HIGIENOS INSTITUTO SVEIKATOS INFORMACIJOS CENTRAS
VILNIUS
2020
VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.
Higienos instituto Sveikatos informacijos centras
Didžioji g. 22, LT-01128 Vilnius
Tel. (8 5) 277 3302
Faksas (8 5) 262 4663
www.hi.lt
Leidinį parengė:
Žilvinė Našlėnė, el. p. [email protected]
TURINYS
ĮVADAS ......................................................................................................................................................... 3
METODIKA .................................................................................................................................................. 3
RODIKLIŲ POKYTIS ................................................................................................................................... 6
Strateginis tikslas – pasiekti, kad 2025 m. šalies gyventojai būtų sveikesni ir gyventų ilgiau, pagerėtų
gyventojų sveikata ir sumažėtų sveikatos netolygumai ................................................................................. 1
1 tikslas. Sukurti saugesnę socialinę aplinką, mažinti sveikatos netolygumus ir socialinę atskirtį ............... 5
1.1. uždavinys. Sumažinti skurdo lygį ir nedarbą .......................................................................................... 5
1.2. uždavinys. Sumažinti socialinę-ekonominę gyventojų diferenciaciją šalyje ir bendruomenėse ........... 16
2 tikslas. Sukurti sveikatai palankią fizinę darbo ir gyvenamąją aplinką ..................................................... 26
2.1. uždavinys. Kurti saugias darbo ir sveikas buities sąlygas, didinti prekių ir paslaugų vartotojų saugumą
...................................................................................................................................................................... 26
2.2. uždavinys. Kurti palankias sąlygas saugiai leisti laisvalaikį ................................................................. 34
2.3. uždavinys. Mažinti avaringumą ir traumų kelių eismo įvykiuose skaičių ............................................ 38
2.4. uždavinys. Mažinti oro, vandens ir dirvožemio užterštumą, triukšmą .................................................. 44
3.1. uždavinys. Sumažinti alkoholinių gėrimų, tabako vartojimą, neteisėtą narkotinių ir psichotropinių
medžiagų vartojimą ir prieinamumą ............................................................................................................ 46
3.2. uždavinys. Skatinti sveikos mitybos įpročius ........................................................................................ 56
4 tikslas. Užtikrinti kokybišką ir efektyvią sveikatos priežiūrą, orientuotą į gyventojų poreikius .............. 58
4.1. uždavinys. Užtikrinti sveikatos sistemos tvarumą ir kokybę, plėtojant sveikatos technologijas, kurių
efektyvumas pagrįstas mokslo įrodymais .................................................................................................... 58
4.2. uždavinys. Plėtoti sveikatos infrastruktūrą ir gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, saugą,
prieinamumą ir į pacientą orientuotą sveikatos priežiūrą ............................................................................. 62
4.3. Pagerinti motinos ir vaiko sveikatą ....................................................................................................... 74
4.4. Stiprinti lėtinių neinfekcinių ligų prevenciją ir kontrolę ....................................................................... 86
1 PRIEDAS. Rodiklių sąrašas .................................................................................................................... 102
ĮVADAS
Leidinyje pateikiami ir aprašomi 2019 m. visuomenės sveikatos būklės rodikliai Lietuvos
savivaldybėse, esantys Valstybės deleguotų savivaldybėms visuomenės sveikatos stebėsenos
rodiklių sąraše, patvirtintame 2014 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. V–1387. Sąrašas atspindi, kaip
įgyvendinami Lietuvos sveikatos strategijos tikslai.
Leidinio tikslas – pateikti savivaldybėms rodiklius taip, kad jos, rengdamos visuomenės
sveikatos stebėsenos ataskaitas, galėtų matyti savo padėtį Lietuvos kontekste. Taip pat rodikliai
suteikia galimybę stebėti, kokios savivaldybių starto pozicijos buvo strategijos įgyvendinimo
pradžioje ir kokius tikslus realu iškelti bei įgyvendinti per strategijos įgyvendinimo laiką. Rodiklio
reikšmė leidžia:
• kasmet vertinti rodiklio pokyčio kryptį ir aprėptį savivaldybėje;
• kasmet vertinti, ar rodiklio reikšmė atitinka išsikeltą savivaldybės siekį;
• palyginti savivaldybės rodiklio reikšmę su Lietuvos vidurkiu.
METODIKA
Higienos institutas iš oficialių Lietuvos duomenų šaltinių surinko, apskaičiavo bei
surangavo visus savivaldybių stebimus ir analizuojamus visuomenės sveikatos stebėsenos rodiklius,
patvirtintus Bendruosiuose savivaldybių visuomenės sveikatos stebėsenos nuostatuose.
Leidinyje pateikti rodikliai skaičiuojami 1, 1 000, 10 000 ir 100 000 gyventojų arba
pateikiami procentais. Standartizavimui naudotas 2013 m. Europos standartas pagal penkmetines
amžiaus grupes (0–4, 5–9, ..., 90–94, 95+). Naudotas vidutinis 2019 m. gyventojų skaičius (išskyrus
rodiklius, apimančius daugiau kaip 1 metus).
Pagal amžių standartizuoti mirtingumo rodikliai rodo, koks būtų analizuojamos žmonių
sveikatos problemos dažnis 60–yje savivaldybių, jeigu jose gyventojų amžiaus struktūra būtų
vienoda. Standartizuoti rodikliai skirti tik savivaldybių palyginimui. Standartizacija taikoma
tam, kad būtų eliminuota gyventojų amžiaus įtaka, todėl standartizuoti rodikliai skiriasi nuo
paprastų („grubių“) rodiklių. Naudojantis leidiniu, labai svarbu į tai atkreipti dėmesį, kadangi
lentelėje su mažiausiomis ir didžiausiomis rodiklių reikšmėmis pateikiami standartizuoti rodikliai, o
šalia esančiose stulpelinėse diagramose, kur rodikliai lyginami su Lietuvos vidurkiu –
nestandartizuoti rodikliai. Dėl šios priežasties rodikliai dažnai nesutampa, tačiau diagramų ir
lentelių pavadinimuose nurodyta, kokie rodikliai naudojami. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad,
norint palyginti standartizuoto mirtingumo pokyčius per tam tikrą laiką, būtina naudoti pagal
vienodą standartą standartizuotus rodiklius. Atkreipaime dėmesį, kad nuo 2019 m. mirtingumo
rodiklių standartizacijai naudota 95+ amžiaus grupė. Tokiu būdu standartizuoti rodikliai laikomi
tikslesniais.
2019 m. du iš visų įsakyme numatytų rodiklių pateikti ankstesnių metų (2018 m.), nes
buvo atrinkti iš ankstesnių metų savivaldybių visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaitų ir
pateikiami tik papildomame Excel faile ir ne visose savivaldybėse. Taip pat nuo 2019 m. nebus
teikiamas Socialinės rizikos šeimų skaičius 1000 gyv. rodiklis, kadangi Lietuvos Respublikos
socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. A1-296 nuo 2018 m.
liepos 1 d. naikinama Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaita ir šios apskaitos tvarka*. Vertinant savivaldybių rodiklius, svarbu vertinti ir absoliučius skaičius bei atkreipti dėmesį
į mažiausiai gyventojų (mažiau negu 20 000) turinčias savivaldybes. 2019 m. (kaip ir 2018 m.)
tokių savivaldybių buvo 18 (2016 m. – 14): Neringos, Birštono, Rietavo, Pagėgių, Kalvarijos, Kazlų
Rūdos, Palangos, Širvintų r., Ignalinos r., Zarasų r., Skuodo r., Kupiškio r., Molėtų r., Visagino,
Lazdijų r., Druskininkų, Akmenės r. ir Pakruojo r. Kadangi jose rodikliai labai „jautrūs“
kiekvienam atvejui dėl mažo gyventojų skaičiaus, jų rodikliams skaičiuojamas 3 metų vidurkis.
Standartizuotiems, išvestiniams ir iš savivaldybių gaunamiems rodikliams taikomas 3 metų
paprastasis aritmetinis vidurkis (𝑅𝑡−2+𝑅𝑡−1+𝑅𝑡
3, kai R – rodiklis, t – kalendoriniai metai), o visiems
kitiems – 3 metų slankusis vidurkis (angl. moving average, 𝐴𝑡−2+𝐴𝑡−1+𝐴𝑡
𝑃𝑡−2+𝑃𝑡−1+𝑃𝑡 kai t – kalendoriniai metai,
A – atvejai, P – populiacija). Mažų savivaldybių rodiklių vidurkiai vėliau lyginami su kitų
savivaldybių bei Lietuvos paskutiniais duomenimis.
Rodikliai pateikiami keliais būdais: žemėlapiuose atvaizduojami rodikliai savivaldybėse
(jei lyginamas mirtingumas, jis standartizuojamas, „mažųjų“ savivaldybių rodikliai pateikiami
naudojant 3 m. vidurkį), lentelėse pateikiamos didžiausių ir mažiausių rodiklių reikšmės
(mirtingumo rodikliai pateikiami standartizuoti, „mažųjų“ savivaldybių rodikliai pateikiami
naudojant 3 m. vidurkį), stulpelinėse diagramose – rodiklių santykis su Lietuvos vidurkiu
(mirtingumo rodikliai nestandartizuoti).
Kiekvienam rodikliui apibūdinti pateikiami žemėlapiai, kuriuose pavaizduojamas rodiklių
reikšmių pasiskirstymas tarp 60 savivaldybių. Netolygumams atvaizduoti taikytas kartografavimo
metodas, naudojant MapViewer programą. Rodiklių reikšmės žemėlapių legendose suskirstytos,
naudojant Jenkso natūralių lūžių klasifikaciją (angl. Jenks Natural Breaks) 5 intervalais. Rodikliai,
turintys 0 reikšmių savivaldybėse, žemėlapių legendose suskirstyti 6 intervalais, išskiriant 0
* https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize#/
reikšmes ir nuspalvinant jas baltai. Esama tokių savivaldybių, kuriose nėra tam tikrų rodiklių
duomenų, – šios savivaldybės žemėlapyje užbrūkšniuotos. Naudotas rodikliams pritaikytas
žemėlapio spalvinimo metodas – kuo blogesnė rodiklio reikšmė, tuo spalva žemėlapyje
intensyvesnė. Todėl vertinant rodiklius, reikėtų atkreipti dėmesį, kad žemėlapiuose visur tamsi
spalva rodo blogą situaciją, o šviesi spalva – gerą.
Kiekvienam žemėlapiui apibūdinti pateikiama lentelė su dešimties savivaldybių sąrašu,
kuriame yra didžiausios rodiklio reikšmės (po 5 savivaldybes) ir mažiausios (po 5 savivaldybes) bei
bendras Lietuvos rodiklis. Kai kurių rodiklių reikšmės savivaldybėse lygios 0, tada lentelėje
pateikiamos visos savivaldybės, turinčios tokią reikšmę. Visų leidinyje pateiktų rodiklių reikšmes
galima surasti naujoje Higienos instituto Visuomenės sveikatos stebėsenos informacinėje sistemoje
(VISSIS), kurią galima rasti interneto svetainėje https://sveikstat.hi.lt, taip pat Higienos instituto
interneto svetainėje www.hi.lt, esančioje Lietuvos sveikatos rodiklių informacinėje sistemoje (SRS)
ar pradiniuose duomenų šaltiniuose.
Rodiklių reikšmės stulpelinėse diagramose suskirstytos į grupes, pagal kurias
savivaldybės žymimos:
– 12 savivaldybių, kuriose stebimas rodiklis atspindi geriausią situaciją, žymimos žalia spalva;
– 12 savivaldybių, kuriose stebimas rodiklis rodo prasčiausią situaciją, žymimos raudona
spalva;
– likusių 36 savivaldybių rodiklių reikšmės žymimos geltona spalva.
Savivaldybes žymint spalvomis, vertinamas ne rodiklio dydis, o reikšmė, kadangi mažas
rodiklis ne visada atspindi gerą situaciją, ir atvirkščiai, didelis rodiklis ne visada rodo blogą
situaciją. Savivaldybių rodiklių reikšmės po kablelio skiriasi, todėl pasitaiko atvejų, kai stulpelinėje
diagramoje skirtingų savivaldybių santykis su Lietuva pavaizduotas vienodas, tačiau stulpeliai
skirtingų spalvų.
Siūlome kiekvienai savivaldybei įdėmiai vertinti savo situaciją Lietuvos kontekste,
išanalizuoti esamas problemines sritis, ir, atskleidus savivaldybės problemas, imtis priemonių
situacijai gerinti.
RODIKLIŲ POKYTIS
Apskaičiavus ir išanalizavus 2019 m. Lietuvos visuomenės sveikatos stebėsenos rodiklius,
turime galimybę palyginti pastaruosius su prieš tai buvusių metų Lietuvos rodikliais. Apskaičiavus
procentinį pokytį, rodikliai pateikiami diagramoje, sunumeruoti atitinkamais skaičiais pagal rodiklių
sąrašą (žr. 1 priedas).
Diagramoje atsispindi, kad labiausiai 2019 m. padidėjo transporto įvykiuose patirtų traumų
(V00–V99) skaičius 100 000 gyv. – 13,2 proc. Tuo tarpu 2018 m. labiausiai didėjęs nusikalstamų
veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis medžiagomis ir jų kontrabanda, rodiklis 100 000
gyv., 2019 m. sumažėjo 13,6 proc. (1 pav.). Taip pat, palyginus su kitais rodikliais, 2019 m. labiau
didėjo sergamumas II tipo cukriniu diabetu (E11) 10 000 gyv. – 8,2 proc. (2018 m. buvo stebimas
šio rodiklio mažėjimas – 9,1 proc.) bei tikslinės populiacijos dalis (proc.), dalyvavusi storosios
žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programoje – 6,1 proc. (2018 m. šis rodiklis
taip pat didėjo 1,7 proc.).
Stebint rodiklių mažėjimą, 2019 m. labiausiai mažėjo pėsčiųjų mirtingumas dėl transporto
įvykių (V00–V09) 100 000 gyv. – 25,7 proc. Taip pat stebimas nusikalstamų veikų, susijusių su
disponavimu narkotinėmis medžiagomis ir jų kontrabanda, 100 000 gyv. ženklesnis rodiklio
mažėjimas – 13,6 proc. (2018 m. antroje vietoje pagal mažėjimą buvo Lietuvos gyventojų
sergamumo ŽIV ir lytiškai plintančiomis ligomis rodiklis – 29,6 proc.).
Teigiama tendancija – ištisinis (nuoseklus) šių rodiklių pokytis gerąja linkme nuo 2015 m.:
• vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė padidėjo 2,7 proc.;
• savižudybių skaičius sumažėjo 23,8 proc.;
• bandymų žudytis skaičius sumažėjo 40 proc.;
• mirtingumas dėl išorinių priežasčių sumažėjo 22,4 proc.;
• mokinių, gaunančių nemokamą maitinimą mokyklose, skaičius sumažėjo 33,2 proc.;
• socialinės pašalpos gavėjų skaičius sumažėjo 39,3 proc.;
• sergamumas tuberkulioze (nauji atvejai) sumažėjo 25,2 proc.;
• pėsčiųjų mirtingumas dėl transporto įvykių sumažėjo 41,5 proc.;
• mirtingumas dėl priežasčių, susijusių su narkotinių medžiagų vartojimu, sumažėjo 43,5
proc.;
• mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų sumažėjo 7,9 proc.;
• tikslinės populiacijos dalis (proc.), dalyvavusi asmenų, priskirtinų širdies ir
kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei padidėjo 28,9 proc. (2 pav.).
Šių rodiklių teigiamas pokytis rodo, kad buvo pasirinktos teisingos ir efektyvios
priemonės, kurias įgyvendinant situacija Lietuvoje gerėjo. Kituose skyriuose pateikiama Lietuvos
savivaldybių situacija kiekvieno rodiklio atžvilgiu. Kiekviena savivaldybė turi galimybę stebėti
rodiklius nuo 2014 m. ir įvertinti vykdytų priemonių efektyvumą gerinant sveikatos rodiklius,
pastariesiems didėjant ar mažėjant. Penkerių metų tendencija gali atspindėti, ar tinkama kryptimi
einama gerinant savivaldybių gyventojų sveikatą.
Nuo 2015 m. nuolat blogąja linkme kintančių rodiklių nenustatyta. Nuo 2016 m. mažėjo 1
metų amžiaus vaikų DTP3 (difterijos, stabligės, kokliušo vakcina), poliomielito ir B tipo
Haemophilus influenzae infekcijos skiepijimo apimtys. Nuo 2017 m. didėjo išvengiamų
hospitalizacijų dėl diabeto ir jo komplikacijų skaičius bei mirtingumas nuo piktybinių navikų. Į šių
rodiklių pokytį Lietuvoje savivaldybėms reiktų atkreipti didesnį dėmesį ir, jei pastebimi nepalankūs
pokyčiai, savivaldybių stebėsenos ataskaitose detaliau paaanalizuoti šių probleminių sveikatos
sričių aspektus, į kuriuos būtų galima sukoncentruoti dėmesį gerinant gyventojų sveikatą.
1 pav. Savivaldybių visuomenės sveikatos stebėsenos rodiklių pokytis (proc.) Lietuvoje (rodiklių pavadinimai pateikti 1 priede)
0,3
-1,9
-7,8
-5,2
-9,3
6,0
-5,9
-6,4
-3,6
-16,6
-11,4
3,8
-1,7
5,8
10,2
7,4
-9,5
-5,7
-4,6
-23,8
-11,9
60,0
1,6
1,3
7,0
-1,9
6,8
0,3
-5,9
0,1
-19,5
-29,6
15,1
-1,4
-1,5
-11,9
-18,5
-1,7
1,4
0,7
-9,1
3,3
0,0
1,7
4,8
0,7
1,3
-3,6
-11,8
-1,4
-13,3
-8,3
-1,5
-9,0
-4,8
1,1
-3,3
-8,2
-3,8
-11,4
-4,0
-4,2
-25,7
13,2
-2,2
5,6
-13,6
4,9
2,7
3,0
-3,4
1,9
0,8
0,0
4,7
4,8
-7,3
-3,7
0,6
-0,2
-7,4
-12,7
-4,4
0,4
-7,8
8,2
5,4
3,7
6,1
5,7
-40 -30 -20 -10 0 10 20 30 40 50 60 70
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
9.
10.
11.
12.
13.
14.
15.
16.
17.
18.
19.
20.
21.
22.
23.
24.
25.
26.
27.
28.
29.
30.
31.
32.
33.
34.
35.
36.
37.
38.
39.
40.
41.
42.
43.
44.
45.
Savi
vald
ybių
vis
uo
me
nė
s sv
eik
ato
s st
eb
ėse
no
s ro
dik
liai
Rodiklių pokytis (proc.) per metus
Pokytis 2017-2018 m.
Pokytis 2018-2019 m.
2 pav. Visuomenės sveikatos rodiklių pokyčiai 2015–2019 m.
1 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.
Strateginis tikslas – pasiekti, kad 2025 m. šalies
gyventojai būtų sveikesni ir gyventų ilgiau, pagerėtų
gyventojų sveikata ir sumažėtų sveikatos netolygumai
3 pav. Vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės (metais) 2019 m. kartograma (1 rodiklis)
Šaltinis. Higienos instituto Sveikatos informacijos centras
Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė – tai pagrindinis gyventojų sveikatos rodiklis,
parodantis bendrą rizikos veiksnių poveikį, ligų paplitimą, intervencijų bei gydymo veiksmingumą.
2019 m. gimęs Lietuvos gyventojas, tikėtina, kad nugyvens vidutiniškai 76,5 metų.
Savivaldybių vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės (metais) skirtumai nedideli. Lyginant su
Lietuvos vidurkiu, išsiskyrė Kauno r. (79,1 m.), Plungės r. (78,9 m.), Neringos sav. (78,5* m.),
Palangos m. (78,3* m.) bei Šiaulių m. (78,3 m.) savivaldybės, kur vidutinė tikėtina gyvenimo
trukmė ilgiausia. Šių savivaldybių reikšmės yra nuo 2,3 iki 3,4 proc. didesnės už šalies vidurkį. Tuo
tarpu trumpiausia vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė 2019 m. buvo Švenčionių r. savivaldybėje
(70,7 m.). Šios savivaldybės reikšmė už bendrą šalies vidurkį mažesnė 7,6 proc.
Atkreipiame dėmesį, kad vertinant šį žemėlapį, tamsi spalva reiškia blogiausią situaciją, o
šviesi – geriausią, t. y. vidutinė gyvenimo trukmė šiose savivaldybėse ilgiausia.
* 3 metų slankusis vidurkis
Metai
70.7 - 73.1 (8)
73.1 - 74.2 (8)
74.2 - 75.5 (22)
75.5 - 76.7 (6)
76.7 - 77.9 (5)
77.9 - 79.1 (11)
2 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.
4 pav. Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė (metais) 2019 m.
* 3 metų slankusis vidurkis
0,9
2
0,9
3 0,9
3 0,9
4
0,9
4
0,9
5
0,9
5
0,9
5
0,9
5
0,9
6
0,9
6
0,9
6
0,9
6
0,9
6
0,9
6
0,9
7
0,9
7
0,9
7
0,9
7
0,9
7
0,9
7
0,9
7
0,9
8
0,9
8
0,9
8
0,9
8
0,9
8
0,9
8
0,9
8
0,9
8
0,9
8
0,9
8
0,9
8
0,9
8
0,9
8
0,9
8
0,9
8
0,9
9
0,9
9
0,9
9
0,9
9
0,9
9
1,0
0
1,0
0
1,0
0
1,0
0
1,0
0
1,0
1
1,0
1
1,0
1
1,0
2
1,0
2
1,0
2
1,0
2
1,0
2
1,0
2
1,0
2
1,0
2
1,0
3
1,0
3
1,0
3
0,86
0,88
0,9
0,92
0,94
0,96
0,98
1
1,02
1,04
1,06
Šven
čio
nių
r. s
av.
Šalč
inin
kų r
. sav
.
Ign
alin
os
r. s
av.
Zara
sų r
. sav
.
Var
ėno
s r.
sav
.
Vis
agin
o s
av.
Ro
kišk
io r
. sav
.
Mo
lėtų
r. s
av.
An
ykšč
ių r
. sav
.
Kal
vari
jos
sav.
Lazd
ijų r
. sav
.
Pak
ruo
jo r
. sav
.
Jurb
arko
r. s
av.
Akm
enė
s r.
sav
.
Vilk
aviš
kio
r. s
av.
Kel
mė
s r.
sav
.
Pag
ėgių
sav
.
Ku
piš
kio
r. s
av.
Šilu
tės
r. s
av.
Trak
ų r
. sav
.
Aly
tau
s r.
sav
.
Pas
valio
r. s
av.
Rie
tavo
sav
.
Pri
enų
r. s
av.
Sku
od
o r
. sav
.
Šaki
ų r
. sav
.
Pan
evė
žio
r. s
av.
Kėd
ain
ių r
. sav
.
Jon
avo
s r.
sav
.
Širv
intų
r. s
av.
Jon
iški
o r
. sav
.
Bir
žų r
. sav
.
Telš
ių r
. sav
.
Ukm
erg
ės r
. sav
.
Rad
viliš
kio
r. s
av.
Kaz
lų R
ūd
os
sav.
Ute
no
s r.
sav
.
Bir
što
no
sav
.
Kai
šiad
ori
ų r
. sav
.
Dru
skin
inkų
sav
.
Viln
iau
s r.
sav
.
Kre
tin
gos
r. s
av.
Kla
ipėd
os
m. s
av.
Maž
eiki
ų r
. sav
.
LT
Tau
ragė
s r.
sav
.
Ras
ein
ių r
. sav
.
Elek
trėn
ų s
av.
Šiau
lių r
. sav
.
Šila
lės
r. s
av.
Kla
ipėd
os
r. s
av.
Aly
tau
s m
. sav
.
Pan
evė
žio
m.…
Kau
no
m. s
av.
Viln
iau
s m
. sav
.
Mar
ijam
po
lės…
Šiau
lių m
. sav
.
Pal
ango
s m
. sav
.
Ner
ingo
s sa
v.
Plu
ngė
s r.
sav
.
Kau
no
r. s
av.
San
tyki
s su
LT
vid
urk
iu
Mažiausi rodikliai Didžiausi rodikliai
Savivaldybė VGT
(metais) Savivaldybė VGT
(metais)
Švenčionių r. sav. 70,7 Kauno r. sav. 79,1
Šalčininkų r. sav. 70,9 Plungės r. sav. 78,9
Ignalinos r. sav. 71,5* Neringos sav. 78,5*
Zarasų r. sav. 72,2* Palangos m. sav. 78,0*
Varėnos r. sav. 72,2 Šiaulių m. sav. 78,0
Lietuvos vidurkis 75,9 metų
3 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.
5 pav. Išvengiamo mirtingumo (proc.) 2019 m. kartograma (2 rodiklis)
Šaltinis. Higienos instituto Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registras
Išvengiamas mirtingumas – tai mirtingumas, nulemtas ligų (ar būklių), kurių galima
išvengti taikant žinomas efektyvias prevencines ir / ar diagnostikos ir / ar gydymo priemones.
Remiantis duomenimis apie išvengiamą mirtingumą, galima spręsti apie sveikatos priežiūros ir
sveikatos politikos įtaką gyventojų sveikatai bei numatyti naujas veiksmų kryptis*.
Lietuvoje 2019 m. 31,7 proc. visų mirčių (12 141 mirties) buvo galima išvengti. Lyginant
su 2018 m., išvengiamų mirčių dalis padidėjo (2018 m. – 31,3 proc.). Tačiau 2019 m., palyginti su
2017 m., buvo 679 išvengiama mirtimi mažiau. Savivaldybėse išvengiamų mirčių dalis svyravo nuo
24,3 (Palangos m. sav.) iki 39,7 (Trakų r. sav.) procentų.
* http://www.hi.lt/uploads/pdf/padaliniai/BAS/VSN7_Isvengiamas_mirtingumas.pdf
Procentai
24 - 29 (11)
29 - 32 (16)
32 - 33 (11)
33 - 35 (10)
35 - 39 (9)
39 - 40 (3)
4 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.
Mažiausi rodikliai Didžiausi rodikliai
Savivaldybė Mirtingumo
rodiklis (proc.) Savivaldybė Mirtingumo
rodiklis (proc.)
Palangos m. sav.* 24,3 Trakų r. sav. 39,7
Kauno m. sav. 27,5 Visagino sav.* 39,3
Marijampolės sav. 27,5 Vilniaus r. sav. 38,8
Klaipėdos m. sav. 28,1 Šalčininkų r. sav. 37,5
Birštono sav. * 28,1 Pakruojo r. sav.* 37,2
Lietuvos vidurkis 31,7 proc.
6 pav. Išvengiamas mirtingumas (proc.) 2019 m.
* 3 metų vidurkis
0,7
7 0,8
7
0,8
7
0,8
9
0,8
9
0,8
9
0,9
0
0,9
0
0,9
1
0,9
1
0,9
2
0,9
3
0,9
3
0,9
3
0,9
4
0,9
5
0,9
5
0,9
5
0,9
6
0,9
6
0,9
6
0,9
8
0,9
8
0,9
8
0,9
9
0,9
9
0,9
9
1,0
0
1,0
0
1,0
0
1,0
1
1,0
1
1,0
1
1,0
1
1,0
1
1,0
2
1,0
2
1,0
2
1,0
3
1,0
3
1,0
4
1,0
5
1,0
5
1,0
5
1,0
6
1,0
6
1,0
7
1,0
8
1,0
9
1,1
0
1,1
0
1,1
0
1,1
4
1,1
6
1,1
6
1,1
6
1,1
7
1,1
8
1,2
2
1,2
4
1,2
5
0
0,2
0,4
0,6
0,8
1
1,2
1,4P
alan
gos
m. s
av.
Kau
no
m. s
av.
Mar
ijam
po
lės
sav.
Kla
ipė
do
s m
. sav
.B
iršt
on
o s
av.
Kal
vari
jos
sav.
Lazd
ijų r
. sav
.R
ieta
vo s
av.
Aly
tau
s r.
sav
.K
reti
ngo
s r.
sav
.K
aun
o r
. sav
.N
erin
gos
sav.
Ute
no
s r.
sav
.D
rusk
inin
kų s
av.
Pri
en
ų r
. sav
.Sk
uo
do
r. s
av.
An
ykšč
ių r
. sav
.Ši
rvin
tų r
. sav
.Ši
aulių
m. s
av.
Ign
alin
os
r. s
av.
Zara
sų r
. sav
.K
elm
ės
r. s
av.
Ku
piš
kio
r. s
av.
Telš
ių r
. sav
.Ju
rbar
ko r
. sav
.Ša
kių
r. s
av.
Bir
žų r
. sav
.P
lun
gės
r. s
av.
LTV
ilnia
us
m. s
av.
Mo
lėtų
r. s
av.
Aly
tau
s m
. sav
.P
agė
gių
sav
.P
asva
lio r
. sav
.R
asei
nių
r. s
av.
Vilk
aviš
kio
r. s
av.
Šven
čio
nių
r. s
av.
Rad
viliš
kio
r. s
av.
Var
ėn
os
r. s
av.
Pan
evėž
io m
. sav
.K
laip
ėd
os
r. s
av.
Tau
ragė
s r.
sav
.U
kmer
gės
r. s
av.
Kė
dai
nių
r. s
av.
Kai
šiad
ori
ų r
. sav
.A
kmen
ės r
. sav
.Ši
lalė
s r.
sav
.K
azlų
Rū
do
s sa
v.P
anev
ėžio
r. s
av.
Ro
kišk
io r
. sav
.Ši
lutė
s r.
sav
.Jo
nav
os
r. s
av.
Jon
iški
o r
. sav
.Ši
aulių
r. s
av.
Maž
eik
ių r
. sav
.El
ektr
ėn
ų s
av.
Pak
ruo
jo r
. sav
.Ša
lčin
inkų
r. s
av.
Viln
iau
s r.
sav
.V
isag
ino
sav
.Tr
akų
r. s
av.
San
tyki
s su
LT
vid
urk
iu
5 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.
1 tikslas. Sukurti saugesnę socialinę aplinką, mažinti
sveikatos netolygumus ir socialinę atskirtį
1.1. uždavinys. Sumažinti skurdo lygį ir nedarbą
1.1.1 pav. Standartizuoto mirtingumo dėl savižudybių (X60–X84) 100 000 gyv. kartograma
(3 rodiklis) Šaltinis. Higienos instituto Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registras
2019 m. Lietuvoje nusižudė 657 asmenys (23,5/100 000 gyv.*). Lietuvos žemėlapyje pagal
mažiausius standartizuotus savižudybių rodiklius labiausiai išsiskyrė šiaurės vakarinėje dalyje
esančios savivaldybės. Vertinant savivaldybių gyventojų savižudybių rodiklius, reikėtų atsižvelgti į
savivaldybėje gyvenančių gyventojų skaičių, kadangi daugiausiai dėl savižudybių miršta didžiųjų
Lietuvos miestų savivaldybių gyventojai (Vilniaus m. sav. – 69, Kauno m. sav. – 64, Klaipėdos m.
sav. – 28, Šiaulių m. sav. – 25 nusižudę gyventojai), tačiau šių savivaldybių rodiklių reikšmės
geresnės, lyginant su šalies vidurkiu. Tuo tarpu mažesnėse savivaldybėse (Kelmės r. sav. – 12,
Rokiškio r. sav. – 14, Kėdainių r. sav. – 19 savižudybių), rodiklis yra raudonoje – blogoje –
pozicijoje, kadangi šios savivaldybės labai „jautrios“ kiekvienam savižudybės atvejui dėl mažesnio
gyventojų skaičiaus (1.1.3 pav.). 2019 m. Lietuvoje nebuvo nei vienos savižudybės tik Neringos
sav., todėl ši problema labai aktuali ir opi beveik visoms savivaldybėms, nors rodiklis, lyginant su
2018 m., sumažėjo nuo 24,4 iki 23,5/100 000 gyv.*
* Mirtingumo rodiklis pateikiamas nestandartizuotas.
100 000 gyv.
0 - 10 (3)
10 - 23 (17)
23 - 30 (14)
30 - 41 (18)
41 - 51 (5)
51 - 70 (3)
6 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.
1.1.2 pav. Mirtingumas dėl savižudybių (X60–X84) 100 000 gyv. 2019 m.
** Kadangi skaičiuojant santykį su Lietuvos vidurkiu buvo naudojami nestandartizuoti rodikliai (žr. viršutinį paveikslą), o lentelėje rodomi savivaldybių standartizuoti rodikliai,
savivaldybių vietos paveiksle ir lentelėje nesutampa. *3 metų vidurkis
0,0
0
0,1
3 0,3
6 0,5
3
0,6
1
0,6
5
0,7
1
0,7
2
0,7
7
0,7
8
0,8
0
0,8
0
0,8
1
0,8
1
0,8
5
0,8
9
0,9
1
0,9
2
0,9
4
0,9
5
1,0
0
1,0
1
1,0
2
1,0
5
1,0
8
1,0
9
1,1
1
1,1
4
1,1
8
1,1
8
1,2
0
1,2
3
1,2
5
1,2
5
1,2
8
1,2
9
1,3
1
1,3
5
1,3
8
1,3
9
1,4
7
1,4
7
1,4
8
1,5
3
1,5
7
1,6
4
1,6
5
1,7
0
1,7
1
1,7
7
1,8
5
1,8
7
1,9
7
1,9
9
2,0
2
2,0
3
2,1
0
2,1
6
2,2
0
2,6
3
2,7
3
0
0,5
1
1,5
2
2,5
3
Ne
rin
gos
sav.
Plu
ngė
s r.
sav
.
Pal
ango
s m
. sav
.
Viln
iau
s m
. sav
.
Vis
agin
o s
av.
Kla
ipėd
os
r. s
av.
Mar
ijam
po
lės
sav.
Šiau
lių r
. sav
.
Šila
lės
r. s
av.
Tau
ragė
s r.
sav
.
Kla
ipėd
os
m. s
av.
Akm
en
ės
r. s
av.
Jon
iški
o r
. sav
.
Viln
iau
s r.
sav
.
Kaz
lų R
ūd
os
sav.
Kau
no
r. s
av.
Trak
ų r
. sav
.
Pas
valio
r. s
av.
Kau
no
m. s
av.
Rie
tavo
sav
.
LT
Šilu
tės
r. s
av.
Kre
tin
gos
r. s
av.
Šiau
lių m
. sav
.
Maž
eiki
ų r
. sav
.
Rad
viliš
kio
r. s
av.
Šalč
inin
kų r
. sav
.
Kai
šiad
ori
ų r
. sav
.
Pan
evė
žio
m. s
av.
Telš
ių r
. sav
.
Pan
evė
žio
r. s
av.
Jon
avo
s r.
sav
.
Elek
trėn
ų s
av.
Ku
piš
kio
r. s
av.
An
ykšč
ių r
. sav
.
Pag
ėgių
sav
.
Dru
skin
inkų
sav
.
Sku
od
o r
. sav
.
Širv
intų
r. s
av.
Pak
ruo
jo r
. sav
.
Kal
vari
jos
sav.
Aly
tau
s r.
sav
.
Ras
ein
ių r
. sav
.
Aly
tau
s m
. sav
.
Šaki
ų r
. sav
.
Ukm
ergė
s r.
sav
.
Šve
nči
on
ių r
. sav
.
Vilk
aviš
kio
r. s
av.
Ute
no
s r.
sav
.
Kėd
ain
ių r
. sav
.
Bir
žų r
. sav
.
Ign
alin
os
r. s
av.
Pri
enų
r. s
av.
Kel
mė
s r.
sav
.
Lazd
ijų r
. sav
.
Jurb
arko
r. s
av.
Ro
kišk
io r
. sav
.
Mo
lėtų
r. s
av.
Zara
sų r
. sav
.
Var
ėno
s r.
sav
.
Bir
što
no
sav
.
San
tyki
s su
LT
vid
urk
iu
Mažiausi rodikliai Didžiausi rodikliai
Savivaldybė Standart.
mirtingumas 100 000 gyv.**
Savivaldybė Standart.
mirtingumas 100 000 gyv.**
Neringos sav.* 0,0 Birštono sav.* 69,8
Plungės r. sav. 2,9 Rokiškio r. sav. 69,1
Palangos m. sav.* 9,1 Varėnos r. sav. 66,2
Vilniaus m. sav. 12,8 Kelmės r. sav. 50,1
Klaipėdos r. sav. 14,8 Zarasų r. sav.* 48,9
Lietuvos vidurkis 23,0/100 000 gyv.
7 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.
1.1.3 pav. Absoliutus savižudybių skaičius 2019 m.*
* „Mažosios“ savivaldybės – 3 metų vidurkis.
69
64
28
25
24
20
19
19
18
15
14
14
13
13
13
12
12
12
12
11
11
10
10
10
9 9 9 9 9 9 9 9 9 8 8 8 7 7 7 7 7 7 6 6 5 5 5 5 4 4 4 4 3 3 2 2 2 1 1 0
0
10
20
30
40
50
60
70
80
Viln
iau
s m
. sav
.
Kau
no
m. s
av.
Kla
ipėd
os
m. s
av.
Šiau
lių m
. sav
.
Pan
evė
žio
m. s
av.
Kau
no
r. s
av.
Viln
iau
s r.
sav
.
Kėd
ain
ių r
. sav
.
Aly
tau
s m
. sav
.
Ute
no
s r.
sav
.
Ro
kišk
io r
. sav
.
Vilk
aviš
kio
r. s
av.
Ukm
erg
ės r
. sav
.
Var
ėno
s r.
sav
.
Maž
eiki
ų r
. sav
.
Jon
avo
s r.
sav
.
Pri
enų
r. s
av.
Kel
mė
s r.
sav
.
Jurb
arko
r. s
av.
Ras
ein
ių r
. sav
.
Telš
ių r
. sav
.
Bir
žų r
. sav
.
Pan
evė
žio
r. s
av.
Šaki
ų r
. sav
.
Šven
čio
nių
r. s
av.
Kla
ipėd
os
r. s
av.
Kre
tin
gos
r. s
av.
Šilu
tės
r. s
av.
Rad
viliš
kio
r. s
av.
Aly
tau
s r.
sav
.
Lazd
ijų r
. sav
.
Mar
ijam
po
lės
sav.
Mo
lėtų
r. s
av.
Šalč
inin
kų r
. sav
.
Kai
šiad
ori
ų r
. sav
.
Zara
sų r
. sav
.
Trak
ų r
. sav
.
Elek
trėn
ų s
av.
Šiau
lių r
. sav
.
Tau
ragė
s r.
sav
.
An
ykšč
ių r
. sav
.
Ign
alin
os
r. s
av.
Pak
ruo
jo r
. sav
.
Dru
skin
inkų
sav
.
Sku
od
o r
. sav
.
