1

2021–2030 M. NACIONALINĖ PAŽANGOS PROGRAMA: strateginiai tikslai ir rengimo planas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VYRIAUSYBĖS KANCELIARIJA 2019-04-25 Nr. LV-144

2

Komisijos posėdžio darbotvarkėLaikas Klausimas

10.00 – 10.05 Įžanginis žodis

10.05 – 10.15 Komisijos darbo reglamentas

10.15 – 10.45 2021–2030 metų nacionalinės pažangos programos

rengimo planas

10.45 – 11.15 2021–2030 metų nacionalinės pažangos programos

strateginiai tikslai

11.15– 11.30 Posėdžio apibendrinimas

3

Komisijos sudėtis

LRVK

FM

Socialiniai ekonominiai

partneriai

Ministerijos

4

Komisijos darbo reglamentas

Pagrindinės funkcijos:

• nustatyti NPP strateginius tikslus ir uždavinius

• pristatyti NPP projektą socialiniams ir ekonominiams partneriams bei visuomenei

• skatinti visuomenę dalyvauti diskusijose dėl NPP strateginių tikslų ir uždavinių

Posėdžių organizavimo tvarkos nustatymas

2021–2030 metų nacionalinės pažangos programos rengimo planas

6

Kas yra NPP – dokumento turinysDalis Turinys

1. Įvadas NPP paskirtis ir teisinis pagrindas

2. Esamos situacijos analizė,

kylantys iššūkiai ir

intervencijos logika

Esamos situacijos analizė ir jos pagrindu identifikuojami pagrindiniai iššūkiai šalies pažangai.

Intervencijų modelis – ryšys tarp svarbiausių iššūkių, strateginių tikslų ir uždavinių.

3. Strateginiai tikslai ir jų

poveikio rodikliai

Strateginiai tikslai.

Strateginių tikslų pagrindimas.

Strateginių tikslų poveikio rodikliai, jų pradinės ir siektinos reikšmės (2025 ir 2030 metams)

4. Uždaviniai ir jų poveikio

rodikliai

Uždaviniai strateginiams tikslams įgyvendinti.

Uždavinių pagrindimas.

Uždavinių poveikio rodikliai, jų pradinės ir siektinos reikšmės (2025 ir 2030 metams).

5. Finansavimo šaltinių

prognozė ir finansavimo

planas

Galimų finansavimo šaltinių, kuriais valstybė galės disponuoti, prognozės 10 metų laikotarpiui.

NPP finansavimo planas – NPP nustatytų strateginių tikslų ir uždavinių finansavimo šaltiniai, finansinės

proporcijos pagal šaltinius ir viešosios politikos sritis.

6. Programos įgyvendinimo

sėkmės prielaidos

Išankstinės sąlygos, reikalingos siekiant užtikrinti, kad NPP būtų sėkmingai įgyvendinta (pvz. naujų

planavimo dokumentų parengimas/ panaikinimas; teisės aktų pakeitimas ir kt.)

7. Programos valdymas Programos įgyvendinimo procesas.

Programos stebėsenos, atsiskaitymo už pasiektus rezultatus ir vertinimo procesas.

Atsakingos institucijos ir numatytas atsakomybių pasiskirstymas.

7

NPP rengimo žingsniai

Strateginių tikslų nustatymas

Komisijos posėdis – 2019 04 19

Uždavinių nustatymas (informacijos iš ministerijų surinkimas: 2019 04 30 – 2019 05 10)

Komisijos posėdis – 2019 05 30

Finansavimo projekcijų ir poveikio rodiklių siektinų reikšmių nustatymas(informacijos iš ministerijų surinkimas: 2019 06 03 – 2019 06 14)

Komisijos posėdis – 2019 06 28

NPP įgyvendinimo nuostatų parengimas (informacijos apie sėkmės prielaidas iš ministerijų surinkimas: 2019 07 08 – 2019 07 15)

Komisijos posėdis – 2019 08 01

NPP projekto tikslinimas, derinimas, viešosios konsultacijos

Nutarimo dėl NPP patvirtinimo svarstymas – 2019 09 24/25

8

2021-2030 m. Nacionalinis pažangos

planas

Naujos SVS įgyvendinimo tvarkaraštis

Plėtros programos

2021–2023 m. biudžeto formavimas,

atsižvelgiant į naują SVS

Strateginio valdymo įstatymas

2019 I ketv. 2019 III ketv. 2019 IV ketv. 2020 I ketv. 2020 II ketv. 2020 III ketv. 2020 IV ketv.2018 IV ketv. 2019 II ketv.

