6 tema AMŽIAUS TARPSNIŲ SOCIALIZACIJA

6 tema AMŽIAUS TARPSNIŲ 6 tema AMŽIAUS TARPSNIŲ SOCIALIZACIJASOCIALIZACIJA

Lektorius Saulius Kavaliauskas LKKA, Sporto 6, Kaunas LT-44221

Sporto vadybos, ekonomikos ir sociologijos katedra,

308 (c.r.) kab. tel. 8-37 30 26 57 (d) mobilus +370 682 56 270

e-mail : [email protected]. ,

Paskaita skirta Lietuvos kūno kultūros akademijos KKU-4 studentams

2012 09 24 pirmadienis

309 c.r. auditorija

•Socializacija vaikystėje

•Pirminė ir antrinė socializacija

•Socializacija vaikystėje ir šeima

•Tėvai ir vaikų auklėjimas

•Socializacija pasibaigus vaikystei

•Paauglystė: nuo vaiko iki suaugusio

6 tema6 tema Amžiaus tarpsnių socializacija Amžiaus tarpsnių socializacija

planasplanas

6 tema6 tema Amžiaus tarpsnių socializacija Amžiaus tarpsnių socializacija planasplanas

•Suaugusiojo socializacijaProfesinė socializacijaTėvystės socializacija

•Vyresnio amžiaus žmonių socializacija

•PersocializacijaPersocializacija

•ResocializacijaResocializacija

6 tema 6 tema Amžiaus tarpsnių socializacija Amžiaus tarpsnių socializacija literatūraliteratūra

•Broom, Bonjean, Broom (1992) Sociologija: Esminiai tekstai ir pavyzdžiai, Kaunas.:Littera Universitatis Vytauti Magni, pp.67-98

•Berger P. L., Luckman T. (1995) Socialinis tikrovės konstravimas V.: Pradai, pp.163-216

•Berger P. L., (1995) Sociologija ( humanistinis požiūris), V.: Litterae Universitatis, pp.95-125.

•Luobikienė I. (2000) : Sociologija: bendrieji pagrindai ir tyrimų metodika. Kaunas:Technologija, pp. 68-70

•Guščinskienė J. (2001) Sociologijos įvadas: Struktūrinės loginės schemos ir komentarai. Kaunas:Technologija, pp. 60-63

• Cucėnas V.(2005) Žiniasklaida skatina agresiją ? http://online.5ci.lt/Article.asp?Lang=L&ArticleID=3865

6 tema6 tema Amžiaus tarpsnių socializacija Amžiaus tarpsnių socializacija

literatūraliteratūra

•Smelser N. Sociology, New- Jersey, Prentice Hall, 1988 ( leidimas rusų kalba leidykla “ Feniks” Maskva, 1995 metai P 95-130

•Matulionis A. .(2002) Sociologija Vilnius HOMO LIBER. P. 37- 61

•Karužaitė R. Socializacija kaip lyčių vaidmenų perteikimo procesas. http://www.sociumas.lt/Lit/nr15/lytys.asp

•Račiūnaitė R. Moters socializacija Lietuvos kaime. Darbai ir dienos, 11(20), 169-200.

•Socialinė gerontologija: ištakos ir perspektyvos (2002) Autorių kolektyvas. Kaunas.VDU

•Skarderud.F. (2001) Nerimas. Kelionės po modernųjį ‘AŠ”. Vilnius. Tyto alba

SOCIALIZACIJA VAIKYSTĖJE

Svarbiausieji uždaviniai• Kalbos įgūdžių susiformavimas;• Judėjimo įgūdžių susiformavimas;• Informacijos vartojimo įgūdžių susiformavimas• Pradinis asmenybės psichologinių charakteristikų

formavimosi etapas;• Pagrindinių vertybių internalizacija (suvokimas

ir priėmimas);• Svarbiausių normų ir elgesio taisyklių išmokimas.

SOCIALIZACIJA VAIKYSTĖJE

Šeima• Branduolinė (nuklearinė) šeima – tai tėvai ir su jais

gyvenantys vaikai.

• Postmodernioje visuomenėje tokia šeima tampa veikiau išimtis nei taisyklė. Vis tik niekas negali paneigti išskirtinio tėvų vaidmens vaikų socializacijai.

