda „Lietuvos paviljonà 1939 m. Niujorko

pasaulinëje parodoje prisimenant“

Kazio Varnelio namai-muziejusDidþioji g. 26

K. Varnelio kûrybos ir kolekcijos ekspozicija

Lankymas antradiená–ðeðtadiená ið anksto

susitarus tel. 279 16 44

Baþnytinio paveldo muziejusÐv. Mykolo g. 9

Baþnytinio paveldo muziejaus ekspozicija

Aleksandro Ðepkaus juvelyrikos paroda

Paroda „Abrozdëliai. Ið kun. Mozës Mitkevi-

èiaus rinkinio“

Andriaus Kviliûno „Gyvieji paveikslai“

Valdovø rûmø muziejusKatedros a. 4

Paroda „Europos Viduramþiø ir Renesanso

gobelenai. Gijomis iðausta istorija“

Ðiuolaikinio meno centrasVokieèiø g. 2

XII Baltijos trienalës projektas „Prototipai“

Dainiaus Liðkevièiaus paroda „Labyrinthus“

Paroda „Kitas matymas“

Galerija „Kairë–deðinë“Latako g. 3

iki 29 d. — tarptautinës grafikos meno

bienalës „Splitgraphic“ (Kroatija) laureatø

paroda „Deðimt bienalës „Splitgraphic“ metø

2003–2013: ilgalaikë retrospektyva“

LTMKS projektø erdvë „Malonioji 6“Malonioji g. 6

iki 29 d. — paroda it (meninis) tyrimas

Galerija „Vartai“Vilniaus g. 39

Aido Bareikio paroda „Aido kondicionierius“

Galerija „Aidas“Trakø g. 13

Rièardo Vyðniausko tapybos paroda „Kai

angelai ateina medþiø virðûnëmis“

„Prospekto“ fotografijos galerijaGedimino pr. 43

iki 29 d. — Massimo Listri (Italija) fotografijø

paroda „Interjerai“

Pamënkalnio galerijaPamënkalnio g. 1/13

iki XII. 5 d. — Jûratës Jarulytës kûrybos paroda

Marijos ir Jurgio Ðlapeliø muziejusPilies g. 40

iki XII. 2 d. — Paulinos Pukytës paroda

„Mergaitës ir berniukai“

Meno ir edukacijos centras „Rupert“Meðkeriotojø g. 33

iki XII. 4 d. — paroda „Roþiø pelenai ir berþø

kvapas“

Galerija „Arka“Auðros Vartø g. 7

„Kvadrienalë 2014 — dailë ant vëliavos

stiebo“ (Q14)

Galerija „Meno niða“J. Basanavièiaus g. 1/13

Evaldo Janso tapybos paroda „Man pagirios —

jai PMS“

Lietuvos dailininkø sàjungos galerijaVokieèiø g. 2

„Kvadrienalë 2014 — dailë ant vëliavos

stiebo“ (Q14)

Galerija AV17Auðros Vartø g. 17

Luigi Massari ir Marcello Tedesco (Italija)

paroda „Poliðkumas“

Lietuvos nacionalinës UNESCOkomisijos galerijaÐv. Jono g. 11

iki XII. 1 d. — Marco Palombi (Italija) foto-

grafijø paroda „Kirgizø klajokliai pasaulio

pastogëje“

nuo 3 d. — Aretos Didþionienës tapyba

Vilniaus vaikø ir jaunimo menogalerija „Vëjas“Vilniaus g. 39

nuo 26 d. — Irenos Valiulienës tapybos ir

grafikos paroda

KAUNAS

Nacionalinis M.K. Èiurlionio dailësmuziejusV. Putvinskio g. 55

Fotografijø paroda „Ið neþinios á neþinià:

Antrojo pasaulinio karo atbëgëliai Lietuvoje“

M. Þilinsko dailës galerijaNepriklausomybës a. 12

nuo 29 d. — paroda „Pokarinës Japonijos

metamorfozës: 1945—1964“

Kauno paveikslø galerijaK. Donelaièio g. 16

Þivilës Minkutës instaliacija „Jungtys“

Tekstilës paroda „Laiko drobulë“

A. Þmuidzinavièiaus kûriniø irrinkiniø muziejusV. Putvinskio g. 64

Antano Gudaièio (1904—1989) pieðiniø ir

estampø paroda „Þmonës þiûri á þvaigþdes“

Ryðiø istorijos muziejusRotuðës a. 19

Agnës Juðkaitës paroda

Galerija „Meno parkas“Rotuðës a. 27

iki XII. 3 d. — paroda „Gyvenant post-

socializme“ (Bulgarija)

Galerija „Kauno langas“M. Valanèiaus g. 5

Roy’aus Coheno (Izraelis) kaleidoskopø

ekspozicija „Pasukti tikrovæ“

Vido Bizausko juvelyrikos paroda „13“

Kauno fotografijos galerijaRotuðës a. 1 / Vilniaus g. 2

Fotografijø paroda „Pokario istorijos“

„Post“ galerijaLaisvës al. 51 a

iki XII. 7 d. — tiraþuojamos meninës spaudos

paroda „Posteris“

K L A I P Ë D A

KKKC parodø rûmaiAukðtoji g. 1 / Didþioji Vandens g. 2

Liudviko Natalevièiaus tapybos paroda

„Pradþiapabaiga“

Anatolijaus Klemencovo paroda „P.S.“

nuo 28 d. — Bärbelio Prauno (Vokietija) ir

Gabrielës Jogëlaitës paroda „zero in on“

Klaipëdos galerijaDarþø g. 10 / Baþnyèiø g. 4

iki XII. 4 d. — paroda „Tarpinë stotelë —

Tauragë“

Galerija „si:said“Galinio Pylimo g. 28

iki XII. 7 d. — Juozo Budzinausko paroda

„Pavogta þvaigþdë“

S p e k t a k l i a i

V I L N I U S

Nacionalinis operos ir baletoteatras28 d. 18.30 — W.A. Mozarto „FIGARO

VEDYBOS“. Dir. — V. De Kortas (Olandija)

29 d. 12 val. — J. Gaiþausko „BURATINAS“ .

Dir. — J.M. Jauniðkis

29 d. 18.30 — „RAUDONOJI ÞIZEL“ (pagal

P. Èaikovskio, G. Bizet, A. Adamo muz.).

Dir. — M. Staðkus

30 d. 12 val. — S. Prokofjevo „PELENË“.

Dir. — A. Ðulèys

XII. 3, 4 d. 18.30 — G. Rossini „SEVILIJOS

KIRPËJAS“. Dir. — J. Geniuðas

Nacionalinis dramos teatrasDidþioji salë

30 d. 12 val. — A. de Saint-Exupéry

„MAÞASIS PRINCAS“. Reþ. — S. Mykolaitis

Klaipëdos dramos teatro spektakliai

XII. 3 d. 18.30 — T. Murphy „SUGRÁÞIMAS“.

Reþ. — A. Pociûnas

4 d. 18.30 — M. Gavrano „VISKAS APIE

VYRUS“. Reþ. — A. Lebeliûnas

Maþoji salë

30 d. 16 val. — J. Balodþio, G. Dapðytës

„BARIKADOS“. Reþ. — V. Silis

XII. 4 d. 19 val. — J. Jokelos

„FUNDAMENTALISTAI“. Reþ. — J. Vaitkus

Studija

29 d. 16 val. — „LIÛDNOS DAINOS IÐ EURO-

POS ÐIRDIES“ (pagal F. Dostojevskio romanà

„Nusikaltimas ir bausmë“). Reþ. — K. Smed-

sas (Suomija)

Vilniaus maþasis teatras28 d. 18.30 — M. Ivaðkevièiaus „MADAGAS-

KARAS“. Reþ. statytojas — R. Tuminas, reþ. —

A. Dapðys

29 d. 14, 16 val. — „KELIONË BE BAGAÞO“.

