rLrusrRUoTAs Ztnvuns

zM0Gus

ANAT

ANATOMIJAl/.I

zM0cus\]\l \it.

i1

I

i

I

.J

&KAUNAS ,,SVIESA" 1999

UDK 6[.01(031)An-07

ATLANTT SCIENTIFICI (;ITJN I I

ANATOMIA UMANAVincentc Muedra BlixaLrli, M,rf((llo N(llri CiunLi Clruppo Editoriilc, lriri nrf rsBN 8rJ-09-00Bsl 0 Cdauaiai

TURINYSGriauiiaiKaukole Stuburas

Autoriai Vincente Muedra Baixauli, Marccllo Ncg,r'iilalLl k;lbo. verli A5 fA Lt5KAUsKAITi iI. RIMANTAS KALINDRA Veftimq recenzavo doc.

Kfitinds16

l4sta

VirSuiinds galllllds Griaudiai. Rautnenys18

I.

Apatines galinds Kaulq jungtys. RaumeDysGalvos ir kaklo rautrenys Krlno raLrmenys (priekinis vrizdas)

Ilaumenq sistema

20

dr

VYTAUTAS GEDRIMAS24

Ktrno Iaumenys (uzpakalinis vaizdas) Virskinimo organq sistema Burna ir dantys

LietuviSko leidimo redaktole DANGUOLE BAR t ASI UNA

Il

ll

\4r6kinimo or8anq sistema

26

30

Vir!knimas\4daus sekrecijos (belatakes, endokrininds) liaukos Kvepavimo organq sistema Kvdpavimas plaudiais Apytakos organq sistma KrauJotakd. I'.faujo ldslele. ir lirnfmr,,gi,rl Lirlfagys)es. Apytakos sistemos voztuvaiPagrindines

Pirnoji iliustraciia: lemciamasisikonogafijai. Piciimas

savo stebejimais, Leonarcfus cia Vin-

Vidaus sekrecijos Liaukq sistema 34

iis nutape figurq, kudos nepapraslai svarbios liandieninei anatnnlijosnaturos buvo didele Leonardo da Vinr:io atrasta naujove anatomijos isto joje. Jiarrgineje iliustraciioje, rclniantis VilrLivijaus pastebajimais, isdestytais traktatc,,De Architectura", pavaizduot:rs idealirl proporcijq Zlrogaus kinas (pieita apie 1490 rr.).

Kvdpavimo organq

sistema

36 38

ii

Apytakos organq sistema

40

nurodo teksto iliustracii4 gretinane puslapyje. Kituose puslapiuose esaniios iliustracijos nurodonos pateikiant pfies rodykle puslapio nnrneri. An

Rodyklc (

+)

inogaus ktrno arterijos

48

Pagdndines Zmogaus ktrno venos

Shpimo organq sistemaJutimo organai

50 52

Siapimo organq sistema Makroskopind ir mikroskopine inksto anatomijaRe8os organas Itega Klausos organai Uoslds organas

07

Anatomija: inogus / Vincente Muedra Baixauli, Marcello Negli. Kau-tlas: Sviesa, 1999- 96 p.t iliusht (lliustruolas iinynas)Zodyn.: p.

88 90.

Iemrinu Fkle: p.

91 93.

lliushr r-kle, p.

9,1.

ISBN 5 430 0271:1 6 Sianre iinyne nlgfir-rcjnnos ivai os inogaus anatomijos kurso icnn)s. Iidestyias Tinii:rs geriau suvokti bci !simhti pacles gnusios iliustrarijos. Jis skifirmirs victulines nokykftrs aukstesnirljLl klasir! lnokiniams ir besiren tianiienrs stoti i.rukit4sias mokyklas, stuclentanrs, visicrns, kas domisi anatonlija.

