ana stamateli zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti...

109
ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti ana stamateli zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti biologiis mimarTuleba dorsaluri hipokampis koagulaciis gavlena TeTr virTagvaTa qcevebze s a d o q t o r o d i s e r t a c i a programis xelmZRvaneli, Tsu asocirebuli profesori, biol. mecn. doqtori sulxan cagareli samecniero xelmZRvaneli Tsu asocirebuli profesori, biol. mecn. doqtori sulxan cagareli Tbilisi 2011 weli avtoris stili daculia

Transcript of ana stamateli zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti...

Page 1: ana stamateli zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti …press.tsu.edu.ge/data/image_db_innova/... · 2013. 12. 4. · dabrunebuliyvnen sastarto ganyofilebaSi. fiqsirdeboda

ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti

ana stamateli

zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti

biologiis mimarTuleba

dorsaluri hipokampis koagulaciis gavlena TeTr virTagvaTa qcevebze

s a d o q t o r o d i s e r t a c i a

programis xelmZRvaneli, Tsu asocirebuli profesori, biol. mecn. doqtori sulxan cagareli

samecniero xelmZRvaneli Tsu asocirebuli profesori, biol. mecn. doqtori sulxan cagareli

Tbilisi 2011 weli

avtoris stili daculia

Page 2: ana stamateli zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti …press.tsu.edu.ge/data/image_db_innova/... · 2013. 12. 4. · dabrunebuliyvnen sastarto ganyofilebaSi. fiqsirdeboda

1

sarCevi

Sesavali .................................................................................................................................................................................................... 2

Tavi 1 literaturis mimoxilva ......................................................................................................................................... 5

1.1. hipokampis anatomia .............................................................................................................................................. 5

1.2. hipokampis aferentuli da eferentuli kavSirebi .............................................................. 9

1.3. hipokampi da mexsiereba ................................................................................................................................. 12

1.4. hipokampis roli qcevis kontrolSi ............................................................................................... 13

1.5. hipokampi da emociebi ...................................................................................................................................... 14

Tavi 2 kvlevis obieqti da meTodebi ......................................................................................................................... 17

2.1. kvlevis obieqti .................................................................................................................................................... 17

2.2. operaciis meTodika da morfologiuri kontroli ........................................................ 17

2.3. eqsperimentis dagegmva ................................................................................................................................... 17

2.4. eqsperimentis Sedegebis statistikuri analizi ................................................................. 19

Tavi 3 dorsaluri hipokampis koagulaciis gavlena aqtiuri TavdacviTi qcevis formirebaze da ganmtkicebuli qcevis SenarCunebaze ........................................................... 21

3.1. eqsperimentis dagegmva da Catarebis meTodika ..................................................................... 21

3.2. eqsperimentis Sedegebi ................................................................................................................................. 25

Tavi 4 dorsaluri hipokampis koagulaciis gavlena dayovnebuli qcevis formirebaze ..................................................................................................................................................................... 42

4.1. dayovnebuli reaqciis meTodika ......................................................................................................... 42

4.2. eqsperimentis Sedegebi ................................................................................................................................. 46

4.3. intaqtur cxovelTa gansjiTi qceva .............................................................................................. 52

4.4. axalqerq da hipokampdazianebul cxovelTa gansjiTi qcevebi ........................... 56

Tavi 5 dorsaluri hipokampis koagulaciis gavlena virTagvaTa fiqsirebuli ganwyobis formirebaze ..........................................................................................................................................58

5.1. fiqsirebuli ganwyobis gamomuSavebis meTodika .................................................................58

5.2. eqsperimentis Sedegebi ................................................................................................................................. 60

Tavi 6 cxovelTa testireba Ria velSi.................................................................................................................. 65

Tavi 7 kvlevis Sedegebis gansja ................................................................................................................................. 91

daskvnebi ............................................................................................................................................................................................... 100

gamoyenebuli literatura ................................................................................................................................................. 102

Page 3: ana stamateli zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti …press.tsu.edu.ge/data/image_db_innova/... · 2013. 12. 4. · dabrunebuliyvnen sastarto ganyofilebaSi. fiqsirdeboda

2

Sesavali

Temis aqtualoba

qceviTi aqtebis kanonzomierebaTa dadgena da maTi ganxorcielebisas

Tavis tvinis sxvadasxva struqturis funqciuri rolis gamokvleva warmoadgens neirobiologiis erT-erT umniSvnelovanes problemas. limburi sistema, rogorc erTiani integraluri sistema, citoarqiteqtonikuri aRnagobis mixedviT principulad gansxvavebul struqturebs moicavs rac mis funqciur sirTuleze miuTiTebs. limbur sistemas miakuTvneben Tavis tvinis im struqturebs, romlebic mniSvnelovan rols asruleben cxovelTa emociur-motivaciuri qcevebis realizaciaSi. meores mxriv, limbur sistemaSi gaerTianebulia daswavlisa da mexsierebis procesTa organizaciaSi monawile struqturebi. erT-erT aseT struqturas warmoadgens hipokampi, „limburi sistemis guli“, romelic didi xania ipyrobs neiroanatomTa da neirofiziologTa yuradRebas. dRes hipokampis funqciis kvlevaSi aqtiurad arin CarTulni neiromecnierebaTa sxvadasxva mimarTulebis warmomadgenlebi. Seiqmna saerTaSoriso samecniero Jurnali „hipokampusi“, romelSic regularulad qveyndeba statiebi hipokampis funqciis Sesaxeb. hipokampiT dainteresebaze TvalnaTliv metyveleben publikaciebi, romelTa ricxvma XX saukunis bolos 20 aTass gadaaWarba. gadauWarbeblad SeiZleba iTqvas, rom centraluri nervuli sistemis arcerTi struqtura ar Seiswavleba ise intensiurad, rogorc hipokampi. aRsaniSnavia isic, rom mkvlevarebi xSirad imeoreben j. grinis naTqvams „hipokampi Tavis tvinis funqciurad amoucnobi struqturaa“. e. graStiani aRniSnavda, rom hipokampis funqciis Seswavla yvelaze rTuli amocanaa Tavis tvinis fiziologiis problemaTa amoxsnis gzaze, rameTu nebismier eqsperimentul da klinikur midgomas dramatul Sedegebamde mivyavarT. rodesac mkvlevari im mravalricxovani literaturis gacnobas daapirebs, romelic hipokampis funqcias ukavSirdeba, gaocebas iwvevs ara mxolod mosazrebaTa simravle, aramed maTi urTierTsawinaaRmdego da urTierTgamomricxavi xasiaTi.

kvlevis mizani

sakvalifikacio Sromis mizans warmoadgens zogierTi kognituri procesebis ganxorcielebaSi, romlebic vlindeba garemos sxvadasxva pirobebSi qcevis TviTorganizaciaSi, dorsaluri hipokampis funqciuri rolis garkveva. am mizniT gadavwyviteT Segveswavla martiv da rTul eqsperimentul viTarebaSi dorsaluri hipokampis bilateraluri koagulaciis gavlena axali informaciis gadamuSavebaze da gadamuSavebuli informaciis aRwarmoebaze. cdebi tardeboda aqtiuri TavdacviTi da sakvebmopovebiTi qcevebis gamomuSavebaze.

SeviswavleT virTagvaTa elementaruli gansjiTi qcevebi T-magvar labirinTSi da davadgineT Tu ra rols asrulebs dorsaluri hipokampis koagulacia gansjiTi qcevis Semdeg miRebul gadawyvetilebaze. mexsierebis Sesaswavlad gamoviyeneT pirdapiri dayovnebuli reaqciis modificirebuli

Page 4: ana stamateli zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti …press.tsu.edu.ge/data/image_db_innova/... · 2013. 12. 4. · dabrunebuliyvnen sastarto ganyofilebaSi. fiqsirdeboda

3

meTodi sakvebis kompleqsur aRqmaze. davadgineT kavSiri mexsierebis xangrZlivobasa da sakvebis mopovebis qaotur da optimalur algoriTmebs Soris. specialur eqsperimentul kabinaSi d. uznaZis mier SemoTavazebuli fiqsirebuli ganwyobis meTodis gamoyenebiT gadavwyviteT Segveswavla dorsaluri hipokampis koagulaciis gavlena virTagvaTa qcevaze.

cnobismoyvareobis da SiSis dadgena xdeboda yoveli eqsperimentis dawyebamde da damTavrebis Semdeg Ria velSi testirebiT.

kvlevis amocanebi zemoT aRniSnuli miznis gansaxorcieleblad dagvWirda gadagvewyvita

rigi konkretuli amocana:

1. dorsaluri hipokampis bilateraluri koagulaciis gavlena aqtiuri TavdacviTi qcevis formirebaze da ganmtkicebuli qcevis SenarCunebaze eqsperimentis sxvadasxva pirobebSi.

2. dorsaluri hipokampis bilateraluri koagulaciis gavlena sakvebmopovebiTi qcevis gaavtomatebaze.

3. dorsaluri hipokampis bilateraluri koagulaciis gavlena dayovnebuli qcevis formirebaze.

4. virTagvaTa elementaruli gansjiTi qceva T-magvar labirinTSi. 5. dorsaluri hipokampis bilateraluri koagulaciis gavlena

virTagvaTa fiqsirebuli ganwyobis formirebaze. 6. intaqtur da operirebul cxovelTa testireba Ria velSi.

naSromis mecnieruli siaxle

1. pirvelad aris gaanalizebuli dorsaluri hipokampis roli virTagvaTa gansjiT qcevebSi da dadgenilia swori svlebis raodenoba gansjis Semdeg.

2. eqsperimentalurad pirvelad iqna dadgenili, rom virTagvebs aqvT unari gamoimuSaon fiqsirebuli ganwyoba. dadgenilia dorsaluri hipokampis koagulaciis gavlena fiqsirebuli ganwyobis gamomuSavebaze.

3. moxda sakvebis kompleqsur aRqmaze pirdapiri dayovnebuli reaqciis meTodis modificireba. dayovnebamdel qcevaSi cxovelebs miveciT ori sakveburidan erT-erTSi sakvebis povnis saSualeba. maT SeeZloT mierbinaT cariel sakveburTan da gaekeTebinaT koreqcia. an piriqiT misuliyvnen saWmlian sakveburTan da mere carielTan. SeeZloT dabrunebuliyvnen sastarto ganyofilebaSi. fiqsirdeboda sakvebis mopovebis qceviTi algoriTmi. movaxdineT algoriTmebis klasterizacia qaotur da optimalurad. qaoturi algoriTmiT cxoveli sakvebs SemTxveviT moipovebs. optimaluri algoriTmiT ki cxovelma icis ra unda gaakeTos. is Seucdomlad poulobs sakvebis mdebareobas sivrceSi. orive algoriTmis ganxorcielebisas vadgendiT mexsierebis maqsimums.

Page 5: ana stamateli zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti …press.tsu.edu.ge/data/image_db_innova/... · 2013. 12. 4. · dabrunebuliyvnen sastarto ganyofilebaSi. fiqsirdeboda

4

naSromis Teoriuli da praqtikuli mniSvneloba

Sroma ganekuTvneba fundamentaluri gamokvlevebis ricxvs. eqsperimentul Sedegebs da masze dafuZnebul ZiriTad debulebebs aqvT rogorc Teoriuli, ise praqtikuli mniSvneloba. dadgenilia dorsaluri hipokampis monawileoba virTagvaTa fiqsirebuli ganwyobis formirebaSi. dorsaluri hipokampi agreTve monawileobs cxovelTa elementarul gansjiT qcevebSi.

SemoTavazebulia droiT-sivrculi programa cdis pirobebis standartizaciisaTvis dayovnebuli reaqciebis pirdapiri da arapirdapiri variantebiT mexsierebis Sesaswavlad. dayovnebuli qcevis modificirebuli meTodikis safuZvelze cxovelebs eZlevaT dayovnebamdel reaqciaSi moqmedebis Tavisufleba. SesaZlebloba imisa, rom TviTon ipovon saWmeli ori sakveburidan erT-erTSi. Cndeba cxovelTa qcevis algoriTmulad aRweris SesaZlebloba. SemoTavazebuli meTodi SeiZleba gamoyenebul iqnas sxvadasxva saxeobis cxovelebze eqsperimentis Catarebisas, agreTve Tavis tvinis sxvadasxva struqturebis kvlevaSi, rac udavod gaamdidrebs SedarebiTi neirofiziologiis sakiTxebs mexsierebis da qcevis adaptaciis formirebis Sesaxeb.

kvlevis Sedegebi Seicavs axal cnobebs dorsaluri hipokampis funqciuri rolis Sesaxeb cxovelTa cnobismoyvareobisa da SiSis emociur mdgomareobaSi, rac praqtikuli TvalsazrisiT aris mniSvnelovani.

diskriminaciuli analizis saSualebiT gamovlenilia korelaciebi im qceviT parametrebs Soris, romlebic saSualebas aZleven cxovels ganaxorcielos garemo pirobebTan Seguebis TviTregulaciuri meqanizmi, rac afarToebs Teoriul warmodgenebs qcevis evoluciis neirobiologiuri TvalTaxedviT.

naSromSi warmodgenili masala aRrmavebs codnas dorsaluri hipokampis rolis Sesaxeb neirofsiqologiuri mimarTulebiT. Sromis Sedegebi SeiZleba gamoyenebuli iqnas neirofiziologiis, neirofsiqologiis da neiropaTologiebis saswavlo kursebis wakiTxvisas, biologiuri, samedicino da fsiqologiuri profilis umaRles saswavleblebSi.

Page 6: ana stamateli zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti …press.tsu.edu.ge/data/image_db_innova/... · 2013. 12. 4. · dabrunebuliyvnen sastarto ganyofilebaSi. fiqsirdeboda

5

Tavi 1 literaturis mimoxilva

1.1. hipokampis anatomia

hipokampi da hipokampaluri formacia gansxvavebuli cnebebia.

hipokampalur formaciaSi Sedis amonis rqa, dakbiluli fascia, fimbria, subikulumi, pre- da postsubikulumi da entorinaluri qerqi. sakuTriv hipokampi orkomponentiani warmonaqmnia da miekuTvneba amonis rqa da dakbiluli fascia. ZuZumwovrebs aqvT kargad ganviTarebuli hipokampi, romelic moTavsebulia safeTqlis qerqis qveS da warmoqmnilia naxevarsferoebis medialuri naoWiT. lateraluri mxridan hipokampi tvinis gverdiTi parkuWebis qveda rqis zedapirs esazRvreba. amonis rqasa da dakbilul fascias erTmaneTTan mWidrod mijrili rkalebis saxe aqvT, romlebic kaudo-ventraluri mimarTulebiT grZeldebian da rostralurad irkalebian.

hipokampis neironebisa da misi citoarqiteqtonikis amomwuravi aRwera mocemuli iyo kaxalisa (Cajal , 1955) da lorente de nos (Lorente de No, 1934) SromebSi. sakuTriv hipokampi warmoadgens ujredebis mkvriv lents, romelic miemarTeba dorsoventralurad (umdables ZuZumwovrebSi) an wina-ukana (primatebSi) mimarTulebiT. hipokampSi aris tipiuri piramiduli neironebi grZeli apikaluri dendritebiT, romlebic orientirebulia ujreduli Sris sibrtyis mkacrad paralelurad da gadis datotvili bazaluri dendritebiT sawinaaRmdego mimarTulebiT.

kaxali hipokamps or ZiriTad ganyofilebad regio superior da regio inferior-ad yofda. lorente de nom gamoyo hipokampis 4 ZiriTadi veli (CA1-CA4). es klasifikacia amJamadac xSirad gamoiyeneba. lorente de nosagan gansxvavebiT roze (Roze, 1928) da filimonovi (Филимонов, 1949) gamoyofda 5 vels (h1-h5). h1 veli mdebareobs subikulumis sazRvarze da misgan gansxvavdeba ufro viwro qerquli firfitiT. h2 veli esazRvreba h1 vels, gamoirCeva hiperqromatiulobiT da piramiduli ujredebis mWidro ganlagebiT. ufro win aris ganlagebuli h3, h4 da h5 velebi, romlebSic piramiduli ujredebi sul ufro da ufro SoriSors aris moTavsebuli. mRrRnelebs axasiaTebT mkveTrad gamoxatuli dorsaluri da ventraluri hipokampi. mtaceblebSi dorsaluri hipokampi mniSvnelovnad aris Semcirebuli da wanacvlebulia kaudaluri mimarTulebiT, xolo ventraluri hipokampi sakmaod kargad aris ganviTarebuli.

CA1 velSi piramiduli ujredebi Zalze mWidrodaa ganlagebuli da gaerTianebulia or, zedapirul da Rrma SreSi. maTi sxeulebi ar aris didi, apikalur dendritebs ki gaaCniaT mxolod wvrili gverdiTi ganStoebebi. apikaluri dendritebi mniSvnelovnad scildebian sxeuls da mxolod str. lacunosum-moleculare-Si itotebian diqotomiurad. piramiduli neironebis wvrili aqsonebi marTi kuTxiT iyofian or Stod, romelTaganac erTi miemarTeba postkomisuruli forniqsisaken, meore ki entorinaluri qerqisaken.

CA2 velis piramiduli neironebi gacilebiT didi zomisaa da ar aris ise mWidrod ganlagebuli, rogorc CA1 velSi. maTi mZlavri apikaluri dendritebi qmnian bifurkacias ujredis sxeulTan (str. radiatum-Si) axlos

Page 7: ana stamateli zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti …press.tsu.edu.ge/data/image_db_innova/... · 2013. 12. 4. · dabrunebuliyvnen sastarto ganyofilebaSi. fiqsirdeboda

6

aqsonebi CA1 velis piramidebis msgavsad miemarTebian, apikaluri dendritebi ki CA1 velis piramiduli ujredebis msgavsad dafarulni ar arian qicvebiT. CA2 veli CA1 da CA3 velebs Soris aris ganlagebuli. es veli iRebs kolateralebs presubikulumidan.

CA3 velis piramiduli ujredebi Zalzed didia. isini CA1 velis piramiduli neironebisagan gansxvavebiT naklebad kompaqturad arian ganlagebulni. maTi mZlavri apikaluri dendritebi ujredis sxeulTan qmnian bifurkacias. proqsimaluri nawilis qicviseburi gamonazardebi xavsiseburi boWkoebis sinapsebTan kontaqtireben. piramiduli neironebis grZeli aqsonebi fimbriis gavliT prekomisuruli forniqsisaken miemarTebian. isini CA3b da CA3c qvevelebidan sqel, mielinizebul Saferis kolateralebs CA1 velisaken agzavnian. virTagvebSi raodenobrivi kvleviT dadginda, rom CA3 veli Seicavs 330 000 piramidul ujreds (Taupin, 2007).

CA4 velis modificirebuli piramiduli ujredebi SedarebiT dabalorganizebulobiT gamoirCevian. maTi aqsonebi fimbriaSi miemarTebian, magram yvela maTgani ar agzavnis Saferis kolateralebs CA1 velisaken. aq ar aris kalaTiseburi ujredebi.

CA1 da CA2 velebi mniSvnelovnad aris warmodgenili hipokampis dorsalur nawilSi, CA2 velTan mWidrodaa dakavSirebuli fimbriis boWkovani sistema. CA3 da CA4 velebis ZiriTadi ujreduli masa ganlagebulia ventraluri hipokampis daRmaval rqaSi.

CamoTvlili velebidan CA2 veli SedarebiT pataraa. blekstadi (Blackstad

et al. 1970) Tvlis CA2 vels CA1 velis ganapira, gardamaval zonad. magram enjvainma (Angevine, 1965) aCvena, rom embriogenezSi es veli pirveli yalibdeba, rogorc gamyofi Semdeg warmoqmnili CA3 da CA1 velebs Soris, xolo mak lardi (Mc Lardy, 1968) miuTiTebs am zonis amovardnaze primatebis hipokampis uncus ubanSi.

amgvarad hipokampis tipiuri velebia CA1 da CA1. hipokampis morfologiurad or ZiriTad ganyofilebad dayofa emyareba agreTve faqts, rom CA3-4 velebi dakavSirebulia xavsisebur boWkoebTan, xolo CA1-2 velebi ar iReben granularuli ujredebis aqsonebs. es dayofa dadasturda rigi bioqimiuri da fiziologiuri kriteriumebiT. SeiZleba CaiTvalos, rom kaxalis mier hipokampis dayofa regio superior da regio inferior-ad udavod sworia.

piramiduli ujredebis garda hipokampSi aris mokle aqsonebiani polimorfuli ujredebi, romelTa Sorisac lorente de no gamoyofda 12 tips. maTgan yvelaze cnobilia kalaTiseburi ujredebi, romlebsac piramiduli Sris maxloblad an masSi, aqvT farTod datotvili horizontaluri dendritebi da piramiduli ujredebis garSemo qmnian mZlavr kalaTisebur wnulebs. aRwerilia ori tipis kalaTisebri ujredebi, romelTac aqvT grZeli apikaluri dendriti, isini midis iseve, rogorc piramidebis dendritebi. es ujredebi gamoirCeva imiT, rom CA3 velSi ar iReben kontaqtebs dakbiluli fasciisagan, ar iZlevian Saferis kolateralebs da qmnian tipiur kalaTisebur aqsonur wnuls. kalaTisebur ujredTa raodenoba piramidulebze gacilebiT naklebia da maT Soris Tanafardobaa 1 : 200 an 1 : 500 (Andersen et al. 1964). kalaTiseburi neironebis garda hipokampSi aRwerilia horizontaluri neironebis sxvadasxva tipebi, romelTa dendritebi da aqsonebi itoteba horizontalur sibrtyeSi da aerTianeben piramiduli ujredebis erTnair dendritul doneebs. aRwerilia

Page 8: ana stamateli zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti …press.tsu.edu.ge/data/image_db_innova/... · 2013. 12. 4. · dabrunebuliyvnen sastarto ganyofilebaSi. fiqsirdeboda

7

sxva tipis ujredebic or Stod gayofili aqsoniT, romlebic adis erTi da igive piramidebis apikaluri da bazaluri dendritebisaken. amgvarad isini aerTianeben erTi neironis sxvadasxva sinapsur dones (Purpura, Pappas, 1968).

sakuTriv hipokamps miekuTvneba dakbiluli fascia, romelsac smiti (Elliot, 1896) ganixilavda rogorc zedapiruli qerquli Sreebis lokalur hipertrofias. igi warmoadgens erT Sres, romelic Sedgeba mWidrod ganlagebuli granularuli ujredebisagan. isini erTnairia da ar iZleva misi suberTeulebad dayofis safuZvels. granularuli ujredebis dendritebi ujredebis sxeulebis maxloblad qmnian mraval ganStoebas da mimarTulia fasciis Sida zedapirisaken. sawinaaRmdego mxridan hipokampis mimarTulebiT midis Zalian wvrili (0,1 mk) aramielinizirebuli aqsonebi, romlebic ujredis sxeulTan axlos iwyeben ganStoebas. dakbiluli fascia warmoadgens hipokampis Sida reles. granularuli ujredebis arc erTi aqsoni ar gadis Tavisi mxaris hipokampis gareT saproeqcio an komisuruli gzebis SemadgenlobaSi (Cajal, 1955; Bleckstad et al. 1970). es struqtura hipokampis regio inferior-is mimarT aferentulia da misi aqsonebis piramidebTan kontaqtebi warmoadgenen hipokampis struqturuli da funqcionaluri niSnebis mixedviT dayofis mniSvnelovan kriteriums. rogorc sakuTriv hipokampSi, granularuli ujredebis orive mxares ganlagebulia mravalricxovani mokle aqsoniani neironi, romelTa formebi gansakuTrebiT mravalricxovania polimorful SreSi. polimorfuli Sris ujredebis nawili rogorc Cans hipokampis kalaTisebri ujredebis analogiuria da qmnis mZlavr terminalur wnulebs granulebis sxeulebis garSemo.

sakuTriv hipokampSi SeiZleba gamoiyos Semdegi Sreebi (Cajal, 1955): 1. Stratum moleculare (molekuluri Sre) - warmoqmnilia piramiduli

ujredebis horizontalurad mimarTuli apikaluri dendritebis gantotvili terminalebiT. igi Seicavs mravalricxovan nervul boWkos da SedarebiT mcire raodenobiT ujredul elementebs. piramiduli ujredebis apikaluri dendritebis terminalebis garda am SreSi ganlagebulia subikulumidan momavali boWkoebi da amave Sris mcirericxovani ujredebis mokle aqsonebi, romlebsac molekuluri Sris paraleluri mimarTuleba aqvT. molekulur SreSi mTavrdeba entorinaluri qerqidan momavali amonis traqtis gadajvaredinebuli da maperforirebeli aqsonebi.

2. Stratum lacunosum (lakunozuri Sre) - warmodgenilia piramiduli ujredebis apikaluri dendritebis ganStoebuli ReroebiT. igi Seicavs araregularulad ganlagebul ujredebsa da mravalricxovan aqsonebs. aqsonTa nawili lakunozuri Sris ujredebidan gamosvlisTanave horizontaluri mimarTulebiT vrceldeba da amave SreSi mTavrdeba, nawili molekuluri Srisaken miemarTeba, nawili ki tranzituli, saTaves hipokampis qveda ubnebidan iRebs da subikulums aRwevs. Str. lacunosum-Si mTavrdeba perforirebuli da gadajvaredinebuli traqtebi medialuri entorinaluri qerqidan. amave Sris CA1ubanSi mTavrdeba CA3 velis piramidebidan momavali Saferis kolateralebic. lakunozuri Sre gansakuTrebiT kargadaa gamoxatuli CA2 velSi, rac Saferis kolateralebis didi raodenobiT terminalebis arsebobasTan aris dakavSirebuli.

3. Stratum radiatum (radialuri Sre) - misTvis damaxasiaTebelia ujredTa faSari ganlageba da boWkoTa didi raodenoba. am SreSi ganlagebulia

Page 9: ana stamateli zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti …press.tsu.edu.ge/data/image_db_innova/... · 2013. 12. 4. · dabrunebuliyvnen sastarto ganyofilebaSi. fiqsirdeboda

8

piramiduli neironebis apikaluri dendritebis ReroTa ganStoebuli nawilebi. am ganStoebebis proqsimalur nawilze, CA3-CA4 velebSi mTavrdeba xavsiseburi boWkoebis giganturi aqsonebi, romlebic dakbiluli fasciidan moemarTebian. radialuri Sris distalur nawilSi komisuruli boWkoebis sinapsebi da septumidan momavali boWkoebia ganlagebuli, aqve gvxvdeba mokleaqsoniani neironebic.

4. Stratum piramidale (piramiduli Sre) - warmodgenilia 3-4 rigad, mWidrod ganlagebuli piramiduli ujredebiT, romlebic, neokorteqsis piramidebisagan gansxvavebiT, xisebur dendritul ganStoebas iZlevian rogorc zedapiris (str. moleculare), aseve Rrmad mdebare ubanTa mimarTulebiT. aseTi agebulebis gamo maT xSirad “ormag piramidebs” uwodeben. piramiduli Sris zedapiruli ujredebi ufro mcire zomisaa, vidre Sida Sris neironebi. piramiduli ujredebis somaTa Soris sinapsebi ar aRiniSneba. piramidaTa aqsonebi miemarTebian str. alveus-isaken da iZlevian ganStoebebs. maTi nawili ganWolavs str. alveus-ss da diencefalonisa da telencefalonis sxvadasxva ubnebisaken miemarTeba, zogierTi maTgani ki str.

alveus-Si itoteba da gamtar gzebs qmnis, romelTa Soris gansakuTrebiT mniSvnelovani TaRisaken mimavali gzaa.

5. Stratum oriens masSi ganlagebulia hipokampis piramidebis bazaluri dendritebi, piramiduli neironebis aqsonTa sawyisi segmentebi da mokleaqsoniani polimorfuli (kalaTiseburi) ujredebi. str. oriens-is ujredebi axali qerqis Rrma SreTa ujredebs Seesabameba. maTi aqsonebi piramiduli Srisaken miemarTebian, zogierTi maTgani ki molekulur Sresac aRwevs. piramiduli ujredebis aqsonebis kolateralebi, Saferis kolateralebi str. oriens-Si iReben saTaves, str. lacunosum-Si brundebian da ZiriTad gzas qmnian, romlis saSualebiTac hipokampis CA3 da CA4 velebis piramiduli ujredebi gavlenas axdenen CA1 velis piramiduli neironebis aqtivobaze. xSirad str. oriens or nawilad yofen - zeda (ganlagebulia piramiduli Sris qvemoT) da qveda (ganlagebulia alveusis sazRvarze) nawilebad.

6. Stratum alveus (TeTri nivTierebis Sre) - ganlagebulia hipokampis ventrikularul zedapirze da ZiriTadad warmodgenilia hipokampis velTa piramidebis horizontalurad mimarTuli mielinizirebuli da sxva ubnebidan momavali aqsonebisagan. aqve gvxvdeba polimorfuli ujredebi, romlebic albaT str. oriens-idan aris gadmonacvlebuli.

hipokampis me-7 Sre, epiTelialuri Sre gverdiTi parkuWebis kedels warmoadgens da xSirad arc ganixileba hipokampis neironalur organizaciaze msjelobisas.

CA3 - CA4 velebSi gamoiyofa kidev erTi damatebiTi Sre, str. ludicum, sadac dakbiluli fasciidan momavali xavsiseburi boWkoebi mTavrdeba.

dakbiluli fascia Sedgeba sami Srisagan: 1. Stratum moleculare - aq ganlagebulia ujredTa umniSvnelo raodenoba. igi

Seicavs dakbiluli fasciis granularuli ujredebis apikalur dendritebsa da aferentul boWkoebs entorinaluri qerqidan. aRniSnuli aferentuli boWkoebi gansazRvruli TanamimdevrobiT bolovdebian: molekuluri Sris gareTa mesamedSi ganlagebulia entorinaluri qerqis medialuri nawilidan momavali maperforirebeli boWkoebi, proqsimalur

Page 10: ana stamateli zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti …press.tsu.edu.ge/data/image_db_innova/... · 2013. 12. 4. · dabrunebuliyvnen sastarto ganyofilebaSi. fiqsirdeboda

9

mesamedSi ki mTavrdebian ipsilateraluri da komisuruli boWkoebi hilusidan – CA4 velidan.

2. Stratum granulosum – Sedgeba mWidrod ganlagebuli granularuli neironebisagan, romlebic sakuTriv hipokampis piramidul ujredebs Seesabamebian. granularul ujredebs Soris aRiniSneba astrocituli gamonazardebi. maTi aqsonebi dakbiluli fasciis molekulur, Semdeg hipokampis molekuluri da piramiduli Sreebisaken miemarTebian, sadac kaxalis mixedviT, mxolod hipokampis zeda ubnebSi mTavrdebian. Str.

granulosum-Si ujredSorisi sinapsebi ar gvxvdeba. misi xavsiseburi boWkoebi str. polymorphe-Si miemarTebian, sadac wvril kolateralebs iZlevian da polimorfuli Sris neironebis dendritebTan kontaqtireben. xavsiseburi boWkoebisaTvis damaxasiaTebelia umniSvnelo sisqe da mielinis garsis uqonloba. isini qmnian ra komebs, sinapsebiT mTavrdebian amonis rqis CA3

velis str. radiatum-is piramiduli neironebis dendritebze. Str. granulosum – Si moTavsebulia polimorfuli Sris interneironebis aqsonebi.

3. Stratum polymorphe –Si anu hilusSi ganlagebuli str. granulosum –is granularuli ujredebis aqsonebi. Stratum polymorphe–s mokleaqsoniani polimorfuli neironebi kavSirs amyareben amave Sris sxva an granularuli Sris neironebTan. grZelaqsoniani neironebiT formirdeba homolateraluri komisuruli sistema, romelic dakbilul fascias molekulur Sres ukavSirebs. molekulur SreSi grZelaqsoniani neironebi proqsimalur mesamedSi mTavrdebian. polimorfuli ujredebis aqsonTa nawili hipokampis str. alveus-s aRwevs.

