ŠVIESOS IR SPALVŲ · Švieso ir spalvų pasaulis Apie matymą Akivaizdu, kad aplinkos daiktus...

ŠVIESOS IR SPALVŲ

PASAULIS Laima Siliūnienė,

Informacinių technologijų vyresnioji mokytoja

[email protected]

Švieso ir spalvų pasaulis

TURINYS

Spalvos ir šviesa žmogaus gyvenime

Akių mankšta

Spalvotieji vaizdai kompiuteryje

Regėjimo iliuzijos

Perspektyvos kūrimas

Šviesos ir šešėlių žaismas

Kompiuterinė animacija

Mokinių darbų galerija

Kompiut_graf/akiu_manksta.pps

Kompiut_graf/kompiuteris.pps

Kompiut_graf/viskas_imanoma.pps

SPALVOS IR ŠVIESA

ŽMOGAUS GYVENIME


Apie matymą

Akivaizdu, kad aplinkos daiktus matome

akimis dėl atspindėtos šviesos. Akys

tik priima informaciją. Tuo tarpu,

suvokiant aplinką, vyksta ir aktyvus

psichinis procesas - matome ne tik

akimis, bet ir protu. Kartais daiktus

suvokiame kitokius, negu jie yra iš

tikrųjų.


Apie matymą (istorija)

Matymas istoriškai buvo aiškinamas labai įvairiai:

Graikų matematikas Pitagoras ir kiti jo pasekėjai manė, kad akys skleidžia karštus regėjimo spindulius, kuriuos šalti kūnai atspindi ir gražina atgal.

Graikų astronomas Hiparchas palygino iš akių išeinančius spindulius su rankomis, kurios apčiupinėja daiktus ir padaro juos matomus.

Atomistų nuomone visi kūnai sudaryti iš mažiausių nedalomų dalelių, nuo kūnų nuolat atsiskiria atomai ir patenka į mūsų akis.


Akys turbūt svarbiausias jutimo organas,

kuriuo mes matome mus supantį pasaulį ir

kuris leidžia į jį reaguoti.

Jos yra apsauginėse kaulinėse kaukolės

akiduobėse. Akių pora dirba kartu

perduodama vaizdą į smegenis regos nervu.

Apie matymą (akys)

Akys

Kompiut_graf/MovingEyes.swf


Apie matymą (akies sandara)


Apie matymą (fokusavimas)


Apie matymą

Akies sandara primena fotoaparatą;

Lęšiukas nepanašus į fotoaparato objektyvą – akis vaizdą fiksuoja keisdama lęšiuko kreivumą;

Vaizdas gaunamas apverstas, smegenys padeda suvokti tikrą vaizdą;

Normali akis gerai įžiūri ir labai artimus ir labai tolimus daiktus, keičiantis lęšiuko formai;

Akies jautrumas gali kisti apie 1000 milijardų kartų.


Apie matymą (gyvūnai)

Kurmiai – tik nustato ar yra šviesa ir jos intensyvumą;

Nariuotakojų akys sudėtinės (gali būti iki 28 tūkst.), kaip smegenys sujungia atskirus vaizdus nėra žinoma;

Vabzdžiai mato ultravioletinius spindulius;

Kai kurios žuvys, ropliai ir dauguma paukščių mato spalvas;

Tarp žinduolių spalvas mato tik žmogus ir kai kurie kiti primatai.


Apie matymą

Taip nakvišos žiedą mato žmogus

(kairėje), o taip - vabzdžiai

(dešinėje). Vabzdžių akys jautrios

ultravioletiniams spinduliams.


Apie matymą

Mūsų akis mato šviesos spindulius 780 – 380 nm diapazone, geriausiai geltonus ir žalius;

Spalvos sudirgina akis, akys siunčia signalą smegenims, smegenys atitinkamai gamina hormonus;

Skiriamos spalvų grupės – šiltos ir šaltos, aktyvios, pasyvios ir neutralios;

Šiltos – raudona, geltona, oranžinė ir balta;

Šaltos – mėlyna, violetinė, juoda;

Žalia – tarpinė.


Apie matymą (akių ligos)

Kai kurie žmonės nejaučia

skirtumo tarp spalvų,

dažniausiai tarp žalios ir

raudonos. Pastarasis atvejis

vadinamas daltonizmu. Jo

priežastis – kai kurių tinklainės

kūgelių defektai. Tikrasis

spalvų neskyrimas, kai žmogus

mato tik juoda ir balta, pasitaiko

labai retai.


