1
DIAGNOSTINIS ULTRAGARSINIS PRIETAISAS
Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie SAM
Medicinos technologijų skyriaus vyr. specialistė
Monika Jončienė
2011 m.
2
TURINYS
I. SAMPRATA.................................................................................................................3
1. Apibrėţimas ir istorija..............................................................................................3
2. Veikimo principas ir šiuolaikiniai pasiekimai..........................................................4
3. Indikacijos...............................................................................................................8
4. Privalumai ir trūkumai.............................................................................................9
II. KITŲ ŠALIŲ DUOMENYS.......................................................................................10
III. LIETUVOS DUOMENYS.........................................................................................17
1. Teisės aktai ir apmokėjimo tvarka.........................................................................17
2. VASPVT 2010 m. duomenys. UG prietaisų skaičius ir pasiskirstymas Lietuvos
apskrityse...............................................................................................................18
LITERATŪRA..................................................................................................................23
3
I. SAMPRATA
1. Apibrėžimas ir istorija
Medicininė ultragarsinė diagnostika – tai tyrimas ultragarsu, kai vidaus organų ir audinių
struktūroms atkurti naudojamos aukšto daţnumo garso bangos1.
Ultragarsinė diagnostika (echoskopija) – spindulinės diagnostikos metodas, padedantis greitai ir
be ţalos pacientui įvertinti organų padėtį, formą, dydį, struktūrą, kraujotaką, judesius, taip pat
patologinius pokyčius2. Iš ultragarso (toliau UG) bangų, atsispindėjusių nuo gyvų organizmų, suţinoma
ne tik apie audinių būklę, erdvinę padėtį, jos parodo svetimkūnius, tulţies akmenis, navikus, todėl UG
plačiai panaudojamas chirurgijoje, oftalmologijoje, akušerijoje bei ginekologijoje, onkologijoje,
gastroenterologijoje ir kt3. Pastaruoju metu ultragarsiniai tyrimo metodai – greičiausiai besiplėtojanti
diagnostikos sritis, apimanti spalvotą doplerografiją, galios doplerį, trimatį vaizdą, vidinius ertminius UG
vaizdus ir kontrastinių medţiagų vartojimą ultragarsinei diagnostikai bei ultragarsinės kompiuterinės
tomografijos būdu gautus vaizdus4.
Istorija. Ultragarsiniai tyrimai medicinoje naudojami jau apie šešiasdešimt metų. Austrų
neuropatologas Karlas T. Dusikas (Karl T. Dussik) 1942 metais pirmasis panaudojo UG bangas smegenų
augliams diagnozuoti5. Sisteminis ultragarsinės diagnostikos taikymas prasidėjo 1960 metais.
Ultragarsinis tyrimas progresyviai vystėsi nuo vienmatės echografijos ir paprasto linijinio skenavimo iki
sudėtinio skenavimo pilkoje skalėje, spalvotos echoskopijos ir trigubo organų skenavimo6.
1951 metais daktaras John J. Wild Masačiusete ir daktaras Douglas Howry Denveryje kiekvienas
atskirai sukūrė ultragarsinius skenerius, dirbančius dvimačiu šviesumo arba B reţimu. 1956 m. Japonijos
mokslininkai S. Satomura ir Y. Nimura iš Osakos universiteto paskelbė pirmąjį straipsnį apie doplerinio
ultragarsinio prietaiso taikymą širdies ir kraujagyslių tyrimams. 1977 – 1978 m. buvo pagaminta pirmoji
dvigubo skenavimo sistema. Nuo 1986 m. kraujagyslėms tirti pradėta naudoti spalvinė doplerografija.
Pirmieji skeneriai su galios Doplerio reţimu pasirodė apie 1992 m. 1980–ųjų pabaigoje tobulėjant
ultragarsiniams tyrimams, pradėtos naudoti UG kontrastinės medţiagos. Nurodoma, kad kontrastinis
ultragarsinis tyrimas ţenkliai pagerina maţų navikų inkstuose, sėklidėse, priešinėje liaukoje ir kituose
parenchiminiuose organuose diagnostiką. Vaizdo kokybę ypač pagerino harmoninis ir kontrastinis
1 Dobkevičiūtė B. Tyrimas ultragarsu. Sveikas ţmogus; 2000, Nr. 6, p. 11
2 Basevičius A., Lukoševičius S., Kiudelis J., Dobrovolskienė L. ir kt. Radiologijos pagrindai: bendrasis vadovėlis. Kaunas, 2005, p. 126
3 URL: http://www.mokslai.lt/referatai/konspektas/ultragarsas-ir-jo-panaudojimas-puslapis3.html
4 Basevičius A., Lukoševičius S., Kiudelis J., Dobrovolskienė L. ir kt. Radiologijos pagrindai: bendrasis vadovėlis. Kaunas, 2005, p. 126
5 Stankevičius V. Ultragarso diagnostikos 60 – mečiui artėjant. Medinfo; 1999, Nr. 5, p. 6-8
6 Radvinauskas L., . Miškinis V. Ultragarsinė diagnostika . Sveikata; 1997, sausis, p. 11-12
4
harmoninis vaizdavimas. Tobulėjant kompiuterinei technologijai prieš du dešimtmečius pradėta
rekonstruoti gautą dvimatį ultragarsinį vaizdą į erdvinį trimatį7.
Ultragarsinės diagnostikos raida Lietuvoje:
1964 metais Kauno politechnikos institute (dabar Kauno technologijos universitetas) sukurtas
pirmasis ultragarsinis diagnostikos aparatas Lietuvoje ECH – 5.
1971 – 1974 metais Kauno medicinos institute (dabar Lietuvos sveikatos mokslų universitetas)
atliekami vaisiaus intrauteriniai tyrimai, šis tyrimas buvo pradėtas taikyti klinikinėje praktikoje
Vilniaus miesto universitetinėje ligoninėje Akušerijos ir ginekologijos katedroje 1974 m.
1975 metais Vilniaus Onkologijos institute atlikta pirmoji krūtų echoskopija.
1980 metais Japoniškas UG aparatas Aloka įrengtas Kauno ir Vilniaus miestų universitetinėse
lligoninėse8.
1991 metais Lietuvoje UAB „Medelkom“ sukūrė pirmąjį savo gaminį – nešiojamą ultragarsiniį
prietaisą SLE-101 su tiesiniu elektroniniu skenavimu. Šiandien UAB „Medelkom“ specializuojasi
kuriant ir gaminant:
- įvairių medicinos šakų UG diagnostikos skenerius;
- daugiaelemenčius ultragarsiniai keitiklius;
- skaitmeninius videokolposkopus;
- OEM komponentus9.
2. Veikimo principas ir šiuolaikiniai pasiekimai
Ultragarsiniai diagnostikos aparatai gali būti stacionarūs ir nešiojami. Viena svarbiausių aparato dalių
yra jutiklis, generuojantis ir uţrašantis ultragarso bangas. Pagrindinė sudedamoji jutiklio dalis yra
pjezokeramikos kristalai. Ultragarsiniame aparate elektrinio bloko siunčiami impulsai jutiklyje sukelia
UG bangų svyravimus – grįţtamąjį pjezoelektrinį poveikį. Atspindėtos bangos uţrašomos tame pačiame
pjezoelemente ir verčiamos elektriniais signalais – gaunamas tiesioginis pjezoelektrinis poveikis. Gautieji
elektriniai impulsai sustiprinami aukšto daţnio stiprintuvu, apdorojami elektroniniame aparato bloke ir
pateikiami aparato monitoriuje10
. UG prietaiso jutiklis turi du pagrindinius mazgus, t. y. pjezokeitiklį ir
gaubtelį, kuris apsaugo pjezokeitiklį nuo mechaninių paţeidimų ir palaiko akustinį kontaktą tarp jutiklio
paviršiaus ir švitinamojo objekto, kad kuo daugiau UG energijos patektų į apšvitinamą objektą.