Skodo organas68

Lytejinro organai Jutimo organq fiziologija

UDK in r.01031)

Nervu sistema

70

Nervq sistema Centrines nervq sistenos anatomija Centrind neryq sistema. Galvos smegenysAutonomine (vegetacine)nervq sistema Calviniai nervai Nugariniai nervai

Sefiia,.IliustruOtas iinyn.s"

ANATOMIJA. ZMOCUS Autoriai Vincente Muadra Baixauli, Marcello Negri Rcdaktord Ddr,qroli Bat lriiitnili l.ietlr!iikil tckst4 rinko .,Sviesos" leiclyklos kompiuLcriLl baras 1998 11 16.7,2,1 lcictyb. aps\. L Tir 6000 egz. I.eicl. Nr 1385L Akcine bendrove leidykla ,,S!icsa", Vytauto pr 25, 3000 Kiunis.Spausclinttl ltalijoje SLrtariinc kaina

82

Lytiniai organai

B4

Nervq sistemos fiziologija Vyro lyiiniai organai Moters lytjniai organaiZodynelis Terminq rodykle

ISBN 5-43U-02714 5

1986, t99l (jiLrnti (irrrppo Frlitori,rle. l:ircrrze ldea lnroks, ll,rrcc1,rn,r O Vcnim:rs ilieluviq krrlb,r. lcitlykl,r ..Sv es.r", l,t,-tr

O

lliustracijq rodykle

GriaudiaiZmogaus giauiiai sudaryti ii kietri ir tvirlL! dudinitl. l,ri kino lar'l as.r.. Kieciau'i or ganai, suclaryti ii kaulinio audinio, vadinaesantys iikilimai, plie kuliq prisitvirting raiiiiai, raumenys il kt.5) sqnarittitl paztit'lit1 ldubos a) ncgilios, pavyzdziui, tarp piritakaulinirlsAnariq; b1 gilc.ne', prvrzdTirri,

Zmogaus griaudiaiI(aukohs snegenine dalis

mr lctulais. Jq funkcija dvejopa: apsaugo lengvai pazeidzianus organus (pvz., kaukol6 dengia galvos smcgenis, o stuburas nuBdrn. \nleFeni-): ldiP Prt. LJiP pnsyvlr. judtiinro org,;n.ri. karlu -u rJumeninli' if sausgysldmis padeda kunui (galvai, lien.reniui ir galur6ms) judeti: pakelti rank4, pakeisti kuno padeti ir t.t.

28 kn|hi

ca,va J \(1

Kaukolds veidine dalis 21 ko lns PalieZuvinis kaulas Stuburas 33 kduhi

.ilbclkJulio

duobe, i kuriq isistato llaunikaulio abi kartu sudaro klubo s4na{; 6) sqnaritts (krcntzlitcs) //?pos, kurios paflilina s4narinq duobg (pvz., peties, klubo s4nadai).

Bu7 galva ir'

Palie:Lrvinis

32

SkiriamosgruPes:

iios imogaus griauiiq

StubLrras

kaulq

Kaulq sandara. Idetas iindE su dtuskosrugities tifpalu, kaulas greitai dekalcinuojasi, suminkiteja, tampa lankstus. Mat kau le yra daug jungiamojo audinio, tarpl4steli nes nredziagos (matricos), kauliniq l4steliq.

32-33 kmlni

galvos sritis28 knulniber

kaukold smegenina dalis. 7 kaulai

veidine dalis. 21 taalaspalieZuvinis kaulasstuburas.

Kaule esaniios kolageninis skaidtrlos im-

1 kaulas

preBruolo\ L.-rl,in Jru*1,'rni,. l.rrrrro

t rno

liemuo

32-33

57-58 knulni krutiDes lEsta. 25

kdrildi kr'rrldl

gaus kauluose juntiinrrojo aerdinio clau giau, jie lankstesni ir tvirii, \'ylesnio

galinis 126 ka ai

viriutines galfrnes. 64 ka ldlapatines galfrnes. 62 kdlildt

rrnTi,ru- zrnog.ru. k.rrrlrr,'' 1..r.1.rr.6, jr rnineralrrrrq mcrlziagu, l",lil ii, L rrrl,r tf.,l\p-ni, grciiiiiu lth2t;r ir ilgiatr rrcsugyja.