Širv
intų
r. s
av.
Ku
piš
kio
r. s
av.
Pas
valio
r. s
av.
Jon
iški
o r
. sav
.
Šila
lės
r. s
av.
Akm
enė
s r.
sav
.
Kal
vari
jos
sav.
Bir
što
no
sav
.
Vis
agin
o s
av.
Kaz
lų R
ūd
os
sav.
Pag
ėgių
sav
.
Rie
tavo
sav
.
Pal
ango
s m
. sav
.
Plu
ngė
s r.
sav
.
Ner
ingo
s sa
v.
Savi
žud
ybių
sk.
8 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.
1.1.4 pav. Bandymų žudytis (X60–X64, X66–X84) skaičiaus 100 000 gyv. kartograma (31 rodiklis)
Šaltinis. Higienos instituto Sveikatos informacijos centras
2019 m. Lietuvoje užregistruoti 1037 bandymai nusižudyti (37,1 bandymai žudytis
100 000 gyv.). Šalies žemėlapyje pagal mažiausius bandymų žudytis rodiklius labiausiai išsiskyrė
šiaurės vakarinėje ir pietvakarinėje Lietuvos dalyje esančios savivaldybės. Didžiausiais rodikliais
išsiskyrė Ignalinos r., Kupiškio r., Neringos ir Molėtų r. savivaldybės, kuriose 100 000 gyv. teko
nuo 58 iki 68,3 bandymo žudytis. Tačiau įdomu tai, kad 1037-iuose bandymuose žudytis dalyvavo
968 asmenys. Tai reiškia, kad 69 asmenys bandė žudytis ne vieną kartą. Daugiausiai ne po vieną
kartą bandžiusiųjų išeiti iš gyvenimo 2019 m. buvo Vilniaus m. savivaldybėje – 9 asmenys.
2019 m. kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje užregistruotas bent vienas bandymas
nusižudyti.
Taip pat reiktų atkreipti dėmesį, kad į bandymų žudytis skaičiaus skaičiavimus
neįtraukiami X65 TLK kodai, t. y. tie asmenys, kuriems nustatytas tyčinis apsinuodijimas ir
apnuodijimas alkoholiu.
100 000 gyv.
3 - 25 (11)
25 - 29 (10)
29 - 38 (13)
38 - 41 (6)
41 - 50 (10)
50 - 69 (10)
9 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.
1.1.5 pav. Bandymų žudytis (X60–X64, X66–X84) skaičius 100 000 gyv. 2019 m.
* 3 metų slankusis vidurkis
0,0
8 0,2
7
0,3
1 0,4
2
0,4
6
0,5
0
0,5
3
0,5
4
0,5
8
0,6
4
0,6
5
0,6
8
0,6
8
0,6
9
0,6
9
0,7
0
0,7
3
0,7
3
0,7
6
0,7
6
0,7
8
0,8
1
0,8
2
0,8
2
0,8
2
0,8
4
0,8
6
0,8
6
0,8
7
0,8
7
0,9
4
0,9
6
0,9
9
1,0
0
1,0
0
1,0
2
1,0
2
1,0
4
1,0
4
1,0
8
1,1
0
1,1
5
1,1
7
1,1
8
1,2
0
1,2
2
1,2
3
1,2
8
1,2
9
1,3
2
1,3
2
1,3
6
1,3
7 1,4
6
1,5
0
1,5
2
1,5
4
1,5
7
1,6
2 1,8
0
1,8
4
0
0,2
0,4
0,6
0,8
1
1,2
1,4
1,6
1,8
2
Plu
ngė
s r.
sav
.
Telš
ių r
. sav
.
Aly
tau
s r.
sav
.
Pri
enų
r. s
av.
Vilk
aviš
kio
r. s
av.
Tau
ragė
s r.
sav
.
Maž
eiki
ų r
. sav
.
Aly
tau
s m
. sav
.
Šiau
lių r
. sav
.
Sku
od
o r
. sav
.
Pak
ruo
jo r
. sav
.
Kau
no
r. s
av.
Kal
vari
jos
sav.
Pan
evė
žio
r. s
av.
Šiau
lių m
. sav
.
Mar
ijam
po
lės
sav.
Kau
no
m. s
av.
Kel
mė
s r.
sav
.
Lazd
ijų r
. sav
.
Rad
viliš
kio
r. s
av.
Jon
avo
s r.
sav
.
Šve
nči
on
ių r
. sav
.
Kai
šiad
ori
ų r
. sav
.
Pas
valio
r. s
av.
Vis
agin
o s
av.
Rie
tavo
sav
.
Kla
ipėd
os
r. s
av.
Pal
ango
s sa
v.
Bir
što
no
sav
.
Kla
ipėd
os
m. s
av.
Bir
žų r
. sav
.
Šalč
inin
kų r
. sav
.
Širv
intų
r. s
av.
LT
Kaz
lų R
ūd
os
sav.
Elek
trėn
ų s
av.
Ras
ein
ių r
. sav
.
Ukm
ergė
s r.
sav
.
Zara
sų r
. sav
.
Ute
no
s r.
sav
.
Šaki
ų r
. sav
.
Dru
skin
inkų
sav
.
Viln
iau
s r.
sav
.
Jurb
arko
r. s
av.
Akm
en
ės
r. s
av.
Šila
lės
r. s
av.
Ro
kišk
io r
. sav
.
Šilu
tės
r. s
av.
Jon
iški
o r
. sav
.
Viln
iau
s m
. sav
.
Trak
ų r
. sav
.
Kėd
ain
ių r
. sav
.
Kre
tin
gos
r. s
av.
Pan
evė
žio
m. s
av.
An
ykšč
ių r
. sav
.
Pag
ėgių
sav
.
Var
ėno
s r.
sav
.
Mo
lėtų
r. s
av.
Ne
rin
gos
sav.
Ku
piš
kio
r. s
av.
Ign
alin
os
r. s
av.
San
tyki
s su
LT
vid
urk
iu
Mažiausi rodikliai Didžiausi rodikliai
Savivaldybė Bandymų
žudytis skaičius 100 000 gyv.
Savivaldybė Bandymų
žudytis skaičius 100 000 gyv.
Plungės r. sav. 3,0 Ignalinos r. sav. 68,3*
Telšių r. sav. 10,1 Kupiškio r. sav. 66,8*
Alytaus r. sav. 11,5 Neringos sav. 60,0*
Prienų r. sav. 15,4 Molėtų r. sav. 58,4*
Vilkaviškio r. sav. 17,1 Varėnos r. sav. 57,0*
Lietuvos vidurkis 37,1/100 000 gyv.
10 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.
1.1.6 pav. Mokyklinio amžiaus vaikų, nesimokančių mokyklose, skaičiaus 1000 gyv. kartograma (4 rodiklis)
Šaltinis. Lietuvos statistikos departamentas
Lietuvoje visi mokyklinio amžiaus vaikai (privalomasis mokyklinis amžius nuo 2012–
2013 m. laikomas nuo 7 iki 16 metų) privalo mokytis pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo
programas. Nesimokantis asmuo – neįregistruotas Mokinių registre vaikas iki 16 metų, kurio
deklaruota gyvenamoji vieta yra atitinkamoje savivaldybėje, arba vaikas, įrašytas į gyvenamosios
vietos neturinčių asmenų apskaitą pagal savivaldybę, kurioje gyvena.
2018–2019 mokslo metais mokykloje nesimokė 16 579 mokyklinio amžiaus vaikai
(68,2/1000 vaikų). Daugiausiai vaikų nelankė mokyklos Vilniaus m. savivaldybėje – 2903
mokyklinio amžiaus vaikai, mažiausiai nelankančiųjų mokyklos buvo Birštono savivaldybėje – 24
vaikai. Mokyklos nelankymo priežastys įvairios: vaikai su tėvais išvykę iš šalies, mokyklos nelanko
dėl socialinių, psichologinių ir kitų priežasčių. Savivaldybėse mokyklos nelankymo rodiklio
santykis su Lietuvos vidurkiu stipriai skyrėsi, pvz., Šilutės r., Visagino, Neringos ir Pagėgių
savivaldybėse šis rodiklis Lietuvos vidurkį viršijo nuo 2 iki 3,6 kartų.
Tinkamų sąlygų lankyti mokymo įstaigą užtikrinimas suteiktų galimybę mokyklinukams
ne tik siekti žinių bei plėsti akiratį toliau studijuojant, bet ir sumažinti nedarbo lygį bei skurdą.
1 000 gyv.
35 - 55 (16)
55 - 70 (19)
70 - 79 (6)
79 - 109 (13)
109 - 186 (5)
186 - 248 (1)
11 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.
1.1.7 pav. Mokyklinio amžiaus vaikų, nesimokančių mokyklose, skaičius 1000 gyv.
*3 metų slankusis vidurkis
0,5
2
0,5
5
0,6
0
0,6
2
0,6
4
0,6
5
0,6
5
0,6
8
0,7
0
0,7
2
0,7
3
0,7
4
0,7
7
0,7
7
0,7
9
0,7
9
0,8
3
0,8
4
0,8
6
0,8
7
0,8
8
0,9
0
0,9
1
0,9
3
0,9
3
0,9
4
0,9
4
0,9
5
0,9
6
0,9
7
0,9
8
0,9
9
0,9
9
1,0
0
1,0
0
1,0
2
1,0
7
1,1
0
1,1
1
1,1
2
1,1
2
1,1
5
1,2
3
1,2
3
1,2
6
1,2
8
1,3
4
1,3
5
1,3
6
1,4
2
1,4
5
1,4
8
1,5
1
1,5
4
1,5
9 1,8
3
1,8
5 2,2
0
2,2
3
2,7
3
3,6
3
0
0,5
1
1,5
2
2,5
3
3,5
4
Ras
ein
ių r
. sav
.Ši
aulių
r. s
av.
Širv
intų
r. s
av.
Viln
iau
s r.
sav
.P
akru
ojo
r. s
av.
Jon
iški
o r
. sav
.Tr
akų
r. s
av.
Rad
viliš
kio
r. s
av.
Ukm
ergė
s r.
sav
.K
ėdai
nių
r. s
av.
Kau
no
r. s
av.
Ign
alin
os
r. s
av.
Zara
sų r
. sav
.K
up
iški
o r
. sav
.K
alva
rijo
s sa
v.Šv
en
čio
nių
r. s
av.
Viln
iau
s m
. sav
.Ši
aulių
m. s
av.
Pas
valio
r. s
av.
Mo
lėtų
r. s
av.
Kel
mė
s r.
sav
.K
laip
ėdo
s r.
sav
.El
ektr
ėnų
sav
.U
ten
os
r. s
av.
Pri
enų
r. s
av.
Kre
tin
gos
r. s
av.
Akm
en
ės
r. s
av.
An
ykšč
ių r
. sav
.R
oki
škio
r. s
av.
Var
ėno
s r.
sav
.Ša
kių
r. s
av.
Šalč
inin
kų r
. sav
.P
anev
ėži
o r
. sav
.K
aun
o m
. sav
.LT
Jon
avo
s r.
sav
.P
anev
ėži
o m
. sav
.M
ažei
kių
r. s
av.
Kaz
lų R
ūd
os
sav.
Kai
šiad
ori
ų r
. sav
.V
ilkav
iški
o r
. sav
.P
lun
gės
r. s
av.
Kla
ipėd
os
m. s
av.
Aly
tau
s r.
sav
.R
ieta
vo s
av.
Jurb
arko
r. s
av.
Lazd
ijų r
. sav
.B
iršt
on
o s
av.
Dru
skin
inkų
sav
.Sk
uo
do
r. s
av.
Aly
tau
s m
. sav
.M
arija
mp
olė
s sa
v.Ši
lalė
s r.
sav
.Te
lšių
r. s
av.
Pal
ango
s m
. sav
.Ta
ura
gės
r. s
av.
Bir
žų r
. sav
.Ši
lutė
s r.
sav
.N
eri
ngo
s sa
v.V
isag
ino
sav
.P
agėg
ių s
av.
San
tyki
s su
LT
vid
urk
iu
Mažiausi rodikliai Didžiausi rodikliai
Savivaldybė Rodiklis
1000 vaikų Savivaldybė Rodiklis
1000 vaikų
Raseinių r. sav. 35,2 Pagėgių sav.* 247,8
Šiaulių r. sav. 37,4 Visagino sav.* 185,8
Širvintų r. sav.* 41,2 Neringos sav.* 151,8
Vilniaus r. sav. 42,0 Šilutės r. sav. 150,1
Pakruojo r. sav.* 43,3 Biržų r. sav. 125,8
Lietuvos vidurkis 68,2/1000 gyv.
12 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.
1.1.8 pav. Ilgalaikio nedarbo lygis (proc.)* šalyje 2019 m. kartograma (6 rodiklis)
Šaltinis. Užimtumo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Ilgalaikio nedarbo lygis – tai bedarbystė, trunkanti ilgiau kaip metus, parodanti darbo jėgos
procentą nuo visų galinčių dirbti asmenų. Ilgalaikis nedarbas – vienas iš socialinių-ekonominių
poveikio sveikatai veiksnių, kuris turi nemažą įtaką fizinei ir psichinei sveikatai. Rodiklį galima
priskirti prie rizikos sveikatai grupės.
Šalies savivaldybėse ilgalaikio nedarbo lygis pasiskirstęs netolygiai. Mažiausi rodikliai
(mažiausias nedarbas) vyravo pajūryje (Kretingos r. sav. – 0,3 proc., Klaipėdos m. sav. – 0,6 proc.,
Palangos m. sav. – 0,9 proc.). Labiausiai ilgalaikis nedarbas paplitęs mažesnėse savivaldybėse
(Lazdijų r. sav. – 7,7 proc., Ignalinos r. sav. – 6,9 proc., Kelmės r. sav. – 5,3 proc.,). Tam įtakos gali
turėti didesniuose miestuose didesnė naujų darbo vietų pasiūla, didesnis išsilavinusių žmonių
skaičius.
* Bedarbis – nedirbantis 15–74 metų amžiaus asmuo, kuris aktyviai ieško darbo (per paskutines keturias savaites) ir per
apibrėžtą laikotarpį (dvi savaites) gali pradėti dirbti.
Darbingo amžiaus asmenys – asmenys nuo 16 metų iki senatvės pensijos amžiaus.
Procentai
0.3 - 1.2 (8)
1.2 - 2.0 (15)
2.0 - 2.4 (8)
2.4 - 3.3 (14)
3.3 - 6.3 (11)
6.4 - 7.7 (4)
13 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.
Mažiausi rodikliai Didžiausi rodikliai
Savivaldybė Rodiklis (proc.) Savivaldybė
Rodiklis (proc.)
Kretingos r. sav. 0,3 Lazdijų r. sav.* 7,7
Klaipėdos m. sav. 0,6 Zarasų r. sav.* 7,1
Klaipėdos r. sav. 0,6 Ignalinos r. sav.* 6,9
Palangos m. sav.* 0,9 Kalvarijos sav.* 6,4
Skuodo r. sav. 0,9 Kelmės r. sav. 5,3
Lietuvos vidurkis 1,9/100 gyv.
1.1.9 pav. Ilgalaikio nedarbo lygis (proc.) 2019 m.
* 3 metų slankusis vidurkis
0,1
7
0,3
3
0,3
3
0,4
7
0,4
8
0,5
0
0,5
6
0,5
6
0,6
2
0,6
5
0,7
2
0,7
3
0,7
3
0,7
4
0,7
5
0,7
6
0,7
8
0,7
9
0,8
1
0,8
3
0,8
6
0,8
8
0,9
4
1,0
0
1,0
3
1,0
5
1,0
6
1,0
7
1,0
8
1,1
1
1,1
7
1,2
0
1,2
6
1,2
6
1,2
9
1,3
0
1,3
3
1,3
5
1,3
5
1,4
1
1,4
3
1,4
7
1,5
0
1,5
1
1,5
5
1,5
9
1,7
6
1,9
3
1,9
5
2,0
1
2,0
1
2,1
8
2,2
4
2,2
5 2,5
1
2,6
1
2,7
6
3,3
6 3,6
4
3,7
3 4,0
3
0
0,5
1
1,5
2
2,5
3
3,5
4
4,5
Kre
tin
gos
r. s
av.
Kla
ipėd
os
m. s
av.
Kla
ipėd
os
r. s
av.
Pal
ango
s m
. sav
.
Sku
od
o r
. sav
.
Šiau
lių m
. sav
.
Bir
što
no
sav
.
Elek
trėn
ų s
av.
Širv
intų
r. s
av.
Pan
evė
žio
m. s
av.
Trak
ų r
. sav
.
Plu
ngė
s r.
sav
.
Kau
no
r. s
av.
Viln
iau
s m
. sav
.
Viln
iau
s r.
sav
.
Šila
lės
r. s
av.
Šalč
inin
kų r
. sav
.
Ne
rin
gos
sav.
Mar
ijam
po
lės
sav.
Kėd
ain
ių r
. sav
.
Ukm
ergė
s r.
sav
.
Šilu
tės
r. s
av.
Rie
tavo
sav
.
LT
Telš
ių r
. sav
.
Kau
no
m. s
av.
Vilk
aviš
kio
r. s
av.
Šve
nči
on
ių r
. sav
.
Jurb
arko
r. s
av.
Pan
evė
žio
r. s
av.
Tau
ragė
s r.
sav
.
Ras
ein
ių r
. sav
.
Aly
tau
s m
. sav
.
Pak
ruo
jo r
. sav
.
Pri
enų
r. s
av.
Dru
skin
inkų
sav
.
Šaki
ų r
. sav
.
Pag
ėgių
sav
.
Var
ėno
s r.
sav
.
Šiau
lių r
. sav
.
Kai
šiad
ori
ų r
. sav
.
Maž
eiki
ų r
. sav
.
Ute
no
s r.
sav
.
Aly
tau
s r.
sav
.
Ro
kišk
io r
. sav
.
Rad
viliš
kio
r. s
av.
Jon
avo
s r.
sav
.
Pas
valio
r. s
av.
Bir
žų r
. sav
.
Akm
en
ės
r. s
av.
Jon
iški
o r
. sav
.
An
ykšč
ių r
. sav
.
Vis
agin
o s
av.
Mo
lėtų
r. s
av.
Ku
piš
kio
r. s
av.
Kaz
lų R
ūd
os
sav.
Kel
mė
s r.
sav
.
Kal
vari
jos
sav.
Ign
alin
os
r. s
av.
Zara
sų r
. sav
.
Lazd
ijų r
. sav
.
San
tyki
s su
LT
vid
urk
iu
14 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.
1.1.10 pav. Gyventojų skaičiaus pokyčio 1000 gyv. 2019 m. kartograma (7 rodiklis)
Šaltinis. Lietuvos statistikos departamentas
Gyventojų skaičius – tai išvestinis demografinių procesų (gimstamumo, mirtingumo bei
migracijos) rodiklis. Lietuvoje 2019 m. gyventojų skaičiaus pokyčio rodiklis buvo lygus 0,0/1000
gyv. Savivaldybėse gyventojų skaičius kito nevienodai. Dauguma savivaldybių viršijo Lietuvos
vidurkį. Labiausiai gyventojų skaičius mažėjo „mažosiose“ Lietuvos savivaldybėse: Pagėgių,
Ignalinos r., Pakruojo r. savivaldybėse – 29–35 asmenys 1000 gyventojų. Didžiosiose šalies
savivaldybėse gyventojų pokytis 2019 m. stebimas gerokai mažesnis (Vilniaus r. – 17,0; Vilniaus
m. – 17,4; Kauno r. sav. – 13,6 asmenys 1000 gyv.). Gyventojų skaičiaus pokyčiui savivaldybėse
įtakos turi ne tik emigracija, bet ir migracija šalies viduje. 2019 m., kitaip nei ankstesniais metais,
daugiau gyventojų migravo iš kaimo į miestą (26 168) nei atvirkščiai – iš miesto į kaimą (24 012).
1 000 gyv.
-36 - -26 (7)
-26 - -18 (18)
-18 - -12 (14)
-12 - -3 (9)
-3 - 18 (10)
18 - 44 (2)
15 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.
Mažiausi rodikliai Didžiausi rodikliai
Savivaldybė Rodiklis
1000 gyv. Savivaldybė Rodiklis
1000 gyv.
Pagėgių sav.* -35.1 Neringos sav. * 43,3
Ignalinos r. sav.* -32,2 Klaipėdos r. sav. 28,4
Pakruojo r. sav.* -29,3 Vilniaus m. sav. 17,4
Skuodo r. sav.* -29,3 Vilniaus r. sav. 17,0
Kalvarijos r. sav.* -27,6 Šiaulių m. sav. 13,7
Lietuvos vidurkis 0,0/1000 gyv.
1.1.11 pav. Gyventojų skaičiaus pokytis 1000 gyv. 2019 m.
* 3 metų vidurkis
43,3
28
,4
17
,4
17
,0
13
,7
13
,6
12
,6
12
,5
9,1
8,2
0,0
-0,5
-1,4
-3,3
-4,0
-5,9
-6,7
-8,6
-8,8
-10
,3
-10
,5
-11
,6
-11
,8
-12
,7
-12
,8
-13
,1
-13
,2
-14
,5
-14
,7
-14
,7-1
4,8
-15
,1
-15
,7
-16
,6
-16
,8
-17
,0
-18
,4
-18
,6
-19
,7
-20
,0
-20
,5
-20
,8
-21
,9
-22
,5
-23
,1
-23
,1
-23
,5
-23
,6
-23
,7
-24
,2
-24
,5
-24
,7
-24
,7
-25
,8
-26
,3
-27
,0
-27
,6
-29
,3
-29
,3
-32
,2
-35
,1
-40
-30
-20
-10
0
10
20
30
40
50
Ne
rin
gos
sav.
Kla
ipėd
os
r. s
av.
Viln
iau
s m
. sav
.
Viln
iau
s r.
sav
.
Šiau
lių m
. sav
.
Kau
no
r. s
av.
Pal
ango
s m
. sav
.
Elek
trėn
ų s
av.
Kau
no
m. s
av.
Kla
ipėd
os
m. s
av.
LT
Trak
ų r
. sav
.
Šiau
lių r
. sav
.
Pan
evė
žio
r. s
av.
Kre
tin
gos
r. s
av.
Mar
ijam
po
lės
sav.
Ute
no
s r.
sav
.
Maž
eiki
ų r
. sav
.
Plu
ngė
s r.
sav
.
Aly
tau
s r.
sav
.
Aly
tau
s m
. sav
.
Jon
avo
s r.
sav
.
Pri
enų
r. s
av.
Kai
šiad
ori
ų r
. sav
.
Tau
ragė
s r.
sav
.
Kėd
ain
ių r
. sav
.
Ukm
ergė
s r.
sav
.
Pan
evė
žio
m. s
av.
Rad
viliš
kio
r. s
av.
Telš
ių r
. sav
.
Šilu
tės
r. s
av.
Bir
što
no
sav
.
Dru
skin
inkų
sav
.
Šalč
inin
kų r
. sav
.
Vis
agin
o s
av.
Širv
intų
r. s
av.
Jon
iški
o r
. sav
.
Vilk
aviš
kio
r. s
av.
Bir
žų r
. sav
.
Šve
nči
on
ių r
. sav
.
Var
ėno
s r.
sav
.
Rie
tavo
sav
.
Ras
ein
ių r
. sav
.
Kaz
lų R
ūd
os
sav.
Šila
lės
r. s
av.
Ro
kišk
io r
. sav
.
Šaki
ų r
. sav
.
Mo
lėtų
r. s
av.
Pas
valio
r. s
av.
An
ykšč
ių r
. sav
.
Jurb
arko
r. s
av.
Akm
en
ės
r. s
av.
Kel
mė
s r.
sav
.
Ku
piš
kio
r. s
av.
Lazd
ijų r
. sav
.
Zara
sų r
. sav
.
Kal
vari
jos
sav.
Sku
od
o r
. sav
.
Pak
ruo
jo r
. sav
.
Ign
alin
os
r. s
av.
Pag
ėgių
sav
.
10
00
gyv
.
16 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.
1.2. uždavinys. Sumažinti socialinę-ekonominę gyventojų diferenciaciją
šalyje ir bendruomenėse
1.2.1 pav. Standartizuoto mirtingumo dėl išorinių priežasčių (V00–Y89) 100 000 gyv. kartograma (8 rodiklis)
Šaltinis. Higienos instituto Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registras
Mirtingumas nuo išorinių mirties priežasčių užima trečią vietą mirtingumo priežasčių
struktūroje. 2019 m. Lietuvoje nuo šių priežasčių mirė 2 395 žmonės, t. y. 6,3 proc. visų mirusiųjų
(85,7/100 000 gyv.*). Dėl išorinių priežasčių vyrų mirė 2,8 kartais daugiau negu moterų (1 758
vyrai (9,5 proc. nuo visų mirusiųjų) ir 637 moterys (3,2 proc. nuo visų mirusiųjų)). Netolygumai
savivaldybėse gana ryškūs – mirtingumo rodiklio reikšmė svyravo nuo 30,0/100 000 gyv. Neringos
sav. iki 194,3/100 000 gyv. Švenčionių r. sav.* Stulpelinėje diagramoje aukščiausiu santykiu su
Lietuvos vidurkiu išsiskyrė Švenčionių r., Ignalinos r., Molėtų r., Zarasų r., Birštono savivaldybės.
Jų rodiklio santykis su Lietuvos vidurkiu viršijo apie 2 kartus.
* Vertinamas nestandartizuotas mirtingumas.
100 000 gyv.
32 - 62 (6)
62 - 87 (15)
87 - 100 (13)
100 - 115 (11)
115 - 135 (6)
135 - 193 (9)
17 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.
1.2.2 pav. Mirtingumas dėl išorinių priežasčių (V00–Y89) 100 000 gyv.
** Kadangi skaičiuojant santykį su Lietuvos vidurkiu buvo naudojami nestandartizuoti rodikliai (žr. viršutinį paveikslą), o lentelėje rodomi savivaldybių standartizuoti rodikliai,
savivaldybių vietos paveiksle ir lentelėje nesutampa. * 3 metų vidurkis
0,3
5 0,5
6
0,6
1
0,6
7
0,6
9
0,7
4
0,7
5
0,7
7
0,8
8
0,8
8
0,8
9
0,9
0
0,9
0
0,9
2
0,9
3
0,9
4
0,9
5
0,9
6
1,0
0
1,0
0
1,0
0
1,0
1
1,0
3
1,0
4
1,0
7
1,0
9
1,0
9
1,1
1
1,1
2
1,1
4
1,1
6
1,1
7
1,1
7
1,1
8
1,2
2
1,2
2
1,2
3
1,2
3
1,2
4
1,2
6
1,2
8
1,3
1
1,3
2
1,3
7
1,3
8
1,4
4
1,4
5
1,4
5
1,4
6
1,4
7
1,4
8
1,5
2
1,5
4
1,5
8 1,7
7
1,7
7
1,7
8
1,8
8
1,9
6 2,0
8 2,2
7
0
0,5
1
1,5
2
2,5
Ne
rin
gos
sav.
Plu
ngė
s r.
sav
.
Kau
no
r. s
av.
Pal
ango
s m
. sav
.
Mar
ijam
po
lės
sav.
Viln
iau
s m
. sav
.
Kla
ipėd
os
r. s
av.
Tau
ragė
s r.
sav
.
Kau
no
m. s
av.
Šiau
lių m
. sav
.
Jon
iški
o r
. sav
.
Šila
lės
r. s
av.
Kre
tin
gos
r. s
av.
Pan
evė
žio
m. s
av.
Elek
trėn
ų s
av.
Rie
tavo
sav
.
Aly
tau
s m
. sav
.
Pag
ėgių
sav
.
Viln
iau
s r.
sav
.
LT
Ute
no
s r.
sav
.
Kla
ipėd
os
m. s
av.
Rad
viliš
kio
r. s
av.
Šiau
lių r
. sav
.
Kaz
lų R
ūd
os
sav.
Pan
evė
žio
r. s
av.
Maž
eiki
ų r
. sav
.
Šilu
tės
r. s
av.
Akm
en
ės
r. s
av.
Dru
skin
inkų
sav
.
Pas
valio
r. s
av.
Aly
tau
s r.
sav
.
Vilk
aviš
kio
r. s
av.
Telš
ių r
. sav
.
Ras
ein
ių r
. sav
.
Bir
žų r
. sav
.
Širv
intų
r. s
av.
Vis
agin
o s
av.
Jon
avo
s r.
sav
.
Pri
enų
r. s
av.
Kėd
ain
ių r
. sav
.
Pak
ruo
jo r
. sav
.
Sku
od
o r
. sav
.
Kai
šiad
ori
ų r
. sav
.
Ku
piš
kio
r. s
av.
Šalč
inin
kų r
. sav
.
An
ykšč
ių r
. sav
.
Ukm
ergė
s r.
sav
.
Lazd
ijų r
. sav
.
Šaki
ų r
. sav
.
Jurb
arko
r. s
av.
Ro
kišk
io r
. sav
.
Trak
ų r
. sav
.
Kal
vari
jos
sav.
Kel
mė
s r.
sav
.
Var
ėno
s r.
sav
.
Bir
što
no
sav
.
Zara
sų r
. sav
.
Mo
lėtų
r. s
av.
Ign
alin
os
r. s
av.
Šve
nči
on
ių r
. sav
.
San
tyki
s su
LT
vid
urk
iu
Mažiausi rodikliai Didžiausi rodikliai
Savivaldybė Standart.
mirtingumas 100 000 gyv.**
Savivaldybė Standart.
mirtingumas 100 000 gyv.**
Neringos sav.* 32,8 Švenčionių r. sav. 192,5
Plungės m. sav. 44,3 Molėtų r. sav.* 156,0
Kauno r. sav. 54,7 Zarasų r. sav.* 153,6
Palangos m. sav.* 55,0 Ignalinos r. sav.* 153,0
Marijampolės sav. 57,4 Kelmės r. sav. 152,1
Lietuvos vidurkis 83,6/100 000 gyv.
18 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.
1.2.3 pav. Mokinių, gaunančių nemokamą maitinimą mokyklose, skaičiaus 1000 vaikų* kartograma (9 rodiklis)
Šaltinis. Lietuvos statistikos departamentas
Lietuvoje vaikai iš šeimų su mažomis pajamomis priskiriami rizikos sveikatai grupei ir
įstatymo nustatyta tvarka tokie mokiniai mokykloje turi teisę gauti nemokamą maitinimą.
Lietuvoje apie 14,7 proc. mokyklinio amžiaus vaikų mokyklose 2019 m. gavo nemokamą
maitinimą. Didžiųjų miestų ir jų rajonų (išskyrus Neringos ir Palangos sav.) savivaldybių mokinių,
gaunančių nemokamą maitinimą, rodiklis 1000 vaikų buvo mažesnis (Klaipėdos m. sav. – 53,6,
Vilniaus m. sav. – 65,4, Kauno m. sav. – 84,0/1000 vaikų) nei mažesnių savivaldybių (Šalčininkų r.
sav. – 350,4, Lazdijų r. sav. – 335,7, Rietavo sav. – 318,3/1000 vaikų). Tokiam rodiklio
pasiskirstymui įtakos turi geresnė socialinė padėtis didesnėse savivaldybėse (mažesnis nedarbas,
didesnės pajamos šeimoje, mažesnis vaikų skaičius šeimoje (suminis gimstamumo rodiklis 2019 m.
mažiausias buvo Vilniaus, Kauno apskr. – 1,46 vaiko, didžiausias Telšių apskr. – 1,99 vaiko). Kai
kuriose savivaldybėse, pvz., Lazdijų r., Joniškio r., Ignalinos r., Kalvarijos mokinių, gaunančių
nemokamą maitinimą mokyklose, rodiklis susijęs su ilgalaikiu nedarbu, nes šiose savivaldybėse
ilgalaikio nedarbo lygis taip pat aukštas.
* Mokyklinio amžiaus vaikais laikomi nuo 7 iki 18 metų.
1 000 gyv.
53 - 121 (10)
121 - 174 (11)
174 - 207 (6)
207 - 228 (8)
228 - 285 (16)
285 - 351 (9)
19 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.
Mažiausi rodikliai Didžiausi rodikliai
Savivaldybė Rodiklis
1000 vaikų Savivaldybė Rodiklis
1000 vaikų
Neringos sav.* 53,4 Šalčininkų r. sav. 350,4
Klaipėdos m. sav. 53,6 Lazdijų r. sav.* 335,7
Vilniaus m. sav. 65,4 Šilalės r. sav. 328,4
Palangos m. sav. 79,5 Rokiškio r. sav. 322,5
Klaipėdos r. sav. * 79,9 Rietavo sav.* 318,3
Lietuvos vidurkis 146,6/1000 vaikų
1.2.4 pav. Mokinių, gaunančių nemokamą maitinimą mokyklose, skaičius 1000 gyv.
* 3 metų slankusis vidurkis
0,3
6
0,3
7
0,4
5
0,5
4
0,5
4
0,5
7
0,5
8 0,7
5
0,7
7
0,8
2
0,8
8
0,9
0
1,0
0
1,0
0
1,0
2
1,0
4
1,0
5
1,0
6
1,0
7
1,1
4
1,1
7
1,1
8
1,2
4
1,2
6
1,3
3
1,3
7
1,3
7
1,4
1
1,4
1
1,4
5
1,4
7
1,4
8
1,4
8
1,5
0
1,5
4
1,5
5
1,6
7
1,6
8
1,7
3
1,7
3
1,7
3
1,7
7
1,7
7
1,7
9
1,8
0
1,8
1
1,8
4
1,8
7
1,9
2
1,9
2
1,9
4
1,9
4
2,0
4
2,0
8
2,1
6
2,1
7
2,1
7
2,2
0
2,2
4
2,2
9
2,3
9
0
0,5
1
1,5
2
2,5
3
Ne
rin
gos
sav.
Kla
ipėd
os
m. s
av.
Viln
iau
s m
. sav
.P
alan
gos
m. s
av.
Kla
ipėd
os
r. s
av.
Kau
no
m. s
av.
Viln
iau
s r.
sav
.K
aun
o r
. sav
.
Ute
no
s r.
sav
.Ši
aulių
m. s
av.
Mar
ijam
po
lės
sav.
Elek
trėn
ų s
av.
Pan
evė
žio
m. s
av.
LTA
lyta
us
m. s
av.
Plu
ngė
s r.
sav
.K
reti
ngo
s r.
sav
.Tr
akų
r. s
av.
Maž
eiki
ų r
. sav
.
Jon
avo
s r.
sav
.
Telš
ių r
. sav
.D
rusk
inin
kų s
av.
Kai
šiad
ori
ų r
. sav
.Ta
ura
gės
r. s
av.
Šiau
lių r
. sav
.
Šilu
tės
r. s
av.
Bir
što
no
sav
.Šv
en
čio
nių
r. s
av.
Kėd
ain
ių r
. sav
.
Pan
evė
žio
r. s
av.
Širv
intų
r. s
av.
Mo
lėtų
r. s
av.
Aly
tau
s r.
sav
.
Vis
agin
o s
av.
Var
ėno
s r.
sav
.A
nyk
ščių
r. s
av.
Pri
enų
r. s
av.
Kaz
lų R
ūd
os
sav.
Ras
ein
ių r
. sav
.R
advi
liški
o r
. sav
.
Ku
piš
kio
r. s
av.
Zara
sų r
. sav
.
Bir
žų r
. sav
.
Ukm
ergė
s r.
sav
.P
asva
lio r
. sav
.
Šaki
ų r
. sav
.K
elm
ės
r. s
av.
Akm
en
ės
r. s
av.
Sku
od
o r
. sav
.
Vilk
aviš
kio
r. s
av.
Jon
iški
o r
. sav
.
Pak
ruo
jo r
. sav
.
Ign
alin
os
r. s
av.
Jurb
arko
r. s
av.
Pag
ėgių
sav
.K
alva
rijo
s sa
v.
Rie
tavo
sav
.R
oki
škio
r. s
av.
Šila
lės
r. s
av.
Lazd
ijų r
. sav
.
Šalč
inin
kų r
. sav
.
San
tyki
s su
LT
vid
urk
iu
20 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.
1.2.5 pav. Socialinės pašalpos gavėjų skaičiaus 1000 gyv. kartograma (10 rodiklis)
Šaltinis. Lietuvos statistikos departamentas
Lietuvoje 2019 m. iš 1000 gyventojų 23,1 asmenys gavo socialinę pašalpą. 39 šalies
savivaldybės viršijo šalies vidurkį. Lazdijų r., Kalvarijos, Ignalinos r., Zarasų r. savivaldybės
Lietuvos vidurkį viršijo daugiau kaip 3 kartus. Neringos savivaldybė šiuo rodikliu pirmavo gerąja
prasme (savivaldybėje buvo mažiausiai gyventojų, gaunančių socialinę pašalpą – 2,5/1000 gyv.).
Siekiant sumažinti socialinę-ekonominę gyventojų diferenciaciją šalies ir bendruomenių lygmeniu,
reikėtų kompleksiškai vertinti savivaldybės rodiklius ir įvertinti realią savivaldybės situaciją.
1 000 gyv.
2 - 22 (17)
22 - 29 (11)
29 - 37 (9)
37 - 47 (10)
47 - 61 (9)
61 - 88 (4)
21 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.
Mažiausi rodikliai Didžiausi rodikliai
Savivaldybė Rodiklis
1000 gyv. Savivaldybė Rodiklis
1000 gyv.
Neringos sav.* 2,5 Kalvarijos sav.* 87,2
Klaipėdos m. sav. 5,8 Lazdijų r. sav.* 77,6
Vilniaus m. sav. 9,8 Ignalinos r. sav.* 73,0
Klaipėdos r. sav. 10,6 Zarasų r. sav. * 70,5
Šiaulių m. sav. 11,1 Rokiškio r. sav. 60,2
Lietuvos rodiklis 23,1/1000 gyv.
1.2.6 pav. Socialinės pašalpos gavėjų skaičius 1000 gyv.
* 3 metų slankusis vidurkis
0,1
1
0,2
5
0,4
3
0,4
6
0,4
8
0,4
9
0,5
2
0,5
4
0,6
4
0,6
4
0,7
2
0,7
4
0,7
5
0,7
6
0,8
0
0,8
5
0,9
2
0,9
7
0,9
8
0,9
8
0,9
9
1,0
0
1,0
6
1,0
9
1,1
0
1,1
8
1,1
9
1,2
2
1,2
5
1,2
7
1,3
6
1,3
9
1,4
3
1,4
3
1,4
3
1,4
8
1,5
1
1,5
7
1,6
4
1,6
5
1,6
7
1,7
5
1,8
3
1,8
3
1,9
0
1,9
0
1,9
3
2,0
1
2,1
7
2,2
5
2,2
6
2,3
3
2,3
8
2,3
9
2,4
2
2,5
6
2,6
1
3,0
5
3,1
6 3,3
6 3,7
7
0
0,5
1
1,5
2
2,5
3
3,5
4
Ne
rin
gos
sav.
