A L Y T U S miesto vandens tiekimo ir.pdf · - esami vandentiekio tinklai - esami buitinių nuotek...

!R

!R

!R

!R

!R

!R

!R

!R

!R

!R

!R!R

!R

!R !R

!R

!R

!R

!R

!R

!R

!R

!R

!R

!R

!R

!R!R

!R!R

!R

!R

!R

!R

!R

!R

!R

!R

!Uq

!Uq

�/

!R

!Uq

!Uq

!Uq

�/

!Uq

!U

N E M

U N

A S

NS-19

NS-21

NS-20

NS-25

NS-24

NS-18

NS-23

NS-26

NS-16

NS-17

NS-22

VSPS-7

NS-34

NS-28

NS-29NS-27

NS-30

NS-31

NS-32

NS-33

NS-36

NS-35

Gulbyn÷s ornitologinis draustinis

Didžiųjų Likiškių kapinynas

AZR

ŽZR

VS-1

VS-2

VSPS-1

VSPS-3

VSPS-2

VSPS-6

VSPS-4

VSPS-5

Vidzgirio vandenviet÷

Strielčių vandenviet÷

NS-6

NS-5

NS-1

NS-2

NS-8

NS-9

NS-3

NS-7

NS-4

NS-15

NS-10

NS-14NS-12

NS-13

NS-11

Nuotek ų valykla

Sudvajų miškas

Alytaus miškas

Muižel÷nų miškas

Alytaus šilas

Vidzgirio botaninis draustinis

Panemun ÷s kvartalas

Domantoni ų kvartalas

I-as Alytus

I-as Alytus

Senamiestis

Domantoni ų kvartalas

Senamiestis

Kurorto kvartalas

Likiški ų II-as kvartalas

Senamiestis

Geležinkelio-Likiški ų kvartalas

Putin ų rajonas

Senamiestis

Geležinkelio-Likiški ų kvartalas

Bakši ų gyvenviet ÷

Ulonų g.

Putinų

g.

Nau

joji

g.

Pu

lko g.

Stoties

g.

Pievų g.

Santaikos g.

Žirgų g

.

Bakšių g.

Vard

os g

.

Parko g.

Radžiūnų

g.

Poi

lsio

g.

Likišk÷l ių g.

Kur

pių g

.

Vilties g.

Krivul÷s g.

Sakų

g.

Jurginų g.

Kauno g.

Sporto g.

Pergal÷s g.

San

ator

ijos

g.

Kaln÷nų g.

Pašilio g.

Ūdrijos g.

Artojų g.

Vorutos g.

Kepyklos g.

Miškininkų

g.

Alytaus g.

Kalnišk÷s

g.

Pun

sko

g.

Žalio

ji g.

Vingio g.

Jurg

iškių

g.

Žuvinto g.

Užuba

lių g.

Pram

on÷s g.

A. Jonyno g.

Sau l÷nų g.

Žemait÷s g.

Gražin

os g.

Jaunimo g.

Liepų g.

Pliažo g.

Druskininkų g.

Nemuno g

.

Birut÷s g.

Vytauto g.

Pil÷nų g.

Vytenio g.

Vover aič ių g.

Ligonin÷s g.

Vidzgirio g.

Sudvajų g.

Lelijų g.

Dzūkų g.

Lankos g.

Druskininkų g.

Lauk

o g.

Piliakalnio g.

Jūrat÷s g.

Vakaro g.

Puš÷n

ų g.

Lakštingalų g.

Statybininkų g.

Var÷

nos g

.

Merkin÷s g.

J.M

atul

aiči

o g.

Gedimino g.

Tiesos g.

Seinų g.

Klevų g.

Zai

dų g

.

O

bel ų g.

Ramyb÷s g.

Žie

do g

.

Gintaro g.

Ši l tnamių g.

Margir io g.

Uosių g.

Gardino g.

J. Basanavičiaus g.

Gir

ait÷

s g.

B

i tininkų g.

Šilelio g.

V. Kr÷v÷s

g.

Rūtų g.

Šlaito g.

Tvi

rtov÷s

g.

Punios g.

V.K

r÷v÷

s g.

Aukštakalnio g.

Gamyklos g.

Saul÷s g.

Mai

roni

o g.

Šarū

no g.

Medkirčių g.

Alyvų g.

Savanorių g.

Rugių g.

Kadagių g.

Šermukšnių g.

Naujakur ių g.

Dailidžių g.

Ber

žų g

.

Ežer÷lio g.

Goštauto g.

Dainavos g

.

Ragain

÷s g.

Giriakaln

io g.

Min

daug

o g.

A. B

aranausko g.

Ūt os g

.

Tak

as I

A. Juozapavičiaus g.

Kranto g.

Varn÷nų

g.

Atžalyno g.

Pievagal ių g.

Paž angos g.

Sodų

g.

Vilniaus g.

Vyšnių g.

Medžiotojų g.

Žygim

anto A

ug usto g .

Aro

nijų

g.

Barboros Radvilait÷s g.

Kovo 11-os g.

Žibuok

lių g.

Vynuogių g.

Med

eino

s g.

Klevų g.

Pun

sko

g.

Naujoji g.

Klevų g.

Nau

joj i g.

Put

inų g

.

Jūrat÷s g.

Kauno g.

L iepų g.

A. Jonyno g.

Rūtų g.

Birut÷s g.

Ulonų g.

Nau

joj i

g.

Naujoji g.

Santaikos g.

Pun

sko

g.

Likišk÷l ių g.

A. Jonyno g.

Vytauto g.

Pun

sko

g.

Merkin÷s g.

Naujoj i g.

Kauno g.

Poilsio g.

Jaunimo g.

Naujoji g.

Stoties g.

Ramyb÷s g.


Naujoji g.

Druskininkų g.

Min

daug

o g.

Rag

ain÷

s g.P

unsk

o g.

Naujoji g.

Naujoji g.

Ulonų g.


Merkin÷s g.

Putinų

g.

Medžiotojų g.

Ežer÷l io g.

Pram

on÷s g.


Pu

tinų

g.

Rūtų g.

Kauno g.

Puti n

ų g.

Jūrat÷s g.

Pram

on÷s g.

Naujoji g.

Mai

roni

o g.

Jūrat÷s g.

Ulonų g.

Merkin÷s g.

Jūrat÷s g.

Žirgų g.

Dainavo

s g.

Kaln÷nų g.

Vytauto g.

Rū

tų g.

Maironio g.

Ragain÷s g.

Naujoji g.

Ulonų g.

Putinų

g.

Merkin÷s g.

Putinų g

.

Sanator ijos g.

Ulonų g.

Artojų g.

Likišk÷lių g.

Jūrat÷s g.

Pram

on÷s g.

Žem

ait÷

s g.

Poi

lsio

g.

Druskininkų g.

Jurgiškių g.

Naujoji g.

Kepyklos g.


L ikišk÷lių g.

Naujoji g.

Jūrat÷s g.

Pun

sko

g.

Pun

sko

g.

Ežer÷l io g.

Beržų g.

Pliažo g.

Naujoji g.

Naujoji g.

Putinų g

.

Kranto g.

Liepų g.

Putinų g

.

Ūdr ijos g.

Saul÷s g.

Pun

sko

g.

Pil÷nų g.

Alyvų g.

Į Rad

žiū

nų

van

den

vietę

Į Rad

žiū

nų

van

den

vietę

Sutartiniai ženklai:

- esami vandentiekio tinklai

- esami buitinių nuotekų tinklai

Alytaus miesto Alytaus miesto vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo

infrastrukt ūros pl ÷tros planasinfrastrukt ūros pl ÷tros planas

M 1:10 000M 1:10 000

Esama vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo sistema:

A L Y T U S

- planuojami vandentiekio tinklai

- planuojama vandens spaudimo padidinimo siurblin÷

Vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo sistemos pl ÷tra:

- vandens tiekimo infrastrukt ūros pl ÷tros objektai:

- rekonstruojami vandentiekio tinklai

- planuojami buitinių nuotekų tinklai

- planuojami sl÷giniai buitinių nuotekų tinklai

- nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ÷tros objektai:

- rekonstruojamos vandentiekio stotys!R

!U

- teritorijos, kuriose numatyta vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo pl÷tra

0 400 800 1.200 1.600200

m

Mastelis 1:10 000

- vandens tiekimo sistemos objektai:

�/

VS-1 - vandentiekio stotis Nr.1. Administracinis pastatas. Pulko g.75

VS-2 - vandentiekio stotis Nr.2. Putinų g. 82

VSPS-1 - vandens spaudimo padidinimo siurblin÷ Nr.1. Sūkurio g.

VSPS-2 - vandens spaudimo padidinimo siurblin÷ Nr.2. Jurgiškių g. 29b

VSPS-3 - vandens spaudimo padidinimo siurblin÷ Nr.3. Jurgiškių g. 63

VSPS-4 - vandens spaudimo padidinimo siurblin÷ Nr.4. Statybininkų g. 67

VSPS-5 - vandens spaudimo padidinimo siurblin÷ Nr.5. Likišk÷lių g. 82b

VSPS-6 - vandens spaudimo padidinimo siurblin÷ Nr.6. Daugų g. 1a

AZR - aukštos zonos švaraus vandens rezervuarai. Aukštakalnio g. 7a

ŽZR - žemos zonos švaraus vandens rezervuarai. Santaikos g. 34�/

!R

!R

!Uq

- nuotekų surinkimo sistemos objektai:!R

NS-1 - nuotekų siurblin÷ Nr.1. Upelio g. 23

NS-2 - nuotekų siurblin÷ Nr.2. Vilties g. 7

NS-3 - nuotekų siurblin÷ Nr.3. Stoties g. 12a

NS-4 - nuotekų siurblin÷ Nr.4. Putinų g. 40b

NS-5 - nuotekų siurblin÷ Nr.5. Rūtų g. 28

NS-6 - nuotekų siurblin÷ Nr.6. Kalnų g.

NS-7 - nuotekų siurblin÷ Nr.7. Ūdrijos g.

NS-8 - nuotekų siurblin÷ Nr.8. Gudalaukio g.

NS-9 - nuotekų siurblin÷ Nr.9. Ramuvos g.

NS-10- nuotekų siurblin÷ Nr.10. Kranto g.

NS-11 - nuotekų siurblin÷ Nr.11. Gabijos g.

NS-12 - nuotekų siurblin÷ Nr.12. Simno g.

NS-13 - nuotekų siurblin÷ Nr.13. Zaidų g.

NS-14 - nuotekų siurblin÷ Nr.14. Užuov÷jos g.

NS-15 - nuotekų siurblin÷ Nr.15. Saul÷s g.

- planuojamos nuotekų siurblin÷s!R

VSPS-7

- rekonstruojami buitinių nuotekų tinklai

- rekonstruojami sl÷giniai buitinių nuotekų tinklai

- rekonstruojamos nuotekų siurblin÷s!R

- esami sl÷giniai buitinių nuotekų tinklai

Gatv÷s

Vandenys

Saugomos teritorijos

Sklypų ribos

Kiti sutartiniai ženklai:

Alytaus miesto ribos

Geležinkelis

!Uq

!Uq

!Uq

!Uq

!Uq

Pr. vadovas

Specialist÷

E.Povilaitis

J.Tamkien ÷

09-09-01

09-09-01

AtestatoNr.

5067

7675

12000

Planavimo organizatorius:

08054/4 - 00 - SP

M 1:10 000

Lapas Lapų

1 1

Laida0

ALYTAUS MIESTO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO INFRASTRUKTŪROS SISTEMA

ALYTAUS MIESTO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEK ŲTVARKYMO INFRASTRUKT ŪROS PLöTROS PLANAS

Alytaus miesto savivaldyb ÷s administracija

Etapas

SP

Miškai

VANDENTVARKOS PADALINYS

Atest. Nr.5067


ALYTAUS MIESTO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO INFRASTRUKTŪROS PLöTROS PLANAS 1

TURINYS

1. ĮVADAS .............................................................................................................................................................. 3

SPECIALIOJO PLĖTROS PLANO RENGIMO TEISINIS PAGRINDAS ........................................................................................................ 3 PLANAVIMO TIKSLAI ............................................................................................................................................................ 3 OBJEKTAI IR POREIKIAI ......................................................................................................................................................... 4 GERIAMOJO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO RAIDOS VIZIJA .......................................................................................... 5

2. ESAMA VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO INFRASTRUKTŪROS BŪKLĖ ............................................. 5

BENDRI DUOMENYS APIE SAVIVALDYBĘ .................................................................................................................................... 5 GEOLOGINĖS SĄLYGOS ......................................................................................................................................................... 6 2.1. ESAMA VANDENTIEKIO SISTEMA ..................................................................................................................... 6 2.1.1. ALYTAUS MIESTO VANDENTIEKIO SISTEMA SUSIDEDA: .................................................................................................. 6 2.1.2. VANDENS ĖMIMO ŠALTINIAI IR JŲ VANDENS KOKYBĖ .................................................................................................... 6 2.1.3. IŠGAUNAMO IR PARDUODAMO VANDENS KIEKIAI ......................................................................................................... 8 2.1.4. VANDENS SUVARTOJIMAS....................................................................................................................................... 9 2.1.5. VANDENS RUOŠYKLOS ......................................................................................................................................... 10 2.1.6. VANDENS PASKIRSTYMO SISTEMA .......................................................................................................................... 11 2.2. ESAMA NUOTEKŲ TVARKYMO SISTEMA ........................................................................................................ 13 2.2.1. NUOTEKŲ SURINKIMO SISTEMOS ........................................................................................................................... 13 2.2.2. NUOTEKŲ VAMZDYNAI ........................................................................................................................................ 14 2.2.3. NUOTEKŲ SIURBLINĖS .......................................................................................................................................... 15 2.2.4. NUOTEKŲ VALYKLA ............................................................................................................................................. 17 2.2.5. IŠLEIDŽIAMŲ NUOTEKŲ KOKYBĖ ............................................................................................................................. 19 2.2.6. PAGRINDINAI SPRĘSTINI NUOTEKŲ TVARKYMO UŽDAVINIAI .......................................................................................... 20

3. VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO INFRASTRUKTŪROS PLĖTRA ...................................................... 21

3.1. GERIAMOJO VANDENS TIEKIMO SISTEMA .................................................................................................... 21 3.1.1. GAMYBINIS VANDENTIEKIS.................................................................................................................................... 24 3.2. BUITINIŲ IR GAMYBINIŲ NUOTEKŲ TVARKYMO SISTEMA ............................................................................ 25

4. PLANUOJAMOS VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO SISTEMŲ APIMTYS IR KAINA............................ 31

4.1. ALYTAUS MIESTO PLANUOJAMŲ VANDENTIEKIO IR NUOTAKYNO TINKLŲ STATYBOS IR REKONSTRUKCIJOS

APIMTYS ....................................................................................................................................................................... 31 4.2. ALYTAUS MIESTO PLANUOJAMŲ VANDENTIEKIO IR NUOTAKYNO TŪRINIŲ STATINIŲ STATYBOS IR

REKONSTRUKCIJOS APIMTYS ....................................................................................................................................... 34 4.3. ALYTAUS MIESTO PLANUOJAMŲ VANDENTIEKIO IR NUOTAKYNO TINKLŲ IR TŪRINIŲ STATINIŲ STATYBOS IR

REKONSTRUKCIJOS KAINOS ......................................................................................................................................... 35

5. SPRENDINIŲ POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO ATASKAITA ............................................................................... 36

5.1. BENDRI DUOMENYS APIE SAVIVALDYBĘ ........................................................................................................ 36 5.2. POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO PRINCIPINĖS NUOSTATOS .......................................................................... 36 5.3. PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI VERTINIMAS .............................................................. 36 5.3.1. BENDRIEJI DUOMENYS ......................................................................................................................................... 36 5.3.2. NUMATOMOS ŪKINĖS VEIKLOS VIETOS APRAŠYMAS ................................................................................................... 36

5.3.2.1. Geografin÷ pad÷tis ............................................................................................................................................... 36 5.3.2.2. Saugomos teritorijos ............................................................................................................................................ 36 5.3.2.3. Planuojamų objektų vieta vandenviečių atžvilgiu............................................................................................. 37 5.3.2.4. Planuojamų objektų vieta saugomų archeologinių ir kultūrinių objektų atžvilgiu ......................................... 37

5.4. NUMATOMOS ŪKINĖS VEIKLOS VIETOS GAMTINIŲ SĄLYGŲ APRAŠYMAS .................................................... 38 5.4.1. METEOROLOGINĖS SĄLYGOS ................................................................................................................................. 38 5.4.2. HIDROGRAFINĖS SĄLYGOS .................................................................................................................................... 39 5.5. PLANUOJAMA PLĖTRA ................................................................................................................................... 39 5.5.1. NUOTEKŲ VALYKLOS IR DUMBLO ŪKIO ATNAUJINIMAS/MODERNIZAVIMAS ALYTUJE .............................................................. 40 5.5.2. BŪSIMOS NUOTEKŲ VALYKLOS PROJEKTINIS PAJĖGUMAS ............................................................................................. 41 5.6. SPRENDINIŲ POVEIKIS TERITORIJOS VYSTYMO DARNAI PAGAL PLANUOJAMĄ VEIKLĄ ................................. 41

Atest. Nr.5067



5.7. SPRENDINIŲ POVEIKIS SOCIALINEI APLINKAI ................................................................................................. 43 5.8 SPRENDINIŲ POVEIKIS SOCIALINEI APLINKAI...................................................................................................... 43 5.9. SPRENDINIŲ POVEIKIS APLINKOSAUGINIU IR KITAIS ASPEKTAIS ................................................................... 43 5.9.1. STATYBA ........................................................................................................................................................... 43 5.9.2. SAUGOMOS GAMTINĖS TERITORIJOS ....................................................................................................................... 44 5.9.3. PAUKŠČIŲ BUVEINĖS ........................................................................................................................................... 44 5.9.4. POŽEMINIO VANDENS VANDENVIETĖS ..................................................................................................................... 44 5.9.5. DIRVOŽEMIS ...................................................................................................................................................... 44 5.9.6. KULTŪROS PAVELDAS .......................................................................................................................................... 44 5.9.7. KRAŠTOVAIZDIS .................................................................................................................................................. 44 5.9.8. ATLIEKOS .......................................................................................................................................................... 45 5.9.9. TRIUKŠMAS ....................................................................................................................................................... 45 5.9.10. PAVIRŠINIAI TELKINIAI ..................................................................................................................................... 45 5.9.11. POVEIKIS VISUOMENES SVEIKATAI...................................................................................................................... 45 5.9.12. GRUNTAS, GRUNTINIS IR POŽEMINIS VANDUO ...................................................................................................... 46 5.9.13. GALIMAS PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIS ŽEMĖS GELMĖMS (AERACIJOS ZONAI IR VANDENINGIEMS SLUOKSNIAMS)46 5.9.14. SANITARINĖS APSAUGOS ZONOS ....................................................................................................................... 46 5.9.15. GALIMI AVARINIAI NUOTEKŲ IŠSILIEJIMAI. PRIEMONĖS UŽTIKRINANČIOS, KAD DĖL AVARIJOS NUOTEKOS NEPATEKS Į

PAVIRSINIUS IR POŽEMINIUS VANDENS TELKINIUS ..................................................................................................................... 47 5.9.16. KITI PLANUOJAMI VEIKLOS ASPEKTAI. PROGNOZUOJAMA VISUOMENĖS NUOSTATA DĖL PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS ...... 47 5.9.17 VIDZGIRIO TERITORIJOJE RANDAMOS SAUGOMOS GYVŪNŲ AR AUGALŲ RŪŠYS IR NATŪRALIOS BUVEINĖS, KITOS SAUGOTINOS

GAMTINĖS IR KULTŪROS PAVELDO VERTYBĖS ........................................................................................................................... 47 5.10. IŠVADOS ........................................................................................................................................................ 48 5.11. TERITORIJŲ PLANAVIMO DOKUMENTŲ SPRENDINIŲ POVEIKIO VERTINIMO SANTRAUKA ........................... 49

1 PRIEDAS ................................................................................................................................................................. 52

PAGRINDINĖS SPECIALIOJO PLANO SĄVOKOS ........................................................................................................................... 52

2 PRIEDAS ................................................................................................................................................................. 54

TEISINIAI NORMINIAI AKTAI, TERITORIJŲ PLANAVIMO IR KITI STRATEGINIAI DOKUMENTAI ................................................................. 54

3 PRIEDAS ................................................................................................................................................................. 56

TERITORIJŲ PLANAVIMO DOKUMENTAI .................................................................................................................................. 56

Atest. Nr.5067



1. ĮVADAS

Alytaus miesto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros pl÷tros planą rengia UAB

„SWECO LIETUVA“, vadovaujantis Alytaus miesto savivaldyb÷s administracijos Architektūros ir urbanistikos

skyriaus ved÷jo 2008 m. birželio 30 d. patvirtintu „Planavimo sąlygų sąvadu specialiojo planavimo

dokumentams rengti Nr. 001112000821“.

Planavimo pagrindas yra Alytaus miesto savivaldyb÷s tarybos 2008-04-17 d. sprendimas Nr. T-68

„D÷l Alytaus miesto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros pl÷tros plano“ pagal Alytaus miesto

savivaldyb÷s administracijos direktoriaus 2008-06-19 d. įsakymu Nr. DV-470 patvirtintą „Alytaus miesto

vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plano rengimo darbų programą“.

Planavimo objektas yra Alytaus miesto teritorijos inžinerin÷ infrastruktūra geriamajam vandeniui

tiekti ir nuotekoms tvarkyti.

Lietaus vandens surinkimo, šalinimo ir valymo sistema šiame darbe nenagrin÷jama, kadangi tai

nenumatyta darbų programoje ir planavimo sąlygose. Tai tur÷tų būti atskiras darbas.

Specialiojo pl ÷tros plano rengimo teisinis pagrindas

Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 12 d. įsakymu Nr.D1-23 patvirtintą

vandentvarkos ūkio (vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo) pl÷tros strategiją pagrindinis tikslas yra nustatyti

ilgalaikius vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prioritetus, pagal kuriuos būtų užtikrinta

infrastruktūros atnaujinimas, užtikrintas nepertraukiamas, ilgalaikis bei technine ir ekonomine prasme

visiems vartotojams prieinamas socialiai būtinas vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimas,

kurių kokyb÷ atitiktų nustatytus reikalavimus.

2006 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo

įgyvendinimo įstatymo Nr. X-765 1 straipsnio 2 punktas numato, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų

tvarkymo įstatymo 13 straipsnio 1 punkte nustatytas viešojo vandens tiekimo paplitimas turi būti pasiektas iki

2014 m. gruodžio 31 d.

2006 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo

Nr. X-764 13 straipsnis nustato, kad viešojo vandens tiekimo teritorijos nustatomos šio įstatymo 14 straipsnio

nustatyta tvarka rengiamuose vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros pl÷tros planuose. Šias

teritorijas sudaro gyvenamosios vietov÷s, jų dalys ir pavieniai gyvenamieji namai bei kiti pastatai, siekiant,

kad nemažiau, kaip 95 procentai kiekvienos savivaldyb÷s gyventojų būtų aprūpinami viešojo tiek÷jo tiekiamu

vandeniu ir teikiamomis nuotekų tvarkymo paslaugomis. Alytuje šiuo metu 84 procentai gyventojų naudojasi

viešojo vandens tiek÷jo tiekiamu vandeniu ir 82 procentai gyventojų teikiamomis nuotekų tvarkymo

paslaugomis.