Kaulq i5o1. Kaulo paviriius nelygus. Cia yra ataugq, iiurkitumq, idubimq, iikilimq, iSsigaubimq ir pan. Tikilimai vadinami gum burais, o idubimai vagomis, duobemis. Kai kuriq ilgqjq kaulq galuose daznal susi,daro: l\:0t10i1th:

Kaulq forma. KaLrl,ti Lrin.t ivailiq folmq: 1) ll.qieji knrrlci (jci ilgis pn!,fin(lina' charakteristika), pavyzrlliui. l,rsliliatrlis, ilaunikaulis;

ApaLinds galirnes 62, kn lnl

2)

netnisttklittrit

/catlrii (plotis il ilgis bcvcil' ,,,itrrorlas), pavyzclZiui, kaukolcs vt'idini's rl,tlics, rlubcn-

ii

yltlitii ittb.t ylokititji126

kntlni

rutulini. c.jndfinio pa viriiaus iisigaubimas, kuris kaklu susijun gia su likusia kaulo daljmi. lbkie yra ilau nikauliai, Zastikauliai ir kiti kaulai; 2\ \ttttnplini ,lrpsi. lolmo- k.lulini- r! tnl,'4,ruBos, lurirrii(]5 11gu sanarrrri p.rvir'-iu

kauliai ir kiti;J\ utturpilt k,rrrl,u til;,r'. l'li'lr. r l,'ri. nr.ri daug vienoclas), pavyzr-llirri, slrrlrtrlo sl.rnlvor!. jo Meni.kas yra tdrsi pagalvele - nuo priklauso judesiq laisvumas. Staigiai pasukus koj4, meniskas gali iplyiti, - tai daznai atsitinka fu tbolininkams.sanariniq ertmiq krastai pakyla, ocentr4 plonela. Esant tokiai padeiiai, abiejq

i

Smilkinkaulis

MaZai paslankios

Nepaslankios

prieZasdiq (traumq, infekcijos tu kitq) gali prasideti sAnario kapsules uZdegimas. Pa-

lungrys

jungtys (sinles)

gal s4nario leid2iamu. atlikti judesius jieskirstomi i pdpra5tuosius ir >udetiniu., vienaSius ar daugiaasius.

MaZai paslankios iungtys. Joms bndingi riboti Iudesiai. Tokioms kaulq jungtims (jo, mis sujunSti ir stuburo slanksteliai) priklauso kremzliniai tarpslanksteliniai diskar.Kitos, slanksteliq ionuose esaniios jungtys (raiSdiai) sutvirtina tarpslankstelini diskq ir padeda iilaikyti stubur4 tiesioie padetyje.

p sitvidina prie kaulq ne raumeninemis skaidulomis, bet galuose esandiomis tvirtomis junglamojo audinioniniq skaidulq. Jiejuostomis: ritinio pavidalo sausgyslimis ir

Sausgysls. Raumenys sudaryti i5 raume-

Slaunikaulis Soninis iastikaulio

plaiiomi,, plolsciomisukridriqiu terpiu mityba,.

t'N

II .r I l9 t9 t"l9ts

'I:9F

!3 ! .9

gl

99E

- akies obuolio branduolio dalis. Ii iiores j! dengia plona ir skaidri membrana, uZ kurios tgsiasi kraujagyslinisdrebucius, ir plonyaiU skaidulq tinklas. Pagrindine stiklaknnio funkcija atramine.mase, patraiiddr?&ilrs. Stiklaknni sudaro vienalyte skaid-

Stiklaknnis

g

Tinklaini yra vidinis, .varbiausi;s

E*te

a,N

a(res

obuolio dangalas. J4 sudaro Sviesai jautrios iEsteles ir nervinds skaidulos, toddl j4 gali-

ri

i

JUTIMO ONGANAI leii.. kuri 'udalo p;kitu:iq jungirmojo

LgSiukas tai i

abi puses iSkilas standusau-

dinio lEsteliq sluoksniai, ilsideste taisyklin,gai koncentdikai. L95iuk4 supa membrana (lg.iuAo knp'ulit: ji yra l.rbai al\pdri, iuntia\i 'u Lrumplynu ratu cin.rtraiomr\ jutlgiamo jo audinio skaidulomis, kurios susitraukdamos priveldia lgSiukq lvairiai issigaubti. Se, no Zmogaus akies lgiiukas ima drumsteti (katarakta), todel ji kartais tenka ialinti, galima keisti dirbtiniu.

Liaukos. Akiq vokuose yra apie 30 maiq liaukutirl. Tai -ookinis liatLkos, kurios plony iiais kanalcliais atsiveria palei vokq kraStus ir is.kiria ricbrlinga gelrr4 medzia94. >tabdaniiq aiarq iSsiskyrimq. Aiar4 liauk4 sekretas/ t. y. a6aros, nuolat sudrekina bei Siek

ticl dezinieluuj.r

rJSenoi ir \ okq paviriiU,

iSplauna dulkes. Aiarq liaukos gana dideles, jos yra viriutiniame Soniniame akiduobes kampe.