Strateginio valdymo metodika

LR teritorijos bendrasis planas (sprendiniai)LR teritorijos bendrasis planas (koncepcija)

2021–2030 metų nacionalinės pažangos programos strateginiai tikslai

Strateginių tikslų apibrėžimas

▪ Strateginis tikslas – esamos situacijos pokytis, kurio siekiama

įgyvendinant pažangos viziją ir plėtros kryptis. Juos nustato 2021-

2030 m. NPP.

▪ Pažangos viziją ir plėtros kryptis nustato Valstybės pažangos

strategija „Lietuva 2030“.

▪ NPP strateginių tikslų ir uždavinių įgyvendinimui skiriamos pokyčio

išlaidos. Tęstinės veiklos priemonės ir jų finansavimas numatomas

veiklos lygmens planavimo dokumentuose.

NPP strateginių tikslų formulavimo pagrindas

▪ Valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2030“ įgyvendinimo pažanga –

orientuojamasi į tas sritis ir rodiklius, kurių pasiekimo tikimybė maža/

vidutinė.

▪ Vertinimai dėl Lietuvos plėtros tikslų ir prioritetų po 2020 m.: 2014–2020

m. ES fondų investicijų poveikio Lietuvos ūkiui ir plėtros prioritetų 2021–

2027 m. vertinimas; Lietuvos ūkio sektorių finansavimo po 2020 metų

vertinimas, EEE ir Norvegijos finansinių mechanizmų vertinimas, kt.;

▪ Europos Komisijos šalies ataskaitos

▪ Darnaus vystymosi pricipai – siekiama, kad strateginiai tikslai atlieptų

ekonominio augimo, visuomenės gerovės bei aplinkos kokybės

dimensijas.

Pažangos sritis „Sumani ekonomika“: iššūkiai

▪ „Lietuva 2030“ įgyvendinimo pažanga:– Bendras vidaus produktas vienam gyventojui, perkamosios galios standartais – vidutinė pasiekimo tikimybė

– Suminis inovatyvumo indeksas – vidutinė pasiekimo tikimybė

– Integracijos į užsienio rinkas indeksas – maža pasiekimo tikimybė

– Verslo išlaidos MTEP (BVP proc.) – maža pasiekimo tikimybė

– Išmetamų į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis – maža pasiekimo tikimybė

▪ Vertinimai ir Europos Komisijos šalies ataskaitos:– Poreikis pereiti į produktyvumo didinimu, inovacijomis grįstą ir į aukštą pridėtinę vertę

orientuotą augimą;

– Augantis neapibrėžtumas, informacijos kiekio augimas, radikali technologinė kaita, visų visuomenės gyvenimo sričių bei globalių kaitos procesų tarpusavio priklausomybės didėjimas.

– Mažėjantis gyventojų, ypač darbingo amžiaus žmonių, skaičius ir kvalifikuotų darbuotojų trūkumas;

– Klimato kaita ir poreikis mažinti CO2 išmetimus, perėjimas į žiedinę ekonomiką/resursų panaudojimo efektyvumas;

– Junglumas.

