Giedrius Garbinius

AUTOMOBILI TECHNIN PRIEIRA IR REMONTAS

Vilnius Technika 2012

Studij program atnaujinimas pagal ES reikalavimus, gerinant

studij kokyb ir taikant inovatyvius studij metodus

Projekto kodas VP1-2.2-MM 07-K-01-023

Giedrius Garbinius

AUTOMOBILI TECHNIN PRIEIRA IR REMONTAS

VilniAUS GEDiMinO TECHniKOS UniVERSiTETAS

Vilnius Technika 2012

Mokomoji knyga

G. Garbinius. Automobili technin prieira ir remontas: moko-moji knyga. Vilnius: Technika, 2012, 108 p. [4 aut. l. 2012 08 30]

Leidinys skirtas sausumos transporto ininerijos krypties automobili trans-porto, specializacij studentams, studijuojantiems automobili technin eksploa-tacij. Mokomoji knyga suteiks studentams bazini ini apie automobili tech-nin prieir ir remont. Leidinyje aprayti pagrindiniai automobili technins prieiros ir remonto sistemos elementai.

Mokomoji knyga bus naudinga ir transporto priemoni technins prieiros bei remonto specialistams.

Leidin rekomendavo VGTU Transporto ininerijos fakulteto studij komitetas

Recenzavo: doc. dr. Edgar Sokolovskij, VGTU Automobili transporto katedra doc. dr. Irmantas Gedzeviius, VGTU Mediagotyros ir suvirinimo

katedra

Leidinys parengtas ir ileistas u Europos struktrini fond las, jomis finan-suojant VGTU Transporto ininerijos, Biomechanikos ir Aviacins mechanikos ininerijos projekt Studij program atnaujinimas pagal ES reikalavimus, gerinant studij kokyb ir taikant inovatyvius studij metodus pagal Lietuvos 20072013 m. mogikj itekli veiksm programos 2 prioriteto Mokymasis vis gyvenim VP1-2.2-MM-07-K priemon Studij kokybs gerinimas, tarptautikumo didinimas. Projekto kodas Nr. VP1-2.2-MM 07-K-01-023, fi-nansavimo ir administravimo sutartis Nr. VP1-2.2-MM-07-K-01-023.

VGTU leidyklos TECHNIKA 1370-S mokomosios metodins literatros knyga

http://leidykla.vgtu.lt

Redaktor Ramut PinkeviienMaketuotoja Daiva epetauskait

eISBN 978-609-457-257-9 doi:10.3846/1370-S

Giedrius Garbinius, 2012 Vilniaus Gedimino technikos universitetas, 2012

3Turinys

vadas ........................................................................................................... 51. Technins prieiros pagrindai .............................................................. 6

1.1. Technins prieiros tipai ............................................................... 61.2. Technins bkls kitimas ................................................................ 81.3. Profilaktins technins prieiros teikiami privalumai .................. 9

2. Bendra automobili technins prieiros ir remonto situacija ............ 103. Automobili technins prieiros ir remonto mons .......................... 134. Automobili technins prieiros ir remonto darb

organizavimas bei vadyba .................................................................... 174.1. Pagrindinis serviso procesas ......................................................... 174.2. Pasitikjimas automobili technins prieiros ir

remonto versle .............................................................................. 324.3. Teisiniai automobili remonto ir technins prieiros

paslaug teikimo aspektai ............................................................. 385. Automobili atsargins dalys .............................................................. 396. Automobili techninje prieiroje ir remonte naudojamos

informacins sistemos .......................................................................... 437. Automobili techninje prieiroje ir remonte naudojami

rankiai ir ranga ................................................................................... 457.1. Bendrieji rankiai .......................................................................... 467.2. Specials rankiai .......................................................................... 547.3. Matavimo rankiai ........................................................................ 577.4. Automobili diagnostikos ranga .................................................. 627.5. Bendri ranki ir rangos reikalavimai ......................................... 71

8. Technologinis automobilio kbulo remonto procesas .......................... 739. Darb ir sveikatos sauga automobili technins prieiros ir

remonto veikloje .................................................................................. 779.1. Pagrindins priemons, padedanios automobili

technins prieiros ir remonto monse dirbantiems darbuotojams isaugoti sveikat ................................................... 79

9.2. Automobili technins prieiros ir remonto dirbtuvi patalp higieniniai reikalavimai .................................... 80

410. Aplinkos apsauga automobili technins prieiros ir remonto veikloje .................................................................................. 82

Literatra .................................................................................................. 107

5vAdAs

Kiekvienas mogus diaugiasi sigijs daikt ir danas lidi ar pyksta iam sugedus. Ypa apmaudu, kai lkesi nepateisina bran-giai pirktas daiktas. Daugelyje pasaulio ali mogaus sigytas auto-mobilis yra antras pagal brangum pirkinys po bsto, todl natralu, jog norima, kad sigyta susisiekimo priemon veikt patikimai, o jos ilaikymo ilaidos bt kuo manoma maesns. Visi gamintojai sie-kia, kad j automobiliai bt kuo patikimesni, ir visiems tai daugiau ar maiau sekasi. iandienos automobiliai pilni vairi sudtingiausi sistem, todl nenuostabu, kad kakuris i sudting sistem ele-mentas gali sugesti. Jei automobiliui galioja gamintojo garantija, jo savininkui remontas daniausiai nekainuoja, aiku, jeigu dl io ge-dimo jis nebuvo kaltas savo veiksmais. Taiau kai automobilis naujas ir jis pradeda gesti, keldamas savininkui rpesi, tada ikis kyla automobili technin prieir ir remont atliekaniam automobilio gamintojo galiotajam atstovui. Jis turi elgtis su klientu taip, kad is nenusivilt sigytu automobiliu, o dar labiau, kad nenusivilt paiu galiotojo atstovo darbu. Laiku ir dmesingai isprendus kliento prob-lemas, yra nemaa tikimyb, kad kit kart jis vl sigis tos paios marks automobil.

Taiau kiekvienas automobilio savininkas ir naudotojas taip pat turi suprasti, kad automobiliui yra btina technin prieira. Vis su-dting fizikini ir chemini proces padarini, toki kaip dilimas, vairi mediag senjimas, metalo nuovargis ir kit, visikai paalin-ti nemanoma. Kita vertus, kontroliuoti j intensyvum ir pasekmes galima nustatytu ar tinkamu laiku atliekant technins prieiros dar-bus. Kuo anksiau bus ukirstas kelias automobilio sistemose vyks-tantiems alingiems procesams, tuo automobilis ilgiau, patikimiau ir saugiau bus naudojamas.

61. Technins prieiros pAGrindAi

1.1. Technins prieiros tipai

Technins prieiros terminijai suvienodinti buvo ileistas Europos standartas CEN EN 13306: Maintenance - Maintenance Terminology. Standart pareng Europos technins prieiros spe-cialistai, bendradarbiaudami Techniniame komitete CEN/TC 319 Maintenance. is Europos standartas nusako technini, administra-cini ir vadybini technins prieiros srii bendruosius terminus ir apibrimus. Standartu turi bti naudojamasi visose technins priei-ros ir technins prieiros vadybos srityse neatsivelgiant j pob-d. Europos standartas CEN EN 13306 Maintenance - Maintenance Terminology apima pagrindinius terminus, objekt terminus, objekt savybes, gedimus ir vykius, gedimus ir bsenas, technins priei-ros tipus ir strategijas, technins prieiros darbus, trukmi terminus, technins prieiros utikrinim ir priemones, techninius ir ekonomi-nius rodiklius.

Toliau pateikiama keletas standarte CEN EN 13306 Maintenance - Maintenance Terminology vartojam technins prie-iros termin ir j apibri.

Technin prieira tai technikos, administravimo ir vadybos veiksm derinys objekto naudojimo ciklo metu, skirtas ilaikyti arba atnaujinti bsenai, kai jis gali atlikti btinj funkcij.

Technin prieira skirstoma : profilaktin technin prieir (preventive maintenance) ir korekcin technin prieir (corrective maintenance) ( 1 pav.).

Pirmoji technins prieiros strategija yra profilaktin technin prieira. Tai technin prieira, atliekama i anksto numatytais laiko tarpais arba pagal nustatytus kriterijus ir skirta objekto gedim ar vei-kimo blogjimo tikimybei mainti.

Profilaktin technin prieira gali bti skirstoma : technin prie-ir pagal eksploatacinius parametrus ir numatytj technin prieir.

71 pav. Technins prieiros tipai

Technin prieira pagal eksploatacinius parametrus tai profi-laktin technin prieira, grindiama eksploatacini charakteristik ir (arba) parametr kontrole ir tolesniais veiksmais.

Numatytoji technin prieira tai profilaktin technin priei-ra, atliekama numatytais laiko tarpais arba pagal idirbio vienetus, bet be ankstesni tyrimo slyg.

Antroji technins prieiros strategija yra korekcin technin prieira. Tai technin prieira, atliekama inagrinjus gedim ir skirta objektui grinti bsen, tinkam btinajai funkcijai atlikti.

Korekcins technins prieiros veiksmai gali bti atliekami kaip atidtoji arba neatidliotina technin prieira. Atidtoji technin prie-ira tai korekcin technin prieira, kuri atliekama ne i karto ap-tikus gedim, bet vliau, atsivelgiant technins prieiros taisykles.

Neatidliotina technin prieira tai korekcin prieira, kuri, aptikus gedim, atliekama nedelsiant, kad bt ivengta nepageidau-jam pasekmi.

Prieirumas objekto geba nurodytomis naudojimo slygomis isi-laikyti arba bti atnaujintam iki tokios bsenos, kad jis galt atlikti bti-nj funkcij, kai technin prieira atlikta nurodytomis slygomis pagal nustatytas procedras ir naudojant reikalingas mediagas. Automobili technin prieira pagal anksiau pateikt klasifikacij turt bti pri-skirta prie profilaktins numatytosios technins prieiros, t. y. technin

8prieira atliekama numatytais laiko tarpais arba pagal idirbio vienetus, bet be ankstesni tyrimo slyg. Idirbio vienetai atliekant automobi-li technin prieir yra nuvaiuoti kilometrai. Su automobili techni-ne prieira ir remontu yra susijs kitas iuo metu Lietuvoje galiojantis standartas LST 1438:2005 Automobiliai. Technin prieira ir remon-tas. Jame pateikiami tokie vartojami terminai:

technin prieira technologini priemoni ir operacij, ku-riomis siekiama palaikyti technini reikalavim nustatyt automobilio technin bkl, kompleksas;

remontas technologini priemoni ir operacij, kuriomis sie-kiama sutaisyti sugedus automobil, kad jo technin bkl atitikt tech-niniuose reikalavimuose nustatyt lyg, kompleksas. Remontas taip pat apima sugedusi automobili sudtini dali keitim ir taisym.

1.2. Technins bkls kitimas

Veikiant bet kuriam mechanizmui jo technin bkl nuo pradinio veikimo momento pradeda pamau blogti. Tai lemia vairs mecha-nizmuose veikiantys dilimo procesai. Nekoreguojant i proces, po kurio laiko mechanizmai galutinai sugenda ir nebegali atlikti jam skir-t funkcij. Mechanizmo technins bkls kitimas jo veikimo laiko-tarpiu ir galimi bdai bkls blogjimui nustatyti pateikti 2 pav.

2 pav. Mechanizmo technins bkls kitimas jo veikimo laikotarpiu ir galimi bdai bkls blogjimui nustatyti

91.3. profilaktins technins prieiros teikiami privalumai

Laiku atliekant profilaktins technins prieiros darbus pasiekia-ma toki privalum:

Saugumas. Tiek automobilis, tiek bet koks kitas renginys, jei jis yra tvarkingas, utikrina saugias darbo slygas ir jo naudo-tojui, ir aplinkai.

Maiau gedim. Maja netikt gedim skaiius ir atitinka-mai prastov trukm, dl to didja naudojam rengini (au-tomobili) efektyvumas.

Ilgja naudojam rengini (automobili) naudojimo laikas, palyginti su renginiais (automobiliais), kuriems nra atlieka-ma technin prieira arba technin prieira atliekama neko-kybikai.

Didja naudot rengini (automobili) pardavimo vert. Tai gali patvirtinti turima automobilio serviso knygel.

Didja rengini (automobili) patikimumas. Ekonomikumas. Tvarkingo automobilio maesns degal

snaudos. Laiku pakeitus sugedusi automobilio detal, nu-traukiama gedimo grandin, t. y. nebegadinamos kitos auto-mobilio detals ir taip sutaupoma l, nes vliau nereiks keisti papildomai sugadint detali. Todl iuo atveju labai svarbi laiku atliekama automobili patikra.