Kla
ipėd
os
m. s
av.
Viln
iau
s m
. sav
.
Kla
ipėd
os
r. s
av.
Šiau
lių m
. sav
.
Mar
ijam
po
lės
sav.
Kau
no
r. s
av.
Pal
ango
s m
. sav
.
Elek
trėn
ų s
av.
Kre
tin
gos
r. s
av.
Kau
no
m. s
av.
Ute
no
s r.
sav
.
Bir
što
no
sav
.
Šve
nči
on
ių r
. sav
.
Plu
ngė
s r.
sav
.
Širv
intų
r. s
av.
Trak
ų r
. sav
.
Viln
iau
s r.
sav
.
Dru
skin
inkų
sav
.
Pan
evė
žio
m. s
av.
Aly
tau
s m
. sav
.
LT
Kėd
ain
ių r
. sav
.
Kai
šiad
ori
ų r
. sav
.
Telš
ių r
. sav
.
Rie
tavo
sav
.
Šilu
tės
r. s
av.
Ukm
ergė
s r.
sav
.
Aly
tau
s r.
sav
.
Šila
lės
r. s
av.
Pri
enų
r. s
av.
Kaz
lų R
ūd
os
sav.
Šiau
lių r
. sav
.
Maž
eiki
ų r
. sav
.
Pan
evė
žio
r. s
av.
Tau
ragė
s r.
sav
.
Mo
lėtų
r. s
av.
Ras
ein
ių r
. sav
.
Pas
valio
r. s
av.
Sku
od
o r
. sav
.
Šalč
inin
kų r
. sav
.
Jurb
arko
r. s
av.
Ku
piš
kio
r. s
av.
Vis
agin
o s
av.
Jon
avo
s r.
sav
.
Vilk
aviš
kio
r. s
av.
Šaki
ų r
. sav
.
Kel
mė
s r.
sav
.
Var
ėno
s r.
sav
.
An
ykšč
ių r
. sav
.
Rad
viliš
kio
r. s
av.
Pag
ėgių
sav
.
Jon
iški
o r
. sav
.
Akm
en
ės
r. s
av.
Bir
žų r
. sav
.
Pak
ruo
jo r
. sav
.
Ro
kišk
io r
. sav
.
Zara
sų r
. sav
.
Ign
alin
os
r. s
av.
Lazd
ijų r
. sav
.
Kal
vari
jos
sav.
San
tyki
s su
LT
vid
urk
iu
22 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.
1.2.7 pav. Užregistruotų naujų TB atvejų (A15–A19) 100 000 gyv. kartograma (11 rodiklis)
Šaltinis. Tuberkuliozės valstybės informacinė sistema
Tuberkuliozė – visuomenei pavojinga infekcija, kadangi tuberkuliozės bakterijos nuo
sergančio asmens plinta gana lengvai, be to, valstybei brangiai kainuoja, nes ligoniai ilgai (apie 80
dienų) gydomi specializuotuose tuberkuliozės stacionaruose, ligonių gydymas ir priežiūra užtrunka
ilgai (6–24 mėn., o kartais ir ilgiau).
Lietuvoje tuberkuliozė aktuali problema, kadangi visose savivaldybėse 2019 m. buvo
registruojami nauji šios ligos atvejai. Iš viso Lietuvoje tais metais užregistruoti 875 nauji
tuberkuliozės atvejai (31,3/100 000 gyv.), iš jų 17 asmenų – įkalinimo įstaigose. Prasčiausia
situacija Šilutės r., Radviliškio r., Kazlų Rūdos, Anykščių r., Pakruojo r., Kelmės r. savivaldybėse –
jose Lietuvos vidurkis viršytas daugiau kaip 2 kartus.
100 000 gyv.
8 - 23 (12)
23 - 31 (12)
31 - 39 (11)
39 - 46 (10)
46 - 53 (6)
53 - 74 (9)
23 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.
Mažiausi rodikliai Didžiausi rodikliai
Savivaldybė Rodiklis
100 000 gyv. Savivaldybė Rodiklis
100 000 gyv.
Birštono sav.* 8,0 Kelmės r. sav. 73,9
Utenos r. sav. 13,4 Pakruojo r. sav.* 68,9
Rokiškio r. sav. 14,1 Anykščių r. sav. 68,6
Neringos sav.* 15,0 Kazlų Rūdos sav.* 68,6
Visagino sav. * 16,1 Radviliškio r. sav. 68,1
Lietuvos rodiklis 31,3 /100 000 gyv.
1.2.8 pav. Užregistruoti nauji TB atvejai (A15–A19) 100 000 gyv.
* 3 metų slankusis vidurkis
0,2
6 0,4
3
0,4
5
0,4
8
0,5
1
0,5
2
0,5
3
0,5
5
0,5
5
0,6
0
0,7
1
0,7
2
0,7
6
0,8
0
0,8
3
0,8
3
0,8
4
0,8
5
0,8
6
0,8
9
0,9
0
0,9
2
0,9
5
0,9
7
0,9
8
1,0
0
1,0
0
1,0
4
1,0
5
1,0
6
1,1
0
1,1
1
1,1
1
1,1
4
1,2
2
1,2
2
1,2
5
1,2
7
1,2
8
1,2
9
1,3
0
1,3
0
1,3
7
1,4
2
1,4
3
1,4
4 1,5
9
1,6
1
1,6
2
1,6
2
1,6
7
1,6
7 1,8
9
1,8
9
1,9
1 2,0
2 2,1
7
2,1
9
2,1
9
2,2
0
2,3
6
0
0,5
1
1,5
2
2,5B
iršt
on
o s
av.
Ute
no
s r.
sav
.
Ro
kišk
io r
. sav
.
Ne
rin
gos
sav.
Vis
agin
o s
av.
Viln
iau
s m
. sav
.
Kau
no
r. s
av.
Pal
ango
s m
. sav
.
Zara
sų r
. sav
.
Šiau
lių m
. sav
.
Mar
ijam
po
lės
sav.
Kau
no
m. s
av.
Dru
skin
inkų
sav
.
Elek
trėn
ų s
av.
Šve
nči
on
ių r
. sav
.
Aly
tau
s m
. sav
.
Tau
ragė
s r.
sav
.
Pan
evė
žio
m. s
av.
Aly
tau
s r.
sav
.
Jurb
arko
r. s
av.
Mo
lėtų
r. s
av.
Šiau
lių r
. sav
.
Lazd
ijų r
. sav
.
Pas
valio
r. s
av.
Pri
enų
r. s
av.
LT
Ku
piš
kio
r. s
av.
Ukm
ergė
s r.
sav
.
Kla
ipėd
os
m. s
av.
Plu
ngė
s r.
sav
.
Širv
intų
r. s
av.
Pag
ėgių
sav
.
Ras
ein
ių r
. sav
.
Sku
od
o r
. sav
.
Jon
iški
o r
. sav
.
Viln
iau
s r.
sav
.
Šalč
inin
kų r
. sav
.
Ign
alin
os
r. s
av.
Vilk
aviš
kio
r. s
av.
Kai
šiad
ori
ų r
. sav
.
Šila
lės
r. s
av.
Šaki
ų r
. sav
.
Trak
ų r
. sav
.
Rie
tavo
sav
.
Maž
eiki
ų r
. sav
.
Pan
evė
žio
r. s
av.
Akm
en
ės
r. s
av.
Telš
ių r
. sav
.
Kre
tin
gos
r. s
av.
Jon
avo
s r.
sav
.
Var
ėno
s r.
sav
.
Bir
žų r
. sav
.
Kla
ipėd
os
r. s
av.
Kėd
ain
ių r
. sav
.
Kal
vari
jos
sav.
Šilu
tės
r. s
av.
Rad
viliš
kio
r. s
av.
Kaz
lų R
ūd
os
sav.
An
ykšč
ių r
. sav
.
Pak
ruo
jo r
. sav
.
Kel
mė
s r.
sav
.
San
tyki
s su
LT
vid
urk
iu
24 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.
1.2.9 pav. Sergamumo* tuberkulioze (A15–A19) 100 000 gyv. kartograma (11 rodiklis)
Šaltinis. Tuberkuliozės valstybės informacinė sistema
Ekspertų nuomone ir žiniomis, sergamumo tuberkulioze rodiklis metodiškai tiksliau
skaičiuojamas įtraukiant ir recidyvus (t. y. atkrytis, ligonis jau buvo išgydytas ir liga naujai
atsinaujino, pasikartojimas). Sergamumas (nauji ir recidyvai) tuberkulioze 2019 m. buvo 36,0/100
000 gyv. (1006 atvejai). Pakruojo r., Kelmės r., Radviliškio r., Anykščių r. savivaldybėse
gyvenantys Lietuvos gyventojai 2019 m. sirgo tuberkulioze daugiausiai. Pastarųjų savivaldybių
gyventojų rodikliai Lietuvos vidurkį viršijo 2 ir daugiau kartų. Tuo tarpu mažiausi sergamumo
rodikliai buvo tarp Neringos, Utenos r., Rokiškio r., Birštono, Palangos m. savivaldybių gyventojų.
* Nauji atvejai + recidyvai
100 000 gyv.
10 - 24 (11)
24 - 40 (17)
40 - 48 (9)
48 - 57 (11)
57 - 72 (8)
72 - 93 (4)
25 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.
Mažiausi rodikliai Didžiausi rodikliai
Savivaldybė Rodiklis
100 000 gyv. Savivaldybė Rodiklis
100 000 gyv.
Neringos sav.* 10,0 Pakruojo r. sav. * 93,0
Utenos r. sav. 13,4 Kelmės r. sav. 85,6
Rokiškio r. sav. 14,1 Radviliškio r. sav. 79,4
Birštono sav.* 16,1 Anykščių r. sav. 77,2
Palangos m. sav. * 17,1 Kazlų Rūdos sav.* 71,5
Lietuvos rodiklis 36,0 /100 000 gyv.
1.2.10 pav. Sergamumas (nauji atvejai ir recidyvai) tuberkulioze (A15–A19) 100 000 gyv.
* 3 metų slankusis vidurkis
0,2
8
0,3
7
0,3
9
0,4
5
0,4
7
0,4
9
0,5
0
0,5
5
0,6
0
0,6
1
0,6
6
0,7
0
0,7
4
0,7
7
0,7
7
0,8
0
0,8
3
0,8
4
0,8
4
0,9
1
0,9
3
0,9
4
0,9
6
1,0
0
1,0
1
1,0
5
1,0
5
1,0
7
1,1
0
1,1
4
1,1
7
1,1
7
1,1
9
1,1
9
1,2
1
1,2
2
1,2
6
1,3
1
1,3
2
1,3
4
1,3
6
1,3
8
1,4
1
1,4
4
1,4
5
1,4
6
1,4
9
1,5
4
1,5
8
1,6
2
1,6
6
1,6
8
1,8
2
1,8
3
1,8
7
1,9
0
1,9
8 2,1
4
2,2
1 2,3
8 2,5
8
0
0,5
1
1,5
2
2,5
3
Ne
rin
gos
sav.
Ute
no
s r.
sav
.
Ro
kišk
io r
. sav
.
Bir
što
no
sav
.
Pal
ango
s m
. sav
.
Viln
iau
s m
. sav
.
Vis
agin
o s
av.
Kau
no
r. s
av.
Zara
sų r
. sav
.
Šiau
lių m
. sav
.
Dru
skin
inkų
sav
.
Elek
trėn
ų s
av.
Kau
no
m. s
av.
Mar
ijam
po
lės
sav.
Jurb
arko
r. s
av.
Tau
ragė
s r.
sav
.
Pan
evė
žio
m. s
av.
Mo
lėtų
r. s
av.
Pas
valio
r. s
av.
Ukm
ergė
s r.
sav
.
Ku
piš
kio
r. s
av.
Aly
tau
s m
. sav
.
Šve
nči
on
ių r
. sav
.
LT
Plu
ngė
s r.
sav
.
Kla
ipėd
os
m. s
av.
Sku
od
o r
. sav
.
Pri
enų
r. s
av.
Ign
alin
os
r. s
av.
Širv
intų
r. s
av.
Aly
tau
s r.
sav
.
Viln
iau
s r.
sav
.
Vilk
aviš
kio
r. s
av.
Jon
iški
o r
. sav
.
Pag
ėgių
sav
.
Lazd
ijų r
. sav
.
Šalč
inin
kų r
. sav
.
Kai
šiad
ori
ų r
. sav
.
Ras
ein
ių r
. sav
.
Šiau
lių r
. sav
.
Rie
tavo
sav
.
Šila
lės
r. s
av.
Kre
tin
gos
r. s
av.
Šaki
ų r
. sav
.
Trak
ų r
. sav
.
Maž
eiki
ų r
. sav
.
Pan
evė
žio
r. s
av.
Telš
ių r
. sav
.
Var
ėno
s r.
sav
.
Akm
en
ės
r. s
av.
Kal
vari
jos
sav.
Jon
avo
s r.
sav
.
Bir
žų r
. sav
.
Kėd
ain
ių r
. sav
.
Kla
ipėd
os
r. s
av.
Šilu
tės
r. s
av.
Kaz
lų R
ūd
os
sav.
An
ykšč
ių r
. sav
.
Rad
viliš
kio
r. s
av.
Kel
mė
s r.
sav
.
Pak
ruo
jo r
. sav
.
San
tyki
s su
LT
vid
urk
iu
26 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.
2 tikslas. Sukurti sveikatai palankią fizinę darbo ir
gyvenamąją aplinką
2.1. uždavinys. Kurti saugias darbo ir sveikas buities sąlygas, didinti
prekių ir paslaugų vartotojų saugumą
2.1.1 pav. Asmenų, žuvusių ar sunkiai sužeistų dėl nelaimingų atsitikimų darbe, skaičiaus 10 000 darbingo amžiaus gyv.* kartograma
(12 rodiklis) Šaltinis. Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Lietuvoje 1 iš 10 000 darbingo amžiaus gyventojų 2019 m. patyrė sunkų nelaimingą
atsitikimą darbe ar žuvo. Iš viso Lietuvoje 2019 m. darbo vietoje įvyko 125 sunkūs ir 39 mirtini
nelaimingi atsitikimai. Vertinant, koks šis rodiklis savivaldybėse, džiugu, kad 10 savivaldybių (iš
60) 2019 m. nežuvo ar nebuvo sunkiai sužalotas darbe nei vienas asmuo. Suprantama, kad
daugiausia nelaimingų atsitikimų įvyko ten, kur labiausiai išvystyta pramonė / gamyba, vyksta daug
statybos darbų – didžiuosiuose Lietuvos miestuose: Vilniaus m. savivaldybėje nelaimingų
atsitikimų įvyko 43, Kauno m. – 24.
* Darbingo amžiaus asmenys – asmenys nuo 16 metų iki senatvės pensijos amžiaus.
10 000 gyv.
0.0 - 0.3 (10)
0.3 - 0.7 (19)
0.7 - 1.1 (17)
1.1 - 2.0 (10)
2.0 - 2.6 (2)
2.6 - 2.9 (2)
27 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.
Mažiausi rodikliai Didžiausi rodikliai
Savivaldybė
Rodiklis 10 000
darb. amž. gyv.
Savivaldybė
Rodiklis 10 000
darb. amž. gyv.
Varėnos r. sav., Birštono sav.*, Neringos sav.*, Elektrėnų sav., Pagėgių sav.*, Švenčionių r. sav.*, Ignalinos r. sav.*, Joniškio r. sav., Vilkaviškio r. sav., Šilalės r. sav.
0,0
Pasvalio r. sav. 2,9
Jurbarko r. sav. 2,6
Plungės r. sav. 2,0
Kupiškio r. sav.* 2,0
Šiaulių m. sav. 1,4
Lietuvos rodiklis 1,0/10 000 gyv.
2.1.2 pav. Asmenų, žuvusių ar sunkiai sužeistų dėl nelaimingų atsitikimų darbe, skaičius 10 000 darbingo amžiaus gyv.
* 3 metų slankusis vidurkis
0,0
0
0,0
0
0,0
0
0,0
0
0,0
0
0,0
0
0,0
0
0,0
0
0,0
0
0,0
0 0,3
1
0,3
4
0,3
5
0,3
8
0,3
9
0,3
9
0,4
1
0,4
6
0,5
2
0,5
4
0,5
5
0,5
9
0,5
9
0,6
0
0,6
1
0,6
2
0,6
7
0,6
7
0,6
8
0,7
5
0,7
6
0,7
8
0,8
2
0,8
3
0,8
8
0,9
1
0,9
6
0,9
7
0,9
9
0,9
9
0,9
9
1,0
0
1,0
1
1,0
2
1,0
7
1,0
9
1,1
0
1,1
8
1,2
3
1,2
6
1,2
8
1,3
1
1,3
5
1,3
6
1,3
7
1,4
5
1,5
1
2,0
6
2,0
7
2,7
8 3,0
0
0
0,5
1
1,5
2
2,5
3
3,5
Šve
nči
on
ių r
. sav
.El
ektr
ėnų
sav
.B
iršt
on
o s
av.
Ne
rin
gos
sav.
Jon
iški
o r
. sav
.V
arėn
os
r. s
av.
Vilk
aviš
kio
r. s
av.
Šila
lės
r. s
av.
Pag
ėgių
sav
.Ig
nal
ino
s r.
sav
.La
zdijų
r. s
av.
Kau
no
r. s
av.
Sku
od
o r
. sav
.Za
rasų
r. s
av.
Pal
ango
s m
. sav
.K
ėdai
nių
r. s
av.
Jon
avo
s r.
sav
.K
reti
ngo
s r.
sav
.U
kmer
gės
r. s
av.
Šalč
inin
kų r
. sav
.R
asei
nių
r. s
av.
Pak
ruo
jo r
. sav
.D
rusk
inin
kų s
av.
Pan
evė
žio
m. s
av.
Ro
kišk
io r
. sav
.M
arija
mp
olė
s sa
v.A
lyta
us
r. s
av.
Pri
enų
r. s
av.
Kel
mė
s r.
sav
.R
ieta
vo s
av.
An
ykšč
ių r
. sav
.B
iržų
r. s
av.
Šiau
lių r
. sav
.K
laip
ėdo
s r.
sav
.Te
lšių
r. s
av.
Vis
agin
o s
av.
Pan
evė
žio
r. s
av.
Mo
lėtų
r. s
av.
Viln
iau
s r.
sav
.R
advi
liški
o r
. sav
.K
azlų
Rū
do
s sa
v. LTA
lyta
us
m. s
av.
Trak
ų r
. sav
.K
alva
rijo
s sa
v.Ši
rvin
tų r
. sav
.K
aiši
ado
rių
r. s
av.
Kla
ipėd
os
m. s
av.
Akm
en
ės
r. s
av.
Šaki
ų r
. sav
.V
ilnia
us
m. s
av.
Maž
eiki
ų r
. sav
.Ta
ura
gės
r. s
av.
Šilu
tės
r. s
av.
Ute
no
s r.
sav
.K
aun
o m
. sav
.Ši
aulių
m. s
av.
Ku
piš
kio
r. s
av.
Plu
ngė
s r.
sav
.Ju
rbar
ko r
. sav
.P
asva
lio r
. sav
.
San
tyki
s su
LT
vid
urk
iu
28 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.
2.1.3 pav. Susižalojimų dėl nukritimų (W00–W19) 65+ m. amžiaus grupėje 10 000 gyv. kartograma (13 rodiklis)
Šaltinis. Higienos instituto Sveikatos informacijos centras,
Privalomojo sveikatos draudimo informacinė sistema SVEIDRA
2019 m. Lietuvoje iš 10 000 vyresnio amžiaus (65+ m. amžiaus) žmonių 146 gydėsi
stacionare dėl susižalojimo nukritus. Biržų r. – 197,2, Šiaulių m. – 193,2, Palangos – 190,9/10 000
gyv. savivaldybėse vyresnių žmonių susižalojimai dėl nukritimų įvyko dažniau nei kitose Lietuvos
dalyse. Vertinant rodiklius savivaldybėse, reiktų atkreipti dėmesį, kad šiam rodikliui įtakos galėjo
turėti gydymo įstaigų prieinamumas, dėl to dalis vyresnių gyventojų galėjo ir nesikreipti į gydymo
įstaigą.
10 000 gyv.
92 - 103 (6)
103 - 121 (7)
121 - 132 (9)
132 - 147 (17)
147 - 169 (10)
169 - 198 (11)
29 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.
Mažiausi rodikliai Didžiausi rodikliai
Savivaldybė Rodiklis
10 000 gyv. Savivaldybė Rodiklis
10 000 gyv.
Alytaus r. sav. 92,6 Biržų r. sav. 197,2
Šilalės r. sav. 98,4 Šiaulių m. sav. 193,2
Kupiškio r. sav.* 98,7 Palangos m. sav. 190,9
Prienų r. sav. 99,3 Ukmergės r. sav.* 186,1
Šalčininkų r. sav 100,9 Jurbarko r. sav. 185,6
Lietuvos rodiklis 145,7/10 000 gyv.
2.1.4 pav. Susižalojimai dėl nukritimų (W00–W19) 65+ m. amžiaus grupėje 10 000 gyv.
* 3 metų slankusis vidurkis
0,6
4
0,6
7
0,6
8
0,6
8
0,6
9
0,7
0
0,7
5
0,7
5
0,7
5
0,7
7
0,7
8
0,8
0
0,8
3
0,8
4
0,8
5
0,8
6
0,8
6
0,8
7
0,8
7
0,8
7
0,8
8
0,9
0
0,9
1
0,9
2
0,9
2
0,9
2
0,9
3
0,9
3
0,9
3
0,9
5
0,9
5
0,9
5
0,9
5
0,9
6
0,9
9
0,9
9
1,0
0
1,0
0
1,0
0
1,0
0
1,0
5
1,0
5
1,0
7
1,0
7
1,0
8
1,0
8
1,0
8
1,0
9
1,1
3
1,1
6
1,1
8
1,1
8
1,2
1
1,2
4
1,2
4
1,2
5
1,2
7
1,2
8
1,3
1
1,3
3
1,3
5
0
0,2
0,4
0,6
0,8
1
1,2
1,4
1,6
Aly
tau
s r.
sav
.
Šila
lės
r. s
av.
Ku
piš
kio
r. s
av.
Pri
enų
r. s
av.
Šalč
inin
kų r
. sav
.
Rad
viliš
kio
r. s
av.
Pan
evė
žio
r. s
av.
Bir
što
no
sav
.
Vilk
aviš
kio
r. s
av.
Viln
iau
s r.
sav
.
Ute
no
s r.
sav
.
Mar
ijam
po
lės
sav.
Sku
od
o r
. sav
.
Kla
ipėd
os
r. s
av.
Kau
no
r. s
av.
Var
ėno
s r.
sav
.
Ro
kišk
io r
. sav
.
Pan
evė
žio
m. s
av.
Dru
skin
inkų
sav
.
Akm
en
ės
r. s
av.
Kaz
lų R
ūd
os
sav.
Mo
lėtų
r. s
av.
Aly
tau
s m
. sav
.
Tau
ragė
s r.
sav
.
Jon
avo
s r.
sav
.
Ign
alin
os
r. s
av.
Širv
intų
r. s
av.
Pas
valio
r. s
av.
Jon
iški
o r
. sav
.
Trak
ų r
. sav
.
Kai
šiad
ori
ų r
. sav
.
Ras
ein
ių r
. sav
.
An
ykšč
ių r
. sav
.
Viln
iau
s m
. sav
.
Kėd
ain
ių r
. sav
.
Maž
eiki
ų r
. sav
.
LT
Lazd
ijų r
. sav
.
Pag
ėgių
sav
.
Zara
sų r
. sav
.
Pak
ruo
jo r
. sav
.
Vis
agin
o s
av.
Kal
vari
jos
sav.
Kla
ipėd
os
m. s
av.
Kre
tin
gos
r. s
av.
Elek
trėn
ų s
av.
Plu
ngė
s r.
sav
.
Šve
nči
on
ių r
. sav
.
Kel
mė
s r.
sav
.
Šiau
lių r
. sav
.
Šilu
tės
r. s
av.
Šaki
ų r
. sav
.
Ne
rin
gos
sav.
Kau
no
m. s
av.
Rie
tavo
sav
.
Telš
ių r
. sav
.
Jurb
arko
r. s
av.
Ukm
ergė
s r.
sav
.
Pal
ango
s sa
v.
Šiau
lių m
. sav
.
Bir
žų r
. sav
.
San
tyki
s su
LT
vid
urk
iu
30 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.
2.1.5 pav. Darbingo amžiaus asmenų, pirmą kartą pripažintų neįgaliais 10 000 gyv. * kartograma (14 rodiklis)
Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba
Lietuvoje darbingo amžiaus gyventojų (nuo 16 m. iki pensinio amžiaus) 2019 m. buvo per
1,7 mln. Iš jų daugiau kaip 10,6 tūkst. pripažinti neįgaliais (0,6 proc. darbingų gyventojų). Didžiausi
rodikliai Pakruojo r. (127,5/10 000 gyv.), Joniškio r. (120,2/10 000 gyv.), Akmenės r. (101,3/10 000
gyv.), Kelmės r. (100,1/10 000 gyv.) savivaldybių gyventojų. Mažiausi rodikliai Kauno r. sav. –
42,2, Kauno m. sav. – 43,3, Vilniaus m. – 46,4/10 000 gyv. savivaldybių gyventojų.
Probleminėms savivaldybėms rekomenduojama giliau analizuoti ir vertinti neįgalumo
nustatymo priežastis.
* Darbingumo lygis nustatomas asmenims nuo 18 m. iki senatvės pensijos amžiaus, vertinant ne tik medicininius, bet ir
funkcinius, profesinius bei kitus kriterijus, ribojančius asmens darbingumą.
10 000 gyv.
42 - 57 (11)
57 - 63 (8)
63 - 68 (10)
68 - 78 (19)
78 - 102 (10)
102 - 128 (2)
31 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.
Mažiausi rodikliai Didžiausi rodikliai
Savivaldybė Rodiklis
10 000 gyv. Savivaldybė Rodiklis
10 000 gyv.
Kauno r. sav. 42,2 Pakruojo r. sav.* 127,5
Kauno m. sav. 43,3 Joniškio r. sav. 120,2
Vilniaus m. sav. 46,4 Akmenės r. sav. * 101,3
Neringos sav.* 50,9 Kelmės r. sav. 100,1
Kaišiadorių r. sav. 52,1 Šiaulių r. sav. 92,6
Lietuvos rodiklis 61,6/10 000 gyv.
2.1.6 pav. Darbingo amžiaus asmenys, pirmą kartą pripažinti neįgaliais, 10 000 gyv.
* 3 metų slankusis vidurkis
0,7 0,7 0,8 0
,8 0,8 0,9 0,9 0,9 0,9 0,9
0,9 1,0 1,0
1,0 1,0 1,0 1,0 1,0 1,0 1,0 1,0 1,0 1,0 1,1 1,1 1,1 1,1 1,1 1,1 1,1 1,1 1,1 1,1 1,1
1,1 1,1 1,1 1,1 1,1 1,2
1,2 1,2 1,2 1,2 1,2 1,2 1,2 1,3 1,3 1
,3 1,4 1,4 1,4 1,4 1,5 1,5 1,5 1
,6 1,6
2,0 2
,1
0
0,5
1
1,5
2
2,5
Kau
no
r. s
av.
Kau
no
m. s
av.
Viln
iau
s m
. sav
.
Ne
rin
gos
sav.
Kai
šiad
ori
ų r
. sav
.
Kla
ipėd
os
r. s
av.
Pal
ango
s m
. sav
.
Jurb
arko
r. s
av.
Bir
što
no
sav
.
Kla
ipėd
os
m. s
av.
Ute
no
s r.
sav
.
Kaz
lų R
ūd
os
sav.
Ras
ein
ių r
. sav
.
Viln
iau
s r.
sav
.
Ign
alin
os
r. s
av.
Šaki
ų r
. sav
.
LT
Šve
nči
on
ių r
. sav
.
Pri
enų
r. s
av.
Zara
sų r
. sav
.
Pan
evė
žio
r. s
av.
Elek
trėn
ų s
av.
Aly
tau
s m
. sav
.
Maž
eiki
ų r
. sav
.
Dru
skin
inkų
sav
.
Jon
avo
s r.
sav
.
Ukm
ergė
s r.
sav
.
Mar
ijam
po
lės
sav.
Širv
intų
r. s
av.
Plu
ngė
s r.
sav
.
Pas
valio
r. s
av.
Sku
od
o r
. sav
.
Trak
ų r
. sav
.
Aly
tau
s r.
sav
.
Šiau
lių m
. sav
.
Kre
tin
gos
r. s
av.
Kėd
ain
ių r
. sav
.
Mo
lėtų
r. s
av.
Vis
agin
o s
av.
Šila
lės
r. s
av.
Ro
kišk
io r
. sav
.
Pan
evė
žio
m. s
av.
Bir
žų r
. sav
.
Tau
ragė
s r.
sav
.
Var
ėno
s r.
sav
.
Pag
ėgių
sav
.
Vilk
aviš
kio
r. s
av.
Lazd
ijų r
. sav
.
Telš
ių r
. sav
.
An
ykšč
ių r
. sav
.
Kal
vari
jos
sav.
Šalč
inin
kų r
. sav
.
Rie
tavo
sav
.
Šilu
tės
r. s
av.
Ku
piš
kio
r. s
av.
Rad
viliš
kio
r. s
av.
Šiau
lių r
. sav
.
Kel
mė
s r.
sav
.
Akm
en
ės
r. s
av.
Jon
iški
o r
. sav
.
Pak
ruo
jo r
. sav
.
San
tyki
s su
LT
vid
urk
iu
32 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.
2.1.7 pav. Sergamumo žarnyno infekcinėmis ligomis (A00–A08) 10 000 gyv. * kartograma (15 rodiklis)
Šaltinis. Užkrečiamų ligų ir AIDS centras
2019 m. Lietuvoje didžiausias sergamumas žarnyno infekcinėmis ligomis buvo didžiųjų
miestų bei jų rajonų savivaldybėse. Taip gali būti dėl to, kad didesnių miestų savivaldybių
gyventojai dažniau kreipėsi į gydymo įstaigas, kurios jiems lengviau pasiekiamos.
Iš esmės daugumos savivaldybių rodikliai neviršijo Lietuvos vidurkio. Netolygiai, tačiau
visose savivaldybėse (išskyrus Neringos sav.) buvo registruojami nauji žarnyno infekcijos atvejai,
todėl reikėtų išsamiau analizuoti žarnyno infekcijų plitimo priežastis (maisto kokybė, higienos
sąlygos bei įpročiai ir pan.).
* Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras duomenis teikia sujungdamas Elektrėnų sav. su Trakų r. sav., Kalvarijos sav. ir
Kazlų Rūdos sav. su Marijampolės sav., Pagėgių sav. su Tauragės r. sav., Rietavo sav. su Telšių r. sav., todėl
skaičiuojant rodiklius atvejų skaičius dalytas iš vidutinio sujungtų savivaldybių gyventojų skaičiaus ir gautas rodiklis
priskirtas kiekvienai sujungtai savivaldybei – gauti rodikliai vidutiniai.
10 000 gyv.
0 - 22 (4)
22 - 38 (15)
38 - 51 (13)
51 - 65 (12)
65 - 82 (7)
82 - 119 (9)
33 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.
Mažiausi rodikliai Didžiausi rodikliai
Savivaldybė Rodiklis
10 000 gyv. Savivaldybė Rodiklis
10 000 gyv.
Neringos sav.* 0,0 Panevėžio m. sav. 118,7
Šilalės r. sav. 14,0 Vilniaus m. sav. 109,8
Kaišiadorių r. sav. 16,5 Panevėžio r. sav. 99,2
Kelmės r. sav. 21,4 Marijampolės sav. 92,7
Akmenės r. sav.* 24,2 Kauno m. sav. 90,5
Lietuvos rodiklis 72,0/10 000 gyv.
2.1.8 pav. Sergamumas žarnyno infekcinėmis ligomis (A00–A08) 10 000 gyv.
* 3 metų slankusis vidurkis
0,0
0,2 0,2 0
,3 0,3 0,3 0
,4 0,4 0,4 0,4 0,4 0,4 0,4 0,5 0,5 0,5 0,5 0,5 0,5 0
,6 0,6 0,6 0,6 0,6 0,6 0,6 0,6 0,7
0,7 0,7 0,7 0,7 0,7 0,7 0,7 0,8 0,8 0,8 0,8 0,8 0,8 0,9 0,9 0,9 0,9 1,0 1,0 1,0 1,0 1,0 1,1 1
,1 1,2
1,2 1,2 1,2 1,3 1,3 1
,4
1,5
1,6
0
0,2
0,4
0,6
0,8
1
1,2
1,4
1,6
1,8
Ne
rin
gos
sav.
Šila
lės
r. s
av.
Kai
šiad
ori
ų r
. sav
.K
elm
ės
r. s
av.
Akm
en
ės
r. s
av.
Jurb
arko
r. s
av.
Maž
eiki
ų r
. sav
.
Vilk
aviš
kio
r. s
av.
Dru
skin
inkų
sav
.P
agėg
ių s
av.
Sku
od
o r
. sav
.R
ieta
vo s
av.
Ro
kišk
io r
. sav
.A
nyk
ščių
r. s
av.
Ras
ein
ių r
. sav
.
Pak
ruo
jo r
. sav
.La
zdijų
r. s
av.
Plu
ngė
s r.
sav
.
Bir
žų r
. sav
.A
lyta
us
r. s
av.
Zara
sų r
. sav
.A
lyta
us
m. s
av.
Mo
lėtų
r. s
av.
Tau
ragė
s r.
sav
.Te
lšių
r. s
av.
Vis
agin
o s
av.
Pas
valio
r. s
av.
Trak
ų r
. sav
.El
ektr
ėnų
sav
.P
rien
ų r
. sav
.Ši
rvin
tų r
. sav
.B
iršt
on
o s
av.
Jon
iški
o r
. sav
.K
ėdai
nių
r. s
av.
Ku
piš
kio
r. s
av.
Rad
viliš
kio
r. s
av.
Ukm
ergė
s r.
sav
.K
laip
ėdo
s m
. sav
.
Šalč
inin
kų r
. sav
.Ši
aulių
r. s
av.
Var
ėno
s r.
sav
.
Ign
alin
os
r. s
av.
Šiau
lių m
. sav
.
Šilu
tės
r. s
av.
Ute
no
s r.
sav
.Jo
nav
os
r. s
av.
Kla
ipėd
os
r. s
av.
LT
Pal
ango
s m
. sav
.K
reti
ngo
s r.
sav
.K
aun
o r
. sav
.
Šaki
ų r
. sav
.K
alva
rijo
s sa
v.K
azlų
Rū
do
s sa
v.V
ilnia
us
r. s
av.
Šve
nči
on
ių r
. sav
.K
aun
o m
. sav
.M
arija
mp
olė
s sa
v.P
anev
ėži
o r
. sav
.V
ilnia
us
m. s
av.
Pan
evė
žio
m. s
av.
San
tyki
s su
LT
vid
urk
iu
34 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.
2.2. uždavinys. Kurti palankias sąlygas saugiai leisti laisvalaikį
2.2.1 pav. Standartizuoto mirtingumo dėl atsitiktinių paskendimų (W65–W74) 100 000 gyv. kartograma (16 rodiklis)
Šaltinis. Higienos instituto Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registras
Lietuvoje 2019 m. atsitiktinai paskendo (W65–W74) 137 asmenys, iš jų 106 vyrai ir 31
moteris. Vyrai (8,2/100 000 gyv.) skendo apie 4 kartus dažniau nei moterys (2,0/100 000 gyv.).
2019 m. nepaskendo nė vienas 7 savivaldybių gyventojas: Jonavos r., Palangos m., Neringos,
Klaipėdos r. sav., Joniškio r., Pagėgių ir Rietavo. 22,6 proc. visų mirčių dėl paskendimų nustatyta
Vilniaus (31 mirtis) apskrities gyventojams, 18,2 proc. – Kauno apskrities (25 mirtys), 13,9 proc. –
Panevėžio apskrities (19 mirčių) ir 10,2 proc. – Šiaulių apskrities (14 mirčių) gyventojams.
Mažiausiai nuskendo Tauragės, Alytaus, Telšių, Utenos apskrityse gyvenusių asmenų – 4–5 proc.
visų atsitiktinai paskendusių. Raseinių r., Molėtų r., Kupiškio r., Šakių r., Kelmės r. savivaldybių
gyventojų mirtingumas dėl atsitiktinių paskendimų Lietuvos vidurkį viršijo daugiau kaip 3 kartus*.
Atkreiptinas dėmesys, kad šis rodiklis rodo, kokios savivaldybės gyventojai nuskendo,
tačiau nerodo įvykio vietos. Giliau analizuojant problemą ir vykdant prevencines priemones, į šį
aspektą būtina atkreipti dėmesį. Taip pat tikslinga paanalizuoti išgelbėtų gyventojų skaičių.
* Vertinami nestandartizuoti rodikliai, mažosioms savivaldybėms taikant slankujį vidurkį.
100 000 gyv.
0.0 - 2.2 (11)
2.2 - 4.6 (15)
4.6 - 6.1 (7)
6.1 - 12.4 (19)
12.4 - 20.0 (7)
25.2 - 25.2 (1)
35 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.
2.2.2 pav. Mirtingumas dėl atsitiktinių paskendimų (W65–W74) 100 000 gyv.
** Kadangi skaičiuojant santykį su Lietuvos vidurkiu naudoti nestandartizuoti rodikliai (žr. viršutinį paveikslą), o lentelėje rodomi savivaldybių standartizuoti rodikliai, savivaldybių
vietos paveiksle ir lentelėje nesutampa. * 3 metų vidurkis
0,0
0
0,0
0
0,0
0
0,0
0
0,0
0
0,0
0
0,0
0
0,2
0
0,3
8
0,4
0
0,4
3
0,4
5
0,5
5
0,5
8
0,5
8
0,6
1
0,6
2
0,6
3
0,7
3
0,7
3
0,7
8
0,8
1
0,8
6
0,8
7
0,8
8
0,8
8
0,9
2
1,0
0
1,0
3
1,0
7
1,0
9
1,1
0
1,1
6
1,1
7
1,2
8
1,3
3
1,4
1
1,4
8
1,5
7
1,5
7
1,6
1
1,6
2
1,6
4
1,7
4
1,7
5
1,7
8
1,7
9
1,9
4
2,0
3
2,1
1
2,1
5
2,2
5 2,5
8
2,6
3
2,6
5
2,7
5 3,2
3
3,4
6
3,6
1
3,7
7
3,9
7
0
0,5
1
1,5
2
2,5
3
3,5
4
4,5
Jon
avo
s r.
sav
.