1.2. hipokampis aferentuli da eferentuli kavSirebi hipokampi, limburi sistemis erT-erTi ZiriTadi struqtura, farTo

kavSirebs amyarebs amave sistemis sxva struqturebTan. igi agzavnis eferentebs da iRebs aferentebs Tavis tvinis sxvadasxva ganyofilebebidan.

aferentebi entorinaluri qerqidan - perforirebuli gza. entorinaluri qerqi hipokampis qerquli aferentebis ZiriTadi wyaroa (Lorente de No, 1934). entorinaluri qerqi boWkoebs hipokampis mimarTulebiT ori komponentis saxiT agzavnis. entorinaluri qerqis lateraluri ubani dasabams aZlevs temporo-hipokampalur traqts (tractus temporo-ammonicus), romelic hipokampisaken miemarTeba oTxSriani presubikulumis (veli 49), retrosplenialuri ubnis (veli 29), presubikulumis (veli 27) da subikulumis gavliT da mTavrdeba hipokampis CA1-CA3 velebis str. lacunosum-

moleculare-Si. garda amisa, aRniSnuli traqtis boWkoebi kveTen hipokampsa da dakbilul fascias Soris Rars da dakbiluli fasciis str.moleculare-sa da CA3 velSi mTavrdebian (Zimmer, 1973)

entorinaluri qerqis medialuri nawili dasabams aZlevs traqts safeTqlis qerqidan alveus-isaken (tractus temporo-alveus), romelic medialurad da dorsalurad miemarTeba da alveus-Si mTavrdeba. traqtis daboloebebi mxolod CA1 velsa da subikulumis piramidul ujredebze gvxvdeba (Хамильтон, 1984). entorinalur qerqsa da hipokamps Soris damatebiT kavSirs amyarebs gza kontralateraluri subikulumidan, romelic temporo-

Page 11: ana stamateli zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti …press.tsu.edu.ge/data/image_db_innova/... · 2013. 12. 4. · dabrunebuliyvnen sastarto ganyofilebaSi. fiqsirdeboda

10

hipokampalur traqts kveTs, gadajvaredindeba simetriul traqtTan da Seicavs boWkoebs ukana entorinaluri qerqidan (Zimmer, 1973).

hipokampisa da entorinaluri qerqis reciprokuli kavSirebi CA3 velidan iwyeba. isini entorinaluri qerqis mTel moculobaSi gvxvdeba. hipokampis ventralur ubanTa umetesoba entorinaluri qerqis ventralur ubnebs ukavSirdeba, xolo dorsaluri hipokampi da entorinaluri qerqis dorsaluri nawili aseve mWidrod ukavSirdebian erTmaneTs.

aferentebi septumidan. hipokampTan funqciurad mWidro kavSirs septumis medialuri da lateraluri nawilebi amyareben. medialuri septumis ujredebi terminalebs praqtikulad mTel hipokampSi agzavnian

(Белокриницкий, 1970) fimbriisa da dorsaluri TaRis gavliT. septumis medialuri birTvebidan fimbriis gavliT mimavali boWkoebi ZiriTadad dorsaluri hipokampis CA3-4 velis str. oriens da str. radiatum-sa da dakbilul fasciaSi mTavrdebian (Siegel et. al. 1974). septumis lateraluri birTvebidan wamosuli aferentebi forniqsis gavliT upiratesad ventralur hipokamps ukavSirdebian (Spiegal et al. 1940). hipokampis aferentebis arseboba septumidan dadasturebuli iqna mravalricxovani eleqtrofiziologiuri gamokvlevebiT (Полетаева, 1968; Green et al. 1961).

aferentebi Talamusis wina birTvebidan. retrograduli transportis gamoyenebiT nanaxi iqna pirdapiri proeqciebi Talamusis wina birTvebidan dorsokaudalur hipokampSi (Пигарева, Преображенская, 1990).

aferentebi didi naxevarsferoebis qerqidan. arseboba monacemebi naxevarsferoebis qerqidan hipokampisaken mimavali pirdapiri boWkoebis arsebobis Sesaxeb, romlebic safeTqlis qerqidan hipokampSi subikulumis gavlis Sedian (Белокриницкий, 1970). dadgenilia, rom virTagvebis dorsaluri hipokampis CA3 velis rostraluri polusi pirdapir aferentebs Rebulobs qerqis parietaluri (kaudaluri nawili, 39), insularuli (wina veli 14 da 2a nawili), temporaluri (sasmeni velis 41 wili) da retrosplenialuri ubnebidan. aRiwera gza naxevarsferoTa mamoZravebeli qerqidan da hipokampaluri xveulidan hipokampis ukana dorsaluri ubnebisaken da mxedvelobis qerqidan hipokampis centraluri nawilisaken (Shneider, Crosby,

1967.). aferentebi hipoTalamusidan. nanaxia pirdapiri gamaaqtivebeli kavSiri

hipokampis CA1 velsa da hipoTalamuss Soris (Казаков и др., 1982). dadasturebuli hipokampTan hipoTalamusis aferentebis arseboba (Ониани и

др, 1970). aferentebi naTxemidan. eleqtrofiziologiurma gamokvlevebma

gamoavlina ormxrivi kavSiri hipokampsa da naTxems Soris (Iwata, Snider, 1959). zogierT eqsperimentSi hipokampis gaRizianebisas naTxemSi daikvirveboda gamowveuli potencialebi, magram sapirispiro zemoqmedeba ar iyo miRebuli. mogvianebiT dadgenil iqna Zveli naTxemis wina ubnebis proeqciaTa arseboba hipokampze.

jer kidev kaxalisa da lorente de nos mier detalurad iqna aRwerili TaRis sistema, rogorc hipokampis erTaderTi eferentuli gza. mogvianebiT napovni iqna sxva aferentuli gzebic (Nauta, 1969). ipekCianis mier (Ипекчян,

1971) aRwerili iqna hipokampidan momavali ori boWkovani sistema _ fornikaluri (TaRis gavliT) da eqstrafornikaluri, romelic TaRis sistemis gverdis avliT axal qerqSi proecirdeba. dReisaTvis TaRi im

Page 12: ana stamateli zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti …press.tsu.edu.ge/data/image_db_innova/... · 2013. 12. 4. · dabrunebuliyvnen sastarto ganyofilebaSi. fiqsirdeboda

11

ZiriTad struqturad rCeba, romelic uzrunvelyofs reciprokul kavSirs hipokamps, septums, hipoTalamussa da Sua tvins Soris. TaRis boWkoTa difuzuri komponenti qmnis fornix precomissuralis-s, xolo kompaqturi ki - postkomisurul forniqss - fornix postcomissuralis-s.

TaRis proeqciuli gzebi sxva hipokampalur kavSirebTan erTad moicaven TaRis dorsalur sistemas - fornix dorsalis da fimbriis boWkovan sistemas.

dorsalur TaRSi Semavali boWkoebi ZiriTadad CA1 velis wina da nawilobriv ukana ganyofilebaTa piramiduli ujredebis aqsonebs warmoadgenen. isini ar ierTeben boWkoebs hipokampis sxva velebidan da postkomisuruli forniqsis SemadgenlobaSi eSvebian Tavis tvinis sxvadasxva ganyofilebebTan. maTi nawili gamoeyofa TaRis Reros Zgidis doneze da wina Talamusis birTvebze, Talamusis rostralur, intralaminarul da medialur ubnebSi mTavrdeba. dorsaluri TaRis meore, SedarebiT mcire komponenti iwyeba CA1 velis ukana ganyofilebis piramiduli ujredebidan da proeqciaTa gacilebiT mravalferovani ganawileba axasiaTebs. am boWkoTa nawili mamilaruli sxeulebis medialur da lateralur birTvebs ukavSirdeba, magram monacemebi maT proeqciaTa Sesaxeb Sua tvinsa da wina TalamusSi ar gvxvdeba (Хамильтон, 1984.), Tumca SesaZloa boWkoTa mcire nawili mainc mTavrdebodes Sua tvinSi. CA1 velis ufro ukana nawilebis aqsonebi, piramidaTa aqsonebisagan gansxvavebiT mniSvnelovan prekomisurul proeqcias qmnian Zgidis yvela ganyofilebaSi. hipokampis eferentebi septumisaken proeqciaTa topografiuli TaviseburebebiT gamoirCeva. hipokampis centraluri ubnebis dazianeba ar iwvevs septumis ujredTa degeneracias. hipokampis posterialuri regionebis dazianebisas aRiniSneba septumis lateraluri birTvebis dorsaluri nawilis degeneracia, xolo anterioruli hipokampis dazianebisas xdeba septumis lateraluri birTvebis ventraluri nawilisa da n. accumbens-is medialuri birTvebis degeneracia. postkomisuruli TaRis saSualebiT wina Talamur birTvebsa da mamilarul sxeulebs ukavSirdebian CA2 velidan momavali nervuli boWkoebic.

aRwerilia pirdapiri gamaaqtivebeli kavSiri CA1 velsa da hipoTalamuss Soris.

aqsonebi, romlebic CA3-CA4 velebidan fimbriis SemadgenlobaSi miemarTebian, qmnian prekomisuruli TaRis difuzur sistemas. am boWkoTa didi nawili Zgidis lateralur birTvebze gadaerTveba an gverdis avliT lateraluri preoptikuri ubnisa da lateraluri hipoTalamusis birTvebs ukavSirdeba, saidanac saTaves iRebs daRmavali gza Sua tvinisa da xidis araspecifikuri struqturebisaken.

jer kidev kaxalis (Cajal, 1955) mier aRiwera CA1 velis piramidaTa eqstrafornikaluri aqsonebi subikulumis mimarTulebiT. lorente de nom (Lorente de No, 1934) aRniSnuli aqsonebis proeqciebi subikulumis gavliT entorinalur qerqSi gamoavlina, rac Semdgomi eleqtrofiziologiuri gamokvlevebiTac dadasturda.

arsebobs monacemebi hipokampis eferentul boWkoTa gavrcelebis Sesaxeb neokorteqsis safeTqlis wilis mimarTulebiT, romlebic or ZiriTadi gziT miemarTebian: pirveli gzaa hipokampi, subikulumi, presubikulumi, entorinaluri da cingularuli Rari, cingulumi, xolo meore ki - hipokampi, subikulumi, presubikulumi, cingulumi, didi naxevarsferoebis

Page 13: ana stamateli zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti …press.tsu.edu.ge/data/image_db_innova/... · 2013. 12. 4. · dabrunebuliyvnen sastarto ganyofilebaSi. fiqsirdeboda

12

TeTri nivTiereba da ukana eqtosilviisa da ukana silviis Rarebis qveda nawili (Ипекчян, 1971). neokorteqsSi mimavali hipokampaluri aferentebi entorinaluri qerqis SemosazRvrul ubnebSi gadaerTvebian (Insausti et al. 1987).

1.3. hipokampi da mexsiereba

hipokampis mexsierebasTan kavSiri pirvelad klinicistebma aRmoaCines. nevrologiuri da neirofsiqologiuri kvlevebi cxadyofen, rom hipokampi warmoadgens mexsierebis uzrunvelyofis ZiriTad faqtors (Squire, 1986. Squire,

Zola-Morgan, 1991). gudenis (Gudden, 1896) mier alkoholuri poliventritiT daavadebul pacientebSi gamovlenili da korsakovis mier aRwerili, fsiqiatriaSi kargad cnobili sindromis, korsakovis sindromis ZiriTad simptoms warsulSi momxdar movlenaTa Sesaxeb mexsierebis dakargva warmoadgenda da rogorc mogvianebiT dadginda, daavadebisas adgili hqonda hipokampis ormxriv dazianebas. klinikuri gamokvlevebis safuZvelze milneri da penfildi (Penfield, Milner, 1958) mividnen daskvnamde, rom hipokampi mimdinare movlenaTa fiqsaciis meqanizmis ZiriTad rgols warmoadgens. maT Seajames klinikuri monacemebi, romlebic akavSirebda erTmaneTTan adamianis hipokampisa da hipokampaluri xveulis paTologiur darRvevebs da moklevadiani mexsierebis deficits da mividnen daskvnamde, rom hipokampSi aris “mexsierebis pirveladi Camweri centri”. maTi azriT hipokampis dazianebisas irRveva informaciis nakadis registracia, rac moklevadiani mexsierebis deficitiT aris gamowveuli. penfildi Tvlis, rom arsebobs kvalis xangrZlivi fiqsaciis ori forma. sawyis etapze kvali konkretuli formiT fiqsirdeba, droTa ganmavlobaSi msgavsi gamocdilebis dagrovebis Sedegad kvali ganzogadebul, abstragirebul formas iZens. hipokampis amokveTisas xdeba mxolod kvalis nawilis reproduqcia, risi ganzogadebac moxda (Penfield, Milner, 1958). talandis (Talland, 1966) azriT kvali fiqsaciisas gamudmebiT mdidrdeba axali asociaciebiT, amitom, rac ufro xangrZlivia kvali, miT ufro meti asociacia ukavSirdeba mas da ufro advili xdeba misi reproduqcia. swored amitom hipokampaluri sindromis dros gansakuTrebiT Zneldeba Zveli informaciis amoReba.

hipokampis dazianebisas aRiniSneba sivrciTi mexsierebis deficiti (Jerrard,

1995; Ferbintanu, Shapiro, 2003), vlindeba sivrciTi samuSao da referentuli mexsierebis gauareseba wylisa da radialur labirinTSi (Kesner, 2000; Gilbert,

& Kesner, 2002). gulis muSaobis Sewyvetis Semdeg Tavis tvinis iSemiiT daavadebul

avadmyofTa histologiurma gamokvlevam aCvena, rom mexsierebis deficiti hipokampis CA1 velis dazianebiT aris gamowveuli. mexsierebis uzrunvelyofaSi arsebiTad swored CA1 velis roli unda iyos miCneuli (Zola-Morgan et al. 1986. Kiyota et al. 1991). skopolamini, muskarinis antagonisti, axdens dakbiluli fasciis xangrZlivi potenciaciis blokirebas, iwvevs mexsierebis gauaresebas. savaraudoa, rom dakbiluli fasciis xangrZlivi potenciaciis mdgradoba grZelvadiani mexsierebis fiziologiuri substratia. hipokamps informacia dakbiluli fasciis gavliT aRwevs, romlis ujredTa aqtivacia entorinaluri qerqidan momavali aqsonebiT

Page 14: ana stamateli zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti …press.tsu.edu.ge/data/image_db_innova/... · 2013. 12. 4. · dabrunebuliyvnen sastarto ganyofilebaSi. fiqsirdeboda

13

xorcieldeba, rac dakbiluli fascias mexsierebis uzrunvelyofisaTvis aucilebel struqturad aqcevs.

asakTan dakavSirebuli mexsierebis dakargva gamowveuli unda iyos hipokampis xangrZlivi potenciaciis gauaresebiT, radganac daviwyebis siswrafe da potenciaciis Semcireba asakovan virTagvebSi ufro mniSvnelovania vidre axalgazrdebSi (Barnes, Mc Naughton, 1989).

hipokampi mniSvnelovan rols asrulebs deklaraciul mexsierebaSi (Cohen, Eichenbaum, 1993) da monawileobs movlenaTa sixSiris daswavlaSi (Fortin et al. 2002). hipokampdazianebuli virTagvebi avlenen deficits obieqtis retrograduli amocnobis testebSi, maSin roca ar gansxvavdebian intaqturebisagan anterograduli amocnobis testebSi (Gaskin et al. 2003).

hipokampis dazianebisas aseve irRveva xatismieri mexsiereba (Whishaw, Jerrard,

1995) da varaudoben rom Tuki hipokampi pirdapiri gziT ar monawileobs xatis warmoqmnaSi, warmoadgens monitors, romelic arCevs kvleviTi aqtivobisa da sivrciTi xatis warmoqmnisTvis saWiro qcevebs da axdens maT integracias. Tumca, aRniSnuli sakiTxi aucileblad moiTxovs Semdgom kvlevebs. sivrciTi mexsierebis garda, hipokampis dazianebisas irRveva arasivrciTi amocanebis Sesrulebis unaric (Sutherland, McDonald,1990; Gilbert, &

Kesner, 2002; Gupta et al. 2010). hipokampis meqanizmebi aseve dakavSirebulia sensomotorul procesebTan

(Vinogradova, 2001) romelTa darRveva gavlenas axdens mexsierebis procesebze.

neironuli aqtivobis monacemebis safuZvelze vinogradova (Виноградова,

1975) miiCnevs, rom hipokampi komparatoruli struqturaa, romelic asrulebs informaciis registraciis, misi moklevadianidan grZelvadianSi gadasvlis ganmsazRvrel funqcias da axdens axali da ukve arsebuli kvalis Sejerebas.

hipokampis dorsaluri da ventraluri nawilebis gansxvavebuli eqstrahipokampaluri kavSirebi iZleva imis varaudis saSualebas, rom misi funqciebi gansxvavebulia. varaudoben, rom sivrciTi daswavla da mexsiereba dakavSirebulia ufro dorsalur, vidre ventralur ubnebTan (Richmond et al. 1999; Ferbintanu, Shapiro, 2003), xolo lokomotoruli aqtivoba, SiSze reaqtiuloba dakavSirebulia ventralur nawilTan, aseTi funqciuri diferencireba ara absoluturi, aramed gradualuria (De Hoz et al. 2003;

Ferbintanu, Shapiro, 2003) hipokampi mniSvnelovan rols TamaSobs garemos sivrciTi rukis SeqmnaSi.

1.4. hipokampis roli qcevis kontrolSi

mkvlevarTa mravalricxovani publikaciebi miuTiTeben hipokampis rolze pirobiTrefleqsur qcevaSi. avtorTa nawilis azriT hipokampis dazianeba iwvevs gamomuSavebuli pirobiTi refleqsebis gauaresebasa da axlis formirebis gauaresebas. gaxangrZlivebulia reaqciaTa latenturi periodebi da aRiniSneba diferencirebis darRveva (Gambarian et al. 1972), Tumca sxva mkvlevarTa azriT operaciamde gamomuSavebuli da ganmtkicebuli pirobiTi refleqsebi operaciis Semdegac narCundeba. es exeba rogorc martiv refleqsebs (Ekersdorf et al. 1973), ise daswavlis rTul formebsac

Page 15: ana stamateli zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti …press.tsu.edu.ge/data/image_db_innova/... · 2013. 12. 4. · dabrunebuliyvnen sastarto ganyofilebaSi. fiqsirdeboda

14

(Buerger, 1970). SenarCunebulia martivi dadebiTi pirobiTi refleqsebi rogorc kvebiTi, ise TavdacviTi ganpirobebis SemTxvevaSi (Вавилова, 1974.

Меринг, 1970). virTagvebSi hipokampis dazianebis anqsiolitikur efeqtze dayrdnobiT,

hipokampi monawileobs SfoTvisas aversiul stimulebze damcvelobiTi da ganridebiTi pasuxebis kontrolSi (Bannerman et al. 2003), amitomac, am procesebis modulaciis Seswavlam virTagvebSi SesaZloa xeli Seuwyos adamianTa neirofsiqiatriul daavadebebTan hipokampaluri disfunqciis kavSiris dadgenas.

qceva gulisxmobs sivrciT-mxedvelobiTi faqtorebis fiqsacias da hipokampis amokveTa iwvevs seriozul darRvevebs. darRveulia hipokampkoagulirebuli virTagvebis qceva labirinTSi (Means et al. 1971) hipokampis dazianebisas irRveva moklevadiani mexsiereba 8 sxivian labirinTSi virTagvebis testirebisas (Kesner, 2000), magram latenturi daswavla SenarCunebulia (Kimple et al. 1982). hipokampis iSemiuri dazianeba, romelic dorsaluri ubnis CA1 velis piramiduli neironebis destruqcias iwvevs, T-s magvar labirinTSi mexsierebis darRvevas ganapirobebs. mimarTulebis arCevis siswrafe ar icvleba, magram irRveva sakveburis alternatiuli amorCevis reaqciebi da maTi aRdgenis siswrafe Semcirebulia (Volpe et al. 1988). virTagvebSi hipokampisa da TaRis dazianebis Semdeg daikvirveba labirinTSi pirobiTrefleqsuri qcevis gamoxatuli cvlilebebi (Kaada et al. 1961). mniSvnelovnad izrdeboda SecdomaTa ricxvi da labirinTSi moZraobis dro.

nucubiZem (Нуцубидзе, 1963) katebze Catarebul cdebSi aRmoaCina, rom hipokampis dazianebidan pirvel kvirebSi daikvirveba pirobiTi avtomatizirebuli kvebiTi reaqciebis gamomuSavebis gaZneleba. operaciamde gamomuSavebuli reaqciebic vlindeboda garkveuli siZneleebiT. hipokampeqtomirebul katebs Znelad uqrebodaT saorientacio reaqciebi. vinaidan hipokampi polisensoruli struqturaa, avtoris azriT misi mocileba iwvevs mxedvelobiTi da smeniTi aRqmis darRvevas da amis Sedegad pirobiTi refleqsebis warmoqmna Zneldeba. mogvianebiT man (Нуцубидзе, 1969) daaskvna, rom hipokampi ara mxolod xels uwyobs pirobiTi refleqsebis gamomuSavebas, aramed warmoadgens droebiTi kavSirebis Sekvris adgils.

hipokampi did rols asrulebs droebiTi kavSirebis CamoyalibebaSi.

1.5. hipokampi da emociebi papecis Teoriis Tanaxmad emociuri procesebi warmoiqmneba hipokampSi,

iqidan TaRis gavliT vrceldeba mamilarul sxeulebSi, Semdeg Talamusis wina birTvSi da bolos sartylisebur xveulSi, romelic ganixileba emoci-uri gancdebis receptorul velad (Papez, 1937). es Teoria varaudis xasiaTs atarebda, magram ori wlis Semdeg eqsperimentulad iqna dadasturebuli kliuverisa da biusis (Kluver, Bucy, 1939) cdebSi. cxovelTa emociur qcevaSi safeTqlis wilis, hipokampisa da nuSiseburi sxeulis dazianebisas gamovlenili cvlilebebi literaturaSi “kliuver-biusis” sindromis saxelwodebiT aris cnobili. Tumca hipokampis izolirebuli amokveTa

Page 16: ana stamateli zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti …press.tsu.edu.ge/data/image_db_innova/... · 2013. 12. 4. · dabrunebuliyvnen sastarto ganyofilebaSi. fiqsirdeboda

15

yovelTvis ar iZleva emociuri qcevis gamokveTil cvlilebas, ris gamoc pribramma kliuver-biusis sindromSi hipokamps meoradi roli miakuTvna (Pribram, 1967).

kliuverma da biusim (Kluver, Bucy, 1939) warmoadgines monacemebi, romelTac aCvenes, rom maimuns qerqis Subl-safeTqlis velis, agreTve paleokorteqsis (hipokampi, msxliseburi wili) da limburi sistemis sxva struqturebis (nuSisebri kompleqsi, presubikulumi) dazianebis Semdeg daikvirveba motivaciur reaqciebSi mniSvnelovani cvlilebebi. es gamoixateba garemos mgrZnobelobis darRvevasa da dakargvaSi (cxovelebi ynosavdnen, lokavdnen da pirSi idebdnen nebismier sagans misi gemosa da xarisxis miuxedavad), sqesobrivi aqtivobis amaRlebaSi da amasTanave emociuri reaqtiulobis (SiSisa da mrisxanebis arqona) SemcirebaSi. avtorebi varaudobdnen, rom am cvlilebebs ganapirobebs papecis wris hipokampaluri rgolis ngreva, vinaidan “arc erTi tipiuri simptomi ar Cndeboda cxovelebSi, romelTac SenarCunebuli hqondaT hipokampi” (Kluver,

Bucy, 1939). leontoviCi (Леонтович, 1968) mivida daskvnamde, rom wina tvinis yvela

struqtura, romelTa gaRizianebac iwvevs emociuri reaqtiulobisa da agre-siulobis gadaxras romelime mxares (momateba an Semcireba), proecirdeba hipokampze. Sesabamisad hipokampis piramidebi warmoadgenen “saerTo sabo-loo gzas” mravalgvari aferentaciisaTvis. es iZleva imis Tqmis safuZvels, rom hipokampis doneze yalibdeba is fumqcionaluri urTierTobebi, romlebic ayalibeben emociur gancdebs da gansazRvraven maT xasiaTs.

hipokampi iRebs ra mZlavr aferentacias garemodan da tvinis sxvadasxva sistemidan (maT Soris qerqidan), ayalibebs emociebsa da qcevebs gare da Sida garemos mdgomareobis Sefasebis safuZvelze.

nucubiZis (Нуцубидзе, 1969) gamokvlevebSi hipokampis dazianebis Semdeg katebSi gamoiwveoda rogorc dadebiTi (kata exaxuneboda TaviTa da taniT sagnebs, krutunebda), aseve uaryofiTi (ganrisxeba) emocionaluri reaqciebi. es reaqciebi wydeboda Sesabamisi gamRizianeblis moqmedebis SewyvetasTan erTad. garda amisa, situacia (ZaRlis Cveneba), romelic intaqtur katebSi iwvevda SiSs, operaciis Semdeg iwvevda ganrisxebas, kata Tavs esxmoda ZaRls. aqedan gamomdinare, nucubiZe varaudobs, rom intaqtur katebSi hipokampi Semakavebel moqmedebas axdens siamovnebis centrebze, romlebic hipoTalamusSia ganlagebuli da imavdroulad amagznebel moqmedebas imave ubnis SiSis centrebze. ungiaZe (Унгиадзе, 1970) hipokampis zRvruli ZaliT dazianebisas akvirdeboda mTvlemare mdgomareobas, Zalis gazrdisas -saorientacio refleqss, metad momatebisas ki cxoveli iatakze gakruli, parviT garboda gaRizianebis adgilidan, xolo gamRizianebeli Zalis gazrdisas miiRweoda generalizebuli krunCxviTi Setevebi, romlebic gadadioda klinikurSi. amis safuZvelze avtori askvnis, rom katebSi dorsaluri da ventraluri hipokampis sxvadasxva nawilebis gaRizianebiT gamowveuli reaqciebi namdvili emociuri reaqciebia.

eqsperimentamde ganxorcielebuli hipokampaluri dazianeba gaZlierebul motorul aqtivobasa da SiSis ganpirobebis gauaresebas iwvevs, Tumca ventraluri hipokampis manipulaciiT gamowveuli SiSis ganpirobebis gauaresebas Tan axlavs “Ria velSi” lokomociis Semcireba (Bast et al. 2001).

mareni (Maren et al. 1997) TanamSromlebTan erTad ikvlevda dorsaluri hipokampis NMDA-Ti dazianebis efeqts. zogierT cxovelSi isini dorsalur

Page 17: ana stamateli zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti …press.tsu.edu.ge/data/image_db_innova/... · 2013. 12. 4. · dabrunebuliyvnen sastarto ganyofilebaSi. fiqsirdeboda

16

hipokamps azianebdnen daswavlamde, zogierTSi ki daswavlis Semdeg. daswavlis Semdgomi dazianebebi iwvevs SiSis ganpirobebaSi deficits da miuTiTebs imaze, rom hipokamps aqvs mniSvnelovani, magram droiT SezRuduli mnemotikuri roli. hipokampis (gansakuTrebiT dorsaluri ubnis) roli farTod iqna Seswavlili (Good Mark; Honey, 1997) SiSis ganpirobebis formirebaSic (Sanders et al. 2003) Tumca amgvari mexsierebis konsolidaciisa da reprezentaciis meqanizmebi hipokampis subregionebis (velebis) (CA1, CA2, CA3, DG) doneze ucnobia. arsebobs monacemebi, rom dorsaluri hipokampi monawileobs pasiuri ganridebis formirebaSi informaciis aTvisebis stadiaze, maSin roca ventraluri hipokampi aqtiurad monawileobs informaciis konsolidaciasa da aRwarmoebaSi (Ambrogi Lorenzini et al. 1996; Ambrogi Lorenzini et al. 1997). adreuli periodis SromebSi naCvenebia rogorc dorsaluri, ise ventraluri hipokampis monawileobis aucilebloba pasiuri ganridebis samive procesSi (aTviseba, konsolidacia, aRwarmoeba) (Bures, Buresova, 1990). bolo monacemebiT ventraluri veli monawileobs aTvisebis sawyis etapze, konteqstis reprezentaciisas, xolo aRwarmoebaSi misi roli minimaluria da masSi kritikul rols dorsaluri veli da dakbiluli fascia asrulebs (Lee,

Kesner, 2004). Camoxtomis inhibitoruli ganridebis CaqrobisaTvis naCvenebi iqna dorsaluri hipokampis CA1 velSi genTa transkripciisa da cilis sinTezis aucilebloba (Vianna et al. 2003).

dorsaluri hipokampis dazianeba iwvevs ganpirobebuli garindvis deficitsa da lokomotorul hiperaqtivobas. dorsaluri hipokampi pasiur ganridebas ar arRvevs winaswari habituaciis SemTxvevaSi (Archvadze, Tsagareli,

2005). arsebobs monacemebi, rom dorsaluri hipokampi monawileobs pasiuri ganridebis formirebaSi informaciis aTvisebis stadiaze (Ambrogi Lorenzini et

al. 1996). maSin, rodesac ventraluri hipokampi aqtiurad monawileobs informaciis konsolidaciasa da aRwarmoebaSi (Ambrogi Lorenzini et al. 1997).

mravalricxovani klinikuri gamokvlevebi da eqsperimentuli monacemebi miuTiTeben imaze, rom hipokampis disfunqcia mniSvnelovan rols TamaSobs epilefsiis warmoqmnasa da ganviTarebaSi (Milner, 1968; Penfield, Jasper. 1958).

”Ria velis” testi saSualebas iZleva obieqturad Sefasdes cxovelTa qceva. Tavisufali qcevisas arsebobs ori urTierTsawinaaRmdego motivacia - SiSi da cnobismoyvareoba. pirveli vlindeba saorientacio-kvleviTi qcevebis saxiT, meore ki pasiuri-TavdacviTi reaqciebis saxiT. mas axlavs defekacia da sxva vegetatiuri komponentebi.

literaturaSi ar aris erTiani mosazreba “Ria velSi” cxovelTa qcevis motivebis Sesaxeb. zogi Tvlis, rom es aris saorientacio-kvleviTi motivacia, zogi ki mTavar rols emociurobas aniWebs. emociurobaSi igulisxmeba siaxlisadmi emociuri reaqtiulobis zrda, romelic aRmocendeba ucnob garemoSi moTavsebisas. avtorTa nawilis azriT emociuroba “Ria velSi” aqtivobiT vlindeba, xolo vertikaluri pozebi saorientacio-kvleviTi aqtivobaa (Титов, Каменский, 1980; Candland, Nary, 1969).

Page 18: ana stamateli zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti …press.tsu.edu.ge/data/image_db_innova/... · 2013. 12. 4. · dabrunebuliyvnen sastarto ganyofilebaSi. fiqsirdeboda

17

Tavi 2 kvlevis obieqti da meTodebi

2.1. kvlevis obieqti

cdebi tardeboda 150-200 gr. wonis TeTr laboratoriul virTagvebze. dakvirveba mimdinareobda orive sqesis cxovelebze. saeqsperimento cxovelebi dayofili iyo sam jgufad. pirvel jgufSi gaerTianebulebi iyvnen intaqturi, meoreSi – axalqerqdazianebuli, xilo mesame jgufSi ki hipokampdazianebuli virTagvebi.

2.2. operaciis meTodika da morfologiuri kontroli operaciebi tardeboda aseptikur pirobebSi. narkozisaTvis

gamoiyeneboda nembutalis 10%- iani xsnari, romlis dozac (40 ml. 1 kg-ze) SeirCeoda cxovelis wonis mixedviT. operaciebi mimdinareobda ungrul stereotaqsul aparatze. sasurvel struqturaSi CavdiodiT kaToduri eleqtrodiT, romelic warmoadgenda 0.25 mm ganivkveTis konstantanis gamtars. eleqtrodi izolirebuli iyo qarxnuli wesiT. anods warmoadgenda tyviis firfita.

dorsaluri hipokampis bilateraluri koagulaciis mizniT АГП-33 tipis mudmivi denis wyarodan cxovelis Tavis tvinSi 15 wm-is ganmavlobaSi vatarebdiT 1.5 ma dens.

axal qerqs vazianebdiT dorsaluri hipokampis zedapirulad. eqsperimentis dasasruls cxovelebs vklavdiT eTeris narkoziT, tvins

vafiqsirebdiT formalinis 10% - ian xsnarSi da vatarebdiT morfologiur kontrols. frontalurad daWrili Tavis tvini naCvenebia suraTze (sur. 2.1). dazianebis adgilebis adgilebi naCvenebia Paxinos, Watson-is (1997) stereotaqsul atlasze (sur. 2.2). dazianebulia dorsaluri hipokampis CA1

veli.

2.3. eqsperimentis dagegmva qceviTi eqsperimentis Catareba da Sedegebis damuSaveba mWidro

kavSirSia erTmaneTTan. amitom maTematikis gamoyeneba eqsperimentis dagegmvis etapze unda iwyebodes. cdis dawyebamde naTlad unda warmovidginoT ra unda gavzomoT, ra sizustiT, ramdeni cda unda Catardes da rac mTavaria, rogori iqneba miRebuli Sedegebis sarwmunoeba. statistikuri cdis meTodi (monte-karlos meTodi) eqsperimentSi gamoyenebul gamRizianebelTa zusti kontrolis saSualebas iZleva. es ki saSualebas iZleva erTi da igive pirobebSi Catardes eqsperimenti sxvadasxva cxovelebze. Cvens mier statistikuri cdis meTodi gamoyenebuli iyo virTagvebSi aqtiuri TavdacviTi qcevis formirebaSi da formirebuli qcevis SenaxvaSi.

mesame TavSi detalurad iqneba aRwerili Tu rogor iqna gamoyenebuli monte-karlos meTodi eqsperimentis dasagegmad da rogor Seiqmna fiqsirebuli da cvladi garemo cxovelTa qcevebze dasakvirveblad. mone-karlos meTodi gamoyenebuli iyo Cvens mier Catarebuli yvela cdis dagegmvaSi.

Page 19: ana stamateli zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti …press.tsu.edu.ge/data/image_db_innova/... · 2013. 12. 4. · dabrunebuliyvnen sastarto ganyofilebaSi. fiqsirdeboda

18

sur 2.1 virTagvaTa frontalurad daWrili Tavis tvini. Savi laqebiT Cans dorsaluri hipokampisa da axali qerqis dazianebis adgilebi

Page 20: ana stamateli zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti …press.tsu.edu.ge/data/image_db_innova/... · 2013. 12. 4. · dabrunebuliyvnen sastarto ganyofilebaSi. fiqsirdeboda

19

sur 2.2 dorsaluri hipokampisa da axali qerqis dazianebis

adgili aRniSnulia Savi wriT. (G.Paxinos, C. Watson 1997. stereotaqsuli atlasis mixedviT)

2.4. eqsperimentis Sedegebis statistikuri analizi eqsperimentuli Sedegebis analizi tardeboda stiudentis t –

kriteriumis saSualebiT (ndobis maCvenebeli 0.05). eqsperimentis Sedegebis damuSaveba xdeboda specialuri statistikuri programis STATISTIKA for

Windows, Release 4.3. B. StatSoft gamoyenebiT. sailustraciod motanili gvaqvs statistikuri programis mier warmodgenili cxrili (cxrili 1), romelic miuTiTebs, Tu ra statistikuri operaciebi Catarda saanalizo masalaze da ra saxis informacia iqna miRebuli aRniSnuli analizis Sedegad.

Page 21: ana stamateli zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti …press.tsu.edu.ge/data/image_db_innova/... · 2013. 12. 4. · dabrunebuliyvnen sastarto ganyofilebaSi. fiqsirdeboda

20

Cvens winaSe idga amocana Segvedarebina intaqturi, axalqerqdazianebuli da hipokampdazianebuli cxovelebis sxvadasxva raodenobis qceviTi parametrebi. diskriminantulma analizma mravlobiTi qceviTi parametris Sedarebis gziT sxvadasxva jgufis cxovelebs Soris gansxvavebis gamovlenis saSualeba mogvca. gansxvavebis maCvenebeli cxrilebis saxiT ilustrirebuli iqneba saTanado TavebSi.

cxrili 2.1 intaqturi, axalqerqdazianebuli da hipokampdazianebuli virTagvebis qcevaTa Sedareba stiudentis t – kriteriumiT

T testi damoukidebeli nimuSisaTvis

df p validuri N

standartuli gadaxra

F-koefic. p jgufi

1 jgufi

2 t-mniSvn.

jgufi 1

jgufi 2

jgufi 1

jgufi 2

VAR1

vs.

VAR1

18.06 18.06 0 10 1 6 6 14.12 14.12 1 1

VAR1

vs.

VAR3

18.06 0 3.13 10 0.01 6 6 14.12 0 0 1

VAR1

vs.

VAR5

18.06 17.7 0.04 10 0.97 6 6 14.12 16.06 1.29 0.78

VAR3

vs.

VAR3

0 0 10 6 6 0 0

VAR3

vs.