Pažangos sritis „Sumani ekonomika“: strateginiai tikslai

1. Pereiti prie aukšta pridėtine verte ir inovacijomis grįsto ekonomikos

augimo

2. Gerinti ekonominį augimą užtikrinančią infrastruktūrą

3. Užtikrinti žmogiškųjų išteklių atitiktį darbo rinkos poreikiams

4. Plėtoti mokslą, skatinantį darnią šalies raidą ir tarptautinį

konkurencingumą*

5. Švelninti Lietuvos poveikį klimato kaitai ir didinti atsparumą jos poveikiui

6. Gerinti aplinkos kokybę ir skatinti efektyvų išteklių naudojimą

*Strateginis tikslas taip pat gali būti priskiriamas „Sumanios visuomenės“ bei „Sumanaus valdymo“ pažangos sritims.

Pažangos sritis „Sumani visuomenė“: iššūkiai

▪ „Lietuva 2030“ įgyvendinimo pažanga:– Vidutinė sveiko gyvenimo trukmė – maža pasiekimo tikimybė

– Pajamų pasiskirstymo koeficientas – maža pasiekimo tikimybė

– Mokinių, atitinkančių bent 3 (iš 6) mokymosi pasiekimų lygį, dalis - vidutinė pasiekimo tikimybė

– Aukštųjų mokyklų reitingai - vidutinė pasiekimo tikimybė

– Mokymasis visą gyvenimą – vidutinė pasiekimo tikimybė

– Demokratijos indeksas – maža pasiekimo tikimybė

– Pilietinės galios indeksas – maža pasiekimo tikimybė

▪ Vertinimai ir Europos Komisijos šalies ataskaitos:

– Neįtraukus augimas ir netolydus gerovės pasiskirstymas – pajamų nelygybė, skurdas.

– Socialinio kapitalo trūkumas – žemas žmonių tarpusavio pasitikėjimas ir ryšiai, žemas

pasitikėjimas valstybės institucijomis, kuris skatina emigraciją, didina transakcijos kaštus ir tampa esminiu ne tik ekonomikos augimo, bet ir visuomenės gerovės

apribojimu .

Pažangos sritis „Sumani visuomenė“: strateginiai tikslai

1. Pailginti sveiko gyvenimo trukmę

2. Sumažinti skurdą ir didinti gyventojų socialinę gerovę ir įtrauktį

3. Ugdyti savarankišką, kūrybingą ir atsakingą žmogų

4. Formuoti savo tapatumą kuriančią ir pilietišką visuomenę

Pažangos sritis „Sumanus valdymas“: iššūkiai

▪ „Lietuva 2030“ įgyvendinimo pažanga:– Valdymo efektyvumo indeksas – vidutinė pasiekimo tikimybė

– E. valdžios išsivystymo indeksas – maža pasiekimo tikimybė

▪ Vertinimai ir Europos Komisijos šalies ataskaita:

– Nepakankama viešųjų paslaugų kokybė, valdymo efektyvumas, korupcija

– Neveiksminga bausmių, teisingumo vykdymo sistema

– Netolydus augimas: per pastaruosius 15 metų Lietuvos konvergencija buvo

sparčiausia ES, tačiau ekonomikos augimo teikiama nauda skirtinguose regionuose

nėra tolygi. Šiuo laikotarpiu skirtumai tarp Lietuvos regionų nuolat didėjo.

– Sudėtinga geopolitinė situacija ir naujų grėsmių kompleksiškumas.

Pažangos sritis „Sumanus valdymas“: strateginiai tikslai

1. Stiprinti efektyvų, sumanų ir kokybišką viešąjį valdymą

2. Tvariai ir subalansuotai plėtoti regionus

3. Užtikrinti politinį, ekonominį ir karinį šalies suverenumą ir

saugumą

Strateginių tikslų poveikio rodikliai

Strateginis tikslas Poveikio rodiklis

1. Pereiti prie aukšta pridėtine verte ir inovacijomis grįsto ekonomikos

augimo

Suminis inovatyvumo indeksas

2. Gerinti ekonominį augimą užtikrinančią infrastruktūrą Europos Komisijos Regioninio konkurencingumo indekso bazinės

infrastruktūros rodiklis3. Užtikrinti žmogiškųjų išteklių atitiktį darbo rinkos poreikiams Darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus pokytis