Pal
ango
s m
. sav
.
Ne
rin
gos
sav.
Kla
ipėd
os
r. s
av.
Jon
iški
o r
. sav
.
Pag
ėgių
sav
.
Rie
tavo
sav
.
Šiau
lių m
. sav
.
Mar
ijam
po
lės
sav.
Maž
eiki
ų r
. sav
.
Kau
no
r. s
av.
Kėd
ain
ių r
. sav
.
Ute
no
s r.
sav
.
Pan
evė
žio
r. s
av.
Kaz
lų R
ūd
os
sav.
Ukm
ergė
s r.
sav
.
Plu
ngė
s r.
sav
.
Trak
ų r
. sav
.
Vis
agin
o s
av.
Viln
iau
s m
. sav
.
Kau
no
m. s
av.
Aly
tau
s m
. sav
.
Elek
trėn
ų s
av.
An
ykšč
ių r
. sav
.
Širv
intų
r. s
av.
Šve
nči
on
ių r
. sav
.
Šila
lės
r. s
av.
LT
Viln
iau
s r.
sav
.
Tau
ragė
s r.
sav
.
Kre
tin
gos
r. s
av.
Kla
ipėd
os
m. s
av.
Rad
viliš
kio
r. s
av.
Vilk
aviš
kio
r. s
av.
Kal
vari
jos
sav.
Šalč
inin
kų r
. sav
.
Pan
evė
žio
m. s
av.
Šiau
lių r
. sav
.
Aly
tau
s r.
sav
.
Pri
enų
r. s
av.
Šilu
tės
r. s
av.
Jurb
arko
r. s
av.
Bir
što
no
sav
.
Dru
skin
inkų
sav
.
Akm
en
ės
r. s
av.
Bir
žų r
. sav
.
Lazd
ijų r
. sav
.
Var
ėno
s r.
sav
.
Sku
od
o r
. sav
.
Pak
ruo
jo r
. sav
.
Ro
kišk
io r
. sav
.
Ign
alin
os
r. s
av.
Telš
ių r
. sav
.
Zara
sų r
. sav
.
Pas
valio
r. s
av.
Kai
šiad
ori
ų r
. sav
.
Ras
ein
ių r
. sav
.
Mo
lėtų
r. s
av.
Ku
piš
kio
r. s
av.
Šaki
ų r
. sav
.
Kel
mė
s r.
sav
.
San
tyki
s su
LT
vid
urk
iu
Mažiausi rodikliai Didžiausi rodikliai
Savivaldybė Standart.
mirtingumas 100 000 gyv.**
Savivaldybė Standart.
mirtingumas 100 000 gyv.**
Jonavos r. sav., Palangos m. sav.*, Neringos sav.*, Klaipėdos r. sav., Joniškio r. sav., Pagėgių sav.*, Rietavo sav.*
0,0
Kelmės r. sav. 25,2
Šakių r. sav. 19,0
Kupiškio r. sav.* 18,3
Biržų r. sav. 16,1
Raseinių r. sav. 16,0
Lietuvos rodiklis 4,8/100 000 gyv.
36 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.
2.2.3 pav. Standartizuoto mirtingumo dėl nukritimo (W00–W19) 100 000 gyv. kartograma (17 rodiklis)
Šaltinis. Higienos instituto Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registras
Lietuvoje 2019 m. iš 100 000 gyventojų, 16 (15,5) mirė nukritę (nugriuvę). Iš viso
užregistruoti 432 mirties atvejai dėl nukritimų. Dėl jų mirė daugiau vyrų nei moterų (241 vyras, 191
moteris). Veiklos atžvilgiu, daugiausiai mirčių įvyko griūnant lygioje vietoje paslydus, einant ar
užkliuvus – 106 mirties atvejai.
Savivaldybėse mirtingumo dėl nukritimų rodiklis pasiskirstęs netolygiai ir svyravo nuo 2,7
Kretingos r. sav. iki 48,2/100 000 gyv. Birštono sav.*
Visagino, Kalvarijos, Ignalinos r., Ukmergės r., Birštono savivaldybių gyventojų
mirtingumas dėl nukritimų Lietuvos vidurkį viršijo apie 2 ar 3 kartus.
2019 m. dėl nukritimų nemirė nė vienas Neringos savivaldybės gyventojas.
* Vertinami nestandartizuoti mirtingumo rodikliai, „mažosioms“ savivaldybėms naudotas 3 metų vidurkis.
100 000 gyv.
0.0 - 5.2 (5)
5.8 - 9.4 (9)
9.4 - 13.7 (9)
13.7 - 22.0 (24)
22.8 - 41.8 (12)
58.1 - 58.1 (1)
37 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.
Mažiausi rodikliai Didžiausi rodikliai
Savivaldybė Stand.
mirtingumas 100 000 gyv.
Savivaldybė Stand.
mirtingumas 100 000 gyv.
Neringos sav.* 0,0 Visagino sav. * 58,1
Raseinių r. sav. 2,1 Birštono sav. * 40,8
Kretingos r. sav. 3,1 Kalvarijos sav. * 31,3
Pagėgių sav.* 3,3 Ukmergės r. sav. 28,8
Tauragės r. sav. 4,2 Joniškio r. sav. 26,0
Lietuvos rodiklis 15,2/100 000 gyv.
2.2.4 pav. Mirtingumas dėl nukritimų (W00–W19) 100 000 gyv. **
* 3 metų vidurkis
** Kadangi skaičiuojant santykį su Lietuvos vidurkiu naudoti nestandartizuoti rodikliai (žr. viršutinį paveikslą), o lentelėje rodomi savivaldybių standartizuoti rodikliai, savivaldybių
vietos paveiksle ir lentelėje nesutampa.
0,0
0 0,1
7
0,2
0
0,2
8
0,3
4
0,3
9
0,4
1
0,4
4
0,4
9
0,5
0
0,5
2
0,5
5
0,5
6
0,5
9
0,6
9
0,7
0
0,7
3
0,7
7
0,8
6
0,8
8
0,9
0
0,9
4
0,9
4
0,9
9
1,0
0
1,0
2
1,0
2
1,0
3
1,0
3
1,0
5
1,0
5
1,0
9
1,1
1
1,1
2
1,1
2
1,1
3
1,1
4
1,2
0
1,2
0
1,2
5
1,2
9
1,2
9
1,3
7
1,3
9
1,4
6
1,4
8
1,4
9
1,5
2
1,5
4
1,5
5
1,5
8
1,6
6
1,6
7
1,7
2
1,7
6 1,9
5 2,2
0
2,2
3
2,2
8
2,3
0
3,1
2
0
0,5
1
1,5
2
2,5
3
3,5
Ne
rin
gos
sav.
Kre
tin
gos
r. s
av.
Ras
ein
ių r
. sav
.
Pag
ėgių
sav
.
Tau
ragė
s r.
sav
.
Viln
iau
s r.
sav
.
Kau
no
r. s
av.
Kla
ipėd
os
r. s
av.
Telš
ių r
. sav
.
Pri
enų
r. s
av.
Ute
no
s r.
sav
.
Rad
viliš
kio
r. s
av.
Pak
ruo
jo r
. sav
.
Plu
ngė
s r.
sav
.
Pal
ango
s m
. sav
.
Kla
ipėd
os
m. s
av.
Pan
evė
žio
r. s
av.
Dru
skin
inkų
sav
.
Rie
tavo
sav
.
Maž
eiki
ų r
. sav
.
Šiau
lių m
. sav
.
Jon
avo
s r.
sav
.
Viln
iau
s m
. sav
.
Kėd
ain
ių r
. sav
.
LT
Ku
piš
kio
r. s
av.
Šilu
tės
r. s
av.
Aly
tau
s m
. sav
.
Kau
no
m. s
av.
Pan
evė
žio
m. s
av.
Šalč
inin
kų r
. sav
.
Elek
trėn
ų s
av.
Akm
en
ės
r. s
av.
Širv
intų
r. s
av.
Pas
valio
r. s
av.
Bir
žų r
. sav
.
Lazd
ijų r
. sav
.
Šaki
ų r
. sav
.
Mar
ijam
po
lės
sav.
Zara
sų r
. sav
.
Jurb
arko
r. s
av.
Kaz
lų R
ūd
os
sav.
Ro
kišk
io r
. sav
.
Trak
ų r
. sav
.
Šila
lės
r. s
av.
Vilk
aviš
kio
r. s
av.
Aly
tau
s r.
sav
.
Kai
šiad
ori
ų r
. sav
.
Var
ėno
s r.
sav
.
Jon
iški
o r
. sav
.
Mo
lėtų
r. s
av.
An
ykšč
ių r
. sav
.
Sku
od
o r
. sav
.
Šiau
lių r
. sav
.
Kel
mė
s r.
sav
.
Šve
nči
on
ių r
. sav
.
Vis
agin
o s
av.
Kal
vari
jos
sav.
Ign
alin
os
r. s
av.
Ukm
ergė
s r.
sav
.
Bir
što
no
sav
.
San
tyki
s su
LT
vid
urk
iu
38 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.
2.3. uždavinys. Mažinti avaringumą ir traumų kelių eismo įvykiuose
skaičių
2.3.1 pav. Standartizuoto mirtingumo dėl transporto įvykių (V00–V99) 100 000 gyv. kartograma (18 rodiklis)
Šaltinis. Higienos instituto Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registras
Nors Lietuvoje jau ne vienerius metus viena iš pagrindinių prioritetinių sričių, į kurią
kreipiamas didelis dėmesys, avaringumo keliuose mažinimas, 2019 m. Lietuvoje dėl transporto
įvykių (V00–V99) žuvo 214 gyventojų. Visų šių mirčių buvo galima išvengti.
Daugiausiai mirčių transporto įvykiuose patyrė Vilniaus m. (31 mirtis) bei Kauno m. (14
mirčių) savivaldybių gyventojai. Analizuojant mirtingumo dėl transporto įvykių rodiklį, Švenčionių
r., Rokiškio r., Pasvalio r., Šilutės r., Molėtų r. savivaldybių gyventojų rodikliai Lietuvos vidurkį
viršijo apie 2 kartus. Kalvarijos, Panevėžio r., Šakių r. savivaldybių gyventojų rodikliai Lietuvos
vidurkį viršijo net apie 3 kartus. 2019 m. transporto įvykiuose nežuvo nė vienas Birštono, Neringos,
Skuodo r., Alytaus m., Rietavo, Zarasų r.* savivaldybių gyventojas.
* Vertinami tik 2019 m. absoliutūs skaičiai.
100 000 gyv.
0.0 - 1.0 (3)
3.1 - 5.0 (14)
5.0 - 9.4 (21)
9.4 - 12.3 (9)
12.3 - 18.1 (8)
18.1 - 29.1 (5)
39 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.
Mažiausi rodikliai Didžiausi rodikliai
Savivaldybė Standart.
mirtingumas 100 000 gyv.**
Savivaldybė Standart.
mirtingumas 100 000 gyv.**
Alytaus m. sav., Birštono sav.*, Neringos sav.*,
0,0 Šakių r. sav. 29,1
Palangos m. sav.* 3,1 Kalvarijos sav.* 24,6
Elektrėnų r. sav. 3,2 Panevėžio r. sav. 23,2
Kelmės r. sav. 3,4 Švenčionių r. sav. 21,7
Šiaulių m. sav. 3,4 Šilutės r. sav. 18,1
Lietuvos rodiklis 7,6/100 000 gyv.
2.3.2 pav. Mirtingumas dėl transporto įvykių (V00–V99) 100 000 gyv.**
* 3 metų vidurkis ** Kadangi skaičiuojant santykį su Lietuvos vidurkiu naudoti nestandartizuoti rodikliai (žr. viršutinį paveikslą), o lentelėje rodomi savivaldybių standartizuoti rodikliai, savivaldybių
vietos paveiksle ir lentelėje nesutampa.
0,0
0
0,0
0
0,0
0 0,4
7
0,5
1
0,5
1
0,5
2
0,5
5
0,5
6
0,5
6
0,5
7
0,5
8
0,6
2
0,6
2
0,6
3
0,7
0
0,7
3
0,7
5
0,7
7
0,7
8
0,8
2
0,8
3
0,8
6
0,8
8
0,8
8
0,9
0
0,9
0
0,9
4
1,0
0
1,0
0
1,0
3
1,0
4
1,0
4
1,1
1
1,1
2
1,1
2
1,1
2
1,1
3
1,1
4
1,1
5
1,1
5
1,2
1
1,2
4
1,3
2
1,3
4
1,5
1
1,5
4
1,5
8
1,6
0
1,7
0
1,7
1
1,7
7
1,8
9
1,9
7
2,0
7
2,2
6
2,3
0 2,8
2
2,8
7
2,9
5 3,3
8
0
0,5
1
1,5
2
2,5
3
3,5
4
Bir
što
no
sav
.
Ne
rin
gos
sav.
Aly
tau
s m
. sav
.
Vis
agin
o s
av.
Kel
mė
s r.
sav
.
Maž
eiki
ų r
. sav
.
Šiau
lių m
. sav
.
Elek
trėn
ų s
av.
Pal
ango
s m
. sav
.
Zara
sų r
. sav
.
Pag
ėgių
sav
.
Rie
tavo
sav
.
Kla
ipėd
os
m. s
av.
Jon
iški
o r
. sav
.
Kau
no
m. s
av.
Ute
no
s r.
sav
.
Viln
iau
s m
. sav
.
Pan
evė
žio
m. s
av.
Ukm
ergė
s r.
sav
.
Sku
od
o r
. sav
.
Kau
no
r. s
av.
Ras
ein
ių r
. sav
.
Ign
alin
os
r. s
av.
Kai
šiad
ori
ų r
. sav
.
Kla
ipėd
os
r. s
av.
Akm
en
ės
r. s
av.
Pak
ruo
jo r
. sav
.
Šiau
lių r
. sav
.
LT
Aly
tau
s r.
sav
.
Tau
ragė
s r.
sav
.
Jurb
arko
r. s
av.
Kre
tin
gos
r. s
av.
Rad
viliš
kio
r. s
av.
Vilk
aviš
kio
r. s
av.
Kaz
lų R
ūd
os
sav.
An
ykšč
ių r
. sav
.
Širv
intų
r. s
av.
Bir
žų r
. sav
.
Kėd
ain
ių r
. sav
.
Lazd
ijų r
. sav
.
Mar
ijam
po
lės
sav.
Var
ėno
s r.
sav
.
Telš
ių r
. sav
.
Dru
skin
inkų
sav
.
Pri
enų
r. s
av.
Ku
piš
kio
r. s
av.
Plu
ngė
s r.
sav
.
Trak
ų r
. sav
.
Šalč
inin
kų r
. sav
.
Viln
iau
s r.
sav
.
Šila
lės
r. s
av.
Jon
avo
s r.
sav
.
Mo
lėtų
r. s
av.
Šilu
tės
r. s
av.
Pas
valio
r. s
av.
Ro
kišk
io r
. sav
.
Šve
nči
on
ių r
. sav
.
Kal
vari
jos
sav.
Pan
evė
žio
r. s
av.
Šaki
ų r
. sav
.
San
tyki
s su
LT
vid
urk
iu
40 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.
2.3.3 pav. Pėsčiųjų mirtingumo dėl transporto įvykių (V00–V09) 100 000 gyv. kartograma (19 rodiklis)
Šaltinis. Higienos instituto Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registras
Lietuvoje 2019 m. transporto įvykių metu žuvo 63 pėstieji. Daugiausia – 68,3 proc. (43
atvejai) pėsčiųjų žuvo susižeidę, kai jie susidūrė su lengvuoju automobiliu, pikapu ar dengtu
sunkvežimiu.
2019 m. net 26-iose (iš 60) savivaldybėse gyvenę pėstieji nežuvo transporto įvykyje.
Savivaldybėms, kurios Lietuvos vidurkį viršijo apie 2 kartus ir daugiau (Vilniaus r.,
Šalčininkų r., Švenčionių r., Jonavos r. Radviliškio r.), reikėtų išsamiau išnagrinėti bei įvertinti
situaciją ir priimti sprendimus, žmonių žūtims keliuose mažinti.
100 000 gyv.
0.0 - 1.7 (29)
1.7 - 2.4 (7)
2.4 - 3.4 (7)
3.4 - 4.2 (4)
4.2 - 6.7 (9)
8.1 - 9.7 (4)
41 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.
Mažiausi rodikliai Didžiausi rodikliai
Savivaldybė Mirtingumas 100 000 gyv. Savivaldybė
Mirtingumas 100 000 gyv.
Ukmergės r. sav., Raseinių r. sav., Prienų r. sav., Neringos sav. *, Kretingos r. sav., Joniškio r. sav., Šilutės r. sav., Kelmės r. sav., Biržų r. sav., Panevėžio r. sav., Alytaus m. sav., Alytaus r. sav., Vilkaviškio r. sav., Jurbarko r. sav., Šilalės r. sav., Tauragės r. sav., Ignalinos r. sav. *, Molėtų r. sav. *, Anykščių r. sav., Birštono sav.*, Rokiškio r. sav., Kupiškio r. sav.*, Kalvarijos sav.*, Plungės r. sav., Rietavo sav.*, Zarasų
r. sav. *
0,0
Šalčininkų r. sav. 9,7
Jonavos r. sav. 9,7
Švenčionių r. sav. 8,6
Vilniaus r. sav. 8,1
Radviliškio r. sav. 5,7
Lietuvos rodiklis 2,3/100 000 gyv.
2.3.4 pav. Pėsčiųjų mirtingumas dėl transporto įvykių (V00–V09) 100 000 gyv.
* 3 metų slankusis vidurkis
0,0
0
0,0
0
0,0
0
0,0
0
0,0
0
0,0
0
0,0
0
0,0
0
0,0
0
0,0
0
0,0
0
0,0
0
0,0
0
0,0
0
0,0
0
0,0
0
0,0
0
0,0
0
0,0
0
0,0
0
0,0
0
0,0
0
0,0
0
0,0
0
0,0
0
0,0
0 0,3
0
0,4
4 0,7
5
0,7
6
0,7
9
0,8
2
0,8
6
0,8
8
0,8
8
0,9
7
1,0
0
1,0
7
1,0
8
1,1
2
1,1
9
1,2
7
1,3
6
1,3
9
1,4
9
1,5
2
1,5
3
1,6
4
1,8
6
1,9
0
1,9
1
1,9
2
1,9
3
2,0
5
2,1
1
2,3
4
2,5
2
3,5
7 3,8
3 4,2
9
4,3
2
0
0,5
1
1,52
2,5
3
3,5
4
4,5
5
Ukm
ergė
s r.
sav
.
Bir
što
no
sav
.
Pri
enų
r. s
av.
Ras
ein
ių r
. sav
.
Ne
rin
gos
sav.
Kre
tin
gos
r. s
av.
Šilu
tės
r. s
av.
Jon
iški
o r
. sav
.
Kel
mė
s r.
sav
.
Bir
žų r
. sav
.
Ku
piš
kio
r. s
av.
Pan
evė
žio
r. s
av.
Ro
kišk
io r
. sav
.
Aly
tau
s m
. sav
.
Aly
tau
s r.
sav
.
Vilk
aviš
kio
r. s
av.
Kal
vari
jos
sav.
Jurb
arko
r. s
av.
Šila
lės
r. s
av.
Tau
ragė
s r.
sav
.
Plu
ngė
s r.
sav
.
Rie
tavo
sav
.
An
ykšč
ių r
. sav
.
Ign
alin
os
r. s
av.
Mo
lėtų
r. s
av.
Zara
sų r
. sav
.
Kla
ipėd
os
m. s
av.
Šiau
lių m
. sav
.
Kla
ipėd
os
r. s
av.
Akm
en
ės
r. s
av.
Vis
agin
o s
av.
Mar
ijam
po
lės
sav.
Maž
eiki
ų r
. sav
.
Viln
iau
s m
. sav
.
Sku
od
o r
. sav
.
Kėd
ain
ių r
. sav
.
LT
Šiau
lių r
. sav
.
Kau
no
m. s
av.
Telš
ių r
. sav
.
Ute
no
s r.
sav
.
Kaz
lų R
ūd
os
sav.
Trak
ų r
. sav
.
Kau
no
r. s
av.
Kai
šiad
ori
ų r
. sav
.
Dru
skin
inkų
sav
.
Pak
ruo
jo r
. sav
.
Šaki
ų r
. sav
.
Elek
trėn
ų s
av.
Pal
ango
s m
. sav
.
Širv
intų
r. s
av.
Pas
valio
r. s
av.
Pag
ėgių
sav
.
Pan
evė
žio
m. s
av.
Var
ėno
s r.
sav
.
Lazd
ijų r
. sav
.
Rad
viliš
kio
r. s
av.
Viln
iau
s r.
sav
.
Šve
nči
on
ių r
. sav
.
Jon
avo
s r.
sav
.
Šalč
inin
kų r
. sav
.
San
tyki
s su
LT
vid
urk
iu
42 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.
2.3.4 pav. Transporto įvykiuose patirtų traumų (V00–V99) 100 000 gyv. kartograma (20 rodiklis)
Šaltinis. Higienos instituto Sveikatos informacijos centras,
Privalomojo sveikatos draudimo informacinė sistema SVEIDRA
Nors Lietuvoje ir skiriamas nemažas dėmesys avaringumui keliuose mažinti, 2019 m.
stacionare užregistruoti 1 864 ligoniai, patyrę traumą kelyje, tai yra 213 traumų daugiau nei 2018 m.
Taip pat pastebima, kad žuvusiųjų dėl traumų keliuose 2019 m. buvo 8,7 kartų mažiau – 214
asmenų, palyginti su tuo pačiu metu patyrusiųjų traumas statistika.
Daugiausiai transporto įvykiuose patirtų traumų (V00–V99) 2019 m. užregistruota didžiųjų
šalies savivaldybių gyventojams (Vilniaus m. sav. – 239, Kauno m. sav. – 180, Klaipėdos m. sav. –
128). Tai lėmė didesni ir intensyvesni transporto priemonių srautai didžiuosiuose šalies mietuose.
Tačiau, vertinant rodiklius, šios savivaldybės atsiduria mažiausiose ar vidutinėse pozicijose, o
didžiausiose atsiduria Rietavo r. sav.* – 120,3/100 000 gyv. (9 traumų atvejai) ir Pakruojo* r. sav. –
117,1/100 000 gyv. (vidutiniškai 23 traumų atvejai per metus). Šios savivaldybės Lietuvos vidurkį
viršijo apie 2 kartus.
* 3 metų slankusis vidurkis
100 000 gyv.
26 - 43 (5)
43 - 52 (8)
52 - 67 (14)
67 - 82 (19)
82 - 94 (10)
94 - 121 (4)
43 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.
Mažiausi rodikliai Didžiausi rodikliai
Savivaldybė Rodiklis
100 000 gyv. Savivaldybė Rodiklis
100 000 gyv.
Pagėgių sav.* 26,1 Rietavo r. sav. * 120,3
Elektrėnų sav. 37,8 Pakruojo r. sav. * 117,1
Raseinių r. sav. 38,0 Šiaulių r. sav. 115,7
Neringos sav. * 40,0 Šiaulių m. sav. 115,1
Vilniaus m. sav. 42,9 Plungės r. sav. 93,5
Lietuvos rodiklis 66,7/100 000 gyv.
2.3.5 pav. Transporto įvykiuose patirtos traumos (V00–V99) 100 000 gyv.
* 3 metų slankusis vidurkis
0,3
9 0,5
7
0,5
7
0,6
0
0,6
4
0,7
1
0,7
2
0,7
2
0,7
4
0,7
4
0,7
5
0,7
6
0,7
7
0,8
1
0,8
3
0,8
3
0,8
5
0,8
6
0,8
7
0,8
8
0,8
9
0,8
9
0,9
4
0,9
6
0,9
6
0,9
6
1,0
0
1,0
0
1,0
1
1,0
2
1,0
2
1,0
5
1,0
6
1,0
7
1,0
7
1,1
0
1,1
1
1,1
1
1,1
1
1,1
3
1,1
6
1,1
7
1,1
8
1,1
8
1,2
1
1,2
2
1,2
3
1,2
9
1,2
9
1,2
9
1,2
9
1,3
0
1,3
4
1,3
9
1,4
0
1,4
0
1,4
0
1,7
2
1,7
3
1,7
6
1,8
0
00,20,40,60,8
11,21,41,61,8
2
Pag
ėgių
sav
.
Elek
trėn
ų s
av.
Ras
ein
ių r
. sav
.
Ne
rin
gos
sav.
Viln
iau
s m
. sav
.
Šilu
tės
r. s
av.
Bir
što
no
sav
.
Mar
ijam
po
lės
sav.
Viln
iau
s r.
sav
.
Šila
lės
r. s
av.
Pri
enų
r. s
av.
Ukm
ergė
s r.
sav
.
Zara
sų r
. sav
.
Širv
intų
r. s
av.
Kau
no
r. s
av.
Kla
ipėd
os
r. s
av.
Var
ėno
s r.
sav
.
Aly
tau
s r.
sav
.
Aly
tau
s m
. sav
.
Trak
ų r
. sav
.
Ign
alin
os
r. s
av.
Kal
vari
jos
sav.
Kau
no
m. s
av.
Kai
šiad
ori
ų r
. sav
.
Pal
ango
s m
. sav
.
Ute
no
s r.
sav
.
LT
Lazd
ijų r
. sav
.
Sku
od
o r
. sav
.
Šalč
inin
kų r
. sav
.
Tau
ragė
s r.
sav
.
Kėd
ain
ių r
. sav
.
Ro
kišk
io r
. sav
.
Vilk
aviš
kio
r. s
av.
Mo
lėtų
r. s
av.
Telš
ių r
. sav
.
Rad
viliš
kio
r. s
av.
Bir
žų r
. sav
.
Kaz
lų R
ūd
os
sav.
Jurb
arko
r. s
av.
Jon
avo
s r.
sav
.
Pas
valio
r. s
av.
Dru
skin
inkų
sav
.
Ku
piš
kio
r. s
av.
Vis
agin
o s
av.
Jon
iški
o r
. sav
.
Pan
evė
žio
r. s
av.
An
ykšč
ių r
. sav
.
Maž
eiki
ų r
. sav
.
Kla
ipėd
os
m. s
av.
Šve
nči
on
ių r
. sav
.
Pan
evė
žio
m. s
av.
Akm
en
ės
r. s
av.
Šaki
ų r
. sav
.
Kre
tin
gos
r. s
av.
Kel
mė
s r.
sav
.
Plu
ngė
s r.
sav
.
Šiau
lių m
. sav
.
Šiau
lių r
. sav
.
Pak
ruo
jo r
. sav
.
Rie
tavo
sav
.
San
tyki
s su
LT
vid
urk
iu
44 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.
2.4. uždavinys. Mažinti oro, vandens ir dirvožemio užterštumą, triukšmą
2.4.1 pav. Į atmosferą iš stacionarių taršos šaltinių išmestų teršalų kiekio, tenkančio 1 kvadratiniam kilometrui 2019 m. kartograma (21 rodiklis)
Šaltinis. Aplinkos apsaugos agentūra
Lietuvoje 2019 m. į atmosferą iš stacionarių taršos šaltinių išmesta 970 kg teršalų,
tenkančių 1 kvadratiniam kilometrui. Mažiausiai teršalų į atmosferą išmesta Pagėgių sav. – 61
kg/km2, Šalčininkų r. sav. – 71 kg/km2 ir Skuodo r. sav. – 94 kg/km2. Tuo tarpu labiausiai užterštu
oru kvėpuojantys gyventojai gyveno Panevėžio m., Klaipėdos m. ir Kauno m. savivaldybėse. Jose
2019 m. išmesta nuo 29 iki 34,4 tūkst. kg teršalų kvadratiniam kilometrui. Vis dėlto didžioji
dauguma savivaldybių neviršijo Lietuvos vidurkio (2.4.2 pav.).
Kg / kv. km
61 - 491 (41)
491 - 1574 (8)
1574 - 4576 (3)
4576 - 11985 (4)
11985 - 17770 (1)
17770 - 34387 (3)
45 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.
2.4.2 pav. Į atmosferą iš stacionarių taršos šaltinių išmestų teršalų kiekis, tenkantis 1 kvadratiniam kilometrui
* 3 metų slankusis vidurkis
0,0
6
0,0
7
0,1
0
0,1
0
0,1
0
0,1
1
0,1
1
0,1
1
0,1
2
0,1
2
0,1
4
0,1
4
0,1
4
0,1
4
0,1
6
0,1
6
0,1
7
0,1
8
0,1
9
0,1
9
0,2
0
0,2
1
0,2
1
0,2
1
0,2
3
0,2
3
0,2
4
0,2
7
0,2
9
0,3
2
0,3
2
0,3
2
0,3
5
0,3
6
0,3
9
0,4
3
0,4
4
0,4
5
0,4
9
0,5
0
0,5
1
0,6
6
0,8
3
0,9
0
1,0
0
1,0
2
1,0
6
1,2
2
1,4
7
1,6
2 3,7
8
4,2
0
4,7
2
8,8
3
10
,18
11
,69
12
,36
18
,33
30
,52
30
,58
35
,47
0
5
10
15
20
25
30
35
40
Pag
ėgių
sav
.
Šalč
inin
kų r
. sav
.
Sku
od
o r
. sav
.
Lazd
ijų r
. sav
.
Vilk
aviš
kio
r. s
av.
Kel
mė
s r.
sav
.
Trak
ų r
. sav
.
Pan
evė
žio
r. s
av.
Zara
sų r
. sav
.
Pri
enų
r. s
av.
Šaki
ų r
. sav
.
Šve
nči
on
ių r
. sav
.
Var
ėno
s r.
sav
.
Ign
alin
os
r. s
av.
Pak
ruo
jo r
. sav
.
Šila
lės
r. s
av.
Ras
ein
ių r
. sav
.
Mo
lėtų
r. s
av.
Bir
žų r
. sav
.
An
ykšč
ių r
. sav
.
Šilu
tės
r. s
av.
Širv
intų
r. s
av.
Kre
tin
gos
r. s
av.
Jurb
arko
r. s
av.
Šiau
lių r
. sav
.
Jon
iški
o r
. sav
.
Aly
tau
s r.
sav
.
Ku
piš
kio
r. s
av.
Tau
ragė
s r.
sav
.
Kau
no
r. s
av.
Kal
vari
jos
sav.
Ne
rin
gos
sav.
Pas
valio
r. s
av.
Ro
kišk
io r
. sav
.
Ukm
ergė
s r.
sav
.
Rie
tavo
sav
.
Viln
iau
s r.
sav
.
Telš
ių r
. sav
.
Rad
viliš
kio
r. s
av.
Ute
no
s r.
sav
.
Kai
šiad
ori
ų r
. sav
.
Plu
ngė
s r.
sav
.
Bir
što
no
sav
.
Kla
ipėd
os
r. s
av.
LT
Dru
skin
inkų
sav
.
Kėd
ain
ių r
. sav
.
Mar
ijam
po
lės
sav.
Kaz
lų R
ūd
os
sav.
Elek
trėn
ų s
av.
Jon
avo
s r.
sav
.
Pal
ango
s m
. sav
.
Akm
en
ės
r. s
av.
Viln
iau
s m
. sav
.
Vis
agin
o s
av.
Aly
tau
s m
. sav
.
Šiau
lių m
. sav
.
Maž
eiki
ų r
. sav
.
Kau
no
m. s
av.
Kla
ipėd
os
m. s
av.
Pan
evė
žio
m. s
av.
San
tyki
s su
LT
vid
urk
iu
Mažiausi rodikliai Didžiausi rodikliai
Savivaldybė Kg / km2 Savivaldybė Kg / km2
Pagėgių sav.* 61 Panevėžio m. sav. 34386
Šalčininkų r. sav. 71 Klaipėdos m. sav. 29649
Skuodo r. sav.* 94 Kauno m. sav. 29587
Lazdijų r. sav.* 96 Mažeikių r. sav. 17770
Vilkaviškio r. sav. 97 Šiaulių m. sav. 11984
Lietuvos rodiklis 970 kg / km2
46 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.
3 tikslas. Formuoti sveiką gyvenseną ir jos kultūrą
3.1. uždavinys. Sumažinti alkoholinių gėrimų, tabako vartojimą, neteisėtą
narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą ir prieinamumą
3.1.1 pav. Standartizuoto mirtingumo dėl priežasčių, susijusių su narkotikų vartojimu (F11, F12, F14,
F15, F16, F19, X41, X42, X61, X62, Y11, Y12), 100 000 gyv. kartograma (24 rodiklis)
Šaltinis. Higienos instituto Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registras
2019 m. Lietuvoje dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo mirė 81
asmuo, t. y. 2 asmenimis mažiau nei 2018 m. (mirtingumo rodiklis – 2,9/100 000 gyv.*). Didžiausi
standartizuoto mirtingumo rodikliai buvo šalies pietrytinėje dalyje (3.1.2 pav.). Tuo tarpu 32-iose
savivaldybėse per visus metus („mažosiose“ savivaldybėse per 3 metus) dėl minėtų priežasčių
nebuvo nė vieno mirties atvejo.
* Mirtingumo rodiklis pateikiamas nestandartizuotas.
100 000 gyv.
0.0 - 0.9 (32)
0.9 - 2.1 (5)
2.1 - 3.5 (8)
3.5 - 5.8 (8)
6.4 - 9.7 (5)
13.4 - 16.1 (2)
47 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.
3.1.2 pav. Mirtingumas dėl priežasčių, susijusių su narkotikų vartojimu (F11, F12, F14, F15, F16, F19, X41, X42, X61, X62, Y11, Y12) 100 000 gyv.
* Kadangi skaičiuojant santykį su Lietuvos vidurkiu naudoti nestandartizuoti rodikliai (žr. viršutinį paveikslą), o lentelėje rodomi savivaldybių standartizuoti rodikliai, kai kurių
savivaldybių vietos paveiksle ir lentelėje nesutampa.
* 3 metų vidurkis
0,0
0
0,0
0
0,0
0
0,0
0
0,0
0
0,0
0
0,0
0
0,0
0
0,0
0
0,0
0
0,0
0
0,0
0
0,0
0
0,0
0
0,0
0
0,0
0
0,0
0
0,0
0
0,0
0
0,0
0
0,0
0
0,0
0
0,0
0
0,0
0
0,0
0
0,0
0
0,0
0
0,0
0
0,0
0
0,0
0
0,0
0
0,0
0 0,3
5
0,3
6
0,5
9
0,5
9
0,6
1
0,6
7
0,7
6
0,8
0
0,8
7
0,9
8
0,9
9
1,0
0
1,0
3
1,0
6
1,1
2
1,3
2
1,3
3
1,3
7
1,4
7
1,4
9
1,5
0
1,6
6
1,6
7 2,3
2
2,3
2
2,3
7 2,7
5
3,7
1 4,3
4
00,5
11,5
22,5
33,5
44,5
5
Širv
intų
r. s
av.
Ukm
ergė
s r.
sav
.
Bir
što
no
sav
.
Jon
avo
s r.
sav
.
Kėd
ain
ių r
. sav
.
Ras
ein
ių r
. sav
.
Ne
rin
gos
sav.
Kla
ipėd
os
r. s
av.
Kre
tin
gos
r. s
av.
Šilu
tės
r. s
av.
Jon
iški
o r
. sav
.
Kel
mė
s r.
sav
.
Bir
žų r
. sav
.
Ku
piš
kio
r. s
av.
Pan
evė
žio
r. s
av.
Pas
valio
r. s
av.
Ro
kišk
io r
. sav
.
Aly
tau
s r.
sav
.
Var
ėno
s r.
sav
.
Mar
ijam
po
lės
sav.
Šaki
ų r
. sav
.
Vilk
aviš
kio
r. s
av.
Kal
vari
jos
sav.
Jurb
arko
r. s
av.
Šila
lės
r. s
av.
Tau
ragė
s r.
sav
.
Plu
ngė
s r.
sav
.
Rie
tavo
sav
.
An
ykšč
ių r
. sav
.
Mo
lėtų
r. s
av.
Ute
no
s r.
sav
.
Zara
sų r
. sav
.
Viln
iau
s r.
sav
.
Kau
no
r. s
av.
Dru
skin
inkų
sav
.
Pak
ruo
jo r
. sav
.
Lazd
ijų r
. sav
.
Maž
eiki
ų r
. sav
.
Ign
alin
os
r. s
av.
Pan
evė
žio
m. s
av.
Telš
ių r
. sav
.
Rad
viliš
kio
r. s
av.
Kaz
lų R
ūd
os
sav. LT
Šiau
lių m
. sav
.
Trak
ų r
. sav
.
Šalč
inin
kų r
. sav
.
Kau
no
m. s
av.
Pri
enų
r. s
av.
Sku
od
o r
. sav
.
Pal
ango
s m
. sav
.
Šve
nči
on
ių r
. sav
.
Pag
ėgių
sav
.
Šiau
lių r
. sav
.
Viln
iau
s m
. sav
.
Kai
šiad
ori
ų r
. sav
.
Kla
ipėd
os
m. s
av.
Akm
en
ės
r. s
av.
Aly
tau
s m
. sav
.
Vis
agin
o s
av.
Elek
trėn
ų s
av.
San
tyki
s su
LT
vid
urk
iu
Mažiausi rodikliai Didžiausi rodikliai
Savivaldybė
Stan
d. m
irti
ngu
mas
1
00 0
00
gyv
.**
Savivaldybė
Stan
d. m
irti
ngu
mas
1
00 0
00
gyv
.**
Širvintų r. sav.*, Ukmergės r. sav., Birštono sav.*, Jonavos r. sav., Kėdainių r. sav., Raseinių r. sav., Neringos sav.*, Klaipėdos r. sav., Kretingos r. sav., Šilutės r. sav., Joniškio r. sav., Kelmės r. sav., Biržų r. sav., Kupiškio r. sav.*, Panevėžio r. sav., Pasvalio r. sav., Rokiškio r. sav., Alytaus r. sav., Varėnos r. sav., Marijampolės sav., Šakių r. sav., Vilkaviškio r. sav., Kalvarijos sav.*, Jurbarko r. sav., Šilalės r. sav., Tauragės r. sav., Plungės r. sav., Rietavo sav.*, Anykščių r. sav., Molėtų r. sav.*, Utenos r. sav., Zarasų r. sav.*
0,0
Visagino sav.* 16,1
Elektrėnų r. sav. 13,4
Akmenės r. sav.* 8,7
Alytaus m. sav. 7,4
Kaišiadorių r. sav. 7,2
Lietuvos rodiklis 3,0/100 000 gyv.
48 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.