• Tėvai bendrauja su vaikais atsižvelgdami į jų pačių socialinius ir psichologinius poreikius, priklausomai nuo jų socialinio statuso, vaikų auginimo motyvacijos bei nuostatų dėl jų ateities.

Socializacijos šeimoje problemos

• Tėvų (motinos ir tėvo) socializacijos įtakos Tėvų (motinos ir tėvo) socializacijos įtakos disproporcijos.disproporcijos. (Idealus atvejis - kiekviena mergaitė ugdoma kaip būsimos mergaitės mama, o berniukas ugdomas kaip būsimo berniuko tėvas);

• Tėvų socialinė padėtis.Tėvų socialinė padėtis. Aukštesnių sluoksnių tėvai suteikia geresnes socializacijos galimybes savo vaikams bei gali suteikti profesinės socializacijos pagrindus (pvz. trenerio vaikai gali gauti socializacinius pagrindus būsimai profesijai);

Socializacijos šeimoje problemos

• Tėvų požiūris į vaikus.Tėvų požiūris į vaikus. Laukiamas - nelaukiamas, sveikas-neįgalus, gabus- nemokša, sąjungininkas kovoje su kitais šeimos nariais, investicija kaip į savo turtą (sportas, muzika, pramogų verslas), šeimos įvaizdžio dalis, vaikai kaip media dalis (beždžioniukų diskotekos, mažų gražuolių konkursai, madų demonstravimas ir t.t.)

• Artimųjų (savų) ir „svetimų) paslaugų teikėjų Artimųjų (savų) ir „svetimų) paslaugų teikėjų įtaka.įtaka. Močiutės ir senelio fenomenai Lietuvos kultūroje, broliai ir seserys, vieta šeimoje pagal amžių, pusbroliai ir pusseserės, dėdės ir tetos, krikšto tėvai auklės, medicinos darbuotojai, gyvūnai šeimoje.

SOCIALIZACIJA VAIKYSTĖJEDu socializacijos modeliai

(SLOPINANT IR DALYVAUJANT)

Broom, Bonjean, Broom (1992) SLOPINANTSLOPINANT

• Socializacijos modelio centre - suaugęs

• Bausmės už blogą elgesį

• Materialiniai apdovanojimai ir bausmės

• Vaiko paklusnumas

• Bendravimas be žodžių

• Komandinis bendravimas

• Vaikas prisitaiko prie suaugusio norų

Du socializacijos modeliai Broom, Bonjean, Broom (1992)

DALYVAUJANTDALYVAUJANT

• Socializacijos modelio centre - vaikas

• Atsidėkojimas už gerą elgesį

• Simboliniai apdovanojimai ir bausmės

• Vaiko savarankiškumas

• Žodinis bendravimas

• Bendravimas kaip sąveika

• Suaugęs prisitaiko prie vaiko norų

SOCIALIZACIJA VAIKYSTĖJEPirminė ir antrinė socializacija

Berger P. L., Luckman T. (1995)

Pirminė socializacijaPirminė socializacija• Tai pirmieji socializacijos etapai vaikystėje, kurių metu

tampama visuomenės nariu;

• Jos metu suformuojama pamatinė visos antrinės socializacijos struktūra turi būti (turėtų būti) panaši į pirminę socializacija;

• Socializacines nuostatas formuoja „reikšmingi kiti”, kurie dažniausiai yra vaikui yra primesti. (tėvų nepasirinksi);

• Pirminė socializacija yra daugiau nei kognityvinis mokymas, ji vyksta didelėje emocinėje įtampoje;

• Įsisavinami apibendrinto vaidmens reikalavimai.


Berger P. L., Luckman T. (1995)

Antrinė socializacijaAntrinė socializacija• Tolesnis socializacijos procesas, padedantis

jau socializuotam individui įsitraukti į naujas objektyvaus jo visuomenės pasaulio sritis;

• Tai konkrečių institucionalizuotų vaidmenų išmokimas (profesijos, tautybės, sporto šakos, religinės bendruomenės nario ir t.t.)


Berger P. L., Luckman T. (1995) Antrinė socializacijaAntrinė socializacija

• Visuomenė yra parengusi antrinės socializacijos (mokymosi) pakopas, kurių metu niveliuojami pirminės socializacijos skirtumai ir atsijojami individai, kurie nepajėgus (nenori) perimti atitinkamos institucijos vaidmenis;

• Daug mažesnė emocijų reikšmė. Būtina mylėti savo motiną, bet ne mokytoją, kuris tampa formaliu žinių perteikėju;

• Krizė antrinės socializacijos pradžioje - tėvų sukurtas ir pateiktas pasaulis - ne vienintelis ir (dažnai) ne pats geriausias.