Reþ. — B. Latënas

29 d. 18.30 — „MEISTRIÐKUMO PAMOKA

(MARIA CALLAS)“. Reþ. — G. Padegimas

30 d. 12, 15 val. — „MAMA KATINAS“.

Reþ. — E. Jaras

Valstybinis jaunimo teatras28 d. 18 val. — A. Juozaièio „ÐIRDIS VILNIUJE“.

Reþisieriai — J. Vaitkus, A. Vidþiûnas

29 d. 18 val. — „LEDI MAKBET“ (pagal

W. Shakespeare’o pjesæ „Makbetas“).

Reþ. — A. Latënas

30 d. 15 val. — A. Ginioèio „JUZË

DYKADUONIS“. Reþ. — A. Giniotis

30 d. 18 val. — „JIS IR JI“ (pagal J. Biliûno ir

J. Janulaitytës-Biliûnienës laiðkus). Scen. aut.

ir reþ. — B. Mar (Salë 99)

XII. 4 d. 18 val. — Þemaitës „TRYS MYLIMOS“.

Reþ. — A. Latënas

Oskaro Korðunovo teatras30 d. 19 val. — OKT studijoje — S. Becketto

„PASKUTINË KREPO JUOSTA“.

Reþ. — O. Korðunovas

Rusø dramos teatras28 d. 18.30 — M. Bulgakovo „ZOIKOS

BUTAS“. Reþ. — R. Atkoèiûnas

29 d. 11, 13 val. — Z. Hopp „STEBUKLINGOJI

KREIDELË“. Reþ. — O. Lapina

29 d. 18.30 — L. Tolstojaus „ANA KARENINA“.

Reþ. — E. Mitnickis (Ukraina)

30 d. 12 val. — Z. Hopp „JUNAS IR SOFUS

ARBA AUKSINIS RITERIS“. Reþ. — O. Lapina

30 d. 18.30 — M. Macevièiaus „PRAKEIKTA

MEILË“. Reþ. — A. Jankevièius

XII. 4 d. 18.30 — „VAIVOS JUOSTA“. Reþ.,

choreogr. — M. S. Ðimulynaitë (V. Jakubëno

draugija ir „Baltijos baleto teatras“)

Teatras „Lëlë“28 d. 18.30 — „SMËLIO ÞMOGUS“ (pagal

E.T.A. Hoffmanà). Reþ. — G. Radvilavièiûtë

29 d. 12 val. — J. Maèiukevièiaus „BITË

MAJA“. Reþ. ir dail. — V. Mazûras

30 d. 12 val. — „EGLË ÞALÈIØ KARALIENË“.

Reþ. ir dail. — V. Mazûras

„Menø spaustuvë“28 d. 19 val. Juodojoje salëje — PREMJERA!

VILNIAUS DAILËS AKADEMIJOSGALERIJOS

Parodø salës „Titanikas“Maironio g. 3

Vytauto Kibildþio paroda „Virsmai“

iki 31 d. — Mikalojaus Povilo Viluèio paroda

Galerija „Akademija“Pilies g. 44/2

iki XII. 5 d. — paroda „Veltinis 2014“

Tekstilës galerija „Artifex“Gaono g. 1

iki XII. 6 d. — Aido Bareikio ir Billo Sayloro

(Niujorkas) pieðiniø paroda „Kitokie orai /

Other weather“

Galerija „ARgenTum“Latako g. 2

iki XII. 6 d. — Daumanto Kuèo miniatiûrø

paroda

A. ir A. Tamoðaièiø galerija „Þidinys“Dominikonø g. 15

Dailininkø Tamoðaièiø kûryba

XIX—XX a. pirmos pusës liaudies meno

rinkiniai

„YESMOONCAN“ (jaunøjø scenos menininkø

programa „Atvira erdvë‘14“). Idëjos aut. ir

reþ. — J. Tertelis

29 d. 11, 15 val. Juodojoje salëje — „MO-

ZAIKA“. Choreogr. — B. Banevièiûtë (ðokio

teatras „Dansema“)

29, 30 d. 12 val. Kiðeninëje salëje — PREM-

JERA! „MERGAITË SU DEGTUKAIS“ (kino

spektaklis visai ðeimai pagal H.K. Anderseno

pasakà). Idëjos autoriai ir atlikëjai I. Precas,

Ð. Datenis ir K.A. Butvidas (jaunøjø scenos

menininkø programa „Atvira erdvë‘14“)

29 d. 18.30 Stiklinëje salëje — „ÐALTI

PAVEIKSLËLIAI“ (pagal K. Smedso pjesæ).

Reþ. — G. Kriauèionytë (eskizas, teatras

„Atviras ratas“)

XII. 2 d. 16, 18.30 Kiðeninëje salëje — „BRAN-

GIOJI MOKYTOJA“. Reþ. — I. Stundþytë

(teatras „Atviras ratas“)

2 d. 19 val. Juodojoje salëje — PREMJERA!

„TANKUMYNE“ (pagal R. Akutagavos novelæ).

Reþ. — R. Kazlas (teatras „cezario grupë“)

3 d. 18.30 Kiðeninëje salëje — „LIETAUS

ÞEMË“. Reþ. — A. Giniotis (teatro laboratorija

„Atviras ratas“)

Keistuoliø teatras29 d. 12 val. — „KAI AÐ MAÞAS BUVAU“.

Reþ. — V. Þitkus

30 d. 12 val. — „MYKOLAS ÞVEJAS“.

Reþ. — A. Giniotis

30 d. 15 val. — atvira pamoka su aktore

I. Balsyte ir grupe „Saulës broliai“

KAUNAS

Kauno dramos teatras28 d. 18 val. Rûtos salëje — J. Dell ir

G. Sibleyras „TEGYVUOJA BUÐONAS!“

Reþ. — R. Vitkaitis

29 d. 15 val. Didþiojoje scenoje — PREM-

JERA! „BARBORA“ (pagal J. Gruðo dramà

„Barbora Radvilaitë“). Reþ. — J. Juraðas.

Adaptacijos autorë — A.M. Sluckaitë

30 d. 18 val. Rûtos salëje — PREMJERA!

R. Gary „AUÐROS PAÞADAS“. Inscenizacijos

aut. ir reþ. — A. Sunklodaitë

XII. 1 d. 18 val. Rûtos salëje — G. Sibleyras

„7md“ rekomenduoja

Dailë

Ne tik kine, bet ir parodø salëse tyrinëjamos postapokaliptinës distopi-jos. Niujorke (JAV) gyvenantis menininkas Aidas Bareikis, galerijoje „Var-tai“ (Vilnius) surengæs personalinæ parodà „Aido kondicionierius“, ið var-totojiðkos visuomenës atliekø konstruoja entropiná pasaulá, kuriamesocialinës problemos atmieðiamos siurrealistiniu humoru, o visuotinio þlu-gimo iðgyvenimas paþadina neryðkià atsinaujinimo viltá: „Menas gali bûtipranaðingas“, – sako autorius, gyvenantis ir kuriantis mieste, kur priima-mi visà pasaulá veikiantys sprendimai.

Muzika

Lapkrièio 29 d., ðeðtadiená, 19 val. simfoninës muzikos koncerte Filhar-monijos Didþiojoje salëje su maestro Juozo Domarko diriguojamu Lietu-vos nacionaliniu simfoniniu orkestru koncertuos jubiliejinius metus paþy-minti ilgametë Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorë VeronikaVitaitë. Èia iðgirsime muzikuojant net trijø kartø atstovaujamà Lietuvospianistø dinastijà – paèià profesoræ, jos dukrà Aleksandrà Þvirblytæ ir anû-kà Pauliø Anderssonà. Jubiliejinio vakaro programoje – Sergejaus Rach-maninovo Treèiasis koncertas fortepijonui, kuriam atlikti reikia didþiau-sio meistriðkumo, monumentaliosios Césaro Francko „Simfoninësvariacijos“ ir nuotaikingas Camille’o Saint-Saenso „Þvëriø karnavalas“.

