Tikėjimo versmėj - Ukzinios.lt · 2016 m. balandžio 22 d. Tikėjimo versmėj 2016 m. 7 p....

2
2016 m. balandžio 22 d. www.ukzinios.lt 7 p. Tikėjimo versmėj 2016 m. balandžio 22 d. UKMERGĖS KRAŠTO MINĖTINŲ DATŲ KALENDORIUS Balandis Sukanka 75 metai, kai Vepriuo se 1941 m. balandžio 5 d. gimė Eugenijus Levickas, daktaras (fi ziniai mokslai, chemija), Lietuvos irklavimo federacijos ir Lietuvos olimpiečių asociacijos preziden tas, olimpietis, Europos čempio nato medalininkas ir daugkartinis Lietuvos čempionas. Mirė 2015 m. spalio 9 d. Vilniuje. *** Sukanka 110 metų, kai Atko čių kaime 1906 m. balandžio 13 d. gimė Vladas Šileika, hidrotechni kos inžinierius, daktaras. *** Sukanka 85 metai, kai Ukmer gėje 1931 m. balandžio 15 d. gimė Neringa Dičiuvienė, inžinierė ar chitektė, daktarė (humanitariniai mokslai; architektūros mokslų kandidatė, 1971). *** Sukanka 245 metai, kai Vait kuškyje 1771 m. balandžio 16 d. gimė Juozapas Dominykas Kosa kovskis, karinis veikėjas, pulki ninkas. Dirbo Ukmergės teismo raštininku, buvo išrinktas kariniu ir civiliniu administratoriumi. 1831 m. sukilimo dalyvis ir vie nas iš Ukmergės krašto sukilėlių vadovų. Mirė 1840 m. lapkričio 2 d. Varšuvoje. *** Sukanka 60 metų, kai 1956 m. balandžio 16 d. mirė Jonas Bur neika, kunigas, buvęs Lyduokių bažnyčios administratorius, kle bonas. 1999 m. Lyduokių bažny čioje jo atminimui atidengtas ba reljefas. *** Sukanka 75 metai, kai Ukmer gėje 1941 m. balandžio 17 d. gimė Sigita LipovienėNarbutaitė, gy dytoja, literatė, knygų autorė. *** Sukanka 75 metai, kai Vidiš kiuose 1941 m. balandžio 24 d. gimė Algimantas Sėjūnas, fizikas, valstybės ir politikos veikėjas, Lietuvos Respublikos Aukščiau siosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstaty mo signataras. *** Sukanka 120 metų, kai Usol jėje, Irkutsko srityje, Rusijoje 1896 m. balandžio 25 d. gimė Sta sys Keblas M. Ptou, prozininkas, dramaturgas. Mokėsi Ukmergė je. Keblo tėvai kilę iš Ukmergės krašto. Mirė 1979 m. rugsėjo 9 d. Vilniuje. Vlado Šlaito viešosios bibliotekos Bibliografijos ir kraštotyros skyriaus inf. Spaudos, radijo ir televizijos rė mimo fondas šiemet finansavo „Uk mergės žinių“ parengtą projektą „Tikėjimo versmėj“. Vykdydami projekto tikslus pla čiai rašysime tai, kas visais laikais suteikdavo žmonėms viltį, – apie tikėjimą, net sovietmečiu išlikusius dvasinės stiprybės teikusius maldos namus, gilią pėdą istorijoje paliku sius dvasininkus, sakralinį meną. Ukmergėje nuo senų laikų gy veno skirtingų tikėjimų žmonės, tad didelį dėmesį skirsime aprašy dami stačiatikių, provoslavų mal dos namus. Ukmergėje prieškariu gyveno labai daug žydų – savo projekte skirsime dėmesį jų tikė jimui, supažindinsime su čia bu vusiomis sinagogomis. Taip įvyk dysime projekto užduotį skleisti informaciją apie Ukmergėje gyve nančių skirtingų tautybių esamus ir buvusius maldos namus. Tikėjimo apeigos, maldos, gies Vilma NEMUNAITIENĖ Vepriuose vyko turizmo sezono pradžiai skirtas renginys. Jo metu miestelio gyventojai ir svečiai su žinojo daug nauja apie piligrimys tę, kuria garsėja ir pats jų miestelis. Veprių Kalvarijų kelias, 5,5 ki lometro vingiuojantis per išskirti Tiltas tarp Veprių ir Galicijos – piligrimystė Kaišiadorių vyskupija, kuriai priklauso ir Ukmergės rajone, Še šuoliuose, esantys maldos namai, mini 90metį. Sukaktis pažymėta netradiciškai – motociklų žygiu. Jo maršrute – ir mūsų kraštas. Pasinaudodami šia dvasininkų iniciatyva, sezoną pradėjo žygyje taip pat dalyvavę baikeriai. Vaidotė ŠANTARIENĖ Tokią neįprastą kelionę, pa dedant Molėtų dekanato dekanui monsinjorui Kęstučiui Kazlaus niu grožiu pasižyminčias Veprių krašto apylinkes, buvo sukurtas Vilniaus Kalvarijų pavyzdžiu ir yra sudarytas iš 35 stočių: koply tėlių, geležinių bei medinių vartų. Pirmą kartą jis buvo apeitas 1846 metais. Nukelta į 8 p. mės lydėjo mus nuo lopšio iki mir ties. Aprašysime Ukmergės baž nytinius chorus, dekanato veiklą, parapijiečių švietimą. Kadangi Mažąja kultūros sosti ne šiemet paskelbti Vepriai, daug dėmesio skirsime šiam miesteliui ir jo įžymybei – Veprių Kalvari joms, Veprių bažnyčiai. Didelį dėmesį skirsime kryždir bystės menui. Pasakosime apie kraš tą garsinančius kryždirbius, kaimų kryžių, koplytstulpių istoriją, bažny čiose ir Ukmergės kraštotyros mu ziejuje išlikusį sakralinį meną. Rašysime ir apie rajone vyks tančius kultūrinius renginius, pri minsim atmintinas mėnesio datas, minimus kraštiečių jubiliejus. Lauksim ir jūsų, mieli skaityto jai, elektroninių laiškų ar telefono skambučių siūlant aprašyti mūsų projektą atitinkančias temas, isto rijas, šventes, sukaktis, renginius. Redakcija Finansuotas projektas „Tikėjimo versmėj“ Kunigai ir baikeriai – motociklų žygyje kui, organizavo jo sūnėnas kunigas Egidijus Kazlauskas, aptarnaujan tis Šešuolių šv. Juozapo parapiją Kaišiadorių vyskupijos Širvintų dekanate. E. Kazlauskas taip pat – Zibalų šv. Jurgio ir Šešuolėlių Švč. M. Marijos Visų Malonių Tarpi ninkės parapijų klebonas. Motociklų gerbėjus iš Vilniaus, Klaipėdos, Alytaus, Širvintų, Mo lėtų, Kaišiadorių subūręs žygis vyko balandžio 9ąją, šeštadienį. Jo dalyviai – kone šimtas moto ciklininkų ir panašiai tiek keleivių – ankstų rytą rinkosi Molėtų baž nyčios šventoriuje. Juos pasveiki no Molėtų meras Stasys Žvinys, dekanas K. Kazlauskas, kuris ir pats išsiruošė keliauti motociklu kartu su kitais dalyviais. Dekanas pabrėžė, kad svar biausias šios kelionės tikslas – nu vykti į Kaišiadorių katedrą ir su dalyvauti šventose Mišiose. Be jo ir žygį rengusio E. Kazlausko taip pat keliavo Molėtų parapijos vi karas kunigas Mindaugas Grenda, Lietuvos policijos kapelionas ku nigas Algirdas Toliatas ir Jiezno parapijos klebonas kunigas Ro landas Bičkauskas. Nukelta į 8 p. Nuo seno balandžio 23ioji bu vo švenčiama kaip gyvulių globė jo Ganiklio ir žalumos dievo Jorio garbinimo šventė. Jorėti reiškia augti, plisti, žaliuoti ir t. t. Sako ma: „pažaliavo kaip jorė“. Į Lietu vą atėjus krikščionybei, šios šven tės sutapatintos su Jurginėmis, šv. Jurgio vardo diena. Šv. Jurgis lietuvių mene vaiz duojamas kaip karys su ietimi ant žirgo, po kurio kanopomis raitosi blogio slibinas. Tai krikščionybės nešėjas, gynėjas, gyvulėlių globė Jorė, Jurginės, Ganiklio diena jas. Ne veltui vardas Jurgis (rusiš kai Georgas, angliškai Džordžas) kilęs iš žydų kalbos ir reiškia „žemdirbys“. Jo šventė – pavasa rį, kai atgimsta žemdirbystė. Jorė arba Joris – tai pavasa rio Perkūnas, žadinantis gyvybės jėgas. Jis yra raitelis, panašus į mūsų Vytį ir šv. Jurgį. Jorė valdo žemės raktus, prikelia augmeniją, pabudina žemę, siunčia lietų. Jorė globoja žirgus, gyvulius, žvėre lius. Latvijoje šv. Jurgis vadina mas Juriu. Ten liaudies dainose ir tikėjimuose Jurgis dažnai kaitalio jasi su Ūsiniu. Tiek lietuvių, tiek latvių pagoniš ki papročiai yra labai panašūs. Per Jorę išgena gyvulius į ganyklą ir išjoja arklius naktigonėn; su tuo su siję įvairūs apsisaugojimo nuo bur tininkų, raganų ir vilkų ritualai, iš kurių bene svarbiausias esti gaidžio aukojimas. Šį rytą niekam nevalia eiti iš trobos lauk, kol šeimininkas neapėjo sodybos. Jis papjaudavęs juodą gaidį, kraują išvarvindavęs prie tvarto durų į arklių ėdžias ant avižų. Vidurius dėdavęs ant akmens sakydamas: „Te, Dievuli, tavo da lį!“ Mėsą virdavę pusryčiams. Vienas iš Ukmergės krašte gi musių dvasininkų, vienuolių, pa šventusių gyvenimą tikėjimui, – ku nigas Stanislovas Gruodis. Kaip ir daugelis to meto pažan gių dvasininkų, S. Gruodis buvo ir lietuvybės puoselėtojas – dalyva vo Steigiamojo Seimo darbe. Gimė jis 1896 m. vasario 12 d. Pabaisko parapijoje (Ukmergės ap skr.), Bogužiškių kaime. Jo tėvai buvo giliai religingi. Šeimoje augo keturi sūnūs ir ketu rios dukros. Lankydamas Ukmergės gimna ziją daug dėmesio skyrė dvasiniam gyvenimui, žavėjosi kunigyste. 1915 m. jam teko pasitraukti su daugeliu kitų lietuvių į Voronežą. Čia aukso medaliu baigė gimnazi ją, studijavo Sankt Peterburgo karo medicinos akademijoje. 1918 m. grįžo į Lietuvą, dir bo mokytoju Ukmergės „Saulės“ gimnazijoje, 1919 m. tarnavo Lie tuvos kariuomenėje. 1920 m. gegužės 15 d. – 1922 m. lapkričio 13 d. Steigiamojo Seimo atstovas, išrinktas Utenos rinkimų apygardoje. Priklausė Lietuvos darbo fede racijos frakcijai, įėjusiai į Lietu vos krikščionių demokratų parti jos bloką. 1922 m. įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos ir filosofijos fakultetą. Į kunigus įšventintas 1925 m. birželio 25 d. Po metų siunčiamas į Vokietiją studijuoti moralinės te ologijos. 1927 m. Zerenberge pradeda noviciatą Jėzaus draugijoje. Po dvejų metų Olandijoje padarė pir muosius vienuoliškus įžadus. Stu dijos 1932 m. buvo apvainikuotos daktaratu. Sugrįžęs į Lietuvą dėstė moralinę teologiją Kauno Vytauto Didžiojo universitete. Nukelta į 8 p. T. Stanislovui Gruodžiui S. J. (1896–1990) atminti Veprių seniūnė Dalė Urbonienė savo dukrą Vaidą apkabinti turi progos ne dažnai. Žygio dalyviai stabtelėjo ir Ukmergėje.