SOCIALIZACIJA VAIKYSTĖJELyties socializacijos teorijos

Socialinio išmokimo perspektyvaSocialinio išmokimo perspektyvaVaikai mokosi vaidmenų per paskatinimą ir

baudimą – tai yra, už tinkamą savo lyčiai elgesį vaikas yra paskatinamas, o už netinkamą, kitai lyčiai būdingą – baudžiamas. Berniukas bus skatinamas, jei imituos tėvo elgesį, ir baudžiamas, jei seks motinos elgesio pavyzdžiu, o mergaitė bus skatinama ir baudžiama atvirkščiai. Taigi vaikas mokosi tinkamo elgesio, atitinkančio jo lytį, stebėdamas kitus žmones

SOCIALIZACIJA VAIKYSTĖJE Lyties socializacijos teorijos

Kognityvinė/ savisocializacijos perspektyvaKognityvinė/ savisocializacijos perspektyva Vaikai įsisąmonina savo lytį, kaip nekintamą

veiksnį. Iki trejų metų vaikai jau suvokia save ir kitus kaip mergaites ar berniukus. Manoma, kad, kai vaikas suvokia savo lyties pastovumą, jis pradeda stengtis visą gyvenimą būti tinkamas savo lyties grupės narys, atitinkamai elgtis, įgyti savo lyties bruožų. Trumpai tariant, mokymasis būti vyru ar moterimi reiškia taisyklių, apibrėžiančių lyčių vaidmenis, supratimo ir interpretavimo procesą.


Identifikacijos/modeliavimo kryptisIdentifikacijos/modeliavimo kryptis Numato modeliavimą ir tapatinimąsi. Modeliavimas

reiškia, kad vaikas stebi kitų, tai yra tėvų, elgesį ir jį imituoja. Tapatinimasis reiškia, kad vaikas, skatinamas meilės ir baimės, susitapatina su savo lyties tėvu: mergaitė tapatina save su motina, berniukas – su tėvu. Z. Froidas savo teorijoje smulkiai išdėstė, kaip vyksta toks susitapatinimas: berniukai patiria „Edipo“, o mergaitės – „Elektros“ kompleksą. Sėkmingai įveikus šiuos kompleksus, išmokstamas tinkamos lyties vaidmuo ir įgyjamos tinkamos savybės.


ApibendrinimasApibendrinimas

Taigi „socialinės“ lyties įgijimo procese vyksta sudėtinga sąveika tarp biologinių prielaidų ir socializacijos. Socializacijos proceso metu individai, perimdami ir suvokdami visuomenės lūkesčius, išmoksta savo lyčiai būdingo elgesio. Taip socializacija užtikrina tradicinių lyčių vaidmenų reprodukciją.

Klausimai pamąstymui

Kaip jums sekėsi išmokti savo lyties elgesio modelių? Kokias krizes turėjote įveikti?

SOCIALIZACIJA VAIKYSTĖJE Ikimokyklinės įstaigos

Funkcijos: • Vaikų priežiūra (sauga). Tėvai ir

artimieji dirba - vaikas nepajėgus vienas išgyventi visuomenėje. Ta rodo nelaimingi atsitikimai: gaisrai, avarijos, vanduo, iškritimas per langus, elektros traumos ir kt. Ikimokyklinių įstaigų pedagogai - saugotojai nuo netinkamo elgesio ir tik po to ugdytojai.

Ikimokyklinės įstaigos

• Vaikų mokymas Nėra universalių programų „Ikimokyklinio ugdymo paskirtis - padėti vaikui tenkinti prigimtinius, kultūrinius, socialinius, pažintinius poreikius. Ikimokyklinis ugdymas vyksta šeimoje arba, tėvams (globėjams) pageidavus ar atsakingoms už vaiko teisių apsaugą institucijoms rekomendavus, - pagal ikimokyklinio ugdymo programą.” „Priešmokyklinio ugdymo paskirtis - padėti vaikui pasiruošti sėkmingai mokymosi pagal pradinio ugdymo programą pradžiai. Jis vyksta šeimoje arba pagal priešmokyklinio ugdymo programą. Priešmokyklinis ugdymas yra visuotinis ir teikiamas 5 - 6 metų amžiaus vaikams. Jis gali būti privalomas atskiriems vaikams, taip nusprendus atsakingoms už vaiko teisių apsaugą institucijoms.” Lietuvos švietimo įstatymo projektas 6 ir 7 punktas

• Vaikų lavinimas Ypač akcentuojamas tose veiklos srityse, kur reikalinga ankstyva specializacija: baletas, dailusis čiuožimas, sportiniai šokiai, grojimas muzikos instrumentais.