3.1.3 pav. Standartizuoto mirtingumo dėl priežasčių, susijusių su alkoholio vartojimu (E24.4, F10, G31.2, G40.5, G62.1, G72.1, I42.6, K29.2, K70, K85.2, K86.0, P04.3, X45, X65, Y15), 100 000 gyv.
kartograma (25 rodiklis)
Šaltinis. Higienos instituto Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registras
Alkoholio vartojimas sukelia sunkias socialines pasekmes bei sveikatos sutrikimus,
kurie gali baigtis ir mirtimi. Tai skrandžio, kepenų bei kasos ligos, atsitiktiniai ir tyčiniai
apsinuodijimai, vaisiaus ir naujagimio patologijos, psichikos ir elgesio sutrikimai, epilepsiniai
sindromai, polineuropatijos, miopatijos ir kt. Standartizuotas mirtingumo rodiklis dėl priežasčių,
susijusių su alkoholio vartojimu, buvo didesnis rytinėje ir pietrytinėje Lietuvos dalyje (3.1.3 pav.).
Iš viso pastaraisiais metais Lietuvoje dėl alkoholio vartojimo mirė 534 asmenys, t. y. 27 asmenimis
daugiau nei 2018 m. (mirtingumo rodiklis – 19,1/100 000 gyv.*). Taip pat pastebima, kad 2019 m.
nebuvo nei vienos savivaldybės, kurioje nebūtų mirčių, susijusių su alkoholio vartojimu**.
* Mirtingumo rodiklis pateikiamas nestandartizuotas.
** „Mažųjų“ savivaldybių rodikliai vertinami naudojant 3 metų vidurkį.
100 000 gyv.
3.4 - 12.9 (16)
12.9 - 18.1 (12)
18.1 - 22.2 (7)
23.4 - 27.8 (7)
28.3 - 39.3 (13)
43.8 - 59.3 (5)
49 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.
3.1.4 pav. Mirtingumas dėl priežasčių, susijusių su alkoholio vartojimu (E24.4, F10, G31.2, G40.5, G62.1, G72.1, I42.6, K29.2, K70, K85.2, K86.0, P04.3, X45, X65, Y15), 100 000 gyv. **
* 3 metų vidurkis
** Kadangi skaičiuojant santykį su Lietuvos vidurkiu naudoti nestandartizuoti rodikliai (žr. viršutinį paveikslą), o lentelėje rodomi savivaldybių standartizuoti rodikliai, savivaldybių
vietos paveiksle ir lentelėje nesutampa.
0,2
3
0,2
8
0,3
5
0,3
9
0,4
4
0,4
4
0,4
7
0,4
7
0,4
9
0,5
0
0,5
2
0,5
6
0,5
6
0,6
0
0,6
2
0,6
6
0,6
8
0,6
9
0,7
6
0,8
0
0,8
1
0,8
1
0,8
4
0,8
7
0,8
8
0,9
1
0,9
3
0,9
4
1,0
0
1,0
1
1,0
3
1,0
3
1,0
4
1,0
8
1,1
0
1,1
5
1,2
4
1,2
6
1,3
3
1,3
5
1,3
7
1,4
0
1,4
5
1,5
3
1,5
7
1,6
3
1,6
9
1,7
0
1,7
8
1,7
9
1,8
6
1,9
1
1,9
6
1,9
8
2,0
0
2,0
9 2,3
7
2,3
9
2,4
8 2,9
5
3,1
6
0
0,5
1
1,5
2
2,5
3
3,5
Rie
tavo
sav
.
Kre
tin
gos
r. s
av.
Kai
šiad
ori
ų r
. sav
.
Šaki
ų r
. sav
.
Kau
no
r. s
av.
Kla
ipėd
os
r. s
av.
Šila
lės
r. s
av.
Plu
ngė
s r.
sav
.
Kal
vari
jos
sav.
Ras
ein
ių r
. sav
.
Ne
rin
gos
sav.
Pal
ango
s m
. sav
.
Kla
ipėd
os
m. s
av.
Kau
no
m. s
av.
Jurb
arko
r. s
av.
Elek
trėn
ų s
av.
Pag
ėgių
sav
.
Viln
iau
s m
. sav
.
Jon
avo
s r.
sav
.
Aly
tau
s r.
sav
.
Pri
enų
r. s
av.
Kel
mė
s r.
sav
.
Bir
što
no
sav
.
Mar
ijam
po
lės
sav.
Šiau
lių r
. sav
.
Pas
valio
r. s
av.
Šiau
lių m
. sav
.
Vis
agin
o s
av.
LT
Lazd
ijų r
. sav
.
Pan
evė
žio
m. s
av.
Ku
piš
kio
r. s
av.
Sku
od
o r
. sav
.
Akm
en
ės
r. s
av.
Šilu
tės
r. s
av.
Kėd
ain
ių r
. sav
.
Tau
ragė
s r.
sav
.
Pak
ruo
jo r
. sav
.
Maž
eiki
ų r
. sav
.
Vilk
aviš
kio
r. s
av.
Bir
žų r
. sav
.
Ute
no
s r.
sav
.
Telš
ių r
. sav
.
Viln
iau
s r.
sav
.
An
ykšč
ių r
. sav
.
Pan
evė
žio
r. s
av.
Širv
intų
r. s
av.
Šalč
inin
kų r
. sav
.
Rad
viliš
kio
r. s
av.
Dru
skin
inkų
sav
.
Ukm
ergė
s r.
sav
.
Zara
sų r
. sav
.
Ign
alin
os
r. s
av.
Aly
tau
s m
. sav
.
Jon
iški
o r
. sav
.
Trak
ų r
. sav
.
Mo
lėtų
r. s
av.
Kaz
lų R
ūd
os
sav.
Var
ėno
s r.
sav
.
Ro
kišk
io r
. sav
.
Šve
nči
on
ių r
. sav
.San
tyki
s su
LT
vid
urk
iu
Mažiausi rodikliai Didžiausi rodikliai
Savivaldybė Standart.
mirtingumas 100 000 gyv.
Savivaldybė Standart.
mirtingumas 100 000 gyv.
Rietavo sav.* 3,4 Rokiškio r. sav. 59,3
Kretingos r. sav. 5,7 Švenčionių r. sav. 58,9
Šakių r. sav. 6,8 Varėnos r. sav. 49,9
Kaišiadorių r. sav. 7,4 Molėtų r. sav. 46,5
Šilalės r. sav. 7,4 Kazlų Rūdos sav.* 43,8
Lietuvos rodiklis 18,5/100 000 gyv.
50 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.
3.1.5 pav. Nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis medžiagomis ir jų kontrabanda (nusikaltimai), 100 000 gyv. kartograma (26 rodiklis)
Šaltinis. Lietuvos statistikos departamentas
2019 m. Lietuvoje užregistruota 2071 nusikalstama veika (2018 m. 2403), susijusi su
disponavimu narkotinėmis medžiagomis ir jų kontrabanda (74,1/100 000 gyv.). Šios rūšies
nusikalstamos veiklos 2019 m. užfiksuotos visose Lietuvos savivaldybėse. Tačiau šalies vidurkis,
lyginant su 2018 m., sumažėjo 13,6 proc. (nuo 85,8 iki 74,1/100 000 gyv.) (3.1.6 pav.). Taip pat
pastebima, kad didžioji dauguma savivaldybių 2019 m. neviršijo Lietuvos vidurkio. Tačiau keletas
savivaldybių vidurkį viršijo labai ženkliai – apie 3 ar net 5 kartus.
100 000 gyv.
3 - 31 (24)
31 - 53 (16)
53 - 75 (9)
75 - 121 (6)
121 - 192 (4)
192 - 350 (1)
51 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.
3.1.6 pav. Nusikalstamos veikos, susijusios su disponavimu narkotinėmis medžiagomis ir jų kontrabanda (nusikaltimai), 100 000 gyv.
* 3 metų slankusis vidurkis
0,0
5
0,0
6
0,1
0
0,1
0
0,1
1
0,1
1
0,1
4
0,1
6
0,1
6
0,1
8
0,2
0
0,2
3
0,2
3
0,2
4
0,2
4
0,2
9
0,2
9
0,3
2
0,3
2
0,3
3
0,3
4
0,3
4
0,4
0
0,4
1
0,4
6
0,4
7
0,4
7
0,4
8
0,4
9
0,5
2
0,5
3
0,5
4
0,5
5
0,5
7
0,6
0
0,6
0
0,6
0
0,6
6
0,6
9
0,7
0
0,7
6
0,8
1
0,8
2
0,8
7
0,8
8
0,8
9
0,9
4
0,9
8
1,0
0
1,0
1
1,1
0 1,4
5
1,4
5
1,4
7
1,4
9
1,6
2 1,8
7
2,0
8
2,1
6 2,5
9
4,7
2
0
0,5
1
1,5
2
2,5
3
3,5
4
4,5
5
Aly
tau
s r.
sav
.
Rie
tavo
sav
.
Pri
enų
r. s
av.
Kel
mė
s r.
sav
.
Sku
od
o r
. sav
.
Bir
što
no
sav
.
Kre
tin
gos
r. s
av.
Ku
piš
kio
r. s
av.
Jurb
arko
r. s
av.
Šila
lės
r. s
av.
Šaki
ų r
. sav
.
Akm
en
ės
r. s
av.
Širv
intų
r. s
av.
Bir
žų r
. sav
.
Kėd
ain
ių r
. sav
.
Ro
kišk
io r
. sav
.
An
ykšč
ių r
. sav
.
Ukm
ergė
s r.
sav
.
Jon
iški
o r
. sav
.
Mo
lėtų
r. s
av.
Telš
ių r
. sav
.
Pan
evė
žio
r. s
av.
Lazd
ijų r
. sav
.
Plu
ngė
s r.
sav
.
Zara
sų r
. sav
.
Šve
nči
on
ių r
. sav
.
Pas
valio
r. s
av.
Kla
ipėd
os
r. s
av.
Pak
ruo
jo r
. sav
.
Kau
no
r. s
av.
Maž
eiki
ų r
. sav
.
Rad
viliš
kio
r. s
av.
Šiau
lių r
. sav
.
Elek
trėn
ų s
av.
Ras
ein
ių r
. sav
.
Dru
skin
inkų
sav
.
Tau
ragė
s r.
sav
.
Trak
ų r
. sav
.
Kaz
lų R
ūd
os
sav.
Var
ėno
s r.
sav
.
Ute
no
s r.
sav
.
Pan
evė
žio
m. s
av.
Pag
ėgių
sav
.
Pal
ango
s m
. sav
.
Kau
no
m. s
av.
Šilu
tės
r. s
av.
Šiau
lių m
. sav
.
Viln
iau
s r.
sav
.
LT
Ign
alin
os
r. s
av.
Kla
ipėd
os
m. s
av.
Mar
ijam
po
lės
sav.
Aly
tau
s m
. sav
.
Jon
avo
s r.
sav
.
Ne
rin
gos
sav.
Šalč
inin
kų r
. sav
.
Viln
iau
s m
. sav
.
Vilk
aviš
kio
r. s
av.
Kal
vari
jos
sav.
Vis
agin
o s
av.
Kai
šiad
ori
ų r
. sav
.
San
tyki
s su
LT
vid
urk
iu
Mažiausi rodikliai Didžiausi rodikliai
Savivaldybė Rodiklis
100 000 gyv. Savivaldybė
Rodiklis 100 000 gyv.
Alytaus r. sav. 3,8 Kaišiadorių r. sav. 350,0
Rietavo sav.* 4,5 Visagino sav.* 191,7
Prienų r. sav. 7,7 Kalvarijos sav.* 160,2
Kelmės r. sav. 7,8 Vilkaviškio r. sav. 154,3
Skuodo r. sav.* 8,0 Vilniaus m. sav. 138,2
Lietuvos rodiklis 74,1/100 000 gyv.
52 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.
3.1.7 pav. Gyventojų skaičiaus, tenkančio vienai licencijai verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais kartograma (27 rodiklis)
Šaltinis. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas
Gyventojų skaičius, tenkantis vienai licencijai verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais
– tai rodiklis, kuris atspindi tabako gaminių prieinamumą. Maža rodiklio reikšmė parodo, kad
licencijų išduota daug, todėl vienai jų tenka mažai gyventojų (geresnis prieinamumas). Mažiausiai
gyventojų vienai licencijai (didelis prieinamumas) pietrytinėje ir šiaurės rytinėje Lietuvos dalyse
(3.1.7 pav.). Šalyje 2019 m. vidutiniškai vienai licencijai teko apie 199,2 gyventojų. Daugiausiai
licencijų, palyginti su gyventojų skaičiumi, išduota Palangos m. sav. (70,1 gyv./licencijai*), o
mažiausiai – Elektrėnų savivaldybėje (395,0 gyv./licencijai) (3.1.8 pav.).
* 3 metų slankusis vidurkis
Gyv./1-ai licencijai
70 - 146 (11)
146 - 171 (9)
171 - 197 (13)
197 - 235 (12)
235 - 321 (10)
321 - 396 (5)
53 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.
3.1.8 pav. Gyventojų skaičius, tenkantis vienai licencijai verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais
* 3 metų slankusis vidurkis
0,3
5
0,6
3
0,6
7
0,6
9
0,6
9
0,6
9
0,7
0
0,7
1
0,7
2
0,7
3
0,7
3
0,7
5
0,7
7
0,7
8
0,7
8
0,8
0
0,8
0
0,8
1
0,8
5
0,8
6
0,8
6
0,9
0
0,9
1
0,9
3
0,9
4
0,9
4
0,9
4
0,9
4
0,9
7
0,9
8
0,9
8
0,9
8
0,9
9
1,0
0
1,0
1
1,0
2
1,0
3
1,0
4
1,0
6
1,0
6
1,0
7
1,1
0
1,1
2
1,1
2
1,1
4
1,1
8
1,2
6
1,2
6
1,2
8
1,3
3
1,3
4
1,3
7
1,4
3
1,5
0
1,5
4
1,6
1
1,7
0
1,8
0 1,9
3
1,9
6
1,9
8
0
0,5
1
1,5
2
2,5
Pal
ango
s m
. sav
.
An
ykšč
ių r
. sav
.
Ne
rin
gos
sav.
Dru
skin
inkų
sav
.
Jon
iški
o r
. sav
.
Širv
intų
r. s
av.
Šalč
inin
kų r
. sav
.
Bir
što
no
sav
.
Ign
alin
os
r. s
av.
Bir
žų r
. sav
.
Trak
ų r
. sav
.
Mo
lėtų
r. s
av.
Vilk
aviš
kio
r. s
av.
Var
ėno
s r.
sav
.
Telš
ių r
. sav
.
Tau
ragė
s r.
sav
.
Pri
enų
r. s
av.
Pag
ėgių
sav
.
Kau
no
m. s
av.
Ku
piš
kio
r. s
av.
Ras
ein
ių r
. sav
.
Sku
od
o r
. sav
.
Pas
valio
r. s
av.
Ro
kišk
io r
. sav
.
Ukm
ergė
s r.
sav
.
Viln
iau
s m
. sav
.
Šilu
tės
r. s
av.
Rie
tavo
sav
.
Lazd
ijų r
. sav
.
Kla
ipėd
os
m. s
av.
Pan
evė
žio
r. s
av.
Maž
eiki
ų r
. sav
.
Kėd
ain
ių r
. sav
.
LT
Aly
tau
s r.
sav
.
Ute
no
s r.
sav
.
Šiau
lių r
. sav
.
Kal
vari
jos
sav.
Kai
šiad
ori
ų r
. sav
.
Kaz
lų R
ūd
os
sav.
Pak
ruo
jo r
. sav
.
Plu
ngė
s r.
sav
.
Kel
mė
s r.
sav
.
Šila
lės
r. s
av.
Šve
nči
on
ių r
. sav
.
Kla
ipėd
os
r. s
av.
Aly
tau
s m
. sav
.
Zara
sų r
. sav
.
Kre
tin
gos
r. s
av.
Viln
iau
s r.
sav
.
Jurb
arko
r. s
av.
Kau
no
r. s
av.
Rad
viliš
kio
r. s
av.
Mar
ijam
po
lės
sav.
Šaki
ų r
. sav
.
Jon
avo
s r.
sav
.
Šiau
lių m
. sav
.
Akm
en
ės
r. s
av.
Elek
trėn
ų s
av.
Vis
agin
o s
av.
Pan
evė
žio
m. s
av.
San
tyki
s su
LT
vid
urk
iu
Mažiausi rodikliai Didžiausi rodikliai
Savivaldybė Asmenų sk.
1-ai licencijai Savivaldybė
Asmenų sk. 1-ai licencijai
Palangos m. sav.* 70,1 Panevėžio m. sav. 395,0
Anykščių r. sav. 125,4 Visagino sav.* 390,0
Neringos sav.* 134,3 Elektrėnų sav. 384,4
Druskininkų sav.* 136,5 Akmenės r. sav.* 357,5
Joniškio r. sav. 136,7 Šiaulių m. sav. 339,5
Lietuvos rodiklis 199,2/1-ai licencijai
54 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.
3.1.9 pav. Gyventojų skaičiaus, tenkančio vienai licencijai verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais kartograma (28 rodiklis)
Šaltinis. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas
Vertinant alkoholinių gaminių prieinamumą, svarbu atsižvelgti į tai, kiek vienai
licencijai tenka gyventojų. Iš viso 2019 m. išduotų ir galiojančių liepos 1 d. licencijų verstis
mažmenine prekyba alkoholiniais gaminiais buvo 16 314 (2 285-iomis daugiau nei skirtų verstis
mažmenine prekyba tabako gaminiais). Vidutiniškai Lietuvoje 2019 m. vienai licencijai prekiauti
tabako gaminiais teko 171,3 gyventojų. Maža rodiklio reikšmė parodo, kad licencijų išduota daug,
todėl vienai jų tenka mažai gyventojų (didesnis prieinamumas). Mažiausiai gyventojų, tenkančių
vienai licencijai, t. y. didžiausias alkoholio prieinamumas, buvo Neringos (41,8 gyv./licencijai) ir
kitose kurortinėse Lietuvos savivaldybėse. 2019 m. daugiausiai gyventojų, tenkančių 1 licencijai
(mažiausias prieinamumas), buvo Alytaus m., Elektrėnų, Visagino, Akmenės r. ir Radviliškio r.
savivaldybėse (3.1.10 pav.).
Gyv./1-ai licencijai
41 - 144 (16)
144 - 187 (17)
187 - 214 (7)
214 - 248 (7)
248 - 287 (9)
287 - 375 (4)
55 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.
3.1.10 pav. Gyventojų skaičius, tenkantis vienai licencijai verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais.
* 3 metų slankusis vidurkis
0,2
4
0,3
5 0,6
1
0,6
1
0,6
7
0,7
0
0,7
3
0,7
5
0,7
7
0,7
7
0,7
9
0,8
0
0,8
1
0,8
2
0,8
3
0,8
4
0,8
9
0,9
1
0,9
1
0,9
2
0,9
2
0,9
4
0,9
4
0,9
5
0,9
8
0,9
8
0,9
8
0,9
9
1,0
0
1,0
0
1,0
2
1,0
5
1,0
8
1,0
9
1,1
3
1,1
7
1,2
1
1,2
2
1,2
2
1,2
3
1,2
5
1,2
8
1,3
0
1,3
4
1,3
6
1,3
7
1,3
9
1,4
4
1,5
6
1,6
1
1,6
1
1,6
2
1,6
5
1,6
6
1,6
6
1,6
7
1,6
7 1,9
3
1,9
3
2,0
2 2,1
9
0
0,5
1
1,5
2
2,5
Ne
rin
gos
sav.
Pal
ango
s sa
v.
Bir
što
no
sav
.
An
ykšč
ių r
. sav
.
Dru
skin
inkų
sav
.Ša
lčin
inkų
r. s
av.
Jon
iški
o r
. sav
.
Mo
lėtų
r. s
av.
Kau
no
m. s
av.
Širv
intų
r. s
av.
Bir
žų r
. sav
.V
ilkav
iški
o r
. sav
.
Pag
ėgių
sav
.
Viln
iau
s m
. sav
.K
laip
ėdo
s m
. sav
.
Telš
ių r
. sav
.
Šilu
tės
r. s
av.
Lazd
ijų r
. sav
.
Pri
enų
r. s
av.
Ute
no
s r.
sav
.
Ign
alin
os
r. s
av.
Ukm
ergė
s r.
sav
.P
asva
lio r
. sav
.
Sku
od
o r
. sav
.
Rie
tavo
sav
.
Pan
evė
žio
r. s
av.
Ku
piš
kio
r. s
av.
Trak
ų r
. sav
.
LT
Tau
ragė
s r.
sav
.
Kel
mė
s r.
sav
.A
lyta
us
r. s
av.
Maž
eiki
ų r
. sav
.
Var
ėno
s r.
sav
.P
lun
gės
r. s
av.
Šila
lės
r. s
av.
Šve
nči
on
ių r
. sav
.
Pak
ruo
jo r
. sav
.
Ras
ein
ių r
. sav
.R
oki
škio
r. s
av.
Kaz
lų R
ūd
os
sav.
Kai
šiad
ori
ų r
. sav
.
Viln
iau
s r.
sav
.K
reti
ngo
s r.
sav
.
Šiau
lių r
. sav
.
Kla
ipėd
os
r. s
av.
Kal
vari
jos
sav.
Zara
sų r
. sav
.K
aun
o r
. sav
.
Kėd
ain
ių r
. sav
.
Mar
ijam
po
lės
sav.
Pan
evė
žio
m. s
av.
Jurb
arko
r. s
av.
Šaki
ų r
. sav
.
Šiau
lių m
. sav
.
Jon
avo
s r.
sav
.
Rad
viliš
kio
r. s
av.
Akm
en
ės
r. s
av.
Elek
trėn
ų s
av.
Vis
agin
o s
av.
Aly
tau
s m
. sav
.
San
tyki
s su
LT
vid
urk
iu
Mažiausi rodikliai Didžiausi rodikliai
Savivaldybė Asmenų sk.
1-ai licencijai Savivaldybė
Asmenų sk. 1-ai licencijai
Neringos sav.* 41,8 Alytaus m. sav. 374,3
Palangos m. sav.* 59,4 Visagino sav.* 346,7
Birštono sav.* 103,7 Elektrėnų sav. 331,0
Anykščių r. sav. 105,0 Akmenės r. sav.* 330,8
Druskininkų sav.* 114,1 Radviliškio r. sav. 286,7
Lietuvos rodiklis 171,3/1-ai licencijai
56 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.
3.2. uždavinys. Skatinti sveikos mitybos įpročius
3.2.1 pav. Kūdikių, išimtinai žindytų iki 6 mėn. amžiaus, dalies (proc.) kartograma (29 rodiklis)
Šaltinis. Higienos instituto Sveikatos informacijos centras
Dėl teigiamo poveikio ir kūdikio*, ir motinos sveikatai Pasaulio sveikatos
organizacija (PSO) rekomenduoja kūdikius iki 6 mėn. maitinti vien tik motinos pienu. Vaikų, per
2019 metus sulaukusių vienerių metų, skaičius buvo 24 555. Apie trečdalis jų (9 294 kūdikiai) iki 6
mėn. maitinti išimtinai tik motinos pienu. Birštono, Zarasų r., Rietavo, Švenčionių r. ir Molėtų r.
savivaldybėse tik 10–15 proc. kūdikių žindyti iki 6 mėn. (3.2.1 pav.). 48–65 proc. kūdikių žindyti
iki 6 mėn. Neringos, Kauno r., Rokiškio r., Alytaus r., Lazdijų r. savivaldybėse.
* Kūdikis – vaikas iki 1 m. amžiaus.
Procentai
10.3 - 22.7 (15)
24.0 - 28.1 (11)
28.1 - 33.2 (11)
33.2 - 42.5 (13)
42.9 - 49.3 (6)
57.0 - 65.4 (4)
57 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.
3.2.2 pav. Kūdikių, išimtinai žindytų iki 6 mėn. amžiaus, dalis (proc.).
* 3 metų slankusis vidurkis
0,2
7
0,3
6
0,3
7
0,4
0
0,4
1
0,4
7
0,4
7
0,4
7
0,4
7
0,4
8
0,5
1
0,5
4
0,5
6
0,5
6
0,5
7
0,6
3
0,6
4
0,6
4
0,6
8
0,6
8
0,6
9
0,6
9
0,7
0
0,7
2
0,7
2
0,7
4
0,7
4
0,7
5
0,7
5
0,7
5
0,7
7
0,7
9
0,8
0
0,8
2
0,8
2
0,8
5
0,8
6
0,8
8
0,8
9
0,9
0
0,9
0
0,9
4
0,9
4
0,9
5
0,9
6
0,9
7
1,0
0
1,0
5
1,0
7
1,0
7
1,1
0
1,1
3
1,1
3
1,2
1
1,2
5
1,2
7
1,2
8
1,5
0
1,5
3 1,6
3 1,7
3
0
0,2
0,4
0,6
0,8
1
1,2
1,4
1,6
1,8
2
Bir
što
no
sav
.
Zara
sų r
. sav
.
Rie
tavo
sav
.
Šve
nči
on
ių r
. sav
.
Mo
lėtų
r. s
av.
Sku
od
o r
. sav
.
Rad
viliš
kio
r. s
av.
Kai
šiad
ori
ų r
. sav
.
Ukm
ergė
s r.
sav
.
Tau
ragė
s r.
sav
.
Pri
enų
r. s
av.
Šiau
lių r
. sav
.
Šilu
tės
r. s
av.
Aly
tau
s m
. sav
.
Kre
tin
gos
r. s
av.
Kel
mė
s r.
sav
.
Šaki
ų r
. sav
.
Kal
vari
jos
sav.
Akm
en
ės
r. s
av.
Kla
ipėd
os
r. s
av.
Jon
iški
o r
. sav
.
Plu
ngė
s r.
sav
.
Bir
žų r
. sav
.
Šalč
inin
kų r
. sav
.
Telš
ių r
. sav
.
Ku
piš
kio
r. s
av.
Ign
alin
os
r. s
av.
Pak
ruo
jo r
. sav
.
Mar
ijam
po
lės
sav.
Var
ėno
s r.
sav
.
Trak
ų r
. sav
.
Pag
ėgių
sav
.
Ras
ein
ių r
. sav
.
Kaz
lų R
ūd
os
sav.
Jurb
arko
r. s
av.
Pan
evė
žio
m. s
av.
An
ykšč
ių r
. sav
.
Pan
evė
žio
r. s
av.
Vilk
aviš
kio
r. s
av.
Šila
lės
r. s
av.
Viln
iau
s r.
sav
.
Kėd
ain
ių r
. sav
.
Pal
ango
s m
. sav
.
Kla
ipėd
os
m. s
av.
Šiau
lių m
. sav
.
Širv
intų
r. s
av.
LT
Ute
no
s r.
sav
.
Jon
avo
s r.
sav
.
Kau
no
m. s
av.
Pas
valio
r. s
av.
Elek
trėn
ų s
av.
Maž
eiki
ų r
. sav
.
Vis
agin
o s
av.
Viln
iau
s m
. sav
.
Dru
skin
inkų
sav
.
Lazd
ijų r
. sav
.
Aly
tau
s r.
sav
.
Ro
kišk
io r
. sav
.
Kau
no
r. s
av.
Ne
rin
gos
sav.
San
tyki
s su
LT
vid
urk
iu
Mažiausi rodikliai Didžiausi rodikliai
Savivaldybė Rodiklis
procentais Savivaldybė
Rodiklis procentais
Birštono sav.* 10,3 Neringos sav.* 65,4
Zarasų r. sav.* 13,7 Kauno r. sav. 61,7
Rietavo sav.* 14,0 Rokiškio r. sav. 57,9
Švenčionių r. sav. 15,2 Alytaus r. sav. 57,0
Molėtų r. sav.* 15,4 Lazdijų r. sav.* 48,3
Lietuvos rodiklis 37,8 proc.
58 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.
4 tikslas. Užtikrinti kokybišką ir efektyvią sveikatos
priežiūrą, orientuotą į gyventojų poreikius
4.1. uždavinys. Užtikrinti sveikatos sistemos tvarumą ir kokybę, plėtojant
sveikatos technologijas, kurių efektyvumas pagrįstas mokslo įrodymais
4.1.1 pav. Išvengiamų hospitalizacijų skaičiaus 1 000 gyv. kartograma (30 rodiklis)
Šaltinis. Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, Privalomojo sveikatos draudimo informacinė sistema SVEIDRA
Išvengiama hospitalizacija – tai hospitalizacija, kurios galima išvengti imantis
prevencinių priemonių ir (ar) laiku teikiant reikiamą ambulatorinę sveikatos priežiūrą. Išvengiamų
hospitalizacijų rodiklis skaičiuojamas netiesiogiai vertinant ambulatorinių sveikatos priežiūros
paslaugų prieinamumą bei kokybę. Vertinant šį rodiklį, vertėtų atsižvelgti į gyventojų sveikatos
būklės (pvz., sergamumo) rodiklius savivaldybėse*. Mokslininkai teigia, kad dalies hospitalizacijų
galima išvengti, jei būtų užtikrinta ambulatorinės sveikatos priežiūros veiklos kokybė bei jos
prieinamumas. Išvengus stacionarinio gydymo, kuris vienas brangiausių, būtų sutaupoma nemažai
lėšų. Iš viso 2019 m. Lietuvoje užfiksuoti 87 729 (31,4/1000 gyv.) išvengiamos hospitalizacijos
atvejai. Didžiausios rodiklio reikšmės buvo Pietų ir Šiaurės Lietuvoje (4.1.1 pav.).
* Lietuvo Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. gegužės 12 d. įsakymas Nr. V-604 „Dėl išvengiamų
hospitalizacijų rodiklių skaičiavimo metodikos patvirtinimo“.
1 000 gyv.
15.6 - 25.7 (7)
27.0 - 31.5 (8)
31.5 - 36.6 (13)
36.6 - 41.0 (13)
41.0 - 45.9 (10)
46.7 - 59.6 (9)
59 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.
4.1.2 pav. Išvengiamų hospitalizacijų skaičius 1 000 gyv.
* 3 metų slankusis vidurkis
0,5
0 0,6
4
0,6
8
0,6
9
0,6
9
0,7
2
0,7
9
0,8
6
0,8
6
0,9
1
0,9
1
0,9
1
0,9
3
0,9
7
0,9
8
1,0
0
1,0
0
1,0
1
1,0
1
1,0
2
1,0
6
1,0
8
1,0
9
1,1
0
1,1
0
1,1
0
1,1
2
1,1
3
1,1
5
1,1
7
1,1
7
1,1
9
1,2
0
1,2
3
1,2
3
1,2
4
1,2
4
1,2
6
1,2
6
1,2
7
1,2
7
1,2
8
1,3
1
1,3
4
1,3
4
1,3
5
1,3
6
1,3
7
1,3
7
1,3
9
1,4
1
1,4
3
1,4
9
1,5
1
1,5
1
1,5
8
1,6
4
1,6
8 1,7
9
1,8
1
1,9
0
0
0,2
0,4
0,6
0,8
1
1,2
1,4
1,6
1,8
2
Ne
rin
gos
sav.
Viln
iau
s r.
sav
.
Kau
no
r. s
av.
Šiau
lių r
. sav
.
Šiau
lių m
. sav
.
Viln
iau
s m
. sav
.
Rad
viliš
kio
r. s
av.
Pan
evė
žio
r. s
av.
Elek
trėn
ų s
av.
Kla
ipėd
os
r. s
av.
Maž
eiki
ų r
. sav
.
Kla
ipėd
os
m. s
av.
Pan
evė
žio
m. s
av.
Kau
no
m. s
av.
Tau
ragė
s r.
sav
.
LT
Trak
ų r
. sav
.
Pag
ėgių
sav
.
Šve
nči
on
ių r
. sav
.
Telš
ių r
. sav
.
Šila
lės
r. s
av.
Dru
skin
inkų
sav
.
Plu
ngė
s r.
sav
.
Mar
ijam
po
lės
sav.
Kaz
lų R
ūd
os
sav.
Aly
tau
s m
. sav
.
Pal
ango
s m
. sav
.
Ro
kišk
io r
. sav
.
Pri
enų
r. s
av.
Ukm
ergė
s r.
sav
.
Rie
tavo
sav
.
Jon
avo
s r.
sav
.
Kai
šiad
ori
ų r
. sav
.
Mo
lėtų
r. s
av.
Bir
što
no
sav
.
Kėd
ain
ių r
. sav
.
Šilu
tės
r. s
av.
Jurb
arko
r. s
av.
Ign
alin
os
r. s
av.
Šaki
ų r
. sav
.
Vilk
aviš
kio
r. s
av.
Aly
tau
s r.
sav
.
Bir
žų r
. sav
.
Vis
agin
o s
av.
Ute
no
s r.
sav
.
Širv
intų
r. s
av.
Kel
mė
s r.
sav
.
Kal
vari
jos
sav.
Ras
ein
ių r
. sav
.
Pak
ruo
jo r
. sav
.
Jon
iški
o r
. sav
.
Var
ėno
s r.
sav
.
Akm
en
ės
r. s
av.
Kre
tin
gos
r. s
av.
Ku
piš
kio
r. s
av.
Sku
od
o r
. sav
.
Pas
valio
r. s
av.
Šalč
inin
kų r
. sav
.
An
ykšč
ių r
. sav
.
Lazd
ijų r
. sav
.
Zara
sų r
. sav
.
San
tyki
s su
LT
vid
urk
iu
Mažiausi rodikliai Didžiausi rodikliai
Savivaldybė Rodiklis
1000 gyv. Savivaldybė
Rodiklis 1000 gyv.
Neringos sav.* 15,6 Zarasų r. sav.* 59,6
Vilniaus r. sav. 20,1 Lazdijų r. sav.* 57,0
Kauno r. sav. 21,2 Anykščių r. sav. 56,1
Šiaulių r. sav. 21,6 Šalčininkų r. sav. 52,8
Šiaulių m. sav. 21,8 Pasvalio r. sav. 51,6
Lietuvos rodiklis 31,4/1000 gyv.
60 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.
4.1.3 pav. Išvengiamų hospitalizacijų dėl diabeto ir jo komplikacijų skaičiaus 1 000 gyv. kartograma (31 rodiklis)
Šaltinis. Higienos instituto Sveikatos informacijos centras,
Privalomojo sveikatos draudimo informacinė sistema SVEIDRA
2019 m. Lietuvoje išvengiamų hospitalizacijų dėl diabeto ir jo komplikacijų
užregistruota 16 110 (7,0/1000 gyv.), daugiausia – pietinėje ir šiaurės rytinėje Lietuvos dalyse
(4.1.3 pav.). Didžiausias išvengiamų hospitalizacijų dėl diabeto ir jo komplikacijų rodiklis Pasvalio
r. sav. (10,5/1000 gyv.), mažiausias – Plungės r. sav. (3,4/1000 gyv.) (4.1.4 pav.).
1 000 gyv.
3.4 - 5.3 (6)
5.3 - 6.1 (12)
6.1 - 7.1 (14)
7.1 - 7.9 (10)
7.9 - 8.6 (8)
8.6 - 10.5 (10)
61 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.
4.1.4 pav. Išvengiamų hospitalizacijų dėl diabeto ir jo komplikacijų skaičius 1 000 gyv.
* 3 metų slankusis vidurkis
0,4
9 0,6
3
0,6
6
0,6
7
0,6
8
0,7
0
0,7
6
0,7
6
0,7
6
0,7
6
0,7
9
0,7
9
0,7
9
0,8
0
0,8
0
0,8
1
0,8
3
0,8
3
0,8
7
0,9
0
0,9
0
0,9
1
0,9
1
0,9
3
0,9
3
0,9
4
0,9
4
0,9
7
0,9
8
0,9
8
0,9
9
1,0
0
1,0
0
1,0
1
1,0
3
1,0
3
1,0
4
1,0
5
1,0
5
1,0
7
1,0
9
1,1
0
1,1
0
1,1
3
1,1
4
1,1
7
1,1
8
1,1
8
1,1
9
1,2
0
1,2
0
1,2
3
1,2
7
1,2
8
1,3
0
1,3
3
1,3
3
1,3
6
1,4
1
1,4
6
1,4
9
0
0,2
0,4
0,6
0,8
1
1,2
1,4
1,6
Plu
ngė
s r.
sav
.
Ne
rin
gos
sav.
Tau
ragė
s r.
sav
.
Sku
od
o r
. sav
.
Pak
ruo
jo r
. sav
.
Kla
ipėd
os
r. s
av.
Maž
eiki
ų r
. sav
.
Šila
lės
r. s
av.
Rie
tavo
sav
.
Rad
viliš
kio
r. s
av.
Šiau
lių r
. sav
.
Šiau
lių m
. sav
.
Mar
ijam
po
lės
sav.
Šaki
ų r
. sav
.
Akm
en
ės
r. s
av.
Kau
no
r. s
av.
Pag
ėgių
sav
.
Ute
no
s r.
sav
.
Kal
vari
jos
sav.
Kre
tin
gos
r. s
av.
Pal
ango
s m
. sav
.
Jon
avo
s r.
sav
.
Viln
iau
s r.
sav
.
Viln
iau
s m
. sav
.
Telš
ių r
. sav
.
Elek
trėn
ų s
av.
Jon
iški
o r
. sav
.
Kla
ipėd
os
m. s
av.
Kai
šiad
ori
ų r
. sav
.
Ras
ein
ių r
. sav
.
Bir
što
no
sav
.
Ku
piš
kio
r. s
av.
LT
Aly
tau
s r.
sav
.
Zara
sų r
. sav
.
Jurb
arko
r. s
av.
Trak
ų r
. sav
.
Kaz
lų R
ūd
os
sav.
Ign
alin
os
r. s
av.
Kėd
ain
ių r
. sav
.
Šilu
tės
r. s
av.
Var
ėno
s r.
sav
.
Mo
lėtų
r. s
av.
Šalč
inin
kų r
. sav
.
An
ykšč
ių r
. sav
.
Pri
enų
r. s
av.
Kau
no
m. s
av.
Šve
nči
on
ių r
. sav
.
Vis
agin
o s
av.
Vilk
aviš
kio
r. s
av.
Pan
evė
žio
r. s
av.
Ro
kišk
io r
. sav
.
Kel
mė
s r.
sav
.
Bir
žų r
. sav
.
Aly
tau
s m
. sav
.
Širv
intų
r. s
av.
Dru
skin
inkų
sav
.
Lazd
ijų r
. sav
.
Ukm
ergė
s r.
sav
.
Pan
evė
žio
m. s
av.
Pas
valio
r. s
av.
San
tyki
s su
LT
vid
urk
iu
Mažiausi rodikliai Didžiausi rodikliai
Savivaldybė Rodiklis
1000 gyv. Savivaldybė
Rodiklis 1000 gyv.
Plungės r. sav. 3,4 Pasvalio r. sav. 10,5
Neringos sav.* 4,4 Panevėžio m. sav. 10,3
Tauragės r. sav. 4,6 Ukmergės r. sav. 9,9
Skuodo r. sav.* 4,7 Lazdijų r. sav.* 9,6
Pakruojo r. sav.* 4,7 Druskininkų sav.* 9,4
Lietuvos rodiklis 7,0/1000 gyv.