Transcript of Tikėjimo versmėj - Ukzinios.lt · 2016 m. balandžio 22 d. Tikėjimo versmėj 2016 m. 7 p....

Page 1: Tikėjimo versmėj - Ukzinios.lt · 2016 m. balandžio 22 d. Tikėjimo versmėj 2016 m. 7 p. balandžio 22 d. UKMERGĖS KRAŠTO MINĖTINŲ DATŲ KALENDORIUS Balandis Sukanka75metai,kaiVepriuo

2016 m. balandžio 22 d. www.ukzinios.lt 7 p.

Tikėjimo versmėj 2016 m. balandžio 22 d.

UKMERGĖS KRAŠTO MINĖTINŲ DATŲ KALENDORIUS

Ba lan disSu­kan­ka­75­me­tai,­kai­Vep­riuo­

se­ 1941­ m.­ ba­lan­džio­ 5­ d.­ gi­mė­Eu­ge­ni­jus­ Le­vic­kas,­ dak­ta­ras­ (fi­zi­niai­moks­lai,­che­mi­ja),­Lie­tu­vos­ir­kla­vi­mo­ fe­de­ra­ci­jos­ ir­ Lie­tu­vos­olim­pie­čių­ aso­cia­ci­jos­ pre­zi­den­tas,­ olim­pie­tis,­ Eu­ro­pos­ čem­pio­na­to­me­da­li­nin­kas­ir­daug­kar­ti­nis­Lie­tu­vos­ čem­pio­nas.­ Mi­rė­ 2015­m.­spa­lio­9­d.­Vil­niu­je.

***Su­kan­ka­ 110­ me­tų,­ kai­ At­ko­

čių­kai­me­1906­m.­ba­lan­džio­13­d.­­gi­mė­Vla­das­Ši­lei­ka,­hid­ro­tech­ni­kos­in­ži­nie­rius,­dak­ta­ras.

