2013 m. balandžio 17 d. / Trečiadienis / Nr. 87 (13 512)

Lietuvos žiniosKaina 1,99 Lt

ORAI

Debesuota su pra-giedruliais, kai kurnumatomas lietus.Temperatūra dieną15-17, pajūryje apie10 laipsnių šilumos.

19p.

www.lzinios.lt

DIENOS TEMOS

Palangai numatomas Venecijos likimas 5p.

SAVIJAUTA

Depresija:reikia irvaistų, iršypsenų

TRASA

Lengvins pritinginčiųvairuotojų dalią 12p.

Visus biokuro gamintojus ir medieną naudojančias katilines valstybės valia suva-rius į biokuro biržą, ši rinkosnaujokė gali sumažinti kainas,bet ar bus užtikrintas nepert-raukiamas kuro tiekimas -nežinia.

Praėjusią savaitę premjeras pra-nešė, kad šilumos gamintojai, gavęvalstybės finansinę paramą šilumosūkio gamybai ar pertvarkai, priva-lomai turės pirkti ne mažiau kaippusę naudojamo biokuro biržoje“Baltpool”. Šilumininkams kuropirkimo sutartyse svarbiausia, jog

tiekėjas garantuoja tiekimą bet ku-riuo metu ir sutartyje nurodyta kai-na. Ar tokį tiekimą garantuos “Balt-pool” birža? Net medienos tiekėjaisunerimę, kad reikės kurą kaupti vi-siems metams, nes bet kada į miš-ką neįvažiuosi.

9p.

Malkų žiemą į biržą neitų

UŽSIENIS

Paskutinė kelionė

Šiandien Didžioji Britanija ir pa-saulis atsisveikins su Geležine lediMargaret Thatcher. Ją į paskutinękelionę lydės pasaulio lyderiai,buvę bendražygiai bei atstovai išbeveik 200 pasaulio valstybių irtarptautinių organizacijų. Per iš-kilmingą ceremoniją Londonogatvėmis žygiuos daugiau kaip 700kareivių, o pagrindinė laidotuviųdalis vyks Šv. Pauliaus katedroje.Geležinės ledi palydėtuvės anapilinskirsis nuo pompastiškų valstybi-nių laidotuvių. Kuklesnės ceremo-nijos norėjo M.Thatcher šeima ir pati Geležinė ledi, kuri prašė britų vyriausybės neišlaidauti. 8p.

Seimas žengė pirmą žingsnį refe-rendumo dėl dvigubos pilietybėsįteisinimo link. Tačiau vis garsiauskamba perspėjimai, kad tai padarius atsivertų galimybės kai kurioms valstybėms mūsų šalyje turėti daugiau įtakos. 3p.

Po Londono olimpiados apie kar-jeros pabaigą prabilęs, tačiau dis-ko į šalį taip ir nepadėjęs dukartolimpinis ir dukart pasaulio čem-pionas Virgilijus Alekna prisipa-žįsta - nelengva atsisveikinti su sportu, kai nematoma jėgatraukia į kovų sūkurį 15p.

10p.

Per Bostone vykusį maratonąsprogus dviem bomboms 3 žmo-nės žuvo, o daugiau kaip 170buvo sužeista. Amerikiečiamsbalandžio 15-osios sprogimaipriminė 2001 metų rugsėjo 11-ąją. Nors dar neaišku, kaskaltas dėl šios tragedijos, neabe-jotinai ji amerikiečius tik darlabiau suvienys. O jei pasitvirtins,kad tai nauja teroristų ataka,sprogimai paveiks ir JAV politiką.

Du nugriaudėję sprogimai tiesBostono maratono finišo linija,praėjus trims valandoms nuo bėgi-mo pradžios, tapo pačiu baisiausiuteroro aktu Jungtinėse Valstijose po2001 metų rugsėjo 11-osios trage-dijos, kai lėktuvai Niujorke įsirėžė įPasaulio prekybos centro bokštusdvynius, o Vašingtone - į Pentago-ną. Tie, kurie matė savo akimis, kasatsitiko, lygina sprogimus su 12 me-tų senumo įvykiais, karu, filmu apiekatastrofas.

Nereikia tuo stebėtis, nes iš kartopo sprogimų žmonės negalėjo su-prasti, kas vyksta. Susirinkusieji įmaratoną išgirdo garsų sprogimą,pajuto jo sukeltos bangos smūgį irpamatė klykiančius iš siaubo žmo-nes, kurie negalėjo atitraukti akių nuoplūstančių krauju nukentėjusiųjų, iš-

mėtytų daiktų ir drabužių, nutrauktųkojų ir rankų. “Išgirdau garsą, tarsikas būtų iššovęs iš patrankos. Daugkas pažvelgė į dangų, nes manė, jogtai - fejerverkas. O paskui nugriau-dėjo antras sprogimas”, - pasakojovienas įvykio liudininkas.

7p.

Tie, kurie matė savo akimis, kas atsitiko, lygina sprogimus su 12 metų senumo įvykiais,

karu, filmu apie katastrofas.

Bailus teroras

Reuters/Scanpix nuotrauka

2013 04 17Lietuvos žinios2 Komentarai ir debatai

POVILAS SIGITAS KRIVICKAS

Greitai bėga laikas. Jau lygiai 10 me-tų, kai 2003-iųjų balandžio 16 dienąAtėnuose 15 Europos Sąjungos (ES)senbuvių ir 10 šalių kandidačių pasira-šė ES plėtros sutartį. Ji įsigaliojo nuo2004 metų gegužės 1-osios, kai ir Lie-tuva tapo ES nare. Lietuvos varduanuomet Graikijos sostinėje po sutar-ties tekstu parašus suraitė premjeras Al-girdas Brazauskas ir užsienio reikalųministras Antanas Valionis. Ceremo-niją stebėjo tuometis prezidentas Ro-landas Paksas. Graikija tą pusmetį pir-mininkavo ES.

ES sutarties dokumente atsispindivisi Lietuvos ir kitų devynių Rytų ir Vi-durio Europos valstybių stojimo į svar-biausią žemyno ekonominę ir politinęorganizaciją aspektai.

Ką gi matome praėjus 10 metų nuotos sutarties pasirašymo? Euroentuzias-tai iki šiol tvirtina, kad tie, kurie visurieško priešų ir blogio, to randa ir mumsįstojus į ES. Užtat tie, kurie ieško lai-mės, dabar jos gali rasti gerokai dau-giau. Tam tikros rūšies laimės ieškoto-jų tenka sutikti kone kasdien, kaiVilniuje žingsniuoju pro Nacionalinęmokėjimo agentūrą (NMA), kurioskaimynystėje gyvenu. Abi aikštelės irgretimi kiemai tiesiog kimšte prikimš-ti agentūros darbuotojų ir jų klientų au-tomobilių, tarp kurių retai pamatysi se-nesnę mašiną negu stojimo į ESsutartis.

NMA administruoja paramą žemėsūkiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei.Mokančiųjų meistriškai surašyti pa-raiškas europinei paramai gauti šian-dien tikrai netrūksta. Prieš keletą me-tų plačiai nuskambėjo teismo procesas,kai pačioje agentūroje įkliuvo paraiškųsudarymo “pagalbininkai” ir tie, kuriepasidalijo neteisėtai gautus pinigus.

Dėl tokių ir panašių pastangų Lie-tuva tarp ES narių atsidūrė trečioje vie-toje pagal korupcijos mastą. Pusaštun-to milijardo litų tebeglūdi šešėlyje.

Ankstesnė Andriaus Kubiliaus Vyriau-sybė buvo užsimojusi iš tos tamsos iš-traukti bent milijardą. Nepavyko. Da-bartinė valdžia taip pat ketina imtisgriežtų priemonių kovai su šešėlineekonomika, ypač su cigarečių kontra-banda. Stengsis ištraukti iš šešėlio norspusę procento bendrojo vidaus pro-dukto. Padėk Dieve...

Beje, NMA buvo įsteigta 1999 me-tais, kad skirstytų ES paramą pagal“Specialiąją žemės ūkio ir kaimo plėt-ros programą” (SAPARD), ir agentū-roje dirbo 12 darbuotojų. Šiuo metuNMA struktūrą sudaro vadovybė, 11

departamentų ir trys savarankiški sky-riai su 862 etatais. Iki tokio kėdžių skai-čiaus toli ne vienai ministerijai. Kadan-gi tiek yra ES ir Lietuvos biudžetopinigų dalytojų, kurie nei sėja, neipjauna, visko gali pasitaikyti. Nuo nuo-dėmės niekas neapsaugotas,kai tokiosartimos jos galimybės. Juk NMA ad-

ministruoja daugiau kaip 200 paramospriemonių ir veiklos sričių. Pastarai-siais metais kasmet sulaukiama per 500tūkst. paraiškų paramai gauti, atlieka-ma daugiau kaip 35 tūkst. patikrų. Yradaugiau kaip 170 tūkst. paramos gavė-jų, kuriems kasmet išmokama apie 2,5mlrd. litų. Pripažįstama, jog 2011 ir2012 metais “atlikus korupcijos pasi-reiškimo tikimybės vertinimą” buvonustatyta, kad agentūros veikloje egzis-tuoja tokia tikimybė, nes NMA “dau-giausia priima sprendimus, kuriemsnereikia kitos valstybės ar savivaldybėsįstaigos patvirtinimo”.

Šešėlio nuojauta temdo daugeliovaldžios institucijų įvaizdį. Jam švie-sinti pasitelkiamos kuo išradingesnėspriemonės. Ypač surašant kuo įmant-resnius kovos su korupcija planus. Neišimtis ir NMA. Štai kaip prasidedaagentūros “2013-2014 metų korupci-jos prevencijos programos įgyvendi-

nimo priemonių planas”: “Atlikti ko-rupcijos pasireiškimo tikimybės ver-tinimą agentūroje ir teisės aktuosenustatyta tvarka pateikti reikiamą in-formaciją kompetentingai instituci-jai.” Paskui ne mažiau vingrus punk-tas “Laukiami rezultatai.” Kokie? Taiturėtų būti “Identifikuota korupcijospasireiškimo tikimybė”. Kas ją identi-fikuos? Ar vėl prokuratūra ir teismas?

Ne, dabar jau bus pasitelktos vietinėspajėgos, kurios vadinasi “Skaidrumoforumas”. Jis turės užpildyti planopunktą “Įgyvendinimo vertinimo kri-terijai”, kuris skamba taip: “Parengtaskorupcijos pasireiškimo tikimybės ver-tinimas ir surašyta išvada dėl korupci-jos pasireiškimo tikimybės.” Po tokiosžodinės ekvilibristikos bus galima ra-miau atsipūsti ir kovą su korupcija ati-dėti iki naujos antikorupcinės kampa-nijos... popieriuje su rašikliu arbakompiuteriu. Mat, kaip pasakyta tamedokumente, “šios programos nuostatosperžiūrimos, susiklosčiusi situacija iš-samiai išnagrinėjama ir korupcijos pre-vencijos priemonės atnaujinamos kasdveji metai”. Taigi, atia korupcijos pre-vencijai iki 2015-ųjų!•

Į kovą su korupcija - pasitelkus rašiklius

Šešėlio nuojauta temdo daugelio valdžios institucijų įvaizdį. Jam šviesinti pasitelkiamos

kuo išradingesnės priemonės.

Su Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) frakcijos nariu Michalu Mackevičiumi kalbamėsapie šios frakcijos pateiktus įstatymų projektus ir jo darbąNacionalinio saugumo ir gynybos komitete.

- Jūsų atstovaujama frakcija Seimuipateikė Gyvybės prenatalinėje fazėjeapsaugos įstatymo projektą, kuriuo siū-loma drausti nėštumo nutraukimą. Galpakaktų kalbėti apie lytinio švietimoreformą, kuri suformuotų tvirtesnę šei-mos planavimo kultūrą?

- Negimusio vaiko gyvybės gelbėji-mo klausimas - natūralus ir neginčija-mas. Tai būtinas žingsnis inicijuoti dis-kusiją apie šeimos planavimą, lytinįšvietimą ir jo reformą, apie moralinių,civilizacijos ir nacionalinių vertybiųperteikimą jaunajai kartai.

- LLRA frakcija Seimui taip pat patei-kė Švietimo įstatymo pataisų projektą.Siūlote pradinio ir pagrindinio ugdymoprogramas vykdančiose mokyklose ti-kybos mokyti privalomai. Kodėl dabar-tinė sistema, kai vaikai, jų tėvai turi pa-sirinkimo laisvę, jums atrodonetinkama?

- Šių pataisų autoriams rūpi išplėstireligijų mokymo ir pažinimo temą.Šiuolaikinis išsilavinęs žmogus privaložinoti bent jau tikybos pagrindus. Pa-vyzdžiui, tai, kas yra bažnyčia ir kuo jiskiriasi nuo cerkvės, o cerkvė nuo si-nagogos ir kenesos, ir kas yra sekta. Su-sipažinęs su religijų pagrindais, jų isto-rija ir mokymu jaunas žmogus galėssavarankiškai pasirinkti, kaip ir kur

melstis, sąmoningai įvertinti tėvų tikė-jimą. Tačiau jei tėvai yra ateistai, nesu-teikia vaikui progos susipažinti su ki-tomis religijomis ir mokykloje parenkaetiką, vaikas, mano manymu, yraskriaudžiamas.

- Esate Nacionalinio saugumo irgynybos komiteto (NSGK) pirmi-

ninko pavaduotojas. NSGK vadovasArtūras Paulauskas yra pareiškęs,kad išorinių sienų apsauga ir kovasu kontrabanda bus Lietuvos priori-tetai jai pirmininkaujant EuroposSąjungos (ES) Tarybai. Kokias prie-mones šiems tikslams pasiekti ma-tote jūs?

- Nelegalus prekių gabenimas, pre-kyba suklastotomis prekėmis pripažįs-tama kaip ES vidaus saugumo grėsmės.Su jomis būtina kovoti bendromisBendrijos pastangomis. Taip pat svar-bu užtikrinti vienodą muitinės tikrini-mo lygį ES valstybėse. Kalbant apie Lie-tuvos situaciją, reikia pažymėti, kadBaltarusijos sprendimas pakeisti sienossu ES apsaugos tvarką, silpninant iš-vykstančiųjų iš šalies patikrą ir sustip-rinant atvykstančių iš ES asmenų kont-rolę, lėmė didelį kontrabandos srautųiš Baltarusijos augimą. Efektyviau ko-voti su nelegaliu prekių gabenimu pa-dėtų geresnė išorės sienų apsaugos te-chninė ir materialinė bazė. Būtinitinkamai įrengti muitinės postai, tikri-nimo įranga. Kartu reikia nuolat stip-rinti muitinės ir sienos apsaugos tar-nybų daugiašalį bendradarbiavimąvykdant sienų kontrolės ir patikrosfunkcijas.

- NSGK yra išreiškęs apgailestavimą,kad dėl ribotų finansinių galimybiųSpecialiųjų tyrimų tarnyba (STT) negalitinkamai atlikti tam tikrų savo funkcijų.Kokius matote šios problemos sprendi-mo būdus?

- STT nuolat keliami aukšti reika-lavimai. Tikimasi, kad ji daugiausiadėmesio skirs sudėtingiausioms, di-džiausią žalą valstybei darančioms ko-rupcinio pobūdžio nusikalstamomsveikoms tirti. Drauge skirs ne mažiaudėmesio ir kitai svarbiai sričiai - anti-korupcinio švietimo bei korupcijosprevencijos priemonėms. Tačiau STTveiklą labai apsunkina sumažintas fi-nansavimas - tiesioginėms funkcijoms

vykdyti skiriamų asignavimų dydisnuolat mažėja. NSGK dar vasario pa-baigoje atkreipė ministrų kabineto irFinansų ministerijos dėmesį, kad sie-kiant įgyvendinti Vyriausybės pro-gramoje numatytus tikslus būtina di-dinti STT finansavimą tiesioginėmsfunkcijoms vykdyti - kriminalineižvalgybai ir analitiniam darbui stip-rinti. Komitetas tikisi, kad tokia svar-bi sritis, kaip kova su korupcija, neliksnepastebėta ir problemos nebus darlabiau gilinamos.

- Lietuvoje sparčiai daugėja kiberne-tinių atakų. Kaip NSGK planuoja užtik-rinti šalies kibernetinį saugumą?

- 2011-aisiais buvo patvirtinta Elekt-roninės informacijos saugos plėtros2011-2019 metais programa. Už jospriemonių įgyvendinimą atsakingos 13valstybės institucijų. Vidaus reikalų mi-nisterija yra pagrindinė programosvykdytoja ir koordinatorė.

Šiuo metu Lietuvos teisinėje siste-moje nėra Elektroninės informacijossaugos įstatymo. Kibernetinio saugu-mo problemą kuruojančių institucijųyra daug, tačiau neaiškus jų veiklos irkompetencijos paskirstymas. Inci-dentų ir nusikaltimų elektroninėjeerdvėje tyrimai būna komplikuoti, su-siduriama su žalos nustatymo proble-matika. Norėdami užtikrinti informa-cijos saugą valstybės mastu, turimekalbėti apie dviejų sektorių - viešojo irprivataus - darbą, jų bendradarbiavi-mo skatinimą ir stiprinimą.•Seimo narį kalbino VIKTORIJA SINICAITĖ

Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka

M.Mackevičius: “Šiuolaikinis išsilavinęs žmogusprivalo žinoti bent jau tikybos pagrindus.”

Seimo tribūna

Projektais siekia inicijuoti diskusijas

Liet

uvo

s ži

nio

s

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai•

Reklamos skyriaus direktorėA.Jakeliūnienė (tel. 249 2165)Platinimo tarnybos direktorėE.Žvinytė (tel. 249 2154)bendras (tel. 249 2223)Informacija nemokamu telefonu

(8 800) 77888Buhalterija (tel. 249 2148)

Už reklamos turinį ir joje pasitaikančiasįvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

AktualijosR.Ramelienė (tel. 249 2206)R.Tracevičiūtė (tel. 249 2241)T.Bašarovas (tel. 249 2204)V.Sinicaitė (tel. 249 2247)

EkonomikaA.Jockus (tel. 249 2205)K.Šliužas (tel. 249 2240)L.Mrazauskaitė (tel. 249 2237)

UžsienisP.Krupenkaitė (tel. 249 2244)V.Sudikienė (tel. 249 2214)S.Šimkevičius (tel. 249 2244)

SportasJ.Žemaitytė (tel. 249 2217)

S.Ramoška (tel. 249 2219)V.Remeika (tel. 249 2218)

Kultūra ir mokslasM.Klusas (tel. 249 2215)M.Kniežaitė (tel. 249 2212)J.Mičiulienė (tel. 249 2210)A.Musteikis (tel. 249 2213)

TyrimaiJ.Tvaskienė (tel. 249 2238)V.Kvedaras (tel. 249 2245)

Spec. korespondentasG.Mikšiūnas (tel. 249 2224)

SveikataA.Masionytė (tel. 249 2209)

„Trasa“ I.Staškutė (tel. 249 2225)V.Užusienis (tel. 249 2235)

„LŽ gidas“

J.Čiulada (tel. 249 2234)

„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208)G.Ambrazas (tel. 249 2207)

Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230)R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230)E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00)

Interneto svetainė

A.Makauskas (tel. 249 2231)K.Jašinskas (tel. 249 2232)A.Praleika (tel. 249 2231)S.Vaičienė (tel. 249 2232)

Korespondentai krašteKaunasG.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310)K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802)KlaipėdaV.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83)D.Nikitenka (tel. (8 620) 10583)PanevėžysD.Baronienė (tel. (8 620) 10476)AlytusR.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080)MarijampolėK.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m.© Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

www.lzinios.lt

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“

Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilniusfaksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt

Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktoriusR.Terleckas (tel. 249 2152)

Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152)

Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojasM.Girša (tel. 249 2153)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojosB.Papartienė (tel. 249 2203)V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202)R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Atsakingoji sekretorėE.Makselytė (tel. 249 2227)

Atsakingosios sekretorės pavaduotojaR.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

RAIMONDA RAMELIENĖ

Seimas žengė pirmą žingsnį referendumo dėl dvigubos pilietybės įteisinimo link. Tačiauvis garsiau skamba perspėjimai,kad tai padarius atsivertų galimy-bės kai kurioms kaimyninėms valstybėms mūsų šalyje turėtidaugiau įtakos.

Dešimtmetį krašte trunkančios dis-kusijos dėl dvigubos pilietybės įteisini-mo įgauna konkretesnius kontūrus.Seimas vakar po pateikimo pritarė 36valdančiųjų parašais paremtai “darbie-čio” Artūro Paulausko idėjai kartu sukitąmet vyksiančiais prezidento rinki-mais surengti referendumą, per kurįtauta galėtų išsakyti savo nuomonę dėldvigubos pilietybės. Sumanymą palai-kė visos parlamentinės frakcijos, išsky-rus konservatorius. Dauguma jų bal-suodami susilaikė.

Labiausiai konservatoriams užkliu-vo, kad projektas buvo pateiktas nesi-laikant ankstesnio visų Seimo frakcijųsusitarimo dėl referendumo pasirašytimemorandumą ir suderinti jam teikia-mą formuluotę.

Vienintelis keliasPristatydamas projektą A.Paulaus-

kas aiškino, kad pagrindinis referen-dumo tikslas - išsaugoti Lietuvos pilie-čius, kurių beveik pusė milijono šiuometu yra išvykę, daugiausia - į Euro-pos Sąjungos šalis, JAV, Australiją, Lo-tynų Ameriką. “Tačiau išgyvenę tamtikrą laiką užsienyje ir tapdami tos vals-tybės visateisiais piliečiais, jie iš kartopraranda Lietuvos pilietybę”, - teigė“darbietis”. Taip esą dirbtinai nutrau-kiami tų žmonių ryšiai su tėvyne.

A.Paulauskas priminė, kad spręstidvigubos pilietybės problemą per de-šimtmetį mėginta ne kartą, tačiau įsta-tymai “nepraėjo konstitucingumokontrolės”. Konstitucinis Teismas (KT)

kategoriškai nurodė, kad vienintelis ke-lias - referendumas. Projekto autoriuspabrėžė, kad racionaliausia jį būtų reng-ti kartu su prezidento rinkimais, ku-riuose rinkėjai dalyvauja itin aktyviai.

Nemažai kritikos A.Paulauskas su-laukė dėl formuluotės, kurią siūlo teik-ti referendumui. “Darbietis” nepriešta-ravo, kad ji būtų tikslinama. Tačiaunesutiko, kad pritarus dvigubai pilie-tybei iškiltų tam tikrų pavojų dėl kraš-te gyvenančių tautinių rusų ir lenkųmažumų. Svarstoma, kad jas šalys kai-mynės gali mėginti išnaudoti savaistikslais. A.Paulauskas tikino, esą nuovisų netikėtumų apsaugos įstatyme nu-matyti saugikliai.

Pagal projektą referendumui dėlKonstitucijos keitimo pasiūlyta tokiaformuluotė: “Pritariu, kad LietuvosKonstitucijos 12 straipsnio antroji da-lis būtų išdėstyta šitaip: “Lietuvos Res-publikos pilietis gali būti ir kitos valsty-bės piliečiu.”

Ragino ieškoti vienybėsVieno iš Pilietybės įstatymo rengėjų

konservatoriaus Stasio Šedbaro nuo-mone, nepakanka paskelbti referendu-mą, reikia, kad jis įvyktų. Tačiau refe-rendumo sąlygos labai griežtos, todėlbūtinas visuomenės, politikų, įvairiųsocialinių grupių sutarimas. S.Šedba-ras apgailestavo, kad valdantieji pamy-nė visų frakcijų susitarimą ir vieni “iš-šoko” su referendumo idėja.

Liberalų sąjūdžio lyderio EligijausMasiulio teigimu, ši iniciatyva neturė-tų tapti partijų lenktyniavimo objektu.“Reikia elgtis jautriai, ieškoti kompro-misų, įtraukti visas parlamentines par-tijas”, - sakė jis. E.Masiulis siūlė iki re-ferendumo suskubti įteisinti internetinįbalsavimą. “Projektas sukėlė nerimągalbūt dėl to, kad jį pasirašė tik valdan-čiosios daugumos atstovai”, - sakė Miš-

rios Seimo narių grupės seniūnė RimaBaškienė.

Socialdemokratas Julius Sabatauskasir “Drąsos kelio” atstovas Vytautas Ma-tulevičius domėjosi, ar drauge su dvi-gubos pilietybės klausimu neketinamamėginti keisti ir Konstitucijos nuostatųdėl referendumo. A.Paulausko nuomo-ne, “prikabinus dar vieną klausimą”,pagrindinis gali likti neišspręstas.

Vienintelis atvirai prieš dvigubą pi-lietybę pasisakęs “darbietis” KęstutisDaukšys teigė, kad “pilietybė - ne ma-lonumas, o pareiga”. Ano jo, pačiamSeimui tenka didžiausia kaltė, kad ne-maža dalis Lietuvos žmonių tapoemigrantais. Todėl dviguba pilietybė,pasak K.Daukšio, problemų neišspręs.“Jei taip būtų, visi galėtume priimtiŠvedijos pilietybę ir gražiai gyventi”, -ironizavo jis.

Perspėja dėl grėsmiųA.Paulausko pateikta formuluote itin

suabejojo opozicijos lyderis konserva-torius Andrius Kubilius. Jo teigimu,gali nutikti taip, kad 200 tūkst. Lietu-voje gyvenančių rusakalbių Rusijosvaldžios bus spaudžiami priimti ant-rą - Rusijos pilietybę. “Perspektyvą ga-lime turėti tokią, kad čia gyvens apiekelis šimtus tūkstančių Rusijos pilie-čių”, - komentuodamas projektą žur-nalistams sakė A.Kubilius. Pirmiau-sia, anot jo, derėtų kalbėti apie lietuviųkilmės asmenis ir jų papildomas teisesturėti kitą pilietybę.

Siūlomai referendumo formuluo-tei nepritarė ir Pasaulio lietuvių bend-ruomenės (PLB) atstovė Lietuvoje Vi-da Bandis. Jos teigimu, reikėtų tokiosnuostatos, dėl kurios visi politikai su-tartų ir nekiltų ginčų. “Visi turi būtisusitelkę, nes reikalavimas dėl referen-dumo yra labai griežtas”, - LŽ sakėV.Bandis. Jos nuomone, ieškant tiks-liausios formuluotės turėtų prisidėti irPLB atstovai.

Griežtas įstatymasNaujos redakcijos Pilietybės įstaty-

mą su prezidentės Dalios Grybauskai-tės pasiūlytomis pataisomis Seimaspriėmė 2010-ųjų gruodį, teisės aktasįsigaliojo 2011 metų balandį. Pagal įs-tatymą dvigubą pilietybę mūsų kraštegali turėti tik tie asmenys, kurie iš Lie-tuvos pasitraukė iki nepriklausomy-bės atkūrimo 1990-aisiais, taip pat tie,kurie pilietybę gavo gimdami arba persantuoką. Lietuvos pilietybė kitų vals-tybių piliečiams gali būti suteikta tikišimties tvarka už išskirtinius nuopel-nus valstybei.

2006 metų rudenį KT išaiškino, kadpagal Konstituciją dvigubos pilietybėsatvejai turi būti reta išimtis. Dvigubąpilietybę plačiau leidžiančios įstatymonormos buvo paskelbtos prieštarau-jančiomis pagrindiniam šalies įstaty-mui. Šių metų kovą KT dar kartą pa-kartojo tą pačią nuostatą.•

Dienos temos 32013 04 17Lietuvos žinios

ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

Seimo opozicijos atstovams susirūpinimą kelia pirmąjį šiųmetų ketvirtį vos trečdaliu įgy-vendintas Europos Sąjungos (ES)paramos panaudojimo planas.Valdantieji atsikerta, kad nerimauti nėra jokio pagrindo.

Oficialūs Finansų ministerijos duo-menys rodo, kad sausio-kovo mėnesiaisį valstybės biudžetą surinkta šiek tiekdaugiau pajamų nei planuota. Iš mo-kesčių ir kitų pajamų į iždą įplaukė 4mlrd. 77 mln. litų. Nors bendras pla-nas viršytas 0,3 proc. - iš viso 10 mln. li-tų, Seimo opozicijos atstovams kliūvaper lėtai renkamas pridėtinės vertės mo-kestis (PVM) ir akcizai. Taip pat pažy-mima, kad pirmąjį šių metų ketvirtį ESparamos panaudota 1,5 mlrd. litų ma-žiau nei planuota.

Rimti praradimaiSeimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos

krikščionių demokratų frakcijos seniū-no pirmojo pavaduotojo Jurgio Raz-mos teigimu, PVM ir akcizai - “mokes-čiai, jautriausi šešėlinei ekonomikai”.Tai, kad pirmaisiais šių metų mėnesiaisjų surinkta mažiau nei planuota, jamkelia susirūpinimą. “Šių mokesčių su-rinkimo atsilikimas nuo plano yra ne-mažas. Jeigu tokios tendencijos išliktų,per metus šių mokesčių nesurinkimas

siektų apie 1 mlrd. litų. Tai - didelė su-ma”, - pažymėjo parlamentaras.

J.Razma stebėjosi ir tuo, kad esą blo-gai panaudojamos ES lėšos. “Kai planasįvykdytas tik 30 proc., tai labai išsiski-riantis dalykas. Arba planavimas nelo-giškas, arba kažkas stringa įgyvendinanteuropinius projektus. Man regis, Vy-riausybė tai turėtų matyti ir paaiškinti,kodėl taip yra”, - kalbėjo jis.

J.Razma atkreipė dėmesį į tai, kadgalime nesuspėti panaudoti visos šiamfinansiniam laikotarpiui skirtos ES pa-ramos. “Tai rimti investicijų, naujų dar-bo vietų, mūsų ūkio gaivinimo, socia-linės padėties gerinimo praradimai”, -pabrėžė jis.

Nors, atmetus ES paramos lėšų pa-naudojimą, biudžeto surinkimo planasįvykdytas, J.Razmos nuomone, situaci-ja nerodo užtikrinto stabilumo ir gerosperspektyvos.

Primena anekdotą Reaguodamas į opozicijos susirūpi-

nimą dėl iždo surinkimo, Seimo Biu-džeto ir finansų komiteto pirmininkasBronius Bradauskas prisiminė anekdo-tą. “Čiukčia sodina bulves ir kitą dienąjau kasa. Motyvas paprastas - čiukčianori valgyti. Tai konservatoriai lygiai taippat elgiasi - pasėjo sėklą, o derlių noripriskirti mums”, - pareiškė socialde-mokratas.

