PLUNGĖS „SAULĖS“ GIMNAZIJOS

UGDYMO PLANAS

2014-2015 MOKSLO METAI

2014-09-01

Eil. Nr. Klasė Viso

mokinių Mergaičių Berniukų Tikyba Etika I užsienio kalba

II užsienio kalba

Pasirenkamoji užsienio

kalba

1. I a 27 14 13 - 27 2720 vok. k.7 rusų k.

2. I b 26 15 11 - 26 26 26 rusų k.3. I c 26 15 11 7 19 26 26 rusų k.4.. I d 25 17 8 12 13 25 25 rusų k.

IŠ VISO I kl. 104 61 43 19 85 104 84 rusų k. 20 vok. k.

5. 30 20 10 18 12 30 24 rusų k.6 pranc. k.

24 rusų k.6 pranc. k.

6. 30 20 10 13 17 30 16 vok.k.14 rusų k.

16 vok.k.14 rusų k.

7. 30 21 9 12 18 30 30 rusų k. 30 rusų k.8. 30 21 9 15 15 30 30 rusų k. 30 rusų k.

IŠ VISO II kl. 120 82 38 58 62 12098 rusų k.16 vok.k.

6 pranc. k.10. III a 29 16 13 10 19 29 10 rusų k. 211. III b 30 17 13 7 23 30 9 rusų k. -

12. III c 29 15 14 10 19 29 4 rusų k.4 pranc. k. 5

13. III d 30 15 15 10 20 30 5 rusų k.1 pranc. k. 1

14. III e 30 18 12 30 4 rusų k. 4 vok.k. -

15. III f 30 15 15 2 28 30 8 rusų k. -16. III g 29 16 13 4 25 29 2 rusų k. 517. III h 30 16 14 4 26 30 5 rusų k. 3

IŠ VISO III kl. 237 128 109 48 189237

47 rusų k.5 pranc. k.4 vok. k.

16 lotynų

k.

18. IV a 28 16 12 15 13 28 7 rusų k.1 vok.k.

19. IV b 28 16 12 20 8 28 7 rusų k. 1 vok. k.

20. IV c 26 13 13 8 18 26 5 rusų k.21. IV d 26 16 10 14 12 26 10 rusų k.

22. IV e 27 16 11 6 21 27 4 pranc. k.5 rusų k.

23. IV f 27 11 16 20 7 27 1 rusų k.1 vok. k.

24. IV g 26 13 13 11 15 26 -25 IV h 24 14 10 15 9 24 4 rusų k.

IŠ VISO 212 115 97 109 103 21239 rusų k.4 pranc.3 vok.k.

IŠ VISO GIMNAZIJOJE 673 386 287 234 439

673

268 rusų k.15 pranc. k.43 vok. k.

16 lotybų

k.

PATVIRTINTAPlungės „ Saulės“ gimnazijos direktoriaus

2014 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. V-71

PLUNGĖS „SAULĖS“ GIMNAZIJOS 2014-2015 MOKSLO METŲ UGDYMO PLANAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

.

1. Gimnazijos ugdymo planas reglamentuoja pagrindinio ugdymo antrosios dalies, vidurinio ugdymo bei su šiomis programomis susijusių neformaliojo vaikų švietimo programų įgyvendinimą grupinio ar pavienio mokymosi formomis, kasdieniu bei savarankišku mokymo proceso organizavimo būdais.

2. Gimnazijos ugdymo plano tikslas,laikantis ugdymo programų vykdymo bendrųjų reikalavimų ir vadovaujantis rekomendacijomis ugdymo turiniui formuoti ir ugdymo procesui organizuoti,- formuoti gimnazijos ir klasių lygmens ugdymo turinį, pritaikant jį pagal atskirų klasių ir mokinių poreikius taip, kad mokiniai pagal savo išgales pasiektų kuo geresnių rezultatų ir įgytų mokymuisi visą gyvenimą būtinų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų.

3. Gimnazijos ugdymo plano uždaviniai:

3.1. suformuoti gimnazijos ugdymo turinį, planą, sukurti mokymosi aplinką ir pritaikyti juos pagal mokinių mokymosi poreikius;

3.2. nustatyti pamokų skaičių, skirtą ugdymo programoms įgyvendinti.

4. Įgyvendinant 2013-2014 mokslo metų ugdymo planą didelis dėmesys buvo skiriamas mokinių poreikių tenkinimui, pagalbos mokiniui galimybių sudarymui, ugdomosios veiklos formų įvairinimui, ugdymo karjerai organizavimui. Įgyvendinant šios veiklos prioritetus, taip pat siekiant tenkinti mokinių poreikius lavinti individualius gebėjimus ir kūrybines galias, mokiniams siūlyta įvairi ugdomosios veiklos ir neformalaus švietimo pasiūla, pamokos mokinio poreikiams tenkinti naudotos modulių, pasirenkamųjų dalykų mokymui, mokomųjų dalykų diferencijavimui, dalijimui į grupes, projektinės veiklos vykdymui. Mokiniams sudominti ugdymo procese buvo siūloma įvairesnių ugdomosios veiklos formų, tokių kaip integruotos pamokos, sąskrydžiai, tyrėjo diena, konferencijos, bendruomeniškumo diena. Kultūrinės pažintinės veiklos dienos buvo sėkmingai panaudotos etnokultūriniam, karjeros, kūrybiniam, sportiniam mokinių ugdymui. Atlikti mokinių adaptacijos tyrimai, mokytojų metodinės veiklos analizė leido mokytojams ir administracijai labiau pažinti mokinius, pamatyti darbo trūkumus, plėtoti ugdymo turinio pasirinkimo galimybes. Ugdymo proceso organizavimas srautiniu principu vykdant vidurinio ugdymo programą leido mokiniams laisvai rinktis mokomųjų dalykų kursus, poreikius atitinkančius pasirenkamuosius dalykus bei dalykų modulius, skirtingą valandų skaičių kursui. Lanksti dalykų, kursų, modulių keitimo tvarka leido beveik visiems pareiškusiems norą ir prisilaikiusiems individualaus plano reikalavimų atlikti individualių ugdymo planų pakeitimus, atitinkančius mokinių poreikius. Sudarant mobilias grupes mokiniai buvo grupuojami pagal dalykų, kursų pasirinkimą. Buvo stengiamasi atsižvelgti į mokinių pageidavimus. Mokinių mokymosi rezultatai, pasiekimai konkursuose, olimpiadose, egzaminų rezultatai leidžia daryti išvadą, kad ugdymo planas 2013-2014 m. m. įgyvendintas gerai.

5. 2014-2015 mokslo metų veiklos kryptys:

Prioritetai:

dėmesys kiekvienam gimnazijos bendruomenės nariui,

pažangos skatinimas,

kryptinga ir aiški vertinimo sistemos sklaida.

1. Siekti aukštos ugdymo kokybės intensyvinant mokomosios medžiagos pateikimą ir įsisavinimą bei integruojant dalykų žinias.

2. Stiprinti mokytojų, klasės vadovų, pagalbos mokiniui specialistų darbą ugdant bendruomenės narių tapatumo jausmą, bendravimo, bendradarbiavimo vertybines nuostatas.

3. Aktyvinti popamokinę mokinių veiklą ir puoselėti jų kūrybiškumą, tęsti žalingų įpročių prevenciją, gerinti tarpusavio įsipareigojimų vykdymą.

II. UGDYMO PROGRAMŲ VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS

I. UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMO TRUKMĖ

6. Ugdymo organizavimas: 6.1. Ugdymo procesas pradedamas 2014 m. rugsėjo 1 d. (pirmadienį), baigiamas atitinkamai:

Klasė Ugdymo proceso pabaiga Ugdymo proceso trukmė savaitėmis

I 2015-06-05 35II 2015-06-05 35III 2015-06-05 35IV 2015-05-28 34

6.2. Ugdymo procesas pagal pagrindinio ugdymo (antros dalies) ir vidurinio ugdymo programasskirstomas pusmečiais. Nustatoma tokia pusmečių trukmė (gimnazijos direktoriaus 2014-08-29 įsakymas Nr. V-70):Pirmas pusmetis I-IV klasėms: 2014-09-01- 2015-01-30.Antras pusmetis I-III klasėms: 2015-02-01- 2015-06-05.Antras pusmetis IV klasėms: 2015-02-01- 2015-05-28.6.3. Gimnazija dirba penkias dienas per savaitę.6.4. Pamokos vyksta viena pamaina. Pamokos pradedamos 8.00 valandą. 6.4.1 Pamokų laikas pirmadieniais, trečiadieniais- penktadieniais:1 pamoka: 8.00 -8.45;2 pamoka: 8.55 -9.40;3 pamoka: 9.50 -10.35;4 pamoka: 10.55 -11.40;5 pamoka: 12.00 -12.45;6 pamoka: 12.55 -13.40;7 pamoka: 13.50 -14.35.6.4.2. Antradieniais nuo 9.45 iki 10.15val. vyksta klasės vadovo valanda. Pamokų laikas antradieniais:1 pamoka: 8.00 -8.45;2 pamoka: 8.55 -9.40;Klasės valandėlė 9.50 -10.20;3 pamoka: 10.20 -11.05;4 pamoka: 11.25 -12.10;

5 pamoka: 12.30 -13.15;6 pamoka: 13.25 -14.10;7 pamoka: 14.20 -15.05.

6.5. Gimnazijoje skiriamos 2 pietų pertraukos:20 min. po 3 pamokų: 10.35 -10.55,20 min. po 4 pamokų: 11.40 -12.00.

6.6. Mokinių atostogų trukmė:Atostogos Klasės Prasideda Baigiasi

Rudens I- IV 2014-10-27 2014-10-31Žiemos (Kalėdų) I- IV 2014-12-22 2015-01-02

Žiemos I- IV 2015-02-17 2015-02-18Pavasario (Velykų) I- IV 2015-03-30 2015-04-03

IV klasių mokiniams atostogų dienos, per kurias jie laiko kalbų įskaitas, perkeliamos į 04-07-04-08

Vasaros I- III 2015-06-08 2015-08-31II klasių mokiniams į atostogų laiką neįskaitomos dienos, kai jie laiko pagrindinio

ugdymo pasiekimų patikrinimą švietimo ir mokslo ministro nustatytu laiku.Vasaros IV 2015-05-29 2015-08-31

IV klasių mokiniams į atostogų laiką neįskaitomos dienos, kai jie laiko brandos egzaminus švietimo ir mokslo ministro nustatytu laiku.

6.7. Esant 25 laipsniams šalčio ar žemesnei temperatūrai mokiniai į mokyklą gali nevykti. Šios dienos įskaičiuojamos į mokymosi dienų skaičių. 6.8. Iškilus situacijai, keliančiai pavojų mokinių sveikatai ar gyvybei, ar paskelbus ekstremalią situaciją, gimnazijos vadovas priima sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo. Apie priimtus sprendimus gimnazijos vadovas informuoja rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėją.

II. GIMNAZIJOS UGDYMO TURINIO FORMAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS. GIMNAZIJOS UGDYMO PLANAS

7. Gimnazijos ugdymo turinys formuojamas atrenkant ir pritaikant jį pagal gimnazijos tikslus, Lietuvos visuomenės vertybes, konkrečius mokinių ugdymo(si) poreikius.

8. Gimnazijos ugdymo turinys formuojamas ir įgyvendinamas vadovaujantis Pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. Įsakymu Nr. ISAK-2433 ir Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. Įsakymu Nr. V- 269, Bendraisiais ugdymo planais, Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 ir atsižvelgiant į gimnazijos bendruomenės poreikius bei turimus išteklius.9. Formuojant gimnazijos ugdymo turinį ir rengiant gimnazijos ugdymo planą remiamasi švietimo stebėsenos, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo ugdymo procese informacija, pasiekimų tyrimų, gimnazijos veiklos įsivertinimo duomenimis, mokytojų pasiūlymais, mokinių bei tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimais.10. Gimnazijos ugdymo planą parengė darbo grupė (Gimnazijos direktoriaus 2014 m. gegužės 23 d. įsakymas Nr. V- 35 „Dėl 2014-2015 mokslo metų ugdymo plano rengimo darbo grupės sudarymo“). Ugdymo plano rengimas grindžiamas demokratiškumo, prieinamumo, bendradarbiavimo principais, įtraukiant mokytojus, mokinius, tėvus.11. Gimnazijos ugdymo planas rengiamas vieneriems mokslo metams, pateikiant susitarimus, bendruosius reikalavimus, tvarkas, aprašus. 12. Gimnazijos ugdymo plano projektas suderintas su Gimnazijos taryba ir Plungės rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriumi.13. Mokytojai numato Bendrosiose programose dalyko turinio, pateikiamo dviems mokslo metams, suskirstymą kiekvieniems mokslo metams. Gimnazija, įgyvendindama ugdymo turinį, pamokas per dvejus metus skirsto, prisilaikydama vieno iš Bendrųjų ugdymo planų pamokų skirstymo variantų

(2 PRIEDAS, 3 PRIEDAS, 6 PRIEDAS). 14. Gimnazijos formuojamo ugdymo turinio dalį sudaro gimnazijoje ir už jos ribų vykdoma kultūrinė, meninė, pažintinė, kūrybinė, sportinė, praktinė, socialinė, prevencinė ugdymo veikla. Pažintinei ir kultūrinei veiklai per mokslo metus skiriama 10 mokymosi dienų. Ji organizuojama gimnazijos nustatytu laiku :

Data Savaitės diena Klasė Renginys2014-09-01 Pirmadienis I- IV Mokslo metų pradžios šventė2014-11-03 Pirmadienis I- IV Bendruomenės išvyka. Pirmokų krikštynos2014-11-04 Antradienis I- IV Sveikatingumo diena. Krepšinio turnyras2014-11-05 Trečiadienis I- IV Karjeros diena2014-11-06 Ketvirtadienis I Bendruomeniškumo šventė2014-11-06 Ketvirtadienis II Konferencija Bukantėje2014-11-06 Ketvirtadienis III Žmogaus sauga2014-11-06 Ketvirtadienis IV Konsultacijos2014-11-07 Penktadienis I, II Kūrybinės dirbtuvės/filmo stebėjimas ir

aptarimas2014-11-07 Penktadienis III Žmogaus sauga2014-11-07 Penktadienis IV Konsultacijos2014-11-24 Pirmadienis I- IV Edukacinė išvyka į Šv. Jono krikštytojo

bažnyčią2014-11-25 Antradienis I- IV Kultūros centro parodų salės ekspozicijų

lankymasKlasės auklėtojo dienaKlasės auklėtojo diena

14.1. Kultūrinė, pažintinė veikla vykdoma pamokų metu.14.2. Vykdoma griežta mokinių lankomumo apskaita pagal vieningą gimnazijos priimtą lankomumo tvarką.14.3. Už kultūrinės pažintinės veiklos vykdymą ir dalyvavimą renginiuose atsakingi klasių vadovai ir dalykų mokytojai.14.4. Kultūrinės pažintinės veiklos planavimas (tematika, laikas) esant reikalui mokslo metų laiku gali būti pakeistas.15. Rengiant gimnazijos ugdymo planą, priimti gimnazijos ugdymo turiniui įgyvendinti aktualūs susitarimai:15.1. Dėl Bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymo, prevencinių programų, etninės kultūros programos, sveikatos ugdymo programos, žmogaus saugos mokomųjų dalykų integravimo: 15.1.1. Bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymo sritį sudarančios integruojamosios programos (mokymosi mokytis, komunikavimo, darnaus vystymosi, sveikatos ir gyvenimo įgūdžių, kultūrinio sąmoningumo) I-II klasėse integruojamos į mokomuosius dalykus, neformalųjį ugdymą, renginius, projektus, klasės vadovų darbą.15.1.2. Bendrųjų kompetencijų (mokėjimo mokytis, komunikavimo, pažinimo, socialinė pilietinė, iniciatyvumo ir kūrybingumo, asmeninė, kultūrinė) ugdymas III-IV klasėse integruojamas į mokomuosius dalykus, neformalųjį ugdymą, renginius, projektus, klasės vadovų darbą.15.1.3. ,,Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos”programa įgyvendinama: integruojant į kai kurių mokomųjų dalykų (pilietiškumo pagrindų, chemijos, kūno kultūros, dorinio ugdymo, biologijos) programų turinį; integruojant į kai kurių neformaliojo ugdymo programų („Linksmųjų išradingųjų klubas“; „Diskusijų klubas“, „Psichologija tau“) turinį; integruojant į klasės vadovo veiklą (per pusmetį viena klasės valandėlė, individualūs ir grupiniai pokalbiai); per renginius ( Renginiai, skirti kovos su AIDS dienai paminėti ir pasaulinei nerūkymo dienai

paminėti).

15.1.4. ,,Rengimo šeimai bei lytiškumo ugdymo” programa įgyvendinama: integruojant į kai kurių mokomųjų dalykų (lietuvių k., anglų k., rusų k., biologijos, istorijos,

pilietiškumo pagrindų, dorinio ugdymo) programų turinį; integruojant į klasės vadovo veiklą (ne mažiau kaip 1 klasės valandėlė, pokalbiai); integruojant į kai kurių neformaliojo ugdymo programų („Linksmųjų išradingųjų klubas“,

„Diskusijų klubas“, „Psichologija tau“, „Tolerancijos klubas“) turinį; per renginius (renginys „Bendruomeniškumo šventė“); per švietėjiškas paskaitas- diskusijas.15.1.5. Žmogaus saugos programa I-II klasėse įgyvendinama jos temas integruojant į mokomuosius dalykus ir klasės valandėles (teminis planavimas atsispindi gimnazijos ugdymo plano 86.1 punkte).15.1.6. Žmogaus saugos programa III-IV klasėse įgyvendinama per dienas, skirtas kultūrinei, meninei, pažintinei, prevencinei ir kt. veiklai. 15.1.7. Sveikatos ugdymo programa įgyvendinama: integruojant į mokomųjų dalykų pamokas, į kai kurių mokomųjų dalykų (biologijos, chemijos, fizikos, kūno kultūros, technologijų, lietuvių kalbos, užsienio kalbos ) programų turinį; vykdant pasirenkamąją projektinę veiklą( „Sveika gyvensena“); per renginius ( tradicinis renginys „Bendruomeniškumo diena“, bendruomenės išvyka, sveikatingumo diena, sportiniai renginiai); vykdant projektus (Visuomenės sveikatos centro projektas „Būk sveikas ir žvalus“); minėtinų dienų/akcijų metu( Baltosios lazdelės diena, kuprinių svėrimo akcija, sveikatingumo pertraukų metu akcija ); integruojant į kai kurių neformaliojo ugdymo programų (sportiniai būreliai,Tolerancijos klubas, „Psichologija tau“) turinį; per švietėjiškas paskaitas- diskusijas; integruojant į klasės vadovo veiklą (per pusmetį viena klasės valandėlė, individualūs ir grupiniai pokalbiai);15.1.8. Etninės kultūros programa įgyvendinama: integruojant į kai kurių mokomųjų dalykų (lietuvių kalbos, istorijos, geografijos, dorinio ugdymo, dailės, technologijų, muzikos, matematikos) programų turinį; integruojant į kai kurių neformaliojo ugdymo programų (etnokultūra, dailės studija, audimo būrelis) turinį; per renginius (tradicinis renginys „Bendruomeniškumo diena“, „Žiema, žiema, bėk iš kiemo“, „Šviesos diena“, „Saulės diena“); dalyvaujant projektuose „Tautos lobynai“; per etninės kultūros modulį I klasėse.15.1.9. Ugdymo karjerai programa įgyvendinama: per mokomųjų dalykų pamokas, taikant komandinio, grupinio darbo metodą; integruojant į kai kurių mokomųjų dalykų ( lietuvių kalbos, užsienio kalbų, ekonomikos ir verslumo, dorinio ugdymo, technologijų ) programų turinį; integruojant į neformaliojo ugdymo programų turinį; per renginius (tradicinis renginys „Karjeros diena“, mokytojo dienos renginys „Pamokos kitaip“); integruojant į klasės vadovo veiklą: individualūs pokalbiai, klasės valandėlės visose klasėse (3-4 val. gruodžio, sausio, vasario mėnesiais, 3-4 val. kovo, balandžio, gegužės mėnesiais), renginiai, pažintiniai vizitai į įmones. integruojant į psichologo veiklą: praktiniai užsiėmimai mokiniams, užsiėmimai klasėms ar mokinių grupėms, individualūs pokalbiai su mokiniais, mokomųjų straipsnių leidimas, bendradarbiavimas su mokytojais ir klasių vadovais ; integruojant į ugdymo karjerai centro veiklą: seminarai klasių grupėms, profesinio veiklinimo susitikimai, kelionių į įmones ir mokslo įstaigas organizavimas, profesinio informavimo renginių organizavimas, karjeros plano formų kūrimas, mokinių individualios konsultacijos pagal mokinių pageidavimą, seminaras „Laiko planavimas“, sienlaikraščio leidimas, profesinio veiklinimo įmonėse organizavimas, bendradarbiavimas su darbo birža. 15.1.10. Laisvės kovų istorijos mokoma integruojant temas į istorijos, lietuvių kalbos ir pilietiškumo pagrindų pamokas II klasėse.15.2. Dėl pasirenkamųjų dalykų, dalykų modulių programų pasiūlos ir rengimo:15.2.1. Siūlomi šie pasirenkamieji dalykai III-IV klasėse: retorika, teisė kiekvienam, taikomoji