VAR5

0 17.7 -2.7 10 0.02 6 6 0 16.06 0 1

VAR5

vs.

VAR5

17.7 17.7 0 10 1 6 6 16.06 16.06 1 1

VAR 1 – intaqturi VAR 3 – axalqerqdazianebuli

VAR 5 – hipokampdazianebuli

Page 22: ana stamateli zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti …press.tsu.edu.ge/data/image_db_innova/... · 2013. 12. 4. · dabrunebuliyvnen sastarto ganyofilebaSi. fiqsirdeboda

21

Tavi 3

dorsaluri hipokampis koagulaciis gavlena aqtiuri TavdacviTi qcevis formirebaze da ganmtkicebuli qcevis SenarCunebaze

3.1. eqsperimentis dagegmva da Catarebis meTodika

aqtiuri ganridebis eqsperimenti Catarda specialur kabinaSi (sur. 3.1).

kabinis gverdiT kedelze, iatakidan 10 sm simaRleze damagrebuli iyo moZravi Taro, romelzec cxovels SeeZlo axtoma Tavdacvis mizniT. gamRizianebelad gamoyenebuli iyo sinaTle da kabinis eleqtroficirebuli iataki.

sur. 3.1. aqtiuri TavdacviTi qcevis gamosamuSavebeli kabina

eqsperimenti grZeldeboda 20 dRis ganmavlobaSi. yoveldRiurad

tardeboda 10 sinji. sinjTaSorisi intervalebis SerCeva xdeboda monte-karlos meTodiT,

Page 23: ana stamateli zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti …press.tsu.edu.ge/data/image_db_innova/... · 2013. 12. 4. · dabrunebuliyvnen sastarto ganyofilebaSi. fiqsirdeboda

22

eqsperimentSi gamoyenebul neitralur, da mtkivneul gamRizianebelTa moqmedebis mixedviT SevqmeniT orgvari garemo, erTi – fiqsirebuli, meore – cvladi. fiqsirebul garemoSi gamRizianeblebi moqmedebdnen yovelTvis erTnairad. anTebuli naTuris fonze xuTi wamis Semdeg marTvis pultidan eleqtroficirebul iatakSi vatarebdiT 20-25 voltis daZabulobis dens, romelic xuTi wamis ganmavlobaSi naTurasTan erTdroulad moqmedebda, Semdeg gamoirTveboda. naTura 5 wami moqmedebda izolirebulad da 5 wami denTan erTad.

virTagvas SeeZlo mtkivneuli gamRizianeblis Tavidan acileba, Tu is 5 wamis ganmavlobaSi (denis dartymamde) axteboda Taroze. aseT qcevas ewodeba “gaqceva” an “reaqcia naTuraze”. mtkivneul eleqtrodenze Taroze axtomas ewodeba “arideba” an “reaqcia denze”. orive reaqciis ganxorcielebis Semdeg cxovels Taroze 5 wami vtovebdiT. Semdeg vagdebdiT. virTagvebi Taroze xtunvas asruleben sinjTa Soris intervalebSi. aseT qcevas spontanuri aqtivoba ewodeba. am SemTxvevaSi Taroze sami wami vtovebdiT. Semdeg vagdebiT moZravi Tarodan.

sinjTaSorisi intervali icvleboda erTidan eqvs wuTamde. intervalebis ganawilebis erTgvarovnebis miRwevis mizniT intervalis TiToeul mniSvnelobas mivawereT albaTobebi (cxrili 3.1) Tanabari ganawilebis kanonis Tanaxmad da gamovsaxeT mrudiT (sur. 3.2).

cxrili 3.1

sinjTaSorisi intervalis mniSvnelobis albaTobebi

Xi 1 2 3 4 5 6

Pi 0.167 0.167 0.167 0.167 0.167 0.167

cxrili 3.2

sinjebs Soris drois intervalebis SemTxveviTi mniSvnelobebis ganawilebis funqcia wuTebSi

X P F 1 0.167 0.167 2 0.167 0.334 3 0.167 0.501 4 0.167 0.668 5 0.167 0.835 6 0.167 1

Page 24: ana stamateli zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti …press.tsu.edu.ge/data/image_db_innova/... · 2013. 12. 4. · dabrunebuliyvnen sastarto ganyofilebaSi. fiqsirdeboda

23

sur. 3.2. sinjTaSorisi intervalebis SemTxveviTi mniSvnelobebis ganawilebis funqcia

am kanonis Tanaxmad vpoulobdiT intervalebis SemTxveviTi mniSvnelobebis ganawilebis funqcias, romelic mocemulia cxrilSi (cxrili 3.2).

grafikisa da SemTxveviTi ricxvebis cxrilebis meSveobiT vpoulobdiT CvenTvis saWiro sinjebs Soris intervalebis Tanamimdevrobas. miviReT drois programa (cxrili 3.3), romelsac veyrdnobodiT eqsperimentis ganmavlobaSi.

eqsperimentis meore seriaSi – cvlad garemoSi, icvleboda gamRizianeblebis (naTuris da denis) moqmedebis pirobebi. gamRizianeblebi moqmedebdnen garkveuli intervalebiT (0-dan 20 wamamde). intervalebis dadgena xdeboda monte-karlos meTodiT. iseve rogorc eqsperimentis pirvel seriaSi, aqac yovel sinjSi rogori albaTobiT unda gamoCeniliyo esa Tu is intervali, naCvenebia cxrilSi (cxrili 3.4). nulovani intervali Seesabameba mtkivneuli da neitraluri gamRizianeblebis Tanxvedras. am SemTxvevaSi isini moqmedeben imgvarad, rogorc pirvel seriaSi. sxva sinjebSi neitraluri gamRizianebeli naTura enTo 5 wami da gamoirTveboda. naTuris gamorTvidan ramodenime wamSi, programiT gaTvaliswinebuli intervaliT (cxrili 3.5) iatakze 5 wamiT irTveboda deni. sinjTa Sorisi intervali rCeboda iseTive rogoric iyo fiqsirebul garemoSi.

Page 25: ana stamateli zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti …press.tsu.edu.ge/data/image_db_innova/... · 2013. 12. 4. · dabrunebuliyvnen sastarto ganyofilebaSi. fiqsirdeboda

24

cxrili 3.3. sinjebs Soris drois intervali wuTebSi

dRe sinjis nomeri

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 1 6 3 1 5 2 4 4 1 1 1 2 3 3 3 1 3 1 6 6 6 5 3 3 4 1 1 1 1 1 4 4 4 4 4 5 6 6 5 1 3 5 6 1 5 1 1 2 3 3 1 1 4 3 2 6 6 3 3 1 6 6 6 6 4 4 7 2 1 6 5 3 5 3 4 5 1 8 1 6 2 1 1 1 1 5 1 6 9 1 2 3 3 1 2 5 3 1 4 10 5 3 4 6 2 4 4 1 1 2 11 3 4 3 6 5 6 1 2 1 4 12 3 4 6 1 6 3 2 3 5 6 13 5 2 1 2 3 3 2 4 3 3 14 3 2 5 6 3 1 4 1 2 6 15 5 6 6 5 1 1 1 3 4 3 16 5 4 4 4 3 1 1 3 6 1 17 5 3 4 1 4 6 6 4 3 2 18 4 3 5 4 4 5 5 3 3 6 19 4 1 3 2 1 3 5 1 5 1 20 5 4 2 4 3 4 6 1 2 5

cxrili 3.4 cvlad garemoSi neitralur da mtkivneul gaRizianebaTa

Soris drois intervalis funqcia wamebSi

X P F

0 0.20 0.20 1 0.06 0.26 2 0.06 0.32 3 0.06 0.38 4 0.06 0.44 5 0.06 0.50 6 0.06 0.56 7 0.06 0.62 8 0.06 0.68 9 0.06 0.74 10 0.06 0.80 11 0.02 0.82 12 0.02 0.84 13 0.02 0.86 14 0.02 0.88 15 0.02 0.90 16 0.02 0.92 17 0.02 0.94 18 0.02 0.96 19 0.02 0.98 20 0.02 1

Page 26: ana stamateli zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti …press.tsu.edu.ge/data/image_db_innova/... · 2013. 12. 4. · dabrunebuliyvnen sastarto ganyofilebaSi. fiqsirdeboda

25

cxrili 3.5.

cvladi garemosaTvis neitralur da mtkivneul gaRizianebebs Soris drois intervali wamebSi

dReebi sinjis nomeri

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 1 17 6 13 14 10 0 8 0 0 13 2 0 4 9 6 10 2 0 9 12 0 3 0 7 8 8 9 16 2 7 0 0 4 14 3 4 9 8 17 2 10 10 10 5 11 6 20 7 19 2 0 20 18 0 6 6 0 5 3 2 2 9 2 2 13 7 20 2 6 16 10 2 3 0 8 7 8 0 6 9 9 0 2 14 0 17 2 9 7 3 9 20 8 13 0 18 6 5 10 4 9 13 7 3 19 12 6 10 0 11 10 1 17 9 6 3 19 3 4 0 12 1 9 7 8 11 0 0 0 16 2 13 2 9 6 8 16 2 8 17 0 10 14 5 0 4 0 17 17 18 16 8 0 15 3 6 0 7 1 9 15 8 2 7 16 6 0 16 0 7 8 8 0 3 3 17 15 16 3 0 15 11 8 5 16 0 18 9 10 0 10 5 0 10 9 6 9 19 9 0 8 3 9 7 20 10 7 7 20 20 6 1 15 5 9 9 1 0 3

3.2. eqsperimentis Sedegebi

aqtiuri TavdacviTi qcevis gamomuSaveba da gamomuSavebuli qcevis SenarCunebas vikvlevdiT Cvens mier Seqmnil eqsperimentul cvlad da fiqsirebul garemoSi. fiqsirebuli garemo iqmneboda naTurisa da eleqtrodenis erTdrouli moqmedebiT. cvlad garemoSi naTuris gamorTvis Semdeg ramodenime wamis Semdeg programiT gaTvaliswinebuli droiT (cxrili 3.5) moqmedebda mtkivneuli eleqtrogamRizianebeli iatakidan. cdebi tardeboda or seriad. pirvel seriaSi cxovelebs vuzianebdiT hipokamps da Semdeg viwyebdiT cdebs. meoreSi – intaqtur cxovelebs, romelTac kargad hqondaT Camoyalibebuli TavdacviTi qceva, vuzianebdiT hipokamps.

cxovelebi dayofili iyo sam jgufad. pirvelSi Sediodnen virTagvebi koagulirebuli dorsaluri hipokampiT, meoreSi –koagulirebuli axali qerqiT, mesameSi – intaqturebi.

postoperaciuli travmebis Sedegad cxovelTa qcevis Secvlis SesaZleblobis gamosaricxad naoperacieb virTagvebze cdas viwyebdiT operaciidan meSvide dRes. eqsperimenti grZeldeboda 20 dRes.

aqtiuri TavdacviTi qcevis gamomuSavebis dinamika masalis statistikuri damuSavebis Semdeg naCvenebia suraTebze (sur. 3.3., 3.4., 3.5). eqsperimentuli Sedegebis statistikuri analizi stiudentis t-kriteriumiT naCvenebia cxrilebSi (cxrili 3.6., 3.7).

Page 27: ana stamateli zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti …press.tsu.edu.ge/data/image_db_innova/... · 2013. 12. 4. · dabrunebuliyvnen sastarto ganyofilebaSi. fiqsirdeboda

26

cdebis meore seriaSi cxovelebs winaswar umuSavdebodaT aqtiuri ganrideba erTis toli sixSiriT. Semdeg vuzianebdiT dorsalur hipokamps da axal qerqs bipolarulad. eqsperimenti iwyeboda operaciidan meSvide dRes. intaqtur cxovelebze am dReebSi cdebi ar tardeboda. kargad ganmtkicebuli TavdacviTi qcevebis dinamika operaciis Semdeg ilustrirebulia suraTebze (sur 3.6., 3.7., 3.8). eqsperimentuli Sedegebis statistikuri analizi stiudentis t-kriteriumiT Tavmoyrilia cxrilebSi (cxrili 3.8., 3.9).

aqtiuri TavdacviTi gaqcevis gamomuSavebisas (reaqcia naTuraze) fiqsirebul garemoSi gansxvaveba intaqtur da axalqerqdazianebul cxovelebSi (sur 3.3), calkeuli dReebis garda (cxrili 3.6) ar SeimCneva. savaraudoa, rom gansxvaveba SemTxveviT xasiaTs atarebs. cvlad garemoSi gansxvaveba saerTod ar arsebobs.

hipokampdazianebul cxovelebSi sxva suraTia. es cxovelebi intaqturebTan SedarebiT 14 dRis ganmavlobaSi fiqsirebul garemoSi CamorCebian daswavlaSi. cvlad garemoSi ki 10 dRis ganmavlobaSi.

aridebis (reaqcia denze) gamomuSavebaSi gansxvaveba rogorc fiqsirebul, aseve cvlad garemoSi SeimCneva mxolod eqsperimentis pirvel sam dRes. momdevno dReebSi daswavlaSi gansxvaveba ar daikvirveba (sur. 3.4). analogiuri suraTia hipokampdazianebul da intaqtur cxovelebs Soris.

aqtiuri TavdacviTi qcevis gamomuSavebisas spontanur aqtivobaSi intaqtur da axalqerqdazianebul cxovelebSi fiqsirebul da cvlad garemoSi umniSvneloa. intaqtur da hipokampdazianebul cxovelebSi fiqsirebul garemoSi (cxrili 3.6) gansxvaveba daikvirveba eqsperimentis pirvel rva dRis ganmavlobaSi. momdevno dReebSi gansxvaveba ar SeimCneva. cvlad garemoSi spontanur aqtivobaSi gansxvaveba (cxrili 3.7) gabneulia dReebSi. gansxvaveba sarwmunoa pirvel sam dRes, meeqvse-meSvide, mecxre-meaTe da mecamete-meToTxmete dReebSi.

Page 28: ana stamateli zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti …press.tsu.edu.ge/data/image_db_innova/... · 2013. 12. 4. · dabrunebuliyvnen sastarto ganyofilebaSi. fiqsirdeboda

27

0

0.1

0.2

0.3

0.4

0.5

0.6

0.7

0.8

0.9

1

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20

qcevis sixSire

dRe

intaqturi

axalqerqdazianebuli

hipokampdazianebuli

fiqsirebuli garemo

0

0.1

0.2

0.3

0.4

0.5

0.6

0.7

0.8

0.9

1

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20

qcevis sixSire

dRe

intaqturi

axalqerqdazianebuli

hipokampdazianebuli

cvladi garemo

sur. 3.3. aqtiuri TavdacviTi gaqcevis gamomuSaveba (reaqcia naTuraze)

Page 29: ana stamateli zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti …press.tsu.edu.ge/data/image_db_innova/... · 2013. 12. 4. · dabrunebuliyvnen sastarto ganyofilebaSi. fiqsirdeboda

28

0

0.1

0.2

0.3

0.4

0.5

0.6

0.7

0.8

0.9

1

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20

qcevis sixSire

dRe

intaqturi

axalqerqdazianebuli

hipokampdazianebuli

fiqsirebuli garemo

0

0.1

0.2

0.3

0.4

0.5

0.6

0.7

0.8

0.9

1

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20

qcevis sixSire

dRe

intaqturi

axalqerqdazianebuli

hipokampdazianebuli

cvladi garemo

sur. 3.4. aqtiuri TavdacviTi aridebis gamomuSaveba (reaqcia denze)

Page 30: ana stamateli zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti …press.tsu.edu.ge/data/image_db_innova/... · 2013. 12. 4. · dabrunebuliyvnen sastarto ganyofilebaSi. fiqsirdeboda

29

0

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

13

14

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20

spo

ntan

uri xtunva

dRe

intaqturi

axalqerqdazianebuli

hipokampdazianebuli

fiqsirebuli garemo

0

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

13

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20

spo

ntan

uri xtunva

dRe

intaqturi

axalqerqdazianebuli

hipokampdazianebuli

cvladi garemo

sur. 3.5. spontanuri aqtivoba TavdacviTi qcevis gamomuSavebisas

Page 31: ana stamateli zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti …press.tsu.edu.ge/data/image_db_innova/... · 2013. 12. 4. · dabrunebuliyvnen sastarto ganyofilebaSi. fiqsirdeboda

30

cxrili 3.6

sxvaoba fiqsirebul garemoSi aqtiuri TavdacviTi qcevis gamomuSavebisas operirebuli da intaqturi cxovelebis

qcevas Soris

gansxvaveba ar arsebobs, gansxvaveba sarwmunoa

cdis

dReebi

sxvaoba axalqerqdazianebuli da intaqturi cxovelebis qcevebs Soris

sxvaoba dorsalur hipokampdazianebuli da intaqturi

cxovelebis qcevebs Soris

reaqc

ia

naTuraz

e

reaqc

ia

denze

spo

ntanuri

aqtivoba

reaqc

ia

naTuraz

e

reaqc

ia

denze

spo

ntanuri

aqtivoba

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

13

14

15

16

17

18

19

20

Page 32: ana stamateli zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti …press.tsu.edu.ge/data/image_db_innova/... · 2013. 12. 4. · dabrunebuliyvnen sastarto ganyofilebaSi. fiqsirdeboda

31

cxrili 3.7 sxvaoba cvlad garemoSi aqtiuri TavdacviTi qcevis gamomuSavebisas operirebuli da intaqturi cxovelebis

qcevas Soris

gansxvaveba ar arsebobs, gansxvaveba sarwmunoa

cdis

dReebi

sxvaoba axalqerqdazianebuli da intaqturi cxovelebis qcevebs Soris

sxvaoba dorsalur hipokampdazianebuli da intaqturi

cxovelebis qcevebs Soris

reaqc

ia

naTuraz

e

reaqc

ia

denze

spo

ntanuri

aqtivoba

reaqc

ia

naTuraz

e

reaqc

ia

denze

spo

ntanuri

aqtivoba

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

13

14

15

16

17

18

19

20

cdebis meore seriaSi vikvlevdiT Tu rogor iyo SenarCunebuli kargad gamomuSavebuli aqtiuri TavdacviTi qceviTi parametrebi. daswavlil

Page 33: ana stamateli zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti …press.tsu.edu.ge/data/image_db_innova/... · 2013. 12. 4. · dabrunebuliyvnen sastarto ganyofilebaSi. fiqsirdeboda

32

cxovelebs bilateralurad vuzianebdiT dorsalur hipokamps da mis zeviT axal qerqs. operaciidan meSvide dRidan aTi dRis ganmavlobaSi vagrZelebdiT eqsperimentebs im programiT, romliTac tardeboda cdebi fiqsirebul da cvlad garemoSi. Svidi dRis ganmavlobaSi intaqtur cxovelebze eqsperimenti ar tardeboda. eqsperimentis masala mrudebis saxiT motanilia suraTebze 3.6., 3.7. da 3.8.

intaqtur da axalqerqdazianebul cxovelebSi gaqcevis reaqciebSi gansxvaveba Cans pirvel dRes rogorc fiqsirebul, aseve cvlad garemoSi. aridebis SemTxvevaSi fiqsirebul garemoSi erT dRes, xolo cvlad garemoSi gansxvaveba ar Cans. spontanur aqtivobaSi rogorc fiqsirebul aseve cvlad garemoSi gansxvaveba Cans sam dRes, es dReebi gabneulis da ar tovebs kanonzomierebis saxes.

intaqtur da hipokampdazianebul cxovelebs Soris rogorc fiqsirebul, aseve cvlad garemoSi gansxvaveba gaqcevasa da aridebaSi minimaluria. gansxvaveba sagrZnobia spontanur aqtivobaSi rogorc fiqsirebul aseve cvlad garemoSi.

eqsperimentuli monacemebis safuZvelze SeiZleba iTqvas, rom dorsaluri hipokampi asrulebs ufro mniSvnelovan rols axali informaciis gadamuSavebaSi, vidre ukve ganmtkicebuli informaciis aRwarmoebaSi.

rogorc zemoT iyo aRniSnuli hipokampis koagulaciis gavlenas aqtiuri TavdacviTi qcevis gamomuSavebaze da gamomuSavebuli qcevis aRwarmoebaSi vswavlobdiT or garemoSi, fiqsirebulsa da cvladSi.

fiqsirebuli da cvladi garemoebi gansxvavdeba neitralur da mtkivneul gamRizianebelTa moqmedebis kanonzomierebiT. fiqsirebul garemoSi gamRizianebelTa moqmedeba erTgvarovania, cvladSi ki maTi moqmedeba cvalebadia, Seqmnilia ufro rTuli viTareba vidre fiqsirebulSi, Cven gvainteresebda dagvedgina hipokampis dazianebis gavlena aqtiuri TavdacviTi qcevis xasiaTze erTgvarovani iqneboda Tu gansxvavebuli. amitom suraTebze (sur. 3.9., 3.10. da 3.11) histogramulad Sedarebulia dorsaluri hipokampis dazianebis gavlena aqtiuri TavdacviTi qcevis gamomuSavebis yvela parametrisaTvis sxvadasxva garemoSi. gansxvavebi sarwmunoeba naCvenebia cxrilSi (cxrili 3.10) histogramaTa (sur. 3.9) analizi gviCvenebs, rom hipokampdazianebul cxovelebs gaqcevis reaqciis gamomuSaveba cvlad garemoSi ufro uWirT vidre fiqsirebulSi. es ki migvaniSnebs imaze, rom rac ufro rTulia cxovelis mier gadasawyveti amocana, miT ufro Zlierad vlindeba hipokampis roli. 14 dRis ganmavlobaSi fiqsirebul garemoSi Tu ar gamovricxavT sam dRes hipokampdazianebuli cxovelebis daswavlis sixSire ufro maRalia vidre cvlad garemoSi. me-15 dRes hipokampdazianebul cxovelebs orive garemoSi daswavlis done iseTive aqvT, rogoric intaqturebs da cdis bolomde xuTi dRis ganmavlobaSi gaqcevis qcevis sixSireSi gansxvaveba ar arsebobs.

Page 34: ana stamateli zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti …press.tsu.edu.ge/data/image_db_innova/... · 2013. 12. 4. · dabrunebuliyvnen sastarto ganyofilebaSi. fiqsirdeboda

33

0

0.1

0.2

0.3

0.4

0.5

0.6

0.7

0.8

0.9

1

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

qcevis sixSire

dRe

intaqturi

axalqerqdazianebuli

hipokampdazianebuli

fiqsirebuli garemo

0

0.1

0.2

0.3

0.4

0.5

0.6

0.7

0.8

0.9

1

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

qcevis sixSire

dRe

intaqturi

axalqerqdazianebuli

hipokampdazianebuli

cvladi garemo

sur. 3.6. aqtiuri TavdacviTi gaqcevis Senaxva (reaqcia naTuraze)

Page 35: ana stamateli zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti …press.tsu.edu.ge/data/image_db_innova/... · 2013. 12. 4. · dabrunebuliyvnen sastarto ganyofilebaSi. fiqsirdeboda

34

0

0.1

0.2

0.3

0.4

0.5

0.6

0.7

0.8

0.9

1

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

qcevis sixSire

dRe

intaqturi

axalqerqdazianebuli

hipokampdazianebuli

fiqsirebuli garemo

0

0.1

0.2

0.3

0.4

0.5

0.6

0.7

0.8

0.9

1

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

qcevis sixSire

dRe

intaqturi

axalqerqdazianebuli

hipokampdazianebuli

cvladi garemo

sur. 3.7. aqtiuri TavdacviTi aridebis Senaxva (reaqcia denze)

Page 36: ana stamateli zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti …press.tsu.edu.ge/data/image_db_innova/... · 2013. 12. 4. · dabrunebuliyvnen sastarto ganyofilebaSi. fiqsirdeboda

35

0

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

spo

ntan

uri xtunva

dRe

intaqturi

axalqerqdazianebuli

hipokampdazianebuli

fiqsirebuli garemo

0

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

spo

ntan

uri xtunva

dRe

intaqturi

axalqerqdazianebuli

hipokampdazianebuli

cvladi garemo

sur. 3.8. spontanuri aqtivoba aqtiuri TavdacviTi qcevis Senaxvisas

Page 37: ana stamateli zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti …press.tsu.edu.ge/data/image_db_innova/... · 2013. 12. 4. · dabrunebuliyvnen sastarto ganyofilebaSi. fiqsirdeboda

36

cxrili 3.8. sxvaoba fiqsirebul garemoSi aqtiuri TavdacviTi qcevis Senaxvisas operirebuli da intaqturi cxovelebis qcevas

Soris

gansxvaveba ar arsebobs, gansxvaveba sarwmunoa

cdis

dReebi

sxvaoba axalqerqdazianebuli da intaqturi cxovelebis qcevebs Soris

sxvaoba dorsalur hipokampdazianebuli da intaqturi

cxovelebis qcevebs Soris

reaqcia naTuraze

reaqcia denze

spontanuri aqtivoba

reaqcia naTuraze

reaqcia denze

spontanuri aqtivoba

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

cxrili 3.9.

sxvaoba cvlad garemoSi aqtiuri TavdacviTi qcevis Senaxvisas operirebuli da intaqturi cxovelebis qcevas

Soris

gansxvaveba ar arsebobs, gansxvaveba sarwmunoa

cdis

dReebi

sxvaoba axalqerqdazianebuli da intaqturi cxovelebis qcevebs Soris

sxvaoba dorsalur hipokampdazianebuli da intaqturi

cxovelebis qcevebs Soris

reaqcia naTuraze

reaqcia denze

spontanuri aqtivoba

reaqcia naTuraze

reaqcia denze

spontanuri aqtivoba

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

Page 38: ana stamateli zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti …press.tsu.edu.ge/data/image_db_innova/... · 2013. 12. 4. · dabrunebuliyvnen sastarto ganyofilebaSi. fiqsirdeboda

37

0

0.1

0.2

0.3

0.4

0.5

0.6

0.7

0.8

0.9

1

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20

qcevis sixSire

dRe

fiqsirebuli garemo

cvladi garemo

sur. 3.9. fiqsirebul da cvlad garemoSi aqtiuri TavdacviTi

qcevis gamomuSavebisas hipokampis dazianebis gavlena gaqcevis reaqciaze. (reaqcia naTuraze)

0

0.1

0.2

0.3

0.4

0.5

0.6

0.7

0.8

0.9

1

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20

qcevis sixSire

dRe

fiqsirebuli garemo

cvladi garemo

sur. 3.10. fiqsirebul da cvlad garemoSi aqtiuri TavdacviTi

qcevis gamomuSavebisas hipokampis dazianebis gavlena aridebis reaqciaze (reaqcia denze)

Page 39: ana stamateli zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti …press.tsu.edu.ge/data/image_db_innova/... · 2013. 12. 4. · dabrunebuliyvnen sastarto ganyofilebaSi. fiqsirdeboda

38

0

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20

spo

ntan

uri xtunva

dRe

fiqsirebuli garemo

cvladi garemo

sur. 3.11. fiqsirebul da cvlad garemoSi aqtiuri TavdacviTi qcevis gamomuSavebisas hipokampis dazianebis gavlena spontanur aqtivobaze

0

0.1

0.2

0.3

0.4

0.5

0.6

0.7

0.8

0.9

1

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

qcevis sixSire

dRe

fiqsirebuli garemo

cvladi garemo

sur. 3.12. fiqsirebul da cvlad garemoSi aqtiuri TavdacviTi

qcevis Senaxvisas hipokampis dazianebis gavlena gaqcevis reaqciaze. (reaqcia naTuraze)

Page 40: ana stamateli zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti …press.tsu.edu.ge/data/image_db_innova/... · 2013. 12. 4. · dabrunebuliyvnen sastarto ganyofilebaSi. fiqsirdeboda

39

0

0.1

0.2

0.3

0.4

0.5

0.6

0.7

0.8

0.9

1

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

qcevis sixSire

dRe

fiqsirebuli garemo

cvladi garemo

sur. 3.13. fiqsirebul da cvlad garemoSi aqtiuri TavdacviTi

qcevis Senaxvisas hipokampis dazianebis gavlena aridebis reaqciaze. (reaqcia denze)

0

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

spo

ntan

uri xtunva

dRe

fiqsirebuli garemo

cvladi garemo

sur. 3.14. fiqsirebul da cvlad garemoSi aqtiuri TavdacviTi

qcevis Senaxvisas hipokampis dazianebis gavlena spontanur aqtivobaze

Page 41: ana stamateli zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti …press.tsu.edu.ge/data/image_db_innova/... · 2013. 12. 4. · dabrunebuliyvnen sastarto ganyofilebaSi. fiqsirdeboda

40

cxrili 3.10

sxvaoba fiqsirebul da cvlad garemoSi hipokampdazianebul cxovelTa Soris aqtiuri TavdacviTi reaqciis gamomuSavebisas

dRe reaqcia naTuraze

reaqcia denze

spontanuri aqtivoba

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20

cxrili 3.11 sxvaoba fiqsirebul da cvlad garemoSi hipokampdazianebul cxovelTa Soris aqtiuri TavdacviTi reaqciis Senaxvisas

dRe reaqcia naTuraze

reaqcia denze

spontanuri aqtivoba

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

aridebis (sur. 3.10) qcevis gamomuSavebaSi hipokampdazianebul

cxovelebSi gansxvaveba SeimCneva mxolod cdis pirveli sami dRis ganmavlobaSi. cvlad garemoSi aridebis qcevis sixSire ufro dabalia vidre fiqsirebulSi. momdevno dReebSi gansxvaveba ar SeimCneva Tu ar

Page 42: ana stamateli zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti …press.tsu.edu.ge/data/image_db_innova/... · 2013. 12. 4. · dabrunebuliyvnen sastarto ganyofilebaSi. fiqsirdeboda

41

CavTvliT meoTxe dRes, rodesac cvlad garemoSi aridebis qcevis sixSire ufro maRalia vidre fiqsirebulSi.

aqtiuri qcevis gamomuSavebisas gaqcevis da aridebis reaqciebi ufro dabali sixSiriT vlindeba cvlad garemoSi vidre fiqsirebulSi. sponta-nuri aqtivobisas SeimCneva diametralurad sawinaaRmdego movlena. cvlad garemoSi Taroze axtoma ufro xSiria vidre fiqsirebulSi. savaraudoa, rom aseTi suraTi iqmneba imitom, rom fiqsirebul garemoSi cxovelebi uf-ro swrafad axerxeben gamRizianebelTa moqmedebis kanonzomierebis aRqmas vidre cvlad garemoSi. Tu davakvirdebiT spontanuri aqtivobis (sur. 3.11) dinamikas SeimCneva eqsperimentis dasawyisisas spontanuri xtunva dabalia da Semdeg izrdeba da maqsimums aRwevs meTerTmete dRes. momdevno dReebSi aqtivoba qveiTdeba, magram sul ar qreba. cxovelebs kidev aqvT mtkivneuli gaRizianebis SiSi. aseTi kanonzomiereba mJRavndeba fiqsirebul garemoSi. analogiuri suraTia cvlad garemoSi, magram eqsperimentis bolo dReebSi, rodesac mcirdeba spontanuri aqtivoba, procesi mimdinareobs stoqasturad xan iklebs, xan matulobs. rac imiT unda aixsnas, rom mtkivneuli gamRizianeblis moqmedeba SemTxveviTi xasiaTisaa.

sxvadasxva garemoSi gamomuSavebuli aqtiuri TavdacviTi qcevis Senaxvis testirebaSi dorsaluri hipokampis dazianebis gavlenis xasiaTi warmodgenilia histogramebiT suraTebze (sur. 3.12. 3.13. da 3.14). gansxvavebis sarwmunoeba naCvenebia cxrilSi (cxrili 3.11).

gaqcevis da aridebis qcevebis SemTxvevaSi hipokampazianebul cxovelebSi cvlilebebi ar SeimCneva fiqsirebul da cvlad garemoSi (sur. 3.12., 3.13). gansxvaveba SeimCneva spontanur aqtivobaSi, romelic stoqasturi bunebisaa (sur. 3.14).