***Su­kan­ka­85­me­tai,­kai­Uk­mer­

gė­je­1931­m.­ba­lan­džio­15­d.­gi­mė­Ne­rin­ga­Di­čiu­vie­nė,­ in­ži­nie­rė­ ar­chi­tek­tė,­ dak­ta­rė­ (hu­ma­ni­ta­ri­niai­moks­lai;­ ar­chi­tek­tū­ros­ moks­lų­kan­di­da­tė,­1971).­

***Su­kan­ka­ 245­ me­tai,­ kai­ Vait­

kuš­ky­je­1771­m.­ba­lan­džio­16­d.­gi­mė­Juo­za­pas­Do­mi­ny­kas­Ko­sa­kov­skis,­ ka­ri­nis­ vei­kė­jas,­ pul­ki­nin­kas.­ Dir­bo­ Uk­mer­gės­ teis­mo­raš­ti­nin­ku,­ bu­vo­ iš­rink­tas­ ka­ri­niu­ir­ ci­vi­li­niu­ ad­mi­nist­ra­to­riu­mi.­1831­m.­ su­ki­li­mo­ da­ly­vis­ ir­ vie­nas­ iš­ Uk­mer­gės­ kraš­to­ su­ki­lė­lių­va­do­vų.­Mi­rė­1840­m.­lap­kri­čio­2­d.­Var­šu­vo­je.

***Su­kan­ka­60­me­tų,­kai­1956­m.­

ba­lan­džio­ 16­ d.­ mi­rė­ Jo­nas­ Bur­nei­ka,­ ku­ni­gas,­ bu­vęs­ Ly­duo­kių­baž­ny­čios­ ad­mi­nist­ra­to­rius,­ kle­bo­nas.­1999­m.­Ly­duo­kių­baž­ny­čio­je­ jo­at­mi­ni­mui­ati­deng­tas­ba­rel­je­fas.

***Su­kan­ka­75­me­tai,­kai­Uk­mer­

gė­je­1941­m.­ba­lan­džio­17­d.­gi­mė­Si­gi­ta­ Li­po­vie­nė­Nar­bu­tai­tė,­ gy­dy­to­ja,­li­te­ra­tė,­kny­gų­au­to­rė.

***Su­kan­ka­ 75­ me­tai,­ kai­ Vi­diš­

kiuo­se­ 1941­ m.­ ba­lan­džio­ 24­ d.­gi­mė­Al­gi­man­tas­Sė­jū­nas,­fi­zi­kas,­vals­ty­bės­ ir­ po­li­ti­kos­ vei­kė­jas,­Lie­tu­vos­ Res­pub­li­kos­ Aukš­čiau­sio­sios­Ta­ry­bos­ak­to­dėl­Lie­tu­vos­ne­pri­klau­so­mos­vals­ty­bės­at­sta­ty­mo­sig­na­ta­ras.

***Su­kan­ka­ 120­ me­tų,­ kai­ Usol­

jė­je,­ Ir­kut­sko­ sri­ty­je,­ Ru­si­jo­je­1896­m.­ba­lan­džio­25­d.­gi­mė­Sta­sys­Keb­las­M.­Ptou,­pro­zi­nin­kas,­dra­ma­tur­gas.­ Mo­kė­si­ Uk­mer­gė­je.­Keb­lo­ tė­vai­ ki­lę­ iš­Uk­mer­gės­kraš­to.­Mi­rė­1979­m.­rug­sė­jo­9­d.­Vil­niu­je.

Vla do Šlai to vie šo sios bib lio te kos Bib liog ra fi jos

ir kraš to ty ros sky riaus inf.

Spau­dos,­ra­di­jo­ir­te­le­vi­zi­jos­rė­mi­mo­fon­das­šie­met­fi­nan­sa­vo­„Uk­mer­gės­ ži­nių“­ pa­reng­tą­ pro­jek­tą­„Ti­kė­ji­mo­ver­smėj“.Vyk­dy­da­mi­ pro­jek­to­ tiks­lus­ pla­

čiai­ra­šy­si­me­tai,­kas­vi­sais­lai­kais­su­teik­da­vo­ žmo­nėms­ vil­tį,­ –­ apie­ti­kė­ji­mą,­ net­ so­viet­me­čiu­ iš­li­ku­sius­dva­si­nės­stip­ry­bės­tei­ku­sius­mal­dos­na­mus,­gi­lią­pė­dą­is­to­ri­jo­je­pa­li­ku­sius­dva­si­nin­kus,­sak­ra­li­nį­me­ną.­Uk­mer­gė­je­ nuo­ se­nų­ lai­kų­ gy­

ve­no­ skir­tin­gų­ ti­kė­ji­mų­ žmo­nės,­tad­di­de­lį­dė­me­sį­skir­si­me­ap­ra­šy­da­mi­sta­čia­ti­kių,­pro­vos­la­vų­mal­dos­na­mus.­Uk­mer­gė­je­prieš­ka­riu­gy­ve­no­ la­bai­ daug­ žy­dų­ –­ sa­vo­pro­jek­te­ skir­si­me­ dė­me­sį­ jų­ ti­kė­ji­mui,­ su­pa­žin­din­si­me­ su­ čia­ bu­vu­sio­mis­ si­na­go­go­mis.­Taip­ įvyk­dy­si­me­ pro­jek­to­ už­duo­tį­ skleis­ti­in­for­ma­ci­ją­apie­Uk­mer­gė­je­gy­ve­nan­čių­ skir­tin­gų­ tau­ty­bių­ esa­mus­ir­bu­vu­sius­mal­dos­na­mus.Ti­kė­ji­mo­apei­gos,­mal­dos,­gies­

Vil ma NEMUNAITIENĖVep­riuo­se­vy­ko­tu­riz­mo­se­zo­no­

pra­džiai­ skir­tas­ ren­gi­nys.­ Jo­me­tu­mies­te­lio­gy­ven­to­jai­ ir­ sve­čiai­ su­ži­nojo­daug­nau­ja­apie­pi­lig­ri­mys­tę,­ku­ria­gar­sė­ja­ir­pats­jų­mies­te­lis.Vep­rių­Kal­va­ri­jų­ke­lias,­5,5­ki­

lo­met­ro­vin­giuo­jan­tis­per­iš­skir­ti­

Til­tas­tarp­Vep­rių­ir­Ga­li­ci­jos­–­pi­lig­ri­mys­tė

Kai­šia­do­rių­ vys­ku­pi­ja,­ ku­riai­pri­klau­so­ir­Uk­mer­gės­ra­jo­ne,­Še­šuo­liuo­se,­esan­tys­mal­dos­na­mai,­mi­ni­ 90­me­tį.­ Su­kak­tis­ pa­žy­mė­ta­ne­tra­di­ciš­kai­–­mo­to­cik­lų­žy­giu.­Jo­marš­ru­te­ –­ ir­mū­sų­ kraš­tas.­Pa­si­nau­do­da­mi­ šia­ dva­si­nin­kų­ini­cia­ty­va,­se­zo­ną­pra­dė­jo­žy­gy­je­taip­pat­da­ly­va­vę­bai­ke­riai.