ekonomika, lotynų kalba, braižyba, psichologija, projektinė veikla. Pasirenkamųjų dalykų programas rengia mokytojai, vadovaudamiesi gimnazijos nustatyta ugdymo turinio planavimo tvarka (1 PRIEDAS). 15.2.2. I klasėse siūlomi pasirinktinai vienas iš matematikos sunkesnių uždavinių, matematikos spragų likvidavimo, fizikos, chemijos ar biologijos modulių (1 sav. pamoka) ir pasirinktinai etninės kultūros arba lietuvių kalbos modulis (1sav. pamoka ). Fizikos, chemijos, biologijos modulių grupės nesusidarė dėl mažo pasirinkusių mokinių skaičiaus.15.2.3. II klasėse, atsižvelgiant į mokinių pageidavimą, siūlomas matematikos kurso kartojimo modulis.15.2.3. III klasėse siūlomi išlyginamieji (papildoma pamoka žinių spragų likvidavimui) lietuvių kalbos ir literatūros bendrojo ir išplėstinio kursų, matematikos bendrojo ir išplėstinio kursų, anglų k. B1 ir B2 mokėjimo lygio moduliai , išlyginamasis Pagrindinio ugdymo bendrosios programos Programavimo pradmenų modulis, skirtas mokiniams, kurie renkasi išplėstinį kursą ir Programavimo modulį, bet pagrindinėje mokykloje šio modulio nesimokė, paremiamieji (orientuoti į gilesnį dalyko mokymąsi) biologijos, fizikos moduliai .15.2.4. IV klasėse siūlomi išlyginamieji (papildoma pamoka žinių spragų likvidavimui) lietuvių kalbos ir literatūros bendrojo kurso, matematikos bendrojo kurso, matematikos išplėstinio kurso, anglų k. B1 ir B2 mokėjimo lygio moduliai,paremiamieji (orientuoti į gilesnį dalyko mokymąsi) istorijos, matematikos, chemijos moduliai.15.2.5. Išlyginamųjų modulių tematika derinama su mokomuoju dalyku ir įtraukiama į mokomojo dalyko turinio planavimą. I-II klasių modulių ir III-IV klasių paremiamųjų modulių programas rengia mokytojas, vadovaudamasis gimnazijos nustatyta ugdymo turinio planavimo tvarka (1 PRIEDAS). 15.3. Dėl mokinių socialinės veiklos organizavimo:15.3.1. Socialinė veikla pagrindiniame ugdyme yra privaloma ugdymo proceso dalis. 15.3.2. I ir II klasėse mokiniams skiriama ne mažiau kaip 5 valandų per mokslo metus socialinė veikla, vykdoma tik gimnazijoje.15.3.3. Socialinės veiklos vykdymą organizuoja klasių vadovai: informuoja auklėtinius apie socialinės veiklos pasirinkimo galimybes, skatina mokinius

dalyvauti šioje veikloje; užveda patvirtintos formos socialinės veiklos knygeles; veda apskaitą, kiek kuris mokinys turi socialinės veiklos valandų; užpildytas socialinės veiklos knygeles pristato socialiniam pedagogui saugoti.15.3.4. Siūloma rinktis šiuos socialinės veiklos būdus: pagalba klasės auklėtojams ir mokytojams; stendų rengimas; renginių organizavimas; atstovavimas gimnazijai rajoniniuose ir respublikiniuose renginiuose; klausimynų duomenų sisteminimas; techninė- buitinė pagalba (suolų nešiojimas, aplinkos tvarkymas); pagalba bibliotekoje.15.4. Dėl dalykams įgyvendinti Bendruosiuose ugdymo planuose skiriamų pamokų skaičiaus didinimo ar mažinimo (perskirstymo) derinant su bendrųjų programų turiniu ir atsižvelgiant į praėjusių mokslo metų mokyklos ugdymo plano įgyvendinimą ir galimybes:15.4.1. Žmogaus saugai I-II gimnazijos klasėse neskirti 0,5 pamokos. Žmogaus saugą integruoti į mokomuosius dalykus ir klasės vadovų veiklą (teminis planavimas atsispindi gimnazijos ugdymo plano 86 punkte).15.4.2. 0,5 pamokos pridėti matematikai IIa ir IIb klasėse pirmame pusmetyje, IIc ir IId klasėse antrame pusmetyje. 15.5. Dėl dalyko mokymo intensyvinimo, mokinio pasirinkto dalyko, dalyko kurso ar dalyko modulio, mokėjimo lygio pakeitimo tvarkos:15.5.1. Intensyvinti tik kai kurių pasirenkamųjų dalykų mokymą:15.5.1.1. lotynų kalbą mokyti III klasėje;15.5.1.2. retoriką, teisę kiekvienam, braižybą, psichologiją mokyti IV klasėje; 15.5.2. vieną kartą per savaitę visose klasėse skirti dvi viena po kitos organizuojamas lietuvių kalbos pamokas;15.5.3. I klasės mokinys pasirinktą dalyko modulį gali keisti pusmečio pabaigoje, pateikęs prašymą klasės vadovui. Klasės vadovas mokinio prašymą suderina su direktoriaus pavaduotoju

ugdymui ir informuoja mokinį apie pakeitimo galimybes;15.5.4. III-IV klasės mokinys pasirinktą dalyką, dalyko kursą, dalyko modulį ar mokėjimo lygį gali keisti pagal nustatytą gimnazijos tvarką (7 PRIEDAS).15.6. Dėl klasių dalijimo, laikinųjų grupių sudarymo ir skaičiaus, konsultacijų mokymosi pagalbai teikti, atsižvelgiant į gimnazijai skirtas mokymo lėšas:15.6.1. Įgyvendinant pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį nustatytas minimalus laikinosios grupės dydis 12 mokinių (išskyrus grupes mokymosi pagalbai teikti ir mokyti prancūzų kalbos II klasėje ). 15.6.2. I-II klasėse dalijama į grupes arba sudaromos laikinosios grupės per dorinio ugdymo (tos pačios klasės mokiniai pasirinkę tikybą ir etiką), užsienio k. (I-osios) (klasėje mokosi daugiau kaip 20 mokinių), užsienio k. (II- osios) (klasėje mokosi daugiau kaip 20 mokinių arba mokiniai mokosi skirtingų kalbų), informacinių technologijų, technologijų, kūno kultūros pamokas. Dalinimui per kūno kultūros pamokas I-II klasėse naudojamos pamokos, skirtos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti. Paralelių klasių grupės, kuriose yra 8-11 mokinių, per kūno kultūros, technologijų ir dorinio ugdymo pamokas jungiamos, neviršijant maksimalaus 30- ties mokinių skaičiaus. Pamokų skaičius panaudotas dalijimui į grupes ir mokinio poreikiams tenkinti bei iš viso I ir II klasėms panaudotas pamokų skaičius atsispindi 2 ir 3 prieduose.15.6.3. Mokinių poreikiams tenkinti ir/arba diferencijuoti sudaromos laikinosios grupės I-ose klasėse dalykų (mtematikos, lietuvių k., etninės kultūros) moduliams mokyti bei matematikos moduliui mokyti II klasėje. 15.6.4. Mokymosi pagalbai teikti, t.y.ilgalaikėms, ne mažiau kaip 3 mėnesių konsultacijoms, sudaromos laikinosios, ne mažesnės kaip 12 mokinių grupės. Jos gali būti sudarytos mokslo metų pradžioje arba mokslo metams bėgant iš gretimų ar paralelių klasių mokinių. Mokiniams pageidaujant ar mokytojui rekomenduojant mokymosi pagalbą (trumpalaikes konsultacijas) teikia dalykų mokytojai. Trumpalaikių konsultacijų apskaita vedama pagal gimnazijos patvirtintą tvarką, mokytojams apmokant už faktiškai pravestas valandas. Laikinųjų grupių skaičius ir mokinių sąrašai jose gali kisti priklausomai nuo pagalbos mokiniams poreikio ir pobūdžio. Rekomenduojant Vaiko gerovės komisijai per mokslo metus mokiniui gali būti skiriamos trumpalaikės individualios konsultacijos. Apmokamos konsultacijos trukmė-viena pamoka. Pamokos mokymosi pagalbai teikti per mokslo metus skiriamos, jei pakanka gimnazijai skirtų mokymo lėšų.15.6.5. Įgyvendinant vidurinio ugdymo programą nustatytas minimalus laikinosios grupės dydis 4 mokiniai. 15.6.6. Laikinosios grupės sudaromos:15.6.6.1. srautiniu principu; 15.6.6.2. pagal mokinio pasirinktą mokomojo dalyko kursą;15.6.6.3. pagal užsienio kalbos pasirinktą pasiekimų lygį;15.6.6.4. pagal mokinio pasirinktą pasirenkamąjį dalyką ar dalyko modulį;15.6.6.5. mokymosi pagalbai teikti kintančios tos pačios klasės, paralelių ar gretimų klasių mokinių grupės.15.7. Dėl mokymosi sąlygų sudarymo mokiniams mokytis ne tik klasėje, bet ir įvairiose aplinkose, mokymo ir mokymosi išteklių panaudojimo :15.7.1. Ugdymo procesas nuolat aprūpinamas ir atnaujinamas mokymo bei techninėmis priemonėmis, sudaromos sąlygos mokytojams jomis naudotis pamokose. 15.7.2. Mokytojams rekomenduojamos ir sudaromos sąlygos prisilaikant saugos reikalavimų vesti pamokas ne tik klasėje, bet ir įvairiose aplinkose (bibliotekoje, aktų salėje, informacinių technologijų kabinetuose, per ekskursijas ir išvykas). 15.8. Dėl ugdymo turinio planavimo principų ir laikotarpių:15.8.1. Mokytojai pagal vieningą ugdymo turinio planavimo tvarką (1 PRIEDAS) planuoja ugdymo turinį, vadovaudamiesi mokinių pažangos ir pasiekimų samprata planuoja mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimą, planuoja mokymosi pagalbos teikimo galimybes. 15.8.2. Mokytojai planuodami ugdymo turinį vadovaujasi gimnazijos ugdymo plano pamokų paskirstymo lentelėmis (2 PRIEDAS, 3 PRIEDAS, 4 PRIEDAS, 5 PRIEDAS) ir mokinio individualaus plano forma (6 PRIEDAS).15. 9. Dėl pamokų, skiriamų mokinio ugdymo poreikiams tenkinti panaudojimo:15.9.1. Pamokos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti I klasėse (15 pamokų) naudojamos matematikos, lietuvių kalbos, etninės kultūros moduliams, klasės dalijimui per kūno kultūros pamokas. Likusios pamokos rekomenduojant Vaiko gerovės komisijai gali būti panaudotos per

mokslo metus trumpalaikėms individualioms ar grupinėms konsultacijoms ir mokiniams pageidaujant lietuvių kalbos, matematikos, gamtos ir socialinių mokslų trumpalaikėms ar ilgalaikėms konsultacijoms.15.9.2. Pamokos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti II klasėse (10 pamokų) naudojamos dalinti į grupes per kūno kultūros pamokas, antrosios užsienio kalbos grupei sudaryti (kai klasėje sudaromos trys grupės), ir matematikos pasirenkamąjam moduliui mokyti. Nepanaudotos pamokos per mokslo metus rekomenduojant Vaiko gerovės komisijai gali būti panaudotos trumpalaikėms individualioms ar grupinėms konsultacijoms ir mokiniams pageidaujant lietuvių kalbos, matematikos, gamtos ir socialinių mokslų trumpalaikėms ar ilgalaikėms konsultacijoms.15.9.3. Pamokos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti III-IV klasėse naudojamos dalykams, pasirenkamiesiems dalykams, dalykų moduliams, projektinei veiklai, laikinosioms grupėms sudaryti. Nepanaudotos pamokos per mokslo metus rekomenduojant Vaiko gerovės komisijai gali būti panaudotos trumpalaikėms individualioms ar grupinėms konsultacijoms ir mokiniams pageidaujant lietuvių kalbos, matematikos, gamtos ir socialinių mokslų trumpalaikėms ar ilgalaikėms konsultacijoms.15.10. Dėl mokinio pasiekimų ir pažangos vertinimo būdų ir laikotarpių:15.10.1. mokinių pažanga ir pasiekimai vertinami vadovaujantis gimnazijos nustatyta tvarka (8 PRIEDAS).15.11. Dėl švietimo pagalbos teikimo:15.11.1. mokymosi pagalbos teikimas vykdomas vadovaujantis gimnazijos nustatyta tvarka (10 PRIEDAS )15.12. Dėl neformaliojo vaikų švietimo veiklos organizavimo: pasiūlos, pasirinkimų ir organizavimo būdų. Minimalaus grupės dydžio neformaliojo vaikų švietimo veikloms organizuoti:15.12.1. Siūloma neformaliojo švietimo veikla:15.12.1.1. Roko grupė „SAVI“15.12.1.2. Roko grupė „ESAM“15.12.1.3. Gitaros klubas15.12.1.4. Dainavimo studija15.12.1.5. Linksmųjų- išradingųjų klubas15.12.1.6. Diskusijų klubas15.12.1.7. Psichologija tau15.12.1.8. Etnokultūra15.12.1.9. Dailės studija15.12.1.10. Tolerancijos klubas15.12.1.11. Foto artelė15.12.1.12. Karjeros valdymas15.12.1.13. Jaunųjų plungiečių draugija15.12.1.14. Šokių studija „Heraja“15.12.1.15. Bendras fizinis pasiruošimas15.12.1.16. Krepšinis15.12.1.17. Tapybos būrelis15.12.1.18. Gėlininkų būrelis15.12.1.19. „Žaisdami mokomės“15.12.1.20.„ Randevu Paryžiuje“15.12.1.21. Audimo būrelis15.12.1.22. Žurnalistų būrelis15.12.1.23. Šiuolaikinis šokis15.12.1.24. Atletinė gimnastika15.12.1.25. Futbolas15.12.1.26. Kūno dizainas15.12.1.27. Aerobika15.12.1.28. „Proto mūšiai“15.12.1.29. Radiotechnikų būrelis15.12.2. Neformaliojo švietimo programos mokiniams neprivalomos. Jas mokiniai renkasi pagal pomėgius ar poreikius. 15.12.3. Neformaliojo švietimo veikla vykdoma gimnazijoje ar kitose aplinkose, apie tai raštiškai informavus gimnazijos administraciją. Išvedus mokinius už gimnazijos ribų, būtina registruotis

išvykų registracijos žurnale.15.12.4. Neformaliojo švietimo užsiėmimai vykdomi ir per mokinių atostogas su mokiniais sutartu laiku.15.12.5. Minimalus neformaliojo švietimo grupės dydis yra 10 mokinių. Išskirtiniais atvejais, pagal neformaliojo švietimo programų specifiką, mokinių skaičius gali būti mažesnis ( Roko grupė „SAVI“, Roko grupė „ESAM“, „ Randevu Paryžiuje“ ).15.13. Dėl ugdymo karjerai:15.13.1. Ugdymas karjerai gimnazijoje organizuojamas vadovaujantis gimnazijos nustatyta tvarka (9 PRIEDAS).15.14. Dėl reikalavimų mokinių elgesiui:15.14.1. Gimnazijos direktorius, kiekvienas mokinys ir vienas iš jo tėvų(globėjų/rūpintojų) pasirašo mokymo ir mokymosi sutartį, kurioje nurodomi šalių susitarimai dėl mokinių elgesio.15.14.2. Mokiniai privalo laikytis mokymo ir mokymosi sutarties ir gimnazijos bendrų susitarimų bei mokinio taisyklių.15.15. Dėl bendradarbiavimo su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais) tikslų ir būdų:15.15.1. Bendradarbiavimo su mokinių tėvais tikslas- suteikti jiems pedagoginių bei psichologinių žinių apie vaiko augimą, vystymąsi, kintančius poreikius, galimas bendravimo problemas ir jų sprendimo galimybes, informuoti tėvus apie vaiko ugdymosi pasiekimus, elgesį, įtraukti tėvus į ugdymo proceso planavimą bei vertinimą , burti draugišką bendruomenę.15.15.2. Bendradarbiavimo su tėvais būdai: klasių tėvų susirinkimai (2-3 per mokslo metus), individualūs pokalbiai su klasių vadovais ir administracijos atstovais, bendravimas pasinaudojant elektroninio dienyno galimybėmis, gimnazijos tarybos, tėvų komiteto veikla, bendri tėvų, mokinių, mokytojų renginiai.15.16. Dėl reikalavimų mokinio individualiam planui sudaryti:15.16.1. Individualus ugdymo planas sudaromas mokiniams, besimokantiems pagal Vidurinio ugdymo programą, ir mokiniams, mokomiems namuose. 15.16.2. Mokinio individualus ugdymo planas rengiamas ir įgyvendinamas bendradarbiaujant mokytojams, mokiniams, mokinių tėvams (globėjams, rūpintojams) ir gimnazijos direktoriaus pavaduotojui ugdymui.

III. MOKINIO INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO SUDARYMAS

16. Siekiant padėti mokiniui sėkmingai mokytis ir vykdant Bendrųjų ugdymo planų ir Vidurinio ugdymo programos aprašo reikalavimus, gimnazijos III-IV klasėse ugdymas individualizuojamas sudarant mokinio individualų ugdymo planą, kuriuo siekiama padėti mokiniui planuoti, kaip pagal savo išgales pasiekti aukštesnių ugdymo(si) pasiekimų, ugdyti asmeninę atsakomybę dėl sąmoningo mokymosi, gebėjimo pasiekti išsikeltus tikslus. 17. Kiekvienas mokinys, kuris mokosi pagal vidurinio ugdymo programą, susidaro individualų ugdymo planą dvejiems metams, suderina su mokyklos galimybėmis. Mokinio individualaus ugdymo plano formą mokiniui siūlo gimnazija (6 PRIEDAS).18. Individualus ugdymo planas sudaromas rašytine ir elektronine forma dvejiems metams. Mokinio pusmečio pakeitimus klasės vadovas fiksuoja mokinio individualiame plane. Užbaigus vidurinio ugdymo programą, išvykus mokiniui, mokinio individualus planas segamas į jo asmens bylą. 19. Individualus ugdymo planas sudaromas mokiniams, mokomiems namie, mokymo namuose laikotarpiui ir segamas į asmens bylą. 20. Mokiniai, besimokantys I klasėje, savo pageidavimus dėl matematikos, fizikos, chemijos, biologijos, lietuvių kalbos, etninės kultūros modulių pasirinkimo išsako raštu prašymuose dėl priėmimo į gimnaziją. Mokiniai, besimokantys II klasėje, savo pageidavimą dėl matematikos kurso kartojimo modulio išsako raštu.21. Pageidavimą dėl pamokų mokymosi pagalbai (ilgalaikėms lietuvių kalbos, matematikos, gamtos ir socialinių mokslų konsultacijoms) teikti skyrimo mokiniai direktoriui išreiškia raštu. Konsultacijos gali būti skiriamos per mokslo metus rekomenduojant Vaiko Gerovės komisijai.22. Mokinio individualus ugdymo planas sudaromas ir įgyvendinamas bendradarbiaujant mokytojams, mokiniams, mokinių tėvams (globėjams, rūpintojams) ir mokyklos vadovams, švietimo pagalbos specialistams.

6 PRIEDASPLUNGĖS “SAULĖS” GIMNAZIJOS III----------------KLASĖS

MOKINĖS(IO)---------------------------------------------------------------------------------------INDIVIDUALUS UGDYMO PLANAS VARDAS, PAVARDĖ

Mokomasis dalykas

Mokomųjų dalykų kursų valandos

Pastabos

III gimnazijos klasė IV gimnazijos klasė Bendrasis kursas

Išlyginamasis modulis

Išplėsti

nis kursas

Išlyginamasis mod.

Pare

mia

mas

is m

odul

is

Bendrasis kursas

Išlyginamasis mod.

Išplėsti

nis kursas

Išlyginamasis mod.

Pare

mia

mas

is m

odul

is

1.Dorinis ugdymas Privalomas vienas dal. Pasirinkto mok. dalyko val. apvesti

Tikyba 1 1Etika 1 12.Lietuvių kalba ir literatūra

4 1 5 1 - 4 1 5 - - Pasirinkto kurso ir modulio val.. apvesti

3. Socialiniai mokslai Pasirinkto mokomojo dalyko kurso ir modulio val. apvesti Privalomas vienas dalykas.

Istorija 2 - 3 - - 2 - 3 - 1

Geografija2 - 3 - - 2 - 3 - -

4.Matematika 3 1 5 1 - 3 1 4 1 1 Pasirinkto kurso ir modulio val. apvesti

5. Informacinės technologijos IT

1 - 1 - - 1 - 1 - -Neprivalomas dalykas. Pasirinktą kursą , val. apvesti.

5.1 Programavimo modulis - - 1 1 - - - 1 - -Pasirinkus išplėstinį IT kursą, privalomas vienas pasirenkamasis modulis, kurio val. apvesti. Išlyginamąjį modulį renkasi mokiniai, kurie pagrindinėje mokykloje nesimokė programavimo pradmenų.

5.2.Duomenų bazių kūrimo ir valdymo modulis

- - 1 - - - - 1 - -

6. Gamtos mokslai Privalomas vienas dalykas. Pasirinkus apvesti kurso, modulio val.

Biologija 2 - 3 - 1 2 - 3 - -Fizika 2 - 3 - 1 2 - 4 - -Chemija 2 - 3 - - 2 - 3 - 17. Menai ir technologijos

Privalomas vienas dalykas. Pasirinkus apvesti val.

Dailė 2 - - - - 2 - - - -Muzika 2 - - - - 2 - - - -Teatras 2 - - - - 2 - - - -

Technologijos (tekstilės ir aprangos)

2 - - - - 2 - - - -

Technologijos (statybos ir medžio apdirbimo)

2 - - - - 2 - - - -

8. Kūno k. Privalomas vienas dalykas. Pasirinkus apvesti val.

Bendroji kūno k 2 - - - - 2 - - - -Krepšinis 2 - - - - 2 - - - -Sportiniai šokiai 2 - - - - 2 - - - -Šaškės 2 - - - - 2 - - - -9. Užsienio kalba B1 B2 B1 B2 Privaloma.

Įrašyti kalbą. Pagal pasirinktą lygio kursą, apvesti val.

Mod. Mod. Mod. Mod. Užsienio kalba

(privaloma)3 1 3 1 - 3 1 3 1 -

10. Užsienio kalba A2 B1 - A2 B1 Užsienio kalba

(pasirenkamoji)

3 - 3 - - 3 - 3 - -Neprivaloma.Įrašyti kalbą. Pagal pasirinktą lygio kursą, apvesti val.