Page 43: ana stamateli zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti …press.tsu.edu.ge/data/image_db_innova/... · 2013. 12. 4. · dabrunebuliyvnen sastarto ganyofilebaSi. fiqsirdeboda

42

Tavi 4 dorsaluri hipokampis koagulaciis gavlena dayovnebuli qcevis

formirebaze

4.1. dayovnebuli reaqciis meTodika eqsperimenti Catarda sakvebis kompleqsur aRqmaze pirdapiri

dayovnebuli reaqciis modificirebuli meTodiT (Цагарели 1985). cdebi tardeboda T-s magvar labirinTSi. kabinis sqematuri suraTi mocemulia suraTze (sur. 4.1).

sur. 4.1. T-s magvari labirinTis sqema

cxovelebs sakvebi eZleodaT sxvadasxva sakveburidan SemTxveviTi mimdevrobiT. es mimdevroba dadgenilia statistikuri gamocdebis meTodiT monte-karlos meTodiT. amave meTodiTaa dadgenili TiToeuli sinjisaTvis dayovnebisa da sinjTaSorisi intervalebis xangrZlivoba pirveli dRidan samuSaos bolomde. am gziT Sedgenil iqna droiT-sivrciTi programa.

sakveburi 1 eleqtroficirebuli iatakiT

sakveburi 2 eleqtroficirebuli iatakiT

sastarto ganyofileba

sastarto ganyofilebis kari

bgeriTi gamRizianebeli

mxedvelobiTi gamRizianebeli

Page 44: ana stamateli zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti …press.tsu.edu.ge/data/image_db_innova/... · 2013. 12. 4. · dabrunebuliyvnen sastarto ganyofilebaSi. fiqsirdeboda

43

cxrili 4.1.

cdis oqmi #8

11.05.2003

- gansjiTi qceva; □ – mokle grumingi; ■ – grZeli grumingi

eqsperimentis Catarebis

droiT-sivrculi programa dayovnebamdeli

qcevebi dayovnebuli

qcevebi

sinjTa Tanamimdevroba

daw

yebis

da damTavrebis

dro

sakveburi

sakvebiT

sinjTa Soris

int

ervali

wuTeb

Si

dayovneb

is x

angrZl

ivoba

wamebSi

sas

tar

to g

anyo

fil

ebid

an

gamosvl

a

swori

svl

a

Wama an ara

koreqcia

sas

tar

to g

anyo

fil

ebaS

i dab

runeba

sas

tar

to g

anyo

fil

ebid

an

gamosvl

a

swori

svl

a

sas

tar

to g

anyo

fil

ebaS

i dab

runeba

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13

0 10.00 1 0 1 0

1 1 3 30 1 1 1 1 1 1 1 0

2 2 5 30 0 1 0 1 0 1 □ 1 0

3 1 1 30 1 1 0 1 0 1 0 1

4 2 2 30 1 1 0 1 1 1 1 0

5 2 3 30 1 ■ 1 1 1 0 1 0 0

6 1 4 30 1 1 0 1 0 1 1 1

7 1 3 30 1 1 1 1 0 1 1 0

8 1 2 30 1 1 0 1 0 1 1 1

9 2 5 30 1 1 0 1 0 1 0 0

10 11.43 2 2 30 1 1 1 1 0 1 1 0

kvlevis amocanas Seadgenda cxovelTa qcevebidan amogvekrifa is algoriTmebi, romlebic daswavlis Sedegad uadvilebdaT sakvebis mopovebas dayovnebamdel qcevaSi. am mizniT cxovelebis mier Sesrulebuli qcevebi davyaviT or jgufad: pirvels warmoadgens qaoturi algoriTmebi, romlebSic ar mJRavndeba garemo pirobebis codna; meore - optimalur algoriTmebSi igrZnoba sakvebis mopovebisas daswavlis gavlena, cxoveli swrafad poulobs mas. amitom SesaZlebeli gaxda dayovnebuli reaqciis maqsimumis dadgena orive jgufisaTvis. cxovelebs sakvebi eZleodaT droiT-

Page 45: ana stamateli zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti …press.tsu.edu.ge/data/image_db_innova/... · 2013. 12. 4. · dabrunebuliyvnen sastarto ganyofilebaSi. fiqsirdeboda

44

sivrculi programis mixedviT, sxvadasxva sakveburSi TiToeuli sinjisaTvis gansazRvruli dayovnebiTa da sinjTaSorisi intervalebis xangrZliobiT pirveli dRidan samuSaos bolomde. am programas minimumamde dahyavs cdis procesSi eqsperimentatoris subieqturi Careva da sxvadasxva cxovelebTan erTidaigive pirobebSi dayovnebuli reaqciebis formirebis statistikuri meTodebiT Seswavlis saSualebas iZleva.

dRis ganmavlobaSi tardeboda 10 sinji. TiToeuli sinji ori fazisagan Sedgeboda. pirveli - dayovnebamdeli qceva, romlis drosac cxovels saSualeba eZleoda sakveburebs Soris siarulisa araumetes orisa, meore - dayovnebuli qceva, rodesac sakveburebs Soris siaruli izRudeboda. araswori reaqciis SemTxvevaSi, sakveburis SecdomiT SerCevisas, virTagvas vabrunebdiT sastarto ganyofilebaSi sakvebis gareSe da gadavdiodiT Semdeg sinjze. dayovnebamdel qcevaSi aucilebelia erT-erTi sakveburidan sakvebis miReba. yvela es reaqcia Seitaneba cdis oqmSi (cxrili 4.1). oqmSi 1 aRniSnavs, rom virTagva TviTon axorcielebs moqmedebas 5 wamis ganmavlobaSi, 0 - eqsperimentatori ereva cdaSi. sakveburis SerCevisas 1 aRniSnavs, rom cxoveli sworad midis iq, sadac adre Wama, 0 - SecdomiT. oqmSi viRebT nolebisa da erTebis Tanamimdevrobas, rac saSualebas gvaZlevda dagvexasiaTebina cxovelTa qcevebi da dagvedgina daswavlis algoriTmi (Баруга-Рид, 1997, Розенблатт, 1965). virTagvas qcevis algoriTmi xuTcifriania. mag. 11001 pirveli cifri aRniSnavs sastarto ganyofilebidan damoukidebel gamosvlas, meore – sakveburis mdebareoba wina sinjTan SedarebiT, mesame – sakvebi SeWama Tu ara, meoTxe – qcevis koreqcia, sawinaaRmdego sakveburTan mirbena, mexuTe – sastarto kabinaSi dabruneba.

sxva qceviT parametrebTan erTad fiqsirdeboda gansjiTi qcevebi. cdis oqmebidan dgindeboda gansjiTi qcevis raodenoba da mis Semdeg ganxorcielebul swor da mcdar svlaTa sixSireebi.

dayovnebamdeli qcevis Teoriuli algoriTmebis raodenoba aris 25 e.i. 32. es algoriTmebi mocemuli cxrilSi (cxrili 4.2). am 32 algoriTmidan eqsperimentSi xorcieldeboda mxolod 15. qaoturi algoriTmi Svidia optimaluri – rva (cxrili 4.3).

Page 46: ana stamateli zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti …press.tsu.edu.ge/data/image_db_innova/... · 2013. 12. 4. · dabrunebuliyvnen sastarto ganyofilebaSi. fiqsirdeboda

45

cxrili 4.2

dayovnebamdeli qcevis algoriTmebi

rig

iToba

algoriTmi

rig

iToba

algoriTmi

1 00000 17 10000

2 00001 18 10001

3 00010 19 10010

4 00011 20 10011

5 00100 21 10100

6 00101 22 10101

7 00110 23 10110

8 00111 24 10111

9 01000 25 11000

10 01001 26 11001

11 01010 27 11010

12 01011 28 11011

13 01100 29 11100

14 01101 30 11101

15 01110 31 11110

16 01111 32 11111

cxrili 4.3 qaoturi da optimaluri algoriTmebi

qaoturi algoriTmi

eqsperimentat

oris

Carevis

rao

denoba

cxovelis

mier

ganxorcieleb

ul

qcevis

rao

denoba

optimaluri algoriTmi

eqsperimentat

oris

Carevis

rao

denoba

cxovelis

mier

ganxorcieleb

ul

qcevis

rao

denoba

00011 3 2 11011 1 4

00101 3 2 11101 1 4

00111 2 3 11111 0 5

01011 2 3 01101 2 3

11010 2 3 01111 1 4

11100 2 3 10011 2 3

11110 1 4 10101 2 3

10111 1 4

Page 47: ana stamateli zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti …press.tsu.edu.ge/data/image_db_innova/... · 2013. 12. 4. · dabrunebuliyvnen sastarto ganyofilebaSi. fiqsirdeboda

46

pirdapiri dayovnebuli reaqciebis meTodiT Catarebuli eqsperimenti saSualebas gvaZlevs dayovnebis maqsimumis dadgenasTan erTad davakvirdeT cxovelTa daswavlis process, gamovyoT optimaluri algoriTmi, romlis meSveobiTac cxoveli minimalur Secdomas uSvebs da maqsimalurad moipovebs sakvebs. algoriTmebs ar vafiqsirebT dayovnebis dros vinaidan cxoveli Tu sworad ar mivida sakveburTan da sakvebi ar miiRo, mas vabrunebT sastarto ganyofilebaSi. dayovnebamdel qcevaSi sakvebis miReba aucilebelia.

4.2. eqsperimentis Sedegebi eqsperimentis Sedegebis analizi metyvelebs imaze, rom cxovelebi

kargad eguebian garemos. maTi optimaluri algoriTmebis ganxorcielebis sixSireebi droTa ganmavlobaSi izrdeba. Tu eqsperimentis pirveli Svidi dRis ganmavlobaSi qaotur algoriTmTa ganxorcielebis sixSireebi War-bobs optimalurisas, momdevno dReebSi ki suraTi diametralurad icvleba (sur. 4.2). es monacemebi exeba erT intaqtur cxovels.

qaotur da optimalur algoriTmTa SviddRiani gasaSualoebuli sixSi-reebi naCvenebia suraTze (sur. 4.3). histogramaze kargad Cans optimalur algoriTmTa sixSiris mateba.

dayovnebuli qcevis modificirebuli meTodi saSualebas iZleva dava-dginoT is aqtiuri dro, romelsac cxoveli andomebs aTi sinjis Sesrule-bas. suraTze (sur. 4.4) naCvenebia eqsperimentis dawyebidan damTavrebamde is aqtiuri dro, romelsac andomeben intaqturi da operirebuli virTagvebi. mrudebi naTlad gviCvenebs, rom hipokampdazianebuli cxovelebi ufro met dros andomeben cdis Sesrulebas vidre intaqturebi.

cxovelTa daswavlis erTerT karg maCvenebels warmoadgens is, Tu ram-denjer ereva eqsperimentatori cdaSi. am procesis dinamika warmodgenilia suraTze (sur, 4.5). mrudebi gviCvenebs, rom hipokampdazianebul cxovelebSi aTi dRis ganmavlobaSi eqsperimentatori ufro xSirad ereva eqsperimentSi vidre intaqtur da axalqerqdazianebul cxovelebSi. momdevno dReebSi gan-sxvaveba statistikurad aRar arsebobs. es ki imis maCvenebelia, rom hipo-kampdazianebul cxovelebs daswavla uWirT.

Page 48: ana stamateli zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti …press.tsu.edu.ge/data/image_db_innova/... · 2013. 12. 4. · dabrunebuliyvnen sastarto ganyofilebaSi. fiqsirdeboda

47

0

0.02

0.04

0.06

0.08

0.1

0.12

0.14

0.16P

1-7 dRe

0

0.02

0.04

0.06

0.08

0.1

0.12

0.14

0.16P

8-14 dRe

0

0.02

0.04

0.06

0.08

0.1

0.12

0.14

0.16P

15-21 dRe

0

0.02

0.04

0.06

0.08

0.1

0.12

0.14

0.16P

22-28 dRe

sur. 4.2. sakvebis mopovebis dayovnebamdel qcevaTa sxvadasxva algoriTmebis ganxorcielebis sixSireebi erTi intaqturi cxovelisaTvis. TeTrad aRniSnulia qaoturi algoriTmebi, Savad _ optimaluri

Page 49: ana stamateli zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti …press.tsu.edu.ge/data/image_db_innova/... · 2013. 12. 4. · dabrunebuliyvnen sastarto ganyofilebaSi. fiqsirdeboda

48

0

0.1

0.2

0.3

0.4

0.5

0.6

0.7

0.8

1-7 8-14 15-21 22-28

sixSire

dReebi

intaqturi

axalqerqdqzianebuli

hipokampkoagulirebuli

qaoturi algoriTmebi

0

0.1

0.2

0.3

0.4

0.5

0.6

0.7

0.8

1-7 8-14 15-21 22-28

sixSire

dReebi

intaqturi

axalqerqdqzianebuli

hipokampkoagulirebuli

optimaluri algoriTmebi

sur. 4.3. eqsperimentSi monawile samive populaciis cxovelebis qaoturi da optimaluri algoriTmebis gasaSualoebuli sixSireebis dinamika dReebis mixedviT

Page 50: ana stamateli zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti …press.tsu.edu.ge/data/image_db_innova/... · 2013. 12. 4. · dabrunebuliyvnen sastarto ganyofilebaSi. fiqsirdeboda

49

0

2

4

6

8

10

12

14

16

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28

dro wuTeb

Si

dRe

intaqturi

axalqerqdazianebuli

hipokampdazianebuli

sur. 4.4. cxovelebis mier ganxorcielebuli eqsperimentis aqtiuri dro

0

0.1

0.2

0.3

0.4

0.5

0.6

0.7

0.8

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28

sixSire

dRe

intaqturi

axalqerqdazianebuli

hipokampdazianebuli

sur. 4.5. eqsperimentatoris Carevis sixSire

Page 51: ana stamateli zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti …press.tsu.edu.ge/data/image_db_innova/... · 2013. 12. 4. · dabrunebuliyvnen sastarto ganyofilebaSi. fiqsirdeboda

50

dayovnebis maqsimums vikvlevdiT rogorc moklevadiani, aseve grZelvadiani mexsierebisaTvis cal-calke. moklevadians vuwodebdiT mexsierebas romelic virTagvebSi narCundeba ramodenime wams. xolo mexsierebas, romelic vlindeba swor pasuxSi ramodenime saaTis an dRis ganmavlobaSi, vuwodeT xangrZlivi.

esperimenti tardeboda or seriad. pirvelSi vikvlevdiT mexsierebas operirebul cxovelebSi anu vatarebdiT operacias da Semdeg vadgendiT dayovnebis maqsimums. am seriaSi gamovikvlieT mokle da grZelvadiani mexsiereba. Sedegebi mocemulia cxrilebSi (cxrili 4.4, 4.5).

grZelvadiani mexsierebis Seswavlisas cdebi tardeboda erTidaigive cxovelebze sxvadasxva eqsperimentul pirobebSi. virTagvas yovelTvis vaZlevdiT sakvebis miRebis saSualebas axal adgilze. Semdeg gagvyavda cdidan. garkveuli drois, ramodenime saaTis an dRis Semdeg vabrunebdiT. am cdebis Sedegebi mocemulia cxrilSi (cxrili 4.4).

cxrili 4.4

labirinTSi grZelvadiani mexsierebis ganxorcielebis sixSire intaqtur da operirebul virTgvebSi

cxovelebi dayovnebis xangrZlivoba saaTebSi

24 48 72 96

intaqturebi 0.7 0.6 0.5 0.4

dors. hipokampdazianebulebi 0.6 0.6 0.5 0.5

axalqerqdazianebulebi 0.7 0.6 0.5 0.4

cxrili 4.5

labirinTSi dayovnebuli reaqciebis ganxorcielebis sixSire sxvadasxva algoriTmisas intaqtur da operirebul virTagvebSi

cxovelebi algoriTmis

tipi

dayovnebis xangrZlivoba wamebSi

1 5 10 15 20 25 30 40 60 90

intaqturebi qaoturi 0.8 0.8 0.9 1 0.8 0.7 0.6 0.5 0.5 0.5

optimaluri 1 1 1 1 1 1 1 0.9 0.8 0.7

dors. hipokamp-dazianebulebi

qaoturi 0.5 0.6 0.7 0.6 0.4 0.5 0.5 0.5 0.5 0.5

optimaluri 1 0.9 1 1 0.8 0.6 0.5 0.4 0.5 0.5

axalqerqdazia-nebulebi

qaoturi 0.6 0.7 0.9 0.8 0.8 0.7 0.6 0.4 0.5 0.5

optimaluri 1 1 1 1 0.9 1 0.9 0.9 0.7 0.8

Cven SevecadeT dagvedgina korelacia dayovnebamdeli qcevis algo-

riTmsa da mexsierebas Soris. TiToeul jgufSi gamovyaviT cxovelebi romelTac metnaklebad hqondaT gamomuSavebuli optimaluri algoriTmi am jgufisaTvs, iseve rogorc qaoturi algoriTmis mqone cxovelebisaTvis,

Page 52: ana stamateli zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti …press.tsu.edu.ge/data/image_db_innova/... · 2013. 12. 4. · dabrunebuliyvnen sastarto ganyofilebaSi. fiqsirdeboda

51

gamovTvaleT swori pasuxebis ganxorcielebis sixSire. Sedegebi mocemulia cxrilSi (cxrili 4.5).

is rasac cxoveli akeTebs, damokidebulia imaze, Tu ra xdeba mis garSemo. am mizniT dayovnebuli reaqciebis klasikur meTodikaSi SevitaneT qcevis Tavisufleba dayovnebamdel reaqciebSi, cxovels SeeZlo moeZebna sakvebi erT-erT sakveburSi.

dayovnebul reaqciebSi ori sakveburis pirobebSi arsebobs sakvebiani da usakvebo sakveburis xati. drois programis Sesabamisad eqsperimentatori cvlis sakvebis mdebareobas, Sesabamisad aRqmis safuZvelze icvleba xatebi. qcevis sqemas Cven vaxasiaTebT Tanamimdevruli reaqciebis, romelTac cxoveli sakvebTan mihyavT, algoriTmiT. Teoriulad aRwerilia algoriTmis yvela SesaZlo varianti. algoriTmebi dayofilia or jgufad: qaotur da optimalurad. qaotur algoriTms miznamde SemTxveviTi gziT mihyavs. pirvel dReebSi qaoturi algoriTmebi Warbobs optimalurze. mom-devno dReebSi optimalurTa raodenoba izrdeba.

optimaluri algoriTmi miuTiTebs imaze, rom cxovels Seeqmna sae-qsperimento garemos xati, igi mizanmimarTulad moqmedebs, mizanTan umokle-si gziT midis da zogjer TviTon brundeba sastarto ganyofilebaSi.

cxovelis dayovnebamdeli qcevis algoriTmuli aRwera amdidrebs da-yovnebuli reaqciebis meTodikas, igi ufro informatiuli xdeba. Cven Segvi-Zlia erTdroulad davadginoT sivrciTi mexsierebis xangrZlivoba da gamovarkvioT qcevis struqtura, vipovoT korelacia mexsierebasa da qcevas Soris. sainteresoa ra irRveva operaciis Semdeg mexsiereba, qcevis struqtura Tu orive erTad?

dayovnebis optimumis dadgeniT saintereso suraTi Cndeba. Tu gavaana-lizebT cxrils 4.5, davinaxavT, rom intaqturi cxovelebis qaotur algoriTmze dayovnebis maqsimumi meryeobs 10-15 wamSi, xolo optimaluri algoriTmis pirobebSi dayovnebis maqsimumi 40 wamia.

axalqerqdazianebul cxovelebSi qaoturi algoriTmis SemTxvevaSi dayovnebis maqsimumi iseTivea rogorc intaqturebSi 10-15 wami. optimalur algoriTmiani cxovelebis dayovnebis maqsimumi 30-40 wamia, e.i. intaqtur da axalqerqdazianebul cxovelTa mexsiereba erTgvarovania.

dorsalur hipokampdazianebul cxovelebSi sxva suraTia. am cxovelTa damaxsovrebis maCvenebeli gansxvavdeba intaqtur da axalqerqdazianebuli cxovelebisagan. am jgufis qaotur algoriTmian cxovelebs 10 wamiani damaxsovreba Zalian dabali sixSiriT xorcieldeba, igi 0.7-s ar aRemateba. maT mexsiereba daqveiTebuli aqvT. optimalur algoriTmianebis dayovnebis maqsimumi meryeobs 10-15 wamamde.

Cans, rom dorsaluri hipokampis koagulaciis Semdeg cxovelebs in-taqturebTan SedarebiT daqveiTebuli aqvT optimaluri algoriTmebis gan-xorcielebis sixSire. sainteresoa is faqti, hipokampdazianebuli cxo-velebi ar aRweven intaqturebis dones mTeli eqsperimentis ganmavlobaSi.

optimaluri algoriTmis efeqtis Seswavlam aCvena, rom dorsaluri hipokampis funqciasTan mWidrodaa dakavSirebuli operatiuli samuSao mexsiereba. hipokampeqtomirebul cxovelebs ar SeuZliaT miznis misaRwevad qcevis struqturis gamomuSaveba.

cxovelebs, romelTac gamomuSavebuli hqondaT optimaluri algoriTmi, swori pasuxebis ganxorcielebis sixSire maRalia im virTagvebTan Seda-

Page 53: ana stamateli zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti …press.tsu.edu.ge/data/image_db_innova/... · 2013. 12. 4. · dabrunebuliyvnen sastarto ganyofilebaSi. fiqsirdeboda

52

rebiT, romlebSic prevalirebs qaoturi algoriTmebi. aseTi kanonzomiereba samarTliania rogorc intaqturi, aseve operirebuli cxovelebisaTvis.

dayovnebuli reaqciebis aRwerili meTodisas eqsperimenti validuri rCeba, eqsperimentatoris Careva minimumamdea dayvanili. eqsperimenti dageg-mili xdeba da Cndeba qcevis sxvadasxva doneze gamokvlevis saSualeba, rodesac cxovels SeuZlia amoxsnas an ar amoxsnas miznis miRwevis amocana.

naSromSi mexsiereba ganixileba ara rogorc izolirebuli funqcia, aramed cxovelis tvinSi garemos procesebis asaxvis nawili. mexsiereba uzrunvelyofs miwodebuli informaciis ara marto aRwarmoebas, aramed aRqmasac.

cxrilis (cxrili 4.5) analizi gviCvenebs, rom hipokampeqtomirebul cxovelebSi axali informaciis gadamuSaveba intaqtur cxovelebTan Seda-rebiT garTulebulia. es daikvirveba rogorc swori pasuxebis ganxorcie-lebis sixSireSi, aseve dayovnebis maqsimumSic.

intaqtur cxovelebs, romelTac daudgindaT dayovnebis maqsimumi, dorsaluri hipokampis dazianebis Semdeg algoriTmis gamomuSavebuli sqema erRvevaT da Sesabamisad umcirdebaT dayovnebis xangrZlivobis maqsimumi

miRebuli monacemebis mixedviT dorsaluri hipokampi monawileobs rogorc sensoruli informaciis gadamuSavebaSi, aseve ganmtkicebuli in-formaciis aRwarmoebaSi. informaciis gadamuSavebaSi dorsaluri hipokampi ufro aqtiur rols asrulebs vidre aRwarmoebaSi.

dorsaluri hipokampis dazianeba ar moqmedebs grZelvadian mexsierebaze. unda aRiniSnos, rom grZelvadiani mexsiereba ar aqvT intaqtur cxovelebsac Tu ar CavTvliT 24 da 48 saaTian dayovnebebs, rodesac swori pasuxebis sixSirea 0.6 - 0.7 (cxrili 4.4.)

Cvens mier warmodgenili dayovnebuli reaqciebis pirdapiri meTodiT cdebis Catarebis modeli dayovnebamdel reaqciebSi cxovels aZlevs moqmedebis Tavisuflebas, isini sakvebs TviTon eZeben oridan erT-erT sakveburSi. es modeli ufro informatiulia imasTan SedarebiT, rodesac eqsperimentators Tavad miyavs cxoveli sakveburTan. am TavSi aRwerili meTodika im reaqciebis Tanamimdevrobis dadgenis saSualebas iZleva, romelTac cxoveli miznamde, sakvebamde, mihyavT. qcevaSi saxezea calkeuli reaqciebis Tanamimdevroba an sistematuroba, romlebic moqmedeben ara rogorc individualuri elementebi, aramed rogorc erTi mTliani. gveZleva cxovelis qcevis algoriTmulad aRweris saSualeba. algoriTmi ori tipisaa – qaoturi da optimaluri. qaoturia algoriTmi, rodesac virTagva sakvebs SemTxveviT poulobs. optimaluria is algoriTmebi, romlebic aRweren im cxovelis qcevas, romelmac icis ra unda gaakeTos. moqmedeba mizanmimarTulia. optimaluri algoriTmi ganapirobebs aqtiur damaxsovrebas. qaoturi pasiurs.

4.3. intaqtur cxovelTa gansjiTi qceva T-s magvar labirinTSi Cvens mier Seswavlil TeTr virTagvaTa

populaciaSi aRiwera 28 dRis ganmavlobaSi ganxorcielebuli gansjiTi qcevis procentulobis dinamika (sur. 4.6). kanonzomierebis ukeT warmodgenis mizniT eqsperimenti daiyo 7-dRian intervalebad. suraTze

Page 54: ana stamateli zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti …press.tsu.edu.ge/data/image_db_innova/... · 2013. 12. 4. · dabrunebuliyvnen sastarto ganyofilebaSi. fiqsirdeboda

53

gamosaxulia calkeul SvideulSi im dReTa procentuloba, rodesac adgili hqonda gansjiT qcevas, rac kargad asaxavs procesis dinamikas.

suraTze naTlad Cans dReebis mixedviT gansjiTi qcevebis procentulobis zrda. statistikurad sarwmuno gansxvavebis (F (3,24)=4,21,

p=0,016) gamovlenis Semdeg damatebiT Catarebulma Scheffe-s testma daakonkreta erTmaneTisagan gansxvavebuli dReebi. kerZod, aCvena rom 1-7 da 22-28-e dReebi statistikurad gansxvavebulia gansjiTi qcevebis gamovlenis TvalsazrisiT. aRiwera gansjiTi qcevebis dinamika dayovnebamde da dayovnebis Semdeg (sur. 4.7). naTeli xdeba, rom eqsperimentis dasasrulisaken gansjiTi qcevebi yoveldRiurad vlindeba (* p<0,05).

dReebi

procentul

oba, %

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

1-7 8-14 15-21 22-28

*

sur. 4.6 labirinTSi gamovlenili gansjiTi qcevebis

procentulobis dinamika dReebis mixedviT (mean±SEM)

Page 55: ana stamateli zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti …press.tsu.edu.ge/data/image_db_innova/... · 2013. 12. 4. · dabrunebuliyvnen sastarto ganyofilebaSi. fiqsirdeboda

54

dReebi

saSual

o raodenoba

0

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

1-7 8-14 15-21 22-28

dayovnebamde

dayovnebisas

**

sur. 4.7 gansjiTi qcevebis dinamika dayovnebamde da dayovnebis

Semdeg (mean±SEM) warmodgenili histograma (sur. 4.7) miuTiTebs, rom gansjiTi qcevebis

procentuloba da gansjiTi qcevebis raodenoba rogorc dayovnebamde, ise dayovnebis Semdeg gacilebiT metia eqsperimentis bolo etapze. statistikurma analizma daadastura dayovnebamde (F(3,24)=5,99, p<0,003) da dayovnebis Semdeg (F(3,24)=8,034, p=0,001) ganxorcielebuli gansjiTi qcevebis raodenobis zrdis sarwmunooba. amasTan Scheffe-s testma gamoavlina statistikurad sarwmuno gansxvaveba 22-28-e da 1-7-e, 8-14-e da 15-21-e dReebSi ganxorcielebul gansjiT qcevaTa raodenobas Soris (Sesabamisad p=0,009,

p=0,042 da p=0,024) rogorc dayovnebamde, ise dayovnebisas. gansjiTi qcevebis raodenobis zrda dakavSirebulia cxovelTa latentur daswavlasTan. am mosazrebis gamoTqmis saSualebas gvaZlevs dayovnebamde da dayovnebis Semdeg ganxorcielebul swor svlaTa sixSiris dinamikis analizi (sur. 4.8).

rogorc suraTidan Cans, eqsperimentis msvlelobisas gansjiTi qcevis Tanamdevi swori da araswori pasuxebis sixSire icvleba. statistikurad sarwmuno gansxvaveba mxolod dayovnebisas ganxorcielebul swor svlaTa sixSiris dinamikaSi daikvirveba (F(3,24)=7,531, p=0,001). Scheffe-s testiT es gansxvaveba 1-7-e - 22-28-e da 8-14-e - 22-28-e dReebis Sedarebisas xdeba sarwmuno (Sesabamisad p=0,02, p=0,013). statistikurad sarwmuno gansxvaveba mxolod dayovnebis dros ganxorcielebul swor svlaTa sixSireebSia. amasTan eqsperimentis 22-28-e dReebSi Sesrulebuli swori svlebis sixSire sarwmunod gansxvavdeba 1-7-e da 8-14-e dReebSi (anu eqsperimentis sawyis da momdevno dReebSi) Sesrulebuli swori svlebis sixSirisagan (* p<0,05).

amasTan 1-7-e dReebSi araswori svlebis sixSire dayovnebisas Warbobs swori svlebis sixSires, maSin roca 22-28-e dReebSi swori svlebis sixSire dayovnebisas sarwmunod prevalirebs araswor svlaTa sixSireze (** p<0,05

swor da araswor svlaTa sixSireebis Sedarebisas).

Page 56: ana stamateli zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti …press.tsu.edu.ge/data/image_db_innova/... · 2013. 12. 4. · dabrunebuliyvnen sastarto ganyofilebaSi. fiqsirdeboda

55

dayovnebul reaqciaTa modificirebuli meTodi saSualebas iZleva sakvebis mopovebis procesi Sefasdes optimaluri da qaoturi algoriTmebis aRweris gziT. eqsperimentis pirvel dReebSi cxovelebs ara aqvT gamomuSavebuli sakvebmopovebiTi qcevis optimaluri algoriTmi, Sesabamisad maTi gansjiTi qceva dabalia. dabalia agreTve gansjiTi qcevis Semdeg ganxorcielebul swor svlaTa sixSire. eqsperimentis meore naxevarSi adaptaciis Sedegad cxovelebi gamoimuSaveben sakvebis mopovebis optimalur algoriTms, ris gamoc izrdeba gansjiTi qcevis raodenoba. optimaluria qcevis is algoriTmi, romlis meSveobiTac cxoveli minimaluri Secdomis gziT poulobs sakvebis adgilmdebareobas, xolo qaoturi ki – rodesac eqsperimentatori xSirad ereva cdis msvlelobaSi. eqsperimentis ganmavlobaSi cxoveli iwyebs imis gansjas, Tu romeli mimarTuleba unda airCios labirinTis gasayarTan, wavides marcxniv Tu marjvniv, im mimarTulebiT, sadac wina sinjSi miiRo droiT-sivrculi programiT gaTvaliswinebuli sakvebi. aRsaniSnavia is garemoeba, rom cxovels gansjiTi qceva warmoeqmneba mas Semdeg, rodesac garkveuli doniT Camouyalibdeba latenturi daswavla. eqsperimentis pirvel dReebSi gansjiTi qceva an ar vlindeba an vlindeba dabali sixSiriT. eqsperimentis meore naxevarSi gansjiTi qcevis raodenoba sagrZnoblad izrdeba.

dReebi

saSual

o sixSire

0,0

0,1

0,2

0,3

0,4

0,5

0,6

0,7

0,8

0,9

1,0

1-7 8-14 15-21 22-28

dayovnebamde-swori

dayovnebamde-araswori

dayovnebisas-swori

dayovnebisas-araswori

*

**

**

**

sur. 4.8 labirinTSi gansjiTi qcevis Semdeg Sesrulebul swor

da araswor svlaTa sixSireebi (swor da araswor svlaTa raodenobis fardoba gansjiTi qcevis sarTo raodenobasTan)

swor svlaTa sixSiris zrda virtualuri sinj-Secdomis safuZvelze

unda xdebodes. cxovelebma unda gaixsenon sakvebis mdebareoba, Sesabamisad, gadawyvetilebis miRebamde isini iwyeben gansjas, rac naTlad Cans suraTze. aRsaniSnavia is garemoeba, rom T-s magvar labirinTSi gansjiT qceva

Page 57: ana stamateli zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti …press.tsu.edu.ge/data/image_db_innova/... · 2013. 12. 4. · dabrunebuliyvnen sastarto ganyofilebaSi. fiqsirdeboda

56

xorcieldeba yovelTvis erTi da imave adgilas, mxolod labirinTis gasayarTan swored im adgilas, sadac cxovelma unda miiRos gadawyvetileba romeli mimarTulebiT wavides. gansjiTi qceva ar registrirdeba labirinTis sastarto ganyofilebaSi, romelSic cxoveli gacilebiT did dros atarebs. gansjiTi qceva ar aris dafiqsirebuli arc sakveburebTan da arc im SemTxvevaSi, rodesac cxoveli TviTon scildeba sakveburs an eqsperimentatori abrunebs sastarto ganyofilebaSi.

virTagvaTa gansjiTi qceva garegani formiT hgavs saorientacio refleqss. gansjiTi qceva ar SeiZleba CaiTvalos saorientacio refleqsad vinaidan Cvens SemTxvevaSi ar moqmedebs araviTari axali moulodneli gamRizianebeli. saorientacio qcevisTvis ki savaldebuloa gamRizianeblis moqmedeba. TeTr virTagvaTa gansjiTi qcevebi T-s magvar labirinTSi warmarTulia fsiqonervuli procesebiT, xatis warmoqmniT. fsiqonervuli procesiT warmarTuli qceva Seswavlili aqvs i. beritaSvils. masve (Бериташвили, 1981) agreTve gamoTqmuli aqvs Tavisi Sexeduleba gansjiT qcevebze. rodesac cxovels gaavtomatebuli aqvT sakvebmopovebiTi qceva da miemarTeba sakvebis mosapoveblad, Tu imoqmedebs raRac gamRizianebeli, igi Cerdeba da iwyebs gansjas. Cvens SemTxvevaSi gansjis sababi moklevadiani mexsierebis gavleniT sinji-Secdomis principiT ganxorcielebuli daswavlisas xdeba.

mudmivad cvlad garemoSi, sadac movlenaTa umravlesoba albaTur kanonebs emorCileba da saWiroa maTi analizi da gansja, upiratesobas moipoveben is individebi, romelTac aqvT unari aseTi analizis safuZvelze miiRon swori gadawyvetilebebi, rac adaptaciis safuZvelia.

dayovnebul reaqciaTa modificirebuli meTodi saSualebas iZleva sakvebis mopovebis procesi Sefasdes optimaluri da qaoturi algoriTmebis aRweris gziT. eqsperimentis pirvel dReebSi cxovelebs ara aqvT gamomuSavebuli sakvebmopovebiTi qcevis optimaluri algoriTmi, Sesabamisad maTi gansjiTi qceva dabalia. dabalia agreTve gansjiTi qcevis Semdeg ganxorcielebul swor svlaTa sixSire. eqsperimentis meore naxevarSi adaptaciis Sedegad cxovelebi gamoimuSaveben sakvebis mopovebis optimalur algoriTms, ris gamoc izrdeba gansjiTi qcevis raodenoba. optimaluria qcevis is algoriTmi, romlis meSveobiTac cxoveli minimaluri Secdomis gziT poulobs sakvebis adgilmdebareobas, xolo qaoturi ki – rodesac eqsperimentatori xSirad ereva cdis msvlelobaSi. eqsperimentis ganmavlobaSi cxoveli iwyebs imis gansjas, Tu romeli mimarTuleba unda airCios labirinTis gasayarTan, wavides marcxniv Tu marjvniv, im mimarTulebiT, sadac wina sinjSi miiRo droiT-sivrculi programiT gaTvaliswinebuli sakvebi. aRsaniSnavia is garemoeba, rom cxovels gansjiTi qceva warmoeqmneba mas Semdeg, rodesac garkveuli doniT Camouyalibdeba latenturi daswavla. eqsperimentis pirvel dReebSi gansjiTi qceva an ar vlindeba an vlindeba dabali sixSiriT. eqsperimentis meore naxevarSi gansjiTi qcevis raodenoba sagrZnoblad izrdeba.

4.4. axalqerq da hipokampdazianebul cxovelTa gansjiTi qcevebi Cvens mier detalurad iqna gaanalizebuli intaqtur virTagvaTa

gansjiTi qceva da mas Semdeg ganxorcielebul swor svlaTa sixSire.