Tai, kad nepanaudota didelė dalis ESparamos lėšų, anot B.Bradausko, yrabuvusių valdančiųjų veiklos rezultatas.

Jo teigimu, konservatoriams nepavykoišjudinti daugiabučių namų renovacijosir kitų svarbių projektų. Kad pirmąjįketvirtį nesurinkti kai kurie mokesčiai,neva taip pat yra buvusių valdančiųjų“nuopelnas”.

Tačiau B.Bradauskas mano, jog me-tų pabaigoje biudžeto surinkimo ir eu-ropinių lėšų panaudojimo rezultatai buskur kas geresni.

Neskuba daryti išvadųKalbėdamas apie ES paramos lėšų

panaudojimą, ekonomistas Gitanas

Nausėda pažymėjo, kad iš kelių mėne-sių rezultatų neverta daryti apibendri-namų išvadų. Jo teigimu, dažnai būnataip, kad metai prasideda prasčiau, ta-čiau jų pabaigoje atsigriebiama. “Ko ge-

ro, prasmingiau daryti apibendrinamasišvadas jau praėjus didžiajai metų da-liai”, - sakė G.Nausėda.

Biudžeto pajamų surinkimo tenden-cijoms įvertinti, jo teigimu, pakanka irtrijų mėnesių. Eksperto nuomone, šiųmetų biudžeto vykdymas bus įtemptas.“Kai kurių pajamų gal bus surenkamadaugiau nei planuojama. Tačiau gali bū-ti mokesčių rūšių, kurių plano nepa-vyks įvykdyti arba tai pavyks padarytilabai “įtemptai”, - pabrėžė jis.

Kaip suplanuotaFinansų ministerijos Viešųjų ryšių

skyriaus vedėjo Vytauto Lenkučio tei-gimu, projektų įgyvendinimas iš 2007-2013 metų ES struktūrinės paramos lė-šų vyko kaip suplanuota.

“Tačiau siekiant, kad nepasikarto-tų ankstesnių metų patirtis, kai Euro-pos Komisija (EK), įvertinusi auditoinstitucijų pateiktas metines kontro-lės ataskaitas, vadovaudamasi regla-mentų nuostatomis stabdė mokėjimusšalims, išlaidų ataskaitos ir mokėjimoparaiškos EK nebuvo rengiamos. Bu-vo laukiama, kol EK patvirtins Valsty-bės kontrolės pateiktą 2012 metųkontrolės ataskaitą ir nuomonę”, - aiš-kino jis.

Priimtinumo raštas, anot V.Lenku-čio, iš EK gautas kovo pabaigoje. Šiuometu yra rengiamos ir EK bus teikia-mos išlaidų ataskaitos bei mokėjimoparaiškos. Jose planuojama paprašyti1,85 mlrd. litų. •

Opoziciją apėmė nerimas dėl biudžeto

Romo Jurgaičio nuotrauka

Referendumo traukinys įveikė pirmą kliūtį

Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka

A.Paulauskas: “Mes šiuo metu tarsi dirbtinai nutraukiame tų žmonių ryšį su tėvyne.”

J.Razma: “Arba planavimas

nelogiškas, arba kažkas stringa įgyvendinant

europinius projektus.”

2013 04 17Lietuvos žinios4 Dienos temos

Šiaulių universitetas įgyvendinaprojektą „Šiaulių universitetobibliotekos duomenų saugyklosinfrastruktūros ir skaitmeninimoįrangos modernizavimas užtikrinant ilgalaikį duomenųprieinamumą ir atvirą virtualiąprieigą humanitarinių mokslųsrities mokslininkams“.

Dovana - J.Šliūpo archyvasŠiaulių universiteto bibliotekoje

saugomas unikalus aušrininko dr. Jo-no Šliūpo archyvas. Jį po ilgų svarsty-mų ir diskusijų universitetui dovano-jo JAV gyvenantis žymaus veikėjosūnus Vytautas su žmona Vanda. To-kį sprendimą lėmė tai, kad dr. J.Šliū-pas, gimęs Šiaulių krašte, vėliau gyven-damas Šiauliuose paliko reikšmingąindėlį kultūriniame ir visuomeninia-me miesto gyvenime. Apsispręsti dova-noti archyvą universiteto bibliotekaipadėjo ir tuo metu pradėta bibliotekospastato renovacija - tokiam archyvuisaugoti čia galėjo būti sudarytos tin-kamos sąlygos.

Pagal 2005 metų spalio 13 dieną tarpŠiaulių universiteto ir V.Šliūpo pasira-šytą bendradarbiavimo sutartį univer-sitetas įsipareigojo archyvą sutvarkyti,skleisti apie jį informaciją ir garantuo-ti prieinamumą visiems juo besido-mintiems. Prasidėjo archyvo perkėli-mas į Lietuvą. 2009 metų sausio 13dieną gauta pirmoji archyvo siunta,sverianti apie tris tonas. Tų pačių me-tų birželio 12 dieną įvyko oficialus auš-

rininko dr. J.Šliūpo archyvo atidary-mas Šiaulių universiteto bibliotekoje.2010 metais biblioteką pasiekė antro-ji, o 2012 metais - trečioji knygų, doku-mentų bei asmeninių daiktų siunta.

Vertingas paveldasDidžiąją archyvo dalį sudaro kny-

gos. Šiuo metu su pirmomis dviemsiuntomis gautų knygų (beveik 4tūkst.) bibliografiniai įrašai įvesti įbibliotekos elektroninį katalogą.Knygos archyve suskirstytos į keliasgrupes: dr. J.Šliūpo rašytos, verstos,redaguotos, knygos iš asmeninėsdr. J.Šliūpo bibliotekos bei įvairiųmokslo sričių ir kalbų (lietuvių, ang-lų, vokiečių ir kt.) Vytauto ir VandosŠliūpų surinktos ar pasaulio lietuviųdovanotos knygos.

Gana gausi periodinių leidinių ko-lekcija, kurios chronologinės ribos -1886-2010 metai. Archyve saugomi

dr.J.Šliūpo redaguotų laikraščių („Lie-tuviškasis balsas“, „Apšvieta“, „Nau-ja gadynė“, „Laisvoji mintis“) origi-nalūs egzemplioriai ir kopijos.Archyve taip pat yra daug Amerikoje,Vokietijoje, Lietuvoje ir kitose šalyseleistų periodinių leidinių numerių. Šiųleidinių sąrašas įspūdingas: „Darbi-ninkų balsas“, „Dirva“, „Kalifornijoslietuviai“, „Laisvamanis“, „Lietuvosūkininkas“, „Vienybė“, „Dagis“, „Ka-rys“, „Moterų balsas“, „Skautų aidas“,„Tremtinių Romuva“, „Šakė“, „Že-maičių žemė“, „Aidai“ ir kt. Archyvesaugomas laikraščio „Vienybė lietuv-

ninkų“ 1890-1903 metų komplektas.Kai kurie senieji periodiniai spaudi-niai vartotojams šiuo metu neprieina-mi dėl jų prastos fizinės būklės.

Vertingiausia archyvo dalis yrarankraštynas, kurį sudaro 50 kolek-cijų. Jose gausu dokumentų, jų kopi-jų, nuorašų, laiškų, straipsnių, pažy-mų, nuotraukų ir kitos išeivijojesukauptos istorinės bei dokumenti-nės medžiagos. Kolekcijos labai įvai-rios ir skirtingos. Vienos jų yra as-meninės (dr. J.Šliūpo, A.Gustaičio,A.Dabšio, J.Jakšto, A.Merkelio ir kt.),kitos atspindi organizacijų (Skautų,San Fransisko lietuvių, Lietuvos lais-vamanių etinės kultūros draugijos irkt.) veiklą. Archyve saugoma ir apie300 vnt. garso ir vaizdo įrašų.

Kuriama virtuali prieiga„Aušrininko dr. J.Šliūpo archyvas

yra vertinga nacionalinio paveldo da-lis. Jame sukaupta daug šalies ir užsie-nio humanitarinių mokslų praktikaiitin reikšmingų duomenų“, - neabe-joja projekto vadovė Šiaulių universi-teto bibliotekos direktorė Gražina La-manauskienė. Deja, pasak jos, prieigaprie bibliotekoje saugomų retųjų spau-dinių ir rankraščių nėra pakankamaigreita ir efektyvi, o turimos patalpos ir

duomenų saugyklos, techninės ir pro-graminės įrangos lygmuo neatitinkapersonalo kompetencijos ir praktiniopasirengimo skaitmeninti turimus do-kumentus. Projekto vadovė įsitikinu-si, kad šią situaciją iš esmės pakeis 2012metų rugpjūčio pabaigoje pradėtas Eu-ropos Sąjungos (ES) lėšomis finansuo-jamas projektas „Šiaulių universitetobibliotekos duomenų saugyklos inf-rastruktūros ir skaitmeninimo įrangosmodernizavimas užtikrinant ilgalaikįduomenų prieinamumą ir atvirą vir-tualią prieigą humanitarinių mokslųsrities mokslininkams“.

Tikimasi, kad įgyvendinus projek-tą bibliotekoje bus įrengtos skaitme-ninimo poreikiams pritaikytos patal-pos, praplėsta turimos duomenųsaugyklos talpa, įsigyta trūkstamosskaitmeninių dokumentų apdorojimoir atkūrimo kompiuterinės ir progra-minės įrangos. Visa tai turėtų sudary-ti sąlygas parengti kokybišką dr. J.Šliū-po archyvo dokumentų aprašymą,skaitmeninimą, ilgalaikį saugojimą irpateikimą mokslininkams įvairiais iš-vesties būdais, taip pat - sukurti specia-lizuotą atvirosios prieigos informacinęsistemą, susiejant ją su jau veikiančio-mis Lietuvos akademinių bibliotekų in-formacinėmis sistemomis. VJ-2565

Šiaulių universiteto biblioteka rengiasi skaitmeninti dr. J.Šliūpo archyvo dokumentus

Mokslininkai ir studentai su nacionalinėmis vertybėmis galės susipažintipasitelkę skaitmenines technologijas. / Šiaulių universiteto nuotrauka

Projektą, kurio paramos suma - 346 861 litas, ketinama baigti 2013 metų balandžio 30 dieną. Projektas finansuojamas pagal ES Europos plėtros fondo finansuojamos Ekonomikos augimo veiksmų programos 1 prioriteto „Ūkio konkurencingumui ir ekonomikos augimui skirti moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra“ VP2-1.1-ŠMM-06-V priemonę „Nacionalinių mokslo programųir kitų aukšto lygio mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektų vykdymas“.

RITA KRUŠINSKAITĖ

Nors šiemet netrūko nei natūra-laus sniego, nei šalčio, ištisusmetus veikiantis žiemos pramo-gų kompleksas “Snow Arena”lankytojų stygiumi nesiskun-džia. Į didžiausią pasaulyjedengtų trasų kompleksą plūdokeli šimtai tūkstančių pramo-gautojų iš Lietuvos ir užsienio.

Nepasitvirtino skeptikų progno-zės, kad jei žiema nešykštės sniego,slidininkai ir snieglentininkai ap-lenks šalia Druskininkų, Mizarųkaime, aštuonių hektarų teritorijo-je įsikūrusį žiemos pramogų komp-leksą “Snow Arena”.

Statistikos departamento duome-nimis, 2011 metų vasaros pabaigojeatidarius “Snow Areną” per pirmusmetus į Druskininkus atvykstančiųturistų padaugėjo apie 20 procentų.“Snow Arena” į kurortą ypač vilio-jo jaunus, aktyvius žmones. Pernaikomplekse pramogavo pusė milijo-no žmonių. Ir šiemet lankytojų ne-mažėjo.

Kuria naujas tradicijas“Snow Arenos” plėtros ir paslau-

gų organizavimo vadovės SigitosStasiukynienės nuomone, žiemospramogų populiarumą komplekselėmė atsakingas ir kruopštus pasi-rengimas naujam sezonui. Darpraėjusią vasarą nuo 1 tūkst. iki 2tūkst. padidinus keturviečio keltu-vo krėslų skaičių buvo išspręsta ei-lių problema. Lankytojams nerei-kia gaišti laiko, kad pakliūtų į trasųviršų. Kitas svarbus žingsnis, padė-jęs pritraukti daugiau žmonių, -“Snow parko” atnaujinimas. Jamesniego figūras, atsižvelgę į snieglen-tininkų pageidavimus, sukūrė ge-

riausi Lietuvos ir Latvijos “sniegoarchitektai”. Dabar figūrų išdėsty-mas “Snow parke” keičiamas bentkartą per mėnesį. Įdėtos pastangosneliko nepastebėtos. “Snow parkas”buvo pripažintas didžiausiu ne tikvisoje Europoje, bet ir pasaulyje už-darose trasose.

Iki šiol tebeveikia dvi lauko tra-sos. “Manome, kad pavyks jas iš-laikyti dar apie porą savaičių”, - tei-gė S.Stasiukynienė.

Labai išpopuliarėjo šią žiemąpradėta nauja tradicija - naktinisslidinėjimas. Buvo pasirūpinta ir

lankytojų maitinimu - atnaujintas“Ledo” baras, kuriame temperatū-ra, kaip ir slidinėjimo trasose, yraminusinė.

Anot S.Stasiukynienės, antra žie-ma buvo lengvesnė, nes kolektyvasįgijo daugiau patirties, sustiprėjokomanda, pavyko išugdyti savospecialistus.

Populiarėja vaikų stovyklosŠiemet “Snow Arenos” darbuoto-

jams malonią staigmeną pateikė pas-kutinis žiemos mėnuo. Palyginti supraėjusiais metais, vasarį slidinėjimomalonumai sukvietė dvigubai daugiaulankytojų. “Tai nuoseklaus darbo re-zultatas”, - teigė “Snow Arenos” plėt-ros ir paslaugų organizavimo vadovė.

Antrąjį sezoną “Snow Arenoje”sparčiai populiarėjo per moksleiviųatostogas organizuojamos vaikųstovyklos. Padedami instruktoriųjie intensyviai mokėsi šliuožti kalnųslidėmis ir snieglentėmis, o įgytusįgūdžius demonstravo varžybose.

Kovo pabaigoje pirmąkart Lietu-voje surengtos tarpmokyklinės kal-nų slidžių ir snieglenčių slalomovaržybos. Dėl parodyto didžiuliosusidomėjimo nuspręsta ateinantįsezoną organizuoti tarptautinesvaržybas.

Pamėgo ir sportininkaiVis didesnio populiarumo sulau-

kiančiame komplekse galima išgirstiįvairiomis kalbomis kalbančių pra-mogautojų, tačiau daugiau kaip pu-sę lankytojų (60 proc.) sudaro Lietu-vos gyventojai. “Sulaukėme svečių iriš Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Len-kijos, Rusijos, JAV, net Afrikos, Kana-dos, Jungtinių Arabų Emyratų, Kini-jos ir daugybės kitų šalių”, - džiaugėsiS.Stasiukynienė. Dažniausiai lanky-tojai pirko keturių valandų trukmėsbilietus. Slidininkų būta kelis kartusmažiau nei snieglentininkų.

Anot S.Stasiukynienės, lankyto-jai uždarose ir atvirose trasose pa-siskirstė maždaug po lygiai. Tik pernaktinį slidinėjimą pramogautojaidažniau suko į atvirą trasą.

“Snow Arena” - pirmas ir vienin-telis slidinėjimo kompleksas Baltijosšalyse, kuriam Tarptautinė kalnų sli-dinėjimo federacija suteikė sertifika-tą, leidžiantį organizuoti tarptauti-nes varžybas. “Snow Arenoje” nuopraėjusių metų liepos treniruojasi po5-7 sportininkų komandas per dienąiš įvairių šalių. “Europoje įsikūrę už-dari slidinėjimo kompleksai pripa-žino, kad nukonkuravome juos irperviliojome sportininkus”, - tikinoS.Stasiukynienė.•

“Snow Arena” atlaikė žiemos konkurenciją

S.Stasiukynienė: “Europoje įsikūrę uždari slidinėjimo kompleksai pripažino,

kad nukonkuravome juos.”

Lankytojai uždarose ir atvirose trasose pasiskirstė maždaug po lygiai. / “Snow Arenos” nuotrauka

Dienos temos 52013 04 17Lietuvos žinios

DENISAS NIKITENKA

Lietuvos mokslininkai tikina, kadBaltijos jūros vandens lygis mūsųregione gali ateityje pakilti nuopusės iki vieno metro. Tai lemtųPalangos užtvindymą. Ši grėsmėoficialiai įvardyta kurorto merijosparengtame ir vietos politikų patvirtintame dokumente.

Mokslininkai pabrėžia, kad numo-ti ranka į tokias prognozes nereikėtų.Esą stebimi Baltijos jūros pokyčiai iš-ties verčia pagalvoti, kokių būtinų dar-bų jau dabar reikėtų imtis siekiant iš-saugoti Palangą ateities kartoms. Juobakad net nežymus kelių dešimčių cen-timetrų vandens lygio pakilimas jūro-je ties mūsų krantais jau lėmė, jog ge-rokai susiaurėjo paplūdimiai, juoseformuojasi skardžiai.

Riboja statybasBalandžio pradžioje Palangos tary-

ba be diskusijų palaimino merijos pla-nus dalyvauti tarptautiniame aplinko-saugos projekte “The Living Coast”. Šiskitąmet prasidėsiantis projektas skirtasstebėti pokyčiams Baltijos jūroje ir da-lytis informacija apie juos.

Daug politikų dėmesio nesulaukęsdokumentas įdomus tuo, kad jame kal-bama apie galimus pavojus Palangaikaip kurortui.

Pirmiausia dėl klimato atšilimo ir ki-tokių globalių veiksnių, lemiančių Bal-tijos jūros būklę, pačiam miestui gresiaVenecijos likimas. Esą vandens lygis jū-roje per artimiausią šimtmetį gali pakil-ti net iki metro. Tokiu atveju dalis kuror-to tikrai atsidurtų po vandeniu.

LŽ paklausta, iš kur tokios grėsmin-gos prognozės ir kas jų autorius, do-kumentą Palangos tarybai pristačiusimerijos Ūkio ir turto skyriaus vyriau-sioji specialistė Reda Kairienė tiksliainegalėjo pasakyti. “Remtasi Aplinkosministerijos (AM) pateiktais doku-mentais. Joje rengiamas ir veiklos pla-nas, susijęs su klimato kaitos progra-ma. Tikrai neišgalvojome tų skaičių,grėsmės, ji yra įvardyta ir mokslininkųtyrimų ataskaitose. Priemonių, ką da-ryti siekiant išvengti užtvindymo, ne-teikėme”, - sakė ji.

Palangos vicemeras Saulius Simė LŽtikino žinantis apie galimą kurorto už-tvindymo grėsmę. “Todėl prie jūros yrapalikta labai mažai galimybių statytinaujus namus. Be to, dirbtinai “augi-namos” kopos stabdant smėlio judėji-mą”, - teigė politikas.

Prisiminė Nojaus arkąAM Klimato kaitos politikos sky-

riaus vedėja Stasilė Znutienė LŽ paaiš-kino, kad minėto jūros lygio pakilimoties mūsų krantais galimybė įvardytanaujausiuose mokslininkų tyrimuose.

“Juk matote, kas vyksta su klimatu.Praėjusią vasarą pajūrį nusiaubė keli ga-lingi škvalai su uraganiniu vėju, tokiųliūčių ateityje tik daugės. Stebimi ir Bal-tijos jūros pokyčiai, vandens lygio kili-mas, tai taip pat susiję su klimato atšili-mu. Todėl tokios grėsmės kaip galimasmiesto užtvindymas įvardijimas yrasusijęs su miesto planavimo perspek-tyvomis. Miesto planuotojai turėtų at-sižvelgti į mokslininkų prognozes, kadir labai tolimas, ir neleisti statyti naujųkvartalų prie pat jūros”, - dėstė valdi-ninkė.

Artimiausiu metu Vyriausybei tvir-tinti bus pateikta Nacionalinė klimatokaitos valdymo politikos strategija. “Jo-je įvardytos ir galimos priemonės sie-kiant apsaugoti mūsų krantus nuo gam-tos stichijų. Palangos atveju situacijasudėtingiausia, neatmestina ir betoni-nių atitvarų jūroje statybos galimybė”,- tikino S.Znutienė.

Pasak AM Gamtos apsaugos depar-tamento direktoriaus Laimučio Bud-rio, jei Baltijos vandens lygis išties pakil-tų nors ir puse metro, kurortui tai būtųpražūtinga.

“Tikrai netikiu prognozėmis, kad perartimiausią šimtmetį vanduo pakils vi-su metru. Jei pakils, palangiškiai teguljau dabar pradeda statyti Nojaus lai-vą...”, - LŽ sakė jis.

Leidžiasi jūros dugnasKlaipėdos universiteto (KU) Baltijos

pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimoinstituto mokslininkai nebuvo tokiekategoriškai skeptiški.

Pasak KU prof. habil. dr. Rimo Ža-

romskio, nors Palangos valdininkaipolitikams pateiktame dokumente iš-dėstė pačių išrinktas niūriausiasmokslininkų prognozes, nekreipti įjas dėmesio būtų neprotinga.

“Dabar per metus Baltijos jūros ly-gis ties mūsų krantais pakyla apie 4-5milimetrus. Jei išsilaikys tokios pat ten-dencijos, per pusšimtį metų tas lygispakils apie 25 centimetrus. Tad apiePalangos užtvindymą negalima kalbė-ti. Tačiau mes nežinome, kaip keisisklimatas ateityje. Dabar aišku, kad že-mės pluta pietinėje Baltijos jūros daly-je, dugne leidžiasi, o ties Skandinavijospusiasaliu - kyla. Per šimtmetį prie mū-sų krantų dugnas gali būti nusileidęsapie metrą”, - kalbėjo mokslininkas.

R.Žaromskio kolega KU prof. ha-bil. dr. Sergejus Oleninas LŽ teigė, kadklimato atšilimo pasekmių Baltijos jū-roje matyti ir gyvūnų pasaulyje.

“Apskritai kyla Atlanto vandenynolygis, keičiasi jis ir Baltijos jūroje. Mespro mikroskopą dabar matome tokiusgyvus organizmus, konkrečiai - plank-toną, kuris anksčiau mūsų jūroje prieLietuvos krantų negyvendavo. Tai sa-votiški skambučiai, kad jūroje vykstatam tikri pokyčiai”, - sakė jis.

Ragina galvoti apie apsaugąTad ar įmanoma, atsižvelgiant kad

ir į fantastiškai skambančias progno-

zes dėl galimo Palangos užtvindymoateityje, jau dabar padaryti išvadas iružkirsti tam kelią?

Anot R.Žaromskio, kurorto valdžiaturėtų ne tik įdėmiau planuoti miestoinfrastruktūrą, bet ir pradėti galvotiapie galimas apsisaugojimo nuo paki-lusio jūros vandens priemones.

“Neatmeskime minties, kad galiprireikti ir pylimų, apsaugančių ku-rortą nuo potvynių iš jūros pusės. To-dėl būtų tikslinga pradėti planuotinaujus kelius žemiausiose vietose priejūros.

R.Žaromskis taip pat priminė ga-limybę jau artimoje ateityje statytipovandeninius bangolaužius tiesPalangos pliažais. “Jei norėsime iš-saugoti kurortą patrauklų svečiams,reikės investuoti pinigų, nes palik-ti visko savaiminiams procesamsnebegalima. Pažiūrėkime, kaip pa-sikeitė krantai per pastarąjį dešimt-metį, o klimatas ir toliau keičiasi”,- dėstė mokslininkas.•

Palangai prognozuojamas Venecijos likimas

DAIVA BARONIENĖ

Rokiškyje demaskuotos mergi-nos, per labdaros ir paramosfondo “Maisto bankas” akciją jovardu iš žmonių rinkusios pinigus. Šios nevyriausybinės organizacijos vadovai tikina vosantrą kartą per savo veiklos istoriją susidūrę su tokiu įžūliuakibrokštu.

Pasipiktinimą sukėlęs incidentas Ro-kiškyje įvyko, kai visoje Lietuvoje praė-jusį savaitgalį “Maisto bankas” didžiuo-siuose prekybos centruose rinkožmonių nupirktus ir labdarai paauko-tus maisto produktus.

Rokiškio rajono socialinių paslau-gų centro direktorė Audronė Kau-pienė LŽ pasakojo, kad nederamu

būdu prie parduotuvės prasimanytipinigų sumaniusias dvi merginas pa-stebėjo dvylikametis berniukas, ak-tyviai dalyvavęs “Maisto banko” ak-cijoje. Jis įspėjo pinigų rinkėjas liautistai daryti, ir šios išsigandusios sku-biai dingo iš akiračio. Policijai apiejų apgaulę nebuvo pranešta, tačiauakcijos dalyviai paraginti būti bud-resni.

Pasak A.Kaupienės, Rokiškyje, kuržmonės itin aktyviai įsitraukia į “Mais-to banko” akciją ir kur surenkamas vie-nas didžiausių maisto produktų kiekisLietuvoje, tai pirmas kartas, kai blo-giems kėslams pasinaudota šios orga-nizacijos vardu.

Labdaros ir paramos fondo “Mais-to bankas” Panevėžio padalinio vado-vė Asta Čeponienė, kurios veiklos zona- ir Rokiškis, per visą savo darbo prak-tiką su tokiais atvejais nebuvo susidūru-

si. “Noriu pabrėžti, kad “Maisto ban-kas” nerenka ir niekada nerinko pini-gų. Mūsų darbas - rinkti maisto pro-duktus”, - pažymėjo ji.

A.Čeponienė pridūrė, kad žmonėsturėtų žinoti, jog “Maisto banko” ak-cijos visada vyksta tik prekybos cent-ruose. “Be to, akcijos vietose visuo-met būna obuolio ženklu pažymėtamūsų atributika, apsirengiame spe-cialiais tokiu pat ženklu papuoštaismarškinėliais ir taip prisistatomežmonėms”, - sakė “Maisto banko”atstovė.

“Maisto bankui” laikinai vadovau-jantis Vaidotas Ilgius teigė, jog inciden-tas Rokiškyje - vos antras manipulia-vimo atvejis, užfiksuotas per šiosorganizacijos istoriją. Praėjusią vasa-rą, pasak jo, Jungtinėse Amerikos Vals-tijose buvo sukurtas internetinis pus-lapis lietuvių kalba, kuriame žmonės

raginti pirkti suvenyrus su “Maistobanko” atributika. Už juos surinktadalis pinigų esą turėjo atitekti šiam lab-daros ir paramos fondui.

“Tąkart išgirdę apie tokį bandymąpasipinigauti ėmėmės visų įmanomųtechninių priemonių, kad internetinispuslapis būtų uždarytas”, - pabrėžė V.Il-gius. Daugiau, anot jo, bandymų nau-dotis 10 metų maisto produktų rinkimoakcijas rengiančio “Maisto banko” var-du neužfiksuota.

LŽ pasiteiravo ir kitų Lietuvoje ži-nomų nevyriausybinių organizacijųatstovų, ar sukčiai nebando manipu-liuoti ir apgaudinėti žmonių jų vardu.Lietuvos raudonojo kryžiaus draugi-jos pirmininkas Romualdas Kons-tantinas Dobrovolskis pasidžiaugė,jog su tokiais faktais iki šiol nesusi-durta. “Mūsų organizacija keturiuo-se šalies didžiuosiuose prekybos

centruose vykdo drabužių vargstan-tiems žmonėms rinkimo akcijas. Kolkas mūsų darbas sukčių dėmesio ne-patraukė”, - teigė jis. Lietuvos “Cari-to” atstovas Gediminas Salvanavičiustaip pat patikino, jog neteko girdėti,kad būtų sukčiauta šios organizaci-jos vardu.

“Apmaudu, kad vagys nugvelbiadegalinėse ir prie didžiųjų prekyboscentrų pastatytas mūsų aukų dėžu-tes. Vagių laimikis paprastai siekiaapie 100 litų”, - sakė nevyriausybi-nės organizacijos “Gelbėkit vaikus”generalinė direktorė Rasa Dičpet-rienė.

Policijos departamento atstovas Ra-mūnas Matonis teigė, jog pareigūnai ikišiol nesusidūrė su faktais, kad būtų ren-kamos piniginės aukos ar prašoma ki-tokios labdaros nevyriausybinių organi-zacijų vardu.•

Labdarių vardu prisidengia piktavaliai

R.Žaromskis: “Gali prireikti ir pylimų,

apsaugančių kurortąnuo potvynių

iš jūros pusės.”

Jūra jau gerokai keičia Palangos paplūdimių vaizdą, o mokslininkai įsitikinę, kad tai - tik pradžia. / Deniso Nikitenkos nuotrauka

2013 04 17Lietuvos žinios6 Lietuva ir Europa

Daugiau kaip 1200 vokiečių išAngelos Merkel vadovaujamosvaldančiosios koalicijosnusprendė pereiti į naujai susi-kūrusią euroskeptikų partiją“Alternatyva Vokietijai”. Josįkūrėjas tikisi, kad per rinkimusjo vadovaujami euroskeptikaipateks į parlamentą, ir kalbaapie galimas koalicijas.

Partijai “Alternatyva Vokietijai”Berlyne surengus savo pirmąjį su-važiavimą, jos lyderis Hamburgouniversiteto ekonomikos profeso-rius Berndas Lucke paskelbė: “Vy-riausybė vis tvirtina, kad nėra alter-natyvos jos politikai. Dabar ji jauyra.” Pirmiausia susikūrusi naujaeuroskeptikų partija ragina atsisa-kyti euro, nes vokiečiai vis labiaunepatenkinti, kad jiems reikia gel-bėti prasiskolinusias Pietų Europosvalstybes.

Gretos augaŠiuo metu “Alternatyva Vokieti-

jai” jau turi per 8000 narių. Dau-giau kaip 1200 vokiečių prie jos pri-sidėjo palikę Krikščionių demokratųsąjungą, Bavarijoje veikiančią gimi-nišką jai Krikščionių socialinę są-jungą ir jaunesnius koalicinės vy-riausybės partnerius laisvuosiusdemokratus. Partijoje yra ir buvusiųsocialdemokratų rėmėjų, tik anks-čiau jie socialdemokratams neprik-lausė. Partijos “Alternatyva Vokie-tijai” atstovė spaudai DagmarMetzger sako, kad žmonės paliekasavo partijas ir jungiasi prie naujo-sios todėl, kad jaučiasi nelaimingidėl krikščionių demokratų vykdo-mos politikos.

