Post on 06-Jan-2020
KAUNO ROKŲ GIMNAZIJA
TYRIMAS
2-8 ir I-IV KLASIŲ MOKINIŲ MOKYMOSI STILIŲ NUSTATYMAS
TYRIMĄ ATLIKO PSICHOLOGĖ A. ANDRIUŠKIENĖ SOCIALINĖ PEDAGOGĖ L. BEKEŠIENĖ
TYRIMO ATASKAITĄ PARENGĖ PSICHOLOGĖ A. ANDRIUŠKIENĖ
KAUNAS 2014-11-28
Tyrimo tikslas
1. Nustatyti 2-8 klasių ir I-IV gimnazijos klasių mokinių mokymosi stilius, siekiant palengvinti dirbančių mokytojų darbą individualizuojant ir diferencijuojant ugdymo procesą. 2. Pateikti teorinių įžvalgų bei praktinių rekomendacijų mokytojams, dirbantiems su skirtingo mokymosi stiliaus mokiniais.
• Mokinių apklausa buvo atliekama 2014 m. lapkričio 17-28 dienomis.
• Apklausoje dalyvavo 304 mokiniai: 2-8 klasių bei I-IV gimnazijos klasių mokiniai.
• Apklausoje dalyvavo 147 mergaitės ir 157 berniukai.
Kas yra mokymosi stilius?
• Mokymosi stilius – tai pamėgtas galvojimo, informacijos apdorojimo ir supratimo būdas.
• Jis priklauso nuo daugelio veiksnių ir yra labai individualus. Net ir to paties žmogaus mokymosi stilius laikui bėgant gali keistis.
• Dažnai mokymosi stiliai yra mišrūs.
• Mokymosi stilius tik atskleidžia žmogaus polinkius bei teikiamą pirmenybę tam tikrai veiklai.
• Kiekvienas mokymosi stilius yra vertingas ir savaip geras.
Geriausiai mokosi matydamas – regimasis mokymasis Turi gerą vaizdinę atmintį, apibūdina net prieš keletą metų matytas scenas, objektus bei veidus.
• Geriausia mokosi, kai pateikiama daug vaizdinių priemonių. • Darbastalis turi būti visada tvarkingas, kad regėjimo lauko netrikdytų netvarka. • Rekomenduojama piešti su mokomąja medžiaga susijusius paveikslėlius, schemas, pabraukti svarbiausius
dalykus, naudoti spalvas bei skirtingus šriftus. • Atsimena spalvas, dydį, vietą. • Įsimena „nufotografuodamas“ ar įsivaizduodamas informaciją. • Siekdamas supaprastinti informaciją, naudojasi plakatais, paveikslėliais. • Žymisi formas, schemas. • Įvairias teksto ar užrašų dalis žymisi spalvomis. • Svarbią informaciją kabina virš akių lygio. • Naudojasi įvairiomis struktūrinėmis schemomis ir t.t. • Mokosi iš vaizdo filmų, skaidrių. • Norėdamas prisiminti, pasitelkia vaizdinius būdus. • Patinka kurti plakatus, iliustruoti nuotraukomis ar paveikslais, svarbiausią informaciją užrašyti ir priklijuoti
gerai matomose vietose, įsivaizduoti ar net suvaidinti nagrinėjamą temą.
R. Neuburg ir V. Harris (2003) rekomendacijos
Jei dominuoja vizualinis informacijos priėmimo būdas, rekomenduojama:
• piešti su mokomąja medžiaga susijusius paveikslėlius, schemas, minčių žemėlapius;
• pabraukti svarbiausius dalykus, naudojant spalvas bei skirtingus šriftus. • žiūrėti mokomuosius filmus; • kurti plakatus; • svarbiausią informaciją užsirašyti ir priklijuoti gerai matomose vietose ir
t.t.
Geriausiai mokosi girdėdamas – girdimasis mokymasis
• Garsiniu būdu informaciją priimantys vaikai turi gerą girdimąją atmintį. • Jiems patinka diskusijos, pasakojimai, skaitomų istorijų klausymas, garso įrašai bei įvairūs žodiniai
žaidimai. • Garsiniu būdu informaciją priimantiems vaikams patinka, kai užduotys pateikiamos žodžiu,
akcentuojant veiksmų atlikimo tvarką, pakartojant ir apibendrinant. • Geriausia mokytis skaitant garsiai ar pašnibždomis, kam nors pasakojant apie tai, ką norima įsiminti,
bandant “sukurti„ pokalbį tarp skaitovo ir teksto, tekstą, kurį reikia išmokti, kartojant ritmiškai. • Mokydamasis medžiagą ir planuodamas užduotį naudojasi garso įrašais. • Pasitelkia žodžių skambėjimą ir žodžių asociacijas. • Įsimena garsine ritmine forma. • Jei nesupranta, gali prašyti paaiškinti žodžiu. • Klausydamas informacijos, atsimena balso aukštumą, stiprumą, ritmą. • Geriausiai susikaupia tyloje, tačiau dirbant gali padėti ir rami foninė muzika. • Patinka turėti mokomosios medžiagos garsines kopijas.