Page 58: ana stamateli zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti …press.tsu.edu.ge/data/image_db_innova/... · 2013. 12. 4. · dabrunebuliyvnen sastarto ganyofilebaSi. fiqsirdeboda

57

sainteresoa Tu rogor asruleben gansjiT qcevebs operirebuli cxovelebi. axalqerqdazianebuli cxovelebis qceva ar gansxvavdeba intaqtur cxovelTa qcevisagan. suraTi erTgvarovania. dorsalur hipokampdazianebul cxovelebs gansjiTi qceva ewyebaT gvian. pirveli Svidi dRis ganmavlobaSi gansjiTi qceva Zalian dabalia. momdevno dReebSi imatebs, magram CamorCeba intaqturebs (cxrili 4.6). gansjiTi qcevis Semdeg swor svlaTa sixSirec dabalia intaqturebTan SedarebiT (cxrili 4.7). aseTi suraTi imis damamtkicebelia, rom hipokampdazianebul cxovelebs uWirT informaciis gadamuSaveba, ver axerxeben sakvebis mdebareobis damaxsovrebas. albaT dasaSvebia mosazrebac, hipokampdazianebul cxovelebs ar SeuZliaT koncentrireba (fiqri) imaze, Tu ra mimarTuleba airCion sakvebis misaRebad. rac imiT dasturdeba, rom hipokampdazianebul cxovelebSi gansjiTi qceva vlindeba ufro dabali sixSiriT vidre intaqtur da axalqerqdazianebul cxovelebSi.

cxrili 4.6

gansjiTi qcevebis gasaSualoebuli raodenoba 22-28 dReebSi cxovelebi dayovnebamde dayovnebis Semdeg

intaqturi 6.6 6.4

axalqerqdazianebuli 5.4 7.3

hipokampdazianebuli 3.6 4.1

cxrili 4.7 gansjiTi qcevebis Semdeg Sesrulebul swor svlaTa sixSireebi 22-28 dReebSi cxovelebi dayovnebamde dayovnebis Semdeg

intaqturi 0.72 0.81

axalqerqdazianebuli 0.65 0.75

hipokampdazianebuli 0.54 0.61

Page 59: ana stamateli zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti …press.tsu.edu.ge/data/image_db_innova/... · 2013. 12. 4. · dabrunebuliyvnen sastarto ganyofilebaSi. fiqsirdeboda

58

Tavi 5

dorsaluri hipokampis koagulaciis gavlena virTagvaTa fiqsirebuli ganwyobis formirebaze

d. uznaZis (Узнадзе, 1958) mixedviT gamRizianebelsa da sapasuxo reaqcias

Soris ar arsebobs pirdapiri kavSiri, maT Soris dgas ganwyoba. nervul sistemaSi mimdinare aferentul da eferentul impulsaciaTa dinamika damokidebulia ganwyobis xasiaTze. d. uznaZem Seqmna fsiqologiuri kvlevis axali mimarTuleba – ganwyobis fsiqologia. am mimarTulebis mixedviT verc erTi cnobieri fsiqikuri movlena ver gamovlindeba ganwyobis gareSe. d. uznaZis mixedviT ganwyoba gaaCniaT cxovelebsac, igi yovel calkeul SemTxvevaSi gansazRvravs qcevis mizanswrafulobas da mowesrigebulobas.

5.1. fiqsirebuli ganwyobis gamomuSavebis meTodika cdebi tardeboda specialur kabinaSi (sur. 5.1). kabinas aqvs sastarto

ganyofileba, romelic daxurulia gamWvirvale kariT, misgan 30sm-Si moTavsebulia ori kari, romlebic naTdeba sxvadasxva Zabvis deniT. erTi kari naTdeba 6v-iT, meore _ 12v-iT. samarTavi pultidan SeiZleba karebis ganaTebis intensivobis cvla. cdis pirvel etapze cxovels umuSavdeboda sakvebmopovebiTi qceva Zlierad ganaTebul karSi gasvlaze. Tu cxoveli sastarto kabinidan gamosvlis Semdeg mividoda dabali intensivobis ganaTebul karTan, mas ar vaZlevdiT sakvebian ganyofilebaSi gasvlis saSualebas, xolo Tu cxoveli airCevda didi intensivobis ganaTebul kars, mas vaZlevdiT gasvlisa da sakvebis miRebis saSualebas.

monte-karlos meTodiT Seqmnili iyo droiT-sivrciTi programa, romelic saSualebas iZleoda cdebi Catarebuliyo erTi da igive pirobebSi, gakeTebuliyo cxovelTa qcevis statistikuri analizi da minimumamde dayvaniliyo eqsperimentatoris Careva cdebSi.

fiqsirebuli ganwyobis gamomuSavebaze gadasvlamde cxovelebs vumuSavebdiT sakvebmopovebiT qcevas. amave dros eqsperimentSi monawile yvela cxovelisaTvis vadgendiT moZraobiTi asimetriulobis upiratesobas, ra sixSiriTaa gamoxatuli memarcxeneoba, memarjveneoba da mxaris mimarT neitraluroba. sakvebmopovebiTi qcevis gamomuSaveba xdeboda imave kabinaSi (sur. 5.1), romelSiac vakvirdebodiT cxovelTa fiqsirebuli ganwyobis gamomuSavebas.

eqsperimenti Catarda sami populaciis virTagvebze. pirvelSi gaerTianebuli iyvnen intaqturi cxovelebi, meoreSi axalqerqdazianebulebi da mesame jgufSi – dorsalur hipokampdazianebulebi. am eqsperimentis gasaSualoebuli Sedegebi Tavmoyrilia cxrilSi (cxrili 5.3).

cdis Sedegebi Segvqonda oqmSi (cxrili 5.1. 5.2). rodesac cxovelebs gamoumuSavdebodaT sakvebmopovebiTi qceva erTis toli sixSiriT da 3-4 wm latenturi periodiT, viwyebdiT kvlevis meore etaps. virTagvebs vumuSavebdiT fiqsirebul ganwyobas orive karis mimarT. fiqsirebuli ganwyobis Semdeg, sakontrolo sinjSi cxovelebs vunTebdiT karebs erTnairi intensivobiT (9v). Tu cxoveli gadioda imave karSi, romelSic Seeqmna ganwyoba, reaqcias vuwodebdiT asimilirebuls, xolo sawinaaRmdego

Page 60: ana stamateli zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti …press.tsu.edu.ge/data/image_db_innova/... · 2013. 12. 4. · dabrunebuliyvnen sastarto ganyofilebaSi. fiqsirdeboda

59

karSi _ kontrastuls. cxovelebs ramodenimejer (1, 3, 5, 10, 15, 20-jer) vuSvebdiT erTi mimarTulebiT. vumuSavebdiT sxvadasxva siZlieris fiqsirebul ganwyobas orive karSi cal-calke.

suraTi 5.1. fiqsirebuli ganwyobis gamomuSavebis saeqsperimento kabina

cxrili 5.1 cdis oqmi

sakvebmopovebiTi qcevis gamomuSaveba □ – mokle grumingi; ■ – grZeli grumingi

eqsperimentis Catarebis droiT-sivrculi

programa cxovelTa qcevebi

sin

jTa Tana-

mimd

evroba

daw

yebis

da

damTavreb

is

dro

sin

jTa Soris

inter

vali

wuTeb

Si

masig

nal

izi-

reb

eli

kareb

i

gamosvl

is

xas

iaTi

swori

svl

a

ukan

dab

runeba

1 2 3 4 5 6 7

0 11.00 2 2 1 1 0

1 5 ■ 2 1 1 0

2 2 1 0 1 0

3 3 1 1 1 0

4 4 1 1 1 0

5 3 2 1 1 1

6 2 □ 2 1 1 0

7 1 1 1 1 0

8 5 2 1 1 0

9 3 1 1 1 0

10 11.43 3 2 1 1 0

sastarto kabinis kari

ganaTebuli karebebi

sastarto kabina

sakveburi

Page 61: ana stamateli zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti …press.tsu.edu.ge/data/image_db_innova/... · 2013. 12. 4. · dabrunebuliyvnen sastarto ganyofilebaSi. fiqsirdeboda

60

cxrili 5.2

cdis oqmi

fiqsirebuli ganwyobis gamomuSaveba □ – mokle grumingi; ■ – grZeli grumingi

eqsperimentis Catarebis droiT-sivrculi

programa cxovelTa qcevebi

asimilir

ebuli

(a) Tu

kont

ras

tuli

(k)

sin

jTa

Tanamimdevroba

daw

yebis

da

damTavreb

is d

ro

sin

jTa Soris

inter

vali

wuTeb

Si

masig

nal

izir

ebe

li

kareb

i

gamosvl

is

xas

iaTi

swori

svl

a

ukan

dab

runeba

1 2 3 4 5 6 7 8

0 12.05 2 1 1 1 0

1 5 2 0 1 0

2 2 1 1 1 1

3 3■ 1 1 1 0

4 4 1 1 1 0

5 3 Tanabari 1 1 0 a

6 2 2 1 1 0

7 1 2 1 1 0

8 5 □ 2 1 1 0

9 3 2 1 1 0

10 2 2 1 1 0

11 12.51 3 Tanabari 1 1 0 k

5.2. eqsperimentis Sedegebi

fiqsirebuli ganwyobis gamomuSavebaze gadasvlamde, cxovelebSi sakvebmopovebiTi qcevebis gamomuSavebisas TiToeulisaTvis vadgendiT moZraobiT asimetriulobas. eqsperimenti Catarda cxovelebis sam jgufze: intaqturebze, axalqerqdazianebulebze da dorsalur hipokampdazianebu-lebze. struqturebi bilateralurad ziandeboda (cxrili 5.3). maT Soris gansxvaveba naCvenebia cxrilSi (cxrili 5.4).

tvinis anatomiurma da funqcionalurma asimetriam, romelic virTagvebSi vlindeba marjvena da marcxena mxarisaTvis upiratesobis miniWebaSi, erTnair pirobebSi SeiZleba mniSvnelovani gavlena iqonios qceviTi arCevanis ori alternatiuli variantisas.

Page 62: ana stamateli zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti …press.tsu.edu.ge/data/image_db_innova/... · 2013. 12. 4. · dabrunebuliyvnen sastarto ganyofilebaSi. fiqsirdeboda

61

cxrili 5.3

sakvebmopovebiTi qcevis gamomuSavebis sixSire

cxovelTa jgufebi eqsperimentis dReebi

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

intaqturi neitraluri 0.2 0.3 0.5 0.5 0.6 1 1 1 1 1

tendenciuri 0.2 0.3 0.6 0.5 0.6 0.9 1 1 1 1

hipokampdazianebuli neitraluri 0.1 0.2 0.4 0.4 0.6 0.8 0.7 1 1 1

tendenciuri 0.1 0.2 0.4 0.4 0.5 0.7 0.8 1 1 1

axalqerqdazianebuli neitraluri 0.2 0.4 0.5 0.6 0.8 0.9 1 1 1 1

tendenciuri 0.2 0.3 0.5 0.5 0.7 0.9 1 1 1 1

cxrili 5.4

sxvaoba sakvebmopovebiTi qcevis gamomuSavebaSi operirebul da intaqtur cxovelebs Soris stiudentis t-kriteriumiT

+ gansxvaveba ar arsebobs, - gansxvaveba sarwmunoa

cdis

dReebi

sxvaoba axalqerqdazianebuli da intaqturi cxovelebis qcevebs

Soris

sxvaoba hipokampdazianebuli da intaqturi cxovelebis qcevebs

Soris

mxaris mimarT neitraluri

mxaris mimarT tendenciuri

mxaris mimarT neitraluri

mxaris mimarT tendenciuri

1 + + - -

2 - + - -

3 + - - -

4 + + - +

5 + - + -

6 + + + -

7 + + - -

8 + + + +

9 + + + +

10 + + + +

cdebisas varegistrirebdiT cxovelis mier marjvena an marcxena

mimarTulebis arCevis sixSires - N1 da N2 da am mimarTulebebis swori arCevis sixSireebs, romlebic Tanxvdebian gamRizianebels - n1 da n2. am monacemebidan SeiZleba erTi an meore mimarTulebis SecdomiT sixSiris, m1

da m2, dadgena. moZraobiTi asimetriis ararsebobis dros SecdomiT SerCevis sixSireebi SeiZleba gansxvavdebodes mxolod qcevis albaTuri xasiaTis mizeziT da am gansxvavebis SemTxveviToba SeiZleba Sefasebul iqnas statistikuri meTodebis saSualebiT.

TiToeuli virTagvasaTvis iangariSeboda K, upiratesobis miniWebis koeficienti, romlis niSani da sidide Seesabameba moZraobis mimarTulebas da am upiratesobis xarisxs:

Page 63: ana stamateli zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti …press.tsu.edu.ge/data/image_db_innova/... · 2013. 12. 4. · dabrunebuliyvnen sastarto ganyofilebaSi. fiqsirdeboda

62

21

21

mm

mmK

,

sadac m1= N1- n1, m2= N2- n2 SecdomiT SerCevis sixSire erTi an meore alternatiuli mimarTulebisaTvis. mniSvneli Semotanilia upiratesobis

miniWebis koeficientis normirebisaTvis /-1K1/. cxovelebi, rogorc intaqturebi, aseve operirebulebi mxaris

asimetriulobis mixedviT daiyo sam jgufad: memarcxeneebad, memarjveneebad da neitralurebad (sur. 5.2) memarcxene da memarjvene cxovelebi gavaerTianeT erT tendenciur jgufad da ise gavasaSualoeT.

sur.5.2 cxovelTa dayofa jgufebad moZraobis asimetriulobis mimarTulebisa da xarisxis mixedviT. abscisaze gadazomilia asimetriulobis koeficientis mniSvnelobebi. (-) memarcxeneobis maCvenebelia (+) memarjveneobis. 00 – neitralobis.

eqsperimentuli Sedegebis statistikuri damuSavebis Semdeg suraTze

(sur. 5.3) warmodgenilia asimilirebul reaqciaTa dinamika. grafikis analizi naTlad metyvelebs, rom samive jgufis cxovelebSi asimilirebul reaqciaTa ganxorcielebis sixSireebi izrdeba. maT zrdaSi gamoikveTa garkveuli kanonzomiereba. asimilirebul reaqciaTa sixSireebis mateba korelirebs mosamzadebel sinjTa raodenobis gazrdasTan. rodesac mosamzadebel sinjTa raodenoba iyo 1, 3 da 5, asimilirebul reaqciaTa sixSireebi udrida 0.5-s. . es ki imaze metyvelebs, rom kontrastuli da asimilirebuli reaqciebi xorcieldeba Tanabrad. rodesac cxovelTa ganwyoba aqtualizdeba – es ki xdeba Tu mosamzadebeli sinjebi aTze metia, e.i. ganwyoba kargad aris formirebuli, asimilirebul reaqciaTa ganxorcieleba 0.5-ze metia. mosamzadebel sinjTa raodenobis matebisas Sesabamisad izrdeba asimilirebul reaqciaTa ganxorcielebis albaTobebi (sur. 5.3)

Page 64: ana stamateli zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti …press.tsu.edu.ge/data/image_db_innova/... · 2013. 12. 4. · dabrunebuliyvnen sastarto ganyofilebaSi. fiqsirdeboda

63

cxrili 5.5

sakvebmopovebiTi qcevis ganxorcielebis sixSire im gamRizianebelze, romelic moqmedebs sawinaaRmdego karidan, sadac muSavdeboda fiqsirebuli ganwyoba

cxovelTa jgufebi mosamzadebel sinjTa raodenoba

1 3 5 10 15 20

intaqturebi

mxaris mimarT neitraluri

1 1 1 1 1 1

mxaris mimarT tendenciuri

1 1 1 1 1 1

hipokampdazianebulebi

mxaris mimarT neitraluri

1 1 1 1 1 1

mxaris mimarT tendenciuri

1 1 1 1 1 1

axalqerqdazianebulebi

mxaris mimarT neitraluri

1 1 1 1 1 1

mxaris mimarT tendenciuri

1 1 1 1 1 1

aRsaniSnavia is garemoeba, rom im cxovelebis asimilirebul reaqciaTa

sixSireebi, romlebsac dazianebuli hqondaT dorsaluri hipokampi, Warbobs kontrastuls, magram CamorCeba intaqturi da axalqerqdazianebuli cxovelebisas. cxadi xdeba hipokampis monawileoba virTagvaTa fiqsirebuli ganwyobis formirebaSi. hipokampdazianebul cxovelebs uWirT fiqsirebuli ganwyobis Camoyalibeba. gaurkvevelia, Tu ra neirobiologiuri procesebi udevs safuZvlad hipokampis monawileobas ganwyobis formirebaSi. es sakiTxi imis analogiuria, rom daviwyoT Tavis tvinSi im centrebis Zebna, romlebic aregulireben altruistul qcevebs an ganapirobeben nebisyofasa da survils.

fiqsirebuli ganwyobis SemTxvevaSi, Tu ganwyoba gamomuSavebulia maRali xarisxiT, mxaris mimarT gamoxatuli asimetriuloba aRar moqmedebs. reaqciebi asimilirebulia. mxaris mimarT genotipurad gamoxatuli tendenciuroba fiqsirebuli ganwyobis gavleniT eqsperimentSi aRar vlindeba (sur. 5.3).

ganwyoba rom namdvilad moqmedebs samive jgufis cxovelebze, amaze metyvelebs cdebis seria, romelic specialurad Catarda kontrolis mizniT. imave doniT gamomuSavebuli fiqsirebuli ganwyobisas cxovelebs Tanabari ganaTebis magivrad eZleodaT masignalizebeli pirobiTi gamRizianebeli. cxoveli akeTebda swor reaqcias, e.i. mas gaaCnda pirobiT-refleqsuri mexsiereba (cxrili 5.5). es ki amtkicebs, rom Cvens mier aRweril cdebSi moqmedebs ganwyobiT gamowveuli qceva.

Page 65: ana stamateli zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti …press.tsu.edu.ge/data/image_db_innova/... · 2013. 12. 4. · dabrunebuliyvnen sastarto ganyofilebaSi. fiqsirdeboda

64

0

0.1

0.2

0.3

0.4

0.5

0.6

0.7

0.8

0.9

1

1 3 5 10 15 20

sixSir

e

mosamzadebeli sinjebi

1

2

3

4

5

6

sur. 5.3. asimilirebul reaqciaTa dinamika. 1 aRniSnulia mxaris mimarT neitraluri intaqturi cxovelebi, 2 – mxaris mimarT tendenciuri intaqturi cxovelebi, 3 - mxaris mimarT neitraluri hipokampdazianebuli cxovelebi, 4 - mxaris mimarT tendenciuri hipokampdazianebuli cxovelebi, 5 - mxaris mimarT neitraluri axalqerqdazianebuli cxovelebi, 6 - mimarT tendenciuri axalqerqdazianebuli cxovelebi.

Page 66: ana stamateli zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti …press.tsu.edu.ge/data/image_db_innova/... · 2013. 12. 4. · dabrunebuliyvnen sastarto ganyofilebaSi. fiqsirdeboda

65

Tavi 6

cxovelTa testireba Ria velSi

Ria velSi testireba saSualebas iZleva obieqturad Sefasdes cxovelTa qceva. Tavisufali qcevis pirobebSi SesaZlebelia dadgindes ori urTierTsawinaaRmdego motivaciis cnobismoyvareobis da SiSis upiratesoba, pirveli motivacia realizdeba saorientacio-kvleviTi saxiT, romelic motoruli aqtivobiT gamoixateba, meore ki pasiuri TavdacviTi qcevis saxiT, romelsac zogjer Tan axlavs urinacia da defekacia. orive motivaciisaTvis damaxasiaTebeli qceviTi parametrebi SesaZlebelia raodenobrivad aRiweros. amitom Ria velis testi mZlavri iaraRi aRmoCnda virTagvaTa motivaciis dasadgenad.

cxovelebi emociur-motivaciuri mdgomareobis dadgenis mizniT icdebodnen 5 wT-is ganmavlobaSi 95 sm diametris mrgval Ria velSi. masSi cxovelebi yovelTvis centrSi Tavsdebodnen. iataki seqtorebad iyo dayofili (sur. 6.1). yoveli sinjis Semdeg iataki sufTavdeboda da amis Semdeg iwyeboda momdevno cxovelis testireba.

eqsperimentis msvlelobisas aRiricxeboda yvela SesaZlo qceviTi parametri, romlebic registrirdeboda standartul oqmebSi. maT safuZvelze vadgendiT eTogramebs (cxr. 6.1), isini gvaZlevdnen cxovelebis individualur-tipologiur TaviseburebaTa obieqturi Sefasebis saSualebas.

rogorc eTogramidan Cans, xdeboda qceviTi parametrebis dayofa SiSisa da cnobismoyvareobis reaqciebad. SiSis reaqciebad iTvleba cxovelis mier Sesrulebuli qcevebi Ria velis kedelTan da mis mimdebare seqtorebSi. cnobismoyvareobisa ki centrSi Sesrulebuli qcevebi. SiSis reaqciebia: gatrunva, defekacia, urinacia da kedelTan mimdebare seqtorTa kveTa, cnobismoyvareobis reaqciebs miekuTvneba centraluri seqtorebis kveTa, vertikalur pozebi, centriskenuli moZraobebi, centrSi yofnis raodenoba da horizontaluri aqtivoba, romelic ganisazRvreboda oTxive TaTiT gadakveTil seqtorTa raodenobiT.

literaturaSi cnobilia, rom virTagvebSi grumingebi xSirad vlindeba iseT situaciaSi, romelic bewvis wmendasTan ar aris dakavSirebuli. igi SeiZleba ganxorcieldes axali gamRizianeblis zemoqmedebisas an reaqciis ganxorcielebaze uaris dros. SeiZleba stresis molodinSi, amitom Cvens mier grumingebi fiqsirdeboda Ria velis rogorc SiSis, aseve cnobismoyvareobis areSi. Ria velis A are iTvleba SiSis ared, B da C

areebi cnobismoyvareobis areebad, iq grumingebi fiqsirdeboda jamurad. vinaidan ar arsebobs grumingebis bunebis Sesaxeb erTi Camoyalibebuli Sexeduleba, amitom gadavwyviteT misi dafiqsireba orive mdgomareobis pirobebSi. literaturaSi arsebobs ori diametralurad sawinaaRmdego Sexeduleba. erTis mimdevrebi iziareben azrs, rom grumingebi warmoiqmneba cxovelTa dadebiTi emociebis pirobebSi, meoreni grumings ukavSireben SiSis emociur mdgomareobas.

cxovelebis mier ganxorcielebuli grumingebi or nawilad davyaviT mokle da grZlad. moklea grumingebi, romlebic 10 wamamde grZeldeba, grZeli ki 10 wamze meti xangrZlivobisaa. grumingebis aseTi diferencireba

Page 67: ana stamateli zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti …press.tsu.edu.ge/data/image_db_innova/... · 2013. 12. 4. · dabrunebuliyvnen sastarto ganyofilebaSi. fiqsirdeboda

66

saSualebas iZleva calke vimsjeloT TiToeulis aRmocenebis da mimdinareobis Sesaxeb. dagvexmareba maTi funqciuri datvirTvis gaazrebaSi.

vinaidan cxovelebi yoveli dRis testirebaSi amJRavneben rogorc cnobismoyvareobis, aseve SiSis motivacias, orive mdgomareobisaTvis raodenobrivi maCvenebeli cal-calke warmovadgineT.

cxrilebSi (6.5, 6.6, 6.7, 6.8, 6.9, 6.10) Tavmoyrilia yoveli eqsperimentis dawyebamde da eqsperimentis damTavrebis Semdeg SiSis da cnobismoyvareobis raodenobrivi maCvenebeli romelic saSualebas iZleva davadginoT romeli motivaciuri mdgomareoba Warbobs cxovelSi –SiSi Tu cnobismoyvareoba. eqsperimentuli Sedegebis sailustraciod orive motivaciuri mdgomareoba Sedarebulia histogramebiT (sur. 6.3, 6.4, 6.5, 6.6, 6.7, 6.8).

amave dros vafiqsirebdiT mokle da grZeli grumingebis raodenobas, dinamika naCvenebia cxrilebSi (cxrili 6.3, 6.4, 6.11, 6.12, 6.13, 6.14, 6.15, 6.16, 6.17).

Tanamedrove eTologebi cxovelTa qcevaSi calkeul pozebsa da motorul aqtebs aRricxaven, romlebsac gansazRvruli biologiuri roli akisriaT. mkvlevarTa umetesoba cxovelTa individualuri qcevis parametrebs drois erTeulSi sxva parametrisagan damoukideblad aRricxavs da TiToeuli maTganis izolirebuli analizi ar iZleva qcevis arsis srulyofilad gaazrebis saSualebas. aRniSnuli sirTulis gamo farTod inergeba Ria velSi cxovelTa qcevis Sefasebis integraluri meTodebi, romlebic saSualebas iZlevian ufro detalurad iqnas registrirebuli calkeul individTa qceva da zustad Sefasdes qcevaTa sxvadasxva formebis mniSvneloba da motivaciuri struqtura. es erTob aucilebeli procesia, romelic Tavidan agvacilebs qcevis sxvadasxva komponentis subieqtur Sefasebas, rac zogjer mcdar daskvnebs ganapirobebs.

amitom SeviswavleT mokle da grZeli grumingebis xasiaTi Ria velSi sxvadasxva eqsperimentis Catarebamde, Catarebis damTavrebis Semdeg da eqsperimentis xangrZliobis Sua periodSi. grumingebze dakvirveba xdeboda aqtiuri ganridebis gamomuSavebis da gamomuSavebuli qcevis SenarCunebis, dayovnebuli reaqciis testirebisa da fiqsirebuli ganwyobis gamomuSavebis pirobebSi. intaqtur da operirebul cxovelTa grumingebis raodenoba Sekrebilia eqvs sxvadasxva eqsperimentalur pirobebSi. agreTve gaanalizebulia Ria velis SiSisa da cnobismoyvareobis areSi ganxorcielebuli mokle da grZeli grumingebis raodenoba. testireba Ria velSi xdeboda sami dRis ganmavlobaSi, vinaidan xSiri testireba ar aris rekomendirebuli. eqsperimenti ara validuri xdeba, cxovelebs umuSavdebaT adaptacia, xdeba latenturi daswavla. cxovelebs uqrebaT emociur-motivaciuri mdgomareoba.

intaqturi da operirebuli cxovelebi eqsperimentis dawyebamde sami dRis ganmavlobaSi gadiodnen testirebas. Sedegebi Tavmoyrilia cxrilSi 6.2, 6.3. agreTve histogramaze (sur. 6.2).

cdebis dawyebamde cxovelTa sam dRianma testirebam Semdegi suraTebi dagvanaxa. intaqtur da axalqerdazianebul cxovelebSi cnobismoyvareoba SiSs Warbobs (sur. 6.2). hipokampdazianebul cxovelebSi SiSis motivacia Warbobs cnobismoyvareobas. Ria velis SiSis (A) seqtorSi (cxrili 6.4) mokle da grZeli grumingebis raodenoba gacilebT maRalia

Page 68: ana stamateli zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti …press.tsu.edu.ge/data/image_db_innova/... · 2013. 12. 4. · dabrunebuliyvnen sastarto ganyofilebaSi. fiqsirdeboda

67

hipokampdazianebul cxovelebSi intaqtur da axalqerqdazianebul cxovelebTan SedarebiT. Ria velis cnobismoyvareobis seqtorSi (B C) grumingebis raodenoba diametralurad icvleba. hipokampdazianebul cxovelebSi orive saxis, mokle da grZeli, grumingebis raodenoba gacilebiT maRalia intaqtur da axalqerqdazianebul cxovelebTan SedarebiT. grumingebis raodenobis aseTi dinamika Semdegi daskvnis gakeTebis saSualebas iZleva, grumingebi xorcieldeba rogorc SiSis, aseve cnobismoyvareobis seqtorSi. aRsaniSnavia is faqti, rom orive saxis grumingi Warbobs cnobismoyvareobis seqtorSi. SegviZlia vivaraudoT, rom grZeli grumingebi cnobismoyvareobisaTvis ufro aris damaxasiaTebeli vidre SiSis motivaciisaTvis.

aqtiuri ganridebis gamomuSavebis fonze cdamde da cdis Semdeg Ria velSi virTagvaTa testirebam Semdegi kanonzomierebani gamoavlina, fiqsirebul (sur. 6.3) da cvlad (sur. 6.4) garemoSi cdamde cnobismoyvareoba ufro maRalia vidre cdis Semdeg. SiSis motivaciuri mdgomareoba cdis Semdeg ufro izrdeba, vidre cdamde iyo. aseTi suraTia intaqtur da operirebul cxovelebSi.

analogiuri suraTia yvela jgufis cxovelebSi ganmtkicebuli aqtiuri TavdacviTi qcevis SenarCunebis dros (sur. 6.5, 6.6). gamonakliss warmoadgens mxolod cvlad garemoSi miRebuli Sedegi. cnobismoyvareobis done cdis Semdeg TiTqmis tolia cdis Semdeg SiSis donisa, rac statistikurad mtkicdeba. t-kriteriumi gansxvavebas ver avlens, ris axsnasac ver vaxerxebT. savaraudoa vifiqroT, rom cxovelebi eqsperimentul pirobebs kargad arian adaptirebulni.

intaqtur da operirebul cxovelTa mier sxvadasxva eqsperimentul pirobebSi ganxorcielebuli mokle da grZeli grumingebis raodenobis dinamika Tavmoyrilia cxrilebSi (cxrili 6.17, 6.18).

Ria velSi cxovelTa testireba CavatareT or seriad. pirvelSi cxovelebi gadiodnen testirebas sami dRis ganmavlobaSi da maTze eqsperimenti ar tardeboda. meore seriaSi cxovelebze eqsperimenti tardeboda sxvadasxva xangrZlivobiT aqtiuri ganridebis formirebis da gamomuSavebuli qcevis SenarCunebis dasadgenad. pirdapiri dayovnebuli qcevis testirebiT xanmokle mexsierebisa da fiqsirebuli ganwyobis formirebis dasadgenad. Ria velSi cxovelebi testirebas gadiodnen eqsperimentis dawyebamde, eqsperimentis msvlelobis Sua periodSi da damTavrebis Semdeg.

intaqtur da operirebul cxovelebze orive seriaSi ganxorcielebuli grumingebis raodenoba Ria velis SiSis (A) da cnobismoyvareobis (B C) seqtorebSi Tavmoyrilia cxrilSi (cxrili 6.19). am ori seriis testirebaSi ZiriTadi gansxvaveba imaSi mdgomareobs, rom pirvel seriaSi monawile cxovelebi ar ganicdidnen eqsperimentis pirobebis gavleniT gamowveul emociur daZabulobas. meore seriaSi Catarebuli testireba xdeboda iseT cxovelebze romlebic ganicdidnen Zlier emociur daZabulobas eqsperimentis pirobebis zegavleniT. gansakuTrebiT aRsaniSnavia is mtkivneuli gaRizianeba, romelsac virTagvebi Rebulobdnen aqtiuri TavdacviTi qcevis formirebis pirobebSi.

Ria velis SiSis (A) da cnobismoyvareobis (B C) seqtorebSi ganxorcielebuli, orive seriis testirebaSi, mokle da grZeli grumingebis raodenoba naCvenebia cxrilSi (cxrili 6.20). cxrilidan Cans, rom mokle da

Page 69: ana stamateli zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti …press.tsu.edu.ge/data/image_db_innova/... · 2013. 12. 4. · dabrunebuliyvnen sastarto ganyofilebaSi. fiqsirdeboda

68

grZeli grumingebis raodenoba Tanabaria SiSis da cnobismoyvareobis zonaSi, rac stiudentis t-kriteriumiT mtkicdeba. gamonakliss warmoadgens mxolod SiSis zonaSi ganxorcielebuli mokle grumingebi, romlebic ganaxorcieles im cxovelebma romlebic eqsperimentSi ar monawileobdnen. aseTi mdgomareoba SeiZleba aixsnas imiT, rom cxovelebs ar gadautaniaT is emociuri daZabuloba romelsac iwvevs eqsperimentis pirobebi.

amave mizeziT SeiZleba aixsnas is sxvaoba romelic arsebobs grumingebis raodenobaSi, romelic warmodgenilia cxrilSi (cxrili 6.19). cnobismoyvareobis seqtorSi ganxorcielebuli grumingebis raodenoba intaqtur da axalqerqdazianebul cxovelebSi, romelTac ar ganucdiaT eqsperimentis pirobebis zegavlena ufro maRalia im cxovelebTan SedarebiT romlebmac ganicades eqsperimentis daZabuli pirobebi. SiSis seqtorSi ganxorcielebul mokle grumingebis raodenoba ki dabalia. hipokampdazianebul cxovelebSi suraTi sxvanairia. pirveli seriis cxovelebSi cnobismoyvareobis seqtorSi grumingebis raodenoba dabalia. SiSis seqtorSi ganxorcielebuli grumingebis raodenoba ki maRali. es im mdgomareobis Sedegia romelic Cans histogramidan (sur. 6.2). hipokampdazianebul cxovelebs SiSis emociuri mdgomareoba gacilebiT Zlierad aqvT gamoxatuli vidre intaqtur da axalqerqdazianebulebs.