7 Ulys A., Jankevičius F., Ambrozaitis R., Kaubrienė E. Ultragarso pritaikymas onkologinių ligų diagnostikai ir gydymui. Sveika tos mokslai:
visuomenės sveikata, medicina, slauga. 2004, Nr. 5, p. 69-71 8 Vaitkevičius D. Šiuolaikiniai tyrimo metodai: ultragarsas. Medicina; 2007, tomas XIII, Nr. 2, p. 26
9 URL: http://www.medelkom.com/lt/about/
10 Basevičius A., Lukoševičius S., Kiudelis J., Dobrovolskienė L. ir kt. Radiologijos pagrindai: bendrasis vadovėlis. Kaunas, 20 05, p. 129
5
Medţiaga, iš kurios jis gaminamas turi būti atspari korozijai, įvairiems medikamentams ir
dezinfekuojančioms medţiagoms. Tinkamiausi yra titano lydiniai11
.
Jutikliai dirba dviem reţimais – nepertraukiamuoju ir impulsiniu. Nepertraukiamasis reţimas esti
tada, kai UG nuolat generuojamas. Daţniausiai naudojamas impulsinis reţimas. Jo esmė yra ta, kad UG
generuojamas 1 – 5 µs trunkančiais impulsais kas vieną ms. Pauzės metu tas pats jutiklis priima grįţusius
nuo objekto atsispindėjusius UG virpesius. Dėl tokio reţimo tas pats kristalas gali dirbti kaip UG bangų
siųstuvas ir imtuvas12
.
Ultragarsinės diagnostikos pagrindas – tai UG bangų, atsispindėjusių nuo tiriamojo objekto, tikslus
priėmimas ir iššifravimas. UG bangos atsispindi tada, kai bangų pluoštelis pasiekia skirtingo tankio
tiriamųjų audinių paviršių. Įvairūs audiniai UG bangas sugeria nevienodai. UG lengviau prasiskverbia pro
raumenis, kaulai atspindi 40-60 proc. jo energijos, o oras visiškai jos nepraleidţia13
.
1 lentelė. Bangų sklidimo greitis įvairiuose gyvuose audiniuose
Tyrimo objektas Greitis m/s
Lygieji raumenys 1550
Skersaruoţiai
raumenys 1570
Riebalai 1470
Širdis 1570
Smegenys 1520
Inkstai 1560
Ragena 1640
Kaulinis audinys 3360 – 3380
Atsiţvelgiant į tiriamąją anatominę sritį ir tyrimo tikslą, parenkamas jutiklio UG bangų daţnis.
Gilesnio sluoksnio struktūroms pavaizduoti pasirenkamas ţemesnio daţnio 2,2-5,0 MHz jutiklis,
paviršinėms struktūroms tirti tinka aukštesnio daţnio jutiklis – 7,0-10-15 MHz14
. Priklausomai nuo
tyrimo tipo, UG tyrimas gali būti atliekamas dedant jutiklį ant odos arba per natūralias kūno angas. Garso
bangos, siunčiamos per kūną atsispindi nuo jo vidinių paviršių kaip aidas. Šis aidas grįţta į jutiklį,
11
Smailys A. Ultragarsas medicinoje. Vilnius, 1985, p. 19-20 12
Smailys A. Ultragarsas medicinoje. Vilnius, 1985, p. 20 13
Smailys A. Ultragarsas medicinoje. Vilnius, 1985, p. 9 ir 21. 14
Basevičius A., Lukoševičius S., Kiudelis J., Dobrovolskienė L. ir kt. Radiologijos pagrindai: bendrasis vadovėlis. Kaunas, 2005, p. 130
6
paverčiamas elektriniais signalais, kuriuos kompiuteris išanalizuoja ir paverčia vaizdu ekrane. Gaunamus
vaizdus galima ţiūrėti ekrane (sonoskopija) arba uţrašyti vaizdo juostoje, popieriuje (sonografija). 15
Kaip minėta, UG tyrimas gali būti atliekamas ir per natūralias kūno angas, kurių metu naudojami
specialūs vidiniai ertminiai jutikliai:
Viršutinei virškinamojo kanalo daliai tirti naudojamas fibroendoskopas, kurio gale įmontuotas
ultragarsinis jutiklis. Jutiklių daţnis svyruoja nuo 3,5 iki 20 MHz, apţvalgos kampas – 180-360
laipsnių, tyrimo gylis – 5-20 cm. Endosonografija diagnozuojamos stemplės, skrandţio, kasos ir
tulţies latakų ligos.
Tiesiosios ţarnos ertmės UG tyrimo metu naudojamas specialus kietas (daţniausiai iki 30 cm
ilgio) jutiklis su gale esančiu vienkartiniu guminiu balionėliu. Jis tyrimo metu pripildomas
degazuoto vandens. Jutiklio daţnis – 3,5-15 MHz, nuskaitymo gylis – 5-15 cm (priklauso nuo
daţnio). Tyrimo metu galima imti biopsiją. Tiesiosios ţarnos UG tyrimo metu galima apţiūrėti
visą tiesiąją ţarną ir audinius aplink ją bei gretimus organus: priešinę liauką, dalį šlapimo pūslės,
gimdą, kiaušides ir kt.
Makšties UG tyrimas atliekamas, kietus makšties jutiklius įstumiant į makštį. Tyrimo metu galima
įvertinti apatinį ir viršutinį tiesiosios ţarnos segmentą, aplink tiesiąją ţarną esančius audinius16
.
Diagnostinių UG prietaisų tyrimo rūšys:
1. Vaizdų UG:
A reţimas (vienmatis vaizdas).
M reţimas – vienos linijos skleistinė laike.
B reţimas (dvimatis vaizdas) – dviejų dimensijų pilkosios skalės vaizdų išgavimas.
Matoma viena tiriamojo objekto plokštuma – pjūvis.
3D ultragarsas – tūrinis skenavimas, sukuriantis trimačio vaizdo įspūdį.
4D arba dinaminis 3D ultragarsas – 3D judantis vaizdas realiame laike.
2. Doplerinis UG (panaudojamas doplerio efektas: atsispindėjusių nuo judančio objekto bangų
daţnis pakinta priklausomai nuo judėjimo greičio ir krypties daviklio atţvilgiu: objektui artėjant,
atsispindėjusių bangų daţnis didėja, objektui tolstant – maţėja)17
. Šių tyrimų metu nustatoma
15
Dobkevičiūtė B. Tyrimas ultragarsu. Sveikas ţmogus; 2000, Nr.6, p. 11 16
Basevičius A., Lukoševičius S., Kiudelis J., Dobrovolskienė L. ir kt. Radiologijos pagrindai: bendrasis vadovėlis. Kaunas, 20 05, p. 134-135 17
Balasevičienė N., Jašinskienė E., Birţietis T. Ar kenkia ultragarsinis tyrimas? Lietuvos akušerija ir ginekologija, 2008 birţelis, tomas XI, Nr. 2, p.
