Tikėjimo versmėj - Ukzinios.lt · 2016 m. balandžio 22 d. Tikėjimo versmėj 2016 m. 7 p....
Transcript of Tikėjimo versmėj - Ukzinios.lt · 2016 m. balandžio 22 d. Tikėjimo versmėj 2016 m. 7 p....
2016 m. balandžio 22 d. www.ukzinios.lt 7 p.
Tikėjimo versmėj 2016 m. balandžio 22 d.
UKMERGĖS KRAŠTO MINĖTINŲ DATŲ KALENDORIUS
Ba lan disSukanka75metai,kaiVepriuo
se 1941 m. balandžio 5 d. gimėEugenijus Levickas, daktaras (fiziniaimokslai,chemija),Lietuvosirklavimo federacijos ir Lietuvosolimpiečių asociacijos prezidentas, olimpietis, Europos čempionatomedalininkasirdaugkartinisLietuvos čempionas. Mirė 2015m.spalio9d.Vilniuje.
***Sukanka 110 metų, kai Atko
čiųkaime1906m.balandžio13d.gimėVladasŠileika,hidrotechnikosinžinierius,daktaras.
***Sukanka85metai,kaiUkmer
gėje1931m.balandžio15d.gimėNeringaDičiuvienė, inžinierė architektė, daktarė (humanitariniaimokslai; architektūros mokslųkandidatė,1971).
***Sukanka 245 metai, kai Vait
kuškyje1771m.balandžio16d.gimėJuozapasDominykasKosakovskis, karinis veikėjas, pulkininkas. Dirbo Ukmergės teismoraštininku, buvo išrinktas kariniuir civiliniu administratoriumi.1831m. sukilimo dalyvis ir vienas iš Ukmergės krašto sukilėliųvadovų.Mirė1840m.lapkričio2d.Varšuvoje.
***Sukanka60metų,kai1956m.
balandžio 16 d. mirė Jonas Burneika, kunigas, buvęs Lyduokiųbažnyčios administratorius, klebonas.1999m.Lyduokiųbažnyčioje joatminimuiatidengtasbareljefas.
***Sukanka75metai,kaiUkmer
gėje1941m.balandžio17d.gimėSigita LipovienėNarbutaitė, gydytoja,literatė,knygųautorė.
***Sukanka 75 metai, kai Vidiš
kiuose 1941 m. balandžio 24 d.gimėAlgimantasSėjūnas,fizikas,valstybės ir politikos veikėjas,Lietuvos Respublikos AukščiausiosiosTarybosaktodėlLietuvosnepriklausomosvalstybėsatstatymosignataras.
***Sukanka 120 metų, kai Usol
jėje, Irkutsko srityje, Rusijoje1896m.balandžio25d.gimėStasysKeblasM.Ptou,prozininkas,dramaturgas. Mokėsi Ukmergėje.Keblo tėvai kilę išUkmergėskrašto.Mirė1979m.rugsėjo9d.Vilniuje.
Vla do Šlai to vie šo sios bib lio te kos Bib liog ra fi jos
ir kraš to ty ros sky riaus inf.
Spaudos,radijoirtelevizijosrėmimofondasšiemetfinansavo„Ukmergės žinių“ parengtą projektą„Tikėjimoversmėj“.Vykdydami projekto tikslus pla
čiairašysimetai,kasvisaislaikaissuteikdavo žmonėms viltį, – apietikėjimą, net sovietmečiu išlikusiusdvasinėsstiprybėsteikusiusmaldosnamus,giliąpėdąistorijojepalikusiusdvasininkus,sakralinįmeną.Ukmergėje nuo senų laikų gy
veno skirtingų tikėjimų žmonės,taddidelįdėmesįskirsimeaprašydamistačiatikių,provoslavųmaldosnamus.Ukmergėjeprieškariugyveno labai daug žydų – savoprojekte skirsime dėmesį jų tikėjimui, supažindinsime su čia buvusiomis sinagogomis.Taip įvykdysime projekto užduotį skleistiinformacijąapieUkmergėjegyvenančių skirtingų tautybių esamusirbuvusiusmaldosnamus.Tikėjimoapeigos,maldos,gies
Vil ma NEMUNAITIENĖVepriuosevykoturizmosezono
pradžiai skirtas renginys. Jometumiesteliogyventojai ir svečiai sužinojodaugnaujaapiepiligrimystę,kuriagarsėjairpatsjųmiestelis.VepriųKalvarijųkelias,5,5ki
lometrovingiuojantisperišskirti
TiltastarpVepriųirGalicijos–piligrimystė
Kaišiadorių vyskupija, kuriaipriklausoirUkmergėsrajone,Šešuoliuose,esantysmaldosnamai,mini 90metį. Sukaktis pažymėtanetradiciškai–motociklųžygiu.Jomaršrute – irmūsų kraštas.Pasinaudodami šia dvasininkųiniciatyva,sezonąpradėjožygyjetaippatdalyvavębaikeriai.
