Kaip valstybės institucijos reaguoja į pacientų
pranešimus apie korupciją?
Gediminas ŽižysPOLA viceprezidentas
Kodėl apie tai kalbame?
Pacientas – asmuo, kuris naudojasi sveikatos priežiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis, nepaisant to, ar jis sveikas, ar ligonis
(LR Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 2 str. 10 d.)
Pacientams Lietuva suteikia teisių:
2
• Kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos – prieinamos, saugios, veiksmingos sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, ligonių gydymo ir slaugos paslaugos, kurias tinkamam pacientui, tinkamu laiku, tinkamoje vietoje suteikia tinkamas sveikatos priežiūros specialistas ar sveikatos priežiūros specialistų komanda pagal šiuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerą patirtį, atsižvelgdami į paslaugos teikėjo galimybes ir paciento poreikius bei lūkesčius, juos tenkindami ar viršydami (PTŽSAĮ 2 str. 8 d.)
Kodėl pacientų organizacijoms reikia kalbėti apie korupcijos problemas?
• POLA atstovauja 23 NVO, aktyviai veikiančias onkologijos srityje– Lietuvoje 100 000 asmenų serga onkologinėmis ligomis – ES Komisijos duomenimis 1 iš 2 asmenų per savo gyvenimą susirgs
onkologine liga– Onkologijos srityje korupcijos apraiškų rizika yra viena didžiausių
• POLA kviečia konstruktyviam dialogui sprendžiant ne konkrečios ligos, o sistemines problemas:– Mes nepasisakome už išskirtinių sąlygų sudarymą vienai ligai ar sveikatos
priežiūros technologijai (vaistui, medicinos pagalbos priemonei, gydymo metodui)
– Kviečiame ieškoti sisteminių sprendimų, kaip skaidrinti ir efektyvinti sveikatos sistemą
• Siekiame formuoti visuomenės nuostatas, kad kyšio davimas / ėmimas yra ne tik (1) neteisėta, bet ir (2) gėdinga, (3) sveikatos sistemai žalinga veikla, o šią (4) praktiką jau išgyvendino dauguma ES valstybių
3
Apie korupciją paprastai
• Korupcija – sveikatos sektoriuje vykdomo verslo dalis, užkertanti kelią labiausiai pažeidžiamiems žmonėms gauti paslaugas ir produktus, kurių jiems reikia (Lietuvos sveikata, Nr 42, 2016-10-22 straipsnis apie TILS atliktą tyrimą)
• Pagrindiniai pranešimų apie įvykusią korupciją šaltiniai:– Pacientų pranešimai / skundai valstybės institucijoms
• Seimui• Sveikatos apsaugos ministerijai• Valstybinei ligonių kasai
– Žurnalistiniai tyrimai televizijoje– Anoniminiai komentarai interneto portaluose
• Į Specialiųjų tyrimų tarnybą, Viešųjų pirkimų tarnybą, Konkurencijos Tarybą pacientai kreipiasi retai (informacijos asimetrija)
4
Kodėl kreipiamasi į Seimą
• Ar susiklosčiusi Seimo praktika yra pakankama?– Kai korupcijos atvejis tampa rezonansiniu, tuomet problemą „pastebi“
Sveikatos reikalų komitetas arba Antikorupcijos komisija• Ortopedijos gaminių kainos• Panevėžio ir Šiaulių Respublikinių ligoninių skalbimo paslaugų viešieji
pirkimai• E-sveikatos projektai ir kt.
– Pacientų skundai, adresuoti Seimo nariams, persiunčiami įstaigoms, kurių veiksmus pacientas ir skundžia
• Objektyvaus vertinimo sunku tikėtis– Interesų grupių „sąskaitų suvedinėjimas“ aukščiausiu politinių lygiu
• Rinkimai į įstaigų vadovų pozicijas• Sistemos ir verslo grupių interesų prioritetas prieš nevyriausybinio
sektoriaus siūlymus
5
Ar institucijos nėra politizuojamos?