“Alternatyva Vokietijai” įkūrėjasB.Lucke jau kalba apie tai, kad porugsėjį vyksiančių rinkimų į Bundes-tagą jo partija bus pasirengusi suda-

ryti koaliciją, tik tarp aljanso partne-rių nebus partijų, pasisakančių už eu-ro išsaugojimą. B.Lucke jau artimiau-siu metu tikisi padvigubinti savopartijos narių skaičių, nes mano, jogtai visiškai realu. Pirmiausia jis žadapersivilioti kol kas dar A.Merkel pa-laikančius laisvuosius demokratus.

Kreipdamasis į partijos rėmėjus,suvažiavusius į Berlyną, B.Lucke re-toriškai klausė: “Ar bent vienam išjūsų priimtina, kad mes turime mo-kėti milijardus eurų už prastą vado-vavimą kitoms euro zonos šalims?”Ir pats atsakė: “Žmonių noras aiš-kus - jokios atsakomybės už užsienioskolas. Šio euro, šio skolų prislėgtoeuro žmonės nenori.” B.Lucke karš-tai kritikavo vyriausybę už jos sėk-mingus žingsnius gelbstint bendrą

Europos valiutą, nes “jokie Mastri-chto kriterijai neįpareigoja prisiim-ti atsakomybės už kitų euro zonosnarių skolas”. Už tai jis sulaukė aud-ringų ovacijų - labiausiai plojo atsis-toję vyrai.

Euroskeptikų partijos nariai yraįsitikinę, kad euro įvedimas buvoklaida ir jau atėjo laikas nustoti tikė-ti “šia gražia pasaka”, nors apklausosrodo, kad du trečdaliai vokiečių pa-sisako už bendrą valiutą. “Jei eurasnežlugs, žlugs Europa”, - skelbia pro-fesorius B.Lucke, turintis nemažai rė-

mėjų akademiniuose sluoksniuose.Kaip ir jis, jie pasisako prieš eurą, ta-čiau - už bendrą Europą. Tik jojesvarbiausi sprendimai turėtų būtipriimami referendumu, kaip tai da-ro Šveicarija. Per referendumą reikė-jo gauti ir tautos pritarimą Pietų Eu-ropos valstybių gelbėjimo paketams.

“Alternatyva Vokietijai” paskel-bė manifestą, kuriuo reikalaujama,kad įstatymų leidžiamoji valdžiabūtų sugrąžinta nacionaliniamsparlamentams. Manifeste netrūks-ta kritikos ir politikams, nuspren-

dusiems subsidijuoti atsinaujinan-čius energijos šaltinius, nes dėl tovartotojai gauna didesnes sąskaitas,taip pat neigiamai vertinama imig-racijos sistema, kuria siekiama pri-traukti į Vokietiją aukštos kvalifi-kacijos specialistų iš užsienio.

Suvažiavime netrūko aiškinimų, jogdaugybė vokiečių jaučiasi nepatogiaitodėl, kad Vokietija diktuoja sąlygaskitoms valstybėms prieš suteikdamajoms paskolą. Taip tik stiprinamos an-tivokiškos nuotaikos visame Vidurže-mio jūros regione. Gydytojas iš Rein-bacho Christofas Heimannas netpareiškė: “Mūsų kanclerė bando pa-versti mielus Pietų Europos žmonesprūsais - jie to nenori, ir niekas netu-ri teisės to daryti.”

Ch.Heimannas ir jo šalininkai ne-mano, kad euro atsisakymas prida-rys bėdų Vokietijos verslininkams.“Stipri Vokietijos markė negali būtikliūtis, ji tik sąlyga klestinčiai Vokie-tijos ekonomikai. Mes turime būtigeresni ir konkurencingesni už ki-tus”, - sakė Ch.Heimannas. Prita-riančiųjų jam netrūksta.

Palaiko 3 proc. gyventojųKaip rodo visuomenės apklausos,

bent jau kol kas partija “AlternatyvaVokietijai” nesulauks plataus palai-kymo per rugsėjį vyksiančius rinki-mus ir neperžengs būtino 5 proc.barjero, nes už ją balsuotų vos 3 proc.gyventojų. Tačiau analitikai įspėja,kad euro priešininkai gali atitrauktidalį A.Merkel rėmėjų ir jai bus sun-kiau išlaikyti valdžią. Kol kas šiai po-litikei populiarumu Vokietijoje niekasnegali prilygti, už A.Merkel vadovau-jamus konservatorius šiuo metu pa-sirengę balsuoti 39 proc. vokiečių. Betžmonės nepatenkinti, kad jų sąskai-ta gelbėjamos prasiskolinusios vals-tybės, ir vokiečiai ima dalytis į tuos,kurie nori, kad euras būtų išgelbėtas,ir tuos, kurie to nenori.•

Daug dešimtmečių ispanai my-lėjo savo karalių, bet krizė viskąpakeitė. Dabar daugelis mano,kad valstybės vadovas turi būtirenkamas asmuo.

Pastaruoju metu monarchijos po-puliarumas Ispanijoje smarkiai su-mažėjo. 75 metų karalius Jonas Ka-rolis buvo kritikuojamas už tai, kadvyko į prabangias safario medžiok-les, kai šalį krėtė finansų krizė. Ka-rališkosios šeimos įvaizdžiui dar la-biau pakenkė korupcijos skandalas,susijęs su karaliaus žentu.

Nuo meilės iki neapykantosKarinis diktatorius generolas

Francisco Franco paskyrė Joną Ka-rolį, kai šis dar buvo princas, savoįpėdiniu, ir šį darbą karalius perė-mė diktatoriui mirus 1975 metais.Tačiau sekmadienį, minint 82-ąsiaspaskutinės demokratiškai išrinktosrespublikos metines, tūkstančiaižmonių pagrindinėje Madrido Sau-lės vartų aikštėje susirinko į de-monstraciją reikalaudami grąžintidemokratiškai renkamą valstybėsvadovą. Šis protestas yra dar vienassmūgis sunkumų patiriančiam Is-panijos karaliui.

“Šią monarchiją mums primetėdiktatūra, todėl laikome ją nelega-lia, - kalbėjo 45 metų mokytoja Ma-ria Ayuso. - Be to, manome, kad tu-

rėti neišrinktą valstybės vadovą yraanachronizmas, tai nedemokratiška.”

Daug dešimtmečių ispanai žavė-josi savo karaliumi, kad jis sugebė-jo atvesti Ispaniją nuo diktatūrosprie modernios demokratijos. Ka-ralius Jonas Karolis buvo giriamasuž savo vaidmenį taikiai pasiprie-šinant 1981 metų kariniam pervers-mui - to meto pozicija laikoma jokarjeros viršūne.

Gera karaliaus reputacija pradėjogriūti, kai paaiškėjo, kad jis susilau-žė klubą per iš anksto nepaskelbtądramblių medžioklę Botsvanoje,nors visi seniai žinojo, kad Jonas Ka-rolis yra Pasaulio laukinės gyvūnijosfondo ispaniškojo padalinio prezi-dentas. Karalius privačiu lėktuvu bu-vo parskraidintas į Ispaniją ir gydo-mas ligoninėje, o iš jos išėjęs padarėlabai neįprastą pareiškimą - atsipra-šė visuomenės sakydamas: “Aš labaiapgailestauju. Padariau klaidą. Taidaugiau nepasikartos.”

Tačiau reikalai tik dar pablogėjo,kai karaliaus dukra princesė Cristi-na teismo buvo oficialiai įvardytaįtariamąja jos vyro mokestinio suk-čiavimo byloje ir iškviesta į teismąliudyti.

Smūgis šalies prestižuiKlausymai, per kuriuos princesė

turėjo liudyti Maljorkos teisme, kolkas atidėti. Kaltinimai 47 metųprincesei nepateikti, bet teismui ki-

lo įtarimų, kad ji žinojo apie savo45-erių vyro Inaki Urdangarino irjo verslo partnerio į privačius fon-dus nukreiptus 5 mln. eurų pasi-naudojant jų vadovaujamu tariamaine pelno siekiančiu institutu. Iš šiųsandorių vienodai laimėjo ir prin-cesė, ir jos vyras. Tyrimas pradėtasprieš dvejus metus. Per tą laikąI.Urdangarinas pasirodė teisme jaudu kartus, tačiau tai pirmas sykis

per visą Ispanijos istoriją, kai teis-mas tiesiogiai įtaria karališkosiosšeimos asmenį. Ispanijos vyriausy-bė susirūpino, kad įtarimai prince-sei pakenkė ne tik karališkosios šei-mos, bet ir visos šalies reputacijai.

Pernai karališkoji šeima nušalinoI.Urdangariną, buvusį profesiona-lų sportininką ir olimpinio auksolaimėtoją, nuo visų reprezentaciniųpareigų ir išėmė jį iš šeimos tinkla-lapio. I.Urdangarinas kilęs iš turtin-gos baskų šeimos, bet nėra aristok-ratas. Jis turi Palmos kunigaikščiotitulą, kaip ir jo žmona princesėCristina, septinta eilėje į sostą, jau-nesnioji karaliaus Jono Karolio irkaralienės Sofios dukra bei viduri-

nis iš trijų karališkosios poros vaikų.Pastaruoju metu karaliaus svei-

kata atrodo itin pašlijusi, per 12 mė-nesių jam atliktos 4 operacijos, įs-kaitant stuburo išvaržos. Kai sausįJono Karolio bendraamžė Olandi-

jos karalienė Beatrix paskelbė, kadbalandžio 30-ąją atsisakys sosto, irIspanijoje pasigirdo tokių pačių ra-ginimų, nors apskritai panaikintimonarchiją bei atkurti respublikąsiekiančio judėjimo šalyje nėra.•

Ispanai reikalauja sugrąžinti respubliką.

Vokiečiai bėga iš valdančiosios koalicijos

B.Lucke (dešinėje) su bendraminčiais tikisi, kad po rinkimų pateks į Bundestagą. / Reuters/Scanpix nuotraukos

BBC, “The Telegraph”, “The Washington Post”, AP, LŽ

Euroskeptikų partija ragina atsisakyti euro, nesvokiečiai vis labiau nepatenkinti, kad jiems reikiagelbėti prasiskolinusias Pietų Europos valstybes.

“Šią monarchijąmums primetė diktatūra, todėl

laikome ją nelegalia.”

Ispanai nori respublikos

Atkelta iš•1 p.

Kiti pagalvojo, kad taip gali būtisveikinamas maratono laimėtojas,treti - kad tunelyje nuo bėgių nuva-žiavo traukinys.

Kas vyksta, negalėjo suprasti nettie, kurie sprogimą matė savo akimis.“Sprogimo banga mane pakėlė į orą,pajutau, kad maskatuoju kojomis”, -pasakojo 78 metų Bostono marato-no veteranas. Šalia jo stovėjusi mote-ris sakė, kad staiga žmonės tarsi pa-šoko į orą. Jiems abiem pasisekė, nesatsipirko tik keliais nubrozdinimais.

“Pro mane pralėkė kažkieno koja.Nusijuosiau diržą, kad juo būtų ga-lima sustabdyti kraujavimą”, - pasa-kojo šalia finišo linijos buvusi mote-ris. O paskui prasidėjo chaosas.Stebėjusieji maratoną pro langus pa-sakojo: “Iš viršaus atrodė, tarsi vis-kas susimaišė. Žmonės šaukė, blaš-kėsi ieškodami šeimos narių irdraugų. Buvo matyti kažkokios nuo-laužos, kažkieno daiktai, šaligatvisbuvo užlietas krauju.” Tačiau bai-siausia buvo tiems, kurie matė au-kas ir nukentėjusiuosius.

“Vienam bėgikui buvo nutrauktosabi kojos žemiau kelių. Jį apsupę gi-minės raudojo balsu, tačiau jis patsbuvo visiškai ramus”, - pasakojo ne-loli sprogimo vietos buvusi moteris.Iš šalia esančio viešbučio išbėgę dar-buotojai, norėję padėti nukentėju-siesiems, pamatė baisų vaizdą. “Priešmus ant asfalto gulėjo septyni ar aš-tuoni žmonės. Du jau buvo negyvi.Sprogimas nuplėšė vienam vaikinuikelnes, jo visa nugara buvo kruvina”, -sakė tai matęs amerikietis.

Tie, kurie buvo arčiausiai vietos,kur nugriaudėjo sprogimas, netekokojų, kai kurie rankų, vienam žmo-gui sprogimas nuplėšė net lūpas.

“Viskas atrodė tarsi kine, - vėliaupasakojo renginyje budėjęs medikas.- Per maratoną mes visuomet turimedaug darbo, nes žmonės išsinarina ko-jas, pasitempia raumenis. Tačiau to,ką tą kartą pamačiau, dar niekada ne-buvau regėjęs.” Deja, budėjusieji me-dikai nebuvo įpratę dirbti su traumo-mis, kurias patyrė maratono dalyviaiir stebėtojai. “Per 25 savo darbo me-tus su tuo susidūriau pirmą kartą. Taibuvo paprasti žmonės, o atrodė lyg iškaro grįžę kareiviai. Patekau tarsi į ka-ro veiksmų zoną”, - sakė kitas medi-kas ir pridūrė, kad jis pirmiausia pa-manė, jog kartojasi rugsėjo 11-oji.

Vyksta paieškosSprogimus užfiksavo vaizdo ka-

meros. Federalinio tyrimų biuroagentai ir policininkai kreipėsi įžmones, prašydami pranešti viską,kas jiems pasirodė įtartina. Prie ty-rimo prisidėjo ir Centrinė žvalgybosvaldyba bei Nacionalinio antitero-rizmo centro darbuotojai.

Nors dar nežinia, kas įvykdė šį tero-ro aktą, ir tiriamos pačios įvairiausiosversijos, pirmiausia kilo mintis apienaują islamistų išpuolį, nes pats atakosscenarijus - sprogstamųjų užtaisų išdės-tymas vienas netoli kito, išpuolio įvyk-dymas per renginį, į kurį susirenka itindaug žmonų, labai jau priminė islamoekstremistų atakas. Būtent taip veikiaArabijos pusiasalyje įsikūręs Jemeno“Al-Qaedos” padalinys, o “Vakarų dži-hadistams” skirtas žurnalas visuometsveikina tokius išpuolius, net pačius ma-žiausius. Tačiau netrukus talibai prane-šė, kad nors jie ir sveikina tokius “gerusdarbus”, su šiuo teroro aktu nėra susi-ję. Tad Bostone galėjo pasireikšti ir vi-daus ekstremistai. Tai tarsi patvirtintųšio teroro akto surengimo data - būtentbalandžio 15-ąją amerikiečiai švenčia

Patrioto dieną, kuri siejama su kova užnepriklausomybę. Be to, balandžio 15-oji yra paskutinė diena, iki kurios ame-rikiečiai privalo sumokėti mokesčius.Išpuolį galėjo surengti ir koks “vienišasvilkas”, ir kokia nors maža radikali de-šiniųjų pažiūrų grupuotė, nekenčiantivyriausybės, o galėjo ir nenorintieji, kadbūtų priimtas ginklų pardavimo riboji-mo įstatymas.

JAV prezidentas Barackas Obamasprogdinimus Bostone vakar pavadi-no bailiu teroro aktu, tačiau sakė, jogkol kas nežinoma, kas dėl jų kaltas -užsienio ar vietinė grupuotė, ar “pik-tavalis individas”. “Tai buvo baisus irbailus išpuolis, - kalbėjo B.ObamaBaltuosiuose rūmuose. - Kai bombųtaikiniais tampa nekalti žmonės, - taiyra teroro aktas”. Prezidentas paža-dėjo, kad išpuolio kaltininkai bus su-rasti ir teisiami, ir pabrėžė, jog tero-rizmas negąsdina Amerikos.

Iš tiesų tai yra pirmasis teroristų iš-puolis Jungtinėse Valstijose, kai po2001 metų rugsėjo 11 dieną įvykusiostragedijos šalyje buvo smarkiai sustip-rintas saugumas. Apie rengiamą išpuo-lį, skirtingai nei prieš rugsėjo 11-ąją,saugumo tarnybos jokios informaci-jos neturėjo.

Šiuo metu policininkai ieško tamsia-veidžio, o gal juodo vyro, kalbančio suakcentu, nes manoma, kad jis galėjobūti prisidėjęs prie sprogimų. Likus 5minutėms iki jų, šis stora striuke vilkin-tis ir turintis juodą kuprinę vyras ban-dė patekti į zoną, į kurią galėjo įeiti tikspecialus personalas. Yra stebimas ir įBostono ligoninę nuvežtas vienas į ko-jas sužeistas asmuo, nes jis yra SaudoArabijos pilietis. Jau atlikta krata ir vie-name Bostono priemiesčio bute, kurgyvena studentas iš Saudo Arabijos.

Tarp trijų žuvusiųjų - 8 metų ber-niukas Martinas Richardas. Jis su mo-

tina ir seserimis stebėjo, kaip bėga jotėvas, ir pamatęs puolė jį apkabinti. Išviso į ligonines buvo nuvežti 144 žmo-nės, iš kurių 17 būklė kritinė, o 25 - la-bai sunki. Mažiausiai dešimčiai žmo-nių teko amputuoti galūnes.

Tyrėjus stebina tiek daug nukentė-jusiųjų, nes sprogo mažo galingumobamba. Manoma, kad ji galėjo būtiužpildyta kuo nors, kas pridarytų kuodaugiau žalos. Chirurgai pranešė apiežuvusiųjų kūnuose rastus šrapnelius,o tyrėjai - apie aptiktus parako pėdsa-kus ir rutulinius guolius.

Bombos buvo paslėptos šiukšliųdėžėse, išdėstytose palei maratonotrasą, ir tarp dalyvių daiktų. Sprogi-mo vietoje neaptikta pramoninės ga-mybos sprogmenų. Tai greičiau sa-vadarbiai užtaisai, todėl galima darytiišvadą, kad nusikaltėlis ar nusikaltė-liai, kad ir kas jie būtų, siekė ne žudy-ti, o sužaloti kuo daugiau žmonių.Manoma, kad bombos buvo aktyvin-tos mobiliuoju telefonu. Policija radodar penkias nesprogusias bombas.

Praėjus maždaug 40 minučių ponugriaudėjusių sprogimų Bostonebuvo išjungtas mobilusis ryšys, kadnebūtų aktyvinami kiti užtaisai, todėlmaratono dalyviai ir jį stebėjusiejinegalėjo susisiekti su artimaisiais.Bostone tebėra sustiprintas saugu-mas. Gatvėse budi policininkai, jiekartais sustabdo žmones, kad apžiū-rėtų jų daiktus. Vakar dėl atliekamotyrimo aplink tragedijos vietą buvouždarytos parduotuvės, kurį laikąneveikė net Bostono oro uostas.

Anot Lietuvos ambasadoriaus JAVŽygimanto Pavilionio, maratone da-lyvavo šeši lietuviai. Jie patys pranešėambasadai, kad per sprogimus ne-nukentėjo.•“The Boston Globe”, “USA Today”, AP,CNN, ABC, LŽ

Pasaulis 72013 04 17Lietuvos žinios

Tragedija pasibaigęs maratonas

B.Obama: “Tai buvo baisus ir bailus išpuolis.Kai bombų taikiniais tampa nekalti

žmonės, - tai yra teroro aktas.”

Keli metrai iki finišo linijos nugriaudėjo sprogimas. /AFP/Reuters/Scanpix nuotraukos

Žmonės puolė padėti nukentėjusiajam.

Galėtų pasikeisti JAV užsienio politika

Taip mano politologasLAURYNAS KASČIŪNAS:

“Nedrįstu spėlioti, ar sprogimai Bosto-no maratono metu įvyko atsitiktinai, artai buvo suplanuotas teroristinis iš-puolis. Tą dalyką turėtų išsiaiškintispecialiosios Jungtinių Amerikos Vals-tijų (JAV) tarnybos.Jei paaiškėtų, kad sprogimus sukėlė te-roristai, tai neabejotinai pakeistų saugu-mo situaciją pasaulyje bei JAV užsieniopolitiką. Kad ir kaip būtų, sprogimai perBostono maratoną - nelengvas išbandy-mas naujai prezidento Baracko Obamosadministracijai, kuri visai neseniai pra-dėjo dirbti. Jai reikėtų griebtis atsako-mųjų veiksmų ir įtikinti piliečius, kadJungtinėse Valstijose vis dar saugu gy-venti. Manau, prezidentas B.Obama ne-siims tokių radikalių veiksmų, kuriųėmėsi George’as W.Bushas po rugsėjo11-osios išpuolių, tapusių kertiniu lūžiupasaulio politikoje. B.Obama bus atsar-gesnis ir pirmiausia nuosekliai apgalvosir pasvers savo veiksmus. Sprogimai Bostone gali atsiliepti kitiemspasaulio įvykiams. Per šiandien vyksian-čias Margaret Thatcher laidotuves, sa-vaitgalį Londono maratono metu ar netpo metų įvyksiančiose Sočio olimpinėsežaidynėse turėtų būti imtasi papildomųsaugumo priemonių. Nemanau, kad šiospriemonės bus tokios griežtos kaip porugsėjo 11-osios. Jos neturėtų apkartintikiekvieno piliečio gyvenimo.”

Šiandien Didžioji Britanija ir pasaulis atsisveikins su Geležineledi Margaret Thatcher. Ją į paskutinę kelionę lydės pasauliolyderiai, buvę bendražygiai iratstovai iš beveik 200 pasauliovalstybių bei tarptautinių organizacijų.

Buvusios Didžiosios Britanijos mi-nistrės pirmininkės M.Thatcher laido-tuvėms buvo rengiamasi iš anksto. Lon-done vyko jų generalinė repeticija. Perją tuščiose rytinėse Didžiosios Britani-jos sostinės gatvėse žygiavo daugiaukaip 700 kareivių. Karinių oro pajėgųorkestras grojo Frederico Chopino,Ludwigo van Beethoveno kūrinius irFelixo Mendelssohno laidotuvių mar-šą, o į dvi eiles išrikiuoti Karališkųjų oropajėgų kareiviai marširavo pro serųHugh Dowdingo ir Arthuro Harrisostatulas ligi pat Šv. Pauliaus katedros.

Laidotuvių ceremonijaŠv. Pauliaus katedroje vyks pagrindi-

nė ceremonijos dalis. 1982 metų Folk-landų karo su Argentina veteranai įnešDidžiosios Britanijos vėliava papuoštąM.Thatcher karstą į katedrą, kuriojevyks šventosios mišios. Po jų aštuonikareiviai uždės karstą ant 1914-aisiaispagamintos patrankos lafeto. Jį tempsšeši žirgai. Į paskutinę kelionę M.That-cher lydės ir patrankos šūviai iš Lon-dono Tauerio bokšto. Žirgų traukiamąpatrankos lafetą su M.Thatcher karstuLondono gatvėse stebės daugybė mies-to gyventojų ir svečių.

M.Thatcher laidotuvėse dalyvaus irDidžiosios Britanijos karalienė Elžbie-ta II su savo vyru. Be karališkosios po-ros, laidotuvėse apsilankys daugiau nei2 tūkst. kviestinių svečių. Jose svečiuo-sis buvę Jungtinių Amerikos Valstijųprezidentai, kompozitoriai, politikai,diplomatai ir visuomenės veikėjai. Di-džiosios Britanijos ministro pirminin-ko Davido Camerono atstovai sakė, kadlaidotuvėse dalyvaus daug Konservato-rių partijos narių, buvusių M.Thatcherbendražygių, tarptautinių organizacijųir beveik 200 pasaulio šalių atstovų. Jie

atiduos velionei Didžiosios Britanijospremjerei pagarbą už gyvenimo nuo-pelnus ir išlydės ją į paskutinę kelionę.

Iškilmingos laidotuvėsNors M.Thatcher laidotuvių ce-

remonija vyks iškilmingai, tai nebusvalstybinės laidotuvės. Tačiau dau-guma visuomenės ir svečių skirtu-mų tarp šių iškilmingų ir valstybiniųlaidotuvių nepastebės. Valstybinėslaidotuvės Didžiojoje Britanijojerengiamos monarchams ir labai ne-daugeliui kitų ypač nusipelniusių as-menų. Pastarąjį kartą valstybinės lai-dotuvės buvo surengtos 1965 metaisAntrojo pasaulinio karo laikų mi-nistrui pirmininkui WinstonuiChurchilliui. Jos taip pat vyko Šv.Pauliaus katedroje.

Bendruomenių rūmų bibliotekospastaboje, kurioje aiškinamas laido-tuvių skirtumas, nurodoma, kad vals-tybinės laidotuvės nuo iškilmingųskiriasi dviem aspektais: joms leidi-mas suteikiamas parlamento siūly-mu, o lafetą, kuriuo karstas vežamasį šarvojimo vietą, nuo karalienės Vic-torios laidotuvių 1901-aisiais traukiaKarališkojo jūrų laivyno jūreiviai, one žirgai.

Nenorėjo valstybinių laidotuviųM.Thatcher draugas ir atstovas lor-

das Timas Bellas sakė, kad buvusi Di-džiosios Britanijos ministrė pirmininkėpati nusprendusi, kad nenori tokių lai-dotuvių, kokios buvo surengtosW.Churchilliui. “Ji nenorėjo valstybi-nių laidotuvių, kaip ir jos šeima. Ji ne-

pageidavo būti iškilmingai pašarvota,nes manė, kad taip netinka. Be to, ji ne-norėjo karo lėktuvų skrydžio, nes ma-nė, kad tai - pinigų švaistymas”, - sakėT.Bellas.

Paskelbdama laidotuvių tipą vyriau-sybė nurodė, kad taip norėjo velionėM.Thatcher ir jos šeima. Tokioms lai-dotuvėms pritarė ir Didžiosios Britani-jos karalienė. “Ledi Thatcher norėjo,kad laidotuvėse dalyvautų ginkluoto-sios pajėgos. Tai aiškiai rodo, kad baro-nienė būdama gyva dalyvavo planuo-

jant laidotuves”, - sakoma vyriausybėspranešime.

Pareikšti nenorą, kad jai būtų sureng-tos valstybinės laidotuvės, galbūt buvoišmintingas M.Thatcher žingsnis - at-sižvelgiant į tai, kad tokiam įvykiui bal-suodamas turi pritarti parlamentas. Obritų parlamentarai vis dar labai nesu-taria dėl velionės konservatorių politi-kės palikimo. M.Thatcher šalyje įvykdėradikalias laisvosios rinkos reformas irper 11 savo valdymo metų transforma-vo Didžiąją Britaniją.•

2013 04 17Lietuvos žinios8 Pasaulis

Pinigų grobstytojas ar kovotojassu korupcija? Šiandien Kirovoteismas spręs opozicionieriausAleksejaus Navalno likimą, kurisdaugeliui jo šalininkų atrodo aiškus.

Rusijoje vyksta propagandinis karas,kurio smaigalyje - vienas svarbiausiųopozicijos aktyvistų A.Navalnas. Jo ša-lininkai mano, kad byla A.Navalnui -politinis susidorojimas, tačiau ne visipritaria tokiai nuomonei. Valstybiniųinstitucijų atstovams ir Rusijos gyven-tojams jis - nusikaltėlis, subūręs orga-nizuotą grupę, kuri iššvaistė 16 mln.rublių (1,35 mln. litų) iš valstybinės me-dienos kompanijos, ir už tai turintis su-mokėti savo laisve.

Tikisi palaikymoA.Navalno teismas vyksta Kirovo

mieste, esančiame už 800 kilometrų įšiaurės rytus nuo Maskvos. Opozicijosaktyvisto šalininkai mano, kad vieta pa-sirinkta neatsitiktinai. Rusijos provin-cijos miesto teismui lengviau nutildytikova su korupcija pagarsėjusį opozi-cionierių, be to, Kirove susirinktų ma-žiau jo šalininkų nei Maskvoje.

Vieno aukšto Rusijos pareigūno

nuomone, A.Navalno byla gali būti su-fabrikuota. Tai dar labiau Rusijoje irpasaulyje didina susidomėjimą šiuoteismo procesu. Nepaisydami tolimoatstumo, teisininko, tinklaraštininko irvieno gatvių protestų, vykusių priešKremlių praėjusiais metais, organizato-riaus A.Navalno rėmėjai ketina jį pa-laikyti Kirovo teismo salėje ar už jos ri-bų. Žurnalistai ir opozicionieriausgynėjai rezervavo visus skrydžius į Ki-rovą. Šiame mieste nėra ir tuščių vieš-bučių kambarių. “Sunku pasakyti, kiekžmonių galime tikėtis, tačiau jų turėtųatvykti gana daug”, - sakė A.Navalnobendradarbis Georgijus Alburovas. Jisį Kirovą buvo atvykęs prieš savaitę irčia įsteigė teisiamo opozicionieriaus ša-lininkų būstinę.

Internautų nuomonėA.Navalnas sulaukė ir dešimčių

tūkstančių internautų palaikymo. Juosžavi opozicionierius kova su korum-puotais pareigūnais. A.Navalnas neda-lyvauja Kremliaus kontroliuojamos te-levizijos laidose, tačiau savo įžvalgasparašo internete. Jo tinklaraščiai at-skleidžia pareigūnų korupcijos ryšius,o tai greičiausiai nepatinka Kremliui.

“Tikiu, kad A.Navalnas nekaltas. Jiskovoja su korupcija, todėl netikiu, kad

jis pats galėtų tapti korumpuotas”, - ra-šė internautė Aliona. “Rusijai reikiadaugiau tokių žmonių kaip A.Naval-nas. Tada mūsų valstybė taptų skaid-resnė ir ne tokia korumpuota”, - pridū-rė Aleksandras.

Tačiau interneto erdvėje ne vien tei-giami atsiliepimai apie opozicionierių.“A.Navalnas nusikaltėlis, o nusikaltė-lius reikia bausti”, - rašoma Jegoro ži-nutėje. “Nenoriu, kad Rusijos turtasbūtų grobstomas. Grobstytojai turi at-sidurti kalėjime, ir kuo greičiau. Tikiu,kad teismas įrodys A.Navalno kaltę ir jisatsidurs, kur pridera”, - piktinosi Ana.