157-161
7
kraujo tėkmė kraujagyslėse, širdies susitraukimai, taip pat galima pavaizduoti visą kraujotakos
greičių pasiskirstymą tiriamoje kraujagyslėje18
.
Diagnostinių UG prietaisų tyrimo technologijos:
Spalvinė doplerografija.
Tai tyrimo metodas, kai organų pjūviuose ultragarsu nustatytos kraujotakos tėkmės greitį atspindi
spalva. Daţniausiai kraujo tėkmei daviklio link vaizduoti naudojamos “šiltos” spalvos, pvz.:
geltona-raudona; tolyn nuo daviklio – “šaltos”, pvz.: mėlyna-balta.
Galios doplerio reţimas.
Šis spalvinio kraujotakos vaizdavimo reţimas, kitaip negu įprastinė doplerografija, vaizduoja
tekančio kraujo bendrą energiją, kuri matoma viena skirtingo prisotinimo spalva kraujotakos
vietoje dvimačiame vaizde.
Nespalvinis kraujotakos vaizdavimas.
Pagrindiniai privalumai lyginant su spalvine doplerografija yra tai, kad nespalvinio kraujotakos
vaizdavimo metu gaunamas kraujotakos vaizdas visame ultragarsinio vaizdo plotyje ir kraujotaka
labai aiškiai matoma, neuţgoţiant kraujagyslių sienelių19
.
UG kontrastinės medţiagos.
Tai medţiagos, kurios patekusios į tiriamą sritį, padidina ultragarso energiją. Šios medţiagos
paryškina skirtumą tarp normalaus ir pakitusio audinio, išryškina giliau esančias kraujagysles, taip
pat esančias navikuose, sustiprina doplerio signalą. Šiandien su šiais junginiais galima įvertinti ne
tik širdies, bet ir kepenų, inkstų bei kitų struktūrų ar organų patologinius pokyčius. UG
kontrastiniai preparatai gali būti švirkščiami į kraujagysles arba į organizmo ertmes.
Injekuojamųjų preparatų struktūra labai įvairi – kietųjų dalelių suspensijos, dujų burbuliukai,
inkapsuliuoti dujų burbuliukai, skysčiai, išskiriantys burbuliukus ir kt. UG tyrimas turi būti
atliekamas preparato injekavimo metu, nes geriausias kontrastavimo efektas būna iškart po
injekcijos.20
Pvz. kepenų echogeniškumui didinti galima vartoti kietų dalelių vandens suspensiją,
stambesnėms venoms vertinti ir širdies tyrimams vartojami galaktoze padengti dujų burbuliukai,
kiti kontrastinių medţiagų junginiai (albuminai, lipidai, surfaktantai ir kt.) gali būti vartojami
tiriant daugelį organų21
.
Harmoninis vaizdavimas.
18
Lietuvos ultragarsinės diagnostikos asociacija, Vilniaus universitetas, Kauno medicinos universitetas, Lietuvos onkologijos centras. Ultragarsinė
diagnostika – 2000: metodinių rekomendacijų ir straipsnių rinkinys: konferencija "Naujausios technologijos ultragarsinėje diagnostikoje",
Juodkrantė, 2000 m.birţelio 2-3 d. Vilnius, 2000, p. 8-11 19
Lietuvos ultragarsinės diagnostikos asociacija, Vilniaus universitetas, Kauno medicinos universitetas, Lietuvos onkologijos centras. Ultragarsinė
diagnostika – 2000: metodinių rekomendacijų ir straipsnių rinkinys: konferencija "Naujausios technologijos ultragarsinėje diagnostikoje",
Juodkrantė, 2000 m.birţelio 2-3 d. Vilnius, 2000, p. 8-11 20
Golubickas D., Basevičius A., Ţvinienė K. Kontrastinės medţiagos, vartojamos ultragarsiniams tyrimams. Lietuvos bendrosios praktikos
gydytojas; 2009, tomas XIII, Nr. 12, p. 764-766 21
Basevičius A., Lukoševičius S., Kiudelis J., Dobrovolskienė L. ir kt. Radiologijos pagrindai: bendrasis vadovėlis. Kaunas, 20 05, p. 107
8
Bet kurio UG daviklio išspinduliuotus spindulius audiniai keičia į kito daţnio UG spindulius,
kurie atspindėti patenka į daviklio darbinio daţnio ribas ir gali būti surenkami bei atvaizduojami
kaip kito, didesnio, daţnio signalai. Tai yra vadinamasis audinių harmoninis vaizdavimas. Kraujo
terpė UG spindulių daţnio praktiškai nekeičia, todėl gaunamame UG vaizde ypač aiškiai matomos
kraujagyslių sienelių ribos22
.
Trimatė rekonstrukcija.
UG tyrimas, kai sukuriamas trimatis tiriamojo organo vaizdas, vadinamas trimačiu
ultragarsiniu skenavimu. Yra 4 trimačio vaizdo kūrimo stadijos:
1. Ultragarsinės informacijos uţrašymas.
2. Tūrio apdorojimas ir analizavimas.
3. Tiriamų objektų vaizdavimas ir animacija.
4. Tūrių išsaugojimas kompiuterio atmintyje.
Tūrinį vaizdą galima sukurti laisvai judinant UG daviklį skersai tiriamojo organo arba laikant
automatinį dozuotą daviklį. Viename taške taip galima ištirti kur kas greičiau ir tiksliau. Tūrinis vaizdas
sukuriamas per 5-20 sekundţių, nelygu, kokia tiriamojo objekto apimtis. Galingesniais UG aparatų
kompiuteriais sukuriamas vientisas trimatis vaizdas, arba realaus laiko trimatis vaizdas, kuris dar
vadinamas keturmačiu (4D)23
.
3. Indikacijos
UG tyrimų skyrimo indikacijos yra patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 19 d.
Nr. 136 įsakymu ”Dėl ultragarsinių tyrimų skyrimo indikacijų“. Išskiriamos šios tyrimų grupės:
1. Skydliaukės echoskopijos;
2. Prieskydinės liaukos echoskopijos;
3. Krūtų echoskopijos;
4. Pilvo organų echoskopijos;
5. Kepenų echoskopijos;
6. Tulţies pūslės ir latakų echoskopijos echoskopijos;
7. Kasos echoskopijos;
8. Bluţnies echoskopijos;
9. Antinksčių echoskopijos;
22
Lietuvos ultragarsinės diagnostikos asociacija, Vilniaus universitetas, Kauno medicinos universitetas, Lietuvos onkologijos centras. Ultragarsinė
diagnostika – 2000: metodinių rekomendacijų ir straipsnių rinkinys: konferencija "Naujausios technologijos ultragarsinėje diagnostikoje",
Juodkrantė, 2000 m.birţelio 2-3 d. Vilnius, 2000, p. 8-11 23
Sladkevičius P., Kurmanavičius J. Ultragarsinė diagnostikos technika akušerijoje ir ginekologijoje. Lietuvos akušerija ir ginekologija; 2001
gruodis, tomas IV, Nr. 4, p. 351
9
10. Inkstų ir šlapimtakių echoskopijos;
11. Sėklinių pūslelių echoskopijos;
12. Prostatos echoskopijos;
13. Pilvo aortos echoskopijos;
14. Apatinės tuščiosios venos echoskopijos;
15. Intervencinės echoskopijos;
16. Sąnarių ir kaulų echoskopijos;
17. Kaklo kraujagyslių echoskopijos;
18. Galvos smegenų kraujagyslių echoskopijos;
19. Moters lyties organų, vaisiaus ir naujagimio echoskopijos24
.