Vai do tė ŠANTARIENĖ To­kią­ ne­įpras­tą­ ke­lio­nę,­ pa­

de­dant­ Mo­lė­tų­ de­ka­na­to­ de­ka­nui­mon­sin­jo­rui­ Kęs­tu­čiui­ Kaz­laus­

niu­ gro­žiu­ pa­si­žy­min­čias­ Vep­rių­kraš­to­ apy­lin­kes,­ bu­vo­ su­kur­tas­Vil­niaus­ Kal­va­ri­jų­ pa­vyz­džiu­ ir­yra­su­da­ry­tas­iš­35­sto­čių:­kop­ly­tė­lių,­ge­le­ži­nių­bei­me­di­nių­var­tų.­Pir­mą­kar­tą­jis­bu­vo­apei­tas­1846­me­tais.­

Nukelta­į­8­p.

mės­ly­dė­jo­mus­nuo­lop­šio­iki­mir­ties.­ Ap­ra­šy­si­me­ Uk­mer­gės­ baž­ny­ti­nius­ cho­rus,­ de­ka­na­to­ veik­lą,­pa­ra­pi­jie­čių­švie­ti­mą.­Ka­dan­gi­Ma­žą­ja­kul­tū­ros­sos­ti­

ne­šie­met­pa­skelb­ti­Vep­riai,­daug­dė­me­sio­ skir­si­me­ šiam­mies­te­liui­ir­ jo­ įžy­my­bei­ –­ Vep­rių­ Kal­va­ri­joms,­Vep­rių­baž­ny­čiai.Di­de­lį­ dė­me­sį­ skir­si­me­ kryž­dir­

bys­tės­me­nui.­Pa­sa­ko­si­me­apie­kraš­tą­ gar­si­nan­čius­ kryž­dir­bius,­ kai­mų­kry­žių,­kop­lyt­stul­pių­is­to­ri­ją,­baž­ny­čio­se­ ir­ Uk­mer­gės­ kraš­to­ty­ros­ mu­zie­ju­je­iš­li­ku­sį­sak­ra­li­nį­me­ną.­Ra­šy­si­me­ ir­ apie­ ra­jo­ne­ vyks­

tan­čius­kul­tū­ri­nius­ren­gi­nius,­pri­min­sim­at­min­ti­nas­mė­ne­sio­da­tas,­mi­ni­mus­kraš­tie­čių­ju­bi­lie­jus.­­Lauk­sim­ir­jū­sų,­mie­li­skai­ty­to­

jai,­elek­tro­ni­nių­laiš­kų­ar­te­le­fo­no­skam­bu­čių­ siū­lant­ ap­ra­šy­ti­ mū­sų­pro­jek­tą­ati­tin­kan­čias­te­mas,­is­to­ri­jas,­šven­tes,­su­kak­tis,­ren­gi­nius.­

Re dak ci ja

Finansuotas projektas „Ti kė ji mo ver smėj“

Ku­ni­gai­ir­bai­ke­riai­–­mo­to­cik­lų­žy­gy­je

kui,­or­ga­ni­za­vo­jo­sū­nė­nas­ku­ni­gas­Egi­di­jus­Kaz­laus­kas,­ ap­tar­nau­jan­tis­ Še­šuo­lių­ šv.­ Juo­za­po­ pa­ra­pi­ją­Kai­šia­do­rių­ vys­ku­pi­jos­ Šir­vin­tų­de­ka­na­te.­E.­Kaz­laus­kas­taip­pat­–­Zi­ba­lų­šv.­Jur­gio­ir­Še­šuo­lė­lių­Švč.­M.­ Ma­ri­jos­ Vi­sų­ Ma­lo­nių­ Tar­pi­nin­kės­pa­ra­pi­jų­kle­bo­nas.Mo­to­cik­lų­ger­bė­jus­iš­Vil­niaus,­

Klai­pė­dos,­Aly­taus,­Šir­vin­tų,­Mo­lė­tų,­ Kai­šia­do­rių­ su­bū­ręs­ žy­gis­vy­ko­ ba­lan­džio­ 9­ąją,­ šeš­ta­die­nį.­Jo­ da­ly­viai­ –­ ko­ne­ šim­tas­ mo­to­cik­li­nin­kų­ir­pa­na­šiai­tiek­ke­lei­vių­–­anks­tų­ry­tą­rin­ko­si­Mo­lė­tų­baž­ny­čios­šven­to­riu­je.­Juos­pa­svei­ki­

no­ Mo­lė­tų­ me­ras­ Sta­sys­ Žvi­nys,­de­ka­nas­ K.­ Kaz­laus­kas,­ ku­ris­ ir­pats­ iš­si­ruo­šė­ ke­liau­ti­ mo­to­cik­lu­kar­tu­su­ki­tais­da­ly­viais.De­ka­nas­ pa­brė­žė,­ kad­ svar­

biau­sias­šios­ke­lio­nės­tiks­las­–­nu­vyk­ti­ į­Kai­šia­do­rių­ka­ted­rą­ ir­ su­da­ly­vau­ti­šven­to­se­Mi­šio­se.­Be­jo­ir­žy­gį­ren­gu­sio­E.­Kaz­laus­ko­taip­pat­ ke­lia­vo­ Mo­lė­tų­ pa­ra­pi­jos­ vi­ka­ras­ku­ni­gas­Min­dau­gas­Gren­da,­Lie­tu­vos­po­li­ci­jos­ka­pe­lio­nas­ku­ni­gas­Al­gir­das­ To­lia­tas­ ir­ Jiez­no­pa­ra­pi­jos­ kle­bo­nas­ ku­ni­gas­ Ro­lan­das­Bič­kaus­kas.

Nukelta­į­8­p.

Nuo­se­no­ba­lan­džio­23­ioji­bu­vo­šven­čia­ma­kaip­gy­vu­lių­glo­bė­jo­Ga­nik­lio­ir­ža­lu­mos­die­vo­Jo­rio­gar­bi­ni­mo­ šven­tė.­ Jo­rė­ti­ reiš­kia­aug­ti,­plis­ti,­ža­liuo­ti­ ir­ t.­ t.­Sa­ko­ma:­„pa­ža­lia­vo­kaip­jo­rė“.­Į­Lie­tu­vą­at­ėjus­krikš­čio­ny­bei,­šios­šven­tės­su­ta­pa­tin­tos­su­Jur­gi­nė­mis,­šv.­Jur­gio­var­do­die­na.Šv.­ Jur­gis­ lie­tu­vių­ me­ne­ vaiz­

duo­ja­mas­kaip­ka­rys­su­ie­ti­mi­ant­žir­go,­po­ku­rio­ka­no­po­mis­rai­to­si­blo­gio­sli­bi­nas.­Tai­krikš­čio­ny­bės­ne­šė­jas,­gy­nė­jas,­gy­vu­lė­lių­glo­bė­

Jo­rė,­Jur­gi­nės,­Ga­nik­lio­die­najas.­Ne­­vel­tui­var­das­Jur­gis­(ru­siš­kai­Ge­or­gas,­ an­gliš­kai­Džor­džas)­ki­lęs­ iš­ žy­dų­ kal­bos­ ir­ reiš­kia­„žem­dir­bys“.­Jo­šven­tė­–­pa­va­sa­rį,­kai­at­gims­ta­žem­dir­bys­tė.Jo­rė­ ar­ba­ Jo­ris­ –­ tai­ pa­va­sa­

rio­ Per­kū­nas,­ ža­di­nan­tis­ gy­vy­bės­jė­gas.­ Jis­ yra­ rai­te­lis,­ pa­na­šus­ į­mū­sų­Vy­tį­ir­šv.­Jur­gį.­Jo­rė­val­do­že­mės­rak­tus,­pri­ke­lia­aug­me­ni­ją,­pa­bu­di­na­že­mę,­siun­čia­lie­tų.­Jo­rė­glo­bo­ja­ žir­gus,­ gy­vu­lius,­ žvė­re­lius.­ Lat­vi­jo­je­ šv.­ Jur­gis­ va­di­na­mas­Ju­riu.­Ten­liau­dies­dai­no­se­ir­