Aiškus rezultatasJeigu Kirovo teismas pripažins

A.Navalno kaltę, jis 10 metų sėdės ka-lėjime. “A.Navalno gali laukti Michai-lo Chodorkovskio, “Pussy Riot” ir ki-tų režimui besipriešinusiųjų likimas”, -

sakė G.Alburovas. Jis mano, kad teismoproceso rezultatas jau aiškus dėl A.Na-valno tyrimų, kurie atskleidė nedekla-ruotą aukštų Rusijos pareigūnų nuo-savybę užsienyje.

Viename savo tyrime A.Navalnasįrodė, kad Rusijos tyrimo komiteto va-dovas ir šalies prezidento VladimiroPutino bendražygis AleksandrasBastrykinas nuslėpė turįs privačiosnuosavybės Čekijoje, o keli Dūmos na-riai nedeklaravo turto Jungtinėse Ame-rikos Valstijose ir Kanadoje.

“Teisybė turi savo kainą, ir ta kainaA.Navalnui gali kainuoti laisvę”, - ap-gailestavo G.Alburovas.

Šį faktą netiesiogiai pripažino ir pa-

našios į JAV Federalinių tyrimų biurąRusijos organizacijos - Tiriamojo ko-miteto atstovas Vladimiras Markinas.“A.Navalno veikla lėmė jam bylą. Jissavo veiksmais suerzino valdžios insti-tucijas, ir jos nepaklusniam opozicio-nieriui stengiasi atkeršyti”, - teigėV.Markinas. Tačiau kitame interviuRusijos valstybiniam dienraščiui “Iz-vestija” jis paneigė, kad A.Navalno by-la politinė. “Tai byla, kurioje įtariama-sis kaltinamas grobstęs turtą. Tai niekobendro neturi su politika”, - sakėV.Markinas.

“The Guardian”, “The Telegraph”, AP, AFP, BNS, LŽ

Paskutinė Margaret Thatcher kelionė

A.Navalno teismas skaldo Rusiją

Opozicionieriui A.Navalnui gresia 10 metų kalėjimo. / Reuters/Scanpix nuotrauka

Lordas T.Bellas: “M.Thatcher nenorėjo valstybinių laidotuvių, kaip ir jos šeima.

Ji nepageidavo būti iškilmingai pašarvota, nesmanė, kad taip netinka.”

M.Thatcher palaikai atsidurs ant žirgų traukiamos patrankos lafeto. / AFP/Scanpix nuotrauka

“Teisybė turi savo kainą, ir ta kaina

A.Navalnui gali kainuotilaisvę”, - sakė jo

šalininkas G.Alburovas.

KAZIMIERAS ŠLIUŽAS

Visus biokuro gamintojus ir medieną naudojančias katilinesvalstybės valia suvarius į biokurobiržą, ši rinkos naujokė gal ir padės sumažinti kainas, bet energetikai bijo kitko - ar bus užtikrintas nepertraukiamas kuro tiekimas.

Praėjusią savaitę po Lietuvos prezi-dentės susitikimo su energetikos mi-nistru paskelbtas prezidentės raginimas“nedelsiant imtis priemonių, kurios su-stabdytų kainų kilimą ir pažabotų mo-nopolinio biokuro tiekėjo įsigalėjimą”.

Jau kitą dieną ministras pirmininkasAlgirdas Butkevičius suskubo pranešti:“Šilumos ūkio gamintojai, gavę valsty-bės finansinę paramą šilumos ūkio ga-mybai ar pertvarkai, privalomai turėspirkti biokurą per biokuro biržą.” Jis už-siminė, kad biržoje “Baltpool” šilumi-ninkams teks pirkti ne mažiau kaip pu-sę naudojamo biokuro.

Valstybės vadovai nurodo svarbiau-sias tokio planuojamo sprendimo prie-žastis: skaidrinti biokuro (medienos)rinką ir panaikinti monopolį biokurorinkoje bei sumažinti šilumos energijoskainas vartotojams.

Būtų šaunu“Kaip valdžia nuspręs, taip ir darysi-

me. Tada, matyt, teks ir sutartis su tie-kėjais nutraukti, tik nemanau, kad busgeriau”, - LŽ svarstė UAB “Varėnos ši-luma” direktorius Virginijus Guoga.Šios bendrovės 87 proc. naudojamo ku-ro sudaro medienos drožlės, o parduo-dama šilumos energija yra viena pigiau-sių Lietuvoje - varėniškiai už šilumoskilovatvalandę moka po 21,61 cento,arba geru trečdaliu mažiau negu bran-giausiai mokantys anykštėnai (36,04cento už kilovatvalandę), kurių katili-nėse tik 7 proc. sudaro biokuras.

Pasak Varėnos savivaldybės valdo-mos įmonės vadovo, dabartinė apsirū-pinimo biokuru tvarka visiškai tenkina:paskelbus viešą kuro pirkimo konkur-są, su laimėtoju pasirašoma sutartis, ku-rioje tiekėjas garantuoja tiekimą bet ku-riuo metu bei sutartyje nurodyta kaina.“Svarbiausia mums žiemą ne kaina, otiekimo garantija. Sutartyje yra sąlyga,kad laiku neparūpinęs sutarto biokurokiekio tiekėjas privalėtų mokėti didžiu-les baudas”, - pabrėžė V.Guoga.

Jis abejojo, ar kuro tiekimą imtųsigarantuoti “Baltpool” birža, darbą pra-dėjusi vos prieš pusmetį. “Jeigu biržagalėtų užtikrinti kuro tiekimo patiki-mumą, būtų labai šaunu, nereikėtų jo-kių konkursų”, - svarstė V.Guoga ir pri-minė, kad ekstremaliomis sąlygomis,kai kuro paklausa smarkiai padidėja, jisir kainuoja gerokai brangiau.

Birža raminaEnergetikos išteklių biržos UAB

“Baltpool” generalinė direktorė LauraŽalaitė LŽ sakė esanti tikra, kad jau šiosvasaros viduryje baigusi pertvarkas bir-ža bus pasirengusi aptarnauti visas cent-ralizuoto šilumos tiekimo įmones ir tie-kėjus. Jos teigimu, biokuro pirkėjai galėsbūti ramūs ir dėl tiekimo patikimumo,kuris bus ne mažesnis, nei šilumos ga-mintojai turi dabar, pirkdami kurą pa-gal ilgalaikes sutartis. “Birža taip pat kelsreikalavimus tiekėjui, kai kuriais atve-jais net griežtesnius. Kiekvienas bioku-ro pardavėjas, ypač jei nori garantuotididesnį kuro tiekimo kiekį, privalės pa-teikti užstatą, proporcingą savo prisiim-tiems įsipareigojimams. Be to, birža at-liks tiekėjo finansinio patikimumo,patirties ir panašias patikras”, - pasako-jo biržos vadovė. Tai, anot jos, suteikiagalimybių biržos prekyboje dalyvauti ir

smulkiesiems biokuro gamintojams, betšių prisiimti įsipareigojimai turės būtiproporcingi jų pajėgumui.

Per biržą sudaromi sandoriai tiektikurą ateities laikotarpiams - nuo vasa-ros bus galima sudaryti sandorius sa-vaitei, mėnesiui arba ketvirčiui. Taigi ši-lumos įmonės vasarą galės sudarytisandorius žiemos tiekimui. L.Žalaitėpažymėjo, kad birža veikia ištisus me-tus, todėl jei žiema bus šaltesnė nei tikė-tasi arba šildymo sezonas užsitęs, san-dorį bus galima sudaryti ir kitai savaitei.

Ji tikisi, kad būsima nauja tvarka pa-statys ant kojų ir biržą. Per pirmuo-sius du mėnesius prekybai biržoje už-siregistravo 23 tiekėjai, bet vėliauprocesas sustojo, nes nesiregistruojapirkėjai. “Šiuo metu Lietuvoje rinkossąlygas diktuoja pirkėjai, todėl savovietos po saule ieškosi biokuro parda-vėjai. Manau, artimiausiu metu neliksšitos bėdos”, - sakė L.Žalaitė. Anot jos,ir šiandien tėra keli pirkėjai. Tokiomissąlygomis tiekėjams birža lieka nepat-raukli, nes teikiant pardavimo pavedi-mus tektų įšaldyti dalį kapitalo reika-laujamam užstatui - 5 proc. pavedimosumos ir 10 proc. sandorio vertės.

Ne panacėjaTačiau rinkos dalyviai nesitiki, kad iš

reguliuojamų centralizuotų šilumos ga-mintojų pareikalavus ne mažiau kaippusę biokuro pirkti biržoje padėtis labaipasikeis, ir juolab vien dėl to sumažės ši-lumos kaina vartotojams. Jie abejoja ir

galimu biržos prekybos mastu. “Mesesame prekiavę biržoje, bet norint suda-ryti išankstinį sandorį didesniems kie-kiams, reikia tam pasiruošti, sukauptiatsargų - juk ne orą parduodi, - LŽ aiš-kino vienos didžiausių Lietuvos me-dienos rinkos dalyvių UAB “Timbex”biokuro plėtros direktorius EgidijusGaidamavičius. - Medienos tiekėjamsreikia ir atitinkamų gamtinių sąlygų -ne bet kada į mišką įvažiuosi. Vadinasi,reikia kurą kaupti visiems metams. Tainėra taip paprasta.”

Pasak jo, biokuro kainos, nurodo-mos sutartyse, ir dabar nėra aukštos,bet ilgalaikės sutartys tiekėjui garan-tuoja ilgalaikį darbą, bent šiokią to-kią plėtrą. “Taigi, ir šilumos gaminto-jas, ir tiekėjas įsipareigoja vienaskitam: vienas stabiliai tieks, o kitaspirks ne mažiau, negu numatyta su-tartyje”, - pasakojo biokuro šakos spe-cialistas. Be to, anot jo, biokurui ga-minti vienas medienos smulkintuvaskainuoja daugiau kaip 2 mln. litų, ta-čiau valstybės finansinės paramos ga-mintojai iki šiol iš esmės neregėjo.“Jeigu dabar viskas bus paleista per bir-žą su trumpalaikėmis sutartimis, bio-kuro gamintojams iškils rimtas pavo-jus, nes planuoti tolesnes perspektyvas,investicijas į technikos atnaujinimą arjuolab verslo plėtrą bus per drąsu”, -sakė E.Gaidamavičius. Jis apgailesta-vo, kad valdžia įprato radikalius vers-lui rūpimus sprendimus priimti nepa-sitarusi su rinkos dalyviais.

Viskas sudėtingiau“Viskas yra sudėtingiau, negu ma-

noma. Iš tikrųjų reikia labai gerai išma-nyti apsirūpinimo biokuru ir šilumosgamybos bei tiekimo schemą, norintpriimti tokius radikalius sprendimus”, -kalbėjo Valdas Lukoševičius, Lietuvosenergetikos konsultantų asociacijosprezidentas. Bendrąja prasme, anot jo,svarbiausia yra tiekimo garantijos, ku-ro pristatymo sąlygos, tiekėjo ir gamin-tojo santykiai ir panašūs dalykai. Birža,jo manymu, šito garantuoti negalinti.“Ilgalaikės sutartys su visomis sankci-jomis yra daug patikimesnė priemonėapsirūpinti biokuru, juolab kad biržo-je to kuro galima ir negauti tada, kai jolabiausiai reikia, arba smarkiai pakiluspaklausai už jį teks mokėti labai bran-giai - tiek, kiek tuo metu nustato rinka.Nepavykus nusipirkti kuro biržoje,prarastos galimybės tikrai virs didžiu-liais nuostoliais”, - perspėjo šiluminėsenergetikos ekspertas.

Jis siūlo mėginti įsivaizduoti apsirū-pinimo kuru problematiką plačiau. Pa-vyzdžiui, į nedideles savivaldybių kati-lines medienos neretai gali privežti irvietos ūkininkai. Tačiau Vilniaus, Kau-no, kitų miestų galingų katilinių, ku-rios per valandą sudegina po gerą vil-kiką medienos drožlių, vietos ūkininkainesugebės aprūpinti. “Tai gali užtikrin-ti tik galingas tiekėjas, turintis didelįtransporto parką ir gerai subalansuotąlogistiką. Lietuvoje dėl rinkos grumia-si du tokie tiekėjai: “Icora” grupei prik-

lausanti “Bionovus” ir UAB “Timbex”.Jie turi galimybių supirkti medieną išmažų tiekėjų ir pagal sutartis parduo-da šilumininkams. Variantai labai įvai-rūs”, - pasakojo ekspertas.

V.Lukoševičius teigė nesuvokiąs, ko-dėl valstybės vadovai imasi diktuoti są-lygas tokiai jautriai ūkio sričiai kaip ši-lumos energetika, vadovaudamiesineigiamomis nuostatomis apie kurįnors vieną rinkos dalyvį. “Šilumos ener-getika - labai jautri, daugybę niuansųapimanti sritis, kurioje priėmus vienąnetinkamą sprendimą galų gale nuken-čia pats jautriausias rinkos dalyvis - var-totojas”, - sakė ekspertas.

Jis tikina, jog šilumos tiekimo vers-las negali paklusti bendriems rinkosdėsniams vien dėl to, kad vienais šilu-mos tinklais namai bus šildomi iš skir-tingų katilinių. “Biokuro rinka dar tikformuojasi, o ir medienos birža veikiavos apie pusmetį. Viskas dar turi susidė-lioti. Dabartinėje schemoje galima įž-velgti ką nori, o galutinio atsakymo nė-ra. Jeigu viskas būtų labai paprasta, tuojau seniai naudotųsi visi”, - svarstėV.Lukoševičius.

Jo manymu, valstybė galėtų pasirink-ti kitą būdą šilumos tiekėjus aprūpintipigiu kuru - įpareigoti urėdijas tą kurągaminti ir tiekti šilumos gamintojams.“Pirmiausia reikia arba subsidijų, arbamokesčių reguliavimo, kad į katilus pa-kliūtų medžio atliekos, o ne gera me-diena. Būtent šioje srityje valstybė turitikrai daug svertų subsidijuoti biokurogamybą iš atliekų”, - sakė ekspertas. Joįsitikinimu, vien dėl to, kad apsirūpini-mo biokuru problema bus užkrauta“Baltpool”, galutinė šilumos kaina var-totojams tikrai nesumažės. Esą įstaty-mų leidėjai sukūrė palankias sąlygas ne-lygybei plisti. Mat reguliuojami šilumostiekėjai negali viršyti 5 proc. pelno nor-mos, tačiau jie privalo supirkti neprik-lausomų tiekėjų šilumos energiją, ošiems pelno normos niekas neriboja.

Jam atitarė ir E.Gaidamavičius:“Valstybė turėtų apsispręsti, ar medie-nos rinka turi būti laisva, ar reguliuoja-ma, ar planinė. Kai šilumos kainą re-guliuoja Valstybinė kainų ir energetikoskontrolės komisija, tikrai keistas atro-do nurodymas, iš kokio šaltinio bioku-rą pirkti. Toks sprendimas visiškai ne-garantuoja, kad sumažės šilumoskaina.” Pasak jo, tai iš anksto buvo už-programuota ir praėjusiais metaispriimtame Šilumos tiekimo įstatyme.Tai jau dabar gula ant galutinių varto-tojų pečių”, - konstatavo E.Gaidama-vičius.•

Verslas 92013 04 17Lietuvos žinios

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS

1 euras 3,4528

1 JAV doleris 2,6415 +0,0151%

10 000 Baltarusijos rublių 3,0467 -0,2166%

1 Šveicarijos frankas 2,8398 +0,0634%

10 Kinijos ženminbi juanių 4,2724 +0,0913%

10 Čekijos kronų 1,3338 +0,1724%

10 Danijos kronų 4,6311 +0,0022%

1 DB svaras sterlingų 4,0395 -0,2055%

100 Japonijos jenų 2,7070 +0,4248%

100 Kazachstano tengių 1,7484 -0,0458%

1 Latvijos latas 4,9281 -0,0041%

10 Norvegijos kronų 4,5932 -0,1655%

10 Lenkijos zlotų 8,3950 -0,0584%

100 Rusijos rublių 8,3949 -0,3824%

10 Švedijos kronų 4,1247 -0,0655%

1 Turkijos naujoji lira 1,4740 -0,0475%

10 Ukrainos grivinų 3,2455 +0,0154%

2013 04 17, LB

Malkų žiemą į biržą neitų Vidutinės gamtinių dujų irbiokuro kainos,litai už toną naftos ekvivalento

Data Gamtinės dujos Biokuras

2011-01 940 700

2011-06 1130 694

2012-01 1329 753

2012-06 1429 449

2013-01 1289 643

2013-03 1352 626

Šaltinis: Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija

L.Žalaitė: “Šiuo metu Lietuvoje rinkos sąlygas diktuoja pirkėjai,

todėl savo vietos po saule ieškosi biokuro pardavėjai.”

E.Gaidamavičius: “Jeigu dabar viskasbus paleista per biržą su trumpalai-

kėmis sutartimis, biokurogamintojams iškils rimtas pavojus.”

Romo Jurgaičio ir LŽ archyvo nuotraukos

2013 04 17Lietuvos žinios10 Trasa

VIDMANTAS UŽUSIENIS

Vyriausybėje brandinama idėjaautomatiškai iš valstybės įmo-nės “Regitra” duomenų bazėsišregistruoti tuos automobilius,kuriems praėjus 90 dienų nuopasibaigusios valstybinės techni-nės apžiūros nebus atlikta nauja.

Tai gali būti itin palanku tiems ma-šinų savininkams, kurie vengia išre-gistruoti nenaudojamas Lietuvoje sa-vo transporto priemones.

Šiuo metu mažiausiai 200 tūkst.mūsų šalyje jau nenaudojamų leng-vųjų automobilių savininkų jaučia-si gyvenantys tarsi ant ugnikalnio.Gali būti, kad tokių “mirusių” ma-šinų yra apie pusę milijono, nes,“Regitros” duomenimis, oficialiaiyra registruota apie 1,7 mln. keleivi-nių automobilių, o techninę apžiū-rą 2012-ųjų pradžioje buvo perėję,kitaip sakant, realiai naudojami vos1,25 mln. jų.

Žaliojo mokesčio kortaBet kuo čia dėtas ugnikalnis? Kiek-

vienais metais kalbama apie vadina-mojo žaliojo mokesčio įvedimą, ku-ris smarkiai kirstų vairuotojams perkišenę. Jis būtų taikomas ir tiems ke-leiviniams automobiliams, kurie jauseniausiai Lietuvoje nenaudojami.

Vienus jau kada yra suėdusiosrūdys, kitus jų buvę šeimininkai ati-davę į metalo supirktuves arba neiš-registruotus pardavę pirkėjams išRytų. Šie automobiliai toliau sėk-mingai zuja Rusijos, Baltarusijos,Ukrainos, Moldovos, Užkaukazėsar Vidurinės Azijos keliais.

Nors Lietuvoje nenaudojamųmašinų likimas ir skirtingas, visusjuos vienija vienas dalykas - maši-nos nėra išregistruotos iš “Regit-ros” duomenų bazės. Ir jeigu busįvestas žaliasis mokestis, jis bus tai-komas ir mūsų šalyje nebenaudo-jamoms mašinoms.

Sunkiausia mokesčio našta būtųtiems automobilininkams, kurie sa-vo vardu yra įregistravę po keliasmūsų krašte nenaudojamas maši-nas. Vien pasikalbėję su bendradar-biais galbūt čia pat aptiksite tokiųžmonių, kurie atsainiai prisipažinsneišregistravę kokių 4-6 savo senųmašinų.

Niekas tiksliai nežino, kodėl šaliesvairuotojai vengia išregistruoti ne-naudojamas mašinas. Manoma, jogdaugelis jų paprasčiausiai pritingiužsukti į artimiausią “Regitros” biu-rą. Tačiau savininkų padėtis labaipasunkėtų, jei išregistruojant auto-mobilius būtų pradėta reikalauti jųregistracijos dokumentų, valstybiniųnumerių, taip pat - pažymos apie ma-šinų pridavimą utilizuoti. Norintgauti tokią pažymą reikėtų turėti re-gistracijos liudijimą arba bent jauvalstybinį numerį, o dauguma vai-ruotojų jų seniausiai neturi. Kol kasnė vieno iš paminėtų dokumentų“Regitra” nereikalauja.

Nuo daliai vairuotojų nemalo-naus formalumo juos gali išvaduotiir nauja Saugaus eismo automobiliųkeliais įstatymo redakcija, dėl kuriospasiūlymai buvo svarstomi praėju-

sią savaitę Vyriausybėje vykusiameValstybės eismo saugumo komisijosposėdyje.

Ne vaistasKalbėdamas su LŽ žurnalistu Lie-

tuvos techninės apžiūros įmonių

asociacijos “Transeksta” direktoriusGintautas Šlėderis sakė, kad siūlo-ma automatiškai stabdyti registraci-ją tų transporto priemonių, kuriospasibaigus jų ankstesnės techninėsapžiūros galiojimui per mėnesį ne-atvyksta atlikti naujos techninės ap-

žiūros. “Jei galiojančia technine ap-žiūra automobilio valdytojas nepa-sirūpintų dar porą mėnesių, tuometmašina būtų visiškai išregistruojama.Vėliau toks automobilis, atvykęs į te-chninės apžiūros centrą, paprasčiau-siai nebūtų priimtas, savininkui tek-tų važiuoti į “Regitrą” ir iš naujoįregistruoti mašiną. Žinoma, tai ma-šinos valdytojui kainuotų papildo-mai”, - sakė G.Šlėderis.

Jis tikino, kad jei Seimas priimtųtokią Saugaus eismo automobiliųkeliais įstatymo redakciją, kokia bu-vo svarstoma Vyriausybėje, labaipalengvintų ir tų mašinų, kurios jauyra nenaudojamos Lietuvoje, savi-ninkų dalią. “Trims mėnesiamspraėjus būtų išregistruojami ne tiktie automobiliai, kuriais dar įma-noma važinėti, nors jų techninė ap-žiūra ir negalioja, bet ir šalyje ne-naudojamos transporto priemonės.Ir tada jau jos nebekybotų virš sa-vininkų galvos it Damoklo kardas”, -pažymėjo “Transekstos” vadovas.

Vis dėlto G.Šlėderis patarė neišre-gistruotų automobilių valdytojamsnepasikliauti Vyriausybėje svarsty-tais pasiūlymais, “nes pasiūlymai iryra pasiūlymai”. “Jie dar keliaus įSeimą. Jei parlamentarai jiems ne-pritars, padėtis liks tokia pati, kokiayra dabar. Todėl jeigu aš turėčiausavo vardu registruotą Lietuvoje ne-naudojamą automobilį, jį kuo grei-čiau išregistruočiau, kol dar nerei-kalaujama pažymos apie mašinosutilizavimą”, - sakė LŽ pašnekovas.

Daugiau naujienųIš įdomesnių praėjusią savaitę Vy-

riausybėje svarstytų Saugaus eismoautomobilių keliais įstatymo naujosredakcijos pasiūlymų paminėtinastas, kuris susijęs su pėsčiaisiais.

Jų nepraleidusiems vairuotojamssiūloma atimti teisę vairuoti mėne-siui. Tokia pat bauda turėtų būtiskiriama ir greitį daugiau nei 30km/ val. gyvenvietėse viršijusiemsvairuotojams.•

G.Šlėderis: “Jeigu turėčiau savo vardu registruotą Lietuvoje nenaudojamą automobilį,

jį kuo greičiau išregistruočiau, kol dar nereika-laujama pažymos apie mašinos utilizavimą.”

Lengvins pritinginčių vairuotojų dalią

ILONA STAŠKUTĖ

Leistis į kelionę po Vakarų Euro-pos miestus ir miestelius labaipatogu traukiniais, bet taip pra-leisti atostogas sumanę lietuviaipaprastai išvyką pradeda ne gele-žinkeliu, o lėktuvu arba autobusuir į traukinį sėda tik nuvykę į Vokietiją, Prancūziją ar Lenkiją.

Vokietijos turizmo srities atstovaipastebi, kad lietuvių šioje šalyje ap-silanko vis daugiau. “Visit Berlin” in-formacijos centro duomenimis, vienVokietijos sostinėje pernai su nakvy-ne apsilankė apie 10 tūkst. lietuvių -23,6 proc. daugiau nei 2011 metais,o nenakvojusiųjų viešbutyje grei-čiausiai buvo dar daugiau. Tačiaucentro atstovė Katharina Dreger pa-tvirtino, kad akivaizdi dauguma tu-ristų atvyksta lėktuvais arba automobi-liais, kai kas dar atvažiuoja autobusu,bet važiuojančiųjų traukiniais nuopat Lietuvos beveik nėra.

Laukia atvykstančiųjų lėktuvaisVokietijos geležinkelių “DB Bahn”

Tarptautinio pardavimo skyriaus va-dovė Yasmin Rathor-Tcholakov taippat teigė pastebėjusi, kad traukiniaispo Vokietiją lietuviai keliauja tik at-

vykę į šalį kitomis transporto prie-monėmis. “Suprantame, kad iš Lie-tuvos nėra patogu atvykti traukiniais,bet lietuvių mūsų traukiniuose pa-stebimai daugėja”, - sakė ji LŽ. Pa-šnekovė neslėpė, kad “DB Bahn”stengiasi mūsų tautiečius pritrauktioro uostuose arba dar neišvykusius išLietuvos, tačiau ir kelionių agentūro-se parduodami bilietai dažniausiaiskirti turistams, atvykstantiems lėk-tuvais. Jiems Vokietijos geležinkeliųbendrovė siūlo ir specialius bilietus,

kuriuos galima panaudoti kelioneipasirinkta kryptimi, bet nenustatytulaiku. Taip bilietas nenustoja galioti,net jei lėktuvas vėluoja ir žmogus ne-spėja į numatytą traukinį.

Ilgiau pakeliauti po Europą išsi-ruošę lietuviai paprastai įsigyjanuolatinį traukinio bilietą “Inter-rail Pass”, galiojantį nuo 10 dienųiki mėnesio, kuriuo galima keliautineribotą atstumą per vieną arba ke-letą šalių. Toks biletas galioja 30valstybių - Vakarų Europoje, Skan-

dinavijoje, Balkanų šalyse ir Turki-joje. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje“Interrail Pass” negalioja.

Iki Varšuvos - 10 valandųŠių bilietų pardavėjui “Rail Euro-

pe” atstovaujančios kelionių agentū-ros “Zigzag Travel” rinkodaros va-dovė Daiva Bartusevičiūtė patvirtino,kad “Interrail Pass” traukinių bilie-tais keliautojai domisi gana aktyviai.Pasak jos, dažniausiai keliones trau-kiniais renkasi jaunuoliai iki 26 me-tų, nes jiems taikomos gana nemažosnuolaidos - bilietai kainuoja maž-daug trečdaliu mažiau nei vyres-niems asmenims. Pašnekovė užsimi-nė, kad keliones traukiniais žmonėspaprastai derina su skrydžiais. “Turi-me pigių skrydžių į Italiją, Prancūzi-ją, kitus Europos miestus, bet kiekgalima į tą pačią vietą važiuoti - kar-tą buvę Paryžiuje žmonės traukiniugali nuvažiuoti į Luaros slėnį, Sen Mi-šelio vienuolyną ir plačiau apžiūrėtišalį”, - aiškino D.Bartusevičiūtė. Ji ne-slėpė, kad kelionę į Vakarų Europąpradėti traukiniais iš Vilniaus ar Kau-no ryžtasi tik entuziastai. Nuspren-dusiems važiuoti vien tik traukiniaistenka persėsti du kartus - pirmiausiaKaune, o dėl skirtingo pločio gele-žinkelio vėžės Lietuvoje ir Lenkijojedar vienas persėdimas laukia Šešto-

kuose, taigi kelionė iš Vilniaus ikiVaršuvos trunka daugiau nei 10 va-landų. Norėdami išvengti gaišaties,lietuviai paprastai perka pigių oro li-nijų bilietus arba važiuoja iki Varšu-vos autobusu ir tik tada sėda į trauki-nį. Toks pasirinkimas paprastai netnėra brangesnis, nes traukinio bilie-

tas iš Vilniaus į Lenkijos sostinę kai-nuoja 87-120 litų, o skrydžių ir auto-buso bilietų galima rasti už darmažesnę kainą. Bendrovės “Lietuvosgeležinkeliai” atstovas VidmantasGudas užtikrino, kad netrukus ir mū-sų šalies traukiniai bus prijungti priebendros bilietų sistemos “Interrail”.Tačiau dėl greitesnės kelionės į Va-karus jis daug vilčių nesuteikė. “Kolkas pokyčių nėra, tikimės, kad jieateis kartu su “Rail Baltica” geležin-keliu”, - neslėpė pašnekovas.•

Nemaža dalis nenaudojamų automobilių dūla senuose garažuose. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Norėdami išvengti gaišaties, lietuviai

paprastai perka pigiųoro linijų bilietus arba

važiuoja iki Varšuvosautobusu ir tik tada

sėda į traukinį.

Kelionės traukiniais po Europą prasideda užsienyje

Po Vakarų Europą geležinkeliais keliaujantys lietuviai išvyką paprastaipradeda lėktuvais arba autobusais. / Reuters/Scanpix nuotrauka

Trasa 112013 04 17Lietuvos žinios

ILONA STAŠKUTĖ

Užsienyje plinta avarijų aplinkybes fiksuojantys prie-taisai, o kai kuriose šalyse juosnetrukus turės naudoti visi vairuotojai. Lietuvoje net nesvarstoma galimybė įvestiprievolę montuoti stebėjimosistemas į visus automobilius.

Avarijų registravimo prietaisų ga-lima įsigyti elektronikos prekių par-duotuvėse ir naudoti juos savo nuo-žiūra, bet netrukus JAV ir DidžiojojeBritanijoje eismo stebėjimo sistemosbus privalomos kiekvienoje transpor-to priemonėje. Šių šalių valdininkaiužsimojo priversti visus automobiliųsavininkus susimontuoti juodąsiasdėžes, kurios ne tik įrašys nelaimėsaplinkybes, bet ir galės nuolat per-duoti informaciją policijai, draudi-mo bendrovėms ar kitoms įstaigoms.