Skirtingas vienodų situacijų vertinimas– Gaunamas pranešimas ir veiksmų nesiimama
• Pranešimai apie galimą gydymo įstaigų vadovų piktnaudžiavimą (SAM, STT)
• Pranešimai apie gydytojų aktyvius veiksmus siekiant gauti kyšį (SAM, STT)
6
– Gaunamas pranešimas ir teisėta veikla tampa neteisėta• Mobilių kraujo laboratorijų
veiklos uždraudimas, nors veikla iki tol vykdyta 5 metus (politinis aspektas)
STT veikla
• Teigiami pokyčiai– STT šviečiamoji veikla sveikatos srityje yra vis labiau matoma– STT pranešimų linija ir mobilioji programėlė „Pranešk STT“– Visuomenės pasitikėjimas STT veikla nuosekliai auga
• Teisės aktais negarantuojant pranešėjo apsaugos, didelė dalis korupcijai nepakančių pacientų ir gydytojų nesikreipia į STT dėl baimės sulaukti „keršto akcijų“
• Kokie ikiteisminiai tyrimai baigėsi atsakomybės pritaikymu įstaigų vadovams / gydytojams / pacientams?– Buvusio VLK direktoriaus baudžiamoji byla– Ikiteisminiai tyrimai dėl Šiaulių, Panevėžio respublikinių ligoninių vadovų – Ikiteisminiai tyrimai dėl farmacijos kompanijų neteisėto gydytojų skatinimo
7
Ar SAM įtikinamai kovoja su korupcija?
Nepatogi tiesa:• SAM pasitikėjimo telefonas – lyg ir veikia, bet pacientai nepasitiki• „Surežisuoti“ patikrinimai gydymo įstaigose• Tik popieriuje veikianti Šakinė korupcijos prevencijos programa
2015-2019 m.– Programa vykdoma 2 metus, rezultatų nėra– Socialiniai partneriai (pacientų, gydytojų, slaugytojų organizacijos) neįtraukti į
programos įgyvendinimą– Programos žinomumas menkas
• SAM pozicija kovojant su korupcija pacientus įtikina, kai apie tai kalba politinė vadovybė, o ne specialistai– Biurokratizmas „žudo“ gražias idėjas ir iniciatyvas
8
Siūlymai
• SAM– Įtraukti pokyčių siekiančias pacientų, gydytojų ir slaugytojų organizacijas į SAM
vykdomas kovos su korupcija priemones
• STT, VLK, VASPVT– Bendradarbiaujant su NVO rengti ne tik šviečiamąsias diskusijas, bet ir ekspertinius
susitikimus, siekiant efektyviau įgyvendinti teisės aktuose numatytas kovos su korupcija priemones
• Seimui / Vyriausybei– Reguliariai, o ne fragmentiškai skirti dėmesį kovos su korupcija problemų sprendimui– Rezultatus matuoti išaiškintų korupcijos atvejų skaičiumi ir visuomenės nuomonės
tyrimų dinamika, o ne darbų grupių ir parengtų dokumentų skaičiumi
• Žiniasklaidai– Straipsniuose / reportažuose analizuojant korupcijos apraiškas įvertinti, ar viešojo
sektoriaus vykdomos priemonės yra veiksmingos, apžvelgti susijusias nevyriausybinių organizacijų iniciatyvas
9
Ar turime kuo džiaugtis?
• Apklausos rodo, kad 2015 m. Lietuvoje kas ketvirtas (24 proc.) pacientas prisipažįsta davęs kyšį.
• 2012 m. tokių pacientų buvo trečdalis (35 proc.)
• Atvira VLK komunikacija apie korupcijos apraiškas ir bendradarbiavimas su socialiniais partneriais tapo sistemiški
• Jaunųjų gydytojų asociacijos veikla (socialinės akcijos ir politinė pozicija smerkiant kyšių ėmimo praktiką) pradeda keisti gydytojų ir pacientų įpročius imti ir duoti kyšius
10
Top Related