11. Pasirenkamieji dalykai

Neprivalomi.

Retorika - - - - - 2 - - - -Psichologija - - - - - 2 - - - - Taikomoji ekonomika 2 - - - - 2 - - - -Lotynų k. 1 - - - - - - - - - Braižyba - - - - - 2 - - - -Projektinis darb. 1 - - - - 1 - - - -

Paaiškinimai: pasirenkamieji kursai. Dalykų išlyginamieji ir paremiamieji moduliai neprivalomi.

Į pamokų skaičių įskaitomi moduliai, projektinis darbas, privalomieji ir pasirenkamieji dalykai.Minimalus savaitinių pamokų skaičius- 28 pamokos.

Minimalus per dvejus metus mokinių pasirinktų dalykų skaičius- 8. Pasirenkamieji dalyko moduliai ir, projektinis darbas nėra skaičiuojami kaip atskiri dalykai..

III gimn. kl. IV gimn. kl. Iš viso pamokųIš viso dalykų III-IV klasėje

-----------------------------------------------------------------------------------2014/2015 m. m.2015/2016 m. m. Mokinio vardas, pavardė

6 PRIEDASPLUNGĖS “SAULĖS” GIMNAZIJOS III----------------KLASĖS

MOKINĖS(IO)---------------------------------------------------------------------------------------INDIVIDUALUS UGDYMO PLANAS

VARDAS, PAVARDĖ

Mokomasis dalykas

Mokomųjų dalykų kursų valandos

Pastabos

III gimnazijos klasė IV gimnazijos klasė Bendrasis kursas

Išlyginamasis modulis

Išplėstin

is kursas

Išlyginamasis moduis

Pare

mia

mas

is

mod

ulis

Bendrasis kursas

Išlyginamasis moduis

Išplėstin

is kursas

Išlyginamasis moduis

Pare

mia

mas

is

mod

ulis

1.Dorinis ugdymas Pasirinkto mok. dalyko val. apvestiTikyba 1 1

Etika 1 12.Lietuvių kalba ir literatūra

4 1 5 - - 4 1 5 - - Pasirinkto kurso ir modulio val.. apvesti

3. Socialiniai mokslai Pasirinkto mokomojo dalyko kurso ir modulio val. apvesti Privalomas vienas dalykas.

Istorija 2 - 3 - - 2 - 3 - 1

Geografija2 - 3 - - 2 - 3 - -

4.Matematika 3 1 5 - - 3 1 4 1 1 Pasirinkto kurso ir modulio val. apvesti

5. Informacinės technologijos IT

1 - 1 - - 1 - 1 - -Neprivalomas dalykas. Pasirinktą kursą , val. apvesti.

5.1 Programavimo modulis - - 1 1 - - - 1 - -Pasirinkus išplėstinį IT kursą, privalomas vienas pasirenkamasis modulis, kurio val. apvesti. Išlyginamąjį modulį renkasi mokiniai, kurie pagrindinėje mokykloje nesimokė programavimo pradmenų.

5.2.Duomenų bazių kūrimo ir valdymo modulis

- - 1 - - - - 1 - -

6. Gamtos mokslai Privalomas vienas dalykas. Pasirinkus apvesti kurso, modulio val.

Biologija 2 - 3 - 1 2 - 3 - -Fizika 2 - 3 - 1 2 - 4 - -Chemija 2 - 3 - - 2 - 3 - 17. Menai ir technologijos

Privalomas vienas dalykas. Pasirinkus apvesti val.

Dailė 2 - - - - 2 - - - -Muzika 2 - - - - 2 - - - -Teatras 2 - - - - 2 - - - -

Technologijos (tekstilės ir aprangos)

2 - - - - 2 - - - -

Technologijos (statybos ir medžio apdirbimo)

2 - - - - 2 - - - -

8. Kūno k. Privalomas vienas dalykas. Pasirinkus apvesti val.

Bendroji kūno k 2 - - - - 2 - - - -Krepšinis 2 - - - - 2 - - - -Sportiniai šokiai 2 - - - - 2 - - - -Šaškės 2 - - - - 2 - - - -9. Užsienio kalba B1 B2 B1 B2 Privaloma.

Įrašyti kalbą. Pagal pasirinktą lygio kursą, apvesti val.

Mod. Mod. Mod. Mod. Užsienio kalba

(privaloma)3 1 3 1 - 3 1 3 1 -

10. Užsienio kalba A2 B1 - A2 B1 Užsienio kalba

(pasirenkamoji)

3 - 3 - - 3 - 3 - -Neprivaloma.Įrašyti kalbą. Pagal pasirinktą lygio kursą, apvesti val.

11. Pasirenkamieji dalykai

Neprivalomi.

Retorika - - - - - 2 - - - -Teisė kiekvienam - - - - - 2 - - - - Taikomoji ekonomika 2 - - - - 2 - - - -Lotynų k. 1 - - - - - - - - - Braižyba - - - - - 2 - - - -Projektinis darb. 1 - - - - 1 - - - -

Paaiškinimai: pasirenkamieji kursai. Dalykų išlyginamieji ir paremiamieji moduliai neprivalomi.

Į pamokų skaičių įskaitomi moduliai, projektinis darbas, privalomieji ir pasirenkamieji dalykai.Minimalus savaitinių pamokų skaičius- 28 pamokos.

Minimalus per dvejus metus mokinių pasirinktų dalykų skaičius- 8. Pasirenkamieji dalyko moduliai ir, projektinis darbas nėra skaičiuojami kaip atskiri dalykai..

III gimn.kl. IV gimn.kl. Iš viso pamokųIš viso dalykų III-IV klasėje

-------------------------------------------------------------------------------------------------------

2013/2014 m. m. 2014/2015 m. m. Mokinio vardas, pavardė, parašas

IV. MOKYMOSI APLINKOS KŪRIMAS

23. Gimnazijos mokymosi aplinka - tai mokyklos aplinka, kurioje įgyvendinamas mokyklos ugdymo turinys. Mokymosi aplinka yra gimnazijos kultūros dalis ir kuriama atsižvelgus į mokyklos tikslus ir vertybes. Ji orientuota į bendrųjų ugdymo tikslų įgyvendinimą, mokinių mokymosi poreikių įvairovės tenkinimą, individualių mokymosi tikslų nusistatymą, įsivertinimą, refleksiją. Gimnazijos ugdymo plano įgyvendinimas siejamas su gimnazijos mokymosi aplinka.Mokyklos vadovas ir visa bendruomenė atsako už atviros, ramios, kūrybingos, vertybines nuostatas puoselėjančios, mokinių ir mokytojų mokymuisi ir darbui palankios edukacinės aplinkos kūrimą ir palaikymą gimnazijoje.Gimnazijos mokymosi aplinka yra pritaikyta Pagrindinio ir Vidurinio ugdymo programų įgyvendinimui- aktyviam mokinių mokymuisi ir saviraiškai. Gimnazijoje yra renovuota sporto salė, choreografijos salė, sporto aikštynai ir stadionas, pakankamai modernizuota biblioteka ir skaitykla. Muzikos saviraiškai įkurta muzikos studija aprūpinta kokybiška aparatūra ir instrumentais. Sėkmingai naudojamos ir taikomos muzikos, dailės, technologijų ir gamtos mokslų kabinetams gautos priemonės ir inovatyvios įrangos iš projektų. Ugdymo karjerai centras veda individualias konsultacijas karjeros planavimo klausimais. Klasės ir kabinetai iš dalies aprūpinti kompiuteriais ir internetine prieiga. Daugumoje kabinetų yra multimedijų įrangos. Gimnazijos bendrabutyje įkurti tolerancijos ir vokiečių kultūros centrai gimnazijos mokiniams ir mokytojams suteikia galimybes efektyviau organizuoti ir vykdyti ugdomąsias veiklas netradicinėse aplinkose. Gimnazija bendradarbiaudama su kitomis institucijomis turi galimybę įvairinti darbines aplinkas praplečiant veiklų ratą. Plungės Kultūros centras, viešoji biblioteka, Žemaičių dailės muziejus, Darbo birža, Nacionalinis Žemaitijos parkas, gydymo įstaigos ir kitos Plungės mieste įsikūrusios įstaigos- artimiausios aplinkos, kur mokiniai įvairių projektų ir veiklų pagalba ugdomi neformaliose aplinkose. Socialinio bendradarbiavimo sutartys su keletu Lietuvos universitetų ir kolegijų sudaro galimybę savo ryšius stiprinti pažintinėmis kelionėmis, kur mokiniai ugdo savo socialines, pažintines ir kitas kompetencijas.

V. UGDYMO DIFERENCIJAVIMAS

24. Ugdymo diferencijavimas yra ugdymo tikslų, uždavinių, mokymo ir mokymosi turinio, metodų, mokymo(si) priemonių, mokymosi aplinkos, vertinimo pritaikymas mokinių skirtybėms. Jo tikslas - sudaryti sąlygas kiekvienam mokiniui sėkmingiau mokytis. 25. Mokiniai skiriasi turima patirtimi, motyvacija, interesais, siekiais, gebėjimais, mokymosi stiliumi, pasiekimų lygiu ir kt.,- tai lemia skirtingus mokymosi poreikius. Diferencijuotu ugdymu atsižvelgiama į šiuos poreikius pritaikant mokiniui mokymosi uždavinius ir užduotis, ugdymo turinį, metodus, mokymo(si) priemones, tempą ir skiriamą laiką. Diferencijuotas ugdymas taip pat kompensuoja brendimo, mokymosi tempo netolygumus, atsirandančius mokinių amžiumi grįstoje vertikalaus skirstymo klasėmis sistemoje. 26. Diferencijavimas gimnazijoje taikomas: 26.1. mokiniui individualiai (individualios konsultacijos, trumpalaikės ar ilgalaikės konsultacijos mokymosi pagalbai teikti, individualus darbas su mokiniais pamokų ir neformaliojo ugdymo, ypač meninės raiškos užsiėmimų,metu); 26.2. mokinių grupei: 26.2.1.tam tikriems tikslams pasiekti (pasiekimų skirtumams mažinti, gabumams plėtoti, skirtingoms mokymosi strategijoms įgyvendinti:26.2.1.1. grupuojama pagal pasirinktus mokomųjų dalykų kursus III- IV klasėse;26.2.1.2. grupuojama pagal mokymosi pasiekimų lygį III-IV klasėse klasėse;26.2.1.3. sudaroma galimybė pasirinkti išlyginamuosius lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos bendrojo kurso, lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos išplėstinio kurso III klasėje, lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos bendrojo kurso IV klasėje, matematikos

išplėstinio kurso IV klasėje, anglų k. B1 ir B2 mokėjimo lygių III- IV klasėse modulius, skirtus spragų likvidavimui;26.2.1.4. sudaroma galimybė pasirinkti paremiamuosius biologijos, fizikos III klasėje ir istorijos, matematikos, chemijos IV klasėje modulius, skirtus gilesniam dalyko mokymuisi; 26.2.1.5. mokiniams,10 klasėje nesimokiusiems Programavimo pagrindų modulio, sudaroma galimybė III klasėje pasirinkti išlyginamąjį Programavimo pagrindų modulį, tokiu būdu mokiniams, pasirinkusiems išplėstinį informacinių technologijų kursą, sudaroma galimybė likviduoti mokymosi spragas;26.2.1.6. sudaroma galimybė pasirinkti matematikos, fizikos, chemijos, biologijos, lietuvių k. modulius I klaseje pasiekimų skirtumams mažinti arba gabumams plėtoti;26. 2.1.7. sudaroma galimybė II klasėje pasirinkti matematikos modulį kurso kartojimui.26.2.2. tam tikroms veikloms atlikti:26.2.2.1. III-IV klasėse vykdomi mokinių projektiniai darbai. Grupės sudaromos iš panašių polinkių ir interesų mokinių.

VI. MOKYMOSI PAGALBOS TEIKIMAS10 PRIEDAS

MOKYMOSI PAGALBOS TEIKIMO TVARKATIKSLAS:Atsižvelgiant į mokinio individualius gebėjimus ir poreikius, teikti mokiniui pagalbą mokantis ir bręstant kaip asmenybei.UŽDAVINIAI:1. Analizuoti mokinių mokymosi pasiekimus ir pažangą.2. Skatinti bendradarbiavimą tarp mokinių, mokytojų, klasės vadovo, tėvų ir gimnazijos vadovų.3. Padėti mokiniui siekti Bendrosiose ugdymo programose numatytų konkretaus dalyko pasiekimų.

PAGALBOS TEIKIMO TVARKA:

1. Dalyko mokytojas nuolat stebi, fiksuoja mokinių pasiekimus jam patogia individualia tvarka(mokytojo užrašai, stebėsenos lapai ir pan.) ir identifikuoja mokymosi sunkumus; 2. Dalyko mokytojas suteikia mokymosi pagalbą, kai mokiniui nesiseka pasiekti Bendrosiose ugdymo programose numatytų konkretaus dalyko pasiekimų, po nepatenkinamo kontrolinio darbo įvertinimo, mokiniui pageidaujant, po ligos ir pan.3. Dalyko mokytojas suteikia pagalbą gerai besimokančiam mokiniui ir siekiančiam dar geresnių rezultatų.4. Mokinio mokymosi sunkumų problema sprendžiama bendradarbiaujant mokytojui, vaikui, klasės vadovui ir tėvams. Tėvai, klasės vadovas, mokytojas konsultuojasi su pagalbos mokiniui specialistais. Klasės vadovas užpildo lentelę (forma Nr.1) apie auklėtinių mokymosi, lankomumo ir elgesio problemas ir teikia psichologei, jei klasės vadovo bendradarbiavimas su mokytojais, mokiniu ir jo tėvais sprendžiant mokinio mokymosi ar lankomumo problemas nedavė norimo rezultato.5. Ilgalaikiuose planuose mokytojas aprašo savo mokymosi pagalbos teikimo tvarką kiekvienai klasei ir su ja per rugsėjo mėnesį supažindina mokinius (rekomenduojama pasirašytinai).6. Mokymosi pagalba teikiama:6.1. mokančio mokytojo, pagalbą integruojant į mokymo ir mokymosi procesą, pritaikant tinkamas mokymo(si) užduotis, metodikas ir kt.. Pagal galimybes teikia individualią pagalbą;6.2. skiriant trumpalaikes ar ilgalaikes konsultacijas lietuvių k., matematikos, gamtos mokslų mokomiesiems dalykams, kurių trukmę nustato direktorius įsakymu remdamasis Vaiko gerovės komisijos rekomendacijomis. Pagalbos teikimas fiksuojamas (forma Nr.2);6.3. sudarant mokinių, kuriems reikia panašaus pobūdžio pagalbos, grupes. Šios grupės gali būti sudarytos iš paralelių ar gretimų klasių mokinių lietuvių kalbos, matematikos, gamtos mokslų mokymosi sunkumams likviduoti. Mokymosi pagalbai teikti naudojamos pamokos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pasiekimams gerinti. Pamokos skiriamos esant mokinių poreikiui, pakankant gimnazijai skiriamų mokymo lėšų ir fiksuojamos (forma Nr.2). 6.4. III – IV klasėse per išlyginamuosius ir paremiamuosius modulius , I-II klasėse per modulius. 7. Mokytojai, klasės auklėtojas, specialistai jiems patogia tvarka stebi ir analizuoja vaiko, turinčio mokymosi sunkumų, mokymosi pokyčius ir du kartus per metus pristato Mokytojų tarybos posėdyje.

8. Mokyklos specialistai, esant reikalui, rekomenduoja vaiką kompleksiniam tyrimui ar konsultacijoms specialistams kitose įstaigose.

Mokymosi pagalbos teikimo mokiniui žingsniai:

PROBLEMA

↓

DALYKO MOKYTOJAS IR MOKINYS

↓

KLASĖS AUKLĖTOJAS

↓

TĖVAI

↓

SOCIALINIS PEDAGOGAS

↓

PSICHOLOGAS

↓

VAIKO GEROVĖS KOMISIJA

↓

KITOS INSTITUCIJOS

Forma Nr.1

Mokymosi sunkumų, elgesio ir lankomumo problemų fiksavimo lentelė

Klasė……………….

Klasės vadovas………………………….

Data……………………………………..

Eil.

Nr.

Mokinio vardas,

pavardė

Mokymosi sunkumai ir kitos

iškilusios problemos

Atlikti darbai sprendžiant

problemą

Klasės vadovo prašymas dėl konkrečios pagalbos iš socialinio pedagogo, psichologo, Vaiko

gerovės komisijos ar gimnazijos vadovų, sprendžiant mokinio mokymosi, lankomumo ar elgesio

problemas…………………………………………………………………………………..

…………………………………………………………………………………………………………

…………………………………………………………………………………………………………

…………

Forma Nr.2

Pagalbos teikimo fiksavimo lapas

....................................Mėnuo

Mokytojas…………………………………………..

Dėstomas dalykas………………………………….

Data Laikas

(nurodyti pamoką)

Mokinio vardas pavardė Klasė Tema/suteikta mokymosi

pagalba

Mokinio

parašas

VII. GIMNAZIJOS IR MOKINIŲ TĖVŲ(GLOBĖJŲ, RŪPINTOJŲ) BENDRADARBIAVIMAS27. Siekdama nustatyti mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) ir gimnazijos bendradarbiavimo formas, gimnazija turi tikslą suteikti tėvams pedagoginių bei psichologinių žinių apie vaiko augimą, vystymąsi, kintančius poreikius, galimas bendravimo problemas ir jų sprendimo galimybes bei taikant įvairesnes formas įtraukti tėvus į gimnazijos bendruomenės veiklą- prioritetų nustatymą, problemų sprendimą, ugdymo proceso planavimą.28. Mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) turi būti nuolat informuojami apie mokykloje organizuojamąugdymo procesą, mokymosi pasiekimus, mokymo(si) pagalbos teikimą . Tėvams (globėjams, rūpintojams) suteikiama galimybė dalyvauti darbo grupėse, sudarant gimnazijos ugdymo ir veiklos planus, gimnazijos tarybos, atestacinės komisijos, tėvų komiteto veikloje, vertinant gimnazijos veiklą. Jiems suteikiama balsavimo teisė svarstant veiklos sritis, kurios svarbios tėvams ir jų vaikams. Tėvai kartu su mokiniais pasirašo mokymo ir mokymosi sutartį, dalyvauja mokiniams pasirenkant individualų ugdymo turinį, neformaliojo švietimo programas, bendradarbiauja su specialistais iškilus vaikų ugdymo problemoms. Tėvai padeda klasių vadovams spręsti iškilusias problemas, dalyvauja organizuojant popamokinę veiklą, padeda į gimnazijos gyvenimą įtraukti pasyvesnius tėvus, kuria geresnius tėvų tarpusavio santykius. Tėvai (globėjai, rūpintojai) teikia paramą gimnazijai, padeda atliekant gimnazijos interjero ir eksterjero atnaujinimo darbus (2 – jų procentų lėšos, pagalba tvarkant gimnazijos aplinką, remontuojant kabinetus).29. Gimnazija užtikrina, kad vyktų abipusis ir savalaikis grįžtamosios informacijos apie mokinių mokymąsi perdavimas tarp gimnazijos ir mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų). Mokytojai mokinių lankomumą ir mokymosi pasiekimus kiekvieną dieną fiksuoja elektroniniame dienyne. Tėvai turi teisę pasirinkti informavimo apie mokymosi pasiekimus būdą. Klasių vadovai informaciją apie vaiko pasiekimus ir mokymosi sunkumus perduoda telefonu, elektroninio dienyno pranešimais, organizuoja tėvų susirinkimus (ne mažiau kaip du per mokslo metus). Mokyklos administracija organizuoja visuotinius tėvų susirinkimus, konferencijas, seminarus. Klasės vadovai ir mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) bendrai organizuoja kitą veiklą: individualius pokalbius su tėvais, konsultacijas, atvirų durų dienas tėvams, diskusijas prie apvalaus stalo, susitikimus su specialistais nusikalstamumo, smurto ir kt. prevenciniais klausimais, bendrus gimnazijos sportinius ir kultūrinius renginius, bendrą projektinę veiklą.

VIII. DALYKŲ MOKYMO INTENSYVINIMAS

30. Gimnazijoje intensyvinamas tik kai kurių pasirenkamųjų dalykų mokymas: 30.1. lotynų kalba mokoma III klasėje;30.2. retorika, teisė kiekvienam, braižyba mokoma IV klasėje; 30.3. vieną kartą per savaitę visose klasėse skiriama dvi viena po kitos organizuojamas lietuvių kalbos pamokos.31. Mokiniui pamokų skaičius per savaitę ne didesnis kaip 34 pamokos.

IX. UGDYMO TURINIO INTEGRAVIMAS

32 Integravimo galimybės: integruoti kelių dalykų ugdymo turinį, kai kurias kelių dalykų temas ar problemas, integruojamųjų programų ir dalykų ugdymo turinį. Mokytojai tarpusavyje derina ir planuoja integravimo galimybes.33. Integravimas turi būti įtrauktas į mokytojų rengiamus ilgalaikius planus, neformalaus ugdymo programas, klasės vadovo veiklos planus. Mokytojai iš anksto planuoja integruotas kelių dalykų pamokas, įtraukia į gimnazijos einamojo mėnesio veiklos planus ir metodinės grupės veiklos

dokumentus.34. Integruotoje pamokoje turi būti siekiama dalykų bendrosiose programose numatytų rezultatų. 35. Integruotų pamokų apskaitai užtikrinti (jei pamokoje dirba du mokytojai) būtina integruojamų dalykų pamokų turinį dienyne įrašyti tų dalykų apskaitai skirtuose puslapiuose. 36. Bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymo, prevencinių programų ir žmogaus saugos, etnokultūros, sveikatos ugdymo programų integravimas į gimnazijos ugdymo turinį pateiktas gimnazijos ugdymo plano 2014-2015 m. m. 15.1 p.

X. MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS

37. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas vykdomas vadovaujantis gimnazijos nustatyta ,,Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarka” (8 PRIEDAS). Ji yra gimnazijos ugdymo turinio dalis. 38. Mokinių, besimokančių pagal Pagrindinio ir Vidurinio ugdymo programas, pažanga ir pasiekimai vertinami pagal Bendrosiose programose aprašytus pasiekimus taikant 10 balų vertinimo sistemą. Mokinių mokymosi motyvacijai skatinti mokytojai gali įvertinti mokinius, dalyvaujančius olimpiadose, konkursuose, renginiuose, naudoti kaupiamąjį vertinimą,. Tai turi būti aprašoma individualioje vertinimo tvarkoje. Privaloma numatyti įvertinimų konvertavimo į dešimtbalę sistemą būdą ir laiką39. Visų dalykų, išskyrus žmogaus saugos, mokymosi pasiekimai per pusmečius ir pusmečių pabaigoje verinami pažymiu. Žmogaus saugos mokymosi pasiekimai vertinami įrašu „įskaityta“ arba „neįskaityta“.40. Dalykų išlyginamieji ir paremiamieji moduliai III-IV klasėse ir dalykų moduliai I-II klasėse (lietuvių k., matematikos, lietuvių kalbos, etninės kultūros) per pusmečius vertinami pažymiu ir įskaitomi į atitinkamo dalyko programos pasiekimų įvertinimą. Etninės kultūros vertinimas įskaitomas į lietuvių kalbos vertinimą.41. Įrašas „atleista“ įrašomas, jeigu mokinys yra atleistas pagal gydytojo rekomendaciją ir mokyklos vadovo įsakymą, įrašas „neatestuota“, jeigu mokinio pasiekimai nėra įvertinti. 42. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių pasiekimai kūno kultūros pamokose vertinami įrašu „įskaityta“ arba „neįskaityta“. 43. Mokinių, kurie gimnazijos direktoriaus įsakymu yra atleisti nuo menų (dailės, muzikos, teatro) ir kūno kultūros (mokosi neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokyklose pagal atitinkamas formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas(yra jas baigę)) menų ir sporto srities/ kūno kultūros dalykų mokymosi pasiekimai per pusmečius ir pusmečių pabaigoje įvertinami pažymiu.

8 PRIEDAS

Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarka

I. BENDROSIOS NUOSTATOS . VERTINIMO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

1.Vertinant mokinių pažangą ir pasiekimus, vadovautis:1.1 Pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. Įsakymu Nr. ISAK-2433 ir Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V- 269;1.2. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004-02-25 įsk. Nr.ISAK-256 „Dėl mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo sampratos“ (2004, Nr.35-1150);1.3. švietimo ir mokslo ministro 2012 m. gegužės 8 d. įsk. Nr.V-766 „Dėl Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašo patvirtinimo“;1.4. švietimo ir mokslo ministro 2013-05-27 įsk. NR. V-459 ,, Dėl 2013-2014 ir 2014-2015 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų patvirtinimo.”2. Tikslai:2.1. teikti mokiniui pagalbą mokantis ir bręstant kaip asmenybei;

2.2. pateikti informaciją apie mokinio mokymosi pasiekimus, pažangą ir sunkumus;2.3. nustatyti mokytojo, mokyklos darbo sėkmę, priimti pagrįstus sprendimus.3. Uždaviniai:3.1. padėti mokiniui pažinti save, suprasti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, įvertinti savo pasiekimų lygmenį, kelti mokymosi tikslus;3.2. padėti mokytojui įžvelgti mokinio mokymosi galimybes, nustatyti problemas ir spragas, diferencijuoti ir individualizuoti darbą, parinkti ugdymo turinį ir metodus;3.3. suteikti tėvams (globėjams, rūpintojams) informaciją apie vaiko mokymąsi, stiprinti ryšius tarp vaiko, tėvų (globėjų, rūpintojų) ir gimnazijos;3.4. gimnazijai planuoti ugdymo turinį ir procesą, suteikti mokinių poreikius atitinkančią pagalbą.4. Vertinimą ugdymo procese sudaro šie vertinimo tipai:4.1. Formuojamasis vertinimas – nuolatinis vertinimas ugdymo procese, kuris padeda numatyti mokymosi perspektyvą, pastiprinti daromą pažangą, skatina mokinius mokytis, analizuoti esamus pasiekimus ar mokymosi spragas, sudaro galimybes mokiniams ir mokytojams geranoriškai bendradarbiauti.4.2. Diagnostinis vertinimas – vertinimas, kuriuo naudojamasi siekiant išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą baigus temą ar kurso dalį, kad būtų galima numatyti tolesnio mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant sunkumus. 4.3. Apibendrinamasis vertinimas – vertinimas, naudojamas baigus programą, kursą, modulį. Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.

II. VERTINIMO NUOSTATOS IR PRINCIPAI

5. Mokinių gebėjimai, žinios, supratimas vertinami formalaus ir neformalaus vertinimo būdais. Vertinimas grindžiamas amžiaus tarpsnių, psichologiniais ypatumais, individualiais mokinio poreikiais. Pažymiu vertinami mokinių pasiekimai, baigus dalyko programos temą, skyrių, kitą užbaigtą programos dalį.6. Vertinama individuali mokinio pažanga – mokinio dabartiniai pasiekimai lyginami su ankstesniais. Vengiama lyginti mokinių pasiekimus tarpusavyje.7. Vertinimas,skirtas padėti mokytis, pozityvus ir konstruktyvus, atviras ir skaidrus, objektyvus ir veiksmingas, informatyvus ir ekonomiškas.

III. VERTINIMAS UGDYMO PROCESE IR BAIGUS PROGRAMĄ

8. Vertinimo planavimas:8.1. vertinimą mokytojas planuoja kartu su ugdymo procesu, sieja jį su mokymo(si) tikslais ir uždaviniais, atsižvelgdamas į mokinių pasiekimus ir išgales remiasi Bendrųjų programų reikalavimais;8.2. individualią vertinimo tvarką, pritaikytą konkrečiai klasei, grupei ar mokiniui, kuria juos mokantis mokytojas. Šią tvarką fiksuoja ilgalaikio plano įžanginėje dalyje;8.3. Su vertinimo tvarka kiekvienas mokytojas supažindina mokinius prasidėjus ugdymo procesui (rekomenduojama pasirašytinai) . 9. Vertinimas mokant: 9.1. ugdymo procese turi vyrauti mokytis padedantis formuojamasis vertinimas, kuris nesiejamas su pažymiu, bet padeda mokytis, padrąsina, nukreipia tam į tikrą veiklą, rodo, ką konkrečiai mokiniai geba, yra pasiekę ir ko dar turi pasiekti ar tobulinti. Mokiniai mokomi vertinti kitus ir patys įsivertinti;9.2. prieš pradedant naują skyrių, temą ir kt. mokytojas su mokiniais išsiaiškina mokymosi uždavinius ir vertinimo kriterijus. 9.3. adaptacinio periodo laikotarpiu (rugsėjo mėnesį) I klasių mokiniai ir naujai atvykę mokiniai nevertinami nepatenkinamu pažymiu;9.4. mokinių mokymosi motyvacijai skatinti mokytojai gali naudoti kaupiamąjį vertinimą, įvertinti mokinius,dalyvaujančius olimpiadose, konkursuose, renginiuose. Tai turi būti aprašoma individualioje vertinimo tvarkoje;9.5.mokytojas turi taisyti mokinio daromas kalbos klaidas. 10. Vertinant sukauptos informacijos rinkimas ir fiksavimas:

10.1. mokytojai klasės, grupės ar mokinio vertinimo informaciją renka individualia forma, kuri mokytojui padeda stebėti ugdymo veiksmingumą, padeda sukaupti duomenis apie mokinių mokymąsi, kuriuos galima būtų aptarti su mokiniais, jų tėvais (globėjais, rūpintojais) , klasės vadovu, administracija.10.2. kiekvieno mokomojo dalyko mokytojas mokinių įvertinimus rašo į elektroninį dienyną, nurodydamas pažymio tipą;10.3. jei įvertinimas rašomas už atsiskaitomąjį darbą (pagal dalyko specifiką),už kurį kiekvienas mokinys turi būti įvertintas, pamokos turinyje nurodomas vertinamo skyriaus, temos ar kt. pavadinimas;10.4. klasės vadovas mokslo metų pabaigoje į mokinio asmens bylą įdeda iš elektroninio dienyno atspausdintą ataskaitą apie mokinio pasiekimus; 10.5. direktoriaus pavaduotoja ugdymui rengia mokinių mokymosi pasiekimų ir pažangos ataskaitas, kurias pristato mokytojų tarybos posėdyje, klasių tėvų susirinkimuose.11. Vertinimo informacijos panaudojimas.11.1. Vertinimo informacija naudojama:11.1.1. informuoti mokinius, tėvus (globėjus, rūpintojus) , klasės auklėtojus, kitus mokytojus, administraciją apie mokinių mokymąsi;11.1.2. nustatyti, kurie mokiniai turi mokymosi sunkumų ir laiku suteikti pagalbą; 11.1.3. analizuojant mokinių pažangą ir poreikius, keliant tolesnius mokymo ir mokymosi tikslus;11.1.4. priimant sprendimus dėl ugdymo turinio, mokymo metodų ir strategijų, mokymosi užduočių, išteklių naudojimo veiksmingumo, ugdymo tikslų realumo;11.1.5. aptarti mokinių mokymosi pažangą ir pasiekimus klasių tėvų susirinkimuose (spalio, sausio-vasario ir gegužės mėnesiais);11.1.6. vertinant gimnazijos mokytojo darbo kokybę, atsižvelgiant į vaikų ir tėvų socialinę padėtį, sociokultūrinę aplinką.12. Kontrolinių darbų skyrimas ir vertinimas:12.1. I-II mokiniams per dieną skiriamas ne daugiau kaip vienas kontrolinis darbas;12.2. apie kontrolinį darbą mokiniai informuojami ne vėliau kaip prieš savaitę, aptariant kontrolinio darbo struktūrą, jo tikslus, vertinimo kriterijus;12.3. I–II klasių kontrolinių darbų datas mokytojai fiksuoja „atsiskaitomųjų darbų“ grafoje elektroniniame dienyne;12.4. dėl III-IV klasių mokinių kontrolinių darbų skyrimo datos tariamasi su mokiniais. Mokytojas kontrolinių darbų datas fiksuoja elektroniniame dienyne; 12.5. kontroliniai darbai po mokinių atostogų ar šventinių dienų neskiriami;12.6. kontrolinį darbą, jeigu 50% mokinių už jį gavo nepatenkinamą įvertinimą, būtina perrašyti.12.7.jei mokinys be pateisinamų priežasčių nedalyvavo kontroliniame darbe ar kitame atsiskaitomajame darbe , jam rašoma ,,n“ ir į laisvą dienyno langelį po kontrolinio ar atsiskaitomojo darbo įrašomas „vienetas“, nurodant atsiskaitomojo darbo tipą. Mokinys mokytojo nurodytu laiku privalo atsiskaityti už darbą. Atsiskaičius vietoje „vieneto“ mokytojas įrašo gautą įvertinimą. Neatsiskaičius paliekamas „vienetas“. Atsiskaitymų ir vertinimo tvarką mokytojas turi būti numatęs ilgalaikiuose planuose individualioje vertinimo tvarkoje, su kuria supažindina mokinius. 12.8. mokinys, nerašęs kontrolinio ar kito atsiskaitomojo darbo ir turintis pateisinamą priežastį, turi atsiskaityti su mokytoju susitartu laiku, o pažymys įrašomas atsiskaitymo dieną ir pažymimas kaip kontrolinis darbas;12.9. mokytojas mokinio kontrolinį darbą ištaiso ne vėliau kaip per septynias darbo dienas nuo kontrolinio darbo parašymo dienos, parodo ir paaiškina mokiniui padarytas klaidas;12.10. per pusmetį mokinių žinias rekomenduojama įvertinti pagal tokią schemą:- Jei per pusmetį dalykui skirta 1 savaitinė pamoka, mokinio žinios vertinamos ne mažiau kaip 3 pažymiais;- Jei 2 savaitinės pamokos, ne mažiau kaip 4 pažymiais;- Jei 3 savaitinės pamokos, ne mažiau kaip 5 pažymiais;- Jei 4 savaitinės pamokos, ne mažiau kaip 6 pažymiais;- Jei 5 savaitinės pamokos, ne mažiau kaip 7 pažymiais.* Užsienio kalbų mokymas: atsiskaitoma už rašymo ir kalbos užduotis. Kūno kultūros: atsiskaitoma už programoje numatytus normatyvus.Muzikos raiškos kontroliniu darbu įskaityti mokinio meninės raiškos pristatymą mokyklos, miesto, šalies, interneto bendruomenėje.Dailės raiškos atsiskaitoma už kūrybinius darbus atliktus per pamokas .Dailės istorijos ir dailės teorijos atsiskaitoma kontrolinėmis testo užduotimis.

Informacinių technologijų kontroliniais darbais laikomi teoriniai kontroliniai darbai ir praktikos darbas iš praeito skyriaus medžiagos.

12.11. Mokytojai, rašydami pažymį už darbą, kurio užduotys vertinamos taškais (jei taškų daugiau

negu 10), vadovaujasi šia lentele:

TEISINGŲ ATSAKYMŲ APIMTIS (PROCENTAIS) BALAI100-95 1094-85 984-74 873-62 761-50 649-40 539-30 429-20 319-10 29-0 1

13. Vertinimas baigus pusmečio ir mokslo metų programą:13.1. Pagrindinio ir Vidurinio ugdymo programos mokinių pusmečio pažymiai vedami iš to pusmečio pažymių aritmetinio vidurkio (4,5 - 5; 4,4 - 4); 13.2. metinis pažymys vedamas skaičiuojant visų I - ojo ir II- ojo pusmečio pažymių aritmetinį vidurkį, apvalinama atsižvelgiant į individualią mokinio pažangą;13.3. mokiniui, turinčiam dalyko nepatenkinamą II – ojo pusmečio įvertinimą, negali būti išvedamas patenkinamas to dalyko metinis įvertinimas. Šiuo atveju mokiniui yra skiriami papildomi darbai. Papildomų darbų įvertinimas yra laikomas metiniu įvertinimu;13.4. mokinys, neatestuotas I-ajame pusmetyje, savarankiškai atsiskaito už tam pusmečiui dalyko programoje numatytus mokymosi pasiekimus per II pusmetį, o neatestuotas II –ajame pusmetyje per papildomiems darbams skirtą laikotarpį;13.5. dėl papildomų darbų tvarkaraščio mokinys tariasi su mokytoju. Klasės vadovas apie mokiniui skirtus papildomus darbus, jų tvarkaraštį informuoja mokinio tėvus. Prireikus atsiskaitymo laiką nustato Mokytojų taryba, bet ne vėlesnę kaip rugpjūčio 31 d.

Pvz.:

I pusmetis II pusmetis MetinisPapildomų darbų pažymys laikomas metiniu pažymiu

Įskaitos pažymys neatestuotiems mokiniams

Metinis, kuris vedamas po įskaitų

1 2 3 4 5 63 4 Skaičiuojamas

pažymių vidurkis ir gali būti išvedamas patenkinamas įvertinimas

- - -

4 3 3 4 - -neatestuota 4 Žiūrėti į 5 ir 6

stulpelį.- Įskaita už I –

ąjį pusmetį(4+įsk.)/2

5 neatestuota neatestuota Žiūrėti į 5 ir 6 stulpelį.

Įskaita už II – ąjį pusmetį

(5+įsk.)/2

13.5. mokytojai paskutinę pusmečio (mokslo metų) pamoką organizuoja mokymosi pasiekimų ir pažangos įsivertinimą;13.6. gimnazijoje mokslo metų pradžioje ir pabaigoje organizuojami I klasių mokinių lietuvių kalbos, matematikos, pirmosios užsienio kalbos žinių patikrinimai;13.7. mokiniams baigiant pagrindinio ugdymo programą, gimnazijoje vykdomas užsienio kalbos mokėjimo lygio nustatymo testas.

IV. VERTINIMO DALYVIAI IR JŲ VAIDMUO1. Mokiniai kartu su mokytojais aptaria vertinimo kriterijus, vertinimo sistemą, mokosi vertinti ir įsivertinti savo pasiekimus ir pažangą.2. Mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) nuolat stebi vaiko mokymosi pažangą ir pasiekimus elektroniniame dienyne, domisi vertinimo kriterijais, tvarka, dalyvauja gimnazijos organizuojamuose renginiuose, klasės tėvų, tėvų komiteto susirinkimuose, individualiuose pokalbiuose su mokytojais.3. Mokytojai planuoja ir atlieka mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimą ugdymo procese, renka ir fiksuoja vertinimo informaciją, informuoja mokinius, jų tėvus (globėjus, rūpintojus), kitus mokytojus, gimnazijos administraciją apie mokinių pasiekimus, spragas, rūpinasi pagalba mokiniams, kurie turi mokymosi sunkumų, derina tarpusavyje mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo metodikas.4. Gimnazijos vadovai prižiūri pažangos ir pasiekimų vertinimo informacijos rinkimo, fiksavimo bei panaudojimo įgyvendinimą, du-tris kartus per metus organizuoja mokinių pasiekimų aptarimus su mokinių tėvais, koordinuoja pagalbą mokymosi sunkumų turintiems mokiniams, vertina mokytojų darbo kokybę, remdamiesi mokinių pasiekimais.

XI. MOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVIO REGULIAVIMAS

44. Gimnazijos direktorius: 44.1. organizuoja ir vykdo mokinių mokymosi krūvio bei mokiniams skiriamų namų darbų stebėseną ir kontrolę (vidaus veiklos planavimas); 44.2. organizuoja mokytojų bendradarbiavimą sprendžiant mokinių mokymosi krūvio optimizavimo klausimus(vidaus veiklos planavimas); 44.3. užtikrina kontrolinių darbų skyrimo tvarką ( kontrolinių darbų skyrimo tvarka atsispindi gimnazijos ,,Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkoje” 12 p.). 45. Mokymosi pagalbai organizuoti pagal mokinių pageidavimus arba Vaiko gerovės komisijos rekomendaciją skiriamos trumpalaikės ar ilgalaikės lietuvių kalbos, matematikos, gamtos ir socialinių mokslų konsultacijos, neviršijant 34 pamokų mokiniui. Trumpalaikės konsultacijos neįskaitomos į mokinio mokymosi krūvį.46. Mokinys gimnazijos direktoriaus įsakymu gali būti atleidžiamas:46.1. nuo dailės, muzikos, sportinių šokių, kūno kultūros, išimties atvejais- kitų dalykų pamokų (ar jų dalies) lankymo, jei mokosi neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokyklose pagal atitinkamas formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas (yra jas baigę) ar kitas neformaliojo vaikų švietimo programas;46.2. nuo pamokų tų dalykų, kurių jis yra nacionalinių ar tarptautinių olompiadų ar konkursų per einamuosius mokslo metus nugalėtojas.47. Dalyko mokytojas, susipažinęs su neformaliojo švietimo programa, įvertina jos turinio atitikimą su dalyko programos programos turiniu ir priima sprendimą dėl mokinio atleidimo nuo pamokų lankymo.48. I-II klasių mokiniai vadovo įsakymu gali būti atleidžiami nuo menų (dailės, muzikos) ir kūno kultūros) savaitinių pamokų ( ar jų dalies) lankymo, jeigu:48.1. mokosi dailės, muzikos, meno mokyklose ar yra jas baigę ir šios pamokos yra pirmos arba paskutinės;48.2. mokosi sporto srities neformaliojo švietimo įstaigose ir šios pamokos yra pirmos arba paskutinės.49. III-IV klasių mokiniai vadovo įsakymu gali būti atleidžiami nuo menų (dailės, muzikos) ir kūno kultūros) savaitinių pamokų ( ar jų dalies) lankymo, jeigu:49.1. mokosi dailės, muzikos, meno mokyklose ar yra jas baigę;49.2. mokosi sporto srities neformaliojo švietimo įstaigose.

50. Mokinys, pageidaujantis būti atleistas nuo pamokų, iki 2014 m. rugsėjo 12 d. į gimnazijos raštinę pateikia tėvų prašymą (pagal gimnazijos pateiktą 1formą) su mokytojo ir klasės vadovo sutikimu, pažymos kopiją apie meno mokyklos baigimą ir sutartį (pagal gimnazijos pateiktą 2 formą). Mokinys, atleistas nuo atitinkamų menų ar sporto srities dalykų pamokų, per pamokas, nuo kurių atleistas, gali užsiimti kita veikla arba mokytis individualiai.51. Atsiskaitymas vyksta tris kartus per pusmetį pagal mokytojo ir mokinio raštišką sutartį (pagal gimnazijos pateiktą 2 formą), kuri saugoma pas dalyko mokytoją.52. Prašymo formas ir sutartis mokiniams išduoda dalyko mokytojas.53. Direktoriaus pavaduotojas ugdymui paruošia direktoriui tvirtinti atleistų nuo pamokų mokinių sąrašą. Tokį sąrašą mokytojas privalo turėti savo darbo vietoje.54. III-IV klasių mokiniai, atleisti nuo pamokų, privalo būti gimnazijos patalpose, apie savo buvimo vietą informuoja dalyko mokytoją pasirašytinai mokytojo vedamuose užrašuose (pvz., pas klasės vadovą, bibliotekoje, valgykloje, skaitykloje ar pan.). Mokiniai gali stebėti pamoką. 55. Mokiniams, atleistiems nuo kūno kultūros pamokų pagal gydytojo rekomendaciją, dalyko mokytojai siūlo kitą veiklą neišleisdami mokinių iš pamokos ( pvz., stalo žaidimai, šaškės, šachmatai, veiklą kūno kultūros kabinete). Jei pamoka yra pirma ar paskutinė, mokinys gali būti išleidžiamas namo tik esant raštiškam tėvų prašymui, gimnazijos direktoriui nurodant laikotarpį.56. Rekomenduojama mokytojams mokinių laisvą laiką (laisvus laiko tarpus tarp pamokų) išnaudoti neformaliajam švietimui, konsultacijoms, projektinių darbų vykdymui.

1 forma..................................................................