Vai do tė ŠANTARIENĖ Tokią neįprastą kelionę, pa
dedant Molėtų dekanato dekanuimonsinjorui Kęstučiui Kazlaus
niu grožiu pasižyminčias Vepriųkrašto apylinkes, buvo sukurtasVilniaus Kalvarijų pavyzdžiu iryrasudarytasiš35stočių:koplytėlių,geležiniųbeimediniųvartų.Pirmąkartąjisbuvoapeitas1846metais.
Nukeltaį8p.
mėslydėjomusnuolopšioikimirties. Aprašysime Ukmergės bažnytinius chorus, dekanato veiklą,parapijiečiųšvietimą.KadangiMažąjakultūrossosti
nešiemetpaskelbtiVepriai,daugdėmesio skirsime šiammiesteliuiir jo įžymybei – Veprių Kalvarijoms,Vepriųbažnyčiai.Didelį dėmesį skirsime kryždir
bystėsmenui.Pasakosimeapiekraštą garsinančius kryždirbius, kaimųkryžių,koplytstulpiųistoriją,bažnyčiose ir Ukmergės kraštotyros muziejujeišlikusįsakralinįmeną.Rašysime ir apie rajone vyks
tančiuskultūriniusrenginius,priminsimatmintinasmėnesiodatas,minimuskraštiečiųjubiliejus.Lauksimirjūsų,mieliskaityto
jai,elektroniniųlaiškųartelefonoskambučių siūlant aprašyti mūsųprojektąatitinkančiastemas,istorijas,šventes,sukaktis,renginius.
Re dak ci ja
Finansuotas projektas „Ti kė ji mo ver smėj“
Kunigaiirbaikeriai–motociklųžygyje
kui,organizavojosūnėnaskunigasEgidijusKazlauskas, aptarnaujantis Šešuolių šv. Juozapo parapijąKaišiadorių vyskupijos Širvintųdekanate.E.Kazlauskastaippat–Zibalųšv.JurgioirŠešuolėliųŠvč.M. Marijos Visų Malonių Tarpininkėsparapijųklebonas.MotociklųgerbėjusišVilniaus,
Klaipėdos,Alytaus,Širvintų,Molėtų, Kaišiadorių subūręs žygisvyko balandžio 9ąją, šeštadienį.Jo dalyviai – kone šimtas motociklininkųirpanašiaitiekkeleivių–ankstųrytąrinkosiMolėtųbažnyčiosšventoriuje.Juospasveiki
no Molėtų meras Stasys Žvinys,dekanas K. Kazlauskas, kuris irpats išsiruošė keliauti motociklukartusukitaisdalyviais.Dekanas pabrėžė, kad svar
biausiasšioskelionėstikslas–nuvykti įKaišiadoriųkatedrą ir sudalyvautišventoseMišiose.BejoiržygįrengusioE.Kazlauskotaippat keliavo Molėtų parapijos vikaraskunigasMindaugasGrenda,LietuvospolicijoskapelionaskunigasAlgirdas Toliatas ir Jieznoparapijos klebonas kunigas RolandasBičkauskas.
Nukeltaį8p.