Teatras

Gruodþio 1–5 d. Kaune ir Kauno rajone po 5 metø pertraukos vyks IVtarptautinis festivalis „Jëga!/Cool!“, kurá organizuoja teatrø vaikams ir jau-nimui asociacija „Asiteþas“. 25 trupës ið Lietuvos ir uþsienio ðaliø suvaidinsper 30 spektakliø vaikams ir jaunimui. Net 10 spektakliø Vokietijos, Dani-jos, Italijos, Estijos ir Latvijos teatro kûrëjai þiûrovams padovanos. Spek-takliai bus vaidinami Nacionaliniame Kauno dramos, Kauno valstybiniamelëliø, Kauno maþajame teatruose, Vytauto Didþiojo universitete, ðokio te-atre „Aura“, Teatro klube, taip pat – Raudondvaryje ir Vilkijoje.

Kinas

Gruodþio 3 d. 21 val. „Skalvijoje“ galima pamatyti prancûzø raðytojo,fotografo, vertëjo Chriso Markero 1990 m. sukurtus trumpo metraþo fil-mus „Katinas klausosi muzikos“ („Chat écoutant de la musique“), „Pelëdayra pelëda yra pelëda“ („An owl is an owl“), „Zoologijos sodas“ („Zoopiece“), „Slon tango“).


Bibliografinës þinios

P A R E N G Ë A L D O N A B A R O D I C A I T Ë . R E D A G A V O G R A Þ I N A K U B I L I E N Ë .L I E T U V O S N A C . M . M A Þ V Y D O B - K A . B I B L I O G R A F I J O S I R K N Y G O T Y R O S C E N T R A S

GROÞ INË L I T ERATÛRA . L I T ERATÛROS MOKSLAS

Að berþas : poezija ir laiðkai / Paulius Ðirvys ; [sudarë Deimantë Kaþukauskaitë-Kukulienë]. –

Vilnius : Lietuvos raðytojø sàjungos leidykla, 2014 (Vilnius : BALTO print). – 216, [1] p. : faks.,

portr. – (Lietuviø literatûros lobynas: XX amþius : LLL / visuomeninë redaktoriø taryba:

Viktorija Daujotytë … [et al.], ISSN 1822-2307 ; Nr. 32). – Tiraþas 3000 egz. – ISBN 978-9986-

39-817-2 (ár.)

Dinozaurø sklaida : diptikai / Romas Daugirdas. – Vilnius : Lietuvos raðytojø sàjungos leidykla,

2014 (Vilnius : Petro ofsetas). – 111, [1] p. – Tiraþas 500 egz. – ISBN 978-9986-39-818-9 (ár.)

Gegutës ðauksmas : romanas / Robert Galbraith ; ið anglø kalbos vertë Danguolë Þalytë. –

Vilnius : Alma littera, 2014 (Vilnius : BALTO print). – 413, [2] p. – Tiraþas 2000 egz. – ISBN

978-609-01-1620-3 (ár.) : [35 Lt 31 ct]

Kai vël tave sutiksiu : [romanas] / Mhairi McFarlane ; ið anglø kalbos vertë Rasa Staðytë. –

Kaunas : Jotema, [2014] (Vilnius : BALTO print). – 381, [2] p. – Tiraþas [2500] egz. – ISBN 978-

9955-13-483-1 (ár.)

Kaip þaibas : romanas / Aldona Ruseckaitë. – Vilnius : Lietuvos raðytojø sàjungos leidykla,

2014 (Vilnius : Petro ofsetas). – 230, [1] p. – Tiraþas 1200 egz. – ISBN 978-9986-39-816-5 (ár.)

Krymo sala : romanas / Vasilijus Aksionovas ; [ið rusø kalbos vertë Vytautas Tunkûnas]. –

Vilnius : Bonus animus, [2014] (Vilnius : BALTO print). – 414, [1] p. – Tiraþas [1000] egz. –

ISBN 978-9955-754-20-6 (ár.)

Laiko gijos : [romanas] / Marîa Dueñas ; ið ispanø kalbos vertë Alma Naujokaitienë. – Vilnius :

Alma littera, 2014 (Vilnius : BALTO print). – 579, [3] p. – Tiraþas 2200 egz. – ISBN 978-609-

01-1606-7 (ár.) : [40 Lt 26 ct]

Likimo upë : romanas / Apolinaras Èepulis. – Vilnius : Alma littera, 2014- . – (Ár.)

D. 1. – 2014 (Vilnius : Spauda). – 509, [3] p. – Tiraþas 1000 egz. – ISBN 978-9955-08-378-8 :

[23 Lt 24 ct]

Nepaþástamasis mënesienoje : [romanas] / Jude Deveraux ; ið anglø kalbos vertë Margarita

Vilpiðauskaitë. – Kaunas : Jotema, [2014] (Vilnius : BALTO print). – 302, [1] p. – Tiraþas [2000]

egz. – ISBN 978-9955-13-482-4 (ár.)

Penkiolikos metø kapitonas : romanas / Jules Verne ; ið prancûzø kalbos vertë Ramutë

Ramunienë. – [5-asis patais. leid.]. – Vilnius : Aukso pieva, 2014 (Gargþdai : Print-it). – 434,

[8] p. : iliustr. – Tiraþas 2000 egz. – ISBN 978-609-8105-09-4 (ár.)

Poetinis Druskininkø ruduo = Druskininkai poetic fall : almanachas / sudarytojai ir redaktoriai

Marius Burokas, Vytas Dekðnys. – Vilnius : Vaga, [2014]. – ISSN 1822-3079

2014. – [2014] (Vilnius : BALTO print). – 327, [1] p. : portr. – Tiraþas 300 egz.

Skambantys Rusijos kedrai / Vladimir Megre ; [ið rusø kalbos vertë Laima Valiuðko]. – Vilnius :

Baltosios gulbës, 2014 (Vilnius : Spauda). – 239, [1] p. – (Skambantys Rusijos kedrai ; kn. 2). –

Tiraþas 3000 egz. – ISBN 978-609-8047-22-6 (ár.)

Tëvo nuodëmës : [romanas] / Jeffrey Archer ; ið anglø kalbos vertë Paulë Budraitë. – Kaunas :

Jotema, [2014] (Vilnius : BALTO print). – 366, [2] p. – Ciklo „Kliftonø kronikos“ 2-oji knyga. –

Tiraþas [2500] egz. – ISBN 978-9955-13-484-8 (ár.)

Uþtvara nuo vandenyno : romanas / Marguerite Duras ; ið prancûzø kalbos vertë Violeta

Tauragienë. – Vilnius : Lietuvos raðytojø sàjungos leidykla, 2014 (Vilnius : Standartø sp.). –

287, [1] p. – Tiraþas 1500 egz. – ISBN 978-9986-39-814-1 (ár.)

Vieniðos vëliavos : rinktiniai eilëraðèiai / Rolandas Rastauskas. – Vilnius : Lietuvos raðytojø

sàjungos leidykla, 2014 (Vilnius : Petro ofsetas). – 222, [1] p. – (Nacionalinës kultûros ir meno

premijos laureatai ; kn. 17). – Virð. antr. ir aut. nenurodyti. – Tiraþas [1000] egz. – ISBN 978-

9986-39-820-2 (ár.)

Þiemos sodas : [romanas] / Kristin Hannah ; [ið anglø kalbos vertë Ieva Albertavièienë]. –

Vilnius : Gimtasis þodis, 2014 (Vilnius : BALTO print). – 431, [1] p. – Tiraþas 2000 egz. – ISBN

978-9955-16-513-2 (ár.)