Lgdiuko akomodacija. Lgiiukas atlieka akie. prisitril)rno funkcija, L y. ji5 turi ij"igaubti taip, kad iviesos spinduliai nuolatos su.iUr'tu linUa inc* geltonoioje demeie. bia labiau, jo verlikdlu'is matmuo \umJ7eja; ir atvirkgtiai, Zinrint itolim4 daiktE, 19Siukas suplokiteja, jo vertikalusis matmuopadideja.

Zinrint i dfli e\anli ddill], leiiuki, i.sig.ru-

Lgiiuko skelsmeni keltra krunplyno rau,rro. Kai iis ramybes bukls, lgiiuk4 veikia2iedo formos membrana, juostines skaidulos, kurios, budamos ties lgiiuko pusiauju, tgsiasi nuo lgiiuko ekvatoriaus iki krumplyno. Kai tik krumplyno raumuo susitraukia, prieiakinis rainelds kra3tas pasislenka i

baigia akiduobs gilumoje. Tiesusis oirirli is raltnrLto kreipia vyzd! i virsq, npal'ris i apair4; tiestrsis loninis rcunuo sLrka vyzdi i i3org, nuo nosies, o oldlnls - nosies link. Apalini< itlritini' rnuntuo itloaugoti. Snerviq vidinis paviriius irnosies prieangis i5klotas epiteliu. Cia daug

bsteles.

plaukeliq, lurie kvepuoiant sulaiko

j

nosi

patenkaniias daleles bei mikroorgamzmus. Uoslg sudirgina dujine arba laki medZiaga. Tokios mediiaSos sudirSina uoslas zonos gleivineje esaniias uoslines l4steles, kudq alauSos cuddro uodZiamuosius nervu-, jais

Uodiiamasis stormuo. T; uod Ziamo>ios nosies sities gleivines ideina daug uodiia-

mqjq receptoriniq lAsteliq

jaudinimas perduodamas smegenq cenlrams, kuriuose julimar ruvokiam.ls.Nosies kriaukl6s. Sonindse nosies ertmiq sienelese yra trys kaulines plokstelds, arba

ataugq, uodZiamqjq nervq, kurie nueina iuodiiam4ji stormeni ir aia kontaktuoja su stormens nervinemis lqstelemis, kurirl ataugos sudaro uosles 1aid4, pasibaigianti galvos smegenq Zieveje. UodZiamoji sritis yra vii!utineje no>ie5 Iandoje, ikvepiama ora aia nukreipia isorine nosis.

Pnekinis atla to (l kaklolankas

Virsutine lirpa

.^-,,rvc "" '_ r"

nosles lanoa

An,iinp VirsurinisTandiklulis :r ' '. ir uodziamasis stormuoUodziamasis stormuo Daugiapoliai

Nosies ertmes, kiaul,Jds

Uodziamasis

Poepitelinis

audinys IDvipold uodZiamoji l4stele(recepiorius) Uodziamosios l4steles perilerin atauga (dendritas)

Gleivinds liaukalEsteles

UodZiamosios gleivines

ir nervq galtniq

schema63

Skonio organasSkonio organas ivertina maisto pobfldi. Ji su-

Skonio organasSiarlinis spenelis su

daro skonlo sooginilidi it skonio porw (ange/asr, esaniys lie2uvio gleivine. pa!ir;iuje.LieZuvis

prisitvirtings prie burnos dugno, laisvuoju galu galintis judeti burnos ertmeje. Vidin! burnos pavirgiq den$a burnos gleioitri. Ji dengia ir"lieiuvi ir iia jau vadinama lieirzriogl eizt lne. Sroje gleivindje licZltaio spctlcliL!. Skoniui

tai raumeninis organas, Saknimi

daugybd iSkilimq, pajusti reikia, kad medziagos, turiniios skonio savybiq, tirptq seilese ir patektq ant speneliq.