Ekologikumas. Maiau degal sunaudojantis automobilis sa-vaime yra ekologikesnis. Jei i vairi automobilio agregat nesisunkia alyva ir nelaa ant ems toks automobilis yra ekologikesnis. Jei automobilis technikai tvarkingas, jo i-metami deginiai maiau kenksmingi.

Komfortikumas. Kai nesklinda triukmas ir vairs bildesiai i automobilio sistem, toks automobilis savaime tampa kom-fortikesnis.

10

2. BendrA AuTomoBili Technins prieiros ir remonTo siTuAcijA

Automobili technin prieira yra profilaktin technin priei-ra, kai tam tikrais numatytais momentais atliekami tam tikri veiksmai, darantys tak automobilio techninei bklei ir jame vykstantiems pro-cesams.

Visi automobili gamintojai yra numat, kokius technins prie-iros veiksmus ir kokiais automobilio eksploatacijos momentais rei-kia atlikti.

Vis automobili gamintoj technins prieiros veiksm atliki-mo momentas yra apibriamas dviem slygomis:

Automobilio nuvaiuotu atstumu; Kalendoriniu laikotarpiu.ios slygos reikia, kad automobiliui nuvaiavus tam tikr atstu-

m, reikia atlikti atitinkamus gamintojo numatytus technins priei-ros veiksmus. is nuvaiuotas atstumas gali bti fiksuotas, pvz., kas 15 000, 20 000 ar 30 000 kilometr lengvajam automobiliui ir, pvz., kas 100 000 kilometr sunkveimiui vilkikui, vaiuojaniam ilgus atstumus. Taiau tai yra automobilio gamintojo nustatytos ridos, kai automobilis eksploatuojamas normaliomis slygomis. Esant sunkioms eksploatacijos slygoms, i rida gali sutrumpti per pus. Rida tarp technins prieiros darb atlikimo taip pat priklauso nuo naudojam degal kokybs, pvz., naudojant dyzelin, kuris neatitinka ES norm ir yra su didesniu sieros kiekiu, is intervalas taip pat trumpja dl spartesnio variklio alyvos kokybs blogjimo, o tai savo ruotu spar-tina variklio detali dilim.

Sunkiomis yra laikomos ios automobilio eksploatacijos slygos: Danas vaiavimas trumpais atstumais (maiau kaip 10 km),

ypa miesto slygomis, ir altuoju met laikotarpiu; Automobilio eksploatacija dulktose vietovse; Danas priekabos vilkimas; Danos eismo spstys kartu oru.

11

Paskutiniajame deimtmetyje automobiliuose populiarja siste-mos, kurios paios nustato, kada ir kokius reikia atlikti technins prie-iros darbus, pvz., kada reikia keisti variklio alyv, stabdi trinkeles ar kt. Tai kintamos ridos technin prieira. Automobiliai, turintys ias sistemas, gali nuvaiuoti vien atstum vaindami umiestyje tolimais atstumais, ir kit, kai yra naudojami miesto slygomis.

ios automobili sistemos i vairi automobilio elektronini valdymo sistem surenka informacij apie vairuotojo vairavimo stili (dani pagreitjimai ir stabdymai), aplinkos slygas, vairius variklio parametrus bei kita, taip pat pagal numatyt valdymo algoritm nu-stato ir pranea vairuotojui, kada reikia atlikti automobilio technin prieir.

Tokias sistemas turi Mercedes Benz automobiliai (ASSYS Plus sistema), Volkswagen koncerno automobiliai (LongLife), Toyota (OMMS, Oil Maintenance Management System) ir kitos. Automobili, turini diegtas ias kintamo ridos intervalo technins prieiros sistemas, varikliuose naudojama speciali Loglife alyva. Kai automobilio sistema apskaiiuoja numatom moment, kai reiks atlikti btinus darbus, apie tai i anksto pranea vairuotojui prietais skydelyje pasirodantis uraas.

Kiti gamintojo numatyti technins prieiros darbai turi bti atlik-ti prajus tam tikram kalendoriniam laikotarpiui, kuris atsivelgiant automobilio gamintoj, gali bti vieneri arba dveji metai. Automobilis servise atlikti gamintojo numatytus technins prieiros darbus turi apsilankyti dviem atvejais arba kai nuvaiuojamas gamintojo nusta-tytas atstumas (fiksuotas arba kintamas), arba praeina nustatytas laiko tarpas, kuris i i vyki vyks pirmiau.

Automobili technins prieiros ir remonto darbus, atliekamus automobilio gamintojo nustatytais laikotarpiais, daniausiai galima suskirstyti dvi grupes: maieji technins prieiros darbai ir pagrin-diniai technins prieiros darbai. Pavyzdiui, koncerno Toyota lengviesiems automobiliams maieji technins prieiros darbai atlie-kami kas 15 000 km ridos arba po met eksploatacijos. iuos darbus eina variklio alyvos ir filtro keitimas, pagrindini sistem, darani

12

tak automobilio saugumui, patikra (padangos, stabdiai, vairavi-mo mechanizmas, vies patikra). Kas 30 000 km ridos automobili servise atliekami pagrindiniai serviso darbai, kuriuos sudaro maieji technins prieiros darbai, atliekami kas 15 000 km, ir prisideda pa-pildom vairi sistem patikr bei reguliavimo darb. Toyota au-tomobiliams su dyzeliniais varikliais, kurie turi OMMS sistem, alyva keiiama, kai apie tai pranea prietais skydelyje usidegusi alyvos keitimo lemput. Bet kuriuo atveju variklio alyva turi bti pakeista kas dvejus metus arba kas 30 000 km ridos.

Be i periodikai atliekam darb, prie tam tikr gamintojo nu-statyt rid atliekami papildomi darbai, pvz., automobilio variklio skirstymo mechanizmo diro keitimas. Visus iuos darbus taip pat nu-mato automobilio gamintojas.

13

3. AuTomoBili Technins prieiros ir remonTo mons

2010 m. gegus 27 d. Europos Sjungos Komisija prim re-glament Nr. 461/2010 Dl Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 101 straipsnio 3 dalies taikymo tam tikr ri vertikaliesiems susi-tarimams ir suderintiems veiksmams variklini transporto priemoni sektoriuje. is dokumentas labai svarbus automobili technins prie-iros ir remonto rinkai, nes jis reguliuoja santykius tarp automobili gamintoj, j galiotoj atstov ir kit rinkos dalyvi.

Vadovaujantis iuo reglamentu automobili technins prieiros ir remonto paslaug teikjus galima skirstyti dvi pagrindines gru-pes galiotuosius remontininkus ir nepriklausomus remontininkus. galiotasis remontininkas variklini transporto priemoni tiekjo nustatytoje platinimo sistemoje dalyvaujantis t transporto priemoni remonto ir technins prieiros paslaug teikjas;

nepriklausomas remontininkas tai: 1) variklini transporto priemoni remonto ir technins prieiros

paslaug teikjas, nedalyvaujantis variklini transporto priemoni, kuri remonto ir technins prieiros paslaugas teikia, tiekjo nustaty-toje platinimo sistemoje;

2) tam tikro tiekjo platinimo sistemoje dalyvaujantis galiotasis remontininkas, jeigu jis teikia variklini transporto priemoni, kuri atvilgiu jis nedalyvauja atitinkamo tiekjo platinimo sistemoje, re-monto ir technins prieiros paslaugas;

is skirstymas apibdina teisinius santykius tarp automobili ser-viso mons ir automobili gamintoj, ar jie yra sipareigoj laikytis koki nors tarpusavio sutartini sipareigojim, ar ne.

Automobili technins prieiros ir remonto mones taip pat ga-lima skirstyti ir pagal kitus poymius pagal atliekamus technins prieiros ir remonto darbus, pagal priklausym automobili serviso tinklams, pagal technikai priirim ir remontuojam automobili markes, pagal transporto priemoni kategorijas, pagal atstovavim kuriam nors automobili komponent gamintojui.

14

Pagal atliekamus darbus automobili servisus galima skirstyti ias pagrindines grupes:

Universals automobili servisai, atliekantys didels vairo-vs darbus;

Specializuoti automobili servisai, atliekantys siauros specia-lizacijos darbus, pvz., servisai, atliekantys tik vairi elek-tronini valdymo sistem diagnostik ir remont; servisai atliekantys automobilio kondicionavimo sistem technin prieir ir remont; automobili kbul remonto servisai; automobilio variklio maitinimo sistem remonto servisai (ku-ri specializacija yra dyzelini maitinimo sistem remontas ar suskystint naftos duj maitinimo sistem montavimas, tech-nins prieiros ir remonto servisai).

Pagal priklausym automobili serviso tinklams servisai skirsto-mi pavienius servisus ir servisus, kurie priklauso servis tinklams, veikiantiems tik alies mastu, tik regiono ar net viso pasaulio mas-tu. Kaip garsiausias tokio pasauliniu mastu veikianio nepriklausom servis tinklas yra Bosch servis tinklas (Bosch Service Network), kur sudaro trij tip servisai: Bosch servisai, Bosch Diesel cen-trai ir Bosch Diesel servisai (3 pav.).

3 pav. Bosch servis tinkl logotipai

iuo metu Bosch servis tinklui priklauso daugiau nei 15 000 automobili servis, esani daugiau nei 145 pasaulio alyse (With more than..., 2012). Lietuvoje Bosch servis tinklui priklauso 17 automobili servis, Bosch Diesel centrams du automobili servi-sai, Bosch Diesel servisui vienas automobili servisas (Bosch automobili servisai Lietuvoje, 2012).

15

Pagal technikai priirim ir remontuojam automobili markes automobili servisai skirstomi technikai priirin-ius ir remontuojanius tik vienos marks automobilius. Tai daugiausia gamintoj oficials atstovai. Nors iuo metu ir kai kurie oficials atstovai yra ne vieno, o keli gamintoj atstovai, todl atitinkamai technikai priiri ir remontuoja j parduodam marki automobilius. Taip pat tai gali bti ne-priklausomi automobili remontininkai, nesantys automobili gamintoj oficialiais atstovais, taiau besispecializuojantys remontuodami vienos marks automobilius.

Universalius servisus, technikai priirinius ir remontuo-janius vairi marki automobilius.

Pagal technikai priirim ir remontuojam transporto priemo-ni kategorijas automobili servisai gali bti skirstomi :

Technikai priirinius ir remontuojanius vis kategorij transporto priemones tiek lengvuosius automobilius, tiek komercinius automobilius, tiek sunkveimius ir autobusus, taip pat priekabas ir puspriekabes. Toki servis visame pa-saulyje yra mauma.

Technikai priirinius ir remontuojanius tik tam tikr kate-gorij transporto priemones: tik lengvuosius automobilius, tik komercinius automobilius, tik sunkveimius ir autobusus, tik priekabas ir puspriekabes.

Pagal atstovavim kuriam nors automobili komponent gamin-tojui automobili servisai gali bti skirstomi :

Automobili servisus, kurie yra kokio nors transporto priemo-ni komponent gamintojo oficials atstovai ar partneriai. Tai gali bti, pvz., WABCO firmos, gaminanios vairias stabdi ir kitas sistemas, oficials serviso partneriai (4 pav.), taip pat priekab ir puspriekabi vaiuokli gamintoj oficials ser-viso partneriai, pvz., SAF-HOLLAND (5 pav.) (Official ser-vice partner and original parts dealer, 2012). ie automobili servisai yra sertifikuojami atstovaujamo gamintojo pagal jo nustatytus reikalavimus.

16

Automobili servisus, kurie nra joki komponent gaminto-j atstovai.

4 pav. WABCO serviso partneri enklas

5 pav. SAF-Holland oficiali serviso partneri enklas

Automobili technins prieiros ir remonto servisas savo veikl gali vykdyti turdamas pagrindinius trij ri iteklius:

Materialinius (serviso patalpos, rankiai ir vairs technologi-niai renginiai);

mogikuosius iteklius (vairiose serviso padaliniuose dir-bantys reikaling kvalifikacij turintys mons);

Informacijos, reikalingos technikai priirti ir remontuoti pasirinktos marks transporto priemones.

Kuo glaudiau automobili technins prieiros ir remonto mo-n bendradarbiauja su gamintoj atstovais, kurie kelia grietus reika-lavimus j enklui atstovaujanioms monms, tuo potencialiai i moni teikiam paslaug lygis turt bti auktesnis.

17

4. AuTomoBili Technins prieiros ir remonTo dArB orGAnizAvimAs Bei

vAdyBA

Automobili serviso darbo sklandumas ir kokyb priklauso nuo to, kaip mon sugeba organizuoti savo veiklos vidinius procesus. Visi automobili gamintojai turi savo sistemas, kurios aprao, kaip turt funkcionuoti j oficialij atstov serviso mons. Daimler koncerno i sistema vadinasi Workshop Process 2010 (WP 2010), Volkswagen Service core process.