ti­kė­ji­muo­se­Jur­gis­daž­nai­kai­ta­lio­ja­si­su­Ūsi­niu.Tiek­lie­tu­vių,­tiek­lat­vių­pa­go­niš­

ki­pa­pro­čiai­yra­ la­bai­pa­na­šūs.­Per­Jo­rę­ iš­ge­na­ gy­vu­lius­ į­ ga­nyk­lą­ ir­iš­jo­ja­ar­klius­nak­ti­go­nėn;­su­tuo­su­si­ję­įvai­rūs­ap­si­sau­go­ji­mo­nuo­bur­ti­nin­kų,­ ra­ga­nų­ ir­ vil­kų­ ri­tu­a­lai,­ iš­ku­rių­be­ne­svar­biau­sias­es­ti­gai­džio­au­ko­ji­mas.­ Šį­ ry­tą­ nie­kam­ ne­va­lia­ei­ti­ iš­ tro­bos­ lauk,­kol­šei­mi­nin­kas­ne­apė­jo­ so­dy­bos.­ Jis­ pa­pjau­da­vęs­juo­dą­ gai­dį,­ krau­ją­ iš­var­vin­da­vęs­prie­ tvar­to­du­rų­ į­ar­klių­ėdžias­ant­avi­žų.­Vi­du­rius­dė­da­vęs­ant­ak­mens­sa­ky­da­mas:­ „Te,­Die­vu­li,­ ta­vo­ da­lį!“­Mė­są­vir­da­vę­pus­ry­čiams.­

Vie­nas­ iš­Uk­mer­gės­kraš­te­gi­mu­sių­ dva­si­nin­kų,­ vie­nuo­lių,­ pa­šven­tu­sių­gy­ve­ni­mą­ti­kė­ji­mui,­–­ku­ni­gas­Sta­nis­lo­vas­Gruo­dis.­Kaip­ir­dau­ge­lis­to­me­to­pa­žan­

gių­dva­si­nin­kų,­S.­Gruo­dis­bu­vo­ir­lie­tu­vy­bės­puo­se­lė­to­jas­–­da­ly­va­vo­Stei­gia­mo­jo­Sei­mo­dar­be.Gi­mė­jis­1896­m.­va­sa­rio­12­d.­

Pa­bais­ko­pa­ra­pi­jo­je­(Uk­mer­gės­ap­skr.),­Bo­gu­žiš­kių­kai­me.­Jo­ tė­vai­ bu­vo­ gi­liai­ re­li­gin­gi.­

Šei­mo­je­au­go­ke­tu­ri­sū­nūs­ir­ke­tu­rios­duk­ros.­Lan­ky­da­mas­Uk­mer­gės­gim­na­

zi­ją­daug­dė­me­sio­sky­rė­dva­si­niam­gy­ve­ni­mui,­ ža­vė­jo­si­ ku­ni­gys­te.­1915­ m.­ jam­ te­ko­ pa­si­trauk­ti­ su­dau­ge­liu­ ki­tų­ lie­tu­vių­ į­Vo­ro­ne­žą.­Čia­auk­so­me­da­liu­bai­gė­gim­na­zi­ją,­stu­di­ja­vo­Sankt­Pe­ter­bur­go­ka­ro­me­di­ci­nos­aka­de­mi­jo­je.1918­ m.­ grį­žo­ į­ Lie­tu­vą,­ dir­

bo­mo­ky­to­ju­Uk­mer­gės­ „Sau­lės“­gim­na­zi­jo­je,­1919­m.­tar­na­vo­Lie­tu­vos­ka­riuo­me­nė­je.1920­m.­ge­gu­žės­15­d.­–­1922­m.­

lap­kri­čio­13­d.­Stei­gia­mo­jo­Sei­mo­at­sto­vas,­ iš­rink­tas­ Ute­nos­ rin­ki­mų­apy­gar­do­je.­Pri­klau­sė­Lie­tu­vos­dar­bo­fe­de­

ra­ci­jos­ frak­ci­jai,­ įė­ju­siai­ į­ Lie­tu­vos­ krikš­čio­nių­ de­mok­ra­tų­ par­ti­jos­blo­ką.­1922­m.­įsto­jo­į­Kau­no­Vy­tau­to­

Di­džio­jo­ uni­ver­si­te­to­ Te­olo­gi­jos­ir­fi­lo­so­fi­jos­fa­kul­te­tą.­Į­ ku­ni­gus­ įšven­tin­tas­ 1925­ m.­

bir­že­lio­25­d.­Po­me­tų­siun­čia­mas­į­Vo­kie­ti­ją­stu­di­juo­ti­mo­ra­li­nės­te­olo­gi­jos.­1927­ m.­ Ze­ren­ber­ge­ pra­de­da­

no­vi­cia­tą­ Jė­zaus­ drau­gi­jo­je.­ Po­dve­jų­me­tų­Olan­di­jo­je­pa­da­rė­pir­muo­sius­vie­nuo­liš­kus­įža­dus.­Stu­di­jos­1932­m.­bu­vo­ap­vai­ni­kuo­tos­dak­ta­ra­tu.­Su­grį­žęs­į­Lie­tu­vą­dės­tė­mo­ra­li­nę­te­olo­gi­ją­Kau­no­Vy­tau­to­Di­džio­jo­uni­ver­si­te­te.­

Nukelta­į­8­p.

T.­Sta­nis­lo­vui­Gruo­džiui­S.­J.­(1896–1990)­

at­min­ti

Vep­rių­se­niū­nė­Da­lė­Ur­bo­nie­nė­sa­vo­duk­rą­Vai­dą­ap­ka­bin­ti­tu­ri­pro­gos­ne­daž­nai.

Žygio­dalyviai­stabtelėjo­ir­Ukmergėje.

Page 2: Tikėjimo versmėj - Ukzinios.lt · 2016 m. balandžio 22 d. Tikėjimo versmėj 2016 m. 7 p. balandžio 22 d. UKMERGĖS KRAŠTO MINĖTINŲ DATŲ KALENDORIUS Balandis Sukanka75metai,kaiVepriuo

2016 m. balandžio 22 d.www.ukzinios.lt8 p.

Til­tas­tarp­Vep­rių­ir­Ga­li­ci­jos­–­pi­lig­ri­mys­tėAtkelta­iš­7­p.Kas­met­ Vep­rių­ Kal­va­ri­jas­ ap­

lan­ko­ tūks­tan­čiai­mal­di­nin­kų.­Pri­sta­ty­mą­pa­pil­dė­An­ta­no­Ši­ma­to­nio­su­kur­tas­do­ku­men­ti­nis­fil­mas.Apie­ Kal­va­ri­jų­ ke­lio­ is­to­ri­ją­

pa­sa­ko­jo­Jur­gi­ta­Kar­daus­kie­nė.­Tu­riz­mo­se­zo­no­pra­džiai­skir­tas­

ren­gi­nys­tu­rė­jo­ir­dar­vie­ną­vieš­nią­–­kraš­tie­tę­vep­riš­kę,­jau­daug­me­tų­Is­pa­ni­jo­je,­Ga­li­ci­jos­re­gio­ne­gy­ve­nan­čią­Vai­da­Ur­bo­nai­tę.­Sant­ja­ge,­ pri­va­čio­je­ mo­kyk­lo­