Nuosenobalandžio23iojibuvošvenčiamakaipgyvuliųglobėjoGaniklioiržalumosdievoJoriogarbinimo šventė. Jorėti reiškiaaugti,plisti,žaliuoti ir t. t.Sakoma:„pažaliavokaipjorė“.ĮLietuvąatėjuskrikščionybei,šiosšventėssutapatintossuJurginėmis,šv.Jurgiovardodiena.Šv. Jurgis lietuvių mene vaiz
duojamaskaipkaryssuietimiantžirgo,pokuriokanopomisraitosiblogioslibinas.Taikrikščionybėsnešėjas,gynėjas,gyvulėliųglobė
Jorė,Jurginės,Ganikliodienajas.NeveltuivardasJurgis(rusiškaiGeorgas, angliškaiDžordžas)kilęs iš žydų kalbos ir reiškia„žemdirbys“.Jošventė–pavasarį,kaiatgimstažemdirbystė.Jorė arba Joris – tai pavasa
rio Perkūnas, žadinantis gyvybėsjėgas. Jis yra raitelis, panašus įmūsųVytįiršv.Jurgį.Jorėvaldožemėsraktus,prikeliaaugmeniją,pabudinažemę,siunčialietų.Jorėgloboja žirgus, gyvulius, žvėrelius. Latvijoje šv. Jurgis vadinamasJuriu.Tenliaudiesdainoseir
tikėjimuoseJurgisdažnaikaitaliojasisuŪsiniu.Tieklietuvių,tieklatviųpagoniš
kipapročiaiyra labaipanašūs.PerJorę išgena gyvulius į ganyklą irišjojaarkliusnaktigonėn;sutuosusijęįvairūsapsisaugojimonuoburtininkų, raganų ir vilkų ritualai, iškuriųbenesvarbiausiasestigaidžioaukojimas. Šį rytą niekam nevaliaeiti iš trobos lauk,kolšeimininkasneapėjo sodybos. Jis papjaudavęsjuodą gaidį, kraują išvarvindavęsprie tvartodurų įarkliųėdžiasantavižų.Viduriusdėdavęsantakmenssakydamas: „Te,Dievuli, tavo dalį!“Mėsąvirdavępusryčiams.
Vienas išUkmergėskraštegimusių dvasininkų, vienuolių, pašventusiųgyvenimątikėjimui,–kunigasStanislovasGruodis.Kaipirdaugelistometopažan
giųdvasininkų,S.Gruodisbuvoirlietuvybėspuoselėtojas–dalyvavoSteigiamojoSeimodarbe.Gimėjis1896m.vasario12d.
Pabaiskoparapijoje(Ukmergėsapskr.),Bogužiškiųkaime.Jo tėvai buvo giliai religingi.
Šeimojeaugoketurisūnūsirketuriosdukros.LankydamasUkmergėsgimna
zijądaugdėmesioskyrėdvasiniamgyvenimui, žavėjosi kunigyste.1915 m. jam teko pasitraukti sudaugeliu kitų lietuvių įVoronežą.Čiaauksomedaliubaigėgimnaziją,studijavoSanktPeterburgokaromedicinosakademijoje.1918 m. grįžo į Lietuvą, dir
bomokytojuUkmergės „Saulės“gimnazijoje,1919m.tarnavoLietuvoskariuomenėje.1920m.gegužės15d.–1922m.
lapkričio13d.SteigiamojoSeimoatstovas, išrinktas Utenos rinkimųapygardoje.PriklausėLietuvosdarbofede
racijos frakcijai, įėjusiai į Lietuvos krikščionių demokratų partijosbloką.1922m.įstojoįKaunoVytauto
Didžiojo universiteto Teologijosirfilosofijosfakultetą.Į kunigus įšventintas 1925 m.
birželio25d.PometųsiunčiamasįVokietijąstudijuotimoralinėsteologijos.1927 m. Zerenberge pradeda
noviciatą Jėzaus draugijoje. PodvejųmetųOlandijojepadarėpirmuosiusvienuoliškusįžadus.Studijos1932m.buvoapvainikuotosdaktaratu.SugrįžęsįLietuvądėstėmoralinęteologijąKaunoVytautoDidžiojouniversitete.
Nukeltaį8p.
T.StanislovuiGruodžiuiS.J.(1896–1990)
atminti
VepriųseniūnėDalėUrbonienėsavodukrąVaidąapkabintituriprogosnedažnai.