Kontroliuojant UG vaizdu galima atlikti organo biopsiją (t. y. paimti organo gabalėlį
mikroskopiniam ištyrimui)25
.
UG prietaisas naudojamas ne tik diagnostikoje, bet ir gydant. Pasaulyje plačiai taikoma
minimaliai invazinė navikų sunaikinimo technika kontroliuojant ultragarsu26
.
Grieţtų kontraindikacijų UG tyrimui nėra. Didelė diagnostinio UG tyrimo nauda bendrajai
terapijai, gastroenterologijai, nefrologijai, endokrinologijai, chirurgijai, urologijai, kardiologijai,
akušerijai-ginekologijai ir kitoms medicinos sritims yra neginčijama27
.
5. Privalumai ir trūkumai
Šis diagnostikos metodas nekenkia sveikatai, UG prietaiso spinduliuotė – ne jonizuojanti, todėl
galimas daugkartinis ţmogaus organų tyrimas, vaizdas gaunamas realiu laiku, galima atlikti minimalias
invazines procedūras. Tai greitas, saugus ir lengvai pritaikomas metodas, leidţiantis aiškiai matyti
daugumos vidaus organų struktūrą, pakitimus ir ligas. Tyrimas nesudėtingas, neskausmingas, nereikia
papildomo ligonių paruošimo, atliekamas ir palatoje gulintiems ligoniams. UG tyrimai sparčiausiai
besivystanti tarp kitų radiologinių metodų dėl savo prieinamumo, saugumo, kainos bei diagnostinės
informacijos.28
29
30
24
Lietuvos respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. 136 „Dėl ultragarsinių tyrimų skyrimo indikacijų“ (Ţin., 2002,
Nr. 31-1181) 25
Stankevičius V. Ultragarso diagnostikos 60 – mečiui artėjant. Medinfo; 1999, Nr. 5, p. 6-8 26
Ignatavičius P. Mokslinė- praktinė konferencija kviečia į Palangą. Specialus leidinys „Ultragarsinė diagnostika 2009“. Lietuvos sveikata; 2009, Nr.
8 27
Stankevičius V. Ultragarso diagnostikos 60 – mečiui artėjant. Medinfo; 1999, Nr. 5, p. 6-8 28
Ulys A., Jankevičius F., Ambrozaitis R., Kaubrienė E. Ultragarso pritaikymas onkologinių ligų diagnostikai ir gydymui. Sveikatos mokslai:
visuomenės sveikata, medicina, slauga. 2004, Nr. 5, p 71 29
Vėlyvytė S., Rutkauskas S. Kaip pasiruošti pilvo organų echoskopijai? Sveikas ţmogus; 2008, Nr.7 30
Dobkevičiūtė B. Tyrimas ultragarsu. Sveikas ţmogus; 2000, Nr. 6 , p. 11
10
UG diagnostikos įranga, palyginti su kitomis vizualizavimo diagnostikos priemonėmis, yra pigi ir
jų paklausa pasaulyje sparčiai didėja. Tai pats paprasčiausias, greičiausias, pigiausias ir lengviausiai
prieinamas tyrimas. UG diagnostika yra labai populiari tarp medikų, nes maţiausiomis sąnaudomis duoda
didţiausią efektą. Gana daţnai UG diagnostikos išvados yra galutinės. UG diagnostika papildo rentgeno
diagnostiką, o kartais ją net pranoksta.31
32
Tyrimo rezultatai labai priklauso nuo gydytojo patirties, o atliekant pilvo organų tyrimą būtinas
paciento paruošimas – ţarnyne negali būti dujų33
. Dvi paras prieš tyrimą rekomenduojama vartoti dujas
neutralizuojančius medikamentus, iš vakaro nevalgyti maisto, kuris virškinimo metu išskiria dujas.
Specialaus parengimo nereikia tiriant periferinius organus (pvz. krūtis, kojų venas, galvos smegenų
skilvelius ir pan.).34
Kai kurie sąlyginiai tyrimo sunkumai gali būti dėl paciento nutukimo ar prieš tai
atlikto virškinamo trakto rentgenologinio tyrimo35
. UG bangų savybė – silpnas skvarbumas per orą ir
kaulus riboja plaučių ir kaulų tyrimus, tačiau sparčiai plintant skaitmeninių vaizdų technologijoms, šių
tyrimų atliekama vis daugiau36
.
II KITŲ ŠALIŲ DUOMENYS
2002 metais Europos medicinos specialistų unija (angl. Europeian Union of Medical Specialists)
atliko analizę, kiek laiko reikia laukti eilėje, norint atlikti tyrimą UG prietaisu. Rezultatai pateikiami 1
pav.
1 pav. Laukimo eilės ultragarso tyrimui atlikti kai kuriose Europos šalyse (2002 m.)
Šalatinis: Europeian Union of Medical Specialists, URL: http://www.myesr.org/html/img/pool/Benchmarking_radiological_services_in_Europe.pdf
31
Stankevičius V. Ultragarso diagnostikos 60 – mečiui artėjant. Medinfo; 1999, Nr. 5, p. 6-8 32
Ignatavičius P. Mokslinė – praktinė konferencija kviečia į Palangą. Specialus leidinys „Ultragarsinė diagnostika 2009“. Lietuvos sveikata, 2009 m.
Nr. 8 33
URL: http://www.echoskopija.lt/ 34
Basevičius A., Lukoševičius S., Kiudelis J., Dobrovolskienė L. ir kt. Radiologijos pagrindai: bendrasis vadovėlis. Kaunas, 20 05, p. 129 35
Radvinauskas L., Miškinis V. Ultragarsinė diagnostika . Sveikata; 1997 sausis, p. 11-12 36
Basevičius A., Lukoševičius S., Kiudelis J., Dobrovolskienė L. ir kt. Radiologijos pagrindai: bendrasis vadovėlis. Kaunas, 20 05, p. 126
0
2
4
6
8
10
12
Len
kija
Dan
ija
An
glija
Pra
ncū
zija
Latv
ija
Au
stri
ja
Ček
ija
Gra
ikija
Bel
gija
Švei
cari
ja
Ola
nd
ija
Šved
ija
Sava
itės
11
Virš keturių savaičių ultragarsinio tyrimo laukti reikėjo Švedijoje, Anglijoje, Prancūzijoje,
Danijoje. 2005 metais Kanados sveikatos instituto duomenimis (angl. Canadian Institute for Health
Information - CIHI) Kanadoje ultragarsinio tyrimo reikėjo laukti 3,6 savaites.37 38
Lietuvoje Valstybinė ligonių kasa prie SAM (toliau VLK) nuolat analizuoja ambulatorinių
paslaugų teikimo tendencijas ir šių paslaugų prieinamumą gyventojams. Pacientų eilės „Echoskopuotojo“
paslaugai gauti kai kuriose Lietuvos ligoninėse ir poliklinikose39
pateikiamos 2 lentelėje.