4.1. pagrindinis serviso procesas

Pagrindinis serviso procesas (Service core process) (Service Core Process at Volkswagen Sets Standards at Dealerships around the Globe, 2010) utikrina teikiam paslaug kokyb automobili tech-nins prieiros ir remonto atveju, taip pat klient bei paios mons pasitenkinim. Tai veiksminga priemon, sudaryta i septyni standar-tini proceso etap, kurie yra taikomi kiekvieno kliento usakymui.

Aukta produkto ir paslaug kokyb yra btina slyga, sie-kiant pagrindinio tikslo klient pasitenkinimo. Siekiat io tikslo Volkswagen koncernas pradjo pagrindinio serviso proceso diegi-m po pardavimo srityje savo oficialij atstov ir partneri servi-suose. Proceso standartizuotos procedros yra kaip pagrindas, kuriuo remdamiesi automobili technins prieiros ir remonto paslaug tei-kjai kasdien visame pasaulyje vykdo savo veikl.

Pagrindin serviso proces sudaro septyni standartiniai etapai (6 pav.), kurie kartojasi vykdant kiekvieno serviso usakym. ie etapai skirsto-mi vidinius (viesus fonas), kurie vyksta serviso viduje nedalyvaujant klientui, ir iorinius (tamsus fonas), kurie vyksta dalyvaujant klien tui. Pagrindin serviso proces sudaro ie septyni standartiniai etapai:

1. Susitarimas dl primimo laiko;2. Pasirengimas sutartam primimui;3. Automobilio primimas ir usakymo parengimas;4. Technins prieiros ir remonto darb atlikimas;

18

5. Kokybs kontrol ir pasirengimas atiduoti automobil;6. Automobilio atidavimas ir atsiskaitymas;7. Klient apklausa.

6 pav. Pagrindinis serviso procesas

Susitarimas dl primimo laiko

Pirmasis pagrindinio serviso proceso etapas yra susitarimas dl primimo laiko (7 pav.). is susitarimas gali bti vykdomas vairiais komunikacijos kanalais: telefonu, elektroniniu patu ar kitais interne-tiniais kanalais (pvz., socialiniai tinklai).

7 pav. Pirmasis pagrindinio serviso proceso etapas

19

Serviso darbuotojui bendraujant su klientu, reikia surinkti ir u-fiksuoti pirmin informacij, kuri bus reikalinga tolesniuose pagrin-dinio serviso proceso etapuose: kokios paslaugos klientas pageidauja (isamiai pasiymti problem ir btent tiksliai taip, kaip j apibdino klientas), patikrinti kliento ir automobilio duomenis, jei jis jau anks-iau buvo mons klientas, arba ufiksuoti juos pirm kart, suderinti ir ufiksuoti kliento pageidaujam primimo laik, galima priminti klientui, kokius dokumentus turti su savimi, pvz., serviso knygel, jei tai garantinis automobilis ar specialus rato raktas. Kliento pasiteirau-ti, ar jam bus reikalingas pakaitinis automobilis. Pokalbio pabaigoje reikt apibendrinti visus susitarimus, tuo usitikrinant, kad abu pa-nekovai suprato t pat. iame proceso etape klientas susidaro pirmj spd apie mons darbuotoj, o kartu ir apie pai mon. is spdis danai gali bti lemiamas, todl labai svarbu, kad mons darbuoto-jas bt mandagus ir kompetentingas. Kokybikai atlikus pirmj pagrindinio serviso proceso etap, sutrumpja automobilio primimo laikas, procesas vyksta sklandiau ir paprasiau.

Planuojant primimo laik ir trukm, reikt pasilikti iek tiek lai-ko rezervo, nes suplanuoti darbai gali utrukti, gali atsirasti papildom darb, taip pat gali atsirasti klient, kurie usuks nesusitar smulkiems darbams atlikti. Esant laiko rezervui, bus galima lanksiau reaguoti neplanuotus vykius.

Pasirengimas sutartam primimui

Antrasis pagrindinio serviso proceso etapas yra pasirengimas sutartam primimui (8 pav.). io etapo tikslas sumainti kliento lau-kimo laik servise ir utikrinti, kad serviso usakymas i pirmo karto bus iki galo ir kokybikai atliktas, kad klientui nereiks dar kart at-vykti servis jo akimis, tai bt pakartotinis remontas, kurio reikia vengti visomis priemonmis.

20

8 pav. Antrasis pagrindinio serviso proceso etapas

Tam i anksto reikia atlikti btinus darbus: apiforminti darb atli-kimo usakym pagal pirmajame etape surinkt informacij ir supla-nuoti, ar bus reikalingi papildomi mons darbuotojai (pvz., patikslinti gedim), patikrinti automobilio remonto istorij (jei tokia yra) ir ar galioja kokios nors gamintojo akcijos, ar parengtas pakaitinis automo-bilis, jeigu buvo sutarta dl jo pirmajame etape. Suplanuoti ir usakyti (rezervuoti) reikalingas atsargines dalis. Teisingai vertintas usaky-mas turi didel reikm, siekiant kliento pasitenkinimo. Jeigu kakas vyksta ne pagal plan, ar tai bt laiku nepristatyta atsargin detal arba nra paadto modelio pakaitinio automobilio, btina informuoti klient. Negalima leisti, kad jis atvykt veltui.

iame pagrindinio serviso proceso etape ypa svarbus sklandus klient ir atsargini detali padalini bendradarbiavimas.

Pasirengimo sutartam primimui metu reikia surinkti ir perduoti kitiems mons darbuotojams daug informacijos. Pagrindinis serviso procesas tai komandin veikla. Klient aptarnavimo specialistai, servisas ir atsargini detali padalinys turi gerai bendradarbiauti, kad galt kliento usakym atlikti sklandiai, o klientas likt patenkintas. Tai galima padaryti su slyga, kad uduotys ir atsakomyb monje pa-skirstyti aikiai, o keitimasis informacija vyksta patikimai ir isamiai, yra nuolatinis grtamasis ryys tarp atskir padalini bei darbuotoj.

21

Tam, kad is pagrindinio serviso proceso etapas bt veiksmin-gas, reikia nepamirti trij ypa svarbi punkt:

Aikiai nustatyta kompetencija kiekvienai veiklai. Kiekvienoje monje servise dirba vairs darbuotojai, atliekantys skirtingas funk-cijas. Kiekviena mon pritaik joje vykstanius procesus prie savo slyg, o kolegos yra prisitaik vieni prie kit. Taiau visuomet atsiras kokia nors veikla, kai nebus aiku, kas u j atsakingas. ie neaiku-mai visuomet yra udelsim ir tolesni proces klaid altiniai.

Koordinuojat veiklas, btina visada usitikrinti grtamj infor-macij. Tam, kad pasirengimas sutartam automobilio primimo laikui vykt sklandiai, koordinuojant uduotis reikia usitikrinti grtamj informacij. Pavyzdys: serviso asistentas arba serviso konsultantas in-formuoja atsargini detali padalin, kada ir koki detali reiks konk-reiam usakymui atlikti. Patartina, kad atsargini detali padalinys pranet, kai rezervuos detales. Jeigu detales reikia usakyti, serviso asistentas arba serviso konsultantas turi bti informuoti, kada jos bus gautos.

Primimo laikui btina pasirengti i anksto. Tam, kad iki sutarto automobilio primimo meto viskas bt parengta, reikia laiku pradti vykdyti visas uduotis. Dien prie sutart primimo laik reikt atsi-versti usakym ir pradti rengtis primimui. Btina patikrinti, ar yra reikiamos atsargins detals, jei ne, pasirpinti, kad bt galima u-sakyti trkstamas detales iki automobilio primimo momento. Geram sutarto primimo parengimui reikia skirti pakankamai laiko ir sutelkto darbo. Todl tam geriausia pasinaudoti ramesniais laikotarpiais tarp piko valand.

Jeigu paskutinio apsilankymo servise metu buvo nustatyti, bet ne-paalinti gedimai, serviso konsultantas turt apie tai priminti klientui automobilio primimo metu. Ypa tai svarbu, kai yra saugumui ta-k darani gedim. Todl btina patikrinti paskutin sskait, kokie nepaalinti trkumai joje paymti ir, jeigu toki yra, rayti juos naujj usakym.

Vien arba dvi dienas prie primimo laik SMS arba elektroniniu laiku galima priminti klientui apie sutart primimo laik.

22

Automobilio primimas ir usakymo parengimas

Treiasis pagrindinio serviso proceso etapas prasideda, kai klien-tas sutartu laiku atvyksta servis (9 pav.).

9 pav. Treiasis pagrindinio serviso proceso etapas

Serviso primjo pareiga iame etape paimti i kliento automo-bil ir siekti, kad kliento apsilankymas servise vykt be nesusipratim, jis gyt pasitikjim mone bei jos darbuotojais. Tai svarbu, norint sukurti pasitikjimu grstus ilgalaikius santykius, kad klientas tapt js nuolatiniu klientu. Visa tai prasideda nuo draugiko ir mandagaus kliento sutikimo monje. Aptariant i anksto parengt usakym, rei-kt atidiai iklausyti klient ir jam suteikti isami, j dominani informacij. Tam reikia skirti pakankamai laiko bei vis primjo d-mes ir pasirpinti, kad su klientu bt galima kalbtis niekam netruk-dant. kliento ir primjo pokalb siterpiantys kolegos ir skambantis telefonas gadina pokalbio atmosfer.

Pirmenyb reikt teikti tiesioginiam primimui, t. y. su klientu nueiti prie automobilio, atlikti pirmin vizualin automobilio apir, ufiksuoti matomus kbulo paeidimus bei kitus trkumus, isiaikin-ti, ar yra koki nors papildom pageidavim. Tiesioginis primimas taip pat galimas serviso dirbtuvse, pasitelkiant pagalb serviso tech-

23

nik ar mechanik. Taip galima atkreipti kliento dmes gedimus ir trkumus, apie kuriuos klientas prie atvaiuojant servis neinojo. Klientas, bdamas vietoje, gals apsisprsti dl j atlikimo ir serviso konsultantui nereiks papildomai skambinti klientui ir teirautis dl u-sakymo papildomo prapltimo, ko klientai daniausiai labai nemgs-ta. Taip pat bus galima vietoje suderinti paslaug kain. Susitikimo su klientu pabaigoje usakyme btina aikiai ufiksuoti visus susitarimus su juo. Visa iame etape kliento gauta informacija ir spdiai sufor-muoja jo asmenin pasirinktos mons vaizd.

Siekiant, kad klientas bt patenkintas mons teikiamomis pas-laugomis, taip pat yra svarbu patogi automobili parkavimo aiktel prie serviso, lengvai randamas serviso primimas, kuriame visada yra mandagus ir kompetentingas darbuotojas, bendra tvarka ir vara vi-soje serviso srityje. Visa tai pads klient tikinti, kad jo pasirinkta mon yra pasitikjimo verta ir patikima mon.

iame pagrindinio serviso proceso etape, kai priimamas automo-bilis, visada patartina naudoti automobilio primimo patikros lap. Tai palengvina darb primimo metu. is lapas padeda elgtis struktri-zuotai, nepamirti vis punkt, kuriuos reikia patikrinti, ir sutaupys automobilio primimo laik.

Automobilio primimo patikros lape galima ufiksuoti bendr au-tomobilio bkl.

Automobilio primimo patikros lapas gali bti standartizuotas, pateikiamas automobilio gamintojo arba gali bti ir individualus, pri-taikytas pagal mons poreikius. iame lape turt bti paymti visi svarbiausi patikros punktai.

Technins prieiros ir remonto darb atlikimas

Ketvirtasis pagrindinio serviso proceso etapas prasideda, kai auto-mobilis atiduodamas dirbtuves numatytiems darbams atlikti (10 pav.).

24

10 pav. Ketvirtasis pagrindinio serviso proceso etapas

Visos serviso komandos pareiga ir tikslas iame etape koky-bikai ir tiksliai laiku atlikti visus numatytus technins prieiros bei remonto darbus. Tai pads ivengti didiausio nemalonumo iame eta-pe pakartotinio remonto, kai klientas dl nekokybikai atlikto servi-so darbo turi pakartotinai grti servis neatliktiems darbams atlikti ar darbo brokui taisyti.