je,­ mo­te­ris­ dir­ba­ an­glų­ ir­ vo­kie­čių­kal­bų­mo­ky­to­ja.­O­kai­su­sto­ja­krui­zi­niai­lai­vai,­ji­ve­da­eks­kur­si­jas­tu­ris­tams.­Vie­na­iš­Is­pa­ni­jos­įžy­my­bių,­ku­

ri­ kar­tu­yra­ ir­Vep­rius­ su­ šia­ ša­li­mi­jun­gian­ti­gran­dis,­–­pi­lig­ri­mi­nis­­Šv.­Jo­kū­bo­ke­lias.­Tai­800­ki­lo­met­rų­il­gio­pi­lig­ri­

mi­nis­ ke­lias,­ pra­si­de­dan­tis­ Pran­cū­zi­jo­je,­ Pi­rė­nų­ kal­nų­ pa­pė­dė­je,­ir­be­si­drie­kian­tis­per­vi­są­Is­pa­ni­ją.­Yra­la­bai­daug­šio­ke­lio­va­ria­

ci­jų­ ir­ marš­ru­tų.­ Ga­li­ma­ ke­liau­ti­ne­bū­ti­nai­ pės­čio­mis,­ bet­ ir,­ pa­vyz­džiui,­ ark­li­niu­ve­ži­mu­ar­dvi­ra­čiais.­ Ir­ ne­bū­ti­na­ įveik­ti­ visą­marš­ru­tą,­ga­li­ma­tik­ke­lio­eta­pą.Skai­čiuo­ja­ma,­ kad­ kiek­vie­nais­

me­tais­ pi­lig­ri­mys­tei­ iš­si­ruo­šia­apie­200­tūkst.­žmo­nių.­Tie­sa,­vi­są­ke­lią­nu­ei­na­gal­tik­de­šim­ta­da­lis­ vi­sų­ ei­nan­čių,­ ki­ti­ pa­si­ren­ka­trum­pes­nį­at­stu­mą.­Ma­no­ma,­ kad­ tik­ apie­ de­šim­

ta­da­lis­pi­lig­ri­mų­tai­da­ro­ti­kė­ji­mo­ve­di­ni.­ Ki­ti­ yra­ tie­siog­ tu­ris­tai,­jiems­tai­–­sa­vo­tiš­kas­iš­ban­dy­mas.­

Atkelta­iš­7­p.190­ki­lo­met­rų­žy­gio­„Suk­ran­ke­

ną“­marš­ru­tas­–­Mo­lė­tai­–­Vi­de­niš­kiai­–­Žel­va­–­Liau­šiai­–­Uk­mer­gė­–­Kai­šia­do­rys­–­Žas­liai­–­Ker­na­vė.­Žy­gei­vių­bū­ry­je­–­trys­mo­te­rys,­tarp­ku­rių­–­Uk­mer­gės­ra­jo­no­sa­vi­val­dy­bės­ad­mi­nist­ra­ci­jos­di­rek­to­riaus­pa­va­duo­to­ja­Ag­nė­Bal­čiū­nie­nė.Pir­mą­ja­ mo­to­cik­li­nin­kų­ ko­lo­

nos­sto­te­le­ta­po­Vi­de­niš­kių­mies­te­lis­ša­lia­Mo­lė­tų.­Čia­ juos­pa­si­ti­ko­Vi­de­niš­kių­se­niū­nė­Ge­no­vai­tė­Mo­zū­rie­nė­ir­Mo­lė­tų­kraš­to­mu­zie­jaus­di­rek­to­rė­Vik­to­ri­ja­Kaz­lie­nė.Mū­sų­ ra­jo­ne­ žy­gei­vių­ lauk­ta­

tri­jo­se­ vie­to­se.­ Žel­vo­je­ prie­ se­niū­ni­jos­ juos­ su­ti­ko­ liau­diš­kos­mu­zi­kos­ka­pe­la­ su­va­do­vu­Juo­zu­Va­si­liaus­ku.­ Po­ pri­ėmi­mo­ mo­to­

Ku­ni­gai­ir­bai­ke­riai­–­mo­to­cik­lų­žy­gy­je

Atkelta­iš­7­p.1937­m.­T.­Sta­nis­lo­vas­ pa­da­rė­

ga­lu­ti­nius­įža­dus­Jė­zaus­drau­gi­jo­je­ ir­ sa­vo­ prie­sai­kai­ iš­li­ko­ iš­ti­ki­mas­per­vi­są­gy­ve­ni­mą.­1941­ m.­ T.­ Sta­nis­lo­vas­ pa­ski­

ria­mas­ Lie­tu­vos­ jė­zui­tų­ pro­vin­ci­jo­lu­ ir­kar­tu­ lai­ki­nai­ei­ti­Kau­no­Ku­ni­gų­ se­mi­na­ri­jos­ rek­to­riaus­pa­rei­gas.­ Bai­gian­tis­ ka­rui­ ir­ so­vie­tams­ vėl­ oku­pa­vus­ Lie­tu­vą,­pa­ski­ria­mas­Kau­no­Ku­ni­gų­se­mi­na­ri­jos­rek­to­riu­mi.­Tie­me­tai­Ku­ni­gų­se­mi­na­ri­jai­bu­vo­ne­pa­pras­tai­sun­kūs:­pa­sta­tus­už­ėmė­ka­riš­kiai,­dės­ty­to­jai­ ir­ auk­lė­ti­niai­ bu­vo­ tar­do­mi­ir­su­imi­nė­ja­mi.­T.­S.­Gruo­dis­už­si­trau­kė­NKVD­

ne­ma­lo­nę,­ tar­dy­mo­ me­tu­ sun­kiai­su­sir­go,­mė­ne­sį­gy­dė­si­ir­pa­si­trau­kė­ iš­rek­to­riaus­pa­rei­gų,­nors­mo­ra­li­nę­te­olo­gi­ją­dar­ke­le­rius­me­tus­dės­tė.­Vė­liau­bu­vo­iš­vy­tas­ne­tik­iš­Se­mi­na­ri­jos,­bet­ir­iš­Kau­no.­

1948–1985­m.­ku­ni­ga­vo­Ska­ru­lių,­Kra­kių,­Skir­sne­mu­nės,­Bal­nin­kų­pa­ra­pi­jo­se,­nuo­1985­m.­–­Kau­ne.­Mi­rė­1990­m.­lap­kri­čio­1­d.T.­ S.­ Gruo­dis­ prieš­ ka­rą­ iš­lei­

do­ krikš­čio­niš­kos­ eti­kos­ va­do­vė­lį­„Lai­ky­kis­ įsa­ky­mų“,­ o­ stu­di­jo­je­„Ne­gi­mu­sios­ gy­vy­bės­ pa­nai­ki­ni­mas“­nag­ri­nė­jo­šią­pro­ble­mą­krikš­čio­niš­kos­mo­ra­lės­švie­so­je.­Sa­vo­ pa­skai­to­mis­ ir­ kny­go­mis­

jis­ for­ma­vo­ ne­ tik­ Lie­tu­vos­ ku­ni­gų,­ bet­ ir­ vi­sos­ tau­tos­ do­ro­vę.­„As­me­ni­nia­me­ gy­ve­ni­me­ įgy­ven­di­nęs­ aukš­to­ dva­sin­gu­mo­ rei­ka­la­vi­mus,­ T.­ Sta­nis­lo­vas­ lie­ka­ne­gęs­tan­čiu­ži­bu­riu­ne­tik­Jė­zui­tų­drau­gi­jos­na­riams,­bet­ir­vi­siems,­ku­rie­ieš­ko­ke­lių­į­krikš­čio­niš­ką­jį­dva­sin­gu­mą“,­–­apie­šį­mū­sų­kraš­tie­tį­ra­šo­Ku­ni­gas­S.­Tam­ke­vi­čius.