G R O Þ I N Ë L I T E R AT Û R A V A I K A M S

Dangus griûva : lietuviø pasaka / [dailininkas Juozas Rimeikis]. – Kaunas : Jûsø Flintas, [2014]

([Kaunas] : Spaudos praktika). – [16] p. : iliustr. – Tiraþas 6000 egz. – ISBN 978-609-419-492-4

Drebantis riteris : [pasaka] / Kæstutis Kasparavièius ; iliustracijos autoriaus. – Vilnius : Nieko

rimto, 2014 (Vilnius : BALTO print). – [30] p. : iliustr. – Tiraþas 3000 egz. – ISBN 978-609-441-

261-5 (ár.)

Dvylika dovanø Kalëdø Seneliui : [pasaka] / Mauri Kunnas, Tarja Kunnas ; iliustracijos

autoriaus ; ið suomiø kalbos vertë Akvilë Giniotaitë. – Vilnius : Nieko rimto, 2014 (Spausd.

Suomijoje). – [41] p. : iliustr. – Virð. nurodytas tik 1-asis aut. – Tiraþas 3000 egz. – ISBN 978-

609-441-223-3 (ár.)

Eglë, þalèiø karalienë : lietuviø liaudies pasaka : atspausdinta reginèiøjø ir Brailio raðtu /

[sudarytojai Saulius Jokuþys, Eglë Jokuþytë] ; [iliustracijø autorë Rûta Arlauskaitë]. – [2-oji

laida]. – [Klaipëda] : Verslas ar menas, 2014 ([Klaipëda] : S. Jokuþio l-kla-sp.). – 21, [2] p., ásk.

virð. : iliustr. + 1 garso diskas (CD). – Tiraþas 100 egz. – ISBN 978-609-95642-0-3 (ár.)

Elë ir paðëlusi klasë / Timo Parvela ; iliustravo Agnë Nananai ; ið suomiø kalbos vertë Viltarë

Urbaitë. – Vilnius : Nieko rimto, 2014 (Vilnius : BALTO print). – 122, [6] p. : iliustr. – Tiraþas

2000 egz. – ISBN 978-609-441-247-9 (ár.)

Gaidys, ðuo ir lapë : lietuviø pasaka / [dailininkas Juozas Rimeikis]. – Kaunas : Jûsø Flintas,

2014 ([Kaunas] : Spaudos praktika). – [16] p. : iliustr. – Tiraþas 6000 egz. – ISBN 978-609-

419-493-1

„VËJAS TUOPØ VIRÐÛNËSE“. Reþ. —

R. Atkoèiûnas (Vðá „Teatro projektai“)

2 d. 18 val. Rûtos salëje — PREMJERA!

R. Gary „AUÐROS PAÞADAS“. Inscenizacijos

aut. ir reþ. — A. Sunklodaitë

„Assiteþo“ teatro festivalis vaikams ir jaunimui

1 d. 12 val. Didþiojoje scenoje — I. Paliulytës

„ASTRIDA“. Reþ. — I. Paliulytë

2 d. 11, 15 val. Ilgojoje salëje — „MINGSØ

VAIDUOKLIAI“. Reþ. — L. Gundaras (Teatris TT,

Latvija)

2 d. 14 val. Didþiojoje scenoje — C. Murillo

„TAMSOS ÞAIDIMAS“. Reþ. — D. Rabaðauskas

(Valstybinis jaunimo teatras)

3 d. 15 val. Rûtos salëje — „ALELIUJA!“

(Kopenhaga)

3 d. 17 val. Maþojoje salëje — „PYP IR TÛT

VAKARIENIAUJA“ (Estija)

3 d. 19 val. Ilgojoje salëje — „PASMERKTI

NAMAI“. Reþ. — F. Feiferë (studija „Aglija“)

4 d. 10 val. Didþiojoje scenoje — A. Lindgren

„EMILIS IÐ LIONEBERGOS“. Reþ. — R. Kudz-

manaitë (Vilniaus kamerinis teatras)

4 d. 12 val. Maþojoje salëje — „TARMIØ

STALAS“. Reþ. — S. Degutytë („Stalo teatras“)

4 d. 14 val. Rûtos salëje — „LAI LAI LAI“.

Reþ. — C. Grauþinis (Cezario grupë)

4 d. 17 val. Rûtos salëje — „PYP IR TÛT

KONCERTE“. Reþ. — H. Mannmae, T. Tross (Estija)

Kauno valstybinis muzikinisteatras28 d. 18 val. — F. Wildhorno „GRAFAS

MONTEKRISTAS“. Dir. — J. Janulevièius

29 d. 18 val. — J. Strausso „NAKTIS

VENECIJOJE“. Dir. — J. Geniuðas

30 d. 12 val. — E. Chagagortiano „AUSINË

KEPURË“. Dir. — V. Visockis

30 d. 18 val. — I. Kãlmãno „BAJADERË“.

Dir. — J. Janulevièius

XII. 1 d. 18 val. — „JUOZAPAS IR JO SVA-

JONIØ APSIAUSTAS“ (pagal A.L. Webberio ir

T. Rice’o miuziklà). Reþ. — A. Giniotis

3 d. 17 val. — R. Rodgerso „MUZIKOS

GARSAI“. Dir. — J. Vilnonis

4 d. 18 val. — J. Strausso „ÈIGONØ

BARONAS“. Dir. — V. Visockis

Kauno kamerinis teatras28 d. 18 val. — M. Walczako „PIRMASIS

KARTAS“. Reþ. — S. Rubinovas

29, XII. 5 d. 18 val. — D. Èepauskaitës

„KAVINË „PAS BLEZÀ“. Reþ. — S. Rubinovas

30 d. 18 val. — PREMJERA! V. Klimaèeko

„SUPERMARKETAS“. Reþ. — A. Veverskis

Kauno maþasis teatras29 d. 18 val. — F. Rame, D. Fo „LAISVOJI

PORA“. Reþ. — R. Januðkevièiûtë, A. Baniûnas

30 d. 12 val. — „KREIVOS DAIKTØ ISTORIJOS“.

Reþ. — A. Baniûnas

30 d. 18 val. — M. Fratti „SESUO“.

Reþ. — A. Þukauskas

Kauno lëliø teatras29 d. 12 val. — D. Èepauskaitës „SKRUDÞAS,

ARBA DIENA, KAI GALIMA ATVERTI SAVO

ÐIRDÁ“. Reþ. — A. Lebeliûnas

30 d. 12 val. — „ÞIOGAS ZIGMAS ÞALGIRIO

MÛÐYJE“ (pagal L. Jakimavièiaus pasakà).

Aut. ir reþ. — A. Sunklodaitë

„Assiteþo“ teatro festivalis vaikams ir jaunimui

XII. 1 d. 11 val. — „VIÐTYTË IR GAIDELIS“.

Reþ. — R. Skrebûnaitë („Keistuoliø teatras“)

1 d. 16 val. — „KRAKATUKAI IR STEBUK-

LINGAS TRIUÐIS“. Reþ. — P. Mendeika (Vil-

niaus vitraþinio lëliø teatras „Vaivorykðtë“)

2 d. 15 val. — „METEO“. Reþ. — A. I. Bra-

shynskaya (Vilniaus teatras „Lëlë“)

3 d. 12 ir 15 val. — „ODË GYVENIMUI“.

Reþ. — D. Doro („Compagnios Rodisio, Italija)

4, 6 d. 12 val. — „GULBË — KARALIAUS PATI“.

Reþ. — N. Indriûnaitë

K L A I P Ë D A

Klaipëdos valstybinis dramosteatras28, 29 d. 18 val. Þvejø rûmuose — PREMJERA!