Prisidengia draudimo kainaDidžiosios Britanijos transporto

departamentas pranešė apie ketini-mus įvesti privalomas juodąsias dė-žes automobiliams nuo 2014 metų.Jos turėtų padėti sumažinti apgavys-čių, siekiant gauti draudimo išmoką,kiekį. Transporto departamento irdraudimo bendrovių atstovai paste-bėjo, kad nukentėjusieji avarijosemeluoja apie skilusius kaulus ar ki-tus sužeidimus ir taip neteisėtai gau-na didesnes draudimo išmokas. To-dėl vyriausybinė įstaiga pažadėjoremti telematinių sistemų įdiegimą -automobiliuose naudojami prietai-sai turėtų veikti panašiu principukaip lėktuvų juodosios dėžės. Josebūtų išsaugoma papildoma infor-macija apie avariją draudikams irpolicijai, todėl žalos padengimastaptų sąžiningesnis, o atsargiemsvairuotojams draudimas atpigtų.

Telematinės priemonės gali ne tikpadėti išsiaiškinti nelaimių priežas-tis ir užtikrinti tikslesnį draudimo iš-mokų apskaičiavimą, bet taip pat ga-li būti panaudotos nuolatiniamvairuotojo stebėjimui. Užregistravu-si, kaip vairuotojas stabdo, akcele-ruoja, įveikia posūkius ir kokį greitįmėgsta, sistema gali įvertinti jo vaira-vimo stilių ir atskirti, kas vairuoja at-sargiai, o kas labiau rizikuoja.

Tiria galimybesPasak draudikų, tuo remiantis bū-

tų galima apskaičiuoti draudimo kai-ną kiekvienam asmeniui atskirai.Transporto priemonių draudimu už-siimančios įmonės planuoja šiamprojektui skirti milijoną svarų (apie 4

mln. litų), o mainais už tai gautų priei-gą prie vairuotojų duomenų bazės.

Švedijoje panaši stebėjimo sistemaįmontuota apie 60 tūkst. automobi-lių, Vokietijoje nelaimių registratoriaitaip pat plačiai naudojami, o EuroposKomisija yra pradėjusi projektą “Ve-ronica”, skirtą juodųjų dėžių naudoji-mo galimybėms visame žemyne ištirti.Tačiau nė vienoje valstybėje avarijų re-gistratorių naudojimas nėra privalomas.Planuojama, kad Didžiojoje Britanijo-je visuotinė vairuotojų veiksmų re-gistravimo sistema turėtų pradėti veik-ti jau kitais metais, bet ne visi to laukia- dalis žmonių stebėjimo sistemą laikojų privatumo pažeidimu. Gyventojaiįtaria, kad visuose automobiliuoseįrengus sistemas, kurios ne tik įrašytųavarijos aplinkybes, bet ir galėtų nuo-lat perduoti informaciją apie vairuo-

tojų veiksmus, jų asmeninis gyvenimasbūtų matomas kaip ant delno.

Jaučiasi nesaugūsItin aštrios diskusijos dėl privalo-

mo juodųjų dėžių naudojimo vykstaJAV. Šioje šalyje taip pat ruošiamasiįvesti privalomą vairuotojų veiksmųstebėjimo sistemų naudojimą. JAVnacionalinė greitkelių eismo saugu-mo administracija (NHTSA) pateikėpasiūlymą nuo 2014 metų rugsėjo 1dienos naudoti įvykių registravimosistemas visuose automobiliuose. Įs-taigos pranešime teigiama, kad tokiapriemonė būtų gana nebrangi, betakivaizdžiai prisidėtų prie saugesniųkelionių, nes padėtų analizuoti ava-rijų eigą ir esamų saugumo priemoniųefektyvumą. Tačiau Privatumo elekt-roninėje erdvėje informacijos centras

įspėjo, kad detali informacija apie vai-ruotojus gali atitekti ne tik policijai ardraudikams, bet ir kitiems asmenims,bei patarė pirmiausia užtikrinti duo-menų privatumą. NHTSA savo pra-nešimuose pripažino, kad duomenųsaugumas turėtų būti užtikrintasKongreso išleistais teisės aktais, betkol kas nėra nė vieno dokumento, iš-aiškinančio, kaip reikėtų elgtis su vai-ruotojų stebėjimo sistemų surinktaisduomenimis. Tam skirtus įstatymusturi tik keletas valstijų, tačiau jie nėravienodi, todėl vairuotojai baiminasi,kad asmeninė informacija nenutekė-tų į blogas rankas.

Nusprendžia fiksuoti patysGerokai daugiau vairuotojų pasitiki

paprastesnėmis sistemomis - vaizdo re-gistratoriais, veikiančiais panašiai kaipvaizdo kameros. Šie prietaisai niekamautomatiškai neperduoda informaci-jos, jie tik išsaugo įvykio vaizdo įrašą,kurį vairuotojas gali perduoti pats, kamnori. Vaizdo registratoriai itin paplitęRusijoje, Baltarusijoje ir Užkaukazėje,mat šiose šalyse pasitaiko daugybė keis-tai besielgiančių eismo dalyvių. Iš in-

ternete platinamų avarijų įrašų nesun-ku suprasti, kad be vaizdinių įrodymųniekas nepatikėtų, kokiomis kurioziš-komis aplinkybėmis gali įvykti susidū-rimai. Todėl vaizdo įrašas ten neretaitampa vienintele priemone įrodyti vai-ruotojo nekaltumą.

Lietuviai taip pat gali savo nuožiū-ra įsirengti vaizdo registratorius auto-mobiliuose. Priklausomai nuo atmin-ties kortelės talpos, kameros kokybėsir papildomų funkcijų, jie vidutiniš-kai kainuoja 200-1000 litų. Bet susi-siekimo ministro patarėjas ryšiams suvisuomene Ričardas Slapšys užtikri-no, kad apie priverstinį tokių prietai-sų naudojimą net nesvarstoma. “Vaiz-do registratoriai gali turėti papildomą“svorį” išaiškinant avarijas, bet eismosaugumui jie vargu ar gali turėti įta-kos. Ši priemonė neskleidžia jokiųperspėjamųjų signalų ir nestabdo au-tomobilio”, - sakė jis. Kaip dar vienąmotyvą, kodėl vaizdo registratorių ne-bandoma įpiršti visiems vairuotojams,pašnekovas įvardijo abejotiną jų nau-dą. R.Slapšys atkreipė dėmesį, kad pa-darytas vaizdo įrašas būtų naudingas,jei kameros objektyvas užfiksuotų vi-są įvykio eigą. Tačiau jeigu vaizdo re-gistratorius nukreiptas į priekį, o smū-gis tenka į transporto priemonės šonąar užpakalį, nieko nebūtų matyti. Beto, Lietuvoje tokie prietaisai nėra įtei-sinti kaip oficialios įrodymų rinkimopriemonės. “Vaizdo registratorius ga-li būti tik papildomas liudininkas, pa-dedantis išaiškinti avarijos aplinky-bes”, - sakė Susisiekimo ministerijosatstovas. •

Juodosios dėžės atskleidžia avarijų priežastis

R.Slapšys: “Vaizdo registratorius gali būti

tik papildomas liudininkas,

padedantis išaiškintiavarijos aplinkybes.”

Suomijos koncerno “Kesko” antrinė kompanija “Konekesko”,prekiaujanti žemės ūkio technika,ir Japonijos ekskavatorių gamintoja “Kobelco ConstructionMachinery Co.” sutarė atnaujinti“Kobelco” ekskavatorių tiekimąSuomijos ir Baltijos šalių rinkoms.

Įmonės “Konekesko” ir “Kobelco”bendradarbiauja jau 30 metų. 1990 ir2000 metų pradžioje “Konekesko”prekiavo “Kobelco” ekskavatoriaisSuomijos ir Baltijos rinkose, nemažai“Kobelco” ekskavatorių eksportavo įRusiją. “Tokia situacija, kaip dabar, bu-vo ir prieš 10 metų, kai “Konekesko”

pristatė mėlynąjį “Kobelco” Suomijo-je ir Baltijos šalyse. Suomijoje tuo metubuvome vikšrinių ekskavatorių rinkoslyderiai. Džiaugiamės, kad “Kobelco”ekskavatoriai grįžta. Mūsų bendrastikslas - gerokai padidinti užimamąrinkos dalį ir dar ilgai išlaikyti savo pre-kės ženklo vertę”, - sako Riku Rahik-ka, “Konekesko” direktorius. Pirmie-ji “Kobelco” ekskavatoriai į Baltijosšalis atvyks paskutinį 2013-ųjų ketvir-tį. “Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje yranemažai statybos įmonių, jau nuo1990 ir 2000 metų pradžios turinčiųteigiamos patirties ir gerų prisiminimųapie aukštą japoniškų “Kobelco” eks-kavatorių kokybę. “Kobelco” prekėsženklas gerai žinomas ir labai vertina-

mas rinkoje, todėl esame įsitikinę, kad“True Blue Kobelco” ekskavatoriai rassavo kelią į statybos aikšteles Estijoje,Latvijoje ar Lietuvoje”, - tęsė R.Rahik-ka. Pirmieji “Kobelco” ekskavatoriaibuvo pagaminti dar 1930-aisiais. Per-nai “Kobelco” baigė statyti savo naująekskavatorių gamyklą Hirošimoje.“Kobelco” turi gamyklas Kinijoje, Tai-lande ir Indijoje. Ši kompanija yratrumpo sukimosi spindulio ekskava-torių technologijų pradininkė, aukš-čiausios klasės ir mažiausiai kuro su-vartojančių ekskavatorių gamybospramonės lyderė, per metus pagami-nanti apie 30 tūkst. ekskavatorių.•LŽ

Siūlys japoniškus ekskavatorius

Avarijas fiksuojantys prietaisai atskleidžia neįtikimas eismo įvykių aplinkybes.LŽ archyvo nuotraukos ir kadras iš “YouTube”

2013 04 17Lietuvos žinios12 Savijauta

VALENTINA JAKIMAVIČIENĖ

Priežasčių blogai jaustis - norsvežimu vežk... Tai pavasarispernelyg vėluoja, tai liūdna,nes ir vėl nesisekė darbe, arbaneklauso vaikai ir sutuoktinisblogos nuotaikos. O jei dar pridėtume šalies politinę irekonominę situaciją...

Ką daryti, jeigu tokia būsena žmo-gaus neapleidžia ne valandą, ne pus-dienį, o diena iš dienos? Kodėl pavasa-rį, kai visa gamta atgyja, kunkuliuoja,stiebiasi, žmogų apninka blogos emo-cijos ar net depresija?

Tiesiog nelieka jėgųVilniaus “Ąžuolyno” klinikos di-

rektorius medicinai gydytojas psi-chiatras Dainius Stasiūnas sako, kadtokios nuotaikos ypač sustiprėja vie-nišiems žmonėms, kurie net peršventes lieka vieni. Jie nemato išei-ties, kasdien darosi vis liūdniau. Ne-norėdami savo problemomis apsun-kinti kitų jie pasirenka vienatvę kaipsituaciją be išeities. Ne tik perkelti-ne, bet ir tiesiogine prasme. Atsisa-ko eiti iš namų, bet kur važiuoti, lan-kyti anksčiau mėgtus renginius.Maža to, kai kada jie net negali eiti įdarbą. Geriausia - namuose, lovoje.Skaityti - ne visuomet, nes nepa-vyksta sutelkti dėmesio, gali žiūrėtitelevizorių, bet po kelių minučių pa-miršta, kuo laida prasidėjo.

“Kartais pacientas ateina ir sakojau savaitę nebuvęs darbe, nes tiesiogneturėjęs jėgų... Sergančių depresijažmonių būsena pasunkėja būtenttuomet, kai aplinkui viskas atgyja,gamta pilna spalvų, kiemas - klegan-čių linksmų vaikų ir paukščių balsų.Jų būsena labai aiškiai disonuoja suaplinka, o pagalvojusiam, kad taitrunka jau ne pirmus metus, žmoguipasidaro dar liūdniau”, - sakė gydy-tojas. Jo teigimu, tokie žmonės labaigraužiasi dėl praeities, padarytų klai-dų, neatliktų darbų, artimiesiems ne-pasakytų gerų žodžių, dėl to, kad ser-ga ir reikia gerti vaistus.

Sutampa simptomaiKai liūdna dėl aiškių priežasčių, tar-

kime, artimojo netekties, netikėtos su-nkios ligos, nutrūkusių santykių, kaižmogus jaučia nerimą dėl ateities, tai - nedepresija. Jeigu anksčiau puikiai tvar-kydavęsis darbe asmuo pradeda ne-spėti, nešasi užduočių į namus, tačiauir to nepakanka, iš pradžių verta iš-siaiškinti: galbūt darbo krūvis neadek-vatus, todėl per sunku. Jeigu niekasnepasikeitė, reikia ieškoti priežasčių,kodėl žmogus nenori bendrauti, jau-čiasi pavargęs ir nelinkęs, kad kas norsjam trukdytų.

Kaip minėta, viena galimų liūdesiopriežasčių - artimo žmogaus netek-tis. Tačiau ir čia yra ribos, po kuriųžmogus privalo grįžti į gyvenimą.Lietuvoje artimojo gedima metus, ta-čiau, psichiatrų nuomone, jau po tri-jų mėnesių gedinčiųjų skausmas imarimti ir jie pamažu turėtų įsitraukti įkasdienį ritmą. Sunkių padarinių ga-li sukelti nelaimingi įvykiai: prievar-ta, vagystės, užpuolimai. Supranta-ma ir pateisinama, kad žmogus kurįlaiką jaučia nerimą, baimę, liūdnąnuotaiką provokuoja nuolat kylan-tys klausimai: “Kodėl taip atsitikoman?”, “Kaip gyventi toliau?” Tačiaupo kurio laiko viskas turėtų aprimti,pasimiršti. Jeigu ne, reikia kreiptis įspecialistus, šie diagnozuos nerimoarba potrauminio streso sindromą.

Paprastai depresija diagnozuoja-ma, kai sutampa trys simptomai: blo-

ga nuotaika, sulėtėjęs mąstymas ir su-lėtėjusi motorika arba fizinė veikla.

Būsena linkusi kartotisEpidemiologinių tyrimų duome-

nimis, depresija serga apie 10-15proc. žmonių. Tai didžiulis skaičius.Net 70 proc. žmonių bent kartą gy-venime yra patyrę depresijos epizo-dą. Specialistų nuomone, tai norma-lu, jei būta įvykio, dėl kurio užtrukoliūdna būsena. Labai dažnai pacien-tai gydytojams psichiatrams pasa-koja apie tokius įvykius, nutikusiusneseniai ar net prieš daugelį metų.Kai kurie tuomet nesikreipė į spe-cialistus, nes pakako išgerti ramina-mųjų, vitaminų, pakeisti veiklos po-būdį, ir liūdesys praėjo. “Jeigu pokeleto arba net keliolikos metų žmo-gus kreipiasi dėl depresijos simpto-mų, vadinasi, jis jau turėjo tam tikrąpredispoziciją, liudijančią padidėju-

sį jautrumą, negebėjimą įveikti tamtikrų sunkumų, - kalbėjo gydytojasD.Stasiūnas. - Jeigu žmogus turi pa-veldėtą polinkį sirgti depresija, jitraktuojama kaip endogeninė liga.Vadinasi, bene visais atvejais žmo-gaus gyvenime atsitiks toks įvykis,kuris gali iš naujo paleisti tą depre-sijos mechanizmą...”

Specialisto teigimu, nemažai žmo-nių depresija suserga senatvėje, kaiprasideda galvos smegenų degene-raciniai procesai, kai asmuo nuolatliūdi ir verkia. Tai labai įvairialypisnegalavimas, kurį lydintis nerimasvisada nukreiptas į praeitį. Tačiauspecialistai atpažįsta ir geba gydytidaugelį jos apraiškų. Psichoterapi-jos mokslas paremtas analize, pade-dančia žmogui išsiaiškinti užtruku-sio nerimo, liūdesio priežastis,

tačiau procesas nėra nei lengvas, neipaprastas.

“Kai į specialistus kreipiamasi laiku,tinkamai parenkami antidepresantai,pacientui netrukus palengvėja. Po po-ros savaičių jis jau pradeda šypsotis,dar po poros grįžta į normalų gyveni-mą”, - aiškino pašnekovas.

Galime padėti sauDabar madinga savianalizė: kodėl

jaučiuosi gerai, kodėl - blogai? Ne-retai girdime, esą norint, kad sektų-si, reikia keisti mąstymą. Labai popu-liarus patarimas, kad siekiant gerųrezultatų būtina pozityviai mąstyti.Turbūt kiekvienam ne kartą teko įsi-tikinti, kiek daug priklauso nuo ge-ro nusiteikimo, asmeninio susitelki-mo į tikslą ir gebėjimo nesivelti įkonfliktines situacijas. Vienas tinka-

miausių patarimų tokiomis aplinky-bėmis - prieš atsakydamas tokiu patnemaloniu tonu, kokiu į tave buvokreiptasi, suskaičiuok mintyse bentiki penkių... Jeigu pavyksta įveiktineigiamą impulsą, pavyksta laimėti.

“Tai - labai svarbūs dalykai”, - su-tiko gydytojas D.Stasiūnas. Medikaspabrėžė, kad žmonės neretai mėgstapermesti atsakomybę kitam ant pe-čių. Gydytojai psichiatrai neretai jau-čia tokį spaudimą. Ne vienas ligonisnorėtų, kad gydytojas jam taptų tar-si ramybės prieplauka, globėjas, ku-ris visada nuramins, padrąsins, pa-tars, duos vaistų. Tačiau specialistainuolat pabrėžia, kad jie suteikia tikprofesionalią pagalbą, kuri tokiais at-vejais būtina.

“Pats blogiausias patarimas dep-resiją išgyvenančiam žmogui: “Tususiimk...” Jis negali susiimti. Jamreikia padėti iš tos sunkios būsenosišsivaduoti: vaistais, poilsiu, parama,patarimais. Tačiau atsakomybę užsavo sveikatą žmogus privalo pri-siimti pats, - tikino gydytojas. - Kaip

ir už gyvenimo sėkmes ir nesėkmes.Tarkime, tragedija užvaldo, jei ne-tenkama darbo - puolama į neviltį,atrodo, kad gyvenimas baigėsi. Ta-čiau kai tokio žmogaus paklausi, įkelias vietas išsiuntinėjo savo CV, iš-pučia akis: “O kas tai? Taigi kas ži-nos, kad tau reikia darbo, jeigu patsneieškosi? Jeigu žmogus save nuver-tina, kas gali juo pasirūpinti?”

Iš kur gauti polėkioNors gyvename tarp linksmybė-

mis netrykštančių žmonių ir daž-niausiai - apsupti pilkumos, galimepatys kasdien padaryti bent po vie-ną gerą darbą sau, kuris įneštų į bū-tį šviesesnės nuotaikos, galbūt irdžiaugsmo spalvų. Galvos smegeny-se yra keletas medžiagų, atsakingųuž mūsų nuotaiką. Tai serotoninas,dofaminas, noradrenalinas ir kele-tas kitų. “Serotonino kiekio labai pa-veikti negalime, jis koreguojamasnebent medikamentais. Tačiau no-radrenalinas - aktyvus adrenalino,kuris išsiskiria sportuojant, dirbantfizinį darbą ir pan., metabolitas, -pabrėžė gydytojas D.Stasiūnas. - Va-dinasi, malonus judėjimas kuriadžiaugsmą. Lengviausiai galime pa-veikti dofamino apykaitą. Aroma-tingos kavos puodelis iš ryto ją mėgs-tančiajam, skanus pyragėlis arbakvapnūs vaisiai, malonus renginys,darbas darže arba gėlyne, pasivaikš-čiojimas miške, susitikimas su seniaimatytu draugu, su kuriuo sieja geriprisiminimai, - yra daugybė kiekvie-nam asmeniškai gražių dalykų, ku-rie gerina nuotaiką, grąžina gyveni-mo džiaugsmą. Taigi lengviausiaigalime pasirūpinti dofamino kon-centracija. Kai kada pavargusiemsasmenims pravartu pavartoti C, Bgrupės vitaminų, tačiau jokie sinte-tiniai preparatai nei juo labiau ener-giniai gėrimai negali pakeisti energi-jos, gaunamos iš šviežių vaisių,daržovių ir... malonių bei atsakingųtarpusavio santykių.” •

Depresija: reikia ir vaistų, ir šypsenų

Apnikus depresijai nereikia jausti jokios gėdos - nuo šios ligos nė vienas nesame apsaugotas. / thehealthyceo.com nuotrauka

Depresija diagnozuojama, kai sutampa tryssimptomai: bloga nuotaika, sulėtėjęs

mąstymas ir sulėtėjusi fizinė veikla.

Gydytojas psichiatras D.Stasiūnas pabrėžė, kad depresija serga apie 10-15 proc. žmonių. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

MILDA KNIEŽAITĖ

Išeivijos lietuvius sutelkusios di-džiulės iniciatyvos ir pasiaukoja-mo darbo rezultatas - 37 tomųlietuviškas leidinys bei dar šešiangliškos “Encyclopedia Litua-

nica” tomai. Tarptautinių santykių irpolitikos mokslų instituto (TSPMI)renginyje “Lietuvių enciklopedija - lie-tuvių kultūros paminklas” prisimintaleidinio istorija nuo subrandintos idė-jos ir pirmo tomo pasirodymo 1953metų lapkritį iki 1978-aisiais iškilmin-gai pažymėtų 25 metus trukusio darbopabaigtuvių. Demonstruota dokumen-tinė medžiaga apie Lietuvių enciklo-pedijos redaktorius ir bendradarbius.Pristatytas ir leidinio elektroninės ver-sijos kūrimo projektas. Kaip patikinošio darbo entuziastas informatikas Vi-tas Povilaitis, jau dabar adresu www.li-tuapedija.net galima skaityti 12 leidi-nio tomų, o iki rudens į elektroninęerdvę turėtų būti perkelta visa Lietuviųenciklopedija.

Simbolizmas - SibirasSovietmečiu Lietuvos bibliotekų spe-

cialiuosiuose fonduose laikoma Lietu-vių enciklopedija nedaug kas galėjonaudotis. Viename interviu poetas To-mas Venclova prisiminė literatūrologoVytauto Kubiliaus pasakojimą, kaip jis,rengdamas straipsnį apie simbolizmą,gavo leidimą susipažinti su Lietuvių en-ciklopedijoje pateikiama informacija:straipsnis “Simbolizmas” pasirodęsšiaip sau, užtat straipsnis “Sibiras” bu-vęs be galo įdomus.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę,užsienyje gyvenantys lietuviai, kaip pa-sakojo Lietuvos nacionalinės MartynoMažvydo bibliotekos (LNB) Lituani-kos skyriaus vedėja Jolanta Budriūnie-nė, negailėjo nei laiko, nei asmeniniųlėšų, kad Lietuvių enciklopedija ir kitileidiniai pasiektų skaitytojus. Pavyz-džiui, JAV gyvenantis teisininkas, me-

cenatas Donatas Januta, rašytojos Pet-ronėlės Orintaitės sūnus, asmeninėmislėšomis nupirko 50 Lietuvių enciklo-pedijos komplektų ir parsiuntė į Lie-tuvą. Jis nupirko ir 101 “EncyclopediaLituanica” komplektą, kad būtų išda-lytas Lietuvos mokyklų bibliotekoms.

Privati idėjaLNB Lituanikos skyriaus vedėja pri-

minė, kokiomis istorinėmis aplinkybė-mis kilo unikalus sumanymas emigra-cijoje leisti Lietuvių enciklopediją. PoAntrojo pasaulinio karo, pasibaigus1945-1951 metų Vokietijos DP stovyk-lų laikotarpiui, į JAV emigravo, įvairiaisskaičiavimais, apie 30-40 tūkst. lietuvių.Tarp naujųjų emigrantų buvo nemažairašytojų, muzikų, įvairių sričių meno irmokslo žmonių. Nors prispausti bui-ties, darbo paieškų, pragyvenimo rū-pesčių, jie nepaliko nuošalyje ir visuo-meninės veiklos. Jau 1951-aisiais buvosudarytas JAV lietuvių bendruomenėslaikinasis organizacinis komitetas, ometų pabaigoje įkurta ir Lietuvių bend-ruomenė. Emigracijos sąlygomis netru-ko atsikurti švietimo įstaigos, kultūrinėveikla, taip pat ir leidyba. Tačiau kaippabrėžė J.Budriūnienė, leisti Lietuvių

enciklopediją buvo ne kokios nors vi-suomeninės organizacijos sprendimas,o privataus asmens idėja.

Spaustuvininkas ir leidėjas JuozasKapočius dvidešimtmetis dar 1927-ai-siais emigravo į Urugvajų. Ten išmokospaustuvės darbų, baigė spaustuvinin-kų mokyklą ir po šešerių metų grįžo įLietuvą jau kvalifikuotas tų laikų spe-cialistas bei didelis novatorius. DirboKlaipėdoje, Šiauliuose, Kaune ir diegėspausdinimo naujoves. 1944 metais pa-sitraukęs į Vokietiją, karo pabėgėlių sto-vykloje Detmolde leido žurnalą “Skau-tų aidas”. 1949 metais persikėlęs į JAV,susirado darbą Brukline, Pranciškonųspaustuvėje. Kaip tik ten, anot patiesJ.Kapočiaus, “Darbininko” laikraščioredakcijoje vartydamas “Spaudos fon-do” 1931-1933 metais išleistą Lietuviš-kosios enciklopedijos pirmą tomą, pra-dėjęs “kalkuliuoti” ir apsisprendęs leistiLietuvių enciklopediją. Jos pirmtakės -Lietuviškosios enciklopedijos - leidimąties dešimtu tomu (iki raidės J) nutraukėAntrasis pasaulinis karas ir okupacija.

Palaikymas1952 metų birželį J.Kapočius susiti-

ko su Lietuviškosios enciklopedijos vy-riausiuoju redaktoriumi prof. VaclovuBiržiška, dirbusiu Kongreso bibliote-koje Vašingtone, ir grįžęs į Brukliną iš-spausdino “Darbininko” laikraštyjeskelbimą, kad Lietuviškoji enciklopedi-ja atgaivinama Amerikoje. Ji bus “mū-sų tremtyje praleisto laiko vertingiau-sias įnašas į Tėvynės kultūrinį lobyną”.Visiems, norintiems ir galintiems prisi-dėti, leidėjas skelbime nurodė savo ad-resą, tačiau nesitikėjo naiviai, kad to už-teks, ir kaip tikras vadybininkas, pasakJ.Budriūnienės, ėmėsi tolesnės veiklos.Per keliones į Čikagą ar net Kanadą tel-kė būsimus Lietuvių enciklopedijosprenumeratorius. Jų pavardės nuolatbuvo skelbiamos “Darbininko” laik-raštyje. Nemažai prenumeratos kvitųsaugoma LNB archyve, vieno iš Lietu-vių enciklopedijos redaktorių Jono Pu-zino rankraščių skyriuje.

LNB Lituanikos skyriaus vedėja pa-sakojo, kad Lietuvių enciklopedijos lei-dybos idėją palaikė ir to meto išeivijosautoritetai. Pavyzdžiui, VyriausiojoLietuvos išlaisvinimo komiteto pirmi-ninkas Mykolas Krupavičius paskelbėviešą laišką. Palaikymo rezoliucijaspriėmė įvairios lietuvių organizacijos.Tokių balsų reikėjo, nes buvo ir skep-tikų. Viešojoje erdvėje vyko nemažaidiskusijų. Bibliografų duomenimis,per metus nuo idėjos paskelbimo ikiįgyvendinimo pradžios spaudoje pa-sirodė 42 straipsniai. Galiausiai 1952metų pabaigoje “Darbininko” laikraš-tyje buvo paskelbta, kad surinkus už-tektinai prenumeratorių numatytaLietuvių enciklopediją leisti.

Svarbu ir amerikiečiamsJ.Kapočius įsigijo Bostone nuosavą

spaustuvę ir ten perkėlė visus leidybosdarbus. Tarpukariu išleisti Lietuviško-sios enciklopedijos tomai, kaip to metointerviu “Amerikos balsui” pabrėžė irprof. V.Biržiška, nebuvo tiesiog perspaus-dinti, o nemažai redaguoti. Tai liudija irišlikę redaguoti tekstai. Darbas užtrukošiek tiek ilgiau, nei manė prof. V.Biržiška,ir tik rudenį pasirodė pirmas Lietuviųenciklopedijos tomas. Bostono lietuviųrašytojų klubas surengė iškilmingą jopristatymą, buvo pašventintos ir spaus-tuvės patalpos, susirinko didelis būrys vi-suomeninių, politinių organizacijų ats-tovų, kultūrininkų, spaudos darbuotojų.Šį lietuviams svarbų įvykį paminėjo iramerikiečių spauda. Tarkim, laikraštis“Boston Post” rašė, kad faktas, jog lietu-viai Amerikoje gali leisti tokį mokslo vei-kalą, yra svarbus ir amerikiečiams.

Džiugiai prasidėjęs intensyvus re-dakcinės kolegijos ir leidėjų darbas nevisada, pasak J.Budriūnienės, buvogrįstas sutarimais. Kaip matyti iš J.Pu-zino rankraščių skyriuje saugomų do-kumentų, daug ginčytasi dėl medžiagosatrankos, pateikimo terminų ar redak-torių požiūrio į tam tikrus dalykus. Jaurengiant pirmuosius tomus kilo nesu-tarimų su vyriausiuoju redaktoriumiV.Biržiška. Jis pasitraukė iš šių pareigųbaigiant redaguoti ketvirtą tomą. Tadanuspręsta, kad atskiri redaktoriai reda-guos atskirus tomus ir taip gerokai pa-greitės enciklopedijos leidyba.

Vietoj gražių kalbųTSPMI docentas Kęstutis Girnius,

ilgamečio Lietuvių enciklopedijos re-

daktoriaus, filosofo Juozo Girniaus sū-nus, patikino, kad skepticizmo, ar pa-vyks išleisti enciklopediją, anuomet ne-trūko. Ir vargu ar ji būtų išėjusi, jei nespaustuvininkas J.Kapočius.

“Visos kalbos apie prenumeratorius,gražius laiškus iš Krupavičiaus ir kitųmažai reiškė, jei jis būtų neužsispyręs irjei būtų neturėjęs, sakyčiau, vadybinin-ko gebėjimų. Tad po kiek laiko paver-tė enciklopediją gyvenimo darbu, - kal-bėjo filosofas ir publicistas. - Jis rizikavosavo kapitalu. Kai enciklopediją pra-dėjo leisti, lietuviai dar buvo neįsitvir-tinę Amerikoje ir neturėjo daug pinigų.Kita vertus, jei būtų laukęs dar keleriusmetus, žmonės, gavę geresnius darbus,vargu ar būtų ryžęsi dirbti už tokius mi-nimalius atlyginimus, kokius J.Kapo-čius galėjo mokėti.”