Grybeliniai speileliii yta rausvos spalvos, iiside.te dJugrau\ia liezuvio pdk.l-ciuose, o lapiniai - visame lieZuvio uZpakalines dalies paviriiuje. Jie jautriis suriam, saldZiam ir rugsiiam dirgikliams. Skonio saogrollis sudarytas ii pailgq l4steliq, issidstiusiq ratu, kaip skiltels apelsino vaisiuje. Svognnelyje yra keletas skonio jutiminiq l4steliq, kudr.! viritrnese yra plonyiiq plaukeliq, pro skonio polns i5lendaniiq i lieiuvio gleivines pavirsiq. Sios lEste-

raukilta virsin

VirSutind

Comurinis,rykles

ls jauLrios tam tikro skonio (rugstaus,

Speneliai. Liezuvio nugdro\ gleivine yra Biurkiti, nes jos pavir5iuje iSkyla daugybeivairios formos i3augq - speneliq. Daugumd ju. t. y. ,irlini0i it kilginiai speneliai, i!sidestg visoie lieZuvio uZpakaline! puse\gleivindje. Juose pasibaigia bendrojo jutimo (ne skoniot nervirre- -Laidulos. l. ). iie priima skausmo, temperalfiros, lietimo dirginlmus. Kituose speneliuose (jq yla apie 10 000) pasibaigia skonio jutimo nervins skaidulos.

saldaur, c[raus. kartau5) dirginimui. Svogdneliq skonio l4stels kontaktuoja su lieZuviniu ryklds ir veidinio nervq skaidulomis, kuriq impulsus nuneda i galvos smegenls.

Comuririslankas

Liezuvio Saknis

Pyliminiai skonio

Duobutes, ar, ba skonio taureles, iisidesiiusios juosta ant skonio svogunliq sieneliq.DuobLltas, arba skonio faurelis.

speneliai, idsidestg V forma Desinysis liezuvio krastas

-./

Skonio suvokirnas priUauso nuo jvairiqveiksniLlr maisto s4lyiio su skonio speneliais, kontakto trukmes, temperatiros ir t. t. Cia Siokios tokios itakos gali turdti uosle. Sloga, maiinanti gebdjimQ uzuosti, taip pat maiina ir gebejima pajusti skoni. Pagaliau tenka pasakyti, kad ne visi skoniai suvokiami vienodu greiiiu. Pvz., strrumui pajusti pakanka 0,17 s., o kartumui 0,25 s.LieZuvio virSDnd

Jq randama lapiniuose, grybeliniuose ir pylinrnirose speneliuose. Pyliminiai speneliai

Pyliminiai speneliai

Crybeliniai speneliai

(8

12) lieZuvio uZpakalineje dalyje iSsides-

lq V raides forma. Iie yra dideli, supamigleivins paviriiaus griovelirl. Sie speneliai p ima kartaus skonio dirginimq.

Viriutinio liezuvio pavirSiaus, liaukq ir jutimo receptorirl vaizdas

-

Grybelilliai speneliai PyliminiaispeneliaiSitrliniai speneliai

#ffi$[ 1,(;-"],$LieZuvio gleivins speneliaisvoguneliai)

skaidulos

ir duobutes (skonio

!lJUTIMO ORGANAI JUTIMO ORGANAI

Lytejimo organailS visq penkiq jutimo organq lytjimo organas uzima didiiausiir plotE, nes plyti vi same odos pavirlidje, nors ne visur vtcno-

Odos jutimo organai

dai intensyv s. Lytedami n]es

galime

jungiamasis audinys, iisidestgs clvienOd.t rr,t cfcllrvtt-

raturos pokytius. Oda der.rgia visq ktlno paviriiq. fq sudaro c1u sluoksniai: 1) paviriinis, atba 4titlennis, susidedantis ii negyvtg suragejusirl epitelio lEsteliq, nejautriq iiors poveikiui; Mnlpi3ro Jr,nl r//-. Eilc.nieji -io ,lrrok.nio Un(ldi, 5ud,,fvli i: gyvybirrFU l,r-telrU. c:,Jnciu f,, anksiiau minitu sluoksniu (,,naujosios" lEStcl6s keiiia paviriines, jas paialindamos Zvyneliq ar pleiskanq pavidalur 2) tikroji odn (tlcrnn) yra po epiderniu. J4 sudaro sluoksniais, gilesnysis vadinamas poodine lqsteliena, iia daug kraujagysliq, nervq.