Apie matymą (ligos)

Akis yra jautri ir

mechaniniams

pažeidimams, ir įvairioms

ligoms. Senatvė susijusi su

regos silpnėjimu.

Turime imtis profilaktikos

priemonių, kad akys liktų

sveikos.

Akių mankšta

Kompiut_graf/akiu_manksta.pps


Šviesos šaltiniai ir apšviesti kūnai

Vienus kūnus matome

todėl, kad jie skleidžia

šviesą – šviesos

šaltiniai;

Kiti kūnai dalį šviesos

atspindi – apšviesti

kūnai;

Daiktus matome tik

tada, kai aplink šviesu.


Šviesos spektras

Balta šviesa yra sudėtinė, ji sudaryta iš

kelių skirtingo ilgio elektromagnetinių

bangų, kurių kiekviena, eidama per prizmę,

lūžta nevienodai;

Baltą spalvą sudarantys pluošteliai yra

vadinami šviesos spektru;

Jei skritulį suskirstytume į septynias lygias

dalis, nudažytume jas spektro spalvomis ir

greitai suktume, tai jis atrodytų baltas.


Šviesos spektras

Sukant spalvų ratą – matoma

balta spalva

Pereidama prizmę, balta

spalva suskyla į septynias

spalvas: raudoną, oranžinę,

geltoną, žalią, žydrą,

mėlyną ir violetinę.


Šviesos spektras

Akivaizdžiausias baltos šviesos

skaidymo pavyzdys yra vaivorykštė

– įvairiaspalvis lankas, atsirandantis

po lietaus nušvitus saulei.

Spalvos joje išsidėsčiusios ta pačia

tvarka, kaip baltos šviesos spektre.

Ji matoma už vieno ar dviejų

kilometrų priešingoje dangaus

pusėje negu saulė.

Vaivorykštė atsiranda dėl to, kad

saulės spinduliai lūžta daugelyje

lietaus lašelių. Kuo didesni lašeliai,

tuo ryškesnė vaivorykštė.


Vaivorykštė (9 kl.) Ar teisingai nupieštos vaivorykštė ir kodėl?


Daiktų spalvos

Spalvotas kūnas atspindi tik tos arba

kelių spalvų spindulius;

Baltas daiktas atspindi visų spektro

spalvų spindulius;

Juodas daiktas sugeria visus

spindulius;

Filtrai praleidžia tik tam tikros spalvos

spindulius.


Spalvų rūšys

ir maišymas (šviesos)

Pagrindinės spalvos: raudona, žalia,

mėlyna;

Sumaišius dvi pagrindines spalvas,

susidaro papildoma spalva: geltona;

žalsvai žydra; purpurinė.


Šviesos sudėtis

Spauskite, norėdami pažiūrėti


Spalvų rūšys ir maišymas (dažai)

Pagrindinės tapybos spalvos yra: purpurinė; žalsvai žydra; geltona.

Maišant šių spalvų dažus įvairiomis dalimis, galima gauti visas kitas spalvas.

Šiltų, neutralių ir šaltų spalvų piešiniai


Apie matymą (pakartokime)

Kokios pagrindinės akies dalys?

Koks vaizdas sukuriamas akies

tinklainėje?

Kokias žinai akių ligas?

Kas yra šviesos spektras?

Kodėl matome vaivorykštę?

Kodėl daiktas juodas?


Regėjimo

iliuzijos

Suraskite septynis žmones


Regėjimo iliuzijos

Piešinio visuma sujungiama iš atskirų taškų ir faktūros


Regėjimo iliuzijos

Piešinio visuma sujungiama iš atskirų taškų ir linijų


Regėjimo iliuzijos

Regėjimo apgaulės vadinamos iliuzijomis. Jos susijusios su mūsų patyrimu ar su aplinka, kurioje yra stebimas daiktas. Šviesūs daiktai visada atrodo didesni už tokio pat dydžio tamsius. Žemaūgis žmogus šalia aukštaūgio atrodys mažesnis, negu yra iš tikrųjų. Daiktai visada matomi tam tikru kampu, kuris vadinamas regėjimo kampu. Jis yra tuo didesnis, kuo didesnis daiktas, į kurį žiūrima, ir tuo mažesnis, kuo didesnis atstumas nuo stebėtojo akies iki daikto. Regimasis daikto dydis priklauso nuo regėjimo kampo.