2 lentelė. Laukimo eilės ultragarsiniam tyrimui atlikti kai kuriose Lietuvos sveikatos priežiūros
įstaigose
Gydymo įstaiga Trumpiausia laukimo eilė dienomis
VšĮ Švenčionių rajono ligoninė 1
VšĮ Elektrėnų ligoninė 1
VšĮ Nemenčinės poliklinika 1
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto
ligoninė VšĮ Kauno klinikos 2
VšĮ Lazdijų ligoninė 3
VšĮ Šalčininkų rajono ligoninė 5
VšĮ Jonavos ligoninė 5
VšĮ Kaišiadorių ligoninė 6
VšĮ Karoliniškių poliklinika 6
VšĮ Alytaus apskrities St. Kudirkos ligoninė 8
VšĮ Druskininkų ligoninė 9
VšĮ Marijampolės ligoninė 10
VšĮ Vilniaus universitetinė Antakalnio
ligoninė 13
VšĮ Kauno Dainavos poliklinika 14
VšĮ Širvintų ligoninė 14
VšĮ Raseinių ligoninė 17
VšĮ Naujosios Vilnios poliklinika 18
VšĮ Kauno Kalniečių poliklinika 23
37
Benchmarking Radiological Services in Europe. URL: http://www.myesr.org/html/img/pool/Benchmarking_radiological_services_in_Europe.pdf 38
CPBI Western Conference October 2006. URL: http://www.cpbi-icra.ca/iactivefiles/NadeemEsmailForumA.pdf 39
URL: http://www.vlk.lt/vlk/lt/
12
VšĮ Vilniaus rajono centrinė poliklinika 24
VšĮ Lazdynų poliklinika 25
VšĮ Šeškinės poliklinika 30
Šaltinis: VLK 2011 10 31 URL: http://www.vlk.lt/vlk/lt/
VLK duomenimis, norint atlikti ultragarsinį tyrimą laukimo eilių nebuvo VšĮ Prienų ligoninėje,
VšĮ Šakių ligoninėje, VšĮ Kėdainių ligoninėje, VšĮ Kauno centro poliklinikoje, VšĮ Ukmergės ligoninėje,
VšĮ Antakalnio poliklinikoje, VšĮ Trakų ligoninėje, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės „Santariškių
klinikose“, VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje ir kt40
.
KANADOS PATIRTIS
2006 metais Kanados sveikatos institute (angl. Canadian Institute for Health Information) buvo
atliktas tyrimas apie šalies ligoninėse esančią vizualizavimo diagnostikos medicininę įrangą, jos
panaudojimą bei su ja atliekamų tyrimų skaičių (2 pav.). Tyrimas ultragarsu lenkia tokias populiarias
vaizdų diagnostikos priemones kaip kompiuterinė tomografija, magnetinis rezonansas, mamografija ir kt.
2 pav. Medicinos technologijų tyrimų skaičiaus pasiskirstymas procentais Kanados ligoninėse (2006
m.)
Šaltinis: Canadian Institute for Health
Nors UG bei rentgeno tyrimai ir sudaro didţiąją dalį visų tyrimų šalies ligoninėse, t. y. beveik 75
proc., tačiau daugiau informacijos Kanados sveikatos institutas (CIHI) pateikia ir yra išanalizavęs apie
kompiuterinius tomografus, mamografus, gama kameras ir kt41
.
40
VLK 2011 10 31 URL: http://www.vlk.lt/vlk/lt/ 41
Medical imaging in Canada, 2007. Canadian Institute for Health Information. URL: http://secure.cihi.ca/cihiweb/products/MIT_2007_e.pdf
Rentgenas; 58
Ultragarsas; 14
Kompiuterinė tomografija; 12
Mamografija; 7
Branduolinė medicina; 6
Magnetinis rezonansas; 3
Širdies kateterizacija;
1
13
Penkios Kanados provincijos pateikė duomenis Kanados sveikatos institutui (CIHI) apie savo
vaizdinimo įrangos eksploatavimo išlaidas (3pav.)42
.
3 pav. Eksploatavimo išlaidos pagal medicinos vizualizavimo įrangos rūšį penkiose Kanados
provincijos ligoninėse 2001-2002 m. ir 2005-2006 m.
Šaltinis: Canadian Institute for Health
AUSTRALIJOS PATIRTIS
Australijos sveikatos darbo jėgos institutas (angl. The Australian Health Workforce Institute
AHWI) atliko išsamų tyrimą apie UG įrangos panaudojimą ir pasiskirstymą Viktorijos valstijoje. Buvo
nustatyta, kad išaugo UG specialistų skaičius visoje Australijoje: nuo 2803 specialistų 2003 metais iki
3995 specialistų 2008 metais. Didelį ultragarsinio prietaiso naudojimo augimą lemia technologiniai
pokyčiai, taip pat galimybė greitai ir tiksliai įvertinti diagnozę43
. 2009 m. ultragarsinės diagnostinės
įrangos Australijoje buvo parduota 895 vienetai ( t. y. 3,93 vieneto 100000 gyventojų), tai yra virš 10
kartų daugiau lyginant su kitomis vizualizavimo diagnostikos priemonėmis44
.
Viktorijos valstijoje bendras 2008 metais UG procedūrų skaičius buvo 1330849 (t. y. 240
procedūrų 1 tūkstančiui gyventojų), o 1995 metais – 425503 ir vidutiniškai didėjo 8,5 % per metus. Taip
pat buvo atliktas tyrimas ir išnagrinėtas UG procedūrų skaičiaus pasiskirstymas pagal amţiaus grupes
42
Medical imaging in Canada, 2007. Canadian Institute for Health Information. URL: http://secure.cihi.ca/cihiweb/products/MIT_2007_e.pdf 43
AHWI ( The Australian Health Workforce Institute) Sonography Workforce in Victoria. URL:
http://www.health.vic.gov.au/workforce/allied/docs/Sonography-FINAL.pdf 44
Costs for diagnostic imaging capital expenditure Final report July 2010.
URL:http://www.health.gov.au/internet/main/publishing.nsf/Content/DA4840C15CF15F0CCA2576D300019741/$File/Applied%20Economics%20-
%20Final%20Report.pdf
0 100 200 300 400 500 600
Magnetinis rezonansas
Branduolinė medicina
Ultragarsas
Širdies kateterizacija
Kompiuterinė tomografija
Rentgenas (įskaitant ir mamografiją)
Išlaidos milijonais dolerių
2005-2006
2001-2002
14
2000 ir 2006 metais. Daugiausiai ultragarsinių tyrimų buvo atlikta amţiaus grupėje nuo 30 iki 40 metų ir
nuo 55 iki 75 metų45
.
4 pav. UG tyrimų pobūdžio pasiskirstymas procentais Viktorijos valstijoje 2007/2008 metais
(Medicare)
Šaltinis: AHWI (The Australian Health Workforce Institute)
ANGLIJOS PATIRTIS
Anglijos sveikatos departamento (angl. Departament of Health) duomenimis, 2010 metais
ultragarsinių tyrimų šalyje buvo uţregistruota 8599380, t. y. 165 tyrimai 1 tūkstančiui gyventojų. Šis
skaičius padidėjo daugiau nei du kartus nuo 1995 metų46
.