62 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.
4.2. uždavinys. Plėtoti sveikatos infrastruktūrą ir gerinti sveikatos
priežiūros paslaugų kokybę, saugą, prieinamumą ir į pacientą orientuotą
sveikatos priežiūrą
4.2.1 pav. Slaugytojų, tenkančių vienam gydytojui, skaičiaus kartograma (32 rodiklis)
Šaltinis. Higienos instituto Sveikatos informacijos centras
Vertinant sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir jų efektyvumą, labai svarbus
rodiklis – slaugytojų, tenkančių vienam gydytojui, skaičius. Vidutiniškai Lietuvoje 2019 m. 1-am
gydytojui teko 2 slaugytojai. Į šio rodiklio skaičiavimą įtraukti tik praktikuojantys slaugytojai
(įskaitant ir akušerius) bei praktikuojantys gydytojai, nedirbantys administracinio ir mokslinio
darbo. Didžiausios rodiklių reikšmės 2019 m. buvo centrinėje ir pietrytinėje Lietuvos dalyse (4.2.1
pav.). Rietavo, Neringos savivaldybių rodikliai apie 3 kartus didesni nei Lietuvos vidurkis (4.2.2
pav.). Tačiau reikia turėti omenyje, kad nagrinėjamą rodiklį iškraipo keletas veiksnių. Kai kurios
gydymo įstaigos sujungtos (administraciniu, tačiau ne vietos atžvilgiu), todėl jų duomenys apie
personalą priskiriami prie kitos savivaldybės duomenų. Taip pat esama gydymo įstaigų, kurios
aptarnauja ne tik tos savivaldybės, kurioje teikia paslaugas, gyventojus (pavyzdžiui, Vilniaus
universiteto ligoninė Santaros klinikos).
1-am gydytojui
1.6 - 2.2 (10)
2.2 - 2.5 (13)
2.5 - 3.1 (17)
3.1 - 3.8 (12)
3.8 - 5.0 (6)
5.1 - 5.8 (2)
63 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.
4.2.2 pav. Slaugytojų, tenkančių vienam gydytojui, skaičius
* 3 metų slankusis vidurkis
0,7
7
0,7
9
0,7
9
0,8
0
0,8
6
0,8
6
0,8
7
0,9
0
0,9
4
1,0
0
1,0
2
1,0
8
1,0
8
1,0
9
1,1
0
1,1
3
1,1
4
1,1
5
1,1
5
1,1
7
1,1
9
1,1
9
1,2
0
1,2
3
1,2
5
1,2
5
1,2
6
1,3
0
1,3
1
1,3
2
1,3
3
1,3
3
1,3
4
1,3
5
1,3
9
1,4
0
1,4
1
1,4
3
1,4
4
1,4
4
1,4
5
1,5
1
1,5
5
1,5
5
1,5
6
1,5
8
1,6
2
1,6
6
1,7
3
1,7
4
1,7
4
1,7
5
1,7
6
1,8
6
1,9
1
1,9
4
1,9
6
1,9
7
1,9
8
2,5
2 2,8
5
0
0,5
1
1,5
2
2,5
3
Kau
no
m. s
av.
Viln
iau
s m
. sav
.
Kau
no
r. s
av.
Viln
iau
s r.
sav
.
Trak
ų r
. sav
.
Dru
skin
inkų
sav
.
Bir
što
no
sav
.
Aly
tau
s r.
sav
.
Kaz
lų R
ūd
os
sav. LT
Mar
ijam
po
lės
r. s
av.
Kla
ipėd
os
m. s
av.
Pri
enų
r. s
av.
Vis
agin
o s
av.
Pan
evė
žio
r. s
av.
Aly
tau
s m
. sav
.
Pal
ango
s m
. sav
.
Akm
en
ės
r. s
av.
Šiau
lių m
. sav
.
Pan
evė
žio
m. s
av.
Kai
šiad
ori
ų r
. sav
.
Širv
intų
r. s
av.
Šaki
ų r
. sav
.
Elek
trėn
ų s
av.
Jon
avo
s r.
sav
.
Vilk
aviš
kio
r. s
av.
Tau
ragė
s r.
sav
.
Ign
alin
os
r. s
av.
Šilu
tės
r. s
av.
Lazd
ijų r
. sav
.
Kre
tin
gos
r. s
av.
Jurb
arko
r. s
av.
Ras
ein
ių r
. sav
.
Bir
žų r
. sav
.
Mo
lėtų
r. s
av.
Kėd
ain
ių r
. sav
.
Šve
nči
on
ių r
. sav
.
An
ykšč
ių r
. sav
.
Maž
eiki
ų r
. sav
.
Šalč
inin
kų r
. sav
.
Kal
vari
jos
sav.
Ute
no
s r.
sav
.
Zara
sų r
. sav
.
Kel
mė
s r.
sav
.
Kla
ipėd
os
r. s
av.
Telš
ių r
. sav
.
Var
ėno
s r.
sav
.
Ukm
ergė
s r.
sav
.
Plu
ngė
s r.
sav
.
Šiau
lių r
. sav
.
Šila
lės
r. s
av.
Jon
iški
o r
. sav
.
Rad
viliš
kio
r. s
av.
Pas
valio
r. s
av.
Ro
kišk
io r
. sav
.
Pak
ruo
jo r
. sav
.
Pag
ėgių
sav
. sav
.
Ku
piš
kio
r. s
av.
Sku
od
o r
. sav
.
Rie
tavo
sav
.
Ne
rin
gos
sav.
San
tyki
s su
LT
vid
urk
iu
Mažiausi rodikliai Didžiausi rodikliai
Savivaldybė Slaugytojų sk./1-am gydytojui
Savivaldybė Slaugytojų sk./1-am gydytojui
Kauno m. sav. 1,6 Neringos sav.* 5,8
Vilniaus m. sav. 1,6 Rietavo sav.* 5,1
Kauno r. sav. 1,6 Skuodo r. sav.* 4,0
Vilniaus r. sav. 1,6 Kupiškio r. sav.* 4,0
Trakų r. sav. 1,8 Pagėgių sav.* 4,0
Lietuvos rodiklis 2,0/1-am gydytojui
64 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.
4.2.3 pav. Šeimos medicinos paslaugas teikiančių gydytojų skaičiaus 10 000 gyv. kartograma (33 rodiklis)
Šaltinis. Higienos instituto Sveikatos informacijos centras
Kitas rodiklis, apibūdinantis personalo prieinamumą ir jo pasiskirstymą visoje šalyje,
– šeimos gydytojų skaičius. Iš viso 2019 m. Lietuvoje Sveikatos apsaugos ministerijos ir
savivaldybių įstaigose, privačiose ir kitose žinybinėse įstaigose dirbo 2017 šeimos gydytojų (7,2/10
000 gyv.). Skaičiuojant šį rodiklį įtraukti tik praktikuojantys šeimos gydytojai, t. y. asmenys,
turintys universitetinį medicininį išsilavinimą (gydytojo diplomą) ir teikiantys asmens sveikatos
priežiūros paslaugas pacientams. Lietuvos žemėlapyje mažiausiu šeimos gydytoju skaičiumi
išsiskyrė Visagino, Rokiškio r. ir Šiaulių r. savivaldybės (4.2.3 pav.).
10 000 gyv.
2.5 - 4.5 (7)
4.5 - 6.2 (18)
6.2 - 7.1 (11)
7.1 - 8.5 (16)
8.5 - 12.2 (7)
13.5 - 13.5 (1)
65 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.
4.2.4 pav. Šeimos medicinos paslaugas teikiančių gydytojų skaičius 10 000 gyv.
* 3 metų slankusis vidurkis
0,3
4
0,3
8
0,4
3
0,4
8
0,5
1
0,5
4
0,5
5
0,6
2
0,6
4
0,6
4
0,6
8
0,7
2
0,7
2
0,7
2
0,7
3
0,7
4
0,7
4
0,7
5
0,7
7
0,7
8
0,7
9
0,7
9
0,8
2
0,8
2
0,8
4
0,8
6
0,8
9
0,9
0
0,9
1
0,9
2
0,9
3
0,9
4
0,9
5
0,9
6
0,9
6
0,9
7
0,9
8
0,9
9
1,0
0
1,0
0
1,0
0
1,0
1
1,0
1
1,0
1
1,0
1
1,0
2
1,0
4
1,0
5
1,0
5
1,0
5
1,0
6
1,0
6
1,1
1
1,1
8
1,2
2
1,3
0
1,3
2
1,3
4 1,4
6 1,5
5
1,8
7
0
0,2
0,4
0,6
0,8
1
1,2
1,4
1,6
1,8
2
Ro
kišk
io r
. sav
.
Vis
agin
o s
av.
Šiau
lių r
. sav
.
Pas
valio
r. s
av.
Kau
no
r. s
av.
Kla
ipėd
os
r. s
av.
Rad
viliš
kio
r. s
av.
Tau
ragė
s r.
sav
.
Aly
tau
s m
. sav
.
Aly
tau
s r.
sav
.
Bir
što
no
sav
.
Kal
vari
jos
sav.
Šve
nči
on
ių r
. sav
.
Trak
ų r
. sav
.
Akm
en
ės
r. s
av.
Pak
ruo
jo r
. sav
.
Sku
od
o r
. sav
.
Šila
lės
r. s
av.
Šalč
inin
kų r
. sav
.
Ukm
ergė
s r.
sav
.
Kai
šiad
ori
ų r
. sav
.
Ne
rin
gos
sav.
Širv
intų
r. s
av.
Mar
ijam
po
lės
sav.
Ku
piš
kio
r. s
av.
Maž
eiki
ų r
. sav
.
Viln
iau
s r.
sav
.
Pan
evė
žio
m. s
av.
Vilk
aviš
kio
r. s
av.
Lazd
ijų r
. sav
.
Jon
iški
o r
. sav
.
Rie
tavo
sav
.
Ign
alin
os
r. s
av.
Viln
iau
s m
. sav
.
Plu
ngė
s r.
sav
.
Bir
žų r
. sav
.
Pan
evė
žio
r. s
av.
Elek
trėn
ų s
av.
LT
Ute
no
s r.
sav
.
Kėd
ain
ių r
. sav
.
Ras
ein
ių r
. sav
.
Zara
sų r
. sav
.
An
ykšč
ių r
. sav
.
Telš
ių r
. sav
.
Kel
mė
s r.
sav
.
Mo
lėtų
r. s
av.
Jurb
arko
r. s
av.
Pal
ango
s m
. sav
.
Var
ėno
s r.
sav
.
Pag
ėgių
sav
.
Kla
ipėd
os
m. s
av.
Kre
tin
gos
r. s
av.
Šaki
ų r
. sav
.
Šiau
lių m
. sav
.
Dru
skin
inkų
sav
.
Šilu
tės
r. s
av.
Jon
avo
s r.
sav
.
Kaz
lų R
ūd
os
sav.
Pri
enų
r. s
av.
Kau
no
m. s
av.
San
tyki
s su
LT
vid
urk
iu
Mažiausi rodikliai Didžiausi rodikliai
Savivaldybė Rodiklis
10 000 gyv. Savivaldybė Rodiklis
10 000 gyv.
Rokiškio r. sav. 2,5 Kauno m. sav. 13,5
Visagino sav.* 2,7 Prienų r. sav. 11,2
Šiaulių r. sav. 3,1 Kazlų Rūdos sav.* 10,5
Pasvalio r. sav. 3,5 Jonavos r. sav. 9,7
Kauno r. sav. 3,7 Šilutės r. sav. 9,5
Lietuvos rodiklis 7,2/10 000 gyv.
66 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.
4.2.5 pav. Apsilankymų pas gydytojus skaičiaus, tenkančio vienam gyv. kartograma (34 rodiklis)
Šaltinis. Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, Privalomojo sveikatos draudimo informacinė sistema SVEIDRA
Vidutiniškai 1 gyventojas pas gydytojus 2019 m. lankėsi 9,5 karto (visi Lietuvos
gyventojai lankėsi 26 634 384 kartus). Į šį skaičių įeina profilaktiniai apsilankymai ir apsilankymai
dėl ligos. Vertinant apsilankymų pasiskirstymą tarp savivaldybių, pastebima, kad didžiausi rodikliai
buvo vidurinėje Lietuvos dalyje (4.2.5 pav.). Šis rodiklis priklauso nuo gyventojų sergamumo, jų
kultūros, gydytojų skaičiaus, pasiskirstymo pagal specialybes, ambulatorinių įstaigų darbo
organizavimo ir kitų veiksnių.
1-am gyv.
6.5 - 8.2 (8)
8.2 - 8.8 (16)
8.8 - 9.2 (8)
9.2 - 9.8 (13)
9.8 - 10.4 (7)
10.4 - 11.8 (8)
67 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.
4.2.6 pav. Apsilankymų pas gydytojus skaičius, tenkantis vienam gyv.
* 3 metų slankusis vidurkis
0,6
8 0,7
6
0,7
8
0,7
9
0,8
0
0,8
1
0,8
2
0,8
3
0,8
6
0,8
6
0,8
6
0,8
7
0,8
7
0,8
8
0,8
8
0,8
8
0,8
8
0,8
9
0,8
9
0,9
0
0,9
0
0,9
0
0,9
0
0,9
0
0,9
2
0,9
2
0,9
4
0,9
4
0,9
4
0,9
4
0,9
5
0,9
5
0,9
7
0,9
7
0,9
8
0,9
9
1,0
0
1,0
1
1,0
1
1,0
1
1,0
1
1,0
1
1,0
2
1,0
2
1,0
3
1,0
3
1,0
3
1,0
4
1,0
5
1,0
5
1,0
6
1,0
6
1,0
7
1,0
9
1,1
0
1,1
2
1,1
2
1,1
2
1,1
4
1,1
9
1,2
3
0
0,2
0,4
0,6
0,8
1
1,2
1,4
Ne
rin
gos
sav.
Pas
valio
r. s
av.
Sku
od
o r
. sav
.
Trak
ų r
. sav
.
Šalč
inin
kų r
. sav
.
Kla
ipėd
os
r. s
av.
Pak
ruo
jo r
. sav
.
Kau
no
r. s
av.
Viln
iau
s r.
sav
.
Pal
ango
s sa
v.
Mo
lėtų
r. s
av.
Ku
piš
kio
r. s
av.
Kre
tin
gos
r. s
av.
An
ykšč
ių r
. sav
.
Bir
žų r
. sav
.
Šve
nči
on
ių r
. sav
.
Šiau
lių r
. sav
.
Šila
lės
r. s
av.
Šaki
ų r
. sav
.
Pan
evė
žio
r. s
av.
Rie
tavo
sav
.
Zara
sų r
. sav
.
Kal
vari
jos
sav.
Akm
en
ės
r. s
av.
Jon
iški
o r
. sav
.
Ign
alin
os
r. s
av.
Kai
šiad
ori
ų r
. sav
.
Ukm
ergė
s r.
sav
.
Pag
ėgių
sav
.
Rad
viliš
kio
r. s
av.
Širv
intų
r. s
av.
Ro
kišk
io r
. sav
.
Maž
eiki
ų r
. sav
.
Telš
ių r
. sav
.
Jurb
arko
r. s
av.
Tau
ragė
s r.
sav
.
LT
Var
ėno
s r.
sav
.
Dru
skin
inkų
sav
.
Viln
iau
s m
. sav
.
Aly
tau
s r.
sav
.
Kel
mė
s r.
sav
.
Pri
enų
r. s
av.
Mar
ijam
po
lės
sav.
Plu
ngė
s r.
sav
.
Lazd
ijų r
. sav
.
Vilk
aviš
kio
r. s
av.
Bir
što
no
sav
.
Ute
no
s r.
sav
.
Kaz
lų R
ūd
os
sav.
Kla
ipėd
os
m. s
av.
Elek
trėn
ų s
av.
Pan
evė
žio
m. s
av.
Kėd
ain
ių r
. sav
.
Šilu
tės
r. s
av.
Kau
no
m. s
av.
Vis
agin
o s
av.
Jon
avo
s r.
sav
.
Šiau
lių m
. sav
.
Ras
ein
ių r
. sav
.
Aly
tau
s m
. sav
.
San
tyki
s su
LT
vid
urk
iu
Mažiausi rodikliai Didžiausi rodikliai
Savivaldybė Rodiklis
1-am gyv. Savivaldybė Rodiklis
1-am gyv.
Neringos sav.* 6,5 Alytaus m. sav. 11,8
Pasvalio r. sav. 7,3 Raseinių r. sav. 11,3
Skuodo r. sav.* 7,4 Šiaulių m. sav. 10,9
Trakų r. sav. 7,5 Jonavos r. sav. 10,7
Šalčininkų r. sav. 7,6 Visagino sav.* 10,7
Lietuvos rodiklis 9,5/1-am gyv.
68 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.
4.2.9 pav. Užregistruotų naujų daugeliui vaistų atsparios tuberkuliozės atvejų (A15–A19) 100 000 gyv. kartograma (36 rodiklis)
Šaltinis. Tuberkuliozės valstybės informacinė sistema
Tuberkuliozė – tai visuomenei pavojinga infekcinė liga. Ypač nerimą kelia atsparių
vaistams tuberkuliozės mikobakterijų atvejų gausėjimas. 2019 m. užregistruoti 92 (2018 m. 88)
nauji daugeliui vaistų (izoniazidui ir rifampicinui ir visoms su šia vaistų kombinacija susijusioms
kitoms vaistų kombinacijoms) atsparios tuberkuliozės atvejai (3,3/100 000 gyv.). 2019 m. 19-oje
(2018 m. – 27-iose) savivaldybėse neužregistruotas nei vienas naujas DVA-TBC atvejis. Šis
rodiklis žemėlapyje pasiskirstęs netolygiai (4.2.9 pav.). Savivaldybių gyventojų, tarp kurių
daugeliui vaistų atspari tuberkuliozė paplitusi labiausiai (Elektrėnų sav., Radviliškio r. sav., Jonavos
r. sav. ir Pasvalio r. sav.), rodiklis 3–4 kartus didesnis už Lietuvos vidurkį (4.2.10 pav.).
100 000 gyv.
0.0 - 1.0 (19)
1.7 - 2.0 (2)
2.0 - 3.4 (15)
3.4 - 5.1 (10)
5.1 - 7.7 (10)
8.7 - 12.6 (4)
69 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.
4.2.10 pav. Užregistruoti nauji daugeliui vaistų atsparios tuberkuliozės atvejai (A15–A19) 100 000 gyv.
* 3 metų slankusis vidurkis
0,0
0
0,0
0
0,0
0
0,0
0
0,0
0
0,0
0
0,0
0
0,0
0
0,0
0
0,0
0
0,0
0
0,0
0
0,0
0
0,0
0
0,0
0
0,0
0
0,0
0
0,0
0
0,0
0
0,5
2
0,5
4
0,6
0
0,6
5
0,6
7
0,7
7
0,8
0
0,8
1
0,8
2
0,8
4
0,8
6
0,8
7
0,9
2
0,9
2
0,9
3
0,9
5
0,9
6
1,0
0
1,0
4
1,0
4
1,0
7
1,1
7
1,1
9
1,2
1
1,2
1
1,3
1
1,3
2
1,3
7
1,5
4
1,6
0
1,6
2
1,6
9
1,7
2
1,8
0
1,9
1
1,9
7
2,0
0
2,0
4
2,6
3 2,9
4
3,4
5 3,8
2
0
0,5
1
1,5
2
2,5
3
3,5
4
4,5
Šve
nči
on
ių r
. sav
.Tr
akų
r. s
av.
Bir
što
no
sav
.P
alan
gos
sav.
Ne
rin
gos
sav.
Jon
iški
o r
. sav
.K
elm
ės
r. s
av.
Šiau
lių r
. sav
.P
anev
ėži
o m
. sav
.B
iržų
r. s
av.
Aly
tau
s r.
sav
.La
zdijų
r. s
av.
Var
ėno
s r.
sav
.Ša
kių
r. s
av.
Kaz
lų R
ūd
os
sav.
Jurb
arko
r. s
av.
Maž
eiki
ų r
. sav
.R
ieta
vo s
av.
An
ykšč
ių r
. sav
.P
akru
ojo
r. s
av.
Vis
agin
o s
av.
Šiau
lių m
. sav
.Za
rasų
r. s
av.
Ign
alin
os
r. s
av.
Telš
ių r
. sav
.Ta
ura
gės
r. s
av.
Ute
no
s r.
sav
.K
laip
ėdo
s m
. sav
.K
aun
o m
. sav
.P
anev
ėži
o r
. sav
.V
ilkav
iški
o r
. sav
.P
lun
gės
r. s
av.
Viln
iau
s r.
sav
.V
ilnia
us
m. s
av.
Kau
no
r. s
av.
Ras
ein
ių r
. sav
.LT
Dru
skin
inkų
sav
.
Akm
en
ės
r. s
av.
Ro
kišk
io r
. sav
.P
rien
ų r
. sav
.
Ku
piš
kio
r. s
av.
Sku
od
o r
. sav
.
Aly
tau
s m
. sav
.Ši
rvin
tų r
. sav
.P
agėg
ių s
av.
Šila
lės
r. s
av.
Kla
ipėd
os
r. s
av.
Šilu
tės
r. s
av.
Kre
tin
gos
r. s
av.
Mar
ijam
po
lės
sav.
Mo
lėtų
r. s
av.
Ukm
ergė
s r.
sav
.K
alva
rijo
s sa
v.Ša
lčin
inkų
r. s
av.
Kėd
ain
ių r
. sav
.K
aiši
ado
rių
r. s
av.
Pas
valio
r. s
av.
Jon
avo
s r.
sav
.R
advi
liški
o r
. sav
.El
ektr
ėnų
sav
.
San
tyki
s su
LT
vid
urk
iu
Mažiausi rodikliai Didžiausi rodikliai
Savivaldybė Rodiklis 100 000
gyv. Savivaldybė
Rodiklis 100 000
gyv.
Švenčionių r. sav., Trakų r. sav., Palangos m. sav.*, Joniškio r. sav., Kelmės r. sav., Birštono sav.*, Neringos sav.*, Šiaulių r. sav., Biržų r. sav., Panevėžio m. sav., Kazlų Rūdos sav.*, Jurbarko r. sav., Alytaus r. sav., Varėnos r. sav., Šakių r. sav., Lazdijų r. sav.*, Rietavo sav.*, Anykščių r. sav., Mažeikių r. sav.
0,0
Elektrėnų sav. 12,6
Radviliškio r. sav. 11,3
Jonavos r. sav. 9,7
Pasvalio r. sav. 8,7
Kaišiadorių sav. 6,7
Lietuvos rodiklis 3,3/100 000 gyv.
70 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.
4.2.7 pav. Sergančiųjų daugeliui vaistų atsparia tuberkulioze* skaičiaus (A15–A19) 100 000 gyv. kartograma (36 rodiklis)
Šaltinis. Tuberkuliozės valstybės informacinė sistema
Sergančiųjų daugeliui vaistų atsparia tuberkulioze rodiklis nuo prieš tai aprašyto
skiriasi savo skaičiavimo metodika ir vadinamas paplitimu. Į šio rodiklio skaičiavimus įtraukiami
ne tik nauji užregistruoti TB atvejai, bet ir recidyvai, ligoniai, grįžę po nutraukto gydymo, grįžę po
nesėkmingo gydymo ir atvykę iš kito krašto. Paplitimas DVA-TBC 2019 m. buvo 5,7/100 000 gyv.
Didžiausias paplitimas daugeliui vaistų atsparia tuberkulioze pastebimas tarp Jonavos r., Kupiškio
r., Klaipėdos r. ir Šalčininkų r. savivaldybių gyventojų.
* Visos TB atvejų registracijos kategorijos: nauji, recidyvai, grįžusieji po nutraukto gydymo, grįžusieji po nesėkmingo
gydymo ir atvykusieji iš kito krašto.
100 000 gyv.
0.0 - 1.0 (19)
1.7 - 2.0 (2)
2.0 - 3.4 (15)
3.4 - 5.1 (10)
5.1 - 7.7 (10)
8.7 - 12.6 (4)
71 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.
4.2.8 pav. Užregistruoti daugeliui vaistų atsparios tuberkuliozės atvejai (visos TB atvejų registracijos kategorijos) (A15–A19) 100 000 gyv.
* 3 metų slankusis vidurkis
0,0
0
0,0
0
0,0
0
0,0
0
0,0
0
0,0
0
0,0
0 0,2
0
0,3
4
0,3
5
0,3
8
0,4
7
0,5
0
0,6
2
0,6
3
0,6
8
0,7
1
0,7
6
0,7
7
0,8
5
0,8
5
0,9
1
0,9
2
0,9
2
0,9
2
0,9
3
0,9
4
0,9
9
1,0
0
1,0
4
1,0
5
1,0
6
1,0
7
1,1
0
1,1
3
1,1
8
1,2
0
1,2
1
1,3
0
1,3
0
1,3
2
1,3
3
1,3
5
1,4
0
1,5
1
1,5
2
1,5
2
1,5
2
1,5
3
1,5
4
1,5
4
1,5
7
1,5
9
1,6
2
1,6
7 1,9
9 2,2
1
2,2
8
2,3
7
2,4
2
2,5
5
0
0,5
1
1,5
2
2,5
3
Bir
što
no
sav
.
Ne
rin
gos
sav.
Jon
iški
o r
. sav
.
Kel
mė
s r.
sav
.
Var
ėno
s r.
sav
.Ju
rbar
ko r
. sav
.
An
ykšč
ių r
. sav
.
Pan
evė
žio
m. s
av.
Maž
eiki
ų r
. sav
.Ši
aulių
m. s
av.
Pal
ango
s sa
v.U
ten
os
r. s
av.
Vilk
aviš
kio
r. s
av.
Ro
kišk
io r
. sav
.V
isag
ino
sav
.
Aly
tau
s r.
sav
.
Viln
iau
s r.
sav
.P
agėg
ių s
av.
Ign
alin
os
r. s
av.
Šiau
lių r
. sav
.
Viln
iau
s m
. sav
.
Pak
ruo
jo r
. sav
.K
aun
o m
. sav
.
Kau
no
r. s
av.
Tau
ragė
s r.
sav
.
Šilu
tės
r. s
av.
Kre
tin
gos
r. s
av.
Pan
evė
žio
r. s
av.
LT
Ukm
ergė
s r.
sav
.
Sku
od
o r
. sav
.P
lun
gės
r. s
av.
Kla
ipėd
os
m. s
av.
Kal
vari
jos
sav.
Zara
sų r
. sav
.
Kai
šiad
ori
ų r
. sav
.
Dru
skin
inkų
sav
.
Akm
en
ės
r. s
av.
Šaki
ų r
. sav
.M
arija
mp
olė
s sa
v.
Mo
lėtų
r. s
av.
Telš
ių r
. sav
.
Pri
enų
r. s
av.
Aly
tau
s m
. sav
.
Kaz
lų R
ūd
os
sav.
Širv
intų
r. s
av.
Šve
nči
on
ių r
. sav
.
Pas
valio
r. s
av.
Bir
žų r
. sav
.
Kėd
ain
ių r
. sav
.
Lazd
ijų r
. sav
.R
ieta
vo s
av.
Šila
lės
r. s
av.
Trak
ų r
. sav
.
Ras
ein
ių r
. sav
.
Rad
viliš
kio
r. s
av.
Elek
trėn
ų s
av.
Šalč
inin
kų r
. sav
.
Kla
ipėd
os
r. s
av.
Ku
piš
kio
r. s
av.
Jon
avo
s r.
sav
.
San
tyki
s su
LT
vid
urk
iu
Mažiausi rodikliai Didžiausi rodikliai
Savivaldybė Sergamumas 100 000 gyv. Savivaldybė
Sergamumas 100 000 gyv.
Joniškio r. sav., Kelmės r. sav., Jurbarko r. sav., Anykščių r. sav., Varėnos r. sav., Neringos sav.*, Birštono sav.*
0,0
Jonavos r. sav. 14,5
Kupiškio r. sav.* 13,8
Klaipėdos r. sav. 13,5
Šalčininkų r. sav. 13,0
Elektrėnų sav. 12,6
Lietuvos rodiklis 5,7/100 000 gyv.
72 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.
4.2.11 pav. Sergamumo ŽIV ir lytiškai plintančiomis ligomis B20–B22, B23 (B23.0–B23.2, B23.8), B24, Z21, A50 (A50.0–A50.7, A50.9), A51–A53, A54 (A54.0–A54.6, A54.8, A54.9), A56 (A56.0–A56.4, A56.8)
10 000 gyv. kartograma (37 rodiklis)
Šaltinis. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras
Iš viso 2019 m. Lietuvoje diagnozuoti 572 susirgimai (6 iš jų buvo diagnozuoti
užsieniečiams) ŽIV ir lytiškai plintančiomis ligomis (sifiliu, gonokokine infekcija, chlamidioze)
(2,0/10 000 gyv.). Birštono, Neringos, Kelmės r., Panevėžio r., Alytaus r., Varėnos r., Plungės r.,
Anykščių r. savivaldybėse (3 metų slankusis vidurkis) neužregistruota nė vieno iš minėtų susirgimų
atvejo. Tuo tarpu kitų savivaldybių gyventojų rodikliai svyravo nuo 0,2/10 000 gyv. (Lazdijų r.
sav.) iki 4,9/10 000 gyv. (Vilniaus m. sav.) (4.2.12 pav.). Didesnis sergamumas ŽIV ir lytiškai
plintančiomis ligomis šiaurinėje ir rytinėje Lietuvoje (4.2.11 pav.). Vilniaus m. savivaldybėje
sergamumas šiomis ligomis 2,4 kartų didesnis už šalies vidurkį (4.2.12 pav.).
10 000 gyv.
0.0 - 0.4 (12)
0.4 - 0.7 (9)
0.7 - 1.1 (21)
1.1 - 1.5 (8)
1.5 - 2.9 (7)
2.9 - 4.9 (3)
73 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.
4.2.12 pav. Sergamumas ŽIV ir lytiškai plintančiomis ligomis B20–B22, B23 (B23.0–B23.2, B23.8), B24, Z21, A50 (A50.0–A50.7, A50.9), A51–A53, A54 (A54.0–A54.6, A54.8, A54.9), A56 (A56.0–A56.4, A56.8) 10 000 gyv.
* 3 metų slankusis vidurkis
0,0
0
0,0
0
0,0
0
0,0
0
0,0
0
0,0
0
0,0
0
0,0
0
0,0
9
0,1
3
0,1
3
0,1
4
0,1
9
0,2
1
0,2
1
0,2
2
0,2
5
0,2
5
0,2
6
0,2
8
0,3
2
0,3
3
0,3
4
0,3
4
0,3
5
0,3
6
0,3
6
0,3
8
0,3
9
0,4
1
0,4
1
0,4
2
0,4
2
0,4
4
0,4
5
0,4
6
0,4
6
0,4
7
0,4
8
0,4
9
0,4
9
0,4
9
0,5
6
0,5
7
0,5
8
0,5
9
0,6
1
0,6
4
0,6
6
0,7
0
0,7
5
0,7
8
0,8
4
0,8
9
0,9
0
1,0
0
1,0
5
1,0
6 1,4
0
1,8
1
2,4
0
0
0,5
1
1,5
2
2,5
3
Bir
što
no
sav
.
Ne
rin
gos
sav.
Kel
mė
s r.
sav
.
Pan
evė
žio
r. s
av.
Aly
tau
s r.
sav
.
Var
ėno
s r.
sav
.
Plu
ngė
s r.
sav
.
An
ykšč
ių r
. sav
.
Laz
dijų
r. s
av.
Kre
tin
gos
r. s
av.
Ute
no
s r.
sav
.
Ukm
ergė
s r.
sav
.
Sku
od
o r
. sav
.
Pas
valio
r. s
av.
Pag
ėgių
sav
.
Rie
tavo
sav
.
Tel
šių
r. s
av.
Pak
ruo
jo r
. sav
.
Šilu
tės
r. s
av.
Vilk
aviš
kio
r. s
av.
Zar
asų
r. s
av.
Dru
skin
inkų
sav
.
Pan
evė
žio
m. s
av.
Ro
kišk
io r
. sav
.
Šia
ulių
r. s
av.
Šak
ių r
. sav
.
Mar
ijam
po
lės
sav.
Pri
enų
r. s
av.
Ju
rbar
ko r
. sav
.
Kau
no
r. s
av.
Ele
ktrė
nų
sav
.
Rad
viliš
kio
r. s
av.
Pal
ango
s sa
v.
Šila
lės
r. s
av.
Tra
kų r
. sav
.
Mo
lėtų
r. s
av.
Ras
ein
ių r
. sav
.
Jo
nav
os
r. s
av.
Šal
čin
inkų
r. s
av.
Aly
tau
s m
. sav
.
Viln
iau
s r.
sav
.
Kla
ipėd
os
r. s
av.
Kaz
lų R
ūd
os
sav.
Maž
eiki
ų r
. sav
.
Ku
piš
kio
r. s
av.
Akm
en
ės r
. sav
.
Kal
vari
jos
sav.
Kėd
ain
ių r
. sav
.
Kai
šiad
ori
ų r
. sav
.
Vis
agin
o s
av.
Ign
alin
os
r. s
av.
Šia
ulių
m. s
av.
Šir
vin
tų r
. sav
.
Kla
ipėd
os
m. s
av.
Tau
ragė
s r.
sav
.
LT
Šve
nči
on
ių r
. sav
.
Bir
žų r
. sav
.
Jo
niš
kio
r. s
av.
Kau
no
m. s
av.
Viln
iau
s m
. sav
.
San
tyki
s su
LT
vid
urk
iu
Mažiausi rodikliai Didžiausi rodikliai
Savivaldybė Rodiklis
10 000 gyv. Savivaldybė
Rodiklis 10 000 gyv.
Birštono sav.*, Kelmės r. sav., Neringos sav.*, Panevėžio r. sav., Varėnos r. sav., Alytaus r. sav., Anykščių r. sav., Plungės r. sav.
0,0
Vilniaus m. sav. 4,9
Kauno m. sav. 3,7
Joniškio r. sav. 2,9
Biržų r. sav. 2,2
Švenčionių r. sav. 2,2
Lietuvos rodiklis 2,0/10 000 gyv.
74 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.
4.3. Pagerinti motinos ir vaiko sveikatą
4.3.1 pav. Kūdikių (vaikų iki 1 m. amžiaus) mirtingumo 1 000 gyvų gimusių kūdikių kartograma
(38 rodiklis)
Šaltinis. Lietuvos statistikos departamentas
Vienas iš svarbiausių valstybės uždavinių – sustiprinti motinos ir vaiko sveikatą.
Kūdikių mirtingumo rodiklis dažnai naudojamas kaip šalies gyventojų bendros sveikatos
indikatorius. Jeigu šis rodiklis neviršija 10 mirčių 1000 gyvų gimusiųjų, laikoma, kad kūdikių
mirtingumas yra labai mažas.* 2019 m. Lietuvoje mirė 90 kūdikių (3,3/1000 gyvų gimusių
kūdikių)†. Nė vienas kūdikis nemirė net 14-oje Lietuvos savivaldybių. Telšių r., Šalčininkų r.,
Rietavo, Anykščių r., Kelmės r. kūdikių mirtingumo rodikliai daugiau nei 3 kartus didesni už
Lietuvos vidurkį (4.3.2 pav.), tačiau rekomenduojame atkreipti dėmesį į absoliučius skaičius (Telšių
r. savivaldybėje per 3 metus vidutiniškai mirė 1,3 vaikas, Šalčininkų r. – 2, Rietavo – 1).
* Higienos instituto Sveikatos informacijos centras. Pagrindinės sveikatos statistikos sąvokos, jų apibrėžimai ir
skaičiavimas. Vilnius, 2010. † Gyvas gimęs (naujagimis) – kūdikis, kuris iš karto po gimimo parodo pirmuosius gyvybės ženklus (savarankišką
kvėpavimą ar širdies plakimą). Gyvo gimusiojo gimimas registruojamas suteikiant jam asmens kodą, įrašant gimimo
įrašą ir išduodant gimimo liudijimą.
1000-iui gyvu gimusiuju
0.0 - 1.0 (14)
1.6 - 2.6 (7)
2.6 - 4.1 (12)
4.1 - 6.1 (11)
6.1 - 9.0 (9)
9.0 - 14.4 (7)
75 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.
4.3.2 pav. Kūdikių (vaikų iki 1 m. amžiaus) mirtingumas 1 000 gyvų gimusių kūdikių.
* 3 metų slankusis vidurkis
0,0
0
0,0
0
0,0
0
0,0
0
0,0
0
0,0
0
0,0
0
0,0
0
0,0
0
0,0
0
0,0
0
0,0
0
0,0
0
0,0
0 0,4
7
0,5
3
0,5
5
0,5
8
0,6
2
0,6
8
0,7
6
0,7
8
0,7
8
0,8
1
0,8
7
0,9
2
0,9
4
0,9
5
0,9
5
1,0
0
1,0
0
1,0
0
1,1
3
1,2
3
1,2
4
1,3
1
1,4
4
1,5
5
1,5
9
1,6
5
1,6
5
1,7
3
1,7
3
1,7
4
1,8
1
1,8
7
1,9
1
1,9
2
2,0
2
2,0
2
2,1
1
2,2
8
2,3
5
2,5
4
2,7
4
2,9
8 3,4
0
3,5
4 3,8
0
3,9
8 4,3
7
00,5
11,5
22,5
33,5
44,5
5
Ukm
ergė
s r.
sav
.
Elek
trėn
ų s
av.
Kai
šiad
ori
ų r
. sav
.
Ras
ein
ių r
. sav
.
Sku
od
o r
. sav
.
Šilu
tės
r. s
av.
Šiau
lių r
. sav
.
Pas
valio
r. s
av.
Aly
tau
s m
. sav
.
Dru
skin
inkų
sav
.
Aly
tau
s r.
sav
.
Var
ėno
s r.
sav
.
Šaki
ų r
. sav
.
Plu
ngė
s r.
sav
.
Kla
ipėd
os
r. s
av.
Kau
no
r. s
av.
Vis
agin
o s
av.
Mar
ijam
po
lės
sav.
Akm
en
ės
r. s
av.
Lazd
ijų r
. sav
.
Jon
avo
s r.
sav
.
Ku
piš
kio
r. s
av.
Kre
tin
gos
r. s
av.
Mo
lėtų
r. s
av.
Kau
no
m. s
av.
Kla
ipėd
os
m. s
av.
Pan
evė
žio
r. s
av.
Vilk
aviš
kio
r. s
av.
Viln
iau
s m
. sav
.
LT
Kaz
lų R
ūd
os
sav.
Viln
iau
s r.
sav
.
Ute
no
s r.
sav
.
Pan
evė
žio
m. s
av.
Šiau
lių m
. sav
.