I. Vyrypajevo „GIRTI“. Reþ. — L. Vaskova,

scenogr. — A. Kupðytë, komp. —R. Maèiliûnaitë

Klaipëdos valstybinis muzikinisteatras29 d. 18.30 — „SVEIKAS, ÈARLI!“

30 d. 12 val. Kolonø salëje — „VERPALØ

PASAKOS“

XII. 2 d. 18.30 — PREMJERA! E. Imre

„MISTERIS X“ (libreto autoriai A. Grünwald,

J. Brammer, R. Bunikytës reþisûrinë versija)

4, 5 d. 18.30 — J. Steino, J. Bocko, Sh. Harnic-

ko „SMUIKININKAS ANT STOGO“

Ð I A U L I A I

Valstybinis Ðiauliø dramos teatras30 d. 18 val. — koncertas „14 stygø“:

V. Èepinskis (smuikas), V. Èepinskienë

(smuikas), S. Krinicinas (gitara)

XII. 2 d. 18 val. G. Sibleyras „VËJAS TUOPØ

VIRÐÛNËSE“. Reþ. — R. Atkoèiûnas (Vðá

„Teatro projektai“)

P A N E V Ë Þ Y S

Juozo Miltinio dramos teatras28 d. 18 val. — N. Simono „PASKUTINYSIS IÐ

AISTROS KAMUOJAMØ MEILUÞIØ“.

Reþ. — G. Gabrënas

29 d. 18 val. — PREMEJRA! K. Sajos

„DEVYNBËDÞIAI“. Reþ. — M. Meilûnas

30 d. 18 val. — L. Gersche’s „LAISVI

DRUGELIAI“. Reþ. — D. Kazlauskas

XII. 3 d. 18 val. — „BUS SUNKU...“.

Reþ. — A. Veèerskis („Domino“ teatras)

K o n c e r t a i

Lietuvos nacionalinë filharmonija29 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþio-

joje salëje, — profesorës Veronikos Vitaitës

75-meèiui. Lietuvos nacionalinis simfoninis

orkestras. Solistai pianistai V. Vitaitë,

A. Þvirblytë, P. Anderssonas

30 d. 12 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþio-

joje salëje, — koncertas visai ðeimai „Pasau-

lio kontinentø balsai“. Solistai M. Xue

(sopranas), Z. Grigienë (sopranas), I. Bagele

(mecosopranas), L. Vilkonèius (balsas ir fortepi-

jonas), L. Jin-Tao (fortepijonas), D. Jozënas

(fortepijonas), R. Vitkauskas (altas), Lietuvos

edukologijos universiteto miðrus choras „Ave

Vita“ (vad. ir dir. — K. Barisas), Muzikos

katedros merginø choras ir miðrus choras

„Musica“ (vad. ir dir. — V. Tavoras), kameri-

niai ansambliai

30 d. 16 val. Taikomosios dailës muziejuje —

kamerinës muzikos koncertas „Romantinës

muzikos pakerëti“. Solistas E. Minkðtimas

(fortepijonas). Valstybinis Vilniaus kvartetas

30 d. 14 val. Uþutrakio dvaro sodybos

rûmuose — ansamblis „Musica humana“

(meno vad. ir dir. — A. Vizgirda. Solistai

S. Liamo (sopranas), U. Èaplikaitë (fleita),

R. Beinaris (obojus)

XII. 1 d. 13.50 val. Prienø „Þiburio“ gimnazi-

joje, 1 d. 18 val. Kudirkos Naumiesèio

kultûros centre — Èiurlionio kvartetas.

Solistë R. Novikaitë (mecosopranas)

1 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþiojo-

je salëje, — Vilniaus mokytojø namø miðru-

sis choras „Bel canto“. Dalyvauja Lietuvos

kamerinis orkestras ir choro bièiuliai: solistës

J. Gedmintaitë (sopranas) ir I. Prudnikovaitë

(mecosopranas) ir kt.

3 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþiojo-

je salëje, — Lietuvos kamerinis orkestras.

Solistai P. Vernikovas (smuikas), S. Makarova

(smuikas)

4 d. 17.30 Paeþeriø dvaro rûmuose — dvarø

senovinës muzikos festivalis „Viva la musi-

ca“. Festivalio pabaigos koncertas „Maþoji

þiemos serenada“. Sostinës vario kvintetas

„Jauna muzika“XII. 3 d. 18 val. Klaipëdos koncertø salëje,

5 d. 19 val. Vilniuje, Teatro arenoje,

6 d. 18 d. Ðiauliø kamerinëje salëje „Polifo-

nija“ — programa „Keliautojo uþraðai“.

Atlikëjai Vilniaus miesto savivaldybës choras

„Jauna muzika“ (meno vad. ir vyr. dir. —

V. Augustinas), I. Jurgelevièiûtë (vokalas,

kanklës), B. Cools (gitara, Belgija), A. Gotesma-

nas (muðamieji), V. Nivinskas (kontrabosas),

R. Ranèys (saksofonai). Dir. — V. Augustinas

V I L N I U S

Kongresø rûmaiXII. 2, 3, 5, 6 d. 19 val. — PREMJERA! G. Verdi

„TRUBADÛRAS“. Dir. — G. Rinkevièius, reþ. —

D. Ibelhauptaitë

Lietuvos muzikos ir teatroakademija28 d. 18 val. Didþiojoje salëje — LMTA

Etnomuzikologijos katedros dëstytojø ir

absolventø vadovaujami folkloro ansambliai

29 d. 12 val. Kongresø rûmø Kamerinëje

salëje — XIV tarptautinis Lietuvos kompozi-

toriø kamerinës muzikos atlikimo konkursas

29 d. 16 val. J. Karoso salëje — etnomuziko-

logø konferencijos koncertas ir vakaronë

Lietuvos muzikø rëmimo fondasXII. 1 d. 18 val. Ðv. Jonø baþnyèioje — F. Latëno

kûrybos vakaras. Dalyvauja kompozitorius

F. Latënas, styginiø kvartetas „Art Vio“:

I. Rupaitë-Petrikienë (I smuikas), K. Venslo-

vas (II smuikas), T. Petrikis (altas), P. Jacuns-

kas (violonèelë). Solistai R. Lipinaitytë (smui-

kas), P. Jacunskas (violonèelë), I. Baikðtytë

(fortepijonas). Programoje F. Latëno kûriniai

S. Vainiûno namuose

XII. 2 d. 18 val. — B. Dvariono muzikos

mokyklos Chorinio dainavimo Bendrojo

fortepijono metodinës grupës edukacinis

meninis projektas „Polifoninë muzika“

3 d. 17 val. — Vilniaus Karoliniðkiø muzikos

mokyklos fleitos mokytoja ekspertë

V.M. Zabrodaitë ir jos mokinës

Ðv. Kotrynos baþnyèia28 d. 19 val. — „Gintaro dainos“. Atlikëjai

valstybinis choras „Latvija“ (vad. — M. Sirmai-

sas, Latvija), Vilniaus miesto savivaldybës

choras „Jauna muzika“. Dir. — M. Sirmaisas ir

V. Augustinas)

Ðv. Kazimiero baþnyèia29 d. 15 val. — J. Lorentzenas (vargonai,

Danija) ir M. Stevns (sopranas, Danija).