Pa reng ta pa gal www.lais kai lie tu viams.lt

cik­lais­vė­žin­ti­moks­lei­viai­Žel­vos­gim­na­zi­jos­ sta­dio­ne.­ Liau­šiuo­se­ke­liau­to­jai­pie­ta­vo.Uk­mer­gė­je,­ mies­to­ cen­tre,­ prie­

sa­vi­val­dy­bės,­ ke­liau­to­jus­ pa­si­ti­ko­su­ do­va­no­mis­ ir­ pa­svei­ki­no­me­ras­Ro­lan­das­ Ja­nic­kas­ bei­ mū­sų­ baž­ny­čio­se­ tar­nau­jan­tys­ dva­si­nin­kai.­Pa­lin­kė­ta­ sma­gių­ įspū­džių­ ir­ pa­si­džiaug­ta,­ jog­ toks­ žy­gis­ –­ pro­ga­pri­min­ti,­kad­Ka­ta­li­kų­baž­ny­čia­ga­li­bū­ti­pa­trauk­li­ir­jau­niems­žmo­nėms.Kai­šia­do­ry­se­bai­ke­riams­ su­reng­

tas­su­ti­ki­mas­Kris­taus­At­si­mai­ny­mo­ka­ted­ros­ ir­ sa­vi­val­dy­bės­ aikš­tė­je.­Pi­lig­ri­mus­ ir­ mo­to­cik­li­nin­kus­ pa­svei­ki­no­Kai­šia­do­rių­ra­jo­no­val­džios­at­sto­vai,­Kai­šia­do­rių­vys­ku­pi­jos­ge­ne­ral­vi­ka­ras­ Al­gir­das­ Ju­re­vi­čius,­mon­sin­jo­ras­Rim­vy­das­Jur­ke­vi­čius.

Kad­pi­lig­ri­mys­tės­pa­bai­go­je­gau­tum­ tai­ liu­di­jan­tį­ ser­ti­fi­ka­tą,­ rei­kia­nu­ei­ti­ne­ma­žiau­nei­100­ki­lo­met­rų.­Is­pa­ni­jai­šis­ke­lias­yra­di­džiu­lės­pa­ja­mos,­gau­na­mos­iš­tu­riz­mo.V.­Ur­bo­nai­tė­ taip­pat­at­sklei­dė­

Ga­li­ci­jos­kraš­to­is­to­ri­ją,­Šven­to­jo­Jo­kū­bo­ke­lio­už­gi­mi­mo­is­to­ri­ją.Kal­va­ri­jos­ yra­ jun­gia­mo­ji­ gran­

dis,­ sie­jan­ti­ pi­lig­ri­mus­ į­ kal­va­ri­jas­su­kvie­čian­čius­Vep­rius­ su­Ga­li­ci­jos­re­gio­no­sos­ti­ne­–­Sant­ja­go­de­Com­pos­te­la.­ Šio­ mies­to­ ka­ted­ro­je­ il­si­si­Apaš­ta­lo­Jo­kū­bo­re­lik­vi­jos.­Su­ Ga­li­ci­jos­ gi­dų­ aso­cia­ci­ja­

ben­dra­dar­biau­jan­ti­ V.­ Ur­bo­nai­tė­kvie­tė­kraš­tie­čius­at­vyk­ti­į­pi­lig­ri­mi­nes­ke­lio­nes­Šv.­Jo­kū­bo­Ke­liu,­UNESCO­įtrauk­tu­į­pa­sau­lio­kul­tū­ros­ pa­vel­do­ są­ra­šą,­ pa­si­gė­rė­ti­šio­ kraš­to­ is­to­ri­niu,­ kul­tū­ri­niu­ ir­dva­si­niu­pa­vel­du.­Sa­vo­ pa­sa­ko­ji­mu­ su­ža­vė­ju­si­ V.­

Ur­bo­nai­tė­ Vep­riuo­se­ yra­ ne­daž­na­vieš­nia.­Ji­–­Vep­rių­se­niū­nės­Da­lės­Ur­bo­nie­nės­duk­ra,­dau­giau­nei­de­šimt­me­tų­mo­te­ris­gy­ve­na­ne­Lie­tu­vo­je­–­su­su­tuok­ti­niu­anks­čiau­dir­bo­Vo­kie­ti­jo­je,­o­da­bar­–­Is­pa­ni­jo­je.­Ka­dan­gi­kal­ba­ne­vie­na­kal­ba­ir­

pui­kiai­ –­ vo­kiš­kai,­ vep­riš­kę­ daž­nas­tu­ris­tas­pa­lai­ko­vo­kie­te,­ta­čiau­mo­te­ris­vi­sa­da­pa­brė­žia­esan­ti­lie­tu­vė.Se­niū­nės­ sū­nus­ Min­dau­gas­ ir­

an­tra­duk­ra­Vi­lma­sa­vo­gy­ve­ni­mus­taip­pat­ku­ria­ne­Lie­tu­vo­je.­Ta­čiau,­ pa­sak­ D.­ Ur­bo­nie­nės,­

vai­kų­ pa­sie­ki­mai,­ įgy­tos­ ži­nios­ ir­gy­ve­ni­mo­pa­tir­tis­at­per­ka­il­gus­iš­si­sky­ri­mo­mė­ne­sius.

Ka­ted­ro­je­da­ly­vau­ta­šv.­Mi­šio­se­–­ jas­au­ko­jo­mon­sin­jo­ras­K.­Kaz­laus­kas,­pa­moks­lą­sa­kė­ku­ni­gas­E.­Kaz­laus­kas.Ju­bi­lie­jų­ mi­nin­ti­ Kai­šia­do­rių­

vys­ku­pi­ja­ bu­vo­ įsteig­ta­ 1926­ m.­ba­lan­džio­4­d.­Apaš­ta­li­ne­kon­sti­tu­ci­ja­„Li­tu­a­no­rum­gen­te“­(Lie­tu­vių­tau­ta),­ Lie­tu­vo­je­ įstei­gus­ Baž­ny­ti­nę­ pro­vin­ci­ją­ su­ 5­ vys­ku­pi­jo­mis­–­ Kai­šia­do­rių,­ Pa­ne­vė­žio,­ Tel­šių,­Vil­ka­viš­kio­ir­Kau­no­ar­ki­vys­ku­pi­ja.­ Su­kak­tis­ pa­mi­nė­ta­Kai­šia­do­rių­ka­ted­ro­je­ šven­čiant­ Die­vo­ gai­les­tin­gu­mo­at­lai­dus,­ iš­kil­min­go­se­šv.­Mi­šio­se­ da­ly­va­vo­ vys­ku­pų,­ daug­gar­bių­sve­čių.­Kal­bė­ta­apie­Ju­bi­lie­ji­nių­gai­les­tin­gu­mo­me­tų­ma­lo­nes,­ti­kin­tie­ji­ kvies­ti­ už­ta­ri­mo­ mal­dai,­gai­les­tin­gu­mo­dar­bams.