SOCIALIZACIJA VAIKYSTĖJE Ikimokyklinės įstaigos

Problemos:

• Adaptacija Vaikams tai pirma biurokratinė organizacija su darbotvarke, valdžios hierarchija, elgesio taisyklėmis. Šioje organizacijoje susipažįstama su kitos lyties to paties amžiaus individais, „svetimais” suaugusiais.

Klausimai pamąstymui

Kaip Jums sekėsi ikimokyklinėse įstaigose, kokių socialinio gyvenimo “paslapčių” išmokote šioje įstaigoje?

SOCIALIZACIJA VAIKYSTĖJE Socializacijos agentai

Pradinė mokyklaFunkcijos

• Pagrindinių informacijos įgūdžių formavimas

• Naujo lygio komunikacinių įgūdžių formavimas (elgesio taisyklės)

• Mokinių priežiūra ir sauga

Problemos• Adaptacija• Netolygus mokinių vystymasis• Pedagogo poveikio totalumas

„Pradinio ugdymo paskirtis - suteikti asmeniui dorinės, kultūrinės, socialinės brandos pradmenis, elementarų raštingumą, padėti jam pasiruošti mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą.”

Lietuvos švietimo įstatymo projektas 6 ir 7 punktas.


Mass media - ŽiniasklaidaFunkcijos

• Pasaulio mitologizacijaPasaulio mitologizacija. Tėvų aktyviai kuriamo mito dainų ir pasakų pakaitalas. Globalizuotas mitas neskatina vaiko vaizduotės aktyvumo ir etninio susitapatinimo.

• Žaidimo pakaitalasŽaidimo pakaitalas. Kompiuteriniai žaidimai keičia tradicinius judriuosius ir socialinių vaidmenų žaidimus.

• Informacija apie pasaulįInformacija apie pasaulį. Pateikia daugiau nei gali apsamanojęs pedagogas ar žemesnį išsilavinimą turintys tėvai. (Pvz. National Geography laidos)

• Tėvų pakaitalas.Tėvų pakaitalas. Įjungtas televizorius ar kompiuteris geriausia auklė - vaikas būna namuose)


Mass media - ŽiniasklaidaProblemos

• ApimtisApimtis (pagal laiką - antroje vietoje po miego). Vaikų pasyvumas (Vaikai nejuda, formuojasi specifinės ligos - beveik 50 proc. 10-12 klasių Lietuvos moksleivių turi regėjimo problemų, antroje vietoje - stuburo iškrypimai)

• TotalumasTotalumas (Visi žiūri tas pačias laidas, žaidžia tuos pačius žaidimus)

• Konfliktai šeimojeKonfliktai šeimoje (Ką žiūrėti? Ko negalima daryti? (žiūrėti tam tikrų laidų, bendrauti internete ir t.t.) Šeimos galva, asmuo turintis savo rankose televizoriaus distancinio valdymo pultelį)

Klausimas pamąstymuiKokias laidas Jums tėvai draudė žiūrėti, kai Jums buvo 9-10 metų?

Žiniasklaidos poveikis

• Robertas Sylwesteris atliko laiko ir jėgos pasiskirstymo brendimo laikotarpiu tyrimą, kurio metu paaiškėjo, kad žmogus nuo vienerių iki aštuoniolikos metų pragyvena apie 150 000 valandų. 50 000 valandų žmogus praleidžia miegodamas – jas pramiega, jei miegama 8 val. per parą ir sapnuojama apie 2 valandas. Miegas ir sapnai yra tiesiogiai susiję su augimu ir ilgalaikės atminties palaikymu, kuri kasdieną pilnėja. Miegas apvalo ilgalaikę atmintį nuo neesminių dalykų.