Planavimo tikslai

1. Nustatyti veiklos kryptis vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio valstybinio reguliavimo srityje;

Atest. Nr.5067



2. Nustatyti viešojo vandens tiekimo teritorijas, kad būtų sudarytos prielaidos pasiruošimui pl÷toti

reikalavimus ir poreikius atitinkančiai vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio raidai;

3. Spręsti gyventojų ir kitų vandens vartotojų aprūpinimą saugiu visuomen÷s sveikatai vandeniu bei

nustatyti pl÷tros prioritetus;

4. Nustatyti miesto teritorijas, kuriose dar reikia spręsti nuotekų surinkimą bei įvardyti pl÷tros prioritetus;

5. Nustatyti priemiesčio teritorijas, iš kurių tikslinga surinkti ūkines nuotekas ir paduoti į miesto nuotekų

valyklą;

6. Nustatyti miestus, miestelius ir kaimus, iš kurių tikslinga vežti sutankintą arba nusausintą nuotekų

dumblą į Alytaus nuotekų valyklos dumblo sausyklą;

7. Nustatyti vietoves, kuriose bus taikomas individualus vandens išgavimas ir individualus nuotekų

šalinimas;

8. Didinti centralizuoto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų naudotojų visuotinumą bei

užtikrinti efektyvų vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimą;

9. Nustatyti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kokyb÷s reikalavimus, kad būtų sudarytos

palankios sąlygos, kuo didesniam gyventojų ir kitų potencialių abonentų skaičiui optimaliomis

sąlygomis ir kainomis gauti viešai tiekiamą geriamąjį vandenį ir teikiamas nuotekų tvarkymo

paslaugas.

Objektai ir poreikiai

1. Viešasis vandens tiekimas:

1.1 Radžiūnų ir Strielčių vandenviet÷s;

1.2 Vandentiekio magistral÷s iš vandenviečių į miestą;

1.3 Pulko vandens ruošykla su antrojo k÷limo siurbline;

1.4 Putinų vandens ruošykla su antrojo k÷limo siurbline;

1.5 Vandentiekio aukštutin÷s zonos kairiakrančiai tinklai;

1.6 Vandentiekio žemutin÷s zonos kairiakrančiai tinklai;

1.7 Vandentiekio žemutin÷s zonos dešiniakrančiai tinklai;

1.8 Trečiojo k÷limo siurblin÷s;

1.9 Individualus vandens išgavimas ir tiekimas.

2. Ūkinių nuotekų surinkimas:

2.1 Dešiniakrančiai nuotekų tinklai ir siurblin÷s;

2.2 Kairiakrančiai nuotekų tinklai, kolektoriai ir siurblin÷s;

2.3 Diukeriai po Nemunu;

2.4 Užmiesčio gyvenviet÷s, kurių nuotekos suteka į miesto tinklus;

2.5 Nuotekų valykla;

2.6 Nuotekų dumblo apdorojimas;

2.7 Individualus nuotekų tvarkymas.

Atest. Nr.5067



Alytaus miesto ir priemiesčio geriamojo vandens ir nuotekų kiekiai:

Eil. Nr.

Vartotojo pavadinimas

Gyventojų skaičius (asm)

Suvartojama vandens Surenkama nuotekų Gyventojai su individ.

VN m³/d m³/h m³/d m³/h

1 Alytaus miestas 71320 14834 1854 14470 2110 V-1680

N-3430

2 Priemiestis

4350x0,95=4133 4133 496 124 496 124 VN-217

3 Su priemiesčiu be

laistymo vandens 75452 15330 1978 14966 2234

4 Su priemiesčiu su

laistymo vandeniu 75452 19330 1978 14966 2234

Pastaba. Čia pateikti kiekiai gyventojams, kurie bus aprūpinami viešuoju vandens tiekimu ir nuotekų šalinimu.

Geriamojo vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo raidos vizija

Siekti, kad vandentvarkos ūkis (vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas) taptų pažangia,

savarankiška, visuomen÷s poreikius ir interesus tenkinančia, visaverte ūkio dalimi, užtikrinančia

nepertraukiamą, ilgalaikį technine ir ekonomine prasme vartotojams prieinamą gyvybiškai būtinų vandens

tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą. Modernizavus ir išpl÷tus vandens teikimo ir nuotekų tvarkymo

infrastruktūrą bei pertvarkius vandens tiekimo paslaugų valdymą ir reguliavimą, bus sudarytos sąlygos

patikimai ir saugiai teikti bendrojo intereso paslaugas optimaliomis kainomis, užtikrinant nustatytus paslaugų

kokyb÷s, aplinkosaugos ir sveikatos apsaugos reikalavimus. Vandens sektoriaus esminį pertvarkymą

planuojama įgyvendinti keičiant vandens paslaugų valdymą, kuris sudarytų prielaidas vandens tiek÷jų

stamb÷jimui. Taip pat didinant vandens tiek÷jų savarankiškumą, bei atsakomybę, tur÷s būti išpl÷stas jų

veiklos teisinis reglamentavimas bei kontrol÷. Vandens paslaugų patikimumui ir saugumui vartotojams

užtikrinti valstybinis reguliavimas bus detalizuotas, tikslinant valstyb÷s institucijų funkcijas.

2. ESAMA VANDENS TIEKIMO IR NUOTEK Ų TVARKYMO INFRASTRUKT ŪROS BŪKLö

Bendri duomenys apie savivaldyb ę

Alytus įsikūręs Lietuvos pietin÷je dalyje. Alytus − Dzūkijos ekonominis ir kultūrinis centras, šeštas

pagal gyventojų skaičių Lietuvos miestas. Alytaus mieste dabar gyvena apie 69000 gyventojų, bet tikimasi,

kad 2015 m. gyvens 73000; 2020 m. − 74000 žmonių. Bendras plotas – 3.3 tūkst. ha. Alytus − vienas iš

Lietuvos pramon÷s centrų. Didžiausios įmon÷s: akcin÷s bendrov÷s „Snaig÷“, „Alytaus chemija“, „Alita“,

mašinų g-la „Astra“, UAB „Coca-Cola HBC Lietuva“. Iš viso veikia 23 pramon÷s įmon÷s, įregistruota apie 2

tūkst. privačių bendrovių, kurių dauguma prekiauja.

Vandens tiekimo ir nuotekų (buitinių ir lietaus) surinkimo paslaugas mieste teikia savivaldyb÷s įmon÷

uždaroji akcin÷ bendrov÷ UAB „Dzūkijos vandenys”. Šios bendrov÷s akcijos priklauso 32 akcininkams.

Atest. Nr.5067



99,88% visų akcijų priklauso Alytaus miesto savivaldybei, likusioji dalis, kas sudaro 0,12%, priklauso

atskiriems fiziniams asmenims.

Alytaus miestas yra priskirtas Alytaus apskričiai. Apskričiai dar priklauso Lazdijų, Var÷nos ir Alytaus

rajonų bei Druskininkų savivaldyb÷s teritorijos.

Geologin ÷s sąlygos

Siekiant įvairiapusiškai įvertinti teritorijos gamtines sąlygas įvairių ūkin÷s veiklos bei infrastruktūros

objektų projektavimo procese, atsižvelgiama į geologin÷s aplinkos ekologinę būklę.

Alytaus regionas tektonin÷s struktūros atžvilgiu yra Baltijos sinkliz÷s rytiniame pakraštyje, kur

nuos÷dinių uolienų dangos storis siekia 700 m. Pagrindinę šios storym÷s dalį sudaro ant kristalinio pamato

susisluoksniavusios prekvartero uolienos – kambro, ordoviko, silūro, permo, triaso, jūros, kreidos periodu.

Ekologiniu požiūriu svarbiausios kvartero nuogulos–moreniniai priemoliai ir priesm÷liai su žvirgždu, gargždu

bei rieduliais, kurių dauguma atnešta iš Skandinavijos. Alytaus apylinkių kvartero dangos storis svyruoja nuo

25 iki 150 m. Kvartero storymei būdingas ledynin÷s kilm÷s priemolių vyravimas, tik Nemuno sl÷nio ribose yra

didesni sm÷lio ir žvyro sluoksniai.

Tektonin÷ struktūra Alytaus apylink÷se vertinama kaip palyginti sud÷tinga. Pagal gręžinių duomenis

yra konstatuoti dažni žem÷s plutos sluoksnių išlankstymai bei lūžiai. Prekvartero amžiaus sluoksniai trūkių

zonose perstumti įvairiomis amplitud÷mis. Pakilimų ar nugrimzdimų santykin÷s amplitud÷s pasiekia 15-20 m.

Dauguma prekvartero sluoksnių deformacijų yra aktyvios ir pastarajame geologiniame laikotarpyje.

2.1. ESAMA VANDENTIEKIO SISTEMA

2.1.1. Alytaus miesto vandentiekio sistema susideda:

a) požeminio vandens Vidzgirio, Radžiūnų ir Strielčių vandenviečių su ÷mimo gręžiniais, panardintais

gręžiniuose siurbliais, keliančiais požeminį vandenį;

b) vandentiekio magistralių iš Vidzgirio, Radžiūnų vandenviečių iki Pulko g. vandens ruošyklos ir

vandentiekio magistral÷s iš Strielčių vandenviet÷s iki Putinų g. vandens ruošyklos;

c) Pulko g. vandens ruošyklos su rezervuarais ir antrojo k÷limo siurbline ir Putinų g. vandens ruošyklos

su rezervuarais ir antrojo k÷limo siurbline;

d) vandentiekio magistralinių ir skirstomųjų tinklų, kurie maitina dvi vandentiekio zonas;

e) kontrarezervuarų, esančių Santaikos ir Aukštakalnio gatv÷se;

f) vandens trečiojo k÷limo siurblinių;

g) įvadinių vartotojams tinklų.

2.1.2. Vandens ÷mimo šaltiniai ir j ų vandens kokyb ÷

Geriamas vanduo Alytaus m. vartotojams tiekiamas iš požeminių šaltinių. Požeminio vandens

išteklius Alytuje sudaro trys vandenviet÷s: Radžiūnų, Strielčių ir Vidzgirio. Patvirtintos min÷tų vandenviečių

požeminio vandens atsargos:

Atest. Nr.5067



• Radžiūnų vandenviet÷s − 25600,0 m3/d;

• Strielčių vandenviet÷s – 27000,0 m3/d;

• Vidzgirio vandenviet÷s - 13700,0 m3/d.

Šiuo metu vanduo tiekiamas iš dviejų vandenviečių – Radžiūnų ir Strielčių. Vidzgirio vandenviet÷

neeksploatuojama.

Radžiūnų vandenviet÷ yra pietin÷je miesto dalyje, 5 km atstumu nuo miesto. Vandenviet÷je

eksploatuojami kvartero Žemaitijos – Dainavos ir viršutin÷s kreidos vandeningi horizontai. Vandenviet÷je

išgręžta 16 gręžinių. D÷l sumaž÷jusio vandens suvartojimo 2000−2003 m. vienu metu veik÷ nuo 4 iki 12

artezinių gręžinių, 2004 − 2007 m. veik÷ 4 – 8 gręžiniai. Gręžiniai išgręžti 1974−1989 m. Gręžinių gylis

28−134m. Rusijoje pagaminti siurbliai 1995 m. pakeisti į Vokietijoje pagamintus KSB firmos siurblius. Siurblių

našumas apie 35 m³/h prie 60 m k÷limo aukščio. Variklių galingumas ~10 kW. Patvirtintos požeminio

vandens atsargos – 25600 m³/d (iš jų, įsisavintos 10800 m³/d). Vanduo iš Radžiūnų vandenviet÷s tiekiamas į

Pulko g. vandens ruošyklą Nr.1. 2003 m. iš šios vandenviet÷s buvo patiekta 1407261 m³ vandens. 2007 m.

iš šios vandenviet÷s buvo pateikta 939789 m³ vandens. Monitoringo duomenys rodo, kad kai kurie

požeminio geriamojo vandens kokyb÷s indikatoriniai rodikliai viršija higienos normose HN 24:2003 nurodytus

dydžius. Požeminiame vandenyje padidintos amonio jonų (iki 0,55 mg/l), bendros geležies (nuo 1,87 iki 4,84

mg/l); mangano (nuo 118 µg/l iki 213 µg/l). Gręžiniuose sumontuota dalis susid÷v÷jusių ir daug elektros

energijos vartojančių siurblių, atgyvenusi valdymo aparatūra, n÷ra centralizuotos gręžinių distancinio

valdymo sistemos, gręžinių paviljonuose ir jungiamosiose magistral÷se sumontuota armatūra nesandari,

sunkiai valdoma, nekokybiški gręžinių filtrai. Reikalinga gręžinių paviljonų rekonstrukcija. Gręžiniuose ir

jungiamosiose magistral÷se sumontuoti plieniniai, antikorozine danga nepadengti, vamzdžiai. Tokių

vamzdžių sienel÷s eksploatacijos metu pasidengia geležies hidroksido nuos÷domis.

Strielčių vandenviet÷ yra šiaur÷s rytin÷je miesto dalyje, 4,8 km atstumu nuo miesto. Vandenviet÷je

eksploatuojamas kvartero Žemaitijos – Dainavos vandeningas horizontas. Vandenviet÷je išgręžti 24

arteziniai gręžiniai. D÷l sumaž÷jusio vandens suvartojimo 2000-2003 m. laikotarpiu vienu metu veik÷ nuo 4

iki 12 artezinių gręžinių, 2004 - 2007 m. veik÷ 3-8 arteziniai gręžiniai. Gręžiniai išgręžti 1984-1990 m.

Gręžinių gylis 45-68 m. Rusijoje pagaminti siurbliai 1995 m. pakeisti į Vokietijoje pagamintus KSB firmos

siurblius. Siurblių našumas – 30-70 m³/h prie 80 m k÷limo aukščio. Variklių galingumas 10÷32 kW

atitinkamai. Patvirtintos šios vandenviet÷s požeminio vandens atsargos – 27000 m³/d. Vanduo iš Strielčių

vandenviet÷s tiekiamas į Putinų g. vandens ruošyklą Nr.2. 2003 m. iš šios vandenviet÷s buvo patiekta

2418125 m³ vandens. Monitoringo duomenys rodo, kad kai kurie požeminio geriamojo vandens kokyb÷s

indikatoriniai rodikliai viršija higienos normose HN 24:2003 nurodytus dydžius. Požeminiame vandenyje

padidintos amonio jonų (iki 0,55 mg/l), bendros geležies (nuo 0,72 iki 3,68 mg/l); mangano (nuo 42 µg/l iki

213 µg/l). Gręžiniuose sumontuota dalis susid÷v÷jusių ir daug elektros energijos vartojančių siurblių,

atgyvenusi valdymo aparatūra, n÷ra centralizuotos gręžinių distancinio valdymo sistemos, gręžinių

paviljonuose ir jungiamosiose magistral÷se sumontuota armatūra nesandari, sunkiai valdoma, nekokybiški

gręžinių filtrai. Reikalinga gręžinių paviljonų rekonstrukcija. Gręžiniuose ir jungiamosiose magistral÷se

sumontuoti plieniniai, antikorozine danga nepadengti, vamzdžiai.

Atest. Nr.5067



Apibendrinta geriamojo vandens kokyb ÷

RODIKLIO PAVADINIMAS

ES 98/83/ EC MAC

mg/l

HN 24: 2003, mg/l

GRĘŽINIO VANDENYJE

mg/l

PO RUOŠIMO

mg/l

VARTOTOJO ČIAUPE

mg/l

PH 6,5 – 9,5 6,5 ÷ 9,5

2500

1,0

0,5

250

250

0,2

0,05

0

7,4 7,6 7,6-7,8

Laidumas, kai 20ºC <2 500

Drumstumas 0,35 0,3 0,2-0,6

Amonis 0,5 0,12 0,091 <0,011

Chloridai 250 80 78 20-113

Sulfatai 250 18 22 4,4–19,8

Geležis 0,2 3,68 0,048 0,07-0.15

Manganas 0,05 0,02 − −

Koli bakterijos 100ml 0 0 0 0

2.1.3. Išgaunamo ir parduodamo vandens kiekiai

UAB „Dzūkijos vandenys“ pateikti aštuonių paskutinių metų duomenys apie geriamo vandens

pa÷mimą ir pardavimą rodo, kad pradedant 2000 m. vandens gavimas ir pardavimas beveik stabilizavosi ir

jau n÷ra tokio ryškaus maž÷jimo, lyginant koks buvo nuo 1990 iki 1999 m.

Vandens išgavimas ir pardavimas pateikti lentel÷je ir grafike:

Pavadinimas Metai

1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008

Išgauta vandens

tūkst.m³/metus 5598 4085 3703 4020 3825 3417 3405 3492 3322 3395

Patiekta į tinklus,

tūkst.m³/metus 5399 3999 3628 3854 3717 3336 3333 3420 3250 3320

Pardavimas,

tūkst.m³/metus 3641 3122 2832 2818 2742 2372 2463 2559 2573 2521

Atest. Nr.5067



Pateikti duomenys rodo, kad nuostoliai tinkluose sudar÷ nuo 1758000 m³ − 1999 m. iki 975000 m³ −

2003 m ir 861000 − 2006 m. t.y.~31% − 1999 m., ~25% − 2003 m. ir ~25% − 2006 m.

2.1.4. Vandens suvartojimas

Alytaus m. vandenį vartoja gyventojai, pramon÷s įmon÷s ir įstaigos. Per paskutinius penkis metus

gyventojai suvartojo apie 56%, pramon÷s įmon÷s apie 25%, įstaigos apie 19% geriamojo vandens. Bendra

specifin÷ vandens suvartojimo norma maž÷jo nuo 172 l/d/žm. − 1999m iki 126 l/d/žm. – 2003 m. Gyventojai

namų ūkyje suvartojo nuo 90 iki 70 l/d/žm., pramon÷je nuo 57 iki 30 l/d/žm. 1999-2003 m. laikotarpiu

vandens suvartojimo norma žmogui įstaigose beveik nekito ir sudar÷ apie 20 l/d/žm.

Vandens suvartojimo tūkst. m³/m. kitimas Alytaus m. atskirai kiekvienai vartotojų grupei atvaizduotas

lentel÷je ir grafike:

Vartotojas Metai

1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008

Gyventojai 1924,6 1743,1 1599,7 1564,9 1530,0 1533,1 1496,8 1536,6 1596,0 1637,0

Biudžetin÷s

įstaigos 498,4 416,3 358,7 400,2 419,2 382,4 341,1 298,5 256,0 233,0

Pramon÷s

įmon÷s 1124,6 871,4 783,2 744,9 680,7 344,2 509,8 598,6 721,0 651,0

Kiti 93,5 91,4 90,9 108,4 112,2 112,6 115,0 125,5 125,0 125,0

Bendras 2372,0 2463,0 2559,0 2698,0 2646,0

0

1000

2000

3000

4000

5000

6000

1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008

Požeminio vandens išgavimas, tūkst.m3/metus

Patenka į tinklus, tūkst.m3/metus

Pardavimas, tūkstm3/metus

Atest. Nr.5067



0

500

1000

1500

2000

2500

3000

3500

4000

1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008

Gyventojai, tūkst. M3

Biudžetin÷s įstaigos, tūkst. m3

Pramon÷s įmon÷s, tūkst.m3

Kiti, tūkst m3

Viso

2.1.5. Vandens ruošyklos

Vartotojams tiekiamo vandens kokyb÷s gerinimui, Alytaus m. pastatytos dvi vandens ruošyklos −

Pulko g. 1974 m. ir Putinų g. − 1984 m. Projektinis abiejų ruošyklų našumas – 32000 m³/d. Šiuo metu

ruošyklos apkrautos apie 17%. Į vandens ruošyklą Pulko g., vanduo tiekiamas iš Radžiūnų vandenviet÷s, į

ruošyklą Putinų g. − iš Strielčių vandenviet÷s. Abiejų ruošyklų sklypuose pastatyta: filtrų pastatai vandens

gerinimui, antro k÷limo siurblin÷s, švaraus vandens rezervuarai ir plovimo vandens s÷sdintuvai. Filtrų sal÷se

sumontuoti atvirieji greitieji gravitaciniai filtrai. Filtrų užpildas – kvarcinis sm÷lis. Filtrai plaunami vandeniu. Po

filtrų švarus vanduo patenka į švaraus vandens rezervuarus (pastatyta 2 x 2000 m³ švaraus vandens

rezervuarai vandens ruošykloje Pulko g. bei 2 x 3000 m³ ir 1 x 6000 m³ - ruošykloje Putinų g). Iš rezervuarų

švarus vanduo antro k÷limo siurbliais paduodamas į kontrarezervuarus ar tiesiogiai į tinklus. Antro k÷limo

stotyse sumontuoti siurbliai: 3× 800 m³/h ir 1× 280 m³/h atitinkamai 250 kW ir 55 kW galingumo − Pulko g.

ruošykloje; ir 5x 720 m³/h ir 1x400 m³/h atitinkamai 250 kW ir 110 kW galingumo − Putinų g. ruošykloje.

Vandens kokyb÷ po paruošimo: bendros geležies: 82 – 98 µg/l. Kaip rodo UAB „Dzūkijos vandenys“ pateikti

tyrimų rezultatai – kai kuriose miesto vietose yra padid÷ję bendros geležies rodiklių vert÷s ir siekia iki 250

µg/l. Galima daryti prielaidą – vandens kokybei neigiamos įtakos turi esami, antikorozine danga nepadengti

vamzdynai, kurie ilgos eksploatacijos metu yra stipriai paveikti korozijos. Antro k÷limo stotyse sumontuoti per

didelio našumo siurbliai; tiek antro k÷limo stotyse, tiek filtrų sal÷se sumontuoti plieniniai, antikorozine danga

nepadengti, vamzdžiai, per dideli esami statiniai (did÷ja eksploatacin÷s išlaidos), sunkiai valdomos esamos

sklend÷s tiek antro pak÷limo stotyse, tiek filtrų sal÷se, eksploatuotojo teigimu švaraus vandens rezervuarų

armatūra pakenkta korozijos.

Atest. Nr.5067



Problemos :

• Filtrai išnaudojami neefektyviai;

• Per dideli statiniai didina eksploatacines išlaidas;

• Hidrauliškai valdomos sklend÷s visos pasenę;

• Plieniniai, antikorozine danga nepadengti vamzdžiai, blogina tiekiamo vartotojams geriamo vandens

kokybę;

• Rezervuarų gelžbetoninių sienų ir denginio armatūra pakenkta korozijos;

• Rezervuarų sienų danga neatitinka ES reikalavimų.

2.1.6. Vandens paskirstymo sistema

2003 m. prie centralizuotų vandentiekio tinklų Alytuje buvo prisijungę apie 84% gyventojų. Gyventojai,

neprisijungę prie centralizuotos vandentiekio sistemos, apsirūpina vandeniu iš šachtinių šulinių arba privačių

nedidelio gylio gręžinių, o jų vartojamo vandens kokyb÷ n÷ra reguliariai kontroliuojama, o tai, d÷l

nekokybiško vandens vartojimo, kelia gr÷smę sveikatos sutrikimams. Vandentiekio tinklas susideda iš 149,2

km didesnio ir mažesnio skersmens vamzdynų Tai DN 50÷600mm skersmens magistraliniai ir paskirstomieji

vandentiekio tinklai bei atšakos, pakloti skirtinguose miesto gyvenamuosiuose ir pramoniniuose kvartaluose.