Gra­ži­nos­Ma­ciu­le­vi­čie­nės­nuotr.­

T.­Sta­nis­lo­vui­Gruo­džiui­S.­J.­(1896–1990)­at­min­ti

Tikėjimo versmėj

Da lia KASELYTĖVla­do­Šlai­to­vie­šo­sios­bib­lio­te­kos­Skai­ty­to­jų­ap­tar­na­vi­mo­sky­riaus­ve­dė­ja

Šie­met­pa­sau­lis­mi­ni­liūd­ną­da­tą­ –­ ba­lan­džio­ 23­ die­ną­ su­kan­ka­400­me­tų­nuo­di­džio­jo­an­glų­kla­si­ko­Vil­ja­mo­Šeks­py­ro­mir­ties.­V.­Šeks­py­ras­ –­ be­ne­ vie­nin­te­lis­ pa­sau­ly­je­kū­rė­jas,­gi­męs­ir­mi­ręs­tą­pa­čią­pa­va­sa­rio­die­ną.­Yra­iš­li­ku­sios­38­jo­pje­sės,­154­so­ne­tai,­du­ei­liuo­ti­ epai­ ir­ ke­le­tas­ ei­lė­raš­čių.­Tai­dra­ma­tur­gas,­pa­gal­ku­rio­pje­ses­pa­sau­ly­je­pa­sta­to­ma­dau­giau­sia­spek­tak­lių.Mi­nė­da­mi­ 2016­uo­sius­ –­ Bib­

lio­te­kų­ me­tus,­ pri­si­me­na­me­ ir­ šį­ra­šy­to­ją.­Vėl­skai­to­me­jo­so­ne­tus,­dra­mas,­ko­me­di­jas...Sa­ko­ma,­ jog­ te­at­re­ Šeks­py­ras­

iš­ban­dė­ įvai­rias­ pro­fe­si­jas­ –­ dir­bo­ suf­e­riu,­ re­ži­sie­riaus­ pa­dė­jė­ju,­per­dir­bi­nė­jo­ ki­tų­ au­to­rių­ ra­šy­tas­pje­ses,­ ga­liau­siai­ pats­ ėmė­ kur­ti­dra­mos­ vei­ka­lus.­Apie­ tai­ ir­ kal­bė­jo­me­ bib­lio­te­ko­je­ su­reng­tų­ li­te­ra­tū­ri­nių­skai­ty­mų­„Tik­ro­ji­mei­lė­ –­ tai­ žvaigž­dė­ skais­ti,­ ku­ri­ nė­mirks­niui­ne­pa­liau­ja­deg­ti“­me­tu.­

Skai­tė­me­Šeks­py­rą

Me­la­ni­jos­Šir­vie­nės­nuotr.

Ren­gi­nys­ pub­li­kuo­ja­mas­ vi­so­se­ ša­lies­ bib­lio­te­ko­se­vyks­tan­čiai­ini­cia­ty­vai­„Šeks­py­ras­gy­vas­bib­lio­te­ko­se“.Kal­bė­ta­apie­Šeks­py­ro­dra­mi­nes­

kro­ni­kas­„Hen­ri­kas­VI“,­„Ri­čar­das­III“,­ jo­ ko­me­di­jo­se­ „Už­si­spy­rė­lės­su­tram­dy­mas“,­ „Va­sar­vi­džio­ nak­

ties­sap­nas“­ ir­ki­to­se­vy­rau­jan­čias­mei­lės,­drau­gys­tės­ te­mas.­Kaip­gi­be­ „Ro­meo­ ir­ Džul­je­tos“,­ „Ju­li­jaus­Ce­za­rio“,­„Ve­ne­ci­jos­pir­klio“,­„Ham­le­to“...Li­te­ra­tū­ri­nė­po­pie­tė­pri­mi­nė,­ko­

kia­ro­man­tiš­ka,­gai­va­liš­ka,­o­kar­tais­ne­lem­ta­ir­ne­ti­kė­ta­ga­li­bū­ti­mei­lė...­

Ba­lan­džio­27­d.,­tre­čia­die­nį,­Vla­do­Šlai­to­vie­šo­jo­je­bib­lio­te­ko­je­ren­gia­mas­ žur­na­lis­tės­ Ra­mu­nės­ Sa­ka­laus­kai­tės­kny­gos­„Gy­ve­ni­mas,­koks­jis­bu­vo.­Mon­sin­jo­ro­Ka­zi­mie­ro­Va­si­liaus­ko­biog­ra­fi­ja“­pri­sta­ty­mas.Ket­ve­rius­ me­tus­ rin­ku­si­ me­

džia­gą­kny­gai­apie­Mon­sin­jo­ro­gy­ve­ni­mo­ke­lią­ (1922–2001),­au­to­rė­re­mia­si­ Vil­niaus­ ar­ki­vys­ku­pi­jos­ku­ri­jos­ ar­chy­ve­ sau­go­ma­ ku­ni­go­ by­la,­ Lie­tu­vos­ ypa­tin­ga­ja­me,­Daug­pi­lio­ ar­chy­vuo­se­ ras­tais­ do­

Pri­sta­tys­kny­gą­apie­mon­sin­jo­rą­K.­Va­si­liaus­kąku­men­tais,­nie­kur­ne­skelb­tais­ku­ni­go­laiš­kais,­jį­glo­bo­ju­sių­eu­cha­ris­tie­čių,­kitų­pri­si­mi­ni­mais.­ Jais­dalijasi­dva­si­nin­kai­Vac­lo­vas­Aliu­lis,­ Jo­nas­Bo­ru­ta,­Ri­čar­das­Do­vei­ka,­Ta­deu­šas­Ma­tu­lia­ne­cas,­Juo­zas­Tu­nai­tis.­K.­ Va­si­liaus­kas­ bu­vo­ po­li­ti­

nis­ ka­li­nys­ ir­ trem­ti­nys,­ pir­ma­sis­ir­ il­ga­me­tis­Vil­niaus­ar­ki­ka­ted­ros­ba­zi­li­kos­kle­bo­nas,­pir­ma­sis­1993­m.­ at­kur­tos­Vil­niaus­ Šv.­ Juo­za­po­ku­ni­gų­se­mi­na­ri­jos­rek­to­rius,­Vil­niaus­ Šv.­ Mi­ka­lo­jaus­ baž­ny­čios­

eme­ri­tas.­ 1994­ m.­ už­ nuo­pel­nus­Lie­tu­vai­ap­do­va­no­tas­di­džio­jo­ku­ni­gaikš­čio­ Ge­di­mi­no­ IV­ laips­nio­or­di­nu.­1998­m.­Vil­niaus­Ge­di­mi­no­ tech­ni­kos­ uni­ver­si­te­to­ ta­ry­ba­Mon­sin­jo­rui­su­tei­kė­Gar­bės­na­rio­var­dą.­ 2000­ m.­ Vil­niaus­ mies­to­ta­ry­bos­ spren­di­mu­ jam­ su­teik­tas­Vil­niaus­ mies­to­ Gar­bės­ pi­lie­čio­var­das,­ ap­do­va­no­tas­ ir­ Lie­tu­vos­ne­pri­klau­so­my­bės­me­da­liu.

Ren gi nio bib lio te ko je pra džia – 12 va lan dą.

Literatūros­popietėje­–­apie­V.­Šekspyrą.

Keliautojus­pasveikino­meras­Rolandas­Janickas.