K.Girniaus įsitikinimu, gerai, kadpasirinkta leisti visuotinę, o ne lituanis-tinę enciklopediją, kaip iš pradžių dis-kutuota, nes tokia būtų tapusi dar vie-na “Kas yra kas”. Ir nors buvo ne vienassantykių sprogimas tarp intensyvausprojekto įgyvendintojų, dėl to darbasniekada nusustojo. Dirbo iš esmės tiktrys redaktoriai: J.Girnius, J.Puzinas irPranas Čepėnas. Kiekvienas per me-tus parengdavo po vieną maždaug 600puslapių tomą. Toks krūvis šiais laikaisbeveik neįsivaizduojamas. Nors bend-radarbių buvo daug, tačiau jie - nevie-nodo lygio. Didelis laimėjimas buvorasti jauną lietuviškai rašantį žmogų.Ilgainiui bendradarbių gretos retėjo irdar dėl to vėliau pradėtas projektas var-gu ar būtų buvęs sėkmingai baigtas.

Anot J.Kapočiaus, Lietuvių encik-lopedijos leidyba iš viso kainavo apie1,5 mln. JAV dolerių. Vietoj planuotų20, išėjo 37 tomai (du - papildymų).Prie šio didžiulio darbo prisidėjo pertūkstantį žmonių nuo redaktorių,bendradarbių iki tekstų rinkėjų ir kitųpagalbininkų. Lietuvių enciklopedijospagrindu 1970-1978 metais buvo iš-leista ir Simo Sužiedėlio redaguota še-šiatomė “Encyclopedia Lituanica”anglų kalba.•

Mokslas 132013 04 17Lietuvos žinios

Lietuviškas lobis iš už AtlantoŠiemet pažymimas Bostone leistos Lietuvių enciklopedijos 60-metis. Tokio kultūros paminklo neturi nei latviai, nei estai, nei turbūt jokia kita buvusi okupuota tauta.

K.Girnius: “Gerai, kadpasirinkta leisti visuo-tinę, o ne lituanistinęenciklopediją, kaip išpradžių diskutuota.”

LNB Lituanikos skyriaus vedėja J.Budriūnienė apžvelgė Lietuvių enciklopedijos leidybos istoriją, iliustruodama to meto dokumentais. / Ritos Stankevičiūtės nuotraukos

Filosofas ir publicistas K.Girnius pasidalijo prisiminimais, kai jo tėvas filosofas J.Girnius daugelįmetų buvo Lietuvių enciklopedijos redaktorius.

Išeivijos lietuvių pasiaukojamo darbo rezultatas - 37 tomų lietuviškas leidinys bei dar šeši angliškos “Encyclopedia Lituanica” tomai.

Lietuvių enciklopedijos leidėjo J.Kapočiaus ekslibrisas, sukurtas AntanoTamošaičio, tapo ir elektroninės enciklopedijos versijos ženklu.

2013 04 17Lietuvos žinios14 Sportas

“Ekranas” tebebuksuojaVILMANTAS REMEIKA

Pastarųjų penkerių metų Lietuvos čempionui Panevėžio“Ekranui” šis pavasaris kaip retasudėtingas. Panevėžiečiai A ly-goje po nesėkmingų rungtyniųserijos nusmuko į 6 vietą, nekągeriau čempionams sekasi Lietuvos futbolo federacijos(LFF) Taurės varžybose.

Vakar pirmose Taurės pusfinaliorungtynėse “Ekranas” namie 1:2 pra-laimėjo “Šiaulių” komandai ir kompli-kavo savo galimybes ketvirtą kartą iš ei-lės patekti į finalą.

Panevėžiečių sudėtis vakar nustebi-no. Ieškodamas galimybių išsiropšti išduobės “Ekrano” treneris Valdas Ur-bonas ėmėsi ryžtingų sprendimų. Pa-staruoju metu ne itin patikimai žaidu-sį vartininką Tadą Kaunecką pakeitėKornelijus Timofejevas. Vidurio gynė-jų porą pirmą kartą sudarė Edvinas

Girdvainis ir Fernando de Abreu. Star-tinėje sudėtyje taip pat pasirodė duble-rių komandos žaidėjai 19 metų RokasStanulevičius ir 20 metų Dovydas Nor-

vilas. O Vaidas Slavickas, Donatas Pet-rauskas, Vitalijus Kavaliauskas liko at-sargoje, Uchenna Umeh aikštėje pasi-rodė tik po keitimo antrame kėlinyje.

Eksperimentinės sudėties “Ekrano”ekipai dvikovos pradžioje sunkiai sekė-si perprasti vienam kitą, ir šiauliečiai tuopasinaudojo. 15 minutę po tolimo per-davimo į priekį pabėgęs puolėjas Geor-gijus Alaverdašvilis išlaviravo tarp dvie-jų gynėjų ir pasiuntė kamuolį į vartus.“Ekranas” pirmame kėlinyje domina-vo aikštėje, bet progomis nepasinaudo-jo - du kartus pavojingai smūgiavo Ar-tūras Rimkevičius, o Tado Markevičiausataką nutraukė vartininkas Šarūnas Ju-revičius. 37 minutę šeimininkai gavo darvieną smūgį - tikslą pasiekė Roko Ged-mino muštas kamuolys. Bet “Ekranui”jau po trijų minučių pavyko atsitiesti -galva pasižymėjo brazilas F. de Abreu.

Antrame kėlinyje nedidelę teritori-nę persvarą turėjo “Ekranas”, bet aikš-tėje dažnai vyravo chaotiškas žaidimas.Dvikovos pabaigoje šiauliečiai daugiaudėmesio skyrė gynybai ir sugebėjo iš-saugoti pergalingą rezultatą, didinantįjų viltis žaisti finale. Atsakomąsias pus-finalio rungtynes “Šiauliai” ir “Ekra-nas” gegužės 1 dieną žais Šiauliuose.•

“Žalgirio” vardas įbaugino varžovusLietuvos krepšinio lygos (LKL)nugalėtojų titulą ginantys Kauno “Žalgirio” krepšininkaiatkrintamąsias kovas pradėjo įspūdinga pergale prieš Kėdainių “Nevėžį”.

Namie rungtyniavę žalgiriečiai var-žovus sutriuškino 94:51 (23:18, 28:10,18:9, 25:14) ir serijoje iki dviejų perga-lių pirmauja 1:0. “Nevėžiui” pasiprie-šinti pavyko tik pirmame kėlinyje, kaišeimininkai turėjo 3-5 taškų persvarą.Vėliau “Žalgiris” spurtavo 18:3, nuto-lo 39:21, ir likusi rungtynių dalis jas ste-bėjusiems maždaug 6 tūkst. žiūrovų te-buvo formalumas. Nugalėtojams 14taškų pelnė ir 7 kamuolius atkovojoKšištofas Lavrinovičius, 13 taškų pri-dėjo Darjušas Lavrinovičius, 12 - Min-daugas Kuzminskas, 10 - Oliveris La-fayette’as. Kėdainių ekipos gretoseišsiskyrė Mindaugas Girdžiūnas (12tšk.), Rolandas Jakštas ir Andrius Alek-sandrovas (po 11).

“Apie rungtynes kalbėti noriu ma-žiausiai. Norėčiau pasidžiaugti savo ko-manda, kad ji pateko į atkrintamąsiasvaržybas. Yra priežasčių, kodėl nero-dome geresnio žaidimo. Visą mėnesįžaidžiame be traumuoto Dariaus Ši-

linskio, kuris atstoja trečdalį koman-dos”, - sakė “Nevėžio” treneris Ginta-ras Leonavičius.

Rytoj komandos susitiks Kėdainiuo-se. Pergalės atveju “Žalgiris” užsitik-rintų vietą pusfinalyje, kuriame susi-tiktų su Klaipėdos “Neptūnu” arbaPasvalio “Pieno žvaigždėmis”.

“Nesakau, kad nebandysime sukur-ti intrigos. Bet statyčiau už “Žalgirio”pergalę”, - pareiškė G.Leonavičius.

Vienos pergalės iki pusfinalio trūks-ta “Prienų” komandai. Prieniškiai na-mie po puikiai sužaisto pirmo kėlinioįgijo persvarą prieš “Šiaulius” ir išsau-gojo ją iki finalinės sirenos - 92:82 (24:9,19:26, 19:19, 30:28). “Prienai” itin daž-nai baudė varžovus tolimais metimais- pataikė 14 tritaškių iš 34 (41 proc.).

Nugalėtojams 24 taškus pelnė Artū-ras Milaknis, 17 - Gintaras Kadžiulis, 15- Gediminas Orelikas. “Šiauliams” 23taškus surinko Laurynas Samėnas, 21 -Aurimas Kieža, 13 - Rolandas Alijevas.

Prienų komandos pergalę apkartinovieno žaidėjo trauma. 31 metų 192 cmgynėjui Dariui Pakamaniui skilo riešokaulas. Dėl traumos jis negalės žaistimažiausiai dvi savaites. Pirmose ketvirt-finalio rungtynėse D.Pakamanis į “Šiau-lių” krepšį įmetė 9 taškus, atkovojo 2 iratliko 2 rezultatyvius perdavimus.

Šį vakarą, 19.15 val., komandosŠiauliuose pradės atsakomąsias rung-tynes. “Prienų” ir “Šiaulių” serijosnugalėtojas pusfinalyje kovos su Vil-

niaus “Lietuvos rytu” arba Utenos“Juventus”.•LŽ

“Ekrano” legionierius iš Nigerijos U.Umeh (dešinėje) vakar komandai padėjo tik antrame kėlinyje. / www.alyga.lt nuotrauka

TRAGIŠKO MARATONOLAUREATAI117-ąjį Bostono maratoną nuo šiolminėsime kaip vieną tragiškiausiųsporto renginių. Pirmadienį per ma-ratoną ties finišo linija nuaidėjusdviem galingiems sprogimams iškartžuvo trys žmonės, daugiau nei 140buvo sužeista. Teroro aktas įvykdytaspraėjus maždaug dviem valandoms,kai greičiausi stajeriai kirto finišo lini-ją. Tragiškojo maratono laureatais ta-po Afrikos žemyno atstovai - Kenijosir Etiopijos stajeriai. Nugalėtojo titulasatiteko 23-ejų etiopui Lelisai Desisai(2.10:22), antras finišavo 26 metų Ke-nijos bėgikas Micahas Kogo (2.10:27),trečias - dar vienas etiopas 28-eriųGebregziabheras Gebremariamas(2.10:28). Moterų grupės prizininkė-mis tapo atitinkamai 32-ejų Kenijosatstovė Rita Jeptoo (2.26:25), 22 metųetiopė Meseret Hailu (2.26:58) ir 29-

erių kenietė Sharon Cherop (2.27:01).Bostono maratoną sėkmingai įveikė iršeši lietuviai. Moterų grupėje LigitaVisockytė užėmė 3546 vietą (3.41:02).

Vyrai išsirikiavo tokia tvarka: MykolasKatkus (2.59:55; 1953 vieta), ArūnasKumpis (3.09:01; 3256 v.), MindaugasSavickas (3.09:23; 3315 v.), Šarūnas

Šiugžda (3.21:01; 5168 v.), MindaugasGudelis (3.33:40; 7063 v.). Iš viso Bos-tono maratone buvo registruoti be-veik 27 tūkst. bėgikų.

AIŠKUS KETVERTUKAS

Ketvirtąja Lietuvos moterų rankiniočempionato pusfinalio dalyve tapo ti-tulą ginanti Kauno rajono komanda“HC Garliava SM-CASCADA”. Ant-rosiose ketvirtfinalio rungtynėse “HCGarliava SM-CASCADA” svečiuose40:32 (24:20) nugalėjo Kauno “RCŠiršių-Gajos” rankininkes ir laimėjoseriją 2:0. 12 įvarčių nugalėtojoms pel-nė Diana Šatkauskaitė, 8 - Daiva Bū-tėnaitė, 7 - Indrė Mockevičiūtė. Šei-mininkių gretose sėkmingiausiaižaidė Karolina Jusaitė (12 įv.), AustėŽilinskaitė (9 įv.) ir Aistė Norvilaitė (6įv.). Pirmąsias ketvirtfinalio rungtynesgarliaviškės laimėjo 45:30. “HC Gar-

liava SM-CASCADA” pusfinalio seri-joje iki dviejų pergalių susitiks su Vil-niaus “Eastcon AG-Vilniaus kolegija”,o reguliarųjį sezoną laimėjusios Kau-no “ACME-Žalgirio” rankininkės -su Vilniaus “Šviesos-Eglės” ekipa.

LIETUVIS NEPASIŽYMĖJO

Besibaigiančiame NBA reguliariajamesezone nesėkmę patyrė Vakarų konfe-rencijoje septintąją vietą užimantisHjustono “Rockets” klubas (45 perga-lės ir 36 pralaimėjimai) su DonatuMotiejūnu. “Rockets” ekipa svečiuose112:119 (28:39, 33:28, 22:23, 29:29)pralaimėjo Vakarų konferencijos aut-saideriams Finikso “Suns” (25 ir 56).Tik 3 minutes žaidęs D.Motiejūnastaškų nepelnė - prametė dvitaškį, atko-vojo 2 kamuolius ir kartą suklydo.

LŽ

Trumpai

Vakar Kaune įvykusioje Lietuvoskrepšinio federacijos (LKF) ataskaitos konferencijoje akcen-tuoti mūsų rinktinių rezultatai,pateikta išsami federacijos finansinės veiklos ataskaita.

Konferencijoje LKF prezidentas Ar-vydas Sabonis apžvelgė praėjusiais me-tais pasiektus įvairių amžiaus grupiųrinktinių rezultatus. Daugiausia dėme-sio jis skyrė nacionalinei vyrų rinkti-nei, Londono olimpiadoje per 6 rung-tynes iškovojusiai vos 2 pergales iružėmusiai 8 vietą. “Praėję metai buvoneeiliniai, olimpiniai. Nors olimpiadavyko Europoje, atrankos turnyras bu-vo surengtas Pietų Amerikoje. Visa taikainavo daug jėgų, nors tikslą patekti įolimpiadą pasiekėme, - kalbėjo A.Sa-bonis. - Vyrų rinktinei visuomet kelia-mi aukšti reikalavimai, iš jos norimamedalių. Deja, mums trūko kelių pa-grindinių žaidėjų, todėl viso koman-dos pajėgumo nepamatėme. Šių metųEuropos pirmenybėse Slovėnijoje rink-tinėje išvysime daug naujų veidų.”

Nepaisant nesėkmių Londone,FIBA reitinge Lietuvos rinktinė iš-saugojo 5 vietą, lenkdama Rusiją,Turkiją, Prancūziją, Braziliją.

“Vyrų rinktinė išliko penkta, jauni-mo - trečia. Bendrame federacijų rei-tinge esame aštunti. Už mūsų rikiuoja-si nemažai šalių, turinčių labai pajėgiasrinktines”, - tvirtino LKF vadovas.

LKF konferencijoje buvo pakore-guoti įstatai. Naujoji jų redakcija nu-mato, kad federacijos vadovo kaden-cija suderinama su olimpiniu ciklu. Taireiškia, kad A.Sabonis vadovaus LKFbent iki 2016 metų Rio de Žaneiroolimpinių žaidynių.

Be to, priimtas nutarimas dėl rung-tynių skaičiaus moksleiviams ribojimo.Numatyta, kad 8-16 metų krepšininkaigali dalyvauti daugiausia dviejuose ofi-cialiuose čempionatuose, 17-18 metųsportininkai - trijuose. Konferencijojetaip pat išrinkti nauji LKF Garbės tary-bos ir Revizijos komisijos nariai. Nau-juoju LKF Garbės tarybos nariu tapoSaulius Vilkas, o Revizijos komisijos na-rių gretas papildė Andrius Budvytis.

Garbės ženklu “Už nuopelnus Lie-tuvos krepšiniui” apdovanotas LKLvadovas Šarūnas Kliokys ir Lietuvosstudentų krepšinio lygos prezidentasRimantas Cibauskas. Pirmojo laipsniomedalis įteiktas Lietuvos studentųkrepšinio rėmimo fondo direktoriuiAlgimantui Vaišnorui.•LŽ

Rinktinėje busnaujų veidų

“Žalgiris” LKL ketvirtfinalyje nesulaukia rimtesnio pasipriešinimo.Erlendo Bartulio nuotrauka

Tragedija liko jiems už nugarų: Bostono maratono nugalėtojai - etiopasL.Desisa ir kenietė R.Jeptoo. / Reuters/Scanpix nuotrauka

Sportas 152013 04 17Lietuvos žinios

SAULIUS RAMOŠKA

Po Londono olimpiados apiekarjeros pabaigą prabilęs, tačiaudisko į šalį taip ir nepadėjęs du-kart olimpinis ir dukart pasauliočempionas Virgilijus Alekna pri-sipažįsta - nelengva atsisveikintisu sportu, kai nematoma jėgatraukia į kovų sūkurį.

Vienas iškiliausių šalies sportinin-kų disko metikas V.Alekna, kuriamvasario 13 dieną sukako 41 metai, sužurnalistais atviras - kodėl reikėtųtrauktis, jei jėgų dar yra?

Naujajam sezonui intensyviai besi-rengiantis tituluotas atletas šiemet da-lyvavo jau trijose treniruočių stovyklo-se ir sykį jėgas išmėgino tarptautiniameturnyre. Kovo viduryje Ispanijoje su-rengtose XIII Europos žiemos metimųtaurės varžybose V.Alekna užėmė ant-rąją vietą. Sėkmingiausiu, ketvirtuoju,bandymu lietuvis diską nusviedė 64,66m ir tik 3 cm pralaimėjo vokiečiui Da-nieliui Jasinskiui.

Vidaus reikalų ministerijoje pata-rinėjantis sporto klausimais, susiju-siais su Lietuvos pirmininkavimuEuropos Sąjungos Tarybai, tituluo-čiausias šalies lengvaatletis neslepia- jis dar turi tiek jėgos, kad galėtų da-lyvauti aukšto lygio varžybose, tarpjų - ir pasaulio čempionate. O vienasambicingiausių diskininko planų -įrankį vėl nuskraidinti 70 metrų.

Varžovai neturės ramybės- Kaip sekasi rengtis naujam se-

zonui? - LŽ pasiteiravo daugkartinioolimpinio ir pasaulio čempionatų pri-zininko Virgilijaus Aleknos.

- Dalyvavau trijose treniruočių sto-vyklose. Jaučiuosi gerai, sportinė for-ma nebloga. Lietuvoje dar nėra gerooro, po mėnesio galėsiu jau ir namietreniruotis, o dabar teks važiuoti į tre-

niruočių stovyklą Ispanijoje. Pirmosmano varžybos - gegužės 28 dieną Če-kijoje. Paskui skrisiu į Naująjį Džersį,ten vyks “Deimantinės lygos” etapas.

- Tarp stovyklų šiemet spėjote irvaržybose dalyvauti.

- Norėjau išbandyti save žiemą(šypsosi). Specialiai nesirengiau. Vyk-damas į treniruočių stovyklą Lenkijo-je slapta tikėjausi, kad teks eiti į laukąir kelis kartus sviesti diską. Nepavyko.Kai treniruojiesi mesdamas diską įtinklą, nematai nei kaip, nei kiek jislekia. Todėl nuvykau į varžybas. Or-ganizmui tai buvo savotiškas šokas.Įrankio nebuvau mėtęs, rodos, nuovasaros. Teko prisiminti visus įgū-džius. Bet kai su disku draugauju jau30 metų, nebuvo sunku. Ir neblogainumečiau (64,66 m).

- Kaip reagavo konkurentai, išvydęjus stovyklose? Turbūt jie nebesitikė-jo pamatyti jūsų disko sektoriuje?

- Sutikau kelis Europos žiemos me-timų taurės varžybose. Jiems sakiau -toliau kovosime (šypsosi). Sunku pa-sitraukti iš tokių kovų. Norisi varžytis.Manau, tai visų sportininkų problema.Bet jei jėgos leidžia, kodėl reikia nusto-ti mėtyti?

Normatyvą įvykdytų nesunkiai- Ar šiemet diskas jūsų klauso?- Daugiau teko pamėtyti tik per pa-

skutinę stovyklą Portugalijoje. Tačiauoras nebuvo idealus. Bet tokiu metųlaiku rezultatai mane tenkina. Per bū-simą treniruočių stovyklą Ispanijoje

rodiklius pagerinsiu - dar labiau paju-siu įrankį, ir viskas bus gerai.

- Dabar per treniruotes toli svie-džiate diską?

- Pakankamai, kad galėčiau daly-vauti aukšto lygio varžybose ir pa-saulio čempionate (šypsosi). Dabar Bnormatyvas į planetos pirmenybes -64 metrai, A - 66. Manau, nesunkiaidabar įvykdyčiau A normatyvą.

- Prieš kiekvieną sezoną tikriau-siai užsibrėžiate, kaip toli norėtu-mėte nusviesti įrankį. Koks rezulta-tas jus tenkintų šiemet?

- Šiuo metu riba mažesnė. Bet no-rėčiau diską nusviesti 70 metrų, kaipir pernai. Arba bent netoli šios ri-bos. Bet norai lieka norais.

- Lenkijoje treniravotės su jaunuatletu Domu Poška. Kokį įspūdį jisjums paliko?

- Domas turi visas galimybes ei-ti mūsų, diskininkų, keliu. Ir And-rius Gudžius dabar yra neblogossportinės formos. Jis ateityje irgibus geras disko metikas.

- Planuojate dalyvauti visuose“Deimantinės lygos” etapuose irkovoti dėl vietos finale?

- Tai nėra mano tikslas. Pirmasis

etapas vyks gegužės pradžioje Šan-chajuje, ten nedalyvausiu. “Dei-mantinė lyga” - aukščiausio lygiovaržybos, reikia save išbandyti ir sustipriais varžovais. Bet tikslo laimė-ti lygą nekeliu. Kartą jau laimėjau -turiu prizą, pakanka (šypsosi).

- O ar išvysime jus Kaune rengia-mose Europos komandinio čempio-nato II lygos varžybose?

- Kadangi šiuo metu esame du stip-rūs disko metikai - aš ir A.Gudžius,turėsime išsiaiškinti, kuris dalyvaus.Jei būsiu stipresnis, dalyvausiu.

Vaikai nemėgsta sporto- Sutikote papildyti trečius metus

vykstančio projekto “Ateities čempio-nai” ambasadorių gretas. Turbūt neil-gai dvejojote sulaukęs pasiūlymo?

- Apsisprendžiau nesunkiai. Jukšeimoje auga trys jauni žmonės -dvylikos Martynas, dešimtmetis My-kolas ir ketverių Gabrielė. Sūnūs -moksleiviai, matau, kad mokyklosevaikams nelabai įdomu dalyvautikūno kultūros pamokose. Kiek sū-nūs papasakojo, dalis mokinių pa-moką prasėdi ant suoliuko. Mes,sportininkai, turime padaryti, kadvaikai norėtų sportuoti per kūnokultūros pamokas. Juk ir mes buvo-me maži. Kiek save prisimenu, ne-kantriai laukdavau šių pamokų irdarydavau tai, ką liepdavo fiziniomokytojas. Tai buvo mano sportiniokelio pradžia.

Man bus įdomu supažindinti vai-kus su disko metimu: vieni diską pa-čiupinės, kiti pamėgins jį mesti.•

V.Alekna: “Jei jėgos leidžia, reikia mėtyti”

SAULIUS RAMOŠKA

Lietuvos moterų krepšinio lygos(LMKL) finalo serija prasidėjo beintrigos. Tačiau šalia aikštelės,prie Kauno rajono “Hoptrans-Sirenų” atsarginių suolelio,aistros virė visas 40 minučių.

Ne veltui “Hoptrans-Sirenų” strate-gas Linas Šalkus vadinamas emocingutreneriu. Jo draugiškos replikos žaidė-joms ir teisėjams sukelia aplinkiniųšypseną, o reakcija į auklėtinių praras-tus kamuolius ar nevykusias atakasverta geriausio mimo nominacijos.

Vilniaus “Kibirkštis-VIČI-IKI” perpirmas finalo rungtynes namie nesun-kiai - 76:45 - nugalėjo “Hoptrans-Sire-nų” krepšininkes ir serijoje iki trijųpergalių pirmauja 1:0. Pirmame kėli-nyje besimezgusi intriga (7 min. 12:8)baigėsi jau antro ketvirčio viduryje, kaišeimininkės atitrūko dvidešimčia taš-kų (34:14).

Tačiau sostinės arenoje susirinku-siems žiūrovams neteko nuobo-džiauti: L.Šalkus garsiai mokė savožaidėjas krepšinio paslapčių. Žaisti įVilnių atvyko tik 9 Kauno rajonokrepšininkės, tad penkioms kovojantaikštelėje, keturioms tekdavo klau-sytis auksinių stratego minčių. Jos

pasiekdavo ir netoli sėdinčių krepši-nio aistruolių ausis.

“Indrute, ar supranti lietuvių kal-bą? Lotyniškai aš nemoku”, - L.Šal-kus ieškojo būdų paaiškinti IndreiKeršulytei tai, ko iš jos nori.

“Susikaupk. Tavęs nėra nei gynybo-je, nei puolime. Nori žaisti, bet kaip tugali žaisti?” - netrukus priekaištų klau-sėsi jau kita žaidėja.

“Mes taip nemetame”, - apgailestau-

damas saviškėms tarė L.Šalkus, kai “Ki-birkšties” žaidėja apgaulingais judesiaissuklaidino jo auklėtines ir niekieno ne-dengiama taikliai metė į krepšį.

“Kokį krepšinį mes galime žaisti, jei-gu nemetame į krepšį”, - po uždelstosatakos neišnaudotos progos pratrūkotreneris. - Čia juk ne kvadrato žaidimas.”

“Būdama metro dvidešimties ban-do peršokti per Vengrytę (KristinosVengrytės ūgis 186 cm - aut.)”, - sėdin-

čiąsias ant suoliuko treneris mokė tuš-čiai neeikvoti jėgų.

“Jeigu nieko nemokate, taip ir saky-kite - nemokame ir nedarysime! Aš tikprašau derinį atlikti”, - per minutėspertraukėlę saviškes auklėjo L.Šalkus.Atokvėpio pertraukėlę Kauno rajonoekipos strategas išnaudojo be paliovosbraižydamas būsimų atakų schemas.Minutei pasibaigus jis lyg niekur nie-ko atsisuko į tuo metu fotoaparatu jį

pleškinantį fotografą ir šyptelėjo: “Pa-darėte paso nuotrauką? Mano paso ga-liojimas jau baigėsi...”

Kas užginčys, jog L.Šalkus neturi hu-moro jausmo. Regis, kiekviena jo pasta-ba skirta visiems - ne tik žaidėjoms.

“Gal jis turi šoumeno gyslelę? - svars-tė “Hoptrans-Sirenų” puolėja Korne-lija Balčiūnaitė. - Žinome, koks L.Šal-kus emocingas, jis per rungtynes galivisko daug prikalbėti. Gal tuo metumerginos ir įsižeidžia, bet pyktis greitaipraeina. Visos prie to jau pripratome irnekreipiame dėmesio.”

Pasak Kauno ekipos vienos lyderiųK.Balčiūnaitės, emocingas yra ir trene-ris Aurimas Jasilionis, su kuriuo jai tekoanksčiau dirbti. “Bet man patinka ko-vingi treneriai”, - šypsojosi puolėja, ku-riai balandžio 22 dieną sukaks 32-eji.•

V.Alekna: “Tikslo laimėti “Deimantinę lygą” nekeliu. Kartą jau laimėjau - turiu prizą, pakanka.”

Treniruočių stovyklose sutiktus konkurentus V.Alekna (dešinėje) perspėjo, kad nesidžiaugtų, - jis ir toliau varžysis su jais disko sektoriuje. / LŽ archyvo nuotrauka

“Hoptrans-Sirenų” puolėja K.Balčiūnaitė (su kamuoliu) puikiai supranta, kad treneriui L.Šalkui (nuotrauka kairėje) sunku tylėti, kai joms nesiseka. / Romo Jurgaičio nuotraukos

FINALASVilniaus “Kibirkštis-VIČI-IKI” - Kauno r.“Hoptrans-Sirenos” 76:45 (18:8,27:20, 17:13, 14:4). M.Kvedaravičiūtė irV.Kuktienė po 15 tšk., K.Alminaitė 12,G.Šniokaitė 10; E.Sarapaitė 16, K.Balčiū-naitė 11, I.Šalkauskė 6. Serija 1:0. IIrungtynės - balandžio 23 d. Garliavoje.

DĖL 3 VIETOSKlaipėdos “Fortūna” - Kauno “LSU-Aistės” 71:63 (16:15, 19:12, 17:17,19:19). T.Lichtarovič 19, E.Šikšniūtė 15(12 atk. kam.), G.Gutkauskaitė 14;L.Svarytė 19 (10 atk. kam.), N.Skadaitė18, D.Saurazaitė 12. Serija 1:0. II rung-tynės - balandžio 18 d. Kaune.

Finalo rungtynes pagyvino “Sirenų” treneris

BUTAIPARDUODA

Gerai suplanuotą 3 kambarių butą Vilniuje, Laz-dynuose (monolitinio 16 aukštų namo VI a., 73kv. m, pietvakarių pusėje). Tel. 8 673 03 733.

4 kambarių butą Panevėžyje (mūrinis aštuoniųbutų namas, statytas 1992 m., 78 kv. m, kamba-riai nepereinami, yra du įstiklinti balkonai, kaina- 125 000 Lt). Tel. 8 699 75 245.

NUOMOJA2 kambarius 3 kambarių bute Vilniuje, Pašilaičiuo-se (pageidautų studentės). Tel. 8 610 96 703.

SODYBOS, SKLYPAIPARDUODA

3 ha žemės ūkio paskirties sklypą (kadastrinis ad-resas: 4134/0300:82, Glitiškių k. v.) Vilniaus r.,Paberžės sen., Burkylos k. (33 km iki Vilniauscentro, geras privažiavimas, ribojasi su vieškeliu,vandens grioviu, netoliese yra užtvanka ir Glitiš-kių ežeras, vietoje elektra, kaina - sutartinė).Vilnius, tel. 8 688 82 363.