Pak
ruo
jo r
. sav
.
Jurb
arko
r. s
av.
Šila
lės
r. s
av.
Pri
enų
r. s
av.
Tau
ragė
s r.
sav
.
Kėd
ain
ių r
. sav
.
Maž
eiki
ų r
. sav
.
Bir
žų r
. sav
.
Ro
kišk
io r
. sav
.
Trak
ų r
. sav
.
Kal
vari
jos
sav.
Jon
iški
o r
. sav
.
Rad
viliš
kio
r. s
av.
Šve
nči
on
ių r
. sav
.
Ign
alin
os
r. s
av.
Pal
ango
s m
. sav
.
Širv
intų
r. s
av.
Pag
ėgių
sav
.
Ne
rin
gos
sav.
Zara
sų r
. sav
.
Bir
što
no
sav
.
Telš
ių r
. sav
.
Šalč
inin
kų r
. sav
.
Rie
tavo
sav
.
An
ykšč
ių r
. sav
.
Kel
mė
s r.
sav
.
San
tyki
s su
LT
vid
urk
iu
Mažiausi rodikliai Didžiausi rodikliai
Savivaldybė
Rodiklis 1000 gyvų
gimusių kūdikių
Savivaldybė
Rodiklis 1000 gyvų
gimusių kūdikių
Ukmergės r. sav., Elektrėnų sav., Kaišiadorių r. sav., Raseinių r. sav., Šilutės r. sav., Skuodo r. sav.*, Šiaulių r. sav., Pasvalio r. sav., Alytaus m. sav., Druskininkų sav.*, Varėnos r. sav., Alytaus r. sav., Šakių r. sav., Plungės r. sav.
0,0
Kelmės r. sav. 14,4
Anykščių r. sav. 13,1
Rietavo sav.* 12,5
Šalčininkų r. sav. 11,6
Telšių r. sav. 11,2
Lietuvos rodiklis 3,3/1000 gyv. gimusių kūdikių
76 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.
4.3.3 pav. 2 metų amžiaus vaikų MMR1 (tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcina, 1 dozė) skiepijimo apimčių, proc. kartograma (39 rodiklis)*
Šaltinis. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras
Viena veiksmingiausių ligų prevencijos priemonių yra vakcinacija. Iš viso 2019 m.
MMR vakcina (nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės) 1 doze paskiepyti 25 698 dvejų metų
amžiaus vaikai. Tai sudarė 92,7 proc. tikslinės populiacijos. MMR1 skiepijimų apimtys gana
didelės (mažiausias rodiklis – Jonavos r. sav. – 87,7 proc.): rekomenduojamą 95 proc. apimtį**
pasiekė pusė Lietuvos savivaldybių (kai „mažosios“ vertinamos naudojant 3 metų vidurkį).
Didžiausios skiepijimo apimtys šia vakcina Tauragės r. sav. – 99,3 proc. (4.3.4 pav.).
* Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras duomenis apie skiepus teikia sujungdamas Klaipėdos m. sav. su Neringos sav.,
todėl rodiklis priskirtas kiekvienai sujungtai savivaldybei.
** https://nvsc.lrv.lt/lt/uzkreciamuju-ligu-valdymas/tymai/rekomendacijos-gyventojams-3
Procentai
87.7 - 90.9 (9)
90.9 - 92.8 (9)
92.8 - 94.0 (7)
94.0 - 95.5 (9)
95.5 - 96.9 (17)
96.9 - 99.3 (9)
77 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.
4.3.4 pav. 2 metų amžiaus vaikų MMR (tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcina, 1 dozė) skiepijimo apimtys, proc.
* 3 metų slankusis vidurkis
0,9
5
0,9
5
0,9
5
0,9
6
0,9
6
0,9
6
0,9
7
0,9
7
0,9
7
0,9
8
0,9
8
0,9
8
0,9
9
0,9
9
0,9
9
0,9
9
0,9
9
1,0
0
1,0
0
1,0
0
1,0
0
1,0
1
1,0
1
1,0
1
1,0
1
1,0
1
1,0
1
1,0
2
1,0
2
1,0
2
1,0
2
1,0
3
1,0
3
1,0
3
1,0
3
1,0
3
1,0
3
1,0
3
1,0
3
1,0
4
1,0
4
1,0
4
1,0
4
1,0
4
1,0
4
1,0
4
1,0
4
1,0
4
1,0
4
1,0
4
1,0
4
1,0
4
1,0
4
1,0
5
1,0
5
1,0
5
1,0
5
1,0
5
1,0
5
1,0
6 1,0
7
0,880,9
0,920,940,960,98
11,021,041,061,08
1,1
Jon
avo
s r.
sav
.
Pri
enų
r. s
av.
Pal
ango
s m
. sav
.
Kre
tin
gos
r. s
av.
Bir
što
no
sav
.
Širv
intų
r. s
av.
Ne
rin
gos
sav.
Kla
ipėd
os
m. s
av.
Elek
trėn
ų s
av.
Jurb
arko
r. s
av.
Viln
iau
s m
. sav
.
Var
ėno
s r.
sav
.
Kau
no
m. s
av.
Kla
ipėd
os
r. s
av.
Rie
tavo
sav
.
Telš
ių r
. sav
.
Šiau
lių m
. sav
.
Ras
ein
ių r
. sav
.
LT
Ro
kišk
io r
. sav
.
Plu
ngė
s r.
sav
.
Kau
no
r. s
av.
Zara
sų r
. sav
.
Šila
lės
r. s
av.
Viln
iau
s r.
sav
.
Pan
evė
žio
m. s
av.
Šve
nči
on
ių r
. sav
.
Akm
en
ės
r. s
av.
Sku
od
o r
. sav
.
Pan
evė
žio
r. s
av.
Kėd
ain
ių r
. sav
.
Ute
no
s r.
sav
.
Vilk
aviš
kio
r. s
av.
Ukm
ergė
s r.
sav
.
Maž
eiki
ų r
. sav
.
Pas
valio
r. s
av.
Kai
šiad
ori
ų r
. sav
.
Lazd
ijų r
. sav
.
Ku
piš
kio
r. s
av.
Kel
mė
s r.
sav
.
Kal
vari
jos
sav.
Kaz
lų R
ūd
os
sav.
Trak
ų r
. sav
.
Jon
iški
o r
. sav
.
Šilu
tės
r. s
av.
Bir
žų r
. sav
.
Mo
lėtų
r. s
av.
Šaki
ų r
. sav
.
Vis
agin
o s
av.
Ign
alin
os
r. s
av.
Pag
ėgių
sav
.
Aly
tau
s r.
sav
.
Šiau
lių r
. sav
.
Dru
skin
inkų
sav
.
Šalč
inin
kų r
. sav
.
Pak
ruo
jo r
. sav
.
Aly
tau
s m
. sav
.
Mar
ijam
po
lės
sav.
An
ykšč
ių r
. sav
.
Rad
viliš
kio
r. s
av.
Tau
ragė
s r.
sav
.
San
tyki
s su
LT
vid
urk
iu
Mažiausi rodikliai Didžiausi rodikliai
Savivaldybė Rodiklis
procentais Savivaldybė
Rodiklis procentais
Jonavos r. sav. 87,7 Tauragės r. sav. 99,3
Prienų r. sav. 88,4 Radviliškio r. sav. 98,0
Palangos m. sav.* 88,5 Anykščių r. sav. 97,8
Kretingosr. sav. 88,6 Marijampolės sav. 97,4
Birštono sav.* 89,2 Alytaus m. sav. 97,3
Lietuvos rodiklis 92,7 proc.
78 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.
4.3.5 pav. 1 metų amžiaus vaikų DTP (difterijos, stabligės, kokliušo vakcina), poliomielito ir B tipo Haemophilus influenzae infekcijos skiepijimo apimčių (3 dozės), proc. kartograma (40 rodiklis)*
Šaltinis. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras
2019 m. 92,1 proc. visų 1 metų amžiaus vaikų buvo pasiskiepiję DTP (difterijos,
stabligės, kokliušo), poliomielito ir B tipo 3 dozių vakcina. Žemėlapyje matyti, kad skiepijimo
apimtys pasiskirstė netolygiai (4.3.5 pav.). Mažiausiai vaikų šia vakcina paskiepyta Birštono sav.
(86,5 proc.), daugiausiai – Šalčininkų r. sav. (100 proc.) (4.3.6 pav.).
* Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras duomenis apie skiepus teikia sujungdamas Klaipėdos m. sav. su Neringos sav.,
todėl rodiklis priskirtas kiekvienai sujungtai savivaldybei.
Procentai
87 - 89 (5)
89 - 91 (6)
91 - 93 (12)
93 - 94 (10)
94 - 96 (11)
96 - 100 (16)
79 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.
4.3.6 pav. 1 metų amžiaus vaikų DTP (difterijos, stabligės, kokliušo vakcina), poliomielito ir B tipo Haemophilus influenzae infekcijos skiepijimo apimtys (3 dozės), proc.
* 3 metų slankusis vidurkis
0,9
4
0,9
5
0,9
5
0,9
5
0,9
5
0,9
6
0,9
7
0,9
7
0,9
7
0,9
7
0,9
7 0,9
9
0,9
9
0,9
9
0,9
9
0,9
9
0,9
9
0,9
9
1,0
0
1,0
0
1,0
0
1,0
0
1,0
0
1,0
0
1,0
1
1,0
1
1,0
1
1,0
2
1,0
2
1,0
2
1,0
2
1,0
2
1,0
2
1,0
2
1,0
2
1,0
2
1,0
2
1,0
3
1,0
3
1,0
3
1,0
3
1,0
3
1,0
4
1,0
4
1,0
4
1,0
4
1,0
5
1,0
5
1,0
5
1,0
5
1,0
5
1,0
6
1,0
6
1,0
6
1,0
6
1,0
6
1,0
6
1,0
6
1,0
7
1,0
7
1,0
9
0,85
0,9
0,95
1
1,05
1,1
Bir
što
no
sav
.P
alan
gos
m. s
av.
Šiau
lių m
. sav
.N
eri
ngo
s sa
v.K
laip
ėdo
s m
. sav
.K
reti
ngo
s r.
sav
.Jo
nav
os
r. s
av.
Rie
tavo
sav
.Ša
kių
r. s
av.
Ukm
ergė
s r.
sav
.K
aun
o r
. sav
.P
anev
ėži
o m
. sav
.El
ektr
ėnų
sav
.M
arija
mp
olė
s sa
v.V
ilnia
us
m. s
av.
Plu
ngė
s r.
sav
.Ju
rbar
ko r
. sav
.P
asva
lio r
. sav
.K
elm
ės
r. s
av.
Širv
intų
r. s
av.
Kau
no
m. s
av.
Pri
enų
r. s
av.
LTK
up
iški
o r
. sav
.K
laip
ėdo
s r.
sav
.Za
rasų
r. s
av.
Lazd
ijų r
. sav
.Jo
niš
kio
r. s
av.
Kal
vari
jos
sav.
Kaz
lų R
ūd
os
sav.
Maž
eiki
ų r
. sav
.Te
lšių
r. s
av.
Ro
kišk
io r
. sav
.Tr
akų
r. s
av.
Mo
lėtų
r. s
av.
Sku
od
o r
. sav
.P
anev
ėži
o r
. sav
.P
agėg
ių s
av.
Šiau
lių r
. sav
.U
ten
os
r. s
av.
Aly
tau
s r.
sav
.V
isag
ino
sav
.A
kme
nė
s r.
sav
.V
ilnia
us
r. s
av.
Šila
lės
r. s
av.
Ras
ein
ių r
. sav
.V
ilkav
iški
o r
. sav
.B
iržų
r. s
av.
Kėd
ain
ių r
. sav
.P
akru
ojo
r. s
av.
Dru
skin
inkų
sav
.Ta
ura
gės
r. s
av.
Kai
šiad
ori
ų r
. sav
.A
nyk
ščių
r. s
av.
Var
ėno
s r.
sav
.Ši
lutė
s r.
sav
.Ig
nal
ino
s r.
sav
.A
lyta
us
m. s
av.
Šve
nči
on
ių r
. sav
.R
advi
liški
o r
. sav
.Ša
lčin
inkų
r. s
av.
San
tyki
s su
LT
vid
urk
iu
Mažiausi rodikliai Didžiausi rodikliai
Savivaldybė Rodiklis
procentais Savivaldybė
Rodiklis procentais
Birštono sav.* 86,5 Šalčininkų r. sav. 100,0
Palangos m. sav.* 87,3 Radviliškio r. sav. 98,4
Šiaulių m. sav. 87,7 Švenčionių r. sav. 98,4
Neringos sav.* 87,9 Alytaus m. sav. 98,0
Klaipėdos m. sav. 87,9 Ignalinos sav.* 97,9
Lietuvos rodiklis 92,1 proc.
80 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.
4.3.7 pav. Tikslinės populiacijos (6–13 m.) dalies, dalyvavusios vaikų krūminių dantų dengimo
silantinėmis medžiagomis programoje, proc. kartograma (41 rodiklis)
Šaltinis. Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, Privalomojo sveikatos draudimo informacinė sistema SVEIDRA
Vaikams nuo 6 iki 14 m. amžiaus skirta Vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis
medžiagomis programa. Šią paslaugą gali suteikti gydytojai odontologai arba burnos higienistai,
dirbantys gydymo įstaigose, sudariusiose sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl šių paslaugų
finansavimo*. 2019 m. 15,0 proc. 6–13 m. amžiaus vaikų krūminiai dantys padengti silantinėmis
medžiagomis. Šis rodiklis savivaldybėse svyravo nuo 1,6 proc. (Biržų r. sav.) iki 57 proc. (Jonavos
r. sav.) (4.3.8 pav.).
* Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Vaikų krūminių dantų dengimas silantais. Prieiga per
internetą: <http://www.vlk.lt/veikla/veiklos-sritys/prevencines-programos/vaiku-kruminiu-dantu-dengimas-silantais>.
Procentai
1.6 - 8.7 (11)
8.7 - 14.2 (16)
14.2 - 17.9 (10)
18.2 - 24.6 (12)
27.5 - 35.3 (3)
39.2 - 57.0 (8)
81 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.
4.3.8 pav. Tikslinės populiacijos (6–13 m.) dalis, dalyvavusi vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programoje, proc.
* 3 metų slankusis vidurkis
0,1
1
0,2
5
0,3
6
0,4
0
0,4
3
0,4
4
0,4
4
0,4
8
0,4
9
0,5
0
0,5
4
0,5
8
0,5
8
0,5
8
0,6
1
0,6
4
0,6
5
0,6
5
0,6
7
0,7
1
0,7
3
0,7
4
0,7
7
0,7
9
0,8
1
0,8
3
0,9
0
0,9
5
0,9
5
0,9
6
0,9
8
1,0
0
1,0
2
1,0
3
1,0
5
1,0
9
1,1
0
1,1
3
1,2
2
1,2
3
1,2
5
1,2
9
1,3
0
1,3
4
1,3
4
1,4
4
1,4
5
1,5
5
1,5
7
1,5
8 1,8
4
1,9
4 2,2
9 2,6
2
2,7
7
2,8
5
2,9
6 3,1
6
3,1
6
3,7
5
3,8
1
0
0,5
1
1,5
2
2,5
3
3,5
4
4,5
Bir
žų r
. sav
.
Ro
kišk
io r
. sav
.
Mar
ijam
po
lės
sav.
Ner
ingo
s sa
v.
Kla
ipėd
os
m. s
av.
Tau
ragė
s r.
sav
.
Vilk
aviš
kio
r. s
av.
Kla
ipėd
os
r. s
av.
Šaki
ų r
. sav
.
Pas
valio
r. s
av.
Jurb
arko
r. s
av.
Šiau
lių m
. sav
.
Kaz
lų R
ūd
os
sav.
Maž
eiki
ų r
. sav
.
Ras
ein
ių r
. sav
.
Kau
no
r. s
av.
Telš
ių r
. sav
.
Ute
no
s r.
sav
.
Kai
šiad
ori
ų r
. sav
.
Širv
intų
r. s
av.
Var
ėno
s r.
sav
.
Plu
ngė
s r.
sav
.
Kau
no
m. s
av.
Bir
što
no
sav
.
Kėd
ain
ių r
. sav
.
Pri
enų
r. s
av.
Kal
vari
jos
sav.
Šven
čio
nių
r. s
av.
An
ykšč
ių r
. sav
.
Viln
iau
s m
. sav
.
Viln
iau
s r.
sav
.
LT
Šiau
lių r
. sav
.
Pan
evė
žio
r. s
av.
Šilu
tės
r. s
av.
Pag
ėgių
sav
.
Zara
sų r
. sav
.
Pan
evė
žio
m. s
av.
Jon
iški
o r
. sav
.
Šila
lės
r. s
av.
Pal
ango
s m
. sav
.
Šalč
inin
kų r
. sav
.
Ukm
erg
ės r
. sav
.
Aly
tau
s r.
sav
.
Trak
ų r
. sav
.
Elek
trėn
ų s
av.
Rie
tavo
sav
.
Ku
piš
kio
r. s
av.
Mo
lėtų
r. s
av.
Pak
ruo
jo r
. sav
.
Kre
tin
gos
r. s
av.
Aly
tau
s m
. sav
.
Ign
alin
os
r. s
av.
Kel
mė
s r.
sav
.
Vis
agin
o s
av.
Akm
enė
s r.
sav
.
Rad
viliš
kio
r. s
av.
Lazd
ijų r
. sav
.
Sku
od
o r
. sav
.
Dru
skin
inkų
sav
.
Jon
avo
s r.
sav
.
San
tyki
s su
LT
vid
urk
iu
Mažiausi rodikliai Didžiausi rodikliai
Savivaldybė Rodiklis
procentais Savivaldybė
Rodiklis procentais
Biržų r. sav. 1,6 Jonavos r. sav. 57,0
Rokiškio r. sav. 3,7 Druskininkų sav.* 56,2
Marijampolės sav. 5,3 Lazdijų r. sav.* 47,3
Neringos sav.* 6,0 Skuodo r. sav.* 47,3
Klaipėdos m. sav. 6,4 Radviliškio r. sav. 44,3
Lietuvos rodiklis 15,0 proc.
82 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.
4.3.9 pav. Vaikų, neturinčių ėduonies pažeistų, plombuotų ir išrautų dantų, dalies (proc.) kartograma (42 rodiklis)
Šaltinis. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Vaikų
sveikatos stebėsenos informacinės sistemos duomenys
Kiekvienas moksleivis kasmet į mokyklą turi pristatyti pažymą apie sveikatą, į kurią
įtraukta dalis apie dantų būklę. 2019 m. 71,5 proc. vaikų pristatė šią pažymą. Remiantis jos
duomenimis nustatyta, kad apie 20 proc. vaikų, pristačiusių sveikatos pažymas į mokyklą, neturėjo
ėduonies pažeistų, plombuotų ir išrautų dantų. Geriausia dantų būklė 2019 m. buvo Marijampolės
savivaldybėje gyvenančių vaikų – 30,4 proc. turėjo sveikus dantis. Prasčiausia dantų būklė –
Rokiškio r. savivaldybės vaikų – tik 10,9 proc. jų turėjo sveikus dantis.
Procentai
10.9 - 15.0 (13)
15.0 - 16.8 (10)
16.8 - 20.3 (13)
21.3 - 22.6 (5)
22.6 - 25.3 (9)
25.3 - 30.4 (10)
83 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.
4.3.10 pav. Vaikų, neturinčių ėduonies pažeistų, plombuotų ir išrautų dantų, dalis (proc.).
* 3 metų vidurkis
0,5
5
0,5
5
0,5
8
0,5
8
0,5
9
0,6
2
0,6
3
0,6
3
0,6
6
0,6
6
0,6
7
0,7
2
0,7
3
0,7
5
0,7
6
0,7
9
0,8
0
0,8
0
0,8
1
0,8
1
0,8
2
0,8
2
0,8
2
0,8
4
0,8
5
0,8
6
0,8
6
0,8
7
0,8
7
0,8
7
0,8
9
0,9
0
0,9
1
0,9
2
0,9
2
0,9
6
1,0
0
1,0
6
1,0
7
1,0
7
1,0
8
1,0
8
1,1
3
1,1
4
1,1
4
1,1
5
1,1
5
1,1
5
1,1
9
1,2
0
1,2
2
1,2
6
1,2
7
1,2
8
1,3
0
1,3
0
1,3
0
1,3
4
1,3
7
1,4
5
1,5
2
0
0,2
0,4
0,6
0,8
1
1,2
1,4
1,6
Ro
kišk
io r
. sav
.
Rie
tavo
sav
.
Ute
no
s r.
sav
.
Šilu
tės
r. s
av.
An
ykšč
ių r
. sav
.
Pak
ruo
jo r
. sav
.
Plu
ngė
s r.
sav
.
Šaki
ų r
. sav
.
Pas
valio
r. s
av.
Šve
nči
on
ių r
. sav
.
Šila
lės
r. s
av.
Ku
piš
kio
r. s
av.
Jon
iški
o r
. sav
.
Viln
iau
s r.
sav
.
Širv
intų
r. s
av.
Trak
ų r
. sav
.
Zara
sų r
. sav
.
Šalč
inin
kų r
. sav
.
Jurb
arko
r. s
av.
Mo
lėtų
r. s
av.
Pan
evė
žio
m. s
av.
Ras
ein
ių r
. sav
.
Pan
evė
žio
r. s
av.
Pag
ėgių
sav
.
Kla
ipėd
os
r. s
av.
Bir
što
no
sav
.
Telš
ių r
. sav
.
Var
ėno
s r.
sav
.
Pri
enų
r. s
av.
Lazd
ijų r
. sav
.
Kau
no
r. s
av.
Kaz
lų R
ūd
os
sav.
Bir
žų r
. sav
.
Kai
šiad
ori
ų r
. sav
.
Kau
no
m. s
av.
Šiau
lių r
. sav
.
LT
Aly
tau
s r.
sav
.
Kel
mė
s r.
sav
.
Sku
od
o r
. sav
.
Viln
iau
s m
. sav
.
Kal
vari
jos
sav.
Šiau
lių m
. sav
.
Ign
alin
os
r. s
av.
Kla
ipėd
os
m. s
av.
Kėd
ain
ių r
. sav
.
Aly
tau
s m
. sav
.
Akm
en
ės
r. s
av.
Rad
viliš
kio
r. s
av.
Ukm
ergė
s r.
sav
.
Vilk
aviš
kio
r. s
av.
Pal
ango
s m
. sav
.
Ne
rin
gos
sav.
Elek
trėn
ų s
av.
Dru
skin
inkų
sav
.
Tau
ragė
s r.
sav
.
Jon
avo
s r.
sav
.
Kre
tin
gos
r. s
av.
Vis
agin
o s
av.
Maž
eiki
ų r
. sav
.
Mar
ijam
po
lės
sav.
San
tyki
s su
LT
vid
urk
iu
Mažiausi rodikliai Didžiausi rodikliai
Savivaldybė Rodiklis
procentais Savivaldybė
Rodiklis procentais
Rokiškio r. sav. 10,9 Marijampolės sav. 30,4
Rietavo sav.* 11,0 Mažeikių r. sav. 29,1
Utenos r. sav. 11,5 Visagino sav.* 27,5
Šilutės r. sav. 11,6 Kretingos r. sav. 26,8
Anykščių r. sav. 11,7 Jonavos r. sav. 26,1
Lietuvos rodiklis 20,0 proc.
84 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.
4.3.11 pav. Paauglių (15–17 m.) gimdymų skaičiaus 1000 gyv. kartograma (43 rodiklis)
Šaltinis. Higienos instituto Sveikatos informacijos centras
2019 m. Lietuvoje gimdymų skaičius tarp nepilnamečių (15–17 m. amžiaus) moterų
buvo 145 (3,9/1000 gyv.). Žemėlapyje matyti, kad didžiausi paauglių gimdymo rodikliai šiaurės
vakarinėje Lietuvos dalyje (4.3.11 pav.). 7-iose Lietuvos savivaldybėse tarp gimdyvių paauglių
nebuvo. Kitose savivaldybėse šis rodiklis svyravo nuo 0,7/1000 gyv. (Kauno r. sav.) iki 14,0/1000
gyv. (Vilkaviškio r. sav.). Pastarasis rodiklis 3,6 kartų didesnis nei Lietuvos vidurkis (4.3.12 pav.).
1 000 gyv.
0.0 - 1.7 (11)
1.7 - 3.2 (11)
3.2 - 4.9 (13)
4.9 - 8.0 (15)
8.0 - 11.8 (8)
13.4 - 14.0 (2)
85 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.
4.3.12 pav. Paauglių (15–17 m.) gimdymų skaičius 1000 gyv.
* 3 metų slankusis vidurkis
0,0
0
0,0
0
0,0
0
0,0
0
0,0
0
0,0
0
0,0
0 0,1
8
0,3
0
0,3
9
0,4
1
0,4
4
0,6
0
0,6
2
0,6
4
0,6
4
0,6
5
0,6
7
0,6
7
0,7
5
0,7
6
0,7
8
0,8
4
0,8
4
0,8
5
0,8
8
0,8
9
0,9
0
0,9
5
0,9
7
1,0
0
1,0
0
1,0
3
1,0
5
1,1
5
1,1
5
1,2
7
1,2
7
1,3
0
1,3
3
1,3
6
1,5
0
1,5
6
1,5
7
1,5
8
1,7
0
1,7
1
1,7
3
1,7
9
1,8
1
1,9
8
2,0
7
2,1
5
2,1
6
2,1
8 2,4
6
2,5
1
2,5
1 2,7
8
3,4
6
3,6
1
0
0,5
1
1,5
2
2,5
3
3,5
4
Trak
ų r
. sav
.
Bir
što
no
sav
.
Pri
enų
r. s
av.
Ne
rin
gos
sav.
Kel
mė
s r.
sav
.
Bir
žų r
. sav
.
Aly
tau
s r.
sav
.
Kau
no
r. s
av.
Kla
ipėd
os
r. s
av.
Kau
no
m. s
av.
Viln
iau
s m
. sav
.
Tau
ragė
s r.
sav
.
Akm
en
ės
r.
Pag
ėgių
sav
.
Kai
šiad
ori
ų r
. sav
.
Ro
kišk
io r
. sav
.
Mo
lėtų
r. s
av.
Dru
skin
inkų
sav
.
Jurb
arko
r. s
av.
Jon
iški
o r
. sav
.
Kla
ipėd
os
m. s
av.
Zara
sų r
. sav
.
Lazd
ijų r
. sav
.
An
ykšč
ių r
. sav
.
Širv
intų
r. s
av.
Sku
od
o r
. sav
.
Elek
trėn
ų s
av.
Kre
tin
gos
r. s
av.
Pal
ango
s sa
v.
Maž
eiki
ų r
. sav
.
LT
Plu
ngė
s r.
sav
.
Viln
iau
s r.
sav
.
Šalč
inin
kų r
. sav
.
Jon
avo
s r.
sav
.
Pan
evė
žio
m. s
av.
Mar
ijam
po
lės
sav.
Ign
alin
os
r. s
av.
Rie
tavo
sav
.
Pan
evė
žio
r. s
av.
Rad
viliš
kio
r. s
av.
Kėd
ain
ių r
. sav
.
Šiau
lių m
. sav
.
Var
ėno
s r.
sav
.
Ras
ein
ių r
. sav
.
Ute
no
s r.
sav
.
Šaki
ų r
. sav
.
Kal
vari
jos
sav.
Šilu
tės
r. s
av.
Ku
piš
kio
r. s
av.
Aly
tau
s m
. sav
.
Vis
agin
o s
av.
Šiau
lių r
. sav
.
Pak
ruo
jo r
. sav
.
Kaz
lų R
ūd
os
sav.
Šve
nči
on
ių r
. sav
.
Telš
ių r
. sav
.
Ukm
ergė
s r.
sav
.
Šila
lės
r. s
av.
Pas
valio
r. s
av.
Vilk
aviš
kio
r. s
av.
San
tyki
s su
LT
vid
urk
iu
Mažiausi rodikliai Didžiausi rodikliai
Savivaldybė Rodiklis
1000 gyv. Savivaldybė
Rodiklis 1000 gyv.
Alytaus r. sav., Biržų r. sav., Kelmės r. sav., Birštono sav.*, Neringos sav.*, Prienų r. sav., Trakų r. sav.
0,0
Vilkaviškio r. sav. 14,0
Pasvalio r. sav. 13,4
Šilalės r. sav. 10,8
Ukmergės r. sav. 9,7
Telšių r. sav. 9,7
Lietuvos rodiklis 3,9/1000 gyv.
86 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.
4.4. Stiprinti lėtinių neinfekcinių ligų prevenciją ir kontrolę
4.4.1 pav. Standartizuoto mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų (I00–I99) rodiklio 100 000 gyv. kartograma (44 rodiklis)
Šaltinis. Higienos instituto Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registras
Lietuvoje ir sergamumas, ir mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų jau daug metų
aktuali problema. 2019 m. dėl kraujotakos sistemos ligų mirė 20 901 gyventojas (mirtingumo
rodiklis – 748,0/100 000 gyv., t. y. 34,5 mirtimis 100 000 gyv. mažiau nei 2018 m.*). Iš žemėlapio
spalvų išsidėstymo matyti, kad rodiklio reikšmės pasiskirsčiusios netolygiai (4.4.1 pav.).
Didžiausias standartizuotas mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų, kaip ir 2018 bei 2017 m.,
išlieka tarp Šalčininkų r. sav. (1238,2/100 000 gyv.) gyventojų. Mažiausias standartizuoto
mirtingumo rodiklis tarp Šiaulių m. sav. gyventojų (575,7/100 000 gyv.) (4.4.2 pav.).
* Mirtingumo rodikliai pateikiami nestandartizuoti.
100 000 gyv.
575 - 625 (5)
625 - 685 (6)
685 - 764 (10)
764 - 861 (23)
861 - 1011 (15)
1011 - 1239 (1)
87 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.
4.4.2 pav. Mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų (I00–I99) rodiklis 100 000 gyv.
** Kadangi skaičiuojant santykį su Lietuvos vidurkiu naudoti nestandartizuoti rodikliai (žr. viršutinį paveikslą), o lentelėje rodomi savivaldybių standartizuoti rodikliai, savivaldybių
vietos paveiksle ir lentelėje nesutampa.
* 3 metų vidurkis
0,4
7 0,6
9
0,7
5
0,7
8
0,8
0
0,8
1
0,8
1
0,8
7
0,8
7
0,8
9
0,8
9
0,8
9
0,9
0
0,9
3
0,9
5
0,9
6
1,0
0
1,0
0
1,0
2
1,0
3
1,0
4
1,0
5
1,0
5
1,0
9
1,1
1
1,1
1
1,1
2
1,1
7
1,1
8
1,2
4
1,2
6
1,2
7
1,2
8
1,2
8
1,2
8
1,2
8
1,2
9
1,2
9
1,3
0
1,3
1
1,3
4
1,3
5
1,3
6
1,3
7
1,3
7
1,3
7
1,3
8
1,4
0
1,4
0
1,4
2
1,4
3
1,4
3
1,4
3
1,4
7
1,5
0
1,5
1
1,5
6 1,6
9
1,7
5
1,8
3 1,9
6
0
0,5
1
1,5
2
2,5
Ne
rin
gos
sav.
Viln
iau
s m
. sav
.
Kau
no
r. s
av.
Kla
ipėd
os
r. s
av.
Šiau
lių m
. sav
.
Maž
eiki
ų r
. sav
.
Viln
iau
s r.
sav
.
Plu
ngė
s r.
sav
.
Aly
tau
s m
. sav
.
Kla
ipėd
os
m. s
av.
Trak
ų r
. sav
.
Vis
agin
o s
av.
Elek
trėn
ų s
av.
Pan
evė
žio
m. s
av.
Šiau
lių r
. sav
.
Kau
no
m. s
av.
LT
Pan
evė
žio
r. s
av.
Mar
ijam
po
lės
sav.
Jon
avo
s r.
sav
.
Šila
lės
r. s
av.
Tau
ragė
s r.
sav
.
Kre
tin
gos
r. s
av.
Šilu
tės
r. s
av.
Telš
ių r
. sav
.
Pal
ango
s m
. sav
.
Kai
šiad
ori
ų r
. sav
.
Rad
viliš
kio
r. s
av.
Širv
intų
r. s
av.
Pag
ėgių
sav
.
Pak
ruo
jo r
. sav
.
Dru
skin
inkų
sav
.
Sku
od
o r
. sav
.
Ras
ein
ių r
. sav
.
Kaz
lų R
ūd
os
sav.
Kel
mė
s r.
sav
.
Rie
tavo
sav
.
Kėd
ain
ių r
. sav
.
Jurb
arko
r. s
av.
Šalč
inin
kų r
. sav
.
Jon
iški
o r
. sav
.
Kal
vari
jos
sav.
Šaki
ų r
. sav
.
Vilk
aviš
kio
r. s
av.
Akm
en
ės
r. s
av.
Bir
što
no
sav
.
Ute
no
s r.
sav
.
Ukm
ergė
s r.
sav
.
Pri
enų
r. s
av.
Ku
piš
kio
r. s
av.
Bir
žų r
. sav
.
Pas
valio
r. s
av.
Var
ėno
s r.
sav
.
Ro
kišk
io r
. sav
.
Mo
lėtų
r. s
av.
Aly
tau
s r.
sav
.
Šve
nči
on
ių r
. sav
.
Zara
sų r
. sav
.
Lazd
ijų r
. sav
.
Ign
alin
os
r. s
av.
An
ykšč
ių r
. sav
.
San
tyki
s su
LT
vid
urk
iu
Mažiausi rodikliai Didžiausi rodikliai
Savivaldybė Standart.
mirtingumas 100 000 gyv.**
Savivaldybė Standart.
mirtingumas 100 000 gyv.**
Šiaulių m. sav. 575,7 Šalčininkų r. sav. 1238,2
Panevėžio m. sav. 586,7 Švenčionių r. sav. 1010,4
Alytaus m. sav. 605,7 Anykščių r. sav. 998,5
Plungės r. sav. 612,8 Alytaus r. sav. 992,3
Vilniaus m. sav. 624,2 Pasvalio r. sav. 979,7
Standartizuotas Lietuvos rodiklis 733,0/100 000 gyv.
88 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.
4.4.3 pav. Standartizuoto mirtingumo nuo piktybinių navikų rodiklio (C00–C96) 100 000 gyv.
kartograma (45 rodiklis)
Šaltinis. Higienos instituto Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registras
2019 m. nuo piktybinių navikų mirė 8 042 gyventojai (mirtingumo rodiklis –
287,8/100 000 gyv.*). Žemėlapyje matyti, kad didžiausi standartizuoto mirtingumo rodikliai nuo
piktybių navikų Šalčininkų r., Pakruojo r, Kalvarijos sav. (4.4.3 pav.). Vertinant nestandartizuotus
rodiklius, didžiausias mirtingumas nuo piktybinių navikų tarp Ignalinos r., Anykščių r., Pakruojo r.
savivaldybių gyventojų – 416,3–408,1/100 000 gyv. Mažiausiais nestandartizuotais rodikliais
labiausiai išsiskyrė Kauno r. (199,4/100 000 gyv.) bei Vilniaus m. savivaldybių gyventojai
(216,3/100 000 gyv.).
* Mirtingumo rodiklis pateikiamas nestandartizuotas.
100 000 gyv.
223 - 264 (13)
264 - 273 (8)
273 - 291 (19)
291 - 305 (7)
305 - 328 (8)
328 - 367 (5)
89 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.
4.4.4 pav. Mirtingumo nuo piktybinių navikų rodiklis (C00–C96) 100 000 gyv.
** Kadangi skaičiuojant santykį su Lietuvos vidurkiu naudoti nestandartizuoti rodikliai (žr. viršutinį paveikslą), o lentelėje rodomi savivaldybių standartizuoti rodikliai, savivaldybių
vietos paveiksle ir lentelėje nesutampa.
* 3 metų vidurkis
0,6
9
0,7
5
0,8
0
0,8
2
0,8
4
0,8
7
0,8
8
0,8
9
0,9
1
0,9
2
0,9
2
0,9
7
0,9
7
0,9
8
0,9
9
1,0
0
1,0
0
1,0
0
1,0
2
1,0
4
1,0
5
1,0
5
1,0
5
1,0
7
1,0
8
1,0
8
1,1
0
1,1
0
1,1
1
1,1
2
1,1
3
1,1
3
1,1
4
1,1
4
1,1
5
1,1
5
1,1
5
1,1
7
1,1
7
1,1
7
1,1
8
1,1
9
1,2
0
1,2
0
1,2
0
1,2
1
1,2
2
1,2
4
1,2
7
1,2
8
1,2
9
1,2
9
1,3
0
1,3
1
1,3
4
1,3
5
1,4
0
1,4
1
1,4
2
1,4
5
1,4
5
0
0,2
0,4
0,6
0,8
1
1,2
1,4
1,6
Kau
no
r. s
av.
Viln
iau
s m
. sav
.
Ne
rin
gos
sav.
Mar
ijam
po
lės
sav.
Viln
iau
s r.
sav
.
Kla
ipėd
os
r. s
av.
Šila
lės
r. s
av.
Elek
trėn
ų s
av.
Plu
ngė
s r.
sav
.
Šiau
lių m
. sav
.
Maž
eiki
ų r
. sav
.
Rad
viliš
kio
r. s
av.
Pag
ėgių
sav
.
Kau
no
m. s
av.
Trak
ų r
. sav
.
Jon
avo
s r.
sav
.
LT
Vis
agin
o s
av.
Rie
tavo
sav
.
Kre
tin
gos
r. s
av.
Aly
tau
s m
. sav
.
Pal
ango
s m
. sav
.
Šiau
lių r
. sav
.
Tau
ragė
s r.
sav
.
Pan
evė
žio
m. s
av.
Šilu
tės
r. s
av.
Šve
nči
on
ių r
. sav
.
Vilk
aviš
kio
r. s
av.
Jon
iški
o r
. sav
.
Ras
ein
ių r
. sav
.
Kai
šiad
ori
ų r
. sav
.
Sku
od
o r
. sav
.
Zara
sų r
. sav
.
Telš
ių r
. sav
.
Širv
intų
r. s
av.
Kla
ipėd
os
m. s
av.
Dru
skin
inkų
sav
.
Mo
lėtų
r. s
av.
Kaz
lų R
ūd
os
sav.
Šalč
inin
kų r
. sav
.
Kel
mė
s r.
sav
.
Ute
no
s r.
sav
.
Ku
piš
kio
r. s
av.
Šaki
ų r
. sav
.
Var
ėno
s r.
sav
.
Ro
kišk
io r
. sav
.
Kėd
ain
ių r
. sav
.
Akm
en
ės
r. s
av.
Aly
tau
s r.
sav
.
Ukm
ergė
s r.
sav
.
Pan
evė
žio
r. s
av.