Pirma slyga, siekiant ivengti pakartotinio remonto tai isamus ir aikiai parengtas darbo usakymas. Tai yra antrojo ir treiojo pagrindi-nio serviso proceso etap rezultatas. Turi bti atliktos visos darb pozi-cijos, numatytos usakyme. Prie pradedant remonto darbus btina pa-sirpinti, kad bt utikrinta nepriekaitinga automobilio salono vara.

Vienas i kertini kokybiko darbo element yra serviso mecha-nik inios ir kruoptumas, atliekant darbus, galimyb naudotis auto-mobilio technins prieiros ir remonto informacija, tinkam paprast ir speciali ranki bei kitos rangos naudojimas. Servise taip pat turi bti utikrinta vara ir tvarka, t. y. visi bendri rankiai juos panaudojus turi bti vars ir padti savo saugojimo viet, kad prireikus kitiems darbuotojams, juos bt galima lengvai rasti.

Kiekviena darbo pozicija turi bti atlikta pagal automobilio ga-mintojo nustatytas laiko normas. Pradjus ir baigus vykdyti darbo u-

25

sakym, serviso mechanikui btina pasiymti darbo laiko planavimo ir apskaitos sistemoje, kad serviso primjas ir kiti darbuotojai galt sekti darbo eig. Atlikus kiekvien darbo pozicij, j reikia pasiymti kaip atlikt.

Nepaisant isamios automobilio apiros primimo metu (treia-sis pagrindinio serviso proceso etapas), kai kuriuos automobilio tr-kumus galima nustatyti tik remonto metu. iuo atveju btina papildyti primimo metu sudaryt ir jau suderint usakym btinais papildo-mais darbais ir gauti kliento sutikim atlikti iuos darbus. Servise nu-statytus trkumus reikia ufiksuoti ratu ir nedelsiant apie juos infor-muoti atsaking serviso konsultant (primj), kuris atsakingas u io usakymo vykdym. Prapleiant usakymo apimt, svarbiausia klient isamiai informuoti apie darb atlikimo metu atsiradusias nau-jas aplinkybes, t. y. kokie nustatyti papildomi gedimai ar trkumai ir kiek klientui kainuos juos paalinti. Dar primimo metu su klientu galima sutarti dl didiausios sumos, kurios nevirijant galima kliento neatsiklausti dl papildom darb atlikimo. Tokiu atveju netrukdomas klientas, o darbai servise atliekami spariau, nes serviso mechanikui nereikia laukti, kol serviso konsultantas (primjas) su klientu susi-sieks ir suderins papildomus darbus.

Usakymo prapltimas nra malonus atvejis nei servisui, nei klientui. Klientas iki iol nepastebjo i trkum ir neplanavo pa-pildom darb. Dl to jis negaljo suplanuoti i papildom ilaid, taiau dabar jam reikia greitai apsisprsti. Be to, dar prisideda ir tai, kad klientas telefonu negali vertinti rast trkum ar gedim. Jis ne-gali pats sitikinti ir turi paprasiausiai pasitikti serviso mone bei jos darbuotojais. Todl gali atsitikti ir taip, kad klientas suabejos serviso konsultanto (primjo) praneimu.

Dl to yra labai svarbu, kad serviso konsultantas (primjas) i anksto pasirengt pokalbiui su klientu, t. y. galt atsakyti tokius klausimus: Kada bt reikalingos atsargins detals? Kokios papildo-mos ilaidos laukia kliento? Ar usakymas, nepaisant jo prapltimo, bt vykdytas sutartu laiku? Ar reikia nukelti automobilio atidavim vlesniam laikui? Klientui galima pasilyti, kad pasiimant automobil jam bus parodytos pakeistos detals ir kad jis pats gals sitikinti, jog

26

gedimas i tikrj buvo. Pokalbio su klientu pabaigoje reikt dar kar-t apibendrinti visus susitarimus ir juos ufiksuoti usakyme, nurodant vis papildom darb apimt (su pokalbio data ir laiku), informuoti dirbtuves ir laiko apskaitos bei planavimo sistemoje atnaujinti usa-kymui skirt laik.

iame pagrindinio serviso proceso etape reikia siekti, kad nebt nepamatuoto skubjimo, nes streso nestokojanioje darbo aplinkoje gali lengvai pasitaikyti, jog viena arba kita veikla praleidiama ir ne-padaroma. Be to, danai nuo to nukenia ir atliekamo darbo kokyb, o tada kalbti apie klient pasitenkinim tampa labai problematika.

Kokybs kontrol ir pasirengimas atiduoti automobil

Penktasis pagrindinio serviso proceso etapas atlikt darb ko-kybs kontrol ir pasirengimas atiduoti automobil (11 pav.). Tai vie-nas i esmini serviso kokybs element. iuo etapu siekiama, kad au-tomobilis klientui bt perduotas tinkamos bkls, t. y. bt paalinti visi su klientu sutarti gedimai ir trkumai. iame etape, kaip, beje, ir kiekviename kitame pagrindinio serviso proceso etape, svarbiausia yra mons darbuotoj kruoptumas ir tikslumas.

11 pav. Penktasis pagrindinio serviso proceso etapas

27

Atidus vis atlikt darb pozicij patikrinimas bei tinkamas auto-mobilio ir vis dokument (sskaita ir kliento dokumentai, pvz., automo-bilio registracijos liudijimas, serviso knygel ir kiti) parengimas ruoian-tis atiduoti automobil yra puikus darbo ir serviso kokybs pagrindas.

Svarbus tikslas yra ivengti didiausio nemalonumo visame pa-grindiniame serviso procese pakartotinio remonto. Patenkinti ir su-avti klientai mielai sugrta jie lieka itikimi puikias paslaugas teikianiai monei. Ir nieko nra nemaloniau, nei atiduoti klientui au-tomobil ir tik pokalbio su klientu metu pastebti, kad aptarti darbai nebuvo padaryti arba buvo atlikti ne iki galo, arba sskaitoje ivardy-tos pozicijos, kurios nebuvo sutartos.

Serviso klientui, kaip ir bet kuriam kitam mogui, svarbus sau-gumo jausmas, klientui svarbu, kad jis pasims savo automobil gali saugiai juo naudotis.

Baigus sudtingesn automobilio remont, nepakanka atlikti u-sakyme ufiksuot darbo pozicij vizualin ir funkcin patikrinim, reikia atlikti bandomj vaiavim, kurio metu yra daugiau galimybi nustatyti, ar paalinti gedimai ir trkumai, dl kuri klientas kreipsi servis. Nustaius, kad visi gedimai ir trkumai paalinti ir atlikti visi usakyme numatyti darbai, prie automobilio kbulo ar kitos dalies priklijuojamas serviso lipdukas, kuriame klientui nurodoma, kada jam reikia kit kart atvykti servis. i informacij klientas bet kada gali pasitikrinti vilgteljs j.

Kitas svarbus akcentas, rengiantis grinti klientui automobil tai utikrinti individualius kliento nustatymus automobilyje: sdyns pad-tis, oro kondicionierius ir radijas turi bti nustatyti taip, kaip juos paliko klientas, atiduodamas automobil servis. Nuo automobilio ir automobi-lyje turi bti paalinti bet kokie remonto pdsakai (pirt antspaudai, pur-vas). Klientas bus maloniai nustebintas, jei atsiims ivalyt ir kvepiant automobil. Galima nuplauti ir automobilio ior, taiau tai pirmiausia reikt suderinti su klientu. varus ir vaiuoti patogiai aiktelje pastaty-tas automobilis bet kokiu atveju sukels klientui teigiamus jausmus.

Klientui pateikiamoje sskaitoje verta nurodyti ir visus nemoka-mai atliktus darbus, jei toki buvo atlikta, taip pat nepaalintus tr-kumus (kurie buvo nustatyti, taiau klientas neusak j paalinti).

28

Ypating dmes reikt atkreipti nepaalintus trkumus, kurie turi takos saugumui. Klientui btina iaikinti galimas i nepaalint tr-kum pasekmes. Tam, kad bt galima laiku paalinti galbt dar u-silikusius trkumus prie atvykstant klientui ir dar likt laiko ivalyti, taip pat parengti automobil atiduoti, atlikt darb kokybs kontrol turi bti atliekama tinkamu laiku.

Klientui atsiimant automobil bus teikta sskaita u atliktus dar-bus. Sskaitos apmokjimas klientui didelio malonumo nesukelia. Todl labai svarbu atskiras atlikt darb pozicijas pateikti kaip galima detaliau ir aikiai suskirstyti, kokios atsargins detals kokiems dar-bams buvo naudojamos. Jeigu klientas lengvai supranta, kas suray-ta sskaitoje, jam bus daug lengviau j apmokti. Darb ir atsargini detali kainos, kokios jos buvo sutartos primimo metu, neturi skirtis nuo iraytoje sskaitoje nurodyt kain, aiku, jei nebuvo atlikti su klientu suderinti papildomi darbai. Tokia sskaita klientui sukels di-desn pasitikjim, kad ji surayta teisingai.

Automobilio atidavimas ir atsiskaitymas

etasis pagrindinio serviso proceso etapas automobilio atidavi-mas klientui ir atsiskaitymas (12 pav.).

12 pav. etasis pagrindinio serviso proceso etapas

29

Kliento usakyme ivardyt darb atlikimas yra nors ir didioji, bet tik dalis darbo. Usakymas yra dar nebaigtas. Antroji dalis, o kartu toks pat reikmingas kaip ir kiti pagrindinio serviso proceso etapai yra auto-mobilio atidavimas ir atsiskaitymas. Atsiimti automobilio klientas atvyks-ta daniausiai atitinkamai nusiteiks: ar mano automobilis sutvarkytas? Ar usakymas buvo atliktas taip, kad a liksiu patenkintas ir laikantis iankstinio susitarimo? Ar kaina atitinka kokyb ir suteiktas paslaugas? Norint iskaidyti ias klient abejones ir neutikrintum, reikia klientui skirti daug dmesio ir pakankamai laiko. Klientui suprantama kalba b-tina paaikinti, kokie darbai buvo atlikti jo automobiliui. Nuo to, kaip js elgsits su klientu iame etape, nulems, kaip vyks ir ivis ar vyks kitas kliento apsilankymas servise. Svarbiausia, ar klientas yra ir liks patenkin-tas mons suteiktomis paslaugomis ir jo aptarnavimu. Reikia nepamirti, kad paskutinis spdis apie mon ir jos darbuotojus, kur susidarys klien-tas, gali bti lemiamas. Todl verta prisiminti posak: pirmasis spdis yra svarbiausias, taiau paskutinis spdis yra nepamirtamas!

Btina, kad susitarimai su klientu bt tiksliai vykdyti. Automobil atiduodant visuomet btina kvalifikuotai pateikti sskai-t ir j iaikinti, t. y. serviso konsultantas drauge su klientu turt perirti sskait. io etapo moto turi bti: Siningumas ir aiku-mas kuria pasitikjim. Jei klientas pageidauja, bt gerai parodyti pakeistas detales, ypa jeigu dl usakymo prapltimo buvo susitarta papildomai. Svarbu kiek manoma pasirpinti, kad vienu metu nebt susitarta su keliais klientais atiduoti jiems automobilius.

Norint pelnyti didesn kliento palankum, patartina palydti klien t iki jo automobilio. Tam reikia inoti, kur stovi kliento automo-bilis. Tas pats galioja ir tuomet, jeigu klientui reikia tik paaikinti, kur stovi jo automobilis.

Prie isiskiriant patartina priminti klientui apie artimiausiu metu btin atlikti remont arba kit technins prieiros darb atlikimo laik. Jeigu serviso konsultantas kliento asmenikai nepasta, reikia sitikinti, kad jis turi teis atsiimti automobil. Klientas tokiu atveju turi parodyti antrj usakymo egzempliori.

Jeigu automobil klientui atiduoda ne tas pats serviso konsul-tantas, kuris prim automobil, tada perduodantysis darbuotojas turi

30

gauti vis informacij apie usakym i to, kuris automobil prim. Tai labai svarbu, nes visus sutartus usakymo niuansus primimo metu ufiksuoti usakyme yra gana sudtinga, o klientui atsiimant au-tomobil jie gali bti labai svarbs. Reikt isiaikinti, ar buvo kokios nors usakymo ypatybs, ar praplstas usakymas buvo suderintas su klientu, kokios detals buvo imontuotos, ar jos yra parengtos tam, kad prireikus jas bt galima parodyti klientui, ir panaiai. Klientas bus patenkintas pastebjs, kad juo rpinats asmenikai.

Klient apklausa

Septintasis pagrindinio serviso proceso etapas klient apklausa arba grtamosios informacijos rinkimas (13 pav.).