6 a sodo sklypą sodų bendrijoje „Gaižinėliai“ prieKačerginės Nemuno žiedo, Kauno r. (sklypas bepastatų, yra vanduo, elektra, šioje gatvėje pasta-tyti gyvenamieji namai, kaina - sutartinė). Tel. 8 614 34 228, zadeikona@gmail.com

14,3 a namų valdą naujų namų kvartale Vilniu-je, S.Vorotinskio g. (10 km nuo centro, yraelektra, galima statyti dvibutį namą, 1 a kaina -7500 Lt, be tarpininkų). Tel. 8 656 17 413.

12 a namų valdą Vilniuje, Antakalnio sen., Rokan-tiškių g. (7 km nuo centro, kaina - 127 000 Lt, betarpininkų). Tel. 8 682 46 203.

NUOMOJASodybą ant Merkio skardžio, prie Jašiūnų (yravisi patogumai, kaina - sutartinė). Vilnius, tel. 8 682 56 198.

AUTOMOBILIŲ REMONTASKokybiškai iš odos ir veliūro siuvu automobiliųsėdynių užvalkalus, taisau, keičiu suplyšusius sė-dynių, salonų apmušalus. Tel.: (8 5) 231 8014, 8 676 34 662.

PASLAUGOSPrijungia, taiso automatines skalbykles. Konsultuoja įsigyjant naują, naudotą arba sutransportavimo defektais. Tel.: (8 5) 230 0203,8 610 21 588.

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus. Vilnius, tel. 8 689 16 300.

MEDICINOS PASLAUGOSTeismo medicinos profesorius konsultuoja, at-lieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikataipadarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550, 8 615 16 310,(8 5) 278 8403.

STATYBA IR REMONTASKlijuojame plyteles, montuojame gipskartonį,tinkuojame, betonuojame grindis, atliekame ki-tus statybos darbus. Tel. 8 609 91 421.

LEIDINIAIPARDUODA

Pilną Pasaulinės fantastikos aukso fondo (PFAF)knygų kolekciją (kaina - 2000 Lt). Vilnius, tel. 8 670 03 363.

Prof. Juozas Uzdila parašė gimtinei skirtą trečiąmonografiją „Šeštokai: Mokykla ir Bažnyčia“.Norintys šią knygą turėti praneša autoriui tel. 8 683 20 071.

ĮVAIRŪSPerku įvairių laikotarpių paveikslus, statulėles,indus, monetas, gintarą. Tel. 8 617 81 272.

Ruošiama apie „Armonikos“ ansamblio vokalis-tą a. a. Ramutį Kaspariūną prisiminimų knyga.Turintys ir norintys pasidalinti savo mintimisapie šį dainininką, prašome paskambinti PetruiTabarui tel. 8 602 23 834.

PRANEŠIMAIPranešu, kad UAB „VIA BONA“ (į. k.301524539, Beržų g. 44, Panevėžys) yra ne-moki ir nebegali atsiskaityti su kreditoriais.Direktorė. Užs. LM-2568

2013 04 17Lietuvos žinios16 Klasifikuoti skelbimai

2011 m. balandžio 16 d. laikraštyje „Lietuvos žinios“ Nr. 88/12915, žurnalistės Linos Vyšniaus-kienės publikacijoje „Nelaisvės pančius atlaisvina santuokos saitai“ paskelbtas teiginys „Bet įvyko tai, kas įvyko. Dar viena žmogžudystė“ neatitinka tikrovės, žemina Viktor Ševčenkogarbę bei orumą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 5 d. įsakymuNr. 150 patvirtintomis Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos Žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007 - 2013 metų programospriemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklėmis (įskaitant vėlesnius jų pakeitimus)projekto vykdytojas UAB „Kėdainių Konservų Fabrikas“, įgyvendindama projektą „UAB „Kėdainių Konservų Fabrikas“ investicinis projektas“, skelbia konkursą:

Gamybos cecho statybos, technologinės įrangos tiekimo ir montavimo darbų rangovui parinkti.

Rangovas turi būti įgyvendinęs bent vieną maisto pramonės gamybos projektą (pastatęsarba rekonstravęs ne mažesnį kaip 2000 kvadratinių metrų gamybos pastatą).

Atsiliepimus dalyvauti konkurse prašome pateikti raštu iki 2013 m. gegužės mėn. 6 die-nos 9.00 val. adresu: Šingalių kaimas, Josvainių seniūnija, LT-58191 Kėdainių rajono savi-valdybė, tel.: (8 347) 77 282, 8 686 01 550, el. paštas: info@kkf.lt.

Vokai su komerciniais pasiūlymais bus atplėšiami 2013 m. gegužės mėn. 20 dieną 9.00 val.adresu: Šingalių kaimas, Josvainių seniūnija, LT-58191 Kėdainių rajono savivaldybė. Užs. R-234

Informacija apie parengtą „Vilniaus apskrities komunalinių atliekų sąvartyno eksploatavimas“ poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą

Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas): UAB „VAATC“, Šeimyniškių g. 15, LT-09312Vilnius, tel. (8 5) 213 0397, faks. (8 5) 233 3254.Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas: UAB „BalticEngineers“, Savanorių pr. 28, LT-03116 Vilnius, tel. +370 5 233 4112, faks. +370 5 231 0258.Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: „Vilniaus apskrities regioninio komunalinių atliekų są-vartyno eksploatavimas“.Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Kazokiškių kaimas, Kazokiškių seniūnija, Elektrėnų savivaldybė.Poveikio aplinkai vertinimo subjektai, kurie pagal kompetenciją nagrinės PAV dokumentus,teiks išvadas:• Elektrėnų savivaldybė;• Kultūros paveldo Vilniaus teritorinis padalinys;• Vilniaus visuomenės sveikatos centras;• Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba.Atsakinga institucija, kuri priims sprendimą dėl PŪV leistinumo pasirinktoje vietoje: Vilniausregiono aplinkos apsaugos departamentas, A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel. (8 5) 272 8536,faks. (8 5) 272 8389.Su planuojamos ūkinės veiklos PAV ataskaita galima susipažinti bei teikti motyvuotus pasiūlymusUAB „Baltic Engineers“, Savanorių pr. 28, LT-03116 Vilnius, II aukštas, nuo 9.00 val. iki 16.00 val.10 darbo dienų nuo šios informacijos paskelbimo datos.Motyvuotus pasiūlymus planuojamos ūkinės veiklos PAV ataskaitai teikti raštiškai UAB „BalticEngineers“, Savanorių pr. 28, LT-03116 Vilnius, tel. +370 5 233 4112, faks. +370 5 231 0258, arba elektroniniu paštu: info@balticengineers.com.PAV ataskaitos viešas svarstymas vyks adresu: Draugystės g. 2, Elektrėnų savivaldybės viešoji bib-lioteka, Elektrėnai, 2013 05 07, 17.00 val.Motyvuotų pasiūlymų kopijas galima teikti:Atsakingai institucijai: Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, A.Juozapavičiaus g. 9,LT-09311 Vilnius, tel. (8 5) 272 8536, faks. (8 5) 272 8389.Subjektams:• Elektrėnų savivaldybės administracija, Elektrinės g. 8, LT-26108 Elektrėnai, tel. (8 528) 58 000,faks. (8 528) 58 005;• Kultūros paveldo departamento prie LR kultūros ministerijos Vilniaus teritorinis padalinys, Šnipiškių g. 3, LT-09309, tel. (8 5) 273 4256, faks. (8 5) 272 4058;• Vilniaus visuomenės sveikatos centras, Vilniaus g. 16, LT-01119 Vilnius, tel. (8 5) 212 4098, faks. (8 5) 261 2707, el. paštas: info@vilnius.vvspt.lt;• Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, Pamėnkalnio g. 30, LT-01114 Vilnius, tel. (8 5) 271 6885, faks. 219 8801, el. paštas: vilnius.pgv@vpgt.lt. Užs. R-235

2013 03 29 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-3461-590/2013buvo iškelta bankroto byla UAB „Afiksus“ (juridinio asmens kodas 125318549, adresas:J.Savickio g. 4, Vilnius, ankstesnis pavadinimas „Baltic Service Group“), bankroto admi-nistratoriumi paskirta UAB „VERMOSA“ (juridinio asmens kodas 125928698, A.Goštau-to g. 40A, LT-01112 Vilnius), administratoriaus įgaliotu asmeniu paskirtas AlgimantasZajankauskas (tel. 8 678 25 252, faks. (8 5) 204 5052, el. p.: az@vermosa.lt).

Teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2013 04 12 d. LR ĮBĮ 11 str. 3 d. 13 p.pagrindu informuojame, kad bankrutuojanti UAB „Afiksus“ nevykdys sudarytų sutarčių, ir va-dovaujantis LR ĮBĮ 10 str. 7 d. 4 p., šios sutartys (išskyrus darbo sutartis ir sutartis, kurių pa-grindu kyla bankrutuojančios įmonės reikalavimo teisės), laikomos pasibaigusiomis, o dėlšios priežasties atsiradę reikalavimai yra tenkinami LR Įmonių bankroto įstatymo 35 str. nus-tatyta tvarka.

Vadovaujantis LR Įmonių bankroto įstatymo 21 str. 1 d. visi įmonės kreditoriai turi teisę pareikš-ti savo finansinius reikalavimus bankrutuojančiai UAB „Afiksus“ iki 2013 m. gegužės 27 d. ir kar-tu su reikalavimus patvirtinančiais dokumentais, atsiųsti juos bankroto administratoriuiUAB „VERMOSA“, adresu: A.Goštauto g. 40A, LT-01112 Vilnius. Užs. R-236

Pranešimas BUAB „If Solutions“ kreditoriams.

Vilniaus apygardos teismo posėdyje 2013 m.gegužės 10 d. 10.00 val. (adresas: Gediminopr. 40, Vilnius) paskirtas nagrinėti BUAB „If Solutions“ (kodas 302483337) bankrotoadministratoriaus prašymas priimti sprendi-mą dėl įmonės pabaigos. Bankroto administra-toriaus UAB „Insolvency solutions“ įgaliotasasmuo A.Zajankauskas, tel. 8 678 25 252,el. p.: az@isl.lt. Užs. R-237

Pranešimas BUAB „Vilniaus vartų klubas“

kreditoriams.Vilniaus apygardos teismo posėdyje 2013 m.gegužės 2 d. 8.30 val. (adresas: Gedimino pr.40, Vilnius) paskirtas nagrinėti BUAB „Vilniausvartų klubas“ (kodas 300087645) bankrotoadministratoriaus prašymas priimti sprendi-mą dėl įmonės pabaigos. Bankroto administra-toriaus UAB „Insolvency solutions“ įgaliotasasmuo A.Zajankauskas, tel. 8 678 25 252, el. p.: az@isl.lt. Užs. R-238

INFORMUOJAME, kad Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.112 straips-nio 1 dalimi, pranešame, kad juridinio asmens dalyvio sprendimuuždaroji akcinė bendrovė Likėnų vandenys yra likviduojama.Duomenys apie likviduojamą uždarąją akcinę bendrovę:1) Bendrovės pavadinimas: Likėnų vandenys;2) Bendrovės teisinė forma: uždaroji akcinė bendrovė;3) Bendrovės buveinė: Sausio 13-osios g. 37-182, LT-04349 Vilnius;4) Bendrovės kodas: 302709590;5) Registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie likviduojamą bendrovę: Juridiniųasmenų registras;6) Sprendimo likviduoti bendrovę priėmimo diena: 2013 m. balandžio 12 d.;7) Likvidavimo pagrindas - juridinio asmens dalyvio sprendimas nutraukti juridinio asmens veiklą;8) Likvidatorius: advokatė Lolita Makauskaitė, advokatės L.Makauskaitės kontora, Pano-ramos g. 17, Parapijoniškės, LT-13241 Vilniaus rajonas. Užs. LM-2564

INFORMACIJA APIE ŠVELNIAKAILIŲ ŽVĖRELIŲ (AUDINIŲ) VEISIMO IR AUGINIMO POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO IŠVADĄ

1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas:Eduardas Balsys, Dvaro g. 162G, LT-76197 Šiauliai. Mob. tel. +370 698 77 517. El. p.: edis@frigolita.lt.2. Planuojamos ūkinės veiklos rengėjas:Eduardas Balsys, Dvaro g. 162G, LT-76197 Šiauliai. Mob. tel. +370 698 77 517. El. p.: edis@frigolita.lt.3. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas:Švelniakailių žvėrelių (audinių) veisimas ir auginimas.4. Planuojamos ūkinės veiklos vieta:Šiaulių r. sav., Šiaulių kaimiškoji sen., Karpiškių k., skl. kad. Nr. 9112/0001:40.5. Atsakingos institucijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2013 03 27 d.priimta atrankos išvada Nr. (4) SR-S-748(7.1), kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.6. Motyvuotus pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą teikti, o taip pat susipažinti su atran-kos išvada, PAV atranka ir atrankos dokumentais galima:Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamente, M.K.Čiurlionio g. 3, Šiauliai, tel. (8 41) 52 41 43,faks. (8 41) 50 37 05, ir UAB „Frigolita“, Dvaro g. 162G, LT-76197 Šiauliai. Mob. tel. +370 698 77 517.El. p.: edis@frigolita.lt (8.00-17.00 val., terminas- 20 darbo dienų nuo šio skelbimo išspaus-dinimo). Užs. LM-2566

INFORMACIJA APIE UAB „UKMERGĖS KATILINĖ“ BIOKURO KAITLINĖS STATYBOS VILNIAUS G. 89F,UKMERGĖJE, GALUTINĘ ATRANKOS IŠVADĄ DĖL POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO

1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas - UAB „Ukmergės katilinė“, Smolensko g. 10, Vilnius,tel. 8 618 24 215.2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas - UAB „Ukmergės katilinė“ 4MW galingumo bioku-ro katilinės statyba.3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta - Vilniaus g. 89F, Ukmergė.4. Persvarstoma Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2013 02 04 priimta atrankosišvada Nr. (38-4)-VR-1.7-611 dėl UAB „Ukmergės katilinė“ biokuro katilinės statybos Vilniaus g. 89F,Ukmergėje, poveikio aplinkai vertinimo (toliau - PAV). Planuojamai ūkinei veiklai PAV neprivalomas.5. Motyvai peržiūrėti atrankos išvadą: Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2013 02 05 raštuNr. (12-37)-2-603 kreipėsi į Vilniaus RAAD persvarstyti atrankos išvadą, motyvuodamas tuo, kad:1. Neįvertinta, kad PŪV turi būti nustatyta sanitarinė apsaugos zona vadovaujantis Specialiųjų že-mės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 1992 m. gegužės 12d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652; 2012, Nr. 80-4168), 62p. nuostata, kad katilinei sani-tarinės apsaugos dydis nustatomas pagal teršiančiųjų medžiagų ir triukšmo sklaidos skaičiavimus;2. Neįvertinta, kad netoli PŪV yra esami vaikų globos namai ir nepateikta informacija su PŪV su-sijusiu galimu neigiamu poveikiu (triukšmo ir oro taršos) gyvenamosios paskirties teritorijoms; 3.Galimas neigiamas psichosocialinis poveikis ir aplinkinių rajonų gyventojų nepasitenkinimas PŪV.6. Pagrindiniai motyvai, kuriais buvo remtasi priimant galutinę atrankos išvadą. 6.1 Tiek sta-tybos, tiek PŪV metu susidarančios atliekos bus perduodamos atliekas tvarkančioms įmonėms.6.2 Paviršinės nuotekos nuo teritorijos kietųjų dangų bus surenkamos ir valomos paviršinių nuo-tekų valymo įrenginiuose. Visos PŪV veiklos metu susidarančios nuotekos bus nuvedamos į cent-ralizuotus tinklus. 6.3 PŪV teritorijoje pilnai išvystyta inžinerinė infrastruktūra. 6.4 Paskaičiuotitriukšmo lygiai ir aplinkos oro užterštumas dėl veiklos metu išmetamų teršalų neviršys teisės ak-tuose nustatytų reglamentuojamų ribinių verčių. 6.5 Vilniaus visuomenės sveikatos centras 201304 05 raštu Nr. (12-37)-2-1623 pritaria, kad PŪV PAV neprivalomas.7. Priimta galutinė atrankos išvada. UAB „Ukmergės katilinė“ 4MW galingumo biokuro katilinėsstatybai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. (Vilniaus RAAD 2013 04 15 raštas Nr. (38-4)-VR-1.7-1873). Užs. LM-2571

„Pavilnio klinika“, UAB ir Sveikatos priežiūros ir slaugos klinika, UABREORGANIZAVIMO SĄLYGOS2013 m. balandžio 17 d., Vilnius

Vadovaujantis 2013 m. balandžio 16 d. „Pavilnio klinika“, UAB vienintelio akcininko sprendimu ir2013 m. balandžio 16 d. Sveikatos priežiūros ir slaugos klinika, UAB vienintelio akcininko spren-dimu, bendrovių vadovai parengė šias „Pavilnio klinika“, UAB ir Sveikatos priežiūros ir slaugos kli-nika, UAB reorganizavimo sąlygas.Informacija apie reorganizuojamą bendrovę: pavadinimas - Sveikatos priežiūros ir slaugos klini-ka, UAB; teisinė forma - uždaroji akcinė bendrovė; įstatinis kapitalas - 10 000 Lt (dešimt tūkstan-čių litų), bendrovės įstatinis kapitalas padalintas į 100 (vieną šimtą) paprastųjų nematerialiųjųvardinių akcijų, vienos paprastosios vardinės akcijos nominali vertė yra 100 Lt (vienas šimtas litų);buveinė - Pramonės g. 97, Vilniaus m., Vilniaus m. sav.; kodas - 302560285; registras, kuriame kaupia-mi ir saugomi duomenys apie bendrovę - VĮ Registrų centras, Juridinių asmenų registras.Informacija apie reorganizavime dalyvaujančią bendrovę: pavadinimas - „Pavilnio klinika“, UAB;teisinė forma - uždaroji akcinė bendrovė; įstatinis kapitalas - 10 000 Lt (dešimt tūkstančių litų),bendrovės įstatinis kapitalas padalintas į 100 (vieną šimtus) paprastųjų nematerialiųjų vardiniųakcijų, vienos paprastosios vardinės akcijos nominali vertė yra 100 Lt (vienas šimtas litų); buvei-nė - Kaniaviškių g. 1-1, Vilniaus m., Vilniaus m. sav.; kodas - 300053746; registras, kuriame kaupia-mi ir saugomi duomenys apie bendrovę - VĮ Registrų centras, Juridinių asmenų registras.Reorganizavimo būdas - prijungimas; Sveikatos priežiūros ir slaugos klinika, UAB prijungiant prie„Pavilnio klinika“, UAB.Kadangi prijungiamos Sveikatos priežiūros ir slaugos klinika, UAB vienintelis dalyvis yra „Pavilnio klinika“,UAB, prie kurio Sveikatos priežiūros ir slaugos klinika, UAB prijungiama, taikomas LR CK 2.103 str. (su-paprastintas juridinių asmenų reorganizavimas): nerengiamos reorganizavimo sąlygų vertinimo(LR CK 2.100 str.) ir valdymo organų parengtą ataskaitos (LR CK 2.99 str. 3 d.).Po reorganizavimo pasibaigianti bendrovė - Sveikatos priežiūros ir slaugos klinika, UAB.Po reorganizavimo veiksianti bendrovė - „Pavilnio klinika“, UAB.Po reorganizavimo veiksiančios bendrovės akcijų skaičius pagal klases ir jų nominali vertė,taip pat akcijų skirstymo akcininkams taisyklės.Po reorganizavimo veiksiančios „Pavilnio klinika“, UAB įstatinio kapitalo dydis padidinamas iš po reor-ganizavimo pasibaigiančios Sveikatos priežiūros ir slaugos klinika, UAB įstatiniu kapitalu, 10 000 Lt (de-šimčia tūkstančių litų), 100 (vienu šimtu) paprastųjų nematerialiųjų vardinių akcijų, vienos paprasto-sios vardinės akcijos nominali vertė yra 100 Lt (vienas šimtas litų).Po reorganizavimo veiksiančios „Pavilnio klinika“, UAB įstatinis kapitalas bus 20 000 Lt (dvidešimt tūks-tančių litų), kuris bus padalintas į 200 (du šimtus) paprastųjų nematerialiųjų vardinių akcijų, vienospaprastosios vardinės akcijos nominali vertė yra 100 Lt (vienas šimtas litų).Po reorganizavimo 200 (du šimtus) paprastųjų nematerialiųjų vardinių „Pavilnio klinika“, UAB ak-cijų, kurių kiekvienos nominali vertė yra 100 Lt (vienas šimtas litų), akcijas turės fizinis asmuo, vie-nintelis „Pavilnio klinika“, UAB akcininkas.Momentas, nuo kurio po reorganizavimo pasibaigiančios bendrovės teisės ir pareigos perei-na po reorganizavimo veiksiančiai bendrovei: Sveikatos priežiūros ir slaugos klinika, UAB visosteisės ir pareigos pereina „Pavilnio klinika“, UAB nuo „Pavilnio klinika“, UAB įstatų įregistravimojuridinių asmenų registre.Momentas, nuo kurio po reorganizavimo pasibaigiančios bendrovės teisės ir pareigos pagalsandorius pereina po reorganizavimo veiksiančiai bendrovei ir sandoriai įtraukiami į šios bend-rovės buhalterinę apskaitą: Nuo „Pavilnio klinika“, UAB įstatų įregistravimo juridinių asmenų registreSveikatos priežiūros ir slaugos klinika, UAB visos teisės ir pareigos pagal visus sandorius pereina „Pa-vilnio klinika“, UAB ir visi sandoriai įtraukiami į „Pavilnio klinika“, UAB buhalterinę apskaitą.Momentas, nuo kurio po reorganizavimo pasibaigiančios bendrovės turtas pereina po reor-ganizavimo veiksiančiai bendroveiSveikatos priežiūros ir slaugos klinika, UAB visas turtas pereina „Pavilnio klinika“, UAB nuo „Pavil-nio klinika“, UAB įstatų įregistravimo juridinių asmenų registre.Reorganizuojamos ir reorganizavime dalyvaujančios bendrovės organų teisės:„Pavilnio klinika“, UAB visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris šaukiamas iki „Pavilnio klinika“, UAB do-kumentų pateikimo juridinių asmenų registro tvarkytojui, turi teisę spręsti šiuos klausimus:1) patvirtinti reorganizavimo sąlygas;2) patvirtinti pakeistus „Pavilnio klinika“, UAB įstatus;3) spręsti visus kitus visuotinio akcininkų susirinko kompetencijai priskirtus klausimus.Sveikatos priežiūros ir slaugos klinika, UAB visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris šaukiamas ikiSveikatos priežiūros ir slaugos klinika, UAB dokumentų pateikimo juridinių asmenų registro tvar-kytojui, turi teisę spręsti šiuos klausimus:1) patvirtinti reorganizavimo sąlygas;2) spręsti visus kitus visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus.„Pavilnio klinika“, UAB ir Sveikatos priežiūros ir slaugos klinika, UAB vadovams yra suteikiamos tei-sės atlikti visus reikalingus veiksmus, kad būtų įgyvendintos reorganizavimo sąlygos, ir kad Sveika-tos priežiūros ir slaugos klinika, UAB būtų prijungta prie „Pavilnio klinika“, UAB.Reorganizuojamos ir reorganizavime dalyvaujančios bendrovės organų nariams suteikiamosspecialios teisėsNesuteikiamos.Susipažinti su reorganizavimo sąlygomis ir kitais dokumentais galima darbo dienomis 8.00-19.00 val.adresu: Juodasis kelias 35, Vilniuje („Pavilnio klinikoje“), 30 dienų nuo šio pranešimo paskelbimodatos. Prieš atvykstant būtinai paskambinti telefonu 8 699 32 161 („Pavilnio klinika“, UAB direk-toriui Antanui Juškai).„Pavilnio klinika“, UAB direktorius Antanas Juška Sveikatos priežiūros ir slaugos klinika, UAB direktorė Kristina Bernotaitė. Užs. LM-2567

AB Lietuvos draudimo GAB pinigų kvitus LDR Nr. 1936499-1936500 laikyti negaliojančiais. Užs. LM-2572

2013 04 17Lietuvos žinios18 TV programos

VILNIUSFORUM CINEMAS AKROPOLIS“Milijardierius ir blondinė” - 11.45, 13.45, 16,18.30, 20.30 val.“Olimpo apgultis” - 16.15, 19, 21.30 val.“Užmirštieji” - 11, 14.30, 17.45, 21 val.“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 15.15, 18, 20.45 val.

“Sielonešė” - 12, 14.45, 17.30, 20.15 val.“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 10.15, 12.45,18.15, 21.15 val.“Pašėlę pirmieji metai” - 11.15, 20 val.“Krudžiai” (3D) - 10.45, 13, 15.30 val.“Krudžiai” - 14, 16.45, 19.30 val.“Ką išdarinėja vyrai” - 13.30, 17.45 val.“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 10.30, 13.15 val.“Gimtadienis” - 15.45 val.“Valentinas vienas” - 21.45 val.FORUM CINEMAS VINGIS“Niujorko šešėlyje” - 11.45, 14.50, 18.20, 21.15 val.“Olimpo apgultis” - 13.30, 16, 18.40, 21.10 val.“Teresės nuodėmė” - 14, 16.30, 19, 21.50 val.

“Pilnos rankos pistoletų” - 20.45 val.“Milijardierius ir blondinė” - 11.15, 14, 16.45,19.15, 21.45 val.“Užmirštieji” - 12, 15.10, 18.20, 21.30 val.“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 18.45, 21.30 val.“Sielonešė” - 18 val.“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 12.30, 15.15,18 val.“Krudžiai” (3D) - 11, 13.30, 16 val.“Krudžiai” - 12, 14.30, 17, 19.30 val.“Krudžiai” (originalo kalba) - 13.15 val.“Pašėlę pirmieji metai” - 15.30, 20.50 val.“Mama” - 16, 21 val.“Diatlovo perėja: dingusi ekspedicija” - 22 val.“Tamsus dangus” - 18.15 val.“Valentinas vienas” - 13.30, 18.30 val.“Hičkokas” - 15.45, 20.45 val.SKALVIJA“Šalutinis poveikis” - 21.10 val.“Medžioklė” - 19 val.“Ištrūkęs Džango” - 16 val.PASAKA“Niujorko šešėlyje” - 20 val.“Argo” - 20.30 val.“Džekas Ryčeris” - 18 val.Kino vakarai su Izolda. Svečias - Audrius Stonys - 19 val.OZO KINO SALĖ“Emigrantai” - 16 val.“Aurora” - 18 val.

MULTIKINO“Niujorko šešėlyje” - 15.30, 18.30, 21.30 val.“Užmirštieji” - 10.30, 13.15, 16, 18.45, 21.30 val.“Milijardierius ir blondinė” - 12, 16.30, 19.45,21.45 val.“Olimpo apgultis” - 17, 19.30, 22 val.“Emigrantai” - 14.45, 18.45 val.“Sielonešė” - 10, 14.30 val.“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 19.15, 21.45 val.“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 13.45, 16.15,18.45, 21.15 val.“Pašėlę pirmieji metai” - 12.30, 20.30 val.“Krudžiai” (3D) - 10.45, 13, 15.15, 17.30 val.“Krudžiai” - 10, 12.15, 14.30, 16.45 val.“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 11 val.“Sniego karalienė” (3D) - 12.30 val.

“Sniego karalienė” - 10.30 val.

KAUNASCINAMON“Niujorko šešėlyje” - 22 val.“Užmirštieji” - 12.45, 15.45, 18.30, 21.15 val.“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 19.45 val.“Džekas milžinų nugalėtojas” - 11.15, 13.35, 15.55 val.“Emigrantai” - 13.30, 18.15 val.“Sielonešė” - 11, 15.30, 18, 20.30 val.“Pagalbos šauksmas” - 20 val.“Krudžiai” (3D) - 10.45, 13, 15.15, 17.30 val.“Krudžiai” - 12.15, 14.30, 16.45 val.“Gimtadienis” - 22.05 val.“Valentinas vienas” - 21.30 val.FORUM CINEMAS“Niujorko šešėlyje” - 17.45, 20.40 val.“Olimpo apgultis” - 11.30, 14, 16.30, 19.15, 21.45 val.“Užmirštieji” - 11.45, 15, 18, 20.50 val.“Milijardierius ir blondinė” - 12.15, 14.30, 17, 19, 21 val.“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 21.15 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” - 10.45, 15.30 val.“Sielonešė” - 21.30 val.“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 13.30, 16,18.30 val.“Pašėlę pirmieji metai” - 20.30 val.“Krudžiai” (3D) - 11.15, 13.45, 16.15, 18.45 val.“Krudžiai” - 12.30, 14.45 val.“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 10.30 val.“Valentinas vienas” - 13.15, 18.15 val.

KLAIPĖDAFORUM CINEMAS“Diatlovo perėja: dingusi ekspedicija” - 20.45 val.“Linkolnas” - 17.45 val.“Milijardierius ir blondinė” - 11.15, 13.30, 16,18.30, 20.30 val.“Užmirštieji” - 12.45, 15.45, 18.45, 21.45 val.“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 13, 21.15 val.“Sielonešė” - 18 val.“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 10.30, 15.30,18.15 val.“Krudžiai” (3D) - 10.15, 12.45 val.“Krudžiai” - 14, 16.30, 19.15 val.

“Ką išdarinėja vyrai” - 21.30 val.“Ozas: didingas ir galingas” - 12.15, 15 val.“Valentinas vienas” - 15.15, 21 val.

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 21.15 val.“Parkeris” - 21.45 val.“Džekas milžinų nugalėtojas” - 13, 15.30, 18.30 val.“Užmirštieji” - 11.45, 15, 18, 21 val.“Eilinis Džo. Kerštas” - 15.15, 17.45, 20.30 val.“Krudžiai” - 11.30, 14.15, 16.45, 19.15 val.“Krudžiai” (3D) - 10.15, 15.45 val.“Sielonešė” - 12.45, 18.15 val.“Valentinas vienas” - 21.30 val.ATLANTIS CINEMASDOLBY DIGITAL 3D“Krudžiai” (3D) - 10, 11.45 val.“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 17.05 val.“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 15.10 val.“Milijardierius ir blondinė” - 13.30, 19 val.“Niujorko šešėlyje” - 20.40 val.I SALĖ“Pagalbos šauksmas” - 16.15, 21.15 val.“Emigrantai” - 14.45, 18 val.