45
AHWI ( The Australian Health Workforce Institute) Sonography Workforce in Victoria. URL:
http://www.health.vic.gov.au/workforce/allied/docs/Sonography-FINAL.pdf 46
Department of Health Information. URL:
http://www.dh.gov.uk/en/Publicationsandstatistics/Statistics/Performancedataandstatistics/HospitalActivityStatistics/DH_077487
Akušerijos ir ginekologijos
28
Bendras 31
Raumenų ir kaulų 16
Širdies 12
Kraujagyslių 12
Urologijos 1
15
5 pav. Ultragarsinių tyrimų skaičiaus didėjimas Anglijoje
Šaltinis: Departament of Health in England
Didţiosios Britanijos ultragarsistų asociacija (angl. United Kingdom Association of Sonographersh
sudarė rekomenduotiną tyrimosi ultragarsu procedūrų laiką47
:
3 lentelė. Rekomenduotinas tyrimosi UG laikas
Laikas Ultragarsinio tyrimo pavyzdys
15 minučių Pilvo aortos aneurizmo tyrimas
Gimdos gleivinės hiperplazija
20 minučių
Nėštumui atpaţinti
3 nėštumo trimestro perţiūros
Tulţies pūslės ligos
Šlapimo takų patologijos
Sėklidţių tyrimams
Skydliaukės augliui tirti
Kepenų ligos (cirozė, hepatitas)
Dirbtinio apvaisinimo metodams sekti
Ginekologiniams simptomams tirti
Periferinėms kraujagyslėms tirti
) Anglijos patirtis
Anglijos sveikatos departamento duomenimis 2010 metais ultragarsinių tyrimų šalyje buvo uţregistruota
8599380. Šis skaičius padidėjo daugiau nei du kartus nuo 1995 metų.
4 pav.
Ultragarsinių
tyrimų skaičiaus
didėjimas
Anglijoje
47
Guidelines For Professional Working Standards, Ultrasound Practice URL: http://www.bmus.org/policies-guides/SoR-Professional-Working-
Standards-guidelines.pdf
0
1000000
2000000
3000000
4000000
5000000
6000000
7000000
8000000
9000000
10000000
1995 1998 2001 2004 2007 2010
Tyri
mų
ska
ičiu
s
Metai
0
1000000
2000000
3000000
4000000
5000000
6000000
7000000
8000000
9000000
10000000
1995 1998 2001 2004 2007 2010
Tyri
mų
ska
ičiu
s
Metai
16
30 minučių
1 nėštumo trimestras
2 nėštumo trimestro nustatytos anomalojos
vertinimui
Vaikams/naujagimiams
Kitoms kepenų ligoms tirti
Vartų venos hipertenzijos tyrimams
Krūtinės tyrimams
Širdies tyrimams
45 minutės
Intervencinės procedūros – biopsijos, vaisiaus
tyrinėjimams
Dvynių ar daugiavaisiams nėštumams nustatyti
60 minučių
Nesikeliančių ligonių tyrimams (bendras laikas
skyriuje)
Vidaus procedūros (operacijos)
*Šaltinis:United Kingdom Association of Sonographers October 2008
JAV PATIRTIS
Vyriausybės atskaitomybės tarnyba (angl. Goverment Accountability Office GAO) 2005 metais
atliko ultragarsinių tyrimų ir apmokėjimo tvarkos analizę, teikiamų Medicare programos gavėjams.
Medicare – tai sveikatos draudimas JAV gyventojams, kurie yra virš 65 metų amţiaus.
Trys ketvirčiai iš maţdaug 41 milijono ultragarsinių tyrimų, teikiamų Medicare paramos gavėjams
2005 metais buvo 2 tipų: 1) Echokardiagramos širdies ligoms diagnozuoti 2) Neinvazinės kraujagyslių
procedūros, naudojamos kraujo tėkmės paţeidimams venose ir arterijose stebėti48
.
Amerikos radiologijos koledţo (angl. American College of Radiology) 2004 metų III ketvirčio
duomenimis, su 2726 tirtais ultragarsiniais prietaisais buvo atlikta 149281 procedūra per savaitę, tai yra su
vienu prietaisu atliekama 55 procedūros per savaitę49
.
Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) ar Tarptautinio ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros
organizacija (EBPO) konkrečios UG prietaisų skaičiaus dinamikos nepateikia, nes duomenys kinta labai
greitai.
48
United States Government Accountability Office Medicare Ultrasound Procedures. URL: http://www.gao.gov/new.items/d07734.pdf 49
Imaging Economics – June 2005. URL: http://www.imagingeconomics.com/issues/articles/2005-06_03.asp
17
III. LIETUVOS DUOMENYS
1. Teisės aktai ir apmokėjimo tvarka
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2010 m. geguţės 3 d. įsakymu
Nr. V-383 „Dėl medicinos prietaisų instaliavimo, naudojimo ir prieţiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“
(Ţin., 2010, Nr. 54-2660; 2011, Nr. 16-775) ir Valstybinės akreditavimo sveikatos prieţiūros veiklai
tarnybos (toliau – VASPVT) direktoriaus 2011 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. T1-224 „Dėl duomenų apie
naudojamus medicinos prietaisus registravimo ir pateikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Ţin., 2011, Nr.
36-1753) iš Lietuvos sveikatos prieţiūros įstaigų nuo 2010 metų yra renkami duomenys apie
diagnostinius ultragarsinius (toliau – UG) prietaisus ir jų panaudojimą šalyje.
Pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, UG tyrimai laikomi radiologiniais tyrimais ir yra
priskiriami antrinio ir tretinio lygio paslaugoms50
.
Rengiant Radiologinės pagalbos optimizavimo Lietuvoje 2006-2010 metų programą, buvo
paţymėta, kad ultragarso arba intervencinius ultragarso tyrimus gali atlikti gydytojai echoskopuotojai
arba kitų specialybių gydytojai, į kurių specialybės gydytojo normą tai įtraukta kaip privalomas gebėjimas
(pvz.: akušeriai-ginekologai, pediatrai, neonatologai, gastroenterologai ir kt.)51
.
Intervencinės radiologijos paslaugų, apmokamų privalomojo sveikatos draudimo fondo biudţeto
lėšomis, ir jų bazinių kainų sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008
m. geguţės 9 d. įsakymu Nr. V-446 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. birţelio
22 d. įsakymo Nr. V-540 „Dėl intervencinės radiologijos paslaugų teikimo asmens sveikatos prieţiūros įstaigose
reikalavimų aprašo ir ligų ir būklių, kurioms esant taikomos intervencinės radiologijos procedūros, ir šių procedūrų
taikymo indikacijų sąrašo bei intervencinės radiologijos paslaugų, apmokamų privalomojo sveikatos draudimo
fondo biudţeto lėšomis, ir jų bazinių kainų sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ (Ţin., 2007, Nr. 73-2907; 2008, Nr. 54-
2039; 2009, Nr. 12-499; Nr. 58-2275). Iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudţeto lėšų apmokami brangūs
ultragarso tyrimai ir procedūros pateikiamos 4 lentelėje.