• Žmogus aktyviai praleidžia apie 65 000 iš 100 000 valandų, įskaitant pavienius veiksmus ir bendravimą su šeima bei draugais. Ši veikla turi daugiausiai reikšmės augant ir palaikant svarbią asmeninę atmintį

Žiniasklaidos poveikis

• Apie 35 000 valandų žmogus praleidžia formaliai ir simbolinei veiklai – apie 12 000 valandų mokymo įstaigose ir dvigubai daugiau laiko įvairioms žiniasklaidos formoms (pavyzdžiui, televizijai, kompiuteriams, videofilmams, muzikai, sportui ir t.t.). Taigi matome, kad žiniasklaida ir mokymo įstaigos užima svarbiausią vietą formuojant ir palaikant kultūrinę atmintį. Apžvelgę 1–18 metų žmogaus gyvenimą galime teigti, kad vidutiniškai jaunas žmogus miega 8 valandas per parą, 10 valandų praleidžia aktyviai bendraudamas su šeima ir draugais bei užsiimdamas savo pasirinkta veikla. 5 valandas skiria įvairioms žiniasklaidos rūšims – ir tik 2 valandas mokymo įstaigoje. Visuomenė turėtų rimtai susirūpinti dėl šių dviejų valandų!

Cucėnas. V. (2005) http://online.5ci.lt/Article.asp?Lang=L&ArticleID=3865

Kokias vaikiškas laidas, filmukus mėgdavote žiūrėti, kai jums buvo 7-10 metų?

http://online.5ci.lt/Article.asp?Lang=L&ArticleID=3865

Socializacija paauglystėjeSocializacija paauglystėje

ProcesaiProcesai• Brandos pokyčiai.Brandos pokyčiai. Pirminių ir antrinių lytinių požymių

išryškėjimas;

• Vaikystės desocializacija Vaikystės desocializacija Reikia išmokti nebebūti vaiku;

• Lytinis tapatumas.Lytinis tapatumas. Susitapatinimas su vaidmenimis - keliamais atitinkamai lyčiai;

• Socialinė tapatumas.Socialinė tapatumas. Susitapatinimas su pagrindinėmis ir šalutinėmis grupėmis. Idealių bendruomenių (gyvenamosios vietos, tautybės) pripažinimas;


ProcesaiProcesai

• Grupės poreikis arba jos atmetimas;Grupės poreikis arba jos atmetimas;• Pasaulio demitologizavimasPasaulio demitologizavimas. Socialinis

paauglystės požymis - vaikystės mitų aktyvus neigimas;

• Nepasitenkinimas savo kūnu. Aktyvus jo keitimas (kačialinimasis, dietos, kūno žalojimas, savižudybės (imitacija arba įvykdymas)

• “Figūros” paieška. Naujo socialinio subjekto, kuris padeda iš naujo mitologizuoti (sutvarkyti) pasaulį. Ypač reikšmingas trenerio vaidmuo.

Klausimas pamąstymui

Kas tapo Jūsų “figūra” kai tapote paaugliu?

Kokios paauglystės socializacijos problemos atveria veiklos galimybes turizmo ir sporto vadybininkams?

Kūnas paauglystėje

„Kūnas mūsų tapatybės vieta. Kūno gestai, kalba ir laikysena, veido išraiškos padeda ne tik komunikuoti su kitais bet ir išreiškia mūsų vietą socialinėje ir kultūrinėje erdvėje. Kūnas kaip ir mūsų socialinės tapatybės nėra atsparus kultūros, kurioje gyvename, galiai ir jos transformuojančioms jėgoms. Patvirtiname save kurdami ir perkurdami savo kūnus sveikatos, sporto, rūbų, aistrų ir malonumų registrais.” (A. Tereškinas,2001).


„Kūnas yra mūsų intymumas. Psichinė oda. Jis yra išmestas į pasaulį, pirmiausia juo mes patiriame. Jis yra riba, membrana, kuri išorinį potyrį paverčia vidiniu. Intymumas yra pavojingiausias mūsų potyris, nes taip mažai mes turime kontrolės. Kai kontrolės mažiausia, mes esame atviriausi: ir gerąja ir blogąja prasme, kad mus būtų galima įžeisti, atmesti, kartu ir tam, kad taptumėm ko nors dalimi.” „Kūnas yra svaigimo priemonė, kuri aptemdo racionalią tvarką” (Finn Skarderud. 2002).


