RENESANSO EPOCHA XV- XVI amžiai · Renesanso bruoţai Tai- didelių pakitimų visuomeninio...

Post on 24-Sep-2019

5 views 0 download

Transcript of RENESANSO EPOCHA XV- XVI amžiai · Renesanso bruoţai Tai- didelių pakitimų visuomeninio...

RENESANSO EPOCHA

XV- XVI amţiai

Pateiktį parengė

Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijos

Lietuvių kalbos mokytoja metodininkė

Dalia Navickienė

2009 m.

Renesansas vadinamas Atgimimo

epocha

Renesanso

kultūrinis judėjimas

prasidėjo

anksčiau, dar XIV

a., Italijoje. Todėl

ši šalis laikoma

Renesanso

kultūros lopšiu.

Renesanso bruoţai

Tai- didelių

pakitimų

visuomeninio

gyvenimo

pasikeitimų

laikotarpis,

mokslo pakilimo,

meno ir

literatūros

suklestėjimo

epocha.

Santykis su Viduramţių kultūra

Šalia humanistinių judėjimų vyrauja

ţiaurios religinės ir socialinės kovos.

Skilusi, nusmukusi baţnyčia

reformuojama. Reformacijos

(Martynas Liuteris ir Jonas Kalvinas)

ir kontrreformacijos judėjimai (Jėzuitų

ordino veikla, inkvizicija).

Ryšys su Antikos kultūra

Dėmesys ne anapusiniam, o pasaulie-

tiniam gyvenimui;

Antikos groţinių kūrinių perrašinėjimas

(taip išsaugojamas vertingas palikimas);

Antikinių kultūros motyvų panaudojimas;

Lotynų, graikų kalbų mokymasis.

Humanistinė pasaulėţiūra (lot. humanus – ţmogiškas)

Pagrindinių pasaulėţiūros principų kūrėjai daugiausiai buvo filosofai, filologai, poetai;

Humanistai įtvirtino naują po-ţiūrį į ţmogų – jie tikėjo ţmo-gaus genijumi, jo proto išskir-tinumu ir galia, gynė laisvą asmenybę, individualybę;

Ţmogus turi pasireikšti įvai-riose gyvenimo srityse: moks-le, mene, politinėje veikloje.

Mokslo klestėjimas „Gamtos uţvaldymas visuomenės valdymui“ (F.Bekonas)

G.Galilėjus M.Kopernikas

Buvo tyrinėjama gamta ir jos reiškiniai. Pagrindinis pažinimo būdas –

patyrimas;

Žinios buvo siejamos su praktine veikla;

Dideli ir svarbūs moksliniai atradimai ir išradimai (didieji geografiniai atradi-

mai, pasaulio žemėlapio sudarymas, suvokta visatos sandara, prekybinių

kelių suradimas, iškyla nauji prekybiniai centrai, išrastas popierius, spauda,

mikroskopas, parakas, laikrodis, stiklas ir t.t.).

Meno suklestėjimas

Dailininkas L.da Vinčis

„Paskutinė vakarienė”

„Mona Liza”

Menas orientuotas į Antikos estetiką. Renesanso epochą repre-

zentuoja skulptūra, architektūra, literatūra bei tapyba; Žmogus

vaizduojamas gamtos fone; Išryškėjo individualumas ir realiz-

mas. Siekdamas sukurti šedevrą, menininkas pagrindinį dėmesį

skyrė žmogui, jo jausmams.

Ţmogaus idealas

Pabrėţiamas ţmogaus išskirtinumas, ypatingumas, neribotos galimybės;

Optimistinis poţiūris į pasaulį ir į ţmogų;

Atsisakoma fatalizmo, asketiškumo, domimasi pasaulietiniu gyvenimu;

Veiklus, savimi pasitikintis, abejojantis autoritetais, kritiškas;

Prieštaringas, įkūnijantis visa, kas yra ţmogaus gera ir bloga;

Universalus, nuolat tobulėjantis, išsilavinęs, iš prigimties kūrybingas, skaitantis bei rašantis lotynų bei graikų kalba, kalbantis įvairiomis kalbomis;

Aktyviai kuriantis bendruomenės kultūrą, jaučiantis atsakomybę prieš istoriją ir visuomenę.

Literatūra

Literatūra tapo politinio

ir dorovinio poveikio

priemonė;

Groţiniuose kūriniuose

buvo vaizduojamas

realus ţmogus

realiame gyvenime;

Atsirado tautinė

literatūra.

Temų ir ţanrų įvairumu išsiskiria

proza Tomas Moras. „Utopija“- romanas

apie socialinę utopiją;

Džovanas Bokačas „Dekameronas“ – šimto novelių knyga. Reabilituoja meilės jausmo natūralumą, atvirai kalba apie intymųjį ţmogaus gyvenimą. Idėja – reikia dţiaugtis gyvenimu, nes jis – didţiausias turtas.

Erazmas Roterdamietis. ”Pagiriamasis žodis Kvailybei“. Satyrinis romanas apie gyvenimo ydas. Autoriui gyvam esant išleidţiama 40 kartų.

Tomas Moras

F. Rablė „Gargantiua ir Pantagriuelis“

Romanas dėl kandaus

juoko, dėl žavėjimosi

kūnu buvo draudžia-

mas pardavinėti, pa-

smerktas sudeginti.

Fransua Rablė

M. de Servantesas. „Don Kichotas“

Riterių romano

parodija;

Reiškiamos

visuotinės idėjos:

idealizmas ir

materializmas.

Migelis De Servantesas

Lyrika (soneto ţanro įsigalėjimas)

Susiformuoja du sonetų tipai: itališkasis ir

angliškasis;

F.Petrarka jausmingai reiškia meilės ilgesį,

liūdesį;

V.Šekspyras atviriau, nuoširdţiau

atskleidţia jausmus, neretai susimąsto apie

ţemiškojo gyvenimo laikinumą, jaunystės

groţio trapumą.

Drama išgyvena pakilimą

V. Šekspyras (“Hamletas”, “Otelas”, “Romeo ir Dţuljeta”, “Karalius Lyras”)

Dramoje jungiama tai, kas tragiška ir juokinga;

Tame pačiame tekste jungiamas eiliuota ir neeiliuota kalba.

Viljamas Šekspyras

V.Šekspyro pilis

Muzikinis gyvenimas

Renesansui būdingos išilginės fleitos, senoviški obojai, valtornos, trombonai, violos de gambos, smuikai, įvairiausi ragai ir rageliai, klavesinas. Ţymesni Renesanso muzikai: Dţ. Palestrina, Orlandas di Lasas, K. Monteverdis, L. Marencijus.

•Monteverdis

Liutnia