( tėvų vardas, pavardė )

............................................................................(gyv. adresas)

Tel. Nr. ......................................................................

Plungės ,,Saulės” gimnazijos direktoriui A.Budriui

P R A Š Y M A S

............................................(data)

Plungė

Prašau mano sūnų ( dukrą )................................................................................................, (mokinio vardas pavardė )

......... klasės mokinį, atleisti 2014 – 2015 m.m. nuo ............................................................. ( dalyko pavadinimas)

pamokų , kurios vyksta ..........................................................................................................., ( savaitės dienos ir kelinta pamoka )

nes .............................................................................................................................................( atleidimo nuo pamokų priežastis)

Esu informuotas, kad atsiskaitymai vyks tris kartus per pusmetį pagal mokytojo sudarytą grafiką ir sutartį; taip pat neprieštarauju, jog,jei šios pamokos vyksta pirmos ar paskutinės pagal tvarkaraštį, mokykla neatsako už mokinių saugumą.

PRIDEDAMA: ...............................................................................................................................

Tėvų .............................. .................... ................................................................ ( parašas ) ( vardas, pavardė )

Dalyko mokytojas ........................ ....................................................................................

( parašas ) ( tvardas, pavardė )

Klasės auklėtojas ............................ ..................................................................................

( parašas ) ( vardas, pavardė )

2 forma

SUTARTIS

Plungės ,,Saulės“ gimnazijos mokytojas ................................................................................... ( mokytojo vardas ir pavardė)

Pasirašo sutartį, kurioje nurodoma, kad minėtas mokinys yra atleidžiamas nuo

...................................pamokos, kuri vyksta....................................................................(dalyko pavadinimas) (savaitės diena, kelinta pamoka ir kur vyksta)

.........................................................................................................................................Mokiniui bus sudarytos galimybės atsiskaityti ne rečiau kaip tris kartus per pusmetį

šiuo grafiku:......................................................................................................... (atsiskaitymo data arba laikotarpis)

Atsiskaitymas: ............................................................................................................... (atsiskaitymo turinys, konkretūs darbai arba užduotys)

.........................................................................................................................................

........................................................................................................................................

.........................................................................................................................................

.........................................................................................................................................

Mokinys................................ .................................... (V.Pavardė) ( parašas)

Mokytojas ............................. ..................................... (V.Pavardė) ( parašas)

* Sutartis saugoma pas mokytoją.

XII. NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS GIMNAZIJOJE 57. Neformaliojo švietimo veiklai įgyvendinti valandos skiriamos atsižvelgus į veiklos pobūdį, mokinių poreikius, gimnazijos galimybes, praėjusių mokslo metų darbo rezultatus.58. Neformaliojo švietimo valandos skiriamos mokinių:

meniniam ugdymui, kūno kultūrai ir sportui, mokinių saviraiškai ir laisvalaikiui, sveikos gyvensenos propogavimui, etninės kultūros ir pilietiškumo ugdymui, techninei kūrybai, socialiniams ir komunikaciniams gebėjimams ugdyti, gamtamokslinei veiklai, tikslinių mokslinių gebėjimų ugdymui.

59. Neformaliojo švietimo veikla gali būti vykdoma ne tik gimnazijoje, bet ir kitose aplinkose, apie tai raštiškai informavus gimnazijos administraciją. Išvedus mokinius už gimnazijos ribų, būtina registruotis išvykų registracijos žurnale.60. Neformaliojo švietimo užsiėmimai vykdomi ir per mokinių atostogas su mokiniais sutartu laiku.61. Neformaliojo švietimo grupėje turi būti ne mažiau 10 mokinių. Išskirtiniais atvejais, pagal neformaliojo švietimo programų specifiką, mokinių skaičius gali būti mažesnis (Roko grupė „SAVI“, Roko grupė „ESAM“, „ Randevu Paryžiuje“).62. Neformalaus švietimo vykdymo apskaita vykdoma elektroniniame dienyne, prisilaikant dienyno pildymo reikalavimų.63. Neformaliojo švietimo būrelių vadovai užsiėmimų grafikus sudaro atsižvelgdami į mokinių pageidavimus, pavėžėjimo galimybes.64. Neformaliojo švietimo būrelių vadovai organizuoja mokinių darbų parodas, koncertus, su mokiniais dalyvauja įvairiuose gimnazijos ir rajono renginiuose: šventėse, varžybose, konkursuose ir kt. Baigiantis ugdymo procesui, neformaliojo švietimo būrelių vadovai pildo neformaliojo švietimo veiklos įsivertinimo anketas.

XIII. UGDYMO KARJERAI ORGANIZAVIMAS

65. Ugdymas karjerai gimnazijoje organizuojamas vadovaujantis gimnazijos nustatyta tvarka (9 PRIEDAS)

9 PRIEDASPROFESINIO ORIENTAVIMO VYKDYMO TVARKA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS1. Profesinis orientavimas vykdomas remiantis Lietuvos respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012m. Liepos 4 d. Įsakymu Nr. V-1090/A1-314, Plungės rajono savivaldybės profesinio orientavimo vykdymo tvarkos aprašu ir ,,Ugdymo karjerai ir stebėsenos modelių sukūrimas ir plėtra bendrajame lavinime ir profesiniame mokyme” valstybės projektu Nr. VPI-2.3-ŠMM-01-V-01-002.2. Profesinio orientavimo gimnazijoje misija padėti mokiniams išmokti kelti adekvačius mokymosi, profesinės karjeros ir asmeninius tikslus ir juos įgyvendinti.3. Profesinio orientavimo gimnazijoje vizija sukurti sąlygas mokiniams lavinti atitinkamas žinias, gebėjimus, įgūdžius ir nuostatas, padėsiančias savarankiškai ir atsakingai apsispręsti, prisitaikyti greitai kintančioje visuomenėje ir darbo rinkoje bei tapti visaverčiu jos piliečiu.4. Mokinių profesinis orientavimas gimnazijoje yra grindžiamas vaiko interesų ir gerovės pirmumo, vaiko laisvo apsisprendimo, bendradarbiavimo, sistemiškumo, integralumo, prieinamumo, operatyvumo ir individualizavimo principais.

II. MOKINIŲ PROFESINIO ORIENTAVIMO PASLAUGOS1. Profesinio orientavimo paslaugas gimnazijoje teikia ugdymo karjerai koordinatorius, klasių auklėtojai, dalykų mokytojai bei psichologas, bibliotekos personalas.2. Profesinio orientavimo paslaugų sistema susideda iš ugdymo karjerai, profesinio konsultavimo ir profesinio informavimo.

III. UGDYMAS KARJERAI

1. Ugdymo karjerai paslaugų teikimo gimnazijoje tikslas – formuoti mokinių karjeros kompetencijas, padėti jiems perimti ir plėtoti žinias, gebėjimus, nuostatas, būtinas, norint sėkmingai pasirinkti mokymosi kryptį, profesiją ar darbo veiklą.2. Karjeros ugdymo uždaviniai:

2.1. skatinti mokinius pažinti savo asmenybės savybes, interesus, gabumus, įgūdžius;2.2. plėtoti darbo pasaulio ir profesijų įvairovės supratimą;2.3. skatinti gebėjimus sieti mokymosi mokykloje rezultatus su būsimais karjeros pasirinkimais;2.4. ugdyti pozityvią nuostatą mokymosi, darbo ir karjeros atžvilgiu.

3. Ugdymas karjerai vykdomas:3.1. integruojant :

3.1.1. UK kompetencijų ugdymas integruojamas į visų dalykų pamokas;3.1.2. UK kompetencijų ugdymas integruojamas į turiniu arba tematika artimų

dalykų pamokas: technologijų, ekonomikos ir verslumo, informacinių technologijų, lietuvių kalbos ir kitų kalbų, matematikos, gamtos mokslų pamokas;

3.1.3. UK kompetencijų ugdymas integruojamas į projektinę veiklą;3.1.4. UK kompetencijų ugdymas integruojamas į socialinę veiklą;3.1.5. UK kompetencijų ugdymas integruojamas į klasės valandėles.

3.2. per neformalaus švietimo užsiėmimus:3.3. skiriama viena valanda būrelio ,,Karjeros valdymas” veiklai;3.4. sudaromi karjeros planai ir vedamas karjeros portfolio;3.5. skaitomos paskaitos, vedami seminarai, pamokos mokiniams, mokytojams,

tėvams.

IV. PROFESINIS KONSULTAVIMAS

1. Profesinio konsultavimo paslaugų teikimo gimnazijoje tikslas – padėti mokiniui analizuoti profesinio pasirinkimo problemas, įveikti nesugebėjimą priimti sprendimus, suteikti mokiniui reikalingą pagalbą mokymosi ir kitais su karjera susijusiais klausimais.2. Profesinio konsultavimo uždaviniai:

2.1. suteikti galių mokiniui priimti sprendimus, susijusius su karjeros ar mokymosi pasirinkimais;2.2. padėti mokiniui geriau pažinti save ir savo galimybes;2.3. teikti pagalbą mokiniui sprendžiant karjeros, mokymosi ar asmenines problemas;2.4. suteikti galių mokiniui kelti mokymosi, karjeros ir gyvenimo tikslus ir rasti adekvatų būdą juos įgyvendinti;2.5. skatinti mokinio sąmoningumą ir atsakomybę už savo sprendimus.

3. Profesinis konsultavimas vykdomas:3.1. konsultuojant mokinius planuojant karjerą individualiai;3.2. konsultojant mokinius planuojant karjerą grupėse;3.3. konsultuojama sprendžiant karjeros pasirinkimo problemas;3.4. paskaitų, seminarų metu.

V. PROFESINIS INFORMAVIMAS PROFESINIS VEIKLINIMAS

1. Profesinio informavimo, profesinio veiklinimo paslaugų teikimo gimnazijoje tikslas - rinkti ir sisteminti tikslinių grupių poreikius atitinkančią karjerai ugdyti aktualią informaciją, padaryti ją prieinamą tikslinių grupių asmenims. Padėti mokiniams realioje veikloje perimti ir plėtoti žinias, gebėjimus ir nuostatas, naudingas būsimam profesiniam pasirinkimui ir darbui.2. Profesinio informavimo ir profesinio veiklinimo uždaviniai:

2.1. informuoti apie švietimo sistemos teikiamas mokymosi ir studijų galimybes, priėmimo sąlygas, įgyjamas kvalifikacijas;2.2. informuoti apie įsidarbinimo ir profesinės karjeros galimybes;2.3. informuoti apie informacines sistemas ir informacinius šaltinius;

2.4. plėtoti mokinių sampratą apie konkrečias profesijas, gilinti jų patirtį;2.5. formuoti tolesnio mokymosi kryptį pagal įgytą patirtį;2.6. plėtoti mokinių žinias ir sampratą apie įmones, ekonomiką, finansus ir verslo organizacijas;2.7. stiprinti mokinių teigiamą nuostatą mokymosi visą gyvenimą atžvilgiu.

3. Profesinis informavimas vykdomas:3.1. profesinio informavimo renginių metu;3.2. profesinio informavimo susitikimų, paskaitų metu;3.3. profesinio informavimo ir veiklinimo vizitų metu;3.4. informacija talpinama stenduose ir gimnazijos internetinėje svetainėje.

VI. KARJEROS KOMPETENCIJŲ ĮSIVERTINIMAS

1. Karjeros į(si)vertinimo tikslas – rinkti ir teikti mokiniui adekvačius duomenis apie jo karjeros ypatumus ar karjeros kompetencijas.2. Karjeros į(si)vertinimo uždaviniai:

2.1. atpažinti mokinio asmenybės ir kitas psichologines ypatybes ir priskirti jas tam tikrai kategorijai;2.2. apibūdinti, išsiaiškinti mokinio galias ir sunkumus ir atsižvelgti į juos planuojant profesinę karjerą;2.3. įvertinti profesinei karjerai svarbius mokinio veiksnius, galinčius turėti įtakos kognityvinės, emocinės, psichosocialinės raidos pokyčiams.

3. Mokinių karjeros kompetencijų įsivertinimui naudojami tik neformalūs instrumentai, o įvertinimui naudojami formalūs ir neformalūs instrumentai.

XIV. MOKINIŲ MOKYMAS NAMIE

66. Mokinių mokymas namie organizuojamas vadovaujantis Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintuLietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-1405, ir Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu.67. Mokiniai namie mokomi savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu. 68. Mokiniui, mokomam namie, mokykla,suderinusi su mokinio tėvais (globėjais ar rūpintojais) ir atsižvelgusi į gydytojo konsultacinės komisijos rekomendacijas, parengia individualų ugdymo planą. 69. Namie mokomam mokiniui savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu I-II klasėse skiriama 15, III-IV klasėse-14 savaitinių pamokų. Dalį pamokų gydytojų konsultacinės komisijos leidimu mokinys gali lankyti mokykloje. Suderinus su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais), gimnazijos direktoriaus įsakymu mokinys gali nesimokyti dailės, muzikos, technologijų ir kūno kultūros. Dienyne ir mokinio individualiame ugdymo plane prie mokinio nesimokomų dalykų įrašoma „atleista“. Dalis pamokų, gydytojo leidimu lankomų mokykloje, įrašoma į mokinio individualų ugdymo planą.

XV. LAIKINŲJŲ GRUPIŲ SUDARYMAS, KLASIŲ DALIJIMAS

70. Laikinųjų grupių sudarymo ir klasių dalijimo tvarka pateikta gimnazijos ugdymo plano 2014-2015 m. m. 15.6 p.

III. PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

I. PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS

71. Gimnazija, vykdydama Pagrindinio ugdymo programą, vadovaujasi šiais dokumentais: Pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo

ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 (Žin., 2008, Nr. 99-3848) , 2012-2013 mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu. 72. Gimnazija,vykdydama Pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį ir formuodama gimnazijos ugdymo turinį, užtikrina Pagrindinio ugdymo bendrosioms programoms įgyvendinti minimalų skiriamų pamokų skaičių per savaitę, nustatytą bendruosiuose ugdymo planuose.73. Gimnazijoje nustatytas mėnesio adaptacinis laikotarpis I-ų klasių ir naujai atvykusiems mokiniams. Šiuo laikotarpiu mokinių pažanga ir pasiekimai nevertinami nepatenkinamais pažymiais.74. Socialinė veikla pagrindiniame ugdyme yra privaloma ugdymo proceso dalis. Socialinės veiklos vykdymo tvarka pateikta gimnazijos ugdymo plano 2014-2015 m. m. 15.3 p.

II. UGDYMO SRIČIŲ MOKYMO ORGANIZAVIMAS

75. Gimnazijoje rūpinamasi lietuvių kalbos ugdymu per visų dalykų pamokas:75.1. mokytojas turi taisyti mokinio daromas kalbos klaidas;75.2. mokiniai skatinami savarankiškai, rišliai ir taisyklingai reikšti mintis žodžiu ir raštu per visų dalykų pamokas;75.3. gimnazijoje ugdoma kalbinė atsakomybė, kalbinė raiška, suvokiant tai kaip vieną iš prisistatymo viešojoje erdvėje įvaizdžio elementų ir sklandžios komunikacijos pagrindą.76. Dorinis ugdymas. Dorinio ugdymo dalyką (tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybos ar etikos dalyką) mokiniui iki 14 metų parenka tėvai (globėjai, rūpintojai), o nuo 14 metų mokinys savarankiškai renkasi vieną dorinio ugdymo dalyką. 77. Lietuvių kalba. 77.1. I-ose gimnazijos klasėse sudaroma galimybė mokiniams pasirinkti lietuvių k. arba etninės kultūros modulį.77. 2. Mokiniams, kurie nepasiekia lietuvių kalbos Pagrindinio ugdymo bendrojoje programoje numatyto patenkinamo lygio, sudaromos sąlygos išlyginti spragas, vadovaujantis Pagalbos teikimo tvarka (10 PRIEDAS).77.3. Gimnazijoje mokslo metų pradžioje ir pabaigoje organizuojami I klasių mokinių lietuvių kalbos žinių patikrinimai.78. Užsienio kalbos.78.1. I ir II-ose gimnazijos klasėse mokoma anglų (I-osios) ir rusų, vokiečių, prancūzų (II-osios) kalbos.78.2.Gimnazijoje mokslo metų pradžioje ir pabaigoje organizuojami I klasių mokinių pirmosios užsienio kalbos žinių patikrinimai.78.3. II-oje klasėje mokiniams organizuojamas užsienio kalbų lygio nustatymo patikrinimas.79. Matematika.79.1. Gimnazijoje mokslo metų pradžioje ir pabaigoje organizuojami I klasių mokinių matematikos žinių patikrinimai.79.2. Organizuojant matematikos mokymąsi vadovaujamasi nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų rezultatais ir rekomendacijomis. 80. Informacinės technologijos. 80. 1. I-II klasių informacinių technologijų kursą sudaro privalomoji dalis ir vienas iš pasirenkamųjų programavimo pradmenų, kompiuterinės leidybos pradmenų arba tinklalapių kūrimo pradmenų modulių. Gimnazija siūlo rinktis vieną iš dviejų modulių: programavimo pradmenų arba tinklalapių kūrimo pradmenų. Modulį renkasi mokinys. 81. Socialiniai mokslai. 81.1. Mokymas per socialinių mokslų pamokas grindžiamas tiriamojo pobūdžio metodais, diskusijomis, mokymusi bendradarbiaujant, savarankiškai atliekamu darbu ir panaudojant informacines komunikacines technologijas.81.2. Gimnazijoje pilietiškumo pagrindai mokomi kaip atskiras dalykas, skiriant po vieną valandą I ir II klasėje;81.2. Vedamos pilietiškumo pagrindų pamokos kitose aplinkose (prokuratūra, policija, dalyvavimas pilietiškumo akcijose).82. Gamtos mokslai.82.1. Mokymas per gamtos mokslų pamokas grindžiamas tiriamojo pobūdžio metodais, dialogais, diskusijomis, mokymusi bendradarbiaujant, savarankiškai atliekamu darbu ir panaudojant informacines komunikacines technologijas.

82.2. Gerinant mokinių eksperimentinius ir praktinius įgūdžius atliekami gamtos mokslų dalykui numatyti programoje laboratoriniai ir praktiniai darbai.83. Menai. 83.1. Meninio ugdymo srities dalykai gimnazijoje dailė ir muzika. Menų dalykų mokymas gali būti integruojamas į neformaliojo švietimo programas.84. Technologijos.84.1. Mokydamiesi pagal integruotą technologijų kurso bendrąją programą mokiniai susipažįsta su Lietuvos ūkio šakomis. Mokinių veiklos sritys:

projektavimas, informacijos paieška, medžiagų pažinimas, technologiniai procesai, darbų pristatymas.

84.2. Baigę integruoto technologijų kurso programą mokiniai renkasi vieną iš privalomų technologijų programų.84.3. Pagal pasirinktas technologijų programas mokiniai mokosi ne mažiau kaip vienerius metus. 85. Kūno kultūra.85.1. Kūno kultūrai skiriamos 2 valandos per savaitę, todėl sudaromos sąlygos visiems mokiniams papildomai rinktis jų pomėgius atitinkančias aktyvaus judėjimo pratybas per neformaliojo švietimo veiklą mokykloje ar kitoje neformaliojo vaikų švietimo įstaigoje. Gimnazija tvarko mokinių, lankančių šias pratybas, apskaitą. 85.2. Kūno kultūrai mokyti sudaromos atskiros mergaičių ir berniukų grupės. Kai kuriais atvejais jungiamos atskiros berniukų grupės iš paralelių klasių mokinių.85.3. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniai dalyvauja pamokose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas ir atsižvelgus į savijautą. 85.4. Parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams krūvis ir pratimai skiriami atsižvelgus į jų ligų pobūdį ir sveikatos būklę. Neskiriama ir neatliekama pratimų, galinčių skatinti ligų paūmėjimą. Dėl ligos pobūdžio negalintiesiems atlikti įprastų užduočių mokytojas taiko alternatyvias atsiskaitymo užduotis, kurios atitinka mokinių fizines galimybes ir gydytojo rekomendacijas. 85.5. Gimnazija mokiniams, atleistiems nuo kūno kultūros pamokų dėl sveikatos ir laikinai dėl ligos, siūlo kitą veiklą ( pvz., stalo žaidimai, šaškės, šachmatai, veiklą kūno kultūros kabinete ir kt.).86. Žmogaus sauga.86.1. Žmogaus saugos ugdymas Pagrindinio ugdymo programoje organizuojamas vadovaujantis Žmogaus saugos bendrąja programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012m. liepos 18d. įsakymu Nr. V-1159 (Žin., 2012, Nr. 89-4668).Žmogaus saugos ugdymas Pagrindinio ugdymo programoje integruojamas į mokomuosius dalykus ir klasių vadovų veiklą.

Žmogaus saugos integravimas I-II klasėse:

Eil. Nr.

Temos, kurios inegruojamos į mokomuosius dalykus ir klasės vadovo veiklą

Mokomasis dalykas, veikla, į kurią integruojama Žmogaus saugos programa

1 Psichologinis pasirengimas grėsmėms ir pavojams. Ryšys tarp individo, šeimos ir bendruomenės sveikatos ir saugumo. Kaip atsispirti seksualinei prievartai ir seksualiniam išnaudojimui. Kokiais būdais galima stiprinti savo, šeimos, bendruomenės sveikatą ir saugumą. Mano indėlis kuriant saugią bendruomenę. Kokios bendruomenės įstaigos ir organizacijos gali suteikti pagalbą. Sveikatos ir gamtos apsaugos tarnybų, policijos ir priešgaisrinės apsaugos vaidmuo užtikrinant bendruomenės sveikatą ir saugumą.

EtikaTikybaKlasės vadovo veikla, organizuojant paskaitas ir individualius pokalbius mokiniams, pasitelkiant visuomenės sveikatos priežiūros specialistą, psichologą.