Programoje G.F. Händelio, C. Nielseno,

D. Buxtehude’s ir kt. kûriniai

Valdovø rûmaiBaroko muzikos festivalis „Baroko vakarai“

29 d. 19 val. — „Concert en trio „Storie

d‘amore“. M. Maullonas (baritonas), L. Peres

(smuikas), V. Dumestre (gitara)

30 d. 17 val. — barokinis vaidinimas „Enfants

de la Malle (Lagamino vaikai)“. Atlieka

mimai S. Amori, M.M. Bennis

XII. 1 d. 19 val. — „Tenebrae (Sutemos)“.

Ansamblis „Poême Harmonique“

2 d. 19 val. — P. Hantai (klavesinas)

XII. 5 d. 19 val. Renesansinëje menëje —

Vilniaus kultûros centro moterø choras

„Liepos“ (choro meno vad. ir dir. — A. Stepo-

navièiûtë-Zupkauskienë). Dalyvauja Vilniaus

chorinio dainavimo mokyklos „Liepaitës“

Jauniø choras, styginiø kvartetas „Art Vio“

V a k a r a i

V I L N I U S

Raðytojø klubas28 d. 17 val. — poetø grupës „Svetimi“

naujos poezijos antologijos „Svetimi po 20“

pristatymas. Vakare dalyvauja poetai

D. Dirgëla, E. Ignatavièius, L. Leðèinskas,

A. Ðlepikas, D. Valanèiauskas, V. Guþauskas

XII. 2 d. 17.30 — T. Vaisetos knygos „Paukðèiø

miegas“ pristatymas. Dalyvauja raðytojai

T. Vaiseta, M. Nastaravièius, A. Aliðauskas,

A. Jakuèiûnas

4 d. 17.30 — susitikimas su literatûrologu

K. Urba ir vertëju V. Alksnënu. Dalyvauja

skaitovës V. Mickevièiûtë, I. Plauðinaitytë ir

aktorius V. Þitkus

Nacionalinë dailës galerijaXII. 4 d. 20 val. — Architektûros [pokabiø]

ciklas „Koks miestas?“. B. Ramo (Ispanija,

Olandija) paskaita „Dievø malonëje“


7md

Savaitës filmai

****** – ðedevras, ***** – pasiþiûrëti bûtina, **** – geras filmas, *** – bûna ir geriau,** – jei turite daug laiko, * – niekalas

Redaktorë – Agnë NaruðytëAtsakingoji sekretorë – Rûta JakimavièienëKinas – Þivilë Pipinytë | Teatras, ðokis – Milda BrukðtutëMuzika – Laimutë Ligeikaitë | Stilius – Rita MarkulienëDizainas – Jokûbas Jacovskis | Maketas – Vanda ÈemerkaitëFinansininkë – Brigita Misiuvienë

© „7 meno dienos“. Kultûros savaitraštis. Išeina penktadieniais.

Leidþiamas nuo 1992 m. sausio 10 d. Leidëjas VðÁ „7 meno dienos“,

Maironio g. 6, 01124 Vilnius. Tel.: 2613039, 2611926.

El. paðtas [email protected]. ISSN 1392-6462. 3 sp. l. Tiraþas 900 egz.

Spausdino UAB „Ukmergës spaustuvë“, Vasario 16-osios g. 31, Ukmergë

Remia Lietuvos kultûros taryba,

Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas

L a p k r i è i o 2 8 – g r u o d þ i o 5

Ida ****...7-ojo deðimtmeèio pradþios Lenkija. Aðtuoniolikmetë naðlaitë Ana

(debiutantë Agata Trebuchowska) uþaugo vienuolyno prieglaudoje ir ren-giasi priimti áþadus. Taèiau prieð tai ji turi ávykdyti vienuolyno vyresniosiosvalià: susipaþinti su vienintele savo giminaite Vanda (Agata Kulesza). Ka-daise átakinga prokurorë, praminta „kruvinàja Vanda“, iðkart pareiðkia,kad ið tikrøjø Ana yra þydë Ida – per karà þuvusios jos sesers duktë. Kartujos vaþiuoja á kaimà, suranda Idos tëvø namus. Reþisierius Paweùas Pawli-kowskis filme rodo dviejø stipriø asmenybiø, poþiûriø á gyvenimà susidû-rimà, nors Idos dar tik laukia tikrasis pasirinkimas – gráþti á vienuolynà arlikti pasaulyje. Kukli, kameriðka, nespalvota, meistriðkai Ùukaszo Ýalio irRyszardo Lenczewskio nufilmuota „Ida“ – sëkmingiausias pastarøjø me-tø lenkø filmas, sulaukæs ne tik festivaliø prizø ir penkiø ðiømetës Euro-pos kino akademijos apdovanojimø nominacijø, bet ir didþiulio JAV, Pran-cûzijos ir kitø ðaliø þiûrovø dëmesio (Lenkija, Danija, 2013). (Vilnius)

John Wick ***Davido Leitcho ir Chado Stahelskio filmo veikëjas – visai ne istorinë

asmenybë, kaip kad atrodo pamaèius lietuviðkà pavadinimà. Baba Jagapramintas Dþonas Vikas (Keanu Reeves) – buvæs samdomas þudikas, ru-sø mafijos siaubas. Dabar jis gyvena protingai ir teisingai. Viskas pasikei-èia, kai pavagiamas brangus Viko automobilis (1969 m. „Mustang“) ir nu-þudoma kalytë Deizë – vienintelis gyvas priminimas apie mirusià Dþonoþmonà. Vikas trokðta atkerðyti. Taip prasideda susiðaudymø ir kitokiø pa-naðiø atrakcionø ðou. Taip pat vaidina Michaelas Nyqistas, Alfie Allenas,Adrianne Palicki, Bridget Moynahan, Deanas Wintersas, Johnas Legui-zamo (JAV, Kanada, Kinija, 2014). (Vilnius, Kaunas)

Kol nenuëjau miegoti ***Nuo pat atsiradimo kinas mëgsta pasakoti istorijas apie praradusius

atmintá þmones. Rowano Joffé’s trilerio herojë, kurià suvaidino NicoleKidman, prieð keliolika metø patyrë traumà ir dabar kiekvienà rytà atkû-rinëja savo gyvenimà. Filmas sukurtas pagal S.J. Watsono romanà, knygo-je herojë viskà uþsiraðinëjo bloknote, filme – fiksuoja ávykius maþa kame-ra. Taip pat vaidina Colinas Firthas, Markas Strongas, Anne-Marie Duff(D. Britanija, Prancûzija, Ðveicarija, 2014). (Vilnius, Kaunas)

Sen-Loranas. Stilius – tai að ****Dar vienas filmas apie didájá madø kûrëjà Yves’à Saint-Laurent’à. ...

Septintojo deðimtmeèio pradþioje dizaineris ieðko ákvëpimo ir atsakymø ákankinanèius klausimus Paryþiaus bohemos vakarëliuose, Marakeðo vilo-je, narkotikuose, uþmezga santykius su Pierre’u Bergé. Vienas paèiø ta-lentingiausiø ðiø dienø prancûzø kino kûrëjø Bertrand’as Bonello ne tikpapasakojo deðimties unikalaus menininko gyvenimo metø istorijà, nes 1965–1976 m. – didþiausio jo karjeros triumfo, o kartu didþiausiø asmeninio gyve-nimo nelaimiø laikotarpis. Bonello, kurio filme pagrindinius vaidmenis su-vaidino Gaspard’as Ullielis, Jérémie Renier, Louis Garrelis, Léa Seydoux,o Helmutas Bergeris ákûnijo Saint-Laurent’à 1989-aisias, taip pat sukûrëásimintinà svaigios epochos portretà. Gal todël Bergé kategoriðkai prieði-nosi ðiam filmui ir palaimino kità, Lietuvoje jau rodytà filmà, kurá sukûrëJalilas Lespert’as (Prancûzija, 2014). (Vilnius)

Tarp þvaigþdþiø ****Kai paaiðkëja, kad mûsø laikas Þemëje baigiasi, mokslininkø bûrys iðsi-

rengia á svarbiausià misijà. Jie keliauja uþ mûsø galaktikos ribø, ið naujoatrastu erdvës ir laiko tuneliu, kad ásitikintø, ar þmonës turi ðansà iðgyven-ti tarp þvaigþdþiø, kitame iðmatavime. Fiziko Kipo Thorne’o teorija pa-remtà filmà ið pradþiø rengësi kurti Stevenas Spielbergas, vëliau jis atitekoChristopheriui Nolanui, garsëjanèiam neáprastais paprastø istorijø pasako-jimo bûdais. Pagrindinius vaidmenis sukûrë Matthew McConaughey’s, An-ne Hathaway, Jessica Chastain, Billas Irwinas, Ellen Burstyn, MichaelasCaine’as, Wesas Bentley’s (JAV, 2014). (Vilnius, Kaunas)

Kino repertuaras

V I L N I U S

Forum Cinemas Vingis28—XII. 4 d. — Madagaskaro pingvinai (3D,

JAV) — 12, 14.10, 16.30, 20 val.