ŽygiodalyviaistabtelėjoirUkmergėje.
2016 m. balandžio 22 d.www.ukzinios.lt8 p.
TiltastarpVepriųirGalicijos–piligrimystėAtkeltaiš7p.Kasmet Veprių Kalvarijas ap
lanko tūkstančiaimaldininkų.PristatymąpapildėAntanoŠimatoniosukurtasdokumentinisfilmas.Apie Kalvarijų kelio istoriją
pasakojoJurgitaKardauskienė.Turizmosezonopradžiaiskirtas
renginysturėjoirdarvienąviešnią–kraštietęvepriškę,jaudaugmetųIspanijoje,GalicijosregionegyvenančiąVaidaUrbonaitę.Santjage, privačioje mokyklo
je, moteris dirba anglų ir vokiečiųkalbųmokytoja.Okaisustojakruiziniailaivai,jivedaekskursijasturistams.VienaišIspanijosįžymybių,ku
ri kartuyra irVeprius su šia šalimijungiantigrandis,–piligriminisŠv.Jokūbokelias.Tai800kilometrųilgiopiligri
minis kelias, prasidedantis Prancūzijoje, Pirėnų kalnų papėdėje,irbesidriekiantispervisąIspaniją.Yralabaidaugšiokeliovaria
cijų ir maršrutų. Galima keliautinebūtinai pėsčiomis, bet ir, pavyzdžiui, arkliniuvežimuardviračiais. Ir nebūtina įveikti visąmaršrutą,galimatikkelioetapą.Skaičiuojama, kad kiekvienais
metais piligrimystei išsiruošiaapie200tūkst.žmonių.Tiesa,visąkeliąnueinagaltikdešimtadalis visų einančių, kiti pasirenkatrumpesnįatstumą.Manoma, kad tik apie dešim
tadalispiligrimųtaidarotikėjimovedini. Kiti yra tiesiog turistai,jiemstai–savotiškasišbandymas.
Atkeltaiš7p.190kilometrųžygio„Sukranke
ną“maršrutas–Molėtai–Videniškiai–Želva–Liaušiai–Ukmergė–Kaišiadorys–Žasliai–Kernavė.Žygeiviųbūryje–trysmoterys,tarpkurių–UkmergėsrajonosavivaldybėsadministracijosdirektoriauspavaduotojaAgnėBalčiūnienė.Pirmąja motociklininkų kolo
nosstoteletapoVideniškiųmiestelisšaliaMolėtų.Čia juospasitikoVideniškiųseniūnėGenovaitėMozūrienėirMolėtųkraštomuziejausdirektorėViktorijaKazlienė.Mūsų rajone žygeivių laukta
trijose vietose. Želvoje prie seniūnijos juos sutiko liaudiškosmuzikoskapela suvadovuJuozuVasiliausku. Po priėmimo moto
Kunigaiirbaikeriai–motociklųžygyje
Atkeltaiš7p.1937m.T.Stanislovas padarė
galutiniusįžadusJėzausdraugijoje ir savo priesaikai išliko ištikimaspervisągyvenimą.1941 m. T. Stanislovas paski
riamas Lietuvos jėzuitų provincijolu irkartu laikinaieitiKaunoKunigų seminarijos rektoriauspareigas. Baigiantis karui ir sovietams vėl okupavus Lietuvą,paskiriamasKaunoKunigųseminarijosrektoriumi.TiemetaiKunigųseminarijaibuvonepaprastaisunkūs:pastatusužėmėkariškiai,dėstytojai ir auklėtiniai buvo tardomiirsuiminėjami.T.S.GruodisužsitraukėNKVD
nemalonę, tardymo metu sunkiaisusirgo,mėnesįgydėsiirpasitraukė išrektoriauspareigų,norsmoralinęteologijądarkeleriusmetusdėstė.VėliaubuvoišvytasnetikišSeminarijos,betirišKauno.