Didžiąją vamzdynų dalį (~96%) sudaro ketiniai ir plieniniai, antikorozine danga nepadengti, vamzdžiai. Min÷ti

vamzdynai pakloti prieš 20-35 metų. V÷liau pakloti PE vamzdžiai sudaro apie 3% visų vamzdynų. Alytaus m.

vandens paskirstymo sistema sudalinta į dvi zonas: mažo sl÷gio zona ir didelio sl÷gio zona. Mažo sl÷gio

zonoje palaikomas 4,8 atm. sl÷gis, didelio sl÷gio – 6,0 atm. sl÷gis. Zonavimas tinkluose palaikomas sl÷gio

reduktoriais. Daugiaaukščiams pastatams, kuriems miesto tinkluose esamo sl÷gio nepakanka, pastatytos

trečio k÷limo siurblin÷s. Šiuo metu Alytaus mieste pastatytos 6 trečio k÷limo siurblin÷s, kuriose sumontuoti

7,92−29,88 m³/h našumo ir 0,75−3,0 kW galingumo Grundfos firmos siurbliai. 1999−2002 metais trečio

k÷limo siurblin÷s buvo dalinai rekonstruotos, pakeičiant jose susid÷v÷jusius siurblius. Šiuo metu šių stočių

stovis neblogas ir l÷šų jų atnaujinimui nereik÷tų. Paskirstymo sistemoje sumontuoti du kontrarezervuarai.

Švarus vanduo į juos paduodamas II–o k÷limo siurbliais. Vandentiekio tinkluose sumontuota apie 7070

sklendžių, iš jų tik ~1,5% yra patenkinamo stovio, likusiai daliai ~98,5% reikalingas pilnas pakeitimas.

Vandentiekio tinkluose yra apie 275 hidrantus, iš jų ~11% yra patenkinamo stovio, likusieji ~89% tur÷tų būti

pakeisti naujais. Dauguma paklotų vamzdynų be antikorozin÷s dangos, per dideli vamzdynų skersmenys,

vanduo per ilgai užsistovi tinkluose, ko pasekoje pablog÷ja geriamo vandens, tiekiamo vartotojams, kokyb÷.

D÷l aukšto gruntinio vandens lygio ir nekokybiškų hidroizoliacinių medžiagų apie 80% vandentiekio šulinių

yra pilni vandens, o tai ne tik sunkina eksploataciją, bet ir didina eksploatacines išlaidas. D÷l nekokybiškų

sandarinimo žiedų/medžiagų vamzdžių jungtyse − dideli ištek÷jimai paruošto vandens į gruntą. Didžioji dalis

sklendžių nesandarios, sunkiai valdomos. Dauguma hidrantų pasenę – sovietinių laikų, surūdijusios ir

neveikia pasijungimo galvut÷s, neišgaunamas reikiamas debitas gaisrams gesinti. Užsakovo teigimu

pažeista kontrarezervuarų gelžbetoninių sienų ir denginio armatūra. Vandentiekio vamzdynų pasiskirstymas

pagal medžiagą parodytas žemiau pateiktoje lentel÷je ir grafike:

Atest. Nr.5067



Vandentiekio vamzdynai

Medžiaga Skersmuo

(mm)

Ilgis

(m)

Kalusis ketus su

vidiniu antikoroziniu

padengimu

(taip/ne)

Pastatymo

metai Pastabos

1 2 3 4 5 6

Plienas 50 92,5 Ne 1975

Plienas 70 60 Ne -

Plienas 100 20 Ne 1993

Plienas 200 200 Ne 1993

Plienas 250 740 Ne 1993

Plienas 300 45 Ne 1988

Plienas 400 3838 Ne 1976-1994

Plienas 500 5844 Ne 1970

Plienas 600 3404 Ne 1978

Ketus 65 11803,4 Ne 1958-1996

Ketus 100 37523,04 Ne 1962-1995

Ketus 150 26808,68 Ne 1964-1993

Ketus 200 11938,34 Ne 1964-1994

Ketus 300 14996,84 Ne 1964-1991

Ketus 400 13371,5 Ne 1964-1994

Ketus 500 6417 Ne 1971-1990

Ketus 65 1228 Ne 1986-1991

Ketus 100 3998 Ne 1986-1992

Ketus 150 720 Ne 1986-1993

Ketus 200 146 Ne 1986-1994

IŠ VISO: 143194

Atest. Nr.5067



Plienas - 10%,

PE - 3%,

Ketus – 86%,

Kalus ketus - 1%.

2003 m. prie centralizuotų Alytaus m. vandentiekio tinklų buvo prisijungę apie 60 % gyventojų.

Bendras vandentiekio tinklų ilgis – apie 1,6 km. Vyraujantys tinklų skersmenys DN100-150 mm.

2.2. ESAMA NUOTEKŲ TVARKYMO SISTEMA

Esamą nuotekų sistemą Alytuje sudaro nuotekų surinkimo tinklai, nuotekų siurblin÷s, kolektoriai ir

nuotekų valykla.

2.2.1. Nuotek ų surinkimo sistemos

Alytuje yra atskirtoji buitinių nuotekų surinkimo sistema, t.y. lietaus vandens surinkimo tinklai

nesujungti su buitinių nuotekų tinklais. 2003 m. prie centralizuotos nuotekų sistemos Alytuje buvo prisijungę

apie 82 % gyventojų. Kiti gyventojai išleidžia nuotekas į vietines išs÷mimo duobes, kurių nepakankamas

sandarumas dažniausiai yra gruntinių vandenų teršimo priežastis. Nuotekos iš išs÷mimo duobių turi būti

vežamos į nuotekų valyklą centralizuotai ir reguliariai, tačiau savivaldyb÷s vandentvarkos įmon÷ negali

priversti tokių duobių savininkų rūpintis nuotekų išvežimu reguliariai. Bendras nuotekų tinklų ilgis apie 120,65

km. 92 % visų tinklų sudaro savitakiniai tinklai. Savitakiniai tinklai pakloti iš keraminių, gelžbetoninių,

betoninių, asbocementinių vamzdžių. Apie 64 % vamzdynų sudaro keraminiai vamzdžiai. Savitakinių tinklų ir

kolektorių skersmenys DN150-1200 mm. Sl÷giniai vamzdynai pakloti iš ketinių vamzdžių. Sl÷ginių vamzdžių

skersmenys – DN 100-600 mm.

Sumaž÷jus nuotekų kiekiui, per dideli esami vamzdynų skersmenys ir per maži nuotekų srauto

greičiai neužtikrina nuotakyno savivalos proceso, d÷l ko vamzdynuose nus÷dę nešmenys užkemša

kolektorius. Dauguma vamzdynų nepadengti antikorozine danga ir yra neatsparūs nuotakyne susidarančių

agresyvių medžiagų poveikiui. Nekokybiškos šulinių hidroizoliacin÷s medžiagos padidina gruntinio vandens

pritek÷jimą į nuotekų tinklus per šulinius. Nekokybiškos vamzdynų sandūros ne tik padidina nuotekų

ištek÷jimą į gruntą, bet ir gali tapti taršos šaltiniu tiek gruntiniam, tiek paviršiniam vandeniui.

Atest. Nr.5067



Nuotekų vamzdynų paskirstymas pagal medžiagas pavaizduotas žemiau pateiktame grafike:

2003 m. prie centralizuotos Alytaus miesto nuotekų surinkimo sistemos prisijung÷ priemiesčio

Miklus÷nų gyvenviet÷. Joje buvo prisijungę apie 49% sodybų gyventojų. Bendras nuotekų tinklų ilgis – 1,6

km. Vyraujantys tinklų skersmenys DN160 mm.

2.2.2. Nuotek ų vamzdynai

Medžiaga Skersmuo ,

(mm)

Ilgis ,

(km)

Sl÷ginis(P) ,

savitakinis(S)

Pastatymo

metai

Pastabos

1 2 3 4 5 6

Asbocementiniai 200 0,15 S 1992

Keraminiai 100-400 76,65 S 1960-1998

Plieniniai 100 0,52 S -

PVC 75-200 3,97 S 2001-2002

Gelžbetonis 250-1200 29,49 S 1966-1992

PP 160 0,06 S 2002

Ketus 100-600 3,76 P 1969-1970

Kalus ketus 600 3,68 P 2001

Stikloplasčio 1000 0,12 S 2001

PE 75-225 2,25 P 2002

IŠ VISO: 120,65 km

92% visų tinklų sudaro savitakiniai tinklai. Didesn÷ dalis savitakinių mažo skersmens vamzdynų yra

keraminiai, o didesnio skersmens − gelžbetoniniai.

Atest. Nr.5067



Pagal vandens tiekimo įmon÷s duomenis, sistemoje dažni užsikimšimai. Tai atsitinka d÷l mažų

greičių nuotekų vamzdynuose, blogo nuolydžio, sumaž÷jusių nuotekų kiekių, nesandarių movų, nesandarių

šulinių ir t.t.

D÷l blogų sandūrų vamzdynuose padid÷ja gruntinio vandens įtek÷jimai ir ištek÷jimai. Įtek÷jimai

padidina nuotekų, patenkančių į valymo įrenginius, kiekį, o tai iššaukia didesnį elektros energijos

suvartojimą, tuo pačiu padidina valymo įrenginių eksploatacines išlaidas. Kaip jau buvo min÷ta aukščiau,

įtek÷jimai sudaro apie 21-28 %. Ištek÷jimai į gruntą – tai gr÷sm÷ aplinkai, gr÷sm÷ užteršti gruntinius

vandenis. Didžiosios dalies keraminių ir gelžbetonių vamzdžių eksploatacijos laikas baigiasi. Be to, min÷tų

vamzdynų eksploatacijos laikas dar sutrump÷ja, kadangi vamzdynai iš vidaus nepadengti specialiomis,

nuotekoms skirtomis antikorozin÷mis dangomis. Bendrov÷s duomenimis per metus įvyksta per 720 avarijų,

d÷l ko iškyla gr÷sm÷ užteršti aplinką. Atlikti 1999 m pagrindinio DN1200 mm nuotekų kolektoriaus TV

diagnostikos tyrimai parod÷, kad vamzdžiai stipriai pažeisti korozijos, nesandarios jungtys, kolektorius

priaugęs šaknų. Galima analogiška situacija ir kituose tinkluose, kurių TV diagnostika neatlikta.

Nemažai problemų ir su esamais gelžbetoniais šuliniais. Ardomi sulfatų, susidarančių irstant

organin÷ms medžiagoms, šuliniai yra pažeisti, reikalauja remonto ar pakeitimo.

Problemos:

• Dideli pritek÷jimai – didina eksploatacines išlaidas;

• Dideli ištek÷jimai -pavojus aplinkai;

• Nekokybiškos vamzdžių sandūros;

• Vamzdynai nepadengti antikorozine danga;

• Šuliniai pažeisti mechaniškai;

• Baig÷si vamzdynų eksploatacijos laikas.

2.2.3. Nuotek ų siurblin ÷s

Alytaus mieste šiuo metu nuotekos suteka į 15 nuotekų siurblinių, kurios nuotekas pakelia į

savitakinius nuotekų tinklus arba į kitas siurblines, kuriose jos v÷l keliamos į savitakinius tinklus ir pagrindiniu

kolektoriumi patenka į nuotekų valyklą. Nuotekos iš I-ojo Alytaus, kertant Nemuną diukeriu, patenka į

nuotekų siurblinę Nr.1. Taip pat į šią siurblinę patenka nuotekos ir iš centrin÷s miesto dalies. Siurblin÷ Nr.2

surenka nuotekas iš Dainavos, Vidzgirio, Likiškių ir Putinų mikrorajonų. Siurblin÷ Nr.4 surenka nuotekas iš

Panemun÷s mikrorajono. Iš šių siurblinių nuotekos perpumpuojamos į savitakinį kolektorių, paduodantį

nuotekas į nuotekų valyklą. Siurblin÷ Nr.3 surenka nuotekas iš Geležinkelio – Stoties kvartalo ir perpumpuoja

nuotekas į savitakinius tinklus, kuriais nuotekos paduodamos į nuotekų siurblinę Nr.2. Siurblin÷ Nr.5 surenka

nuotekas iš Rūtų – Geležinkelio g. ir nuveda nuotekas į siurblinę Nr.2. Siurblin÷ Nr.6 surenka nuotekas iš

Nemuno, Juozapavičiaus, Merkin÷s gatvių kvartalų, esančių I-ojo Alytaus mikrorajone ir paduoda į

savitakinius tinklus, o po to diukeriu per Nemuno upę į siurblinę Nr.1. Siurblin÷ Nr.7 surenka nuotekas iš

UAB „Alba‘‘ teritorijos Ūdrijos g, pumpuoja jas į savitakinius tinklus ir savitakiniais tinklais paduoda į nuotekų

siurblinę Nr.2. Siurblin÷s Nr.8 ir Nr.9 surenka nuotekas iš Likiškių mikrajono ir perpumpuoja į savitakinius

tinklus Stoties g., kuriais nuotekos paduodamos į siurblinę Nr.2.

Atest. Nr.5067



2000-2007 metais buvo įrengtos 6 naujos požemin÷s nuotekų siurblin÷s, kurios atitinka šiuolaikinius

reikalavimus. Praeitame šimtmetyje 1970-1984 m. sumontuotos nuotekų siurblin÷s Nr.1÷Nr.4. Siurblinių

statinių stilius būdingas tuometinio laikotarpio stiliui: siurblinių statiniai susideda iš požemin÷s ir antžemin÷s

dalių. Požemin÷se dalyse įrengti nuotekų pri÷mimo rezervuarai ir siurblių sal÷s, antžemin÷se dalyse −

buitin÷s ir pagalbin÷s patalpos, elektros skydin÷s. Siurblin÷se sumontuoti du/penki sausai statomi, Rusijoje

pagaminti FG tipo siurbliai. Siurblių našumai 80÷800 m³/h. Siurblinių eksploatacijos laikas 20−34 metai.

Siurblinių mechanin÷ ir elektros įranga pasenusi. D÷l žymiai sumaž÷jusio pritek÷jimo, siurbliai dirba

neefektyviai – įsijungia 2-3 kartus paroje, nuotekos užsistovi pri÷mimo rezervuaruose, neveikia nuotekų

sudrumstimo sistema pri÷mimo rezervuaruose. Siurblinių pastatai dideli, jų eksploatacija bereikalingai didina

išlaidas. Reikalingas siurblinių pastatų remontas: stogo, langų, durų, laiptų, aikštelių pakeitimas,

hidroizoliacijos įrengimas ir sienų apšiltinimas. Taigi, būtina pilna siurblinių rekonstrukcija ar naujų požeminių

siurblinių statyba. Dalis I-ojo etapo l÷šų numatyta esamų siurblinių Nr.1 ir Nr.2 rekonstrukcijai. Siurblin÷s,

kurios įrengtos paskutiniu laikotarpiu, tai naujo tipo požemin÷s, gelžbetonin÷s arba plastikin÷s siurblin÷s su

dviem Vokietijoje pagamintais panardinamais siurbliais. Tai nedidelio 8-20 m³/h. našumo siurblin÷s,

aptarnaujančios kelis namus ar kvartalą.

Nuotek ų siurblini ų duomenys

SIURBLINöS NR. PASTATYMO METAI

SIURBLIŲ SKAIČIUS

SIURBLIŲ NAŠUMAS

(m3/h) PASTABOS

1 1981 5 500

2 1974 4 800

3 1984 2 80

4 1970 2 120

5 1998 2 21

6 1993 2 21

7 1989 2 8

8 2001 2 10

9 2001 2 10

10 2002 2 94

11 2005 1 5

12 2005 1 5

13 2004 2 18

14 2006 2 19

15 2007 2 15

IŠ VISO 33

Atest. Nr.5067



Iš pateiktų duomenų matyti, kad pagrindiniai siurbliai sumontuoti prieš 20-34 metus. Jų ekonominio

gyvavimo laikas baig÷si. Siurbliai yra per didelio našumo (našumas viršijamas iki 300 %) ir suvartoja daug

elektros energijos. Siurblinių pastatai dideli, su didel÷mis ir nereikalingomis buitin÷mis ir remonto patalpomis,

o tai reikalauja papildomų eksploatacinių išlaidų.

Problemos:

• Neekonomiški siurbliai – didel÷s elektros energijos sąnaudos;

• Per dideli statiniai – didina eksploatacines išlaidas.

2.2.4. Nuotek ų valykla

Alytaus miesto šiaurin÷je dalyje, Nemuno antroje terasoje 1969 m. pastatyta nauja nuotekų valykla,

kuri b÷gant metams buvo plečiama ir rekonstruojama. Iš pradžių buvo pastatytas mechaninis nuotekų

valymas, po to biologinis bei 1984 m. sumontuotas dumblo apdorojimo cechas. 1998 m. valykla buvo dar

kartą rekonstruota 33000 m³/d našumui. Rekonstruojant pagrindinis d÷mesys buvo skirtas nuotekų

technologiniam procesui. Visiškai nebuvo rekonstruotas dumblo ūkis, kuris veikia nuo 1988 metų, nei

technologiniai tinklai, nuotekų privedimo, apvedimo ir nuvedimo kolektoriai, pastatyti 1969 metais, nors

min÷tų vamzdynų gyvavimo laikas baigiasi. Nebuvo pertvarkytas proceso automatizavimas.

Rekonstruotos nuotekų valyklos sud÷tis:

• įtek÷jimo kamera,

• grotin÷, sm÷liagaud÷s,

• pirminiai radialiniai nusodintuvai,

• aerotankai,

• antriniai horizontaliniai nusodintuvai,

• kontaktiniai rezervuarai,

• gravitaciniai dumblo tankintuvai,

• dumblo siurblin÷s.

Be min÷tų statinių valyklos aikštel÷je pastatyta administracinis–laboratorinis pastatas, orapūčių

pastatas, garažas, keturios transformatorin÷s bei seni ir nenaudojami bendrov÷s gamyboje pastatai:

laboratorinis pastatas, terminio dumblo apdorojimo pastatas. Sumaž÷jus nuotekų pritek÷jimui, dalis nuotekų

valyklos technologinių statinių (1–pirminis sodintuvas, 1a−aerotanko linija, 2−antriniai sodintuvai, gravitacinis

dumblo tankintuvas) nenaudojama. Nors nuotekos išvalomos iki standartų reikalavimų, tačiau vis sunkiau ir

sunkiau darosi pasiekti reikalavimus išvalytoms nuotekoms pagal azotą ir fosforą. To priežastis − per dideli

esamų talpų tūriai. Kaip jau buvo min÷ta aukščiau, valyklos rekonstrukcijos metu dumblo ūkis nebuvo

rekonstruotas. Dumblo apdorojimo įrenginiai buvo pastatyti 1988 m, kuriuos sudar÷ tankintuvai, mechaninio

ir terminio apdorojimo dumblo cechai, dumblo siurblin÷ ir avarin÷s dumblo saugojimo aikštel÷s. Terminis

dumblo apdorojimo cechas nebuvo paleistas d÷l blogo technologinio proceso. Mechaniniame dumblo

apdorojimo ceche buvo sumontuoti filtpresai, dumblo siurbliai, gravitaciniai tankintuvai. V÷liau UAB „Dzūkijos

Atest. Nr.5067



vandenys‘‘ savo l÷šomis susimontavo reagentų dozavimo įrangą ir būgninius tankintuvus, kurie pad÷jo

pašalinti/išspręsti grįžtančio fosforo į nuotekų valyklos pradžią, problemas. Bendru požiūriu dumblo

apdorojimo įranga pasenusi, vartojanti daug elektros energijos. Būtinas dumblo cecho atnaujinimas. I-ame

etape numatytos l÷šos dumblo cecho atnaujinimui. Be dumblo cecho problemų negalima nepamin÷ti bendrų

dumblo problemų Alytaus nuotekų valykloje. Dumblas sand÷liuojamas tam nepritaikytuose

išeksploatuotuose žvyro karjeruose, esančiuose Nemuno up÷s apsaugin÷je juostoje ir neatitinkančiuose

jokių standartų reikalavimų, keliamų dumblo aikštel÷ms. Kyla reali gr÷sm÷ d÷l Nemuno up÷s užteršimo. Šiuo

metu min÷tuose karjeruose sukaupta apie 300000 m³ dumblo. Šios dumblo sand÷liavimo problemos yra

nagrin÷jamos sprendžiant bendrą dumblo sand÷liavimo strategiją Lietuvoje.

Be dumblo cecho rekonstrukcijos atkreipiamas d÷mesys į labai prastą nuotekų atitek÷jimo,

apvedamojo kolektorių bei valytų nuotekų išleistuvo būklę. Be min÷tų tinklų labai prastos būkl÷s yra

vandentiekio, žalio dumblo, dumblo sunkos bei sutankinto dumblo tinklai. Žvelgiant į ateitį bei susipažinus su

kitų panašaus paj÷gumo valyklų automatizacijos lygiu, galima teigti, kad Alytaus nuotekų valyklos esamas

automatizacijos lygis yra žemas. 2003 m į nuotekų valyklą atitek÷jo vidutiniškai apie 11585 m³/d nuotekų.

Vidutin÷ apkrova į nuotekų valyklą pagal taršą 2003 m. buvo – 3,25 t/d pagal BDS7 ir 2,12 t/d pagal

skendinčias medžiagas.

Į valyklą atitekančių nuotekų kiekiai parodytas žemiau pateiktoje lentel÷je ir grafike:

Metai

Į valyklą atitekančių nuotekų kiekis Nuotekų valyklos apkrovimas

m3/metus m3/d m3/d %

1998 6344438 17382 32000

1999 5617837 14787 32000 46

2000 4774074 11580 32000 49

2001 4268501 11344 32000 35

2002 4590573 11400 32000 35

2003 4227880 11500 32000 36

2004 4227000 11500 32000 36

2005 4620000 12658 32000 40

2006 4061000 11126 32000 35

2007 3764000 10312 32000 32

2008 3286000 9003 32000 28

Atest. Nr.5067



Kaip matyti iš pateiktos lentel÷s ir grafiko, atitekančių į valyklą nuotekų kiekis maž÷jo pradedant nuo

1998 m ir paskutiniais metais beveik stabilizavosi.

Alytaus miesto nuotekų valyklos projektinis našumas 32000 m3/d. Kaip matyti iš aukščiau pateiktos

lentel÷s, nuotekų, patenkančių į valymo įrenginius, kiekis yra apie 11500 m3/d. Tai sudaro tik apie 35 %

projektinio našumo.