28—XII. 3 d. — Madagaskaro pingvinai (JAV) —

11, 13.10, 15.20, 17.50; XII. 4 d. — 11, 13.10,

15.20 (lietuviø k.); 28—XII. 1, 3, 4 d. — 17.40

(originalo k.)

28—XII. 4 d. — Kol nenuëjau miegoti (JAV) —

11.30, 13.50, 16.20, 18.35, 21.45

Kaip atsikratyti boso 2 (JAV) — 11.10, 13.40,

16.10, 18.45, 21.30

28, XII. 1, 3, 4 d. — Kaip Hektoras laimës

ieðkojo (D. Britanija, Vokietija, Kanada, Pietø

Afrika) — 18.15, 21.15; 29, 30 d. — 12.45,

18.15, 21.15; XII. 2 d. — 21.15

XII. 4 d. — Amþinai stilingos (reþ. L. Plioplytë) —

19, 20 val.

XII. 4 d. — Serena (JAV, Prancûzija) — 18.50

XII. 2 d. — Geriausios 2014 metø „Kanø

Liûtø“ reklamos — 19, 22 val.

28—XII. 1 d. — Tarp þvaigþdþiø (D. Britanija,

JAV) — 11, 14.30, 18.15, 20.30, 21.30; XII. 2 d. —

11, 14.30, 18.15, 20.30, 21.30; 3 d. — 11, 14.30,

20.30, 21.30; 4 d. — 11, 14.30, 18.15

28, XII. 1, 3, 4 d. — Bado þaidynës. Strazdas

giesmininkas. 1 dalis (JAV) — 15.10, 18, 21 val.;

29, 30 d. — 12.30, 15.10, 18, 21 val.; XII. 2 d. —

15.10, 18, 21.30

28, XII. 1, 3 d. — Pakeliui (reþ. R. Marcinkus) —

14, 19 val.; 29, 30 d. — 11.45, 14, 19 val.; XII.

2, 4 d. — 14 val. (N-13); 28—XII. 4 d. — Pakeliui

(reþ. R. Marcinkus) — 16.30, 21.30 (N-16)

28—XII. 1, 3 d. — Vaikystë (JAV) — 14.10,

20.15; 2 d. — 14.10; 4 d. — 21.30

28—XII. 4 d. — Dþesis ir Petas (D. Britanija) —

11.20, 15.40; Dþesis ir Petas (3D, D. Britanija) —

13.30

28—XII. 1, 3, 4 d. — Ánirðis (D. Britanija, JAV,

Kinija) — 20.50

28—XII. 4 d. — Loðëjas (reþ. I. Jonynas) — 15.30

28—XII. 1, 3, 4 d. — Dviejø naktø nuotykis

(JAV) — 19 val.

28—XII. 1, 3, 4 d. — John Wick (JAV) — 21.15

29, 30 d. — Gustavo nuotykiai (reþ. V. Lekavi-

èius, A. Gricius) — 11.30

28—XII. 4 d. — Dëþinukai (JAV) — 13.50

Aleksandras ir baisiai, labai siaubingai

nesëkminga diena (JAV) — 16.10

28—XII. 1, 3 d. — Dingusi (JAV) — 18.30

28—XII. 1, 3, 4 d. — Redirected (reþ. E. Vëlyvis) —

21.45; 29, 30 d. — Sparnai: ugnies tramdyto-

jai (JAV) — 12 val.

28—XII. 1, 3 d. — 1971-ieji (D. Britanija) —

17.30, 16.50; 2 d. — 16.50

Forum Cinemas Akropolis28—XII. 1, 3, 4 d. — Madagaskaro pingvinai

(JAV) — 10.10, 14.30, 19 val.; XII. 2 d. — 10.10,

14.30; 28—XII. 1, 3, 4 d. — Madagaskaro

pingvinai (3D, JAV) — 12.20, 16.40, 20.50;

XII. 2 d. — 12.20, 16.40

28—XII. 4 d. — Kaip atsikratyti boso 2 (JAV) —

11.10, 13.50, 16.20, 18.50, 21.30; Kol nenuë-

jau miegoti (JAV) — 17.20, 19.45, 21.50

XII. 4 d. — Serena (JAV, Prancûzija) — 18.10

XII. 2 d. — Geriausios 2014 metø „Kanø

Liûtø“ reklamos — 19, 22 val.

28—XII. 4 d. — Bado þaidynës. Strazdas

giesmininkas. 1 dalis (JAV) — 10.20, 13.05,

15.50, 18.40, 21.20; 28—XII. 1, 3, 4 d. — Tarp

þvaigþdþiø (D. Britanija, JAV) — 11, 14.30,

18, 21.10; XII. 2 d. — 11, 14.30

28—XII. 1, 3, 4 d. — Pakeliui (reþ. R. Marcin-

kus) — 14.55, 19.30, 21.40; XII. 2 d. — 14.55,

21.40 (N-16)

28—XII. 4 d. — Pakeliui (reþ. R. Marcinkus) —

12.40, 17.15 (N-13)

Dþesis ir Petas (D. Britanija) — 10.50, 13, 15.10

28—XII. 1, 3 d. — Karti, karti 2 (Rusija) — 11.20,

18.20; XII. 2, 4 d. — 11.20

28—XII. 1, 3, 4 d. — John Wick (JAV) — 13.40,

20.40; XII. 2 d. — 13.40

28—XII. 1, 3, 4 d. — Redirected (reþ. E. Vëlyvis) —

16, 18.30; XII. 2 d. — 16 val.

29, 30 d. — Sparnai: ugnies tramdytojai

(JAV) — 10.40

28—XII. 4 d. — Gustavo nuotykiai (reþ. V. Lekavi-

èius, A. Gricius) — 12.45; Vaikystë (JAV) — 15.05;

Dëþinukai (JAV) — 10.30

28, 30 d. — Ánirðis (D. Britanija, JAV, Kinija) —

21.35; 29, XII. 1, 3 d. — Dviejø naktø nuotykis

(JAV) — 21.35

„Skalvijos“ kino centras28, XII. 1 d. — Ida (Lenkija, Danija) — 17 val.;

2 d. — 21.25

28 d. — Mergaitë su katinu (Italija) — 18.40;

29 d. — 16 val.; 30 d. — 16 val.; XII. 1 d. — 18.40

28 d. — Teisëjas (JAV) — 20.40; 29 d. — 18 val.;

30 d. — 20.50; XII. 1 d. — 20.40

29 d. — Sen Loranas. Stilius — tai að (Pran-

cûzija) — 20.40; XII. 2 d. — 18.40

XII. 4 d. — Avinëlio vartai (dok. f., reþ.

A. Stonys) — 20 val.

Festivalis „Tindirindis 2014“

2 d. — programa „Siurrealistinis pasaulis“ —

17 val.; 3 d. — programa „Vaizdø muzika“ —

17 val.; 4 d. — programa „Suaugusiøjø

þaidimai“ — 21 val.

3 d. — „Atsiveriantys „Meno avilio“ archyvai“.

Ciklas „Henrikas Ðablevièius ir jo mokiniai“.

III vakaras „Ieðkojimai“. Atspindþiai (reþ.

H. Ðablevièius), Ðokantis kirminas (reþ.

I. Jonynas) — 19 val.

3 d. — Ch. Markero trumpø filmø programa —

21 val.

4 d. — Dabar rodome (Filipinai, Prancûzija) —

15 val.

30 d. — Paskutinis tango Paryþiuje (Italija) — 18 val.

29 d. — Maþylio Nikolia atostogos (Prancûzi-

ja) — 14 val.