13 pav. Septintasis pagrindinio serviso proceso etapas

ios informacijos rinkimo tikslas serviso kokybs gerinimas. Usakymas skmingai vykdytas! Bet ar klientas mano taip pat? Ar tikrai skmingai? Norint tai suinoti, reikia atlikti klient apklaus. i apklaus gali atlikti mons darbuotojai arba ioriniai vykdyto-jai. Norint susidaryti tikr esamos situacijos vaizd, klient apklausos turt bti atliekamos nuolat. Apklausa gali bti internetin arba te-lefonin. Pirmenyb reikt teikti telefoninei apklausai, nes jos metu

31

galima tiesiogiai bendrauti su klientu ir surinkti isamesn bei visapu-sikesn informacij apie serviso suteikt paslaug kokyb ir aptar-navim. Apklausa turt bti vykdoma netrukus po kliento apsilan-kymo servise, ne vliau kaip po 56 dien. Vykdant klient apklausas reikia utikrinti, kad tas pats klientas bt apklaustas tik vien kart. Apklaus gali vykdyti tuo tikslu nusamdyta iors bendrov arba pa-ios mons darbuotojai. Bet kuriuo atveju apklausas atliekantis mo-gus turi bti labai komunikabilus, gebantis tinkamai kalbti telefonu ir kuriam tai patinka daryti, kurio balso tembras yra patrauklus.

Pokalbiui su klientu turi bti gerai pasirengta: inomi automobilio duomenys ir remonto istorija, sskaitos bei informacija apie neatlik-tus darbus. Uduodami klausimai turi bti tinkami ir tiksls. Atliekant apklaus svarbu, kad klientas nesusidaryt spdio, jog su jo automo-biliu yra kakas negerai. Btina pasiymti kliento pagyrimus ir kri-tik. Apie konkreius nusiskundimus privaloma praneti atsakingam u servis darbuotojui. Apklausa telefonu sustiprina ir isaugo klien-t lojalum. Klientas, kuris ir atsiskaits u gautas serviso paslaugas jauiasi reikalingas, ir tas, kurio nusiskundimus buvo tinkamai su-reaguota, utikrintai liks mons klientu. Toks klientas greiiausiai ir kitiems monms pasilys mons servis.

Paslaug kokybs tobulinimo prasme apklausose vertingesni tie klientai, kuri netikino suteikt paslaug kokyb. Ianalizavus j pa-teikt informacij, atsiranda proceso tobulinimo perspektyva ir kryptis.

Vadovas, atsakingas u servis, privalo reguliariai aptarti su dar-buotojais ikilusias silpnsias ir tobulinimo reikalaujanias serviso vietas. Taiau vairs skundai ar pakartotiniai remontai turi bti na-grinjami atskirai sigilinant tam tikras aplinkybes. Atsakingas u servis darbuotojas kiek manoma tokius dalykus turi isiaikinti as-menikai. Jeigu btina vykdom proces patobulinti, jis turi priirti, kaip tai gyvendinama.

Klientui, turiniam nusiskundim dl serviso darbo, negali susi-daryti pirminis spdis, kad jo skundas yra atidtas, t. y. jo skundo atvilgiu nesiimama joki veiksm. Tada klientas padaro atitinkamas ivadas ir atsiranda tikimyb, kad jis pakeis serviso mon.

32

4.2. pasitikjimas automobili technins prieiros ir remonto versle

Pasitikjimas sunkiai apibriamas danai jis yra arba jo nra. Dana mon nori pelnyti klient pasitikjim savo gaminamais pro-duktais ar teikiamomis paslaugomis. Taiau tai pavyksta ne kiekvie-nai. Klientas renkasi, kam atiduoti savo pinigus u prek ar gaut pa-slaug. Ir kuo konkurencija rinkoje didesn, tuo labiau laimi klientas, nes jis turi didesn pasirinkimo laisv.

Lotynika patarl sako: fide, sed cui vide pasitikk, bet irk, kuo (pasitiki). i patarl puikiai atspindi ir klient santykius su auto-mobili serviso mone, tiksliau iankstin kliento poir automo-bili serviso mon. Visi klientai ieko automobili serviso mons, kuria galt pasitikti ir kurioje galt be nereikaling dvejoni ar baims bti apgautiems palikti savo automobil. Tada tampa svarbs patikimi informacijos altiniai, pagal kuriuos yra pasirenkama mon. Tarptautins rinkodaros ir reklamos tyrim bendrovs The Nielsen Company atlikti reklam pasitikjimo tyrimai (Global Advertising: Consumers Trust Real Friends and Virtual Strangers the Most, 2009) atskleid, jog daugiausia moni visame pasaulyje pasitiki pastam moni rekomendacijomis apie prekes ar paslaugas. moni, kurie pa-sitiki tokiomis rekomendacijomis, pasaulyje vidutinikai yra 90 proc. Antroje vietoje pagal pasitikjim moni atsiliepimai internete apie prekes ar paslaugas. Toki moni yra 70 proc. Tiek pat moni pasitiki ir moni internetinmis svetainmis.

Taiau rinkoje visada yra moni, kurios turi klient pasitikji-m ir j saugo. Vienas i garsiausi vis laik ininieri ir verslinink Robertas Boschas dar 1918 m. yra pasaks (Mr. Robert Bosch (18611942)): A visada vadovaujuosi principu, kad veriau prarasiu pini-gus nei pasitikjim. Nesugriauti to, k a paadjau, tikjimas mano produkt ir odi verte man visada yra svarbiau negu greitas pelnas.

Pasitikjimas vis pirma tai duot paad laikymasis ir sinin-gas bendravimas su klientu. Be i, pasitikjim kuriani element, yra dar keli papildomi elementai tai atviras, aikus ir nuoirdus ben-dravimas, teisingos ir nuodugnios informacijos klientams pateikimas.

33

Yra trys esminiai momentai, teikiant automobili technins prie-iros ir remonto paslaugas:

sutartos paslaugos apimties, suderintos su klientu, visikas ir kokybikas suteikimas;

sutartos paslaugos vykdymas sutartu laiku; apmokjimas u atliktas paslaugas suderinamas i anksto ir

stengiamasi susitarimo laikytis. Atsiradus pavojui, kad sutarta kaina gali keistis, apie tai praneama klientui.

Klient pasitikjim kaip ir ger vard galima pelnyti. Taiau vis pirma to turi norti pati mon ir pirmiausia jos vadovai. Jei ia nuos-tata vadovausis visi mons darbuotojai ir u tai jaus savo asmenin atsakomyb, bus motyvuoti siekti pelnyti klient pasitikjim, tai ne-trukus pajus ir vertins klientai. Klientas, atvykdamas serviso mon, savo pasitikjim jai suteikia kaip kredit ir tik nuo paios mons priklausys, ar ji juo pasinaudos, ar ivaistys ir lauks kito kliento.

Klient pasitikjimas usitarnaujamas tada, kai klientas jauia, kad jo problemos dl automobilio remonto bus isprstos, ir i nuo-mon nepasikeiia, kai automobilio remonto ar technins prieiros paslauga suteikta, automobilio rakteliai grinti klientui ir jis, nors ir patyr ilaid, laimingas palieka mon (14 pav.). Ir kit dien ar sa-vait jam nereiks su ta paia problema grti t pai mon. Taiau pasitikjas dingsta, kai klientas net negali ivaiuoti i automobili serviso mons, nes pasirodo, kad gedimas nepaalintas ar kas nors nenumatyto atsitiko dl blogai atlikto darbo.

14 pav. Automobili serviso monje klientui grinamas suremontuotas automobilis

34

Kitas bdas gyti klient pasitikjim, tai automobili serviso monei bti patvirtintai autoritetingos institucijos, kad ji teikia koky-bikas paslaugas. Tai iankstinis pasitikjimas autoritetu. Pavyzdiui, JAV viena i toki autoriteting organizacij yra Amerikos automobi-li asociacija (American Automobile Association), kuri, be kit teikia-m paslaug, usiima automobili serviso moni veiklos vertinimu. mons, kurios nori gauti ios organizacijos patvirtinim apie tai, kad atitinka keliamus reikalavimus, paios inicijuoja aprobavimo proce-dr. Amerikos automobili asociacija tikrina automobili serviso teikiamas paslaugas pagal savo nustatytus reikalavimus (darbuotoj kvalifikacija, naudojama technologin ranga, klient aptarnavimas) bei vertinimo kriterijus, ir jei serviso mon atitinka iuos reikalavi-mus, po isamaus patikrinimo jai suteikiamas patvirtinimas ir leidimas naudoti enkl AAA Approved Auto Repair (15 pav.).

15 pav. mon Quality Car & Truck Repair, Inc. (JAV) ir jos teikiam paslaug kokyb patvirtinantis enklas AAA Approved Auto Repair

(Welcome to Quality Car & Truck Repair, Big Rapids MI; http://www.qualitycarandtruckrepair.com)

Panai padtis dl automobili serviso veiklos kokybs patvirtini-mo yra ir kai kuriose Australijos regionuose. Piet Australijos karaliko-ji automobili asociacija RAA (Royal Automobile Association of South Australia Inc.) taip pat suteikia savo patvirtinim monms ir leidim naudoti j logotip (16 pav.), jei automobili serviso mon sutinka su RAA slygomis ir atitinka RAA reikalavimus (Approved Repairers).

35

16 pav. enklas, patvirtinantis, kad mon atitinka RAA reikalavimus

Automobili serviso mon turi atitikti keliamus reikalavimus dl darbuotoj kvalifikacijos, rangos, taikomos teisingos kainodaros politikos ir pasirinktos veiklos kodekso (Code of Practice) laikymosi (Code of Practice).

monei, vykdiusiai iuos reikalavimus, suteikiama teis naudoti RAA enkl savo monje (17 pav.).

17 pav. mon Prime Auto Care Adelaidje (Australija) ir RAA enklas ant pastato fasado (http://www.primeautocare.com.au/)

Pasitikjimas turi didiausi tak ir atlieka pagrindin vaidmen, iki klientui suteikiama paslauga. Kai klientui paslauga jau suteikta, tada atsiranda pirmasis spdis apie mon ir jos darbuotojus, j po-

36

ir klient ir pagal tai formuojasi kliento patirtis. Tampa aiku, ar mon pateisina kliento turtus lkesius arba ne.

Pagal tai, kaip automobili serviso mon elgsi su klient pa-sitikjimu ir kaip jai pasisek ipildyti j lkesius, tiesiogiai siejasi kitas svarbus veiksnys klient pasitenkinimas suteiktomis paslaugo-mis. Turbt galima teigti, kad didesn dal klient pasitenkinimo su-daro bendravimo kokyb su klientu, ir i kokyb lemia automobili serviso primimo skyriuje dirbantis darbuotojas ar tai bt serviso primjas, ar serviso meistras. Be abejo, kokybikai atliktas pats auto-mobilio remontas yra privalomas.

Auktas pasitenkinimas autoserviso mons teikiamomis paslau-gomis daro klientus jai itikimus klientai tampa lojals ir kit kart, kai jiems reiks apsisprsti, kur palikti remontuoti automobil, jie jau turs patikim autoserviso mon. Taip pat gals rekomenduoti ar bent patarti pastamiems arba draugams patikim autoservis, jei ie klaus apie tai. O reklama i lp lpas ir asmenins rekomendacijos tai puiki galimyb monei usidirbti daugiau pajam ir plsti savo veik-l, tapti inomai kaip monei, kuria galima pasitikti. Klient tyrim kompanija Retail Active atliko tyrim ir nustat, kad klientai, kurie sugrta pakartotinai pirkti, ileidia 33 proc. daugiau l nei nauji klientai (Repeat Customers Spend 33% More Than New Customers 2008). Todl savo klientus mon turi gerbti ne tik dl pasitikjimo isaugojimo, bet ir dl tiesiogins naudos.

Taigi galimi vairs pasitikjimo krimo bdai tarp kliento ir au-tomobili serviso mons. O sukrus pasitikjim svarbu jo vliau ne-sugriauti. Taiau gyvenime, be abejo, bna visaip. Klientas gali likti nepatenkintas atliktu darbu ir pateikti nusiskundim dl, jo nuomone, nekokybikai atlikt darb. Taiau nusiskundimai dar nra pasaulio pabaiga. Visada lieka galimyb isaugoti santykius su klientais, taiau pirmiausia to reikia norti ir tai mokti padaryti. Kita vertus, klient nusiskundimai gali bti gera proga j akimis pasiirti savo mo-ns vidinius procesus ir pamatyti ten slypinias problemas, kurios tie-siogiai atsiliepia mons klientams ir kuri patys mons darbuotojai per kasdien rutin nebepastebi, o kartais gal ir nenori pastebti. Gali irykti problemos dl darbuotoj, tiek mechanik, tiesiogiai atlie-

37

kani patikt darb, tiek darbuotoj, tiesiogiai bendraujani su klientais, kvalifikacijos stokos, tinkamo bendravimo tarp atskir dar-buotoj ir tiesiogiai su klientais problemos, apskritai kontrols stoka monje, o gal kokybikai atlikti darb trksta rangos ar bus pastebta kit problem. Taiau vis pirma turi bti noras jas pamatyti ir gali-mybi jas vliau sprsti. Prieingu atveju klient nusiskundimai tik sukelia tamp tarp mons ir kliento, dl to nesulaukiama teigiamo rezultato.