“Zambezija” - 10.05 val.“Sniego karalienė” - 11.40, 13.10 val.“Tamsus dangus” - 19.30 val.

PANEVĖŽYSFORUM CINEMAS BABILONAS“Pašėlę pirmieji metai” - 18.15 val.“Pagalbos šauksmas” - 20.45 val.“Užmirštieji” - 15, 18, 21 val.“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 18.30 val.“Sielonešė” - 12.45 val.“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 21.15 val.“Krudžiai” (3D) - 15.45 val.“Krudžiai” - 13.30 val.“Valentinas vienas” - 16 val.

TREČIADIENIS 17 D.

LRT televizija6.00 “Labas rytas, Lietuva”9.00 “Kobra 11” (k.) N-710.00 “Emigrantai” (k.)11.00 “LRT Aktualijų studija”.

Tiesioginė laida12.00 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida15.00 “Namelis prerijose”16.00 “Kobra 11” N-717.00 “Senis” N-718.15 “Šiandien” (su vertimu į

gestų kalbą)18.45 “Komisaras Reksas” N-719.40 “Stilius. Namai”20.25 Loterija “Perlas”20.30 Panorama21.15 “LRT ekonomikos

orumas”22.00 Loterija “Perlas”22.05 Laidos “LRT ekonomikos

forumas” tęsinys23.20 Vakaro žinios23.35 “Komisaras

Reksas” (k.) N-70.35 “Senis” (k.) N-7

LNK6.15 Dienos programa6.20 “Smalsutė Dora”6.50 “Tomas ir Džeris”7.20 “Kempiniukas

Plačiakelnis” (k.)7.50 “Volkeris, Teksaso

reindžeris” (k.) N-78.50 “24 valandos” (k.) N-79.45 “Kriminalistai” (k.) N-710.50 “Ne vienas kelyje” (k.)11.40 “Nuo... Iki...” (k.)12.55 “Didžioji sėkmė”

13.25 “Kempiniukas Plačiakelnis”

13.55 “Volkeris, Teksaso reindžeris” N-7

15.00 “Tūkstantis ir viena naktis” N-7

17.00 “Labas vakaras, Lietuva”17.45 “24 valandos” N-718.45 Žinios19.30 “KK2” N-720.15 “Diagnozė: valdžia”21.30 “Dviračio šou”22.00 Žinios22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-722.35 Melodrama

“Neištikimoji” N-141.05 “Vampyro

dienoraščiai” N-14

TV36.45 “Teleparduotuvė”7.00 “Simpsonai”7.30 “Mažylių nuotykiai”8.00 “Dievobaimingos kalės”9.00 “Meilės sūkuryje”10.00 “Naisių vasara”11.00 “Gyvenimo kryžkelės”12.00 “Prieš srovę”12.30 “Gormitai”13.00 “Ponas Jangas”13.30 “Mažylių nuotykiai”14.00 “Čipas ir Deilas skuba į

pagalbą”14.30 “Simpsonai”15.00 “Natalija”16.00 “Ašarų karalienė”17.00 “Diena”.

Tiesioginė transliacija17.40 “Gyvenimo kryžkelės”18.45 TV3 žinios19.20 “Pamiršk mane”19.50 “Paslapčių namai”

20.30 “Motina ir sūnus”21.00 “Moterys meluoja geriau”21.35 TV3 vakaro žinios22.00 “Vikingų loto”22.05 “Daktaras Hausas”23.05 “CSI kriminalistai”0.05 “Daktaras Hausas”1.05 “Pabudimas”1.55 “Įstatymas ir tvarka. Opera-

tyvinių tyrimų skyrius”

BTV6.29 Programa6.30 “Televitrina”7.00 Nacionalinė loterija7.05 “Muchtaro

sugrįžimas” (k.) N-78.00 “Užkalnio 5” (k.) N-79.00 “Juoko kovos” (k.) N-710.00 “Dviese prieš

gamtą” (k.) N-711.00 “Kalbame ir rodome” N-712.00 “Pasiklydusi širdis” N-713.00 “Muchtaro

sugrįžimas” (k.) N-714.00 “Brolis už brolį” (k.) N-715.00 “Pasitarkime” (k.) N-716.00 “Ekstrasensų mūšis” N-717.00 “Muchtaro

sugrįžimas” N-718.00 Žinios18.25 “Brolis už brolį” N-719.25 “Pagal įstatymą”20.00 Žinios20.25 “Pliusai minusai” N-720.30 “Taip. Ne”21.30 “Sąmokslo teorija” N-722.30 “Mentai” N-723.30 “Jūrų velniai” (k.) N-70.30 “Brolis už brolį” (k.) N-71.30-5.59 “Bamba” S

Kinas TeatrasVILNIUSNACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS17 d. 18.30 val. “Eugenijus Oneginas”18 d. 18.30 val. “Raudonoji Žizel”19 d. 18.30 val. “Tristanas ir Izolda”NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS

17 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Kontrabosas”18 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Laiškai iš niekur”JAUNIMO TEATRAS17 d. 18 val. “Patriotai”19 d. 11 val. Spektaklis-ekskursija “Ekspedicija į teatro vidų”

19 d. 18 val. “Juoko akademija”RUSŲ DRAMOS TEATRAS18 d. 18 val. “Ačiū, Margo!”19 d. 18 val. “Iš meilės man”VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS17 d. 18.30 val. “Trys seserys”KEISTUOLIŲ TEATRAS19 d. 19 val. “Išėjau aš stotin”MENŲ SPAUSTUVĖ17 d. 19 val. Juodojoje salėje. “Trupė liūdi”. “Ežiukas rūke”17 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Teatras “Atviras ratas”. “Antigonė (ne mitas)”18 d. 19 val. Juodojoje salėje. Gyčio Ivanausko teatras. “Marko (Kavolių kabaretas)”18 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Teatras “Atviras ratas”. “Brangioji mokytoja”

19 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Atviras ratas”. “Ofelijos”“DOMINO” TEATRAS17 d. 19 val. “Sex guru”18 d. 19 val. “Žirklės”ŪKIO BANKO TEATRO ARENA18 d. 19 val. Oskaro Koršunovo teatras. “Miranda”19 d. 19 val. Oskaro Koršunovo teatras. “Hamletas”MUZIKINIS TEATRAS-KLUBAS “NEW YORK”17 d. 19 val. “Pranašas: kartokite myliu!”

KAUNASKAUNO DRAMOS TEATRAS17 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Moderatoriai”17 d. 19 val. Mažojoje scenoje. “Stiklinė arbatos su citrina”18 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Mėnuo kaime”19 d. 18 val. Rūtos salėje. “Plėšikai”KAUNO KAMERINIS TEATRAS17 d. 18 val. “Hitleris ir Hitleris”18 d. 18 val. Minsko naujasis dramos teatras. “Blyksnis po vasaros vandeniu”19 d. 18 val. Minsko naujasis dramos teatras. “Grožio karalienė”KAUNO TEATRO KLUBAS17 d. 19 val. “Ką galvoja vyrai?”KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS18 d. 18 val. Vilniaus jaunimo teatras. “Skrydis virš gegutės lizdo”

19 d. 18 val. “Domino” teatras. “Primadonos”VDU TEATRAS18 ir 19 d. 19 val. “Intymumas”

KLAIPĖDAKLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS18 ir 19 d. 18.30 val. “Smuikininkas ant stogo”

ŠIAULIAIŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS17 d. 18 val. Idioteatras. “Urvinis žmogus”18 d. 18 val. “Tėtis”

PANEVĖŽYSJUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS21 d. 17 val. “Misis Markhem miegamasis”PANEVĖŽIO TEATRAS “MENAS”19 d. 17 val. Frankofonų teatras “Clef”. “6 rue Chantereine”PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS19 d. 18 val. Aleksandro Makejevo koncertasPANEVĖŽIO BENDRUOMENIŲ RŪMAI19 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

TRAKAITRAKŲ KULTŪROS RŪMAI19 d. 18 val. Naujasis teatras. “Petys gi į petį”

KRETINGAKRETINGOS KULTŪROS CENTRAS17 d. 18.30 val. “Domino” teatras.“Apie ką kalba vyrai?”

UKMERGĖUKMERGĖS KULTŪROS CENTRAS18 d. 18 val. “Domino” teatras. “Primadonos”

PAKRUOJISPAKRUOJO KULTŪROS CENTRAS18 d. 18 val. “Domino” teatras. “Gaidukas”

MAŽEIKIAIMAŽEIKIŲ KULTŪROS CENTRAS17 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “Moteris be kūno”

TV17.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė”7.50 “Geniuko Vudžio šou” 8.15 “DetektyvasDrupis” 8.40 “Žmogus-voras” 9.05 “Draugai V”N-7 9.30 “Didžiojo sprogimo teorija” N-7 10.00“Vaiperis” N-7 11.00 “Liežuvautoja” N-7 11.50“Namai, kur širdis” N-7 13.00 “Meilė ir kančia”15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Šunys darbinin-kai” N-7 16.30 “Šeimynėlė” N-7 17.00 “PasaulioGineso rekordai” 18.00 “Detektyvė Rizoli” N-719.00 “Langai” N-7 20.00 “Mentalistas” N-721.00 Veiksmo f. “Laiškanešys” 0.20 “Ties riba”N-14 1.20 “Vaiperis” (k.) N-7

LRT kultūra8.00 “Tara Dankan” 8.30 “Gimtoji žemė” 9.00“Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 Dok. f. “Įkyriųminčių nelaisvėje”. 2, 3 d. (k.) 12.30 “Dar širdy-je - ne sutema” (k.) 13.05 Vienas eilėraštis13.15 “Šnipai” N-7 14.10 “Keliaujantiems lėtai”su Martynu Starkumi (k.) 14.40 “Tapatybė.lt”(k.) 15.00 “MES 2013” 15.30 “Laba diena, Lietu-va” (k.) 17.40 Žinios (k.) 18.00 “Kultūrų kryžke-lė”. Rusų gatvė 18.15 “Girių horizontai” 18.45“Emigrantai” 19.30 “Pinigų karta” 20.15 “Durysatsidaro” 20.45 “Pagauk kampą” 21.10 “Atža-los” 22.00 Inžinierės, šokėjos Dalios Kamaitie-nės jubiliejui. Dok. f. “Šokių kaprisas” 22.30Drama “Nesveikai laiminga” N-14 0.00 Panora-ma (k.) 0.45 “Lietuvos šokių dešimtukas” (k.)1.45 Muzikos pasaulio žvaigždės”. M.RavelioKoncertas fortepijonui ir orkestrui Nr.2, D-dur

Lietuvos ryto TV6.45 Programa 6.49 TV parduotuvė 7.05 “Repor-teris” 7.50 “Lietuva tiesiogiai” 8.20 “Namų dak-taras” 9.00 Techninė siųstuvų profilaktika 15.00Žinios 15.15 “TV pokštai” N-7 15.45 Dok. f. “Din-gęs Everesto mirties zonoje” N-7 16.00 Žinios16.10 Dok. f. “Dingęs Everesto mirties zonoje”tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesio-giai” (k.) 18.00 Žinios 18.35 Dok. f. “Naciai irateiviai. Sąmokslo teorija” N-7 19.45 Žinios

20.20 “Lietuva tiesiogiai” 21.00 “Reporteris”21.45 “Nuoga tiesa” 23.30 “Praeities šešėliai” N-14 0.40 “Reporteris”

Balticum Auksinis7.00 Animac. komedija “Peliuko Perio nuotykiai”9.00 Nuotykių f. “Lobių sala” 11.00 Drama “Kara-lienė” 13.00 Komedija “Nekenčiu Valentino die-nos!” 15.00 Komedija “Romo dienoraštis” N-717.00 Komedija “Poniutė kaime” 19.00 Komedija“Eglutės” 21.00 Komedija “Eglutės 2” 23.00 Trile-ris “Mačetė” S 1.00 Komedija “BernvakarisAustralijoje” N-7

Balticum TV8.45 “Ieškokime geriausio!” 9.00 “Balticum TV”žinios 9.15 “Vaiduokliškos istorijos” 9.45 “Bro-liai detektyvai” N-7 10.45 “Vienišų seselių klu-bas” N-7 11.15 “Aukščiausia klasė” 12.15“Maisto detektyvai” 12.45 “Komanda Č” N-713.45 “Reidas” (k.) 14.15 “Mūsų augintiniai”14.45 “Ieškokime geriausio!” 15.00 Komedija“Denas tikrame gyvenime” 16.45 “Įspūdingiau-sių interjerų dešimtukas” 17.15 “Senas gerasfaras” N-7 18.15 “Gyvūnai - darbo pirmūnai!”18.45 “Jūros patruliai” 19.45 “Ieškokime ge-riausio!” 20.00 “Balticum TV” žinios 20.15 “Ad-vokatė Lovinski” N-7 21.15 “Karamelė” 22.15“Balticum TV” žinios 22.30 “Kinomano užrašai”(k.) 22.45 “Verbų sekmadienis” 23.45 “GSG 9:elitinis būrys” N-7

RTR Rossija5.00-9.05 TV techninė profilaktika 9.05 “Miš-kuose ir kalnuose” 10.00 Žinios 10.30 1000smulkmenų 11.15 Apie tai, kas svarbiausia12.00 “Jefrosinija” 13.00 Žinios 13.30 Žinios.Maskva. 13.50 Žinios. Budėtojų dalis 14.00 Xbyla 15.00 “Kilmingų mergelių instituto paslap-tys” 16.00 Žinios 16.30 Žinios. Maskva 16.50 Ži-nios. Sportas 16.55 “Svetimos paslaptys” 17.40“Bumerangas iš praeities” 18.40 Žinios. Maskva19.00 Žinios 19.30 Tiesioginis eteris 20.20 “Sk-

lifosovskis” 22.05 “Kamenskaja” 23.05 Liudyto-jai 0.50 “Miškuose ir kalnuose” 1.45 Žinios+2.00 Vaid. f. “Laimės diena” 3.40 Vesti.ru

Viasat Sport Baltic11.00 “Futbol Mundial” žurnalas 11.30 Tenisas.Monte Karlo Masters turnyras. Tiesioginė translia-cija 15.55 Ledo ritulys. KHL finalas. Tiesioginėtransliacija 18.30 Tenisas. Monte Karlo Mastersturnyras. Tiesioginė transliacija 19.30 Tenisas.Monte Karlo Masters turnyras 21.40 Krepšinis. Eu-rolygos ketvirtfinalio rungtynės. Tiesioginė trans-liacija 23.40 Krepšinis. Eurolygos ketvirtfinaliorungtynės

Discovery7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiš-kas motociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05Mirtinas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50Kaip tai pagaminta? 12.40 Didelės statybos13.35 Greiti ir triukšmingi 14.30 Automobiliųpardavėjai 15.25 Amerikietiškas motociklas16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi20.00 Kaip tai veikia? 20.30 Kaip tai pagaminta?21.00 Aukso karštligė 22.00 Narai, ieškantysaukso 23.00 Angliakasiai. Anglies kaina 0.00Mirtinas laimikis

National Geographic9.00 Ryto programa 10.00 Ryklių sala 11.00Septynetas iš Teksaso kalėjimo 12.00 Didžiulisnamas prie vandenyno 12.30 Niujorko masonųložė 13.00 Kelias per pragarą. Kanada 14.00Ryklių rojus 15.00 Alkanos Teksaso barškuolės16.00 Didžiulis namas prie vandenyno 16.30Niujorko masonų ložė 17.00 Kelias per pragarą.Kanada 18.00 Nacistų medžioklė 19.00 Kalėji-mo meilės romanas 20.00 Pasaulio pabaigos be-laukiant 21.00 Draudimai. Keistos laidotuvės22.00 Tunų žvejyba 23.00 Pasaulio pabaigos be-laukiant 0.00 Draudimai. Keistos laidotuvės1.00 Nakties programa

Orai 192013 04 17Lietuvos žinios

Avinas. Artimieji bus permai-ningų nuotaikų, kišis į jūsų rei-kalus. Visus sprendimus priim-

kite tyliai ir ramiai. Taip pasieksite geriausiųrezultatų.

Jautis. Bus sunku sutramdyti no-rą vadovauti, versti viską aukštynkojom. Jei šiuo metu poilsiauja-

te, galite sėkmingai pradėti nedidelį remon-tą, atrasti naujų įdomių užsiėmimų.

Dvyniai. Fiziniai krūviai ir sportasgeriausiai gydys meilės žaizdas.Jei nesiseka susitarti su mylimu

žmogumi, pagyvenkite kas sau, o po kelių die-nų surenkite vienas kitam romantišką šventę.

Vėžys. Tikėtinos kiaulystės ištų, kuriuos neblogai pažįstate.Darbe jūsų siūlymai bus sutik-

ti skeptiškai. Mažiau klausykite ir darykitetai, ką puikiai suprantate.

Liūtas. Spaus senos moralinėsskolos, tad tvirtinkite santykiussu draugais. Patys juos aplan-

kykite, pamaloninkite dėmesiu. Palankutvarkyti buities reikalus.

Mergelė. Ir namie, ir darbe nie-ko nauja. Metas planuoti šei-mos atostogų biudžetą ir ke-

liones. Svarbius sprendimus priimkite kartusu sutuoktiniu ir vaikais.

Svarstyklės. Kuo daugiauveiklos turėsite, tuo geriaujausitės. Bet teks prisitaikyti ir

priimti tai, kas siūloma. Aplinkybių nepa-keisite, tad ir nepurkštaukite.

Skorpionas. Jei norite pasipui-kuoti prieš draugus, neprarastidosnaus žmogaus reputacijos,

darykite tai išmintingai - pirma įvertinkite,ką galite, o tik paskui siūlykite paramą.

Šaulys. Galite įkliūti į gudriaipaspęstus spąstus, išleisti ne-mažai pinigų ar paaukoti inte-

resus dėl iliuzijų. Kad ir kas nutiktų, mokė-site iš balos išlipti sausi.

Ožiaragis. Dieną paįvairinskeisti susitikimai. Neskubėki-te daryti išvadų, palaukite svar-

bių žinių. Rimtai gilinkitės į viską, ką sako ardaro atžalos.

Vandenis. Žmonių susibūri-muose nestokosite dėmesio.Neverta aiškintis santykių su

mylimu žmogumi: kalbėsitės skirtingomiskalbomis ir dar labiau kaitinsite aistras.

Žuvys. Iš esmės turi pasisektiviskas, ko imsitės. Daugiau pel-no duos smulkūs darbeliai. Di-

deli projektai bus rizikingi. Daugiau dėme-sio skirkite vaikams.

Vardas, pavardė: ...................................................

.................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

SAULĖteka 6:15leidžiasi 20:23dienos ilgumas 14:08

MĖNULISPirmojipriešpilniodiena

Palanga

Klaipėda

Šiauliai

Utena

Ukmergė

Panevėžys Zarasai

Alytus

Druskininkai

Kaunas

Kėdainiai

VILNIUS+24

+9

+15 +5

+17 +5

+16

+16 +3

+16 +4

+4

+6

Lisabona

+23Malaga

+26Madridas

+19Alžyras

+22Tunisas

+17

Atėnai+22

Larnaka

+20Stambulas

+23Barselona

+29Bordo

+12Dublinas

+23Paryžius

+16Londonas

+19 Nica

+22Roma

+23Dubrovnikas

+19Sofija

+17Bukareštas

Varna

+17Maskva

+6 Helsinkis

+15Kijevas

+18Berlynas

+14

Kopenhaga+15

Stokholmas

+11

Oslas

+17Amsterdamas

+21Miunchenas

+20Praha

+16Vilnius

+11Talinas

+10Ryga

+16

Minskas

+10Sankt Peterburgas

Bratislava

+19Varšuva

+21Viena

+20Budapeštas

PriešpilnisIV 17

PilnatisIV 24

DelčiaIV 30

JaunatisV 10

Šiandien: debesuota su pragiedruliais, kai kur numatomas lietus. Temperatūra dieną 15-17, pajūryje apie 10 laipsnių šilumos.

Rytoj: debesuota, šiauriniuose rajonuose prognozuojamas lietus.Temperatūra naktį 3-6, dieną sušils iki 12-19 laipsnių.

107-oji metų diena. Balandžio septynioliktoji, trečiadienis, trečioji 16-osios metų savaitės diena,iki Naujųjų metų lieka 258 dienų.

Vardadienį šiandien švenčia: Anicetas, Robertas, Skaidra.Geros dienos! LŽ

Kryžiažodis Horoskopai

Spręskite kryžiažodį, į langelius įrašykite žodį ar

žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą!

Šios savaitės nugalėtoją skelbsime

gegužės 6 dieną. Atsakymą siųskite el. paštu

red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu

kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu:

“Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Avinas 03 21 - 04 20

Balandžio 16 d. sudoku sprendimas.

2013 04 17Lietuvos žinios20 Margumynai

Raustanti nuotaka? Taip ir nutiko Lucianai Barroso, kai po 8 bendro gyvenimo metų jisu savo vyru Mattu Damonu atnaujino santuokos įžadus Karibų jūros saloje.

Pora, kadaise kukliai susituokusiNiujorko rotušėje ir ilgai neturėjusi lai-ko deramai atšokti savo vestuvių, su-rengė trijų dienų šventę Karibų jūrosŠv. Liucijos saloje. Įžadų atnaujinimoceremonija vyko šeštadienį po nendri-niu stogu leidžiantis saulei. 42 metų Ho-livudo žvaigždė M.Damonas tam reika-lui išnuomojo visą Cukrinės pakrantėskurortą (kalbama, už šešiaženklę kai-ną). Tarp maždaug 50 artimųjų ir sve-čių buvo daug įžymybių, įskaitant bu-vusio JAV prezidento Billo Clintonodukrą Chelsea su vyru Marcu Mezvins-ky, drabužių dizainerį Naeemą Kahną,kurio sukurtą suknelę vilkėjo nuotaka,režisierių Gusą Van Santą ir, žinoma,geriausią Damono draugą Beną Afflec-ką su žmona Jennifer Garner.

Šaltiniai teigia, kad 2005 metais su-situokę M.Damonas ir Argentinojegimusi 36 metų L.Barroso jau kelismėnesius planavo ekstravagantiškąrenginį su garsiu vestuvių planuoto-ju Bryanu Rafanelli. Ceremonijojedalyvavo ir visos keturios poros duk-ros: šešiametė Isabella, keturmetė Gia,dvejų Stella bei 14-os Alexia, Lucia-nos dukra iš pirmos santuokos.

Mattas ir Luciana susipažino 2003-iaisiais Majamyje, kai aktorius ten fil-mavosi, o ji dirbo barmene. Šeima turinamus Niujorke ir Majamyje. Gimusdukrai Stellai aktorius sakė, kad būti tė-vu jam labai patinka, bet daugiau vaikųpora neplanuoja - keturių dukrų perakis. “Tikiuosi, jos visos ištekės ir paliksmus ramybėje”, - teigė M.Damonas. •

Atnaujino santuoką

Vienas indas už 250 tūkst. dolerių įsigijo iš 3 kg aukso pagamintus marškinius. Jie laikomi vienais brangiausiųpasaulyje.

Datta Phuge jau pelnė auksiniožmogaus pravardę. Jo kaklas, riešaiir pirštai nusagstyti šiuo brangiuojumetalu: žiedais, apyrankėmis, me-dalionais. Tokios kolekcijos galėtųpavydėti net olimpinis čempionas.Galiausiai D.Phuge apsivilkęs bran-giuosius marškinius, jau visas spin-di auksu. Jis atrodo labai ekstrava-gantiškai. Tiems, kurie stebisi, kodėldėvi tiek daug aukso ir už marški-nius nepagailėjo net ketvirčio mili-jono, indas atsako: “Tai visuometbuvo mano svajonė. Žmonės turiskirtingus siekius. Kai kurie elito ats-tovai nori turėti “Audi” arba “Mer-cedes”. Aš pasirinkau auksą.”

Marškinius reikia saugotiD.Phuge irgi turi automobilių - net

penkis, bet labiausiai puikuojasi auk-siniais marškiniais. Kadangi jie yranepraktiški, indas juos dėvi tik ypa-tingomis progomis, pavyzdžiui, ei-damas į pobūvius ir kitus svarbiusrenginius. Apdaras sukelia skirtin-gas reakcijas. Kai kuriems žmonėmstai padaro didžiulį įspūdį. Kiti žvel-gia su panieka, kaip į neskoningąblizgutį. Bet kokiu atveju D.Phugevisuomet lydi apsaugininkas.

Marškinius pagamino 133 metusveikianti firma “Rankar Jewellers”.Ji siekė, kad drabužis būtų kuo pato-

gesnis vilkėti, kuo panašesnis į nor-malius marškinius, o ne į aukso lui-tą. Meistrai išaudė auksinį audinįnaudodami specialią mašiną pagalitališką technologiją. Įkvėpimo jie sė-mėsi iš senovės Indijos karalių, pasi-puošusių kariniais šarvais, atvaizdų.Kad marškiniai nedraskytų kūno, vi-duje įsiūtas aksominis pamušalas.

Kad ir kaip stengtasi, marškiniai ga-na sunkūs vilkėti, jų negalima skalbti,tad reikia rūpintis, kad nesusipurvintų.Turint galvoje, kokios karštos vasarosIndijoje, ypač sunku išvengti prakaita-vimo. Tačiau D.Phuge sako, kad jampatinka pasipuošti auksiniais marški-niais, tuomet jis jaučiasi gerai. Šis apda-ras įkūnija jo laimėjimus ir suteikia sta-tusą, apie kurį svajojo nuo jaunumės.

“Kai mokiausi koledže, žmonėsmanydavo, kad esi iš turtingos šeimos,jei puošdavaisi auksu. Taigi nuo 20metų pradėjau nešioti auksinius pa-puošalus. Tuomet smulkesnius, 10 ar15 gramų”, - pasakoja D.Phuge, kilęstikrai ne iš turtingos šeimos. Turtą jissusikrovė spekuliuodamas nekilnoja-muoju turtu, vėliau skolindamas pi-nigus. Kas pusmetį, kai jo kompanijagauna pelno, jis ką nors nusiperka išaukso. Toliau sąraše - auksinis mobi-lusis telefonas ar auksiniai batai.

Visi perka auksąKai kas sako, kad D.Phuge įsigi-

jo auksinius marškinius moterimsvilioti, bet jis pats teigia esąs laimin-gai vedęs. Jo žmona Seema, dirban-ti tarnautoja, taip pat dievina bran-gųjį metalą. D.Phuge giriasi turintis50 kg aukso ir pats jai pripirkęs vė-

rinių, karolių, auksinių rankinių.Indas gerai supranta, kad jo turimas

auksas yra investicija. “Jei reikės, parduo-siu marškinius ir turėsiu pinigų”, - sako jis.

Indijoje visi mėgsta pirkti auksą, taigerovės simbolis, nešantis laimę. Bran-gusis metalas siejamas su hinduistųdeive Lakšmi, juo puošiamos dievybiųstatulos bei šventyklos, tradiciškai auk-so dovanojama per vestuves.

Žmonių rankose Indijoje yra 18tūkst. tonų aukso, du trečdaliai - kai-

miškose vietovėse. Milijonai indų ne-turi sąskaitų bankuose, o auksas lai-komas alternatyviu taupymo būdu.“Rankar Jewellers” sulaukia vis dau-giau užsakymų pagaminti auksiniųdiržų ir rankinių. Vis daugiau indųperka aukso lydinius, jų dabar galimaįsigyti net kai kuriuose bankomatuo-se. Labai populiarėja ir aukso lakštai.Neseniai viena kompanija gavo už-sakymą aukso lakštais padengti tua-letą. Mumbajuje turtingiausiuose pa-

saulio namuose, kurie priklauso tur-tingiausiam Indijos žmogui Mukes-hui Ambani, iš aukso padaryti laiptųturėklai.

D.Phuge būtų galėjęs įsigyti praban-gų namą užsienyje arba ne vieną gerąmašiną, bet džiaugiasi tinkamai išlei-dęs pinigus. “Norėjau, kad pasaulismane žinotų kaip auksinį žmogų. Da-bar taip ir yra”, - giriasi jis. •“US Weekly”,“The Guardian”,BBC, LŽ

D.Phuge su savo auksiniais marškiniais ir papuošalais.

Auksinis nuo galvos iki kojų

M.Damonas su žmona Luciana. / Reuters/AFP/Scanpix nuotraukos

Minios, apsiginklavusios išplastikinių butelių pasigamin-tais vandens šautuvais irkibirais, Junanio provincijojeatšventė 1375-ųjų naujųjų metų pradžią pagal vietos dajų mažumos kalendorių.

Apie 10 tūkst. laistymosi šventėsdalyvių susirinko į specialiai tamparuoštą aikštę pietvakarių KinijosDzinghongo mieste. Jie pylė vande-nį į dangų ir vieni į kitus. Šventė,kuri, pasak liudytojų, kasmet daro-si vis beprotiškesnė, kilo iš religiniųBudos statulos apiplovimo apeigų.Ji švenčiama ir kitose Rytų Azijosšalyse, įskaitant Tailandą. Tačiaudaugeliui dalyvių, tarp jų - tūkstan-

čiams kinų turistų, jos religinės iš-takos rūpėjo kur kas mažiau neipats laistymosi malonumas.

Dajai, kurių priskaičiuojama apie1,3 mln., yra viena iš 50 oficialių et-ninių mažumų bendruomenių Ki-nijoje. Jų kalba artimesnė tajų neioficialiai Kinijos lyderių vartojamaimandarinų kalbai. Taupydami van-denį ir atsižvelgdami į gyventojų,kenčiančių nuo sausros, jausmusvietos pareigūnai apribojo laisty-mosi laiką iki 2 valandų, bet pra-moga tęsėsi ilgiau. Junanio provin-ciją ketverius metus alinusi sausrapaveikė 600 tūkst. žmonių, keli pro-vincijos miestai pradėjo riboti van-dens tiekimą, nors Mekonko upėsmaitinamas Dzinghongas vandensstygiaus nejaučia. •

Vandens mūšiai Kinijoje

Tūkstančiai žmonių kelias valandas siautėjo laistydamiesi vandeniu.