2.2.5. Išleidžiam ų nuotek ų kokyb ÷

Po rekonstrukcijos nuotekų valymo įrenginiai išvalo nuotekas iki normatyvinių reikalavimų. 2000–

2006 metų išvalytų nuotekų rezultatai pateikti lentel÷je žemiau:

Išvalyt ų nuotek ų rodikliai

Rodiklio (mg/l)

pavadinimas 2000 m 2001 m 2002 m 2003 m 2004 m 2005 m 2006 m 2007 m 2008 m

BDS7, 13,5 12,1 12,5 13,0 10,0 7,8 7,7 7,8 7,9

Suspenduotos

medžiagos 18,0 12,0 11,0 12,0 11,0 11,0 11,0 11,0 12,0

Bendras azotas 8,1 7,2 7,3 6,5 8,0 7,9 7,9 11,0 11,2

Bendras fosforas 1,4 0,56 0,77 0,97 1,34 0,82 0,81 1,48 1,48

ChDs 35 35 44 31 29 28 29 28 29

Atest. Nr.5067



2.2.6. Pagrindinai spr ęstini nuotek ų tvarkymo uždaviniai

• Morališkai pasenę ir neatitinkantys šiuolaikinių reikalavimų dumblo apdorojimo įrenginiai;

• Kritiniame stovyje dumblo sand÷liavimas su esama dumblo sąvarta Nemuno apsaugin÷je zonoje;

• Pagrindiniai nuotekų valymo įrenginių kolektoriai ir technologiniai tinklai pažeisti korozijos;

• Pasenusi ir blogai veikianti uždaromoji armatūra;

• Nenumatytas NVĮ automatinis valdymas.

Atest. Nr.5067



3. VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO INFRASTRUKT ŪROS PLöTRA

3.1. GERIAMOJO VANDENS TIEKIMO SISTEMA

Alytaus m. numatoma pl÷toti žiedinį vandentiekio tinklą. Iš miesto vandentiekio sistemos

numatoma aprūpinti vandeniu visus gyvenamuosius rajonus, komunalinius–visuomeninius objektus,

esamas ir perspektyvoje atsirasiančias miesto pramon÷s įmones, priemiesčio miestelius ir kaimus bei prie

miesto esančius sodų masyvus. Vandentiekio žiedinis tinklas mieste užtikrins vandens padavimą

reikiamu spaudimu į bet kurį vartojimo tašką. Kaip ir dabar, išlaikomos mažo ir didelio sl÷gio zonos, kurios

tarpusavyje yra sujungtos sl÷gio reguliavimo ir atjungimo armatūrą.

Vanduo į dešinįjį Nemuno krantą paduodamas iš miesto vandentiekio sistemos dviem diukeriais.

Vienas diukeris kerta Nemuną ties Maironio gatve ir toliau tęsiasi Šilo gatve, o kitas diukeris kerta

Nemuną netoli rytinio apvažiavimo kelio ir toliau tęsiasi pagal rytinį apvažiavimo kelią ir įsijungia į

Miškininkų gatvę. Kadangi perspektyvoje numatoma miestą pl÷sti šia kryptimi (prie miesto tinklų prijungti

ir dalį sodų), tai reik÷s, užtikrinant tinkluose reikiamą sl÷gį, aprūpinti geriamu vandeniu naujai numatomas

teritorijas.

Šiuo metu mieste yra nutiesta apie 173 km vandentiekio tinklų, Paklojus vandentiekio tinklus į

naujus gyvenamuosius rajonus, Alytaus miestas tur÷s apie 210 km vandentiekio tinklų.

Alytaus mieste 2002 metų pradžioje gyveno 72400 gyventojų, o 2007 m. Alytuje gyveno 68835

gyventojai. Sumaž÷jus gyventojų skaičiui, šiuo metu prie centralizuotų vandens tiekimo tinklų prijungta

94,35% gyventojų, prie nuotekų tinklų − 93,12 % gyventojų. Numatomas augimas − po 400 gyventojų per

metus, tod÷l 2015 metais Alytuje gyvens 73000 gyventojų, o geriamąjį miesto vandenį vartos 71320, t.y.

97,7% gyventojų. Bus įgyvendinta pagal 2006-07-13 įstatymo Nr. X-764 13 str. ir 2006-12-29 Taisyklių

D1-636 14.2.1 pastr., kad iki 2014-12-31 ne mažiau kaip 95% miesto gyventojų bus aprūpinami viršuoju

vandens tiekimu.

Žolynų, aikščių ir gatvių laistymui vidutiniškai per keturis sezoninius m÷nesius bus sunaudota −

Qd. = 4000 m3/d ir Qm. =492000 m3 vandens per metus.

Alytaus mieste vienu metu gali kilti du gaisrai ir trukti 3 valandas, tuomet jų gesinimui reik÷s Qg=

756,0 m3 vandens, kuris bus kaupiamas sąskaita kitų sąnaudų. Gaisrų gesinimui vanduo bus imamas iš

žiedinio vandentiekio tinklo su įrengtais “T” tipo gaisriniai hidrantais arba iš atvirų vandens telkinių.

Vandens kiekis gaisrų gesinimui į bendrą vidutinę paros vandens reikmę netraukiamas, šis kiekis bus

saugomas rezervuaruose.

Kadangi neaišku kaip prognozuoti pramon÷s įmonių augimo tempus ir jų gamybos profilį, tod÷l jų

poreikiams priimama 30% nuo gyventojų bendro suvartojamo vandens kiekio.

Geriamojo vandens kiekiai yra skaičiuojami tik teoriškai. Tačiau, kaip matyti iš tikrosios būkl÷s

analiz÷s, geriamo vandens suvartojimas ir pardavimas maž÷ja. Gyventojai, viešosios įstaigos bei

esančios pramon÷s įmon÷s yra įsirengusios vandens apskaitas – vanduo taupomas.

Atest. Nr.5067



Alytaus miesto geriamojo vandens ir nuotekų kiekiai:

Eil. Nr.


Gyventoj ų skai čius

(asm)

Suvartojama vandens

(m³/d-/- m³/h)

Surenkama nuotek ų

(m³/d-/- m³/h)

Pastabos

1 Gyventojai (97,7 %),

turintis viešą vand.

73000x0,977=71320

71320

11411-/-1426

Norma

160 l/d.asm.

2 Gyventojai (95,3 %),

turintis viešą nuot.

73000x0,953=69570

69570

11131-/-1623

Norma

160 l/d.asm.

3 Pramon÷ ir kitos

įmon÷s 30 % gyv.

3423-/-428

3339-/-487

4 Laistymui žolynų ir

skverų

4000-/-500

Iš viso miestas pavasario,

rudens ir žiemos dienomis

14834-/-1854

14470-/-2110

Iš viso miestas vasaros

dienomis

18834-/-1854

14470-/-2110

Priemiesčio gyvenviečių, planuojamų jungti prie miesto tinklų, geriamojo vandens ir nuotekų kiekiai:

Eil. Nr.

Gyvenviet ÷s pavadinimas


(asm)

Suvartojama vandens

(m³/d-/- m³/h)

Surenkama nuotek ų (m³/d)

Pastabos

1 Miklus÷nai su

Navickais

1029

1.Miklus ÷nų kryptis 1029x0,95 978 117-/-29 117-/-29 Norma

120 l/d.asm.

2 Praniūnai 214

3 Žaunieriškiai 119

2.Praniūnų kryptis 333 x0,95 316 38-/-10 38-/-10 Norma

120 l/d.asm.

4 Venciūnai 599

5 Kaniukai 89

6 Užupiai 345

7 Alov÷ 524

3.Venciūnų kryptis 1557x0,95 1479 178-/-44 178-/-44 Norma

120 l/d.asm.

Atest. Nr.5067



8 Radžiūnai 279

9 Jurgiškiai 92

10 Geištarai 440

4.Geištar ų kryptis 811 x0,95 770 92-/-23 92-/-23 Norma

120 l/d.asm.

11 Luksn÷nai 620

5.Likiški ų kryptis 620 x0,95 589 71-/-18 71-/-18 Norma

120 l/d.asm.

Iš viso 5 kryptys 4350x0,95 4132 496-/-124 496-/-124

Alytaus miesto ir priemiesčio geriamojo vandens ir nuotekų kiekiai:

Eil. Nr.



(asm)

Suvartojama vandens

(m³/d-/- m³/h)

Surenkama nuotek ų

(m³/d-/- m³/h)

Pastabos

1 Alytaus miestas su viešu vandentiekiu ir nuotekrinkiu

71320 14834-/-1854 14470-/-2110

.

2

Priemiestis su viešu vandentiekiu ir nuotekrinkiu 4350x0,95=4132

4132 496-/-124 496-/-124

3 Su priemiesčiu be laistymo vandens

75452 15330-/-1978 14966-/-2234

4 Su priemiesčiu su laistymo vandeniu

75452 19330-/-1978 14966-/-2234

5

Miesto gyventojai su individualiu vandens išgavimu ir nuotekų tvarkymu

1680/3430 270/68 550/115 2,3% vandens

4,7%- nuotekų

6

Priemiesčio gyventojai su individualiu vandens išgavimu ir nuotekų tvarkymu

217/217 26/7 26/7 5,0% vandens

5,0%- nuotekų

Pagal pateiktus UAB „Dzūkijos vandenys” duomenis, bendras projektinis Radžiūnų ir Strielčių

vandenviečių paj÷gumas yra 52,6 tūkst. m3/d. arba 19,2 mln. m3/metus. Trečioji Vidzgirio vandenviet÷

pietin÷je miesto dalyje prie Nemuno, kuri jau buvo eksploatuota, paliekama perspektyviniuose planuose,

kad, atsiradus didesniems vandens poreikiams, nei gal÷tų patiekti dabar veikiančios vandenviet÷s, būtų

galima ją naudoti. Ketvirtoji Kaniūkų vandenviet÷ pietrytin÷je dalyje, netoli Kaniūkų tilto per Nemuną,

Atest. Nr.5067



neprad÷ta eksploatuoti. Ji gali būti reikalinga tik tolimoje ateityje, jei miesto vandens poreikiai išaugtų apie

keturis kartus, tod÷l šiame darbe neanalizuojama.

Pagal atliktą UAB „Baltijos konsultacin÷s grup÷s“ studiją „Alytaus miesto vandentiekio tinklo

pl÷tojimo ir renovacijos pagrindimas”, reikalinga renovuoti 57,4 km vandentiekio tinklų, kurie yra susid÷v÷ję ir

per daug didelių skersmenų; modernizuoti tris vandenvietes ir dvejus vandens ruošimo įrenginius, remontuoti

bei mažinti akumuliacines talpas.

Vandens poreikio didinimui yra skatinantys ir ribojantys veiksniai:

Skatinantys veiksniai Ribojantys veiksniai

• Did÷jantis kai kurių įmonių augimas

• Did÷jantys gyventojų poreikiai

• Pakankamas išžvalgytų požeminių

vandenų kiekis

• Pastoviai auganti vandens kaina

• Renovacijos reikalaujantys

magistraliniai vamzdynai

• Modernizacijos reikalaujančios dvi

vandenviet÷s, dveji gerinimo įrenginiai

ir akumuliacin÷s talpos

Vandentiekos sistemos pl÷tros svarbiausias tikslas – pastoviai siekti, kad did÷tų vandens vartotojų,

centralizuotai gaunančių požeminį, paruoštą, visapusiškai gerą vandenį.

Individualus vandens tiekimas numatomas ne atskiroms teritorijoms, o tik nutolusiose nuo miesto tinklų

sodybose, kurios yra miesto miškuose, soduose ir naujuoju miesto bendruoju planu apimančiose Zaidų,

Muižel÷nų bei Takniškių teritorijų sodybose. Individualus vandens gavimas turi būti su vandens, paimto iš

vietinių gręžinių ar šulinių, gerinimu.

Tikslui pasiekti būtina:

• modernizuoti vandenvietes ir vandens ruošyklas;

• renovuoti didelio skerspjūvio vamzdynus, padengiant sieneles antikorozin÷mis medžiagomis, įveriant

plastikinius mažesnio skersmens vamzdžius arba keičiant vamzdynus naujais;

• tinklus tiesti tik iš vamzdžių bei fasoninių dalių, turinčių atitikties sertifikatus ir higieninius pažym÷jimus;

• esant ekonomin÷ms galimyb÷ms, keisti siurblių įrenginius ir automatiką į ekonomiškesnius įrenginius;

• įdiegti pramon÷s ir kitos ūkin÷s veiklos įmon÷se technologijas ir sistemas, įgalinančias taupiai naudoti

vandenį;

• pl÷sti paskirstomąjį tinklą;

• skatinti privačią iniciatyvą bei investicijas.

3.1.1. Gamybinis vandentiekis

Alytaus miesto šiaurinis pramon÷s rajonas tur÷jo atskirą gamybinio vandentiekio sistemą, kuri

šiuo metu neeksploatuojama. Jos projektinis našumas – 20000 m3/d, o realiai buvo naudojama – 15000

m3/d. Artimiausiu metu naujų tinklų eksploatavimas ir pl÷tra nenumatoma. Atsiradus didesniems

poreikiams nei projektinis, gamybai bus naudojamas vanduo iš miesto geriamojo vandentiekio tinklo.

Atest. Nr.5067



Esami tinklai pakloti iš plieninių vamzdžių, trasos yra paveiktos elektrochemin÷s korozijos, tod÷l

atnaujinant vandens tiekimą būtų reikalinga pertvarkyti siurblinę, vandens ruošyklą, renovuoti arba

perkloti esamą vamzdyną.

3.2. BUITINIŲ IR GAMYBINIŲ NUOTEKŲ TVARKYMO SISTEMA

Alytaus mieste ir toliau numatoma pl÷sti centralizuotą nuotekų sistemą, paduodant visus buitinius ir

gamybinius vandenis į vieną bendrą miesto nuotekų valyklą.

Planuojama surinkti nuotekas nuo projektuojamų gyvenamųjų rajonų, komunalinių–visuomeninių

objektų, esamų ir atsiradusių pramon÷s įmonių, priemiesčio miestelių ir kaimų bei prie miesto prijungtų sodų

masyvų. Ten, kur nuotekas nebus galima nutekinti savitakiniais kolektoriais, bus pastatytos siurblin÷s, kad

pak÷lus iki reikiamo aukščio, toliau nuotekos nutek÷tų savitaka.

Jei šiuo metu mieste yra paklota apie 147 km tinklų, tai paklojus buitinių nuotekų tinklus į naujus

gyvenamuosius rajonus, Alytaus miestas tur÷s apie 183 km nuotekų tinklų.

Pilnam nuotekų surinkimui nuo planuojamų teritorijų mieste tur÷s būti pastatytos dar maždaug 6

nuotekų siurblin÷s.

Per 2002 m. yra pastatyta nauja nuotekų siurblin÷ Nr.10 Kranto g-v÷je, jos projektinis našumas 96

m3/d. Į šią siurblinę buitin÷s nuotekos dabartiniu metu patenka iš dalies Kurorto rajono, o ateityje siurblin÷

tarnaus visiems, prie miesto tinklų prisijungusiems Kurorto rajono abonentams. Iš siurblin÷s buitin÷s

nuotekos sl÷gine DN110 mm linija nub÷ga į esamą savitakinį kolektorių, kertantį Pliažo gatvę, ir toliau

nutiestą Tilto g.

Nuo numatomo vakarinio pramon÷s rajono bei Likiškių rajono nuotekos priklausomai nuo reljefo

nutek÷s į esamas buitinių nuotekų siurblines Nr.3, Nr.7, Nr 9, ir į naujai numatytas nuotekų siurblines. Vieną

– žemiausioje vakarinio pramon÷s rajono teritorijos vietoje, kitą – Gabijos-Stoties gatvių sankirtoje. Ta dalis,

kuri nepateks į anksčiau min÷tas siurblines, bus nukreipta į numatytą II Likišk÷lių rajone naują nuotekų

siurblinę, iš kurios sl÷gine linija buitin÷s nuotekos bus paduotos į Statybininkų gatv÷je esamą 200 mm

buitinių nuotekų kolektorių.

Kitos trys siurblin÷s bus pastatytos rytin÷je miesto dalyje (I Alytus ir jo prieigos). Viena iš jų netoli

Juozapavičiaus g. Ši siurblin÷ tarnaus nuotekų nuvedimui nuo naujai projektuojamo sodybinio užstatymo.

Nuotekos sl÷gin÷s linijos pagalba bus nuvestos į naujai projektuojamus buitinių nuotekų tinklus

Juozapavičiaus g-v÷je. Kita nuotekų siurblin÷ bus pastatyta Merkin÷s gatv÷s žemiausioje vietoje, iš jos

sl÷gine linija nuotekos bus pakeltos iki reikiamo aukščio ir toliau savitaka nuvestos į bendramiestinius tinklus.

Trečia nuotekų siurblin÷ bus pastatyta dabartiniame rytiniame pramon÷s rajone. Iš jos nuotekos bus pakeltos

į jau esamus DN400 mm nuotekų tinklus Klevų gatv÷je.

Dar viena nauja siurblin÷ bus pastatyta Panemun÷s rajone, kuri sukanalizuotas nuotekas nuves į

esamą DN600 mm sl÷ginę liniją.

Visoms siurblin÷ms, priklausomai nuo našumo, turi būti išlaikytos sanitarin÷s apsaugos zonos 10–30

m. (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001m sausio 5d. įsakymas Nr.10 ir HN 43-1993).

Numatoma, kad Alytaus mieste 2015 metais gyvens apie 73000 gyventojų, iš jų 69570 arba 95,3%

gyventojų nuotekos bus surenkamos į miesto tinklus. Bus įgyvendinta pagal 2006-07-13 įstatymo Nr. X-764

Atest. Nr.5067



13 str. ir 2006-12-29 Taisyklių Nr. D1-636 14.2.1 pastr., kad iki 2014-12-31 ne mažiau kaip 95% miesto

gyventojų bus aprūpinami tiekiamomis nuotekų tvarkymo paslaugomis.

Sąlygin÷s nuotekų surinkimo normos nuo gyvenamųjų teritorijų, kaip ir suvartojimo, priimtos iš RSN

26-90 „Vandens vartojimo normos”, pagal užstatymo zonas ir pastatų aprūpinimą sanitariniais prietaisais.

Pramon÷s vandens sąnaudos priimtos 30% nuo gyventojų vandens poreikio. Buitinių nuotekų kiekis yra

paskaičiuotas tik teoriškai.

Alytaus buitinių nuotekų biologinio valymo įrenginių išpl÷timas ir rekonstrukcijos statybos darbai

buvo baigti 1999 m. Per 2000 metus atlikus paleidimo derinimo darbus – priimti naudoti. Jų projektinis

našumas – 33000 m3/d, 220 000 GE, tod÷l valymo įrenginiai pilnai paj÷gūs išvalyti nuotekas iki leistinų

normų, o dumblo apdorojimo ir sand÷liavimo problemos išlieka.

Dumblo sausinimo įrenginiai pasenę, o dirbant naujais įrenginiais dumblas bus 5-6 procentais

sausesnis, jo transportavimas bus pigesnis. Dumblo sand÷liavimui numatoma išpl÷sti valymo įrenginių

teritoriją, kad būtų galima įrengti naujas modernias reikiamo paj÷gumo, atitinkančias keliamus reikalavimus

dumblo sausinimo aikšteles. Esami dumblo karjerai, patenkantys į Nemuno up÷s pakrant÷s zoną turi būti

sutvarkyti ir juose griežtai draudžiama toliau pilti dumblą.

Alytaus regione numatomos dvi galutinio dumblo apdorojimo vietos – Alytuje ir Druskininkuose.

Alytuje planuojamas nuotekų dumblo džiovinimas, o Druskininkuose – atviras kompostavimas, tačiau

Druskininkai šiame pl÷tros plane nenagrin÷jami.

Gravitacinis dumblo tankinimas numatomas mažose regiono nuotekų valyklose. Daugų nuotekų

valykloje sutankintas dumblas bus vežamas pūdyti į Alytaus miesto nuotekų valyklą, o Veisiejų nuotekų

valykloje sutankintas dumblas bus vežamas į Lazdijų nuotekų valyklą sausinti. Kitų gyvenviečių sutankintas

nuotekų dumblas bus vežamas į artimiausią nuotekų valyklą, kurioje bus įrengtas dumblo sausinimas.

Dumblo sausinimas numatomas 4 nuotekų valyklose: Alytaus, Simno, Lazdijų ir Var÷nos.

Dumblo pūdymas šiame regione planuojamas tik Alytaus m. nuotekų valykloje. Dumblo pūdytuvai su

sausinimo įranga šiai valyklai numatyti Nemuno aukštupio baseino Galimybių studijos I-o etapo techniniuose

pasiūlymuose. Dumblo džiovinimas planuojamas taip pat Alytaus nuotekų valykloje. Dumblo džiovykloje bus

džiovinamas Alytaus nuotekų valykloje sausintas dumblas bei iš Simno, Var÷nos ir Lazdijų nuotekų valyklų

atvežtas sausintas dumblas. Džiovinamo dumblo kiekis Alytaus dumblo džiovykloje apie 2321 t/metus (2016

m.).

Alytaus regiono centriniuose dumblo tvarkymo įrenginiuose, kuriuos numatoma statyti esamoje

Alytaus nuotekų valyklos teritorijoje, siūloma įrengti dumblo pūdymo (pūdytuvai), biodujų surinkimo ir

energijos iš jų išgavimo bei panaudojimo (elektros energijos generatorius) ir dumblo džiovinimo grandis su

visa reikalinga periferine/pagalbine įranga.

Nuotekų dumblo tvarkymas ir panaudojimas pavaizduotas schemoje:

Atest. Nr.5067



Lietuvoje nuotekų dumblo utilizavimą reglamentuoja normatyvas LAND 20-2005. Nusausinto

nuotekų dumblo naudojimą žem÷s ūkyje reguliuoja LAND 20–2005 „Nuotekų dumblo naudojimo tręšimui bei

rekultivavimui reikalavimai“. Šio reikalavimo tikslas − reguliuoti nuotekų dumblo naudojimą žem÷s ūkyje,

energetinių kultūrų (greitai augančių želdinių, kurių paskirtis – tiesioginis panaudojimas biokuro gamybai)

auginimui bei pažeistų teritorijų (karjerų, išeksploatuotų durpynų, uždaromų sąvartynų, kelių sankasų ir pan.)

rekultivavimui taip, kad nebūtų daromas neigiamas poveikis dirvožemiui, augmenijai, gyvūnams ir žmon÷ms.

Šie reikalavimai taikomi buitinių/komunalinių ir analogiškų pramoninių (pvz.: maisto pramon÷s)

nuotekų valymo dumblui. Pagal šį dokumentą dumble, kuris naudojamas žem÷s ūkyje, turi būti tiriamas

sunkiųjų metalų kiekis. Pagal sunkiųjų metalų koncentraciją dumble nustatoma dumblo kategorija.

Dumblo skirstymas į kategorijas pagal sunkiųjų metalų koncentraciją [LAND 20–2005]:

Dumblo

kategorija

Sunkiųjų metalų koncentracija, mg/kg

Pb Cd Cr Cu Ni Zn Hg

I <140 <1,5 <140 <75 <50 <300 <1,0

II 140–750 1,5–20 140–400 75–1000 50–300 300–2500 1,0–8,0

III >750 >20 >400 >1000 >300 >2500 >8,0

Plotams, skirtiems daržov÷ms auginti bei pievoms ar stambiųjų pašarų kultūroms tręšti, gali būti

naudojamas tik I kategorijos dumblas.

II kategorijos dumblas gali būti naudojamas žem÷s ūkyje ne dažniau kaip kas 3 metai.