atpazinti daiktr-!, sn kuriais,,koni;rktuoj'ame" savo odos pzrviriiumi, fizines savybes (forrn4, kietumE ir t. t.) bei ivertinti tempe-

linukos, tiekianiios plaukui r.iebalus, lcikalingts jo lankstumui palaikyti. Plauk4 jtldina raumuo, kuris vadinamas plaukol,isiinuiiatntutjtt rfiunldlit. Jls sujungtassu

je glndi plaukas,

jungiamojo auclinio, turiniio daug kraujagyslirl bei nerviniq galnniq), 2) -sfich, kuris iieina iodos paviriiq. fi.,/rkala (plauko maiielyje) vanzdelio formos ertrncje, kurio

dainai atsiveria

r.rrDall-

Oclos pora, arba lr.ruLos rnHr. Epl.lerrn is

'?I^

D

Malpigio tuklL'lisRiebaline liauka Rictralinc liiruka

plauko maigeliu. Odojc yla liauktl riebalq, pieno, prakaito. Prakaito liaukos iisiiakojg v;rmzdeliai, einantys nuo odos paviriiaus gilyn i ptroditti jungiarnuji rrr'lini, lur l.Lb.ri -u*i. r.rilo.5iu, li.ruko- ii.Urra /'rnldlia fr,, cpidernTio polas.

(tikfoji

Defm!1 ocia)

Plauko iaknis Plnuko 5iausi.rmasis

Kra!jo kapiliarai glaudZiai

Prakaito liauka

apraizto prakaito liaukas, paBalina daug vandeDs. Jame bnna tq patiq medziagr!,kurias p:rprastai Salina inkstai (ilapalo, ita pltlines rugities, natrio, kalio, kalcio, mi.rgnio iI kitq dluskq).Pootlinis ricbalinis I

sluoksnis

kllrrl lc'npef.llurn. r(-

guliatorius, iiskirdanros plakait4, odos liaukos padeda inkstams palalinti vandeni, druskas, Slapal4. Ji taip pat organizrn4 sau8o nuo telnperatiros svyravimq, dreglrds ir dulkiq, nuodingrl medZiagq bei mikrobq, nrp(lrdr)inio pJ,ir iLlrm,'. p.IJ,/ilu. g) vrl|]rl il augalq agresyvaus poveikio. Be to, oda yra svarbus kvdpavir'no organas. Zmogui ir kai

Lytdjino knneliai. Paviriinis oclos sluoksnis nera lygus, nes jame claug skyluiiq ir linijq. Pooclyje yra stambirl nerviniq pluo3, tt!, kuriq ncfvines skaidulos plaiiai iiplinta odos sluoksniuosc, apie plauktl folikulus,liaukas. Ocloje yra daug ivairios struktauos lyfdlilo /rIncli4, kuriuos reiketq isidcmeti. Tai Pdiiiio kuicliti, Mcistictin kutltlili, Krnuzts kol,bos, Rufiuio ktuttliai. Paiiilo ktrneliai yra ,^.llo lorm{'r ir Jfrg-o giliaia nc iUngirrna

I

iKraujasysleSpenelis

lliruko

stormr.Lo

Epidcrmina ncrvinc gxlinLt

kuriems gyvrlnams kvepavirras pro odq nera toks rcikimingas kaip cl;rugumai 1 urB.lti/nto funlcijas: .irdie. ir fraujagysliq, plauiir.l, skrandZio, Zarnyno, ialinimo sistemos, lyties organq darb4, mediiagq apykait4 audiniuose, padeda organizmui prisitai kvlJ prie nuulat Unt..rrrciq aplinko. ..Llygr. li vcikiJ nepriUau\omJi nuo nti\Ll v.rlios. todel vadinama ,,autonomine". Milijo|ai neuronu, -u.iiun8q (drpu5JVyje, vcrkr.l pJn.r.iai kaip sudetingo elektrinio mechanizmo laidininkai. Jie priima dirgir-rimus i5 iiores arba |.iiu nerru -istemns daliu, -iuncia juo. r pcriferij4, perduoda nerviniams centrans, sukeldami alra14 idirgildj. Taig Jutononrine lervq sistema tu icentrines skaidulas, centrq ir iScentrinius neNus. Icentrin6s skaidulos priim.l dir$nimu*, o i.Lenlrine- vy(do.rt.Jka. Iscentrines skaidulos yra dvejopos 1) ikimazgines, arba prcga1lglit1es, kdrios eina nuo lqsteliq kunq, esaniiq galviniq nervq brandttoliuo.e arbr nug.rros \meg(ny\e {nervine*laiduloc eina nuo l.Jclplinio lilnu, r;eilt.r inugaios smegenq ir pasieka gangJijq, arba vegetacini mazg4, kuriame persiiungia ipostganglines skaidulas); 2\ uinnzginis, arba poslqd,tqlini' -Lnid lo5 pta,idcda lustelirl Lnnuo:c,esatliiuose ganglijuose. Cia prasidejusios skaidulos perduoda nervinj impulsq liaukonrs, lygiesiems raumenjms, plaukq 6iauBiamteslems