Užimtumo lygis4. Švelninti Lietuvos poveikį klimato kaitai ir didinti atsparumą jos

poveikiui

Išmetamų į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis

5. Gerinti aplinkos kokybę ir skatinti efektyvų išteklių naudojimą Aplinkos veiksmingumo indeksas

6. Pailginti sveiko gyvenimo trukmę Vidutinė sveiko gyvenimo trukmė

7. Sumažinti skurdą ir didinti gyventojų socialinę gerovę ir įtrauktį Skurdo ir socialinės atskirties rizikos lygis

Pajamų pasiskirstymo koeficientas

8. Ugdyti savarankišką, kūrybingą ir atsakingą žmogų Mokinių, atitinkančių bent 3 (iš 6) mokymosi pasiekimų lygį, dalis

Visuomenės narių, kurie linkę dalyvauti vykdant kultūrinę meninę veiklą,

dalis (proc.)9. Formuoti savo tapatumą kuriančią ir pilietišką visuomenę Pilietinės galios indeksas

Visuomenės dalis, kuri labai didžiuojasi savo šalies tapatybe (proc.)10. Stiprinti efektyvų, sumanų ir kokybišką viešąjį valdymą Valdymo efektyvumo indeksas

11. Tvariai ir subalansuotai plėtoti regionus Sanglauda pagal BVP

Gyvenimo kokybės indeksas regionų lygiu12. Užtikrinti politinį, ekonominį ir karinį šalies suverenumą ir saugumą Pasaulinis taikos indeksas

13. Plėtoti mokslą, skatinantį darnią šalies raidą ir tarptautinį

konkurencingumą

Bendros MTEP išlaidos kaip BVP dalis

Strateginių tikslų įgyvendinimasStrateginis tikslas

AM

EM

EIM FM

KM

KA

M

SM

SA

M

SA

DM

ŠM

SM

TM UR

M

VR

M

ŽŪ

M

1. Pereiti prie aukšta pridėtine verte ir inovacijomis grįsto ekonomikos

augimo

2. Gerinti ekonominį augimą užtikrinančią infrastruktūrą

3. Užtikrinti žmogiškųjų išteklių atitiktį darbo rinkos poreikiams

4. Švelninti Lietuvos poveikį klimato kaitai ir didinti atsparumą jos

poveikiui

5. Gerinti aplinkos kokybę ir skatinti efektyvų išteklių naudojimą

6. Pailginti sveiko gyvenimo trukmę

7. Sumažinti skurdą ir didinti gyventojų socialinę gerovę ir įtrauktį

8. Ugdyti savarankišką, kūrybingą ir atsakingą žmogų

9. Formuoti savo tapatumą kuriančią ir pilietišką visuomenę

10. Stiprinti efektyvų, sumanų ir kokybišką viešąjį valdymą

11. Tvariai ir subalansuotai plėtoti regionus

12. Užtikrinti politinį, ekonominį ir karinį šalies suverenumą ir saugumą

13. Plėtoti mokslą, skatinantį darnią šalies raidą ir tarptautinį

konkurencingumą

Strateginis tikslas -siekiamas rezultatas, situacijos pokytis

▪ Mažėjantis gyventojų, ypač darbingo amžiaus žmonių, skaičius ir kvalifikuotų darbuotojų trūkumas

▪ Užtikrinti žmogiškųjų išteklių atitiktį darbo rinkos poreikiams

Skatinti grįžtamąją migraciją ir valstybės poreikius atitinkančią imigraciją (EIM, VRM, URM)

Laisvus darbo išteklius integruoti į darbo rinką (SADM)

Užtikrinti darbo jėgos kvalifikacijos atitiktį ūkio poreikiams (ŠMSM)

Stiprinti dirbančiųjų kompetencijas (EIM)

Taip pat prisideda tikslo „Ugdyti savarankišką, kūrybingą ir atsakingą žmogų“ įgyvendinimas

Iššūkis – spręstina

problema

Uždaviniai –pokyčiai atskirose viešosios politikos srityse

Intervencijos logika