•“Minkštumas – atgyvenęs idealas. Dabar kūnas turi būti tvirtas. Iš dalies tai susiję su sveikata (treniruotis sveika), iš dalies su grožiu. „Seksualūs kūnai – treniruoti kūnai!“ Hardbody yra stiprus. Tai stiprybė, kuri labiau naudojama psichiškai, o ne fiziškai. Tūkstančiams pums sveikatingumo studijos ir steps aerobikos užsiėmimai suteikė pasitikėjimą savimi.

•Dauguma iš ten išeina iškeltomis galvomis ir stipresniu pakaušiu. Žmogus tvirčiau stovi, o nugara gali pakelti tam tikrą atsakomybę. Tačiau už visko slypi kontrolės silpnumas – savigarba priklauso nuo raumens. Tačiau dar yra šis tas, kiečiau už tvirtus raumenis. Jei raumenys nėra stipriai įtempti, jie gana minkšti. Smegenys minkštos, galėtum jas pjauti panašiai kaip sūrį. Širdis minkšta. Tačiau griaučiai tvirti. Juos junti, gali paliesti. Gali išgyventi tvirtą

jausmą”. (Finn Skarderud. 2002).


•Anksčiau kūnas buvo dalia – tai, kas duota. Išpuikę norime tai peržengti ir padaryti kūną metaforišką.

•Kuriame kūnus pagal savo vaizdinį, taigi tuo būdu kuriame ir patys save. Apgalvotai ribojame savo kūno laisvę.

•Kita vertus, gyventi patogiai nebūtinai reiškia gyventi gerai. Nepatogus gyvenimas gali daug labiau tenkinti nei patogus buvimas.

(Finn Skarderud. 2002).


Problemos• Komunikaciniai konfliktai ašyse:

šeima-----mokykla---draugai;

• Brandos netolygumas;

• Grupinis agresyvumas;

• Tėvų ir kitų suaugusių neigimas arba bėgimas nuo jų;

• Vieno iš interesų ypatingas sureikšminimas.

SUAUGUSIŲJŲ SOCIALIZACIJA

VAIKŲ IR SUAUGUSIŲ SOCIALIZACIJOS SKIRTUMAI

• Suaugusių socializacijos pokyčiai labai ryškiai matomi išoriškai, o vaikų socializacija visų pirma koreguoja bazines vertybes;

• Suaugusieji gali patys įvertinti normas, vaikai tik jas įsisavina (išmoksta);


VAIKŲ IR SUAUGUSIŲ SOCIALIZACIJOS SKIRTUMAI

• Suaugusieji turi teisę ir galimybę skirti kultūrinių normų, vertybių, socialinių vaidmenų atspalvius, vaikai mato tik suaugusių nuspalvintą pasaulį;

• Suaugusių socializacija nukreipta į tam tikrų profesinių ar komunikacinių įgūdžių formavimą, vaikų - į motyvacijos ugdymą .


Tėvystės socializacijaProblemos:

• Deja, išmokstama svarbiausių tėvystės socializacijos aspektų tik tada, kai tampama tėvais;

• Šeimos mažėja - vis mažiau žmonių turi tiesioginį patyrimą kaip auginti vaikus;

• Labai daug prieštaringų patarimų kaip auginti vaikus;

• Labai didelė draugų ir bendraamžių, turinčių tokio pat amžiaus vaikų, įtaka;

• Vaikai patys daro didžiulę įtaką tėvams, jų tolimesnei socializacijai.


Profesinė socializacijaProfesinė socializacija - tai daugiau nei profesinis mokymasis, darbiniai įgūdžiai ir technologinė kvalifikacija

- žmogus turi išmokti natūraliai jaustis savo profesijos atstovu, pripažinti profesijai svarbias

vertybes, jas propaguoti, laikytis svarbiausių tai profesijai normų.


Trys profesijos pasirinkimo fazės (Simpson, 1967)

• Keičiami bendrieji tikslai, nulemiantys profesinį pasirinkimą;

• Orientacija į gerai dirbantį kolegą kaip į būsimą profesinio vaidmens modelį;

• Profesinių vertybių perėmimas ir susitapatinimas su profesiniu vaidmeniu.

Kokiame profesinės socializacijos etape jūs dabar esate?

Ar jau sutikote gerai dirbantį sporto vadybininką, kelionių vadovą?