Ria velSi intaqtur da operirebul cxovelTa testirebis Sedegebis analizi saSualebas gvaZlevs gavakeToT aseTi daskvnebi:

bipolarulad hipokampdazianebul virTagvebs uZlierdebaT SiSis emociuri mdgomareoba.

mokle da grZeli grumingebi vlindeba rogorc dadebiTi aseve uaryofiTi emociuri mdgomareobis pirobebSi.

mokle grumingi umeteswilad vlindeba virTagvaTa SiSis emociur mdgomareobaSi.

grZeli grumingebi ufro xSirad vlindeba dadebiT emociur mdgomareobaSi.

sur. 6.1 Ria velis sqema

A B C

2

1

4

3

5 6

7

8

9

10

11 12

13

14

15

16

17

18

Page 70: ana stamateli zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti …press.tsu.edu.ge/data/image_db_innova/... · 2013. 12. 4. · dabrunebuliyvnen sastarto ganyofilebaSi. fiqsirdeboda

69

cxrili 6.1

Ria velSi testirebis eTograma

qceviTi parametrebi seqtori

A B C

cno

bis

moyvar

eoba

1 horizontaluri gadaadgileba 2

2 adgilze siaruli 2

3 Tavis brunviTi moZraoba dgomisas

4 Tavis brunviTi moZraoba jdomisas 5

5 vertikaluri poza centrisaken 1

6 centrSi Sesvlis raodenoba 2

7 centriskenuli gadaadgileba 5

8 grumingi mokle

grZeli

SiS

i

9 horizontaluri gadaadgileba 23

10 defekacia

11 urinacia

12 gatrunva 2

13 vertikaluri poza kedelze 8

14 grumingi mokle 2

grZeli 1

Page 71: ana stamateli zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti …press.tsu.edu.ge/data/image_db_innova/... · 2013. 12. 4. · dabrunebuliyvnen sastarto ganyofilebaSi. fiqsirdeboda

70

cxrili 6.2

intaqtur da operirebul cxovelTa testireba Ria velSi

cxvelebi

dRe

saS

ual

o

1 2 3

intaqturi cnobismoyvareoba 20.2 23.1 19.1 20.8

SiSi 11.4 13.4 14.5 13.1

hipokampdazianebuli cnobismoyvareoba 17.5 20.1 16.5 14.7

SiSi 36.6 30.3 21.3 29.4

axalqerqdazianebuli cnobismoyvareoba 23.1 20.1 23.1 22.1

SiSi 16.2 17.5 15.2 16.3

0

5

10

15

20

25

30

cnobismoyvareoba SiSi

rao

den

oba

intaqturi

hipokampdazianebuli

axalqerqdazianebuli

sur. 6.2. intaqtur da operirebul cxovelTa testireba Ria velSi

Page 72: ana stamateli zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti …press.tsu.edu.ge/data/image_db_innova/... · 2013. 12. 4. · dabrunebuliyvnen sastarto ganyofilebaSi. fiqsirdeboda

71

cxrili 6.3

intaqtur da operirebul cxovelTa grumingebis dinamika Ria velSi testirebisas

cxovelebi

dReebi saSualo

1 2 3

seqtori seqtori seqtori seqtori

A BB, C A BB, C A BB, C A BB, C

intaqturi

mokle 1.2 4.2 2.2 4.3 1.1 3.1 1.5 3.87

grZeli 1.4 3.3 2.4 5.1 2.6 4.4 2.13 4.27

saerTo 2.6 7.5 4.6 9.4 3.7 7.5 3.63 8.13

hipo

kampdaz

ianebuli

mokle 1.7 2.3 2.4 2.6 3.2 2.7 2.43 2.53

grZeli 5.2 1.8 3.3 2.5 4.2 4.5 4.23 2.93

saerTo 6.9 3.5 5.7 5.1 7.4 7.2 6.67 5.27

axal

qerqd

azianebuli mokle 1.2 5.6 2.3 4.6 1.5 3.2 1.67 4.47

grZeli 2.3 3.2 4.5 4.1 2.3 3.8 3.03 3.7

saerTo 3.5 8.8 6.8 8.7 3.8 7 4.7 8.17

Page 73: ana stamateli zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti …press.tsu.edu.ge/data/image_db_innova/... · 2013. 12. 4. · dabrunebuliyvnen sastarto ganyofilebaSi. fiqsirdeboda

72

cxrili 6.4

intaqtur da operirebul cxovelTa Ria velis SiSisa da cnobismoyvareobis seqtorebSi ganxorcielebul grumingTa

dinamika sami dRis ganmavlobaSi cdebis dawyebamde

cxovelebi Ria velis A seqtori Ria velis B C seqtori

mokle grZeli mokle grZeli

intaqturi 1.5 2.13 3.87 4.27

hipokampdazianebuli 2.43 4.23 2.53 2.93

axalqerqdazianebuli 1.67 3.03 4.47 3.7

saSualo 1.87 3.13 3.62 3.63

cxrili 6.5

cxovelTa testireba Ria velSi aqtiuri TavdacviTi qcevis formirebis dros fiqsirebuli garemos pirobebSi

cxovelebi

dRe

saS

ual

o

1 10 20

intaqturi cnobismoyvareoba

cdamde 19.2 22.3 20.2 20.57

cdis Semdeg

13.1 12.4 17.6 14.37

SiSi cdamde 3.6 6.1 7.5 5.73

cdis Semdeg

10.3 11.2 12.3 11.27

hipo

kampdaz

iane

buli

cnobismoyvareoba

cdamde 15.2 18.3 21.4 18.3

cdis Semdeg

9.6 11.4 13.2 11.4

SiSi

cdamde 11.2 9.2 10.8 10.4

cdis Semdeg

15.3 13.1 13.2 13.87

axal

qerqd

aziane

buli

cnobismoyvareoba

cdamde 21.4 23.2 19.4 21.3

cdis Semdeg

16.7 18.8 14.3 16.6

SiSi

cdamde 6.3 8.7 12.5 9.17

cdis Semdeg

13.2 15.3 15.6 14.7

Page 74: ana stamateli zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti …press.tsu.edu.ge/data/image_db_innova/... · 2013. 12. 4. · dabrunebuliyvnen sastarto ganyofilebaSi. fiqsirdeboda

73

0

5

10

15

20

25

30

cdamde cdis Semdeg cdamde cdis Semdeg

cnobismoyvareoba SiSi

rao

den

oba

intaqturi

hipokampdazianebuli

axalqerqdazianebuli

sur. 6.3. cxovelTa testireba Ria velSi aqtiuri TavdacviTi qcevis formirebis dros fiqsirebuli garemos pirobebSi.

Page 75: ana stamateli zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti …press.tsu.edu.ge/data/image_db_innova/... · 2013. 12. 4. · dabrunebuliyvnen sastarto ganyofilebaSi. fiqsirdeboda

74

cxrili 6.6

cxovelTa testireba Ria velSi aqtiuri TavdacviTi qcevis formirebis dros cvladi garemos pirobebSi

cxovelebi

dRe

saS

ual

o

1 10 20

intaqturi cnobismoyvareoba

cdamde 22.2 19.2 25.3 22.23

cdis Semdeg

19.3 14.1 15.1 16.17

SiSi cdamde 4.4 8.3 7.2 6.63

cdis Semdeg

9.1 11.1 16.1 12.1

hipo

kampdaz

ianeb

uli

cnobismoyvareoba

cdamde 12.2 19.3 22.3 17.93

cdis Semdeg

11.9 15.4 19.5 15.6

SiSi

cdamde 19.5 11.2 13.4 14.7

cdis Semdeg

18.7 15.8 19.7 18.07

axal

qerqd

azianeb

uli

cnobismoyvareoba

cdamde 25.1 33.7 29.5 29.4

cdis Semdeg

21.3 28.6 20.3 23.4

SiSi

cdamde 6.9 9.5 8.4 8.26

cdis Semdeg

12.3 13.4 11.2 12.3

Page 76: ana stamateli zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti …press.tsu.edu.ge/data/image_db_innova/... · 2013. 12. 4. · dabrunebuliyvnen sastarto ganyofilebaSi. fiqsirdeboda

75

cxrili 6.7

cxovelTa testireba Ria velSi ganmtkicebuli aqtiuri TavdacviTi qcevis SenarCunebis dros fiqsirebuli

garemos pirobebSi

cxovelebi

dRe

saS

ual

o

1 5 10

intaqturi cnobismoyvareoba

cdamde 21.7 25.1 29.1 25.3

cdis Semdeg

17.1 20.7 19.2 19

SiSi cdamde 8.2 11.6 13.4 10.93

cdis Semdeg

12.3 15.3 17.3 14.97

hipo

kampdaz

ianeb

uli

cnobismoyvareoba

cdamde 33.4 23.4 19.2 25.3

cdis Semdeg

21.2 16.2 17.3 18.23

SiSi

cdamde 9.7 11.7 13.4 11.6

cdis Semdeg

12.1 17.8 19.5 16.47

axal

qerqd

azianeb

uli

cnobismoyvareoba

cdamde 41.3 24.3 17.1 27.57

cdis Semdeg

21.4 14.3 13.3 16.3

SiSi

cdamde 11.7 9.4 16.4 12.5

cdis Semdeg

17.1 15.8 17.1 16.67

Page 77: ana stamateli zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti …press.tsu.edu.ge/data/image_db_innova/... · 2013. 12. 4. · dabrunebuliyvnen sastarto ganyofilebaSi. fiqsirdeboda

76

0

5

10

15

20

25

30

cdamde cdis Semdeg cdamde cdis Semdeg

cnobismoyvareoba SiSi

rao

denoba

intaqturi

hipokampdazianebuli

axalqerqdazianebuli

sur. 6.4. cxovelTa testireba Ria velSi aqtiuri TavdacviTi

qcevis formirebis dros cvladi garemos pirobebSi

0

5

10

15

20

25

30

cdamde cdis Semdeg cdamde cdis Semdeg

cnobismoyvareoba SiSi

rao

den

oba

intaqturi

hipokampdazianebuli

axalqerqdazianebuli

sur. 6.5. cxovelTa testireba Ria velSi ganmtkicebuli

aqtiuri TavdacviTi qcevis SenarCunebis dros fiqsirebuli garemos pirobebSi

Page 78: ana stamateli zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti …press.tsu.edu.ge/data/image_db_innova/... · 2013. 12. 4. · dabrunebuliyvnen sastarto ganyofilebaSi. fiqsirdeboda

77

cxrili 6.8

cxovelTa testireba Ria velSi ganmtkicebuli aqtiuri TavdacviTi qcevis SenarCunebis dros cvladi garemos pirobebSi

cxovelebi

dRe

saS

ual

o

1 5 10

intaqturi cnobismoyvareoba

cdamde 19.1 21.7 29.3 23.37

cdis Semdeg

10.3 15.1 19.2 14.87

SiSi cdamde 8.7 10.2 11.4 10.1

cdis Semdeg

11.6 15.4 16.5 14.5

hipo

kampdaz

ianeb

uli

cnobismoyvareoba

cdamde 20.8 29.1 25.6 25.17

cdis Semdeg

14.2 13.7 18.7 15.53

SiSi

cdamde 7.3 11.8 14.1 11.07

cdis Semdeg

12.1 15.3 21.3 16.23

axal

qerqd

azianeb

uli

cnobismoyvareoba

cdamde 18.3 20.2 19.6 19.37

cdis Semdeg

15.4 14.1 13.3 14.27

SiSi

cdamde 7.3 9.4 5.4 7.37

cdis Semdeg

12.2 13.5 11.5 12.4

Page 79: ana stamateli zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti …press.tsu.edu.ge/data/image_db_innova/... · 2013. 12. 4. · dabrunebuliyvnen sastarto ganyofilebaSi. fiqsirdeboda

78

cxrili 6.9

cxovelTa testireba Ria velSi dayovnebuli qcevis formirebis pirobebSi

cxovelebi

dRe

saS

ual

o

1 14 28

intaqturi cnobismoyvareoba

cdamde 19.2 20.1 15.2 18.17

cdis Semdeg

15.1 14.2 16.3 15.2

SiSi cdamde 9.2 10.3 9.8 9.77

cdis Semdeg

13.4 11.2 11.2 11.93

hipo

kampdaz

ianeb

uli

cnobismoyvareoba

cdamde 15.2 20.3 19.1 18.2

cdis Semdeg

10.3 17.2 11.7 13.07

SiSi

cdamde 20.1 10.1 9.8 13.33

cdis Semdeg

19.2 15.7 11.4 15.43

axal

qerqd

azianeb

uli

cnobismoyvareoba

cdamde 19.2 15.1 21.4 18.57

cdis Semdeg

17.3 10.3 13.2 13.6

SiSi

cdamde 11.8 14.7 13.8 13.43

cdis Semdeg

13.9 20.3 16.3 16.83

Page 80: ana stamateli zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti …press.tsu.edu.ge/data/image_db_innova/... · 2013. 12. 4. · dabrunebuliyvnen sastarto ganyofilebaSi. fiqsirdeboda

79

0

5

10

15

20

25

30

cdamde cdis Semdeg cdamde cdis Semdeg

cnobismoyvareoba SiSi

rao

den

oba

intaqturi

hipokampdazianebuli

axalqerqdazianebuli

sur. 6.6. cxovelTa testireba Ria velSi ganmtkicebuli aqtiuri

TavdacviTi qcevis SenarCunebis dros cvladi garemos pirobebSi

0

5

10

15

20

25

30

cdamde cdis Semdeg cdamde cdis Semdeg

cnobismoyvareoba SiSi

rao

den

oba

intaqturi

hipokampdazianebuli

axalqerqdazianebuli

sur. 6.7. cxovelTa testireba Ria velSi dayovnebuli qcevis

formirebis pirobebSi

Page 81: ana stamateli zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti …press.tsu.edu.ge/data/image_db_innova/... · 2013. 12. 4. · dabrunebuliyvnen sastarto ganyofilebaSi. fiqsirdeboda

80

cxrili 6.10

cxovelTa testireba Ria velSi fiqsirebuli ganwyobis formirebis pirobebSi

cxovelebi

dRe

saS

ual

o

1 5 10

intaqturi cnobismoyvareoba

cdamde 25.6 29.4 23.1 26.03

cdis Semdeg

20.5 19.3 15.2 18.33

SiSi cdamde 9.8 10.3 7.9 9.3

cdis Semdeg

11.7 13.4 15.4 13.5

hipo

kampdaz

ianeb

uli

cnobismoyvareoba

cdamde 23.3 14.5 21.8 19.87

cdis Semdeg

18.2 10.3 17.3 15.27

SiSi

cdamde 9.1 10.2 13.3 10.87

cdis Semdeg

13.2 15.6 9.8 12.87

axal

qerqd

azianeb

uli

cnobismoyvareoba

cdamde 33.3 20.1 19.2 24.2

cdis Semdeg

21.2 19.7 15.1 18.67

SiSi

cdamde 11.2 10.7 11.2 11.03

cdis Semdeg

15.3 14.3 19.8 16.47

Page 82: ana stamateli zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti …press.tsu.edu.ge/data/image_db_innova/... · 2013. 12. 4. · dabrunebuliyvnen sastarto ganyofilebaSi. fiqsirdeboda

81

0

5

10

15

20

25

30

cdamde cdis Semdeg cdamde cdis Semdeg

cnobismoyvareoba SiSi

rao

den

oba

intaqturi

hipokampdazianebuli

axalqerqdazianebuli

sur. 6.8. cxovelTa testireba Ria velSi fiqsirebuli ganwyobis formirebis pirobebSi

Page 83: ana stamateli zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti …press.tsu.edu.ge/data/image_db_innova/... · 2013. 12. 4. · dabrunebuliyvnen sastarto ganyofilebaSi. fiqsirdeboda

82

cxrili 6.11

grumingebis raodenobis dinamika Ria velSi testirebisas aqtiuri TavdacviTi qcevis formirebis pirobebSi. fiqsirebuli garemo

cxovelebi

fiqsirebuli garemo, dReebi saSualo

1 10 20

seqtori seqtori seqtori seqtori

A B, C A B, C A B, C A B, C

intaqturi

cdamde

mokle 1.6 2.5 1.5 2.4 1.5 2.6 1.53 2.50

grZeli 1.5 1.0 1.4 2.6 1.7 1.3 1.53 1.63

saerTo 3.1 3.5 2.9 5.0 3.2 3.9 3.07 4.13

cdis

Semdeg

mokle 2.4 3.4 2.7 2.3 2.5 4.6 2.53 3.43

grZeli 2.3 2.6 3.1 3.4 3.2 5.1 2.87 3.70

saerTo 4.7 6.0 5.8 5.7 5.7 9.7 5.40 7.13

hipo

kampdaz

ianeb

uli

cdamde

mokle 2.5 1.5 2.5 1.1 2.3 1.1 2.43 1.23

grZeli 3.4 2.3 2.3 2.1 2.1 1.4 2.60 1.93

saerTo 5.9 3.8 4.8 3.2 4.4 2.5 5.03 3.17

cdis

Semdeg

mokle 2.3 1.9 3.4 1.3 1.7 1.3 2.47 1.50

grZeli 3.1 1.2 2.4 2.2 2.8 1.2 2.77 1.53

saerTo 5.4 3.1 5.8 3.5 4.5 2.5 5.23 3.03

axal

qerqd

azianeb

uli

cdamde

mokle 1.1 2.7 1.7 2.4 1.2 2.1 1.33 2.40

grZeli 1.4 1.3 1.4 2.3 2.1 1.3 1.63 1.63

saerTo 2.5 4.0 3.1 4.7 3.3 3.4 2.97 4.03

cdis

Semdeg

mokle 2.1 2.7 2.1 1.7 1.8 2.3 2.00 2.23

grZeli 1.1 1.9 3.1 1.6 1.7 1.4 1.97 1.63

saerTo 3.2 4.6 5.2 3.3 3.5 3.7 3.97 3.87

Page 84: ana stamateli zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti …press.tsu.edu.ge/data/image_db_innova/... · 2013. 12. 4. · dabrunebuliyvnen sastarto ganyofilebaSi. fiqsirdeboda

83

cxrili 6.12

grumingebis raodenobis dinamika Ria velSi testirebisas aqtiuri TavdacviTi qcevis formirebis pirobebSi. cvladi garemo

cxovelebi

cvladi garemo, dReebi saSualo

1 10 20

seqtori seqtori seqtori seqtori

A B, C A B, C A B, C A B, C

intaqturi

cdamde

mokle 1.3 1.4 1.3 1.5 1.7 2.1 1.43 1.67

grZeli 1.4 1.6 1.3 2.2 1.8 1.8 1.50 1.87

saerTo 2.7 3 2.6 3.7 3.5 3.9 2.93 3.53

cdis

Semdeg

mokle 1.3 1.7 1.2 1.7 1.2 1.3 1.23 1.57

grZeli 1.4 2.3 2.1 1.9 2.1 1.3 1.87 1.83

saerTo 2.7 4 3.3 3.6 3.3 2.6 3.10 3.40

hipo

kampdaz

ianeb

uli

cdamde

mokle 1.8 1.5 2.3 1.8 1.6 2.1 1.90 1.80

grZeli 3.1 2.1 1.3 1.7 2.1 1.9 2.17 1.90

saerTo 4.9 3.6 3.6 3.5 3.7 4 4.07 3.70

cdis

Semdeg

mokle 1.9 1.5 1.7 1.6 2.1 1.8 1.90 1.63

grZeli 2.2 2.3 1.8 2.2 2.7 2.3 2.23 2.27

saerTo 4.1 3.8 3.5 3.8 4.8 4.1 4.13 3.90

axal

qerqd

azianeb

uli

cdamde

mokle 2.3 1.7 1.3 1.8 1.8 1.4 1.80 1.63

grZeli 1.8 2.1 1.9 1.7 2.1 1.8 1.93 1.87

saerTo 4.1 3.8 3.2 3.5 3.9 3.2 3.73 3.50

cdis

Semdeg

mokle 1.8 2.1 1.3 2.1 1.8 1.7 1.63 1.97

grZeli 2.1 1.8 1.4 1.9 1.4 2.1 1.63 1.93

saerTo 3.9 3.9 2.7 4 3.2 3.8 3.27 3.90

Page 85: ana stamateli zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti …press.tsu.edu.ge/data/image_db_innova/... · 2013. 12. 4. · dabrunebuliyvnen sastarto ganyofilebaSi. fiqsirdeboda

84

cxrili 6.13

grumingebis raodenobis dinamika Ria velSi testirebisas aqtiuri TavdacviTi qcevis SenarCunebis pirobebSi. fiqsirebuli garemo

cxovelebi

fiqsirebuli garemo, dReebi saSualo

1 5 10

seqtori seqtori seqtori seqtori

A B, C A B, C A B, C A B, C

intaqturi

cdamde

mokle 1.3 1.7 1.8 1.4 1.6 1.7 1.57 1.60

grZeli 1.5 1.4 1.9 2.1 2.3 1.5 1.90 1.67

saerTo 2.8 3.1 3.7 3.5 3.9 3.2 3.47 3.27

cdis

Semdeg

mokle 1.7 2.3 1.8 1.3 1.3 1.6 1.60 1.73

grZeli 1.4 1.9 1.4 1.8 1.4 1.3 1.40 1.67

saerTo 3.1 4.2 3.2 3.1 2.7 2.9 3.00 3.40

hipo

kampdaz

ianeb

uli

cdamde

mokle 1.4 1.3 1.1 2.1 1.5 1.3 1.33 1.57

grZeli 1.2 1.5 2.3 1.8 1.7 1.4 1.73 1.57

saerTo 2.6 2.8 3.4 3.9 3.2 2.7 3.07 3.13

cdis

Semdeg

mokle 1.8 1.4 1.5 1.9 1.2 1.4 1.50 1.57

grZeli 1.3 1.7 1.8 2.1 2.1 1.8 1.73 1.87

saerTo 3.1 3.1 3.3 4 3.3 3.2 3.23 3.43

axal

qerqd

azianeb

uli

cdamde

mokle 1.8 1.3 1.7 2.1 3.1 1.4 2.20 1.60

grZeli 2.1 1.8 1.6 1.8 1.2 1.5 1.63 1.70

saerTo 3.9 3.1 3.3 3.9 4.3 2.9 3.83 3.30

cdis

Semdeg

mokle 1.1 1.7 1.1 1.5 1.2 1.4 1.13 1.53

grZeli 1.3 1.8 1.7 1.6 1.4 1.8 1.47 1.73

saerTo 2.4 3.5 2.8 3.1 2.6 3.2 2.60 3.27

Page 86: ana stamateli zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti …press.tsu.edu.ge/data/image_db_innova/... · 2013. 12. 4. · dabrunebuliyvnen sastarto ganyofilebaSi. fiqsirdeboda

85

cxrili 6.14

grumingebis raodenobis dinamika Ria velSi testirebisas aqtiuri TavdacviTi qcevis SenarCunebis pirobebSi. cvladi garemo

cxovelebi

cvladi garemo, dReebi saSualo

1 5 10

seqtori seqtori seqtori seqtori

A B, C A B, C A B, C A B, C

intaqturi

cdamde

mokle 1.2 1.7 1.2 1.3 1.8 1.8 1.40 1.60

grZeli 1.3 1.5 1.7 1.4 1.6 1.2 1.53 1.37

saerTo 2.5 3.2 2.9 2.7 3.4 3.0 2.93 2.97

cdis

Semdeg

mokle 1.6 0.9 1.2 1.7 1.4 1.6 1.40 1.40

grZeli 1.8 1.3 1.3 1.8 2.1 1.8 1.73 1.63

saerTo 3.4 2.2 2.5 3.5 3.5 3.4 3.13 3.03

hipo

kampdaz

ianeb

uli

cdamde

mokle 1.2 1.3 1.7 1.6 1.3 1.2 1.40 1.37

grZeli 1.8 2.1 2.3 1.5 2.1 1.7 2.07 1.77

saerTo 3.0 3.4 4.0 3.1 3.4 2.9 3.47 3.13

cdis

Semdeg

mokle 1.2 1.1 1.5 1.7 1.4 1.6 1.37 1.47

grZeli 2.1 1.3 2.1 1.3 1.2 1.4 1.80 1.33

saerTo 3.3 2.4 3.6 3.0 2.6 3.0 3.17 2.80

axal

qerqd

azianeb

uli

cdamde

mokle 1.7 1.4 1.7 1.4 1.1 1.3 1.50 1.37

grZeli 1.8 2.1 1.3 1.9 1.2 1.5 1.43 1.83

saerTo 3.5 3.5 3.0 3.3 2.3 2.8 2.93 3.20

cdis

Semdeg

mokle 1.1 1.6 1.4 2.1 1.3 1.4 1.27 1.70

grZeli 1.2 1.3 1.6 1.8 2.1 1.6 1.63 1.57

saerTo 2.3 2.9 3.0 3.9 3.4 3.0 2.90 3.27

Page 87: ana stamateli zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti …press.tsu.edu.ge/data/image_db_innova/... · 2013. 12. 4. · dabrunebuliyvnen sastarto ganyofilebaSi. fiqsirdeboda

86

cxrili 6.15

grumingebis raodenobis dinamika Ria velSi testirebisas dayovnebuli qcevis formirebis pirobebSi

cxovelebi

dReebi saSualo

1 14 28

seqtori seqtori seqtori seqtori

A B, C A B, C A B, C A B, C

intaqturi

cdamde

mokle 1.3 2.1 1.1 2.1 1.2 2.1 1.20 2.10

grZeli 1.4 1.2 1.2 1.1 1.1 1.3 1.23 1.20

saerTo 2.7 3.3 2.3 3.2 2.3 3.4 2.43 3.30

cdis

Semdeg

mokle 1.1 1.4 1.3 1.2 1.2 1.5 1.20 1.37

grZeli 1.2 1.3 1.4 1.1 1.3 1.1 1.30 1.17

saerTo 2.3 2.7 2.7 2.3 2.5 2.6 2.50 2.53

hipo

kampdaz

ianeb

uli

cdamde

mokle 1.1 1.4 1.2 1.3 1.1 1.5 1.13 1.40

grZeli 1.3 1.1 1.1 1.1 1.7 1.4 1.37 1.20

saerTo 2.4 2.5 2.3 2.4 2.8 2.9 2.50 2.60

cdis

Semdeg

mokle 1.2 1.7 1.8 2.1 1.4 1.7 1.47 1.83

grZeli 1.1 1.5 1.6 1.2 1.9 1.5 1.53 1.40

saerTo 2.3 3.2 3.4 3.3 3.3 3.2 3.00 3.23

axal

qerqd

azianeb

uli

cdamde

mokle 1.1 1.7 1.6 1.5 1.9 2.1 1.53 1.77

grZeli 1.3 1.4 1.3 1.6 1.5 1.6 1.37 1.53

saerTo 2.4 3.1 2.9 3.1 3.4 3.7 2.90 3.30

cdis

Semdeg

mokle 1.6 1.3 1.5 1.7 1.6 1.5 1.57 1.50

grZeli 1.9 1.8 1.9 1.3 1.4 1.6 1.73 1.57

saerTo 3.5 3.1 3.4 3.0 3.0 3.1 3.30 3.07

Page 88: ana stamateli zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti …press.tsu.edu.ge/data/image_db_innova/... · 2013. 12. 4. · dabrunebuliyvnen sastarto ganyofilebaSi. fiqsirdeboda

87

cxrili 6.16

grumingebis raodenobis dinamika Ria velSi testirebisas fiqsirebuli ganwyobis formirebis pirobebSi

cxovelebi

dReebi saSualo

1 5 10

seqtori seqtori seqtori seqtori

A B, C A B, C A B, C A B, C

intaqturi

cdamde

mokle 1.4 1.3 1.5 2.1 1.8 1.3 1.57 1.57

grZeli 1.2 1.4 1.3 1.7 1.7 1.4 1.40 1.50

saerTo 2.6 2.7 2.8 3.8 3.5 2.7 2.97 3.07

cdis

Semdeg

mokle 1.2 1.5 1.6 2.1 1.3 1.4 1.37 1.67

grZeli 1.1 1.3 1.7 1.6 1.6 1.2 1.47 1.37

saerTo 2.3 2.8 3.3 3.7 2.9 2.6 2.83 3.03

hipo

kampdaz

ianeb

uli

cdamde

mokle 1.1 1.8 1.5 1.4 1.6 1.2 1.40 1.47

grZeli 1.2 1.4 1.3 1.7 1.3 1.3 1.27 1.47

saerTo 2.3 3.2 2.8 3.1 2.9 2.5 2.67 2.93

cdis

Semdeg

mokle 1.3 1.7 2.1 1.5 1.4 1.7 1.60 1.63

grZeli 1.2 1.6 1.3 1.4 1.7 2.1 1.40 1.70

saerTo 2.5 3.3 3.4 2.9 3.1 3.8 3.00 3.33

axal

qerqd

azianeb

uli

cdamde

mokle 1.2 1.7 1.4 1.6 1.1 1.8 1.23 1.70

grZeli 1.7 1.3 1.5 1.3 1.2 1.5 1.47 1.37

saerTo 2.9 3.0 2.9 2.9 2.3 3.3 2.70 3.07

cdis

Semdeg

mokle 1.1 1.3 1.5 2.1 1.3 1.4 1.30 1.60

grZeli 1.8 1.2 1.3 1.4 1.7 1.3 1.60 1.30

saerTo 2.9 2.5 2.8 3.5 3.0 2.7 2.90 2.90

Page 89: ana stamateli zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti …press.tsu.edu.ge/data/image_db_innova/... · 2013. 12. 4. · dabrunebuliyvnen sastarto ganyofilebaSi. fiqsirdeboda

88

cxrili 6.17 intaqtur da operirebul cxovelTa grumingebis

raodenoba Ria velis SiSis (A) seqtorSi

1- aqtiuri ganridebis gamomuSaveba fiqsirebul garemoSi, 2- aqtiuri ganridebis gamomuSaveba cvlad garemoSi, 3- gamomuSavebuli aqtiuri ganridebis SenarCuneba

fiqsirebul garemoSi, 4- gamomuSavebuli aqtiuri ganridebis SenarCuneba cvlad

garemoSi, 5- dayovnebuli qcevebis formireba, 6- fiqsirebuli ganwyobis formireba.

cxovelebi

Ria velis A seqtorSi

mokle grZeli

cdamde cdis

Semdeg cdamde

cdis

Semdeg

intaqturi

1 1.52 2.53 1.53 2.87

2 1.43 1.23 1.50 1.87

3 1.37 1.60 1.90 1.40

4 1.40 1.40 1.53 1.73

5 1.20 1.21 1.23 1.30

6 1.57 1.30 1.40 1.47

saSualo 1.45 1.54 1.51 1.77

hipokampda-

zianebuli

1 2.43 2.47 2.60 2.77

2 1.90 1.90 2.17 2.23

3 1.33 1.50 1.73 1.73

4 1.40 1.37 2.07 1.80

5 1.30 1.47 1.37 1.53

6 1.40 1.59 1.27 1.40

saSualo 1.59 1.71 1.86 1.91

axalqerqda-

zianebuli

1 1.33 2.00 1.63 1.97

2 1.80 1.63 1.93 1.65

3 2.20 1.13 1.63 1.47

4 1.50 1.27 1.43 1.64

5 1.53 1.58 1.37 1.74

6 1.23 1.30 1.45 1.60

saSualo 1.59 1.48 1.57 1.67

saerTo 4.63 4.73 4.94 5.35

Page 90: ana stamateli zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti …press.tsu.edu.ge/data/image_db_innova/... · 2013. 12. 4. · dabrunebuliyvnen sastarto ganyofilebaSi. fiqsirdeboda

89

cxrili 6.18

intaqtur da operirebul cxovelTa grumingebis raodenoba Ria velis cnobismoyvareobis (B, C) seqtorebSi

1- aqtiuri ganridebis gamomuSaveba fiqsirebul garemoSi, 2- aqtiuri ganridebis gamomuSaveba cvlad garemoSi, 3- gamomuSavebuli aqtiuri ganridebis SenarCuneba

fiqsirebul garemoSi, 4- gamomuSavebuli aqtiuri ganridebis SenarCuneba cvlad

garemoSi, 5- dayovnebuli qcevebis formireba, 6- fiqsirebuli ganwyobis formireba.

cxovelebi

Ria velis B, C seqtorebSi

mokle grZeli

cdamde cdis

Semdeg cdamde

cdis

Semdeg

intaqturi

1 2.50 3.43 1.63 3.70

2 1.67 1.57 1.87 1.83

3 1.60 1.73 1.67 1.67

4 1.60 1.40 1.37 1.63

5 2.10 1.37 1.20 1.17

6 1.57 1.67 1.50 1.37

saSualo 1.84 1.86 1.54 1.89

hipokampda-

zianebuli

1 1.23 1.50 1.93 1.53

2 1.80 1.63 1.90 2.27

3 1.57 1.57 1.32 1.87

4 1.37 1.46 1.75 1.33

5 1.40 1.83 1.20 1.40

6 1.47 1.63 1.47 1.70

saSualo 1.47 1.60 1.59 1.68

axalqerqda-

zianebuli

1 2.40 2.39 1.63 1.63

2 1.63 1.97 1.88 1.94

3 1.60 1.53 1.70 1.73

4 1.37 1.70 1.83 1.57

5 1.77 1.50 1.53 1.54

6 1.70 1.60 1.35 1.30

saSualo 1.74 1.78 1.65 1.61

saerTo 5.05 5.24 4.78 5.18

Page 91: ana stamateli zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti …press.tsu.edu.ge/data/image_db_innova/... · 2013. 12. 4. · dabrunebuliyvnen sastarto ganyofilebaSi. fiqsirdeboda

90

cxrili 6.19

intaqturi da operirebuli cxovelebis mier ganxorcielebuli grumingebis raodenoba Ria velis A da B, C seqtorebSi

cxovelebi Ria velis seqtori

A B, C

testireba

ueqsperimentod

intaqturi 3.63 8.14

hipokampdazianebuli 6.66 5.46

axalqerqdazianebuli 4.70 8.17

testireba

eqsperimentis

pirobebSi

intaqturi 4.76 7.13

hipokampdazianebuli 7.07 6.34

axalqerqdazianebuli 6.31 6.78

cxrili 6.20 mokle da grZeli grumingebis raodenoba Ria velis

cnobismoyvareobis da SiSis seqtorebSi eqsperimentamde da eqsperimentis pirobebSi

cxovelebi A seqtori B, C seqtori

mokle grZeli saerTo mokle grZeli saerTo

testireba

ueqsperimentod 1.87 3.13 5 3.62 3.63 7.25

testireba

eqsperimentis

pirobebSi

3.11 3.48 6.46 3.46 3.31 6.77

Page 92: ana stamateli zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti …press.tsu.edu.ge/data/image_db_innova/... · 2013. 12. 4. · dabrunebuliyvnen sastarto ganyofilebaSi. fiqsirdeboda

91

Tavi 7 kvlevis Sedegebis gansja

konvi loid morganma 1891 wels mogvawoda rCeva romelic ganxiluli

aqvs hegenhanss da olsons (Хегенхан, Олсон, 2004) Tanamedrove interpretaciiT. morganis mowodebuli rCeva cnobili gaxda morganis wesis saxeliT. wesis arsi imaSi mdgomareobs, rom rodesac mkvlevari akeTebs cxovelTa moqmedebis interpretacias ar unda iqnas gamoyenebuli adamianisaTvis damaxasiaTebeli umaRlesi fsiqikuri procesebis aRmniSvneli terminebi. morgani imasac aRniSnavda, rom cxovelebisaTvis damaxasiaTebelia kognituri procesebi, romlebic xSirad irRveva. adamianebTan SedarebiT cxovelTa kognituri procesebi gacilebiT dabali donisaa.

cxovelTa kognituri procesebis gaazrebisaTvis aucilebelia problemis kvlevis istoriuli winamZRvrebis gaTvaliswineba. cxovelTa kognituri procesebis kvlevis Sedegebma (Wyenne, 2004) cxadyo, rom isini ar warmoadgenen mxolod adamianisaTvis damaxasiaTebel fenomens (Bermudez,

2006; Clayton, 2003), ramac saSualeba misca neirofsiqologebs daewyoT adamianis azrovnebis winaevoluciuri sawyisebis aqtiuri Zieba (Heyes, Huber,