Remontuojant ar atliekant tik technins prieiros darbus, pasi-taiko nekokybikai atlikto darbo arba vairi nesusipratim, taiau isiaikinus ir nustaius, kad tai mons kalt, negalima kliento pre-tenzijos ar reikalavim ignoruoti. Klientui turi bti duotas aikus, ne-dviprasmikas, taiau bet kuriuo atveju mandagus ir pagrstas atsa-kymas jo pretenzij. Prieingu atveju kalbti apie pasitikjim nra prasms. Kaip puikus tokio bendravimo tarp klient, visuomens ir mons pavyzdys, keliantis pasitikjim, gali bti didiausias automo-bili gamintojas Toyota ir jos vadovas Akio Toyoda, kai jis atsipra- u klientams kilusias problemas dl Toyota automobili kokybs, kai per 21 pasaulin automobili ataukimo akcij buvo ataukta 4,5 mln. automobili (Toyota CEO Apologizes for Global Recalls, Promises Improved Quality, 2010).

Taiau galimas ir prieingas variantas, kai mon pasirenka visik klient ignoravim. Kaip panaaus pavyzdio istorija gali bti paminta 2011 m. kovo 15 dien nutiks vykis Kinijos Kvingdao mieste. T die-n vienas klientas, nepatenkintas Lamborghini automobili serviso darbu ir poiriu j kaip klient, susidrs su, jo nuomone, visiku jo interes ir teisi nepaisymu, nusamd darbuotojus ir ie vieai, stebint susirinkusiems monms, kjais sudau jo automobil Lamborghini Gallardo (Qingdao man unhappy with his Lambo, destroys it on National Consumer Day with sledgehammer team, 2011).

i akcija, norint atkreipti dmes vartotoj teises, buvo suor-ganizuota Pasaulin vartotoj teisi dien, kuri kasmet minima kovo 15-j. Vliau Lamborghini automobili serviso Kvingdao mieste atstovas i situacij apibdino kiek kitaip, nei teig pats savinin-kas (Chinese car owner dissatisfied with auto repair service has his

38

Lamborghini smashed, 2011). Taiau kad ir kas teisus bt ioje si-tuacijoje, pasitikjimo Lamborghini automobili servisu Kvingdao mieste i situacija tikrai nepridjo.

Visoms monms svarbu, kokia inia sklinda apie juos. Visada reikia galvoti apie savo mons reputacij, nes j galima lengvai su-griauti, o atkurti teks ilgai ir sunkiai. Kaip sak vienas garsiausi ir turtingiausi i laik verslinink, filantropas Warrenas Buffettas: Trunka 20 met, kad pelnytum ger vard, ir pakanka 5 minui j sugriauti. Jeigu galvosi apie tai, elgsies skirtingai.

4.3. Teisiniai automobili remonto ir technins prieiros paslaug teikimo aspektai

Pagrindinis Lietuvoje teiss aktas, reguliuojantis automobili technins prieiros bei remonto moni santykius su klientais ir bendrai mons veikl ioje srityje, yra 2004 m. kovo 31 d. Lietuvos Respublikos kio ministro sakymu Nr. 4-97 patvirtinta Automobili remonto paslaug teikimo tvarka, kuri taikoma teikiant automobili ir automobili sudtini dali technins prieiros bei remonto paslau-gas. Tvarka nustato klient ir paslaug teikj teises, pareigas, atsa-komyb bei paslaug teikimo principus. ios Tvarkos privalo laikytis visi fiziniai ir juridiniai asmenys. Pagrindinis tvarkos tikslas siekti, kad teikiamos paslaugos utikrint klient saug ir jo ekonominius interesus. i paslaug teikimo tvarka pateikta 1 priede.

39

5. AuTomoBili ATsArGins dAlys

2010 m. gegus 27 d. Europos Sjungos Komisijos priimtas re-glamentas Nr. 461/2010 Dl Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 101 straipsnio 3 dalies taikymo tam tikr ri vertikaliesiems susi-tarimams ir suderintiems veiksmams variklini transporto priemoni sektoriuje apibr, kas tai yra atsargins automobili dalys ir kas yra originalios dalys.

Pagal reglament, atsargins dalys variklinje transporto prie-monje montuojamos arba prie jos tvirtinamos preks, iskyrus dega-lus, kurios skirtos tos transporto priemons komponentams, skaitant alyvas, pakeisti, ir kurios btinos, kad t variklin transporto priemon bt manoma naudoti;

Originalios dalys ar ranga pagal specifikacijas ir gamybos stan-dartus pagamintos dalys ar ranga, kurias variklins transporto prie-mons gamintojas tiekia dali ar rangos, skirtos atitinkamai variklinei transporto priemonei surinkti, gamybai. Tai taip pat taikoma ir dalims bei rangai, pagamintoms toje paioje gamybos linijoje kaip ios dalys ir ranga. Nerodius kitaip, laikoma, kad dalys yra originalios, jeigu gamintojas patvirtina, jog dalys atitinka sudtini dali, kurios nau-dojamos surenkant atitinkam variklin transporto priemon, kokybs reikalavimus ir buvo pagamintos pagal variklins transporto priemo-ns gamintojo specifikacijas ir gamybos standartus.

Automobili dali gamintoj pasaulyje yra daugyb (18 pav.), ta-iau tik nedaugelis j tiekia savo pagamintas dalis automobili gamin-tojams. Patys automobili gamintojai (OEM Original Equipment Manufacturer) gamina tik apie 20 proc. vis dali, kitas dalis, apie 80 proc., gamina nepriklausomi gamintojai ir vliau tiekia paiam auto-mobili gamintojui ir rink (19 pav.) (Design for a modern Europe: Benefiting Europes consumers and boosting European competitive-ness).

Automobili dali gamintojai, kurie tiekia dalis automobili ga-mykloms, yra vadinami originalios rangos tiekjais (OES Original Equipment Suppliers).

40

18 pav. Automobili dali gamintoj prekiniai enklai

Visos automobilio detals turi originalius automobilio gamintojo (OEM) numerius, pvz., Volkswagen koncerno udegimo rit, kuri naudojama jo gaminamuose modeliuose, turi numer 06A905115D (20 pav.). i atsargin dal gali gaminti ir daugiau gamintoj, taiau j tos paios dalies numeris bus kitas. Turint OEM dalies numer vi-sada lengviau rasti ios dalies analog, t. y. nepriklausomo gamintojo gaminam dal.

41

didmenininkai

EUR

19 pav. Nepriklausom dali gamintoj ir pai automobili gamintoj dali pasiskirstymas ES rinkoje, 2003 m.

20 pav. Udegimo rit Volkswagen koncerno automobiliams (Volkswagen originalus dalies numeris 06A905115D)

42

iuolaikinje prekybos rinkoje yra branginama gera gamintojo reputacija. Kita vertus, visada rinkoje yra gamintoj, kurie nori pasi-naudoti tuo vardu, nes j pai niekas neino ir nevertina kaip pati-kim bei kokybik dali gamintoj. Todl automobili dali rinkoje pasitaiko klastoi, kai patikimo gamintojo vardas ir prekinis enklas naudojamas neteistai ant dali, kuri jis negamino ir kuriems nesu-teik teiss naudoti savo vardo bei prekinio enklo. Todl kai kurie gamintojai, nordami apsisaugoti nuo j produkcijos klastojimo, savo produktus ir j pakuotes apsaugo specialiomis priemonmis (21 pav.)

21 pav. Delphi atsargins dalies pakuot ir jos hologramin apsaugos juostel (http://delphi.com/)

43

6. AuTomoBili Techninje prieiroje ir remonTe nAudojAmos informAcins

sisTemos

iuolaikiniai automobiliai yra labai sudtingi, sudaryti i dau-gelio atskir detali, mazg, agregat ir vairiausi kit sistem, mechanizmai, kurie turi atitikti daug saugumo, ekonomini ir eko-logini privalomj reikalavim bei dar daugiau pirkj ir konku-rencijos keliam reikalavim. Niekas geriau neimano automobilio nei tas, kas j suprojektavo, iband ir pagamino. Todl isamiausi ir gausiausi informacij apie automobil ir jo visas sistemas, apie jo technin prieir ir remont bei jam reikalingas atsargines dalis turi automobilio gamintojas. ia informacija, tiksliau dalimi ios infor-macijos, automobilio gamintojas dalijasi su automobilio naudotoju, ileisdamas naudotojo vadov, ir su technin prieir bei remont atliekaniomis monmis. Automobilio gamintojas tiekia informacij i esms tris informacijos kanalus: savo galiotiesiems atstovams, ne-priklausomiems remontininkams ir technins prieiros bei remonto informacines sistemas kurianioms bendrovms. Viena populiariausi toki bendrovi yra Autodata. ios bendrovs kuriamomis automo-bili technins prieiros ir remonto informacijos duomen bazmis naudojasi daug Europos nepriklausom automobili serviso moni. JAV populiarios kitos automobili remonto informacins sistemos: ALLDATA, Mitchell 1 ir kitos.

Anksiau visa informacija apie technin prieir ir remont buvo vien popierins formos, iuo metu praktikai vien tik skaitme-nins ir internete. Nors, ties sakant, dar liko ir popierini informaci-jos altini, kurie daniausiai naudojami atsargini dali prekyboje. Bet ir ioje srityje ios informacijos liko maai ir, matyt, artimiausiu metu j galutinai pakeis skaitmenin informacija. Didiausia atsargi-ni detali informacin sistema yra TecDoc. Dauguma atsargini deta-li prekybos didmeninink (pvz., UAB AD Baltic, UAB Intercars Lietuva ir kitos) turi sukurtas savo atskiras internetines atsargini detali valdymo sistemas, per kurias technins prieiros ir remonto

44

mons gali usakyti reikalingas atsargines detales, kurias pardavimo mons vliau operatyviai pristato klientui.

Kitos informacins sistemos, be kuri sunkiai gali isiversti iuo-laikin automobili technins prieiros ir remonto mon, yra verslo valdymo informacins sistemos, pritaikytos btent iai veiklai. ioje informacinje sistemoje yra visa informacija apie klientus, j automo-bilius, jiems atliktus darbus, panaudotas detales bei eksploatacinius skysius ir kita. Naudojantis tokia sistema, manoma lengvai apskai-t traukti atliktus serviso darbus, susieti atlikt automobilio remont ir j atlikus mechanik bei dar daugiau vairiausi privalum. Vienas i didiausi toki sistem privalum tai elektroninis usakym ir darb planavimo tvarkaratis, kuriame galima numatyti, kada ir koks automobilis atvyksta servis, kokie darbai jam reikalingi atlikti, koks mechanikas iuos darbus atliks. Tai labai palengvina automobili ser-viso dirbtuvi darbo planavim.

45

7. AuTomoBili Techninje prieiroje ir remonTe nAudojAmi rAnkiAi ir

rAnGA

iuolaikini automobili konstrukcija labai sudtinga, juose yra daugyb vairiausi sistem. Norint kokybikai ir veiksmingai pagal automobilio gamintojo reikalavimus technikai priirti ir remontuo-ti automobilius, reikia turti gausyb visokiausi ranki ir rangos. Ko gero, jiems reikia daugiausia ri ranki ir rangos i vis esam mechanini sistem. Pakanka pavartyti inom ranki gamintoj pre-ki katalogus, kad tuo greitai sitikintum.

Visoje ranki ir vairios rangos rinkoje svar ir tam tikra prasme lemiam od turi automobili gamintojai. Jie gali rekomenduoti nau-doti vienos ar kitos firmos rankius (22 pav.). Visi automobili serviso rangos gamintojai, norintys tiekti serviso rang galiotiems gaminto-j atstov servisams, turi savo rankius ir rang aprobuoti automo-bili gamintojo monje. Savaime aiku, kad automobilio gamintojas geriausiai ino, kokia ranga labiausiai tinka j gaminamiems automo-biliams priirti ir remontuoti.