50 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. gruodţio 9 d. įsakymas Nr. V-1242 „Dėl bendrųjų vidaus ligų stacionarių antrinio lygio
paslaugų teikimo reikalavimų aprašo ir bendrųjų specializuotų vidaus ligų profilių stacionarinių tretinio lygio paslaugų teik imo reikalavimų aprašo
patvirtinimo" (Ţin., 2009, Nr. 3-77) 51
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. liepos 17 d. įsakymas Nr. V-618 „Dėl Radiologinės pagalbos optimizavimo Lietuvoje
2006-2010 metų programos patvirtinimo“ (Ţin., 2006, Nr. 81-3222)
18
4 lentelė. Brangių ultragarso tyrimų ir procedūrų bazinės kainos
Paslaugos pavadinimas Matavimo vienetas Bazinė kaina
(balais)
Perikardo punkcija ir drenavimas
kontroliuojant ultragarsu viena procedūra 444
Širdies intrakraujagyslinis ultragarsinis
tyrimas viena procedūra 4836
Perkateterinė radiodaţninė intrakardinė
abliacija naudojant tarpprieširdinės
pertvaros punkciją, kontroliuojant
intrakardiniu ultragarsu
viena procedūra 7642
Ultragarsinių tyrimų skyrimo indikacijos patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos
ministro 2002 m. kovo 19 d. Nr. 136 įsakymu „Dėl ultragarsinių tyrimų skyrimo indikacijų“ (Ţin., 2002,
Nr. 31-1181; 2007, Nr. 2-103). Šios skyrimo indikacijos patvirtintos siekiant racionaliau panaudoti
privalomojo sveikatos draudimo fondo biudţeto lėšas ir uţtikrinti tinkamą pacientų atranką
ultragarsiniams tyrimams atlikti.
2. VASPVT 2010 m. duomenys. UG prietaisų skaičius ir pasiskirstymas Lietuvos apskrityse
VASPVT turimais duomenimis, 2010 m. Lietuvos viešosiose asmens sveikatos prieţiūros
įstaigose (toliau – ASPĮ), buvo naudojamas 591 UG prietaisas.
6 paveiksle pateikiamas UG prietaisų pasiskirstymas 2010 m. Lietuvoje viešosiose ASPĮ pagal
apskritis. Daugiausia UG prietaisų buvo Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėţio apskrityse.
6 pav. Ultragarsinių prietaisų pasiskirstymas Lietuvos apskrityse (VASPVT, 2010 m.)
37
12
21 61
46
141
8
230
000
000
0
16
19
19
Skaičiuoti visi ultragarsiniai prietaisai, esantys viešosiose stacionarinėse ir nestacionarinėse ASPĮ,
kurios pateikė duomenis VASPVT.
Pagal LR sveikatos apsaugos ministro patvirtintą „Radiologinės pagalbos optimizavimo Lietuvoje
2006-2010 metų programą“ 2005 m. šalyje iš viso buvo 332 UG aparatai52
. Iki 2011 m. pabaigos šis
skaičius išaugo daugiau nei dvigubai. Toliau analizuojami 2010 m. viešosiose ASPĮ naudotų UG prietaisų
duomenys.
Remiantis Lietuvos viešųjų ASPĮ duomenimis, šalyje 1 mln. gyventojų tenka 180 UG prietaisai
(atkreipiame dėmesį, kad ne visos viešosios ASPĮ gali būti pateikę duomenis VASPVT-ai).
5 lentelė. Ultragarsinių prietaisų skaičiaus pasiskirstymas Lietuvoje pagal apskritis (2010 m.)
Apskrities pavadinimas Gyventojų skaičius
apskrityje*
Ultragarsinių prietaisų skaičius**
Skaičius
(vnt.)
Skaičius/1.000-
iui gyventojų
Skaičius/100.000-
ių gyventojų
Vilniaus apskritis 844588 230 0,27 27,2
Kauno apskritis 656959 141 0,21 21,5
Klaipėdos apskritis 371725 61 0,16 16,4
Šiaulių apskritis 335403 46 0,14 13,7
Panevėţio apskritis 274605 37 0,13 13,5
Marijampolės apskritis 176030 16 0,09 9,1
Alytaus apskritis 170344 19 0,11 11,2
Telšių apskritis 168728 12 0,07 7,1
Utenos apskritis 165709 21 0,13 12,7
Tauragės apskritis 122729 8 0,07 6,5
Iš viso Lietuvoje: 3286820 591 0,18 18,0
Pastabos: * - 2010 m. vidutinis metinis gyventojų skaičius apskrityje pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis53. ** -
skaičiuoti visi ultragarsiniai prietaisai, esantys viešosiose stacionariose ir nestacionariose ASPĮ, kurios pateikė duomenis
VASPVT.
2011 m. VASPVT lapkričio mėnesio duomenimis, viešosios ASPĮ turėjo 635 UG prietaisus, iš jų 44
įsigijo 2011 metais. Dar 110 prietaisų turėjo privačios įstaigos, tačiau jų duomenys neanalizuojami.
52
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. liepos 17 d. įsakymas Nr. V-618 „Dėl Radiologinės pagalbos optimizavimo Lietuvoje
2006-2010 metų programos patvirtinimo“ (Ţin., 2006, Nr. 81-3222) 53
Lietuvos statistikos departamentas. Demografijos metraštis 2010, 2011, 33-34 p. Prieiga internetu: http:
www.stat.gov.lt/lt/catalog/pages_list/?id=1567
20
7 pav. UG prietaisų skaičius/100.000 gyventojų (2010 m.)
Seniausi UG prietaisai, pagaminti 1980 m. ir 1985 m., veikia VšĮ Ukmergės ligoninėje. Tačiau
dauguma Lietuvoje naudojamų UG prietaisų yra ne senesni nei 10 metų (71,6%). Daugiau nei prieš 20
metų pagamintų yra 22% visų prietaisų, o maţiausia dalis – 2,5% yra 30 ir daugiau metų senumo (ţr. 8
pav.). Apie 23 UG prietaisų pagaminimo datą, t. y. 3,9% visų turimų prietaisų, VASPVT neturi duomenų.
8 pav. Ultragarsinių prietaisų pasiskirstymas Lietuvos viešosiose ASPĮ pagal pagaminimo metus
(VASPVT, 2010 m.)
Didţioji dalis viešosiose ASPĮ naudojamų ultragarsinių prietaisų yra pagaminti 2005-2008 m.
VASPVT duomenimis, iki 2011 m. gruodţio mėnesio, Lietuvos viešosios ASPĮ įsigijo 53 naujus
ultragarsinius prietaisus, pagamintus 2010-2011 metais.
27,2
21,5
18
16,4
13,7
13,5
12,7
11,2
9,1
7,1
6,5
0 5 10 15 20 25 30
Vilniaus
Kauno
Lietuvos vidurkis
Klaipėdos
Šiaulių
Panevėžio
Utenos
Alytaus
Marijampolės
Telšių
Tauragės
UG prietaisų skaičius 100.000-iui gyventojų
Ap
skri
tys
0
20
40
60
80
19
80
19
85
19
86
19
87
19
88
19
89
19
90
19
91
19
92
19
93
19
94
19
95
19
96
19
97
19
98
19
99
20
00
20
01
20
02
20
03
20
04
20
05
20
06
20
07
20
08
20
09
20
10
1 1 1 1 2 2 7 5 104 9 9 8 10
3322 20
34
15
32 28
5745
75 74
32 31
Pagaminimo metai
21
VASPVT 2010 m. duomenimis (ţr. 9 pav.) dauguma viešosiose ASPĮ naudojamų prietaisų yra
stacionarūs (52,6 %), kita dalis mobilūs (40,3 %).