Regėjimo iliuzijos


Regėjimo iliuzija


Regėjimo iliuzija

Demonstraciniai filmukai

Šešėlių ir spalvų iliuzija:

Kompiut_graf/vasarely-movie.swf

Kompiut_graf/koffka-movie.swf

Kompiut_graf/white-movie.swf


Regėjimo iliuzijos Perspektyvos kūrimas

Kurie daiktai atrodo didesni?

Tai priklauso nuo regėjimo kampo.


Toliau esantys daiktai – mažesni

(regėjimo kampas)

Eina ir didėja

Kas neteisinga?

Pažiūrėkite pavyzdžius:

Kompiut_graf/fl.swf

Kompiut_graf/pinigeliai.exe


Nupiešus objektus ne pagal perspektyvines linijas sukuriama

iliuzija – atrodo, kad šios figūros skirtingo dydžio, nors jos

vienodos



Erdvinių objektų atvaizdavimas plokštumoje linijine perspektyva

atliekamas taikant projekcinį metodą, kurio pagrindą sudaro projekcinių

spindulių, išeinančių iš vieno taško ir kertančių projekcinę plokštumą,

atvaizdas piešinio plokštumoje.



(taisyklės)

Erdvės gyliui pavaizduoti tolimesnis daiktas

yra užstojamas arčiau esančių;

Arčiau esantį daiktą vaizduojame didesniu

už nutolusį;

Arčiau esančio daikto pagrindas

vaizduojamas žemiau, nei toliau esančio;

Apvalios formos figūra, sudaranti su

piešinio plokštuma kampą, vaizduojama

kaip elipsė ir t.t.

2006 Švieso ir spalvų pasaulis

Perspektyva - klaidos

Ar teisinga?

Kur žvilgsnio taškas?

Paveikslai yra plokšti, tačiau

kuriama perspektyvos

iliuzija. Ar visada ji teisinga?

Perspektyvos kūrimo dėsniai

būtini, kuriant realistinį

vaizdą.


Tolstančio kelio iliuziją.

Pagal perspektyvos taisykles

nupieštas paveikslas sudaro tolimo į

erdvę įspūdį.

A. Aksomaitytė


Žvilgsnio taškai, tolio

įspūdis

Visiškai „plokščias“ vaizdas


Perspektyvos

magija

Galime sukurti perspektyvos

taisykles pažeisdami natūroje

neįmanomus vaizdus.

Pažiūrėkite filmuką:

obuoliai

Kompiut_graf/obuoliai.swf


Šešėlis ir

šviesos šaltinis

Ten, kur yra šviesa, ten susidaro šešėlis;

Už apšviesto neskaidraus kūno yra neapšviesta erdvė – šešėlis;

Šešėlio matmenys priklauso nuo daikto padėties šviesos šaltinio ir ekrano atžvilgiu;

Saulės laikrodis – praktinis šešėlio pritaikymas.


Šviesa sklinda tiesiai Šviesos šaltinis ir šešėlis – ar

gerai nupiešta?


Iš kur sklinda

šviesa?


Kompiuterinė grafika – galingas

įrankis

Šviesos ir spalvų imperija


Spalvų magija


Simetrija


Ornamentai –

optinės dailės

dalis.

Ilgai žiūrint į šitokio tipo paveikslus –

atrodo, kad jie keičiasi. Tai reiškia,

kad pasikartojančios figūros trikdo

regėjimą, dėmesys nuolat svyruoja.


Naudodamiesi Flash programa

galite sukurti puikių filmukų

Astronomija

Mastelio demonstravimas

Trajektorijos demonstravimas

Kompiut_graf/ASTRON~1.EXE

Kompiut_graf/mastelis.swf

Kompiut_graf/zuvis01.swf


Judėjimas

Kreivaeigis judėjimas

Judėjimas apskritimu

Greitėjantis judėjimas

Puiki kompiuterinės grafikos

galimybė – kurti įvairius

demonstracinius filmukus,

kuriais galime paįvairinti įvairius

darbus.

Kompiut_graf/judej1.swf

Kompiut_graf/judej2.swf

Kompiut_graf/kalnelis.swf


Astronomija

Mėnulio užtemimas arba mėnulio fazės

Kas neteisinga?

Kompiut_graf/mENULIS.swf

ŠVIESOS IR SPALVŲ · Švieso ir spalvų pasaulis Apie matymą Akivaizdu, kad aplinkos daiktus...

Documents

Transcript of ŠVIESOS IR SPALVŲ · Švieso ir spalvų pasaulis Apie matymą Akivaizdu, kad aplinkos daiktus...