2 Saugi elgsena buityje ir gamtoje:2.1 Būdai, kurie sumažina susižalojimų riziką namie,

mokykloje, bendruomenėje. Kaip asmeninis elgesys, aplinka, naudojamos priemonės gali sumažinti traumų ir susižalojimų riziką. Būdai, kurie sumažina riziką prie vandens telkinių. Būdai, kurie sumažina apsinuodijimų riziką. Traumų ir sužalojimų rizikos sumažinimas užsiimant fizine veikla ir aktyviai sportuojant. Būtini veiksmai esant vandens katastrofai. Ryšys tarp alkoholio, narkotikų vartojimo ir traumų. Žmonių elgesio ir aplinkos veiksniai, kurie sukelia daugiausia sužalojimų ir traumų Lietuvoje. Išgyvenimo pasiklydus principai: kai trūksta maisto ir vandens, kai tenka nakvoti miške, susikurti laužą. Nagrinėjami tokie pavojai žmogaus gyvybei kaip badas, troškulys, karštis, šaltis, pervargimas, vienatvė. Diskutuojama apie pagalbos pasikvietimo būdus, nesant ryšio priemonių, apie veiksmus patekus į nelaimės vietą atokioje teritorijoje.

ChemijaBiologijaGeografija

2.2 Kaip užsitikrinti saugumą kasdien naudojantis elektra ir veikiant jos įrenginių aplinkoje. Aptarti sveikatai ir gyvybei rizikingiausias situacijas, kuriose kyla elektros traumos arba pavojinga trumpo jungimosi tikimybė. Kaip įvertinti saugumo savo aplinkoje lygį. Kuriuos gedimus saugu pašalinti pačiam. Aptarti įžeminimo reikšmę. Prisiminti, kad elektros įrenginiai (pastatai, kopėtėles, skirstyklos) žmogui yra saugios tik stovint ant žemės: bandymas lipti ant jų ar jais visada baigiasi tragiškai. Aptarti pagrindinius elektros srovę neutralizuojančius principus, nurodyti priemones ir būdus, kaip elgtis, kai gresia patirti elektros smūgį (nutrūkus laidams, esant elektros įrenginių avarijoms, gaisravietėse, statybvietėse, vandenyje, ant drėgnų paviršių ir kitur). Elektros poveikis traumuojamo žmogaus organams (širdžiai, raumenims, kraujotakai). Kodėl privalu pasitikrinti sveikatą patyrus elektros smūgį net ir jaučiantis gerai. Kokios priežastys dažniausiai sukelia elektros tiekimo sutrikimus (gamtos stichijos, gyvūnai, žmonės; neteisėtas įsibrovimas į elektros įrenginius, vagystės iš elektros įrenginių), aptarti, kurios iš jų kelia didžiausius pavojus žmonių sveikatai ir gyvybei. Kodėl svarbu atsakomybė: informavimas apie nesaugią situaciją (medžių šakas prie pat elektros linijos, pavojingai nusvirusius laidus, atvirą, išplėštą elektros įrenginį) gali išgelbėti gyvybę. Aptarti pavyzdžius iš savo aplinkos.

Technologijos

2.3 Saugios ir darnios aplinkos sau, bendruomenei ir gyvūnams kūrimas. Gyvūno savininko ir aplinkinių socialiniai vaidmenys, įsipareigojimai ir atsakomybė už pareigų nevykdymą. Gyvūnų teisių pažeidimai, jų padariniai ir problemos. Lietuvoje veikiančios kompetentingos įstaigos ir organizacijos, kurios suteiktų reikalingą pagalbą kiekvienoje su žmogumi ar gyvūnu susijusioje situacijoje. Problemos, kurias kelia netinkamas gyvūno laikymas, tiek šeimininkui, tiek aplinkiniams. Aplinkos, gyvūno ir savo elgesio stebėjimo duomenys, jų analizė. Gyvūnų terapiniai sugebėjimai emocinei bei fizinei žmogaus savijautai pagerinti. Kaip bendravimas su gyvūnu gali pagerinti žmogaus savijautą. Informacijos gyvūnų gerovės klausimais įvairiuose informaciniuose portaluose rinkimas ir sklaida, skatinant pilietiškumą ir bendruomeniškumą. Gyvūnų gerovės samprata. Kaip informacijos sklaida prisideda prie gyvūnų gerovės ir žmogaus saugos užtikrinimo.

Biologija

3 Saugi elgsena eismo aplinkoje:3.1 Eismo aplinka ir eismo dalyvis. Eismo tvarka. Eismo

aplinkoje tykantys pavojai, grėsmės; kintančios eismo aplinkos stebėjimas ir vertinimas, savarankiškas naujų, pakitusiai eismo aplinkai adekvačių saugaus eismo modelių kūrimas; pėsčiųjų, dviratininkų, keleivių, vairuotojų elgesys eismo saugumo aspektu, jų patirtis eismo aplinkoje (organizuojamos

FizikaChemijaGeografijaBiologija

bendraamžių, draugų, šeimos narių apklausos siekiant kuo detaliau išanalizuoti jų elgesį ir patirtį eismo aplinkoje). Kelio, laiko, greičio sąvokų plėtojimas/gilinimas, fizikinių dėsnių įtaka eismo saugumui (derinami su kitų ugdymo sričių programoms). Aplinkos apsauga: tarša išmetamosiomis dujomis, poveikis sveikatai, (derinama su kitų ugdymo sričių programomis); aplinką saugančios transporto priemonės (pavyzdžiui, elektromobiliai ir kitos). Eismo įvykiuose patiriamos traumos. Šalies, regiono, rajono, miesto traumatizmo analizė, eismo įvykių kaltininkai ir aplinkybės. Konkrečių eismo įvykių aptarimas ir analizė. Laiko (metų, savaitės dienų, paros, valandų) avaringumo statistika ir priežastys (analizė).

3.2 Globalus eismas (sausumos, oro ir vandens transporto keliais) ir transporto priemonės (sausumos, vandens, oro). Bendroji eismo tvarka, eismo reguliavimas. Kelio ženklai, kelių ženklinimas. Transporto priemonių skiriamieji ženklai. Kelių eismo taisyklės, reglamentuojančios eismo dalyvių (pėsčiųjų, keleivių ir vairuotojų) pareigas bei eismą dviračiais, mopedais, motoroleriais. Dviratininkai ir automobilių vairuotojai, dviratininkai ir pėstieji, jų tarpusavio santykiai eismo aplinkoje. Kelių eismo taisyklės, reglamentuojančios minėtų eismo dalyvių elgesį kelyje. Saugi transporto priemonė: dviračių, mopedų, motociklų ir automobilių dalys ir jų sistemos, nuo kurių priklauso eismo saugumas. Transporto priemonių saugumo tobulinimas. Pėsčiųjų, dviratininkų, mopedų, motorolerių vairuotojų, keleivių traumatizmas. Eismo įvykių, kurių kaltininkais ar nukentėjusiais jie tampa, analizė. Priežastys, susijusios su nukentėjusio pėsčiojo, keleivio, vairuotojo veiksmais, ir priežastys, susijusios su kitų eismo dalyvių veiksmais. Veiksniai, turintys ar galintys turėti įtakos eismo saugumui (meteorologinės sąlygos, techniniai transporto priemonių gedimai, techninė transporto priemonės būklė, netikėtos kliūtys kelyje, sutrikusi eismo dalyvių sveikata, apsvaigimas nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų ir kita). Eismo dalyvių 18

atsakomybė už savo elgesį kelyje, pareigos, nuobaudos už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Transporto (sausumos, vandens, oro) sukeltas traumatizmas Lietuvoje ir pasaulyje (ar Europos Sąjungoje) (lyginamoji statistika). Techniniai įrenginiai, diegiamos inžinerinės priemonės, skirtos pėsčiųjų, keleivių, dviratininkų, mopedų bei motociklų, automobilių vairuotojų pažeidžiamumui mažinti. Pasyvaus saugumo priemonės.

Klasės vadovo veikla, organizuojant paskaitas ir individualius pokalbius mokiniams, pasitelkiant policijos darbuotojus.

3.3 Eismo organizavimo tobulinimas. Eismo dalyvio atsakingo elgesio kelyje ugdymas. Mokymas ir mokymasis saugaus eismo analizuojant ir vertinant situacijas, iškylančias eismo aplinkoje. ,,Pavojingų situacijų“ vertinimas, teisingų sprendimų priėmimas, praktinis taikymas. Atsakomybė už save ir kitus eismo dalyvius kelyje.

Klasės vadovo veikla, organizuojant paskaitas ir individualius pokalbius mokiniams, pasitelkiant policijos darbuotojus.

4 Saugi elgsena ekstremaliose situacijose:4.1 Civilinės saugos sąvoka: civilinės saugos veiklos:

aiškinamas turinys ir nagrinėjamas rizikos įvertinimas, prevencija, parengtis, ekstremaliųjų situacijų valdymas, kūrimas, pratybos, civilinės saugos pajėgos. Mokiniams paaiškinamos Lietuvos gyventojų teisės ir pareigos civilinės saugos srityje. Gyventojų apsauga: kolektyvinė gyventojų apsauga, asmeninė gyventojų apsauga. Nagrinėjamas kolektyvinės apsaugos poreikis ir vietos, tinkamos kolektyvinei gyventojų apsaugai. Aiškinamasi, kaip nesudėtingai parankinėmis priemonėmis pasigaminti asmeninės apsaugos priemonę – vatos ir marlės raištį. Evakavimas į saugią teritoriją: skubus, uždelstas evakavimas, evakavimasis savo transportu, evakavimo punktai. Nagrinėjami skirtumai tarp evakuacijos iš pastato ir evakavimo į saugią teritoriją. Nagrinėjami kolektyvinės gyventojų apsaugos, taikytos pasaulyje, pavyzdžiai. Evakuacinis išėjimas: sąvoka, reikalavimai evakuaciniams išėjimams. Nagrinėjama, kaip išeiti, jeigu evakuacinis išėjimas uždūmintas arba evakuacija negalima.

Klasės vadovo veikla, organizuojant paskaitas ir individualius pokalbius mokiniams, pasitelkiant civilinės ir priešgaisrinės saugos specialistus.

4.2 Gaisro gesinimas: pirminės gaisro gesinimo priemonės, ugnies gesintuvai. Gesinimo principai: nagrinėjama veiksmų „pranešk-gesink-gelbėkis“ seka skirtingais gaisrų atvejais. Aiškinamasi skirtumai tarp vandens putų, miltelių, angliarūgštės gesintuvų. Analizuojamas gaisro gesinimas degimo trikampio komponentų atžvilgiu.

Klasės vadovo veikla, organizuojant paskaitas ir individualius pokalbius mokiniams, pasitelkiant priešgaisrinės tarnybos specialistus.

4.3 Gamtinio pobūdžio ekstremaliosios situacijos: tai ryškūs klimatinių sąlygų pakitimai, sukeliantys stichines nelaimes, masinius miškų ir durpynų gaisrus, geologiškai pavojingus reiškinius, ypač pavojingas arba masines epidemijas. Nagrinėjami pasaulyje ir Lietuvoje galimi ir Lietuvai būdingi geologiniai, meteorologiniai, hidrologiniai gamtiniai reiškiniai, kurie gali kelti pavojų žmogaus sveikatai ir gyvybei. Aiškinama jų tarpusavio priklausomybė. Apibūdinami požymiai, pagal kuriuos galima prognozuoti ar atpažinti artėjančią ar potencialiai

GeografijaBiologija

galimą gamtinio pobūdžio ekstremaliąją situaciją. Paaiškinama epidemijos sąvoką, pateikiami pavojingų ar ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų pavyzdžiai. Analizuojamos klimato kaitos poveikio sąlygojamos gamtinio pobūdžio ekstremaliosios situacijos, jų pasikartojimo dažnumas, intensyvumas. Saugaus elgesio principai artėjant pavojingam gamtiniam reiškiniui ir jo metu esant uždarose, atvirose vietovėse.

4.4 Ekologinio pobūdžio ekstremalioji situacija: aptariama sąvoka, aplinkos oro užterštumas, vandens užterštumas, dirvožemio, grunto užterštumas arba kitoks jam padarytas poveikis, branduolinė avarija, radiologinė avarija. Mokiniai diskutuoja apie galimas priežastis, galinčias sukelti ekologinio pobūdžio ekstremaliąją situaciją. Vertinama ir diskutuojama apie atominės energetikos objektų daromą poveikį (potencialų poveikį) ir pasekmes avarijos tokiuose objektuose metu, radioaktyvių dalelių daromą poveikį gyviesiems organizmams ir gamtinei aplinkai. Grėsmės ekologiniam saugumui: gamtinės, techninės, socialinės, kriminalinės. Analizuojamos didžiausios Lietuvoje įvykusios avarijos, nagrinėjami didžiausi taršos šaltiniai, didžiausios grėsmių ekologiniam saugumui priežastys: saugos taisyklių nesilaikymas, įmonių personalo neatsakingas elgesys, bereikalingas taupumas, informacijos slėpimas. Globalinės grėsmės ekologiniam saugumui: ozono sluoksnio plonėjimas, šiltnamio efektas, rūgštieji lietūs.

ChemijaBiologijaGeografijaFizika

4.5 Techninio pobūdžio ekstremaliųjų situacijų priežastys: nagrinėjama ir diskutuojama apie įvairių technologinių procesų sutrikimus, dėl kurių kyla gaisrai, įvyksta sprogimai, patenka į aplinką cheminių ir radioaktyvių teršalų, griūva pastatai, įvyksta įvairių transporto rūšių avarijos, energetikos, magistralinių vamzdynų avarijos ir kiti ekstremalūs įvykiai, būdingi pramonės objektams ir komunikacijoms. Nagrinėjamos Lietuvoje vykusios ir galimos techninio pobūdžio avarijos, pavojingiausios Lietuvos įmonės ir avarijos galinčios kilti mokyklos aplinkoje. Veiksmai pasklidus cheminėms medžiagoms: nagrinėjami veiksmai apsinuodijus, siekiant išvengti apsinuodijimų, kenksmingų medžiagų patekimo į žmogaus organizmą būdai ir apsisaugojimas. Lyginami veiksmai jeigu gyventojams nurodyta evakuotis ir jeigu nurodyta likti namie. Gyventojų apsaugos nuo radiacinės taršos veiksmai, jodo profilaktika.

Klasės vadovo veikla, organizuojant paskaitas ir individualius pokalbius mokiniams, pasitelkiant civilinės ir priešgaisrinės saugos specialistus.ChemijaFizika

4.6 Socialinio pobūdžio ekstremaliosios situacijos sąvoka: terorizmas, masinis naikinimo ginklas, spūstis minioje, riaušės. Nagrinėjami pavojai ir potencialiai pavojingos vietos. Terorizmas: nagrinėjami galimi teroristinės veiklos metodai, potencialūs teroristų taikiniai. Analizuojami didžiausių pasaulyje įvykdytų teroristinių išpuolių pavyzdžiai, jų pasekmės. Užkrečiamosios ligos, kurios gali būti naudojamos kaip biologinis ginklas. Bioterorizmo galimybė. Įtartinos pašto siuntos. Veiksmai: nagrinėjami veiksmai gavus (radus) įtartiną laišką ar paketą, informaciją apie paplitusią biologinę taršą. Diskutuojama apie tai, kokios vietos yra potencialiai pavojingos teroristinio išpuolio atžvilgiu, apie įtartinų dėl galimos teroristinės veiklos žmonių požymius. Mokomasi, kaip elgtis radus įtartiną daiktą ar sprogmenį, tapus įkaitu, atsidūrus po nuolaužomis.

Klasės vadovo veikla, organizuojant paskaitas ir individualius pokalbius mokiniams, pasitelkiant policijos darbuotojus.GeografijaBiologija

5 Pirmoji pagalba. Pagalba sutrikus kvėpavimui: kada sutrinka kvėpavimas, kokia žala, kokių priemonių imtis. Ką gali padaryti pats, kas gali suteikti profesionalią pagalbą. Kokiais atvejais reikia skubiai kviesti pagalbą. Dirbtinis kvėpavimas. Kaip elgtis lengvai susižalojus buityje. Kuo skiriasi pagalba avarinėje situacijoje ir pirmoji pagalba. Gelbėjimo įgūdžiai avarinėje situacijoje: pagalba esant stipriam kraujavimui, šokui, apsinuodijimo požymiams. Pirmoji pagalba grėsmės gyvybei nekeliančiose situacijose: įkandimai, įpjovimai, sutrenkimai, sumušimai, nesmarkiai nudegus, susižalojus akį, esant lūžiui, ištikus šilumos smūgiui ar nušalus. Tvarstymo medžiagos ir tvarstymo būdai. Pirmosios pagalbos veiksmai esant skirtingiems sužeidimams ir traumoms. Pirmosios pagalbos veiksmai esant hipoglikeminei komai /epilepsijai. Kas gali suteikti patikimą informaciją ir padėti sutrikus kraujo apytakos sistemai. Kokia įstaiga gali padėti astma sergančiam ligoniui.

Klasės vadovo veikla, organizuojant paskaitas ir individualius pokalbius mokiniams, pasitelkiant visuomenės sveikatos priežiūros specialistą.

87. Ugdymas karjerai.87.1. Ugdymas karjerai organizuojamas pagal Profesinio orientavimo vykdymo tvarką (9

PRIEDAS).

88. Pagrindinio ugdymo programai įgyvendinti pamokų skaičius I ir II klasėse (grupine mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu):

2 PRIEDASI- ųjų gimnazijos klasių pamokų paskirstymas 2014-2015 m. m.

Klasė         I a I b I c I d Iš visoMokinių skaičius       27 26 26 25 104Dalykas                  Dorinis ugdymas                Tikyba         1 1**Etika         1 1 1 1 4Lietuvių kalba       4 4 4 4 16Užsienio kalba (1-oji)     3 3 3 3  1 grupė         A13 A13 A13 A13 122 grupė         A14 A13 A13 A12 12**Užsienio kalba (2-oji)     2 2 2 2  1 grupė         V20 R13 R13 R13 82 grupė         R7 R13 R13 R12 6**Matematika       4 4 4 4 16Informacinės technologijos              1 grupė         1 1 1 1 42 grupė         1 1 1 1 4**Biologija       2 2 2 2 8Chemija       2 2 2 2 8Fizika         2 2 2 2 8Istorija         2 2 2 2 8Pilietiškumo pagrindai     1 1 1 1 4Geografija       2 2 2 2 8Ekonomika ir verslumas     0 0 0 0 0Dailė         1 1 1 1 4Muzika         1 1 1 1 4Technologijos                1 grupė         1 1 1 1 42 grupė         1   1   2**Kūno kultūra                1 grupė (mergaitės)     2 2 2 2 82 grupė (berniukai)*     2 2    4*Žmogaus sauga Integruota į mokomuosius dalykus Minimalus privalomų pamokų skaičius          mokiniui (1):       31 31 31 31 124Pasirenkamieji moduliai *:          Matematika sunkesnių uždavinių sprendimui         2*Matematika spragų likvidavimui           4*FizikaChemijaBiologijaEtnokultūra                 1*Lietuvių k.               4*

             Iš viso panaudota pamokų              mokinio ugdymo poreikiams tenkinti (2):         15*Neformaliojo ugdymo programos:            Meninio ugdymo               4Sportinio ugdymo             7Techninio ugdymo            Socialinio ugdymo            Mokslinio ugdymoEtnokultūrinio ugdymo 1Iš viso panaudota neformaliojo          ugdymo valandų (3):             12Valandos skirtos dalinimui į grupes (4):         25**Iš viso panaudota valandų (1,2,3 ir 4 suma):         176

* Pamokos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti** Pamokos dalinimui į grupes

3 PRIEDASII- ųjų gimnazijos klasių pirmojo pusmečio pamokų paskirstymas 2014-2015 m.m.

Klasė         II a II b II c II d Iš visoMokinių skaičius       30 30 30 30 120Dalykas                  Dorinis ugdymas                Tikyba         1 1 1 1 4**Etika         1 1 1 1 4Lietuvių kalba       5 5 5 5 20Užsienio kalba (1-oji)     3 3 3 3  1 grupė         A15 A15 A15 A15 122 grupė         A15 A15 A15 A15 12**Užsienio kalba (2-oji)     2 2 2 2  1 grupė         R12 R14 R15 R15 82 grupė         R12 V16 R15 R15 8**3 grupė         Pr6       2*Matematika       4 4 3 3 12Informacinės technologijos              1 grupė         1 1 1 1 42 grupė         1 1 1 1 4**Biologija       1 1 1 1 4Chemija       2 2 2 2 8Fizika         2 2 2 2 8Istorija         2 2 2 2 8Pilietiškumo pagrindai     1 1 1 1 4Geografija       1 1 1 1 4Ekonomika ir verslumas     1 1 1 1 4Dailė         1 1 1 1 4Muzika         1 1 1 1 4Technologijos                1 grupė         1 1 2 2 62 grupė         1   2   3**Kūno kultūra                1 grupė (mergaitės)     2 2 2 2 82 grupė (berniukai)*     2   2   4*Žmogaus sauga Integruota į mokomuosius dalykus Minimalus privalomų pamokų skaičius          mokiniui (1):       31 31 31 31 124Pasirenkamieji moduliai *:          Matematika         4*Iš viso panaudota pamokų              mokinio ugdymo poreikiams tenkinti (2):         10*Neformaliojo ugdymo programos:            Meninio ugdymo               3Sportinio ugdymo             4Techninio ugdymo            Socialinio ugdymo             1Mokslinio ugdymoEtnokultūrinio ugdymoIš viso panaudota neformaliojo            

ugdymo valandų (3):             8Valandos skirtos dalinimui į grupes (4):         31**Iš viso panaudota valandų (1,2,3 ir 4 suma):         173

* Pamokos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti** Pamokos dalinimui į grupes