dalies segrltentrl blanduoliuose. Daug parasinpatiniq mazgq, t. y. postgangliniq neuronq kunq sankaupll, yra pilvo organq sienoje. lara'irnp.ltirle. si*iemu5 itaLJ .rii|.iau pa\ireiikia lamybes metu, virikinant.

Autonomine (vegetacine) nervq sistema

skaidulos, iieinaniios ii nugaros smegenq klcrtinirriu ir jrro'meninirJ -egmen{u bralduo. liq. Preg.rngliner sirnp;tines :kridulos p.r-ibaigid nerviniq ma/gu Br.tndineje (:irnp,rtinidme Larnrcne). nu.idriel usioje palei *tubull. :iuo. se mazguose yra postgangliniq neuronL! kal, nai, nuo kurirl prasiddjusios skaidulos sudaro

Simpatind nervu sistemd.

JA

iudJro ner!

ini'Viriutinis kaklo simpatiniokamreno mazgas

)trI\ lie)uvinislykles nclvas

\

autonominius rezginius. Abiej4 nervq sistemq (parasimpatines rl srmpJlinc.) po\cilj. nereiai yr prccbn-. i kurj isijungia pozievini,ri centrai bei galvos smegenq Ziev6, t. y. messuvokiame dirginimo visum4, prieZastingum4 ir kita.

ir

srde-

Nugaros smegenu

1\Ugaros srneSenys

pilkoji medZiagaNugaros

Stuburo slankstelio ir nugarossmegenq pjuvis (schema)Gavgs judinamaji impulsq dvigalvis iasto raLrmuo susitraukia ir stLlenkia ranka

Valingas judesys

Vyro lytiniai organaiVyro lytiniai organai yra

lie

stklifu,

sikliCe-s

ir

prielipas, siklinis lqtfikas, siklinis puslelts, siklos iimetnmasis latakls, oarpa, prieiiui linuka.

SdHide. Tai porine vyro lytine liauka (seHidds: Zr p. 35). Jos funkcijos dvi: 1) vyriikqjq lytinir] lqsteliq spcrmatozoidt! ganybn, t. y. jU susiclaiymas ii spermatogeninio kanaldliq epitelio ir 2) etdokrinint (vidines sekecijos), t. y. \Triikojo lytinio hormono testosteronosekrecija.

sldos iSmetamojo latako. Jis prasideda seklides plielipo uodegoje, pasiekia dubeni, pereirra uZ ilapimo p[Jes. perveria prieiine liauk4 (prostat4), kurioje susijungia su seklines pnsleles latakeliu, sudarydamas seklos

iimetamqjj latakq.

Sdklinds pnslelis. Tai porinis uZ ilapimo

ir viriutini seklids kraitq tgsiasi pailgas kunelis, vadinamas sikliddsPalei uipakalinj pnelipil (ii graikq kalbos

epl

viri

i

clidynoi

sdklidds). {patinis seNides prie[po galas pereina i .iklin! Iatak4, kuris jE palaiko kaip obuolio kotelis vaisiq. Latakas yra kietomis sienelemis,

i! labai su sivingiavusio vamzdelio, kuri apgaubia kapsule. Vamzdelio gleivines liaukutes gamina sls/stq sekretE, kuris ejakuliacijos metu rsmetamas i3 pusleliq ir ieina i spermos (ejakulato) sudti. P0sleliq sekretas svarbus lytiniq l4steliq juddjimui po ejakuliacijos.pDsles esantis organas, sudarytas

paslankus. Kekviena seklide sudaryta ii daugybes plonydiq vamzdeliq, vadinamq Di t tgi uotn i>in i. sck i n in i s Aa nn l,.l io i