R. Neuburg ir V. Harris (2003) rekomendacijos
Jei dominuoja audialinis informacijos priėmimo būdas, geriausia
mokytis: • skaitant garsiai ar pašnibždomis; • nuolat klausantis įrašyto teksto; • kam nors pasakojant apie tai, ką norima įsiminti; • tekstą, kurį reikia išmokti, kartojant ritmiškai; • labai gerai mokytis klausantis muzikos bei radijo programų apie tai, ko
mokomasi.
Geriausiai mokosi darydamas – kinestetinis mokymasis
Kinestetikai pasaulį pažįsta lytėdami ir praktiškai veikdami. Jie lengvai prisimena įvykius ir gali įvardyti su jais susijusius jausmus bei pojūčius.
Geriausiai mokosi darydamas ir praktikuodamasis. Mokydamasis juda – klasėje reikalinga erdvė (jei neįmanoma vaikščioti aplink kambarį, gali rankose turėti
karoliukų vėrinį arba spaudyti kamuoliuką). Mokosi liesdamas medžiagą, naudodamas modelius ir gamindamas. Svarbi liečiamo daikto struktūra ir svoris, nes mokosi per raumenų atmintį. Gali išmokti matydamas, stebėdamas kaip kitas ką nors atlieka ir įsivaizduodamas atliekamus judesius. Nagrinėja situacijas įsivaizduodamas, kaip jos patiriamos. Modeliuoja įvykius ir net faktus taikydamas vaidmenų modelį. Patinka turėti mokomosios medžiagos vaizdines kopijas. Tokiems žmonėms patinka vaidinti, jie yra jautrūs fizinei aplinkai, atsimena tai, kur realiai dalyvavo, o ne
tai, ką girdėjo ar tik matė. Tokiems mokiniams svarbu visą laiką būti užimtiems. Kadangi kinestetikai fiziškai labai aktyvūs, jiems
mokantis būtinos reguliarios pertraukėlės.
R. Neuburg ir V. Harris (2003) rekomendacijos
Jei dominuoja kinestetinis informacijos priėmimo ir apdorojimo būdas, rekomenduojama: mokantis vaikščioti ar kitaip ritmingai judėti (pavyzdžiui, kartojant
taisyklę ritmingai spragsėti pirštais ar mušti koja); nuolat keisti ar bent pertvarkyti savo mokymosi vietą; skaitant mokymosi medžiagą rekomenduojama keisti kūno padėtį; emocionaliai reaguoti į skaitomą tekstą (šypsotis, linksėti, raukytis, piešti
šypsenėles, šauktukus ir kt. ženklus); svarbius dalykus patariama užrašyti mažuose lapeliuose ir priklijuoti juos
gerai matomose, bet gal netikėtose vietose.
Visų apklausoje dalyvavusių mokinių (304) mokymosi stilių procentinis pasiskirstymas.
Visų apklausoje dalyvavusių mokinių (304) mokymosi stilių procentinis pasiskirstymas pagal lytį.
2a klasės mokinių mokymosi stilių procentinis pasiskirstymas.
0
5
10
15
20
25
30
35
40
Regimasis Girdimasis Kinestetinis Mišrus
37,5
12,5 12,5
37,5
2a klasė
2b klasės mokinių mokymosi stilių procentinis pasiskirstymas.
0
5
10
15
20
25
30
35
40
Regimasis Girdimasis Kinestetinis Mišrus
20
30
10
40 2b klasė
3a klasės mokinių mokymosi stilių procentinis pasiskirstymas.
0
5
10
15
20
25
30
35
Regimasis Girdimasis Kinestetinis Mišrus
23,1
15,4
30,8 30,8
3a klasė
3b klasės mokinių mokymosi stilių procentinis pasiskirstymas.
0
5
10
15
20
25
30
35
40
Regimasis Girdimasis Kinestetinis Mišrus
29,4
17,6 17,6
35,3
3b klasė
4 klasės mokinių mokymosi stilių procentinis pasiskirstymas.