30 d. — Gustavo nuotykiai (reþ. V. Lekavièius,

A. Gricius) — 14 val.

Pasaka28 d. — Pakeliui (reþ. R. Marcinkus) — 17.15;

29 d. — 17.15; 30 d. — 16 val.; XII. 1 d. — 21.45;

3 d. — 19.45 (N-16)

28, 29 d. — Kaip Hektoras laimës ieðkojo

(D. Britanija, Vokietija, Kanada, Pietø Afrika) —

19.15; 30 d. — 12.30; XII. 1 d. — 18 val.;

3 d. — 21.45

28, XII. 4 d. — Sen Loranas. Stilius — tai að

(Prancûzija) — 21.45; 29 d. — 19 val.; 30 d. —

18.15; XII. 1 d. — 18.45; 2 d. — 21 val.; 3 d. —

18.15

28 d. — Ida (Lenkija, Danija) — 16.15; 29 d. —

15.30; 30 d. — 14 val.; XII. 1, 2, 4 d. — 17.15;

3 d. — 13, 16.45

28 d. — Vaikystë (JAV) — 18 val.; 29 d. — 14.30;

30 d. — 15 val.; XII. 1 d. — 20.30; 3 d. — 21 val.;

4 d. — 21.15; 28 d. — Tarp þvaigþdþiø

(D. Britanija, JAV) — 21.15; 29 d. — 20.45;

30 d. — 20.30; XII. 4 d. — 16 val.; 28 d. —

Suaugusiø þaidimai („Tindirindis“) — 19 val.;

28, XII. 1 d. — Stounhersto beprotnamis

(JAV) — 21.30; 29 d. — 22 val.; 30 d. — 21 val.;

XII. 3 d. — 21.15; 29 d. — Madagaskaro

pingvinai (JAV) — 11.30; 30 d. — 12 val.;

29 d. — Mënesienos magija (JAV) — 13.30;

30 d. — 21.15; XII. 2 d. — 17 val.; 29 d. —

Bado þaidynës. Strazdas giesmininkas. 1 dalis

(JAV) — 21.45; 30 d. — 18 val.

29 d. — Istorijos maþyliams („Tindirindis“) —

11 val.; 29 d. — Gustavo nuotykiai (reþ.

V. Lekavièius, A. Gricius) — 12.30; 29, 30 d. — Maþylis

Nikolia (Prancûzija) — 11.15; XII. 4 d. — 15.15

29 d. — „Kalëdinis Tindirindis“ — 13 val.

29 d. — Nematomas frontas (JAV, Lietuva,

Ðvedija) — 15 val.; XII. 1 d. — 17 val.; 3 d. — 16.30

29 d. — Siurealistinis pasaulis („Tindirindis“) —

17 val.; 30 d. — Pasakø pasaulis („Tindirindis“) —

11, 13 val.; 30 d. — Radviliada (reþ. R. Rakaus-

kaitë) — 15.15; 2 d. — 16.45; 30 d. — Ásielek-

trinæ meiluþiai („Tindirindis“) — 17 val.

30 d. — Mergaitë su katinu (Italija) — 18.45;

XII. 4 d. — 17 val.

XII. 1 d. — LUX kino dienos. Klasës prieðas

(Slovënija) — 13 val.; 2 d. — Merginø gauja

(Prancûzija) — 13 val.

2 d. — Geriausios 2014 metø „Kanø Liûtø“

reklamos — 19, 21.30; 4 d. — 21 val.

3 d. — Juoda duona (ciklas „Ispaniðkai“) — 17.30

3 d. — Vakaras su Izolda. Meistras ir Tatjana

(reþ. G. Þickytë) — 18.30

4 d. — Ðefas ant ratø. Virtuvë Los Andþele

(JAV) — 15 val. (senjorø arbatëlë)

4 d. — Dviraèiais per Gruzijà (dok.f., Lietuva) —

19 val.; 4 d. — Amþinai stilingos (reþ. L. Plioply-

të) — 19.30

Ozo kino salë28 d. — Nematomas frontas (JAV, Lietuva,

Ðvedija) — 16 val.; 3 d. — 17.30

28 d. — Karti, karti (Rusija) — 17.30

28 d. — Samsara (JAV) — 19 val.

29 d. — Dþesis ir Petas (D. Britanija) — 15 val.

29 d. — Santa (reþ. M. Ivaðkevièius) — 16.30;

XII. 3 d. — 16 val.

29 d. — Ekskursantë (reþ. A. Juzënas) — 18 val.;

XII. 4 d. — 17 val.; XII. 2 d. — Meðkø þemë

(Prancûzija) — 15.30; 2 d. — Radviliada (reþ.

R. Rakauskaitë) — 17 val.; 2 d. — Lûþæs gyveni-

mo ratas (Belgija, Nyderlandai) — 18.30 ;

3 d. — Tarp dviejø pasauliø (JAV) — 19 val.;

4 d. — Þigolo (JAV) — 19 val.

KAUNAS

Forum Cinemas28—XII. 4 d. — Madagaskaro pingvinai (JAV) —

10.20, 11.10, 13.30, 14.30, 16.45, 19.45

28—XII. 1, 3, 4 d. — Madagaskaro pingvinai

(3D, JAV) — 12.25, 19 val.; 2 d. — 12.25

28, 29 d. — Kaip atsikratyti boso 2 (JAV) — 12.35,

16, 18.20, 21.10, 23.45; 30, XII. 1, 3, 4 d. —

12.35, 16, 18.20, 21.10; 2 d. — 12.35, 16, 21.10

28, 29 d. — Kol nenuëjau miegoti (JAV) — 19.10,

21.50, 23.30; 30—XII. 4 d. — 19.10, 21.50

28, 29 d. — Kaip Hektoras laimës ieðkojo

(D. Britanija, Vokietija, Kanada, Pietø Afrika) —

23.40; XII. 4 d. — Serena (JAV, Prancûzija) —

18.50

XII. 2 d. — Geriausios 2014 metø „Kanø Liûtø“

reklamos — 19, 22 val.

28, 29 d. — Bado þaidynës. Strazdas giesmi-

ninkas. 1 dalis (JAV) — 10.40, 13.20, 15.35,

17.05, 20.50, 23.35; 30—XII. 4 d. — 10.40,

13.20, 15.35, 17.05, 20.50; 28—XII. 1, 3, 4 d. —

Tarp þvaigþdþiø (D. Britanija, JAV) — 13.10,

16.35, 20 val.; XII. 2 d. — 13.10, 16.35; 28—

XII. 4 d. — Pakeliui (reþ. R. Marcinkus) — 12.50,

15, 19.30 (N-13); Pakeliui (reþ. R. Marcinkus) —

17.10, 21.40 (N-16); Dþesis ir Petas (D. Britani-

ja) — 10.30, 15 val.

28, 29 d. — Ánirðis (D. Britanija, JAV, Kinija) —

18.30; 28, 29 d. — Redirected (reþ. E. Vëlyvis) —

21.30, 23.59; 30—XII. 4 d. — 21.30

28—XII. 4 d. — Dëþinukai (JAV) — 11.20;

Su meile, Rouzë (D. Britanija, Vokietija) —

13.30; Vaikystë (JAV) — 15.50; 29, XII. 1, 3 d. —

Dviejø naktø nuotykis (JAV) — 18.30; 28—

XII. 1, 3, 4 d. — John Wick (JAV) — 21.20; 28—

XII. 4 d. — Gustavo nuotykiai (reþ. V. Lekavièius,

A. Gricius) — 11 val.; 29, 30 d. — Sparnai:

ugnies tramdytojai (JAV) — 10.50; 28, 29 d. —

Dþesabelë: dvasios prakeiksmas (JAV) — 23.55

28, 29 d. — Dingusi (JAV) — 23.25

„Kol nenuëjau miegoti“

ARUÐYTËS NUOTR Dirbtinis kvëpavimasamþius átikindavæ pavaizduotø daik-tø tikrumu. Ta pati...

Documents

Transcript of ARUÐYTËS NUOTR Dirbtinis kvëpavimasamþius átikindavæ pavaizduotø daik-tø tikrumu. Ta pati...