2000). cxovelebis kognituri procesebis kvlevisas terminebis : gansjisa da gadawyvetilebis miRebis Tamami gamoyeneba ar gulisxmobs anTropomorful midgomas cxovelTa kognituri unarisadmi. aseTi kvlevebi orientirebulia cxovelebis, rogorc modeluri sistemebis gamoyenebaze adamianis kognituri procesebis gaazrebisaTvis (Watanabe, Huber, 2006; Zentall, 2001). isini cxadyofen cxovelebis kognituri procesebis (gansjiTi qceva, gadawyvetilebis miReba da swori arCevanis gakeTeba) aRwerisa da SedarebiTi analizisaTvis Teoriuli Tu empiriuli gzebis dasaxvis aucileblobas (Sanfey, 2007; Hurley, Nudds, 2006; Bekoff et all., 2002; Heyes, Huber, 2000)

virTagvaTa gansjiT qcevebze gamoqveynebuli erT-erTi pirveli naSromi ekuTvnis maiers (Maier, 1929), romelic mogvianebiT gaanalizebulia dembovskisa da meningis (Меннинг, 1982) mier. Sexeduleba gansjiT qcevebze gamoTqmuli aqvT beritaSvils (Бериташвили 1981) da kruSinskis (Крушинский,

1986). problemis irgvliv bolo wlebSi gamoqveynebulia saintereso Sromebi (Allen, 1997; Зорина, Полетаева, 2002; Леонтьев, 2006; Blaisdell, et al, 2006; stamateli, arCvaZe, 2007; Stamateli et al.,2008). mkvlevarebi dRes ukve aqtiurad saubroben cxovelebSi (virTagvebSi, mtredebSi, primatebSi). gonivruli, logikuri qcevebisa da gansjis unaris arsebobaze (Yamazaki, 2004;Beckers et al, 2006;

Blaisdell et al, 2006; Foote, Cristal, 2007). dadginda, rom virTagvebi avlenen situaciis Sefasebis unars im SemTxvevaSic ki, rodesac floben sakmaris informacias testis warmatebiT SesrulebisaTvis. aRmoCena gzas uxsnis Semdgom eqsperimentebs tvinis anatomiasa da neiroqimiaSi, romlebic qmnian virTagvebis kognituri qcevis safuZvels. kvlevebma SeiZleba gavlena iqonios kognitur procesebTan dakavSirebuli daavadebebis (alchaimeris daavadeba, amnezia) Seswavlis perspeqtivaze.

gansjiTi qcevebi cxovelebSi rig mkvlevarTa mier Sefasda, rogorc deklaraciuli, logikuri daskvnebis gamotanis procesis arseboba. isini Tvlian, rom cxovelebi sasurveli qceviTi Sedegis misaRebad iyeneben adamianis logikis msgavs procesebs (Wynne, 1995). arsebobs mosazreba, rom

Page 93: ana stamateli zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti …press.tsu.edu.ge/data/image_db_innova/... · 2013. 12. 4. · dabrunebuliyvnen sastarto ganyofilebaSi. fiqsirdeboda

92

gansjiTi qceva cxovelebSi aixsnas moqmedi signalis asociaciuri Zalis natifi diferencirebiT (Frank et al.,2003; Van Elzakker et al., 2003).

gansja da gadawyvetilebis miReba Tavis tvinSi mimdinare rTuli da natifi procesebis Sedegia da ara am procesebis sawyisi etapi. amitomac aucilebelia ara marto gadawyvetilebis miRebis, aramed misi winmswrebi stadiis – gansjis procesis analizi, romelic gadawyvetilebis mimarTulebisa da adeqvaturi strategiis ganmsazRvrelia. cxovelebi Rebuloben sensorul informacias specifikuri kanonzomierebiT da axdenen garemos reprezentacias, rac qmnis gansjiTi qcevis, gadawyvetilebaTa miRebisa da arCevanis gakeTebis winapirobas.

damasios mixedviT (Damasio, 1996) gansjiTi qceva da gadawyvetilebis miReba gansazRvraven Semecnebis domens, romelSic xdeba arCevanis gakeTeba garemoebaTa Sesabamisad. gansjis, gadawyvetilebis, moqmedebis, arCevanisa da racionalurobis koncefciebi Zireulad ukavSirdeba qcevas.

radganac gadawyvetilebis miReba gansjis an emociuri procesis Sedegia, igi SeiZleba iyos racionaluri an araracionaluri, emyarebodes eqsplicitur an situaciidan gamomdinare varaudebs. Tuki gansjis Sedegi da arCeuli qceviTi strategia adapturia, arCevani ganixileba, rogorc racionaluri. swori gadawyvetileba evoluciurad adapturi bunebisaa. arsebuli mosazrebis Tanaxmad (Preston, 2001) gadawyvetilebis miRebis procesi msgavsia frinvelebSi, ZuZumwovrebSi da SesaZloa adamianebSic ki, rac procesis SedarebiTi Seswavlisa da neirofsiqologiuri meqanizmebis axsnis SesaZleblobas iZleva.

gadawyvetilebis miRebis aucilebel winapirobas warmoadgens motivaciis arsebobac, romelic axdens mexsierebidan mis dasakmayofileblad aucilebeli yvela pirobis aRwarmoebis inicirebas. amitomac gansjisa da gadawyvetilebis miRebis procesebis Seswavla motivaciisa da mexsierebisagan damoukideblad ver gaxdeba misi kanonzomierebebis axsnis garanti.

xSirad gansja aRmocendeba gaurkvevlobis SemTxvevaSi, rodesac rTulia ganisazRvros arCevanis Sedegi da aseT gadawyvetilebebs exmareba emocia (Naqvi, 2006), romelsac umniSvnelovanesi roli ekisreba aRqmaSi, yuradRebaSi, mexsierebasa da sxva kognitur procesebSi (Damasio,1996. pacientebSi dazianebuli prefrontaluri qerqiT gamovlenilia emociebis kritikuli mniSvneloba gadawyvetilebis miRebaSi (Churchland,1996; Velásquez,

1998). cxovelTa kognituri procesebis kvlevis Sedegebma saSualeba misca

neirofsiqologebs daewyoT adamianis azrovnebis winaevluciuri sawyisebis aqtiuri Zieba. am mxriv sainteresoa cxovelTa elementaruli gansjiTi qcevebis kvleva. mkvlevarTa Soris eWvs ar iwvevs zogierTi saxeobis cxovelSi gansjiTi qcevis unaris arseboba. dReisaTvis neiroeTologebsa da socbiologebs cxovelTa gansjiTi qcevis unaris damadasturebeli arc Tu ise mravalricxovani eqsperimentuli faqti aqvT dadgenili. virTagvaTa gansjiT qcevebze gamoqveynebuli erT-erTi pirveli naSromi ekuTvnis maiers (Maier, 1929) romelic mogvianebiT gaanalizebulia dembovskisa (Дембовский, 1958) da meningis (Меннинг, 1982) mier. Sexeduleba gansjiT qcevebze gamoTqmuli aqvT beritaSvils (Бериташвили 1966) da kruSinskis (Крушинский 1986). problemis irgvliv bolo wlebSi gamoqveynebuli Sromebi

Page 94: ana stamateli zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti …press.tsu.edu.ge/data/image_db_innova/... · 2013. 12. 4. · dabrunebuliyvnen sastarto ganyofilebaSi. fiqsirdeboda

93

(Зорина, Полетаева, 2002; Леонтьев 2006; Cook, 1993; Balabanyan,1999; Beckers et al,2006;

Blaisdell, et al, 2006; Foote,Crystal, 2007) amdidreben Cvens Sexedulebas virTagvaTa gansjiT qcevaze. sakiTxis kvlevaSi gansakuTrebiT mniSvnelovania eqsperimentis validuroba. am faqtoris gaTvaliswinebiT Cven raodenobrivad SeviswavleT virTagvaTa gansjiTi unari da SevecadeT statistikuri analiziT gamogvevlina, Tu ra gavlenas axdens igi cxovelis mier ganxorcielebul qcevaze.

virTagvebs elementaruli gansjis unari gaaCniaT, romelic kargad mJRavndeba T-magvar labirinTSi pirdapiri dayovnebuli reaqciebis modificirebuli meTodiT testirebisas.

dayovnebamde da dayovnebis Semdeg gadawyvetilebis miRebamde virTa-gvaTa gansjiTi qceva erTnairad vlindeba, cxoveli Cerdeba da iwyebs Tavis xanmokle moZraobas, ris Semdegac asrulebs moZraobas miznis misaRwevad.

gansjiTi qcevis Semdeg virTagvebi umetes SemTxvevaSi maTTvis swor gadawyvetilebebs iReben, rac garemosTan adaptaciis safuZvelia.

hipokampdazianebul cxovelebSi gansjiTi qceva intaqtur da axal-qerqdazianebulebTan SedarebiT dabali sixSiriT vlindeba. maT agreTve dabali aqvT gansjis Semdeg swor svlaTa sixSirec.

cocxal organizmebs mravalferovan garemo pirobebSi uxdebaT arseboba da maTTan Segueba. cxovelTa sxeulis safarveli kompleqsur warmonaqmns warmoadgens, romelic sakmaod mniSvnelovan rols asrulebs organizmTa Seguebulobis uzrunvelyofaSi, kani xSirad aRWurvilia iseTi danamatebiT, rogoricaa sacecebi, eklebi, Tma romlebic ZiriTadad damcvelobiT da saizolacio funqcias asruleben. rig saxeobebSi sxeulis zedapiris cvlileba maskirebis, garegnobis galamazebis anda sasignalo funqciis matarebelia. is mravalferovani qceviTi repertuari, romelic sxeulis zedapirisadmi mimarTebaSi xorcieldeba, SeiZleba ramdenime mizeziT iyos ganpirobebuli: 1. kanis danamatebis mowesrigebiT. 2. ucxo obieqtebis, WuWyis, talaxis da parazitebis moSorebiT. 3. zogierTi nivTierebis gamoyenebiT, mag. cximis wasmiT. 4. kanis sensoruli stimulaciiT. yvela SemTxvevaSi miRebuli efeqtebi im adaptaciur upiratesobad gvevlinebian, romelTaTvisac aRniSnuli qceva, maTi motoruli koordinacia da motivaciuri meqanizmebi SeirCa. zemoTTqmulidan gamomdinare, gamovlenili qceva iwodeba grumingad, fxanad, wmendad, gasufTavebad mtvrisagan, WuWyisagan anda piris banad. magram xSir SemTxvevaSi sxeulis zedapiris dasufTaveba iseT situaciaSi vlindeba, romelic cxovelis wmendasTan ar aris dakavSirebuli. amitomac cvlian, rom mocemul qcevebs sruliad gansxvavebuli funqciuri datvirTva SeiZleba gaaCndeT.

sakuTari sxeulis aqtiuri dasufTaveba niSnavs, rom garemos sxva faqtorebi mocemul konteqstSi naklebad arsebiTia. sxeulis wmendis qcevis meore SesaZlo funqcia yuradRebis Semcireba unda iyos da bolos, sakuTari sxeulisadmi mimarTuli wmendiTi qceva, romelic specifikuri situaciis damaxasiaTebeli niSania, individis motivaciuri mdgomareobis partniorisadmi SeTanadebis faqtorad unda gvevlinebodes. amitomac aRniSnuli qceva socialur urTierTobaTa regulaciis rolsac asrulebs. primatebze Catarebuli uaxloesi gamokvlevebi cxadyofen aseTi qcevis socialur funqcias da safuZvels uqmnian Sesabamisi eTologiuri

Page 95: ana stamateli zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti …press.tsu.edu.ge/data/image_db_innova/... · 2013. 12. 4. · dabrunebuliyvnen sastarto ganyofilebaSi. fiqsirdeboda

94

faqtorebis axsnas. roca sxeulis dasufTavebis qcevis neirobiologia stresis meqanizmTa neirobiologiasTan jerdeba.

grumingebis morfofiziologia fexsaxsrianebis saxeobaspecifikuri da taqsonomiuri identifikaciis saSualebas iZleva. grumingebis funqcia arc mwerebSi Semoifargleba sxeulis sisufTavis uzrunvelyofiT. gamovlenilia korelacia sacecebis grumingebsa da sakvebSi Saqris koncentracias Soris, rac socialuri signalis funqcias unda asrulebdes. alogrumingebs termitebSi arSiyis roli akisria da maTi xangrZlivoba fexsaxsrianebis individualurobiT ganisazRvreba. frinvelebi, gansakuTrebiT wylis saxeobebi, grumingebs sakmaod did dros uTmoben, rac maTi saarsebo garemoTi aris ganpirobebuli. garda amisa sxeulis dasufTaveba frinvelebSi SeiZleba gadanacvlebul aqtivobad, evoluciurad Camoyalibebuli komunikaciuri funqciis mqone qcevad mogvevlinos. rac Seexeba ZuZumwovrebs, isini sxeulis dasufTavebis sakmaod mravalferovan qcevebs avlenen, romlebic wmendis garda Termoregulaciis, qemokomunikaciis funqcias asruleben.

grumingi, rogorc ukve aRvniSneT, zogjer iseT situaciaSi aRmocendeba, romelic bewvis wmendasTan ar aris dakavSirebuli da xSirad mis gadanacvlebul aqtivobad miiCneven. ramodenime sityviT SevexoT gadanacvlebul aqtivobasac, romlis aRmocenebisaTvisac rouelis (Rowell

C.H. P. 1961) azriT 3 ZiriTadi pirobaa aucilebeli: 1. unda arsebobdes wonasworuli mdgomareoba or konkurentul

specifikur mdgomareobas Soris. 2. aseTi wonasworoba unda grZeldebodes didxans. 3. aucilebelia adeqvaturi gamRizianeblis arseboba, romelic

normalur, aragadanacvlebul qcevas iwvevs. aqtivobis gadanacvleba xasiaTdeba aSkara SeusabamobiT qcevasa da mis

sarealizacio situacias Soris. margaret bastokis (Bastock M., Moynihan M.

1953) azriT, gadanacvlebuli aqtivoba SeiZleba aRmocendes ara marto konfliqtur situaciaSi, aramed maSinac, rodesac gansazRvruli mizezebi xels uSlian cxovelis normaluri aqtivobis gamovlinebas. misi azriT nebismieri aqtivobis sawyis stadiaSi Tavis tvinis Sesabamis centrebSi aRmocendeba mosalodneli stimulebis kopio, romelTa dadasturebis arseboba iwvevs nervuli energiis akumulirebas, rac Tavis mxriv gadanacvlebul aqtivobas ganapirobebs. makfarlendis (Мак-Фарленд. 1988) azriT yuradReba qcevis SedegebiT regulirdeba. cxoveli daswavlisas gebulobs, Tu ra Sedegi SeiZleba mohyves arsebuli situacias da varaudi kopios saxiT dardeba qcevis Sedegs. stabilur garemoSi molodini marTldeba, magram Tuki garkveuli mizezebis gamo xdeba qcevis cvlileba, cxovels mocemul momentSi qcevis maregulirebeli stimulebidan yuradReba sxva faqtorebze gadaaqvs. qcevis cvlilebis mizezi SeiZleba iyos rogorc fizikuri winaaRmdegoba misi realizaciis xarjze, ise konfliqti sxva motivaciur sistemasTan anda molodinis gaumarTlebloba. yvela aRniSnuli situacia gadanacvlebul aqtivobas iwvevs, rac marTalia tipiur qcevas warmoadgens, magram yovelTvis xanmoklea.

gadanacvlebuli aqtivobis cneba pirvelad Semotanil iqna edvard armstrongis (Armstrong, 1947), niko tinbergenisa da ian van ierselis (Tinbergen, Van Iersel, 1947) mier. tinbergeni aRniSnavs, rom gadanacvlebuli aqtivoba garegnuli gamoxatulebiT cxovelTa saxeobaspecifikur qcevas

Page 96: ana stamateli zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti …press.tsu.edu.ge/data/image_db_innova/... · 2013. 12. 4. · dabrunebuliyvnen sastarto ganyofilebaSi. fiqsirdeboda

95

gvagonebs, magram absoluturad Seusabamoa mosalodnel konteqstTan. kortlandisa (Kortland, 1940) da tinbergenis (Tinbergen, 1940) azriT gadanacvlebuli aqtivoba aloqtonur qcevas warmoadgens, romelic sxva qcevisaTvis gankuTvnil energias iyenebs. tinbergenma SeamCnia, rom gadanacvlebuli qceva vlindeba maSin, roca saxezea gadaWarbebuli motivacia, romlis normaluri gziT dakmayofilebis SesaZlebloba blokirebulia. aseT mablokirebel faqtorad tinbergeni or maqsimalurad gaaqtivebul motivaciaTa Soris konfliqts Tvlida. „saocaria, rom gadanacvlebuli aqtivoba xSirad vlindeba iseT situaciaSi, roca TavdacviTi reaqciebisa da ganridebis qcevaTa specifiuri energiebi Tanadrouladaa gaaqtivebuli. aseT dros gadanacvlebuli aqtivoba warmoadgens e.w. gamosavals or energias Soris, radganac isini erTmaneTisagan damoukideblad ver ganimuxtebian maTi Sesabamisi motoruli kompleqsebis antagonisturobis gamo“- werda igi. tinbergenis Teoria, rom gadanacvlebuli aqtivoba nervuli energiis gasacemad mimarTuli qcevaa, albaT ufro intuiciuria. van ierselisa da bolis azriT wonasworoba or konfliqtur specifikur energias Soris aqveiTebs maT Semakavebel zemoqmedebas mesame energetikul keraze. es Teoria cnobilia dezinhibirebis Teoriis saxelwodebiT (Sevenster, 1961) da zemoTaRniSnuli klasikuri Teoriisagan gansxvavebiT gadanacvlebuli aqtivobis gamovlenisaTvis motivaciis arsebobis aucileblobas miiCnevs (Rowell, 1961. Sevenster, 1961) da gadanacvlebul aqtivobas avtoqtonur da ara aloqtonur qcevad Tvlis.

gadanacvlebuli grumingebis zedapiruli da dausrulebeli xasiaTi naTlad metyvelebs misi sxeulis dasufTavebisagan gansxvavebul funqciaze da cxovelTa gaurkvevlobisa Tu motivaciuri gaorebis gamoxatulebas warmoadgens. laurelma da kohenma (Lawler, Cohen, 1988) aRweres grumingebi, rogorc operantuli ganpirobebis damatebiTi qceva da ivaraudes, rom isini ganmtkicebis gegmis Sewyvetis gamo gamowveuli stresis Semcirebis funqcias asruleben (Miller, 1936. Carli et al. 1965).

autogrumingi sakuTari sxeulis dasufTavebis qcevas warmoadgens, maSin roca alogrumingi partnioris sxeulis wmendas gulisxmobs. grumingebis aseTi diferencireba arsebiT mniSvnelobas iZens aRniSnuli qcevis biologiur rolze msjelobisas.

autogrumingebi aRiricxeba eqsperimentis msvlelobisas axali gamRizianeblis zemoqmedebisas (Miller, Stevenson, 1936. Carli et all. 1965. Jolles,

Rompa-Barendregt, Gispen, 1979), „molodinis stresisas“ (Stone, 1978), diferencirebis gamomuSavebisas, rTul eqstrapolaciur amocanaTa Sesrulebisas (Семиохина, Плескачева, 1989). im naSromTa ricxvi, romlebic grumingebis aRmocenebis meqanizmebs exeba, sakmarisad mcirea. grumingebis ZiriTadi maxasiaTeblebis (eqsperimentSi maTi gamovlinebis dro, xangrZlivoba, reaqciaTa optimaluri ganxorcieleba da maTi urTierTqmedeba sxva qcevebTan) Sesaxeb monacemTa simwire Tanamedrove neiroqimiur kvlevaTa Sedegebis interpretaciisa da araspecifikuri grumingebis aRmocenebis meqanizmebis srulyofili analizis SesaZleblobebs zRudavs, Tumc aseTi kvlevebi metad sainteresod gvesaxeba.

autogrumingebi virTagvebSi sxvadasxva saxis qcevaTa: socialuri kontaqtebis (Meyerson, Hoglund, 1981), seqsualuri (Meyerson, Hoglund, 1981) da

Page 97: ana stamateli zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti …press.tsu.edu.ge/data/image_db_innova/... · 2013. 12. 4. · dabrunebuliyvnen sastarto ganyofilebaSi. fiqsirdeboda

96

kvleviTi aqtivobis (Houglund, Meyerson, 1982) dasrulebisas vlindeba da xSirad win uswrebs Zils (Jolles et all, 1979). laboratoriul pirobebSi virTagvebi sifxizlis periodis 25-40% grumingebs andomeben da maTi xvedriTi wili saerTo qcevebSi metwilad dRis Zilis win da Semdgom periodSi izrdeba (Lankrijer, Nijssen, 1982).

eqstrapolaciur amocanaTa Sesrulebisas aRmocenebuli grumingebi yovelTvis win uswreben reaqciis Sesrulebaze uars. isini seriulad aRmocendebian didi latenturi periodiTa da xangrZlivobiT. latenturi periodis gazrda grumingebisa da garindebis konkurenciiT unda iyos ganpirobebuli, rac aRwerilia sxva avtorTa SromebSic (Doyle, Yole, 1959.

Fentresse, 1973). unda aRiniSnos grumingebis droSi dagvianebuli aRmoceneba garindebis reaqciaTa Semcirebisas ufro metad mSiSara individebisaTvis aris damaxasiaTebeli. rig mkvlevarTa azriT (Cohen, Price, 1979. Fentresse, 1973.

Gispen, Isaacson, 1981) grumingebi warmoadgenen saSualo Zalis gamRizianebelze sapasuxo reaqcias, radganac gamRizianeblis moqmedebis gaZlierebisas grumingebi mcirdeba da isini sxva qcevebiT icvleba. am SemTxvevaSic savaraudoa araspecifikuri grumingebis manormalizebeli gavlena cxovelTa mdgomareobaze, rac Semdgom kvlevas saWiroebs.

arsebobs kavSiri Ria velSi grumingebis intensivobasa da eqstrapolaciur amocanaTa Sesrulebas Soris (Плескачева, 1985). xSiri uari amocanaTa Sesrulebisas, „paradoqsuli“ qceva damaxasiaTebeli aRmoCnda im virTagvebisaTvis, romlebic Ria velSi xangrZlivi grumingebiTa da maRali vertikalur-horizontaluri aqtivobiT gamoirCeodnen. rogorc Cans, maRalemociur cxovelTaTvis metad aris damaxasiaTebeli TviTregulaciuri reaqciebi, romlebic intensiur grumingebSi gamoixateba da gadanacvlebul aqtivobas warmoadgens, romelic Warbi energiis gamoTavisuflebisa da cns-is gadatvirTvisagan dacvas emsaxureba.

grumingebis ontogenezis Sesaxeb arsebuli monacemebi (Лепехина,

Воскресенский, 1991) cxadyofen, rom grumingebis pirisbaniTi elementebi sicocxlis me-4 dRes vlindeba, fxaniTi elementebi me-15 dRes, dabertyviTi elementebi – me-16 dRes, lokva me-12 dRes, xolo bewvis kbena – me-16-17 dRes. grumingebis yvela elementi virTagvebSi dabadebidan 16-17 dReSi yalibdeba.

kapiuSonian virTagvebze Catarebulma dakvirvebam sacxovrebel galiaSi ucnob mozard virTagvaTa Casmis Semdeg gamoavlina sqesze damokidebuli gansxvaveba autogrumingebSi. mozrdil rezident mamr virTagvebs aReniSnebaT ufro xSiri autogrumingebi mdedrebTan SedarebiT es ukanasknelni galiaSi ufro aqtiurad gadaadgildebodnen (Thor, 1988).

alogrumingebis socialuri funqciis Sesaxeb pirveli monacemebi vatsons ekuTvnis (Watson, 1997). misi azriT grumingebi socialuri kavSirebis ganaxlebis, ganmtkicebisa da gaZlierebis funqcias asruleben (Goosen, 1987). arsebobs udavo kavSiri grumingebis gamovlinebasa da socialuri struqturebis formirebas Soris mTel rig saxeobebSi, gansakuTrebiT primatebSi (Goosen, 1981), babuinebsa (Boese, 1974) da langurebSi (Mc Kenna,

1978). alogrumingebi aRmocendeba sxvadasxva saxeobis individTa Sorisac (Peters, Nogge, 1986). Zlieri intensivobis grumingebi aRiricxeba dedasa da naSiers (Oki, Maeda, 1983), monaTesave individebs Soris. mamrebi grumingebs ZiriTadad potencialur seqsualur partniorTan axorcieleben maSin, roca mdedrebi alogrumingebs msgavsi statusis mdedrebTan socialuri kavSiris

Page 98: ana stamateli zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti …press.tsu.edu.ge/data/image_db_innova/... · 2013. 12. 4. · dabrunebuliyvnen sastarto ganyofilebaSi. fiqsirdeboda

97

gamyarebisaTvis iyeneben. primatebSi zrdasruli mdedrebi ufro met alogrumings avlenen vidre mamrebi da jgufis axalgazrda wevrebi (Dunbar,

1989), Tumca mamri Simpanzeebi iseTive xangrZlivobiT axorcieleben grumingebs, rogorc mdedrebi (Simpson, 1973). mdedrebis grumingi mamrebis mxridan damokidebulia hormonalur statusze. mamrebi aramonaTesave mdedrebTan grumingebs ZiriTadad fertilur, gamravlebis periodSi mimarTaven.

amrigad, grumingebi SeiZleba aRmocendes sami ZiriTadad erTmaneTTan dakavSirebul konteqstSi:

1. grumingebi – rogorc pirdapiri reaqcia periferiuli stimulisadmi.

2. grumingebi – rogorc gadanacvlebuli aqtivoba motivaciuri konfliqtisas.

3. grumingi – rogorc gamoRviZebis, aqtivaciisa da stresis Tanamdevi qceva.

grumingebis safuZvliani analizi saSualebas mogvcems Seiqmnas modeli, Tu rogor gansazRvravs da akontrolebs Tavis tvini organizmis qcevas da rogor xdeba zogierT qcevaTa funqciuri rolis ganviTareba saxeobaTa Soris, rac mWidrod daakavSirebs eTologiur da neirobiologiur midgomebs, Seajerebs maT neirofiziologiuri analiziT miRebul SedegebTan da naTel warmodgenas Segviqmnis grumingebis bunebaze.

rogorc meeqvse Tavis meTodikaSi aRvniSneT, Ria velSi grumingebis registracia moxda diferencirebulad mokle da grZlad, ramac saSualeba mogvca cal-calke gvemsjela maTi aRmocenebis pirobebze.

eqsperimentalurad dadgenilia, rom grumingebs garda kanis wmendis ZiriTadi funqciisa gaaCnia sxva daniSnulebac. es qceva mobilizebas ukeTebs organizmis araspecifiur damcvelobiT meqanizmebs, romlebic iqmneba gadaWarbebuli agznebadobiT – garemos zegavleniT. amitom Tanamedrove eTologebi grumingebs sruliad marTebulad ganixilaven gadatanil qcevad da gamoTqvamen mosazrebas, rom igi kavSirSia Tavis tvinis Semakavebeli meqanizmebis aqtiurobasTan.

Tu Cvens mier Ria velSi Catarebuli testirebis Sedegebs gavaanalizebT da gaviTvaliswinebT literaturaSi arsebul monacemebs, SeiZleba vTqvaT, rom mokle da grZeli grumingi vlindeba rogorc dadebiTi aseve uaryofiTi emociuri mdgomareobisas. grZeli grumingi vlindeba dadebiT emociur mdgomareobaSi ufro xSirad vidre uaryofiTSi – SiSis gancdisas. mokle grumingi xSirad vlindeba SiSis – daZabulobis dros.

mexsierebis kvlevisas gamoyenebuli iyo dayovnebuli reaqciebis testirebis meTodi, romelic moklevadiani mexsierebis erT-erTi mniSvnelovani meTodia. eqsperimenti T-magvar labirinTSi Catarda pirdapiri dayovnebuli reaqciis modificirebuli meTodiT (Stamateli,

Tsagareli, 2003). cxovelebs sakvebi eZleodaT Cvens mier SemuSavebuli droiT-sivrculi programis mixedviT, sxvadasxva sakveburSi TiToeuli sinjisaTvis gansazRvruli dayovnebiTa da sinjTaSorisi intervalebis xangrZlivobiT.

TiToeuli sinji ori fazisagan Sedgeba. pirveli _ dayovnebamdeli qceva, romlis drosac cxovels saSualeba eZleva eqsperimentatoris Carevis gareSe imoZraos sakveburebs Soris. dayovnebamdel qcevaSi aucilebelia erT-erTi sakveburidan sakvebis miReba, risTvisac dasaSvebia

Page 99: ana stamateli zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti …press.tsu.edu.ge/data/image_db_innova/... · 2013. 12. 4. · dabrunebuliyvnen sastarto ganyofilebaSi. fiqsirdeboda

98

mimarTulebis koreqcia. yvela ganxorcielebuli reaqcia iwereboda cdis standartul oqmSi. oqmSi cifri 1 aRniSnavs, rom virTagva TviTon axorcielebs moqmedebas 5 wamis ganmavlobaSi, cifri 0 – eqsperimentatori ereva cdaSi. sakveburis SerCevisas cifri 1 aRniSnavs, rom cxoveli sworad midis iq, sadac adre Wama, xolo cifri 0 – dauSva Secdoma.. viRebT nulebisa da erTebis Tanamimdevrobas, rac saSualebas gvaZlevs davaxasiaToT cxovelTa qcevebi da davadginoT daswavlis algoriTmi. cifrebis 0 da 1 Tanamimdevroba asaxavs sakvebis mopovebis qcevis algoriTms. arsebobs ori saxis algoriTmi: qaoturi da optimaluri. Tuki qaoturi algoriTmisas cxoveli sakvebs moipovebs SemTxveviT, optimaluri algoriTmis SemTxvevaSi is irCevs swor strategias da Seucdomlad poulobs sakvebis adgilmdebareobas sivrceSi.

cdisas aRiricxeboda gansjiTi qcevebi, romelic mxolod labirinTis gasayarTan sruldeboda da raodenobrivad aRvricxavdiT maTi Tanamdevi swori mimarTulebis arCevis sixSireebi.

optimaluri algoriTmis mexsiereba ganixileba ara rogorc izolirebuli funqcia, aramed rogorc cxovelis tvinSi garemos asaxvis procesebis nawili, aseT procesebs uwodeben kogniturs. amis erTerT damajerebel ilustraciad SeiZleba davasaxeloT zemoT aRweril eqsperimentSi gamovlenili cxovelTa gansjiTi qcevebi.

hipokampdazianebul cxovelebSi intaqturebTan SedarebiT optimaluri algoriTmis formireba gaZnelebulia. intaqturebSi dorsaluri hipokampis dazianebis Semdeg optimaluri algoriTmis gamomuSaveba Sesustebulia. saWiroa erTi tipis cdebis mravaljeradi gameoreba, magram intaqturi cxovelis dones mainc ver aRwevs.

hipokampdazianebul virTagvebs ar SeuZliaT sakvebis mopovebis optimaluri algoriTmis gamomuSavebuli donis amaRleba. rogorc Cans maT erRvevaT operatiuli samuSao mexsiereba.

hipokampdazianebuli cxovelebi eqsperiments met aqtiur dros andomeben vidre intaqturi da axalqerqdazianebuli cxovelebi.

eqsperimentatori ufro xSirad ereva hipokampdazianebuli cxovelebis qcevebSi vidre intaqtur da axalqerqdazianebul cxovelebisaSi.

hipokampdazianebuli cxovelebis dayovnebis maqsimumi ufro dabalia vidre intaqturi da axalqerqdazianebuli cxovelebis.

dorsaluri hipokampi ormxrivi dazianeba gavlenas axdens axali informaciis gadamuSavebaze.

dorsaluri hipokampi aqtiur monawileobas iRebs xanmokle mexsierebis meqanizmSi. intaqtur virTagvebSi informaciis kognituri aRqmis safuZvelze Seqmnili moklevadiani mexsiereba inaxeba ufro didxans, vidre informaciis pasiuri aRqmisas.

dorsaluri hipokampis dazianeba ar moqmedebs informaciis xangrZliv Senaxvaze.

movaxdineT cxovelTa dajgufeba asimetriulobis mixedviT yovelgvari damatebiTi testebis gareSe, neirobiologiis laboratoriaSi SemuSavebuli moZraobiTi asimetriulobis raodenobrivi Sefasebis arapirdapiri meTodiT (Цагарели и др. 1988). moZraobiTi asimetriulobis gaTvaliswinebiT cxovelebs gauavtomateT sakvebmopovebiTi qceva specialur kabinaSi. daswavlis kriteriumze gasul cxovelebSi SeviswavleT fiqsirebuli ganwyobis formireba.