22 pav. Automobili gamintoj rekomendacijos Hazet firmos rankiams (www.hazet.com)

46

7.1. Bendrieji rankiai

Plaiausiai automobili technins prieiros ir remonto darbams atlikti naudojami vairs rankiai. rankiai tai fiziniai daiktai, kurie naudojami norimiems tikslams vairiuose technologiniuose procesuo-se pasiekti ir kurie nra sunaudojami paiame procese. rankiai naudo-jami, siekiant paprastesni tiksl k nors prisukti, atsukti, itraukti, nupjauti, suspausti ir t. t. Sudtingesniems tikslams pasiekti reikia su-dtingesni ranki rangos arba rengini. ranga (renginys) tai vairi ranki, detali, mazg ir sistem, sujungt vien kokiai nors funkcijai atlikti, visuma. rankiai ir ranga, naudojami automobili technins prieiros ir remonto operacijose, yra bendrojo (plataus) naudojimo, t. y. naudojami daugelyje veiklos srii, ir specifiniai, ku-rie naudojami siaurose veiklos srityse, btent tik automobiliams re-montuoti.

rankius galima skirstyti dvi pagrindines grupes: rankiniai rankiai. Vis rankiu pasiekiam gali sukuria mo-

gus savo fizin jga; mechaniniai rankiai. Vis rankiu pasiekiam gali sukuria ne

mogus savo fizine jga, o papildomas energijos altinis. Tai gali bti elektros energija, suspausto oro energija, hidraulin energija.

Kokie reikalingi rankiai ir ranga, priklauso nuo automobili ser-viso mons atliekam technins prieiros ir remonto darb pobdio bei nuo automobilio konstrukcijos, kuri, savaime aiku, lemia auto-mobilio gamintojas. Kuo didesn atliekam darb vairov, tuo reikia didesnio naudojam ranki ir rangos asortimento.

Taiau kad ir kokius paprastus darbus automobili servisas at-likt, kiekvienas j neisiveria be tam tikro minimalaus kiekio ran-kini ranki. Paprasiausi ir populiariausi rankiniai rankiai, btini kiekvienoms automobili technins prieiros ir remonto dirbtuvms, yra vairs verliarakiai, repls, atsuktuvai. Daniausiai ie rankiai, kad bt patogiau dirbti, sudedami jiems skirtas vietas mechaniko ranki veimlyje (23 pav.).

47

23 pav. Automobili serviso mechaniko ranki rinkinys ir veimlis

Kita grup rankini ranki labiau specializuoti rankiai, skirti vairioms automobilio sistemoms ir j agregatams ar mazgams remon-tuoti, pvz., vairi fiksavimo ied repls (24 pav.) ar raktai alyvos filtrams atsukti (25 pav.).

24 pav. Hazet firmos repls, skirtos maitinimo sistemos svaroms nuimti (http://www.hazet.com/)

48

25 pav. Specials raktai alyvos filtrui atsukti

rankiai gali bti skirstomi pagal vairius poymius vairias gru-pes, pvz., pagal tai, ar jie bus naudojami aktyviai, ar tik retais atvejais, skirstomi profesionalius ir mgjikus. Pagrindin savyb, skirianti iuos rankius j patvarumas. Vieno patvarumo ranki reikia, kai jie aktyviai naudojami kasdienje profesinje veikloje, ir visai kito, kai jie naudojami retais atvejais lengviems darbams atlikti.

Kokybiki rankiai gaminami kalimo bdu i rankinio plieno, legiruoto chromo, su vanadio ar molibdeno elementais. Tokio koky-biko rankinio plieno pavyzdys gali bti plienas 31 CrV 3. rankiai, pagaminti i tokio plieno, yra stiprs ir ilgaamiai.

Kitos ries verliarakiai, be kuri neisiveria kiekvienos auto-mobili technins prieiros ir remonto dirbtuvs, tai vairs briau-nuot galvui verliaraki komplektai (26 pav.).

26 pav. Hazet firmos 6 tak briaunuot galvui verliaraki komplektas (www.hazet.com)

49

Pagrindinis briaunuot galvui verliaraki komplekto raktas yra terkl (27 pav.). Terkl yra raktas su reketo mechanizmu, t. y. mechaniz-mu, leidianiu perduoti sukimo moment viena kryptimi, o kita kryptimi sukasi laisvai. Terklje ios kryptys yra keiiamos. ie verliarakiai yra labai patogs, palengvina ir pagreitina automobili serviso mechaniko darb, leidia atsukti ir prisukti vartus sunkiai pasiekiamose vietose.

27 pav. Hazet firmos terkl su 1/2 antgaliu galvutei (www.hazet.com)

Visi briaunuot galvui verliaraki komplektai yra skirstomi pa-gal rakto galvuts laikiklio dyd (28 pav.). Laikiklis yra kvadratinio pro-filio detal, jungianti rakt su briaunuota galvute. Labiausiai pasaulyje paplitusi colin toki rakt skirstymo sistema. Raktai pagal kvadratinio laikiklio dyd naudojant colin matavimo sistem skirstomi 1/4, 3/8, 1/2, 3/4, 1 dydio raktus. Tai populiariausi dydi verliarakiai, naudojami ne tik automobili remonto dirbtuvse, bet ir apskritai pra-monje. I ios grups populiariausi yra 1/2 grups rankiai. Sunkiojoje pramonje yra naudojami ir didesnio dydio raktai. Europoje naudojama ir metrin verliaraki su briaunuotomis galvutmis skirstymo sistema, atitinkanti colin: 6,35 mm, 9,5 mm, 12,7 mm, 19 mm ir 25,4 mm.

28 pav. Verliarakio antgalis su 1/2 laikikliu

50

Briaunuotos galvuts pagal galim lietimosi su varto galvute ar verle tak skaii bna dviej ri (29 pav.):

6 galim lietimosi tak briaunuotos galvuts; 12 galim lietimosi tak briaunuotos galvuts.6 galim lietimosi tak briaunuotos galvuts turi daugiau priva-

lum, palyginti su 12 tak briaunuota galvute. Pirma, jos yra tvirtes-ns, antra jose patikimiau laikosi varto briaunos, maesn vart briaun sugadinimo tikimyb. Pagrindinis 12 lietimosi tak briau-nuotos galvuts privalumas, palyginti su 6 tak, ji turi dvigubai maesn prisitaikymo kamp prie varto galvuts ar verls.

29 pav. 6 ir 12 lietimosi tak briaunuotos galvuts

Kita didiul grup ranki, naudojam automobili remonto dirbtu-vse, yra mechaniniai rankiai. Populiariausi i j yra pneumatinis smgi-nis verliasukis, akumuliatorinis suktuvas, kampinis lifuoklis (30 pav.).

a) b) c)30 pav. Daniausiai automobili remonto dirbtuvse naudojami

mechaniniai rankiai: a) kampinis lifuoklis, b) akumuliatorinis suktuvas, c) pneumatinis smginis verliasukis

51

Konkurencijos ioje grupje neturi pneumatinis smginis verlia-sukis. Smginis verliasukis tai yra mechaninis rankis, kuris var-tus ir verles atsuka ir uveria ne tolygiu sukimo momentu, o rankio specialaus mechanizmo sukuriamas staigiais sukimo momento pikais. Yra dar ir elektriniai, ir akumuliatoriniai smginiai verliasukiai, ta-iau jie savo eksploataciniais parametrais nusileidia pneumatiniams, o j kaina yra gerokai didesn. iais laikais sunku bt surasti auto-mobili remonto mon, kuri neturt pneumatinio smginio verlia-sukio. Tai yra nepamainomas pagalbininkas automobili mechanikui, gerokai sumainantis jo fizins jgos poreik. Pneumatiniai smginiai verliasukiai naudojami ten, kur reikalingas didelis atsukimo ar uver-imo momentas, pradedant automobilio rat vartais ir baigiant varik-lio atskir sistem vartais (31 pav.).

31 pav. Smginio pneumatinio verliasukio panaudojimas remontuojant automobil

Taiau su smginiais verliasukiais reikia elgtis labai atsargiai, kad nebt sugadinti sriegiai. Be to, verliasukiais niekada negalima

52

vart uverti iki galutinio gamintojo nustatyto uverimo momento, nes jo iame rankyje nemanoma tiksliai nustatyti. J ivystomas di-diausias uverimo momentas yra gana didelis ir atsivelgiant kons-trukcij gali siekti 1000 Nm ir dar daugiau. Aiku, tok uverimo mo-ment ivysto patys didiausi ir galingiausi smginiai verliasukiai, naudojami remontuojant sunkij technik. Smginiai verliasukiai, kaip ir paprasti verliarakiai, skirstomi pagal briaunuotos galvuts laikiklio dyd. Bna 1/4, 3/8, 1/2, 3/4, 1 coli smginiai ver-liasukiai. Kai kurios firmos, pvz., Chicago Pneumatic gamina dar ir 1 dydio smginius verliasukius. Bet tai jau labai reti rankiai. Patys maiausi 1/4, kaip ir patys didiausi 1, smginiai verliasu-kiai automobili remonto dirbtuvse naudojami gana retai. Pirmieji dl mao sukuriamo uverimo momento (5070 Nm), antrieji dl per didelio sukuriamo uverimo momento ir didels mass nra la-bai paplit automobili serviso monse. 1 smginiai verliasukiai daniausiai naudojami krovinini automobili remonto dirbtuvse. Automobili serviso monse dl gero eksploatacini parametr deri-nio labiausiai paplit yra 1/2 smginiai verliasukiai (32 pav.).

a) b)32 pav. Pneumatiniai smginiai verliasukiai:

a) su 1/2 antgaliu, b) su 1 antgaliu

Kad bt galima dirbti su pneumatiniais smginiais verliasu-kiais, jiems reikalingos specialios briaunuotos galvuts smgins

53

galvuts (33 pav.). Jos dl patiriam dideli apkrov visada yra 6 lieti-mosi tak, i specialaus lydinio ir storesnmis sienelmis.

33 pav. 6 lietimosi tak briaunuota galvut, skirta smginiam verliasukiui

Pneumatiniams smginiams verliasukiams sukurti reikaling uverimo moment reikalingas suslgtas oras. Todl kiekvienas au-tomobili servisas, naudojantis iuos rankius, turi turti ir suslgto oro tiekimo sistem. i sistem sudaro:

oro kompresorius (stmoklinis arba sraigtinis); oro paruoimo mazgas (filtras, slgio reguliatorius, tepalin,

votuvas); spiralin arna.Didiausias tiekiamo suslgto oro slgis pneumatiniam smgi-

niam verliasukiui yra 6,3 bar. Kad verliasuk tikt naudoti ilgai ir be gedim, tiekiamas suslgtas oras turi bti varus, be vandens kon-densato ir su alyvos laeliais ore verliasukio mechanizmui sutepti. Jei nesilaikoma i reikalavim, trumpja pneumatinio smginio verlia-sukio naudojimo laikas, greiiau dyla jo detals.

Pneumatiniams smginiams verliasukiams svarbiausi eksploata-ciniai parametrai yra ie:

sukuriamas didiausias sukimo momentas, Nm; varto / verls dydis, (M10...M33); vidutins suspausto oro snaudos, l/min.; mas, kg; sukuriamo triukmo lygis, dB(A); vibracij lygis, m/s2; ergonomikumas.

54

Smginiai verliasukiai, dirbantys be apkrovos, paprastai suku-ria 9095 dB(A) triukmo lyg, dirbant visa apkrova pasiekiamas iki 110 dB(A) triukmo lygis. Tai itin didelis triukmo lygis ir jis labai kenkia mogaus klausos organams. Todl dirbant su iuo rankiu, b-tina naudoti klausos apsaugos priemones aus kamtelius arba au-sines.

Siekiama, kad pneumatinis smginis verliasukis pasiymt io-mis svarbiausiomis eksploatavimo savybmis: bt lengvas, galin-gas, tylus ir ilgaamis. ias savybes utikrinti u konkurencing kain ranki gamintojams yra tikras ikis, todl tai padaryti pavyksta tik didel patirt turintiems gamintojams.

7.2. specials rankiai

Visiems automobili mazgams remontuoti automobili gamin-tojai yra numat reikalingas technologijas ir rankius. Be bendrosios paskirties ranki, automobili gamintojai atskir mazg technins prieiros ar remonto darbams atlikti yra numat specialius rankius, btinus ir tinkamus btent tam tikram automobilio modeliui ar dides-nei vairovei, pvz., vairs nuimtuvai, reikalingi automobilio pakabos remontui (34 pav.). Viena vertus, ie rankiai yra specials, kita ver-tus, jie gana universals ir tinkami naudoti daugeliui skirting auto-mobili su panaia konstrukcija. Specials rankiai gerokai palengvi-na ir pagreitina technins prieiros ir remonto darbus. Aiku, yra ir toki darb, kai be j nemanoma isiversti.

34 pav. Specialus rankis pakabos lankstams ipresuoti

55

Prie toki speciali ranki, tinkam gana didelei skirting auto-mobili gamintoj vairovei, galima priskirti ir tais, skirt priekins pakabos spyruoklms suspausti (35 pav.).

35 pav. Hazet firmos specialus rankis, skirtas automobili pakabos spyruoklms suspausti

Taiau yra daug ranki, tinkam tik vienos firmos automobi-liams. Jie skirti atlikti specifines funkcijas, kurios priklauso nuo kon-kreios automobilio agregato ar mazgo konstrukcijos ir kitur i ran-ki panaudoti negalima. Prie toki ranki danai priskiriami rankiai, skirti automobilio variklio atskir sistem mazgams remontuoti, pvz., specials rankiai, skirti variklio skirstymo mechanizmui technikai priirti ir remontuoti (36 pav.).

56

36 pav. Hazet firmos speciali ranki rinkinys BMW marks automobili varikli skirstymo mechanizmui remontuoti

Be abejo, variklis ia nra kokia iimtis, nors jam ir skiriama di-del dalis speciali ranki. Automobilio pakabos vairiems mazgams remontuoti taip pat sukurta speciali ranki. Kad nereikt ardyti vi-sos automobilio pakabos, naudojant special rank (37 pav.) galima palyginti paprastai ir greitai suremontuoti pakab ipresuoti sen sudilusi vor ir presuoti nauj (38 pav.).

37 pav. Specialus rankis automobilio Renault Laguna (20012007 m.) galins pakabos vorms ipresuoti ir presuoti

57

a) b)38 pav. vors ipresavimas (a) ir presavimas (b)

Taip pat naudojama daugyb kit speciali ranki atliekant au-tomobili technins prieiros ir remonto darbus, kuriuos numat automobilio gamintojas. iuos rankius gamintojai pateikia atskirose duomen bazse. Speciali ranki automobili gamintojai negamina. J usakymu juos gamina kitos firmos.

7.3. matavimo rankiai

Automobili technins prieiros ir remonto dirbtuvse naudoja-ma daug prietais, kurie priskiriami matavimo priemonms. Tai bt vairios matavimo priemons, skirtos ilgiui matuoti (slankmaiai, mi-krometrai, vidmaiai), manometrai, dinamometriniai raktai, automo-bili ibint reguliavimo prietaisai, automobili padang slgmaiai, automobili stabdi parametr matavimo stendai, imetamj duj analizatoriai, dyzelini varikli dmingumo matavimo priemons ir kitos. J naudojimas automobili serviso veikloje priklauso nuo ser-viso atliekam darb ries, j gali bti daugiau ar maiau. Taiau turbt kiekvienas automobili servisas savo darbe neisivers be auto-mobili padang slgmaio, paprasiausio slankmaio ar dinamome-trinio rakto. Tai maiausias kiekis matavimo priemonms priskiriam

58

ranki, kurie privalomi, norint utikrinti bent minimali automobi-li serviso paslaug kokyb. Vien tik keiiant automobilio padangas pagal automobilio gamintojo patvirtintas technologijas, reiks auto-mobili padang slgmaio ir dinamometrinio rakto, nes kiekvienas gamintojas numato, koks tam tikram automobilio modeliui turi bti slgis padangose ir kokiu sukimo momentu reikia uverti rat var-tus. Automobili padang slgmaiai turi atitikti Europos Sjungos Tarybos direktyvos 86/217/EEB reikalavimus. ioje direktyvoje api-brti metrologiniai, techniniai ir kiti reikalavimai automobili padan-g slgmaiams. Ant slgmaio turi bti EEB modelio patvirtinimo enklas ir gamintojo identifikavimo duomenys. Slgmaio matavimo vienetas yra baras (bar).

39 pav. Skaitmeninis automobili padang slgmatis Accura 1 (http://www.pclairtechnology.com)

Kitas vienas i svarbiausi ranki automobili technins priei-ros ir remonto dirbtuvse yra dinamometrinis raktas. Dinamometrinis raktas skirtas vartams ar verlms uverti iki norimo dydio ir jis yra laikomas matavimo priemone. Automobilyje labai daug sriegini su-jungim, t. y. kai vairios detals tarp savs jungiamos vartais, smei-gmis. Kad srieginis sujungimas bt patikimas, tarp vartais sujung-

59

t detali turi bti tam tikro dydio verimas. Jei verimas bus per maas, tada detals, veikiamos apkrov ir vibracij, viena nuo kitos atsilaisvins ir vyks gedimas. Jei verimas bus per didelis, automobi-liui veikiant atsiras papildomos jgos (tiek ilumins, tiek mechani-ns), kurios papildomai apkraus sujungtas detales bei pat vart. iuo atveju gali bti virytos mediagos takumo ir stiprumo ribos ir detals prads irti. Todl labai svarbus tinkamas sriegini sujungim verimo dydis nei per maas, nei per didelis. Vis vart ar veli uverimo momentus ir bdus nurodo automobilio gamintojas. Automobiliuose vart uverimo iki nurodyto dydio bdai gali bti du:

vartas uveriamas iki nurodyto sukimo momento; vartas uveriamas iki nurodyto sukimo momento, o paskui

dar pasukamas papildomai nurodytu kampu, paprastai iki 90.Automobili servisuose daniausiai naudojami 3/8, 1/2 arba

3/4 dydio dinamometriniai raktai (40 pav.).

40 pav. vairaus dydio dinamometriniai raktai, 1/4 3/8, 1/2, 3/4 (i deins kair)

60

Gali bti naudojami ir 1/4 dydio dinamometriniai raktai, ta-iau dl savo mao maksimalaus ribojamo uverimo momento, kuris daniausiai nevirija 2530 Nm, yra reiau naudojami. Daniausiai naudojami 1/2 dinamometriniai raktai , kuri ribojamo uverimo momento dydis yra nuo 20 iki 300 Nm. Krovinini automobili ser-visuose reiks ir didesni dinamometrini rakt 3/4 ar tam tikrais atvejais net 1 dydio. vairi dinamometrini rakt gamintoj ir j modeli uverimo momentai pateikti 1 lentelje.

1 lentel. Dinamometrini rakt uverimo momentai

Gamintojas Modelis Laikiklis, inUverimo momentas,

Nm

Gedore TORCOFIX K 1/4 225

PROXXON MICRO-Click 30/S 1/4 530

MicroClick MC 30 1/4 630

HAZET 6108-1CT 1/4 210

PROXXON MICRO-Click 100/ S 3/8 20100MicroClick MC 100 3/8 20100

STAHLWILLE 721/5 3/8 650

PROXXON MicroClick MC 320 1/2 60320

MicroClick MC 200 1/2 40200

STAHLWILLE721/30 1/2 60300

721NF/80 3/4 160800

721NF/100 3/4 2001000

Nauji dinamometriniai raktai turi turti gamintojo kalibravimo sertifikat su rakto individualiu numeriu (41 pav.). is sertifikatas ga-lioja trejus metus nuo patikrinimo atlikimo datos, jei raktas nebuvo naudotas. Pradjus naudoti rakt, sertifikatas galioja vienerius metus nuo naudojimo pradios. Todl sertifikate reikia rayti dat, kada jis buvo pradtas naudoti. Prajus metams ir vliau, kasmet btina atlikti dinamometrinio rakto patikr ir kalibravim. Matavimo priemons pa-tikra tai matavimo priemons tinkamumo vertinimas eksperimen-

61

tikai tiriant jos metrologines charakteristikas ir tikrinant nustatyt reikalavim atitikim. Metrologin patikr gali atlikti tik akredituotos mons. Metrologin patikra privaloma ne tik dinamometriniams rak-tams. Matavimo priemoni,, kuri privaloma periodin patikra, sra ir laiko intervalus tarp patikr tvirtina Valstybins metrologijos tarny-bos direktorius savo sakymu.

41 pav. Draper firmos dinamometrinis raktas su kalibravimo pagal standart ISO 6789-1992-12-01 sertifikatu (http://www.draper.co.uk/)

Atlikus dinamometrinio rakto metrologin patikr, iduodamas patikros sertifikatas, liudijantis, kad momentas, kuris nustatomas pa-gal dinamometrinio rakto skal su leistina paklaida, ir bus gaunamas uveriant sriegin sujungim. Dinamometrini rakt patvarumas, tiek jo mechanini komponent, tiek jo kalibravimo tikslumo isaugojimas aktyviai j naudojant, yra viena pagrindini kokybiko rakto savybi.

Automobili remonto dirbtuvse labiausiai paplit dinamometri-niai raktai su spragtuko mechanizmu (click type). Reikiamas sukimo momento dydis tokiuose raktuose nustatomas sukant ranken, kol pasiekiama atitinkama skals padala (42 pav.) Veriant vartus tokiu dinamometriniu raktu ir pasiekus nusistatyt uverimo moment, suveikia rakto spragtuko mechanizmas, ir tai yra signalas, kad toliau verti varto nebereikia. Naujausi dinamometriniai raktai yra vadina-mieji elektroniniai dinamometriniai raktai (43 pav.), kuriuose uver-imo momento dydis nustatomas valdymo meniu ekrane. Rakte kartu montuotas ir rakto pasukimo kampo matuoklis.

62

42 pav. Dinamometrinis raktas ir jo skal

43 pav. Hazet firmos elektroninis dinamometrinis raktas

7.4. Automobili diagnostikos ranga

Pagal tarptautini odi odyn odis diagnstika (gr. diagns-tikos sugebantis painti) yra reikinio, proceso, bsenos iaikini-mas, atpainimas ir apibdinimas, kita jo galima reikm mai-n ar j sistem gedim iankstinis iaikinimas. Pagal ias odio diag nostika reikmes galime teigti, kad diagnostikos ranga yra tokia ranga, kuri padeda nustatyti vairi automobilio sistem ar j element bsen, taip pat i sistem ir j element gedimus iki pra-dedant j remont.

63

Pirmieji automobiliai, irint iuolaikinio mogaus akimis, buvo labai paprasti ir jokios diagnostikos rangos jiems remontuoti nerei-kjo. To nepasakysi apie iandienos automobil (44 pav.). Aiku, tuo metu gyvenantiems monms atrod kitaip. iuolaikiniai automobiliai yra labai sudtingi, turi daug vairi mechatronini sistem ir be spe-cialios diagnostikos rangos j remontas, o ir technin prieira tampa labai problematika.

44 pav. 1903 m. pagamintas Panhard Levassor ir 2010 m. pagamintas BMW penktosios serijos automobiliai

Tobuljant ir tampant vis sudtingesnei automobili konstrukci-jai, kartu su ja keitsi ir diagnostikos prietaisai nuo paprasto mecha-niko stetoskopo iki sudting triukmo ir vibracij analizs prietais (45 pav.). Mechaniko stetoskopas ir iandien yra naudingas prietai-sas, palengvinantis tikslesn triukmo altinio vietos nustatym, ar tai bt vairios variklio sistemos (duj skirstymo mechanizmo mazgai ir detals, vandens siurblys, guoliai ir kitos besisukanios detals), ar transmisijos agregatai (varikli ir skirstymo ds, pagrindins pava-ros). Tiksliau nustaius triukmo altinio viet, galima greiiau ir su maesnmis snaudomis pakeisti netinkam mazg ar detal, suma-ja tikimyb, kad bus iardytas ar pakeistas ne tas mazgas, kuris buvo netinkamos bkls ir buvo triukmo altinis automobilyje.

64

a) b)45 pav. Vibracij ir triukmo matavimo prietaisai: a) mechaniko stetosko-

pas, b) triukmo ir vibracij analizs prietaisas MTS 4100

Kiekvien iuolaikinio automobilio sistem kontroliuoja vienas ar net keli elektroniniai valdymo blokai. Technikai priirti ir remontuoti tokius automobilius be specialios diagnostikos rangos praktikai nema-noma arba is procesas yra ilgesnis ir kur kas sudtingesnis. Automobilio sistem diagnostik bt galima apibdinti kaip trij element sistem: automobilis diagnostikos prietaisas mechanikas (46 pav.).

46 pav. Automobilio elektronini valdymo sistem diagnostika

Diagnostikos ranga padeda greiiau, tiksliau ir lengviau nustatyti vairi automobilio sistem technin bkl ar gedimus prie priimant sprendim, k toliau reikt daryti. Automobilio sistemos yra valdo-mos elektronini valdymo blok, kurie duomenis gauna i daugybs

65

sistemose esani jutikli, fiksuojani vairius sistemos parametrus, pvz., temperatr, slg, greit ir panaiai. Todl tam, kad tokiose su-dtingose sistemose bt galima lengviau nustatyti ged