1948–1985m.kunigavoSkarulių,Krakių,Skirsnemunės,Balninkųparapijose,nuo1985m.–Kaune.Mirė1990m.lapkričio1d.T. S. Gruodis prieš karą išlei
do krikščioniškos etikos vadovėlį„Laikykis įsakymų“, o studijoje„Negimusios gyvybės panaikinimas“nagrinėjošiąproblemąkrikščioniškosmoralėsšviesoje.Savo paskaitomis ir knygomis
jis formavo ne tik Lietuvos kunigų, bet ir visos tautos dorovę.„Asmeniniame gyvenime įgyvendinęs aukšto dvasingumo reikalavimus, T. Stanislovas liekanegęstančiužiburiunetikJėzuitųdraugijosnariams,betirvisiems,kurieieškokeliųįkrikščioniškąjįdvasingumą“,–apiešįmūsųkraštietįrašoKunigasS.Tamkevičius.
Pa reng ta pa gal www.lais kai lie tu viams.lt
ciklaisvėžintimoksleiviaiŽelvosgimnazijos stadione. Liaušiuosekeliautojaipietavo.Ukmergėje, miesto centre, prie
savivaldybės, keliautojus pasitikosu dovanomis ir pasveikinomerasRolandas Janickas bei mūsų bažnyčiose tarnaujantys dvasininkai.Palinkėta smagių įspūdžių ir pasidžiaugta, jog toks žygis – progapriminti,kadKatalikųbažnyčiagalibūtipatraukliirjauniemsžmonėms.Kaišiadorysebaikeriams sureng
tassutikimasKristausAtsimainymokatedros ir savivaldybės aikštėje.Piligrimus ir motociklininkus pasveikinoKaišiadoriųrajonovaldžiosatstovai,Kaišiadoriųvyskupijosgeneralvikaras Algirdas Jurevičius,monsinjorasRimvydasJurkevičius.
Kadpiligrimystėspabaigojegautum tai liudijantį sertifikatą, reikianueitinemažiaunei100kilometrų.Ispanijaišiskeliasyradidžiulėspajamos,gaunamosišturizmo.V.Urbonaitė taippatatskleidė
Galicijoskraštoistoriją,ŠventojoJokūbokelioužgimimoistoriją.Kalvarijos yra jungiamoji gran
dis, siejanti piligrimus į kalvarijassukviečiančiusVeprius suGalicijosregionosostine–SantjagodeCompostela. Šio miesto katedroje ilsisiApaštaloJokūborelikvijos.Su Galicijos gidų asociacija
bendradarbiaujanti V. UrbonaitėkvietėkraštiečiusatvyktiįpiligrimineskelionesŠv.JokūboKeliu,UNESCOįtrauktuįpasauliokultūros paveldo sąrašą, pasigėrėtišio krašto istoriniu, kultūriniu irdvasiniupaveldu.Savo pasakojimu sužavėjusi V.
Urbonaitė Vepriuose yra nedažnaviešnia.Ji–VepriųseniūnėsDalėsUrbonienėsdukra,daugiauneidešimtmetųmoterisgyvenaneLietuvoje–susutuoktiniuanksčiaudirboVokietijoje,odabar–Ispanijoje.Kadangikalbanevienakalbair
puikiai – vokiškai, vepriškę dažnasturistaspalaikovokiete,tačiaumoterisvisadapabrėžiaesantilietuvė.Seniūnės sūnus Mindaugas ir
antradukraVilmasavogyvenimustaippatkurianeLietuvoje.Tačiau, pasak D. Urbonienės,
vaikų pasiekimai, įgytos žinios irgyvenimopatirtisatperkailgusišsiskyrimomėnesius.
Katedrojedalyvautašv.Mišiose– jasaukojomonsinjorasK.Kazlauskas,pamoksląsakėkunigasE.Kazlauskas.Jubiliejų mininti Kaišiadorių
vyskupija buvo įsteigta 1926 m.balandžio4d.Apaštalinekonstitucija„Lituanorumgente“(Lietuviųtauta), Lietuvoje įsteigus Bažnytinę provinciją su 5 vyskupijomis– Kaišiadorių, Panevėžio, Telšių,VilkaviškioirKaunoarkivyskupija. Sukaktis paminėtaKaišiadoriųkatedroje švenčiant Dievo gailestingumoatlaidus, iškilmingosešv.Mišiose dalyvavo vyskupų, dauggarbiųsvečių.KalbėtaapieJubiliejiniųgailestingumometųmalones,tikintieji kviesti užtarimo maldai,gailestingumodarbams.