Nuotekų tvarkymo sistemą eksploatuojantis asmuo turi teisę gamybines nuotekas išleidžiantiems

abonentams nustatyti griežtesnius reikalavimus nuotekų išleidimui į komunalinių nuotekų nuotakyną, kai į

valymo įrenginius patenkančių nuotekų rodikliai neatitinka leistinų projektinių arba, kai d÷l tam tikrų medžiagų

išleidimo nuotekų valymo metu susidarantis dumblas būtų užterštas tiek, kad tai trukdytų jį panaudoti arba

utilizuoti konkrečioje vietoje taikomais metodais.

Atest. Nr.5067



D÷l skaičiuot÷s ribin÷ms priimamų iš vartotojų į miesto tinklus užteršimo koncentracijoms,

tenkinančioms galutinį dumblo utilizacijos būdą ir sąlygas, siūloma vadovautis pateiktomis metalo bei metalo

junginių didžiausiomis išleidžiamų į nuotekų surinkimo sistemą koncentracijomis, mg/l (LAND 20-2005).

Atsižvelgiant į ES šalių patirtį, normatyvinių dokumentų (LAND 20-2005 bei HN 60-2004) ir Tarybos

direktyvos d÷l aplinkos, ypač dirvožemio, apsaugos, naudojant žem÷s ūkyje nuotekų dumblą 86/278/EEC

reikalavimus, Lietuvos miestų ir gyvenviečių I-os ir II-os kategorijų nuotekų dumblą galima būtų panaudoti:

• žem÷s ūkyje dirvožemių tręšimui, auginant javus, technines kultūras;

• biokurui;

• energetinio miško auginimui;

• sunaikintų (apleistų) žemių atstatymui;

• išeksploatuotų žvyro, sm÷lio, molio karjerų ir durpynų rekultivacijai;

• eksploatuojamų sąvartynų tarpinių sluoksnių formavimui ir uždarytų sąvartynų rekultivavimui;

• miesto želdinių tręšimui;

• pakelių sutvirtinimui ir apželdinimui.

Dumblą galima naudoti nesumaišytą su struktūrine medžiaga ir sumaišytą. Maišant nuotekų dumblą

su menkos maistin÷s vert÷s gruntu galima gauti biodirvožemį, kurį galima panaudoti:

• sąvartynų eksploatacijoje tarpiniam ir galutiniam uždengimui;

• pakelių augalinio sluoksnio formavimui;

• parkų, golfo laukų, sporto aikštynų ir kitų žalių plotų formavimui.

I ir II kategorijos dumblą maišant su organine struktūrine medžiaga ir kompostuojant, gaunamą

produktą galima naudoti kaip trąšą ir dirvos struktūrai gerinti. III-os kategorijos dumblą taip pat galima

kompostuoti, tačiau pridedant didesnį kiekį struktūrinių medžiagų, arba sudeginti.

Nagrin÷jant apdoroto nuotekų dumblo panaudojimo galimybes, pirmiausia vertinama panaudojimo

žem÷s ūkyje ir teritorijų rekultivavimo sritis. Tam apskaičiuotas dumblo akumuliacinis potencialas, t.y. dumblo

įterpimo į gruntą (dirvožemį) kiekis (t/metus) svarbiausiose galimo dumblo panaudojimo srityse: žem÷s ūkio

arba grūdinių ir techninių (rapsų, linų) kultūrų auginimui, apleistų žemių bei esamų ir planuojamų uždaryti

sąvartynų, išeksploatuotų sm÷lio–žvyro ir molio karjerų, išeksploatuotų durpynų rekultivavimui.

Panaudojamo dumblo/komposto įterpimo į gruntą (dirvožemį) kiekiai nustatyti pagal dumblo įterpimo

normas, nurodytas LAND 20-2005 „Nuotekų dumblo naudojimo tręšimui reikalavimai” ir Lietuvos higienos

normoje HN 60:2004 „Pavojingų cheminių medžiagų didžiausios leidžiamos koncentracijos dirvožemyje“ bei

atsižvelgiant į esamus grūdinių ir techninių kultūrų, apleistų žemių bei uždaromų sąvartynų ir išeksploatuotų

karjerų bei durpynų plotus.

Skaičiavimuose taikytos šios II kategorijos dumblo įterpimo normos: pas÷liams – 4 t sausų

medžiagų/ha per metus kas 3 metai (skaičiavimuose priimta, kad žem÷s naudmenos 2009 ir 2016 m. atitiks

2004 m. lygį), sąvartynams bei karjerams ir durpynams rekultivuoti − 100 t sausų medžiagų/ha.

Jau apdorotas dumblas gali būti naudojamas pakelių apželdinimui, karjerų bei sąvartynų paviršiaus

rekultivavimui. Vienas siūlomo dumblo tolimesnio naudojimo sprendinių yra jo naudojimas pakelių sankasų

ar griovių šlaitų apsaugai. Naudojant išpūdytą dumblą pakelių apželdinimui, bus išsaugotas švarus

dirvožemis, tuo pačiu, išspręsta ir perteklinio dumblo problema.

Atest. Nr.5067



Atlikus šiuos darbus sumaž÷tų Nemuno up÷s tarša azoto, fosforo, organiniais junginiais,

policiklidais, fenoliais ir sunkiaisiais metalais, kurie užterštu gruntiniu vandeniu, pratekančiu po dumblo

laukais, patenka į Nemuno upę, v÷liau į Baltijos jūrą.

Alytaus regione dumblo tvarkymo sistemos sukūrimas pagrįstas tokiais pat bendraisiais principais,

kokie yra taikomi planuojant dumblo tvarkymo sistemas ir kituose Lietuvos regionuose:

• Galutiniam dumblo sutvarkymui regiono centre planuojamos sud÷tingesn÷s technologijos, kurių

diegimas ekonomiškai tikslingas tiktai esant pakankamai dideliam apdorojamo dumblo kiekiui,

reikalaujančiam aukštos eksploatuojančio personalo kvalifikacijos; minimos technologijos apima

dumblo pūdymo, biodujų gavybos bei panaudojimo ir dumblo džiovinimo įrengimus; šios

technologijos leidžia radikaliai sumažinti dumblo kiekį;

• Mažesn÷se aglomeracijose susidarantį dumblą, priklausomai nuo atstumo iki regiono centro ir

generuojamo dumblo kiekio, galutiniam apdorojimui siūloma arba transportuoti į regiono centrą (po

tarpinio tūrio sumažinimo, dumblą tankinant ir sausinant), arba apdoroti vietoje, panaudojant

paprastesnes technologijas (kompostavimą), reikalaujančias žemesn÷s kvalifikacijos darbo j÷gos,

tačiau neužtikrinančias radikalaus dumblo kiekio sumaž÷jimo;

• Abiem atvejais galutinius dumblo apdorojimo įrenginius siūloma statyti esamų nuotekų valyklų

teritorijoje arba šalia jų, kad būtų išvengta papildomų sausinto dumblo transportavimo kaštų.

Dumblo kokyb÷s skirtumai arba jo suskirstymas LAND 20-2005 į tris klases pagal mikrobiologinius–

parazitologinius parametrus ir į tris kategorijas pagal sunkiųjų metalų koncentracijas pagrįstas siekiamybe

išnaudoti naudingąsias dumblo savybes. Min÷tame normatyviniame dokumente kaip prioritetin÷s dumblo

panaudojimo sritys netiesiogiai įvardinta žem÷s ūkis (laukų tręšimas) bei pažeistos teritorijos (jų

rekultivavimas). Negalima naudoti C klas÷s ir III kategorijos dumblo. Tokios kokyb÷s dumblą tektų džiovinti ir

deginti.

Vieni iš svarbiausių parametrų, nuo kurių priklauso ir priklausys aglomeracijų nuotekų valyklose

susidarančio dumblo kokyb÷, yra pramon÷s taršos augimas ir pažangios nuotekų valymo technologijos,

įgalinančios nuotekas išvalyti taip, kad į dumblą patekusių mikroorganizmų, patogeninių bakterijų ir sunkiųjų

metalų kiekiai neviršytų DLK B klas÷s ir II kategorijos dumblui taikomų normatyvų. Be to, nuotekų dumblo

kokybę gali įtakoti ir šalutiniai veiksniai (nuotekų valyklas eksploatuojančio personalo kvalifikacija, griežta

technologinio proceso kontrol÷ ir kt.), nuo kurių, kaip min÷ta, iš dalies priklauso ir valyklose susidarančio

dumblo kiekis. Atsižvelgiant į diegiamas bei planuojamas įdiegti pažangias nuotekų valymo technologijas,

nežymų pramon÷s augimą bei į nuolat did÷jančią taršos kontrolę (vis svarbesni tampa ir ekonominiai taršos

mažinimo svertai), galime teigti, kad ateityje nuotekų valyklose susidarančio dumblo kokyb÷ ger÷s. Tuo

labiau, kad netolimos praeities ir esamos pad÷ties analiz÷ rodo, kad Lietuvos miestų ir gyvenviečių nuotekų

dumblas pastarajame dešimtmetyje (2000-2005 m.) turi mažesnes sunkiųjų metalų koncentracijas nei

priešpaskutiniame–paskutiniame praeito amžiaus dešimtmečiuose.

Paviršini ų ir požemini ų vanden ų kokyb ÷ tiesiogiai priklauso nuo nuotekų surinkimo, išvalymo ir

surinkto dumblo tvarkymo. Alytaus mieste yra pakankamo paj÷gumo nuotekų valykla, planuojama tobula

dumblo apdorojimo sistema, tod÷l dabartiniu metu labai svarbu pl÷toti nuotekų surinkimo sistemą.

Planuojama, kad 2014 metų gale 95,3 % miesto gyventojų ir 95,0 % priemiesčio gyventojų bus teikiamos

Atest. Nr.5067



centralizuoto nuotekų surinkimo paslaugos. Tam tikslui pasiekti reikalingos didel÷s investicijos. Žinant, kad

privačių l÷šų gyventojai turi nedaug, pagrindiniai investicijų tiek÷jai bus Europos sąjunga ir Lietuvos valstyb÷.

Individualus nuotekų tvarkymas planuojamas ne atskiroms teritorijoms, o tik nutolusiose nuo miesto

tinklų sodybose, kurios yra miesto miškuose, soduose ir naujuoju miesto bendruoju planu apimančiose

Zaidų, Muižel÷nų bei Takniškių teritorijų sodybose. Visos teritorijos, turinčios 50 ir daugiau asmenų, tur÷s

centralizuotą nuotekų surinkimą. Individualus nuotekų tvarkymas apims apie 3450 miesto ir apie 217

priemiesčio gyventojų. Individualus nuotekų tvarkymas bus dvejopas: su nuotekų kokybišku valymu ir su

nuotekų surinkimu į talpas. Nuotekų valymas su valytų nuotekų išleidimu į gruntą bus teritorijose su sm÷lio ir

priesm÷lio gruntais. Ten, kur bus lietaus vandens surinkimo tinklai, individualiai kokybiškai išvalytos buitin÷s

nuotekos išleidžiamos į lietaus vandens tinklus. Vietose, kur n÷ra lietaus vandens tinklų ir kur yra priemolio

bei molio gruntai, o taip pat ten, kur d÷l vietos sanitarinių sąlygų negalima statyti nuotekų valymo įrenginio,

planuojamas nuotekų, surinktų į sandarias duobes, v÷dinamas kamin÷liais, iškeltais virš pastatų, išvežimas į

miesto nuotekų valyklą.

Buitini ų nuotek ų valym ą bei nuotek ų tinkl ų statyb ą skatinantys ir ribojantys veiksniai:

Skatinantys veiksniai Ribojantys veiksniai Apsaugomi paviršiniai ir požeminiai

vandenys nuo užteršimo

Sumažina Nemuno up÷s taršą

Renovacijos reikalaujantys susid÷v÷ję

magistraliniai vamzdynai

Brangiai kainuojanti tinklų renovacija

Modernizacijos reikalaujančios keturios

siurblin÷s, dumblo sausinimo įrenginiai, bei

dumblo sand÷liavimo aikštel÷s

Tikslams pasiekti b ūtina:

• tiesti daugiau naujų buitinių nuotekų tinklų, kad kuo didesnis vartotojų skaičius gal÷tų prie jų

prisijungti ir centralizuotai šalinti buitines nuotekas;

• rekonstruoti keturias susid÷v÷jusias nuotekų siurblines. Priklausomai nuo ekonominių galimybių

keisti nuotekų siurblinių įrangą vakarietiška, ilgaamže ir mažiau suvartojančia elektros energijos;

• renovuoti arba keisti magistralinius susid÷v÷jusius vamzdynus, nustačius būtinybę, renovuoti

sl÷gines plienines nuotekų linijas, padengiant sieneles iš vidaus antikorozin÷mis medžiagomis;

• rekonstruoti dumblo sausinimo įrenginius;

• pastatyti naujas dumblo sand÷liavimo aikšteles;

• pastatyti nuotekų dumblo pūdymo ir džiovinimo įrengimus, apdorojimui dumblo taip, kad jį būtų

galimą naudoti ūkiniams tikslams;

• įdiegti pramon÷s ir kitos ūkin÷s veiklos įmon÷se technologijas ir sistemas, mažinančias išleidžiamų

nuotekų užterštumą;

• pl÷sti paskirstomąjį tinklą;

• skatinti gyventojus, kad įsirengtų individualias nuotekų valyklas arba nuotekų surinkimo talpas;

• tinklus tiesti tik iš vamzdžių bei fasoninių dalių, turinčių atitikties sertifikatus ir higieninius

pažym÷jimus;

Atest. Nr.5067



• skatinti privačią iniciatyvą bei investicijas.

4. PLANUOJAMOS VANDENS TIEKIMO IR NUOTEK Ų TVARKYMO SISTEMŲ APIMTYS IR KAINA

Planuojama Alytaus miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų pl÷tra ir renovacija. Planuojama dviejų

vandenviečių ir vandens ruošyklų pertvarkymas, geriamojo vandens rezervuarų remontas. Numatoma

minimalus nuotekų valyklos ir pilnas Alytaus miesto ir suvežto iš regiono nuotekų dumblo ūkio tvarkymo

atnaujinimas, modernizavimas ir nauja statyba. Įgyvendinant 2006 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos

geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą, planuojama Alytaus mieste atlikti šiuos, pagal

eiliškumą, darbus:

4.1. ALYTAUS MIESTO PLANUOJAM Ų VANDENTIEKIO IR NUOTAKYNO TINKL Ų STATYBOS IR REKONSTRUKCIJOS APIMTYS

Eil. Nr.

Tinklo pavadinimas ir adresas

Mat. vnt.

Vanden. tinklų

Nuotekų tinklų

Bendras tinklų ilgis

Bendra kaina

tūkst. Lt 1 2 3 4 5 6 7

PIRMAEILö STATYBA IR RENOVACIJA

1 Senamiesčio I vandentiekis ir buitinis

nuotakynas m 2139 1675 3814 2016

2 Senamiesčio II vandentiekis ir buitinis

nuotakynas m 1402 838 2240 1163

3 Senamiesčio III vandentiekis ir buitinis

nuotakynas bei siurblin÷s m 3299 2280 5579 4611

4 Kurorto vandentiekis ir buitinis nuotakynas

bei siurblin÷s m 1976 1606 3582 1736

5 Bakšių vandentiekis ir buitinis nuotakynas

bei siurblin÷s m 876 1312 2188 693

7 I-jo Alytaus vandentiekis ir buitinis


8

Vandentiekio magistral÷s DN500 mm nuo

Radžiūnų vandenviet÷s iki Pulko g.

vandens ruošyklos su dviem diukeriais

rekonstravimas

m 4800 − 4800 2160

9 Geležinkelio − Likiškių vandentiekis ir

buitinis nuotakynas bei siurblin÷s m 2506 2086 4592 2066

10 Savitakin÷s nuotekų linijos iš II-os į I-ą

nuotekų siurblinę renovacija m

1694 1694 2880

Atest. Nr.5067



11 Pagrindinio nuotekų kolektoriaus nuo AB

„Snaig÷“ iki Nemuno up÷s renovacija m

3077 3077 4928

12

Nuotekų DN300÷700 mm kolektoriaus į

antrąją NS nuo Sudvajų ir Topolių

g.sankirtos rekonstravimas

m − 1617 1617 728

13

Nuotekų DN500÷700 mm kolektoriaus į

antrąją NS nuo Udrijos ir Kalniškių g.

sankirtos iki antrosios NS ir Var÷nos

gatv÷je rekonstravimas

m − 3588 3588 1615

14

Nuo aukštos zonos vandens talpyklos iki

Putinų g. vandens ruošyklos vandentiekio

DN300÷500 mm magistral÷s

rekonstravimas

m 6098 − 6098 2744

15

Nuotekų DN400÷1000 mm kolektoriaus

nuo AB „Alita“ (Miškininkų g. 17) iki

pirmos NS rekonstravimas

m − 1853 1853 834

16 Likišk÷lių II kvartalo vandentiekis ir buitinis


17 Domantonių kvartalo vandentiekis ir


18

Geležinkelio – Likiškių kvartale

vandentiekis ir buitinis nuotakynas bei

siurblin÷s

m 2070 2850 4920 2952

19

Vandentiekio magistral÷s DN200 mm nuo

Pulko ir Ulonų g sankirtos iki AB

„Dainava“ (Ulonų g. 16) rekonstravimas

m 1696 − 1696 763

20

Nuotekų DN800÷300 mm nuo Var÷nos ir

Ulonų g. sankirtos ir nuo AB „Dainava“

(Ulonų g. 16) iki pirmos NS

rekonstravimas

m − 4101 4101 1845

21

Vandentiekio DN500 mm magistral÷s nuo

Pulko g. vandens ruošyklos iki aukštos

zonos vandens talpyklos rekonstravimas

m 3718 − 3718 1673

22


Putinų g. iki AB „Alita“ (Miškininkų g.) su

diukeriu per Nemuną rekonstravimas

m 3400 − 3400 1393

Atest. Nr.5067



23


AB „Alita“ iki Pušyno ir Maironio g.

sankirtos su diukeriu per Nemuną

rekonstravimas

m 2700 - 2700 1250

24


Birut÷s ir Maironio g. sankirtos iki Pulko g.

vandens ruošyklos rekonstravimas

m 2329

2329 1150

25 Šiaurinis kvartalo vandentiekis ir buitinis

nuotakynas prie Artojų g. m 2470 2500 4970 3300

26 Panemun÷s II kvartalo vandentiekis ir


27 Lankos g. kvartalo vandentiekis ir buitinis

nuotakynas m 2300 2200 4500 2920

28 Antrosios nuotekų siurblin÷s (Vilties g. 7)

ir sl÷gin÷s linijos atnaujinimas m - 700 700 9536

29

Pirmosios nuotekų siurblin÷s (Upelio g.

23) ir sl÷gin÷s linijos bei diukerio per

Nemuną atnaujinimas

m - 2100 2100 10419

30 Alytaus miesto vandentiekio skirstomojo

tinklo ir nuotakyno rekonstravimas m 10000 10000 20000 9000

ANTRAEILö STATYBA

31

Takniškių kvartalo vandentiekis ir buitinis

nuotakynas bei siurblin÷s prie Terpin÷s

upelio

m 3350 3300 6650 4390

32 Ulyškių kvartalo vandentiekis ir buitinis

nuotakynas bei siurblin÷s prie Alytupio m 4800 4800 9600 6590

33

Muižel÷nų kvartalo vandentiekis ir buitinis

nuotakynas bei siurblin÷s prie Motertio

upelio

m 3300 3300 6600 4900

34

Kaniūkų kvartalo vandentiekis ir buitinis

nuotakynas bei siurblin÷s prie Skern÷s

upelio m 5220 5100 10320 6800

35

Likiškių už geležinkelio kvartalo

vandentiekis ir buitinis nuotakynas bei

siurblin÷s

m 4800 4800 9600 6410

Atest. Nr.5067



36 Zaidų kvartalo vandentiekis ir buitinis


Bendras, tarp j ų: 182942 130264

1. Pirmaeil÷ statyba ir renovacija; 125172 90624 2. Antraeil÷ statyba 57770 39640

4.2. ALYTAUS MIESTO PLANUOJAM Ų VANDENTIEKIO IR NUOTAKYNO T ŪRINIŲ STATINIŲ STATYBOS IR REKONSTRUKCIJOS APIMTYS

Eil. Nr.

Statinio pavadinimas

Mat. vnt.

Paj÷gumas Kaina, tūkst.Lt

Pastabos

1 2 3 4 5 6

1 Miesto nuotekų valyklos ir regiono dumblo

apdorojimo įrenginių rekonstrukcija

m³/d t/metus

15000 2321

45657

2

Pirmos vandens ruošyklos su rezervuarais ir

antrojo k÷limo siurbline Pulko g.

rekonstravimas

m³/d 10000 8000

3 Radžiūnų vandenviet÷s gręžinių, siurblinių ir

tinklų renovacija m³/d 10000 7000

4 Aukštos zonos vandens talpyklos

rekonstravimas m³ 2x2000 1223

5 Žemos zonos vandens talpyklos

rekonstravimas m³ 2x2000 1220

6

Antros vandens ruošyklos su rezervuarais ir

antrojo k÷lino siurbline Putinų g.

rekonstravimas

m³/d 10000 8000

7 Strielčių vandenviet÷s gręžinių, siurblinių ir

tinklų renovacija. m³/d 10000 7000

Bendras 78100

Atest. Nr.5067



4.3. ALYTAUS MIESTO PLANUOJAM Ų VANDENTIEKIO IR NUOTAKYNO TINKL Ų IR TŪRINIŲ STATINIŲ STATYBOS IR REKONSTRUKCIJOS KAINOS

Eil. Nr.

Statinio pavadinimas

Mat. vnt.

Paj÷gumas Kaina tūkst..Lt

Pastabos

1 2 3 4 5 6

1 Tūriniai statiniai žm. 71320 78100

2 Tinklai m 182942 130264

Bendrai

208364

Atest. Nr.5067



5. SPRENDINIŲ POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO ATASKAITA

5.1. BENDRI DUOMENYS APIE SAVIVALDYB Ę

Alytus įsikūręs Lietuvos pietin÷je dalyje. Alytus − Dzūkijos ekonominis ir kultūrinis centras, šeštas

pagal gyventojų skaičių Lietuvos miestas. Bendras plotas − 3.3 tūkst. ha. Alytus − vienas iš Lietuvos

pramon÷s centrų. Didžiausios įmon÷s − akcin÷s bendrov÷s „Snaig÷", „Alytaus chemija", „Alita". Iš viso veikia

23 pramon÷s įmon÷s, įregistruota apie 2 tūkst. privačių bendrovių, kurių dauguma prekiauja.

5.2. POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO PRINCIPIN öS NUOSTATOS

Pagal Lietuvoje ir Europos Sąjungoje galiojančius normatyvinius reikalavimus visa planuojama

veikla, kuri gali daryti poveikį aplinkai, turi būti vertinama galimo poveikio aplinkai aspektu.

Ruošiant medžiagą planuojamos veiklos (projektuojamų/rekonstruojamų nuotekų valyklų ar vandens

ruošyklų bei vandentiekio ir nuotekų tinklų pl÷tros/renovacijos) poveikio aplinkai vertinimo atrankos

procedūrai buvo vertintos tik tos poveikio aplinkai rūšys bei jų įtakojami aplinkos komponentai, kuriems gali

būti daromas realus neigiamas ar teigiamas poveikis.