9 pav. UG prietaisų pasiskirstymas Lietuvos viešosiose ASPĮ pagal veikimo principą (2010 m.)
Kitos UG prietaiso charakteristikos ir jų pasiskirstymas viešosiose ASPĮ pateikiamos 10 pav.
10 pav. UG prietaisų pasiskirstymas Lietuvos viešosiose ASPĮ pagal veikimo tipą (2010 m.)
52,6 %40,3 %
7,1 %
Stacionarūs
Mobilūs
Nenurodyta
62,6 %15,7 %
11 %
10,7 %
Skaitmeniniai
Analoginiai
Hibridiniai
Nenurodyta
22
VASPVT duomenimis, dauguma (81 %) 2010 m. Lietuvoje naudotų UG prietaisų turėjo 2D vaizdo
apdorojimo reţimą, 7,8 % - 3D, o 2,9 % turėjo 4D reţimą. 8,3 % viešųjų ASPĮ nepateikė duomenų (ţr. 11
pav.).
11 pav. UG prietaisų pasiskirstymas Lietuvos viešosiose ASPĮ pagal vaizdo apdorojimo
režimą (2010 m.)
Iš nagrinėjamų UG prietaisų dauguma (73,9%) turi doplerinį reţimą, o 18,1% jo neturi. 8%
viešųjų ASPĮ nepateikė duomenų apie doplerio reţimą.
81 %
7,8 %
2,9 %8,3 %
2D
3D
4D
Nenurodyta
23
LITERATŪRA
1. Canadian Institute for Health Information, Medical Imaging in Canada, 2007 (Ottawa, Ont.: CIHI,
2008)
2. Basevičius A., Lukoševičius S., Kiudelis J., Dobrovolskienė L. ir kt. Radiologijos pagrindai:
bendrasis vadovėlis. Kaunas, 2005.
3. Smailys A. Ultragarsas medicinoje. Vilnius, 1985
4. Dobkevičiūtė B. Tyrimas ultragarsu. Sveikas ţmogus; 2000, Nr. 6, p. 11
5. Stankevičius V. Ultragarso diagnostikos 60 – mečiui artėjant. Medinfo; 1999, Nr. 5, p. 6-8
6. Demografijos metraštis 2010. Lietuvos Statistikos departamentas. Vilnius, 2011. URL:
http://www.stat.gov.lt/lt/catalog/list/?cat_y=1&cat_id=3
7. Radvinauskas L., Miškinis V. Ultragarsinė diagnostika . Sveikata; 1997, sausis, p. 11-12
8. Ulys A., Jankevičius F., Ambrozaitis R., Kaubrienė E. Ultragarso pritaikymas onkologinių ligų
diagnostikai ir gydymui. Sveikatos mokslai: visuomenės sveikata, medicina, slauga. 2004, Nr. 5,
p. 69-71
9. Vaitkevičius D. Šiuolaikiniai tyrimo metodai: ultragarsas. Medicina; 2007, tomas XIII, Nr. 2, p.
26
10. URL: http://www.medelkom.com/lt/about/
11. URL: http://www.mokslai.lt/referatai/konspektas/ultragarsas-ir-jo-panaudojimas-puslapis3.html
12. Balasevičienė N., Jašinskienė E., Birţietis T. Ar kenkia ultragarsinis tyrimas? Lietuvos akušerija ir
ginekologija, 2008 birţelis, tomas XI, Nr. 2, p. 157-161
13. Lietuvos ultragarsinės diagnostikos asociacija, Vilniaus universitetas, Kauno medicinos
universitetas, Lietuvos onkologijos centras. Ultragarsinė diagnostika – 2000: metodinių
rekomendacijų ir straipsnių rinkinys: konferencija "Naujausios technologijos ultragarsinėje
diagnostikoje", Juodkrantė, 2000 m.birţelio 2-3 d. Vilnius, 2000, p. 8-11
14. Golubickas D., Basevičius A., Ţvinienė K. Kontrastinės medţiagos, vartojamos ultragarsiniams
tyrimams. Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas; 2009, tomas XIII, Nr. 12, p. 764-766
15. Sladkevičius P., Kurmanavičius J. Ultragarsinė diagnostikos technika akušerijoje ir
ginekologijoje. Lietuvos akušerija ir ginekologija; 2001 gruodis, tomas IV, Nr. 4, p. 351
16. Ignatavičius P. Mokslinė- praktinė konferencija kviečia į Palangą. Specialus leidinys „Ultragarsinė
diagnostika 2009“. Lietuvos sveikata; 2009, Nr. 8
17. Vėlyvytė S., Rutkauskas S. Kaip pasiruošti pilvo organų echoskopijai? Sveikas ţmogus; 2008,
Nr.7
18. VLK 2011 10 31 URL: http://www.vlk.lt/vlk/lt/
19. URL: http://www.echoskopija.lt/
24
20. Lietuvos respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. 136 „Dėl
ultragarsinių tyrimų skyrimo indikacijų“ (Ţin., 2002, Nr. 31-1181)
21. Benchmarking Radiological Services in Europe. URL:
http://www.myesr.org/html/img/pool/Benchmarking_radiological_services_in_Europe.pdf
22. CPBI Western Conference October 2006. URL: http://www.cpbi-
icra.ca/iactivefiles/NadeemEsmailForumA.pdf
23. AHWI ( The Australian Health Workforce Institute) Sonography Workforce in Victoria. URL:
http://www.health.vic.gov.au/workforce/allied/docs/Sonography-FINAL.pdf
24. Costs for diagnostic imaging capital expenditure Final report July 2010.
URL:http://www.health.gov.au/internet/main/publishing.nsf/Content/DA4840C15CF15F0CCA25
76D300019741/$File/Applied%20Economics%20-%20Final%20Report.pdf
25. Department of Health Information. URL:
http://www.dh.gov.uk/en/Publicationsandstatistics/Statistics/Performancedataandstatistics/Hospita
lActivityStatistics/DH_077487
26. Guidelines For Professional Working Standards, Ultrasound Practice URL:
http://www.bmus.org/policies-guides/SoR-Professional-Working-Standards-guidelines.pdf
27. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. gruodţio 9 d. įsakymas Nr. V-1242
„Dėl bendrųjų vidaus ligų stacionarių antrinio lygio paslaugų teikimo reikalavimų aprašo ir
bendrųjų specializuotų vidaus ligų profilių stacionarinių tretinio lygio paslaugų teikimo
reikalavimų aprašo patvirtinimo" (Ţin., 2009, Nr. 3-77)
28. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. liepos 17 d. įsakymas Nr. V-618 „Dėl
Radiologinės pagalbos optimizavimo Lietuvoje 2006-2010 metų programos patvirtinimo“ (Ţin.,
2006, Nr. 81-3222)
29. United States Government Accountability Office Medicare Ultrasound Procedures. URL:
http://www.gao.gov/new.items/d07734.pdf
30. Imaging Economics – June 2005. URL: http://www.imagingeconomics.com/issues/articles/2005-
06_03.asp
Top Related