0
5
10
15
20
25
30
35
40
45
Regimasis Girdimasis Kinestetinis Mišrus
41,7
33,3
8,3
16,7
4 klasė
5a klasės mokinių mokymosi stilių procentinis pasiskirstymas.
0
5
10
15
20
25
30
35
40
45
Regimasis Girdimasis Kinestetinis Mišrus
14,3
42,9
28,6
14,3
5a klasė
5b klasės mokinių mokymosi stilių procentinis pasiskirstymas.
0
5
10
15
20
25
30
35
Regimasis Girdimasis Kinestetinis Mišrus
12,5
25
31,3 31,3
5b klasė
6 klasės mokinių mokymosi stilių procentinis pasiskirstymas.
0
5
10
15
20
25
30
35
40
Regimasis Girdimasis Kinestetinis Mišrus
12
24 24
40 6 klasė
7 klasės mokinių mokymosi stilių procentinis pasiskirstymas.
0
5
10
15
20
25
30
35
40
Regimasis Girdimasis Kinestetinis Mišrus
28
40
20
12
7 klasė
8 klasės mokinių mokymosi stilių procentinis pasiskirstymas.
0
5
10
15
20
25
30
35
Regimasis Girdimasis Kinestetinis Mišrus
16
28 24
32
8 klasė
I klasės mokinių mokymosi stilių procentinis pasiskirstymas.
0,0
5,0
10,0
15,0
20,0
25,0
30,0
35,0
40,0
45,0
Regimasis Girdimasis Kinestetinis Mišrus
44,4
22,2
11,1
22,2
I klasė
IIa klasės mokinių mokymosi stilių procentinis pasiskirstymas.
0,0
5,0
10,0
15,0
20,0
25,0
30,0
35,0
40,0
45,0
Regimasis Girdimasis Kinestetinis Mišrus
41,7
8,3
25,0 25,0
IIa klasė
IIb klasės mokinių mokymosi stilių procentinis pasiskirstymas.
0,0
10,0
20,0
30,0
40,0
50,0
60,0
Regimasis Girdimasis Kinestetinis Mišrus
52,9
11,8 17,6 17,6
IIb klasė
III klasės mokinių mokymosi stilių procentinis pasiskirstymas.
0,0
5,0
10,0
15,0
20,0
25,0
30,0
35,0
40,0
Regimasis Girdimasis Kinestetinis Mišrus
37,9
6,9
24,1
31,0
III klasė
IVa klasės mokinių mokymosi stilių procentinis pasiskirstymas.
0,0
5,0
10,0
15,0
20,0
25,0
30,0
35,0
40,0
Regimasis Girdimasis Kinestetinis Mišrus
40,0
13,3 13,3
33,3
IVa klasė
IVb klasės mokinių mokymosi stilių procentinis pasiskirstymas.
0,0
5,0
10,0
15,0
20,0
25,0
30,0
Regimasis Girdimasis Kinestetinis Mišrus
29,4 29,4 29,4
11,8
IVb klasė
Išvados
1. 2a ir 3b klasės mokinių tarpe dominuoja regimasis ir mišrus mokymosi stilius.
2. 2b mokinių tarpe dominuojantis yra girdimasis ir mišrus mokymosi stilius.
3. 3a ir 5b klasės mokinių tarpe labiausiai išreikštas mišrus ir kinestetinis mokymosi stilius.
4. 4 klasės mokinių tarpe pakankamai tolygiai pasiskirstė regimasis ir girdimasis mokymosi
stiliai.
5. 5a ir 7 klasėje dominuoja girdimasis mokymosi stilius.
6. 6 klasėje dominuoja mišrus mokymosi stilius.
7. 8 klasėje pakankamai tolygiai pasiskirstę girdimasis, kinestetinis ir mišrus mokymosi stilius.
Išvados 8. I, IIa ir IIb gimnazijos klasėse dominuoja regimasis mokymosi stilius.
9. III ir IVa gimnazijos klasėse pakankamai tolygiai pasiskirstė regimasis ir mišrus mokymosi
stilius.
10. IVb gimnazijos klasėje visi trys mokymosi stiliai pasiskirstė tolygiai.
11. Kas trečiam mokiniui tirtoje imtyje būdingas regimasis ir mišrus mokymosi stilius, kas penktam – girdimasis ir kinestetinis mokymosi stilius.
12. Statistiškai reikšmingi skirtumai tarp mergaičių ir berniukų pagal dominuojančius mokymosi stilius nenustatyti.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ!