RENESANSO EPOCHA XV- XVI amžiai · Renesanso bruoţai Tai- didelių pakitimų visuomeninio...
Transcript of RENESANSO EPOCHA XV- XVI amžiai · Renesanso bruoţai Tai- didelių pakitimų visuomeninio...
RENESANSO EPOCHA
XV- XVI amţiai
Pateiktį parengė
Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijos
Lietuvių kalbos mokytoja metodininkė
Dalia Navickienė
2009 m.
Renesansas vadinamas Atgimimo
epocha
Renesanso
kultūrinis judėjimas
prasidėjo
anksčiau, dar XIV
a., Italijoje. Todėl
ši šalis laikoma
Renesanso
kultūros lopšiu.
Renesanso bruoţai
Tai- didelių
pakitimų
visuomeninio
gyvenimo
pasikeitimų
laikotarpis,
mokslo pakilimo,
meno ir
literatūros
suklestėjimo
epocha.
Santykis su Viduramţių kultūra
Šalia humanistinių judėjimų vyrauja
ţiaurios religinės ir socialinės kovos.
Skilusi, nusmukusi baţnyčia
reformuojama. Reformacijos
(Martynas Liuteris ir Jonas Kalvinas)
ir kontrreformacijos judėjimai (Jėzuitų
ordino veikla, inkvizicija).
Ryšys su Antikos kultūra
Dėmesys ne anapusiniam, o pasaulie-
tiniam gyvenimui;
Antikos groţinių kūrinių perrašinėjimas
(taip išsaugojamas vertingas palikimas);
Antikinių kultūros motyvų panaudojimas;
Lotynų, graikų kalbų mokymasis.
Humanistinė pasaulėţiūra (lot. humanus – ţmogiškas)
Pagrindinių pasaulėţiūros principų kūrėjai daugiausiai buvo filosofai, filologai, poetai;
Humanistai įtvirtino naują po-ţiūrį į ţmogų – jie tikėjo ţmo-gaus genijumi, jo proto išskir-tinumu ir galia, gynė laisvą asmenybę, individualybę;
Ţmogus turi pasireikšti įvai-riose gyvenimo srityse: moks-le, mene, politinėje veikloje.
Mokslo klestėjimas „Gamtos uţvaldymas visuomenės valdymui“ (F.Bekonas)
G.Galilėjus M.Kopernikas
Buvo tyrinėjama gamta ir jos reiškiniai. Pagrindinis pažinimo būdas –
patyrimas;
Žinios buvo siejamos su praktine veikla;
Dideli ir svarbūs moksliniai atradimai ir išradimai (didieji geografiniai atradi-
mai, pasaulio žemėlapio sudarymas, suvokta visatos sandara, prekybinių
kelių suradimas, iškyla nauji prekybiniai centrai, išrastas popierius, spauda,
mikroskopas, parakas, laikrodis, stiklas ir t.t.).
Meno suklestėjimas
Dailininkas L.da Vinčis
„Paskutinė vakarienė”
„Mona Liza”
Menas orientuotas į Antikos estetiką. Renesanso epochą repre-
zentuoja skulptūra, architektūra, literatūra bei tapyba; Žmogus
vaizduojamas gamtos fone; Išryškėjo individualumas ir realiz-
mas. Siekdamas sukurti šedevrą, menininkas pagrindinį dėmesį
skyrė žmogui, jo jausmams.
Ţmogaus idealas
Pabrėţiamas ţmogaus išskirtinumas, ypatingumas, neribotos galimybės;
Optimistinis poţiūris į pasaulį ir į ţmogų;
Atsisakoma fatalizmo, asketiškumo, domimasi pasaulietiniu gyvenimu;
Veiklus, savimi pasitikintis, abejojantis autoritetais, kritiškas;
Prieštaringas, įkūnijantis visa, kas yra ţmogaus gera ir bloga;
Universalus, nuolat tobulėjantis, išsilavinęs, iš prigimties kūrybingas, skaitantis bei rašantis lotynų bei graikų kalba, kalbantis įvairiomis kalbomis;
Aktyviai kuriantis bendruomenės kultūrą, jaučiantis atsakomybę prieš istoriją ir visuomenę.
Literatūra
Literatūra tapo politinio
ir dorovinio poveikio
priemonė;
Groţiniuose kūriniuose
buvo vaizduojamas
realus ţmogus
realiame gyvenime;
Atsirado tautinė
literatūra.
Temų ir ţanrų įvairumu išsiskiria
proza Tomas Moras. „Utopija“- romanas
apie socialinę utopiją;
Džovanas Bokačas „Dekameronas“ – šimto novelių knyga. Reabilituoja meilės jausmo natūralumą, atvirai kalba apie intymųjį ţmogaus gyvenimą. Idėja – reikia dţiaugtis gyvenimu, nes jis – didţiausias turtas.
Erazmas Roterdamietis. ”Pagiriamasis žodis Kvailybei“. Satyrinis romanas apie gyvenimo ydas. Autoriui gyvam esant išleidţiama 40 kartų.
Tomas Moras
F. Rablė „Gargantiua ir Pantagriuelis“
Romanas dėl kandaus
juoko, dėl žavėjimosi
kūnu buvo draudžia-
mas pardavinėti, pa-
smerktas sudeginti.
Fransua Rablė
M. de Servantesas. „Don Kichotas“
Riterių romano
parodija;
Reiškiamos
visuotinės idėjos:
idealizmas ir
materializmas.
Migelis De Servantesas
Lyrika (soneto ţanro įsigalėjimas)
Susiformuoja du sonetų tipai: itališkasis ir
angliškasis;
F.Petrarka jausmingai reiškia meilės ilgesį,
liūdesį;
V.Šekspyras atviriau, nuoširdţiau
atskleidţia jausmus, neretai susimąsto apie
ţemiškojo gyvenimo laikinumą, jaunystės
groţio trapumą.
Drama išgyvena pakilimą
V. Šekspyras (“Hamletas”, “Otelas”, “Romeo ir Dţuljeta”, “Karalius Lyras”)
Dramoje jungiama tai, kas tragiška ir juokinga;
Tame pačiame tekste jungiamas eiliuota ir neeiliuota kalba.
Viljamas Šekspyras
V.Šekspyro pilis
Muzikinis gyvenimas
Renesansui būdingos išilginės fleitos, senoviški obojai, valtornos, trombonai, violos de gambos, smuikai, įvairiausi ragai ir rageliai, klavesinas. Ţymesni Renesanso muzikai: Dţ. Palestrina, Orlandas di Lasas, K. Monteverdis, L. Marencijus.
•Monteverdis
Liutnia