3 PRIEDASII- ųjų gimnazijos klasių antrojo pusmečio pamokų paskirstymas 2014-2015 m. m.

Klasė         II a II b II c II d Iš visoMokinių skaičius       30 30 30 30 120Dalykas                  Dorinis ugdymas                Tikyba         1 1 1 1 4**Etika         1 1 1 1 4Lietuvių kalba       5 5 5 5 20Užsienio kalba (1-oji)     3 3 3 3  1 grupė         A15 A15 A15 A15 122 grupė         A15 A15 A15 A15 12**Užsienio kalba (2-oji)     2 2 2 2  1 grupė         R12 R14 R15 R15 82 grupė         R12 V16 R15 R15 8**3 grupė         Pr6       2*Matematika       3 3 4 4 12Informacinės technologijos              1 grupė         1 1 1 1 42 grupė         1 1 1 1 4**Biologija       1 1 1 1 4Chemija       2 2 2 2 8Fizika         2 2 2 2 8Istorija         2 2 2 2 8Pilietiškumo pagrindai     1 1 1 1 4Geografija       1 1 1 1 4Ekonomika ir verslumas     1 1 1 1 4Dailė         1 1 1 1 4Muzika         1 1 1 1 4Technologijos                1 grupė         2 2 1 1 62 grupė         2   1   3**Kūno kultūra                1 grupė (mergaitės)     2 2 2 2 82 grupė (berniukai)*     2   2   4*Žmogaus sauga Integruota į mokomuosius dalykus Minimalus privalomų pamokų skaičius          mokiniui (1):       31 31 31 31 124Pasirenkamieji moduliai (visam srautui):*          Matematika         4*Iš viso panaudota pamokų              mokinio ugdymo poreikiams tenkinti (2):         10*Neformaliojo ugdymo programos:            Meninio ugdymo               3Sportinio ugdymo             4Techninio ugdymo            Socialinio ugdymo             1Mokslinio ugdymoEtnokultūrinio ugdymoIš viso panaudota neformaliojo          ugdymo valandų (3):             8

Valandos skirtos dalinimui į grupes (4):         31**Iš viso panaudota valandų (1,2,3 ir 4 suma):         173

* Pamokos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti** Pamokos dalinimui į grupes

VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

I. VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS

89. Vidurinio ugdymo programa 2014-2015 mokslo metais įgyvendinama vadovaujantis Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-269 (Žin., 2011, Nr. 26-1283) (toliau - Vidurinio ugdymo bendrosios programos).Ugdymas organizuojamas vadovaujantis Vidurinio ugdymo programos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. ISAK-1387, Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu. 90. Gimnazija mokiniui, besimokančiam pagal Vidurinio ugdymo programą, sudaro sąlygas įgyvendinti individualų ugdymo planą ir siekia, kad jis pagilintų ir praplėstų pasirinktų sričių žinias, gebėjimus bei kompetencijas , pasirengtų laikyti brandos egzaminus ir tęstų tolesnį mokymąsi. 91. Gimnazija, formuodama ir įgyvendindama ugdymo turinį pagal Vidurinio ugdymo bendrąsias programas: 91.1. organizuoja dalykų mokymą srautiniu principu; 91.2. intensyvina kai kurių dalykų mokymą;91.3. diferencijuoja ugdymą; 91.4. siūlo mokiniams rinktis jų polinkius ir interesus atitinkančius pasirenkamuosius dalykus, dalykų modulius, projektinę veiklą. 92. Gimnazija sudaro sąlygas mokiniams siekti asmeninės ir pilietinės brandos ir ugdyti gyvenime būtinas bendrąsias kompetencijas ir gebėjimus naudodama pamokas, skirtas mokinių ugdymo poreikiams tenkinti, šioms veikloms: 92.1. susipažinti su profesinės veiklos įvairove ir rinkimosi galimybėmis, planuoti savo tolesnį mokymąsi ir karjerą. Mokiniams siūloma neformalaus švietimo programa „Karjeros valdymas“92.2. rengti ir įgyvendinti projektus.93. Ugdymo proceso dienos, skirtos kultūrinei, meninei, pažintinei ir kitokiai veiklai, skiriamos: 93.1. 2 mokymosi dienos III gimnazijos klasėse Žmogaus saugos mokymo programai įgyvendinti; 93.2. savanoriškai veiklai, sportinei veiklai, veiklai, susijusiai su ugdymu karjerai.

II. UGDYMO SRIČIŲ DALYKŲ MOKYMO ORGANIZAVIMAS

94. Dorinis ugdymas.94.1. Mokinys renkasi vieną dalyką- tikybą (tradicinės religinės bendruomenės arbendrijos) arba etiką. Siekiant užtikrinti dalyko mokymosi programos tęstinumą ir nuoseklumąpagal Vidurinio ugdymo programą, mokiniai renkasi etiką ar tikybą dvejiems mokslometams.94.2. Mokiniai, pasirinkę etiką, mokosi filosofinės etikos įtraukiant šeimos etikos temas. 94.3. Pasirinkę katalikų tikybą, III klasėje mokiniai mokosi modulį ,,Katalikybė ir pasaulio religijos“, IV klasėje- modulį ,, Pašaukimai gyvenimui“. 95. Lietuvių kalba ir literatūra. 95.1. Išplėstiniu kursu dažniausiai mokoma grupėse, kuriose yra ne daugiau kaip 25 mokiniai. 95.2. Gimnazija siūlo mokiniams pasirenkamuosius dalykus: retoriką, lotynų kalbą. 96. Užsienio kalbos. Užsienio kalbų dalyko bendroji programa pateikiama kursais, orientuotais į Europos Tarybos siūlomus A1 ir A2, B1 ir B2 kalbos mokėjimo lygius. Mokiniams buvo rekomenduojama rinktis tuos užsienio kalbų mokymosi kursus, kurie atitinka jų užsienio kalbų pasiekimus, tačiau nedraudžiama rinktis ir kitus kalbos mokėjimo lygius. Mokinių užsienio kalbų pasiekimai nustatomi naudojantis: 96.1. centralizuotai parengtais lygio nustatymo testais (pateikiamais per duomenųperdavimo sistemą KELTAS);96.2. mokyklų, iš kurių atvyksta mokiniai, išduotomis pažymomis apie pasiektą kalbos mokėjimo lygį.96.3 Užsienio kalbų ugdymas organizuojamas grupėse, kuriose visi mokiniai siekia to paties lygio.96.5. Galimi užsienio kalbų mokymosi pasirinkimo variantai: 96.5.1. tęsti pradėtų dviejų kalbų mokymąsi pagal Pagrindinio ugdymo programą ir siekti vienos kalbos B2 arba B1 ir kitos kalbos B1 arba A2 lygiu; 96.5.2. tęsti vienos iš pradėtų užsienio kalbų mokymąsi ir siekti B2 arba B1 lygio;

96.5.3. tęsti pirmosios ir antrosios kalbų mokymąsi ir mokinio(ės) pageidavimu pasirinkti mokytis trečiąją kalbą, vadovaujantis kalbos mokėjimo lygio nustatymo testo rezultatais. 96.6. Gimnazijos siūlomų privalomosios užsienio kalbos dalykų modulių programos papildo B2, B1 kurso programas.Mokiniai modulį renkasi pagal poreikį. Pasirenkamieji moduliai sudaro galimybes diferencijuoti ugdymo turinį atsižvelgus į mokinių poreikius. 97. Socialiniai mokslai.97.1. Iš pasirenkamųjų dalykų mokinys gali rinktis taikomąją ekonomiką, teisę kiekvienam, psichologiją, projektinę veiklą. Taip pat pagal mokinio poreikį galima rinktis istorijos dalyką papildančius modulius.98. Menai. 98.1. Mokiniui siūloma rinktis vieną iš meninio ugdymo programų: dailės, muzikos, teatro. Iš pasirenkamųjų dalykų galima pasirinkti braižybą.99. Technologijos. 99.1. Mokinys gali rinktis vieną modulį iš technologijų programos krypčių: statybos ir medžio apdirbimo arba tekstilės ir aprangos. 100. Kūno kultūra. 100.1. Mokinys renkasi bendrąją kūno kultūrą arba iš gimnazijos siūlomų sporto šakų : krepšinį, sportinius šokius, šaškes. 100.2. Šaškes rekomenduojama rinktis tiems mokiniams, kurie turi judėjimo ar kitokių sveikatos sutrikimų.100.3. Kūno kultūros pasiekimai vertinami pažymiais. 100.4. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniai dalyvauja pamokose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas ir atsižvelgus į savijautą. 101. Informacinės technologijos. Mokiniams, pasirinkusiems išplėstinį kursą, pagrindinėje mokykloje nesimokiusiems Programavimo pradmenų modulio, sudaromos sąlygos papildomai mokytis išlyginamojo modulio temų.Mokiniams, pasirinkusiems išplėstinį kursą, siūlomi programavimo arba duomenų bazių kūrimo ir valdymo moduliai. Mokinys modulį renkasi laisvai.102. Gamtos mokslai. Gimnazijoje, plečiant mokiniui siūlomų rinktis gamtos mokslų dalykų programų įvairovę, siūlomi paremiamieji biologijos ir fizikos moduliai III klasėje bei paremiamasis chemijos modulis IV klasėje. Taip pat mokiniai gali rinktis projektinę veiklą, integruojamą į gamtos mokslus. 103. Sveikatos ugdymas organizuojamas vadovaujantis Sveikatos ugdymo bendrąja programa.104. Ugdymas karjerai organizuojamas vadovaujantis Profesinio orientavimo vykdymo tvarkos aprašu.105. Etninės kultūros ugdymas organizuojamas vadovaujantis Vidurinio ugdymo etninės kultūros bendrąja programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. V-651.

4 PRIEDAS

III-ųjų gimnazijos klasių pamokų paskirstymo,mobilių grupių ir mokinių skaičiaus mobiliose grupėse lentelė 2014-2015 m.m. I pusmetis Kurso programa

Dalykai

Bendrasis kursas (B)

Išplėstinis kursas (A) Be kurso

Iš visoMerg

. Bern. Pastabo

s

 

Pam. sk.

Mob. gr. sk.

Mokinių skaičius

DalykaiPam. sk.

Mob. gr. sk.

Pam. sk.

Mob. gr. sk.

Pam. sk.

Mob. gr. sk.

Bendr. kursas

Išplėst. kursas  

Etika 1 7         7 7 190          Tikyba 1 4         4 4 47          

Lietuvių kalba ir literatūra 4 0 5 10     50 10   237        

Lietuvių k. Išlyg.mod. 1 0 1  10      10 10    154        

Anglų k. ( privalomoji ) 3 B1 3 3 B2 10     39 13 B1

39B2 198        

Anglų k. išlyg. mod. 1 B1 3 1 B2 10     13 13 B1 26

B2 152        

Rusų k. (pasirenkamoji ) 3 A2 2 3 B1 1     9 3 A2

30B1 17        

Prancūzų k. (Pasirenkamoji) 3 A2 1 3 B1 0     3 1 A2

3B1 2      

A2 ir B1 kartu

Vokiečių k. ( Pasirenkamoji) 3 A2 0 3 B1 1     3 1 A2

0B1 4

Istorija 2 4 3 4     20 8 83 112        Geografija 2 3 3 2     12 5 68 41        Matematika 3 2 5 7     41 9 30 207        

Matematikos išlyg. mod. 1 2 1   7     9 9 26  172        

Informacinės technologijos

1 4 2 7     18 11 73 87   Nesimoko 77 mok.

         1 1   1 1     7

  Išlyg. programavimo pradmenų modulis 

Biologija 2 2 3 4     16 6 51 111   Nesimoko 75 mok.Biologijos paremiamasis mod. 1 2 2 2 23

Fizika 2 1 3 3     11 4 21 68   Nesimoko 148 mok.Fizikos paremiamasis mod. 1 2 2 2 26

Chemija 2 3 3 3     15 6 54 80   Nesimoko 103 mok.Dailė 2 2         4 2 40          Muzika 2 2         4 2 27          Teatras 2 1         2 1 13          

Technologijos 2 9         18 9 163          

Bendroji kūno kultūra 2 3         6 3 61          

Krepšinis 2 2         4 2 42          

Sportiniai šokiai 2 4         8 4 99          

Šaškės 2 2         4 2 35          

Taikomoji ekonomika         2 2 4 2     31      

Lotynų kalba         1 2 2 2     15      

Braižyba                        Retorika                      

Teisė kiekvienam                      

Projektinė veikla         1 1 1 1     8      

  342 155

Neformalusis švietimas

III-ios gimnazijos klasės  a b c d e f g h Iš viso3 3 3 3 3 3 3 1 22

Iš viso panaudota 365 pamokos.

5 PRIEDAS

IV-ųjų gimnazijos klasių pamokų paskirstymo,mobilių grupių ir mokinių skaičiaus mobiliose grupėse lentelė 2014-2015m.m. I pusmetis Kurso programa

Dalykai

Bendrasis kursas (B)

Išplėstinis kursas (A) Be kurso

Iš visoMerg. Bern. Pasta

bos 

Pam. sk.

Mob. gr. sk.

Mokinių skaičius

DalykaiPam. sk.

Mob. gr. sk.

Pam. sk.

Mob. gr. sk.

Pam. sk.

Mob. gr. sk.

Bendr. kursas

Išplėst. kursas  

Etika 1 4         4 4 103        

Tikyba 1 4       4 4 109        

Lietuvių kalba ir literatūra 4 0 5 9     45 9 0 212        

Lietuvių kl. Išlyg.mod. 1 0         0 0 0          

Anglų k. ( privalomoji ) 3 B1 2 3 B2 10     36 12 B1

31B2 181        

Anglų k. išlyg. mod. 1 B1 2 1 B2 10     12 12 B1 29

B2 162        

Rusų k. (pasirenkamoji ) 3 A2 2 3 B1 2     12 4 A2

20B1 18        

Prancūzų k. (Pasirenkamoji) 3 A2 0 3 B1 1     3 1 0 B1

4      

Vokiečių k. (pasirenkamoji ) 3 A2 0 3 B1 1 3 1 A2

2B13

A2 ir B1 kartu

Istorija 2 3 3 5     21 8 63 115        

Istorijos paremiamasis modulis

        1 3 3 3     55      

Geografija 2 2 3 2     10 4 42 41      

Matematika 3 2 4 6     30 8 60 152        

Matematikos išlyg. mod. 1 2 1 6     8 8 55 114        

Matematikos paremiamasis modulis

        1 3 3 3     84      

Informacinės technologijos

1 5 2 6     17 11 87 61   Nesimoko 64 mok.

                           

Biologija 2 2 3 4     16 6 53 97   Nesimoko 62 mok.

Fizika 2 2 4 2     12 4 22 45   Nesimoko 145 mok.

Chemija 2 2 3 3     13 5 49 71   Nesimoko 92 mok.

Chemijos paremiamasis modulis

        1 2 2 2     50      

Dailė 2 2         4 2 36          

Muzika 2 2         4 2 31          

Teatras 2 1         2 1 13          

Technologijos 2 8         16 8 135          

Bendroji kūno kultūra 2 3         6 3 71          

Krepšinis 2 2         4 2 29          

Sportiniai šokiai 2 4         8 4 88          

Šaškės 2 2         4 2 24          

Taikomoji ekonomika         2 2 4 2     25      

Lotynų kalba                            

Vokiečių kalba                            

Italų kalba ( III-oji )                            

Prancūzų k. III-oji                            

Braižyba         2 1 2 1     20  

Retorika         2 1 2 1     10

Teisė kiekvienam         2 1 2 1     6

Projektinis darbas         1 2 2 2     18      

  314 140

Neformalusis ugdymas

IV-ios gimnazijos klasėsa b c d e f g h Iš viso3 2 3 2 2 3 3 3 21

Iš viso panaudotos 336 pamokos.

7 PRIEDASMOKINIO PASIRINKTO DALYKO, DALYKO KURSO AR DALYKO MODULIO,

MOKĖJIMO LYGIO, GRUPĖS KEITIMO ARBA PASIRINKTO DALYKO, DALYKO KURSO AR DALYKO MODULIO ATSISAKYMO IR NAUJO PASIRINKIMO TVARKA

III-IV GIMNAZIJOS KLASIŲ MOKINIAMS 2014-2015 M. M.

1. Keisti ar naujai pasirinkti dalyką, kursą, modulį mokėjimo lygį, grupę galima vieną kartą per dvejus mokslo metus: III klasės 1-ojo arba 2-ojo arba IV klasės 1-ojo pusmečio pabaigoje . Atsisakyti mokomojo dalyko ir/ar modulio galima kiekvieno pusmečio pabaigoje.2. Mokinys, pageidaujantis atlikti pakeitimus:

2.1. su klasės vadovu aptaria ugdymo plano, grupių pakeitimų galimybes ir pildo specialios formos motyvuotą prašymą gimnazijos direktoriui. Prašymo formą išduoda direktoriaus pavaduotoja ugdymui;

2.2. klasės vadovas organizuoja atitinkamo dalyko mokytojo, mokinio ir tėvų(rūpintojų) bendrą susitikimą, aptaria numatomo pakeitimo priežastis ir galimybes, užbaigia pildyti prašymą.

2.3. Prašymas pateikiamas direktoriaus pavaduotojai ugdymui ir registruojamas raštinėje:

iki 2014-11-15, jei pakeitimus nori atlikti pirmojo pusmečio pabaigoje; iki 2015-04-11, jei pakeitimus nori atlikti mokslo metų pabaigoje.

3. Gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui koreguoja mokinio individualų ugdymo planą, numato pakeitimo galimybes, paskelbia gimnazijos mokiniams ir mokytojams numatomus pasikeitimus grupėse bei atsiskaitymo ir įskaitų išlaikymo laikotarpius.

4. Mokinys iki nurodytos datos išlaiko įskaitas. Neišlaikius įskaitų, pakeitimai neatliekami.

5. Gimnazijos direktorius paskutinę pusmečio dieną rašo įsakymą dėl dalykų, kursų, modulių, grupių pakeitimo, paskelbia mokiniams ir mokytojams.

6. Pakeitimai atliekami pagal galimybes, atsižvelgiant į tvarkaraštį, mokinių skaičių grupėje, tarifikacinius pasikeitimus, pageidaujamo pakeitimo motyvaciją ir kt. Vieno dalyko pakeitimas gali daryti įtaką kitų dalykų (mokytojų, grupių) pasikeitimui. 7. III klasės mokinyskeisti dalyko programą ar programos kursą gali, atsiskaitęs (išlaikęs įskaitą) iš to dalyko programos kurso ar dalyko programos kursų bei mokėjimo lygio skirtumų. Įskaitos pažymys, prie jo pažymint kursą raidėmis B (bendrasis) arba A (išplėstinis), B1 arba B2 lygis įrašomi stulpelyje prieš pusmečio pažymius. Pusmečio pažymys, aukštinant kursą, mokėjimo lygį arba renkantis naują mokomąjį dalyką, išvedamas iš bendrojo kurso, B1 mokėjimo lygio ir/arba įskaitos įvertinimų. Mokiniui, kuris mokysis pagal programos bendrąjį kursą arba B1 mokėjimo lygį ir kurį tenkina turimas išplėstinio kurso ar B1 mokėjimo lygio įvertinimas, įskaitos laikyti nereikia. Jei keisdamas kursą iš A į B arba iš B1 į B2 mokinys nori laikyti įskaitą, tai turi atsispindėti jo prašyme. Žeminant kursą ar mokėjimo lygį, įskaitos pažymys laikomas pusmečio arba metiniu įvertinimu.

8. IV klasės mokinys keisti dalyko programą ar programos kursą gali, atsiskaitęs (išlaikęs įskaitą) iš to dalyko programos kurso ar dalyko programos kursų skirtumų. Įskaitos pažymys, prie jo pažymint kursą raidėmis B (bendrasis) arba A (išplėstinis), įrašomi stulpelyje prieš pusmečio pažymius. Pusmečio pažymys, aukštinant kursą arba renkantis naują mokomąjį dalyką, išvedamas iš bendrojo kurso ir/arba įskaitos įvertinimų. Mokiniui, kuris mokysis pagal programos bendrąjį kursą ir kurį tenkina turimas išplėstinio kurso įvertinimas, įskaitos laikyti nereikia. Jei keisdamas kursą iš A į B mokinys nori laikyti įskaitą, tai turi atsispindėti jo prašyme. Žeminant kursą, įskaitos pažymys laikomas pusmečio arba metiniu įvertinimu.

1PRIEDAS

UGDYMO TURINIO PLANAVIMO TVARKA

1. Ugdymo turinio tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja ugdymo turinio planavimo

formas bei laiką.2. Pagrindinės ugdymo turinio planavimo formos:

2.1. mokytojai metams rengia ilgalaikius planus, pasirenkamųjų dalykų, projektinės veiklos ir dalykų modulių bei paremiamųjų modulių programas, neformaliojo ugdymo programas. Dalyko išlyginamojo modulio temos įtraukiamos į dalyko ilgalaikius planus;

2.2. rekomenduojama rengti teminius dalyko planus. Teminis planas sudaromas prieš pradedant naują skyrių (ciklą);

2.3. pusmečiui rengiamos adaptuotos ir modifikuotos programos specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams.

3. . Mokytojai, planuodami ugdymo turinį, remiasi:

3.1. I ir II klasės – Pagrindinio ugdymo bendrąja programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK – 2433;

3.2. III ir IV klasės - Vidurinio ugdymo bendrąja programa, patvirtinta LR švietimo ir mokslo ministro 2011m. vasario 21d. įsakymu Nr. V-269.

4. Mokytojas dalyko turinį planuoja pagal gimnazijos ugdymo plano lentelėse nurodytą dalyko programai skirtą valandų (pamokų) skaičių, pritaikydamas ugdymo turinį taip, kad kiekvienas mokinys būtų ugdomas pagal savo poreikius ir išgales. Mokinių veiklas mokytojas numato individualizuodamas ir diferencijuodamas užduotis ir įgyvendina jas pagal galimybes.

5. Mokinys ugdomas kaip asmenybė, kad įgytų žinių ir kompetencijų, būtinų tolesniam mokymuisi ir gyvenimui visuomenėje. I ir II klasėse ugdomos Mokymosi mokytis, Komunikavimo, Darnaus vystymosi, Sveikatos ir gyvenimo įgūdžių, Kultūrinio sąmoningumo kompetencijos; III ir IV klasėse ugdomos Mokymosi mokytis, Komunikavimo, Pažinimo, Socialinė pilietinė, Iniciatyvumo ir kūrybingumo, Asmeninė, Kultūrinė kompetencijos. Mokytojas formuluodamas ugdymo tikslą ir uždavinius turi atsižvelgti į šių kompetencijų ugdymą.