Page 100: ana stamateli zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti …press.tsu.edu.ge/data/image_db_innova/... · 2013. 12. 4. · dabrunebuliyvnen sastarto ganyofilebaSi. fiqsirdeboda

99

eqsperimentuli masalis statistikuri analizi cxadad gvaCvenebs, rom rogorc adamianebSi, aseve cxovelebSic ganwyoba warmarTavs qcevas. TeTr virTagvaTa fiqsirebuli ganwyobis CamoyalibebaSi aqtiur rols TamaSobs hipokampi. am struqturebis dorsalur nawilSi dazianeba iwvevs ganwyobis intensivobis daqveiTebas.

didi albaTobiT SegviZlia vivaraudoT, rom ganwyoba pirdapir kavSirSia kvalur procesebTan, romlebic astimulireben Tavis tvinis funqciur sistemebs da axorcieleben qceviT aqtebs.

cxovelTa formirebuli ganwyoba gavlenas ar axdens gamomuSavebuli mexsierebis aRwarmoebaze.

virTagvaTa fiqsirebuli ganwyoba gradualuri bunebisaa. misi simZlavre damokidebulia mosamzadebeli fazis sidideze.

rogorc cnobilia, hipokampi monawileobs daswavlisa da mexsierebis formirebisa da aRwarmoebis procesebSi (Eichenbaum, Fortin, 2005; Henke et al,

2003; Longden, 2005). hipokampis dazianebisas aRiniSneba rogorc sivrciTi, ise arasivrciTi mexsierebis deficiti (Ferbinteanu et al, 2003), vlindeba sivrciTi samuSao da referentuli mexsierebis gauareseba (Kesner, 2000;

Gilbert, 2002). hipokampis dazianebisas aseve irRveva xatismieri mexsiereba (Whishaw, 1998). hipokampuri meqanizmebi aseve dakavSirebulia sensomotorul procesebTan (Vinogradova, 2001), romelTa darRveva gavlenas axdens mexsierebis procesebze.

publikaciaTa siuxvis miuxedavad qcevebsa da gadawyvetilebis miRebis procesSi hipokampis monawileoba da misi SesaZlo funqciuri roli ar aris dadgenili. aqtualuria aseTi qcevebis neirofsiqologiuri Seswavla cxovelebSi, raTa aRiweros informaciis reprezentaciis meqanizmebi hipokampisa da masTan asocirebuli qerquli ubnebis dazianebis pirobebSi.

aqtiuri Tavdacvis qcevis gamomuSavebis da gamomuSavebuli qcevis SenaxvaSi dorsaluri hipokampis dazianebis gavlenis eqsperimentuli Sedegebis analizi saSualebas gvaZlevs gavakeToT aseTi daskvnebi:

dorsaluri hipokampi ufro aqtiur rols TamaSobs axali informaciis gadamuSavebaSi vidre gadamuSavebuli informaciis aRwarmoebaSi.

dorsaluri hipokampis roli ufro Zlierad mJRavndeba rTulad aRsaqmeli informaciis gadamuSavebaSi vidre martivisa.

hipokampdazianebul cxovelebSi martiv da rTul garemoSi SiSis emociuri mdgomareoba mtkivneuli gamRizianeblis moqmedebis Semdeg erTnairad aris gamovlenili.

hipokampdazianebul cxovelebSi SiSis emociuri mdgomareoba intaq-turTan SedarebiT gaZlierebulia. aseTi suraTi ufro gamokveTilia informaciis gadamuSavebis procesSi, vidre gamomuSavebuli informaciis aRwarmoebaSi.

mtkivneuli gaRizianebis Sedegad gaqcevis da aridebis daswavla hi-pokampdazianebul cxovelebSi intaqturTan SedarebiT daqveiTebulia. daswavla mimdinareobs nela, grZeldeba 14 dRe. momdevno dReebSi eqsperimentis damTavrebamde hipokampdazianebul cxovelebSi gaqcevisa da aridebis qcevebis dinamika ar gansxvaveba intaqturi cxovelebisagan.

Page 101: ana stamateli zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti …press.tsu.edu.ge/data/image_db_innova/... · 2013. 12. 4. · dabrunebuliyvnen sastarto ganyofilebaSi. fiqsirdeboda

100

daskvnebi

1. virTagvebSi dorsaluri hipokampi ufro aqtiur rols TamaSobs axali

informaciis gadamuSavebaSi vidre gadamuSavebuli informaciis aRwarmoebaSi. hipokampis roli ufro Zlierad mJRavndeba rTulad aRsaqmeli informaciis gadamuSavebaSi vidre martivisa.

2. hipokampdazianebul cxovelebSi SiSis emociuri mdgomareoba intaqturTan SedarebiT gaZlierebulia. aseTi suraTi ufro gamokveTilia informaciis gadamuSavebis procesSi vidre gadamuSavebuli informaciis aRwarmoebaSi. mtkivneuli gaRizianebis Sedegad gaqcevis da aridebis daswavla hipokampdazianebul cxovelebSi intaqturTan SedarebiT daqveiTebulia. daswavla mimdinareobs nela. intaqturi cxovelebi daswavlis kriteriums aRweven mecxre dRes, hipokampdazianebulebi ki meToTxmete. momdevno dReebSi eqsperimentis damTavrebamde hipokampdazianebul cxovelebSi gaqcevisa da aridebis qcevebis dinamika ar gansxvavdeba intaqturi cxovelebisagan.

3. hipokampdazianebul cxovelebSi intaqturebTan SedarebiT optimaluri algoriTmis formireba gaZnelebulia. intaqturebSi dorsaluri hipokampis dazianebis Semdeg optimaluri algoriTmis gamomuSaveba Sesustebulia. saWiroa erTi tipis cdebis mravaljeradi gameoreba, magram intaqturi cxovelis dones mainc ver aRwevs. hipokampdazianebul virTagvebs ar SeuZliaT sakvebis mopovebis optimaluri algoriTmis gamomuSavebuli donis amaRleba. rogorc Cans, maT erRvevaT operatiuli samuSao mexsiereba.

4. dorsaluri hipokampi aqtiur monawileobas iRebs xanmokle mexsierebis meqanizmSi. misi dazianeba ar moqmedebs informaciis xangrZliv Senaxvaze. intaqtur virTagvebSi informaciis kognituri aRqmis safuZvelze Seqmnili moklevadiani mexsiereba inaxeba ufro didxans, vidre informaciis pasiuri aRqmisas.

5. eqsperimentuli masalis statistikuri analizi cxadad gviCvenebs, rom rogorc adamianebSi, aseve cxovelebSic ganwyoba warmarTavs qcevas. TeTr virTagvaTa fiqsirebuli ganwyobis CamoyalibebaSi aqtiur rols TamaSobs hipokampi. am struqturis dorsalur nawilSi dazianeba iwvevs ganwyobis intensivobis daqveiTebas. formirebuli ganwyoba gavlenas ar axdens gamomuSavebuli mexsierebis aRwarmoebaze. virTagvaTa fiqsirebuli ganwyoba gradualuri bunebisaa. misi simZlavre damokidebulia mosamzadebeli fazis sidideze.

6. virTagvebs elementaruli gansjis unari gaaCniaT. cxoveli Cerdeba da iwyebs Tavis xanmokle moZraobas, ris Semdegac asrulebs moZraobas miznis misaRwevad. gansjiTi qcevis Semdeg virTagvebi umetes SemTxvevaSi maTTvis swor gadawyvetilebebs iReben, rac garemosTan adaptaciis safuZvelia. hipokampdazianebul cxovelebSi gansjiTi qceva intaqtur da axalqerqdazianebulebTan SedarebiT dabali sixSiriT vlindeba. maT agreTve dabali aqvT gansjis Semdeg swor svlaTa sixSirec.

Page 102: ana stamateli zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti …press.tsu.edu.ge/data/image_db_innova/... · 2013. 12. 4. · dabrunebuliyvnen sastarto ganyofilebaSi. fiqsirdeboda

101

7. mokle da grZeli grumingebi vlindeba dadebiT da uaryofiT emociur mdgomareobaSi. mokle ufro xSirad vlindeba SiSis emociur pirobebSi, grZeli ki dadebiT – cnobismoyvareobis pirobebSi.

Page 103: ana stamateli zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti …press.tsu.edu.ge/data/image_db_innova/... · 2013. 12. 4. · dabrunebuliyvnen sastarto ganyofilebaSi. fiqsirdeboda

102

gamoyenebuli literatura 1. a. stamateli, n. arCvaZe, s. cagareli. TeTri virTagvebis gansjiTi

qcevis statistikuri analizi. “mecniereba da teqnologiebi”. #4-6, Tbilisi, gv. 72-83. 2007.

2. Баруга-Рид, Элементы теории марковских цепей. М. «Наука», 1997. 3. Белокриницкий В.С. Нейронные связи некоторых областей неокортекса с гиппокампом.

Автореф. канд. дисерт., Киев, 1970.

4. Бериташвили И.С. Об образной психонервной деятельности животных. Изд-во АН

СССР, 1966.

5. Бериташвили И.С. Рассудочная психонервная деятельность животных. В книге

Бакурадзе А. Н., Гугушвили Л. Н., Нанеишвили Т. Л., Бериташвили И.С. «Отсроченное

поведение и рассудочная деятельность низших обезъян». Изд-во «Мецниереба».

Тбилиси, 1981.

6. Вавилова Н.М. Влияние повреждения гиппокампа на следовые двигательные рефлексы

у собак разного возраста. Ж. высш. нервн. деят. 24, 720, 1974.

7. Виноградова О. С. Гиппокамп и память. Изд-во «Наука». М. 1975.

8. Дембовский Ян. Психология животных. Изд-во «ИЛ» М. 1959.

9. Зорина З. А., Полетаева И.И. Зоопсихология: Элементарное мышление животных. Изд-

во «Аспект Пресс». М. 2002.

10. Ипекчян Н.М. Эфферентные связи гиппокампа с новой корой. Ж. Невропатол. и

психиатр., 61, 3: 439-443, 1971.

11. Казаков В.Н., Маевская Н.В., Кравцов П.А. и др. Анализ участия гиппокампа в

поведении. Журн. Высш. Нерв. Деят. 28, №6, 676-683, 1982.

12. Крушинский Л. В. Биологические основы рассудочной деятельности. Изд-во

Московского университета. 1986.

13. Корели А.Г. Гиппокамп и эмоции. «Мецниереба». Тбилиси. 11-12, 1989.

14. Леонтьев В. О. К вопросу о способности крыс к рассудочной деятельности.

«Нейронауки». 5(7)-2006.

15. Леонтович Т.А. К проблеме эмоций. Успехи совр. биол.65, 1, 34-65, 1968.

16. Лепехина Л. М., Воскресенский В. О. Графическая регистрация груминга и его

параметры в онтогенезе крыс. Бюллет. Экспер. Биол. и Медиц. М. Медицина. №10.

1991

17. Мак-Фарленд. Поведение животныхю Психобиология, этология и эволюция. Мир,

Москва. 343-353. 1988

18. Менинг О. Поведение животных. Вводный курс. Изд-во «ИЛ» М. 1982.

19. Меринг Т. А. Влияние разрушения гиппокампа на условнорефлекторную деятельность

животных. Ж. высш. нервн. деят. 20, 219, 1970.

20. Нуцубидзе М.А. О роли обонятельного мозга в замыкании временных нервных связей.

20 Совещ. по пробл. высш. нервн. деят. М-Л., 180. 1963.

21. Нуцубидзе М.А. Эмоциональная и замыкательная функция лимбической системы.

Тбилиси, «Мецниереба». 1969.

22. Ониани Т.Н., Унгиадзе А.А., Абзианидзе Е. В. О гипоталамо-гиппокампальных

взаимоотношениях. Нейрофизиология, 3, 497, 1970.

23. Полетаева И.И. Роль некоторых подкорковых структур в генерации ритма напряжения

электроэнцефалограмы кролика. Биол. Науки, №12,3, 1968.

24. Плескачева М. Г. Зависимость решения экстраполяционной задачи у крыс от

параметров открытого поляю Журн. ВНД т. 35, вып. 2, 367-369. 1985

25. Похомова А.С., Акопян Э. В. Источники прямых афферентов рострального полюса

поля САЗ дорсального гиппокампа крысы. Нейрофизиология. 4, 1986.

Page 104: ana stamateli zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti …press.tsu.edu.ge/data/image_db_innova/... · 2013. 12. 4. · dabrunebuliyvnen sastarto ganyofilebaSi. fiqsirdeboda

103

26. Семиохина А. Ф., Плескачева М. Г. Неспецифический груминг у крыс при решении экстраполяционных задач. Журн. ВНД т. 39, вып.2, 284-291, 1989

27. Титов С. Н., Каменский А.А. Роль ориентировочного и оборонительного компонента в

поведении белых крыс в ксловиях открытого поля. Журн ВНД т. 34, вып. 5, 661-665.

1980 28. Узнадзе Д.Н. Экспериментальные основы психологии установки. В кн.

Экспериментальные исследования психологии установки. Тбилиси. 1958. 29. Унгиадзе А.А. О некоторых функциях и электрической активности гиппокампа.

Авторефер. на соиск. уч. степ. канд. мед.н., Тбилиси, 1970. 30. Филимонов И. Н. Сравнительная анатомия коры большого мозга млекопитающих.

Палеокортекс, архикортекс, промежуточная кора. М., «Медицина», 1949. 31. Хамильтон. Основы анатомии лимбической системы крысы. Изд-во МГУ., 71-78, 113-

120, 1984.

32. Хегенхан Б., Олсон М.. Теории научения, ПИТЕР, 2004

33. Цагарели С.Н. О стандартизации метода проведения опытов и оценки результатов по

отсроченным реакциям. Изд-во АН ГССР. т. №2, с.189. 1981.

34. Цагарели С.Н. Методика оценки отсроченных реакций многими параметрами. Журнал

ВНД, Москва, т.XXXV, Вып. 5, ст. 991, 1985.

35. Цагарели С. Н, Дрессен-Мурванидзе Н.В., Георгадзе Э.Р., Окуджава В.М. Методика

оценки двигательной асимметрии в условиях свободного поведения крыс. Журнал

ВНД. т. 38, вып. 6. ст. 1171-1173. 1988 г.

36. Allen, C. “Animal cognition and animal minds.” In Philosophy and the Sciences of the Mind:

Pittsburgh-Konstanz Series in the Philosophy and History of Science vol. 4. ed. P.1997.

37. Ambrogi Lorenzini C., Baldi E., Bucherelli B., Sacchetti B., Tassoni G. Role of dorsal

hippocampus in aquisition, consolidation and retrieval of rats passive avoidance response: a

tetrodotoxin functional inactivation study. Brain Res. 730, 32-39. 1996.

38. Ambrogi Lorenzini C., Baldi E., Bucherelli B., Sacchetti B., Tassoni G. Role of ventral

hippocampus in aquisition, consolidation and retrieval of rats passive avoidance response

memory trace. Brain Res. 768, 242-248. 1997.

39. Andersen P., Eccles J.C., Loyning J. Location of postsynaptic inhibitori synapses on

hippocampal pyramids. – J. Neurophysiol. 27, 592, 1964.

40. Angevine J. B. Time of neuron origin in the hippocampal region. An autoradiographic study

in the mouse. – Exptl Neurol., Suppl., p.2, 1965.

41. Archvadze N. Tsagareli N. Correlation analysis of behavioral parameters during passive

avoidance formation. Bulletin of TISMI. In Press. N9, pp.14-19, 2005.

42. Armstrong E. A. Bird display and behavior. London: Lindsay Drummond. 1947

43. Balabanyan K. Элементарная рассудочная деятельность.

http://people.umass.edu/balab/personal/krushinskiy._1999.pdf

44. Bannerman DM., Grubb M., Deacon R.M.J., Yee B.K., Feldon J., Rawlins J.N.P. Ventral

hippokampal lesions affect anxiety but not spatial learning. Behavioral Brain Research, 139,

197-213. 2003.

45. Barnes C.A., Mc Naughton B.L. An Age comparision of the rats of acquisition and forgetten

of spatial information in relation to long-term enchancement of hippocampal synapses.

Behav. Neurosci. 99: 1040-1048. 1989.

46. Bast T., Zhag W.-N., Feldon J. The ventral hippocampus and fear conditioning in rats:

different anterograde amnesias of fear after tetrodotoxin aiactivation and infusion of the

GABAA agonist muscimol. Exp. Brain Res. 139, 39-52. 2001.

47. Bastock M., Moynihan M. Some comments on conflict and thwarting in animals. Behaviour.

6: 66-84. 1953

Page 105: ana stamateli zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti …press.tsu.edu.ge/data/image_db_innova/... · 2013. 12. 4. · dabrunebuliyvnen sastarto ganyofilebaSi. fiqsirdeboda

104

48. Beckers T., Miller RR., De Houwer J., Urushihara K. Reasoning rats: forward blocking in

Pavlovian animal conditioning is sensitive to constraints of causal inference. J. Exp. Psychol

Gen. 135(1): 92-102,2006.

49. Bekoff M, Allen C, Burghardt GM. The cognitive animal: empirical and theoretical

perspectives on animal cognition. MIT Press, Cambridge, MA.2002

50. Bermudez J.L. Animal reasoning and proto-logic. In: Hurley S, Nudds M (eds) Rational

animals? Oxford University Press, Oxford, pp 127–137.2006.

51. Blackstad T. W., Brink K., Hem J., Jeune B. Distribution of hippocampal mossy fibers in the

rat. An experimental study with silver impregtation methods J.Compar. Neurol. 138, 433.

1970.

52. Blaisdell A. P., Sawa K., Leising K. J., Waldmann M. R. Causal Reasoning in Rats. Science

vol. 311. 2006.

53. Boese G. K. Social behaviour and ecological consideration of West African babbons (Papio

Papion). In: Socio-Ecological Psychology of Primates; edited by Tutle R. H. The Hague:

Mouton. 205-230. 1974

54. Buerger A. A. Effects of preoperative training on relearning a successive discrimination by

cats with hippocampal lesions. J. Compar and physiol. psychol., 72, 462, 1970.

55. Bures J., Buresova O. Reversible lesions allow reinterpretation of system level studies of

brain mechanisms of behavior, Concepts. Neurosci. 1,69–89, 1990.

56. Cajal R. Studies on the cerebral cortex (limbic structures). London, Lioyd Lake, 1955.

57. Candland D. K., Nary Z. M. The open field some comparative data. Ann. N.Y. Acad. Sci., v.

159, 831, 1969.

58. Carli G., Armengol V., Zanchetti A. Broun Stem-limbic connections and the electrographic

aspects of deep sleep in the cat. Arch. ital. biol., 103,725,1965

59. Churchland, P.S. Feeling Reasons. In: Damasio, A., et al. Eds. Neurobiology of Decision-

Making. Berlin: Springer-Verlag. 1996.

60. Clayton, N.S., Bussey, T.J., and Dickinson, A. Can animals recall the past and plan for the

future? Nat. Rev. Neurosci.4, 685–691.2003.

61. Cohen, N. and Eichenbaum, H. Memory, amnesia, and the hippocampal system. The MIT

press, Cambridge, Massachusetts. 1993.

62. Cohen J. A., Price E. O. Grooming in the Norway rat: Displacement activity or „boundary

shift“? Behav. Neural Biol., 26:177-188. 1979.

63. Cook R.G. The experimental analysis of cognition. Psychological Science, v. 4(3), 1993

64. Damasio A.R., Yves C., Damasio H. Neurobiology of Decision-Making. Springer-Verlag

New York, LLC. 1996

65. De Hoz L, Knox J, Morris RG. Longitudinal axis of the hippocampus: both septal and

temporal poles of the hippocampus support water maze spatial learning depending on the

training protocol. Hippocampus: 13(5):587-603. 2003

66. Doyle G., Yole E. P. Grooming activities and freezing behaviour in relation to emotionality in

albino rats. Anim. Behav. v.7 #1, 18-22. 1959.

67. Dunbar R. I. M. Social systems as a optional strategy sets: the costs and benefits of sociolity.

In: Comparative socioecology; edited by Stander V. and Foley R. Oxford, UK: Blackwell.

131-149. 1989

68. Eichenbaum H., Fortin N. Bridging the Gap Between Brain and Behavior: Cognitive and

Neural Mechanisms of episodic Memory. Journal of Experimental Analysis of Behavior. 84,

619-629, #3. 2005.

69. Ekersdorf B., Gralewicz S., Banaszkiewicz A. Avoidance response after lesions of dorsal

hippocampus in cats. – Acta physiol. Polon. 24, 315, 1973.

70. Elliot S. G. The fascia dentata. Anat. Anz., 12, 119, 1896.

Page 106: ana stamateli zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti …press.tsu.edu.ge/data/image_db_innova/... · 2013. 12. 4. · dabrunebuliyvnen sastarto ganyofilebaSi. fiqsirdeboda

105

71. Ferbintanu J., Shapiro M. Prospective and retrospective coding in the hippocampus. Neuron,

40(6):1227-39. 2003.

72. Fentresse I. C. Specific and nonspecific factors in the causation of behaviour. Perspectives in

ethology, N. Y. L. Plenum Press, 155-224, 1973

73. Frank M., Rudy J., OReilly R. Transitiviti, flexibility, conjunctive representations, and the

hippocampus: II. A computational analysis. Hippocampus, 13, 341-354. 2003.

74. Foote A.L., Crystal J.D. Metacognition in the Rat. Current Biology, 17, pp. 551-555.2007

75. Fortin, N., Agster, K., and Eichenbaum, H. Critical role of the hippocampus in memory for

sequences of events. Nature Neuroscience, 5(5):458–62, 2002..

76. Gambarian L.S., Koval I. N., Garibian A.A., Sarkisian T. S. Conditioned motor reflex in eats

with damade to the hippocampus. Explete. Brain Res. 15, 1972.

77. Gaskin S., Tremblay A., Mumby D. G. Retrograde and Anterograde Object Recognition in

Rats With Hippocampal Lesions. Hippocampus, 13:962–969, 2003.

78. Gilbert, P. E., & Kesner, R. P. Memory for objects and their locations: The role of the

hippocampus in retention of object–place associations. Neurobiology of Learning and

Memory. Behavioral Neuroscience, 116, 63–71. 2002.

79. Gispen W. H., Isaacson R. L. ACTH – induceed excessive grooming in the rat. Pharmacol.

Therap. v.12, #1, p. 209-246. 1981

80. Good Mark; Honey, R. C. Dissociable effects of selective lesions to hippocampal subsystems

on exploratory behavior, contextual learning, and spatial learning. Behavioral Neuroscience.

111(3) 487-493, 1997.

81. Goosen C. Social grooming in primates. In: Comparative Primate Biology: Behaviour,

cognition and motivation; edited by G. Mitchell and Erwin J. New York: Liss, v.2, 107-131.

1987

82. Goosen C. On the function of allogrooming in Old-World monkeys. In: Primata Behaviour

and Sociobiology; edited by Chirelli A. B. and Corrucini R. S. Berlin: Springer, 110-120.

1981

83. Green J.D., Maxwell D.S., Petscha H. Hippocampal electrical activity. III. Unitary events and

genesis of slow wavea. EEG and Clin. Neurophysioe., 13, 854, 1961.

84. Gudden H. Klinical und anatomische Beitraige Zur Kenntns der multiplan. Alkoholneuritis

nebst Bemerkungen uber die Regenerationsvorgange im periphern Nervessystem. Arch.

Psychiatr. Nervenkn, 28, 643, 1896.

85. Gupta A. S., Van der Meer M., Touretzky D. S., Redish A.D. Hippocampal Replay Is Not a

Sample Function of Experience. Neuron 65, 695-705. Elsevier Inc. 2010.

86. Henke K., Treyer V., Eva Turi Nagy, Kneifel S., Dursteler M., Roger M. Nitsch, Alfred

Buckb Active hippocampus during nonconscious memories Consciousness and Cognition 12:

31–48, 2003.

87. Heyes CM, Huber L The evolution of cognition. MIT Press, Cambridge, MA.2000

88. Houglund A. U., Meyerson B. J. Effect of lysine-vasopressin in an exploratory behaviour test

situation. Physiol. Behav. 29:198-193, 1982

89. Hurley S, Nudds M. Rational animals? Oxford University Press, Oxford. 2006

90. Insausti R., Trinidal H.M., Witter M.P. Entorinal cortex of the rat: Cytoarchitectonic

Subdivision and the origin and distribution of cortical efferents. Hippocampus, 7:146-183,

1987.

91. Iwata K., Snider R. Cerebello-hippocampal influence on the electroencephalogram. The EEG

Journ., 11, 439-445, 1959.

92. Jerrard L. E. What does the hippocampus really do? Behavioral Brain Research. 71, 1-10.

1995.

93. Jolles I., Rompa-Barendregt I., Gispen W. H. Novelty and grooming behaviour in the rat.

Behav. Neural. Biol. 25:563-572, 1979

Page 107: ana stamateli zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti …press.tsu.edu.ge/data/image_db_innova/... · 2013. 12. 4. · dabrunebuliyvnen sastarto ganyofilebaSi. fiqsirdeboda

106

94. Kaada B.R., Rasmussen E., Kveim O. Effects of hippocampal lesions on maze-iearning and

retention an rats. Exp. neurol., 3,4,333-355. 1961.

95. Kennerley S.W. et all. Optimal decision making and the anterior cingulate cortex. Nature

Neuroscience 9, 940 – 947.2006

96. Kesner, R. P. Behavioral analysis of the contribution of the hippocampus and parietal cortex

to the processing of information:Interactions and dissociations. Hippocampus, 10, 483–490.

2000.

97. Kimple D.P., Jordan W.P., Bremiller R. Further evidence for latent learning in hippocampal-

lesioned rats. Phisiol and Behav. 29, #3, 401-407. 1982.

98. Kiyota Y., Miyamoto M., Nagaoka A. Relationship between brain damage and memory

impairment in rats exposed to transient forebrain ishemia. Brain res. 538, 295-302. 1991.

99. Kluver H., Bucy P.C. Preliminary analysis of functions of the temporal lobes in monkeys.

Arch. Neurol. Psychiatr., 42, 979-1000. 1939.

100. Kortland A. Wechselwirkung zwischen instinkten. Arch. Neerl. Zool. 4: 442-520. 1940

101. Lankrijer J. A. M., Nijssen A. Lichhaamsoppervlakte verzorgigng (LOV) van de laboratorium

rat gedurende het etmaal. Reverz. Ber. 38:1-13, 1982

102. Lawler C. P., Cohen P. S. Paw grooming induced by intermittent positive reinforcement in

rats. Ann. N. Y. Acad. Sci. 525: 417-419, 1988

103. Lee I.,. Kesner R. P. Differential Contributions of Dorsal Hippocampal Subregions to

Memory Acquisition and Retrieval in Contextual Fear-Conditioning. Hippocampus, 14:301–

310, 2004.

104. Longden K. Constraining the function of CA1 in associative memory models of the

hippocampus, University of Edinburgh, 2005;

105. Lorente de No. Studies on the structure of the cerebral cortex. II. Continuation of the study of

the Ammonic system. J. Physiol. Neurol. 46, 113-117. 1934.

106. Maier N.R. Reasoning in white rats. Comp. Psychol. Monographs. v.6, pp.1-93, 1929.

107. Maren S., Aharonov G., Fanselow M.S. Neurotoxic lesions of the dorsal hippocampus and

Pavlovian fear conditioning in rats. Behav. Brain Res. 88, 261-274, 1997.

108. Mc Kenna J.J. Biosocial function of grooming behaviour among the common indian langur

monkeys (Presbytis Entellus). Am. J. Phys. Antropol. 48:503-510. 1978

109. Means L., Leander J., Isaacson R. The effects of hippocampectomy on alternation behavior

and response to novelty. Physiol. a. Behav. 6, 1, 17-22. 1971.

110. Meyerson B. J., Hoglund A. U. Exploratory behaviour and socio-sexsual behaviour in the

male laboratory rat: a methodological approach for the investigation of drug action. Acta

Pharmacol. Toxicol., 48:168-180, 1981

111. Miller N.E., Stevenson S. S. Agitated behavior of rats during experimental extinction and a

curve of spontaneous recovert. J. Compar. Psychol., v.21, #2, 225-231, 1936.

112. Milner B. Visual recognition and recall after right temporal lobe exicision in man.

Neurophysiol., 6, 3, 191-209, 1968.

113. Naqvi N.,Shiv B., Bechara A. The Role of Emotion in Decision Making: A Cognitive

Neuroscience Perspective.Current Directions in Psychological Science 15 (5) , 260–264. 2006

114. Nauta W.J. Some neural pathways related to the limbic sistem. In: E.R. Ramey, D.S.

ODoherty (Eds). Electrical studies on the unanehetized brain: New York, P.B. Hoeber, inc, I,

1969.

115. Oki J., Maeda Y. Grooming as a regulation of behaviour in Japanese macaques. In:

Begavioral Regulation of Behaviour in Primates; edited by Carpenter C. R. Lewisburg, PA:

Bucknell University Press. 149-163. 1983

116. Papez J. W. A proposed mechanism of emotion. Arch. neurol. psychist., 38, 725-748, 1937.

117. Paxinos G., C. Watson. The rat brain in stereotaxic coordinates. 3rd

ed. San Diego, CA:

Academic Press, 1997.

Page 108: ana stamateli zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti …press.tsu.edu.ge/data/image_db_innova/... · 2013. 12. 4. · dabrunebuliyvnen sastarto ganyofilebaSi. fiqsirdeboda

107

118. Penfield W., Milner B. Memory deficit produced by bilateral lesions in the hippocampal zone.

AMA Arch. Neurol. and Psychiatry, 79, 475, 1958.

119. Penfield W., Jasper. Эпилепсия и функциональная анатомия головного мозга человека,

М., ИЛ, 1958.

120. Peters G., Nogge G. Occasional field observation of interspecific grooming in African

Cercopithecidae. Z. Saeugctierk. 51:60-62. 1986

121. Preston S.D. Effects of stress on decision making in the Merriam’s kangaroo rat (Dipodomys

merriami). Dissertation.University of California, Berkeley. 2001

122. Pribram K.H., The limbic system, efferent control of neural inhibition and behavior. Progr.

Brain Res., 27, 318, 1967.

123. Purpura D.P., Pappas G.D. Structural characteristics of neurons in the feline hippocampus

during postnatal ontogenesis. – Exptl Neurol. 22, 379. 1968.

124. Richmond M.A., Yee BK., Pouzet B., Veenman L., Rawlins JNP., Feldon J., Bannerman DM.

Dissociating context and space within the hippocampus effects of complete, dorsal and

ventral excitotoxic lesion on conditioned freezing and spatial learning. Behav. Neurosci.

113:1189-1203. 1999. 125. Rowell C.H. P. Displacement grooming in the chaffinch. Anim.Behav. 9: 38-63, 1961 126. Roze M. Gyrus limbicus antrior und regio ertrosplenialis. J. Psychol. Neurol., 1928. 127. Sanders M. J., Wiltgen B. J., Fanselow M. S. The place of the hippocampus in fear

conditioning. European Journal of Pharmacology 463, 217– 223, 2003. 128. Sanfey A. G. Decision Neuroscience: New Directions in Studies of Judgment and Decision

Making. 2007

129. Sevenster P. A. Causal analysis of a despalcement-activity. Behaviour. 9:1-170, 1961 130. Siegel A., Edinger H., Ohgami S. The topographical organization of the hippocampal

projection to the septal area: A comparative neuroanatomical analysis in the gerbie, rat, rabbit

and cat. J. Compar. neurol., 157, 359, 1974. 131. Simpson M.J.A. The social grooming of male chimpanzees: a study of eleven freeliving male

in the Gombe Stream National Park, Tanzania. In: the Ecology and Behaviour of Primates;

edited by Crook I.H. and Michael R.P. New York: Academic. 411-502. 1973 132. Shneider R.C., Crosby E.C. Certain afferent cortical connections of the rhinencephalon.

Progr. Brain Res., 7, 29, 1967. 133. Spiegal E.A., Mille H.R., Oppenheimor M.J. Forebrain and rage eraction. J. Neurophysiol., 3,

p.538. 1940. 134. Squire L. R. Mechanisms of memory. Science. 232 1612-1619,1986. 135. Squire L. R. Zola-Morgan S. The medial temporal lobe memory sistem. Science, 253, 1380-

1386. 1991. 136. Stamateli A., Gvajaia M., Archvadze N., Tsagareli S.. The study of the reasoning behaviour

in different behavioral tasks. Bulletin of TISMI. #11,2008Sutherland R., McDonald R.J.

Hippocampus, amygdale and memory deficits in rats. Behavioral Brain Research, 37,1,pp.57-

59,1990. 137. Stamateli A., Tsagareli S. Quantitive analysis of memory and learning by rats by means of

direct testing. Bulletin of TICMI, vol. 7, pp. 21-24. Tbilisi, 2003. 138. Stone E. A. Possible grooming deficit in stressed rats. Res. Commun. Psychol. Psychiatry

Behav., 3:109-115, 1978 139. Talland G.A. Derangemenstof Memory, N.Y., Acad. Press, 1966. 140. Taupin P. The Hippocampus – Neurotransmission and Plasticity in the Nervous System. Nova

Biomedical Books. NY. 2007. 141. Thor D. H., Harrison R. J., Schneider S. R., Car W. J. Sex differences in investigatory and

grooming behaviors of laboratory rats (Ruttus Norvegicus) following exposure to nonelty. J.

Compar. Psychol. v. 102, #32, 188-192. 1988

Page 109: ana stamateli zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti …press.tsu.edu.ge/data/image_db_innova/... · 2013. 12. 4. · dabrunebuliyvnen sastarto ganyofilebaSi. fiqsirdeboda

108

142. Tinbergen N. Die Ubersprungbewegung. Z. Tierpsychol. 4 : 1-40, 1940

143. Tinbergen N., Van Iersel J. „Displacement reactions“ in the three-spined stickleback.

Behaviour, 1, 56-63. 1947

144. Van Elzakker, M., O’Reilly, R. C., & Rudy, J.W. Transitivity, flexibility, conjunctive

representations, and the hippocampus: I. An empirical analysis. Hippocampus, 13, 334-340.

2003.

145. Velásquez Juan D. When Robots Weep: Emotional Memories and Decision-Making. AAAI-

98 Proceedings.1998

146. Vianna M.R., Igaz L.M., Coitinho A.S., Medina J.H., Izquerdo I. Memory extinction requires

gene expression in rat hippocampus. Neurobiology of Learning and Memory, 79, 199-

203,2003. 147. Vinogradova O. Hippocampus as comparator: Role of the two input and two output systems

of the hippokampus in selection and registration of information. Hippocampus, 11(5):578-

598. 2001. 148. Volpe B.T., Waczek B., Davis H.P/ Modified T-maze training demonstrates dissociated

memory loss in rats with ischemic hippocampal injury. Behav. Brain Res. 27, #3, 259-268.

1988. 149. Watanabe S., Huber L. Animal logics: Decisions in the absence of human language. Anim

Cogn 9:235–245, 2006

150. Watson J. B. Imitation in monkeys. Psychol. Biol. 5:169-178. 1997

151. Whishaw I.Q., Jerrard L. E. Similaritis vs differences in place learning and circadian activity

in rats after fimbria-fornix section or ibotenate removal of hippocampal cells. Hippocampus,

5, 595-604. 1995.

152. Whishaw IQ. Place learning in hippocampal rats and the path integration hypothesis. Neurosci

Biobehav Rev 22:209 –220. 1998

153. Wynne, C. Reinforcement accounts for transitive inference performance. Animal Learning &

Behavior, 23, 207-217. 1995

154. Wynne, C. Do Animals Think? Princeton, NJ: Princeton University Press. 2004

155. Yamazaki Y., Logical and illogical behavior in animals. Japanese Psychol. Research, 46(3),

pp.195-206. 2004

156. Zentall T. Imitation: definitions, evidence, and mechanisms. Anim Cogn 9, 2006

157. Zimmer J. Extended comissural and ipsilateral, projections in postnatally deentorhinated

hippocampus and fascia dentata demonstrated in rats by silver impregnation. Brain Res., 64,

293, 1973.

158. Zola-Morgan S., Squire L.R., Amaral D.G. Human amnesia and medial temporal region:

Enduring memory imprairment following a bilateral lesion limited to field CA1 of the

hippocampus. J. Neurosci. 6, 2959-2967, 1986.