Vadovaujantis Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarkos aprašu,

patvirtintu LR Vyriausyb÷s 2004 m. liepos 16 d. nutarimu Nr.920, atliekamas specialiojo plano sprendinių

poveikio vertinimas teritorijos vystymo raidai, planuojamai veiklai, ekonominei aplinkai, socialinei aplinkai,

gamtinei aplinkai ir kraštovaizdžiui.

5.3. PLANUOJAMOS ŪKINöS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI VERTINIMAS

5.3.1. Bendrieji duomenys

Planuojama vandentiekio ir nuotekų tinklų pl÷tra bei renovacija, nuotekų valyklos ir dumblo

sausinimo ūkio atnaujinimas/modernizavimas, vandenviečių, rezervuarų ir vandens ruošyklų rekonstravimas.

5.3.2. Numatomos ūkin ÷s veiklos vietos aprašymas

5.3.2.1. Geografin ÷ pad÷tis

Alytaus m. savivaldyb÷je projektuojami objektai numatomi Alytaus mieste. Numatomų tinklų ir

atnaujinamos valyklos preliminarios vietos nurodytos pridedamose schemose (žiūr. schemas „Alytaus

miesto vandens tiekimo infrastruktūros pl÷tra“, „Alytaus miesto nuotekų tvarkymo infrastruktūros pl÷tra“).

Alytus įsikūręs Lietuvos pietin÷je dalyje abipus Nemuno.

5.3.2.2. Saugomos teritorijos

Alytaus m. savivaldyb÷je esamos saugomos teritorijos ir planuojamos ūkin÷s veiklos vietos

pateikiamos pridedamoje schemose „Saugomos teritorijos.Vidzgirio botaninis draustinis“. Šioje schemoje

Atest. Nr.5067



paryškintos tik tų saugomų teritorijų ribos, kurios priart÷ja prie šioje galimybių studijoje numatomų

naujų/rekonstruojamų objektų statybos darbų vietų. Min÷tų saugomų teritorijų trumpa charakteristika

aprašyta žemiau pateiktoje lentel÷je.

Saugomos gamtin ÷s teritorijos Alytaus m. savivaldyb ÷je:

Savivaldyb÷

Saugoma gamtin÷

teritorija

Saugomos gamtin÷s teritorijos

trumpa charakteristika

Pastabos

Alytaus

miesto

Vidzgirio botaninis

draustinis

Įsteigtas 1960 m. Tikslas – saugoti Pietų

Lietuvos miškų kompleksą su retų rūšių

augalų augimviet÷mis.

Draustinyje yra

miesto Vidzgirio

vandenviet÷

5.3.2.3. Planuojam ų objekt ų vieta vandenvie čių atžvilgiu

Požeminio vandens išteklius Alytuje sudaro trys vandenviet÷s: Radžiūnų, Strielčių ir Vidzgirio. Šiuo

metu vanduo vartotojams tiekiamas iš dviejų vandenviečių − Strielčių ir Radžiūnų, o Vidzgirio vandenviet÷

šiuo metu neeksploatuojama.

Strielčių vandenviet÷ yra šiaur÷s rytin÷je miesto dalyje, 4,8 km atstumu nuo miesto. Vandenviet÷je

eksploatuojamas Žemaitijos − Dainavos vandeningas horizontas. Vandenviet÷je išgręžti 24 arteziniai

gręžiniai. 2000-2003 m. vienu metu veik÷ nuo 4 iki 15 artezinių gręžinių. Gręžiniai išgręžti 1984−1985 m.

Gręžinių gylis 45-66 m. Mechanin÷ įranga sumontuota 1985-1995 m. Siurblių našumas − 30-70 m³/h prie 80

m k÷limo aukščio. Variklių galingumas 10-32 kW atitinkamai. Patvirtintos požeminio vandens atsargos 27000

m³/d.

Radžiūnų vandenviet÷ yra pietin÷je miesto dalyje, 5 km atstumu nuo miesto. Vandenviet÷je

eksploatuojami kvartero Žemaitijos - Dainavos ir viršutin÷s kreidos vandeningi horizontai. Vandenviet÷je

išgręžta 16 gręžinių. 2000-2003 m. vienu metu veik÷ nuo 4 iki 12 artezinių gręžinių. Gręžiniai išgręžti 1984-

1985 m. Gręžinių gylis 45-66 m. Mechanin÷ įranga sumontuota 1995 m. Siurblių našumas apie 35 m3/h prie

60 m k÷limo aukščio. Variklių galingumas ~10 kW. Patvirtintos požeminio vandens atsargos − 25600 m3/d.

Vandentiekio ir nuotekų tinklų pl÷tra numatoma mieste, t.y. 4-5 km atstumu nuo vandenviečių.

Požeminio vandens kokyb÷ neatitinka Higienos normų HN 24: 2003 reikalavimų abiejose aukščiau

min÷tose vandenviet÷se, tod÷l požeminis vanduo, prieš tiekiant vartotojams, apdorojamas geležies šalinimo

įrenginiuose. Būtina pabr÷žti, kad vandens gerinimo įrenginiai pasenę ir ne visada pasiekiami higienos

normose keliami reikalavimai vandens kokybei.

5.3.2.4. Planuojam ų objekt ų vieta saugom ų archeologini ų ir kult ūrini ų objekt ų atžvilgiu

Numatomi vandentiekio ir nuotekų tinklai bei nuotekų siurblin÷s nepatenka į archeologinių ir

kultūrinių objektų ribas.

Atest. Nr.5067



5.4. NUMATOMOS ŪKINöS VEIKLOS VIETOS GAMTINIŲ SĄLYGŲ APRAŠYMAS

5.4.1. Meteorologin ÷s sąlygos

Alytaus rajono meteorologiniai duomenys pateikiami pagal Var÷nos meteorologijos steb÷jimo punkto

duomenis iš RSN 156-94 „Statybin÷ klimatologija".

Alytaus rajone vyrauja pietų, pietvakarių v÷jai. Vasarą labiau vyrauja − vakarų, šiaur÷s vakarų ir

pietvakarių, o žiemą − pietų, pietvakarių v÷jai. Vidutinis v÷jo greitis yra 2,7 m/s. Vidutin÷ oro temperatūra −

6,1°C, o vidutin ÷ šilčiausio m÷n. temperatūra −- 16,9°C, vidutin ÷ šalčiausio m÷n. temperatūra − 5,8°C.

Meteorologiniai duomenys

STEBöJIMAI VERTöS

Žemiausia oro temperatūra –36,3 0C (1956).

Vidutin÷ oro temperatūra 6,6 0C

Didžiausia oro temperatūra 34,9 0C (1959 l)

Vidutinis metinis v÷jo greitis 4.0 m/s

Didžiausias v÷jo greitis 30m/s

Vyraujanti v÷jo kryptis – sausio m÷n. Pietų

Vyraujanti v÷jo kryptis – liepos m÷n. Vakarų

Vidutiniai metiniai krituliai 630 mm

M÷nesio vidutin ÷ oro temperat ūra ir krituliai per 1961-1990

01 02 03 04 05 06 07 08 09 10 11 12 METŲ

Temperatūra, ° -5,2 -4,3 -0,4 5,8 12,4 15,8 16,9 16,4 11,9 7 ,1 1,8 -2,3 6,3

Krituliai, mm 39 31 35 42 55 69 80 78 56 45 53 47 630

Atest. Nr.5067



Alytaus m. v ÷jo rož ÷

- V÷jo krypčių pasikartqjimas,% —"— Vidutinis v÷jo greitis, m/s

5.4.2. Hidrografin ÷s sąlygos

Hidrografinis Alytaus m. savivaldyb÷s tinklas priklauso Nemuno up÷s aukštupio baseinui. Per Alytų

vingiuoja Nemunas. Pietrytin÷je miesto dalyje telkšo Dailid÷s ežeras, rytiniame pakraštyje − Alytupis ir kiti

upeliai įteka į Nemuną.

Paviršinio vandens telkiniai:

Paviršinio vandens telkinys Paviršinio vandens telkinio pavadinimas pUp÷s, upeliai Nemunas, Alytupis, Mikasa, Medukšt÷l÷, Terpin÷,

Motertis, Skern÷

Ežerai, tvenkiniai Dailid÷s

5.5. PLANUOJAMA PL öTRA

Planuojama vandentiekio ir nuotekų tinklų pl÷tra/ renovacija Alytaus mieste. Be vandentiekio ir

nuotekų tinklų pl÷tros Alytaus m. savivaldyb÷je numatomas minimalus nuotekų valyklos ir pilnas dumblo ūkio

atnaujinimas/ modernizavimas Alytuje. Vandentiekio ir nuotekų tinklai numatomi tiesti gatvių raudonųjų linijų

ribose, gatvių važiuojamoje dalyje, kelkraščiuose. Konkrečios tinklų klojimo vietos bus nustatytos kitose

projekto stadijose.

Siekiant išvengti per didelių savitakin÷s nuotekyn÷s gylių ar nesant galimyb÷s savitaka jungtis į

esamus nuotekų tinklus, numatomos nuotekų siurblin÷s. Siūlomos požemin÷s stikloplasčio, plastikin÷s ar

gelžbetonin÷s nuotekų siurblin÷s, surenkančios nuotekas iš atskirų namų ar kvartalų ir sl÷gin÷mis linijomis

paduodančios nuotekas į esamus tinklus.

Atest. Nr.5067



Alternatyvų d÷l vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų beveik n÷ra, jei nevertinti vienišas

sodybas miesto miškuose ir parkuose. Tos sodybos tur÷s įsirengti savus vandens ÷mimo gręžinius ar

šulinius su įmamo vandens gerinimu ir savas gerai valančias nuotekas valyklas, sandarias nuotekų

surinkimo talpas, iš kurių nuotekos bus išvežamos į miesto nuotekų valyklą.

Vandentiekio ir nuotekų tinklų pl÷tra yra numatyta parengtame bei patvirtintame Alytaus miesto

bendrajame plane. Vandentiekio ir nuotakyno trasos yra inžinerin÷s infrastruktūros koridoriuose, kurie apima

gatves, šaligatvius ir visus inžinerinius tinklus

Vandentiekio ir nuotakyno tinklams yra būtina išlaikyti apsaugos juostas po 5 m į abi puses nuo

vamzdyno ašies. Nuotekų siurblin÷ms reikalinga nuo 10 iki 20 m aplink sanitarin÷ zona, kurioje negali

gyventi žmon÷s ir negali būti maisto ruošimo įmonių. Vandens trečiojo ar ketvirtojo k÷limo siurblin÷ms,

neturinčioms atvirų vandens paviršių, sanitarin÷s apsaugos zonos nereikalingos. Vandens ruošyklų,

geriamojo vandens rezervuarų ir nuotekų valyklos zonos yra pakankamos ir nekeičiamos.

5.5.1. Nuotek ų valyklos ir dumblo ūkio atnaujinimas/modernizavimas Alytuje

Alytuje be tinklų pl÷tros numatomas ir minimalus esamos nuotekų valyklos bei pilnas dumblo ūkio

atnaujinimas/modernizavimas. Dumblo ūkio bei nuotekų valyklos atnaujinimas numatomas esamame

valyklos sklype. Pagrindinis nuotekų valyklos atnaujinimo tikslas − rekonstruoti vieną aerotanko sekciją,

sumontuojant joje papildomas pertvaras fosforo ir azoto šalinimo talpų įrengimui, prisitaikant prie

sumaž÷jusio debito lyginant su projektiniu; ir atnaujinti/modernizuoti dumblo ūkį, numatant mechaninį dumblo

sausinimą ir dumblo pūdymą metantankuose, elektros energijos gamybą bei panaudojimą saviems

poreikiams. Metantankuose išsiskyrusios biodujos sutek÷s į dujų surinktuvą. Pūdytas dumblas bus

apdorojamas mechaninio valymo įrenginiuose, nusausinant dumblą iki 20% pagal sausas medžiagas.

Nusausintas dumblas bus džiovinamas. Tiksli dumblo apdorojimo įranga (centrifūgos, košimo presai,

džiovykla ar kt) kaip ir visa kita numatoma įranga bus pasiūlyta kitoje stadijoje.

Reikia pabr÷žti, kad viena iš pagrindinių problemų Alytaus m. nuotekų valykloje − dumblo

sand÷liavimas. Šiuo metu Nemuno up÷s apsaugin÷je zonoje esančiuose karjeruose yra sutalpinta apie

300000 m3 dumblo. Karjerą reikia rekultivuoti ir panaikinti susidariusį taršos šaltinį.

Esama pasenusi technologin÷/mechanin÷ bei elektros/automatin÷ įranga dumblo sausinimo ceche

bus pakeista į naują. Dumblo apdorojimui bus pastatyti nauji/renovuoti esami pastatai, nenaudojamos talpos

bus nugriautos, o statybinis laužas išvežtas į statybinių atlieki sąvartyną.

Statant naujas ir rekonstruojant esamas talpas bus naudojamas aukštos kokyb÷s betonas,

šiuolaikiškos hidroizoliacin÷s medžiagos. Visos naujos talpos bus padengtos kokybiškomis antikorozin÷mis

medžiagomis.

Numatoma mechanin÷/technologin÷, elektros/automatin÷ įranga atitiks ES standartų reikalavimus.

Naujai numatomos laikinos dumblo sand÷liavimo aikštel÷s bus įrengtos, panaudojant šiuolaikiškas

hidroizoliacines medžiagas.

Alternatyva d÷l nuotekų valyklos vietos nenagrin÷ta, kadangi esama nuotekų valyklos aikštel÷

pakankamai didel÷ ir jos pilnai užteks dumblo ūkio modernizavimo statiniams ir pastatams.

Atest. Nr.5067



5.5.2. Būsimos nuotek ų valyklos projektinis paj ÷gumas

Pagal Statistikos departamento duomenis Alytaus m. aglomeracijoje, kurią sudaro Alytaus miestas

bei prijungtos ar ateity numatomos jungti 11 gyvenviečių (Miklus÷nai, Venciūnai, Luksn÷nai, Alov÷, Geištarai,

Radžiūnai, Užupiai, Praniūrai, Žaunieriškiai, Kaniūkai, Jurgiškiai), 2015 metais gyvens 73000+4350=77350

gyventojų.

Būsimų rekonstruojamų/plečiamų nuotekų valyklų hidraulinio paj÷gumo skaičiavimams buvo

naudojamos tokios prielaidos:

• per prognozuojamą laikotarpį (iki 2016 metų) gyventojų skaičius projekto teritorijoje nesikeis, nors

planuojamas Alytaus augimas;

• prognozuojamo laikotarpio pabaigoje, t.y. po visų bendrajame plane numatytų priemonių

įgyvendinimo 2015 metais, centralizuotomis vandentvarkos sistemomis aptarnaujamų vartotojų

skaičius miestuose ar jų aglomeracjose sieks apie 95,3% nuo bendro šių aglomeracijų gyventojų

skaičiaus, o priemiesčio gyvenviet÷se – 95%;

• sąlyginis vandens suvartojimas, teksiantis vienam vartotojui Alytuje, bus 160 l/d./žm., įskaitant ir

vandens nuostolius, o aplinkin÷se gyvenviet÷se, kurias numatoma ateityje prijungti prie

aglomeracijos vandentvarkos sistemų − 120 l/d./žm.;

• atnaujintas nuotekų valyklos būsimas paj÷gumas turi būti pakankamas perspektyviniams

išsipl÷tusios aglomeracijos/pavien÷s gyvenviet÷s poreikiams prognozuojamo laikotarpio pabaigoje,

t.y. 2015 metais;

• rekonstruotų/plečiamų nuotekų valyklų būsimam hidrauliniam paj÷gumui skaičiuoti priimamas

infiltracijos į nuotakyną koeficientas − 1,5;

• pramon÷s įmon÷s ir ateityje išlaikys esamas nuotekų išleidimo į miesto tinklus apimtis ir sudarys apie

30%, palyginant su gyventojų nuotekomis.

Naudojantis išvardintomis prielaidomis yra priimtas būsimos nuotekų valyklų hidraulinis paj÷gumas −

15,0 tūkst.m³/d.

Būsimos nuotekų valyklos teršalų apkrovos skaičiavimams, be anksčiau min÷tų, naudojamos tokios

prielaidos:

• rekonstruotų/plečiamų nuotekų valyklų būsimai teršalų apkrovai skaičiuoti priimama, kad 1

gyventojo sąlygin÷ teršalų apkrova yra 45 g BDS5 per parą;

• miesto pramon÷s imon÷s ir ateityje išlaikys esamas nuotekų ir teršalų išleidimo į miesto tinklus

apimtis.

Naudojantis išvardintomis prielaidomis atlikti būsimų nuotekų valyklų teršalų apkrovos skaičiavimai.

Įvertinus 15% galimam nenumatytų paj÷gumų augimui technologinis valyklos paj÷gumas būtų: Alytaus

nuotekų valyklos technologinis paj÷gumas būtų 4230 kg BDS5 per parą arba 94000 GE.

5.6. SPRENDINIŲ POVEIKIS TERITORIJOS VYSTYMO DARNAI PAGAL PLANUOJAM Ą VEIKLĄ

Veiklos objektas – Alytaus miesto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros pl÷tros

specialusis planas.

Atest. Nr.5067



Sprendinių pagrindinis tikslas yra nustatyti ilgalaikius vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų

prioritetus, pagal kuriuos būtų užtikrintas infrastruktūros atnaujinimas, nepertraukiamas, ilgalaikis bei

technine ir ekonomine prasme visiems vartotojams prieinamas socialiai būtinas vandens tiekimo ir nuotekų

tvarkymo paslaugų teikimas, kurių kokyb÷ atitiktų nustatytus reikalavimus, ir kad ne mažiau kaip 95 proc.

savivaldyb÷s teritorijos gyventojų būtų aprūpinami viešojo vandens tiek÷jo tiekiamu vandeniu ir teikiamomis

nuotekų tvarkymo paslaugomis.

D÷l gyvenamojo ploto vienam gyventojui did÷jimo, nors miesto gyventojų skaičius beveik nedid÷ja

ir vandens suvartojimas augs nežymiai, miesto teritorija apstatoma mažaaukščiais pastatais pl÷sis rytų ir

vakarų kryptimis. Plečiantis miestui ir darniai tvarkant inžinerinį aprūpinimą, reik÷s visur p÷toti vandens

tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklus, statyti vandens ir nuotekų k÷limo siurblines. Šiame pl÷tros plane

nustatomos apimtys vandentiekio ir nuotakyno infrastruktūros, kad būtų tiekiamas gerai paruoštas ir

kokybiškas geriamasis vanduo, o nuotekos šalinamos į esamą nuotekų valyklą. Tai tur÷s didelę teigiamą

įtaką gamtai ir žmonių sveikatai. Miesto vandentvarkos ūkio sistemų pl÷tra numatoma gatvių raudonųjų linijų

ribose bei valstybin÷je žem÷je. Nustatoma, kad tinklai per privačius sklypus gali būti tiesiami tik ypatingais

atvejais. Pagal specialiąsias žem÷s ir miško naudojimo sąlygas (p.XIV), vandentiekio ir nuotekų tinklams

nustatoma apsaugos zona, tai žem÷s juosta, kurios plotis po 5 m nuo vamzdynų ašies. Planuojamos vietin÷s

nuotekų valyklos ar vietiniai vandens gręžiniai tik atskiroms mažiau kai 50 žmonių turinčioms sodyboms ar jų

grup÷ms miesto miškuose, parkuose bei sodų atskiriems namams.

Geriamas vanduo Alytaus m. vartotojams tiekiamas iš požeminių šaltinių. Yra trys vandenviet÷s:

Radžiūnų, Strielčių ir Vidzgirio. Patvirtintos min÷tų vandenviečių požeminio vandens atsargos 66300,0 m3/d.

Šiuo metu vanduo tiekiamas iš dviejų vandenviečių – Radžiūnų ir Strielčių. Vidzgirio vandenviet÷

neeksploatuojama. Radžiūnų vandenviet÷ yra pietin÷je miesto dalyje, 5 km atstumu nuo miesto.

Vandenviet÷je eksploatuojami kvartero Žemaitijos – Dainavos ir viršutin÷s kreidos vandeningi horizontai.

Vandenviet÷je yra 16 gręžinių. Patvirtintos požeminio vandens atsargos – 25600 m³/d. Vanduo iš Radžiūnų

vandenviet÷s tiekiamas į Pulko g. vandens ruošyklą Nr.1. Planuojama naudoti 10000 m³/d vandens. Strielčių

vandenviet÷ yra šiaur÷s rytin÷je miesto dalyje, 4,8 km atstumu nuo miesto. Vandenviet÷je eksploatuojamas

kvartero Žemaitijos – Dainavos vandeningas horizontas. Vandenviet÷je išgręžti 24 arteziniai gręžiniai. Vienu

metu veikia nuo 4 iki 12 artezinių gręžinių. Patvirtintos šios vandenviet÷s požeminio vandens atsargos –

27000 m³/d. Vanduo iš Strielčių vandenviet÷s tiekiamas į Putinų g. vandens ruošyklą Nr.2. Planuojama

naudoti iki 10000 m³/d vandens. Vandenviečių atsargos yra labai didel÷s ir suteikia galimybes vystyti miestą

ir jo pramonę.

Alytaus miesto nuotekų valykla tarnaus miesto ir šalia esančių Miklus÷nų, Žiauneriškių, Praniūnų,

Venciūnų, Kaniukų, Užupių, Alov÷s, Geištarų, Radžiūnų, Jurgiškių ir Luksn÷nų gyvenviečių nuotekų valymui.

Alytaus regiono dumblo tvarkymo sistemos sukūrimas pagrįstas tokiais pat bendraisiais principais, kokie yra

taikomi planuojant dumblo tvarkymo sistemas ir kituose Lietuvos regionuose:

Galutiniam dumblo sutvarkymui regiono centre planuojamos sud÷tingesn÷s technologijos, kurių

diegimas ekonomiškai tikslingas tiktai esant pakankamai dideliam apdorojamo dumblo kiekiui,

reikalaujančiam aukštos eksploatuojančio personalo kvalifikacijos. Minimos technologijos apima dumblo

pūdymo, biodujų gavybos bei panaudojimo ir dumblo džiovinimo įrengimus; šios technologijos leidžia

radikaliai sumažinti dumblo kiekį. Mažesn÷se aglomeracijose, kaip Lazdijai, Var÷na, susidarantį dumblą

Atest. Nr.5067



galutiniam apdorojimui numatoma transportuoti į regiono centrą (po tarpinio tūrio sumažinimo, dumblą

tankinant ir sausinant). Galutinius dumblo apdorojimo įrenginius numatoma statyti esamų nuotekų valyklų

teritorijoje arba šalia jų, kad būtų išvengta papildomų sausinto dumblo transportavimo kaštų.

5.7. SPRENDINIŲ POVEIKIS SOCIALINEI APLINKAI

Sprendinių poveikis ekonominei aplinkai yra visapusiškai teigiamas. Visoje miesto bendrojo plano

apimamoje teritorijoje numatoma pl÷toti centralizuoto vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo ir padavimo į

esamą nuotekų valyklą tinklai. Be to, gretimose Miklus÷nų, Žiauneriškių, Praniūnų, Venciūnų, Kaniukų,

Užupių, Alov÷s, Geištarų, Radžiūnų, Jurgiškių ir Luksn÷nų gyvenviet÷se surinktos nuotekos gal÷s būti

priimtos į Alytaus miesto tinklus ir nuotekų valyklą. Tai suteikia galimybę pl÷toti tvarkingas gyvenvietes ir

Alytaus miestą. Pramon÷ be jokių apribojimų gal÷s būti pl÷tojama esamose pramon÷s teritorijose ir

priemiestyje. Vandentiekio ir nuotakyno pl÷tra bei pakankami vandenviečių ir nuotekų valyklos paj÷gumai

suteika galimybę ateiti į miestą įvairiapusei pramonei, didinti darbo vietų skaičių, gerinti žmonių gyvenimo

sąlygas.