GražinosMaciulevičienėsnuotr.
T.StanislovuiGruodžiuiS.J.(1896–1990)atminti
Tikėjimo versmėj
Da lia KASELYTĖVladoŠlaitoviešosiosbibliotekosSkaitytojųaptarnavimoskyriausvedėja
Šiemetpasaulisminiliūdnądatą – balandžio 23 dieną sukanka400metųnuodidžiojoanglųklasikoViljamoŠekspyromirties.V.Šekspyras – bene vienintelis pasaulyjekūrėjas,gimęsirmiręstąpačiąpavasariodieną.Yraišlikusios38jopjesės,154sonetai,dueiliuoti epai ir keletas eilėraščių.Taidramaturgas,pagalkuriopjesespasaulyjepastatomadaugiausiaspektaklių.Minėdami 2016uosius – Bib
liotekų metus, prisimename ir šįrašytoją.Vėlskaitomejosonetus,dramas,komedijas...Sakoma, jog teatre Šekspyras
išbandė įvairias profesijas – dirbo suferiu, režisieriaus padėjėju,perdirbinėjo kitų autorių rašytaspjeses, galiausiai pats ėmė kurtidramos veikalus.Apie tai ir kalbėjome bibliotekoje surengtų literatūriniųskaitymų„Tikrojimeilė – tai žvaigždė skaisti, kuri nėmirksniuinepaliaujadegti“metu.
SkaitėmeŠekspyrą
MelanijosŠirvienėsnuotr.
Renginys publikuojamas visose šalies bibliotekosevykstančiaiiniciatyvai„Šekspyrasgyvasbibliotekose“.KalbėtaapieŠekspyrodramines
kronikas„HenrikasVI“,„RičardasIII“, jo komedijose „Užsispyrėlėssutramdymas“, „Vasarvidžio nak
tiessapnas“ irkitosevyraujančiasmeilės,draugystės temas.Kaipgibe „Romeo ir Džuljetos“, „JulijausCezario“,„Venecijospirklio“,„Hamleto“...Literatūrinėpopietėpriminė,ko
kiaromantiška,gaivališka,okartaisnelemtairnetikėtagalibūtimeilė...
Balandžio27d.,trečiadienį,VladoŠlaitoviešojojebibliotekojerengiamas žurnalistės Ramunės Sakalauskaitėsknygos„Gyvenimas,koksjisbuvo.MonsinjoroKazimieroVasiliauskobiografija“pristatymas.Ketverius metus rinkusi me
džiagąknygaiapieMonsinjorogyvenimokelią (1922–2001),autorėremiasi Vilniaus arkivyskupijoskurijos archyve saugoma kunigo byla, Lietuvos ypatingajame,Daugpilio archyvuose rastais do
PristatysknygąapiemonsinjorąK.Vasiliauskąkumentais,niekurneskelbtaiskunigolaiškais,jįglobojusiųeucharistiečių,kitųprisiminimais. JaisdalijasidvasininkaiVaclovasAliulis, JonasBoruta,RičardasDoveika,TadeušasMatulianecas,JuozasTunaitis.K. Vasiliauskas buvo politi
nis kalinys ir tremtinys, pirmasisir ilgametisVilniausarkikatedrosbazilikosklebonas,pirmasis1993m. atkurtosVilniaus Šv. Juozapokunigųseminarijosrektorius,Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčios
emeritas. 1994 m. už nuopelnusLietuvaiapdovanotasdidžiojokunigaikščio Gedimino IV laipsnioordinu.1998m.VilniausGedimino technikos universiteto tarybaMonsinjoruisuteikėGarbėsnariovardą. 2000 m. Vilniaus miestotarybos sprendimu jam suteiktasVilniaus miesto Garbės piliečiovardas, apdovanotas ir Lietuvosnepriklausomybėsmedaliu.
Ren gi nio bib lio te ko je pra džia – 12 va lan dą.
Literatūrospopietėje–apieV.Šekspyrą.
KeliautojuspasveikinomerasRolandasJanickas.