Pas
valio
r. s
av.
Kal
vari
jos
sav.
Pri
enų
r. s
av.
Bir
što
no
sav
.
Bir
žų r
. sav
.
Lazd
ijų r
. sav
.
Jurb
arko
r. s
av.
Pak
ruo
jo r
. sav
.
An
ykšč
ių r
. sav
.
Ign
alin
os
r. s
av.
San
tyki
s su
LT
vid
urk
iu
Mažiausi rodikliai Didžiausi rodikliai
Savivaldybė Standart.
mirtingumas 100 000 gyv.**
Savivaldybė Standart.
mirtingumas 100 000 gyv.**
Kauno r. sav. 223,3 Šalčininkų r. sav. 366,2
Marijampolės sav. 224,8 Kalvarijos sav.* 361,5
Elektrėnų sav. 244,1 Pakruojo r. sav.* 353,0
Plungės r. sav. 244,2 Jurbarko r. sav. 350,6
Palangos m. sav.* 245,5 Panevėžio r. sav. 336,6
Standartizuotas Lietuvos rodiklis 273,5 /100 000 gyv.
90 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.
4.4.5 pav. Standartizuoto mirtingumo nuo cerebrovaskulinių ligų rodiklio (I60–I69) 100 000 gyv. kartograma (46 rodiklis)
Šaltinis. Higienos instituto Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registras
Nuo cerebrovaskulinių ligų, kurioms priklauso smegenų infarktas, intracerebrinis
kraujavimas, smegenų arterijų užsikimšimas ir kt. ligos, 2019 m. mirė 4 920 žmonių (mirtingumo
rodiklis – 176,1/100 000 gyv.*). Žemėlapyje matome, kad didesnis mirtingumo rodiklis dėl šių
mirties priežasčių rytinėje ir pietrytinėje Lietuvos dalyse (4.4.5 pav.). Didžiausias mirtingumo
rodiklis, kaip ir 2018 m., išliko Utenos r. savivaldybėje, kur rodiklis daugiau nei 3 kartus didesnis
už Lietuvos vidurkį (4.4.6 sav.).
* Mirtingumo rodiklis pateikiamas nestandartizuotas.
100 000 gyv.
73 - 132 (18)
132 - 169 (12)
169 - 202 (10)
202 - 235 (11)
235 - 304 (8)
304 - 456 (1)
91 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.
4.4.6 pav. Mirtingumo nuo cerebrovaskulinių ligų rodiklis (I60–I69) 100 000 gyv.
** Kadangi skaičiuojant santykį su Lietuvos vidurkiu naudoti nestandartizuoti rodikliai (žr. viršutinį paveikslą), o lentelėje rodomi savivaldybių standartizuoti rodikliai, savivaldybių
vietos paveiksle ir lentelėje nesutampa.
* 3 metų vidurkis
0,3
4
0,5
1
0,5
5
0,5
7
0,5
9
0,6
2
0,6
3
0,6
3
0,7
2
0,7
2
0,7
2
0,7
4
0,7
5
0,7
6
0,7
8
0,7
9
0,8
6
0,8
7
0,8
7
0,8
9
0,8
9
0,9
0
0,9
2
0,9
2
0,9
2
0,9
3
0,9
5
0,9
9
1,0
0
1,0
1
1,0
1
1,0
2
1,0
4
1,0
4
1,0
7
1,1
2
1,1
4
1,1
5
1,1
7
1,1
8
1,2
0
1,2
2
1,2
3
1,2
8
1,3
1
1,4
2
1,4
4
1,4
4
1,4
5
1,4
9
1,5
4
1,5
5
1,6
4
1,7
4
1,8
6
1,8
8
1,9
0
1,9
9 2,1
9 2,4
9
3,2
3
0
0,5
1
1,5
2
2,5
3
3,5
Ne
rin
gos
sav.
Pan
evė
žio
m. s
av.
Tau
ragė
s r.
sav
.
Kla
ipėd
os
r. s
av.
Jurb
arko
r. s
av.
Šila
lės
r. s
av.
Plu
ngė
s r.
sav
.
Kau
no
r. s
av.
Pag
ėgių
sav
.
Kau
no
m. s
av.
Pan
evė
žio
r. s
av.
Jon
avo
s r.
sav
.
Šilu
tės
r. s
av.
Telš
ių r
. sav
.
Bir
što
no
sav
.
Jon
iški
o r
. sav
.
Rie
tavo
sav
.
Viln
iau
s r.
sav
.
Kla
ipėd
os
m. s
av.
Dru
skin
inkų
sav
.
Vilk
aviš
kio
r. s
av.
Kai
šiad
ori
ų r
. sav
.
Bir
žų r
. sav
.
Maž
eiki
ų r
. sav
.
Kre
tin
gos
r. s
av.
Aly
tau
s m
. sav
.
Viln
iau
s m
. sav
.
Vis
agin
o s
av.
LT
Šaki
ų r
. sav
.
Ukm
ergė
s r.
sav
.
Elek
trėn
ų s
av.
Ku
piš
kio
r. s
av.
Kel
mė
s r.
sav
.
Pak
ruo
jo r
. sav
.
Trak
ų r
. sav
.
Šiau
lių m
. sav
.
Širv
intų
r. s
av.
Kėd
ain
ių r
. sav
.
Rad
viliš
kio
r. s
av.
Šiau
lių r
. sav
.
Šalč
inin
kų r
. sav
.
Pal
ango
s m
. sav
.
Ras
ein
ių r
. sav
.
Pri
enų
r. s
av.
Mar
ijam
po
lės
sav.
Ro
kišk
io r
. sav
.
Aly
tau
s r.
sav
.
Sku
od
o r
. sav
.
Zara
sų r
. sav
.
Šve
nči
on
ių r
. sav
.
Kal
vari
jos
sav.
Var
ėno
s r.
sav
.
Kaz
lų R
ūd
os
sav.
Akm
en
ės
r. s
av.
An
ykšč
ių r
. sav
.
Lazd
ijų r
. sav
.
Pas
valio
r. s
av.
Mo
lėtų
r. s
av.
Ign
alin
os
r. s
av.
Ute
no
s r.
sav
.
San
tyki
s su
LT
vid
urk
iu
Mažiausi rodikliai Didžiausi rodikliai
Savivaldybė Standart.
mirtingumas 100 000 gyv.**
Savivaldybė Standart.
mirtingumas 100 000 gyv.**
Panevėžio m. sav. 73,8 Utenos r. sav. 455,9
Tauragės r. sav. 83,7 Pasvalio r. sav. 303,4
Jurbarko r. sav. 87,7 Molėtų r. sav.* 299,2
Birštono sav.* 91,3 Ignalinos r. sav.* 282,2
Neringos sav.* 91,4 Kazlų Rūdos sav.* 271,0
Standartizuotas Lietuvos rodiklis 172,4/100 000 gyv.
92 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.
4.4.7 pav. Sergamumo II tipo cukriniu diabetu (E11) 10 000 gyv. kartograma (47 rodiklis)
Šaltinis. Higienos instituto Sveikatos informacijos centras,
Privalomojo sveikatos draudimo informacinė sistema SVEIDRA
2019 m. 17 106 asmenims ambulatorinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose pirmą
kartą gyvenime užregistruotas II tipo cukrinis diabetas (nuo insulino nepriklausomas diabetas).
Sergamumas šia liga 61,2/10 000 gyv. (2018 m. – 56,6/10 000 gyv.). Didžiausias sergamumo
rodiklis nustatytas Lazdijų r. sav. (124,3/10 000 gyv.), mažiausias – Ignalinos r. sav. gyventojams
(30,0/10 000 gyv.) (4.4.8 pav.).
10 000 gyv.
29 - 48 (14)
48 - 56 (9)
56 - 63 (11)
63 - 77 (17)
77 - 94 (7)
94 - 125 (2)
93 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.
4.4.8 pav. Sergamumas II tipo cukriniu diabetu (E11) 10 000 gyv.
* 3 metų slankusis vidurkis
0,4
9
0,5
2
0,5
5
0,6
1
0,6
3
0,6
4
0,6
5
0,6
7
0,6
8
0,6
8
0,7
3
0,7
5
0,7
7
0,7
8
0,8
0
0,8
2
0,8
2
0,8
3
0,8
4
0,8
5
0,8
6
0,8
7
0,9
0
0,9
1
0,9
2
0,9
5
0,9
7
0,9
7
0,9
8
0,9
8
1,0
0
1,0
0
1,0
1
1,0
1
1,0
2
1,0
6
1,0
7
1,0
7
1,1
0
1,1
0
1,1
2
1,1
2
1,1
6
1,1
7
1,1
7
1,1
8
1,2
2
1,2
2
1,2
3
1,2
5
1,2
5
1,2
5
1,3
0
1,3
5
1,3
6
1,3
6
1,3
6
1,3
7 1,5
3 1,7
4
2,0
3
0
0,5
1
1,5
2
2,5
Ign
alin
os
r. s
av.
Viln
iau
s r.
sav
.
Ute
no
s r.
sav
.
Ku
piš
kio
r. s
av.
Pak
ruo
jo r
. sav
.N
eri
ngo
s sa
v.
Plu
ngė
s r.
sav
.
Sku
od
o r
. sav
.
Kla
ipėd
os
r. s
av.
Viln
iau
s m
. sav
.
Trak
ų r
. sav
.Za
rasų
r. s
av.
Var
ėno
s r.
sav
.
Rie
tavo
sav
.Šv
en
čio
nių
r. s
av.
Akm
en
ės
r. s
av.
Aly
tau
s r.
sav
.R
oki
škio
r. s
av.
Kai
šiad
ori
ų r
. sav
.
Kau
no
r. s
av.
Kel
mė
s r.
sav
.
Kėd
ain
ių r
. sav
.K
alva
rijo
s sa
v.
Mo
lėtų
r. s
av.
Dru
skin
inkų
sav
.
Pas
valio
r. s
av.
An
ykšč
ių r
. sav
.
Pan
evė
žio
r. s
av.
Pri
enų
r. s
av.
Maž
eiki
ų r
. sav
.
Jon
iški
o r
. sav
.LT
Bir
žų r
. sav
.
Kre
tin
gos
r. s
av.
Ras
ein
ių r
. sav
.
Jon
avo
s r.
sav
.
Pan
evė
žio
m. s
av.
Širv
intų
r. s
av.
Telš
ių r
. sav
.Ši
aulių
r. s
av.
Pal
ango
s m
. sav
.
Pag
ėgių
sav
.
Šalč
inin
kų r
. sav
.U
kmer
gės
r. s
av.
Rad
viliš
kio
r. s
av.
Aly
tau
s m
. sav
.
Šila
lės
r. s
av.
Mar
ijam
po
lės
sav.
Šiau
lių m
. sav
.
Vilk
aviš
kio
r. s
av.
Bir
što
no
sav
.El
ektr
ėnų
sav
.
Tau
ragė
s r.
sav
.
Šaki
ų r
. sav
.
Kau
no
m. s
av.
Vis
agin
o s
av.
Jurb
arko
r. s
av.
Kaz
lų R
ūd
os
sav.
Kla
ipėd
os
m. s
av.
Šilu
tės
r. s
av.
Lazd
ijų r
. sav
.
San
tyki
s su
LT
vid
urk
iu
Mažiausi rodikliai Didžiausi rodikliai
Savivaldybė Sergamumas 10 000 gyv.
Savivaldybė Sergamumas 10 000 gyv.
Ignalinos r. sav.* 30,0 Lazdijų r. sav.* 124,3
Vilniaus r. sav. 31,9 Šilutės r. sav. 106,8
Utenos r. sav. 33,8 Klaipėdos m. sav. 93,6
Kupiškio r. sav.* 37,2 Kazlų Rūdos sav.* 83,7
Pakruojo r. sav.* 38,6 Jurbarko r. sav. 83,5
Lietuvos rodiklis 61,2/10 000 gyv.
94 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.
4.4.9 pav. Tikslinės populiacijos dalies (proc.), dalyvavusios atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio prevencinėje programoje 2018–2019 m. kartograma (48 rodiklis)
Šaltinis. Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, Privalomojo
sveikatos draudimo informacinė sistema SVEIDRA
Krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programa skirta moterims nuo 50 iki 69 metų
amžiaus imtinai. Šio amžiaus moterims kartą per 2 metus nemokamai gali būti atliekamas
mamografinis tyrimas*. 2018–2019 m. 52,9 proc. minėto amžiaus moterų atlikta mamograma
(225 821 50–69 m. moterims). Pasitikrinusių moterų dalis Lietuvos savivaldybėse pasiskirsčiusi
nevienodai (4.4.9 pav.). Mažiausiai šia prevencine programa pasinaudojo Rietavo sav. (16,8 proc.),
daugiausiai – Alytaus m. sav. (73,2 proc.) moterys (4.4.10 pav.).
* Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programa.
Prieiga per internetą: <http://www.vlk.lt/veikla/veiklos-sritys/prevencines-programos/kruties-vezio-ankstyvosios-
diagnostikos-programa>.
Procentai
16.8 - 20.5 (3)
29.8 - 40.0 (21)
40.6 - 47.5 (14)
47.5 - 51.1 (4)
54.4 - 59.0 (9)
61.1 - 73.2 (9)
95 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.
4.4.10 pav. Tikslinės populiacijos dalis (proc.), dalyvavusi atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programoje
2018–2019 m.
* 3 metų slankusis vidurkis
0,3
2
0,3
4
0,3
7 0,5
6
0,6
0
0,6
1
0,6
2
0,6
2
0,6
5
0,6
5
0,6
5
0,6
6
0,6
6
0,6
7
0,6
8
0,6
8
0,6
9
0,6
9
0,7
0
0,7
0
0,7
0
0,7
1
0,7
3
0,7
4
0,7
7
0,7
7
0,7
9
0,8
0
0,8
0
0,8
2
0,8
5
0,8
5
0,8
6
0,8
6
0,8
6
0,8
8
0,8
8
0,8
9
0,9
0
0,9
2
0,9
4
0,9
5
1,0
0
1,0
3
1,0
5
1,0
6
1,0
6
1,0
8
1,0
9
1,0
9
1,0
9
1,1
0
1,1
5
1,1
6
1,1
6
1,1
8
1,2
0
1,2
1
1,2
2
1,2
2 1,3
8
0
0,2
0,4
0,6
0,8
1
1,2
1,4
1,6
Rie
tavo
sav
.Sk
uo
do
r. s
av.
Šve
nči
on
ių r
. sav
.K
azlų
Rū
do
s sa
v.Ig
nal
ino
s r.
sav
.Ša
kių
r. s
av.
Širv
intų
r. s
av.
Plu
ngė
s r.
sav
.Jo
niš
kio
r. s
av.
Pal
ango
s m
. sav
.
Kal
vari
jos
sav.
Ne
rin
gos
sav.
Pri
enų
r. s
av.
Var
ėno
s r.
sav
.La
zdijų
r. s
av.
Ku
piš
kio
r. s
av.
Kla
ipėd
os
r. s
av.
Mo
lėtų
r. s
av.
Kai
šiad
ori
ų r
. sav
.K
reti
ngo
s r.
sav
.
Akm
en
ės
r. s
av.
Pas
valio
r. s
av.
Zara
sų r
. sav
.
Trak
ų r
. sav
.U
kmer
gės
r. s
av.
Bir
što
no
sav
.D
rusk
inin
kų s
av.
An
ykšč
ių r
. sav
.P
akru
ojo
r. s
av.
Jurb
arko
r. s
av.
Vis
agin
o s
av.
Elek
trėn
ų s
av.
Bir
žų r
. sav
.K
elm
ės
r. s
av.
Šalč
inin
kų r
. sav
.K
aun
o r
. sav
.V
ilnia
us
r. s
av.
Ras
ein
ių r
. sav
.
Rad
viliš
kio
r. s
av.
Šiau
lių r
. sav
.Ši
lalė
s r.
sav
.
Vilk
aviš
kio
r. s
av.
LT
Pan
evė
žio
r. s
av.
Kėd
ain
ių r
. sav
.A
lyta
us
r. s
av.
Mar
ijam
po
lės
sav.
Kau
no
m. s
av.
Šiau
lių m
. sav
.R
oki
škio
r. s
av.
Pag
ėgių
sav
.
Šilu
tės
r. s
av.
Ute
no
s r.
sav
.Te
lšių
r. s
av.
Maž
eiki
ų r
. sav
.Jo
nav
os
r. s
av.
Viln
iau
s m
. sav
.K
laip
ėdo
s m
. sav
.P
anev
ėži
o m
. sav
.Ta
ura
gės
r. s
av.
Aly
tau
s m
. sav
.
San
tyki
s su
LT
vid
urk
iu
Mažiausi rodikliai Didžiausi rodikliai
Savivaldybė Rodiklis
procentais Savivaldybė
Rodiklis procentais
Rietavo sav.* 16,8 Alytaus m. sav. 73,2
Skuodo r. sav.* 17,8 Tauragės r. sav. 64,7
Švenčionių r. sav. 19,5 Panevėžio m. sav. 64,6
Kazlų Rūdos sav.* 29,8 Klaipėdos m. sav. 64,1
Ignalinos r. sav.* 31,9 Vilniaus m. sav. 63,7
Lietuvos rodiklis 52,9 proc.
96 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.
4.4.11 pav. Tikslinės populiacijos dalies (proc.), dalyvavusios gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinėje programoje 2017–2019 m. kartograma (49 rodiklis)
Šaltinis. Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, Privalomojo
sveikatos draudimo informacinė sistema SVEIDRA
Gimdos kaklelio vėžio ankstyvosios diagnostikos programa skirta moterims nuo 25 iki
60 metų. Šio amžiaus moterys kartą per 3 metus gali nemokamai pasitikrinti dėl gimdos kaklelio
vėžio*. Iš viso 2017–2019 m. 385 389 (56,4 proc.) tikslinės populiacijos moterims atliktas gimdos
kaklelio citologinis tepinėlis. Mažiausiai šia prevencine programa pasinaudojo Kupiškio r. sav.
(30,6 proc.), daugiausiai – Visagino sav. moterys (76,9 proc.) (4.4.12 pav.).
* Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Gimdos kaklelio vėžio ankstyvosios diagnostikos
programa. Prieiga per internetą: <http://www.vlk.lt/veikla/veiklos-sritys/prevencines-programos/gimdos-kaklelio-vezio-
ankstyvosios-diagnostikos-programa>.
Procentai
30.6 - 43.7 (7)
44.0 - 48.4 (10)
48.7 - 51.9 (8)
51.9 - 56.1 (9)
56.1 - 60.8 (16)
60.8 - 76.9 (10)
97 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.
4.4.12 pav. Tikslinės populiacijos dalis (proc.), dalyvavusi gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto lėšų, finansavimo programoje 2017–2019 m.
* 3 metų slankusis vidurkis
0,5
4 0,6
3
0,6
9
0,6
9
0,7
0
0,7
0
0,7
6
0,7
8
0,7
9
0,7
9
0,8
0
0,8
0
0,8
0
0,8
2
0,8
3
0,8
3
0,8
4
0,8
6
0,8
8
0,8
9
0,9
0
0,9
0
0,9
1
0,9
1
0,9
2
0,9
2
0,9
3
0,9
3
0,9
4
0,9
4
0,9
5
0,9
7
0,9
8
0,9
8
0,9
9
1,0
0
1,0
0
1,0
0
1,0
0
1,0
1
1,0
2
1,0
3
1,0
3
1,0
4
1,0
4
1,0
4
1,0
5
1,0
5
1,0
6
1,0
6
1,0
7
1,0
8
1,0
9
1,1
0
1,1
3
1,1
4
1,1
5
1,1
7 1,2
6
1,3
0
1,3
6
0
0,2
0,4
0,6
0,8
1
1,2
1,4
1,6
Ku
piš
kio
r. s
av.
Ner
ingo
s sa
v.
Mo
lėtų
r. s
av.
Pas
valio
r. s
av.
Šaki
ų r
. sav
.
Rie
tavo
sav
.
Šven
čio
nių
r. s
av.
Sku
od
o r
. sav
.
Kau
no
r. s
av.
Jon
iški
o r
. sav
.
Trak
ų r
. sav
.
Kai
šiad
ori
ų r
. sav
.
Kla
ipėd
os
r. s
av.
Viln
iau
s r.
sav
.
Pal
ango
s sa
v.
Akm
enė
s r.
sav
.
Širv
intų
r. s
av.
Ute
no
s r.
sav
.
Pag
ėgių
sav
.
Plu
ngė
s r.
sav
.
Var
ėno
s r.
sav
.
Pri
enų
r. s
av.
Šiau
lių r
. sav
.
Kal
vari
jos
sav.
Pak
ruo
jo r
. sav
.
Elek
trėn
ų s
av.
Ukm
erg
ės r
. sav
.
Vilk
aviš
kio
r. s
av.
Jurb
arko
r. s
av.
An
ykšč
ių r
. sav
.
Kre
tin
gos
r. s
av.
Šila
lės
r. s
av.
Bir
što
no
sav
.
Šalč
inin
kų r
. sav
.
Tau
ragė
s r.
sav
.
Pan
evė
žio
r. s
av.
Jon
avo
s r.
sav
.
Dru
skin
inkų
sav
.
LT
Lazd
ijų r
. sav
.
Kau
no
sav
.
Rad
viliš
kio
r. s
av.
Ign
alin
os
r. s
av.
Šilu
tės
r. s
av.
Kaz
lų R
ūd
os
sav.
Kla
ipėd
os
m. s
av.
Ro
kišk
io r
. sav
.
Telš
ių r
. sav
.
Zara
sų r
. sav
.
Viln
iau
s m
. sav
.
Bir
žų r
. sav
.
Šiau
lių m
. sav
.
Kėd
ain
ių r
. sav
.
Aly
tau
s r.
sav
.
Pan
evė
žio
m. s
av.
Ras
ein
ių r
. sav
.
Mar
ijam
po
lės
sav.
Maž
eiki
ų r
. sav
.
Kel
mė
s r.
sav
.
Aly
tau
s m
. sav
.
Vis
agin
o s
av.
San
tyki
s su
LT
vid
urk
iu
Mažiausi rodikliai Didžiausi rodikliai
Savivaldybė Rodiklis
procentais Savivaldybė
Rodiklis procentais
Kupiškio r. sav.* 30,6 Visagino sav.* 76,9
Neringos sav.* 35,6 Alytaus m. sav. 73,5
Molėtų r. sav.* 38,8 Kelmės r. sav. 71,3
Pasvalio r. sav. 38,9 Mažeikių r. sav. 65,8
Šakių r. sav. 39,5 Marijampolės sav. 64,6
Lietuvos rodiklis 56,4 proc.
98 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.
4.4.13 pav. Tikslinės populiacijos dalies (proc.), dalyvavusios storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos prevencinėje programoje 2018–2019 m. kartograma (50 rodiklis)
Šaltinis. Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, Privalomojo
sveikatos draudimo informacinė sistema SVEIDRA
Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa skirta 50–74 metų
amžiaus asmenims, kuriems vieną kartą per 2 metus gali būti atliekamas slapto kraujavimo testas*.
Iš viso 2018–2019 m. šis tyrimas atliktas 500 615 asmenų. Tai sudarė 56,3 proc. tikslinės
populiacijos. Daugiausiai dėl storosios žarnos vėžio buvo ištirta Šiaulių miesto (69,4 proc.),
mažiausiai – Rietavo savivaldybių (30,9 proc.**) gyventojų (4.4.14 pav.).
* Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos
programa. Prieiga per internetą: <http://www.vlk.lt/veikla/veiklos-sritys/prevencines-programos/storosios-zarnos-vezio-
ankstyvosios-diagnostikos-programa>.
** 3 metų slankusis vidurkis
Procentai
30.9 - 44.1 (13)
44.1 - 48.3 (12)
49.4 - 52.7 (8)
52.9 - 54.7 (4)
55.8 - 60.5 (11)
61.0 - 69.4 (12)
99 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.
4.4.14 pav. Tikslinės populiacijos dalis (proc.), dalyvavusi storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programoje 2018–2019 m.
* 3 metų slankusis vidurkis
0,5
5
0,5
7 0,6
8
0,7
0
0,7
1
0,7
2
0,7
3
0,7
3
0,7
4
0,7
5
0,7
6
0,7
6
0,7
7
0,7
8
0,8
1
0,8
1
0,8
1
0,8
1
0,8
1
0,8
2
0,8
2
0,8
2
0,8
3
0,8
3
0,8
4
0,8
8
0,8
9
0,8
9
0,9
0
0,9
0
0,9
0
0,9
0
0,9
2
0,9
4
0,9
4
0,9
4
0,9
5
0,9
9
1,0
0
1,0
1
1,0
3
1,0
3
1,0
3
1,0
4
1,0
4
1,0
5
1,0
5
1,0
5
1,0
6
1,0
8
1,0
9
1,0
9
1,0
9
1,1
0
1,1
1
1,1
3
1,1
3
1,1
6
1,1
8
1,2
0
1,2
3
0
0,2
0,4
0,6
0,8
1
1,2
1,4
Rie
tavo
sav
.
Šve
nči
on
ių r
. sav
.
Sku
od
o r
. sav
.
Kai
šiad
ori
ų r
. sav
.
Jon
iški
o r
. sav
.
Ukm
ergė
s r.
sav
.
Šaki
ų r
. sav
.
Zara
sų r
. sav
.
Ku
piš
kio
r. s
av.
Dru
skin
inkų
sav
.
Bir
što
no
sav
.
Pri
enų
r. s
av.
Širv
intų
r. s
av.
Ute
no
s r.
sav
.
Trak
ų r
. sav
.
Pas
valio
r. s
av.
Var
ėno
s r.
sav
.
Mo
lėtų
r. s
av.
Lazd
ijų r
. sav
.
Kre
tin
gos
r. s
av.
Aly
tau
s r.
sav
.
Kla
ipėd
os
r. s
av.
Kal
vari
jos
sav.
Kėd
ain
ių r
. sav
.
Viln
iau
s r.
sav
.
Kau
no
r. s
av.
Ne
rin
gos
sav.
Vis
agin
o s
av.
Pal
ango
s m
. sav
.
Kaz
lų R
ūd
os
sav.
Elek
trėn
ų s
av.
Pak
ruo
jo r
. sav
.
An
ykšč
ių r
. sav
.
Ign
alin
os
r. s
av.
Akm
en
ės
r. s
av.
Jurb
arko
r. s
av.
Šiau
lių r
. sav
.
Šalč
inin
kų r
. sav
.
LT
Maž
eiki
ų r
. sav
.
Ras
ein
ių r
. sav
.
Pan
evė
žio
r. s
av.
Šilu
tės
r. s
av.
Ro
kišk
io r
. sav
.
Jon
avo
s r.
sav
.
Plu
ngė
s r.
sav
.
Tau
ragė
s r.
sav
.
Bir
žų r
. sav
.
Aly
tau
s m
. sav
.
Pag
ėgių
sav
.
Vilk
aviš
kio
r. s
av.
Mar
ijam
po
lės
sav.
Telš
ių r
. sav
.
Kau
no
m. s
av.
Viln
iau
s m
. sav
.
Rad
viliš
kio
r. s
av.
Pan
evė
žio
m. s
av.
Kla
ipėd
os
m. s
av.
Kel
mė
s r.
sav
.
Šila
lės
r. s
av.
Šiau
lių m
. sav
.
San
tyki
s su
LT
vid
urk
u
Mažiausi rodikliai Didžiausi rodikliai
Savivaldybė Rodiklis
procentais Savivaldybė
Rodiklis procentais
Rietavo sav.* 30,9 Šiaulių m. sav. 69,4
Švenčionių r. sav. 32,3 Šilalės r. sav. 67,7
Skuodo r. sav.* 38,1 Kelmės r. sav. 66,2
Kaišiadorių r. sav. 39,3 Klaipėdos m. sav. 65,5
Joniškio r. sav. 40,1 Panevėžio m. sav. 63,7
Lietuvos rodiklis 56,3 proc.
100 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.
4.4.15 pav. Tikslinės populiacijos dalies (proc.), dalyvavusios širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupės prevencinėje programoje 2019 m. kartograma (51 rodiklis)
Šaltinis. Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, Privalomojo sveikatos
draudimo informacinė sistema SVEIDRA
Širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupės prevencinė programa skirta vyrams
nuo 40 iki 55 metų ir moterims nuo 50 iki 65 metų amžiaus. Šio amžiaus asmenims kartą per
metus šeimos gydytojas nustato rizikos veiksnius ir, jei reikia, sudaro individualų širdies ir
kraujagyslių ligų prevencijos planą*. Iš viso 2019 m. tokios paslaugos suteiktos 295 609 asmenims.
Tai sudarė 48,2 proc. tikslinės populiacijos. Daugiausiai šių paslaugų suteikta vidurinėje bei
pietrytinėje Lietuvos dalyse (4.4.15 pav.). Didžiausia rodiklio reikšmė nustatyta tarp Kelmės r.
(66,3 proc.), o mažiausia – Švenčionių r. savivaldybių gyventojų (28,2 proc.) (4.4.16 pav.).
* Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa.
Prieiga per internetą: <http://www.vlk.lt/veikla/veiklos-sritys/prevencines-programos/sirdie-ir-kraujagysliu-ligu-
prevencijos-programa>.
Procentai
28.2 - 39.6 (7)
39.6 - 45.2 (16)
45.3 - 48.0 (14)
48.0 - 51.3 (9)
51.3 - 56.4 (9)
56.9 - 66.3 (5)
101 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.
4.4.16 pav. Tikslinės populiacijos dalis (proc.), dalyvavusi asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos
priemonių finansavimo programoje 2019 m.
* 3 metų slankusis vidurkis
0,5
9 0,6
9
0,7
1
0,7
6
0,7
7
0,7
7
0,8
0
0,8
2
0,8
3
0,8
3
0,8
4
0,8
4
0,8
5
0,8
5
0,8
5
0,8
8
0,8
8
0,8
8
0,8
8
0,8
9
0,9
0
0,9
1
0,9
2
0,9
4
0,9
4
0,9
4
0,9
5
0,9
5
0,9
6
0,9
6
0,9
6
0,9
7
0,9
8
0,9
8
0,9
8
0,9
9
0,9
9
1,0
0
1,0
0
1,0
1
1,0
1
1,0
2
1,0
2
1,0
3
1,0
4
1,0
4
1,0
6
1,0
6
1,0
7
1,0
7
1,1
0
1,1
1
1,1
1
1,1
4
1,1
4
1,1
5
1,1
8
1,1
9
1,2
3
1,2
8 1,3
8
0
0,2
0,4
0,6
0,8
1
1,2
1,4
1,6
Šven
čio
nių
r. s
av.
Kai
šiad
ori
ų r
. sav
.
Kau
no
r. s
av.
Pri
enų
r. s
av.
Bir
što
no
sav
.
Sku
od
o r
. sav
.
Kla
ipėd
os
r. s
av.
Viln
iau
s r.
sav
.
Ukm
erg
ės r
. sav
.
Pas
valio
r. s
av.
Akm
enė
s r.
sav
.
Ner
ingo
s sa
v.
Bir
žų r
. sav
.
Tau
ragė
s r.
sav
.
Jon
avo
s r.
sav
.
Kėd
ain
ių r
. sav
.
Širv
intų
r. s
av.
Šalč
inin
kų r
. sav
.
Mo
lėtų
r. s
av.
Šaki
ų r
. sav
.
Ku
piš
kio
r. s
av.
Trak
ų r
. sav
.
Lazd
ijų r
. sav
.
Kre
tin
gos
r. s
av.
Var
ėno
s r.
sav
.
Ras
ein
ių r
. sav
.
Vilk
aviš
kio
r. s
av.
Pan
evė
žio
r. s
av.
An
ykšč
ių r
. sav
.
Rie
tavo
sav
.
Zara
sų r
. sav
.
Aly
tau
s r.
sav
.
Elek
trėn
ų s
av.
Pak
ruo
jo r
. sav
.
Jurb
arko
r. s
av.
Maž
eiki
ų r
. sav
.
Kau
no
m. s
av.
Dru
skin
inkų
sav
.
LT
Pal
ango
s m
. sav
.
Telš
ių r
. sav
.
Plu
ngė
s r.
sav
.
Jon
iški
o r
. sav
.
Šilu
tės
r. s
av.
Pan
evė
žio
m. s
av.
Šiau
lių r
. sav
.
Viln
iau
s m
. sav
.
Kal
vari
jos
sav.
Ign
alin
os
r. s
av.
Šila
lės
r. s
av.
Pag
ėgių
sav
.
Kaz
lų R
ūd
os
sav.
Ro
kišk
io r
. sav
.
Aly
tau
s m
. sav
.
Mar
ijam
po
lės
sav.
Ute
no
s r.
sav
.
Rad
viliš
kio
r. s
av.
Kla
ipėd
os
m. s
av.
Šiau
lių m
. sav
.
Vis
agin
o s
av.
Kel
mė
s r.
sav
.
San
tyki
s su
LT
vid
urk
iu
Mažiausi rodikliai Didžiausi rodikliai
Savivaldybė Rodiklis
procentais Savivaldybė
Rodiklis procentais
Švenčionių r. sav. 28,2 Kelmės r. sav. 66,3
Kaišiadorių r. sav. 33,1 Visagino sav.* 61,9
Kauno r. sav. 34,2 Šiaulių m. sav. 59,5
Prienų r. sav. 36,7 Klaipėdos m. sav. 57,5
Birštono sav.* 34,6 Radviliškio r. sav. 56,9
Lietuvos rodiklis 48,2 proc.
102 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.
1 PRIEDAS. Rodiklių sąrašas 1. Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė
2. Išvengiamas mirtingumas (proc.)
3. Mirtingumas dėl savižudybių (X60–X84) 100 000 gyv.
4. Bandymų žudytis skaičius (X60–X64, X66–X84) 100 000 gyventojų
5. Mokyklinio amžiaus vaikų, nesimokančių mokyklose, skaičius 1000 gyv.
6. Ilgalaikio nedarbo lygis
7. Mirtingumas dėl išorinių priežasčių (V00–Y89) 100 000 gyv.
8. Mokinių, gaunančių nemokamą maitinimą mokyklose, skaičius 1000 gyv.
9. Socialinės pašalpos gavėjų skaičius 1000 gyv.
10. Sergamumas tuberkulioze (A15–A19) 100 000 gyv. (nauji atvejai)
11. Asmenų, žuvusių ar sunkiai sužalotų dėl nelaimingų atsitikimų darbe, skaičius 10 000 darbingo
amžiaus gyv.
12. Susižalojimo dėl nukritimo atvejų skaičius (W00–W19) 65+ m. amžiaus grupėje 10 000 gyv.
13. Darbingo amžiaus asmenų, pirmą kartą pripažintų neįgaliais, skaičius 10 000 gyv.
14. Sergamumas žarnyno infekcinėmis ligomis (A00–A08) 10 000 gyv.
15. Mirtingumas dėl atsitiktinio paskendimo (W65–W74) 100 000 gyv.
16. Mirtingumas dėl nukritimo (W00–W19) 100 000 gyv.
17. Mirtingumas dėl transporto įvykių (V00–V99) 100 000 gyv.
18. Pėsčiųjų mirtingumas dėl transporto įvykių (V00–V09) 100 000 gyv.
19. Transporto įvykiuose patirtų traumų (V00–V99) skaičius 100 000 gyv.
20. Mirtingumas dėl priežasčių, susijusių su narkotikų vartojimu (F11, F12, F14, F15, F16, F19, X41,
X42, X61, X62, Y11, Y12), 100 000 gyv.
21. Mirtingumas dėl priežasčių, susijusių su alkoholio vartojimu (E24.4, F10, G31.2, G40.5, G62.1,
G72.1, I42.6, K29.2, K70, K85.2, K86.0, P04.3, X45, X65, Y15), 100 000 gyventojų.
22. Nusikalstamos veikos, susijusios su disponavimu narkotinėmis medžiagomis ir jų kontrabanda,
(nusikaltimai) 100 000 gyv.
23. Gyventojų skaičius, tenkantis vienai licencijai verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais
24. Gyventojų skaičius, tenkantis vienai licencijai verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais
25. Kūdikių, išimtinai žindytų iki 6 mėn. amžiaus, dalis (proc.)
26. Išvengiamų hospitalizacijų skaičius 1 000 gyv.
27. Išvengiamų hospitalizacijų dėl diabeto ir jo komplikacijų skaičius 1 000 gyv.
28. Slaugytojų, tenkančių vienam gydytojui, skaičius
29. Šeimos gydytojų skaičius 10 000 gyv.
30. Apsilankymų pas gydytojus skaičius, tenkantis vienam gyventojui
31. Sergamumas vaistams atsparia tuberkulioze (A15–A19) 100 000 gyv. (nauji atvejai)
32. Sergamumas ŽIV ir lytiškai plintančiomis ligomis B20–B22, B23 (B23.0–B23.2, B23.8), B24,
Z21, A50 (A50.0–A50.7, A50.9), A51–A53, A54 (A54.0–A54.6, A54.8, A54.9), A56 (A56.0–
A56.4, A56.8) 10 000 gyventojų
33. Kūdikių (vaikų iki 1 m. amžiaus) mirtingumas 1000 gyvų gimusių kūdikių
34. 2 metų amžiaus vaikų MMR1 (tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcina, 1 dozė) skiepijimo
apimtys
35. 1 metų amžiaus vaikų DTP3 (difterijos, stabligės, kokliušo vakcina), poliomielito ir B tipo
Haemophilus influenzae infekcijos skiepijimo apimtys (3 dozės), proc.
36. Tikslinės populiacijos (6–14 m.) dalis, dalyvavusi vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis
medžiagomis programoje, proc.
37. Paauglių (15–17 m.) gimdymų skaičius 1000 gyv.
38. Mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų (I00–I99) rodiklis 100 000 gyv.
39. Mirtingumo nuo piktybinių navikų rodiklis (C00–C96) 100 000 gyv.
40. Mirtingumo nuo cerebrovaskulinių ligų rodiklis (I60–I69) 100 000 gyv.
41. Sergamumas II tipo cukriniu diabetu (E11) 10 000 gyv.
103 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.
42. Tikslinės populiacijos dalis (proc.), dalyvavusi atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio
finansavimo programoje
43. Tikslinės populiacijos dalis (proc.), dalyvavusi gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių
priemonių, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto lėšų, finansavimo programoje
44. Tikslinės populiacijos dalis (proc.), dalyvavusi storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos
finansavimo programoje
45. Tikslinės populiacijos dalis (proc.), dalyvavusi asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų
didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programoje
104 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.
Visuomenės sveikatos būklė Lietuvos savivaldybėse 2019 m.
Higienos instituto Sveikatos informacijos centras
Didžioji g. 22, LT-01128 Vilnius
Tel. (8 5) 277 3302
Faksas (8 5) 262 4663
www.hi.lt
2020 m.
Top Related