5.8 SPRENDINIŲ POVEIKIS SOCIALINEI APLINKAI

Sprendinių poveikis socialinei aplinkai be jokios abejon÷s yra geras. Gyventojams suteikiama

galimyb÷ naudoti centralizuotai parengtą geros kokyb÷s vandenį. Visuomeniniams, gamybiniams pastatams,

esamoms ir naujoms bendrov÷ms suteikiama galimyb÷ gauti neribotą geros kokyb÷s vandens kiekį ir šalinti

buItines ir gamybines nuotekas į esamą nuotekų valyklą. Did÷jant gamybai, did÷s gyventojų užimtumas,

did÷s darbuotojų pajamos, did÷s įplaukos į savivaldyb÷s biudžetą, o tai suteiks galimybę kelti sveikatos

apsaugos ir kultūros lygį. Geros kokyb÷s vandens tiekimas ir ūkinių nuotekų surinkimas į centralizuotą

sistemą pagerina aplinkos būvį, tai savo ruožtu gerina žmonių sveikatą.

5.9. SPRENDINIŲ POVEIKIS APLINKOSAUGINIU IR KITAIS ASPEKTAIS

Bendru požiūriu tiek vandentiekio tiek nuotekų tinklų pl÷tra netur÷tų neigiamo poveikio aplinkai.

Dumblo ūkio modernizavimas leis sumažinti dumblo sand÷liavimui reikalingų dumblo aikštelių plotus. Toliau

detaliau aprašomas poveikis įvairių aspektų atžvilgiu.

5.9.1. Statyba

Klojant vandentiekio ir nuotekų tinklus gatv÷se gali kilti laikinų nepatogumų gyventojams d÷l

pravažiavimų, tačiau min÷ti klausimai tur÷tų būti išspręsti kitoje projekto stadijoje, numatant apvažiavimus ar

laikinus privažiavimus, o esant būtinybei numatant darbus atlikti betranš÷jiniu būdu.

Rengiant vandentiekio ir nuotekų tinklų statybos techninius ir darbo projektus, reikalinga įvertinti

esamus medžius ir kitus želdynus ir numatyti priemones jų išsaugojimui.

Nuotekų valykla yra nutolusi nuo gyvenamųjų kvartalų, poveikio gyventojams netur÷tų būti, nes

statybos darbai numatomi pačios nuotekų valyklos aikštel÷je.

Atest. Nr.5067



5.9.2. Saugomos gamtin ÷s teritorijos

Saugomos teritorijos, artimos numatomai statybos darbų vietai, išvardintos skyriuje 5.3.2.2. ir

nurodytos schemose „Saugomos teritorijos. Vidzgirio botaninis draustinis“ ir „Saugomos teritorijos. Gulbyn÷s

ornitologinis draustinis“. Tiek vandentiekio, tiek nuotekų tinklų pl÷tra bei dumblo ūkio modernizavimo

įrenginiai nepatenka į saugomų teritorijų ribas.

5.9.3. Paukščių buvein ÷s

Planuojama ūkin÷ veikla nepatenka į paukščių apsaugai svarbių teritorijų ribas.

5.9.4. Požeminio vandens vandenviet ÷s

Numatomi kloti vandentiekio, nuotekų tinklai bei rekonstruojama nuotekų valykla ir dumblo

sausinimo įrenginiai nutolę nuo vandenviečių 4-5 km atstumu. Numatomų eksploatuoti Radžiūnų ir Vidzgirio

vandenviečių pirmoji (griežto r÷žimo), antroji (apsaugos nuo bakteriologin÷s taršos) ir net trečioji (apsaugos

nuo chemin÷s taršos) juostos yra nustatytos ir yra saugios.

5.9.5. Dirvožemis

Statybos darbai tur÷s poveikį dirvožemiui. Nuimtas viršutinis derlingas dirvožemio sluoksnis turi būti

sand÷liuojamas atskirai šalia iškasų ar specialiai tam skirtose vietose, o po to panaudojamas.

5.9.6. Kult ūros paveldas

Alytaus mieste esantys kultūros paveldo objektai, statant vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo

įrenginius, neturi būti pažeidžiami. Už Likiškių geležinkelio yra nekilnojamosios kultūros vertyb÷ - buvęs

Didžiųjų Likiškių kapinynas (A1661). Pirmame Alytuje Ramyb÷s g. priešais Bažnyčią yra buvęs apstatymas,

kaip ir antrojo Alytaus senamiestyje. Tačiau kai kurios miesto ir priemiesčio teritorijos yra nepakankamai

ištirtos ir jose gali būti nežinomos kapaviet÷s, statinių pamatai ar kiti archeologiniai radiniai. Rengiant

techninius ir darbo vandentiekio ir nuotakyno tinklų ir įrenginių projektus reikia gauti kultūros paveldo

departamento sąlygas. Be to, jei statant vandentvarkos objektus aptinkama archeologinių radinių ar kitokio

nekilnojamojo daikto vertingųjų savybių, o taip pat sutikus nežinomas laidojimo ar buvusių statinių pamatų

vietas, valdytojas ar darbus atliekantys asmenys apie tai privalo pranešti savivaldyb÷s paveldosaugos

padaliniui. Kultūros paveldo departamentas gali stabdyti darbus.

5.9.7. Kraštovaizdis

Tiek vandentiekio ir nuotekų tinklų pl÷tra, tiek nuotekų valyklos bei dumblo ūkio atnaujinimas tur÷s

neigiamos įtakos kraštovaizdžiui laikinai - statybos metu. Rengiant vandentiekio ir nuotekų tinklų statybos

techninius ir darbo tinklų projektus, turi būti įvertinti esami medžiai ir kiti miesto želdynai. Medžiai turi būti

saugomi, o kritiniu atveju, kai n÷ra galimyb÷s kitaip tiesti tinklus, medžiai turi būti persodinti ar atsodinti

aplinkosaugos skyriaus nurodytose vietose, kad nepakenkti ir nesumažinti miesto apželdinimo ir nesudarkyti

Atest. Nr.5067



kraštovaizdžio. Po tinklų statybos, trasos bus apželdintos, išasfaltuotos ar padengtos kita danga, aplinka

sutvarkyta.

Dumblo ūkio susid÷v÷jusi įranga bus pakeista nauja, esami pastatai ir statiniai bus atnaujinti,

teritorija bus sutvarkyta ir d÷l to atrodys daug patraukliau nei buvo prieš tai.

5.9.8. Atliekos

Alytaus nuotekų valykloje šiuo metu susidaro ir ateity susidarys šios atliekos: grotose sulaikyti

nešmenys, sm÷liagaud÷s÷ sulaikytas sm÷lis bei antriniuose sodintuvuose nusodintas ir po to dumblo ceche

nusausintas ir išdžiovintas dumblas. Atliekų kiekiai:

− grotose sulaikyti nešmenys − 470 t/metus;

− sm÷liagaud÷se sulaikytas sm÷lis − 942 t/metus;

− džiovintas dumblas − 2321 t/metus.

Grotose ir sm÷liagaud÷se sulaikyti nešmenys bus išvežami į planuojamas laikino sand÷liavimo

aikšteles. Džiovintas dumblas konteineriais bus gabenamas miško auginimui, karjerų rekultivavimui ir

tręšimui.

5.9.9. Triukšmas

Triukšmas nuotekų valyklose neturi viršyti higienos normų reikalavimų. Siekiant sumažinti orapūčių

skleidžiamą triukšmą nuotekų valyklose, orapūt÷s bus numatomos su triukšmą slopinančiais gaubtais.

5.9.10. Paviršiniai telkiniai

Nepilnai išvalytos ar visai nevalytos į paviršinius vandens telkinius išleidžiamos nuotekos turi

neigiamą poveikį vandens augmenijai ir gyvūnijai, kadangi deguonis sunaudojamas organinių junginių

skaidymui.

Numatomi vandentiekio ir nuotekų tinklai bus klojami gatvių raudonųjų linijų ribose, pačiose gatv÷se,

nekertant pagrindinių vandens šaltinių. Pajungus gyventojus prie centralizuotų nuotekų tinklų, sumaž÷s tarša

į paviršinius telkinius. Išmetamos taršos sumaž÷jimas iš gyventojų pateiktas kitame skyriuje.

5.9.11. Poveikis visuomenes sveikatai

Daugumoje Lietuvos vietų gyventojai neprisijungę prie centralizuotų vandentiekio tinklų naudoja

šachtinių šulinių vandenį. Atlikti tyrimai parod÷, kad daugumos šachtinių šulinių vanduo Lietuvoje užterštas

nitratais. Toks vanduo labai pavojingas žmonių, ypatingai naujagimių, sveikatai. Tod÷l pasijungimas prie

centralizuotų miesto vandentiekio tinklų tik pagerintų gyventojams tiekiamo vandens kokybę.

Prisijungus prie miesto nuotekų tinklų bus teigiamas poveikis gyventojų sveikatai – netinkamas

vanduo nebebus naudojamas, nuotekos nebebus leidžiamos į gruntą, o surenkamos ir utilizuojamos.

Atest. Nr.5067



5.9.12. Gruntas, gruntinis ir požeminis vanduo

Kaip žinia, didžioji dauguma gyventojų, neprisijungusių prie centralizuotos nuotekų sistemos,

išleidžia nuotekas į vietines išs÷mimo duobes, į lietaus vandens tinklus ar tiesiog į paviršinius vandens

telkinius, kurių nepakankamas sandarumas dažniausiai yra grunto ir gruntinių vandenų teršimo priežastis.

Nuotekos iš išs÷mimo duobių turi būti vežamos į nuotekų valyklą centralizuotai ir reguliariai, tačiau

savivaldyb÷s vandentvarkos įmon÷ negali priversti tokių duobių savininkų rūpintis nuotekų išvežimu

reguliariai. Nevalytų nuotekų išleidimas į aplinką turi neabejotinai neigiamą poveikį vandens augmenijai ir

gyvūnijai, kadangi deguonis sunaudojamas organinių junginių, patenkančių su nuotekomis, skaidymui. Į

paviršinius telkinius išleidžiamos nuotekos padidina organinių junginių kiekį vandenyje, kas sukelia

eutrofikaciją ir kitas pasekmes. Pastačius nuotekų tinklus ir siurblines, sumaž÷s išmetama tarša į paviršinius

vandens telkinius, nes nuotekos iš siurblinių sl÷gine linija bus permetamos į projektuojamus ar esamus

tinklus, v÷liau į nuotekų valyklą, kurioje į aplinką išleidžiamos nuotekos bus išvalomos iki aplinkosaugos

reikalavimų. Tai sumažins gr÷smę užteršti gruntinį vandenį nuotekų nuvedimo rajone ir apylink÷se bei

padarys teigiamą poveikį aplinkosauginiu ir visuomen÷s sveikatos požiūriu. Namų ūkyje susidarančios

buitin÷s nuotekos bus surenkamos ir nebepateks į gruntą bei gruntinį vandenį. Sprendinių įgyvendinimo

poveikis teigiamas; požeminiai vandenys nebus teršiami, pager÷s jų kokyb÷.

5.9.13. Galimas planuojamos ūkin ÷s veiklos poveikis žem ÷s gelm ÷ms (aeracijos zonai ir vandeningiems sluoksniams)

Tiesiant vandentiekio ir nuotekų tinklus į požemį bus įsigilinama nuo 2 iki 4 metrų. Neturint

pakankamai geologin÷s − hidrogeologin÷s informacijos, dabartiniu metu gana sud÷tinga vertinti, kuriose

atkarpose vandentiekio ir nuotekų vamzdynas bus klojamas aeracijos zonoje, o kuriose sieks gruntinį

vandeningą horizontą. Panaši situacija yra ir su dumblo ūkio atnaujinimu/modernizavimu Alytuje, kur

numatomi nauji statiniai bus įgilinti iki 1-2 m. Poveikį aeracijos zonai bei vandeningiems sluoksniams bus

galima įvertinti tik atlikus detalius inžinerinius geologinius tyrin÷jimus techninio projekto stadijoje.

Normalios vandentiekio ir nuotekų vamzdynų bei nuotekų valyklos eksploatacijos metu jokio

poveikio žem÷s gelm÷ms nebus.

Žymesnis poveikis žem÷s gelm÷ms (ypatingai gruntiniam vandeningam horizontui, o per jį ir

gilesniems vandeningiems sluoksniams) galimas tik avarinių situacijų atvejais. Įvertinant tai, kad tik dalis

gyventojų projektuojamomis nuotekų linijomis bus prijungta prie nuotekų valyklos, o namų ūkyje

susidarančios buitin÷s nuotekos bus surenkamos ir nebepateks į gruntą bei gruntinį vandenį, numatomas

teigiamas poveikis požeminei hidrosferai bus akivaizdus.

5.9.14. Sanitarin ÷s apsaugos zonos

Specialius žem÷s naudojimo apribojimus objektų SAZ teritorijose reglamentuoja LR Vyriausyb÷s

1992 m geguž÷s m÷n. 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintos „Specialios žem÷s ir miškų naudojimo sąlygos" su

v÷lesniais daliniais pakeitimais.

Vandentiekio ir nuotakyno tinklams yra būtina išlaikyti apsaugos juostas po 5 m į abi puses nuo

vamzdyno ašies. Magistraliniams vamzdynams, kurių skersmuo yra 400 mm ir didesnis, apsaugos juosta

Atest. Nr.5067



sausame grunte 10 m, o dr÷gname grunte 25 m nuo vamzdyno ašies. Nuotekų siurblin÷ms reikalinga nuo 10

iki 20 m aplink sanitarin÷ zona, kurioje negali gyventi žmon÷s ir negali būti maisto ruošimo įmonių. Vandens

trečiojo ar ketvirtojo k÷limo siurblin÷ms, neturinčioms atvirų vandens paviršių, sanitarin÷s apsaugos žonos

nereikalingos. Vandens ruošyklų, geriamojo vandens rezervuarų ir nuotekų valyklos zonos yra pakankamos

ir nekeičiamos. Nuotekų valykloms nuo 0,5 tūkst. m3/d iki 50 tūkst. m³/d. su mechaninio ir biologinio valymo

įrenginiais bei dumblo aikštel÷mis − sanitarin÷ apsaugos zona būtų 400 m.

Vandenviečių apsaugos zonos su visomis trimis juostomis yra pakankamos (pateikiamos atskirame

br÷žinyje).

5.9.15. Galimi avariniai nuotek ų išsiliejimai. Priemon ÷s užtikrinan čios, kad d ÷l avarijos nuotekos nepateks į pavirsinius ir požeminius vandens telkinius

Galimi nuotekų išsiliejimai tik avarijos atveju, bet ir tai labai retai, kadangi numatomos naudoti

šiuolaikiškos kokybiškos medžiagos vamzdynams, nuotekų siurblin÷ms bei kokybiška armatūra ir siurbliai.

Nepriekaištingas nuotekų tinklų trąsos įrengimas prailgins tinklų eksploatacijos laiką be sutrikimų. Sutrikus

siurblinių darbui, pritek÷jimas į nuotekų siurblines sustabdomas, uždarant sklendes ant privedančio

kolektoriaus.

Pažangi vakarietiška dumblo ūkio technologija įgalins avarinių situacijų tikimybę sumažinti iki

minimumo. Įvertinant modernios įrangos privalumus bei patikimą technologinį procesą, tikimasi užtikrinti

nepriekaištingą dumblo ūkio darbą.

Atlikus valyklos ir dumblo ūkio įrenginių atnaujinimą, įmon÷s personalas bus apmokytas ir pilnai

įsisavins kompiuterizuotą įmon÷s valdymo sistemą bei technologinį procesą, kad gal÷tų laiku reaguoti į

galimus gedimus ir imtis prevencinių priemonių.

5.9.16. Kiti planuojami veiklos aspektai. Prognozuojama visuomen ÷s nuostata d ÷l planuojamos ūkin ÷s veiklos

Prognozuojama visuomen÷s nuostata gali būti dvejopa:

• Teigiama − išpl÷tus vandentiekio tinklus gyventojai gaus geresn÷s kokyb÷s vandenį, išpl÷tus

nuotekų tinklus pager÷s nors ir nežymiai ekologin÷ situacija (mažiau bus teršiamas gruntinis vanduo,

gruntas, taip pat upeliai, bei kiti paviršiniai vandens telkiniai), pager÷s gyventojams teikiamų

paslaugų kokyb÷.

• Neigiama − nutiesus vandentiekio ir nuotekų tinklus gyventojams reik÷s mok÷ti mokesčius už

geriamą vandenį ir nuotekų šalinimą, ko iki pastarojo meto daryti nereik÷jo.

5.9.17 Vidzgirio teritorijoje randamos saugomos gyv ūnų ar augal ų rūšys ir nat ūralios buvein ÷s, kitos saugotinos gamtin ÷s ir kult ūros paveldo vertyb ÷s

Numatoma rekonstruoti vandentiekio tinklus (Pulko g.), ankščiau nutiestus per Vidzgirio

botaninį draustinį. Dalis numatomų rekonstruoti vandentiekio tinklų Vidzgirio g. ribojasi su draustiniu.

Senamiestyje, dalyje Vidzgirio gatv÷s, numatoma nuotekų tinklų pl÷tra. Ši gatv÷ taip pat ribojasi su min÷tu

Atest. Nr.5067



draustiniu. Greta draustinio, Radžiūnų g., numatoma tiesti vandentiekio tinklus bei įrengti nuotekų siurblinę.

Šie darbai bus atliekami nepažeidžiant augalų.

Vidzgirio draustinyje yra Vidzgirio miškas – Natūra 2000 teritorija (buveinių apsaugai svarbi

teritorija). Vidzgirio miškas buvo paskelbtas botaniniu draustiniu, kuriame veši apie 130 metų senumo

ąžuolynas, didžiausias Lietuvos skroblynas. Draustinyje auga apie 350 augalų rūšių. Natūraliai susiformavęs

Vidzgirio lapuočių miškas, kuriame entomologiniu požiūriu gana didel÷ biotopų įvairov÷ ir savotiškas raižytas

reljefas, daug išdžiūvusių, trūnijančių medžių sąlygoja didelę vabzdžių rūšinę įvairovę. Apie 85% visų rūšių

vabzdžių, aptinkamų Alytaus miesto teritorijoje, gyvena tik Vidzgirio botaniniame draustinyje. Yra nemažai

retų, nykstančių vabzdžių, iš kurių dvi rūšys drugių įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą (Machaonas (Papilio

machaon L.), stepinis melsvys (Lysandra coridon Poda)). Vidzgirio miške aptinkami raudonpilv÷ kūmut÷ ir

skiauter÷tasis tritonas, kurie yra Europos Bendrijos svarbos gyvūnai, kurių apsaugai būtina steigti teritorijas.

5.10. IŠVADOS

• Atlikus vandens ruošyklų Pulko ir Putinų g. renovaciją, pager÷s tiekiamo vandens kokyb÷.

• Nuotekų valykloje pastačius dumblo sausinimo ir džiovinimo įrenginius, sumaž÷s atliekų. Dumblo

ūkio susid÷v÷jusi įranga bus pakeista nauja, esami pastatai ir statiniai bus atnaujinti, teritorija bus

sutvarkyta.

• Prisijungus prie miesto vandentiekio bus teigiamas poveikis gyventojų sveikatai – pašalintas

netinkamo vandens panaudojimas. Žmon÷s naudos kokybišką vandenį, sumaž÷s susirgimų skaičius

d÷l ne visada tinkamo higienos normų laikymosi, eksploatuojant vietines išs÷mimo duobes bei

šachtinius šulinius.

• Nutiesti nuotekų tinklai sumažins išmetamą taršą į gruntą, gruntinius ir paviršinius vandens telkinius.

Bus likviduota rizika užteršti giluminius požeminio vandens šaltinius.

• Tiesiant vandentiekio ir nuotekų tinklus ne gatv÷se viršutinis dirvožemio sluoksnis tur÷s būti

išsaugotas, laikinai sand÷liuojant šalia iškasų, o nesant galimyb÷s − tam skirtose vietose.

• Statybos metu klojant vandentiekio ir nuotekų tinklus, gyventojai gali pajusti laikinus nepatogumus

d÷l transporto pagaus÷jimo ir numatytų apvažiavimų ar laikinų pravažiavimų. Be to yra galimyb÷ oro

taršos padid÷jimui d÷l pagaus÷jusio sunkaus transporto, tačiau tarša neviršys leistinų normų ir

didesn÷s įtakos aplinkai netur÷s.

• Vandentvarkos ūkio pl÷tra ir pertvarkymas suteiks papildomas galimybes pritraukti investicijas naujų

įmonių statybai, žmonių užimtumui didinti ir gyvenimo lygiui kilti.

Atest. Nr.5067



5.11. TERITORIJŲ PLANAVIMO DOKUMENT Ų SPRENDINIŲ POVEIKIO VERTINIMO SANTRAUKA

1. Teritorijų planavimo dokumento organizatorius: Alytaus miesto savivaldyb÷s administracijos direktorius

2. Teritorijų planavimo dokumento reng÷jas: UAB „Sweco Lietuva“, Gerulaičio g.1, Vilnius, tel.:(8-5)2621622;

3. Teritorijų planavimo dokumento pavadinimas: Alytaus miesto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros pl÷tros specialusis planas.

4. Ryšys su planuojamai teritorijai galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais: Alytaus miesto bendrasis planas, 2008 m.; Alytaus apsktities generalinis planas; Alytaus rajono bendrasis planas; Investicin÷ programa dumblo tvarkymui Lietuvoje – 2006 m.; Nemuno aukštupio baseino vandentvarkos ūkio investicijų planas I etapui Alytaus mieste – 2005 m.; Alytaus miesto vandenviečių sanitarin÷s apsaugos zonų modelinis tikslinimas – 2000 m.; Alytaus rajono savivaldyb÷s vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros pl÷tros specialusis planas – 2009 m.

5. Ryšys su patvirtintais ilgalaikiais ar vidutin÷s trukm÷s strateginio planavimo dokumentais: Alytaus miesto bendrasis planas, 2008 m.; Alytaus apsktities generalinis planas; Investicin÷ programa dumblo tvarkymui Lietuvoje – 2006 m.; Nemuno aukštupio baseino vandentvarkos ūkio investicijų planas I etapui Alytaus mieste – 2005 m.; Šio tikslo uždaviniai: Vykdyti kompleksinę vandentvarką:

Priemon ÷ Rezultatai

Pas

ieki

mo

laik

as

Alytaus miesto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros pl÷tros specialusis planas.