Pagyvenusių žmonių socializacija

Procesai• Fizinių galių susilpnėjimas• Lytinio gyvenimo pokyčiai• Dalies socialinių padėčių netekimas ir

vaidmenų pokyčiai• Ligos• Atsiskyrimas nuo kitų šeimos narių

(našlystė, globos namai)

Pagyvenusių žmonių socializacija

Problemos• Komunikaciniai konfliktai ašyse:

vaikai - anūkai

• Dabartinės kultūrinės situacijos kritika

• Bėgimas nuo problemų sprendimo arba hiper aktyvus jų sprendimas

• Bendravimo ir savo patirties perdavimo poreikis

Su kokiomis pagyvenusių žmonių socializacijos problemomis jums tenka susidurti?

Kokios pagyvenusių žmonių problemos atveria galimybes turizmo ir sporto vadybininkui?

PersocializacijaPersocializacija• Socializacija - Kultūros perdavimas ir unikalios asmenybės

savikūra;• Kuo labiau visuomenė primeta savo normas ir vertybes,

tuo mažiau vietos lieka skirtingų individualybių pasireiškimui;

• Kai vyrauja toks procesas, kurio metu užgožiama asmenybės savivokos procesas - susiduriame su persocializacija (perdaug socializacijos).

• Persocializacija dažniausiai pastebima totalitarinėse valstybėse ir totalinėse organizacijose, nepalaikančiose nei vietos nei laiko savivokos procesams.

ResocializacijaResocializacija• Socializacija gali būti evoliucinė

ir šuoliška (revoliucinė)

• Resocializacijos metu žmogus atsisako vieno gyvenimo būdo vardan kito (emigracija, atsivertimas)

ResocializacijaResocializacija• Akultūracija - kitos (dažniausiai -

pagrindinės) kultūros perėmimas• Resocializacija sėkmingiausiai

vyksta totalinėje institucijoje (armijoje, kalėjime, internate, vienuolyne)

Apibendrinimas

Socializacija – procesas, kurio metu mes, socialinės būtybės. Mokomės gyventi (išgyventi) visuomenėje. Tai vyksta tam tikrais etapais, kurie dažnai vadinami amžiaus tarpsniais. Skirtingi mokslininkai ir skirtingos sociologinės, pedagoginės, psichologinės mokyklos skirtingai įvardija amžiaus tarpsnius.

Mus lydi nuolatinė socializacija ir desocializacija (atsisakymas tam tikros socialinės elgsenos) .

Visuomenė socialinės kontrolės priemonėmis sankcionuoja (baudžia ir skatina) perėjimą (socializacija) iš vieno amžiaus tarpsnio į kitą etapo į kitą.

Klausimai pamąstymui vaikinamsAtsakymus siuskite iki kitos paskaitos 6.00 val

• Kokius darbus jūs išmokote dirbti iš savo tėvų, senelių, (vyrų), dėdžių?

• Kokią vietą Jūsų socializacijoje užėmė technika (dviračiai, mopedai, automobiliai)?

• Kokius gyvūnus auginote, kai buvote 11-13 metų? Ko jie (gyvūnai) jus išmokė?

• Kokią įtaką jūsų socializacijai darė žiniasklaida? Kiek laiko, kai buvote 11-13 metų praleisdavote prie kompiuterio ir televizoriaus?

• Kas jums padėjo išmokti keliauti (turistauti)? Kokių socialinių įgūdžių išmokote keliaudami?

Klausimai pamąstymui merginoms Atsakymus siuskite iki kitos paskaitos 6.00 val

• Kokius darbus jūs išmokote dirbti iš savo mamų, senelių, (moterų), tetų?

• Kokią vietą Jūsų socializacijoje užėmė namų ruošos darbai?• Kokius gyvūnus auginote, kai buvote 11-13 metų? Ko jie

(gyvūnai) jus išmokė?• Kokią įtaką jūsų socializacijai darė kosmetika? Kiek laiko, kai

buvote 15-16 metų skirdavote kūno gražinimui):?• Kas jums padėjo išmokti keliauti (turistauti)? Kokių socialinių

įgūdžių išmokote keliaudamos?

6 tema AMŽIAUS TARPSNIŲ SOCIALIZACIJA

Documents

Transcript of 6 tema AMŽIAUS TARPSNIŲ SOCIALIZACIJA