6. Dalyko turinio plano sandara:6.1. titulinis lapas – gimnazijos pavadinimas, dalyko pavadinimas, mokslo metai, klasė,

kursas, valandų skaičius metams, mokytojas, aprobavimas metodinėje darbo grupėje, suderinimo žyma (pavyzdys Nr.1).

6.2. įžanginėje dalyje nurodoma programa, kuria mokytojas vadovaujasi planuodamas turinį, tikslas, uždaviniai, naudojami metodai, ištekliai, individuali vertinimo tvarka klasei ar grupei ir mokymosi pagalbos teikimo tvarka mokiniams (pavyzdys Nr.2).

6.3. I, II, III ir IV klasėms sudaromas ilgalaikis dalyko planas metams. Jo turinio išdėstymas:

Ilgalaikis (metų) dalyko planas I, II, III ir IV klasėms

Dalykinės kompetencijos Bendrieji gebėjimai

Eil.nr.

Pamokų ciklo pavadinimas ir tema, valandų skaičius Ugdomi gebėjimai Vertinimas

Bendrosios kompetencijos,

prevencijos programos,

integravimas

Netradicinės pamokos formos, pastabos

1.2.

Rezervinės pamokosIš viso valandų

Ilgalaikis (metų) užsienio kalbų planas I, II, III ir IV klasėms:

Dalykinės kompetencijos Bendrieji gebėjimai

Eil.nr.

Pamokų ciklo tema ir potemės, valandų skaičius

Ugdomi gebėjimai, kalbinė medžiaga Vertinimas

Bendrosios kompetencijos,

prevencijos programos,

integravimas

Netradicinės pamokos formos, pastabos

3. Klausymas…Skaitymas…Kalbėjimas…Rašymas…Kalbinė medžiaga…

4.

Rezervinės pamokosIš viso valandų

6.4. I, II, III ir IV klasėms ugdymo proceso eigoje rekomenduojama daryti teminį dalyko planą. Jo turinio išdėstymas:

Eil. nr. Pamokos tema Mokymosi uždaviniai

Data Pastabos

Pastaba: Išlyginamojo modulio pamokos temos turi būti pažymėtos sutartiniu ženklu.

6.5. Projektinė veikla:6.5.1. jei projektas vykdomas ne ilgiau kaip 1 mėnesį, jo veikla fiksuojama vertinimo ir

netradicinių pamokos formų ir pastabų skiltyje;6.5.2. jei projektas vykdomas ilgiau kaip 1 mėnesį, jo veiklai fiksuoti sudaroma programa

pagal nustatytus reikalavimus (pavyzdys Nr. 5 ir 6).6.6. Pamokų rezervas, priklausomai nuo dalyko valandų skaičiaus, nurodomas teminio plano

pabaigoje.6.7. Dvi kompetencijos – Mokymosi mokytis ir Komunikavimo – ugdomos nuolat visų

dalykų pamokose. Siekiant išvengti kartojimosi, šis teiginys turi būti užrašomas po ilgalaikio ugdymo plano lentele.

7. Modulio ir pasirenkamojo dalyko darbo plano sandara:7.1. titulinis lapas – gimnazijos pavadinimas, dalyko pavadinimas, mokslo metai, klasė,

kursas, valandų skaičius metams, mokytojas, aprobavimas metodinėje darbo grupėje, suderinimo žyma (pavyzdys Nr.3).

7.2. sudaroma dalyko modulio programa: nurodomas tikslas, uždaviniai, turinys, rezultatai, literatūra (pavyzdys Nr. 4).

7.3. turinio išdėstymas:

Eil.Nr.

Valandų skaičius

(numatomos datos)

Temos pavadinimas Pastabos

1.2.

PAVYZDYS NR.1

SUDERINTADirektoriaus pavaduotoja ugdymui

........................................................(vardas, pavardė, parašas)

PLUNGĖS „SAULĖS“ GIMNAZIJA

ANGLŲ KALBOS ILGALAIKIS PLANAS

2014 – 2015 m.m.

KLASĖ II b KURSASVALANDŲ SK. METAMS 114 + 34 išlyginamojo modulio val.MOKYTOJAS Vilchelma Kaktienė, anglų k. mokytoja – metodininkė

APTARTA METODIKOS GRUPĖJE IR SUDERINTA Metodikos grupės pirmininkė …………………………………… (vardas, pavardė, parašas)

Protokolo Nr....., (data) ..................

PAVYZDYS NR.2

PROGRAMA IR IŠSILAVINIMO STANDARTAI

I ir II klasės – Pagrindinio ugdymo bendrąja programa, patvirtinta Lietuvos Respublika švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK – 2433.

III ir IV klasės - Vidurinio ugdymo bendrąja programa, patvirtinta LR švietimo ir mokslo ministro 2011m. vasario 21d. įsakymu Nr. V-269.

TIKSLASUgdyti mokinių komunikacinę kompetenciją, suteikiančią galimybę vartoti kalbą įvairiose asmeninio gyvenimo ir kai kuriose viešojo gyvenimo situacijose; ugdyti asmenines ir socialines vertybines nuostatas, atvirumą pasaulio bendruomenei, toleranciją, kūrybiškumą ir saviraišką užsienio kalba.

UŽDAVINIAI Ugdyti visų kalbinės veiklos rūšių – klausymo, skaitymo, kalbėjimo, rašymo – gebėjimus,

suteikiant mokiniams galimybę vartoti užsienio kalbą kaip komunikacijos priemonę (keistis informacija, nuomonėmis, patirtimi);

plėsti ir gilinti lingvistinę kompetenciją;

suteikti sociokultūrinių žinių bei gebėjimų, reikalingų bendraujant su užsienio kalba kalbančios tautos atstovais;

išmokyti įvairių kalbos mokymosi būdų, teksto suvokimo ir kūrimo strategijų;

organizuoti mokymosi procesą, taikant IKT;

mokytis bendradarbiauti.

UGDYMO PROCESE NAUDOJAMI METODAIInformaciniai (aiškinimas, demonstravimas, konsultavimas, testas, kontrolinis darbas); operaciniai (praktiniai darbai, pratybos);kūrybiniai ( projektavimas, tiriamieji darbai, kūrybinių užduočių atlikimas).

IŠTEKLIAI1. Vadovėliai:

Virginia Evans – Jenny Dooley „Enterprise 3“; Virginia Evans – Jenny Dooley „Workbook“; Virginia Evans – Jenny Dooley „Enterprise Grammar 3“; Virginia Evans – Jenny Dooley „Test booklet“. 2. Interneto ištekliai.3. Kompiuterinės mokomosios programos.4. Mokytojo sukurta metodinė medžiaga (lentelės, pateiktys ir kt.).

VERTINIMAS1. Vertinimas vykdomas remiantis:

1.1. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata, patvirtinta LR švietimo ir mokslo ministro 2004m. vasario 25d. įsakymu Nr. ĮSAK – 256.1.2. gimnazijos ,,Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos“ reikalavimais. 1.3. Individualia mokytojo vertinimo tvarka:

Nuolat taikomas formuojamasis vertinimas atsižvelgiant į pamokos uždavinius. Kiekvieno skyriaus pabaigoje taikomas diagnostinis vertinimas, kuris parengiamas atsižvelgiant į Bendrosiose programose numatytus pasiekimus, pasiekimų lygius, žinių ir gebėjimų santykį.Pažymėtas tekstas turi būti koreguojamas atsižvelgiant į kiekvieno mokytojo vertinimo sistemą.

2. Mokinių pasiekimai vertinami.... (pvz. pažymiu, įskaityta/neįskaityta/atleista ir kt.).MOKYMOSI PAGALBOS TEIKIMAS MOKINIAMS

Mokymosi pagalba mokiniui teikiama remiantis:

1. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata, patvirtinta LR švietimo ir mokslo ministro 2004m. vasario 25d. įsakymu Nr. ĮSAK – 256;

2. Gimnazijos „Pagalbos mokiniui teikimo tvarkos aprašu“; 3. Individualia mokytojo teikiamos pagalbos mokiniui sistema. Jei mokytojas neteikia

pagalbos (pvz. kūno kultūra), tai individualios pagalbos teikimo aprašymo nereikia.

PAVYZDYS NR.3

SUDERINTADirektoriaus pavaduotoja ugdymui

........................................................(vardas, pavardė, parašas)

PLUNGĖS „SAULĖS“ GIMNAZIJA

MODULIS II KLASEI

MATEMATIKOS KURSO KARTOJIMO MODULIS

2014 – 2015 m. m.

KLASĖ II c KURSASVALANDŲ SK. METAMS 38MOKYTOJAS Ilona Stasytienė, matematikos vyr. mokytoja

APTARTA METODIKOS GRUPĖJE IR SUDERINTAMetodikos grupės pirmininkė

…………………………………… (vardas, pavardė, parašas)

Protokolo Nr....., (data) ...................

PAVYZDYS NR.4

TIKSLASMokyti moksleivius ieškoti savo klaidų. Ugdyti mokinių savarankiškumą, atkaklumą siekiant žinių, pasitikėjimą savo jėgomis. Užpildyti žinių spragas. Mokyti analizuoti uždavinių sąlygas, kurti matematinius modelius, susidaryti uždavinio sprendimo planą.

UŽDAVINIAI

TURINYSUždavinių sprendimas, siekiant likviduoti ankstesnių klasių matematikos žinių spragas, taip pat įtvirtinant I – os klasės kursą. Uždavinių rūšys: standartiniai, sprendžiami pagal taisykles, formules, algoritmus; nestandartiniai – nežinomojo radimas, įrodymas, pertvarkymas,braižymas ir kt. Išmoksime sudaryti uždavinių sprendimo planą ir, jį realizavę, tikrinsime bei įvertinsime sprendimą ir gautus rezultatus, sprendimo būdus apibendrinsime.Bus sprendžiami šių temų uždaviniai:

paprastieji procentai ekonomikoje; sudėtiniai procentai; funkcijų grafikai; lygčių ir nelygybių sistemos; kvadratinės nelygybės; kombinatorika ir tikimybės; smailiojo kampo trigonometrinės funkcijos; trikampių sprendimas; planimetrija; erdvės geometrija; skaitiniai ir raidiniai reiškiniai; lygtys ir nelygybės.

REZULTATAISusisteminti ankstesnių klasių matematikos žinias, įveikti žinių spragas. Žinoti pagrindinius problemų sprendimo etapus, gebėti spręsti nestandartinius uždavinius.

IŠTEKLIAI1. Vadovėliai:

V. Mockus, A.Jocaitė, V.Daugelavičiūtė „Pagrindinės mokyklos matematikos teminio kartojimo uždavinynas“. – Šiauliai, 2001.

Autorių kolektyvas „Matematika 10 klasei“ – Vilnius: TEV, 2001. Autorių kolektyvas „Matematika 10. Uždavinynas“ – Vilnius: TEV, 2001.

2. Interneto ištekliai.3. Kompiuterinės mokomosios programos.4. Mokytojo sukurta metodinė medžiaga (lentelės, pateiktys ir kt.).

PAVYZDYS NR. 5

SUDERINTADirektoriaus pavaduotoja ugdymui

........................................................(vardas, pavardė, parašas)

PLUNGĖS „SAULĖS“ GIMNAZIJA

PROJEKTINĖ VEIKLA

TEMA: Plungės miesto kraštovaizdį darkantys objektai. Jų sutvarkymo galimybės.

2014– 2015 m. m.

KLASĖ III kl.VALANDŲ SK. METAMS 36 val.MOKYTOJAS Ingrida Tamošauskienė, geografijos mokytoja

APTARTA METODINĖJE GRUPĖJE IR SUDERINTAMetodinės grupės pirmininkas

…………………………………… (vardas, pavardė, parašas)

Protokolo Nr....., (data) ...................

PAVYZDYS NR. 6

PROJEKTO TIKSLAS

PROJETO UŽDAVINIAI

PROJEKTO PAGRINDIMAS

LAUKIAMI REZULTATAI

IŠTEKLIAI, RESURSAI

PROJEKTO KOMANDA

- Projekto vadovas,

- Projektą vykdantys mokiniai (vardai,pavardės).

PROJEKTO VYKDYMO TRUKMĖ

VEIKSMŲ PLANAS

Eilnr. Tema Atsakingi

mokiniaiValandų skaičius

Atlikimo laikas ir vieta Vertinimas

DARBO FORMOS

Susirinkimai;

Pamokos;

Stendo leidimas;

Anketavimas.

ATSISKAITYMO FORMADarbo pristatymas gimnazijos bendruomenei.

IŠTEKLIAI

8. Neformalaus ugdymo programos sandara:8.1 titulinis lapas - gimnazijos pavadinimas, programos pavadinimas, mokslo metai, valandų

skaičius metams, klasės, mokytojas, suderinimo žyma, tvirtinimo žyma (pavyzdys Nr.5).8.2 sudaroma neformalaus ugdymo programa: nurodomas tikslas, uždaviniai, turinys, literatūra

ir ugdymo programoje dalyvaujančių mokinių sąrašas (pavyzdys Nr. 7 ir 8).9. Ilgalaikių dalykų planų, pasirenkamųjų dalykų, dalykų modulių ir projektinių darbų programų

projektai aptariami ir aprobuojami metodinėse darbo grupėse iki rugsėjo 1 d.10. Ilgalaikius dalykų planus, pasirenkamųjų dalykų ir dalykų modulių programas, aprobuotas

metodinėse darbo grupėse, metodinių grupių pirmininkai suderina su dalyką kuruojančiu vadovu iki rugsėjo 27 d.

11. Neformalaus ugdymo programas rengia mokytojai ir būrelių vadovai iki rugsėjo 1 d. Parengtas programas derina su vadovu, atsakingu už neformalųjį ugdymą, ir teikia tvirtinti mokyklos direktoriui iki rugsėjo 20 d.

12. Planai ir modulių programos turi būti koreguojami, jei per mokslo metus atsiranda darbo laiko nuostolių dėl nutraukto ugdymo proceso: gripo epidemijos atveju, dėl žemos temperatūros patalpose ir lauke ar kitų nenumatytų atvejų.

13. Ugdymo turinio planavimą ir įgyvendinimą prižiūri ir kontroliuoja mokomuosius dalykus kuruojantys gimnazijos vadovai.

14. Už gimnazijos ugdymo turinio planavimą ir įgyvendinimą atsako mokyklos direktorius.15. Klasių vadovų veiklos planus rengia klasių vadovai.

15.1 Klasės vadovo veiklos plano sandara:15.2 titulinis lapas – gimnazijos pavadinimas, klasė ir klasės vadovas, mokslo metai, klasės

vadovo parašas, suderinimo žyma (pavyzdys Nr.9).15.3 Įžanginėje dalyje nurodoma: klasės charakteristika, tikslas, uždaviniai, veiklos kryptys

(darbas su klase, bendravimas ir bendradarbiavimas su dalykų mokytojais, individualus darbas su auklėtiniais, bendradarbiavimas su šeima, popamokinė veikla gimnazijoje), veiklos programos (bendrųjų kompetencijų ugdymas, Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programa, Karjeros planavimo programa, sveikatos ugdymo programa, etninės kultūros programa, Rengimo šeimai bei lytiškumo ugdymo, Žmogaus saugos) ir darbo planavimui naudota literatūra (pavyzdys Nr.10).

15.4 Klasės vadovo veiklos planas yra sudaromas mokslo metams, įtraukiant kultūrinei pažintinei veiklai skirtas dienas, gimnazijos renginius ir kitus numatomus darbus.

15.5 Turinio dėstymas (pavyzdys Nr.11):

Data Veiklos turinys Val. Rezultatas RUGSĖJIS I savaitė

II savaitė III savaitė IV savaitė SPALIS

TVIRTINU Gimnazijos direktorius Algimantas Budrys

PAVYZDYS NR.7

PLUNGĖS „SAULĖS“ GIMNAZIJA

NEFORMALUSIS UGDYMAS

ŠOKIŲ STUDIJA „HERAJA“

2014 – 2015 m. m.

KLASĖS IIIa, IIIb, IIIc, IIId VALANDŲ SK. METAMS 35MOKYTOJAS Kristina Savickienė, choreografijos mokytoja

SUDERINTADirektoriaus pavaduotoja ugdymuiVitalija Grimalienė ............... ( parašas)

Neformaliojo ugdymo programa

TIKSLAS

UŽDAVINIAI

TURINYS

IŠTEKLIAI

MOKINIŲ SĄRAŠAS

PAVYZDYS Nr. 9

PLUNGĖS ,,SAULĖS“ GIMNAZIJOS

I a klasės auklėtojo(-os) Vardenio Pavardenio

Klasės vadovo veiklos planas2014– 2015 m. m.

............................................ (parašas)

Suderinta ......................... Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Vitalija Grimalienė

2013m. rugpjūčio 30 d.

PAVYZDYS Nr.10

Trumpa klasės charakteristika (statistika, klasės savivalda (klasės seniūnas, jo pavaduotojas, parlamento nariai, atsakingas už lankomumą), mokinių požiūris į mokymąsi, tarpusavio santykiai).

TikslasKoordinuoti ugdymo procesą klasėje, siekiant panaudoti visas galimybes ugdant visavertę, savarankišką, mąstančią ir kūrybingą asmenybę. Klasės auklėtojas atsakingas už auklėtinių pilietiškumo ir demokratiškumo ugdymą.

Uždaviniai ugdyti pozityviai mąstančią, savikritišką, atsakingą už savo poelgius asmenybę; ugdyti mandagius, sąžiningus, savarankiškus savo šalies piliečius; siekti, kad auklėtiniai nusiteiktų sėkmingai mokytis, gebėtų įsivertinti savo mokymosi

galimybes, kontroliuotų savo mokymąsi, mokėtų taikyti tinkamiausias mokymosi strategijas;

padėti įveikti mokymosi ir bendravimo sunkumus, bendradarbiaujant su dalykų mokytojais;

ugdyti kritiškai mąstantį ir kūrybingą šiuolaikinės informacinės visuomenės narį, mokantį dirbti komandoje, siekti bendrų tikslų, gebantį spręsti problemas;

siekti, kad auklėtiniai rūpintųsi savo sveikata ir vengtų žalingų įpročių.

Veiklos kryptys bendravimas ir bendradarbiavimas su dalykų mokytojais; individualus darbas su auklėtiniais; bendradarbiavimas su šeima; klasės dokumentacijos tvarkymas; gimnazijos popamokinė veikla.

Integruojamos programos Bendrųjų kompetencijų ugdymo; Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos; Žmogaus saugos; Ugdymo karjerai.

Literatūra 1. F. Ivanauskaitė. ,,Individualioji klasės auklėtojo veiklos programa“ 2000 ;2. Švietimo vadybos įvadas; 3. Plungės ,,Saulės“ gimnazijos ugdymo planas 2014 – 2015 m.m. 4. Klasės auklėtojo vaidmuo ugdymo procese (paruošta pagal įmonės ,,Virtualus tinklas”

nuotolinių kursų medžiagą).5. Aramačiūtė V. Auklėjimas ir dvasinė asmenybės branda. 2005, V.6. Dumčienė A. Auklėjimo pagrindai. 2004, K.7. Dumčienė A. Auklėjimo teorijos seminarai. 2004, K.8. Martišauskienė E. Kai kurie klasės auklėtojo veiklos ypatumai. 1992, V. 9. Dripe Andrejs Auklėtojo užrašai. 1990, K.10. Šimtas mitų apie vaikų auklėjimą. 2007, V.11. Dysterweg A. Pedagoginiai raštai. 1998, K.12. Antikos pedagogai. Pedagoginiai raštai. 1991, K.13. Kyburienė L. Klasės valdymo psichologiniai aspektai. 2006, Kėdainiai 14. Jensen Eric. Tobulas mokymas. 1999, V.15. Ivanauskienė F. Individualioji klasės auklėtojo veiklos programa. 2000, Radviliškis

16. Lietuvos pedagogų kvalifikacijos institutas Mokinių pažinimo metodai ir metodikos mokyklos vadovui, klasės auklėtojui. 1995, V..

17. Vanagienė E. Klasės vadovo užrašai. 2005, V.18. Vengalienė E. Klasės vadovo knyga. 2004, K.19. Dapkienė S. Klasės auklėtojas ir auklėtinio šeima. 1997, Š.20. Klasės auklėtojas ugdymo processe. 1999, V.21. Mikoliūnienė V. Klasės auklėtojas reformuojamoje mokykloje. 1998, V.22. Pivorienė R. V. Klasės auklėtojo ABC. 2003, V.23. Barkauskaitė M. Klasės auklėtojo knyga. 2001, V.

PAVYZDYS Nr. 11

I a klasės vadovo Vardenės Pavardenės veiklos planas

Data Veiklos turinys Val. Rezultatas (pildoma pasibaigus mėnesiui)

RUGSĖJIS I savaitė 1. Mokslo metų pradžios šventė 2 Dalyvauta mokyklos renginyje;

Dalyvauta rajoninėje ,,Rugsėjo 1-osios šventėje“; Organizuota išvyka į koncertą miesto aikštėje;Nusifotografuota ir t.t...

2. Klasės valandėlė ,,Susipažinkime“ Paruoštas auklėtinių anketavimas,,I a klasės pasaulis“

1

3. Informacijos rinkimas, sklaida, mokyklos dokumentacijos tvarkymas.

1 Pristatyta lentelė direktoriaus pavaduotojui, sutvarkytos asmens bylos,

II savaitė 1. Klasės valandėlė Pasiruošimas gimnazistų krikštynoms

1

2. Pavėžėjimo dokumentų tvarkymas 1 Pristatyta lentelė Soc. pedagogui. 3. Renginys ,,Gimnazistų krikštynos“ 1 Paruoštas pasirodymas.

( pristatymas, šokis, piešiniai )Gautas pagyrimo raštas.

III savaitė Ir t.t... IV savaitė SPALIS