Nustatytos veiklos kryptys vandens tiekimo ir nuotekų

tvarkymo ūkio valstybinio reguliavimo srityje;

Nustatytos viešojo vandens tiekimo teritorijas, kad būtų

sudarytos prielaidos pasiruošimui pl÷toti reikalavimus

ir poreikius atitinkančiai vandens tiekimo ir nuotekų

tvarkymo ūkio raidai;

Spręndžiant gyventojų ir kitų vandens vartotojų

aprūpinimą saugiu visuomen÷s sveikatai vandeniu

nustatyti pl÷tros prioritetai;

Nustatytos miesto teritorijos, kuriose dar reikia spręsti

nuotekų surinkimą bei įvardyti pl÷tros prioritetus;

Nustatytos priemiesčio teritorijos, iš kurių tikslinga

surinkti ūkines nuotekas ir paduoti į miesto nuotekų

valyklą;

Nustatyti miestai, miesteliai ir kaimai, iš kurių tikslinga

vežti sutankintą arba nusausintą nuotekų dumblą į

2010÷ 2014-12-31

Atest. Nr.5067



Alytaus nuotekų valyklos dumblo sausyklą;

Nustatyta, kad centralizuoto vandens tiekimas ir

nuotekų tvarkymo paslaugų visuotinumas užtikrins

efektyvų vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo

infrastruktūros naudojimą;

Nustatytos vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo

paslaugų kokyb÷s reikalavimai, kad būtų sudarytos

palankios sąlygos, kuo didesniam gyventojų ir kitų

potencialių abonentų skaičiui optimaliomis sąlygomis ir

kainomis gauti viešai tiekiamą geriamąjį vandenį ir

teikiamas nuotekų tvarkymo paslaugas.

Nustatyta vandentvarkos ūkio pl÷tra ir pertvarkymas

suteikia papildomas galimybes pritraukti investicijas

naujų įmonių statybai, žmonių užimtumui didinti ir

gyvenimo lygiui kilti.

Išvada: ruošiamas specialusis planas neprieštarauja 2008-2015 metų pl÷tros strateginiam planui.

6. Status quo situacija Jei nebūtų rengiamas specialusis planas, dalis miesto teritorijos ir toliau liktų be bendros miesto inžinerin÷s infrastruktūros pl÷tros ir šių sprendinių realizavimo.

7. Tikslas, kurio siekiama įgyvendinant teritorijų planavimo sprendinius: Užtikrinti visuomen÷s poreikius atitinkančią vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros pl÷trą Alytaus mieste ir gretimose teritorijose; Nustatyti viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros teritorijas; Rezervuoti teritorijas vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros pl÷trai, nustatant planuojamos teritorijos naudojimo, tvarkymo, apsaugos priemones ir kitus reikalavimus.

8. Galimo sprendinių poveikio vertinimas (pateikiamas apibendrintas poveikio aprašymas ir įvertinimas): Įgyvendinus visas numatytas specialiojo plano priemones, akivaizdžiai pager÷s žmonių gyvenimo sąlygos urbanizuotoje aplinkoje – gyventojai gaus geros kokyb÷s vandenį, o nuotekas išleis į centralizuotus miesto tinklus. Planuojama teritorijos vert÷ aplinkosauginiu požiūriu pager÷s. Nepasteb÷ta retų ar saugomų gyvūnų ar augalų rūšių bei natūralių buveinių. Numatomas tik trumpalaikis neigiamas poveikis kraštovaizdžiui statybų metu – bus iškasin÷tos gatv÷s, įvažiavimai. Po tinklų paklojimo teritorija bus sutvarkyta. Neigiamų pasekmių d÷l sprendinių poveikio nenumatoma ir neprognozuojama. Bendra visos teritorijos būkl÷, nutiesus tinklus ir pertvarkius nuotekų dumblo apdorojimą, pager÷s.

Vertinimo aspektai Teigiamas (trumpalaikis, ilgalaikis) poveikis

Neigiamas (trumpalaikis, ilgalaikis) poveikis

9. Sprendinio poveikis:

teritorijos vystymo darnai ir (ar) planuojamai veiklos sričiai

- Galimas trumpalaikis neigiamas poveikis statybos metu.

ekonominei aplinkai Planuojama veikla sudarys ilgalaikį teigiamą poveikį ekonomikai

-

socialinei aplinkai Planuojama veikla sudarys ilgalaikį teigiamą poveikį socialinei būklei

-

gamtinei aplinkai ir kraštovaizdžiui

Planuojama veikla sudarys ilgalaikį teigiamą poveikį aplinkai, nes bus

Galimas trumpalaikis neigiamas poveikis

Atest. Nr.5067



panaikintas netinkamai naudojamų išs÷mimo duobių ir nekontroliuojamo nuotekų išleidimo į aplinką keliamą pavojų.

statybos metu.

saugiam eismui - Trupampalaikis poveikis statybos metu: transportas gali būti nukreipiamas aplinkin÷mis gatv÷mis,

valstybin÷s reikšm÷s automobilių kelių tinklo pl÷trai

- Trupampalaikis poveikis

10. Siūlomos alternatyvos poveikis: Parengtiems specialiojo plano sprendiniams alternatyvų n÷ra, nes pateikti sprendiniai yra optimalūs ir kiti sprendiniai nesvarstytini

teritorijos vystymo darnai ir (ar) planuojamai veiklos sričiai

- -

ekonominei aplinkai - -

socialinei aplinkai - -

gamtinei aplinkai ir kraštovaizdžiui

- -

saugiam eismui - -

valstybin÷s reikšm÷s automobilių kelių tinklo pl÷trai

- -

Atest. Nr.5067



1 PRIEDAS

Pagrindin ÷s specialiojo plano s ąvokos

Pagal Teritorijų planavimo įstatymą (Žin., 2004, Nr. 21-617):

Specialusis planas (projektas) – teritorijų planavimo dokumentas, kuriame, atsižvelgiant į teritorijų

planavimo lygmenis ir tikslus, nustatytos atskiroms veiklos sritims reikalingų teritorijų vystymo, infrastruktūros

tvarkymo ir (ar) apsaugos kryptys, priemon÷s ir reikalavimai.

Specialusis teritorij ų planavimas – atskiroms veiklos sritims reikalingų teritorijų erdvinio organizavimo,

tvarkymo, naudojimo, apsaugos priemonių planavimas.

Teritorij ų planavimo dokumento sprendini ų poveikio vertinimas – teritorijų planavimo proceso etapas,

kurio metu surenkama ir analizuojama informacija, jos pagrindu (nustatytais aspektais ir tvarka) įvertinamas

rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo galimas teigiamas ir (ar) neigiamas

ilgalaikis ir (ar) trumpalaikis poveikis.

Teritorij ų planavimo dokument ų derinimas – procedūra, kurios metu tarpusavyje suderinami parengtų ir

galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, patikrinama, ar buvo laikytasi planavimo sąlygų ir kitų

teritorijų planavimą reglamentuojančių teis÷s aktų reikalavimų.

Pagal LR Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą

Individualus nuotek ų šalinimas – savo nuotekų tvarkymas ir šalinimas į gamtinę aplinką naudojant

nuosavyb÷s teise ar kitais teis÷tais pagrindais valdomą nuotekų tvarkymo infrastruktūrą.

Individualus vandens išgavimas – vandens pa÷mimas iš gamtinių šaltinių nuosavyb÷s teise ar kitais

teis÷tais pagrindais valdomais įrenginiais ir naudojimas ne pardavimui, bet savo poreikiams tenkinti.

Nuotekos – buityje, ūkio ar gamybin÷je veikloje naudotas organizuotai šalinamas perteklinis (išskyrus

kritulių, paviršinį, drenažinį ar pan.) vanduo, kurį jo tur÷tojas, naudodamasis nuotekų tvarkymo infrastruktūra,

išleidžia į gamtinę aplinką arba į kitiems asmenims priklausančią nuotekų tvarkymo infrastruktūrą.

Nuotek ų tvarkymas – nuotekų surinkimas, transportavimas, valymas, apskaita, tyrimas, išleidimas į aplinką

ir valymo metu susidariusio dumblo ir kitų atliekų tvarkymas.

Vandens tiekimo infrastrukt ūra – vandeniui išgauti, geriamajam vandeniui ruošti, laikyti, transportuoti, tiekti

ir apskaitai skirtų statinių, įrenginių, vandens gerinimo įrenginių, siurblinių ir komunikacijų kompleksas

(vamzdynai, šuliniai, apskaitos prietaisai ir kiti objektai).

Viešasis vandens tiek ÷jas – valstyb÷s ar savivaldyb÷s (savivaldybių) kontroliuojama įmon÷, turinti šio

įstatymo ir kitų teis÷s aktų nustatyta tvarka įgytą teisę ir pareigą vykdyti viešąjį vandens tiekimą savivaldyb÷s

(kelių savivaldybių) viešojo vandens tiekimo teritorijose (viešojo vandens tiekimo regionuose).

Viešasis vandens tiekimas – geriamojo vandens tiekimas ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimas

pagal viešąją vandens tiekimo sutartį arba, jei rašytin÷ sutartis nesudaryta, geriamojo vandens tiekimas ir

(arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimas, kai abonento (vartotojo) geriamojo vandens naudojimo

įrenginiai, geriamojo vandens tiekimui vykdyti reikalingos komunikacijos ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginiai

Atest. Nr.5067



yra prijungti prie geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kurią eksploatuoja

vandens tiek÷jas. Ši sąvoka pagal šioje dalyje nurodytą apibr÷žimą yra suprantama tik taikant šio įstatymo ir

šio įstatymo lydinamųjų teis÷s aktų normas.

Viešojo vandens tiekimo teritorijos – šio įstatymo nustatyta tvarka išskirtos teritorijos, kuriose

savivaldyb÷s privalo organizuoti (užtikrinti) viešąjį vandens tiekimą.

Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą (Žin. 1996, Nr. 32-788;2001, Nr. 101-3597):

Inžineriniai statiniai – susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie

n÷ra pastatai.

Inžineriniai tinklai – statinio statybos sklype (išskyrus statinio vidų) ir už jo ribų nutiesti komunaliniai ar

vietiniai vandentiekio, nuotekų šalinimo, šilumos, dujų, naftos ar kito kuro, technologiniai vamzdynai, elektros

perdavimo, energijos bei nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) linijos su jų maitinimo šaltiniais ir įrenginiais.

Vietiniai inžineriniai tinklai – inžineriniai tinklai (su jų maitinimo šaltiniais), skirti vieno vartotojo ar grup÷s

vartotojų poreikiams tenkinti.

Pagal Planuojamos ūkin÷s veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo pakeitimo įstatymą (Žin.,1996, Nr. 82-

1965; 2000 Nr. 34-1128):

Planuojama ūkin ÷ veikla – naujų statinių statyba, esamų statinių rekonstravimas, naujų technologijų

įdiegimas, gamybos proceso ir technologin÷s įrangos modernizavimas ar keitimas, gamybos būdo,

produkcijos kiekio (masto) ar rūšies pakeitimas, žem÷s gelmių ir kitų gamtos išteklių naudojimas, taip pat

žem÷tvarkos, miškotvarkos, vandentvarkos bei kituose projektuose numatoma ūkin÷ veikla.

Poveikis aplinkai – numatomas aplinkos pokytis, kurio priežastis yra planuojama ūkin÷ veikla.

Reikšmingas poveikis aplinkai – numatomas aplinkos pokytis, kurio poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti,

kompensuoti ar jo padariniams likviduoti būtina numatyti atitinkamas priemones.

Atest. Nr.5067



2 PRIEDAS

Teisiniai norminiai aktai, teritorij ų planavimo ir kiti strateginiai dokumentai

Specialusis planas parengtas vadovaujantis šiais teisiniais norminiais aktais, teritorijų planavimo ir kitais

strateginiais dokumentais:

• LR Teritorijų planavimo įstatymas (Žin., 2004, Nr. 21-617 su v÷lesniais pakeitimais);

• AM 2006-12-29 įsakymas Nr.D1-636 „D÷l vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros pl÷tros

planų rengimo taisyklių patvirtinimo“;

• LR Vyriausyb÷s 2004-07-16 nutarimas Nr.920 „D÷l teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio

vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin.,2004, Nr.113-4228);

• LR Vyriausyb÷s 2004-08-18 nutarimas Nr.967 „D÷l planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai

vertinimo tvarkos aprašo“ (Žin., 2004, Nr.130-4650);

• LR geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas Nr. X-764 (Žin.,2006, Nr.82-3260);

• LR geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas Nr. X-

765 (Žin., 2006, Nr. 82-3261);

• LR geriamojo vandens įstatymas Nr. IX-433 (Žin.,2001, Nr.64-2327);

• LR Vyriausyb÷s 2008-08-27 nutarimas Nr. 832 „D÷l geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo 2008-

2015 metų pl÷tros strategijos patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 104-3975);

• LR Vyriausyb÷s nutarimas 1992-05-12 Nr.343 „Specialiosios žem÷s ir miško naudojimo sąlygos“

(Žin.,1992,Nr.22-652) ir v÷lesn÷s jo redakcijos: 1995-12-29 Nr.1640 (Žin.,1996,Nr.2-43) ir 2003-01-28

Nr.110 (Žin.,2003,Nr.11-407);

• Lietuvos higienos norma HN:44:2006 „Vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų nustatymas ir priežiūra“

(Žin.,2006 Nr.81-3217);

• STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerin÷s sistemos. Lauko inžineriniai

tinklai.“ (Žin.,2003,Nr.83-3804);

• AM 2001-11-07 įsakymas Nr.540. „D÷l paviršiaus vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos

juostų nustatymo taisyklių“(Žin.,2001,Nr.95-3372);

• Sanitarinių apsaugos zonų ribų ir režimo taisykl÷s (Žin., 2004, Nr. 134-4878);

• Visuomen÷s dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatai (Žin.,1996, Nr. 90–2099;2004, Nr.112–

4189);

• Visuomen÷s sveikatos priežiūros įstatymas (Žin., 2002, Nr. 56–2225);

• LR aplinkos apsaugos įstatymas (Žin.,1992, Nr.5–7;1996, Nr.57–1335; 2002, Nr.61–2763; 2004, Nr. 60–

2121; 2005, Nr.47–1558);

• LR saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo įstatymas (Žin.,2001, Nr.108-3902);

• LR planuojamos ūkin÷s veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas (Žin., 1996, Nr.82-1965; 2005,

Nr.84-3105);

• LR žem÷s įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. I-446,1994, Nr.04-26 (Žin., 2004, Nr.28-868);

Atest. Nr.5067



• LR žem÷s gelmių įstatymas (Žin.,1995, Nr.63-1582; 2001, Nr.35-1164);

• LR vandens įstatymas Nr.IX-1388,2003-03-25 (Žin.,2003, Nr.36-1544);

• LR aplinkos monitoringo įstatymo pakeitimo įstatymas (Žin., 2006, Nr.57-2025);

• LR AM 2007–04–02 įsakymu Nr. D1–193 patvirtintas „Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentas“ (Žin.,

2007, Nr. 42–1594);

• HN 24:2003 “Geriamojo vandens saugos ir kokyb÷s reikalavimai” (Žin., 2003, Nr. 79–3606);

• HN 35:2007 “Didžiausia leidžiama cheminių medžiagų (teršalų) koncentracija gyvenamosios aplinkos ore”

(Žin., 2007, Nr. 55-2162);

• LR Vyriausyb÷s 1997 m. nutarimas Nr. 244 “D÷l Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos”;

• LR aplinkos ministro 2002 m. įsakymas Nr. 423 “D÷l Nemuno kilpų regioninio parko apsaugos reglamento

patvirtinimo”;

• LR Vyriausyb÷s nutarimas Nr. 1310 “D÷l Metelių regioninio parko, jo zonų ir parko apsaugos zonų ribų

patvirtinimo”;

• Metelių regioninio parko apsaugos reglamentas, patvirtintas LR aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d.

įsakymu Nr. 420;

• Lietuvos geologijos tarnybos prie AM direktoriaus įsakymas 2005 rugpjūčio 19 d. Nr. 1-101 “D÷l ištirtų

požeminio vandens (išskyrus pramoninį) išteklių aprobavimo tvarkos patvirtinimo ir 2002 m. kovo 25 d.

įsakymo Nr. 6 „D÷l Žem÷s gelmių išteklių aprobavimo komisijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2005,

Nr. 106-3934);

Atest. Nr.5067



3 PRIEDAS

Teritorij ų planavimo dokumentai

Rengiant Alytaus miesto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros pl÷tros planą buvo

išanalizuoti ir įvertinti šie planuojamojoje teritorijoje galiojantys teritorijų planavimo strateginiai dokumentai

bei institucin÷s sąlygos: LR teritorijos bendrasis planas, Alytaus apskrities generalinis planas, Alytaus rajono

teritorijos bendrasis planas, Nemuno aukštupio baseino I paketo projektas, Nacionalin÷ darnaus vystymosi

strategija, Nemuno kilpų regioninio parko schema, Dzūkijos nacionalinio parko planavimo schema, Dzūkijos

nacionalinio parko apsaugos reglamentas, Alytaus miškų ur÷dijos vidin÷s miškotvarkos projektas, Investicin÷

programa dumblo tvarkymui Lietuvoje.

• Alytaus apskrities generalinio plano sprendiniuose numatoma esmin÷ vandens tiekimo sistemos

rekonstrukcija, kurios tikslai yra prapl÷sti esamų vandentiekių skirstomuosius vamzdynus tiek miestuose, tiek

kaimiškose vietov÷se, kad centralizuoto vandens tiekimo paslaugos prieinamumas būtų 91% gyventojų; kuo

didesnį apskrities gyventojų kiekį aprūpinti kokybišku geriamuoju vandeniu, atitinkančiu higienos normą HN

24:2003 „Geriamo vandens saugos ir kokyb÷s reikalavimai“. Tikslų įgyvendinimui numatomos tokios

priemon÷s: renovuoti dalį eksploatuojamo skirstomojo vandentiekio vamzdyno, rekonstruoti esamus vandens

ruošimo įrenginius, įregistruoti esamų vandenviečių sanitarines apsaugos zonas, vykdyti tolesnį

eksploatuojamų požeminių vandenų monitoringą, naudojamų šulinių išgaunamo vandens kokyb÷s

steb÷seną. Nuotekų tvarkymo srityje numatoma tvarkyti nuotekų surinkimo ir išvalymo ūkį: išpl÷sti esamą

nuotekų surinkimo sistemą, renovuoti esamus ir nutiesti dalį naujų nuotekų tinklų, pertvarkyti esamų nuotekų

valymo įrenginių dumblo ūkį, vykdyti išleidžiamų į paviršinius vandenis nuotekų kontrolę.

• Alytaus miesto bendrajame plane numatyta pl÷toti centralizuotą vandens tiekimo ir nuotekų

surinkimo sistemas. Vienam miesto gyventojui tenkantis gyvenamasis plotas did÷s, nors gyventojų skaičius ir

neaugs. Gyvenamasis plotas did÷s apstatant šalia miesto esančias teritorijas mažaaukščiais gyvenamaisiais

namais: Taikniškes, Uliškes, Muižul÷nus, Kaniūkus, Zaidus ir teritoriją už Likiškio geležinkelio. Į šias

teritorijas bus tiekiamas paruoštas geriamasis vanduo ir nuotekos tur÷s būti šalinamos, paduodant į esamą

miesto nuotekų valyklą.

• Pagal Alytaus rajono teritorijos bendrąjį planą vandentvarkos sektoriuje iki 2015 metų numatoma:

o Vadovaujantis Nemuno up÷s aukštupio baseino vandentvarkos ūkio investiciniu planu

etapais modernizuoti Alytaus rajono vandentvarkos ūkį;

o Siekiant apsaugoti vandentiekio ir nuotekų tinklus nuo pažeidimo, būsimų inžinerinių tinklų

komunikaciniams koridoriams rezervuoti apsaugines žem÷s juostas - po 5 m į abi puses nuo

vamzdynų ašies bei įrenginių sienų;

o Vykdyti eksploatuojamų požeminio vandens horizontų monitoringą ir teikti siūlymus d÷l

vandens kokyb÷s pagerinimo. Siekiant išsaugoti geros kokyb÷s požeminį vandenį, peržiūr÷ti

ir esant reikalui performuoti esamų vandenviečių sanitarines apsaugos zonas (SAZ) pagal

HN 44:2006 reikalavimus.

Atest. Nr.5067



o Pakeisti iki 100 proc. esamų nuotekų ir vandentiekio siurblinių technologinę ir

elektrotechninę įrangą į modernesnę, kuri mažiau suvartoja elektros energijos ir lengviau

aptarnaujama. Iki 2015 metų numatomas esamų sistemų modernizavimas bei kaimyninių

viešųjų sistemų sujungimas.

o Siūlomas Alytaus miesto ir kai kurių kaimyninių miestelių viešųjų sistemų sujungimas.

• Nemuno aukštupio baseino I paketo projekto pagrindinis tikslas yra įgyvendinti ES nuotekų ir

geriamo vandens direktyvų reikalavimus, Alytaus mieste ir rajone išpl÷sti nuotekų surinkimo ir vandentiekio

tinklus, sumažinti taršą, patenkančią į Nemuno aukštupio hidrologinį upių tinklą su buitin÷mis ir

pramonin÷mis nuotekomis iš šio baseino gyvenviečių. Įrengti vandens k÷limo stotis, nuotekų siurblines,

išpl÷sti ir renovuoti vandentiekio ir nuotekų tinklus.

Nemuno aukštupio baseino projektas vykdomas trimis etapais: I–as 2005 m.–2009 m., II–as

2010 m.–2013m., III–as 2014 m.–2020 m. Šiuo metu yra įgyvendinamas I–as programos etapas.

• Nacionalin÷je darnaus vystymosi strategijoje numatoma modernizuoti vandens gerinimo ir nuotekų

valymo įrenginius bei tinklus. Numatomas vandens išteklių valdymas baseininiu principu užtikrins gerą

gyventojams tiekiamo vandens kokybę ir minimalų neigiamą poveikį atviriems vandens telkiniams, kurių

vandens kokyb÷ pager÷s. Šioje darnaus vystymosi strategijoje numatyti trumpalaikiai (įgyvendintini iki 2005

m.), vidutin÷s trukm÷s (iki 2010 m) ir ilgalaikiai tikslai (iki šios Strategijos įgyvendinimo pabaigos, t.y. 2020

m).

• Investicin÷ programa dumblo tvarkymui Lietuvoje numato priemones nuotekų dumblo tvarkymui,

apimant dumblo apdorojimą bei galutinį panaudojimą. Dumblo panaudojimą žem÷s ūkyje reglamentuoja:

Europos Tarybos direktyva (86/278/EEC), nuotekų dumblo naudojimo normos LAND – 20 – 2005, Lietuvos

higienos norma HN 60:2004 „Pavojingų cheminių medžiagų didžiausios leidžiamos koncentracijos

dirvožemyje“. Alytaus regione numatoma yra galutinio dumblo apdorojimo vieta – Alytuje. Alytuje

planuojamas nuotekų dumblo džiovinimas. Sutankinto dumblo, atvežto iš Simno ir Daugų nuotekų valyklų,

džiovinimas planuojamas Alytaus nuotekų valykloje.

A L Y T U S miesto vandens tiekimo ir.pdf · - esami vandentiekio tinklai - esami buitinių nuotek...

Documents

Transcript of A L Y T U S miesto vandens tiekimo ir.pdf · - esami vandentiekio tinklai - esami buitinių nuotek...